8
Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 40 (10390) * 2021 m. geguþës 29 d., ðeðtadienis Kaina 0,45 Eur ISSN 1648-0392 6 p. 5-6 p. 4 p. Atminimo þenklà dovanojo Ja- kovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, þenklo pristatymu ir áren- gimu sinagogos vietoje pasirûpino Prienø rajono savivaldybë. Þenk- las pagamintas ið lietuviðko lauko akmens, jame iðkaltas tekstas su þenklo pastatymo metais, taip pat Jakovo Bunkos labdaros ir para- mos fondo, Geros valios fondo bei Prienø rajono savivaldybës pavadi- nimai. Istoriniais duomenimis, iki XX a. vidurio Prienuose veikë dvi sina- gogos – XVIII a. statyta medinë ir kiek vëlesnë – mûrinë. Soviet- meèiu medinë sinagoga sovietinës valdþios ásakymu kaip nereika- lingas pastatas buvo nugriauta. Iðlikusi mûrinë sinagoga (Vytauto Áamþintas þydø maldos namø atminimas Prienø Vytauto g., prie 25-uoju numeriu paþymëto namo, pastatytas atminimo þenklas, minintis vietà, kurioje 1903–1941 metais veikë þydø maldos namai – sinagoga. g. 25) pastatyta greta senosios medinës 1903 m., bet kaip maldos namai veikë gana trumpà laikotar- pá – 1944 m. ðiame pastate buvo ákurdintas sovietø karinis dalinys, o 1956 m. buvæs sinagogos pastatas perduotas Statybos organizacijai. Vëliau pastatas buvo renovuotas, prie jo pristatytas priestatas, o 1972 m. èia árengtas daugiabutis gyvenamasis namas. „Reikia pasidþiaugti, kad yra þmoniø, kuriems svarbu, kad bûtø áamþinti beiðnykstantys istorijos pëdsakai. O Prienø þydø paveldas yra mûsø kraðto istorija, kurià pri- valome gerbti ir atminti“, – sakë Savivaldybës meras A. Vaicekaus- kas. Savivaldybës administracijos direktorë J. Zailskienë pridûrë, kad paminklinë lenta graþiai ásilie- jo á sutvarkytà erdvæ uþ Kultûros ir laisvalaikio centro, ðalia naujo tako, sakurø sodelio, skleidþianèio pirmuosius gleþnus þiedelius, ir pa- kvietë pamatyti istorinæ vietà bei atnaujintas erdves. Konkursas premijai gauti orga- nizuojamas kiekvienais metais. Pre- mija – 1000 Eur. Ðiemet pasiûlyta apdovanoti 4 asmenis. Pateiktus pasiûlymus 2021 m. geguþës 25 d. svarstë Prienø r. savivaldybës mero potvarkiu suda- ryta Mato Ðalèiaus premijos skyri- mo komisija. Komisijos pirmininkë – Prienø rajono savivaldybës mero pavaduotoja Loreta Jakinevièienë, komisijos pirmininko pavaduotoja – Prienø rajono savivaldybës admi- nistracijos direktorë Jûratë Zails- kienë, nariai – Prienø Justino Mar- cinkevièiaus vieðosios bibliotekos direktorë Daiva Èepeliauskienë, Lietuvos þurnalistø sàjungos kelio- niø þurnalistø klubo narys Edmun- das Ganusauskas, Lietuvos þur- nalistø sàjungos kelioniø þurnalistø klubo narë Danutë Kurmilavièiûtë, Lietuvos þurnalistø sàjungos kelio- niø þurnalistø klubo narë Ona Nosevièienë, Lietuvos þurnalistø sàjungos kelioniø þurnalistø klubo pirmininko pavaduotojas Linas Senkus, Prienø rajono savivaldybës administracijos Kultûros, turizmo ir jaunimo skyriaus vedëjas Riman- tas Ðiugþdinis. Komisijos sprendimu Mato Ðal- èiaus premijos konkurso nugalëtoju tapo Vytautas Kandrotas, kraðtie- tis, keliautojas, VðÁ „Terra publica“ steigëjas ir vadovas. Mato Ðalèiaus premija bus áteikta liepos 6 d. iðkil- mingame renginyje Prienuose. Prienø r. savivaldybës informacijos Iðrinktas Mato Ðalèiaus premijos konkurso nugalëtojas Þymaus Lietuvos visuomenës veikëjo, raðytojo, þurnalisto, keliau- tojo ir idealisto, kraðtieèio Mato Ðalèiaus premijos steigëja yra Prienø rajono savivaldybë. Konkursas ir apdovanojimo renginys rengiami kartu su Lietuvos þurnalistø sàjunga. Premija skiriama þurnalistams uþ pasaulio paþinimo skatinimà bei brandþius ir iðsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto þiniasklaidos autorinius darbus kelioniø tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. Vytautas – Prienø kraðto vaikas. Jo giminës ðaknys – Jiezno seniûnijoje. Èia jis augo, lankë Ka- ðoniø aðtuonmetæ, vëliau Jiezno vidurinæ mokyklà, kurià 1993 metais baigë aukso medaliu. Nors Vy- tautas ir nepasekë ðviesios atminties brolio, pro- fesionalaus þurnalisto, buvusio „Suvalkieèio“ laik- raðèio vyr. redaktoriaus Gintaro pëdomis ir studijavo vadybà, bet þurnalisto ir raðytojo darbas já lydi nuo pirmøjø studijø metø. Vytautas Kandrotas yra daugiau kaip 200 straips- niø bei 100 paþintiniø knygø autorius, sudarytojas ar bendraautorius, vyr fotografas arba fotografijø au- torius. Nuo pirmosios savarankiðkos kelionës 1996 me- tais daþniausiai renkasi Vakarø Europos valstybes. Vidurinëje mokykloje gerai iðmokta prancûzø kalba Kartu su gimtojo kraðto þmonëmis Ðiandien – mënulio pilnatis. Saulë teka 4 val. 53 min., leisis 21 val. 41 min. Dienos ilgumas 16 val. 49 min. Vardadieniai: ðiandien – Algeda, Algedas, Maþrimas, Teodosija, Teodosijus, Teodota, Teodotas, Teodozija, rytoj – Ferdinandas, Fernanda, Fernandas, Vyliauda, Vyliaudas, Vyliaudë, pirmadiená – Ange- las, Angelë, Angelius, Aniolas, Nojus, Petronë, Petronëlë, Petronijus, Rimvilas, Rimvilë, antradiená – Hortenzija, Jodaugas, Jodaugë, Jogaila, Jogauda, Jogaudas, Jogë, Jogëlas, Jogëlë, Juvenalis, Juven- cijus, Juventa, Juventas, Juventinas. Geguþës 29 – Tarptautinë Jungtiniø Tautø taikos saugotojø diena. Geguþës 30 – Ðvè. Trejybës ðventë. Geguþës 31 – Pasaulinë diena be tabako. Pasaulinë ðviesiaplaukiø diena. Birþelio 1 – Tarptautinë vaikø gynimo diena. Vasaros pradþia. „Linkëjau nebijoti egzaminø, iðlaikyti juos gerai, paneigti nerimà ir abejones“ Praëjusá penktadiená Prienø rajono gimnazijose nuaidëjo Pas- kutinio skambuèio ðventë, paprastai joje netrûksta geros nuotaikos ir dþiaugsmo, jaunimas á ateitá þvelgia su optimizmu ir pasitikëdamas savo jëgomis. Visgi ðie metai buvo kitokie, ir, ko gero, abiturientø akyse susirûpinimo dël laukianèiø egzaminø bei bûsimø pasirinkimø buvo daugiau… (Nukelta á 2 p.) (Nukelta á 2 p.) Paskutinio skambuèio ðventë Jiezno gimnazijoje. Nerimas – tarsi uþburtas ratas. Specialistai pataria, kaip su juo tvarkytis 2-8 p. 3 p. Prisidedame prie medeliø sodinimo akcijos „Mano dovana Birðtonui“ Vëluojantiems pasëlius deklaruoti pareiðkëjams sankcijos nebus taikomos Elektriniai ðildytuvai gali kelti pavojø... Kvieèia fotografijø paroda „Padaryk mane gerumo þenklu“ Abëcëlës karalystë tapo sava

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 40 (10390) * 2021 m. geguþës 29 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

6 p.

5-6 p.

4 p.

Atminimo þenklà dovanojo Ja-kovo Bunkos labdaros ir paramosfondas, þenklo pristatymu ir áren-gimu sinagogos vietoje pasirûpinoPrienø rajono savivaldybë. Þenk-las pagamintas ið lietuviðko laukoakmens, jame iðkaltas tekstas suþenklo pastatymo metais, taip patJakovo Bunkos labdaros ir para-mos fondo, Geros valios fondo beiPrienø rajono savivaldybës pavadi-nimai.

Istoriniais duomenimis, iki XXa. vidurio Prienuose veikë dvi sina-gogos – XVIII a. statyta medinëir kiek vëlesnë – mûrinë. Soviet-meèiu medinë sinagoga sovietinësvaldþios ásakymu kaip nereika-lingas pastatas buvo nugriauta.Iðlikusi mûrinë sinagoga (Vytauto

Áamþintas þydø maldos namø atminimasPrienø Vytauto g., prie 25-uoju numeriu paþymëto namo, pastatytas

atminimo þenklas, minintis vietà, kurioje 1903–1941 metais veikë þydømaldos namai – sinagoga.

g. 25) pastatyta greta senosiosmedinës 1903 m., bet kaip maldosnamai veikë gana trumpà laikotar-pá – 1944 m. ðiame pastate buvoákurdintas sovietø karinis dalinys,o 1956 m. buvæs sinagogos pastatasperduotas Statybos organizacijai.Vëliau pastatas buvo renovuotas,prie jo pristatytas priestatas, o1972 m. èia árengtas daugiabutisgyvenamasis namas.

„Reikia pasidþiaugti, kad yraþmoniø, kuriems svarbu, kad bûtøáamþinti beiðnykstantys istorijospëdsakai. O Prienø þydø paveldasyra mûsø kraðto istorija, kurià pri-valome gerbti ir atminti“, – sakëSavivaldybës meras A. Vaicekaus-kas.

Savivaldybës administracijos

direktorë J. Zailskienë pridûrë,kad paminklinë lenta graþiai ásilie-jo á sutvarkytà erdvæ uþ Kultûrosir laisvalaikio centro, ðalia naujotako, sakurø sodelio, skleidþianèiopirmuosius gleþnus þiedelius, ir pa-kvietë pamatyti istorinæ vietà beiatnaujintas erdves.

Konkursas premijai gauti orga-nizuojamas kiekvienais metais. Pre-mija – 1000 Eur.

Ðiemet pasiûlyta apdovanoti 4asmenis. Pateiktus pasiûlymus 2021m. geguþës 25 d. svarstë Prienø r.savivaldybës mero potvarkiu suda-ryta Mato Ðalèiaus premijos skyri-mo komisija. Komisijos pirmininkë

– Prienø rajono savivaldybës meropavaduotoja Loreta Jakinevièienë,komisijos pirmininko pavaduotoja– Prienø rajono savivaldybës admi-nistracijos direktorë Jûratë Zails-kienë, nariai – Prienø Justino Mar-cinkevièiaus vieðosios bibliotekosdirektorë Daiva Èepeliauskienë,Lietuvos þurnalistø sàjungos kelio-

niø þurnalistø klubo narys Edmun-das Ganusauskas, Lietuvos þur-nalistø sàjungos kelioniø þurnalistøklubo narë Danutë Kurmilavièiûtë,Lietuvos þurnalistø sàjungos kelio-niø þurnalistø klubo narë OnaNosevièienë, Lietuvos þurnalistøsàjungos kelioniø þurnalistø klubopirmininko pavaduotojas LinasSenkus, Prienø rajono savivaldybësadministracijos Kultûros, turizmoir jaunimo skyriaus vedëjas Riman-tas Ðiugþdinis.

Komisijos sprendimu Mato Ðal-èiaus premijos konkurso nugalëtojutapo Vytautas Kandrotas, kraðtie-tis, keliautojas, VðÁ „Terra publica“steigëjas ir vadovas. Mato Ðalèiauspremija bus áteikta liepos 6 d. iðkil-mingame renginyje Prienuose.

Prienø r. savivaldybësinformacijos

Iðrinktas Mato Ðalèiauspremijos konkurso nugalëtojas

Þymaus Lietuvos visuomenës veikëjo, raðytojo, þurnalisto, keliau-tojo ir idealisto, kraðtieèio Mato Ðalèiaus premijos steigëja yra Prienørajono savivaldybë. Konkursas ir apdovanojimo renginys rengiamikartu su Lietuvos þurnalistø sàjunga. Premija skiriama þurnalistamsuþ pasaulio paþinimo skatinimà bei brandþius ir iðsamius spaudos,radijo, fotografijos, televizijos, interneto þiniasklaidos autorinius darbuskelioniø tematika, paskelbtus per kalendorinius metus.

Vytautas – Prienø kraðto vaikas. Jo giminësðaknys – Jiezno seniûnijoje. Èia jis augo, lankë Ka-ðoniø aðtuonmetæ, vëliau Jiezno vidurinæ mokyklà,kurià 1993 metais baigë aukso medaliu. Nors Vy-tautas ir nepasekë ðviesios atminties brolio, pro-fesionalaus þurnalisto, buvusio „Suvalkieèio“ laik-raðèio vyr. redaktoriaus Gintaro pëdomis ir studijavovadybà, bet þurnalisto ir raðytojo darbas já lydi nuopirmøjø studijø metø.

Vytautas Kandrotas yra daugiau kaip 200 straips-niø bei 100 paþintiniø knygø autorius, sudarytojas arbendraautorius, vyr fotografas arba fotografijø au-torius.

Nuo pirmosios savarankiðkos kelionës 1996 me-tais daþniausiai renkasi Vakarø Europos valstybes.Vidurinëje mokykloje gerai iðmokta prancûzø kalba

Kartu su gimtojo kraðto þmonëmis

Ðiandien – mënulio pilnatis. Saulë teka 4 val. 53 min., leisis 21 val.41 min. Dienos ilgumas 16 val. 49 min.

Vardadieniai: ðiandien – Algeda, Algedas, Maþrimas, Teodosija, Teodosijus, Teodota, Teodotas,Teodozija, rytoj – Ferdinandas, Fernanda, Fernandas, Vyliauda, Vyliaudas, Vyliaudë, pirmadiená – Ange-las, Angelë, Angelius, Aniolas, Nojus, Petronë, Petronëlë, Petronijus, Rimvilas, Rimvilë, antradiená –Hortenzija, Jodaugas, Jodaugë, Jogaila, Jogauda, Jogaudas, Jogë, Jogëlas, Jogëlë, Juvenalis, Juven-cijus, Juventa, Juventas, Juventinas.

Geguþës 29 – Tarptautinë Jungtiniø Tautø taikos saugotojø diena. Geguþës 30 – Ðvè. Trejybësðventë. Geguþës 31 – Pasaulinë diena be tabako. Pasaulinë ðviesiaplaukiø diena. Birþelio 1 – Tarptautinëvaikø gynimo diena. Vasaros pradþia.

„Linkëjau nebijotiegzaminø, iðlaikyti juos gerai,paneigti nerimà ir abejones“

Praëjusá penktadiená Prienø rajono gimnazijose nuaidëjo Pas-kutinio skambuèio ðventë, paprastai joje netrûksta geros nuotaikosir dþiaugsmo, jaunimas á ateitá þvelgia su optimizmu ir pasitikëdamassavo jëgomis. Visgi ðie metai buvo kitokie, ir, ko gero, abiturientøakyse susirûpinimo dël laukianèiø egzaminø bei bûsimø pasirinkimøbuvo daugiau…

(Nukel ta á 2 p . )

(Nuke l ta á 2 p . )

Paskutinio skambuèio ðventë Jiezno gimnazijoje.

Nerimas – tarsiuþburtas ratas.Specialistai pataria,kaip su juo tvarkytis

2-8 p.

3 p.

Prisidedame priemedeliø sodinimoakcijos „Mano dovanaBirðtonui“

Vëluojantiemspasëlius deklaruotipareiðkëjamssankcijos nebustaikomos

Elektriniai ðildytuvaigali kelti pavojø...

Kvieèiafotografijøparoda„Padaryk manegerumo þenklu“

Abëcëlëskaralystëtapo sava

2021 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10390) 2 p.

Pandemijos metu nerimas daugeliui þmoniø yra tapæs nuolatiniujø dienø palydovu. Nerimà kelia nauja gyvenimo realybë, nerimau-jame dël to, kad karantino metu buvo apribota galimybë gyvai bend-rauti, dirbti biuruose ir keliauti, uþsiimti áprastais pomëgiais, neri-maujame dël savo ir artimøjø sveikatos, darbinës karjeros ir pajamøðaltiniø. Daþnas neþino, kaip iðeiti ið ðio uþburto rato, kaip elgtis taisatvejais, kai per ilgai uþstrigus tokioje bûsenoje yra paveikiama irpsichologinë, ir fizinë sveikata.

Geguþës 13 dienà online disku-sijos formatu vykæs renginys, priekurio prisijungë net 230 dalyviø, at-skleidë, kad nerimas – tai visuome-nëje itin paplitusi ir aktuali emocinëproblema, tik ne kiekvienas pasiryþ-ta kreiptis á specialistus ir ieðkoti psi-chologø, psichoterapeutø pagalbos.Diskusijoje tema „Ar mums pavyksmaþiau nerimauti?“ kalbëjæ geraiþinomi þmonës, savo srities profe-sionalai, pabandë atsakyti á klausi-mus: kaip karantino ribojimai pa-veikë þmoniø emocinæ sveikatà, ar

Nerimas – tarsi uþburtas ratas.Specialistai pataria, kaip su juo tvarkytis

Kaip prisijaukinti„slibinà“?

(Nuke l ta á 8 p . )

naujai atsiradusios baimës nesu-kliudys gyventi áprasto gyvenimo,taip pat patarë, kaip iðmokti pri-sitaikyti prie esamø sàlygø ir valdytijauèiamà nerimà. Renginá modera-vusi Dovilë Filmanavièiûtë paðne-kovus pakvietë nerimà aptarti ávai-riais rakursais.

„SB draudimas“ iniciatyva praë-jusiø metø rudená ir ðiø metø pava-sará buvo atlikti Nerimo indekso mû-sø visuomenëje tyrimai. Siekiant ið-siaiðkinti gyventojø nuomonæ dëlnerimo koronaviruso pandemijos

metu, buvo apklausta 1011 respon-dentø nuo 18 iki 75 metø. Tyrimusatliko UAB „Sprinter tyrimai“.

„SB draudimo“ vadovo Sau-liaus Jokubaièio teigimu, antrasistyrimas atskleidë, kad 95 proc. lie-tuviø jauèiasi labai paveikti pande-mijos ir karantino, yra sunerimæ dëlsavo ir ðeimos gerovës, kas treèiasþmogus nerimauja kasdien arba la-bai daþnai.

„Þmonës turëjo apriboti socia-linius kontaktus, buvo priverstidirbti ið namø, atsisakyti kelioniø,o kai kurie neteko ne tik pastoviøpajamø ar darbo, bet ir artimøjø.Todël nieko keisto, kad net 6 ið 10apklaustøjø sako, jog jø nerimolygis iðaugo bûtent dël koronaviru-so pandemijos. Iðaugusiu nerimolygiu skundþiasi 15 proc. Lietuvos

– Kiekviena karta susiduria suskirtingomis problemomis, kokie,Jûsø manymu, iððûkiai laukia ðian-dieninio jaunimo? Ko, tebesitæ-siant karantinui, ðventëje linkëjoteðiø metø abiturientams? – paklau-sëme Prienø rajono savivaldybësÐvietimo ir sporto skyriaus vedëjoRimvydo ZAILSKO.

– Ðiø metø abiturientø laida tik-rai ypatinga. Gal teisingiau bûtø sa-kyti, jiems tekæ iððûkiai ypatingi.Praeitais mokslo metais net treèdalálaiko jie mokësi nuotoliniu bûdu,ðiais mokslo metais – net pusæ laikomokësi per nuotolá. Kaip sakë viena„Þiburio“ gimnazijos abiturientë,„net nespëjome pajausti ir suprasti,jog gimnazijoje esame vyriausi“. Dëltokio ilgo nuotolinio ugdymo þinia-sklaidoje pilna nerimo ir abejoniø,kaip abiturientai sugebës iðlaikytibrandos egzaminus. Gal tas neri-mas ir nëra be pagrindo, taèiau mo-kiniams pasitikëjimo savimi, psi-chologinës ramybës tikrai nepride-da. Todël stengiausi abiturientuspadràsinti, linkëjau jiems nebijotiegzaminø, laikyti juos dràsiai, ið-laikyti gerai ir paneigti visas neri-maujanèiøjø abejones. Bet kokiuatveju, tai ir yra artimiausias iððûkisjiems ir bûtent jam turëtø sutelktididþiausià dëmesá, o apie kitus bentkol kas negalvoti. O ar tie kiti iððû-kiai bus labai skirtingi nei ankstes-niø laidø abiturientø – pasakyti sun-ku, juk pandemija amþinai nesitæs. Prieðakis jiems – savarankiðkas gyveni-mas, studijos, profesijos pasirinkimas...

– Kiek abiturientø ðá pavasarábaigia rajono gimnazijas? Ar visijie apsisprendë laikyti valstybiniusbrandos egzaminus?

– Ðiais mokslo metais mûsøgimnazijose mokësi 143 abiturien-tai. Tikëkimës, kad visi jie galës lai-kyti brandos egzaminus. Ðie metainëra kaþkuo iðskirtiniai egzaminøpasirinkimo poþiûriu – daugumaabiturientø rinkosi laikyti valstybi-nius egzaminus (lietuviø k. ir lite-ratûros valstybiná egzaminà pasirin-ko laikyti apie 70 proc. abiturientø),taèiau dalis, ávertinæ savo realiasgalimybes, nusprendë pasirinktimokyklinius brandos egzaminus.Kokie pasirinkimai bebûtø, manopalinkëjimas vienas – sëkmingaijuos iðlaikyti ið pirmo karto!

– Kokiø dalykø egzaminus abi-turientai daþniau rinkosi? Galbûtðiemet padaugëjo baigiamosiosklasës moksleiviø, kurie pasirinkominimumà egzaminø ar laikysmokyklinius egzaminus?

– Ið pasirenkamøjø egzaminødaugiausia abiturientø pasirinkomatematikos egzaminà. Tai nekeis-

ta, nes pretenduojantiems á vals-tybës finansuojamas vietas aukðto-siose mokyklose ðis egzaminas yraprivalomas. Toliau pagal pasirinki-mo daþnumà rikiuojasi anglø kalba,istorija ir biologija. Kitus egzami-nus pasirinko maþiau nei ketvirta-dalis abiturientø.

– Mokydamiesi nuotoliniu bû-du abiturientai turëjo daug dirbtisavarankiðkai, galbût ne visiemsvienodai tai sekësi. Ar, jûsø verti-nimu, mokymosi praradimus kom-pensuos papildomos konsultacijos?

– Á ðá klausimà galbût atsakysegzaminø sesijos rezultatai. Taèiaunet ir tada neturësime tikslaus atsa-kymo, nes kiekvienais metais dvy-liktokai gali konsultuotis, o skirtospapildomos konsultacijos ðiemettesudarë nedidelæ dalá visø konsul-tacijø. Na, o kalbant apie nuotolinámokymàsi, tai galëtume áþvelgti irprivalumø, ypaè jei kalbame apiemokymàsi – jis tikrai sudarë palan-kias sàlygas savarankiðko mokymo-si ágûdþiø formavimui ir stiprini-mui. Suprantama, kiekvienas þmo-gus yra skirtingas, tad ir paþangaðioje srityje kiekvieno mokinio skir-tinga, individuli, vieniems sekësi ge-riau, kitiems – ne taip gerai. Taèiaumokytojø pagalbà tikrai galëjo gau-ti ir gavo kiekvienas, kuris to norëjo.

– Ðiemet lietuviø kalbos ir lite-ratûros brandos egzaminà abitu-rientai galës laikyti ir be áskaitos,galbût tai reiðkia ir prarastas gali-mybes pasitikrinti ðio ir kitø pa-grindiniø mokomøjø dalykø þiniasdar prieð sesijà?

– Að asmeniðkai taip nemanau.Ði áskaita tik viena ið priemoniø,skirtø mokiniø þiniø patikrinimui,be to, labiau orientuota á mokiniøkalbëjimo ágûdþiø patikrinimà. Gallabiau ápareigojanti, drausminantimokinius, o kartais, drásèiau pasa-kyti, mokytojø naudojama ir abitu-rientø „pagàsdinimo“ tikslais. Ma-nau, kad kiekvienas pedagogas þinodaug bûdø, kaip patikrinti mokiniøþinias bei gebëjimus, pasirengimàegzaminams – nuo individualiø irbendrø uþduoèiø, sistemingø perio-diniø atsiskaitymø iki „bandomojo“egzamino. Ir mokytojai tuos bûdusnaudoja kiekvienais metais. Ir ðie-met taip pat. Tad kaþkokio „nuo-stolio“ að tikrai neáþvelgèiau.

– Valstybiniø brandos egzami-nø sesija prasidës birþelio 7 dienà.Kas naujo egzaminø organizavimotvarkoje?

– Kaþkokiø iðskirtiniø, esminiønaujoviø að negalëèiau ávardinti,tvarka iðlikusi tokia pati. Jau pernaibrandos egzaminai vyko karantinosàlygomis, pirmosios pamokos bu-vo iðmoktos. Atsiþvelgiant á jas kai

kurie neþymûs pakeitimai yra, ta-èiau tai detalës, apie kurias nevertakalbëti. Nebent bûtø galima pami-nëti, jog ðiemet visus egzaminusrajono abiturientai laikys mûsøsavivaldybëje, nei vieno egzaminonereikës vykti laikyti kitur (pvz.,pernai rusø k. egzaminà teko laikytiKaune).

– Kaip abiturientø brandosegzaminø sesijai ruoðiamasi Prie-nø rajono savivaldybëje? Ar, kaipir pernai, dël pandemijos bus tai-komi grieþtesni saugumo reikala-vimai patalpoms, egzaminuojamø-jø skaièiui ir kt.? Galbût teks pa-sitelkti ir daugiau egzaminø vyk-dytojø?

– Kaip jau minëjau, prieð metusegzaminus taip pat laikëme karan-tino/pandemijos sàlygomis. Laiky-mo principai, reikalavimai patal-poms, vykdytojams, abiturientams– abiturientø skaièius patalpoje,atstumai, kiti saugumo reikalavi-mai, vykdytojø skaièius – ið esmësiðlikæ tokie patys kaip pernai, tad irpasirengimas jau paþástamas. Tadtikimës, jog egzaminø sesija praeissklandþiai.

– Kaip atrodo mûsø rajono gim-nazijos pagal valstybiniø brandosegzaminø rezultatus paskelbtuosenaujausiuose mokyklø reitinguose?Kur dar reikëtø pasitempti?

– Pagal mûsø ðalies ástatymusbendrojo ugdymo mokyklos nerei-tinguojamos. Tokia yra ir Ðvietimo,mokslo ir sporto ministerijos oficia-li pozicija. Todël nenorëèiau ko-mentuoti komercinio þurnalo pa-skelbtos informacijos bei reitinga-vimo pagal jø paèiø sugalvotus, ofi-cialiai neáteisintus kriterijus.

Galiu pasakyti, jog mes – Ðvie-timo ir sporto skyrius kartu su mo-kyklomis – patys nuolatos renkameduomenis (ir ne tik brandos egza-minø), analizuojame situacijà, mo-kiniø pasiekimø rezultatus, siste-mingai aptariame tai su mokykløvadovais, pavaduotojais ugdymui,mokyklø bendruomenëmis. Mato-me mûsø ugdymo proceso stiprià-sias puses bei vietas, kurias reikëtøpastiprinti. Todël pastaraisiais me-tais padidintà dëmesá skiriame tiks-liøjø mokslø bei uþsienio kalbø mo-kymo tobulinimui. Taip pat daugdëmesio skiriame emocinio klima-to klasëse gerinimui, nes ðis veiks-nys daro didelæ átakà sëkmingammokiniø ugdymuisi. O ilgalaikistikslas iðlieka tas pats – gerinti ug-dymo kokybæ ir siekti, kad kokybëbûtø vienodai aukðta kiekvienojemûsø mokykloje, kurioje mokinysbesimokytø.

– Aèiû uþ pokalbá.Parengë Dalë Lazauskienë

Vytautui leido greitai „prisijau-kinti“ Prancûzijà – tai jo ðalis favo-ritë, kurioje yra turëjæs ne vienàstaþuotæ ir kurioje stengiasi apsi-lankyti kasmet. Per 20 metø jo su-kaupti áspûdþiai sugulë á 350 pus-lapiø knygà „Paþink Prancûzijà“.Ði pasirodë 2019 metø pabaigoje.Per kelis mënesius iki koronaviru-so epidemijos pradþios buvo par-duotas beveik visas pirmasis leidi-nio tiraþas. Deja, autoriaus pa-rengtas knygos tæsinys apie Paryþiøkol kas laukia geresniø laikø, kaipasaulis iðsivaduos ið pandemijosgniauþtø. Vytauto straipsniai suknygos iðtraukomis 2020 metaispublikuoti internetinëje þinia-sklaidoje, þinutës apie Prancûzijà to-liau pasiekia skaitytojus per auto-riaus „Facebook“ paskyrà „PaþinkPrancûzijà“, o autorinë Prancûzijosfotografijø paroda „Þydroji valan-da“ keliavo per ðalies bibliotekas.

Vytautas nuolat bendradarbiau-ja su portalais „Delfi.lt“, „15min.lt“,„Etaplius.lt“ bei þurnalu „Keliauk“ir „Gyvenimo“ laikraðèiu – publikuo-ja paþintinius straipsnius, kelioniøáspûdþius ir savo sudarytus marð-rutus.

2020 metø vasarà, solidarizuo-damasis su visais Lietuvos pilie-èiais, Vytautas pakvietë juos sau-

giai keliauti po Lietuvà – iðleidokelioniø vadovà „Ypatinga Lietu-va. Keliaujame po Lietuvos sau-gomas teritorijas“, pats keliavo,parengë ir publikavo 12 straipsniøciklà apie maþiau þinomus ir ato-kiau esanèius regioninius parkus.Straipsnius publikavo portalas„15min.lt“ ir regioninë þiniasklai-da. Autorius pradþiugino ir ma-þuosius keliautojus – 2020 metørudená juos pasiekë Vytauto Kand-roto sukurtas stalo þaidimas „Ypa-tinga Lietuva“.

Vytautas nepamirðo ir gimtojorajono – 2020 metais kaip leidëjasir fotografas prisidëjo prie knygosapie Balbieriðkio baþnyèià ir para-pijà leidybos, o Jiezno parapijaiðvenèiant 350 metø jubiliejø orga-nizavo nuotraukø konkursà ir parë-më fotografijø parodà. Ji iki ðioleksponuojama Jiezno baþnyèioje.

Ðiuo metu spaustuvëje gami-namas Vytauto Kandroto sukurtasdidelio formato paþintinis staloþaidimas „Ádomiausios kelionës poLietuvà“, kuriame bus galimasusipaþinti su Lietuvos geografija,administraciniu suskirstymu ir net400 paèiø ádomiausiø lankytinøobjektø, áamþintø autoriaus nuo-traukose.

Sveikiname Vytautà ir dþiau-giamës, kad mûsø pasiûlymuinominuoti já premijai pritarë irkomisija.

„Gyvenimo“ redakcija

Kartu su gimtojo kraðtoþmonëmis

(Atkelta ið 1 p.)

(Atkelta ið 1 p.)

„Linkëjau nebijoti egzaminø, iðlaikytijuos gerai, paneigti nerimà ir abejones“

Vyriausybë apsisprendë karantinà pratæsti iki birþelio 30 d. 24val., taèiau gerëjant epidemiologinei situacijai daugelis reikalavimølaisvëja.

Þmoniø kontaktai. Nuo birþelio 1 d. privaèiose ir vieðose uþdarosevietose asmenys galës rinktis ne didesnëmis nei 10 asmenø, dviejøðeimø ir (ar) dviejø namø ûkiø nariø grupëmis, iðskyrus tam tikrasiðimtis. Atvirose erdvëse susitikti norinèiø þmoniø skaièius neri-bojamas. Bûriavimosi taisyklës netaikomos asmenims, turintiemsGalimybiø pasà.

Laidotuvëse gali dalyvauti ne daugiau kaip 50 asmenø (neáskai-èiuojant ritualines paslaugas teikianèiø asmenø).

Apsauginiø veido kaukiø nebereikës dëvëti vaikø stovyklose, taippat atvirose erdvëse, jei aplinkui nëra þmoniø.

Darbas. Nuo birþelio 1 dienos visi asmenys galës gráþti á biurus arkitas darbo vietas, laikantis operacijø centro vadovo apibrëþtø reika-lavimø.

Kaviniø, restoranø ir barø darbo laikas pailgintas nuo 7 val. iki24 valandos. Nuo birþelio 1 dienos leidþiama atverti naktinius klubuslankytojams, turintiems Galimybiø pasà. Darbo laiko ribojimai nebustaikomi, kai maitinimo paslaugos teikiamos vieðbuèiø, kaimo turizmosodybø ar kitø apgyvendinimo ástaigø paslaugø gavëjams. Uþdarosepatalpose maitinimo paslaugas galës gauti tik turintieji Galimybiøpasus. Kiti galës lankytis tik lauko kavinëse.

Prekybos ir paslaugø vietos. Nuo 15 kv. m iki 10 kv. m sumaþintasprekybos ir paslaugø teikimo plotas vienam lankytojui parduotuvëse,turgavietëse ir kitose vieðose prekybos bei paslaugø teikimo vietose.

Renginiai. Nuo birþelio 1 dienos lauke vyksianèiuose renginiuosenebus ribojamas dalyviø skaièius (su Galimybiø pasu ir be jo). Daly-vaujant renginiuose tik Galimybiø pasà turintiems þmonëms busleidþiama prekyba maistu ir gërimais.

Uþdaruose renginiuose be Galimybiø paso galës dalyvauti iki 250þmoniø, uþpildant iki 50 proc. visø sëdimø vietø. Su Galimybiø pasuuþdarose erdvëse renginiuose galës dalyvauti iki 2000 þmoniø, uþpil-dant iki 75 proc. visø sëdimø vietø.

Kultûros ir kitos ástaigos, vieðosiosios erdvës, ekskursijos. Nuobirþelio 1 dienos kultûros ástaigos, bibliotekos, valstybës archyvø skai-tyklos, paþintiniai ir mokomieji takai, parkai, muziejai, galerijos irkitos ekspozicinës erdvës, zoologijos ir botanikos sodai lankomi, kul-tûros centrø mëgëjø meno kolektyvø repeticijos vykdomos bei ekskur-sijos organizuojamos uþdarose erdvëse uþtikrinant 10 kv. metrø lan-komà plotà vienam asmeniui. Atvirose erdvëse nei ploto vienamasmeniui, nei bendro asmenø skaièiaus ribojimø nebelieka.

Transportas. Nuo birþelio 1 dienos keliaujant autobusais nebe-reikës laikytis privalomo 1 metro saugaus atstumo. Keliaujant kelei-viniu transportu reguliariais marðrutais mieste ar tarp miestø taippat nebebus ribojamas sëdimø ar stovimø vietø skaièius.

Vasaros pradþia:karantinas pratæstas, betgyvensime daug laisviau

2021 m. geguþës 29 d.3 p. Nr. 40 (10390)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

XV jubiliejinei Birðtono gimna-zijos abiturientø laidai geguþës21 d. nuskambëjo paskutinis skam-butis. Stengëmës iðlaikyti bentdalá tradicijø, nors karantino sà-lygos gerokai trukdë: dël apriboji-mø abiturientø negalëjo pasitiktivisi mokiniai ir mokytojai, nevykoiðkilminga pamoka aktø salëje,pirmokai nevedë savo pamokë-lës.

Birðtono gimnazijos XV abiturientø laidainuskambëjo paskutinis skambutis

(Nukel ta á 6 p . )

Prisidedame prie medeliø sodinimoakcijos „Mano dovana Birðtonui“

Pirmadienis. Skaisti ir ðviesi diena iðauðo. Birðtono „Boèiai“ sutartinai susibûrë prie vaikø þaidimoaikðtelës ðalia darþelio „Vyturëlis“. Á visuomeninæ miesto puoðimo talkà susirinko 22 Birðtono „Boèiø“bendrijos nariai. Tuoj pat prie mûsø prisijungë kraðtovaizdþio architektë Audronë Daubarienë. Jos atveþtidekoratyviniai augalai vazonuose – japoninë lanksva, „Golden Princess“ ir „Crispa“ – banguotai sutûpëvejoje tarp vaismedþiø. Mums tereikëjo po augalu iðkasti duobæ, patræðti ir pasodinti, kad dþiugintøþaidþianèius vaikus, besiilsinèius poilsiautojus ir miesto gyventojus.

Mykolo Romerio universitetas ir Socialinës apsaugos ir darboministerija bei partneriai VðÁ „Pro Partners“, Nacionalinë sportininkøasociacija ir informacinis partneris „Savivaldybiø þinios“ skelbërespublikiná konkursà vietos bendruomenëms „BENDRUOMENË –ÐVYTURYS 2020 – KELIAS Á SËKMÆ“.

Birðtono vienkiemio bendruomenë nugalëjo nominacijoje „Kultûroskolektyvais garsi vietos bendruomenë“!

. Nepaisant to, kad kai kuriuose rajonuose nuo koronavirusojau paskiepyti du treèdaliai senjorø, vis dar esama garbingo amþiausþmoniø, iki ðiol negavusiø savo vakcinos. Primename, kad tai padarytiniekada nevëlu ir kvieèiame juos jau dabar registruotis vakcinacijainuo COVID-19 ligos. Daugiausia senjorø yra paskiepijusios ðiossavivaldybës:

Neringos sav. – 100 proc.Birðtono – 74 proc.Kauno miesto, Jurbarko rajono ir Anykðèiø rajono – 69 proc.

Birðtono savivaldybës informacija

Birðtono kraðto þinios

Birðtono vienkiemio vyrø ir mo-terø vokaliniai ansambliai, vaikøteatro studija „MES“ ir Birðtonovienkiemio teatras aktyviai daly-vauja bendruomenës veikloje, pro-jektuose, ávairiø savivaldybiø irbendruomeniø organizuojamuoserenginiuose. Birðtono vienkiemiobendruomenë ákvepia savo bend-ruomeniðkumu, aktyvumu ir inicia-tyvumu, negaili savo laiko naujøidëjø ágyvendinimui.

Be birðtonieèiø, dar buvo nomi-nuoti dalyviai ið Pakruojo, Vilkavið-

kio, Raseiniø ir Panevëþio rajonøsavivaldybiø.

Birðtono vienkiemio vokaliniaiansambliai ir Birðtono vienkiemioteatras ákurti 2003 m. Ansamblioákûrëja – Roma Zdanevièienë, teat-ro ákûrëja – Dalia Elena Banienë.Nuo 2013 m. teatro kolektyvamsvadovauja Beata Klimavièienë.Nuo 2015 m. Birðtono vienkiemiovokalinio ansamblio vadovë – InesaRutkauskienë.

Dëkojame uþ Birðtono vardogarsinimà!

Po valandos iðrikiuoti augalaitarsi senbuviai spindëjo ir lapeliaismirgëjo saulëje. Mus uþliejo pasidi-dþiavimas, kad dar galime sukurtigroþá dël savæs ir kitø. Mûsø darbànuoðirdþiai ávertino kraðtovaizdþioarchitektë Audronë Daubarienë,paþymëdama, kad nesitikëjo tokiodarbðtumo ið vyresnio amþiausþmoniø, ir pakvietë á dar vienà ak-cijà „Mano dovana Birðtonui“ ki-toje darþelio „Vyturëlis“ pusëje.Pasiþadëjome, juk GERA, kai esivertinamas ir kaþkuo naudingasvisuomenëje.

Visuomeninëje talkoje dalyva-vo: Aldona Gudauskienë, VidaBudreckienë, Danutë Þitkuvienë,Eugenija Lynykienë, Leonas Lyny-kas, Elena Ozemblauskienë, Mary-të Radzevièienë, Vera Þilinskienë,Vytautas Gudelevièius, Algis Vyð-

niauskas, Lina Danilovienë, Leo-nas Barutis, Kristina Talandienë,Kazys Lukoðius, Marija Novoþilo-va, Genovaitë Valatkienë, EugenijaValiuvienë, Marija Vienaþingienë,Antanina Grigaravièienë ir Birutë

Vaiðnorienë. Labai apgailestavo,kad dël antro skiepo, kaip tik pir-madiená, talkoje negalëjo dalyvautiAldona Milda Valatkienë ir OnutëGratulevièienë.

Po talkos sutarëme, kad kità pir-madiená aktyviai dalyvausime jauketvirtà kartà organizuojamose pe-tankës varþybose. Birþelio pradþio-je aplankysime graþiausià fontanàButrimonyse, pasigërësime Nemu-no vingiu nuo Margirio kalno Pu-nioje. Graþûs ir prasmingi mûsø pla-nai, kad tik pandeminës nelaimës jønesujauktø ir rugpjûèio mënesio pir-mà savaitæ galëtume gërëtis Baltijosjûra, dþiaugtis mûsø bendryste Pa-langoje ir kelione po LIETUVÀ.

Julija BarutienëBirðtono „Boèiø“

bendrijos pirmininkë

Efektyvus verslo pristatymas investuotojuiKiekvienam verslininkui svarbu þinoti, kaip efektyviai pristatyti

savo verslà ar idëjà potencialiam investuotojui, verslo partneriuiar naujam komandos nariui. Geguþës 25 d. vykusio renginio metujo sveèias Romanas Zontovièius pristatë 10 daþniausiø klaidø,kurias nepatyræ verslø kûrëjai daro, bendraudami su potencialiaisinvestuotojais, partneriais ar darbuotojais.

Romanas Zontovièius – dirbæs viename sëkmingiausiø Lietuvosmobiliøjø aplikacijø startuolyje „GetJar“ ir „Google“ autonominiøautomobiliø kompanijoje „Waymo“. Romanas padeda vystyti verslàir inovacijas Kauno mokslo ir technologijø parke.

Birðtono „Spieèius“ informacija

2021 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10390) 4 p.

PIGIAUSIOS PASKOLOS,REFINANSAVIMAS IR AUTO-

LIZINGAS. * Paskolos nuo 100 iki25000 Eur, laikotarpiu iki 7 metø.* Pirmà ámokà galima atidëti iki 3mën. * Maþos palûkanos. Pvz.,pasiskolinkite 100 Eur ir per 3 mën.gràþinkite iki 110 Eur. Teirautis tel.8 601 50 935, Rièiardas.

PIRMADIENIS06:00 Ugnikalniø takais06:30 Orijaus kelionës. Vedëjas OrijusGasanovas07:00 Savaitës ávykiai su D. Þeimyte-Biliene 08:00 Orijaus kelionës. Vedëjas OrijusGasanovas08:30 Kriminalinë Lietuvos zona su D. Dargiu09:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë-Ðiaulienë10:30 Jos vardas MAMA11:00 13 731 km dviraèiu aplink Skandinavijà12:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë -Ðiaulienë13:30 Jûs rimtai? Savaitës apþvalga linksmai.Vedëja Kristina Pocytë14:00 Iðpakuota14:30 Raktas á namus15:00 Delfi diena. Þinios15:20 Delfi diena. Dienos tema16.00 Delfi diena. Þinios16:15 Delfi diena. Dienos interviu16:35 Delfi diena. Piniginiai reikalai17:00 Delfi diena. Þinios17:15 Delfi diena. Dienos tema17:35 Delfi diena. Piniginiai reikalai18:00 Delfi diena. Þinios18:35 Delfi diena. Dienos interviu19:00 Delfi diena. Þinios19:15 Delfi diena. Ið esmës su V. Bruveriu irD. Þeimyte-Biliene20:00 Geltonas karutis20:30 Sveika lëkðtë su V. Kurpiene21:00 Kasdienybës herojai. Vedëja Rûta Lapë21:45 Mano pramogos veidai22:30 Ugnikalniø takais23:00 Kriminalinë Lietuvos zona su D. Dargiu

2021.05.31-2021.06.02programa

Vëluojantiems pasëliusdeklaruoti pareiðkëjams

sankcijos nebus taikomosÞemës ûkio ministras Kæstutis Navickas pasiraðë pavedimà, kad

nebûtø taikomos sankcijos pareiðkëjams, kurie 2021 m. pasëliø irkitø þemës ûkio naudmenø paraiðkas pateiks pavëluotai, pasibaiguspagrindiniam pasëliø deklaravimo laikotarpiui, t.y. nuo birþelio 8iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasëliø ir kitø þemësûkio naudmenø deklaravimo paraiðkos duomenis.

Primename, jog ðiemet pagrindinis pasëliø deklaravimas vykstaiki birþelio 7 d. Buvo numatyta, kad pavëluotai (nuo birþelio 8 ikiliepos 2 d.) pateiktoms paraiðkoms uþ kiekvienà pavëluotà darbodienà iðmokø suma bus maþinama 1 proc.,taèiau, atsiþvelgdamas á 2021 m. Lietuvojetebesitæsianèià COVID-19 pandemijà irdël to kylanèias problemas, dël kuriøpaskelbtas visuotinis karantinas, þemësûkio ministras vëlavimo sankcijø taikymàatðaukë, tad pasëlius þemdirbiai galësdeklaruoti iki liepos 2 d.

Uþs. Nr. 039

Kauno prieðgaisrinës gelbëjimo val-dybos atstovë spaudai DþiugintaVaitkevièienë: „Jokiu bûdu negali-ma naudoti elektriniø ðildytuvø drëg-nose patalpose: baseinuose, vonioskambariuose. Jie skirti tik ðaltoms irsausoms patalpoms ðildyti“

– Kas þinotina prieð ásigyjantelektriná ðildytuvà?

– Svarbiausia taisyklë, kuriaturëtumëte vadovautis ásigydamielektriná ðildytuvà, yra ta, kad prie-taisas turi bûti sertifikuotas ir paþy-mëtas CE þenklu. Jokiu bûdu ne-naudokite savo gamybos elektriniøðildymo prietaisø, nejunkite elekt-riniø ðildytuvø per tam nepritaiky-tus elektros tinklo prailgintuvus.Prieð pradëdami naudoti ðildymoprietaisus, susipaþinkite su gamin-tojo nurodymais ir instrukcija – tailabai svarbi saugumo sàlyga. Apþiû-rëkite laidus, kiðtukà, lizdà, á kurájungsite prietaisà – ar nëra mecha-niniø paþeidimø, atvirø kontaktø.

– Neretai þmonës ant elektriniøðildytuvø dþiauna drabuþius, dþio-vina grybus ir pan. Ar saugu taipelgtis?

– Elektra ir vanduo – pavojingikaimynai, todël ant elektriniø ðildy-tuvø ar kitø prietaisø jokiu bûdunedþiaukite skalbiniø, nedþiovin-kite miðko gërybiø. Sugedus termo-reguliatoriui, gali kilti gaisras.

– Labai svarbu ðildytuvà pa-statyti saugioje vietoje...

– Taip. Nemaþai gaisrø kyla, kaiðildytuvai statomi per arti ávairiø daik-tø: spintø, uþuolaidø, lovø, minkðta-suoliø ir pan. Elektriniø ðildymoprietaisø pavirðius stipriai ákaista, to-dël jie turëtø stovëti saugiu atstumuerdvioje vietoje, – bent per metrànuo uþuolaidø, baldø ar kitø degiømedþiagø. Pasidomëkite, ar prietai-sà su elektros tinklu jungiantys laidainesilieèia prie karðtø, drëgnø, aðtriøpavirðiø, kitø kabeliø; ar laidas nëraprispaustas – toje vietoje gali su-plonëti laidø izoliacija, kilti trumpojojungimo ir gaisro grësmë. Ájungæ

ðildytuvà á tinklà neuþkliûkite ir ne-laipiokite ant laidø.

– Kokiais atvejais elektrinis ðil-dytuvas gali kelti pavojø?

– Tepaliniai elektriniai ðildytu-vai gali sugesti. Trûkus tepalo sky-riui ir uþsidegus tepalui galimasgaisras. Elektriniai prietaisai mumspavojingi, nes gali sukelti trumpàjájungimà. Todël niekada nejunkiteðildytuvo á vienà elektros lizdà kartusu kitais prietaisais. Þinokite, kokiogalingumo elektros tinklo insta-liacija jûsø namuose ir kokio galin-gumo bei kiek prietaisø vienu metugalima naudoti. Ant elektros ðildy-mo prietaisø nurodytas jø galingu-mas vatais. Á vienà buitiná 230 voltøkiðtukiná lizdà nederëtø jungti dau-giau kaip vieno buitinio elektrosárenginio, kurio galingumas siekia2000 vatø.

Jeigu ájungus ðildytuvà kaista ar-ba kibirkðèiuoja kiðtukinis lizdas,kiðtukas ar jungiklis, tarp lizdo irkiðtuko ar jungiklio prastas kontak-tas – nedelsiant já iðjunkite!

Ájungus ðildytuvà patikrinkite,ar nekaista namø vidaus tinklo ins-taliacijos laidai (siena, po kuria pra-vestas laidas), kiðtukinis lizdas; arnesijauèia svylanèios gumos, plas-tiko kvapas – jei taip nutiko, nedels-dami iðjunkite ðildytuvà ið elektrostinklo ir kvieskite elektrikà. Ákaitæselektros lizdas, laidai gali uþsidegtiir sukelti gaisrà.

Jokiu bûdu nenaudokite elekt-riniø ðildytuvø drëgnose patalpose:baseinuose, vonios kambaryje irpan. Jie skirti tik ðaltoms ir sausomspatalpoms ðildyti.

Nepalikite ðildytuvo be prieþiû-ros ir prieð iðeidami ið namø ar ástai-gos ásitikinkite, ar tikrai já iðjungëte.

– Koks efektyviausias bûdasapsisaugoti nuo gaisro?

– Daug materialinës ir mora-linës þalos sukelia per vëlai pastebë-tas gaisras. Efektyviausias bûdasnuo jo apsisaugoti ir namuose, irbiuruose – ásirengti dûmø jutiklius.Ðie prietaisai greitai ir patikimai uþ-fiksuoja vos kilusá gaisrà. Jutiklyjeesanti sirena informuoja jus ir kai-mynus apie iðkilusià grësmæ, todëlgalima suspëti lokalizuoti beási-plieskianèià ugná, kol ji dar nepasi-glemþë jûsø turto ar net gyvybës.Nuo 2018 m. geguþës 1 d. ásigaliojoBendrøjø gaisrinës saugos taisykliøpakeitimas, numatantis, kad visuo-se gyvenamuosiuose bûstuose gy-ventojai privalo ásirengti autonomi-nius dûmø signalizatorius.

– Dëkojame uþ naudingus pa-tarimus. Saugokime save ir savonamus.

Veronika Peèkienë

Aktualiinformacija Elektriniai ðildytuvai gali kelti pavojø...

Nepastovûs, netikëtai atvëstantys orai skatina ásijungti elekt-rinius ðildytuvus namuose ar ástaigose. Kà derëtø þinoti, kad iðveng-tumëte nelaimës, pasakoja Kauno prieðgaisrinës gelbëjimo valdy-bos atstovë spaudai Dþiuginta VAITKEVIÈIENË.

Naðlaitës renkamos laukuose, miðkuose geguþës-birþelio më-nesiais. Dþiovinamos pavësyje, gerai vëdinamoje patalpoje.

Nuovirui: ðaukðtà sausos smulkintos þolës uþpilti stikline ðalto vandens irpavirinti 15 minuèiø. Palaikius ðiltai 1 valandà, ápilti stiklinæ virinto vandens.Gerti po ðaukðtà 3–4 kartus per dienà po valgio. Padeda nuo ávairiø uþde-gimø, odos ligø (egzemos, bërimø), reumato, akmenligës, nemigos.

Trispalvë naðlaitë Puðis paprastojiGeguþæ brinksta puðø pumpu-

rai. Juos ir spyglius panaudokiteorganizmo sveikatinimui.

Nuovirui: ðaukðtà pumpurø uþ-pilti stikline karðto vandens ir virinti

Naudingi patarimai vandens vonioje 30 minuèiø. Gerti po1/2 stiklinës po valgio.Varo ðlapimàir tulþá, veikia prieðuþdegimiðkai, an-tiseptiðkai. Padeda nuo kvëpavimotakø (bronchito, pneumonijos, atsi-kosëjimui) ligø, reumato, anemijos.Esant nuplikimui galvà plaukite,skalaukite (tinka ir kompresai) puðønuoviru.

Projekto „Kûrybiniai susitikimaipo liepa“ informacinis praneðimas

Jau seniai turëjome svajonæ mûsø skaitytojams árengti jaukiàerdvæ prie bibliotekos, po liepa, smagiems pasisëdëjimams suknyga rankose, bendroms veikloms. Ði idëja uþaugo, subrendoir tapo projektu ðeimoms „Kûrybiniai susitikimai po liepa“, siû-lanèiu kûrybinës raiðkos veiklø ávairovæ, átraukianèiu á kûrybinesveiklas.

Projektà „Kûrybiniai susitikimai po liepa“ organizuosimebirþelio-spalio mënesiais. Susitikimai bus skirti ikimokyklinio irpradinio amþiaus vaikams bei jø tëvams, seneliams. Birðtonieèiams,miesto sveèiams paþadame net 9 nepamirðtamus, átraukianèius,turtinanèius tarpusavio santykius bendrais atradimais renginius.

Pirmasis projekto renginys „Kvieèiu vasarà“ vyks birþelio 1 d.bendradarbiaujant su Nemajûnø dienos centru. Èia, padedamidailininkës, edukologës dr. Jolantos Kanapickaitës, vaikai susi-paþins su Lietuvos paukðèiais, improvizuos ir þais literatûrinius þai-dimus.

Birðtono vieðojoje bibliotekoje laukia du susitikimai su knygøapie vaikø ugdymà autorëmis. Birþelio 16 d. su dr. Austëja Lands-bergiene ir jos knygos „Vasara: inovatyvi programa XX a. tëvamsir pedagogams. Kad vaikai augtø laisvi ir kûrybingi!“ pristatymasbei spalio 8 d. susitikimas su psichiatre, knygos „Dëmesinga tëvystë:kaip auginant vaikus augti paèiam“ autore Gabriele Germana-vièiene.

Þaismingos, átraukianèios edukacijos laukia paèiø maþiausiøjøsu dailininke, iliustratore Jurgita Juðkaite-Jakaitiene liepos 1 d.bei aktore, studijos tëvams „Ðilkaus pupa“ ákûrëja Kristina Savic-kyte-Damanskiene liepos 29 d. Kaip gimsta iliustracijos, vaikaisuþinos gyvoje pamokoje-dirbtuvëse pagal M. Marcinkevièiausknygà „Kaip Pelëdþiukas ið namø pabëgo“ birþelio 21 d. Jos metuiliustratorë Agnë Kananaitienë pristatys pagrindinio knygos veikëjoatsiradimo istorijà ir kvies á plunksnø karûnø dirbtuves.

Pastaraisiais metais mûsø organizuojami projektai buvo vienaipar kitaip susijæ su teatru, vaikai spëjo pamilti ðià saviraiðkos ir kûry-biðkumo kupinà meno sritá. Taigi kviesime stebëti interaktyviusVëjø teatro spektaklius pagal þinomø raðytojø kûrybà (M. Mar-cinkevièiaus ir D. Èepauskaitës). Liepos 22 d. vyks spektaklis „Apieþuvis, ausis ir mamà“, o rugpjûèio 2 dienà – „Baisiai graþu“. Siek-dami skiepyti maþøjø meilæ gimtajam Birðtonui, organizuosimegerø emocijø kupinà interaktyvø pasirodymà-edukacijà apie Birð-tono kurorto istorijà. Ðias edukacijas pristatysime ir Këdainiø beiRaseiniø vieðosiose bibliotekose.

Kvieèiame sekti bibliotekos svetainæ ir jos Facebook paskyrà@birstonovb, kad nepraleistumëte progos sukurti nuostabiøprisiminimø su savo vaikais ádomiose, átraukianèiose, kûrybiðkumuileidþianèiose skleistis veiklose!

23:30 Savaitës ávykiai su D. Þeimyte-Biliene 00:30 Delfi diena05:30 Sveika lëkðtë su V. Kurpiene

ANTRADIENIS06:00 Ugnikalniø takais06:30 Pokyèiø istorija07:00 Èepas veþa07:30 Alfas vienas namuose08:30 Iðpakuota09:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë-Ðiaulienë10:30 Stiliaus DNR. Vedëja Kristina Solom-nikova11:00 Alfas live. Vedëjas Alfas Ivanauskas12:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë-Ðiaulienë13:30 Kasdienybës herojai. Vedëja Rûta Lapë14:15 Mano pramogos veidai15:00 Delfi diena. Þinios15:20 Delfi diena. Dienos tema16.00 Delfi diena. Þinios16:15 Delfi diena. Dienos interviu16:35 Delfi diena. Radikalus smalsumas17:00 Delfi diena. Þinios17:15 Delfi diena. Dienos tema17:35 Delfi diena. Radikalus smalsumas18:00 Delfi diena. Þinios18:35 Delfi diena. Dienos interviu19:00 Delfi diena. Þinios19:15 Delfi diena. Faktai ir nuomonës suA.Peredniu20:00 Vienas toks unikalus. Mokslo, karjerosir visuomenës aktualijoms skirta laida20:30 Jos vardas MAMA21:00 Að ikona. Vedëjos Simona Nainë, AstaStaðaitytë, Nijolë Pareigytë ir Indrë Stonkuvienë22:00 Stiliaus DNR. Vedëja Kristina So-lomnikova22:30 Ugnikalniø takais23:00 Kasdienybës herojai. Vedëja Rûta Lapë23:45 Vienas toks unikalus. Mokslo, karjerosir visuomenës aktualijoms skirta laida00:15 Delfi diena

05:00 Èepas veþa05:30 Jos vardas MAMA

TREÈIADIENIS06:00 Ugnikalniø takais06:30 Sveika lëkðtë su V. Kurpiene07:00 Stiliaus DNR. Vedëja Kristina Solom-nikova07:30 Alfas live. Vedëjas Alfas Ivanauskas08:30 Spausk gazà09:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë -Ðiaulienë10:30 Sveikatos receptas. Vedëja KristinaCiparytë11:15 Pokyèiø istorija11:45 Delfi pulsas12:00 Delfi rytas. Dienos naujienø apþvalga.Vedëjos Kristina Ciparytë ir Dalia Vaitkutë -Ðiaulienë13:30 Að ikona. Vedëjos Simona Nainë, AstaStaðaitytë, Nijolë Pareigytë ir Indrë Stonkuvienë14:30 Stiliaus DNR. Vedëja Kristina Solom-nikova15:00 Delfi diena. Þinios15:20 Delfi diena. Dienos tema16:00 Delfi diena. Þinios16:15 Delfi diena. Dienos interviu16:35 Delfi diena. Login 202117:00 Delfi diena. Þinios17:15 Delfi diena. Dienos tema17:35 Delfi diena. Login 202118:00 Delfi diena. Þinios18:35 Delfi diena. Dienos interviu19:00 Delfi diena. Þinios19:15 Delfi diena. Pokalbis su D. Þeimyte-Biliene20:00 Verslo Ðvyturys21:00 Orijaus kelionës. Vedëjas OrijusGasanovas21:30 2800 km Dunojumi baidare su AurimuValujavièiumi22:30 Ugnikalniø takais23:00 Mano pramogos veidai23:45 Delfi pulsas00:00 Delfi diena05:00 Verslo ðvyturys

2021 m. geguþës 29 d.5 p. Nr. 40 (10390)

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Vieðbuèiui-restoranui Birðtonereikalinga: kambarinë-valytoja, bar-menë-padavëja, apmokome dirbti,ûkvedys (ávairiems ûkio darbamsdirbti). CV galima siøsti el.paðtu:[email protected] Tel.8 687 53 756.

UAB „Birðtono mineraliniai van-denys ir ko“ reikalingas krautuvovairuotojas. Atlyginimas – nuo 600Eur. Skambinti tel. 8 656 94 979(Karoliui).

Ieðkome pardavëjos sezoniniamdarbui. Tel.: 8 604 66 636 (Nijolë),8 675 65 001 (Ingrida).

Ámonëje reikalingidarbuotojai:

Maðinistas operatoriusAtlyginimas á rankas nuo 1100eurø ir daugiauStaklininkas, turintis darbopatirtiesAtlyginimas á rankas nuo 1000eurø ir daugiauPagalbinis darbininkasAtlyginimas á rankas nuo 800eurø ir daugiauSargasAtlyginimas á rankas nuo 550eurø ir daugiauTel. 8 698 46 063 el.paðtas:[email protected]

Ieðkoma þemës ûkio paskirties þemës nuomai. Tel. +370 627 99 568.

Ieðkome 100–300 KV/M ploto sandëliavimo patalpø Prienuose ir aplink juos.Pirkimui ar ilgalaikei nuomai. Jeigu turite kà pasiûlyti, tel. 8 600 85 875.

Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkio ministerijos Prienø ir Birð-tono skyrius informuoja, kad Nacionalinës þemës tarnybos prie Þemës ûkioministerijos Prienø ir Birðtono skyriaus vedëjo 2021 m. geguþës 24 d. ásakymuNr.10VÁ-264-(14.10.2 E.) patvirtinta 96,50 ha teritorija Naujosios Ûtos kadastrovietovës þemës reformos þemëtvarkos projekto papildymas.

Laisvos valstybinës þemës fondo þemës plotas Naujosios Ûtos kadastrovietovëje – 96,49 ha.

Naujosios Ûtos kadastro vietovës þemës reformos þemëtvarkos projektoprilyginamo plano rengimo pradþia – 2021 m. birþelio 22 d.;

Þemës reformos þemës reformos þemëtvarkos projektui prilyginamà planàrengia uþdarosios akcinës bendrovës „Arvimeda“ projekto autorë Nomeda Vil-èinskaitë (tel.: (8 37) 32 14 61, 8 682 01358, adresas: Raudondvario pl. 164 A, Kaunas).

Informuojame þemës sklypo (kadastro Nr. 6933/0003:0305), esanèio Prienør. sav., Stakliðkiø sen., Pieðtuvënø k., savininkæ L. J., kad matininkas MantasKryþiokas (kvalifikacijos paþymëjimo Nr. 2M-M-1873) 2021 m. birþelio 10 d.11 val. vykdys þemës sklypo (kadastro Nr. 6933/0003:0121), esanèio Prienø r.sav., Stakliðkiø sen., Pieðtuvënø k., ribø þenklinimo darbus.

Prireikus iðsamesnës informacijos, praðom kreiptis á UAB „PASODA“,adresu: Rotuðës a. 16, LT-62141 Alytus, el. paðtu [email protected] arbatelefonu 8 679 09733.

Bendrovë „Prienø vandenys“ ieðkoVandentiekio ir nuotekø tinklø brigados meistro

Darbo apraðymas: . Vandens ir nuotekø tinklø eksploatacija, prieþiû-ra, remontas; . Vadovavimas brigadai;

Reikalavimai: . Darbo patirtis analogiðkose pareigose arba darbopobûdá atitinkantis iðsilavinimas . Pageidautina remonto, avarijø likvida-vimo bûdø ir priemoniø iðmanymas; . Pageidautina vadovavimo ágûdþiai;. Teisë vairuoti transporto priemonæ (B kategorija);

Ámonë siûlo: . Darbo uþmokestá nuo 1315 Eur/mën. (neatskaièiusmokesèiø)

Kandidatuoti iki : 2021-06-25 Gyvenimo apraðymà (CV) siøskite el.paðtu: [email protected], tel. (8 319) 60 131.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

Vairavo neblaivusir neturintis teisës

Geguþës 24 d. apie 16 val. 25min. Birðtone, B. Sruogos g., pa-tikrinimui sustabdþius automobilá„Opel Zafira“, paaiðkëjo, kad já vai-ravo neblaivus (2.44 prom. alko-holio) ir neturintis teisës vairuotivyras (g. 1975 m.). Ávykis tiriamas.

VagystëGeguþës 24 d. apie 7 val. 30

min. Prienø r., Ðilavoto sen., Skry-

nupio k., kelio Iðlauþas-Klebiðkis-Igliauka 21 km atvykæs á darbo vietàkeliø prieþiûros darbuotojas paste-bëjo, kad pavogtas ámonei priklau-sanèio kilnojamo ðviesoforo ledinisðviestuvas. Nuostolis – 1500 eurø.

SmurtasGeguþës 24 d. apie 21 val. Prie-

nø r., Veiveriø mstl., prie tvenkinio,vyrà (g. 1991 m.) sumuðë ið matymopaþástamas asmuo. Ávykis tiriamas.

Geguþës 25 d. apie 22 val. 40min. Prienø r., Veiveriuose, vyras (g.2001 m.) smurtavo prieð kità vyrà

(g. 1990 m.), kuris dël patirtø suþa-lojimø iðveþtas á ligoninæ. Átaria-masis ið ávykio vietos pasiðalino.

GrasinoGeguþës 27 d. Alytaus apskr.

VPK Prienø r. PK gautas moters(g. 2001 m.) ir vyro (g. 2001 m.) pa-reiðkimas apie tai, jog geguþës 25d. apie 23 val. Prienø r., Veiveriømstl., du ið matymo paþástami as-menys jiems grasino. Ávykio aplin-kybes aiðkinasi policija.Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

Birðtono sakraliniame muzie-juje nuo geguþës 18 d. veikiaautentiðkø Kardinolo VincentoSladkevièiaus fotografijø parodaið muziejuje saugomo albumo irKaiðiadoriø kurijos archyvo. Idëjasurengti nuotraukø parodà gimë2019 metø pabaigoje, kai pla-navome Kardinolo Vincento 100-osioms gimimo metinëms skirtusrenginius. Ðios asmenybës, vie-nos aktyviausiø Atgimimo metubuvimas vadovu, bet nesiverþian-èiu á tribûnas, darë já dideliu auto-ritetu, kurá juste junti ðalia esant.Kardinolas Vincentas ðirdimi ma-tavo kiekvienà tautos dvasinio at-gimimo þingsná. Palaimintojo T.Matulionio konsekruotas vyskupuBirðtono klebonijoje (ðiuo metuBirðtono sakralinis muziejus) kar-dinolas Vincentas tapo gerumoþenklu þmonëms.

Parodoje nuotraukos yra pateik-tos ið ávairiø laikotarpiø: jaunojokunigo Vincento,Kauno kunigøseminarijos dëstytojo, susitikimo suLietuvos aukðèiausiosios tarybosnariais, Kaiðiadoriø vyskupo JuozoMatulaièio konsekracijos dienos,Sutvirtinimo sakramento teikimoPerlojoje ir Birðtone, Vyskupø kon-ferencijos pirmininko susitikimo supopieþiumi Romoje vizito Ad liminametu, Kardinolo ingreso á Kardino-lø kolegijà Romoje, ið pirmojo po-pieþiaus Ðv. Jono Pauliaus II vizitoLietuvoje.

Ðiemet LR Seimas paskelbëkardinoloVincento Sladkevièiausmetus. Gyvenimo ðimtosios meti-nës ir mirties 21 metinës, kurios yrageguþës 28 d., – tai dienos, kuometprisimename Þmogø, artimà mumskiekvienam savo meile Lietuvai, josþmonëms. Kardinolas Vincentassvarstë, – kad „visas mûsø gyve-nimas atrodytø apgaulë, nusivyli-mas, kanèia, jei tikëjimas neparo-dytø, kad ne tuðtumos stveriamës,ne vëjø vaikomës, o Gërá, kuriamgimëme“. Pasirinkæs ðûká „Padarykmane gerumo þenklu“ Kardinolasatskleidþia savo dvasios didingumà.Visø pirma, ði maldos eilutë ið Ðven-tojo Raðto, Psalmiø knygos, yra ta-pusi Kardinolui kiekvienos dienos

veiklø pradþia. Bûdamas gilaus ti-këjimo ir skvarbaus proto, puikausiðsilavinimo ir nepaprastai jautriossielos þmogumi, jis suprato, kad benuolankaus santykio su Kûrëju neá-manoma gerai atlikti skirtø pareigø.Ðis maldos ðûksnis iðreiðkia ir jo gyvàtroðkimà skleisti gerumà, bûti gërioðaltiniu, prie kurio kiekvienamþmogui gera atsigaivinti. Ðiluma irpaprastumas sklido ið KardinoloVincento veido, ðypsenos, ið homi-lijø þodþiø, ðiltø susitikimø, pagar-biø santykiø su valstybës vadovaisir visais patarimo, paguodos, iðmin-ties ieðkojusiais.

Linkime jums prasmingai pa-minëti Kardinolo atminimà, apsi-lankyti parodoje, kurioje rodomasir videofilmas „Þemë, davusi Lietu-vai Kardinolà“ (reþ. V. Balsys, 1999m.). Pateikiame keletà KardinoloVincento Sladkevièiaus iðmintieslobyno perlø:. Lietuva visuomet buvo gerosvalios ir ramybës dvasios tauta. To-kia ji iðliko net sunkiausiø iðmëgi-nimø valandomis. Ið Kardinolo Ka-lëdinio sveikinimo. Kaiðiadorys,1988 12 24. Laisvas tautos gyvenimas – taine vien triukðmingos demonst-racijos, o kûrybingas, pasiau-kojantis darbas, kuris daugeliuinepastebimas. Jo palaimingi vaisiai

Kvieèia fotografijø paroda„Padaryk mane gerumo þenklu“

(Nukel ta á 6 p . )

Gyvoji donorystë ávyksta, kaiinkstø transplantacijos laukianèiamþmogui (recipientui) persodinamasgyvo þmogaus inkstas. Inksto do-noru gali bûti sutuoktinis arba gimi-nystës ryðiu su recipientu susijæs gi-minaitis – mama, tëtis, sesuo, brolis,teta, dëdë.

Lietuvoje vidutiniðkai fiksuoja-ma po 8 gyvojo donoro operacijasper metus. Pasaulinës COVID-19

pandemijos metu 2020 m. jos Lie-tuvoje nebuvo atliekamos. KitoseEuropos ðalyse ðiø tipø persodini-mai atliekami gerokai daþniau ir jøskaièius yra iki 10 kartø didesnis.

2021 m. atliktos 32 inkstø trans-plantacijos ið mirusio donoro, o tai– antrasis inksto persodinimas ið gy-vojo donoro. 2020 m. Lietuvoje bu-vo atlikta 79 inkstø transplantacijos,ið kuriø – 3 gyvojo organø donoro.

Nacionalinis transplantacijosbiuras prie Sveikatos apsaugosministerijos teigia, jog ðiandien Lie-tuvoje daugiau nei 400 þmoniø lau-kia organø donoro, jog gyventøsveikesná ir produktyvesná gyveni-mà, ypatingai sunkià bûklæ turin-tiems þmonës, tai yra gyvybës ir mir-ties klausimas.

Pareikðti sutikimà po mirtiestransplantacijai paaukoti organus iraudinius gali kiekvienas pilname-tystës sulaukæs asmuo. Tai padarytigalima uþpildþius sutikimà inter-netu https://ntb.lt, visose gydymoástaigose, „Eurovaistinës“ vaistinëse.

Vilniuje – antrasis ðiais metais gyvosios donorystës atvejisGeguþës 20 d. Vilniaus universiteto ligoninës Santaros klinikø medi-

kø komanda atliko antràjà ðiais metais gyvojo donoro inksto trans-plantacijà. Inksto donore tapo recipientës mama. Dëka geranoriðkos ma-mos valios, jos poelgis reikðmingai pagerins gyvenimo kokybæ sunkiaiserganèiai dukrai. Lietuvoje áteisintos dvi organø donorystës rûðys, vienaið jø – gyvoji donorystë.

2021 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10390) 6 p.

Abëcëlës karalystë tapo sava

lauke, laikantis saugiø atstumø,svarbiausia, kad galime jausti ap-linkà, matyti emocijas, jausmus,kalbëtis be IT pagalbos. Labai no-risi tikëtis, kad rugsëjo pirmoji leismums visiems sugráþti á klases betrikdþiø, kad bûsimi antrokai ir kitimokiniai galës dþiaugtis savo mo-kykliniais metais ne prie kompiu-terio, bet klasëje su draugais ir mo-kytoja. Uþ tai, kad iðgyvenome to-kius nelengvus metus ir vaikai suge-bëjo mokytis pasitelkæ technologi-jas, uþ graþià bendrystæ dëkojo-me vieni kitiems.

Asta Ferevièienë

teikë. Juk scenoje – patys brangiausiþmonës, jø vaikai. Maèiau mokytojøAstos Simanaitienës, Vilmutës Þio-bienës ir Toliamos Ragienës jaudulá.Jos daug dirbo su maþaisiais, kad vyk-tø ði graþi ir prasminga ðventë: ruoðëscenarijø, mokë deklamuoti, ðokti irdainuoti. Mokytojos padëjëjai RimaiÐuliauskienei teko rimtas karalienësAbëcëlës vaidmuo. Visus labai sma-giai nuteikë geltonoji banga: 1b klasësmokiniai ir jø mokytoja Asta „ban-gavo“ pagal The Roop dainà „Dis-coteque“ .

Savo kalboje, kurià sakiau ðven-tës dalyviams, pasidþiaugiau gali-mybe susitikti gyvai, nesvarbu, kad

Visi dþiaugiamës gimus vai-kui, jam þengus pirmà þingsná,iðtarus pirmà þodá. O koks dþiu-gesys uþvaldo, kai suprantame,kad mûsø maþylis jau paþásta rai-des, gali skaityti! Graþu, kai visaðeima vakarais skaito pasakas,kalba apie tai, kà suþinojo ið kny-geliø, bando sukurti kitokias pa-baigas ir pan. Meilë knygai, þo-dþiui, vaiko kûrybiðkumas turi bûtiugdomi ir mokykloje, ir namuose.Þinoma, kai ateini á mokyklà, tuo-met jau niekur neiðsisuksi nuoskaitymo ir raðymo, skaièiavimoir kitokiø veiklø. Pluða mokinukai,padedami savo mokytojø, bet,áveikæ kokià nors naujà pakopà,nepamirðta pasidþiaugti.

Geguþës 20 d. Birðtono gimna-zijos vidiniame kiemelyje vyko pir-mokø Abëcëlës ðventës. Smagu,kad ir 1a, ir 1b klasës á renginá pasi-kvietë tëvelius. Vaikuèiai deklama-vo, dainavo, ðoko. Jie stengësi vi-siems mums parodyti, kiek iðmokoper pirmus savo mokslo metus. Të-veliai klausësi vaikø ir ðypsojosi. Netir klaidelës, jaudulys visus smagiai nu-

Atliekø reikalai: klausiate – atsakome

Ásigijau sodybà, bet vietinës rinkliavosmokëjimo praneðimai vis dar siunèiamibuvusio savininko vardu. Kodël taip yra?

Taip nutinka todël, kad pasikeitus nekilnojamojo turtosavininkui pamirðtama apie tai informuoti rinkliavos uþatliekø tvarkymà administratoriø – Alytaus regiono atliekøtvarkymo centrà. Negavus tokio praneðimo, sàskaitos ir to-liau siunèiamos buvusio savininko vardu, o jø negaunanèiamnaujajam savininkui kaupiasi skolos.

Dël to neretai kyla nesusipratimø ir nemaloniø situacijø.Jø bûtø iðvengta, jei nekilnojamojo turto savininkai laikytøsiteisës aktuose numatytos nuostatos, kuri numato, kad pa-sikeitus nekilnojamojo turto savininkui jis privalo apie taiinformuoti rinkliavos administratoriø. Praneðti apie pasi-keitusá turto savininkà galima paskambinus á Alytaus regio-no atliekø tvarkymo centrà telefonu (8 315) 72842 arbaparaðius elektroniniu paðtu [email protected].

Gyventojus, tapusius naujo nekil-nojamojo turto objektø savininkais,apie tai praðoma praneðti ne vëliaukaip per 30 dienø. Uþs. Nr. 040

Ryte iðlydëjome abiturientus áBirðtono ðv. Antano Paduvieèio baþ-nyèià, kur jie tradiciðkai gavo palai-minimà ir sugráþo á gimnazijà. XVlaidos nepasitiko pirmokai, skam-bindami mokykliniu varpeliu, taèiaujuos pasveikinome gimnazijos di-rektorius A. Urbanavièius ir að, ðiostraipsnio autorë. Man teko garbëpakviesti mokinius paskutinei pa-mokai, kurià vedë klasiø auklëtojosIlona Rukaitë ir Daiva Jonykaitë-Snapaitienë. Net neabejoju, kad pertiek metø susikaupë daugybë áspû-dþiø, neiðsakytø minèiø. Norisi tikëti,kad liko tik graþiausios, prasmin-giausios. Ðiandien vertëjo jas iðsaky-ti. Abi auklëtojos paskutinës pamo-kos metu su abiturientais pasidalino

Birðtono savivaldybës merës NijolësDirginèienës, Birðtono gimnazijosmokiniø parlamento, treèiokø gim-nazistø ir pirmokëliø video sveikini-mais. Kabinetus ðventei papuoðë 2-okai gimnazistai.

Tikimës, kad tie dvylika mokyk-liniø metø nepraëjo veltui, kad 15-oji laida ið jø pasiims daugybæ pui-kiø akimirkø, patirèiø, iðgyvenimø,kad iðsineð tinkamà þiniø bagaþà,kuris jiems leis eiti pasirinktu keliu.Didþiausias iðbandymas – teisingaipasirinkti, taèiau ir suklydus visi tu-rime galimybæ pradëti ið naujo.Svarbu nepristigti dràsos ir ryþto.To jiems ir linkëjome.

Asta FerevièienëBirðtono gimnazijos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui

(Atkelta ið 3 p.)

Birðtono gimnazijos XVabiturientø laidai nuskambëjopaskutinis skambutis

Kultûra: mumyseir ðalia mûsø

Projektà remia

vëliau iðryðkëja. „Tëviðkës þiburiai“(Torontas, Kanada), 1992, Nr.39. Viskas turi ávykti reikiamu lai-ku ir reikiamu bûdu. Tuo ir pasi-reiðkia iðmintis. Kardinolas V. Slad-kevièius. „Mûsø kraðtas“ (Radvilið-kis), 1989 07 22. Visiems patarèiau neskubëtidaryti iðvadø, veikiamiems pykèioar liûdesio. Reikia palaukti, kol vis-kas nusëda. Nes toks poveikis yratarsi tam tikras apsvaigimas. Kai vi-sa tai nusëda, þmogus ima matyti irteisingai girdëti. Pykèio ar kokiosnors aistros paskatinti mûsø spren-dimai bûna neteisingi. KardinolasV. Sladkevièius. „Diena“, 1995 08 21. Nelipkime vieni kitiems antkulnø! (...) Akmenys skirti statybai,o ne svaidyti vienas á kità. KardinolasV. Sladkevièius. „Tiesa“, 1993 11 06. Visi turime sutarti, nepaisantkokiø vardø, pareigø esame. Paþiû-rëkim á dangø, þvaigþdes. Visur –santarvë. Kiekvienas dangaus kû-nas turi savo kelià, skriejimo laikà,bûdà. Ir në vienas nesistengia uþ-bëgti kitam uþ akiø. Kardinolas V.Sladkevièius. Ið kalbos, áteikiant San-tarvës premijà. 1998 12 29. Visas mûsø gyvenimas atro-dytø apgaulë, nusivylimas, kanèia,jei tikëjimas neparodytø, kad netuðtumos stveriamës, ne vëjø vai-komës, o Gërá, kuriam gimëme.Kardinolas V. Sladkevièius

. Gerumas nëra lengvai pasie-kiamas, bet uþtat teikia nepaprastàpalaimà ir tautai, ir ðeimai. Kardi-nolas V. Sladkevièius. „XXI amþius“,1997 06 19. Kur gyvenama pagal Kristausevangelijà, ten þmogaus ðirdyjegimsta pojûtis: „Man èia gera bûti“,kad ir kokiomis aplinkybëmis jis gy-ventø. (...) Jis jauèia, kad jam gerabûti ten, kur yra Kristaus evangeli-jos artumas. Ten yra spindintis Kris-taus veidas, ir gerumo ðviesa apðvie-èia kiekvienà ðeimos nará, kiekvienàþmogø. Kiekvienas þmogus spindigerumo ðviesa, net ir labiausiai ið-kankintas ligomis. Nëra tokio gyve-nimo kampelio, kur jam nebûtø ge-ra. Aukðèiausias Dievo meilës pasi-reiðkimas þmogui yra Jo noras, kadmums bûtø gera þemëje, Jo su-kurtame pasaulyje, o tobuliausiaigera – amþinybëje. Ið Kardinolo V.Sladkevièiaus homilijos. Atgimstanèiai tautai reikiaaiðkiø gairiø, tvirtø pamatø, teisin-gø keliø. Tokios gairës – Dievo ása-kymai, tokie pamatai – tikëjimasðventenybëmis, tokie keliai – doroskeliai. Ir vadovauti turi visuomeneitdarbðtûs, nesavanaudiðki, teisingiir gailestingi þmonës. Kard. V. Slad-kevièius.

Amerikos iðeivijos atstovas dr.kun. Arvydas Þygas ávardijo V.Slad-kevièiø kaip pasaulinio garso þmo-gumi, kuris kità þmogø visada kel-davo aukðèiau uþ save. Jo sugebë-

jimas bûti maþutëliu tampa tikrukrikðèioniðko humanizmo pavyz-dþiu. Dël savo paprastumo, pagar-bos ir meilës þmonëms jis tapo labaireikðmingu þmogumi, – sako dr.kun. A. Þygas.“ Jam paantrina vysk.E. Bartulis, sakydamas, jog Emi-nencija buvo vienu aktyviausiøAtgimimo dalyviø, nors nesiverþda-vo á tribûnas. Nes jis ðirdimi matavokiekvienà tautos dvasinio atgimimoþingsná.

Laukiame Jûsø apsilankant pa-rodoje. Lankymas nemokamas, ta-èiau yra lankymosi bûtinøjø sàlygø:dëvëti apsauginæ kaukæ, laikytisatstumo ir atvykus uþsiregistruoti.

Dr. Roma ZajanèkauskienëBirðtono muziejaus

struktûrinio padalinio vadovë

Kvieèia fotografijø paroda„Padaryk mane gerumo þenklu“

(Atkelta ið 5 p.)

2021 m. geguþës 29 d.7 p. Nr. 40 (10390)

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Kietas kurasParduoda MALKAS, supjautas kala-dëlëmis, ràstukais. Skubiai, nemo-kamai pristato jums patogiu laiku.Tel. 8 672 51 171.Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.Parduoda puðines malkas (18erdmetriø). Kaina – sutartinë. Birð-tono sen., Zajø k. Tel. 8 625 07 733.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda parðelius. Tel. 8 681 14 732.

Nekilnojamasis turtasParduodamas 15 a sklypas Kalnie-èiø g., Prienuose. Tel. +370 699 46265.

Parduoda 1,15 ha þemës ûkiopaskir ties þemës Veiveriø sen.,Prienø r. Kaina – sutartinë.Tel. 8 61232 926.

Ávairios prekësParduoda kiauliø skerdienà puselëmis:lietuviðka svilinta – 2,75 Eur kg,lenkiðka – 2,55 Eur kg. Subproduktai– 11 Eur. Atveþa. Tel. 8 607 12 690.Naminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Parduodu garstyèiø ir aliejinio ridikosëklas, tinkanèias posëlio ir tarpiniøpasëliø sëjai. Tel. 8 610 45 317.

ÐILTNAMIAI. Parduodu ávairausdydþio ðiltnamius. Nemokamaspristatymas. Suteikiu garantijà.Tel. 8 608 90 070.Parduodu naujà pakraunamà klausosaparatà. Kaina – 50 Eur. Tel. 8 67866 028.PARDUODU naujus ir naudotus, o taippat mini traktoriams þ.û. padargus:rotacines ðienapjoves, bulviø sodina-màsias, kaupikus, kasamàsias ir jøtranspor terius, tràðø barstytuvus,ávairios talpos purkðtuvus, smulkintuvus(mulèerius), ávairaus ploèio lëkðtinesakëèias, frezas, grëblius-vartytuvus,plûgus, kultivatorius ir jø volus, þnyples,ðakes rulonams krauti, rankines dar-þoviø sëjamàsias, kaupikus, bulviø vari-nëtuvus, bulviø ðutintuvus, elektriniuspiemenis gyvuliams ganyti, kuoliukus,laidà, izoliatorius, ávairias atsargines da-lis lenkiðkiems padargams. Tel. 8 68757 187, www.parduodutehnika.ltParduoda naujas lenkiðkas gamykli-nes þalios spalvos BROMET 2,7 plo-èio þvaigþdines lëkðtes. Arkliotraukiamà plûgà, plûgelá. Griaunamàsandëlá ið pamatiniø blokø. Sausààþuolà kryþiams gaminti. „Grëbalkà“,pritaisomà prie traktoriuko. Skambintivakarais. Tel. 8 601 31 832.

UAB Rividë parduodair pristato:. Medþio briketai (miðrûs,

buko, berþo, àþuolo) – nuo 105Eur uþ paletæ,. Sertifikuotas medþiogranules – 140 Eur uþ tonà,. Akmens anglá (palaidaarba fasuota 25 kg);. Granulinæ akmens anglá(po 1t, po 25kg);. Baltarusiðkus durpiø bri-ketus didmaiðiuose arba mai-ðuose po 25 kg.

Tel. 8 652 71 212

VIÐTAITËS, KALAKUÈIUKAI IR AB „VILNIAUSPAUKÐTYNAS“ MËSINIAI VIÐÈIUKAI!

JÛSØ UÞSAKYMUS PRISTATYSIME Á NAMUSPriimami uþsakymai jaunoms, 4–5 mën. dedeklëms viðtaitëms,

didiesiems mësiniams BIG-6 veislës 3–4 sav. kalakuèiukams ir AB„VILNIAUS PAUKÐTYNAS“ mësiniams broileriniams vienadieniamsir paaugintiems 2–5 sav. mësiniams viðèiukams ásigyti. Tel.: 8 61217 831, 8 682 84 420.

Viðèiukai ir viðtaitësBirþelio 1 d. (antradiená) prekiausime AB „Vilniaus paukðtynas“

iðperintais greitai auganèiais mësiniais „COOB – 500“, „ROSS – 308“ veislësvakcinuotais vienadieniais viðèiukais ir paaugintais 2, 3, 4 savaièiø (pagaluþsakymà); mësiniais anèiukais, þàsiukais, mësiniais kalakuèiukais BIG-6(tik uþsakius); 3 - 4 - 5 - 6 mënesiø rudomis, raibomis, baltomis, juodomisvakcinuotomis dedeklëmis viðtaitëmis, rûðiuotais kaimiðkais viðèiukais.Prekiausime ir lesalais.

Balbieriðkyje – 9 val., Sûkuriuose – 9.15 val., Geruliuose – 9.30 val.,Paprûdþiuose – 9.40 val., Vartuose – 9.50 val., Naujojoje Ûtoje – 10 val.,Þemaitkiemyje – 10.15 val., Jiestrakyje – 10.30 val., Ingavangyje – 10.35val., Klebiðkyje – 10.40 val., Ðilavote – 10.50 val., Leskavoje – 11 val.,Skriaudþiuose – 11.15 val., Veiveriuose – 11.30 val., Iðlauþe – 12.00 val.,Pakuonyje – 12.15 val., Aðmintoje – 12.30 val., Strielèiuose – 12.45 val.,Prienuose – 13 val., Birðtono vienkiemyje – 13.30 val., Nemajûnuose –13.45 val., Vëþionyse – 13.55 val., Kaðonyse – 14.15 val., Jiezne – 14.30val., Stakliðkëse – 14.45 val., Uþuguostyje – 15 val., Pieðtuvënuose – 15.15val., Alðininkuose – 15.30 val., Vyðniûnuose – 15.50 val. Tel. 8 678 09042.

VIÐTOS, VIÐÈIUKAI!Geguþës 31 d. (pirmadiená) ir birþelio 2 d. (treèiadiená) bus par-

duodami „Vilniaus paukðtyne“ iðperinti greitai augantys vakcinuotivienadieniai mësiniai viðèiukai (ROSS-308, KOBB-500). Prekiausimemësiniais anèiukais (Pekino, mulardø, albinosø), þàsiukais, viena-dienëmis rûðiuotomis viðtaitëmis, vakcinuotomis 2 - 3 - 4 - 5 - 6 mën.olandø veislës rudomis, juodomis, raibomis, baltomis viðtaitëmis, BIG-6 rûðiuotais mësiniais kalakutais. Kombinuotaisiais lesalais. Priimamiuþsakymai paaugintiems 2 - 3 - 4 - 5 savaièiø mësiniams iki 3 kgviðèiukams.

Kaðonyse – 9.40 val., Jiezne – 10.00 val., Stakliðkëse – 10.30 val., Pieðtuvë-nuose – 10.45 val., Nemajûnuose – 11.10 val., Birðtono vienkiemyje – 11.30val., Prienuose prie turgaus – 12.00 val., Balbieriðkyje – 12.30 val., Kunigið-kiuose – 12.50 val., Vartuose – 13.00 val., Strielèiuose – 13.20 val., Aðmintoje –13.30 val., Pakuonyje – 13.45 val., Iðlauþe – 14.10 val., Rutkiðkëse – 14.30 val.,Klebiðkyje – 14.45 val., Ðilavote – 15.00 val., Leskavoje – 15.15 val., Juodbû-dyje – 15.30 val., Veiveriuose – 15.45 val., Skriaudþiuose – 16.00 val.Baltas autobusiukas su uþraðu „Prekyba paukðèiais“, tel. 8 616 53 928.

Ávairios prekësPerkame ávairiø markiø automo-bilius, motociklus bei kitas trans-porto priemones nuo 100 iki 5000Eur. Gali bûti su defektais, po eismoávykiø. Pasiimame patys, atsiskai-tymas ir dokumentø tvarkymas iðkarto pardavimo vietoje. Tel. 8 67004 685.

SUSIKRAUSI KAPITALÀ, JEIGUVEÐI MUMS METALÀ. Brangiai per-kame metalo lauþà. Atsiveþame.UAB „Ferometa“, Vasaros g.50 F,Marijampolë. Tel. 8 687 74 433.

Ámonë perka naudotus automo-bilius. Gali bûti be techninës ap-þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-ti. Siûlykite visus variantus telefonu8 607 67 679.

Superkam bet kokios bûklës auto-mobilius, siûlykit ávairius variantus.Tel. 8 684 52 997.

Nekilnojamasis turtasBrangiai perku miðkà, gali bûti subendrasavininkais, sutvarkau doku-mentus. Tel. 8 644 55 355.

Perku sodybà Prienø rajone, tinka irvienkiemis. Tel. 8 684 73 181.

Ieðkau pirkti 1–2 kambariø butàPrienuose arba ðalia Prienø. Tel.8 607 49 133.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávairiuspienu girdomus buliukus ir telyèaites,taip pat „Belgus“. Moka 6 ir 21 proc.PVM. Sveria el. svarstyklëmis. Pasiimapatys. Tel. 8 612 34 503.

Galvijø supirkëja V. Astrauskienë su-perka karves, bulius, telyèias Kreke-navos agrofirmos kainomis. Sveria iratsiskaito vietoje, moka visus priedus.Tel.: 8 685 86 131, 8 698 28 063.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.

Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima,atsiskaito ið karto.Bitë 8 614 44 299, Telia 8 620 35 000.

Perkame sodybà.Tel. 8 684 44 444.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

Nebrangiai atveþame sijotà kokybið-kà juodþemá, maiðytà su kompostu.Veþamas kiekis – nuo 4 iki 9 kub.m.Tel. 8 609 66 753.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,dujiniø vanduo-oras katiliniø áren-gimas. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas, sau-gias nuosaviems namams, ûkiniamspastatams ir rûsiams. Dirbam irkarantino metu. Tel.: 8 653 93 193.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.Gaminame betonà, kalkiná skiediná,ðulinio þiedus (nuo 0,7 iki 3 m),ávairià gelþbetoninæ produkcijà.Veþame þvyrà, smëlá. Atliekamemetalo tekinimo ir suvirinimo darbus.Tel. 8 687 95 399.Skardinimo darbai, kraigai, vëjinës,pakalimai ir t. t. Montuojame „Ced-ral“. Dengiame stogus. PATIRTIS.KOKYBË. Tel. 8 636 94 394.Ðalèio meistras! Taiso ðaldytuvus,ðaldiklius. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 622 02 208.Veþame þvyrà, smël á , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Ekskavatoriaus paslaugos – 7 t.Tel. 8 690 66 155.

Daþome medinius namus, fasadus,stogus savo ir uþsakovo medþia-gomis. PATIRTIS. KOKYBË. Tel. 8 63694 394.

A t l i ekame fasadø , s togø ,patalpø mechanizuotà daþymà.PURÐKIMÀ DEKORATYVINIUTINKU. Tel. 8 621 99 958.Savivarèio sunkveþimio paslaugos.Atveþame: þvyrà, smëlá, skaldà, sta-tybines medþiagas, medienà,atraiþas ir kitus krovinius. Telefonas8 675 78 390.Greitai ir kokybiðkai ástatomeádëklus á kaminus. Pr is ta tomikaminai. Tel.: 8 634 64 490, 8 61085 100.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.

Gaminame duris namams, ûkiniamspastatams. 29 m. gamybos patirtis.Tel. 8 686 71 689.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Susitvarkykite nuotekas,tausokite aplinkà

ir iðvenkite iðlaidø baudoms!Buitiniø nuotekø valymo árenginiai(Buiteka, Feliksnavis, Traidenis,Ðvaistë, Biomaz, August ir kt.)

GAMINTOJØ KAINOMISÁrenginiø projektavimo,

montavimo, aptarnavimo darbai

10 metø garantijaGALIMYBË PIRKTIIÐSIMOKËTINAI!

Atvykstame nemokamaikonsultacijai visoje Lietuvoje!DIRBAME IR SAVAITGALIAIS

Tel. 8686 80106

VIÐÈIUKAI, VIÐTAITËSGEGUÞËS 31 d. (pirmadiená) prekiausime „Kaiðiadoriø“ paukð-

tyno vakcinuotais, sparèiai auganèiais ROSS-309 veislës viena-dieniais ir 1–2 savaièiø paaugintais mësiniais broileriais. Vie-nadienëmis viðtytëmis (olandiðkos). Nuo 2 iki 8 mën. amþiausávairiø spalvø dësliosiomis viðtaitëmis bei kiauðinius pradëjusiomisdëti viðtomis (kaina nuo 4,50 Eur). Turësime gaidþiukø. Prekiausimekiauðiniais. Spec. lesalai. Iðankstiniai uþsakymai tel. 8 608 69 189.

Iðlauþas 14.35, Pakuonis 14.45, Prienai 15.00 (ûk.turgus), Jieznas15.20, Vëþionys 15.30, Stakliðkës 15.50, Klebiðkis 16.15, Ðilavotas16.20, Leskava 16.25, Skriaudþiai 16.30, Veiveriai 16.35.

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Perkame þirgus ir arklius.Gyvuliø perveþimas.Tel. 8 689 40 005.

2021 m. geguþës 29 d. Nr. 40 (10390) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis – 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas – 1750 egz.Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

remia rubrikas „Kultûra:mumyse ir ðalia mûsø“(Fondo parama – 10 000 Eur.)ir „Tai, kas iðaugina...“ (Fondo parama – 12 000 Eur.)

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 315) 73786.

Tai, kasiðaugina...

Projektà remia

gyventojø, daþniau taip teigia ma-þiausias pajamas gaunantys respon-dentai. 48 proc. apklaustøjø teigia,kad dël pandemijos átakos jø neri-mo lygis iðaugo ið dalies“, – gy-ventojø nuotaikas pakomentavoS.Jokubaitis.

Nors vakcinacija spartëja, ka-rantino sàlygos laisvëja, sukurtasgalimybiø pasas, gyventojai vis darnëra tikri dël savo ateities: 56 proc.respondentø mano, kad dar ilgai ne-gráð á áprastiná gyvenimà, o 48 proc.nerimauja dël plintanèiø viruso at-mainø. 28 proc. bijo skiepø ðaluti-nio poveikio, tiek pat mano, kad rei-kës nuolat skiepytis. Esant tokiainestabiliai situacijai, 58 proc. ap-klaustøjø ðiemet neketina keliauti.

Labiausiai gyventojus nerami-na sunki liga, nedarbingumas irmirtis; antroje vietoje pagal nerimolygá yra nuolatiniø pajamø praradi-mas, baiminamasi, kad jø ðeimosneiðtiktø nelaimës. Asmenine svei-kata labiau buvo susirûpinæ per 56m. asmenys ir maþiausias pajamasturintys gyventojai. Finansiná ne-saugumà akcentavo vidutines irmaþesnes pajamas turintys þmonës.

Á klausimà, kas padëtø apsisau-goti nuo neigiamø pandemijos pa-sekmiø, respondentai atsakë: nuo-latinës pajamos (palyginti abu tyri-mus, taip mananèiøjø skaièius iðau-go nuo 59 iki 75 proc.), papildomossantaupos, artimøjø palaikymas irparama, gyvybës ir sveikatos drau-dimas ir pan. Tik penktoje vietojebuvo ávardinti asmeniniai ágûdþiai,tai rodo, kad ne visi þmonës yra lin-kæ pasikliauti savo jëgomis, tailabiau bûdinga moterims.

Palyginti su 2020 m., sumaþëjo

þmoniø, susirûpinusiø dël artimøjøsveikatos, ir padaugëjo nerimau-janèiø dël savo sveikatos. Dvigubaiiðaugo nerimaujanèiø dël papildo-mø apribojimø, laisvo judëjimo su-varþymø.

Ádomu tai, kad 5 proc. apklaus-tøjø teigë nerimo nejauèiantys.S.Jokubaièio nuomone, galbût taiþmonës, kurie turi atitinkamø þiniøir pasirengimo iðgyventi ðià krizæ,arba tie, kurie apie jà giliai nemàs-to, nes esama situacija visiðkai ati-tinka jø poreikius.

Prieþastys, dël kuriø nerimau-jama daþniausiai, ávardintos tokios:artimøjø ir asmeninë sveikata, fi-nansinis nesaugumas, papildomiapribojimai lankytis renginiuose,pasikeitusi situacija dël turëtø pla-nø, draudimai laisvai lankytis uþ-sienio valstybëse.

Gydytojas psichiatras, psichote-rapeutas, Vilniaus universiteto do-centas Eugenijus Laurinaitiskalbëjo apie tai, kad siekiant padëtisau, pirmiausia reikia iðmoktiatskirti nerimà nuo kitø neigiamøemocijø, pavyzdþiui, baimiø, nesabiejø poþymiai panaðûs, jie abusukelia pavojaus nuojautà, yranukreipti á ateitá, á tai, kas gali

atsitikti. Visgi baimës atvejupavojus yra gerai suvokiamas,suprantamas, susijæs su iðorës pa-sauliu, taigi jo galima iðvengti.

„Baimës atveju, kai paþástu pa-vojø, galiu jo iðvengti – panaudojantmetaforà apie bandità, jei þinau, uþkurio kampo jis stovi, neisiu ten. To-dël baimës atveju vengimo strate-gija padeda. O jei jauèiu nerimà, ku-ris susijæs su neaiðkiais dalykais, aki-vaizdu, kad neþinau, kaip jø ið-vengti“, – aiðkino E.Laurinaitis.

Anot psichoterapeuto, nerimasyra nepaþástamas, „iðplaukæs“, ðipsichologinë bûsena kyla ið patiesþmogaus vidiniø konfliktø.

„Pats paprasèiausias ir daþniau-sias konfliktas mûsø gyvenime yratarp dviejø norø, pavyzdþiui, kai no-rime atsisësti ant dviejø këdþiø, odaþniausiai atsisëdame á tarpà tarpjø ir susimuðame savo sëdimàjà. Tai-gi nerimas yra ne iðorinio, o þmo-gaus vidinio pasaulio poveikis á iðo-rinio pasaulio matymà. Todël yra vi-siðkai akivaizdu, kad vengimo stra-tegija nerimo atveju nepadeda, – ak-centavo psichoterapeutas E.Lauri-naitis. –Turëjau pacientø, kurie nuosavo nerimo bandë pabëgti á Alias-kà arba Naujàjà Zelandijà. Ir kur

þmonës pabëgo? Niekur. Nuo savæsniekur nepabëgsi. Todël su nerimureikia tvarkytis paèiam, o ne vengtitø dalykø, kurie galimai tà nerimàsukëlë“. E.Laurinaièio tikinimu, no-rint susidoroti su apëmusiu nerimu,reikëtø plaèiai atsimerkti, remtisfaktais, matyti realybæ, suvokiant,kad „bandito uþ kampo nëra, nebu-vo ir nebus niekada“. Pasak psicho-terapeuto, nerimas atsiranda ten,kur yra neþinojimas, nes smegenystamsias skyles pasaulio matymeautomatiðkai uþpildo nerimu.

Doc. E.Laurinaitis konstatavo,kad pandemija labai paveikë þmo-niø emocinæ ir fizinæ sveikatà. Pasakjo, psichologai, psichoterapeutai,psichiatrai yra apgulti pacientø, neskarantino metu apribojus laisvàþmoniø judëjimà ir bendravimà netik paûmëjo kai kuriø gyventojø psi-chinë sveikata, jos sutrikimø pajutoir tie, kurie iki ðiol nebuvo susidûræsu panaðiomis problemomis.

„Pagrindinë problema – neri-mas, daug jaunø, iðsilavinusiø þmo-niø ateina pajutæ nerimo priepuo-lius, – sakë specialistas. Anot jo, dau-gelis buvo ápratæ bendrauti, ðvæstiðventes, laisvai keliauti, o karantinometu turëjo apriboti kontaktus,atsisakyti savo tradicijø, áproèiø.Daug iððûkiø þmonëms kelia ir ne-aiðki situacija darbe, daugelis þmo-niø dirbdami ið namø abejoja, ardirba pakankamai gerai, ir neretaipersidirba, taip kyla jø nerimo irstreso lygis.

Doc. E.Laurinaitis iðskyrë vienàið labiausiai paveiktø þmoniø gru-piø, tai – paaugliai, kurie karantinometu mokosi ið namø ir taip pra-randa socialinio bendravimo gali-mybæ (ðiai amþiaus grupei brendi-mo metu yra labai svarbu ásitvirtinti

tarp bendraamþiø). „Jeigu netreni-ruojate raumenø, jie atrofuojasi,“– pateikë pavyzdá specialistas, pa-aiðkindamas, kad panaðiai veikia irribojimai. Negalint bendrauti, kei-èiasi smegenø struktûra, todël at-gauti prarastiems gebëjimams pri-reiks daugiau laiko ir pastangø.

„Nerimo klinikos“ psichologësVaidos Stankutës pastebëjimu, ilgaijauèiamas nerimas gali pasireikðtiir kûno pojûèiais – þmogui gali pa-daþnëti ðirdies ritmas, apsunktikvëpavimas, sutrikti virðkinimas,svaigti galva, padidëti átampa rau-menyse ir pan.

Specialistë pasidalino papras-tais, bet veiksmingais patarimais,kaip reikëtø tvarkytis su nerimu.Pasak psichologës, pirmiausia svar-bu atpaþinti nerimà, ávardinti, dëlko nerimaujama; po to paieðkoti,kas tà nerimà sukelia, su kuo jissusijæs (su darbu, sveikata ar arti-maisiais).

„Atpaþinus nerimo prieþastis,ágaunama situacijos kontrolë: kàðioje situacijoje að galiu pakeist, o kasne mano valioje. Pirmuoju atveju ga-lima imtis veiksmø, o antruoju ten-ka tiesiog iðbûti“, – sakë V.Stankutë.

Iðbûti, nusiraminti gali padëtikvëpavimo pratimai, pavyzdþiui,galima skaièiuoti, per kiek laikoákvepiame ir iðkvepiame: iðkvëpi-mas turi bûti dvigubai ilgesnis neiákvëpimas. Taip pat galima pasinau-doti programële „Ramu“ – joje yraávairiø pratimø, padedanèiø nusira-minti. Kitos efektyvios veiklos: fizi-nis aktyvumas, pokalbiai, mëgstamipomëgiai. Taèiau jeigu ðios priemo-nës nepadeda, nerimas trukdo bend-rauti ir dirbti, reikëtø ieðkoti specia-listø pagalbos, – patarë „Nerimoklinikos“ psichologë.

Parengë Dalë Lazauskienë

Nerimas – tarsi uþburtas ratas.Specialistai pataria, kaip su juo tvarkytis

(Atkelta ið 2 p.)

Akivaizdu, kad artimiausioje kiekvieno ið mûsø aplinkoje yraþmogus, kuriam sunku skaityti! Gal tëvai ar seneliai, gal vaiko klasësdraugas – pagelbëkime jiems susikurti skaitymo dþiaugsmà, reko-menduokime garsines virtualios bibliotekos ELVIS knygas. 

Uþduotys ir prizai Dalyvauti skaitymo iððûkyje paprasta: galima kreiptis á savo

bibliotekà, kad jos darbuotojai uþregistruotø jus kaip iððûkio dalyváarba registruotis savarankiðkai svetainëje.

Uþduotys:. Perskaityk detektyvinæ knygà. Perskaityk knygà, kurios pavadinimà sudaro ne maþiau kaip 4þodþiai. Perskaityk literatûrine premija apdovanotà knygà. Perskaityk praëjusiame tûkstantmetyje iðleistà knygà. Perskaityk linksmà knygà

Viso iððûkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrosevyks ávairiø konkursø, kuriuose taip pat bus galima laimëti prizø.

Organizatoriai: Apskrièiø vieðøjø bibliotekø asociacija, Lietuvossavivaldybiø vieðøjø bibliotekø asociacija, LR kultûros ministerija.

Daugiau informacijos apie skaitymo iððûká, taisykles, registracijosformà ir karðèiausias naujienas rasite http://vasarasuknyga.lt/ beiFacebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/

„Gyvenimas“ –laikraðtis Jums

ir apie Jus!