MITYBOS ĮTAKA NERVŲ IR PSICHIKOS VYSTYMUISI

VAIDOTAS URBONAS VAIKŲ LIGONINĖ

Įvairių veiksnių įtaka vaiko vystymuisi

MAISTINĖS MEDŽIAGOS

1. Baltymai 2. Angliavandeniai: paprasti, kompleksiniai

angliavandeniai, maisto skaidulos. 3. Riebalai: sotūs, mono-, polinesotūs,

cholesterolis ir kt. 4. Mineralinės medžiagos 5. Vitaminai (riebaluose, vandenyje tirpūs) 6. Vanduo ---------------- Probiotikai

55% Angliavandeniai 15% Baltymai

30% riebalai

Teršalai patenkantys su maisto medžiagomis

• Organinės medžiagos – polichlorinti bifenilai, dioksinai, kt.

• Metalai – švinas, gyvsidabris, manganas, arsenas ir kt.

• Antibakterinės medžiagos • Genetiškai modifikuoti augalai – gerai ar

blogai ? • Kt.

Maisto medžiagų problemos

1. Kaip žinoti, kad ši medžiaga reikalinga ? 2. Kiek turi gauti individualus žmogus ?

- ar tikslios normos ?

3. Kiek žmogus sunaudoja per parą ? 4. Kiek pasisavinama iš suvalgyto maisto ?

- ar galime padidinti reikalingų medžiagų pasisavinimą daugiau jų valgant ?

5. Kiek maisto produktuose yra maisto medžiagų ? 6. Kaip nustatyti visus teršalus ? 7. Kt.

Maisto medžiagų poveikis psichikai ir nervų sistemai

Angliavandeniai

Giukozės sunaudojimas smegenyse

Maisto medžiagų poveikis psichikai ir nervų sistemai

Riebalai

• Sudaro: ≈ 60% smegenų masės, • 75 % neuronų membranos, • svarbiausi sklindant nerviniam impulsui

“GERIEJI” IR “BLOGIEJI” RIEBALAI RIEBALŲ RŪGŠČIŲ KLASIFIKACIJA

“Gerieji riebalai” “Blogieji riebalai”

PUFA Polinesočios

riebalų rūgštys

MUFA Mononesočios riebalų

rūgštys

SAFA Sočios riebalų

rūgštys

TFA Trans

riebalų rūgštys

Būtinos riebalų rūgštys (sudaro 35 % smegenų masės)

Omega-6 Linolio rūgštis

Omega-3 α-linoleno rūgštis

Arachidono riebalų rūgštis

(AA)

Eikozapentaeno riebalų rūgštis (EPA)

Dokozaheksaeno riebalų rūgštis (DHA)

Būtinųjų riebalų rūgščių veikimas Omega- 6 riebalų rūgštys (linolo → arachidono ir kt.)

Eikosanoidų pirmtakas (nėštumas, trombocitų agregacija, inkstų elektrolitų reguliacija, imuninių ląstelių aktyvacija)

• Įeina į ląstelės membranos sudėtį; • Skatina kūdikių augimą; • Įeina į odos keramidų sudėtį (sulaiko vandenį).

Omega - 3 riebalų rūgštys (linoleno → EPA, DHA ir kt.)

Eikosanoidų pirmtakai • DHA įeina į ląstelės membranos fosfolipidų sudėtį, ypač

jų daug akių tinklainėje ir neuronuose (regėjimas, protinis vystymasis);

• Mažina trigliceridų, VLDL-Ch kiekį.

Lauritzen.et al. Prog Lipid Res 2001; 40:1-94

Būtinos riebalų rūgštys ir vaikų protinis vystymasis

• Tirti 3-5m. (n-117) vaikai, sergantys vystymosi koordinacijos sutrikimu: mokymosi, elgesio ir psichosocialinės adaptacijos sutrikimais;

• Skirta vartoti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. • Kursas – 3 mėn. • Po gydymo pagerėjo skaitymas, tarimas, elgesys.

Richardson AJ. Pediatrics. 2005;115:1360-6

omega-3 pagerina atmintį

• Po 6 mėn gėrimo n-3 r.r. (2 g/p, iš jų DHA 750 mg/p ir EPA 930 mg/p) pagerėjo darbinė atmintis jauniems suaugusiems.

Narendran R. PLoS One. 2012;7:e46832.

n-6 ir n-3 riebalų rūgščių rekomenduojamos paros normos

(ISSFAL, 2005)

Amžius/kontingentas EPR ir DHR dozės

1 – 18 mėn. vaikai 14,5 mg/kg EPR + DHR

1,5 – 15 m. vaikai 0,7 mg/kg EPR + DHR

Suaugusieji 650 mg EPR + DHR; minimaliai 220 m EPR; minimaliai 220 mg DHR

Žindyvės 300 mg/p DHR

EFSA (Europos maisto saugumo agentūra)

DHR ir EPR padeda palaikyti normalią širdies veiklą, kraujo spaudimą. DHR padeda palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti normalų regėjimą. Teigiamas poveikis pasireiškia suvartojant per parą: • regėjimui ir smegenų funkcijai - 250 mg DHR, • širdies veiklai – 250 mg EPR ir DHR.

Tarptautinė riebalų rūgščių ir Lipidų tyrimų draugija ir Amerikos širdies asociacija

• Rekomenduojama profilaktiškai suvartoti per parą: EPR ir DHR - 500 mg. • Sergant išemine širdies liga - 900 mg.

NEPAKEIČIAMŲJŲ RIEBALŲ RŪGŠČIŲ ŠALTINIAI

Omega 3 riebalų rūgštys: • Linų sėmenų aliejus; • Graikiški riešutai; • Riebios žuvys (lašiša, skumbrė); • Žuvų taukai; • Margarinas su omega-3.

Omega 6 : • Augaliniai aliejai (saulėgrąžų, rapsų, sojos, daržovių); • Margarinas su omega-6

Žuvų taukai vaikams iš menkės kepenų su didesniu DHR kiekiu

10 ml yra: Omega-3 riebalų rūgščių 2.7 g: - EPR 0.7 g - DHR 1.3 g Vitamino A 275 μg (50 % RMV) Vitamino D3 18.4 μg/ 736 TV (368%) Vitamino E 9.2 mg (135 %) Be jokių priedų, sintetinių kvapų

Kramtomosios žuvų taukų kapsulės (60 tutti frutti skonio kapsulių)

2 kapsulėse yra: Žuvų taukų 1200 mg, iš kurių omega-3 r.r 400 mg EPR (eikozapentaeno rūgšties) 192 mg, DHR ( dokozaheksaeno rūgšties) 120mg Vitamino D3 5 μg (100% RMV) pasaldinta ksilitoliu, kuris naudingas dantims

Didelės koncentracijos omega-3 žuvų taukai (citrinų skonio)

5 ml (viename šaukštelyje) yra: • EPR - 644 mg • DHR - 414 mg

Teigiamas poveikis regėjimui ir smegenų funkcijai pasireiškia suvartojant 250 mg DHR

Lysi Omega-3 Forte

1 Lysi Omega -3 Forte kapsulėje yra: 1000 mg Omega -3 žuvų taukų (etilo esterių) • EPR (eikozapentaeno riebalų rūgšties) 310 mg • DHR (dokozaheksaeno riebalų rūgšties) 205 mg gerti po 1 kapsulę per dieną Teigiamas poveikis širdies veiklai pasireiškia suvartojant – 250 mg EPR ir DHR Omega-3 riebalų rūgščių per parą

Baltymų reikšmė psichikai ir nervų sistemos vystymuisi

Aminorūgštys

Būtinos neuromediatorių sintezei

Fenilalaninas (būtinoji)

Reikalinga: • Fenilalanino ir tirozino amino rūgštys –

noradrenalino pirmtakai. – Konvertacijai būtinas vit. B6.

Šaltiniai: • Mėsa, kiaušiniai, žuvys, saulėgrąžos, liesas

pienas, žirniai, migdolai.

Tirozinas

Reikalinga: • Gerina: protinę veiklą (atmintį, pažinimo

funkciją). • Slopina apetitą. Šaltiniai: • Mėsa, kiaušiniai, žuvys, saulėgrąžos, liesas

pienas, žirniai, migdolai.

Glutaminas

Reikalinga: • Po gliukozės antras pagal reikšmę energijos

šaltinis smegenims. • Įsisavinimui būtinas vit. B6. • Gerina: protinius gebėjimus, atmintį. Šaltiniai: • Jautiena, paukštiena, kiaušiniai, žuvis, pienas,

sūris.

Triptofanas (būtinoji)

Reikalinga: • Serotonino pirmtakas. • Metabolizmui būtini: vit. B6, C, folio r., Mg. • Gerina: protinę veiklą ir nervų sistemos

funkcijas, kelia nuotaiką, veikia raminančiai. Šaltiniai: • Jautiena, aviena, kalakutiena, vištiena, sūris,

lašiša, sojos

Acetil L-karnitinas

Reikalingas: • Susidaro iš būtinų amino rūgščių metionino ir

lizino. • Būtinas normaliai riebalų apykaitai. • Gerina: kraujotaką smegenyse, protinę veiklą,

atmintį. Šaltiniai: • Jautiena, pienas, vištiena, menkė

Fosfatidilserinas Reikalingas: • Neuronų membranų fosfolipidas. Būtinas nervinio

audinio mitybai ir nervinių signalų perdavimui. • Gerina: protinę veiklą (gebą mokytis, suvokti,

protauti, koncentruoti dėmesį), gliukozės metabolizmą smegenyse, padeda išvengti neuronų membranų ir jose esančių lipidų nepalankių pokyčių.

Šaltiniai: • Kiaušinių trynys, soja.

Dimetilaminoetanolis

Reikalingas: • Skatina cholino susidarymą (acetilcholino

sintezė ↑). • Gerina: atmintį, sugebėjimą mokytis,

koncentruoti dėmesį, nuotaiką, miegą Šaltiniai: • Sardinės, ančiuviai

Cholinas (fosfatidilcholinas)

Reikalingas: • Būtinas smegenų vystymuisi ir funkcionavimui. • Neuronų membranų sudėtinė dalis. • Iš cholino ir pantoteno r. sintezuojamas

acetilcholinas. Pagerina atmintį. Šaltiniai: • MP, kiaušiniai, jautiena, žiediniai kopūstai,

pupelės, migdolai.

Inozitolis (fitino rūgštis)

Reikalingas: • geram smegenų, nervų ir raumenų

funkcionavimui • ląstelių membranų tamprumui išlaikyti • gerina protinę ir pažinimo veiklą Šaltiniai: • MP, nešlifuotos kruopos, riešutai, saulėgrąžos,

ankštiniai, citrusiniai vaisiai, alaus mielės

Vitaminų poveikis psichikai ir nervų sistemai

B grupės vitaminai

Būtini normaliai protinei veiklai

Folio rūgštis (vit.B9)

Reikalinga: • 50-75% sumažina nervinio vamzdelio sklaidos ir

anencefalijos riziką. – Veiksminga pirmomis nėštumo savaitėmis.

• Būtini normaliai protinei veiklai: – sugebėjimui sukaupti dėmesį, mokytis, įsiminti, protauti,

pasipriešinti stresui. • Dalyvauja organizmo detoksikacijos procesuose Šaltiniai • Ankštinės daržovės, tamsialapės daržovės, citrusiniai

vaisiai, riešutai, saulėgrąžos, mėsa, kiaušiniai.

Tiaminas (vit.B1)

Reikalingas: • Būtinas fermentų, paverčiančių gliukozę į

energiją smegenims, sintezei. Gerina pažintinę funkciją. Trumpina reakcijos laiką

Šaltiniai: • Grūdų gemalai, skaldyti grūdai, ankštinės

daržovės, riešutai, mėsa, pienas ir jo produktai.

Riboflavinas (vit.B2)

Reikalingas: • Protinei veiklai (sugebėjimui sukaupti dėmesį,

mokytis, įsiminti, protauti, pasipriešinti stresui).

Šaltiniai: • Lapinės daržovės, grikiai, kviečiai, pienas,

žuvis, kiaušiniai, migdolai

Niacinas/nikotino rūgštis (vit.B3)

Reikalinga: Smegenų ląstelių ir jų membranų sudedamoji

dalis. Dalyvauja: neuronų medžiagų apykaitoje; gerina

jų apsirūpinimą O2, smegenų funkcijas, ypač atmintį.

Šaltiniai: Liesa mėsa, žuvis, žirniai, pupos, grikiai, riešutai,

smulkinti grūdai.

Pantoteno rūgštis (vit.B5)

Reikalinga: • Protinei veiklai (sugebėjimui sukaupti dėmesį,

mokytis, įsiminti, protauti, pasipriešinti stresui).

• Būtina fosfatidilcholino pavertimui į acetilcholiną (l.svarbus neuromediatorius)

Šaltiniai: • Mielės, kiaušinio trynys, žemės riešutai

Piridoksinas (vit.B6)

Reikalingas: • Būtinas neuromediatorių: noradrenalino,

serotonino, dopamino sintezei. • Gerina atmintį ir pažinimą. • Būtinas smegenų veiklai. Šaltiniai: • Daržovės, žuvis, mėsa, pienas, mielės, grūdų

(nešlifuotų) kruopos

Kobalaminas (vit.B12)

Reikalingas: • Svarbiausias pažinimo funkcijai. • Dalyvauja neuronų membranos ir mielino

sintezėje. Šaltiniai: • Liesa mėsa, kepenys, pienas, kiaušiniai

Biotinas (vit. H)

Reikalingas: • Svarbus riebalų rūgščių sintezei. • Stoka viena iš vystymosi atsilikimo,

neadekvataus elgesio, hipotonijos ir letargijos priežasčių.

Šaltiniai: Kiaušinio trynys, mėsa, alaus mielės, įvairios

daržovės.

Askorbo rūgštis (vit. C)

Reikalinga: • Smegenyse ir nerviniame audinyje

koncentracija 15 x didesnė nei kituose audiniuose.

• Dalyvauja acetilcholino, dopamino ir noradrenalino (norepinefrino) sintezėje.

• Gerina intelektualinius gebėjimus ir atmintį Šaltiniai: • Švieži vaisiai, uogos, daržovės.

Mineralų poveikis psichikai ir nervų sistemai

Geležis

Reikalinga: • Būtina optimaliai smegenų funkcijai. • Gerina: neuronų pasikeitimą informacija, gebą

mokytis, imunitetą, darbingumą Šaltiniai: • Raudona mėsa, paukštiena, žuvis, grūdai,

daržovės

Cinkas Reikalingas: • 200 fermentų sudėtinė dalis. Būtinas: • neuronų augimui, mielinizacijai • riebalų rūgščių metabolizmui • protinei veiklai (sugebėjimui sukaupti dėmesį,

mokytis, įsiminti, protauti, pasipriešinti stresui). • Dalyvauja hormonų metabolizme ir transporte. Šaltiniai: • Pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai,

nešlifuoti grūdai, ankštiniai.

Magnis

Reikalingas: • Būtinas kofaktorius daugiau nei 300 fermentinių

reakcijų. – Didelė dalis būtinos neuronų mediatorių sintezėje ir jų

energijos apykaitoje. • Būtinas užtikrinant neuronų gebą keistis. • Gerina: atmintį, gebą mokytis, įveikti stresą. Šaltiniai: • Nešlifuoti grūdai, žalialapės daržovės, morkos,

riešutai, pienas.

Kalcis Reikalingas: • Išlaiko balansą tarp neurono aktyvacijos ir

inaktyvacijos. • Kartu su kitais neuromediatoriais reguliuoja impulso

perdavimo iš ląstelės į ląstelę greitį, stiprumą, specifiškumą.

• Kartus su cinku reguliuoja histamino atsipalaidavimą. • Trūkumas sukelia: dirglumą, pyktį, hiperreaktyvumą,

miego sutrikimus. Šaltiniai: • Pienas ir jo produktai, konservuota žuvis, tamsialapės

daržovės.

Mikrobiotos įtaka nervų sistemai

Mikrobiota įtakoja žmogaus psichinį ir nervų sistemos vystymąsi

Žarnyno mikrobiomas ir neurosenėjimas

Psichobiotikai • L. rhamnosus modifikuoja GABA (B1b) mRNA kiekį

smegenyse. • L. rhamnosus sumažno streso sukelto kortikosterono

kiekį ir nerimą, depresiją • Psichobiotikai (pvz. Bifidobacterium infantis)

sumažino nerimą, depresiją. • L. helveticus ir Bifidobacterium longum sumažino

streso sukletą hipotaliamo-antinksčių aktyvaciją

Smythies LE. Front Hum Neurosci. 2014;8;1-4.

Oksidacinis stresas. Galimai apsauginis efektas

Uždegimas. Galimai apsauginis

efektas

Aterosklerozė. Galimai neigiamas

efektas

Maisto medžiagos

Vitamin E Nesotūs riebalai Sotūs riebalai

β-Carotene (vitamin A) Polifenoliai Cholesterol

Vitamin C Vitamin B12 (stoka)

Polifenoliai

Vaisiai ir daržovės Vaisiai ir daržovės Gyvuliniai riebalai

Ginkgo biloba Žuvis

Arbatos ir prieskoniai Arbatos ir prieskoniai

Žalia arbata Žalia arbata

Kakava Kakava

Raudonas vynas Raudonas vynas

Viduržemio jūros dieta Viduržemio jūros dieta Hiperkaloringa dieta

Caracciolo B. 2015. Mechanisms of Ageing and Development 2014;136–137:59–69

Maisto įtaka protiniam senėjimui

Maisto medžiagos psichinių ir nervų sistemos ligų gydymui

Aktyvumo ir dėmesio (ADS) sutrikimo sindromas

• Lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis suaugusių amžiuje, kuris neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje.

• Negydant, padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo paplitimas

1. Kaune pradinių klasių moksleivių tarpe paplitimas 5,2 %.

- mergaičių/berniukų santykis 1,9 / 1

2. 3-8 % įvairiose pasaulio šalyse - 13-16 %, jei remiamasi vienu informacijos šaltiniu.

D.Leskauskas 2008

ADS požymiai

Pirminiai skirstomi į 3 grupės: • Nedėmesingumas • Hiperaktyvumas • Impulsyvumas

Impulsyvumas

1. Dažnai išpyškina atsakymą, neišklausęs klausimo iki galo.

2. Dažnai nesugeba sulaukti savo eilės. 3. Dažnai pertraukia ar kišasi į kitų žmonių

pokalbį ar žaidimą.

ADS gydymas

1. Medikamentinis gydymas 2. Psichoterapija (kognityvinė-elgesio, šeimos,

žaidimų terapija) 3. Speciali pedagoginė pagalba 4. Mityba

Dietos reikšmė ADS • Kai kurie maisto produktai ir papildai gali

sukelti ADS • Dieta-alternatyva vaistams gydymo pradžioje • Dieta duoda naudos didesnei daliai

hiperaktyvių vaikų, vieniems poveikis yra stiprus, o kitiems silpnesnis

• Dieta yra saugesnė už vaistus, nėra 100% efektyvių vaistų.

ADS dietoterapija • Vaikų elgesys pagerėja, kai jiems paskiriama dieta be: • Dirbtinių priedų:

– Spalvų: tartrazinas, alura raudonasis, eritrozinas, brilliantinis mėlynasis, indogotinas,.

– Skonį suteikiančių medžiagų – Konservantų - benzoatas

• Natūralių medžiagų - salicilatų, esančių: abrikosuose, vynuogėse, apelsinuose, pomidoruose ir kt.

• Maisto: pieno, šokolado, sojos, kiaušinių, kviečių, kukurūzų, ankštinių.

Stevens LJ. Clinical Pediatrics 2010

Dieta linkusiems į alergiją

Rekomenduojami šie produktai: • Viena mėsos rūšis ( vištiena ar aviena ) • Angliavandeniai ( ryžiai ir avižų produktai ) • Vaisiai ir sultys( išskyrus citrusinius vaisius ir sultis

) • Daržovės ( išskyrus kukurūzus ir soją ) • Vanduo • Vaisinė arbata Laikantis dietos išnyksta alergija, vaikai tampa

ramesni, gerėja jų dėmesingumas, elgesys, bendra savijauta.

Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė:

1. VAIKYSTĖS AUTIZMAS 2. ASPERGERIO SINDROMAS

3. AUTIZMO BRUOŽAI AUTIZMO SPEKTRAS

Ankstyvieji autizmo požymiai

Lyg nereaguoja, neprigirdi, mažai šypsosi

Padidintas/sumažintas jautrumas aplinkos dirgikliams

Savitas domėjimasis žaislais ir aplinkos daiktais

Prasmingų gestų, čiauškėjimo, kalbėjimo stoka

Savotiškas akių kontaktas arba jo stoka

Eiliškumo bendravime nepajautimas

Noro dalintis bendra veikla, dėmesiu, įspūdžiais stoka

Stereotipiniai judesiai, echolalijos

14-oje mokyklų, 252 klasėse ištirta 6018 I-IX kl. moksleivių.

Aspergerio sindromo paplitimas - 5,9 : 1000 (0,59%), berniukų/mergaičių santykis 1,6:1.

497 Aspergerio sindromą turintys vaikai Vilniuje

Aspergerio sindromo paplitimas Vilniuje

S.Lesinskienė 2008

VAIKYSTĖS AUTIZMO PAPLITIMAS VILNIAUS

MIESTE. 7-16 m. VAIKAI.

6 (6,2%) buvo įvardinti autizmo bruožai. S.Lesinskienė 2008

Vaikystės autizmas diagnozuotas 97 vaikams (amžiaus vidurkis 11,6±2,8),

35 mergaitėms (36,1%) ir 62 berniukams (63,9%).

Vaikystės autizmo paplitimas – 1,18 : 1000 (0,12%), berniukų/mergaičių santykis 1,9:1.

Klasikinė ketogeninė dieta (ilgos grandinės trigliceridų dieta)

• Daug riebalų, mažai angliavandenių ir baltymų turinti dieta

• Būtina išlaikyti atitinkama riebalų santykį su angliavandeniais ir baltymais:

4:1 (90% visų kalorijų gaunama iš riebalų) 3:1 (86% riebalų) 2:1 (83% riebalų)

Susirgimas Galimas veikimo mechanizmas

Epilepsija

Sustiprina mitochondrijų funkciją, riebalų rūgščių poveikis jonų kanalams, neurotransmisijai bei neurotransmiteriams, sumažina aktyvių deguonies radikalų poveikį

Alzheimerio liga/pažinimo sutrikimas Sumažina beta amiloido sankaupas

Parkinsono liga Sustiprina mitochondrijų funkciją

Amiotrofinė šoninė sklerozė Sustiprina mitochondrijų funkciją

Trauminis galvas smegenų pažeidimas Substratų pristatymas, sustiprina mitochondrijų funkciją

Hipoksinis/išeminis galvos smegenų pažeidimas Substratų pristatymas, sustiprina mitochondrijų funkciją

Autizmas Sustiprina mitochondrijų funkciją

Depresija Sustiprina mitochondrijų funkciją

Galvos skausmai Sustiprina mitochondrijų funkciją

Narkolepsija Sustiprina mitochondrijų funkciją

Dieta be gliuteno (kviečių, rugių, miežių) ir kazeino (pieno baltymo)

• Alternatyvus autizmo gydymas. • Dietos esmė – iš maisto raciono eliminuoti

gliuteną ir kazeiną. – Opioidų pertekliaus teorija – baltymų apykaitos

sutrikimas, lemiantis autizmo simptomų pasireiškimą.

• Moksliškai neįrodytas dietos veiksmingumas

Begliuteninių miltai

Mix B negliuteniniai miltai (mišinys duonai) 1 kg (Dr.Schar) Mix C negliuteniniai miltai (mišinys kepimui - sausainiams) 1 kg (Dr.Schar)

Kiti begliuteniniai Schar kompanijos produktai parduodami “Rimi” bei UAB ORIOLA Vilnius, Laisvės pr. 75, tel. 852688412, el.p.: vilnius@oriola.com