PSICHIKOS SVEIKATA SKIRTINGUOSE GYVENIMO TARPSNIUOSE ... · Lietuvoje gyvenusių 10–19 m. amžiaus jaunuolių 8,5 tūkst. diagnozuoti įvairūs psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimai;

Teminis tyrimas

September 2015 September 2015

PSICHIKOS SVEIKATA SKIRTINGUOSE GYVENIMO TARPSNIUOSE:

GEROJI PRAKTIKA IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

UAB „Civitta“

2017 m. gegužės 17 d.

Projektas „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“ finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis

3

Tyrimo paskirtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2016 m. pab. pradėjo įgyvendinti projektą „Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo ir Vyriausybės veiklos informacijos prieinamumo didinimo paslaugų pirkimas“, kurio dalis – „Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“1. Visos šios projekto dalies veiklomis siekiama ambicingo tikslo – patobulinti konsultavimosi su visuomene mechanizmą bei sustiprinti viešojo valdymo atvirumo didinimui reikalingas kompetencijas.

Įdiegti bendrą viešųjų konsultacijų vykdymo praktiką Lietuvos viešojo valdymo institucijose siekiama trimis kryptimis:

Parengiant viešųjų konsultacijų vykdymui ir visuomenės dalyvavimo valdyme veiksmingumo stebėsenai vykdyti reikalingas metodines priemones,

Šias parengtas priemones išbandant praktiškai,

Sustiprinant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų tarnautojų ir darbuotojų kompetencijas, reikalingas viešosioms konsultacijoms vykdyti ir viešojo valdymo atvirumui didinti.

Svarbu ne tik sukurti teorinio lygmens geros praktikos gaires viešojo valdymo institucijų specialistams, bet ir suteikti galimybes jas išbandyti, mokytis pritaikant rūpimų ir aktualių temų, problemų sprendimui – tam projekto apimtyje organizuojamos bandomosios viešosios konsultacijos.

Strateginiuose šalies vystymosi dokumentuose bei viešojo valdymo programose šalia sumanios ekonomikos vystymosi, socialinės lygybės, verslo plėtros ir kitų svarbių valstybės raidos prioritetų taip pat iškeltas siekis sudaryti visas reikiamas sąlygas gerai gyventojų sveikatai. Laikoma, jog visuomenės sveikatos puoselėjimas ir aktualiausių jos problemų sprendimas turi tapti realiu valstybės uždaviniu ir visų politikų dalimi. Dėl šios priežasties pirmoji projekto metu įgyvendinama viešoji konsultacija yra nukreipta į visuomenės psichikos sveikatos gerinimą – siekį aktualizuoti esamas jos problemas ir su visuomenės pagalba ieškoti veiksmingiausių būdų joms spręsti.

Toliau pateikiamas teminis tyrimas yra neatsiejama organizuojamos viešosios konsultacijos – forumo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ – dalis. Viešųjų konsultacijų apimtyje rengiami teminiai tyrimai skiriami esamai situacijai apžvelgti ir įvertinti, taip atpažinti aktualiausias spręstinas problemas ir supažindinti visus konsultacijos dalyvius su jų sprendimo alternatyvomis, būdais, tendencijomis. Todėl svarbu pateikiamą dokumentą vertinti kaip priemonę visoms suinteresuotoms ir nevienodai informuotoms visuomenės grupėms įgauti bendrą platformą diskusijai – sutarti dėl sprendžiamų problemų ir galimų būdų joms spręsti.

Tyrimo tikslas – informuoti forumo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ dalyvius apie renginio metu sprendžiamas aktualias Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas visais gyvenimo tarpsniais ir esamą situaciją jų sprendime.

1 Pirmąją projekto dalį „Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos“ 2016 m. lapkričio 21 d.

paslaugų pirkimo sutarties Nr. 119/16 pagrindu įgyvendina UAB „Civitta“.

4

Tyrimo santrauka

Užfiksuojamų Lietuvos gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius jau kurį laiką tendencingai auga. Šių susirgimų priežastys nėra homogeniškos; pagal savo pobūdį jos gali būti skirstomos į asmens gyvenimo tarpsniams aktualiausias problemas. Šio teminio tyrimo tikslas – informuoti forumo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ dalyvius apie renginio metu sprendžiamus aktualius Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą lemiančius klausimus ir šiuo metu šalyje ir užsienyje įgyvendinamus problemų sprendimo būdus.

Vaikai (iki 10 m. amžiaus)

2016 m. iš Lietuvoje gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus daugiau nei 17,8 tūkst. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jauniausio amžiaus vaikams diagnozuojami psichologinės raidos (67 proc. naujų diagnozių) ar elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.). Suprantama, jog vaikai iki 10 m. amžiaus patys dar negali atpažinti ir aiškiai nusakyti savo emocinės, psichikos sveikatos būklės, nerimo dėl galimų sutrikimų, todėl kuo anksčiau atpažinti galimas ligas turi žmonės artimiausioje aplinkoje: tėvai / globėjai, giminaičiai, ugdymo įstaigų darbuotojai. Todėl tyrime nagrinėta, kaip jiems padėti atpažinti ir spręsti vaikų psichikos sveikatos problemas.

Mokslinėje literatūroje vaikų psichikos sveikatos sutrikimus lemiančius veiksnius įprasta skirstyti į medicininius (lėtinės ligos, sutrikęs vystymasis, negalia, įgimtos ligos), psichosocialinius (smurtinė, užgauli šeimos aplinka, tėvų psichikos sveikatos problemos ir priklausomybės) ir demografinius (skurdas ir nepriteklius, šeimos emigracija, gyvenimas vaikų namuose). Reikšmingos įtakos psichikos ir elgesio sutrikimo atpažinimui ir gydymui turi pačių tėvų / globėjų reakcija: susirūpinimą vaiko sveikata neretai lydi pyktis, sumišimas, kaltė.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairialypės nagrinėjamos problemos sprendimo priemonės, skirstytinos į prevencines (vaikų įgūdžių lavinimas, tėvų dėmesingumo skatinimas), skirtas savalaikiam sutrikimų identifikavimui (sveikatos stebėsena, santykių šeimoje gerinimas) ir jų gydymui (psichinės sveikatos priežiūra ir gydymas, individualizuota pagalba šeimai). Tuo pat metu tarptautinėje mokslo bendruomenėje populiarėja teigiamas požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimą ir gydymą bendruomenėje: bendradarbiaudami vaiko raidos priežiūros ir ligų gydymo, psichologinės pagalbos specialistai bei kiti bendruomenės nariai pritaiko įvairias, šeimai individualias prevencijos, priežiūros ir gydymo priemones. Kita išsiskirianti kryptis – tėvystės įgūdžių ir ugdymo specialistų kompetencijų gerinimas, taip siekiant užtikrinti ankstyvų psichikos sveikatos problemų atpažinimą bei požiūrio į tokių sutrikimų turinčius vaikus bei jų šeimas gerinimą. Galų gale, informacinių technologijų paplitimas suteikia galimybę naujų internetinių įrankių kūrimui, kurių tikslas – padėti tėvams ir ugdytojams stebėti vaikų psichikos sveikatos raidą bei supažindinti su sprendimų alternatyvomis.

Jaunuoliai (iki 18 m. amžiaus)

Iš 293,9 tūkst. 2016 m. Lietuvoje gyvenusių 10–19 m. amžiaus jaunuolių 8,5 tūkst. diagnozuoti įvairūs psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimai; dažniausios diagnozės – elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc. visų per metus diagnozuotų sutrikimų) bei protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai (15 proc.). Iš kitų išsiskiria itin neigiamos įtakos jaunuolių psichikos sveikatai galintis turėti veiksnys – smurtas artimiausioje aplinkoje, pasireiškiantis fizine, seksualine ar emocine prievarta, nepriežiūra ir apleistumu.

Nors 10–18 m. amžiaus jaunuoliai nuo vaikų grupės skiriasi įgytu savarankiškumu ir gebėjimu tiksliau suvokti bei įvertinti savo emocinę, psichikos sveikatos būklę, dėl šeimoje patiriamo smurto jie yra linkę užsisklęsti ir lieka be pagalbos. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip atpažinti, jog jaunuoliai šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias jų psichikos sveikatos problemas.

Lietuvoje šiuo metu jaunuolių psichikos sveikatos gerinimui vykdomos prevencinės (psichologų paslaugos mokyklose, sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas) ir problemų sprendimui skirtos priemonės (jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis, pagalbos telefonu linijos). Tarptautiniu mastu

5

jaunuolių psichikos sveikatos problemas, kylančias dėl smurto šeimoje ar kitų priežasčių, siekiama spręsti per jų emocinio pažeidžiamumo, savijautos valdymo įgūdžių gerinimą – prevencines / edukacines priemones. Pastebima, jog dalijimasis patirtimi ir problemų sprendimas grupėse yra efektyvi priemonė tokiose situacijose patiriamo vienišumo jausmui mažinti, emociniam atsparumui didinti. Be to, kuriamos internetinės platformos, kurių pagalba jaunuoliai gali gauti lengvai prieinamą, anonimišką ir aktualią pagalbą psichikos sveikatos klausimais.

Suaugusieji (darbingo, 18–64 m., amžiaus asmenys)

2016 m. pr. šalyje gyveno 1,82 mln. 18–64 m. amžiaus vyrų ir moterų, iš kurių didžioji dauguma (1,3 mln.) buvo dirbantys asmenys. Per pastaruosius metus (2016 m.) jiems diagnozuota 41,2 tūkst. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų, tarp kurių dažniausiai pasitaikė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (22 proc. visų diagnozių) ir depresijos (19 proc.). Tyrimai rodo, jog vienas daugiausiai neigiamos įtakos suaugusiųjų psichikos sveikatai darančių veiksnių – darbe patiriamas stresas, emocinė ir psichologinė įtampa.

Darbe patiriami nemalonumai būna įvairialypiai, tačiau tendencingas streso šaltinis neretai būna nepalanki vidinė, organizacinė įmonės / įstaigos kultūra, vyraujantis mikroklimatas. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą.

Dirbančiųjų psichikos sveikatos gerinimui šiuo metu Lietuvoje skirta visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla, individualiems asmenims teikiama psichologų ir psichiatrų pagalba, veikia nuotolinės pagalbos centrai / linijos, organizuojami personalo valdymo praktikų konkursai, be kitų temų skatinantys dalijimąsi būdais, kaip gerinti organizacinę kultūrą ir emocinę darbuotojų savijautą. Tuo tarpu didžiųjų, tarptautinių įmonių mastu vis populiarėja nuostata darbuotojų psichikos ir fizinei sveikatai teikti prioritetą, dalintis kompleksinės aplinkos, mikroklimato gerinimo iniciatyvomis per būtent šiam organizacijų valdymo aspektui skirtus konkursus. Kaip ir kitų nagrinėtų visuomenės grupių atvejais, vis dažniau psichikos sveikatos problemoms spręsti naudojamasi informacinėmis technologijomis: kuriamos, telkiamos ir viešinamos individualios bei standartizuotos priemonės, įrankiai ir programos psichologinei, emocinei įtampai mažinti.

Senyvo amžiaus žmonės (60 m. amžiaus ir vyresni)

Per 719,8 tūkst. Lietuvos gyventojų 2016 m. buvo sulaukę 60 m. amžiaus ar vyresni. 21 tūkst. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų per pastaruosius metus išgirto psichikos ar elgesio sutrikimų diagnozę, dažniausiai tai – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (apytikriai 70 proc. visų diagnozių), depresijos (10 proc.). Demografinė šalies situacija ir auganti senyvo amžiaus žmonių dalis lemia, jog senyvo amžiaus asmenų grupei būdinga problematika (tarp jų – tendencingi psichinės sveikatos iššūkiai) ateityje vis aktualės.

Mokslininkų išskiriami veiksniai, turintys reikšmingos įtakos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai: sutuoktinio netektis, įplaukų sumažėjimas, diskriminacinis požiūris į senyvus asmenis, vertybių sistemos kitimas ir skirtumai, lyginant su jaunesniais artimaisiais. Vis dėlto, itin daug pokyčių vienu metu atneša būtent dirbusio asmens išėjimas į pensiją: pasikeičia statusas visuomenėje, atsiranda daug laisvo laiko, visiškai pakinta nusistovėjęs gyvenimo ritmas. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją.

Šiuo metu šalyje gyvenančių senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai gerinti skirtos visuomenės sveikatos biuruose siūlomos informavimo ir kultūrinių užsiėmimų paslaugos, ES finansuojami sveiką senėjimą skatinantys projektai, didinama vyresnio amžiaus žmonių motyvacija ir savanoriška veikla. Šioms problemoms spręsti pasitelkiamos savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos (priežiūra, globa) bei NVO vykdomos laisvalaikio ir saviugdos iniciatyvos. Tendencijos užsienyje iš esmės yra panašios: siekiama senyvo amžiaus asmenų savijautą gerinti per socialinio ir fizinio aktyvumo skatinimą bei požiūrio į senatvę pokyčius. Kuriamos plataus masto savanorystės programos, vyresnio amžiaus asmenims sudarančios galimybes įsitraukti į visuomeninę veiklą ir išlikti aktyviais bendruomenės nariais. Fizinis aktyvumas skatinamas organizuojant sportines veiklas, įtraukiančias dešimtis tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių, o

6

požiūris į senatvę gerinamas vykdant vyresnio amžiaus žmonių švietimą apie senėjimo principus ir visuomenėje gajų mitų apie senatvę neigimą.

Tyrimo išvados

Tiek šalyje, tiek užsienyje susiduriama su panašiais visuomenės grupių psichikos sveikatos iššūkiais: didelė jų dalis susijusi su natūraliu gyvenimo ciklu arba tendencingomis visuomenės problemomis. Abiem atvejais didelės įtakos problemų sprendimui turi priemonės, inicijuojamos „iš apačios“ – bendruomenės narių poreikiams pritaikytos ir joje įgyvendinamos iniciatyvos. Dėl šios priežasties forumo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ metu siekiama įgalinti nevyriausybinį sektorių ieškoti tinkamiausių būdų visuomenės psichikos sveikatai gerinti: sukuriant galimybę diskutuoti, užmegzti bendradarbiavimą ir imtis iniciatyvos.

7

Santrumpos

ES Europos Sąjunga

HI Higienos institutas

LEPTA Lietuvos emocinės pagalbos tarnybų asociacija

LR Lietuvos Respublika

LR SAM Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija

LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

NVO Nevyriausybinė organizacija

SPPC Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras

VPSC Valstybinis psichikos sveikatos centras

VTAS Vaiko teisių apsaugos skyriai, koordinuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

VU Vilniaus universitetas

8

Turinys

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 10

1. VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATA ............................................................................................................... 15

1.1. Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai ............................................................................................... 16

1.2. Šiuo metu įgyvendinamos priemonės................................................................................................ 20

1.3. Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje ............................................... 25

2. JAUNUOLIŲ PSICHIKOS SVEIKATA ........................................................................................................ 31




3. SUAUGUSIŲJŲ PSICHIKOS SVEIKATA ..................................................................................................... 45




4. SENYVO AMŽIAUS ASMENŲ PSICHIKOS SVEIKATA .................................................................................... 59




APIBENDRINIMAS IR KLAUSIMAI DISKUSIJAI .................................................................................................. 75

9

Paveikslų sąrašas

Pav. 1: Naujai per metus psichikos ir elgesio sutrikimais susirgusių asmenų skaičius, tūkst., 2011–2016 m. ..................................................................................................................................................................... 10 Pav. 2: Psichikos sveikatos gerinimo priemonių poreikio ir kaštų piramidė ................................................ 11 Pav. 3: Vaikų iki 10 m. skaičius mieste ir kaime, tūkst., 2011‒2016 m. ....................................................... 15 Pav. 4: Naujai (per metus) užregistruoti vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc. ................... 16 Pav. 5: Vaikams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m. ......... 17 Pav. 6: Vaikų psichinės sveikatos rizikos grupės .......................................................................................... 18 Pav. 7: Mitai apie vaikų psichikos sveikatą .................................................................................................. 19 Pav. 8: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos vaikų psichikos sveikatos gerinimo priemonės ...................... 21 Pav. 9: Vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo priemonių bruožai ............................................... 26 Pav. 10: 10‒19 m. amžiaus jaunuolių, gyvenančių mieste ir kaime, skaičius, tūkst. 2011‒2016 m. ........... 31 Pav. 11: Naujai užregistruoti jaunuolių psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc. ............................... 32 Pav. 12: Jaunuoliams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m. . 33 Pav. 13: Jaunuolių sergamumas nuotaikos (afektiniais) sutrikimais, atv. / 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m. .... 33 Pav. 14: Jaunuolių psichikos sveikatos rizikos veiksniai ............................................................................... 34 Pav. 15: Galimos smurto šeimoje rūšys ....................................................................................................... 35 Pav. 16: Smurto atvejų pasiskirstymas 10‒17 m. amžiaus grupėje pagal rūšis, atv. sk., 2011‒2015 m. ..... 36 Pav. 17: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos jaunuolių psichikos sveikatos gerinimo priemonės ............. 37 Pav. 18: Jaunuolių psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir sprendimo priemonių bruožai ................. 41 Pav. 19: Suaugusių Lietuvoje gyvenančių žmonių pasiskirstymas pagal užimtumą, lytį ir gyvenamąją vietą, proc., 2017 ................................................................................................................................................... 45 Pav. 20: Darbe patiriamo streso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai modelis .......................................... 47 Pav. 21: Psichologinio smurto problemos darbe sprendimo būdai ............................................................. 48 Pav. 22: Nauji užfiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai 18–64 m. grupėje, tūkst. atv., 2016 m. ................ 49 Pav. 23: Naujų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo diagnozių skaičius tarp 18–64 m. asmenų, tūkst. atv., 2011–2016 m. ............................................................................................................. 49 Pav. 24: Naujų depresijų diagnozių skaičius tarp 18–64 m. asmenų, tūkst. atv., 2011–2016 m. ................ 50 Pav. 25: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos suaugusiųjų psichikos sveikatos gerinimo priemonės ......... 51 Pav. 26: Suaugusiųjų psichikos sveikatos sutrikimų sprendimo priemonių bruožai .................................... 55 Pav. 27: Pagrindiniai šiuolaikinių senėjimo teorijų aspektai ........................................................................ 60 Pav. 28: Namų ūkiai su ir be pagyvenusių žmonių, tūkst. ir proc., 2001 m. ir 2011 m. ............................... 62 Pav. 29: Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis, tūkst. asm., 2011–2016 m................ 63 Pav. 30: Naujų susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo skaičius, asm., 2011–2016 m. ................................................................................................................................................................. 64 Pav. 31: Naujų susirgimų depresija skaičius, tūkst. asm., 2011–2016 m. .................................................... 65 Pav. 32: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos gerinimo priemonės .................................................................................................................................................... 66 Pav. 33: Savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų rūšys ......................................................................... 67 Pav. 34: Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir mažinimo priemonių bruožai ..................................................................................................................................................................... 71

10

Įvadas

Tyrimo kontekstas. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Higienos instituto (HI) sveikatos statistinių duomenų portalo informacija, išskirtina, jog sergančiųjų psichikos sveikatos ligomis Lietuvoje tendencingai daugėja (žr. toliau pateiktą pav.).

Auga tiek naujai užfiksuotų susirgimų atvejų skaičius, tiek jų dalis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų: 2011–2015 m. laikotarpiu2 šis rodiklis padidėjo nuo 24,3 iki 28,8. Nacionalinėje politinėje darbotvarkėje3 atpažįstami itin blogi psichikos sveikatos rodikliai: aukštas sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais (žr. pav. viršuje), paplitusios patyčios (mokyklose ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje), gaji psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų stigmatizacija ir jų baimė kreiptis profesionalios pagalbos. Vis dėlto, visuomenės psichikos sveikatos problematika nėra homogeniška; iššūkiai gali būti skaidomi pagal asmens gyvenimo laikotarpius, taip pagrindines problemas priskiriant visuomenės narių amžiaus grupėms: vaikams (iki 10 m. amžiaus), jaunuoliams (iki 18 m.), suaugusiems (darbingo amžiaus, 18–64 m. sulaukusiems asmenims) ir senyvo amžiaus (60 m. ir vyresniems) žmonėms. Būtent šiais pjūviais visuomenės grupių psichikos sveikata ir jos iššūkiai nagrinėjami toliau pateikiamame tyrime.

Dėl tobulintinų psichikos sveikatos priežiūros sistemos aspektų tyrime išskiriamoms visų amžiaus grupių problemoms spręsti reikalingas visuomenės įsitraukimas ir iniciatyvumas. Pirma, spręstinas aiškios ir visapusės institucinės lyderystės psichikos sveikatos apsaugoje klausimas: nors Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC) šalyje yra pagrindinė LR Sveikatos apsaugos ministerijai (LR SAM) atskaitinga institucija, kurios tikslas – visuomenės psichikos sveikatos priežiūros, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros bei priklausomybės ligų ir savižudybių prevencijos koordinavimas, gyventojų psichikos sveikatos stiprinimas ir ugdymas4, centro atsakomybių sritys ir resursai, 2016 m. susiaurinus veiklos nuostatus, sumažėjo. Pastebima, jog siaurinant už psichikos sveikatos apsaugos plėtrą, rodiklių stebėseną atsakingos institucijos veiklos sritis, aktualėja valstybinės psichikos sveikatos gerinimo vizijos trūkumas ir pilietinės visuomenės, asocijuotų grupių iniciatyvos svarba.

Antra, valstybiniu lygmeniu trūksta dėmesio psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos strategijai, priemonių koordinavimui ir atskirų iniciatyvų finansavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo5 2 Naujausi HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale galimi duomenys.

3 LR Seimo nutarimas 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos.

<https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352> 4 Valstybinis psichikos sveikatos centras. Nuostatai. 2014 m.

<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=239&Itemid=15> 5 LR 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas. 2015 m.

<http://www.vlk.lt/veikla/biudzeto-vykdymo-ataskaitu-

Pav. 1: Naujai per metus psichikos ir elgesio sutrikimais susirgusių asmenų skaičius, tūkst., 2011–2016 m.

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis HI duomenimis

11

lėšomis psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos priemonės nėra finansuojamos, nors sektini užsienio valstybių pavyzdžiai iliustruoja tokių priemonių svarbą ne tik nevyriausybinio sektoriaus grupių iniciatyvų lygmeniu, bet ir nacionaliniu mastu finansuojamų priemonių kontekste6. Be to, tobulintinas ekonomine analize ir įrodymais grįstas požiūris į prevencines psichikos sveikatos stiprinimo programas, psichosocialinius gydymo metodus. Netiriant jų galimo ir realaus poveikio, šių priemonių stebėsena ir efektyvumas lieka neįvertintas.

Pasaulyje vyrauja psichikos sveikatos sutrikimų prevencinės ir gydymo priemonės, kurios remiasi deinstitucionalizavimu – atpažįstama bendruomenės narių teikiamų paslaugų, savitarpio pagalbos grupių nauda. Plinta nuostata, jog „iš apačios“ kylančios, nevyriausybinio sektoriaus, bendruomenių inicijuotos ir įgyvendinamos priemonės gali turėti kertinę reikšmę sprendžiant pagrindinius psichikos sveikatos iššūkius. Pasaulio sveikatos organizacija sudarė psichikos sveikatos gerinimo priemonių kaštų ir poreikio sąryšio piramidę, kurioje iliustruojama „iš apačios“ kylančių, bendruomenėse teikiamų priemonių svarba (žr. toliau pateiktą pav.).

Būtent dėl visuomenės grupių veiksnumo ir problemų sprendimo priemonių poreikio inicijuotas forumas „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“, kurio pagrindinis tikslas – įgalinti suinteresuotas visuomenės psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo srities grupes įsitraukti į identifikuotų problemų aktualizavimą ir sprendimą, įtraukiant pažangius sprendimo būdus į visuomenės grupių ir viešojo valdymo institucijų veiklos planus, prioritetus.

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Teminio tyrimo tikslas – informuoti forumo „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ dalyvius apie renginio metu

rinkiniai/Documents/LR%202016%20m.%20PSDF%20biud%C5%BEeto%20rodikli%C5%B3%20patvirtinimo%20%C4%AFstatymas.pdf> 6 M. Knapp, D. McDaid, M. Parsonage. Mental health promotion and prevention: the economic case. 2011 m.

<http://www.lse.ac.uk/businessAndConsultancy/LSEEnterprise/pdf/PSSRUfeb2011.pdf> 7 Pasaulio sveikatos organizacija. The optimal mix of services: WHO pyramid framework.

<http://www.who.int/mental_health/policy/services/2_Optimal%20Mix%20of%20Services_Infosheet.pdf>

Pav. 2: Psichikos sveikatos gerinimo priemonių poreikio ir kaštų piramidė

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos leidiniu7

12

sprendžiamas aktualias Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas visais gyvenimo tarpsniais ir esamą situaciją jų sprendime.

Atliekamu teminiu tyrimu siekiama supažindinti visas forume „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ dalyvaujančias visuomenės ir viešojo valdymo institucijų grupes su nagrinėjama tema ir suponuoti klausimus informuotai, produktyviai diskusijai renginio metu.

Tyrimo objektas. Aktualizuoti ir plačiau nagrinėjami 4 skirtingiems gyvenimo tarpsniams aktualūs psichikos sveikatos iššūkiai:

Kaip atpažinti ir spręsti vaikų (iki 10 m.) psichikos sveikatos problemas?

Kaip atpažinti, jog jaunuoliai (iki 18 m.) šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias psichikos sveikatos problemas?

Kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą / psichologinę įtampą?

Kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją?

Tyrime naudojamos sąvokos.

Individo psichikos sveikata – tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, visuomenėje atlikti prasmingą vaidmenį8.

Inovacija psichikos sveikatos gerinimui – šio tyrimo kontekste inovacija psichikos sveikatos gerinimui laikoma nauja, anksčiau tam tikroje sistemoje netaikyta prevencinė ar gydymo priemonė, įgyvendinama instituciniu lygmeniu, nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenėse.

Naujai susirgę asmenys (sergamumas) – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis9.

Psichikos sveikatos problemos – platus ir dažniausiai išgydomas psichikos sveikatos sutrikimų spektras, apimantis netipinių minčių, emocijų, elgsenos ir santykių su kitais žmonėmis ir aplinka kombinaciją10.

Psichikos sveikatos rizikos veiksniai – visi veiksniai, susiję su kurio nors psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimu8.

Psichikos sveikatos sutrikimas – tai psichikos funkcijų (suvokimo, emocijų, mąstymo, dėmesio, atminties, pažintinių ir kt.) ar elgesio sutrikimas, kuriuo apibrėžiama klinikinių simptomų grupė ar elgesio pakitimai, dažniausiai varginantys žmogų arba bloginantys asmenybės funkcionavimą8.

Psichikos sveikatos sutrikimų prevencija – priemonės (priemonių visuma), skirtos sumažinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių ir padidinti apsauginių veiksnių poveikį taip, kad psichikos sveikatos sutrikimas nepasireikštų11. Prevencija skatina teigiamą kognityvinę, socialinę ir emocinę raidą, skatina gerovės būklę ir gali būti skaidoma į tris lygmenis:

Universali prevencija. Strategijos nukreiptos į visus visuomenės narius, nepriklausomai nuo jų sutrikimų rizikos lygio.

8 Valstybinis psichikos sveikatos centras. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių

priemonių planavimo krypčių nustatymas. 2013 m. <https://issuu.com/larisajakovuk/docs/visuom_psich_sveikatos_rizikos_veik> 9 HI. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas. 2010 m.

<http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf> 10

Pasaulio sveikatos organizacija. Mental disorders. <http://www.who.int/mental_health/management/en/> 11

A. Germanavičius. Psichikos sveikatos problemų prevencinių priemonių veiksmingumo ir ekonominės naudos apžvalga. 2011 m. <http://ssvp2012.mruni.eu/wp-content/uploads/2011/10/12_Germanavicius-PsiPrevencijosEkonominiaiModeliai-2012-10-24.pdf>

13

Selektyvi prevencija. Strategijos nukreiptos į didesnės nei vidutinės rizikos lygio (pagal amžių, lytį, darbo pobūdį, užimtumą, žinomų rizikos veiksnių patyrimą, pavyzdžiui, skyrybos ar skurdžios gyvenimo sąlygos) visuomenės narius.

Indikacinė prevencija. Strategijos nukreiptos į didžiausios rizikos lygio visuomenės narius, kuriems vyraujančios psichikos sveikatos problemos virsta sutrikimais arba praeityje buvę sutrikimai yra linkę pasikartoti. Didžiausios rizikos rodikliai nustatomi pagal žinomus rizikos veiksnius ir patiriamus simptomus.

Sergantys asmenys (ligotumas) – bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale)12.

Visuomenės psichikos sveikata – psichikos sveikatos ir gerovės gerinimas bei psichikos ligų prevencija didinant visuomenės, organizacijų, viešojo ir privataus sektoriaus, bendruomenių ir asmenų sąmoningumą13.

Psichikos ir elgesio sutrikimais, nagrinėjamais visuose tyrimo skyriuose, laikomos psichikos sveikatos ligos, klasifikuojamos pagal HI Sveikatos statistinių duomenų portale galimus analizės pjūvius (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą)14:

F00–F99 Psichikos ir elgesio sutrikimai

F00–F09 Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai

F10–F19 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

F20–F29 Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai

F30–F39 Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai

F32–F33 Depresijos

F50–F59 Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais

F60–F69 Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai

F70–F79 Protinis atsilikimas

F80–F89 Psichologinės raidos sutrikimai

F90–F98 Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje

F99 Nepatikslintas psichikos sutrikimas

Jei toliau tyrime nenurodoma kitaip, analizei naudojamas naujai susirgusių asmenų skaičius (sergamumas), o ne sergančių asmenų skaičius (ligotumas).

Taikomi metodai, kriterijai ir analizės laikotarpis. Tyrime naudojami keli analizės metodai; pirma, esamai situacijai įvertinti atlikta antrinių informacijos šaltinių apžvalga, lyginimas tarpusavyje ir bendrinė jų analizė. Antra, visuomenės psichikos sveikatos būklės gerinimui Lietuvoje ir užsienyje naudojamoms priemonėms identifikuoti kiekvienu atveju atlikti žvalgomieji tyrimai, kurių metu, atrenkant nagrinėtinus atvejus (žr. skyrius 1.3, 2.3, 3.3 ir 4.3), vadovautasi šiais kriterijais:

Atitikimas tyrime nagrinėjamoms problemoms ir Lietuvos kontekstui (institucinei, teisinei ir sociokultūrinei aplinkai),

12

HI. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas. 2010 m. <http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf> 13

The UK’s Faculty of Public Health. Why public mental health matters. 2010 m. <http://www.fph.org.uk/why_public_mental_health_matters> 14

Valstybinė ligonių kasa. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas. 2017 m. <http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/66564.html>

14

Reikšmingas teigiamas ir akademinės / srities ekspertų, praktikų bendruomenės pripažintas poveikis sprendžiamai problemai,

Inovatyvumas Lietuvos kontekste,

Aprašomų priemonių bruožų įvairumas (pavyzdžiui, inicijuojamos valstybinių institucijų ar NVO, skirtos prevencijai ar gydymui ir pan.).

Jei tekste nenurodoma kitaip, dėl duomenų palyginamumo (dalis rodiklių reikšmių 2016 m. kol kas nėra atnaujintos / prieinamos) nustatytas analizės laikotarpis yra 2011–2016 m.

Tyrimo apribojimai. Esamos situacijos analizė atliekama remiantis užfiksuotais ir HI Sveikatos statistinių duomenų portale kaupiamais duomenimis. Vis dėlto, svarbu atpažinti, jog nemaža dalis psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų nėra užregistruojami – identifikuojami, diagnozuojami ir gydomi; jų dydis tiesiogiai priklauso nuo individualaus asmens (sergančiojo) sutrikimų simptomų atpažinimo ir pasiryžimo gydytis.

Dėl šios priežasties reali sergamumo ir ligotumo situacija, iliustruojama HI Sveikatos statistinių duomenų portalo duomenimis, turėtų būti vertinama kritiškai; ypač tais atvejais, kai užregistruotų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius yra mažesnis (rodiklių svyravimai gali tapti nereprezentatyvūs ir pernelyg priklausomi nuo individualių aplinkybių).

15

1. Vaikų psichikos sveikata

Šiame tyrimo skyriuje išskiriama šalies vaikams būdinga problematika: nagrinėjama, kaip atpažinti ir spręsti vaikų15 psichikos sveikatos problemas. Tam apibūdinama esama situacija (psichikos sveikatos ligų statistika, rizikos veiksniai) bei apžvelgiamos problemai aktualios priemonės, šiuo metu taikomos Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Apytikriai kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra jaunesnis nei 10 m. amžiaus vaikas. Pastebima, jog pastarąjį penkmetį (2011‒2016 m.) vis mažėjęs šalies gyventojų skaičius neturėjo esminės įtakos vaikų daliai visuomenėje. Priešingai, nuo 2012 m. vaikų skaičius ėmė didėti, o 2016 m. jų dalis pirmą kartą per dešimtmetį perkopė 10 proc. ribą (10,01 proc.).

Aiškiai skiriasi mieste ir kaime gyvenančių vaikų skaičius ‒ miestuose jų yra dvigubai daugiau. Pastarąjį penkmetį vaikų skaičius mieste išaugo 7,1 proc., o kaime tiek pat sumažėjo (žr. toliau pateiktą pav.). Tokį išsiskirstymą galėjo paveikti tiek vidinė, tiek išorinė migracija (nemaža dalis šeimų iš kaimo kėlėsi gyventi į miestus arba emigravo į užsienį).

Pagal HI duomenis, kasmet virš 80 proc. vaikų diagnozuojamas naujas fizinės ar psichikos sveikatos susirgimas. Iš šių vaikų (iki 9 m. amžiaus16) ligų atvejų apie 7 proc. sudaro naujai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai (F00–F99). Iš viso šiomis ligomis 2016 m. sirgo 17,8 tūkst. vaikų iki 6 m. amžiaus16: šioje amžiaus grupėje tai – beveik kas 12 vaikas. Šie rodikliai pastaraisiais metais, nepaisant šalyje įgyvendinamų prevencijos ir gydymo priemonių (žr. skyrių 1.2), išliko gana aukšti, todėl jų raida vaikų tarpe yra itin aktuali.

Vaikams nagrinėjamoje amžiaus grupėje būdinga tai, kad jie patys dar negali atpažinti savo jausmų ir elgesio, psichikos sveikatos sutrikimo niuansų, todėl nėra pajėgūs nusakyti savo būsenos tėvams, auklėtojams, broliams / seserims ar kitiems artimiesiems. Būtent dėl to svarbu, jog vaikui artimos aplinkos žmonės gebėtų kuo anksčiau atpažinti potencialią psichikos sveikatos, elgesio sutrikimo riziką ir imtųsi reikiamų priemonių padėti vaikui tolimesniais raidos etapais. Todėl pagrindinė toliau nagrinėjama problema yra:

Kaip atpažinti ir spręsti vaikų (iki 10 m.) psichikos sveikatos problemas?

15

Tyrime vaiku laikomas jaunesnis nei 10 m. amžiaus asmuo. 16

Galimas analizės pjūvis pagal amžių HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale.

Pav. 3: Vaikų iki 10 m. skaičius mieste ir kaime, tūkst., 2011‒2016 m.

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

16

1.1. Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai

Vaikų psichikos sveikatos sutrikimai ir jų dinamika. Bendras vaikų sergamumas (per metus registruotų susirgimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) visomis ligomis 2011‒2016 m. laikotarpiu išaugo 4,5 proc., tačiau naujų psichikos ir elgesio sutrikimų (F00‒F99) atvejų tuo pačiu metu sumažėjo 6,3 proc.17 Nauji psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai kasmet diagnozuojami apie 15 tūkst. 0‒9 m. amžiaus vaikų, jų pasiskirstymas iliustruojamas toliau.

Didžiausią diagnozuotų susirgimų dalį (67 proc.) sudaro psichologinės raidos sutrikimai (F80–F89). 2014 m. pab. vaikystės autizmo ligotumas (bendras, o ne kasmet užfiksuojamas, ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu) siekė 0,82 atv. / 1 tūkst. vaikų, netipinio autizmo ‒ 0,12 atv. / 1 tūkst. vaikų, Aspergerio sindromu ‒ 0,18 atv. / 1 tūkst. vaikų18. Antra pagal dažnumą (28 proc.) vaikų psichikos ir elgesio ligų grupė – elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (F90‒F98). Likę sutrikimai sudaro beveik 5 proc. naujų ligos atvejų.

Miestuose (ypač – Kauno ir Klaipėdos m.) gyvenančių vaikų sergamumas (naujai susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyv.) 2016 m. buvo kur kas aukštesnis (53,6), nei kaime gyvenančių vaikų (48,0). Tai sietina su geresnėmis šių sutrikimų diagnozavimo sąlygomis – psichologų ir psichiatrų prieinamumu.

17

HI Sveikatos statistinių duomenų portalas. 2017 m. <http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=136> 18

Izokaitis M., Liuima V., Stonienė L., Vitkūnienė O. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga. 2015 m. <http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%20LIT%20A%20Psichikos%20sveikatos%20prieziura.pdf>

Pav. 4: Naujai (per metus) užregistruoti vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc.


17

Toliau iliustruojama dažniausiai naujai užfiksuojamų psichikos ir elgesio sutrikimų grupių dinamika 2011–2015 m.

Nors sergamumas psichologinės raidos sutrikimais sumažėjo 7,7 proc., jį beveik atliepė padidėjęs (5 proc.) sergamumas elgesio ir emocijų sutrikimais (prasidedančiais vaikystėje ir paauglystėje). Todėl bendras sergamumas abiejų ligų grupių atveju sumažėjo tik nuo 54,5 atv. / 1 tūkst. gyv. (2011 m.) iki 52,1 atv. / 1 tūkst. gyv. (2015 m.).

Vaikų sergamumas nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei depresijomis sudarė tik 0,1 proc. viso sergamumo 2016 m. Kaip rodo HI duomenys, sergamumas šiomis ligomis tarp vaikų nėra dažnas ‒ šie sutrikimai aktualesni vyresniesiems jaunuoliams (10‒18 m. asmenims, žr. skyrių 2.1).

Dažniausi vaikų psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių tuo atžvilgiu, jog yra itin imlūs naujiems potyriams, lengvai „sugeria“ aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus 19. Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai tolimesnei vaiko raidai teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera yra ypač svarbi19.

19

Giedraitytė M., Raižienė S. Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ypatumai. 2011 m. <http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/tevams/ikimokyklinio-amziaus-vaiku-emociju-ypatumai/3668>

Pav. 5: Vaikams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m.


18

Vis dėlto, šeimoje kuriama aplinka nėra vienintelis faktorius, turintis įtakos vaiko psichikos ir elgesio sutrikimams. Išskiriamos trys rizikos veiksnių grupės ‒ biologiniai / medicininiai, tėvų / psichosocialiniai bei demografiniai / sociopolitiniai veiksniai (žr. toliau pateiktą pav.).

Lėtinės ligos, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius, diabetas, epilepsija, vėžys, astma, kitos paveldimos chromosominės ligos riboja vaikų galimybes patirti pilnavertę vaikystę. Didžiausias emocinis šokas juntamas tuo atveju, jei liga nėra įgimta / paveldėta. Tokiu atveju, vaikui sunkiau susitaikyti su savo būkle, priimti ligą kaip gyvenimą reikšmingai keičiantį veiksnį21. Taip palaipsniui gali pasireikšti psichologiniai sutrikimai ‒ žema savivertė, nesaugumo jausmas, siejamas su ribotomis galimybėmis lankyti darželį / mokyklą, nerimas, elgesio sutrikimai, nenulemti fizinės ligos. Prasta vaiko savijauta prisideda ir prie didesnio streso tėvams ‒ jiems tenka kovoti ne vien su gydoma vaiko liga, bet ir rimtais psichikos sveikatos sutrikimais.

Be minėtų ir kitų lėtinių ligų vaikas gali turėti įgimtas / paveldėtas psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, autizmą, bipolinį sutrikimą, nerimą, Dauno sindromą. Šiomis ligomis sergančius vaikus ankstyvojoje vaikystėje atskirti nuo sveikai besivystančio vaiko gali būti keblu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia vaiko hiperaktyvumu, negebėjimu nustygti vienoje vietoje; autizmu sergantis vaikas bus labiau atsiribojęs, tylus, o nerimą patiriantis ‒ susijaudinęs, sunkiai suvaldomas22. Todėl elgesio neįprastumai, turintys skatinti tėvus kreiptis į specialistus, gali būti labai įvairūs.

Svarbus kitai rizikos veiksnių grupei priklausantis psichosocialinis veiksnys ‒ tėvų emigracija ir ją sekantis šeimos iširimas. Tyrimais įrodyta, jog vaikai, kurių tėvai emigruoja, kur kas dažniau patiria galvos skausmus, nemigą, jaučiasi labiau apatiški, turintys mažiau atsakomybės23. Be to, pastebimas aktyvumo ar rezultatų darželyje / mokykloje suprastėjimas, didesnis liūdesio, nerimo, vienatvės jausmų pasireiškimas.

Demografiniame / sociopolitiniame kontekste išsiskiria visuminis rizikos veiksnys, lemiantis didelę dalį psichikos ir elgesio sutrikimų – gyvenimas skurdžioje, socialinės rizikos grupei priklausančioje šeimoje24

20

Mental Health Europe. Mental health promotion for children up to 6 years. N.d. 21

Theofanadis D. Chronic illness in childhood: psychosocial adaptation and nursing support for the child and family. 2014 m. 22

Kids Mental Health informacinis portalas. Childrens behavioral and emotional disorders. 2017 m. 23

Bielskė A. Emigrantų paliktų vaikų gyvensenos įžvalgos ir pagalbos organizavimo galimybės. 2013 m. <http://gs.elaba.lt/object/elaba:2199485/index.html> 24

Buzaitytė-Kašalynienė J. Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai. 2015 m. <http://www.zurnalai.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/view/4858>

Pav. 6: Vaikų psichinės sveikatos rizikos grupės

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Mental Health Europe20

leidinį

19

(Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pab. socialinės rizikos šeimose augo 9,8 tūkst. vaikų25). Neretai tai lemia dėl mažų šeimos finansinių išteklių apribotas galimybes gauti visas reikalingas sveikatos priežiūros, socialines paslaugas. Dažnai tokiose šeimose vyrauja įtampa, stresas, trūksta atidumo prižiūrint vaikus26.

Į psichikos ir elgesio sutrikimų rizikos grupę patenka ir vaikai, augantys globos namuose (2015 m. pab. vaikų globos institucijose jų augo 3,2 tūkst.25). Nors į šias įstaigas vaikai patenka skirtingo amžiaus (vaikų namuose praleidžiama visa ar tik dalis ankstyvosios vaikystės), augant jų psichikos sveikatos vystymuisi sudaromos kitokios sąlygos, lyginant su gyvenimu šeimoje. Jei į įstaigą vaikas patenka ne nuo gimimo, jam vėl reikia susikurti saugią aplinką, atrasti stabilumo jausmą, įvertinti vaidmenų pasikeitimą ir naujas taisykles. Tai gali lemti didesnį polinkį į pyktį, fizinę ar žodinę agresiją27. Tyrimai rodo, jog globos įstaigose augantys vaikai pasižymi didesniu nervingumu, prieštaraujančiu neklusnumu: kas antras berniukas (50 proc.) ir kas ketvirta mergaitė (27 proc.) turi agresyvumo požymių28.

Pagrindinė problema: kaip atpažinti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus? Vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo problematiką neretai lemia visuomenėje gajūs mitai apie vaikų psichiką ir jos raidą (žr. toliau pateiktą pav.), užkertantys kelią kuo ankstyvesniam vaikui reikalingos pagalbos užtikrinimui.

Praktinėje literatūroje išskiriami pagrindiniai vaikų depresijos, psichikos sveikatos sutrikimų simptomai ‒ depresinis nusiteikimas, agresyvus elgesys, miego sutrikimai, apetito svyravimai, sunkumai mokykloje /

25

Įskaitant ir vyresnius nei 10 m. amžiaus vaikus. 26

Buzaitytė-Kašalynienė J. Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai. 2015 m. <http://www.zurnalai.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/view/4858> 27

VšĮ Šeimos santykių institutas. Vaikų socializacijos stiprinimas ir integracijos į darbo rinką galimybių didinimas. 2009 m. <http://esf.socmin.lt/katalogas/pdb/Produktai/VP1-1.3-SADM-02-K-01-023%20Vaiku%20socializacijos%20stiprinimas.pdf> 28

Raslavičienė g., Zaborskis A. Vaikų, augančių globos įstaigose, elgesio ir emocijų sutrikimų kaita. 2002 m. <http://medicina.lsmuni.lt/med/0207/0207-12l.pdf> 29

Valantinas V. Kai kurie mitai apie vaikų psichikos sveikatą. 2013 m. <http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/kai-kurie-mitai-apie-vaiku-psichikos-sveikata/15666>

Pav. 7: Mitai apie vaikų psichikos sveikatą

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis V. Valantino publikacija29

20

darželyje30. Vis dėlto, laikoma, jog vaikai iki 10 m. amžiaus dar negali patys atpažinti ir objektyviai įvertinti savo psichikos sveikatos būklės, aiškiai apibūdinti jos aplinkiniams ir savarankiškai ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties bei visuomenėje gajų mitų apie psichikos sveikatą (žr. prieš tai pateiktą pav.) kyla rizika laiku vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų nepastebėti, neatpažinti ir nepaskirti reikiamų gydymo priemonių.

Pažymima, jog vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui didelės įtakos gali turėti ir galimai neadekvati tėvų reakcija: pyktis, sumišimas, kaltė. Tyrimais įrodyta, jog prieštaringa tėvų reakcija į vaiko psichikos sveikatos simptomus, sutrikimus ir jų gydymą gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos gydymo efektyvumui ir tolimesnei jo psichikos sveikatos raidai31.

Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai vaikų psichikos sveikatos kontekste:

2016 m. Lietuvoje gyveno 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus, iš kurių daugiau nei 17,8 tūkst.32 (6 proc.) turėjo psichikos sveikatos sutrikimų.

Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 0‒9 m. vaikų grupėje 2011‒2016 m. sumažėjo 6,3 proc. Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų grupės tarp vaikų yra psichologinės raidos sutrikimai (67 proc. naujų diagnozių) ir elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.).

Pagrindinės vaikų psichikos sveikatos rizikos veiksnių grupės ‒ medicininiai (lėtinės ligos, negalia, genetinės anomalijos), tėvų / psichosocialiniai (smurtas, nesutarimai, tėvų emigracija, skyrybos, kt.), ir demografiniai / socioekonominiai veiksniai (skurdas, namų neturėjimas, vaikystė vaikų namuose).

Visuomenėje gajus požiūris, jog vaikai negali turėti psichikos sveikatos problemų, psichikos sutrikimų turinčių žmonių reikia vengti, tokiomis ligomis serga tik „blogų“ tėvų vaikai.

Dėl to, jog dar negali patys atpažinti ir objektyviai įvertinti savo psichikos sveikatos būklės, vaikai susiduria su reikšminga rizika: ignoruojami psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali lemti neatpažintas ir negydomas ligas. Todėl itin svarbu plėtoti priemones, skirtas vaiko psichikos sveikatos raidai įvertinti ir laiku atkreipti dėmesį į sutrikimus.

1.2. Šiuo metu įgyvendinamos priemonės

Siekdamos spręsti vaikų psichikos sveikatai aktualią problemą, kada jų sutrikimus ar ligas atpažinti šeimos ar ugdymo aplinkoje yra keblu, šalies viešojo valdymo institucijos ir nevyriausybinis sektorius įgyvendina įvairias iniciatyvas / programas ar projektus. Toliau dalis šių priemonių yra apibūdinamos išskirtos problemos ir jos sprendimo efektyvumo kontekste.

30

Ramanauskienė T. Vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos problemos ir jų prevencija. 2015 m. <http://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/vaik%C5%B3%20psichikos%20sveikata.pdf> 31

Jusienė R., Cimbalistienė L., Bieliauskaitė R. Fenilketonurija sergančių vaikų psichinė sveikata. 2002 m. <http://medicina.lsmuni.lt/med/0204/0204-11l.pdf> 32

Pagal galimą analizės pjūvį HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale aktuali vaikų grupė ligotumui nustatyti – 0–6 m. amžiaus vaikai

21

Šeimos gydytojai

Priemonės aprašymas. Šeimos gydytojas yra atsakingas už vaiko stebėseną visu jo vystymosi metu, įskaitant ir vaisiaus priežiūrą, kai moteris laukiasi. Profilaktinių apsilankymų pas gydytoją metu medikas įvertina vaiko fizinės ir psichikos sveikatos raidą, stebi pokyčius; prireikus siunčia vaiką patikrinimui pas atitinkamos srities specialistus33. Teisės aktais nustatytos šeimos gydytojo kompetencijos (atlikti neurologinį ištyrimą, įvertinti bendrą vaiko būklę, kt.) užtikrina jo atsakomybę įvairaus tipo vaikų sutrikimų pirminio identifikavimo atveju34.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Tėvai / globėjai dažnai neturi pakankamai medicininių ir fizinės / psichikos sveikatos raidos žinių, kad gebėtų patys iškart identifikuoti vaiko raidos sutrikimą, kylančius psichikos sveikatos iššūkius. Todėl šeimos gydytojas atlieka vieną svarbiausių vaidmenų ankstyvojoje vaikystėje – jis tampa psichikos sveikatos sutrikimų „vartininku“35, galinčiu įvertinti vaiko raidą, atsižvelgdamas į individualų atvejį ir lygindamas vaiko psichikos, emocinę ir intelektinę būklę su įprastine, normine raida. Laiku pastebėtas vaiko vystymosi nukrypimas nuo normos ir nukreipimas į psichikos sveikatos specialistus gali sustabdyti spartų ligos vystymąsi dar pirminėse jos stadijose.

Sąlyginis efektyvumas. LR Valstybės audito36 rezultatai rodo, jog šalyje dirbančių šeimos gydytojų pakanka37, tačiau jų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, tarp savivaldybių skiriasi daugiau kaip tris kartus: laikoma, jog šeimos gydytojo paslaugos šalies gyventojams prieinamos netolygiai. Nuosekliai mažėjant gyventojų skaičiui, pirminei asmens sveikatos priežiūrai apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirta suma nemažėjo (sudarė apytikriai 15 proc. fondo išlaidų), tačiau linksniuojamos organizacinės, vadybinės problemos: pacientų eilės, didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, specialistų trūkumas kaimiškose vietovėse36.

33

S. Phillips, Best M. L. Early recognition of infant mental health concerns. 2007 m. <http://www.bcmj.org/article/early-recognition-infant-mental-health-concerns> 34

LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1013. Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo. 35

S. Phillips, Best M. L. Early recognition of infant mental health concerns. 2007 m. <http://www.bcmj.org/article/early-recognition-infant-mental-health-concerns> 36

LR Valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Ar efektyvi šeimos gydytojų veikla? 2013 m. <https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=2831> 37

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje dirbo 2 056 šeimos gydytojai.

Pav. 8: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos vaikų psichikos sveikatos gerinimo priemonės

Šaltinis: Sudaryta autorių

22

STEP tėvystės įgūdžių mokymo programa

Priemonės aprašymas. Pagrindinis savanorišku įsitraukimu pagrįstos programos tikslas ‒ padėti tėvams ugdant ir stiprinant pozityvių santykių šeimoje kūrimo įgūdžius. STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting) remiasi keturiomis pagrindinėmis idėjomis, reiškiančiomis visų žmonių lygybę, individo poreikį jaustis reikšmingu, šeimą kaip vaiko asmenybės raidos pagrindą, o joje taikomus auklėjimo metodus, vertybes ir atmosferą – kaip svarbiausius veiksnius asmenybės raidai. Programos metu tėvams suteikiama informacija apie elgesio su vaiku poveikį vaiko psichikos sveikatai, padedama stiprinti demokratinį požiūrį į bendravimą su vaiku, efektyvius bendravimo įgūdžius bei pačių tėvų pasitikėjimą savimi. Tėvams suteikiama metodinė programos priemonė ‒ Tėvų knyga. 9 kassavaitinių grupinių (8–14 dalyvių) susitikimų metu jie diskutuoja, dirba su metodiniu leidiniu, sprendžia realias ir sugalvotas vaiko auklėjimo situacijas, atlieka pozityvaus auklėjimo įgūdžius lavinančias užduotis, vaidmenų pratimus38.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Programa taikoma trijų skirtingų amžiaus grupių vaikų tėvams (0‒5 m., 6‒12 m., 12‒17 m.). Grupėse aptariamos temos apima gebėjimų suprasti vaiko emocijas ir jausmus stiprinimą, vaiko bendravimo įgūdžių ir savivertės didinimą, mokoma su vaiku kalbėtis, klausytis ir išgirsti. Tokios priemonės padeda tėvams labiau suprasti ir reaguoti į tiesiogiai neišdėstomus vaiko poreikius, galimus raidos sutrikimus. Kadangi orientuojamasi į konkrečias vaikų amžiaus grupes, tėvai gali dalintis vaikų emocinės, intelektinės raidos pastebėjimais ir taip atpažinti galimus psichikos sveikatos sutrikimų signalus.

Sąlyginis efektyvumas. Programa Lietuvoje veikia nuo 2010 m. (buvo inicijuota akademinės bendruomenės narių); per šį laikotarpį 283 STEP tėvų grupes baigė 2 077 tėvai ne vien didžiuosiuose, bet ir periferiniuose Lietuvos miestuose39. Tyrimais įrodyta, jog programos dalyviai pradeda geriau suprasti vaikų elgesio tikslus, emocijas ir jaučiasi jiems artimesni40. 2014 m. STEP akreditavo SPPC; laikoma, jog taikomos programos rezultatai tiesiogiai prisideda prie identifikuotos problemos vaikų grupėje sprendimo, tačiau priemonės poveikio vertinimas nėra atliekamas.

Regioniniai diferencijuoti kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai

Priemonės aprašymas. Įkurti 5 regioniniai diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šių centrų tikslas ‒ teikti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, gydyti dažnus vaikų psichikos sveikatos sutrikimus, taip pat suteikti reikiamą pagalbą ne tik sergančiam vaikui, bet ir jo šeimai. Regioninis centras užtikrina, jog vienoje vietoje vaikas bei jo šeima gautų reikalingą psichologinę, psichiatrinę pagalbą. Centro darbuotojų komandą sudaro skirtingo profilio specialistai ‒ vaikų ir paauglių psichiatras, gydytojas psichoterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, užimtumo terapeutas, auklėtoja, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, diferencinės diagnostikos tikslais gali būti kviečiami kiti vaikų ligų specialistai, logopedas.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Vertinant, jog vienos pagrindinių vaikų psichikos sveikatos problemų ‒ lėtinės ligos ar negalios, tokie centrai užtikrina, jog vaikas gautų ne vien reikalingą konkrečios ligos gydymą, bet ir suderintą psichologinę pagalbą (kompleksinį gydymą). Centruose teikiamos ambulatorinės-konsultacinės, dienos stacionaro, krizių intervencijos, stacionaro paslaugos, iš kurių nagrinėjamos problemos – vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo – sprendimui gali itin padėti centruose teikiamos konsultacijos. Laikoma, jog centruose įtvirtinti ir taikomi šiuolaikiniai veiksmingos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos

38

STEP. STEP grupės. 2017 m. <http://www.stepgrupes.lt/step-programa/step-grupes/> 39

STEP. STEP Lietuvoje. 2017 m. <http://www.stepgrupes.lt/step-programa/step-lietuvoje/> 40

Pilkionienė I., Jonynienė J. Tėvystės įgūdžių ugdymas: STEP programos dalyvių (tėvų) patiriami auklėjimo sunkumai ir jų kaita. 2016 m. <http://www.stepgrupes.lt/wp-content/uploads/2016/05/Pranesimas_LTpsichologu_kongrese2016.pdf>

23

stiprinimo, vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų prevencijos, vaikų raidos ir psichikos sutrikimų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos sistemos kūrimo Lietuvoje principai ir reikalavimai41.

Sąlyginis efektyvumas. Centrų įkūrimui 2011–2014 m. skirta 3,2 mln. Eur lėšų, iš kurių 2,7 mln. Eur ‒ ES struktūrinių fondų investicijos. Planuojant investicijas numatytas veiksmų programos rezultato rodiklis (pacientai, kurie pasinaudojo sukurta inforastruktūra: laikoma, jog jiems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas) siekė 6,5 tūkst. Įkurti centrai šiuo metu veikia kaip integralios didžiausių šalies regionų ligoninių42 dalys.

Pedagoginės psichologinės tarnybos

Priemonės aprašymas. Pedagoginės psichologinės tarnybos veikia kaip biudžetinės įstaigos, teikiančios pagalbą mokiniams, mokytojams, tėvams / globėjams beveik visose (53) šalies savivaldybėse43. Pagrindinis jų tikslas ‒ didinti specialiųjų poreikių, psichologinių, asmeninių, ugdymo problemų turinčių vaikų ugdymo proceso veiksmingumą, psichologinį atsparumą. Tikslo siekiama konsultuojant visas su vaikų ugdymu susijusias šalis: mokinius, tėvus / globėjus, mokytojus, taip siekiant sistemingai užtikrinti kokybišką su įvairaus tipo problemomis susiduriančių vaikų ugdymą. Tarnybos taip pat teikia rekomendacijas ir išvadas apie tai, ar vaikas turi gauti pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pagalbą44. Ugdymo specialistams ir mokytojams tarnybos organizuoja mokymus, skirtus padėti geriau pažinti vaiką bei padėti jam prisitaikyti tiek ugdymo įstaigoje, tiek tarp bendraamžių ar šeimoje.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Įstaiga yra viena iš pirminės grandies institucijų, kurioje sudaromos reikiamos sąlygos nustatyti vaikų raidos sutrikimus pedagoginiame kontekste. Į tarnybose dirbančius psichologus, specialiuosius pedagogus, logopedus ir socialinius pedagogus kreipiamasi tuomet, kai norima įvertinti ugdymo ar artimiausioje (šeimos) aplinkoje jau identifikuotas vaiko pedagogines, psichologines, asmenybės ar ugdymo problemas. Priklausomai nuo tarnybų specialistų pareigų, į juos gali kreiptis pats vaikas, jo tėvai / globėjai, mokytojai, kiti su jo ugdymu susiję specialistai. Be to, viena iš tarnyboms paskirtų funkcijų – formuoti mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų poreikių, psichologinių bei panašių problemų turinčius asmenis, taip keičiant paplitusį prieštaringą požiūrį į vaikų psichikos sveikatą ir sudaryti reikiamas sąlygas ankstyvesniam sutrikimų atpažinimui.

Sąlyginis efektyvumas. Moksleiviams, lankantiems ugdymo / švietimo įstaigas atitinkamoje savivaldybėje, pedagoginės psichologinės tarnybos paslaugos teikiamos nemokamai – tarnybų veikla yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto bei mokinio krepšelio lėšų. Atlikti moksliniai tyrimai tarnybų efektyvumą vertino teigiamai, ypač tuos atveju, kai užtikrinamas aktyvus visų suinteresuotų šalių įsitraukimas į problemos sprendimą45. Įstatymais numatyta, jog vienas tarnybos psichologo etatas skiriamas 2 tūkst. tarnybai priskirtoje teritorijoje gyvenančių ar ugdomų vaikų46, tačiau periodiniai faktiniai veiklos rodikliai nėra viešai prieinami.

41

Lietuvos sveikata. Gera psichikos sveikata – neatsiejamas sveikatos ir gerovės veiksnys. 2015 m. <http://lsveikata.lt/aktualijos/gera-psichikos-sveikata-neatsiejamas-sveikatos-ir-geroves-veiksnys-2908> 42

Regioniniai diferencijuoti kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai veikia LSMU ligoninėje Kauno klinikos, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Vaikų ligoninės, VU ligoninės Santariškių klinikų filiale, Vaiko raidos centre. 43

SPPC. Pedagoginės psichologinės tarnybos. 2017 m. <http://www.sppc.lt/index.php?1484240090> 44

LR švietimo ir mokslo ministro, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-126 „Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“. 45

Ruškus J. Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas. 2006 m. <https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/PPT_ataskaita.pdf> 46

LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-1215. „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

24

NVO inicijuojamos programos

Priemonių aprašymas. Nevyriausybinio sektoriaus atstovai inicijavo prevencines programas, skirtas padėti apsaugoti vaikus nuo psichikos sveikatos sutrikimų, juos atpažinti ar integruoti jų turinčius vaikus į visuomenę, ugdymo ar švietimo įstaigų bendruomenes. Išskirtinos tokios iniciatyvos, kaip Paramos vaikams centro „Antras žingsnis“, VšĮ „Atviras Lietuvos fondas“ „Gera pradžia“, VšĮ „Vaiko labui“ „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“, „Įveikiame kartu“.

Programos „Antrasis žingsnis“ bei „Gera pradžia“ yra mokymo sistemos, kurių metu dirbama su vaiku ir jo pomėgiais; vaikai skatinami mokytis kontroliuoti savo jausmus, pritaikyti tam tikrus elgesio modelius bendravime su aplinkiniais47, 48.

„Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir „Įveikiame kartu“ yra tęstinės programos, skirtos padėti vaikams įgyti socialinių įgūdžių, išmokti jiems atpažinti savo jausmus. Pirmoji yra orientuota į pačius jauniausius (5‒7 m. amžiaus) vaikus, kitos dvi yra skirtos kiek vyresniems (8‒11 m. amžiaus) vaikams, pradinių klasių moksleiviams. Programų tikslas ‒ padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Programos moko vaikus suprasti savo emocinę būklę, atrasti priežastis, lemiančias vienokią ar kitokią savijautą. Taip pat jos padeda tėvams / globėjams bei mokytojams atpažinti atvejus, kai vaikas susiduria su psichikos sveikatos problemomis, moko tikslingo bendravimo apie jo savijautą. Programų metu tėvai aktyviau įtraukiami į vaiko ugdymo procesą, todėl yra didinami jo gebėjimai atpažinti, kada vaikas susiduria su problemomis ir kaip jaučiasi tarp kitų vaikų; didesnis dėmesingumas lemia išaugusią galimybę atskirti vaiko raidos ypatybes, kurios gali būti psichikos sveikatos sutrikimų požymiai.

Sąlyginis efektyvumas. 2006‒2016 m. „Įveikiame kartu“ programoje paruošta 2,3 tūkst. mokytojų, kasmet programoje dalyvauja apie nuo 3 iki 3,5 tūkst. vaikų49. 2012‒2016/17 m. „Obuolio draugai“ programos pedagogo kvalifikaciją įgijo 891 pedagogas, į programos veiklas įsitraukė per 20 tūkst. vaikų50. Nuo programos „Zipio draugai“ įgyvendinimo pradžios 2000 m. joje dalyvavo virš 175 tūkst. vaikų, paruošti 4,4 tūkst. pedagogų51. Programa „Zipio draugai“ jau yra įvertinta tarptautiniu lygmeniu kaip turinti teigiamos įtakos vaikų gebėjimams jų kasdienių sunkumų įveikimui, pasitikėjimo savimi didinimui, dėmesingumui, hiperaktyvumo, agresyvumo, nevaldomo elgesio atvejų mažinimui52. Sukurti rezultatai yra itin aukšti lyginant su jiems pasiekti valstybiniu lygmeniu skirtomis sąnaudomis: minėtos NVO programų plėtrą ir susijusią veiklą finansuoja rėmėjų ir šalies / tarptautinės paramos (ES, Oak Foundation, Vilniaus m. savivaldybė, kt.) lėšomis.

Privalu pažymėti, jog išskirtos šiuo metu įgyvendinamos priemonės yra vykdomos susijusių, jas papildančių veiklų kontekste. Pavyzdžiui, Valstybiniame sveikatos stiprinimo fonde yra numatyta priemonė „Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencija: diagnostikos ir vaikų vertinimo metodikų adaptavimas Lietuvai ir pristatymas medikams, psichologams, socialiniams darbuotojams“53. Priemonės apimtyje mokslo ir studijų institucijų atliekami tyrimai leis gerinti nagrinėtų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimą, diagnozavimą bei gydymą.

47

Paramos vaikams centras. Antras žingsnis (Second step). 2017 m. <http://www.old.bepatyciu.lt/mokykloms/kitos-smurto-prevencins-programos-diegiamos-lietuvoje/antras-zingsnis-second-step/> 48

VšĮ „Musė maišė“. Ugdymo metodai. 2017 m. <http://www.ademilis.lt/ugdymas/ugdymo-metodai> 49

VšĮ „Vaiko labui“. Įveikiame kartu. Plėtra. 2017 m. <http://www.vaikolabui.lt/iveikiame-kartu-pletra/> 50

VšĮ „Vaiko labui“. Obuolio draugai. 2017 m. <http://www.vaikolabui.lt/obuolio-draugai/> 51

VšĮ „Vaiko labui“. Zipio draugai. 2017 m. <http://www.vaikolabui.lt/zipio-draugai/> 52

Bieliauskienė I., Monkevičienė O., Okunauskienė A. Programa „Zipio draugai“. Pedagogų rengimo seminaras: medžiaga pedagogui. 2008 m. <http://www.vaikolabui.lt/pedagogu-rengimo-seminaras-medziaga-pedagogui/> 53

LR Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. 2017 m. <https://sam.lrv.lt/lt/darbo-grupes/valstybinis-visuomenes-sveikatos-stiprinimo-fondas/tab.dokumentai>

25

Šiuo metu įgyvendinamos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės vaikų grupėje:

Šeimos gydytojų atliekamos vaiko patikros atlieka ypač svarbų „vartininko“ vaidmenį identifikuojant psichikos sveikatos raidos sutrikimus; neretais atvejais šeimos gydytojai gali pirmieji pastebėti ligų / sutrikimų simptomus ir nukreipti į reikiamus gydymo būdus.

STEP tėvystės įgūdžių mokymo programa padeda savanoriškai joje dalyvaujantiems tėvams geriau suprasti ir reaguoti į tiesiogiai neišdėstomus vaiko poreikius, galimus psichikos sveikatos raidos sutrikimus.

Regioniniai diferencijuoti kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai teikia vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros, sutrikimų gydymo paslaugas, teikia reikiamą pagalbą sergančio vaiko šeimai.

Pedagoginės psichologinės tarnybos priklauso pirminės grandies institucijoms, kuriose sudaromos reikiamos sąlygos nustatyti vaikų raidos sutrikimus pedagoginiame kontekste ir, priklausomai nuo individualaus atvejo, pritaikyti ugdymo / švietimo procesą.

Nagrinėtos NVO inicijuotos programos orientuotos į įvairialypes vaikų psichikos sveikatos gerinimo kryptis: sutrikimų prevenciją, atpažinimą bei jų turinčių vaikų integravimą į visuomenę, ugdymo ar švietimo įstaigų bendruomenes.

Įvertinti sąlyginį efektyvumą kiekvienos šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės atveju yra keblu, kadangi šalyje nenumatyti būdai / metodai, padedantys nustatyti jų produktyvumą bei ilgalaikį poveikį.

1.3. Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje

Šiame tyrimo skyriuje pateikiami galimi identifikuotos problemos – vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo – sprendimo būdai, užsienio šalių psichikos sveikatos apsaugos sistemos kontekste naudojami kaip atskiros prevencinės ar gydymo priemonės. Šiuo metu vykdomų ar pradedamų taikyti priemonių / įrankių kontekste išsiskiria keletas pagrindinių bruožų, tendencijų:

Populiarėja ir yra vystomos problemų sprendimo bendruomenėje (angl. community-based) alternatyvos, kai individualius vaiko psichikos sveikatos raidos ir šeimos poreikius atliepia tarpusavyje bendradarbiaujantys vaiko raidos priežiūros ir ligų gydymo, psichologinės pagalbos specialistai bei kiti bendruomenės nariai54,

Išskiriama tėvystės gebėjimų ugdymo svarba, taip siekiant užtikrinti kuo ankstyvesnį galimų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimą namų aplinkoje ir keisti požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius vaikus ir jų šeimas55, 56,

Tėvystės gebėjimus turi papildyti vystomos ugdymo įstaigų darbuotojų, specialistų kompetencijos, taip siekiant užtikrinti kuo ankstyvesnį galimų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimą ugdymo įstaigos aplinkoje ir į šiuos pažymius atkreipti tėvų dėmesį, suteikti pagalbą kreipiantis į specialistus57,

54

Garland A. F., Haine-Schalgel R., Brookman-Frazee L., Baker-Ericzen M., Trask. E., Fewley-King K. Improving Community-Based Mental Health Care for Children: Translating Knowledge into Action. 2013 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3670677/> 55

National institute of mental health. Treatment of children with mental illness. Frequently asked questions about the treatment of mental illness in children. 2009 m. <https://www.nimh.nih.gov/health/publications/treatment-of-children-with-mental-illness-fact-sheet/nimh-treatment-children-mental-illness-faq_34669.pdf> 56

Project ABC. About building connections for young children and their families. 2017 m. <http://www.projectabc-la.org/about-us/> 57

Kids Matter. Successful schools start with healthy minds. 2017 m. <https://www.kidsmatter.edu.au/primary>

26

Vis dažniau naudojami ir vystomi nuotolinės individualizuotos / standartizuotos pagalbos internetu įrankiai, kurių tikslas – padėti tėvams / ugdytojams preliminariai įvertinti vaiko psichikos sveikatos raidą ir susipažinti su galimomis psichikos sveikatos sutrikimų gydymo alternatyvomis58.

Išskirti priemonių, skirtų vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui, bruožai iliustruojami toliau (žr. toliau pateiktą pav.).

Toliau aprašoma problemų sprendimą bendruomenėje (angl. community-based) iliustruojanti Kids Matter iniciatyva, vykdoma Australijoje.

Kids Matter iniciatyva Australijoje

Spręsta problema. Mokslininkai nustatė, jog nuo 4 proc. iki 14 proc. 1,5–3 m. amžiaus vaikų Australijoje pasižymėjo demonstruojamais (pavyzdžiui, agresija ir kiti išsiskiriantys poelgiai) ir vidiniais (pavyzdžiui, nerimas, liūdesys, atsitraukimas) psichikos sveikatos sutrikimų požymiais. Panaši dalis šių požymių turinčių vaikų nustatyta tarp darželinukų, pradinukų. Atsižvelgiant į intensyvų vaikų smegenų vystymąsi per pirmuosius 5 m., būtina tokius požymius atpažinti ir sutrikimus gydyti kuo anksčiau.

Vis dėlto, nustatyta, jog tik kas antras – trečias vaikas, kuriam reikia profesionalios psichikos sveikatos specialisto pagalbos, iš tiesų ją gauna. Tokią nepalankią situaciją (tėvų nenorą kreiptis į specialistus) kelia žinių apie vaikų psichikos sveikatos sutrikimus trūkumas visuomenėje ir nuostata, jog jie turėtų išnykti savaime. Dėl to pradėta plačios apimties švietėjiška programa Kids Matter, siekianti gerinti vaikų psichikos sveikatą skirtingų visuomenės grupių pagalba59.

Priemonės aprašymas. Kids Matter yra nacionalinė ankstyvos vaikystės psichikos sveikatos gerinimo (prevencijos ir gydymo gerinimo ugdymo bei kitas socialines paslaugas teikiančiose įstaigose bei artimiausioje aplinkoje) iniciatyva, pradėta ir vykdoma Australijoje. Nuo 2009 m. siekiama suteikti reikiamus išteklius ir paramą ugdymo įstaigoms, šeimoms ir skatinti jų partnerystę su sveikatos apsaugos ir bendruomeninėmis įstaigomis. Iniciatyva, finansuojama Australijos sveikatos ministerijos ir NVO Beyonblue, vykdo įvairią veiklą:

58

Kadkhodaie Z. Data-driven clustering of psychiatric and behavioural symptoms using a web-based symptom checker. 2016 m. <http://www.jaacap.com/article/S0890-8567(16)31513-1/abstract> 59

Kids Matter. Facts and figures. 2017 m. <https://www.kidsmatter.edu.au/media/facts-and-figures>

Pav. 9: Vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo priemonių bruožai


27

Teikia psichikos sveikatos sutrikimų simptomų ir rizikos veiksnių atpažinimo pagalbą ugdytojams,

Gerina bendruomenės narių supratimą apie galimybes ir būtinumą naudotis profesionalia pagalba,

Papildo ugdymo programą ir Nacionalinius ugdymo kokybės standartus,

Siekia sutelkti ugdytojus ir kitus bendruomenės narius bendram darbui atpažįstant ir gydant vaikų psichikos sveikatos ligas,

Teikia įrodymais grįstą medžiagą ir įrankius ugdytojams, šeimoms ir sveikatos apsaugos specialistams.

Vykdydama išvardintas veiklas, Kids Matter orientuojasi į 4 komponentus: bendruomeniškumo kūrimą, vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymą, bendradarbiavimą tarp tėvų ir ugdytojų, pagalbą vaikams su jau diagnozuotomis psichikos sveikatos ligomis.

Priemonės taikymo poveikis. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. Kids Matter iniciatyva buvo išbandoma 5 tūkst. Australijos priešmokyklinio ugdymo įstaigose ir darželiuose besimokančių vaikų60. Flinders universiteto atliktas tyrimas identifikavo reikšmingą teigiamą įtaką, kurią iniciatyvos veiklos turėjo priežiūros ir ugdymo paslaugų kokybei, ugdytojų kompetencijoms, vaikų savijautai ir tėvams:

Pagerėjo ankstyvojo ugdymo įstaigų galimybės ir gebėjimai paremti psichikos sveikatos sutrikimų turinčius vaikus,

Didžiausią pažangą psichikos sveikatos atžvilgiu padarė vaikai, kuriems buvo diagnozuoti sudėtingiausi sutrikimai,

Dėl vykdytų veiklų pagerėjo tuo metu teiktos ugdymo paslaugos, pagerėjo psichikos sveikatos sutrikimų suvokimas ir sumažėjo su jais susijusių stigmų paplitimas bendruomenėse.

Toliau aprašomi tėvystės gebėjimų ugdymą iliustruojantys Centrum voor Jeugd en Gezin centrai Olandijoje.

Centrum voor Jeugd en Gezin (CJG) centrai Nyderlanduose

Spręsta problema. Šiuolaikinės visuomenės skubėjimo ir susiformavusių nuostatų (psichikos sveikatą supančių stigmų) kontekste siekta sukurti tokią bendruomeninę / institucinę aplinką, kurioje šeimos (tėvai / globėjai) turėtų pakankamai laiko, priemonių ir žinių – specialistų pagalbos – savo vaikų auginimui. Kiekviena šalies savivaldybė tapo įstatymiškai įpareigota teikti švietimą šeimoms dar iki vaikui gimstant bei užtikrinti paramą tėvystei ir auginimui, įskaitant tiek fizinės, tiek psichinės vaiko raidos stebėseną ir simptomų atpažinimą bei adekvatų gydymą. Dėl šios priežasties kiekvienoje savivaldybėje iki 2011 m. įkurti nacionaliniu lygmeniu veikiantys jaunimo ir šeimos centrai (CJG)61.

Priemonės aprašymas. CJG tikslas – teikti įvairaus pobūdžio pagalbą šeimai:

Teikti tėvystės paramą,

Stebėti fizinę ir psichinę vaiko raidą,

Užtikrinti bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas,

Įgyvendinti Nacionalinę skiepų programą.

Teikdami šias paslaugas, CJG tapo vieta, į kurią kiekvienas tėvas ar ugdymo / švietimo specialistas gali kreiptis tėvystės, vaikų raidos ir santykių klausimais. Kartu sukurta virtuali valstybinė CJG duomenų bazė, kuria gali naudotis visos savivaldybės ir kurioje skelbiama informacija apie tėvystę, švietimą, žmogaus

60

Flinders universitetas. Evaluation final report. 2009 m. <https://www.kidsmatter.edu.au/sites/default/files/public/kidsmatter-full-report-web.pdf> 61

LR Švietimo ir mokslo ministerija. Tėvystės gebėjimų ugdymo veiksmingumo didinimo perspektyvos. 2016 m. <https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/T%C4%97vyst%C4%97s%20ugdymas_ GALUTINIS.pdf>

28

raidą įvairiais amžiaus tarpsniais iki 24 metų.

CJG tapo centriniu tašku, jungiančiu jaunimo sveikatos apsaugą (per vaikų gerovės klinikas ir vietines sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas), tėvystės įgūdžių ugdymą, vaikų edukaciją ir švietimą (palaikant ryšius su darželiais, mokyklomis). Centruose veikia 2 padaliniai:

Pirmajame teikiamos bendrojo pobūdžio paslaugos visiems bendruomenės nariams, susijusiais su vaiko auginimu (pirma – tėvams ir globėjams, specialistams). Šiame padalinyje vykdomos veiklos yra paremtos Trigubos P (angl. Positive Parenting Program) programos nuostatomis,

Antrajame teikiamos paslaugos orientuotos į darbą su vaikais ir šeimomis, kurios patenka į socialinės rizikos grupę.

Priemonės taikymo poveikis. Šiuo metu Nyderlanduose (kiekvienoje savivaldybėje) veikia 19 CJG, kuriuose taikomos Trigubos P poveikis buvo nekart įrodytas moksliniais tyrimais. Nyderlandai šią programą taiko kartu su kitomis 24 pasaulio šalimis (Belgija, JAV, Vokietija, Šveicarija ir kt.); Jungtinės Tautos šią programą pripažino geriausia šiuo metu taikoma tėvystės gebėjimų ugdymo programa pasaulyje62. Įrodyta63, jog programos taikymas mažina vaikų elgesio sutrikimų sprendimui reikalingas išlaidas, smurto prieš vaikus atvejų skaičių ir kt. neigiamus rodiklius. Taikant programą, visais (ne tik socialinės rizikos grupės) atvejais:

10 proc. sumažėjo šeimų, kurioms būdinga prievarta ir nesirūpinimas vaikais, skaičius,

17 proc. sumažėjo vaikų, patiriančių fizinę smurtą, hospitalizavimo atv. skaičius,

22 proc. sumažėjo smurto prieš vaikus atv. skaičius,

16 proc. sumažėjo vaikų paėmimo iš šeimos atv. skaičius.

Laikoma, jog įgauti tėvystės įgūdžiai leidžia greičiau atpažinti vaikų psichikos sveikatos sutrikimų požymius ir su specialistų pagalba parinkti reikiamą gydymą bei užtikrinti reikalingą vaikų priežiūrą.

Toliau aprašoma vaikų, kuriems jau diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas, tėvų įgūdžių gerinimo priemonė – EarlyBird programa, taikoma Jungtinėje Karalystėje.

EarlyBird programa Jungtinėje Karalystėje

Spręsta problema. Nacionalinių sveikatos paslaugų (angl. National Health Service) centro duomenimis, Jungtinėje Karalystėje vienas iš 100 asmenų turi skirtingo tipo autistinio spektro sutrikimų64. Tyrimai įrodė ankstyvos intervencijos naudą vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, vystymuisi – pastebimas išaugęs intelekto koeficiento lygis, tobulėjantys kalbos, socialiniai įgūdžiai65. Svarbų vaidmenį tokiame pagerėjime turi tėvų pastangos padėti vaikams, tačiau neretai tėvai, auginantys specialiųjų poreikių turinčius vaikus, neturi tam reikalingų įgūdžių, ieško, tačiau neranda pagalbos, profesionalių konsultacijų, palaikymo.

Priemonės aprašymas. EarlyBird yra programa, sukurta Nacionalinės autizmo bendruomenės (angl. The National Autism Society) pastangomis. Programos dėka teikiama pagalba tėvams ir globėjams, auginantiems vaikus, kuriems nustatytas autistinio spektro sutrikimas. Programa moko tėvus padėti vaikams vystyti komunikacijos, elgsenos įgūdžius, taip pat padeda išmokti rūpintis vaikais taip, kad būtų užkirstas kelias netinkamo elgesio įpročių atsiradimui. Programa yra paremta tyrimais autizmo spektro

62

Triple P. Evidence based. 2017 m. <http://www.triplep.net/glo-en/the-triple-p-system-at-work/evidence-based/> 63

LR Švietimo ir mokslo ministerija. Tėvystės gebėjimų ugdymo veiksmingumo didinimo perspektyvos. 2016 m. <https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/T%C4%97vyst%C4%97s%20ugdymas_ GALUTINIS.pdf> 64

National Health Service. Autism spectrum disorder. 2016 m. <http://www.nhs.uk/conditions/Autistic-spectrum-disorder/Pages/Introduction.aspx> 65

Autism Speaks. Significant gains seen in IQ, communication and social interaction. 2009 m. <https://www.autismspeaks.org/about-us/press-releases/early-intervention-toddlers-autism-highly-effective-study-finds>

29

srityje ir naudoja įrodymais grįstus, patikrintus metodus. Vienu metu dirbama su 6 šeimomis, kiekvienai iš jų yra skiriamos 2 vietos programos užsiėmimuose. Mokymai trunka 3 mėn.; per juos dirbama grupėse, specialistai lanko dalyvius namuose66.

Priemonės taikymo poveikis. Tarp 2004 m. ir 2011 m. programoje sudalyvavo 120 šeimų ir 48 ugdymo srities atstovai, dirbantys su vaikais, kuriems diagnozuotas autistinio spektro sidzomas. Surinkus grįžtamąjį ryšį tęstinio tyrimo metu pastebėtas pagerėjimas tėvų bendravime su vaikais, sprendimus tėvai pradėjo priimti būdami labiau informuoti, jautėsi labiau atsipalaidavę, pakeitė savo elgesį bedraujant su vaiku ir geriau suprasdavo vaiko elgesio motyvus67.

Toliau aprašomas nuotolinę pagalbą, teikiamą internetu, iliustruojantis Symptom checker įrankis JAV.

Symptom checker JAV

Spręsta problema. 2015 m. kas penktas vaikas JAV kentėjo nuo psichikos sveikatos ar mokymosi sutrikimų, tačiau beveik 2 trečdaliai šių sutrikimų atvejų buvo nediagnozuoti ir negydomi. Iš 74,5 mln. JAV augusių vaikų bemaž 17,1 mln. susidūrė su psichikos sveikatos iššūkiais; pusė šių sutrikimų kilo dar prieš sulaukiant 14 m. amžiaus68. Psichikos sveikatos ligomis sergantys vaikai ir jaunuoliai nuolat susiduria su iššūkiais darželyje / mokykloje ir, vyresniame amžiuje, įstatymų pažeidimų pasekmėmis. Nors apibūdintos problemos paplitimas yra reikšmingas, menkas jos suvokimas ir vyraujantis stigmatizavimas užkerta kelią daugumai tėvų ir jaunuolių kreiptis pagalbos.

Priemonės aprašymas. Symptom checker įrankį sukūręs Child Mind institutas yra nepriklausoma nacionalinė ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – gerinti gyvenimo ir gydymosi sąlygas vaikams su psichikos sveikatos sutrikimais ir jų šeimoms. Symptom checker veikia kaip internetinis anoniminis klausimynas, kuriame vaiko raida ir nuotaikomis / poelgiais susirūpinę tėvai ar jaunuoliai atsako į teikiamų klausimų rinkinį. Sistema analizuoja pateiktus atsakymus ir sudaro galimų psichikos ar mokymosi gebėjimų sutrikimų, kurie yra asocijuojami su identifikuotais simptomais, sąrašą. Pažymima, jog internetinis įrankis negali teikti patikimos diagnozės, tačiau jo indikacijos padeda atpažinti galimas vaiko raidos rizikas ir nukreipia į sutrikimų diagnozės ir gydymo būdus (sekančius žingsnius, kurių turi imtis vaikų tėvai bei medicininius leidinius, kuriuose teikiama išsami informacija apie identifikuotus sutrikimus, taip siekiant palengvinti bendravimą su vaikų psichikos sveikatos specialistais)69.

Įrankis nuolat atnaujinamas: 2016 m. sukurta jo versija mobiliesiems įrenginiams bei suteikta galimybė juo naudotis tautinės mažumos (ispanų) kalba.

Priemonės taikymo poveikis. Symptom checker buvo sukurtas ir išbandytas Child Mind instituto tarybos ir patariamosios grupės specialistų iš geriausiai vertinamų akademinių įstaigų. Naujausiais teikiamais duomenimis, per 383 tūkst. tėvų jau naudojosi šiuo internetiniu psichikos sveikatos sutrikimų simptomų atpažinimo įrankiu.

Toliau pateikiamos galimų problemų sprendimo alternatyvų ir tendencijų užsienyje analizės išvados.

Galimos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės vaikų grupėje:

Vaiko priežiūra tampa vis labiau orientuota į skirtingų bendruomenės grupių teikiamų paslaugų jungtį, populiarėja problemų sprendimo bendruomenėje (angl. community-based) alternatyvos.

66

The National Autism Society. EarlyBird. 2017 m. <http://www.autism.org.uk/earlybird> 67

Autism Education Trust. An evaluation of EarlyBird and EarlyBird Plus over seven years: the benefits of parents and school staff being trained together. 2012 m. <http://www.aettraininghubs.org.uk/wp-content/uploads/2012/05/21.1-Clubb-paper.pdf> 68

Child Mind institutas. Children‘s mental health report. 2015 m. <https://childmind.org/2015-childrens-mental-health-report/> 69

Child Mind institutas. Symptom checker. 2017 m. <https://childmind.org/symptomchecker/>

30

Tokiu būdu siekiama užtikrinti tąsą tarp psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir gydymo, sutelkti visas artimiausioje vaiko aplinkoje ir ugdymo bei socialinės rūpybos institucijose teikiamas paslaugas į individualaus ir atvejui pritaikyto gydymo teikimą. Tokios alternatyvos pavyzdys – Kids Matter iniciatyva Australijoje.

Kaip vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos ankstyvam vaiko psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui ir tai sekančiam efektyviam gydymui yra tėvų turimi gebėjimai ir nuostatos. Svarbu, jog tėvai atpažintų emocinės, psichologinės vaiko raidos skirtumus nuo specialistų pripažintos normalios raidos ir suprastų, kur ir kodėl reikia kreiptis į specialistus, siekiant gauti profesionalią pagalbą. Tokių gebėjimų ugdymo pavyzdys – Centrum voor Jeugd en Gezin (CJG) centrai Nyderlanduose. Be to, tėvystės gebėjimo ugdymas itin aktualus ir tiems tėvams, kurių vaikams yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai; sektinu pavyzdžiu laikytina EarlyBird programa Jungtinėje Karalystėje.

Aplinką, kurioje galima atpažinti galimus vaiko psichikos sveikatos sutrikimus, ankstyvame amžiuje papildo ugdymo / švietimo įstaigos, todėl atpažįstama, jog reikia gerinti su tuo susijusias ugdymo įstaigų darbuotojų, specialistų kompetencijas. Šiame kontekste specialistams svarbu identifikuoti išskirtinius vaikų emocinės, intelektinės, psichinės raidos požymius ir atkreipti į juos tėvų dėmesį, padėti kreiptis pagalbos į medikus, kitus specialistus.

Informacinių technologijų ir jų pasiekiamumo plėtra leido kurti ir nuolat vystyti individualizuotos ar standartizuotos pagalbos internetu įrankius, skirtus preliminariai įvertinti vaiko psichikos sveikatos būklę, vystymąsi ir tėvams / globėjams susipažinti su galimais sutrikimais, jų gydymo alternatyvomis, tolimesniais žingsniais juos diagnozuojant ir gydant. Tokio įrankio pavyzdys – Symptom checker JAV.

31

2. Jaunuolių psichikos sveikata

Šiame tyrimo skyriuje išskiriama šalies jaunuoliams nuo 10 m. iki 19 m. amžiaus70 būdinga problematika: nagrinėjama, kaip atpažinti, jog jie šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias psichikos sveikatos problemas. Tam apibūdinama esama situacija (psichikos sveikatos ligų statistika, rizikos veiksniai) bei apžvelgiamos problemai aktualios priemonės, šiuo metu taikomos Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

2016 m. Lietuvoje gyveno 293,9 tūkst. 10–19 m. amžiaus sulaukusių jaunuolių. Jų dalis visuomenėje, priešingai nei vaikų atveju (žr. skyrių 1), tendencingai mažėja: nuo 12,5 proc. visų gyventojų 2011 m. šios amžiaus grupės apimtis sumažėjo iki 10,2 proc. 2016 m. Nors, palyginus su miestais, jaunuolių kaimiškose vietovėse gyvena kur kas mažiau, abiem atvejais neigiama demografinė tendencija yra panaši (žr. toliau pateiktą pav.)

Pagal HI duomenis, didžioji dalis (apie 80 proc.) jaunuolių kasmet suserga įvairiomis ligomis, iš kurių 3,5‒4 proc. atvejų yra psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai (8 473 atv. 2016 m.). T. y., 2016 m. kas 35-as jaunuolis išgirdo tokio tipo diagnozę, tačiau realistiškas psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas jaunuolių grupėje, matuojamas pagal užregistruotų ligų skaičių, turėtų būti vertinamas kritiškai. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais, matuojamas 1 tūkst. gyventojų, per 2011–2015 m. išaugo nuo 26,2 atv. iki 28,43 atv., todėl blogėjanti jaunuolių psichikos sveikatos būklė šalies mastu tampa vis aktualesniu iššūkiu.

Jaunuoliai iki 19 m. nuo ankstesniame tyrimo skyriuje nagrinėtos vaikų grupės skiriasi įgytu savarankiškumu ir gebėjimu tiksliau suvokti bei įvertinti savo emocinę, psichikos sveikatos būklę. Dėl to laikoma, jog jaunuoliai patys gali komunikuoti, su kokiomis problemomis susiduria artimiausioje aplinkoje ir švietimo įstaigose, kas iššaukia jų priešpriešą, agresiją ar kitas prieštaringas reakcijas. Vis dėlto, šalyje pernelyg dažnai pasitaiko atvejų, kada, patirdami smurtą (ypač, jei tai nutinka artimoje aplinkoje), jaunuoliai užsisklendžia savyje, patiriamų sunkumų nekomunikuoja aplinkiniams ir atsiriboja nuo bendruomenės71. Tokiais atvejais itin svarbu, kad aplinkiniai patys gebėtų pastebėti jaunuolio patiriamus sunkumus, su jais susijusią psichikos sveikatos būklę ir galimas jos blogėjimo rizikas.

Smurto šeimose paplitimo statistika72 Lietuvoje yra neraminanti: 2015 m. užfiksuota 1,7 tūkst. smurto prieš vaikus atvejų, o iš šių aukų 872 patenka į 10–17 m. amžiaus grupę. 2011–2015 m. užfiksuotų

70

Orientuojantis į mokyklinį amžių, tyrime jaunuoliais laikoma asmenų nuo 10 m. iki 19 m. amžiaus grupė. 71

Didžiokienė A., Žemaitienė N. Smurtą patiriančių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta. 2005 m. <http://medicina.lsmuni.lt/med/0501/0501-09l.pdf> 72

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2015 metų veiklos ataskaita. 2016 m. <http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf>

Pav. 10: 10‒19 m. amžiaus jaunuolių, gyvenančių mieste ir kaime, skaičius, tūkst. 2011‒2016 m.


32

psichologinio smurto atvejų skaičius beveik padvigubėjo (išaugo nuo 547 iki 980 atv. per metus), tačiau svarbu šiuos rodiklius vertinti kritiškai: VTAS užfiksuoja ir teikia duomenis anaiptol ne apie visus jaunuolių patiriamus smurto atvejus. Dėl to toliau nagrinėjama problema yra:

Kaip atpažinti, jog jaunuoliai (iki 19 m.) šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias jų psichikos sveikatos problemas?


Jaunuolių psichikos sveikatos sutrikimų dinamika. Remiantis HI duomenimis, 10‒19 m. amžiaus grupėje kasmet naujas psichikos ir elgesio sutrikimo (F00–F99) atvejis diagnozuojamas apie 9 tūkst. jaunuolių73. Lyginant 2011–2016 m. laikotarpio pradžios ir pabaigos duomenis, jaunuolių, kuriems diagnozuojami nauji psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai, dalis visoje amžiaus grupėje nežymiai sumažėjo nuo 2,9 proc. iki 2,5 proc. Didesnis sergamumas (potencialiai dėl didesnių galimybių pastebėti ir diagnozuoti psichikos sveikatos ligas ir sutrikimus) stebimas tarp mieste gyvenančių jaunuolių (2016 m. naujai susirgusių asmenų skaičius 1 tūkst. gyv. mieste siekė 30,8 atv., kaime – 26,6 atv.).

Tarp dažniausiai pasitaikančių sutrikimų: elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys paauglystėje ir vaikystėje, psichologinės raidos sutrikimai, depresijos bei nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (žr. toliau pateiktą pav.).

Nagrinėjamoje visuomenės grupėje tarp kitų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozių išsiskiria elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (F90‒F98). 2011‒2015 m. laikotarpiu šių ligų atvejų, tenkančių 1 tūkst. gyv., rodiklis išaugo 16,9 proc. (nuo 7,0 atv. iki 8,2 atv.)73. Antra dažniausia diagnozė – protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai (F70–F89), kurių sergamumas tuo pačiu

73

HI Sveikatos statistinių duomenų portalas. 2017 m. <http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=136>

Pav. 11: Naujai užregistruoti jaunuolių psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc.


33

laikotarpiu išaugo 35,6 proc. (nuo 2,6 atv. iki 3,6 atv.). Sergamumo abiejomis sutrikimų grupėmis dinamika iliustruojama toliau.

Kitas dažniausiai pasitaikantis psichikos ir elgesio sutrikimas jaunuolių tarpe ‒ nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F30‒F39), kurių didžiąją dalį sudaro depresijos (F32‒F33). Lyginant su vaikais iki 10 m. amžiaus, vyresnių jaunuolių (10–19 m.) tarpe šios diagnozės paplitimas išauga74. Depresijai būdingą paauglių elgesį (nuovargį, mieguistumą, nuotaikos nestabilumą, mokymosi bei bendravimo problemas75) tėvai / globėjai ir kiti artimieji yra labiau linkę priskirti paauglystės sindromui, todėl neretais atvejais gali nepastebėti ar per vėlai pastebėti, jog paaugliui reikalinga pagalba.

Pastaruoju metu jaunuolių tarpe reikšmingai išaugo ir psichikos, elgesio sutrikimų dėl alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejų skaičius. 2016 m. užregistruota 261 nauja diagnozė, kai 2011 m. šis skaičius siekė tik 75. Nuo 2011 m. iki 2015 m. sergamumas, matuojamas atv. skaičiumi 1 tūkst. gyv., sutrikimų dėl alkoholio vartojimo atveju išaugo 9 kartus (nuo 0,08 atv. iki 0,73 atv.), o kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atveju – trečdaliu (nuo 0,13 atv. iki 0,17 atv.).

74

Nutautienė R. Depresijos problematika paauglystėje. 2016 m. <http://www.pasveik.lt/lt/naujausi-medicinos-straipsniai/depresijos-problematika-paauglysteje/73869/> 75

Ramanauskienė T. Vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos problemos ir jų prevencija. 2015 m.

Pav. 12: Naujai diagnozuojami jaunuoliams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, kasmet tenkantys 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m.


Pav. 13: Jaunuolių sergamumas nuotaikos (afektiniais) sutrikimais, atv. / 1 tūkst. gyv., 2011–2015 m.


34

Tokią nepalankią jaunuolių psichikos sveikatos statistiką papildo neraminantys duomenys apie šioje amžiaus grupėje paplitusį rūkymą, svaiginimąsi alkoholiniais gėrimais ir narkotikais. Tarptautinio HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo76 duomenimis, 39 proc. 15 m. amžiaus merginų ir 53 proc. vaikinų surūkė pirmąją cigaretę būdami jaunesni nei 13 m. (atitinkamai 3 ir 2,5 karto daugiau nei tarptautinio tyrimo vidurkis), o 33 proc. merginų ir 41 proc. vaikinų nuo alkoholio jau buvo apgirtę du ar daugiau kartų (beveik 2 kartus daugiau už vidurkį).

Be dažno psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvos jaunuoliams būdingos ir bendraamžių patyčios: tyrimo apimtyje šalis „pirmauja“ 15 m. jaunuolių, iš kurių mokykloje buvo tyčiojamasi bent du ar tris kartus, skaičiumi (22 proc. merginų ir 29 proc. vaikinų). Toks neigiamas klimatas mokykloje turi didelės įtakos mokyklinio amžiaus jaunuolių psichikos sveikatai: Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, mokinių, nepatenkintų gyvenimu, dalis Lietuvoje siekia 8,1 proc., o beveik kas septintas mokinys mokykloje jaučiasi atstumtas (angl. outsider)77.

Psichikos sveikatos dirgikliai, patiriami artimiausioje aplinkoje ir švietimo įstaigose, gali lemti jaunuolių savižudybes – pagal HI duomenis ir UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ skaičiavimus78, 14–29 m. amžiaus grupėje 2015 m. užfiksuotos 142 savižudybės, tačiau kur kas daugiau jaunų žmonių nusižudyti bandė (4,1 tūkst. asmenų), kūrė tam planus (22,3 tūkst.) arba prisipažino apie tokią alternatyvą galvoję (62,2 tūkst. arba kas 9 šios amžiaus grupės gyventojas) per pastaruosius metus.

Dažniausi jaunuolių psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Ekspertinėje literatūroje79 išskiriami jaunuolių psichikos sveikatos būklės rizikos veiksniai pagal savo kilmę gali būti skirstomi į biologinius, socialinius ir psichologinius (žr. toliau pateiktą pav.).

76

HBSC. Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. 2016 m. <http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0003/303438/HSBC-No.7-Growing-up-unequal-Full-Report.pdf?ua=1> 77

EBPO. PISA 2015 results (Volume III). 2017 m. <http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/education/pisa-2015-results-volume-iii_9789264273856-en#.WRL0yNJ97IU> 78

UAB „Sveikatos ekonomikos centras“. Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis ir bendradarbiavimas sprendžiant jaunimo sveikatos problemas. 2017 m. 79

LR Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. 2013 m. <http://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/bs_Jaunimo-psichine-sveikata_spaudai.pdf>

Pav. 14: Jaunuolių psichikos sveikatos rizikos veiksniai

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidiniu79

35

Biologiniai veiksniai gali reikšmingai paveikti jaunuolio psichikos sveikatos būklę, tačiau vertėtų visus juos vertinti psichologinių ir socialinių veiksnių kontekste: reikšmingos įtakos kylantiems psichikos sutrikimams turi įvairių vidaus ir aplinkos dirgiklių visuma80. Be to, jaunuoliai yra emociškai labiau pažeidžiami nei suaugusieji 81 , todėl juos lengviau neigiamai paveikia dalykai, kuriems suaugusieji yra atsparesni, pavyzdžiui, patyčios, žalingi įpročiai, skurdas, smurtas šeimoje.

Neigiamos įtakos jaunuolio psichikos sveikatai turintys veiksniai paprastai yra būdingi socialinės rizikos grupei priklausančioms šeimoms: artimoje aplinkoje kenčiama nuo priklausomybių, trūksta gebėjimų prižiūrėti vaikus, naudojama prievarta. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinės rizikos šeimose 2015 m. augo per 19 tūkst. vaikų82. Atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, šiai grupei priklausančiose šeimose daugiausiai vaikų auga Pasvalio raj. (22 vaikai / 1 tūkst. gyv.), Rietavo (21,9), Pagėgių (17), Kupiškio raj. (16,8) ir Radviliškio raj. (16,5) savivaldybėse. Visose šiose teritorijose (išskyrus Pagėgių sav.) jaunuolių ligotumas psichikos ir sveikatos sutrikimais viršija Lietuvos vidurkį.

Taigi, artimiausios aplinkos, kurioje gyvena jaunuoliai, socialiniai bruožai ir jų visuma turi didelės įtakos jų psichikos sveikatos būklei; vienas iš aktualiausių jos aspektų – smurtas šeimoje. Toliau tyrime šis veiksnys yra laikomas vienu pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria mokyklinio amžiaus jaunuoliai, todėl yra analizuojamas detaliau.

Pagrindinis iššūkis: šeimoje patiriamas smurtas. Kartu su biologiniais ir psichologiniais veiksniais (žr. Pav. 14) psichikos sveikatos sutrikimus jaunuolių tarpe lemia socialiniai: konfliktiški tėvų / globėjų tarpusavio santykiai bei santykiai su vaiku, žiaurus elgesys, agresyvus auklėjimas, vaiko apleistumas, smurtas83. Šeimoje patiriamas smurtas gali būti įvairialypis ir skirtingais būdais veikti jaunuolio emocinę būklę (žr. toliau pateiktą pav.).

80

Mickevičiūtė D. Paauglys ir psichikos problemos. Kaip elgtis? 2013 m. <http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/paauglys-ir-psichikos-problemos-kaip-elgtis-409254> 81

LR Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunimo psichinė sveikata ir savižudybės. 2013 m. <http://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/bs_Jaunimo-psichine-sveikata_spaudai.pdf> 82

Pagal Lietuvos statistikos departamento kaupiamus duomenis, į vaikų grupę patenka asmenys nuo 0 m. iki 18 m. amžiaus. 83

Ramanauskienė T. Vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos problemos ir jų prevencija. 2015 m. <http://www.sveikatosbiuras.lt/files/Main/files/vaik%C5%B3%20psichikos%20sveikata.pdf> 84

Paramos vaikams centras. Kas yra smurtas? 2016 m. <http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2>

Pav. 15: Galimos smurto šeimoje rūšys

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Paramos vaikams centro duomenimis84

36

VTAS visoje Lietuvoje 2015 m. užfiksavo 1 669 smurto prieš vaikus atvejus bei 1 578 nukentėjusius vaikus, iš kurių 872 pateko į 10‒17 m. amžiaus grupę. Tarp šių jaunuolių didžiausią dalį smurto atvejų sudaro fizinis ir psichologinis (atitinkamai 396 ir 402 atv.) (žr. toliau pateiktą pav.).

2011‒2015 m. laikotarpiu smurto prieš 10–17 m. amžiaus jaunuolius atvejų skaičius yra kintantis: iš pradžių mažėjęs, seksualinio smurto atvejų skaičius 2015 m. vėl viršijo 2011 m. lygį. Nors fizinio smurto atvejų prieš vaiką skaičius nagrinėjamu periodu sumažėjo 24 proc., tuo pat metu 38 proc. išaugo psichologinio smurto atvejų. Pastarosios smurto rūšies atpažinimas yra sudėtingesnis, specifinis: pavyzdžiui, VTAS duomenimis, beveik visais atvejais, kai policija informuoja apie fizinio smurto faktą artimoje aplinkoje, kai vaikai yra smurto liudininkai, specialistai pažymi, jog jie patyrė psichologinį smurtą85.

Vis dėlto, svarbu atpažinti, jog VTAS ataskaitose teikiami duomenys apie užfiksuotus galimo smurto atvejus prasilenkia su realybe: didelė dalis šeimoje vykdomo smurto nėra užregistruojama. UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ 2015 m. atlikto reprezentatyvaus tyrimo86 duomenimis, per vienerių metų laikotarpį kelis kartus per mėnesį fizinį smurtą patyrė 9,5 tūkst. 14–29 m. amžiaus jaunuolių; iš šių atvejų šeimoje patiriamas smurtas sudarė 16 proc. (apytikriai 1,5 tūkst. atv.). Atitinkamai psichologinį smurtą įvairioje aplinkoje patyrė 87,9 tūkst. jaunuolių, iš kurių didžioji dalis jautėsi žeminami arba bauginami.

Atlikti tyrimai rodo87, jog paaugliai (10‒16 m.), patiriantys smurtą šeimoje, yra labiau linkę į suicidinius veiksmus, nei tokio smurto nepatyrę jų bendraamžiai. Tokie jaunuoliai yra labiau linkę save nuvertinti, priešiškai žvelgti į pasaulį, patiria nesaugumo jausmą, nepasitikėjimą aplinkiniais, tarpusavio ryšių sutrikdymą88. Smurtas šeimoje itin reikšmingą įtaką daro paaugliams, išgyvenantiems emocinę brandą89; aukos susiduria su baime ieškoti pagalbos, bejėgiškumu, bendraamžių stigmatizacija. Neretai jie nesiryžta

85

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2015 metų veiklos ataskaita. 2016 m. 86


Didžiokienė A., Žemaitienė N. Smurtą patiriančių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta. 2005 m. <http://medicina.lsmuni.lt/med/0501/0501-09l.pdf> 88

Kilikevičienė V. Vaikų ir paauglių, patyrusių seksualinę prievartą, išnaudojimą, sunkumai ir realybės suvokimo pakitimai. 2014 m. <http://kilikeviciene.lt/vaiku-ir-paaugliu-patyrusiu-seksualine-prievarta-isnaudojima-sunkumai-ir-realybes-suvokimo-pakitimai/> 89

Bončkutė-Petronienė G. Apie paauglio vidinį pasaulį. 2009 m. <http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=179&category=12>

Pav. 16: Smurto atvejų pasiskirstymas 10‒17 m. amžiaus grupėje pagal rūšis, atv. sk., 2011‒2015 m.

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos ataskaitomis

37

patys kreiptis pagalbos, kadangi bijo skriaudėjo, kaltina ir nuvertina save. Todėl, smurto aukoms siekiant laiku suteikti tinkamą pagalbą, būtina stiprinti skirtingų visuomenės grupių ir švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, skirtas atpažinti įvairialypio smurtavimo šeimoje ženklus.

Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai jaunuolių psichikos sveikatos kontekste:

2016 m. Lietuvoje gyveno 293,9 tūkst. 10–19 m. amžiaus sulaukusių jaunuolių, iš kurių tais metais kas 35-am (8 473 atv.) užfiksuoti psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimai.

10‒19 m. jaunuolių sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2011‒2016 m. laikotarpiu išaugo 8,5 proc. Dažniausiai pasitaikančios diagnozės ‒ elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.) bei protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai (15 proc.).

Išskiriami psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai ‒ biologiniai (genetinis polinkis, fizinės ligos ir kt.), psichologiniai (santykiai su tėvais / globėjais, bendraamžiais, mokymosi krūvis ir kt.) ir socialiniai (skurdas, smurtas, visuomenės grupių netolerancija ir kt.). Tarp šių veiksnių išsiskiria smurtas, patiriamas artimiausioje aplinkoje.

VTAS duomenimis, šeimoje 10‒17 m. amžiaus jaunuolių patiriamo psichologinio smurto atvejų skaičius 2011–2015 m. laikotarpiu išaugo 38,1 proc.

Dėl paauglystės sindromo, smurtautojo baimės, nepilnavertiškumo jausmo ar kitų priežasčių jaunuoliai dažnai bijo ir nedrįsta kreiptis pagalbos patys. Todėl aplinkiniams būtina gebėti atpažinti šeimoje patiriamą smurtą ir suteikti paaugliui reikalingą pagalbą.


Siekdamos stiprinti galimybes atpažinti jaunuolių patiriamo smurto šeimoje atvejus ir spręsti su tuo susijusias smurto aukų psichikos sveikatos problemas, šalies viešojo valdymo institucijos ir NVO įgyvendina įvairias iniciatyvas / programas ar projektus. Šių priemonių pavyzdžiai toliau yra nagrinėjami pagal jų sprendžiamą problemą bei efektyvumą.

Vaikų ir jaunimo linijos

Priemonės aprašymas. Lietuvoje veikia kelios telefonu teikiamos pagalbos linijos jaunuoliams: linija Doverija, Vaikų linija, Jaunimo linija. Jų tikslas – teikti nemokamą anonimišką pagalbą telefonu ir internetu. Siekiant užtikrinti ne vien psichologinės pagalbos teikimą, bet ir įvairiems

Pav. 17: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos jaunuolių psichikos sveikatos gerinimo priemonės


38

smurto rizikos atvejams reikalingų socialinių, teisinių konsultacijų gavimą, vykdant linijų veiklą bendradarbiaujama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Savanoriai konsultantai padeda vaikams, patiriantiems įvairaus pobūdžio sunkumus; pokalbių metu ne tik išklauso, bet ir teikia rekomendacijas, kokių veiksmų imtis sprendžiant iškilusią problemą, šeimoje patyrus smurtavimą. Į paskambinusio jaunuolio problemą reaguojama operatyviai; pavyzdžiui, tuo atveju, jei Vaikų linijos konsultantas nustato, jog jaunuoliui reikalinga papildoma pagalba / konsultacija, jis yra nukreipiamas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams liniją. Šioje linijoje dirbantys specialistai yra įgalinti tiesiogiai spręsti problemas, susijusias su smurtavimu šeimoje.

Sąlyginis efektyvumas. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais 90 , į pagalbos telefonu linijas skambinantiems jaunuoliams suteikiama individuali pagalba yra tinkama ir efektyvi (82,4 proc. vertinamos kaip gerai pavykusios); linijose dirbantys savanoriai teikia profesionalias ir aukštos kokybės paslaugas, yra pasirengę įvairioms situacijoms ir geba atpažinti potencialias rizikas, tarp jų – smurtavimo šeimoje atvejus. Pastaraisiais metais pagalbos telefonu pasiekiamumas (galimybė prisiskambinti) ženkliai išaugo: Vaikų linija 2013 m. atsiliepė į 1 iš 24 skambučių, 2016 m. į 1 iš 4 skambučių; Jaunimo linija 2013 m. atsiliepdavo į 1 iš 11 skambučių, 2016 m. ‒ į 1 iš 391. Dažniausiai pagalba suteikiama 11‒15 m. paaugliams (49 proc. skambučių), rečiau – jaunuoliams nuo 16 m. iki 18 m. amžiaus (8,1 proc.)92.

Psichologai mokyklose

Priemonės aprašymas. Nustatyta93, jog mokyklose, kuriose mokosi nuo 300 iki 600 vaikų, turi būti steigiamas vienas psichologo etatas. Mokykloje dirbantis psichologas, esant poreikiui (į jį kreipiantis jaunuoliui ar mokyklos darbuotojui), konsultuoja mokinį problemų šeimoje ir mokykloje klausimais, įvertina jo asmenybės, ugdymosi problemas, prisideda prie mokinio, jo tėvų / globėjų, mokytojų švietimo psichikos raidos klausimais, vykdo psichologinių problemų prevenciją.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Mokyklų psichologai stebi mokinių elgesį konfliktinėse situacijose, aptaria galimas agresyvaus elgesio priežastis tiek su jaunuoliu, tiek su jo klasės draugais, mokytojais ar tėvais. Tam tikrais atvejais, su mokytojų ar kitų žmonių mokyklinėje aplinkoje pagalba, psichologai identifikuoja smurto atvejus šeimoje94. Laikant, jog mokyklinio amžiaus jaunuoliams, prieš kuriuos yra smurtaujama šeimoje, mokykloje teikiama parama dažniausiai gali būti pirminė, psichologai neretai gali tapti „vartininkais“, atpažįstančiais tokius atvejus ir galinčiais pranešti apie jį socialiniams darbuotojams, VTAS.

Sąlyginis efektyvumas. 2016 m. duomenimis, Lietuvos mokyklose (2016–2017 m. šalyje veikė 1 151 bendrojo lavinimo mokykla) dirba 753 psichologai95, kurių skaičius paprastai vertinamas kaip per mažas96, ypač – mažesnėse mokyklose. Didžiulės įtakos psichologo etato skyrimui turi

90

Šmigelskas K. Vaikams ir jaunimui teikiamos emocinės paramos telefonu kokybė. 2015 m. <https://www.jaunimolinija.lt/uploads/manager/file/LRS%20konferencija%2020150909%20Smigelskas.pdf> 91

Vaikų linija. 2017 m. <http://www.vaikulinija.lt/> 92

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2015 metų veiklos ataskaita. 2016 m. <http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf> 93

LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-1215. Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 94

Dovydaitienė M., Jusienė R. Konsultavimas mokykloje. 2014 m. <http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/Dovydaitien%C4%97-Jusien%C4%97-Konsultavimas-mokykloje.pdf/13fd8acf-ecc4-4ff9-9f64-e1f4e205ef5d> 95

Lietuvos žinios. Mokyklose – milžiniškas psichologų trūkumas. 2016 m. <http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/mokyklose-milziniskas-psichologu-trukumas/222066> 96

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Mokyklose trūksta psichologų: jų reikia ne tik vaikams, bet ir tėvams. 2011 m. <http://www.lsdps.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=391:mokyklos>

39

mokyklos vadovybės sprendimas tam skiriamo biudžeto klausimu. Vis dėlto, pažymima, jog dažniausiai į mokyklos psichologus jaunuoliai patys kreipiasi dėl paprastesnių nei smurtavimas šeimoje problemų ‒ karjeros, mokytojų, pamokų97.

Jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis

Priemonės aprašymas. 2015 m. pradėto įgyvendinti projekto tikslas – sukurti ir Lietuvoje įdiegti jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) modelį, kuris padėtų į vieną tinklą sujungti esamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, taip gerindamas jų bendradarbiavimą, teikdamas efektyvesnes, jaunuoliams pritaikytas sveikatos priežiūros paslaugas, mažindamas sveikatos netolygumus 98 . 12 savivaldybių 99 įkurti koordinaciniai centrai, kuriuose dirba koordinatoriai-visuomenės sveikatos ar kitos srities specialistai, atliekantys atvejo vadybos funkciją.

Be to, įkurtas jaunuolių sveikatos interneto portalas Sveikatostinklas.lt, kuriame skatinama savipagalba (programa „Geros nuotaikos link“), numatyta galimybė anonimiškai susisiekti su specialistu, talpinama informacija jaunuolių psichikos sveikatos gerinimo ir kitais klausimais, teikiamos nuorodos į skubią pagalbą.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. JPSPP modelis be psichikos sveikatos stiprinimo apima dar tris prioritetines paslaugų teikimo sritis: išorinių mirties priežasčių prevenciją (įskaitant ir savižudybes), lytinės ir reprodukcinės sveikatos gerinimą, sveikos mitybos skatinimą bei antsvorio / nutukimo, valgymo sutrikimų prevenciją. Siekiant padėti individualiam su smurtavimu šeimoje ar kitomis problemomis susidūrusiam jaunuoliui, skatinamas skirtingų sektorių (sveikatos apsaugos, teisėkūros, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, NVO, laisvalaikio ir užimtumo, kt.) bendradarbiavimas. Taip užtikrinamas tvarus ir kompleksinis jaunuolio problemų sprendimas.

Sąlyginis efektyvumas. Projekto rengėjų duomenimis 100 , jaunuoliams palankias sveikatos priežiūros paslaugas jau gavo jau daugiau nei 4,8 tūkst. jaunuolių, virš 54,9 tūkst. jų dalyvavo jaunuolių sveikatinimui skirtuose užsiėmimuose ir renginiuose, apmokyta daugiau nei 1,4 tūkst. su jaunuoliais dirbančių specialistų, pasirašyta 190 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis. Sukurtame portale Sveikatostinklas.lt nuo 2015 m. rugsėjo apsilankė virš 35,7 tūkst. lankytojų.

Projektas „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ yra finansuojamas pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą (12 priemonių įgyvendinimui skirta 1,27 mln. Eur), o dėl itin palankaus vertinimo planuojama užtikrinti jo tęstinumą.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas

Priemonės aprašymas. Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo tikslas ‒ stiprinti jose ugdomų mokinių sveikatą, gilinti žinias apie sveikatą ir jos gerinimo įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės grupių pastangomis kurti integruotą sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą per jaunuolių ugdymo institucijas. Programoje dalyvaujančių mokyklų veikla remiasi sveikatinimo veiklos specialistų kompetencijų tobulinimu, sveikatą stiprinančių idėjų sklaida mokyklose ir savivaldybėse.

97

Manosveikata.lt. Mokyklos psichologų nauda moksleiviai vertina skeptiškai. 2011 m. <http://www.manosveikata.lt/lt/aktualijos/naujienos/mokyklos-psichologu-nauda-moksleiviai-vertina-skeptiskai> 98


Varėnos raj., Šakių raj., Pasvalio raj., Rokiškio raj., Biržų raj., Ukmergės raj., Jonavos raj., Elektrėnų, Plungės raj., Kretingos raj., Klaipėdos raj., Klaipėdos m. ir Vilniaus m. savivaldybėse. 100

UAB „Sveikatos ekonomikos centras“. Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis ir bendradarbiavimas sprendžiant jaunimo sveikatos problemas. 2017 m.

40

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Sveikatą stiprinanti mokykla skatina paauglius teikti daugiau laiko sveikai gyvensenai, skirtai tiek fizinės, tiek psichikos sveikatai gerinti. Organizuojami įvairaus (prievartos, patyčių prevencijos, rengimo šeimai ir kt.) pobūdžio sveikatos stiprinimo renginiai įtraukia ne tik mokinius, bet ir mokytojus, tėvus / globėjus. Taip užtikrinamas nenutrūkstamas bendravimas tarp mokyklos bendruomenės narių, įvairių užsiėmimų metu sudarantis sąlygas pastebėti jaunuolių problemas, patiriamas šeimoje101.

Sąlyginis efektyvumas. 2017 m. pr. į programą buvo įsitraukusios 430 visų šalies regionų mokyklų. Nuoseklaus programos įgyvendinimo dėka gerėja mokytojų, jaunuolių ir tėvų žinios ir įgūdžiai fizinės ir psichikos sveikatos klausimais, sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai gali glaudžiau bendradarbiauti su mokiniais ir jų šeimos nariais, taip sudarant daugiau galimybių identifikuoti galimos jaunuolio psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksnius101, 102.

Šiuo metu įgyvendinamos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės vaikų grupėje:

Vaikų ir jaunuolių pagalbos telefonu linijos teikia individualią anoniminę psichologinę pagalbą jaunuoliams, susiduriantiems su įvairiomis problemomis, tarp jų – smurtavimu šeimoje; bendradarbiavimas su tiesiogiai smurtavimo problemas spręsti įgalintais specialistais linijų savanoriams leidžia operatyviai ir efektyviai spręsti kylančias jaunuolių psichikos sveikatos problemas, mažinti rizikos veiksnius.

Psichologai mokyklose atlieka „vartininko“ vaidmenį, jaunuolio elgesio mokyklos aplinkoje stebėsenos dėka galintys atpažinti galimus smurtavimo atvejus, kitus jo psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksnius.

Jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis sukurtas siekiant į vieną tinklą sujungti esamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, taip gerindamas jų bendradarbiavimą, teikdamas efektyvesnes, jaunuoliams pritaikytas sveikatos priežiūros paslaugas; modelio apimtyje sukurta jaunuolių savipagalbos priemonė – interneto portalas „Geros nuotaikos link“, portale Sveikatostinklas.lt talpinama įvairaus tipo informacija apie pagalbos būdus susidūrus su psichikos sveikatos problemomis, smurtavimu šeimoje.

Įsitraukdamos į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, šalies mokyklos skatina bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros specialistų bei mokytojų, mokinių ir tėvų / globėjų, taip didinant jaunuolių fizinės ir psichikos sveikatos reikšmę ir galimybes atpažinti jos sutrikimų rizikos veiksnius mokyklose ir šeimose.

Įvertinti sąlyginį efektyvumą kiekvienos šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės atveju yra keblu, kadangi šalyje nenumatyti būdai / metodai, padedantys nustatyti jų sukurtus rezultatus ir ilgalaikį poveikį.


Toliau pateikiami galimi identifikuotos problemos – jaunuolių patiriamo smurto šeimoje – sprendimo (atpažinimo ir su tuo susijusių psichikos sveikatos sutrikimų mažinimo) būdai, užsienio šalių psichikos sveikatos apsaugos sistemos kontekste naudojami kaip atskiros prevencinės ar gydymo priemonės. Šiuo metu vykdomų ar pradedamų taikyti priemonių / įrankių kontekste išsiskiria keletas pagrindinių bruožų, tendencijų:

101

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Sveikatą stiprinanti mokykla. 2017 m. <http://www.smlpc.lt/index.php?lang=1&sid=111> 102

Schools for Health in Europe. Better schools through health: the third European conference on Health promoting schools. 2009 m. <https://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/mental/docs/vilnius_resolution.pdf>

41

Atsižvelgiant į tai, jog šeimoje patiriami konfliktai ir smurtavimas gali būti stigmatizuojami, o jaunuoliai šiuo klausimu – užsisklendę ir neigiantys savo patiriamus jausmus bei psichikos sveikatos būklę, laikoma, jog svarbu taikyti jų emocinės gerovės stiprinimą kaip prevencinę priemonę. Jaunuoliams įvairiais metodais aiškinamas ryšys tarp aplinkos veiksnių, minčių ir jausmų; tam dažniausiai pasirenkama ugdymo aplinka – mokykla ir joje dirbantys, pažįstami specialistai103.

Spręsti psichikos sveikatos problemas, kilusias dėl smurtavimo šeimoje ir / ar kitų rizikos veiksnių, vis dažniau pasirenkama vykdant grupinius užsiėmimus (angl. support groups), taip užtikrinant galimybes mokytis kartu ir vieniems iš kitų, įvertinti individualioje šeimoje patiriamą situaciją kitų atvejų kontekste, surasti naujų draugų ir užsiėmimų, didinti psichologinį, emocinį atsparumą104.

Jaunuolių psichikos sveikatos problemoms atpažinti ir spręsti ypač tinka internetinės pokalbių platformos, forumai ar susirašinėjimas, kur panašaus tipo iššūkius patiriantys jaunuoliai gali dalintis savo patirtimi, apmokytų darbuotojų / savanorių teirautis psichologinės pagalbos, kalbėtis rūpimomis temomis. Taip siekiama užtikrinti jų emocinį saugumą ir skatinti bendrystę, mažinti smurtavimo situacijoje patiriamą vienišumo jausmą105.

Išskirti priemonių, skirtų jaunuolių patiriamo smurtavimo šeimoje atpažinimui ir su tuo susijusių psichikos sveikatos problemų sprendimui, bruožai iliustruojami toliau (žr. toliau pateiktą pav.).

Toliau aprašoma prevencinį psichologinį ugdymą iliustruojanti Penn Prevention programa, sukurta JAV.

Penn Prevention Program (PPP) JAV

Spręsta problema. Depresija jau kurį laiką buvo laikoma įvairioms visuomenės grupėms aktualia problema, tačiau susirgimai šia liga dėl įvairių veiksnių, tarp kurių – smurtavimas šeimoje, yra ypač aktualūs paauglystės metais. Iki 18 m. amžiaus nuo 20 proc. iki 24 proc. jaunuolių JAV patyrė depresinio

103

Child Trends. Penn Prevention Program (PPP). 2004 m. <https://www.childtrends.org/programs/penn-prevention-program-ppp/>> 104

Engström L., Engström F. Vad får maskrosorna att växa? 2012 m. <https://www.diva-portal.org/smash/get/diva2:599823/FULLTEXT01.pdf> 105

South Eastern CASA. Interactive online peer support and counselling options. 2017 m. <http://www.secasa.com.au/pages/interactive-online-peer-support-and-counselling-options/>

Pav. 18: Jaunuolių psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir sprendimo priemonių bruožai


42

susirgimo požymių, kurie turi įtakos ir vėlesnei jų psichikos sveikatos būklei, padidėjusiai rizikai susirgti klinikine depresija 106 . Tokio depresijos požymių paplitimo kontekste buvo ieškoma prevencinių priemonių: būdų, kaip užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams ir didinti emocinį, psichologinį atsparumą paauglystėje.

Priemonės aprašymas. PPP vykdoma jaunuoliams pažįstamoje, neutralioje mokyklos aplinkoje, užsiėmimus vedant apmokytiems mokyklų psichologams ar sveikatos apsaugos specialistams (pavyzdžiui, mokyklų seselėms). 12 sav. organizuojami 1,5 val. trukmės popamokiniai užsiėmimai 10-12 grupių narių. Pagrindinės užsiėmimų ir namų darbų temos – jausmai ir mintys, gyvenimas šeimoje, bendravimas, atsparumas nuo neigiamų emocijų, įvairaus tipo iškilusių problemų sprendimas. Be kitų bendrų emocinės būklės gerinimo būdų jaunuoliai yra mokomi, kaip racionaliai ir adekvačiai reaguoti į šeimoje kylančias neigiamas emocijas, konfliktus ir smurtą, kur ir kada kreiptis pagalbos, kaip atsiriboti nuo neigiamų emocijų107.

Priemonės taikymo poveikis. PPP efektyvumas yra plačiai atpažįstamas: tyrimais įrodyta, jog dalyvavimas programoje lemia sumažėjusį jaunuolių depresinių simptomų paplitimą tiek iškart po užsiėmimų, tiek ilgesniuoju (6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 24 mėn.) laikotarpiu108, 109. Programoje dalyvavę jaunuoliai, lyginant su kitais bendraamžiais, optimistiškiau reaguoja į neigiamus aplinkos veiksnius, kylančias problemas, yra emociškai atsparesni šeimoje kylantiems konfliktams.

Toliau aprašomas psichikos sveikatos problemų sprendimo grupėse pavyzdys organizuojant Maskrosbarn įgyvendinamas vasaros stovyklas Švedijoje.

Maskrosbarn vasaros stovyklos Švedijoje

Spręsta problema. Nemaža šalies jaunuolių dalis susiduria su sunkumais šeimoje, įvairias būdais veikusiais jų psichikos sveikatą. Pavyzdžiui, penktadalis Švedijos Sveikatos instituto tirtų nepilnamečių susidūrė su pirmojo lygio alkoholizmu šeimoje, prieš 10–15 proc. jų buvo įvairiais būdais smurtaujama, tarp reikšmingų rizikos faktorių – psichikos sveikatos ligomis sergantys tėvai ir kiti šeimos bruožai, galintys lemti sumažėjusį rūpinimąsi jaunuoliu ir dažnesnius bei stipresnius neigiamus jo psichikos sveikatos veiksnius110.

Priemonės aprašymas. Maskrosbarn – vaikų teisių apsaugos organizacija, teikianti pagalbą jaunuoliams, kurių tėvai kenčia nuo priklausomybių ar psichikos ligų, yra linkę smurtauti. Visi įvairiuose šalies regionuose veikiančioje organizacijoje dirbantys / savanoriaujantys specialistai yra patyrę panašių problemų savo gyvenime. Organizacija teikia įvairialypę pagalbą jaunuoliams, susiduriantiems su problemomis šeimoje: organizuoja stovyklas, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas telefonu ir per programą Skype, kviečia į Stokholme ir Gėteburge įkurtus Jaunimo centrus.

Organizuojamos nemokamos vasaros stovyklos trunka 10 dienų, iš kurių kiekviena paskirta įvairioms temoms – svajonėms, draugystei, drąsai ir kt. Dienomis žaidžiami žaidimai, įvairūs užsiėmimai lauke, kartu ruošiamas maistas, organizuojami žygiai, pasivažinėjimai, statomi spektakliai111. Visų šių užsiėmimų metu apmokyti moderatoriai ir stovyklos vadovai ugdo jaunuolių lyderystę, psichologinį atsparumą, skatina dalintis emocijomis ir patirtimi, bendradarbiauti tarpusavyje. Taip jaunuoliai stengiasi atrasti save kaip

106

Brunwasser S. M. A meta-analytic review of the Penn Resiliency program’s effect on depressive symptoms. 2015 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4667774/> 107

Child Trends. Penn Prevention Program (PPP). 2004 m. <https://www.childtrends.org/programs/penn-prevention-program-ppp/> 108

Gillham J. E., Jaycox L. H., Reivich K. J, Seligman M. E. P. Penn Prevention Program. 1995 m. <http://php.scripts.psu.edu/dept/prevention/PPP.htm> 109

Brunwasser S. M. A meta-analytic review of the Penn Resiliency program’s effect on depressive symptoms. 2015 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4667774/> 110


Maskrosbarn. Om oss. 2017 m. <http://www.maskrosbarn.org/vara-aktiviteter/lovlage/>

43

individualią, nuo šeimoje patiriamų problemų atsiribojusią asmenybę ir susirasti panašius iššūkius išgyvenančių draugų110.

Priemonės taikymo poveikis. Tyrimais įrodyta, jog Maskrosbarn stovyklose dalyvavę jaunuoliai įgavo reikšmingo papildomo postūmio išvengti psichikos sveikatos iššūkių gyvenant šeimose su įvairaus tipo problemomis112. Užsiėmimai grupėse, moderuojami apmokytų specialistų, padėjo jaunuoliams dalintis patirtimi ir papildė socialinių valstybės paslaugų (soc. darbuotojų veiklos) poveikį, jaunuoliai rečiau jautėsi vieniši.

Toliau aprašomas internetinių platformų ir bendravimo įrankių panaudojimo pavyzdys vykdant Tjejzonen iniciatyvą Švedijoje.

Tjejzonen iniciatyva Švedijoje

Spręsta problema. Organizacija Tjejzonen įkurta atpažinus, jog per pastaruosius dešimtmečius (nuo 1980 m.) šalyje drastiškai išaugo smurto prieš moteris atvejų skaičius. Arti 30 proc. paauglių ir jaunų moterų kentėjo nuo su įvairaus tipo smurtavimu (tarp jų – smurtu šeimoje) susijusiu nerimu, valgymo sutrikimais, savęs žalojimu, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, kt. problemomis113. Todėl ieškota būdų, kaip jaunoms moterims ir merginoms išreikšti savo jausmus, dalintis patirtimi ir ieškoti pagalbos tarp panašius iššūkius išgyvenusių ar labiau patyrusių bendruomenės narių.

Priemonės aprašymas. Tjejzonen – Švedijoje taikoma iniciatyva, kuri buria realias ir virtualias pokalbių grupes, orientuotas į jaunas (10–25 m. amžiaus) merginas, patyrusias smurtą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Savanorės moterys padeda jaunoms merginoms kovoti su potrauminiais psichikos sveikatos sutrikimais. Pagalba teikiama Big sister principu – atidžiai atrinktos ir apmokytos savanorės, sulaukusios virš 20 m. amžiaus, išklauso ir veda pokalbį su nukentėjusiomis merginomis. Priklausomai nuo merginų norų ir galimybių, pagalbai ir pokalbiams susitinkama arba naudojamas internetas: susirašinėjama el. paštu ar kitais būdais, naudojami vaizdo skambučiai113.

Priemonės taikymo poveikis. 2015 m. savanorės vedė virš 7 tūkst. pokalbių su nuo smurto nukentėjusiomis merginomis visoje šalyje. Švedijos savanorių biuro duomenimis, savanoriavimas Tjejzonen internetinių pokalbių grupėje buvo populiariausias tarp visų savanorystės iniciatyvų 2009 m. Iniciatyva laimėjo apdovanojimų už aktyvų žmogaus teisių gynimą, drąsą, atsidavimą, norą pakeisti jaunų moterų gyvenimą, už novatorišką interneto kaip pagalbos ir paramos įrankio, panaudojimą.

Tyrimų duomenimis, Big brother ar Big sister programos turi didelę įtaką jaunų žmonių elgsenos ir savijautos gerinimui. Beveik kas antru atveju atsisakoma naudoti narkotikus, imama dažniau lankyti mokyklą, apie 30 proc. sumažėja alkoholio vartojimo atvejų, rečiau įsiveliama į muštynes, priklausomai nuo atvejų – geriau sutariama su tėvais114.


Galimos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės jaunuolių grupėje:

Siekiant apsaugoti jaunuolių psichikos sveikatą nuo šeimose kylančių smurtavimo atvejų ar konfliktų, taikomos prevencinės programos, skirtos didinti jų psichologinį atsparumą, problemų sprendimo įgūdžius. Taip stengiamasi mažinti smurto šeimoje stigmatizavimą ir skleisti žinias apie galimybes kreiptis pagalbos. Tokios programos pavyzdys – Penn Prevention Program, sukurta JAV.

Atpažįstama, jog bendravimas su panašius iššūkius išgyvenančiais bendraamžiais yra efektyvi

112


Tjejzonen. How it all began. 2017 m. <http://www.tjejzonen.se/english/> 114

Benard B., Marshall K. Big brothers / Big sisters mentoring: the power of developmental relationships. 2012 m. <http://www.nationalresilienceresource.com/CAPT_Big_Brothers_Big_Sisters_Mentoring_F_2012_CORRECTED.pd>

44

pagalbos priemonė psichikos sveikatos sutrikimų turintiems ar su įvairiais jų rizikos veiksniais susiduriantiems jaunuoliams. Randant naujų draugų, dalyvaujant ugdomuosiuose užsiėmimuose ir lyginant savo atvejį su kitų bendraamžių situacijomis, ugdomas psichologinis ir emocinis atsparumas. Tokiais principais vadovaujamasi organizuojant Maskrosbarn vasaros stovyklas Švedijoje.

Internetinės platformos ir bendravimas nuotoliniu būdu tampa vis dažniau naudojama psichologinės paramos teikimo priemone. Dalijimasis patirtimi ir „nematoma“, tačiau lengvai prieinama pagalba telefone ar kompiuteryje smurtą patiriantiems jaunuoliams leidžia mažinti vienišumo jausmą ir sužinoti apie būdus, kur ir kaip kreiptis profesionalios pagalbos. Internetinės paramos pavyzdys – Tjejzonen iniciatyva Švedijoje.

45

3. Suaugusiųjų psichikos sveikata

Šiame tyrimo skyriuje išskiriama šalyje dirbantiems suaugusiesiems (18–64 m. amžiaus asmenims115) būdinga problematika: nagrinėjama, kaip sumažinti su darbe patiriamu stresu ir organizacine įmonių kultūra susijusių psichikos sveikatos sutrikimų bei rizikos veiksnių paplitimą. Tam apibūdinama esama situacija (psichikos sveikatos ligų statistika, rizikos veiksniai) bei apžvelgiamos problemai aktualios priemonės, šiuo metu taikomos Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, Lietuvoje 2017 m. pr. gyveno 1,79 mln. asmenų nuo 18 m. iki 64 m. amžiaus, kurie sudarė didžiąją dalį (62 proc.) visų gyventojų. Šios grupės pasiskirstymas pagal užimtumą, lytį ir gyvenamąją vietą iliustruojamas toliau (žr. toliau pateiktą pav.).

Kaip rodo statistika, per 1,3 mln. asmenų nagrinėjamoje visuomenės grupėje yra dirbantys. Tarptautiniu lygmeniu sutariama116, jog darbinė aplinka šiems žmonėms yra itin svarbus psichikos sveikatos būklės veiksnys, kadangi tam jie skiria reikšmingą dalį savo laiko, darbas leidžia kurti socialinį asmenybės identitetą, didina socialinį kapitalą. Užimtumo reikšmė, lyginant su nedarbu, gerai emocinei savijautai yra nenuginčijama, tačiau žalinga organizacinė kultūra, santykiai su kolegomis ir vadovais bei kiti darbovietės bruožai gali turėti reikšmingo ir neigiamo poveikio emocinei suaugusio dirbančio asmens gerovei.

Tyrimai rodo, jog stresas darbe daro didelę neigiamą įtaką gerai savijautai – 36 proc. lietuvių laiko jį pagrindiniu geros fizinės ir psichikos sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe, o 21 proc. jų teigia, jog per pastaruosius metus sąlygos darbe jiems sukėlė stresą117. Nemalonumai darbe gali būti įvairialypiai, tačiau dažniausiai stresą keliančiais veiksniais yra laikoma įmonės vidinė organizacinė struktūra ir kultūra118.

115

Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, tiriamąja grupe, nepriklausomai nuo lyties, laikomi 18–64 m. amžiaus asmenys (pažymima, jog LR Darbo kodekse nustatytas darbingas amžius prasideda nuo 16 m., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato pensinį amžių nuo 62 m. moterims ir nuo 63,5 m. vyrams). 116

Pasaulio sveikatos organizacija. Mental health and work: impact, issues and good practices. 2000 m. <http://www.who.int/mental_health/media/en/712.pdf> 117

Europos Komisija. Flash Eurobarometer 384. Working conditions. 2014 m. <http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/flash/fl_398_en.pdf> 118

Michie S. Causes and management of stress at work. 2002 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1740194/pdf/v059p00067.pdf>

Pav. 19: Suaugusių Lietuvoje gyvenančių žmonių pasiskirstymas pagal užimtumą, lytį ir gyvenamąją vietą, proc., 2017


46

Dėl šios priežasties toliau šiame skyriuje pagrindine nagrinėjama problema yra laikoma:

Kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą / psichologinę įtampą?


Organizacinės kultūros kontekstas Lietuvoje. Akademinėje literatūroje organizacinė kultūra yra apibrėžiama kaip esminių vertybių, vienodų įsitikinimų sistema, kuri yra pripažįstama visų darbuotojų, turi įtakos jų elgesiui ir vykdomiems procesams, yra palaikoma organizacijos istorijos, nuostatų, siekiamybių bei pasireiškia per normas, tradicijas, kalbą ir simbolius119. Verslo įmonių kontekste vienas pagrindinių organizacinės kultūros bruožų yra jos mikroklimatas – psichologinė organizacijos kokybė, atspindinti darbuotojų savijautos, emocijos būsenų bendrumus organizacijoje120.

Darbovietės mikroklimato būklė atsispindi per tokius bruožus, kaip saugumas ir veiklos apibrėžtumas, kūrybiškumas bei iniciatyva, puoselėjamos vertybės ir tradicijos, sklandus prisijungimas ir išėjimas, komunikacija bei informacijos sklaida, santykiai su vadovais, kontrolė, darbuotojų tarpusavio santykiai, atvirumas ir tolerantiškumas, neformalios grupuotės, konfliktai. Ištirta, jog daugumoje (14 iš 22) Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių, suskirstytų pagal veiklos sritis, mikroklimatas organizaciniu lygmeniu yra vertintinas neigiamai, o 10 sričių jis vertinamas prastai tiek organizaciniu, tiek padalinio lygmeniu121.

Pažymėtina, jog nemaža dalis profesinės veiklos sričių, kuriose organizacijos ar padalinio mikroklimatas vertinamas prastai, sudaro ketvirtadalį visų Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba 27 proc. visų dirbančiųjų. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Ryšys tarp organizacinės kultūros veiksnių ir psichologinės įtampos. Stresas darbe gali kilti dėl daugelio priežasčių, susijusių tiek su darbo specifika, tiek su socialine, kultūrine darbo puse, nepriklausančia nuo įmonės ar organizacijos veiklos122 (žr. toliau pateiktą pav.).

119

Lukoševičiūtė, E. Organizacinės kultūros samprata. 2015 m.. <http://www.asprendimai.eu/lt/straipsniai/item/87-organizacines-kulturos-samprata> 120

Jankevičienė L., Labanauskienė J. Organizacinio klimato ir darbinio streso sąveikos diagnostinis tyrimas: AB „Šiaulių energija“ atvejis. 2007 m. 121

Vveinhardt J. Organizacijos klimato būklė padalinio ir organizacijos lygmenyse: tyrimo rezultatų lyginamoji analizė. 2010 m. <http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367171794424/DS.002.0.01.ARTIC> 122

Michie S. Causes and management of stress at work. 2002 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1740194/pdf/v059p00067.pdf>

47

Toliau detaliau aptariama organizacijos mikroklimato, valdymo struktūros ir patyčių bei mobingo paplitimo įtaka darbuotojų patiriamai psichologinei įtampai ir stresui.

Organizacijos mikroklimatas. Organizacijos mikroklimato veiksnių visuma turi didelės įtakos darbuotojų psichikos sveikatos būklei: lemia jų nuotaikas, emocinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą esama situacija, tarpusavio santykius, optimistinį ar pesimistinį požiūrį į organizacijos ateitį, pasitikėjimą ar nepasitikėjimą bendradarbiais, užtikrintumo karjera ir gyvenimo gerove jausmą124.

Organizacijos valdymo struktūra. Atliktas Lietuvos organizacijų valdymo tyrimas parodė, jog dauguma (56 proc.) įmonių šalyje yra tradicinės, linijinės-funkcinės struktūros, kada vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu125. Tai rodo, jog šalyje dažnesnės hierarchinės, o ne „plokščios“ organizacijos, kuriose didelės reikšmės turi priklausymas specialistų, vidurinės / funkcinės ar aukštesniosios grandies vadovų grupėms.

Būtent pozicija organizacija gali lemti kylančius streso veiksnius: vadovavimas sietinas su didesniu neapibrėžtumu, atsakomybe už kolegų rezultatus, didesnes galimybes įsitraukti į kolegų ambicijų priešpriešas. Vis dėlto, kuo žemesnėje organizacijos grandyje yra asmuo, tuo svarbesni kiti streso

123

Michie S. Causes and management of stress at work. 2002 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1740194/pdf/v059p00067.pdf> 124

Vveinhardt J. Organizacijos klimato būklė padalinio ir organizacijos lygmenyse: tyrimo rezultatų lyginamoji analizė. 2010 m. <http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367171794424/DS.002.0.01.ARTIC> 125

Staniulienė S. Estimation of organizing function performing in Lithuanian companies. 2007 m.

Pav. 20: Darbe patiriamo streso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai modelis

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis S. Michie tyrimu123

48

šaltiniai: pavyzdžiui, darbo vietos saugumo trūkumas, nesutarimai su viršininkais, nesuinteresuotumas ir mažas įsitraukimas į darbą tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimą.

Patyčių ir mobingo paplitimas. Vienkartinės ar pasikartojančios patyčios darbe yra itin reikšmingas psichikos sveikatos sutrikimų veiksnys: lyginant su kitomis stresą darbe keliančiomis aplinkybėmis, jos turi didžiausios įtakos nerimo ir depresijos atsiradimui. Darbuotojams, patiriantiems patyčias, gali pasireikšti nerimas, depresijos požymiai, potrauminio streso sindromas, nuovargis, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, agresija, nemiga, apatija126 . Patyčių problema aktualesnė įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, kurių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje yra daugiau nei 4,5 tūkst.

Ypač reikšmingas darbuotojų psichikos sveikatai įtakos turintis veiksnys – mobingas: patyčių forma, dažniausiai kurstoma 2–4 asmenų grupės ir trunkanti ilgiau, nei pavienės patyčios126. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog mobingas yra aktualus 12 proc. Lietuvos organizacijų127.

Neretai linkstama darbe patiriamą psichologinį smurtą normalizuoti, paversti jį neatskiriama užimto gyvenimo dalimi; vis dėlto, akademinėje literatūroje nagrinėjamas šio tipo smurto valdymas organizacijose akcentuoja priešsmurtinių strategijų svarbą mažinant darbuotojų patiriamą stresą (žr. toliau pateiktą pav.).

Suaugusiųjų psichikos sveikatos sutrikimų dinamika. Lietuvos gyventojai prastai vertina savo darbo sąlygas: 2014 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, per metus laiko kas penktas (21 proc.) dirbantysis dėl savo pareigų patyrė stresą, nerimą, depresijos požymius129. Remiantis ES tendencijomis, dažniau stresą darbe patiria moterys, didesnėse (250 darbuotojų ir daugiau) organizacijose dirbantys ir vyresni nei 40 m. amžiaus darbuotojai. Darbe patiriamo streso sukeltų psichikos sveikatos sutrikimų dinamika toliau vertinama remiantis šalyje užfiksuotų susirgimų (HI kaupiama) statistika.

126

Astrauskaitė M., Kern R. Patyčios darbe: sampratos, paplitimo, pasekmių ir priežasčių analizė. 2013 m. <http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2013.4(63)/VS%202013%204(63)%20LIT%20A%20Patycios%20darbe.pdf> 127

Vveinhardt J., Žukauskas P. Ekonominės mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose pasekmės: žalos sveikatai aspektas. 2010 m. <http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367171840017/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content> 128

B. Pajarskienė, I. Vėbraitė, T. Jasiukevičiūtė. Rekomendacijos, kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose. 2011 m. <http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/VS%202011%201(52).pdf#page=128> 129

Europos Komisija. Flash Eurobarometer 384. Working conditions. 2014 m. <http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/flash/fl_398_en.pdf>

Pav. 21: Psichologinio smurto problemos darbe sprendimo būdai

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal B. Pajarskienės, I. Vėbraitės ir T. Jasiukevičiūtės publikaciją128

49

HI duomenimis, nuo 2011 m. iki 2016 m. apsilankymų pas psichiatrą skaičius 18–64 m. amžiaus grupėje išaugo 13 proc. (nuo 423,8 tūkst. kartų iki 477,5 tūkst. kartų). Su tuo susiję didėjantys psichikos ir elgesio sutrikimų sergamumo rodikliai: 2016 m. užregistruota 41,2 tūkst. naujų sutrikimų, o 2011 m. – 33,6 tūkst. (žr. toliau pateiktą pav.130).

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. 22 proc. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozių 2016 m. sudarė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Sergamumas šiomis ligomis, matuojamas atvejų skaičiumi 1 tūkst. gyventojų, 2011–2015 m. išaugo 4 kartus (nuo 0,9 atv. iki 4,62 atv. / 1 tūkst. gyv.). 2012–2013 m. itin padažnėjusios diagnozės (žr. toliau pateiktą pav.) sietinos su išaugusiu nedarbo lygiu, sudėtingesne ekonomine situacija.

Depresijos. 19 proc. visų 2016 m. naujai nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų nagrinėjamoje suaugusiųjų grupėje sudarė nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, iš kurių beveik visi – depresijos atvejai.

130

Čia ir toliau tyrime nagrinėjama 18–64 m. amžiaus grupė pagal HI Sveikatos statistinių duomenų portalo analizės pjūvius skaidoma į jaunesnę (18–44 m. amžiaus) ir vyresnę (45–64 m. amžiaus) grupes.

Pav. 22: Nauji užfiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai 18–64 m. grupėje, tūkst. atv., 2016 m.


Pav. 23: Naujų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo diagnozių skaičius tarp 18–64 m. asmenų, tūkst. atv., 2011–2016 m.


50

Depresija naujai susirgusių asmenų 18–64 m. amžiaus grupėje 2016 m. buvo 7,7 tūkst. Per pastaruosius 5 m. šis skaičius visai amžiaus grupei sumažėjo 12 proc.

Toliau išskiriami pagrindiniai esamos problemos – organizacinės kultūros aspektų sąlygoti darbo vietose kylančio suaugusiųjų patiriamo streso / psichologinės įtampos – situacijos analizės radiniai ir išvados.

Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai suaugusiųjų (dirbančiųjų) psichikos sveikatos kontekste:

2017 m. pradžioje šalyje gyveno 1,79 mln. 18–64 m. amžiaus asmenų, iš kurių 1,3 mln. buvo dirbantys. 2016 m. šios amžiaus grupės asmenims diagnozuota 41,2 tūkst. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų.

Tyrimų duomenimis, didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja negatyvus mikroklimatas. Kartu su susidariusia valdymo struktūra bei patiriamomis patyčiomis ir mobingu mikroklimatas kaip įvairių darbo aplinkos veiksnių visuma turi tiesioginės įtakos dirbančiųjų emocinei savijautai, psichikos sveikatos būklei.

2014 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, per metus laiko kas penktas (21 proc.) Lietuvos dirbantysis dėl savo darbo patyrė stresą, nerimą, depresijos požymius.

Su tuo susijusios neigiamos užfiksuotų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo tendencijos: sergamumas šiomis ligomis 18–64 m. amžiaus grupėje 2011–2016 m. išaugo 22 proc.

Šalyje plačiai paplitusi darbe patiriama psichologinė įtampa ir stresas yra tiesiogiai veikiami darbo sąlygų – organizacijoje vyraujančių nuostatų, karjeros eigos, asmens užimamos vietos organizacijoje, santykių su kolegomis, bei kitų specifinių darbo vietai būdingų veiksnių. Dalį neigiamos įtakos dirbančiųjų psichikos sveikatai turinčių veiksnių galima pakeisti veikiant organizacinę viešojo ir privataus sektoriaus įmonių / įstaigų kultūrą, todėl ją gerinti pravartu per atskirų subjektų ar asociacijų iniciatyvas bei visuotinę verslo politiką.


Siekdamos mažinti dėl organizacinės kultūros darbe kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą / psichologinę įtampą, šalies viešojo valdymo institucijos ir NVO įgyvendina įvairias iniciatyvas, programas ar projektus. Šių priemonių pavyzdžiai toliau yra nagrinėjami pagal jų sprendžiamą problemą bei efektyvumą.

Pav. 24: Naujų depresijų diagnozių skaičius tarp 18–64 m. asmenų, tūkst. atv., 2011–2016 m.


51

Visuomenės sveikatos biurų veiklos

Priemonės aprašymas. Visuomenės sveikatos biurai – tai 46 Lietuvoje veikiančios savivaldybių įsteigtos biudžetinės įstaigos, kurių tikslas – visuomenės sveikatos stebėsena, stiprinimas, sveikatos programų įgyvendinimas131. Tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose veikiantys biurai skiria nemažai dėmesio streso valdymui bei streso sukeltų ligų prevencijai, informavimui. Juose organizuojami renginiai ir programos yra prevencinio tipo: siekiama didinti paplitusios problemos suvokimą tarp darbuotojų ir darbdavių.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Visuomenės sveikatos biurai organizuoja atviras paskaitas, kurių metų kviestiniai svečiai ar biuro darbuotojai pasakoja apie streso valdymą ir prevenciją, psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją ar kt. aktualias temas. Darbuotojai ir darbdaviai gali plėsti savo žinias apie darbe patiriamo sukeliamas ligas ir būdus, kaip jų išvengti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras 2017 m. kovo mėn. organizavo atvirų paskaitų ciklą apie emocinę sveikatą132, Kėdainių raj. biuras organizavo seminarą apie emocijų ir dėmesio valdymo praktiką133, Klaipėdos miesto biuras vykdo filmų apie psichikos ligas peržiūras bei aptarimus134. Kitų miestų biurai taip pat siūlo atvykstamuosius seminarus įmonėse, kurių metu pasakojama apie streso valdymą135. Kuriami ir individualizuoti įrankiai: Kauno biuras yra išleidęs mobiliąją programėlę „Antistresiniai pratimai“, kurioje vartotojas gali įvertinti savo emocinę būklę ir gauti jos gerinimo patarimus136.

131

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras. Apie mus. 2017 m. <http://www.vvsb.lt/apie-mus/> 132

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras. Startuoja atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikatą. 2017 m. <http://www.vvsb.lt/startuoja-atviru-paskaitu-ciklas-apie-emocine-sveikata-kvieciame-i-pirmaja-paskaita/> 133

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Seminaras „Emocijų ir dėmesio valdymas, taikant mindfulness praktiką“. 2017 m. <http://www.kedainiubiuras.lt/renginiai/ivyke-renginiai/1454-seminaras-emocij-ir-dmesio-valdymas-taikant-mindfulness-praktik.html> 134

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Klaipėdos universitete įvyko filmo apie depresiją peržiūra. 2017 m. <http://www.sveikatosbiuras.lt/lt/pradzia/klaipedos-universitete-ivyko-filmo-apie-depresija-perziura-15927.html> 135

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Kauniečių darbo kolektyvams – streso valdymo užsiėmimai. 2016 m. <http://www.kaunovsb.lt/straipsnis/kaunieciu-darbo-kolektyvams-streso-valdymo-uzsiemimai.html> 136

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Antistresniai pratimai išmaniajame telefone. 2016 m. <http://www.kaunovsb.lt/straipsnis/antistresiniai-pratimai-ismaniajame-telefone.html>

Pav. 25: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos suaugusiųjų psichikos sveikatos gerinimo priemonės


52

Sąlyginis efektyvumas. Biurai finansuojami iš LR valstybės, LR savivaldybių biudžetų ir ES bei kitų šaltinių lėšomis. Tikslus lėšų kiekis, skiriamas darbingo amžiaus žmonių psichikos sveikatos priežiūros projektams, nėra išskiriamas137.

Psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų konsultacijos bei paskiriamas gydymas

Priemonės aprašymas. Gyventojai, norėdami gauti profesionalią psichologinę pagalbą, turi galimybę kreiptis į psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus. Šalies gyventojai, apdrausti Privalomuoju svveikatos draudimu, gali gauti Psichikos sveikatos centro teikiamas paslaugas: psichologo, psichoterapeuto konsultacijas, po kurios, poreikiui esant, asmuo yra nukreipiamas į antrinio lygio specialistus. Ši priemonė yra reaktyvi – ji sprendžia jau egzistuojančias psichikos sveikatos problemas.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Žmogus, jausdamas, kad galimai turi psichikos sveikatos problemų ir nebegali suvaldyti darbe patiriamos psichologinės įtampos, gali kreiptis į psichologus ir psichoterapeutus, kurie padeda išsiaiškinti pirminį problemos šaltinį ir rasti tinkamiausią gydymo būdą. Psichologų ir psichoterapeutų paslaugos yra gydomoji, poveikio mažinimo priemonė, taikoma tik asmeniui pačiam kreipiantis į gydymo įstaigą.

Sąlyginis efektyvumas. 2016 m. 18–64 m. amžiaus asmenys pas psichiatrus ir medicinos psichologus lankėsi 477 tūkst. kartų, iš kurių 337 tūkst. apsilankymų buvo dėl ligos138. 2015 m. apsilankymų pas psichiatrus buvo 11 tūkst. mažiau, tad registruojamas apsilankymų skaičius didėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje dirbo 562 psichiatrai (10 tūkst. gyventojų tenka 1,9 psichiatro, o vienam psichiatrui tenka beveik 850 apsilankymų per metus). Konsultacijos pas medicinos psichologą ar psichiatrą kaina vertinant vidutiniškai yra 15 Eur139, paslaugų teikimas iš viso per metus kainuoja apytikriai 5,1 mln. Eur.

Personalo valdymo profesionalų asociacijos rengiami „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursai

Priemonės aprašymas. Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA) – Lietuvos personalo profesionalus vienijanti asociacija, kurios tikslas – personalo vertės suvokimo Lietuvoje didinimas140. Beveik dešimtmetį organizuojamu „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursu siekiama atkreipti dėmesį į personalo valdymo funkcijos reikšmę vadyboje, skleisti gerąją įmonių patirtį141. Įmonės, norinčios dalyvauti projekte, pildo paraiškas, kuriose aprašo įmonės praktiką ar vykdytus projektus personalo skyriuje, asociacija išrenka 3 geriausias įmones, kurios PVPA metinės konferencijos metu varžosi dėl nugalėtojo vardo. Paraiškos vertinamos pagal 5 sritis:

Šiuolaikiškumą ir novatoriškumą,

Įtaką organizacijos veiklai ir tikslų įgyvendinimui,

Tinkamų personalo valdymo metodų taikymą,

Kaštų efektyvumą ir biudžeto panaudojimą,

Komunikavimo ir įsitraukimo kokybę142.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Gerosios praktikos sklaida skatina įmones, susiduriančias su panašiomis personalo valdymo problemomis, pritaikyti laureatų sprendimų būdus. Projektas taip pat skatina įmones ieškoti novatoriškų problemų sprendimų būdų bei

137

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Finansinės būklės ataskaita pagal 2017 m. kovo 31 d. duomenis. 2017 m. <http://www.vvsb.lt/wp-content/uploads/2016/11/Finansin%C4%97s-ataskaitos-2017.03.31.pdf> 138

HI Sveikatos statistinių duomenų portalas. 2017 m. <http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=136> 139

Centro poliklinika. Psichiatrija, narkologija. 2017 m. <http://pylimas.lt/paslaugos/mokamos-paslaugos/psichiatrija-narkologija> 140

Personalo valdymo profesionalų asociacija. Apie mus. 2017 m. <http://pvpa.lt/apie-mus/> 141

Personalo valdymo profesionalų asociacija. Konkursai. 2017 m. <http://pvpa.lt/veikla/konkursai/> 142

Personalo valdymo profesionalų asociacija. Konkurso „Personalo valdymo geroji praktika“ nuostatai. 2016 m. <http://pvpa.lt/wp-content/uploads/2016/01/Konkurso-nuostatai-2016.pdf >

53

bendradarbiauti. Ši priemonė yra veikiau prevencinė – skatina gerosios patirties sklaidą organizacijose, kuriuose žmogiškųjų išteklių vadovai atpažįsta galimus atitikimus kitų įmonių spręstoms problemoms ir gali imtis veiksmų jai mažinti iš anksto. Vis dėlto, pažymėtina, jog mikroklimato gerinimas ir darbuotojų patiriamos psichologinės įtampos mažinimas anaiptol nėra vienintelė tema, kaip pavyzdžiui, 2017 m. konkursą laimėjo AB „Telia“ projektas angl. I Create The Loved Brand, nukreiptas į dviejų įmonių – „TEO“ ir „Omnitel“ – susijungimo palengvinimą klientams ir darbuotojams.

Sąlyginis efektyvumas. Konkurso finalininkų geroji praktika yra skelbiama PVPA internetiniame puslapyje, kur ji yra laisvai prieinama susidomėjusiems. Nugalėtojai išrenkami kasmetinės konferencijos metu, kurioje finalininkų geroji praktika yra pristatoma PVPA nariams bei dalyvaujančioms įmonėms. PVPA turi 122 narius juridinius asmenis bei 9 narius fizinius asmenis.

Nuotolinės pagalbos centrų ir linijų teikiama pagalba

Priemonės aprašymas. Vilties linija, Pagalbos moterims linija bei Krizių įveikimo centras – vieni pagrindinių nuotolinės pagalbos darbingo amžiaus žmonėms šaltinių. Vilties linijos misija – atlikti psichologinių krizių ir savižudybių prevenciją, intervenciją ir postvenciją, teikiant anoniminę emocinę ir informacinę paramą telefonu visos Lietuvos gyventojams143. Pagalbos moterims linija teikia socialinę ir psichologinę pagalba moterims144, o Krizių įveikimo centras teikia anoniminę, skubią ir prieinamą profesionalaus psichologo pagalba žmonėms, patiriantiems stiprius emocinius išgyvenimus145. Visose minėtose organizacijose dirba savanoriai ir psichologai specialistai. Vilties linija ir Pagalbos moterims linija priklauso Lietuvos emocinės pagalbos tarnybų asociacijai (LEPTA), kuri jungia 5 pagalbos linijas – Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją, Liniją Doverija.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Vilties linija teikia anoniminę pagalbą telefonu bei internetu. 2016 m. I pusmetyje buvo atsiliepta į beveik 9 tūkst. skambučių; tai sudaro virš 23 proc. visų sulauktų skambučių146. Pagalbos moterims linijos tikslas – „suteikti emocinę paramą moteriai, kai jos labiausiai reikia“ 147 . Pagalba teikiama telefonu, siūlomos individualios konsultacijos su psichologu, organizuojami seminarai. 2016 m. Pagalbos moterims linija atsiliepė į 4,1 tūkst. skambučių; tai sudaro beveik 20 proc. visų sulauktų skambučių. Krizių įveikimo centras teikia pagalbą telefonu ir per programą Skype budėjimo metu, taip pat galima atvykti į jų biurą Vilniuje. Prevencinei pagalbai krizių įveikimo centras rengia mokymus apie psichologines krizes ir jų valdymą. Reguliariai vyksta paramos grupės žmonėms, susiduriantiems su panašiomis problemomis. Centras suteikia apie 300 konsultacijų kasmet – beveik 140 konsultacijų buvo suteiktos gyvai, 78 per programą Skype ir 22 telefonu148. Šių linijų bei centro teikiamos paslaugos yra ir prevencinės, ir gydomosios.

Sąlyginis efektyvumas. Vilties linija bei Pagalbos moterims linija yra finansuojamos LEPTA (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) lėšomis. 2017 m. asociacija gavo 236 tūkst. Eur ir ministerija planuoja papildomai skirti daugiau nei 200 tūkst. Eur149. Lėšų išskaidymas kiekvienai

143

Vilties linija. Apie mus. 2017 m. <http://viltieslinija.lt/apiemus.php> 144

Moters pagalba moteriai. Pranešimas spaudai. 2016 m. <http://moters-pagalba.lt/493/> 145

Krizių įveikimo centras. 2017 m. <https://krizesiveikimas.lt/> 146

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija. 2015–2016 m. veiklos rezultatai. 2016 m. <http://www.klausau.lt/klausau/spaw2/uploads/files/Ataskaitos/LEPTA%20veiklos%20rezultatai%202015-2016%201%20pusmetis.pdf> 147

Bernardinai.lt. „Pagalbos moterims linija” skambučių laukia kasdien. 2012 m. <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-26-pagalbos-moterims-linija-skambuciu-laukia-kasdien/91385> 148

VŠĮ „Krizių įveikimo centras“. 2015 m. veiklos ataskaita. 2015 m. <https://krizesiveikimas.lt/uploads/ataskaitos/KIC%202015%20veiklos%20ataskaita.pdf> 149

Bernardinai.lt. Šiemet pagalbos telefonu linijos sulauks didesnio ministerijos finansavimo. 2017 m. <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-03-siemet-pagalbos-telefonu-linijos-sulauks-didesnio-ministerijos-finansavimo/155087>

54

linijai atskirai nenurodomas. Pagalbos moterims linijos siūlomų individualių psichologo konsultacijų kaina 15–20 Eur, seminarų kaina – 100 Eur150. Krizių įveikimo centro pajamos ir tokios pat sąnaudos 2015 m. – 6,4 tūkst. Eur151.

Šiuo metu įgyvendinamos priemonės darbingo amžiaus žmonių grupėje:

Asmenys, darbe patiriantys stresą / psichologinę įtampą, gali kreiptis į Psichikos sveikatos centrą nemokamai (jei yra apdrausti Privalomuoju sveikatos draudimu) psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro konsultacijai ir gydymui. Toks problemos sprendimo būdas yra efektyvus individualiu, bet ne organizaciniu lygmeniu, be to, yra reaktyvus ir tiesiogiai priklausantis nuo darbuotojo poreikio ir pasiryžimo kreiptis pagalbos.

Visuomenės sveikatos biurai – savivaldybių biudžetinės įstaigos, organizuojančios paskaitas ir seminarus apie psichikos sveikatos gerinimą bei prevenciją. Esant poreikiui, įmonės gali pasikviesti biuro darbuotojus seminarams, skirtiems organizacijos darbuotojams ir vadovams, bei taip sužinoti, kokiais būdais reikia mažinti darbe patiriamą stresą, diegti prevencines priemones.

Vilties linija, Pagalbos moterims linija bei Krizių įveikimo centras – vieni pagrindinių anoniminės ar individualizuotos nuotolinės pagalbos darbingo amžiaus žmonėms šaltinių. Priklausomai nuo asmens poreikio ir galimybių, pagalba teikiama telefonu, internetu arba vizitų metu. Šios priemonės yra ir prevencinės, ir problemos mastą mažinančios, taip pat individualizuotos ir veikiančios reaktyviai (stresui jau paveikus asmens psichikos sveikatą).

Gerosios personalo valdymo praktikos skleidimas skatina įmones imtis inovatyvių personalo valdymo sprendinių. Gerieji atvejai, tarp kurių gali būti ir mikroklimato gerinimo, darbuotojų patiriamo streso mažinimo sprendimai, viešinami per Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuojamą „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursą.


Šiame skyriuje pristatomi galimi dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylančio suaugusiųjų patiriamo streso / psichologinės įtampos mažinimo būdai, užsienio šalių psichikos sveikatos apsaugos sistemos kontekste naudojami kaip atskiros prevencinės ar gydymo priemonės. Šiuo metu vykdomų priemonių / įrankių kontekste gali būti išsiskiriamos trys pagrindinės tendencijos:

Darbuotojų fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimas organizaciniu lygmeniu vis dažniau tampa svarbiu organizacijos prioritetu. Plintantis požiūris į proaktyvias priemones darbuotojų savijautai gerinti grįstas įvairiais tyrimais, teigiančiais, jog JAV įmonės vien dėl negydomos darbuotojų depresijos ir psichikos sveikatos sutrikimų kasmet praranda produktyvumo (potencialių pajamų) už apytikriai 40 mlrd. Usd152.

Dalijimasis sektinomis psichologinės darbovietės aplinkos (mikroklimato) gerinimo praktikomis ir ekspertinis veiksmingų problemų sprendimo būdų įvertinimas padeda tos pačios ar kitos rinkos įmonėms suprasti, kaip kitos organizacijos sprendžia joms aktualius iššūkius (angl. peer-to-peer learning) ir skatina perimti inovatyvias, stresą bei psichologinę įtampą darbe mažinančias priemones.

Viešojo valdymo institucijos, NVO bei aukštojo mokslo įstaigos dirbančiųjų patiriamam stresui / psichologinei įtampai mažinti informacinių technologijų pagrindu kuria įvairaus tipo patiriamo streso simptomų atpažinimo, vertinimo ir galimos pagalbos programas, programėles,

150

Moters pagalba moteriai. Paslaugos. 2017 m. <http://moters-pagalba.lt/paslaugos/> 151

VŠĮ „Krizių įveikimo centras“. 2015 m. veiklos ataskaita. 2015 m. <https://krizesiveikimas.lt/uploads/ataskaitos/KIC%202015%20veiklos%20ataskaita.pdf> 152

Taylor T. Mental health employee benefits are good for business too. 2017 m. <https://www.thebalance.com/why-mental-health-employee-benefits-are-good-for-business-4083143>

55

internetinius įrankius. Sveikatos apsaugos specialistai ir mokslininkai rengia, nuolat atnaujina medžiagą, skirtą darbdaviams ir darbuotojams, telkia ir viešina šią medžiagą ir programas / įrankius savo tinklalapiuose153.

Išskirti priemonių, skirtų organizacinės kultūros sukeltų suaugusiųjų patiriamų streso / psichologinės įtampos mažinimui, bruožai iliustruojami toliau (žr. toliau pateiktą pav.).

Toliau aprašoma Vibrant Living programa, taikoma JAV korporacijoje Procter & Gamble (P&G).

Vibrant Living P&G JAV

Spręsta problema. Viena iš P&G korporacijos socialinės atsakomybės vizijų yra turėti sveikiausius, labiausiai įsitraukusius į organizacijos veiklą darbuotojus pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti 2014 m. 204 įmonės atstovybėse 55 šalyse buvo pradėta taikyti Vibrant Living154 sveikatingumo programa, sėkmingai tęsiama iki šiol.

Priemonės aprašymas. P&G Vibrant Living strategiją sudaro 3 pagrindinės kryptys:

Sveikatos kultūra – dėmesys kreipiamas į mitybos, sporto svarbą, informacijos apie sveikatą pasiekiamumą įmonės viduje; kuriama aplinka, kurioje skatinama sveika gyvensena ir asmeninių sveikatos rizikų mažinimas,

Sveikatingumo švietimas ir mokymai – streso valdymo ir darbo sudėtingose situacijose mokymai „Verslo atletas“ (angl. Corporate Athlete)155,

Sveikatos gerinimo paslaugos, teikiamos darbuotojų iniciatyva – informacijos teikimas vietinių sveikatingumo išteklių klausimais (ypač aktualu tarp įmonės skyrių dirbantiems, keliaujantiems darbuotojams) ir pagalba priimant apgalvotus sprendimus asmeninės fizinės ir psichikos sveikatos klausimu.

Programos taikymas kasdienėje organizacijos padalinių veikloje matomas per tokias veiklas / iniciatyvas, kaip konsultacijos su žmogiškųjų išteklių ir sveikos gyvensenos specialistais dėl pusiausvyros tarp darbo ir laisvalaikio (angl. life and work balance), lankstūs darbo grafikai, periodiški sveikatingumo renginiai, šviežių vaisių ir daržovių tiekimas, biuruose organizuojami jogos, pilateso užsiėmimai, siūlomi sporto

153

Mentalhealth.net.Online tools for managing stress. 2013 m. <https://www.mentalhelp.net/blogs/online-tools-for-managing-stress/> 154

Procter & Gamble. 2014 Sustainability report. 2014 m. <http://www.pg.com/en_US/downloads/sustainability/reports/PG_2014_Sustainability_Report.pdf> 155

Procter & Gamble. Corporate Athlete. 2017 m. <http://pgfitness.trihealth.com/fitness-services/corporate-athlete/>

Pav. 26: Suaugusiųjų psichikos sveikatos sutrikimų sprendimo priemonių bruožai


56

klubų abonementai.

Vibrant Living strategija yra taikoma vis daugiau P&G būstinių visame pasaulyje ir jos plėtra yra numatoma ilgesniuoju laikotarpiu.

Priemonės taikymo poveikis. P&G darbuotojai, dalyvaujantys Vibrant Living programoje (dirbantys tuose korporacijos padaliniuose, kuriuose ši strategija yra sistemingai įtraukiama į veiklos prioritetus), bendros sveikatos skalėje surenka 17 proc. daugiau taškų, nei joje nedalyvaujantys. Be to, tyrimai rodo, jog įmonėse, taikančiose sveikatingumo programas, pastebimas 30 proc. nedarbingumo dėl fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimų sumažėjimas156.

Toliau aprašomi American Psychological Association organizuojami Psychologically healthy workplace apdovanojimai JAV.

American Psychological Association apdovanojimai Psychologically healthy workplace JAV

Spręsta problema. 1999 m. atliktas tyrimas parodė, jog beveik 40 proc. darbuotojų JAV savo darbe su stresu / psichologine įtampa susidūrė dažnai ar labai dažnai157. Stresas įmonėse kyla dėl kiekvienos organizacijos kontekstui skirtingų priežasčių – pavyzdžiui, darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio, menko darbo vietų saugumo, darbuotojų pastangas ir iniciatyvumą slopinančios organizacinės kultūros / mikroklimato ir kt.158. Dėl tokio didelio darbe patiriamo streso paplitimo ir jo priežasčių bei atitinkamų galimų jo mažinimo priemonių įvairovės Amerikos psichologijos asociacija (angl. American psychological association) 1999 m. pradėjo organizuoti Geros psichikos sveikatos darbovietės apdovanojimus (angl. The Psychologically healthy workplace awards). Kasmetiniais apdovanojimais siekta padėti įmonėms spręsti jų viduje kylančias psichologinės aplinkos problemas per gerosios praktikos sklaidą ir ekspertinį įgyvendinamų priemonių vertinimą.

Priemonės aprašymas. Konkurso dalyviai kasmet vertinami pagal penkis kriterijus – darbuotojų įsitraukimą (angl. employee involvement), sveikatą ir saugumą (angl. health and safety), darbuotojų kompetencijų tobulinimą (angl. employee growth and development), darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą (angl. work and life balance), darbuotojo veiklos ir rezultatų įvertinimą (angl. employee recognition). Ekspertinis šių kriterijų visumos vertinimas parodo, kokia psichologinė aplinka sukuriama kiekvienoje apdovanojimuose dalyvaujančioje įmonėje dėl jų įgyvendinamų priemonių.

Organizacijos, siekiančios dalyvauti konkurse ir pretenduojančios į Geros psichikos sveikatos darbovietės apdovanojimą, pildo paraišką, kurią peržiūri asociacijos ekspertai. Po pirminės atrankos reikšmingiausi ir didžiausią poveikį emocinei darbuotojų savijautai turėję organizacijų atvejai išskiriami ir jose atliekami specialistų vizitai, darbuotojų apklausos. Surinkus ir įvertinus visą reikalingą medžiagą, asociacijos ekspertai išrenka pažangiausias praktikas skirtingose šalies valstijose bei nacionaliniu mastu. Svarbi programos įgyvendinimo dalis – išskirtų gerųjų patirčių sklaida asociacijos tinklalapyje: kasmet išleidžiamas informacinis leidinys su apdovanotų įmonių patirčių aprašymais.

Priemonės taikymo poveikis. Nuo 1999 m. regioninio lygmens (valstijų) apdovanojimuose pripažinimą gavo per 500 organizacijų, o nuo 2006 m. valstijų nugalėtojai tapo lyginami ir nacionaliniame JAV kontekste.

Asociacijos organizuojamuose apdovanojimuose kasmet dalyvauja vienos didžiausių šalyje veikiančių korporacijų, pavyzdžiui, Nike, American Express, IBM. Tai rodo, jog galimybė tapti įvertinta kaip gerą psichologinę aplinką darbuotojams kurianti įmonė net ir didžiausioms organizacijoms reiškia prestižą, siekiamybę. Nors ir turėdamos ribotus išteklius, mažesnės šalies ir pasaulio įmonės turi galimybę susipažinti su pažangiausiomis praktikomis, psichinės aplinkos gerinimo kryptimis bei savo veikloje pritaikyti veiksmingiausius įrankius ar jų komponentus. Tai patvirtina ir atlikti moksliniai tyrimai: gerųjų

156

Eckes K. Corporate health and wellness event. Return on investment. 2011 m. <https://www.slideshare.net/epalmer/2011-corporate-wellness-program-roi-report> 157

Center for disease control and prevention. Stress… at work. 1999 <https://www.cdc.gov/niosh/docs/99-101/> 158

Michie S. Causes and management of stress at work. 2002 m. <http://oem.bmj.com/content/59/1/67>

57

praktikų sklaidą tarp skirtingų organizacijų tyrinėję specialistai nurodo, jog mokymasis iš panašias problemas sprendžiančių kitų įmonių yra viena efektyviausių veiklos tobulinimo, mokymosi priemonių159.

Toliau aprašomos Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros agentūros (angl. National Health Service, NHS) siūlomi internetiniai streso valdymo įrankiai suaugusiesiems.

NHS Moodzone programa Jungtinėje Karalystėje

Spręsta problema. Jungtinėje Karalystėje psichikos sveikatos sutrikimų skaičius yra aukštas – tyrimų duomenimis, 1 iš 4 visuomenės narių per metus gali susidurti su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis ar jų simptomais160. Atpažįstama, jog didelė dalis šių sutrikimų yra tiesiogiai ir neigiamai veikiama greito gyvenimo tempo, darbe patiriamos psichologinės įtampos. Todėl Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos apsaugos agentūra (NHS) sukūrė nacionalinę streso valdymo ir kitų psichikos sveikatos problemų mažinimo programą Moodzone.

Priemonės aprašymas. Moodzone programos tikslas – praktinių patarimų, interaktyvių priemonių, garso ir vaizdo įrašų, padedančių mažinti stresą, sklaida. Standartizuotai pagalbai teikti agentūra sukūrė „nuotaikos tikrintoją“ (angl. mood checker) – internetinę programėlę NHS puslapyje; joje asmenys atsako į klausimus apie savo jausmus, patirtus įvairiose situacijose per pastarąsias 2 savaites. „Nuotaikos tikrintojas“ padeda asmeniui identifikuoti jo patiriamus jausmus ir nukreipti jį tinkamos pagalbos linkme161. Kartu su šia priemone Moodzone internetinis puslapis talpina daug vartotojui naudingos medžiagos įvairiais formatais – tinklaraščio įrašais (angl. blogs), vaizdo medžiaga, tinklalaidėmis (angl. poadcasts), kitų žmonių sėkmės istorijomis, nuorodomis į išorines pagalbos priemones. Viena iš programos dalių – tinklalaidės, kurios sukurtos su psichiatrais profesionalais ir yra skirtos informuoti apie pagrindinius streso pasireiškimo požymius – prastą nuotaiką, depresiją, nerimą, nepasitikėjimą savimi ir kt.162

Priemonės taikymo poveikis. Informacinės priemonės, medžiaga ir įrankiai NHS tinklapyje yra atnaujinami periodiškai (numatoma atnaujinimo data daugumai priemonių (tinklalaidėms, tinklaraščio įrašams, vaizdo medžiagai) – 2018 m.). Vartotojams numatyta galimybė vertinti internetinių priemonių veiksmingumą penkiabalėje sistemoje, kurioje 5 – aukščiausias įvertinimas. Verta pažymėti, jog dauguma Moodzone sukurtų ir platinamų internetinių psichikos sveikatos gerinimo (streso ir darbe patiriamos įtampos bei kitų psichikos sveikatos iššūkių mažinimo) priemonių yra vertinamos aukščiausiais balais – 4 arba 5.


Galimos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės darbingo amžiaus asmenų grupėje:

Vis didesnė dalis organizacijų, integraliai mąstančių apie su įmonės veiklos sėkme susijusius veiksnius, laiko gerą darbuotojų psichikos sveikatos (kartu – ir fizinės sveikatos) būklę organizacijos prioritetu. Tam kuriamos organizacinio lygmens strategijos / programos, kurių apimtyje siekiama įgyvendinti nuoseklias darbuotojų savijautos gerinimo, darbe patiriamo streso mažinimo veiklas. Tokios iniciatyvos pavyzdys – P&G programa Vibrant Living.

159

Topping, K. J. Trends in peer learning. 2005 m. < https://www.bvekennis.nl/Bibliotheek/05-0942_Trends%20in%20Peer%20Learning.pdf> 160

Mental Health Foundation. Fundamental facts about mental health 2015. 2015 m. <https://www.mentalhealth.org.uk/sites/default/files/fundamental-facts-15.pdf> 161

NHS Choices. Moodzone. 2017 m. <http://www.nhs.uk/Conditions/stress-anxiety-depression/Pages/low-mood-stress-anxiety.aspx> 162

NHS Choices. Audio guides to boost your mood. <http://www.nhs.uk/Conditions/stress-anxiety-depression/Pages/moodzone-mental-wellbeing-audio-guides.aspx >

58

Dalijimasis gerąja teigiamos psichologinės aplinkos ir emocinės darbuotojų savijautos skatinimo patirtimi ir sprendimais yra atpažįstamas kaip veiksminga priemonė žmogiškųjų išteklių valdymo inovacijų sklaidai, darbe patiriamo streso mažinimui. Tokios priemonės pavyzdys – Amerikos psichologijos asociacijos organizuojami kasmetiniai Geros psichikos sveikatos darbovietės apdovanojimai.

Ekspertai (akademikai ir praktikai) iš įvairių institucijų, siekdami visuomenės psichikos gerinimo (darbe patiriamo streso prevencijos ir mažinimo), internete kuria, telkia ir viešina įvairaus tipo streso simptomų atpažinimo, vertinimo ir galimos pagalbos programas / įrankius. Tokių internetinių priemonių ir interaktyvių streso mažinimo išteklių pavyzdys – NHS programa Moodzone.

59

4. Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikata

Paskutinė tyrimo apimtyje nagrinėjama visuomenės grupė – senyvo amžiaus asmenys, paliekantys darbo rinką ir išeinantys / išėję į pensiją. Dėl itin individualios senėjimo procesų prigimties163 tiek praktinėje, tiek akademinėje literatūroje senyvo amžiaus asmens apibrėžimas skiriasi. Pagal Pasaulio asamblėjos nutarimą, priimtą dar 1982 m., senėjimo klausimais visuomenė yra apibūdinama pagal gyventojų, sulaukusių 60 m. ir vyresnių, dalį164. Kita vertus, Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo165 rezultatai rodo, jog, sprendžiant užimtumo problemas, didžiausia dalis (36 proc.) tiriamųjų aktualiu amžiaus tarpsniu laiko tarpą nuo (i) 5 m. iki pensinio amžiaus iki (ii) 70 m. Toliau šiame tyrime vadovaujamasi 60 m. amžiaus riba, nepriklausomai nuo lyties ir kasmet besikeičiančio pensinio amžiaus166. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir į analizės apimtį įtraukti asmens gyvenimo laikotarpį, kada jis dar dirba, tačiau ruošiasi išeiti į pensiją (60–64 m.), nagrinėjamos psichikos sveikatos problemos yra aktualios visiems šalies gyventojams, sulaukusiems 60 m. amžiaus ir vyresniems.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pr. Lietuvoje gyveno 723,6 tūkst. asmenų, sulaukusių 60 m. amžiaus ar vyresnių (tai sudaro 25 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų). Asmenų, metų pradžioje buvusių nuo 60 m. iki 65 m. amžiaus (ypač aktualus „pereinamasis“ tarpsnis) šalyje gyveno 205,6 tūkst. Iš viso senyvo amžiaus asmenų tarpe:

36 proc. yra vyrai, 64 proc. – moterys,

67 proc. jų gyvena mieste, 33 proc. – kaimiškose vietovėse,

18 proc.167 jų buvo laikomi užimtais visuomenės nariais.

Demografinė šalies situacija ir auganti senyvo amžiaus žmonių dalis lemia, jog senyvo amžiaus asmenų grupei būdinga problematika (tarp jų – psichinės sveikatos iššūkiai) ateityje vis aktualės. Remiantis Lietuvos statistikos departamento sudaromu demografinės senatvės koeficientu, senyvo amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 m. amžiaus, per pastarąjį penkmetį (nuo 2011 m. iki 2016 m.) išaugo nuo 120 iki 129. Per šį laikotarpį situacija drastiškai pasikeitė Alytaus m. sav. (nuo 101 iki 143), Skuodo raj. sav. (nuo 132 iki 167) bei kitose kaimiškose savivaldybėse (pvz., Molėtų raj., Pakruojo raj., Joniškio raj., Akmenės raj.). Remiantis Eurostat skaičiavimais168, Lietuvai ir toliau prognozuojamas spartus visuomenės senėjimas: tikėtina, jog gyventojų, vyresnių nei 65 m. amžiaus, dalis šalies visuomenėje iki 2060 m. pasieks 33 proc (2016 m. – 19 proc.; ES-28: 19 proc. 2016 m. ir 29 proc. 2060 m.).

Pabrėžtina, jog tiriamąja visuomenės grupe laikomi tik pagal standartinį senatvės pensijos amžių darbo rinką paliekantys asmenys (t. y., atskirai nenagrinėjami anksčiau į senatvės pensiją išeinantys statutiniai valstybės tarnautojai, menininkai / sportininkai, kt.). Pagrindinė toliau tyrime nagrinėjama problema yra:

Kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją?

163

Midwinter E. How many people are there in the third age? 2005 m. <https://www.cambridge.org/core/services/aop-cambridge-core/content/view/S0144686X04002922> 164

LR Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 737. Dėl nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo. <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.235511> 165

Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Pagyvenusių asmenų mokymosi ir užimtumo didinimo veiksmų planas. 2003 m. <www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0116999.doc> 166

LR Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 836. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156. Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0DBD44204AAE/kdVxBFSzUn> 167

Vėliausi galimi 2016 m. duomenys 168

Eurostat duomenų bazė. Projected demographic balances and indicators. 2017 m. <http://ec.europa.eu/eurostat/data/database>

60


Esminiai asmenybės raidos požymiai senstant. Senėjimas, kaip kompleksinis individualus ir socialiniame, kultūriniame bei ekonominiame gyvenime vis aktualesnis reiškinys, akademinėje literatūroje169 yra nagrinėjamas skirtingais požiūriais (žr. toliau pateiktą pav.).

Išskirtini pagrindiniai pokyčiai, su kuriais sendami susiduria nagrinėjamai visuomenės grupei priklausantys asmenys:

Fiziniai pokyčiai. Suvokimas tampa mažiau aštrus, mažėja jėga ir ištvermė, lėtėja nerviniai procesai170,

Pažintiniai pokyčiai. Prastėja atmintis prisimenant (tačiau atmintis atpažįstant išlieka), stebimi lanksčiojo intelekto pokyčiai170,

Socialiniai pokyčiai. Pasikeičia gyvenimo būdas: prarandamas darbas, išeinama į pensiją, potencialiai patiriama socialinė atskirtis, kadangi sumažėja galimybė palaikyti anksčiau užmegztus socialinius santykius169.

Būtent socialiniai pokyčiai, atsiradę besikeičiant asmens santykiui su visuomene, darbo bendruomene ir šeima, gali turėti itin reikšmingos įtakos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai. Toliau aprašomi pagrindiniai su šiuo ir kitais gyvenimo būdo pasikeitimais susiję rizikos veiksniai.

Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Mokslininkai pažymi171, jog senyvo asmens psichikos sveikatai įtakos turi tarpusavyje susiję istoriniai (aplinka laike, visuomenėje vyraujantys stereotipai ir požiūris į senatvę), individualūs (asmens vertybių sistema, savęs nuvertinimas jaunesnių visuomenės grupių atžvilgiu) ir socialiniai veiksniai. Būtent pastarieji šio tyrimo kontekste yra aktualiausi;

169

Abramavičienė R. Senyvo amžiaus žmonių socialinės problemos Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose. 2008 m. <http://gs.elaba.lt/object/elaba:1794090/1794090.pdf> 170

Myers D. G. Psichologija. 2000 m. 171

Hansen Lemme B. Suaugusiojo raida. 2003 m.

Pav. 27: Pagrindiniai šiuolaikinių senėjimo teorijų aspektai


61

ryškūs šios veiksnių grupės elementai – sutuoktinio netektis, finansinių įplaukų sumažėjimas, diskriminacija visuomenėje, besikeičianti vertybių sistema ir išėjimas į pensiją172:

Sutuoktinio netektis. Našlystė sukelia reikšmingų psichologinių sunkumų, kadangi pereinamasis laikotarpis ir jį sekanti kasdienybė, ypač jei liekama gyventi vienam, reikalauja dvasinės stiprybės gedint, kūrybiškumo prisitaikant prie pakitusio gyvenimo būdo ir dėl to kylančių iššūkių. Remiantis paskutinio gyventojų surašymo (2011 m.) duomenimis, 215,5 tūkst. asmenų (30 proc. visų tuo metu gyvenusių senyvo amžiaus žmonių), Lietuvoje gyveno vieniši. Didesnę šios grupės dalį sudarė mieste (67 proc. visos grupės) gyvenančios moterys (80 proc. visos grupės).

Įplaukų sumažėjimas. Reikšminga senatvėje patiriamų sunkumų prielaida – sumažėjęs finansinis pajėgumas, galintis lemti menkesnę savivertę. Remiantis plačiai pripažintu Maslow poreikių hierarchijos modeliu173, pirmas ir svarbiausias individo poreikis – maistas ir saugumas, kuriuos seka rūpinimasis sveikata, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas. Vis dėlto, dėl susiklosčiusios didelės dalies nagrinėjamos visuomenės grupės narių finansinės situacijos, pastarųjų poreikių tenkinimui finansinių išteklių neretai nepakanka. Remiantis SoDra duomenimis174, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2016 m. pab. siekė 267 Eur/mėn., kai skurdo rizikos riba175 2015 m. siekė 259 Eur/mėn.

Žemos finansinės pajamos gali lemti nelygią senyvo amžiaus asmenų poziciją šiuolaikinėje visuomenėje, neretais atvejais – izoliaciją nuo prekiniais piniginiais santykiais grįstos visuomenės sąrangos. Kadangi neretai neišgali dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame gyvenime176, senyvi žmonės nesijaučia pilnaverčiais visuomenės nariais; tai turi tiesioginės ir neigiamos įtakos jų savivertei ir psichikos sveikatos būklei.

Diskriminacinis visuomenės požiūris į senyvus žmones. Pastebima, jog šiuolaikinėje visuomenėje gajus jaunystės ir jėgos kultas, kurį formuoja masinės informacinės priemonės, reklama, populiariojo meno pramonė, grožio ir estetikos verslas. Todėl egzistuoja gana nepalankus požiūris į senyvo amžiaus asmenis, išreiškiamas netiesiogiai (viešosios nuomonės lyderiais laikant jaunus žmones) ar tiesiogiai (pavyzdžiui, atsisakant vyresnio amžiaus asmenis samdyti darbui). Susidariusi situacija turi neigiamos įtakos nagrinėjamos visuomenės grupės psichikos sveikatai: senyvi žmonės gali tapatintis su kuriamu įvaizdžiu ir pasijusti nereikalingi, nepatrauklūs, nereikšmingi. 2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo177 rezultatai rodo, jog senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės vertinimas išties yra susijęs su požiūriu į senatvę ir jų psichologiniu atsparumu (tiriamieji, pritariantys senatvės stereotipams, savo gyvenimo kokybės fizinės ir psichologinės sveikatos sritis vertino blogiau nei tie, kurie tokiems stereotipams nepritarė).

Vertybių sistemos kitimas, išskiriantis jaunuolius ir senus žmones. Jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų vertybių sistemos, pasaulėžiūra skiriasi: tipiška manyti, kad senyvo amžiaus asmenys linkę priimti labiau apsvarstytus sprendimus, skiria daugiau laiko pamąstymams, per gyvenimą sukauptos patirties vertinimams. Įtakos turi ir tai, jog paprastai senyvo amžiaus žmonės būna religingesni nei jų jaunesni artimieji. Šie skirtumai gali lemti vertybinį konfliktą tarp senesnės ir jaunesnės kartos, kelti prislopintą ar atvirą nesantaiką ir taip daryti neigiamą įtaką senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatai: versti juos jaustis bejėgiškais, priklausomais. Situaciją

172

Bogdanova N. Senų žmonių egzistencinės problemos: priežastys ir sprendimo galimybės. 2007 m. <http://www.zurnalai.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/view/8708> 173

NetMBA. Maslow‘s hierarchy of needs. 2010 m. <http://www.netmba.com/mgmt/ob/motivation/maslow/> 174

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagrindiniai socialiniai rodikliai. 2017 m. <http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai> 175

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. 176

Lietuvos statistikos departamentas. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. 2014 m. <https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3030> 177

Šukytė E., Čepukienė V. Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmė jų gyvenimo kokybei. 2017 m. <http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2017.1(76)/VS%202017%201(76)%20ORIG%20Poziuris%20i%20senatve.pdf>

62

iliustruoja pasikeitimai šalies namų ūkių struktūroje, užfiksuoti tarp 2001 m. ir 2011 m.: Lietuvos statistikos departamento duomenys178 rodo, jog vis didesnė dalis (+4,8 proc.) asmenų senatvėje renkasi gyventi vieni patys arba tam susiklosto tokį pasirinkimą lemiančios aplinkybės (žr. toliau pateiktą pav.).

Išėjimas į pensiją. Bebaigiant darbinius santykius ir išeinant į senatvės pensiją, asmens gyvenime (tiek darbiniuose, tiek šeimos santykiuose) paprastai vyksta reikšmingi pokyčiai. Dėl šios priežasties išėjimas į pensiją yra vienas svarbiausių veiksnių, kurie sistemiškai veikia senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatą ir yra nagrinėjami šiame tyrime. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien 2017 m. pensinio amžiaus sulauks 19,7 tūkst. moterų ir 13,6 tūkst. vyrų.

Paliekant darbo vietą, visų pirma pasikeičia ilgą laiką turėti socialiniai ryšiai, vadinamasis socialinis tinklas179. Paprastai netenkama kolegų, santykiai su buvusiais bendradarbiais palaipsniui silpsta, o nauji socialiniai ryšiai yra užmezgami vangiai180. Prisitaikymas prie naujo, lėtesnio gyvenimo būdo gali tapti didelio streso, „pasimetimo laike“ šaltiniu. Senyvo amžiaus žmogus turi rasti veiklą, kuri pakeistų darbą, o pastovus laiko neišnaudojimas produktyvioms ar malonumą teikiančioms veikloms gali tapti itin neigiamu veiksniu asmens savivertei, tiek psichikos, tiek fizinei sveikatai (kaip rodo 2012 m. Lietuvoje atlikto tyrimo181 rezultatai, socialinis senyvo amžiaus žmonių aktyvumas, ypač vyrų tarpe, yra žemas). Pažymima, jog šiuo laikotarpiu kyla rizika jaustis bejėgiais ir niekam nereikalingais (tokia situacija paprastai labiau būdinga į pensiją išeinantiems vyrams)182.

Išėjus į pensiją pasikeičia ir šeimyniniai senyvų žmonių santykiai, statusas visuomenėje. Iš parduodančio savo darbo jėgą asmens neretai tampama kitiems artimiesiems globą teikiančiu (senyvo amžiaus žmonės perima anūkų, neįgalių, vyresnių giminaičių, bendraamžių globą183) arba iš jų globą gaunančiu asmeniu. Socialiniam tinklui sumažėjus, smarkiai išauga šeimos ir artimųjų vaidmuo, išauga priklausomumas nuo suaugusių atžalų, o tai turi neigiamos įtakos savivertei ir

178

Lietuvos statistikos departamentas. Pagyvenę žmonės Lietuvoje. 2014 m. <https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3030> 179

Erber J. T. Aging and older adulthood. 2005 m. 180

Abramavičienė R. Senyvo amžiaus žmonių socialinės problemos Šiaulių apskrities ilgalaikės socialinės globos įstaigose. 2008 m. <http://gs.elaba.lt/object/elaba:1794090/index.html> 181

Miežytė-Tijūšienė J., Bulotaitė L. Pensinio amžiaus žmonių socialinis aktyvumas bei psichologinė savijauta. 2012 m. <http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2012/nr_4/2012_199_205.pdf> 182

Bogdanova N. Senų žmonių egzistencinės problemos: priežastys ir sprendimo galimybės. 2007 m. <http://www.zurnalai.vu.lt/socialine-teorija-empirija-politika-ir-praktika/article/view/8708> 183

Erber J. T. Aging and older adulthood. 2005 m.

Pav. 28: Namų ūkiai su ir be pagyvenusių žmonių, tūkst. ir proc., 2001 m. ir 2011 m.


63

savęs pozicionavimui šeimoje ir visuomenėje. Dėl senyvo amžiaus asmenų statuso visuomenėje pasikeitimo – virsmo neaiškiu ir neapibrėžtu – kyla rimti iššūkiai jų psichikos sveikatai184.

Toliau nagrinėjama, kokie yra pagrindiniai ypač reikšmingo paskutiniojo veiksnio – išėjimo į pensiją – išdavos bruožai: kokia yra psichikos sveikatos sutrikimų dinamika tarp šalyje gyvenančių senyvo amžiaus asmenų.

Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimų dinamika. Tiek pagrindiniai (išskirti ankstesnėje tyrimo dalyje), tiek kiti rizikos veiksniai senyvo amžiaus asmenims paliekant darbo rinką, išeinant į pensiją ir reikšmingai pakeičiant gyvenimo būdą gali kelti nerimą, beprasmybės ir vienišumo jausmus. Galima šių iššūkių išdava – polinkis įvairius sveikatos sutrikimus gydyti vaistais, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pasikeitusios socialinės pozicijos kylantys psichikos sveikatos sutrikimai ir ligos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gydytojo paskirtus vaistus naudojusių gyventojų dalis nuo 2005 m. iki 2014 m.185 išaugo visose amžiaus grupėse (nuo 38,2 proc. gyventojų iki 40,2 proc., +2 proc.). Vis dėlto, didelę dalį sudariusi priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių grupė šiame kontekste išaugo dar sparčiau: 55–64 m. amžiaus visuomenės grupėje gydytojų paskirtų vaistų naudojimas padažnėjo nuo 60,1 proc. iki 63,7 proc. (+3,6 proc.), o 65–74 m. amžiaus grupėje – nuo 69,6 proc. iki 77 proc. (+7,4 proc.). Lyginant skirtumus tarp lyčių, sparčiau augo vaistus vartojančių pacientų vyrų dalis (nuo 59,6 proc. iki 71,2 proc., +11,6 proc. 65–74 m. amžiaus grupėje), tačiau itin dažnai gydytojų paskirtus vaistus vis dar vartojo senyvo amžiaus moterys (jų dalis išaugo nuo 75,8 proc. iki 80,4 proc., +4,6 proc.). Pastebima, jog fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su socialiniais pasikeitimais / išėjimu į pensiją, gydymas vaistais nėra universali ir tinkamiausia išeitis: pravartu ieškoti alternatyvių geros senyvo amžiaus asmenų savijautos užtikrinimo būdų.

Remiantis HI duomenimis apie kasmet naujai susirgusius asmenis186 (sergamumo rodikliu), asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimų (F00–F99) skaičius kasmet augo tiek vyresnio priešpensinio (nuo 45 m. iki 64 m.), tiek pensinio (65 m. ir vyresni) amžiaus grupėse. Per 2011–2016 m. laikotarpį 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų sergamumas buvo didesnis, lyginant su vyresnio priešpensinio amžiaus asmenų grupe ir augo intensyviau (žr. toliau pateiktą paveikslą).

184

Skrabienė I. Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai. 2007 m. <http://gs.elaba.lt/object/elaba:1962013/> 185

Lietuvos statistikos departamento duomenų portale galimas analizės pjūvis. 186

HI. Sveikatos statistinių duomenų portalas. 2017 m. <http://stat.hi.lt/>

Pav. 29: Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis, tūkst. asm., 2011–2016 m.


64

Sergamumas augo tiek absoliučiais, tiek santykiniais matais: vertinant naujai susirgusių asmenų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, skaičių, 45–64 m. amžiaus grupėje šis rodmuo išaugo187 24 proc. (nuo 17,5 atv. iki 21,8 atv.); 65 m. ir vyresnių grupėje – 31 proc. (nuo 27,9 atv. iki 36,4 atv.). Statistika rodo, jog beveik 3 ketvirtadaliai (73 proc.) asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, buvo moterys188. Be to, sergamumas tarp mieste ir kaime gyvenančių asmenų skiriasi nežymiai – mieste šis rodiklis siekia 29,3 naujai susirgusius asmenis, tenkančius 1 tūkst. gyv. (2016 m., visų psichikos ir elgesio sutrikimų atveju), kaime – 29,5 atv.

Didžiąją šių sutrikimų dalį (apytikriai 70 proc.) sudarė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (F10), dėl kitų psichoaktyviųjų medžiagų (F11–F19), nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F30–F39) ir depresijos (F32–F33). Toliau pateikiami detalesni duomenys apie sergamumo šiomis ligomis dinamiką.

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais nagrinėjamu laikotarpiu itin reikšmingai (beveik penkis kartus) išaugo tiek vyresnio priešpensinio, tiek pensinio (beveik šešis kartus) amžiaus grupėse. Itin daug naujų susirgimų užfiksuota 2013 m. (žr. toliau pateiktą pav.).

Apie 3 ketvirtadalius (74 proc.) sergančiųjų 2016 m. sudarė vyrai. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, jog piktnaudžiavimo alkoholiu paplitimas Lietuvoje ir dėl to kylantys emocinės savijautos, psichikos sveikatos sutrikimai HI Sveikatos statistinių duomenų portale nėra užfiksuojami (žr. tyrimo įvadą, kuriame plačiau apibūdinami metodiniai analizės apribojimai). Dėl šios priežasties sergamumo psichikos sveikatos ligomis dėl alkoholio vartojimo statistiką ir dinamiką vertėtų analizuoti kritiškai, o išaugęs užfiksuotų ligų atvejų skaičius veikiau sietinas su dažnesniu individualių asmenų kreipimusi pas gydytojus ir šios diagnozės atpažinimu pacientų tarpe.

Depresijos. Sergamumas depresija analizuojamuoju laikotarpiu nuosaikiai mažėjo tiek vyresnio priešpensinio (-10 proc.), tiek pensinio (-3 proc.) amžiaus grupėse (žr. toliau pateiktą pav.).

187

Čia ir toliau sergamumo 1 tūkst. gyventojų atveju vertintas 2011–2015 m. laikotarpis. 188

45 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų grupėje moterys sudaro 59 proc. (806,4 tūkst. asm.).

Pav. 30: Naujų susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo skaičius, asm., 2011–2016 m.


65

Sergamumas pagal atvejų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų, 45–64 m. amžiaus grupėje sumažėjo 9 proc. (nuo 5,71 iki 5,22), tačiau vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų grupėje išliko beveik nepakitęs (padidėjo nuo 5,13 iki 5,14). Depresija kur kas dažniau sirgo moterys (2016 m. jų susirgimai sudarė 84 proc.).

Nors sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis vyresnio priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių tarpe pastaraisiais metais (2011–2016 m.) reikšmingai augo, pažymima, jog neretai jų psichikos sveikatos iššūkiai ir depresiniai sutrikimai yra klaidingai aiškinami kaip natūralaus senėjimo proceso dalis, dažnais atvejais – nediagnozuojami ir į nagrinėtą statistiką nepatenka189. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti šios visuomenės grupės psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos, diagnozavimo ir gydymo priemones – toliau vertinamas šiuo metu įgyvendinamų programų veiksmingumas.

Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos kontekste:

2017 m. pr. Lietuvoje gyveno 723,6 tūkst. asmenų, sulaukusių 60 m. amžiaus ar vyresnių (25 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų). 60–65 m. amžiaus grupei (ypač aktualus „pereinamasis“ tarpsnis) priklausė 205,6 tūkst. gyventojų. Didesnė nagrinėjamos visuomenės grupės dalis – mieste gyvenančios moterys.

Esminiai asmenybės raidos požymiai senstant apibūdinami įvairiomis teorijomis: biologiniu (fizinė asmens raida), psichologiniu (požiūrių ir gebėjimų raida) ir sociologiniu (asmens santykis su savimi ir visuomene) požiūriais. Visi aktualūs pokyčiai mokslininkų yra skirstomi į fizinius, pažintinius ir socialinius.

Tarp dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių – sutuoktinio netektis, įplaukų sumažėjimas, diskriminacinis visuomenės požiūris į senyvus žmones, vertybių sistemos kitimas, išskiriantis jaunuolius ir senus žmones.

Vienas ryškiausių sisteminių ir reikšmingą poveikį visam senyvo amžiaus žmonių gyvenimo būdui turinčių veiksnių – išėjimas į pensiją: susiaurėja socialinis ratas, drastiškai kinta vaidmuo visuomenėje, individai gali pradėti jaustis nereikalingi, bejėgiai.

Nors gydytojo paskirtus vaistus naudojančių gyventojų dalis nuo 2005 m. iki 2014 m. išaugo visose amžiaus grupėse, sparčiau augo ir didžiausią šios grupės dalį sudarė priešpensinio ir pensinio amžiaus asmenys (2014 m. gydytojų paskirtus vaistus vartojo 63,7 proc. 55–64 m.

189

Valstybinis psichikos sveikatos centras. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas. 2013 m. <https://issuu.com/larisajakovuk/docs/visuom_psich_sveikatos_rizikos_veik>

Pav. 31: Naujų susirgimų depresija skaičius, tūkst. asm., 2011–2016 m.

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal HI duomenis

66

amžiaus asmenų ir 77 proc. 65–74 m. amžiaus asmenų). Pastebima, jog fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su socialiniais pasikeitimais / išėjimu į pensiją, gydymas vaistais nėra universali ir tinkamiausia išeitis: pravartu ieškoti alternatyvių geros senyvo amžiaus asmenų savijautos užtikrinimo būdų.

Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis 2011–2016 m. vyresnių nei 65 m. asmenų amžiaus grupėje išaugo 38 proc. (nuo 15,2 tūkst. iki 21 tūkst. užfiksuotų ligonių). Ypač padažnėjo psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio (priklausomai nuo amžiaus skirtumų, nuo keturių iki penkių kartų); sergamumas depresija nuosaikiai mažėjo (-3 proc.).

Vyrauja klaidingas požiūris į senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimus: manoma, jog jie yra senėjimo proceso dalis, dažnai nesikreipiama į gydytojus, sutrikimai nėra diagnozuojami. Dėl šių priežasčių būtina užtikrinti efektyvias tiek psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos, tiek jų gydymo priemones.


Siekiant spręsti su reikšmingais socialinės aplinkos pokyčiais išeinant į pensiją susijusius sunkumus ir iššūkius psichikos sveikatai, šalies viešojo valdymo institucijos ir nevyriausybinis sektorius įgyvendina įvairias iniciatyvas / programas ar projektus. Toliau dalis šių priemonių yra apibūdinamos išskirtos problemos ir efektyvumo kontekste.

LR savivaldybėse teikiamos socialinės paslaugos

Priemonės aprašymas. Kaip nustatyta LR Vietos savivaldos įstatyme190, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų steigimas ir išlaikymas yra LR savivaldybių funkcija. Šiuo metu savivaldybėje teikiamos socialinės paslaugos gali būti skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias (socialinę priežiūrą ir globą)191.

190

LR Vietos savivaldos įstatymas. 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533. <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F> 191

Valstybės kontrolė. Ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius. 2015 m. birželio 30 d. Nr. VA-P-10-9-10. <https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3335>

Pav. 32: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos gerinimo priemonės


67

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Psichikos sveikatos sutrikimų, kylančių senyvo amžiaus asmenims išeinant į pensiją, prevencija ir gydymas – savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų komplekso dalis. Šiuo metu asmenims visoje šalyje galima psichologinė pagalba, socialines paslaugas teikiant asmens namuose. Remiantis Valstybės kontrolės audito192 išvadomis, laikoma, jog visose savivaldybėse, teikiančiose dienos globos asmens namuose paslaugas, pakanka socialinės srities darbuotojų (tarp jų – psichologų).

Vis dėlto, vertinama, jog visoje šalyje keblu nustatyti senyvo amžiaus asmenis, kuriems reikia pagalbos: 2 trečdaliai savivaldybių nekaupia informacijos apie šią visuomenės grupę ir pagalbą teikia tik po asmens kreipimosi. Psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo kontekste tai gali reikšmingai mažinti paslaugų paplitimą tarp tikslinės grupės narių.

Sąlyginis efektyvumas. Remiantis Valstybės kontrolės išvadomis192, socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims LR savivaldybėse organizuojamos neefektyviai ir negali patenkinti didėjančio šių paslaugų poreikio. Paslaugų teikimui skiriamas biudžetas auga: 2012 m. jų finansavimui skirta 63 mln. Eur, 2014 m. – 81,8 mln. Eur. Bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra ir socialinė globa senyvo amžiaus asmenims finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų, o socialinė globa asmenims su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.

Visuomenės sveikatos biurų teikiamos paslaugos

Priemonės aprašymas. Lietuvoje šiuo metu veikia 46 visuomenės sveikatos biurai193, teikiantys įvairias visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos ir ligų prevencijos paslaugas. Senjorams juose organizuojami įvairūs užsiėmimai, orientuoti į fizinės sveikatos stiprinimą ir prasmingą laisvalaikį194:

Informacijos apie sveikatos stiprinimo būdus skleidimas ir fizinės veiklos organizavimas (organizuojamos psichologų, vaistininkų-žolininkų, medikų paskaitos, kolektyvinės mankštos, kt.),

192

Valstybės kontrolė. Ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius. 2015 m. birželio 30 d. Nr. VA-P-10-9-10. <https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3335> 193

LR Sveikatos apsaugos ministerija. Visuomenės sveikatos biurų kontaktai. 2017 m. <https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-biuru-metai> 194

Nagrinėti Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biurų atvejai.

Pav. 33: Savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų rūšys

Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Valstybės kontrolės informacija

68

Rengiami nemokami sociokultūriniai užsiėmimai laisvalaikiui (šiaurietiškas ėjimas, šokiai, paskaitos sveikos gyvensenos ir kitomis aktualiomis temomis, meno terapija, išvykos, užsiėmimai baseine, kt.).

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Nors į psichikos sveikatos iššūkius, patiriamus būtent „pereinamuoju“ – išėjimo į pensiją – laikotarpiu, orientuotų veiklų visuomenės sveikatos biurai nevykdo, organizuojami užsiėmimai padeda senyvo amžiaus asmenims atrasti mėgstamą veiklą, didinti užimtumą ir plėsti išėjus į pensiją smarkiai susiaurėjusį socialinį ratą. Tokios veiklos padeda palaikyti gerą psichikos sveikatos būklę ir yra laikomos efektyvia psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos priemone.

Sąlyginis efektyvumas. Visuomenės sveikatos biurų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, įgyvendinant atskirus projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų lėšų, tačiau jų dalis, skiriama veiklų senyvo amžiaus asmenims organizavimui, nėra išskiriama.

Vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 m. veiksmų planas

Priemonės aprašymas. 2015 m. patvirtintas Vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 m. veiksmų planas195, skirtas padidinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje, sukuriant jiems palankias sąlygas spręsti socialinius ir pilietinius klausimus; planas įgyvendinamas finansuojant projektus 2016–2020 m.

Plane numatytas vyresnio amžiaus (nuo 55 m. amžiaus) darbingų asmenų motyvavimas, individualus darbas, jų poreikių ir galimybių vertinimas, informavimas, konsultavimas, psichologinė pagalba, taip siekiant jų grįžimo ar išlikimo darbo rinkoje.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Veiksmų plano tikslas atliepia „pereinamąjį“ (išėjimo į pensiją) laikotarpį išgyvenančių priešpensinio amžiaus asmenų problemas. Vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimas į savanorišką veiklą leidžia įprasminti save, suteikia saviraiškos galimybę, svariai prisideda prie socialinių ir asmeninių kompetencijų, įgūdžių ir reikalingos patirties perdavimo kitiems195. Įgyvendinat veiksmų planą, siekiama saugoti ir stiprinti vyresnio amžiaus asmenų psichikos sveikatą – didinti jų savivertę, atkurti ir palaikyti jų socialinius ryšius ir taip vykdyti su nagrinėjama problema susijusių psichikos sveikatos iššūkių prevenciją.

Sąlyginis efektyvumas. Veiksmų planas įgyvendinamas finansuojant vyresnio amžiaus asmenų įtraukimo į savanorišką veiklą, konsultavimo, motyvavimo, jų savivertės didinimo ir bendrųjų gebėjimų ugdymo (mokymų) veiklas, informacijos sklaidą. Veiklos finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis (numatytas 6 mln. Eur fondas). Už šias lėšas į organizuojamas veiklas siekiama įtraukti ne mažiau kaip 8 tūkst. tikslinės grupės narių.

Numatyta ES finansavimo priemonė „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“

Priemonės aprašymas. 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu numatyta priemonė „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ (Nr. 08.4.2-ESFA-V-613). Priemonės tikslas – remiant sveiką senėjimą skatinančias intervencijas stiprinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatą prailginant jų sveiką ir produktyvų amžių, tokiu būdu mažinant neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui ir nepriklausomumui bei atitinkamai užkertant kelią šių asmenų socialinės atskirties ir skurdo rizikai196. Galimi projektų pareiškėjai – LR SAM ir šalies universitetai (LSU, VU, LSMU, KU).

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Įgyvendintini projektai atliks psichikos sveikatos iššūkių senyvo amžiaus asmenų tarpe prevencijos funkciją, skatindami šios visuomenės grupės

195

LR Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. A1-597. Dėl vyrenio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo. <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f9536780772b11e5b7eba10a9b5a9c5f> 196

LR Finansų ministerija. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijos Lietuvoje. Patvirtintos priemonės. 2017 m. <http://www.esinvesticijos.lt/lt/patvirtintos_priemones/sveiko-senejimo-skatinimo-inciatyvos>

69

sveikos gyvensenos įpročius ir aktyvų, turiningą laisvalaikio praleidimą. Tarp finansuojamų veiklų – informacinės kampanijos ir renginiai senyvo amžiaus žmonių psichikos sveikatos tema.

Sąlyginis efektyvumas. Projektams įgyvendinti numatyta 4,5 mln. Eur ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšų. Numatoma, jog dėl šių projektų 55 m. amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas sieks 5 proc. (2023 m. pab.).

Nevyriausybinio sektoriaus organizuojamos laisvalaikio ir saviugdos iniciatyvos

Priemonės aprašymas. Visoje šalyje, ypač – didmiesčiuose, NVO organizuoja ir buria įvairaus tipo laisvalaikio praleidimo ir saviugdos grupes senyvo amžiaus gyventojams. Tarp jų – pensininkų bendrija „Sidabro gija“ (Klaipėda), Trečiojo amžiaus universitetai (40 universitetų visoje Lietuvoje197), asociacija „Senjorų iniciatyvų centras“ (Kaunas), Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (bendrijos visoje šalyje), kiti įvairūs senjorų klubai (pvz., „Maltiečių senjorų klubai“, klubai bibliotekose ar bendruomenių centruose, profesinių sąjungų / asociacijų senjorų klubai (pvz., Lietuvos žurnalistų sąjungos senjorų klubas)).

Asociacijose ir klubuose senyvo amžiaus asmenys užsiima įvairia veikla: organizuojamas neformalus švietimas (kalbų, naudojimosi IT, ekonominių ir kitų bendrųjų įgūdžių ugdymas, dalijimasis patirtimi), chorai ir muzikiniai ansambliai, vakaronės, vaidinimai, parodos, sveikos gyvensenos skatinimo veiklos (gydytojų paskaitos, šiaurietiškas vaikščiojimas, užsiėmimai baseine, šokiai, išvykos ir žygiai pėsčiomis), konferencijos ir edukaciniai renginiai.

Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Psichikos sveikatos iššūkių, kylančių dėl išėjimo į pensiją, prevenciją ir mažinimą netiesiogiai užtikrina aktyvaus ir turiningo laisvalaikio, saviugdos veiklos. Nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos padeda spręsti senyvo amžiaus žmonių užimtumo problemas, plėsti jų socialinį ratą, suteikti galimybes saviraiškai, tačiau didžioji dalis organizuojamų veiklų išlieka atskirtos nuo kitų visuomenės grupių: senyvi asmenys daugiausiai skatinami bendrauti, bendradarbiauti ir dalintis patirtimi tarpusavyje.

Sąlyginis efektyvumas. Sąnaudos, skiriamos nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvoms vykdyti, valstybės mastu nėra didelės. Nors NVO inicijuojamos ir bendruomenių veiklos pagrindu vykdomos priemonės tarptautiniu mastu yra pripažįstamos kaip itin veiksmingi būdai stiprinti visuomenės grupių psichikos sveikatą ir vykdyti jos sutrikimų prevenciją, socialinis senyvo amžiaus asmenų aktyvumas Lietuvoje išlieka žemas198.

Šiuo metu įgyvendinamos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės senyvo amžiaus asmenų grupėje:

Šiuo metu šalyje nėra vykdomų priemonių, skirtų būtent socialinių pokyčių „pereinamuoju“ – išėjimo į pensiją – etapu patiriamiems psichikos sveikatos iššūkiams mažinti (prevencijai ar gydymui),

Įgyvendinamo (ar numatytos įgyvendinti) priemonės orientuotos į sveikos gyvensenos įpročių skatinimą ir turiningo laisvalaikio bei saviugdos galimybių sudarymą,

Didžioji dalis senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos iššūkių prevencijos ir mažinimo priemonių yra inicijuotos viešojo valdymo ar joms pavaldžių įstaigų / institucijų, tačiau nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos taip įvairios ir paplitusios visoje šalyje,

Nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos, skirtos tikslinės visuomenės grupės laisvalaikio turtinimui ir ugdymui, daugiausiai orientuotos į veiklą šios grupės viduje (t. y., skatina senyvo amžiaus žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje), o ne tarp skirtingų visuomenės grupių.

197

Ugdymo plėtotės centras. Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje: situacijos analizė ir plėtros gairės. 2014 m. <http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2014/01/Tre%C4%8Diojo-am%C5%BEiaus-universitetai-Lietuvoje-situacijos-analiz%C4%97-ir-pl%C4%97tros-gair%C4%97s.pdf> 198

Miežytė-Tijūšienė J., Bulotaitė L. Pensinio amžiaus žmonių socialinis aktyvumas bei psichologinė savijauta. 2012 m. <http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2012/nr_4/2012_199_205.pdf>

70


Šiame tyrimo skyriuje pateikiami galimi identifikuotos problemos – senyvo amžiaus asmenų patiriamų psichologinių iššūkių, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją – sprendimo būdai, užsienio šalyse taikomi kaip prevencinės ar pagalbos priemonės. Šiuo metu egzistuojančių priemonių / įrankių kontekste išsiskiria tokie pagrindiniai bruožai, tendencijos:

Pripažįstama, jog socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu (geros fizinės ir psichikos sveikatos) senėjimu. Tyrimai rodo199, kad dalyvavimas socialinėje veikloje veikia fizinę sveikatą, pažinimo funkcijas ir padeda išgyventi sunkumus, su kuriais susiduria didelė dalis senyvo amžiaus žmonių. Pabrėžiama, kad yra svarbu palaikyti socialinį aktyvumą, nes jis teikia žmogui galimybę sustiprinti santykį su kitais, gauti reikiamo palaikymo ir pasitikėjimo savimi.

Socialinis aktyvumas yra skaidytinas į socialinį aktyvumą toje pačioje amžiaus grupėje: dalyvavimą senyvo amžiaus asmenų veiklose ir ugdymąsi tarpusavyje (pavyzdžiui, kursai, paskaitos Trečiojo amžiaus universitetuose ar senjorų klubuose), bei aktyvią sąveiką su kitomis visuomenės grupėmis (pavyzdžiui, dalyvaujant savanorystės programose200 , palaikant ryšį su profesinėmis grupėmis).

Siekiama užtikrinti į pensiją išėjusių asmenų aktyvumą ir neatitrūkimą nuo prieš tai įprasto gyvenimo ritmo įvairiomis įsitraukimo į buvusios darbovietės veiklą formomis: periodiniais susitikimais, kvietimais į socialines veiklas, šventes ir užsiėmimus, dalijomosi patirtimi sesijas ir kt.

Senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės vertinimas yra glaudžiai susijęs su jų (visuomenėje vyraujančias nuostatas atliepiančiu) požiūriu į senatvę ir psichologiniu atsparumu201. Tai rodo, jog efektyvia prevencine psichikos sveikatos sutrikimų priemone gali tapti visuomenėje vyraujančių stereotipų apie senatvę, išėjimą į pensiją mažinimas tiek tarp pačių senyvo amžiaus asmenų, tiek tarp kitų visuomenės grupių. Tam kuriamos įvairaus tipo socialinės, informacinės programos, kampanijos202.

Tyrimai rodo, jog teigiamos įtakos fizinei ir psichologinei sveikatai turi fizinis aktyvumas203, todėl įvairiose pasaulio šalyse organizuojamos fizinio aktyvumo programos, žaidynės, kursai, užsiėmimai, tokiu būdu siekiant užtikrinti sveiką senėjimą tiek fiziniu, o kartu ir psichikos, emociniu ir socialiniu aspektais.

199


Corporation for National and Community Service. The health benefits of volunteering. 2007 m. <https://www.nationalservice.gov/pdf/07_0506_hbr.pdf> 201

Šukytė E., Čepukienė V. Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmė jų gyvenimo kokybei. 2017 m. <http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2017.1(76)/VS%202017%201(76)%20ORIG%20Poziuris%20i%20senatve.pdf> 202

Programsforelderly.com. Aging awareness, sensitivity self-confidence programs. 2017 m. <http://www.programsforelderly.com/index-awareness.php> 203

Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras. Pagyvenusių žmonių fizinis aktyvumas ir sveikata. 2013 m. <http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Pagyvenusiu%20zmoniu%20FA%20%28metodine-informacine%20medziaga%29.pdf>

71

Pažymėti priemonių, skirtų senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijai ir mažinimui, bruožai iliustruojami toliau (žr. toliau pateiktą pav.).

Toliau aprašoma socialinį aktyvumą per senyvo amžiaus asmenų sąveiką su kitomis visuomenės grupėmis iliustruojanti Retired & Senior Volunteer Program (RSVP) iniciatyva, vykdoma JAV.

Retired & Senior Volunteer Program (RSVP) JAV

Spręsta problema. Į pensiją išėjusių senyvo amžiaus asmenų savanorystės programa (angl. Retired & Senior Volunteer Program, RSVP) inicijuota dar 1971 m. ir yra vystoma iki šiol, siekiant spręsti šiuos iššūkius204:

Vyresnio amžiaus asmenų dalis JAV visuomenėje paskutiniame amžiuje sparčiai išaugo: XX-ojo amžiaus pr. 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų dalis sudarė 4 proc., o 2013 m. ji išaugo iki 13 proc.

Pripažinta, jog senyvo amžiaus asmenys susiduria su kur kas didesne psichikos sveikatos sutrikimų rizika – tarp dažniausiai pasitaikančių ligų ypač išsiskiria depresija, su nerimu susiję sutrikimai.

Depresijos paplitimas gali lemti tai, jog senyvo amžiaus asmenys yra linkę į savižudybę labiau nei bet kuri kita visuomenės grupė (65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų savižudybės sudaro 18 proc. visų savižudybių, tačiau jų dalis visuomenėje – tik 13 proc.).

Tyrėjai atpažino daug faktorių, turinčių įtakos depresijos ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimui tarp senyvo amžiaus asmenų: prastėjanti fizinė sveikata, artimųjų mirtis, socialinė atskirtis, mažėjanti savivertė, gyvenimo tikslo praradimas, fizinio aktyvumo stoka. Taigi, didelei daliai psichosocialinių rizikos veiksnių galima užkirsti kelią per prevencines veiklas ir intervencijas.

Priemonės aprašymas. RSVP yra viena iš 3 valstybės lygmeniu administruojamų JAV Senjorų korpuso (angl. Senior Corps) programų, koordinuojanti savanorystės galimybes asmenims, sulaukusiems 55 m. amžiaus ir vyresniems205. Šiuo metu RSVP į įvairaus tipo savanorišką veiklą įtraukia daugiau nei 400 tūkst. asmenų. Savanoriai prisideda prie vaikų ugdymo / švietimo, atvykėlius iš užsienio moko anglų kalbos,

204

McDonald T. W., Chown E. L., Tabb J. E., Schaeffer A. K., Howard E. K. M. The impact of volunteering on seniors’ health and quality of life: an assessment of the retired and senior volunteer program. 2013 m. <http://file.scirp.org/pdf/PSYCH_2013032817063348.pdf> 205

Corporation for National & Community Service. RSVP operations handbook. 2017 m. <https://www.nationalservice.gov/sites/default/files/documents/RSVP%20Handbook%20-%20Optimized.pdf>

Pav. 34: Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir mažinimo priemonių bruožai


72

teikia pagalbą nuo gamtos stichijų nukentėjusiems asmenims, padeda neįgaliesiems, koordinuoja kitus savanorius ir kitais būdais įsitraukia į bendruomeninę veiklą. RSVP savanoriai patys pasirenka, kaip, kur ir kaip dažnai nori įsitraukti į pasirinktas veiklas – jų užimtumas svyruoja nuo keleto iki 40 val. per savaitę.

Priemonės taikymo poveikis. Valstybinė programa pasižymi reikšmingais rezultatais206:

Iki 2017 m. pr. užfiksuota 46 mln. savanorystės valandų (vertinant 1 darbo valandą 27 Usd, valstybės institucijos šį bendruomeninį darbą vertina 1,3 mlrd. Usd),

Valstybės biudžeto lėšomis finansuoti 627 projektai,

Savanoriai prisidėjo prie 78 tūkst. vaikų ugdymo / mentorystės,

Pagalbos sulaukė 797 tūkst. savarankiško gyvenimo sunkumus patiriančių asmenų.

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog savanorystė senyvame amžiuje prisideda prie streso ir kitų psichologinių rizikos veiksnių mažinimo207, 208: sudaromos galimybės fiziniam aktyvumui, bendravimui, laisvo laiko, išėjus į pensiją, užpildymui. Tokiu būdu senyvo amžiaus asmenys gali prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir taip išlaikyti sveiką savivertę, pasitikėjimą savimi.

RSVP programos vertinimui atlikta studija, tyrusi 451 į savanorystę įsitraukusius asmenis, nustatė, jog dėl dalyvavimo programoje reikšmingai išaugo eilė teigiamų asmenų savijautos, psichikos sveikatos rodiklių: savo pasiekimų ir gyvenimo prasmės suvokimas, galimybės keisti kitų žmonių gyvenimus / kasdienybę vertinimas, pozityvus kiekvienos naujos dienos vertinimas, bendra savijauta ir gyvenimo kokybė208.

Toliau aprašoma požiūrio į senatvę gerinimą ir psichologinį atsparumą iliustruojanti Ageing With Confidence programa, vykdoma Airijoje.

Ageing With Confidence Airijoje

Spręsta problema. Programos Ageing With Confidence pagrindas – senyvo amžiaus asmenų poreikis įsitraukti į tęstines edukacines / saviugdos veiklas ir taip mažinti tarp jų paplitusį neigiamą požiūrį į senėjimą ir senyvus asmenis kaip visuomenės grupę, didinti pasitikėjimą savimi ir skatinti proaktyviai gerinti savo fizinę / psichikos sveikatą, emocinę savijautą ir atgauti savo gyvenimo kontrolę. Tam, kad pasiektų tokius tikslus, 2005 m. įkurta programa siūlo edukacines programas sveikatos ir savarankiško, pilnaverčio gyvenimo įgūdžių temomis, siekia gerinti šios visuomenės grupės psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savimi.

Priemonės aprašymas. Ageing With Confidence iniciatyvos apimtyje organizuojamos psichosocialinės švietėjiškos veiklos yra koordinuojamos vietos bendruomenių organizacijų, socialiai atsakingų verslo įmonių, NVO ir kitų bendruomenės grupių. Užsiėmimų metu senyvo amžiaus asmenys yra skatinami perprasti savo senėjimo procesus ir jų reikšmę, nagrinėti ir paneigti su senatve susijusius ir visuomenėje paplitusius mitus. Programa grįsta tarpusavio pagalbos ir savivertės gerinimo, fizinės ir psichikos sveikatos sąsajos, socialinio aktyvumo pagrindu.

Programą sudaro 3 atskiri, tačiau tarpusavyje susiję kursai, iš kurių 2 skirti senyvo amžiaus asmenims, o likę – užsiėmimų koordinatoriams. Kursą sudaro 8 kassavaitiniai 2,5 val. trukmės užsiėmimai; kiekvienas jų yra vedamas specialiai tam apmokytų lektorių / moderatorių.

Ageing With Confidence programą vykdo valstybinio lygmens ne pelno siekianti labdaringa Age & Opportunity organizacija, užtikrinanti kursų lektorių / moderatorių iš vietos bendruomenių NVO, verslo įmonių, socialinės rūpybos įstaigų bendradarbiavimą, apmokymą ir jiems teikiamą metodinę medžiagą

206

Corporation for National & Community Service. Senior Corps fact sheet. 2017 m. <https://www.nationalservice.gov/newsroom/marketing/fact-sheets/senior-corps> 207


McDonald T. W., Chown E. L., Tabb J. E., Schaeffer A. K., Howard E. K. M. The impact of volunteering on seniors’ health and quality of life: an assessment of the retired and senior volunteer program. 2013 m. <http://file.scirp.org/pdf/PSYCH_2013032817063348.pdf>

73

bei nuolatinę pagalbą.

Priemonės taikymo poveikis. Per 4 programos vykdymo metus parengti 79 kursų lektoriai / moderatoriai suorganizavo 85 kursus 13-oje (iš 30) grafysčių ir į programą įtraukė 30 skirtingų socialinių partnerių.

Remiantis panašaus tipo prevencinių programų vertinimu209, atpažįstamas reikšmingas ir mažinantis jų poveikis depresijos ir su nerimu susijusių psichikos sveikatos sutrikimų paplitimui. Moksliniame tyrime aprašomos panašaus pobūdžio intervencijos dėka tirtoje senyvo amžiaus asmenų grupėje perpus sumažėjo depresijos ir nerimo sutrikimo atvejų; šis poveikis buvo ilgalaikis (iki 24 mėn.) ir taupantis hospitalizavimui bei ambulatoriniam gydymui skirtas lėšas. Nepriklausomai atliktas kokybinis Ageing With Confidence programos vertinimas210 padėjo nustatyti, jog kursų dalyviai buvo patenkinti tiek kursų turiniu, tiek jų organizavimu, o didžioji dauguma parengtų kursų lektorių / moderatorių vertino savo žinias ir pasirengimą, reikalingą vesti Ageing With Confidence kursus, kaip aukštą.

Toliau aprašomos fizinį senyvo amžiaus aktyvumą skatinančias programas iliustruojančios OSGA (Ontario Senior Games Association) 55+ žaidynės, organizuojamos Kanadoje.

OSGA (Ontario Senior Games Association) 55+ žaidynės Kanadoje

Spręsta problema. Nemaža senėjimo procesus ir su jais susijusią psichikos sveikatos būklę tyrinėjusių mokslininkų dalis pažymi, jog dažnai išėję į pensiją senyvo amžiaus asmenys gyvena itin sėslų, fiziškai neaktyvų gyvenimą ir pasitraukia iš visuomeninės, socialinės veiklos. Teigiama, jog būtent nejudrus gyvenimo būdas turi itin didelės reikšmės senėjimo procesams: staigiam fizinės ir psichikos sveikatos pablogėjimui211.

Priemonės aprašymas. OSGA (Ontario Senior Games Association) 55+ žaidynių tikslas – suteikti Ontarijo provincijoje gyvenantiems vyresnio (55 m. ir daugiau) amžiaus asmenims galimybę palaikyti socialinį aktyvumą nepaisant išėjimo į pensiją, gerinti fizinę ir emocinę savijautą, palaikyti gerą ir puoselėti psichikos sveikatą dalyvaujant sportiniuose užsiėmimuose ir žaidimuose212.

Periodiškai organizuojamos žaidynės rengiamos taip, kad užtikrintų kuo daugiau jų dalyvių bendravimo ir bendradarbiavimo galimybių: sportines veiklas papildo laisvalaikio užsiėmimai ir įvairios šventės. Sekama visuomenėje vyraujančiomis sporto, sveikos gyvensenos, meno ir kultūros tendencijomis, akcentuojama sąsaja tarp fizinės ir psichikos sveikatos, savijautos. Taip pat siekiama puoselėti socialiai ir fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus asmenų įvaizdį visuomenėje ir plėsti teigiamą požiūrį į senatvę bei fizinį aktyvumą tarp kitų visuomenės grupių. OSGA organizuoja žaidynes 36 administracinėse srityse; ši veikla finansuojama Kanados Turizmo, kultūros ir sporto ministerijos lėšomis.

Priemonės taikymo poveikis. Paprastai per metus surengiami 28 susitikimai, tarp kurių didžiausi – vasaros (per 1,4 tūkst. dalyvių) ir žiemos (per 1 tūkst. dalyvių) žaidynės. Skaičiuojama, jog 2013 m. į žaidynes įsitraukė per 10 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų.

Akademinė bendruomenė, tyrinėjanti senėjimo procesus, jau kurį laiką fizinio aktyvumo skatinimą vertina kaip vieną iš veiksmingų būdų senyvo amžiaus asmenims gerinti tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą213.

209

Veer-Tazelaar P. ir kt. Prevention of depression and anxiety in older people. 2011 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/labs/articles/21898310/> 210

Leime A. N., O’Shea E. Well into older age – Age & Opportunity and the evidence: What research says about the value of promoting participation of older people. 2010 m. <http://www.artsandhealth.ie/wp-content/uploads/2011/09/Well_into_Older_Age.pdf> 211

McDonald T. W., Chown E. L., Tabb J. E., Schaeffer A. K., Howard E. K. M. The impact of volunteering on seniors’ health and quality of life: an assessment of the retired and senior volunteer program. 2013 m. <http://file.scirp.org/pdf/PSYCH_2013032817063348.pdf> 212

OSGA 55+ (Ontario Senior Games Association). About OSGA. 2017 m. <http://www.osga55plus.ca/about> 213

JPP „Kurk Lietuvai“. Visuomenės psichikos sveikatos gerinimas. 2017 m. <http://kurklt.lt/projektai/visuomenes-psichikos-sveikatos-gerinimas/>

74

Fizinis aktyvumas neretai laikomas „atsvara“ medikamentiniam gydymui ir efektyvia fizinių ir psichologinių negalavimų prevencijos priemone214. Tyrimai rodo, jog nuoseklus ir sistemingas fizinis aktyvumas (18-os mėn. vaikščiojimo programa 439 senyvo amžiaus asmenims) turi antidepresantinio gydymo požymių ir padeda didinti pasitenkinimą gyvenimu, tuo pat metu ugdydamas fizines galimybes (prideda „gyvenimo metams“, o ne tik „gyvenimo metų“, angl. adding life to years and not just years to life)215. Galų gale, fizinio senyvo amžiaus asmenų aktyvumo skatinimas gali lemti reikšmingus viešųjų lėšų, skirtų hospitalizavimui, medikamentiniam ir ambulatoriniam gydymui, sutaupymus216.


Galimos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės senyvo amžiaus asmenų grupėje:

Vienas fizinės ir psichikos sveikatos atžvilgiu sėkmingo senėjimo veiksnių – socialinis aktyvumas bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje (senyvo amžiaus asmenų užsiėmimų metu) ir įsitraukiant į veiklas, kurių metu puoselėjama sąveika tarp senyvo amžiaus žmonių ir kitų visuomenės grupių. Socialinis aktyvumas išeinant į pensiją nagrinėtai žmonių grupei leidžia išlaikyti socialinį kapitalą, sustiprinti santykį su kitais asmenimis, gauti reikiamą palaikymą ir didinti pasitikėjimą savimi. Tokių priemonių pavyzdys – Retired & Senior Volunteer programa (RSVP), vykdoma JAV.

Visuomenėje vyraujantis požiūris į senatvę ir žmonių, išeinančių į pensiją, psichologinis atsparumas turi reikšmingos įtakos senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Visuomenės ir pačių senyvų asmenų nuostatų keitimui kuriamos įvairios informacinės kampanijos ir socialinės programos, kurių pavyzdys – Ageing With Confidence programa, vykdoma Airijoje.

Nuoseklus ir sistemiškas fizinis senyvo amžiaus asmenų aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir bendrai savijautai. Todėl įvairiose pasaulio šalyse organizuojamos skirtingo pobūdžio sportinės žaidynės, užsiėmimai, tarp kurių – OSGA (Ontario Senior Games Association) 55+ žaidynės Kanadoje.

214

Harvey J., McNulty B., Schmidt C., Howard-Baptiste S. Senior Olympics: never too old to play. 2015 m. <http://www.hrpub.org/download/20150831/SAJ1-19903967.pdf> 215

Lautenschlager N. T., Almeida O. P., Flicker L., Janca A. Can physical activity improve the mental health of older adults? 2004 m. <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC449721/> 216

Leime A. N., O’Shea E. Well into older age – Age & Opportunity and the evidence: What research says about the value of promoting participation of older people. 2010 m. <http://www.artsandhealth.ie/wp-content/uploads/2011/09/Well_into_Older_Age.pdf>

75

Apibendrinimas ir klausimai diskusijai

Vaikų psichikos sveikata: kaip atpažinti ir spręsti vaikų (iki 10 m.) psichikos sveikatos problemas?

Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai:

2016 m. Lietuvoje gyveno 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus, iš kurių daugiau nei 17,8 tūkst.217 (6 proc.) turėjo psichikos sveikatos sutrikimų.

Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 0‒9 m. vaikų grupėje 2011‒2016 m. sumažėjo 6,3 proc. Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų grupės tarp vaikų yra psichologinės raidos sutrikimai (67 proc. naujų diagnozių) ir elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.).

Pagrindinės vaikų psichikos sveikatos rizikos veiksnių grupės ‒ medicininiai (lėtinės ligos, negalia, genetinės anomalijos), tėvų / psichosocialiniai (smurtas, nesutarimai, tėvų emigracija, skyrybos, kt.), ir demografiniai / socioekonominiai veiksniai (skurdas, namų neturėjimas, vaikystė vaikų namuose).

Visuomenėje gajus požiūris, jog vaikai negali turėti psichikos sveikatos problemų, psichikos sutrikimų turinčių žmonių reikia vengti, tokiomis ligomis serga tik „blogų“ tėvų vaikai.

Dėl to, jog dar negali patys atpažinti ir objektyviai įvertinti savo psichikos sveikatos būklės, vaikai susiduria su reikšminga rizika: ignoruojami psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali lemti neatpažintas ir negydomas ligas. Todėl itin svarbu plėtoti priemones, skirtas vaiko psichikos sveikatos raidai įvertinti ir laiku atkreipti dėmesį į sutrikimus.

Šiuo metu įgyvendinamos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės:

Šeimos gydytojų atliekamos vaiko patikros atlieka ypač svarbų „vartininko“ vaidmenį identifikuojant psichikos sveikatos raidos sutrikimus; neretais atvejais šeimos gydytojai gali pirmieji pastebėti ligų / sutrikimų simptomus ir nukreipti į reikiamus gydymo būdus.

STEP tėvystės įgūdžių mokymo programa padeda savanoriškai joje dalyvaujantiems tėvams geriau suprasti ir reaguoti į tiesiogiai neišdėstomus vaiko poreikius, galimus psichikos sveikatos raidos sutrikimus.

Regioniniai diferencijuoti kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai teikia vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros, sutrikimų gydymo paslaugas, teikia reikiamą pagalbą sergančio vaiko šeimai.

Pedagoginės psichologinės tarnybos priklauso pirminės grandies institucijoms, kuriose sudaromos reikiamos sąlygos nustatyti vaikų raidos sutrikimus pedagoginiame kontekste ir, priklausomai nuo individualaus atvejo, pritaikyti ugdymo / švietimo procesą.

Nagrinėtos NVO inicijuotos programos orientuotos į įvairialypes vaikų psichikos sveikatos gerinimo kryptis: sutrikimų prevenciją, atpažinimą bei jų turinčių vaikų integravimą į visuomenę, ugdymo ar švietimo įstaigų bendruomenes.


Galimos psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo priemonės:

Vaiko priežiūra tampa vis labiau orientuota į skirtingų bendruomenės grupių teikiamų paslaugų jungtį, populiarėja problemų sprendimo bendruomenėje (angl. community-based) alternatyvos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti tąsą tarp psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir gydymo,

217

Pagal galimą analizės pjūvį HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale aktuali vaikų grupė ligotumui nustatyti – 0–6 m. amžiaus vaikai.

76

sutelkti visas artimiausioje vaiko aplinkoje ir ugdymo bei socialinės rūpybos institucijose teikiamas paslaugas į individualaus ir atvejui pritaikyto gydymo teikimą. Tokios alternatyvos pavyzdys – Kids Matter iniciatyva Australijoje.

Kaip vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos ankstyvam vaiko psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui ir tai sekančiam efektyviam gydymui yra tėvų turimi gebėjimai ir nuostatos. Svarbu, jog tėvai atpažintų emocinės, psichologinės vaiko raidos skirtumus nuo specialistų pripažintos normalios raidos ir suprastų, kur ir kodėl reikia kreiptis į specialistus, siekiant gauti profesionalią pagalbą. Tokių gebėjimų ugdymo pavyzdys – Centrum voor Jeugd en Gezin (CJG) centrai Nyderlanduose.

Aplinką, kurioje galima atpažinti galimus vaiko psichikos sveikatos sutrikimus, ankstyvame amžiuje papildo ugdymo / švietimo įstaigos, todėl atpažįstama, jog reikia gerinti su tuo susijusias ugdymo įstaigų darbuotojų, specialistų kompetencijas. Šiame kontekste specialistams svarbu identifikuoti išskirtinius vaikų emocinės, intelektinės, psichinės raidos požymius ir atkreipti į juos tėvų dėmesį, padėti kreiptis pagalbos į medikus, kitus specialistus.

Informacinių technologijų ir jų pasiekiamumo plėtra leido kurti ir nuolat vystyti individualizuotos ar standartizuotos pagalbos internetu įrankius, skirtus preliminariai įvertinti vaiko psichikos sveikatos būklę, vystymąsi ir tėvams / globėjams susipažinti su galimais sutrikimais, jų gydymo alternatyvomis, tolimesniais žingsniais juos diagnozuojant ir gydant. Tokio įrankio pavyzdys – Symptom checker JAV.

77

Jaunuolių psichikos sveikata: kaip atpažinti, jog jaunuoliai (iki 19 m.) šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias jų psichikos sveikatos problemas?


2016 m. Lietuvoje gyveno 293,9 tūkst. 10–19 m. amžiaus sulaukusių jaunuolių, iš kurių tais metais kas 35-am (8,4 tūkst. atv.) užfiksuoti psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimai.

10‒19 m. jaunuolių sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2011‒2016 m. laikotarpiu išaugo 8,5 proc. Dažniausiai pasitaikančios diagnozės ‒ elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.) bei protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai (15 proc.).

Išskiriami psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai ‒ biologiniai (genetinis polinkis, fizinės ligos ir kt.), psichologiniai (santykiai su tėvais / globėjais, bendraamžiais, mokymosi krūvis ir kt.) ir socialiniai (skurdas, smurtas, visuomenės grupių netolerancija ir kt.). Tarp šių veiksnių išsiskiria smurtas, patiriamas artimiausioje aplinkoje.

VTAS duomenimis, šeimoje 10‒17 m. amžiaus jaunuolių patiriamo psichologinio smurto atvejų skaičius 2011–2015 m. laikotarpiu išaugo 38,1 proc.

Dėl paauglystės sindromo, smurtautojo baimės, nepilnavertiškumo jausmo ar kitų priežasčių jaunuoliai dažnai bijo ir nedrįsta kreiptis pagalbos patys. Todėl aplinkiniams būtina gebėti atpažinti šeimoje patiriamą smurtą ir suteikti paaugliui reikalingą pagalbą.


Vaikų ir jaunuolių pagalbos telefonu linijos teikia individualią anoniminę psichologinę pagalbą jaunuoliams, susiduriantiems su įvairiomis problemomis, tarp jų – smurtavimu šeimoje; bendradarbiavimas su tiesiogiai smurtavimo problemas spręsti įgalintais specialistais linijų savanoriams leidžia operatyviai ir efektyviai spręsti kylančias jaunuolių psichikos sveikatos problemas, mažinti rizikos veiksnius.

Psichologai mokyklose atlieka „vartininko“ vaidmenį, jaunuolio elgesio mokyklos aplinkoje stebėsenos dėka galintys atpažinti galimus smurtavimo atvejus, kitus jo psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksnius.

Jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis sukurtas siekiant į vieną tinklą sujungti esamus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, taip gerindamas jų bendradarbiavimą, teikdamas efektyvesnes, jaunuoliams pritaikytas sveikatos priežiūros paslaugas; modelio apimtyje sukurta jaunuolių savipagalbos priemonė – interneto portalas „Geros nuotaikos link“, portale Sveikatostinklas.lt talpinama įvairaus tipo informacija apie pagalbos būdus susidūrus su psichikos sveikatos problemomis, smurtavimu šeimoje.

Įsitraukdamos į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, šalies mokyklos skatina bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros specialistų bei mokytojų, mokinių ir tėvų / globėjų, taip didinant jaunuolių fizinės ir psichikos sveikatos reikšmę ir galimybes atpažinti jos sutrikimų rizikos veiksnius mokyklose ir šeimose.



Siekiant apsaugoti jaunuolių psichikos sveikatą nuo šeimose kylančių smurtavimo atvejų ar konfliktų, taikomos prevencinės programos, skirtos didinti jų psichologinį atsparumą, problemų sprendimo įgūdžius. Taip stengiamasi mažinti smurto šeimoje stigmatizavimą ir skleisti žinias apie galimybes kreiptis pagalbos. Tokios programos pavyzdys – Penn Prevention Program, sukurta JAV.

Atpažįstama, jog bendravimas su panašius iššūkius išgyvenančiais bendraamžiais yra efektyvi pagalbos priemonė psichikos sveikatos sutrikimų turintiems ar su įvairiais jų rizikos veiksniais

78

susiduriantiems jaunuoliams. Randant naujų draugų, dalyvaujant ugdomuosiuose užsiėmimuose ir lyginant savo atvejį su kitų bendraamžių situacijomis, ugdomas psichologinis ir emocinis atsparumas. Tokiais principais vadovaujamasi organizuojant Maskrosbarn vasaros stovyklas Švedijoje.

Internetinės platformos ir bendravimas nuotoliniu būdu tampa vis dažniau naudojama psichologinės paramos teikimo priemone. Dalijimasis patirtimi ir „nematoma“, tačiau lengvai prieinama pagalba telefone ar kompiuteryje smurtą patiriantiems jaunuoliams leidžia mažinti vienišumo jausmą ir sužinoti apie būdus, kur ir kaip kreiptis profesionalios pagalbos. Internetinės paramos pavyzdys – Tjejzonen iniciatyva Švedijoje.

79

Suaugusiųjų psichikos sveikata: kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą / psichologinę įtampą?


2017 m. pradžioje šalyje gyveno 1,79 mln. 18–64 m. amžiaus asmenų, iš kurių 1,3 mln. buvo dirbantys. 2016 m. šios amžiaus grupės asmenims diagnozuota 41,2 tūkst. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų.

Tyrimų duomenimis, didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja negatyvus mikroklimatas. Kartu su susidariusia valdymo struktūra bei patiriamomis patyčiomis ir mobingu mikroklimatas kaip įvairių darbo aplinkos veiksnių visuma turi tiesioginės įtakos dirbančiųjų emocinei savijautai, psichikos sveikatos būklei.

2014 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, per metus laiko kas penktas (21 proc.) Lietuvos dirbantysis dėl savo darbo patyrė stresą, nerimą, depresijos požymius.

Su tuo susijusios neigiamos užfiksuotų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo tendencijos: sergamumas šiomis ligomis 18–64 m. amžiaus grupėje 2011–2016 m. išaugo 22 proc.

Šalyje plačiai paplitusi darbe patiriama psichologinė įtampa ir stresas yra tiesiogiai veikiami darbo sąlygų – organizacijoje vyraujančių nuostatų, karjeros eigos, asmens užimamos vietos organizacijoje, santykių su kolegomis, bei kitų specifinių darbo vietai būdingų veiksnių. Dalį neigiamos įtakos dirbančiųjų psichikos sveikatai turinčių veiksnių galima pakeisti veikiant organizacinę viešojo ir privataus sektoriaus įmonių / įstaigų kultūrą, todėl ją gerinti pravartu per atskirų subjektų ar asociacijų iniciatyvas bei visuotinę verslo politiką.


Asmenys, darbe patiriantys stresą / psichologinę įtampą, gali kreiptis į Psichikos sveikatos centrą nemokamai (jei yra apdrausti Privalomuoju sveikatos draudimu) psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro konsultacijai ir gydymui. Toks problemos sprendimo būdas yra efektyvus individualiu, bet ne organizaciniu lygmeniu, be to, yra reaktyvus ir tiesiogiai priklausantis nuo darbuotojo poreikio ir pasiryžimo kreiptis pagalbos.

Visuomenės sveikatos biurai – savivaldybių biudžetinės įstaigos, organizuojančios paskaitas ir seminarus apie psichikos sveikatos gerinimą bei prevenciją. Esant poreikiui, įmonės gali pasikviesti biuro darbuotojus seminarams, skirtiems organizacijos darbuotojams ir vadovams, bei taip sužinoti, kokiais būdais reikia mažinti darbe patiriamą stresą, diegti prevencines priemones.

Vilties linija, Pagalbos moterims linija bei Krizių įveikimo centras – vieni pagrindinių anoniminės ar individualizuotos nuotolinės pagalbos darbingo amžiaus žmonėms šaltinių. Priklausomai nuo asmens poreikio ir galimybių, pagalba teikiama telefonu, internetu arba vizitų metu. Šios priemonės yra ir prevencinės, ir problemos mastą mažinančios, taip pat individualizuotos ir veikiančios reaktyviai (stresui jau paveikus asmens psichikos sveikatą).

Gerosios personalo valdymo praktikos skleidimas skatina įmones imtis inovatyvių personalo valdymo sprendinių. Gerieji atvejai, tarp kurių gali būti ir mikroklimato gerinimo, darbuotojų patiriamo streso mažinimo sprendimai, viešinami per Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuojamą „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursą.


Vis didesnė dalis organizacijų, integraliai mąstančių apie su įmonės veiklos sėkme susijusius veiksnius, laiko gerą darbuotojų psichikos sveikatos (kartu – ir fizinės sveikatos) būklę organizacijos prioritetu. Tam kuriamos organizacinio lygmens strategijos / programos, kurių apimtyje siekiama įgyvendinti nuoseklias darbuotojų savijautos gerinimo, darbe patiriamo streso mažinimo veiklas. Tokios iniciatyvos pavyzdys – P&G programa Vibrant Living.

Dalijimasis gerąja teigiamos psichologinės aplinkos ir emocinės darbuotojų savijautos skatinimo patirtimi ir sprendimais yra atpažįstamas kaip veiksminga priemonė žmogiškųjų išteklių valdymo

80

inovacijų sklaidai, darbe patiriamo streso mažinimui. Tokios priemonės pavyzdys – Amerikos psichologijos asociacijos organizuojami kasmetiniai Geros psichikos sveikatos darbovietės apdovanojimai.

Ekspertai (akademikai ir praktikai) iš įvairių institucijų, siekdami visuomenės psichikos gerinimo (darbe patiriamo streso prevencijos ir mažinimo), internete kuria, telkia ir viešina įvairaus tipo streso simptomų atpažinimo, vertinimo ir galimos pagalbos programas / įrankius. Tokių internetinių priemonių ir interaktyvių streso mažinimo išteklių pavyzdys – NHS programa Moodzone.

81

Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikata: kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją?


2017 m. pr. Lietuvoje gyveno 723,6 tūkst. asmenų, sulaukusių 60 m. amžiaus ar vyresnių (25 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų). 60–65 m. amžiaus grupei (ypač aktualus „pereinamasis“ tarpsnis) priklausė 205,6 tūkst. gyventojų. Didesnė nagrinėjamos visuomenės grupės dalis – mieste gyvenančios moterys.

Esminiai asmenybės raidos požymiai senstant apibūdinami įvairiomis teorijomis: biologiniu (fizinė asmens raida), psichologiniu (požiūrių ir gebėjimų raida) ir sociologiniu (asmens santykis su savimi ir visuomene) požiūriais. Visi aktualūs pokyčiai mokslininkų yra skirstomi į fizinius, pažintinius ir socialinius.

Tarp dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių – sutuoktinio netektis, įplaukų sumažėjimas, diskriminacinis visuomenės požiūris į senyvus žmones, vertybių sistemos kitimas, išskiriantis jaunuolius ir senus žmones.

Vienas ryškiausių sisteminių ir reikšmingą poveikį visam senyvo amžiaus žmonių gyvenimo būdui turinčių veiksnių – išėjimas į pensiją: susiaurėja socialinis ratas, drastiškai kinta vaidmuo visuomenėje, individai gali pradėti jaustis nereikalingi, bejėgiai.

Nors gydytojo paskirtus vaistus naudojančių gyventojų dalis nuo 2005 m. iki 2014 m. išaugo visose amžiaus grupėse, sparčiau augo ir didžiausią šios grupės dalį sudarė priešpensinio ir pensinio amžiaus asmenys (2014 m. gydytojų paskirtus vaistus vartojo 63,7 proc. 55–64 m. amžiaus asmenų ir 77 proc. 65–74 m. amžiaus asmenų). Pastebima, jog fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su socialiniais pasikeitimais / išėjimu į pensiją, gydymas vaistais nėra universali ir tinkamiausia išeitis: pravartu ieškoti alternatyvių geros senyvo amžiaus asmenų savijautos užtikrinimo būdų.

Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis 2011–2016 m. vyresnių nei 65 m. asmenų amžiaus grupėje išaugo 38 proc. (nuo 15,2 tūkst. iki 21 tūkst. užfiksuotų ligonių). Ypač padažnėjo psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio (priklausomai nuo amžiaus skirtumų, keturių, nuo keturių iki penkių kartų); sergamumas depresija nuosaikiai mažėjo (-3 proc.).

Vyrauja klaidingas požiūris į senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimus: manoma, jog jie yra senėjimo proceso dalis, dažnai nesikreipiama į gydytojus, sutrikimai nėra diagnozuojami. Dėl šių priežasčių būtina užtikrinti efektyvias tiek psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos, tiek jų gydymo priemones.


Šiuo metu šalyje nėra vykdomų priemonių, skirtų būtent socialinių pokyčių „pereinamuoju“ – išėjimo į pensiją – etapu patiriamiems psichikos sveikatos iššūkiams mažinti (prevencijai ar gydymui),

Įgyvendinamo (ar numatytos įgyvendinti) priemonės orientuotos į sveikos gyvensenos įpročių skatinimą ir turiningo laisvalaikio bei saviugdos galimybių sudarymą,

Didžioji dalis senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos iššūkių prevencijos ir mažinimo priemonių yra inicijuotos viešojo valdymo ar joms pavaldžių įstaigų / institucijų, tačiau nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos taip įvairios ir paplitusios visoje šalyje,

Nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos, skirtos tikslinės visuomenės grupės laisvalaikio turtinimui ir ugdymui, daugiausiai orientuotos į veiklą šios grupės viduje (t. y., skatina senyvo amžiaus žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje), o ne tarp skirtingų visuomenės grupių.


Vienas fizinės ir psichikos sveikatos atžvilgiu sėkmingo senėjimo veiksnių – socialinis aktyvumas

82

bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje (senyvo amžiaus asmenų užsiėmimų metu) ir įsitraukiant į veiklas, kurių metu puoselėjama sąveika tarp senyvo amžiaus žmonių ir kitų visuomenės grupių. Socialinis aktyvumas išeinant į pensiją nagrinėtai žmonių grupei leidžia išlaikyti socialinį kapitalą, sustiprinti santykį su kitais asmenimis, gauti reikiamą palaikymą ir didinti pasitikėjimą savimi. Tokių priemonių pavyzdys – Retired & Senior Volunteer programa (RSVP), vykdoma JAV.

Visuomenėje vyraujantis požiūris į senatvę ir žmonių, išeinančių į pensiją, psichologinis atsparumas turi reikšmingos įtakos senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Visuomenės ir pačių senyvų asmenų nuostatų keitimui kuriamos įvairios informacinės kampanijos ir socialinės programos, kurių pavyzdys – Ageing With Confidence programa, vykdoma Airijoje.

Nuoseklus ir sistemiškas fizinis senyvo amžiaus asmenų aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir bendrai savijautai. Todėl įvairiose pasaulio šalyse organizuojamos skirtingo pobūdžio portinės žaidynės, užsiėmimai, tarp kurių – OSGA (Ontario Senior Games Association) 55+ žaidynės Kanadoje.

83

Klausimai diskusijai

Kokie socialiniai, ekonominiai ar kultūriniai Lietuvos visuomenės veiksniai, nepaminėti šiame tyrime, yra aktualūs vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai?

Kokiu būdu šie veiksniai daro neigiamą įtaką visuomenės grupių psichikos sveikatai ir kokiais būdais juos tinkamiausia mažinti / užkirsti kelią jų poveikiui?

Kokios yra naujausios, tyrime nepaminėtos, tačiau itin svarbios vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos raidos tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje ir kaip prie jų galima prisitaikyti (mažinti neigiamą poveikį ar skatinti teigiamus pokyčius) viešojo valdymo institucijų ar nevyriausybinio sektoriaus organizacijų iniciatyvomis?

Koks yra bendras šiuo metu Lietuvoje taikomų psichikos sveikatos visose visuomenės grupėse gerinimo priemonių veiksmingumas?

Kokio tipo šiuo metu taikomas priemones privalu stiprinti / plėsti jų apimtį, o kurios iš jų yra tobulintinos / laikytinos ne tokiomis veiksmingomis?

Kaip būtų galima šiuo metu taikomų ir naujai inicijuojamų psichikos sveikatos gerinimo priemonių poveikį kiekybiškai / kokybiškai ir sistemingai įvertinti, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir skatinti veiklos efektyvumą?

Kokios tyrime paminėtos ir nepaminėtos, tačiau plačiai pripažįstamos užsienio valstybėse taikomos priemonės, skirtos visuomenės psichikos sveikatai gerinti, yra tinkamiausios (ar gali būti pritaikytos) Lietuvos vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus asmenų problemoms spręsti?

Kurios iš šių priemonių turi būti įgyvendinamos viešojo valdymo institucijų iniciatyva?

Kurios iš jų gali būti vykdomos nevyriausybinio sektoriaus kartu su viešojo valdymo institucijomis ar individualiai? Tokiu atveju, kokių sąlygų šioms priemonėms įgyvendinti šioms organizacijoms reikia?