Nerv ir psichikos ligos
urNalo gydymo meNasredakciN kolegija
e. prof. p. dr. Romualdas Baseviius, KMu
doc. dr. Audra Blaien, vu
doc. dr. Jurgis BoJARskAs, KMu
dr. Audrius BrdiKis, Beiloro medicinos koledas, Teksas, Jav
doc. dr. valmantas BudrYs, vu
habil. dr. Robertas Buneviius, KMuK
prof. habil. dr. Vida Marija igrieJien, KMu
prof. habil. dr. rta duBaKien, vu
doc. dr. Remigijus garaleviius, vu
dr. Virgilijus grinius, KMu
prof. habil. dr. Pranas grYBausKas, KMu
doc. dr. sabina JaniausKien, Lundo universitetas, vedija
prof. habil. dr. danut KaliBaTien, vu
doc. dr. Aleksandras kiBARskis, vu
prof. habil. dr. Limas KuPinsKas, KMu
doc. habil. dr. Alvydas laiKonis, KMu
prof. habil. dr. Vanda liesien, KMu
prof. habil. dr. Antanas norKus, KMu
prof. habil. dr. Alvydas PaunKsnis, KMu
prof. habil. dr. Juozas Pundzius, KMu
doc. dr. Raimondas radinas, KMu
doc. dr. Vytautas razuKas, vu
dr. nijol savicKien, KMu
prof. Arvydas eKeviius, KMu
prof. habil. dr. Povilas sladKeviius, londono Karalikoji ligonin, dB
prof. habil. dr. arnas valiulis, vu
prof. habil. dr. Remigijus alinas, KMu
dr. Regina uKien
Nerv ir psichikos ligosspecializuotas gydymo meno priedas
vyr. redaktor gyd. solveiga Blaienredaktor gyd. alvyda PilKausKien
leidjas Sveikatos ir medicinos informacijos agentra
direktor Jrat saveiKien (8*698) 8 65 12
leidybos projekt vadybininkas romualdas laTvis(8*686) 7 87 70
Kalbos redaktor aurelija graina ruKaiT(8*37) 33 10 09
Maketuotoja Asta daMBravaiT
redakcijos adresas: Tvirtovs al. 90a, lT-50185 Kaunas
El. patas: [email protected] [email protected] internete: http://www.medicine.ltRedakcijos tel.: prenumerata (8*37) 33 09 77 reklama (8*37) 33 10 09, (8*610) 3 13 15 faksas (8*37) 33 15 34
redakcijos nuomon nebtinai sutampa su straipsni autori nuomone.iame urnale pateikta informacija skiriama Tik specialistams. u reklamos turin ir kalb redakcija neatsako.spausdino arx Baltica spaudos namai
T u r i n Y saKTualiJos
gras pasiekimai epileptologijos srityje ir daug darb ateiiai ..............................................................................3
aPvalga: sKaiTYToJaMs PageidauJanTinsulto pasekms ligoniui ir psichosocialins
reabilitacijos galimybs ..........................................................................7organins-kraujagyslins kilms psichikos sutrikimai
ir j gydymas .........................................................................................10
aPvalgAdelyro istorijos vingiai: sampratos kaita ir kontroversijos ...................12Katatonijos vairov ....................................................................................15Terapin hipotermija ieminio insulto atveju .........................................17
FarMaKoTeraPiJAKitos psichotropini vaist taikymo galimybs .....................................19caTie tyrimo ii pakopos atipini antipsichozini vaist
veiksmingumo palyginimas ................................................................20raumen spastikumas ir jo gydymas ....................................................22soHo tyrimas: kas daro tak izofrenijos remisijai
ir atkryi isivystymui ........................................................................24nuovargis ir mieguistumas: koks j vaidmuo
depresijos struktroje? ..........................................................................26istin skleroz ir depresija: problematika ir gydymas .......................28Praktiniai rezistentikos izofrenijos gydymo aspektai ........................30
Medicinos isToriJAitak beiekant ...........................................................................................32emiliui Krepelinui 150 met ..................................................................37
gYdYToJui PraKTiKuiKaip ukirsti keli vaist nutraukimo sindromui ..................................38Trumpalaikiai ir ltiniai tikai ....................................................................41gydymui rezistentika izofrenija ilieka problema ..............................43naujas poiris negatyviuosius izofrenijos simptomus ...................46
KliniKinis aTveJisgalvos smegen venini sinus tromboz ir jos sukelta
subarachnoidin hemoragija ...............................................................48
PsicHoTeraPiJAPsichoanaliz tai, ko negalime paskaiiuoti,
pasverti ir imatuoti ..............................................................................51Poetikos terapija psichosomatiniams sutrikimams koreguoti..............54
usienio liTeraTros aPvalga ...... 6, 9, 14, 18, 21, 52, 56, 57
2006 m. Nr. 4 (24)
Nerv ir psichikos ligos2006 m. Nr. 4 (24)
Nortume suinoti iek tiek statistikos apie epilepsij Lietuvoje. Ar pastebima kokia nors i skaii dinamika? Su kokiais sunkumais susiduria sergantieji ia liga Lietu-voje ir pasaulyje?
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad epilepsija serga ar ka-da nors yra sirg madaug 1 proc. gyventoj, o aktyvia (gy-dymo ir prieiros reikalaujania) epilepsija apie 0,50,6 proc. Toki pacient Lietuvoje yra apie 2022 tkst., i j apie 4 tkst. vaik. Daugiau nei pus epilepsij praside-da vaikystje, ir dalis j turi gerybin eig. Deja, iandien madaug tredalio vairaus amiaus pacient epilepsijos priepuoliai sunkiai kontroliuojami, nors gydymas modern-ja. Epilepsija serganij mirtamumas yra apie tris kartus didesnis nei prastinis populiacijoje. Epilepsijos priepuoliai ypa kenksmingi jaunoms brstanioms vaiko smegenims, todl gali rimtai sutrikdyti vaiko protin raid. vairaus laips-nio intelekto trkumas galimas apie 30 proc. vaik ir 20 proc. suaugusij. Be to, epilepsija sergantieji dvigubai daniau patiria depresijos simptom, skundiasi atminties bei dme-sio sutrikimais. Epilepsija sergantieji susiduria su daugybe apribojim socialiniame gyvenime, kurie ne visada yra pa-grsti: vairavimo, sidarbinimo ar tam tikr profesij gijimo, sportavimo, laisvalaikio planavimo, net mokyklos lankymo ir pan. Tai veria pacientus tapti visuomens ilaikytiniais ir imoko juos jaustis bejgiais. Visuomenje egzistuoja ir tam tikras iankstinis poiris serganiuosius epilepsija, vadi-namoji stigma, kuri dar labiau maina pacient savivert ir skatina depresij. Dar 1997 m. Pasaulin sveikatos organi-zacija kartu su Tarptautine lyga prie epilepsij (specialist organizacija) ir Tarptautiniu epilepsijos biuru (pacient orga-nizacija) paskelb kampanij i eli, kurios uduotis pacient integracija visuomenje. Psichologin-socialin epi-lepsija serganij reabilitacija bei integracija visuomenje iandien yra vienas i tarptautins epileptologijos prioritet. Lietuvoje i problema ypa aktuali, nes ir statymais numa-tyti apribojimai, ir socialins bei profesins reabilitacijos sis-tema, ir sveikatos bei socialins apsaugos prioritetai vis dar yra pacient nenaudai, o Europoje ioje srityje esame gerokai atsilik. Negana to negalios paalpa neretai yra vienintelis pragyvenimo altinis pacientui, kuriam udrausta bet k dirb-ti, ir jam nelieka nieko kito, kaip tik sirgti, nors vartoja net keleto vaist! Liga Lietuvoje yra jo pragyvenimo altinis, o to jau nra isivysiusiose alyse. Taigi vienas i prioritet Lietuvoje turt bti i esms kurti psichologins, socialins bei profesins reabilitacijos sistem, kuri skatint pacientus ne tik bti socialini paalp gavjais ir ilaikytiniais, bet
motyvuot juos lavintis, dirbti, ilaikyti save, gyventi visa-vert gyvenim. Tam reikia tobulinti statymus, keisti priori-tetus reabilitacijos staigose, diegti profesin reabilitacij ir multiprofesin medik, psicholog, socialini darbuotoj, er-goterapeut pagalb, perkvalifikuoti specialistus. Atrodo, vis dar sunku suskaiiuoti, kad visuomens visikai ilaikomas, neskatinamas dirbti ir kelet brangi vaist met metus be esmins naudos vartojantis pacientas kainuoja daug daugiau nei efektyvi reabilitacijos sistema.
Kur baigiasi neurolog prieira ir kur prasideda neurochirurg darbas gydant epilepsij?
Kita problema Lietuvoje chirurginis epilepsija sergan-ij gydymas. Kauno medicinos universiteto epileptolo-gijos centre atliekamos chirurgins intervencijos epilepsija sergantiesiems, taiau j skaiius, apimtis ir pobdis, deja, neatitinka keliam reikalavim Europoje, nurodyt 1997 m. paskelbtuose Europos epileptologijos standartuose. Chirur-ginis gydymas nemanomas be labai kruoptaus ityrimo ir pacient atrankos, naudojant ilgalaik elektroencefalografin vaizdo stebsen, didels skiriamosios gebos magnetinio re-zonanso tomografij (MRT), izotopin skenavim, neuropsi-chologin tyrim, Wada test ir t.t. Btina ir specializuota reabilitacija po operacijos. Ginijamasi, kaip anksti reikt tirti, ar galima epilepsij gydyti chirurginiu bdu: pagal Eu-ropos epileptologijos standartus, kiekvienam pacientui, ku-riam priepuoliai kartojasi, per 2 m. turt bti ibandyti visi prieinami vaistai ir svarstoma chirurginio gydymo galimyb; kiti mano, kad jau po pirmj dviej neskming bandym gydyti vaistais toki galimyb galima svarstyti.
Kiek svarbi EEG (elektroencefalografija) iandien? Gal laikoma, kad ji jau atgyveno? Kokie tyrimo metodai svarbiausi diagnozuojant epilepsij iandien?
Epilepsijos diagnostikoje esminis ilieka elektroencefa-lografinis tyrimas. Tai tyrimas, rodantis smegen funkcij ir jos sutrikimus, jis negali atgyventi, kaip negali atgyventi EKG kardiologijoje. Dar daugiau EEG tyrimo galimybs nuolat pleiamos, atliekant j su provokuojaniais mginiais, miego metu, derinant su vaizdu, atliekant vaizdo-EEG itisas paras ir savaites, taikant ambulatorin EEG, pasitelkiant im-plantuojamus elektrodus ir panaiai. Smegen funkcij tirti ir tikslinti epileptogenin idin padeda funkcin MRT, izo-topiniai tyrimai (priepuolinis SPECT angl. single photon computed tomography
