Literatūra. Rito rato ratuto VI

Minčių minklės „Keliauti, pažinti, kurti žemėje“ · 6

1 BALTIJOS KELIU · 8

RASTI NEVERTA PRARASTI

B. MASIONIENĖ. Baltijos tautos · 12ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

Lietuvių tautosaka · 14

A. SAKSĖ. Pasaka apie keturis vėjus · 15PRAEITIS

A. HINTAS. Vesės sūnus · 18SKOMANTAS. Užkeiktas lobis · 19SVAJONĖS

VALDIS. Staburago vaikai · 22S. ZOBARSKAS. Upė dainuoja · 24POEZIJOS KELIAI

J. ERLICKAS. Kur skuba upelės? · 26H. JŪRISON. Berniukas ir jūra · 27V. LIŪDENAS. Laivai · 28SANTAIKA

L. TUNGAL. Margų peteliškių vasara · 30R. KAŠAUSKAS. Minija · 31AKIMIRKOS

H. MIAND. Tomas Linupoegas · 34V. RAČICKAS. Zuika padūkėlis · 35

Sietynas · 38Valia valioti! (interviu*) · 42Didieji Grįžulo Ratai · 43

2 SKANDINAVIJOS UOLYNAIS · 44


S. LAGERLIOF. Stebuklingosios Nilso kelionės · 48ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

V. ZAHORSKIS, P. VINGIS. Siaubūnas · 50A. LINDGREN. Broliai Liūtaširdžiai · 51 L. KABERBIOL. Dina, Gėdytojos duktė · 52PRAEITIS

SKOMANTO KRONIKOS. Akmens kalba · 54F. ERLINGSONAS. Benjaminas Balandis · 56IŠMONINGOS IŠDAIGOS

K. KOVEL. Kaip prisijaukinti slibiną · 58 J. ŽILINSKAS. Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas · 60POEZIJOS SKLIAUTAI

E. BLUMBERGAS. Žmonių namai · 62 A. MARČĖNAS. Miega žemė · 62 J. TYSLIAVA. Mano žirgas · 63ATRADIMAI

R. ČERNIAUSKAS. Jūra yra sūri · 64K. STEINSDOTIR. Spurgos ir karis · 66AKIMIRKOS

U. STARKAS. Ištižėliai ir pramuštgalviai · 68Sietynas · 72Valia valioti! (maršrutas*) · 76Didieji Grįžulo Ratai · 77

3 VIDURŽEMIO JŪROS PAKRANTĖMIS · 78


E. GAUDŽ. Čivyliai ir Valerijonai · 82ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

G. ŠVABAS. Prometėjas · Lietuvių tautosaka · 84L. GUTAUSKAS. Auksinė šiaudų šviesa · 86PRAEITIS

R. NEIMANTAS. Gintaro kelias · 88POEZIJOS ATSPINDŽIAI

DŽ. RODARIS. Venecija · 92V. SKRIPKA. Upės atsispindi danguje · 92P. ŽEMGULYTĖ. Rugsėjis · 93

Turinys

VIENAS IR VISI

DŽ. RODARIS. Dželsominas Melagių šalyje · 94K. BORUTA. Jurgio Paketurio klajonės · 96SANTAIKA

A. NANETI. Mano senelis buvo vyšnia · 98

M. TELKSNYTĖ. Senelio duona · 100Sietynas · 102Valia valioti! (reportažas*) · 106Didieji Grįžulo Ratai · 107

4 DIDŽIŲJŲ EUROPOS UPIŲ SLĖNIAIS · 108


J. ULIČIANSKIS. Knygų likimas surašytas žvaigždėse · 112ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

Lietuvių tautosaka · V. KRĖVĖ. Antanuko rytas · 114D. TERAKOVSKA. Raganų duktė · 116POEZIJOS PASAKOS

A. PUŠKINAS. Poemos „Ruslanas ir Liudmila“ įžanga · 118J. DEGUTYTĖ. Raitelis ir miegančioji karalaitė · 119J. JUŠKAITIS. Žirgai · 120PRAEITIS

LIETUVOS METRAŠTIS. Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą · 122A. RAMONAS. Paskutinis gediminaitis · 124SANTAIKA

V. PALČINSKAITĖ. Andrius · 126IŠMONINGOS IŠDAIGOS

SORBŲ PASAKA. Kur esi? · 130 LIETUVIŲ LIAUDIES ANEKDOTAS. Mokytas sūnus · 130V. ŠIKULA. Atostogos su dėde Rafaeliu · 131 D. CHARMSAS. Apie tai, kaip Kolia Pankinas skrido į Braziliją, o Petia Jeršovas niekuo netikėjo · 132

Sietynas · 134Valia valioti! (rašinys*) · 138Didieji Grįžulo Ratai · 139

5 ALPIŲ PAPĖDĖMIS · 140


J. BILIŪNAS. „Ant Uetlibergo giedra!“ · 144ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

ŠVEICARŲ LEGENDA. Šaulys Vilius Telis · 146A. VAIČIULAITIS. Mašina mintims skaityti · 148PRAEITIS

R. PILKINGTONAS. Senojo Jano lobis · 150M. MAŽVYDAS. Katekizmas · 152SANTAIKOS ILGESYS

ŠATRIJOS RAGANA. Irkos tragedija · 154J. RICHTER. Lydekos vasara · 156AKIMIRKOS

J. SPYRI. Heida · 158M. MEIPS DODŽ. Sidabrinės pačiūžos · 159E. KESTNERIS. Skrajojanti klasė · 160POEZIJOS ŠVENTĖS

R. M. RILKĖ. Adventas · 162 B. SRUOGA. Kalėdų dienos · 162A. KAROSAITĖ. Kalėdų žvakelės · 163KALĖDŲ GIESMĖ. Tyli naktis · 164Minčių minklės „Žmogus, laikas, šventės žemėje“ · 165

Sietynas · 166Valia valioti! (instrukcija*) · 170Didieji Grįžulo Ratai · 171Mažieji Grįžulo Ratai · 171 Literatūros krantai · 172

RIT

O R

AT

O R

AT

UT

O

3

RIT

O R

AT

O R

AT

UT

O

S. NĖRIS. Kaip žydėjimas vyšnios · 89A. BALBIERIUS. Vyšnių žydėjimo naktį · 89GAMTOS PRIEGLOBSTYJE

R. KIPLINGAS. Džiunglės · 90K. KAUKAS. Baltųjų varnų eiguva · 91SANTAIKA

J. SKABLAUSKAITĖ. Sulos gėrėjai · 94Sietynas · 98Valia valioti! (rašinys*-samprotavimas* ) · 102Didieji Grįžulo Ratai · 103

9 ANAPUS ATLANTO · 104


N. JANKUTĖ. Apie save · 108ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

Indėnų išmintis · 110S. O’DELAS. Mėlynųjų delfinų sala · 111J. BILIŪNAS. Kliudžiau · 112POEZIJOS GIESMĖS

P. MĖLYNASIS DEBESIS. Vaikui · 114S. POŠKUS. Vėjas · 114V. KUKULAS. Rasa, I · 115IEŠKOJIMAI

K. PATERSON. Kaip ir žvaigždės · 116G. MORKŪNAS. Grįžimo istorija · 118KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

V. SAROJANAS. Žmogiškoji komedija · 120R. ČERNIAUSKAS. Teisingi akiniai · 122(NE)PAPRASTI GYVŪNAI

F. MOVETAS. Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi · 124A. ZURBA. Paglostyk vėją · 126PASLAPTYS

L. S. ČERNIAUSKAITĖ. Išoperuota meilė · 128L. SACHARAS. Berniukas be veido · 130

Sietynas · 132Valia valioti! (dienoraštis*-samprotavimas*) · 136Didieji Grįžulo Ratai · 137

10 PO PIETŲ KRYŽIAUS ŽVAIGŽDYNU · 138


A. VEŠČIŪNAITĖ. Tik aidas žodžiuose dainos · 142ŽYGIAI

B. RADZEVIČIUS. Priešaušrio vieškeliai · 144A. MARŠALAS. Aš moku šokinėti per balas · 146POEZIJOS ŠVIESA

V. MYKOLAITIS-PUTINAS. Rytas · 148J. DEGUTYTĖ. Aušta · 149L. GUTAUSKAS. Ratas · 149 L. DEGĖSYS. Kelionė · 150L. ŠIMKUTĖ. Akimirkos · 151SUSITIKIMAI

M. MIRĖJ. Beveik neįtikėtina Kedrės B. Hartli istorija · 152Minčių minklės „Žmogus, tėvynė, pasaulis“ · 155AKIMIRKOS

J. KOLFERIS. Benis ir Omaras · 156B. BUŠMA. Strazdanota vasara · 158

Sietynas · 160Valia valioti! (laiškas*-kvietimas*) · 164Didieji Grįžulo Ratai · 165Mažieji Grįžulo Ratai · 166 Literatūros krantai · 167 Senovės slėpiniai (ženklai, raštai) · 171

6 BRITŲ SALOSE · 4


G. K. ČESTERTONAS. Gabalėlis kreidos · 8ATMINTIS, PRAEITIS, IŠMINTIS

BRITŲ LEGENDA. Kalavijas akmenyje · 10M. DAUKŠA. Postilė · 12POEZIJOS TVIRTOVĖS

A. A. MILNAS. Riteriai ir damos · 14MAIRONIS. Trakų pilis · 15 A. BALBIERIUS. Pilis po lietumi · 16IŠMONĖS ŽAISMAS

V. MISEVIČIUS. Karaliūnas Gargaliūnas · 18T. PRAČETAS. Mažieji laisvūnai · 20PASLAPTYS

O. VAILDAS. Kentervilio vaiduoklis · 22R. ŠERELYTĖ. Padūkę seneliai · 24ATRADIMAI

Ž. VILSON. Vidurnaktis · 28E. MIKULĖNAITĖ. Rudas meškiukas · 29

Sietynas · 32Valia valioti! (rašinys*-aprašymas*) · 36Didieji Grįžulo Ratai · 37

7 ROMANŲ TAUTŲ KRAŠTUOSE · 38

RASTI NEVERTA PRARASTIA. DODĖ. Apelsinai · 42ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS LIETUVIŲ SAKMĖ. Grįžulo ratai · 44O. MILAŠIUS. Saulėgrąža · 45POEZIJOS SKRYDŽIAIP. Ž. DE BERANŽĖ. Paukščiai · 48A. BARANAUSKAS. Anykščių šilelis · 49L. GUTAUSKAS. Liepsnelė · 50Minčių minklės „Žmogus, tauta, simboliai“ · 51MINTYS IR SVAJONĖSA. DE SENT EGZIUPERI. Mažasis princas · 52E. MIEŽELAITIS. Miško pasaka · 53NUOJAUTOSCH. R. CHIMENESAS. Plateras ir aš · 56J. DEGUTYTĖ. Nepalik manęs · 58SANTAIKAH. MALO. Be šeimos · 60I. SIMONAITYTĖ. Aukštujų Šimonių likimas · 61ŽYGIAIP. BERNA. Arklys be galvos · 64R. SPALIS. Gatvės berniuko nuotykiai · 66

Sietynas · 68Valia valioti! (rašinys*-pasakojimas*) · 72Didieji Grįžulo Ratai · 73

8 RYTŲ SAULĖS ŠALYSE · 74


ŽORŽ SAND. Šuo ir Šventoji Gėlelė · 78ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS

Lietuvių tautosaka · 80KONFUCIJUS. Apmąstymai ir pašnekesiai · 80R. TAGORĖ. Popieriniai laiveliai · 82KARAS IR TAIKA

O. PIMEI. Laukinės rožės · 84 J. JANKUS. Senas kareivis Matatutis · 86POEZIJOS ŽIEDAI

SAIGIUS HOSIS. Laukiu, kada pražydės vyšnios.Eilėraštis apie vyšnių žiedus. Kuomet auštant gėrėjaus žiedais, giedojo lakštingalos · 88

Turinys

3

Sveiki, iš vasaros lankų atriedantys naujų literatūros krantų būsimi atradėjai!

RI

TO

R

AT

O

RA

TU

TO

...Ir vėl apsisuko Saulės, Žemės ir jos gyventojų gyvybės ratas – amžinybės ti-kimybės, mūsų galimybių išsipildymo ratas. Vėl susirinkote į mokyklas kūrę, at-radę, išradę savuosius pasaulius po mūsų visų saule... Kaip – su džiaugsmu, šypsena, nerimu – žvelgiate į draugus, mokytojus, save, naujus vadovėlius? Vėl viskas karto-jasi? O gal sutinkate su Daglo, amerikiečių rašytojo Rėjaus Bredberio romano „Pienių vynas“ pagrindinio veikėjo, mintimis?

Viskas dabar eina atbulai. Kaip kartais

bū na kine, kai žmonės šokinėja iš vandens

ant tramplino. Ateina rugsėjis, uždarai langus,

ku riuos atidarei vasaros pradžioje, numeti

sportinius batelius, kuriuos apsiavei irgi tada,

auniesi sunkiais batais, kuriuos numetei bir-

želio mėnesį. Žmonės skubiai neria į namus

kaip gegutė į laikrodį, atkukavusi valandas.

Ką tik verandose knibždėte knibždėjo žmonės,

plepėdami be galo, be krašto. Ir staiga durys

užsitrenkė, kalbos nutilo, tik lapai tarsi pamišę

krenta nuo medžių. O gal galvojate kitaip? Gal viskas eina

pirmyn? Gal mes ne tik ritamės, bet ir konstruojame savus ratus, galinčius atri-denti į pasaulį mūsų savasties šviesą?

Naujasis literatūros vadovėlis Rito rãto ratùto norėtų draugauti su Jumis, dar me-nančiais savąją patirtį verčiant pernykš-čio vadovėlio Lingo lego laduto lapus ir skaitytas vasarą knygas, norėtų vėl klausti, žadinti Jūsų klausimus ir drauge ieško-ti daugybės atsakymų. Vienas iš pirmųjų klausimų – kaip šiemet įmintumėte vado-vėlio pavadinimą? Ką Jums sako žodis „ri-tasi“? Kaip nusakytumėte žodžio „ratas“ tie-

sioginę ir per keltinę reikšmę? Iš kokių lietuvių liaudies dainų atklysta priedainis „ratuto“? Kur jis kviečia, ko linki, kuo džiaugiasi? Jeigu jau pradėjome mąstyti drauge, eime...

Vadovėlį sudaro dvi knygos. Pirmoji knyga „Su vėjų vėjais“ Jus kvies keliauti Baltijos ir Vi-duržemio jūros pakrantėmis, pasidairyti didžių-jų Europos upių slėniuose, aplankyti Alpių kalnų papėdes skaitant tų šalių ir savos – lietuvių – lite-ratūros tekstus ir menant šių susitikimų paslap-tis. Antroji knyga „Į tolių tolius“ siūlys žengti ir žvelgti dar toliau – pasisvečiuoti Vakarų Euro-poje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, Australijoje aptariant šių šalių ir lietuvių literatūrų sankirtas ir santaiką. Keliaudami drauge šiemet turėtume būti ypač dėkingi istorijos, gamtos, geo grafijos, etikos, tikybos dalykams ir vadovėliams, kurie Jums primins, ko prireiks tolimose kelionėse.

Kiekvieną vadovėlio skyrių (o jų yra de-šimt!) sudaro pasikartojantys poskyriai: įvadi-nė atlanka, įvadinis tekstas RASTI NEVERTA

PRARASTI, lietuvių ir kitų šalių literatūros tekstai, SIETYNAS (žinios apie skyriaus rašy-tojus), INKARAS (rekomenduojamos knygos), VALIA VALIOTI! (kūrybinio rašymo užduo-tys), DIDIEJI GRĮŽULO RATAI (skyriaus kar-tojimo užduotys), MAŽIEJI GRĮŽULO RATAI (kiekvienos knygos atmintinės).

Kad kelionės vyktų sklandžiau, kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiama atlanka, kurios skil tys padės Jums prisiminti kelionės marš-rute numatytų šalių kultūrą, ją lyginti su sa-vosios šalies kultūra.

Žemėlapis – skyriaus šalių ir rašytojų gim-tinių žemėlapis ir užduotys.

Žvalguva – klausimai apie skyriaus kul-tūrinį kontekstą.

4

!

. Įvadiniai skyrių tekstai

prasideda šūkiu RASTI

NEVERTA PRARASTI – spė-

kite, ką tai galėtų reikšti?

Žvaigždėlapis – skyriaus turinys ir užduotys.Žara – žinios apie skyriaus kraštų senovę

ir užduotys.Židinys – žinios apie skyriaus kraštų kul-

tūras ir užduotys.Žodžiai – žinios apie skyriaus tautų kal-

bas ir užduotys.Ženklai – žinios apie senuosius rašto žen-

klus ir užduotys.Literatūros krantai – literatūros teorijos

žinių kartojimo klausimai.Raštas ir knygos – skyriaus šalių rašto ir

knygų istorijos faktai.

Literatūros bangos – žymių žmonių min-tys apie skyriaus knygas.

Kompasas – literatūrą ir kitus dalykus siejančios skyriaus užduotys.

Ar Jus sudomino numatyti maršrutai? Tiki-mės, kad juos praturtinsite savų minčių ir idėjų šuorais, kurdami naujas „ratuotas“ (sparnuotas) transporto priemones savoms kelionėms po lite-ratūros pasaulius. Linkime nuotaikingos ir nuo-tykingos kelionės Saulės nušviestu literatūros ir kūrybos skleidimosi keliu!

Loreta ir Vilija

. Literatūros tekstai su siūlymais juos aptarti prieš

pradedant skaityti ir skaitant (GALIA GALVOTI! ir

ĮMINTI MINTĮ...) bei trijų pakopų užduotys perskaičius

tekstus – TAI (dėmesys vienam kūriniui), TAIGI (kelių

kūrinių lyginimas), TATAIGI (dalykų sankirtos).

. SIETYNAS – jame

lyg žvaigždės

įsižiebs kiekvieno

skyriaus rašytojai.

. INKARAS

siūlys pasinerti į kny gų

vandenyno gelmes.

. DIDIEJI GRĮŽULO RATAI

kvies atsigręžti ir pamąs-

tyti apie tai, ką sužinojote

kiekviename skyriuje.

SĖKMĖS!

. MAŽIEJI GRĮŽULO RATAI

patars netingėti ir susiste-

minti tai, kas Jums svarbu.

– užduotys pratybų sąsiuvinyje

– kūriniai Santakos skaitiniuose

– prisiminkite ir sužinokite

. ŠIAURINĖ ŽVAIGŽDĖ

primins skyriaus turinį.

. VALIA VALIOTI!

kvies atskleisti kūrybi-

nę savastį.

uvinyje

rti prieš

.

5

Atmintis, išmintis, mintisGALIA GALVOTI!

. Jums pateikiamos dvi tekstų* grupės: lietuvių tautosakos* tekstai* ir latvių rašytojos kūrinys. Pamėginkite atspėti jų žanrus. . Prieš pradėdami skaityti tekstus* su pavadinimais arba su autorės pavarde ir pavadinimu, neužmirškite paspėlioti, ką iš šios pradinės informacijos galite numatyti apie skaitysimus kūrinius. . Anos Saksės kūrinį būtų smagu skaityti vaidmenimis: pasakotojas(-a)*, Vėjas tėvas ir keturi jo sūnūs: Šiaurys, Rytys, Vakaris ir Pietys.

Lietuvių tautosaka

ĮMINTI MINTĮ...

. Pasakykite šešis lietuvių smulkiosios tautosakos* žanrus, kurių pavyzdžius perskaitėte, ir paaiškinkite, ką kiekvienas sakinys ar žodžių junginys reiškia. Kada jie sakomi? Kodėl?

... (?*) ... (?*) ... (?*)

Ką einant matai, o negirdi?

Ką girdi, o nematai?

Prieš vėją nepapūsi, prieš vandenį nepaplauksi.

Vėjo vaikas, vėjo duktė, vėjo botagas, vėjo pamušalas, vėjų kalba.

Be kojų, be ran kų duris atidaro.

Vėjo po laukus nesugainiosi.

Gaudo vėją po laukus.

Tilindis tilindis,Be rakto klėtin

įlindęs.

Aukštą medį visi vėjai laužo.

Greitas kaip devyni vėjai.

Kas pučia be lūpų?

Vėjų ir kalbų nesugaudysi.

Čia reikėjo, bet ne vėjo.

Kas lekia be sparnų?

Greiti pažadai vėjais laksto.

Eik į keturis vėjus!

Ko lauke nesugaudysi?

Vėją pasėjęs, audros susilauksi.

Po šimts vėjų!

Ketursnapis žvirbliukasant kalnelio dailiai sukas.

Vėjas kalnus griauna, žodis žmogų kelia.

O tu, vėjo vėtykle!

... (? *)

... (? *)

... (? *)

14

LATVIJAAna Saksė

Kazys Šimonis. Vėjas (1926 m.)

LIETUVA

Miegantis vėjas (...?*)

Žmogus vaikščiojo darže ir rado – tarpe ežių guli ir miega vėjas. Pūtė pūtė, privargo ir atsigulė pailsėt. Vėjas pats nedi-delis, bet labai dideli ilgi žili ūsai. Nes vėjas pučia pro ūsus.

Vėjų rūbai (...?*)

Vasaris (pietų) vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais, Rytinis – raus-vais, Žie mys – baltais gauruotais kailiniais, o Vakaris – tai visas suplyšęs ir lopiniuotas.

Saulė ir vėjas (...?*)

Saulė ir vėjas derėjęsi, kuris nuvilksiąs žmogui sermėgą1. Vėjas pirmas ėmęs pūsti; pūtęs smarkiai, pūtęs palengva – žmogus vis su sermėga ir su sermėga. Tik saulė ėmus šildyt – žmogus tuoj ir nusivilkęs.

ANA SAKSĖPasaka apie keturis vėjo sūnus (...? *)

Dangaus žydrynės valdovas Vėjas turėjo keturis sū nus – Šiaurį, Rytį, Vakarį ir Pietį. Tėvas paeiliui siuntė juos į plačias dangaus pievas debesų avelių ganyti, už tai žadėdamas valstybės didžiąją dalį tam, kuris visų sočiausiai priganysiąs aikštin-gąją kaimenę.

Pirmasis ganiavon susitaisė Šiaurys. Jis apsivilko baltais lokenų kailiniais, apsiavė šiltomis briedžio odos pušnimis, ant galvos užsi-maukšlino šermuonėlių kepurę, o prie juostos pasikabino spindintį kardą. Dailus išrodė lieknasis Šiaurys: juodaplaukis, raudonskruos-tis, žaliomis akimis, iš kurių mirksint spingsėdavo žalsvai melsvos žvaigždutės. Tikras karaliaus sūnus, tėvo garbė.

– Sėkmės tau, mylimiausias mano sūnau! – išlydėda mas Šiaurį palinkėjo tėvas.

Išleidęs avis iš dangaus aptvaro, Šiaurys griebė kardą ir, švyt-ruodamas kaip pakliuvo, ėmė varyti jas į ganyklą. <...>

1 Sermėgà – ilgas milinis apsiaustas.

. Pasakykite šių tautosakos* kūrinių žanrą ir paaiškinkite, kokia tema* juos sieja. . Kuo ypatingi pagrindiniai veikėjai*? Kokie jų giminystės ryšiai? Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi?

OP arba STOP!

. Kiek sūnų turėjo Vėjas? Kokie jų vardai? . Pabandykite atspėti, kaip kiekvienam iš jų galėtų sektis ganyti. Paaiškinkite, kodėl taip manote.

a

tė

Valdis Celmas. Jauniausios dukrytės vėlelė

1

15

BA

LTIJ

OS

KE

LIU

Neėdusias ir negėrusias Šiaurys vakare parginė tėvo avis ir vėl suleido apluokan1.

– Prastai ganei, mano sūnau, – sunkiai atsidūsėjo tėvas.– Tai tikri velniai, o ne avys, – piktai atšovė Šiaurys.

Kitą dieną ganyti išsirengė lengvabūdis Rytys. Jis užsi metė dukslų apsiaustą, kaklą apsuko raudona šerpe, o ke purę – ak, jis ir vėl buvo ją pradanginęs, tad ir šį sykį nerado. Per daug ilgi ir iš-sidraikę buvo rudi jo plaukai, kad ant jų dar ir kepurė laikytųsi.

Dar saulei nepatekėjus, jis išginė avis iš apluoko. Ilgu botagu šmaukščiodamas, varė jas vakarų pusėn. Raudona šerpė tik plaiks-tės po orą ir žėrėjo danguj lyg purpurinė aušra. <...>

Ak tas padauža – niekada nieko jis pradėjęs nebaigdavo, todėl ir tą dieną tik blaškė avis po visas dangaus kertes, o ligi ga nyklų taip ir nepriginė. <...>

– Prastai priganei, sūnau, – pasitikdamas užvaikytas avis, at-sidūsėjo Vėjas.

– Kur ten tokias pliuškes priganysi, – nusikvatojo Rytys.

Trečią dieną bandą perimti turėjo Vakaris. Lėtas ir ne rangus, jis ilgai negalėjo nuspręsti, kuo čia jam apsirengus, kuo apsiavus. Kol susirado seną pilką tėvo sermėgą, kol išsimirkė suragėjusias nagi-nes, kol apsimuturiavo galvą nusišėrusia auklės skara, – ogi žiūri, jau saulė aukštai. Išleidęs avis, vėlgi nebesumanė, kurion ganyklon varyti, todėl leido joms eiti, kur pačios norės. <...> Tad atsisėdo vyrelis ant dangaus kupsto ir pravirko. Jis verkė ir verkė, ir verkė, o ašaros tarytum lietaus lašai krito žemyn kiaurai merkdamos ir ganyklas, ir avių kailinė lius. Šlapios ir apsunkusios avys vakare turseno namo be piemens. Mat šis tebekiūtojo ant dangaus kupsto, kol tėvas neatėjo jo ieškoti ir namo vestis.

– Blogai, blogai, sūnau, – liūdnai pakraipė galvą Vė jas, ir Va-karis vėl sušniurksėjo.

Pagaliau atėjo Piečio eilė ginti avis. Jis išsiruošė vien marškinis ir basas, tas švelnusis berniokas lino baltumo plaukais ir neuž-mirštuolių spalvos akimis, ir nieko daugiau nepasiėmė, vien žil-vičio dūdelę.

Kai Pietys prikišo prie lūpų dūdelę, plačia dangaus paskliaute nuringavo linksma melodija. Džiugiai strikinėdamos, avys skubėjo ganyklon. O kai jau buvo sočiai priėdusios, Pietys užsikėlė ant pe-

1 Aplúokas – aptvaras prie tvartų gyvuliams paganyti.

OP arba STOP!

. Apibūdinkite Šiaurį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?

a

OP arba STOP!

. Apibūdinkite Rytį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?

a

OP arba STOP!

. Apibūdinkite Vakarį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?

a

Rimos Stasiūnaitės iliustracija

AT M I NT I S , I Š M I NT I S , M I NT I S

16

čių lietaus debesį ir nunešė jį avims, kad šios atsigertų ir vėl galėtų vaišintis po naujas ganyklas.

Vakare Vėjas laukė pargrįžtant savo linksmojo dūdorėlio1 ir sočiai priganytos avelių bandos.

– Puikiai ganei, sūnau, ką ir besakyti, – gyrė tėvas Pietį. – Teks tau atiduoti didžiąją dalį dangaus ganyklų ir avių.

Taip jis ir padarė.

Todėl ir toliau Pietys ganė savo kaimenę nė nenujaus damas, jog trys jo broliai iš pavydo net dantimis griežia, botagus veja, per naktis verkia. <...>

Tačiau nemaloniausias Piečiui yra Vakario pavydas. Kai šiam nuo graužaties visai įtvinksta širdis, sėdasi jis ant dangaus kupsto ir ima verkti, verkti, verkti, o ašaros lyg lietaus lašai papsi žemyn, permerkdamos dangaus ganyklas ir avių kailinėlius. Tada jau ir Pietį apima liūdesys, ir jo skruostais nusirita dvi šiltos ašaros. Tik jis greit atitoksta, čiumpa dūdelę, ir štai padangėmis jau ringuoja švelni me lodija.

Iš latvių kalbos vertė

renata zajankauskait

1 Dūdõrius (svet. ntk.) – dūdininkas.

OP arba STOP!

. Apibūdinkite Pietį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?

a

OP arba STOP!

. Kaip elgiasi vėjai broliai po tėvo sprendimo? Kodėl?. Su kokiais gamtos reiškiniais galima sieti šį pasakojimą? . Kuo jis yra tikroviškas, kuo – fantastinis? Kodėl taip manote? Koks jo žanras?

a

VARTAI

T A I1. Išsirinkite Jus labiausiai sudominusį tekstą*

ir paaiškinkite, kodėl jį renkatės.2. Aptarkite pasirinktą tekstą*: pagrindiniai

veikėjai*, tema*, problema* (jei kyla) ir pagrindinė mintis*.

3. Pasiskirstykite grupėmis ir suvaidinkite pasirinkto teksto* istoriją.

4. Sukurkite savo istoriją vėjo(-ų) tema* ir ją užrašykite.

T A I G I1. Palyginkite perskaitytus tekstus* ir

paaiškinkite, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi.2. Pagalvokite ir paaiškinkite, kodėl latvių

rašytojos kūrinys apie vėjus gali būti lyginamas su lietuvių tautosakos* kūriniais.

3. Perskaitykite Santakos poskyryje „Žaisminga išmonė“ pateikiamus tekstus* apie vėjus ir panagrinėkite, kurių rašytojų kūriniai artimesni lietuvių tautosakai*. Kodėl?

4. Perskaitykite Santakos skyriuje „Pasaulio tautų atmintis“ kitų šalių mitų* apie pasaulio sukūrimą ir parašykite samprotavimą* „Kodėl, mano nuomone, viso pasaulio žmonės senovėje sužmogino arba sudievino gamtos jėgas?“

T A T A I G I Jei norėtumėte atskleisti gamtos mokslo

ir literatūros* požiūrius į gamtos jėgas, dviese pasirinkite kokį nors gamtos objektą ar reiškinį (pvz., saulę, mėnulį, žemę, vėją, žaibą...). Vienas pasirinktą objektą pristatykite kaip mokslininkas (remkitės gamtos vadovėliu, enciklopediniu žinynu arba interneto žiniomis), o kitas jį įasmeninkite*, t. y. pristatykite kaip jaučiančią, mąstančią, kalbančią būtybę.

gero vėjo!

1

17

BA

LTIJ

OS

KE

LIU

Gotlando salos krantas

PraeitisGALIA GALVOTI!

. Perskaitę poskyrio pavadinimą, rašytojų pavardes ir kūrinių, kurių ištraukos pateikiamos, pavadinimus, pasamprotaukite, kokių tekstų* tikėtumėtės šiame poskyryje. Paaiškinkite, kodėl. . Skaitydami atkreipkite dėmesį į detales*, kurios gali padėti nustatyti pasakojimo* laiką*. . Kad skaitymas būtų spalvingesnis, galima skaityti vaidmenimis: pirmame tekste* – pasakotojas(-a)*, jaunėlis sūnus Lehas, tėtis Vesė; antrame – pasakotojas(-a)*, mama Medeina ir jauniausia duktė Gailė.

Lehas įsitaisė greta vyresniojo brolio, tačiau šis buvo pernelyg pakilios nuotaikos ir ilgai klausėsi tykaus bangų pleškenimo į plo-nus degutuotus valties šonus, o jo aukštyn įsmeigtos akys regėjo, kaip viena po kitos danguje žiebėsi žvaigždės, kol jų radosi tiek daug, kad niekas nebevaliotų suskaityti.

– Tėti, ar ta didžioji – Šiaurinė? – paklausė. – Na muose ji buvo tiesiog viršum stogo kampo, o čia viskas su simaišė.

– Ar matai Didžiuosius Grįžulo Ratus?– Tas ketvertukas, paskutinioji žvaigždė tarsi kreivai palinkusi.– Tasai. Ana, ten yra iena, šalia ienos didelė žvaigž dė – jautis,

o prie jaučio uostinėja mažas vilkiūkštis. Šei mininkas betgi nepri-leidžia vilko arti jaučio. Jei dabar nubrėši tiesų brūkšnį tarp dviejų užpakalinių ratų ir kiek aukštėliau, pirma didelė švytinti žvaigždė tame brūkšnyje ir bus Šiaurinė.

– Toji, ne ana, mažesnė, šone?

– Toji. Jei nori keliauti į Turkų, gausi plaukti tiesiai Šiaurinės linkui. O plaukdamas į Gotlandą, trauk tenai, kur nusileidžia sau-lė, – tik laikykis kiek piečiau, kitaip aplenksi Gotlando kyšulį. Jei leisies į Naugardą, vėl plauk šiaurėn, vis tiek aukštyn ar žemyn pro Hyjumą, ir to lyn pagal žemyno krantą, tada jūra nuves tave tiesiog saulėtekio pusėn. <...> Tačiau dar viską spėsi pama tyti, kai sykį didžiajai apskrities burvaltei mano vieton prireiks jūreivio.

ĮMINTI MINTĮ...

. Paaiškinkite, kur vyksta veiksmas*.. Į ką krypsta pagrindinių veikėjų* žvilgsniai?

ADUS HINTASVesės sūnus

Apsakymo* ištrauka

. Ką pastebėjęs sūnus sunerimsta? Ką paaiškina tėtis? Pasidalykite mintimis, ką Jūs supratote.

ESTIJAAdus Hintas

. Kuo šiems žmonėms yra svarbūs žvaigždynų ženklai?

LIETUVASkomantas

LATVIJA

18

Kuoknesės herbas

Kuoknesės pilis (XVIII a.)

– Tavo vietoj plauks Ranus.– Jei būsi drąsus, pakaks ir tau vietos.– Ar tada, kai atsikratysime vokiečių ir naujojo tikė jimo?– Taip, tada. Tada prasidės kitas gyvenimas. Visi būsime laisvi,

galėsime gyventi, kaip norės mūsų tauta. <...>

Jūra iš tyko liūliavo, podraug liūliavo ir mėnuo su žvaigždėmis. Jų atšvaitai krito į vandenį, tad, pažvelgęs žemyn pro valties kraštą, giliai giliai galėjai išvysti jų tiek kaip ir aukštai aukštai.

– Matai, – šnekėjo tėvas, – ten Didieji, o ten Mažieji Grįžulo Ratai.

Iš estų kalbos vertė

danut sirijos girait

OP arba STOP!

. Kokiais laikais, Jūsų nuomone, vyksta apsakymo* veiksmas*? Paaiškinkite, iš ko taip sprendžiate.

a

OP arba STOP!

. Kuo ypatingi paskutiniai ištraukos vaizdai? Kaip gali jaustis žmogus, žvelgdamas į žvaigždėtą dangų, ir kaip – į žvaigž-dėtą vandenį?. Kuo dar sūnaus žinias praplečia tėtis? Ar Jūs atpažįstate šiuos žvaigždynus? Kaip?

a

Niūrią Kúoknesės pilį vakarais gaubia tirštos miglos. Ta-rytum žalčiai jos rangosi palei mūrines sienas, šliaužioja tarp apvalių ir kampuotų Dauguvõs pakrantės akmenų, paskui ima ropštis iki pat aukštų kuorų viršaus, bando skverbtis pro visus pilies plyšius į vidų.

Šaltas miglos prisilietimas pažadino ir taip jau prastai miegoju-sią Medeiną. Valandėlę ji žvelgė į skliautuotas savo celės lubas. Lygiai sumūrytų plytų eilės iš keturių kampų susibėga į vieną tašką, kuriame dabar tarsi susikaupė per savaitę pilyje patirti įspūdžiai. Medeina žvelgė į tą tašką, mėgindama prisiminti tai, ką prieš akimirką išgyveno sapne.

Ji žinojo, kad yra stipriausia iš tų, kurie jos giminėje savo rankose laiko gijas, jungiančias gyvuosius su dievų ir vėlių pa-sauliu. Niekas daugiau už Medeiną neturėjo paslaptingų jėgų, palaipsniui ar staiga paveikiančių žmogaus sielą. Medeinos akys regėjo tai, ką slėpė žmogus, o jos mintis pagaudavo tikrąją ištarto žodžio prasmę.

Migla tvyrojo ankštoje belaisvių celėje, tačiau Medeina tary-tum iš paukščio skrydžio aukščio matė rūko apsemtą pelkę, o

SKOMANTASUžkeiktas lobis Apysakos* skyriaus „Motina ir duktė“ ištraukos

1

19

BA

LTIJ

OS

KE

LIU

P R A E IT I S

. Kuo tais laikais galėjo skirtis nekrikštytas ir krikštytas žiemgalis? . Kodėl, Jūsų manymu, šis sargybinis palankus kalinėms? . Kodėl jam neramu? Kaip jam bando padėti Medeina?

pačiame tos rūko jūros viduryje – sausą salelę ir trobą su skais-čiai liepsnojančiu ir traškančiu židiniu. Medeinos vaikai Junda, Uvis ir Einius sėdėjo aplink liepsną, ir jų akyse žiburiavo atšvaitai. Dukra lyg ir paklausė kažko, ji kažką atsakė, rodos, uždraudė kažkur vykti – Medeina negalėjo tikliai prisiminti.

– Tu nemiegi, mama? – pašoko savo guolyje Gailė, turbūt taip pat vėsios miglos pažadinta. – Gal kas nutiko?

– Nieko nenutiko, vaikeli, – atsakė motina. – Tik žinau, kad mudvi išvaduos.

Ir tą pačią akimirką, kai ji jau buvo prisiminusi, iš kur ir ką žino, subrazdėjo skląstis. Atsivėrė geležimi kaustytos durys. Įėjo sargybinis, krikštytas žiemgalis, kuris, kitiems prižiūrėtojams nematant, atneš-davo kalinėms tėviške kvepiančių rūkytų lašinių gabalėlį ar kietai sudžiovintą sūrį, o vakar net buvo išleidęs Gailę pasisemti vandens iš pilies šulinio. Medeina jau kelinta diena matė, kad šis sargybinis ne-randa sau vietos, kad jį graužia baisus rūpestis. Buvo netgi paklaususi, ar negali kuo padėti. Tada sargybinis jai nieko neatsakė, tik kažkaip keistai pasižiūrėjo, o jo lūpos suvirpėjo, tarytum tas stambus vyras su lyg kirviu iškapotais veido bruožais tvardytų nebylų verksmą.

Dabar sargybinis atėjo ne vienas, o su smulkute, vos besilaikan-čia ant kojų moterimi, kurios akys buvo giliai įdubusios, o lūpos suskeldėjusios nuo karščio.

– Tai mano Ilzė, – trūkčiojančiu iš sielvarto balsu tarė sargybinis. – Jai skauda krūtinę, visą pusmetį skausmai kamuoja. Žmonės šneka, kad žemaičių rikio žmona viską gali. Padėk mano Ilzei, jei sugebi...

Virpančioje žvakių šviesoje Medeina paėmė išdžiūvusią, tiesiog vėjo perpučiamą moterį už rankos, prispaudė nykščiu nelygiai trūk-čiojančią gyslą jos rieše, įsiklausė, kaip vos vos tvinkčioja joje krau-jas, po to pažvelgė jai į akis – taip giliai, kad Ilzė paskui pasakojo, jog jai nuo to žvilgsnio pasidarė karšta, – ir lėtai paklausė:

– Ką suvalgai, viską atiduodi, o jau trys dienos, kai net vandens negali gerti, tiesa? – ir, nelaukdama atsakymo, pridūrė: – Nebijok ir nesikrimsk, kad tavo vaikai neteks motinos. Tavo liga pagydoma.

Pasiraususi savo drobiniame krepšelyje, Medeina padavė sargy-biniui saują džiovintų šaknelių bei medžių žievių ir tarė:

– Išvirsi rytoj savo žmonai Ilzei su medum ir apynių spurgais, pridėjęs dar po saują kraujažolių ir rasakilų, kurių rasi kiekvienoje pievoje. Tik išrauk jas dar šiąnakt, kai patekės mėnulis. Tegul Ilzė ge-ria triskart per dieną tris dienas, o ketvirtąją atsikels ir bus sveika.

. Kurioje šalyje ir kokiais laikais vyksta veiksmas*? . Kas yra nutikę pagrindinėms veikėjoms*? Iš ko taip sprendžiate?. Iš kokio jos krašto?

Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“ Vilniuje

20

VARTAI

T A I1. Pasakykite savo nuomonę apie perskaitytas

ištraukas. Kas jas sieja? Kuo jos skiriasi? Kuri Jus sudomino labiau? Kodėl?

2. Išsirinkite vieną ištrauką ir ją aptarkite: veiksmo vieta*, laikas*, tema*, problema*, teksto* keliamos mintys.

3. Aptarkite pasirinktos ištraukos veikėjus*. Kas jie? Kokie jie? Kas juos sieja? Ko vyresnysis moko jaunesnįjį? Kodėl?

4. Nupieškite iliustraciją pasirinktai ištraukai, atkreipdami dėmesį į tekste* įvardytas detales*.

T A I G I1. Perskaitykite Santakos poskyryje

„Praeities aidas“ pateikiamą Laimuonio Puro romano* „Liepsnojantis piliakalnis“ ištrauką. Palyginkite du arba tris tekstus*, ieškodami jų panašumų. Kokiais laikais vyksta veiksmas*? Su kuo tada kovojo visos trys tautos – estai, latviai ir lietuviai? Kaip vyresnieji žmonės elgėsi su vaikais? Kas jiems buvo labai svarbu?

2. Nupieškite vieną piešinį, jungiantį dviejų arba trijų tekstų* vyresniųjų žmonių pamokas jauniesiems (keliauti jūromis, rūpintis bitėmis, gydyti žolelėmis), ir iš kiekvieno teksto* išrašykite po vieną citatą.

T A T A I G I Ką reiškia žodžiai astronomija*, etnografija*

ir botanika*? Jei klasėje atsirastų norinčiųjų ne tik šiuos žodžius paaiškinti, bet ir papasakoti klasės draugams apie žvaigždynus, senuosius bitininkystės papročius ir (arba) apie vaistažolių galią, klasėje būtų tikrai įdomu... Idėjų galite rasti šiose knygose: Robino Kerodo „Žvilgsnis į žvaigždes“, Pranės Dundulienės „Lietuvių etnografija“ ir „Lietuvių etnologija“, Eugenijos Šimkūnaitės „Gyvenimo receptai“.

Naujų senovės įminimų !

Netruko prabėgti tos kelios dienos ir, visų Kuoknesės gyventojų nuostabai, jau pas protėvių vėles pasirengusi keliauti moteris pa-sveiko! Dabar jau ne tik pilyje, bet ir už jos sienų – pirklių, siuvėjų, kailiadirbių, katilių trobose, siaurose gatvelėse bei turguje – garsiai sušneko apie kilmingąją burtininkę. <...>

– Mamute, kodėl tu gydai mūsų priešus? – sykį paklausė Gailė motinos.

– Aš gydau žmogų, – rimtai atsakė Medeina.

. Kuo visus nustebina Medeina? Kodėl stebisi jos dukra? . Paaiškinkite, kaip supratote mamos atsakymą į dukters klausimą. Ar pritariate Medeinos požiūriui? Kodėl?

1

21

BA

LTIJ

OS

KE

LIU

3.

4.

valia valioti!

Ką reiškia šis žodis? Iš kokios kalbos(-ų) jis kilęs?INTERVIU* – vienas klausimas, keli atsakymai!

INTERVIU* – tarptautinis žodis, sudarytas iš lotynų kalbos priešdė-lio inter-, reiškiančio buvimą tarp ko nors, tarpusavyje, ir anglų kalbos žodžio view, reiškiančio vaizdą, akiratį, požiūrį.

Tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad INTERVIU* – 1. žur-nalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros arba kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui arba televizijai; 2. sociologinių tyrimų metodas; pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami.

Mokomaisiais tikslais šį žodį galima suprasti paprasčiau: tai klausimų parengimas, pateikimas, atsakymų užrašymas ir api-bendrinimas.

UŽDUOTIS. Vieno klausimo ir kelių atsakymų interviu*.Reikėtų sugalvoti tik vieną įdomų klausimą ir jį pateikti ke-

liems žmonėms, užrašyti jų atsakymus ir savo nuomonę, kodėl visi atsakė skirtingai ar vienodai.

Pateikiamuose tekstuose* – tik idėjos.

42

Koks bus Jūsų interviu*? Neužmirškite sugalvoti pavadinimo!

Kūrybiškumo ir nuoširdžių pašnekovų !

Mokomasis interviu* Meninis interviu*

Vadovėlis „Rito rato ratuto“Kaip atsirado kalba(-os)?

1. Yra daug mokslinių teorijų, atskleidžiančių žmogaus kalbos kilmės priežastis ir raidą. Teigiama, kad pirmieji žmonių kalbos žo-džiai galėjo būti jaustukai („ai“, „oi“, „oho“, „ohoho“...), gamtos garsų pamėgdžiojimai („š-š-š“, „ū-ū-ū“, „triokšt“, „pokšt“, „keberiokšt“...), ben-dravimo šūksniai („stok!“, „traukis!“, „bėk!“). Gal žmonės tiesiog sąmo-ningai susitarė vienus dalykus pavadinti vienaip, kitus – kitaip (pvz.: „mama“, „tėtis“, „sesuo“, „brolis“...). Gali būti, kad visos šios priežastys susiklostė drauge, ir žmonės pradėjo kalbėti skatinami daugybės poreikių – tiesiog skubėdami tapti žmonėmis...

2. Vienoje legendoje pasakojama: dievai, užsirūstinę dėl žmo-nių įžūlaus noro pranokti pačius dievus ir pasistatyti bokštą (Babilono) iki dangaus, atėmę iš jų vienintelę kalbą, sumaišę žodžius ir taip pasmerkę juos nesusikalbėti... Todėl dabartiniai žmonės, nemokėdami svetimos kalbos, jaučiasi bejėgiai. Tačiau jei gali suprasti ir atjausti kitą žmogų ir be žodžių atsakyti į kito šypseną, gal dar ne viskas prarasta?

Taigi mūsų žodžiai ėjo, atėjo, dabar eina drauge su mumis, ne toldami, o artėdami vieni prie kitų. Tokie žodžiai vadinami tarp-tautiniais.

Aldona Kazanavičienė. Kopose ir pajūry Literatūrinės pasakos* ištrauka

Žvejų vaikai randa sau malonumų ir kopose. <...>

– Kas ten groja? – paklausė Mikelis.– Ne groja, o gieda! – ginčijosi Valteris.– Tai groja, groja; ir dar lyg kas varpais

skambina.– Greičiausiai, kad gieda! Ir dar kanklė-

mis pritaria. Klausykim!Ir vaikai nutilo. Kopose vos girdimai ai-

dėjo švelni, tyli muzika.– Gal kas plentu ateina grodamas? <...>– Ir aš žinau! – gyrėsi Valteris. – Tie bal-

sai iš požemių... Ten miestas, kurį užne-šė smėlys. Ten, giliai po smėliu, skamba varpai ir gieda žmonės – maldininkai. Man mama sakė, smėlys kartais užneša namus, užneša visą kaimą. Ir net miestus užpusto.

1

I. BALTIJOS KELIU

1. Prisiminkite ir pasakykite, kurių šalių pakrantes skalauja Báltijos jūra.

2. Pasakykite, kurių šalių literatūrai buvo skirtas šis vadovėlio skyrius.

3. Pasvarstykite, kuo panaši ir kuo skiriasi Lietuvos, Latvijos, Prūsijos ir Èstijos tautų istorija ir kultūra.

4. Parašykite, ar Jums įdomu susipažinti su Latvijos ir Estijos literatūra. Paaiškinkite, kodėl.

II. Tautosaka*

1. Prisiminkite, kokių žanrų lietuvių tautosakos* kūrinių skaitėte šiame skyriuje.

2. Paaiškinkite, kuo skiriasi frazeologizmai*, priežodžiai* ir patarlės*. Atpažinkite, kuris posakis – frazeologizmas, kuris – patarlė*, o kuris – priežodis*, ir paaiškinkite, kodėl taip manote: Bijai vilko – neik į girią. Neiškenčia lyg vilkas nestaugęs. Vilkas avies kailyje.

3. Prisiminkite, kuo liaudies pasaka* skiriasi nuo liaudies sakmės*, ir atpažinkite, kuris sakinys yra iš pasakos*, kuris – iš sakmės* pradžios: Senovėje buvę du broliu vėju. Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Paaiškinkite, kodėl taip manote.

III. Literatūrinės pasakos*

1. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo literatūrinės pasakos* skiriasi nuo liaudies pasakų*.

2. Pagalvokite ir pasakykite, kurių laikų – senųjų ar dabartinių – rašytojai, kurdami literatūrines pasakas*, labiau rėmėsi savo tautosaka*. Paaiškinkite, kodėl taip manote.

3. Prisiminkite, kokią literatūrinę pasaką* skaitėte šiame skyriuje, ir pasamprotaukite, kuo ji artima baltų tautosakai*.

4. Parašykite savo nuomonę apie skaitytą literatūrinę pasaką. Kurių rašytojų pasakų esate skaitę? Kurios įsiminė labiau? Kodėl?

IV. Apsakymai*, apysakos*

1. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo apsakymai* ir apysakos* skiriasi nuo liaudies ir literatūrinių pasakų*.

2. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo apsakymas* skiriasi nuo apysakos*.

3. Išvardykite kelis šiame skyriuje pateiktų realistinių ištraukų pavadinimus ir prisiminkite, kurios ištraukos yra iš apsakymų*, kurios – iš apysakų*.

4. Palyginkite šiame skyriuje pateiktus lietuvių, latvių ir estų realistinius prozos tekstus*. Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi? Kas pirmiausia krito į akį skaitant nelietuvių rašytojų kūrinių ištraukas?

V. Poezija*

1. Kas nauja šių metų poezijos* poskyryje? 2. Ar pastebėjote lietuvių ir verstinės poezijos*

tekstų* skirtumų? Jei taip, tai kokių? 3. Kuris eilėraštis* Jums labiausiai patiko?

Kodėl?4. Kuo šio poskyrio eilėraščiai* susiję su geo-

grafija? Kuo, Jūsų nuomone, šie eilėraščiai* galėtų praplėsti Jūsų geografijos žinias?

VI. Kūriniai ir kūrėjai*

1. Kuris šio skyriaus kūrinys ar jo ištrauka Jus sudomino labiausiai? Kodėl?

2. Kuris šio skyriaus kūrinių autorius Jums įdomiausias? Kodėl?

3. Parašykite kelis klausimus rašytojui, kurio kūrinys Jums labiausiai patiko. Pasikeiskite sąsiuviniais su suolo draugu ir atsakykite į draugo sugalvotus klausimus taip, kaip, Jūsų nuomone, galėtų atsakyti tas rašytojas.

43

didieji gr įžulo ratai

BA

LTIJ

OS

KE

LIU

1.

2.

Serijos „Šok“ vadovėlio „Rito rato ratuto“ komplektą VI klasei sudaro:

• VadovėlisPirmoji knygaAntroji knyga

• Pratybų sąsiuviniaiPirmasis sąsiuvinisAntrasis sąsiuvinis

• Mokytojo knyga

• Skaitiniai „Santaka“

ISBN 978-5-430-05046-7

Rito

rato

ratu

to

•

PIR

MOJ

I KN

YGA

6

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

Documents

Literatūra. Rito rato ratuto VI