Literatūra. Lingo lego laduto V

LIN

GO

LE

GO

LA

DU

TO

1 AKIMIRKA · 6

SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI

A. VARELA. Knygų šviesa · 10

Žaidimas „Mokyklinė kuprinė“ · 11

POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA

J. DEGUTY TĖ. Močiutė kerpa avį · 12

J. ERLICKAS. Vasara su Tomu Sojeriu · 13

L. DEGĖSYS. Po tuščią rudenio namą · 14

MOKYKLOS (NE)LAISVĖJE

M. TVENAS. Tomo Sojerio nuotykiai · 16

S. KŪLIDŽ. Ką nuveikė Keitė · 20

P. CVIRKA. Vaikų karas · 24

V. V. LANDSBERGIS. Berniukas ir žuvėdros · 28

AKIMIRKŲ DIENORAŠTIS

D. GEISLER. Slapti Vandos užrašai · 32

Langas · 36

Kurti arba nukurti · 40

Mokas · 41

2 ATMINTIS · 42


L. KLIMKA. Senų laikų atminimas · 46

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE

Nukalta saulė. Grigo ratai. Keturi vėjai · 48

Perkūno ir velnio nesantaika. Laumės ir kūdikis · 49

Vaikščiojanti ugnelė. Laumės velėtojos.

Laumių dovanos · 50

Pasvei kintos laumės · 51

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ ATŠVAITAI

L. GUTAUSKAS. Kaip vėžlys išsprendė lietaus ir

ugnies ginčą · 52

M. VAINILAITIS. Sidabrinė kultuvėlė · 53

L. GUTAUSKAS. Dangaus kalvis perkūnas · 54

APIE MITUS, DIEVUS IR PASAULĮ

M. GIMBU TIENĖ. Senovės lietuvių deivės ir dievai · 56

SENŲJŲ LIETUVIŲ DEIVIŲ, DIEVŲ IR MITINIŲ BŪTYBIŲ

VARDŲ ŽODYNĖLIS (pagal L. Klimką) · 58

ATGYJANTYS MITAI

E. ŠVARC. Žvaigždūnė · 60

Langas · 64

Kurti arba nukurti · 66

Mokas · 67

3 IŠMINTIS · 68


J. JANONIS. Vaikų dienos · 72

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ŠALYJE

Stiklo kalnas · 74

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ATŠVAITAI

Vai, žaliuok žaliuok · 78

J. AISTIS. Apie rudenį ir šunį · 79

J. ERLICKAS. Pasakos sugrįžimas · 80

Turinys VIENOS LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS SŪKURYJE

Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pradžia) · 82S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pradžia) · 83M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pradžia) · 84Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pabaiga) · 87S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pabaiga) · 88M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pabaiga) · 90ATGYJANČIOS PASAKOS

A. LINDGREN. Mes Varnų saloje · 92Langas · 96Kurti arba nukurti · 100Mokas · 101

4 MINTIS · 102


S. BOIKO. Stebuklų šaly · 106MINČIŲ LAISVĖ

K. S. LIUISAS. Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta · 108J. GORDERIS. Ei! Ar čia yra kas nors? · 112J. IVANAUSKAITĖ. Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo · 116POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA

F. KIRŠA. Ar tai ne aš? · 120V. KUKULAS. Švyturys · 120V. PALČINSKAITĖ. Paslaptis · 121MINČIŲ MINKLĖS

L. GUTAUSKAS. Kam katinui ūsai? · 122S. POŠKUS. Apie šaunų jaunikaitį, vardu Teodoras · 123

Langas · 126Kurti arba nukurti · 130Mokas · 131

5 VILTIS · 132


B. BURAČAS. Prisiminimai ir nuotykiai · 136ŽIEMOS PASAKA

H. K. ANDERSENAS. Eglutė · 138H. K. ANDERSENO PASAKŲ ATŠVAITAI POEZIJOJE

S. GEDA. Kregždelės daina · 142V. PALČINSKAITĖ. Piemenaitė · 142V. KUKULAS. Mirusi eglutė · 143ŽIEMOS PASLAPTYS

A. RAMONAS. Pasaka, kuri tapo kalėdinė · 144Sambūris „Šventinė kraitė“ · 148

V. ŽILINSKAITĖ. Sniego senis ir bala · 150DŽ. K. ROULING. Haris Poteris ir Išminties akmuo · 154POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA

M. VAINILAITIS. Sninga · 160A. KALANAVIČIUS. Lelijom šviečia · 161J. VAIČIŪNAITĖ. Ledo lelija · 161J. DEGU TYTĖ. Šerkšno laivas · 162H. RADAUSKAS. Balti malūnai · 162

Langas · 164Kurti arba nukurti · 168Mokas · 169Mokiukas · 170Mokiuko informacinė tarnyba · 175

3

LIN

GO

LE

GO

LA

DU

TO

1 SAULĖS GRĄŽA · 4


DŽ. RODARIS. Fantazijos gramatika · 8(NE)BŪTI DALYKAI

BROLIAI GRIMAI. Spragilas iš dangaus · 10

V. PETKEVIČIUS. Didysis medžiotojas

Mikas Pupkus · 11

(NE)PAPRASTOS BŪTYBĖS

T. JANSON. Muminuko tėčio memuarai · 14

(NE)PAPRASTI GYVŪNAI

K. KASPARAVIČIUS. Žvejyba · 18

R. ČERNIAUSKAS. Sliekas meškerioja · 19

(PA)KEISTA POEZIJA

Ar teisybę reik sakyt · 20

S. GEDA. Gyvulėlių skraidymas · 21

R. ŠERELYTĖ. Seno bato elegija · 22

(PA)KEISTA KASDIENYBĖ

M. MACOUREKAS. Kodėl mokykloje

nebetampoma už ausų · 24Langas · 28Kurti arba nukurti · 32Mokas · 33

2 ŽVALGOS RATAS · 34


J. BASANAVIČIUS. Apie senovės pilis · 38

LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ KRAŠTE

Girnikų ir Šatrijos kalnai. Kirviai ant debesų. Kupiškio

piliakalnis. Milžinų žmonos · 40

Milžinas ir artojas. Vilkas ir milžinas.

Bitinėlio ežeras · 41 Anykščio ežeras. Kernavės kalnai · 42

Kuršėnai ir Papilė · 43

LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ ATŠVAITAI

V. KRĖVĖ. Milžinkapis · 44

A. VIENUOLIS. Anykščių padavimai A. GIEDRIUS. Verutė · 46

ISTORIJOS AIDAI

B. BALTRUŠAITYTĖ. Kaip daina atsirado · 48

POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA

MAIRONIS. Tu girele, tu žalioji · 52

P. ŠIRVYS. Linguok, motule, vygę · 53

A. BALBIERIUS. Tėvynės dangus · 54

PROJEKTAS „Ilgaamžės laikmenos“ · 55

SENOVĖS ĮMINIMAS

P. MAŠIOTAS. Pažadėta ir tesėta · 56Langas · 62Kurti arba nukurti · 66

Mokas · 67

3 PASAULIO MEDIS · 68


R. BUDRYS. Ąžuoliuko rytas · 72

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE

Medžių kalba. Gailestingi medžiai. · 74

Ežys ir saulė. Kodėl genys margas. Varlių kraujas.

Turinys Sėjikas prašo lietaus · 75

Vieversys – artojo draugas. Našlaitė lakštutė.

Žvirblio mokslas · 76

GAMTOS KARALYSTĖJE

J. JANKUS. Po raganos kirviu · 78

A. VAIČIULAITIS. Nidos žvėrys · 82


Paukščių balsų pamėgdžiojimai · 86 K. BINKIS. Debesų jaučiukai

S. GEDA. Kopose · 87

J. ERLICKAS. Parėję medžiai · 88

PAUKŠČIŲ ILGESYS

M. DEJONGAS. Gandralizdis ant stogo · 90Langas · 94Kurti arba nukurti · 96Mokas · 97

4 SANTA(I)KA · 98


J. BILIŪNAS. Dobilų kuokštelė · 102

ŠEIMOS PASLAPTIS

L. S. ČERNIAUSKAITĖ. Zylės knyga · 103

SENELIŲ IŠMINTIS

E. DONELI. Sudie, seneli, ištariau aš tyliai · 106

K. NIOSTLINGER. Pirmadienį viskas kitaip · 108

TĖVŲ IR VAIKŲ ATRADIMAI

U. STARKAS. Stebuklingi mano draugo

Persio sportiniai batai · 110

POEZIJOS JAUSMŲ MOZAIKA

J. ERLICKAS. Kas užvis geriausia A. MARČĖNAS. Vieniša mergaitė · 114

S. POŠKUS. Liūdna · 115

SAVITI PASAULIAI

V. RAČICKAS. Jos vardas Nippė · 116

B. REUTERIS. Busterio pasaulis · 118Langas · 120Kurti arba nukurti · 124

Mokas · 125

5 ŠILKO PIEVOS · 126


R. BREDBERIS. Pienių vynas · 130

VASAROS NUOTYKIAI

G. MORKŪNAS. Vasara su Katšuniu · 132

A. LINDGREN. Didysis seklys Bliumkvistas · 136

V. DAUTARTAS. Žydrieji Jungos · 140


L. DEGĖSYS. Vasaros paukštis · 144

V. KUKULAS. Šilko pievoj. S. GEDA. Vakaro prašymas · 145

A. MARČĖNAS. Joninės. A. BALBIERIUS. Šikšnosparnis · 146

AMŽINYBĖS RATAS

N. BEBIT. Amžinieji Takiai · 148

ŽYGIS „Turistinė kuprinė“ · 152Langas · 154Kurti arba nukurti · 156Mokas · 157Mokiukas · 158Aitvarų lego (kelionė į literatūros pasaulį) · 159Literatūros teorijos II knygos atmintinė · 161Mokiuko informacinė tarnyba · 165

3

Sveiki, vadovėlio skaitytojai, sklaidytojai ir laisvi skraidytojai!

LI

NG

O

LE

GO

L

AD

UT

O

Prabėgo vasara, ir nieko negalime pa-keisti... Visa tai, ką patyrėte, pajutote ir atsinešėte į mokyklą, teatliepia džiaugs-mu, svajonėmis, susimąstymu, įsiklausy-mu... Kokios nuotaikos lydėjo Jus į mo-kyklą? Ką įdomaus pamatėte, patyrėte, pajutote vasarą? Kokias knygas perskai-tėte? O gal jau patys rašote savo vienin-telę, nepakartojamą knygą?

Prieš Jus dar viena knyga, kviečianti džiaug tis, žaisti, kurti, svajoti, mąstyti... Jei ati džiai perskaitėte pavadinimą – LBn-go lègo ladùto, turbūt viską supratote. Vie ną žodį, tiesa, nelietuvišką, tarptautinį, galbūt tarėte dažnai kurdami įsivaizduo-jamus pasaulius. Kitus du žodžius gal gir-dėjote iš mamos, močiutės ar kitų Jus my-linčių žmonių, nes tai senoviniai lietuvių kalbos žodžiai, ataidintys iš tylių lopšinių ir skambių sutartinių. Sudė jote šiuos žo-džius kaip lego konstrukcijas? Atsivėrė vi siems skirtingos užburtos karalystės? Puiku, juk mūsų daug ir visi skirtingi, todėl ir šio vadovėlio svarbiausia užduo-tis – atskleisti tai, kas nežinoma, nepatir-ta, padėti įsiklausyti į save ir į kitus. Tik nepamirškite knygų, nes jose daugybė pa-slapčių, Jūsų dar neatrastų pasaulių.

Kviečiame kartu kopti į stiklo kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria beribiai to-liai. (Ne)paprastą literatūrinę kelionę ža da ir vadovėlio knygų pavadinimai Į stiklo kalną ir Pasaulis po saule. Ko-kius vaizdinius jie atskleidžia?

Šiame vadovėlyje laukia daug rinki-mosi ir pasirinkimo, spėjimo, įminimo ir savęs atskleidimo užduočių, nes jis, kaip

jau supratote, parengtas pagal lego žaidimo tai-syk les. Galėsite patys, pasitarę su mokytojais, rinktis: skaityti ar ne pateikiamus tekstus, sta-tyti ar ne savas literatūrines pilis... Siūlome tik pradinę nuorodą – rodyklę po Lingo lego la-duto šalį.

Vadovėlį sudaro dvi knygos: pirmoji kny-ga Į stiklo kalną turėtų Jus vilioti į mo kyklos (ne)laisvę ir padėti kopti į visuotinės bei lietu-vių literatūros kalną, antroji knyga Pasaulis po saule norėtų vaduoti Jus iš nepajudinamų mo-kyklos ir literatūros tvirtovių, skatintų atvirai žvelgti į įvairių kultūrų pasaulius kartu ieškant ir savojo – vienintelio.

Kiekvieną vadovėlio knygą sudaro penki po-skyriai daugiaprasmiais pavadinimais: pirmo-joje knygoje – Akimirka, Atmintis, Išmintis, Mintis, Viltis; antrojoje – Saulės grąža, Žval-gos ratas, Pasaulio medis, Santa(i)ka, Šilko pie vos. Gal jau bandote juos įminti?

Kiekviename vadovėlio skyriuje – aštuo-nios skiltys: įvadinė atlanka, Skaityti neleisti praleisti, literatūros tekstai, Aitvaras, Langas, Kurti arba nukurti, Mokas, Mokiukas (2 kar-tus vadovėlyje).

Skyriaus atlankoje pateikiama svarbiausia skyriaus informacija ir klausimai Jums:Vėtrungė (skyriaus vėjų – Jūsų veiklos – kryp-tys);Akistata (akis į akį su žodžiais, tema, savimi);Atodanga (atidaromos skaitytų knygų skry-nios);Arka (žvilgsnis į šio skyriaus knygas);Akiratis (skaitytų kūrinių prisiminimas);Literatūros lankos (klausimai iš literatūros teo-ri jos, paryškintos ir žvaigždutėmis pažymėtos są vokos, kurias turėtumėte įminti patys arba žvilg telėti į atmintines vadovėlio pabaigoje);

4

Kūrybingumo ir

išradingumo!

. Įvadiniai skyrių tekstai

prasideda šūkiu SKAITYTI

NELEISTI PRALEISTI – spė-

kite, ką tai galėtų reikšti?

Literatūros geografija (rašytojų gimtosios ša-lys žemėlapyje);Literatūros istorija (klausimai apie laiko žen-klus literatūros kūriniuose);Literatūros aidai (mintys apie literatūros kū-rinius);Dalykų sankirtos (literatūrą ir kitus dalykus sie jančios įdomios užduotys).

Ar neišsigandote? To tikrai bijotų mūsų vi-sų vadovėlis... Jei nusišypsojote – viskas gerai, eime. Linkime drąsiai versti puslapius atpažįs-tant senus ir atrandant naujus pasau lius po mū-sų visų saule.

Loreta ir Vilija

. Literatūros tekstai su siūlymais juos aptarti skaitant

(EI arba PRAEIK! ir OP arba STOP!) bei trijų pakopų

užduotimis – O! (dėmesys vienam kūriniui), OHO!

(kelių kūrinių lyginimas), OHOHO! (dalykų sankirtos).

. LANGAS –

platesnis

žvilgsnis į

kūrėjų pasaulį.

. AITVARAS –

lietuvių mitinė

būtybė, senovėje

nešdavusi savo šei-

mininkams turtus,

šiais laikais linksmai

kylanti į dangų, o

Jūsų vadovėlyje pra-

bylanti lotyniškai ir

siūlanti išminties tur-

tus krautis iš knygų.

. MOKAS –

lietuvių mitinis akmuo,

senovėje mokęs žmones,

šiame vadovėlyje siūlantis

mokytis patiems atsakant į

skyriaus kartojimo klausimus.

SĖKMĖS!

. MOKIUKAS –

lietuvių mitinio akmens

vaikas, šiame vadovėlyje

padedantis patiems sudaryti

vadovėlyje skaitytų kūrinių

atmintines.

– užduotys pratybų sąsiuvinyje

– kūriniai Kūlgrindos skaitiniuose

5

Akimirka

Knygos, kurių ištraukas skaitysite šiame skyriuje

AkistataKas, Jūsų manymu, yra laikas?Ką galėtų reikšti žodžiai amžinybė ir aki mirka?Ar galima būtų sustabdyti dabarties, t. y. rudens laiko, akimirką? Kaip?Ar galėtumėte sugrąžinti savo buvusio lai ko (pvz., šios vasaros) vieną akimirką? Kaip?

Jei norėtumėte, žodžiu arba raštu atkur kite vieną savųjų įspūdžių akimirką. Ko dėl norisi ją prisi-minti? Kokiais vaizdais ji skleidėsi? Kokie garsai, kvapai, pojūčiai ją lydėjo? Kokia nuotaika ją supo? Kokių jausmų, minčių, klausimų ji paliko?

Jei toji akimirka nenusakoma žodžiais, nu pieškite ją arba parodykite fotografiją iš vasaros albumo.

AtodangaPrisiminkite knygas ar jų ištraukas, skai tytas pradinėse klasėse.

ArkaAkiratisAr mėgstate skaityti? Kodėl?Ar mėgstate poeziją*? Kodėl?Kuriuos ir kurių autorių eilėraščius* prisimenate?Gal pasakytumėte vieną eilėraštį* atmin tinai?Kokias prozos* knygas apie vaikų nuoty kius esate skaitę?Papasakokite, kas ir kodėl tose knygose buvo įdomu.Kokie kūriniai Jums nepatinka? Kodėl?

VėtrungėKą skaitysite? Kreipimąsi į pasaulio vai kus, poeziją*, prozos* kūrinių ištraukas.Ko mokysitės? Raiškiai skaityti, išgirsti kalbos melodiją*, suprasti žodžių ties io ginę* ir perkeltinę* reikšmes*, aptarti kū rinių temas*, problemas*, pagrindines min tis*, apibūdinti veikėjus*, pasakoti, vaidinti.Su kuriais rašytojais susipažinsite ar tęsite pažintį? Su Angelike Varela, Juozu Er lic ku, Janina Degutyte, Liutauru Degėsiu, Mar ku Tvenu, Suzana Kūlidž, Petru Cvir ka, Vytautu V. Landsbergiu, Dagmara Geisler.Ką galėsite rašyti? Aprašymą* (rudens gam ta, augalas).

8

1A

KIM

IRK

A

Kas vadinama šiais žodžiais? Pavyzdžiai arba užuominos

Žodžių tiesióginė reikšm*Žodžių pérkeltinė reikšm*

Lankoje ganosi balti avinėliai.Lankoje plauko balti debesėliai.

Krinio vietà*Krinio lakas*Krinio veksmas*Krinio veikjai*Krinio temà*Krinio problemà*Krinio pagrindnė mints* (idja*)

Kur tai vyksta?Kada vyksta?Kas vyksta, atsitinka?Kas veikia?Apie ką kalbama?Koks klausimas keliamas kūrinyje?Kas pasakyta svarbiausia?

Aprãšymas*Pãsakojimas*Sámprotavimas*

... saulėtas miško kelias...

... einu šypsodamasis...

... man gera, nes čia gražu...

GRAIKIJAGRAIKIJAAngelikė VarelaAngelikė Varela

JAVJAVMarkas TvenasMarkas TvenasSuzana KūlidžSuzana Kūlidž

Dalykų sankirtosMėgstantieji raiškiai skaityti poeziją* galės rengti poezijos* popietę, skaityti proz os* tekstus* vaidmenimis.Norintieji piešti galės iliustruoti lite ra tū ros* kūrinius.Siūlomas žaidimas „Mokyklinė kuprinė“ bei muzikos, kraštotyros, žurnalistikos, teatro ir kitokios užduotys.

Literatūros istorijaAr galite įsivaizduoti, kokia buvo Ame rika XIX a.? Ar žinote, kaip gyveno Lie tuvos žmonės XX a. pradžioje? Kaip ma note, kuo panašus ir kuo skiriasi prieš šimtą metų gyvenusių ir dabartinių vaikų gyvenimas?

Paaiškinkite, kurių laikų mokyklas regite nuotraukose.

Literatūros aidai„Tomo Sojerio nuotykiai“ – pasakojimas apie tai, kas nuostabiausia kiekvieno žmogaus gyvenime, – apie naivią vaikystę, kupiną džiaugsmo ir žavesio.

Morisas Mendelsonas

Petras Cvirka „Cukriniais avinėliais“, „Šy vio gyvenimu“, „Vaikų karu“ leidžia pajusti, kas yra žodžio magija, duoda mums pirmąsias gyvenimo pamokas...

Petras Bražėnas

Literatūros geograf ija

Kas vadinama šiais žodžiais? Pavyzdžiai arba užuominos

Literatūrà*

Tèkstas*

Lotynų k. litteratura – tai, kas parašytaLotynų k. textum – sujungimas

Prozà*

Dramà*Poèzija*Kalbõs melòdija* (garsai, ritmas, rimas)

Lotynų k. prosa – nevaržoma (kalba)Graikų k. drama – veiksmasGraikų k. poiēsis – kūrybaLankoje avinėliai,ar balti debesėliai?Ar balti debesėliai –ar gyvi kailinėliai?

Janina Degutytė

Literatūros lankos

Petras CvirkaPetras CvirkaJanina DegutytėJanina Degutytė

Vytautas V. LandsbergisVytautas V. LandsbergisLiutauras DegėsysLiutauras Degėsys

Juozas ErlickasJuozas ErlickasLIETUVALIETUVA

VOKIETIJAVOKIETIJADagmara GeislerDagmara Geisler

9

EI arba PRAEIK!

. Ką, Jūsų nuomone, galėtų reikšti šio teksto* pavadinimas „Knygų šviesa“?

ANGELIKĖ VARELA

Knygų šviesa

Brolis ir sesuo mėgo žaisti su gaubliu. Sukdavo jį, sukdavo, o tada užmerktomis akimis bes davo pirštu į vieną tašką. Ir jei gu tas taškas būdavo Peknas, Madagaskãras ar Mèk sikas, ieškodavo bibliotekose knygų, pasakojančių apie tą vietovę.

Skaityti jiems patiko. Tai buvo smagu. Šviesa jų lange degdavo iki vėlumos. Knygų šviesos vedami jie vaikščiojo palei Didžiąją kinų sieną, kartu su vikingais klausėsi van denyno dainos, gyveno šalia senovės Egpto piramidžių, drauge su eski mais čiuožė rogė-mis ant užšalusių ežerų, dalyvavo senovės Olmpijos žaidynėse ir buvo vainikuoti laukinio alyvmedžio šakelėmis.

Kai vaikai migdydavosi, pasakos, istorijos, legendos, vietovės, rašytojai ir herojai, švelniai liūliuodami, sumišdavo jų sapnuose: Ezopas nuo pačios Eifelio bokšto smailės porindavo Šahrazadai savo pasakėčias, Kristupas Kolumbas, plaukdamas laivu Mi si-spės upe, klausydavosi Tomo Sojerio pasakojant savo išdaigas, Alisa kartu su Mere Popins rogėmis keliaudavo į Stebuklų šalį, o Andersenas afrikiečių mitų vorui Anansei prie piramidės sek-davo savo pasakas.

Žaisti su gaubliu ir knygomis broliui ir seseriai buvo nepapras-ta pramoga, kuri nie kados nesibaigdavo. Jie rado būdą, kaip sklai-dant puslapius tapti jūrininkais ir tyrėjais. Knygų šviesa padėjo bro liui ir seseriai užkariauti Žemę, pažinti įvairias kultūras ir epo chas, žavėtis jų margumu. Trumpai tariant, jie ištrūko iš savo ma žo kambarėlio ir gyveno plačiajame pasaulyje. Visur skraidė, visur keliavo ir svajojo.

Ir, aišku, pamiršdavo užgesinti šviesą!– Vaikai, kada pagaliau eisite miegoti? –

šaukdavo tėvai. – Jau vėlu. Gesin kite šviesą!

– Negalime, – atsaky-davo šie juokdamiesi. – Knygų šviesa niekada negęsta.

Iš graikų kalbos vertėdiana buit

Skaityti neleisti praleisti

RAKTAS

1. Pasakykite savo nuomonę apie vaikų sugalvotą žaidimą.

2. Pagalvokite, kodėl vaikai juokėsi. Kokias ir kokio žodžio reikšmes* jie sukeitė vie tomis?

3. Paaiškinkite, kuria reikšme* – tiesiogi-ne* ar perkeltine* – suprantate pavadinimo žodį šviesa.

4. Surašykite į atskirus stulpelius tekste* rastus žinomus ir ne-žinomus geografijos, isto rijos, kultūros, literatūros vardus ir pavadinimus. Žinomus žodžius trumpai paaiš-kinkite, o nežinomiems pasitelkite pagalbinin-kus, t. y. išmintingus žmones arba žinynus.

5. Parašykite savo nuomonę apie knygas – ką, kaip ir kodėl skaitote...

GRAIKIJAAngelikė Varela

10

MARIJA GRIPĖHugas ir Jozefina...

– Gal Hugas, kaip ir kiti, malonėtų nusiimti kuprinę ir pasi-kabinti ant suolo atkaltės, – griežtesniu balsu sako mokytoja.

– Žinoma, galiu, – sutinka Hugas ir brazdėdamas ima plėšti nuo savęs kažko prikimštą kuprinę. O ji dar ir neužsegta. Iš jos bil dėdami pasipila kankorėžiai, pagaliukai, akme nėliai, samanų kuokš tai, tošis. Viskas triukšmingai pažyra ant grindų.

– Ot velnias, apsidirbau į pabaigą, – sumurma Hugas ir pa-silenkia prie išbyrėjusio turto. <...>

Galiausiai visa krūva brangaus turto susikaupia ant suolo. Hugas viską surūšiuoja, apsižiūri, ar ko netrūksta, ir sukrauna at gal į kuprinę. Mokytoja kantriai stebi jo triūsą, bet papriekaiš-tauja, kad kuprinė turėtų būti skirta vadovėliams.

– Užteks vietos ir jiems, – atsako Hugas.Mokytoja išima Hugui skirtas knygas. Perspėja, kad Hugas

jas saugotų ir aplenktų popierium. Hugas įdėmiai apžiūri kny-gas. Apie paveikslėlius pasako savo nuomonę:

– Taip gali bet kas nupai šyti. Viskas atrodo kaip suplo ta. O kai drožinėji, turi iš visų pusių išdrožti.

Iš švedų kalbos vertėzita mažeikait ir kazys saja

EI arba PRAEIK!

. Kad mokykla ir nauji vadovėliai linksmiau įtrauktų Jus į mokyklinių darbų sūkurį, kviečiame pažaisti literatūrinį-vaidybinį žaidimą. . Pasidalykite savo mintimis. Kodėl turite eiti į mokyklą? Kodėl – mokytis daugybės dalykų? Kodėl – skaityti (sklaidyti?) mokyklinius vadovėlius? . Perskaitykite pateikiamą ištrauką ir įsivaizduokite, kad į Jūsų klasę ateis Hugas – savaip mąstantis gamtos, laisvo pasaulio vaikas – švedų rašytojos Marijos Gripės kūrinių veikėjas*.

1A

KIM

IRK

A

Geros nuotaikos!

Sėkmės!

RAKTAS

1. Kas pasiryžtų suvaidinti šį veikėją*?

2. Visų kitų užduotis būtų pasirengti įtikinti Hugą, kad mokymasis, kaip ir tiesioginis pasaulio pažinimas, gali būti įdomus, kad vadovėliai turėtų tilpti į mokyklinę kuprinę.

3. Pažvelkite, kokius va-dovėlius šiais metais nešiojatės savo kupri-nėje, ir pasidalykite į tiek grupių. Kiekviena grupė turėtų pristatyti po vieną šių metų va-dovėlį pasklaidžiusi jį, susipažinusi su turiniu; tada reikėtų paaiškinti Hugui, ko tikisi iš vado-vėlio išmokti ir kaip tas dalykas siejasi su kitais mokomaisiais dalykais.

4. Pasirenkite atsakyti į visus Hugo klausimus!

5. Raštu (ar nepamiršote ra-šy-ti?) apibendrin-kite tai, ką atradote, ir parašykite savo nuo-monę „Kuo mokykla gali mane sudominti?“

11

AKMENĖSVIRKANČIAI

Juozas Erlickas

VILNIUSLiutauras Degėsys

KAUNASJanina Degutytė

Poezijos akimirkų mozaika

JANINA DEGUTYTĖMočiutė kerpa avį

Pasodėj priklaupusmočiutė kerpa avį,tokią baltą ir liūdną.Jos kailiniai iš debesų balčiausių.Bet vilnos putų saujomkrenta ir krenta ant žolės.Avytė žvelgia, padėjusi galvąmočiutei ant kelių,į rudenėjantį dangų,į raudoną šermukšnių šviesąir tyli...Ar tau negailabaltų debesuotų vilnų?Ar tau negailažaliai nušvytėjusios vasaros?

EI arba PRAEIK!

. Prisiminkite, kas vadinama žodžiu poezija*. . Pabandykite savais žodžiais apibūdinti eilėraštį*. . Perskaitykite visų trijų eilėraščių* pavadinimus ir spėkite, apie ką galėtų būti kiek vienas eilėraštis. . Susitarkite, kaip skaitysite eilėraščius*: tyliai, paskui garsiai, po kiekvieno eilėraščio stab te lėdami ir jį aptardami arba tik patylėdami.

OP arba STOP!

. Ar norite ką nors pasakyti apie šį eilėr aš tį*? Jei taip, kalbėkite. Jei nenorite, paty lėkite. . Jei norite būti prakalbinti, atsakykite į ke lis klausimus. Kas ir ką veikia eilė raš ty je*? Kokią nuotaiką skleidžia aprašomi vaizdai? Į ką krei piamasi pabaigoje? Kaip atsakytumėte į pabaigoje keliamus klau simus? . Išvardykite arba išrašykite iš eilėraščio* perkeltinės reikšmės* žodžius ir paaiš kinkite, kokia jų tiesioginė reikšmė*. . Kokia eilėraščio* tema*? . Grįžkite prie eilėraščio* pavadinimo: koks jis – paprastas, daugiaprasmis ar?..

12

JUOZAS ERLICKASVasara su Tomu Sojeriu

Ar sapnavau, ar buvo šitaip, sese,Kad pabudau birželio vieną rytąAš mažas toks ir už save gudresnis,Lyg būčiau Marko Tveno parašytas.

Į lauką, pilną vyturių ir saulės,Aš išlekiu ne pro duris – pro langą.Karvutė laiko didelį pasaulį,Rageliais atsirėmusi į dangų.

Už upės mano vardą aidas šaukia,Ir bėgu aš tolyn kaip mažas Tomas.Gal sapnas tai, o gal manęs ten laukiaVaikystė kaip bekraštis stadionas,

Ten prerijos, indėnų karo šokiai...Balti laivai, piratai, lobių salos...Trobelė pagiry, pilna vaiduoklių...Ir Vasara, – be laikrodžių, be galo...

O Vasara!.. Auksinis saulės irklas...Rugių pūga... Pusnynai žalio sniego...Aukštam danguj kregždučių mažos žirklės...Ir šitiek visko daug – tarytum Nieko...

O tu sakai man – išsiskirt vis vienaReikės – antai jau mezga Voras tinklą,Ir paskutinę Rugiapjūtės dienąSustoji tuščiuose laukuos beginklė...

Pro šalį eina pirmą Voro rytąKažkas tylus, nematomas kaip laikas...Ir bėga Marko Tveno parašytasAtgal dulkėtais lapais knygon vaikas...

. Ką regėjote, girdėjote, jautėte skaitydami šį eilėraštį*? . Kokia eilėraščio* melodija* (linksma, grau di, žaisminga...)? . Kaip manote, kodėl šiame eilėraštyje* mi ni-mas Markas Tvenas ir Tomas So je ris? Jei šių vardų nesate girdėję, spėkite, kas šie asmenys ir kuo jie ypatingi. . Kas šiame eilėraštyje* yra aš ir tu? Apie ką jie kalbasi? Kuo skiriasi? . Aptarkite brolio regimą pasaulį (vaizdus) ir jo nuotaikas. Ką galėtų reikšti brolio persakomi sesers žodžiai? Kodėl broliui sesuo atrodo „beginklė“? . Kokį kalendorinį laiką* galėtų reikšti žo džiai „paskutinė Rugiapjūtės diena“ ir „pir mas Voro rytas“? . Kur ir kodėl turėtų grįžti vaikas? . Kurie eilėraščio* žodžiai, posakiai Jums gražiausi? Kodėl? . Išvardykite perkeltinės reikšmės* žo džius ir įminkite jais nusakomus tikrovės dalykus. Pvz., auksinis saulės irklas – sau lės šviesa, spindulys, blyksnis. . Įvardykite šio eilėraščio* temą*, pa svars ty kite, kokia galėtų būti šio eilėraščio* pa grindinė mintis*.

1A

KIM

IRK

A

13

P O E Z I J O S A K I M I R K Ų M O Z A I K A

LIUTAURAS DEGĖSYSPo tuščią rudenio namą

Kaip tyliai lietus nulijo,Kaip greitai diena užgeso,Jau skraido voratinklių gijosLyg laumių nukirptos kasos.

Klausyk, už lango rugsėjis, –Jo lapai lyg rūbai šlama,Kai liūdnas jis vaikštinėjaPo tuščią rudenio namą.

Prašau, neišeik, saulute,Kol dienos trumpos, bet aiškios,Pabūk su mumis truputį,Palikim visi, pažaiskim.

Bet sodai visi nutilę,Ir gėlės jau gailiai kvepia,Ir upės juodos ir gilios,O pievos tuščios ir šlapios.

Kaip tyliai lietus nulijo,Kaip greitai diena užgeso,Jau skraido voratinklių gijosLyg laumės nukirptos kasos...

OP arba STOP!

. Užsimerkite ir pabandykite papasakoti, ką matėte, įsivaizdavote, girdėjote, jautė te skaitydami ar klausydamiesi šio eilė raščio*. . Kokia eilėraščio* melodija* (švelni, ryž tinga, linksma, graudi, ilgesinga...)? . Ką Jums sako eilėraščio* pavadinimas? Ko dėl ir kada „rudenio namas“ (tai tie sio ginės* ar perkeltinės* reikšmės* žo džiai?) gali būti tuščias? . Kaip galėtumėte apibūdinti šio eilėraš čio* skleidžiamą nuotaiką? Kodėl? . Kuris eilėraščio* posmas pasikartoja? Kaip manote, kodėl? Papasakokite, ką re gite jį skaitydami. . Į ką kreipiamasi antrame posme, ką pra šoma išgirsti? . Į ką ir kodėl kreipiamasi trečiame posme? . Kokie pojūčiai (klausos, uoslės, regėjimo, lytėjimo) aprašomi ketvirtame posme? . Kokia eilėraščio* tema*, kokia nuotaika? Kokius įspūdžius šis eilėraštis* Jums su kelia?

14

1A

KIM

IRK

A

RAKTAS

O !1. Išsirinkite vieną Jums labiausiai patikusį

eilėraštį*, išmokite raiškiai skaityti (atkreipkite dėmesį į eilutes, skyrybos ženklus ir savo pojūčius) ir savais žodžiais įvardykite jo temą*.

2. Parašykite savo nuomonę apie pasirinktą eilėraštį* ir (arba) jį iliustruokite.

3. Išmokite pasirinktą eilėraštį* atmintinai.4. Parašykite savo nuomonę apie rudenį

„Aš ir ruduo“.

O H O !1. Išsirinkite du Jums įdomiausius eilėraščius*

ir paaiškinkite, kodėl juos išsirinkote.2. Paaiškinkite, kuo jie skiriasi: pavadinimai,

melodijos*, vaizdai, žodžiai?3. Parašykite savo nuomonę apie pasirinktus

eilėraščius* ir (arba) juos iliustruokite.4. Sustabdykite visų keturių metų laikų

akimirkas vieno popieriaus lapo keturiuose lan guose: nupieškite po piešinį ir parašykite po vieną sakinį. Šis darbelis galės būti šventinis atvirukas (gimtadienio, Mokytojų dienos ar kita proga).

O H O H O !1. Dar kartą atidžiai perskaitykite visus

eilėraščius* ir apie kiekvieną parašykite po vieną žodį – savo žodį, kuris atskleistų Jūsų santykį su eilėraščiu* (pvz., gražu, keista, liūdna...). Kuris eilėraštis* Jums yra artimiausias? Kodėl?

2. Kuo ypatingos šių eilėraščių* melodijos*? Kurį eilėraštį* norėtumėte dainuoti? Pasiūlykite tekstą* kuriančiam draugui ar muzikos mokytojui.

3. Susiskirstykite į tris grupes, pasirinkite po vieną eilėraštį* (galite rinktis iš Kūlgrindos skyriaus „Poezijos temų sutartinės“ eilėraščių apie rudenį) ir jį išradingai pristatykite (privalomas tik vienas dalykas – raiškiai jį perskaityti, visa kita – Jūsų išmonė: gal iliustracijos, muzikos įrašai, vaidyba?..).

Sėkmės!

15

Taisyklingai Išmintingai

Remiantis mokyklinio rašinio* tai syk lė mis, reikia rašyti nuosekliai, pagal planą.

Įžangoje derėtų paaiškinti, ką ir kodėl pa sirinkote aprašyti.

Dėstyme pasirinkta tvarka (iš apačios į viršų, iš viršaus į apačią, iš toliau artyn ar kita seka...) pagal tam tikrus požymius (formos, spalvos, kvapai, garsai...) apra šomas objektas ir nurodomos jo savybės, paskirtis ar poveikis kitiems.

Pabaigoje – apibendrinimas, savųjų atra dimų įvertinimas.

Remiantis literatūriniu aprašymu*, ne ko pi juojant (t. y. ne mėgdžiojant!), bet savaip pritaikant įgytą patirtį. Pvz., Anta no Ramono „Rudens“ ištrauka:

Jau ruduo. Einant rytą prie ežero oras toks šaltas, tyras, tirštas, kvapnus, jog ne su pranti, ar valgai, ar kvėpuoji. Virš ežero rūkas, pilkuma, kurioje uždūsta žvilgsnis. Dar nepatekėjo saulė. Rasa nepapsi, kaip paprastai būna tokiais rytais rudens pra džioje, nuo medžių lapų. Begalinė ir baisi šios vasaros sausra palietė ir rudenį. Jau krinta lapai, sudžiūvę, sausi, ir to nuo stabaus beržų geltonio, kurį taip mėgsta pradedantys poetai, šį rudenį tikriausiai nebus. Jis bus paprastesnis, skaudesnis, netikėtas. Proza.

UŽDUOTIS: sukurkite rudens gamtos vaizdo (peizažo) arba ko-kio nors augalo apra šymą*.RAŠYMO ŽINGSNIAI

Pagalvokite, kodėl rašysite: norite patys savais žodžiais at-skleis ti kažką patirta ypa tinga, norą rašyti žadina perskaityti įdo- mūs literatūros kūriniai, norite nustebinti, pra džiuginti kitus, tu-rite paklusti mokytojui ar ... – tai būtų Jūsų rašymo motyvas.

Nuspręskite, ką pasirinksite aprašyti: pažįstamą vietovę prie upės, miške, ant kalno, vaizdą pro langą ... ar Jums įdomų auga-lą (medį, gėlę, žolę ar ...) – tai būtų Jūsų aprašymo objektas.

Pasirinkite, kaip aprašysite.

APRAŠYMAS*

Kokie tekstai* vadinami aprašymais*? Galite remtis savo nuomone ir patirtimi, literatūros pavyzdžiais arba kalbos mokslo teiginiais.

Žaismingai Laisvai

Augalas aprašomas labai kruopščiai, smul kiai, bet „užkoduojamas“ kaip mįslė*. Pvz.:

Ąžuolas ąžuolaitis,Šimtašaknis šimtalapis,Ant viršūnės saulė teka.(Saulėgrąža)

1 Gromata (ntk. svet.) – láiškas, rãštas, dokumeñtas.

Rašoma be plano, savaip, kas matoma, kas girdima, kas jaučiama, kas suprantama žvelgiant į gamtą ir paklūstant savo įspūdžiams.Viršuj medžio ugnis dega.

(Šermukšnis)

Tėvas su adatytėm,Močia su gromatytėm1,Vaikai su uodegaitėm.(Agrastas)

Išsirinkote aprašymo* būdą? Dabar rei kė tų sugalvoti pavadinimą (tai temos* užuo mina, nuoroda arba pati tema*), su daryti planą, rašyti ir patikrinti.

Sėkmės!

40

1A

KIM

IRK

A

I. AKIMIRKA

1. Apibūdinkite, kas yra laikas, kuo skiriasi akimirka nuo amžinybės.

2. Kurie posakiai apie laiką, Jūsų nuomone, yra džiaugsmingi (t. y. optimistiški), kurie – liūdni (pesimistiški):Laiko dantys aštrūs: laikas ir kalnus sugraužia.Kiti metai – kiti lapai, kiti ir obuoliukai.Nauji medžiai, nauji ir kirtėjai. (Lietuvių liaudies patarlės*)

3. Parašykite savo nuomonę apie du metų laikus – Jums labiausiai patinkantį ir labiausiai nepatinkantį aiškindami, kodėl taip manote.

II. Poezija*

1. Paaiškinkite, kokie kūriniai vadinami poezija*.

2. Pasakykite, kokia viena pagrindinė tema* galėtų sieti šio skyriaus eilėraščius* „Vasara su Tomu Sojeriu“, „Močiutė kerpa avį“ ir „Po tuščią rudenio namą“.

3. Parašykite, kuris iš trijų skyriaus eilėraščių* Jums gražiausias, kodėl – dėl melodijos*, žodžių, vaizdų, minčių ar ...

III. Proza*

1. Pasakykite, kokie tekstai* vadinami proza* ir kuo skiriasi apsakymas* nuo apy sakos*.

2. Aptarkite, kokių sunkumų kilo skaitytų šio skyriaus prozos* ištraukų veikėjams* Tomui, Keitei, Mikei, Batui ir Vandai ir kaip jie tuos sunkumus įveikė.

3. Parašykite, kuri šio skyriaus prozos* ištrauka Jums įdomiausia. Kodėl? Kuri – juo kin giausia? Kodėl?

IV. Kūriniai ir kūrėjai

1. Savais žodžiais apibūdinkite, kokie žmonės vadinami rašytojais ir kokie tekstai* – grožine literatūra*.

2. Pasakykite savo nuomonę, koks gali būti tikrovės ir išmonės santykis grožinėje literatūroje*. Kurie šio skyriaus kūriniai Jums atrodo artimesni tikrovei, kurie – daugiau nuo jos nutolę? Paaiškinkite, kodėl taip manote.

3. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus poetų eilėraščių* (šių kūrinių vadovėlyje nebuvo!) galėtų būti pateikiamos citatos:

1. Jau taip dažnai užklumpa liūtys, / Jau tyliai vakaras tamsėja, / Kažkam jau bai giasi rugpjūtis, / O tau – prasideda rugsėjis.

2. Šiemet prakiuro Ruduo – / Skęsta kaip laivas Žemelė.

3. Sodinu aš medį, / kad lapai žaliuotų, / kad paukščiai čiulbėtų, / kad jo pavėsy miegotų balta avytė.

Kodėl taip manote? 4. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus

prozos* kūrinių (vadovėlyje šių ištraukų nebuvo) pateikiamos citatos:

1. Kai kas pranašavo, kad jis taps prezidentu, jeigu, žinoma, iki to laiko nebus pakartas.

2. Rankos jums duotos ne tam, kad pastumtumėt mažesnį, pakel tumėt akmenį prieš draugą, neteisingai prisiektumėt.

3. Jam atrodė, kad gamta girdi ir supranta jį kur kas geriau nei kai kurie draugai.

Paaiškinkite, kodėl taip manote. 5. Parašykite savo nuomonę apie labiausiai

šiame skyriuje Jus sudominusį rašytoj ą. Kuo jis sudomino? Kodėl?

6. Parašykite, kuriuos šiame skyriuje aptartus prozos* kūrinius ar Aitvaro rekomen-duojamas knygas esate skaitę (kokia Jūsų nuomonė?), ką norite perskaityti (kodėl?).

41

Documents

Literatūra. Lingo lego laduto V