Laimos Abraitytės VI klasės vadovėlio komplektą sudaro:• Skaitiniai. 1-oji knyga• Skaitiniai. 2-oji knyga

PIR

MO

JI K

NY

GA

6

Sk

aitin

iai

Sk

aitin

iai

ISBN 978-5-430-05327-7

174

T U R I N Y S

Įžanga / 3

1 SKYRIUS. ...IKI KNYGOS

APIE BIBLIJĄ / 6Tvanas. Nojus stato laivą / 6Tvano pradžia / 7Tvano pabaiga / 8

K. B. DE GAŠTOLD. Maldos iš Nojaus arkos. Ištraukos. Vertė A. Ranonytė / 10ANTIKOS MITAI / 13

Dedalas ir Ikaras / 13Faetonas / 16Karalius Midas. Vertė V. Martišius / 22

HOMERAS. Odisėja. Ištraukos. Vertė A. Dambrauskas / 26A. VAIČIULAITIS. Terracina / 31LIETUVIŲ MITOLOGINĖS SAKMĖS / 32M. GIMBUTIENĖ. Tragiškasis baltų istorijos

puslapis / 32 Religijos ir mitologijos bruožai / 33N. VĖLIUS. Artimas ir tolimas pasaulis sakmėse / 34M. GIMBUTIENĖ. Perkūnas / 35SAKMĖS

Perkūno ir velnio nesantaika. Velnias po velėna / 36Užmuštas Pilypas / 37

Perkūnas latvių dainose. Vertė S. Geda / 38K. BRADŪNAS. Sūduvos antika / 39M. GIMBUTIENĖ. Laumės / 40 SAKMĖS

Laumės pyragai / 40 Laumių dovanos / 41 Laumių sutarytinė / 41 Dūzgia bizgia Bigutė / 42Dėgė, Špėgė ir Nokužė / 43

P. TARASENKA. Aitvaras / 43K. BRADŪNAS. Ir nebijok / 44Latvių mitologinės dainos. Vertė S. Geda / 45P. TARASENKA. Toteminiai akmenys / 47Akmens kalba Viliaus Orvido sodyboje / 48LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKA. Eglė žalčių karalienė / 50S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė / 54

2 SKYRIUS. KAIP TIE ŽODŽIAI SUSIVEDA?

KNYGA KULTŪROS REIŠKINYS / 74

H. V. LONGFELOU. Hiavatos giesmė. Ištrauka. Vertė A. Churginas, K. Vairas-Dambrauskas / 75A. SABALIAUSKAS. Pirmosios knygos / 78G. RAGUOTIENĖ. Knygų įvairovė / 78

Tyliau! Čia mirusieji kalba su gyvaisiais... / 79Ką skaityti? / 81Skaitymas – džiaugsmas, malonumas, darbas, pareiga, prievarta? / 82

M. MAHY. Pasakojimai juosia pasaulį. Vertė K. Urba / 83K. KASPARAVIČIUS. Trys knygos. Skrendančios

knygos / 85J. BILIŪNAS. Joniukas / 87V. KRĖVĖ. Galvažudys. Sutrumpinta / 94B. RADZEVIČIUS. „Tėve“, – pasakys / 105E. KESTNERIS. Atrasti ir užkariauti raidžių karaliją. Iš trau ka iš knygos „Kenigsbruko gatvė“. Vertė T. Četraus kas / 108M. A. HANSENAS. Knyga. Vertė Z. Marys / 109INFORMACINIAI LEIDINIAI. ENCIKLOPEDIJOS / 116A. BALAŠAITIS. Žodžiai ir žodynai / 117G. RAGUOTIENĖ. Kol rankraštis pavirsta knyga / 118KNYGA IR ILIUSTRACIJOS / 119L. DŪDAITĖ. Knyga su paveikslėliais / 122R. GOSINI. Leidžiame laikraštį. Iš trau ka iš knygos „Mažojo Nikola pertraukos“. Vertė R. Ramunienė / 123

KNYGA MENO KŪRINYS / 126„KAIP TIE ŽODŽIAI SUSIVEDA?“ / 126MĮSLĖS / 128S. GEDA. Dalijimo mįslės / 130 Aritmetikos pamoka. Kas kur yra. Kelias į Klaipėdą. Kas ką veikia / 131 G. MORKŪNAS. Kvaila istorija, už kurią galima gauti barti / 132K. KASPARAVIČIUS. Miaulandija / 134BROLIAI GRIMAI. Brėmeno miesto muzikantai. Vertė A. Druktenis / 136JANOŠAS. Brėmeno miesto muzikantai. Vertė R. Jonynaitė / 139KALBĖJOME APIE ŽODĮ, JO PRASMĘ IR VERTĘ. DABAR APIE KŪRYBĄ / 144V. V. LANDSBERGIS. Rudnosiukas ir poezija.

Rudnosiukas ir varveklis / 145 Rudnosiuko fantazija / 147

G. MORKŪNAS. Neslaptas dienoraštis ir dvidešimt žmonių viename kailyje. Ištrauka / 148KODĖL KURIAMA? KADA KURIAMA? KADA KŪRINYS REIKALINGAS? / 152DŽ. KRIUSAS. Mano prosenelis, herojai ir aš. Ištraukos. Vertė T. Četraus kas / 152M. KALAGENAS. Praktiškasis dėdė. Iš trau ka iš apysakos „Luko Boldvino priesaika“. Vertė S. Vedrickaitė-Venckauskienė / 159JUST. MARCINKEVIČIUS. Tegyvuoja pasaka! / 163A. PRISTAVKINAS. Snaudė naktį aukso debesėlis. Ištraukos. Vertė S. Papečkienė / 164K. PATERSON. Smarkuolė Gilė Hopkins. Ištrauka. Vertė R. Zagorskienė / 168

M i e l i š e š t o k a i – m e r g a i t ė s i r b e r n i u k a i

Jūs, šeštokai, jau seniai ne mažiukai. O su dideliais galima rimtai kalbėtis ir apie labai svarbius dalykus: kultūrą, knygą, Tėvynę ir jos likimą, gimtąją kalbą, žmogų ir pasaulį.

Mėginsime giliau suprasti ir jį, ir patį save.Apie daug ką kalbėsimės, ginčysimės, ieškosime tinkamiausių atsakymų.Apie daug ką tyliai pamąstysime.Daug ką išsakysime rašiniuose.O po ištisų darbo metų paklausime save: ar daug aš paūgėjau –

protu, jausmais, kūrybinėmis galiomis?Patys augsite ir patys stebėsite, kaip augate.Rašau ir tikiu – kurioje nors Lietuvõs mokykloje, kurioje nors suolų eilėje auga

nauji mokslininkai, kūrėjai, gimtojo žodžio, kultūros ugdytojai ir puoselėtojai. Jeigu bent truputėliu prie to augimo prisidėtų šis vadovėlis – man būtų labai smagu!

Tad į darbą!Vaikučiai, – art!

Jūsų mokytoja – Vadovėlio autorė

1 sk

yriu

s

NUO PRAEITIES ŠIMTMEČIŲ, TŪKSTANTMEČIŲ ATSARGIAI NUPUSTYSIME LAIKO DULKES

ATRASIME

Biblijos pasakojimus,

antikos mitus,

baltų mitų atšvaitus lietuvių sakmėse ir pasakose.

IEŠKOSIME ATSAKYMŲ Į KLAUSIMUS:

kas mes?

kokie mes?

kur mūsų šaknys?

SVARSTYSIME,

kas mus sieja su kitų laikų, su kitų tautų žmonėmis.

MOKYSIMĖS

pasakojimo meno – tokio įsimenančio,

kaip tada – kai dar knygos nebuvo...

...Iki knygos

...Iki knygos

6

Romualdas Kvintas. „Nojaus laivas“

1 2 Pt 2, 5 – Antrasis Petro laiškas, 2 sky-rius, 5 eilutė.

A P I E B I B L I J ĄI š t r a u k o s i š „ B i b l i j o s v a i k a m s “

Ar žinai, kas yra Bblija?Biblija – tai Dievo Žodis, rinkinys šventraščių, rinktų apie penkio lika

šimtmečių, rašytų maždaug keturiasdešimties autorių, įkvėptų Šventosios Dvasios. Ji atskleidžia pasaulio ir žmonijos istorijos pa slaptis.

Biblija susideda iš dviejų dalių – Senojo ir Naujojo Testamento. (Va-dovėlyje pateikiamos ištraukos iš Senojo Testamento.)

„Biblija vaikams“ rengta jaunam skaitytojui. Ilgesni pasakojimai su-trum pinti. Tekstai, išskirti kabutėmis, dažniausiai yra tikslios Šventojo Rašto citatos.

Biblija – viena pirmųjų spausdintų knygų visame pasaulyje (vokiečių spaustuvininkas Johanas Gùtenbergas Bibliją spausdino 1452–1456 me-tais). Ši knyga daugiausia verčiama į kitas kalbas.

T V A N A S . N O J U S ST AT O L A I V Ą

Praslinko daugel amžių, ir Žemėje atsirado gausybė žmonių – Adomo ir Ievos palikuonių. Iš pradžių daugelis jų bijojo Dievo ir tarnavo jam, bet ilgainiui visi ėmė blogai elgtis, nusižengti Dievo valiai. Tik vienas žmogus, vardu Nojus, su savo šeima liko ištikimas savo Kūrėjui ir troško vykdyti Dievo valią. Vė liau apaštalas Petras vadino jį „tiesos šaukliu“ (2 Pt 2, 51). Dievo dvasia gyveno jo širdyje, ir jis labai karštai my lėjo Dievą.

Viešpats matė, kad žmonės pasidarė labai nedori, kad jų min-tys ir siekiai – vien blogis, kad visi jie mina žemėje kreivus kelius. Ta da Dievas tarė: „Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos su kū riau...“

Johano Gutenbergo „Biblija“

Pirmasis vadovėlio skyrius pavadintas „...Iki knygos“. Ką tai reiškia? Šio skyriaus kūriniai sukurti žiloje senovėje, iki atsirandant raštui. Jie būdavo pasakojami, perduodami iš kartos į kartą gyvu žodžiu, išlaikyti žmonių atmintyje. Tik daug vėliau tie kūriniai buvo užrašyti, sugrupuoti. Taip jie, kaip amžinas išminties ir grožio šaltinis, pasiekė mūsų laikus.Ryškiausieji praeities paminklai – Biblija ir antikos mitai.

...Iki knygos

7

Tačiau Nojus rado malonę Viešpatyje. Dievas tarė No jui: „Aš nusprendžiau padaryti galą visiems marie siems, nes per juos žemė prisipildė smurto, – tikėk manimi, su naikinsiu juos drauge su žeme. Statyk sau árką1 iš go fero2 medžių, padaryk arkoje perdaras ir už-glaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. Tikėk manimi, užliesiu tva-nu – vandenimis – žemę po dangumi sunaikinti visiems mariesiems, turintiems gyvybės alsavimą. Visa, kas žemėje, pražus. Bet su tavi-mi sudarysiu sandorą, – tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmo nos įeisite į arką.“

Išgirdęs šį Dievo paliepimą, Nojus ėmė statydintis didžiulį laivą. Ir dažnai kartodavo aplinkiniams, kad netrukus pra sidėsiąs tvanas ir sunaikinsiąs visą pasaulį, ragindamas juos atgailauti už piktus dar bus ir šauktis Dievo. Bet niekas jo net ir girdėti nenorėjo.

Pradžios knyga 6, 5–18

1. Už ką Visatos kūrėjas nusprendė taip rūsčiai nubausti žmones?2. Ką Dievas įsakė Nojui? Kodėl jam?

T V A N O P R A D Ž I A

Laivas buvo statomas ilgai. Kai Nojus padarė viską, ką jam Dievas buvo liepęs, ir kai laivas jau buvo baigtas, Viešpats jam tarė: „Eik į arką su visa savo šeima, nes iš šios kartos tik tave vieną ra -dau tei sų savo akivaizdoje. Paimk su savimi po sep tynias poras visų šva riųjų gyvulių, patinus ir pa teles, o visų nešvariųjų gyvulių po vie ną porą, patiną ir patelę. Taip pat po septynias poras pa dan gių paukščių, patinus ir pateles, kad išlik tų jų rūšis gyva visoje žemėje. Juk už septyneto die nų sių siu žemėn lietų ketu rias-dešimt dienų bei keturiasdešimt nak tų ir visus gy vūnus, kuriuos pa da riau, nušluosiu nuo že-mės veido.“

Nojus pasielgė taip, kaip jam paliepė Vieš-pats. Jis įlipo į laivą su žmona, sūnumis bei jų žmo nomis. Be to, pa siėmė visų žemės gyvių. Kai visi jau buvo sulipę, Viešpats uždarė laivo duris.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Tvanas“. (1904–1905 m.) I

1 Árka – čia: laivas.2 Goferas – nežino-mas medis.

...Iki knygos

8

Pra ėjus septynioms dienoms, prasidėjo lietus. Ir nesiliovė jis ištisas ke tu riasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. Vanduo vis plū do ir plūdo. No jaus laivas pa kilo tiek, kad ėmė plaukti vandens pa vir-šiumi. Potvynis buvo toks smarkus, jog visi aukšti kalnai dingo po vandeniu, o visa, kas sausumoje buvo gyva, mirė.

Dievas „nušlavė nuo žemės visus gyvūnus – ir žmones, ir gyvulius, ir roplius, ir padangių paukščius. Visi buvo nušluoti nuo žemės. Tik Nojus buvo paliktas ir tie, kurie buvo su juo arkoje“.

Pradžios knyga 7, 1–23

Mikelandželas. Freska „Tvanas“

1. Paaiškinkite Viešpaties žodžius Nojui: „iš šios kartos tik tave vieną radau teisų“.

2. Kas vyko Nojaus šeimai sulipus į laivą?3. Kas pasakojama apie tvaną? Kurie vaizdai įspūdingiausi?4. Kiek dienų lijo?

T V A N O P A B A I G A

Po šimto penkiasdešimt dienų potvynis baigėsi. Vandeniui slūgs -tant Nojaus laivas sustojo prie Ararãto kalno. Tada Nojus, atidaręs langą lubose, išleido varną – pažiūrėti, ar vanduo jau visai nuslūgęs. O grįžtančio paukščio nesulaukęs, išleido balandį. Šis, ne radęs sau-sos vietos nutūpti, tuoj parskrido. Savaitę palūkėjęs, Nojus vėl išlei -do balandį. Dabar paukštis grįžo vėlai vakare ir snape parsi nešė alyv-medžio lapelį. Tai buvo ženklas, kad vanduo jau gerokai nuslūgęs.

Dar po savaitės išleistas balandis neparskrido visai... Kai Nojus ryžosi praardyti laivo stogą, ir pats įsitikino, kad žemė jau išdžiūvus.

...Iki knygos

9

Dievas liepė jam su visa šeima lipti iš laivo ir išleisti gyvūnus: „Eik iš arkos drauge su savo žmona, savo sūnumis ir savo sūnų žmonomis. Išlaipink kartu su savimi visus su tavimi esančius gyvūnus, visus mariuosius: paukščius, gyvulius ir visus žemės roplius. Teužplūsta jie žemę, tebūna vaisingi ir tesidaugina žemėje.“

Pradžios knyga 8, 13–17

1. Po kiek laiko baigėsi potvynis?2. Kaip Nojus tikrino, ar vanduo jau nuslūgęs?3. Ką Dievas liepė daryti Nojui pasibaigus tvanui?4. Ką šiandien reiškia balandžio su alyvos šakele snapelyje ženklas? Jei nežinote, perskaitykite aiškinimą „Simbolių žodyne“.5. Kada, iš ko pirmą kartą sužinojote apie pasaulio tvaną? Papa sakokite.

Biblija – amžinoji knyga. Daugybė jos pasakojimų apie Dievą ir žmones, Žemės įvykius įvairiausiai perkuriami literatūros, dailės, muzikos kūriniuose.Pasirodo, į Biblijos tekstus galima žvelgti ne tik rimtai, pamal-džiai susitelkus, bet ir su linksma šypsena. Taip kalbama „Mal dose iš Nojaus arkos“. Autorė Karmen Bernos de Gaštold ši taip pristato savo knygą.„Čia susitiksime tuos, kurie kasdien greta: kuriuos mylime ir globojame, kurių buvimą tik kantriai pakenčiame, o gal ir tuos, kuriuos matant kyla mintis – ak, kaip būtų gerai, jei...Bet ar žinom, ką galvoja jie, visi tie šaipūnai, pasipūtėliai, ištikimi ir nepriklausomi, linksmi ir paniurę, laisvi ir lais vės trokštantys mūsų kasdieniai palydovai? Gal mes ko nepa-stebėjom, praleidom pro ausis, neatkreipėm dėmesio? Juk ...žmonės skuba ir skuba...“

Kiekvieno „Maldų iš Nojaus arkos“ gyvūno paveikslas labai ryškus. Jis tu-rė tų būti atskleistas raiškiai skaitant. Susiskirstykite į grupes ir atlikite šias užduotis:

1. Pasirinkite patinkančius ir pritinkančius eilėraščius. Galite iš knygos pasi-rinkti ir daugiau patikusių kūrinių.

2. Skaitykite stengdamiesi išryškinti kiekvieno veikėjo savitumą.3. Pasistenkite ir savo išvaizda (viena kita detale) perteikti pasirinkto gyvūno

svarbiausią būdo bruožą.

Gustavas Dorė. „Tvanas“

...Iki knygos

10

Karmen Bernos de Gaštold

M A L D O S I Š N O J A U S A R K O S

Gaidžio maldaNepamiršk, Viešpatie,kad aš pažadinu saulę!Esu Tavo tarnas...Bet mano didingas vaidmuoverčia kiek pasigražintiir pasitempti.

Katino maldaViešpatie,čia aš, katinas.Negalvok, kad rengiuosiko nors prašyti.Ne.Aš niekada neprašau.Tik jei kartais turėtum

savo dangaus palėpėjbaltą pelytęar dubenėlį pieno,pažįstu tokių, kurie tai įvertintų...O jei kurią dieną prakeiktumvisą šunų padermę,aš pasakyčiau: Amen.

1 Noblesse oblige (prancūziškai, skai-tyti: nobles oblyž) – kilmingumas įpareigoja.

Noblesse oblige1...Nepaisant to,esu Tavo tarnas...Nepamiršk, Viešpatie,kad aš pažadinu saulę! Amen.

1. Kaip šis gaidys kreipiasi į Viešpatį?2. Kaip jis pats save vertina? Atsakymą pagrįskite eilėraščio žodžiais.3. Kas kelia juoką?4. Koks tas juokas – piktas, aštrus ar geraširdiškas?5. Švelnų, nepiktą juoką vadiname hùmoru.

Pelės maldaAš tokia pilka...Dieve mano,ar Tu dar mane atsimeni?Vis gaudoma,tykojama,kremtu gyvenimo trupinius,juk man nieko nebuvo

paskirta.

Ir kodėl visi uja: pelė, pelė?Ar ne Tu mane tokią sukūrei?Teprašau tik suteikti prieglobstį,teprašau ko nors alkiui nuramdytir atitolint nagusto žaliaakio šėtono. Amen.

Eglės Gelažiūtės iliustracijos

...Iki knygos

11

Šuns maldaViešpatie,aš saugau!Jei manęs čia nebūtų,kas saugotų jų namus?Kas saugotų jų avis?Kas būtų jiems ištikimas?Tik Tu ir ašsuprantame,kas yra ištikimybė!Jie giria: puikus šuo! Geras šuo!Žodžiai...Priimu jų glamones,

1. Kaip šio eilėraščio šuo supranta savo gyvenimo paskirtį?2. Kuo perskaityto kūrinio nuotaika skiriasi nuo ankstesniojo?3. Eilėraštis linksmas, liūdnas, ramus, mąslus, graudus, juokingas, džiugus?

Parinkite tinkamų apibūdinimų (epitetų), sugalvokite savų.

apgraužtus kaulus, kai numeta,ir vaizduoju laimingą.Tegul jie tiki, kad teikia malonę.Priimu ir spyrius,kurie man tenka.Visai tai nesvarbu.Juk aš saugau!Viešpatie,neleisk man numirti,kol jie nebusvisiškai saugūs! Amen.

1. Kurie katino žodžiai geriausiai jį apibūdina?2. Kaip šis gyvūnas neprašydamas prašo?3. Kaip jaučiasi eilėraščio pelė?4. Kokiu perkeltinės prasmės posakiu – metãfora – ji tai geriausiai išreiškia?

Pa aiškinkite šią metãforą.5. Kokie tie kuklučiai pelės norai?6. Pelės ir katino troškimai. Kuo jie skiriasi?7. Palyginkite „Pelės maldos“ ir „Katino maldos“ nuotaiką. 8. Apibūdinkite šių eilėraščių veikėjus. Kaip jie vertina patys save ir savo

gy ve nimą?

Skruzdėlės maldaViešpatie,mane nepelnytai laikošykštuole iš pasakėčios!..Na taip, aš triūsiuir pasidedu juodai dienai.

Nejau neturėčiau teisėssavo darbo vaisiais naudotis,užuot leidus kokiamišsipusčiusiam dainorėliuituštinti mano pódėlius1? 1 Pódėlis – sandėliukas.

...Iki knygos

12

Ožkelės maldaViešpatie,leisk man gyventi kaip noriu:nevaržomos laisvės,svaigulio širdyjeir laukinių gėliųnenusakomo skoniotrokštu!Kam, be manęs,rūpėtų Tavo kalnaiir sniegynų gaivadvelkiantis vėjas?Avys to neišmano.

Jos tik ėda ir ėdair slenka viena kryptim,tada nuobodžiai atrajojasavo beskonį buvimą.Leiski man laigytpo Tavo sukurtą pasaulį,skrieti per bedugnesir pilnabevardžių žolynų burnaiš džiaugsmo virpėtpasaulio viršūnėje. Amen.

1. Ką savo maldoje išaukština kalnų ožkelė?2. Kuo ji be galo džiaugiasi ir kaip savo džiaugsmą išreiškia?3. Kaip ožkelė apibūdina avių gyvenimą? Kurie apibūdinimai ryškiausi, įdo miau si?4. Kodėl jai toks gyvenimas nepriimtinas?5. Palyginkite vaizdingus veiksmažodžius, kuriais nusakomas avių ir ožkelės

gyve nimas. Ką tie žodžiai išryškina?6. Kokia eilėraščio nuotaika? Kaip jį derėtų deklamuoti?7. Nojaus arkos veikėjai apie save kalba pirmuoju asmeniu „aš“. Ką tai su teikia

pasakojimui?8. Pasvarstykite: ar šių eilėraščių veikėjų nuomonė apie save sutampa su

mūsų nuomone apie juos?

Aš ne visai suprantuTavąjį teisingumąir, jeigu būtų leista,patarčiau kai ką pakeisti.Nesu niekam buvus našta

1. Paaiškinkite žodžius „šykštuolė iš pasakėčios“. Iš kur jie ateina? Ką jums primena?

2. Skruzdėlė ginčijasi, nors ir pagarbiai, su Dievu. Dėl ko?3. Kaip ji pati save vertina? Kaip skruzdėlė vadina tuos, kurie norėtų „tuštinti

podėlius“? Kas, jos manymu, jie yra?4. Raskite kūrinyje frazeologizmų. Kokia jų prasmė? Kam jie reikalingi?

ir, nesigiriant,ne taip jau prastai tvarkausi.Todėl kai kuriemslengvapėdžiams artistamsturėsiu nuolat kartoti: Amen.

...Iki knygos

13

Antikos mitai

Knoso rūmai

Senovės padavmai apie dievùs ir herojùs vadinami graikišku žodžiu – mtais. Grakų mtai, sukurti maždaug prieš 2,5–3 tūkstančius metų, aiškina pasaulio sandarą, tvarką. Juose atsi spindi pastangos atskleisti, išsiaiškinti gamtos reiški-nius, įminti gyvenimo ir mirties mįsles, žmogaus sielos slėpi-nius. Mitai įam žina tautos gyvenimo svarbiausius įvykius.Graikų mtų herojai apdovanoti antgamtinėmis galiomis – nepaprastu grožiu, jėga, sumanumu. Jų, o ir paprastų – mirtingų – žmonių, gyvenime dalyvauja, jį tvarko, dažnai ir nulemia amži nai jauni, nemirtingi dievai ir deivės.Mitai kilo iš liaudies kūrybos versmių žiloje senovėje, kai žmonės dievino gamtą. Senovės graikams visa gamta atrodė gyva, pilna antgamtinių būtybių ir dievų. Mituose gausu liaudies išminties. Juose iškyla ir seniausi moralės įstatymai.Yra ir dar senesnių mtų (Babilònijos, Egpto, Knijos), bet mums, europiečiams, labiausiai rūpi antikinės (senovės) Grakijos ir Ròmos mitai, nes antikos mitai ir krikščionybė supo Euròpos kultūros lopšį. Jie teikė ir tebeteikia peno rašytojų, dailininkų, muzikų kūrybai. Europos tautos – antikinės kultūros įpėdiniai, paveldėtojai.

D E D A L A S I R I K A R A S

Krètos saloje gyveno Dedãlas, didis skulptorius, statytojas ir viso-kių menų meistras. Jis buvo ištremtas iš Atnų, savo saulėtosios tėvynės.

Visose šalyse buvo pasklidęs garsas apie Dedalo darbus. Jo statulos stovėjo Helãdės1 šventyklose ir taip priminė gyvus žmones, jog net gamtos paslaptis išmanantys žyniai pririšdavo jas grandinėmis, kad nepabėgtų nuo aukurų.

Tačiau Dedalas nebuvo laimingas, nors pagarbos ir šlovės nesto-kojo. Jį graužė tėvynės ilgesys. Vienintelė jo svajonė tebuvo dar kar -tą pamatyti Atnus, savo mylimą gimtąjį miestą.

1 Helãdė – senovi nis Grakijos pavadi-nimas.

...Iki knygos

14

Tuo metu Kretoje viešpatavo rūstus karalius Minòjas. Jis nenorėjo Dedalo išleisti iš savo karalystės. Tuščiai Dedalas skundėsi savo dalia ir maldavo rūstųjį valdovą, kad leistų jam grįžti į savo kraštą.

Tačiau Minojui tebesispyriojant, Dedalas vis dažniau imdavo gal -voti apie pabėgimą. Deja, tėvynė buvo už tolimų jūrų, o salą kara-liaus įsakymu dienąnakt saugojo sargai.

1. Koks laikas ir kokia erdvė atsiskleidžia šiame mite?2. Kuo garsėjo Dedalas?3. Kaip jis atsidūrė Kretos saloje? Kaip ten jautėsi? Kodėl?4. Raskite frazeologzmą, kuriuo išreiškiamas Dedalo ilgesys.

Buvo saulėtas rytas.Dedalas susimąstęs vaikščiojo prie jūros su ilgesiu žvelgdamas

į gervių būrį, skrendantį šiaurės link. – Laimingos, netrukus pamatys Grakiją ir Atnus, – atsiduso

jisai. – Ak, kad taip galėtum prisitaisyti sparnus ir skristi oru kaip paukš tis!

Nuo tos akimirkos šioji mintis Dedalui nedavė ramybės. Valandų valandas jis stebėjo skrendančius paukščius ir tyrė jų sudėjimą.

Pagaliau Dedalas įminė gamtos paslaptį. Dabar ne vien paukščiai viešpataus erdvėse.

Šį keistą ir paslaptingą tėvo darbą susidomėjęs stebėjo meis tro sūnus Ikãras. Dirbtuvė buvo pilna paukščių plunksnų.

Sulysęs, liepsnojančiom akim tremtinys dieną naktį buvo įni kęs į savo išradimą. Su ištirpintu vašku jis lipino plunksnas, kol išėjo didžiuliai sparnai lyg kokio pasakų paukščio mil žino.

– Sūnau, sugalvojau, kaip išsigelbėti! Netrukus pa-ma tysime savo namus, ir tu galėsi žaisti Atnuose alyv-medžių pavėsyje. Piktasis Minojas tėra žemės ir jūros valdovas, bet niekuomet jam nepriklausė dangaus žy dry-nė. Ir nebereikės tau, Ikarai, pavydėti kregždei jos grei -tojo skrydžio.

Sulaikęs kvapą Ikaras klausėsi tėvo žodžių. Nuo tol berniukas kasdien žaisdavo vėjo nešiojamom plunksnom ir maigydavo tarp pirštų geltoną vašką, o kai tėvas kartais leisdavo prie rankos prisi lipinti plunksnų, jo džiaugsmui nebūdavo galo.Dedalas ir Ikaras

...Iki knygos

15

Čarlsas Polis Landonas. „Ikaras ir Dedalas“

(1799 m.)

1 Safỹrinis – kuris safyro spalvos (skaidriai mėlynas ar žydras).

1. Kokia nuostabi mintis šovė į galvą Dedalui?2. Kaip jis dirbo? Atsakykite remdamiesi mito žodžiais. Raskite ryškiausius

eptetus. Ką jie suteikia pasakojimui?3. Su kuo Dedalas pasidalijo savo sumanymu?

Pagaliau atėjo laukta diena, kada meistro svajonė išsipildė ir jis pirmąsyk lengvai kaip paukštis pakilo virš žemės.

Padangėje, arčiau saulės, Dedalas susijaudino ir, apsvaigęs nuo pergalės, išdidžiai pagalvojo: „Kuo aš nelygus dievams?“

Ir jam pasirodė, kad žemai, tarp kiparisų miškelių ir baltų, grakš čių kolonų, mato savo jaunystės miestą.

Vis aukščiau nešė jį sparnai, žemė vis mažėjo ir mažėjo jo akyse, o po išvargtų metų atgauta laisvė net gniaužė krūtinę.

Tiktai pagalvojęs apie sūnų, likusį kalėti Minojo saloje, jis pri si vertė leistis iš aukštybių ir grįžti žemėn.

Nuo skridimo dar virpančiom rankom jis rišo Ikarui prie pe -čių sparnus ir susijaudinęs šnabždėjo:

– Neskrisk, sūnau, arti prie saulės, kad nuo jos karščio ne-ištirptų vaškas, tačiau nenusileisk ir prie pat jūros, kad bangose nesušlaptum sparnų.

Ir kaip du dideli paukščiai juodu pakilo į orą, skrido vis aukščiau ir aukščiau, o nelaisvės sala ėmė tolti, kol pagaliau visai paskendo rūke.

Apsvaigintas skridimo, Ikaras nė negalvojo apie išmintingus tėvo perspėjimus. Užmiršęs pavojų jis skrido vis arčiau ir arčiau prie sau lės. Jau balti debesys liko žemai jam po kojom. Virš jo virpėjo tik safỹrinis1 dangus ir didžiulė auksinė saulė.

Buvo vidudienis. Kaitra vis didėjo. Nuo Ikaro sparnų ėmė tekėti sunkūs vaško lašai. Berniuko kelią vis dažniau žymėjo nuo sparnų nukritusios plunksnos. Jau praskristos Paro, Delo ir Samo salos. Ikaras ėmė plasnoti sunkiai ir nelygiai, kaip pašautas paukštis. Tatai pamatęs tėvas išsigando. Iš visų jėgų jis ėmė mosuoti sparnais, puo -lė sūnui į pagalbą. Jau buvo visai prie Ikaro, tačiau per greitą skridimą jis negirdėjo tėvo beviltiško šauksmo.

Dabar juodu skrido viršum mažos vienišos salelės. Senis žvejys sėdėjo ant jūros kranto ir taisė savo tinklus. Jisai matė keistus, di-džiulius žmogaus pavidalo paukščius ir išsigandęs nubėgo į greti mą mišką.

...Iki knygos

70

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Žalčio sonata“(1908 m. Andante)

3. Kurio kūrinio tekstas įspūdingesnis? Kodėl?4. Kaip paskutinėje poemos dalyje kuriama gūdi nuotaika? Kas ją ryškina?5. Kuriame posmè pasiekiama didžiausios įtampos, įvyksta likimo lūžis?6. Už ką ir kaip motina prakeikė dukrą?7. Du žodžiai: „prakeikė“ ir „užkeikė“. Koks jų prasmės skirtumas?

Jūsų bendraamžiai šeštokai paaiškino taip: „Motina prakeikė dukrą Drebulę už kaltę.“ „Motina užkeikė tris sūnus iš skausmo ir meilės.“Ar sutinkate su tokiu aiškinimu? Jeigu sutinkate – pagrįskite.Gal norite paaiškinti kitaip?

8. Ir dar vienas klausimas, į kurį galima rasti įvairių atsakymų. Kiekvienas gerai pamąstykite ir atsakykite raštu: „Kodėl Eglė su sūnumis nebegrįžo į tė viš kę?“

9. Lyginome liaudies pasaką ir Salomėjos Nėries poemą, parašytą pagal šią pa saką. • Kuo poetė praturtina pasakos siužetą?• Kaip papildomi veikėjų paveikslai?• Kaip išryškėja pagrindinės idėjos? Kokios jos?

10. Nupieškite pasakos iliustracijų. Įrenkite savo rašinių ir piešinių stendą.

Pasaka „Eglė žalčių karalienė“ giliai įau go į mūsų tautos dvasinę patirtį.Kitõs tautõs žmogui žaltys dažnai – tikrop lys, šliužas, o lietuviui žaltys turi slė -piningą prasmę. Jis kartu ir mitologijos, ir kultūros ženklas. Žalčio motyvas skam ba mūsų poezijoje, iškilnus ir pa-s lap tingas jis Mikalojaus Konstantino Čiur lionio paveiksle „Žalčio sonata“, toks karališkas Roberto Anti nio skulptūroje. Nors mes žinome, kad tai pasaka, vis tiek, išvydę žaltį, nesąmoningai ieškome ant jo galvos karūnos žymių...Ir „pieno puta“, „kraujo puta“, ir „krau-

jas ant dalgių“, ir ąžuolo, uosio tvirtybė, ir berželio grožis, ir amžinas drebulės nerimas turi ne tik paviršinę, bet ir giluminę prasmę. Taip žodis įgauna didžiulį papildomą prasmės krūvį. Tai jau ryškus ir daugiaprasmis ženklas.Visoje mūsų poezijoje vienaip ar kitaip dažnai suskamba Eglės pasakos motyvai, jos ženklai.Ir ne vien poezijoje randame šios pasakos motyvų. Palangos par -ke stovi nuostabi skulptoriaus Roberto Antinio Eglės skulptūra.

...Iki knygos

71

Ne paprasto grožio mergaitė, išsigandusi, staigiu judesiu bloškianti drabužius, nuostaba ir baimė jos veide, ir šalia – karališkoji Žalčio galva...Puikių pasakos iliustracijų sukūrė dailininkės Albina Makū-naitė, Sigutė Valiuvienė, Birutė Žilytė. Pagal pasaką kompozitoriaus Eduardo Balsio su kurta muzika baletui „Eglė žalčių karalienė“. Sce nografijos autorius – dailininkas Rimtautas Giba vičius.Tai tik dalis su Eglės pasaka susijusių kūrinių. Visų jų neišvardysi.Taip ir nešamės kiekvienas Eglės pasaką lyg kraitį, pasibaisėję šiurpiausia išdavyste – tėvo išdavimu, trokšdami nugyventi gyvenimą Ąžuolu, o ne Dre bule, vildamiesi niekada o niekada neišvysti atliū liuojančios juodos kraujo putos...

Baigėme vieną vadovėlio skyrių.Perverskite dar kartą kūrinius, prisiminkite jų turinį.

Atsakykite į šiuos klausimus.

Kas man nauja šiame skyriuje?

Kas lyg ir žinota, bet dabar suprasta geriau, giliau?

Kas man buvo įdomu?

Kurie kūriniai labiausiai patiko?

Ar išmokau raiškiau skaityti, taisyklingiau tarti?

Ar išmokau pasakoti gyviau, raiškiau, įdomiau, remdamasis kūrinio žodžiais ir posakiais?

Ar padariau pažangą rašydamas rašinius, išsamius atsakymus į klausimus?

Ką pats panorau skaityti, kokių knygų atradau?

Robertas Antinis. „Eglė žalčių karalienė“

Laimos Abraitytės VI klasės vadovėlio komplektą sudaro:• Skaitiniai. 1-oji knyga• Skaitiniai. 2-oji knyga

PIR

MO

JI K

NY

GA

6

Sk

aitin

iai

Sk

aitin

iai

ISBN 978-5-430-05327-7