LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA

PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2019 METŲ ATASKAITA APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĘ IR DARBO

KODEKSO, DARBUOTOJŲ SAUGĄ IR SVEIKATĄ BEI DARBO SANTYKIUS

REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ AR KITŲ NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ VYKDYMĄ LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮMONĖSE 2020 M. GEGUŽĖS 22 D.

TURINYS I. BENDROJI DALIS

II. DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMO KONTROLĖ:

2.1. Darbo įstatymų pažeidimų analizė;

2.2. Skundų ir pranešimų bei paklausimų analizė;

2.3. Darbo ginčų analizė;

2.4. Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos darbo kontrolės rezultatų analizė;

2.5. Užsienio šalių piliečių nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos darbo kontrolės rezultatų analizė;

2.6. Naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo monitoringo rezultatai.

III. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ ANALIZĖ:

3.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pažeidimų analizė;

3.2. Nelaimingų atsitikimų darbe analizė;

3.3. Profesinių ligų analizė.

IV. TENDENCIJŲ IR IŠVADŲ APIBENDRINIMAI.

V. VDI PASIŪLYMAI DARBO ĮSTATYMŲ IR DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PAŽEIDIMŲ BEI NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ IR PROFESINIŲ LIGŲ PREVENCIJAI.

I. BENDROJI DALIS

7 Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų bei darbo įstatymų laikymosi analizė teikiama vadovaujantis VDI atliktų įmonių patikrinimų rezultatais

1

I. Bendroji dalis

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais Lietuvos Respublikoje veiklą vykdė 312,6 tūkst. ūkio subjektų1 , iš jų: 107,4 tūkst. – įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų organizacinių struktūrų (toliau - įmonės)2 , 205,1 tūkst. – ūkininkų ūkių, užregistruotų Ūkininkų ūkių registre3 ir individualiai (savarankiškai) dirbančių fizinių asmenų4. Užimtų asmenų skaičius šalyje 2019 metais sudarė 1,487 mln. asmenų, iš jų: 1221,7 tūkst. samdomų darbuotojų5 dirbo įmonėse (įskaitant ir individualias)6, 114,2 tūkst. asmenų ūkininkavo3 bei 151,5 tūkst. asmenų užsiėmė individualia (savarankiška) veikla. Išsamesnė informacija apie šalyje veikiančių įmonių ir jose dirbusių darbuotojų, ūkininkų ūkių bei individualiai (savarankiškai) dirbančių fizinių asmenų skaičiaus kitimą 2015 - 2019 metais pateikta 1 grafike.

1 grafikas Šalyje veikiančių įmonių ir jose dirbusių darbuotojų, ūkininkų ūkių bei individualiai (savarankiškai) dirbančių

fizinių asmenų skaičiaus kitimas (tūkst.)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys

1 ūkio subjektai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) kompetenciją pagal ūkio subjekto apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje; 2 2020 m. sausio 3 d. LSD duomenimis; 3 2020 m. sausio 1 d. Ūkininkų ūkių registro duomenimis; 4 2020 m. LSD sausio 1 d. duomenimis; 5 samdomi darbuotojai, kurie patenka į VDI kompetenciją pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Tad darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdomo analizė pateikiama būtent jų atžvilgiu; 6 2019 m. IV ketvirčio duomenys;

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Ūkininkų ūkiai 122,3 122,5 119,3 115,8 114,2

Individualiai (savarankiškai)dirbantys fiziniai asmenys

110,3 141,3 147,9 153,6 151,2

Įmonės 99,2 104,1 104,1 105,1 107,4

Darbuotojai 1172 1196 1195 1218 1222

1140115011601170118011901200121012201230

020406080

100120140160180

Ūkininkų ūkiai

Individualiai (savarankiškai) dirbantys fiziniai asmenys

Įmonės

Darbuotojai

I. BENDROJI DALIS


2

2015-2019 metų laikotarpiu nuosekliai didėjo įmonių, kurioms taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimai, skaičius: nuo 99,2 tūkst. 2015 m. iki 107,4 tūkst. 2019 m. (padidėjo 8,3 %). Taip pat 4,3 % padidėjo ir darbuotojų skaičius – nuo 1172 tūkst. 2015 m. iki 1222 tūkst. 2019 m. metais).

Lietuvos statistikos departamento (toliau – LSD) duomenimis, 2015-2019 metų laikotarpiu šalyje tradiciškai dominavo labai mažos įmonės (iki 9 darbuotojų (imtinai)). 2019 metais tokių įmonių buvo 88407 arba 82,3 % skaičiuojant nuo visų šalyje veikiančių įmonių. 2019 metais mažos įmonės (10-49 darbuotojai) sudarė 13,5 %, vidutinės įmonės (50-249 darbuotojai) – 3,6 %, didelės įmonės (250 ir daugiau darbuotojų) – 0,5 % visų šalyje veikiančių įmonių. Ypatingų ar reikšmingų pokyčių veikiančių įmonių pasiskirstyme pagal įmonės dydį 2015-2019 metų laikotarpyje nestebima. Išsamesnė informacija apie šalyje veikiančių įmonių pasiskirstymo pagal įmonės dydį kitimą 2015-2019 metais pateikta 2 grafike.

2 grafikas

Šalyje veikiančių įmonių pasiskirstymas pagal įmonės dydį (%)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys

LSD duomenimis 2019 metais pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis šalyje dominavo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto įmonės (23,0 % visų įmonių) ir, palyginti su 2018 metais, jų dalis beveik nepasikeitė (2018 m. - 23,5 %). Profesinės mokslinės ir techninės ekonominės veiklos įmonės sudarė 10,6 %, aptarnavimo veiklos – 10,6 %, statybos – 8,4 %, transporto ir saugojimo – po 8,0 %, apdirbamosios gamybos – 7,5 % visų veikiančių įmonių. 2019 metais, palyginti su 2018 metais 600 padidėjo statybos įmonių skaičius (nuo 8420 iki 9020), tokiu būdu padidėjo didžiausios rizikos tiek nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti, tiek nelegalaus darbo reiškiniams atsirasti įmonių, skaičius.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2015 2016 2017 2018 2019

daugiau nei 250 darbuotojų 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5

50-249 darbuotojai 4,1 3,9 3,9 3,8 3,6

10-49 darbuotojai 15,2 14,6 14,4 14,2 13,5

iki 9 darbuotojų 80,1 81 81,1 81,5 82,3

iki 9 darbuotojų 10-49 darbuotojai 50-249 darbuotojai daugiau nei 250 darbuotojų

II. DARBO ĮSTATYMŲ VYKDYMO KONTROLĖ


3

II. Darbo įstatymų vykdymo kontrolė

2.1. DARBO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ7

2019 m. daugiausia darbo įstatymų pažeidimų nustatyta įmonėse, kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų, – jie sudarė apie 38 % nustatytų visų darbo įstatymų pažeidimų, t. y. ,lyginant su 2018 m., padidėjo 2 %, tačiau pažymėtina, kad ir VDI patikrinimų darbo įstatymų vykdymo klausimais šiame įmonių segmente 2019 m., palyginus su 2018 m., padidėjo - 2 %. 2016 m. daugiausia darbo įstatymų pažeidimų buvo nustatyta įmonėse, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų, – jie sudarė 52 % visų nustatytų darbo įstatymų pažeidimų skaičiaus, o 2019 m. šių pažeidimų, nustatytų šiame įmonių segmente, dalis sumažėjo iki 28%, nors 2019 m. 2019 m. įmonėse, kuriose dirba 50-249 darbuotojai, nustatytų darbo įstatymų pažeidimų skaičius, lyginant su 2018 m., liko nepakitęs, nors patikrinimų darbo įstatymų vykdymo klausimais šiame įmonių segmente buvo atlikta 3 % daugiau. Be abejo, darbo įstatymų pažeidimų pokyčiai yra tiesiogiai susieti su VDI patikrinimų darbo įstatymų vykdymo klausimais skaičiaus ir struktūros pokyčiais, taip pat šių patikrinimų metu tikrintais klausimais. Tačiau šių pažeidimų pokyčių 2015-2019 m. statistika rodo, kad labiausiai linkusios pažeisti darbo įstatymo reikalavimus, įskaitant ir nedeklaruoto darbo atvejus, labai mažos ir mažos įmonės, tai yra, tos įmonės, kuriose dirba iki 49 darbuotojų. Tiek 2015 m., tiek ir 2019 m. šioms įmonėms atitenka didžiausia VDI nustatytų darbo įstatymų pažeidimų dalis (2015 m. –82 %, 2018 m. – 66 %, 2019 m. – 64 %), o šios dalies sumažėjimas 2018-2019 m. laikotarpiu labiau sietinas su supaprastintais darbo teisės reikalavimais, nustatytais naujame Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pateikiama informacija apie nustatytus darbo įstatymų vykdymo pažeidimus pagal įmonių dydį 2015–2019 metais (3 grafikas).

3 grafikas

Darbo įstatymų vykdymo pažeidimai pagal įmonių dydį 2015-2019 metais (%)

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

0-9 arba nėra duomenų 48% 52% 35% 30% 28%

10-49 34% 33% 40% 36% 38%

50-249 10% 10% 18% 24% 24%

250-499 4% 1% 3% 3% 2%

500 ir daugiau 4% 4% 5% 7% 8%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%



4

Darbo įstatymų pažeidimų 2015-2018 m. daugiausia buvo nustatoma prekybos sektoriuje. Pažymėtina, kad 2019 m. darbo įstatymų pažeidimų prekybos sektoriuje, lyginant su 2017 m., buvo nustatyta 38 % mažiau (iš viso 18 % nustatytų darbo įstatymų pažeidimų) ir tam įtakos turėjo VDI nuolatinė prekybos sektoriaus įmonių stebėsena ir kontrolė. Tačiau prekybos sektorius ir toliau lieka vienu iš rizikingiausių dėl daromų darbo įstatymų pažeidimų. Tokią tendenciją, kad prekybos sektoriaus įmonės yra linkusios daryti darbo įstatymų pažeidimus, galima paaiškinti tuo, kad prekybos sektoriaus ir su paslaugų teikimu susijusios įmonės turi galimybes neapskaityti visų gaunamų pajamų ir jas naudoti darbo užmokesčiui ,,vokeliuose“, o siekdamos išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių, mokėti minimalų arba mažesnį darbo užmokestį, nežymėti viso dirbto darbo laiko, neapskaityti viršvalandinio ir naktinio darbo, darbą organizuoti poilsio dienomis ir pan., t. y. nelegalų darbą keisti įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis.

2019 m. daugiausia darbo įstatymų pažeidimų buvo nustatyta apdirbamosios gamybos sektoriuje ir, lyginant su 2017 m., ženkliai padidėjo – nuo 12 % iki 20 %., nors šio sektoriaus įmonių VDI atliktų patikrinimų skaičius išliko beveik nepakitęs. Tokia pati tendencija stebima ir statybų sektoriuje. Statybos sektoriuje nustatomų darbo įstatymų pažeidimų skaičius turėjo tendenciją didėti – nuo 6 % (2017 m.) iki 11 % (2018 m.), o 2019 m. padidėjo iki 18 % visų nustatytų darbo įstatymų pažeidimų. Statybų sektoriaus įmonėse VDI nuo 2018 m. ženkliai padidino atliekamų patikrinimų skaičių. VDI statybos sektoriaus įmonėse 2016 m. atliko 1884 patikrinimus, 2017 m. – 3280 patikrinimų, 2018 m. – 3822 patikrinimus, o 2019 m. net 4096 patikrinimus, t. y., lyginant su 2016 m., daugiau negu du kartus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad statybų sektoriuje dominuoja nelegalus darbas ir vykdoma neregistruota individuali veikla.

Darbo įstatymų pažeidimų mažiausia yra nustatoma žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose; 2019 m. šiuose sektoriuose jie sudaro ne daugiau 4 % visų nustatytų darbo įstatymų pažeidimų. Žemės ūkyje ir miškininkystėje šių pažeidimų skaičiaus mažėjimui galimai turėjo įtakos nuo 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas. Statybos, apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo sektoriuose iki 2017 m. buvo nustatoma mažiau darbo įstatymų pažeidimų, nes, atsigaunant ekonomikai ir trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, darbuotojai įgavo didesnius svertus ginti savo teises, reikalauti darbdavių gerinti darbo sąlygas, kelti darbo kultūrą ir pan. Didėjantis 2017-2019 m. nustatytų darbo įstatymų pažeidimų skaičius statybos, apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo sektoriuose sąlygotas to, kad šiuose sektoriuose dirba daug užsienio šalių piliečių, kurie dėl nemokėjimo kalbos, ir nežinojimo savo teisių, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, sudaro prielaidas darbdaviams nesilaikyti darbo įstatymų reikalavimų ir pažeidinėti darbuotojų teises Tą taip pat parodo didėjantis prašymų ir skundų skaičius, išaugęs darbo ginčų skaičius bei sumažėję darbuotojų svertai reikalauti darbdavius gerinti darbo sąlygas, apskaityti darbo laiką, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, sąžiningai mokėti darbo užmokestį.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis tarptautinis krovinių vežimas 2019 m. sudarė 103,4 mln. tonų krovinių – tai 10,9 proc. daugiau nei 2018 m. Krovinių vežimas kelių transportu sudarė 55,3 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo. Sparčiai besivystantis transporto ekonominės veiklos sektorius reikalavo ir reikalauja atitinkamo skaičiaus darbuotojų (vairuotojų) krovinių pervežimo poreikiams patenkinti, todėl transporto sektoriaus įmonėse vis dažniau ir dažniau įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai. Darbo ginčų nagrinėjimo dėl transporto įmonėse pažeidžiamų darbuotojų teisių metu pastebėta, kad darbuotojus, kurie yra Lietuvos piliečiai, keičia vairuotojai iš trečiųjų šalių. Įdarbinti užsienio šalių piliečiai dažnai nežino savo teisių, jiems pateikiami pasirašyti su darbo santykiais ir jų apmokėjimu susiję dokumentai lietuvių kalba, todėl jiems nesuprantami, o tai sudaro galimybes darbdaviams pažeisti jų teises, atimamos galimybės savo teises apginti darbo ginčų komisijoje ar teismuose. VDI pasitikėjimo telefonu skambinantys vairuotojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, skundžiasi, kad jų derybinės galios su darbdaviu dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų pastaraisiais metais labai ribotos, nes



5

užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį atlygį, taip pat darbo užmokesčio mokėjimą ,,vokelyje“. Skundus ir pranešimus dėl viešojo intereso pažeidimų transporto įmonėse VDI gauna iš vairuotojų interesus ginančių organizacijų, asociacijų, profesinių sąjungų ir pan., taip pat iš nuolatinių šalies gyventojų, tačiau mažai iš užsienio šalių piliečių, dirbančių Lietuvos transporto įmonėse. 2017-2019 m. problemos dėl transporto sektoriaus įmonėse daromų darbo įstatymų pažeidimų buvo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuotose pasitarimuose, kuriuose buvo akcentuojama transporto įmonių kontrolės svarba bei visų kontrolės ir teisėsaugos institucijų koordinuoti kontrolės ir prevencijos veiksmai.

Įvertinusi 2018 m. transporto sektoriaus įmonių kontrolės rezultatus, gaunamus skundus bei pranešimus iš Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso dėl transporto sektoriuje dirbančių užsieniečių užmokesčio bei darbo ir laiko apskaitos pažeidimų, VDI, siekdama nustatyti nedeklaruoto darbo pažeidimus, 2019 m. šio sektoriaus įmonių kontrolei skyrė didelį dėmesį. 2019 m., atsižvelgiant į atliktą duomenų apie kelių transporto sektoriaus įmonių veiklą analizę, įvertinus įmonėse didelį skaičių darbuotojų, kurie ilgą laiką turi nedraudiminius laikotarpius, vidutinio darbo užmokesčio dydžio bei kitų rodiklių tendencijas, taip pat sąlygas dėl galimų prielaidų atsirasti netinkamam darbuotojų darbo ir poilsio režimo organizavimui, viršvalandinio bei darbo poilsio dienomis apmokėjimo apskaitymu, įvertinus šiuos faktus bei atsižvelgiant į galimas rizikas dėl nedeklaruoto darbo apraiškų transporto sektoriuje, buvo tikrinama ar transporto sektoriaus įmonėse tinkamai nustatomas darbo laiko ir poilsio režimas, ar nemokamos atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, ypatingas dėmesys buvo skiriamas asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatymui. Patikrinimų metu buvo aiškinamasi ar pagrįstai darbuotojai turi didelį nedraudiminių laikotarpių skaičių: ar visais atvejais yra pateikti prašymai suteikti nemokamas atostogas ir ar rengiami įsakymai, ar nemokamos atostogos suteikiamos neišnaudojus eilinių atostogų, ar nedraudiminiu laikotarpiu vairuotojai nedirba (tikrinti su vairuotojų kortelių duomenimis) ir kt. Atliekant patikrinimus, siekiant išsiaiškinti galimus darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo pažeidimus, darbo laiko apskaitos duomenys buvo lyginami su informacija esančia skaitmeninėse tachografų kortelėse, su darbo užmokesčio sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais, kita informacija, imami vairuotojų paaiškinimai ir kt. Patikrinimų metu buvo vertinama, ar užsieniečiai įdarbinti laikantis nustatytos tvarkos (pvz. laikantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 str. 7 d., 62 str. 6 d. nuostatų). VDI 2019 m. atliko 252 patikrinimus transporto ir sandėliavimo paslaugų ekonominės veiklos sektoriaus įmonėse. Patikrinimų metu buvo nustatytas 41 nelegaliai dirbęs asmuo (iš jų 7 užsienio šalių piliečiai) ir 1242 asmenys, dirbę nedeklaruotą darbą.

Atsižvelgiant į 2018 ir 2019 m. kontrolės rezultatus, galima teigti, kad transporto sektorius išlieka vienas iš rizikingiausių sektorių, kuriame dominuoja nedeklaruotas darbas, pažeidžiamos darbuotojų teisės gauti teisingą atlygį už darbą. VDI 2020 m. planuoja atlikti tikrintų įmonių pakartotinę kontrolę kontrolę bei patikrinti ar įmonės atsiskaitė su darbuotojais, kai buvo nustatyti nedeklaruoto darbo atvejai, kiti darbo apmokėjimo pažeidimai, bei ar darbo ir poilsio laiko apskaitos sistema vedama laikantis Darbo kodekso normų. 2020 m. Valstybinė darbo inspekcija transporto sektoriaus įmonėse, bendradarbiaudama su Lietuvos transporto saugos administracijos prie Susisiekimo ministerijos darbuotojais, vykdys bendrus kontrolės veiksmus.

Pasiekti darbo įstatymų pažeidimų kontrolės ir prevencijos gerus rezultatus VDI galėjo, nes pagerėjo rizikingų įmonių patikrinimams atranka ir jų atlikimo planavimas, aktyvus bendradarbiavimas su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, bendrų kontrolės veiksmų organizavimas ir vykdymas. VDI teritorinių skyrių atstovai dalyvauja Jungtinių operacijų centrų (toliau – JOC) veikloje , o Rizikos analizės centro (toliau – RAC) veikloje, VDI administracijos atstovai.

Pateikiama informacija apie darbo įstatymų pažeidimus pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2015-2019 metais (4 grafikas).



6

4 grafikas Nustatyti darbo įstatymų pažeidimai pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2015-2019 metais (%)


2015 m. darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai sudarė 77 % visų VDI nustatytų darbo įstatymų

pažeidimų, ir tai didžiausia procentinė reikšmė per 2015-2019 m. laikotarpį. Nuo 2016 m. darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai pradėjo mažėti, ir 2019 m., lyginant su 2015 m., sumažėjo daugiau kaip pusantro karto ir sudarė 45 %,

Darbo apmokėjimo pažeidimai (neteisingo viršvalandinio ir nakties darbo bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo) nuo 2017 m. pradėjo didėti, 2019 m. padidėjo daugiau nei du kartus ir sudarė 43 % nustatytų darbo įstatymų pažeidimų. Darbo apmokėjimo pažeidimų didėjimui turėjo įtakos 2013 m. įsteigto darbo ginčų komisijų instituto veikla, kurio vienas iš sukūrimo tikslų buvo efektyvus, greitas, paprastas ir nemokamas darbuotojų teisių gynimo procesas, tai, kad vis daugiau darbuotojų kreipiasi į darbo ginčų komisijas. Pažymėtina, kad VDI 2018-2019 m. daugiau gavo skundų, anoniminių pranešimų dėl darbo ir poilsio laiko režimo ir darbo apmokėjimo pažeidimų, todėl VDI atliko daugiau patikrinimų, kurių metu buvo tikrinama kaip darbdaviai laikosi darbo ir poilsio laiko režimo, ar tinkamai yra apskaitomas viršvalandinis ir nakties darbas, darbas poilsio ir švenčių dienomis bei teisingai ir laiku apmokama už darbą. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. darbo ir poilsio laiko režimo ir darbo apmokėjimo pažeidimai sudarė vis dar didžiausią dalį (apie 88 %) nustatytų darbo įstatymų pažeidimų, darytina išvada, kad nelegalus darbas ir toliau yra keičiamas įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis – nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Pateikiama informacija apie nustatytų darbo įstatymų pažeidimų pobūdį 2015-2019 m. (5 grafikas).

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Žemės ūkis 3% 4% 3% 2% 3%

Miškininkystė 2% 2% 1% 1% 1%

Apdirbamoji gamyba 15% 14% 12% 19% 20%

Statyba 6% 6% 6% 11% 18%

Prekyba 27% 24% 29% 22% 18%

Transportas ir sandėliavimas 9% 15% 10% 14% 15%

Kitos 39% 36% 39% 30% 25%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%



7

5 grafikas Darbo įstatymų vykdymo pažeidimų pasiskirstymas pagal pobūdį 2015-2019 metais (%)


2.2. SKUNDŲ IR PRANEŠIMŲ BEI PAKLAUSIMŲ ANALIZĖ

Analizuojant skundų ir pranešimų dėl viešo intereso, VDI gautų per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m., duomenis, matyti, kad 2016 m. užfiksuotas mažiausias skundų ir pranešimų skaičius. 2016 m. duomenis lyginant su 2015 m. duomenimis, 2016 m. gautų skundų ir pranešimų skaičius (3951), palyginti su 2015 m. jų skaičiumi (4159), sumažėjo 5 proc. Tačiau 2017 m. ir 2018 m. gaunamų skundų ir pranešimų skaičius padidėjo, t. y. 2017 m., palyginti su 2016 m., skundų ir pranešimų skaičius padidėjo 5 proc., o 2018 m., palyginti su 2017 m., skundų ir pranešimų skaičius padidėjo 6 proc. Lyginant 2018 m. ir 2019 m. VDI gautų skundų ir pranešimų duomenis, pastebimas jų sumažėjimas , t. y. 2019 m. lyginant su 2018 m. gautų skundų ir pranešimų skaičius sumažėjo 6 proc. Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinta daugiau prievolių ir įpareigojimų darbdaviams, todėl, darytina prielaida, jog tai turėjo įtakos 2017 m. ir 2018 m. padidėjusiam skundų ir pranešimų skaičiui. Per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. pastebima tendencija, kad daugiausia nusiskundimų yra susijusių su darbo teisės klausimais. Darbo teisinių santykių srityje daugiausia skundžiamasi dėl įdarbinimo ir darbo sutarties sudarymo, darbo ir poilsio režimo laikymosi, darbo apmokėjimo ir galutinio atsiskaitymo. Pateikiama informacija apie skundų ir pranešimų, gautų 2015 m. – 2019 m., kiekį (6 grafikas) ir juose keliamų klausimų pokyčius (7 grafikas).

5%

77%

17%11%

74%

15%10%

68%

20%

7%

60%

23%

6%

45% 43%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Darbo sutarties sudarymo, vykdymoir pasibaigimo pažeidimai

Darbo ir poilsio organizavimopažeidimai

Darbo apmokėjimo pažeidimai

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.



8

6 grafikas Skundų ir pranešimų, gautų 2015–2019 metais, palyginamoji analizė (skaičius)

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys.

7 grafikas Skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų pokyčių tendencijos 2015 – 2019 metais

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos duomenys.

Analizuojant išnagrinėtų skundų ir pranešimų pagal ekonomines veiklas duomenis, darytina išvada, kad per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. išliko tokios pat tendencijos. Nurodytu laikotarpiu daugiausia skundų ir pranešimų gauta iš apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto, transporto ir sandėliavimo įmonių. Pateikiama informacija apie skundų ir pranešimų kiekį pagal ūkio subjektų ekonomines veiklas (8 grafikas).

4159 3951 4166 4414 4164

57024866 5151 5097

4664

2249 2384 25713097 2959

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Gauta skundų ir pranešimų iš viso Skunduose ir pranešimuose iškelta klausimų

Klausimų, kurie nepasitvirtino, skaičius

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Iš jų dėl darbo sutarties

Iš jų dėl darbo apmokėjimo Darbo teisės klausimais iš viso

Iš jų dėl darbo ir poilsio laiko



9

8 grafikas Skundų ir pranešimų skaičiaus pagal ūkio subjektų ekonomines veiklas palyginamoji analizė

2015–2019 metais (skaičius)


Analizuojant skundų ir pranešimų pagal įmonių dydį duomenis, matyti, kad didžiausia dalis skundų ir pranešimų gauta dėl įmonių, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų, o mažiausios dalys – dėl įmonių, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų, ir įmonių, kuriose dirba 500 ir daugiau darbuotojų. Pateikiama informacija apie skundus ir pranešimus pagal įmonių dydį (9 grafikas).

9 grafikas

Skundų ir pranešimų skaičiaus pagal įmonių dydį palyginamoji analizė 2015 – 2019 metais (skaičius)


Analizuojant paklausimų, gautų nuo 2015 m. iki 2019 m., duomenis, pastebėtina gaunamų paklausimų didėjimo tendencija. Didžiausias per nurodytą laikotarpį gautų paklausimų skaičius buvo 2017 m. 2017 m., palyginti su 2016 m., gautų paklausimų skaičius padidėjo 36 proc.

801690

862 851771

472 414 396 446 443

667509 538

636546

336 336 344266

391

0

200

400

600

800

1000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Iš statybos įmonių Iš apdirbamosios gamybos įmonių

Iš prekybos ir transporto priemonių remonto įmonių Iš transporto ir sandėliavimo įmonių

43643826 4048 4299 4097

2533 2401 2109 2193 2260

817542

880 892743505

454564 694

627239 195 231 218197

270 234 264 302 270

0

1000

2000

3000

4000

5000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Ištirta skundų ir pranešimų

Iš jų dėl įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų (arba nėra duomenų apie darbuotojus)

iš jų dėl įmonių, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų

Iš jų dėl įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų

iš jų dėl įmonių, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų

Iš jų dėl įmonių, kuriose dirba 500 ir daugiau darbuotojų



10

Per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. daugiausia paklausimų buvo gauta dėl darbo teisinių santykių, iš jų daugiausia paklausimų dėl įdarbinimo ir darbo sutarties, dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo, dėl darbo apmokėjimo. Pateikiama informacija apie paklausimų, gautų 2015 m. – 2019 m., kiekį (10 grafikas) ir juose keliamų darbo teisės klausimų pakyčius(11 grafikas). Be abejonės, paklausimų skaičiaus pokyčiams turėjo įtakos įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kuriame nustatyta daug naujovių ir įpareigojimų (pavyzdžiui, naujos darbo sutarčių rūšys, darbo tarybų sudarymas, įvairių tvarkų atsiradimas (darbo užmokesčio, lygių galimybių ir kt.), kurie palietė darbo santykių šalis.

10 grafikas

Paklausimų pokyčių tendencijos 2015–2019 metais (skaičius)


11 grafikas

Paklausimuose keliamų darbo teisės klausimų pokyčių tendencijos 2015–2019 metais (skaičius)


6297 6434

100349208

83948584 8269

10856 10321

87498129 7835

104459801

8145

337 315 382 503 993

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Gauta paklausimų Paklausimuose iškelta klausimų

Iš jų darbo teisės klausimai Iš jų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai

26012347

34033112

2797

1343 1166

2097

1069993

1202 1187

1286

889 7261251 1306

2097 19711684

105 94 107 110 50

291 300 312 292206

60 55 40 33 230

1000

2000

3000

4000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.Įdarbinimas, darbo sutartis Darbo apmokėjimas

Darbo laikas Poilsio laikas

Lengvatos ir garantijos jauniems asmenims, moterims Lengvatos ir garantijos auginantiems vaikus

Lengvatos ir garantijos neįgaliems



11

2.3. DARBO GINČŲ ANALIZĖ

Darbo ginčų nagrinėjimo srityje stebima tolimesnė nuo pat darbo ginčų komisijų veiklos pradžios nuolatinė gaunamų darbo ginčų prašymų didėjimo tendencija: 2015 m. buvo gauta 5,4 tūkst. prašymų dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo; 2016 m. – 5,6 tūkst., 2017 m. ir 2018 m. - po 6,7 tūkst. prašymų; 2019 m. – 7,6 tūkst. prašymų. Stebimai daugiau pateiktuose prašymuose keliama reikalavimų – 2019 m. jų buvo iškelta 9,6 tūkst., kas beveik 26 % daugiau, nei 2018 m. Per 7 darbo ginčų komisijų veiklos metus susiformavusi tendencija, kad absoliuti dauguma prašymų pateikta darbuotojų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo, išlieka stabili. Tokių prašymų skaičius kasmet sudarydavo beveik 90 % nuo visų gautų prašymų darbo ginčų komisijose, tačiau šiek tiek sumažėjo (iki 77 %), išsiplėtus darbo ginčų komisijų veiklos kompetencijai nuo 2017 m. liepos 1 d. Vis dažniau į darbo ginčų komisijas kreipiasi darbuotojai dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl baudų už sprendimo nevykdymą paskyrimo, dėl kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo ir kitų klausimų. Reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtų ir atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo darbo ginčų komisijose 2019 m. gauta net 807, t. y. apie 9 % visų prašymuose iškeltų reikalavimų. Taip pat gauta prašymų dėl neturtinės žalos atlyginimo (211 reikalavimų), dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties (124 reikalavimai), dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų vykdymo (21 reikalavimas), dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo (76 reikalavimai), dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo (14 reikalavimų), dėl kolektyvinių ginčų dėl teisės sprendimo (27 reikalavimai). Darbo ginčų komisijoms išnagrinėtų reikalavimų pagal keliamus klausimus darbo ginčų bylose palyginamoji analizė pavaizduota 12 grafike.

12 grafikas Darbo ginčų komisijoms pateiktuose prašymuose keliamų reikalavimų darbo ginčų bylose palyginamoji analizė

2015-2019 metais (skaičius)


Per visą darbo ginčų komisijų veiklos laikotarpį susiformavusios tendencijos dėl darbo ginčų bylose priimamų sprendimų pasiskirstymo nepasikeitė ir 2019 m. - apie 46 % prašymų buvo tenkinami visiškai ar iš dalies;

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Išnagrinėta reikalavimų iš viso 5499 5800 6831 7637 9583

Dėl darbo užmokesčio 4792 5123 5906 5848 7346

Dėl atleidimo iš darboteisėtumo/formuluotės

pakeitimo137 658 807

Dėl materialinės žalos atlyginimo 207 207 255 381 343

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 211

Dėl baudos paskyrimo 2 99 124

0

2000

4000

6000

8000

10000



12

apie 15 % – atmetami, kaip nepagrįsti; apie 15 % prašymų atsisakoma nagrinėti, nes ieškovas iki darbo ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, t. y. ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendė iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio. Vidutiniškai 16 % bylų baigiasi taikos sutartimi, kuomet ginčo šalys dėl darbo ginčo susitarė tarpusavyje ir sudarė taikos susitarimą. Šis rodiklis nuolat didėja. Palyginti su 2015 m., 2019 m. buvo patvirtinta beveik trigubai daugiau taikos sutarčių (nuo 578 taikos sutarčių 2015 m., iki 1,55 tūkst. taikos sutarčių 2019 m.). Darbo ginčų komisijoms pateiktų prašymų pagal darbo ginčų komisijų priimtus sprendimus darbo ginčų bylose palyginamoji analizė pavaizduota 13 grafike.

13 grafikas Darbo ginčų komisijų priimtus sprendimus darbo bylose palyginamoji analizė 2015-2019 metais (skaičius)


Analizuojant išnagrinėtų darbo ginčų dažnumą pagal ūkio subjektų ekonomines veiklas, galima teigti, kad ir šiuo klausimu tendencijos labai stabilios. Taigi, 2019 m. daugiausiai prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo buvo gauta iš statybos (apie 17,5 %), transporto ir saugojimo (apie 16 %), apdirbamosios gamybos (apie 12 %), prekybos (apie 9 %) įmonių. Nežymus pakitimai 2019 m. – procentine išraiška mažiau prašymų gauta iš statybos įmonių; daugiau prašymų sulaukta iš transporto įmonių; mažiau prašymų gauta iš švietimo sektoriaus ir sveikatos priežiūros įstaigų; skirtingai, nei kitais metais, daugiau prašymų dėl ginčų nagrinėjimo buvo gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių, nei iš prekybos sektoriaus. Darbo ginčų komisijoms pateiktų prašymų pagal ūkių subjektų ekonomines veiklas palyginamoji analizė pavaizduota 14 grafike.

14 grafikas Darbo ginčų komisijoms pateiktų prašymų pagal ūkių subjektų ekonomines veiklas palyginamoji analizė 2015-

2019 metais (skaičius)


2683 27183281 3491

4350

788 804 764 1099

1468

864 10421134 1212 1421

578 6221025 1113

1538

0

1000

2000

3000

4000

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.Prašymas tenkintas/tenkintas iš dalies Prašymas atmestas Ieškovas atsisakė visų reikalavimų Patvirtinta taikos sutartis

1082 11451331

11711292

751 670832 890

1210

588 522 656795 858

597503

675805

683

301 305

568334 377

0

500

1000

1500

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Statyba Transportas Apdirbamoji gamyba Prekyba Administracinė ir aptarnavimo veikla



13

2.4. NELEGALAUS IR NEDEKLARUOTO DARBO BEI NEDEKLARUOTOS SAVARANKIŠKOS VEIKLOS

DARBO KONTROLĖS REZULTATŲ ANALIZĖ

Nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Nelegalaus darbo reiškinys yra šešėlinės ekonomikos sudėtinė dalis. Anot ekspertų, pagrindinės nelegalaus darbo reiškinio atsiradimo priežastys Lietuvoje yra valstybės socialinė ekonominė aplinka ir žmonių palankus požiūris į nelegalaus darbo reiškinius, žemas tokių reiškinių nepakantumo ir netolerancijos lygis. Šešėlinės ekonomikos paplitimas ir pateisinimas taip pat susijęs su visuomenės požiūriu į valdžią, viešąsias paslaugas ir ekonominę politiką. Kuo mažiau žmonės pasitiki valdžia, tuo labiau jie linkę pateisinti šešėlį. Asmenys imasi nelegalaus darbo arba neregistruotos (neteisėtos) veiklos dėl mažo darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų. Kita ne mažiau svarbi nelegalaus darbo atsiradimo priežastis – didelė mokesčių našta, kuri turi įtakos darbdavių ir darbuotojų norui nemokėti valstybei mokesčių bei taikyti nelegalius darbo santykius. . Dažnai žmonės pasirenka slėpti tikrąjį uždarbį idant galėtų pretenduoti į socialines išmokas ir jų neprarasti. Įvairūs gyventojų finansiniai įsipareigojimai ir susikaupusios skolos, kurių vykdymas priklauso nuo oficialiai gaunamų pajamų dydžio, taip pat yra viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai vengia gauti legalias pajamas, todėl dirba nelegaliai, neregistravę veiklos ir inicijuoja darbo užmokesčio gavimą „vokeliuose“.

Verslas kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą sprendžia viliodamas dirbti užsienio šalių darbuotojus. Darbdaviai, spręsdami darbo jėgos trūkumo problemą, vis plačiau taiko darbuotojų komandiravimo iš užsienio šalių praktiką, nors pasitaiko, kad komandiravimas yra fiktyvus ir tokiu būdu bandoma išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių mokėjimo. Pastaraisiais metais užsieniečių darbo jėgos naudojimas, ypač statybų bei transporto (krovinių pervežimo) ir paslaugų teikimo sektoriuose, Lietuvos darbuotojus padarė mažiau konkurencingus darbo rinkoje, mažina jų derybines galias ir galimybes paveikti darbdavį kelti darbo užmokestį, sudaryti palankesnes ir saugias darbo sąlygas. Todėl darbdavys turi didesnius svertus skatinti darbuotojus dirbti nelegaliai, sutikti su darbo užmokesčio mokėjimu ,,vokeliuose“, dirbti neapmokamus viršvalandžius ir pan.

Atsigavus ekonomikai, jai sparčiai augant ir mažėjant bedarbių skaičiui, 2017 m. pradėjo mažėti emigracijos mastas (2017 m. emigravo beveik 48 tūkst. asmenų, 2018 m. – apie 32 tūkst. asmenų) ir 2019 m. sumažėjo iki 29 tūkst. asmenų. Pažymėtina, kad 2018 m., lyginant su 2016 m., buvo nustatyta net 88 % daugiau nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, nors emigravusių iš Lietuvos skaičius 2018 m. sumažėjo (32,2 tūkst.). Tačiau negalima vienareikšmiai teigti, kad 2017-2019 m. šalyje pradėjo didėti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo mastas. Kaip jau buvo minėta, darbo įstatymų, įskaitant ir nelegalų bei nedeklaruotą darbą, pažeidimų skaičiaus ir struktūros pokyčiai tiesiogiai priklauso ne tik nuo VDI vykdytų patikrinimų skaičiaus, jų struktūros ir jų metu tikrintų klausimų, o labiausia nuo ekonominių veiklos sektorių ir jų įmonių rizikos vertinimo, patikrinimų planavimo ir pasirengimo atlikti juos, darbo inspektorių kvalifikacijos kėlimo. Atsižvelgiant į tai, VDI siekdama taupyti valstybės biudžeto lėšas, racionaliau naudoti ribotus VDI žmogiškuosius resursus bei netrukdyti sąžiningo verslo veiklai, 2018 metams iškėlė ambicingą tikslą didinti nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumą (asmenų, dirbusių nelegaliai, nedeklaruotą darbą ar pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką, taip pat vykdžiusių nedeklaruotą savarankišką veiklą, skaičius vienam šio darbo kontrolės patikrinimui). Šiam tikslui buvo sustiprintas pasirengimas nelegalaus darbo kontrolės patikrinimams, iš anksto analizuojant tiek VDI, tiek kitų kontrolės įstaigų turimus duomenis ir sukauptą informaciją, taip pat išplėstas bendradarbiavimas su kitomis kontrolės įstaigomis. VDI ir 2019 m., organizuodama ir vykdydama nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, neregistruotos individualios veiklos kontrolę,



14

vadovaujasi principais, kurie nukreipti didinti kontrolės rezultatyvumą ir efektyvumą. Visi šie aspektai leido VDI padidinti nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumo rodiklius. VDI nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, neregistruotos individualios veiklos vykdymo klausimais patikrinimų skaičius 2019 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo beveik 11 %, o nustatytų nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbusių ir vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą asmenų skaičius išaugo ženkliai. 2017 m. nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbusių ir vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą asmenų buvo nustatyta 1931, o 2019 m. – 3403, t .y. padidėjo 43,2 %.

Be to, VDI, atsižvelgdama į išaugusias statybų apimtis, didėjantį nustatomų nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių skaičių, ypač statybų sektoriuje, 2017-2019 m. atliko daugiau nelegalaus (neteisėto) darbo inspektavimų rizikingiausiame statybos ekonominės veiklos sektoriuje. Tai taip pat lėmė didesnį nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų skaičių.

Vykdydama nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę, VDI pastebėjo, kad 2018-2019 m. išaugo nelegaliai dirbančių nepilnamečių (asmenys iki 18 metų) skaičius. 2018 m. buvo nustatyti 45 nelegaliai dirbę nepilnamečiai, iš jų 13 – žemės ūkyje ir miškininkystėje, 11 – statybose, 9 – prekybos sektoriuje, 8 – maitinimo paslaugų, o 2019 m. – 41 nelegaliai dirbęs nepilnametis, iš jų po 19 – statybos sektoriuje, 7 – žemės ūkyje ir miškininkystėje, 6 – apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, 4 – prekybos sektoriuje. Tuo tarpu 2016-2017 m. buvo nustatyti apie 20 nelegaliai dirbančių nepilnamečių asmenų

Pažymėtina, kad dalis priežasčių, dėl kurių įmonės ir žmonės įsitraukia į darbo rinkos šešėlį (pvz., prasta įmonių finansinė padėtis, maža galimybė susirasti legalų darbą, mažos žmonių pajamos), sustiprėja ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Atsižvelgiant į 2020 m. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemiją ir užsitęsusį karantiną, jo metu taikomus verslo apribojimus, galima daryti prielaidą, kad yra grėsmė, kad gali augti nelegalus ir nedeklaruotas darbas, neregistruotos individualios veiklos vykdymas, kaip verslo ir gyventojų ekonominės sunkios padėties pasekmė, su tuo susijęs augančios bedarbystės ir migracijos lygis.

Informacija, kurioje nurodytas nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, registruotų bedarbių ir emigravusių iš Lietuvos piliečių skaičiaus pokytis, pateikiama 15 grafike.

15 grafikas Nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, registruotų bedarbių ir emigravusių iš Lietuvos piliečių

skaičiaus pokytis 2015-2019 metais (skaičius)


1254 1129

1502

2125 2161

158

152

103 91

94

46,5 50,347,9

32,2 29,2

0

50

100

150

200

0

500

1000

1500

2000

2500

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Nustatyta nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų

Bedarbių skaičius, tūkst.

Emigravę asmenys, tūkst.



15

Atkreiptinas dėmesys, kad augant ekonomikai (didėjant BVP), nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų santykis nuo 2017 m. taip pat augo, o tai rodo, kad atliekami ND patikrinimai tampa rezultatyvesni ir efektyvesni, ir tai turi įtakos darbo šešėlio mažėjimo tendencijoms.

AB „SEB bankas“ 8 duomenimis, realus metinis Bendro vidaus produkto (toliau – BVP) augimas 2015 m. sudarė 2,0 %, 2016 m. – 2,6 %, 2017 m. – 4,2 %, o 2018 m. – 3,6 %., 2019 m. – 3,9 %.

2020 m. pradžioje buvo prognozuojama, kad 2020 m. BVP augs 2,5 %. Dėl koronaviruso infekcijos sukeltos COVID-19 ligos pandemijos Lietuvos bankas ir kiti ekonomistai vieningai pasisako, kad Lietuvos ekonomikos raida pasikeis, o pagrindiniai rodikliai priklausys nuo to kaip bus suvaldyta pandemija ir kaip ilgai tęsis karantinas bei verslo suvaržymai. Tačiau jau dabar ekonomistai prognozuoja, kad 2020 BVP augimas kris, augs nedarbo lygis, sulėtės darbo užmokesčio augimo tempai.

Dalis priežasčių, dėl kurių įmonės ir žmonės įsitraukia į darbo rinkos šešėlį (pvz., prasta įmonių finansinė padėtis, maža galimybė susirasti legalų darbą, mažos žmonių pajamos), sustiprėja ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Esant prastoms ekonominėms sąlygoms, kuomet vis didesnė dalis įmonių tampa nuostolingomis, darbdaviams susiduriant su sudėtinga finansine situacija, nelegalus darbas arba dalies užmokesčio mokėjimas nelegaliai tampa būdu mažinti didėjantį įmonių nuostolį. Įmonių finansinė padėtis ir gyventojų pajamų lygis turėjo įtakos žmonių motyvams įsitraukti į šešėlinę darbo rinką. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu mažėjant žmonių pajamoms, esant aukštam nedarbo lygiui gyventojai ieško būdų kompensuoti mažėjančias pajamas. Vienas iš tokių būdų yra dirbti nelegaliai, dirbti neįregistravus nustatyta tvarka individualios veiklos arba gauti dalį darbo užmokesčio „vokelyje“.

Informacija apie nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, VDI atliktų patikrinimų, kurių metu buvo vykdoma nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolė, santykio ir BVP rodiklio dinamiką 2015–2019 m. pateikiama 16 grafike.

16 grafikas Nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, VDI atliktų patikrinimų, kurių metu buvo vykdoma nelegalaus

(neteisėto) darbo kontrolė, santykio ir BVP rodiklio dinamika 2015–2019 metais (%)


8 https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-

rodikliai

37,1 38,642,2

45,2 48,3

0,180,16

0,19

0,290,3

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0

10

20

30

40

50

60

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

BVP, mlrd. Eur Nustatytų ND santykis su patikrinimais

https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai

https://www.seb.lt/infobankas/ekonomine-aplinka/makroekonomika/naujausi-lietuvos-ekonomikos-ir-finansu-rodikliai



16

Nedarbo lygis nuo 9,1 % buvusio 2015 m., sumažėjo iki 7,9 % (2016 m.), 7,1 % (2017 m.), 6,2 % (2018 m.), o2019 m. sudarė 6,3 %. Tendencijos darbo rinkoje išlieka teigiamos – vidutinio mėnesio darbo užmokesčio metinis pokytis 2015 m. buvo 5,1 %, 2016 m. – 7,9 %, 2017 m. – 8,2 %, 2018 m. augo labai sparčiai– 9,9 %., o 2019 m. augimas sulėtėjo ir sudarė – 8,6 %. Tačiau 2020 m. nedarbo lygis ir vidutinio darbo užmokesčio pokytis priklausys nuo koronaviruso infekcijos sukeltos ligos COVID-19 pandemijos Lietuvoje ir pasaulyje suvaldymo, taikomų ekonomikos atsigavimo skatinimo ir paramos verslui priemonių paketo.

Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus ar pritraukti naujus, turi mokėti daugiau. Darbuotojų trūkumas nebedidėja taip sparčiai, kaip praėjusius dvejus metus (2017-2018 m.). Jo augimą galėjo šiek tiek prislopinti padidėjusi imigracija ir sumažėjusi emigracija. Lietuvos imigracijos politika, jau dvejus metus lemia maždaug tris kartus didesnį nei įprastai atvykstančių užsieniečių (ne Europos Sąjungos piliečių) skaičių.

Nors už nelegalų darbą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytos pakankamai didelės baudos, tai neatgraso darbdavių nuo darbo santykių neįforminimo, taip pat ieškojimo įvairių būdų, kaip darbo santykius pakeisti kitomis užimtumo formomis. Statybų sektoriuje pastebėta, kad vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravę veiklos – dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla. Atsižvelgiant į tai, kad už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – AN kodeksas) 150 straipsnį („Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas“) iki 2019 m. sausio 1 d. numatyta bauda buvo nuo 300 (trijų šimtų) iki 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) eurų, tokiais atvejais, nustačius, kad asmuo vykdo neregistruotą individualią veiklą, jis prisiima atsakomybę, teigdamas, kad vykdo veiklą savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka susimoka pusę minimalios baudos, t. y. 150 eurų. Nuo 2019 m. padidinus AN kodekso 150 straipsnyje nustatytą baudą 30 % (nuo 390 iki 1 100 eurų), asmenų, nustatytų vykdančių neregistruotą savarankišką veiklą, nesumažėjo. Iš visų 2019 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, 81 % sudarė fiziniai asmenys (2018 m. –65 % ), kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. Pažymėtina, kad iš 2018 m. statybos sektoriuje nustatytų 1,4 tūkst. nelegaliai dirbusių asmenų, virš 1 tūkst. buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą, o 2019 m., iš statybos sektoriuje nustatytų 1500 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, net 1243 buvo fiziniai asmenys kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą (beveik 82,9 proc. nustatytų statybos sektoriuje nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų), o iš jų 97 buvo užsieniečiai.

Darbo rinkos šešėlio minimizavimui turi įtakos ne tik bausmės dydis, bet taip pat gyventojų, darbdavių ir jų atstovų baimė įkliūti – kuo tikimybė būti nubaustam aukštesnė, tuo ji labiau atgraso nuo paskatų vykdyti neregistruotą savarankišką veiklą ar neįdarbinti darbuotojus nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad bausmės dydis Lietuvoje turi ribotą poveikį darbo šešėlinio paplitimui. Nors pagal AN kodekso 95 straipsnį numatyta, jog administracinė atsakomybė už nelegalų darbą užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o nuo 2017 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnį numatyta sankcija darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, nuo 869 iki 2 896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, VDI 2019 m. nustatė 589 nelegaliai dirbusius asmenis, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritorinei įstaigai (2018 m. – 695). Nustatytų asmenų dirbusių nesudarius darbo sutarčių skaičiaus mažėjimas susijęs su jau minėtu asmenų vykdančių neregistruotą individualią veiklą statybose augimu bei su padidėjusiu juridiniams asmenims pagal Užimtumo įstatymą finansinių sankcijų taikymu.

Analizuojant VDI nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų išaiškinimą pagal ekonominės veiklos sektorius, matyti, kad 2019 m. daugiausia nelegalaus (neteisėto) darbo inspektavimų atlikta statybos sektoriuje – beveik 4,1



17

tūkst. (2018 m.– 3, 8 tūkst.; 2017 m.– 3,2 tūkst.;), tai sudarė apie 57 % VDI atliktų nelegalaus (neteisėto) darbo inspektavimų (2018 m.– 52,02%; 2017 m.– 39,64 %). Taip pat statybos sektoriuje buvo nustatyta ir daugiausiai nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų – 1,5 tūkst. (2018 m. – 1,4 tūkst.; 2017 m. – 0,9 tūkst.), tai sudarė daugiau kaip 69 % visų 2019 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų (2018 m. – 65,84 %.; 2017 m. – 56,86 %).

Nelegalaus (neteisėto) darbo apraiškų tendencijos ekonominės veiklos sektoriuose ir toliau išlieka labai panašios. Pastebėta tendencija, kad daugiau nelegaliai (neteisėtai) dirbančių asmenų 2017 m., lyginant su 2016 m., buvo nustatoma aptarnavimo veiklos sektoriuose, t. y. jų procentas padidėjo nuo 10 % iki 16 %, tačiau 2019 m. ženkliai sumažėjo iki 4 % nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų. Prognozuojama, kad 2020 m. rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais, kuriuose pasireikš nelegalus ir nedeklaruotas darbas, ypač užsieniečių, bei bus vykdoma neregistruota savarankiška veikla, toliau išliks statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams), žemės ūkis ir miškininkystė, todėl VDI daugiausiai dėmesio skirs būtent šių veiklos sričių kontrolei, Duomenys apie VDI išaiškintus nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis pagal ekonominės veiklos sektorius 2015–2019 m. pateikiami 17 grafike.

17 grafikas Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal ekonominės veiklos sektorius 2015-2019 metais (%)

Šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos duomenys Augant ekonomikai, VDI 2017–2019 m. skyrė pakankamai didelį dėmesį ne tik įmonių patikrinimams,

bet ir kitai augančiai darbo rinkos šešėlinei formai – vykdomai neregistruotai individualiai veiklai, ne tik buvo vykdomi tiksliniai patikrinimai, siekiant nustatyti asmenis, kurie vykdo neregistruotą veiklą, bet ir vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. 2015–2016 m. nustatytų asmenų, kurie dirbo nelegaliai įmonėse, skaičius bei asmenų, vykdžiusių neregistruotą individualią veiklą, skaičius buvo beveik lygūs , o jau 2017-2019 m. skirtumas buvo didesnis nei du kartus. Tam įtakos turėjo ir VMI sudarytos galimybės verslo liudijimą įsigyti, jį pratęsti internetu bei galimybė verslo liudijimus įsigyti trumpam laikotarpiui.

45%

11%5% 5% 7%

27%

51%

9% 6%9% 10%

15%

57%

6% 4% 7%

16%

10%

65%

6% 6% 6% 6%

12%

69%

5%4%

7%4%

10%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Statyba Žemės ūkis irmiškininkystė

Viešbučiai,restoranai

Didmeninė irmažmeninė

prekyba

Kita komunalinė,socialinė irasmeninė

aptarnavimoveikla

Kiti veiklossektoriai

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.



18

2019 m. daugiausiai buvo nustatyta fizinių asmenų, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą – 71 % nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų (nelegalaus darbo patikrinimų – 45 %), įmonėse – 27 % (nelegalaus darbo patikrinimų – 52 %), o pas ūkininkus – 2 % (nelegalaus darbo patikrinimų – 3 %).

Kaip jau buvo minėta šioje ataskaitoje, pastebėta tendencija, kuri galimai yra viena iš priežasčių, lėmusių didėjantį nustatomų neregistruotą individualią veiklą vykdančių asmenų skaičių: statybų sektoriuje vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, dažnai teisės aktų nustatyta tvarka šios veiklos neįregistravę – be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais dažnai šiuose objektuose dirba asmenys, kuriems realiai vadovauja ir darbus organizuoja fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla pagal pažymas, tačiau darbinių santykių nustatyta tvarka su statybos darbus vykdančiais asmenimis neįformina.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad 2019 m. išliko didelis nustatytų neregistruotą individualią veiklą vykdžiusių asmenų skaičius, pagal VMI duomenis, auga šią veiklą vykdančių asmenų, kurie nustatyta tvarka ją registravo, skaičius. Populiaria individualios veiklos forma yra veikla įsigijus verslo liudijimus. Pažymėtina, kad gyventojų (bent vieną atitinkamo laikotarpio dieną vykdė ar vykdys (tokiems ateities laikotarpiams jau yra išduoti galiojantys verslo liudijimai) veiklą), kuriems 2019 m. išduotas verslo liudijimas, buvo daugiau nei 98,3 tūkst. (2018 m. – 96,7 tūkst.), tačiau lyginant su 2017 m. (101 tūkst.), tokių gyventojų apie 3 % buvo mažiau. Tačiau stebima tendencija, kad vis labiau populiarėja individualios veiklos vykdymas pagal pažymą. 2019 m., lyginant su 2018 m. (126 tūkst.), beveik 25,0 % išaugo gyventojų, kurie vykdė ar vykdys individualią veiklą pagal pažymą, tokių gyventojų skaičius yra beveik 170 tūkst. Pažymėtina, kad 2017 m., asmenų, kurie vykdė individualią veiklą pagal pažymą –buvo 108 tūkst.

Pateikiama informacija apie nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis pagal veiklos formą 2015-2019 m. (18 grafikas).

18 grafikas Nelegaliai (neteisėtai) dirbę asmenys pagal veiklos formą 2015-2019 metais (%)


47% 48%

4%

48% 49%

3%

31%

67%

2%

33%

65%

2%

27%

71%

2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Įmonėse Fiziniai asmenys, vykdęneregistruotą individualią veiklą

Pas ūkininkus

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.



19

2.5. UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIŲ NELEGALAUS IR NEDEKLARUOTO DARBO BEI NEDEKLARUOTOS SAVARANKIŠKOS VEIKLOS DARBO KONTROLĖS REZULTATŲ ANALIZĖ

2016 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius buvo 58, o nuo 2017 m.

pradėjo didėti., t. y. 2017 m. buvo nustatyta 130 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių, 2018 m. – 229, o 2019 m. – 257 nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai. Lyginant su 2015 m., 2019 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečius išaugo beveik du kartus. Iš 2019 m. 257 nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusius užsienio šalių piliečius, 159 buvo Ukrainos Respublikos piliečiai; jie sudarė 62 % visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių (2017 ir 2018 m. jie sudarė 68 %).

2019 m. iš 257 nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių, 153 dirbo įmonėse, t. y. dirbo be nustatyta tvarka sudarytų darbo sutarčių, 97 užsieniečiai vykdė neregistruotą individualią veiklą pas fizinius asmenis, dažniausiai individualių namų statybose, arba vykdė namų ir butų remonto darbus. Taip pat buvo nustatyta 7 užsieniečiai dirbę nelegaliai pas ūkininkus. Pas Lietuvos fizinius asmenis dažniausiai nustatomi nelegaliai dirbę ukrainiečiai į Lietuvos Respubliką buvo atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.

2019 m. daugiausia nelegaliai (neteisėtai) dirbusių trečiųjų šalių piliečiai buvo nustatyta ekonominės veiklos sektoriuose:

• Statyba – 206 ir tai sudaro 13,73 % nuo visų nelegaliai (neteisėtai) nustatytų asmenų skaičiaus šiame sektoriuje (1500 asmenys);

• Apdirbamoji gamyba – 13, ir tai sudaro 13,68 % nuo visų nelegaliai (neteisėtai) nustatytų asmenų skaičiaus šiame sektoriuje (95 asmenys);

• Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 8, ir tai sudaro 9,2 % nuo visų nelegaliai (neteisėtai) nustatytų asmenų skaičiaus šiame sektoriuje (87 asmenys).

Nustatomų nelegaliai dirbančių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui turėjo įtakos keli veiksniai – geopolitinė situacija Ukrainoje, auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto, žuvininkystės sektoriuose bei paslaugų teikimo veiklose. Kaip ir 2015–2018 m., taip ir 2019 m., statybos sektoriuje dirbo gana daug užsienio šalių piliečių, kurie komandiruoti dirbti į Lietuvos Respubliką pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis, t. y. jie nebuvo įdarbinami Lietuvos įmonėse. 2016 m. VDI 6 kartus (dėl 41 asmens), 2017 m. 18 kartų (dėl 54 asmenų), o 2018 m. 20 kartų (dėl 102 asmenų), o 2019 m.- 8 kartus (dėl 30 asmenų) kreipėsi į Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių darbo inspekcijas dėl informacijos gavimo apie į Lietuvos Respublikos įmones komandiruotų užsienio piliečių darbo teisėtumą.Beveik visais atvejais, kuomet VDI gavo atsakymus iš ES šalių kompetentingų institucijų, pasitvirtindavo fiktyvaus komandiravimo atvejai. Taip pat VDI teritoriniai skyriai dažnai nustato trečiųjų šalių piliečius, dirbančius pas fizinius asmenis, neturinčius leidimų dirbti ir gyventi Lietuvoje, atvykusius savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tokių asmenų skaičius sudaro apie 30 proc.

VDI nuo 2007 m. gauna ir registruoja darbdavių, komandiruojančių darbuotojus į Lietuvos Respubliką pranešimus apie darbuotojų komandiravimą. Per 2018 m. VDI gauti 2,7 tūkst. pranešimų apie komandiruotus į Lietuvą darbuotojus, iš jų 1,6 tūkst. (apie 60 %) – Ukrainos Respublikos piliečiai, o 2019 m. buvo gauti 1638 pranešimai apie į Lietuvą komandiruotus darbuotojus, iš jų didžioji dauguma (apie 80 %) – Ukrainos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, dirbančius statybų sektoriuje. Be to, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. įsigaliojus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, ir Lietuvos Respublikoje registruoti ūkio subjektai, pas kuriuos atvyksta komandiruoti užsieniečiai (įskaitant ES valstybių narių piliečius), per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos elektroninių paslaugų sistemą privalo teikti pranešimus VDI apie atvykusius komandiruotus darbuotojus.

Pateikiama informacija apie nelegaliai (neteisėtai) dirbusius užsienio šalių piliečius 2015–2019 metais (19 grafikas).

19 grafikas



20

2015-2019 metais nustatyti nelegaliai (neteisėtai) dirbę užsienio šalių piliečiai (skaičius)


2.6 NAUJO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO MONITORINGO REZULTATAI

Po Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) žymiai padidėjo VDI gautų ir

išnagrinėtų prašymų, skundų, pranešimų ir paklausimų skaičius. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, pasikeitė teisinis reglamentavimas beveik visose darbo

santykių srityse, bet vis dėlto pagrindinės VDI gautų elektroninių paklausimų tendencijos nepasikeitė. Kaip ir iki 2017 m., taip ir nuo 2017 m., daugiausia į VDI kreipiamasi dėl darbo teisės klausimų, jie sudaro apie 95 % visų gaunamų klausimų. Iš jų daugiausia klausimų kyla dėl įdarbinimo ir darbo sutarties (jie kasmet sudaro apie 30 % visų klausimų), dėl poilsio laiko (šie klausimai iki 2017 m. sudarė apie 15 proc. visų klausimų, o nuo 2017 m. padaugėjo iki 19 % visų klausimų), dėl darbo užmokesčio (šie klausimai iki 2017 m. sudarė apie 20 proc. visų klausimų, o nuo 2017 m. sumažėjo iki 11 % visų klausimų), taip pat dėl darbo laiko (šie klausimai iki 2017 m. sudarė apie 13 proc. visų klausimų, o nuo 2017 m. sumažėjo iki 8 proc. visų klausimų).

Vis dėlto tam tikrose atskirose srityse stebimi nežymūs keliamų klausimų pokyčiai. Naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtino privalomą darbo tarybų steigimą įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 20, taip pat ir papildomų garantijų darbuotojų atstovams, taigi nuo 2017 m. žymiai išaugo klausimų dėl garantijų darbuotojų atstovams skaičius (pvz., 2016 m. gauti 5 tokie klausimai, o 2018 m. – 178). Išplėtus darbo ginčų komisijos kompetencijos ribas bei didėjant prašymų darbo ginčų komisijoms dėl darbo ginčų nagrinėjimo skaičiui, padaugėjo klausimų dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo (pvz., 2015 m. gauta 166 tokių klausimų, o 2018 m. – 292). Kadangi įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nebereglamentuoja drausminių nuobaudų ir jų instituto (darbo drausmės pažeidimas siejamas tik su darbo sutarties nutraukimu), žymiai sumažėjo klausimų dėl darbo drausmės pažeidimų (pvz., 2015 gauta 112 tokių klausimų, o 2019 m. – 3). Vis dėlto tokie klausimai sudaro tik mažą dalį gaunamų paklausimų dėl darbo teisės klausimų, todėl, kaip jau minėta, esminių pokyčių dėl VDI gaunamų paklausimų kategorijų pasiskirstymo nestebima.

170

58

130

229257

0

50

100

150

200

250

300

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius



21

20 grafikas Paklausimų pokyčių tendencijos po Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo (%)


Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų atstovavimą

įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

VDI 2017 m. gavo 15 tokių darbdavių prašymų, 2018 m. – 45, 2019 m. – 56. Analizuojant laikotarpio nuo 2017 m. iki 2019 m. duomenis matyti, jog didžioji dauguma darbdavių

prašymų buvo patenkinti, t. y. 2017 m. tenkinta 11 iš 15 prašymų, 2018 m. tenkinta 38 iš 45 prašymų, 2019 m. tenkinti 53 iš 56 prašymų.

Tai, kad darbdaviai vis aktyviau teikia prašymus ir laikosi nustatyto reikalavimo rodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintas reglamentavimas šiuo klausimu yra pakankamas, siekiant apsaugoti darbuotojų atstovus nuo darbdavio bandymo neteisėtai nutraukti su jais darbo sutartį ar pabloginti jų būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Tuo tarpu tenkintų prašymų skaičius patvirtina, kad darbuotojų atstovų atleidimai ar sutarties būtinųjų sąlygų bloginimo atvejai, dėl kurių kreipiamasi į VDI, dažniausiai būna teisėti, t. y. nesusiję su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

0

10

20

30

40

50

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

Paklausimai dėl įdarbinimo ir darbo sutarties (proc.)

Paklausimai dėl darbo laiko (proc.)

Paklausimai dėl poilsio laiko (proc.)

Paklausimai dėl darbo drausmės (proc.)

Paklausimai dėl darbo užmokesčio (proc.)

Paklausimai dėl individualių darbo ginčų (proc.)

III. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖ


22

III. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė

3.1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ7 2019 metais kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) teisės aktų reikalavimų VDI

inspektoriai patikrino 4024 įmones. Kaip užtikrinamas darbo įstatymų reikalavimų laikymasis buvo patikrinta 8358 įmonėse.

2019 metais dažniausiai buvo tikrinamos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų (atlikti 1763 įmonių (arba 43,8 % skaičiuojant nuo visų patikrintų įmonių skaičiaus) patikrinimai) bei įmonės, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų (atlikti 1312 (arba 32,6 %) įmonių patikrinimai). Taip pat buvo patikrinta 720 (17,8 %) įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, bei 229 (5,8 %) įmonės, kuriose dirba virš 250 darbuotojų.

1 diagrama VDI 2019 metų patikrinimų metu nustatytų DSS ir darbo teisės pažeidimų pasiskirstymas (%)


Dažniausiai 2014–2019 metų laikotarpiu įmonėse buvo nustatomi DSS teisės aktų pažeidimai. Įmonių

tikrinimo metu buvo nustatyti 2467 (arba 77,6 %, skaičiuojant nuo visų VDI nustatytų pažeidimų) pažeidimai (1 diagrama).

Daugiausia DSS teisės aktų pažeidimų (2014 metais – 73,1 %; 2019 metais – 75,3 % skaičiuojant nuo visų nustatytų DSS teisės aktų pažeidimų) nustatoma labai mažose ir mažose įmonėse, kuriose dirba iki 49 darbuotojų. Su nežymiais pokyčiais ši tendencija išlieka visu 2014-2019 metų laikotarpiu (21 grafikas).

21 grafikas DSS teisės aktų pažeidimų pasiskirstymas pagal įmonių dydį (%)


2019 metais, nustatant kaip laikomasi DSS teisės aktų reikalavimų, daugiausia patikrinimų buvo atlikta statybos (1752 arba 43,5 %, skaičiuojant nuo visų patikrinimų DSS klausimais), apdirbamosios gamybos (629 (iš

22,35 %

77,65 %

DT pažeidimai DSS pažeidimai

2014 2015 2016 2017 2018 2019

iki 9 darbuotojų 24,7 32,7 35,6 24,9 27,6 34,1

10-49 darbuotojai 48,4 37,5 36,1 40,6 38,8 41,2

50-249 darbuotojai 22,1 22,8 22,7 26,4 25,8 19,6

250 ir daugiau darbuotojų 4,8 6,9 5,6 8,2 7,7 5,1

01020304050



23

kurių199 patikrinimai teko medienos apdirbimo įmonėms) arba 15,6 %) ir didmeninės-mažmeninės prekybos (535 arba 13,2%) EVR įmonėse.

2019 metais daugiausia DSS teisės aktų pažeidimų buvo nustatyta statybos (702 arba 28,4 %) ir apdirbamosios gamybos (650 arba 26,3 %, (iš kurių 304 arba 12,3% teko medienos apdirbimo EVR porūšiui)) EVR įmonėse. Kad statybos sektorius 2014 -2019 metų laikotarpiu išlieka viena iš didžiausios rizikos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti EVR, patvirtina nustatomų DSS pažeidimų skaičius, kuris pastaruosius 5 metus išlieka panašus šio sektoriaus įmonėse (22 grafikas).

22 grafikas DSS pažeidimų statybos sektoriuje pokytis (%)


Didmeninės ir mažmeninės prekybos EVR įmonėse, kurios dominuoja šalies ūkyje, 2019 metais

nustatytų DSS pažeidimų skaičius (283 arba 11,5 %) liko panašus į 2018 metais nustatytų DSS pažeidimų skaičių (252 arba 11,3 %). Tuo tarpu, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje nustatytų DSS pažeidimų skaičius 2019 metais sudarė 8,1 % , t. y. procentine išraiška pažeidimų pasiskirstymo pagal EVR struktūroje padidėjo lyginant su 2018 metais (5,6 %). Transporto ir saugojimo EVR taip pat stebimas nustatytų DSS pažeidimų padidėjimas (281 arba 11,4 % – 2019 m. lyginant su 159 arba 7,1 % - 2018 m.). DSS pažeidimų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas 2019 metais pavaizduotas 2 diagramoje.

2 diagrama DSS pažeidimų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas 2019 metais (%)


Daugiausiai pažeidimų (24,1 % visų DSS pažeidimų) 2019 metais buvo nustatyta dėl profesinės rizikos vertinimo organizavimo, pirmiausia – apdirbamosios gamybos (130 pažeidimų), transporto ir sandėliavimo, didmeninės mažmeninės prekybos ir statybos EVR įmonėse. Beveik tiek pat sudarė nustatyti pažeidimai dėl darbo vietų įrengimo (20,7 %). Pažeidimai dėl darbo vietų įrengimo dažniausiai buvo fiksuojami statybos (68,1 % nuo visų

2014 2015 2016 2017 2018 2019

DSS pažeidimų statybossektoriuje dalis

35,9 39,40 33,70 29,10 25,00 28,40

0

10

20

30

40

28,4%

26,3 %11,5 %

11,4 %

8,1 %

1,6 %

12,7 %Statyba

Apdirbamoji gamyba

Prekyba

Transportas ir sandėliavimas

Žemės ūkis ir miškininkystė

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Kitos ekonominės veiklos



24

2019 metais nustatytų darbo vietų įrengimo pažeidimų) EVR įmonėse. DSS mokymo ir DSS žinių patikros pažeidimai sudarė 11,7 %, o darbo priemonių ir jų naudojimo atitikimo DSS teisės aktų reikalavimams – 9,3 % visų 2019 metais nustatytų DSS pažeidimų (3 diagrama).

3 diagrama DSS pažeidimų pasiskirstymas pagal pobūdį 2019 metais (%)


Pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo, nustatomų labai mažose įmonėse (iki 9 darbuotojų), skaičiaus

procentinė dalis pažeidimų struktūroje 2017 metais buvo įgavusi mažėjimo tendencijas, tačiau 2018-2019 metų laikotarpiu tokių pažeidimų skaičius procentinė dalis vėl auga (23 grafikas).

23 grafikas Pažeidimai dėl profesinės rizikos vertinimo pagal įmonių dydį 2014-2019 metais (%)


Atsiradus galimybei atlikti profesinės rizikos vertinimą interaktyvių internetinių rizikos vertinimo priemonių OiRA (angl. OiRA – Online Interactive Risk Assessment) pagalba, įmonių, atlikusių profesinės rizikos vertinimą su OiRA priemonėmis, kasmet vis didėja (2018 metais - 1,10 tūkst., o 2019 metais – 2,03 tūkst. atliktų vertinimų). Tokio ženklaus padidėjimo priežastis yra nuolat didinamas OiRA priemonių, skirtų skirtingoms ekonominėms veikloms, skaičius. Šiuo metu įmonės rizikos vertinimui atlikti gali naudotis 16 OiRA priemonių, šioms ekonominėms veikloms: automobilių remontas, darbas biure, medienos apdirbimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba ne maisto produktais, kasybos ir karjerų eksploatavimas, patalpų valymas, siuvimo paslaugos, plastikinių gaminių gamyba, baldų gamyba, skalbimo paslaugos, viešbučių ir restoranų paslaugos, žemės ūkis, švietimo įstaigos, kirpyklos ir grožio salonai, kepyklos bei socialinių paslaugų tiekimas.

24,1%

20,7%

11,7%9,3%

7,7%

7,1%

5,5%

4,9%1,8%

7,2% Profesinės rizikos vertinimas (vidinė kontrolė)

Darbo vietų įrengimas

Darbuotojų instruktavimas, mokymas

Darbo priemonės

Aprūpinimas AAP

DSS valdymas (DSS specialistai)

Privalomi sveikatos patikrinimai

Darbdaviui atstovaujančioasmens žinių tikrinimas

Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos

Kiti pažeidimai

2014 2015 2016 2017 2018 2019

0 - 9 darbuotojų 21,7 30,4 34,3 23,4 27,0 35,2

10-49 darbuotojų 49,2 36,2 34,3 41,6 42,8 42,6

50-249 darbuotojų 23,5 22,2 23,2 26,2 22,1 16,7

250-499 darbuotojų 2,2 5,0 4,6 3,5 4,7 2,1

500 ir daugiau darbuotojų 3,4 6,2 3,6 5,3 3,4 3,4

01020304050



25

Daugiausia pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo nustatoma įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų. Pastaruosius trejus metus yra stebimas tokių pažeidimų stabilizavimas (nustatomų pažeidimų skaičius neženkliai svyruoja). Galima teigti, kad tokią dinamiką bei santykinai aukštus pažeidimų rodiklius šioje įmonių grupėje sąlygoja tie patys minėti labai mažoms įmonėms būdingi veiksniai.

Įmonėse, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo skaičius 2018-2019 metais, nuosekliai mažėja. Akivaizdu, kad šiose įmonėse yra suprantama profesinės rizikos vertinimo nauda įmonei ir jos darbuotojams, be to, dažniausiai tokiose įmonėse yra pakankamas DSS specialistų skaičius bei yra skiriami reikiami finansiniai asignavimai reikiamoms prevencinėms DSS priemonėms įgyvendinti.

Įmonėse, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų ir daugiau, pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo skaičius 2019 metais nepakito, lyginant su 2018 metais, ir sudarė 3,4 % nuo visų atitinkamais metais nustatytų pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo, nes tokio dydžio įmonės turi veikiančias darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybas ir DSS specialistus, kurie DSS stebėsenai įmonėse bei būtinų prevencinių priemonių įgyvendinimui skiria didelį dėmesį. Informacija apie nustatytus pažeidimus dėl profesinės rizikos vertinimo pagal įmonių dydį 2014-2019 metais pateikiama 23 grafike.

4 diagrama Pažeidimai dėl profesinės rizikos pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis

2019 metais (%)


Daugiausia pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo per 2019 metus buvo nustatyta apdirbamosios

gamybos įmonėse ir sudarė 27,43 % nuo visų pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo. Transporto ir sandėliavimo EVR pastebimas ženklus (beveik 3 kartus) tokių pažeidimų padidėjimas 2019

metais (18,6 % visų pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo), lyginant su 2018 metais (7,6 % visų pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo). Informacija apie pažeidimus dėl profesinės rizikos vertinimo pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis pateikiama 4 diagramoje .

Apdirbamosios gamybos medienos apdirbimo ekonominės veiklos porūšis ir toliau išlieka viena iš rizikingiausių ekonominių veiklos rūšių. Pažeidimai dėl profesinės rizikos vertinimo medienos sektoriuje per pastaruosius metus didėja ir 2019 metais sudarė 2,4 % visų nustatytų DSS pažeidimų.

Pažeidimai dėl profesinės rizikos vertinimo statybinių medžiagų gamybos veikloje 2019 metais, lyginant su 2018 metais, padidėjo dvigubai ir sudarė 0,08 % visų atitinkamais metais nustatytų DSS pažeidimų.

Kitose apdirbamosios gamybos įmonėse, tokiose, kaip metalo, chemijos, maisto ir tekstilės, 2019 metais buvo nustatyta gerokai mažiau pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo, lyginant su 2018 metais.

5,3 % 2,5 %

27,4 %

1,1 %

14,6 %16,0 %

18,6 %

14,6 % Žemės ūkis

Miškininkystė

Apdirbamoji gamyba

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Statyba

Prekyba

Transportas ir sandėliavimas

Kitos



26

Informacija apie profesinės rizikos vertinimo pažeidimus pagal apdirbamosios gamybos rūšis 2013-2018 metais pateikiama 24 grafike.

24 grafikas Nustatyta pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo apdirbamosios gamybos įmonėse nuo visų nustatytų

DSS pažeidimų 2014-2019 metais (%)


2019 metais dažniausiai buvo uždraustos naudoti techniškai netvarkingos (sugadintos kai kurios dalys

ar mazgai, nepilnai ar netinkamai sukomplektuotos, nuimti apsaugai, susidėvėjusios, yra defektų turinčių įtaką saugai ir pan.) arba nesaugios naudoti darbo priemonės (uždraustos naudoti 5 arba 62,5 %, skaičiuojant nuo visų uždraustų naudoti darbo priemonių) (25 grafikas).

25 grafikas Priežastys, dėl kurių 2014-2019 metais uždraustos naudoti darbo priemonės (%)


Tokiu būdu 2015 – 2017 metais vyravusi tendencija dėl uždraustų naudoti darbo priemonių, kai VDI

Apdirbamojigamyba

(toliau AG)Viso:

AG mediena AG metalas AG maistas AG tekstilė AG chemijaAG statybinėsmedžiagos

AG kitos

2014 3,66 0,89 0,65 0,55 0,31 0,03 0,06 1,17

2015 3,95 1,37 0,16 0,44 0,44 0,00 0,11 1,43

2016 4,15 0,72 0,50 0,36 0,95 0,14 0,05 1,44

2017 3,57 1,30 0,34 0,63 0,10 0,05 0,05 1,10

2018 6,69 2,14 1,03 1,03 0,67 0,04 0,04 1,74

2019 5,26 2,39 0,49 0,24 0,32 0,00 0,08 1,74

02468

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Nėra tinkamai paženklintos 10,5 5,0 4,8 0,0 40,0 0,0

Neturi būtinų atitiktį patvirtinančiųdokumentų

21,1 20,0 9,5 8,3 40,0 12,5

Nustatoma, kad priemonė nesauginaudoti

26,3 15,0 19,0 33,4 0,0 25,0

Techniškai netvarkinga 26,3 10,0 33,3 50,0 0,0 37,5

Neatlikti būtini PPĮ techninės būklėstikrinimai

15,8 45,0 4,8 8,3 0,0 12,5

Netinkamai instaliuota 0,0 0,0 9,5 0,0 0,0 12,5

0

20

40

60



27

patikrinimų metu buvo nustatomos techniškai netvarkingos darbo priemonės ar nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo metu pagrįstai įrodoma, kad naudotos darbo priemonės turėjo konstruktyvius trūkumus ir buvo nesaugios naudoti (2015 metais – 3 priemonės arba 15 % nuo visų priežasčių, 2016 m. – 4 priemonės arba 19 % nuo visų priežasčių, 2017 metais – 4 priemonės arba 33,4 % nuo visų priežasčių, dėl kurių atitinkamais metais buvo uždrausta naudoti darbo priemones), išlieka ir 2019 metais. Dėl neatlikto būtino potencialiai pavojingų įrenginių įgaliotos techninės būklės tikrinimo buvo uždrausta naudoti 1 darbo priemonę.

Daugiausiai uždraustų naudoti darbo priemonių pagal įmonių ekonomines veiklos rūšis, 2014 – 2019 metų laikotarpiu, buvo nustatyta statybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. Ši situacija beveik nekinta jau keletą metų iš eilės. Apdirbamosios gamybos EVR medienos apdirbimo, įskaitant ir baldų gamybą porūšio įmonėse 2019 metais sustabdytos naudoti 4 darbo priemonės. Stabili padėtis išlieka statybų sektoriuje - 2019 metais uždrausta naudoti 2 darbo priemones. Informacija apie uždraustas naudoti darbo priemones pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2014 – 2019 metais pateikiama 26 grafike.

26 grafikas 2014-2019 metais uždraustos naudoti darbo priemonės pagal ekonomines veiklos rūšis (%)


2019 metais darbai buvo sustabdyti tik statybos EVR įmonėse. Tai dar kartą patvirtina, kad šioje EVR darbo

vietų įrengimui ir saugiam darbų organizavimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys (27 grafikas). 27 grafikas

Sustabdyti darbai pagal ekonomines veiklos rūšis 2014-2019 metais (%)


62,3

12,56,3 6,3

71,8

6,312,5

0

62,5

31,2

6,3

58,3

16,7

08,3

20

40

0 0

25,0

50,0

12,5 12,5

0

20

40

60

80

Statyba Apdirbamoji gamyba Prekyba Žemės ūkis

2014 2015 2016 2017 2018 2019

9,5

88,2

2,3

96,3

2,9 0,81,9

95,5

2,63,1 9,4

79,7

6,21,6

7,10

92,9

0 0 00

100

0

20

40

60

80

100

120

Apdirbamojigamyba

Elektros, dujų ir vandens

tiekimas

Statyba Prekyba Žemės ūkis Kitos

2014 2015 2016 2017 2018 2019



28

Dažniausiai 2019 metais darbai buvo stabdomi (iš viso darbai buvo sustabdyti 5 atvejais) dėl pavojaus, susijusio su kritimu iš aukščio, kas sudaro 60 % nuo visų priežasčių, dėl kurių buvo stabdomi darbai. 2014 – 2019 metų laikotarpiu darbai dažniausiai buvo stabdomi dėl tos pačios priežasties. Darbai aukštyje yra vieni iš pavojingiausių, nes įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe, jų pasekmės būna skaudžiausios, dažniausiai pasibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. Taip pat 2019 metais darbai buvo sustabdyti, nes darbuotojai nebuvo apmokyti saugiai dirbti, buvo leista dirbti neįrengus kolektyvinių ar/ir neaprūpinus darbuotojų tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis (28 grafikas).

28 grafikas I. DARBUOTJŲ S Darbų stabdymo priežastys 2014-2019 metais (%) OS


3.2. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE ANALIZĖ 2019 metais užregistruota 4 915 pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sužaloti darbuotojai

(toliau – NA darbe). Įmonėse įvyko 4 745 – lengvi, 125 sunkūs ir 39 mirtini NA darbe. Nors 2019 m. bendras mirtinų NA darbe skaičius lyginant su 2017 ir 2018 m. nežymiai didėjo (lyginant

su 2018 m. – 1 atveju, arba atitinkamai 2,5 %), tačiau 2014 – 2019 metų mirtinų NA darbe, neįskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimų, dinamikoje (29 grafikas) stebima kryptingo rodiklių mažėjimo tendencija. Nurodytuoju laikotarpiu mirtinų NA darbe skaičius reikšme sumažėjo nuo 50 (2014 m.) iki 24 (2019 m.) atvejų (tai yra daugiau nei 2 kartus) ir yra mažiausias per visą Lietuvos Respublikos atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Visų mirtinų NA darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų (toliau – NA darbe dažnumas) (31 grafikas) 2014 -2019 m. sumažėjo nuo 4,8 (2014 m.) iki 3,0 (2019 m.), o neįskaičiuojant įvykių, įvykusių dėl kelių eismo saugos taisyklių, sumažėjo nuo 4,1 iki 1,9.

9,514,3

23,7

28,6

4,80

19,1

11,9

2,4

31 28,6

7,1 7,1

11,98,5

2,2

19,123,4

8,5 10,6

27,7

7,1

0

21,4

35,7

7,13,6

25,1

15,4

7,7 7,7

46,1

7,7 7,7 7,7

20,0

0

20

60,0

0,0 0 00

10

20

30

40

50

60

70

Darbuotojaineapmokyti saugiai

dirbti

Dirbama pažeidžiantnustatytus

technologiniusreglamentus

Dirbama neįrenguskolektyvinių apsaugospriemonių ir (ar) kai

darbuotojaineaprūpinti AAP

Pavojus dėl kritimo išaukščio

Pavojus dėl daiktų,krovinių kritimo ir

griuvimo

Pavojus trčiųjųasmenų saugai ir

sveikatai

Kiti atvejai

2014 2015 2016 2017 2018 2019



29

29 grafikas Mirtinų NA darbe dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


2019 metais eismo įvykių metu transporto saugojimo ekonominės veiklos rūšies (toliau – EVR) įmonių

grupėje žuvo 12 darbuotojų. Taip pat po vieną darbuotoją eismo įvykių metu žuvo statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, vandens tiekimo, nuotekų valymo EVR įmonių grupėse.

30 grafikas Mirtinų NA darbe dažnumo dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Po ženklaus mirtinų NA darbe sumažėjimo 2014-2015 metais (mirtinų NA darbe skaičius mažėjo nuo 58

(2014 m.) iki 44 atvejų (2015 m.) arba 24,1 %), 2016 metais mirtinų NA darbe rodiklių įverčiai išliko praktiškai

nepakitę (45 atvejai ir dažnumo rodiklio įvertis 3,6) (29 ir 30 grafikai).

2017 m. mirtinų NA darbe skaičius ir dažnumo rodiklis vėl įgavo mažėjimo tendencijas: mirtinų NA darbe

rodiklių (skaičiaus ir dažnumo) įverčiai sumažėjo (atitinkamai) nuo 45 ir 3,6 (2016 m.) iki 39 ir 3,1 (2017 m.) arba

13,3 %.

2018-2019 m. atsikartoja išsilyginamasis rodiklių periodas, kuris sąlygotas ženklaus įvykių darbe,

įvykusių dėl kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų, skaičiaus didėjimo (2017 m. 9 darbuotojai žuvo eismo įvykių

metu, 2018 m. – 8, o 2019 m. net 15 darbuotojų žuvo eismo įvykių metu). Bendras mirtinų NA darbe dažnumas,

didėjant dirbančiųjų skaičiui, iš esmės nekito: 3,0 (2018 m.) ir 3,1 (2019 m.).

2014-2019 m. analizuojant sunkių NA darbe dinamiką (31 grafikas) pastebima, kad sunkių NA darbe

rodikliai išlieka pastovūs.

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Mirtinų NA darbe skaičius 58 44 45 39 38 39

Mirtinų NA darbe, neįskaičiuojanteismo įvykių skaičius

50 35 37 30 30 24

0

10

20

30

40

50

60

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Mirtinų NAdarbe dažnumas

4,8 3,6 3,6 3,1 3,0 3,0

Mirtinų NA darbe,neįskaičiuojant eismo

įvykių, dažnumas4,1 2,8 3,0 2,4 2,4 1,9

0

2

4

6



30

31 grafikas Sunkių NA darbe skaičiaus ir dažnumo dinamika 2014-2019 metais


Lengvų NA darbe skaičius ir dažnumo rodiklis (32 ir 33 grafikai) nuo 2014 metų kryptingai didėja.

32 grafikas

Lengvų NA darbe dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


2019 metais lengvų NA darbe dažnumo rodiklio reikšmė (369,7), lyginant su 2018 (337,6) metais, išaugo

8,7%. Įvertinant, kad Europos Sąjungos šalių narių nemirtinų NA darbe dažnumo rodiklio vidurkis 2017 metais buvo 1556,9, reikia pastebėti, jog šio rodiklio reikšmės Lietuvoje santykinai išlieka labai nedidelės.

33 grafikas Lengvų NA darbe dažnumo dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


2014 2015 2016 2017 2018 2019

Sunkių NA darbe skaičius 119 146 131 150 126 125

Sunkių NA darbe dažnumas 9,8 11,8 10,5 11,9 9,9 9,7

8

12

16

20

0

50

100

150

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Lengvų NAdarbe skaičius 3129 3343 3790 4065 4277 4745

31293343

37904065

4277

4745

2200

2700

3200

3700

4200

4700

5200

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Lengvų NA darbe dažnumasdarbe skaičius

258,1 270,8 303,8 323,4 337,6 368,7

258,1270,8

303,8323,4

337,6 368,7

240260280300320340360380



31

Tačiau toks NA darbe dažnumo rodiklio didėjimas ir „žirklių“ efektas – mirtinų NA darbe mažėjimo ir

lengvų NA darbe didėjimo tendencija, vertintinas teigiamai – stebime pastovią lengvų NA darbe latentiškumo mažėjimo tendenciją.

2019 metais pagal įmonių dydį daugiausiai mirtinų NA darbe (13 atvejų arba 33,3 % skaičiuojant nuo mirtinų (39 atvejai) NA darbe skaičiaus) (34 grafikas) įvyko įmonių, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų, ir įmonių (9 atvejai arba 23,1 %), kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, grupėse (34 grafikas).

Įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų grupėje mirtinų NA darbe skaičius didėjo ir lyginant su vidutine 2014–2019 m. reikšme (padidėjo 33,3%, lyginant su 2014-2019 m. periodo vidutine reikšme - 6,0).

34 grafikas Mirtinų NA darbe dinamika pagal įmonių dydį 2014-2019 metais (skaičius)


Mirtinų NA darbe skaičiaus augimas įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, bei įmonių, kuriose dirba nuo

10 iki 49 darbuotojų grupėse (atitinkamai nuo 5 iki 8 ir nuo 8 iki 13 atvejų) suponuoja išvadą apie nepakankamus labai mažų ir mažų įmonių tiek organizacinius (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir/ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas) tiek ir finansinius išteklius, sąlygojančius galimybę tinkamai užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus įmonėse.

Įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, grupėje 2014–2019 metais stebima mirtinų NA darbe mažėjimo tendencija - mirtinų NA darbe skaičius 2019 metais šioje grupėje sumažėjo atitinkamai 39,4 %, lyginant su 2014 - 2019 m. periodo vidutine reikšme 14,8. Analogiškos dinamikos tendencijos yra ir įmonių, kuriose dirba virš 500 darbuotojų grupėje - lyginant su 2014-2019 m. periodo vidutine reikšme 4,7 mirtinų NA darbe skaičius mažėjo 36,2%. Įmonių, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų, grupėje 2019 m. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus didėjimą, lyginant su 2018 m., lėmė įvykių darbe, įvykusių dėl kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų, skaičius: eismo įvykių metu 2018 m. ir 2019 m. žuvo atitinkamai 1 ir 4 darbuotojai. Tokia mirtinų NA darbe dinamika vidutinėse ir didelėse įmonėse įgalina konstatuoti didėjantį darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo efektyvumą minėtose įmonių grupėse.

Lengvų NA darbe dinamika pagal įmonių dydį 2014–2019 metais atspindi bendrąsias NA darbe tendencijas (35 grafikas). Įmonių grupėse (išskyrus įmones, kuriose dirba nuo 0 iki 9 darbuotojų) lengvų NA darbe skaičius nuosekliai augo.

2019 metais lengvų NA darbe daugiausiai (1638 atvejai arba 34,5 % visų lengvų NA darbe skaičiaus (4745 atvejai)) įvyko įmonėse, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, ir įmonėse (1485 atvejai arba 31,3 % visų lengvų NA darbe skaičiaus), kuriose dirba 500 ir daugiau darbuotojų.

8

21

16

6 77

14

19

2 25

10

18

6 6

3

1012

9

558

15

5 58

13

9

63

0

5

10

15

20

25

0-9 10-49 50-249 250-499 500 ir daugiau

2014 2015 2016 2017 2018 2019



32

Santykiniai aukšti mirtinų ir nemirtinų (lengvų ir sunkių) NA darbe santykio (šis santykis parodo kiek mirtinų NA darbe tenka vienam nemirtinam NA darbe) įverčiai fiksuojami įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. 2019 metais šis rodiklis įmonių dydžio iki 9 darbuotojų grupėje buvo 0,053, kai tuo tarpu grupėje nuo 10 iki 49 darbuotojų – 0,018, grupėje nuo 50 iki 249 darbuotojų - 0,005, nuo 250 iki 499 – 0,008, o grupėje virš 500 darbuotojų tik 0,002. Tokį proporcijų netolygumą galimai sąlygoja išliekantis lengvų NA darbe latentiškumas įmonių, kuriose dirba iki 9 ir nuo 10 iki 49 darbuotojų, grupėse.

35 grafikas Lengvų NA darbe dinamika pagal įmonių dydį 2014-2019 metais (skaičius)


Kita vertus, mirtinų NA darbe rodiklius įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, grupėje, dinamiką apsprendžia įvykių darbe skaičius, įvykusių pavojingiausių NA darbe įvykti statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamos pramonės, žemės ūkio bei miškininkystės EVR įmonėse (36 grafikas). Mirtinų NA darbe, lyginant su 2018 m., 2019 m. skaičius didėjo statybos ir žemės ūkio (padidėjo po 1 atvejį) bei apdirbamosios gamybos (padidėjo 3 atvejais) EVR įmonėse.

36 grafikas Mirtinų NA darbe dinamika pagal ekonominės veiklos rūšis įmonių grupėje, kurioje dirba 0-9 darbuotojai,

2014-2019 metais (skaičius)


99

508

1131

452

939

106

551

1175

471

1040

131

658

1310

564

1127

118

661

1464

599

1223

121

685

1484

632

1355

152

725

1638

745

1485

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

0-9 10-49 50-249 250-499 500 ir daugiau

2014 2015 2016 2017 2018 2019

0 0

23

211

4

01

01

0 0 0

21

2

0 0 01 1 11 1

2

0 01

4

21 1

0 00

2

4

6

Apdirbamojigamyba

Statyba Transportassaugojimas

Žemės ūkis Miškininkystė Kitos

2014 2015 2016 2017 2018 2019



33

Taip pat galima teigti, kad mirtinų NA darbe didėjimo tendencijos įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų, irgi yra sąlygotos mirtinų atvejų skaičiaus didėjimo pavojingiausių NA darbe įvykti EVR įmonėse (37 grafikas).

37 grafikas

Mirtinų NA darbe dinamika pagal ekonominės veiklos rūšis įmonių grupėje, kurioje dirba 10-49 darbuotojai, 2014-2019 metais (skaičius)


2019 metais pavojingiausios mirtiniems ir sunkiems NA darbe įvykti buvo šių EVR įmonės (38

grafikas):

▪ transporto ir saugojimo - 12 mirtinų ir 25 sunkūs;

▪ apdirbamosios gamybos - 9 mirtini ir 23 sunkūs

▪ statybos - 8 mirtini ir 26 sunkūs;

▪ didmeninės ir mažmeninės prekybos – 3 mirtini ir 19 sunkių;

▪ žemės ūkio – 3 mirtini ir 6 sunkūs;

▪ vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo – 2 mirtini ir 6 sunkūs

Šių EVR įmonėse 2019 metais įvyko 95 % mirtinų ir 84 % sunkių NA darbe.

38 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal įmonių EVR 2019 metais (skaičius)


45

23

43

65

10

1 11

3

10

1

4

0

4

1 1 1

32 2

10

12

43 3

10

2

0

2

4

6

8

Transportassaugojimas

Statyba Apdirbamojigamyba

Žemės ūkis Miškininkystė Kita veikla

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Transportas,saugojimas

Apdirbamojigamyba

Statyba


prekyba,variklinių

transportopriemonių…

Žemės ūkis

Vandenstiekimas,nuotekųvalymas,atliekų

tvarkymas ir…

Meninė irpramoginė

veikla

Administracinė ir

aptarnavimoveikla

Mirtini NA 12 9 8 3 3 2 1 1

Sunkūs NA 25 23 26 19 6 6 0 4

12 9 83 3 2 1 1

25 23 2619

6 60 4

010203040



34

Kaip rodo 2019 metų duomenys, apdirbamoje gamyboje (39 grafikas) pavojingiausiais mirtiniems ir sunkiems NA darbe įvykti buvo medienos gaminių, įskaitant baldų gamybą (2 mirtini ir 9 sunkūs), metalo gaminių (2 mirtini ir 3 sunkūs), betono gaminių (2 mirtini ir 1 sunkus), maisto produktų gamybos (1 mirtinas ir 4 sunkūs) bei tekstilės dirbinių porūšiai.

39 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas apdirbamosios gamybos EVR 2019 metais (skaičius)


2019 m. medienos gaminių gamybos įmonėse 2 darbuotojus mirtinai traumavo veikiantys įrenginiai (iš

jų 1 žuvo nuo elektros srovės poveikio, kitas darbuotojas žuvo, kai veikiančio transporterio besisukanti grandinė įtraukė staklininko drabužius ir mirtinai jį traumavo), 5 darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai nukritus iš aukščio, 3 darbuotojus sunkiai sužalojo kritę/virtę ruošiniai ir įrenginiai. Betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamybos EVR įmonėse žuvo 2 darbuotojai (1 darbuotoją mirtinai sužalojo bėgiais važiuodamas betono produkcijos transporteris, kitas darbuotojas žuvo, kuomet sandėliavimo patalpose krautuvo vairuotojas trenkėsi į kitą stovintį krautuvą, kuris sunkiai sužalojo šalia dirbusio darbuotojo koją ir vėliau darbuotojas mirė). Metalo gaminių, mašinų ir įrangos remonto EVR žuvo 2 darbuotojai (vienam, atliekant konvejerio linijos bandomojo paleidimo ir derinimo darbus, konvejerio būgnas įtraukė ranką, ko pasėkoje darbuotojas nukraujavęs mirė; kitas mirtinus sužalojimus patyrė nukritęs iš aukščio). Taip pat 3 šios EVR darbuotojus sunkiai sužalojo kritę kroviniai. Maisto produktų gamybos EVR įmonėse žuvo 1 darbuotojas, 4 darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai (3 iš jų – nukritus iš aukščio).

40 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe dažnumo pasiskirstymas pagal EVR 2019 metais (skaičius)


2 2 21 1

9

31

4

002468

10

Medienos gaminiųgamyba

Metalo gaminių gamyba Betono gaminių, skirtųstatybinėms reikmėms,

gamyba

Maisto produktų gamyba Tekstilės, tekstilės dirbiniųgamyba

Mirtini NA darbe Sunkūs NA darbe

Žemės ūkis

Vandenstiekimas,nuotekų

valymas, atliekųtvarkymas ir

regeneravimas

Transportas,saugojimas

StatybaApdirbamoji

gamyba

Administracinėir aptarnavimo

veikla


prekyba,variklinių

transportopriemoniųremontas

Mirtini NA 18,9 14,7 11,2 10,2 4,8 2,1 1,6

Sunkūs NA 37,9 44,1 21,5 33,1 12,4 8,4 10,4

18,914,7 11,2 10,2

4,8 2,1 1,6

37,9 44,1

21,5

33,1

12,4 8,4 10,4

01020304050

Mirtini NA Sunkūs NA



35

Mirtinų NA darbe dažnumo rodiklių pasiskirstymas (40 grafikas) taip pat leidžia konstatuoti, kad pavojingiausiomis 2019 metais buvo žemės ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų valymo, transporto, saugojimo, statybos, apdirbamosios pramonės EVR.

Mirtinų NA darbe dinamikos (41 grafikas) pagal įmonių EVR 2014–2019 metais analizė rodo, kad transporto ir saugojimo, žemės ūkio ir apdirbamos gamybos EVR mirtinų NA darbe skaičius santykinai didėjo. 2019 m. transporto ir saugojimo, žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos EVR mirtinų NA darbe skaičius buvo atitinkamai 9,8 %, 12,3 % ir 34,8 %, didesni nei mirtinų NA darbe, įvykusių 2014-2019 m. minėtų EVR įmonėse, vidutinių reikšmių įverčiai (atitinkamai – 11,8; 2,7; 6,7).

Aptariant transporto ir saugojimo EVR mirtinų NA darbe specifiką pastebėtina, visi darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, dėl pačių darbuotojų ar trečiųjų asmenų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (iš ištirtų 8 atvejų – 3 atvejais mirtinus NA darbe sąlygojo nukentėjusiųjų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, o 5 atvejais darbuotojai žuvo dėl trečiųjų asmenų kaltės). Dar vienas mirtinų NA darbe specifinis aspektas yra, kad didžioji jų dauguma įvyksta užsienio valstybėse (iš 12 atvejų – 11 įvyko užsienio šalyse) jų tyrimai dėl duomenų gavimo problematikos trunka ženkliai ilgiau nei įvykusių Lietuvos Respublikoje.

Mirtinų NA darbe skaičiaus augimas apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio EVR buvo sąlygotas mirtinų NA darbe, įvykusių labai mažose ir mažose įmonėse (apdirbamosios gamybos EVR šiose įmonių grupėse įvyko 7 iš 9 mirtinų NA darbe, o žemės ūkio - 2 iš 3 atvejų) didėjimo. Dar kartą pastebėtina, kad tokia mirtinų NA darbe dinamika suponuoja išvadą apie nepakankamus labai mažų ir mažų įmonių tiek organizacinius (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir/ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas) tiek ir finansinius išteklius, sąlygojančius galimybę tinkamai užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus įmonėse, o taip pat apie darbuotojų saugos ir sveikatos politiką formuojančių bei teisės aktų kontrolę vykdančių institucijų papildomų prevencinių veiksmų, siekiant mažinti/eliminuoti minėtus šiose įmonėse esančius ribotumus, būtinumą. Aukšti sunkių NA darbe rodiklių įverčiai žemės ūkio EVR signalizuoja apie galimą mirtinų NA darbe rodiklių nestabilumą ateityje, nes veiksniai (darbuotojų, atliekančių darbus kvalifikacijos trūkumas, iškirtinai platus atliekamų darbų spektras žemės ūkio įmonėse), sąlygojantys nelaimingus atsitikimus darbe šioje EVR, išlieka.

41 grafikas Mirtinų NA darbe dinamika pagal įmonių EVR 2014-2019 metais (skaičius)


Nors statybos EVR statybos įmonėse mirtinų NA darbe skaičius lyginant su 2018 m. didėjo (3 atvejais),

tačiau bendra 2014–2019 m. periodo tendencija išliko pozityvi: 2019 m. mirtinų NA darbe skaičius buvo 12,8 % mažesnis nei periodo vidurkis. Tačiau tai, kad statybos EVR mirtinų NA darbe skaičius jau 4 metai nesikeičia, o

16

5

12

1

6 6

13

6

14

3 2 1

7

108

6

2 2

11

3

8

4 3 2

97

53

0 1

12

9 8

3 3

00

3

6

9

12

15

18

Transportas irsaugojimas

Apdirbamojigamyba

Statyba Didmeninė irmažmeninė

prekyba

Žemės ūkis Miškininkystė

2014 2015 2016 2017 2018 2019



36

įvertinant aukštus sunkių NA darbe rodiklius bei tai, kad išskirtinį statybos EVR pavojingumą sąlygojantys faktoriai (vykdomų statybos darbų specifika, mobiliose darbo vietose itin greit besikeičiantys rizikos veiksniai, jų suvokimo bei įvertinimo (ypač organizuojant darbus aukštyje) problemiškumas, apspręstas tiek darbuotojų, tiek ir vadovaujančio personalo profesinės ir darbinės patirties trūkumo, nuoseklios statybos sektoriuje DSS politikos bei DSS teises aktų ribotumai), rodo apie naujų papildomų prevencijos priemonių įgyvendinimo būtinumą šioje EVR.

42 grafikas Mirtinų NA darbe dažnumo pagal įmonių EVR dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


2019 miškininkystės EVR mirtinų ir sunkių NA darbe neįvyko, ir tai įgalina konstatuoti, kad atliekama šios ekonominės veiklos švietėjiška-konsultacinė ir priežiūros veikla buvo efektyvi. Tačiau veiksniai (darbuotojų, atliekančių miško kirtimo darbus, tiek profesinių, tiek ir DSS srityje žinių trūkumas, DSS teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimo darbų atlikimą, ribotumai), sąlygojantys nelaimingus atsitikimus darbe šioje EVR, išlieka ir signalizuoja apie galimą mirtinų NA darbe rodiklių nestabilumą ateityje. Analogiškas mirtinų NA darbe dinamikos tendencijas patvirtina ir 2014–2019 metų mirtinų NA darbe dažnumo dinamika (42 grafikas).

2019 metų NA darbe pasiskirstymo pagal darbuotojų stažą analizė (43 grafikas) rodo, kad didžiausios rizikos NA darbe įvykti grupei išlieka darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, – NA darbe, įvykę šiems darbuotojams, sudarė (skaičiuojant atitinkamai nuo mirtinų ir sunkių NA darbe skaičiaus) 36 % mirtinų ir 34 % sunkių NA darbe. Darbuotojams, kurių stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, įvyko 10 % mirtinų ir 18 % sunkių NA darbe, kurių stažas – virš 2 iki 3 metų atitinkamai 10 % ir 9 %.

43 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal darbuotojų stažą 2019 metais (%)


2014 2015 2016 2017 2018 2019

Žemės ūkis 33,7 11,3 11,4 17,3 0,0 18,9

Transportas, saugojimas 18,1 14,6 7,5 11,1 10,2 11,2

Miškininkystė 68,6 11,5 24,3 25,4 13,5 0,0

Statyba 16,3 18,5 10,9 10,8 6,5 10,2

Apdirbamoji pramonė 2,9 3,4 5,6 1,7 3,8 4,8

020406080

Iki 1 metųVirš 1 iki 2

metųVirš 2 iki 3

metų

Virš 3 iki 5metų

(vidutinėreikšmė 1metams)

Virš 5 iki10 metų(vidutinėreikšmė 1metams)

Virš 10 iki20 metų(vidutinėreikšmė 1metams)

Virš 20metų

Mirtinų NA 36 10 10 6 2 1 1

Sunkių NA 34 18 9 4 3 2 1

010203040



37

Mirtinų NA darbe dinamika (44 grafikas) pagal darbuotojų stažą 2014–2019 metais patvirtina 2019 metų pasiskirstymo proporcingumą. 2019 m. mirtinų NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, procentinio įverčio reikšmė palyginti su 2018 metais sumažėjo 3 % arba 1 atveju (2019 m. dėl įvykių darbe žuvo 15, o 2019 metais - 14 minėtos grupės darbuotojų). Toks rodiklių įverčių stabilizavimas-mažėjimas buvo sąlygotas mirtinų NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, skaičiaus mažėjimo statybos EVR įmonėse (2018 metais statybos EVR žuvo 6 darbuotojai, o 2019 metais – 5 darbuotojai). VDI atliekama NA darbe analizė rodo, kad aukštus statybos EVR mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, rodiklius (2019 m. statybos EVR žuvo 5 (arba 62,5 %, skaičiuojant nuo visų mirtinų NA darbe, įvykusių statybos EVR) aptariamos grupės darbuotojai) galimai sąlygoja kontraktinis/terminuotas statybos darbų trukmės statybvietėse pobūdis - statybos įmonėse didžiosios dalies darbuotojų, atliekančių statybos darbus, stažo trukmė nesiekia 1 metų (pvz. statybos EVR įmonėse, kuriose įvyko mirtini ir sunkūs NA darbe darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, dalis sudarė nuo 40 % iki 90 % visų darbuotojų ir toks procentinis pasiskirstymas atitinka mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymo rezultatus).

Taip pat darbuotojų, žuvusių per pirmą darbo mėnesį įmonėse, skaičius nuosekliai mažėja – jei 2016 metais 8 darbuotojai žuvo įmonėse per pirmą darbo įmonėje mėnesį, tai 2017 – 4, 2018 – 3, o 2019 – 2 darbuotojai. Taip pat mažėja sunkius pakenkimus sveikatai per pirmą darbo mėnesį įmonėje patyrusių darbuotojų skaičius: 2017 m. buvo sunkiai pakenkta 18 darbuotojų sveikatai, 2018 m. – 13, o 2019 m. per pirmą darbo mėnesį įmonėje buvo sunkiai pakenkta 11 darbuotojų sveikatai. Galima teigti, kad tokią pozityvią dinamiką sąlygojo 2016 metų pabaigoje pradėta aktyvi VDI informacinė, konsultacinė bei inspekcinė, skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, darbo sąlygų užtikrinimui, veikla.

Likusių mirtinų NA darbe pasiskirstymo pagal stažą grupių (kai darbuotojų stažas įmonėje nuo 1 iki 2 metų, nuo 2 iki 3 metų, nuo 3 iki 5 metų) rodiklių procentiniai įverčiai išliko, įvertinant galimus nuokrypius, stabilūs.

44 grafikas Mirtinų NA darbe dinamika pagal darbuotojų stažą 2014-2019 metais (skaičius)


Darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, sunkiai ir mirtinai darbe dažniausiai buvo sužaloti

statybos (įvyko 14 arba 25 % mirtinų ir sunkių NA darbe), apdirbamosios gamybos (11 arba 19 % mirtinų ir sunkių NA darbe) transporto ir saugojimo (10 arba 18 % mirtinų ir sunkių NA darbe), EVR įmonėse (45 grafikas).

34

22

93 2 1

36

18

7 52 2

40

13

72 2 2

26

18

105

3 1

39

8 84 3 2

36

10 94 3 1

0

10

20

30

40

50

Iki 1 metų Virš 1 iki 2 metų Virš 2 iki 3 metų Virš 3 iki 5 metų(vidutinė reikšmė

1 metams)

Virš 5 iki 10 metų(vidutinė reikšmė

1 metams)

Virš 10 metų(vidutinė reikšmė

1 metams)

2014 2015 2016 2017 2018 2019



38

2019 m. reikšmingiausiai sąlygojantys mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe buvo statybos remonto darbai. Vykdant šiuos darbus buvo mirtinai traumuoti 8 darbuotojai (iš jų – 3 žuvo iškasose, užvirtus grunto nuošliaužai, 2 – dėl elektros srovės poveikio, 2 – buvo mirtinai sužaloti krentančių konstrukcinių elementų, 1 žuvo nukritęs iš aukščio) bei sunkiai pakenkta 29 darbuotojų (iš kurių 21 - nukritus iš aukščio) sveikatai.

45 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, pasiskirstymas

pagal EVR 2019 metais (skaičius)


Atliekant: sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus buvo mirtinai traumuoti 2 bei 21 darbuotojui (iš kurių 13 nukrito iš aukščio) sunkiai pakenkta sveikatai; techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus buvo mirtinai traumuoti 6 (iš jų – 1 žuvo nukritęs iš aukščio) bei sunkiai pakenkta 12 darbuotojų (iš kurių 3 nukrito iš aukščio) sveikatai; medienos apdorojimo darbus buvo mirtinai traumuoti 2, bei buvo sunkiai pakenkta 3 darbuotojų sveikatai (46 grafikas).

46 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal atliekamus darbus 2019 metais (skaičius)


Kad minėtų darbų vykdymas reikšmingiausiai sąlygoja mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe

mirtinų NA darbe pasiskirstymo pagal atliekamus darbus 2014 – 2019 metais dinamika (47 grafikas).

StatybaApdirbamoji

gamybaTransportassaugojimas


prekyba,

Administracinė ir

aptarnavimoveikla

Žemės ūkis

Profesinė,mokslinė irtechninė

veikla

Vandenstiekimas,nuotekųvalymas

Mirtini NA darbe 5 4 3 1 1 0 0 0

Sunkūs NA darbe 9 7 7 10 4 2 1 1

54

31 1

0 0 0

97 7

10

42

1 1

0

3

6

9

12

15

Statybos,statybos remonto(įvairūs) ir susiję

darbai

Techniniųpriemonių,

mechanizmų,automobilių

remontas

Sandėliavimas,transportavimas,

pakrovimo,iškrovimo darbai

Medienosapdorojimas irsusiję darbai

Vandens gavybos,tiekimo, valymo ir

kanalizacijosįrenginių įrengimo

darbai

Žemės ūkiodarbai

Mirtini NA darbe 8 6 3 2 2 1

Sunkūs NA darbe 29 12 21 3 0 3

8 63 2 2 1

29

12

21

30

3

05

101520253035



39

47 grafikas Mirtinų NA darbe pasiskirstymo pagal atliekamus darbus 2014 – 2019 metais dinamika (skaičius)


2019 metais 15 (arba 38%, skaičiuojant nuo visų įvykusių mirtinų NA darbe) darbuotojų buvo mirtinai traumuoti kelių transporto priemonių. Veikiantys įrenginiai mirtinai sužalojo 9 (arba 23%) darbuotojus. Po 3 (arba po 8%) mirtinus NA darbe sąlygojo grunto nuošliaužos, vykdant darbus iškasose, kritę kroviniai. Taip pat 3 darbuotojai žuvo nukritę iš aukščio. 2 darbuotojus mirtinai traumavo elektros srovė ir 2 sudegė darbo vietoje (48 grafikas).

48 grafikas Mirtinų NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius 2019 metais (%)


9

2

7

13

7

12

6

9

1 1 1

5 4 5

13 3

8

2

9

1 1 2

7

3

7

30 1

86

3 2 1 00

5

10

15

Statybos, statybosremonto (įvairūs) ir

susiję darbai

Techniniųpriemonių,

mechanizmų,automobilių

remontas

Sandėliavimas,transportavimas,

pakrovimo,iškrovimo darbai

Medienosapdorojimas irsusiję darbai

Žemės ūkio darbai Miško kirtimodarbai

2014 2015 2016 2017 2018 2019

38

23

8

8

8

55 5

Kelių transporto priemonė

Veikiantis įrenginys, mechanizmas

Daiktų, ruošinių, krovinių kritimas išaukščio

Žemių ir kitų medžiagų griūtis

Žmogaus nukritimas iš aukščio, į gylį(nuo pastato, į šulinį, triumą)

Elektros srovė

Karštis, ugnis

Kiti veiksniai



40

49 grafikas Sunkių NA darbe pasiskirstymas pagal traumavimo veiksnius 2019 metais (%)


Sunkius sužalojimus darbuotojai dažniausiai patyrė dėl analogiškų veiksnių (49 grafikas). Dėl žmogaus nukritimo iš aukščio įvyko 30 %, dėl griuvimo - 28%, o kritus kroviniams - 13% sunkių NA darbe. Kelių transporto priemonė sunkiai pakenkė 11 (arba 10%), darbuotojų sveikatai. Veikiantys įrenginiai sužalojo 6 (arba 5%) darbuotojus.

Mirtinų NA darbe, įvykusių 2014–2019 metais darbuotojui nukritus iš aukščio (50 grafikas), dinamika, suponuoja išvadą, kad institucijų, įgyvendinančių valstybės politiką DSS srityje ir kontroliuojančių DSS teisės aktų įgyvendinimą šalies įmonėse, vykdomos nuoseklios švietėjiškos, konsultacinės, pavojingiausių NA darbe įvykti EVR įmonių stebėsenos bei plėtojamos socialinės partnerystės politikos pasėkoje pavyko pasiekti pozityvių rezultatų - mirtinų NA darbe skaičius (4 atvejai) 2019 m. buvo daugiau nei 2 kartus mažesnis už 2014 – 2019 m. periodo vidutinį įvertį (8,8), tačiau santykinai nemažėjantis sunkių NA darbe skaičius suponuoja apie šio veiksnio kontrolės stiprinimo būtinumą įmonėse ir ateityje.

50 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, darbuotojui nukritus iš aukščio, dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


2019 metais mirtinų NA darbe, darbuotojui nukritus iš aukščio, mažėjimo tendencijas sąlygojo mirtinų

NA darbe, įvykusių statybos (sumažėjo 3 atvejais), elektros, garo dujų tiekimo (sumažėjo 2 atvejais), transporto ir

30

28

13

10

54

3 2 5Žmogaus nukritimas iš aukščio

Žmogaus griuvimas

Daiktų kritimas iš aukščio, virtimas

Kelių transporto priemonė

Veikiantis įrenginys, mechanizmas

Lekiantys, judantys daiktai

Įrankiai

Smurtas

Kiti veiksniai

2014 2015 2016 2017 2018 2019


Sunkūs NA darbe 23 44 34 33 33 39

0

10

20

30

40

50



41

saugojimo bei apdirbamos gamybos (sumažėjo po 1 atvejį) EVR įmonėse (51 grafikas). Tačiau dėl šio veiksnio statybvietėse vis tik išlieka didelė pakenkimo sveikatai tikimybė. Daugiausia 2019 metais mirtinų ir sunkių NA darbe dėl kritimo iš aukščio – 12 (1 mirtinas ir 11 sunkių, 28 % visų mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių dėl darbuotojo kritimo iš aukščio) įvyko statybos EVR įmonėse.

51 grafikas Mirtinų NA darbe, darbuotojui nukritus iš aukščio, dinamika pagal įmonių EVR 2014-2019 metais (skaičius)


Mirtinų ir sunkių NA darbe analizė dar kartą patvirtina, kad VDI vykdoma aktyvi statybos EVR įmonių priežiūra, nuosekli švietėjiška, konsultacinė veikla, ypač akcentuojant tinkamų priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio parinkimą bei įgyvendinimą, vykdant statybos darbus, padėjo stabilizuoti mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių dėl darbuotojo kritimo iš aukščio, rodiklius statybos EVR (51 ir 52 grafikai).

52 grafikas Sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Traumavimo veiksnių pasiskirstymo raida pagal įmonių EVR, suponuoja išvadą, kad šio veiksnio kontrolei

bei darbuotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio darbo vietose kitų EVR įmonėse (apdirbamos gamybos, transporto ir saugojimo bei žemės ūkio EVR) darbdavių įgyvendinamos organizacinės bei techninės priemonės yra nepakankamos.

Dažniausiai statybos EVR įmonėse darbuotojai sunkiai ar mirtinai susižalojo nukritę: nuo kopėčių– 5 atvejais (42 %), nuo pastolių – 3 atvejais (25 %), nuo pastato konstrukcijų – 2 atvejais (17 %) (53 grafikas).

1

5

3

1 11

10

0 0

2

0

3

10

2

0

4

1 12

34

12

12

10 0

1

Apdirbamoji gamyba Statyba Transportas irsaugojimas

Elektros, dujų, garotiekimo

Kitose

2014 2015 2016 2017 2018 2019

64 4 3

0

9

21

35

3 4

1112

6 53

5 6

11

74

24

7

14

10

31 2

4

11

6 64 3

9

Statyba Transportas irsaugojimas

Apdirbamojigamyba

Žemės ūkis Didmeninė irmažmeninė

prekyba

Kitose

2014 2015 2016 2017 2018 2019



42

53 grafikas

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių statybos įmonėse darbuotojui nukritus iš aukščio, dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Neįskaičiuojant mirtinų NA darbe, įvykusių dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (2019 m. 15 (arba 38 %

skaičiuojant nuo visų mirtinų NA darbe) darbuotojų žuvo eismo įvykių metu), daugiausiai 2019 metais mirtinų ir sunkių NA darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių (55 grafikas). Dėl šių priežasčių (DSS vidinės kontrolės nepakankamumo, netinkamo darbų organizavimo), įvyko 42 % mirtinų ir 48 % sunkių NA darbe.

54 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių 2019 metais, pagrindinės priežastys (%)


5 (arba 21 %) darbuotojai žuvo, nes patys nesilaikė privalomų vykdyti norminių ir lokalinių teisės aktų

reikalavimų. Dar 5 atvejais VDI inspektoriai, tirdami mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti įvykį darbe, nenustatė.

Įvykių darbe tyrimai rodo, kad pagrindinė sunkius NA darbe sąlygojanti priežastis yra darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėse. Dėl šios priežasties (neatlikto ar netinkamai atlikto profesinės rizikos vertinimo, darbuotojų kontrolės nebuvimo) įvyko 31 (arba 29 %, skaičiuojant nuo ištirtų atvejų)

10

3 3 3

0

4

7

5

7 7

4

1

32

3

0

4

2

45

0

3

1

3

6

2

4

21

5

32

0 0

2

0

2

4

6

8

Nuo kopėčių Nuo pastolių Nuo pastatokonstrukcijų

Nuo stogo Nuo lipynių, laiptų,paaukštinimo

priemonių

Kita

2014 2015 2016 2017 2018 2019

21

21

21

21

12

0

4

29

26

20

19

1

3

2

Saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė

Pažeidimai nenustatyti

Instrukcijų reikalavimų nevykdymas

Netinkamas darbų organizavimas

Darbo priemonės neatitikimas

Darbuotojas neinstruktuotas

Kitos

Sunkūs NA darbe Mirtini NA darbe



43

įvykis darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Taip pat 20 atvejų (arba 19 %) sunkių NA darbe priežastimi konstatuota, kad darbdavys netinkamai organizavo darbus.

55 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe pagrindinių priežasčių dinamika 2014-2019 metais (%)


Tokie aukšti procentiniai įverčiai, kai įvykį darbe sąlygoja vidinės DSS būklės kontrolės įmonėje nepakankamumas ir netinkamas darbų organizavimas, rodo, kad jau ne vienus metus akcentuojamos problemos apie darbdavių ir saugos ir sveikatos specialistų ir/ar saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse nerūpestingumo apraiškas, organizuojant bei atliekant profesinės rizikos veiksnių vertinimą bei sistemiškai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi įmonėse, išlieka (55 grafikas).

28 atvejais, VDI inspektoriai, tirdami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti įvykį darbe, nenustatė. 21 (arba 20 %) sunkų NA darbe sąlygojo paties darbuotojo privalomų vykdyti norminių ir lokalinių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas.

Pagrindinių mirtinų ir sunkių NA darbe priežasčių, neįskaičiuojant eismo įvykių, dinamikos analizė rodo, kad 2014 –2019 metais mirtinų NA darbe, įvykusių dėl organizacinių priežasčių, procentinė dalis mirtinų NA darbe sudėtyje išlieka stabili: 2014 metais dėl netinkamo darbo organizavimo įvyko 22 %, 2015 metais – 32 %, 2016 – 23 %, 2017 – 24 %, 2018 ir 2019 m. - po 19 %. Tokia priežasčių dinamika leidžia daryti išvadą, kad žmogiškojo veiksnio (įmonės darbuotojų požiūrio į DSS reikalavimų įgyvendinimo realijas įmonėje, darbuotojų profesinio pasirengimo, kvalifikacijos ir patirties, jų asmeninių savybių) įtakos NA darbe prevencijai reikšmingumas taip pat išlieka, nors mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių darbuotojui neįvykdžius privalomus instrukcijų reikalavimus, procentinės dalies įverčiai priežasčių struktūroje 2018 – 2019 m. įgauna mažėjimo tendencijas (56 grafikas).

56 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių dėl instrukcijų reikalavimų nevykdymo, dinamika 2014-2019 metais (%)


24

10

2022

86

10

15

2017

32

03

13

26

9

29

23

04

9

36

8

32

24

0 0 0

31

1721

19

7

2 3

2825

2019

3 2 3

Saugos ir sveikatosdarbe vidinė

kontrolė

Pažeidimainenustatyti

Instrukcijųreikalavimųnevykdymas

Netinkamas darbųorganizavimas

Darbo priemonėsneatitikimas

Darbuotojasneišmokytas,

neinstruktuotas

Kitos

2014 2015 2016 2017 2018 2019

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Instrukcijų reikalavimųnevykdymas

20 17 29 32 21 20

010203040



44

Nagrinėjant 2019 metų lengvų NA darbe (tai yra, įvykių darbe, dėl kurių nebuvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikata ir kuriuos tyrė darbdavį atstovaujančio asmens patvirtintos dvišalės komisijos) pasiskirstymą, konstatuotina, kad lengvų NA darbe daugiausiai (41 %) įvyko darbuotojui pažeidus norminius teisės aktus. Dar 38 % atvejų dvišalės komisijos darbuotojų DSS teisės aktų pažeidimų, kurie būtų NA darbe priežastimi, nenustatė. Taip pat paminėtina, kad lengvų NA darbe priežasčių struktūroje lengvi NA darbe, įvykę darbdaviui netinkamai organizavus vykdomus darbus ar neužtikrinus pakankamos vidinės DSS būklės kontrolės įmonėje sudaro atitinkamai 3 % ir 2 %.

Lengvų NA darbe priežasčių pasiskirstymas dar kartą patvirtina nuomonę apie dvišalių komisijų atliekamų tyrimų, nustatant NA darbe priežastis, ribotumus. Tačiau netinkamai nustatytos ar pateiktos priežastys eliminuoja pagrindinio įvykių darbe tyrimo tikslo – NA darbe prevencijos galimybę (nenustačius tikrųjų priežasčių – neįmanoma numatyti ir įgyvendinti prevencijos priemonių panašiems NA darbe išvengti). Lengvų NA darbe tyrimo kokybės užtikrinimo siekis turėtų būti viena iš prioritetinių sričių, norint ir ateityje sąlygoti mirtinų NA darbe mažėjimo tendencijas.

2019 metais 9 sunkūs ir 4 mirtini NA darbe įvyko esant darbuotojams neblaiviems. Tai sudaro 8 % visų šalyje įvykusių ištirtų sunkių ir 11 % mirtinų NA darbe (57 grafikas).

Mirtinų NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, skaičius ir procentinis santykis lyginant su 2018 metais (5 atvejai ir 14 %) sumažėjo 20 %, o sunkių NA darbe beveik nekito (2018 m. buvo nustatyta 10 atvejų, kai įvykių darbe metu neblaiviems darbuotojams buvo sunkiai pakenkta sveikatai).

57 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, dinamika 2014-2019 metais (%)


58 grafikas Mirtinų ir sunkių NA darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, pasiskirstymas pagal įmonių EVR 2014-2019

metais (skaičius)


2014 2015 2016 2017 2018 2019


Sunkūs NA darbe 14 6 6 5 8 8

0

5

10

15

20

25

6 65

2

0 0

2

5

0

5

1 10

2

5

0

5

0

2 2 23

21

32

1 1

32

6

01

0

34

2 21 1

0

3

0

2

4

6

8

Statyba Žemės ūkis Apdirbamojipramonė

Transportas irsaugoji mas


prekyba

Miškininkystė Kita veikla

2014 2015 2016 2017 2018 2019



45

Mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, mažėjimo tendencijos 2014 – 2019 metų laikotarpyje fiksuojamos visų EVR įmonėse (58 grafikas).

2019 metais po 1 mirtiną NA darbe atvejį įvyko, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs apdirbamosios gamybos, statybos, meninės ir pramoginės veiklos bei vandens tiekimo, nuotekų valymo EVR įmonėse.

Statybos EVR įmonėse buvo sunkiai pakenkta 3, žemės ūkio – 2 neblaivių darbuotojų sveikatai. Transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei vandens tiekimo, nuotekų valymo EVR įmonėse sunkiai nukentėjo po 1 neblaivų darbuotoją.

2019 m. jauniems asmenims, kurių amžius iki 18 metų, mirtinų ir sunkių NA darbe neįvyko.

3.3. PROFESINIŲ LIGŲ ANALIZĖ7

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2019 metus užregistruotos 366 profesinės ligos 189

asmenims. 2019 m. vyrams nustatytos 248 (67,8 %) profesinės ligos, moterims - 118 (32,2 %) profesinių ligų. Sergamumo profesinėmis ligomis dinamikos analizė rodo, kad per 2014-2019 m. laikotarpį sergamumas profesinės ligomis 2019 m. buvo mažiausias (59 grafikas).

59 grafikas Profesinių ligų dinamika 2014-2019 metais (skaičius)

Šaltinis: Profesinių ligų valstybės registro duomenys

2019 m. 100000 dirbančiųjų teko 28,3 profesinės ligos arba 14,6 asmens, kuriam nustatyta profesinė liga. Profesinių ligų bei asmenų, kuriems diagnozuotos profesinės ligos, dažnumo įverčių dinamika rodo mažėjimo tendencijas (60 grafikas).

60 grafikas Profesinių ligų, tenkančių 100000 dirbančiųjų dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


278

474

356

118

240

437

305

132229

461

296

165

259

536

406

130

259

415

263152189

366

248

118

0

100

200

300

400

500

600

Asmenų, kuriems nustatytosprofesinės ligos, skaičius

Nustatytos profesinės ligos Vyrams nustatytos profesinėsligos

Moterims nustatytosprofesinės ligos

2014 2015 2016 2017 2018 2019

2014 2015 2016 2017 2018 2019

Profesinių ligų dažnumas 39,0 36,6 36,9 38,6 32,6 28,3

Asmenų, kuriems nustatytosprofesinės ligos, dažnumas

22,9 20,1 18,4 18,6 16,2 14,6

01020304050



46

2019 m. daugiausia profesinių ligų, t. y. 67,5 % (247 profesinės ligos) nustatyta 55-64 metų amžiaus asmenims. Per 2014–2019 metų laikotarpį daugiau kaip pusė profesinių ligų buvo nustatyta 55-64 metų amžiaus asmenims, turintiems 31-40 metų darbo stažą (61 grafikas).

61 grafikas Profesinių ligų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Dažniausiai profesinės ligos nustatomos įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai bei kvalifikuoti darbininkai (62 grafikas).

62 grafikas Profesinių ligų pasiskirstymo pagal profesijas dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. daugiausia profesinių ligų diagnozuota apdirbamojoje gamyboje 30,9 % (113 profesinių ligų), transporte 15,9 % (58 profesinės ligos), statybose – 15,3 % (56 profesinės ligos), žemės

622

42

85

142

108

22

421

48

80

141 135

31

622

42

85

142

108

22

419

29

51

143 131

35

015

31 36

84

163

37

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65+

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

11 18 193

137

215

2623 9 10 20

143 181

62

1028 18 8

132

290

4320 0 20 9

123

199

4016 10 14 7

110

176

20

0

50

100

150

200

250

300

Specialistai Technikai irjaunesniejispecialistai

Paslaugųsektoriaus

darbuotojai irpardavėjai

Kvalifikuoti žemės,miškų ir

žuvininkystės ūkiodarbuotojai

Kvalifikuotidarbininkai iramatininkai

Įrenginių ir mašinųoperatoriai ir

surinkėjai

Nekvalifikuotidarbininkai

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.



47

ūkyje ir miškininkystėje – 13,1 % (48 profesinės ligos). Šiose ekonominės veiklos rūšyse nustatyta trys ketvirtadaliai visų 2014-2019 m. diagnozuotų profesinių ligų (63 grafikas).

63 grafikas Profesinių ligų pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Pagal ekonominės veiklos rūšis profesinių ligų dažnumo rodiklis 2014–2019 m. laikotarpiu didžiausias buvo statybose – vidutiniškai 115,3; apdirbamojoje gamyboje – vidutiniškai 74,3; transporte - vidutiniškai 63,5; žemės ūkyje ir miškininkystėje – vidutiniškai 22,2. Visose šiose ekonominės veiklos rūšyse 2019 m. dažnumo rodiklis sumažėjo lyginant su 2014-2019 m. vidurkiu (64 grafikas).

64 grafikas Profesinių ligų, tenkančių 100000 dirbančiųjų, pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis dinamika 2014-

2019 metais (skaičius)


134

112

85

48

95

140

105

44

7078

165

7669

49

102

143

105

68

92

128112

73

5265

113113

5648

58

91

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

Apdirbamoji gamyba Statyba Žemės ūkis,miškininkystė


Kita veikla

2014 2015 2016 2017 2018 2019

78

153

3555

16

79

139

17

79

13

93104

28

52

17

79

141

27

93

21

62

95

20

61

18

55 61

19

41

11

0

30

60

90

120

150

180

Apdirbamoji gamyba Statyba Žemės ūkis,miškininkystė


Kita veikla

2014 2015 2016 2017 2018 2019



48

Daugiausia profesinių ligų 2019 m. lėmė ergonominiai veiksniai. Jie sąlygojo 48,6 % profesinių ligų, t. y. 178 profesines ligas. Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija) sąlygojo 48,1 % profesinių ligų arba 176 profesines ligas (61 profesinę ligą nulėmė triukšmas, 117 ligų – vibracija) (65 grafikas).

65 grafikas Profesinių ligų priežastys 2019 metais (skaičius)


2014–2019 metų laikotarpiu daugiausia nustatyta ergonominių veiksnių lemtų profesinių ligų (tai sudarė 52,7 % arba 1417 profesinių ligų) ir fizikinių veiksnių sukeltų profesinių ligų (43,4 % arba 1168 profesinės ligos). Dėl kitų veiksnių nustatytos 3,9 % arba 104 profesinės ligos (66 grafikas).

66 grafikas Profesinių ligų priežasčių dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


178

176

35 4

Fizikiniai veiksniai

Ergonominiai veiksniai

Cheminiai veiksniai

Biologiniai veiksniai

Kiti veiksniai

307

141

16 4 6

230

186

8 9 4

214 226

6 7 8

296

226

3 5 6

192 213

9 0 1

178 176

3 5 40

50

100

150

200

250

300

350

Fizikiniai veiksniai Ergonominiaiveiksniai

Cheminiai veiksniai Biologiniai veiksniai Kiti veiksniai

2014 2015 2016 2017 2018 2019



49

2019 m. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė – 61,8 % (226 profesinės ligos), nervų sistemos ligos – 17,8 % (65 profesinės ligos), ausų ligos – 16,7 % (61 profesinė liga), kvėpavimo sistemos ligos sudarė 1,9 % (7 profesinės ligos), kitos ligos sudarė 1,9 % (7 profesinės ligos) visų nustatytų profesinių ligų. 2014-2019 m. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė – 62,7 %, (1685 profesinės ligos) ausų ligos – 17,0 % (458 profesinės ligos), nervų sistemos ligos – 16,0 % (422 profesinės ligos), kvėpavimo sistemos ligos sudarė 2,3% (62 profesinės ligos), visų nustatytų profesinių ligų (67 grafikas).

67 grafikas Profesinių ligų grupių dinamika 2014-2019 metais (skaičius)


Pagal apskritis 2019 metais daugiausia profesinių ligų nustatyta Kauno apskrityje – 25,7% (94 profesinės ligos), Telšių apskrityje – 15,6% (57 profesinės ligos), Šiaulių apskrityje – 14,5% (53 profesinės ligos). Šiose apskrityse buvo nustatoma daugiausia profesinių ligų visu 2015–2019 metų laikotarpiu (68 grafikas).

68 grafikas

Profesinių ligų pasiskirstymo pagal apskritis dinamika 2015-2019 metais (skaičius)


278

88 77

16

280

73 5915

307

62 68

12

325

103 90

6

269

71 63

6

226

61 65

70

50

100

150

200

250

300

350

Jungiamojo audinio irskeleto - raumenų ligos

Ausų ligos Nervų sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos

2014 2015 2016 2017 2018 2019

9383

5845

2837

26 2532

10

142

86

51 4639

25 22 27

3

20

126112

70

50 4533 28

3128

13

42

110

57

37

59

3422

13 18 23

57

94

53 51

2620

3022

5 8

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

IV. TENDENCIJOS IR IŠVADOS


50

IV. Tendencijos ir išvados

Darbo įstatymų vykdymo pažeidimai:

Toliau prognozuojama, kad išliks didelis nedeklaruoto darbo lygis – nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Prognozuojama, kad 2020 m. rizikingiausiais sektoriais, kuriuose dominuos nedeklaruoto darbo apraiškos, bus transporto ir paslaugų sektoriai.

1) darbo įstatymų vykdymo pažeidimai 2019 m. sudarė 45 % VDI patikrinimų metu nustatytų pažeidimų. Tą sąlygojo tai, kad nelegalus darbas yra keičiamas įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis – nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko režimo reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, kad ir 2019 m. buvo nustatyta pakankamai daug darbo ir poilsio laiko apskaitos pažeidimų, prognozuojama, kad ši problema bus aktuali ir 2020 m.;

2) darbo apmokėjimo pažeidimai (neteisingo viršvalandinio ir nakties darbo bei už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo) 2019 m., lyginant su 2018 m., padidėjo 20 % punktų ir sudarė 43 % nustatytų darbo įstatymų pažeidimų. Ši tendencija taip pat pagrindžia didelį kiekį gaunamų skundų dėl darbo apmokėjimo (619).

Nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolė: 1) Pagrindinės nelegalaus darbo reiškinio atsiradimo priežastys Lietuvoje yra valstybės socialinė

ekonominė aplinka ir žmonių požiūris į nelegalaus darbo reiškinius, žemas tokių reiškinių nepakantumo ir netolerancijos lygis, prasta gyventojų ekonominė padėtis, didelė mokesčių našta, valstybės parama – nedarbo išmokos, socialinės pašalpos ir kitos išmokos.

2) Analizuojant nelegaliai dirbusių asmenų nustatymą pagal ekonominės veiklos sektorius, matyti, kad nelegalaus darbo apraiškų tendencijos ekonominės veiklos sektoriuose ir toliau išlieka labai panašios, t. y. po ekonominės krizės padidėjus statybų apimtims, statybų sektoriuje nustatoma kur kas daugiau nelegaliai dirbusių asmenų. Kituose sektoriuose nustatomų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius išlieka beveik nepakitęs arba mažėja. Rizikingiausiais ekonominės veiklos sektoriais 2019-2020 m., prognozuojama, toliau išliks statyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams), didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, žemės ūkis ir miškininkystė. Šiuose sektoriuose VDI vykdys kontrolės ir prevencijos priemones.

3) Žemės ūkyje nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus mažėjimui galimai turėjo įtakos nuo 2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas), tačiau pagal gaunamų anoniminių pranešimų dėl galimų nelegalaus darbo atvejų tyrimų rezultatus, darytina prielaida, kad ūkininkai, turintys stambias gyvulių auginimo fermas, nesilaiko Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų ir pažeidžia ten dirbančių asmenų teises. Atsižvelgiant į galimas nelegalaus ir nedeklaruoto darbo rizikas, VDI 2020 m. numato tikrinti stambius ūkius, kurių veikla – gyvulių ir paukščių auginimas (įskaitant pieninių gyvulių auginimą), taip pat vykdys tikslinius planinius patikrinimus dėl paslaugų teikimo pagal kvitus teikimo žemės ūkyje ir miškininkystėje.

4) Pažymėtina, kad 2019 m. daugiausia nedeklaruoto darbo pažeidimų buvo nustatyta transporto ir paslaugų sektoriuose, taip pat vis dar nustatoma daug darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų didmeninės ir mažmeninės prekybos, paslaugų teikimo ekonominės veiklos srityse;



51

5) VDI, vykdydama statybų sektoriaus nelegalaus darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo, o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo. Dažnai nustatyti nelegaliai dirbę asmenys pabėga iš statybvietės arba teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti. Tokiais atvejais, atliekant nelegalaus darbo tyrimus, generalinių rangovų vadovai ar jų įgalioti atstovai pateikia VDI inspektoriams statybos rangos darbų sutartis su kitomis įmonėmis. Būna atvejų, kad ir šios įmonės taip pat pateikia sudarytas rangos sutartis, o su jų vadovais arba nepavyksta susisiekti arba joms būna pradėtos bankroto procedūros, arba tai įmonės, kurios daug kartų baustos už įvairius darbo teisės pažeidimus. Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones, yra nepavieniai, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi, t. y. generaliniai rangovai nedisponuoja pakankama informacija apie subrangovus. Pastebėtina ir tai, kad generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais dirbančių įmonių. Pabrėžtina , kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VDI turi labai ribotas galimybes bausti generalinius rangovus už statybos objekte nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, kurie galimai dirbo subrangovų naudai. Minėtą problemą galėtų išspręsti statybininkų ID kortelės atsiradimas;

6) statybų sektoriuje taip pat pastebėta, kad vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravę veiklos – dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla. Pažymėtina, kad nors nuo 2019 m. pagal AN kodekso 150 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas) nustatyta bauda yra nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki tūkstančio šimto eurų, t. y. padidėjo, vykdančiųjų neregistruotą savarankišką veiklą ne sumažėjo, o dar padidėjo. Iš visų 2019 m. nustatytų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, 81 % sudarė fiziniai asmenys (2018 m. – 74 %), kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą. Pažymėtina, kad 2019 m. iš statybos sektoriuje nustatytų 1,5 tūkst. nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, net 1,24 tūkst. buvo fiziniai asmenys (beveik 82,9 %nustatytų statybos sektoriuje nelegaliai (neteisėtai), kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą, o iš jų 97 buvo užsieniečiai. Tokį neregistruotą individualią veiklą vykdančių asmenų skaičiaus augimą nulemia, tai, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo vykdo neregistruotą individualią veiklą, jis prisiima atsakomybę, teigdamas, kad vykdo veiklą savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka susimoka pusę minimalios baudos, t. y. 195 eurus.

2019 m. VDI nustatė 589 nelegaliai dirbusius asmenis, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritorinei įstaigai (2018 m. – 695 asmenis). Tas faktas, kad 2019 m. sumažėjo nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų be darbo sutarčių skaičius, parodo, kad už nelegalų taikoma bauda ne tik pagal AN kodeksą , bet ir taikoma finansinė sankcija juridiniams asmeniui pagal Užimtumo įstatymą, turi teigiamą poveikį.

Nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip nelegalaus darbo atgrasanti priemonė, yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio nuostatų taikymas, t. y. ,,Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kai: ,,juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą” ir ,,juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje…”. VDI pagal duomenų teikimo sutartį, 2019 m. perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai informacija apie 34 įsigaliojusias nutartis skirti juridiniams asmenims baudas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį (Nelegalus



52

darbas). Jeigu juridinis neatitinka nustatytų kriterijų, yra laikoma, kad toks asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir jam kyla tokios neigiamos pasekmės:

• informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nebus laikoma paslaptyje ir ši informacija yra skelbiama mokesčių administratoriaus internetinėje svetainėje;

• mokesčių mokėtojai, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas);

• juridiniai asmenys ir individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas). 7) Numatoma prievolė statybų sektoriuje dirbantiems asmenims turėti Statybininko saugos tapatybės

identifikavimo kortelę bei ją registruoti Statybininkų tapatybės informacinėje sistemoje. Ši prievolė leis vykdyti darbo laiko apskaitą, greitai identifikuoti statybos objekte esančių darbuotojus, t. y. nustatyti ar jie yra nustatyta tvarka įdarbinti, ar vykdo registruotą individualią veiklą. Statybininko kortelė leis užtikrinti įėjimo į statybos objektą kontrolę. Pažymėtina, kad kontrolės institucijos duomenis turės realiu laiku, kas leis efektyviai panaudoti darbo resursus, pasiekti aukštesnį nelegalaus ir nedeklaruoto darbo rezultatyvumą.

Užsienio šalių piliečių nelegalaus darbo kontrolė: 1) pastaraisiais metais išaugo nustatytų nelegaliai dirbusių užsienio šalių piliečių skaičius: palyginus su

2015 m., 2019 m. jų skaičius padidėjo nuo 170 iki 257 asmenų, arba 1,9 kartus daugiau. Nustatomų nelegaliai dirbančių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui turėjo įtakos keli veiksniai – geopolitinė situacija Ukrainos Respublikoje, auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose. Neatmestina galimybė, kad tokie Lietuvos Respublikoje dirbantys užsienio šalių piliečiai gali būti prekybos žmonėmis aukos, kurios yra išnaudojamos darbui;

2) VDI 2019 m. identifikavo šias problemas, susijusias su užsienio šalių piliečių darbu Lietuvoje:

• Ukrainos Respublikos piliečių, kurie pasinaudoję beviziu režimu atvyko savo iniciatyva ir neturi leidimų dirbti Lietuvoje, darbas pas fizinius asmenis (privačiose valdose);

• komandiruotų darbuotojų gyvenamosios vietos būklė – VDI, inspektuodama įmones, kuriose dirba trečiųjų šalių piliečiai, nenustato blogesnių darbo sąlygų darbo vietose, tačiau pokalbių metu trečiųjų šalių piliečiai dažnai nurodo, kad jų daug gyvena mažame kambaryje, kai kurie praneša, kad gyvena dar blogesnėmis sąlygomis, tačiau komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų šalių gyvenamosios vietos kontrolė nėra numatyta. VDI kontroliuoja tik sezoninių darbuotojų-užsieniečių gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad blogos gyvenimo sąlygos yra vienas iš galimų prekybos žmonėmis priverstiniams darbams požymių.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pažeidimai: 1) daugiausia DSS teisės aktų pažeidimų (2019 metais – 75,3 % visų nustatytų DSS teisės aktų pažeidimų)

nustatoma labai mažose ir mažose įmonėse, kuriose dirba iki 49 darbuotojų. Su nežymiais pokyčiais ši tendencija išlieka visu 2014-2019 metų laikotarpiu;

2) 2019 metais daugiausia DSS teisės aktų pažeidimų buvo nustatyta statybos (702 arba 28,4 %) ir apdirbamosios gamybos (650 arba 26,3 %, (iš kurių 304 arba 12,3% teko medienos apdirbimo EVR porūšiui)) EVR įmonėse. Kad statybos sektorius 2019 metais išlieka viena iš didžiausios rizikos pagal vykdomų darbų pavojingumą nelaimingam atsitikimui darbe įvykti EVR, patvirtina nustatomų DSS pažeidimų skaičius, kuris pastaruosius 5 metus išlieka panašus šio sektoriaus įmonėse;

3) daugiausia pažeidimų dėl profesinės rizikos vertinimo nustatoma įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų. Aptariamos situacijos priežastys minėtos šios dalies 1 punkte;

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/21c4d7e07c4b11e8ae2bfd1913d66d57

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4552e4c27ae511e89188e16a6495e98c?jfwid=-2y4hh4na1

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4552e4c27ae511e89188e16a6495e98c?jfwid=-2y4hh4na1



53

4) dažniausiai 2019 metais darbai buvo stabdomi dėl pavojaus, susijusio su kritimu iš aukščio, kas sudaro 60 % nuo visų priežasčių, dėl kurių buvo stabdomi darbai. Pastarųjų metų laikotarpiu darbai dažniausiai buvo stabdomi dėl tos pačios priežasties. Darbai aukštyje yra vieni iš pavojingiausių, nes įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe, jų pasekmės būna skaudžiausios, dažniausiai pasibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais.

Nelaimingi atsitikimai darbe:

1) 2014-2019 m. periode mirtinų NA darbe dinamikoje stebima skaičiaus ir dažnumo mažėjimo tendencija. Šis procesas sąlygotas institucijų, įgyvendinančių valstybės politiką DSS srityje, kontroliuojančių DSS teisės aktų įgyvendinimą šalies įmonėse vykdytos nuoseklios pavojingiausių NA darbe įvykti įmonių stebėsenos, politikos pasėkoje;

2) lengvų NA darbe skaičius ir dažnumas didėja. Tačiau toks NA darbe dažnumo rodiklio didėjimas ir „žirklių“ efektas – mirtinų NA darbe mažėjimo ir nemirtinų (lengvų ir sunkių) NA darbe didėjimo tendencija) vertintinas teigiamai – stebime pastovią nemirtinų NA darbe latentiškumo mažėjimo tendenciją;

3) mirtinų NA darbe skaičius pastaraisiais metais didėjo įmonių, kuriose dirba iki 9 (2019 m. padidėjo 33,3 %, lyginant su 2014 - 2019 m. periodo vidutine reikšme - 6,0) darbuotojų grupėje;

4) mirtinų NA darbe skaičiaus augimas įmonių, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, bei įmonių, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų grupėse suponuoja išvadą apie nepakankamus labai mažų ir mažų įmonių tiek organizacinius (kvalifikuotų darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir/ar darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai trūkumas ar jų žinių nepakankamumas) tiek ir finansinius išteklius, sąlygojančius galimybę tinkamai užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus įmonėse;

5) įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, grupėje stebima mirtinų NA darbe mažėjimo tendencija. Analogiškos dinamikos tendencijos yra ir įmonių, kuriose dirba virš 500 darbuotojų grupėje. Tokia mirtinų NA darbe dinamika vidutinėse ir didelėse įmonėse įgalina konstatuoti didėjantį darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo efektyvumą minėtose įmonių grupėse; 6) kaip rodo 2019 metų duomenys, apdirbamoje gamyboje pavojingiausiais mirtiniems ir sunkiems NA darbe įvykti buvo medienos gaminių, įskaitant baldų gamybą, betono gaminių, metalo gaminių, mašinų ir įrangos remonto bei metalo konstrukcijų, maisto produktų, tekstilės dirbinių porūšiai;

7) mirtinų NA darbe dažnumo rodiklių pasiskirstymas taip pat leidžia konstatuoti, kad pavojingiausiomis 2019 metais buvo žemės ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų valymo, transporto, saugojimo, statybos, apdirbamosios pramonės EVR;

8) mirtinų NA darbe skaičiaus augimas apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio EVR buvo sąlygotas mirtinų NA darbe, įvykusių labai mažose ir mažose įmonėse didėjimo. Aukšti sunkių NA darbe rodiklių įverčiai žemės ūkio EVR signalizuoja apie galimą mirtinų NA darbe rodiklių nestabilumą ateityje, nes veiksniai (darbuotojų, atliekančių darbus kvalifikacijos trūkumas, iškirtinai platus atliekamų darbų spektras žemės ūkio įmonėse), sąlygojantys nelaimingus atsitikimus darbe šioje EVR, išlieka;

8) nors statybos EVR statybos įmonėse mirtinų NA darbe skaičius lyginant su 2018 m. didėjo, tačiau bendra 2014 – 2019 m. periodo tendencija išliko pozityvi: 2019 m. mirtinų NA darbe skaičius buvo 12,8 % mažesnis nei periodo vidurkis. Tačiau tai, kad statybos EVR mirtinų NA darbe skaičius jau 4 metai nesikeičia, o įvertinant aukštus sunkių NA darbe rodiklius bei tai, kad išskirtinį statybos EVR pavojingumą sąlygojantys faktoriai (vykdomų statybos darbų specifika, mobiliose darbo vietose itin greit besikeičiantys rizikos veiksniai, jų suvokimo bei įvertinimo (ypač organizuojant darbus aukštyje) problemiškumas, apspręstas tiek darbuotojų, tiek ir vadovaujančio personalo profesinės ir darbinės patirties trūkumo, nuoseklios statybos sektoriuje DSS politikos bei DSS teises aktų ribotumai), rodo apie naujų papildomų prevencijos priemonių įgyvendinimo būtinumą šioje EVR;



54

9) 2019 metų NA darbe pasiskirstymo pagal darbuotojų stažą analizė rodo, kad didžiausios rizikos NA darbe įvykti grupei išlieka darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų, – NA darbe, įvykę šiems darbuotojams, sudarė (skaičiuojant atitinkamai nuo mirtinų ir sunkių NA darbe skaičiaus) 36 % mirtinų ir 34 % sunkių NA darbe;

10) tačiau darbuotojų, žuvusių per pirmą darbo mėnesį įmonėse, skaičius nuosekliai mažėja. Taip pat mažėja sunkius pakenkimus sveikatai per pirmą darbo mėnesį įmonėje patyrusių darbuotojų skaičius. Galima teigti, kad tokią pozityvią dinamiką sąlygojo 2016 metų pabaigoje pradėta aktyvi VDI informacinė, konsultacinė bei inspekcinė, skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, darbo sąlygų užtikrinimui, veikla;

11) mirtinų ir sunkių NA darbe analizė dar kartą patvirtina teiktas išvadas, kad VDI vykdoma aktyvi statybos EVR įmonių priežiūra, nuosekli švietėjiška, konsultacinė veikla, ypač akcentuojant tinkamų priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio parinkimą bei įgyvendinimą, vykdant statybos darbus, padėjo stabilizuoti mirtinų ir sunkių NA darbe, įvykusių dėl darbuotojo kritimo iš aukščio, rodiklius statybos EVR, tačiau dabartiniame etape minėtų priemonių efektyvumas jau išnaudotas;

12) traumavimo veiksnių pasiskirstymo raida pagal įmonių EVR, suponuoja išvadą, kad šio veiksnio kontrolei bei darbuotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio darbo vietose kitose EVR (o ypač transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos EVR) darbdavių įgyvendinamos organizacinės bei techninės priemonės yra nepakankamos;

13) 2019 metais daugiausiai mirtinų ir sunkių NA darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių. Dėl šių priežasčių (DSS vidinės kontrolės nepakankamumo, netinkamo darbų organizavimo), įvyko 42 % mirtinų ir 48 % sunkių NA darbe;

14) tokie aukšti procentiniai įverčiai, kai įvykį darbe sąlygoja vidinės DSS būklės kontrolės įmonėje nepakankamumas ir netinkamas darbų organizavimas, rodo, kad jau ne vienus metus akcentuojamos problemos apie darbdavių ir saugos ir sveikatos specialistų ir/ar saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse nerūpestingumo apraiškas, organizuojant bei atliekant profesinės rizikos veiksnių vertinimą bei sistemiškai užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi įmonėse, išlieka. Profesinių ligų analizė: 1) ) nustatytų profesinių ligų dinamikos analizė rodo, kad 2019 metais, lyginant su 2015–2019 metų laikotarpiu, asmenų, kuriems diagnozuotos profesinės ligos, ir profesinių ligų atvejų skaičius sumažėjo. Vertinant tendencijas nuo 1990 metų, įgyvendinamos prevencijos priemonės buvo efektyvios ir sąlygojo teigiamus rezultatus ankstesniais dešimtmečiais aktualių profesines ligas sąlygojusių kenksmingų profesinės rizikos veiksnių atžvilgiu. Tačiau laikui bėgant aktualiais tampa kiti profesinės rizikos veiksniai (pavyzdžiui, ergonominiai), kurių poveikio prevencijai turi būti skiriamas dėmesys, siekiant išvengti profesinių ligų ateityje; 2) pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. daugiausia profesinių ligų diagnozuota apdirbamojoje gamyboje 30,9 % (113 profesinių ligų), transporte 15,9 % (58 profesinės ligos), statybose – 15,3 % (56 profesinės ligos), žemės ūkyje ir miškininkystėje – 13,1 % (48 profesinės ligos). Šiose ekonominėse veiklose nustatyta 75 % visų 2019 m. diagnozuotų profesinių ligų. Didžiausias profesinių ligų dažnumo rodiklis 2019 m. buvo statybose – 60,8; apdirbamojoje gamyboje - 54,8; transporte - 41,4; žemės ūkyje ir miškininkystėje – 18,8. Profesinių ligų pasiskirstymas, tame tarpe įvertinant ir nelaimingų atsitikimų darbe statistiką, patvirtina išvadą, kad šiose ekonominės veiklos rūšyse darbo aplinka, darbo sąlygos yra pavojingiausios darbuotojų sveikatai bei gyvybei; 3) pagrindinės profesinių ligų priežastys 2015 – 2019 metų laikotarpiu išliko ergonominiai ir fizikiniai profesinės rizikos veiksniai, kurie sąlygojo 96,5 % nustatytų profesinių ligų.

V. PASIŪLYMAI


55

V. Pasiūlymai

Darbo įstatymų vykdymui gerinti bei nelegalaus darbo kontrolei stiprinti:

1. Europos Sąjungos institucijos, atsakingos už šiuos klausimus, parengė darbo programą 2020-2021 m., kurios pagrindiniai siekiai bus skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir socialinių partnerių, gerinti jų pajėgumus kovojant su nedeklaruotu darbu ir didinti nepakantumą nedeklaruotam darbui. Įgyvendindama šią darbo programą, VDI vykdys bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis keičiantis gerąja praktika ir informacija, vystys naujovišką požiūrį į veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant su nedeklaruotu darbu.

2. VDI, kartu su šalies kitomis kontroliuojančiomis institucijomis 2020m. toliau aktyviai kontroliuos bei vykdys tikslinius patikrinimus dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo rizikingų statybų, prekybos, paslaugų teikimo bei viešojo maitinimo ekonominių veiklų įmonėse, siekiant užkardyti prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus bei inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas 2020 m. bus aktyviai vykdomas Rizikos analizės centre (toliau – RAC) bei Jungtinių operacijų centruose (toliau – JOC) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

3. VDI numato tęsti ilgalaikes socialinės reklamos kampanijas, nukreiptas prieš nelegalų (nedeklaruotą) darbą, įtraukiant į tokias kampanijas socialinius partnerius (darbuotojų, darbdavių ir nevyriausybines organizacijas), kurių aktyvus bendradarbiavimas minėtu atveju būtų ypač aktualus regionuose.

4. Kartu su Norvegijos Karalystės darbo inspekcija VDI vykdo tarptautinį bendradarbiavimo projektą „Cooperation for decent work“. Šis projektas yra skirtas kovoti su nelegaliu darbu ir žmonių išnaudojimu. Projekto tikslai – komunikuoti tinkamas darbo sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbantiems Norvegijoje, planuojantiems ten išvykti, o taip pat ir dirbantiems šioje šalyje laikinai.

5. VDI, kartu su Europos Sąjungos valstybių narių darbo inspekcijomis ir kitomis kontrolės institucijomis, įžvelgia neigiamas tendencijas, susijusias su darbuotojų komandiravimu dirbti tiek į Lietuvą, tiek iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis. Tad VDI, įvertinus rizikas, 2020 m. vykdys komandiruotų ir įdarbintų tiesiogiai Lietuvoje asmenų darbo kontrolę.

7. VDI inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimo projektą, numatantį leidimą darbo inspektoriams atlikti kontrolinius pirkimus. Nauja įstatymo nuostata padės mažinti šešėlinės ekonomikos mastus, mažins dėl nelegalios veiklos patiriamus valstybės biudžeto pajamų netekimus, skatins sąžiningą ir skaidrų verslą.

8. Siekiant minimizuoti nedeklaruoto darbo apraiškas bei užtikrinti darbuotojams geresnes socialines garantijas, VDI pateikė siūlymus dėl teisinio reguliavimo :

▪ darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse apraše, numatyti transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams ribojimus suteikiamiems nedraudiminiams laikotarpiams;

▪ du kartus didinti pagal ANK 150 straipsnio skiriamos minimalios baudos dydį; ▪ teisės aktais nustatyti, kad darbuotojams darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos

(dienpinigiai, pašalpos ir pan.) būtų mokamas tik pervedant juos į atsiskaitymo sąskaitas (korteles); ▪ siekiant išvengti galimybės manipuliuoti išmokamų dienpinigių suma, Dienpinigių mokėjimo tvarkos

apraše numatyti, kad darbo sutartyse turi būti nurodytas konkretus mokamų dienpinigių procentas. 9. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais

dirbančių įmonių, nedisponuoja jokia informacija apie objektuose dirbančius darbuotojus bei siekiant efektyviai

V. PASIŪLYMAI


56

kontroliuoti nelegalų darbą statybų sektoriuje, prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis atgrasinti nuo šešėlio darbo rinkoje, siūlyta teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, kad:

a) subrangovų eilė tarp pagrindinio rangovo ir subrangovo negali būti ilgesnė nei 2, t. y. subrangovas dalies sutarties vykdymą gali perleisti tik vienai kitai subrangovo įmonei;

b) būtų sudaryta statybų rangovų ir subrangovų duomenų bazė, kurioje matytųsi visi subjektai, esantys statybų objekte.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti: 1. Inspekcinės veiklos efektyvumo kryptingas didinimas: 1.1. Statybos EVR. Išliekanti kryptis – DSS reikalavimų, ypač susijusių su kolektyvinių prevencijos

priemonių įrengimu, profesinės rizikos darbo vietose vertinimu bei vidinės kontrolės užtikrinimu, įgyvendinimo kontrolė, monitoringas ir nuolatinis šios srities subjektų informavimas apie vykdomos kontrolės rezultatus:

▪ užtikrinti efektyvią, nuolatinę ir nuoseklią DSS reikalavimų įgyvendinimo įmonėse, vykdančiose statybos darbus, bei statybvietėse kontrolę ir jos pamatinių elementų (didžiausios rizikos dėl DSS pažeidimų grupei priskirtinų statybos objektų identifikavimas, atliekamų patikrinimų efektyvumo monitoringas, analizė, priemonių kontrolei efektyvinti rengimas ir diegimas) įgyvendinimą;

▪ parengti ir pateikti SADM siūlymus papildyti ANK 96 straipsnio nuostatas normomis, įgalinančiomis už DSS pažeidimus numatyti galimybę taikyti be administracinės baudos ir kitas papildomas administracinio poveikio priemones, tai yra suteiktos specialiosios teisės sustabdymą/atėmimą (pavyzdžiui statybos vadovo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas);

▪ pagal teisinės aplinkos teikiamas galimybes tęsti instrumentų, įgalinančių sustabdyti suteiktų ypatingų statinių statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kvalifikacijos atestato galiojimą, atsižvelgiant į statybvietėje nustatytus apibrėžtus DSS pažeidimus, taikymą;

▪ taikyti instrumentus, įgalinančius sustabdyti ypatingo statinio statybos rangovo kvalifikacijos atestato galiojimą, jei statybos įmonėje įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio priežastimis yra apibrėžti DSS pažeidimai.

1.2. Medienos gaminių gamybos EVR: ▪ atsižvelgiant į 2019 metais mirtinų ir sunkių NA darbe rodiklius tęsti ir plėtoti aktyvią inspekcinę

veiklą, skiriant ypatingą dėmesį darbo įrenginių, naudojamų medienos EVR įmonėse, atitikčiai DSS reikalavimams bei kritimo iš aukščio prevencijai.

1.3. Transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir didmeninės – mažmeninės prekybos EVR:

▪ tęsti ir plėtoti inspekcinę veiklą, skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų kritimo iš aukščio prevencijai. 1.4. Inspekcinėje veikloje padidintą dėmesį skirti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimui įmonėse,

atliekant esamos situacijos monitoringą gautų duomenų analizės išdavoje, rengti ir teikti išvadas psichosocialinei būklei darbo vietose šalyje gerinti.

2. Konsultacinės – švietėjiškos veiklos efektyvumo kryptingas didinimas: 2.1. Pagal darbuotojų stažą: ▪ tęsti ir plėtoti aktyvią informacinę, konsultacinę veiklą, skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų, kurių

darbo stažas įmonėje yra iki 1 metų, darbo sąlygų užtikrinimui, viešinti ir skatinti darbdavius, darbuotojus naudotis

V. PASIŪLYMAI


57

interaktyviomis metodinėmis rekomendacijomis, skirtomis darbuotojų, pradedančių dirbti įmonėje, nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai įgyvendinti;

▪ organizuoti socialinę reklaminę kampaniją, skirtą darbuotojų, kurių stažas įmonėje iki 1 metų, atsakingų ir saugių veiksmų darbo vietoje propagavimui.

2.2. Dėl kritimo iš aukščio. ▪ tęsti ir plėtoti aktyvią informacinę, konsultacinę veiklą, skiriant ypatingą dėmesį darbuotojų kritimo

iš aukščio prevencijai, viešinti ir skatinti darbdavius, darbuotojus naudotis interaktyviomis metodinėmis rekomendacijomis, skirtomis nelaimingų atsitikimų darbe, sąlygotų kritimo iš aukščio, prevencijai įgyvendinti.

2.3. Pagal galimybes organizuoti ūkio subjektų, kurie pradeda veiklą, nuoseklų monitoringą pirmaisiais veiklos vykdymo metais, taikant naudingas konsultacines – švietėjiškas priemones, kurios padėtų jiems spręsti iškylančias problemas.

2.4. Plėsti informacijos apie gerą praktiką, kai apjungus inžinerinį kūrybingumą, DSS žinias ir darbinę patirtį, minimaliais ištekliais buvo įgyvendintos DSS prevencijos priemones įmonėse, padidinusios darbo našumą ar veiklos efektyvumą, sklaidą.

2.5. Parengti bei viešinti (taip pat ir skatinti darbdavius, darbuotojus, darbuotojų atstovus naudotis) psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo bei prevencijos priemonių įgyvendinimo metodines rekomendacijas.

2.6. Pagal galimybes siekti tolimesnės interaktyvių rizikos vertinimo priemonių OiRA plėtros (2020 metais planuojama publikuoti dar 2 OiRA priemones: „ Transportas ir logistika“ bei „Žemės darbai“), viešinti ir skatinti darbdavius, darbdaviams atstovaujančius ar jų įgaliotus asmenis, darbuotojus, darbuotojų atstovus naudotis parengtomis OiRA priemonėmis.

2.7. Planuojant ir organizuojant VDI konsultacinę veiklą visais atvejis siekti tikslinių grupių, kurioms skirta informacija veikla, maksimalaus pasiekiamumo.

2.8. Atsižvelgiant į COVID-19 keliamą grėsmę, konsultavimui naudoti atitinkamus informacinių technologijų plėtra pagrįstus instrumentus.

3. Kiti pasiūlymai, galintys reikšmingai sąlygoti DSS būklės gerėjimą šalyje:

3.1. Parengti ir pateikti pasiūlymus SADM dėl subalansuotos darbdavių motyvavimo tinkamai įgyvendinti DSS reikalavimus ir atsakomybės už DSS reikalavimų neįgyvendinimą sistemos Lietuvos Respublikoje įtvirtinimo.

3.2. Parengti ir pateikti siūlymus SADM dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros metodų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (fizinės ūkio subjektų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo, įskaitant ūkio subjektų ir visuomenės švietimą) proporcingo derinimo sistemos kūrimo ir įgyvendinimo.

KONTAKTINĖ INFORMACIJA


58

Kontaktine informacija

SAULIUS BALČIŪNAS

IRINA JANUKEVIČIENĖ

NIJOLĖ CILCIŪTĖ

ŠARŪNAS ORLAVIČIUS

Tel. . (8 5) 213 9759

[email protected]

Tel. (8 5) 210 4728

[email protected]

Tel. (8 5) 213 9768

[email protected]

Tel. (8 5) 260 3473

[email protected]

Documents

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA PRIE