LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

LIETUVOS NACIONALINĖS 2007–2013 M. KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

2010 M. AT

2010 M. SPALIS

2

TURINYS

TURINYS ........................................................................................................................ 2

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS................................................................................................... 3

ĮVADAS .......................................................................................................................... 4

1. Socialinės-ekonominės situacijos apžvalga 2006-2009 m. ........................................ 5

1.1. Lietuvos makroekonominė situacija 2006–2009 m. ................................................. 5

1.2. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 – 2009 m. ............................... 5

1.3. Socialinės-ekonominės situacijos įtaka tyrimo rezultatams ....................................... 7

2. Programos tęstinis vertinimas ................................................................................... 9

3. Strategijos finansinis įgyvendinimas ....................................................................... 11

3.1. Finansinio Strategijos įgyvendinimo apžvalga ....................................................... 11

3.2. Strategijos nuostatų pakeitimai .......................................................................... 13

3.3. Lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių ..................................................... 15

4. Programos priemonių rezultatyvumo vertinimas ..................................................... 17

5. Strategijos lėšų naudojimo efektyvumo vertinimas ................................................. 18

6. Strateginės stebėsenos rodiklių rezultatyvumo vertinimas ..................................... 19

7. Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė .................... 21

7.1. I kryptis .......................................................................................................... 21

7.2. II kryptis ......................................................................................................... 22

7.3. III kryptis ........................................................................................................ 22

8. Programos įgyvendinimo pažangos ir indėlio į strategijos tikslų ir prioritetų

įgyvendinimą apibendrinimas ...................................................................................... 24

8.1. Programos I kryptis „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo

didinimas“ .............................................................................................................. 24

8.2. Programos II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ ................................... 26

8.3. Programos III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos

įvairinimas“ ............................................................................................................ 28

8.4. Programos IV kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas“ ......................................... 30

9. Strategijos įgyvendinimo derėjimas nacionalinių ir ES prioritetų, politikų, strateginių

dokumentų ir finansinių instrumentų atžvilgiu ............................................................ 32

9.1. Strategijos įgyvendinimo derėjimas su kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais 32

9.2. Strategijos įgyvendinimo derėjimas su ES prioritetais, politikomis, strateginiais

dokumentais ir finansiniais instrumentais ................................................................... 34

10. Lietuvos kaimo tinklo kūrimo ir veiklos apžvalga .................................................. 37

11. Išvados .................................................................................................................. 38

1 Priedas. Programos lygmens produkto ir rezultato rodikliai ..................................... 40

2. Priedas. Strateginės stebėsenos rodikliai ................................................................ 47

3

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

BPD – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas

EDV – Ekonominio dydžio vienetas

ES – Europos Sąjunga

EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Programa – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa

Strategija – Nacionalinė 2007–2013 m. kaimo plėtros strategija

ŽŪIKVC – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

4

ĮVADAS

Šiame dokumente pateikiama Lietuvos nacionalinės 2007–2013 m. kaimo plėtros

strategijos (toliau – Strategija) įgyvendinimo 2007–2009 metais ataskaita, kaip

numatyta Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 13straipsnyje. Ši ataskaita iki 2010 m.

spalio 1 d. ir atitinkamai vėliau kas 2 metus turi būti pateikiama Europos Komisijai.

Ataskaitoje analizuojama pasiekta pažanga įgyvendinant Strategiją bei jos tikslus ir

Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires. Joje apibendrinamos Lietuvos kaimo

plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programa) 2007, 2008 ir 2009 metų

pažangos ataskaitos, apžvelgiami Programos pasiekimai ir rezultatai, susiję su

Strategijoje numatytais rodikliais, o taip pat jų derėjimas su ES ir nacionalinėmis

gairėmis, prioritetais bei kitais paramos instrumentais. Rengiant šią ataskaitą nebuvo

galimybės panaudoti Programos tarpinio vertinimo (mid-term) rezultatų, nes pagal

tarpinio vertinimo atlikimo grafiką, tarpinę ataskaitą numatyta pateikti iki 2010 m. spalio

8 d.

Šios ataskaitos pirmame skyriuje apžvelgiama socialinė-ekonominė situacija 2006-

2009 metais, antrame skyriuje – Programos tęstinio vertinimo veikla, trečiame skyriuje -

analizuojamas Strategijos finansinis įgyvendinimas, ketvirtame skyriuje - atliekamas

Programos priemonių rezultatyvumo vertinimas, penktame skyriuje – Strategijos lėšų

naudojimo efektyvumo vertinimas, šeštame skyriuje – Strateginės stebėsenos rodiklių

rezultatyvumo vertinimas, septintame skyriuje – strateginės stebėsenos poveikio ir

pradinės padėties rodiklių analizė, aštuntame skyriuje - Strategijos įgyvendinimo

pažangos apibendrinimas, devintame skyriuje –Strategijos įgyvendinimo derėjimas su

nacionaliniais ir ES strateginiais dokumentais, o dešimtajame skyriuje – Lietuvos kaimo

tinklo kūrimo ir veiklos apžvalga.

5

1. SOCIALINĖS-EKONOMINĖS SITUACIJOS

APŽVALGA 2006-2009 M.

2006–2007 m. šalies ūkiui buvo būdingas beveik pastovus plėtros greitis: 2006 m.

BVP palyginamosiomis kainomis metinis pokytis siekė 7,7 proc., tik nežymiai

nusileisdamas 2005 m. rodikliui, o 2007 m. pirmąjį pusmetį jis pakilo iki 8,1 proc.

Bendrai gamybai augant gana tolygiai, šiek tiek sulėtėjo eksporto plėtra, o kylančios

vidaus paklausos poveikis sustiprėjo. Viena iš pagrindinių 2006–2007 m. sparčios plėtros

priežasčių glūdėjo darbo rinkoje – nedarbo lygis 2004 m. pabaigoje siekęs 10,6 proc.,

2007 m. viduryje tesudarė 4,1 proc. Išaugus darbuotojų paklausai, augo darbo

užmokestis, o kartu ir vidaus paklausa.

2008 m. šalies ūkio plėtros tempas gerokai sumažėjo, bet išliko teigiamas, o

paskutinįjį 2008 m. ketvirtį realaus BVP metinis pokytis tapo neigiamas. 2009 m.

Lietuvos ūkis patyrė stiprų nuosmukį. 2009 m. III ketv., palyginti su tuo pačiu ketv.

2008 m., BVP sumažėjo 19 proc. Atitinkamai į Lietuvos iždą surinkta gerokai mažiau

pajamų nei planuota. Pablogėjus vartotojų lūkesčiams ir smunkant pajamoms, sumažėjo

ir vidaus vartojimas. 2009 m. III ketv. vartojimo kainų indekso ketvirtinis pokytis sudarė

tik 2,8 proc. Padėtis darbo rinkoje 2009 m. toliau blogėjo. Nedarbo lygis 2009 m. išaugo

iki 13,7 proc.

Investiciniai procesai Lietuvoje taip pat traukėsi – materialinių investicijų indeksas

2009 m. III ketv. palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu sudarė 64,8 proc. 2009 m.

pradžioje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI) sumažėjo iki 9 118,5

mln. eurų (31 484,6 mln. Lt), o 2009 m. III ketv. TUI vėl kilstelėjo iki 9 651,9 mln. eurų

(33 326,2 mln. Lt).

2009 m. pradžioje ekonominis sunkmetis kliudė ir eksportuojančius sektorius.

Prekių eksportas 2009 m. sausio–kovo mėn. smuko daugiau nei penktadaliu. Neigiama

makroekonominė padėtis neabejotinai paveikė žemės ūkį, maisto pramonę ir kitas

ekonominės veiklos rūšis, kurios yra tiesiogiai remiamos įgyvendinant Programos

priemones.

2006 m. žemės ūkio produkcija palyginti su ankstesniais metais ženkliai sumažėjo,

tačiau 2007 m. žemės ūkio produkcijos apimtys ženkliai išaugo. Žemės ūkiui tais metais

kaip ir visai šalies ekonomikai buvo būdingas stiprus augimas. Žemės ūkio produkcijos

apimties kasmetiniai pokyčiai 2006-2009 metais (lyginant su praėjusiais metais) pateikti

1 paveiksle.

1.1. Lietuvos makroekonominė

situacija 2006–2009 m.

1.2. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 – 2009 m.

6

pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis

Bendroji žemės ūkio produkcija, 2009 m. kainomis, sudarė 1,7 mlrd. eurų (5,8

mlrd. Lt), o 2008 m. – 2,1 mlrd. eurų (7,3 mlrd. Lt). Palyginti su 2008 m., žemės ūkio

produkcijos apimtis padidėjo 1,8 proc., iš jos augalininkystės produkcijos apimtis

padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 8,1 proc. Žemės

ūkio produkcijos vertės sumažėjimą lėmė žymiai sumažėjusios produkcijos supirkimo

kainos.

Nors 1997–2009 m. žemės ūkio dalis BVP sumažėjo nuo 10,76 iki 4,4 proc.1,

absoliučiais skaičiais šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė nuolat augo. Taigi žemės

ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio

sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės šakos – maisto pramonės – gamybos ir

eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei

vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir

svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m.

žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito 22 proc. Ryškiausiai – net trečdaliu – smuko

pieno supirkimo kaina. Pieno gamintojų padėties nepagerino ir 2009 m. vasario mėn.

Europos Komisijos padidintos eksporto subsidijos į trečiąsias šalis. Pirmiausia tai turėjo

teigiamos įtakos pieno perdirbėjų eksporto rezultatams. Tačiau augant pieno produktų

kainoms, šiek tiek didėjo ir žalio pieno supirkimo kainos. Eksporto subsidijos panaikintos

nuo 2009 m. lapkričio 20 d., nes pakilo pasaulinės pieno produktų kainos. Žemos pieno

supirkimo kainos neigiamai atsiliepia ir galvijų skaičiui - mažėjimo tendencija pastebima

jau ne pirmus metus.

Didžiausia – struktūrinė – pieno sektoriaus problema yra smulkūs pieno ūkiai.

Lietuva pagal viename ūkyje pagaminto pieno kiekį yra ES valstybių sąrašo pabaigoje

(blogesnė situacija užfiksuota tik Bulgarijoje ir Rumunijoje). Dėl kritusių pieno supirkimo

kainų, ūkininkai skerdė melžiamas karves. Dėl šios priežasties pieno gamyba ateityje

gali dar sumažėti. Siekdama spręsti mažų pieno ūkių problemą, LR žemės ūkio

ministerija skatina ir remia pieno gamintojų kooperaciją. Europos Komisija 2009 m.

patvirtino LR žemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kad kooperatinėms pieno perdirbimo

įmonėms pagal Programos priemones būtų skirta 14,7 mln. eurų (50,8 mln. Lt). Šios

lėšos yra dalis ES skiriamų papildomų lėšų Europos ekonomikos atgaivinimo planui.

Mėsos perdirbimo sektoriuje vyrauja mažos įmonės – dėl to taip pat kenčia šio

sektoriaus gamybos veiksmingumas. Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena sudaro 200

proc., o galvijų auginimo verslas labai priklauso nuo galvijienos eksporto galimybių.

1 Statistikos departamento prie LRV duomenys.

7

Didesnė realizavimui išaugintų galvijų pasiūla iškart mažina supirkimo kainą, todėl

ūkininkai nėra suinteresuoti plėtoti galvijininkystę.

2009 m. Lietuvoje gautas 3,89 mln. t grūdinių augalų derlius, iš jų net 55 proc.

sudarė kviečiai. Per 2009 m. iš šalies augintojų supirkta 2,55 mln. t įvairių rūšių grūdų

už 267,8 mln. eurų (924,5 mln. Lt). Vidutinė supirkimo kaina 2009 m. metais palyginti

su 2008 m. sumažėjo 36 proc. Grūdų eksportas 2009 m. palyginti su 2008 m. padidėjo

18 proc., tačiau išvežtų grūdų vertė sumažėjo 20 proc.

Ekonominis sunkmetis turėjo ir tam tikrą teigiamą poveikį žemdirbiams - dėl

ekonominio sunkmečio atpigo pašarai ir žemės ūkio statiniai. Taip pat šiek tiek sumažėjo

statybos medžiagų, naftos produktų, mineralinių trąšų ir transporto priemonių kainos.

Šie daugiausia ekonominio sunkmečio nulemti pokyčiai galėjo kiek palengvinti žemdirbių

ekonominę padėtį.

Nuo įstojimo į ES 2004 m. iki 2009 m. dirbančiųjų skaičius šiame sektoriuje

sumažėjo perpus. Viena vertus, tai yra teigiamas procesas, parodantis darbo našumo

augimą, tačiau, antra vertus, sektorių paliko ir nemažai kvalifikuotų specialistų. Dalis jų

emigravo, o dalis pradėjo dirbti kituose ūkio sektoriuose (pvz., statybos, transporto,

mažmeninės prekybos sektoriuose). Pastarieji ypač nukentėjo nuo ekonominio

sunkmečio ir todėl dalis kvalifikuotų specialistų gali būti pritraukta atgal į žemės ūkio

sektorių.

2008 m. metais maisto pramonė palyginamosiomis kainomis sukūrė 2,3 proc.

mažiau pridėtinės vertės negu 2007 m., o 2009 m. II ketv. maisto pramonė sukūrė 11

proc. mažiau pridėtinės vertės palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., tačiau tai buvo

nulemta trumpalaikių nepalankių aplinkybių (pasaulinės ekonominio sunkmečio, didelio

kainų svyravimo pasaulinėje rinkoje, ES eksporto subsidijų laikino sustabdymo) ir

nereiškia ilgalaikių perspektyvų blogėjimo2.

2003–2007 m. laikotarpiu maisto pramonės eksportas plėtojosi dinamiškiau negu

pardavimai vidaus rinkoje. 2008 m. eksportas dar augo beveik 4 proc., tačiau 2009 m.

eksportas smuko 10 proc. Be anksčiau minėtų priežasčių tam turėjo įtakos žemas JAV

dolerio kursas bei Rusijos, Lenkijos ir kai kurių kitų Lietuvai svarbių eksporto rinkų

nacionalinių valiutų nuvertėjimas3. 2006-2008 m. didėjo materialinės ir tiesioginės

užsienio investicijos į maisto perdirbimo sektorių. Tačiau 2009 m. III ketv. materialinės

investicijos į šį sektorių sumažėjo 44 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m.,

nes pasireiškė ekonominio sunkmečio padariniai. 2009 m. III ketv. TUI maisto

perdirbimo sektoriuje ūgtelėjo 5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau šiame

sektoriuje esama ir neigiamų tendencijų – aukštas įsiskolinimo lygis, vietinės žaliavos

trūkumas.

1.1 – 1.2 ataskaitos poskyriuose pateikta analizė rodo, kad žemės ūkio ir maisto

pramonės sektorius 2009 m. buvo atsparesnis ekonominei krizei nei dauguma kitų

Lietuvos ūkio sektorių. Taip galėjo atsitikti dėl keleto priežasčių. Pirma, sektorius gamina

pirmo būtinumo prekes ir jų paklausa net ekonominio sunkmečio sąlygomis Lietuvoje ir

pagrindinėse eksporto rinkose krito ne taip stipriai kaip kitų prekių ar paslaugų. Antra,

šie sektoriai naudojasi ženklia Europos Sąjungos parama, kuri padeda stiprinti

konkurencingumą trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu. Trečia, privačios investicijos

nemažėjo taip sparčiai kai kituose sektoriuose dėl palankių ilgalaikių žemės ūkio ir

maisto pramonės sektorių plėtros perspektyvų.

2 „DnB NORD“ banko leidinys „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“, 2009 m., p. 83; 3 „DnB NORD“ banko leidinys „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“, ten pat.

1.3. Socialinės-ekonominės situacijos

įtaka tyrimo rezultatams

8

Kita vertus, Lietuvos gamintojams visgi buvo sudėtinga konkuruoti su kai kurių

Europos Sąjungos šalių gamintojais tiek Lietuvoje ir ES vidaus rinkoje, tiek trečiosiose

šalyse dėl stiprėjančio euro (ir kartu lito) kurso kitų šalių valiutų atžvilgiu, o taip pat

dalyje ES šalių taikomo žemesnio PVM tarifo žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai.

Neigiamą įtaką maisto pramonės įmonėms turėjo ir kritusios pasaulinės produktų kainos,

o žemdirbiams - kritusios supirkimo kainos.

Dėl ekonominio sunkmečio suprastėjus ekonominei padėčiai – ypač krintant

vartojimui, sunkėjant eksporto sąlygoms ir mažėjant investicijoms į žemės ūkio sektorių

- ES paramos vaidmuo šiam sektoriui dar išaugo. Sudėtingos ekonominės sąlygos

skatina žemdirbius aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. ES skiriamos lėšos padeda

spręsti žemesnio darbo našumo, prastos ūkių struktūros, neišplėtotos kaimo

infrastruktūros, apyvartinių lėšų trūkumo ir kitas problemas.

Apibendrindami galime teigti, kad prasta ekonominė padėtis skatino žemdirbius

aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. Tačiau ekonominis sunkmetis turėjo ir turės

neigiamų padarinių siekiant Strategijos ir Programos rodiklių dėl prastėjančių žemdirbių

ūkininkavimo sąlygų: pabrangusių paskolų ar sumažėjusių galimybių pasiskolinti,

vėluojančių atsiskaitymų iš produkcijos supirkėjų, kritusių produkcijos supirkimo kainų ir

kita.

9

2. PROGRAMOS TĘSTINIS VERTINIMAS

Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo (angl. -

ongoing evaluation) dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant

Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.

Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr.

1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina

reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio

vertinimo sistemą. Tęstinio vertinimo tikslai ir reikalavimai aprašyti tęstinio vertinimo

gairėse, kurios yra bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Bendra stebėsenos ir

vertinimo sistema buvo parengta bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms

narėms ir aprašyta Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove.

Vadovaujantis minėtais dokumentais buvo parengtas Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų

- planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Programos įgyvendinimo stebėsenos ir

vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai 2008–2015 metais, suplanuotos priemonės ir

finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, vertinimo kokybės

kriterijai bei kontrolės procedūros. Tęstinio vertinimo veikla vykdoma vadovaujantis šiuo

dokumentu. Programos įgyvendinimo vertinimo veiklai koordinuoti veikia Vertinimo

koordinavimo grupė.

Tarp svarbesnių vertinimų ir tyrimų, susijusių su stebėsena ir stebėsenos rodiklių

identifikavimu, paminėtini šie tyrimai:

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2008, 2009,

2010 ir 2011 m. pažangos bei nacionalinės strategijos įgyvendinimo įvertinimai. Šių

tyrimų tikslas – įvertinti Programos bendrųjų tikslų ir priemonių įgyvendinimo pažangą

attitinkamais metais, socialinės ir ekonominės situacijos įtaką Programos įgyvendinimui.

Šie tyrimai yra glaudžiai susiję su Strategijos įgyvendinimo įvertinimo ataskaita, nes

juose yra naudojami tie patys stebėsenos rodikliai bei analizuojama Programos

įgyvendinimo pažanga, o 2010 – ir Strategijos įgyvendinimo pasiekimai.

Tyrimo „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių rezultato

rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimas ir analizė“ tikslas –

padėti ministerijai atlikti kasmetinę Programos įgyvendinimo stebėseną ir pateikti

rekomendacijas, kaip įgyvendinti Programą bei tobulinti stebėseną. 2009 m. ir 2010 m.

tarpinėse ataskaitose buvo įvertintas tokių rezultato rodiklių kaip „Bendrosios pridėtinės

vertės padidėjimas remiamose valdose ir (arba) įmonėse“, „Į rinką besiskverbiančių ūkių

skaičius“, „Bendras sukurtų darbo vietų skaičius“ pasiekimo laipsnis ir pateiktos

prognozės bei rekomendacijos dėl jų tolesnio įgyvendinimo. Šio tyrimo metu nustatytos

rezultato rodiklių reikšmės panaudotos ir Strategijos įgyvendinimo įvertinimo

ataskaitoje.

Specifiniams Programoje numatytiems rodikliams „paukščių populiacijos žemės

ūkio naudmenose“, „sėkmingos žemėvaldos vietovės“ ir „didelės gamtinės vertės žemės

ūkio naudmenų bei miškų plotai“ identifikuoti bei jų reikšmėms apskaičiuoti atliekami

teminiai tyrimai.

2010 m. atliekamas Programos tarpinis (mid-term) vertinimas. Jame bus išsamiai

nagrinėjami ne tik Programos pasiekimai, rezultatai bet ir lėšų panaudojimo

efektyvumas bei poveikis Lietuvos ūkio, aplinkos, užimtumo ir kitiems susijusiems

sektoriams ir derėjimas su nacionaliniais, ES prioritetais, politikomis, strateginiais

dokumentais ir finansiniais instrumentais. Šį vertinimą, vadovaujantis Tarybos

reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis atlieka tarptautinio viešojo konkurso būdu

atrinkti nepriklausomi vertintojai – VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai

projektai“. 2010 m. spalio mėn. pradžioje planuojama gauti tarpinę vertinimo ataskaitą,

o galutinė vertinimo ataskaita Europos Komisijai bus pateikta iki 2010 m. pabaigos.

Tęstinio Programos vertinimo veikloje susiduriama su įvairiais iššūkiais,: vertinimo

gebėjimų, kompetencijų trūkumas; siauras žemės ūkio ir kaimo plėtros programų

10

vertintojų tinklas; duomenų trūkumas, jų prieinamumo ir patikimumo problema; ES

tęstinio vertinimo metodologijų bei gairių suderinamumo, kai kurių klausimų

persidengimo bei vėlavimo problema. Vertinimo gebėjimų problema sprendžiama ugdant

už vertinimą atsakingų ministerijos darbuotojų vertinimo įgūdžius - dalyvaujant

tarptautiniuose vertinimo renginiuose ir mokymo seminaruose. Duomenų trūkumo

problemai spręsti NMA pasirašė sutartis su institucijomis, atsakingomis už įvairius

registrus, to dėka duomenys pastoviai atnaujinami iš oficialių išorinių duomenų bazių.

Daliai duomenų gauti, kaip minėta, atliekami teminiai tyrimai ir vertinimai. Tolesniuose

šio dokumento skyriuose pateikiamas Strategijos įgyvendinimo įvertinimas.

11

3. STRATEGIJOS FINANSINIS ĮGYVENDINIMAS

Programa įgyvendina Strategijoje numatytus tikslus ir prioritetus. Programai

įgyvendinti 2007–2013 m. skirta 2,285 mlrd. EUR (7,891 mlrd. Lt). Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. pabaigos išmokėta 494,610 mln. EUR (1.707,789

mln. Lt), o Europos Komisijai deklaruota 479,481 mln. EUR (1.655,552 mln. Lt). 2010

m. I ketv. Europos Komisijai deklaruota dar 94,542 mln. EUR (326,435 mln. Lt) (žr. 1

lentelę). Taigi, iki 2009 m. pab. įsisavinta 21 proc. Programos lėšų, o 2010 m. I ketv.

dar 4 proc. Programos lėšų. 2009 m. ir ypač 2010 m. pradžioje Programos finansinis

įgyvendinimas spartėjo ir tai leidžia teigti, kad visa Programa bus įgyvendinta laiku ir

sėkmingai.

1. lentelė. Finansinis programos įgyvendinimas

Kryptis/priemonė

Pri

emonės

kodas

2007–2009 m. deklaruotos

išmokos, EUR

2010 m. I ketv. deklaruotos

išmokos, EUR

Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis

I kryptis – Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės

sektoriaus konkurencingumo didinimas 263.491.057,43 197.618.336,18 41.178.530,99 30.883.898,24

Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006

37.710.868,93 28.283.154,70 - -

Profesinio mokymo ir informavimo

veikla

111 2.127.614,11 1.595.710,59 154.433,85 115.825,39

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 112 44.245.485,17 33.184.113,89 7.524.470,29 5.643.352,72

Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės

žemės ūkio gamybos

113 23.295.189,75 17.471.395,55 2.598.333,17 1.948.749,88

Iš kurių pereinamojo laikotarpio

išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006

20.787.440,01 15.590.583,19 - -

Naudojimasis konsultavimo

paslaugomis

114 4.296,11 3.222,09 28.438,91 21.329,18

Žemės ūkio valdų modernizavimas 121 158.678.809,58 119.009.146,99 22.180.190,68 16.635.143,01

Iš kurių pereinamojo laikotarpio

išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.

1320/2006

13.993.459,89 10.495.094,75 - -

Miškų ekonominės vertės didinimas 122 1.754.548,14 1.315.911,11 165.564,61 124.173,46

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas

123 22.365.908,53 16.774.431,40 5.399.922,59 4.049.941,94

Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir

pritaikymo infrastruktūra

125 6.350.228,69 4.762.671,52 1.967847,89 1.475.885,92

Pusiau natūrinių ūkių rėmimas 141 4.668.977,35 3.501.733,08 1.159.329,03 869.496,77

Iš kurių pereinamojo laikotarpio

išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.

1320/2006

2.929.969,03 2.197.476,77 - -

II kryptis – Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 191.524.615,65 153.219.259,88 50.628.185,39 40.502.548,31

Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal

Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 35.458.240,53 28.366.592,38

- -

Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas

vietoves (mažiau palankios

ūkininkauti vietovės)

212

134.480.434,10 107.584.536,02 25.280.333,91 20.224.267,13

Natura 2000 išmokos susiję su

Direktyva 200/600/EC

213 407.464,86 325.971,81 156.758,88 125.407,10

Agrarinės aplinkosaugos išmokos 214 49.567.075,54 39.652.922,98 22.482.447,09 17.985.957,67

Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.

1320/2006

34.014.459,38 27.211.567,48 - -

Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku (išmokėjimas su PVM)

221

3.133.934,71 2.507.182,63 1.132.612,69 906.090,15

3.1. Finansinio Strategijos įgyvendinimo apžvalga

12

Kryptis/priemonė

Pri

emonės

kodas

2007–2009 m. deklaruotos

išmokos, EUR

2010 m. I ketv. deklaruotos

išmokos, EUR

Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis

Iš kurių pereinamojo laikotarpio

išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.

1320/2006

1.443.781,15 1.155.024,90 - -

Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir

apleistos žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku

223

3.668.034,88 2.934.509,18

1.241.654,90 993.323,92

Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)

224 182.503,93 146.003,14 151.423,56 121.138,85

Miškų aplinkosaugos išmokos 225 26.625,78 21.300,63 -926,325 -741,06

Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas

226 3.939,11 3.151,29 21.658,24 17.326,59

Pelno nesiekiančios investicijos

miškuose

227 54.602,74 43.682,19 162.222,46 129.777,97

III kryptis – Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir

kaimo ekonomikos įvairinimas 759.123,28 569.342,47 1.003.212,55 752.409,41

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 311 55.794,84 41.846,13 14.424,93 10.818,70

Parama verslo kūrimui ir plėtrai 312 258.234,79 193.676,09 496.651,63 372.488,72

Kaimo turizmo veiklos skatinimas 313 445.093,65 333.820,24 492.135,99 369.101,99

Kaimo atnaujinimas ir plėtra 322 0 0 0 0

IV kryptis – Leader metodo įgyvendinimas 250.910,80 200.728,64 45.052,26 36.041,81

Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas

413 0 0 0 0

Tarpteritorinis ir tarptautinis

bendradarbiavimas

421 0 0 0 0

Parama VVG veiklai, įgūdžių

įgyvendinimui, VVG teritorijos

431 250.910,80 200.728,64 45.052,26 36.041,81

V - Techninė pagalba 23.454.946,08 17.591.209,58 1.687.332,01 1.265.499,01

Programa iš viso, EUR 479.480.653,24 369.198.876,75 94.542.313,20 73.440.396,78

Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006

73.169.109,46 56.649.747,08 - -

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. buvo gauta

431.727 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma yra 1.246 mln. EUR (4.302 mln. Lt),

arba 55 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta

367.573 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 917,656 mln. EUR (3.168,484

mln. Lt), t. y. 40 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų. Minėtu

laikotarpiu išmokėta 27 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų.

Trumpai apžvelgsime Programos finansinį įgyvendinimą pagal keturias jos kryptis.

Pagal Programos I krypties priemones buvo gauta 13.531 paraiškų, kuriose

prašoma paramos suma yra 548,251 mln. EUR (1.893,491 mln. Lt), arba 56 proc. visam

2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta

49.661 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 445,569 mln. EUR (1.538,460

mln. Lt), t. y. 46 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I krypčiai skirtų

lėšų. Minėtu laikotarpiu išmokėta 32 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I

krypčiai skirtų lėšų.

Pagal Programos II krypties priemones buvo gauta 417.088 paraiškų, kuriose

prašoma paramos suma yra 322,495 mln. EUR (1.113,512 mln. Lt), arba 39 proc.

visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta

317.658 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 289,099 mln. EUR (998,201

mln. Lt), t. y. 35 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II krypčiai skirtų

lėšų. Minėtu laikotarpiu išmokėta 32 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II

krypčiai skirtų lėšų.

Pagal Programos III krypties priemones buvo gautos 995 paraiškos, kuriose

prašoma paramos suma yra 172,243 mln. EUR (594,722 mln. Lt), arba 67 proc. visam

2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta

13

173 paramos sutartys, kurių paramos suma sudaro 15,887 mln. EUR (54,855 mln. Lt), t.

y. 6 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų lėšų. Minėtu

laikotarpiu išmokėta 1 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų

lėšų.

Pagal Programos IV krypties priemones buvo gautos 108 paraiškos, kuriose

prašoma paramos suma yra 135,330 mln. EUR (467,267 mln. Lt), arba 99 proc. visam

2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašytos

76 paramos sutartys, kurių paramos suma sudaro 99,426 mln. EUR (343,298 mln. Lt), t.

y. 73 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų lėšų. Minėtu

laikotarpiu išmokėta 3 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų

lėšų.

Siekiant užtikrinti, kad Programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku

ir nebūtų prarastos dėl Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 29 straipsnyje nustatyto

automatinio įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo, iki 2009 m.

gruodžio 31 d. išankstiniam finansavimui ir tarpinėms išmokoms reikėjo panaudoti bent

260,97 mln. EUR (901,09 mln. Lt) ES lėšų ir atitinkamai apie 77,38 mln. EUR (267,17

mln. Lt) nacionalinio finansavimo lėšų. 1 lentelės duomenys rodo, kad šis planas buvo

stipriai viršytas.

Apibendrinant galima teigti, finansine prasme sėkmingai buvo įgyvendinamos I ir II

krypties priemonės, o kitų krypčių įgyvendinimas gerokai paspartėjo 2010 m. pradžioje.

Sunkiau įgyvendinamose priemonėse 2009 m. buvo imtasi aktyvių valdymo veiksmų

siekiant paspartinti jų įgyvendinimą arba perskirstyti lėšas kitoms sėkmingesnėms

priemonėms, kuriose lėšų jau pradeda trūkti (detaliau apie Programos lėšų perskirstymą

žiūrėkite 3.3 poskyryje).

Reaguojant į besikeičiančias ekonominės aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į

Programos įgyvendinimo patirtį iki 2009 m. pabaigos buvo atlikti keturi Strategijos

pakeitimai, kurie aprašomi 2 lentelėje. 2007 m. nebuvo atlikta jokių Strategijos

pakeitimų, 2008 m. buvo atliktas vienas, gruodžio 22 d., pakeitimas, 2009 m. buvo

pateikti trys, liepos 15 d., lapkričio 18 d. ir gruodžio 23 d. pakeitimai, ir 2010 m. kol kas

atliktas vienas, birželio 28 d. pakeitimas. 2008 m. pakeitimas buvo didžiausios apimties,

šiuo pakeitimu pakeista daug esminių Strategijos nuostatų, 2009 m. pakeitimai

daugiausiai susiję su „naujų iššūkių“ nuostatų įgyvendinimu ir rodiklių apibrėžimų bei

reikšmių tikslinimu, o 2010 m. pakeitimu iš esmės tik atnaujinti ir papildyti Strategijos

duomenys bei strateginės stebėsenos rodikliai.

3.2. Strategijos nuostatų pakeitimai

14

2 lentelė. Strategijos nuostatų pakeitimai 2008-2009 m.

Metai Data Strategijos nuostatų pakeitimų turinys

2008 m. gruodžio 22 d. Numatoma remti kitas gyvulininkystės šakas, įskaitant bitininkystę;

Parama investicijoms į vaisių ir daržovių sektorių gali būti teikiama pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, jei tokia parama šioms investicijoms neskiriama iš kitų fondų;

Strategija papildyta priemone „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“;

Numatoma remti tradicines augalų veisles siekiant išsaugoti augalų šalies biologinę įvairovę;

Parama perėjimui nuo tradicinės žemės ūkio veiklos prie alternatyvios ekonominės veiklos skiriama įskaitant paslaugas ir amatus ar ŽUM nustatyta tvarka tradicinius amatus;

Galutiniai paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ yra labai mažos įmonės arba kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkio veikla;

Peržiūrėti priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ takoskyros kriterijai;

Pakoreguotos takoskyros su Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos fondu ;

Įterpta tautinio paveldo produktų sąvoka;

Priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ „mikroįmonių“ sąvoka pakeista „labai mažų įmonių“ sąvoka;

Priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pakoreguoti takoskyros kriterijai;

Priemonėje „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ papildytas galutinių paramos gavėjų sąrašas, pakoreguoti takoskyros kriterijai;

Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ išbrauktas teritorijos apribojimas;

Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pakoreguotos takoskyros;

Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ patikslinta, kad didžiausioji paramos suma (iki 200 000 EUR/projektui) taikoma tik projektams, įgyvendinamiems LEADER metodu. Projektams, įgyvendinamiems „iš viršaus“ metodu, lėšos skirstomos vadovaujantis ŽŪM patvirtinta metodika. Šiuo keitimu sudaryta galimybė įgyvendinti projektus, kurių vertė didesnė nei 200 tūkst. EUR;

Deleguota daugiau administravimo funkcijų VVG;

2009 m. liepos 15 d. Strategija papildyta 2007/2008 m. duomenimis;

Strategija papildyta nuostatomis, susijusiomis su „naujais iššūkiais“. Numatytos lėšos prioritetinėms sritims ir priemonėms („Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“), pakoreguoti priemonių finansavimo takoskyros principai;

Pakeistas bendras lėšų paskirstymo 2007-2013 m. planas;

2009 m. lapkričio 18 d. Patikslinti statistiniai duomenys, atliktos papildomos korekcijos, susijusios su „naujais iššūkiais“;

2009 m. gruodžio 23 d. Patikslinti statistiniai duomenys;

Patikslintas bendras lėšų pasiskirstymo 2007-2013 m. planas;

Patikslinti strateginės stebėsenos rodikliai;

2010 m. birželio 28 d. Išimtas 2 priedas „papildoma informacija ir duomenys“, kadangi ši informacija yra perteklinė ir per daug detali strateginiam lygmeniui;

Atnaujinti ir papildyti Strategijos duomenys bei strateginiai stebėsenos rodikliai.

15

Lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių buvo atliktas siekiant efektyviau

panaudoti turimas paramos lėšas ir jas nukreipti populiariausioms Programos

priemonėms. Palyginę Programos finansinius planus, galiojusius Programos įgyvendinimo

pradžioje ir nuo 2009 m. birželio 15 d. iki „naujų iššūkių“ lėšų patvirtinimo, pateiksime

trumpą lėšų perskirstymo tarp priemonių analizę:

26,3 proc. padidintos lėšos priemonei „Profesinio mokymo ir informavimo

veikla“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 2,25 proc. visų

Programos I krypties ir 0,90 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo

reikalingas, nes priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ yra įgyvendinama

labai sėkmingai – mokymo paklausa viršijo pasiūlą ir šios priemonės įgyvendinimui buvo

reikalingos papildomos lėšos;

1,7 proc. sumažintos lėšos priemonei „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės

žemės ūkio gamybos“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 17,66

proc. visų Programos I krypties ir 7,07 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas

buvo reikalingas, nes priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio

gamybos“ sumažėjo pareiškėjų skaičius: 2007 m. kreipėsi 694 pareiškėjai, 2008 m. –

444 pareiškėjai, 2009 m. – 465 pareiškėjai;

11,9 proc. sumažintos lėšos priemonei „Naudojimasis konsultavimo

paslaugomis“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 3,45 proc. visų

Programos I krypties ir 1,38 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo

reikalingas, priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ pareiškėjai turėdami

trijų metų laikotarpį mokėjimo prašymui pateikti, nukėlė mokėjimo prašymo pateikimą

vėlesniam laikui, todėl atsirado atliekamų lėšų. Siekiant išspręsti vėluojančių mokėjimo

prašymų problemą, 2010 m. rugpjūčio mėn. sutrumpintas mokėjimo prašymo pateikimo

terminas, t.y. pirmas mokėjimo prašymas turi būti pateiktas per einamuosius ir

sekančius metus nuo paraiškos paramai gauti patvirtinimo;

Buvo skirtos lėšos naujai priemonei „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 0,31 proc. visų Programos I

krypties ir 0,12 proc. visų Programos lėšų;

26,4 proc. sumažintos lėšos priemonei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 20,18 proc. visų Programos I

krypties ir 2,39 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo reikalingas, nes

priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramai gauti 2008 m. kreipėsi tik 4

pareiškėjai, o 2009 m. – 5 pareiškėjai. Tačiau 2010 m. šios priemonės pareiškėjų

aktyvumas labai pagerėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad šios priemonės lėšos bus

pilnai panaudotos. Teigiamos įtakos pareiškėjų aktyvumui turėjo šios priemonės

įgyvendinimo taisyklių supaprastinimas;

100 proc. padidintos lėšos priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Atlikus šį

perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 14,51 proc. visų Programos I krypties

ir 1,72 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo reikalingas, nes priemonė

„Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ nors ir pradėta įgyvendinti tik 2009 m., tais metais

sulaukė ypač didelio pareiškėjų aktyvumo ir tapo aišku, kad suplanuotų lėšų jai

nepakaks.

Apibendrinant, paramos lėšos buvo sumažintos priemonėms: „Ankstyvas

pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Naudojimasis konsultavimo

paslaugomis“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Paramos lėšos padidintos

priemonėms: „Profesinis mokymas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Lėšos skirtos

naujai Programos I krypties priemonei „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Tai

leido geriau atsižvelgti į paramos gavėjų poreikius ir koncentruoti lėšas sprendžiant

pačias aktualiausias problemas. Šie lėšų perskirstymai neigiamos įtakos strateginiams

tikslams neturėjo.

3.3. Lėšų perskirstymas tarp

Programos priemonių

16

17

4. PROGRAMOS PRIEMONIŲ REZULTATYVUMO

VERTINIMAS

Siekiant nustatyti Programos priemonių rezultatyvumą ir išskirti Programos

priemones, kuriose reikalinga spartesnė pažanga, Programos priemonių įgyvendinimas

buvo įvertintas pagal šiuos kriterijus:

1. įgyvendinimo finansinius rodiklius - vertinamas 2007-09 m. patvirtintos

paramos sumos ir 2007-2013 m. suplanuotos skirti paramos santykis;

2. įgyvendinimo pažangos produkto rodiklius4 – vertinamas 2007-09 m.

pasiekto rodiklio ir 2007-2013 užsibrėžto pasiekti rodiklio santykis (rodikliai pateikiami 1

priede).

Nurodytų rodiklių reikšmės buvo įvertintos šioje skalėje, o rezultatai pateikiami 3

lentelėje:

priemonė įgyvendinama „puikiai“, kai abiejų kriterijų reikšmė daugiau nei 45

proc.;

priemonė įgyvendinama „gerai“, kai abiejų kriterijų reikšmė nuo 21 iki 45 proc.;

priemonei „reikalinga pažanga“, kai abiejų kriterijų reikšmė iki 20 proc.

3. lentelė. Programos priemonių grupės pagal vertinimo rezultatus

Rezultatyvumo įvertinimas

Priemonės

Kodas Pavadinimas

Puikiai

111 Profesinio mokymo ir informavimo veikla

112 Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas

212 Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)

413 Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas

Gerai

113 Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

121 Žemės ūkio valdų modernizavimas

141 Pusiau natūrinis ūkininkavimas

122 Miškų ekonominės vertės didinimas

125 Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra

123 Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

226 Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas

213 NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB

431 Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui

Reikalinga pažanga

114 Naudojimasis konsultavimo paslaugomis

214 Agrarinės aplinkosaugos išmokos

221 Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

223 Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku

227 Pelno nesiekiančios investicijos miškuose

225 Miškų aplinkosaugos išmokos

224 NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)

311 Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos

312 Parama verslo kūrimui ir plėtrai

313 Kaimo turizmo veiklos skatinimas

322 Kaimo atnaujinimas ir plėtra

421 Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas

Atsižvelgiant į Programos priemonių lėšų įsisavinimo rezultatyvumą ir efektyvumą,

į iškilusias problemas, administruojant Programos priemones, 8 skyriuje apibendrinama

Strategijos įgyvendinimo pažanga.

4 Produkto ir rezultato rodiklių 2007-2013 m. tikslai yra galioję iki Bendrosios žemės ūkio politikos

„sveikatingumo“ patikrinimo.

18

5. STRATEGIJOS LĖŠŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMO

VERTINIMAS

Šiame skyriuje įvertintas Programos įgyvendinimo efektyvumas, kuris suprantamas

kaip pasiektų produkto rodiklių dalies (nuo planuotų produkto rodiklių) santykis su

paramos gavėjams išmokėtomis lėšomis (nuo visų planuotų lėšų). Visų Programos

priemonių efektyvumo skaičiavimai pateikiami 1 Priedo 1-4 lentelėse. Programos

lygmens rezultatų rodikliai į efektyvumo vertinimą neįtraukti, nes šie rodikliai yra

apskaičiuoti tiktai daliai Programos priemonių. Strateginės stebėsenos rodiklių

rezultatyvumo vertinimas pateiktas 6 skyriuje. Efektyvumo vertinimui taikyti šie

kriterijai:

efektyvumas puikus, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir paramos

gavėjams išmokėtų lėšų dalies viršija 1;

efektyvumas geras, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir paramos

gavėjams išmokėtų lėšų dalies nuo 0,8 iki 1;

efektyvumas turėtų būti didinamas, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir

paramos gavėjams išmokėtų lėšų dalies yra mažesnis nei 0,8.

Programos priemonių efektyvumo vertinimas pateiktas 4 lentelėje5:

4. lentelė. Programos priemonių efektyvumo vertinimas

Efektyvumo įvertinimas

Priemonės

Kodas Pavadinimas

Puikus

111 „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“

114 „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“

112 „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“

113 „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

141 „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“

121 „Žemės ūkio valdų modernizavimas“

122 „Miškų ekonominės vertės didinimas“

125 „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“

123 „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“

214 „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“

221 „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“

223 „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“

226 „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“

227 „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“

225 „Miškų aplinkosaugos išmokos“

213 „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“

224 „NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)”

212 „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)”

311 „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”

312 „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”

313 „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”

431 „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”

Geras - -

Turi būti didinamas

- -

4 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad kol kas visų Programos priemonių lėšos

naudojamos efektyviai.

5 Priemonių „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir „Tarpteritorinis ir

tarptautinis bendradarbiavimas“ efektyvumo vertinimas nepateikiamas, nes pagal pirmas dvi priemones paramos lėšos dar nebuvo išmokėtos, o trečioji priemonė iš viso nepradėta įgyvendinti, todėl efektyvumo nebuvo galima įvertinti.

19

6. STRATEGINĖS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

REZULTATYVUMO VERTINIMAS

Į strateginės stebėsenos rodiklių vertinimą įtraukėme strateginės stebėsenos

rezultato rodiklius6. Šiame skyriuje pateikiamas strateginės stebėsenos rodiklių

rezultatyvumo vertinimas papildo antrame ir trečiame skyriuje atliktą Programos

lygmens rodiklių rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimą. Penktame skyriuje pateiktas

Strategijos pažangos apibendrinimas apima ir šiame skyriuje atliktos analizės rezultatus.

Strateginės stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimo duomenys pateikti 2

priede.

2007-2009 m. pagal Programos I krypties priemones išmokėta 27,7 proc. pramos

lėšų nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. I krypties strateginės

stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimas rodo, kad keturių iš septynių

rodiklių (vidutinio ūkio dydžio, vidutinio miškų valdos dydžio, mokymo veiklą baigusių

asmenų skaičiaus ir jaunųjų ūkininkų skaičiaus) pasiektų rezultatų dalis yra didesnė už

Programos I krypčiai išleistų lėšų dalį šių rezultato rodiklių tikslams pasiekti (žr. 1 lentelę

2 priede). Atitinkamai trijų iš septynių rodiklių (remiamų ūkių ir įmonių bendrosios

pridėtinės vertės padidėjimas, į rinką patenkančių ūkių skaičiaus ir paremtų

konsoliduojamų sklypų ploto) pasiektų rezultatų dalis yra žemesnė už Programos I

krypčiai išleistų lėšų dalį. Apibendrinant, Programos I krypties strateginės stebėsenos

rezultato rodiklių pasiekimai didesne dalimi neatsilieka ir netgi viršija išleidžiamos

paramos lėšų dalį šiems rodikliams pasiekti. Tai rodo, kad šios krypties strateginės

stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai ir netgi gali būti viršyti.

2007-2009 m. pagal Programos II krypties priemones išmokėta 32 proc. pramos

lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Programos II krypties

strateginės stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimas rodo, kad dviejų iš

trijų rodiklių (ekologinių ūkių plotas, ekologinių ūkių skaičius) rezultatyvumas yra

didesnis už Programos II krypčiai išleistų lėšų proc. šių rezultato rodiklių tikslams

pasiekti (žr. 2 lentelę 2 priede). Atitinkamai vieno iš trijų rodiklių (sėkmingai tvarkomi

žemės plotai, turintys teigiamą poveikį dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei, vandens

kokybei bei klimato kaitai) rezultatyvumas yra žemesnis už Programos II krypčiai išleistų

lėšų proc. šių rezultato rodiklių tikslams pasiekti. Apibendrinant, Programos II krypties

strateginės stebėsenos rezultato rodiklių pasiekimai neatsilieka nuo išleidžiamos

paramos lėšų dalies šiems rodikliams pasiekti. Tai rodo, kad Programos II krypties

strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai.

2007-2009 m. pagal Programos III krypties priemones išmokėta 0,3 proc. paramos

lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Vadovaujantis rezultato

rodiklių kiekybinių reikšmių tyrimo7 rezultatais, kaimo gyventojų, besinaudojančių

geresnėmis paslaugomis skaičiaus rodiklis 2010 metais nebuvo skaičiuojamas, nes 2009

m. nebuvo skirta parama pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Vadovaujantis

minėto tyrimo rezultatais, bendras sukurtų darbo vietų skaičius taip pat nebuvo

skaičiuotas, nes 2007-2009 m. pagal Programos III krypties priemones išmokėta tik

labai nedidelė paramos lėšų dalis. Apibendrinant, Programos III krypties priemonės

6 Naudoti strateginės stebėsenos rezultato rodikliai iš Strategijos 2010 m. birželio 28 d. versijos. Rezultato

rodiklių 2007-2013 m. tikslai neapima pakeitimų, susijusių su Bendrosios žemės ūkio politikos „sveikatingumo“ patikrinimu.

7 Tyrimas „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimas ir analizė“, Viešosios politikos ir vadybos instituto 2009 m. gegužės 27 d. paslaugų teikimo sutartis su LR žemės ūkio ministerija.

20

finansine prasme vos pradėtos įgyvendinti, todėl šios krypties strateginės stebėsenos

rodiklius nagrinėti dar anksti.

2007-2009 m. pagal Programos IV krypties priemones išmokėta 1,7 proc. paramos

lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Programos IV kryptis

finansine prasme vos pradėta įgyvendinti, todėl šios krypties priemonių strateginės

stebėsenos rodiklius analizuoti dar anksti.

21

7. STRATEGINĖS STEBĖSENOS PRADINĖS

PADĖTIES IR POVEIKIO RODIKLIŲ ANALIZĖ

Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė parodo, ar

Strategija duoda platesnį ekonominį ir socialinį poveikį. Šie rodikliai skirti analizuoti

Strategijos poveikį per stebėsenos procesą. Strateginės stebėsenos pradinių ir poveikio

rodiklių analizė parodo pagrindines šių rodiklių raidos tendencijas ir yra pateikiama pagal

Programos kryptis. Tačiau šių rodiklių reikšmių augimas nebūtinai sietinas vien tik su

Programos ir Strategijos įgyvendinimu. Tikslesnį Programos indėlį į ekonominės ir

socialinės padėties raidą atskleis lygiagrečiai atliekamas Programos tarpinis vertinimas.

Kai kurie iš šiame skyriuje analizuojamų rodiklių taip pat aptariami ir šios ataskaitos 2

skyriuje (socialinės-ekonominės situacijos apžvalga 2006-2009 m.). Programos

strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodikliai pagal kryptis pateikti 2

priedo 6-8 lentelėse.

2009 m. palyginti su 2008 m. darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir

miškininkystėje sumažėjo 28 proc. Rodiklio sumažėjimas greičiausiai susijęs su

ekonominio sunkmečio poveikiu. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės našumo

rodiklis vis dar atsilieka ir nuo ES – 27 šalių vidurkio. 2008 m. žemės ūkyje, medžioklėje

ir miškininkystėje sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui,

Lietuvoje sudarė 80 proc. ES-27 šalių atitinkamo rodiklio.

2009 m. palyginti su 2006 m. pirminiame sektoriuje sukurta BPV padidėjo 10,5

proc. (nuo 913,7 mln. EUR iki 1009,7 mln. EUR). 2006–2009 m. žemės ūkio dalis BVP

padidėjo nuo 4,3 iki 4,4 proc., todėl žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka

labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės

šakos – maisto pramonės – gamybos ir eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus

kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai

paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo (nuo 4,37

proc. 2008 m. iki 4,4 proc. 2009 m.).

Nors 2005–2009 m. žemės ūkio dalis BVP sumažėjo nuo 5,1 iki 4,4 proc. (2013 m.

tikslas jau sėkmingai pasiektas), tačiau žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka

labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės

šakos – maisto pramonės – gamybos ir eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus

kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai

paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo (nuo 4,37

proc. 2008 m. iki 4,4 proc. 2009 m.).

Viena iš lėtos privačių miško valdų plėtros (privačių miškų plotai didėja lėtai)

priežasčių yra silpnai išvystyta miškų infrastruktūra. Pagal veiklos sritį „Miškų

infrastruktūros gerinimas“ siekiama gerinti priėjimą prie miško žemės, privačiuose

miškuose plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir gerinant miško kelių būklę. Taip

pat siekiama „Natura 2000“ tinklui nepriklausančiose teritorijose įrengti ar atnaujinti

miško sausinimo sistemas. Tokiu būdu miško kelių infrastruktūra bus geriau pritaikyta

žemės ir miškų ūkio veiklai ir turės įtakos geresniems ūkių veiklos rezultatams ir jų

konkurencingumui ES rinkoje.

2009 m. palyginti su 2008 m. darbo našumo maisto pramonėje rodiklis sumažėjo

6,5 proc. Rodiklio sumažėjimas susijęs su ekonominio sunkmečio poveikiu, o konkrečiau

su maisto pramonės įmonių eksporto sumažėjimu 2009 m. Tačiau 2006 m. palyginti su

2008 m. duomenimis, darbo našumas maisto pramonėje išaugo 4.500 tūkst. EUR/VSD.

2009 m. palyginti su 2006 m. maisto pramonės kuriama bendroji pridėtinė vertė

sumažėjo 25 proc. Tai taip pat sietina su ekonominio sunkmečio poveikiu.

7.1. I kryptis

22

Didėja valdų narių iki 40 m. dalis. Tai rodo, kad valdų narių amžiaus struktūra

kaime pastebimai gerėja. Prie to prisideda ir priemonių „Ankstyvas pasitraukimas iš

prekinės žemės ūkio gamybos“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimas. 2009 m.

pagal priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ mokymo kursuose dalyvavo

78.872 asmenų. Tai rodo žemės ir miškų ūkyje dirbančių žmonių kvalifikacijos augimą.

7.2. II kryptis

Duomenys rodo, jog plotas, kuriame plėtojamos ekologinio ūkininkavimo veiklos,

per visą laikotarpį didėjo, nors ūkių skaičius sumažėjo. Ekspertų vertinimu ekonominiu

atžvilgiu ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje artimiausioje ateityje gali tapti ypač

perspektyvi ir pagyvinti mūsų šalies ekonomiką.“8 Atsižvelgiant į tai, „Agrarinės

aplinkosaugos išmokos“ priemonės „Ekologinio ūkininkavimo programa“ yra labai

savalaikė ir itin populiari tarp pareiškėjų.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje dėl žemės reformos ir būtinybės žemės ūkio

sektoriui prisitaikyti prie laisvos rinkos ekonomikos sąlygų atsirado nemažai apleistų ir

nedirbamų žemės plotų. Norint juose atgaivinti ūkinę veiklą, būtina galvoti apie jų

panaudojimą ne žemės ūkio veiklai. Viena iš tokių alternatyvų – miškininkystė.

Tendencijos šioje srityje yra neblogos: 2008 m. miškų urėdijos atkūrė 9300 ha miško, o

2007 m. – 10000 ha. Duomenys rodo, jog 2009 m. palyginti su 2004 m. Lietuvoje

sumažėjo spygliuočių medžių (nuo 58,1 proc. iki 56,4 proc.) ir padaugėjo lapuočių

medžių ( nuo 41,9 proc. iki 43,6 proc.).

Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos vaidina svarbų vaidmenį

išsaugojant biologinę įvairovę ir buveines, taip pat kraštovaizdžius ir dirvožemio kokybę.

Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos taikomos neintensyviai, joms reikia

mažai sąnaudų, jos neretai pasižymi didele struktūrine įvairove. Be to, pagrindinė šios

sistemos savybė – dažnai pasitaikanti kartu su kitais pusiau natūraliais požymiais, – tai,

gyvulių šėrimas pusiau natūraliais augalais. 2009 m. didelės gamtinės vertės vietovės

sudarė 35 proc. ŽŪN.

7.3. III kryptis

2009 m. užimtųjų ne žemės ūkio sektoriuje dalis sudarė 90,7 proc. Tai žymiai

daugiau nei 2013 m. tikslas – 72 proc. Kaimo gyventojų, užimtų paslaugų sektoriuje,

skaičius padidėjo nuo 34,7 proc. (2005 m.) iki 47,6 proc. (2008 m.). Todėl III krypties

skiriamas dėmesys žemės ūkiui alternatyviai veiklai, kaip pagrindinei galimybei sukurti

naujas darbo vietas kaimo vietovėse, užtikrinti pakankamas kaimo gyventojų pajamas,

sumažinti jų priklausomybę nuo žemės ūkio ir tokiu būdu pagerinti gyvenimo kokybę

kaime, padaryti kaimą patrauklų gyventi ir dirbti, yra ypač aktualus.

2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588 kaimo turizmo sodybos, arba 18 proc.

daugiau nei 2005 m. Daugiausiai kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos,

Zarasų rajonų savivaldybėse. Tačiau 2013 m. tikslas - 1300 kaimo turizmo sodybų – dar

nėra pasiektas. Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kaime daugėja: 2008 metais jų buvo 9,5

tūkst., iš jų 74 proc. – mikroįmonės (įmonės iki 10 darbuotojų). Tarp kaimo smulkių ir

vidutinių įmonių dominuoja paslaugų įmonės, užsiimančios prekyba, teikiančios

maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. 2008 m. tokios įmonės sudarė 51 proc. visų

kaimo smulkių ir vidutinių įmonių. 2008 m. vidutiniškai 1 000 kaimo gyventojų teko 8,6

MVĮ (2005 m. – 8 MVĮ). Nuo ES analogiško rodiklio Lietuva atsilieka tris kartus. 2013 m.

tikslas - 1000 Lietuvos kaimo gyventojų tenka 9 MVĮ – dar nėra pasiektas.

8 Mintys iš bendro Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio universiteto 2009 m. išleisto leidinio „Ekologinio žemės ūkio pagrindai“, kurio

autoriai – prof. habil. dr. Petras Lazauskas ir prof. (HP) dr. Vytautas Pilipavičius. Šis leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Agrarinės aplinkosaugos kompetencijų ugdymas“.

23

2009 m. grynosios migracijos rodiklis kaimo vietovėse yra - 4,408. Nors mieste

neto emigracija yra daugiau nei 2 kartus didesnė nei kaime, tačiau santykinai

išvykusiųjų iš kaimo dalis yra didesnė, nes bendras gyventojų skaičius kaime yra tris

kartus mažesnis nei mieste. Sumažėjo savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaimo

vietovėse. 2009 m. šis skaičius siekė 71 400 asmenų, o 2004 m. – 138 300 asmenų.

Šis sumažėjimas taip pat bent iš dalies gali būti siejamas su emigracija.

Plačiajuosčio interneto aprėpties kaimo vietovėse didinimas padeda kurti palankias

sąlygas kaimo vietovių plėtrai, atskirties tarp kaimo ir miesto mažinimui, naujų paslaugų

ir darbo vietų kūrimui bei gyvenimo kokybės kėlimui. 2008 m. palyginti su 2005 m.

plačiajuosčio interneto aprėptis padidėjo 25 proc. Tikimasi, kad įgyvendinus RAIN2

projekto (finansuojamas iš ERPF) ir pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą

suplanuotas Programos priemones bus pasiekti tikslai gerokai padidinti ir plačiajuosčio

ryšio padengimą, ir interneto vartotojų skaičių.

Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė iš esmės rodo

teigiamas tendencijas daugelyje sričių. Išsamesnį Programos indėlį į ekonominės ir

socialinės padėties raidą parodys lygiagrečiai atliekamas Programos tarpinis vertinimas.

24

8. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS IR

INDĖLIO Į STRATEGIJOS TIKSLŲ IR PRIORITETŲ

ĮGYVENDINIMĄ APIBENDRINIMAS

Dauguma Programos I krypties priemonių

pagal rezultatyvumo vertinimą (žr. 4 skyrių)

priskiriamos gerą ar puikią pažangą padariusių grupėms. Vienintelė priemonė –

„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ priskiriama grupei, kuriai reikalinga pažanga.

Šios priemonės paramos lėšų įsisavinimas vėluoja, nes paramos gavėjai delsia pateikti

mokėjimo prašymus. Vadovaujantis finansinio įgyvendinimo rezultatais (žr. 3 skyrių),

ypač didelę pažangą I krypties priemonės padarė per 2009 m., kai paramos gavėjams

išmokėta net 91 proc. visos 2007 – 2009 m. išmokėtos paramos. 2009 m. pabaigoje

paramos gavėjams jau buvo išmokėta 25 proc. paramos nuo visos 2007-2013 m.

suplanuotos sumos. 2009 m. palyginti su 2008 m. pareiškėjų prašomų skirti lėšų suma

sumažėjo maždaug penktadaliu. Manoma, kad taip yra dėl to, jog paramos gavėjai

pradėjo naudotis supaprastinta paramos gavimo tvarka smulkiems (iki 43.400 EUR

(150.000 Lt)) investiciniams projektams pagal priemones „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir „Žemės ūkio produktų

perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Pozityvią įtaką paramos lėšų įsisavinimui

turėjo finansinės inžinerijos priemonės, kurios suteikė galimybę pareiškėjams gauti

lengvatines paskolas. Supaprastinta tvarka ir finansinės inžinerijos priemonės sudarė

sąlygas tęsti investicinius projektus sunkmečio sąlygomis, kai ūkininkų ir bendrovių

pajamos ir kreditavimo galimybės sumažėjo. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo

rezultatais (žr. 5 skyrių), visos Programos I krypties priemonės priskiriamos priemonių

grupei, kurių efektyvumas „puikus“.

I krypties bendrasis tikslas yra: „plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus

žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius“. Tikimasi, kad žinių ir inovacijų perdavimas

kartu su investicijomis į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą sudarys sąlygas didėti Lietuvos

žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumui. Pagrindiniai I krypties

prioritetai yra šie:

I.1. prioritetas. Žemės ūkio ir miško valdų struktūros gerinimas;

I.2. prioritetas. Modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio kėlimas;

I.3. prioritetas. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas.

Veiklos sritimis pagal šį I.1 prioritetą

sprendžiamos ūkininkų senėjimo tendencijos

ir nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros

problemos. Ypač svarbu gerinti ūkių struktūrą, siekiant didinti našumą ir gerinti

produkcijos kokybę, mažinti gamybos sąnaudas ir užtikrinti pakankamą investicijų

grąžą. To siekiama įgyvendinant ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio

gamybos programą, padedant pusiau natūriniams ūkiams tapti perspektyviais prekiniais

ūkiais, skatinant ūkininkauti jaunimą, nes senyvo amžiaus ūkininkai yra mažiau

pasirengę modernizuoti ūkius, jiems trūksta ūkio vadybos žinių. Kaip rodo

ankstesniuose skyriuose pateikti I krypties priemonių finansinio įgyvendinimo

duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Ankstyvas

8.1. Programos I kryptis „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus

konkurencingumo didinimas“

I krypties įgyvendinimo

pažangos apibendrinimas

I krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą

25

pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Pusiau

natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo

infrastruktūra“ sėkmingai prisideda prie ūkininkų senėjimo tendencijos mažinimo ir

nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros problemos sprendimo.

Pagal I.2 prioritetą įgyvendinamomis veiklos sritimis siekiama kelti

modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos

gamybos, perdirbimo ir miškų ūkio sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad: 1) ūkiai atitiktų

ES Nitratų direktyvos reikalavimus, 2) būtų gaminami didesnės pridėtinės vertės

produktai, 3) pakankama lietuviškų produktų rinkodara, didinanti kaimo gyventojų

pajamas, ir 4) būtų pasiektas aukštesnis gyvenimo lygis. Kaip rodo ankstesniuose

skyriuose pateikti Programos I krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,

rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų

perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ sėkmingai prisideda prie modernizacijos,

technologijos, inovacijos lygio kėlimo.

Pagal I.3 prioritetą veiklos sritimis siekiama stiprinti kaimo vietovių žmogiškuosius

išteklius, taip sprendžiant ribotų galimybių, nepakankamo mokymo ir informacijos

trūkumo problemas. Nors Lietuvos ūkininkai ir kaimo gyventojai turi geras sąlygas

konsultuotis bendro pobūdžio klausimais dėl tradicinių gamybos metodų, ūkio

ekonomikos ir apskaitos, tačiau, kaip nurodoma Strategijoje, trūksta specializuotų

konsultacijų ir mokymo programų ekologinio ūkininkavimo, aplinkosaugos ir kitų

reikalavimų įgyvendinimo, bendruomenės plėtros ir partnerystės, rinkodaros ir veiklos

įvairinimo srityse. Todėl, įgyvendinant I.3 prioriteto priemones, siekiama užtikrinti tokio

pobūdžio konsultavimo paslaugų teikimą kaimo gyventojams. Tikimasi, kad,

įgyvendinus šias priemones, sustiprės dirbančiųjų žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros

srityse verslumo įgūdžiai, o tai savo ruožtu sustiprins žemės, maisto ir miškų ūkio

sektorių konkurencingumą. Kaip rodo ankstesniuose skyriuose pateikti Programos I

krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo

vertinimas, priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ sėkmingai prisideda

prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse. Priemonės „Naudojimasis

konsultavimo paslaugomis“ lėšos įsisavinamos lėčiau, todėl ši priemonės kol kas ribotai

prisideda prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse.

26

II kryptyje sutelktos neinvesticinės

priemonės skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio

gerinimui. Vadovaujantis rezultatyvumo vertinimu

(žr. 4 skyrių), dauguma šios krypties priemonių priskiriamos priemonių grupei, kuriai

reikalinga pažanga. Tik priemonė „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis,

išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ priskiriama puikiai

įgyvendinamų priemonių grupei, o dvi priemonės – „Miškininkystės potencialo

atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ ir „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos,

susijusios su direktyva 2000/60/EB“, - priskiriamos gerai įgyvendinamoms

priemonėms. Kitų priemonių pažanga lėtesnė pagrinde dėl to, kad jos yra

kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad paramos gavėjai pirma patys patiria

sąnaudas, o vėliau teikia prašymus kompensavimui. Todėl tikėtina, kad didelė dalis

2009 m. paramos gavėjų prašymų bus pateikta tik 2010 m. II krypties priemonės

lėčiau įgyvendinamos dar ir dėl to, kad nedidelės išmokos sunkiai atperka

administracines sąnaudas susijusias su dalyvavimu priemonėje. Vadovaujantis

finansinio įgyvendinimo rezultatais (žr. 3 skyrių), 2009 m. II krypties paramos

įsisavinimas spartėjo – per metus išmokėta 56 proc. visos 2007 – 2009 m. išmokėtos

paramos. Iki 2009 m. pabaigos paramos gavėjams išmokėta 23 proc. visos 2007-2013

m. suplanuotos sumos. 2009 m. paraiškų surinkimas taip pat truputį gerėjo lyginant su

ankstesniais metais. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo rezultatais (žr. 5 skyrių),

visos Programos II krypties priemonės priskiriamos priemonių grupei, kurių

efektyvumas „puikus“.

II krypties bendrasis tikslas yra „gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti

biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant

subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą.“ Pagal II kryptį finansuojamomis veiklos

sritimis siekiama skatinti aplinką tausojančią ūkininkavimo praktiką, saugoti ir

stiprinti biologinę įvairovę, kraštovaizdį, vandens ir dirvožemio išteklius tiek didelės

gamtinės vertės, tiek tradicinėse agrarinėse vietovėse bei mažinti klimato kaitą.

Pagrindiniai II krypties prioritetai yra šie:

II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika;

II.2. prioritetas. Klimato kaitos mažinimas;

II.3. prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės

bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra.

Pagal II.1 prioritetą siekiama riboti

ūkininkavimo veiklos intensyvumą didelės

gamtinės ir kraštovaizdžio vertės vietovėse.

Todėl įgyvendinama agrarinės aplinkosaugos

priemonės Ekologinio ūkininkavimo programa, skatinanti tausoti kraštovaizdį ir aplinką.

Pagal šią programą parama teikiama įgyvendinamiems papildomiems veiksmams, kurie

viršija privalomuosius aplinkosaugos reikalavimus ir padeda išsaugoti kaimo

kraštovaizdį, gerina vandens kokybę ir mažina žemės ūkio maistinių medžiagų

patekimą į vandens telkinius, skatina auginti vietines retas Lietuvos gyvulių ir naminių

paukščių veisles (agrarinės biologinės įvairovės tikslais), gerina dirvožemio kokybę bei

būklę.

Kadangi dirvožemio erozija ir rūgštėjimas taip pat kelia didelių problemų aplinkai,

įgyvendinamos tinkamos agrarinės aplinkosaugos programos, siekiant kiek įmanoma

sumažinti šias problemas. Be to, dėl šių priemonių įgyvendinimo plotuose ribojamo

trąšų naudojimo sumažės vandens tarša maistinėmis medžiagomis – intensyvaus

8.2. Programos II kryptis „Aplinkos ir

kraštovaizdžio gerinimas“

II krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas

II krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą

27

ūkininkavimo padarinys. Prioritetas taip pat teikiamas erozijai neatsparių žemės plotų

apželdinimui mišku, atsižvelgiant ir į kitus svarbus aplinkosaugos kriterijus. Kaip rodo II

krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo

vertinimas, priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir jos sudėtyje esančios

„Ekologinio ūkininkavimo programos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, pagal

rezultatyvumo vertinimą ši priemonė yra „reikalinga pažanga“ grupėje, todėl ji kol kas

ribotai prisideda prie aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo

vietovėse.

Tikimasi, kad II.2 prioriteto priemonės prisidės prie Lietuvos miškingumo didinimo

programoje užsibrėžto tikslo – per artimiausius 20 metų Lietuvos miškingumą padidinti

3 proc. Kad miškas būtų želdinamas nedarant žalos aplinkai ir nepažeidžiant gamtinių

vertybių, parengtos žemėtvarkos schemos. Schemose nustatomos miškui želdinti

tinkamos teritorijos, atsižvelgiant į aplinkosaugos (biologinės įvairovės, vandens ir

dirvožemio kokybės, erozijos, kraštovaizdžio ir t. t.), ekonominius ir socialinius

aspektus. Parama teikiama šiose nustatytose teritorijose esančių žemės plotų

apželdinimui. Be to, siekiant užtikrinti, kad apželdinimas mišku būtų kiek galima

naudingesnis biologinei įvairovei ir aplinkai, taip pat siekiama įtvirtinti subalansuoto

miško tvarkymo principus. Įgyvendinant šias schemas, daug dėmesio skiriama mišrių

želdinių, kuriuose daugiausia lapuočių, įveisimui, miško perimetro nustatymui, vietinių

rūšių medžių sodinimui ir atvirų zonų formavimui. Visa parama miškų ūkio plėtrai yra

viena svarbiausių kovos su klimato kaita priemonių.

Kaip rodo II krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo

bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir

prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų

aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, visos šios

priemonės pagal rezultatyvumo vertinimą priskiriamos „reikalinga pažanga grupei“,

išskyrus priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių

įdiegimas“, kuri priskiriama „gerą“ pažangą padariusių priemonių grupei. Todėl šios

priemonės kol kas ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

II.3 prioritetu siekiama užtikrinti, kad didelės biologinės įvairovės plotuose būtų

taikomi tinkami ūkininkavimo metodai ir miško tvarkymo praktika. Todėl veiklos sritimis

pagal šį prioritetą siekiama skatinti „Natura 2000“ tinklo vietovių ūkininkus ir miško

savininkus taikyti tokią praktiką, kad būtų išsaugotos esamos gamtos vertybės. Gamtos

vertybes tausojančios ūkininkavimo ir miškininkystės sistemos ūkininkams ir miško

savininkams retai duoda pelno, nes ekologinio ūkininkavimo pridėtinė vertė

neįskaičiuojama į vartotojų mokamą kainą. Todėl ūkininkams iš EŽŪFKP lėšų mokama

už šiuos aplinkosaugos „produktus“, dėl kurių gerėja saugomos gyvūnijos, augalijos ir

natūralių bei pusiau natūralių buveinių būklė.

Kita vertus, yra plotų, kuriuose nepalaikoma reikiamo lygio ekonominė veikla ir

tai kelia grėsmę jose esančioms gamtinėms vertybėms, taip pat plotų, kurie ateityje

veikiausiai bus apleisti, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų. Todėl būtina įgyvendinti

veiksmus, skatinančius tų vietovių gyventojus verstis tinkama ekonomine veikla,

nedarančia žalos aplinkos vertybėms. Šiuo tikslu pasitelkiama „Natura 2000“ priemonė

ir parama ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse,

želdinimas mišku ir subalansuota miškų ūkio plėtra.

Kaip rodo II krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo

bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“

tinklo miško vietovėms)“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos

efektyviai, tačiau lėčiau, abi priemonės pagal rezultatyvumo vertinimą priskiriamos

„reikalinga pažanga“ grupei, todėl šios priemonės kol kas ribotai prisideda prie

biologinės įvairovės išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių

vietovių plėtros. Priemonių „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva

2000/60/EB“ ir „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas

vietoves“ lėšos įsisavinamos sparčiai ir efektyviai, pirmoji priemonė pagal

28

rezultatyvumo vertinimą priskiriama „gerą“ pažangą padariusių priemonių grupei, o

antroji – „puikią“ pažangą padariusių priemonių grupei, todėl šios priemonės sėkmingai

prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių

agrarinių vietovių plėtros.

III kryptyje sutelktos investicinio pobūdžio

priemonės, skirtos veiklos įvairinimui kaimo

vietovėse. Pagal rezultatyvumo vertinimo rezultatus

(žr. 4 skyrių), visos šios krypties priemonių

priskiriamos priemonių grupei, kuriai reikalinga pažanga. Visoms priemonėms

priskirtina 2009 m. pabaigoje vis dar nefiksuojamos tikėto lygio pažangos priežastis –

metų antroje pusėje surinkta ir iki metų pabaigos neįvertinta didžioji dalis viso

laikotarpio (šių) priemonių paraiškų. Būtent todėl projektai dar nepradėti įgyvendinti, o

lėšų įsisavinimo apimtys yra santykinai mažos. Pagal finansinio įgyvendinimo rezultatus

(žr. 3 skyrių), iki 2009 m. pabaigos paramos gavėjams išmokėta 0,3 proc. visos 2007-

2013 m. suplanuotos sumos. Kita vertus, 2009 m. išmokėta visa 2007 – 2009 m.

išmokėta parama. Tai rodo, kad paramos įsisavinimas pagal šios krypties priemones

palaipsniui spartės ir ilgainiui gali pasiekti gerai vertintiną lygį. 2009 m. lyginant su

ankstesniais metais paraiškų surinkimas taip pat gerėjo. 2008 m. pradėjus rinkti

paraiškas pagal III krypties priemones, pirmaisiais metais jų buvo pateikta 221, o 2009

m. daugiau nei dvigubai daugiau – 503. 2009 m. didžiąją dalį gautų dokumentų sudarė

pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ teikti ir teigiamai įvertinti projektiniai

pasiūlymai, kurių pagrindu būsimais programos įgyvendinimo metais bus parengtos ir

pateiktos paraiškos. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo rezultatais (žr. 5 skyrių),

visos Programos III krypties priemonės priskiriamos priemonių grupei, kurių

efektyvumas „puikus“, tačiau iš esmės III krypties priemonių įgyvendinimas tik

įsibėgėja ir objektyviau įvertinti pasiekimus bus galima sulaukus galutinių projektų

veiklų rezultatų.

III krypties bendrasis tikslas yra „gerinti gyvenimo kokybę ir didinti

gyventojų užimtumą kaimo vietovėse“. Pagrindiniai III krypties prioritetai yra šie:

III.1. prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas;

III.2. prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros, gyventojų gyvybės ir jų

turto apsaugos gerinimas, kaimo paveldo apsauga ir puoselėjimas.

III.1 prioritetas suformuluotas siekiant

mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo

žemės ūkio pajamų, kurti alternatyvias darbo

vietas ir didinti pajamų lygį kaimo vietovėse. Akivaizdu, kad kaimo gyventojai yra per

daug priklausomi nuo žemės ūkio, taigi, atsižvelgiant į esamas svarbiausias santykines

kaimo vietovių stiprybes, pirmenybė teikiama kaimo turizmo ir amatų plėtrai – ši veikla

ne tik sukurs papildomų darbo vietų, bet ir stiprins Lietuvos kaimo identitetą bei

kultūrą.

Kaip rodo III krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,

rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio

veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“lėšos

įsisavinamos efektyviai, bet lėčiau, pagal rezultatyvumo vertinimą visos šios priemonės

8.3. Programos III kryptis

„Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“

III krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas

III krypties indėlis į

strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą

29

priskiriamos „reikalinga pažanga“ priemonių grupei, todėl jos kol kas ribotai prisideda

prie alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo.

Pagal III.2 prioritetą siekiama didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą ir

saugumą. Savivaldybės skiria daug dėmesio kaimų atnaujinimui: atnaujinami apleisti

kultūros ir istorijos objektai, dvarai, bibliotekos, kaimo vietovėse kuriamos žaliosios

zonos ir t. t., siekiant, kad kaimo vietovės taptų patrauklios tiek jų dabartiniams

gyventojams, tiek naujakuriams, norintiems kaimo vietovėje užsiimti verslu. Siekiant

kaimo vietoves padaryti patrauklesnes būtina jas ne tik gražinti, renovuoti, bet ir

modernizuoti, įskaitant galimybių kaimo gyventojams naudotis plačiajuosčiu ryšiu

sudarymą. Todėl pagal šį prioritetą EŽŪFKP lėšos skiriamos kaimams atnaujinti, didinti

gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos lygį sodybose ir kitose nutolusiose

gyvenamosiose kaimo vietovėse bei plačiajuosčiam ryšiui plėtoti.

Kaip rodo III krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,

rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

lėšos iki 2009 m. pab. nepradėtos įsisavinti, todėl ši priemonė kol kas neprisideda prie

socialinės ir fizinės infrastruktūros, gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos gerinimo,

kaimo paveldo apsaugos ir puoselėjimo.

30

IV kryptyje priemonės įgyvendinamos

LEADER metodu, kuris remiasi vietos veiklos

grupių (VVG) iniciatyvų įgyvendinimu. Viena iš

krypties priemonių -„Tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas“ -pradėta

įgyvendinti tik 2010 m. dėl užsitęsusių priemonės įgyvendinimo principų diskusijų su

kitomis ES šalimis narėmis. Dėl šios priežasties jos rezultatyvumas įvertintas kaip

„reikalinga pažanga“, o efektyvumo įvertinti kol kas neįmanoma. Puikiai rezultatyvumo

prasme įvertintoje „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo priemonėje iki 2009 m.

pabaigos sudaryta sutarčių daugiau nei pusei visos 2007-2013 m. laikotarpiui

suplanuotos sumos. Pagal finansinio įgyvendinimo rezultatus (žr. 3 skyrių), pastarajai

priemonei įgyvendinti skirta suma sudaro daugiau nei devynis dešimtadalius visoms

krypties priemonėms įgyvendinti suplanuotos sumos. Vertinant mokėjimo prašymų

pateikimo prognozes galima teigti, kad 2010 m. krypties finansinio įgyvendinimo

rodikliai ženkliai pagerės. Gerai įgyvendinami ir tie priemonės produkto rodikliai,

kuriems stebėsenos duomenys jau buvo renkami. Priemonės efektyvumas taip pat

nevertintas, nes išmokėjimų 2009 m. nebuvo.Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams

įgyti ir aktyviai pritaikyti“ priskirta priemonėms, kurių rezultatyvumas „geras“, nes

išmokėta jau daugiau kaip 40 proc. lėšų ir paremta daugiau kaip pusė suplanuotų

projektų. Dėl šios priežasties priemonės efektyvumas vertinamas kaip “puikus“.

IV krypties bendrasis tikslas yra „skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas

ir partnerystės ryšius“. Pagrindiniai IV krypties prioritetai yra šie:

IV.1. Vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimas bei žmogiškųjų

gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros

strategijas.

Veiklos sritimis pagal kryptį „LEADER

metodo įgyvendinimas“ siekiama skatinti

vietos iniciatyvą ir partnerystės ryšius,

įtraukiant į veiklą kaimo bendruomenes, vietos verslo ir vietos savivaldos atstovus.

Akivaizdžiai būtina skatinti ir ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus bendradarbiauti

rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, pasitelkiant viešojo, ekonomikos ir

socialinio sektorių atstovų (iš kurių suformuojamos vietos veiklos grupės) išteklius,

žinias ir įgūdžius.

LEADER metodas pagrįstas „iš apačios į viršų“ principu, kuriuo siekiama stiprinti

ryšį tarp vietos lygmeniu priimamų sprendimų, gerinti valdymo kokybę, stiprinti kaimo

vietovių socialinį kapitalą ir, svarbiausia, gerinti gyvenimo kokybę. Vietos plėtros

strategijų įgyvendinimas siejamas su visomis III krypties priemonėmis, kuriomis

siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. VVG į savo vietos plėtros

strategijas gali įtraukti visas priemones iš III krypties priemonių sąrašo, taip pat

planuoti naujas, Kaimo plėtros programoje nenumatytas priemones, kuriomis siekiama

įgyvendinti III krypties tikslus.

Kaip rodo IV krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,

rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas“ paramos lėšos nebuvo išmokėtos iki 2009 m. pab., o priemonė

„Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ iki 2009 m. pab. visai nepradėta

įgyvendinti, todėl šios priemonės kol kas neprisideda prie IV.1 prioriteto įgyvendinimo.

Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ pagal

rezultatyvumo vertinimą priskiriama „geras“ priemonių grupei, o pagal efektyvumo

vertinimą „puikiai“ grupei. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad kol kas ji ribotai

8.4. Programos IV kryptis „LEADER

metodo įgyvendinimas“

IV krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas

IV krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą

31

prisideda prie IV.1 prioriteto įgyvendinimo, tačiau įgyvendinimo būklė leidžia tikėtis

pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Apibendrinus Programos įgyvendinimo pažangą ir indėlį į Strategijos

tikslų ir prioritetų įgyvendinimą, daromos tokios bendros išvados:

(1) Bendri Strategijos krypčių tikslai ir prioritetai suformuluoti

teisingai, jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Tai patvirtina bendrai labai

aukštas paramos gavėjų aktyvumas, didžiąja dalimi sėkmingas paramos

projektų įgyvendinimas ir pasiekiami rezultatai.

(2) Specialiosios Strategijos nuostatos lanksčiai derinamos prie

besikeičiančių aplinkos sąlygų, atliekant Strategijos nuostatų pakeitimus ir

lėšų perskirstymus tarp priemonių. Tai užtikrina tęstinį Strategijos ir

Programos priemonių tinkamumą, bendrai aukštą jų rezultatyvumą ir

efektyvumą.

32

9. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO DERĖJIMAS

NACIONALINIŲ IR ES PRIORITETŲ, POLITIKŲ,

STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ IR FINANSINIŲ

INSTRUMENTŲ ATŽVILGIU

Nacionalinė bendroji strategija 2007-2013 m. laikotarpiui

Nacionalinės bendrosios strategijos 2007-2013 m. (toliau – NBS) prioritetai yra

konkurencinga ekonomika, informacinė visuomenė, socialinė ir teritorinė sanglauda.

Įgyvendinami Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos prioritetai (toliau-

Strategija) prisideda prie NBS prioritetų įgyvendinimo. Ankstesniuose skyriuose

pateikta analizė rodo, kad sėkmingiausiai įgyvendinami šie Strategijos prioritetai:

žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas ir aplinkos bei kraštovaizdžio

gerinimas, todėl Strategijos įgyvendinimas labiausiai prisideda prie NBS prioritetų:

konkurencinga ekonomika ir socialinė ir teritorinė sanglauda įgyvendinimo.

Įgyvendinant Europos Sąjungos paramos priemones finansuojamas iš Europos

regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF)

ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF), atliktas kruopštus šių fondų paramos atskyrimas,

siekiant išvengti ES finansuojamų priemonių dubliavimosi, nustatyti aiškias takoskyras

tarp jų bei užtikrinti parengtų veiksmų programų nuostatų suderinamumą.

Žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. nacionalinis strateginis planas

Strategija neapima žuvininkystės sektoriaus, todėl žuvininkystės sektoriaus 2007-

2013 m. nacionalinis strateginis planas ir Strategija papildo vienas kitą.

2002 m. Seimo patvirtinta ilgalaikė Lietuvos plėtros strategija

Ilgalaikėje Lietuvos plėtros strategijoje nurodyti ilgalaikiai valstybės raidos

prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.

Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, kad Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo

plėtros strategijos įgyvendinimas (per Programos I ir III krypties priemonių

įgyvendinimą) sėkmingai prisideda prie žinių visuomenės ir konkurencingos ekonomikos

prioritetų įgyvendinimo.

Seimo 2008 m. liepos 1 d. Nutarimu Nr. IX-987 priimtas Žemės ūkio,

maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas

Šis įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus,

Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir

kaimo plėtrai įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos

priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką

įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas,

įstaigas ir kitus juridinius asmenis. Šio įstatymo nuostatos dera su Strategijos

nuostatomis.

Seimo 1996 m. nutarimu Nr. I-1550 patvirtinta Valstybinė aplinkosaugos

strategija

9.1. Strategijos įgyvendinimo

derėjimas su kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais

33

Valstybinės aplinkosaugos strategijos prioritetai yra aplinkos kokybės, gamtos

išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas, aplinkosauga ūkinės veiklos

srityje. Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, kad Nacionalinės 2007-2013 m.

kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas (per Programos II krypties priemonių

įgyvendinimą) prisideda prie minėtų Valstybinės aplinkosaugos strategijos prioritetų

įgyvendinimo.

2002 m. priimta Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo

strategija

Vadovaujantis Lietuvos miškų ūkio politikos formavimo principais ir miškų ūkio

politikos kryptimis, įgyvendinama Lietuvos miškų ūkio plėtros strategija. Pagrindinis

šios strategijos tikslas – nustatyti svarbiausias miškų ūkio politikos įgyvendinimo

priemones laikotarpiui iki 2015 metų.

Bendroji miškų ūkio politikos kryptis:

1) miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas;

2) miškų nuosavybės formų įvairovės užtikrinimas;

3) visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;

4) visuomenės informavimas apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą;

5) miškų mokslo ir mokymo plėtra;

6) tarptautinių ryšių stiprinimas ir plėtra.

Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie

pirmos minėtos strategijos politikos krypties įgyvendinimo per šių Programos I ir II

krypties priemonių įgyvendinimą: „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Pirmas žemės

ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir

apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo

atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos

miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas

Patvirtintas Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis

planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo

ilgalaikę strategiją. Šiuo planu privalo remtis ūkio šakų plėtros strategijos, kiti valstybės

institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Nacionalinė 2007-2013 m. kaimo

plėtros strategija parengta atsižvelgiant į bendrojo plano nuostatas.

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija

Pagrindinių ūkio šakų, įskaitant žemės ūkį, poveikio aplinkai mažinimas didinant

ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas – itin

svarbus Lietuvos darnaus vystimosi prioritetas. Programos II krypties (aplinkos ir

kraštovaizdžio gerinimas) priemonių įgyvendinimas prisideda prie Nacionalinės darnaus

vystimosi strategijos įgyvendinimo ir su šia strategija dera.

Lietuvos Respublikos sveikatos programa

Pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai:

1. Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas;

2. Sveikatos santykių teisumas;

3. Gyvenimo kokybės pagerinimas.

Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, jog Programos III krypties

(„Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“) priemonės kol

kas ribotai prisideda prie trečiojo Lietuvos sveikatos programos tikslo įgyvendinimo.

34

Ekologinės žemdirbystės veiksmų planas

Siekiant laikytis Ekologinės žemdirbystės veiksmų plano nuostatų ir taip pat

atsižvelgiant į dideles ekologinių produktų gamybos Lietuvoje galimybes, parama

teikiama ir ekologinių produktų gamybai, ir prekybai. Kaip rodo 8.2 poskyryje pateikta

analizė, Programos II krypties priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir jos

sudėtyje esančios „Ekologinio ūkininkavimo programos“ lėšos įsisavinamos efektyviai,

tačiau lėčiau, todėl šios priemonės kol kas ribotai prisideda prie aplinką tausojančios

ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo vietovėse

Europos Komisijos nuostatos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių

Vienas pagrindinių nacionalinės energetikos politikos tikslų, nurodytų Energetikos

įstatyme ir Lietuvos nacionalinėje strategijoje, yra energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos šaltinių, kurie iki 2010 turėtų sudaryti 12 proc. visų energijos išteklių.

Įgyvendinant minėtą strategiją remiamas atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip

medienos kuras, biokuras, biodujos, naudojimas ir gamyba. Programos I krypties

priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas“ II krypties apželdinimo mišku priemonių ir III krypties

priemonių ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“

įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie šių tikslų siekimo, tačiau kol kas šios .

Klimato kaitos strategija

Klimato kaitos mažinimas yra vienas iš Programos II krypties prioritetų. Jam

įgyvendinti numatytas keletas veiksmų, tokių kaip Nitratų direktyvos reikalavimų

įgyvendinimas, aplinkai palankios ūkininkavimo praktikos, kuri mažintų ir su

augalininkyste, ir su gyvulininkyste susijusios oro taršos kiekius, skatinimas. Kaip rodo

8.2 poskyryje atlikta analizė, priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir

prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų

aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, todėl šios

priemonės kol kas ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo

ES miškininkystės strategija

Pagrindiniai būsimos privačių miškų sektoriaus, kurio svarba vis didėja, plėtros

prioritetai nustatyti 2002 m. priimtoje Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo

strategijoje (žr. 10.1 poskyrį), kuri buvo suderinta su ES miškininkystės strategijos

nuostatomis. Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas

prisideda prie minėtos strategijos įgyvendinimo per šių Programos I ir II krypties

priemonių įgyvendinimą: „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Pirmas žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos

žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas

ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų

aplinkosaugos išmokos“.

Dirvožemio apsaugos, tausojančio pesticidų naudojimo ir oro taršos

strategija

Šioje strategijoje tarp pagrindinių aplinkos komponentų didelis dėmesys skiriamas

poreikiui apsaugoti dirvožemį ir orą. Iš tiesų, visi veiksmai, kurie įgyvendinami pagal

Programos II kryptį, prisideda prie dirvožemio ir oro apsaugos, skatina aplinkai palankią

ūkininkavimo praktiką, įskaitant tausojantį pesticidų naudojimą. Be to, visos be išimties

9.2. Strategijos įgyvendinimo

derėjimas su ES prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais

instrumentais

35

kitos pagal kitas kryptis įgyvendinamos priemonės turi atitikti valstybės nustatytus

aplinkosaugos reikalavimus, kurie užtikrina tinkamą gamtos išteklių, tokių kaip

dirvožemis, vanduo, oras, gamta, apsaugą.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas

Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodžio 11-12 d. susitarė dėl Europos

ekonomikos atkūrimo plano, kurio vertė apie 1,5 proc. ES BVP, t.y. apie 200 mlrd. eurų

(691 mlrd. Lt). Atsižvelgiant į Europos ekonomikos atgaivinimo plano prioritetinius

veiksmus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms sparčiau prisitaikyti prie

ekonominių sunkumų, EK Komunikatą Dėl geresnės informacinių ir komunikacinių

technologijų prieigos kaime, Strategijoje taip pat siekiama plėtoti plačiajuostį internetą

(pagal Programos III krypties priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“). Plačiajuosčio

interneto ryšio paslaugos įdiegimas kaimo vietovėse teigiamai įtakos gyvenimo kokybę.

ES Baltijos jūros regiono strategija

2009 m. spalio 29-30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo

pritarta ES Baltijos jūros regiono strategijai (toliau – ES BJRS). ES BJRS yra pirmoji

makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes – Daniją,

Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu

siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų 1) ekologiškai tvarus, 2) klestintis, 3)

patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir patikimas. Įgyvendinant ES BJRS

veiksmų planą, Lietuvai patikėta koordinuoti trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą:

stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą (kartu su

Suomija ir Švedija);

pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (kartu su Švedija);

sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą (kartu su Suomija).

Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie

ES BJRS pirmosios prioritetinės srities įgyvendinimo.

Teigiama sąveika su Europos žuvininkystės fondu

Pagrindiniai Strategijoje ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m.

nacionaliniame strateginiame plane nustatytų prioritetų teigiamos sąveikos aspektai yra

tokie:

Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus plėtrą užtikrina tausojantis ir

subalansuotas žuvų išteklių (gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros) naudojimas pagal

darnaus vystimosi principus. Tai labai prisideda prie veiksmų, finansuotinų iš EŽŪFKP

pagal Programos II krypties priemones, kur aplinkosaugos reikalavimams teikiamas

didelis prioritetas;

Iš abiejų fondų finansuojamais veiksmais siekiama padidinti perdirbimo

sektoriaus konkurencingumą investicijomis į modernias technologijas, kuriant geresnės

kokybės ir naujus produktus bei taikant naujoviškus požiūrius ir metodus;

Dirbančiųjų žuvininkystės sektoriuje gebėjimų stiprinimas gerina

gyvenančiųjų kaimo vietovėse žinių lygį, jų galimybes ir verslumo įgūdžius;

Parama iš Žuvininkystės fondo teikiama žuvininkystės regionų vietos veiklos

grupėms, rengiančioms vietos plėtros strategijas ir įgyvendinančioms su žuvininkyste

susijusius projektus. Pagal veiklos principus šios vietos veiklos grupės artimai siejasi su

kitomis (ne žuvininkystės regionų) Lietuvoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis.

Teigiama sąveika tarp BŽŪP 1-ojo ir 2-ojo ramsčių

Už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus žemdirbiams mokamos

tiesioginės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą. Pagal šią

schemą ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir

pasėlių plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. 2009 m. iš ES ir

nacionalinio biudžeto išmokėta 0,34 mlrd. eurų (1,16 mlrd. Lt) paramos. Tiesioginės

36

išmokos didina bazinį žemės ūkio sektoriaus pajamų lygį, ir tokiu būdu prisideda prie

Strategijos tikslų įgyvendinimo.

Be tiesioginių išmokų, taikomos bendrosios rinkos reguliavimo priemonės. Tai

pirmiausia pieno ir bulvių krakmolo kvotų sistema, garantinių ir intervencinių kainų

sistema, eksporto subsidijos, intervenciniai pirkimai, biodyzelino gamybos paramos

programa, išmokos, skiriamos už sausuosius pašarus ir linų pluoštą. Programos

santykis su šiomis priemonėmis yra papildantis ir ji jokiais kitais būdais nesikerta su

bendrosios rinkos reguliavimo priemonių tikslais. Programos priemonių realizavimas

padeda sumažinti bendrojo rinkų organizavimo finansinę naštą.

Mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas gerina išmokas pagal 1-ąjį ramstį

gaunančių žmonių gebėjimus laikytis nustatytų kompleksinio susiejimo reikalavimų.

Prie žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo taip pat reikšmingai prisideda kaimo

gyventojų verslumo įgūdžiai bei gebėjimai užsiimti alternatyviu žemės ūkiui verslu.

Koordinavimas su valstybės pagalbos priemonėmis

Siekiant užtikrinti Strategijos tikslų įgyvendinimą, valstybės teikiama pagalba

skiriama glaudžiai koordinuojant su Programa ir papildo veiklas, kurios finansuojamos

iš EŽŪFKP bei kitų struktūrinių fondų. Be to, valstybės teikiama pagalba nedubliuoja ES

teikiamos paramos.

37

10. LIETUVOS KAIMO TINKLO KŪRIMO IR VEIKLOS

APŽVALGA

Lietuvos kaimo tinklo (toliau – LKT) tikslas – sujungus su Programos ir kitų kaimo

plėtros, žemės ūkio, maisto ūkio tikslų įgyvendinimu susijusias žemės ūkio ir kaimo

nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas ir įstaigas, padėti užtikrinti

tinkamą Programos įgyvendinimą ir siekti darnios žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo

plėtros. LKT finansuojamas pagal programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį

„Nacionalinis kaimo tinklas“, LKT tikslas - remti su efektyviu Programos įgyvendinimu

susijusias veiklas: tinklo nariams teikti techninę pagalbą tarpregioniniam ir

tarptautiniam bendradarbiavimui, remti geros praktikos ir informacijos mainus bei

sklaidą tarp kaimo plėtros dalyvių. Tokiu būdu LKT prisideda ir prie Strategijos

įgyvendinimo. 2008 m. įkurtas LKT vienija prie kaimo plėtros prisidedančias

organizacijas ir institucijas. 2010 m. LKT skaičiuoja 350 narių, 2009 metais jų buvo tik

130.

2008 m. gruodžio 23 d. įvykus steigiamajam LKT posėdžiui, 2009-aisiais metais

buvo patvirtinti šios veiklos srities administravimą reglamentuojantys dokumentai:

veiksmų programa, veiksmų planas, LKT nuostatai, veiksmų programos ir veiksmų

planų įgyvendinimo taisyklės. 2009 m. taip pat buvo nustatyta ir suformuota kaimo

tinklo funkcinė struktūra, apimanti tinklo narius, tinklo komitetus ir jų sudėtį, tinklo

tarybą bei narystės tinkle klausimus nagrinėjančią darbo grupę.

Lietuvos kaimo tinklo finansavimui 2007-2013 m. numatyta 9,3 mln. EUR (32

mln. Lt) (9 proc. nuo visų priemonei „Techninė pagalba“ skiriamų lėšų). Vadovaujantis

Reglamento Nr. 1974/2006 41 straipsniu, išlaidos kaimo tinklui skirstomos taip: 2,3

mln. EUR (8 mln. Lt.) LKT įkūrimui ir administravimui (25 proc.), o 7 mln. EUR (24 mln.

Lt) LKT veiksmų plano įgyvendinimui (75 proc.). 2009 m. visų su LKT įkūrimu ir jo

funkcionavimu susijusių veiklų vykdymui finansuoti buvo nustatytas ir patvirtintas

144,8 tūkst. EUR (500 tūkst. Lt) limitas, o metiniam 2009 m. veiksmų planui 0,58 mln.

EUR (2 mln. Lt) limitas. 2009 m. lapkričio 3 d. pasirašius paramos sutartį su NMA,

pradėtos naudoti LKT įkūrimui ir administravimui skirtos lėšos. 2009 m. jų panaudota

11.869 EUR (40.981 Lt). Pagal 2009 m. metinį veiksmų planą gauti 48 LKT narių

projektiniai pasiūlymai, o paramos paraiškos NMA pradėtos teikti 2010 m.

38

11. IŠVADOS

Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo (angl. -

ongoing evaluation) dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant

Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines

gaires. Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos

reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos

sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros

programai tęstinio vertinimo sistemą įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus

ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.

Apibendrinant socialinės-ekonominės situacijos įtaką tyrimo rezultatams, galima

teigti, kad sudėtinga ekonominė padėtis skatino žemdirbius aktyviau dalyvauti

Programos priemonėse. Tačiau ekonominis sunkmetis turėjo ir turės neigiamų padarinių

siekiant Strategijos ir Programos rodiklių dėl prastėjančių žemdirbių ūkininkavimo

sąlygų: pabrangusių paskolų ar sumažėjusių galimybių pasiskolinti, vėluojančių

atsiskaitymų iš produkcijos supirkėjų, kritusių produkcijos supirkimo kainų ir kt.

Apibendrinant strategijos finansinio įgyvendinimo analizę, nustatyta, kad

sėkmingai buvo įgyvendinamos I ir II krypties priemonės, o kitų krypčių įgyvendinimas

gerokai paspartėjo 2010 m. pradžioje. Sunkiau įgyvendinamose priemonėse 2009 m.

buvo imtasi aktyvių valdymo veiksmų siekiant paspartinti jų įgyvendinimą arba

perskirstyti lėšas kitoms sėkmingesnėms priemonėms, kuriose lėšų jau pradeda trūkti.

Reaguojant į besikeičiančias ekonominės aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į Programos

įgyvendinimo patirtį, iki 2009 m. pabaigos buvo atlikti keturi Strategijos pakeitimai.

Atliekant paramos lėšų perskirstymą tarp priemonių, paramos lėšos buvo sumažintos

priemonėms: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“,

„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.

Paramos lėšos padidintos priemonėms: „Profesinis mokymas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir

plėtra“. Lėšos skirtos naujai Programos I krypties priemonei „Dalyvavimas maisto

kokybės schemose“. Tai leido geriau atsižvelgti į paramos gavėjų poreikius ir

koncentruoti lėšas sprendžiant pačias aktualiausias problemas. Šie lėšų perskirstymai

neigiamos įtakos strateginiams tikslams neturėjo.

Atlikus Programos priemonių rezultatyvumo vertinimą nustatyta, jog keturios

Programos priemonės priskiriamos „puikiai“ įgyvendinamų priemonių grupei, aštuonios

priemonės priskiriamos „gerai“ įgyvendinamų priemonių grupei, o trylika priemonių

priskiriama „reikalinga pažanga“ priemonių grupei. Strategijos lėšų naudojimo

efektyvumo vertinimas parodė, jog Programos priemonių lėšos naudojamos efektyviai,

išskyrus Programos IV krypties priemonę „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG

teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”, kurios lėšų naudojimo efektyvumas turi būti

didinamas. Strateginės stebėsenos rodiklių rezultatyvumo vertinimas papildė

Programos lygmens rodiklių rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimą. Šis vertinimas

parodė, kad I krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai

ir netgi gali būti viršyti, II krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai taip pat

yra vykdomi sėkmingai, o III ir IV krypties priemonės finansine prasme vos pradėtos

įgyvendinti, todėl šios krypties strateginės stebėsenos rodiklius nagrinėti dar anksti.

Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė rodo iš

esmės teigiamas sektoriaus tendencijas, kurias kiek stabdė ekonominis sunkmetis.

Tikslesnį Programos indėlį į ekonominės ir socialinės padėties raidą atskleis lygiagrečiai

atliekamas Programos tarpinis vertinimas.

Programos I krypties priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio

gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės

39

ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ sėkmingai prisideda prie

ūkininkų senėjimo tendencijos mažinimo ir nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros

problemos sprendimo, priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Miškų

ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės

didinimas“ sėkmingai prisideda prie modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio

kėlimo, priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ sėkmingai prisideda prie

žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse, o priemonė „Naudojimasis

konsultavimo paslaugomis“ kol kas ribotai prisideda prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo

kaimo vietovėse.

Programos II krypties priemonių indėlio į Strategijos prioritetų įgyvendinimą

analizė parodė, kad priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ kol kas ribotai

prisideda prie aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo vietovėse.

Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne

žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“,

„Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ kol kas

ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Priemonės „Natura 2000“ išmokos ir

išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB“ ir „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse

su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ sėkmingai prisideda prie biologinės įvairovės

išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtros.

Programos III krypties priemonių įgyvendinimo indėlio į Strategijos prioritetų

įgyvendinimą analizė parodė, jog priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“,

„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ kol kas ribotai

prisideda prie alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo. Priemonė „Kaimo

atnaujinimas ir plėtra“ kol kas neprisideda prie socialinės ir fizinės infrastruktūros,

gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos gerinimo, kaimo paveldo apsaugos ir

puoselėjimo.

Programos IV krypties priemonių indėlio į Strategijos prioritetų įgyvendinimą

analizė parodė, kad priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir

„Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ kol kas neprisideda prie vietos

iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimo. Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams

įgyti ir VVG vietovių gyventojų aktyvumui skatinti“ tiesiogiai kol kas ribotai prisideda

prie žmogiškųjų gebėjimų ugdymo ir minėto prioriteto įgyvendinimo, tačiau yra geri

pagrindai siekti užsibrėžtų rezultatų.

Apibendrinus Programos įgyvendinimo pažangą ir indėlį į Strategijos tikslų ir

prioritetų įgyvendinimą, galima teigti, jog bendri Strategijos krypčių tikslai ir prioritetai

suformuluoti teisingai, jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Tai patvirtina bendrai labai

aukštas paramos gavėjų aktyvumas, didžiąja dalimi sėkmingas paramos projektų

įgyvendinimas ir pasiekiami rezultatai. Taip pat svarbu pažymėti tai, jog specialiosios

Strategijos nuostatos lanksčiai derinamos prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, atliekant

Strategijos nuostatų pakeitimus ir lėšų perskirstymus tarp priemonių. Tai užtikrina

tęstinį Strategijos ir Programos priemonių tinkamumą, bendrai aukštą jų rezultatyvumą

ir efektyvumą.

Ataskaitos 8 skyriuje pateikta analizė parodė, kad Strategija iš esmės dera su

nacionaliniais ir ES prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais

instrumentais.

Išsamiau Programos priemonių poveikis ir derėjimas su nacionaliniais ir ES

prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais instrumentais

nagrinėjamas Programos tarpiniame vertinime, kurio galutinė ataskaita bus parengta ir

pateikta Europos Komisjai iki 2010 m. pabaigos.

40

1 PRIEDAS. PROGRAMOS LYGMENS PRODUKTO IR

REZULTATO RODIKLIAI

1. lentelė. I krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas

I kryptis – „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“

Produkto ir rezultato

rodikliai

Pasiekimas

2007-2009 m.

2007-2013 m.

tikslas 2/3, proc.

2007-2009

m. išmokėtų

lėšų dalis

nuo 2007-

2013 m.

numatytų

lėšų, proc.

Efektyvumo

vertinimas,

4/5

2 3 4 5 6

Priemonė – „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“

Produkto rodiklis: Mokymų

dalyvių skaičius

78.872 60 tūkst. 132 proc. 22,5 proc. 6

Rezultato rodiklis:

Sėkmingai mokymus

baigusių dalyvių skaičius

401 (duomenys

tik iš baigtų

projektų)

95 proc. (55

tūkst. dalyvių)

0,7 proc.

0,03

Priemonė – „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“

Produkto rodiklis:

Konsultuotų ūkininkų

skaičius

0 Pagal pirmąją veiklos sritį – 53

tūkst.;

Pagal antrąją veiklos sritį – 15

tūkst.; Pagal trečiąją

veiklos sritį – 10 tūkst.; Pagal

ketvirtąją veiklos sritį – 10

tūkst.

0 proc. 0,01 proc.

0

Produkto rodiklis:

Konsultuotų miškų savininkų

skaičius

14 1 tūkst. 1,4 proc.

140

Rezultato rodiklis:

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

remiamose valdose ir (arba)

įmonėse

-21,5 proc. (-

132,86 tūkst.

eurų)

5 proc. -

-

Priemonė – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“

Produkto rodiklis: Gavusių

paramą jaunųjų ūkininkų

skaičius

1.169 1.806 64,7 proc. 72,2 proc.

0,9

Produkto rodiklis:

Perėmusių ūkius iš

dalyvaujančių priemonėje

„Ankstyvas pasitraukimas iš

prekinės žemės ūkio

gamybos“ jaunųjų ūkininkų

skaičius

180 1.355 13,3 proc.

0,2

Produkto rodiklis:

Perėmusių ūkius iš kitų ūkių

jaunųjų ūkininkų skaičius

1.304 451 289 proc.

4

41

Rezultato rodiklis:

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

remiamose valdose ir (arba)

įmonėse

-1,06 mln. eurų 8,6 mln. eurų -12,3 proc.

-0,2

Priemonė – „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“

Produkto rodiklis: Gavusių paramą skaičius:

- vyrų - moterų

1227

59

41

6700

45

55

18,3 proc.

14 proc.

1,3

Produkto rodiklis: Parama

pasinaudojusių ūkio

darbuotojų skaičius

0 3 -

-

Produkto rodiklis: Perleistos

žemės plotas, ha

16.395 35.000 47 proc. 3,4

Produkto rodiklis: Perėmėjų

jaunųjų ūkininkų skaičius

180 1.355 13,3 proc. 0,9

Rezultato rodiklis – Pelno

padidėjimas ūkių perėmėjų

valdose

7.570 EUR 76,6 mln. EUR 0,01 proc.

0,001

Priemonė – „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“

Produkto rodiklis: Paremtų

pusiau natūrinio ūkio valdų

skaičius

693 3650 19 proc. 15,6 proc.

1,2

Produkto rodiklis: Paremtų pusiau natūrinio ūkio valdų

skaičius, skirstant pagal valdos dydį hektarais:

<5

5-10

>10

37 147

509

174 577

2899

21 proc.

25,5 proc.

17,6 proc.

1,3

1,6

1,1

Priemonė – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“

Produkto rodiklis: Gavusių

investicinę paramą ūkio

valdų skaičius

3.646 5.595 65 proc. 39 proc.

1,7

Produkto rodiklis: Gavusių

investicinę paramą ūkio

valdų skaičius, skirstant

pagal lytį:

- vyrai

- moterys

2.735

614

3.357

2.238

81,5 proc.

27,4 proc.

2,1

0,7

Produkto rodiklis: Gavusių

investicinę paramą ūkio

valdų skaičius, skirstant

pagal teisinį statusą:

- ūkininkai

- juridiniai asmenys

3.349

297

4.420

1.175

75,8 proc.

25,3 proc.

1,9

0,6

Rezultato rodiklis:

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

remiamose valdose ir (arba)

įmonėse

120,9 tūkst.

eurų

192,9 tūkst.

eurų

62,7 proc. 1,6

Priemonė – „Miškų ekonominės vertės didinimas“

Produkto rodiklis: Paremtų

projektų skaičius

22 170 12,9 proc. 8,6 proc. 1,5

Rezultato rodiklis:

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

remiamose valdose ir (arba)

įmonėse

-27,48 tūkst.

eurų

- - -

42

Priemonė - „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“

Produkto rodiklis: Paremtų

projektų skaičius:

- Vandentvarkos

projektų;

- Žemės konsolidacijos

projektų;

- Miškų infrastruktūros

projektų

37

0

0

128

40

23

28,9 proc.

0

0

11,3 proc. 2,6

Priemonė - „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

Produkto rodiklis: Paremtų

įmonių skaičius

22 80 27,5 proc. 14,7 proc. 1,9

Produkto rodiklis: Paremtų

įmonių skaičius pagal dydį:

- Mikro/maža;

- Vidutinė;

- Pusiau didelė (<750

darbuotojų, <200

mln. EUR apyvarta);

- Kitos.

7

7

2

6

31

45

4

0

22,6 proc.

15,6 proc.

50 proc.

0

1,5

1,1

3,4

0

Produkto rodiklis: Paremtų

įmonių skaičius pagal

sektoriaus tipą:

- Žemės ūkio;

- Maisto pramonės.

0

22

0

80

0

27,5 proc.

0

1,9

Rezultato rodiklis:

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas (sumažėjimas)

remiamose valdose ir (arba)

įmonėse

-1,2 proc. (-

105,41 tūkst.

eurų)

5 proc. - -

2 lentelė. II krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas

II kryptis – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“

Produkto ir rezultato

rodikliai

Pasiekimas

2007-2009 m.

2007-2013 m.

tikslas 2/3, proc.

2007-2009

m.

išmokėtų

lėšų dalis

nuo 2007-

2013 m.

numatytų

lėšų, proc.

Efektyvumo

vertinimas,

4/5

2 3 4 5 6

Priemonė – „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“

Produkto rodiklis: Bendras

paramą gavusių ūkininkų ūkių ir

kitų žemės valdytojų ūkių

skaičius

12.809 66.650 19,2 proc. 4,3 proc. 4,5

Produkto rodiklis: Bendras

žemės plotas, kuriam teikiama

agrarinės aplinkosaugos parama

109.289,95 ha 262.000 ha 41,7 proc. 9,7

Produkto rodiklis: Bendras

pasirašytų sutarčių skaičius

8.296 66.650 12,45

proc.

2,9

Produkto rodiklis: Bendras su

genetiniais ištekliais susijusių

veiksmų skaičius

251 400 62,75

proc.

14,6

Sėkm

ingos

žem

ėvald

os

vie

tovės,

ha

Biologin

ė įvairovė

ir didelės

gamtinės

vertės

žemės

Biologinės įvairovės saugojimo

27.993,42

600.000

28,7 proc.

6,7

43

bei miškų

ūkio

veikla

Dirvožemio

kokybės

gerinimo

144.449,26

Vandens kokybė 0 23.000 0 0

Priemonė: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“

Produkto rodiklis: Apželdinimo

mišku paramos gavėjų skaičius 347 3500 žemės

savininkų, iš kurių:

9,91 proc. 5,5 proc. 1,8

346

1000 ūkininkų

2480 kitų

paramos gavėjų

9,94 proc.

1,8

1 20 asociacijų 5 proc. 0,9

Produkto rodiklis: Apželdintas

žemės plotas, ha

1.215,69 Iš viso mišku

apželdinta 10,5

tūkst. ha žemės

ūkio paskirties žemės, iš kurių:

- mažiau

palankiose

ūkininkauti

vietovėse – 8

tūkst. ha

- trumpos

rotacijos

plantaciniais želdiniais – 1

tūkst. ha

- mišku

apsodintos

patrauklios ir

vertingos vietovės

(rekreaciniai

miškai) – 3 tūkst.

ha.

11,57

proc.

2,1

Rezultato rodiklis: Tinkamas

mišku apželdintų plotų

tvarkymas, proc.

0,019 Miškingumo

padidėjimas –

0,3 proc. šalies

teritorijos.

6,33 proc. 1,2

Priemonė: „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“

Produkto rodiklis: Apželdinimo mišku paramos gavėjų

skaičius

336

(291;45)

2800 žemės savininkų

(mišku

valstybinę žemę

kasmet

apželdina ne

mažiau kaip 20

miškų urėdijų)

12 proc.

(10,39;

225)

8,1 proc. 1,5

Produkto rodiklis: Apželdintas žemės plotas, ha

3.265,33 Iš viso mišku

apželdinta 14,0

tūkst. ha ne žemės

ūkio paskirties

ploto:

- mažiau

palankiose

ūkininkauti

vietovėse – 8 tūkst. ha

- apleistose

žemėse – 7 tūkst.

ha.

- patraukliose ir

vertingose

vietovėse

sodinamų miškų

(rekreacinių miškų) – 1 tūkst.

ha

- trumpos rotacijos

plantacinių želdinių

– 1 tūkst. ha.

Vidutinis mišku

apželdinto sklypo

dydis – 4–5 ha.

23,32

proc.

2,9

44

Rezultato rodiklis: Tinkamas mišku

apželdintų plotų

tvarkymas, proc.

0,05

Miškingumo padidėjimas – 0,2 proc. šalies teritorijos.

25 proc.

3,1

n. d.

Ne mažiau kaip

30 proc. įveistų

miškų sudarys

lapuočiai

medžiai

-

-

Priemonė: „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“

Produkto rodiklis: Įgyvendintų prevencinių ir atkuriamųjų

veiksmų skaičius

3 (VS 1) 3

(VS 2) 0

Pagal šią priemonę paremtų

projektų skaičius – 75

Pirmojoje veikos srityje –

50,

Antrojoje

veiklos srityje –

25

4 proc. (VS 1) 6

(VS 2) 0

0,03 proc. 133

Produkto rodiklis: Paremtas

pažeistų miškų plotas

0,007 tūkst. ha (priv.) 0,006

(vals.) 0,020

Iki 1 tūkst. ha

gaisrų ir

stichinių

nelaimių

pažeistų privačių

ir valstybinių

miškų.

0,7 proc. 23

Rezultato rodiklis: Sėkmingai

tvarkomi miško žemės plotai

0,026 tūkst. ha (priv.) 0,006

(vals.) 0,020

Iš viso:

po stichinių

nelaimių ir

gaisrų atkurtų

miškų plotas – 1

tūkst. ha

2,6 proc. 87

Priemonė: „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“

Produkto rodiklis: Pelno nesiekiančių

investicinių veiksmų skaičius

3 Pagal šią

priemonę

paremtų

projektų skaičius

– 100

3 proc. 0,6 proc. 1,7

Produkto rodiklis: Pelno nesiekiančiomis

investicijomis paremtas miško

plotas

0,037 tūkst. ha 2 tūkst. ha 1,9 proc. 3,2

Produkto rodiklis: Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės miško

infrastruktūros įrenginių skaičius

33 Įrengta arba atnaujinta 100

rekreacinės infrastruktūros

objektų

33 proc. 55

Priemonė: „Miškų aplinkosaugos išmokos“

Produkto

rodiklis:

Paremtų

projektų

skaičius

(visose

veiklos

srityse)

KMB apsaugos privačiuose miškuose projektai

45

1500

1,28 proc. 0,3 proc. 4,3

Neplynų

kirtimų

privačiuose

miškuose

paramos

projektai

2000

Produkto rodiklis: Miško

plotas, už kurį išmokėtos miškų

aplinkosaugos išmokos

0,20258 tūkst.

ha

13,5 tūkst. ha 1,5 proc. 5

Rezultato rodiklis: Paremtų

miškų dalis visame privačių

miškų plote, proc.

0,02 1,5 1,33 proc. 4,4

Priemonė: „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“

45

Produkto rodiklis: Paremtų

valdų skaičius „Natura 2000“

tinklo vietovėse

1.067 Mažiausiai 800 133,38

proc.

5,4 proc. 24,7

Produkto rodiklis: Paremtas

žemės ūkio paskirties žemės

plotas, kuriame taikomi „Natura

2000“ apribojimai

11,73742

tūkst. ha

Mažiausiai 54

tūkst. ha

21,74

proc.

4

Priemonė: „NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)”

Produkto rodiklis: Paremtų

valdų skaičius „Natura 2000“

tinklo vietovėse

123 20.000 0,62 proc. 0,7 proc. 0,9

Produkto rodiklis: Paremtas

miškų ūkio paskirties žemės

plotas, kuriame taikomi „Natura

2000“ apribojimai

1,7625 tūkst.

ha

91,5 tūkst. ha 1,93 proc. 2,8

Rezultato rodiklis: Sėkmingo

žemės tvarkymo plotai

13,8 tūkst. ha 91,5 tūkst. ha 15,08

proc.

21,5

Priemonė: Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau

palankios ūkininkauti vietovės)”

Produkto rodiklis: Paremtų

valdų skaičius

92,299 tūkst.

ha

110 tūkst. ha 83,91

proc.

46,9 proc. 1,8

Produkto rodiklis: Paremtas žemės ūkio naudmenų

plotas

1.110,966 tūkst. ha

1.000 tūkst. ha 111,1 proc.

2,4

3 lentelė. III krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas

III kryptis – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“

Produkto ir rezultato rodikliai

Pasiekimas

2007-2009 m.

2007-2013

m. tikslas 2/3, proc.

2007-2009

m.

išmokėtų

lėšų dalis

nuo 2007-

2013 m.

numatytų

lėšų, proc.

Efektyvumo

vertinimas,

4/5

2 3 4 5 6

Priemonė - „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”

Produkto rodiklis: Paramos

gavėjų skaičius

pagal lytį:

- vyrų

- moterų

pagal amžių:

- iki 25 m. amžiaus

- nuo 25 iki 40 m.

- vyresni kaip 40 m.

pagal žemės ūkio veiklos rūšį:

- amatai

- kiti ne žemės ūkio

verslai

- paslaugos.

3

2

1

0

3

0

1

0

2

450

225

225

36

90

324

900

225

135

0,67 proc.

0,89 proc.

0,44 proc.

0 proc.

3,33 proc.

0 proc.

0,11 proc.

0 proc.

1,48 proc.

0,1 proc.

6,7

8,9

4,4

0

33,3

0

1,1

0

14,8

Priemonė: „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”

Produkto rodiklis: Paramą

gavusių mikroįmonių ir kaimo

gyventojų skaičius

Pagal pareiškėjo statusą:

- naujai įsteigtų mikroįmonių

skaičius

- jau veikiančių mikroįmonių

skaičius

kaimo gyventojų skaičius

(dirbančių pagal verslo liudijimą

arba individualios veiklos

pažymėjimą)

8

0

8

0

660

330

132

198

0,5 proc.

0 proc.

6,1 proc.

0 proc.

0,3 proc. 1,7

0

20,3

0

46

Produkto rodiklis: Sukurtų

amatų centrų skaičius (pelno

nesiekiantys projektai)

0 5 0 proc. 0

Priemonė: „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”

Produkto rodiklis: Paramą

gavusių turizmo plėtros veiklų

skaičius:

- nedidelės informacinės

infrastruktūros kūrimas

(informaciniai stendai,

turistinių vietų nuorodos);

- rekreacinės infrastruktūros

kūrimas (stovyklavietės,

prieiga prie gamtos

objektų, pvz., pakrančių

tvarkymas, jų įrengimas ir

kt.);

- kaimo turizmo paslaugų

teikimo rinkodara, plėtra.

9

0

1

8

570

200

160

210

1,6 proc.

0 proc.

0,6 proc.

3,8 proc.

0,5 proc. 3,2

0

1,2

7,6

Priemonė: „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”

- - - - 0 proc. -

4 lentelė. IV krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas

IV kryptis – „LEADER metodo įgyvendinimas“

Produkto ir rezultato rodikliai

Pasiekimas

2007-2009

m.

2007-2013 m.

tikslas 2/3, proc.

2007-2009

m.

išmokėtų

lėšų dalis

nuo 2007-

2013 m.

numatytų

lėšų, proc.

Efektyvumo

vertinimas,

4/5

2 3 4 5 6

Priemonė „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas”

Produkto rodiklis: Atrinktų VVG

skaičius

31 50 62 0 proc. -

Produkto rodiklis: Bendras VVG

teritorijų dydis

37.959

km²

63.800 km² 59,5 -

Produkto rodiklis: Projektų, kuriems paramą skiria VVG, skaičius

(išskiriama pagal kryptis ir priemones):

Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos Parama verslo kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra Kita

1.169

(atrinkta)

15

96

71

987

0

759

25

25

165

494

50

154

60

z384

43

199

0

-

Priemonė „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas”

- - - - 0 proc. -

Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”

Produkto rodiklis:

Paremtų veiklų skaičius

(išskiriama pagal įgūdžių

įgijimo ir aktyvinimo

veiklas):

VS 1. 27* paremta 50 VVG 54 40,7 proc. 1,3

VS 2.1. 20* paremta 19 plėtros

strategijas

rengiančių VVG

105 2,6

VS 2.2. 0** paremta 50 plėtros

strategijas

tobulinančių VVG

0 0

VS 3, VS 4

4*

įgyvendinta 40 projektų

11

0,3

*Patikslinti 2010-09-30 duomenys **Perteklinis rodiklis, nes VVG strategijų tobulinimui programoje parama nenumatyta

47

2. PRIEDAS. STRATEGINĖS STEBĖSENOS

RODIKLIAI

1 lentelė. I krypties rezultato rodikliai

Rodiklis Vienetas 2013 m. tikslas

Pasiekimas 2007-2009 m.

4/3, proc.

1 2 3 4

Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas

Tūkst. EUR 18.307 -1202 -6,6

Vidutinis ūkio dydis Ha 20 12,5 62,5

Vidutinis miško valdos dydis Ha 10 3,3 33

Į rinką patenkančių ūkių skaičius

Vnt. 3.000 196 6,5

Pagerintos sausinimo sistemos Ha 20.000 n.d. n.d.

Paremtų konsoliduojamų sklypų plotas

Ha 24.000 0 0

Mokymo veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir (arba) miškų ūkiu, sėkmingai baigusių asmenų skaičius

Unikalių asmenų skaičius

57.000 401(duomenys tik iš užbaigtų projektų)

0,7 (duomenys tik iš užbaigtų projektų)

Jaunų ūkininkų skaičius Proc. 20 20 100

2 lentelė. II krypties rezultato rodikliai Rodiklis Mat. vnt. 2013 m.

tikslas Pasiekimas 2007-2009

m.

4/3, proc.

1 2 3 4

Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį:

Ha

(a) biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei,

ha 891.000 90.683 10,2

(b) vandens kokybei,

ha 135.000 25.360 18,8

(c) klimato kaitai,

ha 312.000 25.151 8,06

(d) dirvožemio kokybei

ha 337.000 57.817 17,16

Ekologinių ūkių skaičius Ekologinių ūkių plotas

Ūkių skaičius, ha

4.500 170.000

2.679 135.000

59,5 79,4

3 lentelė. III krypties rezultato rodikliai

Rodiklis Vienetas 2013 m. tikslas

Pasiekimas

2007-2009 m.

4/3, proc.

1 2 3 4

Bendras sukurtų darbo vietų skaičius

Darbo vietų skaičius

3.500 0 0

Kaimo turizmo sodybose apsilankiusių turistų skaičius

Turistų skaičiaus padidėjimas

390.000 n.d. n.d.

Kaimo gyventojai, besinaudojantys geresnėmis paslaugomis

skaičius 619.869 n.d. n.d.

48

4 lentelė. LEADER priemonės rezultato rodikliai Rodiklis 2013 m. poveikio

tikslas

Pasiekimas 2007-2009 m.

3/2, proc.

1 2 3

Atrinkta vietos plėtros strategijų

50 31 62,0

Bendras atrinktų VVG teritorijų plotas (km²)

63.800 37.959 km² 59,5

Bendras gyventojų skaičius atrinktųjų VVG teritorijose

1.217.000 831.144 68,3

Įgyvendinta bendradarbiavimo projektų

70 0 0

Sėkmingai mokymo veiklą baigusiųjų skaičius

43.000 737* 1,7

*Patikslinti 2010-09-30 duomenys

5 lentelė. Pradiniai rodikliai

Rodiklis Rodiklis Vertė (2006 m.) Vertė (2009 m.)

Horizontalieji

Kaimo vietovių paskirtis Administracinių vienetų skaičius

10 10

Kaimo vietovių svarba Proc. teritorijos kaimo vietovėse

97,4 97,0

Proc. gyventojų kaimo vietovėse

33,2

33,0

Proc. bendrosios pridėtinės vertės kaimo vietovėse

4,9 4,4

Proc. žemės ūkyje dirbančių asmenų

28,9 9,2

I kryptis - Konkurencingumas

Žemės ūkio naudmenų naudojimas

Ha, proc. ŽŪN:

Ariamasis plotas 67,3 83,03

Daugiametė žolė 31,4 16,06

Daugiametės kultūros 1,3 0,91

Ūkio struktūra ŽŪN, tūkst. ha 2.813.987 2.398,6

Vidutinis teritorinis ūkio dydis, ha

12,4 12,5

Ūkių dydžio pasiskirstymas proc.: <5 ha ŽŪN Nuo 5 iki 50 ha ŽŪN >=50 ha ŽŪN

51,4 46,3 2,3

72,6 25,5 1,9

Vidutinis ekonominis ūkio dydis, EDV

2,21 1,5

Pasiskirstymas pagal EDV, proc.: <2 EDV Nuo 2 iki <100 EDV >= 100 EDV Nuo 1 iki <4 EDV

69 30,6 0,4 29

89,8 10 0,2 13

Darbo jėga, VSD 136.300 180.140

Miškininkystės sektoriaus struktūra

Eksploatacinių miškų plotas (EMP), tūkst. ha

1.849 1.524,4

Nuosavybė (proc. EMP ploto, kuris priklauso „tinkamumo kriterijus atitinkančiai“ nuosavybei): Privati Valstybės

34,9 65,1

50,2 49,8

Vidutinis privačios valdos dydis, ha (FOWL)

3,4 3,3

Miškų produktyvumas Vidutinis grynasis metinis tūrio vienetas (FAWS) (tūkst. m3/metus su žieve

6,5 13.800

II kryptis - Aplinka

Žemės danga Bendras žemės plotas, tūkst.

49

ha: Žemės ūkio Miško

6530 47,7 proc. 32,5 proc.

85,7 9,3

Mažiau palankios ūkininkauti vietovės

Proc. ŽŪN ne MPŪV Proc. ŽŪN mažiau palankiose

ūkininkauti vietovėse (MPŪV) MPŪV su specifiniais

trūkumais

56,5 43,5 0,8

47,5 52,5

Natura 2000 teritorija Proc. teritorijos, kur įgyvendinama Natura 2000 Proc. ŽŪN, kur įgyvendinama

Natura 2000

Proc. miško ploto, kur įgyvendinama Natura 2000

12,5 5,4

23

13,1 7

51,3

Biologinė įvairovė: saugomi miškai

Proc. FOWL, saugomų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdžius ir specifinius gamtinius elementus

13,4 13,4

III-ios grupės (apsauginiai) miškai

Proc. saugomo miško ir miškingų vietovių, siekiant apsaugoti dirvožemį ir vandenį

16,3 15,7

Miškų plotų plėtra Vidutinis metinis miškų ir kitų miškais apželdintų plotų prieaugis, ha/metus

14.837 7,1

Miškų ekosistemos sveikata

Proc. medžių: Spygliuočių

Lapuočių, priklausančių 2-4 defoliacijos klasėms

12 9,5

16,6

- 19,1

20,3

Vandens kokybė Proc. teritorijos, kuri priskiriama nitratų pažeidžiamai zonai

100 100

III kryptis – Platesnė kaimo plėtra

Gyventojų tankumas Gyventojų tankumas (gyventojų sk./kv. km.): Vidurkis šalyje Kaimo vietovėse

52,3 17,8

51,3 -

Amžiaus struktūra Proc. žmonių šalyje: 0-14 metų amžiaus 15-59 metų amžiaus >=60 metų amžiaus

Proc. kaimo vietovėse: 0-14 metų amžiaus 15-59 metų amžiaus >=60 metų amžiaus

16,5 68,2 15,3

18,1 63,9 18

15,1 68,9 16

- - -

Ūkio struktūra Proc. BPV pagal šaką šalyje: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius Proc. kaimo vietovėse: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius

4,3 32,9 62,8 17 32,6 50,4

3,79 24,22 79,99 - - -

Užimtumo struktūra Proc. užimtų asmenų pagal šaką šalyje: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius Proc. kaimo vietovėse: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius

12,4 29,7 57,9 38,1 22,7 39,2

2,52 28,49 68,99 - - -

Ilgalaikis nedarbas Proc. ilgalaikių bedarbių (palyginti su aktyvių gyventojų skaičiumi): Vidurkis šalyje Kaimo vietovėse

2,6 2,9

3,2 4,6

Išsimokslinimas Suaugusiųjų (15 m. Ir vyresnių), turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą šalyje: Skaičius (tūkst.) Proc.

2.023,3 71,2

- 91,3

50

Kaimo vietovėse: Skaičius (tūkst.) Proc.

538,9 58

- 13

Plačiajuosčio tinklo aprėptis kaimo vietovėse

Proc. 54,6 2008 m. – 68,5 proc.

6 lentelė. I krypties pradiniai ir poveikio rodikliai

Sektorius

Pradinė padėtis 2006 Poveikio tikslas 2013 2008-2009 m.

Rodiklis,

vienetas Reikšmė Rodiklis, vienetas Reikšmė Reikšmė

prioritetas. Žemės ūkio ir miško valdų struktūros gerinimas.

Žemės ūkis

Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje tūkst. EUR/darbuotojui

4,1 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD

3.900 DN (žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje): 2008 m. - 10,7 tūkst.

EUR/VSD 2009 m. - 7,7 tūkst. EUR/VSD

Ekonominis vystymasis pirminiame sektoriuje (BVP pirminiame sektoriuje), mln.EUR

913,7 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS

795.000.000 BPV (visame pirminiame sektoriuje): 2008 m. – 1262,1 mln. EUR; 2009 m. - 1009,7 mln. EUR;

Miškų ūkis Darbo našumas miškų ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV tenkanti dirbančiam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/darbuotojui

4,1 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD

3.900

DN (žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje): 2008 m. - 10,7 tūkst.

EUR/VSD 2009 m. - 7,7 tūkst.

EUR/VSD

Miškų ūkio struktūra (vidutinė privataus miško valda), ha

3,4 Vidutinio privačių miško valdų ploto padidėjimas, %

15 2009 m. – 3,3 ha

Ekonominis vystymasis pirminiame sektoriuje (BVP pirminiame sektoriuje), mln.EUR

913,7 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS

795.000.000 BPV (visame pirminiame sektoriuje): 2008 m. – 1262,1 mln. EUR; 2009 m. - 1009,7 mln. EUR;

1.2. prioritetas. Modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygio kėlimas.

Maisto pramonė

Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV, tenkanti maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonės darbuotojui), tūkst. EUR/darbuotojui

15,5 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD

3.900 2008 m. – 20,0 tūkst. EUR/VSD 2009 m. – 18,7 tūkst. EUR/VSD

Ekonominė plėtra maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV maisto produktų,

777,1 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS

795.000.000 BPV 2008 m. – 1043,7 mln. EUR, (PGS-489 mln. EUR) ; BPV 2009 m. - 968,5 mln. EUR, (PGS-440,4 mln. EUR)

51

gėrimų ir tabako gamyboje), mln.EUR

1.3. prioritetas. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas

Švietimas Švietimas ir mokymas žemės ūkyje (ūkio valdytojų dalis, turinčių pagrindinį ir visišką

išsilavinimą nuo visų ūkio valdytojų): Skaičius, tūkst..– % -

69,1 30

Išmokyta žemės ir miškų ūkyje dirbančių žmonių, skaičius

65.000 78.872

Amžiaus struktūra

Amžiaus struktūra, % ūkininkai: 40 m. 40-54 m. 55-62 m. >62 m.

13 28 14 44

Ūkininkai jaunesni nei 40 m. amžiaus, %

20

2009 m.: ≤40 metų - 21 ≥55 metų - 50

56-62 metų - 12

52

7 lentelė. II krypties pradiniai ir poveikio rodikliai

Sektorius

Pradinė padėtis 2006 Tikslas 2013 2008-2009 m.

Rodiklis, vienetas Reikšmė Rodiklis, vienetas

Reikšmė Reikšmė

2.1 prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika

Dirvožemis

Ekologinis ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha

96.695 ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha

138.000 2008 m. - 127.362 ha (2.805 ūkiai); 2009 m. – 134.955 ha (2.697 ūkiai).

Padidėjusios dirvos erozijos rizikos plotai, t/ha/metus, apytikriai

4,4 dirvožemio sluoksnio praradimo sumažinimas, %

10 n.d.

Vandens kokybė

Bendras maistingų medžiagų balansas (mineralio azoto kiekis dirvoje), kg/ha

50 kokybės gerinimas (bendrųjų maistinių medžiagų pokytis (mineralio azoto kiekis dievoje), kg/ha

55 n.d.

Užterštumas nitratais ir pesticidais (koncentracijos metinė tendencija), Indeksas (1992-1994 = 100) -nitratais (NO3 mg/L), %

125

n.d.

2.2 prioritetas. Klimato kaitos mažinimas

Miškų plotai

Įveista arba atželdinta miško, ha

11.219 miškų plotų vidutinis padidėjimas, ha/metus

3.000 Miškų urėdijos 2008 m. atkūrė 9300 ha miško, o 2007 m. – 10000 ha.

Klimato kaita

Atsinaujinančios energijos gamyba iš žemės ir miškų ūkio žaliavų, Ktoe (1000 tonų naftos ekvivalento): Žemės ir miškų ūkyje: -Bioetanolis -Biodyzelinas Miškininkystėje: -Malkos ir medienos atliekos

8,8 9,1

756,7

kaitos poveikio mažinimas (energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, produkcijos padidėjimas), Ktoe (1000 tonų naftos ekvivalento)

619,7

ŽŪN, kuriose auginami augalai atsinaujinančiai energijai gaminti, plotas, ha of UAA

54.200

Dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išsiskyrimas žemės ūkyje: By the issue:

- šiltnamio efektą sukeliančuų dujų emisijos, 1000 t CO2 ekvivalenčių šiltnamio efektą sukeliančių dujų - amoniako emisijos, 1000 t amoniako

4.323

34,4

2.3 prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra

Biologinė įvairovė

Pempė (Vanellus vanellus) – 18–20 tūkst., populiacija mažėja; griežlė (Crex crex) – 25–30 tūkst., populiacija didėja; kurapka (Perdix perdix) – 10–20 tūkst., populiacija mažėja; baltasis gandras (Ciconia ciconia) – 12,5–13 tūkst. – didėja; karklažvirblis (Passer montanus) – 300–500 tūkst., mažėja; geltonoji starta (Emberiza citrinella) – 600–750 tūkst., nesikeičia; dirvinis vieversys (Alauda

- Bioįvairovės didinimas (paukščių rūšių pokytis), pokytis % (kokybinė analizė)

N.A. n.d.

53

arvensis) – 1,1 –1,5 mln., mažėja.9

Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemė

I. Natūra 2000 teritorijos:

1. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)

2. Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atrankos kriterijus

II. Pievos ir natūralios ganyklos

III.Pelkės

IV. Didelės gamtinės vertės miškai: I grupės II grupės III grupės Bendras plotas

334,5

118,7

890,7

141,8

25,1 253,1 336,3 614,5

Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės didinimas (Pokyčiai didelės gamtinės vertės teritorijose), kiekybiniai pokyčiai ir kokybinė analizė

N.A. 2009 m. didelės gamtinės vertės vietovės sudaro 35 proc. ŽŪN.

9 Šių kelių paukščių rūšių duomenys iš esmės gerai atspindi bendrą paukščių populiacijų žemės ūkio

naudmenose būklę Lietuvoje.

54

8 lentelė. III krypties pradiniai ir poveikio rodikliai

Sektorius

Pradinė padėtis 2006 Poveikio tikslas 2013 2008-2009 m.

Rodiklis, vienetas

Reikšmė Rodiklis, vienetas

Reikšmė Reikšmė

3.1 prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas

Kaimo plėtra

Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje (užimtumas antriniame ir tretiniame sektoriuje), tūkst. dirbančiųjų

267,9 Užimtumo didinimas, naujai sukurtos darbo vietos, išreikštos per pilną užimtumą

2.400 n.d.

Savarankiškai dirbančių skaičius, tūkst. savarankiškai dirbančiųjų

109,2 2009 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaimo vietovėse – 71 400 asmenų. 2007 m. – 95 000 asmenų.

Ekonominis vystymasis ne žemės ūkyje (BPV antriniame ir tretiniame sektoriuje), mln. EUR

4.013 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS

795.000.000 n.d.

3.2 prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo apsauga ir puoselėjimas.

Kaimo plėtra

Plačiajuosčio tinklo aprėptis kaimo vietovėse, %

54,6 Namų ūkiai, turintys internetą %

95 2008 m. - 68,5