Lietuvos muzikos

ir teatro akademija

Rektoriaus prof. Zbignevo Ibelgaupto ataskaita

viLnius2014

2013 metai

Ataskaitą rengė

doc. dr. Vida Umbrasienė, Studijų prorektorėdoc. dr. Judita Žukienė, Mokslo prorektorėprof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, Meno prorektorėprof. Aušra Motuzienė, Muzikos fakulteto dekanėElona Bajorinienė, Teatro ir kino fakulteto dekanėMarija Gaižutienė, Finansų direktorėStanislav Mechovič, Infrastruktūros direktoriusEsta Rūta Urbonavičienė, Akademinių reikalų centro Studijų informacijos ir duomenų skyriaus vedėjaVlada Kalpokaitė, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjaRolandas Aidukas, Akademinių reikalų centro Priėmimo skyriaus atsakingasis sekretoriusLaura Kaščiukaitė, Akademinių reikalų centro Studijų programų skyriaus vedėjaAldona Juodelienė, Muzikos mokymo studijų centro vedėjaRima Rimšaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjaLauksmina Kriščiūnaitė, Studijų kokybės centro vedėjaLina Navickaitė-Martinelli, Doktorantūros skyriaus vedėjaAna Ablamonova, Meno centro vadovėValerija Urbanovič, Projektų vadybos skyriaus vedėjaRasa Žukaitė, Personalo skyriaus vedėjaEglė Kriščiūnaitė, Bibliotekos vedėjaŽivilė Tamaševičienė, Leidybos centro vadovėVirginijus Baublinskas, Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centro vedėjasdoc. dr. Ričardas Kabelis, Muzikos inovacijų centro vedėjas

© Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014

Turinys1. VALDYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

1.1. Valdymo pokyčiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91.2. Valdymo organai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111.3. Institucinis vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131.4. Strategija „Akademija 2020“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

2. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 192.1. Priėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 192.2. Studentai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 242.3. Studijų tarptautiškumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 262.4. Studijų programų atnaujinimas ir modernizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 342.5. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 362.6. Studentų karjeros kompetencijų ugdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 372.7. Studentų skatinimas ir parama . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 402.8. 2013 metų absolventai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 412.9. Studijų priemonių atnaujinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 422.10. Studijų kokybės vadyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44

3. MOKSLO VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 513.1. LMTA tyrėjai ir mokslo veiklos rodikliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 513.2. LMTA tyrėjų tarptautinė veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

4. MENO VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 574.1. LMTA dėstytojai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūros programos renginiuose . . . . . . . . . . . . . . . 574.2. LMTA Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūros programos renginiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 574.3. Metų programa „80. Susitikimai su Akademija“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 584.4. Specialūs programos „80. Susitikimai su Akademija“ projektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 604.5. LMTA dėstytojų meno veiklos rodikliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 614.6. LMTA meno renginių statistika ir dinamika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66

5. AKADEMIJOS PERSONALAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 695.1. Akademijos personalo sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 695.2. Akademinis personalas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 695.3. Kvalifikacijos tobulinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71

6. PROJEKTINĖ VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 736.1. Paraiškos finansavimui gauti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 736.2. LMTA projektinė veikla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74

7. FINANSINĖ ŪKINĖ VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 767.1. Infrastruktūros valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 767.2. Disponuojamo materialiojo turto naudojimas ir atnaujinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 767.3. Eksploatacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 767.4. Biudžeto sandara . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 767.5. Finansinių išteklių valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 777.6. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 787.7. LMTA nuosavų lėšų naudojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 797.8. Tikslinio finansavimo, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų bei gautos paramos naudojimas . . . . . . . . . 797.9. Išteklių naudojimo efektyvumas ir skaidrumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79

8. LMTA VIEŠOJOJE ERDVĖJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81

1 priedas. STUDIJOS IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 852 priedas. moksLo veikLa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1003 priedas. meno veikLa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1034 priedas. AKADEMIJOS PERSONALAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1095 priedas. PROJEKTINĖ VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1126 priedas. FINANSINĖ ŪKINĖ VEIKLA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113

Nuotraukos Vytauto Abramausko, Martyno Aleksos, Martyno Ambrazo, Vilijos Buivydės, Austėjos Gudžiūnaitės, Gintaro Jonaičio, Dmitrijaus Matvejevo, Vilniaus mažojo teatro archyvo

ISSN 2335-7843

4 5

2013 metai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos istorijoje – tai aštuonių veiklos dešimtmečių derliaus ir brandaus įsitvirtinimo Lietuvos kultūriniame gyvenime metai. Minėdami garbin-gą 80-ies metų sukaktį, turėjome unikalią galimybę pristatyti kultūrinei visuomenei mūsų dėstytojų ir studentų talento ir profesionalaus darbo vaisius, įkvepiančią istorinę patirtį, už-degančią tolesnei ambicingai veiklai.

Jubiliejiniai metai buvo puiki proga parodyti Akademiją kaip unikalią menininkų ugdymo instituciją, kuri, jautriai puoselėdama tradicijas, gyvena jausdama aktyvų šiandienos gyveni-mo pokyčių pulsą. 2013-ieji leido įsitikinti, kad Akademijos istorija – tai solidi ir reprezenta-tyvi Lietuvos kultūros ir meno raidos dalis.

Akademijos veiklos pristatymo programa „80. Susitikimai su Akademija“ – tai ištisus me-tus trukęs meninės veiklos rezultatų sklaidos ir kūrybinių projektų maratonas. LMTA salėse, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų kultūros erdvėse įvyko apie 500 renginių, kuriems itin daug dėmesio skyrė šalies žiniasklaida. Kulminaciniu renginiu tapo 2013 m. balandžio 25 d. Na-cionalinės filharmonijos salėje įvykęs Akademijos 80-mečio minėjimas, kuriame iškilmingos inauguracijos ceremonijos metu prof. habil. dr. Vytautui Landsbergiui ir teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui buvo įteiktos LMTA Garbės daktarų (Honoris Causa) regalijos.

Patirties, brandos ir didelės atsakomybės už mūsų veiklos ateitį bei tradicijų tęstinumą ženklais 2013 m. laikytini ilgalaikės strategijos „Akademija 2020“ patvirtinimas bei tarptau-tinių ekspertų atliktas 2006–2011 metų LMTA veiklos išorinis institucinis vertinimas, o jo rezultatas – Akademijos veiklos akreditavimas maksimaliam 6 metų laikotarpiui. 2013 m. suformuota nauja LMTA Taryba, pradėtos įgyvendinti naujo Akademijos miestelio idėjos, pasi rašyta Lietuvos universitetų konsorciumo (UNIKON) sutartis.

Akademija didžiuojasi savo dėstytojais, tarptautiniu mastu pripažintais menininkais – jie, kaip šalies kultūros ir meno ambasadoriai, buvo pakviesti dalyvauti svarbiuose Lietuvos pir-mininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose užsienyje. Lietuvos muzikos meną repre-zentavo profesoriai muzikai – Sigutė Stonytė, Jurgis Karnavičius, Donatas Katkus, Vytautas Miškinis, Jonas Tankevičius, Vaclovas Augustinas, Petras Geniušas, Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelgauptas. Lietuvos teatro menui pagrindinėje kultūros programoje pirmininkavimo ES Ta-rybai proga atstovavo Oskaro Koršunovo, kino – Audriaus Stonio kūryba.

Reikšmingais kultūros ir meno įvykiais tapo šie Akademijos renginiai: IV tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas, IV Europos pianistų konkursas, tarptautinis Erasmus IP projektas European Liedfo-rum Vilnius 2013, Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesija; visuomenės dėmesio sulaukė ir fortepijoninės muzikos naktis Lukiškių aikštėje „Juodais baltais“, LMTA dėstytojų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos vakarų ciklas „Meistrai Didžiojoje“, LMTA simfoninio orkestro ir Dainavi-mo katedros studentų koncertinė programa Vivat Verdi.

Didesnei LMTA tyrėjų veiklos rezultatų sklaidai 2013 m. pradėtas leisti naujas periodinis mokslo žur-nalas Ars et praxis, surengtos 5 tarptautinės mokslo konferencijos. Pažymėtina tarptautinė muzikologų konferencija „Sociokultūrinės kryžkelės ir ribos: muzikinės mikroistorijos“, organizuota bendradarbiaujant su Tarptautine muzikologų draugija (IMS); joje dalyvavo 80 pranešėjų iš 22 šalių.

2013 m. Akademiją baigė 268 absolventai, jiems įteikta 153 bakalauro ir 115 magistro diplomų. Muziko-logei Vitai Česnulevičiūtei, 2012 m. baigusiai mokslo doktorantūros studijas ir metų pabaigoje sėkmingai apgynusiai disertaciją, 2013 m. įteiktas humanitarinių mokslų daktaro diplomas. 2013 m. mokslo dokto-rantūros studijas baigė ir disertaciją apgynė teatrologė Gabrielė Labanauskaitė.

2013-ieji Akademijos bendruomenei įsimins ir kaip studijų erdvių bei įrangos atnaujinimo metai. Euro-pos struktūrinių fondų lėšomis buvo atnaujinamos ir remontuojamos Didžioji, Kamerinė ir Kino salės bei 27 auditorijos (iš viso 1 577 m2), vyko kapitalinis remontas „Muzikos inovacijų studijų centro“ patalpose (174 m2). Lapkričio–gruodžio mėnesiais LMTA pasiekė pirmieji nauji 25 kabinetiniai ir 3 koncertiniai forte-pijonai, Hammondo vargonai ir kiti muzikos instrumentai. Metų pabaigoje pradėti Centrinių rūmų stogo kapitalinio remonto darbai. Šie projektai, numatomi baigti 2014 m., akivaizdžiai pagerins LMTA studentų, dėstytojų ir tyrėjų darbo sąlygas bei atvers galimybes inovatyviems kūrybiniams projektams.

2013-aisiais Akademijos bendruomenė dar kartą įrodė gebanti susitelkti dideliems darbams, ambicin-giems projektams, turinti ir galinti įgyvendinti savo viziją: „Akademija 2020 – atvira ir dinamiška studijų, meno ir mokslo erdvė, kurianti muzikos, teatro, šokio ir kino ateitį.“

Rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas

6 7

Lietuvos nacionalinės filharmonijos fasadas iškilmingo LMTA 80-mečio minėjimo dieną←

LMTA Garbės daktaro vardas suteikiamas prof. V. Landsbergiui↑

LMTA Garbės daktaro vardas suteikiamas režisieriui E. Nekrošiui→

8 9

1. VALDYMAS

Akademijos struktūra (žr. schemą) buvo atnaujinta ir patvirtinta 2011 m. lapkričio 29 d. (LMTA Tarybos posėdžio protokolas Nr. 5-TA). 2013 m. jokių struktūrinių pakeitimų nebuvo atlikta.

1.1. Valdymo pokyčiai

Įgyvendinant LR Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) pakeitimus, susijusius su Konstitucinio teismo sprendi-mu dėl aukštųjų mokyklų valdymo, 2013 m. buvo suformuota nauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Taryba, patvirtinti jos narių įgaliojimai.

LMTA Tarybos nariais patvirtinti Martynas Budraitis, Robertas Dargis, Arūnas Mark, Rūta Prusevičienė, Aušra Motuzienė ir studentų atstovybės prezidentas Tomas Pūtys (2013-03-20 protokolas Nr. 3-SE). Tary-ba baigta formuoti patvirtinus rinkimus laimėjusius narius – Vaclovą Augustiną, Dainių Puišį, Mindaugą Urbaitį (2013-05-22 protokolas Nr. 5-SE). Pasikeitus Studentų atstovybės prezidentui, LMTA Tarybos nare tapo Alisa Gaižauskaitė.

LMTA akademinių reikalų valdymo organą Senatą sudaro 30 narių. 2013 m. Senate dirbo 6 nuolatinės komisijos, įvyko 9 posėdžiai.

2013 m. Senato nario įgaliojimus nutraukė prof. Mindaugas Urbaitis, kuris buvo išrinktas Tarybos nariu. Nauja Senato nare tapo prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (2013-05-22 protokolas Nr. 5-SE).

Pasikeitė Senato komisijų nariai (2013-06-26 protokolas Nr. 6-SE). Mokslo komisijos nariais patvir-tinti prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė ir studentas Simonas Sapiega. Meno komisijos nariais išrinkti prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė ir studentai Arnoldas Augustaitis bei Viktorija Montvidaitė. Studijų ko-misijoje dirbusius studentus pakeitė studentai Milda Verkytė ir Simonas Sapiega, Studentų reikalų komisi-joje – studentai Alisa Gaižauskaitė ir Marija Magdalena Šimkevič, Etikos ir procedūrų komisijoje – Viktorija Montvidaitė, Finansų komisijoje – Marija Magdalena Šimkevič.

Studijų komisijos pirmininkei prof. Aušrai Motuzienei sustabdžius savo įgaliojimus, komisijos pirmininke patvirtinta Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė (2013-12-18 protokolas Nr. 9-SE).

Senato studentų reikalų komisijos pirmininku patvirtintas doc. Artūras Anusauskas (2013-10-23 proto-kolas Nr. 8-SE).

Svarbiausi 2013 m. Senato nutarimai 2013 m. sausis (2013-01-16 protokolas Nr. 1-SE)

• Įteiktas LMTA Garbės medalis prof. dr. Irenai Aleksaitei, įkūrusiai LMTA Meno istorijos ir teorijos ka-tedrą.

• Suteiktas LMTA Garbės daktaro vardas režisieriui Eimuntui Nekrošiui.• Pristatyta LMTA 2006–2011 m. meno veiklos savianalizė.• Pristatytas 2013 m. LMTA biudžetas.

2013 m. vasaris (2013-02-27 protokolas Nr. 2-SE)• Suteiktas LMTA Garbės daktaro vardas smuikininkui Gidonui Kremeriui.• Išrinkti LMTA Tarybos nariai, nepriklausantys akademiniam personalui ir studentams: Martynas Bud-

raitis, Robertas Dargis, Rūta Prusevičienė.• Pristatyta LMTA 2006–2011 m. mokslo veiklos savianalizė.

2013 m. kovas (2013-03-20 protokolas Nr. 3-SE)• Patvirtinti naujai išrinktos LMTA Tarybos nariai: Martynas Budraitis, Robertas Dargis, Arūnas Mark,

Aušra Motuzienė, Rūta Prusevičienė, Tomas Pūtys. Patvirtinti šių narių įsipareigojimai. • Patvirtinta 2012 m. LMTA Senato veiklos ataskaita (Pirmininko ataskaita).• Patvirtinta 2012 m. LMTA Muzikos fakulteto veiklos ataskaita. • Patvirtinta 2012 m. LMTA Teatro ir kino fakulteto veiklos ataskaita.• Patvirtinta nauja studijų programa „Scenos ir kino menų istorija ir kritika“.

10 11

2013 m. kovas (2013-03-27 protokolas Nr. 4-SE)• Patvirtinta 2012 m. LMTA veiklos ataskaita (Rektoriaus ataskaita).• Pristatyta LMTA 2006–2011 m. meno veiklos savianalizė. • Patvirtinta atnaujinta dokumento „Minimalūs kvalifikaciniai LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų

pareigybių reikalavimai“ redakcija. 2013 m. gegužė (2013-05-22 protokolas Nr. 5-SE)

• Patvirtinti naujai išrinktos LMTA Tarybos nariai: Vaclovas Augustinas, Alisa Gaižauskaitė, Dainius Pui-šys, Mindaugas Urbaitis. Patvirtinti šių narių įsipareigojimai.

• Sustabdyti Senato nario prof. Mindaugo Urbaičio įgaliojimai pačiam prašant. Senato nare patvirtina-ma prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

• Patvirtinti LMTA studentų priėmimo dokumentai: 2013 m. priėmimo į LMTA pirmosios, antrosios pakopų ir laipsnio nesuteikiančias studijas taisyklės; 2013 m. priėmimo studijuoti į LMTA pirmą kursą valstybės tikslinio finansavimo būdu atrankos tvarka; 2013 m. studentų priėmimo į pirmosios, antro-sios pakopų ir laipsnio nesuteikiančias studijas planas.

• Patvirtintos atnaujintos dokumentų redakcijos: „LMTA stipendijų skyrimo studentams nuostatai“, „Naudojimosi LMTA auditorijomis taisyklės“.

2013 m. birželis (2013-06-26 protokolas Nr. 6-SE)• Pristatyta ir svarstyta Lietuvos universitetų (VU, LSU, VDA, LMTA) konsorciumo steigimo idėja. • Patvirtintas dokumentas „LMTA dėstytojų ir koncertmeisterių darbo krūvio apskaitos tvarka“.• Patvirtinti nauji LMTA Senato komisijų nariai: Mokslo komisija – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė,

stud. Simonas Sapiega; Meno komisija – prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, stud. Arnoldas Augus-taitis, stud. Viktorija Montvidaitė; Studijų komisija – stud. Milda Verkytė, stud. Simonas Sapiega; Studentų reikalų komisija – stud. Alisa Gaižauskaitė, stud. Marija Magdalena Šimkevič; Etikos ir pro-cedūrų komisija – stud. Viktorija Montvidaitė; Finansų komisija – Marija Magdalena Šimkevič.

2013 m. rugsėjis (2013-09-25 protokolas Nr. 7-SE)• Pristatyta 2006–2011 m. Akademijos veiklos institucinio vertinimo patirtis ir rezultatai.• Patvirtintos dokumento „LMTA dėstytojų ir koncertmeisterių darbo krūvio apskaitos tvarka“ pataisos

ir papildymai.• Atnaujinta humanitarinių mokslų menotyros krypties jungtinės doktorantūros komisija: prof. habil.

dr. Algirdas Ambrazas (pirmininkas), nariai: prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, doc. dr. Rasa Vasinauskaitė, doc. dr. Ramunė Ba-levičiūtė, prof. dr. Jonas Vytautas Bruveris, prof. dr. Rytis Ambrazevičius, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

• Sustabdyti Senato Studijų komisijos pirmininkės prof. Aušros Motuzienės įgaliojimai pačiai prašant. Studijų komisijos pirmininke patvirtinta Elona Bajorinienė.

• Sustabdyti LMTA Priėmimo komisijos narės doc. dr. Renatos Šukaitytės įgaliojimai pačiai prašant. LMTA Priėmimo komisijos nare patvirtinta doc. dr. Ramunė Balevičiūtė.

2013 m. spalis (2013-10-23 protokolas Nr. 8-SE)• Pristatyti strategijos „Akademija 2020“ baigiamieji darbai.• LMTA Senato Studentų reikalų komisijos pirmininku patvirtintas doc. Artūras Anusauskas.

2013 m. gruodis (2013-12-18 protokolas Nr. 9-SE)• Pritarta Lietuvos universitetų konsorciumo (UNIKON) sutarties projektui, Rektoriui suteikti įgalioji-

mai pasirašyti konsorciumo sutartį. • Patvirtinta ilgalaikė strategija „Akademija 2020“.• Elona Bajorinienė patvirtinta Teatro ir kino fakulteto dekane.• Patvirtinti dokumentai „LMTA pedagoginių vardų suteikimo tvarkos aprašas“, „Gretutinės krypties

studijų vykdymo tvarka“.• Patvirtinti dokumentų „Minimalūs kvalifikacinių LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių rei-

kalavimai“, „LMTA dėstytojų ir koncertmeisterių darbo krūvio apskaita“, „LMTA stipendijų nuostatai“, „Naudojimosi LMTA auditorijomis taisyklės“ redakciniai pakeitimai.

1.2. Valdymo organai

TArYbA2013 m. patvirtinta naujai išrinkta LMTA Taryba:

PirmininkasRobertas Dargis (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „EIKA“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas)

NariaiMartynas Budraitis (Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius)Alisa Gaižauskaitė (LMTA Studentų atstovybės prezidentė) Arūnas Mark (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo programų vadovas) Rūta Prusevičienė (Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė)Vaclovas Augustinas (LMTA Kompozicijos katedros profesorius)Aušra Motuzienė (LMTA Muzikos fakulteto dekanė, profesorė)Dainius Puišys (LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, docentas)Mindaugas Urbaitis (LMTA Muzikos istorijos kated ros profesorius)

rekTorATASRektorius prof. Zbignevas IbelgauptasStudijų prorektorė doc. dr. Vida UmbrasienėMokslo prorektorė doc. dr. Judita ŽukienėMeno prorektorė prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė

SenATASSenato pirmininkas prof. habil. dr. Leonidas MelnikasSenato pirmininko pavaduotoja prof. Janina LapinskaitėSenato sekretorė prof. dr. Ramunė Kryžauskienė

Nariaiprof. Julius Andrejevasprof. dr. Juozas Antanavičiusprof. Dalia Balsytėprof. dr. Jonas Bruverisprof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienėprof. Eduardas Gabnysprof. Povilas Gylysprof. Zbignevas Ibelgauptasprof. Jurgis Karnavičiusprof. dr. Ramunė Kryžauskienėprof. Petras Kuncaprof. Janina Lapinskaitėprof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtėprof. habil. dr. Leonidas Melnikasprof. Aušra Motuzienėprof. Petras Vyšniauskas

doc. Artūras Anusauskasdoc. Aidas Giniotisdoc. Asta Krikščiūnaitėdoc. Renata Marcinkutė-Lesieurdoc. Dainius Puišysdoc. dr. Vida Umbrasienėdoc. dr. Judita Žukienėlekt. Elona Bajorinienė

StudentaiArnoldas AugustaitisAlisa GaižauskaitėViktorija MontvidaitėSimonas SapiegaMarija Magdalena ŠimkevičMilda Verkytė

12 13

senato komisijos

Studijų komisijalekt. Elona Bajorinienė, pirmininkėprof. Povilas Gylysprof. Aušra Motuzienėdoc. dr. Vida UmbrasienėSimonas Sapiega, studentas Milda Verkytė, studentė

Mokslo komisijaprof. dr. Jonas Bruveris, pirmininkasprof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienėprof. dr. Ramunė Kryžauskienėdoc. dr. Judita ŽukienėSimonas Sapiega, studentas

Meno komisijaprof. Dalia Balsytė, pirmininkėprof. Jurgis Karnavičiusprof. Ramunė Marcinkevičiūtėprof. Petras Vyšniauskasdoc. Aidas GiniotisArnoldas Augustaitis, studentasViktorija Montvidaitė, studentė

Studentų reikalų komisijadoc. Artūras Anusauskas, pirmininkas doc. Asta Krikščiūnaitė Alisa Gaižauskaitė, studentėMarija Magdalena Šimkevič, studentė

etikos ir procedūrų komisijaprof. dr. Juozas Antanavičius, pirmininkasprof. habil. dr. Leonidas Melnikasprof. Petras Kuncadoc. Renata Marcinkutė-LesieurViktorija Montvidaitė, studentė

Finansų komisijaprof. Eduardas Gabnys, pirmininkas prof. Julius Andrejevasprof. Janina Lapinskaitėdoc. Dainius PuišysMarija Magdalena Šimkevič, studentė

LMTA priėmimo komisijaprof. Sergejus Okruško, pirmininkasprof. Zbignevas Ibelgauptasprof. Rimantas Armonasprof. Janina Lapinskaitėprof. Mindaugas Urbaitisdoc. dr. Ramunė Balevičiūtė habil. dr. Jūratė Trilupaitienėdoc. dr. Helmutas ŠabasevičiusAkvilė Šileikaitė, studentėdoc. Rolandas Aidukas, Priėmimo komisijos vyr. specialistas

1.3. Institucinis vertinimas

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 44 straipsniu, Aukštųjų mokyklų akre-ditavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2010, Nr. 113-5760) 3, 5 ir 7.1 punktu bei remiantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išorinio vertinimo išvadomis ir pateiktu prašymu dėl akreditavimo, 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija buvo akredituota maksimaliam laikotarpiui – 6 metams1.

Institucinio vertinimo procesas vykdomas keliais etapais:1. Atliekamas realiųjų išteklių vertinimas, kuris remiasi aukštosios mokyklos finansine atskaitomybe,

oficialiais statistiniais duomenimis ir aukštosios mokyklos apklausos rezultatais. 2. Atliekamas veiklos atitikties vertinimas: aukštoji mokykla atlieka savianalizę ir pateikia Studijų koky-

bės vertinimo centrui (SKVC) ataskaitą. 3. Dalyvaujant užsienio ekspertams, atliekamas veiklos atitikties vertinimas.4. Įvertinimo rezultatų pagrindu priimamas sprendimas dėl AM įvertinimo ir akreditacijos. Išorinis veiklos vertinimas inicijuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos ir atliekamas kas 6 metai. Ver-

tinimo tikslas – gerinti veiklos kokybę ir įgyvendinti atskaitomybę. Vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Vertinimo tikslai:

1. Sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti;2. Skatinti jos kokybės kultūrą;3. Informuoti visuomenę apie aukštosios mokyklos veiklos kokybę;4. Teikti rekomendacijas dėl aukštosios mokyklos veiklos plėtros.2013 m. balandžio 15–17 d. Akademijoje lankėsi 7 asmenų ekspertų grupė: prof. Fransas De Ruite-

ris (vadovas), Leideno universiteto Kūrybinių ir atlikimo menų akademijos direktorius, Nyderlandai; Tara Ryan (sekretorė), Dún Laoghaire Menų, dizaino ir technologijų instituto akademinės partnerystės ir stu-dentų paslaugų vadybininkė, Airija; prof. Philippe’as Dinkelis, Šveicarijos muzikos akademijų konferenci-jos prezidentas ir Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto Muzikos fakulteto dekanas, Šveicarija; prof. Airi Rovio-Johansson, Geteborgo universiteto Verslo, ekonomikos ir teisės mokyklos Mokslo instituto profesorė, Švedija; prof. Grzegorzas Kurzyńskis, Vroclavo muzikos akademijos Fortepijono skyriaus vado-vas, Lenkija; Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus direktoriaus pavaduotoja meniniam ugdymui, Lietuva; Vytautas Karoblis, Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto studentas, Lietuva.

Akademijos veikla buvo vertinama analizuojant 2006–2011 m. laikotarpį. Vertinimo rezultatai:1. Strateginis valdymas – teigiamai;2. Studijos ir mokymasis visą gyvenimą – teigiamai;3. Mokslo ir (arba) meno veikla – teigiamai;4. Poveikis regionų ir visos šalies raidai – teigiamai.Tarptautinė ekspertų komisija, nagrinėjusi Akademijos veiklą, pabrėžė išskirtinę institucijos brandą ir

reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime. Vertinimo ataskaitoje teigiama: „Akademija yra unikali Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, kurios vaidmuo propaguojant menus ir perteikiant geriausią tarptautinę praktiką ypač svarbus – jis didina pačios institucijos ir Lietuvos reputaciją konkrečiose studijų srityse. Akademija turi didžiulį potencialą, yra užsitarnavusi palaikymą ir populiarumą.“

Ypač teigiamai įvertinti tarptautinės LMTA veiklos pasiekimai – aktyvus dalyvavimas Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo, susijusio su muzika, procesuose, darbas Europos konservatorijų asociacijoje (Asso-ciation Européenne des Conservatoires, AEC) ir Europos meno institutų lygoje (European League of Institu-tes of the Arts, ELIA). Atkreiptas dėmesys į inovacijas doktorantūros studijose, aktyvų bendradarbiavimą su muzikos mokyklomis, jaunų Akademijos darbuotojų energiją, iniciatyvumą bei jiems teikiamą dalykinę pa-tyrusių darbuotojų paramą. Didelį įspūdį ekspertams padarė ir neseniai atidarytas Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII) – iniciatyva, suteikianti galimybių kurti inovatyvias bendradarbiavimo su verslo pasauliu formas.1 Savianalizės dokumentai pateikti LMTA internetinėje svetainėje: www.lmta.lt/lt/veiklos_savianalize

14 15

Vertinimo komisija pateikė vertingų rekomendacijų Akademijos veiklos tobulinimui. Pirmiausia pata-riama ieškoti galimybių stiprinti savo korporatyvinę tapatybę atskiriems padaliniams telkiantis vienoje vietoje. Tai suteiktų glaudesnio bendradarbiavimo galimybių, padidintų veiklos efektyvumą. Patariama plačiau skleisti ir viešinti institucijos veiklos kokybės stebėsenos duomenis, sukurti savitą mokymosi visą gyvenimą metodiką, išgryninti institucijos bendradarbiavimo ir poveikio visuomenei tikslus suvokiant, kad Akademijos vaidmuo – ne tik propaguoti meno veiklos rezultatus, bet ir ugdyti visuomenę, formuoti jos meninį skonį.

Institucinio vertinimo ataskaitoje buvo pažymėtos šios LMTA veiklos stiprybės:

Strateginis valdymas• studijų kokybės centro kūrimas;• fakultetų pertvarka;• naujos strategijos „Akademija 2020“ kūrimas;• stebėsena ir pasiryžimas keisti metinius planus derinantis prie susiklosčiusių aplinkybių;• su doktorantūra susijusios inovacijos;• aktyvus Akademijos dalyvavimas Europos aukštojo mokslo erdvėje dirbant su muzikos srities standartais;• darbas Europos konservatorijų asociacijoje (AEC) ir Europos meno institutų lygoje (ELIA);• institucijos kultūra;• galimybė darbuotojams kas penkerius metus išeiti metų trukmės kūrybinių atostogų;• etikos kodeksas;• aukštas absolventų įsidarbinimo lygis.

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą• Akademijos sprendimas teikti jungtinį kvalifikacinį laipsnį;• įsteigti studijų programų komitetai, kuriuose dalyvauja studentai ir išoriniai partneriai;• aktyvus akademinių darbuotojų dalyvavimas įvairiose profesinės praktikos bendruomenėse;• Akademijos pastangos kurti vietinę bendradarbiavimo partnerystę su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis;• dalyvavimas Erasmus ir kitose judumo programose;• rėmimo iniciatyvos, kuriomis darbuotojai skatinami nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, sprendimas teik-

ti LMTA Garbės medalius;• gausus europinių projektų sąrašas, įrodantis aktyvų Akademijos dalyvavimą tarptautinėje veikloje;• sėkmingai įdiegtas e. mokymasis.

Mokslo ir meno veikla• Akademijos vaidmuo profesionaliai ir kokybiškai vykdant muzikos, teatro, kino ir šokio krypčių mokslinę

ir meninę veiklą;• tarptautinė partnerystė, kuri tinkamai atspindi Akademijos veiklą ir rodo jos įsipareigojimą plėtoti tarp-

tautinius santykius bei bendradarbiavimą;• Akademijos vykdoma lyginamosios analizės veikla;• Akademijos muzikologų pasiekimai tarptautiniu mastu;• misiją atitinkančių mokslo tyrimų sričių spektras.

Poveikis regiono ir visos šalies raidai• Akademijos ryšiai su daugeliu meninių ir bendruomeninių grupių;• laiko ir materialinių išteklių investavimas į ryšius su visuomene;• bendradarbiavimas su muzikos mokyklomis;• Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius, suteikiantis galimybių kurti inovatyvias bendradarbiavi-

mo iniciatyvas su pramonės sektoriais;• Akademijos absolventų paplitimas po visos šalies organizacijas;• iniciatyva šalies mokyklose sukurti muzikos istorijos elektronines knygas;• vasaros projektai, pvz., kino stovykla Nidoje;• tarpdisciplininių projektų kūrimas.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui:

Strateginis valdymas• rengiant naują strateginį planą numatyti pagrindinius veiksmus ir tikslus, nurodyti etapus ir datas, atsa-

kingas šalis – tai užtikrintų efektyvesnę stebėseną;• peržiūrėti strategiją „Akademija 2020“ ir suplanuoti, kokių veiksmų bus imamasi SSGG išvardytiems

iššūkiams spręsti;• labiau įtraukti studentus į būsimų savianalizių suvestinių rengimą ir strategijos planavimo procesus;• kokybės užtikrinimo (KU) elementus sujungti į vieną bendrą KU sistemą;• stiprinti Studijų kokybės centro akademinę ir edukacinę lyderystę, padaryti jį labiau matomą;• baigus įgyvendinti pirmą etapą, savo iniciatyva atlikti tarpinį išorinį veiklos efektyvumo vertinimą;• imtis veiksmų, kurie paskatintų kuo daugiau studentų pateikti grįžtamąjį ryšį;• peržiūrėti studentų ir studijų programų duomenų bazes;• bendradarbiaujant su vietos verslu bei socialiniais partneriais ieškoti potencialių projektų ir bendros

veiklos galimybių;• kuriant Akademijos valdymo sistemas užtikrinti darbuotojų veiklos stebėsenos proceso skaidrumą ir

sąžiningumą;• stengtis pritraukti daugiau dėstytojų iš užsienio;• sukurti sudėtingesnį rizikos vertinimo būdą.

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą• efektyviau naudoti ECTS;• labiau naudotis grįžtamojo ryšio mechanizmais;• užtikrinti egzaminų ir viešų atlikimų protokolavimą ir garso / vaizdo įrašus;• sukurti savitą mokymosi visą gyvenimą metodiką;• sukurti ir įdiegti procedūras, kaip turi būti vykdomas anksčiau įgyto mokymosi pripažinimas;• daugiau dėmesio skirti Nacionalinei kvalifikacijų sandarai ir Europos kvalifikacijų sąrangai.

Mokslo ir meno veikla• apsvarstyti galimų tarpdisciplininių tyrimų ir bendros veiklos galimybes;• sukurti aiškią mokslo ir meno plėtros strategiją, kuri įtrauktų visus darbuotojus;• stebėti ne tik kokybinius rezultatus, bet ir kurti metodus, kuriais, be vertinimo ir stebėsenos, būtų gali-

ma įvertinti ir tyrimų aktualumą;• padidinti vizituojančių tarptautinių praktikų ir mokslininkų skaičių.

Poveikis regiono ir visos šalies raidai• geriau koordinuoti sąveiką su įvairiomis meninėmis ir visuomenės grupėmis, kad būtų užtikrintas nuo-

seklus LMTA dalyvavimas visuomenės gyvenime;• pagilinti informuotumą apie socialinio bendradarbiavimo paskirtį formuojant visuomenės meninius lū-

kesčius ir menų išmanymą;• užmegzti ryšius su nacionalinėmis organizacijomis, dirbančiomis tose srityse, kurių programas Akade-

mija siūlo;• palaikyti glaudesnius ryšius su kitomis Lietuvos meno institucijomis;• rengiant kitą strateginį planą aiškiau apibrėžti dalyvavimo visuomeninėje veikloje tikslą ir šios veiklos

pobūdį;• sistemiškiau dirbti su absolventais, išnaudoti galimą jų indėlį į Akademiją ir visuomenę.

16 17

1.4. Strategija „Akademija 2020“

2013 metais patvirtinta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos strategija „Akademija 2020“. Tai ketinimų ir veiksmų planas, sukurtas siekiant užtikrinti veiklos darną ir stabilumą, sustiprinti Akademijos bendruo-menės susitelkimą iškeltiems tikslams įgyvendinti, laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, nuo kurių priklauso veiklos kokybė.

Strategija „Akademija 2020“ parengta atlikus išsamią institucijos veiklos analizę ir atsižvelgiant į Lie-tuvos visuomenės, kultūros ir aukštojo mokslo ateities vizijas, suformuluotas svarbiausiuose valstybės strateginiuose dokumentuose: Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, „Nacionalinės pažangos programoje“, „Kultūros politikos kaitos gairėse“ bei mokslo ir studijų politikos gaires formuojančioje stra-tegijoje „Mokslioji Lietuva 2030“.

Strategijoje „Akademija 2020“ yra atspindėti veiklos siekiai ir prioritetai, siejami su atnaujinta institu-cijos misija ir ambicingai veiklai inspiruojančia vizija kurti modernią meno studijų ir kūrybos erdvę, tapti šalies kultūrinio gyvenimo traukos vieta, kuri sutelktų glaudesniam skirtingų meno šakų bendradarbiavi-mui ir atvertų galimybes plėtotis kūrybinei minčiai, inovatyvioms menų integracijos bei meno verslumo įgyvendinimo idėjoms.

18 19

2. STUDIJoS Ir MokYMASIS VISĄ GYVenIMĄ

2.1. Priėmimas

2013 m. LMTA skelbė priėmimą į 18 studijų programų – 9 pirmosios pakopos (bakalauro) ir 9 antrosios pakopos (magistrantūros)2. Pirmą kartą vykdytas priėmimas į naują pirmosios pakopos studijų programą

„Scenos ir kino menų istorija ir kritika“3. Trečiajai studijų pakopai (doktorantūrai) 2013 m. buvo skirtos 7 valstybės finansuojamos vietos.Laipsnio nesuteikiančioms studijoms 2013 m. Akademijai skirtos 5 valstybės finansuojamos vietos.

2.1.1. Pirmoji pakopa (bakalauro studijos)2013 m. studijų sutartis su LMTA pasirašė 158 studentai. 103 iš jų gavo valstybės finansuojamas (vf)

vietas, 23 – tikslinį finansavimą. 32 studentai pasirinko studijas valstybės nefinansuojamose (vnf) vietose (žr. 1 priedo 1 lentelę).

Lyginant su 2012 m., į pirmąją pakopą priimta 22 proc. mažiau studentų. Šis rezultatas buvo prognozuo-jamas, nes 2013 m. buvo skelbiamas priėmimas tik į 9 bakalauro studijų programas, kai 2012 m. jų buvo 13. Tam tikrų studijų programų ir jų specializacijų (pvz., šiuolaikinis šokis, šokis, garso režisūra, vaizdo režisūra, kino dramaturgija ir pan.) pertraukos siejamos su LMTA siekiu užtikrinti studijų kokybę ir nedideliu retų specializacijų meno profesionalų poreikiu darbo rinkoje.

Analizuojant ir vertinant studentų skaičiaus pokyčius, aiškiai matoma, kad mažesnis priimtųjų skaičius nesietinas su meno studijų poreikio ar Akademijos prestižo tarp jaunimo mažėjimu. Pagal 2013 m. priėmi-mo statistiką į pirmosios pakopos studijas buvo priimta tik 32 proc. pageidavusiųjų studijuoti. Priėmimo į LMTA 2009–2013 m. analizė rodo, kad vidutiniškai į LMTA pri imama tik 26 proc. pageidavusiųjų studijuoti (žr. 1 pav.).

Populiariausia tradiciškai buvo Atlikimo meno studijų programa, į kurią priimti 82 studentai iš 219 pa-geidavusiųjų. Tai sudaro 37 proc. pageidavusiųjų studijuoti atlikimo meną ir 52 proc. visų priimtųjų į pirmą LMTA kursą (žr. 2 pav.).

Antroji pagal populiarumą buvo Vaidyba I. Iš 100 pageidavusiųjų buvo priimta 14 studentų. Tai sudaro 14 proc. patenkintų prašymų skaičiaus (žr. 2 pav.).

Mažiausio susidomėjimo sulaukė unikalios studijų programos Muzikinis folkloras, Muzikos teorija ir kri-tika ir Kompozicija.

2 2013 m. priėmimo į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas rezultatai pateikti 1 priedo 1 lentelėje.3 LMTA vykdomų akredituotų studijų programų sąrašas ir priėmimo periodiškumas pateiktas 1 priedo 7–9 lentelėse.

1 pav. 2009–2013 m. priėmimo į LMTA pirmosios pakopos studijas dinamika

2 pav. 2013 m. populiariausios LMTA pirmosios pakopos studijų programos

20 21

LAMA BPO duomenimis, 78 proc. įstojusiųjų LMTA buvo pasirinkę pirmuoju prioritetu. 2013 m. tai buvo pirmoji vieta tarp Lietuvos universitetų. Palyginti su 2012 m. priėmimu (76,8 proc.), Akademija iš trečiosios vietos pakilo į pirmąją ir užėmė lyderio pozicijas (žr. 3 pav.):

LAMA BPO duomenimis, pagal įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukščiausiojo konkursinio balo vidurkį (19,91) ir bendrą vidurkį (18,91) Akademija antrus metus iš eilės užimą pirmąją vietą tarp Lietuvos universitetų (žr. 4 pav.):

Stebint valstybės finansuojamų ir tikslinių vietų dinamiką nuo 2010 m., pastebimas ryškus valstybės finansavimo nuosmukis (žr. 5 pav.). Nuo 2010 m. į pirmąją pakopą priimamų valstybės finansuojamų stu-dentų LMTA sumažėjo 33 proc.:

Tai susiję su mažinamu valstybės finansavimu meno studijoms (žr. 6 pav.), ypač muzikai, teatrui, kinui ir šokiui, labai mažu tikslinių vietų skaičiumi ir ta aplinkybe, kad 2013 m. į LMTA buvo skelbiamas priėmimas į labai mažą studijų programų skaičių.

Tačiau konkurse dėl valstybės finansuojamų vietų tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų, vykdančių muzikos krypties studijų programas, 2013 m. Akademijai teko 57 proc. visų valstybės finansuojamų studijų vietų (žr. 7 pav.). Tai 6 proc. daugiau negu 2012 m.

Konkurse dėl valstybės finansuojamų vietų teatro, kino ir šokio kryptyse 2013 m. LMTA teko 48 proc. visų valstybės finansuojamų studijų vietų (žr. 8 pav.). Tai 1 proc. mažiau negu 2012 m.:

2013 m. LMTA buvo patvirtintos 25 tiksliniu būdu valstybės finansuojamos vietos, iš kurių liko nepanau-dotos dvi Atlikimo meno fortepijono ir mušamųjų instrumentų specializacijoms skirtos vietos. Išnagrinėjus priežastis, buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu skiriant tikslines vietas neskirstyti jų pagal specializacijas. Prašymas buvo patenkintas.

3 pav. 2013 m. priimtieji studijuoti pagal pirmąjį pageidavimą

4 pav. Vidutiniai kviečiamųjų studijuoti balai (vf, vnf ir bendras vidurkis)

5 pav. LMTA valstybės finansuojamų vietų (konkursinių ir tikslinių) dinamika 2010–2013 m.

6 pav. Meno studijų finansavimas Lietuvoje 2010–2013 m.

7 pav. 2013 m. muzikos krypties valstybės finansuojamų vietų pasiskirstymas tarp Lietuvos universitetų

8 pav. 2013 m. teatro ir kino, šokio krypčių valstybės finansuojamų vietų pasiskirstymas tarp Lietuvos universitetų

22 23

2.1.2. Antroji pakopa (magistrantūros studijos)Į antrosios pakopos studijas pagal ŠMM suteiktą finansavimą 2013 m. priimti 96 studentai iš 123 pa-

geidavusiųjų (žr. 1 priedo 2 lentelę). Tai sudaro 78 proc. pretendentų. Analizuojant priėmimo į magistrantūros studijas tendencijas nuo 2011 m., pastebėta, kad stojančiųjų

skaičius sumažėjo 12 proc., o priimtųjų – 20 proc. Nuo 2011 m. į magistrantūrą vidutiniškai priimama 81 proc. pretendentų (žr. 9 pav.).

Kaip ir pirmojoje pakopoje, 2013 m. po-puliariausia magistrantūroje buvo Atliki-mo meno studijų programa, į kurią priimta studijuoti 72 proc. pageidavusiųjų.

Palyginti su 2012 m., įstojusiųjų į ma-gistrantūrą sumažėjo 8 proc. Mažėja su-sidomėjimas antrosios pakopos Muzikos pedagogikos ir Muzikos teorijos ir kritikos programomis, jos 2013 m. neturi studen-tų. Muzikos pedagogikos populiarumo nuosmukis siejamas su faktu, kad baigu-sieji pirmosios pakopos studijas įgyja pe-dagogo profesinę kvalifikaciją ir tolesnės pedagogikos studijos tampa nebeaktua-lios. Muzikos teorijos ir kritikos programos poreikio mažėjimas siejamas su itin mažu pirmosios pakopos absolventų skaičiumi. Tai unikali programa, reikalaujanti išplėtotų mokslo tiriamojo darbo kompetencijų. Tokių studentų niekada nebūna daug. Sie-kiant pritraukti daugiau studentų, ypač pajėgių mokėti už studijas, skelbiant 2014 m. priėmimą į antrosios pakopos studijas suteikta galimybė dalyvauti konkurse ne tik muzikos, bet ir humanitarinių bei socialinių mokslų absolventams.

2.1.3. Trečioji pakopa (doktorantūros studijos)Remiantis Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-228, pagal mokslo ir meno

produkcijos rezultatus trečiosios pakopos studijoms Akademijai 2013 m. buvo skirtos 7 valstybės finan-suojamos vietos: Muzikos krypties (W300) meno doktorantūros studijoms – 5 (4 nuolatinėms studijoms ir 1 ištęstinės formos doktorantūros studijų menų licenciatui), Teatro ir kino krypties meno doktorantūros studijoms – 1, Etnologijos krypties (07H) humanitarinių mokslų doktorantūros studijoms – 1 vieta.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. LMTA skirta viena valstybės finansuojama vieta („krepšeliu“) daugiau, pasikeitė vietų pasiskirstymas pagal studijų kryptis. Dvi papildomos meno doktorantūros studijų vietos 2013 m. Akademijai gautos laimėjus LMT skelbtą konkursą papildomoms mokslo ir meno doktorantūros vietoms gauti (finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis).

2.1.4. Doktorantų priėmimasJungtinėje humanitarinių mokslų srities Etnologijos krypties (07H) doktorantūros studijų programoje

(vykdomoje kartu su Vilniaus universitetu ir Lietuvos literatūros ir tautosakos institutu) 2013 m. buvo skel-biamas priėmimas į 1 studijų vietą. Gautas 1 prašymas, priimta studijuoti 1 doktorantė.

2013 m. LMTA taip pat buvo skelbiamas priėmimas į 5 valstybės finansuojamas meno doktorantūros vietas (4 Muzikos krypties, 1 Teatro ir kino krypties). Gauti 5 pageidavimai studijuoti, priimti 4 doktorantai. Priimtųjų studijuoti konkursinių balų vidurkis – 73,5 (iš 100 galimų). Į vieną Teatro ir kino krypties meno doktorantūros studijų vietą pretendavo 3 asmenys.

2013 m. LMTA teikė 2 paraiškas Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui Europos Sąjungos struktūri-nių fondų lėšomis finansuojamoms doktorantūros vietoms gauti. Konkurse laimėjo abi Akademijos teiktos paraiškos: „Šiuolaikinio akordeono akustiniai ypatumai moderniosios muzikos kontekste“ (meno projekto vadovai – prof. Geiras Draugsvollis ir prof. dr. Rytis Ambrazevičius), „Prancūzų klarneto mokyklos recepcija

ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje“ (prof. Algirdas Budrys ir doc. dr. Rūta Sta-nevičiūtė-Kelmickienė). LR švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-637 (Žin., 2013, Nr. 77-3889) buvo patvirtintas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Tyrėjų karjeros programą finansuojamų doktorantūros vietų, į kurias 2013 m. priimami studentai, skaičiaus paskirstymas. LMTA teiktoms paraiš-koms laimėjus finansavimą, Akademija jau antrąkart (pirmąsyk – 2012 m.) tapo LMT vykdomo projekto

„Aukštos kvalifikacijos specialistų mokslui imlių ūkio subsektorių plėtrai rengimo tobulinimas – NKPDOKT“ (projekto kodas Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-03-001) partnere. Pagal šią programą buvo priimti studijuoti du meno doktorantai.

Remiantis 2012 m. birželio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 793 (Žin., 2012, Nr. 793-4057) dėl meno aspirantūros studijų prilyginimo atitinkamai meno doktorantūros studijų daliai, 2013 m. buvo pradėtas vykdyti meno licenciatų priėmimas į ištęstines meno doktorantūros studijas. Buvo pateikti 2 meno licencia-tų prašymai, priimtas studijuoti 1 asmuo.

Priėmimo į trečiosios pakopos studijas skaičiai ir jų kaita per pastaruosius trejus metus pateikiami 2 priedo 27 lentelėje.

2.1.5. Laipsnio nesuteikiančios studijos2013 m. LMTA buvo skirtos 5 valstybės finansuojamos vietos laipsnio nesuteikiančioms studijoms. Į

vienerių metų trukmės Muzikos pedagogikos studijų programą, skirtą pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti, buvo priimti 5 asmenys iš 13 pageidavusiųjų (žr. 1 priedo 3 lentelę). Pageidavusiųjų studijuoti savo lėšomis nebuvo.

Nuo 2011 m. šios programos poreikis nuolat mažėja, nes ji beveik atliko savo paskirtį – sudarė sąlygas visiems muzikos specialistams, dirbantiems pedagoginį darbą, įgyti pedagogo kvalifikaciją.

Išvados2013 m. studentų priėmimo rezultatai į visas skelbtas LMTA studijų pakopas vertinami teigiamai. Priim-

tųjų į pirmosios pakopos studijas sumažėjimas 22 proc. buvo prognozuojamas skelbiant mažesnį pasiren-kamų studijų programų skaičių (2012 m. – 13, 2013 m. – 9). Atitinkamai valstybės finansuojamų vietų (su tiksliniu finansavimu) skaičius pagrindinėse (bakalauro) studijose sumažėjo 20 proc. Studijuojančiųjų savo lėšomis pirmojoje pakopoje skaičius, palyginti su 2012 m., sumažėjo 30 proc. (nuo 46 iki 32 studentų).

2013 m. Akademija tapo absoliučia lydere tarp Lietuvos universitetų pagal įstojusiųjų aukščiausiojo kon-kursinio balo vidurkį ir pagal priimtųjų prioritetus pasirenkant aukštąją mokyklą. LMTA pirmuoju prioritetu yra pasirinkę 78 proc. pirmo kurso studentų.

Stojusiųjų ir priimtųjų į antrosios pakopos studijas, palyginti su 2012 m., sumažėjo atitinkamai 4 proc. (stojusiųjų) ir 10 proc. (priimtųjų). Tai siejama su mažesniu finansavimu, skirtu antrajai studijų pakopai. Dėl tokios pat priežasties į laipsnio nesuteikiančią studijų programą priimti tik 5 valstybės finansuojami studentai iš 13 pageidavusiųjų.

Akademijos stiprybe laikytini pasiekimai, susiję su trečiosios pakopos studijomis. Per pastaruosius tre-jus metus didžioji dalis su trečiosios pakopos studijomis susijusių kiekybinių rodiklių auga. Tai lemia pasta-raisiais metais nemažinamas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų vietų skaičius, stabiliai aukšti LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų meno ir mokslo veiklos rezultatai, sėkmingas dalyva-vimas konkursuose papildomoms doktorantūros vietoms iš ES struktūrinių fondų gauti, suintensyvėjusi Doktorantūros skyriaus veikla ir pagalba doktorantams.

Analizuojant kokybinius rodiklius galima pastebėti, kad 2013 m. priimtųjų studijuoti meno doktorantų konkursinių balų vidurkis buvo žemesnis nei 2012 m. (atitinkamai 73,5 ir 89). Tai galimai rodo sumažėjusį (palyginti su 2011 ir 2012 m.) potencialių kandidatų į meno doktorantūros studijas kiekį. Kita vertus, pa-stebimi Teatro ir kino krypties meno doktorantūros studijų poreikio ir stojusiųjų pasirengimo lygio pokyčiai. Į tai jau atsižvelgta formuojant LMTA doktorantūros studijų vietų poreikį 2014 metams.

Problemos• mažėjantis stojančiųjų ir įstojusiųjų į pirmosios pakopos valstybės finansuojamas vietas skaičius dėl

mažinamo valstybės finansavimo ir nepalankios meno studijoms bendrojo priėmimo tvarkos;

9 pav. LMTA priėmimo į antrosios pakopos studijas dinamika 2011–2013 m.

24 25

• neturėdami teisės vykdyti humanitarinių mokslų srities menotyros krypties doktorantūros studijų, netenkiname magistro studijas LMTA baigiančių tyrėjų lūkesčių, nesudarome galimybės siekti toles-nės mokslininko karjeros;

• nepakankami magistrantūros studijas baigiančių menininkų tiriamojo darbo įgūdžiai riboja jų galimy-bes studijuoti meno doktorantūroje. Todėl pastebimas prašymų studijuoti doktorantūroje skaičiaus sumažėjimas.

Priemonės• siekti politinių susitarimų dėl neefektyvios stojamųjų egzaminų į menų studijas tvarkos keitimo;• parengti LMTA doktorantūros reglamentą;• parengti paraišką Lietuvos mokslo tarybai dėl teisės LMTA vykdyti Humanitarinių mokslų srities Me-

notyros krypties studijų programą.

2.2. Studentai

2.2.1. Pirmoji ir antroji pakopa2013 m. spalio 1 d. duomenimis, pirmojoje ir antrojoje pakopoje bei laipsnio nesuteikiančiose stu-

dijose LMTA studijavo 881 studentas: Muzikos fakultete (MF) – 559 studentai (63 proc.), Teatro ir kino fakultete (TKF) – 322 studentai (37 proc.) (žr. 10 pav.).

Pirmojoje pakopoje 2013 m. studijavo 73 proc., antrojoje pakopoje – 26 proc. studentų. 1 proc. studijavo laipsnio ne-suteikiančiose studijose4.

Valstybės finansuojamose vietose, 2013 m. spalio 1 d. duomenimis, LMTA studijavo 770 studentų, mokamose stu-dijose – 111. Palyginti su 2012 m., studi-juojančiųjų skaičius I ir II pakopose suma-žėjo 56 studentais. Studentų skaičiaus mažėjimą lėmė meno studijoms nepa-lanki bendroji studentų priėmimo tvarka į pirmosios pakopos studijas, mažesnė Teatro ir kino fakulteto programų, į ku-rias buvo skelbiamas priėmimas 2013 m., pasiūla ir nedidelis skaičius studijuojan-čiųjų valstybės nefinansuojamose vietose antrosios pakopos Muzikos pedagogikos programą lygiagrečiai su Atlikimo meno programa.

2013 m. parengiamuosiuose dainavimo, pučiamųjų instrumentų, styginių instrumentų, džiazo kursuose studijavo 33 klausytojai. Palyginti su 2012 m., lankančiųjų kursus skaičius išliko tas pats. Tai rodo, kad šie kursai turi paklausą ir reikalingi asmenims, ketinantiems stoti į LMTA.

2.2.2. Laipsnio nesuteikiančios studijos Nuo 2012/2013 studijų metų pavasario semestro laipsnio nesuteikiančias studijas organizuoja ir admi-

nistruoja Muzikos fakultetas. 2013 m. spalio 1 d. duomenimis, vienerių metų trukmės laipsnio nesuteikian-čią Muzikos pedagogikos studijų programą studijavo 8 asmenys. Tai sudaro 1 proc. LMTA studentų.

4 Studentų skaičius pagal fakultetus ir pakopas pateiktas 1 priedo 4 lentelėje.

2.2.3. Trečioji pakopa 2013 m. spalio 1 d. LMTA studijavo 5 humanitarinių mokslų srities doktorantai – 4 Etnologijos (07H)

ir 1 Teatrologijos (H330) krypčių – ir 22 meno doktorantai: 20 Muzikos (W300) ir 2 Teatro ir kino (W400) krypčių. Trečiosios pakopos studentų skaičius per pastaruosius metus vis augo (žr. 11 pav.), nes nemažėjo LMTA trečiosios pakopos studijoms skiriamų vietų skaičius. Be to, LMTA sėkmingai daly-vavo LMT skelbtame konkurse papildomoms doktorantūros vietoms gauti. 2013 m. LMTA studijavo trys tokiu būdu finansavimą studi-joms gavę meno doktorantai.

LMTA doktorantai 2013 m. sėkmingai da-lyvavo meno projektuose, rengė viešus kon-certus Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarp-tautinėse mokslo bei meno tyrimų konferen-cijose. Pažymėtina ir efektyvi Doktorantūros skyriaus veikla: dėl informacinės ir metodinės pagalbos doktorantai aktyviau dalyvavo LMT skelbiamuose konkursuose papildomam fi-nansavimui gauti (stipendija už akademinius pasiekimus skiriama nuo 2012 m.).

2013 m. septyni Akademijos meno dokto-rantai laimėjo LMT skelbtą konkursą stipen-dijoms už akademinius pasiekimus gauti, du doktorantai iš LMT gavo paramą akademi-nėms išvykoms (žr. 12 pav.).

Doktorantų, meno doktorantų ir meno aspirantų skaičiaus kaita (2011–2013 m.) pa-teikta 2 priedo 28 lentelėje.

2.2.4. Studentų skaičiaus kaita Nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. dėl ligos ir kitų priežasčių studijas sustabdė 67 studentai,

iš jų – 41 pirmosios pakopos, 23 antrosios pakopos ir 3 laipsnio nesuteikiančių studijų studentai5.2013 m. dėl įvairių priežasčių studijas nutraukė arba nebaigė 81 studentas, iš jų – 54 (66 proc.) bakalau-

ro, 24 (30 proc.) magistrantūros ir 3 (4 proc.) laipsnio nesuteikiančių studijų studentai. Tarp nutraukusiųjų studijas yra vienas pirmosios pakopos studentas, kuris išvyko studijuoti į kitą aukštąją mokyklą. Dėl nepa-žangumo (akademinės skolos, baigiamųjų egzaminų neišlaikymas / nelaikymas be pateisinamų priežasčių arba dėl ligos) studijos nutrauktos 27 studentams, iš jų – 11 (41 proc.) pirmosios pakopos, 13 (49 proc.) antrosios pakopos ir 3 (1 proc.) laipsnio nesuteikiančių studijų studentams.

Nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. į LMTA atvyko 3 studentai iš kitų aukštųjų mokyklų. Vie-nas Akademijos studentas išvyko į kitą aukštąją mokyklą.

Šeši LMTA studentai pakeitė studijuojamas studijų programas į kitas meno studijų srities programas toje pačioje Akademijoje6.

2.2.5. Studentų sporto veiklaSporto ir sveikatos paramą LMTA studentams teikia Kūno kultūros centras, kurio tikslas – puoselėti

studentų sveikatingumą propaguojant sveiką gyvenimo būdą ir sudarant sąlygas fiziniam aktyvumui lais-valaikiu. Studentai turi galimybę lankyti treniruotes ir dalyvauti krepšinio, aerobikos, bendrosios gimnas-tikos, stalo teniso, plaukimo, šachmatų ir kitų sporto šakų treniruotėse, naudotis sporto sale ir sporto

5 Studentų ir klausytojų skaičiaus kaita 2011–2013 m. pateikta 1 priedo 5 lentelėje.6 2013 m. studentų skaičiaus kaita pagal priežastis pateikta 1 priedo 6 lentelėje.

10 pav. LMTA studentų skaičiaus kaita 2011–2013 m. (I ir II pakopa)

11 pav. Trečiosios pakopos studentų skaičiaus kaita 2011–2013 m.

12 pav. Doktorantų iš LMT gautas papildomas finansavimas 2011–2013 m.

26 27

inventoriumi (treniruokliais). Studentai noriai sportuoja, aktyviai dalyvauja fizinio aktyvumo ir relaksacijos pratybose, krepšinio, šachmatų, bendrosios gimnastikos, lengvosios atletikos ir kt. varžybose.

Kūno kultūros centro dėstytojas Algimantas Šatas 2013 m. buvo įvertintas už krepšinio propagavimą tarp Lietuvos studentų ir apdovanotas Lietuvos krepšinio federacijos padėkos raštu bei Lietuvos studentų krepšinio lygos prizu „Būk su tais, kurie gali, nori ir laimi“.

Studentas Aleksandras Karčmit pripažintas geriausiu LMTA sportininku ir naudingiausiu LMTA krepši-nio komandos žaidėju ir apdovanotas Lietuvos studentų sporto asociacijos prizu bei LEU turnyro „Kalėdų taurė“ organizatorių prizu. Studentas Gopalas Michailovskis tapo krepšinio turnyro „Vasario 16 paminėti“ geriausiu komandos žaidėju ir apdovanotas turnyro organizatorių prizu.

Akademijos studentai dalyvavo Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų aerobikos čempio-nate (Kaunas), Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų šachmatų čempionate (Vilnius), Vil-niaus krepšinio lygos čempionate, LEU turnyre „Kalėdinė taurė“ (Vilnius), Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų Olimpiniame festivalyje (Kaunas), Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų Lengvosios atletikos čempionate (Kaunas).

IšvadosPirmosios, antrosios pakopų ir laipsnio nesuteikiančių studijų studentų skaičius Akademijoje 2013 m.

sumažėjo 6 proc. Neigiamą pokytį lėmė nedidelė Teatro ir kino krypties programų pasiūla 2013 m. stojan-tiesiems į LMTA bei mažėjanti antrosios studijų pakopos Muzikos pedagogikos programos paklausa.

Studentų, išbrauktų iš sąrašų dėl nepažangumo, yra 3 proc. nuo bendro studentų skaičiaus. Studentų, nutraukusių studijas dėl kitų priežasčių, skaičius siekė 5 proc. Palyginti su 2012 m., šie rodikliai išlieka tokie patys.

Akademijos studentai turi galimybę puoselėti savo sveikatingumą sportuodami ir dalyvaudami Lietuvos universitetų sporto renginiuose, juose pelnė apdovanojimų už pasiektus rezultatus.

Problemos• mažėja antrosios studijų pakopos ir laipsnio nesuteikiančių Muzikos pedagogikos programų poreikis;• sudėtingas studijų informacijos duomenų kaupimas ir valdymas;• sporto salę pritaikius meno studijoms, trūksta erdvių studentams sportuoti.

Priemonės• kurti studijų rinkai patrauklią kelių specializacijų meno pedagogikos programą;• siekti, kad būtų aiškiai reglamentuotas Akademijos dokumentų rengimas ir sklaida;• įdiegti elektroninę studijų apskaitos sistemą;• išnagrinėti studentų fizinio aktyvumo galimybes bendradarbiaujant su kitais Lietuvos universitetais.

2.3. Studijų tarptautiškumas

Akademijos strateginiame plane numatytą strateginį tikslą „ugdyti atvirus pasauliui ir konkurencingus meno profesionalus“ tiesiogiai padeda įgyvendinti Tarptautinių ryšių skyrius (TRS). Skyriaus veikla dera su LMTA strateginio plano prioritetu 1.3 „Tarptautinių (studijų ir) meno projektų vykdymas, ugdantis studen-tų ir dėstytojų tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijas bei užtikrinantis LMTA tarptautinio bendra-darbiavimo plėtrą“.

LMTA tarptautinė veikla plėtojama keliais pagrindiniais aspektais. Svarbiausias jų – akademinis judu-mas – studentų ir dėstytojų mainai, dalyvavimas trumpalaikėje veikloje (projektuose, kursuose, konkur-suose, festivaliuose ir kt.). Instituciniu lygmeniu LMTA bendradarbiavimo apimtį rodo sudarytų sutarčių skaičius, narystė tarptautinėse asociacijose, tarptautiniuose tinkluose. Svarbiausi 2013 m. tarptautinio bendradarbiavimo faktai, projektai, svarbesni renginiai išdėstyti toliau.

2.3.1. Tarptautinės sutartys 2013 m. LMTA vykdė tarptautinę veiklą dvišalių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu su 127 aukštosio-

mis mokyklomis 34 pasaulio šalyse7. Iš jų 112 yra Erasmus programos partneriai. Viena daugiašalė sutartis (18 partnerių – visos Vakarų Balkanų šalys, Švedija, Čekija ir Lietuva) sudaryta su Belgrado menų universi-tetu dėl Tempus InMusWB projekto vykdymo (Introducing Interdisciplinarity in Music Studies in the Wes-tern Balkans in Line with European Perspective).

2.3.2. Tarptautinės asociacijosAkademija yra devynių tarptautinių asociacijų narė: AEC (Europos konservatorijų, muzikos akademijų

ir aukštųjų muzikos mokyklų asociacija), ELIA (Europos meno institutų lyga), ANMA (Šiaurės ir Baltijos šalių muzikos akademijų asociacija), ABAM (Baltijos šalių muzikos akademijų asociacija), ECMA (Europos kamerinės muzikos akademija), ECMTA (Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacija), EDE (Europos aukštųjų teatro mokyklų asociacija „Mokyklų mokykla“), E:UTSA (Europos teatro mokyklų ir akademijų sąjunga), ENCATC (Europos kultūros vadybos ir kultūros politikos mokymo tinklas; nauja LMTA partnerystė europinėje asociacijoje).

2.3.3. Tarptautiniai tinklaiLMTA yra septynių tarptautinių aukštojo mokslo tinklų partnerė: 6 Nordplus aukštojo mokslo progra-

mos tinklų – Sibelius (klasikinės muzikos tinklas), Nordpuls (džiazo muzikos tinklas), Nordtrad (tradicinės muzikos tinklas), NordOpera (operos tinklas), ECA (meno tyrimų ir bendradarbiavimo tinklas), Norteas (teatro mokyklų tinklas) – bei AEC Polifonija tinklo partnerė.

2.3.4. koordinuoti europiniai projektai Nordplus IP „Muzikos laboratorija PROCESAS: ECO muzika“8 kompozitoriams vyko 2013 m. birže-

lio 24–liepos 4 d. (koordinatorė R. Rimšaitė). Projekte dalyvavo 16 studentų ir 8 dėstytojai iš Šiaurės ir Baltijos šalių, fleitų kvartetas. Projekto metu Nidos meno kolonijoje surengti du koncertai: impro-vizacinės muzikos birželio 30 d. ir ECO-muzikos baigiamasis 3 val. koncertas (18 premjerinių kūrinių) liepos 3 d. Sukurtas dokumentinis filmas apie projektą, išleistas DVD (100 vnt.). Projekto rezultatai pri-statyti Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų tinklo tarptautinių ryšių koordinatorių konfe-rencijoje Reikjavike (Islandija)9.

Nordplus IP „Nomazz ir Baltijos šalys“ džiazo studentams vyko 2013 m. vasario 4–8 d. (koordinavo R. Rimšaitė ir doc. L. Mockūnas). Projekte dalyvavo 22 studentai ir 10 dėstytojų iš Šiaurės ir Baltijos ša-lių. Vyko paskaitos, meistriškumo kursai, combo repeticijos, koncertai džiazo klubuose Vilniuje „Soulbox“ ir „Tamsta“. Sukurtas dokumentinis filmas, išleista 200 vnt. dvigubo DVD (dokumentinis filmas, koncertų įrašai). Projekto rezultatai pristatyti Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų tinklo tarptautinių ryšių koordinatorių konferencijoje Reikjavike (Islandija)10, AEC tinklo tarptautinių ryšių koordinatorių kon-ferencijoje Antverpene (Belgija).

2.3.5. Tarptautiniai partneriniai projektai2013 m. rugsėjo 25–spalio 5 d. vykusiame Erasmus IP „European Liedforum 2013 Vilnius“ dalyvavo

6 dėstytojai ir 42 koncertmeisterio, dainavimo bei kompozicijos specialybių studentai iš Italijos, Lenki-jos, Lietuvos, Rumunijos, Vokietijos. Projekto tikslas – inspiruoti „Europos Lied tinklo“ kūrimą ir įtraukti į veiklą įvairių Europos aukštųjų muzikos mokyklų Lied, dainavimo ir koncertmeisterio studentus ir dės-tytojus. Tarptautinis Erasmus IP projektas „European Liedforum“ yra gera pradžia tolesniam bendradar-biavimui puoselėjant Lied žanrą Lietuvoje, skleidžiant lietuvių kompozitorių kūrybą ir garsinant LMTA var-dą užsienyje. Projektą Vilniuje koordinavo Koncertmeisterio katedros vedėja prof. I. Armonienė-Uss (TRS

7 LMTA užsienio partneriai pateikti 1 priedo 23 lentelėje.8 www.procesas.net9 www.nordplusmusic.net10 www.nordplusmusic.net

28 29

koordinatorė K. Valentonienė). Projekto metu vyko koncertmeisterio ir dainavimo specialybių meistrišku-mo kursai, 2 koncertai, interpretacijos seminarai, paskaitas skaitė LMTA, VU, VDU dėstytojai. Apie projektą sukurtas dokumentinis filmas.

2013 m. kovo 11 d. LMTA vyko Goethe Institut Vilnius remiamas projektas „Lied meistriškumo kursai“ LMTA dainavimo katedros studentams. Kursus vedė žymus Vokietijos dainininkas Thomas Baueris, dalyva-vo 8 studentai ir 4 dėstytojai.

2013 m. balandžio 15–20 d. Vilniuje vyko Nordplus tinklo Nortrad (tradicinė muzika) konferencija. Daly-viai – daugiau kaip 110 studentų ir dėstytojų iš 8 Šiaurės ir Baltijos šalių. Projektą koordinavo L. Kriščiūnaitė ir Etnomuzikologijos katedra.

2013 m. balandžio 22–26 d. vyko projektas „Vargonų muzika: tradicijos ir inovacijos“. Dalyvavo Drezde-no aukštosios bažnytinės muzikos mokyklos 2 dėstytojai, 24 studentai, LMTA Vargonų ir klavesino, Sty-ginių instrumentų, Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų, Kamerinio ansamblio katedrų studentai, LMTA merginų bei Vargonų ir klavesino katedros chorai. Tarptautinis edukacinis projektas sujungė ankstyvojo baroko ir šiuolaikinę moderniąją vargonų, kamerinę ir chorinę muziką. Vyko meistriškumo kursai, pa-skaitos, repeticijos. Projektas baigėsi jungtiniu lietuvių ir vokiečių studentų ir dėstytojų koncertu LMTA (balandžio 26 d.).

2013 m. gegužės 26–31 d. LMTA vyko antroji Vilniuje rengiama ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) sesija, ją koordinavo Kamerinio ansamblio katedra ir jos vedėja prof. D. Balsytė. ECMA tinkle LMTA dalyvauja nuo 2012 m. Numatoma bendradarbiavimo plėtra 2014 m. teikiant paraišką Erasmus+ strateginių partnerysčių programoje, kurios vienas iš numatomų intelektinės veiklos rezultatų – jungtinės studijų programos kūrimas, nuotolinių mokymų elementų diegimas.

2.3.6. MF studentų ir dėstytojų dalyvavimas trumpalaikio judumo veikloje Harmos festivalyje Porto mieste (Portugalija) kovo 19–24 d. Akademijai atstovavo studentų styginių

kvartetas Mettis. Erasmus IP IPEDAM balandžio 11–22 d. Trondheime (Norvegija) dalyvavo doc. dr. D. Urbanavičienė ir

Etnomuzikologijos katedros studentė I. Kukulskytė. Erasmus IP Interdisciplinary Involvement and Community Spaces programoje Korke (Airija) balan-

džio 23–gegužės 4 d. dalyvavo M. Krukauskas ir 2 studentai (kompozicijos ir kino režisūros).NordOpera tinklo operos bienalėje Geteborge birželio 3–7 d. dalyvavo 5 Dainavimo katedros studentai,

prof. V. Noreika ir V. Lukočius.Erasmus IP Brass and Jazz kursuose Rygoje rugpjūčio 20–30 d. dalyvavo LMTA dėstytojai L. Mockūnas,

L. Rimša, V. Nivinskas ir 3 studentai (Džiazo ir Pučiamųjų instrumentų katedros).Professional Integration IP bei dainininkų perklausoje Rygoje lapkričio 18–23 d. dalyvavo Operos kated-

ros dėst. V. Lukočius, Dainavimo katedros doc. A. Janutas, 2 koncertmeisterės ir 4 Dainavimo katedros M2 kurso studentai.

Projektas Crossing Keyboards – tai pasikeitimas studentų pianistų koncertais ir profesorių meistriškumo kursais su Sibelijaus akademija, Estijos ir Latvijos muzikos akademijomis (mainuose dalyvavo 8 fortepijono profesoriai, 5–6 studentai iš kiekvienos mokyklos; LMTA atstovavo 6 fortepijono specializacijos studentai).

Rygoje vykusiame Brass Symposium renginyje spalio 7–12 d. su Nordplus stipendija dalyvavo 2 Pučia-mųjų ir mušamųjų katedros studentai.

Nordplus IP „Muzikos laboratorija Procesas“ projekto rezultatų pristatyme Švedijoje, festivalyje „Stok-holmo garsai“, lapkričio 7–10 d. dalyvavo 2 studentai (1 muzikologijos, 1 kompozicijos).

2013 m. LMTA vyko 3 tarptautinės perklausos – Europos Sąjungos jaunimo orkestro (EUYO), Baltijos jau-nimo filharmonijos Usedom festivalio (atrinkti 7 studentai), Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalio (atrinkti 2 studentai).

Muzikos fakulteto studentų laimėjimai tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose nurodyti 1 priedo 24 lentelėje.

2.3.7. Svarbesni TkF tarptautiniai renginiaies Media Training programos projektas kino kūrėjams „Vasaros Media studija“11 (koordinatorė Inesa

Kurklietytė) vyko birželio 19–liepos 3 d. Juodkrantėje. Dalyvavo 70 studentų ir 6 dėstytojai. Sukurti trum-pametražiai filmai ir dokumentinis filmas apie projektą.

Vaidybos ir režisūros katedra dalyvavo Teatro asociacijų ir tinklų EDE, E:UTSA, Nordplus+Norteas inici-juotuose projektuose.

Norteas: • studentai dalyvavo Nordic Common Studies tarptautiniuose seminaruose, organizuotuose Šiaurės ir

Baltijos šalių teatro mokyklose;• studentai dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių teatro mokyklose organizuotuose tarptautiniuose semina-

ruose, skirtuose Vaikų teatro metams; • Lietuvoje organizuotas tarptautinis seminaras – kūrybinė stovykla „Ritmas ir poezija“, skirtas vaikų

teatro metams.

eDe renginiai:• EDE tinklo mokyklų vadovų susitikimas generalinėje asamblėjoje Londone (TKF dekanė E. Bajorinienė);• teminis seminaras Milano fillodramaticci akademijoje, skirtas scenos judesio aktoriams dėstymui

(V. Grabštaitė).

e:UTSA projektai:• monologų konkursas Romoje;• tarptautinio Spoleto (Italijoje) festivalio organizuota Europos teatro mokyklų spektaklių programa;• tarptautinio teatrų festivalio Baltijskij dom (Sankt Peterburgas) metu organizuota Teatro mokyklų

spektaklių programa Theatre Fresh ir E:UTSA Generalinė asamblėja.

Įgyvendinti tarptautiniai bendradarbiavimo projektai su Prancūzijos, Lenkijos, Slovėnijos, Šiaurės ir Bal-tijos šalių, Izraelio, Italijos teatro institucijomis:

• tarptautinis bendradarbiavimo projektas – kūrybinės dirbtuvės ir spektaklio pagal A. Čechovą „Ivano-vas“ pastatymas Grenoblio mažajame teatre, vėliau pristatytas Tarptautiniame festivalyje „Jaunojo teatro susitikimai“ Grenoblyje (Prancūzija);

• tarptautinis bendradarbiavimo projektas – kūrybinės dirbtuvės ir spektaklio pagal A. Čechovą „Dėdė Vania“ pastatymas kartu su Szkoła Aktorska Haliny i Jana Machulskich bei spektaklio pristatymas Varšuvoje ir Vilniuje;

• tarptautinio projekto – gatvės spektaklio pagal B. Brechtą „Motušė Kuraž“ parodymas Ana Desetni-ca’2013 festivalyje Liublianoje, Maribore, Kamnike, Šoštanėje, Celėje;

• tarptautinės teatro dirbtuvės ir gatvės teatro spektaklio „Demokratijos gimimas ir žlugimas“ sukūri-mas ir parodymas Kamnike, Maribore ir Liublianoje (Slovėnija);

• tarptautinis projektas „Kertant sienas: Šekspyras hebrajiškai ir lietuviškai“ su SELA (Yoram Loewens-tein teatro mokykla) Tel Avive (Izraelis);

• Baltijos šalių teatro mokyklų tarptautinis seminaras „Ritmas ir poezija“ ir jo rezultatų viešas parody-mas Palangoje;

• tarptautinės kūrybinės dirbtuvės LMTA, kurioms vadovavo režisierė ir dėstytoja Sarah Moeremans (Artez, Nyderlandai) ir Romos Nacionalinės teatro akademijos studentės.

Atrinkti festivalių komisijų Vaidybos ir režisūros katedros studentų spektakliai dalyvavo:• Zelverovičiaus akademijos studentų festivalyje ITSelF; spektaklis „Broliai Karamazovai“, Varšuva (Len-

kija); už geriausią nepagrindinį vaidmenį apdovanotas Paulius Markevičius;• tarptautiniame teatro festivalyje TREFF, spektaklis „Zigmas“, Talinas (Estija);• tarptautiniame jaunimo festivalyje „Jaunojo Rusijos teatro ateitis’2013“, spektaklis „Broliai Karama-

zovai“, Jaroslavlis (Rusija);

11 www.summermediastudio.com

30 31

• tarptautinio Spoleto festivalio metu organizuotoje Europos teatro mokyklų spektaklių programoje, spektaklis „Brangioji mokytoja“, Spoletas (Italija);

• tarptautinio teatrų festivalio Baltijskij dom metu organizuotoje Teatro mokyklų spektaklių programo-je Theatre Fresh, spektaklis „Brangioji mokytoja“, Sankt Peterburgas (Rusija);

• XXXIII VGIK’o tarptautiniame studentų festivalyje Maskvoje, spektaklis „Brangioji mokytoja“, Maskva (Rusija).

Trys Vaidybos ir režisūros katedros studentai laimėjo Kultūros ministerijos edukacines stipendijas ir da-lyvavo T. Suzuki mokymuose ir T. Suzuki metodu statomame spektaklyje „Toga“ Japonijoje.

Meno istorijos ir teorijos katedra 2013 m. buvo surengtos dvi teatro tyrėjų konferencijos. Jau tradicine tapusioje III tarptautinėje jaunųjų

teatro kritikų konferencijoje „Politika(i) vs. teatras“ dalyvavo atstovai iš Čekijos, Turkijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos.

Pirmojoje teatro mokslininkų konferencijoje „Šiuolaikinio teatro pridėtinė vertė: kam šiandien reikalin-gas teatras?“ dalyvavo pranešėjai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos, Airijos, JAV.

Pagyvėjo katedros studentų trumpalaikis mobilumas. Studentams suteikta parama dalyvauti:• šokio festivalyje ir kritikų seminare Haapsalu (Estija); • Zelverovičiaus akademijos studentų festivalyje ITSelF Varšuvoje (Lenkija);• Latvijos teatro programoje Rygoje (Latvija); • tarptautiniame teatrų festivalyje Baltijskij dom Sankt Peterburge (Rusija).Katedros vedėja R. Balevičiūtė skaitė pranešimą Time for comedy? kasmetinėje tarptautinėje moksli-

nėje Teatro tyrimų federacijos (FIRT / IFTR) konferencijoje Barselonoje (Ispanija). ŠMM konkurso lėšomis į LMTA dėstyti buvo pakviestas pasaulinio lygio teatro tyrėjas iš Rusijos Jurijus Borbojus (Įvadinis kursas I kurso studentams).

Šokio ir judesio katedraŠiuolaikinio šokio katedra atvira įvairiems tarpdisciplininiams tarptautiniams projektams. Vienas svar-

biausių Nordplus ECA (Exploration and Cooperation in Arts) tinklo laimėjimų – 2013 m. gautas finansavi-mas projektui „Kompozitoriai ir choreografai: šiuolaikinė bendradarbiavimo samprata ir pritaikomumas universitetinėms studijoms“ (bus vykdomas 2014 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje).

ŠMM konkurso ir papildomomis socialinių partnerių lėšomis organizuotas šiuolaikinio šokio technikos seminaras su kviestiniu dėstytoju ir choreografu iš Naujosios Zelandijos Tony Vezichu. Release the beast technikos pagrindu sukurtas šokio pastatymas „Nepaisant nieko / visko“.

Šiuolaikinio šokio bei Kino ir TV katedrų bendradarbiavimas atsiskleidė kūrybinės vasaros stovyklos Summer Media Studio Juodkrantėje metu. Pagrindinė 2013 m. tarptautinio seminaro tema – šokis kine. Seminarams vadovavo dėstytojai iš Islandijos, Latvijos, JAV ir LMTA Šokio ir judesio katedros dėstytoja doc. A. Naginevičiūtė. Sukurti šokio filmai buvo pristatyti katedros dėstytojos R. Lelytės-Ambrozaitienės ir aptarti ECA tinklo narių tarptautinio susitikimo Rygoje (Latvija) metu.

ŠMM konkurso lėšomis pakviesta dėstyti šokio dėstytoja iš Islandijos Sybrig Docter.

kino ir TV katedraTarptautiškumo didinimas derinamas su galimybe pasikviesti dėstytojus praktikus. Pagal 2013 m. vyk-

domą ES žinių ir inovacijų projektą „Žinių ir inovacijų perdavimo plėtra bei tyrėjų kompetencijų didinimas kūrybinių industrijų ir dizaino srityje“ bei ŠMM užsienio dėstytojams skirtą programą kelių savaičių inten-syviems dėstymo kursams atvyko net trys dėstytojai: montažo dėstymo specialistai Kollányi Tamásas (Ven-grija), Wiktoras Grodeckis (Lenkija / JAV), kino scenaristas Jaqas Greensponas (JAV). Pagal šį ES projektą Gruzijoje (3 mokyklose) stažavo doc. G. Beinoriūtė.

Kino ir TV katedra kaip partnerė pradėjo dalyvauti Talino universiteto Baltijos filmų ir medijų mokyklos inicijuotame tarptautiniame projekte Media konferencija (Nordplus horizontal programa). Garso režisūros dėstytojas V. Puronas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje School of Sound Londone (JK).

Katedros studentų laimėjimai:• kino dramaturgė G. Garnelytė dalyvavo tarptautiniame projekte „Apie Lietuvos ir Baltarusijos kaimų

gyvenimą“ I. Bergmano rezidencijoje Fare (Švedija); • bakalauro III k. studentės M. Kavtaradzės filmas „Pasakyk, kad neskaudės“ dalyvavo XII San Sebastia-

no tarptautinio filmų festivalio studentų programoje;• LMTA diplomanto R. Marcinkaus diplominis filmas „Galutinis tikslas“ laimėjo geriausio studentiško

filmo apdovanojimą Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (International Documentary Film Festival Amsterdam, IDFA).

Katedros dėstytojų iniciatyva seminarus „Improvizacija kine“ studentams vedė Vokietijos kino režisie-riai Axelas Ranischas ir Heiko Pinkowskis.

Meno vadybos skyrius2013 m. LMTA įstojo į tarptautinę asociaciją ENCATC (Europos kultūros vadybos ir kultūros politikos

edukacijos asociacija). Gaunama naujausia informacija, kvietimai dalyvauti projektuose, studentams siunčiami naujienlaiškiai apie praktikos galimybes visame pasaulyje Praxis. TKF dekanė E. Bajorinienė ir doc. I. Alperytė dalyvavo ENCATC seminare Amsterdame (Nyderlandai).

2.3.8. Studentų tarptautinis judumas2013 m. 3 proc. visų LMTA studentų (22 Muzikos fakulteto ir 7 Teatro ir kino fakulteto) buvo išvykę stu-

dijuoti pagal studentų mobilumo programas (Erasmus, Nordplus).2013 m. pagal studentų mobilumo programas buvo išvykę 29 LMTA studentai – 26 Erasmus studijoms,

2 Erasmus praktikai, 1 Nordplus studijoms12.2013 m. pagal studentų mobilumo progra-

mas į LMTA buvo atvykę 8 studentai – 7 Eras-mus studijoms, 1 Nordplus praktikai.

Tikslesni duomenys apie studentų dalyvavimą trumpalaikiame judume pradėti rinkti 2012 m. Nuo 2013 m. renkami studentų dalyvavimo trumpalaikiame judume užsienyje duomenys pagal studijų programas / pakopas. Judresni yra magistro pakopos studentai (93), itin akty-vūs yra Vaidybos studijų programos studentai (M2 kursas, vad. S. Krivickienė). TKF judumo specifika – dalyvavimas tarptautiniuose studen-tų festivaliuose, kūrybinėse dirbtuvėse. Ši veikla finansuojama iš įvairių šaltinių (projektų, programų, partnerių) ir yra nuoseklaus fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorės G. Kabašinskienės darbo ir glaudaus bendradarbiavimo su TKF katedromis rezultatas.

Dauguma atvykstančių tarptautinio judumo veiklai užsienio studentų yra magistrantai. Geriausi rezul-tatai – Atlikimo meno ir Kompozicijos studijų programose (koordinuojami Nordplus IP ir kiti vykdyti edu-kaciniai / meno projektai).

Palyginti su 2011 ir 2012 m., studentų judumas dalinėms studijoms 2013 m. toliau mažėjo. Tai lėmė per-einamuoju Erasmus programos periodu mažėjantis finansavimas, mažėjantis siųstinų dalinėms studijoms studentų skaičius, įtakos turėjo ir naujai patvirtinta metodika neišleisti dalinėms studijoms iš vieno kurso daugiau kaip trečdalio studentų. Svarbi priežastis yra ir silpnėjantis studentų pasirengimas bei motyvacija (iš siųstų 60 studentų paraiškų 2012–2013 m. m. priimti dalinėms studijoms ir praktikai 29 studentai). Ne-tolygus išvykstančių ir atvykstančių užsienio studentų skaičius. Pagrindinės priežastys – LMTA kaip institu-cija ir jos dėstytojai per mažai žinomi, trūksta informacijos apie studijas užsienio kalbomis, menka studijų užsieniečiams pasiūla (studijų programų, dalykų), nepakankamai dėmesio skiriama studijų marketingui.

12 LMTA studentų trumpalaikio judumo rodikliai pateikiami 1 priedo 26 lentelėje.

13 pav. LMTA studentų tarptautinis judumas 2011–2013 m.

32 33

2.3.9. Dėstytojų tarptautinis judumasTarptautinio judumo programose dalyvavo

57 LMTA dėstytojai (Erasmus, Nordplus progra-mos, Tempus ir kt. projektai)13. Atvykusių dėsty-tojų – 114. Judume su institucine parama 2013 m. dalyvavo 15,53 proc. dėstytojų (nuo akademinio personalo skaičiaus, įskaitant koncertmeisterius, iš viso 367 asmenys).

Palyginti su 2012 m., atvykstančių dėstytojų skaičius sumažėjo. Priežastys – sumažėjęs katedrų aktyvumas, LMTA rūmuose 2013 m. rudenį vykęs remontas.

Katedros, kurių išvykstančių bei atvykstančių dėstytojų skaičiai tolygūs, yra MF Fortepijono (projektas Crossing Keyboards, Erasmus mainai), Džiazo (Nordplus projektas Nomazz meets the Baltics) ir Kompozicijos (Nordplus projektas „Muzikos laboratorija Procesas“) katedrų, TKF Vaidybos ir re-žisūros, Šokio ir judesio katedros. Tarptautiškumu, o ypač kviečiamų užsienio dėstytojų skaičiumi išsiski-ria: MF – Kamerinio ansamblio, Koncertmeisterio, Liaudies instrumentų ir akordeono (akordeonininkai), Pučiamųjų ir mušamųjų, Vargonų ir klavesino katedros; TKF – Meno istorijos ir teorijos, Kino ir televizijos (projektas „Vasaros Media studija“, kita projektinė veikla) katedros. 2013 m. ypač aktyvi ir subalansuota buvo Muzikos teorijos katedros veikla (100 proc. mainų paritetiškumas).

LMTA dalyvavo Vilniaus universiteto koordinuotame regioniniame universitetų projekte ir dalyvavo tarptautinėse aukštojo mokslo parodose Baku (Azerbaidžanas) ir Kijeve (Ukraina). Projektą koordinavo Akademinių reikalų centras, bendradarbiaudamas su TRS. Patirtis rodo, kad didelio susidomėjimo studijo-mis LMTA nėra, todėl reikėtų investuoti į tolesnį LMTA įvaizdžio kūrimą, patraukliai parengti informacinę medžiagą, skleisti žinias apie LMTA dėstytojus, svarstyti galimybę kai kurias studijų programas parengti rusų kalba, nes didesnio užsieniečių susidomėjimo sulaukia TKF programos.

Tarptautinių ryšių skyrius nuolat ieško papildomų galimybių tarptautiškumui plėsti. Bendradarbiaujant su Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos, Austrijos, JAV ambasadomis, Goethe’s ir Konfucijaus institutais buvo surengta nemažai renginių: koncertų, meistriškumo kursų (klarneto, džiazo), paskaitų. Bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir LR ambasadomis užsienyje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga buvo surengti LMTA profesorių koncertai Airijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, studentų koncertas Briuselyje (Belgija).

2.3.10. Tarptautinės veiklos perspektyvos• 2014 m. numatoma įsitraukti į naujus projektus ir veiklą – Nordplus IP „Kamerinis orkestras VIATORE“,

Nordplus horizontal programos Percussion plus tinklus. • 2014 m. pavasarį bus surengta ANMA (Šiaurės ir Baltijos šalių muzikos akademijos asociacijos) rekto-

rių generalinė asamblėja Vilniuje (2014 m. gegužės 9–10 d.).• 2014 m. gruodžio mėn. bus užbaigtas Tempus InMusWB projektas su Vakarų Balkanų šalimis. • 2014 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje vyks ECA tinklo intensyvūs kursai šokėjams ir kompozitoriams, pla-

nuojami dalyviai – apie 40 studentų ir dėstytojų iš Šiaurės ir Baltijos šalių.• 2014–2015 s. m. LMTA koordinuos Nordplus tinklą NordOpera (2 m.), 2015 m. birželio mėn. Vilniuje

surengs operos bienalę.• 2014–2015 m. LMTA jungsis į Erasmus+ strateginės partnerystės tinklą kamerinės muzikos srityje

(ECMA).

13 LMTA dėstytojų judumo rodikliai pagal Erasmus, Nordplus, Tempus ir kt. projektus pateikti 1 priedo 25 lentelėje.

• 2014–2015 m. planuojama partnerystė su Vengrijos, Prancūzijos, Airijos aukštosiomis mokyklomis, taip pat asocijuotais partneriais Honkonge ir Kanadoje kuriant jungtinę programą vaizdo operato-riams (magistro programa).

• 2014–2015 s. m. planuojamas TKF studentų ir dėstytojų dalyvavimas įvairiuose festivaliuose, tarp jų ir Irane vyksiančiame teatro mokyklų festivalyje (E:UTSA).

• 2014–2015 s. m. bus atnaujintos Erasmus programos sutartys (sudaromos 6 s. m., iki 2020/2021 s. m.), sudaromos naujos sutartys pagal katedrų poreikius; bus ieškoma naujų strateginių partnerysčių, stip-rinami ryšiai su Rytų partnerystės šalimis.

IšvadosLMTA Tarptautinių ryšių skyrius siekia veiklos kokybės ir rodiklių, atitinkančių kitų Lietuvos bei užsienio

universitetų lygmenį. TRS Lietuvos aukštųjų mokyklų ir Europos mastu yra pasiekęs aukštų tarptautiškumo rezultatų, skatinančių motyvaciją ir siekį išlaikyti aukštas pozicijas.

Išvykstančių studentų skaičius 2013 m. sumažėjo, strateginiame plane numatytas procentas (4 proc. nuo visų studentų skaičiaus) nepasiektas; tai lėmė: 1) mažėjantis finansavimas judumo programoms (tie-siogiai susijęs su bendru kasmet mažėjančiu LMTA studentų skaičiumi); 2) nemažinama studentų Erasmus stipendija. Nors strateginiame plane numatytas skaičius nepasiektas, pagal išvykstančių studentų skaičių LMTA yra šešta iš 18 Lietuvos aukštųjų mokyklų. LMTA rezultatai (3,54 proc. 2012–2013 s. m.) nežymiai didesni už kitų aukštųjų mokyklų vidurkį (3 proc.).

Pagal išvykstančių dėstytojų skaičių LMTA yra antroje vietoje tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų (8,58 proc. išvykstančių dėstytojų 2012–2013 s. m.)14.

Pagal dalyvavimą Nordplus aukštojo mokslo tinkluose LMTA dalijasi antrą ir trečią vietas su Klaipėdos universitetu, VU yra pirmoje pozicijoje15.

Akademijos stiprybė yra tarptautinės veiklos įvairovė, geografinė aprėptis, trumpalaikis studentų ju-dumas bei tarptautinių projektų koordinavimas. 2013 m. LMTA koordinavo net 3 tarptautinius projektus – 1 es Media Training programos, 2 Nordplus programos.

Tarptautinio bendradarbiavimo perspektyva – didinti geografinę aprėptį įtraukiant ES Rytų partnerystės šalis, užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius su stipriausiomis ir konkurencingiausiomis AM rinko-mis – institucijomis JAV, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje.

LMTA tarptautiškumas turėtų būti stiprinamas orientuojantis ne tik į judumo kiekybę, bet ir kokybę bei konkrečius akademinio bendradarbiavimo rezultatus: tai jungtinių studijų programų, jungtinių modulių kūrimas, nuotolinio mokymo galimybių išnaudojimas, studijų programų plėtra, kita į konkretų akademinį, meninį ir mokslinį rezultatą orientuota veikla.

Problemos• kasmet mažėjantis išvykstančių LMTA studentų skaičius;• netolygus išvykstančių ir atvykstančių užsienio studentų skaičius;• nepakankamai efektyvus, į tarptautiškumo gerinimo rodiklius mažai orientuotas veiklos planavimas

LMTA administracijos ir akademiniuose padaliniuose.

Priemonės• sudaryti priemonių planą, skatinantį LMTA studentus aktyviau dalyvauti judumo veikloje (informaci-

niai seminarai, informaciniai leidiniai, gerosios praktikos sklaida); • mažinti siektiną tarptautiškumo rodiklį kaip nerealistišką (4 proc.);• bendradarbiaujant su Studijų programų skyriumi ir Viešųjų ryšių skyriumi skatinti šiuolaikiškos ir nuo-

lat atnaujinamos informacijos anglų kalba apie studijas LMTA rengimą;• bendradarbiaujant su LMTA akademiniais padaliniais skatinti tarptautiškumo veiklą kaip galimybę

gerinti studijų kokybę; • skatinti akademinių padalinių tarptautinės veiklos planavimo ir efektyvesnės komunikacijos priemones.

14 http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/05_Erasmus_2007-2013_A.Karosaite.pdf 15 http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/04_Nordplus_V.Zencenko.pdf

14 pav. LMTA dėstytojų tarptautinis judumas 2011–2013 m.

34 35

2.4. Studijų programų atnaujinimas ir modernizavimas

2012 m. įkurtas Studijų programų skyrius (SPS) padeda įgyvendinti vieną iš Akademijos strateginių tiks-lų – „užtikrinti menininko pasirengimo profesinei karjerai kokybę, laiduojant akademinę pasirinkimo laisvę ir atvirumą“. SPS yra įpareigotas rengti naujas ir nuolat atnaujinti vykdomas studijų programas, užtikrinti jų atitikimą teisės aktams ir tobulinti studijų kokybę.

2013 m. buvo sukurta nauja I pakopos (bakalauro) studijų programa „Scenos ir kino menų istorija ir kri-tika“ (valstybinis kodas 612W40004), ji akredituota maksimaliam 6 metų laikotarpiui ir pradėta vykdyti.

Atnaujintos 7 vykdomos I pakopos (bakalauro) ir 5 II pakopos (magistrantūros) studijų programos (žr. 1 priedo 19 ir 20 lenteles) bei pasirenkamųjų studijų, skirtų Muzikos fakulteto bakalaurams, „Muzikos pedagogika“ studijų planas.

Bendradarbiaujant su katedrų dėstytojais, pagal Tuning metodologija pagrįstą ECTS koncepciją buvo at-naujinti 47 studijų dalykų (modulių) aprašai (iš jų 46 – I pakopos, 1 – II pakopos) (žr. 1 priedo 22 lentelę), su-kurta 16 naujų studijų dalykų (modulių) aprašų (iš jų 12 – I pakopos, 4 – II pakopos) (žr. 1 priedo 21 lentelę). Plečiant studentų pasirinkimo ir studijų programų modeliavimo galimybes, parengta ir 2013 m. gruodžio 18 d. Senato posėdyje (protokolo Nr. 9-SE) patvirtinta „LMTA gretutinės krypties studijų vykdymo tvarka“.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. atnaujinta 1 studijų programų profiliu ir 1 studijų planu daugiau. Studijų dalykų (modulių) sukūrimo ir atnaujinimo pokytį vertinti sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – šis rodiklis pradėtas sekti tik 2013 m. Teigiamai vertintini pokyčiai, susiję su atnaujintų (47) ir sukurtų naujų (16) stu-dijų dalykų (modulių) skaičiumi, kuris rodo siekį nuolat tobulinti studijų kokybę.

Siekiant plėsti studentų pasirinkimo galimybes gretutinėmis studijomis ir tokiu būdu įgyti dvigubą kva-lifikacinį laipsnį, 2013 m. buvo parengta ir patvirtinta „LMTA gretutinės krypties studijų vykdymo tvarka“ (protokolo Nr. 9-SE). Tai suteikia galimybių studijų programų komitetams kurti gretutinės krypties studijų programas – nuo 2014 m. planuojamas priėmimas į I pakopos gretutinės krypties studijų programas „Mu-zikos pedagogika“ ir „Muzikos vadyba“.

2.4.1. nuotolinės ir e. studijosSiekiant plėtoti mokymosi būdų įvairovę, suteikti lankstesnes studijų galimybes ir didinti mokymosi

prieinamumą, Akademijoje daug dėmesio skiriama interneto ir informacinių technologijų galimybių pa-naudojimui bei nuotolinio mokymosi (formaliojo ir neformaliojo švietimo srityje) plėtrai. Šią veiklą nuo 2008 m. vykdo LMTA Muzikos mokymo studijų centras (MUMS).

2013 m., naudojant e. mokymosi priemones ir Moodle nuotolinio mokymosi aplinką, buvo dėstomi 29 da-lykai (žr. 1 priedo 14 lentelę). 2013 m. parengta ir į LMTA virtualią Moodle mokymosi aplinką (moodle.lmta.lt) įdiegta 12 naujų e. studijų dalykų modulių (žr. 1 priedo 15 ir 16 lenteles). Palyginti su 2011 m. (6 moduliai) ir 2012 m. (9 moduliai), rezultatas pagerėjo. Įtaką rezultato gerėjimui daro dėstytojų susidomėjimas e. studijo-mis ir pasitenkinimas teigiamais darbo su e. mokymosi priemonėmis rezultatais.

2013 m. MUMS centre įvyko kvalifikacijos tobulinimo mokymai, kurių metu LMTA dėstytojai turėjo ga-limybę ugdyti Moodle virtualios mokymosi aplinkos valdymo, e. mokymosi medžiagos rengimo metodikos, e. studijų kuravimo kompetencijas. E. mokymosi kompetenciją patobulino 13 Akademijos dėstytojų.

Dalykų, dėstomų panaudojant e. mokymosi galimybes, ir studijuojančiųjų skaičius nuolat auga. 2013 m. buvo įdiegta skaičiuoklė, pagal jos duomenis e. studijose dalyvavo 323 Akademijos studentai. Palyginti šio rezultato su ankstesniais duomenimis nėra galimybių, nes pasikeitė matavimo metodas.

Galimybių atnaujinti studijų programas ir modernizuoti studijas, tobulinti dėstytojų kvalifikaciją suteikė dalyvavimas Nacionalinės kompleksinės programos „Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos“ projek-te „Aukštojo mokslo studijų plėtra Lietuvos kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms“16. 2013 m. pasiekti projekto tarpiniai rezultatai – parengti ir Moodle virtualioje mokymosi aplinkoje įdiegti nuotolinių studijų dalykai „Muzikos kalba – barokas“ ir „Šiuolaikinė lietuvių muzika“. Magistro studijų programos Vaizdo re-žisūra – montažas 8 studentai sėkmingai įvykdė studijų reikalavimus ir baigė studijas, 5 Kompozicijos ma-

16 Projekto vykdytoja – Vilniaus dailės akademija (VDA), partneriai – LMTA, VDU, VGTU.

gistro studijų programos studentai įvykdė pirmo kurso reikalavimus ir atliko papildomą profesinę praktiką, 5 LMTA dėstytojai tobulino e. mokymo medžiagos rengimo kompetenciją projekto metu organizuotuose mokymuose, kuriuos vedė Vilniaus universiteto specialistai.

2.4.2. Virtualios meistriškumo pamokos Siekiant gerinti mokymosi ir studijų kokybę bei studijas labiau orientuoti į studento poreikius, 2013 m.

buvo tęsiamos virtualios meistriškumo pamokos per vaizdo konferencijas ir plečiamas bendradarbiavimas su Danijos Karališkąja muzikos akademija, kuri aktyviai organizuoja instrumentininkų virtualų mokymą(si). Spalio 21 d. LMTA vaizdo konferencijų auditorijoje, o lapkričio 7 d. – Europos Komisijos informacinių tech-nologijų, mokslo bei inovacijų parodos ICT 2013 metu Vilniaus LITEXPO centre įvyko virtualios meistrišku-mo pamokos „Vilnius–Kopenhaga“, kuriose dalyvavo LMTA doc. Raimondas Sviackevičius ir jo akordeono klasės studentas Tadas Motiečius (Vilniuje) bei Danijos Karališkosios muzikos akademijos akordeono klasės profesorius Geiras Draugsvollis (Kopenhagoje). Pamoką komentavo doc. Thomasas Solakas, Danijos Kara-liškosios muzikos akademijos mokymo technologijų ir distancinio mokymo grupės vadovas.

Šiuolaikinės informacinių technologijų teikiamos virtualaus mokymosi galimybės užtikrina puikią vaizdo ir garso kokybę, leidžia muzikams smulkiai analizuoti kūrinį, atsižvelgti į garso, frazavimo, interpretacijos, technikos niuansus, virtualią pamoką visiškai priartinti prie tradicinės auditorijoje vykstančios pamokos. Galimybė bendrauti ir muzikuoti vaizdo konferencijų būdu sudaro sąlygas lanksčiai ir operatyviai reaguoti ir į regionų muzikos mokyklų poreikius.

2013 m. kovo mėn. įvyko virtuali meistriškumo pamoka Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno regionų muzikos mokykloms. Dalyvavo LMTA prof. E. Gabnys, prof. R. Sviackevičius, doc. R. Sviackevičius ir jų mo-kiniai, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų ir regionų muzikos mokyklų mokytojai ir moksleiviai. Ren-ginys vyko Tarptautinio akordeonininkų konkurso Vilnius’2013 išvakarėse, todėl pagrindinis jo tikslas buvo aptarti privalomo konkurso repertuaro atlikimo technines ir interpretacijos subtilybes. Moksleiviai turė-jo galimybę nuotoliniu būdu pademonstruoti savo pasirengimą konkursui, mokytojai – užduoti konkurso organizatoriams jiems aktualius klausimus. Kadangi LMTA, KU, ŠU ir KTU yra LieDM palaikymo ir plėtros Konsorciumo nariai, galimybes šiai pamokai įvykti sudarė LMTA, Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno technologijos universitetų nuotolinių studijų centrų specialistai, kurie priėmė moksleivius ir mokytojus savo vaizdo kon-ferencijų auditorijose.

Technologijų dėka atsiveriančios plačios bendradarbiavimo su partneriais Lietuvoje ir užsienyje galimy-bės ypač patrauklios siekiantiems mokymo ir studijų kokybės. 2013 m. šį bendradarbiavimą, deja, ribojo tai, kad dar nebuvo įsigyta ir įdiegta šiai veiklai būtinos techninės įrangos (perkamos ES struktūrinių fondų projekto „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skir-tos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ lėšomis). 2014 m., be minėto projekto metu sukurtų virtualaus bendradarbiavimo galimybių, LMTA planuojama įdiegti darbastalio vaiz-do konferencijų įrangą, kuri įsigyta ES struktūrinių fondų projekto „LieDM tinklo plėtra“ lėšomis. Tikimasi, kad tai padės pasiekti esminį proveržį atlikėjų mokymui naudojant virtualaus bendradarbiavimo vaizdo konferencijų būdu galimybes.

15 pav. E. studijų dalykų skaičiaus kaita 2011–2013 m. 16 pav. Parengtų e. studijų modulių skaičiaus kaita 2011–2013 m.

36 37

2013 m. buvo toliau vykdomas 2012 m. pasirašytas ES Struktūrinių fondų remiamas projektas „LieDM tinklo plėtra“17, kuriame LMTA dalyvauja kaip LieDM konsorciumo narė. Projekto tikslas – LieDM tinklo funkcionalumo ir paslaugų kokybės gerinimas tikslingai ir kryptingai panaudojant finansinius išteklius. Pro-jekto rezultatų dėka siekiama didinti visų LieDM tinkle dalyvaujančių institucijų galimybes teikti šiuolaiki-nius reikalavimus atitinkančias studijas elektroniniu būdu, plėsti paslaugų apimtis, didinti vartotojų ratą ir prieinamumą.

IšvadosStudijų programų atnaujinimo, tobulinimo ir modernizavimo veiklos rezultatų rodikliai kasmet auga.

Sukurta viena nauja studijų programa, dėstytojai tobulina savo kompetencijas e. mokymo srityje; dalykų ir studijuojančiųjų, panaudojant virtualią mokymosi erdvę Moodle ir e. mokymo galimybes, nuolat daugėja; toliau rengiamos virtualios meistriškumo pamokos per vaizdo konferencijas.Problemos

• trūksta efektyvaus bendradarbiavimo su Studijų programų komitetais, katedrų vedėjais ir dėstytojais;• trūksta kompetencijų, susijusių su reikalavimais atnaujinant studijų programas;• studijų programų rentabilumas mažėjant studentų skaičiui;• nepakankamas e. studijų veiklų finansavimas.

Priemonės• organizuoti mokymus, susijusius su studijų programų atnaujinimo ir kokybės tobulinimu;• atlikti išsamią studijų programų rentabilumo analizę, numatyti situacijos valdymo priemones ir suda-

ryti jų įgyvendinimo planą;• išnagrinėti e. studijų veiklų finansavimo galimybes ir sukurti priemonių įgyvendinimo planą;• plėsti e. mokymosi veiklas ir bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio mokyklomis;• sukurti virtualaus muzikos atlikėjų mokymo(si) galimybių priemonių planą ir pradėti jį įgyvendinti.

2.5. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas

Nuo 2006 m. Akademijoje yra vykdomos muzikos specialistų kvalifikacijos tobulinimo veiklos, kurias or-ganizuoja ir koordinuoja Muzikos mokymo studijų (MUMS) centras. Tai seminarai, atviros pamokos ir meis-triškumo kursai, nuotoliniai kursai, mokymosi inovatyviais metodais ir formomis galimybių plėtojimas.

Kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugos yra teikiamos Lietuvos neformaliojo ir formalio-jo ugdymo muzikos mokytojams ir kultūros darbuotojams. Renginiuose dalyvauja ikimokyklinio ugdymo, pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų muzikos pedagogai. Seminarus, kursus, paskaitas veda LMTA pe-dagogai, formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojai praktikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, jungtinės lektorių grupės. 2013 m. seminarus vedė dr. E. Sa-kadolskienė, prof. M. Urbaitis, prof. J. Kalcas, doc. R. Aidukas, S. Lipčius, psichologės L. Dubosaitė, U. Stadnikė. Kaupiamas kvalifikacijos tobulinimo se-minarų filmuotos medžiagos archyvas, nuolat pildo-mas edukacinės patirties banko kortelių katalogas. Centro renginių archyvą ir edukacinį banką papildė 20 naujų seminarų vaizdo įrašų. Informacija apie or-ganizuojamus renginius viešinama LMTA tinklalapy-je (mums.lmta.lt).

2013 m. Akademijoje įvyko 25 kvalifikacijos tobu-linimo seminarai, 22 meistriškumo kursai ir atviros pamokos, kuriuose kvalifikaciją tobulino 1 427 as-menys (žr. 17 pav.).

17 Projektas parengtas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-04-V priemonę „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“.

Nemažai renginių vyko bendradarbiaujant su Vil-niaus muzikos mokyklomis, tarp jų – tradiciniais tapę renginiai: seminaras „Meno meistrai Karoliniškių muzikos mokykloje“, festivalio-konkurso „Sąskam-biai“ metodinis praktinis seminaras „Ansamblinio muzikavimo perspektyva muzikos mokyklose“ su Vilniaus B. Dvariono dešimtmete muzikos mokykla, VII Broniaus Jonušo pučiamųjų instrumentų solistų, ansamblių ir orkestrų festivalis su Vilniaus B. Jonušo muzikos mokykla. Organizuojant kvalifikacijos tobuli-nimo renginius bendradarbiauta su Lietuvos muzikos terapijos asociacija, Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“, Radviliškio miesto kultū-ros centru, Vilniaus Lazdynų vidurine mokykla ir kitais partneriais. Šis bendradarbiavimas padeda sužinoti institucijų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, skatinti ir diegti naujoves, palaikyti mokyklų mokytojų profe-sinį lygį, į kvalifikacijos tobulinimo procesą plačiau įtraukti ir regioninių mokyklų mokytojus.

2013 m. kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius išaugo 24 proc., gauta 30 350 Lt pajamų. Renginių dalyvių skaičius padidėjo beveik 30 proc., pajamų – 33 proc. Rezultatas pasiektas gerinant informacijos sklaidą ir padidinus kvalifikacijos tobulinimo renginių pasirinkimo galimybes.

Centro veiklos plėtros galimybes pagerintų jo veiklos reorganizacija, siejama su teikiamų paslaugų tu-rinio plėtimu. Muzikos mokymo studijų centrą pertvarkius į karjeros ir kompetencijų centrą, būtų galima vykdyti kvalifikacijos tobulinimo programas platesnei auditorijai, pvz., organizuoti pedagoginių psichologi-nių žinių minimumo kursus teatro ir kino specialistams, kvalifikacijos tobulinimo programą „Muzika ir svei-kata“ siekiantiems įgyti muzikos terapeuto kompetencijų. Be minėtų renginių, 2014 m. planuojama pradėti įgyvendinti kvalifikacijos tobulinimo programas pirmą kartą atestuojamiems mokytojams – specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos, kalbos kultūros ir kompiuterinio raštingumo kursus.

2.5.1. nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas2013 m. organizuota 10 nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų, kurių apimtis – nuo 20 iki 60 kvalifika-

cijos tobulinimo valandų (žr. 1 priedo 17 lentelę). Kursus baigė 104 asmenys, jiems įskaityta 314 kvalifika-cijos tobulinimo valandų. 2013 m. už kvalifikacijos tobulinimo kursus gauta 11 460 Lt. Palyginti su 2012 m. (10 420 Lt), pajamos išaugo 10 proc. Tai 2 proc. daugiau už 2012 m. rodiklį.

Palyginti su 2012 m., situacija kinta labai nežymiai (žr. 17 ir 18 pav.). Besimokantieji informacinių ir komunikacinių technologijų galimybes vertina labai palankiai. Todėl ir toliau planuojama daug dėmesio skirti e. mokymosi sąlygų bei galimybių plėtrai – įgyvendinami projektai, tobulinama infrastruktūra, atnau-jinama programinė įranga. Informacija apie nuotolinius kvalifikacijos tobulinimo kursus ir studijas bei jų dalyvius skelbiama ir kaupiama Studijų administravimo sistemoje (http://ekursai.lmta.lt).

2.6. Studentų karjeros kompetencijų ugdymas

Nuo 2012 m. Akademija plėtoja veiklas, susijusias su studentų ugdymu karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtote18. 2013 m. šias veiklas vykdė Muzikos mokymo studijų centre dirbanti karjeros grupė. Pagrindinė 2013 m. projekto veikla – karjeros mokymai ir darbas su studentais. Didelio susidomėjimo su-laukė karjeros valdymo užsiėmimai, teikiamos paslaugos, kurios ugdė studentų gebėjimus, padėjo spręsti problemas, kylančias karjeros ir įsidarbinimo srityje.

18 Karjeros ugdymo veiklos vykdomos įgyvendinant ES SF projektą „Auštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobu-linimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (I etapas)“ VP1-2.3-ŠMM-01-V-01-001. Projektą vykdo Vilniaus universitetas (VU), partneriai – 11 universitetų, 15 kolegijų, Lietuvos pramonininkų konfederacija.

17 pav. Kvalifikacijos tobulinimo renginių ir dalyvių skaičius 2011–2013 m.

18 pav. Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų ir dalyvių skaičius 2011–2013 m.

38 39

LMTA partnerio teisėmis dalyvauja valstybės projekte „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infra-struktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“19. Projekto tikslas – sukurti ugdymo karjerai ir karjeros stebėse-nos infrastruktūrą Lietuvos aukštosiose mokyklose pritaikant ją studentų poreikius atitinkantiems, valsty-bės, visuomenės ir ūkio partnerių reikmes tenkinantiems studentų ugdymo karjerai ir absolventų karjeros stebėsenos modeliams. 2013 m. LMTA Karjeros ugdymo veikloms vykdyti įsigyta kompiuterinės ir biuro įrangos, kuri aktualizavo ir pagerino organizuojamų mokymų ir paskaitų kokybę bei palengvino karjeros grupės darbą.

Kaip ir pernai, toliau bendradarbiauta su socialiniais partneriais, organizuota studentų profesinė prak-tika, buvo vykdomos studentų, absolventų ir darbdavių apklausos, viešinamos karjeros kompetencijų ug-dymo veiklos, dalyvauta projektuose.

2.6.1. karjeros ugdymo renginiai Vykdant minėtą ES SF projektą, 2013 m. buvo surengti 7 skirtingų temų karjeros valdymo mokymai,

kurių bendra trukmė – 108 valandos (žr. 1 priedo 18 lentelę). Mokymuose dalyvavo 82 LMTA studentai. Mokymus vedė LMTA pedagogai doc. A. Juškevičienė ir L. Dubosaitė.

2013 m. kovo–gegužės mėn. buvo tęsiamas karjeros valdymo mokymų ciklas „Nuo idėjos iki tikro-vės“, organizuojamas kartu su US-LT Alumni asociacija. Pagrindinis mokymų tikslas – padėti studentams ir absolventams susikurti darbo vietas ir atkreipti jų dėmesį į įgūdžius, kurių prireiks imantis individualios kūrybinės veiklos. Mokymų ciklą sudarė šeši seminarai, juose savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi patyrę verslininkai, teisininkai, menininkai ir vadybininkai, daug metų vadovaujantys įmonėms, verslams ir meno organizacijoms: „Rupert laboratorijos“ iniciatorius ir StartupHighway įkūrėjas Darius Žakaitis, ISM Vadovų mokyklos direktorius Ugnius Savickas, Vilniaus kamerinio teatro meno vadovė Alicia Gian, privačios anima-cijos studijos „Studio Mitkus“ įkūrėjas Tomas Mitkus, tarptautinės verslo konsultavimo įmonės Strategic Staffing Solutions vykdomoji viceprezidentė Denise Kurowski (JAV). Mokymų ciklo metu dalyviai galėjo pristatyti savo kūrybinės veiklos idėjas ir gavo kompetentingų lektorių patarimų. Septyniuose mokymų ciklo užsiėmimuose apsilankė apie 70 LMTA studentų.

2013 m. spalio 10 d. Akademijoje vyko susitikimas su Grammy nominantu smuikininku Robertu McDuf-fie. Solistas dalijosi esminiais profesinės karjeros įvykiais, kalbėjo apie tai, ko reikia jaunam žmogui, kad jis būtų parengtas ne tik kaip profesionalus atlikėjas, bet ir save pristatyti ir atstovauti gebantis verslus asmuo. Šis renginys buvo organizuojamas bendradarbiaujant su JAV ambasada Vilniuje bei US-LT Alumni asociacija. Renginyje dalyvavo apie 40 LMTA studentų.

2013 m. buvo surengta 16 karjeros ugdymo už-siėmimų, kuriuose dalyvavo 207 studentai. Paly-ginti su 2012 m., renginių skaičius išaugo 19 proc., dalyvių skaičius – 25 proc. (žr. 19 pav.).

Veiklos rezultatų stebėsena rodo, kad studentai palengva įsitraukia į karjeros ugdymo veiklas, no-riau jose dalyvauja. Palyginti su praėjusiais metais, padidėjo ir renginių pasiūla – studentai gali rink-tis veiklas, kurios labiausiai atitinka jų lūkesčius. 2013 m. projekto lėšomis įsigyta kompiuterinė ir biuro technika pagerino darbuotojų darbo sąlygas ir renginių kokybę. 2014 m. karjeros ugdymo ren-giniuose ketinama kviesti dalyvauti ir Akademijos absolventus.

19 VP3-2.2-ŠMM-07-V-01-002. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, 2 prio-riteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-07-V priemonę „Profesinio orientavimo sistemos infrastruktūros plėtra“. Projekto vykdytojas – VU, partneriai – Lietuvos universitetai ir kolegijos.

2013 m. kovo mėn. MUMS centro karjeros koordinatorė Sandra Bakanovaitė stažavo Londono Karališ-kojoje muzikos akademijoje. Stažuotė vyko Karjeros dienų Karališkosios muzikos akademijos studentams metu. Stažuotėje įgyta patirtis ir žinios praverčia gerinant karjeros ugdymo paslaugas LMTA.

2.6.2. Studentų įsidarbinimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais2013 m. buvo toliau plėtojami kontaktai su potencialiais LMTA darbdaviais, sulaukta keleto darbo ir

praktikos siūlymų studentams, gauta siūlymų ir iš užsienio partnerių. Interneto svetainėje ir asmeniniais studentų el. pašto adresais buvo paskelbta apie daugiau kaip 350 konkursų, festivalių, meistriškumo kursų užsienyje.

2013 m. įvyko kasmetinės LMTA absolventų bei darbdavių apklausos. Bendradarbiaujant su Akademijos Studijų kokybės centru (SKC), buvo vykdoma diplomantų apklausa. Apklausose dalyvavo 65 absolventai, 72 diplomantai bei 32 darbdavių atstovai.

Darbdavių apklausos rezultatai parodė, kad, kaip ir pernai, svarbiausia jiems yra profesinės dalykinės žinios ir gebėjimai, asmeninės savybės, darbo patirtis, buvusių darbdavių rekomendacijos, įspūdis pirmo pokalbio metu. Be jau minėtų kriterijų, renkantis darbuotoją darbdaviui svarbus kūrybiškumas, ge-bėjimas rasti sprendimus probleminėse situacijose, savarankiškumas, užsienio kalbos mokėjimas. Ver-tinant balais nuo 1 iki 5, bendras LMTA absolventų pasirengimas vertinamas gerai – 3,5 balo. Apklausa parodė, kad darbdaviai pasigenda geresnio LMTA absolventų pasirengimo pedagoginei veiklai: ge-resnio praktinių įgūdžių lavinimo, mokėjimo dirbti su vaikais, projektų rašymo, strateginio mąstymo, oratorystės gebėjimų.

Palyginti su 2012 m., daugiau apklaustųjų 2013 m. turėjo darbą. Darbo pobūdžio ir studijų metu įgytos kvalifikacijos atitikimas sumažėjo mi-nimaliai (žr. 20 pav.).

Problemos, kurias įsidarbindami įvardija absolventai, nesikeičia jau antrus metus. Tai – per maža darbo vietų pasiūla pagal išsilavinimą, per mažai laisvų darbo vietų, mažas darbo užmokestis, darbo patirties trū-kumas, didelė konkurencija. Norėdami susirasti darbą, absolventai dažniausiai naudojasi pažintimis – su-žino iš draugų, pažįstamų, internete, daug informacijos gauna iš buvusių dėstytojų. Absolventai teigiamai vertina įgytą profesinį pasirengimą ir mano, kad studijų metu įgytų žinių pakanka sėkmingam įsidarbinimui ir karjerai.

2014 m. planuojama stiprinti ryšius su darbdaviais, socialiniais partneriais, plėtoti karjeros ugdymo pa-slaugas. Tikimasi, kad 2014 m. pradės veikti studentų karjeros stebėsenos įrankis – Karjeros valdymo infor-macinė sistema (KVIS), kuri leis stebėti absolventų karjeros pokyčius 5 metus po studijų baigimo.

2.6.3. Pirmasis LMTA Alumni susitikimas2013 m. gruodžio mėn. LMTA įgyvendinta seniai puoselėta idėja suburti bendrai veiklai Akademijos

absolventus – įvyko pirmasis visų laikų LMTA absolventų (Alumni) susitikimas, kuriame dalyvavo ir gerokai anksčiau, ir vos prieš kelerius metus Akademiją baigę muzikos, teatro, kino ir šokio menininkai ir pedagogai. Susitikimo tikslas buvo ne tik paminėti LMTA 80-metį, jaukiai praleisti vakarą su seniai matytais draugais ir kolegomis, bet ir apsvarstyti idėją suburti Akademijos Alumni draugiją, kuri palaikytų glaudesnį ryšį tarp Akademijos ir jos absolventų, puoselėtų Akademijos įvaizdį, prisidėtų prie Akademijoje vykdomų veiklų bei studijų kokybės tobulinimo. Renginio akcentu tapo prof. Virgilijaus Noreikos pasirodymas – jo atliekami kū-riniai, bendravimas su auditorija džiugino susirinkusiuosius ir sukūrė jaukią bei draugišką šventinio vakaro atmosferą. Renginio metu pritarta draugijos steigimui, suburta LMTA Alumni iniciatyvinė grupė, kuri kurs ir plėtos tolesnius draugijos veiklos planus, skatins Akademijos ir Alumni bendradarbiavimą.

19 pav. Karjeros ugdymo renginių ir dalyvių skaičius 2012–2013 m.

20 pav. Įsitvirtinimo darbo rinkoje rodikliai 2012–2013 m.

40 41

IšvadosAkademijoje vykdomos kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros kompetencijų ugdymo bei stebėsenos veik-

los rezultatai nuolat gerėja. Plečiasi ir stiprėja bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis; taip išsiaiški-nami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Kvalifikacijos tobulinimo veiklose taikomos nuotolinio mokymo technologijos skatina į kvalifikacijos tobulinimo procesą plačiau įtraukti ir regioninių mokyklų mokytojus, mokyklose diegti naujoves.

Veiklos rezultatai gerėja ir dėl bendradarbiavimo su LieDM Konsorciumu, Nacionaline distancinio moky-mosi asociacija ir aukštosiomis mokyklomis e. mokymosi srityje. Veiklą vykdantis MUMS centras dalyvauja partnerystės tinkluose – Nacionalinėje distancinio mokymo asociacijoje, Lietuvos virtualaus universiteto programos veikloje, Lietuvos distancinio mokymo tinklo palaikymo ir plėtros konsorciumo (LieDM kon-sorciumas) veikloje. Dalyvavimas partnerystės tinkluose leidžia perimti pažangią patirtį, skleisti idėjas ir supažindinti partnerius su Akademijos veikla ir laimėjimais, prisidėti prie teigiamo įvaizdžio formavimo.

Ateityje planuojama plėtoti karjeros ugdymo veiklas, organizuoti studentų karjeros ugdymo renginius bendradarbiaujant su žymiais meno ir verslo atstovais, siekti, kad karjeros valdymo mokymuose dalyvautų kuo daugiau studentų. Pradėti darbai, susiję su LMTA Alumni draugijos veiklos koordinavimu. Planuojama surengti LMTA Alumni draugijos narių inicijuotą seminarų ciklą.

Problemos• nepakankamai viešinama Akademijoje vykdoma efektyvaus mokymo veikla;• trūksta žmonių išteklių karjeros ugdymo veiklai.

Priemonės• sukurti ir pradėti įgyvendinti efektyvų Akademijoje vykdomų kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros ug-

dymo veiklų viešinimo planą;• reorganizuoti Muzikos mokymo studijų centro veiklą siekiant racionalesnio kvalifikacijos tobulinimo

ir karjeros ugdymo veiklų valdymo;• atnaujinti vaizdo konferencijų studijos techninius išteklius ir spręsti renginių organizavimui tinkamos

auditorijos klausimą; • išnagrinėti mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos tobulinimo veiklų finansavimo galimybes.

2.7. Studentų skatinimas ir parama

2.7.1. Stipendijos ir paskolos2013 m. skatinamąsias stipendijas vidutiniškai gavo 138 pirmosios ir antrosios pakopos studentai. I pus-

mečio vidurkis – 145 stipendijos, II pusmečio vidurkis – 130 stipendijų. Stipendijas už akademinius pasiekimus 2013 m. gavo 7 doktorantai. 2 doktorantams buvo suteikta pa-

rama akademinėms išvykoms.Už puikų mokymąsi 2012–2013 studijų metais LMTA buvo skirta tik viena Senato stipendija. Ją gavo

Muzikos fakulteto studentė Rasa Murauskaitė (Muzikos teorija ir kritika, B3). Už gerus studijų rezultatus ir aktyvią muzikologinę veiklą vardinė A. Tauragio stipendija skirta Edvardui

Šumilai (Muzikos teorija ir kritika, B4). 2013 m. C. M. Gruodis atminimo švietimo fondas stipendijas skyrė šiems Akademijos studentams: Biru-

tei Giraitytei (Atlikimo menas, kanklės, B4), Danieliui Patrikui Kišūnui (Atlikimo menas, tūba, B1), Monikai Plentauskaitei (Vaizdo operatorius, B1), Telmanui Ragimovui (Vaidyba II, B4), Sigitai Bukantaitei (Kino dra-maturgija, B1).

LR Socialdemokratų partijos vienkartinės stipendijos paskirtos Liepai Maknavičiūtei (Atlikimo menas, džiazas, B2) ir Vykintui Labanauskui (Kino dramaturgija, B3).

V. Kernagio fondo stipendija 2013 m. skirta Šarūnui Zenkevičiui (Vaidyba I, M1)20.

20 LMTA 2013 m. stipendininkų sąrašas pateiktas 1 priedo 10 lentelėje.

Valstybinio studijų fondo teikiamomis paskolomis studijų kainai mokėti ir gyvenimo išlaidoms 2013 m. pasinaudojo 41 studentas (žr. 1 priedo 11 lentelę). Socialines stipendijas per Valstybinį studijų fondą gavo 82 studentai: pavasarį – 44 studentai, rudenį – 38 studentai.

2.7.2. Studentų rotacija ir studijų kainos kompensavimas Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, 2013 m. įvykusios pirmosios pakopos studentų rotacijos metu

trys Atlikimo meno programos studentai neteko valstybės finansuojamų vietų. Du iš jų sutiko tęsti studijas valstybės nefinansuojamose vietose, vienas studijas nutraukė savo noru.

2013 m. Mokslo ir studijų įstatymo suteikta teise į sumokėtos kainos už studijas kompensavimą konkur-so tvarka pasinaudojo 5 Akademijos pirmosios pakopos studijų III kurso studentai, kurie sėkmingai baigė pirmus dvejus studijų metus (žr. 1 priedo 12 lentelę).

2013 m. Akademijos Taryba iš nuosavų LMTA lėšų sumažino studijų kainą 130 studentų. 2013 m. pava-sarį studijų kaina sumažinta 65 studentams, rudenį – taip pat 65 studentams. LMTA investavo į studentus 503 tūkst. Lt (iš jų 338 tūkst. – Muzikos fakulteto, 165 tūkst. – Teatro ir kino fakulteto).

IšvadosPalyginti su 2012 m., 2013 m. studentų, gavusių socialines stipendijas, sumažėjo 72 proc. 5 studentai 2013 m. pasinaudojo galimybe iš valstybės susigrąžinti įmokas už studijas. Šis skaičius išau-

go daugiau kaip 2 kartus.

Problemos• mažas skatinamųjų stipendijų fondas, kuris galėtų labiau skatinti studentus siekti geriausių studijų

rezultatų; • studentai, studijuojantys savo lėšomis, neturi galimybės gauti skatinamosios stipendijos už studijų

rezultatus ar aktyvią meninę / mokslinę veiklą.

Priemonė• sudaryti atskirą stipendijų fondą, kurio lėšas būtų galima naudoti studentams, studijuojantiems vals-

tybės nefinansuojamose vietose, skatinti.

2.8. 2013 metų absolventai

2013 m. studijas LMTA baigė 268 pirmosios ir antrosios pakopų studentai, iš jų – 153 baka-laurai ir 115 magistrų (žr. 1 priedo 13 lentelę).

2013 m. studijų nebaigė 19 diplomantų, iš jų 5 – pirmosios pakopos, 11 – antrosios pakopos ir 3 – laipsnio nesuteikiančių studijų dip lomantai.

2013 m. trečiosios pakopos studijas baigė 1 absolventė. 2013 m. gruodžio 19 d. Gabrielė Labanauskaitė sėkmingai apgynė humanitari-nių mokslų (menotyra, teatrologija H330) dak-taro disertaciją „Naratyvo konstravimo princi-pai šiuolaikinėje dramaturgijoje“21. Trečiosios pakopos studijų absolventų skaičiaus kaita (2011–2013 m.) pateikiama 2 priedo 30 lentelėje.

Laipsnio nesuteikiančias studijas, skirtas mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti, baigė 9 studentai.

21 Žr. 2 priedo 29 lentelę.

21 pav. LMTA absolventų skaičiaus dinamika 2011–2013 m.

42 43

2.9. Studijų priemonių atnaujinimas

2.9.1. bibliotekaLMTA biblioteka turi specializuotą, į meno (muzika, teatras, kinas, šokis) studijų, tyrimų ir edukacijos

poreikius orientuotą fondą. Biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė, Lietuvos akade-minių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumo narė, IAML tarptautinės muzikinių bibliotekų asociacijos ir kitų organizacijų narė.

2013 m. LMTA biblioteka dalyvavo šiuose projektuose: • Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms palaikymo ir plėt-

ros konsorciumo (LABIIMSPPK) vykdomame projekte pildomas Bendras universitetinių bibliotekų e-katalogas. Iš viso LMTA bibliotekoje yra 32 285 įrašai, per metus padaryti 1 783 įrašai. 2013 m. įdiegta nauja Alep21 elektroninio katalogo versija.

• Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos projekto „LMBA eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – antrasis etapas – eMoDB.LT 2“ dėka LMTA bibliotekos vartotojai gauna prieigą prie prenumeruojamų elektroninių duomenų bazių: JSTOR, Ebsco publishing, Oxford music online, Oxford art online, Oxford Reference online: Premium Collection, Taylor & Francis, RefWorks įrankio, skirto bibliografinei elektroninei informacijai tvarkyti.

2013 m. pradėjo veikti virtuali LMTA biblioteka Lietuvos virtualios bibliotekos sistemoje www.lvb.lt. Elektroninis bibliotekos katalogas papildytas 1 783 naujais bibliografiniais įrašais.

2013 m. įkurta nauja kompiuterizuota skaitykla Kongresų rūmuose, įdiegtos nau-jos skaitytojų aptarnavimo formos (auto-matizuotai siunčiami priminimai apie laiku negrąžintas knygas, bibliotekos iniciatyva buvo padaryti atsiskaitymo lapeliai Eras-mus studentams ir kt.).

Bibliotekos fondą sudaro knygos, natos, elektroniniai ištekliai, iš viso 170 215 egz., 94 330 skirtingų pavadinimų pozicijų.

LMTA bibliotekos fondas buvo papildy-tas 471 nauju aktualiu spaudiniu. Palygin-ti su 2012 m., kai Akademijai buvo skirtas prioritetinis, gerokai didesnis finansavimas, 2013 m. lėšos bibliotekos įsigyjamiems spaudiniams ir įsigytų egzempliorių skaičius vėl sumažėjo, tačiau buvo taikoma kryptin-gesnė poreikio atranka. Akademijos prenu-meruojamų elektroninių duomenų bazių (PDB) skaičius išlieka stabilus.

Analizuojant išteklių, Akademijos dės-tytojams ir studentus prieinamų per pre-numeruojamas elektronines duomenų bazes, skaičių kaitą per ketverius metus (2010–2013 m.), matyti, kad gerokai išaugo perio dinių leidinių, prieinamų per prenu-meruojamas elektronines duomenų bazes, skaičius. Projekte „LMBA eMoDB.LT2“ su-mažinus finansavimą elektroninėms kny-goms prenumeruoti, palyginti su 2012 m., 2013 m. sumažėjo prenumeruojamų elekt-roninių knygų skaičius (žr. 23 pav.).

2013 m. buvo rengiami su bibliotekos ištekliais bei PDB supažindinantys seminarai studentams, dėsty-tojams ir tyrėjams. Per pastaruosius kelerius metus bibliotekos vartotojų skaičius išlieka stabilus. 2013 m. duomenimis, LMTA biblioteka turėjo 1 509 vartotojus (2011 m. – 1 503, 2012 m. – 1 508).

IšvadosBibliotekos fondai 2013 m. pasipildė 471 nauju spaudiniu, t. y. dvigubai mažiau nei prieš metus, kai

bibliotekai buvo skiriamas prioritetinis finansavimas. 2013 m. prenumeruojamų elektroninių duomenų bazių skaičius beveik nepakito – 17 (2012 m. – 18), o prieinamų periodinių leidinių skaičius išaugo daugiau kaip 6 kartus – 77 134 (2012 m. – 15 628). Per elektronines duomenų bazes pasiekiamų e. knygų skaičius sumažėjo, nes šiai veiklai sumažėjo finansavimas Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos projekte. Biblio-tekos skaitytojų skaičius per pastaruosius trejus metus išlieka stabilus.

Problemos• 2013 m. vėl sumažėjus bibliotekos išteklių atnaujinimui skiriamų lėšų, išryškėjo būtinybė dar tikslin-

giau ir planingiau kaupti naujų leidinių poreikį; • senstanti, neatnaujinta bibliotekos kompiuterinė įranga lėtina bibliotekos darbuotojų darbą.

Priemonė• atnaujinti bibliotekos išteklių formavimo strategiją, suburti LMTA bibliotekos išteklių atnaujinimo

planavimo komitetą.

2.9.2. Garsas, vaizdas ir skaitmeninės technologijosGarso ir vaizdo priemonėmis, reikalingomis muzikos ir teatro meno studentams, rūpinasi LMTA Gar-

so-vaizdo ir informacinių technologijų centras (GVITC). Centre kaupiami garso ir vaizdo įrašai, jie katalo-guojami, skaitmeninami, sukaupta medžiaga tvarkoma. GVITC dalyvauja ir organizuojant LMTA renginius: aprūpina juos garso ir vaizdo technika, svarbesnius įrašo. Centras prižiūri IT sistemų darbą, teikia techninę pagalbą LMTA personalui ir studentams, projektuoja ir plečia kompiuterių tinklus, perka bei diegia techni-nę ir programinę įrangą.

2013 m. LMTA prasidėjo ES struktūrinių fondų remiamo projekto „LMTA infrastruktūros, skirtos studi-joms, modernizavimas“ įgyvendinimo darbai. Pradėjus GVITC patalpų rekonstrukciją, buvo iškeltas vinilo plokštelių, CD, DVD diskų fondas. Dėl to ryškiai sumažėjo lankytojų srautas. Baigus rekonstrukcijos darbus, Akademijoje bus įrengta moderni garso ir vaizdo įrašų fondo saugykla, atidaryta moderni skaitykla, atvira Akademijos bendruomenei ir svečiams.

2013 m. nupirktos 85 kompaktinės plokštelės su naujausiais akademinės muzikos įrašais, pradėtas LMTA videotekos fondo skaitmeninimas, tęsiamas GVITC vinilo plokštelių fondo skaitmeninimas, parengtos tech-ninės specifikacijos kompiuterinės technikos, garso / vaizdo / teatro įrangos įsigijimo konkursams, nupirkti ir įdiegti nauji LMTA serveriai ir programinė įranga, įrengtos 7 kompiuterinės darbo vietos, 12 darbo vietų atnaujinta. Išplėsta bevielio ryšio zona, nupirkta ir įdiegta 10 bevielio ryšio stotelių. Bevieliu ryšiu visiškai padengtas studentų bendrabučio pastatas.

2013 m. GVITC darbuotojų buvo įrašyti, nufilmuoti visi svarbiausi LMTA 80-mečio renginiai, suteikta visa būtina techninė pagalba koncertams, konferencijoms ir pan.

Skaitmeninių technologijų muzikoje inovacijomis rūpinasi 2010 m. įkurtas Muzikos inovacijų studijų centras (MISC), kurio tikslas – sukurti atvirą ir pagal kintamus poreikius optimizuojamą infrastruktūrą. Cen-tras inicijuoja ir pradeda diegti tarptautinėje erdvėje pripažintas muzikos skaitmenines technologijas (ST) MF meno, mokslo ir studijų programose bei projektuose, skatina inovatyvių muzikos technologijų meninę eksperimentinę bei tiriamąją veiklą, formuoja ST sklaidos ir įgūdžių formavimo strategijas rengiant aukštos kvalifikacijos muzikos specialistus.

2013 m. MISC įgyvendino meno ir mokslo projektus, bendradarbiavo tarptautinėje plotmėje, atnaujino įrangą. Svarbesni projektai:

22 pav. Įsigytų naujų leidinių ir prenumeruojamų elektroninių duomenų bazių skaičių dinamika (2010–2013 m.)

23 pav. Per prenumeruojamas elektronines duomenų bazes prieinamų periodinių leidinių ir e. knygų skaičių dinamika (2010–2013 m.)

44 45

• magistro studijų projektinė praktika VU observatorijos Erdvinio garso sferoje, įgyvendinta kartu su VU Astronomijos katedra (šeši papildomi koncertai, vad. Matthiasas Kronlacheris)22;

• Eikkk: festivalyje „Jauna muzika“ surengtas pirmas Lietuvoje elektroninio formato kompozicijų inter-netinis konkursas. Geriausią kūrinį rinko 14 šalių internautai tiesiogiai balsuodami internetu (originali internetinio balsavimo sistema)23;

• 2013 metų Muzikos inovacijų premija įteikta kompozitoriui Juliui Aglinskui už Fragmentus dviem virtualioms klaviatūroms24;

• Europos Komisijos inovacijų ir technologijų parodoje ICT 2013 pagrindinį prizą Best Art Exhibit Award pelnė MISC Erdvinio garso sferos inovacija25;

• Druskomanijos festivalio inovatyvus renginys „Muzikinis fontanas“ pristatytas VDA videofilmų festi-valyje26;

• įvykdyta 98 proc. LMTA vykdomo projekto „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir moks-lo tyrimams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ veiklų.

2.10. Studijų kokybės vadyba

Pagrindinis studijų kokybės vertinimo tikslas – atskleisti trūkumus ir kokybės gerinimo galimybes. Kokybės gerinimas puoselėja Akademijos veiklos pranašumus ir šalina atskleistus trūkumus taip, kad stu-dijų ir kitų paslaugų kokybė nuolat atitiktų Akademijoje nu(si)statytus kokybės standartus. Pagrindinis 2013 m. Studijų kokybės centro, veikiančio nuo 2011 m., uždavinys ir buvo kokybės vadybos sistemos įdiegimas – spalio mėnesį buvo baigtas rengti Kokybės vadovas27, kuriame aprašyta diegiama kokybės vadybos sistema.

2.10.1. kokybės sistema Remiantis sukurta kokybės vadybos sistema nuolatinis veiklos tobulinimas Akademijoje įgyvendinimas

taikant šias priemones:• EFQM savianalizę (atliekama kasmet balandžio mėnesį);• veiklos rezultatyvumo matavimą (atliekama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus);• veiklos ataskaitas ir savianalizę (atliekama kasmet sausio mėnesį);• kokybės gerinimo tikslus (nustatomi kasmet, tikslinami pagal poreikį);• suinteresuotų šalių apklausas (atliekamos pagal apklausų metodikoje numatytus terminus);• išorinį kokybės vertinimą (atliekamas vadovaujantis išorės institucijų numatytais terminais).2013 m. pabaigoje pasirašyta sutartis su tiekėjais, kurie kuria studijų informacijos ir kokybės vadybos

informacinę sistemą. Šią sistemą planuojama baigti 2014 m. rudenį.

2.10.2. Savianalizė pagal eFQM metodiką2013 m. pirmąkart buvo atlikta savianalizė pagal EFQM metodiką, kurią sudaro 9 analizuojamos sri-

tys, skaidomos į smulkesnes analizuojamas sritis. Kiekviena sritis vertinama pagal lygius nuo I iki V (žr. 24 pav.).

22 http://vimeo.com/8107347023 http://literaturairmenas.lt/2013-05-03-nr-3425/780-muzika/1212-brigita-jurkonyte-monika-sokaite-jauna-

muzika-2013-324 http://www.lks.lt/index.php?page=muzikos-grotuvas25 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-12-muzikos-inovaciju-studiju-centras-tapo-tarptautines-mokslo-

pasiekimu-parodoslaureatu/11000926 https://vimeo.com/8221302227 www.lmta.lt/lt/dokumentai-4

Analizuojamos sritys Lygis

1. POLITIKA, STRATEGIJA, PROCESAI I

1.1. Vadovų ir valdymo organų tikslai, vertybės ir darbo principai yra aiškūs ir motyvuoti, jie tampa sektinu pavyzdžiu i

1.2. Politika ir strategija grindžiama suinteresuotų šalių, išorinės aplinkos poreikiais ir lūkesčiais ii

1.3. Politika ir strategija grindžiama vidaus veiklos rezultatais ir galimybėmis ii

1.4. Politika ir strategija plėtojama, peržiūrima, atnaujinama ir viešinama ii

1.5. Politika ir strategija yra įgyvendinama per pagrindinių procesų sistemą, procesai sistemingai planuojami, valdomi ir tobulinami, efektyviai reaguojama į pokyčius ii

2. DARBUOTOJAI I

2.1. Žmogiškieji ištekliai yra planuojami ir valdomi atsižvelgiant į Akademijos strategiją, politiką ir pagrindinius procesus i

2.2. Identifikuojamos ir gilinamos jų žinios ir kompetencijos, sudaromos galimybės kilti karjeros laiptais ii

2.3. Veiksmingai bendraujama ir bendradarbiaujama tarpusavyje Akademijos padalinių ir žmonių lygmeniu ii

2.4. Skatinamas darbuotojų aktyvumas, jų pastangos pripažįstamos, skatinamos, jais rūpinamasi i

3. PARTNERYSTĖ II

3.1. Santykiai su studijuojančiaisiais / besimokančiaisiais ir Alumni valdomi bei stiprinami siekiant ugdyti atvirus pasauliui ir konkurencingus meno profesionalus ii

3.2. Bendradarbiavimas su potencialiais ir esamais partneriais / darbdaviais planuojamas ir palaikomas siekiant abipusės naudos ii

3.3. Bendradarbiaujama su valstybinėmis institucijomis didinant poveikį valstybės bei kultūros raidai ii

3.4. Edukacinė ir kultūrinė veikla visuomenėje / regionuose vykdoma tikslingai didinant Akademijos žinomumą ir patrauklumą ii

4. IŠTEKLIAI I

4.1. Finansai valdomi siekiant užtikrinti ilgalaikę sėkmę ii

4.2. Infrastuktūra bei materialieji resursai valdomi, technologijos diegiamos ir valdomos subalansuotai i

4.3. Metodiniai ištekliai, specializuota infrastruktūra, studijoms skirtos technologijos diegiamos, valdomos ir atnaujinamos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką i

4.4. Informacija ir žinios valdomos siekiant efektyvios komunikacijos ir sprendimų priėmimo i

5. PRODUKTAI IR PASLAUGOS II

5.1. Studijų paslaugos kuriamos, plėtojamos ir tobulinamos atsižvelgiant į klientų ir kitų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius ii

5.2. Mokymosi visą gyvenimą paslaugos kuriamos, plėtojamos ir tobulinamos atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir poreikius ii

5.3. Meno veikla vykdoma, plėtojama ir gerinami atsižvelgiant į visuomenės ir kitų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius ii

5.4. Mokslo (mokslo ir meno tyrimų) veikla ir rezultatų sklaida vykdoma, plėtojama ir gerinama atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir lūkesčius ii

5.5. Akademijos veikla, paslaugos ir produktai pristatomi ir viešinami vadovaujantis įvaizdžio formavimo, rinkodaros ir pardavimo politika ii

6. KLIENTŲ REZULTATAI -

6.1. Klientų nuomonė apie Akademiją -

6.2. Veiklos efektyvumo rodikliai -

7. DARBUOTOJŲ REZULTATAI -

7.1. Darbuotojų nuomonė apie Akademiją -

7.2. Veiklos efektyvumo rodikliai -

8. VISUOMENĖS REZULTATAI -

8.1. Visuomenės nuomonė apie Akademiją -

8.2. Veiklos efektyvumo rodikliai -

9. PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATAI -

9.1. Bendra nuomonė apie Akademiją -

9.2. Veiklos efektyvumo rodikliai -

24 pav. 2013 m. veiklos savianalizė pagal EFQM metodiką

46 47

Dauguma vertintų sričių tėra I–II lygio. Tikimasi, kad savianalizę atliekant reguliariai ir išskiriant veiklos prioritetus bus lengviau planuoti veiklą, o strategijoje „Akademija 2020“ numatyti strateginiai tikslai bus įgyvendinti greičiau ir efektyviau.

Kol kas dar nenustatyti 6–9 sričių lygiai, nes reikalinga informacija nebuvo renkama. Tai planuojama padaryti rengiant 2013 m. savianalizę, kuri numatyta 2014 m. balandžio mėnesį28.

2.10.3. Procesų žemėlapisDidžiąją LMTA vidinės studijų kokybės sistemos kūrimo ir įgyvendinimo projekto darbo dalį sudarė pro-

cesų žemėlapio formavimas. Kvalifikuoti LMTA darbuotojai beveik metus gilinosi į LMTA procesus ir jų ei-liškumą, atsakingų darbuotojų veiklą. Procesų žemėlapyje buvo nubraižyti svarbiausi LMTA procesai, dalis jų patobulinti, nustatyti už konkrečius procesus atsakingi asmenys.

Procesų žemėlapis sudaro galimybes LMTA bendruomenei lengviau suprasti LMTA vykdomus procesus, kiekvienas darbuotojas gali matyti, kokie jo darbo rezultatai kokiam procesui yra reikalingi ir t. t. Procesų žemėlapis bus integruotas į kuriamą studijų informacijos ir kokybės vadybos informacinę sistemą, todėl visi darbuotojai turės galimybę prie jo prisijungti29.

2.10.4. rodikliaiLMTA vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimo ir įgyvendinimo projekto metu buvo parengtas

LMTA rodiklių sąvadas, išskirta jų svarba bei paskirtis. Buvo sudarytas Akademijos efekto rodiklių sąrašas bei studijų programų efekto rodikliai. Tai svarbiausi Akademijos ir jos vykdomų studijų programų rodikliai, kurie kasmet bus analizuojami, jų pagrindu daromos išvados, rengiamos savianalizės30.

2.10.5. Studijų kokybės apklausosRengiant kokybės vadovą buvo parengta LMTA vykdomų ir planuojamų vykdyti apklausų metodika, ku-

rioje numatyta, kokias terminais, kokiu dažnumu turi būti vykdomos numatytos apklausos, parengtos pa-vyzdinės apklausų formos. LMTA apklausų sistemą sudaro:

• studentų apklausa semestro pabaigoje (šiuo metu dar nevykdoma);• absolventų (ką tik baigusių studijas) apklausa;• nutraukusių studijas studentų apklausa;• alumni apklausa; • darbuotojų apklausa;• darbdavių apklausa.Didžiąją dalį šių apklausų vykdo SKC (išskyrus alumni ir darbdavių)31.Absolventų apklausos. 2013 m. absolventų apklausoje dalyvavo tik 26 proc. studijas baigusių studentų,

t. y. 20 proc. mažiau nei 2012 m. Dėl nedidelio atsakiusiųjų skaičiaus duomenys buvo analizuojami tik visos Akademijos ir fakultetų lygmenimis, neišskiriant atskirų studijų programų. Apklausos rezultatai rodo, kad 36 proc. atsakiusiųjų studijų kokybę vertina teigiamai, tai yra 16 proc. mažiau nei pernai.

Atsakymuose į atvirus klausimus absolventai kritiškai vertina studijų programos sandarą ją sudarančių dalykų ir jų eiliškumo požiūriu. Siūloma organizuoti susitikimus su dabartiniais studentais, potencialiais darbdaviais, anksčiau studijas baigusiais absolventais ir, remiantis jų pastabomis, tobulinti studijų progra-mas, studijų procesus, pagal galimybes – materialiąją bazę.

TKF absolventai pageidauja verslumo, vadybos kompetencijų ugdymo. Kai kuriose programose ryškus projektinių kompetencijų poreikis, pvz., projektų rašymas, finansų ap skaita, dokumentų, sutarčių rengi-mas ir pan. Daug klausimų kelia meno istorijos ir teorijos dalykai. Matyti, kad studentai pageidauja pla-tesnių ir į naujausias tendencijas labiau orientuotų temų ar dalykų, mažiau dėmesio skiriant praeičiai. Klausimų kelia ir privalomos užsienio kalbos studijos. Siūloma tobulinti jų kokybę dėstant su specialybe

28 Detali savianalizė pateikta: www.lmta.lt/get.php?item=f&id=1456129 LMTA procesų žemėlapis pateiktas Kokybės vadovo priede Nr. 1: www.lmta.lt/lt/dokumentai-430 LMTA rodiklių sąvadas pateiktas Kokybės vadovo priede Nr. 3: www.lmta.lt/lt/dokumentai-431 LMTA apklausų metodika pateikta Kokybės vadovo priede Nr. 2: www.lmta.lt/lt/dokumentai-4

susijusias temas, atsisakant bendrojo užsienio kalbos kurso. Siūloma atsisakyti rašto darbų rengimo meto-dikos kurso, pateikiant jį kaip metodinę tiriamojo darbo priemonę ir skiriant dvi konsultacijas iškilusioms problemoms nagrinėti.

MF absolventai pageidauja verslumo, interpretacijos, improvizacijos, šiuolaikinių muzikos stilių atlikimo, skaitymo iš lapo, scenos kultūros kompetencijų. Studentai pastebi, kad dalykai „Muzikos estetika“, „Di-daktika“, „Specialybės kalba“ yra nereikalingi arba reikėtų peržiūrėti jų dėstymo metodus ir temas. Daug klausimų kyla dėl privalomų kūno kultūros studijų. Baigiamojo pedagogikos darbo rašymas yra formalus, jam trūksta kokybės. Studijuojantiesiems „Muzikos pedagogiką“ trūksta platesnių psichologijos ir mokymo metodikos kompetencijų.

TKF studentai savo rūmuose labai pasigenda valgyklos, neigiamai vertinama šio fakulteto biblioteka.Palyginti su 2012 m., geriau vertinama informacijos apie studijas sklaida, Garso-vaizdo ir informacinių

technologijų centro paslaugos, auditorijos grupinėms paskaitoms ir individualiems užsiėmimams, techni-nė bazė, instrumentai ir salės.

LMTA darbuotojų apklausa. 2013 m. lapkričio mėn. buvo vykdoma LMTA darbuotojų apklausa. Rezul-

tatų analizė ir apklausos ataskaita bus baigta 2014 m.Studentų apklausos dėl studijų dalykų ir juos dėstančių dėstytojų. 2013 m. sausio mėn. surengtos

37 studentų apklausos dėl studijų dalykų. Iš jų tik 17 laikomos įvykusiomis, kitoms nesurinkta pereinamoji 50 proc. atsakiusiųjų riba. Studentai studijų dalykus ir juos dėstančius dėstytojus vertina gerai, apklausų rezultatų vidurkis – 4,2 balo iš 5 maksimaliai galimų.

2013 m. birželio mėn. surengtos 22 studentų apklausos, iš jų įvykusiomis laikomos tik 7. Įvykusių ap-klausų vidurkis – 4,5 balo iš 5 maksimaliai galimų.

Pastebimas didėjantis studentų abejingumas dalyvaujant panašaus tipo apklausose. 2013 m. vykdytų ir įvykusiomis laikomų apklausų procentas smuko nuo 46 proc. iki 31 proc. Pasirengimas apklausoms atima daug laiko, todėl toks įvykdytų ir planuotų apklausų santykis yra nepriimtinas. Tikimasi, kad šią problemą bus galima išspręsti įdiegus studijų informacijos ir kokybės vadybos sistemą.

Erasmus studentų apklausa. 2013 m. baigta vykdyti į LMTA atvykstančių Erasmus studentų apklausa. Šios apklausos rezultatų analizė dar neatlikta.

2.10.6. Studijų programų akreditavimas2013 m. parengtos ir perduotos Studijų kokybės vertinimo centrui 8 studijų programų savianalizės:• Vaidyba, I pakopa32;• Teatro režisūra, I pakopa33; • Garso režisūra, I pakopa34;• Garso režisūra, II pakopa35;• Bendroji muzikos didaktika, I pakopa36;• Vaizdo režisūra, I pakopa37;• Vaizdo režisūra, II pakopa38;• Meno vadyba, I pakopa39.Šių programų vertinimas vyks 2014 m.40

Antrosios pakopos studijų programos „Vaizdo operatorius“ savianalizė nebuvo rengta, nes šiuo metu nėra nė vieno ją studijuojančio studento, todėl buvo pasinaudota Studijų programų išorinio vertinimo ir

32 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-533 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-634 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-835 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-1736 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-437 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-938 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-2139 www.lmta.lt/lt/programos-vertinimas-1140 Studijų programų savianalizių suvestines galima rasti LMTA internetinėje svetainėje.

48 49

akreditavimo tvarkos apraše (Žin., 2011, Nr. 100-4702) esančia išimtimi – programos akreditavimas bus pratęstas iki 2015 m. birželio 30 d., o programos savianalizė rengiama 2014 m.

Antrosios pakopos studijų programos „Meno vadyba“ savianalizė studijų programų komiteto sprendi-mu nebuvo rengiama, nes nutarta ją iš esmės atnaujinti. Programos akreditavimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 30 d.41

2014 m. planuojama parengti ir perduoti Studijų kokybės vertinimo centrui 10 studijų programų savi-analizių suvestinių: I pakopos „Kino dramaturgija“, I ir II pakopų „Muzikinis folkloras“, I ir II pakopų „Vaizdo operatorius“, II pakopos „Teatro režisūra“, II pakopos „Vaidyba“, I pakopos „Kino studijos“, I ir II pakopų

„Teatro studijos“.

2.10.7. Informacinės dienos2013 m. rugsėjį pirmą kartą suorganizuota LMTA informacinė savaitė, skirta studentams ir dėstytojams.

Informacinės savaitės metu surengta 14 susitikimų su darbuotojais ir 20 susitikimų su studentais. Susitiki-muose su darbuotojais buvo pristatyti institucinio vertinimo rezultatai, Akademijos stiprybės ir rekomen-dacijos veiklai tobulinti, strategija „Akademija 2020“, artimiausi veiklos planai, supažindinta su kuriamos studijų kokybės sistemos darbais, tarptautiškumo plėtros galimybėmis, viešųjų pirkimų bei projektų val-dymo subtilybėmis. Susitikimai su studentais buvo labiau orientuoti į pirmakursius, todėl didžioji dalis jų buvo skirti pažinčiai su Akademija ir joje galiojančia tvarka42.

Informacinės dienos buvo naudingos, jose dalyvavę dėstytojai ir studentai pageidavo tokius susitikimus rengti dažniau.

2013 m. buvo sukurta dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltis LMTA internetinėje svetainėje (http://lmta.lt/lt/duk).

IšvadosDidžiausias 2013 m. laimėjimas – sėkmingai įgyvendinamo kokybės vadybos projekto rezultatai. Buvo

įgyvendintos visos svarbiausios veiklos, susijusios su LMTA kokybės vadybos sistemos kūrimu, parengtas Kokybės vadovas.

Apklausų rezultatai dėl itin mažo dalyvavusiųjų skaičiaus nėra patikimi. Tačiau jie rodo įsisenėjusias problemas, kurias būtina ryžtingai spręsti.

2014 m. planuojama atlikti 11 vykdomų studijų programų savianalizių ir parengti jų suvestines.

Problemos• dokumentų valdymo ir studijų apskaitos informacinių sistemų poreikis;• LMTA darbuotojų kompiuterinio raštingumo, duomenų sisteminimo ir planavimo kompetencijų stoka;• vidinės komunikacijos ir komandinio darbo trūkumai.

Priemonės• sėkmingas kokybės vadybos projekto informacinės sistemos įdiegimas;• kvalifikacijos tobulinimo kursai darbo su informacija kompetencijoms plėtoti.

41 www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463590&p_query=lietuvos%20muzikos%20ir%20teatro&p_tr2=242 Detali informacinių dienų dienotvarkė ir susitikimų aprašymai pateikti LMTA internetinėje svetainėje: www.lmta.lt/index.

php?id=6205

50 51

3. MokSLo VeIkLA

LMTA vykdomi humanitarinių ir socialinių mokslo sričių, muzikologijos, etnomuzikologijos, teatrologijos, kinotyros ir edukologijos moksliniai tyrimai. Mokslinius tyrimus LMTA 2013 m. vykdė katedros (Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Etnomuzikologijos, Meno istorijos ir teorijos ir kt.), Etnomuzikologijos skyrius bei projektinėje veikloje dalyvaujantys tyrėjai. LMTA vykdomų mokslo tyrimų kryptys:

1. „Lietuvos muzikos, teatro ir kino meno tyrimai“;2. „Lietuvos muzikos, teatro ir kino istorija: šaltiniai, personalijos, kultūrinis kontekstas“;3. „Tarpdisciplininiai meno tyrimai“;4. „Lietuvos etnomuzikologija: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai“;5. „Meno edukologija: istorija, teorija, metodika“;6. „Šiuolaikinės meno teorijos ir diskursai“;7. „Meno interpretacija: teorija ir praktika“43.LMTA Mokslo centras koordinuoja LMTA mokslo renginius, mokslo veiklos duomenis bei rodiklius, teikia

su mokslo veikla susijusią informaciją LMTA tinklalapyje.

3.1. LMTA tyrėjai ir mokslo veiklos rodikliai

2013 m. LMTA dirbo44 98 tyrėjai dėstytojai ir mokslo darbuotojai, iš kurių 65 yra mokslo daktarai45. Aka-demijos mokslininkai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, o Jurgis Paliauka pelnė trečiąją premiją pirmajame tarptautiniame muzikologų konkurse „Tarpdalykiniai muzikos tyrimai: naujos prieigos, metodai ir koncepcijos“ (Vilnius).

Ryškiausios 2013 m. Akademijos mokslininkų publikacijos ir leidiniai: mokslo studijų ir straipsnių rinkti-nė „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“ (su 2 interaktyviais CD; sudary-tojos prof. dr. (hp) G. Daunoravičienė ir doc. dr. R. Povilionienė), mokslo žurnalas „Lietuvos muzikologija“46, XIV t. (sud. prof. dr. (hp) G. Daunoravičienė), doc. dr. R. Povilionienės monografija „Musica mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje“, R. Bitinaitės-Širvinskienės sudarytas ir parengtas „Ten, kur viskas daug labiau. Lietuvos teatro dailės žodynas“. 2013 m. Akademijos tyrėjų paskelbtų monografijų ir mokslo studijų skaičius, palyginti su 2012 m., išliko nepakitęs (7). 28 proc. augo publikacijų recenzuo-jamuose mokslo leidiniuose skaičius. Šio rodiklio kaita yra siejama su Akademijoje leidžiamų periodinių recenzuojamų mokslo leidinių pagausėjimu bei LMTA tyrėjams atsivėrusiomis didesnėmis galimybėmis skelbti savo atliktų tyrimų rezultatus47. Pastaraisiais metais toliau intensyvėjo LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų dalyvavimas mokslo konferencijose (2012 m. – 96 pranešimai, 2013 m. – 111).

Akademijos tyrėjai aktyviai dalyvauja mokslo sklaidos veikloje. 2013 m. parengtos 107 veiklos pozicijos, kurias sudaro mokslo darbų apžvalgų, mokslo ir meno sklaidos publikacijų, tarp jų – profesinei auditorijai ir plačiajai visuomenei skirtų mokslo darbų ir meno kūrinių recenzijų, paskelbtų kultūros ar profesiniuose leidiniuose, rengimas. Aktyviai dalyvaujama šviečiamojoje veikloje – perskaitytos 89 viešos paskaitos ar paskaitų ciklai.

LMTA tyrėjai nuolatos dalyvauja įvairių mokslo, švietimo, kultūros ir meno organizacijų tarybų, komisijų, darbo grupių veikloje, yra kviečiami būti įvairių programų ir projektų ekspertais: Lietuvos mokslo tarybos (prof. dr. (hp) G. Daunoravičienė, prof. dr. R. Ambrazevičius, prof. dr. (hp) D. Vyčinienė, doc. dr. J. Žukienė), Lietuvos kultūros tarybos (doc. dr. R. Vasinauskaitė), ISI (International Semiotics Institute) Mokslinės tary-

43 Patvirtinta Senate (2012 03 28, protokolas Nr. 3-SE).44 2013 m. gruodžio 31 d. duomenys.45 Mokslo daktarų pasiskirstymo pagal mokslo kryptis kaitą 2011–2013 m. žr. 2 priedo 31 lentelėje.46 Žurnalas referuojamas tarptautinėse mokslinių duomenų bazėse Humanities International Index (www.ebscohost.com/

titleLists/hg-coverage.pdf), Humanities International Complete (www.ebscohost.com/titleLists/hlcoverage.pdf), British Humanities Index (www.jisc-dat.com/adat/search_record.pl?id=41042625).

47 LMTA tyrėjų mokslo publikacijų skaičiai bei jų dinamika pateikiama 2 priedo 32 lentelėje.

52 53

bos (doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė), LR kultūros ministerijos ekspertų komisijos (prof. dr. A. Žiūrai-tytė, doc. dr. J. Žukienė, prof. dr. R. Marcinkevičiūtė, E. Bajorinienė, doc. dr. R. Vasinauskaitė, prof. dr. (hp) D. Vyčinienė), Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto (E. Bajorinienė), Vyriausybės premijų eks-pertų komisijos (doc. dr. R. Vasinauskaitė), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tarybos (prof. dr. (hp) D. Vyčinienė), Etninės kultūros globos tarybos, Švietimo ir mokslo ekspertų komisijos (doc. dr. D. Urbana-vičienė), Lietuvių kalbos instituto Mokslo darbų vertinimo komisijos (doc. dr. L. Kalėdienė), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (doc. dr. L. Kalėdienė), Tarptautinės mokslinių leidinių informacinės bazės „Litua-nistika“ (doc. dr. L. Kalėdienė) ir kt.

2013 m. muzikologai ir teatrologai dalyvavo „Menotyros studijų krypties aprašo“ rengimo grupių dar-be (doc. dr. V. Umbrasienė, prof. dr. J. Antanavičius, prof. dr. R. Marcinkevičiūtė, doc. dr. A. Versekėnaitė, dr. L. Budzinauskienė). Teatrologė doc. dr. R. Balevičiūtė buvo Studijų kokybės vertinimo centro organizuo-tos KU vykdomos teatrologijos magistrantūros programos vertinimo ekspertų grupės narė.

3.1.1. etnomuzikologijos skyriusLMTA Etnomuzikologijos skyrius kartu su Etnomuzikologijos katedra vykdo fundamentinius ir taikomuo-

sius muzikinio folkloro tyrimus, tęsia nuo 1950 m. dar prof. Jadvygos Čiurlionytės pradėtus muzikinio fol-kloro archyvo kaupimo (lauko tyrimų), tvarkymo, sisteminimo ir sklaidos darbus, prisideda prie jaunųjų etnomuzikologų rengimo proceso, bendradarbiauja su etnologijos krypties mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje ir užsienyje, kultūros centrais, folkloro ansambliais, kompozitoriais, dainininkais ir kitais meni-ninkais, radijo ir televizijos laidų rengėjais bei kitais suinteresuotais asmenimis muzikinio folkloro tyrimų, kaupimo ir sklaidos klausimais, teikia konsultacijas archyvo lankytojams, Lietuvos mokykloms, kultūros ir kitoms įstaigoms.

LMTA Etnomuzikologijos skyriuje sukauptas specializuotas muzikinio folkloro archyvas yra vienas di-džiausių ne tik šalyje, bet ir Europoje (per 100 000 vnt., iš jų apie 80 000 vnt. su garso įrašais). Šis archyvas kasmet papildomas naujais garso ir vaizdo įrašais. Skyriaus darbuotojai nuolatos skaitmenina ir sistemina archyvo medžiagą, pildo skyriaus parengtą ir kuruojamą skaitmeninę duomenų bazę48.

Projektinis finansavimas gerokai paskatintų skyriaus mokslinę ir archyvinę veiklą. Tačiau pastaraisiais metais skyriaus teiktiems projektams iš Lietuvos mokslo tarybos ir Kultūros rėmimo fondo finansavimo gauti nepavyko (labai išaugo konkurencija, nebuvo paremti skaitmeninimo projektai). Ateityje skyriaus darbuotojai ir toliau teiks projektus siekdami gauti paramą mokslinei ir archyvinei veiklai plėtoti.

3.1.2. Mokslo renginiai, projektai ir leidiniaiSiekiant skatinti mokslo tyrimus ir jų sklaidą, Akademijoje kasmet organizuojami mokslo renginiai.

2013 m. buvo surengti 8 mokslo renginiai, iš jų – 7 mokslinės konferencijos. Metinė LMTA konferencija „Mokyklos samprata Lietuvos meno kontekstuose“ buvo skirta LMTA 80-ies metų jubiliejui. Renginyje pra-nešimus skaitė 38 LMTA tyrėjai, vyko apskritojo stalo diskusija.

Didžiausias 2013 metų LMTA mokslo renginys – Tarptautinė muzikologų konferencija „Sociokultūrinės kryžkelės ir ribos: muzikinės mikroistorijos“, surengta bendradarbiaujant su Tarptautine muzikologų drau-gija (IMS), Estijos muzikos ir teatro akademija bei Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademija. Iš viso konfe-rencijoje dalyvavo daugiau kaip 80 pranešėjų iš 22 šalių – Austrijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos ir kt. Konfe-rencijos metu vyko kviestinės paskaitos, buvo surengta ir kultūrinė programa. Specialią paskaitą Valdovų rūmuose apie XVII–XVIII a. Neapolio operos sceną skaitė Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas Dinko Fabris (Italija). Kiti kviestiniai konferencijos pranešėjai: Lydia Goehr (Kolumbijos universitetas, Niu-jorkas), Borisas Gasparovas (Kolumbijos universitetas, Niujorkas), Stefanas Weissas (Hanoverio muzikos, dramos ir medijų universitetas), Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas), Tatjana Marković (Aus-trijos mokslų akademija, Belgrado menų universitetas).

48 Muzikinio folkloro archyvo veiklos rodikliai pateikiami 2 priedo 33 lentelėje.

Konferencijos metu vyko Tarptautinio jaunųjų muzikologų konkurso (organizatorius Art-parkING naujų meno technologijų centras, Sankt Peterburgas) finalas. Tarp laureatų – ir mūsų Akademijos atstovai muzi-kologai Edvardas Šumila ir Jurgis Paliauka.

Kaip jau tapo įprasta, 2013 m. dvi konferencijos buvo skirtos jaunųjų tyrėjų darbams pristatyti: su-rengtos muzikologų ir teatrologų kasmetinės konferencijos. 2013 m. LMTA Tarptautinės jaunųjų teatro kritikų konferencijos projektas tapo Lietuvos nacionaliniu laureatu ir pristatytas dalyvauti konkurse Karolio Didžiojo premijai gauti (ši premija skiriama jaunimo projektams, skatinantiems skirtingų Europos šalių gyventojų tarpusavio pažinimą ir supratimą)49.

LMTA mokslininkai nuolat vykdo įvairius humanitarinių mokslų srities mokslo projektus Akademijoje arba bendradarbiaudami su kitų universitetų ar mokslo įstaigų kolegomis. Pastaraisiais metais LMTA akty-viai dalyvavo rengiant priemones aktyvesniam meno tyrimų finansavimui. 2013 m. kovo 4 d. išleistas LMT nutarimas „Dėl kultūrinės plėtros projektų administravimo ir vertinimo“, kuriame patvirtintos priemonės kultūros projektams vykdyti bei nuspręsta paraiškų teikimui bei vertinimui taikyti Mokslininkų grupių pro-jektų aprašų reikalavimus. Paskelbus pirmą konkursą paraiškoms teikti, buvo teigiamai įvertinti ir gavo finansavimą 3 LMTA projektai: „Requiem Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje XVII–XVIII amžiais: tradici-ja ir rekonstrukcija“ (dr. J. Vilimas, dr. L. Budzinauskienė, MIP-087/2013); „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“ (dr. R. Lipinaitytė, L. Navickaitė-Martinelli, MIP-095/2013); „Mąstantis kūnas: vaidybos sistemų analizė ir integracija šiuolaikinio aktoriaus kūrybos proce-se“ (doc. dr. R. Balevičiūtė, MIP-096/2013). Kiti svarbesni LMTA tyrėjų 2013 m. vykdyti mokslo projektai:

„M. K. Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas“ (prof. dr. (hp) G. Daunoravičienė, doc. dr. R. Povilio-nienė, Nr. LIT-12059, „Lituanistikos“ programa), LMT Visuotinės dotacijos projektas „Lietuvių muzikinė kul-tūra migracijų kontekstuose (1870–1990): tautinio tapatumo ir muzikinės raiškos sąveika“ (doc. dr. R. Sta-nevičiūtė-Kelmickienė, VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-079), „Lietuvių tradicinės muzikos dermės tarpkultūriniame kontekste: akustiniai ir kognityviniai aspektai“ (prof. dr. R. Ambrazevičius) ir kt.

LMTA Leidybos centras 2013 m. išleido 15 pavadinimų leidinių: 2 mokslinės knygos (1 mokslo studijų ir straipsnių rinktinė ir 1 mokslo monografija), 3 mokslo žurnalai, 1 pranešimų rinktinė, 3 natų leidiniai, 6 kito tipo leidiniai50. 2013 m. pradėtas leisti naujas Akademijos mokslo žurnalas „Ars et praxis“, kuriame publikuojami LMTA mokslininkų ir meno tyrėjų darbai. LMTA leidybos rodikliai pastaraisiais metais augo: palyginti su 2012 m., 2013 m. išleista dvigubai daugiau leidinių51.

2013 m. daug dėmesio buvo skiriama LMTA leidinių platinimo plėtrai: pradėta prekiauti Centrinių rūmų skaitykloje; atnaujinti asortimento pasiūlymai knygynams; sudarytos naujos leidinių platinimo konsignaci-jos sutartys su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi Kaune, su asociacija „Čiurlionio draugija“ ir kt. Dalyvauta 2013 m. Vilniaus knygų mugėje, surengta kalėdinė leidinių prekyba LMTA. Parengus LMTA leidinių katalogą (jis nuolat atnaujinamas), teikiami pasiūlymai aukštosioms mokykloms, vaikų muzikos ir meno mokykloms, kitoms mokslo įstaigoms ir pan. Naujausi ir kiti parduodami leidiniai eksponuojami Centrinių rūmų I aukšto fojė stende. Informacija apie Leidybos centro veiklą, rengiamas akcijas, leidinių katalogas skelbiami LMTA tinklalapyje.

3.2. LMTA tyrėjų tarptautinė veikla

Akademijos mokslininkai nuolatos dalyvauja tarptautiniuose projektuose, semiasi patirties užsienio mokslo ir studijų institucijose, tarptautinėse konferencijose. LMTA tyrėjai yra tarptautinių mokslo organi-zacijų nariai: IMS (International Musicological Society), IPMS (International Project in Musical Significati-on), IOFA (International Organization of Folk Art), ICTM (International Council of Traditional Music), ESEM (European Seminar of Ethnomusic), RMA (Royal Musical Association), IATC (International Association of Theatre Critics), NECS (European Network for Cinema and Media Studies), SCMS (Society For Cinema and Media Studies). LMTA mokslininkai dalyvauja svarbiausių organizacijų (IMS – International Musicological

49 Duomenys apie LMTA mokslo renginius pateikiami 2 priedo 34 lentelėje.50 LMTA rektoriaus ataskaita, konferencijų tezių knygelės, konkursų bukletai ir pan., žr. 2 priedo 35 lentelę.51 LMTA leidinių skaičiaus kaita 2010–2013 m. pateikiama 2 priedo 36 lentelėje.

54 55

Society, AMS – American Musicological Society, ICTM – International Council of Traditional Music, SMS – Society for Music Analysis, ESCOM – European Society for the Cognitive Sciences of Music, IASS – The Inter-national Association for Semiotic Studies, etc.) pasauliniuose kongresuose ir konferencijose.

Pažymėtina tarptautinė ekspertinė LMTA tyrėjų veikla: prof. dr. R. Ambrazevičius yra Europos mokslo fondo Humanitarinių ir socialinių mokslų padalinio (European Science Foundation, Humanities and Social Sciences Unit), HERA (Humanities in the European Research Area) bei Estijos mokslo tarybos ekspertas, doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė bei A. Versekėnaitė – TEMPUS PROJECT: Introducing interdisciplinarity in music studies in the Western Balkans in line with European perspective (InMusWB), Nr. 517098-TEM-PUS-1–2011-1-RS-TEMPUS-JPCR ekspertės, doc. dr. L. Kalėdienė – EK The Mercator European Research Centre on Legislation ekspertė, doc. dr. A. Versekėnaitė – Šiaurės ir Baltijos šalių muzikos teorijos tinklo (Nordic–Baltic Network of Music Theory) organizacinės tarybos narė.

2013 m. LMTA tyrėjai skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose užsienyje: doc. dr. R. Povilionienė – International Congress Digital Heritage 2013, UNESCO (Marselis, Prancūzija), L. Navickaitė-Martinelli – XII tarptautiniame muzikos signifikacijos kongrese „Muzika, semiotika ir intermedialumas“ (Briuselis, Bel-gija), doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė – Britain and the British in World Culture. Celebrating Benjamin Britten’s Centenary (Sankt Peterburgas, Rusija), Sowjetische Musik im Ausland, 1917–1991 (Hanoveris, Vo-kietija), prof. dr. (hp) D. Vyčinienė – The Instrumentation and Instrumentalization of Sound. Local Multipart Music Cultures and Politics in Europe (Viena, Austrija), Third Symposium of the ICTM Study Group for Multi-part Music (Budapeštas, Vengrija), prof. dr. R. Ambrazevičius – 3rd International Workshop on Folk Music Analysis (FMA 2013) (Amsterdamas, Nyderlandai), Stockholm Music Acoustics Conference (SMAC 2013) (Stokholmas, Švedija), dr. G. Kirdienė – 19th Symposium of the ICTM Study Group on Folk Musical Instru-ments (Bambergas, Vokietija), doc. dr. R. Gaidamavičiūtė – Muzyka kameralna modernizmu i postmoder-nizmu między normą a wyzwoleniem (Poznanė, Lenkija), doc. dr. R. Balevičiūtė – Re-Routing Performance. FIRT/IFTR, International Federation for Theatre Research (Barselona, Ispanija), G. Gabnytė-Bizevičienė – The Reflective Music Teacher: International Scientific Conference (Levenas, Belgija) ir kt.

Nuo 2012 m. LMTA atstovė Doktorantūros skyriaus vedėja L. Navickaitė-Martinelli dalyvauja Euro-pos konservatorijų, muzikos akademijų ir aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos (AEC) Erasmus muzi-kos studijų tinklo Polifonia Meno tyrimų darbo grupėje (LMTA dalyvauja nuo 2011 m., projektas baigsis 2014 m.). 2013 m. įvyko 3 darbo grupės susitikimai: Barselonoje (Ispanija), Lione (Prancūzija) ir Liublia-noje (Slovėnija).

LMTA tyrėjai dalyvauja mokslo leidinių leidybos procesuose: L. Navickaitė-Martinelli ir prof. dr. D. Mar-tinelli yra recenzuojamo mokslinio žurnalo IF – Journal of Italo-Finnish studies vyr. redaktoriai (Umweb Publications, Helsinki, ISSN 1797-0695). Akademijos mokslininkai yra užsienio periodinių mokslo leidinių redkolegijų nariai: doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė – Music Theory. Studies. Interpretations. Docu-mentation (Krokuvos muzikos akademija); prof. dr. R. Ambrazevičius – Journal of Interdisciplinary Music Studies (Izmiras, Turkija), Вопросы этномузыкознания (Maskva, Rusija); prof. dr. (hp) G. Daunoravičie-nė – Ученые записки Российской академии музыки имени Гнесиных (Maskva, Rusija), The Peter Lang Publishing Group (International Academic Publishers) leidyklos serijos Eastern European Studies in Mu-sicology (Niujorkas, JAV); prof. dr. J. Bruveris, prof. dr. A. Žiūraitytė – Muzikas akadēmijas raksti (Latvijos J. Vītolo muzikos akademija), prof. habil. dr. L. Melnikas – Problems in Music Pedagogy, Muzikas zinatne šodien: pastavigais un mainigais (Daugpilio universitetas), prof. dr. A. Martišiūtė-Linartienė – Colloquia (Edinburgas).

Pažymėtinas ir Akademijos mokslininkų dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose. Prof. dr. (hp) G. Daunoravičienė dalyvauja tarptautiniame Vidurio ir Rytų Europos muzikos istorijos rašymo projekte Leipcigo universiteto F. Mendelssohno muzikologijos institute (Arbeitsgemeinschaft für die Musikge-schichte in Mittel- und Osteuropa an der Universität Leipzig), yra organizacinės bei mokslinės grupės narė (projekto vadovas – prof. habil. dr. Helmutas Loosas). Doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė yra IMS studijų grupės Shostakovich and his Epoch: Contemporaries, Culture and the State narė (nuo 2011). R. Stanevičiū-tė-Kelmickienė ir G. Daunoravičienė yra Tarptautinio muzikos signifikacijos projekto (International Project on Musical Signification) narės.

LMTA tyrėjai dalyvauja įgyvendinant bendrą Serbijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Her-cegovinos, Austrijos, Olandijos, kitų Balka-nų šalių bei Lietuvos ES remiamą Tempus projektą „Vakarų Balkanų šalių aukštųjų muzikos mokyklų pertvarka pagal ES reika-lavimus“.

LMTA dėstytojų tyrėjų ir mokslo darbuo-tojų tarptautinio judumo dinamiką ilius-truoja diagrama (žr. 25 pav.).

IšvadosLMTA tyrėjai specializuojasi menotyros tyrimuose (muzikologija, etnomuzikologija, teatrologija, kino-

tyra), vykdo įvairiapusiškus mokslo tyrimus ir viešai skelbia jų rezultatus, aktyviai reprezentuoja LMTA mokslinę veiklą užsienyje. Akademijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai bendradarbiauja su kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkais, vykdo mokslo tyrimų ir kultūros sklaidos veiklą, dalyvauja šalies mokslo ir kultūros organizacijų ekspertinėje veikloje. 2013 m. tapo intensyvesnė Leidybos centro veikla, pradėtas leisti naujas periodinis mokslo žurnalas „Ars et praxis“. Suaktyvėjo dėstytojų dalyvavimas projektuose, pra-dėti vykdyti trys kultūrinės plėtros meno tyrimų projektai.

Problemos• nebaigta formuoti LMTA mokslo veiklos ilgalaikė strategija, skatinanti suburti ir optimaliau naudoti

turimus žmonių ir infrastruktūros išteklius;• neįgijus doktorantūros studijų vykdymo teisės menotyros srityje, stinga jaunų tyrėjų, galinčių daly-

vauti projektinėje veikloje;• Akademijos tyrėjai nepakankamai aktyviai dalyvauja mokslo projektinėse veiklose;• būtina dar labiau skatinti tyrėjų veiklos tarptautiškumą.

Priemonės• pabaigti parengti ilgalaikę Akademijos mokslo veiklos strategiją ir pradėti ją įgyvendinti;• numatyti ir sistemingai taikyti mokslo veiklos (ypač tarptautinių ir tarpdisciplininių tyrimų) skatinimo

priemones;• parengti humanitarinių mokslų srities (menotyra: muzikologija, teatrologija) doktorantūros studijų

programą.

25 pav. LMTA tyrėjų tarptautinis judumas (2009–2013 m.)

56 57

Meistrai Didžiojoje. Prof. P. Geniušas ir prof. L. Donskis

Meistrai Didžiojoje. Doc. A. Stonio kūrybos vakaras

4. Meno VeIkLA

LMTA meno veikla yra intensyvi ir gausi pasiekimų, mūsų pedagogai bei studentai pelno įvairių apdo-vanojimų, dalyvauja meno renginiuose, organizuojamuose prestižinėse koncertų, teatro ir kino salėse. Di-džiausią dalį Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertų, muzikinių, dramos, šokio spektaklių, kino filmų sukuria Akademijos dėstytojai ir absolventai. 56 LMTA absolventai yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Akademijos dėstytojai ir absolventai šiandien yra aktyvūs menininkai, veiksmingai formuojantys ir plė-tojantys šiuolaikinį valstybės kultūros sektorių. Meninę veiklą vykdo LMTA pedagogai ir studentai. Akade-mijoje dirbo (2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis) 265 įvairių kartų dėstytojai menininkai: 59 profesoriai, 76 docentai, 88 lektoriai, 42 asistentai. 2013 m. tarp dėstytojų buvo 26 menininkai, pelnę Lietuvos nacio-nalinę kultūros ir meno premiją.

2013 m. LMTA meno veiklą vainikavo du išskirtiniai įvykiai – Akademijos 80-mečio sukakties minėjimas ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirti kultūros renginiai, kuriuose aktyviai dalyvavo ir mūsų dėstytojai.

4.1. LMTA dėstytojai Lietuvos pirmininkavimo eS Tarybai kultūros programos renginiuose

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu Belgijoje įgyvendinta reikšminga kultūros programa, kurioje aktyviai dalyvavo ir LMTA dėstytojai – pripažinti menininkai. Pirmininkavimo atidarymo iškilmingame koncerte 2013 metų rugsėjo mėnesį Briuselio menų centre BOZAR koncertavo operos solistė V. Urmanavičiūtė-Urmana (LMTA Garbės daktarė) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguoja-mas LMTA docento M. Pitrėno.

Gento dailės muziejuje Flandrijos muzikos festivalio programoje skambėjo žinomų Lietuvos muzikų – pianisto prof. P. Geniušo ir Čiurlionio kvarteto atliekama M. K. Čiurlionio kamerinė muzika. Čiurlionio kvar-tetas (tarp jo narių – prof. J. Tankevičius, G. Dačinskas) surengė koncertą ir Antverpeno Šv. Onos koplyčioje. Koncerto programoje skambėjo tik lietuvių kompozitorių muzika.

Programoje Focus on Lithuania Flagey centre dalyvavo berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, ku-riam vadovauja LMTA prof. V. Miškinis. Flagey centre rodytoje lietuviškų dokumentinių filmų programoje

„Kino inkliuzai“ buvo pristatytas doc. A. Stonio filmas „Neregių žemė“. Briuselio menų centre BOZAR programoje Focus on Lithuania OKT / Vilniaus miesto teatras pristatė

doc. O. Koršunovo režisuotą spektaklį „Hamletas“ pagal W. Shakespeare’ą.Lietuvos kultūros programą Belgijoje užbaigė kompozitorės J. Janulytės kūrinys „Smėlio laikrodžiai“.

Audiovizualinį kūrinį keturioms violončelėms, gyvajai elektronikai, vaizdo ir šviesos instaliacijai Briuselyje atliko lietuvių violončelininkai, tarp jų – doc. E. Kulikauskas ir P. Jacunskas.

Lietuvos pirmininkavimo proga taip pat buvo sudaryta valstybę reprezentuojanti meno programa, ku-rios renginiai vyko įvairiose ES šalyse. Prof. S. Stonytė ir prof. J. Karnavičius surengė pirmininkavimo ati-darymui skirtą koncertą Dubline (The National Concert Hall) bei pirmininkavimo pabaigai skirtą koncertą Lisabonoje (Palacio Foz). Prof. R. Rikterė ir prof. Z. Ibelgauptas pirmininkavimo pradžios proga koncertavo Liublianoje (Križanke, Riterių salė). Prof. D. Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras grie-žė Varšuvoje (festivalio Musical Gardens of Poland programoje), prof. V. Augustino vadovaujamas choras

„Jauna muzika“ surengė koncertą, skirtą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigai (Dublinas, Šv. Andrie-jaus bažnyčia).

4.2. LMTA Lietuvos pirmininkavimo eS Tarybai kultūros programos renginiuose

Akademija šį reikšmingą įvykį pažymėjo dalyvaudama programoje „Kultūros naktis“, kuri buvo dedikuo-ta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai. Ta proga LMTA Meno centro fortepijoninės muzikos projek-tas „Juodais baltais“ įgijo naujų akcentų. Akademijos rūmus ir Lukiškių aikštę simboliškai jungė klaviatūrinė

58 59

perėja, nuo birželio 29 d. iki liepos 5 d. iš LMTA Centrinių rūmų balkono sklido muzikos garsai – buvo transliuojami įvairūs fortepijoninės muzikos įrašai. Pirmą kartą šiame projekte pasirodė LMTA simfoninis orkestras (kamerinė sudėtis), jis atliko W. A. Mozarto koncertus fortepijonui ir orkestrui Nr. 17 ir Nr. 12 su solistais P. Rudoku ir prof. J. Karnavičiumi. LMTA simfoniniam orkestrui dirigavo doc. M. Staškus. Vidurnaktį fortepijoninės muzikos naktį „Juodais baltais“ tradiciškai vainikavo projekto sumanytojas prof. P. Geniušas. Šis LMTA projektas sulaukė plataus žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga Akademijai pirmą kartą buvo suteikta teisė tapti viena iš IV Europos pianistų konkurso partnerių. Liepos 18 d. LMTA vyko finalinis atrankų etapas, kuriame dalyva-vo šeši jaunieji pianistai. Mūsų šalis šiemet taip pat pirmą kartą pirmininkavo konkursui, dėl to Lietuvos muzikos kultūra čia buvo ypač akcentuojama: pusfinalių dalyviai Prancūzijos mieste Kane grojo su Čiurlio-nio kvartetu, o finalininkai – su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigentas – prof. J. Domarkas). LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. J. Karnavičius, dalyvaudamas konkurso vertinimo komisijoje, ats-tovavo Akademijai finaliniuose šio tarptautinio projekto etapuose.

Dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai Vilniuje įvyko reikšmingas šalies universitetams renginys, ku-riame dalyvavo ir LMTA. Europos universitetų asociacija (EUA), jungianti apie 850 Europos universitetų ir Europos šalių Rektorių konferencijų, spalio mėnesį savo statutinius posėdžius surengė Vilniuje. Juos vainikavo iškilmingas LMTA koncertas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Koncerte dalyvavo prof. R. Rikterės ir prof. Z. Ibelgaupto fortepijo-ninis duetas, LMTA mišraus choro merginų grupė, valtornų kvartetas, dirigentas prof. J. Kalcas, studentai A. Stančikaitė, V. Smilinskas, taip pat A. Bružaitė, doc. Egidijus Ališauskas.

LMTA dėstytojai kaip pripažinti ir vertinami menininkai ir LMTA kaip studijų, mokslo ir meno institucija deramai dalyvavo svarbiausio 2013 metų valstybės įvykio renginiuose.

4.3. Metų programa „80. Susitikimai su Akademija“

2013 metais LMTA minėjo 80-ies metų sukaktį. Siekiant plačiajai visuomenei atverti ir parodyti gau-sius Akademijos laimėjimus, ištisus kalendorinius metus vyko neeilinio masto programa „80. Susitikimai su Akademija“. LMTA bendruomenei ir programą kuravusiam Meno centrui iškelti tikslai (reprezentuoti Akademiją kaip modernų ir kūrybingą šiuolaikinių menininkų ugdymo ir raiškos centrą, pabrėžti Akademi-jos nuopelnus Lietuvos kultūros raidai, akcentuoti studentų, dėstytojų, absolventų pasiekimus užsienyje, atskleisti Akademijos kaip patrauklios kūrybiškumo platformos įvaizdį bei užmegzti abipusiškai naudingus santykius su verslo, žiniasklaidos, socialiniais partneriais) iš esmės buvo įgyvendinti.

Programos „80. Susitikimai su Akademija“ metu įvyko 8 tarptautiniai ir nacionaliniai festivaliai, kuriuos organizavo ar kaip partnerė juose dalyvavo LMTA: „12 P.M. pučiamųjų ir mušamųjų dienos“, „III Šoblės festivalis“, III šiuolaikinio šokio festivalis „Shock Academia“, IV tarptautinis liaudies instrumentinės muzi-kos festivalis „Rido“ 2013, III Sluškų festivalis, V teatro debiutų festivalis „Tylos!“, Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“, Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2013.

Taip pat įvyko 12 tarptautinių ir nacionalinių konkursų, kuriuos organizavo ar kaip partnerė juose daly-vavo LMTA: IV tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas, XIV Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dai-nininkių konkursas, Muzikos inovacijų centro konkursas „Eikkk“ (Piano Teq), Tarptautinis akordeonininkų konkursas VILNIUS 2013, IV tarptautinis Jono Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursas, VII Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas, VII jaunųjų kompozitorių chorinės muzikos konkursas „Vox Juventutis“, IV moksleivių muzikos kūrinių konkursas „Mano nata“, IV Europos pianistų konkursas, Tarptau-tinis jaunųjų muzikologų konkursas, XXV tarptautinis džiazo pianistų konkursas-festivalis „Jazz improvizaci-ja“, Lietuvos kompozitorių kamerinių kūrinių atlikimo konkursas.

2013 m. LMTA 80-mečiui dedikuoti 8 intensyvūs tarptautiniai projektai: Nomazz ir Baltijos šalys, Tarp-tautinis etninės muzikos teorijos ir praktikos seminaras NordTrad, „Vargonų muzika – tradicija ir inovacijos“, Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesija Lietuvoje, Vasaros Media Studija 2013, Muzikos laboratorija Procesas: EkoMuzika, Crossing Keyboards 2013, Tarptautinis Lied forumas 2013.

Koncertas Vivat Verdi LDK Valdovų rūmuose

60 61

Pažymėtina, kad į programos „80. Susitikimai su Akademija“ įgyvendinimą įsitrau-kė visi LMTA padaliniai, ir tik intensyvaus visos bendruomenės darbo dėka 2013 me-tais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vardas itin dažnai buvo minimas žinia-sklaidoje, o specialus 80-mečio logotipas puošė įvairių meno renginių afišas dauge-lyje Lietuvos miestų ir regionų.

4.4. Specialūs programos „80. Susitikimai su Akademija“ projektai

Rengiant programą „80. Susitikimai su Akademija“, LMTA Meno centras inicijavo naujus, specialiai šiai datai skirtus projektus. Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė LMTA dėstytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos vakarų ciklas „Meistrai Didžiojoje“. 2013 m. įvyko 8 susitikimai su iški-liomis muzikos, teatro ir kino asmenybėmis – kūrybos vakarai „Meistrai Didžiojoje“ pristatė saksofonininką prof. P. Vyšniauską (vakaro moderatorius doc. V. Gerulaitis), pianistą prof. P. Geniušą (vakaro moderatorius prof. L. Donskis), choro dirigentą ir kompozitorių prof. V. Augustiną (vakaro moderatorė doc. J. Žukienė), dainininką prof. V. Prudnikovą (vakaro moderatorius doc. V. Gerulaitis), aktorių prof. V. Bagdoną (vakaro moderatorė R. Oginskaitė), kino režisierių doc. A. Stonį (vakaro moderatorė R. Paukštytė), teat ro režisierių doc. G. Varną (vakaro moderatorė prof. R. Marcinkevičiūtė), pianistę prof. M. Rubackytę (vakaro mode-ratorė L. Navickaitė-Martinelli). Šis kūrybos vakarų ciklas iš kitų LMTA renginių išsiskyrė ir originaliomis, kiek vienam kūrybos vakarui pritaikytomis įprastinės Didžiosios salės erdvės transformacijomis, įdomiomis videoprojekcijomis ir kita vizualiąja informacija, atskleidusia konkretaus menininko išskirtinumą.

Susidomėjimo taip pat sulaukė projektas „Dialogų cechas“, skirtas LMTA bendruomenės ir kultūros bei mokslo visuomenės diskusijoms pačiai Akademijai aktualiais klausimais. Šio projekto vertė nekelia abejo-nių, kadangi jis suteikė galimybę atvirai ir motyvuotai nagrinėti aktualias problemas, skatino projektu su-sidomėjusių LMTA bendruomenės narių – studentų ir dėstytojų – diskusijų ir dialogo kultūrą. Paminėtinos šios įvykusių diskusijų temos: „80 LMTA metų. Ar tai daug?“ (dalyviai – LMTA rektorius prof. Z. Ibelgauptas, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo programų skyriaus vedėjas E. Stumbrys, prorektorės doc. V. Umbrasie-nė ir doc. J. Žukienė, teatro kritikas V. Jauniškis), „Muzika ir teatras: sankirtos ir sutapimai“ (moderato-rė doc. J. Žukienė); potencialiems LMTA studentams buvo pristatytos Akademijos galimybės diskusijoje

„LMTA Lietuvoje. Kodėl verta studijuoti čia?“ (moderatorė V. Kalpokaitė), taip pat aptartas Akademijos įvaizdis tarptautiniame kontekste – „LMTA Europoje ir pasaulyje“ (moderatorė TKF dekanė E. Bajorinienė).

„Dialogų cechas“ buvo neįprasto LMTA bendruomenei formato renginys, kuriame aktyviau dalyvavo Teatro ir kino fakulteto atstovai.

Itin svarbu, kad projekto „80. Susitikimai su Akademija“ vykdytojai naujomis formomis pristatė LMTA muzikinius kolektyvus. Ypatingo rezonanso visuomenėje sulaukė programa „Vivat Verdi“, skirta kompozito-riaus G. Verdi gimimo 200-osioms metinėms. Joje dalyvavo jungtinės Akademijos jėgos – LMTA simfoninis orkestras (vadovas ir dirigentas doc. M. Staškus), LMTA mišrus choras (vadovai doc. D. Puišys, doc. G. Ve-nislovas ir prof. J. Kalcas) bei LMTA Dainavimo katedros studentai solistai. Programa „Vivat Verdi“ buvo atlikta svarbiose Lietuvos koncertų salėse – Klaipėdos koncertų salėje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Šv. Jonų bažnyčioje, taip pat dalyvavo LRT studijoje vykusiame projekte „Didysis muzikų paradas“. Išskirti-nis šios programos akcentas – LMTA studentų koncertas Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kuni-gaikštystės Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje 2013 m. spalio 24 d. iškilmingo koncerto metu buvo pasirašyta LMTA ir Valdovų rūmų bendradarbiavimo sutartis. Koncertą transliavo LRT. Programos

„Vivat Verdi“ atlikimas ir organizavimas tokiu plačiu mastu pareikalavo sutelkto visų jos dalyvių komandinio darbo ir įrodė, kad LMTA yra pajėgi, profesionali, pastebima ir gerai vertinama Lietuvos kultūros ir meno pasaulio dalyvė.

2013 m. itin aktyvi buvo LMTA simfoninio orkestro veikla. Greta programos „Vivat Verdi“ buvo atlikta ir koncertinė programa „Amadeus“. Su šia programa LMTA simfoninis orkestras ir Dainavimo katedros solistai užbaigė svarbų regioninį festivalį „12 klasikinės muzikos savaitgalių Anykščiuose“, o lapkričio 9 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame koncerte „Amadeus“ simfoniniam orkestrui dirigavo Zalcburgo univer-siteto „Mozarteum“ profesorius ir LMTA Garbės daktaras Josefas Wallnigas. Šis koncertas buvo ir naujo

LMTA projekto „Migruojanti Akademija: Vilniaus mokytojų namai“ svarbiausias akcentas. Naujas projektas „Migruojanti Akademija“ buvo vykdomas kartu su Vilniaus mokytojų namais, surengti 9 LMTA studentų ir dėstytojų koncertai.

Išskirtiniu įvykiu tapo Tarptautinės teatro dienos ir prestižinių teatro apdovanojimų „Auksiniai scenos kryžiai“ teikimo ceremonijos dedikavimas LMTA 80-mečiui. Renginį režisavo Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas doc. A. Giniotis, jame dalyvavo Teatro ir kino fakulteto studentai. Pirmą kartą Tarptautinei teatro dienai skirto renginio pagrindine tema tapo LMTA, buvo išryškinti Akademijos absolventų ir dėstytojų nuo-pelnai Lietuvos scenos menų raidai. Ceremoniją tiesiogiai transliavo LRT, tai išplėtė auditorijos, galėjusios įvertinti Akademijos laimėjimus, ratą.

Meno centro iniciatyva buvo sukurtas ir naujas tarpdisciplininis projektas „Įstabusis ir graudusis PLA-NAS B“, du kartus parodytas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Juo siekta pristatyti jaunus Akademijos auklėtinius kaip modernius menininkus, atvirus šiuolaikinių menų sintezės paieškoms. Šis vaizdo ir muzikos spektaklis, sukurtas remiantis danų dailininko H. Bidstrupo karikatūromis, suvienijo LMTA studentų ir absolventų kūrybines jėgas. Spektaklio režisierius – LMTA absolventas, teatrinio judėjimo „No Theatre“ lyderis V. Bareikis, kompozitorė – LMTA absolventė R. Vitkauskaitė. Jame vaidino doc. O. Koršuno-vo vadovaujamo II kurso studentai, muziką gyvai atliko specialiai projektui suburtas Akademijos studentų ir absolventų ansamblis, dirigavo LMTA meno licenciatas R. Šumila. Galima teigti, kad projektas „Įstabusis ir graudusis PLANAS B“ sukūrė konceptualią, gyvą tarpdisciplininio spektaklio erdvę. Būtina ir ateityje skatinti tarpdiscip liniškumo idėjų sklaidą Akademijos meno veikloje, siekti kūrybinio bendradarbiavimo tarp skirtin-gų LMTA katedrų studentų, nebijoti eksperimentinio ir laboratorinio darbo formų studijų procese.

LMTA Meno centras, vykdydamas metų programą „80. Susitikimai su Akademija“, teikė paraiškas Lietu-vos kultūros rėmimo fondui, Lietuvos kino centrui, LR Kultūros ministerijos Regionų ir kitoms programoms, taip pat dėl finansinės ir informacinės paramos kreipėsi į galimus rėmėjus ir partnerius. 2013 m. Meno centro vykdytiems projektams gauta parama sudaro 177 500 Lt. Tai pat buvo gauta nefinansinė parama iš LRT (vaizdo ir garso reklaminiai klipai, renginių filmavimas ir transliacija) ir internetinio portalo „Delfi“ (reklaminės juostos, informacinis palaikymas).

Apibendrinant galima teigti, kad metų programa, skirta LMTA 80-mečiui, ne tik skleidė gerą žinią apie mūsų Alma mater Lietuvos visuomenei, bet ir įteisino naujas meno veiklos organizavimo formas pačioje Akademijoje bei įrodė 2012 metų spalio mėnesį pradėjusio veikti naujo padalinio – Meno centro – kūry-biškumą ir rezultatyvumą. 2013 m. nedidelei LMTA Meno centro komandai kartu su Akademijos bendruo-mene pavyko efektyviai plėtoti įvairias meninės raiškos formas, intensyviai taikyti vadybos principus ir prisidėti didinant Akademijos kūrybinio sektoriaus konkurencingumą.

4.5. LMTA dėstytojų meno veiklos rodikliai

LMTA dėstytojų menininkų indėlis į Lietuvos kultūros raidą ir sklaidą yra gerai žinomas bei vertinamas. Akademijos dėstytojai aktyviai dalyvauja šalyje ir užsienyje vykstančiuose meno renginiuose, prestižiniuo-se tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose.

Nauja LMTA Ataskaitų informacinė sistema suteikė galimybę pateikti statistinius 2013 metų meno veik los duomenis. Meno kūrinio atlikimo / skelbimo pozicijoje savo veiklą pristatė 114 Muzikos fakulteto dėstytojų (jie atliko ar paskelbė 1 663 kūrinius). Meno kūrinio išleidimą leidyklose, garso ir vaizdo įrašų studijose deklaravo 49 dėstytojai (ataskaitose pažymėtos 97 pozicijos). Meno sklaidos veikloje buvo akty-vūs 64 dėstytojai (195 meno projektų rengėjai ar dalyviai). LMTA Muzikos fakulteto dėstytojai kaip pripa-žinti profesionalai nuolat kviečiami būti įvairių konkursų žiuri nariais, dalyvauti kitoje meno ekspertinėje veikloje. 2013 m. 80 MF dėstytojų dalyvavo šio pobūdžio veikloje (218 pozicijų). Taip pat MF dėstytojai menininkai vedė viešas meno populiarinimo paskaitas (22 dėstytojai, 41 pozicija), skelbė meno sklaidai skirtas publikacijas (23 dėstytojai, 29 publikacijos), dalyvavo stažuotėse ir mainų programose (15 dėstyto-jų, 24 pozicijos), vedė meistriškumo kursus, seminarus, atviras pamokas (60 dėstytojų, 137 pozicijos). Aki-vaizu, kad LMTA Muzikos fakulteto dėstytojų meno veikla yra ne tik intensyvi ir daranti įtaką šiuolaikiniams meno procesams, bet ir apima įvairias meninės raiškos ir jos sklaidos formas.

62 63

Dialogų cechas Teatro ir kino fakultete

LMTA bigbendo koncertas

49 Teatro ir kino fakulteto dėstytojai menininkai ataskaitose pristatė 272 meno kūrinio atlikimo ar skel-bimo pozicijas. Meno kūrinio išleidimą leidyklose, garso ir vaizdo įrašų studijose deklaravo 15 dėstytojų (ataskaitose pažymėtos 27 pozicijos). Meno sklaidos veikloje dalyvavo 23 dėstytojai (79 meno projektų rengėjai ar dalyviai). 10 TKF dėstytojų menininkų vedė 15 viešų meno populiarinimo paskaitų. 3 dėsty-tojai paskelbė 13 meno sklaidai skirtų publikacijų, 12 dalyvavo žiuri ir ekspertų grupių darbe (16 pozicijų), 4 dėstytojai dalyvavo dėstytojų mainų programose ar buvo išvykę į stažuotes, 14 dėstytojų rengė 27 meis-triškumo kursus, seminarus, atviras pamokas. Akivaizdu, kad teatro ir kino meno specifika daro įtaką TKF dėstytojų meno veiklos rodiklių kiekybinei išraiškai, tačiau teatro ir kino režisierių, aktorių, šiuolaikinio šokio teatro menininkų, kino operatorių kūryba yra plačiai žinoma ir vertinama.

4.5.1. MuzikaLMTA dirbančių pripažintų menininkų kūrybinė veikla ryški ir gerai vertinama Lietuvos ir užsienio muzi-

kos meno kontekstuose. Jų vadovaujami muzikos kolektyvai, rengiami koncertai ir rečitaliai daro didžiulę įtaką šalies kultūros raidos ir plėtros procesams. LMTA visada garsėjo ir garsėja dėstytojais, žinomais mu-zikos pasaulio meistrais.

Vertinant 2013 m. dėstytojų meninę veiklą, svarbu išskirti jaunesnių, aktyviai dirbančių dėstytojų pasie-kimus. Džiugu konstatuoti, kad LMTA stiprėja naujos kartos menininkų dėstytojų kūrybinės jėgos. Veiklos dešimtmetį paminėjo styginių kvartetas „Art Vio“ (kvartete griežia LMTA dėstytojai I. Rupaitė-Petrikienė ir P. Jacunskas). Jie surengė dešimtmečio koncertą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Palangos Gintaro mu-ziejuje, dalyvavo koncertų cikle „ALMA MATER MUSICALIS“, koncerte „David Geringas ir draugai“, koncerte Europos dienai paminėti Rygoje (Latvian Society – Gold Hall).

I. Rupaitė-Petrikienė su Šv. Kristoforo orkestru koncertavo Minsko nacionalinėje filharmonijoje, daly-vavo koncerte „Lietuvos nacionalinės filharmonijos vargonams – 50 metų“. P. Jacunskas, be jau minėtų koncertų, dalyvavo ir svarbiuose renginiuose, skirtuose Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai paminėti.

Pažymėtina, kad fortepijoninis trio „Fort Vio“ (I. Rupaitė-Petrikienė, P. Jacunskas ir I. Baikštytė) Tarp-tautiniame muzikos pedagogų konkurse Varšuvoje pelnė Grand Prix. Trio koncertavo Norvegijos muzikos akademijoje. I. Baikštytė taip pat dalyvavo Nacionalinės filharmonijos koncertinio sezono atidarymui skir-tame simfoninės muzikos koncerte, Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) meistriškumo kursų koncerte PIANO.LT salėje, Pažaislio festivalyje, festivalyje „Užutrakio vakarai“ ir kt.

Gerai vertintina ir R. Lipinaitytės kūrybinė veikla. Smuikininkė kartu su pianiste I. Baikštyte koncertavo Latvijoje, Siguldos koncertų salėje „Baltasis fligelis“. R. Lipinaitytė taip pat dalyvavo 2 koncertuose Kosta Rikoje bei Čekijoje (Brno, koncertų salė Besedni dum).

2013 m. itin intensyvi buvo S. Lipčiaus meninė veikla. Kaip „Baltijos gitarų kvarteto“ narys S. Lipčius daug koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Varna summer international music festival 2013 (Bul-garija), Ochrid summer festival (Makedonija), koncertavo Pekino National Centre for the Performing Arts, dalyvavo projekte „Baltijos koncertų ekspresas“, koncertavo Vienos Odeono teatro salėje, Šv. Margaritos bažnyčioje (Belgija).

Pianistas doc. D. Kirilauskas surengė rečitalį Kauno valstybinėje filharmonijoje, kocertavo Rygos Spikeri Concert Hall, tarptautiniuose fetivaliuose Vilnius Jazz, „Gaida“. Dirigentas M. Barkauskas dirigavo LNOBT orkestrui (baleto „Tristanas ir Izolda“ premjera), Kauno miesto simfoninio orkestro sezono atidarymo kon-certe. Doc. R. Beinaris intensyviai koncertavo įvairiose Lietuvos miestų ir miestelių salėse, tarp jų – Taiko-mosios dailės muziejus, Klaipėdos koncertų salė, Palangos Gintaro muziejus.

Pažymėtina ir plati A. Bružaitės koncertinė veikla. Kanklininkė buvo pakviesta dalyvauti svarbiuose Lie-tuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiuose: atidarymo renginyje Vilniaus universiteto Skargos kieme, Europos universitetų asociacijos (EUA) sesijai skirtame LMTA koncerte Valdovų rūmuose. Dalyvavo IV tarp-tautiniame liaudies instrumentinės muzikos festivalyje „RIDO“, III tarptautiniame Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkurse-festivalyje, koncerte „Daugiastygiai liaudies muzikos instrumentai šiuolaikinių kompozitorių kūryboje“ (Sankt Peterburgas).

Tarptautinės fleitos asociacijos jaunųjų menininkų konkurse Najajame Orleane (JAV) nuskambėjo doc. R. Šerkšnytės naujo kūrinio „Blyksniai“ fleitai solo premjera. Kompozitorės kūrinys De Profundis styginių

64 65

kvartetui buvo atliekamas Štutgarte (Mozart-Saal), Makao muzikos festivalyje (Kinija), Velso Millennium Centre (Jungtinė Karalystė) ir kt.

Jaunesniosios kartos LMTA dėstytojai aktyviai skleidžia ir savo meninę veiklą. Doc. D. Kirilauskas išleido 2 kompaktines plokšteles: Prokofiev. Piano Sonatos Nos. 2, 7 & 9, „Jeronimas Kačinskas. Kamerinė fanta-zija fortepijonui, fleitai ir styginių kvartetui“. S. Lipčius kartu su „Baltijos gitarų kvartetu“ išleido CD Tradi-ción Nuevo bei vaizdo įrašą „Tradición Nuevo pristatymo koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje“. Leidykla BR-Klassik (Vokietija) išleido CD „Beethoven – The Symphonies and Reflections“, į kurį įtrauktas R. Šerkšnytės kūrinys „Ugnys“ simfoniniam orkestrui (2010); kompozitorės kūriniai įrašyti ir CD rinkinyje

„Musica vera. Lietuvių kompozitorių simfoniniai kūriniai“ (LKS) bei CD „Ekspresija“ (Vytauto Didžiojo uni-versitetas). Išleistas ir A. Bružaitės bei J. Matkienės kanklių dueto CD „Paukščio sapnas“. G. Paukštytė kartu su choru „Jauna muzika“ įrašė 2 kompaktines plokšteles – „XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mu-zika“ ir „Šaukiniai Maironiui“, I. Baikštytė – ECMA sesijos kompaktinę plokštelę (Norvegijos muzikos aka-demija). Norvegijos šiuolaikinės muzikos leidykla „Aurora“ CD „Mythes Étoilés“ įrašė dr. Mārtiņšo Viļumso kūrinį „Gāw ēk-dād kard“, Latvijos radijo CD Lielajai mūzikas balvai nominētie darbi įrašytas ir jo kūrinys

„Tvyjōraan“ kameriniam orkestrui.Ataskaitoje išskirta jaunesniosios LMTA dėstytojų kartos meninė veikla rodo ne tik kūrybinio potencialo

pajėgumus, bet ir skatina nuolat plėsti jaunų muzikų bendradarbiavimą su Akademija.

4.5.2. Teatras LMTA dėstantys žinomi teatro režisieriai prof. J. Vaitkus, doc. G. Varnas, doc. O. Koršunovas, doc. A. Gi-

niotis ir kiti aktyviai kuria spektaklius įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Vertinant tarptautinę me-ninę veiklą pažymėtini doc. O. Koršunovo laimėjimai. Režisieriaus spektaklis „Peras Giuntas“, pastatytas Oslo nacionaliniame teatre, buvo įvertintas kaip geriausias 2012 m. Norvegijos teatrų spektaklis ir 2013 m. pelnė prestižinį šios šalies apdovanojimą „Heda“. Tarptautiniame teatrų festivalyje Baltic House (Sankt Peterburgas) O. Koršunovo spektaklis „Dugne“ ir jame vaidinantys aktoriai doc. N. Klimienė-Savičenko ir doc. D. Meškauskas buvo apdovanoti „Žiūrovų simpatijų prizu“. Tarptautiniame Rijekos mažosios sce-nos festivalyje (Kroatija) O. Koršunovo spektaklis „Miranda“ pelnė pagrindinį geriausio spektaklio prizą, o režisierius buvo pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi. Aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą

„Auksinį scenos kryžių“ kaip metų režisierius pelnė prof. J. Vaitkus už spektaklį „Eglutė pas Ivanovus“, pasta-tytą Lietuvos rusų dramos teatre. Choreografė Agnija Sarulienė (Šeiko) buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausio šiuolaikinio šokio spektaklio autorė („Aikštelėje laisvų vietų nėra“).

LMTA dirbantys žymūs režisieriai sukūrė naujų spektaklių, sulaukusių plataus publikos dėmesio. Paste-bėtina, kad 2013 m. jie interpretavo klasikinės dramaturgijos tekstus. Prof. J. Vaitkus režisavo K. Binkio

„Atžalyną“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), A. Puškino „Eugenijų Oneginą“ (Lietuvos rusų dramos teat ras), doc. A. Giniotis – C. Gozzi „Meilę trims apelsinams“ (teatro laboratorija „Atviras ratas“), doc. G. Varnas – Euripido „Bakchantes“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), doc. O. Koršunovas – S. Becketto

„Paskutinę Krepo juostą“ ir A. Čechovo „Žuvėdrą“ (OKT). Doc. O. Koršunovas Bergeno nacionalinėje opero-je (Norvegija) sėkmingai pastatė Ludwigo van Beethoveno operą Fidelio.

LMTA dėstantys žinomi aktoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos teatrais, sukūrė naujų vaidmenų reikš mingose 2013 m. premjerose: doc. V. Anužis – spektakliuose „Atžalynas“ (LNDT) ir „Žuvėdra“ (OKT), doc. N. Klimienė-Savičenko ir doc. D. Meškauskas – spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT), doc. V. Grabštaitė – spek-taklyje „Bakchantės“ (LNDT).

4.5.3. kinas ir TVLMTA dirba žinomi Lietuvos kino kūrėjai, aktyviai plėtojantys kino meno raidos procesus. 2013 m. pažymė-

tina dokumentinio kino kūrėjų meninė veikla. Doc. G. Beinoriūtės dokumentinis filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Docudays (Ukraina) pelnė pagrindinį prizą Docu Life kategorijoje. Filmas išrinktas oficialiu Lietuvos atstovu varžytis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Prof. J. Lapinskaitė sukūrė naują dokumentinį filmą „Vakar bus rytoj“, doc. A. Stonys – naują dokumentinį filmą „Kenotafas“. Doc. R. Greičius kaip operatorius dirbo vaidybinio filmo „Ekskursantė“ kūrėjų komandoje, doc. V. Radzevičius buvo naujo dokumentinio filmo „Maat“ operatorius.

Spektaklis Įstabusis ir graudusis PLANAS B

66 67

4.6. LMTA meno renginių statistika ir dinamika

Intensyvi pačios Akademijos organizuojama ir vykdoma meno sklaidos veikla sudaro prielaidas vertinti mūsų aukštąją mokyklą ne tik kaip mokslo ir studijų, bet ir kaip meno instituciją. LMTA plėtojama meno veikla leidžia studijų procesą glaudžiai susieti su praktika, užtikrinti tradicijų perimamumą bei meninės veiklos plėtrą.

26 pav. Bendras LMTA meno renginių skaičius 2013 m.

Akademija savo salėse ir kitose Lietuvos kultūrinėse erdvėse rengia nemokamus viešus koncertus, spek-taklius, filmų peržiūras bei kitus renginius ir yra intensyviausiai meno renginius organizuojanti ir juos pla-čiajai visuomenei atverianti aukštoji mokykla52.

27 pav. Renginių skaičiaus dinamika 2012–2013 m.

Vertinant LMTA renginių skaičiaus dinamiką matyti, kad 2013 m. renginių padaugėjo: įvyko 490 ren-ginių (2012 m. – 456). Šis augimas sietinas su Akademijos 80-mečio minėjimu, objektyviai paskatinusiu aktyvesnę dėstytojų ir studentų meno veiklą. LMTA erdvėse įvyko 303 renginiai (2012 m. – 252), už LMTA ribų – 187 renginiai (2012 m. – 204). Renginių skaičius Vilniuje ne LMTA erdvėse išliko toks pat: 2013 m. Vilniaus kultūrinėse erdvėse LMTA pasirodė 134 kartus (2012 m. – 135)53.

28 pav. LMTA renginių geografinė aprėptis 2012–2013 m.

52 2013 m. įvykusių renginių statistika pateikiama 3 priedo 37 ir 38 lentelėse.53 LMTA renginiai pateikti 3 priedo 39–50 lentelėse.

Pažymėtina, kad 2013 m. sumažėjo LMTA meno veiklos Lietuvos regionuose rodikliai. Tai nėra gera tendencija, kita vertus, nėra ir aiškių kriterijų, nustatančių, koks tokių renginių skaičius būtų optimalus. Ne visi LMTA padaliniai sistemingai pateikia Meno centrui informaciją apie planuojamus Akademijos studentų renginius ne Vilniuje.

29 pav. 2013 m. renginių geografija Lietuvoje

2013 m. renginių geografinis vaizdas rodo, kad, nepaisant sumažėjusio išvykų skaičiaus, LMTA meno veikla aprėpė žymią Lietuvos dalį.

30 pav. LMTA renginiai 2012–2013 m.

Kasmet Akademijoje organizuojama apie 200 nemokamų koncertų miesto bendruomenei ir sostinės svečiams. Keturiose LMTA salėse – Didžiojoje, Juozo Karoso, Vargonų (Gedimino pr. 42), II (Kongresų) rūmų Kamerinėje (Tilto g. 16) – beveik kiekvieną vakarą skamba studentų, pedagogų bei žymių užsienio meni-ninkų atliekama muzika, vyksta atlikimo meno meistriškumo kursai, originalūs eksperimentiniai projektai, tarptautiniai ir respublikiniai muzikos atlikėjų konkursai ir kt. Visuomenės susidomėjimo sulaukia žymių menininkų minėjimo vakarai, renginiai, skirti svarbioms valstybės šventėms. Svarbu pažymėti, kad visi ren-giniai yra nemokami, – taip Akademija prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir publikos ugdymo procesų.

2013 m. daugiausiai renginių įvyko LMTA Didžiojoje salėje. Planingai daugėja koncertų Juozo Karoso salėje. Tai yra pozityvi ir atsakingai realizuojama tendencija siekiant populiarinti šią patrauklią erdvę, nu-kreipti dalį Akademijos koncertų, kuriuos norima organizuoti Didžiojoje salėje, į kameriškesnę aplinką ir taip lengviau ją užpildyti koncertų klausytojų auditorija.

68 69

5. AkADeMIJoS PerSonALAS

5.1. Akademijos personalo sudėtis

LMTA personalą sudaro akademinis personalas (dėstytojai, meno ir mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai), administracijos, ūkio ir kiti darbuotojai. Žmonių išteklių poreikį formuoja padaliniai, o procesus koordinuoja Personalo skyrius.

2013 m.54 Akademijoje dirbantys darbuotojai užėmė 407,9 etato (žr. 32 ir 33 pav.):

32 pav. LMTA personalo sudėtis (2013 12 31)

33 pav. LMTA personalo sudėties kaita 2011–2013 m.

Pagal LMTA personalo užimamų etatų kitimo statistinius duomenis 2013 m. Akademijos darbuotojų užimamų etatų skaičius sumažėjo 1 proc. Tai susiję su LMTA studentų skaičiaus mažėjimu. Todėl mažėjo dėstytojų užimamų etatų skaičius (3,3 proc.). Kituose LMTA personalo sektoriuose etatų skaičius išliko be-veik nepakitęs: mokymo pagalbinio personalo etatų skaičius padidėjo 2,5 proc., administracijos persona-lo – 1 proc. (0,5 etato), mokslo darbuotojų – 10 proc. (0,5 etato). Ūkio personalo užimamų etatų skaičius, palyginti su pastarųjų dvejų metų dinamika, ir toliau mažėjo – 46 proc. (3 etatais)55.

5.2. Akademinis personalas

Akademijoje dirbantys pedagogai yra iškiliausi Lietuvos muzikos, teatro, kino ir šokio menų kūrėjai, atli-kėjai ir tyrėjai. 2013 m. aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai (mokslo daktarai, habilituoti daktarai ir pripa-žinti menininkai) užėmė 65 proc.56 akademinio personalo etatų. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio

54 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis.55 LMTA darbuotojų skaičius ir užimami etatai pateikiami 4 priedo 51 lentelėje.56 MOSTA keliamas reikalavimas – ne mažiau kaip 50 proc.

Pažymėtina, kad, palyginti su 2010–2012 m. rodikliais, daugėja Teatro ir kino fakulteto studentų ir dės-tytojų meno renginių LMTA erdvėse. 2013 m. pradėta Mokomojo teatro renovacija bei naujos Kino salės įrengimas taip pat turėtų teigiamai paveikti TKF integraciją į LMTA meno procesus.

31 pav. Svarbiausių LMTA renginių, vykusių Lietuvoje 2012–2013 m., kiekybinis palyginimas

2013 m. gerokai sumažėjo koncertų. Viena vertus, ši tendencija sietina su studentų skaičiaus mažėjimu, kita vertus – rodo atsakingą koncertų planavimą LMTA padaliniuose. 270 koncertų per metus ir taip yra aukštas rodiklis atsižvelgiant į LMTA žmogiškuosius išteklius. Koncertų skaičiaus mažėjimas taip pat sietinas su aukštesniais reikalavimais bei finansiniais įpareigojimais ne LMTA bendruomenės nariams, norintiems koncertuoti Akademijos salėse. Pažymėtina, kad išaugo su LMTA vardu siejamų spektaklių skaičius. Nors pagrindinė jų dalis buvo parodyta ne Akademijos salėse, svarbu pažymėti teigiamą tendenciją, kad TKF dėstytojai įpranta studijų procese sukurtus spektaklius viešinti kaip LMTA meno produktą.

IšvadosStudentų ir dėstytojų meninė veikla yra vieša, reprezentuojanti LMTA veiklą. Studentų meistriškumas

yra pripažįstamas, dėstytojų kūrybinis darbas vertinamas Lietuvoje ir užsienyje. Meninės veiklos pasieki-mai stiprina Akademiją kaip įtakingą aukštojo mokslo ir kultūros procesų dalyvę. Tai suteikia galimybių ak-tyviai dalyvauti Lietuvos kultūriniame gyvenime viešinant Akademijos meno veiklą ir reklamuojant studijas, plėtoti projektinę meno veiklą siekiant meno veiklos sklaidos.

Problema • svarbiausia užduotis – nuolat stiprinti Akademijos meno veiklos vaidmenį konkurencinguose šiuolai-

kinio aukštojo mokslo ir kultūros procesuose.

Priemonės• pristatyti muzikos, teatro, kino, šokio studijų meninius rezultatus bei reprezentuoti Akademijoje ren-

giamų profesionalių menininkų kūrybos įvairovę;• skirtingų meno krypčių studijas suvokti kaip galimybę inicijuoti tarpdisciplininius projektus bei skatin-

ti meno inovatyvumo paieškas;• derinti akademinius meno studijų tikslus ir naujas jaunai potencialių Aakademijos studentų kartai

patrauklias meno projektų idėjas ir formas.

70 71

skiriant akademinio personalo kvalifikacijai ir jos tobulinimui, pastebima, kad Akademijos aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičius nuolat auga (žr. 34 pav.):

34 pav. LMTA pripažintų menininkų ir mokslo daktarų užimamų etatų skaičius 2011–2013 m.

Akademinio personalo skaičius yra tiesiogiai susijęs su vykdomų studijų programų ir studentų skaičiumi, kuris kiekvienais metais svyruoja, nes ne į visas studijų programas kiekvienais metais vykdomas priėmimas (žr. 35 ir 36 pav.):

35 pav. LMTA dėstytojų einamos pareigos (pagal etatus, 2011–2013 m.)

36 pav. 2013 m. LMTA dėstytojų santykis (proc.) pagal užimamas pareigas (etatais)

2013 m. nemaža dalis dėstytojų tobulino profesinę kvalifikaciją ir dalyvavo konkursuose aukštesnėms pareigoms užimti, todėl kilo profesorių ir lektorių pareigas einančių dėstytojų užimamų etatų skaičiai. Šiems pokyčiams įtakos turėjo ir ta aplinkybė, kad per pastaruosius metus į LMTA dėstyti buvo priimta aukštos profesinės kvalifikacijos pedagoginio personalo darbuotojų.

Daliai dėstytojų, ypač menininkų, Akademija nėra pagrindinė darbovietė (31,88 proc.)57, nes jie dirba su profesine kūrybine veikla tiesiogiai susijusį darbą profesionaliuose meno kolektyvuose, kultūros įstaigose ir organizacijose (orkestruose, teatruose ir pan.). Tai vertintina kaip LMTA akademinio personalo stiprybė, nes LMTA pedagogai yra glaudžiai susiję su savo profesine praktika.

Svarbus rodiklis LMTA žmonių išteklių stebėsenoje – pedagogų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Tai ypač aktualu stebint aukščiausios kvalifikacijos pedagogų skaičiaus statistiką (žr. 37 ir 38 pav.):

57 Šis dėstytojų, kuriems Akademija yra nepagrindinė darbovietė, skaičiaus santykis jau keletą metų išlieka stabilus: 2011 m. – 32,4 proc., 2012 m. – 31,85 proc.

37 pav. LMTA pedagoginio personalo dinamika pagal amžiaus grupes 2011–2013 m.

38 pav. LMTA aukščiausios kvalifikacijos specialistų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes statistika 2013 m. (proc.)

Tai svarbu siekiant sklandžios kartų kaitos, nuolatinio kolektyvo atsinaujinimo jį papildant jaunais pers-pektyviais menininkais ir tyrėjais, užtikrinant tvarią Akademijos žmonių išteklių plėtrą.

5.3. kvalifikacijos tobulinimas

LMTA dėstytojai nuolat tobulina kvalifikaciją, jų pasiekimai vertinami atestacijose arba konkursuose pareigoms užimti. Duomenis apie dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą kaupia ir analizuoja katedros ir Perso-nalo skyrius. Kvalifikacija tobulinama Lietuvos ir užsienio lektorių vedamuose kursuose, paskaitose, meis-triškumo kursuose, stažuotėse Lietuvoje ir užsienyje.

Administracijos ir kitų padalinių darbuotojai taip pat nuolat dalyvauja mokymuose. Tokia galimybė ypač sustiprėjo 2012–2013 m. Akademijai vykdant projektą „LMTA vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“, jame yra numatytas ir LMTA personalo mokymų organizavimas.

Akademijos darbuotojams vis aktyviau dalyvaujant projektinėje veikloje ir įvairiuose mokymuose bei žymiai sustiprinus kvalifikacijos tobulinimo procesų stebėseną, personalo kvalifikacijos tobulinimo rodik-liai pas kutiniais metais žymiai augo (žr. 39 pav.). 2013 m. šis rodiklis išaugo 6 kartus: nuo 100 iki 61758.

39 pav. Kvalifikaciją tobulinusių LMTA darbuotojų skaičių dinamika 2011–2013 m.

58 Žr. 4 priedo 53 lentelę.

72 73

IšvadosLMTA personalas yra aukštos profesinės kvalifikacijos. Didžiąją LMTA darbuotojų dalį sudaro pedagogai

(54 proc.), iš jų 65 proc. yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai (profesoriai, docentai, mokslo daktarai). Akademijoje yra vykdoma personalo kvalifikacijos stebėsena ir sudaromos sąlygos profesinei kvalifikacijai tobulinti.

Problemos• formuojama LMTA elektroninė duomenų apskaitos sistema dar nesuteikia pakankamai duomenų

sklandžiam ir efektyviam žmonių išteklių procesų valdymui ir stebėsenai;• nesuformuota bendra pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklos koordinavimo sistema, todėl sunku

vesti jos apskaitą ir operatyviau reaguoti į iškilusius poreikius.

Priemonės• sukurti ir pradėti įgyvendinti LMTA žmonių išteklių valdymo strategiją;• baigti diegti LMTA elektroninę duomenų apskaitos sistemą;• suformuoti personalo kvalifikacijos tobulinimo priemonių planą ir pradėti jį įgyvendinti.

6. ProJekTInĖ VeIkLA

Projektinė veikla LMTA pradėta vykdyti 2006 m. Ji vyko atskiruose padaliniuose, projektų kiekis ir apim-tys buvo nedideli. 2010 m. įkūrus Projektų vadybos skyrių, veikla sparčiai intensyvėjo. Nuo 2006 m. pro-jektų skaičius išaugo daugiau kaip du kartus, o jų apimtys – 19 kartų. Palyginti su 2012 m., LMTA 2013 m. vykdomų projektų padaugėjo beveik 2 kartus, o projektų apimtys išaugo 1,3 karto. Projektų vadybos sky-riaus darbuotojai teikė konsultacijas ir metodinę pagalbą projektų paraiškų rengimo ir projektų valdymo klausimais Meno centro, Muzikos mokymo studijų centro, Muzikos inovacijų studijų centro, Mokomosios kino ir televizijos studijos, Tarptautinių ryšių skyriaus, Etnomuzikologijos skyriaus darbuotojams, Muzikos bei Teatro ir kino fakultetų katedrų vedėjams. LMTA padalinių rengiamos paraiškos buvo vertinamos, ko-reguojamos, parengiamos teikimui ir esant poreikiui teikiamos paramos fondams.

6.1. Paraiškos finansavimui gauti

Paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti rengimo veikla 2013 m. buvo ne tokia intensyvi, kadangi baigėsi 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos finansavimo periodas ir kvietimų teikti paraiškas nebuvo. 2013 m. buvo pateikta 1 paraiška papildomam finansavimui gauti LMTA įgyvendinamam ES struk-tūrinių fondų finansuojamam projektui „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyri-mams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“. Papildomo finansavimo prašyta LMTA Centrinių rūmų (Gedimino pr. 42, Vilnius) stogo kapitalinio remonto rangos darbams (iki 2014 m. spalio 31 d.). 2013 m. gruodžio pabaigoje buvo pasirašyta papildomo finansa-vimo iš ES struktūrinių fondų lėšų sutartis ir papildomai gauta 2,39 mln. Lt Centrinių rūmų stogo kapitalinei renovacijai.

2013 m. buvo įvertintos ir pateiktos 43 paraiškos Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų fondų finansavimui gauti. Iš jų 35 paraiškos įvertintos teigiamai (žr. 40 pav.).

40 pav. Finansavimą laimėjusių projektų dinamika 2011–2013 m.

Palyginti su 2012 m., paraiškų kiekis 2013 m. išaugo beveik 2 kartus – nuo 26 iki 43 (žr. 41 pav.).

41 pav. LMTA vykdytų projektų skaičius 2006–2013 m.

74 75

2013 m. Akademijai iš LR Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų fondų buvo skirta 780,7 tūkst. Lt lėšų projektinės veiklos finansavimui. 2013 m. pritrauktų lėšų iš minimų fondų buvo beveik 4 kartus daugiau nei 2012 m. (196 tūkst. Lt).

42 pav. LMTA vykdytų projektų vertė 2006–2013 m.

6.2. LMTA projektinė veikla

2013 m. LMTA buvo vykdomi 42 projektai, jų bendra vertė – 19,87 mln. Lt (žr. 5 priedo 55 lentelę). Didžiausius ir sudėtingiausius LMTA projektus 2013 m. valdė Projektų vadybos skyrius: „LMTA infra-

struktūros, skirtos studijoms, modernizavimas“ (vertė 9,3 mln. Lt) ir „LMTA vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ (vertė 2,3 mln. Lt). Abu projektai dėl profesionalios Projektų vadybos skyriaus darbuotojų veiklos buvo sėkmingai įgyvendinami. Projektų finansavimo sutartys pratęstos, LMTA suteikta galimybė visiškai įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Vykdant šiuos projektus buvo pasirašytos sutartys dėl muzikos instrumentų, garso, vaizdo, informacinių technologijų bei kino įrangos, taip pat – dėl darbuotojų įdarbinimo projekte.

Smulkesnius projektus, kurie neviršijo 0,3 mln. Lt vertės, valdė juos inicijavę LMTA padaliniai. 2013 m. projektą „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ (vertė 2,2 mln. Lt) vykdė Muzikos inovacijų studijų centras, o 2013 m. pabaigoje gavus papildomą finansavimą (2,39 mln. Lt) – Infrastruktū-ros direktorius. 8 reikšmingus finansiniu indėliu projektus, kurių vertė apie 0,9 mln. Lt, vykdė Tarptautinių ryšių skyrius. Šio skyriaus vykdytų projektų vertė sudarė apie 31,5 proc. bendros kitų LMTA vykdytų pro-jektų vertės59.

Išvados2013 m. LMTA teiktų paraiškų įvairių fondų finansinei paramai gauti padaugėjo 65,4 proc. (2012 m.

teiktos 26 paraiškos, 2013 m. – 43 paraiškos). Finansavimą laimėjusių paraiškų santykis kasmet augo (2011 m. – 60 proc., 2012 m. – 70 proc., 2013 m. – 77 proc.).

Mažesnius nei 0,3 mln. Lt vertės LMTA projektus valdė jų iniciatoriai. 2013 m. LMTA įgyvendino 42 pro-jektus, iš jų 39 vykdė projektų iniciatoriai. Projektų vadybos skyrius koordinavo ir padėjo minėtiems pro-jektų įgyvendintojams valdyti smulkius projektus bei atitinkamai parengti ir pateikti šių projektų ataskaitas. 2013 m. pabaigoje buvo parengtos, įvertintos, koreguotos ir pateiktos 23 projektų įvykdymo ataskaitos, iš jų 11 ataskaitų pateikta LR Švietimo ir mokslo ministerijai, kitos – LR Kultūros ministerijai, Švietimo mai-nų paramos fondui ir kitiems fondams.

2013 m. antroje pusėje buvo surinkta informacija apie 2012–2013 metais LMTA vykdytus projektus, at-sakingus darbuotojus, projektų vertę, finansavimo šaltinius ir kt. Ši informacija buvo naudojama rengiant ataskaitas išorinėms institucijoms – ŠMM, KM, CPVA, ESF, KRF, LMT, ŠMPF.

59 Kita statistinė informacija apie LMTA projektinę veiklą pateikiama 5 priedo 56–58 lentelėse.

2013 m. antroje pusėje Projektų vadybos skyrius LMTA bendruomenei vedė mokymus, skirtus supažin-dinti su projektų rengimo pagrindais. Dėl mokymų LMTA padalinių vykdomų projektų kiekis išaugo dau-giau kaip 100 proc. Šią veiklą ketinama tęsti.

Prasidedant naujam ES SF finansavimo laikotarpiui, Projektų vadybos skyrius įgyvendins ES struktūrinių fondų finansuotus stambius projektus efektyviai įsisavindamas ES lėšas, aktyviai dalyvaus teikiant paraiš-kas naujoms minkštųjų ir kietųjų projektų veikloms.

Problemos• palyginti su ankstesniais metais, Akademijoje vykdomų projektų kiekis 2013 m. padvigubėjo, o au-

gant krūviui tampa sudėtinga darbus atlikti laiku ir kokybiškai;• esant per dideliam darbo krūviui, prasidėjo patyrusių darbuotojų kaita.

Priemonė• daugiausia dėmesio skirti stambiems projektams siekiant užtikrinti Akademijos projektinės veiklos

reputaciją.

76 77

7. FInAnSInĖ ŪkInĖ VeIkLA

7.1. Infrastruktūros valdymas

Akademija patikėjimo teise valdo 6 pastatus Vilniuje: Gedimino pr. 42 (4300,9 m2), Gedimino pr. 39 (1412,51 m2), Tilto g. 16 (5131,09 m2), T. Kosciuškos g. 10 (5386,96 m2), T. Kosciuškos g. 12 (1285,17 m2) ir Giedraičių g. 57 (studentų bendrabutis, 2356,77 m2). Pastatų ūkį valdo, kokybiškas sąlygas Akademijos veiklai užtikrina Infrastruktūros direkcija, atliekanti pastatų ir statinių priežiūrą, atstovaujanti Akademijai vykdant statybų, rekonstrukcijos ir remonto darbus, dalyvaujanti rengiant projektus.

2013 metais Infrastruktūros direkcija intensyviai vykdė projektuose „LMTA infrastruktūros, skirtos stu-dijoms, modernizavimas“ ir „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei me-ninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ numatytus darbus.

7.2. Disponuojamo materialiojo turto naudojimas ir atnaujinimas

Infrastruktūros padaliniai vykdo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto priežiūrą ir atnaujinimą. 2013 metais Infrastruktūros direkcija intensyviai vykdė projektus, finansuojamus iš ES struktūrinės para-mos lėšų. Projekto „LMTA infrastruktūros, skirtos studijoms, modernizavimas“ lėšomis buvo atnaujinamos ir remontuojamos 8 Centrinių rūmų auditorijos ir Didžioji salė, tai sudaro 542,1 m2; II rūmų 19 auditorijų ir Kamerinė salė, tai sudaro 878,72 m2; V rūmų Kino salė, tai sudaro 156.35 m2, iš viso 1577,17 m2.

2013 metais buvo atliekami ir kiti remonto ir turto atnaujinimo darbai. Tarp svarbiausių paminėtini: I rūmuose suremontuota dalis centrinės šildymo sistemos, sumontuotos pertvaros kabinetams, įrengtas 202 kab., suremontuoti koridoriai prie Didžiosios salės, II rūmų dekanatas ir V rūmų 12 auditorija. Šiems darbams išleista 143833,00 Lt ir suremontuota 310,9 m2.

2013 m. pabaigoje pradėti Centrinių rūmų stogo kapitalinio remonto darbai, pradėti iškeldinimo iš ava-rinės būklės pastato Gedimino pr. 39 darbai.

7.3. eksploatacija

Infrastruktūros padaliniai organizuoja Akademijos ūkinę veiklą, sudaro ūkines sutartis ir jas prižiūri. 2013 metais komunalinių paslaugų išlaidos sudarė 1.097 tūkst. Lt. Palyginti su 2012 m., šios išlaidos suma-žėjo 4 proc.

Pastatų apsaugai išleista 431,5 tūkst. Lt, pastatų priežiūrai – 182,8 tūkst. Lt, valymo paslaugoms – 351,2 tūkst. Lt. Transporto išlaidos sudarė 36,8 tūkst. Lt ir, palyginti su 2012 m., sumažėjo 6 proc. Ryšių išlaidos 2013 m. padidėjo 7 proc. ir sudarė 72,3 tūkst. Lt. Ryšių išlaidos kiekvienais metais auga, joms sumažinti 2014 m. numatyta įrengti telefono stotelę.

2014 m. planuojama tęsti ūkio valdymo reformą siekiant racionaliau panaudoti lėšas, tęsti projekte „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skirtos techno-loginės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ numatytus Centrinių rūmų stogo keitimo darbus, atlikti kitus Akademijos ūkiui būtinus darbus, tausojančius gamtą, taupančius energiją ir finansi-nius išteklius, gerinančius studijų kokybę, administracijos darbo sąlygas ir valdymo efektyvumą, t. y. pritai-kyti gautas patalpas Pamėnkalnio g. 15 dainavimo studijoms, ieškoti galimybių pritraukti papildomų lėšų ūkinei LMTA veiklai, geriau kontroliuoti viešųjų pirkimų būdu įgytų paslaugų kokybę.

7.4. biudžeto sandara

Akademijos biudžetą sudaro valstybės biudžeto asignavimai pagrindinei veiklai vykdyti, tikslinis finansavi-mas projektams ir veikloms, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšos, nuosavos lėšos ir gauta parama (žr. 43 pav.).

Valstybės biudžeto

asignavimai (61,2%)

Tikslinis finansavimas iš kitų valstybės

institucijų (6,5%)

es struktūrinių ir kitų fondų

lėšos (25,5%)

LMTA biudžetas

Lmta nuosavos

lėšos (6,1%)

Gauta parama (0,7%)

43 pav. LMTA biudžeto struktūra

2013 m. Akademijos pajamos ir kitos įplaukos kartu su parama materialinėmis vertybėmis, įvertintomis litais, sudarė 28 758,9 tūkst. Lt (žr. 6 priedo 59 lentelę). Tai 7 660,9 tūkst. Lt, arba 26,6 proc. daugiau nei 2012 metais. Pajamos itin išaugo dėl vykdomų ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų bei kitų mokslo ir meno veiklos projektų.

2013 m. valstybės biudžeto asignavimai, palyginti su 2012 m., padidėjo 1,8 proc. (žr. 44 pav.).

44 pav. Valstybės biudžeto asignavimų dinamika 2011–2013 m.

2013 m. gruodžio 31 d. Akademija disponavo 41 081,6 tūkst. Lt vertės ilgalaikiu turtu: pastatų balan-sinė vertė – 33827,7 tūkst. Lt, kito materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto vertė – 7 253,9 tūkst. Lt. 2013 metais ilgalaikis turtas padidėjo 5 168,9 tūkst. Lt (žr. 6 priedo 60 lentelę). Per 2013 metus sukauptas nusidėvėjimas – 860,8 tūkst. Lt, aukcione parduota 42 vnt. nusidėvėjusio, veikloje nebenaudojamo turto, kurio pradinė vertė – 150,3 tūkst. Lt, o pripažinto netinkamu naudoti ir nurašyto ilgalaikio turto vertė – 20.425,4 tūkst. Lt.

7.5. Finansinių išteklių valdymas

2013 m. pradžioje LMTA turėjo 1 261,6 tūkst. Lt piniginių lėšų likutį. Įstaigos išlaidos 2013 m. sudarė 27 346,6 tūkst. Lt, likutis metų pabaigoje – 4 022,9 tūkst. Lt. Visų Akademijos išlaidų struktūra pagal veiklos sritis buvo tokia: studijoms – 43,5 proc., mokslo ir meno veiklai – 12,7 proc., studentų rėmimui – 2,2 proc., studijų organizavimui ir kokybės gerinimui – 9,8 proc., infrastruktūros išlaikymui, atnaujinimui ir moderni-zavimui – 25,9 proc., administravimui, ūkiui ir bendrabučiui išlaikyti – 6 proc. (žr. 45 pav.). Bendros 2013 m. išlaidos, palyginti su 2012 m., išaugo 23,4 proc. (žr. 6 priedo 61 lentelę).

78 79

Valstybės biudžeto asignavimai (be stipendijų), tenkantys vienam valstybės finansuojamoje vietoje stu-dijuojančiam studentui, 2013 m. buvo 22,0 tūkst. Lt, ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 5,4 proc.

7.7. LMTA nuosavų lėšų naudojimas

2013 m. Akademija gavo 1 496,1 tūkst. Lt pajamų, 259,7 tūkst. Lt kompensuotų sąnaudų projektų vyk-dymui ir turėjo 70,3 tūkst. Lt piniginių lėšų likutį metų pradžioje (žr. 6 priedo 64 lentelę). Nuosavų lėšų išlai-dos 2013 m. sudarė 1 783 tūkst. Lt. 73,1 proc. šių lėšų panaudota dėstytojų ir kitų darbuotojų, dirbančių su studentais, studijuojančiais savo lėšomis ar parengiamųjų kursų klausytojais, darbo užmokesčiui, darbda-vių socialinei paramai ir socialinio draudimo įmokoms apmokėti. Ilgalaikio turto įsigijimui skirta 4,4 proc., asocijuotų subjektų išlaikymo sąnaudoms (Audiovizualinių menų inkubatoriui) – 1,3 proc., patalpų einama-jam remontui, dalies komunalinių išlaidų padengimui ir trumpalaikio turto įsigijimui – 14,8 proc., vykdomų ES SF projektų kofinansavimui – 5,5 proc., parama studentams ir studentų atstovybės veiklai – 0,9 proc. (žr. 6 priedo 65 lentelę). Be to, 2013 m. suteiktos studijų įmokų nuolaidos savo lėšomis studijuojantiems studentams – 503,0 tūkst. Lt, o nuolaidos už bendrabučio paslaugas – 6,0 tūkst. Lt. Tai sudaro 25,4 proc. gautinų nuosavų lėšų pajamų.

7.8. Tikslinio finansavimo, eS struktūrinių ir kitų fondų lėšų bei gautos paramos naudojimas

2013 m. projektams ir tikslinei veiklai vykdyti iš valstybės institucijų, ES struktūrinių ir kitų užsienio šalių fondų bei rėmėjų gauta 10 4602,4 tūkst. Lt, lėšų likutis metų pradžioje buvo 595,6 tūkst. Lt, parama mate-rialinėmis vertybėmis, įvertintomis litais, sudarė 23,6 tūkst. Lt.

Tikslinio finansavimo išlaidos 2013 m. buvo 7 962,9 tūkst. Lt. Valstybės institucijų tikslinės lėšos ES SF infrastruktūros projektams, mokslui, meno projektams bei studentų ir dėstytojų mobilumo programoms įgyvendinti sudarė 1 521,3 tūkst. Lt (19,1 proc.), ES struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų lėšos projek-tų įgyvendinimui – 6 273,0 tūkst. Lt (78,8 proc.), iš jų ES SF lėšos infrastruktūros atnaujinimui sudarė 3 991,4 tūkst. Lt. Lietuvos verslo, kitų įmonių ir GPM 2% paramos lėšų išlaidos – 168,6 tūkst. Lt (2,1 proc.). GPM 2% fizinių asmenų paramos lėšos Akademijos vadovybės sprendimu naudojamos tik studentų rėmi-mui (žr. 6 priedo 66 lentelę).

Didžiausia tikslinio projektinio finansavimo išlaidų dalis teko infrastruktūros modernizavimui ir at-naujinimui – 4 550,6 tūkst. Lt (57,1 proc.), studijų organizavimui ir kokybės gerinimui – 1 208,4 tūkst. Lt (15,2 proc.), studentų ir dėstytojų mobilumo programoms bei kitiems studijų projektams – 866,3 tūkst. Lt (10,9 proc.), mokslinių tyrimų ir meno projektams – 1 256 tūkst. Lt (15,8 proc.), studentų rėmimui – 81,6 tūkst. Lt (1,0 proc.).

7.9. Išteklių naudojimo efektyvumas ir skaidrumas

Visos Akademijos lėšos, skirtos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti, išleidžiamos taikant LR Vie-šųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 2013 m. visų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių vertė sudarė 8 900 tūkst. Lt, iš jų prekių vertė – 3 350 tūkst. Lt, paslaugų – 3 650 tūkst. Lt, darbų – 1 980 tūkst. Lt. Mažos vertės pirkimo būdu sudaryta sutarčių už 1 820 tūkst. Lt, supaprastinto atviro konkurso būdu – už 3 790 tūkst. Lt, supaprastinto pirkimo apklausos būdu – už 1 000 tūkst. Lt, atviro konkurso būdu – už 1 350 tūkst. Lt, o neskelbiamų derybų būdu – už 940 tūkst. Lt.

2013 m. vykdytų viešųjų pirkimų konkursų skaičius, palyginti su 2012 m., išaugo 2 kartus (2012 m. – 47, 2013 m. – 93). Tai susiję su įgyvendinamų infrastruktūrinių ir kitų projektų, finansuojamų ES struktūrinių fon-dų lėšomis, pirkimais. 2013 m. dauguma viešųjų pirkimų vykdyta per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (atvirų, skelbiamų konkursų būdu), taip užtikrintas pagrindinių viešųjų pirkimų principų – lygiateisiš-kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo – įgyvendinimas.

45 pav. 2013 m. LMTA biudžeto išlaidų struktūra pagal veiklos sritis

2013 m. visų LMTA išlaidų struktūra pagal išlaidų straipsnius buvo tokia:• darbo užmokesčiui, Sodros įmokoms ir socialinei paramai – 16 555,9 tūkst. Lt (60,5 proc.);• kitoms išlaidoms (patalpų eksploatacijai, prekėms ir paslaugoms) – 5 071,7 tūkst. Lt (18,5 proc.);

stipendijoms ir studentų rėmimui – 589,5 tūkst. Lt (2,2 proc.);• investicijoms – 5 129,5 tūkst. Lt (18,8 proc.).

7.6. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos

Valstybės biudžeto asignavimai 2013 m. skirti ir panaudoti dviejų programų vykdymui:• programai 01.01. „Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas“ – 17 107,7 tūkst. Lt;• programai 01.02. „Studentų rėmimas“ – 493,0 tūkst. Lt.Didžiąją Akademijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų išlaidų dalį sudarė lėšos, skirtos darbuotojų

darbo užmokesčiui, socialinei paramai ir įmokoms į socialinio draudimo bei garantinį fondus – 80,7 proc. Stipendijų išlaidos sudarė – 2,8 proc., kitos išlaidos – 16,5 proc. (žr. 46 pav., 6 priedo 62 lentelę). Kitos išlaidos buvo skirtos patalpų eksploatacinėms išlaidoms padengti, su studijų organizavimu susijusioms prekėms ir paslaugoms apmokėti.

46 pav. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidų dinamika 2011–2013 m.

2013 m. skirtų biudžeto asignavimų faktinės išlaidos pagal struktūrinius padalinius sudarė: Muzikos fakultetui – 58 proc., Teatro ir kino fakultetui – 19 proc., mokslo, meno ir studijų organizavimo bei aptar-navimo padaliniams – 9 proc., administravimui, ūkiui ir bendrabučiui išlaikyti – 14 proc. lėšų (žr. 6 priedo 63 lentelę).

80 81

2013 m. gautos lėšos panaudotos Akademijos strateginiam tikslui – rengti šalies reikmes atitinkančius aukščiausios kvalifikacijos meno ir menotyros specialistus lygiuojantis į Europos aukštojo mokslo erd-vės kriterijus. Strateginiame 2013–2015 m. plane numatytos vertinimo kriterijų reikšmės yra pasiektos (žr. 6 priedo 67 lentelę).

Išvados2013 m. dėl Akademijos vykdomų ES SF lėšomis finansuojamų infrastruktūrinių projektų ir žymiai išau-

gusio Valstybės biudžeto ar kitų fondų lėšomis finansuojamų mokslinės ir meninės veiklos projektų išaugo įstaigos biudžetas. Palyginti su 2012 m., biudžetas ir finansiniai srautai padidėjo 26,6 proc. Dėl šios priežas-ties gerokai išaugo Ekonomikos ir finansų direkcijos darbuotojų darbo apimtys ir intensyvumas.

2013 m. visiškai įdiegtos buhalterinės apskaitos programos „Stekas-apskaita“ ir studentų finansinės apskaitos sistema „Stekas-plius“. Pradėta diegti darbo užmokesčio apskaitos programa „Stekas-alga“. Įdie-gus finansinės apskaitos programas gaunama detali informacija valdymo apskaitai ir ekonominei analizei atlikti, padidėjo finansinės atskaitomybės patikimumas.

Stiprinant Vidaus kontrolę, 2013 m. buvo atnaujinti ir patvirtinti Ekonomikos ir pirkimų skyriaus bei Buhalterinės apskaitos skyriaus nuostatai, parengti ir patvirtinti nauji padalinių vadovų ir specialistų parei-gybių aprašymai.

LMTA tapus viešąja įstaiga, parengtas Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašas.Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, parengta nauja LMTA Supaprastintų viešųjų pirkimų

vykdymo ir organizavimo tvarkos aprašo redakcija.

Problemos• dėl didelio darbo krūvio, aukštų reikalavimų, keliamų tvarkant apskaitą pagal viešojo sektoriaus aps-

kaitos standartus (VSAFAS) ir kitų aplinkybių Ekonomikos ir finansų direkcijoje per metus pasikeitė 6 darbuotojai. Naujų darbuotojų mokymas ir veiklos kontrolė pareikalavo papildomų darbo sąnaudų iš padalinių vadovų;

• vykdant projektus didėja finansinių dokumentų srautai. Problemų kyla dėl kitų padalinių darbuotojų pavėluotai pateikiamų arba neatitinkančių reikalavimų finansinių dokumentų;

• vykdant veiklas, susijusias su finansine atskaitomybe, būtina glaudžiau bendradarbiauti tarp padali-nių, tiksliau koordinuoti procesus ir teikti reikalingą informaciją.

Priemonės• atsižvelgiant į LMTA pasirašytų projektų sutarčių kiekį ir apimtis, rasti galimybę Buhalterinės apskai-

tos skyriuje įvesti papildomą apskaitos darbuotojo pareigybę ar jos dalį;• visiškai įdiegti darbo užmokesčio apskaitos programą „Stekas-alga“, ją susieti su personalo apskaitos

programa; • papildant Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašą, parengti ir patvirtinti priedų ir

priemokų skyrimo nuostatų pataisas;• parengti ir patvirtinti LMTA lėšų planavimo ir naudojimo tvarkos aprašą;• atnaujinti ir patvirtinti Finansų kontrolės LMTA taisykles;• atnaujinti ir patvirtinti LMTA Apskaitos politiką ir buhalterinių sąskaitų planą.

8. LMTA VIeŠoJoJe erDVĖJe

2013 m. esminė LMTA komunikacijos strategijos dominante tapo Akademijos 80-mečio minėjimas ir programa „80. Susitikimai su Akademija“. Visuomenei buvo nuosekliai ne tik viešinama šios programos renginių įvairovė, bet ir siekta pasinaudoti puikia proga skleidžiant žinią apie LMTA kaip apie unikalią me-nininkų ugdymo instituciją, turinčią garbingą praeitį ir kuriančią ambicingą ateitį. Jubiliejiniai metai sukūrė palankią informacinę dirvą žiniasklaidoje pristatyti LMTA vykstančius ir planuojamus pokyčius – Akademi-jos bendruomenės nariai ir vadovai buvo dažnai kalbinami laikraščių, televizijos, radijo, internetinių por-talų reporterių. 80-mečio sukakties faktas tapo atskaitos tašku pokalbiui apie LMTA vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir ateities perspektyvas.

2013 m. sausio 30 d. LMTA Didžiojoje salėje įvyko Akademijos 80-mečio programą pristatanti spaudos konferencija, į kurią susirinko įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai. Naujienų agentūros BNS ir ELTA, nau-jienų portalų delfi.lt, 15min.lt, balsas.lt, alfa.lt, dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“,

„Vilniaus diena“, žurnalų „Veidas“, „IQ“, radijo stočių LRT, „Žinių radijas“ ir LRT televizijos laidos „Panorama“ žurnalistai publikavo ar transliavo reportažus remdamiesi spaudos konferencijos dalyvių pasisakymais (kal-bėjo LMTA rektorius prof. Z. Ibelgauptas, meno prorektorė prof. R. Marcinkevičiūtė, Meno centro vadovė A. Ablamonova, prof. P. Vyšniauskas, doc. G. Beinoriūtė, prof. V. Bagdonas).

Viešųjų ryšių skyriaus vedėja V. Kalpokaitė žiniasklaidai parengė 68 pranešimus apie įvairius LMTA ren-ginius, jų ciklus, reikšmingus studijų, mokslo ir meno įvykius. Buvo parengta ir (ar) koordinuota 10 ap-žvalginių straipsnių, interviu publikacijų apie LMTA veiklą lietuvių ir anglų kalba leidžiamose žiniasklaidos priemonėse (dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „15min.lt“, „Verslo žinios“,

„Vilniaus diena“, žurnaluose „Veidas“, „Muzikos barai“, „Best in Lithuania“ ir kt.).Bendradarbiaudamas su Meno centru, VRS talkino rengiant ir publikuojant programos „80. Susitikimai

su Akademija“ bukletą bei viešinant specialų logotipą „LMTA 80“ (dizainerė J. Batakytė). Šis logotipas žy-mėjo LMTA renginių afišas, lankstinukus, buvo plačiai naudotas elektroninėje erdvėje. Svarbu pažymėti, kad būtent šiuo logotipu savo reklaminę medžiagą žymėjo įvairios koncertinės ir scenos menų organizaci-jos, sutikusios dedikuoti vieną savo renginių LMTA 80-mečiui. VRS koordinavo skirtingų scenos menų or-ganizacijų dedikacijas. Logotipu „LMTA 80“ ir specialiu įrašu visoje viešinimo medžiagoje savo spektaklius pažymėjo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Eimunto Nekrošiaus teatro studija „Meno fortas“, Valstybinis jaunimo teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Oskaro Kor-šunovo / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, Menų spaustuvė, teatras „Cezario grupė“, teatro laboratorija „Atviras ratas“, Keistuolių teatras, Gyčio Ivanausko teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno nacionalinis dramos teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Šiaulių dramos teatras, Alytaus miesto teatras, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras.

Skyrius surengė tardisciplininiam teatro, muzikos, vizualiųjų menų projektui „Įstabusis ir graudusis PLA-NAS B“ skirtą spaudos konferenciją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šis LMTA projektas sulaukė aktyvaus žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio (išleisti įvairių formatų lauko reklamos plakatai, spektaklio programėlė, publikuoti anonsiniai straipsniai, vyko TV ir radijo reklamos transliacijos). Po premjeros kultū-riniai savaitraščiai „7 meno dienos“, „Literatūra ir menas“, portalas www.menufaktura.lt, žurnalas „Kultū-ros barai“ publikavo spektaklio recenzijas.

Minėtini ir kiti reikšmingų renginių, kurių viešinimą koordinavo VRS, darbai: pvz., vasario 4–8 d. vykusio džiazo muzikos projekto Nomazz Meets the Baltics pranešimų spaudai rengimas, specialaus plakato kūri-mo ir leidybos koordinavimas, gegužės 26–31 d. vykusios ECMA sesijos komunikacijos kūrimas (pranešimai spaudai, bukleto dizaino ir leidybos koordinavimas, renginio plakato dizaino ir leidybos koordinavimas, televizijos ir radijo reportažų koordinavimas, kompaktinės plokštelės viršelio dizaino koordinavimas), ba-landžio 2–6 d. vykusio šiuolaikinio šokio festivalio Shock Academia komunikacijos koordinavimas ir kt.

Nuolat buvo platinama įvairi visų LMTA renginių informacinė medžiaga (iš viso apie 200 skrajučių ir 50 plakatų per mėnesį), skelbiama aktuali informacija žiniasklaidai, naujienlaiškio prenumeratoriams, LMTA bendruomenei ir partneriams. Sėkmingai plėtota ir socialinė komunikacija „Facebook“ profilyje:

82 83

2013 m. prisiregistravusių profilio lankytojų skaičius išaugo iki 1964 (2012 m. jų buvo 1054). Per metus VRS šioje erdvėje paskelbė 340 įvairaus pobūdžio žinučių (tekstinių, vaizdo ir garso).

LMTA tinklalapyje VRS paskelbė 193 žinutes apie įvairiapusę Akademijos veiklą. Taip pat skyrius koordi-navo skirtingų LMTA padalinių rengiamos medžiagos (tekstų ir iliustracijų) kūrimą ir vertimą į anglų kalbą Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) inicijuotam leidiniui anglų kalba „Lithuanian universi-ties“. Leidinio paskirtis – skleisti informaciją apie aukštąsias Lietuvos mokyklas įvairiuose tarptautiniuose renginiuose.

2013 m. Viešųjų ryšių skyrius ne tik vykdė 80-mečio renginių ir kitos LMTA veiklos komunikaciją, bet ir inicijavo bei koordinavo diskusijų ciklą „Dialogų cechas“. Filmuota diskusijų ciklo medžiaga paskelbta inter-nete (https://www.youtube.com/watch?v=ZTjNPqy0Avg).

2013 m. viešojoje erdvėje išryškėjo dar viena rezonansinė su LMTA susijusi tema – tai naujo LMTA stu-dijų miestelio Olandų g. statybų parengiamieji darbai.

Akivaizdu, kad, įvairiais komunikacijos kanalais aktyviai viešinant Akademijos renginius ir naujienas apie studijų, mokslo, meno pasiekimus, sulaukta išaugusio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.

85

1 priedas. STUDIJoS Ir MokYMASIS VISĄ GYVenIMĄ

1 lentelė. 2013 m. priėmimo į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas rezultatai

Studijų programanuolatinės studijos Įstojusiųjų

konkursiniai balai

Priimta Prašymų skaičius Pirmojo Paskutiniojo

Atlikimo menas 82 219 21,7 18,44

Bendroji muzikos didaktika 14 40 22,5 16,88

Kompozicija 3 9 20,5 17,9

Muzikinis folkloras 3 5 20,76 17,34

Muzikos teorija ir kritika 4 8 21,56 14,6

Vaidyba I 14 100 21,04 17,31

Vaidyba II (šiuolaikinis šokis) 5 18 21,5 18,37

Kino dramaturgija 9 26 21,32 15,34

Scenos ir kino menų istorija ir kritika 10 22 21,8 14,84

Meno vadyba 14 40 21,64 16,74

Iš viso 158 487

2 lentelė. 2013 m. priėmimo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas rezultatai

Studijų programanuolatinės

studijosĮstojusiųjų

konkursiniai balai

Priimta Prašymų skaičius Pirmojo Paskutiniojo

Atlikimo menas 55 76 9,97 7,32

Kompozicija 3 4 9,87 7,45

Muzikinis folkloras 2 2 9,88 9,88

Muzikos teorija ir kritika 0 0 - -

Muzikos pedagogika 0 1 - -

Vaidyba I 9 10 9,85 9,13

Vaidyba II (šiuolaikinis šokis) 4 4 9,71 9,13

Vaizdo režisūra 8 9 9,14 7,27

Teatro studijos 3 3 9,89 9,04

Meno vadyba 7 8 9,87 6,20

Iš viso 96 123

3 lentelė. 2013 m. priėmimo į laipsnio nesuteikiančias studijas rezultatai

Studijų programa Priimta Prašymųskaičius

Įstojusiųjų konkursiniai balai

Pirmojo Paskutiniojo

Muzikos pedagogika (vf) 5 13 11,29 7,72

Muzikos pedagogika (vnf) 0 3 - -

86 87

4 lentelė. Studijuojančiųjų skaičius 2013 m. spalio 1 d. duomenimis (I, II pakopa, laipsnio nesuteikiančios studijos)

Fakulteto pavadinimas

Studentų skaičius

I pakopa II pakopaLaipsnio

nesuteikiančios studijos

Iš viso

Muzikos 379 172 8 559

Teatro ir kino 263 59 0 322

Iš viso 642 231 8 881

5 lentelė. Studentai ir klausytojai 2013 m. spalio 1 d.

Studijų pakopaStudijuojančiųjų skaičius

2011 10 01 2012 10 01 2013 10 01

I pakopa (bakalauro) 646 670 642

II pakopa (magistro) 236 267 231

Laipsnio nesuteikiančios studijos 13 8

Klausytojai 22 33 33

Iš viso 904 983 914

6 lentelė. Studentų kaita pagal priežastis nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Atvykimo priežastis I pakopa II pakopaLaipsnio

nesuteikiančios studijos

Pakeitė studijų programą LMTA viduje 6 0 0

Atvyko iš kitos aukštosios mokyklos 2 1 0

Atvyko laikyti baigiamųjų egzaminų 6 5 2

Grąžinta į studijas 0 2 0

Priimta studijų metų eigoje 0 1 0

Iš viso 14 9 2

7 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA bakalauro studijų programos

Valstybinis kodas

naujas valstybinis

kodas

Akredituota iki

Studijų programos

pavadinimasSpecializacija Priėmimo

metai

61201m101 612W31001 2017 12 31 Atlikimo menas akordeonas priėmimas skelbiamas kasmet

arfa

baritonas

birbynė

choro dirigavimas

dainavimas (baritonas)

dainavimas (bosas)

dainavimas (mecosopranas)

dainavimas (sopranas)

dainavimas (tenoras)

dirigavimas kariniam pučiamųjų orkestrui

dirigavimas simfoniniam orkestrui

džiazas (bosinė gitara)

džiazas (dainavimas)

džiazas (fleita)

džiazas (fortepijonas)

džiazas (gitara)

džiazas (klarnetas)

džiazas (kontrabosas)

džiazas (mušamieji instrumentai)

džiazas (saksofonas)

džiazas (trimitas)

džiazas (trombonas)

eufoniumas

fagotas

fleita

fortepijonas

gitara

kanklės

klarnetas

klavesinas

kontrabosas

mušamieji instrumentai

obojus

saksofonas

smuikas

trimitas

trombonas

tūba

valtorna

vargonai

violončelė

88 89

61201m107 612W32001 2017 12 31 Kompozicija akademinė priėmimas skelbiamas kasmetkinas, TV ir multimedija

61201m116 612W30001 2015 08 31 Muzikinis folklo-ras (Etnomuzi-kologija)

priėmimas skelbiamas kasmet

61201m117 612W30002 2015 08 31 Muzikos teorija ir kritika (Muzi-kologija)

fundamentalioji priėmimas skelbiamas kasmettaikomoji

61204m102 612W37002 2014 12 31 Garso režisūra 2012, 2010, 2008, 2004, 2000

61203M105 612W40002 2014 06 20 Vaidyba akademinė priėmimas skelbiamas kasmet

choreografija 2011, 2005, 2001 (klasikinis šokis)

kinas priėmimas pirmą kartą skelbtas 2010 m.

lėlininkas 2006

pantomima priėmimas pirmą kartą skelbtas 2007 m.

renginių vedėjas priėmimas pirmą kartą skelbtas 2006 m.

šiuolaikinis šokis 2013, 2009, 2003

šokis 2008, 2002, 1998

61203m104 612W41001 2014 06 20 Teatro režisūra 2012, 2010, 2004, 1999

61203M108 612W41003 2015 06 20 Teatro studijos (Teatrologija)

2011, 2009, 2007, 2003, 1999

61204m104 612W43004 2015 08 31 Vaizdo operato-rius (TV opera-toriaus menas)

2012, 2010, 2006, 2002, 1998

61204M105 612W43001 2014 12 31 Vaizdo režisūra (TV režisūra)

2012, 2010, 2009, 2005, 2001, 1997

61204m110 612W43002 2015 08 31 Kino dramaturgija

2013, 2011, 2009

61204m111 612W43003 2015 08 31 Kino studijos (Kinotyra)

2009

61204m103 612W90001 2014 12 31 Meno vadyba (Kino, teatro ir muzikos vadyba)

kinas 2013, 2012, 2011, 2009, 2007, 2005, 2003, 1999

teatras

muzika

61201m102 612X14001 2014 12 31 Bendroji muzikos didaktika

2013, 2012

612W40004 2018 06 20 Scenos ir kino menų istorija ir kritika

priėmimas pirmą kartą skelbtas 2013 m.

8 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA magistrantūros studijų programos

Valstybinis kodas

naujas valstybinis

kodas

Akredituota iki

Studijų programos

pavadinimasSpecializacija Priėmimo metai

62401M108 621W31001 2017 12 31 Atlikimo menas

akordeonas priėmimas skelbiamas kasmet

altas

arfa

baritonas

birbynė

choro dirigavimas

dainavimas (baritonas)

dainavimas (bosas)

dainavimas (mecosopranas)

dainavimas (sopranas)

dainavimas (tenoras)

džiazas (bosinė gitara)

džiazas (dainavimas)

džiazas (fleita)

džiazas (fortepijonas)

džiazas (gitara)

džiazas (klarnetas)

džiazas (kontrabosas)

džiazas (mušamieji instrumentai)

džiazas (saksofonas)

džiazas (trimitas)

džiazas (trombonas)

eufoniumas

fagotas

fleita

fortepijonas

gitara

kamerinis ansamblis

kamerinis dainavimas

kanklės

klarnetas

klavesinas

koncertmeisteris

kontrabosas

mušamieji instrumentai

obojus

saksofonas

dirigavimas kariniam pučiamųjų orkestrui

dirigavimas simfoniniam orkestrui

smuikas

trimitas

trombonas

tūba

valtorna

vargonai

violončelė

90 91

62401m110 621W32001 2017 12 31 Kompozicija akademinė priėmimas skelbiamas kasmet

skaitmeninės technologijos priėmimas pirmąkart skelbtas 2012 m.

62401m111 621W30001 2015 08 31 Muzikinis folkloras (Etno-muzikologija)

priėmimas skelbiamas kasmet

62401m112 621W30002 2015 08 31 Muzikos teo-rija ir kritika (Muzikologija)

fundamentalioji priėmimas skelbiamas kasmet

taikomoji

62404M105 621W37001 2014 12 31 Garso režisūra 2012, 2008, 2004, 2000

62403m103 621W40001 2015 06 20 Vaidyba akademinė priėmimas skelbiamas kasmet

choreografija 2009, 2005

kinas –

lėlininkas priėmimas pirmąkart skelbtas 2010 m.

pantomima priėmimas pirmąkart skelbtas 2011 m.

renginių vedėjas priėmimas pirmąkart skelbtas 2010 m.

šiuolaikinis šokis 2013, 2007

šokis 2012, 2006, 2002

62403M105 621W41002 2015 06 20 Teatro režisūra 2008, 2003

62403m104 621W41004 2015 06 20 Teatro studijos (Teatrologija)

2013, 2011, 2007, 2003

62404m102 621W43001 2014 12 31 Vaizdo operatorius (TV operato-riaus menas)

2010, 2006, 2002

62404m103 621W43002 2014 12 31 Vaizdo režisūra (TV režisūra)

akademinė 2013, 2009, 2005, 2001

montažas priėmimas pirmąkart skelbtas 2011 m.

62404m101 621W90001 2014 12 31 Meno vadyba (Kino, teatro ir muzikos vadyba)

kinas 2013, 2011, 2010, 2009, 2007, 2003 teatras

muzika

62401m109 621X14001 2014 12 31 Bendroji muzikos didaktika

–

62601m103 621X14002 2017 12 31 Muzikos pedagogika

priėmimas skelbiamas kasmet

9 lentelė. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos LMTA laipsnio nesuteikiančios studijų programos

Valstybinis kodas

naujasvalstybinis kodas

Studijų programospavadinimas Specializacija Priėmimo metai

62201m102 631X14001 Muzikos pedagogika priėmimas skelbiamas kasmet

10 lentelė. 2013 m. LMTA stipendininkai

Vardas, pavardė Studijų programa, kursas Stipendija

Rasa Murauskaitė Muzikos teorija ir kritika, B3 Senato stipendija

Edvardas Šumila Muzikos teorija ir kritika, B4 A. Tauragio stipendija

Šarūnas Zenkevičius Vaidyba I, M1 V. Kernagio fondo stipendija

Birutė Giraitytė Atlikimo menas (kanklės), B4 C. M. Gruodis atminimo švietimo fondo stipendija

Danielius Patrikas Kišūnas Atlikimo menas (tūba), B1 C. M. Gruodis atminimo švietimo fondo stipendija

Monika Plentauskaitė Vaizdo operatorius, B1 C. M. Gruodis atminimo švietimo fondo stipendija

Telmanas Ragimovas Vaidyba II, B4 C. M. Gruodis atminimo švietimo fondo stipendija

Sigita Bukantaitė Kino dramaturgija, B1 C. M. Gruodis atminimo švietimo fondo stipendija

Liepa Maknavičiūtė Atlikimo menas (džiazas), B2 LR Socialdemokratų partijos vienkartinė stipendija

Vykintas Labanauskas Kino dramaturgija, B3 LR Socialdemokratų partijos vienkartinė stipendija

11 lentelė. Valstybinio studijų fondo suteiktos paskolos LMTA studentams 2013 m.Paskolos rūšis Paskolų skaičius

Studijų kainai mokėti 17

Gyvenimo išlaidoms 24

Iš viso 41

12 lentelė. Studijų kainos kompensavimas LMTA studentams 2013 m.

Studijų kryptis Programa Studentų, pasinaudojusių už studijas sumokėtos kainos kompensavimu, skaičius

Muzika Atlikimo menas 3

Teatras ir kinasVaidyba 1

Vaizdo režisūra 1

Iš viso 5

13 lentelė. 2013 m. pirmosios ir antrosios studijų pakopų absolventai

Studijų programos pavadinimasStudentų, 2013 m. įgijusių kvalifikaciją, skaičius

I pakopa II pakopa

Atlikimo menas 82 40

Kompozicija 1 1

Muzikinis folkloras (Etnomuzikologija) 1 3

Muzikos teorija ir kritika (Muzikologija) 5 0

Muzikos pedagogika 0 23

Vaidyba 21 23

Teatro studijos (Teatrologija) 5 7

Kino studijos (Kinotyra) 5 0

Kino dramaturgija 6 0

Vaizdo režisūra (TV režisūra) 10 8

Vaizdo operatorius 1 1

Meno vadyba (Kino, teatro ir muzikos vadyba) 16 9

Iš viso 153 115

92 93

14 lentelė. 2013 m. studijoms teikti e. mokymo(si) ir nuotoliniai kursai

eil. nr. kurso pavadinimas Dėstytojas

1. Pedagoginės teorijos dr. L. Navickienė

2. Muzikinių gabumų lavinimas doc. dr. V. Umbrasienė

3. Muzikos istorija: Romantizmas. Nacionalinės mokyklos (II semestras) prof. dr. A. Žiūraitytė

4. Muzikos istorija: nuo klasicizmo iki XX a. pr. prof. dr. A. Žiūraitytė

5. Švietimo vadybos pagrindai doc. dr. D. Bukantaitė

6. Avangardas ir modernizmas prof. M. Urbaitis

7. Muzikos kalba: Romantizmas doc. dr. V. Apanavičienė

8. Muzikos kalba: Barokas doc. dr. V. Apanavičienė

9. Muzikos kalba: Viduramžiai, Renesansas doc. dr. V. Apanavičienė

10. Minimalizmas ir postminimalizmas prof. M. Urbaitis

11. XX amžiaus muzikos istorija I prof. M. Urbaitis

12. Lithuanian New Music Links with Modern European and American Music prof. M. Urbaitis

13. Roko muzikos istorija prof. M. Urbaitis

14. XX amžiaus muzikos stiliai prof. M. Urbaitis

15. Muzikos istorija: XX amžius prof. M. Urbaitis

16. Eksperimentavimas ir tradicionalizmas prof. M. Urbaitis

17. Lietuvių fortepijono meno istorija prof. dr. R. Kryžauskienė

18. XX a. muzikos kompozicijos tyrimo metodai A. Kučinskas

19. Informacinės technologijos ir muzikos mokymas lekt. dr. M. Viļums

20. Kultūros politika ir profesionalaus meno raida lekt. E. Bajorinienė

21. Solfedžio, A lygis asist. L. Kaščiukaitė

22. Solfedžio, B lygis asist. L. Kaščiukaitė

23. Alternatyvūs ugdymo metodai doc. dr. D. Bukantaitė

24. Lietuvos muzikos istorija iki 1950 metų doc. dr. J. Žukienė

25. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras doc. dr. R. Astrauskas

26. Šiuolaikinė lietuvių muzika doc. dr. J. Žukienė

27. Fortepijono meno istorija lekt. J. Punytė

28. Fortepijono mokymo metodika prof. dr. R. Kryžauskienė

29. Muzikos kalba: Klasicizmas doc. dr. V. Apanavičienė

15 lentelė. 2013 m. CDK įrankiu parengti e. mokymo(si) ir nuotoliniai kursai studijoms

eil. nr. kurso pavadinimas Dėstytojas

1. Šiuolaikinė lietuvių muzika doc. dr. J. Žukienė, prof. M. Urbaitis

2. Baroko polifonija ir forma doc. dr. D. Kalavinskaitė, doc. dr. A. Versekėnaitė

3. Muzikos kalba: Barokas doc. dr. D. Kalavinskaitė, doc. dr. A. Versekėnaitė

4. Fortepijono meno istorija lekt. J. Punytė

16 lentelė. 2013 m. e. mokymo(si) medžiaga Word/Pdf formatu, įdiegta Moodle virtualioje mokymosi aplinkoje studijoms

eil. nr. kurso pavadinimas Dėstytojas

1. Avangardas ir modernizmas prof. M. Urbaitis

2. Muzikos kalba: Romantizmas doc. dr. V. Apanavičienė

3. Eksperimentavimas ir tradicionalizmas prof. M. Urbaitis

4. Kultūros politika ir profesionalaus meno raida lekt. E. Bajorinienė

5. Solfedžio, A lygis asist. L. Kaščiukaitė

6. Solfedžio, B lygis asist. L. Kaščiukaitė

7. Muzikos kalba: Klasicizmas doc. dr. V. Apanavičienė

8. Fortepijono mokymo metodika prof. dr. R. Kryžauskienė

17 lentelė. 2013 m. teikti nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo kursai

eil. nr. kurso pavadinimas Autorius / kuratorius

1. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras I doc. dr. R. Astrauskas / L. Šarkaitė-Viļums

2. Muzikos interpretacijos istorija lekt. L. Navickaitė-Martinelli

3. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras II doc. dr. R. Astrauskas / L. Šarkaitė-Viļums

4. Pedagoginės psichologijos aspektai ugdant jaunuosius menininkus lekt. L. Dubosaitė / U. Stadnikė

5. Programos Sibelius naudojimas muzikos pamokose prof. J. Tamulionis / M. Viļums

6. Kultūros industrija ir populiarioji kultūra doc. dr. J. Svičiulienė

7. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras III doc. dr. R. Astrauskas / L. Šarkaitė-Viļums

8. Kompiuterinio raštingumo pagrindai muzikos pamokose prof. J. Tamulionis / M. Viļums

9. Bendravimo psichologija dr. B. Aleksandravičiūtė, G. Milienė / U. Stadnikė

10. Muzikos interpretacijos teorija lekt. L. Navickaitė-Martinelli

18 lentelė. Karjeros ugdymo mokymų ir dalyvių skaičius 2013 m.

kurso pavadinimas Trukmė (val.) Dalyvių skaičius

Savęs įtvirtinimo gebėjimai darbo paieškos ir darbo situacijose (asertyvumas) 8 13

Asmeninės karjeros valdymo patirtinė studija 12 12

Efektyvus savęs pristatymas darbe 8 9

Derybos su darbdaviu 8 8

Pokalbis dėl darbo 4 13

Konfliktai ir kritinės situacijos darbo paieškos bei darbo situacijose, jų valdymas 4 12

Asmeninės karjeros valdymas (iš 13 potemių) x 2 kartai 64 15

Iš viso 108 82

94 95

19 lentelė. 2013 m. atnaujinti studijų planai

eil. nr. Studijų programa Specializacija Pakopa Akredituota iki Senato protokolo nr.

1. Kino dramaturgija – i 2015 08 31 6-SE

2. Kompozicija taikomoji i 2017 12 31 6-SE

3. Muzikinis folkloras – i 2015 08 31 6-SE

4. Muzikinis folkloras – ii 2015 08 31 6-SE

5. Muzikos teorija ir kritika fundamentalioji, taikomoji i 2015 08 31 6-SE

6. Muzikos teorija ir kritika fundamentalioji, taikomoji ii 2015 08 31 6-SE

7. Teatro režisūra – i 2014 06 20 6-SE

8. Teatro studijos – ii 2015 06 20 6-SE

9. Vaidyba vaidyba I (aktorius) i 2014 06 20 6-SE

10. Vaizdo režisūra – ii 2014 12 31 6-SE

11. Vaidyba vaidyba II (šiuolaikinis šokis) i 2014 06 20 7-SE

12. Vaidyba vaidyba II (šiuolaikinis šokis) ii 2015 06 20 7-SE

20 lentelė. 2013 m. atnaujinti studijų programų profilio aprašai

eil. nr. Studijų programa Specializacija Pakopa Akredituota iki Senato protokolo nr.

1. Muzikinis folkloras – i 2015 08 31 6-SE

2. Muzikinis folkloras – ii 2015 08 31 6-SE

3. Muzikos teorija ir kritika fundamentalioji, taikomoji i 2015 08 31 6-SE

4. Vaizdo režisūra – ii 2014 12 31 6-SE

21 lentelė. 2013 m. sukurti studijų dalykų aprašai

eil. nr. Dalyko pavadinimas PakopaPatvirtinimo katedroje / studijų programų komitete data ir protokolo numeris

1. Pasirenkamasis instrumentas 1, 2 i 2013 11 29, Nr. 2

2. Choro partitūrų skaitymas 1, 2, 3, 4 i 2013 11 29, Nr. 2

3. Specialusis muzikinis ugdymas i 2013 11 29, Nr. 2

4. Pedagogo asistento praktika 1, 2 i 2013 11 29, Nr. 2

5. Mokyklinio repertuaro muzikos kūrinių aranžuotė i 2013 11 29, Nr. 2

6. Vaikų ir jaunimo chorų balsų lavinimo metodika i 2013 11 29, Nr. 2

7. Vadovavimas vaikų chorui: teoriniai pagrindai i 2013 11 29, Nr. 2

8. Vadovavimas vaikų chorui: praktika i 2013 11 29, Nr. 2

9. Pedagoginė praktika i 2013 11 29, Nr. 2

10. Kūno kalba kadre i 2013 06 18, Nr. 13.06.18-1

11. Stepo šokio pagrindai i 2013 05 23, Nr. 2013.05.23-1

12. Vadybos pagrindai muzikos atlikėjams ii 2013 06 04, Nr. 1

13. Poezija i 2013 01 29, Nr. 13.01.29-1

14. Šiuolaikinis lietuvių teatras (Contemporary Lithuanian Theatre), anglų k. ii 2013 04 26, Nr. 2

15. Šiuolaikinė lietuvių dramaturgija (Contemporary Lithuanian Drama), anglų k. ii 2013 04 26, Nr. 2

16. Lietuvių tradicinė muzika (Lithuanian Traditional Music), anglų k. ii 2013 06 26, Nr. 4

22 lentelė. 2013 m. atnaujinti studijų dalykų aprašai

eil. nr. Dalyko pavadinimas Pakopa

Patvirtinimo katedroje / studijų programų komitete data ir protokolo numeris

1. Choras 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 i 2013 11 29, Nr. 2

2. Dirigavimas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 i 2013 11 29, Nr. 2

3. Dainavimas 1, 2, 3, 4 i 2013 11 29, Nr. 2

4. Fortepijonas 1, 2, 3 ,4 i 2013 11 29, Nr. 2

5. Muzikos teorijos pagrindai i 2013 11 29, Nr. 2

6. Solfedžio 1, 2, 3, 4 i 2013 11 29, Nr. 2

7. Harmonija i 2013 11 29, Nr. 2

8. Polifonija i 2013 11 29, Nr. 2

9. Muzikos kūrinių analizės pagrindai i 2013 11 29, Nr. 2

10. Pedagoginė psichologija i 2013 11 29, Nr. 2

11. Raidos psichologija i 2013 11 29, Nr. 2

12. Didaktika i 2013 11 29, Nr. 2

13. Stebimoji praktika: muzikos pamoka 1, 2 i 2013 11 29, Nr. 2

14. Mokomosios muzikinės kompiuterinės programos i 2013 11 29, Nr. 2

15. Bakalauro darbo rengimo metodika i 2013 11 29, Nr. 2

16. Muzikinio ugdymo projektų vadyba i 2013 11 29, Nr. 2

17. Kursinis projektas i 2013 11 29, Nr. 2

18. Specialybės kalba i 2013 11 29, Nr. 2

19. Bakalauro darbas i 2013 11 29, Nr. 2

20. Baigiamasis muzikinio ugdymo projektas i 2013 11 29, Nr. 2

21. Užsienio kalba 1, 2 i 2013 11 29, Nr. 2

22. Avangardas ir modernizmas i 2013 11 29, Nr. 2

23. Baroko epochos opera i 2013 11 29, Nr. 2

24. Bažnytinė muzika i 2013 11 29, Nr. 2

25. Eksperimentavimas ir tradicionalizmas i 2013 11 29, Nr. 2

26. Ekspresionizmas muzikoje i 2013 11 29, Nr. 2

27. Klasicizmo epochos instrumentinė muzika i 2013 11 29, Nr. 2

28. Minimalizmas ir postminimalizmas i 2013 11 29, Nr. 2

29. Muzika ir kultūros kontekstas (Music and Cultural Context), anglų k. i 2013 11 29, Nr. 2

30. Muzika Šventajame Rašte i 2013 11 29, Nr. 2

31. Populiariosios muzikos istorija (History of Popular Music), anglų k. i 2013 11 29, Nr. 2

32. Programinės muzikos istorija i 2013 11 29, Nr. 2

33. Muzikos istorija: XX amžius (B lygis) i 2013 11 29, Nr. 2

34. Muzikos istorija: barokas, klasicizmas (B lygis) i 2013 11 29, Nr. 2

35. Muzikos istorija: romantizmas (B lygis) i 2013 11 29, Nr. 2

36. Muzikos istorija: senovė, viduramžiai, Renesansas (B lygis) i 2013 11 29, Nr. 2

37. Aerobinė gimnastika i 2013 05 29, Nr. 6

38. Fizinis aktyvumas ir relaksacija (meno vadybininkams) i 2013 05 29, Nr. 6

39. Fizinis aktyvumas ir relaksacija i 2013 05 29, Nr. 6

40. Fizinis aktyvumas ir scenos judesys i 2013 05 29, Nr. 6

41. Fizinis aktyvumas ir sveikata i 2013 05 29, Nr. 6

42. Gimnastika i 2013 05 29, Nr. 6

43. Krepšinis (bakalaurams) i 2013 05 29, Nr. 6

44. Krepšinis (magistrantams) ii 2013 05 29, Nr. 6

45. Plaukimas i 2013 05 29, Nr. 6

46. XX a. II pusės lietuvių muzikos istorija i 2013 06 04, Nr. 1; 2013 07 04, Nr. 6; 2013 07 04, Nr. 1

47. Muzikos estetikos pagrindai i 2013-11-29, Nr. 2

96 97

23 lentelė. LMTA užsienio partneriai

eil.nr. Šalis bendras skaičius

1. Armėnija 1

2. Airija 1

3. Austrija 5

4. Baltarusija 1

5. Belgija 3

6. Bulgarija 2

7. Čekija 3

8. Danija 5

9. Estija 2

10. Graikija 1

11. Gruzija 2

12. Ispanija 4

13. Italija 18

14. jav 1

15. Jungtinė Karalystė 9

16. Kroatija 1

17. Latvija 5

18. Lenkija 10

19. Nyderlandai 5

20. Norvegija 2

21. Portugalija 3

22. Prancūzija 4

23. Rumunija 1

24. Rusija 2

25. Serbija 1

26. Slovakija 1

27. Slovėnija 1

28. Suomija 9

29. Švedija 4

30. Šveicarija 2

31. Turkija 4

32. Ukraina 1

33. Vengrija 2

34. Vokietija 11

Iš viso 127

24 lentelė. Studentai laureataieil. nr.

Studento vardas, pavardė, specializacija, pakopa, kursas katedra, dėstytojas Apdovanojimas

1. Motiejus Bazaras (fortepijonas), MD2 Fortepijono katedra, prof. P. Geniušas

VI tarptautinis Jāzepo Vītolo pianistų konkursas (Ryga, Latvija), II vieta

2. Rokas Valuntonis (fortepijonas), M2 Fortepijono katedra, prof. A. Žvirblytė

XXIII Terza Edizione Internazionale 2013 konkursas (Milanas, Italija), I vieta

3. Liubov Sergijenko (fortepijonas), M1 Fortepijono katedra, prof. V. Vitaitė

XIII tarptautinis konkursas „Muzika be sienų“ (Druskininkai, Lietuva), I vieta

4. Indrė Naujikaitė (fortepijonas), B4 Fortepijono katedra, prof. V. Vitaitė

XIII tarptautinis konkursas „Muzika be sienų“ (Druskininkai, Lietuva), IV vieta

5. Kšištof Bondarenko (dainavimas), B1 Dainavimo katedra, doc. D. Staponkus

VI tarptautinis Brunos Špiler dainininkų konkursas (Herceg Novi, Juodkalnija), I vieta

6. Edgaras Davidovičius (dainavimas), B1 Dainavimo katedra, doc. D. Staponkus

VI tarptautinis Brunos Špiler dainininkų konkursas (Herceg Novi, Juodkalnija), I vieta

7. Eglė Klimaitė (dainavimas), M2 Dainavimo katedra, prof. I. Laurušienė

Tarptautinis konkursas Musical Performance and Pedagogy (Lonigas, Italija), II vieta

8. Ieva Daugirdaitė (smuikas), B2 Styginių instrumentų katedra, prof. dr. J. Dvarionas

V tarptautinis smuikininkų konkursas „Šiaurės smuikas“ (Jakutskas, Rusija), II vieta

9. Linas Rupšlaukis (trimitas), B4Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra, doc. A. Kontautas

XXIV tarptautinis trimitininkų konkursas Trumpet Talents Tallinn 2013 (Talinas, Estija), III vieta

10. Laura Budreckytė (džiazas, dainavimas), M1

Džiazo katedra, doc. S. Sasnauskas

Tarptautinis džiazo konkursas Rīga Jazz Stage 2013 (Ryga, Latvija), Grand Prix

11. Tomas Dičiūnas (džiazas, fortepijonas), M2

Džiazo katedra, doc. A. Anusauskas

Tarptautinis džiazo pianistų konkursas-festivalis „Jazz Improvizacija 2013“ (Vilnius, Lietuva), I vieta

12. Lina Žilinskaitė (kanklės), B1Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, prof. L. Naikelienė

Tarptautinis daugiastygių liaudies instrumentų konkursas-festivalis (Pskovas, Rusija), II laipsnio diplomas

13. Asta Jonkutė (kanklės), M2Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, doc. A. Juškevičienė

Tarptautinis daugiastygių liaudies instrumentų konkursas-festivalis (Pskovas, Rusija), III laipsnio diplomas

14. Raimonds Ungurs (akordeonas), B2Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, prof. E. Gabnys

Tarptautinis akordeonininkų konkursas Cita di Lanciano (Lančanas, Italija), I vieta

15. Jonas Stonkus (akordeonas), B2Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, doc. R. Sviackevičius

Tarptautinis konkursas Val Tidone (Val Tidonė, Italija), III vieta

16. Edvardas Šumila (Muzikos teorija ir kritika), B4

Muzikos istorijos katedra, doc. dr. R. Stanevičiūtė-Kelmickienė

I tarptautinis muzikologų konkursas „Tarpdalykiniai tyrimai: naujos prieigos. Metodai ir koncepcijos“ (Vilnius, Lietuva), I vieta

17.

Styginių kvartetas ADORA:Simas Tankevičius (I smuikas), M2Aistė Birvydaitė (II smuikas), M2Jurgis Juozapaitis (altas), MD3Ignė Pikalavičiūtė (violončelė), M2

Kamerinio ansamblio katedra, prof. A. Vasiliauskas

I tarptautinis Arvido Norišo Baltijos šalių styginių kvartetų festivalis-konkursas (Ryga, Latvija), nugalėtojai

18.Duetas:Žydrė Ovsiukaitė (smuikas), B3Martyna Kloniūnaitė (fortepijonas), B3

Kamerinio ansamblio katedra, prof. A. Vainiūnaitė

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), I vieta

19. Duetas:Inga Kuizinaitė-Aleksienė (smuikas), M1Vaidrius Smilinskas (fortepijonas)

Kamerinio ansamblio katedra, prof. D. Balsytė

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), II vieta

20.

Pučiamųjų kvintetas:Vilmantė Kaziulytė (fleita), M1Ugnius Dičiūnas (obojus), M1Giedrius Vaznys (klarnetas)Tomas Girskis (fagotas), M1Indrė Krikščiūnaitė (valtorna)

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra, doc. R. Beinaris

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), II vieta

21.Duetas:Vytautas Oškinis (fleita), B4Jurga Budrevičiūtė (fortepijonas), M1

Kamerinio ansamblio katedra, prof. D. Balsytė

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), III vieta

22.

Fleitų kvartetas:Karolina Baleckaitė (fleita), M2Eglė Juciūtė-Matelienė (fleita), MD1Jonė Janiukštienė (fleita)Raimonda Virvytienė (fleita)

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra, prof. V. Gelgotas

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), III vieta

23Duetas:Donatas Butkevičius (kontrabosas), B4Diana Adomaitė

Kamerinio ansamblio katedra, lekt. P. Jacunskas

XIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius, Lietuva), III vieta

24.Duetas:Lora Marija Kmieliauskaitė (smuikas), B3Giedrius Nakas (fortepijonas), B4

Kamerinio ansamblio katedra, prof. J. Andrejevas

XIII tarptautinis konkursas „Muzika be sienų“ (Druskininkai, Lietuva), II vieta

25.Duetas:Eduardas Bogdanovas (smuikas), M2Kęstutis Pavalkis (fortepijonas)

Kamerinio ansamblio katedra, prof. A. Pšibilskienė

XIII tarptautinis konkursas „Muzika be sienų“ (Druskininkai, Lietuva), III vieta

26.

Trio:Ugnius Dičiūnas (obojus), M1Robertas Šidiškis (fagotas)Ugnė Peištaraitė (fortepijonas), M1

Kamerinio ansamblio katedra, prof. A. Pšibilskienė

Tarptautinis konkursas Giovani Musicisti (Trevizas, Italija), Grand Prix

27.Akordeonų duetas:Simona Šukytė (akordeonas), M1Raimonds Ungurs (akordeonas), B2

Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, prof. R. Sviackevičius

Tarptautinis akordeonininkų konkursas Cita di Lanciano (Lančanas, Italija), I vieta

28.Akordeonų duetas:Simona Šukytė (akordeonas), M1Raimonds Ungurs (akordeonas), B2

Liaudies instrumentų ir akordeono katedra, prof. R. Sviackevičius, prof. E. Gabnys

Tarptautinis akordeonininkų konkursas „Vilnius 2013“ (Vilnius, Lietuva), III vieta

98 99

25 lentelė. LMTA dėstytojų judumo rodikliai pagal Erasmus, Nordplus, Tempus ir kitus projektus 2013 m.

katedros Išvykstantys AtvykstantysM

FBendrojo fortepijono katedra 0 0

Choro dirigavimo katedra 0 0

Dainavimo katedra 2 4

Dirigavimo katedra 0 0

Džiazo katedra 6 7

Etnomuzikologijos katedra 0 4

Filosofijos ir kultūros mokslų katedra 0 0

Fortepijono katedra 10 9

Kalbų katedra 0 0

Kamerinio ansamblio katedra 2 8

Kompozicijos katedra 2 3

Koncertmeisterio katedra 0 6

Kūno kultūros centras 0 0

Liaudies instrumentų ir akordeono katedra 1 4

Muzikos istorijos katedra 1 2

Muzikos teorijos katedra 4 4

Operos katedra 1 1

Pedagogikos katedra 0 1

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra 4 8

Styginių instrumentų katedra 1 1

Vargonų ir klavesino katedra 2 7

Muzikos fakultetas (MF) iš viso 36 69

TKF

Kino ir televizijos katedra 3 9

Meno istorijos ir teorijos katedra 3 11

Meno vadybos skyrius 0 6

Šokio ir judesio katedra 5 4

Vaidybos ir režisūros katedra 10 15

Teatro ir kino fakultetas (TKF) iš viso 21 45

LMTA iš viso 57 114

26 lentelė. Trumpalaikis studentų judumas pagal studijų pakopas ir studijų programas 2012–2013 m.

Studijų programos pavadinimas Išvykstantys Atvykstantys

I stu

dijų

pak

opa

Atlikimo menas 18 19

Kompozicija 2 5

Muzikinis folkloras 0 0

Muzikos teorija ir kritika 1 0

Garso režisūra 0 0

Kino dramaturgija 1 0

Kino studijos 3 0

Teatro režisūra 6 0

Teatro studijos 3 0

Scenos ir kino menų istorija ir kritika 0 0

Vaidyba 21 2

Vaizdo operatorius 0 0

Vaizdo režisūra 1 0

Meno vadyba 2 0

Bendroji muzikos didaktika 0 0

I pakopa iš viso 58 26

II st

udijų

pak

opa

Atlikimo menas 25 58

Muzikos teorija ir kritika 0 0

Muzikinis folkloras 1 0

Garso režisūra 0 5

Kompozicija 0 18

Teatro režisūra 0 0

Teatro studijos 0 0

Vaidyba 67 8

Vaizdo operatorius 0 8

Vaizdo režisūra 0 11

Meno vadyba 0 3

Muzikos pedagogika 0 0

II pakopa iš viso 93 111

III s

tudi

jų

pako

pa

Meno doktorantūra (Muzika) 2 3

Meno doktorantūra (Teatras ir kinas) 0 0

Etnologija 0 0

III pakopa iš viso 2 3

Muzikos pedagogika 0 0

Laipsnio nesuteikiančios studijos 0 0

LMTA iš viso 153 140

100 101

2 priedas. MokSLo VeIkLA

27 lentelė. Priėmimo į trečiosios pakopos studijas kaita 2011–2013 m.

Studijų programa2011 m. 2012 m. 2013 m.

Priimta Prašymų skaičius Priimta Prašymų

skaičius Priimta Prašymų skaičius

Doktorantūra 2 2 1 2 1 1

Meno doktorantūra 3 7 5 9 8 12

Iš viso 5 9 6 11 9 13

28 lentelė. Doktorantų, meno doktorantų, meno aspirantų skaičiaus kaita 2011–2013 m.

Studijų programaStudentų skaičius

2011 10 01 2012 10 01 2013 10 01

Doktorantūra 5 5 5

Meno doktorantūra 9 14 22

Meno aspirantūra 1 0 0

Iš viso 15 19 27

29 lentelė. 2013 m. LMTA apginta humanitarinių mokslų (menotyra, teatrologija H330) daktaro disertacijaDisertacijos autorius Disertacijos pavadinimas

Gabrielė Labanauskaitė „Naratyvo konstravimo principai šiuolaikinėje dramaturgijoje“

30 lentelė. Trečiosios pakopos studijų absolventų skaičiaus kaita 2011–2013 m.

Studijų programaAbsolventų skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Doktorantūra 2 1 1

Meno doktorantūra - 0 0

Meno aspirantūra 6 1 0

Iš viso 8 2 1

31 lentelė. Mokslo daktarų pasiskirstymas pagal mokslo kryptis ir skaičiaus kaita 2011–2013 m.

Mokslo kryptis2011 m. 2012 m. 2013 m.

Etatai Asmenys Etatai Asmenys Etatai Asmenys

Humanitarinių mokslų 31,3 52 33 51 36,7 53

Socialinių mokslų 3,5 7 6,1 13 3,5 11

Medicinos mokslų 0,5 1 0,2 1 0,2 1

Iš viso 35,3 60 39,3 65 40,4 65

32 lentelė. LMTA tyrėjų publikacijų rodikliai 2009–2013 m.eil. nr. Leidinio tipas 2009 2010 2011 2012 2013

1. Mokslinės monografijos, mokslo studijos 3 2 3 7 7

2. Mokslo straipsniai, knygų skyriai recenzuojamuose leidiniuose 44 35 34 43 55

3. Mokslo straipsniai kitoje spaudoje 32 30 38 20 22

4. Vadovėliai, metodinės priemonės – 1 2 4 3

33 lentelė. LMTA muzikinio folkloro archyvo veiklos rodikliai 2012–2013 m.eil. nr. Veiklos pobūdis 2012 2013

1. Archyvo papildymas garso įrašais (val.) 102 110

2. Archyvo papildymas vaizdo įrašais (val.) 90 94

3. Suskaitmeninti ir susisteminti archyviniai garso įrašai (val.) 231 150

4. Suskaitmeninti ir susisteminti archyviniai vaizdo įrašai (val.) 135 110

5. Skaitmeninės duomenų bazės papildymas (vnt.) 2978 2155

6. Transkribuota melodijų (vnt.) 0 40

34 lentelė. LMTA mokslo renginiai 2013 m.eil. nr. Pavadinimas organizatoriai Data

1. Jaunųjų muzikologų konferencija Lmta 2013 02 28

2.Tarptautinė mokslinė konferencija „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis“, skirta prof. Prano Stepulio 100-osioms gimimo metinėms

Lmta 2013 04 09–12

3. Metinė konferencija „Mokyklos samprata Lietuvos meno kontekstuose“, skirta LMTA 80-mečiui Lmta 2013 04 24

4. Tarptautinė muzikologų konferencija „Sociokultūrinės kryžkelės ir ribos: muzikinės mikroistorijos“

LMTA, LKS, partneriai: Estijos muzikos ir teatro akademija; Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademija; Tarptautinė muzikologų draugija (IMS)

2013 09 04–07

5.Tarptautinis muzikologų konkursas „Interdisciplinary Studies in Music. New Approaches, Methods and Conceptions“. Finalas

Center for New Technology in the Arts „Art-parkING“, partnerė – LMTA 2013 09 04–07

6. 3-ioji tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija „Politika(i) vs. teatras“ Lmta 2013 09 26–28

7. Tarptautinė konferencija „Šiuolaikinio teatro pridėtinė vertė: kam šiandien reikalingas teatras“ Lmta 2013 10 01–02

8. 13-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: ritmo fenomenas“ LKS, LMTA 2013 10 16–18

102 103

35 lentelė. LMTA leidiniai 2013 m.eil. nr.

Autorius (sudarytojas), leidinio pavadinimas Pobūdis Tarptautinis standartinis

knygos numerisTiražas (egz.)

1.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Jo laikas ir mūsų laikas (su 2 CD). Sudarytojos Gražina Daunoravičienė, Rima Povilionienė

Mokslo studijų ir straipsnių rinktinė ISBN 978-609-8071-11-5 600

2. Rima Povilionienė. Musica mathematica: tradicijų sąveika ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje Mokslinė monografija ISBN 978-609-8071-10-8 265

3. Lietuvos muzikologija. T. XIV Periodinis mokslinis žurnalas ISSN 1392-9313

4. Ars et praxis. T. I Periodinis mokslinis žurnalas ISSN 2351-4744 150

5. Muzikos komponavimo principai. Ritmo fenomenas. T. XIII Periodinis mokslinis žurnalas ISSN 2351-5155 60

6.(Re)vision: heroism. Materials of the International Conference of Young Theatre Critics. Vilnius, 27–29 September 2012

Mokslinės konferencijos pranešimų rinktinė ISBN 978-609-8071-13-9 150

7. Kur nuneš mus daina. Romantinės dainos ir arijos. Sudarė ir parengė Natalija Katilienė Natos ISMN 979-0-706210-49-0 60

8. Andrius Puplauskis. Pirštų technikos lavinimo pratimai fagotininkams Natos ISMN 979-0-706210-50-6 50

9. Nijolė Bogutaitė-Dėdinienė. Lietuvių dainos fortepijonui Natos ISMN 979-0-706210-51-3 200

36 lentelė. LMTA leidinių skaičiaus kaita 2010–2013 m.eil. nr. Leidinio tipas 2010 2011 2012 2013

1. Mokslinės monografijos, mokslo studijos 1 0 1 2

2. Periodiniai mokslo leidiniai 2 2 2 3

3. Straipsnių, konferencijų pranešimų rinktinės 3 1 1 1

4. Mokslo šaltiniai 1 3 1 0

5. Metodiniai ir kiti leidiniai 2 1 2 6

6. Natų leidiniai 0 6 0 3

Iš viso 9 13 7 15

3 priedas. Meno VeIkLA

37 lentelė. LMTA meno renginiai 2012–2013 m.eil. nr. kategorija 2012 m. (vnt.) 2013 m. (vnt.)

1. Bendras renginių skaičius 456 4902. Renginių skaičius LMTA erdvėse 252 3033. Renginių skaičius už LMTA ribų 204 1874. Renginių skaičius Vilniuje ne LMTA erdvėse 135 134

38 lentelė. Renginiai LMTA erdvėse 2012–2013 m.eil. nr. erdvė 2012 m. (vnt.) 2013 m. (vnt.)

1. LMTA Didžioji salė 105 1042. LMTA Juozo Karoso salė 71 813. LMTA Sluškų rūmų erdvės 8 334. LMTA Kongresų rūmų Kamerinė salė 27 215. LMTA Mokomasis teatras 3 106. LMTA Vargonų salė 4 47. LMTA Teatro cechas 0 138. Kitos LMTA rūmų erdvės 34 37 Iš viso 252 303

39 lentelė. LMTA renginiai pagal geografinę aprėptį 2012–2013 m.eil. nr. erdvė 2012 m. (vnt.) 2013 m. (vnt.)

1. Vilnius 135 1342. Lietuvos regionai 60 393. Užsienis 1 84. Kaunas 8 6 Iš viso 204 187

40 lentelė. Meno renginiai už LMTA ribų Vilniuje 2013 m.eil. nr. erdvė Vnt.

1. Šv. Kazimiero bažnyčia 432. Menų spaustuvė (Juodoji salė, Kišeninė salė, Studija II) 143. Vilniaus mažasis teatras 64. Vilniaus mokytojų namai (Didžioji salė, Svetainė) 65. Muzikos klubas „Tamsta“ 56. Lietuvos nacionalinė filharmonija (Didžioji salė, Mažoji salė) 47. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Didžioji salė, Dekoracijų cechas) 48. Kinematografininkų sąjunga 49. Šv. Kotrynos bažnyčia 3

10. LDK Valdovų rūmai 311. Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius 312. Lietuvos kompozitorių sąjunga 313. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla 314. Šv. Jonų bažnyčia 215. Nacionalinė dailės galerija 216. LRT studija 217. Taikomosios dailės muziejus 218. Lukiškių aikštė 219. Vilniaus universiteto astronomijos fakulteto observatorija 220. Vilniaus B. Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla 2

104 105

21. MTA „Ryto salė“ 222. Kongresų rūmų Didžioji salė 123. Vilniaus Rotušė 124. PIANO.LT koncertų salė 125. Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia 126. Vytauto Kasiulio dailės muziejus 127. Lietuvos rusų dramos teatras (Didžioji salė) 128. Šiuolaikinio meno centras 129. Vilniaus dailės akademijos Gotikinė salė 130. Geležinkelio muziejus 131. Jono Meko vizualiųjų menų centras 132. Kino teatras „Multikino“ 133. Klubas „SoulBox“ 134. Coffee-Inn „Vagos knygyne“ 135. Lietuvos mokslų akademija 136. Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla 137. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla 138. Kongresų rūmų automobilių stovėjimo aikštelė 1

Iš viso 134

41 lentelė. Meno renginiai Kaune ir Lietuvos regionuose 2013 m.eil. nr. erdvė Vnt.

1. Sanatorija „Dainava“, Druskininkai 32. Kultūros centras „Ramybė“, Palanga 33. Nidos meno kolonija 34. Alytaus miesto teatras 25. Druskininkų miesto Gydyklų parko muzikinis fontanas 26. Juodkrantė 27. Anykščių kultūros centras 28. Klaipėdos koncertų salė 29. Marijampolės dramos teatras 2

10. Kauno Juozo Gruodžio konservatorija 2

11. Kauno valstybinė filharmonija 2

12. Ukmergės meno mokykla 113. Kauno Arkivyskupijos salė 114. Šilagalio kultūros centras 115. Šilalės rajono ligoninė 116. Panevėžio muzikinis teatras 117. Šiaulių koncertų salė „Saulė“ 118. Švenčionių kultūros centras 119. Birštono kultūros centras 120. Lietuvių liaudies buities muziejus, Rumšiškės 121. Ignalinos kultūros centras 122. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija 123. Restoranas „Kolonada“, Druskininkai 124. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia 125. Laisvalaikio klubas „Sūkurys“, Druskininkai 126. Kretingos kultūros centras 127. Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia 128. Telšių Žemaitės dramos teatras 129. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ 130. Molėtų kultūros namai 131. Nacionalinis Kauno dramos teatras 1

Iš viso 45

42 lentelė. LMTA meno renginiai užsienyje 2013 m.eil. nr. erdvė Vnt.

1. Latvijos J. Vītolo muzikos akademija (Ryga, Latvija) 22. Centrum Promocji Kultury Praga Południe (Varšuva, Lenkija) 23. Estijos muzikos ir teatro akademija (Talinas, Estija) 14. Sibelijaus muzikos akademija (Helsinkis, Suomija) 15. Casa da Música (Portas, Portugalija) 16. Fórum Municipal Rodrigues Sampaio (Espozendė, Portugalija) 1

Iš viso 8

43 lentelė. LMTA renginiai pagal meno sritį 2012–2013 m.eil. nr. Meno sritis 2012 m. (vnt.) 2013 m. (vnt.)

1. Muzika 433 3602. Teatras 6 453. Kinas 15 354. Šokis 2 105. Bendro pobūdžio 0 246. Muzika / Teatras 0 117. Muzika / Kinas 0 38. Kinas / Šokis 0 2 Iš viso 456 490

44 lentelė. LMTA renginiai pagal renginio formatą 2013 m.eil. nr. Formatas Vnt.

1. Koncertai 2702. Meistriškumo kursai, seminarai, mokymai, kūrybinės dirbtuvės 693. Spektakliai 514. Kino peržiūros 295. Konkursų perklausos 296. Diskusijos 117. Kūrybos vakarai 88. Ceremonijos 89. Konferencijos 8

10. Instaliacijos 311. Knygų pristatymai 212. Kita 2

Iš viso 490

45 lentelė. LMTA renginių dinamika 2012–2013 m.eil. nr. Formatas 2012 m. (vnt.) 2013 m. (vnt.)

1. Koncertai 357 2702. Meistriškumo kursai, seminarai, mokymai, kūrybinės dirbtuvės 62 693. Spektakliai 10 514. Kino peržiūros 11 295. Konkursų perklausos 8 296. Konferencijos 3 87. Diskusijos 0 118. Instaliacijos 0 3

106 107

46 lentelė. Ryškiausi LMTA meno projektai ir renginių ciklai 2013 m.eil. nr. Formatas Vnt.

1. Festivaliai 82. Konkursai 123. Intensyvūs tarptautiniai projektai 84. Mokslinės konferencijos 35. Koncertuojantys reprezentaciniai LMTA kolektyvai 46. „Grand projektai“ 57. Renginių ciklai / serijos 4

Iš viso 44

47 lentelė. Ryškiausių 2013 m. LMTA meno projektų ir renginių ciklų sąvadas eil. nr. Formatas Vnt.

1. Festivaliai: 8

a. 12 P.M.: pučiamųjų ir mušamųjų dienosb. III Šoblės kino festivalisc. III šiuolaikinio šokio festivalis „Shock Academia“d. IV tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis „Rido“ 2013e. III Sluškų festivalis f. V teatro debiutų festivalis „Tylos!“g. Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“h. Tarptautinis akordeono festivalis VILNIUS 2013

2. konkursai: 12

a. IV tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursasb. XIV Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursasc. Muzikos inovacijų studijų centro konkursas „Eikkk“ („PianoTeq“)d. Tarptautinis akordeonininkų konkursas VILNIUS 2013e. IV tarptautinis Jono Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursasf. VII Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursasg. VII jaunųjų kompozitorių chorinės muzikos konkursas „Vox Juventutis“h. IV moksleivių muzikos kūrinių konkursas „Mano nata“i. IV Europos pianistų konkursasj. Tarptautinis jaunųjų muzikologų konkursas

k. XXV tarptautinis džiazo pianistų konkursas-festivalis „Jazz Improvizacija“l. XIII Lietuvos kompozitorių kamerinių kūrinių atlikimo konkursas

3. Intensyvūs tarptautiniai projektai: 8

a. Nomazz ir Baltijos šalysb. Tarptautinis etninės muzikos teorijos ir praktikos seminaras NordTradc. Vargonų muzika – tradicijos ir inovacijosd. Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesija Lietuvojee. Vasaros Media Studija 2013f. Muzikos laboratorija „Procesas: EkoMuzika“g. Crossing Keyboards 2013h. Tarptautinis Lied forumas 2013

4. Mokslinės konferencijos: 3

a. LMTA konferencija „Mokyklos samprata Lietuvos meno kontekstuose“b. Tarptautinė muzikologų konferencija „Muzikinių kultūrų kryžkelės ir ribos“c. Tarptautinė teatro mokslininkų konferencija „Teatras ir visuomenė“

5. 2013 m. koncertavę reprezentaciniai LMTA kolektyvai: 4

a. LMTA simfoninis orkestrasb. LMTA mišrus ir merginų choraic. LMTA bigbendasd. LMTA akordeonininkų orkestras

6. „Grand projektai“: 5

a. Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonijab. LMTA 80-mečio iškilmingas minėjimasc. Fortepijoninės muzikos naktis Lukiškių aikštėje „Juodais baltais“d. LMTA simfoninio orkestro, choro, operos dainininkų turas per Lietuvą „Vivat Verdi“e. Muzikos, teatro ir vaizdo spektaklis „Įstabusis ir graudusis PLANAS B“

7. renginių ciklai / serijos: 4

a. „Meistrai Didžiojoje“b. „Dialogų cechas“c. „Šoblės kino klubas“d. „Migruojanti Akademija“

Iš viso 44

48 lentelė. Parama, gauta 2013 m. Meno centro vykdytiems LMTA meno projektamseil. nr. Projektas organizacija Programa Suma, Lt

1. ECMA sesija Lietuvoje Lrkm Kultūros rėmimo fondas 14 0002. Šoblės kino klubas / festivalis LKC Lietuvos kino centras 15 0003. Meistrai Didžiojoje Lrkm Kultūros rėmimo fondas 15 0004. Dialogų cechas Lrkm Kultūros rėmimo fondas 20 0005. Šokio festivalis Shock Academia Lrkm Jaunųjų menininkų programa 15 0006. Jazz Improvizacija Lrkm Kultūros rėmimo fondas 5 0007. LMTA meno novacijos regionuose Lrkm Regionų programa 20 0008. Įstabusis ir graudusis PLANAS B Lrkm Scenos meno projektai 43 5009. Juodais baltais Alna Group Meninė veikla 30 000

Iš viso 177 500

49 lentelė. LMTA padalinių gauta parama 2013 m. vykdytiems LMTA meno projektamseil. nr. Projektas organizacija Programa Suma, Lt

1. Vasaros Media studija LKC Lietuvos kino centras 45 0002. Teatrologijos studentų konferencija Lrkm Kultūros rėmimo fondas 10 0003. TKF tarptautinis bendradarbiavimas Lrkm Kultūros rėmimo fondas 30 0004. IV Jono Švedo konkursas Lrkm Kultūros rėmimo fondas 10 000

Iš viso 95 000

108 109

50 lentelė. LMTA padalinių renginiai Akademijos erdvėse

eil. nr.

katedra, padalinys, kolektyvas

↓

LMTA erdvė

→

Didžioji salė

Juozo karoso

salė

kongresų rūmų

kamerinė salė

Moko­masis

teatras

Teatro cechas

Vargonų salė

kitos erdvės

bendras renginių

kiekis

1. Styginių instrumentų katedra 8 3 3 0 0 0 1 15

2. Kamerinio ansamblio katedra 7 6 1 0 0 0 4 18

3. Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra 4 17 7 0 0 0 4 32

4. Džiazo katedra 2 1 0 0 0 0 1 4

5. Liaudies instrumentų ir akordeono katedra 7 14 3 1 0 0 2 27

6. Dirigavimo katedra 0 0 0 0 0 0 0 0

7. Choro dirigavimo katedra 5 1 0 0 0 0 0 6

8. Fortepijono katedra 15 2 0 0 0 0 9 26

9. Vargonų ir klavesino katedra 1 8 0 0 0 3 0 12

10. Koncertmeisterio katedra 7 6 0 0 0 0 1 14

11. Kompozicijos katedra (& MiSC) 3 3 1 0 0 0 2 9

12. Muzikos teorijos katedra / Muzikos istorijos katedra 0 4 2 0 0 0 4 10

13. Etnomuzikologijos katedra 3 2 0 0 0 1 0 6

14. Pedagogikos katedra 0 1 0 0 0 0 0 1

15. Dainavimo katedra 5 0 0 0 0 0 1 6

16. Operos katedra (Operos studija) 1 0 0 5 0 0 0 6

17. Bendrojo fortepijono katedra 1 0 1 0 0 0 0 2

18. Vaidybos ir režisūros katedra 2 0 0 3 2 0 5 12

19. Kino ir televizijos katedra 0 0 0 0 0 0 26 26

20. Šokio ir judesio katedra 0 0 0 1 1 0 0 2

21. Meno istorijos ir teorijos katedra 0 0 0 0 2 0 0 2

22. Doktorantūra 7 2 0 0 0 0 0 9

23. LMTA simfoninis orkestras 1 0 0 0 0 0 0 1

24. LMTA muzikos mokykla-studija 1 1 0 0 0 0 0 2

25. Kiti (bendri, svečių, partnerių, etc.) renginiai 24 10 3 0 8 0 10 55

renginių kiekis 104 81 21 10 13 4 70

4 priedas. AkADeMIJoS PerSonALAS

51 lentelė. 2011–2013 metų personalo (etatų) dinamika pagal darbuotojų grupes

eil. nr. rodikliai 2011 12 31 2012 12 31 2013 12 31

Pokytis ­ (sumažėjimas) + (padidėjimas)

1. Darbuotojų skaičius (etatais) 489,8 411,1 407,9 -3,2

1.1 Dėstytojai 227,95 226,55 219,2 -7,35

1.1.1 Profesorių 53,9 50,6 56,4 +5,8

1.1.2 Docentų 77,6 82,5 78,1 -4,4

1.1.3 Lektorių 62,4 59,55 64,1 +4,55

1.1.4 Asistentų 34,05 33,9 20,6 -13,3

1.2 Mokslo darbuotojai 8 4,5 5 +0,5

1.2.1 Vyriausieji mokslo darbuotojai 0,5 0,5 0,5 0

1.2.2 Vyresnieji mokslo darbuotojai 3 1,5 1,5 0

1.2.3 Mokslo darbuotojai 2 1,5 1,5 0

1.2.4 Jaunesnieji mokslo darbuotojai 2,5 1 1,5 +0,5

1.3 Mokymo pagalbinis personalas 127,2 124,05 130,2 +6,15

1.4 Administracijos personalas 54,5 49,5 50 +0,5

1.5 Ūkio personalas 72,15 6,5 3,5 -3

52 lentelė. LMTA dėstytojų etatų skaičius akademiniuose padaliniuose 2013 m. gruodžio 31 d.

eil. nr. Padalinys

Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai

Iš viso PD nD PD

(%)Iš

viso PD nD PD (%)

Iš viso PD nD PD

(%)Iš

viso PD nD PD (%)

1.Bendrojo fortepijono katedra

1,5 1,5 0 100 3,4 3,4 0 100 4,1 3,9 0,2 95,12 0,3 0 0,3 0

2.Choro dirigavimo katedra

6,7 6 0,7 89,55 5,8 5,2 0,6 89,66 1,9 1,9 0 100 0,2 0 0,2 0

3. Dainavimo katedra 5,6 3,5 2,1 62,50 6,5 5,6 0,9 86,15 3,4 1,1 2,3 32,35 0,3 0,3 0 100

4. Dirigavimo katedra 1,1 0 1,1 0 0,9 0,5 0,4 55,56 1,2 0 1,2 0 0 0 0 0

5. Džiazo katedra 0,5 0,5 0 100 2,4 1,8 0,6 75,00 5,5 4,3 1,2 78,18 2,2 0 2,2 0

6. Etnomuzikologi-jos katedra 1,7 1,1 0,6 64,71 2,6 2 0,6 76,92 0 0 0 0 0 0 0 0

7.Filosofijos ir kultūros mokslų katedra

0 0 0 0 2,1 0 2,1 0 1,2 1,2 0 100 0 0 0 0

8. Fortepijono katedra 6,7 6,7 0 100 1,1 0,7 0,4 63,64 0,3 0,3 0 100 0,3 0 0,3 0

9. Kalbų katedra 0 0 0 0 1,2 1,2 0 100 2,5 0,5 2 20 1,3 1,2 0,1 92,31

10.Kamerinio ansamblio katedra

4,7 2,8 1,9 59,57 0,5 0 0,5 0 1,4 0,5 0,9 35,71 0 0 0 0

110 111

eil. nr. Padalinys

Profesoriai Docentai Lektoriai AsistentaiIš

viso PD nD PD (%)

Iš viso PD nD PD

(%)Iš

viso PD nD PD (%)

Iš viso PD nD PD

(%)

11. Koncertmeiste-rio katedra 2,3 2,3 0 100 1,8 1,8 0 100 0,4 0 0,4 0 0 0 0 0

12. Kompozicijos katedra 3,2 3,2 0 100 1,5 1,5 0 100 2,7 1,5 1,2 55,56 0 0 0 0

13. Kūno kultūros centras 0 0 0 0 0 0 0 0 1,7 1,2 0,5 70,59 0 0 0 0

14.

Liaudies instrumentų ir akordeono katedra

3 2,1 0,9 70,00 3,8 2,5 1,3 65,79 1,4 0 1,4 0 0,1 0 0,1 0

15.Muzikos istorijos katedra

2 1,7 0,3 85 2,1 1,9 0,2 90,48 2,6 1,2 1,4 46,15 0,2 0 0,2 0

16.Muzikos teorijos katedra

2,2 2,2 0 100 5,9 4,9 1 83,05 0,7 0,7 0 100 2,2 2,2 0 100

17. Operos katedra 0 0 0 0 1,6 1,6 0 100 3,9 0,9 3 23,08 0,7 0,7 0 100

18. Pedagogikos katedra 1 1 0 100 2,7 2,7 0 100 3,6 1,3 2,3 36,11 0 0 0 0

19.

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra

4,9 4,2 0,7 85,71 5,3 2,3 3 43,40 4,50 0 4,50 0 1,7 0 1,7 0

20. Styginių instru-mentų katedra 4,2 3,9 0,3 92,86 2,4 1,6 0,8 66,67 2,1 0,7 1,4 33,33 0 0 0 0

21.Vargonų ir klavesino katedra

0 0 0 0 3,1 3,1 0 100 1,4 1,4 0 100 0 0 0 0

Iš viso Muzikos fakultete

51,3 42,7 8,6 83,24 56,7 44,3 12,4 78,13 46,50 22,6 23,90 48,6 9,5 4,4 5,1 46,32

eil. nr. Padalinys

Profesoriai Docentai Lektoriai AsistentaiIš

viso PD nD PD (%)

Iš viso PD nD PD

(%)Iš

viso PD nD PD (%)

Iš viso PD nD PD

(%)

1.Vaidybos ir režisūros katedra

1,3 0,3 1 23,08 8,3 3,6 4,7 43,37 8 5,9 2,1 73,75 5,1 3,2 1,9 62,75

2. Šokio ir judesio katedra 1,2 1,2 0 100 4,5 3,4 1,1 75,56 1 0,4 0,6 40,00 2,8 0,4 2,4 14,29

3.Meno istorijos ir teorijos katedra

1,6 0,7 0,9 43,75 3,4 2,4 1 70,59 1,9 0,8 1,1 42,10 0,5 0,5 0 100

4.Kino ir televizijos katedra

1 1 0 100 3,7 2,9 0,8 78,38 5,3 5 0,3 94,34 1,7 1,1 0,6 64,71

5. Meno vadybos skyrius 0 0 0 0 1,5 1,5 0 100 1,4 0,5 0,9 35,71 1 0,5 0,5 50

Iš viso Teatro ir kino fakultete

5,1 3,2 1,9 62,75 21,4 13,8 7,6 64,49 17,6 12,6 5 71,59 11,1 5,7 5,4 51,35

53 lentelė. 2011–2013 m. darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo dinamika

eil. nr. Darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas 2011 12 31 2012 12 31 2013 12 31

Pokytis­ (sumažėjimas) + (padidėjimas)

1. Tobulinusių profesinę kvalifikaciją darbuotojų (iš viso) 72 100 617 +5171.1. Moterų 49 91 524 +4331.2. Vyrų 23 9 93 +84

54 lentelė. LMTA pedagoginio ir administracinio personalo komandiruotės 2013 m.

Šalis Asmenų skaičius

Tikslas

kvalifikacijos tobulinimas

Dėstymo vizitas

koncertinė veikla

kita (posėdis, žiuri, monitoringas ir pan.)

EUROPA

Baltarusija 7 4 3Latvija 30 6 13 2 9Lenkija 27 4 5 7 11Olandija 3 1 2Prancūzija 5 2 3Estija 12 2 6 3 1Rusija 19 2 1 8 8Gruzija 3 2 1Belgija 8 2 2 4Norvegija 7 1 6Ispanija 2 1 1Italija 14 1 3 10Austrija 4 3 1Vengrija 5 4 1Vokietija 19 4 1 14Rumunija 1 1Airija 1 1Jungtinė Karalystė 8 6 1 1Ukraina 3 1 2Suomija 4 3 1Malta 2 2Slovėnija 2 1 1Danija 9 7 2Švedija 6 3 3Turkija 2 1 1Islandija 1 1Azerbaidžanas 1 1Čekija 4 4Slovakija 2 1 1Kipras 1 1Bosnija ir Hercegovina 1 1Portugalija 2 2Izraelis 2 2Serbija 2 1 1

KITOS ŠALYS

Kosta Rika 2 2Kinija 1 1Kolumbija 1 1jav 1 1

Iš viso 224 53 40 36 95

112 113

5 priedas. ProJekTInĖ VeIkLA

55 lentelė. 2013 m. vykdyti projektaiProjekto pavadinimas Vertė (Lt)

„Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) infrastruktūros, skirtos studijoms, plėtra“ (9,3 mln. Lt) 9.301.202

„Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“ (VDA) (4,6 mln. Lt) 4.615.832

„Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ (2,3 mln. Lt) 2.377.931

„Aukštojo mokslo studijų plėtra Lietuvos kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms“ (VDA) (0,7 mln. Lt) 713.963

Kiti: 38 projektai (2,8 mln. Lt) 2.862.181

Iš viso 19.871.109

56 lentelė. Projektų vertė pagal fondus 2011–2013 m. (mln. Lt)Projektų vertė pagal fondus, mln. Lt

Metai eS fondai Lietuvos fondai

2011 15,21 0,04

2012 15,39 0,37

2013 19,00 0,87

57 lentelė. LMTA finansuotos ir nefinansuotos paraiškos 2011–2013 m.Metai LMTA finansuotų paraiškų skaičius LMTA nefinansuotų paraiškų skaičius

2011 10 4

2012 20 6

2013 35 8

58 lentelė. Projektų skaičius pagal finansavimo šaltinius 2011–2013 m.Metai eS Lietuvos fondai

2011 10 4

2012 20 6

2013 21 21

6 priedas. FInAnSInĖ ŪkInĖ VeIkLA

59 lentelė. LMTA finansavimas, pajamos ir įplaukos 2011–2013 m. (tūkst. Lt)

Finansavimo šaltinai 2011 m. 2012 m. 2013 m.Proc. nuo

visų pajamų 2013 m.

Pokytis palyginti su 2012 m. (%)

Valstybės biudžeto asignavimai 16.503,6 17.285,8 17.600,7 61,2% 1,8%

Tikslinis finansavimas iš kitų valstybės institucijų 365,3 395,7 1.878,1 6,5% 21,1%

ES struktūrinių ir kitų fondų lėšos 1.173,7 1.095,7 7.332,1 25,5% 14,9%

LMTA nuosavos lėšos 2.164,7 1.835,8 1.755,8 6,1% -4,3%

Gauta parama pinigais 115,1 200,3 168,6 0,6% -15,8%

Gauta parama materialinėmis vertybėmis 34,0 284,7 23,6 0,1% -91,7%

Iš viso 20.356,4 21.098,0 28.758,9 100% 26,6%

60 lentelė. Investicijos ir ilgalaikis turtas 2011–2013 m. (tūkst. Lt)

Turto grupės balansinė vertė 2011 12 31

balansinė vertė 2012 12 31

balansinė vertė 2013 12 31

Ilgalaikio turto padidėjimas

2013 m.

nematerialusis turtas 49,8 228,3 180,2 84,2

Programinė įranga 30,0 212,9 164,4 74,5

Kitas nematerialus turtas 19,8 15,4 15,8 9,7

Ilgalaikis materialus turtas 45.898,8 44.456,3 40.533,5 5.084,7

Pastatai 42.926,3 42.355,5 33.827,7 0,0

Gyvenamieji pastatai 1.603,2 1.547,7 1.512,6 0,0

Negyvenamieji pastatai 25.845,2 25.329,9 19.470,1 0,0

Kultūros paveldo statiniai 15.477,9 15.477,9 12.845,0 0,0

Pastatų esminio pagerinimo darbai 160,4 24,0 461,3 437,3

Mašinos, įrengimai ir transportas 322,0 159,7 1.138,2 1.083,1

Kitos mašinos ir įrengimai 260,3 120,8 1.116,5 1.083,1

Transporto priemonės 61,7 38,9 21,7 0,0

Baldai ir biuro įranga 232,5 213,2 541,1 445,2

Baldai 64,0 28,7 30,6 22,5

Kompiuterinė įranga 143,8 168,6 490,4 410,4

Kita biuro įranga 24,7 15,9 20,1 12,3

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 2.617,6 1.727,9 4.565,2 3.119,1

Scenos ir meno priemonės 2.047,5 1.309,5 4.161,6 3.067,8

Bibliotekos fondas 487,0 228,6 256,8 28,2

Kitas ilgalaikis materialus turtas 83,1 189,8 146,8 23,1

Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą 173,3

Finansinis turtas 0,1 194,3 194,6

Investicijos į asocijuotus subjektus (Audiovizualinių menų inkubatorius) 194,2 194,6

Investicijos į pelno nesiekiančius juridinius asmenis („Mažoji akademija“) 0,1 0,1

Iš viso 45.948,7 44.902,9 41.081,6 5.168,9

114 115

61 lentelė. LMTA 2013 m. išlaidos pagal veiklos sritis (tūkst. Lt)

Finansavimo šaltinis StudijomsMokslo ir meno veiklai

Studen-tų rėmi-

mui

Studijų or-ganizavimui ir kokybės gerinimui

Infrastruk-tūros išlaiky-mui ir atnau-

jinimui

Administravi-mui, ūkiui ir

bendrabučiuiIš viso

Valstybės biudžeto asignavimai 10256,4 2046,9 493 1337,7 2259,7 1207 17600,7

LMTA nuosavos lėšos 769,8 158,9 14,9 129,6 277,3 432,5 1783

Tikslinis finansavimas iš valsty-bės institucijų, ES struktūrinių bei kitų fondų ir gauta parama

866,3 1256 81,6 1208,4 4550,6 7962,9

Iš viso 2013 m. 11892,5 3461,8 589,5 2675,7 7087,6 1639,5 27346,6

Iš viso 2012 m. 11819,8 2242,8 552,0 1498,5 2288,3 2554,2 20955,6

Pokytis palyginti su 2012 m. (%) 0,6% 35,2% 6,7% 44,0% 67,7% -35,8% 23,4%

62 lentelė. Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos pagal išlaidų straipsnius 2011–2013 m. (tūkst. Lt)

Išlaidų straipsnių pavadinimasekonominės klasifikacijos

kodas

Gauti ir panaudoti asignavimai Sudaro proc. nuo 2013 m.

išlaidų2011 m. 2012 m. 2013 m.

Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 2.1. 14618,1 14651,8 14181,7 80,6%

Darbo užmokestis pinigais 2.1.1.1.1.1. 11158,7 11292,0 10854,0

Socialinio draudimo įmokos 2.1.2.1.1.1. 3459,4 3359,8 3327,7

Prekių ir paslaugų naudojimas 2.2. 1383,7 2134,0 2903,8 16,5%

Ryšių paslaugos 2.2.1.1.1.05. 41,6 61,1 72,3

Transporto išlaikymas 2.2.1.1.1.06. 36,3 39,6 36,8

Apranga ir patalynė 2.2.1.1.1.07. 19,8 25,9 17,6

Spaudiniai 2.2.1.1.1.08. 61,6 52,4 56,3

Kitos prekės 2.2.1.1.1.10. 215,5 237,7 208,8

Komandiruotės 2.2.1.1.1.11. 39,3 66,1 59,6

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuoma 2.2.1.1.1.14. 34,9 61,8 42,4

Ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas 2.2.1.1.1.15. 67,4 246,0 47,9

Kvalifikacijos tobulinimas 2.2.1.1.1.16. 9,6 11,8 6,0

Apmokėjimas samdomiems ekspertams, konsultantams 2.2.1.1.1.17. 17,7 76,8 25,8

Apmokėjimas už turto vertinimo paslaugas 2.2.1.1.1.18. 4,6 1,0 0,0

Veiklos nuoma 2.2.1.1.1.19 0 13,3 14,9

Komunalinės paslaugos 2.2.1.1.1.20. 608,5 792,5 956,8

Kitos paslaugos 2.2.1.1.1.30. 226,9 448,0 1358,6

Įmokos į garantinį fondą 2.8.1.1.1.02 22,2 22,6 22,2 0,1%

Stipendijos 2.8.1.1.1.01 479,6 477,4 493,0 2,8%

Iš viso išlaidų 16503,6 17285,8 17600,7 100,0%

63 lentelė. 2013 m. valstybės biudžeto asignavimų išlaidos pagal struktūrinius padalinius (tūkst. Lt)

Išlaidų paskirtis Iš viso

Iš jų

Muzikos fakultetas

Teatro ir kino

fakultetas

Mokslas, menas, studijas aptarnau-jantys padaliniai,

MMSC

Administravi-mas ir ūkis

bendrabutis

1. Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 14181,7 8692,0 2373,0 1340,7 1751,0 25,0

Darbo užmokestis 10854,0 6653,0 1816,0 1026,0 1340,0 19,0

Socialinio draudimo įmokos 3327,7 2039,0 557,0 314,7 411,0 6,0

2. Prekių ir paslaugų naudojimas, kitos išlaidos, iš jų: 2903,8 1042,5 851,8 246,0 339,5 424,0

2.1. Komunalinės paslaugos, patalpų valymo, apsaugos, inžiner. tinklų priežiūros, transporto ir ryšių išlaidos

2259,7 929,4 602,6 137,1 204,8 385,8

2.2. Kitos prekės ir paslaugos (spaudiniai, ilgal. turto nuoma, kitos prekės ir paslaugos)

344,5 52,0 43,0 90,5 120,8 38,2

2.3. Išlaidos studentų diplominiams darbams ir kitoms studijų organizavimo reikmėms

233,9 38,0 196,0

2.4. Komandiruotės ir kvalifikacijos tobulinimas 65,6 23,1 10,2 18,4 13,9

3. Įmokos į Garantinį fondą 22,2 13,4 3,7 2,2 2,8 0,1

4. Doktorantų ir studentų stipendijos 493,0 390 103

Valstybės biudžeto asignavimų išlaidos iš viso 17600,7 10137,9 3331,5 1588,9 2093,3 449,1

Išlaidos procentine išraiška 100% 58,0% 19,0% 9% 11% 3%

64 lentelė. LMTA nuosavų lėšų pajamos ir kompensuotos sąnaudos 2011–2013 m. (tūkst. Lt)

Pavadinimas 2011 m. 2012 m. 2013 m. Pokytis palyginti su 2012 m. (%)

Mokamos studijos 884,7 979,3 976,5 -0,3%

Muzikos mokymo centro veiklos pajamos 39,7 37,4 41,1 9,0%

Kitos mokamos švietimo paslaugos 47,9 47,8 21,9 -45,8%

Bendrabučio nuoma 285,2 265,6 295,1 10,0%

Parduoti leidiniai ir kitos paslaugos 23,8 24,8 46 53,9%

Kita veikla (patalpų ir ilgalaikio turto nuoma) 111,8 130,4 102,1 -21,7%

Baudos, delspinigiai ir palūkanos 13,9 12,5 13,4 6,7%

Kompensuotos vykdomų projektų sąnaudos 116 259,7 44,7%

Iš viso pajamų ir kompensuotų sąnaudų 1407 1613,8 1755,8 8,1%

116 117

65 lentelė. LMTA nuosavų lėšų naudojimas 2011–2013 m. (tūkst. Lt)

Išlaidų straipsnių pavadinimas 2011 m. 2012 m. 2013 m. Sudaro proc. nuo 2013 m.

išlaidų

Darbo užmokestis ir socialinis draudimas 750,8 904,2 1291,3 72,4%Darbo užmokestis pinigais 569 688,2 1019,6 Socialinio draudimo įmokos 181,8 211,4 271,7

Prekių ir paslaugų naudojimas 958,2 543,1 264,5 14,8%Ryšių paslaugos 22,6 5,1 3,7 Transporto išlaikymas 19,7 1 3,6 Apranga ir patalynė 2,5 0 1 Kitos prekės 52,5 56,1 42,2 Komandiruotės 22,4 17,5 23,7 Ilgalaikio materialiojo turto einamasis remontas 42,3 146,5 17,8 Kvalifikacijos tobulinimas 7,7 Apmokėjimas už turto vertinimo paslaugas 18,2 Komunalinės paslaugos 426,8 199,8 89,5 Kitos paslaugos 192,7 114,5 83

eS ir kitų vykdomų projektų kofinansavimui 109,3 26,9 98,3 5,5%Ilgalaikio turto įsigijimui 156,2 206 79 4,4%Investicijoms į asocijuotus subjektus ir jų išlaikymui (Audiovizualinių menų inkubatorius) 150,8 86,3 22,6 1,3%

Darbdavių socialinė parama 18,1 4,6 12,4 0,7%Parama studentams, studentų atstovybės veiklai 2,6 14,9 0,9%

Iš viso išlaidų 1992,6 1766,5 1783,0 100%

66 lentelė. Tikslinio finansavimo, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšų ir gautos paramos naudojimas (tūkst. Lt)

Lėšas skyrusios įstaigos pavadinimas ir tikslinė paskirtis

2011 m. išlaidos

2012 m. išlaidos

2013 m. finansavimas

su 2012 m. likučiu

2013 m. išlaidos

Likutis 2013 12 31

TIkSLInIS FInAnSAVIMAS IŠ VALSTYbĖS bIUDŽeTo 392 404,8 1925,9 1521,3 404,6

Lr Švietimo ir mokslo ministerija

Erasmus programa (dėstytojų ir studentų mainai) 176 112,3 141,9 93,6 48,3

Akademinio mobilumo finansavimas 31,9 35,5 35,5 0

Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-020 LMTA vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas 9 226,9 150,5 76,4

VP1-2.1-ŠMM-18-V-02-010 Infrastruktūros, skirtos studijoms, modernizavimas 475,0 292,2 182,8

Tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programos studentams 8 35,2 35,2

Parama reorganizacijai atskiriant Kauno fakultetą 60

Programa „Mokslinių tyrimų ir studijų sistemos modernizavimas“ (kodas 10.05) 140,8 140,8

Lr kultūros ministerija

Knygų ir monografijų leidybai 14 25

Jaunųjų menininkų edukacinėms programoms skatinti 24

LMTA tarptautinio bendradarbiavimo projektams, konferencijoms 4 20

Projektui „Vasaros Media Studija“ 70 40

Prof. A. Piličiausko laidotuvių išlaidoms 6,7

Lietuvos kino centras prie KM, projektui „Vasaros Media studija“ 45 45

Kultūros rėmimo fondas LMTA 80-mečio meniniams projektams 183,0 183,0

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Lietuvių kalbos dėstytojų darbo užmokesčiui 9,6 8,7 8,7 8,7

Lietuvos mokslo taryba

LIT-5-42 Projektas M. K. Čiurlionis (1875–1911). Jo laikas ir mūsų laikas 60,6 33,1 33,1

Mokslo veiklai vystyti, tyrėjų mokslinėms išvykoms 7,8 10,4

MOR-73/2011 Parama mokslo renginiui „Muzikos komponavimo principai: tautinis romantizmas ir šiuolaikinė muzika“ MOR-061/2013

2,5 13,5 6 6

LIT-4-25, LIT-7-19 Mokslo veiklai vystyti 28,2 35 35

MIP-096/2013 Moksliniai ir meniniai tyrimai 41,3 41,3

MIP-087/2013 Moksliniai ir meniniai tyrimai 45,7 45,7

MIP-095/2013 Moksliniai ir meniniai tyrimai 38,6 38,6

VP1-3.1-ŠMM-01-V-03-001 NKPDOKT 12,6 0 12,6

DOC/2013 Doktorantų akademinės išvykos 3,4 3,4

neįgaliųjų departamentas

Stipendijos neįgaliems studentams 13,2 7,5 6,1 6,1

Partneriai su Vilniaus dailės akademija

Valstybės biudžeto lėšų dalis vykdant tris ES SF projektus 33,9 412,1 327,6 84,5

Partneriai su Vilniaus universitetu

Valstybės biudžeto lėšų dalis vykdant tris ES SF projektus 6,6 6,6

eS Ir kITŲ TArPTAUTInIŲ FonDŲ LĖŠoS 1029,9 1330,1 8845,6 6273,0 2572,6

Lr Švietimo ir mokslo ministerija

Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-020 LMTA vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas 4 67,3 1608,3 1057,9 550,4

VP1-2.1-ŠMM-18-V-02-010 Infrastruktūros, skirtos studijoms, modernizavimas 3908,5 2478,0 1430,5

Lr Ūkio ministerija

LMTA arkinių ir didelio formato langų keitimas 100,3 38,3

Partneriai su Vilniaus universitetu

Muzikos pedagogų tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas (Nr. VP-2.3-ŠMM-01-V-01-001) 8,5 11,1 4,2 4,2 0

Aukštojo mokslo pristatymas tarptautinėje erdvėje (BS-12400-1559, ES EK) 15,1 15,1 0

VPR-2.2-ŠMM-07-V-01-002 Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos 17,9 17,9 0

Partneriai su Vilniaus dailės akademija

Informacinės infastruktūros kūrimas ir atnaujinimas (Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-02-004) 19,2 44,1 1874,6 1513,4 361,2

VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-006 „Žinių ir inovacijų perdavimo plėtra“ 75,3 59,2 16,1

Studijų programų atnaujinimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-007) 39,8 151,2 385,8 284,6 101,2

Lietuvos mokslų akademija

Projektui „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ 0,5 17,4 23,1 23,1 0

Lietuvos mokslo taryba

VP1-3.1-ŠMM-01-V-03-001 NKPDOKT 67,5 41,2 26,3

118

europos komisijos direktoratas

Projektui „Vasaros Media studija“ 420,6 259 439,5 439,5

Foremi projektas

Muzikos pedagogų nuotolinis mokslas 0 0 21,7 21 0,7

Erasmus programa

Tarptautiniai studentų ir dėstytojų mainai 348,2 410,7 270,1 202,8 67,3

Nordplus programa

Tarptautiniai studentų ir dėstytojų mainai 49,5 233,4 39 23,4 15,6

Šiaurės šalių lėšos

Užsienio šalių aukštųjų mokyklų indėlis į bendrai vykdomą veiklą – studentų kelionių organizavimo išlaidų finansavimas

37,6 39,7 39,7 0

kiti tarptautiniai fondai

Parama studentų kelionėms į konkursus ir stipendijoms 18,2 24,4 26,2 22,9 3,3

Parama projektui „Vasaros Media studija“ 21,1 35,6 29,1 29,1

GAUTA PArAMA 123,2 168,4 284,5 168,6 115,9

Gyventojų 2% GPM studentų kelionių į konkursus rėmimui 7,1 4,9 16,8 11,5 5,3

UAB „Omnitel“ parama LMTA veiklai 0 1,1 58,9 5,9 53

UAB „Alna“ ir asocijuotų įmonių parama LMTA veiklai 58,9 10,4 92,4 46,8 45,6

Lietuvos verslo įmonių parama projektui „Vasaros Media studija“ 50 142 102 102

Lietuvos verslo ir kitų įmonių parama renginių organizavimui ir leidybai 4,9 0,5 14,4 2,4 12

Verslo ir kitų įmonių parama studentų kelionėms ir diplominiams darbams 2,3 9,5

Iš viso 1545,1 1903,3 11056,0 7962,9 3093,1

67 lentelė. LMTA strateginio tikslo vertinimo kriterijų įgyvendinimas

rodiklio pavadinimas Planuota Įvykdyta

LMTA Strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų įgyvendinimas

Absolventų skaičiaus santykis su priimtųjų studijuoti į visų trijų pakopų studijas skaičiumi (studijuojančių valstybės finansuojamose vietose ir studijuojančių savo lėšomis) 0,8 0,9

Tarptautiniuose dėstytojų mainuose, tarptautinėse programose dalyvavusiųjų skaičiaus santykis su bendru dėstytojų skaičiumi 9 12,3

Tarptautiniuose studentų mainuose, tarptautinėse programose dalyvavusiųjų skaičiaus santykis su bendru studentų skaičiumi 4 3,3

Mokslinių publikacijų skaičius, tenkantis 1 mokslininkui (etatui) 1 1,6

Sukurtų ir / ar atliktų meno kūrinių ir surengtų meno projektų ar dalyvavimo juose skaičius, tenkantis vienam pripažintam menininkui (etatui) 3 8,7