Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11

© Swedbank

Lietuva – nuosavo būsto ar nuomos kraštas?

Susitikimas su žiniasklaida

2012 m. rugsėjo 11 d.

Lietuvos gyventojų poreikiai įsigyti būstą ir jį nuomotisJūratė Gumuliauskienė„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė

© Swedbank

Turinys

3

© Swedbank

Lietuvos gyventojų poreikiai nuosavam būstui

„Swedbank” užsakymu atliktas (Spinter tyrimai, 2012 03) Lietuvos gyventojų tyrimas rodo:

1. 96 proc. Lietuvos gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste, o 2 proc. sutiktų jį nuomotis.

2. Šiuo metu 88 proc. žmonių gyvena nuosavame būste, o 12 proc. nuomojasi.

4Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės

Šaltinis: „Spinter tyrimai“

© Swedbank

Būsto nuomą pasirinkusių žmonių portretas

Tyrimo duomenimis, nuomą renkasi:•18-35 m. amžiaus žmogus.

•Dar nesukūręs šeimos.•Studentas arba jau įgijęs aukštąjį/ aukštesnįjį išsilavinimą. •Dažniausiai pajamos siekia iki 1000 Lt/ mėn.



Būsto nuoma – sprendimas, kurį žmonės renkasi iki pradėdami sėslųjį savo gyvenimo periodą

© Swedbank

Nuomos paplitimas pagal gyvenamąją vietą

Didžioji dalis nuomą pasirinkusių žmonių – didmiesčių gyventojai •Beveik du trečdaliai išsinuomojusių būstą žmonių gyvena didmiesčiuose.•Trečdalis – rajonų centruose, mažesniuose miestuose.•Kas dešimtas nuomininkas gyvena kaimiškoje vietovėje.



© Swedbank

Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą

Daugumai gyventojų nuoma – laikinas gyvenamosios vietos sprendimas, jį dažnai žmonės renkasi iki įsigydami nuosavą būstą.•Nuomotis būstą laikinai apsigyvenusios vietovėje dažniau svarstytų moterys•Vyrai ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai nuomą rinktųsi, kai ieškotų priimtiniausio būsto•Jauniausio amžiaus gyventojai nuomą rinktųsi, kol kauptų pradinį įnašą būsto pirkimui.



© Swedbank

Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES

ES šalyse nuoma yra 4 kartus labiau paplitusi negu Lietuvoje.•Ji daliai gyventojų yra ne laikinas sprendimas, bet gyvenimo būdo dalis.•Vidutiniškai ES šalyse tik mažiau nei pusė žmonių gyvena nuosavomis lėšomis įgytame būste


Šaltinis: Eurostat

© Swedbank

Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES

Lietuvos gyventojai yra tarp labiausiai pageidaujančių gyventi nuosavame būste žmonių ES – rodo Eurostat duomenys.

Jie ne tik pasižymi ypač didele dalimi nuosavo, o ne nuomoto būsto, bet ir skolinasi gerokai mažiau negu daugumos ES valstybių gyventojai.


© Swedbank

Namų ūkių įsiskolinimų dydis Europos valstybėse

Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai pasiskolinusių būstui žmonių ES.•Didžiausius finansinius įsipareigojimus nuo namų ūkių gaunamų pajamų turi Danijos, Nyderlandų, Airijos ir Norvegijos gyventojai. •Mažiausi įsiskolinimai pagal gaunamas pajamas – Lietuvoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje.

Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 10Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės

Įsis

koli

nim

o d

alis

nu

o n

amų

ūki

o

paj

am

ų

Šaltinis: Eurostat

© Swedbank

Nuosavo būsto savininkų portretai

• Lietuvoje už savo, šeimos narių ar giminaičių lėšas pirktame būste dažniau gyvena moterys, vyresnio amžiaus respondentai (46 m. ir daugiau).

• Paveldėtame būste daugiausiai gyvena žmonės mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse.

• Skolintomis lėšomis įsigytame būste daugiausiai gyvena (24-45 m. amžiaus) didžiųjų miestų gyventojai.



© Swedbank

Nuosavo būsto įsigijimo būdai Lietuvoje

Dauguma Lietuvos gyventojų būstą įsigijo nuosavomis lėšomis



© Swedbank

Gyventojų būsto įsigijimo planai

„Swedbank” užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas (2011m.) atskleidė, jog be paskolos būstą įsigyti ketino 27 proc. nuosavų namų neturinčių Lietuvos gyventojų.

7 proc. nuosavo būsto neturinčių gyventojų jį ketino pirkti pasiskolinę iš banko.



© Swedbank

Lietuvos gyventojų požiūris į būsto įsigijimą

Būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai.

Jie ketina atsižvelgti į svarbius asmeninio gyvenimo ir išorinius veiksnius – asmeninės situacijos pasikeitimą (šeimą, sveikatos būklę), atlygio pokyčius, būsto kainų kaitą, ekonominės situacijos pasikeitimus.


Veiksniai, darantys įtaką apsisprendimui įsigyti būstą

Šaltinis: „Spinter“ tyrimai

Racionalus pasirinkimas – nuomos pajamingumo vertinimasNerijus Mačiulis„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank© Swedbank

• Nuomos pajamingumas parodo pajamų, gaunamų iš buto nuomos per metus ir to buto kainos, santykį. Jis taip pat parodo, kokią dalį būsto vertės nuomininkas sumoka per metus.

• Jei nuomos pajamingumas viršija palūkanų normą mokamą už paskolas – per metus skolos aptarnavimo išlaidos bus mažesnės nei sumokama nuoma.

Nuomos pajamingumasNuomos pajamingumas, %

6.0%

7.5%

6.4%

5.0%

3.0%

4.0%

5.0%

6.0%

7.0%

8.0%

9.0%

10.0%

11.0%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Vilniaussenamiestis

Šaltinis: Edomus, Swedbank skaičiav imai


Nuomos pajamingumas kitose valstybėse

• Nuomos pajamingumas paprastai daug mažesnis brangiausių miestų prestižiniuose rajonuose

• Tuose miestuose turto grąža yra žema, tačiau tikimasi vertės išsaugojimo arba didėjimo

Nuomos pajamingumas (120 kv.m., prestižiniai rajonai)

1.732.392.48

3.233.26

3.413.613.71

3.994.01

4.124.19

4.314.484.56

4.895.225.245.33

5.577.18

9.0910

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

MonakasAndoraGraikija

LatvijaPrancūzija

IspanijaŠveicarijaLiuksemb

EstijaLietuva

VokietijaRusija

JKBelgija

KroatijaLenkijaTurkija

PortugalijDanija

RumunijaVengrijaUkrainaMoldova

Šaltinis: Global Property Guide


Būsto įsigijimo privalumai ir trūkumai

• Privalumai: – Stabilumas, savininkas yra nepriklausomas nuo nuomos rinkos tendencijų ir gali

laisvai disponuoti savo turtu– Būstą galima įrengti pagal savo skonį ir poreikius– Investicija į NT ilgame laikotarpyje dažniausiai išsaugo vertę (tačiau ne visada –

Japonijoje šiuo metu NT kainuoja pigiau nei kainavo 1980-ųjų pradžioje)– Nereikia rūpintis nuoma sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją, kuomet paskola jau

išmokėta

• Trūkumai:– Nelikvidus turtas, staiga pasikeitus šeimos finansinei padėčiai arba nusprendus

pakeisti gyvenamąją vietą greitai parduoti nekilnojamąjį turtą gali būti sudėtinga– Įsigijus NT už paskolą su kintamomis palūkanomis, įmokos priklausomos nuo

palūkanų normų pokyčių– Kas 5-10 metų nuosavas būstas reikalauja bent kosmetinio remonto, o tai gali būti

susiję su nemažomis investicijomis.


Būsto nuomos privalumai ir trūkumai• Privalumai:

– Lietuvoje dažniausiai būstas nuomojamas su baldais ir buitine technika– Nuomininkui nereikia rūpintis būsto remontu– Patrauklesnė alternatyva jauniems žmonėms, daug keliaujantiems ar dar

nežinantiems kuriame mieste apsistos ir kurs šeimą, nežinantiems kokie bus šeimos poreikiai ir kokios finansinės galimybės

– Vienintelė alternatyva neturint sukaupus pradinės įmokos būsto įsigijimui

• Trūkumai:– Mažesnis stabilumas, pasikeitus aplinkybėms nuomotojas gali nebetęsti nuomos

sutarties – Nuomos kainos gali keistis gana greitai, joms kylant greičiau nei nuomininko

pajamoms gali tekti kraustytis į mažesnį arba ne tokį patogų būstą– Dažniausiai nuomininkas negali būsto įrengti pagal savo skonį ir poreikius, o turi

tenkintis esama apdaila, baldais ir buitine technika– Išlaidos būsto nuomai gali tapti sunkesne našta sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją


Nuomos pajamingumo rodiklis naudojamas ir būsto vertei nustatyti

• Vilniaus ir Kauno nuomos pajamingumas yra vis dar žemesnis nei praėjusių dešimties metų vidurkis, ir rodo, kad šiuose miestuose butų kaina yra atitinkamai 3,3 proc. ir 8,0 proc. aukštesnė nei jų vertė (arba nuomos kaina atitinkamai per žema)

0 2000 4000 6000 8000

Vilnius

Kaunas

Vilniaus

Senamiestis

Buto v ertė atsižv elgiant įilgalaikį nuomospajamingumą (LTL už kv .m.)

Buto kaina (LTL už kv .m.)

3,3%

8,0%

Šaltiniai: edomus.lt, Swedbank skaičiav imai.

-5,3%

© Swedbank© Swedbank Šaltinis: The Economist


Geros dienos!

Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:

WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM


Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksasVaiva Šečkutė„Swedbank” vyresnioji ekonomistė


Turinys

• Kaip keitėsi butų įperkamumas Baltijos šalių sostinėse?• Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?• Kodėl sunkiausia įpirkti butą vilniečiams ir kokie rodikliai be

būsto įperkamumo indekso tai parodo?• Butų įperkamumas kituose Lietuvos miestuose


Indeksas parodo, kiek esamas atlyginimas skiriasi nuo pakankamo• Indeksas = 100 – atlyginimas pakankamas (įmoka už būsto paskolą sudaro

30 proc. namų ūkio atlyginimo);• Indeksas > 100 – namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami;• Indeksas < 100 – namų ūkio atlyginimai yra mažesni nei pakankami;• Indeksas įvertina palūkanas, būtų kainas ir atlyginimus (didesnės

palūkanos ir butų kainos mažina indeksą; didesnis atlyginimas – didina ir atvirkščiai).

„Swedbank“ būsto perkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis (apimančiomis ir kitus su būsto paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.


Būsto įperkamumas Baltijos šalių sostinėse


Įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai per dvejus metus

Būsto įperkamumo indeksas

164.5

179.5

138.3

156.4

109.8

40

60

80

100

120

140

160

180

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Talinas Ry ga Vilnius

Šaltiniai: nacionaliniai centriniai bankai, ECB, šalių statistikos

departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir

Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba,

Swedbank

• Vilniuje įperkamumas išaugo 4.8, Taline – 9.3, Rygoje – 1.8 punkto.


Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?

• Taline sparčiausiai iš visų miestų krito palūkanos ir greičiausiai augo atlyginimai

• Vilniuje įperkamumą daugiausiai augino naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir 1,2 proc. kritusios butų kainos

• Rygoje įperkamumą slopino labai spartus bet kiek iškreiptas butų kainų augimas, tačiau paspartėjo ir palūkanų kritimas

• Vilnius išsiskyrė butų kainų kritimu (Rygoje ir Taline jos augo) – tai lėmė skirtinga paklausa ir pasiūla bei kiek iškreipta statistika

• Atlyginimai Vilniuje kilo lėčiausiai, tačiau augimas turėtų spartėti• Būsto paskolų palūkanos per ketvirtį sumažėjo beveik tiek pat, kiek

EURIBOR


Vilniuje kainų ir atlyginimų santykis - nepalankiausias

• Namų ūkis Vilniuje įperka iki 60,4 (+2,7), Rygoje – iki 76 (+1,1), Taline – iki 90,5 (+5,1) kv. m. ploto butą.

• Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 3 m. ir dvi sav., Rygos gyventojai – 2 m. ir 3 mėn., Talino – 2 m. ir 3 sav.

• Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27%, Rygos gyventojai 22%, Talino – 18% namų ūkio pajamų.• Vilniečiai butų nebeįpirktų arba paskolai dengti tektų daugiau nei 30% namų ūkio pajamų, jei

palūkanos išaugtų iki 4,11% (dabar 3,35%), Rygoje – palūkanos turėtų pakilti iki 6,72% (3,83%), Taline – iki 7,68% (3,2%).

2,817 Lt

1,901 Lt 1,929 Lt

3,813 Lt

2,831 Lt

3,838 Lt

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

Talinas Ry ga Vilnius

Vidutinis atly ginimas

Buto kaina (už kv .m.)

Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis

nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba


Būsto įperkamumas Lietuvos miestuose


Daugiausiai įperkamumas pasikeitė Šiauliuose, Druskininkuose ir Kaune

Aly tus

288.0 Šiauliai

237.0

Panev ėžy s

235.3

Neringa

60.7

Kaunas

177.7Klaipėda

146.5Druskininkai

120.7

Vilnius

109.8Palanga

84.50

50

100

150

200

250

300

350

Šaltiniai: Lietuv os bankas, Statistikos departamentas, Registrų centras, Swedbank.

Būsto įperkamumo indekas Lietuvos miestuose antrąjį 2012 m. ketvirtį

• Šiauliuose įperkamumas augo 26, Druskininkuose – 21; Kaunas – 15 punktų.• Daugiausiai tai lėmė kainų kritimas.


Ačiū už dėmesį!

Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:

WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM

Documents

Lietuva nuosavo busto ar nuomos krastas 2012 09 11