LATVIJOS IR LIETUVOS - LATLIT

PROGRAMOS VADOVAS

3-asis kvietimas

teikti projektų paraiškas

2009-12-09

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną

programa

pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio

bendradarbiavimo tikslą

Oficiali programos vadovo versija yra anglų kalba.

Programos vadovas 3-iajam kvietimui teikti paraiškas

2

TURINYS

1. ĮVADAS........................................................................................................................... 5

2. BENDROJI INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ .................................................................... 6

2.1 TERITORINIS EUROPOS BENDRADARBIAVIMAS ...............................................................................6 2.2 2007–2013 M. LATVIJOS IR LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA ..................................6 2.3 TEISINĖ BAZĖ .....................................................................................................................6 2.4 ES POLITIKA IR PRINCIPAI ......................................................................................................7 2.5 PROGRAMOS VALDYMAS .........................................................................................................9 2.6 PROGRAMOS KALBA ............................................................................................................ 10

3. LATVIJOS IR LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMA ........................ 11

3.1 PROGRAMOS TIKSLAI .......................................................................................................... 11 3.2 PROGRAMOS TERITORIJA ...................................................................................................... 11 3.3 PROGRAMOS PRIORITETAI IR REMIAMA VEIKLA ............................................................................. 12 3.4 PROGRAMOS FINANSAVIMAS .................................................................................................. 14

4. PROJEKTŲ RENGIMAS ................................................................................................... 15

4.1 REIKALAVIMAI PROJEKTAMS .................................................................................................. 15 4.2 PROJEKTO DYDIS ............................................................................................................... 16 4.3 PROJEKTŲ TRUKMĖ ............................................................................................................. 16 4.4 REIKALAVIMAI PARTNERIAMS ................................................................................................. 16

4.4.1 Vadovaujantysis partneris ....................................................................................................... 17 4.4.2 Projekto partneriai ................................................................................................................. 17 4.4.3 Papildomi projekto partneriai ................................................................................................... 17 4.4.4 Partnerystės sutartis ............................................................................................................... 17

4.5 PROJEKTŲ PRODUKTAI IR REZULTATAI ....................................................................................... 18

5. PARAIŠKŲ PATEIKIMO IR PROJEKTŲ ATRANKOS TVARKA ............................................ 21

5.1 PROJEKTO RENGIMAS .......................................................................................................... 21 5.2 PARAIŠKOS PATEIKIMAS ....................................................................................................... 21 5.3 VERTINIMO PROCEDŪRA ....................................................................................................... 23

5.3.1 Formalieji projektų antrankos kriterijai ...................................................................................... 24 5.3.2 Kokybiniai projektų antrankos kriterijai ..................................................................................... 24

5.4 PROJEKTŲ ATRANKA ............................................................................................................ 25

6. SUTARČIŲ SUDARYMAS ................................................................................................ 26

7. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS ......................................................................................... 27

7.1 PROJEKTŲ VADYBA ............................................................................................................. 27 7.1.1 Vadovaujančiojo partnerio principas ......................................................................................... 27 7.1.2 Valdymas ir koordinavimas ...................................................................................................... 28 7.1.3 Sprendimų priėmimas ............................................................................................................. 29 7.1.4 Prieţiūra ir vertinimas ............................................................................................................. 29

7.2 PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PAKEITIMAI ....................................................................................... 29 7.3 INFORMAVIMO IR VIEŠINIMO REIKALAVIMAI ................................................................................ 30

8. FINANSŲ SISTEMA ....................................................................................................... 33

8.1 PROJEKTO PRADŢIOS IR PABAIGOS DATA .................................................................................... 33 8.2 MOKĖJIMAI PROJEKTAMS IR VALIUTOS NAUDOJIMAS ....................................................................... 33 8.3 PROJEKTO PAJAMOS ............................................................................................................ 33 8.4 IŠLAIDŲ PASIDALIJIMAS ....................................................................................................... 34

9. PROJEKTO BIUDŢETAS ................................................................................................. 36

9.1 IŠLAIDŲ TINKAMUMAS FINANSUOTI .......................................................................................... 36 9.2 BENDROSIOS TAISYKLĖS PROGRAMOS BIUDŢETUI ......................................................................... 36

9.2.1 Efektyvus finansų valdymas ..................................................................................................... 36 9.2.2 Subrangos sutartys tarp projekto partnerių ............................................................................... 36


3

9.2.3 Korupcija ir interesų konfliktai ................................................................................................. 36 9.2.4 Dvigubas finansavimas ........................................................................................................... 37 9.2.5 Projekto rezultatų nuosavybė ................................................................................................... 37 9.2.6 Nauda visuomenei .................................................................................................................. 37 9.2.7 Atsiskaitymas uţ išlaidas ......................................................................................................... 37 9.2.8 Reikalavimai banko informacijai ............................................................................................... 38

9.3 BIUDŢETO EILUČIŲ APIBŪDINIMAS ........................................................................................... 38 9.3.1 Personalo išlaidos ................................................................................................................... 39 9.3.2 Tiesioginės ir netiesioginės administracinės išlaidos .................................................................... 39 9.3.3 Išorės paslaugos .................................................................................................................... 40 9.3.4 Kelionės ir apgyvendinimas ..................................................................................................... 41 9.3.5 Įranga ir infrastruktūra ........................................................................................................... 41 9.3.6 Nepiniginis įnašas ................................................................................................................... 42 9.3.7 Projekto rengimo išlaidos ........................................................................................................ 42

9.4 KONKURENCIJA IR VIEŠIEJI PIRKIMAI ........................................................................................ 43 9.5 PRIDĖTINĖS VERTĖS IR KITI MOKESČIAI ..................................................................................... 44 9.6 NETINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PAVYZDŢIAI ............................................................................. 44 9.7 GEOGRAFINIS TINKAMUMAS .................................................................................................. 45

10. PROJEKTO PRIEŢIŪRA, ATSISKAITYMAS IR KONTROLĖ ............................................... 46

10.1 ATSISKAITYMAS ............................................................................................................. 46 10.1.1 Terminai ............................................................................................................................ 46 10.1.2 Paţangos ataskaitų pateikimas ............................................................................................. 46 10.1.3 Baigiamoji paţangos ataskaita .............................................................................................. 48

10.2 JTS ATLIEKAMA PAŢANGOS ATASKAITŲ PRIEŢIŪRA ..................................................................... 48 10.3 IŠLAIDŲ PATVIRTINIMAS (PIRMOJO LYGIO KONTROLĖ) ................................................................. 48 10.4 AUDITAS (ANTROJO LYGIO AUDITAS) ..................................................................................... 50 10.5 KITI GALIMI PATIKRINIMAI ................................................................................................. 51 10.6 PROJEKTO UŢBAIGIMAS ..................................................................................................... 51 10.7 NEATITIKTYS ................................................................................................................. 52 10.8 LĖŠŲ PANAIKINIMO TAISYKLĖ .............................................................................................. 53 10.9 IŠLAIDŲ GRĄŢINIMAS ....................................................................................................... 54

11. KONTAKTAI .................................................................................................................. 55

I PRIEDAS. GAIRĖS PROJEKTO PRODUKTŲ IR REZULTATŲ NUSTATYMUI IR ATASKAITŲ

RENGIMUI ............................................................................................................................ 56


4

Santrumpos:

ERPF Europos regioninės plėtros fondas

ES Europos Sąjunga

PLK Pirmojo lygio kontrolierius

JSVK Jungtinis stebėsenos ir valdymo komitetas

JTS Jungtinis techninis sekretoriatas

VP Vadovaujantysis partneris

VI Vadovaujančioji institucija

PP Projekto partneris


5

1. ĮVADAS

Programos vadove aprašytos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos (toliau tekste –

programa) nuostatos. Pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinama

programa buvo patvirtinta 2007 m. gruodţio 17 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K (2007) 6295.

Programos vadovo tikslas yra pateikti potencialiems pareiškėjams ir projekto partneriams (PP) projektų

planavimo ir vadybos taisykles – pradedant paraiškos rengimu ir baigiant projekto įgyvendinimu,

prieţiūra, atsiskaitymu ir uţbaigimu.

Šis programos vadovas gali būti atnaujintas įvykus pasikeitimams programoje. Juo rekomenduojama

naudotis ir anksčiau patvirtintiems projektams. Naujausią dokumento versiją galima rasite programos

svetainėje www.latlit.eu.

Programos vadovas yra pareiškėjo komplekto dalis, kurį be minėtojo dokumento sudaro:

susiję Europos Sąjungos (ES) teisės aktai;

programos dokumentas;

paraiškos forma ir partnerių deklaracijos;

paramos sutartis;

partnerių sutarties šablonas;

nacionalinės išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės ir kiti teisės aktai.

Naujausias šių dokumentų versijas rasite Programos interneto svetainėje: www.latlit.eu

Potencialiems pareiškėjams rekomenduojame atidţiai išnagrinėti minėtus dokumentus, nes juose

išsamiai aprašomi programos tikslai, prioritetai ir priemonės, projektų atrankos kriterijai ir įgyvendinimo

taisyklės. Šio programos vadovo tekstas yra pagrindinės gairės pareiškėjams, projektų įgyvendintojams

ir pirmojo lygio kontrolieriams (PLK).1

Atsiţvelgiant į 1-ojo ir 2-ojo kvietimų teikti projektų paraiškas rezultatus ir nevienodą programos

rodiklių išpildymą tarp paramos priemonių, 3-iasis kvietimas teikti projektų paraiškas yra tikslinis, juo

siekiama uţpildyti trūkstamus programos rodiklius. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paraiškos pagal II

prioriteto 2 paramos priemonę (didinti pasienio regionų patrauklumą) nėra priimamos per 3-ąjį kvietimą

teikti projektų paraiškas. Išsamią informaciją rasite šio programos vadovo 3.3. skyriuje.

Šią programos vadovo versiją patvirtino Jungtinis stebėsenos ir valdymo komitetas

2009 m. gruodţio 9 d.

1 Atkreipkite dėmesį, kad Programos vadove pateikta informacija yra paremta Programos dokumentu bei atitinkamais Bendrijos ir

nacionaliniais teisės aktais. Jeigu yra prieštaravimų tarp šiame vadove pateiktos informacijos ir Programos dokumento arba nacionalinių arba Bendrijos teisės aktų, pirmenybė teikiama pastariesiems.

http://www.latlit.eu/


6

2. BENDROJI INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ

2.1 Teritorinis Europos bendradarbiavimas Teritorinio Europos bendradarbiavimo tikslas atsirado iš Bendrijos iniciatyvos INTERREG. Jis

finansuojamas iš ERPF lėšų, kurios skiriamos trims pagrindinėms sritims:

vystyti ekonominę ir socialinę veiklą per sieną;

kurti ir plėsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarp jų dvišalį jūrų regionų bendradarbiavimą;

didinti regioninės politikos veiksmingumą, skatinant regionus bendradarbiauti, o regionines ir vietos valdţios institucijas – kurti tinklus bei dalytis patirtimi.

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą Latvija ir Lietuva dalyvaus šiose bendradarbiavimo

programose:

2007–2013 m. Baltijos jūros regiono programa;

INTERREG IVC programa;

Centrinės Baltijos INTERREG IVA programa (Latvija);

Estijos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną programa (Latvija);

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa (Lietuva);

Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa (Lietuva);

Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą (Lietuva).

Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą (Latvija, Lietuva);

Estijos, Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentą (Latvija).

2.2 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Latvija ir Lietuva intensyviai bendradarbiavo įgyvendindamos Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos

INTERREG IIIA prioritetą pagal Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programą. Latvijos ir

Lietuvos programoje, kuri įgyvendinama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, bus

siekiama efektyvesnio bendradarbiavimo, skatinant tolimesnę programos teritorijos socialinę ir

ekonominę plėtrą.

Programos vizija yra darnus ir dinamiškas Europos regionas Pietų–Šiaurės ir Rytų–Vakarų transporto,

prekybos ir turizmo maršrutų sankryţoje. Jis pasiţymi švaria aplinka, kurioje išsaugota įvairovė, savitu

kultūriniu ir istoriniu identitetu, išsilavinusiais gerai gyvenančiais gyventojais, gebančiais priimti

globalius ekonominius ir gamtos iššūkius, pritraukti investicijas ir naudoti inovacijas gerbūviui kurti.

2.3 Teisinė bazė Projektams taikomos keturių lygių taisyklės ir reikalavimai:

Europos Sąjungos teisės aktai:

ERPF reglamentas – 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

1083/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1873/1999.

Šiame reglamente numatyti reikalavimai Europos regioninės plėtros fondo finansuojamai veiklai, tarp jų

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų įgyvendinimui.

Bendrasis reglamentas – 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo

nustatomos bendrosios nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir

Sanglaudos fondo bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999. Šiuo reglamentu

reglamentuojamos bendrosios taisyklės ir reikalavimai visoms struktūrinių fondų programoms.


7

Tarybos reglamentas (2008 m. gruodţio 18 d. (EB) Nr. 1341/2008), kuriame išdėstytos Bendrojo

reglamento Nr. 1083/2006 pataisos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo

projektų, gaunančių pajamas.

Tarybos reglamentas (2008 m. balandţio 9 d. (EB) Nr. 284/2009), kuriame išdėstytos Bendrojo

reglamento Nr. 1083/2006 pataisos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir

Sanglaudos fondo finansų valdymo.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (2009 m. geguţės 6 d. (EB) Nr. 397/2006), kuriame

išdėstytos Bendrojo reglamento Nr. 1083/2006 pataisos dėl Europos regioninės plėtros fondo išlaidų

energijos efektyvumui ir investicijų į atsinaujinančią energetiką gyvenamuosiuose būstuose.

Įgyvendinimo reglamentas – 2006 m. gruodţio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006,

kuriuo nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, dėl Europos regioninės plėtros fondo,

Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)

Nr. 1083/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisyklės. Šiame reglamente

išdėstytos išsamios Programos įgyvendinimo taisyklės.

Komisijos reglamentas (2009 rugsėjo 1 d. (EB) Nr. 846/2009), kuriame išdėstytos Bendrojo reglamento

Nr. 1828/2006 ir Reglamento Nr. 1083/2006 pataisos dėl pajamas gaunančių projektų.

Tarybos reglamentas (2002 m. birţelio 25 d. (EB) Nr. 1605/2002) dėl finansų valdymo Europos

Bendrijoje, 7 dalis, 27 skyrius, V ir VI dalys.

Komisijos reglamentas (2006 m. birţelio 15 d. (EB) Nr. 1998/2006) dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių

taikymo esant de-minimis atvejui.

Europos Sąjungos Baltijos jūros regionio strategija, EU politika ir principai, ypač darni plėtra,

aplinkos apsauga, lygios galimybės, partnerystė, papildomumas, laisva konkurencija, valstybės pagalba

ir viešieji pirkimai.

Programos dokumentas;

Programos vadovas, paraiškos forma, paramos sutartis, Pirmojo lygio kontrolės gairės ir kiti Programos dokumentai.

Nacionaliniai teisės aktai ir nacionalinės išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės.

Visais atvejais vadovaujantieji partneriai (VP) ir projekto partneriai (PP) be ES ir programos lygio teisės

aktų, turi laikytis ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Atkreipkite dėmesį, kad nacionaliniai teisės

aktai taikomi ir tais atvejais, kai jie yra grieţtesni nei ES teisės aktai arba Programos taisyklės.

Valstybės narės patvirtino 2007–2013 m. struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu nacionalines

tinkamumo taisykles, kurios taikomos ir Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programai:

Latvijos Respublikos ministrų kabineto taisyklės (2009 m. sausio 27 d. Nr. 89) „Europos

Sąjungos struktūrinių fondų 3-ojo tikslo Europos teritorinio bendradarbiavimo programų taisyklės

dėl tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų Latvijos partneriams bei pirmo lygio kontrolės

sistemos uţtikrinimas“.

Išlaidų, patiriamų įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės.

Abu dokumentai skelbiami programos interneto svetainėje: http://www.latlit.eu/eng/how_to_implement/1st_level_control Latvijos ir Lietuvos PLK skyriuje.

2.4 ES politika ir principai Visi programos finansuojami projektai turi laikytis horizontaliosios politikos – tvarios plėtros, lygių

galimybių, partnerystės, papildomumo ir laisvos konkurencijos – principų.

Darni plėtra

Darni plėtra – tai siekis neapriboti būsimųjų kartų teisės keisti plėtros būdą, t.y. saugoti sunkiai

atsinaujinančius arba neatsinaujinančius išteklius, palaikyti elementarias gamtines sąlygas gyvenimui.

Darni plėtra apima ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominius, socialinius bei kultūrinius aspektus.

Tačiau aplinkosauga išlieka svarbiausias darnios plėtros aspektas. Paraiškos formoje prašoma nurodyti,

ar planuojama projekto veikla gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos aplinkai vietos ir regiono

lygiu. Jeigu planuojamas projektas gali turėti didelės neigiamos įtakos aplinkai, reikia atlikti poveikio

aplinkai įvertinimą pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Jeigu projektu gali būti daromas

http://www.latlit.eu/eng/how_to_implement/1st_level_control


8

neigiamas poveikis aplinkai, pareiškėjas turi paaiškinti, kaip jis uţkirs kelią tam arba bent jau

sušvelnins. Jeigu įmanoma, skelbiant viešuosius pirkimus į technines specifikacijas turi būti įtraukiamos

nuostatos dėl gamtai nekenksmingų produktų.

Lygios galimybės

Šiuo horizontaliosios politikos principu siekiama uţtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes, uţkirsti kelią

bet kokiai diskriminacijai, pvz., dėl lyties, rasės, tautybės, amţiaus ar negalios, religijos ir tikėjimo.

EU viešųjų pirkimų teisės aktuose yra reglamentuotas prieinamumas neįgaliems asmenims. Pagal juos

rengiant technines specifikacijas viešųjų pirkimų dokumentacijoje, (t.y. skelbime, sutartyje,

papildomuose dokumentuose) turi būti atsiţvelgiama į prieinamumo kriterijus neįgaliesiems, taip pat

kitoms specifinėms visuomenės grupėms.

Jeigu projektai numato vykdyti veiklą (tiek projekto valdymo, tiek kitų veiklos paketų), kuria

skatinamos lygios galimybės (pvz., vyrai ir moterys vienodai atstovaujami priimant projekto

sprendimus, vienodas moterų ir vyrų skaičius projekto tikslinėse grupėse) tai reikia aprašyti, pateikti

rezultatus.

Partnerystė

Projektai turi laikytis partnerystės principo, uţtikrindami, kad būtų įtraukti visų atitinkamų lygių

administracijos atstovai, atitinkamų tipų organizacijos. Tai gali būti, pavyzdţiui, regiono ir vietos lygio

institucijos arba atitinkamai valstybinės institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai (pvz., maţos ir

vidutinės verslo įmonės) ir pilietinė visuomenė (pvz., nevyriausybinės organizacijos).

Papildomumas

Papildomumo principas reiškia, kad ES finansavimas neturėtų pakeisti viešojo arba atitinkamo valstybės

narės panašių šaltinių finansavimo. Be to, projektai turi kurti pridėtinę vertę, t.y. daryti tai, ko nebūtų

galima padaryti be programos įsikišimo. Projekto veikloje dalyvaujančios organizacijos negali naudoti programos paramos įstatymais numatytų uţduočių vykdymui finansuoti.

Valstybės pagalba

Valstybės pagalbos taisyklės yra nustatytos šiais ES teisės aktais:

EB sutartimi;

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 54 straipsniu;

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai;

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai;

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių

taikymo kai kurioms horizontalioms valstybės pagalbos rūšims;

Bendrasis bendros išimties reglamentas – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, apimantis

kelis atskirus ankstesnius bendrosios išimties reglamentus pvz., mokymų, maţų ir vidutinių įmonių ir aplinkosaugos.

Aktualias valstybės pagalbos reglamentų versijas rasite:

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/overview/index_en.cfm

Valstybės pagalba apibrėţiama kaip bet kokio pobūdţio parama, kurią skiria valstybė narė arba per

nacionalinius išteklius, iškreipianti konkurenciją ir sudaranti palankesnius įsipareigojimus ar produktų

gamybos sąlygas, tiek kiek tai daro įtaką valstybių narių bendros rinkos nesuderinamumui.

Įmone laikoma bet kuri organizacija, uţsiimanti verslu, nepriklausomai nuo jos juridinio statuso arba

finansavimo būdo. Taigi paraiškovai turi atkreipti dėmesį, kad valstybės pagalba gali būti aktuali net ir

tada kai nevyriausybinė organizacija dalyvauja projekte ir konkuruoja su pelno siekiančiomis

organizacijomis. Valstybės pagalba priklauso ne nuo organizacijos teisinės formos, o nuo veiklų santykio

su rinka.

Veikla yra laikoma valstybės pagalba, jeigu atitinka ţemiau nurodytus kriterijus:

Valstybės lėšos: pagalbą skiria valstybė narė arba per šalies resursus;

Ekonominis pranašumas: perduoti resursus arba atleisti nuo mokesčių, kuriuos paprastai įmonė turi sumokėti;

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/overview/index_en.cfm


9

Selektyvumas: pirmenybės teikimas tam tikrai įmonei arba tam tikroms prekių grupėms; arba pasirenkama specifinė projekto rezultatų naudotojų/tikslinės auditorijos grupė;

Įtaka prekybai ir konkurencijai (iškraipoma konkurencija arba galimybė ją iškraipyti) tarp

valstybių narių: jeigu paramos gavėjas uţsiima ekonomine veikla ir veikia rinkoje, kurioje

vyksta prekyba tarp valstybių narių.

Komisija apibrėţė valstybės paramos lygį, pagal kurį valstybės paramos taisyklės nėra taikomos – de

minimis pagalba aprašoma Komisijos reglamento (2006 m. gruodţio 15 d., (EB) Nr. 1998/2006) 3

skyriuje dėl de minimis Sutarties 87 ir 88 skyrių taikymo.

Atkreipkite dėmesį, kad veiklos, kurios gali patekti po valstybės paramos apibrėţimu pagal ES

reglamentus ir Latvijos ir Lietuvos nacionalinius teisės aktus, yra neremiamos programos. Veiklos,

patenkančios į de minimis apibrėţimą pagal reglamentą, galimos tik VP ir PP iš Latvijos. De minimis

pagalbos bus skiriama ir kontroliuojama pagal Latvijos Respublikoje galiojančius teisės aktus. VP ir PP iš

Lietuvos veiklos patenkančios į valstybės pagalbos apibrėţimą (įskaitant de minimis ir lengvatas) yra

netinkamos finansuoti.

ES Baltijos jūros regiono strategija

Programos finansuojami projektai turi prisidėti prie ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo.

Strategiją 2009 m. spalio 26 d. Patvirtino Europos Taryba. Joje akcentuojamos keturios sritys:aplinka,

ekonomika, pasiekiamumas ir saugumas. Strategija skelbiama programos interneto svetainėje

www.latlit.eu.

2.5 Programos valdymas Programos valdymo struktūrą sudaro šie organai:

Jungtinis stebėsenos ir valdymo komitetas (JSVK) yra atsakingas uţ programos įgyvendinimo

efektyvumą ir kokybę, atlikdamas projektų finansavimui atranką, kontroliuodamas jų įgyvendinimą,

atlikdamas esminius programos įgyvendinimo procedūros pakeitimus, kontroliuodamas įgyvendinimą ir

teikdamas programos dokumento pataisas. JSVK nariai yra nacionalinio, regioninio arba vietos lygio

institucijų atstovai, ekonominiai, socialiniai partneriai iš Latvijos ir Lietuvos.

Nacionaliniai pakomitečiai – Latvijoje ir Lietuvoje įkurti nacionaliniai pakomitečiai padeda JPVK.

Nacionaliniai pakomitečiai uţtikrina platesnį regioninių, vietos valdţios institucijų, ekonominių ir

socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą įgyvendinant programą iš anksto

aptardami šalies poziciją prieš JSVK susirinkimus.

Nacionalinės institucijos yra atsakingos uţ programos vystymą, atitinkamos politikos kūrimą ir

programos prieţiūrą valstybių narių vardu. Šias funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų

ministerija ir Latvijos Respublikos Regioninės plėtros ir savivaldybių reikalų ministerija.

Vadovaujančioji institucija (VI) yra atsakinga uţ programos efektyvų, teisingą valdymą ir

įgyvendinimą. VI funkcijas vykdo Latvijos Respublikos Regionų plėtros ir savivaldybių reikalų

ministerijos Paramos priemonių skyriaus Bendradarbiavimo per sieną programos valdymo padalinys. VI

pasirašo paramos sutartis ir uţtikrina, kad tvirtinančioji institucija gautų visą reikalingą informaciją apie

procedūras ir atliktus išlaidų patikrinimus patvirtinimo tikslais.

Tvirtinančioji institucija yra atsakinga uţ mokėjimo prašymų ERPF lėšoms gauti parengimą ir

pateikimą Europos Komisijai, mokėjimų gavimą ir paramos išmokėjimą projektams. Tvirtinančiosios

institucijos funkcijas vykdo Latvijos Respublikos Regioninės plėtros ir savivaldybių reikalų ministerijos

Finansų skyriaus Bendradarbiavimo per sieną programos finansavimo padalinys.

Audito institucija atliekia auditą siekdama patikrinti, ar efektyviai veikia programos valdymo ir

kontrolės sistema, taip pat atlieka atsitiktine tvarka pasirinktų projektų auditą. Audito institucijos

funkcijas vykdo Latvijos Respublikos Regioninės plėtros ir savivaldybių reikalų ministerijos Audito

skyriaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų audito padalinys.

VI, Tvirtinančiosios institucijos ir Audito institucijos, esančių vienoje struktūroje, funkcijų atskyrimą

uţtikrina Latvijos Respublikos Regioninės plėtros ir savivaldybių reikalų ministerija.

Auditorių grupė – padeda Audito institucijai ir vykdo su Audito institucija susijusias uţduotis, su

valdymu ir koordinavimu susijusias funkcijas. Auditorių grupę sudaro Audito institucijos ir Lietuvos

Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus audito tarnybos atstovai.

Jungtinis techninis sekretoriatas (JTS) – tai įstaiga, į kurią potencialūs paramos gavėjai ir

patvirtinti/vykdomi projektai gali kreiptis informacijos. JTS padeda įvykdyti VI, Tvirtinančiajai, Audito


10

institucijoms ir JSVK jų funkcijas kaip tai numatyta valstybių narių ir atitinkamos įstaigos sutartyje.

Programos JTS yra įsikūręs Latvijos Valstybinėje regioninės plėtros agentūroje, Rygoje. JTS veikia ir

kaip keliaujantis informacinis biuras, kurio renginių grafiką galite rasti programos internetinėje

svetainėje.

Šioje diagramoje parodyta Programos įgyvendinimo struktūra:

2.6 Programos kalba

Oficiali programos kalba, t.y. programos dokumento, susijusios oficialios korespondencijos, teisinių,

paraiškos ir atsiskaitymo dokumentų, yra anglų. Paraiškos forma turi būti pateikta anglų kalba, bet

priedai (pvz., techninė dokumentacija, galimybių studija ir pan.) – latvių arba lietuvių kalbomis su

trumpa santrauka anglų kalba. Paţangos ataskaitos taip pat turi būti pateiktos anglų kalba, išskyrus

papildomus dokumentus, pvz.: dalyvių sąrašą, darbotvarkę, studiją ir pan.

Jungtinis stebėsenos ir

valdymo komitetas

Pirmojo lygio kontrolieriai

Jungtinis techninis sekretoriatas

(JTS)

Audito institucija

Vadovaujančioji institucija

Tvirtinančioji institucija

Valstybės narės

atstovai

Sutartis

Partnerystės sutartis

pagalba

pagalba

pagalba

pagalba

Paramos sutartis

mokėjimai

Europos Komisija (EB)

atstovas

mokėjimai

tikrinimas

Vadovaujantysis partneris

partneris partneris

partneris

Paţangos ataskaitos

Auditorių grupė

atstovai


11

3. LATVIJOS IR LIETUVOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ

PROGRAMA

3.1 Programos tikslai Programa siekia prisidėti prie darnios socialinės ir ekonominės pasienio regiono plėtros ir taip didinti jo

konkurencinį pranašumą, siekti, kad regionas taptų patrauklus gyventi ir lankytis.

Specifiniai programos tikslai:

stiprinti pasienio regiono ekonominę ir socialinę bazę, didinti konkurencingumą kuriant trūkstamą regioninę infrastruktūrą ir skatinant regioninę plėtrą;

sukurti palankias gyvenimo sąlygas, stiprinti pasienio regiono bendruomenes gerinant viešųjų

paslaugų kokybę ir prieinamumą, efektyviai valdant gamtos išteklius, suteikiant galimybes ţmogiškųjų išteklių lavinimui tolimesnei plėtrai uţtikrinti.

3.2 Programos teritorija Programos teritorija apima šiuos NUTS III regionus:

Latvija: Kurţemės, Ţiemgalos ir Latgalos;

Lietuva: Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėţio, Utenos ir Kauno apskritis (kaip gretimą regioną).

Programos teritorija parodyta šiame ţemėlapyje.

Kauno apskritis dalyvauja programoje kaip gretutinis regionas. Tai reiškia, kad projekto partneriams iš

šios apskrities bus skirta ne daugiau kaip 20 proc. programos finansavimo.

Pagrįstais atvejais programos teritorijos naudai iki 10 proc. programos biudţeto gali būti panaudota uţ

programos ir Europos Bendrijos teritorijos ribų.


12

3.3 Programos prioritetai ir remiama veikla Programa remia projektus, skirtus pasienio problemoms spręsti, regioninei plėtrai skatinti, kai tam

reikalingas abiejų valstybių įsikišimas. Taigi programa skatina bendradarbiauti srityse, kurios pagal

nacionalinius dalyvaujančių šalių įstatymus ir norminius aktus priskiriamos regionų ir vietos institucijų

kompetencijai.

Programa neremia projektų, kuriuos galima įgyvendinti atskirai abipus sienos. Kadangi projektai bus

tarptautiniai, todėl siūloma veikla taip pat turės atitikti Latvijos ir Lietuvos tarpvyriausybinio

bendradarbiavimo sutarčių sąlygas.

Šiame programavimo periode bendradarbiavimas per sieną neturėtų apsiriboti vienkartiniais patirties

mainais ir renginiais, bet siekiama darnaus bendradarbiavimo – uţtikrinama partnerystė abipus sienos

planuojant ir įgyvendinant projektą, siekiant konkrečių ir abipus sienos reikalingų rezultatų.

Tikimasi, kad bendradarbiavimas programoje leis pagerinti komunikaciją ir susisiekimą pasienio regione

kaip ir gyventojų mobilumą. Savivaldos, mokslo, socialinių institucijų bendradarbiavimas yra būtinas

norint pagerinti vietiniams gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.

Programoje yra du prioritetai, o kiekvienoje iš jų keletas paramos priemonių.

Programos prioritetai buvo nustatyti remiantis Lisabonos ir Getenburgo strategijomis. Tai ekonominis

pakilimas ir uţimtumas investuojant į mokslą, tyrimus, remiant maţą ir vidutinį verslą, didinant

dirbančių asmenų skaičių, bendra ES energetikos politika; ir darni plėtra įveikiant klimato kaitą,

plėtojant darnų transportą, išvengiant grėsmių sveikatai, gamtos išteklių valdymas, maţinant socialinį

skurdą, įveikiant su gyventoju senėjimu susijusius išsūkius.

I prioritetas: Socialinė ir ekonominė regiono plėtra bei konkurencingumo skatinimas Pirmas prioritetas yra suskirstytas į dvi paramos priemones.

Pirmoji paramos priemonė: verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtra.

Pagal šią priemonę remiama veikla, kuria skatinamas išnaudoti potencialą geresnei mokslinių tyrimų ir

naujovių sąveikai abipus sienos, verslo paramos struktūrų plėtrai, bendrai rinkodarai, bendrai švietimo

infrastruktūrai gerinti. Šia veikla turėtų būtų didinama darbo jėgos pasiūla ir našumas, regionininis

mobilumas, švietimo ir mokymų sistemos atitikimas darbo rinkos poreikiams, skatinama mokymosi visą

gyvenimą veikla. Kontaktų uţmezgimas, keitimasis patirtimi, bendrų plėtros strategijų rengimas,

situacijos analizė yra svarbios priemonės didinant konkurencingumą ir skatinant ekonominę regiono

plėtrą. Svarbu nepamiršti, kad galima verslo plėtra kelia tam tikrą grėsmę aplinkai, todėl reikėtų numatyti tinkamas priemones galimoms aplinkos problemoms spręsti.

Projektuose, pateiktuose pagal šią paramos priemonę, turi būti numatyta maţiausiai viena iš ţemiau išvardintų veiklų:

verslo aplinkos gerinimas;

verslo paramos institucijų įkūrimas (vnt.);

nauji verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimo tinklai;

bendros strategijos ir planai verslo infrastruktūros ir paslaugų plėtrai;

tyrimų ir technologijų programos;

profesinių mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas.

Antroji paramos priemonė: susisiekimas pasienio regionuose ir jų pasiekiamumas iš išorės.

Pagal šią priemonę parama teikiama naujiems transporto ir logistikos sprendimams, inovacinėms

informacijos ir komunikacijų technologijoms transporto srityje susisiekimui tarp skirtingų regionų,

miesto bei kaimo gyvenviečių atnaujinti ir pagerinti.

Projektuose, pateiktuose pagal šią paramos priemonę, turi būti numatyta maţiausiai viena iš ţemiau

išvardintų veiklų:

pasienio kelių infrastruktūros gerinimo strategija;

miesto / kaimo teritorijų planavimo strategijos;

pasienio regionų transporto sistemos tyrimai;


13

perveţimų per sieną koncepcijos;

nauji autobusų maršrutai pasienyje;

uostų komunikacijų sistemos gerinimas;

bendri pasienio regionų interneto puslapiai.

II prioritetas. Patraukli gyvenamoji aplinka ir darni bendruomenė

II prioritetas yra suskirstytas į tris paramos priemones.

Pirmoji paramos priemonė: bendras viešųjų paslaugų ir gamtinių išteklių valdymas

Pagal šią priemonę teikiama parama bendram pasienio regiono aplinkosaugos problemų sprendimui,

integruotam pakrančių zonų bei saugomų teritorijų ir gamtinių rezervatų valdymui, sąmoningumo

aplinkosaugos srityje ugdymui, bendradarbiavimui per sieną aplinkos prieţiūros srityje (pvz., įspėjimo

sistemų kūrimui, bendriems veiksmams įvykus nelaimei, potvynių prevencijai ir miško gaisrų

gesinimui). Atsiţvelgiant į tai, kad programos teritorijoje yra bendrovė „Maţeikių nafta“ ir Ignalinos

atominė elektrinė būtina numatyti, kaip skubios pagalbos tarnybos bendrai reaguotų į galimą pramoninę

avariją.

Viešosios paslaugos (pvz., energijos ir vandens tiekimas) turi būti teikiamos tuo pačiu arba panašiu

lygiu abejose sienos pusėse, todėl pagal šią paramos priemonę bus remiamos investicijos jų kūrimui.

Svarbu nustatyti būdus, kaip geriausia spręsti problemas ir pagerinti konkrečių tikslinių grupių socialinę

situaciją probleminėse srityse. Ne maţiau svarbus yra modernių metodų ir sukauptos patirties taikymas

teikiant socialinės prieţiūros paslaugas siekiant sumaţinti krūvį visuomenės socialinių paslaugų

sektoriui.

Savivaldybių vandens ir nuotekų bei kietųjų atliekų apdorojimo infrastruktūros problemos bus

sprendţiamos iš nacionalinės paramos, todėl parama iš programos nebus skiriama. Tačiau pasienio

teritorijoje gali būti remiami patirties mainai šioje srityje, bandymai ieškoti veiksmingesnių šių paslaugų

teikimo būdų.



bendros socialinės ir transporto paslaugos;

bendros gelbėjimo komandos (išskyrus gaisrininkų brigadas);

bendrų veiksmų aplinkosaugos srityje koncepcijos;

bendra veikla gamtosaugos srityje;

įspėjimo dėl gamtinių ir technologinių pavojų sistema;

parama vietinės energijos gamybai, atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimui;

aplinką saugoti skatinančios kampanijos;

saugomų teritorijų apsauga;

veiksmai bendram atliekų tvarkymui gerinti.

Antroji paramos priemonė: pasienio regiono patrauklumas

Pagal šią paramos priemonę paraiškos 2-ajame kvietime nepriimamos.

Trečioji paramos priemonė: darnių bendruomenių kūrimas (maţų projektų priemonė)



pasienio regiono valdţios institucijų bendradarbiavimas;

bendri socialiniai projektai;

bendri jaunimo projektai.


14

3.4 Programos finansavimas

Programą bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir projekto partneriai. 2007–

2015 m. projektams skirta 60 082 466 eurų ERPF lėšų. ERPF lėšos dviems prioritetams yra paskirstytos

taip:

I prioritetas – 31 958 759 eurai;

II prioritetas – 28 123 707 eurai.

Apie 25 milijonai eurų ERPF fondo lėšų yra likę iš dalies finansuoti projektus: ~19,6 milijonų eurų

I prioriteto projektams ir ~5,4 milijonų eurų II prioriteto projektams.

Programos bendrasis finansavimas neviršija 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tai

reiškia, kad projekto partnerių dalis turi būti ne maţesnė kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto

išlaidų.


15

4. PROJEKTŲ RENGIMAS

4.1 Reikalavimai projektams

Programa skirs paramą veikloms, kurios skatina darnią ekonominę ir socialinę regiono plėtrą ir taip

didina jo patrauklumą gyventi ir lankytis. Rengiant ir įgyvendinant projektus reikia laikytis šių

reikalavimų:

Bendradarbiavimas per sieną

Projekto paraiškoje turi atsispindėti, kad programos teikiama parama atiteks visiems projekto

partneriams abipus sienos, kad bendradarbiavimu per sieną, ţinių ir patirties, paslaugų ir produktų

mainais bus sukurta pridėtinė vertė. Todėl projekto išeities taškas turi būti bendra partnerių

problema arba strateginis klausimas, kurį partneriai stengsis abu kartu bendradarbiaudami spręsti.

Projekto partneriai paraiškos formoje turi parodyti, kuo bendradarbiavimo per sieną būdas yra

tinkamesnis spręsti problemą/klausimą palyginti su kitais būdais, taip pat įrodyti, kad projektas darys

teigiamą poveikį pasienio regionams.

Svarbu, kad ne tik projekto bendradarbiavimo veikla, bet ir investicijos pasireikštų aiškiu

poveikiu abipus sienos. Tai galima pasiekti didele geografine apimtimi, funkciniais ryšiais tarp įvairių

regionų, vykdant investicijas, turinčias tiesioginį poveikį pasieniui, pvz. imantis bendrų veiksmų pasienio

pelkei apsaugoti, steigiant pasienio verslo centrą, kuriant maţų uostų sistemą palei jūros krantą, taikant

IKT sprendimus atokiose teritorijose, sudarant bendrus turizmo maršrutus, gamtos takus, atliekant

veiksmus uţterštumui pasienio regione sumaţinti ir t.t. Investicijos projekte turi buti integrali

bendradarbiavimo tarp partnerių dalis.

Jeigu investicijos projekte bus numatytos kaip atskiros vietinio pobūdţio veiklos, kuriose nebus

bendradarbiavimo arba jis bus silpnai išreikštas, jeigu tai bus kelios tik tematika susietos investicijos,

po kurių įvykdymo bus keičiamasi patirtimi, bet nebus numatyto bendro įgyvendinimo ir naudojimo, tai

tokios investicijos atliekant projekto vertinimą bus pripaţintos kaip nedarančios pakankamo poveikio

pasienio regionui.

Pagrindiniai bendradarbiavimo principai:

Bendras rengimas – projektas turi būti rengiamas kartu siekiant įtraukti partnerių idėjas ir

sustiprinti jų motyvaciją aktyviai dalyvauti projekto įgyvendinime.

Bendras įgyvendinimas – projektuose veikla turi būti įgyvendinama kartu, o ne atskirai kiekvieno partnerio abipus sienos;

Bendras personalas – projekto koordinavimo komandoje turi dalyvauti visų partnerių atstovai.

Projekte turi būti paskirtas projekto koordinatorius ir finansininkas, kuriuos paprastai samdo vadovaujantysis partneris;

Bendras finansavimas – turi būti sudarytas bendras projekto biudţetas ir visi projekto partneriai

finansiškai prisidėti prie projekto vykdymo.

Darni plėtra

Projektai turi būti orientuoti į atnaujintas Lisabonos ir Gotenburgo strategijas, kuriomis skatinamas

ekonomikos augimas, konkurencingumas ir uţimtumas, gerinama gyvenimo kokybė bei aplinkosauga

programos teritorijoje. Programos iš dalies finansuojami projektai turi prisidėti prie ES Baltijos jūros

regiono strategijos įgyvendinimo.

Pridėtinė vertė

Paraiškoje turi atsispindėti naujas poţiūris – kitaip tariant projekte siūlomas tam tikros teritorijos

problemos/klausimo sprendimas turi skirtis nuo jau esamų.

Kompetencijos kėlimas

Paraiškoje turi atsispindėti, kaip įgyvendinant projektą jo dalyviai kels kompetenciją siekdami darnios

regiono plėtros.

Tęstinumas

Projektu turėtų būti sukuriami rezultatai ir struktūros, kurie veiktų, būtų aktualūs bei naudingi ir

pasibaigus projektui. Taigi programos lėšomis turėtų būti kuriami produktai, turintys ilgalaikį poveikį.


16

4.2 Projekto dydis Maksimalus paramos dydis priklauso nuo to, kuriam prioritetui ir paramos priemonei projektas yra

pateikiamas. Ţemiau pateiktoje lentelėje nurodyta didţiausia ir maţiausia ERPF dalinio finansavimo

suma, į kurią gali pretenduoti projektas:

Minimali ERPF parama, EUR Maksimali ERPF parama, EUR

I prioritetas, 1 priemonė

I prioritetas, 2 priemonė

II prioritetas, 1 priemonė

20 000 1 000 000 (investicijų projektui

350 000 kitiems projektams

200 000 (nevyriausybinės

organizacijos)

II prioritetas, 3 priemonė 20 000 200 000

Taigi potencialūs projekto pareiškėjai gali pretenduoti į ERPF dalinį finansavimą:

ne maţesnį kaip 20 000 eurų;

ne didesnį kaip 1 000 000 eurų investiciniam projektui (investiciniu laikomas toks projektas,

kurio šeštoji biudţeto eilutė sudaro daugiau kaip pusę viso tinkamo finansuoti projekto biudţeto);

ne didesnį kaip 350 000 eurų neinvesticiniam projektui;

ne didesnį kaip 200 000 eurų, jeigu:

vadovaujantysis partneris yra nevyriausybinė organizacija, neatitinkanti organizacijos, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė, reikalavimų,

paraiška pateikiama II prioriteto, 3 paramos priemonei.

Jeigu projektai pateikia paraišką, kurioje prašoma parama yra 20 000–50 000 eurų,

nerekomenduojama planuoti investicijų.

4.3 Projektų trukmė

Jeigu ERPF parama neviršija 200 000 eurų, projektas gali tęstis ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Jeigu ERPF

parama viršija 200 000 eurų, projektas gali tęstis ne ilgiau 30 mėnesių.

4.4 Reikalavimai partneriams

Projekte turi dalyvauti bent po vieną partnerį iš Lietuvos ir Latvijos. Partneris turi būti registruotas arba

turėti nuolatinę buveinę ir aktyviai veikti programos teritorijoje.

Išimties tvarka Latvijos ir Lietuvos valstybės finansuojamos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos,

kurios yra registruotos ne programos teritorijoje, neturi nuolatinės buveinės programos

teritorijoje/aktyviai neveikia programos teritorijoje, gali būti projektų vadovaujančiaisiais partneriais ir

partneriais, jeigu jų kompetencijos arba ţinių trūksta programos teritorijoje. Jeigu projekte dalyvauja

partneris ne iš programos teritorijos, visa veiklos nauda turi likti programos teritorijoje. Taigi ne

programos teritorijoje esančių projekto partnerio (-ių) išlaidos gali būti pripaţintos tinkamomis

finansuoti, jeigu be šio partnerio (-ių) sunku arba neįmanoma pasiekti projekto tikslų.

Visi projekto partneriai turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo finansiškai. Tai patvirtinama partnerio

deklaracijomis (skirtingi šablonai vadovaujančiajam partneriui ir projekto partneriui), kurios pateikiamos

kartu su paraiškos forma.

Projekte dalyvaujančių partnerių skaičius nenulemia projekto partnerystės kokybės. Svarbesnė yra

projekto partnerių kompetencija ir įgaliojimai, reikalingi planuojamai veiklai įgyvendinti. Be to, projekto

tematika taip pat lemia, kokių sričių, kokio tipo organizacijos turėtų dalyvauti projekte.

Taigi projekto partnerystė turėtų būti sudaroma atsiţvelgiant į šiuos kriterijus:


17

Tinkamą pasienio regiono atstovavimą;

Patirtį srityje, kurioje vykdomas projektas;

Pakankamus finansinius, administracinius ir ţmogiškuosius resursus.

4.4.1 Vadovaujantysis partneris

Kiekviename projekte turi būti paskirtas vadovaujantysis partneris, kuris yra atsakingas uţ paraiškos

formos pateikimą, projekto įgyvendinimą, atsiskaitymą, veiklos tarp partnerių koordinavimą. Patvirtinus

projektą, vadovaujantysis partneris pasirašo paramos sutartį su VI ir taip prisiima pilną finansinę ir

teisinę atsakomybę uţ projektą. VP ir PP atsakomybė yra numatyta Bendrojo reglamento 20 str. ir

programos dokumento 10 skyriuje.

VP turi atitikti tam tikrus kriterijus – būti registruotas arba turėti nuolatinę buveinę (pvz., nuolatinis

nacionalinės institucijos regioninis padalinys, filialas) arba aktyviai veikti programos teritorijoje, išskyrus

4.4 skyriuje nurodytas išimtis, ir turi būti:

(1) vietinė, regioninė arba valstybinė įstaiga;

(2) įstaiga (bet kuris juridinis asmuo), kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė:

(a) įsteigta viešiesiems nekomercinio ir nepramoninio pobūdţio tikslams;

(b) turinti juridinio asmens statusą; ir

* arba yra didţiąja dalimi finansuojama valstybės, regioninės, vietos valdţios ar kitų

institucijų, veikiančių pagal viešąją teisę, lėšomis;

* arba yra minėtųjų institucijų valdoma;

* arba daugiau nei pusę valdymo ar kontrolės tarybos narių skiria/sudaro valstybės,

regioninės, vietos valdţios institucijos arba kitos institucijos, kurių veiklą

reglamentuoja viešoji teisė;

(3) nevyriausybinės organizacijos (jeigu pateikiama paraiška iki 200 000 eurų).

Nevyriausybine organizacija laikomas: juridinis asmuo, kuris yra įsteigtas visuomeniniais, o ne

komerciniais ar pramoniniais tikslais.

4.4.2 Projekto partneriai

PP gali būti visos institucijos, atitinkančios 4.4 ir 4.4.1 skyriuose nurodytus reikalavimus. Juridiniai

asmenys, neatitinkantys nurodytų reikalavimų, gali dalyvauti programoje kaip papildomi partneriai.

4.4.3 Papildomi projekto partneriai

Latvijos ir Lietuvos PP, kurie negali būti priskirti nė vienai iš 4.4.1 skyriuje minimų juridinių asmenų

kategorijų, yra laikomi papildomais partneriais. Atliekant projekto vertinimą jie nėra vertinami.

Papildomi partneriai negali gauti ERPF finansavimo – savo veiklą jie turi finansuoti patys arba iš kitų, su

ERPF finansavimu nesusijusių, šaltinių.

4.4.4 Partnerystės sutartis

Projekto partneriai turi teikti visokeriopą paramą vadovaujančiajam partneriui. Patvirtinus projektą visi

partneriai, prisidedantys finansiškai prie projekto įgyvendinimo ir gaunantys ERPF dalinį finansavimą (išskyrus papildomus partnerius), turi pasirašyti partnerystės sutartį (ţr. 4.4.4. skyrių).

Partnerystės sutartimi nustatomas kiekvieno iš partnerių vaidmuo, atsakomybė, finansiniai

įsiapreigojimai ir detalus biudţetas. Į sutartį turi būti įtraukti bent šie klausimai:

partnerių įsipareigojimai;

sprendimų priėmimo tvarka ir partnerių atsakingi asmenys;

darbų planas;

atsakingi asmenys uţ atskirus veiklos paketus;


18

darbo kalba (-os);

galimų projekto pakeitimų valdymas;

ginčų sprendimo tvarka;

finansų valdymo struktūra;

išlaidų pasidalijimas, jeigu reikalinga;

atsiskaitymo tvarka ir partnerių ataskaitų pateikimo terminai;

informacija (išlaidų patvirtinimas, veiklos ir finansų ataskaitos), kuri turi būti pateikta vadovaujančiajam partneriui;

mokėjimų tarp projekto partnerių atlikimo tvarka;

tvarka, pagal kurią susigrąţinamos netinkamai partneriams išmokėtos lėšos;

projekto produktų fizinė ir intelektinė nuosavybė, jų palaikymas pasibaigus projektui;

susitarimas dėl projekto dokumentacijos audito sekai uţtikrinti;

detalus biudţeto paskirstymas kiekvienam partneriui pagal veiklos paketus ir biudţeto eilutes.

Sutarties ir priedo, skirto detaliam partnerių biudţetui planuoti, šablonus galima rasti Programos

internetinėje svetainėje www.latlit.eu skyrelyje „How to implement“ (Kaip įgyvendinti).

Siekiant uţtikrinti kokybišką projekto įgyvendinimą Partnerystės sutartis turi būti sudaryta dar prieš

pasirašant Paramos sutartį. Partnerystės sutarties kopija kartu su pasirašyta Paramos sutartimi turi būti

pateiktos JTS – tik tada vadovaujantysis partneris gaus vadovaujančiosios įstaigos pasirašytą paramos

sutartį.

4.5 Projektų produktai ir rezultatai

Labai svarbu, kad partneriai rengdami paraišką aiškiai ir tiksliai nustatytų projekto produktus. Jie turi

prisidėti prie Programos rezultatų rodiklių pasiekimo. Išsamus paaiškinimas apie projekto produktų ir

rezultatų nustatymą yra pateiktas programos vadovo I priede.

Siekiant įvertinti projekto produktus ir rezultatus, svarbu identifikuoti pagrindą, pvz., ar bus remiamasi

oficialia statistika, ar regioninės plėtros agentūros duomenimis, interviu, ataskaitomis, vertinimo

anketomis, institucijos strateginiais planais, sutartimis. Taip pat nereikėtų pamiršti apibrėţti ir

matavimo vienetų (skaičių, procentų). Jeigu projekto vertinimo rodiklis yra procentai, turi būti nurodyti

pradiniai duomenys ir tiksliniai – tie, kurių siekiama (pvz., jeigu rodiklis yra „padidinti regione veikiančių

MVĮ skaičių 5 proc., tai reikia nurodyti veikiančių MVĮ skaičių prieš pradedant vykdyti projektą ir MVĮ

skaičių pasibaigus projektui).

Produktai (en. Outputs)

Projekto produktai – tai apčiuopiami ir matomi projekto veiklos rezultatai, per trumpą laiko tarpą

darantys tiesioginį poveikį nurodytai tikslinei grupei ir suinteresuotosioms grupėms. Produktus reikia

pasirinkti tokius, kad juos būtų galima įvertinti taikant patikimus metodus, išreikšti fiziniais arba

piniginiais vienetais, pavyzdţiui, susitikimų, seminarų ar mokymų skaičius, ataskaitų skaičius,

mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius, įkurtų bendradarbiavimo tinklų skaičius, abipus sienos ryšius

uţmezgusių institucijų skaičius, politikos priemonės arba koncepcijos, padidėję valymo įrenginių

pajėgumai (m³, %), pastatytų infrastruktūros objektų skaičius ir pan.

Kiekviename projekte turi būti nurodyti projekto produktai (output), jų kiekis. Jie turi tiesiogiai prisidėti

prie projekto tikslo ir uţdavinių pasiekimo. Kadangi programos lėšos skiriamos suplanuotiems projekto

produktams sukurti, todėl šį procesą įdėmiai kontroliuos Jungtinis techninis sekretoriatas.

Programa siekia darnios ilgalaikės regiono plėtros, todėl iš projektų reikalaujama ne tik nurodyti

produktus, bet ir apibūdinti jų tęstinumą – nurodyti, kas bus produktų savininkas, kaip jie bus

naudojimi pasibaigus projektui.

Iš anksto apibrėţtų projekto produktų rinkinys yra pateiktas paraiškos formoje. Partneriai turi pasirinkti

iš pateikto sąrašo jiems tinkamiausius. Jeigu projektas planuoja sukurti produktų, kurie nėra paminėti

paraiškos formoje, tai juos reikia įrašyti prie papildomų produktų ir pateikti apibūdinimą. Toliau

lentelėje pateikiami projekto produktų pavyzdţiai:



19

Projektas Produktai

Kultūros

paminklo restauravimas

Restauruota 350 m2, įrengta nauja parodų salė, restauruotas kultūros paminklas

veikia kaip parodų erdvė, planuojama 100 lankytojų per mėnesį;

Du apsikeitimo patirtimi vizitai, dalyvavo ir kontaktus uţmezgė 20 Latvijos ir

Lietuvos kultūros paveldo specialistų;

Du bendri seminarai kultūros paveldo restauravimo metodų tema, 50 kultūros

paveldo specialistų iš Latvijos ir Lietuvos išduoti sertifikatai, patvirtinantys

dalyvavimą mokymuose, bent 80 proc. dalyvių teigiamai atsiliepė apie mokymus;

Du informaciniai renginiai vietos bendruomenėms, 100 dalyvių.

SVĮ veiklos

plėtra pasienio regionuose

Trys bendri mokymai apie SVĮ steigimą, mokymai 50 asmenų Latvijoje ir

Lietuvoje apie teisinius reikalavimus SVĮ steigimui, finansų valdymą, 5 asmenys

iš dalyvių įsteigė SVĮ.

Bendra galimybių studija apie SVĮ būklę ir plėtros galimybes pasienio regionuose

latvių ir lietuvių kalbomis, nustatyti bent 5 perspektyvūs infrastruktūros objektai

investicijų įsisavinimui remiantis studijos rezultatais;

Baigiamoji tarptautinė konferencija, 100 dalyvių;

Patalpų atnaujinimas (100 m2) verslo konsultavimo centro abipus sienos

steigimui, tarp jų nudaţytos sienos, pakeisti 5 langai, 10 kompiuterių; įdarbinti 5

nauji verslo konsultavimo specialistai; įkurtas verslo konsultavimo centras abipus

sienos;

Konsultavimo centras suteikė 150 individualių konsultacijų dėl SVĮ steigimo; 80

proc. teigiamų atsiliepimų;

Sukurta ir veikia bendra internetinė svetainė; paskelbta regione veikiančių SVĮ

duomenų bazė, informacija apie konsultacijas; 100 internetinės svetainės

lankytojų per mėnesį;

Įkurtas vienas bendras tinklas, apimantis 10 verslo institucijų.

Bendrų sveikatos

paslaugų kūrimas

Trys apsikeitimo patirtimi vizitai; dalyvavo 120 Latvijos ir Lietuvos vietos ir

regioninių sveikatos prieţiūros ir planavimo specialistų; naujas 10 ligoninių

pasienio regionuose tinklas;

Informaciniai renginiai vietos gyventojams apie sukurtas bendras sveikatos

prieţiūros paslaugas abipus sienos; Latvijoje ir Lietuvoje dalyvavo 150 asmenų;

išleista ir išplatinta 1000 informacinių lapelių; 80 proc. informacinių renginių

dalyvių teigiami atsiliepimai apie gautas naujas paslaugas;

Dveji mokymai specialistams apie sveikatos prieţiūros paslaugų vietos

gyventojams gerinimą; Latvijoje ir Lietuvoje mokėsi 50 slaugytojų; sukurta

bendra sveikatos duomenų bazė, kurią sudaro 200 pasienio regiono sveikatos

prieţiūros įstaigų; įkurtos dvi bendros pagalbos tarnybos;

Sukurta apsikeitimo informacija sistema ir uţtikrintas sveikatos prieţiūros

priemonių koordinavimas naudojant bendrą duomenų bazę, kuri apima bent 10

ligoninių;

Bent 500 pacientų tapo prieinamos sveikatos prieţiūros paslaugos abipus sienos.

Rezultatai (en. results)

Rezultatas – tai tiesioginis ir per trumpą laiko tarpą pasireiškiantis projekto produktų poveikis.

Paprastai rezultatai pasiekiami projekto pabaigoje ir apibūdinami kokybiškai (situacijos pasikeitimas

arba pagerėjimas). Reikia stengtis, kad projekto rezultatus būtų galima įvertinti ir kiekybiškai, pvz.,

sukurtų naujų darbo vietų skaičius, darbuotojų, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo kursuose, skaičius ir pan.

Programos iš anksto nustatytų rezultatų rinkinyje išdėstyti skirtingų paramos krypčių pagrindiniai

tikslai. Projektas turėtų prisidėti maţiausiai prie vieno iš programoje numatytų rezultatų įgyvendinimo.


20

Kiekviename projekte atsiţvelgiant į projekto tikslą turi būti pasirinktas(-i) planuojamas(-i)

rezultatas (-ai) pagal pasirinktą prioritetą ir paramos priemonę. Jeigu įmanoma, rezultatai turi būti kokybiškai ir kiekybiškai apibūdinami.

Labai svarbu rengiant paraišką pakankamai skirti dėmesio rezultatų planavimui. Programos planuojami

rezultatai yra išvardinti programos dokumento septintajame skyriuje ir paraiškos formos trečiajame darbalapyje.

Lentelėje pateikiami programos rezultatų rodikliai:

I prioritetas, 1 paramos priemonė. Verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtra

Sukurtos naujos darbo vietos;

Pagerinta verslo infrastruktūra;

Padidinta verslo paramos paslaugų įvairovė ir suteikta daugiau paslaugų;

Aktyvesnė tyrimų ir technologijų veikla;

Kvalifikuotesnė darbo jėga;

Geresnė švietimo infrastruktūra.

I prioritetas, 2 paramos priemonė. Susisiekimas pasienio regione ir pasiekiamumas iš išorės

Pagerintas susisiekimas per sieną;

Pagerinta pasienio transporto infrastruktūra;

Geresnės informacijos prieigos internete galimybės.

II prioritetas, 1 paramos priemonė. Bendras viešųjų paslaugų ir gamtinių išteklių valdymas

Sukurtos priemonės teikti bendras viešąsias paslaugas;

Sukurtos priemonės aplinkosaugai vykdyti abipus sienos.

II prioritetas, 2 paramos priemonė. Pasienio regionų patrauklumas

Paraiškos per 3-ąjį kvietimą teikti paraiškas nepriimamos.

II prioritetas, 3 paramos priemonė. Aktyvios ir darnios bendruomenės

Aktyvesnis įvairių institucijų ir ţmonių abipus sienos bendradarbiavimas.


21

5. PARAIŠKŲ PATEIKIMO IR PROJEKTŲ ATRANKOS TVARKA

5.1 Projekto rengimas

Išsamūs nurodymai, kaip pildyti paraiškos formą, yra pateikti pačioje formoje. Programos vadove

pateikta svarbi informacija apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus.

Iškilus klausimams ir neaiškumams dėl paraiškos formos pildymo, paraiškos teikimo tvarkos, prašome

bet kuriuo metu kreiptis JTS. Iš anksto uţsiregistravus galima gauti ir individualias konsultacijas JTS

biure Rygoje (Latvija) arba Lietuvos regionuose.

Siekdamas pareiškėjams suteikti išsamią informaciją apie paraiškos formos pildymą, paaiškinti

svarbiausius projektų įgyvendinimo reikalavimus bei sudaryti galimybes gauti individualias konsultacijas

JTS organizuoja seminarus. Detalesnė informacija apie seminarus ir kitą galimą pagalbą skelbiama

programos svetainėje www.latlit.eu

5.2 Paraiškos pateikimas

Kvietimas teikti paraiškas

JTS reguliariai skelbia kvietimus teikti paraiškas. Prieš kiekvieną kvietimą teikti paraiškas informacija

skelbiama programos internetinėje svetainėje. Atkreipkite dėmesį, kad atitinkami programos vadovo

skyriai atnaujinami kiekvienam kvietimui teikti paraiškas. Laikotarpis nuo kvietimo teikti paraiškas

pradţios iki sprendimo priėmimo paprastai trunka šešis mėnesius.

3-asis kvietimas teikti paraiškas – nuo 2009 m. gruodţio 9 d. iki 2010 m. vasario 12 d.

Paraiškos 3-ajame kvietime gali būti pateiktos tik:

I prioriteto pirmajai ir antrajai paramos kryptims;

II prioriteto pirmajai ir trečiajai paramos kryptims.

Paraiška

VP visų partnerių vardu pateikia paraišką JTS. VP turi pateikti šių dokumentų originalus, kurie sudaro paraišką:

Lydraštis su turiniu;

paraiškos forma;

partnerių deklaracijos;

jeigu reikia, papildomi dokumentai.

Lydraštis

Lydraštis turi būti parengtas ant oficialaus įstaigos blanko, pasirašytas įgalioto vadovaujančiojo

partnerio atstovo. Jame turi būti nurodyta, kokie dokumentai sudaro paraišką (pateikiamų dokumentų

sąrašas), kiekvieno jų puslapių skaičius.

Paraiškos forma

JTS turi būti pateikta anglų kalba uţpildyta paraiškos forma. Ją turi pasirašyti vadovaujančiojo partnerio

institucijos atstovas, turintis įgaliojimą tvirtinti finansinius įsipareigojimus vadovaujančiojo partnerio

institucijos vardu. Paraiškos forma turi būti pateikta įrišta.

Partnerių deklaracijos

Kaip jau buvo minėta, VP, visi PP ir papildomi partneriai prie paraiškos formos turi pridėti partnerių

deklaracijas. Partnerio deklaracija – tai juridiškai įpareigojantis dokumentas, kuriuo atitinkamas

partneris tiek teisiškai, tiek finansiškai įsipareigoja dalyvauti projekte bei sukurti planuojamus

produktus. Taigi partnerio deklaracija patvirtinama, kad partneris:

įsipareigoja laikytis geros partnerystės praktikos principų;



22

negauna jokio kito Bendrijos finansavimo planuojamai veiklai;

prisideda finansiškai arba nepiniginiu įnašu prie projekto (nurodyti konkrečias sumas);

yra/nėra PVM mokėtojas;

garantuoja, kad jo teisinis statusas atitinka programos reikalavimus.

Uţpildytą partnerio deklaraciją turi pasirašyti asmuo, turintis įgaliojimus atlikti finansinius

įsipareigojimus organizacijos vardu. Duomenys apie partnerį partnerio deklaracijoje ir paraiškos formoje

turi sutapti. Galima naudoti tik standartines pareiškėjo pakete pateiktas formas. Draudţiama keisti

deklaracijos formuluotes. Prašome atkreipti dėmesį, kad VP, PP ir papildomiems partneriams yra skirtos

atskiros deklaracijos formos.

Papildomi dokumentai:

1. Jeigu VP arba PP yra nevyriausbybinė organizacija, tai jis be paraiškos formos papildomai turi

pateikti originalus arba patvirtintas kopijas savo nacionaline kalba:

registracijos paţymėjimo;

įstatų;

valstybinės mokesčių inspekcijos paţymos, išduotos ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki paraiškos pateikimo, apie sumokėtus mokesčius;

steigimo sutarties;

Balansą ir veiklos ataskaitą PP iš Lietuvos, balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą (bilance, peļņas

un zaudējumu aprēķins) PP iš Latvijos uţ 2009 metus.

2. Jeigu vadovaujantysis partneris ir projekto partneris turi nuolatinę buveinę ir aktyviai veikia

programos teritorijoje, bet jo juridinis adresas yra ne programos teritorije, jis turi pateikti tai

įrodančius dokumentus (pvz., biuro programos teritorijoje steigimo sutartį, įstatus ir pan.).

3. Jeigu projekte planuojami statybos (rekonstrukcijos) darbai, reikia pateikti visą techninę

dokumentaciją pagal nacionalinius statybų teisės aktų reikalavimus (tarp jų galimybių studiją

(jeigu reikia), techninį projektą, poveikio aplinkai įvertinimą, leidimą statyti, defektinį aktą

nuosavybės dokumentus ir/arba ilgalaikės nuomos sutartį ir pan.) originalo kalba. Šių

dokumentų reikalaujama siekiant įsitikinti, kad nebus jokių kliūčių skelbti konkursą statybos

(rekonstrukcijos) darbams atlikti, jam pasibaigus – atlikti darbus iš karto po projekto

patvirtinimo.

4. Jeigu projekte planuojami rekonstrukcijos darbai net jeigu pagal nacionalinius teisės nėra būtina,

nuosavybės patvirtinimo dokumentai ir defektinis aktas turi būti pristatyti.

5. Jeigu šeštojoje biudţeto eilutėje „Įranga ir infrastruktūra“ išlaidos investicijoms arba ketvirtojoje

biudţeto eilutėje „Išorės paslaugos“ išlaidos techninei dokumentacijai parengti viršija 50 000

eurų, pareiškėjas turi pateikti galimybių studiją, kurią turi sudaryti:

santrauka;

konkrečios srities situacijos regione apibūdinimas;

išsamus planuojamų investicijų ir statybos darbų apibūdinimas (jeigu rengiama techninė dokumentacija – po projekto);

informacija apie rezultatų, ţemės, statinių nuosavybę, vadybos planas pasibaigus projektui.

Galimybių studijos tikslas – pagrįsti ir išsamiai aprašyti paraiškos formoje nurodytas investicijas. Šis

dokumentas gali būti parengtas anglų kalba arba nacionalinėmis (lietuvių, latvių) kalbomis su santrauka

anglų kalba.

Paraiškos pateikimas

Paraiškos forma, galimybių studija turi būti pateikti JTS elektroniniu paštu [email protected]. Minėtųjų

dokumentų elektroninės versijos turi pasiekti JTS ne vėliau kaip 2010 m. vasario 12 d. 14 val.

Vienas paraiškos originalas: atitinkamai pasirašytas ir antspauduotas lydraštis su pridedamų dokumentų

sąrašu, įrišta paraiškos forma, partnerių deklaracijos ir viena kopija papildomų dokumentų (jeigu reikia)

turi būti atsiųstas paštu vienoje pakuotėje. Gautieji dokumentai bus laikomi oficiala projekto paraiška.

Pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė nei 2010 m. vasario 12 d. Atkreipkite dėmesį, kad

paraiškos originalas turi pasiekti JTS paštu per dvi savaites nuo termino teikti paraiškas pabaigos.

mailto:[email protected]


23

Paraiškos originalas gali būti pristatytas į JTS ir įteiktas asmeniškai iki termino teikti paraiškas pabaigos

nuo 9 val. ryto iki 16 val. vakaro.

Jeigu VP negauna PP deklaracijų originalų iki nustatyto termino, tai jis gali prie paraiškos pridėti faksu

atsiųstų arba skenuotų partnerių deklaracijų kopijas. Tokiu atveju partnerio deklaracijos originalą

atitinkamas projekto partneris turi išsiųsti pats paštu tiesiogiai JTS. Pašto antspaudo data turi būti ne

vėlesnė nei 2010 m. vasario 12 d.

Yra galimybė projekto paraišką – pasirašytą galiojančiu elektroniniu parašu – pateikti ir kaip elektroninį

dokumentą adresu: [email protected], ne vėliau kaip 2010 m. vasario 12 d. 14 val. Šiuo atveju

elektroninė dokumentų versija laikoma oficialia projekto paraiška. Tačiau jeigu dalies dokumentų

negalima pateikti kaip elektroninių dokumentų (pvz., partnerių deklaracijų), VP turi juos išsiųsti paštu

(pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė nei 2010 m. vasario 12 d).

Prieš pasirašant paramos sutartį, VP gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų.

Dokumentus siųsti šiuo adresu:

Latvia–Lithuania Cross Border Cooperation Programme

Joint Technical Secretariat

State Regional Development Agency

Ausekļa 14-8

LV-1010 Riga, Latvia

Fax: +371 6735 0623

El. paštas: [email protected]

El. dokumentai turi būti nusiųsti: [email protected]

5.3 Vertinimo procedūra Uţregistravus paraišką JTS, jai taikoma dviejų etapų vertinimo procedūra.

Pirmiausiai, tikrinama, ar paraiška atitinka programos formaliuosius reikalavimus (ţr. 5.3.1 skyrių). Tai

atlieka JTS. Reikalingi papildomi patikrinimai vykdomi bendradarbiaujant su atitinkamomis

nacionalinėmis institucijomis. Jeigu projektas neatitinka formaliųjų reikalavimų, tai jo kokybė

nevertinama.

Atliekant formalųjį paraiškos vertinimą JTS gali paprašyti pateikti papildomus (5.2 skyrius) arba

trūkstamus dokumentus iki nustatytos datos. Dokumentų sąrašas pateiktas paraiškos vertinimo

procedūroje, kuri skelbiama programos interneto svetainėje www.latlit.eu

Atliekant patikrinimą, ar paraiškos forma atitinka formalaus vertinimo kriterijus, JTS gali paprašyti

pristatyti šiuos trūkstamus dokumentus ar jų pataisymus:

Partnerių deklaracijos originalą, jei su paraiškos forma buvo pristatytos kopijos;

Pataisytą elektroninę paraiškos formos versiją, jei ji nesutampa su paraiškos originalu;

Ant oficialaus įstaigos blanko atspausdintas PP deklaracijas, jeigu jos buvo pristatytos atspausdintos ne ant oficialaus blanko.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad JTS gali paprašyti ir kitų dokumentų. Visi prašomi dokumentai turės būti

pristatyti per 5 dienas nuo datos, kai gautas laiškas.

Tais atvejais, kai paraiškos forma yra nepasirašyta, pasirašyta partnerių deklaracijos (maţiausiai viena

kopija), galimybių studija ir techninė dokumentacija yra neatsiųstos kartu su paraiška, projekto VP nėra

prašoma jų pristatyti ir paraiška pripaţįstama netinkama.

Jeigu paraiška atitinka formalaus vertinimo kriterijus, ji yra vertinama kokybiškai. Projekto kokybinį

vertinimą atlieka JTS ir nepriklausomi ekspertai, jei būtina. Pagal kokybės kriterijus (ţr. 5.3.2 skyrių)

įvertinti projektai yra sureitinguojami, jų sąrašas pateikiamas JSVK.

Prieš posėdį JSVK nariai organizuoja nacionalinių pakomitečių susitikimą, kuriame dalyvauja

ministerijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai. Susirinkimo metu vertinama pateiktų paraiškų reikšmė

sektorių politikai, taip pat jų indėlis siekiant vietos, regiono ir nacionalinės plėtros tikslų.




24

5.3.1 Formalieji projektų antrankos kriterijai

Ţemiau išvardinti kriterijai yra naudojami atliekant formalųjį vertinimą:

paraiškos elektroninė versija ir paraiškos originalas (pašto antspaudo data) arba elektroniniai

dokumentai gauti laiku;

paraiška tinkamai uţpildyta, pasirašyta, antspauduota, joje nurodyta data;

elektroninė paraiškos forma yra nesugadinta;

projekte dalyvauja bent vienas PP iš Lietuvos ir vienas iš Latvijos.

VP tinkamas pagal statusą ir teritoriją;

PP tinkami pagal statusą ir teritoriją;

visi PP prisideda finansiškai;

buvo laikomasi bendrojo finansavimo dydţių;

pridėtos visų projekto partnerių deklaracijos, papildomi dokumentai ir, jeigu reikia, galimybių

studija investicijoms arba techninė dokumentacija;

tinkama projekto trukmė;

projekto biudţetas parengtas laikantis nustatytų finansinių apribojimų.

5.3.2 Kokybiniai projektų antrankos kriterijai

Ţemiau išvardinti kriterijai yra naudojami atliekant kokybinį vertinimą:

Politikos kontekstas: projektas yra svarbus siekiant Programos tikslų;

projekte planuojamas bendradarbiavimas ir poveikis bus juntamas abipus sienos;

projektas nedubliuoja įgyvendinamų ar jau įgyvendintų projektų;

projektas turi aiškią pridedamąją vertę ir yra novatoriškas;

projektas atitinka ir prisideda prie atitinkamų vietos arba (ir) regioninio (politikos) planavimo

dokumentų, ES Baltijos jūros regiono strategijos ir susijusios ES politikos įgyvendinimo, ypač

darnios plėtros, lygių galimybių ir poveikio aplinkai.

Projektas ir partnerystės: pasirinkti metodai ir veiklos atitinka projekto tikslus;

aiškus ryšys tarp problemos (klausimų), projekto tikslų ir planuojamų rezultatų;

projekto veiklos ne programos teritorijoje yra pateisinamos ir svarbios tam, kad būtų pasiekti projekto tikslai;

veiklos įgyvendinimo laiko planavimas yra realus;

partnerystė yra subalansuota ir tinkama projekte numatytai problemai spręsti;

projektas atitinka bendro parengimo, bendro įgyvendinimo, bendro personalo ir bendro finansavimo principus;

numatytas proporcingas visų projekto partnerių dalyvavimas įgyvendinant projektą;

jeigu yra PP iš netinkamos programos teritorijos, tai jų dalyvavimas yra svarbus projekto

įgyvendinimui, rezultatai lieka programos teritorijoje;

planuojami rezultatai yra konkretūs, išmatuojami ir reikalingi tikslinei grupei;

bus uţtikrintas projekto rezultatų finansinis, institucinis ir administracinis tęstinumas.


25

Biudţetas ir finansai: biudţetas suplanuotas pagal projekto veiklą ir rezultatus;

planuojamos investicijos yra reikalingos ir susijusios su projekto tikslais;

Planuojamos išlaidos – realios, t.y. atitinka rinkos kainas;

siūlomas biudţetas atitinka gero finansų valdymo principus (ekonomiškumas, našumas, efektyvumas);

projekto biudţeto paskirstymas tarp projekto partnerių yra proporcingas (pagrįstas).

Valdymas ir viešinimas:

aiški valdymo ir koordinavimo struktūra bei procedūros;

aiškus ir teisingas valdymo ir kitų uţduočių paskirstymas PP;

projektas turi aiškią projekto įgyvendinimo kokybės vadybos sistemą;

vadovaujantysis partneris turi projektų ir finansų valdymo patirties;

aiški ir tinkama projekto rezultatų viešinimo strategija.

5.4 Projektų atranka Visos formaliuosius kriterijus atitikusios paraiškos teikiamos JSVK, kuris remdamasis atlikto kokybės

vertinimo rezultatais, priima sprendimą dėl projektų finansavimo. Svarstant pateiktas projekto

paraiškas JSVK nariai pateikia nacionalinių pakomitečių poziciją.

Po JSVK posėdţio sprendimo nepatvirtintų projektų vadovaujantieji partneriai iš JTS gauna laišką,

kuriame nurodytos paraiškos atmetimo prieţastys. Visi patvirtintų projektų vadovaujantieji partneriai iš

JTS gauna laišką, kuriame informuojama apie JSVK sprendimą ir skiriamą ERPF dalinį finansavimą.

Sprendimas skirti finansavimą gali būti priimtas su tam tikromis sąlygomis, remiantis paraiškos kokybės

įvertinimo rezultatais. Tik įvykdţius visas sąlygas, JSVK priima galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo.

Jeigu nors viena sąlyga yra neįvykdoma, paraiška yra atmetama.

VP yra atsakingas uţ PP informavimą apie JSVK sprendimą.

Sprendimą dėl projektų patvirtinimo ar atmetimo priima JSVK, jis yra neskudţiamas.


26

6. SUTARČIŲ SUDARYMAS

JSVK priėmus sprendimą skirti projektui ERPF paramą, JTS per du mėnesius po projekto galutinio

patvirtinimo parengia paramos sutartį ir išsiunčia vadovaujančiajam partneriui. Paramos sutartis yra

siunčiama kai visos JSVK iškeltos sąlygos yra įvykdytos, o projektas galutinai patvirtintas.

VP turi per vieną mėnesį pasirašyti ir grąţinti paramos sutartį kartu su partnerystės sutartimi

vadovaujančiajai institucijai. Prašome atkreipti dėmesį, kad VI paramos sutartį pasirašys sutartį tik

tuomet, kai bus gauta partnerystės sutartis. Projektas turi prasidėti ne vėliau kaip po mėnesio VP

pasirašius paramos sutartį.

Paramos sutartimi nustatytos sutarties šalių teisės ir atsakomybė, planuojama vykdyti veikla, jos

apimtys, finansavimo sąlygos, atsiskaitymo, finansinės kontrolės reikalavimai ir pan. Paramos sutarties

pavyzdį galima rasti Programos interneto svetainėje www.latlit.eu, skyriuje „How to implement“ (kaip

įgyvendinti). Pareiškėjams rekomenduojame susipaţinti su paramos sutarties nuostatomis dar prieš

pateikiant paraišką.



27

7. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS

7.1 Projektų vadyba

7.1.1 Vadovaujančiojo partnerio principas Visų projektų valdyme reikia vadovautis „vadovaujančiojo partnerio principu“. Tai reiškia, kad

kiekvienas projektas iš partnerių tarpo turi išsirinkti vieną VP, kuris prisiims visą finansinę ir teisinę

atsakomybę uţ tinkamą projekto įgyvendinimą (tarp jų ir visus partnerius) prieš VI.

VP turi:

pasirašyti ir pateikti paraiškos formą JTS;

su visais projekto partneriais pasirašyti partnerystės sutartį, kurioje būtų numatytos šalių teisės ir pareigos;

pasirašyti paramos sutartį su VI;

sukurti ir palaikyti efektyvią ir patikimą projekto įgyvendinimo sistemą (strateginį, projekto ir finansų valdymą), pvz., uţtikrinti efektyvų projekto išteklių panaudojimą;

koordinuoti partnerių veiklą (paskirstyti uţduotis) ir uţtikrinti, kad šios uţduotys vėliau būtų įvykdytos;

uţtikrinti informacijos perdavimą partneriams ir projekto viešinimą;

atstovauti projektą ir palaikyti nuolatinį ryšį tarp programos (JTS) ir projekto partnerių;

uţtikrinti, kad būtų sukurti patvirtintoje paraiškos formoje nurodyti projekto produktai ir rezultatai;

sukurti tinkamą projekto prieţiūros ir vertinimo sistemą, kuri uţtikrintų, kad projekto produktai ir

rezultatai būtų kokybiški ir pasiekti laiku;

laiku ir tiksliai atsiskaityti uţ atliktą veiklą pirmojo lygio kontrolei ir JTS;

prašyti ir gauti mokėjimus, juos savo ruoţtu laiku perduoti projekto partneriams;

uţtikrinti, kad PP laikytųsi ES ir nacionalinių teisės aktų dėl finansų valdymo ir kontrolės (PLK),

viešųjų pirkimų, informavimo ir viešinimo ir valstybės paramos taisyklių;

tikrinti, ar pagal sąskaitas ir kitus apskaitos dokumentus registruotos išlaidos tikrai buvo

sumokėtos PP per ataskaitinį laikotarpį uţ veiklą, nurodytą patvirtintoje paraiškos formoje, taip pat, ar produktai tikrai buvo sukurti, ar tikrai buvo suteiktos paslaugos;

kontroliuoti, ar laikomasi biudţeto plano;

parengti visus dokumentus, reikalingus kontrolei auditui ir mokėjimams VP ir PP lygiu;

pateikti visų PP statybos/renovacijos darbų planus nurodant darbų pradţios datą, vietą ir

apmokėjimų uţ darbą bei darbų atlikimo datas atsakingam projektų vadovui JTS per 2 savaites

po statybos/renovacijos darbų kontrakto pasirašymo, jei tai būtina;

jeigu projektui nustatomas de minimis, uţtikrinama patikima kontrolės sistema atitinkanti ES

reikalavimus ir Latvijos nacionalinius teisės aktus pagal de minimis įstatymą visuose lygmenyse, įskaitant ir galutinius paramos gavėjus.

Nepaisant to, kiekvienas PP yra atsakingas uţ savo veiklos įvykdymą pagal paraiškos formą ir

programos reikalavimus. Pagal ERPF reglamento 20 straipsnio 3 dalį kiekvienas projekte dalyvaujantis

partneris turi:

prisiimti atsakomybę, jeigu nustatomi jo deklaruotų išlaidų paţeidimai;

grąţinti VP visas netinkamai išmokėtas sumas pagal jų tarpusavio susitarimą;

atsakyti uţ informavimo ir viešinimo priemonių tinkamą taikymą;

sudaryti galimybę susipaţinti su visais projekto dokumentais pagal Bendrojo reglamento 90

straipsnio reikalavimus.

LP ir PP atsakomybės yra apibrėţtos partnerystės ir paramos sutartyse.


28

7.1.2 Valdymas ir koordinavimas Siekdamas gerai įgyvendinti projektą VP turi sukurti efektyvią ir patikimą valdymo ir koordinavimo

sistemą. Koordinavimas apima su temine veikla susijusius klausimus, projekto administracinį ir finansinį

valdymą, apskaitą ir sąskaitų administravimą. Kita svarbi projekto koordinavimo uţduotis yra parengti

reguliarias paţangos ataskaitas ir baigiamąją ataskaitą projekto pabaigoje.

VP turi paskirti arba pasamdyti pagal subrangos sutartį projekto koordinatorių, kuris turi būti

pakankamai kvalifikuotas koordinuoti teminę projekto veiklą, gebėti motyvuoti ir sutelkti partnerius

pasiekti paraiškoje nurodytų tikslų. Jeigu su projekto koordinatoriumi pasirašoma subrangos sutartis,

VP turi paskirti iš savo organizacijos atsakingą kontaktinį asmenį, kuris dirbtų projekto įgyvendinimo

metu ir ne trumpiau nei šešis mėnesius pasibaigus projektui ir uţtikrintų projekto pabaigimą. Taip pat

VP turėtų aprašyti paraiškos formoje, kaip bus uţtikrinama informacijos sklaida ir kontroliuojamas

išorinio projekto koordinatoriaus darbas.

Projekto koordinatoriaus uţduotys apima, bet neapsiriboja:

koordinuoti partnerių veiklą, paskirstyti uţduotis tarp PP ir uţtikrinti, kad šios uţduotys būtų įvykdytos;

stebėti projekto eigą ir uţtikrinti planuojamų produktų sukūrimą ir rezultatus;

uţtikrinti efektyvų projekto išteklių panaudojimą;

būti projekto kontaktiniu asmeniu;

uţtikrinti komunikaciją tarp programos (JTS) ir projekto partnerių;

parengti ir pateikti paţangos ataskaitas JTS.

Siekiant uţtikrinti efektyvią komunikaciją su programa projekto koordinatorius turi gerai mokėti anglų

kalbą ir turėti projektų valdymo patirties.

VP taip pat turi paskirti arba pasamdyti pagal subrangos sutartį finansininką, atsakingą uţ tinkamą

apskaitos tvarkymą ir deramą projekto biudţeto (tarp jų ERPF lėšų) naudojimą. Finansininkas turi

uţtikrinti:

patikimą apskaitos sistemą;

tinkamą mokėjimų ir jų srautų dokumentavimą, tinkamą audito seką;

atitikimą ES ir nacionaliniams teisės aktams bei programos taisyklėms dėl finansų valdymo,

išlaidų tinkamumo ir viešųjų pirkimų;

aiškų aukščiau minėtų taisyklių ir nuostatų perdavimą PP (pvz., reguliariai bendraujant su PP

institucijų buhalteriais, juos mokant, teikiant ir nuolat atnaujinant informaciją, glaudţiai bendradarbiaujant su pirmojo lygio kontrolieriais ir pan.);

biudţeto paskirstymo laikymąsi;

sekti, kad būtų laikomasi biudţeto plano, tarp jų pasirūpinti tinkamu pinigų srautų sudarymu ir grieţta jų kontrole siekiant išvengti lėšų praradimo;

laiku parengtų partnerio paţangos ataskaitų pristatymą PLK.

laiku parengtą finansinę partnerio paţangos ataskaitos dalį.

Siekdamas efektyviai valdyti projekto finansus, projekto finansininkas turi glaudţiai bendradarbiauti su

VP projekto koordinatoriumi ir partnerių koordinatoriais (buhalteriais).

Maţuose projektuose (biudţetas iki 50 000 eurų) projekto koordinatoriaus ir finansininko pareigas gali

vykdyti tas pats asmuo.

Taip pat kiekvienas projekto partneris turi paskirti vietinį koordinatorių (kontaktinį asmenį projekto

koordinatoriui) ir buhalterį (atsakingas uţ projekto buhalteriją projekto partnerio organizacijoje).

Labai svarbu, kad projekto finansininkai dalyvautų rengiant projekto paraišką. Rekomenduojama

projekto valdymo ir įgyvendinimo uţduotims įtraukti nuolatinį viešųjų institucijų personalą, nes tai

padės išlaikyti sukurtą bendradarbiavimo tinklą pasibaigus projektui.

Apie VP projekto koordinatoriaus, finansininko ar kontaktinio asmens pasikeitimus būtina

nedelsiant raštiškai elektroniniu paštu pranešti JTS.

VP turi paskirti kontaktinį asmenį iš VP organizacijos, kuris bendraus su JTS maţiausiai šešis mėnesius

po projekto uţbaigimo tam, kad būtų pabaigta galutinė projekto paţangos ataskaita. Uţbaigus projektą


29

VP turi nurodyti kontaktinį asmenį, kuris gali atsakyti į su projektu susijusius klausimus penkerius

metus po to, kai buvo atliktas paskutinis ERPF lėšų pervedimas projektui iš programos.

7.1.3 Sprendimų priėmimas Kiekviename projekte turi būti nustatytos reikalingos sprendimų priėmimo ir koordinavimo procedūros.

Dideliuose projektuose rekomenduojama įsteigti prieţiūros grupę, kurią sudarytų konkrečios srities

suinteresuotosios pusės ir (arba) partnerių atstovai, kurie nedalyvauja kasdienėje projekto veikloje.

Prieţiūros grupė turi kontroliuoti projekto įgyvendinimą ir vadybą, tikrinti ir tvirtinti darbo planus bei

ataskaitas.

Jeigu reikia, projekte galima įkurti darbo, konsultacines grupes kasdienei projekto įgyvendinimo veiklai

atlikti, specialioms uţduotims vykdyti ir pan. Maţiems projektams taip pat rekomenduojama numatyti

sprendimų priėmimo mechanizmus ir paaiškinti juos paraiškos formoje. Sudarant sprendimų priėmimo

ir koordinavimo mechanizmus, reikia vengti per daug sudėtingų struktūrų, stengtis, kad partneriai būtų

tinkamai atstovaujami.

7.1.4 Prieţiūra ir vertinimas Kad būtų galima įvertinti projekto paţangą, kiekviename projekte turi būti sukurta prieţiūros ir

vertinimo sistema. Prieţiūros ir vertinimo sistema turi būti pagrįsta rodikliais ir joje turi būti

atsiţvelgiama į šiuos projekto įgyvendinimo aspektus:

Postūmis link projekto tikslų. Tai įvertinama remiantis paraiškos formoje nurodytais produktais ir rezultatų rodikliais.

Įgyvendinimo efektyvumas ir veiksmingumas. Ar projektas vykdomas pagal paraiškos

formoje pateiktą pradinį laiko planą? Ar vykdomas biudţeto planas ir laikomasi asignavimų pagal biudţeto kategorijas? Kaip projekto rezultatai yra susiję su išlaidomis (sąnaudos-nauda)?

Valdymo ir koordinavimo kokybė. Ar valdymo ir koordinavimo procedūros yra veiksmingos ir

ar pakanka išteklių?

Projekto rezultatų kokybė. Paraiškos formoje aprašomos projekto įgyvendinimo kokybės

prieţiūros priemonės ir metodai (pvz., vertinimo lapai, interviu, ataskaitos, nepriklausomų

ekspertų vertinimas) ir struktūra (apibrėţiama, kas nustato kriterijus, kas priţiūri kokybę, kokie yra išoriniai ir vidiniai apribojimai ir pan.).

7.2 Projekto įgyvendinimo pakeitimai Projekto turinys ir biudţetas turėtų būti planuojami kuo tiksliau jau teikiant projekto paraišką. Vis dėlto

pagrįstais atvejais galima daryti pakeitimus projekte, tačiau PP negali prašyti padidinti ERPF

finansavimą. Projekto VP turi pranešti JTS apie norimus pakeitimus iš karto, kai jų atsiranda.

Galimi šie projekto pakeitimai:

Biudţeto

Leidţiamas biudţeto perskirstymas tarp biudţeto eilučių, veiklos paketų ir projekto partnerių, jeigu

maksimali ERPF skirtų lėšų suma lieka ta pati ir tai nesudaro daugiau kaip 30 proc. bendro reikalavimus

atitinkančio projekto biudţeto. Atlikti biudţeto pakeitimus galima tik vieną kartą per projekto

įgyvendinimą. Tik gerai pagrįstais atvejais galima kreiptis dar kartą dėl projekto biudţeto perskirstymo.

Daugiau nei 30 proc. bendro reikalavimus atitinkančio projekto biudţeto perskirstymas tarp biudţeto

eilučių, veiklos paketų gali būti patvirtintas JSVK išimtiniais atvejais.

Pakeitimai projekto biudţete turi būti:

Pagrįsti;

Skatinti efektyvesnį projekto tikslų ir rezultatų pasiekimą;

Atitikti išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles.

Projekto veiklos ir produktų

Šio pobūdţio projekto veiklų ir produktų pakeitimai yra galimi išimtiniais atvejais:

1. Projekto produktų, veiklų sumaţinimas/padidinimas (ţymūs suplanuotų paraiškos formoje

projekto produktų/veiklų pakeitimai);

2. Naujų projekto produktų arba/ir veiklų sukūrimas (paraiškos formoje nesuplanuotų projekto

produktų/veiklų įtraukimas).


30

Atkreipiame dėmesį, kad projekto veiklų ir produktų pakeitimai negali viršyti 30% BL6 „Įranga ir

infrastruktūra“ arba 500.000 eurų.

Pakeitimai projekto veiklose turi būti:

Pagrįsti;

Skatinti efektyvesnį projekto tikslų ir rezultatų pasiekimą;

Jeigu keičiasi projekto tikslas, prašoma leisti naujas veiklas/produktus, kurias susumavus viešijama

200.000 eurų, sprendimą dėl pakeitimų priima JSVK.

Jeigu projekto pakeitimų prašoma „minkštosioms“ veikloms, projekto tikslas nesikeičia ir pakeitimų

suma neviršyja 200.000 eurų, sprendimą dėl pakeitimų priima JTS/VI.

Projekto trukmės pratęsimas

Projektas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu išpildomos šios sąlygos:

Pratęsimas yra pagrįstas;

Projektas bus sėkmingai uţbaigtas per pratęstą laikotarpį ir;

Prašymas pratęsti projektą pateiktas ne maţiau kaip mėnesį prieš projekto pabaigos datą nurodytą paramos sutartyje.

Projekto partnerių

Galima kreiptis dėl projekto partnerių pakeitimo, jeigu, pavyzdţiui, tam tikras PP pasitraukia iš projekto

ir jo atsakomybę perima naujas PP. Pakeitimai turi būti:

Pagrįsti;

Atitikti tinkamumo taisykles, keliamas PP ir partnerystei (ţr. skyrių 4.4).

Projekto pakeitimų procedūra

Visi nedideli pakeitimai (pvz., kontaktinė informacija, veiklų įgyvendinimo laiko pasikeitimas,

nukrypimai nuo biudţeto įsisavinimo, maţi produktų išlaidų pakeitimai, pakeitimai tarp tos pačios

biudţeto eilutės ir veikos paketū ir pan.) gali būti pateikiami kaip nukrypimai JTS per šešių mėnesių

paţangos ataskaitą. Vis dėlto tais atvejais, kai PP susiduria su nedideliais pakeitimais, patariama

informuoti ir pasikonsultavus su JTS gauti patvirtinimą, kad pakeitimai gali būti laikomi nedideliais. JTS

yra atsakingas uţ praktinį vykdomų projektų pakeitimų administravimą.

VP privalo pateikti prašymą elektroniniu paštu JTS dėl pakeitimų projekto biudţete, trukmėje,

partnerystėje, veiklose ar produktuose. Standartinę projekto pakeitimų formą galima rasti programos

svetainėje www.latlit.eu, skyriuje „How to implement“. Šioje formoje, VP turi nurodyti, kas buvo

planuota, aprašyti pakeitimus ir juos pagrįsti.

Tuo atveju, kai naujas PP keičia „iškritusįjį“ PP, prašymas dėl pakeitimų ir nauja partnerio deklaracija

turi būti pateikta JTS.

Jeigu keičiasi projekto biudţetas, VP turi pateikti prašymą dėl pakeitimų ir lentelę su perskaičiuotu

biudţetu.

Po pakeitimų patvirtinimo, atnaujinta paraiškos forma, galimybių studija (jei reikia) turi būti atsiųstos į

JTS elektroniniu paštu; nauja partnerio deklaracijs (jei reikia), taip pat ir kiti papildomų dokumentų

(jeigu prašoma) originalai turi būti atsiųsti į JTS iki nustatytos datos.

Pakeitimai įsigalioja tada, kai VP gauna laišką apie patvirtintus pakeitimus. Priedą prie paramos

sutarties paruošia JTS ir atsiunčia pasirašyti VP.

7.3 Informavimo ir viešinimo reikalavimai Kadangi programą finansuoja ES, visi projekto partneriai turi laikytis informavimo ir viešinimo

reikalavimų, nustatytų Europos Komisijos Įgyvendinimo reglamente (8 ir 9 straipsniai ir I priedas),

programos dokumente ir šiame programos vadove. Taip pat informacijos viešinimo taisyklės skelbiamos

programos interneto svetainėje www.latlit.eu, aiškinamas pritaikomumas praktikoje.

Komunikacijos priemonės projekto lygiu turi būti nukreiptos dviems pagrindiniams tikslams:

pasiektiems projekto rezultatams ir įdiegtoms geroms praktikoms viešinti;

viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumui uţtikrinti.




31

Siekiant uţtikrinti efektyvią vidinę ir išorinę komunikaciją rekomenduojama kiekvienam projektui

parengti vidinį informavimo ir projekto viešinimo veiklos planą ir pateikti jį su paraiška.

Atkreipkite dėmesį, kad jeigu nebus laikomasi viešinimo taisyklių arba jų bus laikomasi iš

dalies, tai su tuo susiję renginiai, publikacijos ir pan. gali būti pripaţintos neatitikančiais

ERPF bendrojo finansavimo reikalavimų.

Kiekvienas projektas turi išpildyti šiuos bent minimalius informavimo ir viešinimo reikalavimus:

1. Išplatinti bent vieną pranešimą spaudai tada, kai prasideda projektas ir vieną prieš baigiantis.

Praktinis patarimas: reikalavimas nereiškia, kad spaudos pranešimas turi būti išsiųstas pirmąją

projekto įgyvendinimo dieną; patariama susieti pranešimą spaudai su projekto

veikla/renginiu/naujiena/rezultatais, kurie būtų įdomūs platesnei publikai.

2. Logotipas, projekto pavadinimas arba trumpas pavadinimas, pagrindinės veiklos ar nauda,

paramos dydis, VP kontaktai turi būti nurodyti skelbiant informaciją apie projektą.

3. Informacija apie projektą turi būti paskelbta VP ir PP interneto svetainėse.

4. Maţiausiai prieš dvi savaites iki projekto viešųjų renginių ar pagrindinių projekto valdymo

susitikimų paskelbti informaciją programos interneto svetainės www.latlit.eu skyriuje „Events“

(renginiai), „Add your event“ (įkelkite savo renginį).

5. Nusiųsti informavimo ir viešinimo produktų kopiją kartu su projekto paţangos ataskaita.

6. Bent po vieną visų informavimo ir viešinimo produktų kopiją VP turi saugoti savo institucijoje

kontrolės ir audito tikslams.

Logotipų naudojimas

Programos logotipą sudaro šie elementai:

1. Europos sąjungos vėliava ir uţrašas „part financed by European Regional Development Fund“ (iš

dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas).

2. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos logotipas.

3. Programos moto „Bringing neighbours closer“ (suartina kaimynus).

Supaprastinta logotipo versija gali būti naudojama ant labai maţų priemonių:

Programos logotipo naudojimas yra privalomas bet kurioje viešinimo medţiagoje ir priemonėse (tiek

spausdintoje, tiek elektroninėje versijoje), projekto dokumentuose ir bendrai finansuojamo projekto

produktuose. Projekto logotipo naudojimas yra privalomas net jeigu naudojate kitus logotipus,

pavyzdţiui projekto ar partnerio logotipą.

Galima naudoti spalvotą arba juodai baltą logotipo versijas. Programos logotipą ir detalų dizaino bei

dydţių aprašymus galima rasti ir parsisiųsti iš programos interneto svetainės www.latlit.eu




32

Interneto svetainės

Informacija apie projekto veiklą turi būti skelbiama veikiančiose PP svetainėse. Jeigu iš projekto lėšų

sukuriamos naujos svetainės, jose turi būti nuoroda į Programos (www.latlit.eu) ir oficialią ES svetainę

(http://europa.eu), o svetainės pradţios lange turi būti publikuojamas Programos logotipas.

Jeigu svetainėje yra tik straipsnis apie projektą, tai logotipai ir nuoroda turi būti tame pačiame lange

kaip ir straipsnis.

Publikacijos

Elektroninėse ar spausdintose publikacijose (bukletuose, informaciniuose lapeliuose, naujienlaiškiuose,

studijose, analizėse, dokumentuose ir pan.) ir kitoje rašytinėje medţiagoje, tarp jų straipsniuose ir

pranešimuose spaudai, turi būti naudojamas programos logotipas.

Jeigu projektui kuriamas savas įvaizdis (firminiai blankai, vizitinės kortelės, pristatymo šablonai ir pan.),

turi būti naudojamas programos logotipas.

Tos pačios taisyklės galioja elektroninei informacijai ir garsinei bei vaizdinei medţiagai (pristatymams,

CD, DVD).

Jeigu publikacijose/priemonėse yra išsakoma nuomonė, turi būti įdėtas uţrašas: „Šis dokumentas buvo

parengtas su Europos Sąjungos finansine pagalba. Uţ šio dokumento turinį atsako tik <projekto

partnerio pavadinimas> ir jis neatspindi Europos Sąjungos pozicijos“.

Renginiai

Maţiausiai prieš dvi savaites informacija apie būsimus projekto viešuosius renginius ir pagrindinius

projekto valdymo susitikimus turi būti paskelbta programos interneto svetainėje www.latlit.eu skyriuje

„Events“ (renginiai), suvedant duomenis poskyryje „Add your event“ (įkelkite savo renginį).

Projekto finansuojamų renginių (konferencijų, seminarų, mugių ir parodų) metu organizatoriai turi

pasirūpinti ES vėliava. Ant dokumentų (darbotvarkės, dalyvių sąrašas, dalinama medţiaga, pristatymas)

turi būti programos logotipas.

Pirkimai

Projekte įsigyta įranga ir kiti pirkiniai turi būti paţymėti lipdukais su pogramos logotipu. Jeigu pagal

projektą įsigyjama daug smulkių daiktų, rekomenduojama patalpoje, institucijoje arba vietoje, kuriai

buvo skirti pirkiniai, pakabinti plakatą.

Ant labai maţų daiktų (pvz., rašiklis) pakanka tik ES vėliavos ir programos logotipo be uţrašų ir moto.

Ant suvenyrų, pavyzdţiui, marškinėlių, krepšelių ir pan. programos logotipas turi būti atspausdintas.

Įranga ir infrastruktūra

Visos projekto investicijos į įrangą ir/arba infrastruktūrą turi atitikti informavimo ir viešinimo taisykles ir

būti paţenklintos lipduku, kuris turi būti nenuimamas 5 metus po projekto pabaigos.

<Įrašyti apskaitos inventorinį numerį>

Projektuose, kuriems skirta daugiau kaip 500 000 eurų viešųjų lėšų infrastruktūros arba statybos

darbams, turi būti pastatyta reklaminė lenta projekto įgyvendinimo metu ir nuolatinė paaiškinamoji

lentelė ne vėliau kaip po šešių mėnesių pabaigus projektą. Reklaminėje lentoje turi būti nurodytas

projekto tipas, pavadinimas bei programos logotipas.

Abi šios lentos turi būti matomos ir pakankamai didelės, o minėta nuoroda apie ES finansavimą turi

uţimti bent 25 proc. lentelės ploto.

Rekomenduojama pastatyti reklamines lentas ir nuolatines paaiškinamąsias lenteles ir maţesniuose

infrastruktūros objektuose.



33

8. FINANSŲ SISTEMA

8.1 Projekto pradţios ir pabaigos data Oficiali projekto pradţios ir pabaigos data nustatoma paramos sutartyje:

pagal dieną, kai bet kuris iš projekto partnerių sumokėjo pirmąsias išlaidas, t.y. buvo išrašyta sąskaita, sumokėti pinigai arba buvo prisiimti finansiniai įsipareigojimai;

nurodant planuojamą pradţios datą pagal paraiškos formoje pateiktą planą.

Projektas negali tęstis ilgiau nei nurodyta patvirtintoje paraiškos formoje. Projekto pradţios data svarbi,

nes pagal ją skaičiuojama ir projekto pabaigos data, kurią nustatant svarbu nepamiršti – visi mokėjimai

turės būti padaryti iki projekto pabaigos datos. Vėliausiai projektas turi būti pradėtas praėjus vienam

mėnesiui nuo dienos, kai VP pasirašė paramos sutartį. Išlaidos po projekto pabaigos datos bus

pripaţintos netinkamomis finansuoti (tarp jų išlaidos pirmojo lygio finansų kontrolei, galutinės paţangos

ataskaitos parengimui).

Visi projektai turi baigtis ne vėliau kaip 2014 m. gruodţio 31 d.

8.2 Mokėjimai projektams ir valiutos naudojimas Programoje nėra išankstinių mokėjimų – mokėjimai projektams vykdomi kompensavimo principu,

išskyrus atvejus, kai projektas gauna nacionalinį finansavimą iš valstybės biudţeto. JTS patvirtinta

paţangos ataskaita yra pagrindas Tvirtinančiajai institucijai pervesti ERPF dalinį finansavimą į VP

sąskaitą.

Mokėjimai atliekami tik eurais. Atkreikite dėmesį, kad uţsienio valiutos keitimo komisinis mokestis,

nuostoliai dėl valiutos kurso kitimo nėra tinkamos finansuoti išlaidos ir jas turi padengti projekto

partneriai. Išlaidos nacionaline valiuta (ne eurais) turi būti konvertuojamos į eurus keturių skaičių po

kablelio tikslumu (pvz.: 1,0234). Siekiant išvengti apvalinimo skirtumų finansinėje ataskaitoje išlaidos

turi būti apvalinamos iki dviejų skaičių po kablelio.

Projekto partneriai atlikdami skaičiavimus turi naudoti Latvijos banko ir Lietuvos banko kasdienį valiutos

keitimo kursą.

Vadovaujantysis partneris iš tvirtinančiosios įstaigos gautas lėšas turi laiku pervesti projekto

partneriams. Partneriai turi nuspręsti, kuris (-ie) partneris (-iai) dengs nuostolius, susidariusius

pasikeitus valiutos keitimo kursui, išlaidas uţ pavedimus šalies ribose, nes tai nėra tinkamos finansuoti

išlaidos.

8.3 Projekto pajamos Pajamos yra reglamentuotos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 straipsniu, pagal kurį

projektas, iš kurio gaunamos pajamos, apibrėţiamas taip: „...veiksmas, susijęs su investicijomis į

infrastruktūrą, uţ kurios naudojimą naudotojai tiesiogiai moka mokesčius, arba veiksmas, susijęs su

ţemės ar pastatų pardavimu, arba nuoma, arba kitu mokamų paslaugų teikimu“.

Jeigu projektas gavo pajamų (pvz., iš suteiktų paslaugų, konferencijos dalyvio mokesčio, pardavęs

brošiūrų arba knygų) per savo įgyvendinimo laikotarpį arba per penkis metus po paskutinio ERPF lėšų

pervedimo projektui, tai jas turi pilnai arba proporcingai atskaičiuoti iš tinkamų finansuoti išlaidų,

priklausomai nuo to, ar atitinkama veikla buvo pilnai, ar iš dalies finansuota ERPF lėšomis prieš

paskutinį ERPF lėšų pervedimą projektui. Gautas pajamas reikia nurodyti paţangos ataskaitoje. ERPF

dalinis finansavimas skaičiuojamas atėmus visas pajamas iš tinkamų finansuoti išlaidų.

Atkreipkite dėmesį, kad net pasibaigus projektui – penkerius metus nuo jo pabaigos datos – projektui

gavus pajamų, jos turi būti suskaičiuotos ir atimtos iš projekto tinkamų finansuoti išlaidų prieš atliekant

paskutinį mokėjimą projektui.

Visi projekto partneriai yra atsakingi uţ gaunamų pajamų apskaitą, jos dokumentavimą – kad prireikus

pirmojo lygio kontrolė arba auditas galėtų atlikti patikrinimą.


34

8.4 Išlaidų pasidalijimas Projekto išlaidų pasidalijimas – tai tam tikrų projekto išlaidų paskirstymas tarp projekto partnerių pagal

aiškų ir teisingą metodą, laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Projekto išlaidų, kurias partneriai

gali pasidalinti, pavyzdţiui, projekto interneto svetainės kūrimo, leidinių, bendrų studijų parengimo ir kt

išlaidos.

Pasidalijamų išlaidų skaičiavimo metodas, išlaidų rūšis (kokias išlaidas PP pasidalija) ir sumokėjimas ir

kt. turi būti pagrįsti tinkama dokumentacija, kad pirmojo lygio kontrolės institucijos, auditoriai ir (arba)

kiti potencialūs Programos arba ES kontrolieriai galėtų patikrinti, ar pasirinktas metodas yra tinkamas.

Rekomenduojama, kad kiekvienas projekto partneris iš anksto aptartų metodo priimtinumą su PLK.

Išlaidų pasidalijimo procese dalyvauja:

1. VP ir jo PLK;

2. Vykdantysis PP ir jo PLK.

Vykdantysis partneris – tai projekto partneris, vykdantis veiklą, sumokantis atitinkamas išlaidas

(partneris, suradęs ekspertus, nupirkęs įrangą ir pan.), kurios vėliau bus pasidalintos. Vykdantysis

partneris privalo pasirūpinti apskaitos dokumentacija pagal savo šalies buhalterinės apskaitos

taisykles. Jeigu taikytina, vykdantysis partneris yra atsakingas uţ viešųjų pirkimų arba sutarčių

reikalavimų laikymąsi.

3. Mokantieji PP ir jų PLK.

Mokantieji partneriai – tai visi išlaidų pasidalijimo sutartį pasirašę projekto partneriai.

Išlaidų pasidalijimą sudaro šie etapai:

I. Sutarties pasirašymas

Susitarimas dėl projekto partnerių išlaidų pasidalijimo turi būti įformintas raštu pasirašant atskirą sutartį

arba partnerystės sutarties priedą dėl išlaidų pasidalijimo. Projekto partneriams svarbu sukurti sistemą,

kuria būtų uţkirstas kelias dvigubam atsiskaitymui uţ pasidalintas išlaidas. Sutartyje turi būti:

bendra išlaidų suma;

išlaidų rūšis (-ys);

vykdantysis partneris/mokantysis (-ieji) partneris (-iai);

išlaidų pasidalijimo metodas – pasidalijimo principas (tarp jų skaičiavimo) su atitinkamu pagrindimu;

finansinė atsakomybė ir procedūra, jeigu būtų nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos arba reikalaujama grąţinti lėšas.

II. Vykdančiojo (-iųjų) partnerio (-ių) veiklos įgyvendinimas

Vykdantysis partneris atlieka planuotą veiklą. Jis sudaro sutartis su visais paslaugų, prekių teikėjais ir

uţtikrina, kad veikla ir sutartys atitiktų galiojančias išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles (pvz., viešųjų

pirkimų taisykles).

III. Pasidalintų išlaidų mokėjimas ir patvirtinimas

Vykdantysis partneris sumoka visas pasidalintas išlaidas (pvz., tiekėjų ar ekspertų ir pan.

sąskaitą (-as)) ir uţtikrina, kad išlaidos būtų atpaţįstamos jo apskaitos ir finansų valdymo sistemoje.

Vykdančiojo partnerio pirmojo lygio kontrolierius patvirtina visą sutarties sumą ir taikytą išlaidų

pasidalijimo metodą.

Vykdantysis partneris turi pateikti finansinę paţymą apie pasidalintas išlaidas ir atitinkamą

dokumentaciją kiekvienam susijusiam projekto partneriui ir vadovaujančiajam partneriui bei nurodyti:

vykdantįjį partnerį;

atitinkamą mokantįjį partnerį;

pasidalintas išlaidas ir taikytą dalijimosi metodą;

vykdančiojo partnerio sumokėtas išlaidas ir trumpą jų apibūdinimą bei atitinkamą mokančiojo

partnerio dalį tam tikroje išlaidų kategorijoje ir bendrose išlaidose;

dokumentą, patvirtinantį išlaidų tinkamumą finansuoti ir įrodantį, kad išlaidos buvo sumokėtos

(t.y. pirmojo lygio kontrolieriaus pasirašytą patvirtinimą).


35

Vykdantysis partneris yra atsakingas, kad visos su bendra veikla susijusios išlaidos būtų tinkamai

patvirtintos pirmojo lygio kontrolieriaus.

IV. Atsiskaitymas

Diena, kai vykdantysis partneris sumoka pasidalintas išlaidas, yra laikoma oficialia išlaidų atsiskaitymo

diena, t.y. uţ pasidalintas išlaidas vykdantysis ir mokantieji partneriai atsiskaito per šį ataskaitinį

laikotarpį. Tačiau kiekvienas įtrauktas projekto partneris teikdamas savo ataskaitą joje turi nurodyti tik

paties sumokėtų išlaidų dalį, o ne visą sutarties sumą.

Visa pasidalintų išlaidų suma turi būti nurodyta paţangos ataskaitoje. VP pirmojo lygio kontrolierius turi

uţtikrinti, kad nebūtų dvigubo atsiskaitymo uţ pasidalintas išlaidas, taip pat patvirtinti bendrą paţangos

ataskaitą, tarp jų pasidalintas išlaidas, paskirstytas kiekvienam atitinkamam PP.

Atitinkami PP ir VP turi susitarti dėl dokumentų, susijusių su išlaidų pasidalinimu, detalumo, geriausiai

raštu. Vykdantysis partneris negali įskaičiuoti sau pelno prie bendros pasidalintų išlaidų sumos. Tik

faktinės išlaidos gali būti pasidalintos.

Įsidėmėkite, kad programa negali prisiimti jokios atsakomybės uţ išlaidų pasidalijimo būdą. Išlaidų

pasidalijimo būdas, kai vadovaujantysis partneris, gavęs mokėjimą iš tvirtinančiosios institucijos,

uţlaiko tam tikrą sumą projekto partnerių išlaidų, yra netinkamas.


36

9. PROJEKTO BIUDŢETAS

Bendras projekto biudţetas – tai finansinių išteklių suma projekto išlaidoms padengti. Jį sudaro tokios

dalys:

ERPF dalinis finansavimas (lėšos, kurias gauna projekto partneriai iš ERPF);

Nacionalinis finansavimas (projekto partnerių tinkamas finansuoti įnašas į projekto biudţetą, naudojamas ERPF daliniam finansavimui gauti);

Tinkamas finansuoti projekto biudţetas (ERPF dalinis finansavimas ir nacionalinis finansavimas);

Netinkamas finansuoti projekto biudţetas (finansavimas, netinkantis ERPF daliniam finansavimui gauti, pvz. grąţintinas PVM, papildomų partnerių įnašas);

Bendras projekto biudţetas (bendro tinkamo finansuoti biudţeto ir netinkamo finansuoti

biudţeto suma).

9.1 Išlaidų tinkamumas finansuoti Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik tiesiogiai su projektu susijusios išlaidos. Anksčiausia

išlaidų data yra viena diena po JSVK projekto patvirtinimo, vėliausia – paskutinė projekto vykdymo

diena (išimtis – projekto rengimo išlaidos).

Išlaidų tinkamumas finansuoti yra susietas su programos geografine teritorija. Išimtys yra nurodytos

9.7 skyriuje.

Išlaidų tinkamumas finansuoti yra apibrėţtas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos

dokumente, šiame programos vadove, paramos sutartyje, susijusiuose ES ir nacionaliniuose teisės

aktuose (ţr. 2.3 skyrių).

Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu jos yra realiai sumokėtos, atitinka efektyvumo,

ekonomiškumo, legalumo principus, nustatytus 2002 m. birţelio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.

1605/2002.

9.2 Bendrosios taisyklės programos biudţetui

9.2.1 Efektyvus finansų valdymas

Pagal 2002 m. birţelio 25 d. Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 nuostatas projekto biudţetas turi būti

naudojamas taikant gero finansų valdymo metodą, kurį sudaro šie principai:

Ekonomiškumo – institucijai reikalingi ištekliai turi būti prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydţio, kokybės bei geriausia kaina;

Našumo – geriausias panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykis;

Efektyvumo – konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

9.2.2 Subrangos sutartys tarp projekto partnerių Finansiškai prie projekto įgyvendinimo prisidedantys ir ERPF lėšas iš Programos gaunantys partneriai,

taip pat papildomi partneriai negali sudaryti tarpusavyje arba su partnerio organizacijos darbuotojais

subrangos sutarčių projekto veiklai vykdyti. Šis reikalavimas netaikomas bendrų išlaidų pasidalijimui.

9.2.3 Korupcija ir interesų konfliktai VP ir PP(-iai) turi stengtis išvengti interesų konflikto visomis įmanomomis priemonėmis. JTS turi būti

pranešta apie bet kurią situaciją, dėl kurios susidarė arba gali susidaryti tokio pobūdţio konfliktas.

Interesų konfliktas yra situacija, kai projekto dalyvis dėl šeimos, emocinių, politinių, nacionalinių ryšių,

bendrų ekonominių arba kitokių interesų su kitu asmeniu negali nešališkai ir objektyviai vykdyti savo

funkcijų.

Projekto partneriai siekdami išvengti interesų konflikto ir korupcijos turi laikytis nacionalinių subrangą

reglamentuojančių viešųjų pirkimų įstatymų.


37

9.2.4 Dvigubas finansavimas

Projektas programos įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodţio 31 d. gali

gauti finansavimą iš programos tai pačiai veiklai vykdyti tik vieną kartą.

Visos išlaidos, kurios jau buvo finansuotos iš ES fondų arba buvo visiškai padengtos kito tarptautinio,

nacionalinio, regioninio ir (arba) vietinio fondo, yra netinkamos finansuoti, nes tai laikoma dvigubu

finansavimu. Jeigu finansavimas yra gautas iš valstybės biudţeto, išlaidos gali būti laikomos

tinkamomis, su sąlyga, kad suma neviršija partnerio įnašo dalies (15 proc.) projekte.

9.2.5 Projekto rezultatų nuosavybė

Projekto rezultatams penkerius metus nuo projekto uţbaigimo negali būti daroma esminių pakeitimų

palyginti su paraiškos forma, jeigu:

tai darys didelę įtaką projektui arba jo įgyvendinimo sąlygoms, arba tai suteiks bendrovei ar valstybinei institucijai pernelyg didelį pranašumą; ir

dėl to pasikeis objekto nuosavybė, nutrūks efektyvi veikla.

Projekto produktų, rezultatų ir susijusių dokumentų nuosavybės, pavadinimo, pramoninės ir intelektinės

nuosavybės teisės bus suteiktos/liks vadovaujančiajam partneriui ir projekto partneriams.

Jeigu projekto rezultatai bus iš esmės pakeisti per penkerius metus po projekto pabaigos,

gali būti paprašoma sugrąţinti fondo lėšas.

9.2.6 Nauda visuomenei

Projekto rezultatai turi būti skirti viešam naudojimui ir prieinami nemokamai visuomenei (pvz.,

patalpinti internetinėje svetainėje), tarp jų, parengtos rekomendacijos, mokomoji medţiaga, studijos,

viešoji infrastruktūra ir pan. Rekomenduojama saugoti šiuos dokumentus projekto partnerių svetainėse.

9.2.7 Atsiskaitymas uţ išlaidas

Išlaidas galima įtraukti į ataskaitą tik tuo atveju, jeigu:

Skaičiavimas pagrįstas faktinėmis išlaidomis. Tai reiškia, kad projekto išlaidoms gali būti

priskirtos tik tos į apskaitą įtrauktos projekto partnerių išlaidos, kurias galima įrodyti atliktais

darbais, suteiktomis paslaugomis, pristatytomis prekėmis (bent dalies pristatymu, išskyrus išankstinius mokėjimus pagal pasirašytas sutartis su tiekėjais).

Su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas sumokėjo VP arba projekto partneris (-iai).

Uţ išlaidas yra sumokėta. Išlaidos laikomos sumokėtomis, kai suma yra nuskaičiuota nuo

partnerio institucijos banko sąskaitos. Tai paprastai patvirtinama banko ataskaitomis. Sąskaitos

išrašymo, registravimo arba rezervavimo diena apskaitos sistemoje nėra laikoma mokėjimo diena.

Išlaidos yra tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos, susijusios su veikla, kuri nėra aprašyta paraiškos formoje, paprastai yra laikomos netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Išlaidos priskirtos tinkamai biudţeto eilutei ir veiklos paketui.

Uţ išlaidas atsiskaityta tame pačiame periode kaip ir buvo sumokėta. Išimtis gali būti taikoma

tuomet, kai darbuotojų atlyginimai ir mokesčiai yra įtraukiami į apskaitos sistemą per

atsiskaitymo periodą, bet tikrasis mokėjimas yra atliekamas kitame atsiskaitymo periode.

Jeigu išlaidos buvo pasidalintos, tuomet išlaidos laikomos apmokėtomis, kai vykdantysis

partneris yra atlikęs mokėjimą.

Į ataskaitą įtrauktos išlaidos neturi viršyti paraiškos formoje nurodyto: a) tinkamo finansuoti projekto biudţeto, b) kiekvieno PP biudţeto.


38

Siekiant išvengti dvigubo atsiskaitymo, turi būti įmanoma nustatyti, kokios išlaidos buvo apmokėtos, uţ

kurias iš jų yra atsiskaityta (kad nebūtų atsiskaitoma uţ tas pačias išlaidas skirtingose biudţeto

kategorijose, ataskaitiniuose laikotarpiuose, projektų/finansavimo planuose). Todėl vadovaujantysis

partneris ir projekto partneriai turi:

atskirą apskaitos sistemą;

specialų projekto apskaitos kodą (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 60 str. d

punktas) registruoti projekto išlaidas apskaitos sistemoje ir nurodyti projekto numerį, trumpą projekto pavadinimą, veiklos paketą.

nurodyti veiklos paketą ir PP pavadinimą uţrašant arba uţdedant antspaudą ant

sąskaitų, čekių/mokėjimo nurodymų ir sutarčių originalų. Jeigu yra vietos, taip pat reikėtų nurodyti Programos pavadinimą.

buhalterijos formas/apţvalgas – t.y. visų pavedimų projekto išlaidoms apmokėti sąrašą pagal nacionalines apskaitos taisykles.

PP laikydamasis aukščiau minėtųjų reikalavimų uţtikrins, kad projekto lėšos bus aiškiai atskirtos nuo

bendrojo partnerių biudţeto. Kartu tai palengvins ir projekto valdymą bei kontrolę.

PP privalo uţtikrinti, kad visa su projektu susijusi apskaitos dokumentacija būtų prieinama ir atskirai

saugoma, kad visi su projektu susiję mokėjimai turėtų aiškiai identifikuojamą buhalterijos kodą, netgi

jei dėl to reikia du kartus tvarkyti apskaitą (pvz., jeigu reikia centrinėje buveinėje saugoti apskaitos

dokumentus). Pagal šį reikalavimą galima registruoti ir laikyti su projektu susijusių apskaitos

dokumentų originalus centralizuotoje registravimo sistemoje, pvz., organizacijos finansiniame

padalinyje pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir padaryti apskaitos dokumentų patvirtintas

kopijas, registruoti ir laikyti jas atskirai projekto aplanke su nuoroda, kur laikomi dokumentų originalai.

Projekto aplanke taip pat turi būti sukurtų projekto produktų įrodymai (bukleto kopijos, fotografijos),

kai tai įmanoma.

Apskaita turi būti vedama eurais arba nacionalinėmis valiutomis. Tačiau JTS pateiktose paţangos

ataskaitose skaičiavimai turi būti eurais.

VP yra atsakingas uţ tinkamos audito sekos visuose projekto lygiuose, tarp jų ir PP išlaidų, uţtikrinimą.

Tai reiškia, kad VP turi ţinoti:

kas sumokėjo;

uţ ką sumokėjo;

kas patikrino;

kur yra laikomi susiję dokumentai;

kas yra kontaktinis PP asmuo.

VP turi pasirūpinti, kad visi PP saugiai ir tvarkingai laikytų su projektu susijusius dokumentus bent iki

2021 m. pabaigos. Dokumentų originalai arba patvirtintos kopijos turi būti archyvuojami įprastinėse

duomenų laikmenose (pagal šalies taisykles). Jeigu dokumentai saugomi elektroninėje laikmenoje,

reikia laikytis nacionalinių saugumo standartų. Jeigu tinkama, VP gali paprašyti projekto partnerių

apskaitos dokumentų kopijų.

9.2.8 Reikalavimai banko informacijai Pilna ir teisinga banko informacija paraiškos formoje ir paţangos ataskaitoje garantuoja greitą ERPF

dalinio finansavimo pervedimą. Vadovaujančiajam partneriui rekomenduojame pasirūpinti, kad būtų

tiksliai nurodyti BIC (SWIFT) kodai ir IBAN numeriai, kad tarp jų simbolių nebūtų tarpų, taip pat būtų

nurodytas banko, sąskaitos savininko pavadinimas, adresas, miestas ir šalis.

9.3 Biudţeto eilučių apibūdinimas Projekto biudţetas yra suskirstytas į aštuonias biudţeto eilutes (toliau tekste – BE) penkiems veiklos

paketams. Ataskaitinis laikotarpinis yra 6 mėnesiai. ERPF dalinis finansavias skiriamas su projektu

tiesiogiai susijusioms išlaidoms, suskirstytoms į šias biudţeto eilutes:

BE1 Personalas

BE2 Tiesioginės administracinės išlaidos

BE3 Netiesioginės administracinės išlaidos

BE4 Išorės paslaugos


39

BE5 Kelionės ir apgyvendinimas

BE6 Įranga ir infrastruktūra

BE7 Nepiniginis įnašas

BE8 Projekto parengimas

Paraiškos formos biudţeto lentelėje pateiktas viso projekto biudţetas.

Svarbu, kad visi projekto partneriai dalyvautų planuojant projekto paraišką, taigi ir finansus, nes tai

lemia stiprią partnerystę ir gerai pagrįstus biudţeto paskirstymus. Taip pat svarbus yra finansų vadovų

dalyvavimas rengiant projekto biudţetą.

9.3.1 Personalo išlaidos Išlaidos (tarp jų darbo uţmokestis, įdarbinimo mokestis, įmokos į socialinio draudimo fondą, sveikatos

draudimas, įmokos į pensijų fondą) tiesiogiai projekte pagal darbo sutartį dirbančių partnerio institucijos

darbuotojų pagal partnerio šalyje galiojančius įstatymus yra tinkamos finansuoti pagal šią BE (pvz.,

projekto koordinatorius, finansų vadovas, IT specialistas, inţinierius, planavimo specialistas ir pan.).

Personalo išlaidos turi būti skaičiuojamos remiantis nacionalinių teisės aktų, Latvijos ir Lietuvos išlaidų

tinkamumo finansuoti taisyklių reikalavimais. Jos turi būti patvirtintos dokumentais, pagal kuriuos

galima nustatyti realias atitinkamo partnerio sumokėtas išlaidas, pvz., darbo sutartys ir/arba

dokumentai, kuriais nurodyti atlikti projekto darbai ir uţmokestis, potvarkiai, laikaraščiai, projekto

atliktų uţduočių registracija, skaičiavimų nustatyti projektui skirto personalo laiko vertę įrodymai.

Apskaičiuojant darbo uţmokestį turi būti taikomas faktinis darbo uţmokesčio tarifas, neturėtų būti

taikomas dvigubas finansavimas!

Kiekvienas projekte dirbantis darbuotojas turi pildyti laikaraštį ir jame nurodyti atliktus pagrindinius

projekto darbus, jiems skirtą valandų skaičių. Laikaraščiui keliami šie minimalūs reikalavimai:

jį turi pildyti kiekvienas projekto darbuotojas atskirai;

turi būti nurodyta, kiek valandų per mėnesį buvo dirbta prie projekto

turi būti nurodyta, kokie darbai atlikti;

uţpildytas laikaraštis turi būti pasirašytas darbuotojo ir jo (-s) vadovo.

Projektuose turėtų būti naudojamos standartinės laikaraščio formos, kurias galima rasti programos

internetinėje svetainėje adresu www.latlit.eu, skyriuje „How to Implement“ („Kaip įgyvendinti“).

PP turi uţtikrinti, kad personalo išlaidos yra teisingai paskaičiuotos ir nėra dvigubo finansavimo.

Atkreipkite dėmesį, kad išlaidos, sumokėtos pagal paslaugų sutartis ir (arba) autorines sutartis

asmenims arba bendrovėms ir panašias sutartis pagal Civilinį kodeksą, negali būti priskirtos šiai

biudţeto eilutei. Jos turėtų būti priskirtos BE4 „Išorės paslaugos“.

Su kasdieninėmis organizacijos darbuotojų pareigomis (kurios būtų vykdomos ir be projekto) susijusios

išlaidos yra netinkamos.

9.3.2 Tiesioginės ir netiesioginės administracinės išlaidos Administracinėmis išlaidomis laikomos išlaidos susijusios su biuro darbu. Jos skirstomos į tiesiogines

administracines išlaidas (BL2) ir netiesiogines administracines išlaidas (BL3). Administracinės

išlaidos turi būti tiesiogiai susijusios su projektu ir atitikti šias sąlygas:

svarbios projekto įgyvendinimui ir neatsirastų be projekto; ir

patvirtintos sąskaitomis arba kitais lygiaverčiais apskaitos dokumentais, tiesiogiai susijusiais su

projektu arba projekto personalu (tiesioginės išlaidos); arba

apskaičiuotos proporcingai naudojant pagrįstą ir aiškų metodą ir patvirtintos dokumentais (netiesioginės išlaidos).

BL2 tiesioginės administracinės išlaidos – paremtos tiesioginėmis sąskaitomis, t.y. vartojimo

prekių, kopijavimo, pašto, tarptautinių finansinių operacijų, banko garantijų, reikalingų pagal teisės

aktus išlaidos;

BL3 netiesiogines administracines išlaidas – proporcingai pagal pagrįstą ir aiškų metodą

apskaičiuota reguliarių mėnesinių mokėjimų uţ nuomą, elektrą, šildymą, vandenį, kanalizaciją,

komunikacijas, amortizaciją dalis ir kitos panašios išlaidos tiesiogiai susijusios su projekto veikla.



40

Paprašius turi būti sudarytos galimybės susipaţinti su netiesioginių administracinių išlaidų skaičiavimais.

Paprastai dalies skaičiavimas yra paremtas personalo darbo laiku ir biuro plotu naudojamu projektui.

Įrangos, kuri tiesiogiai susijusi su projektu, amortizacijos išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti,

jeigu:

šios įrangos pirkimas nebuvo finansuojamas iš nacionalinių arba Bendrijos fondų;

amortizacija apskaičiuota pagal atitinkamas apskaitos taisykles; ir

išlaidos yra iš projekto įgyvendinimo laikotarpio.

Dėmesio: čia negalima įtraukti biuro baldų, kompiuterių ir kitos biuro įrangos pirkimo, nes tai turi būti

priskirta BE „Įranga ir infrastruktūra“.

Nepriklausomų ekspertų administracinės išlaidos turi būti priskirtos prie išlaidų BE4 „Išorės paslaugos“.

Netiesioginės administracinės išlaidos gali sudaryti iki 5 proc. viso tinkamo finansuoti projekto

biudţeto.

9.3.3 Išorės paslaugos Išlaidos, sumokėtos pagal sutartis ir sąskaitas išorės paslaugų teikėjams, kurie subrangos būdu vykdo

tam tikras projekto uţduotis, pvz:

tyrimus ir apklausas;

vertimą;

pirmojo lygio kontrolę;

skaito pranešimus seminare;

moko, organizuoja renginius;

koordinuoja projektus;

konsultuoja IT klausimais;

išnuomoja patalpas ir įrangą, vertimą, spausdinimą, maitinimą;

viešinimą, tarp jų informaciją laikraščiuose, televizijos laidos, spaudos konferencijos, pranešimai

spaudai, dizaino, redagavimo, vertimo, reklaminės medţiagos, spausdinimo išlaidos, brošiūros ir pan.

Išorės eksperto, konsultanto arba tiekėjo atliktas darbas priskiriamas tinkamoms finansuoti išlaidoms,

jeigu buvo įvykdytos šios sąlygos:

darbas svarbus projektui;

išlaidos yra pagrįstos pagal įprastus šalies, kurioje yra sutarties partneris, tarifus;

sukurti produktai yra kokybiški.

Projekte negali subrangos būdu dalyvauti jo partneriai arba PP organizacijų darbuotojai, kurie yra

tiesiogiai įdarbinti arba/ir kokia nors forma įtraukti į projektą kaip išoriniai ekspertai.

Pasiekus ribas, nustatytas nacionaliniais viešųjų pirkimų įstatymais (ţr. 9.4 skyrių), jų reikia laikytis

renkantis išorės paslaugas teikiančią bendrovę arba asmenį. Visos išorės paslaugų sutartys turi būti

pagrįstos dokumentais pagal šalies viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus. Jie turi būti lengvai prieinami

(pvz., konkurso paskelbimo dokumentai, produktų pristatymo dokumentai).

Planuojamos subrangos būdu pirkti paslaugos turi būti nurodytos paraiškos formoje.

Jeigu techninės dokumentacijos rengimo išlaidos pagal šią BE viršija 50 000 eurų, pareiškėjas turi

pateikti galimybių studiją (ţr. skyrių 5.2.).

Teikiant ataskaitas apie renginius, reikia naudoti standartines dalyvių sąrašo formas, kurias galima rasti

programos internetinėje svetainėje www.latlit.eu, skyriuje „How to Implement“ (kaip įgyvendinti).

Paprastai pramogoms skirtos išlaidos, autoriniai uţmokesčiai yra netinkamos finansuoti išlaidos,

išskyrus šiuos atvejus:

veikla yra svarbi projekto įgyvendinimui ir skatina darnų bendradarbiavimą, t.y. projektu

siekiama suaktyvinti kultūrinį bendradarbiavimą, ir

išlaidos yra nurodytos patvirtintoje paraiškos formoje, BE4.



41

Dėmesio: transporto išlaidos, įskaitant su renginiu susijusius perveţimus, turi būti priskirtos prie BE

„Kelionės ir apgyvendinimas“.

Netinkamos finansuoti išlaidos:

tos pačios projekto partnerio organizacijos kito padalinio (vidinio) suteiktos paslaugos (pvz.:

vertėjas, IT specialistas, atliekantis bet kokius projekto darbus). Šios išlaidos turi būti įtrauktos į BE1 personalo eilutę;

išankstiniai mokėjimai, kuriems nėra sąskaitos/lygiaverčio apskaitos dokumento, kurį pateikia

išorinis tiekėjas;

subrangos paslaugos, kurios padidina projekto vykdymo išlaidas, bet proporcingai neprideda jam vertės;

pramogos, atlikėjai, artistai (pvz.: koncertų, festivalių).

9.3.4 Kelionės ir apgyvendinimas PP institucijų darbuotojų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, susijusios su jų dalyvavimu projekto

susirinkimuose, seminaruose arba renginiuose, patvirtintos tokiais dokumentais kaip komandiruotės

prašymas, ataskaita, darbotvarkė, kelionės bilietai, sąskaitos ir pan., yra tinkamos finansuoti, jeigu jos

yra tiesiogiai susijusios su projektu ir reikalingos projektui įgyvendinti.

Dienpinigiai, kelionės išlaidos (viešasis transportas, įskaitant keltus, orlaivius, traukinius, autobusus ir

taksi, kelionės draudimas ir vizų išlaidos), transporto priemonių nuoma, kompensacijos uţ asmeninio

automobilio ir gyvenamųjų patalpų naudojimą yra priskiriamos šiai BE.

Dienpinigiai gali būti mokami tik asmenims, kurie dirba partnerių organizacijose pagal darbo sutartis.

Gerai pagrįstais ir dokumentuotais atvejais projekto partneriai turi galimybę padengti svečių kelionės ir

apgyvendinimo išlaidas ir priskirti jas šiai BE.

Reikia naudoti ekonomiškiausią arba tinkamiausią transporto priemonę. Įsidėmėkite, kad nepaisant PP

teisinio statuso (pvz., nevyriausybinė organizacija, institucija, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė)

dienpinigių tarifas ir apgyvendinimo išlaidos negali viršyti nacionaliniuose teisės aktuose valstybinėms

institucijoms nustatytų ribų.

Pasiekus ribas numatytas nacionalinėse viešųjų pirkimų taisyklėse (ţr. 9.4 skyrių), jų reikia laikytis

renkantis uţduotį atliksiančią bendrovę arba asmenį.

Dėmesio: projekto veikloje dalyvaujančių nepriklausomų ekspertų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos

turi būti įtrauktos į BE „Išorės paslaugos“.

Netinkamos finansuoti išlaidos:

nacionalines ribas viršijančios išlaidos (pvz., kambario kaina nakčiai);

kelionės pirmąja arba verslo klase, jeigu aiškiai neįrodyta, kad nebuvo kito pasirinkimo, kad tai

buvo ekonomiškiausias, ne toks brangus pasirinkimas (reikalingi įrodantys dokumentai);

automobilio arba taksi naudojimas, jeigu yra viešasis transportas, nebent tinkamai pagrįstas (reikalingi įrodantys dokumentai);

kasdienės projekto darbuotojų kelionės iš namų į biurą ir atgal.

9.3.5 Įranga ir infrastruktūra Šiai BE priskiriami įrangos pirkimas, statybos arba remonto darbai atliekami projekte pagal sutartis ir

(arba) apmokami pagal išorės tiekėjų išrašytas sąskaitas. Atkreipkite dėmesį, kad parama investicijoms

yra laikoma parama investicijoms, t.y. subsidijuojamų investicijų nuvertėjimo išlaidos negali būti

apskaitomos projekto buhalterijoje.

Pareiškėjas turi pateikti paraiškos formoje investicinių išlaidų detalizavimą. Todėl įsitikinkite, kad visos

išlaidos įrangai ir investicijoms yra įtrauktos paraiškos formos BE6.

Investicijos yra finansuojamos tik tuo atveju, jeigu jos reikalingos projekto tikslams pasiekti arba

projekto rezultatų tęstinumui garantuoti. Turi būti akivaizdus investicijų poveikis abipus sienos, pvz.:

pagal nustatytą geografinę aprėptį, funkcinius santykius ir bendrą įgyvendinimą, turintį modelio pobūdį

(ţr. 4.1.).


42

Programos dalinai finansuojamos investicijos turi būti skirtos viešajam visuomenės naudojimui. Jų

nuosavybės ir naudojimo būdo negalima keisti penkerius metus nuo projekto pabaigos. Jeigu ši taisyklė

paţeidţiama, programa turi teisę susigrąţinti finansavimą.

Įrangos pavyzdţiai gali būti IT įranga (kompiuteris, monitorius, spausdintuvas, tarp jų įprasta

programinė įranga), speciali programinė įranga, skaitytuvas, biuro baldai, parodų įranga ir pan.

Nurodytas įrangos vienetų skaičius turi atitikti realų planuojamų skaičių.

Naudotos įrangos pirkimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu įvykdomos šios trys sąlygos:

įrangos pardavėjas pateikė įrangos kilmės deklaraciją ir patvirtino, kad ji nebuvo pirkta iš kitų

finansinių priemonių (ES, nacionalinių arba gavus kitokį finansavimą) paramos per praėjusius septynerius metus;

įrangos kaina neviršija jos rinkos vertės ir yra maţesnė nei panašios naujos įrangos kaina; ir

įranga pasiţymi projektui reikalingomis techninėmis savybėmis ir atitinka galiojančias normas ir

standartus.

Jeigu projekte planuojami infrastruktūros darbai, tai atitinkamas projekto partneris turi būti ţemės

savininkas ir/arba turi turėti teisę statyti šioje ţemėje. Infrastruktūros pavyzdţiai gali būti, pvz.,

informacijos centrų kūrimas, paţintinių gamtos takų įrengimas, informacinių ţenklų pastatymas ir pan.

Pasiekus ribas, numatytas nacionalinėse viešųjų pirkimų taisyklėse (ţr. 9.4 skyrių), jų reikia laikytis

renkantis bendrovę arba asmenį.

Planuojant projekte statybos darbus svarbu nepamiršti, kad juos atliekant reikės laikytis nacionalinių

statybos teisės aktų reikalavimų. Viena visų pagal nacionalinius statybos įstatymus reikalingų

dokumentų rinkinio kopija turi būti pateikta JTS kartu su paraiškos forma (ţr. 5.2 skyrių).

VP turi pateikti visų statybos / renovacijos darbų planus nurodant darbų pradţios datą, vietą ir

apmokėjimų uţ darbą bei darbų atlikimo datas atsakingam projektų vadovui JTS per 2 savaites po

statybos / renovacijos darbų kontrakto pasirašymo;

Jeigu išlaidos pagal šią biudţeto eilutę viršija 50 000 eurų, VP turi pateikti galimybių studiją (ţr. 5.2

skyrių).

Visa iš dalies programos finansuojama įranga ir investicijos turi atitikti informavimo ir viešinimo

taisykles (ţr. 7.3 skyrių).

9.3.6 Nepiniginis įnašas Nepiniginis įnašas, išskyrus nemokamą savanorišką darbą, yra netinkamos finansuoti išlaidos. Projekto

partnerio nemokamo savanoriško darbo vertė negali viršyti partnerio nacionalinio įnašo, t.y. 15 proc.

kiekvieno projekto partnerio tinkamų finansuoti išlaidų.

Nemokamas savanoriškas darbas – tai laisva valia atliekamas darbas, uţ kurį asmuo negauna jokio

atlygio iš bet kokio šaltinio arba kuris nėra jo mokamo darbo dalis organizacijoje, kurioje jis dirba.

Pavyzdţiui,

studentų, atliekančių projektui mokslinį tyrimą;

savanorių, dirbančių nevyriausybinėje organizacijoje ir negaunančių jokio darbo uţmokesčio uţ projekte atliktą darbą.

Neapmokamas savanorių darbas turi būti:

reikalingas projektui vykdyti;

atliktas pagal rašytinę sutartį;

patvirtintas laikaraščiais su nurodytomis projekto darbo valandomis, pasirašytas vadovo;

apskaičiuotas naudotas minimalus oficialusis mėnesio ar valandos nacionalinis tarifas.

Dėmesio: personalo išlaidos darbuotojams, dirbantiems vienoje iš partnerio institucijų pagal darbo

sutartis ir gaunantiems reguliarų atlyginimą, nelaikomos nepiniginiu įnašu, t.y. piniginis įnašas, nes

personalo išlaidas apmoka partnerio institucija.

9.3.7 Projekto rengimo išlaidos Projekto rengimo išlaidos – tai išlaidos tiesiogiai susiję su projekto paraiškos rengimu, kai pateikiamas

Programos kvietimas teikti paraiškas.


43

Projekto rengimo išlaidos yra tinkamos, jeigu mokėjimai padaryti vėliau nei 2007 m. sausio 1 d., bet ne

anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki JSVK sprendimo ir dieną prieš JPVK sprendimą. Rengimo veikla ir

išlaidos turi būti nurodytos paraiškos formoje.

Tik techninės galimybių studijos ir techninės dokumentacijos rengimo (investicinio projekto, techninio

projekto, poveikio aplinkai įvertinimo, statybos leidimų), šių dokumentų vertimo ir paraiškos formos

vertimo išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto rengimo išlaidos. Maksimali projekto rengimo išlaidų

suma gali būti iki 5 proc. viso tinkamo projekto biudţeto, bet ne daugiau kaip 50 000 eurų,

priklausomai nuo to, kuri iš jų yra maţesnė.

Projekto rengimo išlaidos turi atitikti taisykles taikytinas BE4 „Išorės paslaugos“ ir išlaidų tinkamumo

finansuoti taisykles.

Programos bendrojo finansavimo norma galioja ir projekto rengimo išlaidoms, kurios laikomos

tinkamomis finansuoti tuo atveju, jeigu projektas yra patvirtintas JSVK.

9.4 Konkurencija ir viešieji pirkimai Kai projektui perkamos paslaugos, prekės, įranga ir pan., reikia laikytis nacionalinių ir Bendrijos viešųjų

pirkimų taisyklių, įskaitant uţ subrangą atsakingo PP vidines taisykles. Viešųjų pirkimų taisyklių šiais

atvejais turi laikytis visi projekto partneriai, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, t.y. ir

nevyriausybinės organizacijos, kuomet gauna viešąsias ar ES lėšas. Reikia laikytis grieţtesnių taisyklių !

Viešųjų pirkimų taisyklių tikslas – uţtikrinti skaidrias ir teisingas sąlygas konkuruoti bendroje rinkoje ir

efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą („vertė uţ mokesčių mokėtojų pinigus“). Viešųjų pirkimų taisyklių

turi būti laikomasi uţsakant paslaugas, darbus ar pirkimus.

Jeigu galima, konkurso dokumentacijoje turi būti nurodyti projekto duomenys (projekto numeris,

projekto pavadinimas, partnerio pavadinimas, ir, kur įmanoma, programa).

Šie pagrindiniai Bendrijos teisės aktai reguliuoja viešuosius pirkimus:

EB sutartis: taisyklės ir principai taipogi taikomi ir sutartims, kurių nereglamentuoja viešųjų

pirkimų direktyvos. Šie principai apima laisvą prekių judėjimą (EB sutarties 28 skyrius), laisvę

teikti paslaugas (49 skyrius), nediskriminavimą ir vienodas sąlygas, skaidrumą, proporcingumą ir

abipusį pripaţinimą.

2004/18/EK Europos Parlamento ir Tarybos 2004 kovo 31 d. direktyva dėl viešųjų darbų, viešųjų tiekimų ir paslaugų kontraktų suteikimo procedūrų koordinavimo;

2004/17/EK Europos Parlamento ir Tarybos 2004 kovo 31 d. direktyva dėl pirkimų procedūrų

koordinavimo juridiniams asmenims, veikiantiems vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose;

2006/C 179/02 EK Interpretacinis pranešimas dėl Bendrijos teisės, taikomos sutarčių suteikimui,

kurioms netaikomos arba dalinai netaikomos viešųjų pirkimų direktyvos;

EK Gairės nustatant finansines korekcijas išlaidoms, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių

fondų ir sanglaudos fondo, neatitinkančioms viešųjų pirkimų taisyklių (EK/21/11/2007, COCOF

07/0037/02/-EN). Gairės nustato procedūrą įgyvendinti finansines korekcijas, t.y. sutarties

vertės sumaţinimą, kuomet ne visiškai laikomasi Bendrijos reglamentų dėl viešųjų pirkimų

sutartims, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų.

Ţaliųjų viešųjų pirkimų vadovas (Handbook of Green Public Procurement) – galima rasti programos interneto svetainėje: latlit.eu/eng/programme/legal_framework1/eu_legislation

Naujausius galiojančius teisės aktus galite rasite:

http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/index_en.htm

Reikia laikytis pagrindinių lygybės, nediskriminavimo, skaidrumo, laisvo judėjimo ir

konkurencingumo principų. Šie pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, taipogi ir pagrįstos vertės

(ekonomiškumas/produktyvumas/efektyvumas) principas taip pat taikomi paslaugų ir prekių pirkimui,

kai prekės ar paslaugos perkamos ţemesne negu įstatymuose numatyta riba.

Lygybės ir nediskriminavimo principai reikalauja laikytis skaidrumo, pagal kurį uţtikrinamas

pakankamas ir konkurencingas pirkimų skelbimas potencialiems rangovams. Skaidrumo reikalavimas

numato, kad įmonė, veikianti vienoje iš valstybių narių, turėtų galimybę gauti informaciją apie pirkimą

ir, esant norui, galėtų pareikšti savo pasiūlymą laimėti sutartį. Individualiais atvejais, kuomet yra maţa

pirkimo ekonominė vertė (pvz. maţa sutarties suma), laikoma, kad poveikis esminėms laisvėms yra

neapibrėţtas arba netiesioginis.

http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/index_en.htm


44

Esminiai Bendrijos sutarties principai nurodo sutarties suteikimo procedūrose laikytis objektyvumo:

parengti nediskriminuojantį sutarties dalyko aprašymą; nediskriminuojantį sąlygų aprašymą, abipusiai

pripaţinti diplomus, sertifikatus; suteikti pakankamai laiko; skaidriai ir objektyviai vertinti paraiškas.

Pakankama sklaida nurodo pirkimo paskelbimą: uţsakovo interneto svetainėje ar specializuotuose

pirkimų skelbimų portaluose ir/arba nacionaliniuose oficialiuose leidiniuose ir/arba oficialiame ES

leidinyje; kitoje valstybėje narėje esančios įmonės turi turėti prieigą prie pakankamos informacijos ir

galėti pareikšti savo susidomėjimą.

Reikia uţtikrinti, kad pirkimai nebūtų nepagrįstai skaidomi. Todėl taipogi rekomenduojama, kad projekto

partneriai kartu organizuotų viešuosius pirkimus pirkti panašias paslaugas ar prekes, kuomet taip

taupomos sąnaudos.

Sutartys negali būti paskirtos kandidatams arba konkurso dalyviams, kurie pirkimo procedūros metu

pateko į interesų konfliktą.

Viešųjų pirkimų procedūra turi būti įforminta dokumentais. Tokie dokumentai kaip viešųjų pirkimų

pranešimai, techninės sąlygos, pasiūlymai, uţsakymų formos ir sutartys turi būti prieinami finansinės

kontrolės ir audito tikslams. Projektai, kuries negali pateikti dokumentų, patvirtinančių atitikimą viešųjų

pirkimų taisyklėms, gali netekti ERPF bendrojo finansavimo.

Rekomenduojama išsaugoti šiuos viešųjų pirkimų etapų, pradedant nuo procedūros pasirinkimo iki

sprendimų priėmimo, dokumentus:

pasirinktos procedūros pagrindimą;

atitinkamo skelbimo kopiją;

kandidatų, tiek sėkmingų, tiek ir nesėkmingų, pavadinimus;

pirkimų vertinimo ataskaitas;

sutarties sąlygas;

prieţastis, kodėl buvo nutraukta procedūra (jei tinkama);

nusiskundimus, pateiktus kandidatų (jei yra) ir atsakymus jiems;

viešųjų pirkimų dokumentus (skelbimo dokumentus, pasiūlymus, sutartis, atliktų darbų

patvirtinimo dokumentus), reikalaujamus pagal nacionalinius teisės aktus ir kt.

Jeigu turite klausimų susijusių su viešųjų pirkimų taisyklėmis, teiraukitės Latvijos Respublikos Viešųjų

pirkimų prieţiūros tarnybos (http://www.iub.gov.lv) ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos vyriausybės (http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=1097589885&lan=LT).

9.5 Pridėtinės vertės ir kiti mokesčiai Pridėtinės vertės mokestis (PVM) nėra tinkamos finansuoti išlaidos, jeigu partneris jo tikrai nesumokėjo.

Bet kokiomis priemonėmis grąţintinas PVM negali būti laikomas tinkamomis išlaidomis netgi, jeigu

projekto partneris jo nesusigrąţino. Tik projekto partnerio sumokėtas negrąţintinas PVM gali būti

įtrauktas į paţangos ataskaitą.

Finansinės išlaidos (pvz.: išlaidos uţ tarptautines finansines operacijas) ir, jeigu reikalinga, garantijos

išlaidos yra tinkamos finansuoti išlaidos. Ši sąlyga netaikytina debeto palūkanoms ir valiutos keitimo

nuostoliams, kuriuos turi padengti projekto partneriai.

9.6 Netinkamų finansuoti išlaidų pavyzdţiai Šios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti iš programos lėšų:

PVM, kiti mokesčiai ir įmokos, jeigu teisiškai jie yra grąţintini;

subrangos išlaidos tarp projekto partnerių;

bet kokios išlaidos ne projekto trukmės laikotarpiu, išskyrus projekto rengimo išlaidas;

išlaidos jau įtrauktos į kitas BE arba išlaidų punktus;

neturinčios tiesioginio ryšio su projekto veikla;

uţ subrangos paslaugas, jeigu nebuvo laikomasi atitinkamų viešųjų pirkimų taisyklių;

prabangos prekės ir paslaugos, dovanos;


45

jau finansuotos iš Europos arba kitų tarptautinių arba nacionalinių fondų;

bankų pavedimai Latvijoje ir Lietuvoje;

finansinės nuomos ir lizingo sutarčių aptarnavimo mokesčiai, turto pirkto iš Vyriausybės arba

Europos Bendrijos dotacijų nuvertėjimas, amortizacija ir vertės sumaţėjimas, nekilnojamojo turto planuota arba būtina prieţiūra;

personalo išlaidos, atsiradusios dėl valstybinės institucijos atsakomybės pagal įstatymus, kurios

būtų vykdomos nepaisant projekto įgyvendinimo;

papildomo uţmokesčio mokesčiai;

mokėjimai uţ politinę arba religinę veiklą;

paskolos mokesčiai, debeto palūkanos, valiutos keitimo komisiniai arba nuostoliai ir kitos grynai

finansinės išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su atskiros banko sąskaitos projektui atidarymu ir prieţiūra;

išlaidos, susijusios su bendrovės uţdarymu;

baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos;

paskolos;

debeto palūkanos ir valiutų keitimo nuostoliai;

nenumatytos išlaidos ir sąlyginiai įsipareigojimai;

atominių elektrinių uţdarymas.

9.7 Geografinis tinkamumas Išlaidų tinkamumas yra apribotas programos apimama geografine teritorija.

Tinkamai pagrįstais atvejais ir jeigu tai naudinga programos teritorijai PP gali keliauti ir įgyvendinti

veiklą ne programos teritorijoje ir uţ Europos Bendrijos ribų. Išlaidos yra tinkamos, jeigu jos yra

nurodytos paraiškos formoje arba iš anksto patvirtintos VI projekto įgyvendinimo metu ir yra svarbios

projekto sėkmei.

PP gali padengti kelionės išlaidas į programos valdymo organų organizuojamus renginius ne programos

teritorijoje ir kelionės išlaidas susitikti su PLK jei jie įsikūrę ne programos teritorijoje be išankstinio VI

patvirtinimo.

Iš viso iki 10 proc. programos biudţeto gali būti panaudota ne programos teritorijoje ir ne Europos

Bendrijoje.


46

10. PROJEKTO PRIEŢIŪRA, ATSISKAITYMAS IR KONTROLĖ

10.1 Atsiskaitymas Projekto išlaidos turi atitikti realių išlaidų principą. Tai reiškia, kad tik projekto partnerių išlaidos uţ

atliktus darbus, suteiktas paslaugas arba pristatytas prekes (arba bent uţ dalinį pristatymą, išskyrus

išankstinius mokėjimus) per tinkamą projekto laikotarpį, patvirtintos atitinkamais finansiniais

dokumentais gali būti laikomos tinkamomis projekto išlaidomis.

Projekto išlaidos turi būti įtrauktos į paţangos ataskaitą tuo ataiskatiniu laikotarpiu, kai jos buvo

sumokėtos.

10.1.1 Terminai Projekto įgyvendinimas yra suskirstytas į šešių mėnesių laikotarpius. Pirmasis ir paskutinis ataskaitinis

laikotarpis gali būti trumpesnis arba ilgesnis. Nustatomi tikslūs ataskaitiniai laikotarpiai konkrečiam

kvietimui teikti paraiškas. Uţ kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį JTS turi būti pateikta paţangos

ataskaita.

Projektai turi laikytis šių terminų:

1. Ne vėliau kaip praėjus dviem savaitėms (dešimt darbo dienų) nuo ataskaitinio laikotarpio

pabaigos kiekvienas projekto partneris PLK pateikia partnerio ataskaitą. Partnerio ataskaita yra

paskelbta programos interneto svetainėje, adresu www.latlit.eu.

2. Remdamasis PLK patvirtintų partnerių ataskaitų duomenimis, VP parengia paţangos ataskaitą

visam projektui. Paţangos ataskaita turi būti pateikta vadovaujančiojo partnerio pirmo lygio

kontrolieriui ne vėliau kaip dvi savaitės (dešimt darbo dienų) iki jos pateikimo termino JTS.

3. Per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos VP pateikia JTS paţangos ataskaitą,

patvirtintą pirmojo lygio kontrolieriaus. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu bus vėluojama pateikti

paţangos ataskaitą, JTS kreipsis į VP, prašydamas nurodyti vėlavimo prieţastis, ir gali nustatyti

naują terminą ataskaitos pateikimui. Jeigu VP nustatytu laiku arba iš viso nepateiks ataskaitos

dėl savo ar projekto partnerių kaltės, paţangos ataskaita gali būti atmesta arba projektas gali

būti sustabdytas, remiantis paramos sutarties nuostatomis.

10.1.2 Paţangos ataskaitų pateikimas Prieš pasibaigiant ataskaitiniam laikotarpiui JTS išsiunčia iš dalies uţpildytą konkretaus ataskaitinio

laikotarpio paţangos ataskaitos formą, remiantis duomenimis iš patvirtintos paraiškos formos.

Paţangos ataskaitą sudaro veiklos ataskaita, finansinė ataskaita ir pirmojo lygio kontrolieriaus

patvirtinimas. Ji yra mokėjimų pagrindas ir naudojama atsiskaityti apie Programos įgyvendinimą JPVK

ir Europos Komisijai.

Veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie projekto eigą ir lyginami pradiniai tikslai su jau

pasiektais tikslais. Ataskaitoje taip pat prašoma pateikti informaciją apie projekto produktų rodiklius.

Finansinėje ataskaitoje pateikiama visų ataskaitinio laikotarpio išlaidų retrospektyvi apskaita.

Ataskaitoje turi būti duomenys apie pinigines ir nepinigines išlaidas. Laiku neįtrauktos į apskaitą ir

paţangos ataskaitą išlaidos yra nekompensuojamos. VP uţtikrina, kad finansinėje ataskaitoje pateiktos

išlaidos nebuvo įtrauktos į anksčiau pateiktą finansinę ataskaitą.

VP turi pateikti JTS paţangos ataskaitos elektroninę ir spausdintinę versiją. Spausdintinėje paţangos

ataskaitoje turi būti VP parašas ir antspaudas ir VP pirmojo lygio kontrolieriaus patvirtinimas apie

išlaidas ir projekto veiklą.

Paţangos ataskaita turi būti rengiama anglų kalba. Papildomi dokumentai, pvz., leidiniai, studijos ir

pan., gali būti latvių ar lietuvių kalbomis.

Kartu su paţangos ataskaita VP turi pateikti per ataskaitinį laikotarpį įgyvendintos veiklos ir išlaidas

patvirtinančių dokumentų kopijas (skaitmenine ar spausdintine versija), įskaitant:

1. jeigu buvo organizuoti susirinkimai ir renginiai bent:

susirinkimo/renginio darbotvarkę;

atmintines, protokolus, susirinkimo/renginio ataskaitą, jeigu parengta;

dalyvių sąrašą su parašais uţ kiekvieną dieną atskirai;



47

nuotraukas iš svarbiausių susirinkimų/renginių;

įvertinimo santrauką iš mokymo, kvalifikacijos kėlimo renginių, seminarų, konsultacijų, paremtą individualiais dalyvio vertinimo lapais;

dalijamosios medţiagos kopijas.

2. jeigu projekto produktus parengia subrangovai:

parengtus dokumentus (pvz. studijas, tyrimus, programas);

informavimo ir viešinimo medţiagą (pvz. straipsnius spaudoje, informacinius lapelius,

kompaktines plokšteles, atspausdintus tinklalapius, brošiūras, smulkią reklaminę medţiagą,

pavyzdţiui, rašiklius).

3. įrengtų infrastruktūros objektų ir nupirktos įrangos nuotraukas.

4. visų projekto partnerių pirmojo lygio kontrolierių patvirtinimus.

5. VP pirmojo lygio kontrolieriaus kvalifikacijos paţymėjimo originalą, teikiant pirmą paţangos

ataskaitą ir kuomet pasikeičia kontrolierius.

Paţangos ataskaitos pavyzdį galima rasti programos svetainėje www.latlit.eu, skyriuje “How to

implement” (Kaip įgyvendinti).

Šiame paveikslėlyje parodyta atsiskaitymo ir mokėjimo procedūra:

PP1

LP

PP2

FLC

FLC

FLC

10 working days

PP1

PP2

LP

Partner Reports to FLC

3 months

LP

Partner Reports to LPFLC

LP

JTS

First Level Control

Progress Report to JTS

Pre-filled PR form to LP

Consolidated Progress

Report to FLC

JTS

En

d o

f re

po

rtin

g p

erio

d

Atsiskaitymo procedūrą galima apibendrinti taip:

PP įgyvendina savo veiklos dalį projekte, padengia susijusias išlaidas ir išsaugo apskaitos

dokumentus, reikalingus audito sekai (sutartis, sąskaitas, laikaraščius, skaičiavimų ir mokėjimų

įrodymus ir pan.) bei dokumentus, patvirtinančius įgyvendintą projekto veiklą (susirinkimų protokolus, studijas, vadovus, strateginius dokumentus, mokymo medţiagą ir pan.);

kiekvienas PP, tarp jų ir VP, ne vėliau kaip praėjus dviem savaitėms (dešimt darbo dienų) nuo

ataskaitinio laikotarpio pabaigos turi pateikti partnerio ataskaitą Latvijos ar Lietuvos pirmojo

lygio kontrolės institucijai. Partnerio ataskaitą galima parsisiųsti iš programos interneto svetainės

www.latlit.eu. Partnerio ataskaitą reikia pateikti kartu su projekto dokumentais (paraiškos

forma, paramos sutartimi, partnerystės sutartimi, patvirtintais projekto pakeitimais) ir visais

papildomais buhalteriniais dokumentais (pvz.: kvitais, sąskaitomis, darbo sutartimis, paslaugų




48

sutartimis, dalyvių sąrašais). Remiantis šia ataskaita pirmojo lygio kontrolierius patvirtina kiekvieno projekto partnerio veiklas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį;

JTS išsiunčia dalinai uţpildytą paţangos ataskaitą VP prieš pasibaigiant ataskaitiniam periodui;

PP pateikia patvirtintas partnerių ataskaitas ir PLK patvirtinimus VP, kuris parengia bendrą

paţangos ataskaitą visam projektui. VP pateikia projekto partnerių pirmojo lygio kontrolierių

patvirtinimus ir paţangos ataskaitą savo nacionalinei pirmojo lygio kontrolės institucijai ne vėliau kaip dvi savaitės (dešimt darbo dienų) iki paţangos ataskaitos pateikimo termino JTS.

VP pirmojo lygio kontrolierius patikrina, ar PP pateikta informacija buvo PLK patikrinta ir

patvirtinta pagal šalies specialius kontrolės reikalavimus ir ar partnerių informacija tiksliai pateikta bendroje paţangos ataskaitoje.

VP audito sekai išsaugo iš projekto partnerių gautą informaciją rengiant paţangos ataskaitą.

VP pateikia patvirtintą paţangos ataskaitą JTS.

JTS patikrina ją ir, jeigu reikia, siunčia VP prašymus paaiškinti. Kai visi klausimai yra išaiškinti, paţangos ataskaita yra patvirtinama.

JTS persiunčia ataskaitą Tvirtinančiajai institucijai.

Tvirtinančioji institucija, pripaţįsta išlaidas (atlikus papildomą patikrinimą, jeigu tinkama) ir

atlieka mokėjimą VP.

VP atlieka mokėjimus į projekto partnerių sąskaitas.

10.1.3 Baigiamoji paţangos ataskaita Pasibaigus projektui JTS turi būti pateikta baigiamoji paţangos ataskaita. Šioje ataskaitoje pateikiama

informacija apie visus projekto produktus, rezultatus ir pasiektus tikslus. Galutinės paţangos ataskaitos

pateikimo procedūra yra tokia pati, kaip ir įprastinės paţangos ataskaitos.

10.2 JTS atliekama paţangos ataskaitų prieţiūra Vadovaujančioji institucija ir JSVK yra atsakingi uţ kokybišką programos įgyvendinimą. Jie vykdo

prieţiūrą pagal finansinius rodiklius ir rodiklius, minimus ERPF reglamento 12 straipsnio 4 dalyje. Be

programoje nustatytų rodiklių, projektuose numatomi papildomi rodikliai, pritaikyti jų specialiems

poreikiams ir tikslams. Praktinę projektų įgyvendinimo prieţiūrą vykdo JTS.

Kas šešis mėnesius projekto VP pateikia paţangos ataskaitą JTS. Šios ataskaitos yra pagrindinis

projekto įgyvendinimo paţangos prieţiūros šaltinis.

JTS taipogi numato vykdyti projektų vizitus, siekiant įvertinti projektų eigą, pateikti patarimus ar padėti

sprendţiant iškilusias partnerystės problemas, stebėti parengtus projekto produktus ir rezultatus. JTS

gali įtraukti ir išorės ekspertus siekiant patikrinti projekto įgyvendinimą ir padarytą paţangą.

JTS tikrina visas paţangos ataskaitos sudedamąsias dalis, t.y. veiklos apibūdinimą, ataskaitą apie

planuotų produktų sukūrimą, išlaidų sąrašus bei kontrolierių ataskaitos patvirtinimo dokumentus.

Produktų sukūrimas yra tikrinamas lyginant su planuotais paraiškos formoje. Atlikdamas finansų

kontrolę JTS patikrina, ar tai, ką patvirtino pirmojo lygio kontrolierius, atitinka paramos sutarties

nuostatas ir programos dokumentus bei patvirtintą paraiškos formą.

Jeigu paţangos ataskaitoje pateikta nepakankamai informacijos, JTS paprašys VP papildyti arba

detalizuoti informaciją. Jeigu reikia, JTS, VI arba Tvirtinančioji institucija gali taip pat paprašyti VP

pateikti papildomų dokumentų, pavyzdţiui, bendrą ataskaitą/patikrinimo rezultatus apie projekto

kontrolės priemones, dokumentus, išvardintus išlaidų pirmojo lygio kontrolieriaus patvirtinime ir pan.

VP turi pateikti atsakymą JTS per nustatytą laikotarpį. Jeigu daugiau nėra klausimų apie atitinkamą

paţangos ataskaitą arba kitus projekto neišspręstus klausimus, ataskaita patvirtinama ir pradedama

mokėjimo procedūra. Paţangos ataskaitos patvirtinamos JTS vėliausiai per šešis mėnesius nuo jų

pateikimo.

10.3 Išlaidų patvirtinimas (pirmojo lygio kontrolė) Pirmojo lygio kontrolė (PLK) numato 100 proc. kiekvieno PP išlaidų patikrinimą, kuris įgyvendinamas

tikrinant dokumentus arba vykdant patikras vietoje. VP ir visų PP pareiga padėti atlikti kontrolę ir

pateikti prašomą dokumentaciją ir prieigą prie vietų ir patalpų.


49

Programa parengė Gaires pirmojo lygio kontrolės institucijoms, kuriomis turi vadovautis PP pasirinkti

pirmojo lygio kontrolieriai (toliau – kontrolieriai), vykdydami patikrinimus. Gairės yra paskelbtos

Programos interneto puslapyje, adresu www.latlit.eu, skyriuje „How to implement“ (Kaip įgyvendinti).

Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos PP turi numatyti išlaidas PLK (apie 3-4% nuo partnerio biudţeto),

planuodami projekto biudţetą. Latvijoje PLK bus vykdoma nemokamai.

Nacionalinės institucijos, atsakingos uţ pirmojo lygio kontrolę

Kiekvieną PP atskirai kontroliuoja nacionalinė pirmojo lygio kontrolės institucija. Latvija ir Lietuva turi

uţtikrina, kad pirmojo lygio kontrolė išlaidas patvirtintų per tris mėnesius.

Latvijoje pirmojo lygio kontrolę vykdo Latvijos valstybinė regioninė plėtros agentūra, kuri kartu yra

centrinė ir pirmojo lygio kontrolės institucija. Jos kontaktai:

Valstybinė regioninės plėtros agentūra

Elizabetes 19, Ryga

LV-1010, Latvija

el. paštas: [email protected]

svetainė: www.vraa.gov.lv

Lietuvoje veikia necentralizuota pirmojo lygio kontrolės sistema, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija. Lietuvos PP taikydami viešųjų pirkimų procedūrą turi pasirinkti audito

kompaniją. Su pasirinkta kompanija jie turi sudaryti paslaugų sutartį naudodami Vidaus reikalų

ministerijos sutarties formos šabloną pagal dokumento Reikalavimai auditui Lietuvoje reikalavimus.

Sertifikuotų auditorių sąrašą skelbia Lietuvos auditorių rūmai. Vidaus reikalų ministerija tikrina, ar

pasirinkti kontrolieriai atitinka kvalifikacijos reikalavimus (pvz. lygindama su viešųjų pirkimų

dokumentuose nurodytais reikalavimais, sutartimis, ir pan.)

Pasirinkus pirmojo lygio kontrolierių jį galima keisti tik išimtiniais pagrįstais atvejais ir gavus Vidaus

reikalų ministerijos patvirtinimą.

Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos uţ pirmojo lygio kontrolę, kontaktai:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Regioninės politikos departamentas

Teritorinio bendradarbiavimo programų skyrius

Šventaragio g. 2

Vilnius, LT-01510

tel.: +370 52718966, faks: +370 52718782

Kontaktinis asmuo: Regioninės politikos departamento

Teritorinio bendradarbiavimo programų skyriaus

vedėja: p. Deimantė Jankūnaitė

el. paštas: [email protected]

svetainė: www.vrm.lt

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti PLK

Kontrolierius turi turėti atitinkamą kvalifikaciją finansų ir projekto valdymo srityje. Jis turi gerai ţinoti ne

tik nacionalinius pirmojo lygio kontrolės reikalavimus, bet ir:

tarptautinius, nacionalinius apskaitos standartus ir bendrą sąskaitybą (buhalteriją);

struktūrinių fondų, nacionalinių teisės aktų, tarp jų nacionalinių išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklių nuostatas, pirmojo lygio kontrolės reikalavimus, Programos taisykles;

projekto valdymo principus, kad galėtų sulyginti pateiktas išlaidas su veiklomis ataskaitos formoje ir įvertinti, ar projekto įgyvendinimas vykdomas pagal patvirtintą paraiškos formą;

gerai mokėti anglų kalbą, kad suprastų programos dokumentus ir reikalavimus.

Kontrolierius turi būti nepriklausomas nuo partnerio organizacijos. Nepriklausomybė turi būti

uţtikrinta pagal Europos Komisijos parengtas nuostatas (EK rekomendacija dėl statutinio auditoriaus

nepriklausomybės ES: esminių principų pagal 2002/590/EK rinkinys, No1 (IFAC) tarptautiniai kokybės

kontrolės standartai, INTOSAI etikos kodas; Audito standartų II-2.2 skyrius. Standartų etinė svarba).

Siekiant uţtikrinti, kad kontrolierius ţino specialiuosius PLK reikalavimus, vengia interesų konflikto ir

laikosi informacijos konfidencialumo, kontrolierius turi pasirašyti projekto PP ar VP pirmojo lygio



http://www.vraa.gov.lv/


http://www.vrm.lt/


50

kontrolieriaus kvalifikacijos paţymėjimą, kuris yra pateikiamas programos parengtose Gairėse pirmojo

lygio kontrolei.

Pirmojo lygio kontrolės uţduotys:

Kontrolierius patvirtina išlaidas ir veiklą. Kontrolieriaus patvirtinimas/patikrinimas vykdomas dviem

etapais:

visų PP ir VP atskirose partnerių ataskaitose deklaruotų išlaidų ir veiklos

patvirtinimas/patikrinimas (patvirtinimas partnerio lygiu);

visų projekto išlaidų ir veiklos deklaruotų atitinkamoje bendroje projekto paţangos ataskaitoje

patvirtinimas (patvirtinimas projekto lygiu).

Kontrolieriaus uţduotis yra patikrinti, ar:

Išlaidos yra tinkamos finansuoti;

Buvo laikomasi programos, patvirtintos paraiškos formos ir paramos sutarties sąlygų;

Sąskaitos ir mokėjimai yra tinkamai apskaityti ir patvirtinti;

Išlaidos įtrauktos į tinkamas biudţeto eilutes ir veiklos paketus ir priskirtos ataskaitiniam laikotarpiui, kuomet jos buvo apmokėtos;

Veikla tikrai buvo vykdyta, prekės buvo pristatytos ir paslaugos suteiktos;

Buvo laikomasi Bendrijos taisyklių, ypač dėl informavimo ir viešinimo, viešųjų pirkimų, lygių

galimybių ir aplinkos apsaugos bei atitinkamų nacionalinių teisės aktų, ypač nacionalinių išlaidų

tinkamumo finansuoti taisyklių.

Patikrinimai turi būti įforminami dokumentais, t.y. surašyti kontrolės rezultatai ir parengta kontrolės

ataskaita. Kontrolierius turi palaikyti glaudţius ryšius su JTS, kreiptis, jei kyla abejonių dėl minėtų

dalykų.

I Partnerio ataskaitų tvirtinimas

Visi kontrolieriai PP lygiu turi:

patvirtinti kontroliuojamo PP išlaidas;

patvirtinti PP ataskaitos veiklos ir finansinės dalių turinį;

parengti atlikto patikrinimo ataskaitą/patikrinimo rezultatus;

pasirašyti ir pateikti VP/PP pirmojo lygio kontrolieriaus patvirtinimą;

pasirašyti ir pateikti VP/PP pirmojo lygio kontrolieriaus kvalifikacijos paţymėjimą.

II Projekto ataskaitų tvirtinimas

VP pateikia paţangos ataskaitą, kartu su PP pirmojo lygio kontrolierių patvirtinimais, savo kontrolieriui,

kuris patvirtina bendrą projekto paţangos ataskaitą.

Visas VP pateiktas projekto paţangos ataskaitas sudaro dvi dalys: veiklos ir finansinė ataskaitos (taip

pat ţr. 10.1.2 skyrių). Abiejų dalių turinius turi patvirtinti VP kontrolierius.

Papildomai, VP kontrolierius turi patikrinti ir patvirtinti, kad visų PP duomenys, pateikiami paţangos

ataskaitoje, buvo patvirtinti jų kontrolierių ir pagal nacionalinius kontrolės reikalavimus.

10.4 Auditas (antrojo lygio auditas) Be PLK, remiantis Bendrojo reglamento 62 (1) b straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento 16-18 straipsių

nuostatomis, kontrolę atlieka ir audito institucija, kurią sudaro Audito grupės nariai. Projektų auditas

reikalingas patikrinti, kad programos skirtos su projektu susijusios lėšos yra pagrįstos detaliais

apskaitos dokumentais, kurie prieinami programos naudos gavėjams, taip pat kaip ir įvertinti

tvirtinančiosios institucijos patvirtintų išlaidų teisingumą. Auditoriai tikrins, ar išlaidos atitinka ES

tinkamumo taisykles, programos taisykles ir nacionalinius teisės aktus.

Projektai auditui kasmet bus atrenkami atsitiktine tvarka. Jeigu projektas atrenkamas, nacionaliniai

kompetentingi auditoriai, kurie yra Audito grupės nariai, tikrina VP ir PP (-ius).

Šalies, kur yra registruotas VP, nacionalinis auditorius (vadovaujantysis auditorius) bus atsakingas uţ

vadovavimą auditui ir audito grafiko sudarymą projekto partnerių lygiu: kiekvienas nacionalinis


51

auditorius bus atsakingas uţ partnerių, esančių jo teritorijoje, patikrinimą, jeigu Audito grupė nesutarė

kitaip.

Auditas laikomas pradėtu, kai vadovaujantysis auditorius pradeda patikrinimą ir praneša VP apie

patikrinimų tikslą ir grafiką. Dalyvaujantys nacionaliniai auditoriai susisiekia su projekto partneriais ir

atitinkamai suplanuoja auditą.

Auditas reiškia tiek dokumentų patikrinimą, tiek patikrinimus vietoje. VP ir visų projekto partnerių

pareiga padėti atlikti auditą ir pateikti prašomą dokumentaciją ir prieigą prie vietų ir patalpų.

ES atsakingos audito institucijos ir dalyvaujančių ES valstybių narių audito institucijos arba kitos

nacionalinės valstybinės audito institucijos pagal savo atsakomybės sritis turi teisę tikrinti tinkamą lėšų

panaudojimą projektui.

Auditoriai patvirtins, ar šios sąlygos yra įgyvendintos:

Projektas atitinka programos atrankos kriterijus, projekto veiklos įgyvendinamos pagal priimtą sprendimą ir išpildė visas iškeltas sąlygas dėl projekto funkcionalumo ir tikslų pasiekimo;

Išlaidos atitinka įrašus apskaitos sistemoje, VP/PP turi reikiamus papildomus dokumentus;

VP/PP patirtos išlaidos atitinka Bendrijų ir nacionalines taisykles;

Viešosios lėšos yra išmokėtos VP pagal Bendrojo reglamento 80 straipsnį.

Pabaigus dokumentų patikrinimus ir patikrinimus vietoje, kiekvienas tikrintas PP gauna iš savo

nacionalinio auditoriaus ataskaitą su pateiktomis išvadomis ir turi ribotą laikotarpį pareikšti pretenzijas

dėl auditorių išvadų. Audituojamo PP pateikti komentarai įtraukiami į auditoriaus ataskaitą.

Pasibaigus visoms prieštaravimų procedūroms, vadovaujantysis auditorius parengia vadovaujančiojo

auditoriaus ataskaitą, informuoja Audito instituciją, Audito grupę ir JTS/VI apie rezultatus ir, jeigu

reikia, pasiūlo tolesnius veiksmus.

JTS/VI tiesiogiai kreipiasi į VP tolesniame etape ir perduoda atitinkamus duomenis Tvirtinančiajai

institucijai. Jeigu priimamas sprendimas grąţinti lėšas, VP visais etapais turi bendradarbiauti su JTS/VI.

Jeigu VP ir PP audito metu patiria išlaidų, jos gali būti įtrauktos į JTS teikiamą ataskaitą ir bus laikomos

tinkamomis finansuoti, jeigu jos atitiks tinkamumo finansuoti taisykles (ţr. 9 skyrių).

10.5 Kiti galimi patikrinimai Be minėtų patikrinimų, Europos Komisija, Europos auditorių teismas, nacionalinės institucijos, JTS/VI,

Tvirtinančioji institucija gali atlikti auditus siekdami patikrinti projekto įgyvendinimo kokybę ir finansinį

valdymą. Projektai gali būti atrinkti patikrinti, netgi jiems pasibaigus. Todėl svarbu uţtikrinti gerą

dokumentaciją (sistemą) ir saugų visų projekto dokumentų laikymą bent iki 2021 m. gruodţio 31 d.

10.6 Projekto uţbaigimas Visi projektai turi baigti savo veiklą per laikotarpį, nurodytą paramos sutartyje. Svarbu, kad visos

išlaidos iki projekto pabaigos dienos būtų įtrauktos į baigiamąją paţangos ataskaitą, nes jeigu atsiras

papildomų išlaidų, susijusių su projekto uţbaigimu, uţ jas nebus galima atsiskaityti. Visos išlaidos, dėl

kurių pateikta ataskaita JTS, turi būti sumokėtos (nuskaičiuotos iš banko sąskaitos) per projekto

patvirtintą laikotarpį (projekto trukmę). Tai reiškia, kad projekto uţbaigimo išlaidos (pvz.: paskutinės

ataskaitos PLK) turėjo būti sumokėtos per paskutinį ataskaitinį laikotarpį.

Ką reikia ţinoti apie projekto uţbaigimą:

reikia laikytis programos taisyklių dėl informavimo ir viešinimo visiems projekto produktams,

sukurtiems su programos parama, taip pat ir pasibaigus projektui;

projekte neturi būti reikšmingų pakeitimų nuo patvirtintos paraiškos per penkis metus po

projekto pabaigos: a) turinčių poveikio jo pobūdţiui arba jo įgyvendinimo sąlygoms arba

suteikiančio bendrovei arba valstybinei/viešajai institucijai pernelyg didelį pranašumą ir b)

numatančių infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdţio pasikeitimą arba produktyvios veiklos

sustabdymą. Jeigu nebus laikomasi minėtųjų sąlygų, netinkamai išmokėtos lėšos gali būti susigrąţintos;

partnerystės sutartyje turi būti aiškiai nurodytas projekto produktų ir rezultatų savininkas bei tolimesnis jų palaikymas ir naudojimas;


52

VP ir PP (savo daliai) visada privalo saugiai ir tvarkingai išsaugoti visas bylas, dokumentus ir

duomenis apie projektą įprastinėse duomenų saugojimo laikmenose kontrolės ir audito tikslais bent iki 2021 m. gruodţio 31 d.

Šiame sąraše nurodyti dokumentai, kurie turi būti laikomi VP/PP patalpose kontrolei ir auditui:

patvirtinta paraiškos forma;

paramos sutartis;

partnerystės sutartis su pakeitimais, jeigu taikoma;

projekto korespondencija (finansinė ir susijusi su sutarčių sudarymu);

partnerių ataskaitos ir paţangos ataskaitos;

PP biudţeto duomenys, PP deklaruotų išlaidų sąrašas;

PP kontrolierių patvirtinimai (ir patikrinimų rezultatai/kontrolės ataskaitos);

banko sąskaitos ataskaitos, patvirtinančios ES lėšų gavimą ir pervedimą;

sąskaitos;

banko sąskaitų ataskaitos/kiekvienos sąskaitos mokėjimo patvirtinimas;

visų ne euro zonos partnerių metodas naudotas keisti nacionalinę valiutą į eurus;

personalo išlaidos: valandinių tarifų skaičiavimas, informacija apie faktines darbo valandas per

metus, darbo sutartys, atlyginimų dokumentai ir projekte dirbančio personalo darbo laiko

dokumentai;

subrangovų sąrašas ir visų sutarčių su nepriklausomais ekspertais ir (arba) paslaugų teikėjais kopijos;

administracinių išlaidų skaičiavimas, pridėtinių išlaidų patvirtinimas ir apskaita;

viešųjų pirkimų dokumentai, įskaitant skelbimus, technines sąlygas, pasiūlymus, uţsakymų formas, sutartis ir atliktus darbus ar paslaugas patvirtinančius dokumentus;

bent viena parengtos viešumo ir informacijos medţiagos kopija (brošiūros, suvenyrai ir pan.);

turto registravimas, projektui pirkta įranga ir infrastruktūra;

kiti su projektu susiję dokumentai.

Šiuos dokumentus būtina sugrupuoti projekto aplanke, archyvuoti ir laikyti VP/PP patalpose bent iki

2021 m. gruodţio 31 d. Dokumentai gali būti laikomi arba kaip originalai arba kaip originalams

prilygintos visuotinai pripaţįstamos dokumentų laikmenos. Šiuo atveju būtina laikytis nacionaliniuose

teisės aktuose pripaţįstamų reikalavimų dėl dokumentų pripaţinimo ir jų atitikimo kontrolės ir auditor

reikalavimams. Jeigu dokumentai laikomi elektronine forma, jiems turi būti uţtikrinti tarptautiniai

saugumo standartai.

10.7 Neatitiktys Bendrojo reglamento 2 straipsnio 7 dalyje „neatitiktis“ apibrėţta kaip Bendrijos teisės nuostatų

paţeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveiksnumu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos

bendrojo biudţeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta ţala bendrajam biudţetui.

Neatitikčių pavyzdţiai:

JTS gautas neteisingai apskaičiuotas mokėjimo prašymas, kuris pataisomas prieš atliekant

mokėjimą;

patvirtinimas, kad netinkamos išlaidos buvo įtrauktos į anksčiau prašytos ir išmokėtos ERPF dalinio finansavimo skaičiavimą;

patvirtinimas, kad projektas nesilaiko Europos Komisijos viešinimo ar viešųjų pirkimų reikalavimų;

patvirtinimas, kad projektas nesukūrė planuotų produktų ir (arba) nepasiekė rezultatų, kuriems buvo skirtas ERPF dalinis finansavimas;

patvirtinimas, kad partneriai nesukūrė tinkamos sistemos kontroliuoti ir priţiūrėti projekto

išlaidas.

Neatitiktis gali nustatyti:


53

VP partneris;

PLK arba auditas;

JTS, vadovaujančioji institucija arba tvirtinančioji institucija, remiantis pranešimais iš atitinkamų sričių, paţangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų duomenimis;

valstybės narės, atlikdamos projekto auditą.

Pagal Įgyvendinimo reglamento 28 straipsnio 4 dalį apie paţeidimus praneša valstybė narė, kurioje VP

sumoka išlaidas. Valstybė narė tuo pačiu metu turi pranešti VI, Tvirtinančiajai insitucijai ir Audito

institucijai.

Jeigu pirmojo lygio kontrolieriai arba auditoriai nustato suteiktų lėšų netinkamą panaudojimą, tai

parama gali būti nutraukta, sumaţinta arba sumokėtos lėšos susigrąţintos. Tokiais atvejais taikomos

procedūros, išvardintos Įgyvendinimo reglamento 27–36 straipsniuose.

10.8 Lėšų panaikinimo taisyklė Programos lėšoms taikoma panaikinimo taisyklė. ERPF biudţeto lėšos programai yra skiriamus pagal

metus.

Pagal Bendrojo reglamento 93 straipsnio 1 ir 2 dalis kiekvienas metinis ERPF biudţetas, skirtas

programai 2007–2010 metais, turi būti panaudotas per tris metus. Kiekvienas metinis ERPF biudţetas

2011–2013 m. turi būti programos panaudotas per du ateinančius metus. ERPF lėšos, kurių

Tvirtinančioji institucija nepareikalauja iš Europos Komisijos laiku, automatiškai yra panaikinamos iš

programos biudţeto ir prarandamos. Lėšų panaikinimas kelia pavojų programos sėkmei, todėl reguliari

programos išlaidų kontrolė ir rizikos prevencijos priemonių įgyvendinimas yra programos valdymo dalis.

Europos Komisijai pateikiami mokėjimo reikalavimai yra pagrįsti projektams patvirtintomis ir jų

atsiskaitytomis išlaidomis, taigi labai priklauso nuo projektų finansinių rezultatų. Šiuo atţvilgiu paramos

sutartis įpareigoja patvirtintuose projektuose laikytis suplanuoto išlaidų grafiko, kuris buvo pateiktas

paraiškos formoje.

Jeigu Europos Komisija panaikina programos lėšas ir jeigu šių panaikintų lėšų negalima padengti

lėšomis, likusiomis iš jau uţbaigtų projektų, reikia sumaţinti vykdomų projektų bendrąjį finansavimą.

Be to, JSVK gali nuspręsti sumaţinti stipriai vėluojančių projektų nepanaudotas lėšas ir skirti jas

naujiems projektams.

Projektai bus kontroliuojami remiantis mokėjimų prognoze. Jeigu programa neįvykdo savo

įsipareigojimų ir praranda lėšas todėl, kad tam tikrų projektų išlaidos yra maţesnės nei buvo planuotos

arba uţ projektus yra nepilnai ir ne laiku atsiskaityta, tai jie gali netekti dalies savo patvirtinto biudţeto.

Todėl svarbu, kad projektai:

atsakingai vertintų savo išlaidų prognozę;

būtų pasirengę greitai pradėti projekto įgyvendinimą iškart po jo patvirtinimo;

efektyviai kontroliuotų minėtus aspektus įgyvendinimo metu; ir

laiku ir pilnai atsiskaitytų.

Todėl reguliarus ir savalaikis ataskaitų teikimas yra esminis faktorius uţtikrinti nuolatinį programos ir

projektų finansų srautą ir išvengti ES lėšų netekimo. Jeigu programa praras finansavimą, vėluojantys

teikti paţangos ataskaitas arba maţai išlaidų, lyginant su planuotomis, patiriantys projektai gali netekti

dalies patvirtinto biudţeto.

Rekomenduojama VP ir PP daug dėmesio skirti realiam projekto biudţeto planavimui rengiant paraišką.

Tai atliekant gali praversti ši patirtis:

vidutiniame trijų metų projekte lėšos įsisavinamos lėčiausiai projekto pradţioje, nes

ankstyvajame projekto etape vykdomi planavimo ir pasirengimo darbai. Šis tempas didėja iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, kai jis pasiekia aukščiausią intensyvumą;

didesni lėšų įsisavinimo tempai, ypač pradţioje, yra palankiai vertinami, bet juos galima pasiekti

tik jeigu projekto įgyvendinimas paspartinamas iš pat pradţių. Todėl pagrindiniai projekto

darbuotojai turi pradėti dirbti greitai po Programos JSVK projektų atrankos susirinkimo. Be to,

projekto pradinis susirinkimas ir detalaus projekto planavimo susirinkimai turėtų būti organizuojami netrukus po šios datos;


54

kiekviename projekte turi būti numatyti bent šešių mėnesių partnerio lygio išlaidų tikslai. Jie

turėtų būti įtraukti į partnerystės sutartis, kurias reikėtų parengti pakankamai anksti.

Rekomenduojama, kad VP reikalautų ketvirčio tarpinių ataskaitų, jog galėtų stebėti partnerių

finansinius rezultatus.

Didelės dalies biudţeto paskyrimas paskutiniam projekto ataskaitiniam laikotarpiui gali būti kritiškai

vertinamas vertinant projekto paraiškas.

Paramos sutartyje numatytas teisinė bazė vykdomų projektų lėšų panaikinimui. Pagal jos nuostatas

projektams negali būti skirtas maksimalus ERPF finansavimas, jeigu jų šešių mėnesių mokėjimo

reikalavimai nėra bent tokie kaip jų šešių mėnesių mokėjimų tikslai.

Be to, pagal paramos sutartį 2007–2013 m. programos VI turi teisę uţlaikyti projekto lėšas, kurios

nebuvo laiku išleistos. Ši lėšų panaikinimo procedūra gali būti taikoma projektams, ilgesniems nei du

ataskaitiniai laikotarpiai, kurie yra pusiau baigti projektai ir kurie daugiau kaip 20 proc. nevykdo išlaidų

plano.

10.9 Išlaidų grąţinimas Nepaţeidţiant valstybės narės atsakomybės nustatyti, pašalinti neatitiktis ir susigrąţinti netinkamai

sumokėtas lėšas, Tvirtinančioji institucija turi uţtikrinti, kad bet kokia netinkamai sumokėta suma

nustačius neatitiktį bus susigrąţinta iš VP. PP vadovaudamiesi partnerystės sutartimi turi grąţinti VP

visas netinkamai sumokėtas sumas.

Jeigu VP nepavyksta uţtikrinti lėšų grąţinimo iš projekto partnerio, valstybė narė, kurios teritorijoje yra

minėtasis PP, turi kompensuoti Tvirtinančiajai institucijai tam PP netinkamai išmokėtą sumą.

Pagal ERPF reglamento 20 straipsnio 3 dalį kiekvienas projekte dalyvaujantis PP turi:

prisiimti atsakomybę uţ bet kokias jo deklaruotų išlaidų neatitiktis;

grąţinti VP visas netinkamai sumokėtas sumas pagal jų tarpusavio susitarimą;

prisiimti atsakomybę uţ informavimo ir viešinimo priemonių taikymą, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento projekto 8 straipsnyje;

sudaryti galimybę susipaţinti su visais su projektu susijusiais dokumentais pagal Bendrojo reglamento 90 straipsnio reikalavimus.

VP ir kitų PP atsakomybė pagal ERPF taisykles ir reglamentus nustatyta paramos sutartimi.


55

11. KONTAKTAI

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis:

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Jungtinis techninis sekretoriatas

Valstybinė regioninės plėtros agentūra

Adresas:

Ausekļa iela 14-8, 5 aukštas

LV–1010 Ryga, Latvija

Telefonas: + 371 6735 0622 (LV); +370 6999 4692 (LT)

Faksas: + 371 6735 0623

El. paštas: [email protected]

www.latlit.eu




56

I priedas. GAIRĖS PROJEKTO PRODUKTŲ IR REZULTATŲ

NUSTATYMUI IR ATASKAITŲ RENGIMUI

Toliau pateikiami projekto produktų ir rezultatų, kurie turi būti nurodyti paraiškos formoje ir uţ kuriuos

turės būti pateiktos ataskaitos, paaiškinimai. Šio dokumento tikslas padėti įvertinti produktus ir

rezultatus; nustatyti, ar konkretūs produktai ir rezultatai yra tinkami projekto tikslams pasiekti. Taip pat

pateikiami minimalūs kokybės reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti projektas ir informuojama, kokiais dokumentais vadovautis nurodant produktus ir rezultatus paraiškoje ir ataskaitose.

Jeigu projekte planuojami produktai ir rezultatai, kurių apibrėţimas skiriasi nuo ţemiau pateiktojo, rekomenduojama jūsų koncepciją paaiškinti paraiškos formoje.


57

Produktai Apibrėţimas ir reikalavimai

Projekto renginiai abipus sienos

Pavyzdţiai: seminarai, mokymai, mokomosios kelionės, festivaliai,

apsikeitimo patirtimi vizitai, stovyklos

Mokymai – tai kvalifikuoto instruktoriaus vedamas renginys, skirtas įgūdţiams tobulinti, ţinioms gerinti arba kvalifikacijai kelti.

Seminaras – tai renginys, skirtas keistis patirtimi, ţinioms perduoti,

kvalifikacijai kelti, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas laisvoms

diskusijoms, idėjų apsikeitimui, parodyti praktinio įgūdţių ir principų

pritaikymo metodus.

Mugė – tai gamintojų/pardavėjų susirinkimas reklamuoti savo veiklą parodant arba prekiaujant savo produktais arba kitomis prekėmis.

Paroda – tai renginys, kuriame produktai ir (arba) paslaugos yra parodomos/siūlomos suinteresuotai auditorijai.

Individualios konsultacijos – tai asmeninis arba nuotolinis bendravimas tarp kvalifikuoto tam tikros srities specialisto su tiksliniu gavėju.

Konferencija – tai nacionalinis arba tarptautinis renginys, skirtas

apsikeisti informacija konkrečia tema, kuriame dalyvauja ne maţiau kaip 50 dalyvių.

Forumas – tai bendras susirinkimas laisvai keistis idėjomis, mintimis ir pastabomis.

Reikalavimai:

Parengti ir įgyvendinti bendrai arba bendradarbiaujant su partneriais;

tema, svarbi abipus sienos, reikalingas renginys;

Viešai paskelbti (partnerių/projekto svetainėse) visoms

suinteresuotoms šalims. Jeigu atrenkami tam tikri dalyviai, turi būti iš

anksto paskelbti aiškūs kriterijai, kurie prireikus turi būti pateikti.

Jeigu projekto veikloje dalyvauja privačios pelno siekiančios

institucijos, jos pačios turi padengti dalį savo dalyvavimo išlaidų.

PP institucijoje turi būti galimybė gauti darbotvarkę, mokymo

tvarkaraštį, informaciją apie dalyvių atranką, nuotraukas ir vertinimo

lapus.

Dalyvių vardai, pavardės ir institucijos registruojamos su parašais

kiekvienai renginio dienai.

Mokymuose, skirtuose konkrečioms socialinėms grupėms, dalyvių

sąrašuose turi būti nurodytas socialinis statusas (savarankiškai

dirbantis, bedarbis, studentas, mokytojas ir pan.).

Mokymas/seminaras turi būti geros kokybės, vedamas pagal

patvirtintą programą pripaţinto instruktoriaus ir atitikti nustatytos

tikslinės grupės poreikius.

Reikia nurodyti papildomus įgūdţius, kurių siekiama mokymo ar

seminaro metu.

Viena konsultacija (asmeninis/nuotolinis bendravimas arba

telefoninė/nuotolinė konsultacija) yra maţiausiai viena tiesioginio arba

nuotolinio bendravimo valanda (maţiausiai 45 minutės). Jeigu

konsultacijos yra trumpesnės, apibūdinime tai turi būti aiškiai

nurodyta ir pagrįstas jų svarbumas bei suteikta pagalba.

Konsultacijos turi būti registruotos mokytojo ir mokinio laikaraščiuose,

lankomumo ataskaitoje, susirinkimų pastabose, sutartyse su paramos

gavėjais apie suteiktos pagalbos rūšis ir pan.

Mokytojų laikaraščiuose turi būti nurodyta, kokiam paramos gavėjui

(vardas, pavardė, institucija, adresas) buvo suteikta parama, suteiktos

paramos rūšis, jeigu taikytina.

Renginiuose dalyviai turi uţpildyti vertinimo lapus, klausimynus.


58


Strateginis planavimas

ir prieţiūra apibus

sienos

Pavyzdţiai: studijos, strategijų veiksmų planai, techniniai projektai, bendros

prieţiūros sistemos

Bendra plėtros strategija, veiksmų planas – tai planas arba metodas,

nurodantis pasirinkimus ir prioritetus arba veiksmus pasiekti ilgalaikius tikslus.

Galimybių studija – tai išsami techninė, finansinė, ekonominė,

institucinė, socialinė ir aplinkosauginė ketinamo įgyvendinti

projekto/plano analizė; investavimo galimybių analizė ir geriausio jų panaudojimo rekomendacijos.

Reikalavimai:

Kartu arba bendradarbiaujant su partneriais parengti dokumentai,

kuriuose pateikiama informacija apie teritoriją abipus sienos ir joms

svarbias temas.

Negalima dubliuoti/kopijuoti jau atliktų darbų. Jeigu atnaujinami esami

dokumentai, naujai įtraukti elementai turi būti aiškiai išskirti aprašyme.

Išleisti rašytine forma/spausdintine versija.

Informacija ir rezultatai turi būti nemokamai platinami tikslinėms grupėms.

Duomenys turi būti nuoseklūs, patikimi (nurodyti informacijos šaltiniai

ir duomenų rinkimo būdai), patikrinami ir taikytini dalyvaujančioms institucijoms.

Galimybių studijoje pateikta informacija turi būti tiksli, patikrinama ir

visapusiška; pakankama, kad būtų galima priimti sprendimus dėl investavimo arba konkrečių produktų/paslaugų kūrimo ir pan.

Gera kokybė, atitinkanti išorinį profesionalų vertinimą.

Turi būti patvirtinta PP institucijos arba kitos atsakingos institucijos

arba išorinių vertintojų (pvz., techniniai dokumentai).


59


Metodinė

medţiaga/sukurtos

priemonės

Pavyzdţiai: rekomendacijos, vadovai, mokymo programos

Gairės – tai tekstas, kuriame pateikiami nurodymai ir patarimai, kaip

atlikti uţduotis, ir siūlomi galimi būdai arba rekomendacijos, kaip pasiekti tam tikrą tikslą.

Vadovas – tai knyga arba nedidelis vadovėlis, kuriame pateikiami

nurodymai arba informacija, paaiškinimai (svarbus informacijos rinkinys tam tikra tema, skirtas praktiniam naudojimui).

Bendros studijos, tyrimo darbai – tai sisteminiai tyrimai ir medţiagų

arba šaltinių studijos siekiant nustatyti faktus arba padaryti naujas išvadas.

„IT sistemos, duomenų bazės“ – tai visų formų technologijos, naudojamos sukurti, saugoti, keistis ir naudoti elektroninę informaciją.

Reikalavimai:

Medţiagos arba priemonės, parengtos ir įgyvendintos kartu arba

bendradarbiaujant abipus sienos dalyvaujančioms institucijoms.

Negalima dubliuoti/kopijuoti jau esamų darbų. Jeigu atnaujinami

esami dokumentai, naujai įtraukti elementai turi būti aiškiai išskirti ataskaitoje.

Išleisti rašytine forma/spausdintine versija (išskyrus IT sistemas/priemones).

Informacija ir rezultatai turi būti nemokamai platinami tikslinėms grupėms.

Pakankama kokybė, kad atlaikytų išorinį profesionalų nagrinėjimą.

Turi būti patvirtinta partnerio institucijos arba kitų atsakingų

institucijų.

Turi būti glaustas, autoritetingas ir praktiškai pritaikomas šaltinis nustatytoms tikslinėms grupėms.

Tam tikroje ţinių srityje pateikti ekspertų pagrindinę informaciją.

Mokymo programos, mokymo kursai turi būti patvirtinti, registruoti

arba sertifikuoti pagal nacionalinius reikalavimus projekto metu arba po jo, jeigu taikytina, arba kitaip patvirtinti partnerių institucijų.

Rekomenduojama atlikti sukurtos medţiagos išorinį įvertinimą.

Bendros studijos, tyrimo darbai turi siūlyti naujovišką poţiūrį,

metodus, procedūras ir pan., skirtas praktiniam pritaikymui, įtaką

politikos kūrimui (pvz., poreikių analizė, įvertinimai) ištirtų faktų, dėsnių arba teorijų pagalba.

Informacijos sistemos turi būti:

a) naujoviškos, t.y. naudoti naujausias sukurtas technologijas;

b) lengvai prieinamos vartotojams, lanksčios ir pritaikytos vartotojui;

c) rentabilios, t.y. sistemų valdymo išlaidos turi būti susiję su jų sudėtingumu ir uţduotimis.

d) Reguliarus IT sistemų atnaujinimas ir eksploatavimas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo.


60


Informavimo ir

viešinimo medţiaga

Pavyzdţiai: straipsniai, pranešimai spaudai, konferencijos, tinklalapiai,

leidiniai, parodos ir pan.

Brošiūra/informacinis lapelis – tai reklaminis lapelis arba kita

spausdintinė medţiaga platinama reklamos ir viešinimo tikslais. Ji gali reklamuoti renginius, produktus ir pan.

Pranešimas spaudai – tai rašytinis pranešimas, skirtas naujienų

tarnybų atstovams ir kitoms tikslinėms auditorijoms, pranešti apie

konkretų renginį arba produktą ir pan. Jis gali būti siunčiamas paštu

arba faksu laikraščiams, ţurnalams, radijo stotims, televizijos stotims ir (arba) televizijos tinklams, skelbiamas tinklalapyje.

Straipsnis – tai paruoštas rašytinis pranešimas, skirtas tikslinei

auditorijai ir siūlomas atspausdinti laikraštyje, ţurnale, naudojamas

kaip informacinė medţiaga siekiant sudominti televizijas, radiją. Gali

būti finansuojamas iš projekto biudţeto. Jame urėtų būti skelbiama

specifinė informacija (statistika, analizė, interviu, tyrimo rezultatai ir pan.) apie projekto veiklas ir/arba rezultatus.

Televizijos, radijo laidos, vaizdo klipai – tai su projektu susiję

pranešimai perduodami per radiją arba televiziją plačiajai visuomenei informuoti.

Plakatas – tai reklama, atspausdinta ant didelio formato popieriaus, pritvirtinto prie plokščio paviršiaus arba prisegta.

Naujienlaiškis – tai reguliarus specialus laiškas, paprastai siunčiamas

elektroniniu paštu, kuriame pateikiamos naujienos ir pranešimai apie

projekto įvykius jį uţsisakiusiems asmenims.

Reklama ţiniasklaidoje – mokamas viešas pranešimas ţiniasklaidoje (laikraščiuose, ţurnaluose, televizijoje ir pan.)

Reikalavimai:

Įgyvendinta pagal programos viešinimo reikalavimus;

Minimaliai reikalaujama paskelbti informaciją partnerių svetainėse ir

išsiųsti bent vieną pranešimą spaudai projekto pradţioje ir pabaigoje,

trumpą informaciją apie projektą elektroniniu paštu, finansavimo šaltinius ir svarbius projekto renginius.

PP yra atsakingi uţ įgyvendintos viešinimo veiklos kokybę ir turinį.

Prie ataskaitų reikia pridėti publikacijų kopijas, lentelių nuotraukas, plakatus, renginių nuotraukas ir pan.

PP turi uţtikrinti informacijos reguliarų atnaujinimą sukurtose svetainėse tiek projekto įgyvendinimo metu, tiek pasibaigus projektui.

Publikacijos turi būti platinamos nemokamai.

Plakatai gali būti kabinami institucijos patalpų viduje ir išorėje.


61


Sukurti tinklai abipus

sienos

Tinklas abipus sienos – tai ilgalaikių ryšių sistema abejose sienos

pusėse tarp partnerių/paramos gavėjų institucijų, įsteigta konkrečių

uţduočių vykdymui, pavyzdţiui, keistis informacija ir uţmegzti

naudingus ryšius ir pan. Tinklai daţnai yra susiję su konkrečiais

sektoriais arba temomis (t.y. MVĮ tinklai, turizmo atstovų tinklai,

rizikos valdytojų tinklai). Gali būti oficialūs arba neoficialūs tinklai.

Oficialūs tinklai paprastai reglamentuoti sutartimi arba bendru visų tinklui priklausančių partnerių rašytiniu susitarimu.

Reikalavimai:

Minimaliai turi dalyvauti daugiau nei dvi organizacijos.

Patvirtinama pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis, bendrais

veiksmų planais, bendradarbiavimo struktūromis, forumais arba

nustatytomis bendromis taisyklėmis, procedūromis ir pan.

Projekte gali būti sukurti nauji, praplėsti jau esantys teminiai arba

sektoriaus partnerių/paramos gavėjų tinklai abipus sienos, t.y. jau esantys tinklai praplečiami į naują bendradarbiavimo sritį.

Ilgalaikiai, t.y. planuojamas tolesnis bendradarbiavimas pasibaigus projektui.

Paslaugos abipus

sienos

Pavyzdţiai: savivaldybių bendradarbiavimas, pavyzdţiui, vandens tiekimo,

kanalizacijos, šilumos tiekimo, viešojo transporto, sveikatos prieţiūros,

švietimo, kultūros, priešgaisrinės apsaugos, policijos apsaugos ir pan. srityse;

bendradarbiavimas tarp valstybinių organizacijų, atsakingų uţ pagalbos

paslaugas, aplinkos apsaugą, sveikatos prieţiūrą, gamtos valdymą, kultūrą,

švietimą, verslą ir pan.

Reikalavimai:

Paslaugų planavimas ir (arba) bendras kūrimas.

Sukurta bendradarbiaujant su partneriais ir (arba) uţtikrinant bendrą

viešųjų paslaugų naudojimą abiejose sienos pusėse.

Patvirtinta bendradarbiavimo sutartimis, planavimo dokumentais, bendrais veiksmų planais ir pan.

Veikla, kuri nėra remiama nacionalinių struktūrinių fondų, todėl turi būti aiškus bendradarbiavimo abipus sienos elementas.

Skirta gerinti paslaugų kokybę arba pristatyti naujas gyventojams teikiamas paslaugas.

Nuolatinės teikiamų paslaugų veiklos išlaidos neturi būti įtrauktos.

Naudą iš bendrų priemonių gausiančių ţmonių skaičius turi būti

pateiktas remiantis pasirinktu skaičiavimo būdu, pvz., vartotojų

skaičius, kurie prisijungs prie naujos vandens tiekimo sistemos.

Turi būti įgyvendinta paslaugų kokybės prieţiūra, jeigu taikytina (pvz., įvertinimo apklausos, nepriklausomas įvertinimas).


62


Rekonstruotos/sukurtos

viešosios vietos ir

pastatai

Pavyzdţiai: informacijos ir konsultacijų centrai, technologijos parkai,

teminiai (turizmo) maršrutai, poilsio vietos, vidaus vandens keliai, maţos

apimties kelių investicijos, kad sutvarkyti nutrauktus ryšius per sieną;

aplinkos infrastruktūros objektai, gamtinių išteklių prieţiūros sistemos ir pan.

Infrastruktūros investicijos:

turinčios teritorinę dimensiją (fiziškai esanti/ įrengta pasienyje/

abipus sienos infrastruktūra) arba infrastruktūra, įrengta kaip dalis bendros bendradarbiavimo veiklos;

naudingos regionui abipus sienos/ partneriams, kuomet tarp vietovių

sukuriami funkciniai ryšiai (sukuriama bendra sistema, bendras

galutinio produkto panaudojimas) arba perduodamos ţinios tam

tikru/visais etapais (bendras projektavimas, bendras įgyvendinimas, bendras valdymas/bandymas, bendra rinkodara; poveikio sklaida).

Reikalavimai:

Sukurta infrastruktūra turi būti skirta viešajam naudojimui, ne komercinio pobūdţio.

Nustatyti (papildomi) gyventojai, kuriems pasitarnaus pagerinta

infrastruktūra.

Investicijų apimtys į infrastruktūrą ir įranga turi būti nurodytos

paraiškos formoje pateikiant atitinkamus vertinimo rodiklius

kiekvienam projektui: kiek investuojama eurų, renovuojama

kilometrų, išvystoma hektarų, atnaujinama/įsteigiama kv. m. patalpų,

pagerinami pajėgumai proc. Kai pajėgumų padidėjimas nurodomas procentais, turi būti nurodyti projekto pradiniai duomenys.

Skaičiavimas turi būti tikslus, tiesiogiai susijęs su įgyvendinta

projekto veikla, ir įvertinamas. Turi būti vertinimo metodą

patvirtinantys dokumentai.

Infrastruktūros prieţiūra turi būti uţtikrinta ir pasibaigus projektui.


63

Rezultatai2 Apibrėţimas ir reikalavimai

Rezultato rodiklių apibūdinime reikia pateikti:

pradinę informaciją apie situaciją konkrečiame regione ir sektoriuje projekto pradţioje;

šaltinių ir matavimo metodų apibūdinimą: pvz., apklausos ir analizė, nacionalinių ir regioninių agentūrų duomenys; statistiniai duomenys.

išmatuojamą tikslą, kuris bus pasiektas iki projekto pabaigos.

Rodiklio „sukurtos naujos darbo vietos“ apibrėţimas:

naujos bruto lygiavertės darbui visą dieną darbo vietos sukurtos tiesiogiai per struktūrinių fondų panaudojimą;

apibūdinime reikėtų atskirti nuolatines ir laikinas darbo vietas. Nuolatiniai darbai yra tvarūs

(arba ilgalaikiai, bent 6 mėnesius pasibaigus projektui) (t.y. darbo vietos, kurios buvo sukurtos

dėl intervencijos ir kurios išliks, kai nebus viešosios paramos), o laikini darbai yra trumpalaikio

pobūdţio (t.y. darbo vietos, kurių nelieka, kai nustojama finansuoti);

turi būti apibūdinta darbo kokybė;

turi būti patvirtinimo dokumentai dėl sukurtų darbo vietų (pvz. darbo sutartys).

2 Nustatytų rezultatų rodiklių sąrašą žr. 4.5 skyriuje „Projekto produktai ir rezultatai"

Documents

LATVIJOS IR LIETUVOS - LATLIT