SUTARTISDĖL KONSTITUCIJOSEUROPAI · airijos prezidentĖ, italijos respublikos prezidentas, kipro respublikos prezidentas, latvijos respublikos prezidentĖ, lietuvos respublikos prezidentas,

SUTARTIS DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 1

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per Europos serverį (http://europa.eu.int).

Kataloguotų duomenų galima rasti �io leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2005

ISBN 92-824-3111-8

© Europos Bendrijos, 2005Atgaminti leidžiama, jei nurodomas �altinis.

Printed in Belgium

SPAUSDINTA BALTAME POPIERIUJE, BLUKINTAME NENAUDOJANT CHLORO

Europe Direct Ð tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie

Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu:

00 800 6 7 8 9 10 11

PRATARMĖ

�iame leidinyje pateikiamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas, kuris buvo pasira�ytas2004 m. spalio 29 d. Romoje ir 2004 m. gruodžio 16 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje (C serija, Nr. 310).

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad �ios Sutarties tekstas įsigalios tik jos įsigaliojimo dieną, kaipnurodyta IV-447 straipsnio 2 dalyje.

Tekstas parengtas informavimo tikslais ir nėra privalomas institucijoms.

Papildomos informacijos apie Konstituciją ir jos rengimo procesą galima rasti interneto svetainėje,sukurtoje informuoti Europos piliečius: http://europa.eu.int/constitution.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 2

TURINYS

PREAMBULĖ .................................................................................................................................................................. 9

I DALIS ............................................................................................................................................................................. 17

I ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS SĄVOKA IR TIKSLAI ............................................................................ 17II ANTRA�TINĖ DALIS - PAGRINDINĖS TEISĖS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ .......................................... 19III ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS SRITYS ............................................................... 20IV ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR ORGANAI ......................................................... 24

I SKYRIUS - INSTITUCINĖ STRUKTŪRA ................................................................................................. 24II SKYRIUS - KITOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR PATARIAMIEJI ORGANAI .......................... 31

V ANTRA�TINĖ DALIS - NAUDOJIMASIS SĄJUNGOS KOMPETENCIJA.................................................. 32I SKYRIUS - BENDROSIOS NUOSTATOS .................................................................................................. 32II SKYRIUS - SPECIALIOSIOS NUOSTATOS ............................................................................................ 35III SKYRIUS - TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS .......................................................................... 39

VI ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI ........................................................ 40VII ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS FINANSAI ............................................................................................ 42VIII ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGA IR JOS ARTIMIAUSI KAIMYNAI ................................................. 44IX ANTRA�TINĖ DALIS - NARYSTĖ SĄJUNGOJE ............................................................................................ 44

II DALIS - SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA ............................................................................. 47

PREAMBULĖ................................................................................................................................................................... 47I ANTRA�TINĖ DALIS - ORUMAS .......................................................................................................................... 48II ANTRA�TINĖ DALIS - LAISVĖS .......................................................................................................................... 49III ANTRA�TINĖ DALIS - LYGYBĖ ........................................................................................................................ 52IV ANTRA�TINĖ DALIS - SOLIDARUMAS .......................................................................................................... 53V ANTRA�TINĖ DALIS - PILIETINĖS TEISĖS ..................................................................................................... 56VI ANTRA�TINĖ DALIS - TEISINGUMAS ............................................................................................................ 58VII ANTRA�TINĖ DALIS - CHARTIJOS AI�KINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS ...... 59

III DALIS - SĄJUNGOS POLITIKA IR JOS FUNKCIONAVIMAS ................................................................... 61

I ANTRA�TINĖ DALIS - VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS ................................................................. 61II ANTRA�TINĖ DALIS - NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYBĖ ................................................................ 62III ANTRA�TINĖ DALIS - VIDAUS POLITIKA IR VEIKSMAI ........................................................................ 64

I SKYRIUS - VIDAUS RINKA ......................................................................................................................... 641 skirsnis - Vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas .................................................................................... 642 skirsnis - Laisvas asmenų ir paslaugų judėjimas .................................................................................. 65

1 poskirsnis - Darbuotojai .............................................................................................................. 652 poskirsnis - Ćsisteigimo laisvė .................................................................................................... 673 poskirsnis - Laisvė teikti paslaugas ............................................................................................ 69

3 skirsnis - Laisvas prekių judėjimas ........................................................................................................ 701 poskirsnis - Muitų sąjunga .......................................................................................................... 702 poskirsnis - Bendradarbiavimas muitinės veiklos srityje ........................................................ 713 poskirsnis - Kiekybinių apribojimų uždraudimas .................................................................... 71

4 skirsnis - Kapitalas ir mokėjimai ........................................................................................................... 725 skirsnis - Konkurencijos taisyklės ......................................................................................................... 74

1 poskirsnis - Įmonėms taikomos taisyklės .................................................................................. 742 poskirsnis - Valstybių narių teikiama pagalba .......................................................................... 77

6 skirsnis - Fiskalinės nuostatos ................................................................................................................ 79

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 3

7 skirsnis - Bendrosios nuostatos .............................................................................................................. 79II SKYRIUS - EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA ................................................................................ 82

1 skirsnis - Ekonominė politika ................................................................................................................ 822 skirsnis - Pinigų politika ......................................................................................................................... 873 skirsnis - Institucinės nuostatos ............................................................................................................. 904 skirsnis - Specialiosios nuostatos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ................................. 915 skirsnis - Pereinamojo laikotarpio nuostatos ....................................................................................... 92

III SKYRIUS - KITŲ SRIČIŲ POLITIKA ..................................................................................................... 971 skirsnis - Užimtumas ............................................................................................................................... 972 skirsnis - Socialinė politika ..................................................................................................................... 993 skirsnis - Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ...................................................................... 1044 skirsnis - �emės ūkis ir žuvininkystė .................................................................................................... 1055 skirsnis - Aplinka ..................................................................................................................................... 1096 skirsnis - Vartotojų apsauga ................................................................................................................... 1117 skirsnis - Transportas ............................................................................................................................... 1118 skirsnis - Transeuropiniai tinklai ............................................................................................................ 1149 skirsnis - Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas ..................................................... 11510 skirsnis - Energetika .............................................................................................................................. 118

IV SKYRIUS - LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ ......................................................... 1191 skirsnis - Bendrosios nuostatos .............................................................................................................. 1192 skirsnis - Patikrinimų prie sienos, prieglobsčio ir imigracijos politika ............................................. 1203 skirsnis - Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose ................................................................... 1234 skirsnis - Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ........................................................ 1245 skirsnis - Policijos bendradarbiavimas .................................................................................................. 127

V SKYRIUS - SRITYS, KURIOSE SĄJUNGA GALI IMTIS RĖMIMO, KOORDINAVIMO ARBAPAPILDOMŲJŲ VEIKSMŲ .............................................................................................................................. 129

1 skirsnis - Visuomenės sveikata ............................................................................................................. 1292 skirsnis - Pramonė ................................................................................................................................... 1313 skirsnis - Kultūra ...................................................................................................................................... 1314 skirsnis - Turizmas ................................................................................................................................... 1325 skirsnis - �vietimas, jaunimas, sportas ir profesinis mokymas ........................................................... 1336 skirsnis - Civilinė sauga .......................................................................................................................... 1347 skirsnis - Administracinis bendradarbiavimas ..................................................................................... 135

IV ANTRA�TINĖ DALIS - ASOCIACIJA SU U�JŪRIO �ALIMIS IR TERITORIJOMIS ........................... 135V ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS I�ORINIAI VEIKSMAI ........................................................................ 137

I SKYRIUS - VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS ............................................................................. 137II SKYRIUS - BENDRA U�SIENIO IR SAUGUMO POLITIKA .......................................................... 139

1 skirsnis - Bendrosios nuostatos .............................................................................................................. 1392 skirsnis - Bendra saugumo ir gynybos politika .................................................................................... 1443 skirsnis - Finansinės nuostatos ............................................................................................................... 147

III SKYRIUS - BENDRA PREKYBOS POLITIKA ..................................................................................... 148IV SKYRIUS - BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS �ALIMIS IR HUMANITARINĖ

PAGALBA ................................................................................................................................. 1491 skirsnis - Vystomasis bendradarbiavimas ............................................................................................. 1492 skirsnis - Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su trečiosiomis �alimis ............. 1503 skirsnis - Humanitarinė pagalba ............................................................................................................ 151

V SKYRIUS - RIBOJANČIOS PRIEMONĖS ................................................................................................ 152VI SKYRIUS - TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI ...................................................................................... 152VII SKYRIUS - SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR

TREČIOSIOMIS �ALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOMIS .............................. 155VIII SKYRIUS - SOLIDARUMO SĄLYGOS ĮGYVENDINIMAS ........................................................... 155

VI ANTRA�TINĖ DALIS - SĄJUNGOS FUNKCIONAVIMAS .......................................................................... 156I SKYRIUS - INSTITUCINĖS NUOSTATOS ................................................................................................ 156

1 skirsnis - Institucijos ................................................................................................................................ 1561 poskirsnis - Europos Parlamentas .............................................................................................. 156

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 4

2 poskirsnis - Europos Vadovų Taryba .......................................................................................... 1593 poskirsnis - Ministrų Taryba ........................................................................................................ 1594 poskirsnis - Europos Komisija .................................................................................................... 1605 poskirsnis - Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ................................................................ 1626 poskirsnis - Europos centrinis bankas ....................................................................................... 1707 poskirsnis - Audito Rūmai .......................................................................................................... 171

2 skirsnis - Sąjungos patariamieji organai ............................................................................................... 1731 poskirsnis - Regionų komitetas .................................................................................................. 1732 poskirsnis - Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ........................................................ 174

3 skirsnis - Europos investicijų bankas .................................................................................................... 1754 skirsnis - Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams taikomos bendrosios nuostatos .............. 176

II SKYRIUS - FINANSINĖS NUOSTATOS ................................................................................................... 1791 skirsnis - Daugiametė finansinė programa ........................................................................................... 1792 skirsnis - Sąjungos metinis biudžetas .................................................................................................... 1803 skirsnis - Biudžeto vykdymas ir įvykdymo patvirtinimas ................................................................... 1834 skirsnis - Bendrosios nuostatos .............................................................................................................. 1845 skirsnis - Kova su sukčiavimu ................................................................................................................ 185

III SKYRIUS - TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS .......................................................................... 186VII ANTRA�TINĖ DALIS - BENDROSIOS NUOSTATOS .................................................................................. 188

IV DALIS - BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ......................................................................... 193

Protokolai ir Priedai ......................................................................................................................................................... 210A. Protokolai, pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai .................................................................... 210

1. Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje .............................................. 2112. Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ...................................................... 2143. Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto .............................................................. 2174. Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto ................... 2325. Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto .................................................................................. 2546. Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių

būstinių vietos ............................................................................................................................................. 2677. Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų .................................................................... 2688. Protokolas dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos

Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir �vedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų ......................... 274

9. Protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos,Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos,Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto ...................................... 304

10. Protokolas dėl pervir�inio deficito procedūros ....................................................................................... 34411. Protokolas dėl konvergencijos kriterijų ................................................................................................... 34612. Protokolas dėl Euro grupės ....................................................................................................................... 34813. Protokolas dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalyste susijusių

Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų .................................................................................................. 34914. Protokolas dėl tam tikrų su Danija susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų ................... 35215. Protokolas dėl tam tikrų Danijos nacionalinio banko uždavinių ......................................................... 35316. Protokolas dėl Ramiojo vandenyno regiono finansinės bendrijos franko sistemos .......................... 35417. Protokolas dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos �engeno acquis ............................................ 35518. Protokolas dėl tam tikrų Konstitucijos III-130 straipsnio aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir

Airijai ........................................................................................................................................................... 358

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 5

19. ProtokolasdėlJungtinėsKaralystėsirAirijos pozicijosdėlsienųkontrolės,prieglobsčiobei

imigracijos politikos ir teisminio bendradarbiavimocivilinėsebylosebeipolicijosbendradarbiavimo ....................................................................................................................................... 360

20. ProtokolasdėlDanijos pozicijos .............................................................................................................. 36321. Protokolasdėlvalstybiųnariųužsieniory�iųdėli�orėssienųperėjimo.............................................. 36822. Protokolasdėlvalstybiųnariųpiliečiųprieglobsčio.............................................................................. 36923. Protokolasdėlnuolatiniostruktūrizuotobendradarbiavimo, nustatyto Konstitucijos

I-41 straipsnio 6 dalyje ir III-312 straipsnyje .......................................................................................... 37124. ProtokolasdėlKonstitucijos I-41 straipsnio 2 dalies ............................................................................. 37425. ProtokolasdėlNyderlandųAntilųsaloseperdirbtųnaftosproduktųimportoįEuroposSąjungą... 37526. Protokolasdėlnekilnojamojoturtoįsigijimo Danijoje ......................................................................... 37827. Protokolasdėlvalstybiųnariųvisuomeninėstransliacijos sistemos .................................................... 37928. ProtokolasdėlKonstitucijos III-214 straipsnio ...................................................................................... 38029. Protokolasdėlekonominės,socialinėsirteritorinėssanglaudos......................................................... 38130. ProtokolasdėlGrenlandijaiskirtųpriemonių........................................................................................ 383

31. ProtokolasdėlAirijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio ........................................................................... 38432. ProtokolasdėlKonstitucijos I-9 straipsnio2daliesdėlSąjungosprisijungimo prie Europosžmogausteisiųirpagrindiniųlaisviųapsaugoskonvencijos ................................................................. 38533. Protokolasdėlaktųirsutarčių,kuriospapildėari�daliespakeitėEuropos bendrijos steigimosutartįirEuroposSąjungossutartį........................................................................................................... 38634. Protokolasdėlpereinamojo laikotarpionuostatų,susijusiųsuSąjungosinstitucijomis ir organais 389

35. Protokolas,dėlEuroposangliųirplienobendrijos steigimo sutarties galiojimo pabaigosfinansiniųpadariniųirdelAngliųirplienomoksliniųtyrimųfondo.................................................. 396

36. Protokolas, i� dalies keičiantisEuroposatominėsenergijos bendrijossteigimosutartį................... 398

B.SutartiesdėlKonstitucijos Europai priedai ....................................................................................................... 402I priedas - Konstitucijos III-226 straipsnyje nurodytassąra�as ........................................................................ 403II priedas - Užjūrio �alys ir teritorijos, kurioms taikoma Konstitucijos III dalies IV antra�tinėdalis....... 407

BAIGIAMASIS AKTAS ................................................................................................................................................ 409

A. DeklaracijosdėlKonstitucijosnuostatų............................................................................................................. 428

1. DeklaracijadėlI)6straipsnio .................................................................................................................... 428

2. DeklaracijadėlI)8straipsnio 2 dalies ...................................................................................................... 428

3. DeklaracijadėlI)22,I-27 ir I-28 straipsnių............................................................................................. 428

4. DeklaracijadėlI)24straipsnio 7 pastraiposdėlEuropos VadovųTarybos sprendimodėl

pirmininkavimo Tarybai ............................................................................................................................. 4285. DeklaracijadėlI)25straipsnio .................................................................................................................. 429

6. DeklaracijadėlI)26straipsnio .................................................................................................................. 430



9. DeklaracijadėlI)43irIII)329straipsnių................................................................................................. 431



12. DeklaracijadėlsuPagrindiniųteisiųchartija susijusiųi�ai�kinimų.................................................... 432

13. DeklaracijadėlIII)116 straipsnio ............................................................................................................. 468

14. DeklaracijadėlIII)136irIII)267straipsnių............................................................................................ 468

15. DeklaracijadėlIII)160 ir III-322 straipsnių............................................................................................ 468

16. DeklaracijadėlIII)167 straipsnio 2 dalies c punkto .............................................................................. 468

17. DeklaracijadėlIII)184 straipsnio ............................................................................................................. 468

18. DeklaracijadėlIII)213straipsnio ............................................................................................................. 469





23. DeklaracijadėlIII)273straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos ........................................................... 470

954392_cor_LT_p6 16-02-2005 10:10 Pagina 6

24. Deklaracija dėl III-296 straipsnio ............................................................................................................. 47025. Deklaracija dėl III-325 straipsnio dėl derybų dėl valstybių narių tarptautinių susitarimų, susijusių

su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, ir jų sudarymo ....................................................................... 47026. Deklaracija dėl III-402 straipsnio 4 dalies .............................................................................................. 47127. Deklaracija dėl III-419 straipsnio ............................................................................................................. 47128. Deklaracija dėl IV-440 straipsnio 7 dalies ............................................................................................... 47129. Deklaracija dėl IV-448 straipsnio 2 dalies ............................................................................................... 47130. Deklaracija dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo ....................................................... 472

B. Deklaracijos dėl prie Konstitucijos pridedamų protokolų ............................................................................... 473

Deklaracijos dėl Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurėsAirijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir �vedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų31. Deklaracija dėl Alandų salų ...................................................................................................................... 47332. Deklaracija dėl samų tautos ...................................................................................................................... 473

Deklaracijos dėl Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, LatvijosRespublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos,Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto33. Deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalystės suverenių bazių

teritorijų Kipre ............................................................................................................................................ 47434. Komisijos deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalystės suverenių

bazių teritorijų Kipre ................................................................................................................................. 47535. Deklaracija dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje ...................................................................... 47536. Deklaracija dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos

dalių .............................................................................................................................................................. 47637. Deklaracija dėl Slovakijos Bohunice V1 atominės elektrinės I ir II blokų ........................................ 47738. Deklaracija dėl Kipro ................................................................................................................................ 47739. Deklaracija dėl Protokolo dėl Danijos .................................................................................................... 47840. Deklaracija dėl Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos

institucijomis ir organais ............................................................................................................................ 47841. Deklaracija dėl Italijos ............................................................................................................................... 480

Valstybių narių deklaracijos42. Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl I-55 straipsnio .......................................................................... 48143. Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl IV-440 straipsnio ..................................................................... 48144. Vokietijos Federacinės Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respublikos ir

�vedijos Respublikos deklaracija ............................................................................................................. 48145. Ispanijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalystės deklaracija 48146. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalystės deklaracija dėl termino �piliečiai“

apibrėžimo ................................................................................................................................................... 48147. Ispanijos Karalystės deklaracija dėl termino �piliečiai“ apibrežimo ................................................... 48248. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir �iaurės Airijos Karalystės deklaracija dėl teisės balsuoti

rinkimuose į Europos Parlamentą ............................................................................................................ 48249. Belgijos Karalystės deklaracija dėl nacionalinių parlamentų ............................................................... 48250. Latvijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos deklaracija dėl bendros valiutos pavadinimo

ra�ybos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai ........................................................................................... 482

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 7

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 8

PREAMBULĖ

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOSRESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,AIRIJOS PREZIDENTĖ, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOSRESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSISHERCOGAS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, MALTOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲKARALIENĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SLOVAKIJOS RESPUB-LIKOS PREZIDENTAS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ, JOSDIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,

SEMDAMIESI įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo, iš kurio susiformavovisuotinės vertybės: neliečiamos ir prigimtinės žmogaus teisės, laisvė, demokratija, lygybė ir teisinėvalstybė;

TIKĖDAMI, kad po skaudžios patirties vėl susivienijusi Europa siekia toliau eiti šiuo civilizacijos,pažangos ir klestėjimo keliu visų savo gyventojų, įskaitant silpniausius ir vargingiausius, labui; kad jinori likti kultūrai, mokslui ir socialinei pažangai atviru žemynu; kad ji nori gilinti savo viešojogyvenimo demokratiškumą ir skaidrumą bei siekti taikos, teisingumo ir solidarumo visame pasaulyje;

BŪDAMI ĮSITIKINĘ, kad savo nacionaliniu savitumu ir istorija besididžiuojančios Europos tautos yrapasiryžusios peržengti ilgai trukusį susiskaldymą ir kaip niekad glaudžiai susivienijusios kurti bendrąlikimą;

BŪDAMI ĮSITIKINĘ, kad taip „suvienijusi įvairovę“ Europa siūlo joms geriausią galimybę, deramaiatsižvelgiant į kiekvieno individo teises ir suvokiant savo atsakomybę ateities kartoms ir pasauliui,vykdyti didįjį projektą, kuris pavers ją ypatinga žmogiškųjų vilčių erdve;

PASIRYŽĘ tęsti darbą, atliktą remiantis Europos Bendrijų steigimo sutartimis ir Europos Sąjungossutartimi, užtikrindami Bendrijos acquis tęstinumą;

DĖKODAMI Europos konvento nariams, Europos piliečių ir valstybių vardu parengusiems šiosKonstitucijos projektą,

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 9

SAVO ĮGALIOTAISIAIS ATSTOVAIS PASKYRĖ:

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS,

Ministrą PirmininkąGuy VERHOFSTADT

užsienio reikalų ministrąKarel DE GUCHT

ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąStanislav GROSS

užsienio reikalų ministrąCyril SVOBODA

JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ,

Ministrą PirmininkąAnders Fogh RASMUSSEN

užsienio reikalų ministrąPer Stig MØLLER

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

federalinį kanclerįGerhard SCHRÖDER

federalinį užsienio reikalų ministrą ir federalinio kanclerio pavaduotojąJoseph FISCHER

10 Preambulė

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 10

Sutartis dėl Konstitucijos Europai 11

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąJuhan PARTS

užsienio reikalų ministręKristiina OJULAND

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąKostas KARAMANLIS

užsienio reikalų ministrąPetros G. MOLYVIATIS

JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS,

vyriausybės pirmininkąJosé Luis RODRÍGUEZ ZAPATERO

užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministrąMiguel Angel MORATINOS CUYAUBÉ

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PrezidentąJacques CHIRAC

Ministrą PirmininkąJean-Pierre RAFFARIN

užsienio reikalų ministrąMichael BARNIER

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 11

12 Preambulė

AIRIJOS PREZIDENTĖ,

Ministrą Pirmininką (Taoiseach)Bertie AHERN

užsienio reikalų ministrąDermot AHERN

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąSilvio BERLUSCONI

užsienio reikalų ministrąFranco FRATTINI

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PrezidentąTassos PAPADOPOULOS

užsienio reikalų ministrąGeorge IACOVOU

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

PrezidentęVaira VĪĶE –FREIBERGA

Ministrą PirmininkąIndulis EMSIS

užsienio reikalų ministrąArtis PABRIKS

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 12


LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PrezidentąValdą ADAMKŲ

Ministrą PirmininkąAlgirdą Mykolą BRAZAUSKĄ

užsienio reikalų ministrąAntaną VALIONĮ

JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

Ministrą Pirmininką, Ministre d'EtatJean-Claude JUNCKER

Ministro Pirmininko pavaduotoją, užsienio reikalų ir imigracijos ministrąJean ASSELBORN

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąFerenc GYURCSÁNY

užsienio reikalų ministrąLászló KOVÁCS

MALTOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąHon Lawrence GONZI

užsienio reikalų ministrąHon Michael FRENDO

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 13

14 Preambulė

JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ,

Ministrą Pirmininkądr. J. P. BALKENENDE

užsienio reikalų ministrądr. B. R. BOT

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

federalinį kanclerįdr. Wolfgang SCHÜSSEL

federalinę užsienio reikalų ministrędr. Ursula PLASSNIK

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąMarek BELKA

užsienio reikalų ministrąWłodzimierz CIMOSZEWICZ

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąPedro Miguel DE SANTANA LOPES

užsienio reikalų ir portugalų bendruomenių užsienyje ministrąAntónio Victor MARTINS MONTEIRO

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 14


SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Vyriausybės PirmininkąAnton ROP

užsienio reikalų ministrąIvo VAJGL

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministrą PirmininkąMikuláš DZURINDA

užsienio reikalų ministrąEduard KUKAN

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ,

Ministrą PirmininkąMatti VANHANEN

užsienio reikalų ministrąErkki TUOMIOJA

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖ,

Ministrą PirmininkąGöran PERSSON

užsienio reikalų ministręLaila FREIVALDS

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 15

16 Preambulė

JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖSKARALIENĖ,

Ministrą PirmininkąRt. Hon Tony BLAIR

užsienio ir sandraugos reikalų valstybės sekretoriųRt. Hon Jack STRAW

KURIE, pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais, susitarė dėl toliaupateikiamų nuostatų:

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 16

I DALIS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS SĄVOKA IR TIKSLAI

I–1 straipsnis

Sąjungos įsteigimas

1. Atspindėdama Europos piliečių ir Valstybių valią kurti bendrą ateitį, ši Konstitucija įsteigiaEuropos Sąjungą, kuriai valstybės narės suteikia kompetenciją siekti jų bendrų tikslų. Sąjungakoordinuoja politiką, kuria valstybės narės siekia įgyvendinti šiuos tikslus, ir naudojasi valstybių nariųjai suteiktais įgaliojimais kaip priimta Bendrijoje.

2. Sąjunga yra atvira visoms Europos valstybėms, kurios gerbia jos vertybes ir yra pasiryžusios jaspuoselėti kartu.

I–2 straipsnis

Sąjungos vertybės

Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe,teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šiosvertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas,nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.

I–3 straipsnis

Sąjungos tikslai

1. Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.

2. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę irvidaus rinką, kurioje konkurencija yra laisva ir neiškraipyta.

3. Sąjunga siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikosaugimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuriasiekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkoskokybės gerinimo. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.

Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų irvyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 17

18 I dalis

Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtųsaugomas ir turtinamas.

4. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo savo vertybes ir gina savo interesus.Ji padeda išsaugoti taiką, užtikrinti saugumą, tvarų planetos vystymąsi, tautų tarpusavio solidarumą irpagarbą, laisvą ir sąžiningą prekybą, padeda kovoti su skurdu ir apsaugoti žmogaus, ypač vaiko,teises, taip pat griežtai laikosi tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, ir jąplėtoja.

5. Savo tikslų Sąjunga siekia deramomis priemonėmis pagal Konstitucijoje jai suteiktos atitinkamoskompetencijos mastą.

I–4 straipsnis

Pagrindinės laisvės ir nediskriminavimas

1. Laisvas asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas bei įsisteigimo laisvė Sąjungoje yraSąjungos garantuojama pagal Konstituciją.

2. Konstitucijos taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama betkokia diskriminacija dėl pilietybės.

I-5 straipsnis

Sąjungos ir valstybių narių santykiai

1. Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Konstituciją bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamąnuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Jigerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, teisėtvarkos beinacionalinio saugumo užtikrinimą.

2. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitąir viena kitai padeda vykdydamos iš Konstitucijos kylančias užduotis.

Kad užtikrintų pagal Konstituciją ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą,valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos uždavinius ir nesiima jokių priemonių, kurios galitrukdyti siekti Sąjungos tikslų.

I-6 straipsnis

Sąjungos teisė

Konstitucija ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjungos institucijos naudodamosi joms suteiktaisįgaliojimais, turi viršenybę prieš valstybių narių teisę.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 18


I-7 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Sąjunga yra juridinis asmuo.

I-8 straipsnis

Sąjungos simboliai

Sąjungos vėliava – dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone.

Sąjungos himnas yra Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odė džiaugsmui“ ištrauka.

Sąjungos šūkis –„Suvienijusi įvairovę“.

Sąjungos valiuta – euro.

Europos diena visoje sąjungoje švenčiama gegužės 9 dieną.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGRINDINĖS TEISĖS IR SĄJUNGOS PILIETYBĖ

I-9 straipsnis

Pagrindinės teisės

1. Sąjunga pripažįsta II dalį sudarančioje Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytas teises, laisves irprincipus.

2. Sąjunga prisijungia prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šisprisijungimas neturi įtakos šioje Konstitucijoje apibrėžtai Sąjungos kompetencijai.

3. Pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisėsbendruosius principus.

I-10 straipsnis

Sąjungos pilietybė

1. Kiekvienas valstybės narės pilietis yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo nacionalinępilietybę, bet jos nepakeičia.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 19

20 I dalis

2. Sąjungos piliečiai turi šioje Konstitucijoje numatytas teises ir pareigas. Jie turi:

a) teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

b) teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėjenarėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

c) būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės,teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamąapsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

d) teisę pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat raštukreiptis į Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Konstitucijos kalba bei ta pačiakalba gauti atsakymą.

Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato ši Konstitucija ir jai įgyvendinti skirtospriemonės.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS SRITYS

I-11 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Sąjungos kompetencijos ribų nustatymas grindžiamas suteikimo principu. Sąjungos kompe-tencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais.

2. Pagal suteikimo principą Sąjunga veikia neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant šiosKonstitucijos nustatytų tikslų, jai šioje Konstitucijoje suteikė valstybės narės. Sritys, kurių šiKonstitucija nepriskiria Sąjungos kompetencijai, priklauso valstybių narių kompetencijai.

3. Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, jiima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramaipasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arbapoveikio juos pasiekti būtų lengviau.

Sąjungos institucijos subsidiarumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcin-gumo principų taikymo. Nacionaliniai parlamentai protokole nustatyta tvarka užtikrina, kad būtųlaikomasi šio principo.

4. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiantKonstitucijos tikslų.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 20


Sąjungos institucijos proporcingumo principą taiko pagal Protokolą dėl subsidiarumo irproporcingumo principų taikymo.

I-12 straipsnis

Kompetencijos kategorijos

1. Kai Konstitucija konkrečioje srityje suteikia Sąjungai išimtinę kompetenciją, tik Sąjunga galipriimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jeito reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

2. Kai Konstitucija konkrečioje srityje suteikia Sąjungai kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmisnarėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Valstybės narėsnaudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo arba nusprendė nesinaudoti savokompetencija.

3. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir užimtumo politiką pagal III dalyje numatytassąlygas, kurių apibrėžimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

4. Sąjungos kompetencijai priklauso apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką,įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą.

5. Konstitucijoje nustatytose tam tikrose srityse ir joje nustatytomis sąlygomis, Sąjungoskompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybių nariųveiksmus nepanaikinant jų kompetencijos tose srityse.

Sąjungos teisiškai privalomi aktai, priimami remiantis su šiomis sritimis susijusiomis III daliesnuostatomis, negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimo.

6. Naudojimosi Sąjungos kompetencija apimtį ir būdus nustato III dalies nuostatos, skirtoskiekvienai konkrečiai sričiai.

I-13 straipsnis

Išimtinės kompetencijos sritys

1. Sąjunga turi išimtinę kompetenciją šiose srityse:

a) muitų sąjungos;

b) vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo;

c) pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

d) biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką;

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 21

22 I dalis

e) bendros prekybos politikos.

2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jųsudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjungagalėtų naudotis savo vidaus kompetencija Sąjungos, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikįbendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

I-14 straipsnis

Pasidalijamosios kompetencijos sritys

1. Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Konstitucija jai suteikia įgaliojimus,nesusijusius su I-13 ir I-17 straipsniuose nurodytomis sritimis.

2. Pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priskiriamos šios pagrindinės sritys:

a) vidaus rinka,

b) III dalyje apibrėžti socialinės politikos aspektai,

c) ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda,

d) žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus biologinių jūrų išteklių apsaugą,

e) aplinka,

f) vartotojų apsauga,

g) transportas,

h) transeuropiniai tinklai,

i) energetika,

j) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė,

k) III dalyje apibrėžti bendrų visuomenės sveikatos saugumo problemų aspektai.

3. Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso srityse Sąjungos kompetencijai priklausoimtis veiksmų, ypač programoms apibrėžti ir įgyvendinti, tačiau naudojimasis šia kompetencija negalitrukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

4. Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse Sąjungos kompetencijaipriklauso imtis veiksmų ir vykdyti bendrą politiką, tačiau naudojimasis šia kompetencija negalitrukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 22


I-15 straipsnis

Ekonominės politikos ir užimtumo politikos koordinavimas

1. Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje. Šiuo tikslu MinistrųTaryba patvirtina priemones, visų pirma šios politikos bendrąsias gaires.

Specialiosios nuostatos taikomos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro.

2. Sąjunga imasi priemonių, garantuojančių valstybių narių užimtumo politikos koordinavimą,pirmiausia nubrėždama šios politikos gaires.

3. Sąjunga gali imtis iniciatyvos siekdama užtikrinti valstybių narių socialinės politikoskoordinavimą.

I-16 straipsnis

Bendra užsienio ir saugumo politika

1. Sąjungos kompetencija bendros užsienio politikos ir saugumo srityje apima visas užsieniopolitikos sritis ir visus su Sąjungos saugumu susijusius klausimus, įskaitant bendros gynybos politikoslaipsnišką formavimą, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos.

2. Valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungosbendrą užsienio ir saugumo politiką ir įgyvendina Sąjungos veiksmus šioje srityje. Jos nesiima jokiųveiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumažinti jos veiksmingumą.

I-17 straipsnis

Rėmimo, koordinavimo ar papildomųjų veiksmų sritys

Sąjungos kompetencijai priklauso imtis rėmimo, koordinavimo ar papildomųjų veiksmų. Europoslygiu tokių veiksmų sritys apima:

a) žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą,

b) pramonę,

c) kultūrą,

d) turizmą,

e) švietimą, jaunimą, sportą ir profesinį mokymą,

f) civilinę saugą,

g) administracinį bendradarbiavimą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 23

24 I dalis

I-18 straipsnis

Lankstumo sąlyga

1. Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Konstitucijoje nurodytų tikslų pasiektiIII dalyje apibrėžtose srityse, o Konstitucija nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Ministrų Taryba,remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai tvirtinareikiamas priemones.

2. Naudodamasi I-11 straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo principo stebėsenos procedūra,Europos Komisija atkreipia nacionalinių parlamentų dėmesį į pasiūlymus, grindžiamus šiuostraipsniu.

3. Šiuo straipsniu grindžiamos priemonės negali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktųderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Konstitucija.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR ORGANAI

I SKYRIUS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

I-19 straipsnis

Sąjungos institucijos

1. Sąjunga naudojasi institucine struktūra, kurios tikslas:

— skatinti jos vertybes,

— siekti jos tikslų,

— tarnauti jos, jos piliečių ir valstybių narių interesams,

— užtikrinti jos politikos ir veiksmų nuoseklumą, veiksmingumą ir tęstinumą.

Šią institucinę struktūrą sudaro:

— Europos Parlamentas,

— Europos Vadovų Taryba,

— Ministrų Taryba (toliau – Taryba),

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 24


— Europos Komisija (toliau – Komisija),

— Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2. Kiekviena institucija veikia neperžengdama šioje Konstitucijoje jai suteiktų įgaliojimų irlaikydamasi joje numatytų procedūrų ir sąlygų. Institucijos visapusiškai tarpusavyje bendradarbiauja.

I-20 straipsnis

Europos Parlamentas

1. Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Jis vykdopolitinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Konstitucijoje numatytų sąlygų.Parlamentas renka Komisijos pirmininką.

2. Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtųpenkiasdešimties. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių ikiminimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nė vienai valstybei narei neskiriama daugiaukaip devyniasdešimt šešios vietos.

Europos Vadovų Taryba Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą vieningai priimaeuropinį sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmoje pastraipoje nurodytusprincipus.

3. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptubalsavimu penkerių metų kadencijai.

4. Europos Parlamentas iš savo narių išsirenka pirmininką ir biurą.

I-21 straipsnis

Europos Vadovų Taryba

1. Europos Vadovų Taryba deramai skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato bendrąsias politikosgaires ir prioritetus. Ji nevykdo teisėkūros funkcijų.

2. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas beiKomisijos pirmininkas. Jos darbe dalyvauja Sąjungos užsienio reikalų ministras.

3. Europos Vadovų Taryba susitinka kartą per tris mėnesius, susitikimus sušaukia jos pirmininkas.Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtųministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinįEuropos Vadovų Tarybos susitikimą.

4. Jei Konstitucijoje nenumatyta kitaip, Europos Vadovų Taryba sprendimus priima bendrusutarimu.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 25

26 I dalis

I-22 straipsnis

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas

1. Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su pusemetų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arbasunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininkomandatą.

2. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:

a) pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai ir vadovauja jos darbui,

b) užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą veikdamas kartu suKomisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu,

c) siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutarimą Europos Vadovų Taryboje,

d) po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas garantuoja atstovavimąSąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungosužsienio reikalų ministro įgaliojimų.

3. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.

I-23 straipsnis

Ministrų Taryba

1. Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas. Ji vykdopolitikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Konstitucijoje numatytų sąlygų.

2. Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimtiįsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.

3. Išskyrus atvejus, kai Konstitucijoje numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsųdauguma.

I-24 straipsnis

Ministrų Tarybos sudėtis

1. Taryba susirenka įvairios sudėties.

2. Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 26


Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia tolesnį su EuroposVadovų Tarybos susitikimais susijusį darbą.

3. Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmisgairėmis, parengia išorinius Sąjungos veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs.

4. Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima europinį sprendimą, nustatantį kitossudėties Tarybos sąrašą.

5. Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darboparengimą.

6. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų.Todėl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalinamas į dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomiSąjungos įstatymo galią turintys aktai ir klausimai, nesusiję su teisės aktų priėmimu.

7. Įvairios sudėties Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, pirmininkauja valstybių narių atstovaiTaryboje lygios rotacijos tvarka pagal Europos Vadovų Tarybos europiniame sprendime numatytassąlygas. Europos Vadovų Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

I-25 straipsnis

Kvalifikuotos daugumos Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje apibrėžimas

1. Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, jų turi būti ne mažiaukaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 %Sąjungos gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei jinesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arba užsienio reikalųministro pasiūlymu, kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 72 % Tarybos narių,atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos Europos Vadovų Tarybai, kai ji sprendžia kvalifikuota balsųdauguma.

4. Europos Vadovų Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja.

I-26 straipsnis

Europos Komisija

1. Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Jiužtikrina Konstitucijos ir institucijų vadovaujantis Konstitucija patvirtintų priemonių taikymą. Jiprižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 27

28 I dalis

biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijasKonstitucijoje numatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitusKonstitucijoje numatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuojaSąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.

2. Išskyrus atvejus, kai Konstitucijoje numatyta kitaip, Sąjungos įstatymo galią turintys aktai galibūti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu,kai tai numato Konstitucija.

3. Komisijos kadencijos trukmė – penkeri metai.

4. Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kuriųnepriklausomumas nekelia jokių abejonių.

5. Pirmąją Komisiją, paskirtą pagal Konstitucijos nuostatas, sudaro po vieną kiekvienos valstybėsnarės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos užsienio reikalų ministrą, kuris yra vienas iš pirmininkopavaduotojų.

6. Pasibaigus 5 dalyje nurodytai Komisijos kadencijai, Komisijos narių, įskaitant pirmininką irSąjungos užsienio reikalų ministrą, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, jeiguEuropos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti.

Komisijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą.Ši sistema nustatoma Europos Vadovų Tarybos vieningai priimtu europiniu sprendimu ir jigrindžiama šiais principais:

a) valstybės narės laikomos visiškai lygiomis nustatant jų piliečių Komisijos narių pareigų ėjimo eilėstvarką ir laiką; todėl vienos valstybės narės piliečių bendras kadencijų skaičius nuo kitos valstybėsnarės piliečių bendro kadencijų skaičiaus niekada negali skirtis daugiau kaip viena kadencija;

b) taikant a punktą, kiekviena paskesnė Komisija sudaroma taip, kad deramai atspindėtų visųvalstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną.

7. Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant I-28 straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos,organo, tarnybos ar agentūros nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomisnesuderinamos veiklos.

8. Komisija kaip institucija yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuotidėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal III-340 straipsnyje nustatytą procedūrą. Jei tokspasiūlymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina visi drauge, o Sąjungos užsienio reikalųministras atsistatydina iš pareigų, kurias jis vykdo Komisijoje.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 28


I-27 straipsnis

Europos Komisijos pirmininkas

1. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos VadovųTaryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijospirmininkus. Kandidatą išrenka Europos Parlamentas visų savo narių balsų dauguma. Jei jis nesurenkareikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesįpagal tą pačią procedūrą pasiūlo naują kandidatą Europos Parlamentui.

2. Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūloskirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais pagal I-26 straipsnio4 dalyje ir 6 dalies antrojoje pastraipoje numatytus kriterijus.

Pirmininką, Sąjungos užsienio reikalų ministrą ir kitus Komisijos narius visus drauge balsuodamastvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Komisiją kvalifikuota balsų daugumaskiria Europos Vadovų Taryba.

3. Komisijos pirmininkas:

a) nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo užduotis;

b) priima sprendimą dėl Komisijos vidinės struktūros, užtikrindamas jos nuoseklų, veiksmingą irkolegialų darbą;

c) iš Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotojus, išskyrus Sąjungos užsienio reikalų ministrą.

Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos užsienio reikalų ministrasatsistatydina pagal I-28 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.

I-28 straipsnis

Sąjungos užsienio reikalų ministras

1. Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimąpaskiria Sąjungos užsienio reikalų ministrą. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo kadenciją pagaltą pačią procedūrą.

2. Sąjungos užsienio reikalų ministras vykdo Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką. Savopasiūlymais jis prisideda prie šios politikos, kurią jis vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą,plėtojimo. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai.

3. Sąjungos užsienio reikalų ministras pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 29

30 I dalis

4. Sąjungos užsienio reikalų ministras yra vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis užtikrinaSąjungos išorinių veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra atsakingas už jos įsipareigojimus išorėssantykių srityje ir kitų Sąjungos išorinių veiksmų aspektų koordinavimą. Vykdydamas šiuosįsipareigojimus Komisijoje ir tik šių įsipareigojimų atžvilgiu, Sąjungos užsienio reikalų ministrasprivalo laikytis Komisijos procedūrų tiek, kiek tai atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

I-29 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą irspecializuotus teismus. Jis užtikrina, kad aiškinant ir taikant Konstituciją būtų laikomasi teisės.

Valstybės narės numato teises pareikšti ieškinius, kurių pakanka užtikrinant veiksmingą teisminęapsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse.

2. Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Jam padeda generaliniaiadvokatai.

Bendrąjį Teismą sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės.

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisėjai parenkami išasmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina III-355 ir III-356 straipsniuosenustatytus reikalavimus. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu jie skiriami šešeriems metams.Teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

3. Vadovaudamasis III dalimi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:

a) priima sprendimus dėl valstybės narės, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens iškeltų bylų;

b) valstybių narių teismų prašymu priima preliminarius nutarimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimoarba institucijų priimtų aktų galiojimo;

c) priima sprendimus kitais Konstitucijoje numatytais atvejais.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 30


II SKYRIUS

KITOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR PATARIAMIEJI ORGANAI

I-30 straipsnis

Europos centrinis bankas

1. Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centriniųbankų sistemą. Europos centrinis bankas kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro,nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistemą, vykdo Sąjungos pinigų politiką.

2. Europos centrinių bankų sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendžiamieji organai.Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šiotikslo ji remia bendrą ekonominę politiką Sąjungoje, kad padėtų pasiekti jos tikslus. Ji vykdo kituscentrinio banko uždavinius pagal III dalį ir Europos centrinių bankų sistemos bei Europos centriniobanko statutą.

3. Europos centrinis bankas yra institucija. Jis yra juridinis asmuo. Tik jis turi išimtinę teisę leistieuro emisiją. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo įgaliojimais ir valdydamas savo finansus.Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei valstybių narių vyriausybės pripažįsta šiąnepriklausomybę.

4. Europos centrinis bankas imasi visų priemonių, būtinų jo uždaviniams vykdyti pagal III-185–III-191 ir III-196 straipsnius bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutenumatytas sąlygas. Pagal minėtus straipsnius tos valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, ir jųcentriniai bankai išlaiko savo įgaliojimus pinigų srityje.

5. Su Europos centriniu banku jo įgaliojimams priklausančiose srityse konsultuojamasi dėl visųSąjungos aktų projektų ir dėl visų projektų, susijusių su reglamentavimu nacionaliniu lygiu, ir jis galipateikti nuomonę.

6. Europos centrinio banko sprendimus priimantys organai, jų sudėtis ir darbo metodai nustatytiIII-382 ir III-383 straipsniuose, taip pat Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio bankostatute.

I-31 straipsnis

Audito Rūmai

1. Audito Rūmai yra institucija. Jie atlieka Sąjungos auditą.

2. Jie tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas bei užtikrina patikimą finansų valdymą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 31

32 I dalis

3. Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Sąjungos bendrojo interesolabui, eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi.

I-32 straipsnis

Sąjungos patariamieji organai

1. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Regionų komitetas bei Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.

2. Regionų komitetas susideda iš regionų ir vietos valdžios struktūrų atstovų, kurie turi regionoarba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai.

3. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą sudaro darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietineivisuomenei atstovaujančių organizacijų atstovai, pirmiausia socialinėje ekonominėje, pilietinėje,profesinėje bei kultūros srityse.

4. Regionų komiteto bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių nevaržo jokie privalominurodymai. Sąjungos bendro intereso labui, eidami savo pareigas, jie yra visiškai nepriklausomi.

5. Taisyklės, reglamentuojančios šių komitetų sudėtį, narių paskyrimą, jų įgaliojimus ir darbą, yranustatytos III-386–III-392 straipsniuose.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dėl komitetų sudėties Taryba reguliariai peržiūriatsižvelgdama į ekonominius, socialinius ir demografinius pokyčius Sąjungoje. Taryba, remdamasiKomisijos pasiūlymu, šiuo tikslu priima europinius sprendimus.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

NAUDOJIMASIS SĄJUNGOS KOMPETENCIJA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I-33 straipsnis

Sąjungos teisės aktai

1. Kad pasinaudotų Sąjungos kompetencija, institucijos, vadovaudamosi III dalimi, kaip teisiniusinstrumentus naudoja europinius įstatymus, europinius pagrindų įstatymus, europinius reglamentus,europinius sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 32


Europinis įstatymas yra bendro taikymo įstatymo galią turintis aktas. Jis privalomas visas ir tiesiogiaitaikomas visose valstybėse narėse.

Europinis pagrindų įstatymas yra įstatymo galią turintis aktas, privalomas kiekvienai valstybei narei,kuriai jis skirtas, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, tačiau leidžia nacionalinėms valdžiosinstitucijoms pasirinkti formą ir būdus.

Europinis reglamentas yra bendro taikymo įstatymo galios neturintis aktas, skirtas įgyvendintiįstatymo galią turinčius aktus ir tam tikras Konstitucijos nuostatas. Jis gali būti arba privalomas visasir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, arba privalomas rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu,kiekvienai valstybei narei, kuriai jis skirtas, tačiau leidžia nacionalinėms valdžios institucijomspasirinkti formą ir būdus.

Europinis sprendimas yra įstatymo galios neturintis aktas, kuris yra privalomas visas. Sprendimas,kuriame nurodoma, kam jis yra skirtas, yra privalomas tik tiems, kam jis skirtas.

Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

2. Svarstydami įstatymo galią turinčio akto projektą, Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamosesrityse nepriima pagal atitinkamą procedūrą nenumatytų aktų.

I-34 straipsnis

Įstatymo galią turintys aktai

1. Europinius įstatymus ir pagrindų įstatymus bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba,remdamosi Komisijos pasiūlymais pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustatytą III-396 straipsnyje. Jeišios dvi institucijos nepasiekia sutarimo dėl šio akto, aktas nepriimamas.

2. Europinius įstatymus ir pagrindų įstatymus konkrečiais Konstitucijoje numatytais atvejais priimaEuropos Parlamentas dalyvaujant Tarybai arba pastaroji institucija dalyvaujant Europos Parlamentuipagal specialią teisėkūros procedūrą.

3. Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai konkrečiais Konstitucijoje numatytais atvejais gali būtipriimami valstybių narių grupės ar Europos Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centriniobanko rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicijų banko prašymu.

I-35 straipsnis

Įstatymo galios neturintys aktai

1. Europos Vadovų Taryba priima europinius sprendimus Konstitucijoje numatytais atvejais.

2. Taryba ir Komisija, pirmiausia I-36 ir I-37 straipsniuose nurodytais atvejais, bei Europos centrinisbankas konkrečiais Konstitucijoje numatytais atvejais priima europinius reglamentus arbasprendimus.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 33

34 I dalis

3. Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Konstitucijoje numatyta, kad ji priima aktusremdamasi Komisijos pasiūlymu, ji sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tose srityse, kurioseSąjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendžia vieningai. Rekomendacijas priimaKomisija, o konkrečiais Konstitucijoje numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.

I-36 straipsnis

Deleguotieji europiniai reglamentai

1. Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimtideleguotuosius europinius reglamentus, kai reikia papildyti arba iš dalies pakeisti neesmines įstatymoarba pagrindų įstatymo nuostatas.

Įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė apibrėžiami europiniuose įstatymuoseir pagrindų įstatymuose. Esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik europiniu įstatymuarba pagrindų įstatymu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu.

2. Europiniuose įstatymuose ir pagrindų įstatymuose aiškiai nustatomos delegavimo sąlygos, kuriosgali būti:

a) Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą;

b) deleguotasis europinis reglamentas gali įsigalioti tik tada, jei per europinio įstatymo arba pagrindųįstatymo nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo.

Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendimą priima visų savo narių balsų dauguma, oTaryba – kvalifikuota balsų dauguma.

I-37 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1. Valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomusSąjungos aktus.

2. Kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktaisuteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir I-40straipsnyje numatytais atvejais – Tarybai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai įstatymai iš anksto nustatovalstybių narių vykdomos kontrolės, kai Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmųtaisykles ir bendruosius principus.

4. Sąjungos įgyvendinimo aktai priimami kaip europiniai įgyvendinimo reglamentai arba europiniaiįgyvendinimo sprendimai.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 34


I-38 straipsnis

Bendrieji Sąjungos teisės aktų principai

1. Jei Konstitucijoje nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikomųprocedūrų, pagal I-11 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą jį pasirenka kiekvienu atveju.

2. Teisės aktuose nurodomos juos priimti paskatinusios priežastys ir pasiūlymai, iniciatyvos,rekomendacijos, prašymai ar nuomonės, kurių reikalaujama pagal šią Konstituciją.

I-39 straipsnis

Skelbimas ir įsigaliojimas

1. Europinius įstatymus ir pagrindų įstatymus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašoEuropos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas.

Kitais atvejais juos pasirašo juos priėmusios institucijos pirmininkas.

Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigaliojajuose nurodytą dieną arba, jei data nenurodyta, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

2. Europinius reglamentus ir europinius sprendimus, kuriuose nenurodoma, kam jie skirti, pasirašojuos priėmusios institucijos pirmininkas.

Kai europiniuose reglamentuose ir europiniuose sprendimuose nenurodoma, kam jie skirti, jieskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei datanenurodyta, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo.

3. Apie šio straipsnio 2 dalyje nenurodytus europinius sprendimus pranešama tiems, kam jie skirti,ir jie įsigalioja po to, kai apie juos pranešama.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I-40 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika

1. Europos Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, paremtą valstybių narių politiniotarpusavio solidarumo stiprinimu, bendros svarbos klausimų nustatymu ir kuo didesniu valstybiųnarių veiksmų suartėjimu.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 35

36 I dalis

2. Europos Vadovų Taryba nustato strateginius Sąjungos interesus ir bendros užsienio ir saugumopolitikos tikslus. Taryba formuoja šią politiką pagal Europos Vadovų Tarybos nubrėžtas gaires irIII dalies nuostatas.

3. Europos Vadovų Taryba ir Taryba priima reikalingus europinius sprendimus.

4. Bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdo Sąjungos užsienio reikalų ministras ir valstybės narėsnacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis.

5. Valstybės narės, siekdamos priimti bendrą požiūrį bet kuriuo bendros svarbos užsienio irsaugumo politikos klausimu, tarpusavyje tariasi Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje. Prieš imdamasibet kokio veiksmo tarptautinėje arenoje ar prieš prisiimdama bet kokį įsipareigojimą, kuris gali turėtiįtakos Sąjungos interesams, kiekviena valstybė narė su kitomis tariasi Europos Vadovų Taryboje arbaTaryboje. Valstybės narės savo veiksmų suartėjimu garantuoja, kad Sąjunga yra pajėgi įtvirtinti savointeresus ir vertybes tarptautinėje arenoje. Valstybės narės yra tarpusavyje solidarios.

6. Europinius sprendimus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika, Europos VadovųTaryba ir Taryba priima vieningai, išskyrus III dalyje nurodytais atvejais. Europos Vadovų Taryba irTaryba sprendžia remdamosi valstybės narės iniciatyva, Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymuarba Komisijos remiamu šio ministro pasiūlymu. Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai negalibūti naudojami.

7. Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti europinį sprendimą, numatantį, kad III dalyjenenurodytais atvejais Taryba turi spręsti kvalifikuota balsų dauguma.

8. Svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimoklausimais reguliariai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Jam nuolat pranešama apie tolesnę jųraidą.

I-41 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su bendra saugumo ir gynybos politika

1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. Jiužtikrina Sąjungai operacijų vykdymo pajėgumus, pagrįstus civiliniais ir kariniais ištekliais. Sąjungagali jais naudotis vykdydama misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijaiir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus. Šiems uždaviniamsvykdyti naudojami valstybių narių suteikti pajėgumai.

2. Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikoskūrimą. Tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims EuroposVadovų Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybėms narėms tokį sprendimą priimti pagal savoatitinkamas konstitucines nuostatas.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 36


Šiuo straipsniu vadovaujantis vykdoma Sąjungos politika nepažeidžia tam tikrų valstybių nariųspecifinio pobūdžio saugumo ir gynybos politikos, yra pagarbi tam tikrų valstybių narių, manančių,kad jų bendra gynyba yra įgyvendinama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, įsipareigojimamspagal Šiaurės Atlanto sutartį ir yra suderinama su toje struktūroje nustatyta bendra saugumo irgynybos politika.

3. Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, prisidėti prieTarybos apibrėžtų tikslų įgyvendinimo, suteikia Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Tosvalstybės narės, kurios suformuoja daugiašales pajėgas, taip pat gali sudaryti galimybę pasinaudotitomis pajėgomis bendrai saugumo ir gynybos politikai.

Valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus. Gynybos pajėgumų,mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės vystymo srityje įsteigiama agentūra (Europos gynybosagentūra), kurios tikslas nustatyti operacijų vykdymo poreikius, skatinti priemones šiems poreikiamstenkinti, padėti nustatyti ir, tam tikrais atvejais, įgyvendinti bet kokią priemonę, būtiną pramoninei irtechnologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauti nustatant Europos pajėgumų ir ginkluotėspolitiką bei padėti Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

4. Europiniai sprendimai dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, įskaitant tuos, kurie inicijuojašiame straipsnyje nurodytą misiją, vieningai priimami Tarybos remiantis Sąjungos užsienio reikalųministro pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva. Sąjungos užsienio reikalų ministras, tam tikraisatvejais kartu su Komisija, gali pasiūlyti naudotis tiek nacionalinėmis priemonėmis, tiek Sąjungosinstrumentais.

5. Sąjungos labui ir siekiant išsaugoti jos vertybes, Taryba gali pavesti atlikti misiją Sąjungossistemoje grupei valstybių narių. Šios misijos vykdymą reglamentuoja III-310 straipsnis.

6. Tos valstybės narės, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyjeyra susaistytos didesniais įsipareigojimais šioje srityje, dėl sudėtingiausių misijų nustato nuolatinįstruktūrizuotą bendradarbiavimą Sąjungos sistemoje. Šį bendradarbiavimą reglamentuoja III-312 straipsnis. Jis neturi poveikio III-309 straipsnio nuostatoms.

7. Jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės, vadovaudamosiJungtinių Tautų Chartijos 51 straipsniu, jos atžvilgiu yra įpareigotos teikti visokeriopą įmanomąpagalbą ir paramą. Tai nepažeidžia tam tikrų valstybių narių specifinio pobūdžio saugumo ir gynybospolitikos.

Įsipareigojimai ir bendradarbiavimas šioje srityje atitinka narystės Šiaurės Atlanto SutartiesOrganizacijoje įsipareigojimus, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija išlieka valstybių, kurios yrajos narės, kolektyvinės gynybos pagrindas ir jos įgyvendinimo forumas.

8. Svarbiausiais bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei esminiais pasirinkimoklausimais reguliariai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Jam nuolat pranešama apie tolesnę jųraidą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 37

38 I dalis

I-42 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve

1. Sąjunga kuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę:

a) priimdama europinius įstatymus ir pagrindų įstatymus, kad prireikus būtų galima suderintivalstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus III dalyje nurodytose srityse;

b) skatindama valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pasitikėjimą, ypač pagrįstąteisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimu;

c) valstybių narių kompetentingoms institucijoms bendradarbiaujant operatyvios veiklos srityje,įskaitant policiją, muitinę ir kitas tarnybas, atsakingas už nusikalstamos veikos užkardymą irišaiškinimą.

2. Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje nacionaliniai parlamentai gali dalyvauti įvertinimomechanizmuose, numatytuose III-260 straipsnyje. Jie įtraukiami į Europolo politinę kontrolę irEurojust veiklos vertinimą pagal III-276 ir III-273 straipsnius.

3. Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje valstybės narės pagal III-264 straipsnį turi iniciatyvos teisę.

I-43 straipsnis

Solidarumo sąlyga

1. Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroroaktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą. Sąjunga sutelkia visas savo turimas priemones,įskaitant valstybių narių jos dispozicijon perduotus karinius išteklius, siekdama:

a) — užkirsti kelią terorizmo grėsmei valstybių narių teritorijose;

— apsaugoti demokratines institucijas ir civilius gyventojus nuo galimo teroro akto;

— teroro aktą patyrusiai valstybei narei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės valdžiosinstitucijų prašymu;

b) gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą patyrusiai valstybei narei teikti pagalbą josteritorijoje jos politinės valdžios institucijų prašymu.

2. Išsami šio straipsnio įgyvendinimo tvarka numatyta III-329 straipsnyje.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 38


III SKYRIUS

TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

I-44 straipsnis

Tvirtesnis bendradarbiavimas

1. Siekdamos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą srityse, kurios nepriklauso išimtinei Sąjungoskompetencijai, valstybės narės gali pasinaudoti Sąjungos institucijomis ir įgyvendinti savokompetenciją taikydamos atitinkamas Konstitucijos nuostatas tokiu mastu ir tokia tvarka, kaipnustatyta šiame straipsnyje ir III-416–III-423 straipsniuose.

Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, apsaugoti josinteresus ir stiprinti jos integracijos procesą. Pagal III-418 straipsnio nuostatas, į tokįbendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės.

2. Europinį sprendimą, leidžiantį tvirtesnį bendradarbiavimą, kraštutiniu atveju priima Taryba,nustačiusi, kad tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laiką Sąjunga kaip visuma negali pasiekti,ir tik tuo atveju, jei jame dalyvauja bent trečdalis valstybių narių. Taryba priima sprendimą III-419 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, tačiau balsuoja tik Tarybos nariai, atstovaujantystvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančioms valstybėms narėms.

Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsižvelgiama tik į dalyvaujančiųjame valstybių narių atstovų balsus.

Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, atstovaujančiųdalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybiųgyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių skaičius, atstovaujantisdaugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną, o jei ji nesudaroma,laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

Nukrypstant nuo trečios ir ketvirtos pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arbaSąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą sudaro nemažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriųgyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

4. Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti aktai privalomi tik jame dalyvaujančiomsvalstybėms narėms. Jie nelaikomi acquis, kurį turi perimti valstybės kandidatės stoti į Sąjungą, dalimi.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 39

40 I dalis

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI

I-45 straipsnis

Demokratinės lygybės principas

Savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodądėmesį, lygybės principo.

I-46 straipsnis

Atstovaujamosios demokratijos principas

1. Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija.

2. Piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.

Valstybėms narėms Europos Vadovų Taryboje atstovauja jų valstybių ar vyriausybių vadovai, oTaryboje atstovauja jų vyriausybės, pačios būdamos demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniamsparlamentams ar savo piliečiams.

3. Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Priimant sprendimus,siekiama kuo didesnio viešumo ir artimesnio bendravimo su piliečiais.

4. Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiantSąjungos piliečių valią.

I-47 straipsnis

Dalyvaujamosios demokratijos principas

1. Institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijomsgalimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis.

2. Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis irpilietine visuomene.

3. Siekdama užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą, Komisija plačiai konsultuojasisu suinteresuotomis šalimis.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 40


4. Ne mažiau kaip milijonas nemažos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad šiaiKonstitucijai įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Komisiją, kadji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą. Šios piliečių iniciatyvosįgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, kurių gyventojai tiepiliečiai turi būti, skaičių, nustato europinis įstatymas.

I-48 straipsnis

Socialiniai partneriai ir savarankiškas socialinis dialogas

Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų įvairovę, pripažįsta ir remia socialinių partneriųvaidmenį savo lygiu. Ji remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą.

Prie socialinio dialogo prisideda trišalis socialinių reikalų aukšto lygio susitikimas ekonomikosaugimo ir užimtumo klausimais.

I-49 straipsnis

Europos ombudsmenas

Europos Parlamento išrinktas Europos ombudsmenas Konstitucijos nustatytomis sąlygomis priimaskundus dėl netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų veikloje. Jisjuos nagrinėja ir dėl jų parengia pranešimą. Atlikdamas savo pareigas, Europos ombudsmenas yravisiškai nepriklausomas.

I-50 straipsnis

Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų veiklos skaidrumas

1. Siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungosinstitucijos, įstaigos ir organai veikia kuo atviriau.

2. Europos Parlamento posėdžiai yra vieši, taip pat viešai posėdžiauja ir Taryba, kai svarsto įstatymogalią turinčio akto projektą ir dėl jo balsuoja.

3. Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kurio gyvenamoji vieta arbaregistruota buveinė yra valstybėje narėje, III dalyje numatytomis sąlygomis turi teisę susipažinti suSąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Europinis įstatymas nustato naudojimosi teise susipažinti su tokiais dokumentais bendruosiusprincipus ir apribojimus atsižvelgiant į viešuosius ar privačius interesus.

4. Kiekviena institucija, įstaiga ar organas savo darbo tvarkos taisyklėse apibrėžia konkrečias teisėssusipažinti su jos dokumentais įgyvendinimo nuostatas, atitinkančias šio straipsnio 3 dalyje minėtąeuropinį įstatymą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 41

42 I dalis

I-51 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2. Europinis įstatymas arba pagrindų įstatymas nustato asmens apsaugos Sąjungos institucijoms,įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis Sąjungos teisėsreglamentuojamose srityse taisykles ir laisvo asmens duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomosįstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.

I-52 straipsnis

Bažnyčių ir nereliginių organizacijų statusas

1. Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomeniųstatuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.

2. Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėjeteisėje.

3. Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomisatvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS FINANSAI

I-53 straipsnis

Biudžeto ir finansų principai

1. Visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai įtraukiami į kiekvienų finansinių metų sąmatas irnurodomi Sąjungos biudžete, kaip numatyta III dalyje.

2. Biudžete turi būti išlaikyta pajamų ir išlaidų pusiausvyra.

3. Biudžete numatytas išlaidas leidžiama daryti vienus finansinius metus pagal III-412 straipsnyjenurodytą europinį įstatymą.

4. Kad būtų galima daryti biudžete numatytas išlaidas, būtina iš anksto priimti teisiškai privalomąSąjungos teisės aktą, suteikiantį teisinį pagrindą jos veiksmams ir atitinkamoms išlaidoms pagal III-412 straipsnyje nurodytą europinį įstatymą, išskyrus tame įstatyme numatytus atvejus.

5. Kad būtų užtikrinta biudžetinė drausmė, Sąjunga nepriima jokio akto, galinčio turėtiapčiuopiamą poveikį biudžetui, neužtikrindama, kad dėl šių aktų atsiradusios išlaidos gali būti

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 42


finansuojamos neviršijant nuosavų Sąjungos išteklių ir vadovaujantis I-55 straipsnyje nurodytadaugiamete finansine programa.

6. Biudžetas vykdomas laikantis patikimo finansų valdymo principo. Siekdamos užtikrinti, kadbiudžeto asignavimai būtų naudojami pagal šį principą, valstybės narės bendradarbiauja su Sąjunga.

7. Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitomsneteisėtoms veikoms priešinasi pagal III-415 straipsnį.

I-54 straipsnis

Sąjungos nuosavi ištekliai

1. Sąjunga pati pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis lėšomis.

2. Visas Sąjungos biudžetas finansuojamas iš nuosavų išteklių, neatmetant kitų įplaukų.

3. Tarybos europinis įstatymas nustato nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavų išteklių sistema.Atsižvelgiant į tai, galima nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamąkategoriją. Taryba sprendžia vieningai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Šis įstatymasįsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

4. Tarybos europinis įstatymas nustato Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimopriemones, jeigu tai numato europinis įstatymas, priimtas remiantis šio straipsnio 3 dalimi. Tarybasprendžia gavusi Europos Parlamento pritarimą.

I-55 straipsnis

Daugiametė finansinė programa

1. Daugiamete finansine programa užtikrinama, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamosneviršijant jos nuosavų išteklių. Ja nustatomos didžiausios metinės lėšų, skirtų finansiniamsįsipareigojimams, suskirstytiems pagal išlaidų kategorijas, vykdyti, sumos vadovaujantis III-402 straipsniu.

2. Daugiametė finansinė programa nustatoma Tarybos europiniu įstatymu. Taryba sprendžiavieningai, gavusi Europos Parlamento visų narių daugumos patvirtintą pritarimą.

3. Sąjungos metinis biudžetas atitinka daugiametę finansinę programą.

4. Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti europinį sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuotabalsų dauguma priimti šio straipsnio 2 dalyje numatytą Tarybos europinį įstatymą.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 43

44 I dalis

I-56 straipsnis

Sąjungos biudžetas

Europiniu įstatymu nustatomas Sąjungos metinis biudžetas pagal III-404 straipsnį.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGA IR JOS ARTIMIAUSI KAIMYNAI

I-57 straipsnis

Sąjunga ir jos artimiausi kaimynai

1. Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, siekdama sukurti Sąjungosvertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūsbendradarbiavimo santykiai.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, Sąjunga su atitinkamomis šalimis gali sudaryti konkrečiussusitarimus. Šiuose susitarimuose gali būti nustatytos tiek abipusės teisės ir įsipareigojimai, tiekbendros veiklos galimybės. Dėl jų įgyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

NARYSTĖ SĄJUNGOJE

I-58 straipsnis

Tinkamumo narystei sąlygos ir stojimo į Sąjungą tvarka

1. Sąjungos narėmis gali tapti visos Europos valstybės, gerbiančios I-2 straipsnyje nurodytasvertybes ir pasiryžusios kartu jas plėtoti.

2. Kiekviena Sąjungos nare tapti norinti Europos valstybė gali pateikti prašymą Tarybai. Apie tokįprašymą pranešama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Taryba sprendimą priimavieningai pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento visų narių daugumos patvirtintąpritarimą. Valstybės narės ir valstybė kandidatė turi susitarti dėl stojimo sąlygų ir tvarkos. Šįsusitarimą turi ratifikuoti kiekviena susitariančioji valstybė pagal savo atitinkamas konstitucinesnuostatas.

I-59 straipsnis

Iš narystės Sąjungoje kylančių tam tikrų teisių sustabdymas

1. Remdamasi pagrįsta vieno trečdalio valstybių narių iniciatyva arba pagrįsta Europos Parlamentoiniciatyva arba Komisijos pasiūlymu, Taryba gali priimti europinį sprendimą dėl iškilusio aiškaus

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 44


pavojaus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti I-2 straipsnyje nurodytas vertybes.Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia keturių penktadalių savo narių balsųdauguma.

Prieš priimdama tokį sprendimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, galiteikti jai atitinkamas rekomendacijas.

Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindžiamas toksnutarimas.

2. Europos Vadovų Taryba, remdamasi vieno trečdalio valstybių narių iniciatyva arba Komisijospasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžiaI-2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai ji atitinkamos valstybės narės paprašo pateikti savopastabas. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

3. Jei sprendimas pagal šio straipsnio 2 dalį priimtas, Taryba kvalifikuota balsų dauguma galipriimti europinį sprendimą sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras taikant šią Konstitucijąatsirandančias teises, įskaitant tai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimo teises. Tarybaatsižvelgia į galimus tokio teisių sustabdymo padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms beipareigoms.

Visais atvejais tos valstybės įsipareigojimai pagal šią Konstituciją išlieka privalomi.

4. Vėliau Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti europinį sprendimą pakeisti arbapanaikinti priemones, kurių buvo imtasi pagal 3 dalį, jei pasikeitė padėtis, privertusi jų imtis.

5. Taikant šį straipsnį, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos ar Tarybosnarys nedalyvauja balsavime ir skaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą vieną trečdalį ar keturispenktadalius valstybių narių atitinkama valstybė neįskaičiuojama. Dalyvaujančių ar atstovaujančiųnarių susilaikymas balsuojant netrukdo priimti 2 dalyje nurodytus europinius sprendimus.

Priimant 3 ir 4 dalyse nurodytus europinius sprendimus, kvalifikuotą balsų daugumą sudaro nemažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriųgyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

Tais atvejais, kai, pagal 3 dalį priėmus sprendimą sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasiviena iš Konstitucijos nuostatų, sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, ta kvalifikuota daugumaapibrėžiama taip, kaip apibrėžta antrojoje pastraipoje arba, tais atvejais, kai Taryba sprendžiaremdamasi Komisijos arba Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, kvalifikuotą daugumąsudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms,kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų. Pastaruoju atveju sprendimąblokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių skaičius, atstovaujantis daugiaukaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną, o jei ji nesudaroma, laikoma, kadyra kvalifikuota balsų dauguma.

6. Taikant šį straipsnį, Europos Parlamentas sprendžia dviejų trečdalių atiduotų ir jo nariųdaugumai atstovaujančių balsų dauguma.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 45

46 I dalis

I-60 straipsnis

Savanoriškas išstojimas iš Sąjungos

1. Bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos.

2. Nusprendusi išstoti iš Sąjungos valstybė narė apie savo ketinimą praneša Europos VadovųTarybai. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos pateiktomis gairėmis, Sąjunga susidera ir sudaro suta valstybe susitarimą, kuriame nustatoma išstojimo iš Sąjungos tvarka, atsižvelgiant į pagrindiniusbūsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus. Dėl tokio susitarimo deramasi laikantis III–325straipsnio 3 dalies. Gavusi Europos Parlamento pritarimą, jį Sąjungos vardu sudaro Taryba spręsdamakvalifikuota balsų dauguma.

3. Jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nenusprendžiapratęsti termino, ši Konstitucija tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimodienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas šio straipsnio2 dalyje nurodytas pranešimas.

4. Taikant 2 ir 3 dalį, atstovaujantis išstojančiai valstybei narei Europos Vadovų Tarybos ar Tarybosnarys nedalyvauja Europos Vadovų Taryboje ar Taryboje dėl išstojančios valstybės vykstančiosediskusijose ar dėl jos priimant europinius sprendimus.


5. Jei iš Sąjungos išstojusi valstybė vėl prašo ją priimti į Sąjungą, tokiam prašymui taikoma I-58 straipsnyje nustatyta tvarka.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 46

II DALIS

SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA

PREAMBULĖ

Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybiųpagrindu siekti taikios ateities.

Ištikima savo dvasiniam ir doroviniam paveldui, Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmisvertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindžiama demokratijos ir teisinėsvalstybės principais. Įkurdama Sąjungos pilietybę ir plėtodama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,Sąjunga daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui.

Sąjunga prisideda prie šių bendrų vertybių išsaugojimo ir vystymo, kartu gerbdama Europos tautųkultūrų ir tradicijų įvairovę bei valstybių narių nacionalinį savitumą ir jų nacionalinių, regioninių irvietos institucijų sąrangą; Sąjunga siekia skatinti darnų ir tvarų vystymąsi bei užtikrinti laisvą asmenų,paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę.

Todėl būtina, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius, socialinę pažangą ir mokslo beitechnologijų laimėjimus, stiprinti pagrindinių teisių apsaugą, labiau jas išryškinti Chartijoje.

Šioje Chartijoje, deramai atsižvelgiant į Sąjungos kompetenciją ir uždavinius bei į subsidiarumoprincipą, dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrųkonstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisviųapsaugos konvencijos, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos SąjungosTeisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos. Atsižvelgiant į tai,Sąjungos ir valstybių narių teismai aiškins Chartiją tinkamai atsižvelgdami į išaiškinimus, parengtusprižiūrint Chartijos projektą rengusio Konvento prezidiumui ir atnaujinamus Europos konventoprezidiumo atsakomybe.

Naudojimasis šiomis teisėmis suponuoja atsakomybę ir pareigas kitų asmenų, žmonių bendruomenėsir ateities kartų atžvilgiu.

Todėl Sąjunga pripažįsta toliau išdėstytas teises, laisves ir principus.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 47

48 II dalis


ORUMAS

II-61 straipsnis

Žmogaus orumas

Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti.

II-62 straipsnis

Žmogaus teisė į gyvybę

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvybę.

2. Niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.

II-63 straipsnis

Teisė į asmens neliečiamybę

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinę ir psichinę neliečiamybę.

2. Medicinos ir biologijos srityse ypač turi būti gerbiamas:

a) atitinkamo asmens, kuriam prieš tai buvo suteikta informacija, laisvas sutikimas, duotas įstatymonustatyta tvarka;

b) draudimas taikyti eugenikos metodus, ypač tuos, kuriais siekiama atlikti biologinę žmogausatranką;

c) draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį;

d) žmogaus reprodukcinio klonavimo uždraudimas.

II-64 straipsnis

Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas

Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 48


II-65 straipsnis

Vergijos ir priverstinio darbo uždraudimas

1. Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas.

2. Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.

3. Prekyba žmonėmis draudžiama.


LAISVĖS

II-66 straipsnis

Teisė į laisvę ir saugumą

Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą.

II-67 straipsnis

Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būstoneliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.

II-68 straipsnis



2. Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tikatitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisęsusipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų tikslinami.

3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.

II-69 straipsnis

Teisė tuoktis ir kurti šeimą

Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionaliniusįstatymus.

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 49

50 II dalis

II-70 straipsnis

Minties, sąžinės ir religijos laisvė

1. Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją artikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais,viešai ar privačiai, laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas.

2. Teisė dėl religinių įsitikinimų atsisakyti atlikti karo tarnybą pripažįstama pagal šios teisėsįgyvendinimą nustatančius nacionalinius įstatymus.

II-71 straipsnis

Saviraiškos ir informacijos laisvė

1. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti beiskleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų.

2. Turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

II-72 straipsnis

Susirinkimų ir asociacijų laisvė

1. Kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais įvisų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje sferoje, įskaitant teisę steigti profesinessąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų.

2. Politinės partijos Sąjungos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią.

II-73 straipsnis

Menų ir mokslo laisvė

Menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi. Akademinė laisvė turi būti gerbiama.

II-74 straipsnis

Teisė į mokslą

1. Kiekvienas turi teisę į mokslą; profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems.

2. Ši teisė apima galimybę nemokamai įgyti privalomąjį išsilavinimą.

3. Laisvė steigti demokratiniais principais grindžiamas mokslo įstaigas ir tėvų teisė užtikrinti savovaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus turi būti

954392_TRAITE_LT_1_50 15-02-2005 13:16 Pagina 50


gerbiamos pagal jų įgyvendinimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus.

II-75 straipsnis

Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti

1. Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla.

2. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę į laisvę ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise irteikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje.

3. Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačiasdarbo sąlygas kaip ir Sąjungos piliečiai.

II-76 straipsnis

Laisvė užsiimti verslu

Laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką.

II-77 straipsnis

Teisė į nuosavybę

1. Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir paliktipaveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenėsporeikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis, laiku ir teisingai už ją atlyginant.Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai yra būtina atsižvelgiant į bendruosiusinteresus.

2. Intelektinė nuosavybė turi būti saugoma.

II-78 straipsnis

Teisė į prieglobstį

Teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m.sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei šią Konstituciją.

II-79 straipsnis

Apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju

1. Kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas.

2. Niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmėarba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taipbaudžiamas.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 51

52 II dalis


LYGYBĖ

II-80 straipsnis

Lygybė prieš įstatymą

Prieš įstatymą visi lygūs.

II-81 straipsnis

Diskriminacijos uždraudimas

1. Draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinėskilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymotautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

2. Šios Konstitucijos taikymo srityje, nepažeidžiant jokių konkrečių jos nuostatų, draudžiama betkokia diskriminacija dėl asmens pilietybės.

II-82 straipsnis

Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė

Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

II-83 straipsnis

Moterų ir vyrų lygybė

Visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą iratlyginimą.

Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas,padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai.

II-84 straipsnis

Vaiko teisės

1. Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savonuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių irbrandą.

2. Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būtivadovaujamasi vaiko interesais.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 52


3. Kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti suabiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

II-85 straipsnis

Pagyvenusių žmonių teisės

Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvautivisuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

II-86 straipsnis

Neįgaliųjų integravimas

Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklau-somumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.


SOLIDARUMAS

II-87 straipsnis

Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje

Darbuotojams ar jų atstovams turi būti atitinkamu lygiu garantuota informacija ir konsultacijosreikiamu laiku Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų bei praktikos nustatytais atvejais irsąlygomis.

II-88 straipsnis

Teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė

Darbuotojai ir darbdaviai arba atitinkamos jų organizacijos pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisėsaktus bei praktiką turi teisę derėtis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus, o interesųkonflikto atveju imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti.

II-89 straipsnis

Teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis

Kiekvienas turi teisę naudotis nemokamomis įdarbinimo tarnybų paslaugomis.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 53

54 II dalis

II-90 straipsnis

Apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į apsaugą pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus beipraktiką nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju.

II-91 straipsnis

Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos

1. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas.

2. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienosir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

II-92 straipsnis

Vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe

Vaikų darbas draudžiamas. Nepažeidžiant jauniems žmonėms palankesnių taisyklių, išskyrus ribotasišimtis, minimalus amžius priimant į darbą negali būti mažesnis, negu minimalus privalomojomokymosi amžius.

Priimtiems į darbą jauniems žmonėms turi būti sudarytos jų amžių atitinkančios sąlygos, jie turi būtiapsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo ir bet kokio darbo, galinčio pakenkti jų saugumui, sveikataiar fiziniam, protiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi ar trukdyti jų mokymuisi.

II-93 straipsnis

Šeima ir profesinė veikla

1. Šeimai užtikrinama teisinė, ekonominė ir socialinė apsauga.

2. Siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būtiapsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamasnėštumo ir gimdymo atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.

II-94 straipsnis

Socialinė apsauga ir socialinė parama

1. Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmispaslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytastaisykles ir praktiką motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, esant išlaikytiniuar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 54


2. Kiekvienas Sąjungoje teisėtai gyvenantis ir teisėtai gyvenamąją vietą keičiantis asmuo turi teisęgauti socialines pašalpas ir naudotis socialinėmis lengvatomis pagal Sąjungos teisę ir nacionaliniusteisės aktus ir praktiką.

3. Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą irparamą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles beipraktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų.

II-95 straipsnis

Sveikatos apsauga

Kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų irpraktikos nustatyta tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamasaukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis.

II-96 straipsnis

Galimybė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis

Siekdama skatinti Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga pagal šią Konstituciją pripažįstair gerbia teisę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, numatytomisnacionalinių teisės aktų ir praktikos.

II-97 straipsnis

Aplinkos apsauga

Aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruotas į Sąjungos politiką iružtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus.

II-98 straipsnis

Vartotojų apsauga

Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 55

56 II dalis


PILIETINĖS TEISĖS

II-99 straipsnis

Teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuosevalstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai.

2. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine, visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptubalsavimu.

II-100 straipsnis

Teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose

Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuosevalstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai.

II-101 straipsnis

Teisė į gerą administravimą

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytųnešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

2. Ši teisė apima:

a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankiąpriemonę;

b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio beiverslo slaptumo;

c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

3. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjunga pagal valstybėms narėms bendrus teisės principusatlygintų jam žalą, kurią atlikdami savo pareigas padarė Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai.

4. Kiekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuria surašyta ši Konstitucija,ir ta pačia kalba gauti atsakymą.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 56


II-102 straipsnis

Teisė susipažinti su dokumentais

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungosinstitucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

II-103 straipsnis

Europos ombudsmenas

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europosombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimoveiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas.

II-104 straipsnis

Peticijos teisė

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę pateikti peticiją EuroposParlamentui.

II-105 straipsnis

Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turį teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

2. Pagal šią Konstituciją judėjimo ir apsigyvenimo laisvė gali būti suteikta trečiųjų šalių piliečiams,teisėtai gyvenantiems valstybės narės teritorijoje.

II-106 straipsnis

Diplomatinė ir konsulinė apsauga

Kiekvienas Sąjungos pilietis trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurios pilietis jis yra,neturi atstovybės, naudojasi bet kurios kitos valstybės narės diplomatine ir konsuline apsauga tomispačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiai.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 57

58 II dalis


TEISINGUMAS

II-107 straipsnis

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą

Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę įveiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingaiišnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėtigalimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalingaužtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.

II-108 straipsnis

Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą

1. Kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagalįstatymą.

2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimą, užtikrinama teisė į gynybą.

II-109 straipsnis

Teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai

1. Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusiąnacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali būtiskiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigupo to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, įstatymų nustatyta lengvesnė bausmė, skiriamalengvesnė bausmė.

2. Šis straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvieną asmenį už veikimą ar neveikimą, kurie jųpadarymo metu buvo laikomi nusikalstamomis veikomis pagal visuotinai pripažintus bendruosiusteisės principus.

3. Bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką.

II-110 straipsnis

Teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką

Niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jisjau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltas pagal įstatymą.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 58



CHARTIJOS AIŠKINIMO IR TAIKYMO


II-111 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamaiatsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendinaSąjungos teisę. Todėl valstybės narės turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimusatitinkamus įgaliojimus, nepažeisdamos Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai kitose šios Konstitucijosdalyse, ribų.

2. Ši Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos įgaliojimų ribų, nenustatoSąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia kitose šios Konstitucijos dalyse nustatytųjų.

II-112 straipsnis

Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas

1. Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytasįstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimitik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingikitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

2. Šios Chartijos pripažintos teisės, reglamentuojamos kitose Konstitucijos dalyse, įgyvendinamostose dalyse nustatytomis sąlygomis ir neperžengiant nustatytų ribų.

3. Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Šinuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.

4. Šios Chartijos pripažįstamos pagrindinės teisės, atsiradusios iš valstybėms narėms bendrųkonstitucinių tradicijų, aiškinamos remiantis tomis tradicijomis.

5. Principus apibrėžiančios šios Chartijos nuostatos gali būti įgyvendinamos Sąjungos institucijų,įstaigų ir organų priimtais įstatymo galią turinčiais aktais ir vykdomaisiais aktais bei valstybių nariųaktais, kuriuos jos pagal savo įgaliojimus priima įgyvendindamos Sąjungos teisę. Teismo procesometu jomis galima remtis tik aiškinant tokius aktus ir priimant sprendimą dėl jų teisėtumo.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 59

6. Turi būti visiškai atsižvelgiama į šioje Chartijoje nurodytus nacionalinius aktus ir praktiką.

7. Sąjungos ir valstybių narių teismai skiria deramą dėmesį išaiškinimams, kurie yra parengtisiekiant nubrėžti Pagrindinių teisių chartijos aiškinimo gaires.

II-113 straipsnis

Apsaugos apimtis

Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises irpagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripažįsta Sąjungos teisė ir tarptautinė teisėbei tarptautiniai susitarimai, kurių šalys yra Sąjunga arba visos valstybės narės, įskaitant Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat valstybių narių konstitucijos.

II-114 straipsnis

Draudimas piktnaudžiauti teisėmis

Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę pradėti veiklą ar atliktiveiksmą siekiant panaikinti bet kurią šioje Chartijoje pripažįstamą teisę ar laisvę arba apriboti jąlabiau, negu numatyta šioje Chartijoje.

60 II dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 60

III DALIS

SĄJUNGOS POLITIKA IR JOS FUNKCIONAVIMAS


VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

III-115 straipsnis

Sąjunga užtikrina šioje dalyje nurodytų politikos ir veiklos krypčių suderinimą, atsižvelgdama į visussavo tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.

III-116 straipsnis

Visose šioje dalyje nurodytose veiklos srityse Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybėsapraiškas ir diegti jų lygybę.

III-117 straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama šioje dalyje nurodytas politikos kryptis ir veiksmus, Sąjungaatsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugosgarantavimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatosapsauga.

III-118 straipsnis

Nustatydama ir įgyvendindama šioje dalyje nurodytas politikos ir veiklos kryptis, Sąjunga siekiakovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiausarba seksualinės orientacijos.

III-119 straipsnis

Nustatant ir įgyvendinant šioje dalyje nurodytas politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatintitvarų vystymąsi, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

III-120 straipsnis

Į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos irveiklos kryptis.

III-121 straipsnis

Rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos,mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės visokeriopai

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 61

62 III dalis

atsižvelgia į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus kartu gerbdamos valstybių nariųįstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūrostradicijomis ir vietos paveldu.

III-122 straipsnis

Nepažeisdamos I-5, III-166, III-167 ir III-238 straipsnių ir atsižvelgdamos į tai, kokią vietą tarpbendrų Sąjungos vertybių užima bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir jųvaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamąkompetenciją ir Konstitucijos taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos remtųsi principais irsąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis. Šiuosprincipus ir sąlygas nustato europiniai įstatymai, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos,laikantis Konstitucijos teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.


NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYBĖ

III-123 straipsnis

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali numatyti taisykles, draudžiančias diskriminaciją dėlpilietybės, kaip nurodyta I-4 straipsnio 2 dalyje.

III-124 straipsnis

1. Nepažeidžiant kitų Konstitucijos nuostatų ir neviršijant ja Sąjungai suteiktos kompetencijos,Tarybos europinis įstatymas arba pagrindų įstatymas gali nustatyti priemones, būtinas kovai sudiskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arbaseksualinės orientacijos. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai galinustatyti pagrindinius Sąjungos skatinamųjų priemonių principus ir apibrėžti šias skatinamąsiaspriemones remti veiksmams, kurių imasi valstybės narės siekdamos prisidėti prie šio straipsnio1 dalyje nurodytų tikslų siekimo, išskyrus bet kokį jų įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą.

III-125 straipsnis

1. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis I-10 straipsnio 2 daliesa punkte numatyta kiekvieno Sąjungos piliečio teise laisvai judėti ir apsigyventi, ir jei Konstitucijanumato reikalingus įgaliojimus, europiniai įstatymai ar pagrindų įstatymai gali nustatyti šiam tiksluiskirtas priemones.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 62


2. Tiems patiems kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Konstitucija numato reikalingusįgaliojimus, priemonės, susijusios su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar betkokiais kitais panašiais dokumentais, ir priemonės, susijusios su socialiniu draudimu ar socialineapsauga, gali būti nustatytos Tarybos priimtu europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymu. Taryba,pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

III-126 straipsnis

Tarybos europinis įstatymas arba pagrindų įstatymas nustato išsamias nuostatas, reglamentuojančiasnaudojimąsi I-10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta teise, pagal kurią kiekvienas Sąjungos pilietisturi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose valstybėjenarėje, kurioje jis gyvena, nebūdamas tos valstybės piliečiu. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai. Šios nuostatos gali numatyti išimtis, kai jos yra pateisinamos dėlvalstybei narei būdingų problemų.

Teise balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose naudojamasi nepažeidžiant III-230 straipsnio 1 dalies ir jos įgyvendinimo priemonių.

III-127 straipsnis

Valstybės narės priima reikalingas nuostatas, užtikrinančias Sąjungos piliečių trečiosiose šalysediplomatinę ir konsulinę apsaugą, kaip numatyta I-10 straipsnio 2 dalies c punkte.

Valstybės narės pradeda tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo.

Tarybos europinis įstatymas gali nustatyti priemones, būtinas šiai apsaugai palengvinti. Tarybasprendžia, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-128 straipsnis

Kiekvienas Sąjungos pilietis pagal I‑10 straipsnio 2 dalies d punktą turi teisę kreiptis į institucijas arbaorganus IV-448 straipsnio 1 dalyje išvardytomis kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.Institucijos ir organai, nurodyti I-10 straipsnio 2 dalies d punkte, yra tie, kurie išvardyti I-19 straipsnio2 dalyje bei I-30, I-31 ir I-32 straipsniuose, taip pat Europos ombudsmenas.

III-129 straipsnis

Kas treji metai Komisija atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetui dėl šios antraštinės dalies ir I-10 straipsnio taikymo. Komisijos pranešime įvertinamaSąjungos raida.

Remdamasi šiuo pranešimu ir nepažeisdama kitų Konstitucijos nuostatų, europiniu įstatymu arbapagrindų įstatymu Taryba gali papildyti I-10 straipsnyje numatytas teises. Taryba, gavusi EuroposParlamento pritarimą, sprendžia vieningai. Atitinkamas įstatymas ar pagrindų įstatymas neįsigalioja,kol jam nepritaria valstybės narės pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 63

64 III dalis


VIDAUS POLITIKA IR VEIKSMAI

I SKYRIUS

VIDAUS RINKA

1 SKIRSNIS

VIDAUS RINKOS SUKŪRIMAS IR VEIKIMAS

III-130 straipsnis

1. Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagalatitinkamas Konstitucijos nuostatas.

2. Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Konstituciją užtikrinamas laisvasasmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus ir sprendimus,nustatančius gaires ir sąlygas, reikalingas tolydžiai pažangai visuose atitinkamuose sektoriuoseužtikrinti.

4. Rengdama pasiūlymus 1 ir 2 dalyse nurodytiems tikslams pasiekti, Komisija atsižvelgia į tai,kokias pastangas vidaus rinkos kūrimo laikotarpiu turės dėti skirtingą ekonominės raidos lygįpasiekusios valstybės, ir gali siūlyti atitinkamas priemones.

Jei tokios priemonės priimamos kaip išimtys, jos turėtų būti laikino pobūdžio ir kaip galima mažiautrikdyti vidaus rinkos veikimą.

III-131 straipsnis

Valstybės narės konsultuojasi viena su kita siekdamos prireikus veikti drauge, kad vidaus rinkosveikimui nedarytų poveikio priemonės, kurių valstybei narei gali tekti imtis įvykus rimtiems viešąjątvarką trikdantiems vidaus neramumams, kilus karui ar atsiradus didelei, karo grėsmę keliančiaitarptautinei įtampai arba siekiant vykdyti įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė taikai ir tarptautiniamsaugumui palaikyti.

III-132 straipsnis

Jei III-131 ir III-436 straipsniuose minėtais atvejais taikomos priemonės vidaus rinkoje iškraipokonkurencijos sąlygas, Komisija, veikdama kartu su suinteresuota valstybe nare, ištiria, kaip taspriemones būtų galima suderinti su Konstitucijoje nustatytomis taisyklėmis.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 64


Nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsniuose numatytos tvarkos, Komisija ar bet kuri valstybėnarė gali tiesiogiai kreiptis į Teisingumo Teismą, jei Komisija ar valstybė narė mano, kad kita valstybėnarė piktnaudžiauja III-131 ir III-436 straipsniuose numatytomis galiomis. Teisingumo Teismas savosprendimą pateikia uždarame posėdyje.

2 SKIRSNIS

LAISVAS ASMENŲ IR PASLAUGŲ JUDĖJIMAS

1 poskirsnis

Darbuotojai

III-133 straipsnis

1. Darbuotojai turi teisę laisvai judėti Sąjungoje.

2. Draudžiama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija pilietybės; įdarbinimo, darboužmokesčio ir kitų darbo bei užimtumo sąlygų požiūriu.

3. Darbuotojai turi teisę, kurią galima riboti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo irvisuomenės sveikatos sumetimais:

a) priimti faktiškai pateiktus pasiūlymus įsidarbinti;

b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje;

c) apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekdami dirbti pagal tos valstybės piliečių įsidarbinimąreglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;

d) pasilikti gyventi valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui, laikydamiesi Komisijospriimtuose europiniuose reglamentuose nustatytų sąlygų.

4. Šis straipsnis netaikomas darbui valstybės tarnyboje.

III-134 straipsnis

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato priemones, reikalingas III-133 straipsnyjeapibrėžtai darbuotojų judėjimo laisvei įgyvendinti. jos priimamos pasikonsultavus su ekonomikos irsocialinių reikalų komitetu.

Šiais europiniais įstatymais ir pagrindų įstatymais visų pirma siekiama:

a) užtikrinti glaudų nacionalinių įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą;

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 65

66 III dalis

b) naikinti administracines procedūras ir praktiką bei įdarbinimo laisvose darbo vietose teisei įgytibūtinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teisės aktus arba ankstesniusvalstybių narių susitarimus, kurie trukdytų liberalizuoti darbuotojų judėjimą;

c) naikinti visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teisės aktus arba pagal anksčiautarp valstybių narių sudarytas sutartis numatytus apribojimus, kitų valstybių narių darbuotojamsnustatančius kitokias sąlygas laisvai pasirinkti darbą negu savo valstybės darbuotojams;

d) nustatyti tinkamą mechanizmą darbo pasiūlymams ir darbo prašymams susieti bei pasiūlai irpaklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad įvairiuose regionuose ir pramonės šakose būtųišvengta didesnės gyvenimo ir užimtumo lygio smukimo grėsmės.

III-135 straipsnis

Valstybės narės pagal bendrą programą skatina jaunų darbuotojų mainus.

III-136 straipsnis

1. Socialinės apsaugos srityje europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai nustato priemones, būtinaslaisvam darbuotojų judėjimui įgyvendinti, įvedant sistemą, kaip migruojantiems samdomiems irsavarankiškai dirbantiems asmenims ir jų išlaikytiniams užtikrinti:

a) pagal keleto valstybių įstatymus nustatomų visų prilyginamųjų laikotarpių sudėtį, kad jie įgytų irišsaugotų teisę į socialines išmokas ir kad būtų galima apskaičiuoti tų išmokų dydį;

b) socialinių išmokų mokėjimą asmenims, gyvenantiems valstybių narių teritorijose.

2. Tais atvejais, kai Tarybos narė mano, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas europinio įstatymo arpagrindų įstatymo projektas paveiktų jos socialinės apsaugos sistemos pagrindinius aspektus,įskaitant jos apimtį, išlaidas ar finansinę struktūrą, ar paveiktų tos sistemos finansinę pusiausvyrą, jigali prašyti, kad klausimas būtų perduotas svarstyti Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju III-396 straipsnyje nurodyta procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadovų Taryba per 4mėnesius nuo sustabdymo:

a) grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedūros sustabdymą,arba

b) prašo Komisijos pateikti naują pasiūlymą; šiuo atveju iš pradžių pasiūlytas aktas laikomasnepriimtu.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 66


2 poskirsnis

Įsisteigimo laisvė

III-137 straipsnis

Vadovaujantis šio poskirsnio nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimolaisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienosvalstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigtiatstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

Vienos valstybės narės piliečiai kitos valstybės narės teritorijoje turi teisę imtis savarankiškai dirbančiųasmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, ypač bendroves, apibrėžtas III-142 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuoseyra numatytos jos pačios subjektams, ir laikantis 4 skirsnio nuostatų dėl kapitalo ir mokėjimų.

III-138 straipsnis

1. Europiniai pagrindų įstatymai nustato priemones, leidžiančias pasinaudoti įsisteigimo laisve tamtikros rūšies veikloje. Jie priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

2. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vykdo pagal 1 dalyje išdėstytas nuostatas jomstenkančias pareigas, pirmiausia:

a) pirmenybę paprastai teikdamos tokioms veiklos rūšims, kurioms suteikta įsisteigimo laisvė, ypačskatina gamybos ir prekybos vystymą;

b) užtikrindamos valstybių narių kompetentingų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad būtųnustatyta įvairių rūšių veiklos padėtis Sąjungoje;

c) panaikindamos bet kokias administracines procedūras ir praktiką, atsiradusią laikantisnacionalinių teisės aktų arba anksčiau tarp valstybių narių sudarytų susitarimų, kuriųnepanaikinus būtų trukdoma įsisteigimo laisvei;

d) užtikrindamos, jog vienos valstybės narės darbuotojai, samdomi kitos valstybės narės teritorijoje,galėtų pasilikti toje teritorijoje, kad imtųsi savarankiškai dirbančių asmenų veiklos, jei jie tenkinasąlygas, kurias būtų turėję tenkinti, jei būtų atvykę į tą valstybę tuo metu, kai ketino imtis tokiosveiklos;

e) leisdamos vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams įsigyti ir naudoti žemę ir pastatus,esančius kitos valstybės narės teritorijoje, jei tai neprieštarauja III-227 straipsnio 2 dalyjenurodytiems principams;

f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos įsisteigimo laisvės apribojimus,taikomus atstovybių, padalinių arba dukterinių bendrovių steigimo valstybės narės teritorijojesąlygoms, ir sąlygoms, kurių reikia laikytis, kad pagrindinės įmonės darbuotojams būtų leista eitisu tokių atstovybių, padalinių arba dukterinių bendrovių valdymu ar priežiūra susijusias pareigas;

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 67

68 III dalis

g) kiek būtina koordinuodamos apsaugos priemones, kurių valstybės narės reikalauja iš bendrovių,apibrėžtų III-142 straipsnio antroje pastraipoje, imtis narių ir kitų asmenų interesams apsaugoti,siekiant užtikrinti tokių priemonių lygiavertiškumą Sąjungoje;

h) įsitikindamos, kad valstybių narių teikiama pagalba neiškreipia įsisteigimo sąlygų.

III-139 straipsnis

Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijųvykdymu, šio poskirsnio nuostatos netaikomos.

Europiniais įstatymais ir pagrindų įstatymais galima nustatyti, kad tam tikroms veiklos rūšims šisposkirsnis netaikomas.

III-140 straipsnis

1. Šis poskirsnis ir pagal jį patvirtintos priemonės neturi poveikio valstybių narių įstatymų ir kitųteisės aktų, kurie numato kitokio režimo taikymą užsienio subjektams ir yra pateisinami viešosiostvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostatų taikymui.

2. Europiniais pagrindų įstatymais derinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinėsnuostatos.

III-141 straipsnis

1. Europiniai pagrindų įstatymai palengvina asmenims pradėti veiklą ir verstis ja kaip savarankiškaidirbantiems asmenims. Jie apima:

a) diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusįpripažinimą;

b) valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl galimybių pradėti veiklą ir ja verstis kaipsavarankiškai dirbantiems asmenims koordinavimą.

2. Laipsniškas apribojimų medikams, paramedikams ir farmacininkams panaikinimas priklausonuo to, kaip įvairiose valstybėse narėse bus koordinuojamos jų profesinės veiklos sąlygos.

III-142 straipsnis

Bendrovės, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Sąjungoje turinčios savo registruotas buveines,centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, šiame poskirsnyje prilyginamos tos valstybės narėspilietybę turintiems fiziniams asmenims.

„Bendrovės“ – tai bendrovės, kurios veikia pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant kooperatyvus irkitus pagal viešąją ar privatinę teisę veikiančius juridinius asmenis, išskyrus nesiekiančiuosius pelno.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 68


III-143 straipsnis

Valstybės narės sudaro kitų valstybių narių nacionaliniams subjektams tokias pat sąlygas dalyvautibendrovių, apibrėžtų III-142 straipsnio antroje pastraipoje, kapitale, kokias turi jos pačiosnacionaliniai subjektai, nepažeisdamos kitų Konstitucijos nuostatų taikymo.

3 poskirsnis

Laisvė teikti paslaugas

III-144 straipsnis

Pagal šį poskirsnį Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių nariųnacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kuriosnacionaliniu subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais galima nustatyti šio poskirsnio nuostatų taikymą irpaslaugas teikiantiems trečiosios šalies piliečiams, įsisteigusiems Sąjungoje.

III-145 straipsnis

Šioje Konstitucijoje paslaugos – tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį irkurių nereglamentuoja nuostatos dėl laisvo asmenų, prekių ir kapitalo judėjimo.

Paslaugas sudaro:

a) pramoninio pobūdžio veikla;

b) komercinio pobūdžio veikla;

c) amatininkų veikla;

d) laisvųjų profesijų veikla.

Nepažeidžiant įsisteigimo laisvei skirto 2 poskirsnio, paslaugą teikiantis asmuo, kad galėtų ją teikti,gali laikinai savo veikla verstis toje valstybėje narėje, kur paslauga teikiama, tomis pačiomis sąlygomis,kurias toji valstybė taiko savo nacionaliniams subjektams.

III-146 straipsnis

1. Laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtas III skyriaus 7 skirsnis.

2. Bankų ir draudimo paslaugų, susijusių su kapitalo judėjimu, liberalizavimas turi būti derinamassu kapitalo judėjimo liberalizavimu.

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 69

III-147 straipsnis

1. Europiniu pagrindų įstatymu nustatomos priemonės siekiant liberalizuoti kokią nors konkrečiąpaslaugą. Jis priimamas pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

2. Kalbant apie šio straipsnio 1 dalyje minimus europinius pagrindų įstatymus, pirmenybėpaprastai teikiama toms paslaugoms, kurios daro tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms arba kuriųliberalizavimas padeda skatinti prekybą prekėmis.

III-148 straipsnis

Jei valstybių narių bendra ekonominė padėtis ir atitinkamo ekonominio sektoriaus padėtis leidžia,valstybės narės stengiasi paslaugas liberalizuoti labiau negu įpareigoja europiniai pagrindų įstatymai,priimti įgyvendinant III-147 straipsnio 1 dalį.

Šiuo tikslu Komisija atitinkamoms valstybėms narėms teikia rekomendacijas.

III-149 straipsnis

Kol laisvės teikti paslaugas apribojimai dar nepanaikinti, valstybės narės tuos apribojimus taikovisiems III-144 straipsnio pirmojoje pastraipoje apibūdintiems paslaugas teikiantiems asmenims,nedarydamos jokio skirtumo dėl jų nacionalinės priklausomybės arba gyvenamosios vietos.

III-150 straipsnis

Šio poskirsnio reglamentuojamiems klausimams taikomi III-139–III-142 straipsniai.

3 SKIRSNIS

LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

1 poskirsnis

Muitų sąjunga

III-151 straipsnis

1. Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančia muitų sąjunga, kurioje tarp valstybių nariųuždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi jiems lygiaverčiai mokesčiai, o jų santykiams sutrečiosiomis šalimis nustatomas Bendrasis muitų tarifas.

2. Šio straipsnio 4 dalis ir 3 poskirsnis dėl kiekybinių apribojimų uždraudimo taikomi valstybiųnarių kilmės produktams, taip pat valstybėse narėse į laisvą apyvartą išleistiems iš trečiųjų šaliųįvežtiems produktams.

70 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 70

3. Iš trečiosios šalies įvežti produktai laikomi valstybėje narėje išleistais į laisvą apyvartą, jei tojevalstybėje narėje yra atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai arba jiems lygiaverčiaimokesčiai ir jei visi šie muitai ir mokesčiai ar jų dalis nebuvo grąžinti.

4. Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei lygiaverčiopoveikio mokesčiai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.

5. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus,nustatančius Bendrojo muitų tarifo muitus.

6. Atlikdama šiame straipsnyje jai patikėtus uždavinius, Komisija atsižvelgia į:

a) poreikį skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių prekybą;

b) tokius konkurencijos sąlygų Sąjungoje pokyčius, kurie didintų įmonių konkurencingumą;

c) Sąjungai reikalingų žaliavų ir pusgaminių tiekimo poreikius; todėl Komisija rūpinasi, kad nebūtųiškreipiamos valstybių narių konkurencijos sąlygos gatavų prekių atžvilgiu;

d) būtinybę vengti didesnio valstybių narių ekonominio gyvenimo trikdymo ir užtikrinti racionaliągamybos plėtotę bei vartojimo didinimą Sąjungoje.

2 poskirsnis

Bendradarbiavimas muitinės veiklos srityje

III-152 straipsnis

Konstitucijos taikymo srityje europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatomos priemonėsvalstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinės veiklos srityje gerinti.

3 poskirsnis

Kiekybinių apribojimų uždraudimas

III-153 straipsnis

Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo ir eksporto apribojimai, taippat visos lygiaverčio poveikio priemonės.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 71

III-154 straipsnis

III-153 straipsnis nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jeijie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių,gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijosvertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokiedraudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybiųnarių tarpusavio prekybos apribojimu.

III-155 straipsnis

1. Valstybės narės visas valstybines komercinio pobūdžio monopolijas pertvarko taip, kad būtųužtikrinta, jog nė vienas valstybių narių nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas prekiųpirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu.

Šis straipsnis taikomas kiekvienai įstaigai, per kurią valstybė narė teisiškai ar faktiškai, tiesiogiai arnetiesiogiai prižiūri ir nustato valstybių narių tarpusavio importą ir eksportą arba turi jam didesnėsįtakos. Šis straipsnis taip pat taikomas monopolijoms, kurias valstybė perleidžia kitiems.

2. Valstybės narės nesiima jokių naujų priemonių, prieštaraujančių šio straipsnio 1 dalyjenumatytiems principams arba galinčių riboti su muitų ir kiekybinių apribojimų uždraudimu valstybiųnarių tarpusavio prekyboje susijusių straipsnių taikymo sritį.

3. Jei valstybinė komercinio pobūdžio monopolija grindžiama teisės normomis, kuriomis siekiamapadėti lengviau realizuoti žemės ūkio produktus arba gauti už juos kuo didesnį pelną, taikant šįstraipsnį turėtų būti imamasi veiksmų, kad atitinkamiems gamintojams būtų užtikrintos lygiavertėsužimtumo ir gyvenimo lygio apsaugos priemonės.

4 SKIRSNIS

KAPITALAS IR MOKĖJIMAI

III-156 straipsnis

Pagal šį skirsnį uždraudžiami visi kapitalo judėjimo ir mokėjimų tarp valstybių narių bei tarpvalstybių narių ir trečiųjų šalių apribojimai.

III-157 straipsnis

1. III-156 straipsnis netrukdo taikyti trečiosioms šalims kokių nors 1993 m. gruodžio 31 d. pagalnacionalinę ar Sąjungos teisę galiojusių apribojimų dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų,susijusio su tiesioginėmis investicijomis – įskaitant investicijas į nekilnojamąjį turtą – su įsisteigimu,finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas. Pagal nacionalinę teisęgaliojančių apribojimų Estijoje ir Vengrijoje atžvilgiu, ši data yra 1999 m. gruodžio 31 d.

72 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 72

2. Europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais įteisinamos priemonės dėl kapitalo judėjimo įtrečiąsias šalis ir iš jų, susijusios su tiesioginėmis investicijomis – įskaitant investicijas į nekilnojamąjįturtą – su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi pasiekti, kad, nepažeidžiant kitų Konstitucijos nuostatų,kapitalo judėjimas tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių būtų kuo laisvesnis.

3. Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, tik europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymu Tarybagali nustatyti priemones, kurios reikštų pažangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą įtrečiąsias šalis ar iš jų. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

III-158 straipsnis

1. III-156 straipsnis nepažeidžia valstybių narių teisės:

a) taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias išskiriami mokesčių mokėtojaidėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu;

b) imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktųpažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arbanustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinėsinformacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenėssaugumo požiūriu.

2. Šis skirsnis nekliudo taikyti su Konstitucija suderinamų įsisteigimo teisės apribojimų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priemonės ir tvarka neturi tapti laisvo kapitalo judėjimo irmokėjimų, kaip nustatyta III-156 straipsnyje, savavališka diskriminavimo priemone ar užslėptuapribojimu.

4. Jei nėra priimtas III-157 straipsnio 3 dalyje numatytas europinis įstatymas ar pagrindų įstatymas,Komisija arba, jei atitinkamai valstybei narei pateikus prašymą Komisija per tris mėnesius nepriimaeuropinio sprendimo, Taryba gali priimti europinį sprendimą, patvirtinantį, kad vienos ar keletotrečiųjų šalių atžvilgiu valstybės narės priimtos ribojančios priemonės mokesčių srityje turi būtilaikomos atitinkančiomis Konstituciją tiek, kiek jas pateisina vienas iš Sąjungos tikslų, ir kiek josneprieštarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus prašymą, sprendžiavieningai.

III-159 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų susidarius išimtinėms aplinkybėmsekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kyla arba gali kilti didelių sunkumų, Taryba, remdamasiKomisijos pasiūlymu, gali trečiųjų šalių atžvilgiu priimti europinius reglamentus arba sprendimus dėlne ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančių apsaugos priemonių, jei jos būtinai reikalingos. Taryba


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 73

sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

III-160 straipsnis

Prireikus siekti III-257 straipsnyje nurodytų tikslų užkertant kelią terorizmui ir susijusioms veikomsbei kovojant su jomis, europiniuose įstatymuose apibrėžiama administracinių priemonių sistema,susijusi su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno,priklausančio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jųvaldomo, įšaldymas.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus arba europinius sprendimus,įgyvendinančius pirmojoje pastraipoje minimus europinius įstatymus.

Šiame straipsnyje minėti aktai apima būtinas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

5 SKIRSNIS

KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

1 poskirsnis

Įmonėms taikomos taisyklės

III-161 straipsnis

1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijųsprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslasar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie,kuriais:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitosprekybos sąlygos;

b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;

d) lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl ko jiepatenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

e) sutartys sudaromos tik kitoms šalims priimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis arbakomercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutarčių dalyku.

74 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 74

2. Visi pagal šį straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai.

3. Tačiau šio straipsnio 1 dalis gali būti paskelbta netaikytina:

— įmonių susitarimams arba tokių susitarimų rūšims,

— įmonių asociacijų sprendimams arba tokių sprendimų rūšims,

— suderintiems veiksmams arba tokių veiksmų rūšims,

kurie padeda tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatina technikos ar ekonomikos pažangą,kartu sudarydami sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, ir kurie:

a) atitinkamoms įmonėms nenustato jokių apribojimų, nebūtinų šiems tikslams pasiekti;

b) nesuteikia tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų produktųdaliai.

III-162 straipsnis

Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimasdominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių nariųtarpusavio prekybą.

Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:

a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygųtiesioginis ar netiesioginis nustatymas;

b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;

c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jiepatenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;

d) vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis irkomercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.

III-163 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus dėl III-161 ir III-162 straipsniuose nustatytų principų taikymo. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 75

Reglamentų paskirtis visų pirma yra:

a) numatyti vienkartines ir periodiškai mokamas baudas ir taip užtikrinti, kad būtų laikomasi III-161 straipsnio 1 dalyje ir III-162 straipsnyje nurodytų draudimų;

b) nustatyti III-161 straipsnio 3 dalies taikymo išsamias taisykles atsižvelgiant į tai, kad būtinaužtikrinti veiksmingą priežiūrą ir kiek įmanoma supaprastinti administravimą;

c) prireikus apibrėžti III-161 ir III-162 straipsnių taikymo įvairiose ūkio šakose sritį;

d) apibrėžti atitinkamas Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo funkcijas taikant šiojepastraipoje išdėstytas nuostatas;

e) nustatyti nacionalinės teisės aktų ir šio skirsnio, taip pat šiam straipsniui taikyti priimtų europiniųreglamentų santykį.

III-164 straipsnis

Kol įsigalios III-163 straipsniui taikyti priimti europiniai reglamentai, susitarimų, sprendimų irsuderintų veiksmų leistinumo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje klausimusvalstybių narių valdžios institucijos sprendžia pagal savo nacionalinę teisę ir III-161 straipsnį, ypač jo3 dalį, ir pagal III-162 straipsnį.

III-165 straipsnis

1. Nepažeisdama III-164 straipsnio, Komisija užtikrina, kad būtų taikomi III-161 ir III-162 straipsniuose nustatyti principai. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva ir bendradar-biaudama su jai padedančiomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Komisija tiriaįtariamus minėtų principų pažeidimus. Nustačiusi padarytą pažeidimą, ji siūlo atitinkamas priemonesjam pašalinti.

2. Jei 1 dalyje nurodytas pažeidimas nepašalinimas, Komisija priima motyvuotą europinįsprendimą, kuriame fiksuojamas principų pažeidimas. Komisija gali paskelbti savo sprendimą irįgalioti valstybes nares imtis padėčiai atitaisyti reikalingų priemonių, kurių sąlygas ir aplinkybes jinustato.

3. Komisija gali priimti europinius reglamentus, susijusius su susitarimų rūšimis, dėl kurių Tarybapriėmė europinį reglamentą pagal III-163 straipsnio 2 pastraipos b punktą.

III-166 straipsnis

1. Valstybinėms įmonėms ir įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtinesteises, valstybės narės nenustato ir nepalieka galiojančiųjų jokių priemonių, kurios prieštaraujaKonstitucijai, ypač I-4 straipsnio 2 daliai ir III-161–III-169 straipsniams.

76 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 76

2. Įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba biudžetoįplaukų duodančioms monopolinėms įmonėms, yra taikomos Konstitucijos nuostatos, ypačkonkurencijos taisyklės, jei šių nuostatų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti jomspatikėtų specialių užduočių. Prekybos vystymui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautųSąjungos interesams.

3. Komisija užtikrina šio straipsnio taikymą ir prireikus priima atitinkamus europinius reglamentusarba sprendimus.

2 poskirsnis

Valstybių narių teikiama pagalba

III-167 straipsnis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybiniųišteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekiųgamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daropoveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

2. Vidaus rinkai neprieštarauja:

a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojantatitinkamų produktų dėl jų kilmės;

b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti;

c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėlVokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiamekonominiam atsilikimui kompensuoti. Po penkerių metų nuo Sutarties dėl KonstitucijosEuropai įsigaliojimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį punktą panaikinantįeuropinį sprendimą.

3. Vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:

a) pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taippat III-424 straipsnyje nurodytų regionų, ekonominiam vystymuisi skatinti, atsižvelgiant į jųstruktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį;

b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kuriosnors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;

c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių vystymuisiskatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 77

d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų irkonkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui;

e) kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos europiniuose reglamentuose arba sprendimuose,priimtuose Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymu.

III-168 straipsnis

1. Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbossistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniuivystyti arba jai veikti.

2. Jei, paprašiusi suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikra valstybėsnarės ar iš valstybinių išteklių teikiama pagalba yra pagal III-167 straipsnį nesuderinama su vidausrinka arba kad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima europinį sprendimą, pagal kurįreikalaujama, kad atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką tokią pagalbą panaikintų arpakeistų.

Jei atitinkama valstybė narė per nustatytą laiką neįvykdo tokio europinio sprendimo, Komisija ar kitasuinteresuota valstybė narė, nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsnių, gali šį klausimą perduotitiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Kurios nors valstybės narės prašymu Taryba, nukrypdama nuo III-167 straipsnio arba III-169 straipsnyje numatytų europinių reglamentų, gali vieningai priimti europinį sprendimą, kadtam tikra tos valstybės teikiama ar numatoma teikti pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jei tokssprendimas pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis. Jei dėl tokios pagalbos Komisija jau yra pradėjusišios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą procedūrą, atitinkamai valstybei narei pateikus Tarybaiprašymą toji procedūra sustabdoma, kol Taryba pareiškia savo nuomonę.

Tačiau, jei Taryba per tris mėnesius po minėto prašymo pateikimo savo nuomonės nepareiškia,sprendimą priima Komisija.

3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą valstybės narės praneša Komisijai laiku, kad jigalėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal III-167 straipsnį yranesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina, kol nepriimamas galutinissprendimas.

4. Komisija gali priimti europinius reglamentus, susijusius su valstybės pagalbos rūšimis, dėl kuriųTaryba pagal III-169 straipsnį nustatė, kad 3 dalyje numatyta pareiga pranešti gali būti netaikoma.

78 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 78

III-169 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinius reglamentus dėl III-167 ir III-168 straipsnių taikymo, kurie pirmiausia nustatytų sąlygas, kuriomis yra taikoma III-168 straipsnio3 dalis, bei pagalbos rūšis, kurioms minėtoje dalyje nurodyta pareiga pranešti netaikoma. Ji sprendžiapasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

6 SKIRSNIS

FISKALINĖS NUOSTATOS

III-170 straipsnis

1. Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių produktų jokiaissavo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašiusnacionalinius produktus.

Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių produktų tokio pobūdžio vidausmokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems produktams.

2. Vienai valstybei narei eksportuojant produktus į kitos valstybės narės teritoriją, grąžinami vidausmokesčiai neviršija vidaus mokesčių, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti.

3. Taikant kitokius mokesčius negu apyvartos mokesčiai, akcizas ar kitos netiesioginioapmokestinimo formos, negalima grąžinti už eksportą į kitas valstybes nares sumokėtų mokesčiųar nuo jų atleisti ir skirti kompensacinius mokesčius importui iš kitų valstybių narių, išskyrus atvejus,kai numatytos nuostatos ribotam laikui iš anksto Komisijos pasiūlymu yra patvirtintos Tarybospriimtu europiniu sprendimu.

III-171 straipsnis

Europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymu Taryba nustato priemones dėl apyvartos mokesčius,akcizus ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo,būtino vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui bei siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo. Taryba,pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, sprendžiavieningai.

7 SKIRSNIS


III-172 straipsnis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija numato kitaip, III-130 straipsnyje nurodytiems tikslamspasiekti taikomas šis straipsnis. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato valstybių nariųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, derinimo


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 79

priemones. Šie įstatymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms, nuostatoms, susijusioms su laisvuasmenų judėjimu bei samdomų darbuotojų teisėmis ir interesais.

3. Komisija savo pasiūlymuose dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos,pateiktuose pagal 1 dalį, orientuojasi į aukšto lygio apsaugą, ypač atsižvelgdama į visas moksliniaisfaktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamus savo įgaliojimus šio tikslo taip pat siekia EuroposParlamentas ir Taryba.

4. Jei europiniu įstatymu ar pagrindų įstatymu arba Komisijos europiniu reglamentu patvirtinuskurią nors derinimo priemonę valstybė narė mano, kad III-154 straipsnyje nurodytais arba suaplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalinesnuostatas, tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.

5. Be to, jei, nepažeidžiant 4 dalies, europiniu įstatymu ar pagrindų įstatymu arba Komisijoseuropiniu reglamentu patvirtinus kurią nors derinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl to jaiiškyla būdingų problemų ir todėl ji turi priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalinesnuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, numatytas nuostatas ir jųįteisinimo motyvus ji praneša Komisijai.

6. Komisija, gavusi 4 ir 5 dalyse nurodytus pranešimus, per šešis mėnesius priima europinįsprendimą, patvirtinantį arba atmetantį šias nacionalines nuostatas, prieš tai patikrinusi, ar jos nėrasavavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybosapribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

Komisijai per šį terminą nepriėmus sprendimo, 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinės nuostatoslaikomos patvirtintomis.

Kai klausimas sudėtingas ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai, Komisija gali atitinkamai valstybeinarei pranešti, kad šioje dalyje nurodytas terminas pratęsiamas dar vienam ne ilgiau kaip šešismėnesius trunkančiam laikotarpiui.

7. Jei pagal 6 dalį valstybei narei leidžiama išlaikyti arba priimti nacionalines nuostatas,nukrypstančias nuo derinimo priemonės, Komisija nedelsdama nagrinėja, ar siūlyti pakeisti tąpriemonę.

8. Jei valstybė narė iškelia konkrečią visuomenės sveikatos problemą tokioje srityje, kuriai buvoskirtos ankstesnės derinimo priemonės, ji atkreipia į ją Komisijos dėmesį, o ši nedelsdama nagrinėja,ar siūlyti atitinkamas priemones.

9. Nukrypdama nuo III-360 ir III-361 straipsniuose numatytos tvarkos, Komisija ir bet kuri valstybėnarė gali tiesiogiai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei mano, kad kita valstybė narėpiktnaudžiauja šiame straipsnyje numatytais įgaliojimais.

80 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 80

10. Šiame straipsnyje nurodytos derinimo priemonės atitinkamais atvejais apima ir apsaugossąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl vienos ar kelių III-154 straipsnyje nurodytų neekonominiųpriežasčių imtis laikinų priemonių, kurioms taikoma Sąjungos kontrolės tvarka.

III-173 straipsnis

Nepažeisdama III-172 straipsnio, europiniu pagrindų įstatymu Taryba nustato valstybių nariųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, derinimopriemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu, sprendžia vieningai.

III-174 straipsnis

Nustačiusi, kad valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygasvidaus rinkoje ir kad tą iškraipymą reikia pašalinti, Komisija konsultuojasi su atitinkamomisvalstybėmis narėmis.

Jei per šias konsultacijas nesusitariama, europiniai pagrindų įstatymai nustato priemones, būtinassiekiant tą iškraipymą pašalinti. Gali būti priimtos bet kurios kitos Konstitucijoje numatytosatitinkamos priemonės.

III-175 straipsnis

1. Jei būtų priežasčių manyti, kad kokios nors valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatospriėmimas ar pakeitimas gali sukelti III-174 straipsnyje apibūdintą iškraipymą, valstybė narė,norėdama imtis tokių veiksmų, konsultuojasi su Komisija. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmisnarėmis, atitinkamoms valstybėms rekomenduoja tokias priemones, kurios padėtų išvengti šioiškraipymo.

2. Jei valstybė narė, kuri nori priimti ar pakeisti savo nacionalines nuostatas, nesilaiko Komisijospateiktos jai rekomendacijos, kitos valstybės narės neprivalo dėl to pagal III-174 straipsnį keisti savonacionalinių nuostatų, kad pašalintų tokį iškraipymą. Jei valstybės narės, kuri ignoravo Komisijosrekomendaciją, sukeltas iškraipymas daro žalą tik jai pačiai, III-174 straipsnis netaikomas.

III-176 straipsnis

Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatomospriemonės, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybėsteisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo,koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.

Tarybos europinis įstatymas nustato, kokiomis kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai.Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 81

II SKYRIUS

EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

III-177 straipsnis

Siekiant I-3 straipsnio tikslų, valstybių narių ir Sąjungos veikla, kaip numatyta Konstitucijoje, apimaekonominės politikos, kuri yra grindžiama glaudžiu valstybių narių ekonominės politikoskoordinavimu, vidaus rinka bei bendrų tikslų apibrėžimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atvirosrinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, priėmimą.

Be to, ir kaip numatyta Konstitucijoje, bei laikantis joje nustatytų procedūrų, ši veikla apima bendrąvaliutą – eurą ir vienos bendros pinigų politikos ir valiutų kurso politikos nustatymą ir vykdymą,kurių pagrindinis tikslas yra išlaikyti stabilias kainas ir, nepažeidžiant šio tikslo, remti Sąjungosbendras ekonominės politikos kryptis vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvaikonkurencijai principu.

Ši valstybių narių ir Sąjungos veikla turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos,patikimi viešieji finansai ir monetarinės sąlygos bei tvarus mokėjimų balansas.

1 SKIRSNIS

EKONOMINĖ POLITIKA

III-178 straipsnis

Valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, stengiasi prisidėti prie I-3 straipsnyjeapibrėžtų Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgia į III-179 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendras gaires.Valstybės narės ir Sąjunga veikia vadovaudamosi atviros rinkos ekonomikos esant laisvaikonkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikydamosi III-177 straipsnyjenumatytų principų.

III-179 straipsnis

1. Valstybės narės savo ekonominę politiką vertina kaip bendro intereso reikalą ir ją koordinuojaTaryboje pagal III-178 straipsnį.

2. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybių narių ir Sąjungos ekonominėspolitikos bendrųjų gairių projektą ir savo išvadas pateikia Europos Vadovų Tarybai.

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Tarybos pranešimu, aptaria išvadą dėl valstybių narių ir Sąjungosekonominės politikos bendrųjų gairių. Remdamasi šia išvada, Taryba priima rekomendaciją, kuriojeišdėstomos šios bendrosios gairės. Apie savo rekomendaciją ji praneša Europos Parlamentui.

82 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 82

3. Siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tolydųvalstybių narių ekonominės veiklos rezultatų suartėjimą, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktaispranešimais, vykdo kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominių pokyčių stebėseną, taip patstebi, ar vykdoma ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendrąsias gaires, ir reguliariai atliekabendrą įvertinimą.

Siekdamos įgyvendinti daugiašalę priežiūrą, valstybės narės Komisijai siunčia informaciją apiesvarbias priemones, kurių jos imasi ekonominės politikos srityje, ir kitokią jų požiūriu reikalingąinformaciją.

4. Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikoskryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam ekonominėsir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijosrekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasiKomisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.

Šios dalies taikymo srityje Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei nareiatstovaujančio Tarybos nario balsavimą.

Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % kitų Tarybos narių, atstovaujančiųvalstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančių valstybių nariųgyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus tų kitų Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną narį, o jei jinesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

5. Tarybos pirmininkas ir Komisija daugiašalės priežiūros rezultatus praneša Europos Parlamentui.Jei Taryba viešai paskelbia savo rekomendacijas, jos pirmininkas gali būti kviečiamas atvykti į EuroposParlamento atitinkamos kompetencijos komitetą.

6. Europiniais įstatymais gali būti nustatytos išsamios 3 ir 4 dalyse minėtos daugiašalės priežiūrostaisyklės.

III-180 straipsnis

1. Nepažeisdama jokių kitų Konstitucijoje nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą, nustatantį ekonominę padėtį atitinkančias priemones,ypač jei kyla didelių sunkumų dėl tam tikrų produktų tiekimo.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė patiria sunkumų dėl gaivalinių nelaimių arba jai gresia didelisunkumai dėl išimtinių aplinkybių, kurių ji negali kontroliuoti, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą dėl Sąjungos finansinės pagalbos tam tikromis sąlygomissuteikimo tai valstybei narei. Apie priimtą sprendimą Tarybos pirmininkas praneša EuroposParlamentui.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 83

III-181 straipsnis

1. Lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės Bendrijosinstitucijoms ar organams, valstybių narių centrinėms vyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitomsvaldžios institucijoms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms organizacijoms arba valstybinėmsįmonėms Europos centriniame banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose (toliau –

nacionaliniai centriniai bankai) yra draudžiami. Taip pat draudžiama Europos centriniam bankui arnacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones.

2. 1 dalis netaikoma valstybei nuosavybės teise priklausančioms kredito įstaigoms, kuriomsnacionaliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrinių bankų atsargų pasiūlos atžvilgiutaiko tokį patį statusą, kaip privačioms kredito įstaigoms.

III-182 straipsnis

Draudžiamos visos rizikos ribojimu nepagrįstos priemonės ir nuostatos, suteikiančios Sąjungosinstitucijoms, įstaigoms ar organams, valstybių narių ar centrinei valdžiai, regioninėms, vietos arkitoms valdžios institucijoms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms organizacijoms arbavalstybinėms įmonėms privilegiją naudotis finansų įstaigomis.

III-183 straipsnis

1. Sąjunga neatsako už valstybių narių centrinės valdžios, regioninių, vietos ar kitų valdžiosinstitucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų ar valstybinių įmonių įsipareigojimusarba jų neprisiima, tačiau nepažeidžia bendro konkretaus projekto vykdymo savitarpio finansiniųgarantijų. Valstybė narė neatsako arba neprisiima atsakomybės už kitos valstybės narės centrinėsvaldžios, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamųorganizacijų arba valstybinių įmonių įsipareigojimus, tačiau nepažeidžia bendro konkretaus projektovykdymo savitarpio finansinių garantijų.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinius reglamentus ar sprendimus,apibrėžiančius sąvokas dėl III-181 ir III-182 straipsniuose ir šiame straipsnyje nurodytų draudimųtaikymo. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-184 straipsnis

1. Valstybės narės vengia perviršinio valstybės biudžeto deficito.

2. Kad būtų galima nustatyti dideles klaidas, Komisija stebi biudžeto būklės ir valstybės skolospokyčius valstybėse narėse. Ji ypač tikrina biudžetinės drausmės laikymąsi pagal šiuos du kriterijus:

a) ar planuojamo arba faktinio valstybės biudžeto deficito santykis su bendruoju vidaus produktuviršija tam tikrą pamatinę vertę, išskyrus atvejus, kai:

i) tas santykis smarkiai ir nuolat mažėjo ir pasiekė lygį, artimą pamatinei vertei, arba

84 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 84

ii) pamatinės vertės perviršis yra tik išimtinis ir laikinas, ir tas santykis išlieka artimas pamatineivertei;

b) ar valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu viršija tam tikrą pamatinę vertę,išskyrus atvejus, kai tas santykis pakankamai mažėja ir patenkinamai sparčiai artėja priepamatinės vertės.

Pamatinės vertės yra nurodytos Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

3. Jei valstybė narė neatitinka reikalavimų pagal vieną ar abu kriterijus, Komisija parengiapranešimą. Komisijos pranešime taip pat atsižvelgiama, ar valstybės biudžeto deficitas yra didesnis užvalstybės investicijų išlaidas, be to, įvertinami ir kiti atitinkami veiksniai, taip pat tos valstybės narėsvidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklė.

Komisija taip pat gali parengti pranešimą, jei, nors pagal tuos kriterijus reikalavimai ir vykdomi, jimano, kad kokioje nors valstybėje narėje galimas perviršinio deficito pavojus.

4. Ekonomikos ir finansų komitetas, įsteigtas pagal III-192 straipsnį, parengia nuomonę apieKomisijos pranešimą.

5. Jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, jipateikia nuomonę tai valstybei narei ir atitinkamai praneša Tarybai.

6. Apsvarsčiusi atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas ir nuodugniai jas įvertinusi,Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas. Tokiuatveju ji, nepagrįstai nedelsdama, pagal Komisijos rekomendaciją atitinkamai valstybei narei pateikiarekomendacijas, kaip per tam tikrą nurodytą laikotarpį tokią padėtį ištaisyti. Atsižvelgiant į 8 dalį, šiosrekomendacijos viešai neskelbiamos.

Taikant šią straipsnio dalį, Taryba sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei nareiatstovaujančio Tarybos nario balsavimą.


Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus tų kitų Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną, o jei jinesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

7. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priima 8–11 dalyse nurodytus europiniussprendimus ir rekomendacijas.

Ji sprendžia neatsižvelgdama į atitinkamai valstybei narei atstovaujančio Tarybos nario balsavimą.



954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 85

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus tų kitų Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną narį, o jei jinesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

8. Jei Taryba priima europinį sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad nurodytu laikotarpiu,atsižvelgiant į jos rekomendacijas, nebuvo imtasi veiksmingų priemonių, ji savo rekomendacijas galiviešai paskelbti.

9. Jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali priimti europinįsprendimą tą valstybę narę įspėti, kad ji per nurodytą laiką deficitui sumažinti imtųsi priemonių,kurios, Tarybos nuomone, yra reikalingos padėčiai ištaisyti.

Tokiu atveju Taryba gali pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės pagal konkretų grafiką teiktiataskaitas, kad galėtų tikrinti tos valstybės narės pastangas sureguliuoti deficitą.

10. Kol valstybė narė neįvykdo pagal 9 dalį priimto europinio sprendimo, Taryba gali nuspręstitaikyti arba, prireikus, sugriežtinti vieną ar keletą iš šių priemonių:

a) pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės prieš išleidžiant obligacijas ir vertybinius popieriuspaskelbti papildomą informaciją, kurią nurodys Taryba;

b) pasiūlyti Europos investicijų bankui persvarstyti savo paskolų teikimo politiką atitinkamosvalstybės narės atžvilgiu;

c) pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės įnešti Sąjungai atitinkamo dydžio indėlį be palūkanų,kol perviršinis deficitas, Tarybos manymu, bus ištaisytas;

d) skirti atitinkamo dydžio baudas.

Apie patvirtintas priemones Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

11. Taryba kai kurias arba visas 6, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytas priemones panaikina, jei, josmanymu, perviršinis deficitas toje valstybėje narėje buvo ištaisytas. Jei Taryba anksčiau buvo viešaipaskelbusi rekomendacijas, panaikinusi 8 dalyje minėtą europinį sprendimą, ji nedelsdama viešaipaskelbia, kad perviršinio deficito toje valstybėje narėje nėra.

12. Teise pateikti ieškinį, numatyta III-360 ir III-361 straipsniuose, negalima naudotis remiantis 1–6, 8 ir 9 dalimis.

13. Kitos nuostatos, susijusios su šiame straipsnyje numatytos procedūros įgyvendinimu, yraišdėstytos Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

Tarybos europinis įstatymas nustato atitinkamas priemones, pakeisiančias minėtą protokolą. Taryba,pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, sprendžia vieningai.

86 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 86

Laikydamasi kitu šios dalies nuostatų Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, prima europiniusreglamentus arba sprendimus, nustatančius išsamias minėto protokolo taikymo taisykles irapibrėžimus. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

2 SKIRSNIS

PINIGŲ POLITIKA

III-185 straipsnis

1. Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdamašio tikslo, Europos centrinių bankų sistema remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis,kad padėtų siekti I-3 straipsnyje nustatytų tikslų. Europos centrinių bankų sistema veikiavadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiuveiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikantis III-177 straipsnyje numatytų principų.

2. Pagrindiniai Europos centrinių bankų sistemos uždaviniai yra šie:

a) nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką;

b) atlikti užsienio valiutos operacijas pagal III-326 straipsnį;

c) laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;

d) skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

3. 2 dalies c punkto taikymas nepažeidžia valstybių narių vyriausybių teisės laikyti ir valdytiapyvartines užsienio valiutos lėšas.

4. Su Europos centriniu banku konsultuojasi:

a) dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, patenkančio į jo įgaliojimų sritį;

b) nacionalinės institucijos dėl bet kurios taisyklės, patenkančios į jo įgaliojimų sritį, projekto, tačiaulaikantis III-187 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų.

Europos centrinis bankas gali Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams arba nacionalinėmsinstitucijoms teikti nuomones klausimais, patenkančiais į jo įgaliojimų sritį.

5. Europos centrinių bankų sistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtųsklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra irfinansų sistemos stabilumu.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 87

6. Tarybos priimamais europiniais įstatymais galima skirti Europos centriniam bankui specialiusuždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimoįmones, priežiūra. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku,sprendžia vieningai.

III-186 straipsnis

1. Europos centrinis bankas turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti eurų banknotus.Tokius banknotus gali išleisti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai. Tik Europoscentrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai Sąjungoje turi teisėtos mokėjimopriemonės statusą.

2. Valstybės narės gali išleisti eurų monetas Europos centriniam bankui patvirtinus emisijos apimtį.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinius reglamentus, nustatančiuspriemones apyvartai skirtų monetų nominalams ir techniniams duomenims derinti tokiu mastu,koks būtinas užtikrinti jų sklandžią apyvartą Sąjungoje. Taryba sprendžia pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu ir Europos centriniu banku.

III-187 straipsnis

1. Europos centrinių bankų sistemai vadovauja sprendimus priimantys Europos centrinio bankoorganai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba.

2. Europos centrinių bankų sistemos statutas yra išdėstytas Protokole dėl Europos centrinių bankųsistemos ir Europos centrinio banko statuto.

3. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys,17 ir 18 straipsniai, 19 straipsnio 1 dalis, 22, 23, 24 ir 26 straipsniai, 32 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalys,33 straipsnio 1 dalies a punktas ir 36 straipsnis gali būti iš dalies keičiami europiniu įstatymu:

a) arba remiantis Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku;

b) arba remiantis Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavus su Komisija.

4. Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatančius Europos centrinių bankųsistemos ir Europos centrinio banko statuto 4 straipsnyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje,20 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio3 dalyje nurodytas priemones. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu:

a) arba remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku;

b) arba remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Komisija.

88 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 88

III-188 straipsnis

Naudodamiesi Konstitucijos ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutojiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami juose nustatytas užduotis bei pareigas, nei Europos centrinisbankas, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narysnesiekia gauti ar nepriima jokių Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių arbet kurio kito subjekto nurodymų. Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai ir valstybių nariųvyriausybės įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionaliniųcentrinių bankų sprendimus priimančių organų narių, jiems atliekant savo užduotis.

III-189 straipsnis

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės teisės aktai, įskaitant jos nacionalinio centriniobanko statutą, būtų suderinti su Konstitucija ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centriniobanko statutu.

III-190 straipsnis

1. Kad vykdytų Europos centrinių bankų sistemai patikėtus uždavinius, Europos centrinis bankaspagal Konstitucijos nuostatas ir laikydamasis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centriniobanko statute nustatytų sąlygų, priima:

a) europinius reglamentus, reikalingus Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centriniobanko statuto 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 19 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnyje ir 25 straipsnio2 dalyje nurodytiems uždaviniams atlikti ir tais atvejais, kurie numatyti III-187 straipsnio 4 dalyjenurodytuose europiniuose reglamentuose ir sprendimuose;

b) europinius sprendimus, reikalingus pagal Konstituciją ir Europos centrinių bankų sistemos irEuropos centrinio banko statutą Europos centrinių bankų sistemai patikėtiems uždaviniamsvykdyti;

c) rekomendacijas ir nuomones.

2. Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo europinius sprendimus, rekomendacijas irnuomones.

3. III-187 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka Taryba priima europinius reglamentus, nustatančiusribas ir sąlygas, kurių laikydamasis Europos centrinis bankas turi teisę įmonėms, nesilaikančioms joeuropiniuose reglamentuose ir sprendimuose nustatytų reikalavimų, skirti vienkartines arbaperiodiškai mokamas baudas.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 89

III-191 straipsnis

Nepažeidžiant Europos centrinio banko įgaliojimų, europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymunustatomos priemonės, reikalingos naudoti eurą kaip bendrą valiutą. Šis įstatymas arba pagrindųįstatymas priimamas pasikonsultavus su Europos centriniu banku.

3 SKIRSNIS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

III-192 straipsnis

1. Siekiant skatinti valstybių narių politikos koordinavimą tokiu mastu, koks reikalingas vidausrinkai veikti, įsteigiamas Ekonomikos ir finansų komitetas.

2. Komitetui keliami šie uždaviniai:

a) Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva teikti šioms institucijoms nuomones;

b) tirti ir vertinti valstybių narių ir Sąjungos ekonominę ir finansinę padėtį ir apie ją reguliariaipranešti Tarybai ir Komisijai, ypač apie finansinius santykius su trečiosiomis šalimis irtarptautinėmis institucijomis;

c) nepažeidžiant III-344 straipsnio, padėti pasirengti III-159 straipsnyje, III-179 straipsnio 2, 3, 4 ir6 dalyse, III-180, III-183, III-184 straipsniuose, III-185 straipsnio 6 dalyje, III-186 straipsnio2 dalyje, III-187 straipsnio 3 ir 4 dalyse, III-191, III-196 straipsniuose, III-198 straipsnio 2 ir3 dalyse, III-201 straipsnyje, III-202 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei III-322 ir III-326 straipsniuosenurodytam Tarybos darbui ir atlikti kitas Tarybos jam paskirtas patariamojo ir parengiamojopobūdžio užduotis;

d) bent kartą per metus ištirti kapitalo judėjimo ir mokėjimų laisvės padėtį, susidarančią taikantKonstituciją ir Sąjungos aktus; tyrimas apima visas priemones, susijusias su kapitalo judėjimu irmokėjimais; šio tyrimo rezultatus komitetas praneša Komisijai ir Tarybai.

Valstybės narės, Komisija ir Europos centrinis bankas skiria ne daugiau kaip po du komiteto narius.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinį sprendimą, nustatantį išsamiasEkonomikos ir finansų komiteto sudarymo nuostatas. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europoscentriniu banku ir komitetu. Apie tokį sprendimą Tarybos pirmininkas informuoja EuroposParlamentą.

90 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 90

4. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų uždavinių, jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikomaIII-197 straipsnyje nurodyta išimtis, komitetas tiria ir vertina tų valstybių narių pinigų ir finansųpadėtį, bendrąją mokėjimų sistemą ir apie tai reguliariai praneša Tarybai ir Komisijai.

III-193 straipsnis

Dėl klausimų, patenkančių į III-179 straipsnio 4 dalies, III-184 straipsnio, išskyrus 13 dalį, III-191, III-196 straipsnių, III-198 straipsnio 3 dalies ir III-326 straipsnio taikymo sritį, Taryba arba valstybė narėgali prašyti Komisijos atitinkamai pateikti rekomendaciją arba pasiūlymą. Komisija šį prašymąišnagrinėja ir nedelsdama pateikia Tarybai savo išvadas.

4 SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIŲ VALIUTA YRA EURO

III-194 straipsnis

1. Siekdama užtikrinti, kad tinkamai veiktų ekonominė ir pinigų sąjunga ir pagal atitinkamasKonstitucijos nuostatas, Taryba, vadovaudamasi atitinkama III-179 ir III-184 straipsniuose nustatytatvarka, išskyrus pastarojo straipsnio 13 dalyje nustatytą tvarką, patvirtina specialias priemones,skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro:

a) sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą;

b) nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visaiSąjungai priimtomis gairėmis ir jų priežiūra.

2. Dėl 1 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėmsnarėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % šių Tarybos narių, atstovaujančiųvalstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančių valstybių nariųgyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus šių Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną narį, o jeiji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

III-195 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrų susitikimų tvarka nustatoma Protokole dėl eurogrupės.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 91

III-196 straipsnis

1. Siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, priima europinį sprendimą, nustatantį bendrąsias pozicijas dėl ekonominei ir pinigųsąjungai ypač svarbių dalykų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose.Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones siekdamaužtikrinti vienodą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Taryba sprendžiapasikonsultavusi su Europos centriniu banku.

3. Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėmsnarėms, kurių valiuta yra euro.

Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % šių Tarybos narių, atstovaujančiųvalstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančių valstybių nariųgyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus šių Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną narį, o jeiji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

5 SKIRSNIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

III-197 straipsnis

1. Valstybės narės, dėl kurių Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad jos tenkina eurui įvestireikalingas sąlygas, toliau vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“.

2. Valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, netaikomos šios Konstitucijos nuostatos:

a) ekonominės politikos bendrųjų gairių dalių, susijusių su euro zona apskritai (III-179 straipsnio2 dalis), priėmimas;

b) priverstinės perviršinio deficito ištaisymo priemonės (III-184 straipsnio 9 ir 10 dalys);

c) Europos centrinių bankų sistemos tikslai ir uždaviniai (III-185 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys);

d) euro emisija (III-186 straipsnis);

e) Europos centrinio banko aktai (III-190 straipsnis);

92 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 92

f) priemonės, reglamentuojančios euro naudojimą (III-191 straipsnis);

g) susitarimai dėl pinigų ir kitos priemonės, susijusios su valiutos kurso politika (III-326 straipsnis);

h) Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos narių paskyrimas (III-382 straipsnio 2 dalis);

i) europiniai sprendimai, nustatantys bendrąsias pozicijas dėl Ekonominei ir pinigų sąjungai ypačsvarbių klausimų kompetentingose tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose (III-196straipsnio 1 dalis);

j) priemonės, užtikrinančios vienodą atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferenci-jose (III-196 straipsnio 2 dalis).

Todėl a-j punktuose nurodytuose straipsniuose „valstybės narės“ yra tos valstybės narės, kurių valiutayra euro.

3. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto IX skyriuje nustatyta, kadvalstybės narės, kurioms taikoma išimtis, ir jų nacionaliniai centriniai bankai neturi teisių ir prievoliųEuropos centrinių bankų sistemoje.

4. Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, balsavimo teisėssustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose išvardytas priemones ir šiaisatvejais:

a) priimant rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, daugiašalės priežiūrossistemoje, įskaitant stabilumo programas ir įspėjimus (III-179 straipsnio 4 dalis);

b) patvirtinant priemones dėl perviršinio deficito, susijusias su valstybėmis narėmis, kurių valiutayra euro (III-184 straipsnio 6, 7, 8 ir 11 dalys).


Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus šių kitų Tarybos narių skaičius,atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną narį, o jei jinesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 93

III-198 straipsnis

1. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu,Komisija ir Europos centrinis bankas pateikia Tarybai pranešimą apie valstybių narių, kuriomstaikoma išimtis, pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominėje irpinigų sąjungoje. Šiuose pranešimuose pirmiausia nagrinėjama, ar kiekvienos tų valstybių nariųnacionalinės teisės aktai, įskaitant jos nacionalinio centrinio banko statutą, atitinka III-188 ir III-189 straipsnius bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą.Pranešimuose taip pat nagrinėjama, ar pasiektas aukštas tvaraus suartėjimo laipsnis išnagrinėjant,kiek kiekviena iš tų valstybių narių atitinka šiuos kriterijus:

a) tvarus kainų stabilumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygį, artimą daugiausia trijųvalstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygiui;

b) valstybės finansinės padėties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal bendrojo šaliesbiudžeto be perviršinio deficito, kuris nustatomas pagal III-184 straipsnio 6 dalį, padėtį;

c) Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribųlaikymasis bent dvejus metus išvengiant nuvertėjimo euro atžvilgiu;

d) valstybės narės pasiektas suartėjimo ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kursomechanizme tvarumas, kurį atspindi ilgalaikės palūkanų normos.

Šioje straipsnio dalyje numatyti keturi kriterijai ir atitinkami laikotarpiai, per kuriuos turi būti jųpaisoma, yra išsamiau išdėstyti Protokole dėl suartėjimo kriterijų. Komisijos ir Europos centriniobanko pranešimuose taip pat atsižvelgiama į rinkų integracijos rezultatus, einamosios sąskaitosmokėjimų balansų būklę ir pokyčius, ir nagrinėjami vienam gaminiui tenkančių darbo sąnaudų ir kitųkainų rodiklių pokyčiai.

2. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir po svarstymo Europos Vadovų Taryboje, Taryba,remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinį sprendimą, nustatantį, kurios iš valstybių narių,kurioms taikoma išimtis, tenkina reikalingas sąlygas pagal 1 dalyje nurodytus kriterijus, ir panaikinaišimtis atitinkamoms valstybėms narėms.

Taryba sprendžia gavusi valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, atstovaujančių savo nariųkvalifikuotos daugumos rekomendaciją. Tarybai gavus Komisijos pasiūlymą, šie nariai rekomendacijąpateikia per 6 mėnesius.

Antrojoje pastraipoje nurodytą kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybosnarių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % dalyvaujančiųvalstybių narių gyventojų. Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus šių Tarybosnarių skaičius, atstovaujantis daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjusvieną narį, o jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.

94 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 94

3. Jei 2 dalyje nustatyta tvarka nusprendžiama panaikinti išimtį, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus, neatšaukiamai nustatančius kursą,kuriuo euro pakeičia tos valstybės narės valiutą, ir kitas priemones, reikalingas eurui kaip bendraivaliutai toje valstybėje narėje įvesti. Taryba sprendžia remdamasi valstybėms narėms, kurių valiuta yraeuro, ir suinteresuotai valstybei narei atstovaujančių narių vieningu sutarimu ir pasikonsultavusi suEuropos centriniu banku.

III-199 straipsnis

1. Jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, taip pat nepažeidžiant III-187 straipsnio 1 dalies, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto45 straipsnyje nurodyta Europos centrinio banko Bendroji taryba sudaroma kaip trečias Europoscentrinio banko sprendimus priimantis organas.

2. Jei yra ir kol yra valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, šių valstybių narių atžvilgiu Europoscentrinis bankas:

a) stiprina nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą;

b) stiprina valstybių narių pinigų politikos koordinavimą siekiant užtikrinti kainų stabilumą;

c) vykdo valiutos kurso mechanizmo veikimo monitoringą;

d) rengia konsultacijas nacionalinių centrinių bankų kompetencijai priklausančiais ir finansų įstaigųbei rinkų stabilumui poveikį darančiais klausimais;

e) atlieka Europos bendradarbiavimo pinigų srityje fondo buvusius uždavinius, kuriuos vėliauperėmė Europos pinigų institutas.

III-200 straipsnis

Kiekviena valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, savo valiutos kurso politiką laiko bendro interesoreikalu. Taip darydama ji atsižvelgia į bendradarbiaujant įgytą valiutos kurso mechanizmo patirtį.

III-201 straipsnis

1. Tais atvejais, kai dėl bendro mokėjimų balanso sutrikimo arba dėl disponuojamos valiutos rūšiesvalstybės narės, kuriai taikoma išimtis, mokėjimų balansui iškyla sunkumų arba didelė jų grėsmė,ypač kai tie sunkumai gali kliudyti veikti vidaus rinkai ar įgyvendinti bendrą prekybos politiką,Komisija nedelsdama ištiria tos valstybės padėtį ir veiksmus, kurių ta valstybė, naudodamasi visomissavo turimomis priemonėmis, ėmėsi ar gali imtis pagal Konstituciją. Komisija nurodo, kokiųpriemonių tai valstybei narei ji rekomenduoja imtis.

Jei valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, veiksmų ir Komisijos pasiūlytų priemonių nepakankaįveikti kilusius ar gresiančius sunkumus, Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 95

komitetu, rekomenduoja Tarybai suteikti savitarpio pagalbą ir tinkamus tos pagalbos būdus.

Komisija reguliariai praneša Tarybai apie padėtį ir tolesnius jos pokyčius.

2. Taryba priima europinius reglamentus arba sprendimus dėl savitarpio pagalbos ir jos teikimosąlygų bei tvarkos nustatymo. Savitarpio pagalba gali būti teikiama pirmiausia tokiomis formomis:

a) suderintas kreipimasis į kitas tarptautines organizacijas arba tose tarptautinėse organizacijose, įkurias valstybės narės, kurioms taikoma išimtis, gali kreiptis;

b) priemonės, reikalingos išvengti prekybos srautų nukreipimo tais atvejais, kai sunkumus patiriantivalstybė narė, kuriai taikoma išimtis, trečiosioms šalims palieka arba vėl nustato kiekybiniusapribojimus;

c) kitų valstybių narių pagal jų susitarimą teikiami riboti kreditai.

3. Jei Komisijos rekomenduotos savitarpio pagalbos Taryba nesuteikia arba jei suteiktos savitarpiopagalbos ir naudotų priemonių nepakanka, Komisija leidžia sunkumus patiriančiai valstybei narei,kuriai taikoma išimtis, imtis apsaugos priemonių, kurių sąlygas nustato Komisija.

Taryba gali minėtą leidimą panaikinti, o sąlygas – pakeisti.

III-202 straipsnis

1. Kai staiga sutrinka mokėjimų balansas, o III-201 straipsnio 2 dalyje nurodytas europinissprendimas tuoj pat nepriimamas, atitinkama valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, gali prevencinetvarka imtis reikalingų apsaugos priemonių. Tokios priemonės turi kuo mažiausiai trikdyti vidausrinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu nei tikrai būtina staiga iškilusiemssunkumams įveikti.

2. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones pranešamane vėliau kaip prieš joms įsigaliojant. Komisija gali rekomenduoti Tarybai suteikti savitarpio pagalbąpagal III-201 straipsnį.

3. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansųkomitetu, gali priimti europinį sprendimą, nustatantį, kad atitinkama valstybė narė pirmiau minėtasapsaugos priemones turi pakeisti, sustabdyti arba panaikinti.

96 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 96

III SKYRIUS

KITŲ SRIČIŲ POLITIKA

1 SKIRSNIS

UŽIMTUMAS

III-203 straipsnis

Pagal šį skirsnį Sąjunga ir valstybės narės veikia siekdamos vystyti suderintą užimtumo strategiją,ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu požiūriu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą beidarbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti I-3 straipsnyje nurodytitikslai.

III-204 straipsnis

1. Valstybės narės savo užimtumo politika padeda siekti III-203 straipsnyje nurodytų tikslųnuosekliai laikydamosi pagal III-179 straipsnio 2 dalį priimtų valstybių narių ir Sąjungos ekonominėspolitikos bendrųjų gairių.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su socialinių partneriųpareigomis, užimtumo skatinimą laiko bendru reikalu ir savo veiklą šiuo požiūriu Taryboje derinapagal III-206 straipsnį.

III-205 straipsnis

1. Sąjunga siekti didelio užimtumo padeda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą beiremdama, o prireikus ir papildydama, jų veiklą. Taip veikiant gerbiama valstybių narių kompetencija.

2. Į tikslą siekti didelio užimtumo atsižvelgiama nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos irveiklos kryptis.

III-206 straipsnis

1. Europos Vadovų Taryba, remdamasi bendru Tarybos ir Komisijos metiniu pranešimu, kasmetsvarsto užimtumo padėtį Sąjungoje ir patvirtina dėl to padarytas išvadas.

2. Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu,kasmet priima gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia savo užimtumo politikoje. Ji sprendžiapasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Regionų komitetu, Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu bei Užimtumo komitetu.

Šios gairės atitinka bendrąsias gaires, priimtas pagal III-179 straipsnio 2 dalį.


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 97

3. Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metinį pranešimą apie pagrindinespriemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje minėtasužimtumo politikos gaires.

4. Taryba, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje minėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumokomiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelg-dama į užimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimtivalstybėms narėms skirtas rekomendacijas.

5. Remdamosi to nagrinėjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadovų Tarybaibendrą metinį pranešimą apie užimtumo padėtį Sąjungoje ir užimtumo gairių įgyvendinimą.

III-207 straipsnis

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti skatinamąsias priemones valstybių nariųbendradarbiavimui skatinti ir jų veiklai užimtumo srityje paremti imantis iniciatyvos plėtoti keitimąsiinformacija ir geriausia praktika, teikti lyginamąją analizę ir patarimus, taip pat skatinti naujoviškusmetodus ir įvertinti patirtį, ypač remiantis bandomaisiais projektais. Jie priimami pasikonsultavus suRegionų komitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

Šie europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai neapima valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktųnuostatų suderinimo.

III-208 straipsnis

Valstybių narių užimtumo ir darbo rinkos politikos koordinavimui skatinti Taryba paprasta balsųdauguma priima europinį sprendimą, įsteigiantį patariamąjį statusą turintį Užimtumo komitetą. Jisprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Komiteto uždaviniai yra šie:

a) stebėti užimtumo padėtį bei užimtumo politikos kryptis Sąjungoje ir valstybėse narėse;

b) nepažeidžiant III-344 straipsnio, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva formuluotinuomones ir padėti rengti III-206 straipsnyje nurodytą Tarybos veiklą.

Vykdydamas savo įgaliojimus, komitetas konsultuojasi su socialiniais partneriais.

Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria po du komiteto narius.

98 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 98

2 SKIRSNIS

SOCIALINĖ POLITIKA

III-209 straipsnis

Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m.spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojųpagrindinių socialinių teisių chartijoje, siekia didinti užimtumą, kurti geresnes gyvenimo bei darbosąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsaugos,socialinių partnerių dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo irkovojant su socialine atskirtimi.

Šiuo tikslu Sąjunga ir valstybės narės veikia, atsižvelgdamos į įvairias nacionalinės praktikos formas,ypač sutartinių santykių srityje, ir būtinumą išlaikyti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą.

Jos tiki, kad tokia raida vyks ne tik dėl socialinių sistemų suderinimui palankaus vidaus rinkosveikimo, bet ir dėl Konstitucijoje numatytos tvarkos ir valstybių narių įstatymų bei kitų teisės aktųnuostatų suderinimo.

III-210 straipsnis

1. Siekdama įgyvendinti III-209 straipsnyje nurodytus tikslus, Sąjunga remia ir papildo valstybiųnarių veiklą šiose srityse:

a) visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;

b) darbo sąlygų;

c) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;

d) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį;

e) darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais;

f) darbuotojų ir darbdavių kolektyvinių interesų atstovavimo ir gynimo, įskaitant bendrussprendimus, atsižvelgiant į 6 dalį;

g) Sąjungos teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygų;

h) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos, nepažeidžiant III-283 straipsnio;

i) moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje ir vienodo požiūrio darbe;

j) kovos su socialine atskirtimi;


954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 99

k) socialinės apsaugos sistemų modernizavimo, nepažeidžiant c punkto.

2. Šio straipsnio 1 dalyje:

a) europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti priemones, skirtas valstybių nariųbendradarbiavimui skatinti imantis iniciatyvos tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija irgeriausia praktika, remti naujoviškus metodus ir vertinti patirtį, išskyrus valstybių narių įstatymųir kitų teisės aktų suderinimą;

b) atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, europiniaipagrindų įstatymai gali šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse nustatytibūtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Šiuose europiniuose pagrindų įstatymuosevengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjųbei vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą.

Visais atvejais, šie europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionųkomitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Regionų komitetubei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima europinius įstatymus arba pagrindųįstatymus 1 dalies c, d, f ir g punktuose nurodytose srityse.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą, kad įprasta teisėkūrosprocedūra būtų taikoma 1 dalies d, f ir g punktams. Ji, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,sprendžia vieningai.

4. Valstybė narė gali socialiniams partneriams jų bendru prašymu patikėti įgyvendinti europiniuspagrindų įstatymus, priimtus pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, ar prireikus įgyvendinti europiniusreglamentus ar sprendimus, priimtus pagal III-212 straipsnį.

Šiuo atveju ji užtikrina, kad ne vėliau negu europinis pagrindų įstatymas turi būti perkeltas įnacionalinę teisę arba europinis reglamentas ar sprendimas įgyvendintas, socialiniai partneriaitarpusavio susitarimu jau būtų įdiegę reikiamas priemones, o atitinkama valstybė narė privalo imtisvisų reikiamų priemonių, kad bet kuriuo metu galėtų užtikrinti, jog rezultatai, kurie turi būti pasiektipagal tą pagrindų įstatymą, reglamentą ar sprendimą, bus pasiekti.

5. Pagal šį straipsnį priimti europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai:

a) neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemųprincipus ir neturi trikdyti jų finansinės pusiausvyros;

b) negali kliudyti jokiai valstybei narei ir toliau taikyti arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių,atitinkančių Konstituciją.

6. Šis straipsnis netaikomas darbo užmokesčiui, teisei jungtis į asociacijas, teisei streikuoti arbateisei imtis lokautų.

100 III dalis

954392_TRAITE_LT_51_100 02-02-2005 14:44 Pagina 100

III-211 straipsnis

1. Komisija skatina socialinių partnerių konsultavimąsi Sąjungos lygiu ir patvirtina visas tinkamaspriemones jų dialogui palengvinti užtikrinant šalims lygiavertę paramą.

2. 1 dalies tikslais Komisija, prieš pateikdama pasiūlymus socialinės politikos srityje, konsultuojasisu socialiniais partneriais dėl galimos Sąjungos veikimo linkmės.

3. Jei po 2 dalyje nurodyto konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga Sąjungai imtis veiksmų, jisu socialiniais partneriais konsultuojasi dėl numatomo pasiūlymo turinio. Socialiniai partneriaipateikia Komisijai nuomonę arba prireikus – rekomendaciją.

4. Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi, socialiniai partneriai gali informuotiKomisiją apie savo ketinimą inicijuoti III-212 straipsnyje numatytą procesą. Ši procedūra negali truktiilgiau kaip devynis mėnesius, jeigu suinteresuoti socialiniai partneriai bei Komisija draugenenusprendžia jos pratęsti.

III-212 straipsnis

1. Socialinių partnerių pageidavimu jų dialogas Sąjungos lygiu gali baigtis sutartiniais santykiais,įskaitant susitarimus.

1. Sąjungos lygiu sudaryti susitarimai yra įgyvendinami pagal socialiniams partneriams beivalstybėms narėms būdingą ir nusistovėjusią tvarką bei praktiką, arba, dėl klausimų, kuriemstaikomas III-210 straipsnis, juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius ir remiantis Komisijospasiūlymu Tarybos priimtais europiniais reglamentais arba sprendimais. Apie tai pranešama EuroposParlamentui.

Taryba sprendžia vieningai, kai atitinkamame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios suviena iš sričių, kurioms pagal III-210 straipsnio 3 dalį reikia balsų vieningumo.

III-213 straipsnis

Siekiant įgyvendinti III-209 straipsnyje nurodytus tikslus ir nepažeidžiant kitų Konstitucijos nuostatų,Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas derinti jų veiksmus visosesocialinės politikos srityse pagal šį skirsnį, pirmiausia dėl klausimų, susijusių su:

a) užimtumu;

b) darbo teise ir darbo sąlygomis;

c) pagrindiniu ir aukštesniuoju profesiniu mokymu;

d) socialine apsauga;

e) nelaimingų atsitikimų darbe ir ligų prevencija;


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 101

f) darbo higiena;

g) teise jungtis į asociacijas ir kolektyvinėmis derybomis tarp darbdavių ir darbuotojų.

Šiuo tikslu Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis atlikdama tyrimus, teikdamanuomones bei organizuodama konsultacijas ir nacionaliniu lygiu kylančiais ir tarptautinėmsorganizacijoms rūpimais klausimais, ypač dėl iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires irrodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia praktika ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenaiir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

Prieš teikdama šiame straipsnyje numatytas nuomones Komisija konsultuojasi su Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetu.

III-214 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertėsdarbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.

2. Šiame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastas bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba algair koks nors kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna išdarbdavio už savo darbą.

Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:

a) užmokestis už tą patį vienetinį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą;

b) valandinis užmokestis už tą patį darbą yra vienodas.

3. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato priemones, skirtas užtikrinti, kad būtųtaikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos srityjeprincipas, įskaitant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas. Jiepriimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrioprincipas nekliudo valstybėms narėms toliau taikyti arba nustatyti priemones, numatančiaskonkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arbašalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės karjeros sąlygas.

III-215 straipsnis

Valstybės narės stengiasi išlaikyti esamą mokamų atostogų sistemų lygiavertiškumą.

102 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 102

III-216 straipsnis

Komisija parengia metinį pranešimą, apibūdinantį pažangą, padarytą įgyvendinant III-209 straipsnyjenurodytus tikslus, įskaitant demografinę padėtį Sąjungoje. Tą pranešimą ji perduoda EuroposParlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

III-217 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui socialinės apsaugos politikos klausimais skatintiTaryba paprasta balsų dauguma priima europinį sprendimą, įsteigiantį patariamąjį statusą turintįSocialinės apsaugos komitetą. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Komiteto uždaviniai yra šie:

a) stebėti socialinę padėtį ir socialinės apsaugos politikos raidą valstybėse narėse ir Sąjungoje;

b) skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybių narių ir Komisijos;

c) nepažeidžiant III-344 straipsnio, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengtipranešimus, formuluoti nuomones ar imtis kitokio darbo patenkančio į jų įgaliojimų sritį.

Vykdydamas savo įgaliojimus komitetas užmezga tinkamus ryšius su socialiniais partneriais.

Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria po du komiteto narius.

III-218 straipsnis

Savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Komisija atskirą skyrių skiria socialinės padėtiespokyčiams Sąjungoje.

Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos parengti pranešimus apie tam tikras socialinės padėtiesproblemas.

III-219 straipsnis

1. Siekiant pagerinti darbuotojų galimybes įsidarbinti vidaus rinkoje ir taip padėti kelti gyvenimolygį, įsteigiamas Europos socialinis fondas; jo paskirtis – padėti darbuotojams įsidarbinti ir padidintijų geografinį ir profesinį mobilumą Sąjungoje bei sudaryti sąlygas jiems prisitaikyti prie pramonėspermainų ir gamybos sistemų pokyčių, ypač vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 103

2. Fondą administruoja Komisija. Šį uždavinį Komisijai atlikti padeda Komisijos nariopirmininkaujamas komitetas, sudarytas iš vyriausybių, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijųatstovų.

3. Su šiuo fondu susijusios įgyvendinimo priemonės nustatomos europiniais įstatymais. Šieįstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu.

3 SKIRSNIS

EKONOMINĖ, SOCIALINĖ IR TERITORINĖ SANGLAUDA

III-220 straipsnis

Siekdama skatinti savo visokeriopą darnų vystymąsi, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančiąstiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Sąjunga ypač siekia mažinti įvairių regionų vystymosi lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygasturinčių regionų atsilikimą.

Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpioįtakojamoms vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiomsvietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų,pasienio ir kalnuotoms vietovėms.

III-221 straipsnis

Valstybės narės savo ekonominę politiką vykdo ir ją koordinuoja taip, kad būtų siekiama ir III-220 straipsnyje nurodytų tikslų. Kuriant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus beiįgyvendinant vidaus rinką, atsižvelgiama į šiuos tikslus ir prisidedama prie jų įgyvendinimo. Sąjungaremia šių tikslų įgyvendinimą veiksmais, kurių ji imasi panaudodama Struktūrinius fondus (Europosžemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyrių; Europos socialinį fondą; Europosregioninio vystymosi fondą), Europos investicijų banką ir kitus esamus finansinius instrumentus.

Komisija kas treji metai pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui bei Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetui pranešimą apie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityjepasiektą pažangą ir apie tai, kaip įvairios šiame straipsnyje numatytos priemonės padėjo jos siekti.Prireikus prie šio pranešimo pridedami atitinkami pasiūlymai.

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti bet kokias su fondais nesusijusias specialiaspriemones, nepažeidžiant priemonių, priimtų kitose Sąjungos politikos srityse. Jie priimamipasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

104 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 104

III-222 straipsnis

Europos regioninio vystymosi fondo paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionųpusiausvyros sutrikimus prisidedant prie atsiliekančių regionų vystymosi bei struktūrinioprisitaikymo ir nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkos.

III-223 straipsnis

1. nepažeidžiant III-224 straipsnio, struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga,galinti apimti fondų grupavimą, jiems taikytinos bendros taisyklės ir nuostatos, reikalingos jųveiksmingumui ir fondų koordinavimui tarpusavyje bei su kitais esamais finansiniais instrumentaisužtikrinti, apibrėžiami europiniuose įstatymuose.

Europiniu įstatymu įsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansinę paramą aplinkos apsaugos irtranseuropinių tinklų projektams transporto infrastruktūros srityje.

Visais atvejais šie europiniai įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

2. Pirmosios nuostatos dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, kurios priimamos po Sutartiesdėl Konstitucijos Europai pasirašymo dieną galiojančių nuostatų, nustatomos Tarybos priimtueuropiniu įstatymu. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

III-224 straipsnis

Su Europos socialiniu fondu susijusios įgyvendinimo priemonės įteisinamos europiniais įstatymais.Šie įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu.

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriui bei Europos socialiniamfondui taikomi atitinkamai III-231 straipsnis ir III-219 straipsnio 3 dalis.

4 SKIRSNIS

ŽEMĖS ŪKIS IR ŽUVININKYSTĖ

III-225 straipsnis

Sąjunga apibrėžia ir įgyvendina bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką.

„Žemės ūkio produktai“ – tai žemdirbystės, gyvulininkystės bei žuvininkystės produktai ir tiesiogiaisu jais susiję pirminio perdirbimo produktai. Nuorodos į bendrą žemės ūkio politiką arba žemės ūkįir vartojamas terminas „žemės ūkis“ suprantami kaip apimantys ir žuvininkystę, pripažįstant šiosektoriaus specifinį pobūdį.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 105

III-226 straipsnis

1. Vidaus rinka taip pat apima žemės ūkį ir žemės ūkio produktų prekybą.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai III-227–III-232 straipsniuose numatyta kitaip, taisyklės dėl vidausrinkos sukūrimo ir veikimo taikomos ir žemės ūkio produktams.

3. I priede išvardytiems produktams taikomi III-227–III-232 straipsniai.

4. Žemės ūkio produktų vidaus rinkos veikimas ir plėtojimas turi vykti kartu su bendra žemės ūkiopolitika.

III-227 straipsnis

1. Bendros žemės ūkio politikos tikslai yra šie:

a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkiogamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;

b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypačdidinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas;

c) stabilizuoti rinkas;

d) garantuoti pakankamą tiekimą;

e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

2. Kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus,atsižvelgiama į:

a) žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuostruktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų;

b) tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui;

c) tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika.

III-228 straipsnis

1. Kad būtų pasiekti III-227 straipsnyje nurodyti tikslai, nustatomos bendro žemės ūkio rinkųorganizavimo formos.

Atsižvelgiant į produktą, organizavimo formos gali būti šios:

a) bendros konkurencijos taisyklės;

106 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 106

b) privalomas įvairių nacionalinių rinkos organizavimo formų koordinavimas;

c) Europos rinkos organizavimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta bendro organizavimo forma gali apimti visas priemones, kuriosyra būtinos III-227 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmiausia kainų reguliavimą, pagalbąįvairių produktų gamybai ir pardavimui, jų laikymą bei likučio tvarkymą ir bendrus importo ireksporto stabilizavimo mechanizmus.

Bendro organizavimo forma siekiama tik tų tikslų, kurie yra nurodyti III-227 straipsnyje, irpašalinama bet kokia Sąjungos gamintojų ar vartotojų diskriminacija.

Bendra kainų politika grindžiama bendrais kriterijais ir vienodais apskaičiavimo metodais.

3. Kad būtų pasiekti 1 dalyje nurodytų bendro organizavimo formų tikslai, gali būti įsteigtas vienasarba keletas žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondų.

III-229 straipsnis

Kad būtų pasiekti III-227 straipsnyje nurodyti tikslai, bendros žemės ūkio politikos sistemoje galimanumatyti pirmiausia tokias priemones:

a) veiksmingą pastangų koordinavimą profesinio mokymo, mokslinių tyrimų ir žemės ūkio žiniųskleidimo srityse; jis gali apimti bendrą projektų ir institucijų finansavimą;

b) bendras priemones, skatinančias vartoti tam tikrus produktus.

III-230 straipsnis

1. Konkurencijos taisyklėms skirtas skirsnis žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomas tiktokiu mastu, koks nustatomas europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais pagal III-231 straipsnio2 dalį, atsižvelgiant į III-227 straipsnyje nurodytus tikslus.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinį reglamentą arba sprendimą,leidžiantį teikti pagalbą:

a) sunkiomis struktūrinėmis ar gamtos sąlygomis dirbančioms įmonėms apsaugoti;

b) pagal ekonominio vystymosi programas.

III-231 straipsnis

1. Komisija pateikia pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitantnacionalinių rinkų organizavimo būdų pakeitimą viena iš III-228 straipsnio 1 dalyje numatytųbendro organizavimo formų ir šiame skirsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimą.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 107

Šiuose pasiūlymuose turi būti deramai atsižvelgta į šiame skirsnyje nurodytų žemės ūkio klausimųtarpusavio priklausomybę.

2. Europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatoma III-228 straipsnio 1 dalyje numatytabendro žemės ūkio rinkų organizavimo forma ir kitos nuostatos, kurių reikia bendros žemės ūkiopolitikos ir bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti. Jie priimami pasikonsultavus suEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus dėlkainų, rinkliavų, pagalbos ir kvotų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis nacionalines rinkos organizavimo formas galimapakeisti bendro organizavimo forma, numatyta III-228 straipsnio 1 dalyje, jeigu:

a) bendro organizavimo forma valstybėms narėms, kurios nepritaria šiai priemonei ir kuriosatitinkamai produkcijai turi savą organizavimo formą, suteikia lygiavertes atitinkamų gamintojųužimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsižvelgiant į galimus pertvarkymus ir į specializaciją,kurios ilgainiui prireiks;

b) tokia organizavimo forma garantuoja Sąjungoje prekybos sąlygas, panašias į esamas nacionalinėjerinkoje.

5. Jei bendro tam tikrų žaliavų rinkos organizavimo forma yra nustatoma pirmiau negu bendrosusijusių perdirbtų produktų rinkos organizavimo forma, žaliavos, naudojamos perdirbtiemsproduktams, kurie yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, gali būti importuojamos į Sąjungą iš kitur.

III-232 straipsnis

Jei valstybėje narėje tam tikram produktui yra taikoma tam tikra nacionalinė rinkos organizavimoforma arba lygiavertės vidaus taisyklės, turinčios įtakos kitų valstybių panašios produkcijoskonkurencingumui, valstybės narės, importuojančios šį produktą iš valstybės narės, kurioje tokiarinkos organizavimo forma arba taisyklės egzistuoja, nustato jo importui kompensacinius mokesčius,išskyrus atvejus, kai ta valstybė narė yra nustačiusi eksportui kompensacinius mokesčius.

Komisija priima europinius reglamentus arba sprendimus, kuriuose šie mokesčiai nustatomi tokiodydžio, kuris reikalingas pusiausvyrai atkurti. Ji taip pat gali leisti taikyti kitas priemones,nustatydama konkrečias jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką.

108 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 108

5 SKIRSNIS

APLINKA

III-233 straipsnis

1. Sąjungos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

a) išsaugoti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

b) saugoti žmonių sveikatą;

c) apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

d) remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemomsspręsti.

2. Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungosregionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtisprevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, irkad žalą atlygina teršėjas.

Šiuo požiūriu aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančios derinimo priemonės prireikus apima irapsaugos sąlygą, leidžiančią valstybėms narėms dėl neekonominių aplinkos priežasčių imtis laikinųpriemonių, kartu taikant joms Sąjungos kontrolės tvarką.

3. Rengdama aplinkos politiką Sąjunga atsižvelgia į:

a) turimus mokslinius ir techninius duomenis;

b) aplinkos sąlygas įvairiuose Sąjungos regionuose;

c) galimą veiklos arba neveikimo naudą ir išlaidas;

d) visos Sąjungos ekonominį bei socialinį vystymą ir darnų jos regionų vystymą.

4. Atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja sutrečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Sąjungos bendradarbia-vimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijoseir sudaryti tarptautinius susitarimus.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 109

III-234 straipsnis

1. Europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatoma, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtųpasiekti III-233 straipsnyje nurodyti tikslai. Jie priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

2. Nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies ir nepažeisdama III-172 straipsnio, Taryba vieningaipriima europinius įstatymus arba pagrindų įstatymus, nustatančius:

a) iš esmės fiskalinio pobūdžio nuostatas;

b) priemones, turinčias įtakos:

i) miesto ir kaimo planavimui;

ii) kiekybiniam vandens išteklių valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai tų išteklių buvimui;

iii) žemės naudojimui, išskyrus atliekų tvarkymą;

c) priemones, turinčias didelės įtakos valstybių narių skirtingų energijos šaltinių pasirinkimui irenergijos tiekimo bendrai struktūrai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai priimti europinį sprendimą, kad pirmojepastraipoje nurodytose srityse galima taikyti įprastą teisėkūros procedūrą.

Visais atvejais Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

3. Siektinus prioritetinius tikslus nustatančios bendrosios veiksmų programos įteisinamoseuropiniais įstatymais. Šie įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikosir socialinių reikalų komitetu.

Šioms programoms įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis, priklausomai nuoaplinkybių, 1 arba 2 dalyje numatytų sąlygų.

4. Nepažeidžiant tam tikrų Sąjungos patvirtintų priemonių, aplinkos politiką finansuoja irįgyvendina valstybės narės.

5. Nepažeidžiant principo, kad žalą atlygina teršėjas, jei 1 dalimi grindžiama priemonė susijusi susąnaudomis, kurios neatitinka valstybės narės valdžios institucijų galimybių, tokioje priemonėjederama forma numatomos:

a) laikinos išimtys ir/arba

b) finansinė parama iš Sanglaudos fondo.

110 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 110

6. Pagal šį straipsnį patvirtintos apsaugos priemonės neužkerta kelio jokiai valstybei narei ir toliaulaikytis arba patvirtinti griežtesnes apsaugos priemones. Tokios priemonės privalo būti suderinamossu Konstitucija. Apie jas pranešama Komisijai.

6 SKIRSNIS

VARTOTOJŲ APSAUGA

III-235 straipsnis

1. Siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, Sąjunga padedaužtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę į informaciją,šviečiamąją veiklą ir jungtis į organizacijas savo interesams ginti.

2. Sąjunga 1 dalyje nurodytų tikslų padeda siekti:

a) priemonėmis, kurios pagal III-172 straipsnį priimamos dėl vidaus rinkos sukūrimo ar veikimo;

b) priemonėmis, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybių narių vykdoma politika.

3. Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos priemonės patvirtinamos europiniais įstatymais arbapagrindų įstatymais. Šie įstatymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu.

4. Aktai, priimti pagal 3 dalį, jokiai valstybei narei nekliudo ir toliau taikyti arba nustatytigriežtesnes apsaugines nuostatas. Tokios nuostatos turi neprieštarauti Konstitucijai. Apie jaspranešama Komisijai.

7 SKIRSNIS

TRANSPORTAS

III-236 straipsnis

1. Konstitucijos tikslų šiame skirsnyje reglamentuojamais klausimais turi būti siekiama vykdantbendrą transporto politiką.

2. Šio straipsnio 1 dalis įgyvendinama europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais, atsižvelgiantį transporto ypatumus. Jie priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetu.

Šiais europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatomos:

a) bendros taisyklės, taikomos tarptautiniam transportui, vykstančiam į valstybės narės teritoriją ariš jos arba vykstančiam per vienos ar keleto valstybių narių teritoriją;


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 111

b) sąlygos, kuriomis vežėjai ne rezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas;

c) priemonės transporto saugumui gerinti;

d) bet kuri kita atitinkama priemonė.

3. Priimant 2 dalyje nurodytus europinius įstatymus arba pagrindų įstatymus, atsižvelgiama įatvejus, kai jų taikymas gali turėti didelės įtakos gyvenimo ir užimtumo lygiui tam tikruoseregionuose bei transporto įrangos eksploatavimui.

III-237 straipsnis

Kol nepriimami III-236 straipsnio antroje dalyje nurodyti europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai, jokia valstybė narė negali įvairių nuostatų, reglamentavusių šią sritį 1958 m. sausio 1 d.,arba, stojančiosioms valstybėms – jų įstojimo dieną, keisti taip, kad kitų valstybių narių vežėjams josbūtų tiesiogiai ar netiesiogiai mažiau palankios nei jos nacionaliniams vežėjams, išskyrus atvejus, kaiTaryba vieningai priima europinį sprendimą, nustatantį išimtį.

III-238 straipsnis

Valstybės pagalba yra suderinama su Konstitucija, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėmsarba jei ji kompensuoja tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka.

III-239 straipsnis

Bet kuriose pagal Konstituciją patvirtintose priemonėse, susijusiose su transporto tarifais ir vežimosąlygomis, turi būti atsižvelgiama į ekonominę vežėjų padėtį.

III-240 straipsnis

1. Sąjungoje transporto srityje draudžiama bet kokia diskriminacija, pasireiškianti tuo, kad vežėjaiuž tų pačių prekių vežimą tais pačiais maršrutais taiko skirtingus transporto įkainius ir nustatoskirtingas sąlygas vien dėl vežamų prekių kilmės ar paskirties šalies.

2. Šio straipsnio 1 dalis nekliudo priimti kitų europinių įstatymų arba pagrindų įstatymų pagal III-236 straipsnio antrą dalį.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus šiostraipsnio 1 daliai įgyvendinti. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikosir socialinių reikalų komitetu.

Taryba gali visų pirma priimti reikiamus europinius reglamentus ir sprendimus, kad institucijos galėtųužtikrinti, jog bus laikomasi 1 dalyje nustatytos taisyklės ir vartotojai galės naudotis visais josteikiamais pranašumais.

112 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 112

4. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybės prašymu tiria 1 dalyje minimos diskriminacijosatvejus ir, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima reikiamus europinius sprendimusvadovaudamasi 3 dalyje nurodytais europiniais reglamentais ir sprendimais.

III-241 straipsnis

1. Visoms valstybėms narėms draudžiama Sąjungoje atliekamoms transporto operacijoms taikytitarifus ir sąlygas, susijusias su kokiu nors paramos ir apsaugos elementu, iš kurių galėtų turėti naudosviena ar kelios konkrečios įmonės ar pramonės šakos, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama Komisijospriimtu europiniu sprendimu.

2. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybės narės prašymu tiria 1 dalyje nurodytus tarifus irsąlygas, pirmiausia atsižvelgdama į atitinkamos regioninės ekonominės politikos reikalavimus,nepakankamai išsivysčiusių regionų poreikius ir politinių aplinkybių smarkiai veikiamų regionųproblemas, o taip pat į tokių tarifų ir sąlygų padarinius įvairių transporto rūšių konkurencijai.

Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija priima reikiamus europinius sprendimus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas tarifams, nustatytiems konkurencijaiužtikrinti.

III-242 straipsnis

Be transporto tarifų, vežėjo nustatomi mokesčiai arba rinkliavos už vežimą per sienas neturi viršytipagrįsto dydžio, atsižvelgiant į tokio vežimo realiąsias išlaidas.

Valstybės narės stengiasi tokias išlaidas mažinti.

Komisija gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl šio straipsnio įgyvendinimo.

III-243 straipsnis

Šio skirsnio nuostatos netrukdo taikyti Vokietijos Federacinės Respublikos numatytų priemonių, jeigutokios priemonės yra reikalingos tam tikruose Federacinės Respublikos regionuose dėl Vokietijospadalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonominėms sąlygoms kompensuoti. Po penkerių metųnuo Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, galipriimti šį straipsnį panaikinantį europinį sprendimą.

III-244 straipsnis

Prie Komisijos iš valstybių narių vyriausybių paskirtų ekspertų sudaromas patariamasis komitetas.Komisija savo nuožiūra konsultuojasi su šiuo komitetu transporto klausimais.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 113

III-245 straipsnis

1. Šis skirsnis taikomas geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui.

2. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti atitinkamas priemones jūrų ir orotransportui. Jie priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetu.

8 SKIRSNIS

TRANSEUROPINIAI TINKLAI

III-246 straipsnis

1. Kad padėtų pasiekti III-130 ir III-220 straipsniuose nurodytus tikslus ir suteiktų Sąjungospiliečiams, ūkio subjektams ir regioninėms bei vietinėms bendruomenėms galimybę gauti visą vidaussienų neturinčios erdvės teikiamą naudą, Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo irplėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityse.

2. Atvirų ir konkurencingų rinkų sistemoje Sąjunga savo veikla siekia remti nacionalinių tinklųtarpusavio ryšį ir sąveiką, taip pat galimybę tokiais tinklais naudotis. Ji ypač atsižvelgia į poreikįsujungti salas, regionus, neturinčius prieigos prie jūros, bei periferinius regionus su centriniaisSąjungos regionais.

III-247 straipsnis

1. Tam, kad pasiektų III-246 straipsnyje nurodytus tikslus, Sąjunga:

a) nustato gaires, apimančias transeuropinių tinklų srityje numatytų priemonių tikslus, prioritetus irbendras kryptis; šiose gairėse nustatomi bendrų interesų projektai;

b) įgyvendina priemones, kurių, gali paaiškėti, reikia siekiant užtikrinti tinklų tarpusavio sąveiką,ypač techninio standartizavimo srityje;

c) gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus, nustatytus a punkte nurodytosegairėse, ypač rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas;Sąjunga taip pat gali prisidėti prie konkrečių projektų valstybėse narėse transporto infrastruktūrossrityje finansavimo per Sanglaudos fondą.

Savo veikloje Sąjunga atsižvelgia į galimą projektų ekonominį gyvybingumą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos gairės ir kitos priemonės nustatomos europiniais įstatymaisarba pagrindų įstatymais. Šie įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

114 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 114

Gairėms ir bendrų interesų projektams, susijusiems su valstybės narės teritorija, reikalingas tosvalstybės narės sutikimas.

3. Palaikydamos ryšį su Komisija, valstybės narės tarpusavyje koordinuoja nacionaliniu lygiuįgyvendinamą politiką, kuri gali turėti didelę įtaką įgyvendinant III-246 straipsnyje nurodytus tikslus.Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingosiniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti.

4. Sąjunga gali bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis savitarpio interesus atitinkantiemsprojektams skatinti ir tinklų tarpusavio sąveikai užtikrinti.

9 SKIRSNIS

MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA BEI KOSMOSAS

III-248 straipsnis

1. Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europosmokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos,ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus moksliniustyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Konstitucijos skyrius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais Sąjunga visoje Sąjungoje skatina įmones, įskaitantmažąsias ir vidutines, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus plėsti aukšto lygio moksliniustyrimus ir tobulinti technologijas. Ji remia jų pastangas tarpusavyje bendradarbiauti pirmiausiasiekiant, kad skirtingų valstybių mokslo darbuotojai galėtų laisvai bendradarbiauti, o įmonės galėtųišnaudoti vidaus rinkos potencialą, ypač padarant prieinamas nacionalines viešąsias sutartis,apibrėžiant bendrus standartus ir šalinant teisines bei fiskalines tokio bendradarbiavimo kliūtis.

3. Visa sąjungos veikla mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, įskaitant demonstravimoveiklą, pasirenkama ir vykdoma remiantis šiuo skirsniu.

III-249 straipsnis

Siekdama III-248 straipsnyje nurodytų tikslų, Sąjunga vykdo toliau nurodytą veiklą, papildančiąvalstybių narių vykdomą veiklą:

a) skatina įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, įgyvendinamokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programas;

b) skatina Sąjungos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomismokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo srityse;


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 115

c) skleidžia ir veiksmingai panaudoja Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros irdemonstravimo veiklos rezultatus;

d) skatina mokslo darbuotojų mokymą ir laisvą judėjimą Sąjungoje.

III-250 straipsnis

1. Sąjunga ir valstybės narės savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą koordinuoja taip,kad nacionalinė politika ir Sąjungos politika būtų tarpusavyje suderintos.

2. Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija gali imtis bet kokios naudingosiniciatyvos 1 dalyje nurodytam koordinavimui skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatytigaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia praktika ir rengti reikiamus elementus periodineistebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

III-251 straipsnis

1. Visas Sąjungos finansuojamas veiklos sritis reglamentuojanti daugiametė pagrindų programanustatoma europiniu įstatymu. Šis įstatymas priimamas pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialiniųreikalų komitetu.

Ši pagrindų programa:

a) nustato mokslinius ir technologinius tikslus, kurių siekiama III-249 straipsnyje nurodyta veikla, irapibrėžia jos atitinkamus prioritetus;

b) nurodo tokios veiklos bendrąsias kryptis;

c) apibrėžia Sąjungos finansinio dalyvavimo, vykdant pagrindų programą, maksimalią bendrą sumąir išsamias taisykles bei atitinkamą jos dalį kiekvienai nustatytai veiklos sričiai.

2. Keičiantis aplinkybėms daugiametė pagrindų programa patikslinama arba papildoma.

3. Tarybos europinis įstatymas nustato konkrečias programas daugiametei pagrindų programaiįgyvendinti kiekvienoje veiklos srityje. Kiekvienoje konkrečioje programoje nustatomos išsamiosįgyvendinimo taisyklės, apibrėžiama jos trukmė ir numatomos reikalingos priemonės. Konkrečioseprogramose nustatytų reikalingų lėšų suma negali viršyti maksimalios bendros sumos, nustatytospagrindų programai ir kiekvienai veiklos sričiai. Toks įstatymas priimamas pasikonsultavus suEuropos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

4. Papildant daugiametėje pagrindų programoje numatytas veiklos sritis, europiniame įstatymenustatomos priemonės, reikalingos Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimui. Jis priimamaspasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

116 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 116

III-252 straipsnis

1. Daugiamatės pagrindų programos įgyvendinimui europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymainustato:

a) įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles;

b) mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą reglamentuojančias taisykles.

Šie europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetu.

2. Įgyvendinant daugiametę pagrindų programą Europiniai įstatymai gali nustatyti papildomasprogramas, kuriose dalyvauja tik tam tikros valstybės narės, kurios jas finansuoja, atsižvelgiant įgalimą Sąjungos dalyvavimą.

Šie europiniai įstatymai nustato papildomoms programoms taikytinas taisykles, svarbiausia,reglamentuojančias žinių skleidimą ir prieinamumą kitoms valstybėms narėms. Jie priimamipasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir gavus atitinkamų valstybių nariųsutikimą.

3. Įgyvendinant daugiametę pagrindų programą, europiniai įstatymai, suinteresuotoms valstybėmsnarėms pritarus, gali numatyti dalyvavimą mokslinių tyrimų ir plėtros programose, kurias vykdokelios valstybės narės, taip pat dalyvavimą toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose.

Šie europiniai įstatymai priimami pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

4. Įgyvendindama daugiametę pagrindų programą, Sąjunga gali nuspręsti bendradarbiauti sutrečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijųplėtros ir demonstravimo srityse.

Konkretūs tokio bendradarbiavimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šaliųsusitarimuose.

III-253 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinius reglamentus arba sprendimus kurtibendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijųplėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti. Ji sprendžia pasikonsultavusi su EuroposParlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

III-254 straipsnis

1. Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savopolitiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas,remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti kosmoso tyrinėjimams irpanaudojimui reikalingas pastangas.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 117

2. Siekiant padėti įgyvendinti 1 dalyje nurodytus tikslus, europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai nustato reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą.

3. Sąjunga užmezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentūra.

III-255 straipsnis

Kiekvienų metų pradžioje Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą. Pranešimepateikiama informacija apie veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais, technologijų plėtra bei rezultatųskleidimu, praėjusiais metais ir apie einamųjų metų darbo programą.

10 SKIRSNIS

ENERGETIKA

III-256 straipsnis

1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungosenergetikos politika siekiama:

a) užtikrinti energijos rinkos veikimą;

b) užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje; ir

c) skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formųplėtojimą.

2. Nepažeidžiant kitų Konstitucijos nuostatų taikymo, 1 dalyje nurodyti tikslai pasiekiamipriemonėmis, įteisintomis europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais. Tokie įstatymai arbapagrindų įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu bei Ekonomikos ir socialiniųreikalų komitetu.

Nepažeidžiant III-234 straipsnio 2 dalies c punkto, europiniai įstatymai ar pagrindų įstatymai neturipoveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos šaltinių naudojimo sąlygas, jos pasirinkimuitarp dviejų skirtingų energijos šaltinių ir jos bendrai energijos tiekimo struktūrai.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Tarybos priimtu europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymunustatomos joje nurodytos priemonės, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio. Taryba,pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

118 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 118

IV SKYRIUS

LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVĖ

1 SKIRSNIS


III-257 straipsnis

1. Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės beiskirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos.

2. Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybiųnarių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuribūtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šiame skyriuje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šaliųpiliečiams.

3. Sąjunga stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su nusikalstamumu,rasizmu ir ksenofobija priemonėmis, taip pat policijos ir teisminių institucijų bei kitų kompetentingųinstitucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonėmis, taip pat tarpusavyje pripažįstantnuosprendžius baudžiamosiose bylose, o prireikus derinant baudžiamuosius įstatymus.

4. Sąjunga sudaro palankias sąlygas pasinaudoti teisingumu, ypač taikydama teisminių irneteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principą civilinėse bylose.

III-258 straipsnis

Europos Vadovų Taryba apibrėžia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmųplanavimo strategines gaires.

III-259 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai užtikrina, kad remiantis 4 ir 5 skirsniais teikiami pasiūlymai ir teisėkūrosiniciatyvos neprieštarautų subsidiarumo principui pagal Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcin-gumo principų taikymo.

III-260 straipsnis

Nepažeisdama III-360–III-362 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimtieuropinius reglamentus arba sprendimus, nustatančius priemones, kuriomis valstybės narės,bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių institucijosįgyvendina šiame skyriuje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniaitaikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentaisupažindinami su vertinimo turiniu ir rezultatais.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 119

III-261 straipsnis

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimasvidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje įkuriamas nuolatinis komitetas. Nepažeisdamas III-344straipsnio, jis palengvina valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmų koordinavimą.Atitinkamų Sąjungos įstaigų ir organų atstovai gali dalyvauti šio komiteto darbe. EuroposParlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat pranešama apie šį darbą.

III-262 straipsnis

Šis skyrius neatleidžia valstybių narių nuo pareigos palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaussaugumą.

III-263 straipsnis

Taryba priima europinius reglamentus, kad būtų užtikrintas valstybių narių atitinkamų padalinių, taippat šių padalinių ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas šiame skyriuje numatytose srityse. Jisprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į III-264 straipsnį ir pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu.

III-264 straipsnis

4 ir 5 skirsniuose nurodyti aktai kartu su III-263 straipsnyje nurodytais europiniais reglamentais,užtikrinančiais administracinį bendradarbiavimą šiuose skirsniuose numatytose srityse, priimami:

a) remiantis Komisijos pasiūlymu, arba

b) ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva.

2 SKIRSNIS

PATIKRINIMŲ PRIE SIENOS, PRIEGLOBSČIO

IR IMIGRACIJOS POLITIKA

III-265 straipsnis

1. Sąjunga kuria politiką, siekdama:

a) užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaussienas;

b) tikrinti asmenis ir veiksmingai stebėti išorės sienų kirtimą;

c) laipsniškai įvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.

120 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 120

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai nustato priemones dėl:

a) vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos;

b) išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės;

c) sąlygų, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai trumpą laiką gali laisvai keliauti Sąjungoje;

d) bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą;

e) užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaussienas;

3. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su jų sienų geografinedemarkacija pagal tarptautinę teisę.

III-266 straipsnis

1. Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosiosšalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrintinegrąžinimo principo įgyvendinimą. Ši politika privalo neprieštarauti 1951 m. liepos 28 d. Ženevoskonvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dėl pabėgėlių statuso bei kitoms atitinkamomssutartims.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai nustato bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:

a) visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;

b) vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europosprieglobsčio, reikia tarptautinės apsaugos;

c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju;

d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendrosprocedūros;

e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteiktiprieglobstį arba papildomą apsaugą svarstymą;

f) prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;

g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio,papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 121

3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidariusnepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinius reglamentusarba sprendimus, apimančius laikinąsias priemones atitinkamų valstybių narių labui. Ji sprendžiapasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

III-267 straipsnis

1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingąmigrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šaliųpiliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomispriemones.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai nustato priemones šiose srityse:

a) atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimomssusijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

b) teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, įskaitant sąlygas,reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse;

c) neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, įskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimąir repatriaciją;

d) kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.

3. Sąjunga gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl trečiųjų šalių piliečių, kurienetenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos iš valstybių narių teritorijojesąlygų, readmisijos į jų kilmės arba provenencijos valstybes.

4. Europiniai įstatymai arba pagrindų gali nustatyti paskatų ir paramos valstybių narių veiksmamsteikimo priemones, siekiant skatinti jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečiųintegraciją, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

5. Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti į jų teritoriją iš trečiųjų šalių ieškotisamdomo arba savarankiško darbo atvykstančių trečiųjų šalių piliečių priėmimo apimtis.

III-268 straipsnis

Šiame skirsnyje išdėstytai Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingoatsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius. Prireikuspagal šį skirsnį priimti Sąjungos aktai numato atitinkamas šio principo įgyvendinimo priemones.

122 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 14:59 Pagina 122

3 SKIRSNIS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

III-269 straipsnis

1. Sąjunga su užsieniu susijusiose bylose plėtoja teisminį bendradarbiavimą, kuris grindžiamasneteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybiųnarių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniuose įstatymuose arba pagrindųįstatymuose nustatomos priemonės, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomissiekiama užtikrinti:

a) neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą;

b) teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimą kitoje valstybėje;

c) valstybėse narėse įstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą;

d) bendradarbiavimą renkant įrodymus;

e) veiksmingą teisę į teisingumą;

f) civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimą, jei reikia skatinant civilinioproceso normų suderinamumą valstybėse narėse;

g) alternatyvių ginčų sprendimo metodų kūrimą;

h) paramą teisėjų ir teismų darbuotojų mokymui.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, su užsieniu susijusios šeimos teisės priemonės nustatomos Tarybospriimtame europiniame įstatyme arba pagrindų įstatyme. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą, apibrėžiantį tuos suužsieniu susijusius šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrąpriimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 123

4 SKIRSNIS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

III-270 straipsnis

1. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje grindžiamas nuosprendžių irteismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu bei apima valstybių narių įstatymų ir kitų teisėsaktų suderinimą šio straipsnio 2 dalyje ir III-271 straipsnyje nurodytose srityse.

Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai nustato priemones, skirtas:

a) nustatyti taisykles ir procedūras, kad būtų užtikrintas visų nuosprendžių ir teismo sprendimųformų pripažinimas visoje Sąjungoje;

b) užkirsti kelią ir spręsti jurisdikcijos kolizijas tarp valstybių narių;

c) remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą;

d) palengvinti su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimątarp valstybių narių teisminių arba joms prilygstančių institucijų.

2. Europiniais pagrindų įstatymais galima nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia teismonuosprendžių ir sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teismų bendradarbiavimuitarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose taisyklėse atsižvelgiama įskirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a) valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumu;

b) asmenų teisėmis baudžiamajame procese;

c) nusikaltimo aukų teisėmis;

d) bet kuriais kitais konkrečiais baudžiamojo proceso aspektais, kuriuos europiniu sprendimuTaryba yra nustačiusi iš anksto; šį sprendimą, gavusi Europos Parlamento pritarimą, Tarybapriima vieningai.

Šioje straipsnio dalyje nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėmsišlaikyti arba įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą.

124 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 124

3. Kai Tarybos narė mano, kad šioje straipsnio 2 dalyje nurodytas europinio pagrindų įstatymoprojektas paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kadpagrindų įstatymo projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju III-396 straipsnyjenurodyta procedūra yra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadovų Taryba per 4 mėnesius nuo šiosustabdymo:

a) grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedūros sustabdymą,arba

b) prašo Komisijos arba projektą pateikusių valstybių narių grupės pateikti naują projektą; šiuoatveju iš pradžių pasiūlytas aktas laikomas nepriimtu.

4. Jeigu iki 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Europos Vadovų Taryba nesiima jokių veiksmųarba jeigu per 12 mėnesių laikotarpį nuo naujo projekto pateikimo pagal 3 dalies b punktą europinispagrindų įstatymas nepriimamas, ir ne mažiau kaip trečdalis valstybių narių siekia tvirčiaubendradarbiauti, remdamosi atitinkamo pagrindų įstatymo projektu, jos atitinkamai praneša apie taiEuropos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Šiuo atveju leidimas pradėti I-44 straipsnio 2 dalyje ir III-419 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnįbendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

III-271 straipsnis

1. Europiniais pagrindų įstatymais galima nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų irsankcijų apibrėžimo tarpvalstybinio pobūdžio ypač sunkių nusikaltimų srityse; tokį nusikaltimųpobūdį lemia tokių veikų pobūdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantisbendru pagrindu.

Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikųišnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija,mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Nusikalstamumo raidos pagrindu Taryba gali priimti europinį sprendimą, nustatantį kitasnusikaltimų sritis, atitinkančias šioje straipsnio dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi EuroposParlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2. Jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodobūtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimopriemonės, europiniuose pagrindų įstatymuose galima nustatyti būtiniausias taisykles dėlnusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje. Tokie įstatymai priimami pagal tąpačią procedūrą kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepažeidžiant III-264 straipsnio.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 125

3. Jeigu Tarybos narė mano, kad 1 arba 2 dalyje nurodytas europinio pagrindų įstatymo projektaspaveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisės sistemos aspektus, ji gali prašyti, kad pagrindųįstatymo projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju, kai taikoma III-396 straipsnyje nurodyta procedūra, ši procedūra sustabdoma. Po svarstymo Europos VadovųTaryba per 4 mėnesius nuo šio sustabdymo:

a) grąžina projektą Tarybai, kuri nutraukia III-396 straipsnyje nurodytos procedūros, kai ji taikoma,sustabdymą, arba

b) prašo Komisijos arba projektą pateikusių valstybių narių grupės pateikti naują projektą; šiuoatveju iš pradžių pasiūlytas aktas laikomas nepriimtu.

4. Jeigu iki šio straipsnio 3 dalyje minimo laikotarpio pabaigos Europos Vadovų Taryba nesiimajokių veiksmų arba jeigu per 12 mėnesių laikotarpį nuo naujo projekto pateikimo pagal šio straipsnio3 dalies b punktą europinis pagrindų įstatymas nepriimamas, ir ne mažiau kaip trečdalis valstybiųnarių siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamo pagrindų įstatymo projektu, josatitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Šiuo atveju leidimas pradėti I-44 straipsnio 2 dalyje ir III-419 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnįbendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

III-272 straipsnis

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti priemones valstybių narių veiksmamsnusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktųnuostatų derinimą.

III-273 straipsnis

1. Eurojust užduotis yra remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimoinstitucijų bendradarbiavimą dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių,arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybių nariųinstitucijų ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

Šiuo atžvilgiu europiniais įstatymais nustatoma Eurojust struktūra, veikla, veiksmų ir užduočių sritis.Tos užduotys gali apimti:

a) kriminalinių nusikaltimų tyrimų pradėjimą ir siūlymą kompetentingoms nacionalinėmsinstitucijoms pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ypač kai tai susiję su veikomis, nukreiptomisprieš Sąjungos finansinius interesus;

b) a punkte nurodytų tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą;

c) teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendžiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudžiai bendradar-biaujant su Europos teisminiu tinklu, stiprinimą.

Europiniais įstatymais taip pat nustatomos priemonės dėl Europos Parlamento ir nacionaliniųparlamentų dalyvavimo vertinant Eurojust veiklą.

126 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 126

2. Vykdant 1 dalyje nurodytą baudžiamąjį persekiojimą ir nepažeidžiant III-274 straipsnio,teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareigūnai.

III-274 straipsnis

1. Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Tarybospriimamu europiniu įstatymu Eurojust pagrindu galima įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusiEuropos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.

2. Europos prokuratūra yra atsakinga, prireikus kartu su Europolu, už sunkių nusikaltimų, susijusiųsu ne viena valstybe nare, ir pažeidimų, nukreiptų prieš Sąjungos finansinius interesus, tyrimą,kaltininkų ir jų bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir kaltinimo palaikymą teisme, kaip nustatytašio straipsnio 1 dalyje nurodytame europiniame įstatyme. Tokių pažeidimų atžvilgiu valstybių nariųkompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame europiniame įstatyme apibrėžiamos Europos prokuratūraitaikytinos bendrosios taisyklės, jos funkcijų vykdymą reglamentuojančios sąlygos, jos veiklaitaikytinos procesinės normos, taip pat įrodymų leistinumą reglamentuojančios taisyklės ir vykdantfunkcijas naudojamų procesinių priemonių teisminei peržiūrai taikytinos normos.

4. Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti europinį sprendimą, iš daliespakeičiantį šio straipsnio 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtųtarpvalstybinio pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies pakeičiantį šio straipsnio2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jųbendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamentopritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.

5 SKIRSNIS

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

III-275 straipsnis

1. Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas,kuriame dalyvauja visų valstybių narių kompetentingos institucijos, įskaitant policijos, muitinės irkitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams pasiekti europiniai įstatymai arba pagrindųįstatymai nustato priemones dėl:

a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;

b) paramos darbuotojų mokymui ir bendradarbiavimo keitimosi darbuotojais, įranga nusikaltimųišaiškinimo tyrimų srityse;

c) bendrų tyrimo metodų, taikomų sudėtingoms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti,įvertinimo.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 127

3. Tarybos europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytųinstitucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai.

III-276 straipsnis

1. Europolo užduotis yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybųveiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ardaugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikojenumatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

2. Europiniai įstatymai nustato Europolo struktūrą, veikimą, veiksmų ir užduočių sritis. Tosužduotys gali apimti:

a) informacijos, ypač perduotos valstybių narių arba trečiųjų šalių institucijų ar organų, rinkimą,kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja;

b) valstybių narių kompetentingų institucijų arba jungtinių tyrimo grupių prireikus kartu su Eurojust,bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą.

Europiniai įstatymai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentaisatliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras.

3. Bet kokį operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių,su kurių teritorija tai susiję, institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas yrakompetentingų nacionalinių institucijų išimtinė pareiga.

III-277 straipsnis

Tarybos europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato sąlygas ir apribojimus, kurių laikantisIII-270 ir III-275 straipsniuose nurodytos kompetentingos institucijos gali veikti kitos valstybės narėsteritorijoje kartu su tos valstybės institucijomis ir jų sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai.

128 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 128

V SKYRIUS

SRITYS, KURIOSE SĄJUNGA GALIIMTIS RĖMIMO, KOORDINAVIMOARB PAPILDOMŲJŲ VEIKSMŲ

1 SKIRSNIS

VISUOMENĖS SVEIKATA

III-278 straipsnis

1. Žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungospolitikos ir veiklos kryptis.

Sąjunga, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, taip patužkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikataišaltinius. Tokia veikla taip pat apima:

a) kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikostyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais;

b) stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą sujomis.

Sąjunga papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą sveikatai, taip patplėtojant informavimą ir prevenciją.

2. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą šiame straipsnyje nurodytose srityse irprireikus remia jų veiksmus. Ji ypač skatina valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų sveikatospaslaugos, kai jos yra tarpvalstybinio pobūdžio, geriau papildytų viena kitą.

Valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija, savitarpiškai koordinuoja politikos kryptis irprogramas 1 dalyje nurodytose srityse. Komisija, palaikydama glaudų ryšį su valstybėmis narėmis,gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui remti, ypač iniciatyvų, kuriomissiekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamuselementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos Parlamentui.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomisšalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 129

4. Nukrypstant nuo I-12 straipsnio 5 dalies ir I-17 straipsnio a punkto bei remiantis I-14 straipsnio2 dalies k punktu, europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais padedama siekti šiame straipsnyjenurodytų tikslų, nustatant šias priemones bendroms saugumo problemoms spręsti:

a) priemones, nustatančias aukštus žmogaus kilmės organų ir medžiagų, kraujo ir kraujo dariniųkokybės bei saugos standartus; šios priemonės jokiai valstybei narei negali kliudyti ir toliaulaikytis griežtesnių apsaugos priemonių arba jas įvesti;

b) veterinarijos ir fitosanitarijos sričių priemones, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugotivisuomenės sveikatą;

c) priemones, nustatančias aukštus vaistų ir medicinos tikslams naudojamų prietaisų kokybės beisaugos standartus;

d) stebėsenos, išankstinio įspėjimo dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovossu jomis priemones.

Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

5. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai taip pat gali nustatyti skatinamąsias priemones,skirtas saugoti ir gerinti žmonių sveikatą ir pirmiausia kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio labiausiaisveikatą pakertančiomis ligomis, taip pat priemones, kurių tiesioginis tikslas – apsaugoti visuomenėssveikatą, kai tai susiję su tabako vartojimu ir piktnaudžiavimu alkoholiu, išskyrus bet kokį valstybiųnarių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Jie priimami pasikonsultavus su Regionų komitetu beiEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

6. Šiame straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, taippat gali priimti rekomendacijas.

7. Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimąir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybėapima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą. Šiostraipsnio 4 dalies a punkte nurodytos priemonės neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms dėl organųir kraujo donorystės ar naudojimo medicinos tikslams.

130 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 130

2 SKIRSNIS

PRAMONĖ

III-279 straipsnis

1. Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumuireikalingos sąlygos.

Tuo tikslu pagal atvirų ir konkurencingų rinkų sistemą jų veikla yra siekiama:

a) spartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių;

b) skatinti palankios aplinkos, įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, iniciatyvai ir plėtrai visojeSąjungoje kūrimą;

c) skatinti aplinkos, palankios įmonėms bendradarbiauti, kūrimą;

d) siekti geriau panaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos sukuriamąpramonės potencialą.

2. Valstybės narės konsultuojasi tarpusavyje, palaikydamos ryšį su Komisija, o prireikuskoordinuoja savo veiklą. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimuiremti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausiapatirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiaipranešama Europos Parlamentui.

3. Sąjunga 1 dalyje išdėstytų tikslų padeda siekti vykdydama savo politikos kryptis ir veiklą pagalkitas šios Konstitucijos nuostatas. Remiant valstybėse narėse vykdomus veiksmus, europiniaiįstatymai arba pagrindų įstatymai gali nustatyti konkrečias priemones 1 dalyje nustatytiems tikslamspasiekti, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Jos priimamospasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

Šis skirsnis nesuteikia Sąjungai pagrindo imtis kokių nors priemonių, galinčių iškreipti konkurencijąarba turinčių mokesčių nuostatų ar nuostatų, susijusių su samdomų darbuotojų teisėmis ir interesais.

3 SKIRSNIS

KULTŪRA

III-280 straipsnis

1. Sąjunga prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninęįvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 131

2. Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremti irpapildyti jų veiklą šiose srityse:

a) Europos tautų kultūros ir istorijos geresnio pažinimo ir populiarinimo,

b) europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos,

c) nekomercinių kultūrinių mainų,

d) meninės ir literatūrinės kūrybos, įskaitant audiovizualinę sritį.

3. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis irkompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba.

4. Sąjunga į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios Konstitucijosnuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę.

5. Kad padėtų pasiekti šiame straipsnyje minėtus tikslus:

a) europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato skatinamuosius veiksmus, išskyrus bet kokįvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Šie teisės aktai priimami pasikonsultavus suRegionų komitetu;

b) Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima rekomendacijas.

4 SKIRSNIS

TURIZMAS

III–281 straipsnis

1. Sąjunga papildo valstybių narių veiklą turizmo sektoriuje, ypač skatindama Sąjungos įmoniųkonkurencingumą šiame sektoriuje.

Šiuo tikslu Sąjunga savo veiksmais siekia:

a) skatinti palankios įmonių plėtrai aplinkos šiame sektoriuje sukūrimą;

b) remti valstybių narių bendradarbiavimą, ypač keičiantis gera praktika;

2. Europiniame įstatyme arba pagrindų įstatyme nustatomos konkrečios priemonės veiksmamsvalstybėse narėse papildyti, kad būtų pasiekti šiame straipsnyje nurodyti tikslai, išskyrus bet kokįvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą.

132 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 132

5 SKIRSNIS

ŠVIETIMAS, JAUNIMAS, SPORTAS

IR PROFESINIS MOKYMAS

III-282 straipsnis

1. Sąjunga siekti švietimo kokybės gerinimo padeda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą,o prireikus remdama ir papildydama jų veiklą. Sąjunga visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybęuž mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą bei gerbia jų kultūrinę ir kalbų įvairovę.

Sąjunga prisideda skatinant Europos sporto reikalus, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį,savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.

Sąjunga savo veiksmais siekia:

a) plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant;

b) skatinti studentų ir dėstytojų mobilumą, inter alia skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmėspripažinimą;

c) skatinti švietimo įstaigų bendradarbiavimą;

d) plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais;

e) skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos mokymo specialistų mainus beiskatinti jaunimą dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime;

f) skatinti nuotolinio mokymo vystymąsi;

g) plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant sąžiningumą bei atvirumą sporto varžybose iruž sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant sportininkų, ypač jaunųsportininkų, fizinį ir moralinį integralumą.

2. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą švietimo ir sporto srityje su trečiosiomisšalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba.

3. Siekiant įgyvendinti šiame straipsnyje minėtus tikslus:

a) europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato skatinamuosius veiksmus, išskyrus bet kokįvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Jie priimami pasikonsultavus su Regionųkomitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu;



954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 133

III-283 straipsnis

1. Sąjunga įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus,kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį irorganizavimą.


a) palengvinti prisitaikymą prie pramonės permainų, ypač vykdant profesinį mokymą irperkvalifikavimą,

b) tobulinti pradinį ir tęstinį profesinį mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją irreintegraciją į darbo rinką,

c) palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti profesijos mokytojų ir mokomų asmenų,ypač jaunimo, mobilumą,

d) skatinti švietimo ar mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą mokymo srityje,

e) plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių mokymo sistemų klausimais.

2. Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje su trečiosiomisšalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

3. Siekiant įgyvendinti šiame straipsnyje nurodytus tikslus:

a) europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato reikalingas priemones, išskyrus bet kokįvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą. Jie priimami pasikonsultavus su Regionųkomitetu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu;


6 SKIRSNIS

CIVILINĖ SAUGA

III-284 straipsnis

1. Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arbažmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą.


a) remti ir papildyti valstybių narių veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu užkertantkelią pavojams, rengiant civilinės saugos darbuotojus bei reaguojant į gaivalines nelaimes ir

134 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 134

žmogaus sukeltas katastrofas Sąjungoje;

b) skatinti greitą, veiksmingą nacionalinių civilinės saugos tarnybų bendradarbiavimą Sąjungoje;

c) skatinti tarptautinio civilinės saugos darbo nuoseklumą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus pasiekti padedančios reikalingos priemonės nustatomoseuropiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitųteisės aktų suderinimą.

7 SKIRSNIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

III-285 straipsnis

1. Tinkamam Sąjungos veikimui būtinas veiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas valstybėsenarėse laikomas bendro intereso reikalu.

2. Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas gerinti savo administracinius gebėjimusįgyvendinant Sąjungos teisę. Tokiais veiksmais gali būti keitimosi informacija ir valstybės tarnautojųmainų palengvinimas bei mokymo programų rėmimas. Nė viena valstybė narė neprivalo pasinaudotišia parama. Šiuo tikslu reikalingos priemonės nustatomos europiniais įstatymais, išskyrus bet kokįvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.

3. Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinti Sąjungos teisę arbaKomisijos prerogatyvų ir pareigų. Jis nepažeidžia ir kitų Konstitucijos nuostatų, numatančiųvalstybių narių administracinį bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjunga.


ASOCIACIJA SU UŽJŪRIO ŠALIMIS IR TERITORIJOMIS

III-286 straipsnis

1. Ne Europos šalys ir teritorijos, palaikančios ypatingus santykius su Danija, Prancūzija,Nyderlandais ir Jungtine Karalyste, sudaro asociaciją su Sąjunga. Šių šalių ir teritorijų (toliau –

šalys ir teritorijos) sąrašas yra II priede.

Ši antraštinė dalis taikoma Grenlandijai, atsižvelgiant į Protokolo dėl Grenlandijai skirtų priemoniųkonkrečias nuostatas.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 135

2. Šios asociacijos tikslas – skatinti tų šalių ir teritorijų ekonominį ir socialinį vystymąsi beiužmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su Sąjunga.

Asociacija pirmiausia turi būti naudinga šių šalių ir teritorijų gyventojų interesams ir gerovei, kadekonominė, socialinė ir kultūrinė raida atitiktų jų siekius.

III-287 straipsnis

Asociacija siekiama šių tikslų:

a) prekybai su šalimis ir teritorijomis valstybės narės taiko tą patį režimą, kokį jos pagal Konstitucijąnustato viena kitai;

b) kiekviena šalis ar teritorija prekybai su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis bei teritorijomistaiko tokį pat režimą kaip ir Europos valstybei, su kuria palaiko ypatingus santykius;

c) valstybės narės prisideda prie investicijų, kurių reikia šių šalių ir teritorijų laipsniškam vystymuisi;

d) Sąjungos finansuojamoms investicijoms skelbiami konkursai ir pasiūlymai yra lygiais pagrindaisatviri visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra valstybės narės arba šalių ir teritorijųnacionaliniai subjektai;

e) valstybių narių santykiuose su šalimis ir teritorijomis piliečių ir įmonių įsisteigimo teisė be jokiosdiskriminacijos reglamentuojama pagal III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnionuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir taikant minėtame poskirsnyje numatytą tvarką, atsižvelgiant įaktus, priimtus pagal III-291 straipsnį.

III-288 straipsnis

1. Importo muitai šalių ir teritorijų kilmės prekėms, importuojamoms į valstybes nares, draudžiamitaip, kaip draudžiami muitai valstybių narių tarpusavio prekyboje pagal Konstituciją.

2. Importo muitai prekėms, importuojamoms į šalis ir teritorijas iš valstybių narių arba kitų šalių irteritorijų, draudžiami pagal III-151 straipsnio 4 dalį.

3. Tačiau šalys ir teritorijos gali rinkti muitus savo vystymosi ir industrializavimo reikmėms arbasavo biudžeto įplaukoms papildyti.

Pirmesnėje pastraipoje minimi muitai negali viršyti iš valstybės narės, su kuria šalis ar teritorijapalaiko ypatingus santykius, importuojamoms prekėms taikomų muitų.

136 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 136

4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šalims ir teritorijoms, kurios dėl ypatingų joms privalomųtarptautinių įpareigojimų jau taiko nediskriminacinį muitų tarifą.

5. Prekėms, importuojamoms į šalis ir teritorijas, taikomų muitų nustatymas ar bet koks jųpakeitimas nei teisiškai, nei faktiškai, nei tiesiogiai ar netiesiogiai neturi diskriminuoti importo išskirtingų valstybių narių.

III-289 straipsnis

Jei, taikant III-288 straipsnio 1 dalį, muitų, taikomų prekėms, įvežamoms iš trečiosios šalies į šalį arbateritoriją, dydis gali nukreipti prekybos srautą kurios nors valstybės narės nenaudai, ši gali prašytiKomisiją pasiūlyti kitoms valstybėms narėms imtis priemonių padėčiai pataisyti.

III-290 straipsnis

Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos, visuomenės saugumo arba viešosios tvarkos nuostatas,darbuotojų judėjimo iš šalių ir teritorijų į valstybes nares ir darbuotojų judėjimo iš valstybių narių įšalis ir teritorijas laisvė reglamentuojama pagal III-291 straipsnį priimtais aktais.

III-291 straipsnis

Atsižvelgdama į šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga įgytą patirtį, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, vieningai priima europinius įstatymus, pagrindų įstatymus, reglamentus ir sprendimus dėlšių šalių ir teritorijų asociacijos su Sąjunga išsamių taisyklių ir tvarkos. Šie įstatymai ir pagrindųįstatymai priimami pasikonsultavus su Europos Parlamentu.


SĄJUNGOS IŠORINIAI VEIKSMAI

I SKYRIUS

VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

III-292 straipsnis

1. Savo veiksmuose tarptautinėje arenoje, skirtuose žengti į platesnį pasaulį, Sąjunga vadovaujasiprincipais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą: demokratijos, teisinės valstybės,žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui,lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos principų laikymusi ir tarptautine teise.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 137

Sąjunga siekia plėtoti santykius ir partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmisarba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų. Jiskatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų struktūroje.

2. Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką ir veiksmus bei siekia daug bendradarbiauti visosetarptautinių santykių srityse, kad

a) apgintų savo bendras vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą;

b) įtvirtintų ir remtų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinę teisę;

c) išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą pagal Jungtinių TautųChartijos tikslus ir principus, Helsinkio Baigiamojo akto principus ir Paryžiaus Chartijos tikslus,įskaitant susijusiuosius su išorės sienomis;

d) skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausiasiekdama panaikinti skurdą;

e) skatintų visų valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybosapribojimų panaikinimą;

f) padėtų kurti tarptautines priemones aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasauliogamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi;

g) padėtų tautoms, valstybėms ir regionams įveikti gaivalines nelaimes arba žmogaus sukeltaskatastrofas;

h) remtų tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamupasauliniu valdymu.

3. Sąjunga laikosi 1 ir 2 dalyse nurodytų principų ir siekia tikslų, plėtodama ir įgyvendindamaįvairias šioje antraštinėje dalyje numatytas Sąjungos išorinių veiksmų sritis bei kitų savo politikoskrypčių išorinius aspektus.

Sąjunga užtikrina savo išorinių veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčiųnuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos užsienio reikalų ministras, užtikrina šįnuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu.

III-293 straipsnis

1. Remdamasi III-392 straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadovų Taryba nustatoSąjungos strateginius interesus ir tikslus.

138 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 138

Europos Vadovų Tarybos europiniai sprendimai dėl Sąjungos strateginių interesų ir tikslų yra susiję subendra užsienio ir saugumo politika bei kitomis Sąjungos išorinių veiksmų sritimis. Tokie sprendimaigali būti susiję su Sąjungos santykiais su konkrečia valstybe arba regionu, arba gali būti teminiopobūdžio. Jie nustato jų trukmę ir priemones, kurių Sąjunga ir valstybės narės gali imtis.

Europos Vadovų Taryba priima sprendimą vieningai, remdamasi rekomendacija, kurią prima Tarybapagal kiekvienai sričiai nustatytas nuostatas. Europos Vadovų Tarybos europiniai sprendimaiįgyvendinami Konstitucijoje numatyta tvarka.

2. Sąjungos užsienio reikalų ministras bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir Komisijakitose išorinių veiksmų srityse Tarybai gali teikti bendrus pasiūlymus.

II SKYRIUS

BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

1 SKIRSNIS


III-294 straipsnis

1. Atsižvelgdama į savo išorinių veiksmų principus ir tikslus Sąjunga apibrėžia ir įgyvendina visasužsienio ir saugumo politikos sritis apimančią bendrą užsienio ir saugumo politiką.

2. Valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungosužsienio ir saugumo politiką.

Valstybės narės veikia išvien, kad stiprintų ir plėtotų savitarpio politinį solidarumą. Jos nesiima jokiųveiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumenkinti jos, kaip tarptautiniųsantykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumą.

Taryba ir Sąjungos užsienio reikalų ministras užtikrina, kad šių principų būtų laikomasi.

3. Sąjunga vadovauja bendrai užsienio ir saugumo politikai:

a) apibrėždama bendras gaires;

b) priimdama europinius sprendimus, nustatančius:

i) veiksmus, kurių Sąjunga turi imtis;

ii) pozicijas, kurias Sąjunga turi priimti;


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 139

iii) i ir ii papunkčiuose nurodytų europinių sprendimų įgyvendinimo priemones;

c) stiprindama sistemingą valstybių narių bendradarbiavimą įgyvendinant politiką.

III-295 straipsnis

1. Europos Vadovų Taryba nustato bendros užsienio ir saugumo politikos, įskaitant gynybiniopobūdžio reikalus, bendras gaires.

Kai tai reikalinga dėl tarptautinių įvykių, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas sušaukia EuroposVadovų Tarybos neeilinį posėdį, kad nustatytų Sąjungos politikos strategines kryptis tokių įvykiųakivaizdoje.

2. Taryba, remdamasi Europos Vadovų Tarybos apibrėžtomis bendromis gairėmis ir strateginėmiskryptimis, priima bendrai užsienio ir saugumo politikai nustatyti ir įgyvendinti būtinus europiniussprendimus.

III-296 straipsnis

1. Sąjungos užsienio reikalų ministras, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, savopasiūlymais prisideda rengiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei užtikrina Europos VadovųTarybos ir Tarybos priimtų europinių sprendimų įgyvendinimą.

2. Bendros užsienio ir saugumo politikos reikalais Sąjungai atstovauja užsienio reikalų ministras.Sąjungos vardu jis veda politinį dialogą su trečiomis šalimis ir išreiškia Sąjungos poziciją tarptautinėseorganizacijose ir tarptautinėse konferencijose.

3. Vykdyti įgaliojimus Sąjungos užsienio reikalų ministrui padeda Europos išorinių veiksmųtarnyba. Savo darbe ši Tarnyba bendradarbiauja su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, o jąsudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkamų padalinių pareigūnai bei valstybiųnarių nacionalinių diplomatinių misijų laikinai komandiruotas personalas. Europos išorinių veiksmųtarnybos struktūra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu europiniu sprendimu. Taryba sprendžiaremdamasi Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentubei gavusi Komisijos sutikimą.

III-297 straipsnis

1. Kai dėl tarptautinės situacijos Sąjungai reikia operatyviai veikti, reikalingus europiniussprendimus priima Taryba. Tokiais sprendimais nustatomi veiksmų tikslai, sritis, priemonės, kuriasSąjunga gali naudoti, taip pat veiksmų įgyvendinimo sąlygos, o prireikus – ir trukmė.

Jei pasikeičia aplinkybės, turinčios esminės įtakos tokiu europiniu sprendimu reglamentuojamamklausimui, Taryba persvarsto sprendimo principus bei tikslus ir priima reikalingus europiniussprendimus.

140 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 140

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti europiniai sprendimai įpareigoja valstybes nares laikytisnusistatytų pozicijų ir savo veikloje jomis vadovautis.

3. Jei, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytu europiniu sprendimu, numatoma nustatytitam tikrą nacionalinę poziciją arba imtis nacionalinių veiksmų, informaciją atitinkama valstybė narėturi pateikti laiku, kad prireikus būtų galima iš anksto pasikonsultuoti Taryboje. Reikalavimas išanksto pateikti informaciją netaikomas priemonėms, kuriomis tokie sprendimai tik perkeliami įnacionalinį lygmenį.

4. Jei pasikeitus situacijai ir neperžiūrėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto europinio sprendimoiškyla neišvengiama būtinybė, valstybės narės, atsižvelgdamos į tokio sprendimo bendrus tikslus,skubos tvarka gali patvirtinti reikalingas priemones. Apie visas tokias priemones atitinkama valstybėnarė nedelsdama praneša Tarybai.

5. Jei įgyvendinant šiame straipsnyje nurodytą europinį sprendimą iškyla didelių sunkumų, valstybėnarė apie juos praneša Tarybai, kuri juos aptaria ir ieško tinkamų sprendimų. Tokie sprendimai neturiprieštarauti veiksmų tikslams ar menkinti jų veiksmingumo.

III-298 straipsnis

Taryba priima europinius sprendimus, kuriais išreiškiamas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinioarba teminio pobūdžio dalyką. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungospozicijas.

III-299 straipsnis

1. Bet kuri valstybė narė, Sąjungos užsienio reikalų ministras arba Komisijos remiamas ministrasgali perduoti Tarybai svarstyti bet kurį su bendra užsienio ir saugumo politika susijusį klausimą iratitinkamai teikti jai iniciatyvas arba pasiūlymus.

2. Tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, Sąjungos užsienio reikalų ministras savoiniciatyva arba valstybės narės prašymu per keturiasdešimt aštuonias valandas, o nepaprastosiospadėties atveju dar greičiau, sušaukia neeilinį Tarybos posėdį.

III-300 straipsnis

1. Šiame skyriuje nurodytus europinius sprendimus Taryba priima vieningai.

Bet kuri balsuojant susilaikiusi Tarybos narė savo susilaikymą gali pateisinti padarydama oficialųpareiškimą. Tokiu atveju ji nėra įpareigojama taikyti europinio sprendimo, bet pripažįsta, kad tassprendimas įpareigoja Sąjungą. Atitinkama valstybė narė, paisydama savitarpio solidarumo, nesiimajokių veiksmų, galinčių prieštarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindžiamai Sąjungos veiklai, o kitosvalstybės narės gerbia jos poziciją. Jei šitaip savo susilaikymą pateisinusios Tarybos narės sudaro nemažiau kaip trečdalį valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip vienam trečdaliui Sąjungosgyventojų, sprendimas nepriimamas.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 141

2. Nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, Taryba kvalifikuota balsų dauguma:

a) priima Sąjungos veiksmus arba poziciją nustatančius europinius sprendimus remdamasi suSąjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadovų Tarybos europiniusprendimu, nurodytu III-293 straipsnio 1 dalyje;

b) priima Sąjungos veiksmus arba poziciją nustatantį europinį sprendimą, remdamasi pasiūlymu,kurį pateikia Sąjungos užsienio reikalų ministras Europos Vadovų Tarybos specialiu prašymu jospačios arba ministro iniciatyva;

c) priima europinį sprendimą, įgyvendinantį Sąjungos veiksmus arba poziciją nustatantį europinįsprendimą;

d) priima europinį sprendimą, susijusį su specialaus atstovo paskyrimu pagal III-302 straipsnį.

Jei Tarybos narė pareiškia, kad dėl esminių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusiųpriežasčių ji ketina prieštarauti europinio sprendimo, kuris turi būti priimamas kvalifikuota balsųdauguma, priėmimui, dėl jo nebalsuojama. Sąjungos užsienio reikalų ministras, glaudžiaikonsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieško jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta,Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali prašyti, kad tas klausimas būtų perduotas Europos VadovųTarybai vieningai priimti europinį sprendimą.

3. Remdamasi I-40 straipsnio 7 dalimi Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti europinįsprendimą, nustatantį, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytais atvejais Taryba sprendimą priimakvalifikuota balsų dauguma.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.

III-301 straipsnis

1. Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai apibrėžus Sąjungos bendrą požiūrį pagal I-40 straipsnio5 dalį, Sąjungos užsienio reikalų ministras ir valstybių narių užsienio reikalų ministrai koordinuojasavo veiklą Taryboje.

2. Valstybių narių diplomatinės misijos bei Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir prietarptautinių organizacijų bendradarbiauja ir prisideda rengiant ir įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyjenurodytą bendrą požiūrį.

III-302 straipsnis

Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu Taryba gali skirti specialųjį įgaliotinį ir suteikti jamįgaliojimus konkrečiais politikos klausimais. Specialusis įgaliotinis vykdo savo įgaliojimus prižiūrintministrui.

142 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 142

III-303 straipsnis

Sąjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybėmis arba tarptautinėmisorganizacijomis šiame skyriuje numatytose srityse.

III-304 straipsnis

1. Sąjungos užsienio reikalų ministras konsultuojasi su Europos Parlamentu ir jį informuoja pagal I-40 straipsnio 8 dalį ir I-41 straipsnio 8 dalį. Jis užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į EuroposParlamento požiūrį. Specialieji atstovai gali dalyvauti informuojant Europos Parlamentą.

2. Europos Parlamentas gali teikti Tarybai ir Sąjungos užsienio reikalų ministrui paklausimus arbarekomendacijas. Du kartus per metus jis svarsto pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą užsienio irsaugumo politiką, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką.

III-305 straipsnis

1. Valstybės narės koordinuoja savo veiklą tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse kon-ferencijose. Tokiuose forumuose jos palaiko bendrąsias Sąjungos pozicijas. Šį koordinavimąorganizuoja Sąjungos užsienio reikalų ministras.

Tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybėsnarės, dalyvaujančiosios palaiko bendrąsias pozicijas.

2. Remdamosi I-16 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės, atstovaujamos tarptautinėse organizacijosearba tarptautinėse konferencijose, kuriose dalyvauja ne visos valstybės narės, informuojanedalyvaujančiąsias valstybes nares ir Sąjungos užsienio reikalų ministrą visais bendro interesoklausimais.

Valstybės narės, kurios yra ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, veikia išvien ir išsamiaiinformuoja kitas valstybes nares ir Sąjungos užsienio reikalų ministrą. Valstybės narės, kurios yraSaugumo Tarybos narės, vykdydamos savo funkcijas gina Sąjungos pozicijas bei interesusnepažeisdamos savo pareigų pagal Jungtinių Tautų Chartiją.

Sąjungai apibrėžus poziciją į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę įtrauktu klausimu,Saugumo Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės prašo pakviesti Sąjungos užsienio reikalųministrą Sąjungos pozicijai pristatyti.

III-306 straipsnis

Valstybių narių diplomatinės ir konsulinės atstovybės bei Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse irtarptautinėse konferencijose bei jų atstovybės prie tarptautinių organizacijų bendradarbiaujaužtikrindamos pagal šį skyrių priimtų Sąjungos pozicijas ir veiksmus nustatančių europinįsprendimų laikymąsi ir jų įgyvendinimą. Jos bendradarbiauja keisdamosi informacija ir atlikdamosbendrus įvertinimus.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 143

Jos padeda įgyvendinti Europos piliečių teises į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje pagal I-10 straipsnio2 dalies c punktą ir pagal III-127 straipsnį patvirtintas priemones.

III-307 straipsnis

1. Nepažeisdamas III-344 straipsnio, Politinis ir saugumo komitetas stebi tarptautinę padėtį bendraiužsienio ir saugumo politikai priklausančiose srityse ir, Tarybos, Sąjungos užsienio reikalų ministroprašymu arba savo iniciatyva pateikdamas Tarybai nuomones, padeda nubrėžti politikos kryptis. Jistaip pat, nepažeisdamas Sąjungos užsienio reikalų ministro kompetencijos, stebi sutartų politikoskrypčių įgyvendinimą.

2. Šio skyriaus taikymo srityje Politinis ir saugumo komitetas Tarybos ir Sąjungos užsienio reikalųministro atsakomybe atlieka III-309 straipsnyje nurodytų krizių valdymo operacijų politinę priežiūrąir joms strategiškai vadovauja.

Taryba gali įgalioti komitetą krizės valdymo operacijos tikslu ir metu, kaip nustatyta Tarybos, imtisatitinkamų priemonių, susijusių su tos operacijos politine priežiūra ir strateginiu vadovavimu.

III-308 straipsnis

Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas nedaro poveikio I-13–I-15 ir I-17 straipsniuoseišvardytų Sąjungos kompetencijų vykdymui nustatytų procedūrų taikymui ir Konstitucijoje numatytųinstitucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.

Taip pat minėtuose straipsniuose nurodytos politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sąjungoskompetencijų pagal šį skyrių vykdymui nustatytų procedūrų taikymui ir Konstitucijoje numatytųinstitucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.

2 SKIRSNIS

BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

III-309 straipsnis

1. I-41 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines irkarines priemones, sudaro bendros nusiginklavimo operacijos, humanitarinės ir gelbėjimo, kariniokonsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos kriziųvaldymo misijos, įskaitant taikdarystę ir padėties stabilizavimą po konflikto. Visos šios misijos galipadėti kovoti su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose besistengiančias įveiktiterorizmą.

144 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 144

2. Taryba priima su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis misijomis susijusius europiniussprendimus, apibrėžiančius jų tikslus, sritį ir įgyvendinimo bendrąsias sąlygas. Sąjungos užsienioreikalų ministras, prižiūrimas Tarybos bei palaikydamas glaudų nuolatinį ryšį su Politiniu ir saugumokomitetu, užtikrina tokių misijų civilinių ir karinių aspektų koordinavimą.

III-310 straipsnis

1. Pagal europinius sprendimus, priimtus remiantis III-309 straipsniu, Taryba gali pavestiįgyvendinti misiją valstybių narių, kurios nori ją vykdyti ir turi tam reikalingus pajėgumus, grupei.Tokios valstybės narės kartu su Sąjungos užsienio reikalų ministru dėl misijos valdymo susitariatarpusavyje.

2. Misijos vykdyme dalyvaujančios valstybės narės savo iniciatyva arba kitos valstybės narėsprašymu reguliariai informuoja Tarybą apie pasiektą pažangą. Šios valstybės nedelsdamos informuojaTarybą, jei misijos vykdymas susijęs su rimtomis pasekmėmis arba dėl to reikia iš dalies keisti 1 dalyjenurodytuose europiniuose sprendimuose apibrėžtos misijos tikslą, apimtį ir sąlygas. Tokiais atvejaisreikalingus europinius sprendimus priima Taryba.

III-311 straipsnis

1. I-41 straipsnio 3 dalimi įsteigiama agentūra gynybos pajėgumų, mokslinių tyrimų, įsigijimų irginkluotės vystymo srityje (Europos gynybos agentūra), kurią prižiūri Taryba, vykdo šias užduotis:

a) padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosidėl šių pajėgumų duotų įsipareigojimų;

b) skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų pirkimo metodųpriėmimą;

c) siūlo daugiašalius projektus, siekiant įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, užtikrina valstybiųnarių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą;

d) remia gynybos technologijų mokslinius tyrimus bei koordinuoja ir planuoja bendrą moksliniųtyrimų veiklą ir techninių sprendimų būsimiems operacijų vykdymo poreikiams tenkinti tyrimą;

e) padeda nustatyti ir, jei reikia, įgyvendina visas gynybos sektoriaus pramonės ir technologijųpagrindo stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 145

2. Europos gynybos agentūra yra atvira visoms valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti josveikloje. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, priima europinį sprendimą, apibrėžiantįagentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus. Tame sprendime turėtų būti atsižvelgta įveiksmingo dalyvavimo Agentūros veikloje lygį. Agentūroje sudaromos atskiros grupės, jungiančiosbendruose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Agentūra vykdo savo užduotis prireikuspalaikydama ryšį su Komisija.

III-312 straipsnis

1. I-41 straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavimepageidaujančios dalyvauti valstybės narės, atitinkančios kriterijus ir prisiėmusios įsipareigojimusdėl karinių pajėgumų, kurie nurodyti Protokole dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, apiesavo ketinimą praneša Tarybai ir Sąjungos užsienio reikalų ministrui.

2. Per tris mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo Taryba priima europinįsprendimą, nustatantį nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir dalyvaujančių valstybių nariųsąrašą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma pasikonsultavusi su Sąjungos užsienio reikalųministru.

3. Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti vėliau dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotamebendradarbiavime, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Sąjungos užsienio reikalų ministrui.

Taryba priima europinį sprendimą, patvirtinantį atitinkamos valstybės narės, kuri atitinka Protokolodėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir prisiimaten nurodytus įsipareigojimus, dalyvavimą. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma,pasikonsultavusi su Sąjungos užsienio reikalų ministru. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančiomsvalstybėms narėms atstovaujantys Tarybos nariai.



4. Jei dalyvaujanti valstybė narė nebeatitinka kriterijų arba nebesugeba vykdyti Protokolo dėlnuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytų įsipareigojimų, Taryba galipriimti atitinkamos valstybės narės dalyvavimą sustabdantį europinį sprendimą.

Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai, atstovaujantysdalyvaujančioms valstybėms narėms, išskyrus atitinkamą valstybę narę.



146 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 146

5. Bet kuri dalyvaujanti valstybė narė, kuri pageidauja pasitraukti iš nuolatinio struktūrizuotobendradarbiavimo, apie savo ketinimą praneša Tarybai, kuri pažymi, kad atitinkama valstybė narėnuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja.

6. Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti europiniai sprendimai irrekomendacijos, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2–5 dalyse, priimami vieningai. Taikant šiądalį, balsų vieningumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai.

3 SKIRSNIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

III-313 straipsnis

1. Šį skyrių įgyvendinant patiriamos institucijų administracinės išlaidos finansuojamos iš Sąjungosbiudžeto.

2. Einamosios išlaidos, susidarančios įgyvendinant šį skyrių, taip pat yra finansuojamos iš Sąjungosbiudžeto, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, iratvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

Kai išlaidos nefinansuojamos iš Sąjungos biudžeto, jas finansuoja valstybės narės pagal bendrojonacionalinio produkto dydį, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Valstybės narės, kurių atstovai pagalIII-300 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą Taryboje yra padarę oficialų pareiškimą, neprivaloprisidėti prie išlaidų, atsirandančių dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, finansavimo.

3. Taryba priima europinį sprendimą, nustatantį konkrečias procedūras, garantuojančias galimybęgreitai pasinaudoti Sąjungos biudžeto asignavimais skubiam iniciatyvų bendros užsienio ir saugumopolitikos srityje finansavimui ir ypač pasirengimui I-41 straipsnio 1 dalyje ir III-309 straipsnyjenurodytoms misijoms. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Iš Sąjungos biudžeto nefinansuojama pasirengimo I-41 straipsnio 1 dalyje ir III-309 straipsnyjenurodytoms misijoms veikla finansuojama iš valstybių narių įnašų sudaryto pradinio fondo.

Taryba, remdamasi Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priimaeuropinius sprendimus, nustatančius:

a) pradinio fondo įsteigimo ir finansavimo procedūras, ypač į fondą skiriamas sumas;

b) pradinio fondo administravimo procedūras;

c) finansų kontrolės procedūras.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 147

Kai pagal I-41 straipsnio 1 dalį ir III-309 straipsnį numatyta užduotis negali būti finansuojama išSąjungos biudžeto, Taryba įgalioja Sąjungos užsienio reikalų ministrą naudotis fondu. Sąjungosužsienio reikalų ministras dėl šių įgaliojimų įgyvendinimo atsiskaito Tarybai.

III SKYRIUS

BENDRA PREKYBOS POLITIKA

III-314 straipsnis

Pagal III-151 straipsnį sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui prisideda prie darnauspasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijųapribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo.

III-315 straipsnis

1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarantsusitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis beiintelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimopriemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui,taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantisSąjungos išorinių veiksmų principais ir tikslais.

2. Europiniuose įstatymuose nustatomos priemonės, apibrėžiančios bendros prekybos politikosįgyvendinimo sistemą.

3. Kai reikia derėtis dėl susitarimų su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmisorganizacijomis ir juos sudaryti, taikomas III-325 straipsnis, atsižvelgiant į šio straipsnio specialiasnuostatas.

Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba irKomisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikoskryptis bei taisykles.

Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijaiatlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Apie derybų eigąKomisija reguliariai atsiskaito specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.

4. Sprendimus dėl derybų ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priimakvalifikuota balsų dauguma.

Sprendimus dėl derybų ir susitarimų prekybos paslaugomis, intelektinės nuosavybės komerciniųaspektų ir tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo Taryba priima vieningai, kai šiuose

148 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 148

susitarimuose numatomos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsųvieningumas.

Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl susitarimų sudarymo:

a) prekybos kultūros ir audiovizualinėmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šie susitarimaigali pakenkti Sąjungos kultūrų ir kalbų įvairovei;

b) prekybos socialinėmis, švietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad šiesusitarimai gali labai sutrikdyti nacionalinį šių paslaugų organizavimą ir pakenkti valstybių nariųatsakomybei jas teikti.

5. Deryboms ir tarptautinių susitarimų sudarymui transporto srityje taikomos III antraštinės daliesIII skyriaus 7 skirsnio ir III-325 straipsnio nuostatos.

6. Naudojimasis šiuo straipsniu suteiktais įgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturipoveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaidų valstybių nariųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimui, kiek tokio suderinimo nereikalaujamaKonstitucijoje.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS ŠALIMISIR HUMANITARINĖ PAGALBA

1 SKIRSNIS

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

III-316 straipsnis

1. Sąjungos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje vykdoma vadovaujantis Sąjungos išoriniųveiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo politikapapildo ir stiprina viena kitą.

Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui irpanaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamospolitikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.

2. Sąjunga ir valstybės narės laikosi įsipareigojimų ir atsižvelgia į tikslus, kuriuos jos patvirtinoJungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose.

III-317 straipsnis

1. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato priemones, būtinas vystomojo bendra-darbiavimo politikai įgyvendinti, kurios gali būti siejamos su daugiametėmis bendradarbiavimo subesivystančiomis šalimis programomis arba teminio pobūdžio programomis.


954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 149

2. Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomistarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti III-292 ir III-316 straipsniuose nurodytų tikslų.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių kompetencijos vesti derybas tarptautinėse institucijoseir sudaryti susitarimus.

3. Europos investicijų bankas pagal savo statute nustatytas sąlygas prisideda prie 1 dalyje nurodytųpriemonių įgyvendinimo.

III-318 straipsnis

1. Siekdamos skatinti, kad jų veiksmai papildytų vienas kitą ir būtų veiksmingi, Sąjunga ir valstybėsnarės koordinuoja savo vystomojo bendradarbiavimo politiką ir konsultuojasi tarpusavyje dėl savopagalbos programų, taip pat ir tarptautinėse organizacijose ir per tarptautines konferencijas. Jos galiimtis bendrų veiksmų. Prireikus valstybės narės prisideda prie Sąjungos pagalbos programųįgyvendinimo.

2. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos remti 1 dalyje nurodytą koordinavimą.

3. Sąjunga ir valstybės narės su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmisorganizacijomis bendradarbiauja neperžengdamos savo atitinkamos kompetencijos ribų.

2 SKIRSNIS

EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS

SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

III-319 straipsnis

1. Nepažeisdama kitų Konstitucijos, ypač III-316 - III-318 straipsnių, nuostatų, Sąjunga įgyvendinaekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, išskyrus besivystančiasšalis, ypač finansinės pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sąjungos vystomojo bendradarbia-vimo politiką ir yra vykdomos vadovaujantis jos išorinių veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos irvalstybių narių veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.

2. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato priemones, reikalingas šio straipsnio1 dalies įgyvendinimui.

3. Sąjunga ir valstybės narės su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmisorganizacijomis bendradarbiauja neperžengdamos savo atitinkamos kompetencijos ribų. Sąjungosbendradarbiavimo būdai gali būti nustatomi Sąjungos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimuose.


150 III dalis

954392_TRAITE_LT_101_150 02-02-2005 15:00 Pagina 150

III-320 straipsnis

Kai dėl situacijos trečiojoje šalyje Sąjungai reikia teikti skubią finansinę pagalbą, reikalinguseuropinius sprendimus, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba.

3 SKIRSNIS

HUMANITARINĖ PAGALBA

III-321 straipsnis

1. Sąjungos operacijos humanitarinės pagalbos srityje vykdomos vadovaujantis Sąjungos išoriniųveiksmų principais ir tikslais. Tokių operacijų paskirtis – suteikti laikiną pagalbą ir paramą žmonėmstrečiosiose šalyse, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų katastrofų, ir juosapsaugoti, siekiant patenkinti dėl šių įvairių situacijų atsiradusius humanitarinius poreikius. Sąjungosir valstybių narių operacijos viena kitą papildo ir sustiprina.

2. Humanitarinės pagalbos operacijos vykdomos laikantis tarptautinės teisės principų irnešališkumo, neutralumo bei nediskriminavimo principų.

3. Europiniai įstatymai arba pagrindų įstatymai nustato priemones, apibrėžia struktūrą, kuriojeįgyvendinamos Sąjungos humanitarinės pagalbos operacijos.

4. Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomistarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti šio straipsnio 1 dalyje ir III-292 straipsnyjenurodytų tikslų.


5. Siekiant sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanita-rinės pagalbos operacijų, įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas.Europiniuose įstatymuose apibrėžiamos šio korpuso veiklos taisyklės ir tvarka.

6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sąjungos ir valstybių narių veiksmųkoordinavimui remti, kad Sąjungos ir šalių humanitarinės pagalbos priemonės būtų veiksmingesnėsir geriau papildytų viena kitą.

7. Sąjunga užtikrina, kad jos ir tarptautinių organizacijų bei institucijų, ypač įeinančių į JungtiniųTautų sistemą, humanitarinės pagalbos operacijos būtų koordinuojamos ir suderintos.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 151

V SKYRIUS

RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

III-322 straipsnis

1. Kai europinis sprendimas, priimtas pagal II skyrių, numato ekonominių ir finansinių santykių suviena ar keletu trečiųjų šalių visišką nutraukimą ar dalinį apribojimą, Taryba kvalifikuota balsųdauguma, remdamasi bendru Sąjungos užsienio reikalų ministro ir Komisijos pasiūlymu, priimareikalingus europinius reglamentus ar sprendimus. Apie tai ji praneša Europos Parlamentui.

2. Kai pagal II skyrių priimtas europinis sprendimas taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodytąprocedūrą gali patvirtinti ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis,grupes ar nevalstybinius subjektus.

3. Šiame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dėl teisinių apsaugos priemonių.

VI SKYRIUS

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

III-323 straipsnis

1. Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmisorganizacijomis, kai tai yra numatyta Konstitucijoje arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norintSąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Konstitucijos nurodytų tikslų, arba kai jį numatoSąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jųapimtį.

2. Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.

III-324 straipsnis

Sąjunga gali su viena arba keletu trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų sudaryti asociacijossusitarimus, siekiant steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialiątvarką.

III-325 straipsnis

1. Nepažeidžiant III-315 straipsnyje nustatytų konkrečių nuostatų, derybos dėl susitarimų tarpSąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų vedamos ir jie sudaromi toliau išdėstytatvarka.

2. Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudarytisusitarimus.

152 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 152

3. Kai numatytas sudaryti susitarimas išimtinai ar daugiausiai yra susijęs su bendra užsienio irsaugumo politika, Komisija arba Sąjungos užsienio reikalų ministras teikia rekomendacijas Tarybai, oši priima europinį sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo, atsižvelgiant į numatytosudaryti susitarimo dalyką, skiriamas Sąjungos derybų grupės derybininkas arba vadovas.

4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuokonsultuojantis turi būti vedamos derybos.

5. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima europinį sprendimą, kuriuo įgaliojamapasirašyti susitarimą ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus.

6. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima europinį sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas susijęs išimtinai su bendra užsienio ir saugumo politika, Tarybapriima europinį sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

i) asociacijos sutartims;

ii) Sąjungos prisijungimui prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijos;

iii) susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimoprocedūras;

iv) susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;

v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba specialiteisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomonępateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikusnuomonės per tą laiką, Taryba gali imtis veiksmų.

7. Sudarydama susitarimą, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgaliotiderybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jiepriimami supaprastinta tvarka arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas; Taryba galitokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 153

8. Laikydamasi tos tvarkos, Taryba visais atvejais sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Tačiau ji sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos aktams priimti reikiabalsų vieningumo, taip pat ir asociacijos susitarimų ir III-319 straipsnyje nurodytų susitarimų suvalstybėmis kandidatėmis atveju.

9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, priima europinįsprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardupriimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus,išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.

10. Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios tvarkos etapais.

11. Valstybė narė, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonędėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis. JeiTeisingumo Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali įsigalioti, jei jisnėra iš dalies pakeistas arba Konstitucija neperžiūrėta.

III-326 straipsnis

1. Nukrypdama nuo III-325 straipsnio Taryba, remdamasi Europos centrinio banko arbaremdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi,kad būtų pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis tikslą – kainų stabilumą, gali sudaryti oficialiussusitarimus dėl euro valiutos kurso sistemos trečiųjų valstybių valiutų atžvilgiu. Pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu, Taryba sprendžia vieningai ir pagal 3 dalyje numatytą tvarką.

Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba remdamasi Komisijos rekomenda-cija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, stengdamasi, kad būtų pasiektas bendrassutarimas, atitinkantis tikslą – kainų stabilumą, gali priimti, pakoreguoti ar panaikinti centrinį eurokursą valiutos kurso sistemoje. Apie centrinio euro kurso priėmimą, pakoregavimą ar panaikinimąTarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

2. Jeigu nėra 1 dalyje nurodytos valiutos kurso sistemos, skirtos vienai ar keletui trečiųjų valstybiųvaliutų, Taryba, remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija arba remdamasi Komisijosrekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, gali suformuluoti bendras valiutoskurso politikos šių valiutų atžvilgiu gaires. Šios bendros gairės nepažeidžia svarbiausio Europoscentrinių bankų sistemos tikslo palaikyti kainų stabilumą.

3. Nukrypdama nuo III-325 straipsnio, kai Sąjunga turi derėtis su viena ar keliomis valstybėmis artarptautinėmis organizacijomis dėl susitarimų, susijusių su pinigų ar užsienio valiutos kurso režimoreikalais, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniubanku, sprendžia dėl derybų organizavimo priemonių ir susitarimų sudarymo. Šie sprendimaigarantuoja, kad Sąjunga išreiškia bendrą poziciją. Komisija visokeriopai dalyvauja derybose.

154 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 154

4. Nepažeisdamos Sąjungos kompetencijos ir susitarimų dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos,valstybės narės gali vesti derybas tarptautinėse organizacijose ir sudaryti susitarimus.

VII SKYRIUS

SĄJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IRTREČIOSIOMIS ŠALIMIS BEI SĄJUNGOS DELEGACIJOMIS

III-327 straipsnis

1. Sąjunga visais tinkamais būdais bendradarbiauja su Jungtinių Tautų organais ir josspecializuotomis agentūromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija,Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Sąjunga taip pat palaiko tinkamus ryšius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

2. Sąjungos užsienio reikalų ministrui ir Komisijai pavedama įgyvendinti šį straipsnį.

III-328 straipsnis

1. Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Sąjungai.

2. Sąjungos delegacijos yra Sąjungos užsienio reikalų ministro priežiūroje. Jos veikia glaudžiaibendradarbiaudamos su valstybių narių diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis.

VIII SKYRIUS

SOLIDARUMO SĄLYGOS ĮGYVENDINIMAS

III-329 straipsnis

1. Valstybei narei patyrus teroro aktą, gaivalinę nelaimę arba žmogaus sukeltą katastrofą, jospolitinės valdžios institucijų prašymu kitos valstybės narės teikia jai pagalbą. Šiuo tikslu Tarybojevalstybės narės tarpusavyje suderina savo veiksmus.

2. Remiantis bendru Komisijos ir Sąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu Tarybos priimtameeuropiniame sprendime nustatomos priemonės, skirtos Sąjungai įgyvendinti I-43 straipsnyjenurodytą solidarumo sąlygą. Taryba laikosi III-300 straipsnio 1 dalies, kai šis sprendimas yragynybinio pobūdžio. Apie tai informuojamas Europos Parlamentas.

Šios straipsnio dalies taikymo tikslais ir nepažeidžiant III-344 straipsnio, Tarybai padeda Politikos irsaugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste išplėtotomis


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 155

struktūromis ir III-261 straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras nuomones.

3. Siekdama sudaryti sąlygas Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis efektyvių veiksmų, EuroposVadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga.


SĄJUNGOS FUNKCIONAVIMAS

I SKYRIUS

INSTITUCINĖS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

INSTITUCIJOS

1 poskirsnis

Europos Parlamentas

III-330 straipsnis

1. Tarybos europinis įstatymas ar pagrindų įstatymas nustato reikalingas priemones EuroposParlamento narių rinkimams remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise pagal visose valstybėsenarėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus.

Taryba sprendžia vieningai, remdamasi Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi visų jo nariųdaugumos patvirtintą pritarimą. Šis įstatymas ar pagrindų įstatymas įsigalioja po to, kai jį patvirtinavalstybės narės pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

2. Europos Parlamento europinis įstatymas nustato nuostatus ir bendrąsias sąlygas, reglamentuo-jančias jo narių pareigų vykdymą. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, paprašęs Komisijosnuomonės ir pritarus Tarybai. Taryba sprendžia vieningai dėl visų taisyklių ar sąlygų, susijusių sunarių ar buvusių narių apmokestinimu.

III-331 straipsnis

Europinis įstatymas nustato I-46 straipsnio 4 dalyje nurodytas politines partijas Europos lygiureglamentuojančius nuostatus, ypač taisykles dėl jų finansavimo.

156 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 156

III-332 straipsnis

Europos Parlamentas, spręsdamas visų savo narių balsų dauguma, gali paprašyti, kad Komisijapateiktų bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, Konstitucijai įgyvendintireikalingas Sąjungos teisės aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji pranešaEuropos Parlamentui.

III-333 straipsnis

Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio savo narių prašymu gali sudarytilaikinąjį Tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas kitoms institucijoms ar organams Konstitucijasuteiktų įgaliojimų, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą taikant Sąjungos teisę,išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminisnagrinėjimas.

Pateikęs savo ataskaitą, laikinasis Tyrimo komitetas nustoja veikti.

Europos Parlamento europiniu įstatymu nustatomos išsamios naudojimosi tyrimo teise reglamen-tuojančios nuostatos. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, gavęs Tarybos ir Komisijospritarimą.

III-334 straipsnis

Pagal I-10 straipsnio 2 dalies d punktą, kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėjenarėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisęindividualiai arba kartu su kitais asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu reikalu,priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį.

III-335 straipsnis

1. Europos Parlamentas renka Europos ombudsmeną. Pagal I-10 straipsnio 2 dalies d punktą ir I-49 straipsnį, jis yra įgaliotas priimti kiekvieno Sąjungos piliečio arba kiekvieno valstybėje narėjegyvenančio ar savo registruotą buveinę turinčio fizinio arba juridinio asmens skundus dėl netinkamoadministravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų veikloje, išskyrus Europos SąjungosTeisingumo Teismą, kai šis vykdo teismo funkcijas.

Ombudsmenas, eidamas savo pareigas, tyrimus, kuriuos jis mano esant reikalingus, atlieka arba savopaties iniciatyva, arba remdamasis jam tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateiktais skundais,išskyrus atvejus, kai įtariamieji faktai yra ar buvo nagrinėjami teismine tvarka. Tais atvejais, kaiombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvejį, jis šiuo reikalu kreipiasi į atitinkamąinstituciją, įstaigą ar organą, kurie per tris mėnesius privalo informuoti jį apie savo požiūrį. Paskuiombudsmenas siunčia pranešimą Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai, įstaigai ar organui.Skundą pateikęs asmuo informuojamas apie tokių tyrimų rezultatus.

Ombudsmenas Europos Parlamentui pateikia metinį pranešimą apie savo tyrimų rezultatus.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 157

2. Ombudsmenas renkamas po kiekvienų Europos Parlamento rinkimų visai Parlamento kadencijai.Ombudsmenas gali būti renkamas kitai kadencijai.

Europos Parlamento prašymu Teisingumo Teismas gali ombudsmeną atleisti, jei jis nebeatitinka šiomspareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą.

3. Atlikdamas savo pareigas ombudsmenas yra visiškai nepriklausomas. Atlikdamas savo pareigasjis nesiekia gauti ir nepriima jokios institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Per savo kadencijąombudsmenas negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

4. Europos Parlamento europinis įstatymas nustato nuostatus ir bendrąsias sąlygas, reglamentuo-jančias ombudsmeno pareigų atlikimą. Europos Parlamentas veikia savo iniciatyva, paprašęsKomisijos nuomonės ir pritarus Tarybai.

III-336 straipsnis

Europos Parlamentas renkasi į metines sesijas. Nešaukiamas jis susirenka antrąjį kovo mėnesioantradienį.

Daugumos visų savo narių, Tarybos ar Komisijos prašymu Europos Parlamentas gali rinktis įtrumpesnes neeilines sesijas.

III-337 straipsnis

1. Europos Parlamentas išklauso Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą Europos Vadovų Tarybos darbotvarkos taisyklėse bei Tarybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

2. Komisija gali dalyvauti visuose Europos Parlamento posėdžiuose ir jos pačios prašymu yraišklausoma. Ji žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento ar jo narių jai pateiktus klausimus.

3. Europos Parlamentas viešame posėdyje apsvarsto Komisijos jam pateiktą bendrą metinįpranešimą.

III-338 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai Konstitucijoje nustatyta kitaip, Europos Parlamentas sprendžia atiduotų balsųdauguma. Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklėse.

III-339 straipsnis

Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma priima savo Darbo tvarkos taisykles.

Europos Parlamento posėdžių medžiaga skelbiama Konstitucijoje ir jo Darbo tvarkos taisyklėsenustatyta tvarka.

158 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 158

III-340 straipsnis

Jei Europos Parlamente siūloma pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla, balsuoti dėl pasiūlymo jisgali tik praėjus ne mažiau kaip trims dienoms nuo tokio pasiūlymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.

Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, atitinkančių visųEuropos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos užsienioreikalų ministras atsistatydina iš pareigų Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosiusreikalus tol, kol yra pakeičiami pagal I-26 ir I-27 straipsnių nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių,paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviaiatsistatydinti Komisijos narių kadencija.

2 poskirsnis

Europos Vadovų Taryba

III-341 straipsnis

1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadovų Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybosnariui, bet ne daugiau kaip vienam.

Dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio Europos Vadovų Tarybaipriimti sprendimus, kurie turi būti priimti vieningai.

2. Europos Vadovų Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirmininką, kad jį išklausytų.

3. Sprendimus procedūriniais klausimais ir dėl savo darbo tvarkos taisyklių priėmimo EuroposVadovų Taryba priima paprasta balsų dauguma.

4. Europos Vadovų Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

3 poskirsnis

Ministrų Taryba

III-342 straipsnis

Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu.

III-343 straipsnis

1. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiaukaip vienam.

2. Tais atvejais, kai Taryba sprendimus priima paprasta balsų dauguma, ji sprendimus priima savonarių balsų dauguma.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 159

3. Dalyvaujančių narių arba jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio Tarybai priimtiaktus, kurie turi būti priimti vieningai.

III-344 straipsnis

1. Iš valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų sudarytas komitetas yra atsakingas už Tarybosdarbo rengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių atlikimą. Tarybos darbo tvarkos taisyklėsenumatytais atvejais komitetas gali priimti procedūrinius sprendimus.

2. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas Tarybos paskirtasgeneralinis sekretorius.

Taryba paprasta balsų dauguma sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo.

3. Taryba paprasta balsų dauguma sprendžia dėl procedūrinių klausimų ir dėl savo darbo tvarkostaisyklių priėmimo.

III-345 straipsnis

Taryba paprasta balsų dauguma gali Komisijos prašyti atlikti bet kurį tyrimą, Tarybos nuomone,pageidautiną siekiant bendrų tikslų, ir pateikti jai atitinkamus pasiūlymus. Jei Komisija nepateikiapasiūlymo, apie to priežastis ji informuoja Tarybą.

III-346 straipsnis

Taryba priima europinius sprendimus, nustatančius šioje Konstitucijoje numatytų komitetų veiklosnuostatus. Ji sprendžia paprasta balsų dauguma, pasikonsultavusi su Komisija.

4 poskirsnis

Europos Komisija

III-347 straipsnis

Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos. Valstybės narėsgerbia jų nepriklausomumą ir nesiekia paveikti jų, kai jie atlieka savo užduotis.

Per savo kadenciją Komisijos nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdamieiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomissusijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas,sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Pažeidus šiuosįsipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai paprasta balsų dauguma ar Komisijai kreipusis, galinuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal III-349 straipsnyje numatytą tvarką, arba netenka teisės į pensiją ar vietoj jos mokamas išmokas.

160 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 160

III-348 straipsnis

1. Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kaiatsistatydina arba yra atstatydinamas.

2. Į dėl atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atsiradusią laisvą vietą likusiam to nario kadencijoslaikui Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu irpagal I-26 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus, paskiria naują tos pačios pilietybės narį.

Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti į tokią laisvą vietą niekonebeskirti, ypač tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra likę mažai laiko.

3. Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju pirmininkas pakeičiamas likusiam kadencijoslaikui pagal I-27 straipsnio 1 dalį.

4. Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju Sąjungos užsienio reikalų ministras pakeičiamaslikusiam kadencijos laikui pagal I-28 straipsnio 1 dalį

5. Visų Komisijos narių atsistatydinimo atveju, jie lieka eiti savo pareigas ir toliau tvarkoeinamuosius reikalus tol, kol likusiam jų kadencijos laikui yra pakeičiami pagal I-26 ir I-27 straipsnius.

III-349 straipsnis

Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltaspadaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas, Tarybai paprasta balsų dauguma ar Komisijaikreipusis, gali jį atstatydinti.

III-350 straipsnis

Nepažeidžiant I-28 straipsnio 4 dalies, Komisijai priklausančias atlikti pareigas struktūriškai padalijair jos nariams paskirsto jos pirmininkas pagal I-27 straipsnio 3 dalį. Komisijos kadencijos laikotarpiupirmininkas gali pertvarkyti šių pareigų paskirstymą. Komisijos nariai atlieka pareigas, kurias,vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais, jiems paveda pirmininkas.

III-351 straipsnis

Komisija sprendžia savo narių balsų dauguma. Kvorumo dydis nustatomas Darbo tvarkos taisyklėse.

III-352 straipsnis

1. Komisija priima savo Darbo tvarkos taisykles, kad užtikrintų savo ir savo padalinių veikimą. Jiužtikrina, kad šios taisyklės būtų paskelbtos.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 161

2. Komisija kasmet ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki Europos Parlamento sesijos pradžiospaskelbia bendrą pranešimą apie Sąjungos veiklą.

5 poskirsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

III-353 straipsnis

Teisingumo Teismas posėdžiauja kolegijose, didžiojoje kolegijoje arba visa sudėtimi, pagal EuroposSąjungos Teisingumo Teismo statutą.

III-354 straipsnis

Teisingumo Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai. Teisingumo Teismo prašymu Taryba,spręsdama vieningai, gali priimti europinį sprendimą padidinti generalinių advokatų skaičių.

Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teiktimotyvuotas išvadas dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Statutą reikalingasjo dalyvavimas.

III-355 straipsnis

Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumasnekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjopareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai; jie skiriami valstybių nariųvyriausybių bendru sutarimu, pasikonsultavus su III-357 straipsnyje numatyta patariamąja kolegija.

Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų ir generalinių advokatų Europos Sąjungos Teisingumo Teismostatute nustatytomis sąlygomis.

Teisingumo Teismo pirmininką teisėjai renka iš savo narių trejų metų kadencijai. Jis gali būtiperrenkamas kitai kadencijai.

Teisingumo Teismas priima savo Procedūros reglamentą. Šį reglamentą patvirtina Taryba.

III-356 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas nustato Bendrojo Teismo teisėjų skaičių. Statutas galinumatyti, kad Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai.

Bendrojo Teismo nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurietenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Jie skiriami valstybių narių vyriausybiųbendru sutarimu, pasikonsultavus su III-357 straipsnyje numatyta patariamąja kolegija.

162 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 162

Bendrojo Teismo sudėtis kas treji metai iš dalies atnaujinama.

Bendrojo Teismo pirmininką teisėjai renka iš savo narių trejų metų kadencijai. Jis gali būtiperrenkamas kitai kadencijai.

Suderinęs su Teisingumo Teismu, Bendrasis Teismas nustato savo Procedūros reglamentą. Šįreglamentą patvirtina Taryba.

Jei Statutas nenumato kitaip, Konstitucijos nuostatos dėl Teisingumo Teismo taikomos BendrajamTeismui.

III-357 straipsnis

Steigiama patariamoji kolegija, kuri prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant, kaip nurodyta III-355ir III-356 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėją ir generalinį advokatą, pateikianuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas.

Patariamąją kolegiją sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo irBendrojo Teismo narių, nacionalinių aukščiausiųjų teismų narių, pripažintos kompetencijosteisininkų, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomospatariamosios kolegijos darbo taisyklės, ir europinį sprendimą, kuriuo skiriami jos nariai. Tarybaveikia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva.

III-358 straipsnis

1. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti ir spręsti III-365, III-367, III-370, III-372 ir III-374 straipsniuose nurodytus ieškinius arba bylas, išskyrus tas, kurios priskirtosspecializuotajam teismui, įsteigtam pagal III-359 straipsnį, ir tas, kurios pagal Europos SąjungosTeisingumo Teismo statutą yra paliktos Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Statutas gali numatytiBendrojo Teismo jurisdikciją kitoms ieškinių ar bylų kategorijoms.

Apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimų pagal šią straipsnio dalį Teisingumo Teismui galibūti paduodamas tik teisės klausimais ir neperžengiant Statute nustatytų ribų bei jame išdėstytomissąlygomis.

2. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ir spręsti ieškinius ar bylas, keliamas dėlspecializuotųjų teismų.

Bendrojo Teismo sprendimus pagal šią dalį išimties tvarka, neperžengdamas Europos SąjungosTeisingumo Teismo Statute nustatytų ribų ir jame nustatytomis sąlygomis, Teisingumo Teismas galiperžiūrėti tais atvejais, kai yra didelis pavojus, kad bus paveikta Sąjungos teisės vienovė ar darnumas.

3. Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ir spręsti klausimus, pateiktus pagal III-369 straipsnį dėl preliminaraus nutarimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Statuto nustatytosekonkrečiose srityse.

Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas mano, kad byloje reikalingas principinis sprendimas, galintis turėtiįtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnumui, jis gali perduoti bylą Teisingumo Teismui, kad šis priimtųsprendimą.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 163

Bendrojo Teismo sprendimus klausimais, perduotais dėl preliminaraus nutarimo, tais atvejais, kai yradidelis pavojus, kad bus paveikta Sąjungos teisės vienovė arba darnumas, išimties tvarka Statutenustatytomis sąlygomis ir neperžengdamas jame nustatytų ribų gali peržiūrėti Teisingumo Teismas.

III-359 straipsnis

1. Europiniais įstatymais gali būti steigiami specializuotieji teismai prie Bendrojo Teismo, kurie, kaippirmoji instancija, nagrinėtų ir spręstų konkrečiose srityse iškeltus tam tikrų kategorijų ieškinius arbylas. Jie priimami Komisijos pasiūlymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu, arba prašantTeisingumo Teismui, pasikonsultavus su Komisija.

2. Europinis įstatymas, kuriuo steigiamas specializuotasis teismas, nustato to teismo organizavimotaisykles ir jam suteikiamos jurisdikcijos mastą.

3. Apeliaciniai skundai dėl specializuotųjų teismų priimtų sprendimų Bendrajam Teismui gali būtipaduodamas tik teisės klausimais arba, jei tai buvo nustatyta europiniame įstatyme dėl specializuotojoteismo steigimo, gali būti paduodamas apeliacinis skundas ir dėl su byla susijusių faktų.

4. Specializuotųjų teismų nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių irkurie tenkina teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. Spręsdama vieningai, juos skiria Taryba.

5. Specializuotieji teismai Teisingumo Teismo pritarimu nustato savo Procedūros reglamentą. Šįreglamentą patvirtina Taryba.

6. Jei europinis įstatymas, steigiantis specializuotą teismą, nenustato kitaip, Konstitucijos nuostatosdėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatostaikomos specializuotiesiems teismams. Statuto I antraštinė dalis ir jo 64 straipsnis visais atvejaistaikomi specializuotiesiems teismams.

III-360 straipsnis

Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Konstituciją, jišiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybęišdėstyti savo samprotavimus.

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija galiperduoti šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

III-361 straipsnis

Valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal konstituciją, gališiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Valstybė narė, prieš pradėdama bylą prieš kitą valstybę narę dėl įtariamo kurio nors įsipareigojimopagal Konstituciją nevykdymo, pirmiau kreipiasi šiuo reikalu į Komisiją.

164 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 164

Suteikusi suinteresuotoms valstybėms narėms galimybę viena kitai išdėstyti savo samprotavimus ir įjuos atsakyti ir žodžiu, ir raštu, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę.

Jei Komisija per tris mėnesius nuo tos dienos, kai į ją buvo kreiptasi, nepareiškia savo nuomonės, taineužkerta kelio šiuo reikalu kreiptis Teismą.

III-362 straipsnis

1. Jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustato, kad valstybė narė neįvykdė kurio norsįsipareigojimo pagal Konstituciją, reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi būtinų priemonių Teismosprendimui įvykdyti.

2. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių šio straipsnio1 dalyje nurodytam sprendimui įvykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savosamprotavimus, gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tosvalstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio mokėjimo arbabaudos dydį.

Jei Teismas nustato, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė jo sprendimo, jis gali paskirti jai už taisumokėti vienkartinį arba baudos mokėjimą.

Ši procedūra neturi pažeisti III-361 straipsnio nuostatų.

3. Jeigu pagal III-360 straipsnį Komisija kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą,remdamasi tuo, kad atitinkama valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pranešti apie europinįpagrindų įstatymą perkeliančias nuostatas, ji gali, jei mano esant tai reikalinga, nurodyti vienkartinioar baudos mokėjimo, mokamo atitinkamos valstybės narės, dydį, kurį ji pagal aplinkybes laikotinkamu.

Jei Teismas nustato pažeidimą, jis gali paskirti atitinkamai valstybei narei sumokėti vienkartinį arbabaudos mokėjimą, neviršijantį Komisijos nurodyto dydžio. Mokėjimo pareiga įsigalioja Teismosprendime nustatytą dieną.

III-363 straipsnis

Tarybos europiniai įstatymai ir reglamentai gali suteikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismuineribotą jurisdikciją skirti juose numatytas baudas.

III-364 straipsnis

Nepažeidžiant kitų Konstitucijos nuostatų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui europiniu įstatymugalima suteikti jame nustatytos apimties jurisdikciją ginčuose, susijusiuose su Europos intelektinėsnuosavybės teises sukuriančių aktų, priimtų remiantis Konstitucija, taikymu.

III-365 straipsnis

1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri europinių įstatymų ir pagrindų įstatymų, Tarybos,Komisijos, Europos centrinio banko aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 165

Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims,teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padariniųtrečiosioms šalims, teisėtumą.

2. Taikant 1 dalį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybėsnarės, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo,esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Konstitucijos ar kokios nors su jos taikymu susijusiosteisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis sąlygomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismojurisdikcijai priklauso spręsti Audito Rūmų, Europos centrinio banko ir Regionų komiteto dėl savoprerogatyvų gynimo pateiktus ieškinius.

4. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali 1 ir 2 dalyse numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėljam skirto akto arba akto, kuris yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, ir dėl teisės akto, tiesiogiai sujuo susijusio ir dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinančias priemones.

5. Sąjungos įstaigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkrečias sąlygas ir būdus,reguliuojančius fizinių ar juridinių asmenų pateiktus ieškinius dėl šių įstaigų ar organų aktų, galinčiųjiems turėti teisinių padarinių.

6. Šiame straipsnyje numatyti ieškiniai pateikiami per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arbanuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jįsužino.

III-366 straipsnis

Jei ieškinys yra pagrįstas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atitinkamą teisės aktą paskelbianegaliojančiu.

Tačiau jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu aktopadariniai lieka galutiniai.

III-367 straipsnis

Jei Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Komisija ar Europos centrinis bankas,pažeisdami Konstituciją, nesiima veiksmų, valstybės narės ir kitos Sąjungos institucijos gali kreiptis įEuropos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl šio pažeidimo nustatymo. Ši nuostata tokiomispačiomis sąlygomis taikoma Sąjungos įstaigoms ir organams, nesiimančioms veiksmų.

Ieškinys priimamas tiktai tuo atveju, jeigu institucija, įstaiga ar organas buvo pirmiau paragintas imtisveiksmų. Jei per du mėnesius po tokio paraginimo ta institucija, įstaiga ar organas neapibrėžia savopozicijos, ieškinys gali būti pateikiamas per kitus du mėnesius.

166 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 166

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pirmojoje ir antrojoje pastraipose numatyta tvarka gali paduotiTeismui skundą, kad Sąjungos institucija, įstaiga ar organas to asmens atžvilgiu nepriėmė kokio norsakto, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę.

III-368 straipsnis

Institucija, įstaiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurios neveikimaspripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, privalo imtis būtinų priemonių Europos SąjungosTeisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

Ši pareiga nepažeidžia jokių pareigų, galinčių atsirasti taikant III-431 straipsnio antrąją pastraipą.

III-369 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti preliminarų nutarimą dėl:

a) Konstitucijos aiškinimo.

b) Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktų galiojimo ir išaiškinimo.

Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti šįklausimą reikia išspręsti, gali prašyti Teismą priimti dėl jo preliminarų nutarimą.

Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinęteisę negali būti toliau apskundžiamas, tas teismas dėl jo turi kreiptis į Teismą.

Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su kalinamu asmeniu,Teismas veikia kuo mažiau delsdamas.

III-370 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalosatlyginimu, numatytu III-431 straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose.

III-371 straipsnis

Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti dėl Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos pagal I-59 straipsnį priimtų aktų teisėtumo tik valstybės narės, kurios atžvilgiu Europos Vadovų Taryba arTaryba priėmė nutarimą, prašymu ir tik dėl procedūrinių reikalavimų, nustatytų minėtamestraipsnyje.

Toks prašymas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo tokio nutarimo priėmimo dienos. Teismassprendžia per mėnesį nuo prašymo pateikimo.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 167

III-372 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčusneperžengiant Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygosenustatytų ribų ir laikantis jose numatytų sąlygų.

III-373 straipsnis

Neperžengiant toliau nustatytų ribų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklausospręsti ginčus dėl:

a) valstybių narių pareigų pagal Europos investicijų banko statutą vykdymo. Šiuo atveju Bankodirektorių valdyba naudojasi Komisijai pagal III-360 straipsnį suteiktais įgaliojimais;

b) Europos investicijų banko Valdytojų tarybos priimtų sprendimų. Šiuo atveju bet kuri valstybėnarė, Komisija ar Banko direktorių valdyba gali pateikti ieškinius III-365 straipsnyje nustatytatvarka;

c) Europos investicijų banko direktorių valdybos priimtų sprendimų. Ieškinius dėl tokių sprendimųgali pateikti tik valstybės narės arba Komisija III-365 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir tik dėlto, kad nesilaikoma Banko statuto 19 straipsnio 2, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos;

d) nacionalinių centrinių bankų įsipareigojimų vykdymo pagal Konstituciją ir Europos centriniųbankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą. Šiuo atveju Europos centrinio bankovaldančiosios tarybos įgaliojimai nacionalinių centrinių bankų atžvilgiu yra tokie pat, kaip ir tie,kurie pagal III-360 straipsnį yra suteikti Komisijai valstybių narių atžvilgiu. Jeigu EuroposSąjungos Teisingumo Teismas nustato, kad nacionalinis centrinis bankas neįvykdė įsipareigojimopagal Konstituciją, reikalaujama, kad tas bankas imtųsi būtinų priemonių Teismo sprendimuiįvykdyti.

III-374 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kuriąSąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojamapagal viešąją ar pagal privatinę teisę.

III-375 straipsnis

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija numato Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją,valstybių narių teismų jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga.

2. Valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl Konstitucijos aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdaisnei numatyta Konstitucijoje.

3. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus,susijusius su Konstitucijos dalyku, jei tokie ginčai pateikiami jam pagal specialų šalių susitarimą.

168 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 168

III-376 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso I-40 ir I-41 straipsnių bei V antraštinėsdalies II skyriaus nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos ir III-293 straipsnio nuostatostiek, kiek jos susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika.

Tačiau Teismo jurisdikcijai priklauso prižiūrėti kaip laikomasi III-308 straipsnio ir priimti sprendimusdėl pagal III-365 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas pateiktų bylų, peržiūrint II skyriausV antraštinės dalies pagrindu Tarybos priimtų europinių sprendimų, nustatančių ribojančiaspriemones, nukreiptas prieš fizinius ir juridinius asmenis, teisėtumą.

III-377 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo įgaliojimus, susijusius suIII antraštinės dalies IV skyriaus 4 ir 5 skirsnių nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumoerdvės, nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktosoperacijos yra teisėtos ar proporcingos arba kaip valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigaspalaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą.

III-378 straipsnis

Nors III-365 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra pasibaigęs, bet kuri teismo proceso, kuriameginčijama Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimta bendro taikymo priemonė, šalis gali remtisIII-365 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tą aktąpripažintų netaikytinu.

III-379 straipsnis

1. Ieškinio pateikimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo.Tačiau jei Teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamoakto taikymą.

2. Nagrinėjamose bylose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali nustatyti reikalingas laikinąsiasapsaugos priemones.

III-380 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai vykdomi III-401 straipsnyje numatytomissąlygomis.

III-381 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas nustatomas protokolu.

Europiniu įstatymu gali būti iš dalies pakeistos Statuto nuostatos, išskyrus I antraštinę dalį ir64 straipsnį. Jis priimamas Teisingumo Teismo prašymu ir pasikonsultavus su Komisija arbaKomisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 169

6 poskirsnis


III-382 straipsnis

1. Europos centrinio banko Valdančioji taryba susideda iš Europos centrinio banko Vykdomosiosvaldybos ir valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojų, netaikant III-197 straipsnyjenurodytos išimties.

2. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai.

Vykdomosios valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kitus narius kvalifikuota balsųdauguma skiria Europos Vadovų Taryba iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų arbankininkystės srityse turinčių asmenų pagal Tarybos rekomendaciją, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu ir Europos centrinio banko Valdančiąja taryba.

Jų kadencija yra aštuoneri metai, ir jie negali būti paskirti kitai kadencijai.

Vykdomosios valdybos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai.

III-383 straipsnis

1. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Europos centrinio banko Valdančiosiostarybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

Tarybos pirmininkas gali pateikti Europos centrinio banko Valdančiajai tarybai svarstyti pasiūlymus.

2. Europos centrinio banko pirmininkas kviečiamas dalyvauti Tarybos posėdžiuose, kai ji svarsto suEuropos centrinių bankų sistemos tikslais ir uždaviniais susijusius klausimus.

3. Europos centrinis bankas parengia Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai irKomisijai metinį pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir apie apie pinigų politikąpraėjusiais bei einamaisiais metais. Europos centrinio banko pirmininkas šį pranešimą pateikiaEuropos Parlamentui, kuris dėl jo gali surengti visuotinį svarstymą, ir Tarybai.

Europos centrinio banko pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai Europos Parlamentoprašymu arba savo pačių iniciatyva gali būti išklausyti kompetentinguose Europos Parlamentoorganuose.

170 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 170

7 poskirsnis

Audito Rūmai

III-384 straipsnis

1. Audito Rūmai tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų sąskaitas. Jie taip pat tikrina visų Sąjungosįsteigtų įstaigų ar organų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas, jei tokio tikrinimo nedraudžia tos įstaigos arorgano steigimo dokumentas.

Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktųoperacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris yra skelbiamas Europos Sąjungosoficialiajame leidinyje. Šis pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungosveiklos srities įvertinimais.

2. Audito Rūmai tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai beitvarkingai, taip pat ar finansų valdymas yra patikimas. Atlikdami šį darbą, jie visų pirma praneša apieneatitikimus.

Pajamų auditas atliekamas, atsižvelgiant į Sąjungai mokėtinas ir Sąjungai faktiškai sumokėtas sumas.

Išlaidų auditas atliekamas atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus ir atliktus mokėjimus.

Šių rūšių auditas gali būti atliekamas prieš uždarant atitinkamų finansinių metų sąskaitas.

3. Auditas remiasi pateiktais apskaitos dokumentais ir prireikus atliekamas vietoje kitose Sąjungosinstitucijose ar bet kurios pajamas ir išlaidas Sąjungos vardu tvarkančios įstaigos ar organo patalposeir valstybėse narėse, taip pat bet kurio iš biudžeto išmokas gavusio fizinio ar juridinio asmenspatalpose. Valstybėse narėse auditas atliekamas kartu su nacionalinėmis audito įstaigomis arba, jeišios įstaigos neturi reikiamų įgaliojimų, su kompetentingomis nacionalinėmis tarnybomis. AuditoRūmai ir valstybių narių nacionalinės audito įstaigos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia ir toliaulikdamos nepriklausomos. Šios įstaigos ir tarnybos Audito Rūmus informuoja, ar jos ketina dalyvautiatliekant auditą.

Kitos institucijos, Sąjungos vardu pajamas ir išlaidas tvarkantys įstaigos ar organai, iš biudžetoišmokas gavę fiziniai ar juridiniai asmenys ir nacionalinės audito įstaigos arba, jei šios įstaigos neturireikiamų įgaliojimų, kompetentingos nacionalinės tarnybos Audito Rūmų prašymu teikia jiems betkokius dokumentus bei informaciją, reikalingus atliekant savo užduotį.

Audito Rūmų teisė gauti Europos investicijų banko turimą informaciją apie Sąjungos pajamų irišlaidų tvarkymą reglamentuojama Audito Rūmų, šio banko ir Komisijos susitarimu. Jei nėrasusitarimo, Audito Rūmai vis tiek gali susipažinti su šio banko tvarkomų Sąjungos išlaidų ir pajamųauditui reikalinga informacija.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 171

4. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Audito Rūmai parengia metinį pranešimą. Jissiunčiamas kitoms institucijoms ir kartu su šių institucijų atsakymais į Audito Rūmų pastabas yraskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jie taip pat gali bet kada vienos iš kitų institucijų prašymu pateikti pastabas konkrečiais klausimais,ypač specialių pranešimų forma, ir pareikšti nuomones.

Savo metinius pranešimus, specialius pranešimus ar nuomones jie priima savo narių balsų dauguma.Tačiau tam tikrų kategorijų pranešimams ar nuomonėms tvirtinti pagal savo Darbo tvarkos taisyklesjie gali sudaryti vidaus kolegijas.

Jie padeda Europos Parlamentui ir Tarybai įgyvendinti biudžeto vykdymo priežiūros įgaliojimus.

Jie priima savo Darbo tvarkos taisykles. Šias taisykles patvirtina Taryba.

III-385 straipsnis

1. Audito Rūmų nariai parenkami iš asmenų, savo valstybėse priklausančių ar priklausiusiųnepriklausomo audito įstaigoms arba turinčių šioms pareigoms ypač tinkamą kvalifikaciją. Jųnepriklausomumas neturi kelti abejonių.

2. Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Jie gali būti paskiriami kitai kadencijai.Taryba priima europinį spendimą, nustatantį narių sąrašą, sudarytą remiantis kiekvienos valstybėsnarės pateiktais pasiūlymais. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Iš savo tarpo trejų metų kadencijai jie išsirenka Audito Rūmų pirmininką. Jis gali būti perrenkamaskitai kadencijai.

3. Eidami savo pareigas, Audito Rūmų nariai nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar betkurio kito subjekto nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamosveiklos.

4. Per savo kadenciją Audito Rūmų nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savopareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šiaspareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

5. Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejus, Audito Rūmų nario kadencija baigiasi jamatsistatydinus arba jį atstatydinus Teisingumo Teismo sprendimu pagal 6 dalį.

Į taip atsiradusią laisvą vietą skiriama likusiam to nario kadencijos laikui.

Išskyrus atstatydinimo atvejį, Audito Rūmų nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami.

172 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 172

6. Audito Rūmų narys gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj josmokamas išmokas tiktai tuo atveju, kai Teisingumo Teismas Audito Rūmų prašymu pripažįsta, kad jisnebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų.

2 SKIRSNIS

SĄJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI

1 poskirsnis

Regionų komitetas

III-386 straipsnis

Regionų komiteto narių skaičius neviršija 350. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningaipriima europinį sprendimą, nustatantį komiteto sudėtį.

Komiteto nariai ir tiek pat pakaitinių narių skiriami penkeriems metams. Jie gali būti paskiriami kitaikadencijai. Jie tuo pačiu metu negali būti ir Europos Parlamento nariais.

Taryba priima europinį spendimą, nustatantį narių ir pakaitinių narių sąrašą, sudarytą remiantiskiekvienos valstybės narės pateiktais pasiūlymais.

Pasibaigus I-32 straipsnio 2 dalyje nurodyto mandato, kuriuo remiantis jie buvo pasiūlyti, galiojimolaikui, komiteto narių kadencija automatiškai baigiasi, ir paskui jie likusiam kadencijos laikui keičiamita pačia tvarka.

III-387 straipsnis

Iš savo narių dvejų su puse metų kadencijai Regionų komitetas išsirenka pirmininką ir biurą.

Komitetą Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu sušaukia jo pirmininkas. Jis galisusirinkti ir savo iniciatyva.

Jis priima savo Darbo tvarkos taisykles.

III-388 straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba arba Komisija su Regionų komitetu konsultuojasi Konstitucijojenumatytais atvejais ir visais kitais atvejais, kai viena iš šių institucijų mano, kad tai reikalinga, ypač sutarpvalstybiniu bendradarbiavimu susijusiais atvejais.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 173

Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui terminą, per kurį jis turėtųpateikti savo nuomonę ir kuris negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo nuo tos dienos, kaipirmininkas gauna atitinkamą pranešimą. Jei terminui pasibaigus nuomonė nepateikiama, tainekliudo toliau veikti.

Kai konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos Parlamentas, Taryba arKomisija Regionų komitetą informuoja apie šį nuomonės paklausimą. Manydamas, kad reikalassusijęs su konkrečiais regioniniais interesais, Regionų komitetas gali dėl jo pareikšti savo nuomonę. Jisgali pareikšti nuomonę ir savo iniciatyva.

Komiteto nuomonė kartu su jo posėdžių protokolu siunčiami Europos Parlamentui, Tarybai irKomisijai.

2 poskirsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

III-389 straipsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių skaičius neviršija 350. Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, vieningai priima europinį sprendimą, nustatantį komiteto sudėtį.

III-390 straipsnis

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai skiriami penkeriems metams. Jie gali būti paskiriamikitai kadencijai.

Taryba priima europinį spendimą, nustatantį narių sąrašą, sudarytą remiantis kiekvienos valstybėsnarės pateiktais pasiūlymais.

Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prašyti Europos organizacijų, kurios atstovaujaįvairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveikįSąjungos veikla, nuomonės.

III-391 straipsnis

Iš savo narių dvejų su puse metų kadencijai Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas išsirenkapirmininką ir biurą.

Jį Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu sušaukia jo pirmininkas. Jis gali susirinkti irsavo iniciatyva.

Jis priima savo Darbo tvarkos taisykles.

174 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 174

III-392 straipsnis

Konstitucijoje numatytais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija konsultuojasi suEkonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Šios institucijos su juo gali konsultuotis visais, jųmanymu,reikalingais atvejais. Jis gali pateikti nuomonę ir savo iniciatyva.

Prireikus Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija nustato komitetui terminą, per kurį jis turėtųpateikti savo nuomonę ir kuris negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo nuo tos dienos, kaipirmininkas gauna atitinkamą pranešimą. Jei terminui pasibaigus nuomonė nepateikiama, tainekliudo toliau veikti.

Komiteto nuomonė kartu su jo posėdžių protokolu siunčiami Europos Parlamentui, Tarybai irKomisijai.

3 SKIRSNIS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

III-393 straipsnis

Europos investicijų bankas yra juridinis asmuo.

Jo nariai yra valstybės narės.

Europos investicijų banko statutas yra nustatomas protokolu.

Tarybos priimamu europiniu įstatymu galima iš dalies keisti Europos investicijų banko statutą.Europos investicijų banko prašymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Komisija arbaKomisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos investicijų banku,Taryba sprendžia vieningai.

III-394 straipsnis

Europos investicijų banko uždavinys – naudojantis kapitalo rinka ir savo ištekliais prisidėti priedarnios ir stabilios vidaus rinkos vystymosi Sąjungos interesui. Šiuo tikslu bankas, nesiekdamaspelno, pirmiausia teikia paskolas ir garantijas, visuose ekonomikos sektoriuose palengvinančiasprojektų finansavimą:

a) menkiau išvysčiusių regionų vystymosi projektus;

b) projektus, skirtus įmonėms modernizuoti ar pertvarkyti arba naujoms veiklos rūšims,reikalingoms kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, plėtoti, kai šių projektų dėl jų masto arpobūdžio neįmanoma finansuoti vien atskirų valstybių narių įvairiomis turimomis lėšomis;


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 175

c) kelioms valstybėms narėms svarbius projektus, kai šių projektų dėl jų masto ar pobūdžioneįmanoma finansuoti vien atskirtų valstybių narių įvairiomis turimomis lėšomis.

Atlikdamas šį uždavinį, Europos investicijų bankas sudaro palankias sąlygas finansuoti investicijųprogramas, savo veiklą derindamas su struktūrinių fondų ir kitų Sąjungos finansinių instrumentųpagalba.

4 SKIRSNIS

SĄJUNGOS INSTITUCIJOMS, ĮSTAIGOMS IR ORGANAMS TAIKOMOSBENDROSIOS NUOSTATOS

III-395 straipsnis

1. Tais atvejais, kai pagal Konstituciją Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu, ji gali išdalies pakeisti šį pasiūlymą tik spręsdama vieningai, išskyrus I-55 ir I-56 straipsniuose, III-396 straipsnio 10 ir 13 dalyse, III-404 straipsnyje ir III-405 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Kol Taryba nėra nusprendusi, Komisija savo pasiūlymą gali keisti bet kuriuo Sąjungos aktopriėmimo procedūros metu.

III-396 straipsnis

1. Kai pagal Konstituciją europiniai įstatymai ar pagrindų įstatymai priimami pagal įprastąteisėkūros procedūrą, taikomos šios nuostatos.

2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.

Pirmasis svarstymas

3. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai.

4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuriatitinka Europos Parlamento poziciją.

5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo poziciją pirmuoju svarstymu irją perduoda Europos Parlamentui.

6. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savopoziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie savo poziciją.

176 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 176

Antrasis svarstymas

7. Jei per tris mėnesius nuo tokio pranešimo Europos Parlamentas:

a) patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo,atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos poziciją;

b) savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktaslaikomas nepriimtu;

c) savo narių balsų dauguma pasiūlo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus,tai pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tųpakeitimų.

8. Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Taryba kvalifikuota balsųdauguma:

a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu;

b) nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku,per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

9. Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

10. Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančiųEuropos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantisParlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarimą dėl bendro tekstokvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių EuroposParlamentui, balsų dauguma.

11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvossiekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

12. Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo, Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro teksto,siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

Trečiasis svarstymas

13. Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą tekstą, Europos Parlamentas, spręsdamasatiduotų balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaites nuo topritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį tekstą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomasnepriimtu.

14. Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arbaTarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 177

Specialiosios nuostatos

15. Kai Konstitucijoje numatytais atvejais europinis įstatymas ar pagrindų įstatymas valstybių nariųgrupės iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymupateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir9 dalis.

Tokiais atvejais, Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda siūlomą aktą ir savo pozicijas,priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedūros eigoje galiprašyti Komisijos nuomonės, kurią Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jeimano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posėdžiuose pagal 11 dalį.

III-397 straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu numato savobendradarbiavimo būdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Konstitucija, sudaryti susitarimus tarpinstitucijų, kurie gali būti privalomojo pobūdžio.

III-398 straipsnis

1. Europos Sąjungos institucijas, įstaigas ir organus, jiems vykdant savo užduotis, remia atvira,veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija.

2. Vadovaujantis pagal III-427 straipsnį priimtais Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis,europiniais įstatymais tuo tikslu nustatomos nuostatos.

III-399 straipsnis

1. Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai užtikrina skaidrumą savo veikloje ir, taikydamos I-50 straipsnį, savo darbo tvarkos taisyklėse nustato visuomenės susipažinimo su jų dokumentaiskonkrečias nuostatas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europosinvesticijų bankui I-50 straipsnio 3 dalies nuostatos ir šis straipsnis taikomas tik jiems vykdantadministracinio pobūdžio užduotis.

2. Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis,skelbimą I-50 straipsnio 3 dalyje nurodytame europiniame įstatyme nustatytomis sąlygomis.

III-400 straipsnis

1. Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatančius:

a) Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sąjungos užsienio reikalų ministro,Komisijos narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkų, narių bei sekretorių irTarybos generalinio sekretoriaus algas, išmokas ir pensijas;

178 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 178

b) Audito Rūmų pirmininko ir narių įdarbinimo sąlygas, visų pirma jų algas, išmokas ir pensijas,

c) kitas vietoj darbo užmokesčio mokamas išmokas asmenims, nurodytiems a ir b punktuose.

2. Taryba priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatančius išmokas Ekonomikos irsocialinių reikalų komiteto nariams.

III-401 straipsnis

Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes nares,skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka.

Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas.Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, priesprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narėsvyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Suinteresuota šalis, kai jos prašymu atlikti šie formalumai, gali pradėti sprendimo vykdymo procedūrąpagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją.

Vykdymą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau sprendimųvykdymo tinkamumo kontrolė priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai.

II SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA

III-402 straipsnis

1. Pagal I-55 straipsnį daugiametė finansinė programa priimama mažiausiai penkeriems metams.

2. Finansinė programa nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimamspagal išlaidų kategoriją vykdyti ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti.Išlaidų kategorijų yra nedaug ir jos atitinka pagrindines Sąjungos veiklos kryptis.

3. Finansinė programa nustato visas kitas sklandžiai metinio biudžeto procedūros eigai reikalingasnuostatas.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 179

4. Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba nepriėmė europinio įstatymo,nustatančio naują finansinę programą, iki to įstatymo priėmimo yra pratęsiamos ankstesnėsprogramos paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos ir kitos nuostatos.

5. Finansinei programai skirtos priimti procedūros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisijaimasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti procedūrą.

2 SKIRSNIS

SĄJUNGOS METINIS BIUDŽETAS

III-403 straipsnis

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

III-404 straipsnis

Europiniais įstatymais nustatomas Sąjungos metinis biudžetas pagal šias nuostatas:

1. Kiekviena institucija iki liepos 1 d. sudaro savo išlaidų ateinantiems metams sąmatą. Komisijakonsoliduoja šias sąmatas parengdama biudžeto projektą, kuriame gali būti skirtingos sąmatos.

Preliminarus biudžeto projektas susideda iš pajamų sąmatos ir išlaidų sąmatos.

2. Komisija pasiūlymą dėl biudžeto projekto Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ne vėliau kaip ikitų metų, po kurių tas biudžetas bus vykdomas, rugsėjo 1 d.

Procedūros metu Komisija gali pakeisti biudžeto projektą, kol dar nėra sušauktas 5 dalyje nurodytasTaikinimo komitetas.

3. Taryba priima savo poziciją dėl biudžeto projekto ir ją perduoda Europos Parlamentui ne vėliaukaip iki tų metų, po kurių tas biudžetas bus vykdomas, spalio 1 d. Taryba išsamiai informuojaEuropos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją.

4. keturiasdešimt dvi dienas nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:

a) patvirtina Tarybos poziciją, biudžetą nustatantis europinis įstatymas yra priimamas;

b) nepriima sprendimo, biudžetą nustatantis europinis įstatymas laikomas priimtu;

c) savo narių balsų dauguma priima pakeitimus, iš dalies pakeistas projektas perduodamas Tarybai irKomisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos pirmininkui, nedelsdamas sušaukiaTaikinimo komiteto posėdį. Tačiau, jei per dešimt dienų nuo projekto perdavimo Tarybainformuoja Europos Parlamentą, kad ji patvirtino visus jo siūlomus pakeitimus, Taikinimokomitetas nesirenka.

180 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 180

5. Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančiųEuropos Parlamentui, keliama užduotis per dvidešimt vieną dieną nuo jo sušaukimo, remiantisEuropos Parlamento ir Tarybos pozicijomis, kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsųdauguma ir Europos Parlamentui atstovaujančių narių balsų dauguma pasiekti susitarimą dėl bendroteksto.

Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdamasuderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

6. Jei per 5 dalyje nurodytą dvidešimt vienos dienos laikotarpį Taikinimo komitetas susitaria dėlbendro teksto, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dienų nuo to susitarimo dienos turikiekvienas atskirai patvirtinti bendrą tekstą.

7. 6 dalyje nurodytą keturiolikos dienų laikotarpį:

a) Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendrą tekstą arba nepriima sprendimo, arba jei viena iššių institucijų patvirtina bendrą tekstą, o kita nepriima sprendimo, biudžetą nustatantis europinisįstatymas laikomas galutinai priimtu pagal bendrą tekstą, arba

b) Europos Parlamentas visų savo narių balsų dauguma ir Taryba atmeta bendrą tekstą, arba jei vienaiš šių institucijų atmeta bendrą tekstą, o kita nepriima sprendimo, Komisija pateikia naująbiudžeto projektą, arba

c) Europos Parlamentas visų savo narių balsų dauguma atmeta bendrą tekstą, o Taryba jį patvirtina,Komisija pateikia naują biudžeto projektą, arba

d) Europos Parlamentas patvirtina bendrą tekstą, o Taryba jį atmeta, Europos Parlamentas perketuriolika dienų nuo Tarybos atmetimo dienos visų savo narių balsų dauguma ir trijųpenktadalių atiduotų balsų dauguma gali nuspręsti patvirtinti visus ar kai kuriuos 4 daliesc punkte nurodytus pakeitimus. Kai Europos Parlamento pakeitimas nepatvirtinamas, išlaikomaTaikinimo komitete sutarta pozicija dėl biudžeto eilutės, kuriai taikytas pakeitimas. Tuo remiantis,biudžetą nustatantis europinis įstatymas laikomas galutinai priimtu.

8. Jei per 5 dalyje nurodytą dvidešimt vienos dienos laikotarpį Taikinimo komitetas nesusitaria dėlbendro teksto, Komisija pateikia naują biudžeto projektą.

9. Užbaigus šiame straipsnyje nustatytą procedūrą, Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kadbiudžetą nustatantis europinis įstatymas galutinai priimtas.

10. Kiekviena institucija naudojasi šiuo straipsniu jai suteiktais įgaliojimais, vadovaudamasiKonstitucija ir ja remiantis priimtais aktais, ypač atsižvelgdama į Sąjungos nuosavus išteklius irpajamų bei išlaidų pusiausvyrą.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 181

III-405 straipsnis

1. Jei finansinių metų pradžioje europinis įstatymas, nustatantis biudžetą, galutinai nepriimtas,suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto atitinkamo skyriausasignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių, laikantis III-412 straipsnyje nurodyto europinio įstatymo; tačiau ta suma negali viršyti biudžeto projekto tamepačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir vadovaudamasi kitomis 1 dalyje nustatytomissąlygomis, gali priimti europinį sprendimą, leidžiantį išlaidas, viršijančias vieną dvyliktąją dalį, pagalIII-412 straipsnyje nurodytą europinį įstatymą. Taryba nedelsdama perduoda sprendimą EuroposParlamentui.

Laikantis I-54 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų europinių įstatymų, europinis sprendimas nustatoreikalingas priemones dėl lėšų, skirtų užtikrinti šio straipsnio taikymą.

Jis įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo jo priėmimo, jei per šį laikotarpį Europos Parlamentassavo narių balsų dauguma nenusprendžia šių išlaidų sumažinti.

III-406 straipsnis

Bet kurie neišnaudoti asignavimai, išskyrus asignavimus personalo išlaikymui, finansinių metųpabaigoje III-412 straipsnyje nurodytame europiniame įstatyme numatytomis sąlygomis gali būtiperkelti, bet tik į kitus finansinius metus.

Grupuojant išlaidų straipsnius pagal jų pobūdį arba paskirtį, asignavimai klasifikuojami atskiraisskyriais ir, jei reikia, poskyriais pagal III-412 straipsnyje nurodytą europinį įstatymą.

Išlaidos

— Europos Parlamento,

— Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos,

— Komisijos,

— Europos Sąjungos Teisingumo Teismo,

nustatomos atskirose biudžeto dalyse, nepažeidžiant specialių nuostatų dėl tam tikrų bendrų išlaidų.

182 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 182

3 SKIRSNIS

BIUDŽETO VYKDYMAS IR ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

III-407 straipsnis

Biudžetą, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vykdo Komisija laikydamasi III-412 straipsnyjenurodyto europinio įstatymo, savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimo ribų,atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą. Siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtųnaudojami pagal šį principą, valstybės narės bendradarbiauja su Komisija.

III-412 straipsnyje nurodytame europiniame įstatyme valstybėms narėms nustatomi biudžetovykdymo kontrolės ir audito įsipareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juo nustatomos kiekvienosinstitucijos pareigos ir išsamios taisyklės, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija daro savoišlaidas.

Laikydamasi III-412 straipsnyje nurodytame europiniame įstatyme nustatytų ribų ir sąlygų, Komisijagali perkelti asignavimus iš vieno biudžeto skyriaus ar poskyrio į kitą.

III-408 straipsnis

Kasmet Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai praėjusių finansinių metų biudžetovykdymo ataskaitas. Komisija savo ruožtu jiems nusiunčia Sąjungos turto ir įsipareigojimų finansinęataskaitą.

Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sąjungos finansų įvertinimo pranešimą,pagrįstą pasiektais rezultatais, ypač atsižvelgdama į pagal III-409 straipsnį Europos Parlamento irTarybos pateiktas pastabas.

III-409 straipsnis

1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudžetąįvykdė. Šiuo tikslu Taryba ir Europos Parlamentas išnagrinėja III-408 straipsnyje minimas sąskaitas,finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą, Audito Rūmų metinį pranešimą kartu su institucijų,kuriose buvo atliktas auditas, atsakymais į Audito Rūmų pastabas, III-384 straipsnio 1 daliesantrojoje pastraipoje minėtą patikinimo pareiškimą ir bet kuriuos kitus atitinkamus specialius AuditoRūmų pranešimus.

2. Prieš patvirtindamas, kad Komisija biudžetą įvykdė, arba kitais tikslais, susijusiais su jo įgaliojimųbiudžeto įgyvendinimo srityje vykdymu, Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos, kad jipateiktų įrodymus dėl išlaidų vykdymo arba finansų kontrolės sistemos veikimo. Komisija teikiaEuropos Parlamentui visą jo prašymu reikalingą informaciją.

3. Komisija imasi visų atitinkamų priemonių, kad atsižvelgtų į biudžeto įvykdymą patvirtinančiuosesprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dėl išlaidų vykdymo, taip pat įTarybos pastabas, pridedamas prie jos priimtų rekomendacijų dėl biudžeto įvykdymo.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 183

4. Europos Parlamento ar Tarybos prašymu Komisija praneša apie priemones, kurių buvo imtasiatsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus, ypač apie padaliniams, kurie yra atsakingi už biudžetovykdymą, duotus nurodymus. Šie pranešimai siunčiami ir Audito Rūmams.

4 SKIRSNIS


III-410 straipsnis

Daugiametė finansinė programa ir metinis biudžetas sudaromas eurais.

III-411 straipsnis

Komisija, pranešusi atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, gali turimas lėšaskurios nors valstybės narės valiuta pakeisti į kitos valstybės narės valiutą, jei to reikia, kad tokias lėšasbūtų galima naudoti Konstitucijoje numatytiems tikslams. Komisija kiek galėdama stengiasi tokiųkeitimų nedaryti, jei ji turi grynųjų pinigų ar likvidaus turto jai reikalinga valiuta.

Ryšius su kiekviena valstybe nare Komisija palaiko per atitinkamos valstybės paskirtą instituciją.Atlikdama finansines operacijas, ji naudojasi atitinkamos valstybės narės emisijos banko arba kuriosnors kitos tos valstybės narės patvirtintos finansų institucijos paslaugomis.

III-412 straipsnis

1. Europinis įstatymas nustato:

a) finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausiai nurodančias biudžeto sudarymo ir vykdymo beisąskaitų pateikimo ir audito tvarką;

b) taisykles, numatančias susijusių su finansais asmenų, ypač įgaliojimus suteikiančių pareigūnų irapskaitos pareigūnų, atsakomybės kontrolę.

Europinis įstatymas priimamas pasikonsultavus su Audito Rūmais.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinį reglamentą, nustatantį būdus ir tvarką,kaip biudžeto pajamos, numatytos pagal susitarimus dėl Sąjungos nuosavų išteklių, tampaprieinamos Komisijai, ir nustato priemones, taikomas prireikus patenkinti grynųjų pinigų poreikį.Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Audito Rūmais.

3. Iki 2006 metų gruodžio 31 d. Taryba visais šiame straipsnyje nurodytais atvejais sprendžiavieningai.

184 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 184

III-413 straipsnis

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad finansinės priemonės būtų prieinamos, kadSąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims.

III-414 straipsnis

Vykdant šiame skyriuje nurodytas biudžetines procedūras, Komisijos iniciatyva rengiami nuolatiniaiEuropos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimai. Siekdami sudaryti sąlygas šioskyriaus įgyvendinimui, pirmininkai imasi visų reikalingų priemonių, skatinančių konsultavimąsi irinstitucijų, kurioms jie pirmininkauja, pozicijų suderinimą.

5 SKIRSNIS

KOVA SU SUKČIAVIMU

III-415 straipsnis

1. Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitomsneteisėto veikoms priešinasi imdamosi pagal šį straipsnį nustatytų priemonių. Šių priemonių paskirtisyra atgrasinti ir valstybėse narėse bei visose Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose užtikrintiveiksmingą apsaugą.

2. Valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačiųpriemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą.

3. Nepažeisdamos kitų Konstitucijos nuostatų, valstybės narės derina savo veiksmus, skirtusSąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo apsaugoti. Šiuo tikslu jos, Komisijos padedamos,organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

4. Europiniais įstatymais arba pagrindų įstatymais nustatomos būtinos priemonės Sąjungosfinansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad valstybėsenarėse ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose būtų sudaryta veiksminga ir lygiavertėapsauga. Jie priimami pasikonsultavus su Audito Rūmais.

5. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kasmet pateikia Europos Parlamentui irTarybai pranešimą apie priemones, kurių imamasi šiam straipsniui įgyvendinti.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 185

III SKYRIUS

TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS

III-416 straipsnis

Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Konstituciją ir Sąjungos teisę.

Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinėssanglaudos. Jis neturi būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neturiiškreipti konkurencijos tarp jų.

III-417 straipsnis

Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi pažeisti į jį neįsitraukusių valstybių narių kompetencijos,teisių ir įsipareigojimų. Tos valstybės narės netrukdo į jį įsitraukusioms valstybėms jį vykdyti.

III-418 straipsnis

1. Prasidėjęs tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visųdalyvavimo sąlygų, nustatytų europiniame sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jistaip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be visų tų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtųaktų.

Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jos skatinajame dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių.

2. Komisija ir prireikus Sąjungos užsienio reikalų ministras, reguliariai informuoja EuroposParlamentą ir Tarybą apie tvirtesnio bendradarbiavimo raidą

III-419 straipsnis

1. Valstybės narės, kurios nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti vienoje iš šioje Konstitucijojenurodytų sričių, išskyrus išimtinės kompetencijos ir bendros užsienio ir saugumo politikos sritis,pateikia prašymą Komisijai, nurodydamos siūlomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimtį ir tikslus. Dėljo Komisija gali pateikti pasiūlymą Tarybai. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo, ji atitinkamomsvalstybėms narėms praneša nepateikimo motyvus.

Leidimą pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikia Tarybos europinis sprendimas, priimtas remiantisKomisijos pasiūlymu ir gavus Europos Parlamento pritarimą.

2. Valstybių narių, siekiančių tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros užsienio ir saugumopolitikos srityje, prašymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sąjungos užsienio reikalų ministrui,kuris pateikia nuomonę dėl numatomo tvirtesnio bendradarbiavimo suderinamumo su Sąjungosbendra užsienio ir saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomonę visų pirma dėl to, ar

186 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 186

numatomas tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kita Sąjungos politika. Jis taip patsiunčiamas Europos Parlamentui susipažinti.

Leidimas vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikiamas Tarybos vieningai priimtu europiniusprendimu.

III-420 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą vienoje iš III-419 straipsnio 1 dalyje nurodytų sričių, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir Komisijai.

Komisija per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybės narėsdalyvavimą. Prireikus ji įvertina, ar dalyvavimo sąlygos įvykdytos, ir patvirtina pereinamojolaikotarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtiems aktamstaikyti.

Tačiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikiapatvirtinti siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą.Pasibaigus šiam terminui, ji persvarsto prašymą antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei Komisijamano, kad dalyvavimo sąlygos vis dar neįvykdytos, atitinkama valstybė narė gali perduoti tą klausimąTarybai svarstyti, ir ši priima sprendimą dėl prašymo. Taryba sprendžia laikydamasi I-44 straipsnio3 dalies. Komisijos pasiūlymu ji taip pat gali patvirtinti antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojolaikotarpio priemones.

2. Bet kuri valstybė narė, norinti įsitraukti į jau vykstantį tvirtesnį bendradarbiavimą bendrosužsienio ir saugumo politikos srityje, praneša apie savo ketinimą Tarybai, Sąjungos užsienio reikalųministrui ir Komisijai.

Pasikonsultavusi su Sąjungos užsienio reikalų ministru ir prireikus įvertinusi, ar dalyvavimo sąlygosįvykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybės narės dalyvavimą. Taryba, remdamasi Sąjungosužsienio reikalų ministro pasiūlymu, taip pat gali patvirtinti bet kokias pereinamojo laikotarpiopriemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau priimtų aktų taikymui.Tačiau jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo sąlygos neįvykdytos, ji nurodo priemones, kuriasreikia priimti siekiant įvykdyti šias sąlygas, ir nustato dalyvavimo prašymo persvarstymo terminą.

Taikant šią dalį Taryba sprendžia vieningai ir laikydamasi I-44 straipsnio 3 dalies.

III-421 straipsnis

Išlaidas, atsirandančias įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą, išskyrus institucijoms reikalingasadministracines išlaidas, apmoka dalyvaujančios valstybės narės, jeigu visi Tarybos nariai, spręsdamivieningai ir pasikonsultavę su Europos Parlamentu, nenusprendžia kitaip.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 187

III-422 straipsnis

1. Kai Konstitucijos nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kadTaryba sprendžia vieningai, Taryba, spręsdama vieningai ir I-44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka,gali priimti europinį sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

2. Kai Konstitucijos nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kadTaryba priima europinius įstatymus ar pagrindų įstatymus pagal specialią teisėkūros procedūrą,Taryba, spręsdama vieningai ir I-44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali priimti europinįsprendimą veikti pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Taryba sprendžia, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.

III-423 straipsnis

Taryba ir Komisija užtikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje,nuoseklumą, ir tokios veiklos suderinamumą su Sąjungos politikos kryptimis bei tuo tikslubendradarbiauja.



III-424 straipsnis

Atsižvelgdama į Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Reuniono, Azorų, Maderos ir Kanarųsalų ekonominės ir socialinės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas,sunkios topografinės ir klimato sąlygos, ekonominis priklausomumas nuo keleto produktų, o šiųveiksnių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų vystymąsi, Taryba, remdamasi Komisijospasiūlymu, priima europinius įstatymus, pagrindų įstatymus, reglamentus ir sprendimus, kuriaissiekiama būtent šiems regionams nustatyti Konstitucijos, taip pat bendrų politikos krypčių taikymosąlygas. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

Pirmoje pastraipoje nurodyti aktai pirmiausia skirti tokioms sritims kaip muitų ir prekybos politika,fiskalinė politika, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politika, žaliavų ir būtino vartojimoprekių tiekimo sąlygos, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų ir pagal horizontaliąsiasSąjungos programas gavimo sąlygos.

Taryba priima pirmojoje pastraipoje nurodytus aktus atsižvelgdama į atokiausių regionų ypatumus irribotas galimybes ir nesumenkindama Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendrospolitikos krypčių vientisumo bei darnos.

188 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 188

III-425 straipsnis

Konstitucija jokiu būdu nepažeidžia valstybių narių taisyklių, reglamentuojančių nuosavybės sistemą.

III-426 straipsnis

Kiekvienoje valstybėje narėje Sąjunga naudojasi plačiausia teisių apimtimi, suteikiama juridiniamsasmenims pagal jų nacionalinės teisės aktus. Ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juodisponuoti ir būti šalimi teismo procese. Šiuo tikslu Sąjungai atstovauja Komisija. Tačiau Sąjungaiatstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję sujų atitinkama veikla.

III-427 straipsnis

Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos nustatomos europiniuįstatymu. Jis priimamas pasikonsultavus su suinteresuotomis institucijomis.

III-428 straipsnis

Komisija, laikydamasi Tarybos paprasta balsų dauguma priimto europinio reglamento ar sprendimonumatytų ribų ir sąlygų, gali rinkti bet kokią informaciją ir daryti bet kokį patikrinimą, reikalingą jaipatikėtoms užduotims atlikti.

III-429 straipsnis

1. Nepažeidžiant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio bankostatuto 5 straipsnio, europiniu įstatymu arba pagrindų įstatymu nustatomos priemonės statistineiinformacijai pateikti, jei to reikia Sąjungos veiklai vykdyti.

2. Statistinė informacija pateikiama laikantis nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinionepriklausomumo, išlaidų efektyvumo ir statistinio konfidencialumo principų. Ji netampa pernelygsunkia našta ūkio subjektams.

III-430 straipsnis

Sąjungos institucijų nariai, komitetų nariai, Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, netgi nustoję eitisavo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinępaslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis.

III-431 straipsnis

Sąjungos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

Deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principusatlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 189

Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybių nariųįstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai,atlikdami savo pareigas.

Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Sąjungai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuosetarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

III-432 straipsnis

Sąjungos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu.

III-433 straipsnis

Taryba vieningai priima europinį reglamentą, nustatantį Sąjungos institucijose vartojamas kalbasreglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto.

III-434 straipsnis

Valstybių narių teritorijose Sąjunga Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetųnumatytomis sąlygomis naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jos uždaviniamsatlikti.

III-435 straipsnis

Konstitucijos nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų iki 1958 m.sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – iki įstojimo dienos, tarp vienos ar keleto valstybių narių irvienos ar keleto trečiųjų šalių.

Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su Konstitucija, atitinkama valstybė narė ar atitinkamosvalstybės narės stengiasi pašalinti egzistuojantį nesuderinamumą. Prireikus valstybės narės viena kitaipadeda siekti šio tikslo ir prireikus nustato bendrą požiūrį.

Taikydamos pirmojoje pastraipoje minimus susitarimus, valstybės narės atsižvelgia į tai, kadnuolaidos, kurias kiekviena valstybė narė daro pagal Konstituciją, yra neatskiriama Sąjungos dalis irdėl to jie yra neatsiejamai susiję su institucijų kūrimu, kurioms galias suteikė Konstitucija, ir tuo, kadvisos valstybės narės daro vienodas nuolaidas.

III-436 straipsnis

1. Konstitucija nekliudo taikyti šias taisykles:

a) jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiuesminiams savo saugumo interesams;

190 III dalis

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 190

b) kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti esminiamssavo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagųgamyba ar prekyba; šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karotikslams, konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai priimti europinį sprendimą, keičiantį1958 m. balandžio 15 d. gaminių, kuriems taikomos 1 dalies b punkto nuostatos, sąrašą.


954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 191

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 192

IV DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

IV-437 straipsnis

Ankstesnių Sutarčių panaikinimas

1. Ši Sutartis dėl Konstitucijos Europai panaikina Europos bendrijos steigimo sutartį, EuroposSąjungos sutartį ir Protokole dėl aktų ir sutarčių, kurie papildė ar iš dalies pakeitė Europos bendrijossteigimo sutartį ir Europos Sąjungos sutartį, numatytomis sąlygomis, aktus ir sutartis, kurie papildė ariš dalies jas pakeitė, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį.

2. Panaikinamos:

a) Danijos Karalystės, Airijos bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės;

b) Graikijos Respublikos;

c) Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos;

d) Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės bei

e) Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, LietuvosRespublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, SlovėnijosRespublikos ir Slovakijos Respublikos

stojimo sutartys.

Tačiau,

— a – d punktuose nurodytų Sutarčių nuostatos ir Protokole dėl Danijos Karalystės, Airijos irJungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, IspanijosKaralystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir ŠvedijosKaralystės stojimo sutarčių ir aktų išdėstytos arba nurodytos nuostatos lieka galioti ir jų teisinėgalia išlaikoma pagal tą protokolą;

— e punkte nurodytos Sutarties nuostatos ir Protokole dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos,Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, MaltosRespublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimosutarties ir akto išdėstytos arba nurodytos nuostatos lieka galioti ir jų teisinė galia išlaikoma pagaltą protokolą.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 193

194 IV dalis

IV-438 straipsnis

Perimamumas ir teisinis tęstinumas

1. Šia Sutartimi įsteigta Europos Sąjunga pakeičia Europos Sąjungos sutartimi įsteigtą EuroposSąjungą ir Europos bendriją.

2. Šios sutarties įsigaliojimo dieną esamos institucijos, įstaigos ir organai, nekeisdami tą dienąbuvusios sudėties, vykdo savo įgaliojimus pagal šią sutartį, atsižvelgdami į IV-439 straipsnį, kolįgyvendinant šią sutartį nepriimamos naujos nuostatos arba kol nesibaigia jų kadencija.

3. Institucijų, įstaigų ir organų aktai, priimti remiantis IV-437 straipsniu panaikintomis sutartimis iraktais, lieka galioti. Jų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant šią Sutartį šie aktai nepanaikinami,neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami. Tas pat taikoma valstybių narių susitarimams, sudarytiemsremiantis IV-437 straipsniu panaikintomis sutartimis ir aktais.

Šios Sutarties įsigaliojimo dieną galiojusios kitos Bendrijos ir Sąjungos acquis sudedamosios dalys,ypač tarpinstituciniai susitarimai, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtisprendimai ir susitarimai, valstybių narių sudaryti susitarimai dėl Sąjungos ar Bendrijosfunkcionavimo arba susiję su Sąjungos ar Bendrijos veiksmais, Europos Vadovų Tarybos ar Tarybospriimtos deklaracijos, įskaitant priimtas per tarpvyriausybines konferencijas, taip pat rezoliucijos arkitos pozicijos bei valstybių narių bendru susitarimu priimti su Sąjunga ar Bendrija susijędokumentai, taip pat išlaiko savo galią, kol neišbraukiami arba iš dalies nepakeičiami.

4. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisminė praktika dėl IV-437 straipsniu panaikintų sutarčių ir aktų, taip pat jų taikymui priimtų aktų ir konvencijų aiškinimo irtaikymo lieka mutatis mutandis Sąjungos teisės, ypač Konstitucijos lyginamųjų nuostatų, aiškinimošaltiniu.

5. Prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai pradėtų administracinių ir teisinių procedūrų tęstinumasgarantuojamas remiantis Konstitucija. Už šias procedūras atsakingos institucijos, įstaigos ir organaituo tikslu imasi visų deramų priemonių.

IV-439 straipsnis

Su tam tikromis institucijomis susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su Europos Parlamento sudėtimi, kvalifikuotos balsųdaugumos nustatymu Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje, įskaitant tuos atvejus, kai balsuoja ne visiEuropos Vadovų Tarybos ar Tarybos nariai, ir Komisijos sudėtimi, įskaitant Sąjungos užsienio reikalųministrą, numatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungosinstitucijomis ir organais.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 194


IV-440 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

1. Ši Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, VokietijosFederacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, PrancūzijosRespublikai, Airijai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai,Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, NyderlandųKaralystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, SlovėnijosRespublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei JungtineiDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

2. Pagal III-424 straipsnį ši Sutartis taikoma Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai,Reunionui, Azorų, Maderos ir Kanarų saloms.

3. II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms taikomi specialūs susitarimai dėl asociacijos,išdėstyti šios Sutarties III dalies IV antraštinėje dalyje.

Ši Sutartis netaikoma užjūrio šalims ir teritorijoms, specialiais ryšiais susijusioms su JungtineDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurios neįtrauktos į tą sąrašą.

4. Ši Sutartis taikoma Europos teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybėnarė.

5. Ši Sutartis taikoma Alandų saloms su išimtimis, kurios pirmą kartą buvo numatytosKonstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytoje Sutartyje ir kurios buvo atkartotosProtokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosKaralystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų V antraštinėsdalies 5 skirsnyje.

6. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių:

a) ši Sutartis netaikoma Farerų saloms;

b) ši Sutartis taikoma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Akrotirio irDekelijos suverenioms bazių teritorijoms tik tiek, kiek reikia įgyvendinti susitarimams, pirmąkartą numatytiems Protokole dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėssuverenių bazių teritorijų Kipre, pridėtame prie Stojimo akto, kuris yra neatsiejamas nuoKonstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos Sutarties, ir kuris buvo atkartotasProtokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos,Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos,Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto II daliesIII antraštinėje dalyje;

c) ši Sutartis taikoma Normanų saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia įgyvendinti susitarimamsdėl šių salų, kurie pirmą kartą buvo išdėstyti Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies a punkte

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 195

196 IV dalis

nurodytoje Sutartyje ir kurie buvo atkartoti Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir JungtinėsDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės irPortugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystėsstojimo sutarčių ir aktų II antraštinės dalies 3 skirsnyje.

7. Atitinkamos valstybės narės iniciatyva Europos Vadovų Taryba gali priimti europinį sprendimą, išdalies pakeičiantį 2 ir 3 dalyse nurodytos Danijos, Prancūzijos ar Nyderlandų šalies ar teritorijosstatusą Sąjungos atžvilgiu. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, pasikonsultavusi suKomisija.

IV-441 straipsnis

Regioninės sąjungos

Ši Sutartis nekliudo egzistuoti regioninėms sąjungoms tarp Belgijos ir Liuksemburgo ar tarp Belgijos,Liuksemburgo ir Nyderlandų, arba jų kurti, jei taikant šią Sutartį negalima pasiekti šių regioniniųsąjungų tikslų.

IV-442 straipsnis

Protokolai ir priedai

Prie šios Sutarties pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriamą šios Sutarties dalį.

IV-443 straipsnis

Įprasta peržiūros procedūra

1. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybaipasiūlymus dėl šios Sutarties keitimo. Tokius pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba irapie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.

2. Jei Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, paprastąja balsudauguma priima sprendimą nagrinėti pasiūlytus pakeitimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkassušaukia nacionalinių parlamentų, valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų, EuroposParlamento ir Komisijos atstovų konventą. Dėl institucinių pakeitimų pinigų srityje taip patkonsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas nagrinėja pasiūlytus pakeitimus ir bendrusutarimu priima šio straipsnio 3 dalyje numatytai valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijaiskirtą rekomendaciją.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, paprasta balsų dauguma gali nuspręstinešaukti konvento, jei pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju atveju EuroposVadovų Taryba nustato įgaliojimus valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijai.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 196


3. Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas šios Sutartiespakeitimams bendru sutarimu nustatyti.

Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucinesnuostatas.

4. Jei praėjus dvejiems metams po sutarties, iš dalies pakeičiančios šią Sutartį pasirašymo, keturipenktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios susunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.

IV-444 straipsnis

Supaprastinta peržiūros procedūra

1. Kai III dalyje numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju turipriimti vieningai, Europos Vadovų Taryba gali priimti europinį sprendimą, leidžiantį Tarybai tojesrityje arba tuo atveju priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

Ši dalis netaikoma karinio pobūdžio sprendimams arba sprendimams gynybos srityje.

2. Kai III dalyje numatyta, kad Taryba turi priimti europinius įstatymus arba pagrindų įstatymuspagal specialią teisėkūros procedūrą, Europos Vadovų Taryba gali priimti europinį sprendimą,leidžiantį tokius europinius įstatymus arba pagrindų įstatymus priimti pagal įprastą teisėkūrosprocedūrą.

3. Apie bet kokią iniciatyvą, kurios Europos Vadovų Taryba imasi šio straipsnio 1 arba 2 daliespagrindu, pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimodienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytaseuropinis sprendimas nėra priimamas. Jei nepareiškiamas nepritarimas, Europos Vadovų Taryba galipriimti minėtą sprendimą.

Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą,šio straipsnio 1 ir 2 dalių nurodytus europinius sprendimus priima vieningai.

IV–445 straipsnis

Supaprastinta Sąjungos vidaus politikos ir veiksmų peržiūros procedūra

1. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti EuroposVadovų Tarybai pasiūlymus peržiūrėti visas III dalies III antraštinės dalies nuostatas dėl Sąjungosvidaus politikos ir veiksmų arba jų dalį.

2. Europos Vadovų Taryba gali priimti europinį sprendimą, iš dalies keičiantį III dalies III antraštinėsdalies visas nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu irKomisija bei Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžiavieningai.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 197

198 IV dalis

Toks europinis sprendimas neįsigalioja, kol jam nepritaria valstybės narės pagal savo atitinkamaskonstitucines nuostatas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas europinis sprendimas negali padidinti šia Sutartimi Sąjungaisuteiktos kompetencijos.

IV-446 straipsnis

Galiojimo trukmė

Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui.

IV-447 straipsnis

Ratifikavimas ir įsigaliojimas

1. Aukštosios Susitariančios Šalys šią Sutartį ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucinesnuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

2. Ši Sutartis įsigalioja 2006 m. lapkričio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai deponuoti, arba,jei taip nepadaroma, pirmą antro mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuojapaskutinė valstybė signatarė.

IV-448 straipsnis

Autentiški tekstai ir vertimai

1. Ši vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, kurios tekstai airių, anglų, čekų, danų, estų,graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų,suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis turi vienodą teisinę galią, deponuojama ItalijosRespublikos Vyriausybės archyvuose, kuri po vieną patvirtintą kopiją persiunčia kiekvienai valstybėssignatarės vyriausybei.

2. Ši Sutartis gali būti išversta ir į bet kurias kitas valstybių narių nustatytas kalbas, kurios pagal jųkonstitucinę tvarką yra oficialios kalbos visoje jų teritorijoje arba jos dalyje. Atitinkamos valstybėsnarės pateikia patvirtintą tokių vertimų kopiją, kuri yra deponuojama Tarybos archyvuose.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 198


EN FE DE LO CUAL, los plenipotenciarios infrascritos suscriben el presente TratadoNa DŮKAZ ČEHOŽ připojili níže podepsaní zplnomocnění zástupci k této smlouvě své podpisyTIL BEKRÆFTELSE HERAF har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne traktatZU URKUND DESSEN haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter diesenVertrag gesetztSELLE KINNITUSEKS on nimetatud täievolilised esindajad käesolevale lepingule alla kirjutanudΕΙΣ ΠΙΣΤΩΣΗ ΤΩΝ ΑΝΩΤΕΡΩ, οι υπογεγραμμένοι πληρεξούσιοι υπέγραψαν την παρούσα Συνθήκη

IN WITNESS WHEREOF, the undersigned plenipotentiaries have signed this TreatyEN FOI DE QUOI, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leur signature au bas du présent traitéDÁ FHIANÚ SIN, chuir na Lánchumhachtaigh thíos-sínithe a lámh leis an gConradh seoIN FEDE DI CHE, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto la loro firma in calce al presentetrattatoTO APLIECINOT, attiecīgi pilnvarotas personas ir parakstījušas šo LīgumuTAI PALIUDYDAMI šią Sutartį pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovaiFENTIEK HITELÉÜL az alulírott meghatalmazottak aláírták ezt a szerződéstB'XIEHDA TA' DAN, il-plenipotenzjarji sottoskritti ffirmaw dan it-TrattatTEN BLIJKE WAARVAN de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder dit verdraghebben gesteldW DOWÓD CZEGO niżej podpisani pełnomocnicy złożyli swoje podpisy pod niniejszym TraktatemEM FÉ DO QUE os plenipotenciários abaixo assinados apuseram as suas assinaturas no final dopresente TratadoNA DÔKAZ TOHO dolupodpísaní splnomocnení zástupcovia podpísali túto zmluvuV POTRDITEV TEGA so spodaj podpisani pooblaščenci podpisali to pogodboTÄMÄN VAKUUDEKSI alla mainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän sopimuksenTILL BEVIS HÄRPÅ har undertecknade befullmäktigade undertecknat detta fördrag

Hecho en Roma, el veintinueve de octubre del dos mil cuatro.V Římě dne dvacátého devátého října dva tisíce čtyřiUdfærdiget i Rom den niogtyvende oktober to tusind og fire.Geschehen zu Rom am neunundzwanzigsten Oktober zweitausendundvier.Kahe tuhande neljanda aasta oktoobrikuu kahekümne üheksandal päeval RoomasΈγινε στις Ρώμη, στις είκοσι εννέα Οκτωβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.Done at Rome on the twenty‑ninth day of October in the year two thousand and four.Fait à Rome, le vingt‑neuf octobre deux mille quatre.Arna dhéanamh sa Róimh, an naoú lá fichead de Dheireadh Fómhair sa bhliain dhá mhíle is aceathairFatto a Roma, addì ventinove ottobre duemilaquattro.Romā, divi tūkstoši ceturtā gada divdesmit devītajā oktobrīPriimta du tūkstančiai ketvirtų metų spalio dvidešimt devintą dieną RomojeKelt Rómában, a kétezer-negyedik év október havának huszonkilencedik napján

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 199

200 IV dalis

Magħmul f'Ruma fid-disa' u għoxrin jum ta' Ottubru tas-sena elfejn u erbgħaGedaan te Rome, de negenentwintigste oktober tweeduizendvier.Sporządzono w Rzymie dnia dwudziestego dziewiątego października roku dwutysięcznegoczwartegoFeito em Roma, em vinte e nove de Outubro de dois mil e quatroV Ríme dvadsiatehodeviateho októbra dvetisícštyriV Rimu, devetindvajsetega oktobra leta dva tisoč štiriTehty Roomassa kahdentenakymmenentenäyhdeksäntenä päivänä lokakuuta vuonnakaksituhattaneljä.Som skedde i Rom den tjugonionde oktober tjugohundrafyra.

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 200


Pour Sa Majesté le Roi des BelgesVoor Zijne Majesteit de Koning der BelgenFür Seine Majestät den König der Belgier

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communautégermanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap,het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die FranzösischeGemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Za prezidenta České republiky

954392_TRAITE_LT_151_200 02-02-2005 15:05 Pagina 201

202 IV dalis

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 202


Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España

Pour le Président de la République française

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 203

204 IV dalis

Thar ceann Uachtarán na hÉireannFor the President of Ireland

Per il Presidente della Repubblica italiana

Για τον Πρόεδρο της Κυπριακής Δημοκρατίας

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 204


Latvĳas Republikas Valsts prezidentes vārdā

Lietuvos Respublikos Prezidento vardu

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 205

206 IV dalis

A Magyar Köztársaság Elnöke részéről

Għall-President ta' Malta

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 206


Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej

Pelo Presidente da República Portuguesa

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 207

208 IV dalis

Za predsednika Republike Slovenĳe

Za prezidenta Slovenskej republiky

Suomen Tasavallan Presidentin puolestaFör Republiken Finlands President

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 208


För Konungariket Sveriges regering

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 209

210 IV dalis

PROTOKOLAI IR PRIEDAI

A. PROTOKOLAI,

PRIDEDAMI PRIE SUTARTIES DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 210


1. PROTOKOLAS DĖL NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMENS EUROPOS SĄJUNGOJE

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PRISIMINDAMOS, kad nacionalinių parlamentų atliekamas nuodugnus savo vyriausybių veiklos, susijusios su Sąjungosveikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas,

NORĖDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos veikloje ir plėsti jų galimybesreikšti savo nuomonę dėl europinių įstatymo galią turinčių aktų projektų ir dėl kitų juos ypač dominančių dalykų,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijosbendrijos steigimo sutarties:


INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS

1 straipsnis

Savo konsultacinio pobūdžio dokumentus (žaliąją knygą, baltąją knygą ir komunikatus), kai jiepaskelbiami, Komisija tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teisėkūrosprogramas ir visus kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus ji taip patperduoda nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

2 straipsnis

Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami europinių įstatymo galią turinčių aktų projektaiperduodami nacionaliniams parlamentams.

Šiame protokole „europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai“ – tai Komisijos pasiūlymai,valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai,Europos centrinio banko rekomendacijos arba Europos investicijų banko prašymai dėl europinioįstatymo galią turinčio akto priėmimo.

Komisija savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiai perduodanacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

Europos Parlamentas savo pasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus tiesiogiaiperduoda nacionaliniams parlamentams.

Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų bankopasiūlytus europinių įstatymo galią turinčius aktų projektus Taryba perduoda nacionaliniamsparlamentams.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 211

212 IV dalis

3 straipsnis

Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nustatyta tvarka nacionaliniaiparlamentai gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę,ar europinio įstatymo galią turinčio akto projektas atitinka subsidiarumo principą.

Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkaspagrįstą nuomonę (nuomones) perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.

Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinisbankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę (nuomones) perduodaatitinkamai institucijai ar organui.

4 straipsnis

Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis nacionaliniams parlamentamspateikiamas europinio įstatymo galią turinčio akto projektas, iki jo įtraukimo į laikinąją Tarybosposėdžių darbotvarkę jam priimti arba pozicijai priimti pagal teisėkūros procedūrą, turi praeiti šešiossavaitės. Išimtys įmanomos skubos atvejais, kurių motyvai nurodomi Tarybos akte arba pozicijoje.Per tas šešias savaites susitarimas dėl europinio įstatymo galią turinčio akto projekto gali būtipriimamas tik deramai pagrįstais skubos atvejais. Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuoeuropinio įstatymo galią turinčio akto projekto įtraukimo į laikinąją Tarybos posėdžių darbotvarkę ikipozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų.

5 straipsnis

Tarybos posėdžių darbotvarkės ir rezultatai, įskaitant posėdžių, kuriuose Taryba svarsto europiniųįstatymo galią turinčius aktų projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniamsparlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.

6 straipsnis

Kai Europos Vadovų Taryba ketina pasinaudoti Konstitucijos IV-444 straipsnio 1 ir 2 dalimis,nacionaliniams parlamentams turi būti pranešama apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą ne vėliaukaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio europinio sprendimo priėmimo.

7 straipsnis

Audito Rūmai savo metinę ataskaitą perduoda susipažinti nacionaliniams parlamentams tuo pačiumetu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

8 straipsnis

Kai nacionalinę parlamentinę sistemą sudaro ne vieneri rūmai, 1—7 straipsniai taikomi kiekvieniemsrūmams.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 212



TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS

9 straipsnis

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sąjungoje veiksmingai irreguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

10 straipsnis

Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija gali pateikti bet kokį, jos nuomone, tinkamąpasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ši konferencija taip pat skatina nacionaliniusparlamentus ir Europos Parlamentą, įskaitant jų specialiuosius komitetus, keistis informacija irgeriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines konferencijas konkrečiais klausimais,ypač skirtas bendrai užsienio ir saugumo politikai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką,svarstyti. Konferencijos pasiūlymai nevaržo nacionalinių parlamentų ir iš anksto nenulemia jųpozicijų.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 213

214 IV dalis

2. PROTOKOLAS DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMO


NORĖDAMOS užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo artimesniu Sąjungos piliečiams lygiu;

NUSPRENDUSIOS nustatyti Konstitucijos I-11 straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymosąlygas bei šių principų taikymo institucijose stebėsenos sistemą,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai:

1 straipsnis

Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Konstitucijos I-11 straipsnyje nustatytųsubsidiarumo ir proporcingumo principų.

2 straipsnis

Prieš siūlydama europinius įstatymo galią turinčius aktus, Komisija plačiai konsultuojasi.Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomo veiksmo aspektus.Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokiosprendimo priežastis.

3 straipsnis

Šiame protokole „europinio įstatymo galią turinčio akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai,valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai,Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl europinioįstatymo galią turinčio akto priėmimo.

4 straipsnis

Komisija savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektusperduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos įstatymųleidėjui.

Europos Parlamentas savo europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistusprojektus perduoda nacionaliniams parlamentams.

Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų bankopasiūlytus europinių įstatymo galią turinčių aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Tarybaperduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji perduodanacionaliniams parlamentams.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 214


5 straipsnis

Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo irproporcingumo principus. Bet kuriame europinio įstatymo galią turinčiame akto projekte turėtų būtiišsamus paaiškinimas, leidžiantis nustatyti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šispaaiškinimas turėtų apimti pasiūlymo finansinio poveikio įvertinimą, o jei teikiamas europinispagrindų įstatymas – jo poveikio reglamentavimui, kuris turi būti įgyvendintas valstybėje narėje,prireikus, įskaitant regionų teisės aktus, įvertinimą. Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kadSąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, jei įmanoma,kiekybiniais rodikliais. Europinių įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybęsumažinti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms,regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, ir padaryti jąproporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti.

6 straipsnis

Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per šešias savaites nuoeuropinio įstatymo galią turinčio akto projekto pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybosir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, kodėl, jų manymu, tas projektas neatitinkasubsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais,konsultuotis turi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai.

Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkasnuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.

Jei europinio įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinisbankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas pagrįstą nuomonę perduoda atitinkamaiinstitucijai ar organui.

7 straipsnis

Jei įstatymo galią turinčio akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Ministrų Taryba ir Komisija beitam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europosinvesticijų bankas, jie atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentųrūmų nuomones.

Kiekvienas nacionalinis Parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionalineparlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vienąbalsą.

Kai už pagrįstas nuomones, kad europinio įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinkasubsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentamspagal antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas turi būti persvarstomas. Tuo atveju, kai europinioįstatymo galią turinčio akto projektas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės pateikiamas remiantisKonstitucijos III-264 straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 215

216 IV dalis

Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas,Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo europinįįstatymo galią turintį akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būtinurodytos tokio sprendimo priežastys.

8 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti bylas dėl subsidiarumo principąpažeidžiančio europinio įstatymo galią turinčio akto, iškeltas valstybės narės pagal Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytas taisykles arba apie kurias ji pranešė laikydamasi savo teisinės tvarkos savonacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu.

Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali iškelti tokias bylas dėleuropinių įstatymo galią turinčių aktų, kuriuos priimant remiantis Konstitucija su juo turi būtikonsultuojamasi.

9 straipsnis

Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai irnacionaliniams parlamentams ataskaitą dėl Konstitucijos I-11 straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaitataip pat perduodama Regionų komitetui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 216


3. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTO


SIEKDAMOS išdėstyti Konstitucijos III-381 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą;


1 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sudaromas ir veikia pagal Konstitucijos, Europos atominėsenergijos bendrijos steigimo sutarties (toliau - EAEB sutartis) ir šio Statuto nuostatas.


TEISĖJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI

2 straipsnis

Kiekvienas teisėjas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, viešame Teisingumo Teismo posėdyjeprisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai ir saugoti Teismo pasitarimų slaptumą.

3 straipsnis

Teisėjams suteikiamas imunitetas nuo teisminio proceso. Baigę eiti savo pareigas, jie ir toliaunaudojasi imunitetu savo veiksmų, atliktų einant teisėjo pareigas, įskaitant pasisakymus žodžiu irraštu, atžvilgiu.

Teisingumo Teismas, posėdžiaudamas visos sudėties, gali atšaukti tokį imunitetą. Jeigu sprendimassusijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžia pasikonsultavęs suatitinkamu teismu.

Jei, Teismui atšaukus imunitetą, vienam iš jo teisėjų iškeliama baudžiamoji byla, bet kurioje išvalstybių narių jis gali būti teisiamas tik tokio teismo, kurio jurisdikcijai priklauso teisti aukščiausiųvalstybės teismų teisėjus.

Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11–14 ir 17 straipsniai Europos Sąjungos TeisingumoTeismo teisėjams, generaliniams advokatams, teismo sekretoriams ir pranešėjų padėjėjams taikominepažeidžiant šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose nustatytų nuostatų dėlteisėjų imuniteto nuo teisminio proceso.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 217

218 IV dalis

4 straipsnis

Teisėjai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų.

Jie negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Tarybaspręsdama paprasta balsų dauguma europiniu sprendimu padaro išimtį tuo klausimu.

Pradėdami eiti savo pareigas, jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savopareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šiaspareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

Bet kokios su šiomis nuostatomis susijusios abejonės sprendžiamos Teisingumo Teismo sprendimu.Jeigu sprendimas susijęs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendžiapasikonsultavęs su atitinkamu teismu.

5 straipsnis

Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, teisėjas savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina.

Atsistatydindamas teisėjas savo atsistatydinimo pareiškimą adresuoja Teisingumo Teismo pirminin-kui, kuris jį persiunčia Tarybos pirmininkui. Tokiu būdu pranešus apie atsistatydinimą, teisėjo vietatampa laisva.

Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos 6 straipsnio nuostatos, teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jasperima jį keičiantis teisėjas.

6 straipsnis

Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokastiktai tuo atveju, jei Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų vieninga nuomone jisnebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų. Patsteisėjas tokiuose svarstymuose nedalyvauja. Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo arspecializuoto teismo narys, Teismas sprendžia pasikonsultavęs su atitinkamu teismu.

Teisingumo Teismo sekretorius perduoda Teisingumo Teismo sprendimą Europos Parlamentopirmininkui bei Komisijos pirmininkui ir praneša apie jį Tarybos pirmininkui.

Priėmus sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, teisėjo vieta tampa laisva pranešus apie šį sprendimąTarybos pirmininkui.

7 straipsnis

Teisėjas, turintis užimti Teisingumo Teismo nario, kurio kadencija dar nepasibaigė, vietą, skiriamaslikusiam to nario kadencijos laikui.

8 straipsnis

2 – 7 straipsnių nuostatos taikomos generaliniams advokatams.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 218



TEISINGUMO TEISMO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

9 straipsnis

Kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų, pakaitomis keičiami trylika ir dvylika teisėjų.

Kas treji metai yra keičiama dalis generalinių advokatų; kiekvieną kartą keičiami keturi generaliniaiadvokatai.

10 straipsnis

Teismo sekretorius Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai beisaugoti Teisingumo Teismo pasitarimų slaptumą.

11 straipsnis

Tais atvejais, kai Teismo sekretorius negali dalyvauti Teisingumo Teismo posėdžiuose, TeisingumoTeismas pasirūpina, kad sekretorių pakeistų kitas asmuo.

12 straipsnis

Kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti savo funkcijas, jame dirbti paskiriami pareigūnai ir kititarnautojai. Jie yra atskaitingi Teismo sekretoriui, kuris yra pavaldus pirmininkui.

13 straipsnis

Europiniame įstatyme gali būti numatytas pranešėjų padėjėjų paskyrimas ir nustatomos jų tarnybostaisyklės. Jis priimamas Teisingumo Teismo prašymu. Laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų, išpranešėjo padėjėjų gali būti reikalaujama, dalyvauti Teisingumo Teismo atliekamame parengtiniametyrime ir bendradarbiauti su teisėju pranešėju.

Pranešėjo padėjėjai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie turireikalingą teisinę kvalifikaciją; jie skiriami Tarybos paprasta dauguma priimtu europiniu sprendimu.Jie Teisingumo Teismui prisiekia savo pareigas atlikti nešališkai ir sąžiningai bei saugoti TeisingumoTeismo pasitarimų slaptumą.

14 straipsnis

Reikalaujama, kad teisėjai, generaliniai advokatai ir Teismo sekretorius gyventų ten, kur yraTeisingumo Teismo būstinė.

15 straipsnis

Teisingumo Teismo posėdžiai vyksta nuolat. Teisėjų atostogų trukmę Teisingumo Teismas nustatoatsižvelgdamas į veiklos reikmes.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 219

220 IV dalis

16 straipsnis

Teisingumo Teismas sudaro iš trijų ir penkių teisėjų susidedančias kolegijas. Teisėjai iš savo tarpoišsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiemsmetams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai.

Didžioji kolegija susideda iš trylikos teisėjų. Jai pirmininkauja Teisingumo Teismo pirmininkas.Didžiosios kolegijos nariai taip pat yra iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai ir kiti pagalDarbo reglamentą paskirti teisėjai.

Teisingumo Teismas posėdžiauja Didžiosios kolegijos sudėties, kai to reikalauja bylos šalimi esantivalstybė narė ar Sąjungos institucija.

Teisingumo Teismas posėdžiauja visos sudėties, kai jame yra iškeliamos bylos pagal Konstitucijos III-335 straipsnio 2 dalį, III-347 straipsnio antrąją pastraipą, III-349 straipsnį ar III-385 straipsnio 6 dalį.

Be to, tais atvejais, kai byla yra ypač svarbi, Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, galinuspręsti perduoti bylą visos sudėties Teismui.

17 straipsnis

Teisingumo Teismo sprendimai galioja tik tada, kai bylą svarstant dalyvauja nelyginis jo narių skaičius.

Kolegijų, susidedančių iš trijų ar penkių teisėjų, sprendimai galioja tik tada, kai juos priima trysteisėjai.

Didžiosios kolegijos sprendimai galioja tik tada, jei posėdyje dalyvauja devyni teisėjai.

Visos sudėties Teismo sprendimai galioja, jei posėdyje dalyvauja penkiolika teisėjų.

Jei vienas iš kolegijos teisėjų posėdyje dalyvauti negali, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų,jame dalyvauti gali būti paprašyta kitos kolegijos teisėjo.

18 straipsnis

Nė vienam iš teisėjų ar generalinių advokatų neleidžiama dalyvauti nagrinėjant bylas, kuriose jieanksčiau yra dalyvavę kaip atstovai ar patarėjai, ar vienos iš šalių advokatai arba į kurias jie buvopakviesti pasisakyti kaip teismo ar tyrimo komisijos nariai ar kitas pareigas einantys asmenys.

Jei dėl kokių nors ypatingų priežasčių teisėjas ar generalinis advokatas mano, kad jam nederėtųdalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša pirmininkui. Jei dėl kokių norsypatingų priežasčių pirmininkas mano, kad teisėjas ar generalinis advokatas neturėtų dalyvautinagrinėjant tam tikrą bylą ar teikti paaiškinimus joje, jis apie tai praneša tokiam teisėjui argeneraliniam advokatui.

Bet kokios kliūtys, iškylančios taikant šio straipsnio nuostatas, šalinamos Teisingumo Teismosprendimu.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 220


Nė viena iš bylos šalių negali prašyti, kad būtų pakeista Teisingumo Teismo ar vienos iš jo kolegijųsudėtis dėl kurio nors teisėjo pilietybės ar dėl to, kad Teisme ar kolegijose nėra tos bylos šaliespilietybės teisėjo.


TEISINGUMO TEISMO PROCESAS

19 straipsnis

Valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms Teisingumo Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamasatstovas. Atstovui gali padėti patarėjas arba advokatas.

Lygiai taip pat yra atstovaujama valstybėms, kurios nėra narės, tačiau yra Europos ekonominės erdvėssusitarimo šalys, ir tame susitarime nurodytai Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)priežiūros institucijai.

Kitoms bylų šalims turi atstovauti advokatas.

Bylos šaliai Teisingumo Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktikavalstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme.

Tokie atstovai, patarėjai ir advokatai, dalyvaujantys bylas nagrinėjant Teisingumo Teisme, naudojasibūtinomis teisėmis ir imunitetais, įgalinančiais juos nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantisDarbo reglamente nustatytų sąlygų.

Bylas nagrinėjant dalyvaujančių patarėjų ir advokatų atžvilgiu Teisingumo Teismas, laikydamasisDarbo reglamente nustatytų sąlygų, naudojasi teismams bendrai suteikiamais įgaliojimais.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie yra vienos iš valstybių narių piliečiai ir kuriems jų teisės aktaisuteikia atstovavimo teisę teisme, Teisingumo Teisme naudojasi tokiomis pat teisėmis, kurias šisstraipsnis suteikia advokatams.

20 straipsnis

Teisingumo Teismo procesą sudaro dvi dalys: rašytinė ir žodinė.

Rašytinę proceso dalį sudaro pareiškimai, faktų išdėstymas, gynybos argumentai bei samprotavimai,perduodami bylos šalims ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, kurių aktai yra ginčijami,taip pat atsakymai į juos, jei tokių esama, bei visi patvirtinamieji raštai ir dokumentai arba jųpatvirtinti nuorašai.

Visus šiuos pranešimus Darbo reglamente nustatyta tvarka ir laiku perduoda Teismo sekretorius.

Žodinę proceso dalį sudaro pranešimas, kurį perskaito teisėjas pranešėjas, atstovų, patarėjų iradvokatų išklausymas Teisingumo Teisme, generalinio advokato motyvai, taip pat liudytojų irekspertų, jei tokių esama, išklausymas.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 221

222 IV dalis

Tais atvejais, kai Teisingumo Teismas mano, kad byla neiškelia naujo teisės klausimo, jis gali, išklausęsgeneralinį advokatą, nuspręsti, jog byla turi būti sprendžiama be generalinio advokato pateiktųmotyvų.

21 straipsnis

Bylos Teisingumo Teismui pateikiamos raštišku pareiškimu, adresuojamu Teismo sekretoriui.Pareiškime nurodoma ieškovo vardas, pavardė ar pavadinimas ir nuolatinis adresas, bei pareiškimąpasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat atsakovo ar atsakovų vardas, pavardė ar pavadinimas, ginčodalykas, reikalavimai bei teisinių argumentų santrauka, kuria pareiškimas yra grindžiamas.

Jei reikia, prie pareiškimo pridedamas aktas, kurį prašoma paskelbti negaliojančiu, o Konstitucijos III-367 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis – dokumentai, patvirtinantys datą, kada, laikantis minėtostraipsnio, atitinkama institucija buvo paraginta imtis veiksmų. Jei prie pareiškimo dokumentai nėrapridėti, Teismo sekretorius paprašo suinteresuotos šalies pateikti juos per protingą terminą, tačiautokiu atveju šaliai tuos dokumentus pateikus nustatytam terminui jau pasibaigus, jos teisės iškelti byląnenustoja galiojusios.

22 straipsnis

Byla, kuriai taikomas EAEB sutarties 18 straipsnis, Teisingumo Teismui pateikiama adresuojantapeliacinį skundą Teismo sekretoriui. Apeliaciniame skunde nurodoma pareiškėjo vardas, pavardė arpavadinimas, nuolatinis adresas ir skundą pasirašiusiojo apibūdinimas, taip pat apskundžiamassprendimas, šalių, prieš kurias paduodamas apeliacinis skundas, vardai, pavardės ar pavadinimai,ginčo dalykas, paaiškinimai bei trumpas apibūdinimas priežasčių, kuriomis apeliacinis skundas yragrindžiamas.

Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta ginčijamo Arbitražo komiteto sprendimo kopija.

Teismui atmetus apeliacinį skundą, Arbitražo komiteto sprendimas tampa galutinis.

Teismui panaikinus Arbitražo komiteto sprendimą, vienos iš bylos šalių iniciatyva byla prireikus galibūti atnaujinta Arbitražo komitete. Jis teisės klausimais laikosi Teismo priimtų sprendimų.

23 straipsnis

Bylose, kurioms taikomas Konstitucijos III-369 straipsnis, valstybės narės teismas TeisingumoTeismuipraneša apie sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas, o byla perduodama TeisingumoTeismui. Po to Teisingumo Teismo sekretorius apie tokį sprendimą praneša bylos šalims, valstybėmsnarėms ir Komisijai bei institucijai, įstaigai ar organui, priėmusiam teisės aktą, kurio teisėtumas arišaiškinimas yra ginčijami.

Bylos šalys, valstybės narės, Komisija ir tam tikrais atvejais institucija, įstaiga ar organas, priėmęsteisės aktą, kurio teisėtumas ar išaiškinimas yra ginčijami, turi teisę per du mėnesius nuo tokiopranešimo pateikimo pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 222


Teisingumo Teismo sekretorius apie nacionalinio teismo sprendimą taip pat praneša valstybėms,kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo ir tame susitarime nurodytos ELPA priežiūrosinstitucijos šalys, išskyrus valstybes nares, kurios gali per du mėnesius nuo tokio pranešimo, kai bylayra susijusi su viena iš to susitarimo taikymo sričių, pateikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą arrašytinius samprotavimus. Ši pastraipa netaikoma klausimams, patenkantiems į EAEB sutartiestaikymo sritį.

Kai Tarybos ir vienos ar daugiau ne valstybių narių sudarytas susitarimas, susijęs su specifiniu dalyku,numato, kad tais atvejais, kai valstybės narės teismas klausimą, patenkantį į susitarimo taikymo sritį,perduoda Teisingumo Teismui dėl preliminaraus nutarimo, tos valstybės gali pateikti faktų išdėstymąar rašytinius samprotavimus, tada nacionalinio teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat pranešamasatitinkamoms ne valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo pateikimo šios valstybėsgali įteikti Teisingumo Teismui faktų išdėstymą ar rašytinius samprotavimus.

24 straipsnis

Teisingumo Teismas gali reikalauti, kad bylos šalys pateiktų visus Teisingumo Teismo pageidaujamusdokumentus ir informaciją. Atsisakymas tai daryti yra oficialiai užregistruojamas.

Teisingumo Teismas taip pat gali reikalauti, kad valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įstaigos irorganai, kurie nėra bylos šalys, pateiktų visą informaciją, Teisingumo Teismo manymu, būtinąnagrinėjant tą bylą.

25 straipsnis

Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu patikėti bet kuriam asmeniui, organui, valdžios institucijai,komitetui ar kitai jo pasirinktai organizacijai pateikti eksperto išvadas.

26 straipsnis

Liudytojai gali būti apklausiami laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų.

27 straipsnis

Neatvykusių liudytojų atžvilgiu Teisingumo Teismas naudojasi įgaliojimais, paprastai suteikiamiemsteismams, ir tokiems liudytojams gali skirti pinigines baudas laikantis Darbo reglamente nustatytųsąlygų.

28 straipsnis

Liudytojai ir ekspertai parodymus gali duoti davę priesaiką, kurios turinį nustato Darbo reglamentasarba liudytojo ar eksperto šalies teisės aktai.

29 straipsnis

Teisingumo Teismas gali nurodyti, kad liudytojai ar ekspertai parodymus teisminei institucijai duotųsavo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 223

224 IV dalis

Toks nurodymas siunčiamas vykdyti kompetentingai teismo institucijai laikantis Darbo reglamentenurodytų sąlygų. Dokumentai, parengti vykdant teisinės pagalbos prašymą, Teisingumo Teismuigrąžinami tomis pačiomis sąlygomis.

Teisingumo Teismas padengia su tuo susijusias išlaidas, tačiau tai neapriboja jo teisės prireikus paskirtitas išlaidas bylos šalims.

30 straipsnis

Valstybė narė bet kokį liudytojo ar eksperto priesaikos pažeidimą vertina taip, lyg jis būtų padarytasliudijant tos valstybės teisme, kurio jurisdikcijai priklauso civilinių bylų nagrinėjimas. TeisingumoTeismo prašymu atitinkama valstybė narė iškelia pažeidėjui bylą savo kompetentingame teisme.

31 straipsnis

Teismo posėdžiai yra vieši, nebent Teisingumo Teismas dėl svarbių priežasčių savo iniciatyva ar bylosšalių prašymu priima kitokį sprendimą.

32 straipsnis

Posėdžio metu Teisingumo Teismas gali apklausti ekspertus, liudytojus ir pačias bylos šalis. Tačiaupastarosios kreiptis į Teisingumo Teismą gali tik per savo atstovus.

33 straipsnis

Vis posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius.

34 straipsnis

Pirmininkas sudaro bylų sąrašą.

35 straipsnis

Teisingumo Teismo pasitarimai yra ir išlieka slapti.

36 straipsnis

Sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie yra grindžiami. Juose nurodomos pasitarimuosedalyvavusių teisėjų pavardės.

37 straipsnis

Sprendimus pasirašo pirmininkas ir Teismo sekretorius. Jie perskaitomi viešame Teismo posėdyje.

38 straipsnis

Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 224


39 straipsnis

Teisingumo Teismo pirmininkas, pasinaudodamas sumarine bylos nagrinėjimo tvarka, kurinustatoma Darbo reglamentu ir kuri tiek, kiek būtina, gali skirtis nuo kai kurių šio Statuto taisyklių,pateiktų pareiškimų atžvilgiu gali priimti nutartį sustabdyti akto vykdymą, kaip numatytaKonstitucijos III-379 straipsnio 1 dalyje ir EAEB sutarties 157 straipsnyje, arba paskirti laikinąsiasapsaugos priemones pagal Konstitucijos III-379 straipsnio 2 dalį arba sustabdyti priverstinįsprendimo vykdymą laikantis Konstitucijos III-401 straipsnio ketvirtosios pastraipos ar EAEBsutarties 164 straipsnio trečiosios pastraipos.

Tais atvejais, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje, laikantis Darbo reglamente nustatytų sąlygų jįpakeičia kitas teisėjas.

Pirmininko arba jį pakeitusio teisėjo nutarimas yra negalutinis ir jokiu būdu nekliudo TeisingumoTeismo bylos nagrinėjimui iš esmės.

40 straipsnis

Valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas.

Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sąjungos įstaigos ir organai bei kiti asmenys, galintys įrodytisuinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniai asmenys negaliįstoti į bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų.

Nepažeisdamos antrosios pastraipos valstybės, kurios nėra narės ir kurios yra Europos ekonominėserdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)priežiūros institucija gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas, kai jos yra susijusios su vienaiš to susitarimo taikymo sričių.

Prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimamsparemti.

41 straipsnis

Tais atvejais, kai atsakovas nepateikia rašytinių gynybos argumentų po to, kai nustatyta tvarka tobuvo pareikalauta, Teismo sprendimas tos bylos šalies nenaudai priimamas už akių. Protestą dėl tokiosprendimo galima paduoti per vieną mėnesį nuo jo pranešimo dienos. Protestas negali sustabdytiatsakovui jo nenaudai už akių priimto sprendimo vykdymo, išskyrus tuos atvejus, kai TeisingumoTeismas priima kitokį sprendimą.

42 straipsnis

Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai bei visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys galiDarbo reglamente nustatytais atvejais ir sąlygomis iškelti trečiojo asmens bylą, kad užginčytųsprendimą, priimtą jiems nedalyvaujant, jei toks sprendimas pažeidžia jų teises.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 225

226 IV dalis

43 straipsnis

Iškilus abejonių dėl sprendimo esmės ar apimties, Teisingumo Teismas bet kurios iš bylos šalių arsuinteresuotos Sąjungos institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus.

44 straipsnis

Prašymas peržiūrėti priimtą sprendimą gali būti pateiktas Teisingumo Teismui tik nustačius tokiopobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą nebuvožinomas nei Teisingumo Teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai sprendimą peržiūrėti.

Bylos peržiūrėjimas pradedamas Teisingumo Teismo sprendimu, kuriuo aiškiai nurodomas naujofakto buvimas, pripažįstama, jog tas faktas yra tokio pobūdžio, kad bylą būtų galima nagrinėti išnaujo, bei paskelbiama, jog tuo pagrindu prašymas yra priimtinas.

Prašyti peržiūrėti bylą nebegalima praėjus 10 metų nuo sprendimo priėmimo.

45 straipsnis

Terminų pratęsimas dėl nuotolių nustatomas Darbo reglamentu.

Vienai iš šalių praleidus nustatytą terminą, jos teisių tai neapriboja, jei tik ji įrodo, kad taip atsitiko dėlaplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ar dėl force majeure.

46 straipsnis

Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriemsmetams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jeibyla pradedama nagrinėti Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalispaduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta perKonstitucijos III-365 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Taikoma Konstitucijos III-367 straipsnio antroji pastraipa.

Šis straipsnis taip pat taikomas ieškiniams prieš Europos centrinį banką dėl deliktinės atsakomybės.


BENDRASIS TEISMAS

47 straipsnis

9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktojipastraipos ir 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo nariams.

10, 11 ir 14 straipsniai taikomi mutatis mutandis Bendrojo Teismo sekretoriui.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 226


48 straipsnis

Bendrąjį Teismą sudaro dvidešimt penki teisėjai.

49 straipsnis

Bendrojo Teismo nariai gali būti kviečiami atlikti generalinio advokato užduotį.

Generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikia motyvuotą išvadądėl tam tikrų Bendrajam teismui pateiktų bylų tam, kad padėtų Bendrajam teismui atlikti savouždavinį.

Tokių bylų parinkimo kriterijai, taip pat generalinių advokatų skyrimo tvarka nustatoma BendrojoTeismo darbo reglamentu.

Teismo narys, pakviestas byloje atlikti generalinio advokato užduotį, negali dalyvauti priimant tosbylos sprendimą.

50 straipsnis

Bendrasis Teismas posėdžiauja iš trijų ar penkių teisėjų susidedančiose kolegijose. Teisėjai iš savotarpo išsirenka kolegijų pirmininkus. Iš penkių teisėjų sudarytų kolegijų pirmininkai renkami trejiemsmetams. Jie gali būti perrenkami dar vienai kadencijai.

Kolegijų sudėtį ir bylų paskirstymą joms reglamentuoja Darbo reglamentas. Tam tikrais Darboreglamente nustatytais atvejais Bendrasis Teismas gali posėdžiauti visos sudėties arba jį gali sudarytivienas teisėjas.

Darbo reglamente taip pat gali būti nustatyta, kad Bendrasis Teismas jame nurodytais atvejais irsąlygomis gali posėdžiauti Didžiosios kolegijos sudėties.

51 straipsnis

Nukrypstant nuo Konstitucijos III-358 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, Teisingumo Teismuipriskiriami pagal Konstitucijos III-365 ir III-367 straipsnius valstybės narės pateikti ieškiniai dėl:

a) Europos Parlamento arba Tarybos, arba šioms institucijoms veikiant kartu, akto ar neveikimo,išskyrus:

— Tarybos priimtus europinius sprendimus pagal Konstitucijos III-168 straipsnio 2 daliestrečiąją pastraipą;

— Tarybos aktus priimtus pagal Tarybos aktą, susijusį su prekybos apsaugos priemonėmis pagalKonstitucijos III-315 straipsnį;

— Tarybos aktus, kuriais pastaroji naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Konstitucijos I-37 straipsnio 2 dalį.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 227

228 IV dalis

b) Komisijos akto ar neveikimo pagal Konstitucijos III-420 straipsnio 1 dalį.

Teisingumo Teismui taip pat priskiriami ieškiniai, numatyti tuose pačiuose straipsniuose, kuriuospateikia Sąjungos institucija prieš Europos Parlamento, Tarybos ar bendrą šių institucijų arbaKomisijos aktą ar neveikimą, taip pat institucijos ieškinys prieš Europos centrinio banko aktą arneveikimą.

52 straipsnis

Teisingumo Teismo pirmininkas ir Bendrojo Teismo pirmininkas bendru sutarimu nustato sąlygas,kuriomis Teisingumo Teismui priskirti pareigūnai ir kiti tarnautojai teikia savo paslaugas BendrajamTeismui, kad šis galėtų veikti. Tam tikri pareigūnai ar kiti tarnautojai yra atskaitingi Bendrojo Teismosekretoriui, kuris yra pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui.

53 straipsnis

Bendrojo Teismo procesą reglamentuoja III antraštinė dalis.

Papildomos ir išsamesnės nuostatos, kurių gali prireikti, nustatomos Darbo reglamente. Kad būtųatsižvelgta į bylinėjimosi intelektinės nuosavybės srityje ypatybes, Darbo reglamente gali būtinukrypstama nuo 40 straipsnio ketvirtosios pastraipos ir 41 straipsnio.

Nukrypstant nuo 20 straipsnio ketvirtosios pastraipos, generalinis advokatas gali teikti motyvuotąišvadą raštu.

54 straipsnis

Tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirti Bendrajam Teismui, per klaidąpateikiami Teisingumo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juos nedelsdamas perduoda Bendrojoteismo sekretoriui. Taip pat tais atvejais, kai pareiškimas ar kiti procesiniai dokumentai, skirtiTeisingumo Teismui, per klaidą pateikiami Bendrojo Teismo sekretoriui, tas sekretorius juosnedelsdamas perduoda Teisingumo Teismo sekretoriui.

Tais atvejais, kai Bendrasis Teismas nustato, kad bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, oTeisingumo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduoda Teisingumo Teismui. Panašiai, kai TeisingumoTeismas nustato, kad byla priklauso ne jo, o Bendrojo Teismo jurisdikcijai, tą bylą jis perduodaBendrajam Teismui, o tas teismas negali atsisakyti savo jurisdikcijos.

Tais atvejais, kai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žinion patenka bylos, kuriose siekiama topaties reikalavimo patenkinimo, keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to patiesakto galiojimas, Bendrasis Teismas, išklausęs bylos šalis, gali sustabdyti jam pateiktą bylą iki tol, kolTeisingumo Teismas paskelbs sprendimą, arba tais atvejais, kai ieškiniai yra pateikiami pagalKonstitucijos III-365 straipsnį arba EAEB 146 straipsnį, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl šiųieškinių. Tomis pačiomis sąlygomis Teisingumo Teismas taip pat gali nuspręsti sustabdyti jam pateiktąbylą. Tuo atveju Bendrajam Teismui pateikta byla tęsiama.

Jeigu valstybė narė ir institucija pateikia ieškinį dėl to paties akto, Bendrasis Teismas nesprendžia, osprendimus dėl tokių ieškinių priima Teisingumo Teismas.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 228


55 straipsnis

Galutinius Bendrojo Teismo sprendimus, tik iš dalies išsprendžiančius esminius klausimus arbaišsprendžiančius procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėlpriimtinumo, Bendrojo Teismo sekretorius praneša visoms bylos šalims, taip pat valstybėms narėmsir Sąjungos institucijoms, net jeigu jos ir neįstojo į Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą.

56 straipsnis

Apeliacinį skundą Teisingumo Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo apskundžiamosprendimo pranešimo dėl Bendrojo Teismo galutinių sprendimų ir to Teismo sprendimų, tik iš daliesišsprendžiančių esminius klausimus arba išsprendžiančių procesinius klausimus, susijusius sukompetencijos trūkumu ar prieštaravimu dėl priimtinumo.

Tokį apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri pagal visus savo pareiškimus arba jų dalį bylą pralaimėjusišalis. Tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundągali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos.

Išskyrus bylas, susijusias su Sąjungos ir jos tarnautojų ginčais, apeliacinį skundą taip pat gali paduotivalstybės narės ir Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą. Tokiųvalstybių narių ir institucijų padėtis yra tokia pat, kaip ir pirmoje instancijoje į bylą įstojusių valstybiųnarių ar institucijų.

57 straipsnis

Kiekvienas asmuo, kurio pareiškimą įstoti į bylą Bendrasis Teismas atmetė, per dvi savaites nuopranešimo apie pareiškimą atmetantį sprendimą gali paduoti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui.

Bylos šalys bet kurį BendrojoTeismo sprendimą, priimtą vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio1 ir 2 dalimis ar III-401 straipsnio ketvirtąja pastraipa arba EAEB sutarties 157 straipsniu, arba164 straipsnio trečiąja pastraipa, Teisingumo Teismui gali apskųsti per du mėnesius nuo pranešimoapie juos dienos.

Pirmojoje ir antrojoje pastraipose minėtas apeliacinis skundas nagrinėjamas ir sprendžiamas39 straipsnyje nustatyta tvarka.

58 straipsnis

Apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Jis gali būti paduodamasdėl Bendrojo Teismo kompetencijos trūkumo, dėl jo padaryto teismo proceso tvarkos pažeidimo,neigiamai paveikusio apelianto interesus, taip pat dėl Bendrojo Teismo padaryto Sąjungos teisėspažeidimo.

Apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl teismo išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteistajas atlyginti.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 229

230 IV dalis

59 straipsnis

Tais atvejais, kai paduodamas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, procesasTeisingumo Teisme susideda iš rašytinės ir žodinės dalių. Darbo reglamente nustatytomis sąlygomisTeisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą ir bylos šalis, gali spręsti be žodinės proceso dalies.

60 straipsnis

Nepažeidžiant Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalių ir EAEB sutarties 157 straipsnio,sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas.

Nukrypstant nuo Konstitucijos III-380 straipsnio, europinį įstatymą ar europinį reglamentą, kuris yraprivalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, negaliojančiu skelbiantys BendrojoTeismo sprendimai įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytamlaikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundoatmetimo dienos, tačiau nepažeidžiant bylos šalies teisės, vadovaujantis Konstitucijos III-379 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei EAEB sutarties 157 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėlnegaliojančiu paskelbto europinio įstatymo ar europinio reglamento padarinių sustabdymo ar dėlkitos laikinosios apsaugos priemonės nustatymo.

61 straipsnis

Jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina. Jisgali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti byląBendrajam Teismui.

Grąžinus bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yraprivalomas.

Kai valstybės narės ar Sąjungos institucijos, neįstojusios į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą,apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas, jei mano, kad tai būtina, gali nurodyti, kuriepanaikinto Bendrojo Teismo sprendimo padariniai bylos šalims yra laikomi galutiniais.

62 straipsnis

Konstitucijos III - 358 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatytais atvejais, kai pirmasis generalinis advokatasmano, jog gresia didelis pavojus Sąjungos teisės vienovei ar darnai, jis gali pasiūlyti TeisingumoTeismui peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą.

Pasiūlymas turi būti pateiktas per mėnesį nuo Bendrojo Teismo sprendimo priėmimo. Per mėnesį nuopirmojo generalinio advokato pateikto pasiūlymo gavimo Teisingumo Teismas nusprendžia, arsprendimas turėtų būti peržiūrėtas.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 230



BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63 straipsnis

Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentuose pateikiamos visos šiam Statutui taikytiir, prireikus, jam papildyti būtinos nuostatos.

64 straipsnis

Taryba vieningai priimtu europiniu reglamentu nustato kalbų vartojimą Europos SąjungosTeisingumo Teisme reglamentuojančias taisykles. Šis reglamentas priimamas Teisingumo Teismoprašymu ir pasikonsultavus su Komisija ir Europos Parlamentu, arba Komisijos pasiūlymu irpasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir Europos Parlamentu.

Kol bus priimtos tos taisyklės, toliau taikomos kalbų vartojimą reglamentuojančios TeisingumoTeismo ir Bendrojo Teismo darbo reglamentų nuostatos. Nukrypstant nuo Konstitucijos III-355 ir III-356 straipsnių, tos nuostatos gali būti keičiamos ar panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus.

65 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Konstitucijos IV-437 straipsnio, Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto,pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir EAEB sutarties betkokie pakeitimai, priimti laikotarpiu tarp Sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymo ir josįsigaliojimo, lieka galioti.

2. Siekiant 1 dalyje nurodytus pakeitimus įtraukti į šiame Statute nustatytas nuostatas, jieTeisingumo Teismo prašymu oficialiai kodifikuojami Tarybos priimtu europiniu įstatymu. Įsigaliojusšiam kodifikuojančiam europiniam įstatymui, šis straipsnis panaikinamas.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 231

232 IV dalis

4. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS IR EUROPOS CENTRINIOBANKO STATUTO


NORĖDAMOS išdėstyti Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, numatytą Konstitucijos I-30 straipsnyje ir III-187 straipsnio 2 dalyje,


I SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMA

1 straipsnis

Europos centrinių bankų sistema

1. Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas kartu sunacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą. Europos centrinis bankaskartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą.

2. Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinis bankas atlieka savo uždavinius ir vykdosavo veiklą pagal Konstituciją ir šį Statutą.

II SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2 straipsnis

Tikslai

Vadovaujantis Konstitucijos I-30 straipsnio 2 dalimi ir III-185 straipsnio 1 dalimi, pagrindinisEuropos centrinių bankų sistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo, jiremia Sąjungos bendrą ekonominę politiką, kad padėtų siekti Konstitucijos I-3 straipsnyje nustatytųSąjungos tikslų. Europos centrinių bankų sistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikosesant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui, ir laikydamasiKonstitucijos III-177 straipsnyje išdėstytų principų.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 232


3 straipsnis

Uždaviniai

1. Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 2 dalimi, pagrindiniai uždaviniai, kurie turi būtivykdomi per Europos centrinių bankų sistemą, yra:

a) nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką;

b) atlikti užsienio valiutų operacijas, atitinkančias Konstitucijos III-326 straipsnį;

c) laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio valiutos atsargas;

d) skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą.

2. Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalies c punktasnepažeidžia valstybių narių vyriausybių teisės laikyti ir valdyti apyvartines užsienio valiutos lėšas.

3. Vadovaudamasi Konstitucijos III-185 straipsnio 5 dalimi, Europos centrinių bankų sistemaprisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią surizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu.

4 straipsnis

Patariamosios funkcijos

Vadovaujantis Konstitucijos III-185 straipsnio 4 dalimi, su Europos centriniu banku:

a) konsultuojamasi dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, patenkančio į jo įgaliojimų sritį;

b) konsultuojasi nacionalinės institucijos dėl bet kurios teisinės nuostatos, priklausančios jokompetencijai, projekto, tačiau laikantis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatytųapribojimų ir sąlygų.

Europos centrinis bankas gali Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams arba nacionalinėmsinstitucijoms teikti nuomones klausimais, patenkančiais į jo įgaliojimų sritį.

5 straipsnis

Statistinės informacijos rinkimas

1. Kad galėtų vykdyti Europos centrinių bankų sistemos uždavinius, Europos centrinis bankas,padedamas nacionalinių centrinių bankų, renka reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingųnacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. Šiais tikslais jis bendradarbiauja su Sąjungos

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 233

234 IV dalis

institucijomis, įstaigomis ar organais ir su valstybių narių ar trečiųjų šalių kompetentingomisinstitucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

2. Nacionaliniai centriniai bankai, kiek tai įmanoma, vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytusuždavinius.

3. Europos centrinis bankas, kur reikia, skatina derinti taisykles ir praktiką, kuria vadovaujamasirenkant, kaupiant ir platinant statistinę informaciją, patenkančią į jo įgaliojimų sritį.

4. Vadovaudamasi 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Taryba nustato fizinius ir juridinius asmenis,kuriems taikomi atskaitomybės reikalavimai, konfidencialumo režimą ir atitinkamas vykdymoužtikrinimo nuostatas.

6 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Europos centrinis bankas nusprendžia, kaip atstovaujama Europos centrinių bankų sistemaitarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su Europos centrinių bankų sistemai patikėtais uždaviniais,srityje.

2. Europos centrinis bankas ir, jam pritarus, nacionaliniai centriniai bankai gali dalyvautitarptautinėse finansų institucijose.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia Konstitucijos III-196 straipsnio.

III SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

7 straipsnis

Nepriklausomumas

Pagal Konstitucijos III-188 straipsnį, naudodamiesi Konstitucijos ir šio Statuto jiems suteiktaisįgaliojimais ir vykdydami juose nustatytas užduotis bei pareigas, nei Europos centrinis bankas, neinacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti arnepriima jokių Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitosorganizacijos nurodymų. Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai ir valstybių narių vyriausybėsįsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti Europos centrinio banko ar nacionalinių centriniųbankų sprendimus priimančių organų narių, jiems atliekant savo užduotis.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 234


8 straipsnis

Bendrasis principas

Europos centrinių bankų sistemai vadovauja Europos centrinio banko sprendimus priimantysorganai.

9 straipsnis


1. Europos centrinis bankas, kuris pagal Konstitucijos I-30 straipsnio 3 dalį yra juridinis asmuo,kiekvienoje valstybėje narėje naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagaljos teisę, Europos centrinis bankas gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei juo disponuoti irbūti šalimi teismo procese.

2. Europos centrinis bankas užtikrina, kad pagal Konstitucijos III-185 straipsnio 2, 3 ir 5 dalisnumatyti Europos centrinių bankų sistemos uždaviniai yra įgyvendinami jam pačiam veikiantvadovaujantis šiuo Statutu arba per nacionalinius centrinius bankus vadovaujantis 12 straipsnio1 dalimi ir 14 straipsniu.

3. Pagal Konstitucijos III-187 straipsnio 3 dalį Europos centrinio banko sprendimus priimantysorganai yra Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba.

10 straipsnis

Valdančioji taryba

1. Vadovaujantis Konstitucijos III-382 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinio banko Valdančiąjątarybą sudaro Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariai ir Konstitucijos III-197 straipsnyje nurodytų valstybių narių, kurioms netaikomos išimtys, nacionalinių centrinių bankųvaldytojai.

2. Kiekvienas Valdančiosios tarybos narys turi vieną balsą. Nuo tos dienos, kai Valdančiosiostarybos narių skaičius viršija 21, kiekvienas Vykdomosios valdybos narys turi vieną balsą, obalsavimo teisę turinčių valdytojų yra 15. Pastariesiems balsavimo teisės suteikiamos ir keičiamostokiu būdu:

a) valdytojų skaičiui viršijus penkiolika ir kol pasieks dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į dvigrupes, pagal nacionalinio centrinio banko pateikiamą atitinkamos valstybės narės suvestiniobendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir bendro valstybių narių, kurių valiuta yra euro,pinigų finansinių institucijų suvestinio balanso dalies dydį. Suvestinio bendrojo vidaus produktorinkos kainomis daliai skiriamas 5/6 svoris, o bendro pinigų finansinių institucijų suvestiniobalanso daliai skiriamas 1/6 svoris. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai, o antrą grupę - likęvaldytojai. Pirmai grupei paskirtų valdytojų naudojimosi balsavimo teisėmis dažnumas turi būtine mažesnis kaip antros grupės valdytojų. Atsižvelgiant į ankstesnį sakinį, pirmai grupeiskiriamos keturios balsavimo teisės, o antrai grupei — vienuolika;

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 235

236 IV dalis

b) valdytojų skaičiui pasiekus dvidešimt du, valdytojai suskirstomi į tris grupes pagal svarbą,nustatytą remiantis pirmiau išdėstytais kriterijais. Pirmą grupę sudaro penki valdytojai ir jiemsskiriamos keturios balsavimo teisės. Antrą grupę sudaro pusė visų valdytojų, trupmeną betkuriuo atveju suapvalinant iki artimiausio sveikojo skaičiaus, jiems skiriamos aštuoniosbalsavimo teisės. Trečią grupę sudaro likę valdytojai ir jiems skiriamos trys balsavimo teisės;

c) kiekvienoje grupėje valdytojai savo balsavimo teisėmis naudojasi vienodą laiką;

d) skaičiuojant dalis suvestiniame bendrajame vidaus produkte rinkos kainomis, taikoma29 straipsnio 2 dalis. Bendras valstybių narių pinigų finansinių institucijų suvestinis balansasskaičiuojamas pagal skaičiavimo metu Sąjungoje taikomą statistikos sistemą;

e) suvestinį bendrąjį vidaus produktą rinkos kainomis pakoregavus pagal 29 straipsnio 3 dalį arpadidėjus valdytojų skaičiui, grupių dydis ir (ar) sudėtis pakoreguojami vadovaujantis šiojepastraipoje išdėstytais principais;

f) visas priemones, kurios yra būtinos šioje pastraipoje išdėstytiems principams įgyvendinti,Valdančioji taryba patvirtina dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių ir jos neturinčių narių balsųdauguma ir gali nuspręsti atidėti rotacinės sistemos naudojimo pradžią, kol valdytojų skaičiusneviršija 18.

Balsavimo teise naudojamasi asmeniškai. Nukrypstant nuo šios taisyklės, 12 straipsnio 3 dalyjenurodytame Darbo reglamente gali būti nustatyta, kad Valdančiosios tarybos nariai gali balsuotitelekonferencijos būdu. Šiame reglamente taip pat numatoma, kad Valdančiosios tarybos narys, kurisnegali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose ilgesnį laiką, gali paskirti pakaitinį Valdančiosiostarybos narį.

Šio straipsnio pirmoji ir antroji pastraipos nepažeidžia Valdančiosios tarybos balsavimo teisę turinčiųar jos neturinčių narių balsavimo teisių pagal šio straipsnio 3 dalį ir 40 straipsnio 2 ir 3 dalį. Jeigušiame Statute nenumatyta kitaip, Valdančioji taryba sprendimus priima paprasta balsavimo teisęturinčių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Kad Valdančioji taryba galėtų balsuoti, turi būti dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių nariųkvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būtipriimami nesant kvorumo.

3. Priimant bet kokius sprendimus pagal 28, 29, 30, 32, 33 ir 51 straipsnius, balsai Valdančiojojetaryboje paskirstomi pagal nacionalinių centrinių bankų dalį pasirašytame Europos centrinio bankokapitale. Vykdomosios valdybos narių balsų indeksai lygūs nuliui. Kvalifikuotos daugumosreikalaujantis sprendimas priimamas, jeigu atiduoti balsai „už“ atstovauja mažiausiai dviemtrečdaliams pasirašyto Europos centrinio banko kapitalo ir ne mažiau kaip pusei dalininkų. Jeiguvaldytojas negali dalyvauti, jis gali paskirti pakaitinį asmenį balsuoti jam skirtu indeksuotu balsu.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 236


4. Posėdžiai yra konfidencialūs. Valdančioji taryba gali nuspręsti viešai paskelbti savo svarstymųrezultatus.

5. Valdančioji taryba posėdžiauja mažiausiai 10 kartų per metus.

11 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1. Pagal Konstitucijos III-382 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Vykdomąją valdybą sudaropirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi kiti nariai.

Nariai atlieka savo pareigas dirbdami visu etatu. Nė vienas narys negali turėti jokio kito mokamo arnemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Valdančioji taryba padaro išimtį tuo klausimu.

2. Pagal Konstitucijos III-382 straipsnio 2 dalį Vykdomosios valdybos pirmininką, pirmininkopavaduotoją ir kitus narius kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba iš pripažintąautoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų pagal Tarybosrekomendaciją bei pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Valdančiąja taryba.

Jų kadencija yra aštuoneri metai, ir ji nėra atnaujinama.

Vykdomosios valdybos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai.

3. Vykdomosios valdybos narių įdarbinimo sąlygos, ypač jų atlyginimai, pensijos ir kitos socialiniodraudimo išmokos, yra sutarčių su Europos centriniu banku dalykas ir yra nustatomos Valdančiosiostarybos, kuri remiasi komiteto, sudaryto iš trijų Valdančiosios tarybos ir trijų Tarybos paskirtų narių,pasiūlymu. Vykdomosios valdybos nariai neturi teisės balsuoti dėl šioje dalyje nurodytų klausimų.

4. Jeigu Vykdomosios valdybos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yrakaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas Valdančiosios tarybos arba Vykdomosiosvaldybos prašymu gali jį atstatydinti.

5. Kiekvienas asmeniškai dalyvaujantis Vykdomosios valdybos narys turi teisę balsuoti ir šiamtikslui turi vieną balsą. Jeigu nenustatyta kitaip, Vykdomoji valdyba sprendimus priima paprastaatiduotų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Balsavimo tvarkanustatoma 12 straipsnio 3 dalyje nurodytame Darbo reglamente.

6. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už Europos centrinio banko einamąją veiklą.

7. Kiekviena laisva vieta Vykdomojoje valdyboje užimama paskiriant naują narį pagal šio straipsnio2 dalį.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 237

238 IV dalis

12 straipsnis

Sprendimus priimančių organų pareigos

1. Valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant uždavinių,patikėtų Europos centrinių bankų sistemai pagal Konstituciją ir šį Statutą, atlikimą. Valdančioji tarybanustato Sąjungos pinigų politiką, o prireikus priima sprendimus, susijusius su tarpiniais pinigųpolitikos tikslais, pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargų pasiūla Europos centrinių bankųsistemoje, bei nustato jiems įgyvendinti būtinas gaires.

Vykdomoji valdyba įgyvendina pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires irpriimtus sprendimus. Tai atlikdama, Vykdomoji valdyba duoda reikiamus nurodymus nacionaliniamscentriniams bankams. Be to, Vykdomoji valdyba gali turėti kai kurių jai perduotų įgaliojimų, jeigutaip nusprendžia Valdančioji taryba.

Tokiu mastu, kuris laikomas galimu ir tinkamu, ir nepažeisdamas šio straipsnio nuostatų, Europoscentrinis bankas kreipiasi į nacionalinius centrinius bankus dėl operacijų, kurios sudaro Europoscentrinių bankų sistemos uždavinių dalį, atlikimo.

2. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už Valdančiosios tarybos posėdžių rengimą.

3. Valdančioji taryba priima Darbo reglamentą, kuriame nustato Europos centrinio banko ir josprendimus priimančių organų vidaus struktūrą.

4. Valdančioji taryba atlieka 4 straipsnyje nurodytas patariamąsias funkcijas.

5. Valdančioji taryba priima 6 straipsnyje nurodytus sprendimus.

13 straipsnis

Pirmininkas

1. Pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas vadovauja Europos centriniobanko valdančiajai tarybai ir Europos centrinio banko vykdomajai valdybai.

2. Nepažeisdamas 38 straipsnio, pirmininkas arba jo atstovas atstovauja Europos centriniam bankuiuž jo ribų.

14 straipsnis

Nacionaliniai centriniai bankai

1. Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi Konstitucijos III-189 straipsniu, užtikrina, kad josnacionalinės teisės aktai, įskaitant jos nacionalinio centrinio banko statutą, būtų suderinti suKonstitucija ir šiuo Statutu.

2. Nacionalinių centrinių bankų statutuose, be kita ko, turi būti numatyta, kad nacionaliniocentrinio banko valdytojo kadencija bus ne trumpesnė kaip penkeri metai.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 238


Valdytoją galima atleisti iš pareigų tik tuomet, jeigu jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamųreikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą. Suinteresuotas valdytojas arba Valdančiojitaryba dėl tokio sprendimo gali kreiptis į Teisingumo Teismą motyvuodami Konstitucijos ar kokiosnors kitos teisės normos, susijusios su jos taikymu, pažeidimu. Šie ieškiniai pateikiami per dumėnesius atitinkamai nuo sprendimo paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jeito nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

3. Nacionaliniai centriniai bankai yra sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis ir veikiapagal Europos centrinio banko gaires bei nurodymus. Valdančioji taryba imasi reikiamų veiksmų, kadužtikrintų, jog būtų laikomasi Europos centrinio banko gairių ir nurodymų, ir reikalauja, kad jai būtųpateikiama visa reikalinga informacija.

4. Nacionaliniai centriniai bankai gali atlikti ir kitas, šiame Statute nenumatytas, funkcijas, nebentValdančioji taryba dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma nustato, kad jos trukdo Europos centriniųbankų sistemos tikslams ir uždaviniams. Tokios funkcijos atliekamos nacionaliniams centriniamsbankams prisiimant atsakomybę bei įsipareigojimus, ir jos nelaikomos Europos centrinių bankųsistemos funkcijų dalimi.

15 straipsnis

Įsipareigojimai dėl atskaitomybės

1. Europos centrinis bankas rengia ir skelbia pranešimus apie Europos centrinių bankų sistemosveiklą mažiausiai kartą per ketvirtį.

2. Europos centrinių bankų sistemos konsoliduota finansinė ataskaita skelbiama kiekvieną savaitę.

3. Pagal Konstitucijos III-383 straipsnio 3 dalį Europos centrinis bankas parengia EuroposParlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie Europos centriniųbankų sistemos veiklą ir apie pinigų politiką praėjusiais bei einamaisiais metais.

4. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai ir ataskaitos suinteresuotoms šalims teikiami nemokamai.

16 straipsnis

Banknotai

Vadovaudamasi Konstitucijos III-186 straipsnio 1 dalimi, Valdančioji taryba turi išimtinę teisę duotileidimą Sąjungoje leisti euro banknotus. Tokius banknotus gali išleisti Europos centrinis bankas irnacionaliniai centriniai bankai. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų išleistibanknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sąjungoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 239

240 IV dalis

Europos centrinis bankas, kiek tai yra įmanoma, atsižvelgia į esamą banknotų išleidimo ir kūrimopraktiką.

IV SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS FUNKCIJOS IR OPERACIJOS

17 straipsnis

Sąskaitos Europos centriniame banke ir nacionaliniuose centriniuose bankuose

Savo operacijoms vykdyti Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidarytisąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turtą,įskaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip įkeitimo objektą.

18 straipsnis

Atviros rinkos ir kredito operacijos

1. Kad pasiektų Europos centrinių bankų sistemos tikslus ir įvykdytų jos uždavinius, Europoscentrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali:

a) veikti finansų rinkose pirkdami ir parduodami (sudarydami neatidėliotinus ir išankstiniussandorius), įskaitant pirkimą ir pardavimą pagal atpirkimo sutartis, ir skolindami arbaskolindamiesi skolos įsipareigojimus ir likvidžias rinkos priemones eurais arba kitomisvaliutomis, taip pat tauriuosius metalus;

b) atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinuspakankamu įkeitimu.

2. Europos centrinis bankas nustato jo paties ar nacionalinių centrinių bankų atliekamų atvirosrinkos ir kredito operacijų bendrus principus, įskaitant sąlygų, kuriomis jie pasirengę atlikti tokiussandorius, paskelbimą.

19 straipsnis

Privalomosios atsargos

1. Pagal 2 straipsnį Europos centrinis bankas siekdamas pinigų politikos tikslų, turi teisę reikalauti,kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos privalomąsias atsargas laikytų Europos centrinio bankoir nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Privalomųjų atsargų skaičiavimo ir nustatymo taisyklesgali patvirtinti Valdančioji taryba. Jeigu reikalavimai nevykdomi, Europos centrinis bankas turi teisęimti baudos palūkanas ir taikyti kitas panašaus poveikio sankcijas.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 240


2. Taikydama šį straipsnį ir vadovaudamasi 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Taryba apibrėžiaprivalomųjų atsargų bazę ir maksimalius leistinus tų atsargų bei jų bazės santykius, taip patatitinkamas sankcijas reikalavimų nevykdymo atveju.

20 straipsnis

Pinigų politikos kitos priemonės

Valdančioji taryba dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma gali nuspręsti naudoti pinigų politikostokius kitus operacinius metodus, kuriuos ji, laikydamasi 2 straipsnio, mano esant tinkamais.

41 straipsnyje išdėstyta tvarka Taryba apibrėžia tokių metodų taikymo sritį, jeigu jais nustatomosprievolės trečiosioms šalims.

21 straipsnis

Operacijos su viešaisiais subjektais

1. Pagal Konstitucijos III-181 straipsnį lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formoskredito galimybės Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar organams, valstybių narių centrinėmsvyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitoms valdžios institucijoms, kitoms viešosios teisėsreglamentuojamoms įstaigoms arba valstybės įmonėms Europos centriniame banke ar nacionali-niuose centriniuose bankuose yra draudžiami. Taip pat draudžiama Europos centriniam bankui arnacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones.

2. Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali veikti kaip šio straipsnio 1 dalyjeišvardytų subjektų fiskaliniai agentai.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos valstybei nuosavybės teise priklausančioms kreditoįstaigoms, kurioms nacionaliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas centrinių bankųatsargų pasiūlos atžvilgiu taiko tokį patį statusą kaip privačioms kredito įstaigoms.

22 straipsnis

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas, o Europos centrinisbankas gali priimti reglamentus, kad būtų užtikrintas tarpuskaitos ir mokėjimo sistemųveiksmingumas ir patikimumas Sąjungoje ir su kitomis šalimis.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 241

242 IV dalis

23 straipsnis

Išorės operacijos

Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali:

a) užmegzti ryšius su centriniais bankais ir finansų įstaigomis kitose šalyse ir prireikus sutarptautinėmis organizacijomis;

b) sudarydami neatidėliotinus ir išankstinius sandorius, įsigyti ir parduoti visų rūšių turtą užsieniovaliuta ir tauriuosius metalus; sąvoka „turtas užsienio valiuta“ apima vertybinius popierius ir visąkitą turtą bet kurios šalies valiuta ar apskaitos vienetais ir laikomą bet kokia forma;

c) laikyti ir valdyti šiame straipsnyje nurodytą turtą;

d) atlikti visų tipų banko sandorius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis,įskaitant skolinimosi ir skolinimo operacijas.

24 straipsnis

Kitos operacijos

Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, be operacijų, susijusių su jų uždaviniais,gali atlikti operacijas, skirtas jų administraciniams tikslams ar jų personalui.

V SKYRIUS

RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

25 straipsnis

Rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra

1. Europos centrinis bankas gali patarti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių kompetentingomsinstitucijoms, o šios gali konsultuotis su Europos centriniu banku dėl Sąjungos teisiškai privalomųaktų, susijusių su kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra ir finansų sistemos stabilumu,taikymo srities ir įgyvendinimo.

2. Europos centrinis bankas, remdamasis kiekvienu pagal Konstitucijos III-185 straipsnio 6 dalįpriimtu europiniu įstatymu, gali atlikti specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįstakredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūros politika.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 242


VI SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOS FINANSINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis

Finansinės ataskaitos

1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų finansiniai metai prasideda sausiopirmą dieną ir baigiasi gruodžio paskutinę dieną.

2. Europos centrinio banko metų ataskaitas rengia Vykdomoji valdyba pagal Valdančiosios tarybosnustatytus principus. Ataskaitas tvirtina Valdančioji taryba, ir tada jos paskelbiamos.

3. Analizės ir veiklos tikslais Vykdomoji valdyba sudaro Europos centrinių bankų sistemoskonsoliduotą balansą, apimantį Europos centrinių bankų sistemai priskiriamą nacionalinių centriniųbankų turtą ir įsipareigojimus.

4. Šiam straipsniui taikyti Valdančioji taryba nustato reikiamas nacionalinių centrinių bankųvykdomų operacijų apskaitos ir atskaitomybės standartizavimo taisykles.

27 straipsnis

Auditas

1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomiišorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja Valdančioji taryba ir tvirtina Taryba. Auditoriai turi visusįgaliojimus tikrinti visas Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų buhalterines knygasbei sąskaitas ir gauti visą informaciją apie jų sandorius.

2. Konstitucijos III-384 straipsnis taikomas tik Europos centrinio banko vadovybės veiklosefektyvumui tirti.

28 straipsnis

Europos centrinio banko kapitalas

1. Europos centrinio banko kapitalas yra 5 000 milijonų eurų. Kapitalą galima didinti tokiomissumomis, kokios numatytos europiniame sprendime, kurį priima Valdančioji taryba veikdamakvalifikuota balsų dauguma, numatyta 10 straipsnio 3 dalyje, neperžengdama tokių ribų ir tokiomissąlygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje nurodyta tvarka.

2. Nacionaliniai centriniai bankai yra vieninteliai subjektai, turintys teisę pasirašyti ir turėti Europoscentrinio banko kapitalą. Kapitalas pasirašomas pagal raktą, nustatytą vadovaujantis 29 straipsniu.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 243

244 IV dalis

3. Valdančioji taryba, veikdama kvalifikuota balsų dauguma, kaip nurodyta 10 straipsnio 3 dalyje,apibrėžia kapitalo apmokėjimo apimtį ir formą.

4. Laikantis 5 dalies, nacionalinių centrinių bankų dalys pasirašytame Europos centrinio bankokapitale negali būti perduodamos, įkeičiamos ar areštuojamos.

5. Jeigu 29 straipsnyje nurodytas raktas yra koreguojamas, nacionaliniai centriniai bankai pervedatarpusavyje tokio dydžio kapitalo dalis, kokios reikalingos užtikrinti, kad kapitalo dalių paskirstymasatitiktų pakoreguotą raktą. Valdančioji taryba nustato tokių pervedimų sąlygas.

29 straipsnis

Kapitalo pasirašymo raktas

1. Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo raktas, pirmą kartą nustatytas 1998 metais, kaibuvo įsteigta Europos centrinių bankų sistema, nustatomas kiekvienam nacionaliniam centriniambankui priskiriant svorį šiame rakte lygų sumai:

— atitinkamos valstybės narės 50 % gyventojų skaičiaus dalies Sąjungoje priešpaskutiniais metais ikiEuropos centrinių bankų sistemos įkūrimo;

— atitinkamos valstybės narės 50 % bendrojo vidaus produkto dalies Sąjungoje rinkos kainomis perpaskutinius penkerius metus iki priešpaskutinių metų prieš Europos centrinių bankų sistemosįkūrimą.

Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,0001 % punkto kartotinio.

2. Šiam straipsniui taikyti reikalingus statistinius duomenis pateikia Komisija vadovaudamasitaisyklėmis, kurias Taryba priima 41 straipsnyje nurodyta tvarka.

3. Nacionaliniams centriniams bankams skiriami svoriai koreguojami kas penkeri metai poEuropos centrinių bankų sistemos įsteigimo analogiškai vadovaujantis nuostatomis, išdėstytoms šiostraipsnio 1 dalyje. Pakoreguotas raktas pradedamas taikyti nuo pirmos kitų metų dienos.

4. Valdančioji taryba imasi visų kitų šiam straipsniui taikyti reikalingų priemonių.

30 straipsnis

Užsienio atsargų pervedimas į Europos centrinį banką

1. Nepažeisdami 28 straipsnio, nacionaliniai centriniai bankai suteikia Europos centriniam bankuiužsienio atsargas, išskyrus valstybių narių valiutomis, eurais, Tarptautinio valiutos fondo rezervinėmispozicijomis ir specialiosiomis skolinimosi teisėmis iki sumos, lygios 50 000 milijonų eurų.Valdančioji taryba sprendžia, kokią dalį Europos centrinis bankas reikalauja pervesti. Europoscentrinis bankas turi visišką teisę laikyti ir valdyti jam pervestas užsienio atsargas bei naudoti jasšiame Statute nurodytais tikslais.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 244


2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko įnašai nustatomi proporcingai jo daliai pasirašytameEuropos centrinio banko kapitale.

3. Europos centrinis bankas kiekvieną nacionalinį centrinį banką kredituoja jo įnašo dydžioreikalavimu. Valdančioji taryba nustato tokių reikalavimų nominalią išraišką ir atlyginimo už juostvarką.

4. Taikydamas šio straipsnio 2 dalį ir neperžengdamas tokių ribų bei vadovaudamasis tokiomissąlygomis, kokias nustato Taryba 41 straipsnyje išdėstyta tvarka, Europos centrinis bankas gali toliaupapildomai reikalauti užsienio atsargų, viršijančių šio straipsnio 1 dalį nustatytą ribą.

5. Europos centrinis bankas gali laikyti ir valdyti Tarptautinio valiutos fondo rezervines pozicijas irspecialiąsias skolinimosi teises bei numatyti tokių lėšų sutelkimą.


31 straipsnis

Nacionalinių centrinių bankų turimos užsienio atsargos

1. Nacionaliniams centriniams bankams leidžiama atlikti sandorius vykdant savo įsipareigojimustarptautinėms organizacijoms pagal 23 straipsnį.

2. Jei visos kitos operacijos užsienio atsargomis, likusiomis nacionaliniams centriniams bankamspo 30 straipsnyje nurodytų pervedimų, ir valstybių narių sandoriai užsienio valiutos apyvartinėmislėšomis viršija tam tikrą ribą, kuri nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalį, joms turi pritarti Europoscentrinis bankas, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su Sąjungos valiutos kurso ir pinigųpolitika.

3. Valdančioji taryba nustato gaires šioms operacijoms palengvinti.

32 straipsnis

Nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymas

1. Pajamos, susikaupusios nacionaliniams centriniams bankams atliekant Europos centrinių bankųsistemos pinigų politikos funkcijas (toliau – pinigų politikos pajamos), paskirstomos kiekvienųfinansinių metų gale pagal šio straipsnio nuostatas.

2. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinigų politikos pajamų suma yra lygi jo metųpajamoms, kurios gaunamos iš jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir kredito įstaigųindėlių įsipareigojimams padengti. Šį turtą nustato nacionaliniai centriniai bankai pagal gaires, kuriasnustato Valdančioji taryba.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 245

246 IV dalis

3. Jeigu prasidėjus trečiajam etapui nacionalinių centrinių bankų balansų struktūros, Valdančiosiostarybos nuomone, neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalies, Valdančioji taryba kvalifikuota balsųdauguma gali nuspręsti, nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, kad pinigų politikos pajamos būtųskaičiuojamos pagal kitą metodą ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį.

4. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiuvisoms palūkanoms, kurias tas centrinis bankas sumokėjo pagal indėlių įsipareigojimus kreditoįstaigoms pagal 19 straipsnį.

Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad nacionaliniams centriniams bankams būtų atlyginamos išlaidos,susijusios su banknotų išleidimu, arba išimtinėmis aplinkybėmis ypatingas nuostolis, atsirandantis dėlpinigų politikos operacijų, kurių jis imasi Europos centrinių bankų sistemos vardu. Atlyginama tokiaforma, kuri, Valdančiosios tarybos nuomone, yra tinkama. Šios sumos gali būti kompensuojamos išnacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų.

5. Nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniamscentriniams bankams proporcingai jų apmokėtai Europos centrinio banko kapitalo daliaiatsižvelgiant į bet kurį sprendimą, kurį priima Valdančioji taryba vadovaudamasi 33 straipsnio2 dalimi.

6. Likučių, atsirandančių iš pinigų politikos pajamų paskirstymo, tarpuskaitą ir mokėjimą vykdoEuropos centrinis bankas pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires.


33 straipsnis

Europos centrinio banko grynojo pelno ir nuostolio paskirstymas

1. Europos centrinio banko grynasis pelnas pervedamas tokia tvarka:

a) suma, kurią turi nustatyti Valdančioji taryba ir kuri negali viršyti 20 % grynojo pelno, pervedamaį bendrą atsargų fondą, kuriam taikoma riba, lygi 100 % kapitalo;

b) likęs grynasis pelnas paskirstomas Europos centrinio banko dalininkams proporcingai jųapmokėtoms dalims.

2. Jeigu Europos centrinis bankas patiria nuostolį, trūkumą galima kompensuoti iš Europoscentrinio banko bendrojo atsargų fondo ir prireikus Valdančiosios tarybos sprendimu — išatitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant sumų, kokiospaskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal 32 straipsnio 5 dalį.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 246


VII SKYRIUS


34 straipsnis

Teisės aktai

1. Vadovaujantis Konstitucijos III-190 straipsniu, Europos centrinis bankas:

a) priima europinius reglamentus, reikalingus šio Statuto 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 19 straipsnio1 dalyje, 22 straipsnyje ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodytiems uždaviniams atlikti, ir tais atvejais,kurie numatomi 41 straipsnyje nurodytuose europiniuose reglamentuose ir sprendimuose;

b) priima europinius sprendimus, reikalingus pagal Konstituciją ir šį Statutą Europos centriniųbankų sistemai patikėtiems uždaviniams vykdyti;

c) teikia rekomendacijas ir nuomones.

2. Europos centrinis bankas gali nutarti paskelbti savo europinius sprendimus, rekomendacijas irnuomones.

3. Laikydamasis 41 straipsnyje numatyta tvarka Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, Europoscentrinis bankas turi teisę įmonėms, nesilaikančioms jo europiniuose reglamentuose ir sprendimuosenustatytų įpareigojimų, skirti vienkartines ir periodiškai mokamas baudas.

35 straipsnis

Teisminė priežiūra ir susiję klausimai

1. Konstitucijos numatytais atvejais ir sąlygomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galiperžiūrėti ar aiškinti Europos centrinio banko veiksmus ar neveikimą. Konstitucijoje numatytaisatvejais ir sąlygomis Europos centrinis bankas gali pateikti ieškinį.

2. Ginčus tarp Europos centrinio banko ir jo kreditorių, skolininkų arba bet kurio kito asmenssprendžia kompetentingi nacionaliniai teismai, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija priklauso EuroposSąjungos Teisingumo Teismui.

3. Europos centriniam bankui taikomas Konstitucijos III-431 straipsnyje numatytas atsakomybėsrežimas. Nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kuriąEuropos centrinio banko ar jo vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartisreguliuojama pagal viešąją ar pagal privatinę teisę.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 247

248 IV dalis

5. Europos centrinio banko sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl bylosiškėlimo priima Valdančioji taryba.

6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl nacionaliniocentrinio banko įpareigojimų pagal Konstituciją ir šį Statutą vykdymo. Jeigu Europos centrinis bankasmano, kad kuris nors nacionalinis centrinis bankas neįvykdė kokios nors pareigos pagal Konstitucijąir šį Statutą, jis šiuo reikalu pareiškia pagrįstą savo nuomonę pirma suteikęs atitinkamamnacionaliniam centriniam bankui galimybę išdėstyti savo samprotavimus. Jei atitinkamas nacionaliniscentrinis bankas per Europos centrinio banko nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Europoscentrinis bankas gali perduoti šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

36 straipsnis

Personalas

1. Vykdomosios valdybos siūlymu Valdančioji taryba nustato Europos centrinio banko personaloįdarbinimo sąlygas.

2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Europos centrinio banko irjo tarnautojų ginčus neviršijant įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis jose numatytų sąlygų.

37 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų nariai irpersonalas, netgi nustoję eiti savo pareigas, privalo neatskleisti informacijos, kuriai taikomi profesinėspaslapties reikalavimai.

2. Asmenims, turintiems galimybę naudotis teisiškai įpareigojančių Sąjungos aktų, kuriems taikomireikalavimai saugoti profesinę paslaptį, duomenimis, turi tų reikalavimų laikytis.

38 straipsnis

Pasirašantieji asmenys

Europos centrinio banko teisiniai įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu prisiimami jo pirmininkoarba dviejų Vykdomosios valdybos narių, arba dviejų Europos centrinio banko personalo narių,kuriuos pirmininkas tinkamai įpareigojo pasirašyti Europos centrinio banko vardu, parašais.

39 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Valstybių narių teritorijoje Europos centrinis bankas naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais,kurie yra būtini jo uždaviniams atlikti, laikantis Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų irimunitetų nustatytų sąlygų.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 248


VIII SKYRIUS

STATUTO PAKEITIMAS IR PAPILDOMOS TAISYKLĖS

40 straipsnis

Supaprastinta pakeitimo tvarka

1. Vadovaujantis Konstitucijos III-187 straipsnio 5 dalimi, europiniais įstatymais galima iš dalieskeisti šio Statuto 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 17 ir 18 straipsnius, 19 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24 ir26 straipsnius, 32 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalis, 33 straipsnio 1 dalies a punktą ir 36 straipsnį:

a) remiantis Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku;

b) remiantis Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavus su Komisija.

2. Europos Vadovų Taryba, Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu ir Komisija arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavusi su EuroposParlamentu ir Europos centriniu banku, vieningai priimtu europiniu sprendimu gali pakeisti10 straipsnio 2 dalį. Šie pakeitimai įsigalioja tik po to, kai pagal savo atitinkamus konstituciniusreikalavimus juos patvirtina valstybės narės.

3. Pagal šį straipsnį teikiamą Europos centrinio banko rekomendaciją turi vieningai patvirtintiValdančioji taryba.

41 straipsnis

Papildomos taisyklės

Vadovaudamasi Konstitucijos III-187 straipsnio 6 dalimi, Taryba priima europinius reglamentus irsprendimus, nustatančius šio Statuto 4 straipsnyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje,20 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio3 dalyje nurodytas priemones. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir:

a) remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, arba

b) remdamasi Europos centrinio banko rekomendacija ir pasikonsultavusi su Komisija.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 249

250 IV dalis

IX SKYRIUS

EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMAI TAIKOMOS PEREINAMOSIOS IR KITOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys lemia, kad suinteresuotomsvalstybėms narėms nesuteikiamos jokios teisės ir nenumatomi jokie įpareigojimai, išdėstyti šioStatuto 3 ir 6 straipsniuose, 9 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 16, 18,19, 20, 22 ir 23 straipsniuose, 26 straipsnio 2 dalyje, 27, 30, 31, 32, 33, 34 ir 50 straipsniuose.

2. Valstybių narių, kurioms taikoma Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtys,centriniai bankai išlaiko savo įgaliojimus pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę.

3. Pagal Konstitucijos III-197 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą šio Statuto 3 straipsnyje,11 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnyje „valstybės narės“ suprantamos kaip „valstybės narės, kuriųvaliuta yra euro“.

4. Šio Statuto 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 12 straipsnio 1 dalyje, 16, 17, 18, 22,23, 27, 30, 31 ir 32 straipsniuose, 33 straipsnio 2 dalyje ir 50 straipsnyje „nacionaliniai centriniaibankai“ suprantami kaip „valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centriniai bankai“.

5. 10 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje „dalininkai“ suprantami kaip „valstybių narių,kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai“.

6. 10 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje „pasirašytas Europos centrinio banko kapitalas“suprantamas kaip „Europos centrinio banko kapitalas, kurį pasirašo valstybių narių, kurių valiuta yraeuro, nacionaliniai centriniai bankai“.

43 straipsnis

Europos centrinio banko pereinamojo laikotarpio uždaviniai

Europos centrinis bankas perima buvusias Konstitucijos III-199 straipsnio 2 dalyje nurodytas Europospinigų instituto funkcijas, kurias dėl vienai ar daugiau valstybių narių taikomų išimčių reikia vykdytiir įvedus eurą.

Europos centrinis bankas teikia patarimus rengiantis panaikinti Konstitucijos III-198 straipsnyjenurodytas išimtis.

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 250


44 straipsnis

Europos centrinio banko bendroji taryba

1. Nepažeidžiant Konstitucijos III-187 straipsnio 3 dalies, Bendroji taryba įsteigiama kaip Europoscentrinio banko sprendimus priimantis trečias organas.

2. Bendrąją tarybą sudaro Europos centrinio banko pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas beinacionalinių centrinių bankų valdytojai. Kiti Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti Bendrosiostarybos posėdžiuose be balsavimo teisės.

3. Bendrosios tarybos visos pareigos išvardytos 46 straipsnyje.

45 straipsnis

Bendrosios tarybos veikimas

1. Europos centrinio banko bendrajai tarybai pirmininkauja Europos centrinio banko pirmininkasarba, jeigu jis nedalyvauja, pirmininko pavaduotojas.

2. Tarybos pirmininkas ir Komisijos narys gali dalyvauti Bendrosios tarybos posėdžiuose be teisėsbalsuoti.

3. Bendrosios tarybos posėdžius rengia jos pirmininkas.

4. Nukrypdama nuo 12 straipsnio 3 dalies, Bendroji taryba priima savo Darbo reglamentą.

5. Sekretoriato paslaugas Bendrajai tarybai teikia Europos centrinis bankas.

46 straipsnis

Bendrosios tarybos pareigos

1. Bendroji taryba:

a) atlieka 43 straipsnyje nurodytus uždavinius;

b) prisideda prie 4 straipsnyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų patariamųjų funkcijų atlikimo.

2. Bendroji taryba prisideda:

a) renkant 5 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją;

b) rengiant 15 straipsnyje nurodytas Europos centrinio banko ataskaitas;

c) nustatant 26 straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles, reikalingas 26 straipsniui taikyti;

d) imantis visų kitų priemonių, kurios nurodytos 29 straipsnio 4 dalyje, reikalingų 29 straipsniuitaikyti;

954392_TRAITE_LT_201_250 02-02-2005 15:10 Pagina 251

252 IV dalis

e) nustatant 36 straipsnyje nurodytas Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygas.

3. Bendroji taryba prisideda atliekant būtiną pasirengimą neatšaukiamai nustatyti valstybių narių,kurioms taikomos išimtys, valiutų kursus valstybių narių, kurioms netaikomos išimtys, euro atžvilgiu,kaip nurodyta Konstitucijos III-198 straipsnio 3 dalyje.

4. Europos centrinio banko pirmininkas praneša Bendrajai tarybai apie Valdančiosios tarybossprendimus.

47 straipsnis

Europos centrinio banko kapitalui taikomos pereinamosios nuostatos

Vadovaujantis 29 straipsniu, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skiriamas svoris Europoscentrinio banko kapitalo pasirašymo rakte. Nukrypstant nuo 28 straipsnio 3 dalies nuostatų,valstybių narių, kurioms taikomos išimtys, centriniai bankai neapmoka jų pasirašyto kapitalo, nebentBendroji taryba, veikdama dauguma, kuri atstovauja mažiausiai dviem trečdaliams pasirašyto Europoscentrinio banko kapitalo ir mažiausiai pusei dalininkų, nusprendžia, kad reikia sumokėti minimalųprocentą, kaip įnašą, skirtą Europos centrinio banko veiklos išlaidoms padengti.

48 straipsnis

Atidėtas Europos centrinio banko kapitalo, atsargų ir atidėjinių mokėjimas

1. Valstybės narės, kuriai išimtys panaikinamos, centrinis bankas apmoka savo pasirašytą Europoscentrinio banko kapitalo dalį taip pat, kaip ir kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centriniaibankai, o reikiamą užsienio atsargų sumą perveda Europos centriniam bankui pagal 30 straipsnio1 dalį. Pervedama suma nustatoma padauginus pagal dabartinį valiutos kursą eurais išreikštasužsienio atsargas, kurios jau buvo pervestos į Europos centrinį banką pagal 30 straipsnio 1 dalį, išatitinkamo nacionalinio centrinio banko pasirašytos dalies ir dalių, kurias jau apmokėjo kitinacionaliniai centriniai bankai, santykio.

2. Be mokėjimo, kurį reikia atlikti pagal 1 dalį, atitinkamas centrinis nacionalinis bankas įneša savodalį į Europos centrinio banko atsargas, taip pat į tuos atidėjinius, kurie prilyginami atsargoms, bei įsumą, kurią dar reikės priskirti atsargoms ir atidėjiniams, atitinkančią pelno ir nuostolio ataskaitoslikutį, buvusį metų, po kurių panaikintos išimtys, gruodžio 31 dieną. Suma, kurią reikia įnešti,nustatoma dauginant atsargų, apibrėžtų pirmiau ir nurodytų patvirtintame Europos centrinio bankobalanse, sumą iš atitinkamo centrinio banko pasirašytos dalies ir dalių, kurias jau apmokėjo kitinacionaliniai centriniai bankai, santykio.

3. Vienai ar daugiau šalių tapus valstybėmis narėmis ir jų atitinkamiems nacionaliniamscentriniams bankams tapus Europos centrinių bankų sistemos dalimi, automatiškai padidėjapasirašytas Europos centrinio banko kapitalas ir maksimalus užsienio atsargų, kurias būtų galimapervesti į Europos centrinį banką, dydis. Padidėjimas nustatomas padauginus tuo metu esančiasatitinkamas sumas iš santykio, apskaičiuoto pagal išplėstą kapitalo raktą, tarp nacionalinių centrinių

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 252


bankų, ketinančių įsijungti į Europos centrinių bankų sistemą, ir nacionalinių centrinių bankų, jauesančių Europos centrinių bankų sistemoje, svorių. Kiekvieno nacionalinio centrinio banko svoriskapitalo rakte yra apskaičiuojamas pagal analogiją su 29 straipsnio 1 dalimi ir laikantis 29 straipsnio2 dalies. Ataskaitiniai statistinių duomenų laikotarpiai turi būti tokie patys, kokie buvo naudojami perpaskutinį kas penkerius metus atliekamą svorių pakoregavimą vadovaujantis 29 straipsnio 3 dalimi.

49 straipsnis

32 straipsniui taikoma išimtis

1. Jeigu Valdančioji taryba prasidėjus trečiajam etapui nusprendžia, kad 32 straipsnio taikymassukelia nacionalinių centrinių bankų pajamų santykinių pozicijų didelius pokyčius, pajamų suma,kuri turi būti paskirstoma pagal 32 straipsnį, mažinama vienodu procentu, kuris neturi viršyti 60 %pirmais finansiniais metais po trečiojo etapo pradžios ir kuris turi mažėti bent po 12 procentiniųpunktų kiekvienais vėlesniais finansiniais metais.

2. 1 dalis taikoma ne ilgiau kaip penkerius finansinius metus nuo trečiojo etapo pradžios.

50 straipsnis

Banknotų valstybių narių valiutomis keitimas

Po to, kai vadovaujantis Konstitucijos III-198 straipsnio 3 dalimi neatšaukiamai nustatomi valiutųkursai, Valdančioji taryba imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog valstybių narių, kurių valiutųkursai yra neatšaukiamai nustatyti, nacionaliniai centriniai bankai banknotus keistų pagal jųatitinkamas nominalias vertes.

51 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas

42–47 straipsniai taikomi, jeigu yra valstybių narių, kurioms taikomos išimtys, ir tol kol tomsvalstybėms narėms taikomos išimtys.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 253

254 IV dalis

5. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO STATUTO


NORĖDAMOS nustatyti Konstitucijos III-299 straipsnyje nurodytą Europos investicijų banko statutą,


1 straipsnis

Konstitucijos III-393 straipsnyje minimas Europos investicijų bankas (toliau – Bankas), įkuriamas šiuoprotokolu; jis atlieka savo funkcijas ir vykdo savo veiklą pagal Konstituciją ir šį Statutą.

2 straipsnis

Banko uždavinys apibrėžtas Konstitucijos III-394 straipsnyje.

3 straipsnis

Pagal Konstitucijos III-393 straipsnį Banko nariai yra valstybės narės.

4 straipsnis

1. Banko kapitalą sudaro 163 653 737 000 eurų, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdutaip:

Vokietija 26 649 532 500

Prancūzija 26 649 532 500

Italija 26 649 532 500

Jungtinė Karalystė 26 649 532 500

Ispanija 15 989 719 500

Belgija 7 387 065 000

Nyderlandai 7 387 065 000

Švedija 4 900 585 500

Danija 3 740 283 000

Austrija 3 666 973 500

Lenkija 3 411 263 500

Suomija 2 106 816 000

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 254


Graikija 2 003 725 500

Portugalija 1 291 287 000

Čekija 1 258 785 500

Vengrija 1 190 868 500

Airija 935 070 000

Slovakija 428 490 500

Slovėnija 397 815 000

Lietuva 249 617 500

Liuksemburgas 187 015 500

Kipras 183 382 000

Latvija 152 335 000

Estija 117 640 000

Malta 69 804 000

Valstybės narės atsako tik pasirašyto, bet neapmokėto kapitalo dalimi.

2. Priėmus naują narę, pasirašytas kapitalas padidėja jos įnešto kapitalo suma.

3. Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti padidinti pasirašytą kapitalą.

4. Narės dalis pasirašytame kapitale negali būti perleista, įkeista ar areštuota.

5 straipsnis

1. Valstybės narės apmoka iki 5 % pasirašytą kapitalą sudarančių 4 straipsnio 1 dalyje nustatytųsumų.

2. Tuo atveju, jei pasirašytasis kapitalas padidinamas, Valdytojų taryba vieningai nustatoapmokėtiną procentinę dalį ir sumokėjimo tvarką. Mokėjimas grynais vykdomas tik eurais.

3. Direktorių valdyba gali reikalauti apmokėti pasirašyto kapitalo likučio dalį, kokios reikia Bankuivykdyti savo įsipareigojimus.

Kiekviena valstybė narė moka proporcingai jos pasirašyto kapitalo daliai.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 255

256 IV dalis

6 straipsnis

Bankui vadovauja ir jį valdo Valdytojų taryba, Direktorių valdyba ir Valdymo komitetas.

7 straipsnis

1. Valdytojų tarybą sudaro valstybių narių paskirti ministrai.

2. Atsižvelgdama į Sąjungos tikslus, Valdytojų taryba nustato Banko kreditavimo politikosbendrąsias nuorodas.

Valdytojų taryba užtikrina, kad minėtos nuorodos būtų įgyvendintos.

3. Be to, Valdytojų taryba :

a) nusprendžia, ar didinti pasirašytą kapitalą pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį;

b) taikydama 9 straipsnio 1 dalį, nustato principus taikomus finansavimo operacijoms, kuriųimamasi vykdant banko uždavinius;

c) vykdo 9 ir 11 straipsniuose numatytus įgaliojimus, susijusius su Direktorių valdybos ir Valdymokomiteto narių paskyrimu ir atstatydinimu, ir 11 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipojenumatytus įgaliojimus;

d) vadovaudamasi 16 straipsnio 1 dalimi priima sprendimus dėl ne valstybių narių teritorijosevykdytinų investicijų operacijų visiško ar dalinio finansavimo suteikimo;

e) tvirtina Direktorių valdybos metų pranešimą;

f) tvirtina metų balansą bei pelno ir nuostolio ataskaitą;

g) tvirtina Banko darbo tvarkos taisykles;

h) vykdo kitus šiuo Statutu suteiktus įgaliojimus.

4. Pagal Konstituciją ir šį Statutą Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti dėl Banko operacijųsustabdymo, o prireikus, dėl jo likvidavimo.

8 straipsnis

1. Išskyrus atvejus, kai šiame Statute yra nustatyta kitaip, Valdytojų taryba sprendimus priima savonarių balsų dauguma. Ši dauguma privalo atstovauti ne mažiau kaip 50 % pasirašyto kapitalo.

Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika narių balsuotų „už“ ir sudarytų68 % pasirašyto kapitalo.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 256


2. Dalyvaujančių narių ar jų atstovų susilaikymas balsuojant neužkerta kelio priimti sprendimus,kurie turi būti priimti vieningai.

9 straipsnis

1. Direktorių valdyba priima sprendimus dėl finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma,suteikimo bei paskolų ėmimo; ji nustato teikiamų paskolų palūkanų normas ir komisinius bei kitusmokėjimus. Remdamasi kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savofunkcijas perduoti Valdymo komitetui. Ji nustato tokio perdavimo sąlygas bei prižiūri jo vykdymą.

Direktorių valdyba rūpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji užtikrina, kad Bankas būtų valdomasvadovaujantis Konstitucija ir šiuo Statutu bei Valdytojų tarybos nustatytomis bendrosiomisnuorodomis.

Finansinių metų pabaigoje Direktorių valdyba pateikia pranešimą Valdytojų tarybai, ir, pranešimąpatvirtinus, jį paskelbia.

2. Direktorių valdybą sudaro 26 direktoriai ir 16 pakaitinių direktorių.

Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba; po vieną direktorių pasiūlo kiekvienavalstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija.

Pakaitinius direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba tokiu būdu:

— du pakaitinius direktorius pasiūlo Vokietijos Federacinė Respublika;

— du pakaitinius direktorius pasiūlo Prancūzijos Respublika;

— du pakaitinius direktorius pasiūlo Italijos Respublika;

— du pakaitinius direktorius pasiūlo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;

— vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika;

— vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Belgijos Karalystė, Liuksemburgo DidžiojiHercogystė ir Nyderlandų Karalystė;

— vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Danijos Karalystė, Graikijos Respublika irAirija;

— vieną pakaitinį direktorių bendru sutarimu pasiūlo Austrijos Respublika, Suomijos Respublika irŠvedijos Karalystė;

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 257

258 IV dalis

— tris pakaitinius direktorius bendru sutarimu pasiūlo Čekijos Respublika, Estijos Respublika, KiproRespublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika,Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika;

— vieną pakaitinį direktorių pasiūlo Komisija.

Direktorių valdyba papildomai įtraukia šešis balsavimo teisės neturinčius ekspertus: tris narius ir trispakaitinius narius.

Direktoriai ir pakaitiniai direktoriai gali būti paskirti kitai kadencijai.

Darbo tvarkos taisyklėse išdėstoma dalyvavimo Direktorių valdybos susitikimuose tvarka ir nuostatostaikomos pakaitiniams direktoriams bei papildomai įtrauktiems ekspertams.

Valdymo komiteto pirmininkas arba, jeigu jis nedalyvauja, vienas iš pirmininko pavaduotojųpirmininkauja Direktorių valdybos susirinkimams, tačiau nebalsuoja.

Direktorių valdybos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas ir kompetencija nekeliaabejonių. Jie atsakingi tik Bankui.

3. Direktorių atstatydinti Valdytojų taryba gali tik tada, jei jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamųreikalavimų; ji privalo spręsti kvalifikuota balsų dauguma.

Jei metų pranešimas nepatvirtinamas, Direktorių valdyba atsistatydina.

4. Į laisvą vietą, atsiradusią dėl mirties, atsistatydinimo, atstatydinimo arba visos Valdybosatsistatydinimo, skiriama 2 dalyje nustatyta tvarka. Narys pakeičiamas likusiam jo kadencijos laikui,išskyrus tuos atvejus, kai keičiama visa Direktorių valdyba.

5. Valdytojų vadyba nustato Direktorių valdybos narių atlyginimą. Valdytojų taryba nusprendžia,kokia veikla nesiderina su direktoriaus ar pakaitinio direktoriaus pareigomis.

10 straipsnis

1. Kiekvienas direktorius Direktorių valdyboje turi vieną balsą. Jis gali perduoti savo balsą visaisatvejais, laikydamasis tvarkos, kuri turi būti nustatyta Banko darbo tvarkos taisyklėse.

2. Išskyrus atvejus, kai šiame Statute yra nustatyta kitaip, Direktorių valdybos sprendimai priimamibent trečdalio balsavimo teisę turinčių narių, atstovaujančių bent 50 % pasirašyto kapitalo, balsųdauguma. Kad susidarytų kvalifikuota balsų dauguma, reikia, kad aštuoniolika narių balsuotų „už“ irsudarytų 68 % pasirašyto kapitalo. Banko darbo tvarkos taisyklėse nustatoma, kiek Direktoriųvaldybos narių sudaro sprendimams priimti būtiną kvorumą.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 258


11 straipsnis

1. Valdymo komitetą sudaro pirmininkas ir aštuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos šešeriemsmetams skiria Valdytojų taryba Direktorių valdybos siūlymu. Jie gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Valdytojų taryba gali vieningai keisti Valdymo komiteto narių skaičių.

2. Direktorių valdybos siūlymu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, Valdytojų taryba galikvalifikuota balsų dauguma atstatydinti Valdymo komiteto narį.

3. Valdymo komitetas, pavaldus pirmininkui ir prižiūrimas Direktorių valdybos, yra atsakingas užBanko einamąją veiklą.

Jis rengia Direktorių valdybos sprendimus, įskaitant sprendimus, susijusius su paskolų gavimu beifinansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu. Jis užtikrina šių sprendimų įgyvendinimą.

4. Valdymo komitetas, balsų dauguma priima nuomones dėl pasiūlymų, susijusių su paskolųgavimu arba finansavimo, ypač paskolų ir garantijų forma, teikimu.

5. Valdytojų taryba nustato Valdymo komiteto narių atlyginimą bei kokia veikla yra nesuderinamasu jų pareigomis.

6. Pirmininkas arba, jeigu jis negali, pirmininko pavaduotojas, atstovauja Bankui teismuose irtvarkant kitus reikalus.

7. Banko darbuotojai yra pavaldūs pirmininkui. Juos priima į darbą ir atleidžia pirmininkas.Atrenkant personalą atsižvelgiama ne tik į asmeninius sugebėjimus bei kvalifikaciją, bet ir į teisingąvalstybių narių piliečių atstovavimą. Banko tvarkos taisyklėse nustatoma, kuris organas yrakompetentingas priimti personalui taikomas nuostatas.

8. Valdymo komitetas ir Banko personalas atsakingi tik Bankui ir eidami savo pareigas yra visiškainepriklausomi.

12 straipsnis

1. Komitetas, kurį sudaro šeši nariai, Valdytojų tarybos paskirti pagal jų kompetenciją, patikrina, arBanko veikla atitinka geriausią bankininkystės praktiką, ir atsako už jo sąskaitų auditą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo tinkamaivykdomos ir ar deramai tvarkomos finansinės apskaitos knygos. Šiuo tikslu, jis patikrina, ar Bankooperacijos buvo vykdomos laikantis šiame Statute ir darbo tvarkos taisyklėse nustatytų formalumų irprocedūrų.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 259

260 IV dalis

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas patvirtina, kad finansinės ataskaitos ir kita finansinėinformacija išdėstyta Direktorių valdybos parengtose metų ataskaitose, pateikia tikrą ir teisingą vaizdąapie Banko turto ir įsipareigojimų finansinę padėtį bei jo operacijų rezultatus ir nagrinėjamųfinansinių metų pinigų srautus.

4. Darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiama, kokios kvalifikacijos reikalaujama iš Komiteto narių irnustatomos Komiteto veiklos sąlygos.

13 straipsnis

Ryšius su kiekviena valstybe nare Bankas palaiko per atitinkamos valstybės paskirtą instituciją.Atlikdamas finansines operacijas, Bankas naudojasi atitinkamos valstybės narės nacionaliniocentrinio banko arba kurios nors kitos tos valstybės narės patvirtintos finansų institucijospaslaugomis.

14 straipsnis

1. Bankas bendradarbiauja su visomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios veikia panašiosesrityse.

2. Bankas siekia užmegzti atitinkamus bendradarbiavimo ryšius su bankais ir finansų institucijomistose šalyse, su kuriomis siejasi jo operacijos.

15 straipsnis

Valstybės narės ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Valdytojų taryba aiškina ir papildo7 straipsnyje nurodytas nuorodas, vadovaudamasi tomis pačiomis nuostatomis, kokios buvotaikomos jas priimant.

16 straipsnis

1. Įgyvendindamas Konstitucijos III-394 straipsnyje nurodytą uždavinį, Bankas teikia savo nariųarba privačių ir valstybinių įmonių investicijoms, kurios būtų vykdomos valstybių narių teritorijose,tokio dydžio finansavimą, ypač paskolų ir garantijų forma, kuris padengtų trūkstamas lėšas, kuriųnegalima gauti iš kitų šaltinių priimtinomis sąlygomis.

Tačiau, remiantis Direktorių valdybos pasiūlymu Valdytojų tarybos kvalifikuota balsų daugumapriimtu sprendimu bankas gali finansuoti investicijas, kurios visos ar iš dalies panaudojamos užvalstybių narių teritorijų ribų.

2. Kiek įmanoma, paskolos teikiamos tik su sąlyga, kad yra naudojami ir kiti finansavimo šaltiniai.

3. Teikdamas paskolą įmonei ar kitam subjektui, išskyrus valstybę narę, Bankas paskolą suteikia susąlyga, kad valstybė narė, kurios teritorijoje bus vykdoma investicija, suteiks garantiją, arba bussuteiktos kitos atitinkamos garantijos, arba Bankas remiasi skolininko finansinės padėties tvirtumu.

Be to, remdamasis Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais ir kaito reikia vykdant Konstitucijos III-394 straipsnyje numatytas operacijas, Direktorių valdyba,

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 260


spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato finansinių operacijų, kurios gali būti ypač rizikingosir todėl laikomos ypatinga veikla, sąlygas.

4. Bankas gali teikti paskolų, kurias valstybinės ar privačios įmonės arba kiti subjektai imaKonstitucijos III-394 straipsnyje numatytiems projektams vykdyti, garantijas.

5. Bendra Banko suteiktų paskolų ir garantijų suma bet kuriuo metu neturi viršyti 250 % jopasirašyto kapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio. Pastarojibendra suma sumažinama tokia suma, kokia buvo pasirašyta (nebūtinai apmokėta) Bankuidalyvaujant kitų įmonių kapitale.

Banko išmokėta suma už dalyvavimą kitų įmonių kapitale niekada neviršija bendros jo pasirašytokapitalo, atsargų, nepadarytų atidėjinių ir pelno (nuostolio) sąskaitos perviršio sumos.

Išimties atveju, Valdytojų tarybai ir Direktorių valdybai nusprendus pagal 18 straipsnio 3 dalį,ypatingai Banko veiklai bus specialiai paskirstomos atsargos.

Ši dalis taip pat taikoma sudarant Banko konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

6. Bankas apsisaugo nuo rizikos, susijusios su valiutų kursu, paskolų ir garantijų sutartysenumatydamas jo manymu tinkamas sąlygas.

17 straipsnis

1. Paskolų, kurias suteikia Bankas, palūkanų normos, komisiniai ir kiti mokėjimai koreguojami,atsižvelgiant į kapitalo rinkoje vyraujančias sąlygas, ir apskaičiuojami taip, kad iš jų gaunamospajamos leistų Bankui vykdyti savo įsipareigojimus, padengti jo išlaidas ir riziką bei suformuotirezervinį fondą, kaip numatyta 22 straipsnyje.

2. Bankas palūkanų normų nemažina. Jei dėl investicijos, kuri bus finansuojama, pobūdžiopalūkanų normų mažinimas būtų pageidaujamas, atitinkama valstybė narė ar kuri kita organizacijagali suteikti tokio dydžio pagalbą palūkanoms mokėti, kuri nepažeistų Konstitucijos III-167 straipsnio.

18 straipsnis

Atlikdamas finansavimo operacijas, Bankas laikosi šių principų:

1. Užtikrina, kad Sąjungos labui jo lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau.

Bankas gali suteikti paskolas arba garantijas tik:

a) tuo atveju, kai investuojant gamybos sektoriaus įmonėms, palūkanos ir amortizaciniaimokėjimai padengiami iš įmonės gamybos pelno arba, kitais atvejais, kai valstybė, kuriojeinvestuojama, yra įsipareigojusi juos padengti, arba jie padengiami kitais būdais; ir kitųinvesticijų atveju,

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 261

262 IV dalis

b) jei šis investavimas padeda didinti ekonomikos produktyvumą apskritai ir skatina vidausrinkos sukūrimą ar veikimą.

2. Bankas neįgyja jokio intereso įmonėje ir neprisiima atsakomybės už jos valdymą, išskyrus atvejus,kai tai yra būtina siekiant užtikrinti Banko teises susigrąžinti paskolintas lėšas.

Tačiau, remdamasi Valdytojų tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytais principais irkai reikia Konstitucijos III-394 straipsnyje numatytoms operacijoms vykdyti, Direktorių valdybaspręsdama kvalifikuota balsų dauguma nustato sąlygas dėl dalyvavimo komercinių įmoniųkapitale, kiek to reikia finansuojant investiciją ar programą, paprastai papildant paskolą argarantiją.

3. Savo reikalavimus Bankas gali realizuoti kapitalo rinkoje ir, siekdamas šio tikslo, gali pareikalauti,kad skolininkai išleistų obligacijas arba kitus vertybinius popierius.

4. Nei Bankas, nei valstybės narės nenustato sąlygos, kad Banko paskolintos lėšos būtų išleistos tamtikroje konkrečioje valstybėje narėje.

5. Bankas gali teikti paskolas su sąlyga, kad bus skelbiamas tarptautinis konkursas.

6. Bankas nefinansuoja, iš dalies ar visiškai, jokios investicijos, kuriai prieštarauja valstybė narė,kurios teritorijoje būtų investuojama.

7. Be skolinimo veiklos Bankas gali teikti techninę pagalbą pagal Valdytojų tarybos kvalifikuotabalsų dauguma nustatytas sąlygas bei vadovaujantis šiuo Statutu.

19 straipsnis

1. Kiekviena įmonė arba valstybinis ar privatus subjektas dėl finansavimo gali tiesiogiai kreiptis įBanką. Paraiškos Bankui gali būti pateiktos ir per Komisiją arba per valstybę narę, kurios teritorijojebus investuojama.

2. Paraiškos, pateiktos per Komisiją, perduodamos valstybei narei, kurios teritorijoje businvestuojama, kad ši pareikštų savo nuomonę. Paraiškos, pateiktos per valstybę narę, perduodamosKomisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę. Paraiškos, pateiktos Bankui tiesiogiai, perduodamosatitinkamai valstybei narei bei Komisijai.

Atitinkamos valstybės narės ir Komisija pareiškia savo nuomonę per du mėnesius. Jei per šį laikotarpįatsakymas nepateikiamas, Bankas gali daryti prielaidą, kad tai investicijai neprieštaraujama.

3. Direktorių valdyba priima sprendimą dėl finansavimo operacijų paraiškų, kurias jai pateikiaValdymo komitetas.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 262


4. Valdymo komitetas išnagrinėja, ar jam pateiktos finansavimo operacijų paraiškos neprieštaraujašiam Statutui, ypač jo 16 ir 18 straipsniams. Jei Valdymo komitetas pritaria finansavimo operacijossuteikimui, jis Direktorių valdybai pateikia atitinkamą pasiūlymą. Komitetas gali nustatyti, jomanymu, esmines sąlygas, kurias tenkinant jo nuomonė būtų palanki. Jei Valdymo komitetasprieštarauja finansavimo suteikimui, jis Direktorių valdybai pateikia atitinkamus dokumentus beisavo nuomonę.

5. Jei Valdymo komitetas pareiškia nepalankią nuomonę, Direktorių valdyba gali nesuteiktifinansavimo, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia vieningai.

6. Jei Komisija pareiškia nepalankią nuomonę, Direktorių valdyba gali nesuteikti finansavimo,išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia vieningai, o Komisijos paskirtas direktorius susilaiko.

7. Jeigu ir Valdymo komitetas, ir Komisija pareiškia nepalankią nuomonę, finansavimo Direktoriųvaldyba suteikti negali.

8. Jei finansavimo operacija, susijusi su patvirtinta investicija, turi būti restruktūrizuota, kadapsaugotų Banko teises ir interesus, Valdymo komitetas nedelsdamas imasi skubių priemonių, kurios,jo manymu, yra reikalingos, ir tuoj pat apie jas praneša Direktorių valdybai.

20 straipsnis

1. Savo užduočių vykdymui reikalingas lėšas Bankas skolinasi kapitalo rinkose.

2. Bankas gali skolintis valstybių narių kapitalo rinkose pagal šioms rinkoms taikomas teisinesnuostatas.

Nukrypdamos nuo Konstitucijos III-197 straipsnio 1 dalies, valstybės narės atitinkamoskompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikimą tik tada, jei būtų priežasčių manyti, kadtai gali žymiai sutrikdyti tos valstybės kapitalo rinką.

21 straipsnis

1. Turimas lėšas, kurių Bankui nereikia nedelsiant panaudoti savo įsipareigojimams vykdyti, Bankasgali naudoti šiems tikslams:

a) investuoti pinigų rinkose;

b) pagal 18 straipsnio 2 dalies nuostatas gali pirkti ir parduoti vertybinius popierius;

c) gali vykdyti bet kurią kitą finansinę operaciją, susijusią su jo tikslais.

2. Nepažeisdamas 23 straipsnio nuostatų, Bankas, valdydamas savo investicijas, nedalyvaujajokiame valiutų arbitraže, jei to tiesiogiai nereikia jo skolinimo operacijoms arba įsipareigojimams,susijusiems su gautomis paskolomis arba jo suteiktomis garantijomis, vykdyti.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 263

264 IV dalis

3. Šio straipsnio taikymo srityse Bankas savo veiksmus derina su atitinkamos valstybės narėskompetentingomis institucijomis ar nacionaliniu centriniu banku.

22 straipsnis

1. Rezervinis fondas, siekiantis iki 10 procentų pasirašyto kapitalo, suformuojamas palaipsniui. Jeibanko įsipareigojimų padėtis tai pateisintų, Direktorių valdyba gali nuspręsti atidėti papildomasatsargas. Rezervinis fondas kaupiamas, kol bus visiškai suformuotas iš:

a) palūkanų, gaunamų už paskolas, kurias Bankas yra suteikęs iš valstybių narių įmokėtų sumųpagal 5 straipsnį;

b) palūkanų, gaunamų už paskolas, kurias Bankas yra suteikęs iš lėšų, gautų už grąžintas paskolas,nurodytas a punkte;

panaudojant šių pajamų tokią dalį, kurios nereikia Banko įsipareigojimams vykdyti arba joišlaidoms padengti.

2. Rezervinio fondo lėšos investuojamos taip, kad bet kuriuo metu jas galima būtų panaudotitikslui, kuriam skirtas fondas.

23 straipsnis

1. Bankas visada gali savo turtą keisti į valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, valiutą, kad galėtųvykdyti finansines operacijas, atitinkančias Konstitucijos III-394 straipsnyje išdėstytą uždavinį,atsižvelgdamas į šio Statuto 21 straipsnio nuostatas.Bankas kiek įmanoma stengiasi tokių keitimųnedaryti, jei jis turi grynųjų pinigų ar likvidžiojo turto jam reikalinga valiuta.

2. Bankas negali savo turto valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, valiuta iškeisti į trečiosios šaliesvaliutą be atitinkamos valstybės narės sutikimo.

3. Bankas gali laisvai disponuoti ta savo kapitalo dalimi, kuri yra apmokėta arba bet kuria valiuta,pasiskolinta rinkose, esančiose trečiųjų šalių rinkose.

4. Valstybės narės įsipareigoja sudaryti galimybes Banko skolininkams disponuoti valiuta, reikalingakapitalui grąžinti ir mokėti palūkanas už paskolas ar komisinius už garantijas, suteiktas Banko jųteritorijoje vykdomoms investicijoms.

24 straipsnis

Jei valstybė narė nevykdo narystės įsipareigojimų, numatytų šiame Statute, ypač įsipareigojimoapmokėti savo dalį pasirašytame kapitale arba grąžinti pasiskolintą sumą, paskolų arba garantijųteikimas tai valstybei narei ar jos piliečiams Valdytojų tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota balsųdauguma, gali būti sustabdytas.

Toks sprendimas neatleidžia nei valstybės narės, nei jos piliečių nuo jų įsipareigojimų Bankui.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 264


25 straipsnis

1. Jei Valdytojų taryba nusprendžia sustabdyti Banko operacijas, visa jo veikla nedelsiantnutraukiama, išskyrus tą, kuri užtikrina tinkamą jo turto realizavimą, apsaugą ir išsaugojimą bei joįsipareigojimų vykdymą.

2. Likviduojant Banką, Valdytojų taryba paskiria likvidatorius ir teikia jiems nurodymus dėllikvidavimo vykdymo. Ji užtikrina, kad personalo teisės būtų apsaugotos.

26 straipsnis

1. Kiekvienoje valstybėje narėje Bankas naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniamsasmenims pagal jų įstatymus. Jis gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei juo disponuoti irbūti šalimi teismo procese.

2. Banko nuosavybei netaikomos jokios turto rekvizavimo ar eksproprijavimo formos.

27 straipsnis

1. Ginčus tarp Banko ir jo kreditorių, skolininkų arba bet kurio kito asmens sprendžiakompetentingi nacionaliniai teismai, išskyrus atvejus, kai jurisdikcija priklauso Europos SąjungosTeisingumo Teismui. Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti, kad ginčai būtų nagrinėjamiarbitražo tvarka.

2. Kiekvienoje valstybėje narėje Bankas turi adresą, kuriuo teikia savo paslaugas. Tačiau bet kokiojesutartyje jis gali nurodyti konkretų adresą, kuriuo teikia paslaugas.

3. Banko turtas ir nuosavybė negali būti areštuoti ar konfiskuoti, išskyrus teismo sprendimu.

28 straipsnis

1. Valdytojų taryba vieningai gali nuspręsti įsteigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurieturėtų juridinio asmens statusą ir būtų finansiškai nepriklausomi.

2. Valdytojų taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigųstatutus, visų pirma nustatančius jų tikslus, struktūrą, kapitalą, narystę, būstinės vietą, finansineslėšas, intervencines priemones ir audito susitarimus bei jų ir Banko organų tarpusavio santykius.

3. Bankas gali dalyvauti valdant šias įstaigas ir prisidėti prie jų pasirašyto kapitalo, apmokantValdytojų tarybos vieningai nustatytą sumą.

4. Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taikomas šio straipsnio 1 dalyjenurodytoms įstaigoms tokiu mastu, kiek jos yra įsteigtos pagal Bendrijos teisę, jų organų nariams ir jųpersonalui, kai jie atlieka savo pareigas, pagal tas pačias sąlygas, kurios yra taikomos Bankui.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 265

266 IV dalis

Tiems dividendams, kapitalo prieaugiui ar kitos formos pajamoms, gaunamoms iš tokių įstaigų,kurias turi teisę gauti jų nariai, išskyrus Europos Sąjungą ir Banką, taikomos galiojančių teisės aktųfiskalinės nuostatos.

5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, neviršydamas toliau nustatytų apribojimų, sprendžiaginčus dėl įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų organų patvirtintų priemonių. Ieškinį dėl šiųpriemonių gali pareikšti bet kuris tokios įstaigos narys pagal savo kompetenciją arba bet kuri valstybėnarė Konstitucijos III-365 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

6. Valdytojų taryba gali vieningai nuspręsti įsteigtų pagal Sąjungos teisę įstaigų personalui leistidalyvauti bendrose su Banku struktūrose, vadovaujantis atitinkama vidaus tvarka.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 266


6. PROTOKOLAS DĖL INSTITUCIJŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS TAM TIKRŲ ĮSTAIGŲ, ORGANŲ,TARNYBŲ IR PADALINIŲ BŪSTINIŲ VIETOS


ATSIŽVELGDAMOS į Konstitucijos III-432 straipsnį,

PRIMINDAMOS IR PATVIRTINDAMOS 1965 m. balandžio 8 d. sprendimą bei laikydamosi sprendimų dėl būsimųinstitucijų, įstaigų, organų, tarnybų ir padalinių būstinių,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijosbendrijos steigimo sutarties.

Vienintelis straipsnis

1. Europos Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių sesijų, įskaitantbiudžeto sesiją. Papildomi plenarinės sesijos posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamentokomitetų posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento generalinio sekretoriato ir jo padaliniųbūstinės lieka Liuksemburge.

2. Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vykstaLiuksemburge.

3. Komisijos būstinė yra Briuselyje. 1965 m. balandžio 8 d. sprendimo 7, 8 ir 9 straipsniuoseišvardytų padalinių būstinės yra Liuksemburge.

4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo būstinė yra Liuksemburge.

5. Europos centrinio banko būstinė yra Frankfurte.

6. Audito Rūmų būstinė yra Liuksemburge.

7. Regionų komiteto būstinė yra Briuselyje.

8. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto būstinė yra Briuselyje.

9. Europos investicijų banko būstinė yra Liuksemburge.

10. Europolo būstinė yra Hagoje.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 267

268 IV dalis

7. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ


ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pagal Konstitucijos III-434 straipsnį Sąjunga valstybių narių teritorijose naudojasiprivilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jos uždaviniams atlikti,


I SKYRIUS

SĄJUNGOS NUOSAVYBĖ, LĖŠOS, TURTAS IR VEIKLA

1 straipsnis

Sąjungos patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti,konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Sąjungos nuosavybei ir turtui negalibūti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.

2 straipsnis

Sąjungos archyvai yra neliečiami.

3 straipsnis

Sąjunga, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių.

Esant galimybei, valstybių narių vyriausybės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų netaikomi arbakompensuojami netiesioginiai ar apyvartos mokesčiai, įtraukti į kilnojamojo arba nekilnojamojoturto kainą, tais atvejais, kai Sąjunga savo oficialiam naudojimui perka didelės vertės pirkinius, į kuriųkainą įtraukti minimi mokesčiai. Tačiau šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos gali iškreiptikonkurenciją Sąjungoje.

Jokios mokesčių lengvatos netaikomos už komunalines paslaugas.

4 straipsnis

Sąjungos oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi muitai, importo ir eksporto draudimaiar apribojimai. Taip importuotų daiktų valstybės teritorijoje negalima nei mokamai, nei nemokamaiperleisti kitiems, išskyrus atvejus, kai tai daroma tos valstybės vyriausybės patvirtintomis sąlygomis.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 268


Sąjungos leidiniams taip pat netaikomi jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ar apribojimai.

II SKYRIUS

RYŠIAI IR LAISSEZ-PASSER

5 straipsnis

Oficialiems Sąjungos institucijų ryšiams ir visų jų dokumentų perdavimui kiekvienos valstybės narėsteritorijoje galioja tos pačios nuostatos kaip toje valstybėje esančioms diplomatinėms atstovybėms.

Oficiali Sąjungos institucijų korespondencija ir kiti oficialūs jų ryšiai negali būti cenzūruojami.

6 straipsnis

Paprasta balsų dauguma Tarybos priimtu europiniu reglamentu nustatytos formos laissez-passer, kurįvalstybių narių valdžios institucijos pripažįsta kaip galiojantį kelionės dokumentą, Sąjungosinstitucijų pirmininkai gali išduoti šių institucijų nariams ir tarnautojams. Šie laissez-passer yraišduodami pareigūnams ir kitiems tarnautojams pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitųtarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Komisija gali sudaryti susitarimus dėl šių laissez-passer pripažinimo galiojančiais kelionės dokumentaistrečiųjų valstybių teritorijose.

III SKYRIUS

EUROPOS PARLAMENTO NARIAI

7 straipsnis

Laisvam Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento susitikimus bei grįžtantiems išjų, judėjimui negali būti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.

Muitinio tikrinimo ir valiutos keitimo kontrolės atžvilgiu Europos Parlamento nariams:

a) jų pačių vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos aukšto rangopareigūnams, keliaujantiems į užsienį laikinų oficialių vizitų metu;

b) kitų valstybių narių vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos užsieniovyriausybių atstovams laikinų oficialių vizitų metu.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 269

270 IV dalis

8 straipsnis

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einantpareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu:

a) naudojasi savo valstybės teritorijoje - imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamentonariams;

b) negali būti sulaikyti ar patraukti atsakomybėn visų kitų valstybių narių teritorijose;

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimųvietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darant nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negalisukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

IV SKYRIUS

VALSTYBIŲ NARIŲ ATSTOVAI, DALYVAUJANTYS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE

10 straipsnis

Sąjungos institucijų veikloje dalyvaujantys valstybių narių atstovai, jų patarėjai ir techniniai ekspertai,eidami savo pareigas, vykdami į susitikimų vietą ir grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomisprivilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

Šis straipsnis taikomas ir Sąjungos patariamųjų organų nariams.

IV SKYRIUS

SĄJUNGOS PAREIGŪNAI IR KITI TARNAUTOJAI

11 straipsnis

Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kiekvienos valstybėsnarės teritorijoje:

a) pagal Konstitucijos nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėlEuropos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnųbei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas, saugantis nuo procesinių veiksmų už bet kokius

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 270


veiksmus, atliktus einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas liekagalioti ir jiems nustojus eiti pareigas;

b) netaikomi imigracijos apribojimai bei užsieniečių registracijos formalumai. Tai taip pat taikoma jųsutuoktiniam ir išlaikomiems šeimos nariams;

c) taikant valiutų ar jų keitimo taisykles, sudaromos tokios pačios sąlygos, kurios toje šalyjepaprastai yra sudaromos tarptautinių organizacijų pareigūnams;

d) pirmą kartą atvykstantiems į konkrečią valstybę eiti pareigų suteikiama teisė be muito importuotisavo baldus ir turtą, taip pat, toje valstybėje baigus kadenciją, iš tos valstybės be muitoreeksportuoti savo baldus ir turtą, abiem atvejais laikantis valstybės, kurioje naudojamasi šia teise,vyriausybės nustatytų privalomų sąlygų;

e) leidžiama asmeniniam naudojimui be muito importuoti ir vėliau reeksportuoti automobilį,įsigytą pagal vidaus rinkos sąlygas valstybėje, kurioje gyveno prieš tai, arba toje valstybėje, kuriospiliečiai jie yra, abiem atvejais laikantis valstybės, kurioje naudojamasi šia teise, vyriausybėsnustatytų privalomų sąlygų.

12 straipsnis

Laikantis europiniu įstatymu nustatytų sąlygų ir tvarkos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai mokaSąjungai mokesčius nuo iš Sąjungos gaunamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo. Šisįstatymas priimamas pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis.

Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai atleidžiami nuo nacionalinių mokesčių nuo iš Sąjungosgaunamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo.

13 straipsnis

Pajamų mokesčio, turto mokesčio ir palikimo mokesčio taikymo tikslais bei tarp Sąjungos valstybiųnarių pasirašytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo tikslais Sąjungos pareigūnaiir kiti tarnautojai, kurie vien tik todėl, kad eina pareigas Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietąkitos valstybės narės nei valstybės, kur prieš pradedant eiti pareigas buvo jų nuolatinė gyvenamojivieta mokesčių tikslais, teritorijoje, yra laikomi, tiek valstybės, kurioje faktiškai gyvena, tiek toje, kuryra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, mokesčių mokėjimo tikslais išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąjąvietą pastarojoje, jei ji yra Sąjungos narė. Ši nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei šis atskirai neužsiimaapmokama veikla, bei vaikams, kuriuos išlaiko ir kuriais rūpinasi šiame straipsnyje minimi asmenys.

Pirmojoje pastraipoje minimiems asmenims priklausantis jų buvimo valstybėje esantis kilnojamasisturtas yra atleidžiamas nuo toje valstybėje galiojančio palikimo mokesčio. Apskaičiuojant palikimomokestį, tokia nuosavybė yra laikoma esančia nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimotikslais valstybėje, atsižvelgiant į trečiųjų valstybių teises ir į galimą tarptautinių sutarčių dėl dviguboapmokestinimo nuostatų taikymą.

Taikant šio straipsnio nuostatas, neatsižvelgiama į nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią minėti asmenysįsigijo eidami pareigas kitose tarptautinėse organizacijose.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 271

272 IV dalis

14 straipsnis

Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų socialinio draudimo išmokų sistema nustatoma europiniuįstatymu. Šis įstatymas priimamas pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis.

15 straipsnis

Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų, kuriems taikoma visas ar iš dalies 11 straipsnis, 12 straipsnioantroji pastraipa ir 13 straipsnis, kategorijos nustatomos europiniu įstatymu. Jis priimamaspasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis.

Į tokias kategorijas suskirstytų pareigūnų ir kitų tarnautojų pavardės, rangai ir adresai yra periodiškaipranešami valstybių narių vyriausybėms.

VI SKYRIUS

PRIE SĄJUNGOS AKREDITUOTŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ MISIJŲ PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

16 straipsnis

Valstybė narė, kurios teritorijoje yra Sąjungos būstinė, suteikia įprastines diplomatines privilegijas irimunitetus prie Sąjungos akredituotoms trečiųjų valstybių misijoms.

VII SKYRIUS


17 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams yra taikomos tiktaiSąjungos labui.

Kiekviena Sąjungos institucija privalo atšaukti savo pareigūno arba kito tarnautojo imunitetą, jei, šiosinstitucijos nuomone, tokio imuniteto atšaukimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

18 straipsnis

Taikydamos šį protokolą, Sąjungos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis suinteresuotųvalstybių narių valdžios institucijomis.

19 straipsnis

11-14 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi Komisijos nariams.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 272


20 straipsnis

11-14 straipsniai ir 17 straipsnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams, generaliniamsadvokatams, sekretoriui ir pranešėjų padėjėjams taikomi nepažeidžiant Protokolo dėl EuroposSąjungos Teisingumo Teismo statuto 3 straipsnio nuostatų, susijusių su teisėjų ir generalinių advokatųimunitetu nuo teisminio proceso.

11-14 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi ir Audito Rūmų nariams.

21 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas Europos centriniam bankui, jo organų nariams ir jo personaluinepažeidžiant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto.

Be to, Europos centrinis bankas yra atleidžiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panašauspobūdžio prievolių bet kokio jo kapitalo padidinimo atveju ir nuo įvairių formalumų, kurie gali būtisu tuo susiję, valstybėje, kurioje yra banko buveinė. Banko ir jo organų veiklai, vykdomai pagalEuropos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, netaikomas joks apyvartosmokestis.

22 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas Europos investicijų bankui, jo organų nariams, personalui irvalstybių narių atstovams, dalyvaujantiems Banko veikloje, nepažeidžiant Protokolo dėl bankostatuto.

Be to, Europos investicijų bankas yra atleidžiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panašauspobūdžio prievolių bet kokio jo kapitalo padidinimo atveju ir nuo įvairių formalumų, kurie gali būtisu tuo susiję, valstybėje, kurioje yra Banko buveinė. Banko išformavimas ar likvidavimas taip patnegali būti apmokestinimo priežastimi. Ir pagaliau pagal Statutą vykdomai banko ir jo organų veiklainetaikomas joks apyvartos mokestis.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 273

274 IV dalis

8. PROTOKOLAS DĖL DANIJOS KARALYSTĖS, AIRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOSBRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS, ISPANIJOS KARA-LYSTĖS IR PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS

IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS STOJIMO SUTARČIŲ IR AKTŲ


PRISIMINDAMOS, kad Danijos Karalystė, Airija ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 1973 m.sausio 1 d. prisijungė prie Europos Bendrijų; kad Graikijos Respublika 1981 m. sausio 1 d. prisijungė prie EuroposBendrijų; kad Ispanijos Karalystė ir Portugalijos Respublika 1986 m. sausio 1 d. prisijungė prie Europos Bendrijų; kadAustrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė 1995 m. sausio 1 d. prisijungė prie Europos Bendrijų irEuropos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungos;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmiau nurodytos stojimosutartys panaikinamos;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad tam tikros tų Stojimo sutarčių ir prie jų pridedamų aktų nuostatos išlieka aktualios; ir kadKonstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokios nuostatos turi būti išdėstytos Protokole arba jame turi būtiį jas daromos nuorodos, tam, kad jos liktų galioti ir kad jų teisinė galia būtų išlaikyta;

KADANGI dėl šių nuostatų reikia priimti technines pritaikomąsias pataisas, kad šios nuostatos būtų suderintos suKonstitucija, o jų teisinė galia nepasikeistų,




1 straipsnis

Pagal Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytas Stojimo sutartisatsirandančios teisės ir įsipareigojimai tose Sutartyse numatytomis sąlygomis įsigaliojo tokiomisdienomis:

a) 1973 m. sausio 1 d. – pagal Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir ŠiaurėsAirijos Karalystės stojimo sutartį;

b) 1981 m. sausio 1 d. – pagal Graikijos Respublikos stojimo sutartį;

c) 1986 m. sausio 1 d. – pagal Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sutartį;

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 274


d) 1995 m. sausio 1 d. – pagal Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystėsstojimo sutartį.

2 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytos stojančios valstybės turi prisijungti prie šių susitarimų ar konvencijų,sudarytų iki atitinkamo jų įstojimo, jei tie susitarimai ir konvencijos dar galioja:

a) kitų valstybių narių sudarytų susitarimų ar konvencijų, grindžiamų Europos bendrijos steigimosutartimi, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi ar Europos Sąjungos sutartimiarba neatsiejamų nuo šių Sutarčių tikslų įgyvendinimo, susijusių su Bendrijų ar Sąjungosfunkcionavimu arba jų veikla;

b) susitarimų ar konvencijų, sudarytų kitų valstybių narių, veikiančių kartu su Europos Bendrijomis,su viena ar keliomis trečiosiomis valstybėmis ar su tarptautine organizacija, bei susitarimų, kurieyra susiję su šiais susitarimais ar konvencijomis. Sąjunga ir kitos valstybės narės šiuo atžvilgiupadeda 1 straipsnyje nurodytoms stojančioms valstybėms.

2. 1 straipsnyje nurodytos stojančios valstybės prireikus imasi atitinkamų priemonių, kadpriderintų savo padėtį tarptautinių organizacijų ir tarptautinių susitarimų, kurių šalimi yra Sąjungaar Europos atominės energijos bendrija, ar kitos valstybės narės, atžvilgiu pagal teises ir pareigas,atsirandančias dėl jų stojimo.

3 straipsnis

Kaip aiškina Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas, Stojimų aktųnuostatos, kurių paskirtis yra kitu būdu nei nustatant pereinamojo laikotarpio priemonę, panaikintiar iš dalies pakeisti Europos Bendrijų arba Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungosinstitucijų, įstaigų ar organų priimtus aktus, arba kurios turi tokį poveikį, išlieka galioti pagal šiostraipsnio antrąją pastraipą.

Šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos nuostatos turi teisinį aktų, kuriuos jos panaikina ar išdalies pakeičia, statusą ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir tiems aktams.

4 straipsnis

Iki 1 straipsnyje nurodyto šalių įstojimo Europos Bendrijų arba Europos Sąjungos sutartimi įsteigtosEuropos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtų aktų tekstai, kurie vėliau buvo parengti anglųir danų kalbomis, graikų kalba, ispanų ir portugalų kalbomis bei suomių ir švedų kalbomis, nuo1 straipsnyje nurodytos atitinkamo įstojimo dienos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip irkitomis kalbomis parengti autentiški tekstai.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 275

276 IV dalis

5 straipsnis

Tarybos priimtu europiniu įstatymu galima panaikinti šiame protokole išdėstytas pereinamojolaikotarpio nuostatas, kai jos tampa nebetaikytinomis. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai.


NUOSTATOS IŠ AKTO DĖL DANIJOS KARALYSTĖS, AIRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS

IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS STOJIMO SĄLYGŲ

1 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Gibraltaro

6 straipsnis

1. Institucijų aktai dėl Konstitucijos I priede išvardytų produktų ir produktų, kuriems, juosimportuojant į Sąjungą, turi būti taikomos konkrečios taisyklės dėl bendrosios žemės ūkio politikosįgyvendinimo, taip pat aktai dėl valstybių narių apyvartos mokesčius reglamentuojančių teisės aktųsuderinimo netaikomi Gibraltarui, jei Taryba, priimdama europinį sprendimą, nenusprendžia kitaip.Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sprendžia vieningai.

2. Gibraltaro padėtis, apibrėžta Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės DidžiosiosBritanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų II priedo (1)VI punkte, išlieka tokia pati.

2 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Farerų salų

7 straipsnis

Farerų salose gyvenantys Danijos piliečiai laikomi valstybės narės piliečiais Konstitucijoje apibrėžtaprasme tik nuo dienos, kurią ta Konstitucija pradedama taikyti toms saloms.

(1) OL L 73, 1972 3 27, p. 47.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 276


3 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Normandijos salų ir Meno salos

8 straipsnis

1. Sąjungos taisyklės, susijusios su muitinės veikla ir kiekybiniais apribojimais, o visų pirma — sumuitais, lygiaverčio poveikio mokesčiais ir Bendruoju muitų tarifu, Normandijos saloms ir Meno salaitaikomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei.

2. Trečiosioms šalims taikomi žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų produktų, kuriems yrataikomas specialus prekybos režimas, importo mokesčiai ir kitos importo priemonės, kuriuos nustatoSąjungos taisyklės ir kuriuos taiko Jungtinė Karalystė.

Taip pat yra taikomos Sąjungos taisyklės, būtinos šių produktų laisvam judėjimui ir įprastųkonkurencijos sąlygų laikymuisi jais prekiaujant.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus ar sprendimus nustatančiussąlygas, kuriomis pirmojoje ir antrojoje pastraipose minimos nuostatos taikomos šioms teritorijoms.

9 straipsnis

Sąjungos teisė neturi poveikio 8 straipsnyje nurodytų teritorijų gyventojų teisėms JungtinėjeKaralystėje. Tačiau tokie asmenys nesinaudoja Sąjungos teisės nuostatomis, susijusiomis su laisvuasmenų ir paslaugų judėjimu.

10 straipsnis

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos, kurios yra taikomos asmenims arįmonėms minėtos Sutarties 196 straipsnyje apibrėžta prasme, taikomos tiems asmenims ar įmonėms,jei jie yra įsisteigę šio protokolo 8 straipsnyje nurodytose teritorijose.

11 straipsnis

8 straipsnyje nurodytų teritorijų valdžios institucijos taiko vienodas sąlygas visiems Sąjungosfiziniams ir juridiniams asmenims.

12 straipsnis

Jei taikant šiame skirsnyje apibrėžtas priemones iškyla santykių tarp Sąjungos ir 8 straipsnyjenurodytų teritorijų sunkumų, Komisija nedelsdama siūlo Tarybai tokias apsaugos priemones, kuriosjos manymu yra būtinos, nurodydama jų taikymo terminus ir sąlygas.

Taryba atitinkamus europinius reglamentus ar sprendimus priima per vieną mėnesį.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 277

278 IV dalis

13 straipsnis

Šiame skirsnyje Normandijos salų gyventoju ar Meno salos gyventoju laikomas bet kuris Britanijospilietis, kuris turi pilietybę dėl to, kad jis, vienas iš jo tėvų arba senelių gimė, buvo įvaikintas, priėmėpilietybę arba buvo įregistruotas atitinkamoje saloje. Toks asmuo šiuo tikslu nelaikomas Normandijossalų arba Meno salos gyventoju, jei jis, vienas iš jo tėvų arba senelių gimė, buvo įvaikintas, priėmėpilietybę arba buvo įregistruotas Jungtinėje Karalystėje. Jis taip pat nelaikomas tokiu gyventoju, jei jiskuriuo nors metu penkerius metus dažniausiai gyveno Jungtinėje Karalystėje.

Komisijai bus pranešta apie tokių asmenų tapatybės nustatymui būtinas administracines priemones.

4 SKIRSNIS

Nuostatos dėl industrializacijos ir ūkio plėtros politikos įgyvendinimo Airijoje

14 straipsnis

Valstybės narės pažymi, kad Airijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti industrializacijos ir ūkio plėtrospolitiką, skirtą gyvenimo lygiui Airijoje pakelti iki kitų Europos tautų gyvenimo lygio ir sumažintinepakankamą užimtumą laipsniškai sulyginant regionų išsivystymo lygių skirtumus.

Jos pripažįsta, kad jų bendras interesas yra pasiekti šios politikos tikslus ir sutaria tuo tikslurekomenduoti institucijoms įgyvendinti visas Konstitucijoje numatytas priemones ir procedūraspirmiausia tinkamai panaudojant Sąjungos lėšas, skirtas jos tikslams įgyvendinti.

Valstybės narės visų pirma pripažįsta, kad taikant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnius, reikėsatsižvelgti į ūkio plėtros ir gyventojų gyvenimo lygio kėlimo tikslus.

5 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Danija branduolinės energijos srityje

15 straipsnis

1. Nuo 1973 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama irDanijai apribojant jos platinimą savo teritorijoje tame straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 278


2. Nuo 1973 m. sausio 1 d. Danija Europos atominės energijos bendrijai perduoda lygiavertįinformacijos apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sektorius kiekį. Ši informacija smulkiai išdėstomaKomisijai perduotame dokumente. Šią informaciją Komisija suteikia Bendrijos įmonėms Europosatominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. Danija pateikia informaciją Bendrijai apie tokius sektorius:

a) DOR lėtinamas sunkiuoju vandeniu ir aušinamas organiniais aušinimo skysčiais reaktorius;

b) DT–350, DK–400 korpusiniai sunkiojo suslėgtojo vandens reaktoriai;

c) aukštos temperatūros dujų kontūras (cirkuliacinis žiedas);

d) prietaisų sistema ir specialūs elektroniniai įrenginiai;

e) patikimumas;

f) reaktorių fizika, reaktorių dinamika ir šilumos mainai;

g) medžiagų ir įrenginių bandymas reaktoriuje.

4. Danija įsipareigoja perduoti Bendrijai jos teikiamas ataskaitas papildančią informaciją, ypačBendrijos arba valstybių narių darbuotojams lankantis Risö centre, kiekvienu atveju abipusiususitarimu nustatytomis sąlygomis.

16 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Danija perduoda informaciją Europos atominės energijos bendrijai,kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymu išduoda licencijaskomercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotus Bendrijos valstybėsenarėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosioms šalims išimtines arbaiš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė arba iš dalies išimtinė licencija, Danija skatina ir sudarosąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms, asmenims irįmonėms komercinėmis sąlygomis.

Tokios išimtinės arba iš dalies išimtinės licencijos išduodamos įprastiniu komerciniu pagrindu.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 279

280 IV dalis

6 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Airija branduolinės energijos srityje

17 straipsnis

1. Nuo 1973 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama irAirijai apribojant jos platinimą savo teritorijoje tame straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

2. Nuo 1973 m. sausio 1 d. Airija Europos atominės energijos bendrijai perduoda informaciją,sukauptą Airijoje branduolinėje srityje, kurios platinimas apribojamas tiek, kad ji nebūtų susijusi suišimtinai komerciniu naudojimu. Šią informaciją Komisija suteikia Bendrijos įmonėms Europosatominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. Šiose 1 ir 2 dalyse minima informacija daugiausia yra susijusi su energetinių reaktoriųtobulinimo studijomis ir darbu su radioizotopais bei jų pritaikymu medicinoje, įskaitant radiacinėssaugos problemas.

18 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Airija perduoda informaciją Europos atominės energijos bendrijai,kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymu išduoda licencijaskomercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotus Bendrijos valstybėsenarėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosioms šalims išimtines arbaiš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė arba iš dalies išimtinė licencija, Airija skatina ir sudarosąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms, asmenims irįmonėms komercinėmis sąlygomis.


7 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Jungtine Karalyste branduolinės energijos srityje

19 straipsnis

1. Nuo 1973 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama ir

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 280


Jungtinei Karalystei apribojant jos platinimą savo teritorijoje minėtame straipsnyje nustatytomissąlygomis.

2. Nuo 1973 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė Europos atominės energijos bendrijai perduodalygiavertį informacijos apie sektorius, nurodytus Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir JungtinėsDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 28 priedo (1) sąraše,kiekį. Ši informacija smulkiai išdėstoma Komisijai perduotame dokumente. Šią informaciją Komisijasuteikia Bendrijos įmonėms Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyjenustatytomis sąlygomis.

3. Atsižvelgdama į didesnį Europos atominės energijos bendrijos interesą tam tikruose sektoriuose,Jungtinė Karalystė ypatingą dėmesį skiria informacijos apie šiuos sektorius perdavimui:

a) greitųjų reaktorių moksliniai tyrimai ir tobulinimas (įskaitant saugą);

b) fundamentalieji moksliniai tyrimai (taikytini skirtingų tipų reaktoriams);

c) reaktorių sauga (išskyrus greituosius reaktorius);

d) metalurgija, plieno, cirkonio lydiniai ir betonas;

e) konstrukcinių medžiagų suderinamumas;

f) eksperimentinė šilumą išskiriančių elementų gamyba;

g) termohidrodinamika;

h) prietaisai.

20 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Jungtinė Karalystė perduoda informaciją Europos atominės energijosbendrijai, kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymu išduodalicencijas komercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotus Bendrijosvalstybėse narėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosioms šalimsišimtines arba iš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

(1) OL L 73, 1972 3 27, p. 84.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 281

282 IV dalis

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė ar iš dalies išimtinė licencija, Jungtinė Karalystė skatina irsudaro sąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms, asmenimsir įmonėms komercinėmis sąlygomis.



NUOSTATOS IŠ AKTO DĖL GRAIKIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO SĄLYGŲ

1 SKIRSNIS

Nuostatos dėl tam tikrų importuojamų prekių atleidimo nuo muitų,kurias taiko Graikijos Respublika

21 straipsnis

Konstitucijos III-151 straipsnis nedraudžia Graikijos Respublikai toliau taikyti atleidimo nuo muitųpriemones, kuriomis leista naudotis iki 1979 m. sausio 1 d., vadovaujantis:

a) Įstatymu Nr. 4171/61 (Bendrosios priemonės, skirtos šalies ūkio plėtrai remti),

b) Įsakymu Nr. 2687/53 (Užsienio kapitalo investavimas ir apsauga),

c) Įstatymu Nr. 289/76 (Paskatos, skirtos pasienio regionų plėtrai skatinti ir visų susijusių klausimųsureguliavimui),

iki susitarimų, kuriuos Graikijos Vyriausybė sudarė su asmenimis, kuriems taikomos šios priemonės,galiojimo pabaigos.

2 SKIRSNIS

Nuostatos dėl mokesčių

22 straipsnis

Akto dėl Graikijos Respublikos stojimo sąlygų VIII priedo (1) II dalies 2 punkte išvardyti aktaiGraikijos Respublikai taikomi minėtame priede nustatytomis sąlygomis, išskyrus nuorodas į 9 punktąir 18 punkto b papunktį.

(1) OL L 291, 1979 11 19, p. 163.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 282


3 SKIRSNIS

Nuostatos dėl medvilnės

23 straipsnis

1. Šis skirsnis taikomas nekarštai ir nešukuotai medvilnei, klasifikuojamai Kombinuotosiosnomenklatūros Nr. 5201 00 subpozicijoje.

2. Sąjungoje įdiegiama sistema visų pirma skirta:

a) remti medvilnės gamybą Sąjungos regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai;

b) leisti suinteresuotiems gamintojams uždirbti pakankamas pajamas;

c) stabilizuoti rinką struktūriškai gerinant tiekimo ir prekybos lygį.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje sistemoje numatytas pagalbos gamybai teikimas.

4. Kad medvilnės gamintojai galėtų sukoncentruoti tiekimą ir priderinti gamybą prie rinkosreikalavimų, įdiegiama sistema, skirta gamintojų grupių ir tokių grupių federacijų sudarymui skatinti.

Sistemoje numatyta teikti pagalbą siekiant skatinti gamintojų grupių sudarymą ir palengvinti jųfunkcionavimą.

Šia sistema gali naudotis tik grupės:

a) sudarytos pačių gamintojų iniciatyva;

b) pasiūliusios pakankamas jų veiklos trukmės ir veiksmingumo garantijas;

c) pripažintos suinteresuotos valstybės narės.

5. Negali būti pakenkta Sąjungos prekybos su trečiosiomis šalims sistemai. Šiuo atžvilgiu visųpirma negalima nustatyti jokių importą ribojančių priemonių.

6. Europiniame įstatyme Taryba nustato reikalingas pritaikomąsias pataisas dėl šiuo skirsniunustatytos sistemos.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus ir sprendimus, nustatančiusšio skirsnio nuostatų įgyvendinimui būtinas bendrąsias taisykles.

Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 283

284 IV dalis

4 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Graikijos ūkio ir pramonės plėtros

24 straipsnis

Valstybės narės pažymi, kad Graikijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti industrializacijos ir ūkio plėtrospolitiką, skirtą gyvenimo lygiui Graikijoje pakelti iki kitų valstybių narių gyvenimo lygio ir sumažintinepakankamą užimtumą laipsniškai sulyginant regionų išsivystymo lygių skirtumus.

Jos pripažįsta, kad jų bendras interesas yra pasiekti šios politikos tikslus. Tuo tikslu institucijos vykdovisas Konstitucijoje numatytas priemones ir procedūras pirmiausia tinkamai panaudojant Sąjungoslėšas, skirtas jos tikslams įgyvendinti.

Taikant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnius, visų pirma reikės atsižvelgti į ūkio plėtros irgyventojų gyvenimo lygio kėlimo tikslus.

5 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Graikija branduolinės energijos srityje

25 straipsnis

1. Nuo 1981 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama irGraikijos Respublikai apribojant jos platinimą savo teritorijoje minėtame straipsnyje nustatytomissąlygomis.

2. Nuo 1981 m. sausio 1 d. Graikijos Respublika Europos atominės energijos bendrijai perduodainformaciją, sukauptą Graikijoje branduolinėje srityje, kurios platinimas apribojamas tiek, kad jinebūtų susijusi su išimtinai komerciniu naudojimu. Šią informaciją Komisija suteikia Bendrijosįmonėms Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje nustatytomissąlygomis.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija visų pirma apima:

a) radioaktyviųjų izotopų naudojimo medicinoje, žemės ūkyje, entomologijoje ir aplinkos apsaugojetyrimus;

b) branduolinės technologijos taikymą archeometrijoje;

c) elektroninių medicinos prietaisų kūrimą;

d) radioaktyviosios rūdos paieškos būdų vystymą.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 284


26 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Graikijos Respublika perduoda informaciją Europos atominėsenergijos bendrijai, kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymuišduoda licencijas komercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotusBendrijos valstybėse narėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosiomsšalims išimtines arba iš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė ar iš dalies išimtinė licencija, Graikijos Respublika skatinair sudaro sąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms,asmenims ir įmonėms komercinėmis sąlygomis.



NUOSTATOS IŠ AKTO DĖL ISPANIJOS KARALYSTĖS IR PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS STOJIMO

SĄLYGŲ

1 SKIRSNIS

Finansinės nuostatos

27 straipsnis

Nuosavi ištekliai, susikaupę iš pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuojami ir patikrinami taip, tarsiKanarų salos bei Seuta ir Melilija būtų įtrauktos į teritoriją, kurioje taikoma 1977 m. gegužės 17 d.Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo —

Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas.

2 SKIRSNIS

Nuostatos dėl patentų

28 straipsnis

Su įrodinėjimo pareiga susijusios Ispanijos nacionalinės teisės nuostatos, priimtos pagal Akto dėlIspanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų protokolo Nr. 8 2 punktą, netaikomos,jei byla dėl pažeidimo iškeliama kito gamybos patento savininkui dėl produkto, tapataus ieškovopatentuotos gamybos procese pagamintam produktui, gamybos, jei tas kitas patentas buvo išduotas

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 285

286 IV dalis

iki 1986 m. sausio 1 d.

Tais atvejais, kai įrodinėjimo pareigos perkėlimas netaikomas, Ispanijos Karalystė toliau reikalauja,kad patentų savininkai pateiktų pažeidimų įrodymus. Visais šiais atvejais Ispanijos Karalystė taikoteisinę „areštuojamo turto aprašymo“ procedūrą.

„Areštuojamo turto aprašymas“ – tai procedūra, kuri sudaro dalį pirmojoje ir antrojoje pastraiposeminimos sistemos, pagal kurią bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę iškelti ieškinį dėl pažeidimokreipusis į Teismą ir gavus jo nurodymą, dėl nurodytų veiksmų ekspertų padedamas teismo antstolisgali atlikti išsamų aprašymą įtariamo pažeidėjo patalpose, pirmiausia padaryti techninių dokumentųkopijas, faktiškai areštuojant arba ne. Šiuo Teismo nurodymu gali būti nurodyta sumokėti užstatą,skirtą atlyginti nuostolius įtariamam pažeidėjui, jei jie būtų padaryti „areštuojamo turto aprašymo“metu.

29 straipsnis

Su įrodinėjimo pareiga susijusios Portugalijos nacionalinės teisės nuostatos, priimtos pagal Akto dėlIspanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų protokolo Nr. 19 2 punktą,netaikomos, jei byla dėl pažeidimo iškeliama kito gamybos patento savininkui dėl produkto,identiško ieškovo patentuotos gamybos procese pagamintam produktui, gamybos, jei tas kitaspatentas buvo išduotas iki 1986 m. sausio 1 d.

Tais atvejais, kai įrodinėjimo pareigos perkėlimas netaikomas, Portugalijos Respublika toliaureikalauja, kad patentų savininkai pateiktų pažeidimų įrodymus. Visais šiais atvejais PortugalijosRespublika taiko teisinę „areštuojamo turto aprašymo“ procedūrą.

„Areštuojamo turto aprašymas“ – tai procedūra, kuri sudaro dalį pirmojoje ir antrojoje pastraiposeminimos sistemos, pagal kurią bet kuriam asmeniui, turinčiam teisę iškelti ieškinį dėl pažeidimokreipusis į Teismą ir gavus jo nurodymą, dėl nurodytų veiksmų ekspertų padedamas teismo antstolisgali atlikti išsamų aprašymą įtariamo pažeidėjo patalpose, pirmiausia padaryti techninių dokumentųkopijas, faktiškai areštuojant arba ne. Šiuo Teismo nurodymu gali būti nurodyta sumokėti užstatą,skirtą atlyginti nuostolius įtariamam pažeidėjui, jei jie būtų padaryti „areštuojamo turto aprašymo“metu.

3 SKIRSNIS

Nuostatos dėl papildomų įsipareigojimų mechanizmo remiantis Sąjungos su trečiosiomisšalimis sudarytais žvejybos susitarimais

30 straipsnis

1. Nustatoma konkreti sistema, skirta vykdyti operacijas, kurios papildo laivų, plaukiojančių suSąjungos valstybės narės vėliava, žvejybos veiklą vandenyse, kuriose trečioji šalis turi suverenias teisesarba kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai, remiantis įsipareigojimais, atsiradusiais pagalSąjungos su atitinkamomis trečiosiomis šalimis sudarytus žvejybos susitarimus.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 286


2. Operacijos, kurios, manoma, galėtų vykti papildant žvejybos veiklą 3 ir 4 punktuosenumatytomis sąlygomis ir neviršijant juose numatytų ribų, yra susijusios su:

a) žuvininkystės produktų, kuriuos sugavo su valstybės narės vėliava atitinkamos trečiosios šaliesvandenyse plaukiojantys laivai, vykdantys žvejybos veiklą pagal žvejybos susitarimus, perdirbimutos trečiosios šalies teritorijoje siekiant tuos produktus išleisti į Sąjungos rinką kaipklasifikuojamus Bendrojo muitų tarifo 3 skirsnio tarifinėse pozicijose,

b) žuvininkystės produktų, klasifikuojamų Bendrojo muitų tarifo 03 skirsnyje, pakrovimu arbaperkrovimu į laivą, plaukiojantį su valstybės narės vėliava, vykdant tokiu žvejybos susitarimunumatytą veiklą, kai šie produktai yra vežami arba perdirbami siekiant išleisti juos į Sąjungosrinką.

3. Produktai, su kuriais atliktos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos operacijos, į Sąjungąimportuojami taikant dalinį arba visišką Bendrojo muitų tarifo muitų suspendavimą arba specialiąmokesčių sistemą, vadovaujantis kasmet nustatomomis sąlygomis ir neviršijant kasmet nustatomųpapildymo ribų, atsižvelgiant į žvejybos galimybių, kylančių iš atitinkamų susitarimų ir iš prie jųpridedamų išsamių taisyklių, apimtį.

4. Europiniame įstatyme arba pagrindų įstatyme nustatomos šios sistemos taikymo bendrosiostaisyklės ir ypač atitinkamų kiekių nustatymo ir paskirstymo kriterijai.

Išsamios įgyvendinimo taisyklės dėl šios sistemos ir atitinkamų kiekių priimamos pagal Reglamento(EB) Nr. 104/2000 37 straipsnyje numatytą procedūrą.

4 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Seutos ir Melilijos

1 skirsnio dalis

Bendrosios nuostatos

31 straipsnis

1. Konstitucija ir institucijų aktai yra taikomi Seutai ir Melilijai atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir3 dalyse nurodytas išimtis ir kitas šio skirsnio nuostatas.

2. Sąlygos, kuriomis Konstitucijos nuostatos dėl laisvo prekių judėjimo ir institucijų muitų teisėsaktai ir prekybos politikos yra taikomi Seutai ir Melilijai, yra nustatytos šio skirsnio 3 dalyje.

3. Nepažeidžiant konkrečių 32 straipsnio nuostatų, institucijų aktai dėl bendros žemės ūkiopolitikos ir bendros žuvininkystės politikos netaikomi Seutai ar Melilijai.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 287

288 IV dalis

4. Ispanijos Karalystės prašymu Tarybos priimtame europiniame įstatyme arba pagrindų įstatymegali būti:

a) numatyta, kad Seuta ir Melilija sudaro Sąjungos muitų teritorijos dalį;

b) nustatytos atitinkamos priemonės, kuriomis siekiama galiojančias Sąjungos teisės nuostatastaikyti Seutai ir Melilijai.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, savo pačios iniciatyva arba valstybės narės prašymu pateiktupasiūlymu, Taryba gali priimti europinį įstatymą arba pagrindų įstatymą, kuriuo daromos reikalingosSeutai ir Melilijai taikytinų priemonių pritaikomosios pataisos.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

2 skirsnio dalis

Nuostatos dėl bendros žuvininkystės politikos

32 straipsnis

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį ir nepažeidžiant skirsnio 3 dalies, bendroji žuvininkystėspolitika netaikoma Seutai ar Melilijai.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius įstatymus, pagrindų įstatymus,reglamentus ar sprendimus, kuriais:

a) nustato struktūrines priemones, kurios gali būti priimamos Seutai ir Melilijai;

b) nustato atitinkamą tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju kai ji priima aktus, būtų atsižvelgiama įSeutos ir Melilijos visus interesus ar jų dalį Sąjungai vedant derybas dėl žvejybos susitarimų sutrečiosiomis šalimis atnaujinimo ar sudarymo ir į Seutos ir Melilijos konkrečius interesustarptautinėse konvencijose dėl žvejybos, kurių Susitariančiąja Šalimi yra Sąjunga.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius įstatymus, pagrindų įstatymus,reglamentus ar sprendimus, kuriais prireikus nustato atitinkamų žvejybos zonų ir jų ištekliųsavitarpio prieinamumo galimybes ir sąlygas. Ji sprendžia vieningai.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti Europiniai įstatymai ir pagrindų įstatymai priimamipasikonsultavus su Europos Parlamentu.

3 skirsnio dalis

Nuostatos dėl laisvo prekių judėjimo, muitus reglamentuojančių teisės aktų ir prekybos politikos

33 straipsnis

1. Produktai, kilę iš Seutos ar Melilijos, ir produktai iš trečiųjų šalių, importuoti į Seutą ar į Melilijąlaikantis ten jiems taikytinos tvarkos, išleidus juos į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje,

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 288


nelaikomi prekėmis, kurios atitinka Konstitucijos III-151 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas.

2. Seuta ir Melilija nepriklauso Sąjungos muitų teritorijai.

3. Išskyrus atvejus, kai šioje skirsnio dalyje nustatyta kitaip, institucijų užsienio prekyboje taikytinimuitų teisės aktai yra taikomi tomis pačiomis sąlygomis prekybai tarp, pirma, Sąjungos muitųteritorijos ir, antra, Seutos ir Melilijos.

4. Išskyrus atvejus, kai šioje skirsnio dalyje nustatyta kitaip, su prekių importu ar eksportu tiesiogiaisusiję institucijų aktai dėl bendros prekybos politikos, autonominiai ar priimti susitarimu, netaikomiSeutai ar Melilijai.

5. Išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje nustatyta kitaip, savo prekybai su Seuta ir Melilija įKonstitucijos I priedą įtrauktais produktais Sąjunga taiko bendrąją tvarką, kurią ji taiko savo užsienioprekybai.

34 straipsnis

Atsižvelgiant į 35 straipsnį, panaikinami importo muitai į Sąjungos muitų teritoriją įvežamiemsproduktams, kilusiems iš Seutos ar Melilijos.

35 straipsnis

1. Žuvininkystės produktams, klasifikuojamiems Bendrojo muitų tarifo 0301, 0302, 0303, 1604,1605 pozicijose ir 0511 91 bei 2301 20 subpozicijose, ir kilusiems iš Seutos ar Melilijos, neviršijantpagal produktą ir pagal 1982 m., 1983 m. ir 1984 m. faktiškai realizuotus vidutinius kiekiusapskaičiuotų muitų tarifinių kvotų ribos, netaikomi muitai visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

Pagal šias muitų tarifų kvotas į Sąjungos muitų teritoriją importuoti produktai į laisvą apyvartąišleidžiami laikantis bendra rinkų organizavimo forma nustatytų taisyklių, ypač atsižvelgiant įpanašias kainas.

2. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba kasmet priima europinius reglamentus arbasprendimus, kuriais atidaromos ir skiriamos muitų tarifinių kvotos pagal šio straipsnio 1 dalyjeišdėstytas išsamias taisykles.

36 straipsnis

1. Kai taikant 34 straipsnį gali labai išaugti tam tikrų produktų, kilusių iš Seutos arba Melilijos,importas, kuris gali kenkti Sąjungos gamintojams, remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba galipriimti europinius reglamentus ar sprendimus, nustatančius specialias sąlygas, kuriomis šie produktaigali patekti į Sąjungos muitų teritoriją.

2. Kai dėl bendros prekybos politikos priemonių ir Bendrojo muitų tarifo netaikymo žaliavų artarpinių produktų importui į Seutą ar į Meliliją, produkto, kilusio iš Seutos ar Melilijos, importas labai

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 289

290 IV dalis

kenkia arba gali pakenkti gamybos veiklai vienoje ar keliose valstybėse narėse, Komisija, valstybėsnarės prašymu arba savo iniciatyva, gali imtis atitinkamų priemonių.

37 straipsnis

Panaikinami muitai ir lygiaverčio poveikio mokesčiai į Seutą ir į Meliliją importuojamiemsproduktams, kilusiems iš Sąjungos muitų teritorijos.

38 straipsnis

Į Seutą ir į Meliliją importuojant prekes iš trečiųjų šalių taikomi muitai ir lygiaverčio poveikiomokesčiai bei prekybos priemonės negali būti mažiau palankūs negu Sąjungos pagal jos tarptautiniusįsipareigojimus arba preferencines priemones taikomi tai trečiajai šaliai, jei toji trečioji šalis importuiiš Seutos ir iš Melilijos sudaro vienodas sąlygas kaip ir importui iš Sąjungos. Tačiau importuojant įSeutą ir į Meliliją prekes iš tų trečiųjų šalių taikomos priemonės negali būti palankesnės neguimportuojant produktus, kilusius iš Sąjungos muitų teritorijos, taikomos priemonės.

39 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus ar sprendimus, nustatančiusšios skirsnio dalies taikymo taisykles ir ypač prekybai taikytinas kilmės taisykles, nurodytas 34, 35 ir37 straipsniuose, įskaitant nuostatas dėl kilmės reikalavimus atitinkančių produktų identifikavimo irkilmės tikrinimo.

Šios taisyklės konkrečiai apima nuostatas dėl produktų ženklinimo ir/arba ženklinimo etiketėmis, dėllaivų registravimo sąlygų, dėl mišrios kilmės taisyklės taikymo žuvininkystės produktams, taip patnuostatas, leidžiančias nustatyti produktų kilmę.

5 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Ispanijos regioninės plėtros

40 straipsnis

Valstybės narės pažymi, kad Ispanijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti regioninės plėtros politiką,konkrečiai skirtą ekonominiam augimui skatinti menkiau išsivysčiusiuose Ispanijos regionuose irvietovėse.

Jos pripažįsta, kad jų bendras interesas yra pasiekti šios politikos tikslus.

Siekdamos padėti Ispanijos Vyriausybei įvykdyti šią užduotį, jos sutaria rekomenduoti institucijomsnaudoti visas Konstitucijoje numatytas priemones ir procedūras pirmiausia tinkamai panaudojantSąjungos lėšas, skirtas jos tikslams įgyvendinti.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 290


Valstybės narės visų pirma pripažįsta, kad taikant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnius, reikėsatsižvelgti į mažiau išsivysčiusių Ispanijos regionų ir vietovių ūkio plėtros ir gyventojų gyvenimolygio kėlimo tikslus.

6 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Portugalijos ūkio ir pramonės plėtros

41 straipsnis

Valstybės narės pažymi, kad Portugalijos Vyriausybė pradėjo įgyvendinti industrializacijos ir ūkioplėtros politiką, skirtą gyvenimo lygiui Portugalijoje pakelti iki kitų valstybių narių gyvenimo lygio irsumažinti nepakankamą užimtumą, laipsniškai sulyginant regionų išsivystymo lygių skirtumus.

Jos pripažįsta, kad jų bendras interesas yra pasiekti šios politikos tikslus.

Jos sutaria šiuo tikslu rekomenduoti institucijoms naudoti visas Konstitucijoje numatytas priemonesir procedūras pirmiausia tinkamai panaudojant Sąjungos lėšas, skirtas pastarosios tikslamsįgyvendinti.

Valstybės narės visų pirma pripažįsta, kad taikant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnius, reikėsatsižvelgti į ūkio plėtros ir gyventojų gyvenimo lygio kėlimo tikslus.

7 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Ispanijos Karalyste branduolinės energijos srityje

42 straipsnis

1. Nuo 1986 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama irIspanijos Karalystei apribojant jos platinimą savo teritorijoje tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Nuo 1986 m. sausio 1 d. Ispanijos Karalystė Europos atominės energijos bendrijai perduodainformaciją, sukauptą Ispanijoje branduolinėje srityje, kurios platinimas apribojamas tiek, kad jinebūtų susijusi su išimtinai komerciniu panaudojimu. Šią informaciją Komisija suteikia Bendrijosįmonėms Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje nustatytomissąlygomis.

3. 1 ir 2 dalyje nurodyta informacija visų pirma apima:

a) branduolio fiziką (mažos ir didelės energijos);

b) radiacinę saugą;

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 291

292 IV dalis

c) izotopų, ypač stabiliųjų izotopų, taikymą;

d) eksperimentinius reaktorius ir atitinkamas kuro rūšis;

e) mokslinius tyrimus kuro ciklo srityje (ypač mažai prisodrintos urano rūdos kasybos irperdirbimo; energetinių reaktorių branduolinio kuro elementų optimizavimo srityse).

43 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Ispanijos Karalystė perduoda informaciją Europos atominėsenergijos bendrijai, kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymuišduoda licencijas komercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotusBendrijos valstybėse narėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosiomsšalims išimtines arba iš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė ar iš dalies išimtinė licencija, Ispanijos Karalystė skatina irsudaro sąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms, asmenimsir įmonėms komercinėmis sąlygomis.


8 SKIRSNIS

Nuostatos dėl keitimosi informacija su Portugalijos Respublika branduolinės energijos srityje

44 straipsnis

1. Nuo 1986 m. sausio 1 d. informacija, kuri buvo suteikta valstybėms narėms, asmenims irįmonėms pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį, perduodama irPortugalijos Respublikai apribojant jos platinimą savo teritorijoje tame straipsnyje nustatytomissąlygomis.

2. Nuo 1986 m. sausio 1 d. Portugalijos Respublika Europos atominės energijos bendrijai perduodainformaciją, sukauptą Portugalijoje branduolinėje srityje, kurios platinimas apribojamas tiek, kad jinebūtų susijusi su išimtinai komerciniu panaudojimu. Šią informaciją Komisija suteikia Bendrijosįmonėms Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje nustatytomissąlygomis.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija visų pirma apima:

a) reaktorių dinamiką;

b) radiacinę saugą;

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 292


c) branduolinių matavimų metodų taikymą (pramonės, žemės ūkio, archeologijos ir geologijossrityse);

d) atomo fiziką (skerspjūvių veiksmingus matavimus, vamzdynų matavimo būdus);

e) urano išgaunamąją metalurgiją.

45 straipsnis

1. Tuose sektoriuose, kuriuose Portugalijos Respublika perduoda informaciją Europos atominėsenergijos bendrijai, kompetentingos institucijos Bendrijos valstybių narių, asmenų ir įmonių prašymuišduoda licencijas komercinėmis sąlygomis, jei jie turi išimtines teises į patentus, įregistruotusBendrijos valstybėse narėse ir nėra įpareigoti ar įsipareigoję suteikti arba pasiūlyti suteikti trečiosiomsšalims išimtines arba iš dalies išimtines licencijas gauti šių patentų teises.

2. Tais atvejais, kai buvo išduota išimtinė ar iš dalies išimtinė licencija, Portugalijos Respublikaskatina ir sudaro sąlygas tų licencijų savininkams išduoti sublicencijas Bendrijos valstybėms narėms,asmenims ir įmonėms komercinėmis sąlygomis.



NUOSTATOS IŠ AKTO DĖL AUSTRIJOS RESPUBLIKOS, SUOMIJOS RESPUBLIKOS IR ŠVEDIJOS

KARALYSTĖS STOJIMO SĄLYGŲ

1 SKIRSNIS

Finansinės nuostatos

46 straipsnis

Nuosavi ištekliai, susikaupę iš pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuojami ir tikrinami taip, tarsiAlandų salos būtų įtrauktos į teritoriją, kurioje taikoma 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybosdirektyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinėsvertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 293

294 IV dalis

2 SKIRSNIS

Nuostatos dėl žemės ūkio

47 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl įstojimo atsiranda rimtų sunkumų, kurie išlieka ir visiškai pritaikius 48 straipsnįbei kitas pagal Sąjungos taisykles taikomas priemones, Komisija gali priimti europinį sprendimą,leidžiantį Suomijai teikti nacionalinę pagalbą gamintojams, kad būtų palengvintas jų visiškasintegravimas į bendrą žemės ūkio politiką.

48 straipsnis

1. Komisija priima europinius sprendimus, leidžiančius Suomijai ir Švedijai teikti ilgalaikęnacionalinę pagalbą, kad būtų užtikrintas žemės ūkio veiklos rėmimas tam tikruose regionuose.Tie regionai turėtų apimti žemės ūkio paskirties žemės plotus į šiaurę nuo 62–os lygiagretės ir kaikuriuos gretimus plotus į pietus nuo tos lygiagretės, kuriuose yra panašios klimato sąlygos, ypačapsunkinančios žemės ūkio veiklą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus regionus nustato Komisija, atsižvelgdama visų pirma į:

a) mažą gyventojų tankumą;

b) žemės ūkio paskirties žemės dalį bendrame regiono plote;

c) žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos žmonėms vartoti skirtoms kultūroms auginti, dalįnaudojamos žemės ūkio paskirties žemės plote.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nacionalinė pagalba gali būti siejama su fiziniais gamybosveiksniais, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės hektarais ar galvijų skaičiumi, atsižvelgiant įatitinkamas bendra rinkos organizavimo forma nustatytas ribas, taip pat kiekvieno ūkio pirminęgamybos struktūrą, bet neturi būti:

a) siejama su būsimąja gamyba;

b) arba skirta didinti gamybai ar bendros pagalbos, užfiksuotos Komisijos nustatytu referenciniulaikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d., dydžiui.

Ši pagalba gali būti skirstoma pagal regionus.

Pagalba turi būti teikiama pirmiausia siekiant:

a) remti tradicinę pirminę gamybą ir apdirbimą, kurie yra natūraliai tinkami atitinkamų regionųklimato sąlygoms;

b) gerinti žemės ūkio produktų gamybos, pardavimo ir apdirbimo struktūras;

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 294


c) lengvinti minėtų produktų realizavimą;

d) užtikrinti, kad būtų saugoma aplinka ir išsaugotos kaimo vietovės.

49 straipsnis

1. Apie 47 ir 48 straipsniuose nustatytą pagalbą ir bet kurią kitą nacionalinę pagalbą, kuriai pagalšią antraštinę dalį reikia Komisijos leidimo, pranešama Komisijai. Ji negali būti teikiama tol, kol toksleidimas nėra gautas.

2. Dėl 48 straipsnyje nustatytos pagalbos Komisija kas penkeri metai nuo 1996 m. sausio 1 d.pateikia Tarybai pranešimą apie:

a) išduotus leidimus;

b) pagal tokius leidimus suteiktos pagalbos rezultatus.

Ruošiantis parengti tokius pranešimus, valstybės narės, gaunančios tokius leidimus, tinkamu laikupateikia Komisijai informaciją apie suteiktos pagalbos poveikį, faktais pagrįsdamos pastebėtusatitinkamų regionų žemės ūkio ekonomikos pokyčius.

50 straipsnis

Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsniuose nustatytos pagalbos srityje:

a) iš Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje iki 1995 m. sausio 1 d. taikytos pagalbos tik ta, apie kuriąKomisijai buvo pranešta iki 1995 m. balandžio 30 d., bus laikoma esama pagalba KonstitucijosIII-168 straipsnio 1 dalyje apibrėžta prasme;

b) tariama, kad apie esamą pagalbą ir planus teikti ar keisti pagalbą, apie kuriuos buvo praneštaKomisijai iki 1995 m. sausio 1 d., buvo pranešta tą dieną.

51 straipsnis

1. Jei konkrečiais atvejais nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimaeuropinius reglamentus ar sprendimus, būtinus šiam skirsniui įgyvendinti.

2. Tarybos priimtu europiniu įstatymu gali būti daromos šio skirsnio nuostatų adaptacijos, kuriųgali prireikti dėl Sąjungos teisės pakeitimų. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,sprendžia vieningai.

52 straipsnis

1. Jei, siekiant palengvinti perėjimą nuo Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje esamo režimo prie to,kuris atsiranda taikant bendras rinkų organizavimo formas Akte dėl Austrijos Respublikos, SuomijosRespublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų nustatytomis sąlygomis, yra būtinos pereinamojolaikotarpio priemonės, tai tokios priemonės priimamos Reglamento Nr. 136/66/EEB 38 straipsnyjearba atitinkamais atvejais – kitų reglamentų dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 295

296 IV dalis

atitinkamuose straipsniuose nustatyta tvarka. Šių priemonių galima imtis laikotarpiu, kuris baigiasi1997 m. gruodžio 31 d., tačiau po tos dienos jų imtis nebegalima.

2. Tarybos priimtu europiniu įstatymu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būtipratęstas. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

53 straipsnis

Žuvininkystės produktams taikomi 51 ir 52 straipsniai.

3 SKIRSNIS

Nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio priemonių

54 straipsnis

Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygųXV priedo (1) VII dalies B skyriaus I poskyryje, VII dalies D skyriaus 1 straipsnyje, VII dalies D skyriaus2 straipsnio c punkte, IX dalies 2 straipsnio b, c, f, g, h, i, j, l, m, n, x, y, z ir aa punktuose bei X daliesa, b ir c punktuose išvardyti aktai Austrijai, Suomijai ir Švedijai taikomi minėtame priedenustatytomis sąlygomis.

Kiek tai susiję su pirmojoje pastraipoje nurodyto XV priedo IX dalies 2 straipsnio x punktu, nuoroda įEuropos bendrijos steigimo sutarties nuostatas, ypač į jos 90 ir 91 straipsnius, turi būti suprantamakaip nuoroda į Konstitucijos nuostatas, ypač į jos III-170 straipsnio 1 ir 2 dalis.

4 SKIRSNIS

Nuostatos dėl tam tikrų aktų taikymo sąlygų

55 straipsnis

1. Kiekvienas sprendimas dėl individualios išimties ir dėl pažeidimų nebuvimo, iki 1995 m.sausio 1 d. Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijos ar Komisijospriimtas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį arba prie to susitarimopridėto 25 protokolo 1 straipsnį ir susijęs su bylomis, kurioms dėl įstojimo taikomas Europosbendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis, Konstitucijos III-161 straipsnio įgyvendinimo tikslais liekagalioti tol, kol baigiasi juose nurodytas terminas arba kol Komisija pagal Sąjungos teisę priimatinkamai motyvuotą priešingą europinį sprendimą.

2. Visi iki 1995 m. sausio 1 d. ELPA priežiūros institucijos pagal EEE susitarimo 61 straipsnį priimtisprendimai, kuriems dėl įstojimo taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnis, liekagalioti Konstitucijos III-167 straipsnio atžvilgiu, jei Komisija, vadovaudamasi Konstitucijos III-168

(1) OL L 241, 1994 8 29. p. 322.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 296


straipsniu, nepriima priešingo europinio sprendimo. Ši dalis netaikoma sprendimams, kuriemstaikoma EEE susitarimo 64 straipsnyje nustatyta procedūra.

3. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, ELPA priežiūros institucijos priimti sprendimai liekagalioti po 1995 m. sausio 1 d., jeigu Komisija pagal Sąjungos teisę nepriima tinkamai motyvuotopriešingo sprendimo.

5 SKIRSNIS

Nuostatos dėl Alandų salų

56 straipsnis

Konstitucijos nuostatos nekliudo taikyti esamų nuostatų, kurios Alandų saloms galioja nuo 1994 m.sausio 1 d., dėl:

a) fizinių asmenų, Alandų salose neturinčių hembygdsrätt / kotiseutuoikeus (regioninės pilietybės),ir juridinių asmenų teisės įgyti bei turėti nekilnojamąjį turtą Alandų salose be Alandų salųkompetentingų institucijų leidimo apribojimų nediskriminaciniu pagrindu;

b) fizinių asmenų, Alandų salose neturinčių hembygdsrätt / kotiseutuoikeus (regioninės pilietybės),ar juridinių asmenų įsisteigimo teisės ir teisės teikti paslaugas be Alandų salų kompetentingųinstitucijų leidimo apribojimų nediskriminaciniu pagrindu.

57 straipsnis

1. Alandų salų teritorijai, laikomai trečiąja teritorija, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/388/EEB3 straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje, ir nacionalinei teritorijai, nepatenkančiai į akcizo derinimodirektyvų taikymo sritį, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 92/12/EEB 2 straipsnyje, netaikomaSąjungos teisė valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius ir akcizus bei kitasnetiesioginio apmokestinimo formas, derinimo srityse.

Ši dalis netaikoma Tarybos direktyvos 69/335/EEB, susijusios su kapitalo mokesčiu, nuostatoms.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 297

298 IV dalis

2. Taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį, siekiama palaikyti gyvybingą vietinę ekonomikąsalose ir nesukelti jokių neigiamų padarinių Sąjungos interesams arba jos bendros politikos sritims.Jei Komisija mano, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos jau yra nepateisinamos pirmiausia sąžiningoskonkurencijos arba nuosavų lėšų požiūriu, ji pateikia atitinkamus pasiūlymus Tarybai, kuri priimareikalingus aktus vadovaudamasi atitinkamais Konstitucijos straipsniais.

58 straipsnis

Suomijos Respublika užtikrina, kad visiems valstybių narių fiziniams ir juridiniams asmenims Alandųsalose būtų taikomas vienodas režimas.

59 straipsnis

Šio skirsnio nuostatos taikomos atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Alandų salų, į kurią įtrauktas Akto dėlAustrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 2preambulės tekstas nekeičiant jo teisinės galios.

6 SKIRSNIS

Nuostatos dėl samų tautos

60 straipsnis

Nepaisant Konstitucijos nuostatų, samų tautai gali būti suteiktos išimtinės teisės verstis elnininkystetradiciniuose samų gyvenamuose rajonuose.

61 straipsnis

Šis skirsnis gali būti išplečiamas siekiant atsižvelgti į išimtinių samų teisių, susijusių su jų tradiciniaispragyvenimo šaltiniais, plėtotę. Tarybos priimtu europiniu įstatymu gali būti įvesti reikalingi šioskirsnio pakeitimai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Regionų komitetu, sprendžiavieningai.

62 straipsnis

Šio skirsnio nuostatos taikomos atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Samių tautos, į kurią įtrauktas Akto dėlAustrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 3preambulės tekstas nekeičiant jo teisinės galios.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 298


7 SKIRSNIS

Specialios nuostatos struktūrinių fondų sistemoje Suomijoje ir Švedijoje

63 straipsnis

Regionai, kuriems taikomas tikslas skatinti regionų, kuriuose yra itin mažas gyventojų tankumas,plėtrą ir struktūrinį prisitaikymą, iš esmės atstovauja arba priklauso NUTS II lygio regionams,kuriuose gyventojų tankumas yra 8 asmenys viename km2 arba mažesnis. Laikantis koncentracijosreikalavimo, Sąjungos parama taip pat gali būti išplėsta gretimiems ir artimiems mažesniemsrajonams, atitinkantiems tą patį gyventojų tankumo kriterijų. Šiame straipsnyje nurodyti regionai irrajonai yra išvardyti Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystėsstojimo sąlygų protokolo Nr. 6 1 priede (1).

8 SKIRSNIS

Nuostatos dėl geležinkelio ir kombinuotojo transporto Austrijoje

64 straipsnis

1. Šiame skirsnyje taikomos šios sąvokos:

a) „sunkiasvoris automobilis“ – tai kiekviena variklinė transporto priemonė, kurios didžiausialeistina masė yra didesnė kaip 7,5 tonos, registruota valstybėje narėje, sukonstruota taip, kadvežtų krovinius arba vilktų priekabas, įskaitant velkamas puspriekabes, ir priekabos, kuriųdidžiausia leistina masė yra didesnė kaip 7,5 tonos, velkamos valstybėje narėje registruotavarikline transporto priemone, kurios didžiausia leistina masė yra 7,5 tonos arba mažesnė;

b) „kombinuotasis transportas“ – tai krovinių vežimas sunkiasvoriais automobiliais arba krovosvienetais, kurie dalį kelionės atlieka geležinkeliu ir kelionę pradeda arba baigia keliais, ovažiuojant tranzitu jokiomis aplinkybėmis negalima kirsti Austrijos teritorijos pakeliui įgeležinkelio stotį arba iš jos vien automobilių keliais.

2. 65 – 71 straipsniai taikomi priemonėms, susijusioms su geležinkelio ir kombinuotojo transportoteikimu kertant Austrijos teritoriją.

65 straipsnis

Sąjunga ir suinteresuotos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją imasi priemonių plėtotiir skatinti geležinkelio ir kombinuotąjį transportą kroviniams vežti per Alpes bei tas priemones geraikoordinuoti.

(1) OL L 241, 1994 8 29, p. 355.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 299

300 IV dalis

66 straipsnis

Nustatydama Konstitucijos III-247 straipsnyje numatytas gaires, Sąjunga užtikrina, kad Akto dėlAustrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 91 priede (1) apibrėžtos susisiekimo linijos taptų geležinkelio ir kombinuotojo transporto trans-europinių tinklų dalimi ir toliau būtų laikomos bendro intereso projektais.

67 straipsnis

Sąjunga ir suinteresuotos valstybės narės pagal savo atitinkamą kompetenciją įgyvendina Akto dėlAustrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 92 priede (2) išvardytas priemones.

68 straipsnis

Sąjunga ir suinteresuotos valstybės narės visokeriopai stengiasi plėtoti ir naudoti papildomągeležinkelių pajėgumą, nurodytą Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir ŠvedijosKaralystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 9 3 priede (3).

69 straipsnis

Sąjunga ir suinteresuotos valstybės narės imasi priemonių gerinti geležinkelio ir kombinuotojotransporto aprūpinimą. Prireikus ir atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, tokios priemonėsnustatomos glaudžiai konsultuojantis su geležinkelių kompanijomis ir kitais geležinkelių paslaugųteikėjais. Pirmenybė turėtų būti teikiama Sąjungos teisės nuostatose dėl geležinkelio ir kombinuotojotransporto nustatytoms priemonėms. Įgyvendinant bet kurias priemones ypač daug dėmesioskiriama geležinkelio ir kombinuotojo transporto konkurencingumui, veiksmingumui ir išlaidųskaidrumui. Visų pirma suinteresuotos valstybės narės stengiasi imtis tokių priemonių, kurios galėtųužtikrinti, kad kombinuotojo transporto kainos konkuruotų su kitų transporto rūšių kainomis. Betkuri šiuo tikslu teikiama pagalba neprieštarauja Sąjungos teisei.

70 straipsnis

Sąjunga ir suinteresuotos valstybės narės, atsiradus didesniam tranzito geležinkeliais sutrikimui,pavyzdžiui, įvykus gaivalinei nelaimei, imasi visų galimų suderintų veiksmų, kad išlaikytų eismosrautą. Pirmenybė turėtų būti teikiama jautriesiems kroviniams, pavyzdžiui, greitai gendantiemsmaisto produktams.

(1) OL C 241, 1994 8 29, p. 364.

(2) OL C 241, 1994 8 29, p. 365.

(3) OL C 241, 1994 8 29, p. 367.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 300


71 straipsnis

Komisija 73 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nustatyta tvarka peržiūri šio skirsnio veikimą.

72 straipsnis

1. Šis straipsnis taikomas krovinių vežimui keliais reisais Bendrijos teritorijoje.

2. Kelionėms, apimančioms krovinių vežimą keliais tranzitu per Austriją, laikantis šio straipsnionuostatų taikomas pagal 1962 m. liepos 23 d. Pirmąją Tarybos direktyvą ir Tarybos reglamentą (EEB)Nr. 881/92 nustatytas kelionių savo sąskaita ir kelionių samdos pagrindais arba už atlygį režimas.

3. Iki 1998 m. sausio 1 d. taikomos šios nuostatos:

a) per Austriją tranzitu vykstančių sunkiasvorių automobilių bendras NOx emisijų kiekis laikotarpiunuo 1992 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. sumažinimas 60 % pagal 4 priede pateiktąlentelę;

b) sunkiasvorių automobilių bendro NOx emisijų kiekio sumažinimas administruojamas pagalekologinių taškų sistemą. Pagal šią sistemą bet kuriam tranzitu per Austriją vykstančiamsunkiasvoriam automobiliui reikės NOx emisijas atitinkančio ekologinių taškų skaičiaus(leidžiamo pagal gamybos atitikties (COP) vertę ar tipo patvirtinimo vertę). Tokių taškųapskaičiavimo ir administravimo būdas aprašytas 5 priede;

c) jei bet kuriais metais kelionių tranzitu skaičius viršija 1991 metams nustatytą pamatinį dydįdaugiau kaip 8 %, laikydamasi 16 straipsnyje nustatytos tvarkos Komisija priima atitinkamaspriemones pagal 5 priedo 3 dalį;

d) vadovaujantis 5 priedu, Austrija laiku išleidžia ekologinių taškų sistemos administravimuireikiamas ekologinių taškų korteles ir sudaro naudojimosi jomis galimybes Austriją tranzitukertantiems sunkiasvoriams automobiliams;

e) Komisija paskirsto ekologinius taškus valstybėms narėms pagal nuostatas, kurios turi būtinustatytos laikantis 7 dalies.

4. Remdamasi Komisijos ataskaita, iki 1998 m. sausio 1 d. Taryba peržiūri nuostatų dėl kroviniųtranzito keliais per Austriją veikimą. Peržiūra atliekama laikantis Bendrijos teisės pagrindiniųprincipų, pavyzdžiui, tinkamo vidaus rinkos veikimo principo, ypač laisvo prekių judėjimo ir laisvėsteikti paslaugas, aplinkos apsaugos visos Bendrijos intereso labui ir eismo saugumo principų. JeiguTaryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningainenusprendžia kitaip, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas iki 2001 m. sausio 1 d. ir jo metutaikomos 3 dalies nuostatos.

954392_TRAITE_LT_251_300 02-02-2005 15:17 Pagina 301

302 IV dalis

5. Iki 2001 m. Komisija bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra atlieka mokslinį tyrimątam, kad būtų nustatyta kaip pasiektas 3 dalies a punkte nurodytas tikslas dėl užterštumosumažinimo. Jei Komisija nustato, kad pasiekto tikslo rezultatas yra tvarus, 3 dalies nuostatosnetaikomos nuo 2001 m. sausio 1 d. Jei Komisija nustato, kad pasiekto tikslo rezultatas nėra tvarus,Taryba pagal EB sutarties 75 straipsnį gali Bendrijoje patvirtinti priemones, kurios užtikrintųlygiavertę aplinkos apsaugą, visų pirma užterštumo sumažinimą 60 %. Jei Taryba tokių priemoniųnepatvirtina, pereinamasis laikotarpis automatiškai pratęsiamas galutiniam trejų metų laikotarpiui,kurio metu taikomos 3 dalies nuostatos.

6. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikoma visa acquis communautaire.

7. Laikydamasi 16 straipsnyje išdėstytos tvarkos, Komisija patvirtina išsamias priemones dėl suekologinių taškų sistema susijusių procedūrų, ekologinių taškų paskirstymo ir šio straipsnio taikymotechninių klausimų, kurios įsigalioja Austrijos įstojimo dieną.

Pirmojoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad būtų išlaikyta esamų valstybiųnarių faktinė situacija, susiklosčiusi taikant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3637/92 ir 1992 m.gruodžio 23 d. pasirašytą Administracinį susitarimą, nustatantį Tranzito susitarime nurodytosekologinių taškų sistemos įsigaliojimo datą ir įvedimo tvarką. Dedamos visos reikalingos pastangosužtikrinti, kad Graikijai skiriant ekologinių taškų dalį būtų pakankamai atsižvelgta į Graikijosporeikius šiuo atžvilgiu.

73 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir7 straipsniai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 SKIRSNIS

Nuostatos dėl specifinių austriškų vokiečių kalbos terminų vartojimo Europos Sąjungossistemoje

74 straipsnis

1. Specifiniai austriški vokiečių kalbos terminai, vartojami Austrijos teisėtvarkoje ir išvardyti Aktodėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų protokoloNr. 10 priede (1), turi tokį pat statusą ir gali būti vartojami tokia pat teisine prasme, kaip ir atitinkami

(1) OL C 241, 1994 8 29, p. 370.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 302


tame priede išvardyti terminai, vartojami Vokietijoje.

2. Naujų teisės aktų vokiškuose tekstuose Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos irŠvedijos Karalystės stojimo sąlygų protokolo Nr. 10 priede nurodyti specifiniai austriški terminai yrarašomi prie atitinkamų Vokietijoje vartojamų terminų.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 303

304 IV dalis

9. PROTOKOLAS DĖL ČEKIJOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, KIPRO RESPUBLIKOS,LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS, MALTOS

RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS IR SLOVAKIJOS RESPUBLI-KOS STOJIMO SUTARTIES IR AKTO


PRISIMINDAMOS, kad Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, LietuvosRespublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir SlovakijosRespublika prisijungė prie Europos Bendrijų ir Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungos 2004 m.gegužės 1 d.;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies e punkte numatyta, kad 2003 m. balandžio 16 d.Sutartis dėl pirmiau nurodyto stojimo yra panaikinama;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad prie tos Stojimo sutarties pridedamo akto daug nuostatų išlieka aktualios; ir kadKonstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokios nuostatos turi būti išdėstytos Protokole arba jamedaromos nuorodos į jas, tam, kad jos liktų galioti ir kad jų teisinė galia būtų išlaikyta;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad dėl kai kurių tokių nuostatų reikia priimti technines pritaikomąsias pataisas, kad šiosnuostatos būtų suderintos su Konstitucija, o jų teisinė galia nepasikeistų;


PIRMOJI DALIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU 2003 M. BALANDŽIO 16 D. STOJIMO AKTU


PRINCIPAI

1 straipsnis

Šiame protokole:

a) 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktas – tai Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos,Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, MaltosRespublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimosąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų;

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 304


b) Europos bendrijos steigimo sutartis (toliau – EB sutartis) ir Europos atominės energijos bendrijossteigimo sutartis (toliau – EAEB sutartis) – tai tos sutartys su papildymais ar pakeitimais,padarytais sutartimis ar kitais aktais, kurie įsigaliojo prieš 2004 m. gegužės 1 d.;

c) Europos Sąjungos sutartis (toliau – ES sutartis) – tai ta sutartis su papildymais ar pakeitimais,padarytais sutartimis ar kitais aktais, kurie įsigaliojo prieš 2004 m. gegužės 1 d.;

d) Bendrija – tai atitinkamu atveju viena ar abi b punkte nurodytos Bendrijos;

e) esamos valstybės narės – tai šios valstybės narės: Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, VokietijosFederacinė Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija,Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, AustrijosRespublika, Portugalijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir JungtinėDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;

f) naujosios valstybės narės – tai šios valstybės narės: Čekijos Respublika, Estijos Respublika, KiproRespublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika,Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika.

2 straipsnis

Pagal Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, LietuvosRespublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respub-likos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutartį atsirandančios teisės ir pareigos, nurodytosKonstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies e punkte, toje sutartyje nurodytomis sąlygomis įsigaliojonuo 2004 m. gegužės 1 d.

3 straipsnis

1. Prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai pridėtu Protokolu (toliau – Šengeno protokolas) įEuropos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis nuostatos ir jos pagrindu priimti ar kitaip su jasusiję aktai, nurodyti 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto I priede bei visi kiti vėlesni tokie aktai,priimti iki 2004 m. gegužės 1 d., yra privalomi ir taikomi naujosiose valstybėse narėse nuo 2004 m.gegužės 1 d.

2. Šengeno acquis nuostatos, integruotos į Sąjungos sistemą, ir jos pagrindu priimti ar kitaip su jasusiję aktai, nenurodyti 1 dalyje, nors privalomi naujosioms valstybėms narėms nuo 2004 m.gegužės 1 d., tačiau taikomi naujojoje valstybėje narėje tik pagal šiuo tikslu Tarybos priimtą europinįsprendimą, patikrinus pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras, ar būtinos sąlygos dėl visoatitinkamo acquis taikymo yra įvykdytos toje naujojoje valstybėje narėje.

Taryba priima savo sprendimą pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningu jos narių,atstovaujančių valstybių narių, dėl kurių šioje dalyje nurodytos nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėmsir valstybės narės, dėl kurios tos nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu. Tarybos

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 305

306 IV dalis

nariai, atstovaujantys Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėsvyriausybėms, dalyvauja priimant tokį sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Šengeno acquis nuostatomisir jos pagrindu priimtais ar kitaip su ja susijusiais aktais, kuriuos taikant šios valstybės narėsdalyvauja.

3. Pagal Šengeno protokolo 6 straipsnį Tarybos sudaryti susitarimai privalomi naujosiomsvalstybėms narėms nuo 2004 m. gegužės 1 d.

4. Konvencijų ar dokumentų teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kurie yra neatsiejami nuo to, kadbūtų pasiekti ES sutarties tikslai, atžvilgiu iš naujųjų valstybių narių reikalaujama:

a) prisijungti prie tų, kurie 2004 m. gegužės 1 d. buvo pateikti pasirašyti esamoms valstybėmsnarėms, ir prie tų, kuriuos parengė Taryba pagal ES sutarties VI antraštinę dalį ir rekomendavovalstybėms narėms priimti;

b) įvesti administracines ir kitokias priemones, analogiškas toms, kurias 2004 m. gegužės 1 d.patvirtino esamos valstybės narės ar Taryba praktiniam bendradarbiavimui tarp valstybių nariųinstitucijų ir organizacijų, dirbančių teisingumo ir vidaus reikalų srityje, palengvinti.

4 straipsnis

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. kiekviena naujoji valstybė narė dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungojekaip valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Konstitucijos III-197 straipsnyje.

5 straipsnis

1. Iš naujųjų valstybių narių, kurios 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktu prisijungė prie Tarybojeposėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtų sprendimų ir susitarimų, reikalaujamaprisijungti prie visų kitų susitarimų, kuriuos esamos valstybės narės sudarė dėl Sąjungosfunkcionavimo arba kurie yra susiję su jos veikla.

2. Iš naujųjų valstybių narių reikalaujama prisijungti prie EB sutarties 293 straipsnyje numatytųkonvencijų ir tų, kurios yra neatsiejamos nuo to, kad būtų pasiekti EB sutarties tikslai, jeigu jos dargalioja, taip pat prie esamų valstybių narių pasirašytų Europos Bendrijų Teisingumo Teismo protokolųdėl tų konvencijų išaiškinimo ir šiuo tikslu iš jų reikalaujama pradėti derybas su esamomisvalstybėmis narėmis, kad būtų padarytos atitinkamos pritaikomosios pataisos.

6 straipsnis

1. Iš naujųjų valstybių narių reikalaujama šiame protokole nustatytomis sąlygomis prisijungti prieesamų valstybių narių ir Sąjungos ar Europos atominės energijos bendrijos veikiant kartu sudarytų arlaikinai taikomų susitarimų ar konvencijų ir prie tų valstybių sudarytų susitarimų, kurie yra susiję sutais susitarimais ar konvencijomis.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 306


Dėl naujųjų valstybių narių prisijungimo prie susitarimų ar konvencijų, minimų toliau pateiktoje 4dalyje, taip pat prie susitarimų su Baltarusija, Kinija, Čile, Mercosur ir Šveicarija, kurie veikiant kartubuvo sudaryti ar pasirašyti Bendrijos ir jos esamų valstybių narių, Taryba, vieningai veikdamavalstybių narių vardu, susitaria su atitinkama trečiąja šalimi ar šalimis ar tarptautine organizacija,sudarydama protokolą, pridedamą prie tokių susitarimų ar konvencijų. Ši procedūra nepažeidžiaSąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos kompetencijos ir nedaro įtakos galių tarp Sąjungosir Europos atominės energijos bendrijos ir valstybių narių paskirstymui dėl tokių susitarimųsudarymo ateityje ar dėl bet kokių kitų pakeitimų, nesusijusių su stojimu. Komisija konsultuodamasisu komitetu, sudarytu iš valstybių narių atstovų, derasi dėl šių protokolų valstybių narių varduremdamasi Tarybos vieningai patvirtintais derybų nurodymais. Ji perduoda protokolų projektussudaryti Tarybai.

2. Prisijungdamos prie 1 dalyje nurodytų susitarimų ir konvencijų, naujosios valstybės narės įgyjatokias pačias teises ir įsipareigojimus, numatytus tuose susitarimuose ir konvencijose, kaip ir esamosvalstybės narės.

3. Iš naujųjų valstybių narių reikalaujama šiame protokole nustatytomis sąlygomis prisijungti prieEuropos ekonominės erdvės susitarimo (1)pagal to susitarimo 128 straipsnį.

4. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir atitinkamais atvejais iki 1 dalyje nurodytų reikalingų protokolųsudarymo naujosios valstybės narės taiko esamų valstybių narių kartu su Bendrija sudarytųsusitarimų su Alžyru, Armėnija, Azerbaidžanu, Bulgarija, Kroatija, Egiptu, Buvusiąja JugoslavijosRespublika Makedonija, Gruzija, Izraeliu, Jordanija, Kazachstanu, Kirgizija, Libanu, Meksika, Moldova,Maroku, Rumunija, Rusijos Federacija, San Marinu, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Sirija, Tunisu, Turkija,Turkmėnistanu, Ukraina ir Uzbekistanu nuostatas bei kitų susitarimų, sudarytų bendrai esamųvalstybių narių ir Bendrijos iki 2004 m. gegužės 1 d., nuostatas.

Bet kokios šių susitarimų pritaikomosios pataisos padaromos protokolais, sudarytais suSusitariančiosiomis Šalimis pagal 1 dalies antrąją pastraipą. Jei protokolai nebuvo sudaryti iki2004 m. gegužės 1 d., Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija ir valstybės narės pagal savoatitinkamą kompetenciją imasi reikiamų priemonių šiai situacijai spręsti.

5. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. naujosios valstybės narės taiko dvišales sutartis ir susitarimus dėltekstilės gaminių, sudarytus Bendrijos su trečiosiomis šalimis.

Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui priderinami,atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių įstojimą.

Jei dvišalių sutarčių ir susitarimų dėl tekstilės gaminių pakeitimai neįsigalioja iki 2004m. gegužės 1 d., Sąjunga reikiamas jos taisyklių dėl tekstilės gaminių ir drabužių importo iš trečiųjųšalių pritaikomąsias pataisas priima atsižvelgdama į naujųjų valstybių narių įstojimą.

(1) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 307

308 IV dalis

6. Sąjungos taikomi kiekybiniai apribojimai plieno ir plieno gaminių importui priderinamiatsižvelgiant į naujųjų valstybių narių plieno gaminių, kilusių iš atitinkamų tiekiančių šalių, importąpaskutiniaisiais metais prieš Stojimo sutarties pasirašymą.

7. Naujųjų valstybių narių žvejybos susitarimus, iki 2004 m. gegužės 1 d. sudarytus su trečiosiomisšalimis, tvarko Sąjunga.

Naujųjų valstybių narių teisės ir įsipareigojimai pagal šiuos susitarimus nepasikeičia, kol šiųsusitarimų nuostatos laikinai galioja toliau.

Kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pirmojoje pastraipoje nurodytų susitarimų galiojimo pabaigos,Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kiekvienu atveju priima atitinkamus europinius sprendimusdėl žvejybos pagal šiuos susitarimus tęsimo, įskaitant galimybę pratęsti kai kurių susitarimų galiojimą,tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams.

8. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. naujosios valstybės narės pasitraukia iš visų laisvosios prekybossutarčių, sudarytų su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vidurio Europos laisvosios prekybos sutartį.

Kai susitarimai tarp vienos ar daugiau naujųjų valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių yranesuderinami su iš Konstitucijos ir ypač iš šio protokolo kylančiais įsipareigojimais, naujoji valstybėnarė ar naujosios valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių šiems nustatytiems nesuderinamu-mams pašalinti. Jei naujoji valstybė narė susiduria su sunkumais derindama susitarimą, sudarytą suviena ar daugiau trečiųjų šalių iki įstojimo, ji susitarime nustatytomis sąlygomis pasitraukia iš tosusitarimo.

9. Naujosios valstybės narės prireikus imasi atitinkamų priemonių pritaikyti savo pozicijątarptautinių organizacijų ir tų tarptautinių susitarimų, kurių šalimis taip pat yra Sąjunga ar Europosatominės energijos bendrija ar kitos valstybės narės, atžvilgiu pagal teises ir pareigas, kylančias dėl jųįstojimo į Sąjungą.

2004 m. gegužės 1 d. ar kuo greičiau įstojus jos pasitraukia iš tarptautinių žvejybos susitarimų irorganizacijų, kurių šalimi taip pat yra Sąjunga, išskyrus atvejus, kai jų narystė yra susijusi su kitaisklausimais nei žvejyba.

7 straipsnis

Institucijų priimti aktai, su kuriais yra susijusios šiame protokole nustatytos pereinamojo laikotarpionuostatos, išlaiko savo teisinį statusą; visų pirma ir toliau laikomasi tų aktų keitimo tvarkos.

8 straipsnis

Kaip tai aiškina Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas,2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto nuostatos, kurių tikslas ar poveikis panaikinti ar iš daliespakeisti, kitaip nei nustatant pereinamojo laikotarpio priemonę, Bendrijos ar ES sutartimi įsteigtosEuropos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų priimtus aktus, išlieka galioti taikant šio straipsnioantrąją pastraipą.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 308


Šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos nuostatos turi tą patį teisinį statusą kaip ir aktai,kuriuos jos panaikina ar iš dalies pakeičia, ir joms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir tiems aktams.

9 straipsnis

Iki 2004 m. gegužės 1 d. Bendrijos arba Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungosinstitucijų, įstaigų ar organų priimtų aktų tekstai ir Europos centrinio banko priimtų aktų tekstai,kurie buvo parengti čekų, estų, vengrų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomisnuo šios datos yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitomis kalbomis parengti autentiškitekstai.

10 straipsnis

Tarybos priimtu europiniu įstatymu galima panaikinti šiame protokole nustatytas pereinamojolaikotarpio nuostatas, kai jos tampa nebetaikytinomis. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendžia vieningai.

11 straipsnis

Pereinamuoju laikotarpiu Konstitucija ir institucijų priimti aktai taikomi su šiame protokolenustatytomis išimtimis.


NUOLATINĖS NUOSTATOS

12 straipsnis

Dėl stojimo reikalingos 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto III priede išvardytų aktų adaptacijosparengiamos laikantis tame priede nustatytų gairių ir 36 straipsnyje nustatyta tvarka bei sąlygomis.

13 straipsnis

2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto IV priede išvardytos priemonės taikomos tame priedenustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis

Tarybos priimtu europiniu įstatymu gali būti daromos šio protokolo nuostatų, susijusių su bendražemės ūkio politika, adaptacijos, kurių gali prireikti pakeitus Sąjungos teisę. Taryba sprendžiavieningai pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 309

310 IV dalis


LAIKINOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII, XIII ir XIV prieduose išvardytospriemonės naujosiose valstybėse narėse taikomos tuose prieduose nustatytomis sąlygomis.

16 straipsnis

1. Pajamos, vadinamos „Bendrojo muitų tarifo muitais ir kitais muitais“, nurodytos 2000 m. rugsėjo29 d. Tarybos sprendimo 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų ištekliųsistemos (1) 2 straipsnio 1 dalies b punkte arba atitinkamose jį keičiančio sprendimo nuostatose,apima muitus, apskaičiuotus remiantis Bendrajame muitų tarife nustatytomis normomis ir kitomis sujuo susijusiomis muitų tarifo lengvatomis, kurias Sąjunga taiko naujųjų valstybių narių prekybai sutrečiosiomis šalimis.

2. 2004 metams kiekvienos naujosios valstybės narės vienoda PVM apskaičiavimo bazė ir BNP(bendrųjų nacionalinių pajamų) bazė, nurodytos Sprendimo 2000/597/EB, Euratomas 2 straipsnio 1dalies c ir d punktuose, yra lygios dviem trečdaliams metinės bazės. Kiekvienos naujosios valstybėsnarės BNP apskaičiavimo bazė, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant Jungtinei Karalystei suteiktąbiudžeto disbalanso koregavimo finansavimą, paminėtą Sprendimo 2000/597/EB, Euratomas 5straipsnio 1 dalyje, taip pat yra lygi dviem trečdaliams metinės bazės.

3. Nustatant įšaldytą tarifą 2004 metams pagal Sprendimo 2000/597/EB, Euratomas 2 straipsnio 4dalies b punktą, naujųjų valstybių narių apribota PVM bazė apskaičiuojama remiantis dviemtrečdaliais jų neapribotos PVM bazės ir dviem trečdaliais jų BNP.

17 straipsnis

1. Kad būtų atsižvelgta į naujųjų valstybių narių įstojimą, Sąjungos 2004 finansinių metų biudžetasbuvo patikslintas priėmus patikslintą biudžetą, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

2. Dvylika mėnesinių PVM ir BNP grindžiamų išteklių dvyliktųjų dalių, kurias naujosios valstybėsnarės turi sumokėti pagal patikslintą biudžetą, numatytą 1 dalyje, taip pat atgalinio galiojimomėnesinių dvyliktųjų dalių už 2004 m. sausio–balandžio mėnesius patikslinimai, taikomi tikesamoms valstybėms narėms, konvertuojami į aštuntąsias dalis, taikomas 2004 m. gegužės–gruodžiomėnesiais. Atgalinio galiojimo patikslinimai, padaryti dėl bet kurio vėlesnio patikslinto biudžeto,priimto 2004 metais, taip pat konvertuojami į lygias dalis, taikomas per likusią metų dalį.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 310


18 straipsnis

Kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną pagal Sąjungos biudžeto išlaidų straipsnį Sąjunga sumokaČekijai, Kiprui, Maltai ir Slovėnijai 2004 metais nuo 2004 m. gegužės 1 d. vieną aštuntąją, o 2005 ir2006 metais – vieną dvyliktąją šių laikinų Sąjungos biudžeto kompensacijų dydžių:

(milijonai eurų, 1999 m. kainomis)

2004 2005 2006

Čekija 125,4 178,0 85,1

Kipras 68,9 119,2 112,3

Malta 37,8 65,6 62,9

Slovėnija 29,5 66,4 35,5

19 straipsnis

Kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną pagal Sąjungos biudžeto išlaidų straipsnį Sąjunga sumokaČekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai 2004 metaisnuo 2004 m. gegužės 1 d. vieną aštuntąją, o 2005 ir 2006 metais – vieną dvyliktąją šių Sąjungosbiudžeto specialių vienkartinių piniginių išmokų dydžių:


2004 2005 2006

Čekija 174,70 91,55 91,55

Estija 15,80 2,90 2,90

Kipras 27,70 5,05 5,05

Latvija 19,50 3,40 3,40

Lietuva 34,80 6,30 6,30

Vengrija 155,30 27,95 27,95

Malta 12,20 27,15 27,15

Lenkija 442,80 550,00 450,00

Slovėnija 65,40 17,85 17,85

Slovakija 63,20 11,35 11,35

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 311

312 IV dalis

Į 1 mlrd. eurų Lenkijai ir 100 mln. eurų Čekijai sumas, įtrauktas į specialią vienkartinę piniginęišmoką, atsižvelgiama apskaičiuojant struktūrinių fondų 2004, 2005 ir 2006 metams paskirstymą.

20 straipsnis

1. Toliau išvardytos naujosios valstybės narės į Anglių ir plieno tyrimų fondą, numatytą 2002 m.vasario 27 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų Sprendime 2002/234/EAPBdėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimo laikui ir dėl Anglių ir plieno tyrimųfondo (1), moka šias sumas:

(milijonai eurų, dabartinėmis kainomis)

Čekija 39,88

Estija 2,5

Latvija 2,69

Vengrija 9,93

Lenkija 92,46

Slovėnija 2,36

Slovakija 20,11

2. Įnašai į Anglių ir plieno tyrimų fondą mokami keturiomis toliau nurodytomis dalimis pradedant2006 m., visais atvejais – kiekvienų metų pirmo mėnesio pirmąją darbo dieną:

2006: 15 %

2007: 20 %

2008: 30 %

2009: 35 %.

21 straipsnis

1. Jeigu šiame protokole nenustatyta kitaip, po 2003 m. gruodžio 31 d. dėl naujųjų valstybių nariųneprisiimami jokie finansiniai įsipareigojimai pagal Phare programą (2), Phare tarpvalstybiniobendradarbiavimo programą (3), pasirengimo narystei fondus Kiprui ir Maltai (4), ISPA programą (5) ir

(1) OL L 79, 2002 3 22, p. 42.

(2) Reglamentas (EEB) Nr. 3906/89 (OL L 375, 1989 12 23, p. 11).

(3) Reglamentas (EB) Nr. 2760/98 (OL L 345, 1998 12 19, p. 49).



954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 312


SAPARD programą (1). Naujųjų valstybių narių statusas dėl išlaidų pagal pirmuosius tris finansinėsperspektyvos punktus, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime (2), nuo2004 m. sausio 1 d. prilyginamas esamų valstybių narių statusui laikantis atskirų toliau nurodytųpatikslinimų ir išimčių arba kitokių šio protokolo nuostatų. Maksimalūs papildomi asignavimai pagalFinansinės perspektyvos 1, 2, 3 ir 5 punktus, susiję su plėtra, yra nurodyti 2003 m. balandžio 16 d.Stojimo akto XV priede. Tačiau iki atitinkamos naujosios valstybės narės įstojimo pagal 2004 m.biudžetą negalima prisiimti finansinio įsipareigojimo dėl jokios programos ar institucijos.

2. 1 dalis netaikoma Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriausišlaidoms pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemėsūkio politikos finansavimo (3) 2 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 3 straipsnio 3 dalį, kurios busfinansuojamos iš Bendrijos lėšų tik nuo 2004 m. gegužės 1 d. vadovaujantis šio protokolo 2straipsniu.

Tačiau šio straipsnio 1 dalis taikoma Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijųskyriaus išlaidoms kaimo plėtrai pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir išdalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus (4) 47a straipsnį, laikantis šioreglamento pakeitime, išdėstytame 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto II priede, nustatytų sąlygų.

3. Atsižvelgiant į 1 dalies paskutinį sakinį, naujosios valstybės narės nuo 2004 m. sausio 1 d.dalyvauja Sąjungos programose ir priemonėse, finansuojamose iš Sąjungos bendrojo biudžeto, tomispačiomis sąlygomis kaip ir esamos valstybės narės.

4. Jei perėjimui nuo pasirengimo narystei režimo į režimą, kuris atsiranda dėl šio straipsniotaikymo, palengvinti būtinos kokios nors priemonės, Komisija patvirtina reikalingas priemones.

22 straipsnis

1. Pasirengimo narystei pagalbos pagal Phare programą, Phare tarpvalstybinio bendradarbiavimoprogramą ir pasirengimo narystei fondus Kiprui ir Maltai konkursų skelbimą, sutarčių sudarymą irmokėjimus nuo 2004 m. gegužės 1 d. vykdo įgyvendinančiosios institucijos naujosiose valstybėsenarėse.

Komisijos vykdoma konkursų skelbimo ir sutarčių sudarymo ex-ante kontrolė nutraukiama Komisijaipriėmus europinius sprendimus dėl ex-ante kontrolės nutraukimo po to, kai vadovaujantis 1999m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo


(2) 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžetinės

procedūros tobulinimo (OL C 172, 1999 6 18, p. 1).

(3) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(4) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 313

314 IV dalis

pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 (1) priedenustatytais kriterijais ir sąlygomis teigiamai įvertinama Išplėsta decentralizuoto įgyvendinimo sistema(EDIS).

Jei šie sprendimai nutraukti ex-ante kontrolę iki 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo priimti, visos sutartys,pasirašytos nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki Komisijos sprendimų priėmimo dienos, laikomosneatitinkančiomis reikalavimų gauti pasirengimo narystei pagalbą.

Tačiau išimtiniais atvejais, jei Komisijos sprendimai nutraukti ex-ante kontrolę iki 2004 m. gegužės 1d. nepriimami dėl priežasčių, kurios nepriskirtinos naujosios valstybės narės valdžios institucijoms,Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šių sprendimųpriėmimo dienos pasirašytos sutartys atitinka reikalavimus gauti pasirengimo narystei pagalbą ir šiospagalbos įgyvendinimas ribotą laikotarpį gali būti tęsiamas Komisijai vykdant konkursų skelbimo beisutarčių sudarymo ex-ante kontrolę.

2. Iki 2004 m. gegužės 1 d. pagal 1 dalyje minėtus pasirengimo narystei finansinius instrumentusprisiimtus bendrus biudžetinius įsipareigojimus, įskaitant vėlesnių atskirų po 2004 m. gegužės 1 d.įvykdytų teisinių įsipareigojimų ir mokėjimų įforminimą bei registravimą, toliau reglamentuojapasirengimo narystei finansinių instrumentų taisyklės bei reglamentai ir jie iki atitinkamų programųbei projektų galutinio užbaigimo įskaitomi į atitinkamus biudžeto skyrius. Nepaisant to, viešųjųpirkimų procedūros, pradėtos po 2004 m. gegužės 1 d., vykdomos vadovaujantis atitinkamaisSąjungos teisės aktais.

3. 1 dalyje minėtos pasirengimo narystei pagalbos paskutinysis planavimas atliekamas visiemspaskutiniesiems kalendoriniams metams iki 2004 m. gegužės 1 d.. Sutartys dėl suplanuotoseprogramose numatytų priemonių turės būti sudarytos per dvejus tolesnius metus, o mokėjimai atliktitaip, kaip numatyta finansiniame memorandume (2), paprastai – iki trečiųjų metų po įsipareigojimoprisiėmimo pabaigos. Sutarčių sudarymo laikotarpis nepratęsiamas. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstaisatvejais mokėjimų terminas gali būti pratęstas ribotam laikotarpiui.

4. Kad būtų užtikrintas reikiamas 1 dalyje minėtų finansinių instrumentų bei ISPA programosužbaigimas, taip pat sklandus perėjimas nuo iki 2004 m. gegužės 1 d. taikomų taisyklių prie po 2004m. gegužės 1 d. taikomų taisyklių, Komisija gali imtis visų reikalingų priemonių užtikrinti, kadnaujosiose valstybėse narėse ilgiausiai penkiolika mėnesių po 2004 m. gegužės 1 d. būtų išlaikytasbūtinas personalas. Šiuo laikotarpiu pareigūnams, kurie paskirti į pareigas naujosiose valstybėsenarėse iki 2004 m. gegužės 1 d. ir kurie turi likti tose pareigose minėtose valstybėse po šios dienos,išimties tvarka taikomos tos pačios finansinės bei materialinės sąlygos, kurias Komisija taikė iki 2004

(1) OL L 232, 1999 9 2, p. 34.

(2) Kaip nustatyta Phare gairėse (SEC (1999) 1596, atnaujintose 2002 m. rugsėjo 6 d. dokumentu C 3303/2).

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 314


m. gegužės 1 d. vadovaudamasi Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (1) nustatytųEuropos Bendrijų pareigūnų pareiginių nuostatų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimosąlygų X priedu. Administracinės išlaidos, įskaitant darbo užmokestį kitam personalui, reikalingospasirengimo narystei pagalbos valdymui, už visus 2004 m. ir iki 2005 m. liepos mėn. pabaigospadengiamos pagal atitinkamų pasirengimo narystei biudžetų punktą „paramos išlaidos operacijoms“(ankstesnė biudžeto B dalis) arba analogiškus punktus, skirtus 1 dalyje minėtiems finansiniamsinstrumentams bei ISPA programai.

5. Jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 patvirtintų projektų pagal tą instrumentą finansuotinebegalima, jie gali būti integruojami į kaimo plėtros planavimą ir finansuojami iš Europos žemėsūkio orientavimo ir garantijų fondo. Jei dėl to reikalingos specialios pereinamojo laikotarpiopriemonės, jas Komisija patvirtina 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999,nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (2), 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

23 straipsnis

1. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. pabaigos Sąjunga naujosioms valstybėms narėms teikialaikiną finansinę pagalbą (toliau – Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonė), skirtą vystytiir stiprinti jų administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos ir Europos atominės energijosbendrijos teisę ir užtikrinti jų vykdymą bei skatinti keitimąsi geriausia patirtimi.

2. Pagalba skiriama ilgalaikiam poreikiui stiprinti institucinius gebėjimus tam tikrose sritysepriemonėmis, kurios negali būti finansuojamos iš Struktūrinių fondų, ypač šiose srityse:

a) teisingumas ir vidaus reikalai (teismų sistemos stiprinimas, išorės sienų kontrolė, kovos sukorupcija strategija, teisėsaugos pajėgumų stiprinimas);

b) finansų kontrolė;

c) Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova susukčiavimu;

d) vidaus rinka, įskaitant muitų sąjungą;

e) aplinkosauga;

f) veterinarijos tarnybų ir administracinių gebėjimų, susijusių su maisto sauga, stiprinimas;

g) žemės ūkio ir kaimo plėtros administracinės ir kontrolės struktūros, įskaitant Integruotąadministravimo ir kontrolės sistemą (IAKS);

(1) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(2) OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 315

316 IV dalis

h) branduolinė sauga (už branduolinę saugą atsakingų valdžios institucijų, joms techninę paramąteikiančių organizacijų bei radioaktyvių atliekų tvarkymo valstybinių institucijų veiksmingumo irkompetencijos stiprinimas);

i) statistika;

j) viešojo administravimo stiprinimas pagal poreikius, kurie nurodyti Komisijos išsamiojemonitoringo ataskaitoje ir kurių neapima struktūriniai fondai.

3. Sprendimai dėl pagalbos pagal Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonę priimamivadovaujantis 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominėspagalbos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (1) 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Programa įgyvendinama vadovaujantis Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomofinansinio reglamento (2) 53 straipsnio 1 dalies a ir b punktais arba jį pakeičiančiu europiniuįstatymu. Institucinei plėtrai skirtiems poriniams projektams tarp valstybinių institucijų toliautaikoma kvietimo teikti pasiūlymus per informacinių punktų valstybėse narėse tinklą tvarka, kaipnustatyta Bendruosiuose susitarimuose su esamomis valstybėmis narėmis dėl pasirengimo narysteipagalbos.

Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonei skirti asignavimai įsipareigojimams 1999 m.kainomis yra 200 mln. eurų 2004 m., 120 mln. eurų – 2005 m. ir 60 mln. eurų – 2006 m. Metiniusasignavimus pagal finansinę perspektyvą, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniamesusitarime, sankcionuoja biudžeto valdymo institucija.

24 straipsnis

1. Šiuo dokumentu nustatoma Šengeno priemonė – laikinas instrumentas padėti paramągaunančioms valstybėms narėms nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. pabaigos finansuotinaujoms Sąjungos išorės sienoms skirtas priemones, susijusias su Šengeno acquis įgyvendinimu irišorės sienos kontrole.

Kad būtų ištaisyti trūkumai, nurodyti pasirengimo dalyvauti Šengeno sistemoje procese, pagalŠengeno priemonę gali būti finansuojamos toliau nurodytos priemonės:

a) investicijos į sienos perėjimo infrastruktūros ir susijusių pastatų statybą, renovaciją arbamodernizavimą;

b) investicijos į bet kokios rūšies veiklos priemones (pvz., laboratorijos įrangą, paieškos priemones,Šengeno informacinės sistemos SIS II kompiuterinę ir programinę įrangą, transporto priemones);

c) pasieniečių rengimas;

(1) OL L 375, 1989 12 23, p. 11.

(2) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 316


d) parama, skirta logistikos ir operacijų išlaidoms padengti.

2. Toliau nurodytoms pagalbą gaunančioms valstybėms narėms pagal Šengeno priemonę kaipvienkartinė išmoka mokamos šios sumos:


2004 2005 2006

Estija 22,9 22,9 22,9

Latvija 23,7 23,7 23,7

Lietuva 44,78 61,07 29,85

Vengrija 49,3 49,3 49,3

Lenkija 93,34 93,33 93,33

Slovėnija 35,64 35,63 35,63

Slovakija 15,94 15,93 15,93

3. Paramą gaunančios valstybės narės atsako už atskirų operacijų pasirinkimą ir įgyvendinimąvadovaujantis šiuo straipsniu. Jos taip pat atsako už Šengeno priemonės naudojimo koordinavimą supagalba pagal kitas Sąjungos priemones, užtikrinant suderinamumą su Sąjungos politika irpriemonėmis bei finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jįpakeičiančio europinio įstatymo laikymąsi.

Vienkartinės išmokos panaudojamos per trejus metus nuo pirmosios išmokos dienos ir Komisijasusigrąžina visas nepanaudotas arba nepagrįstai išleistas lėšas. Paramą gaunančios valstybės narės nevėliau kaip per šešis mėnesius nuo trejų metų termino pabaigos pateikia išsamią vienkartinių išmokųpanaudojimo ataskaitą su išlaidas pateisinančiu dokumentu.

Paramą gaunanti valstybė vykdo šias pareigas nepažeisdama Komisijos atsakomybės už Sąjungosbiudžeto įgyvendinimą ir vadovaudamasi minėto finansinio reglamento, ar reglamentą pakeičiančioeuropinio įstatymo nuostatomis, taikomoms decentralizuotam valdymui.

4. Komisija pasilieka tikrinimo, kurį atlieka Kovos su sukčiavimu biuras (OLAF), teisę. Komisija irAudito Rūmai nustatyta tvarka taip pat gali vykdyti patikrinimus vietoje.

5. Komisija gali patvirtinti technines nuostatas, reikalingas šiai pereinamajai priemonei vykdyti.

25 straipsnis

18, 19, 23 ir 24 straipsniuose nurodytos sumos kiekvienais metais tikslinamos kaip techniniopatikslinimo, numatyto 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo 15 punkte, dalis.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 317

318 IV dalis

26 straipsnis

1. Jei per trejų metų laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. kuriame nors ūkio sektoriuje kils dideliųsunkumų, kurie gali užsitęsti arba kurie galėtų labai pakenkti kurio nors regiono ekonomineipadėčiai, naujoji valstybė narė gali prašyti oficialaus leidimo imtis apsaugos priemonių padėčiaiištaisyti ir atitinkamam sektoriui prie vidaus rinkos ekonomikos pritaikyti.

Esant tokioms pačioms aplinkybėms, bet kuri esama valstybė narė gali prašyti oficialaus leidimo imtisapsaugos priemonių vienos ar kelių naujųjų valstybių narių atžvilgiu.

2. Suinteresuotos valstybės narės prašymu Komisija skubos tvarka priima europinius reglamentusar sprendimus, nustatančius jos manymu būtinas apsaugos priemones, nurodydama jų įgyvendinimoaplinkybes ir būdą.

Kilus dideliems ekonominiams sunkumams ir atitinkamai valstybei narei pateikus konkretų prašymą,Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo atitinkamo prašymo kartu su atitinkamapaaiškinamąja informacija gavimo. Tokiu būdu patvirtintų priemonių imamasi nedelsiant,atsižvelgiant į visų atitinkamų šalių interesus ir nesiimant pasienio kontrolės priemonių.

3. Pagal 2 dalį leistos taikyti priemonės gali apimti išimtis Konstitucijos ir ypač šio protokolotaisyklėms tokiu mastu ir tokiems laikotarpiams, kurie yra būtini 1 dalyje nurodytiems tikslamspasiekti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdys vidaus rinkos veikimą.

27 straipsnis

Jei naujoji valstybė narė neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant kokiųnors įsipareigojimų bet kurioje sektorių politikoje, susijusioje su tarpvalstybinį poveikį turinčiaekonomine veikla, ir tai labai sutrikdo vidaus rinkos veikimą arba sukelia realų tokio sutrikdymopavojų, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva, trejų metų nuo2004 m. gegužės 1 d. laikotarpiu gali priimti europinius reglamentus ar sprendimus, nustatančiusreikiamas priemones.

Priemonės turi būti proporcingos ir prioritetas teikiamas vidaus rinkos veikimą mažiausiaitrikdančioms priemonėms bei, atitinkamais atvejais, esamų sektorių apsaugos schemų taikymui.Tokios apsaugos priemonės neturi tapti savavališkos diskriminacijos arba užslėpto prekybos tarpvalstybių narių ribojimo priemonėmis. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir betkuriuo atveju panaikinamos, kai įvykdomas atitinkamas įsipareigojimas. Tačiau jos gali būti taikomosir pasibaigus pirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol neįvykdomi atitinkami įsipareigojimai.Atsižvelgdama į naujosios valstybės narės pasiektą pažangą vykdant savo įsipareigojimus, Komisijataikomas priemones gali atitinkamai priderinti. Komisija tinkamu laiku prieš panaikindama apsaugospriemones nustatančius europinius reglamentus ar sprendimus informuoja Tarybą ir tinkamaiatsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštas pastabas.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 318


28 straipsnis

Jei pagrindų sprendimų ar bet kokių kitų atitinkamų įsipareigojimų, bendradarbiavimo dokumentų,sprendimų, susijusių su abipusiu pripažinimu baudžiamosios teisės srityje pagal ES sutarties VIantraštinę dalį, direktyvų ir reglamentų, susijusių su abipusiu pripažinimu civilinėse bylose pagal EBsutarties IV antraštinę dalį ir Konstitucijos III dalies III antraštinės dalies IV skyriaus 3 ir 4 skirsniųpagrindu priimtų europinių įstatymų ir pagrindų įstatymų, perkėlimas, įgyvendinimo būklė artaikymas naujojoje valstybėje narėje susijęs su dideliais trūkumais arba kokiu nors realiu tokiųtrūkumų pavojumi, Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą arba savo pačios iniciatyva irpasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, trejų metų nuo 2004 m. gegužės 1 d. laikotarpiu galipriimti europinius reglamentus ar sprendimus, nustatančius reikiamas priemones, nurodydama jųįgyvendinimo aplinkybes ir būdą.

Šios priemonės gali būti laikinas atitinkamų nuostatų ir sprendimų taikymo sustabdymas santykiuosetarp naujosios valstybės narės ir kurios nors kitos valstybės narės arba valstybių narių, nepakenkiantglaudaus teisminio bendradarbiavimo tąsai. Priemonės taikomos tik tiek, kiek jų būtinai reikia, ir betkuriuo atveju panaikinamos, kai trūkumai ištaisomi. Tačiau jos gali būti taikomos ir pasibaiguspirmojoje pastraipoje minėtam laikotarpiui, kol yra trūkumų. Atsižvelgdama į naujosios valstybėsnarės pasiektą pažangą ištaisant nustatytus trūkumus, Komisija taikomas priemones gali atitinkamaipriderinti pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis. Komisija tinkamu laiku prieš panaikindamaapsaugos priemones informuoja Tarybą ir tinkamai atsižvelgia į visas Tarybos dėl to pareikštaspastabas.

29 straipsnis

Kad nebūtų trukdoma vidaus rinkai tinkamai veikti, naujųjų valstybių narių vidaus taisyklių laikymosiužtikrinimas 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto V – XIV prieduose nurodytais pereinamaisiaislaikotarpiais neturi tapti pasienio kontrole tarp valstybių narių.

30 straipsnis

Jei pereinamojo laikotarpio priemonės yra būtinos perėjimui nuo esamo režimo naujosiosevalstybėse prie režimo, kuris atsiranda dėl bendros žemės ūkio politikos taikymo pagal šiameprotokole išdėstytus reikalavimus, palengvinti, Komisija tokias priemones patvirtina pagal 2001 m.birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkųorganizavimo (1) 42 straipsnio 2 dalį ar prireikus atitinkamuose kitų reglamentų dėl bendro žemėsūkio rinkų organizavimo ar juos pakeičiančių europinių įstatymų straipsniuose nustatyta tvarka arpagal atitinkamą procedūrą, nustatytą taikytinuose teisės aktuose. Šiame straipsnyje nurodytųpereinamojo laikotarpio priemonių galima imtis trejų metų laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. , irjos taikomos tik tuo laikotarpiu. Tarybos priimtu europiniu įstatymu šis laikotarpis gali būti pratęstas.Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 319

320 IV dalis

31 straipsnis

Jei pereinamojo laikotarpio priemonės yra būtinos perėjimui nuo esamo režimo naujosiosevalstybėse prie režimo, kuris atsiranda dėl Sąjungos veterinarijos ir fitosanitarijos taisyklių taikymo,palengvinti, Komisija tokias priemones patvirtina pagal atitinkamą procedūrą, nustatytą taikytinuoseteisės aktuose. Šių priemonių galima imtis per trejus metus nuo 2004 m. gegužės 1 d., ir jostaikomos tik tuo laikotarpiu.

32 straipsnis

1. 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto XVI priede išvardytų komitetų, grupių ir kitų organųnaujų narių kadencija baigiasi kartu 2004 m. gegužės 1 d. pareigas einančių narių kadencija.

2. 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto XVII priede išvardytų komitetų ir grupių, sukurtųKomisijos, naujų narių kadencija baigiasi kartu su 2004 m. gegužės 1 d. pareigas einančių nariųkadencija.


INSTITUCIJŲ PRIIMTŲ AKTŲ TAIKYMO SĄLYGOS

33 straipsnis

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. naujosioms valstybėms narėms laikoma, kad joms yra skirtos direktyvos irsprendimai, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB sutarties 161 straipsnyje, jei tosdirektyvos ir sprendimai buvo skirti visoms esamoms valstybėms narėms. Išskyrus direktyvas irsprendimus, kurie įsigalioja pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį ir straipsnio 2 dalį, laikoma, kad2004 m. gegužės 1 d. naujosioms valstybėms narėms apie tokias direktyvas ir sprendimus buvopranešta.

34 straipsnis

Naujosios valstybės narės taiko priemones, būtinas, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. jos pradėtųlaikytis direktyvų ir sprendimų, kaip apibrėžta EB sutarties 249 straipsnyje ir EAEB 161 straipsnyje, jei15 straipsnyje nurodytuose prieduose arba kuriose nors kitose šio protokolo nuostatose nenustatytaskitoks terminas.

35 straipsnis

Jei nenumatyta kitaip, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima reikalingus europiniusreglamentus ir sprendimus, skirtus 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto III ir IV prieduosepateiktoms ir šio protokolo 12 bei 13 straipsniuose nurodytoms nuostatoms įgyvendinti.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 320


36 straipsnis

1. Kai iki 2004 m. gegužės 1 d. priimtus institucijų aktus dėl stojimo reikia pritaikyti, o reikalingosadaptacijos šiame protokole arba jo prieduose nebuvo numatytos, šios adaptacijos daromos 2 dalyjenustatyta tvarka. Šios adaptacijos įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

2. Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, arba Komisija, atsižvelgiantį tai, kuri iš šių institucijų priėmė pirminius aktus, šiuo tikslu priima reikiamus aktus.

37 straipsnis

Apie įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtintas nuostatas, skirtas naujųjų valstybių narių teritorijojeužtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotėskeliamų pavojų, pagal EAEB sutarties 33 straipsnį tos valstybės Komisijai praneša per tris mėnesiusnuo 2004 m. gegužės 1 d.

ANTROJI DALIS

NUOSTATOS DĖL PROTOKOLŲ, PRIDEDAMŲ PRIE

2003 M. BALANDŽIO 16 D. STOJIMO AKTO


PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DĖL EUROPOS INVESTICIJŲ BANKO

38 straipsnis

Ispanijos Karalystė sumoka 309 686 775 eurų kaip savo įnašą į kapitalą, mokamą jos pasirašytokapitalo padidinimui. Šis įnašas sumokamas aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2004m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. rugsėjo 31 d., 2007m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. kovo 31 d.

Ispanijos Karalystė aštuoniomis lygiomis dalimis pirmiau nurodytomis dienomis į atsargas iratsargoms lygiaverčius atidėjinius ir į šioms atsargomis ir atidėjiniams asignuotiną sumą, atitinkančiąpelno (nuostolio) ataskaitos likutį 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nurodytą Banko balanse,sumoka tokias sumas, kurios atitinka 4,1292 % atsargų ir atidėjinių.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 321

322 IV dalis

39 straipsnis

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. naujosios valstybės narės sumoka šias sumas kaip dalį savo kapitalo įnašoį Europos investicijų banko statuto 4 straipsnyje nurodytą pasirašytą kapitalą:

Lenkija 170 563 175 eurų

Čekija 62 939 275 eurų

Vengrija 59 543 425 eurų

Slovakija 21 424 525 eurų

Slovėnija 19 890 750 eurų

Lietuva 12 480 875 eurų

Kipras 9 169 100 eurų

Latvija 7 616 750 eurų

Estija 5 882 000 eurų

Malta 3 490 200 eurų

Šie įnašai sumokami aštuoniomis lygiomis dalimis, mokant 2004 m. rugsėjo 30 d., 2005 m.rugsėjo 30 d., 2006 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. kovo 31 d., 2007 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 31d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. kovo 31 d.

40 straipsnis

Naujosios valstybės narės aštuoniomis lygiomis dalimis 39 straipsnyje nurodytomis dienomis įatsargas ir atsargoms lygiaverčius atidėjinius ir į šioms atsargomis ir atidėjiniams asignuotiną sumą,atitinkančią pelno (nuostolio) ataskaitos likutį 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje, nurodytąBanko balanse, sumoka tokias sumas, kurios atitinka tokius atsargų ir atidėjinių procentinius dydžius:

Lenkija 2,2742 %

Čekija 0,8392 %

Vengrija 0,7939 %

Slovakija 0,2857 %

Slovėnija 0,2652 %

Lietuva 0,1664 %

Kipras 0,1223 %

Latvija 0,1016 %

Estija 0,0784 %

Malta 0,0465 %

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 322


41 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai spręsdama vieningai Valdytojų taryba nustato išimtį, Ispanijos Karalystė irnaujosios valstybės narės sumoka 38, 39 ir 40 straipsniuose nurodytą kapitalą ir sumas euraisgrynaisiais pinigais.


DĖL ČEKIJOS PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO

42 straipsnis

1. Nepaisant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnių, valstybės pagalba, kurią 1997–2003 m.laikotarpiu Čekija suteikė atskiroms Čekijos plieno pramonės dalims jų restruktūrizavimui, laikomasuderinama su vidaus rinka, jeigu:

a) Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Čekijos Respublikosasociaciją (1), 2 protokolo dėl EAPB prekių 8 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvopratęstas iki 2004 m. gegužės 1 d.,

b) restruktūrizavimo plane, kuriuo remiantis pirmiau minėto Protokolo galiojimas buvo pratęstas,išdėstytų sąlygų yra laikomasi 2002–2006 m. laikotarpiu,

c) yra įvykdytos šioje antraštinėje dalyje išdėstytos sąlygos, ir

d) restruktūrizavimui skirta valstybės pagalba negali būti teikiama Čekijos plieno pramonei po 2004m. gegužės 1 d.

2. Čekijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, kaip apibrėžta 2003 m. balandžio 16 d. Stojimoakto protokolo Nr. 2 1 priede išvardytų bendrovių (toliau – bendrovės gavėjos) individualiuose versloplanuose ir laikantis šioje antraštinėje dalyje išdėstytų sąlygų, baigiamas ne vėliau kaip iki 2006 m.gruodžio 31 d. (toliau – restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga).

3. Tik bendrovės gavėjos turi teisę gauti valstybės pagalbą pagal Čekijos plieno pramonėsrestruktūrizavimo programą.

4. Bendrovė gavėja negali:

a) susijungimo su bendrove, kuri neįtraukta į 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 21 priedą, atveju – perduoti pagalbos, suteiktos bendrovei gavėjai, teikiamą naudą;

(1) OL L 360, 1994 12 31, p. 2.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 323

324 IV dalis

b) perimti bendrovės, kuri neįtraukta į 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 2 1priedą ir kuriai paskelbtas bankrotas iki 2006 m. gruodžio 31 d., turtą.

5. Bet kokio vėlesnio bet kurios iš bendrovių gavėjų privatizavimo atveju laikomasi šiojeantraštinėje dalyje apibrėžtų sąlygų ir principų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba irpajėgumų mažinimu.

6. Bendras restruktūrizavimo pagalbos dydis, kuris bus suteikiamas bendrovėms gavėjoms,nustatomas remiantis pagrindimu, išdėstytu patvirtintame Čekijos plieno pramonės restruktūriza-vimo plane ir Tarybos patvirtintuose individualiuose verslo planuose. Tačiau bet kuriuo atveju 1997–2003 m. laikotarpiu suteikta pagalba neturi viršyti 14 147 425 201 CZK. Iš šios bendros sumosbendrovė Nová Huť gauna iki 5 700 075 201 CZK, Vitkovice Steel gauna iki 8 155 350 000 CZK, oVálcovny Plechu Frýdek Místek – iki 292 000 000 CZK atsižvelgiant į reikalavimus, išdėstytuspatvirtintame restruktūrizavimo plane. Pagalba teikiama tik vieną kartą. Čekija neteikia jokios kitosrestruktūrizavimui skirtos valstybės pagalbos Čekijos plieno pramonei.

7. Grynasis pajėgumų sumažinimas, kurį Čekijos Respublika turi pasiekti 1997–2006 m.laikotarpiu gataviems gaminiams, yra 590 000 tonų.

Pajėgumų mažinimas matuojamas remiantis tik galutiniu gamybos įrengimų uždarymu juos fiziškaisunaikinant taip, kad tų įrengimų nebegalima būtų atstatyti panaudojimui. Plieno gamybos bendrovėsbankroto paskelbimas nereiškia pajėgumų sumažinimo.

Pirmiau minėtas grynojo pajėgumų sumažinimo lygis, kartu su bet kokiu kitu pajėgumų mažinimu,pripažintu būtinu restruktūrizavimo programose, vykdomas laikantis 2003 m. balandžio 16 d.Stojimo akto protokolo Nr. 2 2 priede nurodyto tvarkaraščio.

8. Čekija iki įstojimo dienos panaikina prekybos kliūtis anglių rinkoje laikydamasi acquis, kadČekijos plieno gamybos bendrovės galėtų įsigyti anglių tarptautinės rinkos kainomis.

9. Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Nová Huť skirtas verslo planas. Konkrečiai:

a) Vysoké Pece Ostrava gamykla įtraukiama į Nová Huť organizacinę struktūrą įgyjant visiškąnuosavybę. Šiam susijungimui nustatoma data, įskaitant atsakomybės už jo įgyvendinimąpriskyrimą;

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 324


b) restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos:

i) Nová Huť bendrovei plėtoti, kad jos veikla nuo gamybos būtų orientuojama į rinką, taip patnašumui ir jos valdymo efektyvumui gerinti, įskaitant didesnį skaidrumą dėl sąnaudų,

ii) Nová Huť produkcijos asortimentui persvarstyti ir patekti i aukštesnės pridėtinės vertėsgaminių rinkas,

iii) Nová Huť būtinoms investicijoms, kad per trumpą laiką po Stojimo sutarties pasirašymo būtųpasiekta aukštesnė gatavų gaminių kokybė;

c) įgyvendinamas užimtumo restruktūrizavimas; tokie našumo lygiai, kuriuos pasiekė Sąjungosplieno pramonė gaminių grupėse, turi būti pasiekti iki 2006 m. gruodžio 31 d., remiantisatitinkamų bendrovių gavėjų konsoliduotais skaičiais;

d) atitinkamo Bendrijos acquis aplinkosaugos srityje laikymasis pasiekiamas iki 2004m. gegužės 1 d., įskaitant būtinas investicijas, aptartas verslo plane. Būtinos ateities investicijos,susijusios su ITPK, taip pat turi būti atliekamos pagal verslo planą, kad iki 2007 m. lapkričio 1 d.būtų pradėta laikytis 1996 m. rugsėjo 24 d. Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotosprevencijos ir kontrolės (1).

10. Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Vitkovice Steel skirtas verslo planas. Konkrečiai:

a) Duo Mill galutinai uždaroma ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Jei bendrovę įsigyjastrateginis investuotojas, uždarius iki minėtos datos sudaromos sąlygos pirkimo sutarčiai;


i) tiesioginių pardavimų didinimui ir didesniam dėmesiui sąnaudoms mažinti, nes tai yra svarbusiekiant efektyvesnio valdymo,

ii) prisitaikyti prie rinkos paklausos ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gaminių,

iii) pasiūlytoms investicijoms antriniam plieno gamybos procesui perkelti iš 2004 m. į 2003 m.,kad bendrovė labiau galėtų konkuruoti gaminių kokybe nei jų kaina;

c) atitinkamo Bendrijos acquis aplinkosaugos srityje laikymasis pasiekiamas iki 2004 m. gegužės 1d., įskaitant būtinas investicijas, aptartas verslo plane, apimančias ateities investicijų, susijusių suITPK, poreikį.

(1) OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 325

326 IV dalis

11. Įgyvendinamas bendrovei gavėjai Válcovny Plechu Frýdek Mistek (VPFM) skirtas verslo planas.Konkrečiai:

a) Karšto valcavimo gamyklos Nr. 1 ir Nr. 2 galutinai uždaromos ne vėliau kaip iki 2004 m.pabaigos;


i) būtinoms investicijoms, kad per trumpą laiką po Stojimo sutarties pasirašymo būtų pasiektaaukštesnė gatavų gaminių kokybė,

ii) prioritetu įgyvendinti svarbiausias identifikuotas pelno didinimo galimybes (įskaitantužimtumo restruktūrizavimą, sąnaudų mažinimą, našumo didinimą ir paskirstymoperorientavimą).

12. Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turipritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.

13. Restruktūrizavimo įgyvendinimas vyksta visiško skaidrumo sąlygomis ir vadovaujantispripažintais rinkos ekonomikos principais.

14. Komisija ir Taryba, vadovaudamasi 15–18 dalimis, atidžiai stebi restruktūrizavimo įgyvendi-nimą ir šioje antraštinėje dalyje išdėstytų sąlygų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba irpajėgumų mažinimu, vykdymą prieš ir po 2004 m. gegužės 1 d. iki restruktūrizavimo laikotarpiopabaigos. Dėl to Komisija teikia ataskaitas Tarybai.

15. Komisija ir Taryba stebi 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 2 3 priedeišdėstytus restruktūrizavimo rodiklius. Nuorodos minėtame priede į protokolo 16 punktą reiškianuorodas į šio straipsnio 16 dalį.

16. Monitoringas apima nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliktas 2003, 2004, 2005 ir2006 m. Komisijos nustatytas perspektyvumo testas yra svarbus elementas užtikrinantperspektyvumą.

17. Čekija su Komisija bendradarbiauja su visomis monitoringo struktūromis. Konkrečiai:

a) Čekija iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 15 d. irrugsėjo 15 d., teikia Komisijai pusmečio ataskaitas apie bendrovių gavėjų restruktūrizavimą,

b) pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 15 d., o paskutinėataskaita – ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 15 d., išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžiakitaip,

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 326


c) ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina restruktūrizavimo procesui ir pajėgumųmažinimui bei naudojimui stebėti, taip pat pakankami finansiniai duomenys, kad galima būtųįvertinti, ar šioje antraštinėje dalyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai buvo įvykdyti. Ataskaitosepateikiama bent ta informacija, kuri išdėstyta 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokoloNr. 2 4 priede, ir kurią Komisija turi teisę pakeisti remdamasi monitoringo proceso metu įgytapatirtimi. Kartu su bendrovių gavėjų individualiomis veiklos ataskaitomis taip pat pateikiamaataskaita apie bendrą Čekijos plieno sektoriaus padėtį, įskaitant naujausius makroekonominiuspokyčius,

d) Čekija įpareigoja bendroves gavėjas atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitokiomisaplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Teikdama ataskaitas Tarybai, Komisijaužtikrina, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija apie konkrečią bendrovę.

18. Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti paskirti nepriklausomą konsultantą monitoringorezultatams įvertinti, bet kokiam būtinam tyrimui atlikti bei apie tai informuoti Komisiją ir Tarybą.

19. Jei Komisija, remdamasi straipsnio 17 dalyje minėtomis ataskaitomis, nustato reikšmingusnukrypimus nuo finansinių rodiklių, kuriais remiantis buvo įvertintas perspektyvumas, ji galipareikalauti, kad Čekija imtųsi reikiamų priemonių atitinkamų bendrovių gavėjų restruktūrizavimopriemonių vykdymui užtikrinti.

20. Jei monitoringas atskleidžia, kad:

a) sąlygos dėl šioje antraštinėje dalyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių nebuvoįvykdytos, arba kad

b) įsipareigojimų, prisiimtų pratęsiant laikotarpį, per kurį Čekija pagal Europos sutartį, steigiančiąEuropos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Čekijos Respublikos asociaciją (1) išskirtiniu atveju galiteikti valstybės paramą savo plieno pramonės restruktūrizavimui, nebuvo laikytasi, arba kad

c) Čekija restruktūrizavimo laikotarpiu teikė papildomą įsipareigojimus pažeidžiančią valstybėspagalbą plieno pramonei ir, konkrečiai, bendrovėms gavėjoms,

šioje antraštinėje dalyje išdėstytos pereinamojo laikotarpio priemonės negalioja.

Komisija imasi reikiamų priemonių, įpareigojančių atitinkamą bendrovę grąžinti bet kokią pagalbą,suteiktą pažeidžiant šioje antraštinėje dalyje išdėstytas sąlygas.

(1) OL L 360, 1994 12 31, p. 2.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 327

328 IV dalis


DĖL JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS SUVERENIŲ BAZIŲTERITORIJŲ KIPRE

43 straipsnis

1. Jungtinės Karalystės suverenios bazių teritorijos yra Sąjungos muitų teritorijos dalis ir dėl to jomstaikomi 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 priedo I dalyje išvardinti Sąjungospriimti muitų ir bendrosios prekybos politikos aktai su šiame priede išdėstytais pakeitimais.Minėtame priede nuoroda į „šį protokolą“ reiškia nuorodą į šią antraštinę dalį.

2. Jungtinės Karalystės suverenioms bazių teritorijoms taikomi 2003 m. balandžio 16 d. Stojimoakto protokolo Nr. 3 priedo antroje dalyje išvardinti Sąjungos aktai dėl apyvartos mokesčių, akcizų irkitų netiesioginio apmokestinimo formų su šiame priede išdėstytais pakeitimais, taip pat atitinkamosKiprui taikomos nuostatos, išdėstytos minėtame protokole.

3. 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 priedo trečiojoje dalyje išvardintiSąjungos aktai iš dalies pakeičiami taip, kaip išdėstyta minėtame priede, kad Jungtinė Karalystė galėtųtoliau taikyti Sutartimi dėl Kipro Respublikos sukūrimo (toliau – Sukūrimo sutartis) suteiktaslengvatas ir atleidimus nuo mokesčių ir rinkliavų už jos pajėgoms ir susijusiam personalui tiekiamusreikmenis.

44 straipsnis

Konstitucijos III-225 – III-232 straipsniai kartu su tuo pagrindu priimtomis nuostatomis ir pagalKonstitucijos III-278 straipsnio 4 dalies b punktą priimtos nuostatos taikomos suverenioms baziųteritorijoms.

45 straipsnis

Jungtinės Karalystės suvereniose bazių teritorijose gyvenantys arba dirbantys asmenys, kuriems pagalsusitarimus, pasiektus remiantis Sukūrimo sutartimi, ir su tuo susijusį 1960 m. rugpjūčio 16 d.pasikeitimą notomis taikomi Kipro Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai, taikant1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemųtaikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimosnariams, judantiems Bendrijoje (1), laikomi gyvenančiais arba dirbančiais Kipro Respublikosteritorijoje.

(1) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 328


46 straipsnis

1. Kipro Respublika netikrina asmenų, kertančių jos sausumos ir jūros sienas su JungtinėsKaralystės suvereniomis bazių teritorijomis, ir tokiems asmenims netaikomi jokie Sąjungosapribojimai dėl išorės sienų kirtimo.

2. Jungtinė Karalystė vykdo asmenų, kertančių suverenių bazių teritorijų išorės sienas, tikrinimąlaikydamasi 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 priedo ketvirtoje dalyje išdėstytųįsipareigojimų.

47 straipsnis

Kad būtų užtikrintas veiksmingas šios antraštinės dalies tikslų įgyvendinimas, Taryba, remdamasiKomisijos pasiūlymu, gali priimti europinį sprendimą, kuriuo iš dalies keičiami 43–46 straipsniai,įskaitant 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 priedą, arba kuriuo suvereniomsbazių teritorijoms taikomos kitos Konstitucijos ir Sąjungos aktų nuostatos taip ir tokiomis sąlygomis,kokias ji gali nustatyti. Taryba sprendžia vieningai. Prieš pateikdama pasiūlymą, Komisijakonsultuojasi su Jungtine Karalyste ir Kipro Respublika.

48 straipsnis

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, Jungtinė Karalystė atsako už šios antraštinės dalies įgyvendinimą savosuvereniose bazių teritorijose. Konkrečiai:

a) Jungtinė Karalystė atsako už šioje antraštinėje dalyje nurodytų Sąjungos priemonių taikymąmuitinės veiklos, netiesioginių mokesčių ir bendrosios prekybos politikos srityse prekėms,įvežamoms į Kipro salą arba išvežamoms iš jos per uostą arba oro uostą Jungtinės Karalystėssuvereniose bazių teritorijose;

b) prekių, kurias į Kipro salą per uostą arba oro uostą Kipro Respublikoje importuoja arbaeksportuoja iš jos Jungtinės Karalystės pajėgos, muitinis tikrinimas gali būti atliekamassuvereniose bazių teritorijose;

c) Jungtinė Karalystė atsako už visų licencijų, leidimų ar pažymėjimų, kurių gali reikėti pagal betkurią taikomą Sąjungos priemonę dėl prekių, importuojamų į Kipro salą arba eksportuojamų išjos Jungtinės Karalystės pajėgų, išdavimą.

2. Kipro Respublika atsako už visų Sąjungos lėšų, kurias asmenys suvereniose bazių teritorijose galiturėti teisę gauti pagal 44 straipsnį suvereniose bazių teritorijose taikant bendrąją žemės ūkio politiką,administravimą ir mokėjimą, ir Kipro Respublika už tokias išlaidas yra atskaitinga Komisijai.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 329

330 IV dalis

3. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, Jungtinė Karalystė, laikydamasi remiantis Sukūrimo sutartimipasiektų susitarimų, gali bet kurių funkcijų, pavestų valstybei narei 43–46 straipsnių nuostatomisarba pagal jas, vykdymą perleisti Kipro Respublikos kompetentingoms valdžios institucijoms.

4. Jungtinė Karalystė ir Kipro Respublika bendradarbiauja siekdamos užtikrinti veiksmingą šiosantraštinės dalies įgyvendinimą suvereniose bazių teritorijose ir, prireikus, sudaro papildomussusitarimus dėl bet kurių 43–46 straipsniuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo perleidimo. Bet kuriotokio susitarimo kopija pateikiama Komisijai.

49 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje numatytų susitarimų vienintelis tikslas yra reglamentuoti Jungtinės Karalystėssuverenių bazių teritorijų Kipre konkretų statusą; jie netaikomi kokiai nors kitai Sąjungos teritorijai irnetampa precedentu, visiškai arba dalinai, kokiam nors kitam specialiam susitarimui, kuris jauegzistuoja arba gali būti sudarytas dėl kitos Europos teritorijos kaip numatyta Konstitucijos IV-440straipsnyje.

50 straipsnis

Komisija kas penkerius metus, pradedant nuo 2004 m. gegužės 1 d., pateikia ataskaitą EuroposParlamentui ir Tarybai apie šios antraštinės dalies įgyvendinimą.

51 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Jungtinės DidžiosiosBritanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre, į kurią įtraukiamas2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 preambulės tekstas, nekeičiant jo teisinėsgalios.


DĖL IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS LIETUVOJE

52 straipsnis

Pripažindama Sąjungos pasirengimą skirti adekvačią papildomą paramą Lietuvos pastangomsnutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą ir pabrėždama šią solidarumo išraišką, Lietuvaįsipareigojo galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės I bloką iki 2005 m., o šios elektrinės IIbloką – iki 2009 m. gruodžio 31 d., ir vėliau nutraukti šių blokų eksploatavimą.

53 straipsnis

1. 2004 – 2006 m. laikotarpiu Sąjunga skiria Lietuvai papildomą finansinę paramą jos pastangomsnutraukti eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės galutinio

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 330


sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais (toliau – Ignalinos programa).

2. Sprendimai dėl Ignalinos programos priemonių priimami ir įgyvendinami pagal nuostatas,išdėstytas 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbostam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (1).

3. Ignalinos programa numato, inter alia, priemones, skirtas: remti Ignalinos atominės elektrinėseksploatavimo nutraukimą; įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie pakeis Ignalinosatominės elektrinės reaktorius po jų galutinio sustabdymo, modernizavimui ir jų saugos normųaplinkos atžvilgiu gerinimui laikantis acquis; kitas priemones, susijusias su sprendimu galutinaisustabdyti elektrinę ir nutraukti jos eksploatavimą, kurios prisidės prie būtino Lietuvos energijosgamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorių restruktūrizavimo, modernizavimo, jų saugos aplinkosatžvilgiu gerinimo, taip pat prie energijos tiekimo saugumo didinimo ir energijos efektyvumogerinimo Lietuvoje.

4. Ignalinos programa apima priemones elektrinės personalui remti, siekiant užtikrinti aukštądarbų saugos lygį Ignalinos atominėje elektrinėje laikotarpiu iki įvardintų reaktorių galutiniosustabdymo ir jų eksploatavimo nutraukimo metu.

5. 2004 – 2006 m. laikotarpiu Ignalinos programos suma yra 285 milijonai eurų įsipareigotųasignavimų, skiriamų lygiomis metinėmis dalimis.

6. Įnašas pagal Ignalinos programą tam tikroms priemonėms gali siekti iki 100 % visų išlaidų. Turibūti dedamos visos pastangos, pirma, tęsti bendro finansavimo praktiką, įtvirtintą teikiantpasirengimo narystei paramą Lietuvos pastangoms nutraukti eksploatavimą, antra, tam tikraisatvejais pritraukti bendrą finansavimą iš kitų šaltinių.

7. Parama, teikiama pagal Ignalinos programą, arba jos dalys gali būti skiriamos per Sąjungos įnašą įTarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, valdomą Europos rekonstrukcijos irplėtros banko.

8. Valstybės pagalba iš nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių lėšų, skiriama:

a) Lietuvos šiluminės elektrinės Elektrėnuose, kaip pagrindinio elektros energijos gamintojo, kurispakeis Ignalinos atominės elektrinės dviejų reaktorių gamybos pajėgumus, modernizavimui ir jossaugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimui laikantis acquis; ir

b) Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui

yra suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Konstitucijoje.

(1) OL L 375, 1989 12 23, p. 11.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 331

332 IV dalis

9. Valstybės pagalba iš nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių lėšų, skiriama Lietuvos pastangomsspręsti problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo ir eksploatavimonutraukimo padariniais, atskirais atvejais gali būti laikoma suderinama – pagal Konstituciją – suvidaus rinka, ypač valstybės pagalba, skirta energijos tiekimo saugumui didinti.

54 straipsnis

1. Pripažindama, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas yra ilgalaikisprocesas ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai,Sąjunga, solidarizuodamasi su Lietuva, teikia adekvačią papildomą paramą eksploatavimonutraukimui ir po 2006 metų.

2. Šiuo tikslu Ignalinos programa yra nenutrūkstamai tęsiama po 2006 m. Sprendimai dėlnuostatų, įgyvendinančių tęsiamą Ignalinos programą, priimami šio protokolo 35 straipsnyjenustatyta tvarka ir įsigalioja ne vėliau kaip iki Finansinės perspektyvos pabaigos, kaip nustatyta 1999m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniame susitarime.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas tęsiama Ignalinos programa remiasi tais pačiais principaisir sudedamosiomis dalimis, kaip numatyta 53 straipsnyje.

4. Vėlesnių Finansinių perspektyvų laikotarpiu tęsiamos Ignalinos programos bendri vidutiniaiasignavimai turi būti tinkami. Šių lėšų programavimas remsis faktiniu mokėjimų poreikiu irįsisavinimo gebėjimais.

55 straipsnis

Nepažeidžiant 52 straipsnio nuostatų, jei Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas, iki 2012 m. gruodžio31 d. galioja bendroji apsaugos sąlyga, nurodyta 26 straipsnyje.

56 straipsnis

Ši antraštinė dalis taikoma atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje, įkurią įtraukiamas 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 4 preambulės tekstas,nekeičiant jo teisinės galios.


NUOSTATOS DĖL ASMENŲ SAUSUMOS TRANZITO TARP KALININGRADO SRITIES IR KITŲ RUSIJOS

FEDERACIJOS DALIŲ

57 straipsnis

Sąjungos taisyklės ir priemonės dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų RusijosFederacijos dalių, ypač 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantisSupaprastinto tranzito dokumentą (STD), Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 332


dalies pakeičiantis Bendrąsias konsulines instrukcijas bei Bendrąjį vadovą (1), patys savaime nesulaikoar neužkerta kelio Lietuvos dalyvavimui Šengeno acquis visa apimtimi, įskaitant vidaus sienųkontrolės panaikinimą.

58 straipsnis

Sąjunga padeda Lietuvai įgyvendinti asmenų tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų RusijosFederacijos dalių taisykles ir priemones siekdama, kad Lietuva kuo greičiau visa apimtimi dalyvautųŠengeno erdvėje.

Sąjunga padeda Lietuvai tvarkyti asmenų tranzitą tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijosdalių, visų pirma padengia bet kokias papildomas išlaidas, susijusias su konkrečių tokiam tranzituiskirtų acquis nuostatų įgyvendinimu.

59 straipsnis

Nepažeisdama suverenių Lietuvos teisių, bet kokį vėlesnį aktą dėl asmenų tranzito tarp Kaliningradosrities ir kitų Rusijos Federacijos dalių priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Tarybasprendžia vieningai.

60 straipsnis

Ši antraštinė dalis taikoma atsižvelgiant į Deklaraciją dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningradosrities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, į kurią įtraukiamas 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktoprotokolo Nr. 5 preambulės tekstas, nekeičiant jo teisinės galios.


NUOSTATOS DĖL NEPAGRINDINIŲ BŪSTŲ ĮSIGIJIMO MALTOJE

61 straipsnis

Atsižvelgiant į labai mažą Maltos gyvenamųjų patalpų skaičių ir labai mažą statyboms tinkamą žemėsplotą, kuris gali patenkinti tik pagrindines reikmes, atsiradusias dėl dabartinių gyventojųdemografinio vystymosi, Malta be jokios diskriminacijos gali toliau taikyti nuostatas, nustatytasNekilnojamojo turto (įsigyjamo nerezidentų) akte (246 skyriuje) dėl valstybių narių piliečių, kurieMaltoje negyveno legaliai bent penkerius metus, nekilnojamojo turto, skirto nepagrindiniam būstui,įsigijimo ir išlaikymo.

(1) OL L 99, 2003 4 17, p. 8.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 333

334 IV dalis

Malta taiko leidimų suteikimo nekilnojamojo turto, skirto nepagrindiniam būstui, įgijimui Maltojetvarką, kuri grindžiama paskelbtais, objektyviais, stabiliais ir skaidriais kriterijais. Šie kriterijai taikominediskriminuojant ir neišskiriant Maltos ir kitų valstybių narių piliečių. Malta užtikrina, kad jokiuatveju valstybės narės piliečiui nebūtų taikomos griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiui.

Jei valstybės narės piliečio tokios pirktos nuosavybės vertė viršija Maltos teisės aktų nustatytą ribą,būtent 30 000 Maltos lirų butui ir 50 000 Maltos lirų bet kokios kitos rūšies nuosavybei, išskyrusbutus ir istorinės svarbos nuosavybę, turi būti gautas leidimas. Malta gali peržiūrėti šias nacionaliniaisteisės aktais nustatytas ribas atsižvelgdama į kainų pokyčius Maltos nekilnojamojo turto rinkoje.


NUOSTATOS DĖL ABORTŲ MALTOJE

62 straipsnis

Jokia nuostata Sutartyje dėl Konstitucijos Europai ar ją iš dalies keičiančiose ar papildančioseSutartyse ir Aktuose nedaro poveikio nacionalinių teisės aktų dėl abortų taikymui Maltos teritorijoje.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL LENKIJOS PLIENO PRAMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO

63 straipsnis

1. Nepaisant Konstitucijos III-167 ir III-168 straipsnių, valstybės pagalba, kurią Lenkija suteikėatskiroms Lenkijos plieno pramonės dalims jų restruktūrizavimui, laikoma suderinama su vidausrinka, jeigu:

a) Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos asociaciją (1), 2protokolo dėl EAPB prekių 8 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvo pratęstas iki2004 m. gegužės 1 d.,

b) restruktūrizavimo plane, kuriuo remiantis pirmiau minėto Protokolo galiojimas buvo pratęstas,išdėstytų sąlygų yra laikomasi 2002 – 2006 m. laikotarpiu,

c) yra įvykdytos šioje antraštinėje dalyje išdėstytos sąlygos, ir

(1) OL L 348, 1993 12 31, p. 2.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 334


d) restruktūrizavimui skirta valstybės pagalba nebeteikiama Lenkijos plieno pramonei po 2004 m.gegužės 1 d.

2. Lenkijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas, kaip apibrėžta 2003 m. balandžio 16 d. Stojimoakto protokolo Nr. 8 1 priede išvardytų bendrovių (toliau – bendrovės gavėjos) individualiuose versloplanuose ir laikantis šioje antraštinėje dalyje išdėstytų sąlygų, baigiamas ne vėliau kaip iki 2006 m.gruodžio 31 d. (toliau – restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga).

3. Tik bendrovės gavėjos turi teisę gauti valstybės pagalbą pagal Lenkijos plieno pramonėsrestruktūrizavimo programą.

4. Bendrovė gavėja negali:

a) susijungimo su bendrove, kuri neįtraukta į 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 81 priedą, atveju – perduoti pagalbos, suteiktos bendrovei gavėjai, teikiamą naudą;

b) perimti bendrovės, kuri neįtraukta 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 8 1priedą ir kuriai paskelbtas bankrotas iki 2006 m. gruodžio 31 d., turtą.

5. Bet koks vėlesnis bet kurios iš bendrovių gavėjų privatizavimas vykdomas laikantis skaidrumoprincipo ir šioje antraštinėje dalyje apibrėžtų sąlygų ir principų, susijusių su perspektyvumu, valstybėspagalba ir pajėgumų mažinimu. Parduodant bet kurią bendrovę ar atskirą turtą neteikiama jokia kitavalstybės pagalba.

6. Restruktūrizavimo pagalbos dydis, kuris bus suteikiamas bendrovėms gavėjoms, nustatomasremiantis pagrindimu, išdėstytu patvirtintame Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo plane irTarybos patvirtintuose individualiuose verslo planuose. Tačiau bet kuriuo atveju 1997–2003 m.laikotarpiu suteikta pagalba neturi viršyti bendros 3 387 070 000 PLN sumos.

Iš šio bendro skaičiaus,

a) Polskie Huty Stali (toliau – PHS) jau suteikta arba teiktina nuo 1997 m. iki 2003 m. pabaigosrestruktūrizavimo pagalba neturi viršyti 3 140 360 000 PLN. PHS 1997–2001 m. laikotarpiu jaugavo 62 360 000 PLN restruktūrizavimo pagalbą; 2002 m. ir 2003 m., atsižvelgiant įpatvirtintame restruktūrizavimo plane numatytus reikalavimus, ji gauna papildomą3 078 000 000 PLN neviršijančią restruktūrizavimo pagalbą (kuri turi būti visiškai išmokėta2002 m., jei pagal Europos sutarties, steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių irLenkijos asociaciją, 2 protokolą atidėjimo laikotarpis pratęstas iki 2002 m. pabaigos, o kitu atveju– 2003 metais).

b) Huta Andrzej S.A., Huta Bankowa Sp. z o.o., Huta Batory S.A., Huta Buczek S.A., Huta L: W. Sp. zo.o., Huta Łabędy S.A., ir Huta Pokój S.A. (toliau – kitos bendrovės gavėjos) jau suteikta arbateiktina nuo 1997 m. iki 2003 m. pabaigos plieno pramonės restruktūrizavimo pagalba neturiviršyti 246 710 000 PLN. Jos 1997–2001 m. laikotarpiu jau gavo 37 160 000 PLNrestruktūrizavimo pagalbą; atsižvelgiant į patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytusreikalavimus, jos gauna papildomą 210 210 000 PLN neviršijančią restruktūrizavimo pagalbą (iš

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 335

336 IV dalis

kurios 182 170 000 PLN – 2002 m. ir 27 380 000 PLN – 2003 m., jei pagal Europos sutarties,steigiančios Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos asociaciją 2 protokolą atidėjimolaikotarpis pratęstas iki 2002 m. pabaigos, o kitu atveju – 210 210 000 PLN gauna 2003 m.).

Lenkija neteikia jokios kitos restruktūrizavimui skirtos valstybės pagalbos Lenkijos plienopramonei.

7. Grynasis pajėgumų sumažinimas, kurį Lenkija turi pasiekti 1997–2006 m. laikotarpiu gataviemsgaminiams, yra mažiausiai 1 231 000 tonų. Šis bendras kiekis apima bendrųjų pajėgumų mažinimąmažiausiai 715 000 tpm dėl karšto valcavimo gaminių ir 716 000 tpm dėl šalto valcavimo gaminių,taip pat didinimą ne daugiau kaip 200 000 tpm dėl kitų gatavų gaminių.

Pajėgumų mažinimas matuojamas remiantis tik galutiniu gamybos įrengimų uždarymu juos fiziškaisunaikinant taip, kad tų įrengimų nebegalima būtų atstatyti panaudojimui. Plieno gamybos bendrovėsbankroto paskelbimas nereiškia pajėgumų sumažinimo.

2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 8 2 priede nustatytas grynasis pajėgumųsumažinimas reiškia ne mažesnį kaip minėtame priede nustatytą ir faktinį grynųjų pajėgumųsumažinimą, kuris turi būti pasiektas per laikotarpį, kuris bus apibrėžtas remiantis Lenkijos galutinerestruktūrizavimo programa ir individualiais verslo planais pagal Europos sutartį, steigiančią EuroposBendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos asociaciją, atsižvelgiant į tikslą iki 2006 m. gruodžio 31 d.užtikrinti bendrovių gavėjų perspektyvumą.

8. Įgyvendinamas bendrovei gavėjai PHS skirtas verslo planas. Konkrečiai:

a) restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos:

i) PHS gamybos pajėgumams reorganizuoti produktų pagrindu ir horizontaliai organizacijaipagal funkcijas (pirkimas, gamyba, pardavimas) užtikrinti;

ii) vieningai valdymo struktūrai PHS sukurti, leidžiant visiškai realizuoti sinergetinius resursuskonsolidacijoje;

iii) PHS strateginei orientacijai vystyti nuo orientacijos į gamybą link orientacijos į rinką;

iv) PHS našumo ir valdymo efektyvumui didinti, taip pat geresnei tiesioginių pardavimųkontrolei užtikrinti;

v) remiantis pagrįstais ekonominiais motyvais, PHS vykdomam susijusių bendrovių strategijosperžiūrėjimui ir, jei reikia, paslaugų į patronuojančią bendrovę reintegravimui;

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 336


vi) PHS vykdomam savo produkcijos asortimento peržiūrėjimui, pernelyg didelių pajėgumųskyrimo ilgalaikiams pusiau gataviems gaminiams mažinti ir tolesniam įsitvirtinimuiaukštesnės pridėtinės vertės gaminių rinkoje;

vii) PHS investicijoms, kad būtų pasiekta geresnė gatavų gaminių kokybė; ypatingas dėmesysskiriamas tam, kad iki datos, nustatytos PHS restruktūrizavimo programos įgyvendinimotvarkaraštyje, ir ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos, PHS padalinyje Krokuvoje būtų pasiektas3–Sigma produkcijos kokybės lygis;

b) restruktūrizavimo laikotarpiu energijos panaudojimo efektyvumo didinimo, pirkimo gerinimo irnašumo, prilygstančio Sąjungoje esamiems lygiams, užtikrinimo būdais PHS maksimizuojamassąnaudų taupymas;

c) įgyvendinamas užimtumo restruktūrizavimas; tokie našumo lygiai, kuriuos pasiekė Sąjungosplieno pramonė gaminių grupėse, turi būti pasiekti iki 2006 m. gruodžio 31 d., remiantiskonsoliduotais skaičiais, įskaitant netiesioginį užimtumą visiškai bendrovių gavėjų valdomoseaptarnaujančiose įmonėse;

d) bet koks privatizavimas grindžiamas skaidrumo principu ir visiškai atsižvelgiama į PHSkomercinę vertę. Ją parduodant neteikiama jokia kita valstybės pagalba.

9. Įgyvendinamas kitoms bendrovėms gavėjoms skirtas verslo planas. Konkrečiai:

a) dėl visų kitų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo pastangos sutelkiamos:

i) strateginei orientacijai vystyti nuo orientacijos į gamybą link orientacijos į rinką;

ii) našumui ir bendrovių valdymo efektyvumui didinti, taip pat geresnei tiesioginių pardavimųkontrolei užtikrinti;

iii) remiantis pagrįstais ekonominiais motyvais, susijusių bendrovių strategijai peržiūrėti ir, jeireikia, paslaugoms reintegruoti į patronuojančias bendroves;

b) dėl Huta Bankowa, įgyvendinama sąnaudų taupymo programa;

c) dėl Huta Buczek, gaunama reikalinga kreditorių ir vietinių finansinių institucijų finansinė paramabei įgyvendinama sąnaudų taupymo programa, įskaitant investicinių sąnaudų mažinimąpritaikant turimus gamybos pajėgumus;

d) dėl Huta Łabędy, įgyvendinama sąnaudų taupymo programa ir mažinamas rėmimasis kasybospramone;

e) dėl Huta Pokój, pasiekiami tarptautiniai našumo standartai dukterinėse įmonėse, įgyvendinamasenergijos suvartojimo taupymas ir nutraukiamos siūlytos investicijos į apdirbimo ir statybospadalinį;

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 337

338 IV dalis

f) dėl Huta Batory, pasiekiamas susitarimas su kreditoriais ir finansinėmis institucijomis dėl skolosperskirstymo ir investicinių paskolų. Bendrovė taip pat užtikrina esminį papildomų sąnaudųtaupymą, susijusį su užimtumo restruktūrizavimu ir pajamų didinimu;

g) dėl Huta Andrzej, užtikrinamas stabilus finansinis pagrindas jos plėtrai siekiant susitarimo tarpbendrovės trumpalaikių skolintojų, ilgalaikių kreditorių, prekybos kreditorių ir finansiniųinstitucijų. Turi būti papildomai investuojama į karšto valcavimo vamzdžių gamyklą, taip patįgyvendinama darbuotojų mažinimo programa;

h) dėl Huta L. W., investuojama pagal bendrovės karšto valcavimo gamyklų projektą, į kėlimo įrangąbei aplinkosaugos sritį. Ši bendrovė personalo restruktūrizavimo ir sąnaudų išorinėmspaslaugoms mažinimo būdu turi taip pat siekti didesnio našumo.

10. Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turipritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.

11. Restruktūrizavimo įgyvendinimas vyksta visiško skaidrumo sąlygomis ir vadovaujantispripažintais rinkos ekonomikos principais.

12. Komisija ir Taryba, sutinkamai su 13 – 18 dalimis, atidžiai stebi restruktūrizavimo įgyvendinimąir šioje antraštinėje dalyje išdėstytų sąlygų, susijusių su perspektyvumu, valstybės pagalba ir pajėgumųmažinimu, vykdymą prieš ir 2004 m. gegužės 1 d. iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Dėl toKomisija teikia ataskaitas Tarybai.

13. Komisija ir Taryba stebi ne tik valstybės pagalbą, bet ir 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktoprotokolo Nr. 8 3 priede išdėstytus restruktūrizavimo rodiklius. Nuorodos minėtame priede įprotokolo 14 punktą reiškia nuorodas į šio straipsnio 14 dalį.

14. Monitoringas apima nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliktas 2003, 2004, 2005 ir2006 m. Vertinimas apima Komisijos nustatyto perspektyvumo testo pritaikymą ir našumo lygioįvertinimą.

15. Lenkija bendradarbiauja su visomis monitoringo struktūromis. Konkrečiai:

a) Lenkija iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 15 d. irrugsėjo 15 d., teikia Komisijai pusmečio ataskaitas apie bendrovių gavėjų restruktūrizavimą;

b) pirmoji ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 15 d., o paskutinėataskaita – ne vėliau kaip iki 2007 m. kovo 15 d., išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžiakitaip,

c) ataskaitose pateikiama visa informacija, būtina stebėti restruktūrizavimo procesą, valstybėspagalbą ir pajėgumų mažinimą bei naudojimą, taip pat pakankami finansiniai duomenys, kadgalima būtų įvertinti, ar šioje antraštinėje dalyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai buvo įvykdyti.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 338


Ataskaitose pateikiama bent ta informacija, kuri išdėstyta 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktoprotokolo Nr. 8 4 priede, ir kurią Komisija turi teisę pakeisti remdamasi monitoringo procesometu įgyta patirtimi. 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 8 4 priede pateiktanuoroda į protokolo 14 punktą reiškia nuorodą į šio straipsnio 14 dalį. Kartu su bendrovių gavėjųindividualiomis veiklos ataskaitomis taip pat pateikiama ataskaita apie bendrą Lenkijos plienosektoriaus padėtį, įskaitant naujausius makroekonominius pokyčius,

d) be to, Lenkija turi pateikti visą papildomą informaciją, reikalingą 14 dalyje numatytamnepriklausomam vertinimui atlikti,

e) Lenkija įpareigoja bendroves gavėjas atskleisti visus svarbius duomenis, kurie kitokiomisaplinkybėmis galėtų būti laikomi konfidencialiais. Teikdama ataskaitas Tarybai, Komisijaužtikrina, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija apie konkrečią bendrovę.

16. Komisija bet kuriuo metu gali nuspręsti paskirti nepriklausomą konsultantą monitoringorezultatams įvertinti, bet kokiam būtinam tyrimui atlikti bei apie tai informuoti Komisiją ir Tarybą.

17. Jei Komisija, remdamasi monitoringo rezultatais, nustato, kad atsirado reikšmingi nukrypimainuo finansinių rodiklių, kuriais remiantis buvo įvertintas perspektyvumas, ji gali pareikalauti, kadLenkija imtųsi reikiamų priemonių atitinkamų bendrovių gavėjų restruktūrizavimo priemoniųvykdymui ar jų pakeitimui užtikrinti.

18. Jei monitoringas atskleidžia, kad:

a) sąlygos dėl šioje antraštinėje dalyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio priemonių nebuvoįvykdytos, arba kad

b) įsipareigojimų, prisiimtų pratęsiant laikotarpį, per kurį Lenkija pagal Europos sutartį, steigiančiąEuropos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Lenkijos asociaciją, išskirtiniu atveju gali teikti valstybėsparamą savo plieno pramonės restruktūrizavimui, nebuvo laikytasi, arba kad

c) Lenkija restruktūrizavimo laikotarpiu teikė papildomą įsipareigojimus pažeidžiančią valstybėspagalbą plieno pramonei ir, konkrečiai, bendrovėms gavėjoms, šioje antraštinėje dalyje išdėstytospereinamojo laikotarpio priemonės negalioja.

Komisija imasi reikiamų priemonių, įpareigojančių atitinkamą bendrovę grąžinti bet kokią pagalbą,suteiktą pažeidžiant šioje antraštinėje dalyje išdėstytas sąlygas.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 339

340 IV dalis

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL BOHUNICE V1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS SLOVAKIJOJE I IR II BLOKŲ

64 straipsnis

Slovakija įsipareigojo galutinai sustabdyti Bohunice V1 atominės elektrinės I bloką ne vėliau kaip iki2006 m. gruodžio 31 d., o šios elektrinės II bloką – ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., irvėliau nutraukti šių blokų eksploatavimą.

65 straipsnis

1. 2004 – 2006 m. laikotarpiu Sąjunga teikia Slovakijai finansinę paramą jos pastangoms nutrauktiBohunice V1 atominės elektrinės I ir II blokų eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su šiųblokų galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais (toliau – Parama).

2. Sprendimai dėl paramos priimami ir įgyvendinami pagal nuostatas, išdėstytas 1989m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos tam tikromsVidurio ir Rytų Europos šalims (1).

3. 2004–2006 m. laikotarpiu Paramos suma yra 90 milijonų eurų įsipareigotų asignavimų,skiriamų lygiomis metinėmis dalimis.

4. Parama arba jos dalys gali būti skiriamos per Sąjungos įnašą į Tarptautinį Bohuniceeksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, valdomą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

66 straipsnis

Sąjunga pripažįsta, kad Bohunice V1 atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turi būtitęsiamas po finansinės perspektyvos, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstituciniamesusitarime, pabaigos, ir kad šios pastangos Slovakijai yra didelė finansinė našta. Į šią padėtį busatsižvelgta sprendimuose dėl Sąjungos paramos šioje srityje tęsimo po 2006 metų.

67 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Slovakijos Bohunice V1atominės elektrinės Slovakijoje I ir II blokų, į kurią įtraukiamas 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktoprotokolo Nr. 9 preambulės tekstas, nekeičiant jo teisinės galios.

(1) OL L 375, 1989 12 23, p. 11.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 340


X ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL KIPRO

68 straipsnis

1. Bendrijos ir Sąjungos acquis taikymas atidedamas tose Kipro Respublikos teritorijos dalyse,kuriose Kipro Respublikos Vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sprendžia dėl 1 dalyje nustatyto atidėjimopanaikinimo. Ji sprendžia vieningai.

69 straipsnis

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, apibrėžia sąlygas, kuriomis Sąjungos teisės nuostatostaikomos pasienio ruožui tarp 68 straipsnyje minėtų teritorijos dalių ir tų teritorijos dalių, kurioseKipro Respublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę. Taryba sprendžia vieningai.

2. Taikant 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 3 dėl Jungtinės DidžiosiosBritanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre priedo ketvirtą dalį, siena tarpRytų suverenios bazių teritorijos ir 68 straipsnyje minėtų teritorijos dalių laikoma JungtinėsKaralystės suverenių bazių teritorijų išorės sienų dalimi tol, kol galioja Bendrijos ir Sąjungos acquistaikymo atidėjimas pagal 68 straipsnį.

70 straipsnis

1. Jokia šios antraštinės dalies nuostata netrukdo imtis priemonių 68 straipsnyje minėtų teritorijosdalių ekonominei plėtrai skatinti.

2. Tos priemonės nedaro poveikio Bendrijos ir Sąjungos acquis taikymui šiame protokolenustatytomis sąlygomis visoje likusioje Kipro Respublikos teritorijos dalyje.

71 straipsnis

Tuo atveju, jei Kipro problema bus išspręsta, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningaisprendžia dėl Kipro stojimo į Sąjungą sąlygų patikslinimo Kipro turkų bendruomenės atžvilgiu.Taryba sprendžia vieningai.

72 straipsnis

Ši antraštinė dalis taikoma atsižvelgiant į Deklaraciją dėl Kipro, į kurią įtraukiamas 2003m. balandžio 16 d. Stojimo akto protokolo Nr. 10 preambulės tekstas, nekeičiant jo teisinės galios.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 341

342 IV dalis

TREČIOJI DALIS

NUOSTATOS DĖL 2003 M. BALANDŽIO 16 D. STOJIMO AKTO PRIEDŲ

73 straipsnis

2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akto I priedas ir III–XVII priedai, jų priedėliai ir 2003m. balandžio 16 d. Stojimo akto (1)2, 3 ir 8 protokolų priedai yra neatskiriama šio protokolo dalis.

74 straipsnis

1. 73 straipsnyje nurodytuose prieduose pateiktos nuorodos į „Stojimo sutartį“ šiame protokolereiškia nuorodas į Konstitucijos IV-437 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą Sutartį ir nuorodos į tosSutarties pasirašymo dieną ar laiką reiškia nuorodas į 2003 m. balandžio 16 d., ir tos nuorodos įstojimo dieną reiškia nuorodas į 2004 m. gegužės 1 d.

2. Nepažeidžiant šios dalies antrosios pastraipos, 73 straipsnyje nurodytuose prieduose pateiktosnuorodos į „šį Aktą“ reiškia nuorodas į 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktą.

73 straipsnyje nurodytuose prieduose pateiktos nuorodos į 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktonuostatas reiškia nuorodas į šį protokolą pagal šią atitikmenų lentelę.

2003 m. balandžio 16 d. Stojimo aktas Protokolas

21 straipsnis 12 straipsnis






3. Toliau išdėstyti terminai, kurie yra 73 straipsnyje nurodytuose prieduose, turi šioje atitikmenųlentelėje jiems priskirtą reikšmę, išskyrus kai jie išimtinai nurodo iki Sutarties dėl KonstitucijosEuropai įsigaliojimo buvusias teisines situacijas.

(1) OL L 236, 2003 9 23.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 342


Prieduose naudojami terminai, numatyti 73 straipsnyje Reikšmė

Europos bendrijos steigimo sutartis Konstitucija

Europos Sąjungos sutartis Konstitucija

Sutartys, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga Konstitucija

(Europos) Bendrija Sąjunga

Išplėsta Bendrija Sąjunga

Bendrija (-os) Sąjunga

ES Sąjunga

Išplėsta Sąjunga ar išplėsta ES Sąjunga

Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos, termino „Bendrija“ reikšmė, kai šis terminas naudojamasapibūdinant terminus „preferencija“ ir „žuvininkystė“ išlieka nepakitusi.

4. 73 straipsnyje nurodytuose prieduose pateiktos nuorodos į Europos bendrijos steigimo sutartiesdalis ar nuostatas reiškia nuorodas į Konstitucijos dalis ar nuostatas pagal šią atitikmenų lentelę.

EB sutartis Konstitucija

Trečia dalis, I antraštinė dalis III dalis, III antraštinė dalis, I skyrius, 3 skirsnis

Trečia dalis, I antraštinė dalis, 1 skyrius III dalis, III antraštinė dalis, I skyrius, 3 skirsnis, 1

poskirsnis

Trečia dalis, II antraštinė dalis III dalis, III antraštinė dalis, III skyrius, 4 skirsnis

Trečia dalis III antraštinė dalis III dalis, III antraštinė dalis, I skyrius, 2 ir 4 skirsnis

Trečia dalis VI antraštinė dalis, 1

skyrius

III dalis, III antraštinė dalis, I skyrius, 5 skirsnis

31 straipsnis III-155 straipsnis







I priedas I priedas

5. Kai 73 straipsnyje nurodytuose prieduose numatoma, kad Taryba ar Komisija priima teisės aktus,tokie aktai priimami kaip europiniai reglamentai ar sprendimai.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 343

344 IV dalis

10. PROTOKOLAS DĖL PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪROS


NORĖDAMOS nustatyti perviršinio deficito procedūros, nurodytos Konstitucijos III-184 straipsnyje detales,


1 straipsnis

Konstitucijos III-184 straipsnio 2 dalyje nurodytos pamatinės vertės yra:

a) 3 % planuojamo arba faktinio valdžios sektoriaus deficito santykis su bendruoju vidaus produkturinkos kainomis;

b) 60 % valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu rinkos kainomis.

2 straipsnis

Konstitucijos III-184 straipsnyje ir šiame protokole:

a) „valdžios sektoriaus“ – priklausantis valstybės valdymo sektoriams, tai yra centrinei vyriausybei,regioninei ar vietos vyriausybei bei socialinės apsaugos fondams, išskyrus komercines operacijas,apibrėžtas Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistemoje;

b) „deficitas“ – tai grynasis skolinimasis, kaip apibrėžta Europos integruotų ekonominių sąskaitųsistemoje;

c) „investicijos“ – tai bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, kaip apibrėžta Europos integruotųekonominių sąskaitų sistemoje;

d) „skola“ – tai visa bendroji skola nominalia verte metų pabaigoje ir konsoliduota tarp valstybėsvaldymo sektorių ir jų viduje, kaip apibrėžta a punkte.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 344


3 straipsnis

Norėdamos užtikrinti perviršinio deficito procedūros veiksmingumą, valstybių narių vyriausybės yraatsakingos pagal šią procedūrą už valdžios sektoriaus deficitą, kaip apibrėžta 2 straipsnio a punkte.Valstybės narės garantuoja, kad nacionalinės procedūros biudžeto srityje leistų joms įvykdyti išKonstitucijos kylančius savo įsipareigojimus šioje srityje. Valstybės narės skubiai ir reguliariai pranešaKomisijai apie savo planuojamą ir faktinį deficitą ir savo skolos dydį.

4 straipsnis

Komisija teikia statistinius duomenis, kurie turės būti naudojami šiam Protokolui taikyti.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 345

346 IV dalis

11. PROTOKOLAS DĖL KONVERGENCIJOS KRITERIJŲ


NORĖDAMOS nustatyti konvergencijos kriterijų, kuriais vadovaujasi Sąjunga priimdama Konstitucijos III-198straipsnyje nurodytus sprendimus panaikinti išimtis toms valstybėms narėms, kurioms yra taikomos išimtys, detales,


1 straipsnis

Kainų stabilumo kriterijus, nurodytas Konstitucijos III-198 straipsnio 1 dalies a punkte, reiškia, kadatitinkamos valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vieneriusmetus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių,kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Infliacija matuojama taikant vartotojų kainų indeksąpalyginamuoju pagrindu, atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžimų skirtumus.

2 straipsnis

Valdžios sektoriaus padėties kriterijus, nurodytas Konstitucijos III-198 straipsnio 1 dalies b punkte,reiškia, kad tyrimo metu atitinkama valstybė narė nėra Tarybos priimto europinio sprendimo pagalKonstitucijos III-184 straipsnio 6 dalį dėl perviršinio deficito buvimo objektas.

3 straipsnis

Dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme kriterijus, nurodytas KonstitucijosIII-198 straipsnio 1 dalies c punkte, reiškia, kad atitinkama valstybė narė laikėsi norminių svyravimoribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme, be didelių nukrypimų bentpaskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutosdvišalio pagrindinio kurso euro atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį.

4 straipsnis

Palūkanų normų konvergencijos kriterijus, nurodytas Konstitucijos III-198 straipsnio 1 daliesd punkte, reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo atitinkamos valstybės narės vidutinėnominali ilgalaikių palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijųvalstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Palūkanų normos matuojamosilgalaikių vyriausybės obligacijų ar palyginamų vertybinių popierių pagrindu atsižvelgiant įnacionalinių apibrėžimų skirtumus.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 346


5 straipsnis

Komisija teikia statistinius duomenis, kurie turės būti naudojami šiam Protokolui taikyti.

6 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Europoscentriniu banku ir Konstitucijos III-192 straipsnyje nurodytu Ekonomikos ir finansų komitetuvieningai priima atitinkamas nuostatas, kad nustatytų konvergencijos kriterijų, nurodytų Kon-stitucijos III-198 straipsnyje, kuriomis bus pakeistas šis protokolas, detales.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 347

348 IV dalis

12. PROTOKOLAS DĖL EURO GRUPĖS


NORĖDAMOS sudaryti sąlygas intensyvesniam ekonomikos augimui Europos Sąjungoje ir tuo tikslu plėtoti visglaudesnį ekonominės politikos koordinavimą euro zonoje,

SUVOKDAMOS poreikį nustatyti ypatingas sąlygas tvirtesniam dialogui tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euro, koleuro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta,

SUSITARĖ dėl šių prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai pridedamų nuostatų:

1 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai renkasi neoficialiai. Tokie susitikimai rengiamiprireikus aptarti klausimus, susijusius su konkrečiais įsipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiimabendros valiutos atžvilgiu. Susitikimuose dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengiaministrų atstovai, atsakingi už valstybių narių, kurių valiuta yra euro, finansų sritį, ir Komisijosatstovai, kviečiamas dalyvauti Europos centrinis bankas.

2 straipsnis

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai balsų dauguma renka pirmininką dviejų su pusemetų kadencijai.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 348


13. PROTOKOLAS DĖL TAM TIKRŲ SU JUNGTINE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖSAIRIJOS KARALYSTE SUSIJUSIŲ EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS NUOSTATŲ


PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinė Karalystė neprivalo ir neįsipareigoja įvesti euro be atskiro savo Vyriausybės irParlamento sprendimo tai daryti,

ATSIŽVELGIANT į tai, kad 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybė pranešė Tarybaiapie savo ketinimą nedalyvauti Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape prie Europos bendrijos steigimosutarties pridedamo Protokolo dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusiųnuostatų 1 dalies sąlygomis,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinės Karalystės Vyriausybės praktiką finansuoti savo skolinimosi poreikį parduodant skoląprivačiam sektoriui,


1 straipsnis

Jungtinė Karalystė nėra įpareigota įsivesti eurą, nebent ji praneštų Tarybai, kad ji ketina tai daryti.

2 straipsnis

Atsižvelgiant į 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Tarybai pateiktą Jungtinės KaralystėsVyriausybės pranešimą, Jungtinei Karalystei taikomi 3—8 ir 10 straipsniai.

3 straipsnis

Jungtinė Karalystė išlaiko savo įgaliojimus pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę.

4 straipsnis

Jungtinei Karalystei netaikoma Konstitucijos I-30 straipsnio 2 dalis, išskyrus jos pirmą ir paskutinįsakinius, I-30 straipsnio 5 dalis, III-177 straipsnio antroji pastraipa, III-184 straipsnio 1, 9 ir 10 dalys,III-185 straipsnio 1-5 dalys, III-186 straipsnis, III-188, III-189, III-190 ir III-191 straipsniai, III-196 straipsnis, III-198 straipsnio 3 dalis, III-326 ir III-382 straipsniai. Jungtinei Karalystei nataikomaKonstitucijos III-179 straipsnio 2 dalis dėl ekonominės politikos bendrų gairių dalių, kurios paprastaisusijusios su euro zona, priėmimo.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 349

350 IV dalis

Pirmojoje pastraipoje nurodytose nuostatose nuorodos į Sąjungą ar valstybes nares neapimaJungtinės Karalystės, o nuorodos į nacionalinius centrinius bankus neapima Anglijos banko.

5 straipsnis

Jungtinė Karalystė stengiasi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

Konstitucijos III-192 straipsnio 4 dalis ir III-200 straipsnis taikomi Jungtinei Karalystei taip, lyg jaibūtų taikomos išimtys. Jungtinei Karalystei toliau taikomi Konstitucijos III-201 ir III-202 straipsniai.

6 straipsnis

Tarybai patvirtinant priemones, nurodytas 4 straipsnyje išvardintuose straipsniuose, ir III-197 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais, Jungtinei Karalystei sustabdomosbalsavimo teisės. Šiuo tikslu taikoma Konstitucijos III-197 straipsnio 4 dalies antroji ir trečiojipastraipos.

Jungtinė Karalystė taip pat neturi teisės dalyvauti skiriant Europos centrinio banko pirmininką,pirmininko pavaduotoją ir kitus Vykdomosios valdybos narius pagal Konstitucijos III-382 straipsnio2 dalies antrąją, trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

7 straipsnis

Jungtinei Karalystei netaikomi Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centriniobanko statuto (toliau – Statutas) 3, 4, 6 ir 7 straipsniai, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1, 2 ir3 dalys, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 14, 16, 18, 19,20, 22, 23, 26, 27, 30, 31, 32, 33,34 ir 50 straipsniai.

Šiuose straipsniuose nuorodos į Sąjungą ar valstybes nares neapima Jungtinės Karalystės, o nuorodosį nacionalinius centrinius bankus ar dalininkus neapima Anglijos banko.

Statuto 10 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nuorodos į „pasirašytą Europos centriniobanko kapitalą“ nereiškia Anglijos banko pasirašytojo kapitalo.

8 straipsnis

Konstitucijos III-199 straipsnis ir Statuto 43—47 straipsniai galioja nepaisant to, ar yra ar nėra kokiųnors valstybių narių, kurioms taikomos išimtys laikantis šių pakeitimų:

a) nNuorodos Statuto 43 straipsnyje į Europos centrinio banko ir Europos pinigų institutouždavinius apima tuos uždavinius, kurie vis dar turės būti atlikti įvedus eurą dėl JungtinėsKaralystės sprendimo neįvesti euro.

b) be Statuto 46 straipsnyje nurodytų uždavinių Europos centrinis bankas taip pat teikia patarimusir prisideda prie kiekvieno Tarybos pagal šio protokolo 9 straipsnio a ir c punktus priimamo

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 350


europinio reglamento arba europinio sprendimo dėl Jungtinės Karalystės parengimo.

c) Anglijos bankas apmoka savo pasirašytą Europos centrinio banko kapitalą, kaip įnašą, skirtąprisidėti prie Europos centrinio banko veiklos išlaidų tuo pačiu pagrindu, kaip ir valstybių narių,kurioms taikomos išimtys, nacionaliniai centriniai bankai.

9 straipsnis

Jungtinė Karalystė gali bet kuriuo metu pranešti Tarybai apie savo ketinimą įvesti eurą. Tuo atveju:

a) Jungtinė Karalystė turi teisę įvesti eurą tik tuomet, jei ji tenkina būtinas sąlygas. Taryba, veikdamapagal Jungtinės Karalystės prašymą ir Konstitucijos III-198 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomissąlygomis ir tvarka, sprendžia, ar ji atitinka būtinas sąlygas.

b) Anglijos bankas apmoka savo pasirašytąjį kapitalą, perveda į Europos centrinio banko užsienioatsargas ir prisideda prie jo atsargų tuo pačiu pagrindu, kaip ir kiekvienos valstybės narės, kuriaiišimtys panaikintos, nacionalinis centrinis bankas.

c) Taryba, veikdama Konstitucijos III-198 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka,priima visus kitus būtinus sprendimus, leidžiančius Jungtinei Karalystei įvesti eurą.

Jei Jungtinė Karalystė įveda eurą pagal šio straipsnio nuostatas, nustoja galioti 3—8 straipsniai.

10 straipsnis

Nepaisydama Konstitucijos III-181 straipsnio ir Statuto 21 straipsnio 1 dalies, Jungtinės KaralystėsVyriausybė gali išlaikyti savo „Ways and Means“ galimybę Anglijos banke, jei ir iki tol, kol JungtinėKaralystė neįveda euro.

954392_TRAITE_LT_301_350 02-02-2005 15:24 Pagina 351

352 IV dalis

14. PROTOKOLAS DĖL TAM TIKRŲ SU DANIJA SUSIJUSIŲ EKONOMINĖS IR PINIGŲSĄJUNGOS NUOSTATŲ


ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Danijos Karalystės Konstitucijoje yra nuostatos, kurios gali reikšti referendumo rengimąDanijoje prieš šiai valstybei atsisakant jai taikomų išimčių,

ATSIŽVELGIANT į tai, kad 1993 m. lapkričio 3 d. Danijos Karalystės Vyriausybė pranešė Tarybai apie savo ketinimąnedalyvauti Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamoProtokolo dėl tam tikrų su Danijos Karalyste susijusių nuostatų 1 dalies sąlygomis,


1 straipsnis

Atsižvelgiant į 1993 m. lapkričio 3 d. Danijos Karalystės Vyriausybės Tarybai pateiktą pranešimą,Danijai taikomos išimtys. Išimtys reiškia, kad Danijai yra taikomos visos Konstitucijos ir Europoscentrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatos, susijusios su išimtimis.

2 straipsnis

Išimtims panaikinti Konstitucijos III-198 straipsnyje nurodyta procedūra pradedama tik DanijosKaralystės prašymu.

3 straipsnis

Kai išimtys panaikinamos, šis protokolas nustoja galioti.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 352


15. PROTOKOLAS DĖL TAM TIKRŲ DANIJOS NACIONALINIO BANKO UŽDAVINIŲ


NORĖDAMOS išspręsti tam tikras su Danija susijusias konkrečias problemas,



Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 14 straipsnionuostatos nepažeidžia Danijos nacionalinio banko teisės atlikti esamus uždavinius, susijusius sutomis Danijos dalimis, kurios nėra Sąjungos dalis.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 353

354 IV dalis

16. PROTOKOLAS DĖL RAMIOJO VANDENYNO REGIONO FINANSINĖS BENDRIJOS FRANKOSISTEMOS


NORĖDAMOS atsižvelgti į ypatingą su Prancūzija susijusį klausimą,



Prancūzija gali pasilikti privilegiją vykdyti pinigų emisiją Naujojoje Kaledonijoje, PrancūzijosPolinezijoje bei Volyje ir Futūnoje jos nacionalinių įstatymų nustatytomis sąlygomis, ir vienintelė turiteisę nustatyti Ramiojo vandenyno regiono finansinės bendrijos franko paritetą.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 354


17. PROTOKOLAS DĖL Į EUROPOS SĄJUNGOS SISTEMĄ INTEGRUOTOS ŠENGENO ACQUIS


PRIMINDAMOS, kad Šengeno acquis nuostatos, susidedančios iš susitarimų, kuriuos 1985 m. birželio 14 d. ir 1990 m.birželio 19 d. Šengene pasirašė kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolėspanaikinimo, taip pat iš susijusių susitarimų bei taisyklių, priimtų remiantis šiais susitarimais, Protokolu, pridedamu prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, buvo integruotos į Europos Sąjungos sistemą,

NORĖDAMOS Konstitucijoje išlaikyti tokią Šengeno acquis, kokia buvo plėtojama įsigaliojus pirmiau minėtamProtokolui, ir plėtoti šią acquis, siekiant prisidėti įgyvendinant tikslą, kuriuo Sąjungos piliečiams siūloma vidaus sienųneturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė,

ATSIŽVELGDAMOS į ypatingą Danijos poziciją,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Airija ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nedalyvauja,įgyvendinant visas Šengeno acquis nuostatas; atsižvelgdamos į tai, kad reikėtų sudaryti sąlygas šioms valstybėms narėmspripažinti visas kitas šios acquis nuostatas arba dalį jų,

PRIPAŽINDAMOS, kad dėl to būtina pasinaudoti Konstitucijos nuostatomis dėl kai kurių valstybių narių glaudesniobendradarbiavimo,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad būtina palaikyti ypatingus santykius su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste, nesabi valstybės yra įsipareigojusios laikytis Šiaurės šalių pasų sąjungos nuostatų, kartu su kitomis Šiaurės šalimis, kuriosyra Europos Sąjungos narės,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai,

1 straipsnis

Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, EstijosRespublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika,Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė,Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, LenkijosRespublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, SuomijosRespublika ir Švedijos Karalystė yra įgaliojamos glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti tose srityse,kurias apima Tarybos nustatytos Šengeno acquis sudarančios nuostatos. Šis bendradarbiavimas turivykti Sąjungos teisinės ir institucinės sistemos pagrindu, laikantis atitinkamų Konstitucijos nuostatų.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 355

356 IV dalis

2 straipsnis

Šengeno acquis taikoma 1 straipsnyje nurodytoms valstybėms narėms, nepažeidžiant Protokolo dėlČekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, LietuvosRespublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respub-likos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto 3 straipsnio. Taryba pakeis Šengenosusitarimais įsteigtą Vykdomąjį komitetą.

3 straipsnis

Danijos dalyvavimą patvirtinant Šengeno acquis plėtojimo priemones, taip pat šių priemoniųįgyvendinimą ir jų taikymą Danijai reglamentuoja atitinkamos Protokolo dėl Danijos pozicijosnuostatos.

4 straipsnis

Airija ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė gali bet kada paprašyti dalyvautitaikant kai kurias arba visas Šengeno acquis nuostatas.

Jų prašymu Taryba priima europinį sprendimą. Ji sprendžia vieningu 1 straipsnyje minimų narių beiatitinkamos valstybės vyriausybės atstovo pritarimu.

5 straipsnis

Pasiūlymams ir iniciatyvoms, pateiktoms Šengeno acquis pagrindu, taikomos atitinkamosKonstitucijos nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, jeigu Airija ar Jungtinė Karalystė arba abi valstybės per atitinkamą laikotarpįTarybos pirmininkui raštu nepraneša apie savo pageidavimą dalyvauti taikant minėtas nuostatas,Konstitucijos III-419 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas laikomas suteiktas 1 straipsnyjenurodytoms valstybėms narėms ir Airijai arba Jungtinei Karalystei, jei kuri nors iš šių valstybiųpageidauja dalyvauti šiose bendradarbiavimo srityse.

6 straipsnis

Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė yra susijusios su Šengeno acquis įgyvendinimu ir tolesneplėtra. Šiuo tikslu Taryba vieningu 1 straipsnyje minimų narių pritarimu pasirašys su šiomisvalstybėmis susitarimą, kuriame bus numatytos atitinkamos procedūros. Į šį susitarimą bus įtrauktosnuostatos dėl Islandijos ir Norvegijos įnašų, susijusių su bet kuriais šio protokolo įgyvendinimofinansiniais padariniais.

Taryba, spręsdama vieningai, su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste pasirašys atskirąsusitarimą dėl teisių ir įsipareigojimų tarp Airijos bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosKaralystės, atstovaujančių vienai sutarties šaliai, ir Islandijos bei Norvegijos, atstovaujančių kitaisutarties šaliai, vykdomų tose Šengeno acquis srityse, kurios taikomos šioms valstybėms.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 356


7 straipsnis

Dėl derybų, susijusių su naujų valstybių narių priėmimu į Europos Sąjungą, Šengeno acquis ir tolesnėspriemonės, kurių institucijos patvirtins jo taikymo srityje, yra laikoma acquis, kurį visos valstybėskandidatės turi visiškai pripažinti.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 357

358 IV dalis

18. PROTOKOLAS DĖL TAM TIKRŲ KONSTITUCIJOS III-130 STRAIPSNIO ASPEKTŲ TAIKYMOJUNGTINEI KARALYSTEI IR AIRIJAI


NORĖDAMOS išspręsti tam tikrus klausimus, susijusius su Jungtine Karalyste ir Airija,

ATSIŽVELGDAMOS į daug metų galiojančius specialius kelionių susitarimus tarp Jungtinės Karalystės ir Airijos,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai (toliau - Konstitucija):

1 straipsnis

Nepaisant to, kas pasakyta Konstitucijos III-130 ir III-265 straipsniuose, visų kitų jos nuostatų, visųpagal ją patvirtintų priemonių, arba visų tarptautinių susitarimų, kuriuos sudarė Sąjunga arba Sąjungair jos valstybės narės su viena ar keliomis trečiosiomis valstybėmis, Jungtinė Karalystė turi teisę priesavo sienų su kitomis valstybėmis narėmis asmenims, norintiems įvažiuoti į Jungtinės Karalystėsteritoriją, taikyti tokias kontrolės priemones, kokios, jos nuomone, yra būtinos įgyvendinti šiemstikslams:

a) patikrinti valstybių narių piliečių ir jų išlaikomų asmenų, kurie naudojasi Sąjungos teisės aktųsuteiktomis teisėmis, taip pat kitų valstybių piliečių, kuriems šios teisės suteikiamos pagalJungtinę Karalystę įpareigojantį susitarimą, teisę įvažiuoti į Jungtinę Karalystę; ir

b) nuspręsti, ar išduoti kitiems asmenims leidimą įvažiuoti į Jungtinę Karalystę.

Tai, kas pasakyta Konstitucijos III-130 ir III-265 straipsniuose, taip pat kitos jos nuostatos arba pagalją patvirtintos bet kurios priemonės, nepažeidžia Jungtinės Karalystės teisės nustatyti arba taikytinurodytas kontrolės priemones. Šiame straipsnyje pateikiamos nuorodos į Jungtinę Karalystętaikomos ir toms teritorijoms, kurių užsienio reikalus tvarko Jungtinė Karalystė.

2 straipsnis

Jungtinė Karalystė ir Airija gali toliau tartis dėl asmenų judėjimo tarp jų teritorijų („bendroje kelioniųerdvėje“), kartu gerbdamos šio protokolo 1 straipsnio pirmosios pastraipos a punkte nurodytųasmenų teises. Todėl tol, kol jos laikosi šių susitarimų, šio protokolo 1 straipsnio nuostatos Airijaitaikomos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Jungtinei Karalystei. Tai, kas pasakyta Konstitucijos III-130 ir III-267 straipsniuose, kitos jos nuostatos arba pagal ją nustatytos priemonės šiemssusitarimams neturi jokios įtakos.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 358


3 straipsnis

Kitos valstybės narės turi teisę prie savo sienų ar visose įvažiavimo į jų teritorijas vietose asmenims,norintiems įvažiuoti į jų teritoriją iš Jungtinės Karalystės ar kitų teritorijų, kurių užsienio reikalustvarko Jungtinė Karalystė, arba iš Airijos, kol Airijai bus taikomos šio protokolo 1 straipsnionuostatos, taikyti tokias kontrolės priemones, kokios taikomos įgyvendinant šio protokolo1 straipsnyje nurodytus tikslus.

Tai, kas pasakyta Konstitucijos III-130 ir III-267 straipsniuose, taip pat kitos jos nuostatos arba pagalją patvirtintos bet kurios priemonės, nepažeidžia kitų valstybių narių teisės nustatyti arba taikytinurodytas kontrolės priemones.

4 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas aktams, kurie lieka galioti remiantis Konstitucijos IV-438 straipsniu.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 359

360 IV dalis

19. PROTOKOLAS DĖL JUNGTINĖS KARALYSTĖS IR AIRIJOS POZICIJOS DĖL SIENŲKONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO BEI IMIGRACIJOS POLITIKOS IR TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO

CIVILINĖSE BYLOSE BEI POLICIJOS BENDRADARBIAVIMO


NORĖDAMOS išspręsti tam tikrus klausimus, susijusius su Jungtine Karalyste ir Airija,

ATSIŽVELGDAMOS į Protokolą dėl tam tikrų Konstitucijos III-15 straipsnio aspektų taikymo Jungtinei Karalystei irAirijai,


1 straipsnis

Atsižvelgiant į 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja Tarybos darbe priimant pasiūlytaspriemones pagal Konstitucijos III dalies, III antraštinės dalies, IV skyriaus, 2 ar 3 skirsnį arba jos III-260 straipsnį, tiek kiek pastarasis straipsnis susijęs su minėtiems skirsniams priklausančiomis sritimis,arba pagal Konstitucijos III-263 straipsnį ar III-275 straipsnio 2 dalies a punktą. Tarybos aktams,kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Jungtinės Karalystės ir AirijosVyriausybių atstovų, pritarimas.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių,atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šiųvalstybių gyventojų.

Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti bent minimalus Tarybos narių skaičius, atstovaujantisdaugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, pridėjus vieną, o jos nesudarius, laikoma,kad pasiekta kvalifikuota balsų dauguma.

Nukrypstant nuo antrosios ir trečiosios pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijospasiūlymu, reikiama kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip ne mažiau kaip 72 % Tarybosnarių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip65 % šių valstybių gyventojų.

2 straipsnis

Dėl 1 straipsnio ir laikantis 3, 4 ir 6 straipsnių, jokios Konstitucijos III dalies, III antraštinės dalies,IV skyriaus 2 ar 3 skirsnio, jos III-260 straipsnio, tiek kiek pastarasis straipsnis susijęs su tiemsskirsniams priklausančiomis sritimis, arba Konstitucijos III-263 straipsnio ar III-275 straipsnio2 dalies a punkto nuostatos, nei pagal minėtus skirsnius ar straipsnius patvirtinta priemonė, nei jokiaSąjungos pagal minėtus skirsnius ar straipsnius sudaryto tarptautinio susitarimo nuostata nei joks

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 360


Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, aiškinantis šią nuostatą ar priemonę nėraprivalomi ar taikomi Jungtinei Karalystei ar Airijai. Šios nuostatos, priemonės ir sprendimai neturijokios įtakos šių valstybių kompetencijai, teisėms bei įsipareigojimams. Šios nuostatos, priemonės arsprendimai, taikomi Jungtinei Karalystei ar Airijai, neturi jokios įtakos acquis communautaire arSąjungos acquis ir nėra Sąjungos teisės dalis.

3 straipsnis

1. Per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dėl priemonės Tarybai pagal Konstitucijos III dalies,III antraštinės dalies, IV skyriaus 2 ar 3 skirsnį ar pasiūlymo arba iniciatyvos pateikimo pagal jos III-263 straipsnį ar III-275 straipsnio 2 dalies a punktą Jungtinė Karalystė ar Airija gali raštu praneštiTarybai apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant bet kurią iš pasiūlytų priemonių ir po tota valstybė turės teisę tai daryti. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningasTarybos narių, išskyrus nario, nepateikusio tokio pranešimo, pritarimas. Pagal šią dalį nustatytospriemonės privalomos visoms valstybėms narėms, dalyvavusioms priimant šį sprendimą. PagalKonstitucijos III-260 straipsnį priimtais europiniais reglamentais ar sprendimais nustatomosJungtinės Karalystės ir Airijos dalyvavimo sąlygos atliekant Konstitucijos III dalies, III antraštinėsdalies, IV skyriaus 2 ar 3 skirsniui priklausančių sričių įvertinimus.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių,atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šiųvalstybių gyventojų.


Nukrypstant nuo antrosios ir trečiosios pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arbaSąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, reikiama kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaipne mažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriųgyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

2. Jeigu po atitinkamo laikotarpio neįmanoma 1 dalyje nurodytos priemonės nustatyti dalyvaujantJungtinei Karalystei ar Airijai, Taryba gali sprendimą pagal 1 straipsnį priimti be Jungtinės Karalystėsar Airijos. Šiuo atveju taikomos 2 straipsnio nuostatos.

4 straipsnis

Pagal Konstitucijos III dalies, III antraštinės dalies, IV skyriaus 2 ar 3 skirsnį ar III-263 straipsnį ar III-275 straipsnio 2 dalies a punktą nustačius priemonę, Jungtinė Karalystė ar Airija gali bet kadapranešti Tarybai ir Komisijai apie savo ketinimą pripažinti šią priemonę. Šiuo atveju Konstitucijos III-420 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 361

362 IV dalis

5 straipsnis

Valstybė narė, kuri nėra įpareigota priemonės priimtos pagal Konstitucijos III dalies, III antraštinėsdalies, IV skyriaus 2 ar 3 skirsnį ar Konstitucijos III-263 straipsnį, ar Konstitucijos III-275 straipsnio2 dalies a punktą neatsako už šios priemonės finansinius padarinius, išskyrus administracines išlaidas,kurias patiria institucijos, jei visi Tarybos nariai, pasikonsultavę su Europos Parlamentu, vieningainenusprendžia kitaip.

6 straipsnis

Jeigu šiame protokole nurodytais atvejais Jungtinė Karalystė ar Airija yra įpareigotos pagalKonstitucijos III dalies, III antraštinės dalies, IV skyriaus 2 ar 3 skirsnį ar jos III-260 straipsnį, tiek kiekpastarasis straipsnis susijęs su tiems skirsniams priklausančiomis sritimis, ar pagal Konstitucijos III-263 straipsnį arba III-275 straipsnio 2 dalies a punktą nustatytos priemonės, šiai valstybei dėlminėtos priemonės taikomos atitinkamos Konstitucijos nuostatos.

7 straipsnis

3 ir 4 straipsniai nepažeidžia Protokolo dėl į Europos Sąjungos sistemą integruoto Šengeno acquis.

8 straipsnis

Airija gali Tarybai raštu pranešti, jog ji nebenori, kad jai būtų taikomos šio protokolo nuostatos.Tokiu atveju minėtos nuostatos Airijai nebetaikomos.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 362


20. PROTOKOLAS DĖL DANIJOS POZICIJOS


PRIMINDAMOS 1992 m. gruodžio 12 d. Edinburge per Europos Vadovų Tarybos susitikimą priimtą valstybių arvyriausybių vadovų sprendimą dėl tam tikrų su Europos Sąjungos sutartimi susijusių problemų, kurias nurodė Danija,

PAŽYMĖDAMOS Edinburgo sprendime išdėstytą Danijos poziciją dėl pilietybės, Ekonominės ir pinigų sąjungos,gynybos politikos, teisingumo ir vidaus reikalų,

SUVOKDAMOS, kad iš Edinburgo sprendimo kilusio teisinio režimo tęsimas pagal Konstituciją labai apribos Danijosdalyvavimą svarbiose Sąjungos bendradarbiavimo srityse ir kad Sąjungos interesams geriausia būtų užtikrinti acquisvientisumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje,

TODĖL SIEKDAMOS sukurti teisinę sistemą, suteiksiančią Danijai galimybę dalyvauti priimant pagal KonstitucijosIII dalies III antraštinės dalies IV skyrių siūlomas priemones ir palankiai vertindamos Danijos ketinimą, kai tai įmanoma,pasinaudoti šia galimybe pagal savo konstitucinius reikalavimus,

PAŽYMĖDAMOS, kad Danija netrukdys kitoms valstybėms narėms toliau plėtoti bendradarbiavimą dėl priemonių,kurios nėra Danijai privalomos,

ATSIŽVELGDAMOS į Protokolą dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis,

SUSITARĖ dėl šių prie Konstitucijos pridedamų nuostatų:

I DALIS

1 straipsnis

Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal Konstitucijos III dalies III antraštinėsdalies IV skyrių. Tarybos aktams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrusDanijos Vyriausybės atstovo, pritarimas.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaip ne mažiau kaip 55 % Tarybosnarių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip65 % šių valstybių gyventojų.


954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 363

364 IV dalis

Nukrypstant nuo antrosios ir trečiosios pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arSąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, reikiama kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama nemažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriųgyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

2 straipsnis

Jokios Konstitucijos III dalies III antraštinės dalies IV skyriaus nuostatos, jokios pagal šį skyriųnustatytos priemonės ir jokia pagal šį skyrių Sąjungos sudarytų tarptautinių sutarčių nuostata neijokie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, aiškinantys šias nuostatas ar priemones, nėraprivalomi ar taikomi Danijai. Minėtos nuostatos, priemonės ir sprendimai neturi jokios įtakosDanijos kompetencijai, teisėms bei įsipareigojimams. Šios nuostatos, priemonės ar sprendimai,taikomi Danijai, neturi jokios įtakos acquis communautaire ir Sąjungos acquis bei nėra Sąjungos teisėsdalis.

3 straipsnis

Danija neatsako už 1 straipsnyje nurodytų priemonių finansinius padarinius, išskyrus institucijųpatiriamas administracines išlaidas.

4 straipsnis

1. Patvirtinus Tarybos priemonę, pateiktą Šengeno acquis pagrindu, susijusią su I dalimi, Danija peršešis mėnesius nusprendžia, ar ji įtrauks tą priemonę į savo nacionalinę teisę. Jei ji nusprendžia taippadaryti, ta priemonė tarp Danijos ir įpareigotų ta priemone kitų valstybių narių sukuria tarptautinėsteisės įsipareigojimą.

Jeigu Danija nutaria nevykdyti tokios priemonės, įpareigotos ta priemone valstybės narės ir Danijaapsvarstys atitinkamas priemones, kurių reikia imtis.

2. Danija išlaiko iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo turėtas teises ir pareigas dėlŠengeno acquis.

II DALIS

5 straipsnis

Pagal Konstitucijos I-41, III-295 straipsnio 1 dalį ir III-309 – III-313 straipsnius Tarybos priimtųpriemonių atžvilgiu, Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungossprendimus ir veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja priimant šiuos sprendimus. Danija netrukdokitoms valstybėms narėms toliau plėtoti savo bendradarbiavimą šioje srityje. Danija nėra įpareigotaprisidėti prie veiklos išlaidų, susijusių su nurodytomis priemonėmis, apmokėjimo ir nėra įpareigotaSąjungai leisti naudotis kariniais pajėgumais.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 364


Tarybos aktams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus DanijosVyriausybės atstovo, pritarimas.



Nukrypstant nuo trečiosios ir ketvirtosios pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arSąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, reikiama kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama nemažiau kaip 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kuriųgyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % šių valstybių gyventojų.

III DALIS

6 straipsnis

Šis protokolas taip pat taikomas pagal Konstitucijos IV-438 straipsnį liekančioms galioti priemonėms,kurioms iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo buvo taikomas Protokolas dėl Danijospozicijos, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties.

7 straipsnis

1, 2 ir 3 straipsniai netaikomi priemonėms, nustatančioms trečiąsias valstybes, kurių piliečiai,kirsdami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemonėms, susijusiomis su vienodavizų forma.

IV DALIS

8 straipsnis

Pagal savo konstitucinius reikalavimus Danija gali kitoms valstybėms narėms bet kada pranešti, kad jinebepageidauja taikyti visų arba kai kurių šio protokolo nuostatų. Tokiu atveju Danija turi iki galotaikyti visas atitinkamas galiojančias priemones, nustatytas remiantis Sąjungos teisės aktais.

9 straipsnis

1. Pagal savo konstitucinius reikalavimus ir nepažeisdama 8 straipsnio, Danija gali kitomsvalstybėms narėms bet kada pranešti, kad pirmą kito mėnesio po pranešimo dieną protokolo I dalįsudarys jo priedo nuostatos. Tokiu atveju 5 ir 9 straipsniai atitinkamai pernumeruojami.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 365

366 IV dalis

2. Po šešių mėnesių nuo tokio pranešimo, numatyto 1 dalyje, įsigaliojimo dienos, taip pat visaŠengeno acquis ir priemonės, priimtos remiantis šia acquis, kurios iki tol Danijai buvo privalomos kaiptarptautinės teisės įsipareigojimai, tampa privalomos Danijai kaip Sąjungos teisė.

PRIEDAS

1 straipsnis

Laikydamasi 3 straipsnio nuostatų, Danija nedalyvauja Tarybos darbe patvirtinant priemones,siūlomas pagal Konstitucijos III dalies III antraštinės dalies IV skyrių. Tarybos sprendimams, kuriepriimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Danijos Vyriausybės atstovo,pritarimas.



Nukrypstant nuo antrosios ir trečiosios pastraipos, kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arSąjungos užsienio reikalų ministro pasiūlymu, reikiama kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaipmažiausiai 72 % Tarybos narių, atstovaujančių dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių gyventojaisudaro mažiausiai 65 % šių valstybių gyventojų.

2 straipsnis

Dėl 1 straipsnio ir laikantis 3, 4 ir 6 straipsnių jokios Konstitucijos III dalies III antraštinės daliesIV skyriaus nuostatos, jokia pagal šį skyrių nustatyta priemonė ir jokia Sąjungos pagal šį skyriųsudarytų tarptautinių sutarčių nuostata, nei jokie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai,aiškinantys šias nuostatas ar priemones, nėra privalomi arba taikomi Danijai. Minėtos nuostatos,priemonės ir sprendimai neturi jokios įtakos Danijos kompetencijai, teisėms bei įsipareigojimams.Šios nuostatos, priemonės ar sprendimai, taikomi Danijai, neturi jokios įtakos acquis communautaire irSąjungos acquis ir nėra Sąjungos teisės dalis.

3 straipsnis

1. Per tris mėnesius nuo pasiūlymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal Konstitucijos III daliesIII antraštinės dalies IV skyrių, Danija gali raštu pranešti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavimądalyvauti patvirtinant ir taikant bet kurią iš pasiūlytų priemonių, ir po to Danija turės teisę tai daryti.

2. Jeigu praėjus atitinkamam laikotarpiui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė negali būtipriimta dalyvaujant Danijai, Taryba gali priimti 1 dalyje nurodytą priemonę pagal 1 straipsnį irDanijai nedalyvaujant. Tokiu atveju taikomas 2 straipsnis.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 366


4 straipsnis

Pagal Konstitucijos III dalies III antraštinės dalies IV skyrių patvirtinus priemonę, Danija bet kada galipranešti Tarybai ir Komisijai apie savo ketinimą pripažinti šią priemonę. Tokiu atveju KonstitucijosIII-420 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.

5 straipsnis

1. Pranešimas pagal 4 straipsnį turi būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo galutiniopriemonės patvirtinimo, jei ta priemonė yra pateikta Šengeno acquis pagrindu.

Jeigu Danija pagal 3 arba 4 straipsnį nepateiks pranešimo dėl priemonių, pateiktų Šengeno acquispagrindu, šiomis priemonėmis įpareigotos valstybės narės ir Danija apsvarstys atitinkamaspriemones, kurių reikia imtis.

2. Pagal 3 straipsnį pateiktas pranešimas dėl priemonių, pateiktų Šengeno acquis pagrindu, laikomasneatšaukiamu pranešimu pagal 3 straipsnį dėl visų sekančių pasiūlymų ar iniciatyvų, besiremiančių tapriemone, tiek, kiek tokia priemonė, pasiūlymas ar iniciatyva pateikta Šengeno acquis pagrindu.

6 straipsnis

Jeigu šioje dalyje nurodytais atvejais Danija yra įpareigota Tarybos pagal Konstitucijos III daliesIII antraštinės dalies IV skyrių patvirtintos priemonės, Danijai dėl minėtos priemonės taikomosatitinkamos Konstitucijos nuostatos.

7 straipsnis

Kai Danija nėra įpareigota priemonės, priimtos pagal Konstitucijos III dalies III antraštinės daliesIV skyrių, ji neatsako už šios priemonės finansinius padarinius, išskyrus administracines išlaidas,kurias patiria institucijos, jeigu Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningainenusprendžia kitaip.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 367

368 IV dalis

21. PROTOKOLAS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ UŽSIENIO RYŠIŲ DĖL IŠORĖS SIENŲ PERĖJIMO


ATSIŽVELGDAMOS į valstybių narių poreikį užtikrinti veiksmingą jų išorės sienų kontrolę, jei reikia, bendradarbiaujantsu trečiosiomis šalimis,



Konstitucijos III-265 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos dėl priemonių, taikomų pereinant išorėssienas, nepažeidžia valstybių narių kompetencijos derėtis ar sudaryti susitarimus su trečiosiomisšalimis, jeigu jos gerbia Sąjungos teisę bei kitus atitinkamus tarptautinius susitarimus.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 368


22. PROTOKOLAS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIŲ PRIEGLOBSČIO


KADANGI, remiantis Konstitucijos I-9 straipsnio 1 dalimi, Sąjunga pripažįsta Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytasteises, laisves ir principus;

KADANGI pagal Konstitucijos I-9 straipsnio 3 dalį pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių irpagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip bendrieji principai yra Sąjungos teisės dalis;

KADANGI Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad aiškinant ir taikant Konstitucijos I-9 straipsnio 1 ir3 dalis Sąjungoje būtų laikomasi teisės;

KADANGI pagal Konstitucijos I-58 straipsnį visos Europos valstybės, paduodančios paraišką įstoti į Europos Sąjungą,turi pripažinti Konstitucijos I-2 straipsnyje išdėstytas vertybes;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Konstitucijos I-59 straipsnis nustato tam tikrų teisių sustabdymo tvarką, jeigu valstybėnarė iš esmės ir nuolat pažeidžia šias vertybes;

PRIMINDAMOS, kad kiekvienas valstybės narės pilietis yra ir Sąjungos pilietis, todėl naudojasi ypatingu statusu beiapsauga, kuriuos valstybės narės garantuoja pagal Konstitucijos I dalies II antraštinės dalies bei III dalies II antraštinėsdalies nuostatas;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Konstitucija sukuria vidaus sienų neturinčią erdvę ir suteikia visiems Sąjungos piliečiamsteisę laisvai judėti bei gyventi valstybių narių teritorijoje;

SIEKDAMOS neleisti, kad prieglobsčio institucija būtų naudojama kitiems tikslams, išskyrus šios institucijosnumatytuosius;

KADANGI šiuo protokolu pripažįstami 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso tikslai ir šioskonvencijos galutinis pobūdis;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurių tekstai pridedami prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai:


Atsižvelgiant į pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos, kurią suteikia Europos Sąjungos valstybės narės,lygį, tariama, kad, kalbant apie visus teisinius ir praktinius tikslus, susijusius su prieglobsčioklausimais, valstybės narės viena kitai yra patikimos kilmės šalys. Todėl valstybė narė gali svarstytikitos valstybės narės piliečio prašymą suteikti prieglobstį arba leisti juos nagrinėti tik šiais atvejais:

a) jeigu valstybė narė, kurios pilietis pateikia prašymą ir kuri vykdo Europos žmogaus teisių irpagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio nuostatas, toliau taiko priemones, dėlkurių jos teritorijoje nėra iki galo vykdomi jos įsipareigojimai pagal šią konvenciją;

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 369

370 IV dalis

b) inicijavus Konstitucijos I-59 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytą procedūrą, kol Taryba arba tamtikrais atvejais Europos Vadovų Taryba dėl to nepriima europinio sprendimo valstybės narės,kurios pilietis pateikia prašymą, atžvilgiu;

c) jei Taryba yra priėmusi europinį sprendimą pagal Konstitucijos I-59 straipsnio 1 dalį valstybėsnarės, kurios pilietis pateikia prašymą, atžvilgiu arba jei Europos Vadovų Taryba yra priėmusieuropinį sprendimą pagal Konstitucijos I-59 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurios pilietispateikia prašymą, atžvilgiu;

d) jeigu valstybė narė priimtų tokio pobūdžio vienašališką sprendimą dėl kitos valstybės narėspiliečio pateikto prašymo; šiuo atveju būtina nedelsiant informuoti Tarybą; prašymasnagrinėjamas remiantis prielaida, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau bet kuriuo atvejuneturi jokios įtakos valstybės narės kompetencijai priimti sprendimus.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 370


23. PROTOKOLAS DĖL NUOLATINIO STRUKTŪRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO, NUSTA-TYTO KONSTITUCIJOS I-41 STRAIPSNIO 6 DALYJE IR III-312 STRAIPSNYJE


ATSIŽVELGDAMOS į Konstitucijos I-41 straipsnio 6 dalį ir III-312 straipsnį,

PRIMINDAMOS, kad Sąjunga vykdo bendrą užsienio ir saugumo politiką, grindžiamą didėjančia valstybių nariųveiksmų konvergencija;

PRIMINDAMOS, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra bendros užsienio ir saugumo politikos neatskiriama dalis;kad ji užtikrina Sąjungai operacijų vykdymo pajėgumus, pagrįstus civiliniais ir kariniais ištekliais; kad Sąjunga gali šiaisištekliais naudotis vykdydama Konstitucijos III-309 straipsnyje nurodytas misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikospalaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus; kadšiems uždaviniams vykdyti yra panaudojami valstybių narių suteikti pajėgumai pagal tų pačių pajėgų principą;

PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika nepažeidžia tam tikrų valstybių narių specifiniopobūdžio saugumo ir gynybos politikos;

PRIMINDAMOS, kad Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika pripažįsta tų valstybių narių, kurios mano, kad jųbendra gynyba yra įgyvendinama Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, kuri išlieka jos narių kolektyvinės gynybospagrindu, įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto Sutartį ir atitinka toje struktūroje nustatytą bendrą saugumo ir gynybospolitiką;

BŪDAMOS ĮSITIKINĘ, kad ryžtingesnis Sąjungos vaidmuo saugumo ir gynybos reikaluose prisidėtų prie atnaujintoAtlanto aljanso gyvybingumo, laikantis „Berlin Plus“ susitarimų;

BŪDAMOS PASIRYŽUSIOS užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visiškai prisiimti savo įsipareigojimus tarptautinėjebendruomenėje;

PRIPAŽINDAMOS, kad Jungtinių Tautų Organizacija gali prašyti Sąjungos pagalbos skubiai įgyvendinant misijas, kuriosvykdomos pagal Jungtinių Tautų Chartijos VI ir VII skyrius;

PRIPAŽINDAMOS, kad saugumo ir gynybos politikos stiprinimas pareikalaus valstybių narių pastangų pajėgumųsrityje;

SUVOKDAMOS, kad pradedant naują etapą Europos saugumo ir gynybos politikos raidoje reikia ryžtingų atitinkamųvalstybių narių pastangų;

PRIMINDAMOS, kad yra svarbu, jog užsienio reikalų ministras visiškai įsitrauktų į veiklą, susijusią su nuolatiniustruktūrizuotu bendradarbiavimu;

SUSITARĖ dėl šių prie Konstitucijos pridedamų nuostatų:

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 371

372 IV dalis

1 straipsnis

Konstitucijos I-41 straipsnio 6 dalyje numatytas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yraatviras visoms valstybėms narėms, kurios nuo Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dienosįsipareigoja:

a) pradėti intensyviau vystyti savo gynybos pajėgumus, plėtodamos savo nacionalinius indėlius irtam tikrais atvejais dalyvaudamos daugiašalėse pajėgose, pagrindinėse Europos apginklavimoprogramose ir Gynybos pajėgumų, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės vystymo sritiesagentūros (toliau – Europos gynybos agentūra) veikloje, ir

b) ne vėliau kaip iki 2007 metų nacionaliniu lygiu arba kaip daugiašalių pajėgų grupių sudėtinę dalįteikti specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiusuformuotus kaip taktinė grupė su paramos elementais, įskaitant transportą ir logistiką, beigalinčius įvykdyti III-309 straipsnyje nurodytas užduotis per 5 – 30 dienų, ypač reaguojant įJungtinių Tautų Organizacijos prašymus, ir kurie gali būti išlaikomi iš pradžių 30 dienų, sugalimybe šį laikotarpį pratęsti bent iki 120 dienų.

2 straipsnis

Siekdamos 1 straipsnyje išdėstytų tikslų, nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavimedalyvaujančios valstybės narės įsipareigoja:

a) įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai, bendradarbiauti, siekdamos patvirtintų tikslų dėlinvesticijų išlaidų gynybinio pobūdžio ginkluotei apimties, ir reguliariai peržiūrėti šiuos tikslus,atsižvelgdamos į saugumo aplinką ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus;

b) kaip galima labiau tarpusavyje suderinti savo gynybos mechanizmus, ypač derindamos savokarinių poreikių nustatymą, sutelkdamos ir, jei reikia, specializuodamos savo gynybos priemonesir gebėjimus, ir skatindamos bendradarbiavimą mokymo ir logistikos srityse;

c) imtis konkrečių priemonių, skirtų didinti galimybes naudoti savo pajėgas, jų tarpusavio sąveiką,lankstumą ir dislokavimo galimybes, visų pirma nustatydamos su pajėgumų skyrimu susijusiusbendrus tikslus, įskaitant galimą nacionalinių sprendimų priėmimo procedūrų peržiūrą;

d) bendradarbiauti, kad užtikrintų, reikalingų priemonių „Gebėjimų plėtotės mechanizme“pastebėtiems trūkumams atitaisyti, įskaitant daugiašalius sprendimo būdus, taikymą, nepažeis-damos šiuo atžvilgiu Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos sistemoje prisiimtų įsipareigojimų;

e) prireikus, dalyvauti plėtojant pagrindines bendras ar Europos apginklavimo programas Europosgynybos agentūros struktūroje.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 372


3 straipsnis

Europos gynybos agentūra prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimaissusijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi inter alia remiantis2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus. Įvertinimo pagrindu gali būtipriimamos Tarybos rekomendacijos ir europiniai sprendimai pagal Konstitucijos III-312 straipsnį.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 373

374 IV dalis

24. PROTOKOLAS DĖL KONSTITUCIJOS I-41 STRAIPSNIO 2 DALIES


ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad būtina iki galo įgyvendinti Konstitucijos I-41 straipsnio 2 dalies nuostatas,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Sąjungos politika, grindžiama Konstitucijos I-41 straipsnio 2 dalimi, nepažeidžia tamtikrų valstybių narių saugumo bei gynybos politikos specifinio pobūdžio, gerbia tam tikrų valstybių narių, manančių,kad jų bendra gynyba yra įgyvendinama Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, įsipareigojimus pagal Šiaurės AtlantoSutartį ir atitinka šioje struktūroje nustatytą bendrą saugumo ir gynybos politiką,

SUSITARĖ dėl šios nuostatos, kuri pridedama prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai:


Sąjunga kartu su Vakarų Europos Sąjunga parengia tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimopriemones.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 374


25. PROTOKOLAS DĖL NYDERLANDŲ ANTILŲ SALOSE PERDIRBTŲ NAFTOS PRODUKTŲIMPORTO Į EUROPOS SĄJUNGĄ


NORĖDAMOS išsamiau apibrėžti prekybos sistemą, taikomą Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktųimportui į Sąjungą,


1 straipsnis

Šis protokolas taikomas naftos produktams, klasifikuojamiems Kombinuotos nomenklatūros 27.10,27.11, 27.12 (parafino vaškas ir naftos vaškas), ex 27.13 (parafino atliekos) ir 27.14 (skalūnų vaškas)pozicijose, importuojamiems naudoti valstybėse narėse.

2 straipsnis

Valstybės narės dėl Nyderlandų Antilų salų ir Sąjungos asociacijos įsipareigoja šiame protokolenumatytomis sąlygomis Nyderlandų Antilų salose perdirbtiems naftos produktams suteiktipreferencinius tarifus. Šios nuostatos taip pat galioja nepaisant valstybėse narėse taikomų kilmėstaisyklių.

3 straipsnis

1. Kai Komisija, valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva, nustato, kad dėl Nyderlandų Antilųsalose perdirbtų naftos produktų importo į Sąjungą pagal 2 straipsnyje nustatytą sistemą vienos arkelių valstybių narių rinkoje kyla faktinių sunkumų, ji priima europinį sprendimą nustatantį, kad šiosvalstybės narės minėtam importui įsivestų muitus, juos padidintų arba iš naujo nustatytų tokiu būduir tokiam laikui, kurio gali prireikti šiems sunkumans pašalinti. Šie įsivesti, padidinti arba iš naujonustatyti muitai negali būti didesni už tokiems pat trečiųjų šalių produktams taikomus muitus.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos bet kuriuo atveju taikomos į Sąjungą importuotų NyderlandųAntilų salose perdirbtų naftos produktų kiekiui pasiekus du milijonus metrinių tonų per metus.

3. Tarybai pranešama apie pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis Komisijos priimtus europiniussprendimus, įskaitant tuos, kuriais atmetami valstybių narių prašymai. Taryba, valstybės narėsprašymu, prisiima atsakomybę už sprendimus ir bet kuriuo metu gali priimti europinį sprendimą,kuriuo juos iš dalies keistų arba panaikintų.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 375

376 IV dalis

4 straipsnis

1. Jeigu valstybė narėmano, kad dėl Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktų tiesioginioarba per kitą valstybę narę vykdomo importo pagal 2 straipsnyje nustatytą sistemą jos rinkoje kylafaktinių sunkumų ir kad būtina nedelsiant imtis priemonių jiems pašalinti, ji savo iniciatyva galinuspręsti šiam importui nustatyti muitus, neviršijančius tokiems pat trečiųjų šalių produktamstaikomų muitų normų. Apie savo sprendimą ji praneša Komisijai, kuri per vieną mėnesį priimaeuropinį sprendimą nustatantį, ar valstybės narės taikomos priemonės turėtų būti taikomos toliau, arturi būti iš dalies pakeičiamos ar panaikinamos. Tokiems Komisijos sprendimams taikoma3 straipsnio 3 dalis.

2. Kai Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktų, tiesiogiai arba per kitą valstybę naręimportuotų į valstybę narę ar nares pagal 2 straipsnyje nustatytą sistemą, kiekis per kalendoriniusmetus viršija šio protokolo priede nurodytą tonažą, priemonės, kurių pagal šio straipsnio 1 dalįeinamaisiais metais imasi ta ar tos valstybės narės, laikomos pateisinamomis. Komisija, įsitikinusi, kadbuvo pasiektas nustatytas tonažas, oficialiai užregistruoja priemones, kurių buvo imtasi. Tokiu atvejukitos valstybės narės susilaiko nuo oficialaus šio klausimo perdavimo Tarybai.

5 straipsnis

Jei Sąjunga naftos produktams nusprendžia taikyti kiekybinius apribojimus neatsižvelgdama į tai, iškur jie importuojami, šie apribojimai taip pat gali būti taikomi ir tokių produktų importui išNyderlandų Antilų salų. Tokiu atveju Nyderlandų Antilų saloms taikomas preferencinis režimaspalyginti su trečiosiomis šalimis.

6 straipsnis

1. Priėmus bendrą trečiųjų šalių ir asocijuotų šalių naftos produktų kilmės apibrėžimą arbasprendimus pagal bendrą prekybos minėtais produktais politiką arba sukūrus bendrą energijospolitiką, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, vieningai priimtu sprendimugali keisti 2–5 straipsnių nuostatas.

2. Tačiau, keičiant šias nuostatas, bet kuriuo atveju Nyderlandų Antilų saloms yra toliau taikomoslygiavertės preferencijos ne mažesniam kaip 2,5 milijono metrinių tonų naftos produktų kiekiui.

3. Sąjungos įsipareigojimai taikyti 2 dalyje nurodytas lygiavertes preferencijas prireikus gali būtipaskirstyti šalims atsižvelgiant į šio protokolo priede nurodytą tonažą.

7 straipsnis

Kad būtų įgyvendintas šis protokolas, Komisija įpareigojama stebėti Nyderlandų Antilų saloseperdirbtų naftos produktų importo į valstybes nares eigą. Valstybės narės, laikydamosi Komisijosrekomenduotų administracinių sąlygų, visą susijusią naudingą informaciją perduoda Komisijai, kuripasirūpina, kad ši informacija būtų išplatinta.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 376


PRIEDAS

4 straipsnio 2 daliai įgyvendinti, Aukštosios Susitariančios Šalys nusprendė, kad 2 milijonų metriniųtonų naftos produktų iš Nyderlandų Antilų salų kiekis tarp valstybių narių yra paskirstomas taip:

Vokietija 625 000 metrinių tonų

Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga 200 000 metrinių tonų

Prancūzija 75 000 metrinių tonų

Italija 100 000 metrinių tonų

Nyderlandai 1 000 000 metrinių tonų

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 377

378 IV dalis

26. PROTOKOLAS DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO ĮSIGIJIMO DANIJOJE


NORĖDAMOS išspręsti tam tikras su Danija susijusias konkrečias problemas,



Nepaisydama Konstitucijos nuostatų, Danija gali toliau taikyti galiojančius teisės aktus dėlnepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 378


27. PROTOKOLAS DĖL VALSTYBIŲ NARIŲ VISUOMENINĖS TRANSLIACIJOS SISTEMOS


MANYDAMOS, kad valstybių narių visuomeninė transliacijos sistema yra tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomenėsdemokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais bei su poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą,

SUSITARĖ dėl šių aiškinamųjų nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai:


Konstitucijos nuostatos nepažeidžia valstybių narių kompetencijos finansuoti visuomeninę trans-liaciją, jeigu šis finansavimas teikiamas transliuojančiosioms organizacijoms, kad jos vykdytų suviešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kuriuos suteikia, apibrėžia ir organizuoja kiekvienavalstybė narė, ir jeigu šis finansavimas prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip,kad pakenktų bendriems interesams, taip pat atsižvelgiant į šios viešosios paslaugos funkcijųvykdymą.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 379

380 IV dalis

28. PROTOKOLAS DĖL KONSTITUCIJOS III-214 STRAIPSNIO




Taikant Konstitucijos III-214 straipsnį, socialinės išmokos pagal profesines socialinės apsaugossistemas nelaikomos atlyginimu, tokiu atveju ir tokiu mastu, kai jos yra priskirtinos įdarbinimolaikotarpiams iki 1990 m. gegužės 17 d., išskyrus atvejus, kai jos mokamos darbuotojams arba jųteisių turėtojams, ir kurie iki tos dienos pateikia ieškinį arba pareiškia lygiavertį reikalavimą pagaltaikomą nacionalinę teisę.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 380


29. PROTOKOLAS DĖL EKONOMINĖS, SOCIALINĖS IR TERITORINĖS SANGLAUDOS


PRISIMINDAMOS, kad Konstitucijos I-3 straipsniu yra nustatytas tikslas skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinęsanglaudą bei valstybių narių solidarumą ir, kad minėta sanglauda yra tarp Konstitucijos I-14 straipsnio 2 daliesc punkte išvardytų Sąjungos bendros kompetencijos sričių,

PRISIMINDAMOS, kad Konstitucijos III dalies III antraštinės dalies III skyriaus 3 skirsnio visos nuostatos dėlekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos yra Sąjungos veiksmų šioje srityje konsolidavimo ir tolesnės plėtros,įskaitant fondo įkūrimą, teisinis pagrindas,

PRISIMINDAMOS, kad Konstitucijos I-223 straipsnyje numatytas Sanglaudos fondo įkūrimas,

PAŽYMĖDAMOS, kad Europos investicijų bankas skurdesniems regionams skolina dideles ir didėjančias sumas,

PAŽYMĖDAMOS norą lanksčiau reglamentuoti asignavimus iš struktūrinių fondų,

PAŽYMĖDAMOS norą diferencijuoti Sąjungos dalyvavimo programose ir projektuose tam tikrose šalyse lygį,

PAŽYMĖDAMOS pasiūlymą labiau atsižvelgti į santykinį valstybių narių klestėjimą nuosavų išteklių sistemoje,



1. Valstybės narės dar kartą patvirtina, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudosskatinimas yra nepaprastai svarbus Sąjungos visapusiškai plėtrai ir tvariai sėkmei.

2. Valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad struktūriniai fondai ir toliau turėtųatlikti svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos tikslų sanglaudos srityje.

3. Valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad Europos investicijų bankas turėtų irtoliau didžiąją savo išteklių dalį skirti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimui, irskelbia savo pasirengimą peržiūrėti Europos investicijų banko kapitalo poreikius iškart, kai to prireiksšiam tikslui.

4. Valstybės narės sutinka, kad Sanglaudos fondas bus Sąjungos finansinis įnašas į projektusaplinkos ir transeuropinių tinklų srityse valstybėse narėse, kurių BNP vienam gyventojui sudaromažiau nei 90 % Sąjungos vidurkio ir kurios turi Konstitucijos III-184 straipsnyje nustatytomsekonominės konvergencijos sąlygoms tenkinti skirtą programą.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 381

382 IV dalis

5. Valstybės narės skelbia savo ketinimą leisti lanksčiau skirstyti struktūrinių fondų lėšasypatingoms reikmėms, kurioms netaikomos dabartinės struktūrinių fondų taisyklės.

6. Valstybės narės skelbia savo norą diferencijuoti Sąjungos dalyvavimo struktūrinių fondųprogramose ir projektuose lygį siekiant išvengti perviršinių biudžetinių išlaidų padidėjimoneturtingesnėse valstybėse narėse.

7. Valstybės narės pripažįsta būtinybę reguliariai stebėti pažangą, padarytą siekiant ekonominės,socialinės ir teritorinės sanglaudos, ir teigia savo norą ištirti visas reikiamas priemones šiuo atžvilgiu.

8. Valstybės narės skelbia savo ketinimą labiau atsižvelgti į atskirų valstybių narių gebėjimą mokėtiįnašus nuosavų išteklių sistemoje ir išnagrinėti regresyvių elementų, esančių dabartinėse nuosavųišteklių sistemose, neturtingesnėms valstybėms narėms, ištaisymo priemones.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 382


30. PROTOKOLAS DĖL GRENLANDIJAI SKIRTŲ PRIEMONIŲ




1. Kai į Sąjungą importuojami gaminiai, kuriems taikomi žuvies produktų rinkos bendroorganizavimo principai ir kurių kilmės šalis yra Grenlandija, taikant bendro rinkos organizavimomechanizmą jiems netaikomi muitai ir lygiaverčio poveikio mokesčiai ir nenustatomi jokiekiekybiniai apribojimai ar panašaus pobūdžio priemonės, jei pagal Sąjungos ir už Grenlandijąatsakingos institucijos susitarimą Sąjungai suteikiamos ją tenkinančios galimybės žvejoti Grenlandijosžvejybos zonoje.

2. Visos su tokių produktų, numatytų 1 dalyje, importo susitarimais susijusios priemonės,priimamos Konstitucijos III-231 straipsnyje nustatyta tvarka.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 383

384 IV dalis

31. PROTOKOLAS DĖL AIRIJOS KONSTITUCIJOS 40.3.3 STRAIPSNIO


SUSITARĖ dėl šios nuostatos, kuri pridedama prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijosbendrijos steigimo sutarties:


Jokia Sutarties dėl Konstitucijos Europai arba ją pakeičiančių ar papildančių sutarčių ar aktų nuostataneturi įtakos Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio taikymui Airijoje.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 384


32. PROTOKOLAS DĖL KONSTITUCIJOS I-9 STRAIPSNIO 2 DALIES DĖL SĄJUNGOSPRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS

KONVENCIJOS


SUSITARĖ dėl toliau išdėstytų nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai:

1 straipsnis

Konstitucijos I-9 straipsnio 2 dalyje numatytame susitarime dėl Sąjungos prisijungimo prie Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Europos konvencijos) numatomaišlaikyti konkrečius Sąjungos ir Sąjungos teisės ypatumus, ypač atsižvelgiant į:

a) galimo Sąjungos dalyvavimo Europos konvencijos kontrolės organuose konkrečią tvarką,

b) mechanizmus, kurie būtini užtikrinant, kad ne valstybių narių ieškiniai ir asmenų skundai būtųderamai pateikiami atitinkamai valstybėms narėms ir (arba) Sąjungai, jei tokie būtų.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytas susitarimas turi užtikrinti, kad šis prisijungimas nedarytų poveikio Sąjungoskompetencijai ir Sąjungos institucijų įgaliojimams. Jis turi užtikrinti, kad jokia jo nuostata nedarytųpoveikio valstybių narių padėčiai Europos konvencijos atžvilgiu, visų pirma jos protokolų, pagal jos15 straipsnį valstybių narių patvirtintų nuo Europos konvencijos nukrypstančių priemonių ir pagaljos 57 straipsnį valstybių narių padarytų Europos konvencijos išlygų atžvilgiu.

3 straipsnis

Jokia 1 straipsnyje nurodyto susitarimo nuostata neturi daryti įtakos Konstitucijos III-375 straipsnio2 daliai.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 385

386 IV dalis

33. PROTOKOLAS DĖL AKTŲ IR SUTARČIŲ, KURIOS PAPILDĖ AR IŠ DALIES PAKEITĖEUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTĮ IR EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTĮ


KADANGI Konstitucijos IV-437 straipsnio 1 dalimi panaikinama Europos bendrijos steigimo sutartis, Europos Sąjungossutartis ir aktai bei sutartys, kurie jas papildė ar iš dalies pakeitė,

KADANGI turi būti parengtas IV-437 straipsnio 1 dalyje nurodytų aktų ir sutarčių sąrašas,

KADANGI turi būti atspindėta Amsterdamo sutarties 9 straipsnio 7 dalies esmė,

PRIMINDAMOS, kad 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktas dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesioginevisuotine rinkimų teise turi likti galioti,


1 straipsnis

1. Panaikinami šie aktai ir sutartys, kurie papildė ar iš dalies pakeitė Europos bendrijos steigimosutartį:

a) 1965 m. balandžio 8 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridėtas prieJungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties (OL L 152, 1967 7 13, p. 13);

b) 1970 m. balandžio 22 d. Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimosutarčių ir Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartiesbiudžetines nuostatas (OL L 2, 1971 1 2, p. 1);

c) 1975 m. liepos 22 d. Sutartis, iš dalies pakeičianti tam tikras Europos Bendrijų steigimo sutarčių irEuropos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties finansines nuostatas(OL L 359, 1977 12 31, p. 4);

d) 1975 m. liepos 10 d. Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurias Protokolo dėl Europos investicijųbanko statuto nuostatas (OL L 91, 1978 4 6, p. 1);

e) 1984 m. kovo 13 d. Sutartis, iš dalies pakeičianti kai kurių Europos Bendrijų steigimo sutarčiųtaikymą Grenlandijai (OL L 29, 1985 2 1, p. 1);

f) 1986 m. vasario 17 d. ir 1986 m. vasario 28 d. Suvestinis Europos Aktas (OL L 169, 1987 6 29,p. 1);

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 386


g) 1993 m. kovo 25 d. Aktas, iš dalies pakeičiantis Protokolą dėl Europos investicijų banko statuto irįgaliojantis Valdytojų tarybą įsteigti Europos investicijų fondą (OL L 173, 1994 7 7, p. 14);

h) 2003 m. kovo 21 d. valstybių ar vyriausybių vadovų sudėties Tarybos sprendimas 2003/223/EBdėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 10.2 straipsniopakeitimo (OL L 83, 2003 4 1, p. 66).

2. Panaikinama 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartis, iš dalies pakeičianti Europos Sąjungossutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus (OL C 340, 1997 1110, p. 1).

3. Panaikinama 2001 m. vasario 26 d. Nicos sutartis, iš dalies pakeičianti Europos Sąjungos sutartį,Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus (OL C 80, 2001 3 10, p. 1).

2 straipsnis

1. Nepažeisdami Konstitucijos III-432 straipsnio ir Europos atominės energijos bendrijos steigimosutarties 189 straipsnio, valstybių narių vyriausybių atstovai bendru sutarimu priima nuostatas,būtinas tam tikroms svarbioms Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės problemoms, kylančiomsįsteigus Europos Bendrijų jungtinę Tarybą ir jungtinę Komisiją, spręsti.

2. Lieka galioti Aktas dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotinerinkimų teise, pridedamas prie Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 108, p. 1), koks jis yra Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo metu. Siekiant suderinti šį aktą suKonstitucija, jis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

b) šis pakeitimas netaikomas tekstui lietuvių kalba;

c) 6 straipsnio 2 dalyje išbraukiami žodžiai „1965 m. balandžio 8 d.“; o žodžiai „Europos Bendrijų“pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos“;

d) 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje žodžiai „Europos Bendrijų Komisijos“ pakeičiami žodžiais„Europos Komisijos“;

e) 7 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje žodžiai „Europos Bendrijų Teisingumo Teismo arbaPirmosios instancijos teismo“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo“;

f) 7 straipsnio 1 dalies penktoje įtraukoje žodžiai „Europos Bendrijų Audito Rūmų“ pakeičiamižodžiais „Audito Rūmų“;

g) 7 straipsnio 1 dalies šeštoje įtraukoje žodžiai „Europos Bendrijų ombudsmeno“ pakeičiamižodžiais „Europos ombudsmeno“;

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 387

388 IV dalis

h) 7 straipsnio 1 dalies septintoje įtraukoje žodžiai „Europos ekonominės bendrijos ir Europosatominės energijos bendrijos“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos“;

i) 7 straipsnio 1 dalies devintoje įtraukoje žodžiai „pagal Europos ekonominės bendrijos ir Europosatominės energijos bendrijos steigimo sutartis“ pakeičiami žodžiais „pagal Sutartį dėlKonstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį“; o žodis„Bendrijų“ keičiamas žodžiu „Sąjungos“;

j) 7 straipsnio 1 dalies vienuoliktoje įtraukoje žodžiai „Europos Bendrijų institucijose ar prie jųveikiančiose specializuotose įstaigose arba Europos centriniame banke“ pakeičiami žodžiais„Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organuose“;

k) 7 straipsnio 1 dalies įtraukos keičiamos punktais nuo a iki k;

l) 7 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos įtraukos keičiamos punktais a ir b;

m) 11 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje žodis „Bendrijoje“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungoje“;žodis „nustato“ pakeičiamas žodžiais „priima europinį sprendimą ir nustato“; o žodžiai „pirmesnępastraipą“ pakeičiami žodžiais „pirmąją pastraipą“;

n) 11 straipsnio 3 dalyje frazė „nepažeisdama Europos bendrijos steigimo sutarties 139 straipsnio“pakeičiama žodžiais „nepažeisdamas Konstitucijos III-336 straipsnio“;

o) 14 straipsnyje žodis „pasiūlymu“ pakeičiamas žodžiu „iniciatyva“; o žodžiai „priima tokiaspriemones“ pakeičiami žodžiais „priima reikalingus europinius reglamentus ar sprendimus“.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 388


34. PROTOKOLAS DĖL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU SĄJUNGOSINSTITUCIJOMIS IR ORGANAIS


KADANGI, siekiant pasirengti perėjimui nuo Europos Sąjungos sutartimi įkurtos Europos Sąjungos ir Europosbendrijos prie jas pakeičiančios Sutartimi dėl Konstitucijos Europai įkurtos Europos Sąjungos, būtina nustatytipereinamojo laikotarpio nuostatas, kurios taikomos, kol visiškai neįsigalioja visos Konstitucijos nuostatos ir jųįgyvendinimui reikalingi dokumentai,



NUOSTATOS DĖL EUROPOS PARLAMENTO

1 straipsnis

1. Likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento rinkimų 2009 m., remdamasi Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, Europos Vadovų Taryba priima Europos Parlamento sudėtįnustatantį europinį sprendimą.

2. 2004-2009 metų Parlamento kadencijos laikotarpiu kiekvienoje valstybėje narėje renkamųatstovų Europos Parlamente sudėtis ir skaičius išlieka tokie patys, kaip ir Sutarties dėl KonstitucijosEuropai įsigaliojimo dieną, kai atstovų skaičius yra toks:

Belgija 24

Čekija 24

Danija 14

Vokietija 99

Estija 6

Graikija 24

Ispanija 54

Prancūzija 78

Airija 13

Italija 78

Kipras 6

Latvija 9

Lietuva 13

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 389

390 IV dalis

Liuksemburgas 6

Vengrija 24

Malta 5

Nyderlandai 27

Austrija 18

Lenkija 54

Portugalija 24

Slovėnija 7

Slovakija 14

Suomija 14

Švedija 19

Jungtinė Karalystė 78


NUOSTATOS DĖL EUROPOS VADOVŲ TARYBOS IR TARYBOS

2 straipsnis

1. Konstitucijos I-25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos dėl kvalifikuotos balsų daugumosnustatymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje įsigalioja 2009 m. lapkričio 1 d., po 2009 m.Europos Parlamento rinkimų, įvykusių remiantis Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalimi.

2. Toliau išdėstytos nuostatos, nepažeisdamos Konstitucijos I-25 straipsnio 4 dalies, galioja iki2009 m. spalio 31 d.

Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos svarstymams, kuriems būtina kvalifikuota balsų dauguma, nariųbalsai paskirstomi taip:

Belgija 12

Čekija 12

Danija 7

Vokietija 29

Estija 4

Graikija 12

Ispanija 27

Prancūzija 29

Airija 7

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 390


Italija 29

Kipras 4

Latvija 4

Lietuva 7

Liuksemburgas 4

Vengrija 12

Malta 3

Nyderlandai 13

Austrija 10

Lenkija 27

Portugalija 12

Slovėnija 4

Slovakija 7

Suomija 7

Švedija 10


Kai pagal Konstituciją reikalaujama, kad sprendimai būtų priimami Komisijos pasiūlymu, jiemspriimti reikia ne mažiau kaip 232 balsų „už“, atiduotų narių daugumos. Kitais atvejais sprendimamspriimti reikia ne mažiau kaip 232 balsų „už“, atiduotų ne mažiau kaip dviejų trečdalių narių.

Kai aktas priimamas Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos kvalifikuota balsų dauguma, EuroposVadovų Tarybos arba Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuotą daugumą sudarančiosvalstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus. Jei paaiškėja,kad tos sąlygos nesilaikoma, atitinkamas aktas nėra priimamas.

3. Kiekvieno stojimo metu 2 dalyje nurodytas minimalus skaičius apskaičiuojamas taip, kad balsaisišreikštas kvalifikuotos daugumos minimalus balsų skaičius neviršytų minimalaus balsų skaičiauspagal Deklaracijoje dėl Europos Sąjungos plėtros, įtrauktoje į Nicos sutartį priėmusios konferencijosBaigiamąjį aktą, pateiktą lentelę.

4. Toliau pateikiamos nuostatos, susijusios su kvalifikuotos daugumos apibrėžimu, įsigalios nuo2009 m. lapkričio 1 d.:

— Konstitucijos I-44 straipsnio 3 dalies trečioji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos,

— Konstitucijos I-59 straipsnio 5 dalies antroji ir trečioji pastraipos,

— Konstitucijos I-60 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa,

— Konstitucijos III-179 straipsnio 4 dalies trečioji ir ketvirtoji pastraipos,

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 391

392 IV dalis



— Konstitucijos III-194 straipsnio 2 dalies antroji ir trečioji pastraipos,



— Konstitucijos III-198 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa,



— Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl sienų kontrolės, prieglobsčio beiimigracijos politikos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose bei policijos bendradarbia-vimo 1 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji pastraipos ir 3 straipsnio 1 dalies antroji, trečioji irketvirtoji pastraipos,

— Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji pastraipos ir 5 straipsniotrečioji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos.

Iki 2009 m. spalio 31 d. tuomet, kai ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, būtent pirmojojepastraipoje minėtuose straipsniuose nurodytais atvejais, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama kaiptas pats Tarybos nariams paskirstytų balsų santykis bei tas pats Tarybos narių skaičiaus santykis ir,prireikus, tas pats atitinkamų valstybių narių gyventojų procentinis dydis, nurodytas šio straipsnio2 dalyje.

3 straipsnis

Kol neįsigalioja Konstitucijos I-24 straipsnio 4 dalyje nurodytas europinis sprendimas, Taryba galiposėdžiauti būdama tokios sudėties, kuri nurodyta I-24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat būdamakitokių sudėčių, kurių sąrašą paprasta balsų dauguma priimtu europiniu sprendimu nustato Bendrųjųreikalų taryba.


NUOSTATOS DĖL KOMISIJOS, ĮSKAITANT SĄJUNGOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRĄ

4 straipsnis

Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dieną pareigas einantys Komisijos nariai lieka eitipareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau tą dieną, kai paskiriamas Sąjungos užsienio reikalųministras, baigiasi nario, turinčio tą pačią pilietybę kaip Sąjungos užsienio reikalų ministras,kadencija.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 392



NUOSTATOS DĖL TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS, VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO BENDRAI

UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKAI IR TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJO

5 straipsnis

Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai irTarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojo kadencija baigiasi Sutarties dėl Konstitucijos Europaiįsigaliojimo dieną. Generalinį sekretorių skiria Taryba pagal Konstitucijos III-344 straipsnio 2 dalį.


NUOSTATOS DĖL PATARIAMŲJŲ ORGANŲ

6 straipsnis

Kol neįsigalioja Konstitucijos III-386 straipsnyje nurodytas europinis sprendimas, Regionų komitetonariai pasiskirsto taip:

Belgija 12

Čekija 12

Danija 9

Vokietija 24

Estija 7

Graikija 12

Ispanija 21

Prancūzija 24

Airija 9

Italija 24

Kipras 6

Latvija 7

Lietuva 9

Liuksemburgas 6

Vengrija 12

Malta 5

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 393

394 IV dalis

Nyderlandai 12

Austrija 12

Lenkija 21

Portugalija 12

Slovėnija 7

Slovakija 9

Suomija 9

Švedija 12


7 straipsnis

Kol neįsigalioja Konstitucijos III-389 straipsnyje nurodytas europinis sprendimas, Ekonomikos irsocialinių reikalų komiteto nariai pasiskirsto taip:

Belgija 12

Čekija 12

Danija 9

Vokietija 24

Estija 7

Graikija 12

Ispanija 21

Prancūzija 24

Airija 9

Italija 24

Kipras 6

Latvija 7

Lietuva 9

Liuksemburgas 6

Vengrija 12

Malta 5

Nyderlandai 12

Austrija 12

Lenkija 21

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 394


Portugalija 12

Slovėnija 7

Slovakija 9

Suomija 9

Švedija 12


954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 395

396 IV dalis

35. PROTOKOLAS DĖL EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIESGALIOJIMO PABAIGOS FINANSINIŲ PADARINIŲ IR DĖL ANGLIŲ IR PLIENO MOKSLINIŲ

TYRIMŲ FONDO


PRISIMINDAMOS, kad visas 2002 m. liepos 23 d. buvęs Europos anglių ir plieno bendrijos turtas ir visi įsipareigojimai2002 m. liepos 24 d. buvo perduoti Europos bendrijai,

ATSIŽVELGDAMOS į norą šias lėšas naudoti su anglių ir plieno pramone susijusiems moksliniams tyrimams ir dėl to – įbūtinumą šiuo atžvilgiu nustatyti tam tikras specialias taisykles,


1 straipsnis

1. Grynoji Europos anglių ir plieno bendrijos turto ir įsipareigojimų vertė, nurodyta 2002 m.liepos 23 d. Europos anglių ir plieno bendrijos balanse, atsižvelgiant į dėl likvidavimo operacijųgalimą padidėjimą ar sumažėjimą, laikoma Sąjungos turtu, skirtu su anglių ir plieno pramonesusijusiems moksliniams tyrimams (toliau – likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija).Likvidavimui pasibaigus, jis vadinamas „Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turtu“.

2. Iš šio turto gaunamos pajamos, vadinamos „Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondu“,naudojamos tik moksliniams tyrimams, išskyrus mokslinių tyrimų pagrindų programą, su anglių irplieno pramone susijusiuose sektoriuose pagal šį protokolą ir juo remiantis priimtus aktus.

2 straipsnis

1. Tarybos priimtu europiniu įstatymu nustatomos visos nuostatos, būtinos šiam protokoluiįgyvendinti, įskaitant pagrindinius principus. Taryba sprendimą priima gavusi Europos Parlamentopritarimą.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 396


2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima europinius reglamentus arba sprendimus,nustatančius daugiametes Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto valdymo finansines gairesbei Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos technines gaires. Jisprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

3 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai šiame protokole ir juo remiantis priimtuose aktuose yra nustatyta kitaip,taikomos Konstitucijos nuostatos.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 397

398 IV dalis

36. PROTOKOLAS IŠ DALIES PAKEIČIANTIS EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOSSTEIGIMO SUTARTĮ


PRISIMINDAMOS, kad yra būtina, jog Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos toliau išlaikytųvisišką teisinę galią,

NORĖDAMOS pritaikyti šią Sutartį prie naujų Sutartyje dėl Konstitucijos Europai nustatytų taisyklių, ypač institucijų irfinansų srityse,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai, ir taip iš dalies keičia Europosatominės energijos bendrijos steigimo sutartį:

1 straipsnis

Šiuo protokolu iš dalies keičiamas Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dieną galiojančiosEuropos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EAEB sutartis) tekstas.

Nepaisant Sutarties dėl Konstitucijos Europai IV-437 straipsnio nuostatų ir nepažeidžiant kitų šioprotokolo nuostatų, Sutarties dėl Konstitucijos Europai IV-437 straipsniu panaikintomis sutartimis iraktais padarytų EAEB sutarties pakeitimų teisinė galia bei galiojančių aktų, priimtų remiantis EAEBsutartimi, teisinė galia nėra įtakojama.

2 straipsnis

EAEB sutarties III antraštinės dalies antraštė „Institucijas reglamentuojančios nuostatos“ pakeičiamataip: „Institucinės ir finansinės nuostatos“.

3 straipsnis

EAEB sutarties III antraštinės dalies pradžioje įterpiamas toks naujas skyrius:

„1 SKYRIUS

TAM TIKRŲ SUTARTIES DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI NUOSTATŲ TAIKYMAS

106a straipsnis

1. Šiai Sutarčiai taikomi Sutarties dėl Konstitucijos Europai I-19 — I-29 straipsniai, I-31 —

I-39 straipsniai, I-49 ir I-50 straipsniai, I-53 — I-56 straipsniai, I-58 — I-60 straipsniai, III-330 —

III-372 straipsniai, III-374 ir III-375 straipsniai, III-378 — III-381 straipsniai, III-384 ir

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 398


III-385 straipsniai, III-389 — III-392 straipsniai, III-395 — III-410 straipsniai, III-412 —

III-415 straipsniai ir III-427, III-433, IV-439 ir IV-443 straipsniai.

2. Vadovaujantis šia Sutartimi, nuorodos į Sąjungą ir Konstituciją, daromos 1 dalyje nurodytosenuostatose ir prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai bei prie šios Sutarties pridedamų protokolųnuostatose, atitinkamai laikomos nuorodomis į Europos atominės energijos bendriją ir į šią Sutartį.

3. Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatos nenukrypsta nuo šios Sutarties nuostatų.“

4 straipsnis

EAEB sutarties III antraštinės dalies I, II ir III skyrių numeriai pakeičiami numeriais II, III ir IV.

5 straipsnis

1. EAEB sutarties 3 straipsnis, 107—132 straipsniai, 136—143 straipsniai, 146—156 straipsniai,158—163 straipsniai, 165—170 straipsniai, 173 ir 173 A straipsniai, 175 straipsnis, 177—179astraipsniai ir 180b, 181, 183, 183 A, 190 ir 204 straipsniai yra panaikinami.

2. Protokolai, kurie buvo anksčiau pridedami prie EAEB sutarties, yra panaikinami.

6 straipsnis

EAEB sutarties IV antraštinės dalies antraštė „Finansinės nuostatos“ pakeičiama „Konkrečios finansinėsnuostatos“.

7 straipsnis

1. EAEB sutarties 38 straipsnio trečiojoje pastraipoje ir 82 straipsnio trečiojoje pastraipoje esančiosnuorodos į 141 ir 142 straipsnius atitinkamai pakeičiamos nuorodomis į Konstitucijos III-360 irIII-361 straipsnius.

2. EAEB sutarties 171 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 3 dalyje esančios nuorodos į183 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į Konstitucijos III-412 straipsnį.

3. EAEB sutarties 172 straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda į 177 straipsnio 5 dalį pakeičiama nuorodaį Konstitucijos III-404 straipsnį.

4. EAEB sutarties 38, 82, 96 ir 98 straipsniuose esantis žodis „direktyva“ pakeičiamas žodžiais„europinis reglamentas“.

5. EAEB sutartyje esantis žodis „sprendimas“ pakeičiamas žodžiais „europinis sprendimas“, išskyrus18, 20 ir 23 straipsnius, 53 straipsnio pirmąją pastraipą, ir taip pat tuos atvejus, kai yra priimtasEuropos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 399

400 IV dalis

6. EAEB sutartyje esantys žodžiai „Teisingumo Teismas“ pakeičiami žodžiais „Europos SąjungosTeisingumo Teismas“.

8 straipsnis

EAEB sutarties 191 Straipsnis pakeičiamas taip:

„191 straipsnis

Valstybių narių teritorijose Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytomissąlygomis Bendrija naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jos funkcijoms atlikti.“

9 straipsnis

EAEB sutarties 198 Straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„198 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, šios Sutarties nuostatos taikomos europinėms valstybių nariųteritorijoms bei jų jurisdikcijai priklausančioms neeuropinėms teritorijoms.

Jos taip pat taikomos europinėms teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybėnarė.

Šios Sutarties nuostatos Alandų saloms taikomos su išimtimis, kurios pirmą kartą buvo išdėstytosSutarties dėl Konstitucijos Europai IV-437 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytoje Sutartyje ir kuriosbuvo įtrauktos į Protokolą dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir ŠiaurėsAirijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų.

Nukrypstant nuo to kas išdėstyta pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose:

a) ši Sutartis netaikoma nei Farerų saloms, nei Grenlandijai;

b) ši Sutartis netaikoma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suvereniomsbazių teritorijoms Kipre;

c) ši Sutartis netaikoma su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste specialiaisryšiais susijusioms užjūrio šalims ir teritorijoms, nepaminėtoms Sutarties dėl KonstitucijosEuropai II priede esančiame sąraše.

d) ši Sutartis taikoma Normandijos saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia įgyvendintisusitarimams dėl šių salų, kurie pirmą kartą buvo išdėstyti Sutarties dėl Konstitucijos EuropaiIV-437 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje Sutartyje ir kurie buvo įtraukti į Protokolą dėlDanijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 400


Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, SuomijosRespublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų.“

10 straipsnis

EAEB sutarties 206 Straipsnis pakeičiamas taip:

„206 straipsnis

Bendrija su viena arba keletu valstybių ar tarptautinių organizacijų gali sudaryti susitarimus steigtiasociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką.

Tokius susitarimus, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priimtu sprendimu sudaroTaryba.

Kai dėl tokių susitarimų reikia iš dalies keisti šią Sutartį, tokie pakeitimai pirma turi būti priimtiSutarties dėl Konstitucijos Europai IV-443 straipsnyje nustatyta tvarka.“

11 straipsnis

EAEB sutarties 225 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Sutarties tekstai airių, anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, latvių, lietuvių, lenkų, maltiečių,portugalų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“

12 straipsnis

Europos atominės energijos bendrijos pajamos ir išlaidos, išskyrus Tiekimo agentūros ir bendrųjųįmonių pajamas ir išlaidas, įtraukiamos į Sąjungos biudžetą.

954392_TRAITE_LT_351_400 02-02-2005 15:32 Pagina 401

402 IV dalis

B. SUTARTIES DĖL KONSTITUCIJOS EUROPAI PRIEDAI

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 402


I PRIEDAS

KONSTITUCIJOS III-226 STRAIPSNYJE NURODYTAS SĄRAŠAS

1 – Numeris pagal Kombinuotąją nomenklatūrą 2 – Produktų apibūdinimas

1 SKYRIUS Gyvi gyvūnai

2 SKYRIUS Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

3 SKYRIUS Žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai

4 SKYRIUS Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai;natūralus medus

5 SKYRIUS

0504 Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės irskrandžiai, arba jų dalys

0515 Gyvūniniai produktai, nenurodyti kitoje vie-toje; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3skyriuose, netinkami vartoti žmonių maistui

6 SKYRIUS Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai,šaknys ir pan.; skintos gėlės ir dekoratyviniaižalumynai

7 SKYRIUS Valgomos daržovės ir kai kurie šakniavaisiaibei gumbavaisiai

8 SKYRIUS Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arbamelionų žievelės ir luobos

9 SKYRIUS Kava, arbata ir prieskoniai, išskyrus matę(pozicija Nr. 0903)

10 SKYRIUS Javai

11 SKYRIUS Malybos produkcija; salyklas ir krakmolai;kviečių glitimas; inulinas

12 SKYRIUS Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūsgrūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojamipramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai

13 SKYRIUS

ex 1303 Pektinas

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 403

404 IV dalis


15 SKYRIUS

1501 Kiauliniai taukai ir kiti lydyti kiauliniai taukai;lydyti naminių paukščių taukai

1502 Nelydyti galvijų, avių ir ožkų riebalai; iš jųpagamintas lajus (įskaitant „premier jus“)

1503 Kiaulinių taukų stearinas, oleostearinas irlajaus stearinas; kiaulinių taukų aliejus, oleo-aliejus ir lajaus aliejus, neemulsuoti, nesumai-šyti ar neapdoroti kitu būdu

1504 Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus,nerafinuoti arba rafinuoti

1507 Nelakieji augaliniai aliejai, skysti ar kieti,nerafinuoti, rafinuoti ar gryninti

1512 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus,hidrinti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliauneperdirbti

1513 Margarinas, dirbtiniai taukai ir kitų perdirbtųvalgomųjų riebalų mišiniai

1517 Riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augaliniovaško apdorojimo liekanos

16 SKYRIUS Gaminiai iš mėsos, žuvies, vėžiagyvių armoliuskų

17 SKYRIUS

1701 Cukrinių runkelių ir cukranendrių cukruskietu pavidalu

1702 Kiti cukrūs; cukrų sirupai; dirbtinis medus(sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliumedumi); karamelė

1703 Melasa, balinta ar nebalinta

1705 (*) Kiti cukrūs, sirupai ir melasa su aromatiniųarba dažančiųjų medžiagų priedais, išskyrusvaisių sultis, turinčias cukraus priedų

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 404



18 SKYRIUS

1801 Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žaliosarba skrudintos

1802 Kakavos lukštai, išaižos, luobelės ir kakavosatliekos

20 SKYRIUS Daržovių, vaisių arba kitų augalų daliųproduktai

22 SKYRIUS

2204 Vynuogių misa, kurios fermentacija prasidėjusiarba sustabdyta kitaip negu pridedantalkoholio

2205 Vynas iš šviežių vynuogių; vynuogių misa,kurios fermentacija sustabdyta pridedantalkoholio

2207 Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras,kriaušių sidras ir midus

ex 2208 (*)ex 2209 (*)

Denatūruotas arba nedenatūruotas etilo alko-holis ir kitas bet kokio stiprumo spiritas,gautas iš šiame priede išvardytų žemės ūkioproduktų, išskyrus likerius ir kitus spiritiniusgėrimus bei sudėtinius alkoholinius preparatus(vadinamus „koncentruotais ekstraktais“), nau-dojamus gėrimų gamybai

ex 2210 (*) Actas ir acto pakaitalai

23 SKYRIUS Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruoštipašarai gyvūnams

24 SKYRIUS

2401 Neperdirbtas tabakas, tabako liekanos

45 SKYRIUS

4501 Gamtinė kamštiena, neapdorota, trupinta,granuliuota arba malta; kamštienos atliekos

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 405

406 IV dalis


54 SKYRIUS

5401 Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti;linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalųatliekas ir išplaušintą žaliavą)

57 SKYRIUS

5701 Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa), žaliavi-nės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjųkanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalųatliekas ir išplaušintą žaliavą).

(*) Pagal 1959 m. gruodžio 18 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos reglamento Nr. 7a (OL 7, 1962

1 30, p. 71/61) 1 straipsnį pridėta pozicija.

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 406


II PRIEDAS

UŽJŪRIO ŠALYS IR TERITORIJOS, KURIOMS TAIKOMOS KONSTITUCIJOS III DALIES IV ANTRAŠTINĖDALIS

— Grenlandija

— Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos

— Prancūzijos Polinezija

— Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos

— Volis ir Futūna

— Majotas

— Sen Pjeras ir Mikelonas

— Aruba

— Nyderlandų Antilų salos:

— Bonairė

— Kiurasao

— Saba

— Sent Eustatijus

— Sent Martinas

— Angilija

— Kaimanų salos

— Folklendo salos

— Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos

— Montseratas

— Pitkernas

— Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos

— Britanijos Antarkties teritorija

— Britanijos Indijos vandenyno teritorija

— Terkso ir Kaikoso salos

— Britanijos Virdžinijos salos

— Bermudų salos

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 407

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 408

BAIGIAMASIS AKTAS

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 409

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 410

VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ KONFERENCIJA, sušaukta 2003 m. rugsėjo 30 d.Briuselyje siekiant priimti bendrą sprendimą dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai, patvirtino tokiustekstus:

I. Sutartį dėl Konstitucijos Europai

II. Protokolus, pridedamus prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai

1. Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje

2. Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo

3. Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

4. Protokolas dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto

5. Protokolas dėl Europos investicijų banko statuto

6. Protokolas dėl institucijų ir Europos Sąjungos tam tikrų įstaigų, organų, tarnybų ir padaliniųbūstinių vietos

7. Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų

8. Protokolas dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosKaralystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų

9. Protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, LatvijosRespublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto

10. Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros

11. Protokolas dėl konvergencijos kriterijų

12. Protokolas dėl Euro grupės

13. Protokolas dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusiųEkonominės ir pinigų sąjungos nuostatų


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 411

14. Protokolas dėl tam tikrų su Danija susijusių Ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų

15. Protokolas dėl tam tikrų Danijos nacionalinio banko uždavinių

16. Protokolas dėl Ramiojo vandenyno regiono finansinės bendrijos franko sistemos

17. Protokolas dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis

18. Protokolas dėl tam tikrų Konstitucijos III-130 straipsnio aspektų taikymo Jungtinei Karalysteiir Airijai

19. Protokolas dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl sienų kontrolės, prieglobsčio beiimigracijos politikos ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose bei policijosbendradarbiavimo

20. Protokolas dėl Danijos pozicijos

21. Protokolas dėl valstybių narių užsienio ryšių dėl išorės sienų perėjimo

22. Protokolas dėl valstybių narių piliečių prieglobsčio

23. Protokolas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Konstitucijos I–41straipsnio 6 dalyje ir III–312 straipsnyje

24. Protokolas dėl Konstitucijos I-41 straipsnio 2 dalies

25. Protokolas dėl Nyderlandų Antilų salose perdirbtų naftos produktų importo į EuroposSąjungą

26. Protokolas dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Danijoje

27. Protokolas dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos

28. Protokolas dėl Konstitucijos III-214 straipsnio

29. Protokolas dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos

30. Protokolas dėl Grenlandijai skirtų priemonių

31. Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio

32. Protokolas dėl Konstitucijos I–9 straipsnio 2 dalies dėl Sąjungos prisijungimo prie Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

412 Baigiamasis aktas

954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 412

33. Protokolas dėl aktų ir sutarčių, kurios papildė ar iš dalies pakeitė Europos bendrijos steigimosutartį ir Europos Sąjungos sutartį

34. Protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis irorganais

35. Protokolas dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties galiojimo pabaigosfinansinių padarinių ir dėl Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo

36. Protokolas iš dalies keičiantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį

III. Sutarties dėl Konstitucijos Europai priedus:

1. I priedas - Konstitucijos III-226 straipsnyje nurodytas sąrašas

2. II priedas - Užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomos Konstitucijos III dalies IV antraštinėdalis 351

Konferencija patvirtino toliau išvardytas ir prie Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas

A. Deklaracijos dėl Konstitucijos nuostatų

1. Deklaracija dėl I-6 straipsnio

2. Deklaracija dėl I-9 straipsnio 2 dalies

3. Deklaracija dėl I-22, I-27 ir I-28 straipsnių

4. Deklaracija dėl I-24 straipsnio 7 pastraipos dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėlpirmininkavimo Tarybai





9. Deklaracija dėl I-43 ir III-329 straipsnių



12. Deklaracija dėl su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 413

13. Deklaracija dėl III-116 straipsnio

14. Deklaracija dėl III-136 ir III-267 straipsnių

15. Deklaracija dėl III-160 ir III-322 straipsnių

16. Deklaracija dėl III-167 straipsnio 2 dalies c punkto







23. Deklaracija dėl III-273 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos


25. Deklaracija dėl III-325 straipsnio dėl derybų dėl valstybių narių tarptautinių susitarimų,susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, ir jų sudarymo

26. Deklaracija dėl III-402 straipsnio 4 dalies


28. Deklaracija dėl IV-440 straipsnio 7 dalies


30. Deklaracija dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo

B. Deklaracijos dėl prie Konstitucijos pridedamų protokolų

Deklaracijos dėl Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos irŠiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos,Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų

31. Deklaracija dėl Alandų salų

32. Deklaracija dėl samų tautos


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 414

Deklaracijos dėl Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto

33. Deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių baziųteritorijų Kipre

34. Komisijos deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėssuverenių bazių teritorijų Kipre

35. Deklaracija dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje

36. Deklaracija dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijosdalių

37. Deklaracija dėl Slovakijos Bohunice V1 atominės elektrinės I ir II blokų

38. Deklaracija dėl Kipro

39. Deklaracija dėl Protokolo dėl Danijos

40. Deklaracija dėl Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungosinstitucijomis ir organais

41. Deklaracija dėl Italijos

Konferencija dar pažymėjo deklaracijas, kurios pridedamos prie Baigiamojo akto:

42. Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl I-55 straipsnio

43. Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl IV-440 straipsnio

44. Vokietijos Federacinės Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respublikos irŠvedijos Respublikos deklaracija

45. Ispanijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės deklaracija

46. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės deklaracija dėl termino „piliečiai“apibrėžimo

47. Ispanijos Karalystės deklaracija dėl termino „piliečiai“ apibrėžimo


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 415

48. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės deklaracija dėl teisės balsuotirinkimuose į Europos Parlamentą

49. Belgijos Karalystės deklaracija dėl nacionalinių parlamentų

50. Latvijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos deklaracija dėl bendros valiutos pavadinimorašybos Sutartyje dėl Konstitucijos Europai


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 416

Hecho en Roma, el veintinueve de octubre del dos mil cuatro.V Římě dne dvacátého devátého října dva tisíce čtyřiUdfærdiget i Rom den niogtyvende oktober to tusind og fire.Geschehen zu Rom am neunundzwanzigsten Oktober zweitausendundvier.Kahe tuhande neljanda aasta oktoobrikuu kahekümne üheksandal päeval RoomasΈγινε στη Ρώμη, στις είκοσι εννέα Οκτωβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.Done at Rome on the twenty‑ninth day of October in the year two thousand and four.Fait à Rome, le vingt‑neuf octobre deux mille quatre.Arna dhéanamh sa Róimh, an naoú lá fichead de Dheireadh Fómhair sa bhliain dhá mhíle is aceathairFatto a Roma, addi' ventinove ottobre duemilaquattro.Romā, divi tūkstoši ceturtā gada divdesmit devītajā oktobrīPriimta du tūkstančiai ketvirtų metų spalio dvidešimt devintą dieną RomojeKelt Rómában, a kétezer-negyedik év október havának huszonkilencedik napjánMagħmul f'Ruma fid-disa' u għoxrin jum ta' Ottubru tas-sena elfejn u erbgħaGedaan te Roma, de negenentwintigste oktober tweeduizendvier.Sporządzono w Rzymie dnia dwudziestego dziewiątego października roku dwutysięcznegoczwartegoFeito em Roma, em vinte e nove de Outubro de dois mil e quatroV Ríme dvadsiatehodeviateho októbra dvetisícštyriV Rimu, devetindvajsetega oktobra leta dva tisoč štiriTehty Roomassa kahdentenakymmenentenäyhdeksäntenä päivänä lokakuuta vuonnakaksituhattaneljä.Som skedde i Rom den tjugonionde oktober tjugohundrafyra.


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 417

Pour Sa Majesté le Roi des BelgesVoor Zijne Majesteit de Koning der BelgenFür Seine Majestät den König der Belgier

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communautégermanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap,het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die FranzösischeGemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Za prezidenta České republiky

For Hendes Majestæt Danmarks Dronning


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 418

Für den Präsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel

Για τον Πρόεδρο της Ελληνικής Δημοκρατίας

Por Su Majestad el Rey de España


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 419

Pour le Président de la République française

Thar ceann Uachtarán na hÉireannFor the President of Ireland

Per il Presidente della Repubblica italiana


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 420

Για τον Πρόεδρο της Κυπριακής Δημοκρατίας

Latvĳas Republikas Valsts prezidentes vārdā

Lietuvos Respublikos Prezidento vardu


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 421

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

A Magyar Köztársaság Elnöke részéről

Għall-President ta' Malta


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 422

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Für den Bundespräsidenten der Republik Österreich

Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 423

Pelo Presidente da República Portuguesa

Za predsednika Republike Slovenĳe

Za prezidenta Slovenskej republiky


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 424

Suomen Tasavallan Presidentin puolestaFör Republiken Finlands President

För Konungariket Sveriges regering

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 425

Han firmado asimismo la presente Acta final, en su condición de Estados candidatos a la adhesión ala Unión Europea, observadores ante la Conferencia:Tento závěrečný akt rovněž podepsali pozorovatelé při Konferenci, jakožto státy kandidující napřistoupení k Evropské unii:Følgende observatører ved konferencen har ligeledes undertegnet denne slutakt i deres egenskab afkandidatstater til Den Europæiske Union:Als Beobachter bei der Konferenz haben in ihrer Eigenschaft als Kandidaten für den Beitritt zurEuropäischen Union ferner diese Schlussakte unterzeichnet:Käesoleva lõppakti on allkirjastanud Euroopa Liidu kandidaatriikide esindajatena ka konverentsivaatlejad:Την παρούσα Τελική Πράξη υπέγραψαν επίσης, υπό την ιδιότητά τους ως υποψηφίων για προσχώρησηστην Ευρωπαϊκή Ένωση κρατών, οι παρατηρητές κατά τη�ιάσκεψη:The following have also signed this Final Act, in their capacity as candidate States for accession to theEuropean Union, having been observers to the Conference:Ont également signé le présent acte final, en leur qualité d'États candidats à l'adhésion de l'Unioneuropéenne, observateurs auprès de la Conférence:Shínigh na breathnóirí seo a leanas ag an gComhdháil an Ionstraim Chríochnaítheach seo freisin inagcáil mar Stáit iarrthacha don Aontas Eorpach:Hanno altresì firmato il presente atto finale, in qualità di Stati candidati all'Unione europea,osservatori nella ConferenzaŠo Nobeiguma aktu kā Eiropas Savienības pievienošanās kandidātvalstu vadītāji ir parakstījuši arī šādiKonferences novērotāji:Baigiamąjį aktą taip pat pasirašo į Europos Sąjungą stojančios valstybės kandidatės, Konferencijosstebėtojos:Ezt az záróokmányt a Európai Unió tagjelölt államaiként, amelyek a Konferencián megfigyelőkéntvettek részt, a következők is aláírták:Iffirmaw ukoll dan l-Att Finali, fil-kapaċità tagħhom ta' Stati kandidati ta' l-Unjoni Ewropea, bħalaosservaturi għall-Konferenza:Deze Slotakte is tevens ondertekend door de volgende kandidaat-lidstaten van de Europese Unie,waarnemers bij de Conferentie:Niniejszy Akt Końcowy został również podpisany przez Państwa kandydujące do przystąpienia doUnii Europejskiej, będące obserwatorami przy Konferencji:Assinaram igualmente a presente Acta Final, na qualidade de Estados candidatos à adesão à UniãoEuropeia, observadores na Conferência:V postavení štátov uchádzajúcich sa o pristúpenie k Európskej únii a v postavení pozorovateľov nakonferencii podpísali tento záverečný akt:To sklepno listino so kot države kandidatke za pristop k Evropski uniji in kot opazovalke Konference,podpisali tudiTämän päätösasiakirjan ovat Euroopan unionin jäsenehdokasvaltioina allekirjoittaneet myöskonferenssiin tarkkailijoina osallistuneet:Nedanstående observatörer vid konferensen har, i sin egenskap av kandidatstater inför anslutning tillEuropeiska unionen, likaledes undertecknat denna slutakt:


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 426

Зa Peпублика Бьлгария

Pentru România

Türkiye Cumhuriyeti Adına


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 427

A. DEKLARACIJOS DĖL KONSTITUCIJOS NUOSTATŲ


Konferencija pažymi, kad I-6 straipsnis atspindi esamą Europos Bendrijų Teisingumo Teismo irPirmosios instancijos teismo teisminę praktiką.

2. Deklaracija dėl I-8 straipsnio 2 dalies

Konferencija susitaria, kad Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisviųapsaugos konvencijos turėtų vykti taip, kad būtų išlaikytos Sąjungos teisės ypatybės. Šiuo požiūriuKonferencija pažymi, kad tarp Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisiųteismo vyksta nuolatinis dialogas; Sąjungos prisijungimas prie šios konvencijos šį dialogą galėtųsustiprinti.

3. Deklaracija dėl I-22, I-27 ir I-28 straipsnių

Parenkant kandidatus, galinčius eiti Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko irSąjungos užsienio reikalųministro pareigas, reikia deramai atsižvelgti į būtinybę gerbti Sąjungos ir josvalstybių narių geografinę ir demografinę įvairovę.

4. Deklaracija dėl I-24 straipsnio 7 dalies dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėlpirmininkavimo Tarybai

Konferencija pareiškia, kad kai tik Sutartis dėl Konstitucijos Europai bus pasirašyta, Europos VadovųTaryba turėtų pradėti rengti europinį sprendimą, nustatantį Europos Vadovų Tarybos europiniosprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai taikymo priemones, ir per šešis mėnesius jam politiškaipritarti. Europos Vadovų Tarybos europinio sprendimo projektas, kuris bus priimtas minėtosSutarties įsigaliojimo dieną, išdėstytas toliau:

EUROPOS VADOVŲ TARYBOS EUROPINIO SPRENDIMO

DĖL PIRMININKAVIMO TARYBAI PROJEKTAS

1 straipsnis

1. Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijųvalstybių narių grupės. Grupės sudaromos lygios rotacijos tarp valstybių narių pagrindu, atsižvelgiantį jų įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje.

2. Kiekvienas grupės narys paeiliui pirmininkauja šešis mėnesius visų sudėčių Tarybai, išskyrusUžsienio reikalų tarybą. Kiti grupės nariai padeda pirmininkui atlikti visas savo pareigas pagal bendrąprogramą. Grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl kitos tvarkos.


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 428

2 straipsnis

Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetui pirmininkauja valstybės narės atstovas,pirmininkaujantis, Bendrųjų reikalų tarybai.

Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sąjungos užsienio reikalų ministro atstovas.

Jeigu vadovaujantis 4 straipsniu nenuspręsta kitaip, įvairios sudėties, išskyrus Užsienio reikalų tarybą,Tarybos parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudėties Tarybaipirmininkaujančios grupės narys.

3 straipsnis

Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbonuoseklumą ir tęstinumą daugiamečių programų struktūroje. Pirmininkaujančios valstybės narės,padedant Tarybos generaliniam sekretoriatui, imasi visų reikalingų priemonių Tarybos darbuiorganizuoti ir sklandžiai jos veiklai užtikrinti.

4 straipsnis

Taryba priima europinį sprendimą, nustatantį šio sprendimo įgyvendinimo priemones.


Konferencija pareiškia, kad europinį sprendimą dėl I-25 straipsnio įgyvendinimo Taryba priimsSutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo dieną. Sprendimo projektas išdėstytas toliau:

TARYBOS EUROPINIO SPRENDIMO DĖL I-25 STRAIPSNIO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

kadangi:

(1) Reikėtų priimti nuostatas, leidžiančias sklandžiai pereiti nuo sprendimų priėmimo Tarybojekvalifikuota balsų dauguma sistemos, kaip apibrėžta Nicos sutartyje ir išdėstyta prie Konstitucijospridedamo Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis irorganais, 2 straipsnio 2 pastraipoje, kuri bus toliau taikoma iki 2009 m. spalio 31 d., priebalsavimo sistemos numatytos pagal Konstitucijos I-25 straipsnį, kuri bus taikoma nuo 2009 m.lapkričio 1 d.

(2) Primenama, kad Taryba nuolat deda visas pastangas stiprindama kvalifikuota balsų daugumapriimamų sprendimų demokratinį teisėtumą.


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 429

(3) Manoma, kad šio sprendimo reikėtų laikytis tol, kol reikia užtikrinti sklandų perėjimą prieKonstitucijoje numatytos naujos balsavimo sistemos,

NUSPRENDŽIA:

1 straipsnis

Jei Tarybos nariai, atstovaujantys:

a) ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams gyventojų arba

b) ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams valstybių narių skaičiaus,

reikalingo sudaryti sprendimą blokuojančią mažumą, taikant I-25 straipsnio 1 dalies pirmąjąpastraipą arba 2 dalį, prieštarauja akto priėmimui Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, Tarybasvarsto šį klausimą.

2 straipsnis

Vykstant šiems svarstymams Taryba daro viską, kas yra jos galioje, kad per tinkamą laikotarpį irnepažeisdama Sąjungos teisės nustatytų privalomų terminų, priimtų tinkamą sprendimą 1 straipsnyjenurodytų Tarybos narių iškeltais klausimais.

3 straipsnis

Šiuo tikslu Tarybos pirmininkas, padedamas Komisijos ir laikydamasis Tarybos darbo tvarkostaisyklių, imasi bet kokios iniciatyvos, reikalingos siekiant palengvinti susitarimo platesniu pagrindupriėmimą Taryboje. Tarybos nariai jam padeda.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. lapkričio 1 d. Jis galioja ne trumpiau kaip iki 2014 m. Po to Tarybagali priimti jį panaikinantį europinį sprendimą.


Konferencija mano, kad kai į Komisiją nebeįtraukiami visų valstybių narių piliečiai, Komisija turėtųskirti ypatingą dėmesį santykių su visomis valstybėmis narėmis visiškam skaidrumui užtikrinti. TodėlKomisija turėtų palaikyti glaudžius ryšius su visomis valstybėmis narėmis, neatsižvelgdama į tai, ar jųpilietis eina Komisijos nario pareigas, ir šiomis sąlygomis turėtų skirti ypatingą dėmesį keitimuisiinformacija ir konsultacijoms su visomis valstybėmis narėmis.

Konferencija taip pat mano, kad Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtųvisokeriopai atsižvelgiama į politinę, socialinę ir ekonominę tikrovę visose valstybėse narėse, įskaitant


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 430

tas, kurių pilietis neina Komisijos nario pareigų. Šios priemonės taip pat turėtų užtikrinti, kad į tųvalstybių narių poziciją būtų atsižvelgiama priimant atitinkamas organizacines priemones.


Konferencijos manymu, pagal Konstitucijos nuostatas Europos Parlamentas ir Europos VadovųTaryba bendrai atsako už sklandų Europos Komisijos pirmininko rinkimų procesą.. Prieš EuroposVadovų Tarybai priimant sprendimą, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos atstovaitinkamiausiu būdu rengia reikalingas konsultacijas. Vadovaujantis I-27 straipsnio 1 dalimi, šiųkonsultacijų metu didelis dėmesys skiriamas kandidatų į Komisijos pirmininko postą biografijosfaktams, atitinkamai atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus. Europos Parlamento ir EuroposVadovų Tarybos tarpusavio susitarimu atitinkamai gali būti nustatoma tokių konsultacijų rengimotvarka.


Konferencija atsižvelgia į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtaisekspertais, rengiant deleguotųjų europinių reglamentų finansinių paslaugų srityje projektus, pagal josnusistovėjusią praktiką.

9. Deklaracija dėl I-43 ir III-329 straipsnių

Nepažeidžiant priemonių, kurias Sąjunga priima siekdama laikytis savo solidarumo pareigos valstybeinarei, patiriančiai teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, nė viena iš I-43 irIII-329 straipsnio nuostatų nesiekiama paveikti kitos valstybės narės teisės pasirinkti labiausiaitinkamas priemones, skirtas laikytis savo solidarumo pareigos tai valstybei narei.


Konferencija pareiškia, kad kiekvienu atveju pagal I-51 straipsnį patvirtinant asmens duomenųapsaugos taisykles, galinčias turėti tiesioginės įtakos nacionaliniam saugumui, bus deramaiatsižvelgiama į konkrečius ypatumus. Ji primena, kad šiuo metu taikomuose teisės aktuose (žr.visų pirma Direktyvą 95/46/EB) šiuo atžvilgiu esama konkrečių išimčių.


Sąjunga atsižvelgs į ypatingą mažų šalių, kurios su ja palaiko ypatingus kaimynystės santykius, padėtį.


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 431

12. Deklaracija dėl su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų

Konferencija atkreipia dėmesį į su Pagrindinių teisių chartija susijusius išaiškinimus, parengtusprižiūrint Chartijos projektą rengusio Konvento prezidiumui ir atnaujinamus Europos konventoprezidiumo atsakomybe, kaip išdėstyta toliau.

SU PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA SUSIJĘ IŠAIŠKINIMAI

Šie išaiškinimai buvo pirmą kartą parengti prižiūrint Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijąrengusio Konvento prezidiumui. Jie buvo atnaujinti Europos konvento prezidiumo atsakomybe,atsižvelgiant į Konvento įvestas Chartijos teksto projekto pataisas (ypač 51 ir 52 straipsnių (1)) ir kitusSąjungos teisės pakeitimus. Nors išaiškinimai neturi įstatymo statuso, jie yra svarbi Chartijosnuostatoms išaiškinti skirta aiškinimo priemonė.

PREAMBULĖ

Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybiųpagrindu siekti taikios ateities.

Ištikima savo dvasiniam ir doroviniam paveldui, Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmisvertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindžiama demokratijos ir teisinėsvalstybės principais. Įkurdama Sąjungos pilietybę ir plėtodama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,Sąjunga daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui.

Sąjunga prisideda prie šių bendrų vertybių išsaugojimo ir vystymo kartu gerbdama Europos tautųkultūrų ir tradicijų įvairovę bei valstybių narių nacionalinį savitumą ir jų nacionalinių, regioninių irvietos institucijų sąrangą; Sąjunga siekia skatinti darnų ir tvarų vystymąsi bei užtikrinti laisvą asmenų,paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę.

Todėl būtina, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius, socialinę pažangą ir mokslo beitechnologijų laimėjimus, stiprinti pagrindinių teisių apsaugą, labiau jas išryškinti Chartijoje.

Šioje Chartijoje, deramai atsižvelgiant į Sąjungos kompetenciją ir uždavinius bei į subsidiarumoprincipą, dar kartą įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrųkonstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisviųapsaugos konvencijos, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos SąjungosTeisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos. Atsižvelgiant į tai,Sąjungos ir valstybių narių teismai aiškins Chartiją tinkamai atsižvelgdami į išaiškinimus, parengtusprižiūrint Chartijos projektą rengusio Konvento prezidiumui ir atnaujinamus Europos konvento

(1) Konstitucijos II-111 ir II-112 straipsniai.


954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 432

prezidiumo atsakomybe.

Naudojimasis šiomis teisėmis suponuoja atsakomybę ir pareigas kitų asmenų, žmonių bendruomenėsir ateities kartų atžvilgiu.

Todėl Sąjunga pripažįsta toliau išdėstytas teises, laisves ir principus.


ORUMAS

1 straipsnis (1)

Žmogaus orumas

Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti.

Išaiškinimas

Žmogaus orumas savaime yra pagrindinė teisė, tačiau jis taip pat yra tikrasis pagrindinių teisių pagrindas. Žmogausorumas buvo įtvirtintas 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulėje: „Atsižvelgdama į tai, kad visiemsžmonių giminės nariams būdingo orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikospasaulyje pagrindas.“ 2001 m. spalio 9 d. sprendime Nyderlandai/Europos Parlamentas ir Taryba, C-377/98, Rink.p. 7079, 70–77 punktuose Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagrindinė teisė į žmogaus orumą yra Sąjungos teisėsdalis.

Tai reiškia, kad nei viena iš šioje Chartijoje nustatytų teisių negali būti naudojama kito žmogaus orumui pažeisti ir kadžmogaus orumas yra viena Chartijoje nustatytų teisių esminė dalis. Todėl ji turi būti gerbiama, net kai ji yra apribota.

2 straipsnis (2)

Žmogaus teisė į gyvybę

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvybę.

2. Niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.

Išaiškinimas

1. Šio straipsnio 1 dalis grindžiama EŽTK 2 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, kuris yra išdėstytas taip:

„1. Kiekvieno asmens teisę į gyvybę saugo įstatymas...“

(1) Konstitucijos II-61 straipsnis.



954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 433

2. Šios nuostatos antras sakinys, kuriame minima mirties bausmė, buvo pakeistas įsigaliojus EŽTK Protokolo Nr. 61 straipsniui, kuris yra išdėstytas taip:

„Mirties bausmė panaikinama. Niekas negali būti nuteistas mirties bausme, ir ji niekam nevykdoma.“

Chartijos 2 straipsnio 2 dalis grindžiama šia nuostata (1).

3. Chartijos 2 straipsnio (2) nuostatos atitinka pirmiau minėtų EŽTK ir jos protokolo straipsnių nuostatas. RemiantisChartijos 52 straipsnio 3 dalimi (3), jų esmė ir taikymo sritis yra tokia pati. Todėl turi būti laikoma, kad EŽTKpateikti „neigiantys“ apibrėžimai taip pat yra Chartijos dalis:

a) EŽTK 2 straipsnio 2 dalis:

„Gyvybės atėmimas nėra laikomas šio straipsnio pažeidimu, jeigu tai padaroma nepanaudojant daugiau jėgosnegu neišvengiamai būtina:

a) ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto;

b) teisėtai suimant arba sutrukdant teisėtai sulaikytam asmeniui pabėgti;

c) pagal įstatymą malšinant riaušes ar sukilimą.“

b) EŽTK Protokolo Nr. 6 2 straipsnis:

„Valstybė turi teisę savo įstatymuose nustatyti mirties bausmę už veiksmus karo metu arba atsiradusneišvengiamam pavojui kilti karui; tokia bausmė gali būti taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir pagal jųnuostatas...“

3 straipsnis (4)

Teisė į asmens neliečiamybę

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į fizinę ir psichinę neliečiamybę.

2. Medicinos ir biologijos srityse ypač turi būti gerbiamas:

a) atitinkamo asmens, kuriam prieš tai buvo suteikta informacija, laisvas sutikimas, duotas įstatymonustatyta tvarka;

b) draudimas taikyti eugenikos metodus, ypač tuos, kuriais siekiama atlikti biologinę žmogausatranką;

(1) Konstitucijos II-62 straipsnio 2 dalis.





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 434

c) draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį;

d) žmogaus reprodukcinio klonavimo uždraudimas.

Išaiškinimas

1. 2001 m. spalio 9 d. sprendime Nyderlandai/Europos Parlamentas ir Taryba, C–377/98, Rink. p. 7079, 70, 78–80punktuose Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagrindinė teisė į žmogaus neliečiamybę yra Sąjungos teisės dalisbei medicinos ir biologijos srityse apima donoro ir gavėjo laisvą sutikimą, duotą juos informavus.

2. Chartijos 3 straipsnyje (1) išdėstyti principai jau yra įtraukti į Europos Tarybos priimtą Žmogaus teisių irbiomedicinos konvenciją (ESS 164 ir papildomas protokolas ESS 168). Chartijoje nenumatomas nukrypimas nuošių principų, todėl draudžiamas tik reprodukcinis klonavimas. Joje nesuteikiamas leidimas atlikti kitų formųklonavimą, bet ir nedraudžiama tai daryti. Taigi joje niekaip netrukdoma įstatymų leidybos organams uždraustikitų formų klonavimą.

3. Eugenikos metodų, ypač tų, kuriais siekiama atlikti žmonių atranką, nurodymas yra susijęs su galimomissituacijomis, kai organizuojamos ir įgyvendinamos atrankos programos, apimančios sterilizavimo, priverstinioapvaisinimo, priverstinių vedybų etninėse grupėse ir kitas kampanijas, visus veiksmus, kurie 1998 m. liepos 17 d.Romoje priimtame Tarptautinio baudžiamojo teismo statute laikomi tarptautiniais nusikaltimais (žr. šio statuto7 straipsnio 1 dalies g punktą).

4 straipsnis (2)

Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas

Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.

Išaiškinimas

4 straipsnyje (2) nurodyta teisė yra EŽTK 3 straipsnyje garantuota teisė, kurios formuluotė yra ta pati: „Niekas negali būtikankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas“. Pagal Chartijos 52 straipsnio3 dalį (3) jo esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK straipsnio.

5 straipsnis (4)

Vergijos ir priverstinio darbo uždraudimas

1. Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas.






954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 435

2. Niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą.

3. Prekyba žmonėmis draudžiama.

Išaiškinimas

1. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (1) nurodyta teisė atitinka EŽTK 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurių formuluotė yra tokia pati.Pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį (2) jo esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK straipsnio. Todėl:

— joks apribojimas negali turėti teisėto poveikio 1 dalyje nurodytai teisei;

— 2 dalyje „priverstinis ar privalomas darbas“ turi būti suprantamas, atsižvelgiant į EŽTK 4 straipsnio 3 dalyjenurodytus „neigiančius“ apibrėžimus:

Šiame straipsnyje „priverčiamuoju ar privalomuoju darbu“ nelaikoma:

a) joks darbas, paprastai reikalaujamas atlikti, kai yra kalinama pagal šios Konvencijos 5 straipsnio nuostatas,arba darbas lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu;

b) jokia karinė tarnyba arba tarnyba, kurios reikalaujama iš asmenų, atsisakančių nuo privalomosios karinėstarnybos dėl įsitikinimų, vietoj karinės tarnybos tose šalyse, kur toks atsisakymas yra pripažįstamas;

c) jokia tarnyba, būtina nepaprastosios padėties ar nelaimių, keliančių pavojų visuomenės egzistavimui argerovei, atvejais;

d) joks darbas ar tarnyba, kurie yra įprastinių pilietinių pareigų dalis“.

2. 3 dalis tiesiogiai kyla iš žmogaus orumo principo, joje atsižvelgta į paskutinius pokyčius organizuotonusikalstamumo srityje, pavyzdžiui, nelegalios imigracijos pasipelnymo tikslais ar seksualinio išnaudojimo tinklųorganizavimą. Europolo konvencijos priede pateikiamas šis apibrėžimas, kuriame nurodyta prekyba žmonėmisseksualinio išnaudojimo tikslais: „prekyba žmonėmis – asmens atidavimas kitiems asmenims realiai ir neteisėtaivaldyti, naudojant smurtą ar grasinant, arba piktnaudžiaujant turimais įgaliojimais, arba nesąžiningai gudraujant,siekiant išnaudoti jį prostitucijos tikslais, įvairių formų seksualinis išnaudojimas ir neleistinas elgesys sunepilnamečiais arba prekyba pamestinukais“. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo VI skyriaus, kurisbuvo įtrauktas į Sąjungos acquis ir prie kurio yra prisijungusi Jungtinė Karalystė bei Airija, 27 straipsnio 1 dalyje yratoliau išdėstytas tekstas, kuriame nurodyti neteisėtos imigracijos tinklai: „Susitariančios Šalys įsipareigoja taikytiatitinkamas bausmes bet kuriam asmeniui, kuris dėl finansinio pasipelnymo padeda arba bando padėti užsieniečiuiatvykti į vienos iš Susitariančių šalių teritoriją arba joje apsigyventi, pažeisdamas tos Susitariančios Šalies įstatymusdėl užsieniečių atvykimo ir apsigyvenimo“. 2002 m. liepos 19 d. Taryba priėmė pagrindų sprendimą (2002/629/TVR) dėl kovos su prekyba žmonėmis (OL L 203, p. 1), kurio 1 straipsnyje išsamiai apibrėžiami nusikaltimai, susijęsu prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe ar seksualinio išnaudojimo tikslais, už kuriuos pagal tą pagrindųsprendimą valstybėse narėse turi būti baudžiama.




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 436


LAISVĖS

6 straipsnis (1)

Teisė į laisvę ir saugumą

Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą.

Išaiškinimas

6 straipsnyje (1) nurodytos teisės yra EŽTK 5 straipsnyje garantuotos teisės, o remiantis Chartijos 52 straipsnio3 dalimi (2) jų esmė ir taikymo sritis yra tokia pati. Todėl apribojimai, kurie gali būti joms teisėtai nustatyti, negali viršytileidžiamų pagal EŽTK 5 straipsnio formuluotę:

„1. Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais atvejais, irįstatymo nustatyta tvarka:

a) kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį;

b) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas dėl to, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo, arba kai norimagarantuoti kokios nors įstatymo nustatytos prievolės vykdymą;

c) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstaiįtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti padaryti nusikaltimo, arbamanoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti;

d) kai nepilnamečiui laisvė atimama pagal teisėtą sprendimą atiduoti jį auklėjimo priežiūrai arba kai jis teisėtaisuimamas, kad būtų pristatytas kompetentingai institucijai;

e) kai teisėtai sulaikomi asmenys, galintys platinti užkrečiamąsias ligas, psichiškai nesveiki asmenys, alkoholikai,narkomanai ar valkatos;

f) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar suimamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtasjo deportavimo ar išdavimo kitai valstybei procesas.

2. Kiekvienam suimtajam turi būti nedelsiant jam suprantama kalba pranešta, dėl ko jis suimtas ir kuo kaltinamas.

3. Kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis pagal šio straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas turi būti skubiai pristatytasteisėjui ar kitam pareigūnui, kuriam įstatymas yra suteikęs teisę vykdyti teismines funkcijas, ir turi teisę į bylosnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpesnį laiką arba teisę būti paleistas proceso metu. Paleidžiama gali būti tikremiantis garantijomis, kad jis atvyks į teismą.




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 437

4. Kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtųsprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti.

5. Kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo, suėmimo ar kalinimo pažeidžiant šio straipsnio nuostatas auka, turi teisę įnuostolių atlyginimą.“

6 straipsnyje (1) įtvirtintos teisės turi būti gerbiamos ypač Europos Parlamentui ir Tarybai priimantįstatymus ir pagrindų įstatymus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje remiantisKonstitucijos III-270, III-271 ir III-273 straipsniais, visų pirma siekiant apibrėžti bendras būtiniausiasnuostatas dėl teisės pažeidimų ir bausmių kategorijų nustatymo bei tam tikrų procesinės teisėsaspektų.

7 straipsnis (2)

Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būstoneliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.

Išaiškinimas

7 straipsnyje (2) garantuotos teisės atitinka EŽTK 8 straipsnyje garantuotas teises. Atsižvelgiant į technologijų vystymąsižodis „susirašinėjimas“ buvo pakeistas žodžiu „komunikacija“.

Remiantis 52 straipsnio 3 dalimi (3), šios teisės esmė ir taikymo apimtis yra tokia pati kaip atitinkamo EŽTK straipsnio.Todėl apribojimai, kurie gali būti teisėtai nustatyti šiai teisei, yra tokie patys kaip EŽTK 8 straipsnyje leidžiamiapribojimai:

„1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimoslaptumas.

2. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kaitai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovėsinteresams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikataiar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 438

8 straipsnis (1)



2. Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tikatitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisęsusipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų tikslinami.

3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas EB sutarties 286 straipsniu, Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmensduomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23), taip pat EŽTK 8 straipsniu ir 1981 m.sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu,kurią ratifikavo visos valstybės narės. EB sutarties 286 straipsnis dabar pakeistas Konstitucijos I-51 straipsniu. Be to,daroma nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkantasmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 20011 12). Pirmiau minėtoje direktyvoje ir reglamente yrapateiktos teisės į asmens duomenų apsaugą naudojimo sąlygos ir apribojimai.

9 straipsnis (2)

Teisė tuoktis ir kurti šeimą

Teisė tuoktis ir kurti šeimą garantuojama pagal šios teisės įgyvendinimą reguliuojančius nacionaliniusįstatymus.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas EŽTK 12 straipsniu, kuris yra išdėstytas taip: „Vyras ir moteris, sulaukę santuokinio amžiaus,turi teisę tuoktis ir kurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus.“ Šio straipsnio tekstasbuvo pakeistas pagal šių dienų reikalavimus, kad apimtų atvejus, kuriais nacionaliniuose teisės aktuose be santuokospripažįstamos ir kitos šeimos kūrimo formos. Šiame straipsnyje nedraudžiamas ir neįvedamas vedybinio statusosuteikimas tos pačios lyties žmonių sąjungai. Taigi ši teisė yra panaši į EŽTK suteiktą teisę, tačiau jos esmė gali būtiplatesnė, kai tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose.




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 439

10 straipsnis (1)

Minties, sąžinės ir religijos laisvė

1. Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją artikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais,viešai ar privačiai, laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas.

2. Teisė dėl religinių įsitikinimų atsisakyti atlikti karo tarnybą pripažįstama pagal šios teisėsįgyvendinimą nustatančius nacionalinius įstatymus.

Išaiškinimas

1 dalyje garantuota teisė atitinka EŽTK 9 straipsnyje garantuotą teisę, o remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi (2) josesmė ir taikymo sritis yra tokia pati. Vis dėlto taikant apribojimus turi būti laikomasi Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies,kuri yra išdėstyta taip: „Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas, irtik kai tai būtina demokratinėje visuomenėje jos apsaugos interesams, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arbakitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

2 dalyje garantuota teisė atitinka nacionalines konstitucines tradicijas ir nacionalinių teisės aktų šiuo klausimu raidą.

11 straipsnis (3)

Saviraiškos ir informacijos laisvė

1. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti beiskleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų.

2. Turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

Išaiškinimas

1. 11 straipsnis (3) atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį, kuris yra išdėstytas taip:

„1. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją iridėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis netrukdo valstybėms licencijuotiradijo, televizijos ar kino įstaigų.





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 440

2. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuotam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėjeyra būtinos dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosiostvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises,užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.“

Remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi (1), šios teisės esmė ir taikymo apimtis yra tokia pati kaip EŽTK garantuotosteisės. Todėl apribojimai, kurie gali būti jai nustatyti, negali viršyti numatytųjų 10 straipsnio 2 dalyje, nepažeidžiantjokių apribojimų, kurie Sąjungos konkurencijos įstatymuose gali būti nustatyti valstybių narių teisei įvesti licencijavimopriemones, nurodytas EŽTK 10 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje.

2. Šio straipsnio 2 dalyje yra išsamiai išdėstytos 1 dalies dėl žiniasklaidos laisvės taikymo pasekmės. Ji grindžiama visųpirma su televizija susijusia Teisingumo Teismo teismine praktika (ypač 1991 m. liepos 25 dienos sprendimu StichtingCollectieve Antennevoorziening Gouda ir kiti, C–288/89, Rink. p. I–4007), ir prie EB sutarties, o dabar prieKonstitucijos, pridedamu Protokolu dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos, bei direktyva 89/552/EB (žr.pirmiausia jos septynioliktąją konstatuojamąją dalį).

12 straipsnis (2)

Susirinkimų ir asociacijų laisvė

1. Kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais įvisų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje sferoje, įskaitant teisę steigti profesinessąjungas stoti į jas ginti savo interesų.

2. Politinės partijos Sąjungos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią.

Išaiškinimas

1. Šio straipsnio 1 dalis atitinka EŽTK 11 straipsnį, kuris yra išdėstytas taip:

„1. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisęsteigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai.

2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yrabūtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosiostvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Šisstraipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiosepajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje.“




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 441

Šio 12 straipsnio (1) 1 dalies nuostatų esmė yra tokia pati kaip ir EŽTK, tačiau jų taikymo sritis yra platesnė, kadangi jostaikomos visais lygiais, įskaitant europinį lygį. Remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi (2), šios teisės apribojimainegali viršyti apribojimų, kurie laikomi teisėtais pagal EŽTK 11 straipsnio 2 dalį.

2. Ši teisė taip pat grindžiama Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos11 straipsniu.

3. Šio straipsnio 2 dalis atitinka I-46 straipsnio 4 dalį.

13 straipsnis (3)

Menų ir mokslo laisvė

Menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi. Akademinė laisvė turi būti gerbiama.

Išaiškinimas

Ši teisė iš esmės kyla iš teisės į minties ir saviraiškos laisvę. Ji turi būti naudojama, atsižvelgiant į 1 straipsnį (4) ir jai galibūti taikomi EŽTK 10 straipsnyje leidžiami apribojimai.

14 straipsnis (5)

Teisė į mokslą

1. Kiekvienas turi teisę į mokslą; profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems.

2. Ši teisė apima galimybę nemokamai įgyti privalomąjį išsilavinimą.

3. Laisvė steigti demokratiniais principais grindžiamas mokslo įstaigas ir tėvų teisė užtikrinti savovaikų švietimą ir mokymą pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus turi būtigerbiamos pagal jų įgyvendinimą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus.

Išaiškinimas

1. Šis straipsnis grindžiamas valstybių narių bendromis konstitucinėmis tradicijomis ir EŽTK Protokolo 2 straipsniu,kuris yra išdėstytas taip:

„Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisęparinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.“







954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 442

Nuspręsta, kad yra naudinga šį straipsnį išplėsti nuostata, kad profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamasvisiems (žr. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 15 punktą ir Socialinės chartijos10 straipsnį), ir papildyti jį nemokamo privalomojo išsilavinimo principu. Pastarasis principas, remiantis joformuluote, reiškia tik tai, kad privalomojo išsilavinimo požiūriu kiekvienas vaikas turi galimybę lankytinemokamo mokslo įstaigą. Juo nereikalaujama, kad visos mokslo įstaigos arba profesinio ir tęstinio mokymoįstaigos, ypač privačios, turi būti nemokamos. Juo taip pat neatmetamos tam tikros specialios švietimo formos, užkurias reikia mokėti, jei valstybė imasi finansinio kompensavimo priemonių. Tiek, kiek Chartija taikoma Sąjungai,tai reiškia, kad savo mokymo politikoje Sąjunga privalo laikytis nemokamo privalomojo išsilavinimo principo, bettai, be abejo, nesukuria naujų įgaliojimų. Tėvų teisė turi būti aiškinama kartu su 24 straipsnio (1) nuostatomis.

2. Laisvė steigti valstybines ar privačias mokslo įstaigas garantuojama, laikant ją vienu iš laisvės užsiimti versluaspektų, tačiau ji yra apribota pagarba demokratiniams principams ir yra įgyvendinama laikantis nacionaliniuoseteisės aktuose apibrėžtų nuostatų.

15 straipsnis (2)

Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti

1. Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla.

2. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę į laisvę ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise irteikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje.

3. Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačiasdarbo sąlygas kaip ir Sąjungos piliečiai.

Išaiškinimas

15 straipsnio 1 dalyje (2) įtvirtinta laisvė pasirinkti profesiją pripažįstama Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje (žr.inter alia 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold, 4/73, Rink. p. 491, 12–14 punktus; 1979 m. gruodžio 13 d. sprendimoHauer, 44/79, Rink. p. 3727; 1986 m. spalio 8 d. sprendimą Keller, 234/85, Rink. p. 2897, 8 punktą).

Ši dalis taip pat remiasi Europos socialinės chartijos, kuri buvo pasirašyta 1961 m. spalio 18 d. ir kurią ratifikavo visosvalstybės narės, 1 straipsnio 2 dalimi bei 1989 m. gruodžio 9 d. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisiųchartijos 4 punktu. Žodžiai „darbo sąlygos“ turi būti suprantami Konstitucijos III-213 straipsnyje apibrėžta prasme.

Antroje dalyje aptariamos trys I-4, III-133, III-137 ir III-144 straipsniuose garantuojamos laisvės, tai yra darbuotojųjudėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas.

Trečioji dalis grindžiama EBS 137 straipsnio 3 dalies ketvirtąja įtrauka, dabar pakeista III-210 straipsnio 1 daliesg punktu, ir 1961 m. spalio 18 d. pasirašytos ir visų valstybių narių ratifikuotos Europos socialinės chartijos




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 443

19 straipsnio 4 dalimi. Todėl yra taikoma Chartijos 52 straipsnio (1) 2 dalis. Trečiųjų šalių pilietybę turinčių jūreiviųsamdymo dirbti su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų įgulose klausimą reglamentuoja Sąjungos teisėbei nacionalinės teisės aktai ir praktika.

16 straipsnis (2)

Laisvė užsiimti verslu

Laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas Teisingumo Teismo teismine praktika, kurioje pripažįstama laisvė vykdyti ūkinę ar komercinęveiklą (žr. 1974 m. gegužės 14 d. sprendimo Nold, 4/73, Rink.. p. 491, 14 dalį bei 1979 m. rugsėjo 27 d. sprendimo SPAEridianaand ir kiti, 230–78, Rink.. p. 2749, 20 ir 31 punktus) bei laisvė sudaryti sutartis (žr. inter alia sprendimoSukkerfabriken Nykøbing, 151/78, Rink. p. 1, 19 punktą bei 1999 m. spalio 5 d. sprendimo Ispanija/Komisija,C–240/96, Rink.. p. I–6571, 99 punktą), ir I-3 straipsnio 2 dalimi, kurioje pripažįstama laisva konkurencija. Žinoma, šiteisė turi būti naudojama laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų. Jai gali būti taikomi Chartijos52 straipsnio (3) 1 dalyje numatyti apribojimai.

17 straipsnis (4)

Teisė į nuosavybę

1. Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti jąpaveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenėsporeikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant.Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosiusinteresus.

2. Intelektinė nuosavybė turi būti saugoma.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas EŽTK Protokolo 1 straipsniu:

„Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jonuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis beivadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jaireikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotųmokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.“






954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 444

Tai yra visose nacionalinėse konstitucijose numatyta pagrindinė teisė. Teisingumo teismo teisminėje praktikoje ji buvopripažinta daugeliu atvejų, o pirmą kartą – 1989 m. gruodžio 13 d. sprendime Hauer, Rink. p. 3727. Formuluotė buvoatnaujinta, tačiau pagal 52 straipsnio 3 dalį (1) šios teisės esmė ir taikymo sritis yra ta pati kaip EŽTK garantuotos teisės,o apribojimai negali viršyti ten nurodytųjų.

Vienas teisės į nuosavybę aspektas – intelektinės nuosavybės apsauga – yra aiškiai paminėta 2 dalyje dėl vis didesnės jossvarbos ir Sąjungos antrinės teisės aktų. Intelektinė nuosavybė apima ne tik literatūrinę ir meninę nuosavybę, bet ir interalia patentus ir teises į prekių ženklus bei gretutines teises. 1 dalyje išdėstytos garantijos atitinkamai taikomosintelektinei nuosavybei.

18 straipsnis (2)

Teisė į prieglobstį

Teisė į prieglobstį garantuojama pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m.sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei šią Konstituciją.

Išaiškinimas

Šio straipsnio tekstas grindžiamas EB sutarties 63 straipsniu, dabar pakeistu Konstitucijos III-266 straipsniu, kuriamereikalaujama, kad Sąjunga laikytųsi Ženevos Konvencijos dėl pabėgėlių. Turėtų būti daroma nuoroda į prie Konstitucijospridedamus protokolus dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos bei dėl Danijos, kad būtų nustatyta, kokia apimtimi šiosvalstybės narės įgyvendina Sąjungos teisę šioje srityje ir kokia apimtimi joms taikomas šis straipsnis. Šis straipsnisatitinka prie Konstitucijos pridedamą Protokolą dėl prieglobsčio.

19 straipsnis (3)

Apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju

1. Kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas.

2. Niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmėarba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taipbaudžiamas.

Išaiškinimas

Šio straipsnio 1 dalies esmė ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK Protokolo Nr. 4 4 straipsnio dėl kolektyvinioišsiuntimo. Jos tikslas – garantuoti, kad kiekvienas sprendimas būtų grindžiamas konkrečiu tyrimu ir kad nebūtų galimataikyti nė vienos priemonės, siekiant išsiųsti iš šalies visus tam tikros valstybės pilietybę turinčius asmenis (taip pat žr.Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 13 straipsnį).

2 dalis apima atitinkamą Europos žmogaus teisių teismo teisminę praktiką, susijusią su EŽTK 3 straipsniu žr. 1996 m.gruodžio 17 d. sprendimą, Ahmed/Austrija, Rink. p. VI-2206 ir 1989 m. liepos 7 d. sprendimą Soering).





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 445


LYGYBĖ

20 straipsnis (1)

Lygybė prieš įstatymą

Prieš įstatymą visi lygūs.

Išaiškinimas

Šis straipsnis atitinka bendrą teisės principą, kuris yra numatytas visose Europos konstitucijose ir kurį Teisingumoteismas pripažino pagrindiniu Bendrijos teisės principu (1984 m. lapkričio 13 d. sprendimas Racke, 283/83, Rink.p. 3791, 1997 m. balandžio 17 d. sprendimas EARL, 15/95, Rink. p. I–1961 ir 2000 m. balandžio 13 d. sprendimasKarlsson, 292/97, Rink. p. 2737).

21 straipsnis (2)

Diskriminacijos uždraudimas

1. Draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinėskilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymotautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

2. Šios Konstitucijos taikymo srityje, nepažeidžiant jokių konkrečių jos nuostatų, draudžiama betkokia diskriminacija dėl asmens pilietybės.

Išaiškinimas

1 dalis remiasi EB sutarties 13 straipsniu, dabar pakeistu Konstitucijos III-124 straipsniu, EŽTK 14 straipsniu beiŽmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 11 straipsniu dėl genetinio paveldo. Kiek tai atitinka EŽTK 14 straipsnį, jitaikoma laikantis šio straipsnio.

Tarp 1 dalies ir Konstitucijos III-124 straipsnio, kurio taikymo sritis ir tikslas yra kitas, nėra prieštaravimo arnesuderinamumo: III-124 straipsniu Sąjungai suteikiamas įgaliojimas priimti įstatymo galią turinčius aktus, įskaitantvalstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą, siekiant kovoti su diskriminacija, pasireiškiančia tam tikromisformomis, kurios yra nuodugniai išvardintos tame straipsnyje. Tokie teisės aktai gali apimti valstybių narių institucijųveiksmus (taip pat privačių asmenų santykius) bet kurioje srityje Sąjungos įgaliojimų ribose. Priešingai, 21 straipsnio (2)1 dalis nesukuria jokio įgaliojimo leisti antidiskriminacinius įstatymus šiose valstybių narių ar privačių veiksmų srityseir nenustato visiems be išimties taikomo diskriminacijos draudimo tokio plataus masto srityse. Vietoj to ji apima tikpačių Sąjungos institucijų ir organų vykdomos diskriminacijos atvejus, naudojantis įgaliojimais, kurie yra suteikti pagalKonstitucijos I ir III dalių kitus straipsnius, ir valstybių narių vykdomos diskriminacijos atvejus, tik joms įgyvendinant




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 446

Sąjungos teisę. Todėl 1 dalis nepakeičia nei pagal III-124 straipsnį suteiktų įgaliojimų apimties, nei šio straipsnioaiškinimo.

2 dalis atitinka Konstitucijos I-4 straipsnio 2 dalį ir turi būti taikoma laikantis šio straipsnio.

22 straipsnis (1)

Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė

Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir EB sutarties 151 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dabarpakeistomis Konstitucijos III-280 straipsnio 1 ir 4 dalimis dėl kultūros. Pagarba kultūrų ir kalbų įvairovei dabar yranumatyta ir Konstitucijos I-3 straipsnio 3 dalyje. Prie šios straipsnio atsiradimo taip pat prisidėjo Amsterdamo sutartiesBaigiamojo akto deklaracija Nr. 11 dėl bažnyčių ir nereliginių organizacijų statuso, dabar perteikta Konstitucijos I-52 straipsnyje.

23 straipsnis (2)

Moterų ir vyrų lygybė

Visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą iratlyginimą.

Lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas,padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai.

Išaiškinimas

Pirma pastraipa grindžiama EB sutarties 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi, dabar pakeistais Konstitucijos I-3 ir III-116straipsniais, nustatančiais Sąjungos tikslą skatinti moterų ir vyrų lygybę, bei EB sutarties 141 straipsnio 1 dalimi, dabarpakeista Konstitucijos III-214 straipsnio 1 dalimi. Ji remiasi 1996 m. gegužės 3 d. peržiūrėtos Europos socialinėschartijos 20 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų teisių chartijos 16 punktu.

Be to, ji grindžiama EB sutarties 141 straipsnio 3 dalimi, dabar pakeista Konstitucijos III-214 straipsnio 3 dalimi, beiTarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesiniomokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 38, 1976 2 14, p. 40) 2 straipsnio 4 dalimi.

Antroje pastraipoje trumpiau perteikta Konstitucijos III-214 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad vienodo požiūrioprincipas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba patvirtinti priemones, numatančias konkrečias lengvatas,padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 447

nepalankias profesinės veiklos sąlygas. Remiantis 52 straipsnio 2 dalimi (1), ši pastraipa nekeičia III-214 straipsnio4 dalies.

24 straipsnis (2)

Vaiko teisės

1. Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savonuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių irbrandą.

2. Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būtivadovaujamasi vaiko interesais.

3. Kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti suabiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas 1989 m. lapkričio 20 d. pasirašyta ir visų valstybių narių ratifikuota Niujorko Vaiko teisiųkonvencija, ypač jos 3, 9, 12 ir 13 straipsniais.

3 dalyje atsižvelgiama į tai, kad kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Sąjungos teisės aktuose dėl su užsieniususijusių civilinių bylų, kurių atžvilgiu suteikiami reikalingi įgaliojimai Konstitucijos III-269 straipsnyje, gali būti visųpirma numatytos tėvų teisės lankyti ne jo globoje esantį vaiką, užtikrinant, kad vaikai galėtų reguliariai palaikytiasmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais.

25 straipsnis (3)

Pagyvenusių žmonių teisės

Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvautivisuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

Išaiškinimas

Šis straipsnis remiasi peržiūrėtos Europos socialinės chartijos 23 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų pagrindiniųsocialinių teisių chartijos 24 ir 25 straipsniais. Be abejo, dalyvavimas visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime apima irdalyvavimą politiniame gyvenime.





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 448

26 straipsnis (1)

Neįgaliųjų asmenų integravimas

Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jųnepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje numatytas principas grindžiamas Europos socialinės chartijos 15 straipsniu ir taip pat remiasiBendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 26 punktu.


SOLIDARUMAS

27 straipsnis (2)

Darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas įmonėje

Darbuotojams ar jų atstovams turi būti atitinkamu lygiu garantuota informacija ir konsultacijosreikiamu laiku Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų bei praktikos nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Išaiškinimas

Šis straipsnis yra peržiūrėtoje Europos socialinėje chartijoje (21 straipsnis) ir Bendrijos darbuotojų teisių chartijoje (17 ir18 punktai). Jis taikomas Sąjungos teisėje ir nacionaliniuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis. Nuoroda į atitinkamąlygį reiškia Sąjungos teisėje ar nacionaliniuose įstatymuose ir praktikoje nustatytus lygius, kurie gali apimti europinį lygį,kai tai numatyta Sąjungos teisės aktuose. Šią sritį apima gana didelė Sąjungos acquis dalis: Konstitucijos III-211 ir III-212straipsniai bei Direktyvos 94/45/EB (Europos darbų tarybos), 98/59/EB (kolektyviniai atleidimai iš darbo), 2001/23/EB(verslo perdavimas) ir 2002/14/EB (bendra darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistema Europosbendrijoje).

28 straipsnis (3)

Teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė

Darbuotojai ir darbdaviai arba atitinkamos jų organizacijos pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisėsaktus bei praktiką turi teisę derėtis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus, o interesųkonflikto atveju imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti.





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 449

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas Europos socialinės chartijos 6 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisiųchartija (12–14 punktai). Europos žmogaus teisių teismas kolektyvinių veiksmų teisę pripažino viena iš EŽTK11 straipsnyje nustatytas profesinių sąjungų teises sudarančių dalių. Atitinkamų lygių, kuriais gali vykti kolektyvinėsderybos, išaiškinimas pateiktas pirmesnio straipsnio išaiškinime. Kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, būdai irapribojimai reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir praktika, įskaitant klausimą, ar jie gali būti vykdomi tuo pačiumetu keliose valstybėse narėse.

29 straipsnis (1)

Teisė naudotis įdarbinimo tarnybų paslaugomis

Kiekvienas turi teisę naudotis nemokamomis įdarbinimo tarnybų paslaugomis.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas Europos socialinės chartijos 1 straipsnio 3 dalimi ir Bendrijos darbuotojų pagrindiniųsocialinių teisių chartijos 13 punktu.

30 straipsnis (2)

Apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į apsaugą pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus beipraktiką nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju.

Išaiškinimas

Šis straipsnis remiasi peržiūrėtos Socialinės chartijos 24 straipsniu. Taip pat žr. Direktyvą 2001/23/EB dėl darbuotojųteisių apsaugos įmonių perdavimo atveju ir Direktyvą 80/987/EEB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapusnemokiam, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/74/EB.

31 straipsnis (3)

Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos

1. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas.

2. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienosir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.





954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 450

Išaiškinimas

1. Šio straipsnio 1 dalis grindžiama Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugaidarbe gerinti nustatymo. Ji taip pat remiasi Socialinės chartijos 3 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų teisių chartijos 19punktu bei, orumo darbe atžvilgiu, peržiūrėtos Socialinės chartijos 26 straipsniu. Žodžiai „darbo sąlygos“ turi būtisuprantami Konstitucijos III-213 straipsnyje apibrėžta prasme.

2. 2 dalis grindžiama Direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, taip pat Europossocialinės chartijos 2 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų teisių chartijos 8 punktu.

32 straipsnis (1)

Vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe

Vaikų darbas draudžiamas. Nepažeidžiant jauniems žmonėms palankesnių taisyklių, išskyrus ribotasišimtis, minimalus amžius priimant į darbą negali būti mažesnis, negu minimalus privalomojomokymosi amžius.

Priimtiems į darbą jauniems žmonėms turi būti sudarytos jų amžių atitinkančios sąlygos, jie turi būtiapsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo ir bet kokio darbo, galinčio pakenkti jų saugumui, sveikataiar fiziniam, protiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi ar trukdyti jų mokymuisi.

Išaiškinimas

Šis straipsnis grindžiamas Direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos, Europos socialinės chartijos 7 straipsniuir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 20–23 punktais.

33 straipsnis (2)

Šeima ir profesinė veikla

1. Šeimai užtikrinama teisinė, ekonominė ir socialinė apsauga.

2. Siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, kiekvienas asmuo turi teisę būtiapsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, taip pat teisę į mokamasnėštumo ir gimdymo atostogas ir į vaiko priežiūros atostogas gimus vaikui ar jį įvaikinus.

Išaiškinimas

33 straipsnio (2) 1 dalis grindžiama Europos socialinės chartijos 16 straipsniu.




954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 451

Antra dalis remiasi Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių irneseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo ir Direktyva 96/34/EB dėlBendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC. Ji taip pat grindžiama Europossocialinės chartijos 8 straipsniu (motinystės apsauga) ir remiasi peržiūrėtos Socialinės chartijos 27 straipsniu (pareigųšeimai turinčių darbuotojų teisė į lygias galimybes ir vienodą padėtį). „Motinystė“ apima laikotarpį nuo pastojimo ikimaitinimo krūtimi pabaigos.

34 straipsnis (1)

Socialinė apsauga ir socialinė parama

1. Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmispaslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytastaisykles ir praktiką motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, esant išlaikytiniuar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.

2. Kiekvienas Sąjungoje teisėtai gyvenantis ir teisėtai keičiantis gyvenamąją vietą asmuo turi teisęgauti socialines pašalpas ir naudotis socialinėmis lengvatomis pagal Sąjungos teisę ir nacionaliniusteisės aktus ir praktiką.

3. Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę pagalbą irpagalbą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles beipraktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų.

Išaiškinimas

34 straipsnio (1) 1 dalyje nustatytas principas grindžiamas EB sutarties 137 ir 140 straipsniais, dabar pakeistaisKonstitucijos III-210 ir III-213 straipsniais, Europos socialinės chartijos 12 straipsniu ir Bendrijos darbuotojų teisiųchartijos 10 punktu. Sąjunga privalo jo laikytis, naudodamasi jai Konstitucijos III-210 ir III-213 straipsniuose suteiktaisįgaliojimais. Nuoroda į socialines paslaugas yra susijusi su atvejais, kuriais tokios paslaugos buvo įvestos, kad būtųsuteiktos tam tikros lengvatos, tačiau ji nereiškia, kad tokios paslaugos turi būti sukurtos, kai jų nėra. „Motinystė“ turibūti suprantama ta pačia prasme kaip ir pirmesniame straipsnyje.

Antra dalis grindžiama Europos socialinės chartijos 12 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 4 dalimi bei Bendrijosdarbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 2 punktu ir atspindi iš Reglamento Nr. 1408/71 ir ReglamentoNr. 1612/68 atsirandančias taisykles.

Trečia dalis remiasi Europos socialinės chartijos 13 straipsniu, peržiūrėtos Socialinės chartijos 30 ir 31 straipsniais beiBendrijos chartijos 10 punktu. Sąjunga privalo jos laikytis, vykdydama Konstitucijos III-210 straipsniu grindžiamąpolitiką.



954392_TRAITE_LT_400_450 02-02-2005 15:39 Pagina 452

35 straipsnis (1)

Sveikatos apsauga

Kiekvienas turi teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą nacionalinių teisės aktų irpraktikos nustatyta tvarka. Apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamasaukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje numatyti principai grindžiami EB sutarties 152 straipsniu, dabar pakeistu Konstitucijos III-278 straipsniu, ir Europos socialinės chartijos 11 ir 13 straipsniais. Šio straipsnio antrame sakinyje perteiktaKonstitucijos III-278 straipsnio 1 dalis.

36 straipsnis (2)

Galimybė naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis

Sąjunga, siekdama skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, pagal šią Konstituciją pripažįsta ir gerbiateisę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, numatytomis naciona-linių teisės aktų ir praktikos.

Išaiškinimas

Šis straipsnis visiškai atitinka Konstitucijos III-122 straipsnį ir nesukuria jokios naujos teisės. Jame tik nustatomasprincipas, kad Sąjunga gerbia teisę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, numatytomisnacionalinėse nuostatose, kai tos nuostatos neprieštarauja Sąjungos teisei.

37 straipsnis (3)

Aplinkos apsauga

Aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruotas į Sąjungos politiką iružtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje numatyti principai grindžiami EB sutarties 2, 6 ir 174 straipsniais, dabar pakeistais Konstitucijos I-3 straipsnio 3 dalimi, III-119 ir III-233 straipsniais.

Jis taip pat remiasi kai kurių nacionalinių konstitucijų nuostatomis.





954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 453

38 straipsnis (1)

Vartotojų apsauga

Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje numatyti principai grindžiami EB sutarties 153 straipsniu, dabar pakeistu Konstitucijos III-235straipsniu.


PILIETINĖS TEISĖS

39 straipsnis (2)

Teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuosevalstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai.

2. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine, visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptubalsavimu.

Išaiškinimas

39 straipsnis (2) taikomas Konstitucijos I ir III dalyse nustatytomis sąlygomis, remiantis Chartijos 52 straipsnio2 dalimi (3). 39 straipsnio 1 dalis (2) atitinka Konstitucijos I-10 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę (taip pat plg. III-126straipsnyje išdėstytą teisinį pagrindą dėl tos teisės naudojimo išsamių nuostatų priėmimo), o to straipsnio 2 dalisatitinka Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalį. 39 straipsnio 2 dalyje (2)v perteikti rinkimų sistemos demokratinėjevalstybėje pagrindiniai principai.

40 straipsnis (4)

Teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose

Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuosevalstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai.






954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 454

Išaiškinimas

Šis straipsnis atitinka Konstitucijos I-10 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę (taip pat plg. III-126 straipsnyje išdėstytąteisinį pagrindą dėl naudojimosi ta teise išsamių nuostatų priėmimo). Remiantis 52 straipsnio 2 dalimi (1), jis taikomasKonstitucijos I ir III dalių tuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

41 straipsnis (2)

Teisė į gerą administravimą

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytųnešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

2. Ši teisė apima:

a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankiąpriemonę;

b) kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio beiverslo slaptumo;

c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

3. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjunga pagal valstybėms narėms bendrus teisės principusatlygintų jam žalą, kurią atlikdami savo pareigas padarė Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai.

4. Kiekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuria surašyta ši Konstitucija,ir ta pačia kalba gauti atsakymą.

Išaiškinimas

41 straipsnis (2) grindžiamas tuo, kad Sąjunga egzistuoja pagal teisinės valstybės principus, kurių apibūdinimassusiformavo teisminėje praktikoje, kuri bendru teisės principu įtvirtino inter alia gerą administravimą (žr. inter aliaTeisingumo Teismo 1992 m. kovo 31 d. sprendimą Burban, C–255/90 P, Rink. p. I–2253 bei Pirmosios instancijosteismo 1995 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nölle, T–167/94, Rink. p. II-2589 ir 1999 m. liepos 9 d. sprendimą NewEurope Consulting ir kiti, T–231/97, Rink. p. II-2403). Pirmose dviejose dalyse nurodytos teisės formuluotė atsiranda išteisminės praktikos (Teisingumo teismo 1987 m. spalio 15 d. sprendimo Heylens, 222/86, Rec p. 4097, 15 dalies,1989 m. spalio 18 d. sprendimo Orkem, 374/87, Rink. p. 3283, 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimo TU München,C–269/90, Rec p. I–5469 bei Pirmosios instancijos teismo 1994 m. gruodžio 6 d. sprendimo Lisrestal, T–450/93, Rink.p. II-1177, 1995 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nölle, T–167/94, Rink. p. II-258), o pareigos pagrįsti savo sprendimusformuluotė yra iš EB sutarties 253 straipsnio, dabar pakeisto Konstitucijos I-38 straipsnio 2 dalimi (taip pat žr.Konstitucijos III-398 straipsnyje išdėstytą teisinį pagrindą dėl teisės aktų priėmimo užtikrinant atvirą, veiksmingą irnepriklausomą Europos administraciją).




954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 455

3 dalyje atkartojama dabar Konstitucijos III-431 straipsnyje garantuota teisė. 4 dalyje atkartojama dabar KonstitucijosI-10 straipsnio 2 dalies d punkto ir III-129 straipsnyje garantuota teisė. Remiantis 52 straipsnio 2 dalimi (1), šios teisėsturi būti taikomos Konstitucijos III dalyje nustatytomis sąlygomis ir ten nustatytose ribose.

Teisę į veiksmingą gynybą, kuri yra svarbus šio klausimo aspektas, garantuoja šios Chartijos 47 straipsnis (2).

42 straipsnis (3)

Teisė susipažinti su dokumentais

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungosinstitucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje garantuota teisė perteikta iš EB sutarties 255 straipsnio, kuriuo remiantis vėliau buvo priimtasReglamentas 1049/2001. Europos konventas išplėtė šios teisės taikymą visiems institucijų, įstaigų ir organų bet kokiosformos dokumentams (žr. Konstitucijos I-50 straipsnio 3 dalį). Remiantis Chartijos 52 straipsnio 2 dalimi (1), teisesusipažinti su dokumentais naudojamasi Konstitucijos I-50 straipsnio 3 dalyje ir III-389 straipsnyje nurodytomissąlygomis ir ten nustatytose ribose.

43 straipsnis (4)

Europos ombudsmenas

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europosombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimoveiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje garantuota teisė yra Konstitucijos I-10 ir III-336 straipsniuose garantuota teisė. Remiantis52 straipsnio 2 dalimi (1), ji taikoma tuose dviejuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis.






954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 456

44 straipsnis (1)

Peticijos teisė

Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, arjuridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę pateikti peticiją EuroposParlamentui.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje garantuota teisė yra Konstitucijos I-10 ir III-334 straipsniuose garantuota teisė. Remiantis52 straipsnio 2 dalimi (2), ji taikoma tuose dviejuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

45 straipsnis (3)

Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis turį teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

2. Pagal šią Konstituciją judėjimo ir apsigyvenimo laisvė gali būti suteikta trečiųjų šalių piliečiams,teisėtai gyvenantiems valstybės narės teritorijoje.

Išaiškinimas

1 dalyje garantuota teisė yra Konstitucijos I-10 straipsnio 2 dalies a punkte garantuota teisė (taip pat žr. III-125straipsnyje išdėstytą teisinį pagrindą ir Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Baumbast, C-413/99, Rink.p. 709). Remiantis 52 straipsnio 2 dalimi (2), ji taikoma Konstitucijos III dalyje nustatytomis sąlygomis ir nustatytoseribose.

2 dalyje nurodytas Konstitucijos III-265–III-267 straipsniuose Sąjungai suteiktas įgaliojimas. Todėl šios teisės suteikimaspriklauso nuo tą įgaliojimą vykdančių institucijų.

46 straipsnis (4)

Diplomatinė ir konsulinė apsauga

Kiekvienas Sąjungos pilietis trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurios pilietis jis yra,neturi atstovybės, naudojasi bet kurios kitos valstybės narės diplomatine ir konsuline apsauga tomispačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiai.






954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 457

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje garantuota teisė yra Konstitucijos I-10 straipsnyje garantuota teisė (taip pat žr. III-127 straipsnyjeišdėstytą teisinį pagrindą). Remiantis 52 straipsnio 2 dalimi (1), ji taikoma tuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis.


TEISINGUMAS

47 straipsnis (2)

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą

Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę įveiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingaiišnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėtigalimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalingaužtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.

Išaiškinimas

Pirma pastraipa grindžiama EŽTK 13 straipsniu:

„Kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksmingateisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją neatsižvelgiant į tai, ar tą pažeidimą asmenys padarėeidami savo oficialias pareigas.“

Tačiau Sąjungos teisėje ši gynyba yra platesnė, nes yra garantuojama teisė į veiksmingą gynybą teisme. TeisingumoTeismas šią teisę savo 1986 m. gegužės 15 d. sprendime įtvirtino bendru Sąjungos teisės principu (Johnston, 222/84,Rink. p. 1651; taip pat žr. 1987 m. spalio 15 d. sprendimą Heylens, 222/86, Rink. p. 4097 ir 1992 m. gruodžio 3 d.sprendimą Borelli, C–97/91, Rink. p. I–6313). Anot Teismo, šis bendras Sąjungos teisės principas taikomas ir valstybėmsnarėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Šį precedentą įtraukiant į Chartiją, neketinta pakeisti Sutartyse nustatytosteisminės priežiūros sistemos ir ypač taisyklių dėl tiesioginių ieškinių leistinumo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.Europos konventas apsvarstė Sąjungos teisminės priežiūros sistemą, įskaitant leistinumo taisykles, ir patvirtino jas, tamtikrais aspektais iš dalies jas pakeisdamas, kaip nurodyta Konstitucijos III-353 – III-381 straipsniuose, ypač III-365straipsnio 4 dalyje. 47 straipsnis (2) taikomas Sąjungos ir valstybių narių institucijoms, kai šios įgyvendina Sąjungosteisę, ir visoms Sąjungos teisėje garantuotoms teisėms.




954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 458

Antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kuri yra išdėstyta taip:

„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojokaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingaiišnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Teismo sprendimas paskelbiamas viešai, tačiaudemokratinėje visuomenėje moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesais spaudos atstovams ar visuomeneigali būti neleidžiama dalyvauti per visą procesą ar jo dalį, kai tai reikalinga dėl nepilnamečių ar bylos šalių privatausgyvenimo apsaugos, arba tiek, kiek, teismo nuomone, yra būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pakenktųteisingumo interesams.“

Sąjungos teisėje teisė į teisingą bylos nagrinėjimą neapsiriboja su civilinėje teisėje numatytomis teisėmis ir pareigomissusijusiais ginčais. Taip yra todėl, kad Sąjunga – tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija, kaip nurodėTeismas, Les Verts/Europos Parlamentas, 194/83 (1986 m. balandžio 23 d. sprendimas, Rink. p. 1339). Nepaisant to,visais atžvilgiais, išskyrus jų taikymo sritį, EŽTK suteiktos garantijos panašiu būdu taikomos Sąjungai.

Dėl trečios pastraipos reikėtų pažymėti, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo teisminę praktiką teisinė pagalbaturėtų būti teikiama, kai jos nesant neįmanoma užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos (1979 m. spalio 9 d. EŽTTsprendimas, Airey, A serija, 32 tomas, 11). Be to, yra teisinės pagalbos sistema Europos Sąjungos Teisingumo teismenagrinėjamoms byloms.

48 straipsnis (1)

Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą

1. Kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagalįstatymą.

2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padaręs nusikaltimą, užtikrinama teisė į gynybą.

Išaiškinimas

48 straipsnis (1) yra toks pat kaip EŽTK 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios yra išdėstytos taip:

„2. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.

3. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises:

a) būti skubiai ir išsamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdįir pagrindą;

b) turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai;



954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 459

c) gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjuiatsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą;

d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kadgynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimoliudytojams;

e) nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojamakalba.“

Remiantis 52 straipsnio 3 dalimi (1), šios teisės turinys ir taikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTKgarantuotos teisės.

49 straipsnis (2)

Teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai

1. Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusiąnacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali būtiskiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigupo to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, įstatymų nustatyta lengvesnė bausmė, skiriamalengvesnė bausmė.

2. Šis straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvieną asmenį už veikimą ar neveikimą, kurie jųpadarymo metu buvo laikomi nusikalstamomis veikomis pagal visuotinai pripažintus bendruosiusteisės principus.

3. Bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką.

Išaiškinimas

Šiame straipsnyje laikomasi tradicinės taisyklės, kad įstatymai ir baudžiamosios teisės sankcijos neturi grįžtamosiosgalios. Buvo pridėta taisyklė, kad grįžtamosios galios turi mažiau griežtos baudžiamosios teisės normos, taikomos kaikuriose valstybėse narėse ir apibūdintos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnyje.

EŽTK 7 straipsnis yra išdėstytas taip:

„1. Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybėsįstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė neguta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu.

2. Šis straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvieną asmenį už kokius nors veiksmus ar neveikimą, kurie jų padarymometu pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus buvo laikomi nusikaltimais.“




954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 460

2 dalyje buvo išbraukta nuoroda į „civilizuotas“ tautas; tai nekeičia šios dalies, kurioje visų pirma nurodominusikaltimai žmogiškumui, reikšmės. Remiantis 52 straipsnio 3 dalimi (1), šioje dalyje garantuotos teisės esmė irtaikymo sritis yra tokia pati kaip EŽTK garantuotos teisės.

3 dalyje nurodytas bausmės ir nusikalstamos veikos proporcingumo bendras principas, kuris yra įtvirtintasvalstybių narių bendrose konstitucinėse tradicijose ir Bendrijų Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje.

50 straipsnis (2)

Teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką

Niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jisjau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltas pagal įstatymą.

Išaiškinimas

EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnis yra išdėstytas taip:

„1. Niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jaubuvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

2. Ankstesnės šio straipsnio dalies nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal tos valstybės įstatymus irbaudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai ar nustatomos esminės ankstesnio procesoklaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai.

3. Neleidžiama nukrypti nuo šio straipsnio remiantis Konvencijos 15 straipsniu.“

Taisyklė „non bis in idem“ taikoma Sąjungos teisėje (be daugelio kitų precedentų, žr. 1996 m. gegužės 5 d. sprendimąGutmann/Komisija, 18/65 ir 35/65, Rink. p. 103 ir vieną iš paskutinių – Pirmosios instancijos teismo 1999 m.balandžio 20 d. sprendimą Limburgse Vinyl Maatschappij NV/Komisija, jungtinės bylos T–305/94 ir kitos, Recp. II–931). Kumuliaciją draudžianti taisyklė nurodo dviejų tos pačios rūšies bausmių, tai yra baudžiamosios teisėsbausmių kumuliaciją.

Remiantis 50 straipsniu (2), taisyklės „non bis in idem“ taikymas priklauso ne tik vienos valstybės jurisdikcijai, bet irkeleto valstybių narių jurisdikcijai. Tai atitinka acquis Sąjungos teisėje; žr. Šengeno konvencijos 54–58 straipsnius irTeisingumo Teismo 2003 m. vasario 11 d. sprendimą Gözütok, C–187/01, Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansiniųinteresų apsaugos 7 straipsnį ir Konvencijos dėl kovos su korupcija 10 straipsnį. Labai ribotos išimtys šiosekonvencijose, leidžiančios valstybėms narėms nukrypti nuo taisyklės „non bis in idem“, numatytos 52 straipsnio1 dalies (3) horizontaliojoje sąlygoje dėl apribojimų. Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje nurodytų situacijų atveju, būtenttaikant šį principą toje pačioje valstybėje narėje, garantuotos teisės esmė ir taikymo sritis yra ta pati kaip atitinkamosEŽTK nurodytos teisės.





954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 461


CHARTIJOS AIŠKINIMO IR TAIKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis (1)

Taikymo sritis

1. Šios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamaiatsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendinaSąjungos teisę. Todėl valstybės narės turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimusatitinkamus įgaliojimus, nepažeisdamos Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai kitose šios Konstitucijosdalyse, ribų.

2. Ši Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos įgaliojimų ribų, nenustatoSąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia kitose šios Konstitucijos dalyse nustatytųjų.

Išaiškinimas

51 straipsnio (1) tikslas – apibrėžti Chartijos taikymo sritį. Juo siekiama aiškiai nustatyti, kad Chartija visų pirmataikoma Sąjungos institucijoms ir organams laikantis subsidiarumo principo. Ši nuostata buvo suformuluota, laikantisEuropos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies, kurioje reikalaujama Sąjungos gerbti pagrindines teises, ir KelnoEuropos Vadovų Tarybos suteiktų įgaliojimų. Terminas „institucijos“ yra įtvirtintas Konstitucijos I dalyje. Žodžiai„organai ir agentūros“ Konstitucijoje yra dažnai vartojami nurodant visas pagal Konstituciją ar antrinės teisės aktusįsteigtas įstaigas (pvz., žr. Konstitucijos I-50 ir I-51 straipsnius).

Valstybių narių atžvilgiu iš Teisingumo Teismo teisminės praktikos vienareikšmiškai išplaukia, kad Sąjungos atžvilgiuapibrėžtas reikalavimas gerbti pagrindines teises yra privalomas valstybėms narėms tik tuo atveju, kai jų veiksmai įeina įSąjungos teisės taikymo sritį (1989 m. liepos 13 d. sprendimas Wachauf, 5/88, Rink. p. 2609; 1991 m. birželio 18 d.sprendimas ERT, Rink. p. I–2925); 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Annibaldi, C–309/96, Rink. p. I–7493).Teisingumo Teismas taip patvirtino šią teisminę praktiką: „Be to, reikėtų prisiminti, kad dėl pagrindinių teisių apsaugosbendrijos teisinėje tvarkoje atsirandantys reikalavimai yra taip pat privalomi valstybėms narėms, kai jos įgyvendinaBendrijos taisykles...“ (2000 m. balandžio 13 d. sprendimas, C–292/97, Rink. p. 2737, 37 punktas). Žinoma, ši Chartijojeįtvirtinta taisyklė taikoma centrinės valdžios institucijoms bei regioniniams ir vietiniams organams, taip patvisuomeninėms organizacijoms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę.

2 dalis kartu su 1 dalies antru sakiniu patvirtina, jog Chartija negali turėti poveikio, išplečiančio kitose Konstitucijosdalyse Sąjungai suteikiamą kompetenciją ir uždavinius. Šiuo atveju aiškiai nurodomos subsidiarumo principo ir fakto,kad Sąjunga turi tik tuos įgaliojimus, kurie buvo jai suteikti, logiškos pasekmės. Sąjungoje garantuotos pagrindinės teisėsneturi kito poveikio, išskyrus daromą atsižvelgiant į Konstitucijos I ir III dalyse apibrėžtus įgaliojimus. Todėlvadovaujantis 1 dalies antru sakiniu, Sąjungos institucijų pareiga skatinti taikyti Chartijoje išdėstytus principus galiatsirasti tik tų pačių įgaliojimų ribose.



954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 462

2 dalis taip pat patvirtina, jog Chartija negali turėti poveikio, išplečiančio Sąjungos teisės taikymo sferą, viršijant kitoseKonstitucijos dalyse Sąjungai nustatytus įgaliojimus. Teisingumo Teismas jau įtvirtino šią taisyklę Sąjungos teisės dalimipripažįstamų pagrindinių teisių atžvilgiu (1998 m. vasario 17 d. sprendimas, Grant, C–249/96, Rink. p. I–621, 45punktas). Remiantis šia taisykle yra akivaizdu, kad negali būti suprantama, jog Chartijos įtraukimas į Konstituciją patssavaime išplečia „Sąjungos teisės įgyvendinimu“ laikomus valstybių narių veiksmus (1 dalies ir pirmiau minėtosteisminės praktikos prasme).

52 straipsnis (1)

Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas

1. Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytasįstatyme ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimitik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingikitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

2. Šios Chartijos pripažintos teisės, reglamentuotos kitose Konstitucijos dalyse, įgyvendinamos tosedalyse nustatytomis sąlygomis ir neperžengiant nustatytų ribų.

3. Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Šinuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.

4. Šios Chartijos pripažįstamos pagrindinės teisės, atsiradusios iš valstybėms narėms bendrųkonstitucinių tradicijų, aiškinamos remiantis tomis tradicijomis.

5. Principus apibrėžiančios šios Chartijos nuostatos gali būti įgyvendinamos Sąjungos institucijų,įstaigų ir organų priimtais įstatymo galią turinčiais aktais ir vykdomaisiais aktais bei valstybių nariųteisės aktais, kuriuos jos pagal savo įgaliojimus priima įgyvendindamos Sąjungos teisę. Teismoproceso metu jomis galima remtis tik aiškinant tokius aktus ir priimant sprendimą dėl jų teisėtumo.

6. Turi būti visiškai atsižvelgiama į šioje Chartijoje nurodytus nacionalinius aktus ir praktiką.

7. Sąjungos ir valstybių narių teismai skiria deramą dėmesį išaiškinimams, kurie yra parengtisiekiant nubrėžti Pagrindinių teisių chartijos aiškinimo gaires.



954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 463

Išaiškinimas

52 straipsnio (1) tikslas yra nustatyti Chartijos teisių ir principų taikymo sritį ir jų aiškinimo taisykles. Šio straipsnio1 dalyje nagrinėjamos teisių apribojimo nuostatos. Teksto formuluotė yra pagrįsta Teisingumo Teismo teisminepraktika: „…Teismo teisminėje praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad galima nustatyti apribojimus naudotis pagrindinėmisteisėmis, ypač bendros rinkos organizavimo formos srityje, su sąlyga, kad tie apribojimai faktiškai atitinka Bendrijossiekiamus bendrų interesų tikslus ir siekiamo tikslo požiūriu nėra neproporcingu ar nepagrįstu įsikišimu,sumenkinančiu pačią tų teisių esmę“ (2000 m. balandžio 13 d. sprendimo C–292/97 45 punktas). Nuoroda į Sąjungospripažįstamus bendrus interesus apima tiek Konstitucijos I-2 straipsnyje minimus tikslus, tiek ir Konstitucijoskonkrečiomis nuostatomis, pvz. I-5 straipsnio 1 dalimi, III-133 straipsnio 3 dalimi, III-154 ir III-346 straipsniaisginamus kitus interesus.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma į teises, kurios Europos bendrijos steigimo sutartyje jau buvo aiškiai garantuotos irbuvo pripažintos Chartijoje bei kurios dabar yra kitose Konstitucijos dalyse (būtent iš Sąjungos pilietybės kylančiosteisės). Jame paaiškinama, kad tokioms teisėms, kurios dabar reglamentuotos Konstitucijos I ir III dalyse, taikomosSąjungos teisei kuria jos yra pagrįstos taikomos sąlygos ir ribos. Chartija nekeičia EB sutartimi suteiktų teisių sistemos,kuri dabar perimta Konstitucijos I ir III dalyse.

Šio straipsnio 3 dalis skirta užtikrinti būtiną Chartijos ir EŽTK darnumą, nustatant taisyklę, kad šioje Chartijojenustatytų teisių, atitinkančių EŽTK garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis, įskaitant leidžiamus apribojimus, yratokia pati, kaip nustatyta EŽTK. Tai visų pirma reiškia, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas šių teisių apribojimus,privalo laikytis tokių pačių standartų, kaip nustatytieji EŽTK įtvirtintose išsamiose apribojimų nuostatose, kurie tokiubūdu tampa taikytini šioje straipsnio dalyje numatytoms teisėms, nedarant neigiamos įtakos Sąjungos teisės autonomijaibei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo autonomijai.

Nuoroda į EŽTK apima Konvenciją ir jos protokolus. Garantuojamų teisių esmę ir taikymo sritį apibrėžia ne tik tųdokumentų tekstai, tačiau ir Europos žmogaus teisių teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminė praktika.Šios straipsnio dalies paskutiniu sakiniu siekiama, kad Sąjunga galėtų garantuoti platesnę apsaugą. Bet kuriuo atveju,Chartijos suteikiamos apsaugos lygis niekada negali būti žemesnis nei EŽTK garantuojamas lygis.

Chartija neįtakoja valstybių narių galimybės pasinaudoti EŽTK 15 straipsniu, leidžiančiu nukrypti nuo įsipareigojimųEŽTK įtvirtintų teisių atžvilgiu karo ar kito nepaprasto pavojaus, dėl kurių atsiranda grėsmė tautos gyvavimui atveju, kaivalstybės imasi veiksmų nacionalinės gynybos srityje karo atveju ir veiksmų viešosios tvarkos palaikymo srityje,laikantis savo įsipareigojimų, pripažintų Konstitucijos I-5 straipsnio 1 dalyje, III-131 ir III-262 straipsniuose.

Toliau pateikiamas teisių sąrašas, kurios, nekliudant tolesniems pokyčiams teisėje, teisės aktuose ir Sutartyse, šiuo metugali būti laikomos atitinkančiomis EŽTK įtvirtintas teises kaip apibrėžta šioje pastraipoje. Jis neapima teisių, kurios yrapapildomos EŽTK įtvirtintoms teisėms.

1. Straipsniai, kuriuose tiek esmė, tiek ir taikymo apimtis yra tokia pati kaip ir atitinkamų EŽTK straipsnių:

— 2 straipsnis (2) atitinka EŽTK 2 straipsnį;




954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 464


— 5 straipsnio (2) 1 ir 2 dalys atitinka EŽTK 4 straipsnį;



— 10 straipsnio (5) 1 dalis atitinka EŽTK 9 straipsnį;

— 11 straipsnis (6) atitinka EŽTK 10 straipsnį, nepažeidžiant jokių apribojimų, kuriuos Sąjunga gali nustatytivalstybių narių teisei įvesti licencijavimo priemones, nurodytas EŽTK 10 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje;

— 17 straipsnis (7) atitinka EŽTK Protokolo 1 straipsnį;

— 19 straipsnio (8) 1 dalis atitinka Protokolo Nr. 4 4 straipsnį;

— 19 straipsnio (8) 2 dalis atitinka EŽTK 3 straipsnį, kaip jį aiškina Europos žmogaus teisių teismas;

— 48 straipsnis (9) atitinka EŽTK 6 straipsnio 2 ir 3 dalis;

— 49 straipsnio (10) 1 dalis (išskyrus paskutinįjį sakinį) ir 2 dalis atitinka EŽTK 7 straipsnį.

2. Straipsniai, kurių esmė yra tokia pati kaip ir atitinkamų EŽTK straipsnių, tačiau taikymo apimtis yra platesnė:

— 9 straipsnis (11) apima tą pačią sritį kaip ir EŽTK 12 straipsnis, bet jo taikymo sritis gali būti išplėsta kitomssantuokos formoms, jei jos yra nustatytos nacionalinės teisės aktuose;













954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 465

— 12 straipsnio (1) 1 dalis atitinka EŽTK 11 straipsnį, bet jos taikymo sritis yra išplėsta iki Europos Sąjungoslygmens;

— 14 straipsnio (2) 1 dalis atitinka EŽTK Protokolo 2 straipsnį, bet jos taikymo sritis išplėsta, kad apimtųprofesinio ir tęstinio mokymo prieinamumą;

— Tėvų teisių atžvilgiu 14 straipsnio (2) 3 dalis atitinka EŽTK Protokolo 2 straipsnį;

— 47 straipsnio (3) 2 ir 3 dalys atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, tačiau apribojimas, kad sprendžiamas civiliniopobūdžio teisių ir pareigų ar pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas, netaikomas Sąjungos teisei ir josįgyvendinimui;

— 50 straipsnis (4) atitinka EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnį, bet jo taikymo sritis išplėsta iki Europos Sąjungoslygmens – tarp valstybių narių teismų;

— galiausiai Europos Sąjungos piliečiai Sąjungos teisės taikymo srityje negali būti laikomi užsieniečiais, kadangidraudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Todėl EŽTK 16 straipsnyje nustatyti apribojimai dėlužsieniečių teisių jiems šioje srityje netaikomi.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta aiškinimo taisyklė grindžiama Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 daliesteksto formuluote (pgl. Konstitucijos I-9 straipsnio 3 dalies teksto formuluotę) ir šia taisykle deramai atsižvelgiama įbendrų konstitucinių tradicijų traktavimą, kurio laikosi Teisingumo Teismas (pvz. 1979 m. gruodžio 13 d.sprendimas Hauer, 44/79, [1979], Rink. p. 3727; 1982 m. gegužės 18 d. sprendimas AM ir S, 155/79, [1982], Rink.p. 1575). Pagal tą taisyklę Chartijos atitinkamos teisės turėtų būti aiškinamos tokiu būdu, kuris suteikia aukštą,adekvatų Sąjungos teisei, apsaugos lygį bei aiškinamos remiantis bendromis konstitucinėmis tradicijomis, o nelaikantis griežto „mažiausio bendravardiklio“ požiūrio.

Šio straipsnio 5 dalyje paaiškinamas skirtumas tarp Chartijoje nustatytų „teisių“ ir „principų“. Pagal tą skirtumą,subjektyvios teisės yra gerbiamos, o principų yra laikomasi (51 straipsnio 1 dalis (5)). Principai gali būti įgyvendintiįstatymo galią turinčiais ar vykdomaisiais aktais (kuriuos Sąjunga priima pagal savo įgaliojimus, o valstybės narėspriima tik kai jos įgyvendina Sąjungos teisę); todėl jie tampa svarbūs teismams tik kai tokie aktai yra aiškinami arperžiūrimi. Jie nesukuria teisės Sąjungos institucijoms ar valstybių narių valdžios institucijoms teikti tiesioginiusreikalavimus imtis pozityvių veiksmų. Tai atitinka tiek Teisingumo Teismo praktiką (žr. ypač teisminę praktiką dėlEB sutarties 174 straipsnio 2 dalyje (pakeista Konstitucijos III-233 straipsniu) nustatyto „atsargumo principo“:2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Pfizer/Taryba, T–13/99, kuriame pateikiama daugnuorodų į ankstesnę teisminę praktiką; ir sprendimai dėl EB sutarties 33 straipsnio dėl žemės ūkio teisės principų,pvz. Teisingumo Teismo sprendimas Van den Berg, C–265/85, Rink. p. 1155: nagrinėjamas rinkos stabilizavimo ir







954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 466

teisėtų lūkesčių principas), tiek „principų“, ypač socialinės teisės srityje, traktavimą valstybių narių konstitucijose.Chartijoje pripažįstamų principų pavyzdžiai apima, pvz. 25, 26 ir 37 straipsnius (1). Kai kuriais atvejais Chartijosstraipsnis gali turėti tiek teisės, tiek ir principo elementus, pvz. 23, 33 ir 34 straipsniai (2).

Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma į įvairius Chartijos straipsnius, kurie vadovaujantis subsidiarumu duoda nuorodasį nacionalinius teisės aktus ir praktiką.

53 straipsnis (3)

Apsaugos apimtis

Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises irpagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripažįsta Sąjungos teisė ir tarptautinė teisėbei tarptautiniai susitarimai, kurių šalys yra Sąjunga arba visos valstybės narės, įskaitant Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat valstybių narių konstitucijos.

Išaiškinimas

Šia nuostata siekiama išlaikyti tą apsaugos lygį, kurį šiuo metu savo atitinkamoje taikymo srityje suteikia Sąjungos teisė,nacionalinė teisė ir tarptautinė teisė. Atsižvelgiant į jos svarbą, minima EŽTK.

54 straipsnis (4)

Draudimas piktnaudžiauti teisėmis

Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę pradėti veiklą ar atliktiveiksmą siekiant panaikinti bet kurią šioje Chartijoje pripažįstamą teisę ar laisvę arba apriboti jąlabiau, negu numatyta šioje Chartijoje.

Išaiškinimas

Šis straipsnis atitinka EŽTK 17 straipsnį:

„Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisęvykdyti kokią nors veiklą ar atlikti kokį nors veiksmą, kuriais siekiama panaikinti kokias nors šioje Konvencijojenumatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta šioje Konvencijoje.“

(1) Konstitucijos II-85, II-86 ir II-97 straipsniai.

(2) Konstitucijos II-83, II-93 ir II-94 straipsniai.




954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 467


Konferencija sutinka, kad bendromis pastangomis šalindama moterų ir vyrų nelygybės apraiškas,įvairiose savo politikos kryptyse Sąjunga sieks kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje.Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos užkirsti kelią šiai nusikalstamaiveikai ir bausti už ją bei padėti aukoms ir jas ginti.

14. Deklaracija dėl III-136 straipsnio ir III-267 straipsnio

Konferencija mano, kad tuo atveju, jei europinio įstatymo ar pagrindų įstatymo, pagrįsto III-267 straipsnio 2 dalimi, projektas darytų poveikį pagrindiniams valstybės narės socialinės apsaugossistemos aspektams, įskaitant jos apimtį, išlaidas ar finansinę struktūrą, ar paveiktų tos sistemosfinansinę pusiausvyrą, kaip nustatyta III-136 straipsnio 2 dalyje, į tos valstybės narės interesus busderamai atsižvelgiama.

15. Deklaracija dėl III-160 straipsnio ir III-322 straipsnio

Konferencija primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms visų pirma reiškia, kad turi būtiskirtas deramas dėmesys atitinkamų fizinių asmenų ar įmonių turimų įstatymais numatytų teisiųapsaugai ir laikymuisi. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti nuodugnią sprendimų, kuriais fiziniamasmeniui ar įmonei skiriamos ribojančios priemonės, teisminę peržiūrą, tokie europiniai sprendimaituri remtis aiškiais ir tiksliais kriterijais. Tokie kriterijai turėtų būti priderinti prie kiekvienosribojančios priemonės ypatumų.

16. Deklaracija dėl III-167 straipsnio 2 dalies c punkto

Konferencija pažymi, kad III-167 straipsnio 2 dalies c punktas aiškinamas vadovaujantis esamaEuropos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismine praktika, susijusia sugalimybe taikyti nuostatas dėl pagalbos, teikiamos tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikosregionams, patyrusiems žalą dėl Vokietijos padalijimo.


Konferencija, atsižvelgdama į III-184 straipsnį, patvirtina, kad augimo galimybių didinimas irpatikimos biudžeto padėties užtikrinimas yra du Sąjungos ir valstybių narių ekonominės ir fiskalinėspolitikos ramsčiai. Stabilumo ir augimo paktas yra svarbi priemonė šiems tikslams pasiekti.

Konferencija dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis nuostatų dėl Stabilumo ir augimo pakto,kuris yra valstybių narių biudžeto politikos koordinavimo pamatas.

Konferencija patvirtina, jog taisyklėmis pagrįsta sistema yra geriausia įsipareigojimų įvykdymo irvienodo požiūrio į visas valstybes nares garantija.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 468

Atsižvelgiant į tai, Konferencija taip pat dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti Lisabonosstrategijos tikslų: kurti darbo vietas, įgyvendinti struktūrines reformas ir socialinę sanglaudą.

Sąjunga siekia subalansuoto ekonomikos augimo ir kainų stabilumo. Todėl ekonominėje ir biudžetopolitikoje reikia nustatyti tinkamus prioritetus siekiant ekonominių reformų, inovacijų, konkuren-cingumo ir privačių investicijų bei vartojimo didinimo silpno ekonomikos augimo laikotarpiais. Taiturėtų atspindėti nacionaliniu ir Sąjungos lygiu priimtuose sprendimuose dėl biudžeto nubrėžtoskryptys, visų pirma valstybės pajamų ir išlaidų struktūros pertvarkos, laikantis biudžeto drausmėspagal Konstituciją bei Stabilumo ir augimo paktą.

Atsižvelgiant į biudžeto ir ekonomikos sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, akivaizditampa patikimos biudžeto politikos laikymosi per visą ekonominį ciklą svarba.

Konferencija sutaria, kad valstybės narės turėtų aktyviai pasinaudoti ekonomikos pakilimolaikotarpiais, siekdamos konsoliduoti valstybės finansus ir gerinti biudžeto padėtį. Jų tikslas –

pakilimo laikotarpiais laipsniškai pasiekti biudžeto perteklių, kuris leistų deramai įveikti ekonomikosnuosmukio sunkumus, ir taip prisidėti prie ilgalaikio valstybės finansų tvarumo.

Valstybės narės laukia galimų Komisijos pasiūlymų, taip pat papildomo valstybių narių indėlio, kuriesustiprintų ir išaiškintų Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą. Valstybės narės imsis visų reikiamųpriemonių, kad padidintų savo ekonomikų augimo galimybes. Šį tikslą padėtų pasiekti geresnisekonominės politikos koordinavimas. Ši deklaracija neužkerta kelio būsimoms diskusijoms dėlStabilumo ir augimo pakto.


Konferencija patvirtina, kad III-213 straipsnyje apibrėžtos politikos kryptys iš esmės priklausovalstybių narių kompetencijai. Pagal šį straipsnį Sąjungos lygiu priimamos skatinamosios irkoordinavimo rėmimo priemonės yra papildomo pobūdžio. Jos reikalingos valstybių nariųbendradarbiavimui stiprinti, o ne nacionalinėms sistemoms derinti. Tai neturės poveikio kiekvienojevalstybėje narėje taikomoms su socialinių partnerių atsakomybe susijusioms garantijoms ir praktikai.

Ši deklaracija nepažeidžia Konstitucijos nuostatų, suteikiančių kompetenciją Sąjungai, įskaitantsocialinius klausimus.


Konferencija mano, kad III-220 straipsnyje daroma nuoroda į salų vietoves gali apimti visą saloseesančių valstybių teritoriją, jei jos atitinka būtinus kriterijus.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 469


Konferencija pažymi, kad III-243 straipsnio nuostatos taikomos vadovaujantis esama praktika.Terminas „priemonės (...) reikalingos (...) tam tikruose Federacinės Respublikos regionuose dėlVokietijos padalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonominėms sąlygoms kompensuoti“ aiškinamasvadovaujantis esama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisminepraktika.


Konferencija sutinka, kad Sąjungos veiksmai mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros srityje busvykdomi deramai atsižvelgiant į valstybių narių mokslinių tyrimų politikos fundamentines kryptis irpasirinkimą.


Konferencijos įsitikinimu III-256 straipsnis neturi poveikio valstybių narių teisei imtis reikiamųpriemonių užtikrinant savo energijos tiekimą III-131 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

23. Deklaracija dėl III-273 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos

Konferencija mano, kad III-273 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytuose europiniuoseįstatymuose turėtų būti atsižvelgiama į nacionalines taisykles ir praktiką, susijusias su kriminaliniųnusikaltimų tyrimų pradėjimu.


Konferencija pareiškia, kad, kai tik bus pasirašyta Sutartis dėl Konstitucijos Europai, Tarybosgeneralinis sekretorius, vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai, Komisija irvalstybės narės turėtų pradėti parengiamąjį darbą dėl Europos išorinių veiksmų tarnybos.

25. Deklaracija dėl III-325 straipsnio dėl derybų dėl valstybių narių tarptautiniųsusitarimų, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, ir jų sudarymo

Konferencija patvirtina, kad valstybės narės gali derėtis dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis arbatarptautinėmis organizacijomis III dalies III antraštinės dalies IV skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuosenumatytose srityse ir juos sudaryti, jei tokie susitarimai atitinka Sąjungos teisę.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 470

26. Deklaracija dėl III-402 straipsnio 4 dalies

III-402 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu iki ankstesnės finansinės programos pabaigos Tarybanepriima naują finansinę programą nustatančio europinio įstatymo, kol toks įstatymas bus priimtasyra pratęsiamos ankstesnės programos paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos ir kitosnuostatos.

Konferencija pareiškia, kad jeigu iki 2006 m. pabaigos Taryba nepriims naują finansinę programąnustatančio europinio įstatymo, ir tais atvejais, kai 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo akte yranumatytas laipsniško įvedimo laikotarpis asignavimų naujosioms valstybėms narėms paskirstymui,pasibaigiantis 2006 m., lėšų paskirstymas nuo 2007 m. bus nustatomas vadovaujantis tais pačiaisvisoms valstybėms narėms taikomais kriterijais.


Konferencija pareiškia, kad valstybės narės, pateikdamos prašymą pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą,gali nurodyti, ar jos tame etape jau ketina remtis III-422 straipsnį, numatantį kvalifikuotos balsųdaugumos išplėtimą arba įprastą teisėkūros procedūrą.


Aukštosios Susitariančios Šalys susitaria, kad Europos Vadovų Taryba, taikydama IV-440 straipsnio7 dalį, priims europinį sprendimą, kuriuo pakeičiamas Majoto statusas Sąjungos atžvilgiu, siekiant,kad ši teritorija taptų atokiausiu regionu pagal IV-440 straipsnio 2 dalį ir III-424 straipsnį, kaiPrancūzijos valdžios institucijos praneš Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai, kad jau pasiektas salosšiuo metu vykstančios vidaus statuso raidos etapas, kuris leidžia tai padaryti.


Konferencija mano, kad numatant galimybę versti Sutartį dėl Konstitucijos Europai į IV-448 straipsnioantroje dalyje minimas kalbas prisidedama prie I-3 straipsnio 3 dalies ketvirtojoje pastraipojeįtvirtinto tikslo gerbti turtingą Sąjungos kultūros ir kalbų įvairovę įgyvendinimo. Šiuo požiūriuKonferencija patvirtina, kad Sąjunga liks ištikima Europos kultūros įvairovei ir toliau skirs išskirtinįdėmesį šioms ir kitoms kalboms.

Konferencija rekomenduoja, kad tos valstybės narės, kurios nori pasinaudoti IV-448 straipsnio2 dalyje numatyta galimybe, per šešis mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos praneštų Tarybaikalbą ar kalbas, į kurias bus verčiama ši Sutartis.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 471

30. Deklaracija dėl Sutarties dėlKonstitucijos Europai ratifikavimo

Konferencija pažymi, kad jei, praėjus dvejiems metams po Sutarties dėl Konstitucijos Europaipasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavusios, o viena ar daugiau valstybių nariųyra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos VadovųTarybai.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 472

B. DEKLARACIJOS DĖL PRIE KONSTITUCIJOS PRIDEDAMŲ PROTOKOLŲ

DEKLARACIJOS DĖL PROTOKOLO DĖL DANIJOS KARALYSTĖS, AIRIJOS IR JUNGTINĖSDIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS,ISPANIJOS KARALYSTĖS IR PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS,SUOMIJOS RESPUBLIKOS IR ŠVEDIJOS KARALYSTĖS STOJIMO SUTARČIŲ IR AKTŲ

31. Deklaracija dėl Alandų salų

Konferencija pripažįsta, kad IV-440 straipsnio 5 dalyje nurodytas Alandų saloms taikomas režimasyra nustatomas atsižvelgiant į ypatingą šių salų statusą pagal tarptautinę teisę.

Šiuo tikslu Konferencija pabrėžia, kad į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir JungtinėsDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės irPortugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimosutarčių ir aktų V antraštinės dalies 5 skirsnį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

32. Deklaracija dėl samų tautos

Atsižvelgdama į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir ŠiaurėsAirijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos, AustrijosRespublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sutarčių ir aktų 60 ir 61 straipsnius,Konferencija pripažįsta Švedijos ir Suomijos pareigas ir įsipareigojimus samų tautos atžvilgiu pagalnacionalinę ir tarptautinę teisę.

Konferencija pažymi, kad Švedija ir Suomija yra įsipareigojusios išsaugoti ir plėtoti samų tautospragyvenimo šaltinius, kalbą, kultūrą ir gyvenimo būdą ir mano, kad tradicinė samų kultūra irpragyvenimo šaltiniai priklauso nuo pirminių ekonominės veiklos rūšių veiklų, pavyzdžiui,vertimasis elnininkyste tradiciškai samų gyvenamuose rajonuose.

Šiuo tikslu Konferencija pabrėžia, kad į Protokolo dėl Danijos Karalystės, Airijos ir JungtinėsDidžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės irPortugalijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimosutarčių ir aktų V antraštinės dalies 6 skirsnį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 473

DEKLARACIJOS DĖL PROTOKOLO DĖL ČEKIJOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, KIPRORESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, VENGRIJOS RESPUBLIKOS,MALTOS RESPUBLIKOS, LENKIJOS RESPUBLIKOS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS IR SLOVAKIJOS

RESPUBLIKOS STOJIMO SUTARTIES IR AKTO

33. Deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suvereniųbazių teritorijų Kipre

KONFERENCIJA,

prisimindama, kad Bendra deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėssuverenių bazių teritorijų Kipre, pridėta prie Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas sutartiesbaigiamojo akto, numatė, jog Europos ekonominės bendrijos santykiams su suvereniomis baziųteritorijomis taikomas režimas bus apibrėžtas atitinkamo susitarimo tarp Bendrijos ir KiproRespublikos kontekste;

atsižvelgdama į suverenioms bazių teritorijoms skirtas nuostatas, išdėstytas Sutartyje dėl KiproRespublikos sukūrimo (toliau — Sukūrimo sutartis) ir su ja susijusiame pasikeitime notomis 1960 m.rugpjūčio 16 d.;

pažymėdama, kad 1960 m. rugpjūčio 16 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybės ir Kipro RespublikosVyriausybės pasikeitime notomis dėl Suverenių bazių teritorijų administravimo ir pridėtoje JungtinėsKaralystės Vyriausybės deklaracijoje buvo numatyta, kad vienas iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikiapasiekti, yra suvereniose bazių teritorijose gyvenančiųjų arba dirbančiųjų asmenų interesų apsauga irdėl to manydama, kad minėti asmenys turi turėti kuo vienodesnį statusą kaip ir asmenys, gyvenantysarba dirbantys Kipro Respublikoje;

toliau pažymėdama Sukūrimo sutarties nuostatas dėl muitų režimo tarp suverenių bazių teritorijų irKipro Respublikos, ir ypač minėtos Sutarties F priedo nuostatas;

taip pat pažymėdama Jungtinės Karalystės įsipareigojimą nesteigti muitinės postų ar kitokių pasieniokliūčių tarp suverenių bazių teritorijų ir Kipro Respublikos bei remiantis Sukūrimo sutartimipasiektus susitarimus, pagal kuriuos Kipro Respublikos valdžios institucijos suvereniose baziųteritorijose vykdo daug viešųjų paslaugų, įskaitant žemės ūkio, muitų ir apmokestinimo sritis;

patvirtindama, kad Kipro Respublikos įstojimas į Europos Sąjungą nedaro poveikio Sukūrimosutarties šalių teisėms ir įsipareigojimams;

pripažindama dėl to būtinumą tam tikras Konstitucijos ir Sąjungos aktų nuostatas taikytisuverenioms bazių teritorijoms ir įtvirtinti specialias šių nuostatų įgyvendinimo suvereniose baziųteritorijose priemones;


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 474

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros daliesIII antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

34. Komisijos deklaracija dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėssuverenių bazių teritorijų Kipre

Komisija patvirtina savo poziciją, kad suverenioms bazių teritorijoms pagal Protokolo dėl ČekijosRespublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos,Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos irSlovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros dalies III antraštinę dalį taikomos Sąjungosteisės nuostatos apima:

a) 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3448/93, nustatantį prekybos tvarką,taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms;

b) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatasdėl struktūrinių fondų, tokia apimtimi, kiek tai reikalinga pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybosreglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo(EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai vykdant kaimo plėtros priemonių finansavimą suvereniosebazių teritorijose iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus.

35. Deklaracija dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje

KONFERENCIJA,

pareikšdama Sąjungos pasiryžimą toliau teikti adekvačią papildomą Bendrijos paramą Lietuvospastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą taip pat ir Lietuvai įstojus į Sąjungą iki 2006 metų irvėliau, ir atkreipdama dėmesį į tai, kad Lietuva, atsižvelgdama į šią Sąjungos solidarumo išraišką,įsipareigojo Ignalinos atominės elektrinės I bloką galutinai sustabdyti iki 2005 metų, o II bloką –

2009 metais;

pripažindama, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1500 MW galios RBMK tipo reaktorių,paveldėtų iš buvusios Sovietų Sąjungos, eksploatavimo nutraukimas yra beprecedentinio pobūdžio iryra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai ir tai, kadšis eksploatavimo nutraukimas bus tęsiamas ir pasibaigus dabartinei finansinei perspektyvai, kaipnustatyta 1999 m. gegužės 6 d. tarpinstituciniame susitarime;

pažymėdama būtinumą patvirtinti Sąjungos papildomos paramos, skirtos Ignalinos atominėselektrinės galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo padariniams likviduoti, įgyvendinimonuostatas;

pažymėdama, kad naudodama Sąjungos paramą, Lietuva skirs deramą dėmesį regionų, kuriuoslabiausiai paveiks Ignalinos atominės elektrinės galutinis sustabdymas, poreikiams;


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 475

pareikšdama, kad atskiros priemonės, kurioms bus teikiama valstybės pagalba, pavyzdžiui, Ignalinosatominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas, įprastinių elektros energijos gamybos pajėgumų,būtinų dviems Ignalinos atominės elektrinės reaktoriams pakeisti juos galutinai sustabdžius,modernizavimas ir saugos normų aplinkos atžvilgiu gerinimas, laikantis acquis, yra laikomossuderinamomis su vidaus rinka,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros daliesIV antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

36. Deklaracija dėl asmenų sausumos tranzitotarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių

KONFERENCIJA,

atsižvelgdama į ypatingą į Rusijos Federacijos Kaliningrado srities padėtį Sąjungos plėtros kontekste;

pripažindama Lietuvos pareigas ir įsipareigojimus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę kuriančiosacquis atžvilgiu;

ypač pabrėždama, kad Lietuva ne vėliau kaip nuo įstojimo dienos visa apimtimi taikys ir įgyvendinsSąjungos acquis dėl šalių, kurių piliečiai kirsdami išorės sienas privalo turėti vizas, ir tų šalių, kuriųpiliečiams toks reikalavimas negalioja, sąrašo bei Sąjungos acquis dėl vienodos vizų formos;

pripažindama, kad asmenų sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijosdalių per Sąjungos teritoriją yra visai Sąjungai svarbus klausimas ir turėtų būti tokiu laikomas beineturi sukelti jokių nepalankių padarinių Lietuvai;

atsižvelgdama į sprendimą, kurį turi priimti Taryba dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo,patikrinus, ar įvykdytos visos reikalingos sąlygos;

pasiryžusi padėti Lietuvai kuo greičiau įgyvendinti dalyvavimo visa apimtimi Šengeno erdvėje bevidaus sienų sąlygas,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros daliesV antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 476

37. Deklaracija dėl Bohunice V1 atominės elektrinės SlovakijojeI ir II blokų

KONFERENCIJA,

pažymėdama Slovakijos įsipareigojimą galutinai sustabdyti Bohunice V1 atominės elektrinės 1 ir 2blokus atitinkamai iki 2006 metų ir 2008 metų pabaigos ir pareikšdama Sąjungos pasiryžimą iki2006 m. toliau teikti finansinę paramą tęsiant pasirengimo narystei paramos, numatytos pagal Phareprogramą, teikimą Slovakijos pastangoms nutraukti elektrinės eksploatavimą;

pažymėdama būtinumą patvirtinti tęsiamos Sąjungos paramos įgyvendinimo taisykles,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros daliesIX antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

38. Deklaracija dėl Kipro

KONFERENCIJA,

dar kartą patvirtindama savo įsipareigojimą dėl viską apimančio Kipro problemos sprendimolaikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos atitinkamų rezoliucijų, taip pat savo tvirtą nuostatą remtiJungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pastangas šiam tikslui pasiekti;

manydama, kad visą apimantis Kipro problemos sprendimas dar nepasiektas;

manydama, kad atsižvelgiant į tai, būtina numatyti acquis taikymo atidėjimą tose Kipro Respublikosteritorijos dalyse, kuriose Kipro Respublikos Vyriausybės nevykdo veiksmingos kontrolės;

manydama, kad, jei Kipro problema bus išspręsta, šis atidėjimas bus panaikintas;

manydama, kad Sąjunga yra pasirengusi suderinti tokio sprendimo sąlygas su principais, kuriais yragrindžiama Sąjunga;

manydama, kad būtina nustatyti sąlygas, kuriomis atitinkamos Sąjungos teisės nuostatos bustaikomos pasienio ruožui tarp minėtų teritorijos dalių, taip pat ir tų teritorijos dalių, kuriose KiproRespublikos Vyriausybė vykdo veiksmingą kontrolę, ir tarp Jungtinės Didžiosios Britanijos ir ŠiaurėsAirijos Karalystės Rytų suverenių bazių teritorijos;

siekdama, kad Kipro įstojimas į Sąjungą būtų naudingas visiems Kipro piliečiams ir skatintų taiką beisusitaikymą;

todėl manydama, kad jokia Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, KiproRespublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 477

Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir aktoantros dalies X antraštinės dalies nuostata nekliudo imtis priemonių šiam tikslui pasiekti;

manydama, kad tos priemonės nedaro poveikio acquis taikymui tame protokole nustatytomissąlygomis visoje likusioje Kipro Respublikos teritorijos dalyje,

pažymi, kad šiuo tikslu į Protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos,Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sutarties ir akto antros daliesX antraštinę dalį buvo įtrauktos konkrečios nuostatos.

39. Deklaracija dėl Protokolo dėl Danijos

Konferencija pažymi, kad dėl teisės aktų, kuriuos turi priimti Taryba viena arba kartu su EuroposParlamentu ir kuriuose yra Danijai taikomų nuostatų, taip pat ir Danijai netaikomų nuostatų, kadangijos priimtos tuo teisiniu pagrindu, kuriam taikoma Protokolo dėl Danijos I dalis, Danija pareiškia, kadji nenaudos savo balsavimo teisės tam, kad trukdytų priimti Danijai netaikomas nuostatas.

Be to, Konferencija pažymi, kad, remdamasi Konferencijos deklaracija dėl I-43 ir III-329 straipsnių,Danija pareiškia, kad Danija dalyvauja taikant pagal I-43 ir III-329 straipsnius priimtus veiksmus arteisės aktus laikydamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos I ir II dalių.

40. Deklaracijadėl Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir

organais

Toliau nustatoma valstybių narių bendra pozicija dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente ir balsųpaskirstymo Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje, kurios bus laikomasi konferencijose dėlRumunijos ir (arba) Bulgarijos stojimo į Sąjungą.

1. Jei iki I-20 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Vadovų Tarybos priimto sprendimo įsigaliojimoRumunija ir (arba) Bulgarija įstoja į Sąjungą, 2004—2009 metų Parlamento kadencijoslaikotarpiu vietos Europos Parlamente paskirstomos pagal šią 27 valstybių narių Sąjungaisudarytą lentelę.

VALSTYBĖS NARĖS VIETOS EP

Vokietija 99


Prancūzija 78

Italija 78

Ispanija 54


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 478

VALSTYBĖS NARĖS VIETOS EP

Lenkija 54

Rumunija 35

Nyderlandai 27

Graikija 24

Čekija 24

Belgija 24

Vengrija 24

Portugalija 24

Švedija 19

Bulgarija 18

Austrija 18

Slovakija 14

Danija 14

Suomija 14

Airija 13

Lietuva 13

Latvija 9

Slovėnija 7

Estija 6

Kipras 6

Liuksemburgas 6

Malta 5

IŠ VISO 785

Todėl Stojimo į Sąjungą sutartis, nukrypstant nuo Konstitucijos I-20 straipsnio 2 dalies, numatys,kad likusiam 2004—2009 metų Parlamento kadencijos laikotarpiui Europos Parlamento nariųskaičius laikinai gali viršyti 750.

2. Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais,2 straipsnio 2 dalyje Europos Vadovų Taryboje ir Taryboje Rumunijai ir Bulgarijai skiriamaatitinkamai 14 ir 10 balsų.

3. Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su Sąjungos institucijomis ir organais,nurodyta riba kiekvieno stojimo metu bus apskaičiuota laikantis to protokolo 2 straipsnio3 dalies.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 479

41. Deklaracija dėl Italijos

Konferencija atsižvelgia į tai, kad Protokolas dėl Italijos, pridėtas prie 1957 m. Europos ekonominėsbendrijos steigimo sutarties, su pakeitimais, padarytais Europos Sąjungos sutartimi, nustato, kad:

„AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

NORĖDAMOS išspręsti tam tikras su Italija susijusias problemas,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie šios Sutarties:

BENDRIJOS VALSTYBĖS NARĖS

PAŽYMI, kad Italijos Vyriausybė vykdo dešimties metų ekonominės plėtros programą, skirtą Italijosekonomikos pusiausvyros sutrikimams ištaisyti, pirmiausia rūpinantis infrastruktūra mažiauišsivysčiusiuose pietų Italijos rajonuose ir Italijos salose bei kuriant naujas darbo vietas nedarbuimažinti.

PRISIMENA, kad šios Italijos Vyriausybės programos principus ir tikslus svarstė ir patvirtinotarptautinio bendradarbiavimo organizacijos, kurioms priklauso valstybės narės.

PRIPAŽĮSTA, kad pasiekti Italijos programos tikslus yra jų bendras interesas.

SUSITARIA, siekdamos padėti Italijos Vyriausybei įvykdyti šį uždavinį, rekomenduoti Bendrijosinstitucijoms taikyti visus šioje Sutartyje numatytus metodus ir procedūras ir ypač tinkamai naudotiEuropos investicijų banko ir Europos socialinio fondo išteklius.

MANO, kad Bendrijos institucijos, taikydamos šią Sutartį, turėtų atsižvelgti į Italijos ekonomikosnuolatines pastangas per ateinančius metus ir į tai, kad pageidautina vengti pavojingos įtampos, ypačmokėjimų balansui ar užimtumo lygiui, nes tai gali kelti pavojų šios Sutarties taikymui Italijai.

PRIPAŽĮSTA, kad taikant 109h ir 109i straipsnius, reikės saugotis, kad priemonės, kurių reikalauja išItalijos Vyriausybės, nesutrukdytų jai užbaigti savo ekonomikos plėtros programą ir pakelti gyventojųgyvenimo lygį.“


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 480

VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJOS

42. Nyderlandų Karalystės deklaracijadėl I-55 straipsnio

Nyderlandų Karalystė sutiks su europiniu sprendimu, kaip nurodyta I-55 straipsnio 4 dalyje, jei perI-54 straipsnio 3 dalyje nurodyto europinio įstatymo peržiūrą bus rastas tinkamas sprendimas dėlNyderlandų perviršinio neigiamo grynojo mokėjimo pozicijos vis a vis Sąjungos biudžetui.

43. Nyderlandų Karalystės deklaracija dėl IV-440 straipsnio 4 dalies

Nyderlandų Karalystė pareiškia, kad europinio sprendimo iniciatyva, kaip nurodyta IV-440 straipsnio7 dalyje, kuria siekiama pakeisti Nyderlandų Antilų ir/arba Arubos statusą Sąjungos atžvilgiu, buspateikta tik remiantis sprendimu, priimtu laikantis Nyderlandų Karalystės statuto.

44. Vokietijos Federacinės Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos,Austrijos Respublikos ir Švedijos Karalystės deklaracija

Vokietija, Airija, Vengrija, Austrija ir Švedija pažymi, kad pagrindinės Europos atominės energijosbendrijos steigimo sutarties nuostatos nuo jos įsigaliojimo nebuvo iš esmės pakeistos ir turi būtiatnaujintos. Todėl jos remia sumanymą kuo greičiau sušaukti valstybių narių vyriausybių atstovųkonferenciją.

45. Ispanijos Karalystės beiJungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės deklaracija

Sutartis dėl Konstitucijos taikoma Gibraltarui, kuris yra Europos teritorija, už kurios išorės santykiusatsako valstybė narė. Tai nereiškia, kad keičiamos atitinkamos suinteresuotų valstybių narių pozicijos.

46. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėsdeklaracija dėl termino „piliečiai“ apibrėžimo

Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartiesatžvilgiu bei aktuose, kurie yra priimti pagal šias sutartis arba kurių galiojimą jos pratęsia, JungtinėKaralystė dar kartą pakartoja savo deklaraciją dėl termino „piliečiai“ apibrėžimo, kurią ji paskelbė1982 m. gruodžio 31 d., išskyrus tai, kad nurodyti „Britanijos priklausomų teritorijų piliečiai“ yra„Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai“.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:19 Pagina 481

47. Ispanijos Karalystės deklaracija dėl termino „piliečiai“ apibrėžimo

Ispanija pareiškia, kad pagal Konstitucijos I–10 straipsnį visi asmenys, turintys valstybės narėspilietybę, turi ir Sąjungos pilietybę. Ispanija taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad dabartinėje Europosintegracijos situacijoje, kurią atspindi Konstitucija, tiktai valstybių narių piliečiai gali naudotiskonkrečiomis Europos pilietybės suteikiamomis teisėmis, išskyrus atvejus, kai Sąjungos teisė aiškiainustato kitaip. Šiuo atveju Ispanija pabrėžia, kad pagal Konstitucijos I-20 ir I-46 straipsnius Sąjungospiliečiams dabar atstovauja Europos Parlamentas.

48. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės deklaracijadėl teisės balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą

Jungtinė Karalystė pažymi, kad I-20 straipsnis ir kitos Sutarties dėl Konstitucijos Europai nuostatosnėra skirtos tam, kad pakeistų teisės balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą pagrindus.

49. Belgijos Karalystės deklaracija dėl nacionalinių parlamentų

Belgija pažymi, kad pagal jos konstitucinę teisę Sąjungos kompetencijai priklausančioje srityje ne tikFederalinio parlamento atstovų rūmai ir Senatas, bet ir bendrijų bei regionų parlamentinės asamblėjosveikia kaip nacionalinės parlamentinės sistemos elementai arba nacionalinio parlamento rūmai.

50. Latvijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos deklaracijadėl bendros valiutos pavadinimo rašybos

Sutartyje dėl Konstitucijos Europai

Nepažeidžiant Sutartyje dėl Konstitucijos Europai minimo bendros valiutos pavadinimo vieningosrašybos ant banknotų ir monetų, Latvija ir Vengrija pareiškia, kad bendros valiutos pavadinimorašyba, įskaitant šio pavadinimo išvestinius žodžius naudojamus latviškame ir vengriškame Sutartiesdėl Konstitucijos Europai tekste, neturi poveikio esamoms latvių ir vengrų kalbų taisyklėms.


954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:20 Pagina 482

Europos Sąjungos

Sutartis dėl Konstitucijos Europai

Liuksemburgas: Europos Bendrijųoficialiųjųleidiniųbiuras

2005 – 482 p. – 17,6 x 25 cm

ISBN 92-824-3111-8

Kaina (be PVM) Liuksemburge: 25 EUR

954392_TRAITE_LT_451_481 15-02-2005 13:20 Pagina 483

Documents

SUTARTISDĖL KONSTITUCIJOSEUROPAI · airijos prezidentĖ, italijos respublikos prezidentas, kipro respublikos prezidentas, latvijos respublikos prezidentĖ, lietuvos respublikos prezidentas,