LIETUVOS RESPUBLIKOS KONTROLIERIUS

PAŽYMA

DĖL X SKUNDO

PRIEŠ VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

IR VALSTYBĖS ĮMONĘ „VILNIAUS REGIONO KELIAI“

2017-03-10 Nr. 4D-2015/2-1800

Vilnius

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja arba

pareiškėja) skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės (toliau vadinama ir – Savivaldybė) pareigūnų

veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl kelio (toliau vadinama ir –Ginčo kelias), skirto

privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) (toliau

vadinama – Žemės sklypas arba Pareiškėjos žemės sklypas), ir nuovažos į šį kelią įrengimo (toliau

vadinama ir – Nuovaža).

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. „Privažiavimui prie 17-os sklypų, esančių [...] kadastro vietovės bloko Nr. [...] (l ir 2

priedas), nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis [...] numatytas 4 m

pločio bendro naudojimo kelias [...]. Šis Privažiavimas bei Nuovaža iki šiol nėra įrengti“ (šios ir

kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. dėl nurodytos problemos sprendimo buvo kreiptasi į Savivaldybę, kuri nurodė, kad

kelias iki Pareiškėjos žemės sklypo nėra įtrauktas į Savivaldybės balansą ir Savivaldybė neturi

galimybių jo įrengti;

2.3. taip pat buvo kreiptasi į valstybės įmonę (VĮ) „Vilniaus regiono keliai“, kuri nurodė,

kad Nuovaža negali būti įrengta dėl didelio nuovažų tankumo šioje kelio atkarpoje, nors Kelių

techninio reglamento (KTR) 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 166 punkte reglamentuota, kad

rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas

100 metrų, o artimiausia nuovaža nuo galimos Nuovažos šiaurės kryptimi yra nutolusi apie 360 m,

o pietų kryptimi – apie 480 m. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pasiūlė Nuovažą įrengti savo lėšomis.

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo: „įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės

administraciją ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ įrengti Nuovažą ir Privažiavimą.“

4. Prie Pareiškėjos skundo pridėtuose dokumentuose nurodyta:

4.1. Savivaldybės administracijos 2015-08-11 rašte Nr. A33(1)-5296-(4.18) „Dėl

prašymo“ – „Jūsų rašte minimas privažiavimas eina per privačius žemės sklypus bei šis

privažiavimo kelias nėra Vilniaus rajono savivaldybės balanse, todėl Vilniaus rajono savivaldybės

administracija neturi galimybių įrengti minėto privažiavimo. [...] administracija siūlo patiems

įrengti minėtą privažiavimą, prieš tai gaunant atitinkamas sąlygas ir parengiant projektą“;

2

4.2. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2015-08-24 rašte Nr. S-962 „Dėl prašymo“ – norint

įsirengti nuovažą reikia įsirengti nuovažos projektą pagal išduotas sąlygas savomis lėšomis ir

suderinti jį su VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Taip pat informuojame, kad VĮ „Vilniaus regiono

keliai“ valstybės lėšomis naujų nuovažų į privačius žemės sklypus neįrenginėja.“

II. TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į

Savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prašydamas

pateikti oficialiai patvirtintomis dokumentų kopijomis pagrįstą informaciją.

6. Iš NŽT 2015-05-09 raštu Nr. 1SS-1418-(9.5) „Dėl informacijos ir dokumentų

pateikimo“ gautų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.

6.1. „žemės sklypas Nr. [...] (kadastro Nr. [...]), esantis [...], suprojektuotas rengiant

Vilniaus rajono Rukainių seniūnijos Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos

projekto papildymo projektą Nr. 7, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 2.3-6275-41 „Dėl Rukainių seniūnijos Rukainių kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projekto papildymo projekto Nr. 7 patvirtinimo, Vilniaus rajone“ (toliau – 2007 m.

Rukainių žemėtvarkos projektas arba 2007 m. projektas).“

6.2. „Įvertinus 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projekto plane sutartiniais ženklais (juoda

(esamas kelias) ir raudona punktyrine linija (projektuojamas kelias) pažymėtą vietinės reikšmės

kelių tinklą, nustatyta, kad nuo rajoninės reikšmės kelio Nr. 5209 Kyviškės–Rukainiai [pastaba:

klaidingai nurodytas kelio pavadinimas; turi būti valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 5208

Rukainiai–Senasalis] iki žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) privažiuojama 4 m pločio vietinės

reikšmės keliu (toliau – Ginčo kelias), kuris sudaro uždarą kontūrą, t. y. šiaurės pusėje nuo [...]

[kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis] Ginčo kelias kerta privatų žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr.

[...]) (juoda punktyrinė linija) ir pagal 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės

sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) (raudona punktyrinė linija) riba, besiribojančią su žemės sklypais

Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) ir Nr. [...] vakarų pusėje, tęsiasi iki žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr.

[...]). Toliau Ginčo kelias eina riba tarp žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) ir laisvos žemės

fondo žemės ploto, tarp 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų

Nr. [...], Nr. [...] (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) ir privačių žemės sklypų Nr. [...], Nr. [...] (kadastro Nr.

[...], Nr. [...]), kerta 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. [...]

(kadastro Nr. [...]) ir tarp privataus sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) ir 2007 m. Rukainių

žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) susijungia su [...]

[keliu Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis].“

6.3. „Vadovaujantis minėtomis Kelių įstatymo [3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 3 dalies,

8 straipsnio 1 dalies] nuostatomis, Ginčo kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias. Iš VĮ

Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų vėliau nurodytų žemės sklypų

ribų duomenų ir šių žemės sklypų privatizavimo dokumentų nustatyta, kad Ginčo kelio dalis eina

per privačius žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), kuriems nustatyti kelio servitutai

(tarnaujantys daiktai) ir į kurių bendrą plotą įskaičiuotas Ginčo kelio užimamas plotas, todėl ši

Ginčo kelio dalis nuosavybės teise priklauso žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...])

savininkams. Kita Ginčo kelio dalis, einanti tarp privačių žemės sklypų Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...],

Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...], Nr. [...], [...], Nr. [...], Nr. [...], [...] ir Nr. [...]),

yra valstybinėje žemėje ir priklauso valstybei.“

6.4. „[...] pagal Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos

projektų sprendinius (planus), kurie rengti ir patvirtinti 2000–2015 metų laikotarpiu, taip pat pagal

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas privačių žemės sklypų

ribas, Ginčo keliu numatytas privažiavimas prie žemės sklypų, kurių kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr.

3

[...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir

projektiniai Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...] (dar neprivatizuoti, tačiau suprojektuoti).“

Pagal NŽT pateiktus Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projektų sprendinius (planus), kurie rengti ir patvirtinti 2000–2015 metų laikotarpiu,

taip pat pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį nustatyta, kad :

6.4.1. projektų, rengtų 2000–2005 metais, planinėje medžiagoje Ginčo kelias žemės sklypo

(kadastro Nr. [...]) teritorijoje nebuvo pažymėtas;

6.4.2. 2006 m. ir 2007 m. projektų plane palei žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) šiaurinę

ribą sutartiniu ženklu (juoda punktyrine linija) buvo pažymėtas kelias, kurio plotis – 4 metrai;

6.4.3. 2013 m. projekto plane Ginčo kelias žemės sklype (kadastro Nr. [...]) nebuvo

pažymėtas;

6.4.4. 2013 m. ir 2015 m. projekto planuose kelias iki Pareiškėjos žemės sklypo pažymėtas

nuo kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis, tarp šiuo metu esančių žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr.

[...]), per žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) ir žemės

sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]), per žemės sklypą (Nr. [...]);

6.4.5. 2013 m. projekto plane nurodyta, kad šio kelio plotis – 4 metrai, o 2015 m. projekto

plane – 6 metrai.

6.5. „Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Vilniaus rajono

skyrius) specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir siekdami nustatyti, ar yra

privažiavimo prie žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) galimybė, 2016 m. kovo 24 d. atliko

patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-134-(14.48.73).

Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarų

pusėje įrengta nuovaža nuo [...] [kelio Nr. 5208]. Žemės sklypų Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...]

ir Nr. [...]) šiaurinėje pusėje matomos išvažinėtos provėžos.“

6.6. „Nagrinėjant galimybę Ginčo keliu iš šiaurės pusės privažiuoti prie žemės sklypo

Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) per žemės sklypus Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) buvo

įvertinti šių žemės sklypų suformavimo dokumentai.

Nustatyta, kad tuometis Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projekto autorius A 2000-12-14 paženklino grąžinamus natūra žemės sklypus Nr. [...],

Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) vietovėje ir parengė šių

žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą, o 2001-01-16 parengė žemės sklypo Nr. [...]

(kadastro Nr. [...]) planą.

Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 41-11653 „Dėl

nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei [...] [B, vardas ir pavardė Seimo

kontrolieriui žinomi]“ [...] [B] atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko [C, vardas ir pavardė

Seimo kontrolieriui žinomi] iki nacionalizacijos [...], valdytą 3,07 ha žemės plotą, grąžinant natūra

3,07 ha ploto žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]). Žemės sklypas Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

2001-12-19 įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

[...]. Nustatyta, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo [Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo] 4 straipsnio 4 dalimi, [...]

grąžinami natūra žemės sklypai Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr.

[...] ir Nr. [...]) buvo suformuoti nerengiant Vilniaus rajono Rukainių kadastro vietovės žemės

reformos žemėtvarkos projekto. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

abrise (parengtas 2000-12-14) sutartiniu ženklu (juoda punktyrinė linija) nurodyta, kad šį

žemės sklypą šiaurės pusėje iš vakarų į rytus kerta 4 m pločio Ginčo kelias, tačiau sutartiniu

ženklu (abipus kelio sutartinio ženklo juoda smulki punktyrinė linija) nėra nurodyta, kad šio

kelio užimamas plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

plotą.

Žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) paženklinimo-parodymo akto (parengtas

2000-12-14) 3 punkte nurodyta, kad „Žemės sklype (-uose) yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir

juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos“, ir nėra įrašo, kad žemės sklype

Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) yra įsiterpęs bendrojo naudojimo vietinės reikšmės 4 m pločio

4

Ginčo kelias, tačiau šio akto 7 punkte įrašyta, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 6 straipsniais ir Žemės

reformos įstatymo 19 straipsniu žemės reformos žemėtvarkos projektu numatyti žemės servitutai“

yra įrašas „[...] leisti naudotis bendro naudojimo keliu“, kuris tuometės Vilniaus apskrities

viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus

specialistės R. Venslavičienės yra nubrauktas ir padarytas naujas įrašas „kelias į sklypą

neįskaičiuotas“ (įrašo data nenurodyta). Darytina išvada, kad pirmiau minėtoji specialistė šį įrašą

padarė po žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) paženklinimo vietovėje, ir darytina prielaida,

kad galbūt ir po jo privatizavimo.

Žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) plane (parengtas 2001-01-16) sutartiniu ženklu

(juoda punktyrinė linija) nėra nurodyta, kad šį žemės sklypą šiaurės pusėje iš vakarų į rytus

kirstų 4 m pločio Ginčo kelias, t. y. Ginčo kelias kaip žemės naudmena šiame plane nėra

pažymėtas. Žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės

skiltyje „Įsiterpusių kontūrų plotas ha“ taip pat nėra nurodyta, kad 4 m pločio Ginčo kelias

yra įsiterpęs į šį žemės sklypą (žemės naudmenos 2,99 ha ariama žemė, 0,08 ha vandenys, t. y.

pusė melioracijos griovio), o žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) žemės naudojimo plotų

eksplikacijoje ir kadastro duomenų projekte nėra nurodyta, kad 4 m pločio Ginčo kelias yra

šio žemės sklypo naudmena. Pagal žemės sklypo privatizavimo dokumentus ir VĮ Registrų centro

Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypui Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) taip pat

nenustatytas ir kelio servitutas (tarnaujantis daiktas).

Iš 1995–2001 ir 2005–2006 metais darytų rastrinių ortofotografinių žemėlapių nustatyta,

kad žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) šiaurės pusėje nuo [...] [kelio Nr. 5208 Rukainiai–

Senasalis] nuovažos vietovėje nesitęsia esamas 4 m pločio Ginčo kelias. Šiuose žemėlapiuose

matomos tik išvažinėtos provėžos šiame žemės sklype, o iš 2009–2012 ir 2012–2013 darytų

rastrinių ortofotografinių žemėlapių matyti, kad nėra ir minėtų provėžų, tik šienaujama

pieva.

Įvertinus tai, kas nustatyta, manytina, kad žemės sklype Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

nebuvo ir šiuo metu nėra Ginčo kelio, todėl, paženklinant vietovėje natūra grąžinamą žemės

sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) ir Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 29 d.

sprendimu Nr. 41-11653 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei

[...]“ [...] [B] atkuriant nuosavybės teisės į žemę, išvažinėtos provėžos buvo nurodytos kaip ariama

žemė. Kaip jau minėjome, žemės sklypui Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) nebuvo nustatytas ir kelio

servitutas (tarnaujantis daiktas).“

6.7. „Įvertinus žemės sklypo Nr. [...] (Nr. [...]) privatizavimo dokumentus, nustatyta, kad

šis žemės sklypas buvo suformuotas rengiant 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projektą.

Iš Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-6275-41 „Dėl

Rukainių seniūnijos Rukainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo

projekto Nr. 7 patvirtinimo Vilniaus rajone“, kuriuo buvo patvirtintas 2007 m. Rukainių

žemėtvarkos projektas, 2 priedo nustatyta, kad žemės sklypui Nr. [...] (Nr. [...]) nebuvo nustatytas

kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 7 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-8 „Dėl Vilniaus rajono, Rukainių seniūnijos, Rukainių kadastro

vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m.

birželio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6275-41, pakeitimo“ pakeitė 2007 m. Rukainių žemėtvarkos projekte

suprojektuoto žemės sklypo Nr. [...] (Nr. [...]) ribas ir šiam žemės sklypui nustatė kelio servitutą

(tarnaujantis daiktas), kuris užtikrino teisę esamiems žemės sklypų Nr. [...], Nr. [...] (kadastro Nr.

[...], Nr. [...]) ir būsimiems žemės sklypų Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...] savininkams

privažiuoti prie šių žemės sklypų.

Apibendrinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad nuo įrengtos nuovažos [...]

[kelyje Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis] per žemės sklypus Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...]

ir Nr. [...]) privažiuoti prie žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) nėra galimybės, nes

privatizuojant žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) nebuvo šiam žemės sklypui nustatytas

kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris užtikrintų teisę žemės sklypo Nr. [...] (kadastro

5

Nr. [...]) savininkui ir kitiems žemės sklypų savininkams privažiuoti prie jiems priklausančių

žemės sklypų. Taip pat privatizuojant žemės sklypą Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) nebuvo per šį

žemės sklypą suprojektuotas vietinės reikšmės kelias valstybinėje žemėje, įskaičiuojant kelio

plotą į žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) bendrąjį plotą.“

6.8. „Patikrinimo vietoje metu taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės dalyje, tarp žemės

sklypų Nr. [...] ir Nr. [...] (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), kelias nėra įrengtas, nėra matomi

naudojimo požymiai (važiavimo transporto priemonėmis žymės). Taip pat vietovėje nėra įrengta

nuovaža nuo rajoninės reikšmės [...] [kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis].

Įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis, manytina, kad rengiant 2007 m. Rukainių

žemėtvarkos projektą suprojektuotas Ginčo kelias, kuris skirtas privažiuoti prie šio rašto 6.1.5

papunktyje nurodytų žemės sklypų, tikėtina, nėra naudojamas kaip kelias dėl to, kad nėra įrengta

nuovaža nuo [...] [kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis], tačiau, jeigu būtų įrengta nuovaža, [...]

nurodytų žemės sklypų savininkai galėtų naudotis Ginčo keliu.“

6.9. „[...] vietovėje rasta nuovaža, esanti žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

šiaurės vakarų pusėje nuo valstybinės žemės dalies, tarp žemės sklypų Nr. [...] ir Nr. [...]

(kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), yra nutolusi apie 353 m atstumu, kitų įrengtų nuovažų pietų

kryptimi iki [...] [kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis] sankryžos su [...] (atstumas apie 490 m)

nėra. Pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi informacijos, kas įrengė nuovažą, esančią

žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarų pusėje.

[...]. Pažymime, kad yra galimybė šio rašto 6.1.5 papunktyje nurodytų žemės sklypų

savininkams ir būsimiesiems savininkams privažiuoti prie žemės sklypų naudojantis esama

nuovaža, įrengta žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarų pusėje, jeigu žemės

sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...]) savininkas su žemės sklypo Nr. [...] (kadastro Nr. [...])

savininku sudarytų tarpusavio susitarimą (sandorį) dėl žemės sklypui Nr. [...] (kadastro Nr.

[...]) kelio servituto (tarnaujantis daiktas) nustatymo.“

7. Iš Savivaldybės administracijos 2016-04-04 raštu Nr. A33(1)-2102-(4.11) „Dėl

informacijos pateikimo“ gautų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.

7.1. Pareiškėja „[...] į VRSA [Vilniaus rajono savivaldybės administracija] kreipėsi

2015-08-06 raštu Nr. A34(l)-5954 „kol“, atsakymas buvo pateiktas 2015-08-11 Nr. A33(l)-5296-

(4.18), taip pat kreipėsi 2015-10-01 raštu Nr. A34(l)-7250 „kol“, atsakymas buvo pateiktas

2015-10-27 Nr. A33(l)-7215-(4.9) (prašymų ir atsakymų kopijos pridedamos). Atsakymus rengti

buvo pavesta Statybos sk. vyr. specialistui Romualdui Dadelo.“

7.2. „Rašte pažymėta, kad numatytas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, tačiau nei

Nacionalinės žemės tarnybos [...] Vilniaus rajono skyrius (toliau – Skyrius), nei Vilniaus rajono

savivaldybės administracija šio kelio neprojektavo ir neįrenginėjo.

[...]. Šiuo metu Ginčo kelias nėra įrengtas. Ginčo kelias eina per privačius žemės sklypus,

teritorija neurbanizuota ir jis dėl šių priežasčių nėra įtrauktas į VRSA kelių ir gatvių balansą.

[...]. VRSA nevykdo Ginčo kelio priežiūros, kadangi jis nėra Vilniaus rajono savivaldybės

balanse; [...].

[...]. Teritorija neurbanizuota ir dėl mažo finansavimo artimiausiu metu

neplanuojame įrengti kelio privažiuoti prie 17-os sklypų, esančių [...] (kadastro vietovės bloko

Nr. [...]); [...].“

7.3. „Nacionalinė žemės tarnyba [...] formuoja žemės sklypus ir teritoriją privažiuoti

prie jų. [...] Šiuo metu tai 4–6 m pločio valstybinės žemės ir privačios žemės teritorija, skirta

keliams projektuoti ir įrengti. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 str., vietinės

reikšmės kelių juostos minimalus plotis žemiausios IV kategorijos vietinės reikšmės kelio – 8

metrai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos [Vilniaus rajono skyriaus] [...] atsakymo matyti, kad

Ginčo kelio plotis 4 m, šio pločio nepakanka Ginčo kelią priskirti prie vietinės reikšmės

viešųjų kelių ir tokioje valstybinėje juostoje neįmanoma įrengti vietinės reikšmės kelio.“

6

7.4. „Taigi, SĮ [Statybos įstatymas] 20 str. 7 d. numato, kad nauji inžineriniai tinklai ar

susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo

komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu.

[...]. VRSA neplanuoja Ginčo kelio įrengimo ir siūlo pareiškėjai įrengti Ginčo kelią

vadovaujantis SĮ 20 str. nuostatomis;

[...]. Servitutinius kelius tvarko servituto turėtojas ir servituto naudotojas. Siūlome

pareiškėjui vadovaujantis SĮ 20 str. gauti kelių planavimo sąlygas ir atlikti kelio tiesimo

darbus.“

7.5. „Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio

direktoriaus įsakymu Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas savivaldybė paskirsto

atsižvelgdama į seniūnų prašymus, gyventojų skaičių, kelių ilgį. Pagal Vilniaus rajono

seniūnijų seniūnų prašymus yra rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo

bei remonto darbų planas. Sudarant seniūnijų svarbių vietinės reikšmės kelių (gatvių) planą

atsižvelgiama į kelių eismo intensyvumą, pradėtų darbų tęstinumą, visuomeninio transporto

panaudojimo galimybes.

2015 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl kelių

priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo 2015 metams“ Nr. T3-198 Rukainių seniūnijos

keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti buvo

skirta 113 000 eurų (pridedama).“

Į Savivaldybės objektų sąrašą, patvirtintą nurodytu sprendimu, įtrauktų Savivaldybės

vietinės reikšmės kelių ir gatvių plotis yra nuo 3 iki 6 metrų.

8. Iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016-03-23 raštu Nr. S-536 „Dėl informacijos

pateikimo“ gautų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija.

8.1. „VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2014-10-03 gavo pareiškėjos rašytinį prašymą parengti

technines sąlygas nuovažos projektui į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 5208 Rukainiai–

Senasalis iš žemės sklypo, kad. Nr. [...]. Atsakyti į prašymą buvo pavesta Techninio ir projektų

rengimo skyriaus inžinieriui Mindaugui Šarpiui. Atsakymas į pateiktą prašymą buvo paruoštas

2014-10-08 (raštas Nr. S-1805) ir 2014-10-09 išsiųstas pareiškėjai. 2014-10-20 prie minėto

pareiškėjos prašymo papildomai buvo pateikta Rukainių kadastro vietovės žemės reformos

žemėtvarkos projekto plano M 1:100000 ištrauka. Įvertinus pareiškėjos pateiktą žemėtvarkos

projekto ištrauką, 2014-10-29 buvo paruoštos prisijungimo sąlygos Nr. S-1805, kurios buvo

išsiųstos pareiškėjai 2014-11-04.

[...]. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pareiškėjai 2015-08-24 raštu Nr. S-962 nurodė, jog

nuovaža įrengiama esant pagal išduotas sąlygas parengtam nuovažos projektui, kuris turi būti

suderintas su įmone. Minėtu atveju nuovažą pareiškėja turėtų įsirengti savo lėšomis.“

8.2. „2007 m. rengiant Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių kadastro vietovės

žemės reformos žemėtvarkos projektą, nei šio projekto organizatoriaus (Vilniaus apskrities

viršininko administracija), nei šio projekto rengėjas nesikreipė į Lietuvos automobilių kelių

direkciją prie Susisiekimo ministerijos ar kelio valdytoją VĮ „Vilniaus regiono keliai“ su

prašymu išduoti projektavimo sąlygas nuovažai į minimą vietinės reikšmės kelią įrengti, todėl

projektuojamo kelio prisijungimo prie rajoninio kelio vieta niekada nebuvo derinta. Taip pat

niekada negauta jokių kitų asmenų prašymų šiuo klausimu. Pažymėtina, kad iki šiol nėra teisės

aktų, reglamentuojančių visų tokių žemės reformos metu suprojektuotų kelių apskaitą,

priklausomybę, įrengimą ar priežiūrą.“

8.3. Į Seimo kontrolieriaus prašymą „nurodyti, ar šiuo metu yra nuovaža į Ginčo kelią, jei

taip – ar nuovažos į Ginčo kelią būklė atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio tipo

nuovažai; kuo vadovaujantis tai nustatyta“, buvo atsakyta – „šioje vietoje nėra įrengta nuovaža, taip

pat nėra įrengto kelio, prie kurio galėtų būti prijungta nuovaža“.

8.4. Į Seimo kontrolieriaus prašymą „informuoti, kaip pareiškėja turėtų patekti į savo

žemės sklypą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis“, buvo

atsakyta: „pareiškėja į savo sklypą gali patekti per esamas nuovažas arba pasirengti nuovažos

7

projektą pagal 2014-10-29 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateiktas prisijungimo sąlygas Nr. S-1805 ir

suderinus projektą, įsirengti nuovažą savomis lėšomis.“

8.5. Į Seimo kontrolieriaus prašymą „informuoti, kokiu atstumu nuo nuovažos į Ginčo kelią

yra įrengtos kitos nuovažos iš šiaurės ir pietų pusės; kas ir kuo vadovaujantis jas įrengė“, buvo

atsakyta: „365 metrų atstumu šiaurės kryptimi nuovaža į laukus ir 476 metrų atstumu pietų kryptimi

nuovaža į [...]. Informacijos, kas įrengė nuovažas, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ neturi.“

8.6. „VĮ „Vilniaus regiono keliai“ negalėjo nurodyti pareiškėjai, kad šioje vietoje nėra

galimybės įrengti nuovažos, tai patvirtina faktas, kad įmonė išdavė pareiškėjai prisijungimo sąlygas

nuovažos projektui.“

8.7. „[...] nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių įrengiamos vadovaujantis KTR

1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – reglamentas) IX skyriaus II skirsniu. Vadovaujantis

reglamento 162 punktu nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos

tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio

esančius ar planuojamus objektus. Reglamento 166 punktas reglamentuoja, kad rajoniniuose

keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų.

Reglamento 167 punkte teigiama, kad nuovažos įrengiamos ūkinių subjektų ar transporto

aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nenumatytos

naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ir

techniniuose projektuose.“

8.8. Į Seimo kontrolieriaus prašymą, „nurodyti, ar nuovaža į Ginčo kelią gali būti įrengta

valstybės lėšomis, jei taip – kuo vadovaujantis tai nustatyta, dėl kokių priežasčių nebuvo įrengta

pareiškėjai kreipusis dėl šios nuovažos įrengimo; jei negali – nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo

vadovaujantis tai nustatyta“, buvo atsakyta: „šiuo metu nėra rengiamas šio kelio rekonstrukcijos ar

remonto techninis projektas, kuriame būtų galima numatyti įrengti nuovažą už valstybės lėšas.

Pažymime tai, kad rengiant kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis rekonstrukcijos projektą ir statant

minėtą kelią pareiškėja nesikreipė su prašymu įrengti nuovažą. Pažymime: teisės aktai nenustato

jokiems subjektams prievolės valstybės lėšomis įrengti nuovažas į kiekvieną žemės reformos metu

suprojektuotą sklypą, jei naujai rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose nuovažos nėra

suprojektuotos. Vadovaujantis reglamento 167 punktu nuovažos įrengiamos ūkinių subjektų ar

transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos

nenumatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo

dokumentuose ir techniniuose projektuose.“

9. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. [...], Nr.

[...], Nr. [...]) ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio nustatyta, kad:

9.1. žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto

priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas –

apskrities viršininko 2007-12-05 sprendimas Nr. 2.5-26852; plotas – 0,098 ha;

9.2. žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto

priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas –

Nacionalinės žemės tarnybos viršininko 2015-03-06 sprendimas Nr. 48S-138-(14.48.3); plotas –

0,1343 ha;

9.3. žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...])

ribos Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos atlikus kadastrinius matavimus;

9.4. Pareiškėja žemės sklypą valdo 2014-06-19 dovanojimo sutarties pagrindu.

10. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013-10-31 valstybinio audito ataskaitoje

Nr. VA-P-20-11-15 „Ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės lėšas, skiriamas vietinės

reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti“ nurodyta:

„[...] vertinant kelių plėtros ir priežiūros priemones, labai svarbus gautų lėšų

racionalus skirstymas bei efektyvus panaudojimas. Tam didelės įtakos turi kelių finansavimo

8

strategijos pasirinkimas, požiūris į būtiniausius visuomenės poreikius, galimybės bei kitos

aplinkybės.

[...]

Nėra išsamios ir patikimos informacijos, galinčios atskleisti esamą vietinės reikšmės kelių

ir gatvių būklę ir jos pokyčius, nes nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas,

nesukurta visą šalį apimanti vietinės reikšmės kelių būklės stebėsenos (monitoringo) sistema,

nenustatomas ir neanalizuojamas realus šių kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros finansavimas ir lėšų

poreikis (1.1 ir 1.2 poskyriai). 2. Nepakankamai koordinuojama visų suinteresuotų institucijų veikla

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros srityje, dėl to neužtikrinamas projektų

įgyvendinimo nuoseklumas (2 skyrius). 3. Esama vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš

KPPP [Kelių priežiūros ir plėtros programa] lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų

naudojimui, [...].

[...]

Savivaldybėms nepakanka lėšų atlikti inventorizacijos darbus bei teisiškai

įregistruoti vietinės reikšmės kelius. Kadangi kelias yra inžinerinis statinys, jo teisinis

registravimas yra privalomas. Vietinės reikšmės kelių teisinis registravimas, Kelių direkcijos

reikalavimu, yra viena iš privalomųjų sąlygų gauti valstybės paramą investicijoms į šiuos kelius.

Neatlikus teisinio registravimo, negalima pagrįstai įvertinti lėšų poreikio projektui, nesudaromos

sąlygos investuoti valstybės lėšas į efektyviausius projektus.

[...]

Viena iš priežasčių, kodėl savivaldybės mažai skiria savo lėšų, [toji, kad] šalies teisės aktai

nereglamentuoja, kokią jų dalį jos privalo skirti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai bei

investicijoms, norėdamos gauti finansavimą. [...]. Taigi dabar esama KPPP lėšų skyrimo tvarka

vietinės reikšmės keliams prižiūrėti neskatina savivaldybes skirti daugiau savo lėšų.

[...]

Siekdami užtikrinti valstybės lėšų, skiriamų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, efektyvų

naudojimą ir valdymą, rekomenduojame:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

1. Sukurti ir įdiegti vieningą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklės duomenų informacinę

bazę bei šių kelių (gatvių) stebėsenos (monitoringo) sistemą, kuri leistų nustatyti esamą jų būklę,

nusidėvėjimo pokyčius ir padėtų prognozuoti kelių ir (gatvių) taisymo (remonto) ir plėtros darbus

[...].

2. Numatyti priemones, užtikrinančias visų suinteresuotų institucijų veiklos vietinės

reikšmės kelių ir gatvių plėtros srityje koordinavimą visuose lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo,

projektų įdiegimo ir rezultatų kontrolės etapuose [...].

3. Numatyti priemones, skatinančias savivaldybes skirti kuo daugiau savo lėšų vietinės

reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai [...].“

11. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio mėn. išvadoje

„Dėl Vilniaus rajono savivaldybės korupcijos rizikos analizės“ nurodyta:

„Objektas

Savivaldybės veiklą, organizuojant vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstravimo,

taisymo (remontavimo) ir priežiūros procedūras ir vykdant jų įgyvendinimo kontrolę

reglamentuojantys teisės aktai ir Savivaldybės vykdytų administracinių procedūrų dokumentai.

[...]

MOTYVUOTOS IŠVADOS

1. Išanalizavus Savivaldybės veiklą skirstant ir naudojant lėšas, skirtas vietinės reikšmės

keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, galima teigti, kad šioje

veiklos srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių:

1.1. Nors Savivaldybė, siekdama užtikrinti jos vietinės reikšmės kelių (gatvių) gerą būklę

ir tinkamą KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti),

prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, paskirstymą ir naudojimą, vidaus teisės aktuose

9

reglamentavo šių lėšų paskirstymo kriterijus, vidaus teisės aktuose reglamentuota teisinio

reguliavimo apimtis dėl lėšų paskirstymo kriterijų nustatymo yra nepakankama, nes neužtikrina lėšų

administravimo skaidrumo [...].

1.2. Vidaus teisės aktuose nėra įtvirtinta prievolė Vilniaus r. seniūnijų seniūnams

Savivaldybei pateikiamose paraiškose dėl kelių (gatvių) finansavimo nurodyti motyvus ar faktines

aplinkybes, kuriomis vadovaujantis yra priimamas sprendimas siūlyti Savivaldybei finansuoti

konkrečius objektus. Todėl nei vienoje pateiktoje paraiškoje nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių

seniūnai priėmė sprendimus į jas prioritetine tvarka įtraukti konkrečius objektus [...].

1.3. Vilniaus r. seniūnijų seniūnai teikia ne visą informaciją apie vietinės reikšmės kelius

(gatves) Savivaldybei, todėl ši antikorupciniu požiūriu ydinga situacija pasunkina Savivaldybės

galimybes veiksmingai kontroliuoti lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti

(remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti paskirstymo Vilniaus r. seniūnijoms

pagrįstumą [...].

1.4. Savivaldybės vidaus teisės aktuose, nustatančiuose Savivaldybės veiklą jai skirstant ir

naudojant iš Savivaldybės biudžeto skirtas lėšas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti

(remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams

asmenims, pastarųjų iniciatyva, nėra reglamentuotos pareiškėjų prašymų eilės sudarymo ir jos

administravimo procedūros [...].

[...]

PASIŪLYMAI

1. Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę Savivaldybei skirstant ir naudojant

lėšas, skirtas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir

prižiūrėti, siūloma:

1.1. Savivaldybės vidaus teisės aktuose, reglamentuojančiuose KPPP finansavimo lėšų,

skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir

saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, nustatyti aiškią nurodytų kriterijų taikymo tvarką ir svarstyti

galimybę numatyti papildomus iš KPPP gautų lėšų paskirstymo kriterijus.

[...]

1.3. Savivaldybei, kaip KPPP finansavimo lėšas ir iš Savivaldybės biudžeto skiriamas lėšas

paskirstančiam subjektui, efektyviau kontroliuoti informacijos apie vietinės reikšmės kelių ir gatvių

būklę teikimo procedūras.

1.4. Savivaldybės vidaus teisės aktuose, nustatančiuose Savivaldybės veiklos principus

skirstant ir naudojant iš Savivaldybės biudžeto skirtas lėšas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms

tiesti, taisyti / remontuoti (dalyvaujant pareiškėjams ar pastarųjų iniciatyva), reglamentuoti

pareiškėjų prašymų eilės sudarymo ir jos administravimo procedūras.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:

5 straipsnis – „3. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“;

94 straipsnis – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė: [...]; 3) koordinuoja ministerijų ir kitų

Vyriausybės įstaigų veiklą; [...].“

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso:

4.106 straipsnis – „1. Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta

tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.“

4.108 straipsnis – „Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas,

administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.“

4.111 straipsnis – „1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama

naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu

apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto),

tinkamą naudojimą“;

4.114 straipsnis – „2. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir

10

pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem

subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip“;

14. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:

4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 6)

savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos

klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; [...]; 10) veiklos

skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi

būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti

paaiškinimus, kas ir kodėl daroma“;

6 straipsnis – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)

savivaldybių funkcijos: [...]; 19) teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės

dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; [...]; 32) savivaldybių vietinės

reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; [...].“

15. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo:

10 straipsnis – „8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos

direktorius: [...]; 4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, [...].“;

11 straipsnis – „7. Kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų

teisės aktų reikalavimus; [...].“

16. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo:

2 straipsnis – „5. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų

eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta,

kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio

aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės,

želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos,

apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

[...]

8. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias“;

3 straipsnis – „3.Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves,

sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės

gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;

2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau –

fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės

saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų –

kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams)“;

4 straipsnis – „3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso

savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams

asmenims“;

5 straipsnis – „4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos,

rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar)

valdytojai“;

[...]

7. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo,

rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas

atlieka savivaldybės. [...]“;

9 straipsnis – „Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo

pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir

11

Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais.

[...]. Vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas nustato savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar

fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie keliai“;

11 straipsnis – „2. Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra:

[...]

4) IV kategorijos kelių – 8 metrai.

3. Jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa

nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo

pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų.“ [...].“

17. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau vadinama ir – Vyriausybė) 2004-02-11 nutarimu Nr. 155:

„6. Savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros

darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų

kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. [...].“

18. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų

rūšies parinkimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie

Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. V-258:

„13. Kelių (gatvių) kategorijos turi būti nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose.

14. Tuo atveju, jei vietiniai keliai ar gatvės yra teritorijoje, kuriai nėra parengta teritorijų

planavimo dokumentų, gali būti nustatomos laikinos vietinių kelių ar gatvių kategorijos, taikant

atitinkamai 2 pav., 3 pav., 4 pav., 5 pav. ir 6 pav. pateiktas rekomenduojamo skirstymo schemas.

Šias schemas taip pat galima taikyti, jei tam tikroje teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo

dokumentai, bet juose nėra nustatytos tam tikrų kelių (gatvių) kategorijos. Kelių (gatvių) laikinos

kategorijos bus taikomos iki tol, kol kelių (gatvių) kategorijos bus nustatytos teritorijų planavimo

dokumentuose.

[...]

20. Nustačius vietinės reikšmės keliui kategoriją, kelias turi būti planuojamas,

projektuojamas ir įrengiamas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir

vietinės reikšmės keliai“ [5.12] reglamentuojamus atitinkamai kategorijai keliamus reikalavimus.

12

[...].“

19. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo:

7 straipsnis – „2. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise

Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms: [...]; 3) gatvėms ir vietiniams

keliams; [...]“;

37 straipsnis – „1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro:

1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai;

2) žemės valdos projektai.

[...]

3. Žemės valdos projektai pagal tikslus ir uždavinius skirstomi į:

1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; [...].“

20. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo:

20.1. (redakcijos, galiojusios nuo 2006-10-31 iki 2009-09-07):

19 straipsnis – „5. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami

grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir

fizinių ar juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei

statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų

plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

6. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti

nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių

ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės

sklypo naudojimui pagal paskirtį“;

20.2. (redakcijos, galiojančios nuo 2015-09-01):

13 straipsnis – „Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais,

pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, [...]“;

21. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo,

patvirtinto Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385:

„7. Projekto autorius:

[...]

7.2. pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus

vedėjo patvirtintą asmenų sąrašą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja:

[...]

7.2.5. keliams eksploatuoti reikalingus žemės sklypus;

[...]

18. Parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai turi būti suderinti su:

18.1. savivaldybės administracijos direktoriumi pagal suprojektuotų žemės sklypų buvimo

vietą; [...].“

22. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų

rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio

ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir

jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau

vadinama – Metodika):

22.1. (redakcijos, galiojusios nuo 2006-04-26 iki 2008-08-15):

„55. Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro: 55.1. vietinės reikšmės keliai;

[...]

13

84. Žemėtvarkos projekte numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas ir kiti teritorinio

tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą.

[...]

102. Žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai

pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens

telkinius, eiliškumą, įgyvendinami šio skyriaus nustatyta tvarka. Žemėtvarkos projekto

paženklinimo darbai apima žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių parodymą–

paženklinimą vietovėje.

[...]

105. Žemėtvarkos projekte suprojektuoti vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai

pažymimi žemės sklypo, besiribojančio su keliu abrise bei žemės sklypo plane, ir apie juos

informuojami asmenys, kuriems paženklinami prie šių kelių suformuoti žemės sklypai.“;

22.2. (redakcijos, galiojančios nuo 2017-01-01):

„8. Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės

reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą.

[...]

37. Pretendentų susirinkimų metu projekto autorius:

37.1. supažindina susirinkime dalyvaujančiuosius su planuojamais žemėtvarkos projekto

sprendiniais dėl:

37.1.1. projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo;

[...]

46. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su

privažiuojamaisiais keliais. [...].“

[...]

48. Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius

su:

48.1. nekilnojamojo turto objektais;

48.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis

bendrojo naudojimo teritorijomis;

48.3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės viešasis kelias

projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais

privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias.

49. Naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 m iki 6 m pločio. Kai

projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį,

tačiau neturi būti mažesnis kaip 4,5 m.

[...]

51. Projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą.

Žemės masyvus į atskirus žemės sklypus gali suskaidyti keliai (išskyrus esamus ar projektuojamus

vietinės reikšmės vidaus kelius), vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai.

[...]

99. [...]. Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų

ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų

parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant

vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas).“

23. Vyriausybės 1992 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 525 „Dėl tolesnio žemės reformos ir

žemėtvarkos projektavimo darbų vykdymo“ (neteko galios 1993-10-23):

„5. Pavesti Žemės ūkio ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Statybos ir urbanistikos

ministerijai ir Miškų ūkio ministerijai iki 1992 m. spalio 1 d. parengti metodinius nurodymus dėl

kaimo vietovėse esančių bendrojo naudojimo kelių (vieškelių) tinklo projektavimo, jų

priklausomybės nustatymo, naudojimo ir priežiūros.“

14

24. Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros

laikinųjų nurodymų, patvirtintų Vyriausybės 1992-10-22 nutarimu Nr. 790 (redakcijos,

galiojusios nuo 1992-10-22 iki 2014-11-28):

„1. Šie laikinieji nurodymai nustato vietinių kelių, nepriskirtų valstybiniams, struktūros,

priklausomybės, tinklo projektavimo ir eksploatavimo principus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai

naudojamoje žemėje ir kitose privačiose bei valstybinėse žemėnaudose, taip pat valstybinio žemės

fondo žemėje kaimo vietovėje.

[...]

4. Vietiniai keliai skirstomi į tris kategorijas. Jiems priskiriami ir ūkio vidaus keliai.

[...]

7. III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes

tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau

lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir

kitų objektų.

[...]

9. Perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos

schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

[...]

11. Vietiniams keliams taikomi šie svarbiausieji techniniai reikalavimai:

[...]; 11.3. III kategorijos vietiniai keliai turėtų sutapti su savininkų sklypų ribomis. Jų

sankasos viršūnės plotis – 5,5 arba 4,5 metro;

11.4. ūkio vidaus kelių sankasos viršūnės plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 metro.

12. Prieš sudarant žemės reformos žemėtvarkos projektą turi būti parengtas I ir II

kategorijų vietinių kelių trasų tinklo projektas, [...].

III kategorijos vietinių kelių trasų tinklo projektas rengiamas sudarant žemės reformos

žemėtvarkos projektą fiziniam ar juridiniam asmeniui žemėnaudai formuoti. III kategorijos kelių

trasos suderinamos su žemės naudotojais ir aprobuojamos svarstant žemės suteikimo privačiam

ūkiui steigti projektą apylinkių agrarinės reformos tarnybose.

[...]

17. Vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

18. Vietinių kelių žemė ir patys keliai priklauso vietos savivaldybei, o ūkio vidaus keliai –

žemės savininkui arba naudotojui.

19. Žemės reformos metu suplanuotų naujų vietinių kelių trasų žemė priklauso vietos

savivaldybei ir iki kelio tiesimo nuomojama.

20. Vietiniai keliai, nutiesti vietos savivaldybės biudžeto lėšomis, apskaitomi vietos

savivaldybės turto balanse.

[...]

23. Vietinių kelių technine būkle rūpinasi vietos savivaldybė. Jie prižiūrimi ir

remontuojami vietos savivaldybės biudžeto lėšomis.

[...]

26. Vietinių kelių tiesimo ir priežiūros darbų techninę kontrolę vykdo vietos savivaldybė.“

25. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo:

8 straipsnis – „2. Mokesčiu neapmokestinama: 1) bendro naudojimo kelių užimta žemė;

[...]; [...].“

26. Žemės mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2006-06-09 įsakymu Nr. VA-55:

„23. ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės mokesčiu neapmokestinama:

23.1. bendro naudojimo kelių užimta žemė, t. y. privatūs bendro naudojimo keliai.

Tik vidaus keliai nuosavybės teise gali priklausyti juridiniams ar fiziniams asmenims.

Bendro naudojimo kelias – tai kelias, kuriuo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, kuris

15

nustatomas tarnaujančio daikto kelio servitutu (t. y. kelio servitutu nustatoma teisė naudotis

pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti).

Mokesčio mokėtojo privačios nuosavybės teise turimame sklype esantis kelias laikomas

neapmokestinamu bendro naudojimo keliu, kai jis, kaip sudėtinė žemės sklypo ploto dalis,

nurodytas NTR kadastrinių rodiklių duomenyse (dalyje „Nekilnojamieji daiktai“) ir kai tokiam

keliui yra nustatytas kelio servitutas (dalyje „Kitos daiktinės teisės“ yra įrašai apie kelio servitutą

(tarnaujančio daikto) bei nurodytas jo plotas) neapibrėžtam ratui asmenų, [...].“

27. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (SĮ):

2 straipsnis – „44. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų

sąlygos (toliau – prisijungimo sąlygos) – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar

susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar

susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

[...]

85. Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti,

suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių

tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

[...]

100. Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti

statiniai. [...]“;

3 straipsnis – „2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir

naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; [...];

2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); [...]“;

24 straipsnis – „18. Už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų,

specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros

reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją

atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka“;

27 straipsnis – „5. Statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8

punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai:

[...]

6) žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise

nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai

valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai

valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai

statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas

suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu

norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma

laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos)

savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius

statinius); [...].“

28. Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302:

„1. Žemės fondo apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos

Respublikos žemės fondo (toliau – žemės fondas) valstybinę apskaitą, rengiamą naudojantis Žemės

informacinėje sistemoje (ŽIS) sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie

žemę, nustatant žemės naudmenas ir jų struktūrą. [...].

[...]

14. Prie kelių priskiriami žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto

priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai,

16

skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai,

želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai – tiltai, viadukai, automobilių sustojimo ir stovėjimo

vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt. [...].“.

Miestuose ir kaimo vietovėse gatvės priskiriamos prie kelių. Kaimo vietovėse prie kelių

taip pat priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninėms ir kinkomojo transporto

priemonėms, žemės ūkio technikai privažiuoti prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų,

vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio

įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai). Miškuose prie

kelių priskiriami ir prie atskirų sklypų, kitų objektų privažiuoti ar medienai išvežti skirti 5 metrų ir

platesni keliai. [...].“

29. Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijos, patvirtintos

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-17 įsakymu

Nr. 1P-(1.3.)-489:

„31. Klasifikatoriai, kurie naudojami pildant atributinius laukus:

[...]

31.14. Žemės naudmenų tipai – ZEMNAUD:

Eil. Nr. Reikšmė Kodas

[...]

6. Bendro naudojimo keliai gt0

7. Kelias servitutinis gt0s

30. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatymo:

6 straipsnis – „Savivaldybė turtą įgyja:

1) perimdama valstybės turtą, kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn pagal

įstatymus;

2) savivaldybės tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą savivaldybių

savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas savivaldybių

nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus;

[...]

8) kitais įstatymų nustatytais būdais“;

11 straipsnis – „1. Savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja:

1) valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo

savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų

nuosavybėn. Jeigu savivaldybės atsisako perimti nuosavybėn joms perduodamą valstybės turtą,

Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms,

įstaigoms ir organizacijoms;

2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas

valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. [...]“;

16 straipsnis – „1. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta

tvarka. [...].“

31. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

įstatymo:

2 straipsnis – „1. Savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės

turtą valdo patikėjimo teise.

2. Valstybės turtą, kuris buvo priskirtas savivaldybėms Vyriausybės sprendimais, bet

pagal šį įstatymą nepriskiriamas jų nuosavybėn, savivaldybės valdo patikėjimo teise, iki Vyriausybė

jį perduos valstybės valdžios, valdymo ar kitoms institucijoms“;

17

3 straipsnis – „3. Savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo

patikėjimo teise: [...]; 3) miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai,

reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti:

a) gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais,

viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio

keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis,

inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir

saugojimo aikštelėmis);

[...]

5. Savivaldybių nuosavybėn perduodami apskričių viršininkų, kitų valstybės institucijų,

miškų urėdijų, valstybinių parkų administracijų valdomi valstybei nuosavybės teise priklausantys

vietinės reikšmės viešieji keliai“;

4 straipsnis – „2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardytas turtas savivaldybių nuosavybėn

perduodamas: [...]; 4) 3 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose bei 5 dalyje išvardytas turtas –

pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta),

nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, balansinė ir likutinė vertė;

[...]

5. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas turtas perduodamas prieš tai

atlikus jo techninę inventorizaciją.

[...]

7. Turto perdavimo-priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka

registruoti perduotą turtą turto registre. Nuosavybės teisės į perduodamą turtą, kuriam nereikalinga

teisinė registracija, atsiranda nuo turto perdavimo momento“;

5 straipsnis – „3. Turtui, perduotam savivaldybių nuosavybėn pagal 3 straipsnio 5

dalies nuostatą, prižiūrėti reikalingos lėšos tikslinamos kiekvienais metais tvirtinant Kelių

priežiūros ir plėtros programos sąmatą“;

7 straipsnis – „1. Valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos

Seimas (toliau – Seimas) ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“;

32. Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo

savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių

nuosavybėn įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

[...]

2. Nustatyti, kad:

2.1. pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtas turtas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnyje, turi

būti iki 2020 m. sausio 1 d. perduotas savivaldybių nuosavybėn; [...].“

33. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto

nutarimu Nr. 870 (toliau vadinama – Tvarkos aprašas):

„1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

įstatymą (toliau vadinama – įstatymas) savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą kiekvienai

savivaldybei perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo pagal perdavimo-

priėmimo aktus, kuriuos pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo ir

savivaldybės administracijos direktorius.

[...]

4. Parengtus valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentus Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui teikia savivaldybių administracijų direktoriai.

[...]

18

6. Savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys turi įregistruoti

Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į savivaldybių nuosavybėn perimtus nekilnojamuosius

daiktus.

8. Savivaldybės turi pateikti Aplinkos ministerijai dėl jų patikėjimo teise valdomų pastatų

ir patalpų:

[...]

8.2. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas arba jų kopijas, savivaldybės

administracijos direktoriaus pasirašytus perdavimo ir priėmimo aktus, perimamo turto apskaitos

dokumentų kopijas.

[...]

9. Įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas šia

tvarka:

[...]

9.4. įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose ir 5 dalyje nurodytas turtas – pagal

perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta),

nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos data, įsigijimo arba perkainota ir likutinė vertė;

[...]

12. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 5 dalyje nurodyti objektai

perduodami neatsižvelgiant į tai, kada atlikta jų techninė inventorizacija. Techninės inventorizacijos

duomenys tikslinami po to, kai turtas perduodamas. Jeigu techninė inventorizacija iš viso nebuvo

atlikta, turtas inventorizuojamas prieš jį perduodant savivaldybių nuosavybėn.

13. Savivaldybių nuosavybėn priskirto ir perduodamo turto techninę inventorizaciją

atlieka savivaldybės.“

34. Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais

patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1418

(toliau vadinama – Taisyklės):

„1. Pagal Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais

patikėjimo teise savivaldybėms taisykles savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės

žemės sklypai ar jų dalys (toliau – valstybinės žemės sklypai), kurie numatomi naudoti Lietuvos

Respublikos žemės [...] 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms. Jeigu Lietuvos Respublikos

žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms reikia tik suformuoto žemės sklypo

dalies, pagal Taisykles savivaldybei patikėjimo teise perduodama žemės sklypo dalis, kurios dydis

nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis.

2. Valstybinės žemės sklypai, perduodami patikėjimo teise savivaldybėms, turi būti

suformuoti pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus arba

žemės valdos projektus. [...].“

35. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo:

9 straipsnis – „1. Programos finansavimo lėšos naudojamos automobilių keliams, tiltams,

viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams projektuoti, statyti,

tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti, prižiūrėti, [...].“

36. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo,

patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447:

„6. Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti,

taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojamos:

[...]

6.2. vietinės reikšmės kelių (gatvių), kurių sąrašą kasmet sudaro ir raštu suderinęs su

vidaus reikalų ministru tvirtina susisiekimo ministras, tiksliniam finansavimui – 20 procentų, kurie

paskirstomi taip:

6.2.1. pagal savivaldybių kelių reikmėms finansuoti patvirtintas programas ir nenumatytais

19

vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklo plėtojimo, rekonstravimo ir funkcionavimo užtikrinimo

atvejais – 90 procentų;

[...]

6.3. likusi lėšų dalis, tai yra 76 procentai, Lietuvos automobilių kelių direkcijos

direktoriaus paskirstoma taip:

6.3.1. miestų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) – 35 procentai, kurie

paskirstomi taip: [...];

6.3.2. kitoms savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) – 65 procentai, kurie

paskirstomi taip:

pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių;

pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.

[...]

8. Vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir

saugaus eismo sąlygoms užtikrinti skirtos lėšos naudojamos pagal kelių valdytojų pateiktus ir su

Lietuvos automobilių kelių direkcija suderintus objektų sąrašus. Laikomasi šių nuostatų:

8.1. Už lėšų naudojimą, projektų, sąmatų ir techninių dokumentų rengimą, viešųjų

pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, objektų

pripažinimą tinkamais naudoti atsako savivaldybės [...].“

37. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybei vietinės reikšmės

keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti,

naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2015-03-27 sprendimu Nr. T3-129:

„4. Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės keliams (gatvėms) naudojamos:

4.1. savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms (toliau tekste – keliai ir gatvės)

projektuoti, tiesti, modernizuoti ir taisyti (remontuoti);

[...]

4.7. keliams ir gatvėms, kelių statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;

4.8. keliams ir gatvėms prižiūrėti;

[…].

5. Programos finansavimo lėšos, skirtos Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės

keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti,

paskirstomos šia tvarka:

5.1. 5 % lėšų skiriama Nemenčinės miesto seniūnijai;

5.2. 5 % lėšų skiriama kitiems neatidėliotiniems darbams (projektuoti, techninei priežiūrai,

avariniams darbams bei kt.);

5.3. 90 % skirtų lėšų paskirstoma seniūnijoms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti,

taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, kurios paskirstomos:

5.3.1. 50 % pagal seniūnijos teritorijoje gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių;

5.3.2. 50 % pagal seniūnijai priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį;

5.4. gali būti atsižvelgiama į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (VMPEI) seniūnijos

keliuose (gatvėse).

6. Einamųjų metų kelių ir gatvių tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo

sąlygų užtikrinimo paraiškas seniūnai pateikia savivaldybės administracijai iki kovo 10 dienos

objektus nurodydami prioriteto tvarka.“

38. Vilniaus rajono savivaldybės objektų sąrašo, patvirtinto Vilniaus rajono

savivaldybės tarybos 2016-04-29 sprendimu Nr. T3-129 „Dėl objektų, finansuojamų iš Kelių

priežiūros ir plėtros programos lėšų 2016 metais, patvirtinimo“ (toliau vadinama ir – Objektų

sąrašas):

20

Eil.

Nr. Objekto pavadinimas Darbų rūšis

Objekto parametrai

Pastabos Fiksuota pradžia ir pabaiga

Ilgis

m

Plotis

m

1 2 3 4 5 6

[…]

Rukainių seniūnija

1. Čepurniškių k.

Čepurniškių g.

Kapitalinis

remontas

(a/b dangos

įrengimas)

Nuo Čepurniškių g. 35 iki

Čepurniškių g. 62

(6052250, 602139–

6052551. 602384)

421,0 3,0

2. Vietinės reikšmės

kelias Nr. VL2113

Mykoliškės–Rukainiai

Paprastasis

remontas

(skaldos danga)

Nuo Pašto g. iki Mykoliškių

g.

(6052871, 596727–

6053635, 595824)

1181,0 3,0

3. Vietinės reikšmės

kelias Nr. VL2128

Arklėnai–Jurčiukai

Paprastasis

remontas

(skaldos danga)

Nuo Mantušių k. 4 iki

Arklėnų k. 9

(6046536, 597866–

6046707, 597536)

335,0 3,0

39. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (reglamentas),

patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2008-01-09 įsakymu Nr. D1-11/3-3:

„8.6. Nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta.

[...]

162. Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai

nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar

planuojamus objektus.

[...]

166. Rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne

dažniau kaip kas 100 metrų.“

167. Nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams

skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo,

rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose.“

40. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo:

9 straipsnis – „3. Gavusi skundą ar pranešimą, kad išduotos prisijungimo sąlygos ir (ar)

Specialieji reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, Inspekcija, [...], per 10 darbo dienų nuo

šių išvadų gavimo dienos pateikia skundą ar pranešimą pateikusiam asmeniui savo išvadą dėl

išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų atitikties teisės aktams. Jeigu nustatoma,

kad prisijungimo sąlygos ir (ar) Specialieji reikalavimai išduoti pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus, Inspekcija iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikia subjektams,

išdavusiems prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus, privalomuosius nurodymus

administraciniu sprendimu panaikinti neteisėtai išduotas prisijungimo sąlygas [...]. Jeigu per 20

darbo dienų nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos privalomasis nurodymas neįvykdomas,

Inspekcija per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi

į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą arba dėl neteisėtai išduotų prisijungimo

sąlygų ar Specialiųjų reikalavimų panaikinimo. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai

pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.

[...]

5. Išsamią šiame straipsnyje nurodytų procedūrų atlikimo tvarką nustato ir surašomų

dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas.“

21

41. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

3 straipsnis – „Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį

administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą

tinkamai tarnauti žmonėms. [...]“;

17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo

gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją,

jeigu: [...]; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. [...];“

[...]

4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės,

skundo tyrimas nutraukiamas.“

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo:

22 straipsnis – „Vyriausybė: [...]; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu,

nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; [...]; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato

Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai“;

23 straipsnis – „Vyriausybė: [...]; 2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės

apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais“;

24 straipsnis – „1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

2. Ministras Pirmininkas: [...]; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui

paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.“

43. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės

1998-09-15 nutarimu Nr. 1120:

„8. Žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką [...], kaimo

plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos, [...], žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės pažangos, [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą.

9. Žemės ūkio ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: 9.1.

pagal kompetenciją rengia [...] įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės

aktų projektus; [...].“

44. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės

2010-10-13 nutarimu Nr. 1480:

„7. Susisiekimo ministerijos veiklos tikslai yra: 7.1. formuoti valstybės politiką transporto

sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoti,

koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 7.2. formuoti valstybės politiką keleivių ir krovinių

vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu srityje ir organizuoti, koordinuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą; 7.3. formuoti valstybės politiką visų rūšių transporto saugaus eismo

srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; [...].“

45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-

09-22 nutarimu Nr. 1138:

„7. Svarbiausieji Aplinkos ministerijos veiklos tikslai yra: [...]; 7.2. formuoti valstybės

politiką [...], teritorijų planavimo ir priežiūros, urbanistikos ir architektūros, statybos ir jos

priežiūros, [...] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; [...]; 7.8. pagal

kompetenciją užtikrinti valstybės turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn pagal Lietuvos

Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą; [...].“

46. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Seimo 2016-12-13 nutarimu Nr. XIII-82:

„119. Esame įsitikinę, kad visi Lietuvos regionai turi ateitį kaip patrauklios gyvenimui,

darbui ir kūrybai, aukštą gyvenimo kokybę bei švarią ir sveiką aplinką siūlančios vietovės.

22

Siekdami tai pasiekti ir įtvirtinti, mes įsipareigojame, kad:

[...]

119.2. suprasdami, kad teisė į patogų susisiekimą tiek transporto, tiek ir ryšių priemonėmis

yra svarbi žmogaus teisė, o jos įgyvendinimas – svarbus gyvenimo kokybės rodiklis, didinsime visų

šalies regionų pasiekiamumą, patogų susisiekimą tarp miestų, miestelių ir kaimų. Kokybiškas,

patogus susisiekimas keliais ir geležinkeliais, taip pat kokybiškos, pėstiesiems ir dviratininkams

pritaikytos bei saugios miestų ir miestelių gatvės, kokybiškas ir patogus viešasis transportas,

užtikrinantis greitą ekonomikos centrų pasiekimą priemiesčių ir kaimiškų vietovių gyventojams,

įvairių transporto rūšių ir grafikų suderinamumas, patogūs ir inovatyvūs judumo sprendimai, tokie

kaip visą šalį apimančio vieno viešojo transporto sistemos bilieto įdiegimas, yra esminė tiek

ekonomikos augimo, verslo, tiek ir gyvenimo kokybės regionuose sąlyga;“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

47. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje

Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:

„[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena

valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės

tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems

nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30

nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir

laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių

ir laisvių [...].

[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad

Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei –

teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja

žmonėms [...] taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo

procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

48. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo

imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti

aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003-05-30,

2004-01-26 nutarimai).

49. Konstitucinis Teismas 2004-07-08 nutarime, priimtame byloje Nr. 10/02, konstatavo:

„[...] konstitucinė nuostata, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą

kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose

tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės jas ir vykdo [...] ta apimtimi,

kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių

savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra reglamentuojamos įstatymais.“

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-15 sprendime (administracinė

byla Nr. A858-266/2014) konstatavo:

„[...] pažymėtina, jog atsakovas [Panevėžio miesto savivaldybė] nurodo aplinkybes dėl

negalimumo šiuo metu suprojektuoti ir nutiesti pareiškėjo įvardintas gatves, t. y. kad nesant

pakankamai finansinių išteklių šiuo metu prioritetas yra skiriamas jau esančių pagrindinių gatvių

remontui ir rekonstravimui, o ne naujų gatvių tiesimui.

[...] nagrinėjamu atveju [...] teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovo funkciją tiesti gatves, bet

juose nėra numatyta jokių konkrečių terminų dėl gatvių tiesimo, jie nenumato jokio laiko momento,

iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovas

pažeidė jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepagrindė to, kad teisės aktuose

yra numatyti terminai rekomenduojamų pagalbinių gatvių tiesimui. Teisėjų kolegijos vertinimu,

23

teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų

kelią, iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių tiesimo būtų svarstomi ir

įvertinami.“

Tyrimui reikšminga Seimo kontrolierių darbo praktika

51. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs X skundą dėl Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesprendžiant [...], gatvės

remonto klausimo, 2016-11-22 pažymoje Nr. 4D-2016/2-773 „Dėl X skundo prieš Vilniaus miesto

savivaldybės administraciją“, be kita ko, konstatavo:

„11.1. Savivaldybė, vykdydama teisės aktais nustatytą pareigą organizuoti gatvių tiesimą

(remontą), priimdama sprendimus, kurios konkrečios gatvės turi būti tiesiamos (remontuojamos),

taip pat privalo vadovautis ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu

veiklos skaidrumo principu (pažymos 7.1.1 papunktis), reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir

kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės

gyventojams, t. y. gyventojams turi būti pateikiama aiški, suprantama informacija, dėl kokių

priežasčių Savivaldybė nusprendė tiesti (remontuoti) vieną ar kitą gatvę.

Savivaldybė Seimo kontrolieriui nurodė, kad gatvės į Savivaldybės administracijos

direktoriaus įsakymu patvirtintą Sąrašą buvo įtrauktos atsižvelgiant į eismo intensyvumą (transporto

priemonių skaičius per parą), viešojo transporto priemonių skaičių per parą, gatvės kategoriją,

galimybę įrengti lietaus nuotekų tinklus bei priežiūros sąnaudų dydį (pažymos 6.5 punktas), tačiau

neinformavo, kas bei kada šiuos kriterijus nustatė (patvirtino), bei nepateikė dokumentų, įrodančių,

kad Savivaldybės taryba ir (arba) administracijos direktorius yra patvirtinę kriterijus, kuriais

privaloma vadovautis sprendžiant klausimus, kurios gatvės turi būti tiesiamos (remontuojamos)

pirmiausia. Seimo kontrolierius pažymi, kad Savivaldybė turėtų nustatyti (bei patvirtinti) kriterijus,

kuriais vadovaujantis būtų sprendžiamas gatvių tiesimo (remonto) eiliškumas, nes tai užtikrintų

skaidrumo principo laikymąsi priimant sprendimus.“

52. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs Y skundą dėl Vilniaus rajono

savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), organizuojant [...] kaime, Rukainių

seniūnijoje, esančio vietinės reikšmės kelio (arba toliau vadinama – [...] kaimo kelias) remonto

darbus, 2015-06-30 pažymoje Nr. 4D-2015/2-566 „Dėl X skundo prieš Vilniaus rajono

savivaldybės administraciją“, be kita ko, nustatė:

„7. Savivaldybės administracija 2015-06-12 raštu Nr. A33(1)-3971-(4.11) Seimo

kontrolierių, be kita ko, informavo:

[...]

7.3. „šiuo metu yra rengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Vilniaus

rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo, į minėtą sąrašą yra

įtrauktas kelias Žybartonys–Pavalkiai, kuriam bus suteiktas Nr. VL2127“;

7.4. „kelio remonto darbai buvo įtraukti [į prioritetinių kelio remonto darbų sąrašą] 2010 ir

2014 metais, bei kiekvienais metais buvo atliekami kelio priežiūros darbai (kelio lyginimas

greideriu) [...]“;

7.5. „buvo atlikti visi numatyti darbai pagal patvirtintas sąmatas (pridedama). Sudarant

sąmatas kartu su įmone, atliekančia remonto darbus, buvo priimti sprendimai dėl sunkiai

išvažiuojamų kelio Žybartonys–Pavalkiai vietų remonto“; [...].

8. Savivaldybės administracija papildomai pateikė:

8.1. Savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimo Nr. T3-391, [...], 2 priedą, kuriame į

objektų sąrašą Rukainių seniūnijoje įtrauktas ir [...] kaimo kelias.

8.2. Savivaldybės tarybos 2014-10-03 sprendimo Nr. T3-370, [...], 2 priedą, kuriame į

objektų sąrašą Rukainių seniūnijoje įtrauktas ir [...] kaimo kelias.

24

8.3. Suderinta 2010 m. darbų sąmatos „Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės

kelių ir gatvių tiesimo (remonto) darbai ir priežiūra. Paketas B. Rukainių seniūnija“ kopija, kurioje

numatyti [...] kaimo kelio dangos įrengimo darbai (350 m.).“

53. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, ištyręs Z skundą dėl Vilniaus rajono

savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai sprendžiant kelio,

jungiančio Mažąją Kuosinę ir Šumską (Kalvelių sen., Vilniaus r.) (toliau vadinama – Privažiavimo

kelias), priežiūros klausimą, 2015-01-30 pažymoje Nr. 4D-2014/2-1522 „Dėl Z skundo prieš

Vilniaus rajono savivaldybės administraciją“, be kita ko, konstatavo:

„7. Savivaldybė Seimo kontrolieriui pateikė informaciją, iš kurios nustatyta, kad:

7.1. Savivaldybės pareigūnai buvo nuvykę į vietą ir „aplinkybės konstatuotos pagal faktą“.

Pagal seniūnijų teiktas paraiškas buvo rengiamas vietinės reikšmės kelių sąrašas. Privažiavimo kelią

nebuvo siūloma įtraukti į sąrašą, kadangi jis yra tik išvažinėtas per laukus žemės apdirbimo

technikos, be to, vedantis per tretiems asmenims priklausančią nuosavą žemę (unikalus Nr. [...]),

kuriai nėra nustatyti apribojimai dėl leidimo važiuoti (kelio servitutai). Privažiavimo kelias nėra

valstybinėje žemėje, todėl nebuvo įtrauktas į sąrašą;

7.2. „Privažiavimo kelias nėra skirtas greitam važiavimui, siauras ir veda tik prie trijų

sodybų, iš kurių tik dvi apgyvendintos [...];

[...]

11. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–7 paragrafai) bei į teisinį

reglamentavimą, nurodytą pažymos 8–9 paragrafuose, konstatuotina, kad:

11.1. [...].

Savivaldybės tarybos 2005-03-10 sprendimu Nr. T3-44 Privažiavimo kelias nėra įtrauktas į

vietinės reikšmės kelių sąrašą, nes, pagal Savivaldybės pateiktą informaciją, jis eina per privatų

žemės sklypą, kelio juostai formuoti trūksta valstybinės žemės ploto.

Ministerijos [Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos] nuomone, Privažiavimo

kelias – keliukas per sklypus – atitinka vietinės reikšmės vidaus kelio statusą;

[...]

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1

dalies 14 punktu, Seimo kontrolierius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui

rekomenduoja: [...]; 14.2. apsvarstyti galimybę siūlyti Savivaldybės tarybai tikslinti einamųjų metų

Savivaldybės biudžetą, kiek tai sietina su lėšų, būtinų Šilo gatvės ir Privažiavimo kelio tvarkymo

darbams atlikti, skyrimu, kad būtų užtikrintas viešasis interesas – gyventojams sudarytos sąlygos

naudotis vietinės reikšmės keliais.“

Savivaldybės administracija 2015-03-05 raštu informavo Seimo kontrolierių, kad

„atsižvelgdama į šių metų gautą finansavimą šiais metais planuos Vilniaus r. Kalvelių sen.

Mažosios Kuosinės k., Šilo gatvės atkarpą. Šilo g. yra įtraukta į Seniūnijos 2015 metų remontuotinų

objektų sąrašą.“

Tyrimo išvados

54. Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybė ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsisako vykdyti

jiems priskirtas funkcijas ir įrengti Nuovažą bei Ginčo kelią iki Pareiškėjai priklausančio Žemės

sklypo.

Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus

pateikiamos išskiriant šias dalis:

54.1. dėl Ginčo kelio statuso ir subjekto, turinčio pareigą jį tiesti / remontuoti / prižiūrėti;

54.2. dėl teisinio reglamentavimo;

54.3. dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant

vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo / remonto eiliškumo nustatymo klausimą;

54.4. dėl valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ veiksmų (neveikimo) išduodant

Pareiškėjai Prisijungimo sąlygas Nuovažos projektui rengti.

25

Dėl Ginčo kelio statuso

ir subjekto, turinčio pareigą jį tiesti / remontuoti / prižiūrėti

55. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją ir dokumentus konstatuotina:

55.1. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) buvo suprojektuotas 2007

m. projekte (pažymos 6.1 papunktis);

55.2. pagal 2007 m. projekto sprendinius privažiavimas iki Žemės sklypo buvo numatytas

vietinės reikšmės keliu, kuris sudaro uždarą kontūrą – šiaurės pusėje nuo valstybinės reikšmės

rajoninio kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis kerta privačius žemės sklypus (kadastro Nr. [...], Nr.

[...]), rytinėje pusėje kelias tęsiasi palei žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ribą, besiribojančią su

žemės sklypu (kadastro Nr. [...]) ir laisvos žemės fondo žemės plotu Nr. [...] vakarų pusėje, tęsiasi

iki Pareiškėjos Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]), toliau šis kelias eina riba tarp žemės sklypo

(kadastro Nr. [...]) ir laisvos žemės fondo žemės ploto ir žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]),

tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]) ir žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]), per

žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) ir tarp žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) ir žemės sklypo (kadastro

Nr. [...]) susijungia su keliu Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis (pažymos 6.2 papunktis); (toliau

vadinama – Ginčo kelias);

55.3. dalis Ginčo kelio 2007 m. projekto plane pažymėta per privačius žemės sklypus

(kadastro Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]), o kita Ginčo kelio dalis yra valstybinėje žemėje ir priklauso

valstybei (pažymos 6.3 papunktis);

55.4. Ginčo kelio dalis, einanti per privačius žemės sklypus (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]),

laikytina šių žemės sklypų žemės naudmena, šiems žemės sklypams yra nustatyti kelio servitutai

(tarnaujantys daiktai) (pažymos 6.3, 6.7 papunkčiai);

55.5. Nacionalinėje žemės tarnyboje įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. [...])

(suformuoto 2001 m.) suformavimo dokumentus, nustatyta, kad Ginčo kelio dalis, einanti per

žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), buvo pažymėta šio žemės sklypo abrise sutartiniu ženklu (juoda

punktyrine linija) kaip 4 metrų pločio kelias, tačiau kelias kaip šio žemės sklypo žemės naudmena

ar į šį žemės sklypą įsiterpusi žemės naudmena nėra pažymėtas šio žemės sklypo plane ir duomenys

apie jį nėra nurodyti žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, kadastro duomenų lentelėje, todėl, NŽT

nuomone, privatizuojant žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) valstybinėje žemėje nebuvo

suprojektuotas vietinės reikšmės kelias per šį žemės sklypą, taip pat šiam žemės sklypui nebuvo

nustatytas servitutas (pažymos 6.6 papunktis). 2007 m. projekto plane nurodyta sprendinio dalis,

kurioje šiame žemės sklype yra pažymėtas kelias, galėtų būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu žemės

sklypui (kadastro Nr. [...]) būtų nustatytas servitutas (pažymos 6.9 papunktis);

55.6. remiantis NŽT pateikta planine medžiaga ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu

nustatyta, kad Ginčo keliu numatytas privažiavimas prie 16 žemės sklypų (įskaitant žemės sklypą,

kurio kadastro Nr. [...]) ir dviejų laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotų;

55.7. iš NŽT pateiktų Rukainių kadastro vietovėje rengtų žemės reformos žemėtvarkos

projektų planinės medžiagos nustatyta (pažymos 6.4 papunktis), kad:

55.7.1. projektų, rengtų 2000–2005 metais, planinėje medžiagoje Ginčo kelias žemės

sklypo (kadastro Nr. [...]) teritorijoje nebuvo pažymėtas;

55.7.2. 2006 m. ir 2007 m. projektų plane palei žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) šiaurinę

ribą sutartiniu ženklu (juoda punktyrine linija) buvo pažymėtas kelias, kurio plotis – 4 metrai;

55.7.3. 2013 m. projekto plane Ginčo kelias žemės sklype (kadastro Nr. [...]) nebuvo

pažymėtas;

55.7.4. 2013 m. ir 2015 m. projekto planuose Ginčo kelias iki Pareiškėjos žemės sklypo

pažymėtas nuo kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis, tarp šiuo metu esančių žemės sklypų (kadastro

Nr. [...], Nr. [...]), per žemės sklypą (kadastro Nr. [...]), tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr.

[...]) ir žemės sklypų (kadastro Nr. [...], Nr. [...]), per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. [...];

55.7.5. 2013 m. projekto plane nurodyta, kad Ginčo kelio plotis – 4 metrai, o 2015 m.

projekto plane – 6 metrai;

26

55.8. Savivaldybė informavo, kad Savivaldybės administracija Ginčo kelio neprojektavo,

neįrenginėjo ir jokių priežiūros darbų neatliko, taip pat kad šiuo metu faktiškai esanti Ginčo kelio

užimama teritorija – tai 4–6 metrų pločio valstybinės žemės ir privačios žemės plotai, skirti keliams

projektuoti ir įrengti (pažymos 7.2, 7.3 papunkčiai);

55.9. NŽT atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinės žemės dalyje, tarp

žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), Ginčo kelias nėra įrengtas, nėra naudojimo požymių

(važiavimo transporto priemonėmis žymių). NŽT nurodė, kad tuo atveju, jeigu šioje vietoje būtų

įrengta nuovaža, galimai Ginčo keliu būtų galima naudotis (pažymos 6.8 papunktis);

55.10. Savivaldybė informavo, kad Ginčo kelias nėra įtrauktas į Savivaldybės kelių ir

gatvių balansą ir kad Savivaldybė neplanuoja įrengti šio kelio bei atlikti priežiūros darbų dėl to, kad

teritorija, kurioje yra Žemės sklypas ir Ginčo kelias, priskirta neurbanizuotai teritorijai, dėl to, kad

dalis Ginčo kelio yra privačiuose žemės sklypuose (nustatytas servitutas), taip pat dėl mažo

finansavimo (pažymos 7.2 papunktis);

55.11. Savivaldybės nuomone, Ginčo kelio pločio nepakanka priskirti šį kelią vietinės

reikšmės keliams (pagal Kelių įstatymo 11 straipsnį, IV kategorijos minimalus vietinės reikšmės

kelio juostos plotis – 8 metrai), 4–6 metrų pločio valstybinės žemės juostoje neįmanoma įrengti

vietinės reikšmės kelio (pažymos 7.3 papunktis);

55.12. Savivaldybė siūlo Pareiškėjai Ginčo kelią įsirengti savo lėšomis, vadovaujantis

Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis (pažymos 7.4 papunktis);

55.13. nuo įrengtos nuovažos kelyje 5208 Rukainiai–Senasalis per žemės sklypus (kadastro

Nr. [...] ir Nr. [...]) privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) nėra galimybės, nes

privatizuojant žemės sklypą (kadastro Nr. [...]) šiam žemės sklypui nebuvo nustatytas kelio

servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nebuvo per šį žemės sklypą valstybinėje žemėje suprojektuotas

vietinės reikšmės kelias (pažymos 6.9 papunktis);

56.14. galimybė privažiuoti prie žemės sklypų naudojantis esama nuovaža, įrengta žemės

sklypo (kadastro Nr. [...]) šiaurės vakarų pusėje, būtų, jeigu būtų sudarytas susitarimas (sandoris)

dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui (kadastro Nr. [...]) nustatymo (pažymos 6.9

papunktis) ir Savivaldybė įrengtų vietinės reikšmės kelią nuo nuovažos iki suprojektuotų 16 žemės

sklypų.

56. Apibendrinus skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytinos šios išvados:

56.1. Žemės reformos įstatyme (redakcijoje, galiojusioje Pareiškėjos žemės sklypo

projektavimo metu; pažymos 20.1 papunktis) buvo nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos

projektuose žemės sklypai projektuojami taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos žemės sklypo

naudojimui pagal paskirtį, taip pat nurodyta, jog suprojektuojamas ir bendrojo naudojimo kelių

tinklas (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 dalis). Tuo metu galiojusiame Metodikos 47

punkte buvo reglamentuota, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su

privažiuojamaisiais keliais (pažymos 22.1 papunktis).

Pareiškėjos žemės sklypas (kadastro Nr. [...]) buvo suprojektuotas 2007 m. projekte

vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Privažiavimui prie šio žemės sklypo 2007 m.

projekte buvo suprojektuotas Ginčo kelias, kuris iki šiol nėra įrengtas.

Suprojektavus Ginčo kelią 2007 metų projekte, tačiau jo neįrengus, nėra sudaromos

palankios sąlygos Pareiškėjai ir kitų 16 žemės sklypų savininkams (prie kurių žemės sklypų

privažiuoti skirtas Ginčo kelias) naudoti nuosavybę pagal paskirtį – yra užkirsta galimybė naudoti

šiuos žemės sklypus ir vykdyti juose veiklą;

56.2. Savivaldybė atsisako tiesti Ginčo kelią, nors viena iš Vietos savivaldos įstatyme

savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių

priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (pažymos 14 punktas), o pagal Kelių

priežiūros tvarkos aprašą, pasirūpinti vietinių kelių technine būkle yra vietos savivaldybės pareiga

(pažymos 17 punktas).

Savivaldybė nurodė, kad Ginčo kelias nėra įtrauktas į Savivaldybės balansą, Savivaldybės

vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, kad Ginčo kelias negali būti priskirtinas vietinės reikšmės

27

keliams ir Savivaldybė neketina atlikti šio kelio tiesimo / remonto / priežiūros darbų dėl toliau

nurodytų priežasčių:

56.2.1. minimalus kelio juostos plotis, reikalingas vietinės reikšmės kelių kategorijai,

yra 8 metrai, o ploto, skirto Ginčo keliui suformuoti, plotis – 4–6 metrai.

Seimo kontrolierius tokį Savivaldybės teiginį vertina kritiškai, kadangi kelių kategorijos

nustatomos atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų

vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų patvirtintais Lietuvos kelių

projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 9 straipsnis, Vietinės reikšmės kelių

(gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų rūšies parinkimo rekomendacijų 8 punktas;

pažymos 16, 18 punktai), o ne atsižvelgiant į kelio juostos plotį; Kelių įstatymo 11 straipsnio 3

punkte reglamentuota, kaip nustatomos kelio juostos ribos, jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai

kuriuose ruožuose netelpa nustatyto pločio juostoje (pažymos 16 punktas), t. y. įstatymų leidėjo yra

įtvirtinta, kad kelio juostos plotis natūroje gali būti siauresnis.

Pažymėtina, kad į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą ir į Kelių priežiūros

ir plėtros programos lėšomis 2015 ir 2016 metais finansuojamų objektų sąrašus buvo įtraukti

Savivaldybės vietinės reikšmės keliai ir gatvės, kurių plotis yra nuo 3 iki 6 metų (pažymos 7.5

papunktis, 38 punktas), t. y. aplinkybė, kad kelio (gatvės) plotis yra mažesnis nei 8 metrai, nebuvo

kliūtis Savivaldybei įtraukti šių kelių į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, į Kelių

priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą ir atlikti jų tiesimą (remontą).

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų,

rengtų iki 2015 metų, planuose Ginčo kelio plotis buvo nurodytas 4 metrai, o 2015 m. projekto

plane – 6 metrai. Žemės sklypo (kadastro Nr. [...]) 2014-12-18 plane M 1:1000 nurodyta, kad esamo

ir projektuojamo servituto plotis – 4 metrai. Atsižvelgiant į tai ir tai, kad žemės sklypų (kadastro

Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...] ir Nr. [...]) ribos nekilnojamojo turto kadastre pažymėtos

atlikus kadastrinius matavimus (o ne preliminarius matavimus) (pažymos 9.3 papunktis), kyla

pagrįstų abejonių: dėl šio kelio pločio pakeitimo pagrįstumo; ar natūroje yra išlikęs 6 metrų pločio

valstybinės žemės plotas kelio tiesimui; ar 2015 m. projekto plane pažymint 6 metrų kelio plotį

nebuvo pažeistos žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) ir žemės sklypų, besiribojančių su

valstybinės žemės plotu Ginčo keliui tiesti, savininkų teisės. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių

tikslinga kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, įgyvendinančią valstybės politiką žemės tvarkymo ir

administravimo, nuosavybės teisių atkūrimo, žemėtvarkos, žemės reformos srityse dėl išvados šiuo

klausimu pateikimo;

56.2.2. dalis Ginčo kelio yra privačiuose žemės sklypuose, kuriems nustatyti servitutai

(pažymos 7.2 papunktis).

Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, vietinės reikšmės vidaus keliai priklauso valstybei,

savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (pažymos 16 punktas), t. y.

Savivaldybei nuosavybės teise priklauso ne tik vietinės reikšmės viešieji keliai, bet gali priklausyti

ir vietinės reikšmės vidaus keliai. Taip pat šioje nuostatoje nėra apribojimo, kad kelias (inžinerinis

statinys), kaip nekilnojamojo turto objektas, nuosavybės teise privalo priklausyti tik vienam

subjektui ir negali priklausyti keliems subjektams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustačius jo

dalis.

Pažymėtina, kad kelio servitutas – žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) teisės aktų

nustatyta tvarka nustatytas apribojimas, kurio tikslas – užtikrinti kitų žemės sklypų tinkamą

naudojimą (pažymos 13 punktas). Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir

pėsčiųjų eismui (pažymos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punktas, pažymos 14 punktas), kurio

statybai (tiesimui) nėra numatyta valdyti žemės sklypą (jo dalį) nuosavybės teise, t. y. jis gali būti

statomas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise

nevaldo statytojas (užsakovas), pateikus sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo

(teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant

inžinerinius statinius) (Statybos įstatymo 27 straipsnis; pažymos 27 punktas).

28

Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, Seimo kontrolieriaus nuomone, kelio servituto

nustatymas žemės sklypui neužkerta galimybės Savivaldybei šiame žemės sklype tiesti vietinės

reikšmės vidaus kelią (inžinerinį statinį) ir jį remontuoti / prižiūrėti.

Taip pat pabrėžtina, kad analogišku atveju aplinkybė, jog vietinio reikšmės kelio dalis

buvo privačiame žemės sklype, neužkirto galimybės Savivaldybei įtraukti šio kelio į Kelių

priežiūros ir plėtros programos lėšomis 2015 metais finansuojamų objektų sąrašą ir į Vietinės

reikšmės kelių (gatvių) sąrašą (pažymos 52 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtų tikslinga, prašyti Vyriausybės pavesti

kompetentingoms institucijoms pateikti išvadą, ar Savivaldybė galėtų tiesti vietinės reikšmės vidaus

kelio dalį per privačius žemės sklypus, kuriems nustatyti servitutai;

56.2.3. teritorija, kurioje yra Žemės sklypas ir Ginčo kelias, priskirta neurbanizuotai

teritorijai.

Seimo kontrolierius šį argumentą vertina kritiškai, kadangi Kelių priežiūros ir plėtros

programos lėšų, skirtų savivaldybei vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti),

prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos apraše nėra

reglamentuoti kriterijai, kuriais vadovaujantis Savivaldybė paskirsto lėšas seniūnijose esančių kelių

tiesimui (remontui), t. y. nėra įtvirtinta, kad teritorijos priskyrimas / nepriskyrimas urbanizuotai

teritorijai yra esminis rodiklis sprendžiant vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo (remonto)

klausimą (žr. skundo dalies dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

sprendžiant vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo / remonto eiliškumo nustatymo klausimą

tyrimo išvadas; pažymos 60 punktas);

56.2.4. yra skiriamas mažas finansavimas vietinės reikšmės kelių gatvių tiesimui /

remontui / priežiūrai.

Pažymėtina, kad Savivaldybės vykdomos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros

funkcijos įgyvendinimas sietinas su Kelių priežiūros ir plėtros programos bei savivaldybės biudžeto

lėšomis (pažymos 36, 37 punktai), skirtomis naujų gatvių projektavimo, tiesimo darbams, taip pat ir

esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl

valstybės lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir modernizuoti, naudojimo,

rekomendavo Vyriausybei numatyti priemones, skatinančias savivaldybes skirti kuo daugiau savo

lėšų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai (pažymos 10 punktas). Taigi Savivaldybė pati turi

skirti lėšas iš Savivaldybės biudžeto vietinės reikšmės ir gatvių tiesimui / remontui / priežiūrai.

Pažymėtina, kad teisės aktai, kaip tai nutartyje ir pažymėjo Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas (pažymos 50 punktas), nenumato jokio termino, laiko momento, iki kada

nurodyti veiksmai, t. y. vietinės reikšmės kelių, gatvių įrengimas, remontas, turėtų būti atlikti;

tačiau teisės aktai nustato Savivaldybei pareigą šiuos darbus atlikti, sukuria tam tikrą atskaitomybę,

kad kelias (gatvė) ateityje bus įrengtas (remontuojamas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės turi skirti ir savo

lėšas vietinės reikšmės kelių (gatvių) įrengimui, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas;

56.3. pažymėtina ir tai, kad pagal galiojusias Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų

priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų nuostatas (neteko galios 2014-11-28),

žemės reformos metu suplanuotų naujų vietinių kelių trasų žemė priklauso vietos savivaldybei, šie

keliai turėjo būti registruojami vietos savivaldybėje, o juos nutiesus Savivaldybės biudžeto lėšomis

– apskaityti savivaldybės turto balanse, pareiga rūpintis šių kelių būkle taip pat buvo nustatyta –

Savivaldybei (šių nurodymų 17–20, 23 punktai) (pažymos 24 punktas).

Analizuojant šias nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai

derinami su savivaldybėmis, jų atstovas yra kviečiamas dalyvauti šių projektų viešame svarstyme

(pažymos 21, 22 punktai), darytina prielaida, kad Savivaldybė po žemės reformos žemėtvarkos

projekto patvirtinimo privalėjo įtraukti šiame projekte suprojektuotus vietinės reikšmės kelius į

vietinės reikšmės kelių sąrašą, o tuo atveju, jeigu jie nebuvo nutiesti, spręsti jų įrengimo ir

atitinkamai – priežiūros klausimą;

29

56.4. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į tai, kad Ginčo kelias yra skirtas privažiuoti

prie 16-os žemės sklypų ir dviejų laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotų, tačiau Savivaldybė

atsisakė spręsti šio kelio įtraukimo į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašus / tiesimo

klausimą, nors Z skundo Seimo kontrolieriui tyrimo metu buvo nustatyta, kad Savivaldybė atliko

kelio, skirto privažiuoti iki trijų sodybų (iš kurių tik dvi buvo apgyvendintos), remonto darbus, t. y.

esant mažesniam gyventojui skaičiui ir poreikiui (pažymos 53 punktas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Y skundo Seimo kontrolieriui tyrimo metu buvo

nustatyta, jog Savivaldybė atliko kelio techninę inventorizaciją, įtraukė kelią į Kelių priežiūros ir

plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą ir atliko remonto darbus, nors Y skunde

nurodytas kelias nebuvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, o tik į šio sąrašo projektą

(pažymos 52 punktas).

56.5. pažymėtina, kad Savivaldybė neturi informacijos, kiek vietinės reikšmės (viešųjų ir

vidaus) kelių (gatvių) yra jos teritorijoje; kiek šių kelių yra suprojektuota, tačiau neįrengta / įrengta,

bet neprižiūrima; kiek kelių, suprojektuotų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, yra įtraukta į

vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašus, o kiek žemės reformos žemėtvarkos projektuose

suprojektuotų kelių dar turi būti įtraukta į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašus;

56.6. pagal Metodikos (redakcijos, galiojusios 2007 m. projekto rengimo metu; pažymos

22.1 papunktis) 102 punktą, Žemėtvarkos projekto paženklinimo darbai apima žemės sklypų ribų ir

suprojektuotų kelių parodymą-paženklinimą vietovėje (pažymos 22 punktas). Seimo kontrolieriui

skundo tyrimui nebuvo pateikta informacija, ar Ginčo kelio (kelio juostos / žemės sklypo šiam

keliui tiesti) ribos įgyvendinant 2007 m. projektą (ir (arba) vėlesnius projektus) buvo paženklintos,

taip pat ar buvo parengta Ginčo kelio (kelio juostos) kadastro duomenų byla.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje skundo dalyje, teigtina, kad Savivaldybė,

atsisakydama įtraukti Ginčo kelią į vietinės reikšmės kelių (gatvių sąrašą) / atlikti kelio tiesimo /

remonto darbus ir įpareigodama Pareiškėją Ginčo kelią įrengti, atsisakydama spręsti Ginčo kelio

problemą, pažeidė Vietos savivaldybės įstatyme įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės

institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą (pažymos 14 punktas), Konstitucijoje įtvirtintą

atsakingo valdymo principą (pažymos 47 punktas), Pareiškėjos teisėtus interesus, ir Pareiškėjos

teisę į nuosavybę.

Dėl nurodytų priežasčių ši skundo dalis pripažintina pagrįsta.

Dėl teisinio reglamentavimo

58. Vietos savivaldos įstatyme reglamentuota, kad viena iš savivaldybėms priskirtų

savarankiškųjų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas,

tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (pažymos 14 punktas), o pagal Kelių priežiūros tvarkos

aprašą, pasirūpinti vietinių kelių technine būkle yra vietos savivaldybės pareiga (pažymos 17

punktas).

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinta nuostata, kad

„teisė į patogų susisiekimą tiek transporto, tiek ir ryšių priemonėmis yra svarbi žmogaus teisė, o jos

įgyvendinimas – svarbus gyvenimo kokybės rodiklis, [...]. Kokybiškas, patogus susisiekimas keliais

ir geležinkeliais [...] yra esminė tiek ekonomikos augimo, verslo, tiek ir gyvenimo kokybės

regionuose sąlyga“ (pažymos 46 punktas).

Kaip jau šioje pažymoje minėta viešojoje teisėje galioja įstatymo viršenybės (teisėtumo)

principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta

įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla

turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo

subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami

neteisėtais.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad „konstitucinė nuostata, jog savivaldybės

pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai,

30

kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai

savivaldybės jas ir vykdo [...] ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tačiau nė viena iš šių

funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje; jos visos yra

reglamentuojamos įstatymais“ (pažymos 49 punktas).

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius gauna nemažai skundų, susijusių su vietinės reikšmės

kelių ir gatvių tiesimu, remontu (rekonstrukcija) ir priežiūra. Problemos, dėl kurių skundžiamasi,

tai, jog savivaldybės, kaip ir nagrinėjamu atveju, atsisako įtraukti žemės reformos žemėtvarkos

projektuose suprojektuotus (pažymėtus) bendro naudojimo kelius į vietinės reikšmės kelių (gatvių)

sąrašus / spręsti šių kelių (gatvių) tiesimo (remonto) klausimus, motyvuodamos tuo, kad neinicijavo

šių kelių projektavimo, kad šie keliai nėra įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių)

sąrašus ir į savivaldybių balansus, kad šie keliai nėra priskirtini vietinės reikšmės keliams, taip pat

tuo, jog žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų kelių (gatvių) tiesimas (remontas)

nepriklauso savivaldybių kompetencijai, nors Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad vietinės

reikšmės kelių (viešųjų ir vidaus) tiesimas, remontas ir priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės

funkcija, taip pat Seimo kontrolieriaus atliktų tyrimų metu nustatoma, jog dalis žemės reformos

žemėtvarkos projektuose suprojektuotų (pažymėtų) kelių yra įtraukta į savivaldybių vietinės

reikšmės kelių (gatvių) sąrašus ir savivaldybės atlieka šių kelių remonto / priežiūros darbus.

Išanalizavus teisės aktų, reglamentuojančių kelių – tarp jų, projektuojamų žemės reformos

žemėtvarkos projektuose – projektavimo, priskyrimo tam tikroms kategorijoms, tiesimo, remonto ir

priežiūros klausimus, nuostatas, taip pat Seimo kontrolieriaus darbo praktikos pavyzdžius (skundų

tyrimų, kurių metu buvo vertinami savivaldybių pareigūnų veiksmai (neveikimas), sprendžiant

vietinės reikšmės kelių priskyrimo kategorijoms, tiesimo (remonto), klausimus), atkreiptinas

dėmesys į šiuos momentus:

58.1. žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kurie iki 2014-01-01 buvo laikomi

teritorijų planavimo dokumentais, o šiuo metu – žemėtvarkos planavimo dokumentais,

projektuojamas (pažymimas) vietinės reikšmės (viešųjų ir vidaus) kelių tinklas (Žemės

reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir

įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.2.5 papunktis, Metodikos (redakcijos, galiojusios nuo 2006-04-26

iki 2008-08-15) 55.1 papunktis, 84, 105 punktai, Metodikos (redakcijos, galiojančios nuo 2017-01-

01) 8, 37, 48, 51 punktai, Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir

priežiūros laikinųjų nurodymų 7 ir 12 punktai) (pažymos 20–22, 24 punktai);

58.2. žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojami (pažymimi) keliai teisės

aktuose apibrėžiami skirtingai (pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį – žemės

reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamas (pažymimas) bendrojo naudojimo kelių tinklas,

pagal Metodikos nuostatas – vietinės reikšmės kelių tinklas) (pažymos 22 punktas). Pažymėtina, kad

kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimo jais teisinius

pagrindus (tarp jų – Kelių įstatyme), nėra vartojamas „bendrojo naudojimo kelio“ apibrėžimas, nėra

apibrėžta tokio kelio sąvoka, taip pat nėra reglamentuota, kokiai kelių kategorijai priskiriamas toks

kelias, kokiam poreikiui patenkinti projektuojamas toks kelias, kokiais kriterijais nustatoma, kad

kelias yra bendrojo naudojimo (ar šis požymis priklauso nuo naudotojų skaičiaus).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1

punktą, mokesčiu neapmokestinama bendrojo naudojimo kelių žemė (pažymos 25 punktas), o

Žemės mokesčio administravimo taisyklių 23.1 papunktyje reglamentuota, kad bendrojo naudojimo

kelias – tai kelias, kuriuo gali naudotis neribotas skaičius asmenų, kuris nustatomas tarnaujančio

daikto kelio servitutu (pažymos 26 punktas). Taigi pagal šią sąvoką, bendrojo naudojimo kelias yra

servitutinis kelias. Pažymėtina, kad ši formuluotė yra prieštaringa ir neaiški.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo

imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti

aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003-05-30 ir

2004-01-26 nutarimai) (pažymos 47 punktas);

31

58.3. vietinės reikšmės kelių priskyrimo kategorijoms kriterijai teisės aktuose

reglamentuojami skirtingai (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai, Metodikos 48.3

papunktis) (pažymos 16, 22 punktai):

58.3.1. vietinės reikšmės kelių (gatvių) kategorijos nustatomos atsižvelgiant į transporto

priemonių eismo pralaidumą ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) padėtį gyvenamųjų vietovių

atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų patvirtintais Lietuvos kelių

projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 3 straipsnis, Vietinės reikšmės kelių

(gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų rūšies parinkimo rekomendacijų 8 punktas;

pažymos 16, 18 punktas). Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą, vietinės reikšmės

vidaus keliai – tai keliai, kurie yra naudojami fizinių ar juridinių asmenų reikmėms, o NŽT nurodė,

kad Ginčo kelias, skirtas privažiuoti prie 17-os žemės sklypų (t. y. yra naudojamas šių žemės sklypų

savininkų reikmėms tenkinti), priskirtinas vietinės reikšmės vidaus keliams, tačiau, pagal

Metodikos 48.3 papunktį, tuo atveju, kai reikia privažiuoti prie daugiau kaip penkių žemės sklypų,

yra projektuojamas vietinės reikšmės viešasis, o ne vidaus kelias (pažymos 22 punktas). Metodikos

48.3 papunktyje nurodyta, kokiais atvejais projektuojami vietinės reikšmės viešieji ir servitutiniai

keliai, tačiau nėra apibrėžta, kokiais atvejais yra projektuojami vietinės reikšmės vidaus keliai

(pažymos 22 punktas);

58.3.2. pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, minimalus vietinės reikšmės kelių juostos

plotis yra nuo 8 iki 15 metrų, priklausomai nuo kelio kategorijos, pagal Metodikos 49 punktą,

naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 metro iki 6 metrų pločio (pažymos 16, 22 punktai);

58.4. Vyriausybė 1992-07-09 nutarimu Nr. 525 pavedė tuometėms Žemės ūkio,

Susisiekimo, Statybos ir urbanistikos bei Miškų ūkio ministerijoms parengti metodinius nurodymus

dėl kaimo vietovėse esančių bendrojo naudojimo kelių (vieškelių) tinklo projektavimo, jų

priklausomybės nustatymo, naudojimo ir priežiūros (pažymos 23 punktas).

Pagal Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros

laikinųjų nurodymų nuostatas (neteko galios 2014-11-28), patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1992-10-22 nutarimu Nr. 790, žemės reformos metu suplanuotų naujų vietinių kelių

trasų žemė priklauso vietos savivaldybei, šie keliai turėjo būti registruojami vietos savivaldybėje, o

juos nutiesus Savivaldybės biudžeto lėšomis – apskaityti savivaldybės turto balanse, pareiga

rūpintis šių kelių būkle taip pat buvo nustatyta – Savivaldybei (šių nurodymų 17–20, 23 punktai)

(pažymos 24 punktas).

Analizuojant šias nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai

derinami su savivaldybėmis, jų atstovas yra kviečiamas dalyvauti šių projektų viešame svarstyme

(pažymos 21–22 punktai), darytina prielaida, kad Savivaldybės po žemės reformos žemėtvarkos

projekto patvirtinimo turėjo įtraukti šiame projekte suprojektuotus (pažymėtus) vietinės reikšmės

kelius į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, o tuo atveju, jeigu jie nebuvo nutiesti, spręsti jų

įrengimo ir atitinkamai – priežiūros klausimą.

Tačiau Seimo kontrolieriui nagrinėjant skundus, susijusius su kelių įrengimu ir priežiūra,

nustatyta, jog dalis žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų (pažymėtų) vietinės

reikšmės kelių nebuvo ir nėra įtraukiama į Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir į

Savivaldybės balansą, atitinkamai Savivaldybėse nebuvo ir nėra sprendžiamas šių kelių

tiesimo (remonto) klausimas, o kelių tiesimo (ir priežiūros) našta yra perkeliama šių kelių

naudotojams;

58.5. pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės

nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai (fizinių ir juridinių asmenų, kitų

organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems

keliams) – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (pažymos 16

punktas). Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra detalizuota, kokiais atvejais vietinės reikšmės

vidaus keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vadovaujantis kokiais kriterijais ir

duomenimis yra nustatomas subjektas, kuriam nuosavybės teise turi priklausyti vidaus kelias;

58.6. pagal Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 2.1 papunktį, savivaldybių

nuosavybėn priskirtas turtas, nurodytas Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn

32

įstatymo 3 straipsnyje, tarp jų – vietinės reikšmės keliai ir gatvės, iki 2020-01-01 turi būti

perduotas savivaldybių nuosavybėn (pažymos 32 punktas).

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje

įtvirtinta, kad Savivaldybių nuosavybėn perduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys

vietinės reikšmės viešieji keliai (pažymos 31 punktas).

Kelių įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikšmės kelių projektavimo,

tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų

savininkai ir (ar) valdytojai (pažymos 16 punktas). Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių

nuosavybėn įstatymo 4 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas, savivaldybių nuosavybėn perduodami

objektai atlikus jų techninę inventorizaciją, o perdavimo–priėmimo aktas yra teisinis pagrindas

registruoti perduotą turtą turto registre (pažymos 31 punktas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 13

punktu, Savivaldybių nuosavybėn priskirto ir perduodamo turto techninę inventorizaciją atlieka

savivaldybės (pažymos 33 punktas).

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip turi būti atliekama vietinės

reikšmės kelių, tarp jų – suprojektuotų (pažymėtų) žemės reformos žemėtvarkos projektuose,

techninė inventorizacija, kokia eilės tvarka tai turi būti atliekama, kaip yra (turi būti)

sprendžiamas klausimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų

(pažymėtų) kelių įtraukimo į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, jei keliai

nėra nutiesti. Iš galiojančio teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokie keliai pagal nurodytas

nutarimo nuostatas privalo būti perduoti savivaldybėms (pvz. tik vietinės reikšmės viešieji

keliai, ar / ir vietinės reikšmės vidaus keliai, ar / ir kiti keliai).

58.7. pagal Žemėtvarkos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.2.5

papunktį, projekto autorius žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoja keliams

eksploatuoti reikalingus žemės sklypus (pažymos 21 punktas). Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje

įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise gatvėms ir

vietiniams keliams (pažymos 19 punktas). Vadovaujantis Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi,

žemė keliams tiesti, statiniams statyti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka (pažymos 16 punktas).

Pagal Metodikos (redakcijos, galiojančios nuo 2017-01-01) 99 punktą, žemėtvarkos

projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių

paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto

patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma,

kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas) (pažymos 22.2 papunktis).

Seimo kontrolieriui nagrinėjant skundus dėl kelių tiesimo (remonto) yra nustatoma, kad

keliu užimti valstybinės žemės sklypai (žemės sklypai, skirti keliui tiesti / eksploatuoti) nėra

baigti formuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir nėra perduoti valdyti savivaldybėms.

Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Metodikos 99 punkto nuostatų įgyvendinimo, t. y. ar žemės

reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo metu žemės sklypai keliams tiesti / eksploatuoti yra

ženklinami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, yra parengiamos žemės sklypo, skirto keliui

tiesti / eksploatuoti, kadastro duomenų bylos; jei ne – dėl kokių priežasčių;

58.8. pagal Vietinės reikšmės kelių (gatvių) defektų (pažaidų) nustatymo ir statybos darbų

rūšies parinkimo rekomendacijų 13 punktą, kelių (gatvių) kategorijos turi būti nustatomos teritorijų

planavimo dokumentuose (pažymos 18 punktas); tačiau žemės reformos žemėtvarkos projektai,

kuriuose taip pat yra projektuojami vietinės reikšmės keliai, yra priskiriami žemės valdos

projektams (Žemės įstatymo 37 straipsnio 1, 3 dalis), kurie nuo 2014-01-01 yra laikomi

žemėtvarkos planavimo, o ne teritorijų planavimo dokumentais;

58.9. teisės aktuose nėra reglamentuota, kieno iniciatyva ir lėšomis turėtų būti tiesiamas /

remontuojamas / prižiūrimas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas (pažymėtas)

kelias, priskirtinas vietinės reikšmės keliams, tuo atveju kai dalis šio kelio yra suprojektuota

privačiuose žemės sklypuose ir žemės sklypams yra nustatyti servitutai; ar tokiu atveju savivaldybės

gali inicijuoti šio kelio tiesimo darbus, įtraukti šį kelią į savivaldybės balansą ir vietinės reikšmės

kelių sąrašą.

33

59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad problemos, susijusios su žemės

reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų (pažymėtų) kelių statusu ir subjektu, turinčiu

pareigą juos tiesti / remontuoti / prižiūrėti, kyla dėl nepakankamai darnaus ir aiškaus teisinio

reglamentavimo.

Pažymėtina, kad valstybės politiką srityse, susijusiose su šioje pažymos dalyje iškeltais

klausimais, formuoja, kontroliuoja, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą Žemės ūkio,

Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos (pažymos 43–45 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir

to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas

kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas (pažymos 41 punktas).

Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl

žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų (pažymėtų) kelių statuso ir subjekto,

turinčio pareigą juos tiesti (remontuoti), vertintinas kitose institucijose, šios dalies tyrimas

nutrauktinas.

Dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

sprendžiant gatvių ir kelių tiesimo / remonto eiliškumo nustatymo klausimą

60. Savivaldybė Seimo kontrolierių informavo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos

lėšas Savivaldybė paskirsto atsižvelgdama į seniūnų prašymus, gyventojų skaičių ir kelių ilgį

(pažymos 7.5 papunktis).

Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybei vietinės reikšmės keliams ir

gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir

skirstymo tvarkos aprašo 5 punkte (pažymos 37 punktas) reglamentuota šios programos

finansavimo lėšų paskirstymo tvarka. Pagal šio punkto nuostatas, 5 procentai lėšų skiriama

Nemenčinės miesto seniūnijai, 5 proc. – kitiems neatidėliotiniems darbams (projektuoti, techninei

priežiūrai, avariniams darbams bei kt.), 90 proc. – seniūnijoms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms

tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, iš kurių – 50 proc.

paskirstoma seniūnijoms pagal jų teritorijoje gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; kita dalis

(50 proc.) paskirstoma seniūnijoms pagal joms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių ilgį.

Pagal pirmiau nurodyto aprašo 6 punktą, einamųjų metų kelių ir gatvių tiesimo, taisymo

(remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo paraiškas seniūnai pateikia savivaldybės

administracijai iki kovo 10 dienos, objektus nurodydami prioriteto tvarka.

Taigi Savivaldybėje yra nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais vadovaujantis seniūnijoms

paskirstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, tačiau jie yra nepakankami, atsižvelgiant į

tai, kad nėra nustatyti kriterijai, procedūros, kuriais (-iomis) seniūnai privalėtų vadovautis

spręsdami seniūnijose gatvių ir kelių tiesimo (remonto) eiliškumo klausimą, ir nėra nustatyti

vienodi reikalavimai pranešimo (prašymo / paraiškos) dėl finansavimo vietinės reikšmės kelio

(gatvės) skyrimo formai (turiniui).

Seimo kontrolierius 2016-11-22 pažymoje padarė išvadą, kad „Savivaldybė, vykdydama

teisės aktais nustatytą pareigą organizuoti gatvių tiesimą (remontą), priimdama sprendimus, kurios

konkrečios gatvės turi būti tiesiamos (remontuojamos), taip pat privalo vadovautis ir Vietos

savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu veiklos skaidrumo principu [...],

reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų

veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, t. y. gyventojams turi būti

pateikiama aiški, suprantama informacija, dėl kokių priežasčių Savivaldybė nusprendė tiesti

(remontuoti) vieną ar kitą gatvę.

[...]. Savivaldybė turėtų nustatyti (bei patvirtinti) kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų

sprendžiamas gatvių tiesimo (remonto) eiliškumas, nes tai užtikrintų skaidrumo principo laikymąsi

priimant sprendimus“ (pažymos 51 punktas).

34

Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę Savivaldybėje, organizuojant

vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstravimo, taisymo (remontavimo) ir priežiūros procedūras ir

vykdant jų įgyvendinimo kontrolę, be kita ko, konstatavo: kad „išsamus ir skaidrus gaunamų bei

skiriamų lėšų paskirstymo ir panaudojimo procedūrų reglamentavimas savivaldybių vidaus teisės

aktuose turi didelę reikšmę formuojant antikorupcinę aplinką“, kad Savivaldybės vidaus teisės

aktuose reglamentuota teisinio reguliavimo apimtis dėl lėšų paskirstymo kriterijų nustatymo yra

nepakankama, nes neužtikrina lėšų administravimo skaidrumo, nėra įtvirtinta prievolė Savivaldybės

seniūnijų seniūnams Savivaldybei pateikiamose paraiškose dėl kelių (gatvių) finansavimo nurodyti

motyvus ar faktines aplinkybes, kuriomis vadovaujantis yra priimamas sprendimas siūlyti

Savivaldybei finansuoti konkrečius objektus, nėra reglamentuotos pareiškėjų prašymų eilės

sudarymo ir jos administravimo procedūros, ir pateikė siūlymus tobulinti Savivaldybės teisės aktus,

siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę Savivaldybei skirstant ir naudojant lėšas,

skirtas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti,

tarp jų – nustatyti aiškią kriterijų taikymo tvarką ir svarstyti galimybę numatyti papildomus iš Kelių

priežiūros ir plėtros programos gautų lėšų paskirstymo kriterijus (pažymos 11 punktas). Skundo

tyrimo metu nustatyta, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Savivaldybėje 2016 metais

buvo paskirstytos, atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybei

vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo

sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos apraše, patvirtintame Savivaldybės tarybos

2015-03-27 sprendimu, nustatytus kriterijus, t. y. darytina prielaida, kad po Specialiųjų tyrimų

tarnybos išvados pateikimo Savivaldybėje nebuvo nustatyti aiškūs Kelių priežiūros ir plėtros

programos lėšų paskirstymo kriterijai ir prioritetai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ši skundo dalis yra pagrįsta, kadangi

Savivaldybė (ir po Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados pateikimo) nėra nustačiusi ir patvirtinusi

kriterijų ir prioritetų, kuriais būtų privaloma vadovautis sprendžiant seniūnijose gatvių ir kelių

tiesimo (remonto) eiliškumo klausimą, o nustatyti šių lėšų paskirstymo kriterijai (pagal gyventojų

skaičių ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) ilgį) yra nepakankami ir neužtikrina, kad lėšos bus

skiriamos būtiniausiems objektams tiesti / remontuoti, ir taip Savivaldybė tinkamai neįgyvendina

Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto skaidrumo principo (pažymos 14 punktas).

Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 ir 4 straipsnių

nuostatomis savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, kurios metu, yra tikrinama, ar

savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, ar savivaldybės

kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams,

Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio

administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, atlieka Vyriausybės atstovai. Todėl tikslinga

kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje dėl skaidrumo principo Savivaldybėje laikymosi

užtikrinimo.

Dėl valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ veiksmų (neveikimo)

išduodant Pareiškėjai Prisijungimo sąlygas Nuovažos projektui rengti

61. Pareiškėja skundžiasi, kad Prisijungimo sąlygos Nuovažos projektui rengti jai buvo

išduotos nesilaikant teisės aktų nuostatų reikalavimų.

62. Atsižvelgiant į skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina:

62.1 NŽT atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Nuovaža nuo kelio Nr. 5208

Rukainiai–Senasalis į Ginčo kelią tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]) vietovėje nėra

įrengta (pažymos 6.9 papunkčiai);

62.2. artimiausios nuovažos nuo valstybinės žemės dalies, tarp žemės sklypų (kadastro

Nr. [...] ir Nr. [...]), iš šiaurės ir pietų pusės yra nutolusios daugiau kaip 100 metrų (pažymos 6.9,

8.5 papunkčiai), t. y. Nuovažos į Ginčo kelią nuo valstybinės žemės dalies, tarp žemės sklypų

(kadastro Nr. [...] ir Nr. [...]), įrengimas neprieštarautų KTR „Automobilių keliai“ 166 punktui;

35

62.3. Seimo kontrolieriui nebuvo pateikta informacija, kada ir kieno lėšomis buvo įrengtos

pažymos 52.2 papunktyje nurodytos nuovažos (pažymos 6.9, 8.5 papunkčiai);

62.4. nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai

nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar

planuojamus objektus (pažymos 8.7 papunktis);

62.5. rengiant 2007 m. projektą bei kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis rekonstrukcijos

projektą ir tiesiant šį kelią, į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos arba

kelio valdytoją VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nebuvo kreiptasi su prašymu išduoti projektavimo

sąlygas Nuovažai į Ginčo kelią įrengti (pažymos 8.2 ir 8.7 papunkčiai);

62.6. Pareiškėjai kreipusis į VĮ „Vilniaus regiono keliai“, jai buvo išduotos Prisijungimo

sąlygos nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5208 Rukainiai–Senasalis iki Žemės

sklypo projektui rengti (pažymos 8.1 papunktis);

62.7. Pareiškėjai pakartotinai kreipusis į VĮ „Vilniaus regiono keliai“, ji buvo informuota,

jog įmonė naujų nuovažų į privačius žemės sklypus valstybės lėšomis neįrengia, tačiau Pareiškėjai

nebuvo suteikta informacija, kokiais atvejais vadovaujantis nuovažos yra įrengiamos ne privačių

asmenų, o valstybės (savivaldybės) lėšomis (pažymos 4.2 papunktis);

62.8. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nurodė, kad Nuovaža nuo kelio Nr. 5208 Rukainiai–

Senasalis į Ginčo kelią (valstybinės žemės dalyje tarp žemės sklypų (kadastro Nr. [...] ir Nr. [...])

valstybės lėšomis galėtų būti įrengta tuo atveju, jeigu būtų rengiamas Ginčo kelio rekonstrukcijos

arba remonto techninis projektas, kuriame būtų galima numatyti įrengti nuovažą valstybės lėšomis.

Toks projektas Prisijungimo sąlygų išdavimo Pareiškėjai ir informacijos teikimo Seimo

kontrolieriui metu nebuvo rengiamas (parengtas) (pažymos 8.8 papunktis).

63. Nagrinėjamu atveju yra iškilęs klausimas, ar VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pagrįstai

išdavė Prisijungimo sąlygas Nuovažos projektui rengti, taip pat ar ši įmonė pagrįstai atsisako įrengti

Nuovažą valstybės lėšomis.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 straipsnio

nuostatomis (pažymos 40 punktas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie

Aplinkos ministerijos „pateikia skundą ar pranešimą pateikusiam asmeniui savo išvadą apie išduotų

prisijungimo sąlygų [...] atitiktį teisės aktams. Jeigu nustatoma, kad prisijungimo sąlygos [...]

išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Inspekcija iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo

pateikia subjektams, išdavusiems prisijungimo sąlygas [...], privalomuosius nurodymus

administraciniu sprendimu panaikinti neteisėtai išduotas prisijungimo sąlygas [...], išduoti naujas

prisijungimo sąlygas [...].“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pažymoje nurodytų aplinkybių dėl

išduotų Prisijungimo sąlygų Nuovažos projektui rengti tolesnis įvertinimas galimas Valstybinėje

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, todėl, Seimo

kontrolieriaus nuomone, tikslinga kreiptis į šią instituciją, prašant pateikti išvadą dėl Pareiškėjai

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2014-10-29 išduotų prisijungimo sąlygų Nr. S-1305 teisėtumo

(atitikties teisės aktams). Nustačius pažeidimų, teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių

dėl jų pašalinimo.

64. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6

punkto ir to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas

nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas (pažymos 41 punktas). Atsižvelgiant į

tai, kad tyrimo metu gauta informacija vertintina Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, šios skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

65. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1

dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

36

65.1. X skundo dalį dėl Ginčo kelio teisinio statuso ir subjekto, turinčio pareigą, jį

tiesti / remontuoti / prižiūrėti, pripažinti pagrįsta;

65.2. dalies dėl teisinio reglamentavimo tyrimą nutraukti;

65.3. X skundo dalį dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnų

veiksmų (neveikimo) sprendžiant vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo / remonto eiliškumo

nustatymo klausimą pripažinti pagrįsta;

65.4. X skundo dalies dėl valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ pareigūnų

veiksmų (neveikimo) išduodant Pareiškėjai Prisijungimo sąlygas Nuovažos projektui rengti

tyrimą nutraukti.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1

dalies 1, 6, 8 ir 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

66.1. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – atsižvelgiant į

pažymos 55 – 57 punktuose nurodytas aplinkybes:

66.1.1. atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, siekiant nustatyti, ar žemės sklypai

(kadastro Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr. [...], Nr.

[...]) yra naudojami pagal šių žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytas ribas, kokio

pločio valstybinės žemės plotas yra paliktas Ginčo keliui įrengti;

66.1.2. informuoti, kokio pločio kelio servitutas buvo nustatytas žemės sklypams (kadastro

Nr. [...]; Nr. [...]);

66.1.3. informuoti, ar 2015 m. projekte pažymint 6 metrų Ginčo kelio plotį (o ne 4 metrų,

kaip buvo nurodyta ankstesnių žemės reformos žemėtvarkos projektų planinėje medžiagoje),

nebuvo pažeisti žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės žemės plotu, skirtu Ginčo keliui tiesti ir

žemės sklypų, kuriems buvo nustatytas servitutas, savininkų teisės ir teisėti interesai;

66.1.4. spręsti klausimą dėl Ginčo kelio ploto patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos

projekte, nustačius, kad natūroje nėra išlikęs 6 metrų ploto ruožas kelio įrengimui / tiesimui;

66.1.5. informuoti, ar Ginčo kelio ribos įgyvendinant 2007 m. projektą (arba vėlesnius

projektus) buvo paženklintos, taip pat ar buvo parengta Ginčo kelio (kelio juostos) kadastro

duomenų byla; jei taip – kada tai buvo atlikta, jei ne – dėl kokių priežasčių.

Apie šių rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir

Pareiškėją informuoti iki 2017-04-21;

66.2. Vilniaus rajono savivaldybės merui / administracijos direktoriui:

66.2.1. siekiant užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimą:

66.2.1.1. parengti ir patvirtinti kriterijus ir prioritetus, kuriais vadovaujantis būtų

skirstomos ir naudojamos lėšos vietinės reikšmės (viešiesiems ir vidaus) keliams ir gatvėms tiesti,

rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, būtų sprendžiama, kurie konkretūs keliai (gatvės)

pirmiausia (atsižvelgiant į būtiniausius visuomenės poreikius) turi būti tiesiami, rekonstruojami

(remontuojami);

66.2.1.2. užtikrinti, kad būtų įvykdyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje (pažymos 11

punktas) pateikti pasiūlymai;

66.2.2. atsižvelgiant į tai, kad Ginčo kelias buvo suprojektuotas 2007 metų projekte ir yra

skirtas privažiuoti prie 16 žemės sklypų – spręsti klausimą dėl Ginčo kelio įtraukimo į Savivaldybės

vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, šio kelio tiesimo.

Apie šių rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir

Pareiškėją informuoti iki 2017-04-21;

37

66.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje – imtis priemonių

užtikrinti, kad Savivaldybėje būtų nustatyti konkretūs lėšų vietinės reikšmės (viešiesiems ir vidaus)

keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti skirstymo ir naudojimo

kriterijai ir prioritetai, būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir skaidrumo principo, atsižvelgiant į

šio skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 60 punktas) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos

pateiktus pasiūlymus (pažymos 11 punktas).

Apie šios rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

ir Pareiškėją informuoti iki 2017-04-21;

66.4. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui – atsižvelgiant į tai, kad Seimo

kontrolieriaus veiklos tikslas yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį

žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms

(pažymos 41 punktas), tai, kad Seimo kontrolierius, tirdamas skundus nustato problemas, teisės

aktų trūkumus ir spragas, kurių sprendimas priklauso tam tikrų institucijų kompetencijai, ir siūlo

šioms institucijoms imtis priemonių dėl šių problemų išsprendimo, teisės aktų tobulinimo, tai, kad

nagrinėjamu atveju iškelta problema yra susijusi su Vyriausybės, trijų ministerijų (Aplinkos,

Susisiekimo ir Žemės ūkio) ir savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais, Seimo

kontrolierius rekomenduoja Ministrui Pirmininkui (galimai sudarant darbo grupę) imtis

priemonių užtikrinti, kad institucijos, kurioms pagal kompetenciją yra priskirta formuoti valstybės

politiką šios pažymos 43–45 punktuose nurodytais klausimais, koordinuoti, organizuoti ir

kontroliuoti jos įgyvendinimą, pateiktų aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus, kaip turėtų būti

sprendžiamas žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų (pažymėtų) kelių teisinio

statuso ir subjekto, turinčio pareigą juos tiesti / remontuoti / prižiūrėti, klausimas, o esant reikalui,

parengti teisės aktų papildymą, t. y.:

66.4.1. pateikti išvadą, kokia tvarka yra atliekama valstybei priklausančių kelių, tarp jų –

suprojektuotų (pažymėtų) žemės reformos žemėtvarkos projektuose, perduotinų savivaldybėms,

techninė inventorizacija, kokie duomenys nustatomi atliekant šią inventorizaciją, ar atliekant kelio

(inžinerinio statinio) techninę inventorizaciją privalo būti atliekami kelio (inžinerinio statinio)

kadastriniai matavimai;

66.4.2. pateikti išvadą, kokia tvarka (kokiu eiliškumu) savivaldybėse yra (turi būti)

sprendžiamas klausimas dėl kelių, tarp jų – suprojektuotų (pažymėtų) žemės reformos žemėtvarkos

projektuose, įtraukimo į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą, savivaldybės balansą,

kai šie keliai yra nutiesti ir naudojami / kai šie keliai nėra nutiesti;

66.4.3. užtikrinti, kad teisės aktuose būtų naudojamas vienodas apibrėžimas, pvz. „vietinės

reikšmės keliai“ arba „bendro naudojimo keliai“, ir būtų nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis

keliai yra priskiriami nurodytai kategorijai;

66.4.4. užtikrinti, kad teisės aktuose būtų apibrėžta, vadovaujantis kokiais kriterijais ir

duomenimis yra nustatomas subjektas, kuriam nuosavybės teise turi priklausyti vietinės reikšmės

vidaus kelias; kokiais atvejais vietinės reikšmės vidaus kelias turi priklausyti savivaldybei, valstybei

ar fiziniams / juridiniams asmenims;

66.4.5. pateikti išaiškinimą dėl Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio („žemės reformos

žemėtvarkos projektuose suprojektuojamas [...] bendro naudojimo kelių tinklas“) ir Žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos aprašo 7.2.5 papunkčio nuostatų („projekto autorius [...]

žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoja [...] keliams eksploatuoti reikalingus žemės

sklypus“), t. y. ar žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui šio projekto plane pažymėjus kelią

ir nurodžius jo plotą laikytina, kad yra suprojektuotas žemės sklypas kelio tiesimui (eksploatacijai);

ar turi būti rengiamas atskiras teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentas žemės sklypui (kelio

juostai) projektavimui, jei taip – dėl kokių priežasčių; ar žemės reformos žemėtvarkos projekto

autoriui šio projekto plane pažymėjus kelią ir nurodžius jo plotą laikytina, kad kelias (inžinerinis

statinys) yra suprojektuotas;

38

66.4.6. nurodyti, kada ir kokiais atvejais yra taikoma Metodikos 99 punkto nuostata, t. y.

įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektus vietovėje yra ženklinami keliams eksploatuoti

suprojektuoti žemės sklypai, parengiamos kelio juostos kadastro duomenų bylos ir šie žemės

sklypai yra perduodami Savivaldybėms;

66.4.7. pateikti išaiškinimą dėl Metodikoje (16, 24, 46, 66 punktai) naudojamos sąvokos

„privažiuojamasis kelias“, ar tai tiksli sąvoka, nekelianti dviprasmybių, atsižvelgiant į tai, kad

aiškinant šią sąvoka galima prielaida, jog projektuojant žemės sklypus „privažiuojamasis kelias“ jau

turi būti įrengtas, o kaip nustatyta skundo tyrimo metu, dalis žemės reformos žemėtvarkos

projektuose pažymėtų (suprojektuotų) kelių nėra įrengta;

66.4.8. pateikti išvadą, kieno iniciatyva ir lėšomis turėtų būti tiesiamas / remontuojamas /

prižiūrimas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas (pažymėtas) kelias tuo atveju, kai

dalis šio kelio yra suprojektuota privačiuose žemės sklypuose ir žemės sklypams yra nustatyti

servitutai; kokia būtų procedūra; ar tokiu atveju savivaldybė gali inicijuoti ir finansuoti šio kelio

tiesimo darbus, kokiam subjektui nuosavybės teise turi priklausyti šis kelias (inžinerinis statinys,

kelio juosta), ar jo dalis;

66.4.9. pateikti išvadą, ar žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti

(pažymėti) servitutiniai keliai, skirti privažiuoti prie mažiau kaip 5 žemės sklypų, gali būti

priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams, ar šie keliai gali būti projektuojami tik valstybinėje

žemėje ar gali būti suprojektuoti ir privačiuose žemės sklypuose; kokio subjekto iniciatyva ir

lėšomis turi būti sprendžiamas klausimas dėl nurodytų žemės reformos žemėtvarkos projektuose

suprojektuotų (pažymėtų) servitutinių kelių, skirtų privažiuoti prie mažiau kaip 5 žemės sklypų,

įrengimo / remonto / priežiūros;

66.4.10. informuoti, kokie keliai, vadovaujantis Nutarimo Nr. 870 2.1 papunkčiu, iki 2020-

01-01 turi būti perduoti savivaldybėms:

66.4.10.1. tik vietinės reikšmės viešieji keliai, ar ir vietinės reikšmės vidaus keliai;

66.4.10.2. vietinės reikšmės (viešieji ir / ar vidaus) keliai, įregistruoti Nekilnojamojo turto

registre Lietuvos valstybės vardu;

66.4.10.3. vietinės reikšmės (viešieji ir / ar vidaus) keliai, įtraukti / neįtraukti į

savivaldybės vietinės reikšmės kelių (viešųjų ir vidaus) sąrašą, ir apskaityti / neapskaityti

savivaldybės balanse;

66.4.10.4. žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų (žemėtvarkos)

planavimo dokumentuose suprojektuoti (pažymėti) keliai, kurie yra naudojami gyventojų, tačiau

nėra įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių (viešųjų ir vidaus) sąrašą, neapskaityti

savivaldybės balanse ir nepriklausantys nuosavybės teise jokiam subjektui;

66.4.10.5. žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų (žemėtvarkos)

planavimo dokumentuose suprojektuoti (pažymėti) vietinės reikšmės keliai / valstybinės žemės

plotai, skirti keliams tiesti eksploatuoti, kuriuose šiuo metu kelio nėra, tačiau kelias turėtų būti

įrengtas ir pagal teisės aktų nuostatas turėtų priklausyti savivaldybėms;

Neigiamai / teigiamai atsakius į 66.4.10.4 ir 66.4.10.5 papunkčius, nurodyti šių klausimų

sprendimo būdus, t. y. koks subjektas ir kokiomis lėšos turėtų įrengti tokius kelius, kuo

vadovaujantis tai teigiama;

66.4.11. pateikti išvadą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo tikslingumo, kad ateityje

nebekiltų neaiškumų nei žmonėms nei savivaldybėms dėl šių kelių įrengimo / remonto / priežiūros

ir priklausomybės, nes neaiškus teisinis reguliavimas sąlygoja skundų teikimą savivaldybėms,

galimai nepagrįstų lūkesčių turėjimą, kad vietinės reikšmės vidaus kelią turi įrengti savivaldybės.

Apie šių rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių informuoti iki 2017-05-12;

66.5. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei – informuoti, kokių veiksmų buvo imtasi

ir koks rezultatas buvo pasiektas įgyvendinant Valstybės kontrolės 2013-10-31 valstybinio audito

ataskaitoje (pažymos 10 punktas) pateiktas rekomendacijas, adresuotas Vyriausybei.

39

Apie šio rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

informuoti iki 2017-04-21;

66.6. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos

ministerijos – atsižvelgiant į šios pažymos 61–64 punktuose išdėstytas pastabas – pateikti išvadą

dėl Pareiškėjai VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2014-10-29 išduotų prisijungimo sąlygų Nuovažos

projektui rengti Nr. S-1305 teisėtumo (atitikties teisės aktams). Nustačius pažeidimų, teisės aktų

nustatyta tvarka imtis priemonių jiems pašalinti.

Apie šio rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių

ir Pareiškėją informuoti iki 2017-04-21.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas