Kas kaip juda?

Parengė: Irina Danilienė

Klaipėdos “Verdenės” pagrindinė mokykla

Šikšnosparniai – vieninteliai žinduoliai, kurie prisitaikę skraidyti. Jų galūnių sandara panaši į

paukščių sparnus.

Vilkas skuodžia 65 km/h greičiu. Jis bėga beveik nesukeldamas garsų, nes atsispiria tik letenos

priekiu.

Koala karstosi įsikibdama į eukalipto šakas, o žeme juda šokinėdama mažais šuoliukais.

Žirafos bėgdamos pasiekia 45 km/h

greitį. Bėgdamos ar eidamos jos stato tos pačios pusės priekinę

ir užpakalinę kojas vienu metu. Žirafos

miega stovėdamos ne daugiau nei 20 min

per parą.

Kengūros turi dideles ir stiprias užpakalines

kojas. Jos labai padeda šuoliuojant 65

km/h greičiu ir dar tokiais dideliais

šuoliais – net iki 10 m ilgio.

Arkliai šuoliuoja daugiau nei 70 km/h greičiu.

Avis gali peršokti 1,5 m aukščio kliūtį.

Stručiai dėl didelio svorio (apie 150 kg) ir trumpų sparnų negali

skraidyti. Tačiau ištikus pavojui gali išvystyti iki 70 km/h greitį. Jie turi labai

stiprias pėdas, kuriomis gali mirtinai

užspardyti.

Kilnusis erelis medžiodamas sklando ore. Nusižiūri auką ir puola ją 150 km/h greičiu.

Grifas – aukščiausiai skraidantis paukštis.

Jis gali pakilti į

11 278 m aukštį – tokiame skraido tik keleiviniai lėktuvai.

Žuvys juda pirmyn ir atgal, aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn. Šiuos judesius jos valdo pelekais.

Jūrų arkliukas – vienintelė žuvis, galinti plaukioti stačiomis, tačiau jis yra lėčiausia žuvis –

per 1 val. daugiausiai nuplaukia apie 1 km.

Jūrų šukutės staigiais judesiais įsiurbia vandenį, paskui išstumia jį staiga suverdamos abi

krauklės geldeles. Taip jos iriasi vandeniu.

Krabai greitai bėga šonu. Be to jie gali įsirausti į žemę, paviršiuje lieka matomos tik

besidairančios akys.

Medūzos plaukia reaktyviniu greičiu, jos sutraukia savo tuščiavidurį kūną ir išstumia vandenį, kuris

varo jas į priekį.

Uodas per sekundę savo sparneliais suplasnoja net 200-400 kartų.

Laumžirgis skraido neskleisdamas jokio garso. Tai pats greičiausias vabzdys, pasiekiantis net 80 km/h

greitį. Jis gali skristi vietoje ar net atbulomis.

Šokliavoris gali nušokti 40 kartų toliau nei jo kūno ilgis. Jis prisitvirtina prie žemės šilko siūlu,

paskui staiga šoka ant grobio.

Vorai gali skristi iš vienos vietos į kitą “oro balionu”, nukeliaudami iki 2 000 km. Iš savo pilvelio jie

išleidžia šilko siūlą ir lekia nešami vėjo.

Taigi, kaip juda įvairūs gyviai?

Kartu su suolo draugu per 1 minutę

surašykite kuo daugiau veiksmažodžių, apibūdinančių

įvairių gyvūnų judėjimą.