1

IstorijosJūratė Litvinaitė

pasitikrinamieji testai11 klasei

3

Turinys

TRUMPAI APIE LEIDINĮ ..................................................................................................................................4

UŽDUOČIŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS IR PATARIMAI, KAIP TEISINGAI IR LENGVAI ATLIKTI EGZAMINO UŽDUOTIS ................................................................................................................................... 5

ISTORIJOS MOKYMO(SI) PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMO UŽDUOTYS:Bandomasis egzaminas: pagrindinės mokyklos istorijos kurso kartojimas 14

I užduočių paketas. Vidurinių amžių istorija: V–XV a. 27

II užduočių paketas. Lietuvos istorija: nuo baltų priešistorės iki Liublino unijos 41

III užduočių paketas. Naujųjų amžių pirma dalis: XV–XVII a. 56

IV užduočių paketas. Apšvietos epocha 70

V užduočių paketas. Ilgasis XIX a.: nuo pramonės revoliucijos iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 83

VI užduočių paketas. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje ir vokiečių okupacijoje per Pirmąjį pasaulinį karą 97

Bandomasis egzaminas: 11 klasės istorijos kurso kartojimas 111

11 klasės kurso pasiekimų diagrama 124

Bendrasis istorijos žodynas 125

Leidinio vadovėIngrida Navalinskienė

Pirmasis leidimas 2020

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Jūratė Litvinaitė, 2020

ISBN 978-5-430-07066-3ISSN 2669–0098

14

Bandomasis egzaminas:

pagrindinės mokyklos istorijos kurso kartojimas

KĄ PA(SI)TIKRINSIME Pagrindinės mokyklos istorijos kurso žinias.

Supratimą apie istorijos įvykių priežastis ir padarinius, jų reikšmingumą žmonijos istorijai.

Gebėjimą dirbti su žemėlapiu, rašytiniais ir ikonografiniais (vaizdo) šaltiniais.

Gebėjimą remtis šaltinių informacija formuluojant užduočių atsakymus.

Gebėjimą vartoti ir paaiškinti istorines sąvokas.

Gebėjimą apibūdinti istorinę reiškinių, socialinių santykių, kultūros, valstybių teritorijų ir valstybių santykių raidą.

Korepetitorius

TESTAS

(į kiekvieną klausimą yra tik po vieną teisingą atsakymą, vertinamą 1 tašku)

1. Vykstant kryžiaus žygiams Vakarų Europoje:A. Baigėsi feodalinis susiskaldymas. C. Kilo maro pandemija.B. Kūrėsi cechai. D. Siautėjo mongolai totoriai.

2. Stačiatikiai, priešingai negu katalikai:A. Nešvenčia Kalėdų. C. Neturi centralizuotos organizacijos. B. Nepripažįsta Senojo Testamento. D. Nesilaiko celibato.

3. Viduramžių universitetams būdinga:A. Didelis studijų mokestis.B. Griežta Bažnyčios ir valstybės studijų kontrolė. C. Lotynų kalbos, kaip mokslo kalbos, vartojimas. D. Žemas dėstomų disciplinų lygis.

4. Pasirinkite teisingą chronologinę įvykių seką:A. Aleksandro valdymo pradžia. A. A; C; D; B.B. Gedimino valdymo pradžia. B. B; C; D; A.C. Jogailos valdymo pradžia. C. C; D; B; A.D. Vytauto valdymo pradžia. D. D; B; A; C.

15Bandomasis egzaminas

5. Valstybes, žemėlapyje pažymėtas skaičiais 2 ir 4, XVI a. antroje pusėje siejo:

A. Bendra kalba ir valiuta.B. Dinastinė unija.C. Karinė sąjunga, nukreipta prieš valstybę,

pažymėtą skaičiumi 3.D. Valstybinė unija.

6. Lietuvos bajorai, priešingai negu Vilniaus gyventojai, XVI a. pradžioje:A. Kalbėjo lenkiškai. C. Privalėjo atlikti karo tarnybą.B. Galėjo turėti žemės. D. Turėjo savivaldą.

7. Viena seniausių bažnyčių Lietuvoje: A. Buvo pastatyta žydų bendruomenės

lėšomis.B. Yra gotikos stiliaus.C. Pirmąsias apeigas organizavo

lenkų kalba.D. Veikė nuo Brunono Bonifaco laikų.

8

7

5

2

4

1 3

910

6

8. Romėnų istorikas Tacitas, I a. aprašydamas baltų gentis, minėjo, kad:A. Baltai atsisako priimti krikštą. C. Baltai atkakliai kovoja su vikingais.B. Baltai prekiauja gintaru. D. Baltai aukoja žmones per religines apeigas.

9. Ši Lietuvos ir Lenkijos didikų unija buvo sudaryta remiantis šiuo dokumentu:Mes, prelatai, ponai, Lenkijos karalystės kilmingieji ir didikai <...> patvirtiname, kad nuo šiol ir būsimais

laikais jie gali naudotis, džiaugtis ir įsigyti mūsų herbus, papuošimus ir titulus, kuriuos paveldėjome iš savo tėvų ir pirmtakų. <...> Pasižadame, duodami garbingą, rimtą ir kilnią priesaiką, niekada jų nepalikti visuose sunkumuose ir reikaluose. <...> O tie, aukščiau minėtieji Lietuvos žemių kilmingieji ir didikai, savo ruožtu, tegu jaus pareigą mums tą patį daryti.

A. Horodlės unija. C. Liublino unija.B. Krėvos unija. D. Melniko aktu.

16

10. Žemėlapyje skaičiumi 3 pažymėta kelionė Euro-poje sukėlė šį padarinį:

A. Galutinai įtvirtino heliocentrizmo teoriją.B. Nulėmė humanizmo pergalę prieš

katalikybę.C. Nusmukdė Šiaurės Italijos miestų reikšmę

prekyboje.D. Išprovokavo Ispanijos ir Anglijos karą

dėl jūrų kelių.8 6

5

2

4

1

3

9

7

10AB

C

D

11. Mikalojaus Koperniko svarbiausias veikalas:A. Įtvirtino humanistinę pasaulėžiūrą. C. Įkvėpė Kristupą Kolumbą leistis į kelionę.B. Buvo pasmerktas popiežiaus. D. Įkvėpė Kazimierą Semenavičių kurti raketas.

12. Šis pastatas buvo atstatytas Vilniuje siekiant: A. Įamžinti Lietuvos valstybingumo

istoriją.B. Įamžinti Lietuvos aukštojo mokslo

istoriją.C. Įsisavinti Europos Sąjungos fondų

struktūrines lėšas.D. Atnaujinti Lietuvos monarchijos tradiciją.

13. Pasirinkite teisingą chronologinę įvykių seką:A. Apšvietos laikotarpio pradžia. A. A; C; B; D.B. Klasicizmo epochos pradžia. B. B; D; A; C.C. Mokslo revoliucijos pradžia. C. C; A; B; D.D. Napoleono epochos pradžia. D. D; A; C; B.

14. ATR karaliaus rinkimų tvarką numatė:A. Gegužės trečiosios konstitucija. C. Liublino unija.B. Ketverių metų seimas. D. Trečiasis Lietuvos Statutas.

15. Žanas Žakas Ruso savo darbuose ragino:A. Panaikinti luomus. C. Rinkti karalių per visuotinius rinkimus.B. Įgyvendinti apšviestąjį absoliutizmą. D. Priešintis jakobinų terorui.

Korepetitorius 17

16. Švedijos atstovai Vienos kongrese:A. Nedalyvavo. C. Prieštaravo Šventosios sąjungos įkūrimui.B. Protestavo prieš Danijos atplėšimą. D. Pasiekė, kad Norvegija būtų prijungta prie Švedijos.

17. Rusijoje XVIII a.:A. Paplito baroko stilius. C. Buvo uždrausta lietuvių kalba.B. Padaugėjo gyventojų katalikų. D. Valstiečiams buvo sušvelninta baudžiava.

18. Šioje ištraukoje atsispindi:Amerikos fabrikai gamina daugiau produkcijos, negu amerikiečių tauta gali sunaudoti; Amerikos žemė

išaugina didesnį derlių, negu reikia tautai išmaitinti. Pats likimas nulėmė mūsų politikos gaires: pasaulinė prekyba turi priklausyti ir priklausys mums <...>. Visame pasaulyje mes steigsime savo prekybos kontoras, kurios bus amerikietiškos produkcijos paskirstymo centrai. <...> Iš mūsų prekybos kontorų išaugs didžiulės kolonijos.

A. Imperialistinės pažiūros. C. Liberalizmo ideologija.B. Komunistinė ideologija. D. Rasizmas.

19. Po Spalio revoliucijos Rusijoje įsigalėjo ši valdymo forma:A. Monarchija. C. Dvivaldystė.B. Diktatūra. D. Respublika.

20. XIX a. viduryje Jungtinėje Karalystėje moterys:A. Buvo įbaudžiavintos. C. Gavo teisę balsuoti.B. Kovojo už savo teises. D. Gavo teisę dirbti.

21. Steigiamasis Seimas:A. Buvo sudarytas Lietuvos Tarybos. C. Įgyvendino įstatymus.B. Buvo išrinktas gyventojų. D. Padėjo pagrindus įsitvirtinti Antano Smetonos diktatūrai.

22. Valstybėje, pažymėtoje skaičiumi 16, prie-šingai negu valstybėje, pažymėtoje skaičiumi 13, XX a. 4 deš.:

A. Buvo reguliari valdžių kaita.B. Gyventojai teigiamai vertino

valstybės vadovą.C. Įsitvirtino nacionalizmas.D. Valstybė kontroliavo užsienio

prekybą.8

7

5

2

4

1

3

12

9 10

6

11

13

14

1516

17

18

19

20

21

2223

24D

A

EC

B

Bandomasis egzaminas

23. Tautų Sąjungos nutarimų pobūdį labiausiai lemdavo:A. JAV interesai ir pozicija. C. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pozicija.B. Demokratinės vertybės. D. Visuotinės lygiavos principas.

18

24. Karikatūra atspindi: A. Antibolševikines nacių nuostatas.B. Antisemitinį nacizmo pobūdį.C. Veimaro respublikos vykdytą politiką.D. Vokietijos ketinimus Versalio taikos

atžvilgiu.

Korepetitorius

25. Juozo Tūbelio vyriausybė:A. Finansavo Vilniaus krašto mokyklas. C. Padidino tarptautines valstybės skolas.B. Kontroliavo visuomenines organizacijas. D. Užtikrino valiutos stabilumą.

26. Pasirinkite teisingą chronologinę įvykių seką:A. Atominės bombos panaudojimas. A. A; B; D; C.B. Indijos nepriklausomybės paskelbimas. B. B; C; D; A.C. Mastrichto sutarties pasirašymas. C. C; D; A; C.D. Žmogaus skrydžių į kosmosą pradžia. D. D; C; B; A.

27. Budapešto rudens metu:A. Prasidėjo atšilimas SSRS. C. Vyko gatvių kautynės Vengrijoje.B. Prasidėjo masiniai trėmimai Lenkijoje. D. Nusileido geležinė uždanga.

28. Dalis Lietuvos disidentų priklausė šiai organizacijai:A. Helsinkio grupei. C. LKBK. B. Komunistų partijai. D. Tauro partizanų apygardai.

29. Prancūzijoje per Šaltąjį karą:A. Stiprėjo priešiškumas Vokietijai. C. Buvo draudžiama Komunistų partija.B. Stiprėjo Europos integracijos palaikymas. D. Buvo įvestas privalomas pradinis mokslas.

30. NATO narės:A. Įsipareigojo kariauti su komunizmu. C. Pripažino SSRS valstybę.B. Sprendė radiacinio užterštumo klausimus. D. Priklausė ir EEB.

DARBAS SU ŠALTINIAIS

I ŠALTINIŲ BLOKASIšnagrinėkite šaltinius. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis atlikite užduotis.

A šaltinisBuvusios Čingischano imperijos dalis – Aukso orda – 1240 m. užkariavo Kijevą. Didžioji dalis Rytų

slavų buvo pajungti mongolų totorių valdžiai. Pagrindinis jos tikslas – prisiplėšti turtų ir prisigrobti belais-vių. Ypač buvo niokojami miestai, plėšiamos juose sukauptos meno vertybės, amatininkų dirbiniai, ypač

19

vertinami mongolų. Dėl mongolų siautėjimų nutrūko prekybos saitai, sieję Kijevo Rusią su kitais kraštais. Gyventojus labai vargino Aukso ordos pareigūnai, turintys paiczą (tam tikrą ženklą). Paiczos savininkas turėjo teisę nemokamai pasiimti kelionei arklius, naudotis pastoge ir maistu. Dėl to buvusios Kijevo Rusios ekonomika ėmė smukti, jos kultūrinis gyvenimas apmirė.

B šaltinis. IŠ „LIVONIJOS KRONIKOS“Paėjo šaukimas per visą Rusiją, kad reikia kariauti su totoriais, ir pakilo visos Rusijos karaliai, tačiau neį-

stengė jų nugalėti ir turėjo nuo jų bėgti. Ir krito didysis kunigaikštis Mstislavas iš Kijevo su 40 000 karių, buvu-sių su juo. O kitas karalius, Mstislavas Galickis, išsigelbėjo pabėgdamas. Tame mūšyje krito apie 50 kitų karalių. Vijosi juos totoriai šešias dienas ir išmušė jų apie 100 000, nors tikrą skaičių žino vienas Dievas, kiti pabėgo.

C šaltinis. ISTORIKAS STIVENAS KRISTOFERIS ROVELAS APIE LIETUVOS POLITIKĄĮ Lietuvos hegemoniją patekę Rusios miestai nebuvo nuskriausti <...>. Lietuviai šimtmečiais buvo žinomi

Vakarų Rusios gyventojams. Savo ruožtu, slavai buvo patenkinti pax lithuanica (lietuviškąja taika), kuri apsau-gojo jų prekybos kelius į Hanzą ir gynė nuo Maskvos didžiųjų kunigaikščių puldinėjimų. Lietuviai neišvadavo jų nuo duoklės totoriams, bet šito ir buvo sunku tikėtis. Lietuviai gerbė vietinę religiją ir politiką. Penkiolikto šimtmečio didžiųjų kunigaikščių pareiškimai Rusios vasalams atspindi keturiolikto šimtmečio Lietuvos valdo-vų požiūrį: mainais už lojalumą ir teikiamą maistą didysis kunigaikštis pasižadėdavo neįvesti naujų įstatymų.

D šaltinis. IŠ METRAŠČIŲ1499 m. Maskvėnas pradėjo karą su Lietuva. Tais pačiais metais Ivanas Vasiljevičius, Maskvos didy-

sis kunigaikštis, surado priežastį [užpulti] Lietuvą, kadangi Aleksandras jo dukrai Elenai, kuri buvo už jo ištekėjusi, Vilniaus pilyje nepastatė rusų cerkvės. Be to, manė turįs teisę į rusiškas žemes iki Berezinos upės, susimokė su Krymo chanu Mengliu Girėjumi ir pradėjo karą su Lietuva.

E šaltinis. ISTORIKAS SERHY JEKELČYK APIE UKRAINOS ISTORIJĄUkrainos pavadinimas kildinamas iš žodžių junginio „pasienio sritis“. Iš tiesų, didžiąją savo ilgos is-

torijos dalį šios žemės ir buvo pasienis. Tūkstančius metų ji buvo tarsi siena, skirianti plynas stepes nuo sau-gumo teikiančio miško; ištisus amžius – trijų kultūrų – Romos katalikų, stačiatikių ir islamo – susidūrimo taškas. Pastaruosius du šimtmečius Ukraina buvo siena tarp despotiškosios Rusijos imperijos ir demokratiš-kesnių jos Europos kaimynių, <...> pagaliau tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Dabartinės Ukrainos sienos <...> buvo nustatytos visai neseniai, 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, paskelbus šalies nepriklausomybę.

F šaltinis. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ XV a.

Bandomasis egzaminas

8

6

5

2

4

1

3

3 7

Smolenskas

Krokuva

Brestas

20

31. Kurio istorijos laikotarpio įvykiai aprašomi A šaltinyje? Nurodykite laikotarpio chronologines ribas metų tikslumu. F šaltinio žemėlapyje pažymėkite Kijevą – A šaltinyje minimą miestą. 2 taškai

32. Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis nurodykite priežastis, dėl kurių Rusios žemės pralaimėjo mongolams, kaip minima A šaltinyje. Remdamiesi A ir B šaltiniais nusakykite pralaimėjimo padarinius. 2 taškai

33. Į žemėlapį įrašykite Livonijos pavadinimą. Remdamiesi žiniomis paaiškinkite, kas buvo Livonija ir kokie buvo jos svarbiausi tikslai XIII a. 2 taškai

34. Remdamiesi B šaltiniu nurodykite, kokia politinė situacija buvo Kijevo Rusioje per šaltinyje minimus įvykius. Remdamiesi žemėlapiu nurodykite, kokiu skaičiumi pažymėtos žemės talkino Kijevui per karą su totoriais. Kokiu skaičiumi pažymėta totorių valstybė? 2 taškai

35. Remdamiesi C šaltiniu apibūdinkite Lietuvos padėtį ir vaidmenį regione XIV a. Remdamiesi žiniomis ir C šaltiniu nurodykite, kaip Lietuva tą padėtį pasiekė ir kokiais būdais išlaikė. 2 taškai

36. Kurį Lietuvos istorijos laikotarpį atspindi C šaltinis? Nurodykite du Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, įtvirtinusius Lietuvos hegemoniją Rusios žemėse. Kurias žemes jie prijungė prie LDK? Nurodykite, kokiais skaičiais šios žemės pažymėtos žemėlapyje. 3 taškai

37. Nurodykite, kokiu skaičiumi žemėlapyje pažymėta valstybė, valdoma Maskvėno, minimo D šaltinyje. Remdamiesi D šaltiniu apibūdinkite Maskvėno užsienio politiką ir nurodykite jos siekius. 2 taškai

38. Remdamiesi šaltiniais nurodykite, kaip keitėsi rusų žemių santykis su totorių ir lietuvių žemėmis. Rem-damiesi žiniomis ir šaltiniais paaiškinkite, kokios priežastys skatino pokyčius. 2 taškai

Korepetitorius 21

39. Remdamiesi A ir C šaltiniais palyginkite Rusios žemių padėtį skirtingais laikotarpiais. Remdamiesi E šal-tiniu nurodykite, kokią įtaką A ir C šaltiniuose atspindėti laikotarpiai padarė Rusios žemių istorinei raidai. 2 taškai

40. Remdamiesi žiniomis nurodykite, kokiais skaičiais žemėlapyje pažymėtos teritorijos sudaro dabartinę Ukrainos valstybę, minimą E šaltinyje. Remdamiesi pateiktais šaltiniais ir žiniomis paaiškinkite, kokius sun-kumus išgyvena šių dienų Ukraina ir kokios yra tų sunkumų istorinės priežastys. Remdamiesi šaltiniais pa-komentuokite, kuriomis užsienio valstybėmis yra linkusi remtis Ukrainos visuomenė šiais laikais ir kokios yra tokio požiūrio istorinės priežastys. 4 taškai

II ŠALTINIŲ BLOKASIšnagrinėkite šaltinius. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis atlikite užduotis.

Bandomasis egzaminas

A šaltinis. SINAGOGA VILNIUJE B šaltinis. KENESA TRAKUOSE

C šaltinis. APIE VILNIAUS STAČIATIKIŲ VIENUOLYNĄXVI a. pabaiga – XVII a. pirma pusė – tai Švč. Trejybės stačiatikių brolijos ir Šv. Dvasios vienuolyno

renesanso metas. Diskusinė atmosfera, kurią XVI a. įžiebė Lietuvos protestantai, tęsė jėzuitai ir unitų veikėjai, vertė ir stačiatikius neatsilikti, lavintis, skelbti savo idėjas. Šv. Dvasios vienuolynas išugdė Lietuvai žymių sta-čiatikių inteligentų: Meletijų Smotrickį, parengusį pirmąją slavų gramatiką (Vievis, 1619 m.) ir poleminį trak-tatą „Trenas, arba Rytų bažnyčios verksmas“ (Vilnius, 1610 m.), archimandritą Petrą Mogilą, 1646 m. Kijeve išleidusį stačiatikių „Maldyną“. Vienuolynas išlaikė Vievio spaustuvę, Petro Mogilos vadovavimo laikais (iki 1647 m.) buvo išleista 15 pavadinimų knygų. Vienuolyno mokykloje buvo mokoma rusų, slavų, lenkų, lotynų ir graikų kalbų, logikos ir dialektikos. Studentų kolegijos brolija 1635 m. išleido lenkišką knygelę mirusio rek-toriaus I. Bobrikovičiaus atminimui. Šv. Dvasios vienuolynui buvo pavaldūs kiti LDK stačiatikių vienuolynai (Minske, Slucke, Vievyje, Pinske), o Šv. Dvasios cerkvė tapo Lietuvos stačiatikių metropoline šventove.

22

1 Kipčiakai – tiurkų klajoklių gentys.

D šaltinis. LIETUVOS TOTORIŲ PRAŠYMAS, RAŠYTAS 1520 m. ŽYGIMANTUI INeturim šviesiausio atminimo Vytauto! Jis nevertė mūsų užmiršti Pranašo, ir mes, kreipdami savo

akis į šventąsias vietas <...>, kartojame jo vardą kaip savo kalifų vardus. Prisiekiame savo kardais, kad myli-me lietuvius. Kare jie paėmė mus į nelaisvę, bet įžengusiems į šias žemes pasakė, kad šis smėlis, šis vanduo ir šie medžiai yra mūsų visų. Jis (Vytautas) žinomas mūsų vaikams, o prie sūriųjų vandenų (Kryme) ir kip-čiakai1 žino, kad jūsų krašte nesame svetimšaliai.

E šaltinis. ISTORIKAS SOLOMONAS ATAMUKAS APIE ŽYDŲ ATSIKĖLIMĄ Į LIETUVĄXIV–XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo rytinė riba, o Lietuva – plati šiauriausia žemyninės

Europos žemė, į kurią atėjo žydai iš Vakarų Europos. Tai lėmė, kad jau XV a. svarbiausias žydų ekonominio, dvasinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo centras iš Pareinio kraštų persikėlė į Lenkijos ir LDK žemes. Čia įsikūrė daug naujų žydų bendruomenių – maždaug 20 tūkst. žmonių.

Tai, kad persekiojami žydai ieškojo kur gyventi, o Lenkijos ir Lietuvos valstybėms tuo metu reikėjo patyrusių verslininkų, – tik istorinis atsitiktinumas. Tačiau šiame procese išryškėjo objektyvios bendros ten-dencijos – naujos Rytų Europos šalys ir tautos įsijungė į viso pasaulio plėtotės raidą. Lietuviams ir žydams ji buvo abipusiškai svarbi ir naudinga.

41. Kurį istorijos laikotarpį iliustruoja pateikti šaltiniai? Nurodykite šio laikotarpio chronologines ribas metų tikslumu ir įvardykite konkretų įvykį, kai kurių istorikų laikomą laikotarpio pradžia. 2 taškai

42. Paaiškinkite A šaltinyje vartojamą sąvoką sinagoga. Įvardykite religiją ir tautybę, kurios atstovai kūrė si-nagogas. Remdamiesi pasirinktu šaltiniu nurodykite, kada tos tautybės žmonės atsikraustė į Lietuvą. 2 taškai

43. Paaiškinkite B šaltinyje vartojamą sąvoką kenesa. Įvardykite religiją ir tautybę, kurios atstovai kūrė ke-nesas. Kaip šios tautybės atstovai buvo susiję su Trakais? 2 taškai

44. Paaiškinkite C šaltinyje vartojamą sąvoką stačiatikiai. Nurodykite procentais, kiek apytiksliai stačiatikių gyveno Lietuvoje. Remdamiesi C šaltiniu nurodykite, kokios buvo jų gyvenimo ir veiklos sąlygos. 2 taškai

45. Kuriuo laikotarpiu vykusius pokyčius apibūdina C šaltinis? Remdamiesi šaltiniu nurodykite svarbius to laikotarpio bruožus. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais paaiškinkite, ar tie bruožai buvo būdingi gausiau-sios to meto Lietuvos religinės bendrijos gyvenimui. 3 taškai

46. Remdamiesi D šaltiniu paaiškinkite, kaip šaltinio autoriai totoriai atsidūrė Lietuvoje. Remdamiesi to paties šaltinio informacija nurodykite, kokią religiją jie išpažino. Kaip vadinami jų maldos namai? 2 taškai

Korepetitorius 23

47. Kas buvo D šaltinyje minimas Vytautas? Remdamiesi D šaltinio turiniu ir žiniomis nurodykite, kokios politikos tautybių atžvilgiu jis laikėsi. Remdamiesi vienu pasirinktu šaltiniu paaiškinkite, ar jo vykdyta poli-tika turėjo istorinį tęstinumą. 2 taškai

48. Remdamiesi E šaltinio informacija paaiškinkite, kokiais tikslais mūsų šalyje įsikūrė žydai. Remdamiesi E šaltiniu paaiškinkite, kuo skyrėsi to meto žydų padėtis Vakarų Europoje nuo jų padėties Lietuvoje. Įvardy-kite pažiūras, kuriomis vadovavosi to meto Vakarų europiečiai. 2 taškai

49. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis įvardykite dokumentus, kurie reguliavo šaltiniuose minimų bendrijų padėtį bei tarpusavio santykius Lietuvoje iki XVI a. ir nuo XVI a. antros pusės. 2 taškai

50. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis išvardykite laikotarpio, kurį atspindi šaltiniai, svarbiausias religines grupuotes LDK ir apibūdinkite tų grupuočių tarpusavio santykius. Pasamprotaukite, kokią įtaką tokie san-tykiai darė Lietuvos valstybės raidai. 4 taškai

III ŠALTINIŲ BLOKASIšnagrinėkite šaltinius. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis atlikite užduotis.

Bandomasis egzaminas

524

1

3

B šaltinis. „VERSALIO TAIKA“A šaltinis. NAUJOJI EUROPA

24

C šaltinis. IŠ JAV PREZIDENTO VUDRO VILSONO KALBOS 1916 m.Mums pridera didelis vaidmuo pasaulyje. Ar suvokiate, kokią reikšmę turi vien tai, kad per paskuti-

nius vienus ar dvejus metus mes nustojome būti skolininkų šalimi ir virtome kreditorių šalimi. <...> Mums tenka daugiausia finansuoti visą pasaulį ir jį savo nuožiūra bei išmanymu valdyti.

D šaltinis. IŠ „KETURIOLIKOS PUNKTŲ“ TAIKOS PROGRAMOSI. Atviros taikos derybos, po kurių neturi būti jokių slaptų tarptautinių susitarimų, o diplomatija

ateityje turi veikti atvirai ir viešai. II. Absoliuti laivybos laisvė jūrose <...>. III. Jeigu galima, pašalinti vi-sus ekonominius barjerus ir nustatyti vienodas sąlygas prekybai <...>. IV. Savitarpio garantijos, deramai užtikrinančios nacionalinės ginkluotės sumažinimą iki minimumo, kuris būtinas šalies vidaus saugumui garantuoti. <...> VI. Rusijos problemų sureguliavimas, kuris garantuos visišką ir laisvą kitų pasaulio tautų bendradarbiavimą, leis netrukdomai ir nevaržomai priimti laisvus jų politinės raidos ir nacionalinės politi-kos sprendimus ir garantuos Rusijos džiaugsmingą priėmimą į laisvų tautų bendriją <...>. VIII. Visa Pran-cūzijos teritorija turi būti išvaduota ir užimtos jos sritys sugrąžintos, o skriauda, kurią Prancūzijai padarė Prūsija 1871 m. <...>, turi būti ištaisyta <...>. XI. Visoms Balkanų valstybėms būtina nustatyti politinės ir ekonominės nepriklausomybės <...> tarptautines garantijas. XIII. Turi būti sukurta nepriklausoma lenkų valstybė <...>. Lenkija turi gauti laisvą ir patikimą išėjimą į jūrą. XIV. Ypatinga sutartimi turi būti įkurta visuotinė tautų asociacija, kuri suteiktų tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms politinės nepriklausomybės ir teritorinio neliečiamumo abipusiai naudingas ir vienodas garantijas.

E šaltinis. IŠ ISTORIKO PIOTRO VANDYČIAUS VEIKALOPirmasis pasaulinis karas baigėsi konservatyvių Europos monarchijų žlugimu, demokratijos ir tautų

apsisprendimo pergale. Tačiau ta pergalė nebuvo nei galutinė, nei tvirta. Bolševizmo triumfas Rusijoje reiškė ne vien carų viešpatavimo galą, bet ir parlamentinio valdymo užuomazgų sunaikinimą. <...>

Tautų apsisprendimo principas, kuriuo taikos konferencija, ypač JAV prezidentas Vilsonas, grindė Vidurio Rytų Europos atkūrimą, valstybių sienas siejo su etninėmis ribomis. Kadangi daugelyje vietovių gyventojai buvo neatpainiojamai persimaišę ir kadangi reikėjo atsižvelgti į ekonominius, strateginius bei istorinius veiksnius, nubrėžti visiškai teisingas sienas buvo neįmanoma. <...> Nestabilumą dar labiau didino tai, kad Vokietija, nors ir nugalėta, liko labai galinga. Panašiai ir rusų milžiną revoliucija bei pilietinis karas susilpnino tik laikinai. Abi šios galiūnės – nepatenkintos, kupinos keršto, izoliuotos – tapo grėsme naujajai Vidurio Rytų Europai, visų pirma Lenkijai.

51. Kokio tarptautinio įvykio metu buvo nustatytos Europos sienos, pavaizduotos A šaltinyje? Nurodykite dvi šio įvykio priežastis. A raide žemėlapyje pažymėkite vietą, kurioje šis įvykis prasidėjo. 2 taškai

52. Kelintais metais buvo pasirašyta B šaltinyje minima taika? Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis išvardykite ją pasirašiusias valstybes. Europos valstybių pavadinimus įrašykite į žemėlapį. 2 taškai

53. Išskirkite pagrindinę B šaltinio mintį. Remdamiesi A ir D šaltiniais paaiškinkite, kokiais argumentais gali būti patvirtinama B šaltinio autoriaus pateikta pozicija. 3 taškai

Korepetitorius 25

54. Paaiškinkite C šaltinyje vartojamą sąvoką prezidentas. Remdamiesi šaltiniu išskirkite JAV padėties poky-čius. Paaiškinkite, kokios aplinkybės juos paskatino. 2 taškai

55. Įvardykite asmenį, kuris pasiūlė D šaltinyje atspindėtą dokumentą. Pateikite du istorinius pavyzdžius, patvirtinančius, kad šiuo dokumentu buvo siūloma iš esmės pakeisti tarptautinę politiką. 2 taškai

56. Paaiškinkite, kaip buvo suprantamas „laisvas pasaulio tautų apsisprendimas“, minimas D šaltinyje. A šaltinio žemėlapyje pažymėkite tautas, pasinaudojusias tuo apsisprendimu, ir įrašykite jų pavadinimus bei D raides. 2 taškai

57. Paaiškinkite, kokią Prūsijos padarytą skriaudą Prancūzijai turi omenyje D šaltinio autorius. Įvardykite įvykius, kuriems vykstant buvo padaryta ta skriauda, ir vieną tų įvykių priežastį. Minimas sritis žemėlapyje pažymėkite skaičiumi 7. 2 taškai

58. Žemėlapyje E raide pažymėkite valstybes, kuriose žlugo konservatyvios monarchijos, minimos E šaltiny-je. Įrašykite valstybių pavadinimus. Remdamiesi žiniomis nurodykite dvi jų žlugimo priežastis. 2 taškai

59. Palyginkite E ir B šaltinių autorių pozicijas dėl Versalio taikos. Remdamiesi pasirinktais šaltiniais paaiš-kinkite, kurio iš jų pozicijai jūs labiau pritartumėte. 3 taškai

60. Remdamiesi E šaltiniu nurodykite, kurie iš D šaltinyje atspindėtos programos punktų nebuvo realizuoti. Paaiškinkite, kaip tai paveikė Europos raidą. 4 taškai

Bandomasis egzaminas

26

ĮSIVERTINIMAS

Įsivertinimo sritis UžduotysTaškų suma Pasiekimų lygis

Galimasurinkti

Surinktataškų

Patenki- namas

Pagrin- dinis

Aukštes- nysis

Žinios apie viduramžių istorinį laikotarpį

2, 3, 4, 7, 8, 9, 31, 33, 35, 47

10 3–5 6–8 9–10

Žinios apie naujuosius amžius (XVI–XX a. pr.)

6, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 41 (2), 45, 49

(2), 50 (2)

15 4–7 8–12 13–15

Žinios apie naujausiųjų amžių istoriją (XX a. 2 deš. – XXI a. pradžia)

19, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 40, 52, 55 (2), 59 (2),

60 (2)

17 5–8 9–14 15–17

Gebėjimas išskirti prie-žastis ir padarinius

1, 32 (2), 38, 40, 51, 57, 58,

8 3–4 5–6 7–8

Gebėjimas dirbti su ra-šytiniais šaltiniais

18, 34, 35(2), 36 (2), 37, 39, 44, 46, 48, 53

12 4–7 8–10 11–12

Gebėjimas dirbti su ikonografiniais šalti-niais

12, 24, 42, 43, 52, 53 (2)

7 3–4 5–6 7

Gebėjimas dirbti su že-mėlapiu

5, 10, 22, 31, 33, 34, 36, 37, 51, 56, 57, 58

12 4–6 7–10 11–12

Gebėjimas atitinkamo-mis sąvokomis įvardyti istorinius objektus, reiškinius, procesus ir paaiškinti sąvokas

41, 42, 43, 44, 45, 46, 48,

54, 56

9 3–4 5–7 8–9

Gebėjimas įžvelgti ir atskleisti istorijos raidą

38, 39, 40 (2), 47, 50, 54,

60 (2)

10 3–4 5–7 8–10

Ženklu 3 pažymėkite užduotis, kurias atlikti buvo ypač lengva.Ženklu pažymėkite užduotis, kurias atlikdami patyrėte sunkumų.Numatykite, ką turėtumėte būtinai pasikartoti ar pasipraktikuoti, siekdami ugdyti istorinį raštingumą.

Korepetitorius 27I užduočių paketas

TESTAS

I VARIANTAS(į kiekvieną klausimą yra tik po vieną teisingą atsakymą, vertinamą 1 tašku)

1. Pasirinkite teisingą chronologinę įvykių seką:A. Bažnyčios organizacijos sukūrimas. A. A; C; D; B.B. Centralizacijos pradžia. B. B; A; D; C.C. Natūrinio ūkio susiformavimas. C. C; B; A; D.D. Valstiečių įbaudžiavinimas Vakarų šalyse. D. D; C; B; A.

2. Įvardykite valstybę, žemėlapyje pažymėtą skaičiu-mi 6:

A. Frankų karalystė.B. Karolio Didžiojo imperija.C. Šventoji Romos imperija.D. Vokietijos imperija.

8

6

5

24

1 3

9

7

11

10

KĄ PA(SI)TIKRINSIME Žinias ir supratimą apie viduramžių istorijos faktus, įvykius, reiškinius, procesus, istorines asmenybes

ir jų veiklą.

Gebėjimą apibūdinti istorinę raidą, sieti praeities įvykius ir reiškinius su dabarties pasauliu.

Gebėjimą dirbti su įvairiais šaltiniais, žemėlapiu, remtis jų turiniu formuluojant užduočių atsakymus.

Gebėjimą kurti sąvokų apibrėžtis, vartoti istorines sąvokas ir įvardyti istorinius objektus.

Gebėjimą išskirti įvertinimus, patiems vertinti ir vertinimus argumentuoti.

I užduočių paketas

Vidurinių amžių istorija: V−XV a.