Istorijos Konspektai VE

8/16/2019 Istorijos Konspektai VE

1/81

ISTORIJOS KONSPEKTAI

VALSTYBINIAM

EGZAMINUI

2013-2014


2/81

Turinys ISTORIJOS DATOS ............................................................................................................................................... 5

ISTORINĖS ASMENYBĖS ...................................................................................................................................... 6

KRIKŠČIONYBĖ .................................................................................................................................................. 13

KATALIKŲ BAŽNYČIOS SKILIMAS .................................................................................................................. 15

KRYŽIAUS ŽYGIAI .......................................................................................................................................... 15

KATALIKŲ BAŽNYČIOS ĮTAKA ........................................................................................................................ 16

FEODALIZMAS .................................................................................................................................................. 17

MIESTŲ SAVIVALDA.......................................................................................................................................... 18

VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI ......................................................................................................................... 19

ROMANIKA (X-XIIa) ........................................................................................................................................... 20

GOTIKA (XII-XVIa.) ............................................................................................................................................ 21

Lietuvos valstybės formavimasis XIII a. ............................................................................................................ 22

Krėvos sutartis.............................................................................................................................................. 24

JOGAILOS PRIVILEGIJOS KRIKŠTO PROGA .................................................................................................... 25

LIETUVOS SAVARANKIŠKUMO KLAUSIMAS DINASTINĖJE UNIJOJE SU LENKIJA ............................................... 26

LIETUVOS LUOMINĖ VISUOMENĖ .................................................................................................................... 26

ETNINĖ IR RELIGINĖ VISUOMENĖ LDK .............................................................................................................. 27

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI .................................................................................................................. 28

KAPITALISTINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMAS ........................................................................................................ 29

REFORMACIJA XVIa .......................................................................................................................................... 30

KONTRREFORMACIJA XVIa. .............................................................................................................................. 30

RENESANSAS (ATGIMIMAS) ............................................................................................................................. 31

HUMANIZMAS – žmogus - kaip svarbiausia vertybė ........................................................................................ 31

RENESANSAS LIETUVOJE (XVIa) ........................................................................................................................ 32

REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK (XVIa) ......................................................................................... 32

VALAKŲ REFORMA 1557M............................................................................................................................... 33

LIUBLINO UNIJA ................................................................................................................................................ 34

POŽIŪRIAI Į LIUBLINO UNIJĄ ........................................................................................................................ 34

ATR VALDYMAS PO LIUBLINO UNIJOS .............................................................................................................. 35

VU ĮKŪRIMAS IR REIKŠMĖ ................................................................................................................................ 36

LIETUVOS STATUTAI ......................................................................................................................................... 36

XVI-XVIIa. KONFESINĖS VISUOMENĖS STRUKTŪROS KAITA ............................................................................. 37

XVIIa KARŲ SU RUSIJA IR ŠVEDIJA POVEIKIS LDK VALSTYBEI IR VISUOMENEI ................................................. 37

KĖDAINIŲ SUTARTIES SU ŠVEDIJA SUDARYMO APLINKYBĖS ........................................................................... 37

STEPONAS BATORAS ........................................................................................................................................ 38


3/81

BAROKINĖ ARCHITEKTŪRA (XVI. pab-XVIII) ...................................................................................................... 39

APŠVIETA (XVIIa-XVIIIa) .................................................................................................................................... 40

„APŠVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS“-................................................................................................................ 40

DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA ............................................................................................................... 41

NAPALEONAS BONAPARTAS ............................................................................................................................ 42

ŠVIETIMO AMŽIUS............................................................................................................................................ 43

PRAMONĖS REVOLIUCIJA IR SOCIALINĖS PERMAINOS .................................................................................... 43

VIENOS KONGRESAS (1814-1815) .................................................................................................................... 44

Užsienio valstybių kišimasis į ATR vidaus politiką ............................................................................................ 45

ATR silpnumo priežastys .................................................................................................................................. 46

MĖGINIMAI REFORMUOTI ATR ........................................................................................................................ 46

1830-1831 m. SUKILIMAS ................................................................................................................................. 47

1863-1864 m. SUKILIMAS ................................................................................................................................. 48

LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS............................................................................................................................. 49

1905 m. REVOLIUCIJA IR DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS ........................................................................................ 50

FAŠIZMO IR KOMUNIZMO PALYGINIMAS ........................................................................................................ 51

DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS 1919-1939 m. ............................................................................................... 51

Fašizmas Italijoje .............................................................................................................................................. 52

PIRMASIS PASAULINIS KARAS .......................................................................................................................... 53

VERSALIO SISTEMA ........................................................................................................................................... 54

STALINO DIKTATŪRA ........................................................................................................................................ 55

LIETUVA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS ................................................................................................ 56

LIETUVOS VALSTYBĖS PAGRINDŲ SUKŪRIMAS ................................................................................................ 57

Nepriklausomybės kovos (1918-1920) ............................................................................................................. 57

Tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas (1918-1922 m.) .......................................................... 59

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POKYČIAI .......................................................................................................... 60

1926m. Gruodžio 17d. Perversmas .................................................................................................................. 61

A. Smetonos valdymas: ................................................................................................................................ 62

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI 4-AJAME DEŠIMTMETYJE ..................................................................................... 63

VOKIETIJOS VEIKSMAI .................................................................................................................................. 63

Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija ............................................................................................................. 64

Nacistinė okupacija (1941 birželio 22d – 1944m. pab.) ................................................................................... 65

2-ASIS PASAULINIS KARAS (1939 09 01 – 1945 09 02) ..................................................................................... 66

KARO EIGA .................................................................................................................................................... 66

2-asis pasaulinis karas ...................................................................................................................................... 67

Šaltasis karas (1946 – 1991 m.) ........................................................................................................................ 68


4/81

Svarbiausi šaltojo karo įvykiai: ..................................................................................................................... 68

Šaltasis karas. Sukilimai.................................................................................................................................... 70

ŠALTASIS KARAS. LOKALINIAI KONFLIKTAI ....................................................................................................... 70

EEB, ES, Helsinkio aktas .................................................................................................................................... 71

SSRS: atšilimas ir sąstingis ................................................................................................................................ 72

LIETUVA ŠALTOJO KARO LAIKOTARPIU ............................................................................................................ 73

DISIDENTINIS (neginkluotas) JUDĖJIMAS (1953-1990) .................................................................................... 74

Sovietinė Lietuva .............................................................................................................................................. 75

8-9as dešimtmečiai .......................................................................................................................................... 75

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ............................................................................................................ 76

BALTŲ LAISVĖS DIENA ...................................................................................................................................... 76

REIKŠMĖ ....................................................................................................................................................... 76

LIETUVA 1988-1991m....................................................................................................................................... 77

KOMUNIZMO ŽLUGIMAS ................................................................................................................................. 79

BERLYNO SIENOS GRIŪTIS (1989m) ............................................................................................................. 79

POSOCIALISTINIŲ RYTŲ IR VIDURIO EUROPOS ŠALIŲ PROBLEMOS ................................................................ 80

NATO IR ES PLĖTRA PO ŠALTOJO KARO ............................................................................................................ 80

DEMOKRATIJA .................................................................................................................................................. 80

SVARBIAUSIOS XIX a. POLITINĖS-IDĖJINĖS SROVĖS.......................................................................................... 81


5/81

ISTORIJOS DATOS 1)

1251m. Mindaugo krikštas

2)

1253m. Mindaugo karūnacija

3)

1236m. Saulės mūšis

4)

1260m. Durbės mūšis

5) 1410m. Žalgirio mūšis

6) 1385m. Krėvos sutars

7) 1387m. Lietuvos krikštas

8) 1386-1569 Lietuvos ir Lenkijos dinasnė unija

9) 1447m. Kazimiero privilegijos

10) 1492m. Aleksandro privilegijos

11) 1547m. Mažvydo „Katekizmas“

12) 1569m. Liublino unija

13) 1579m. Vilniaus universiteto įkūrimas

14)

1789m. Prancūzijos revoliucija

15) 1815m. Vienos kongresas

16) 1791m. gegužės 3d. – ATR konstucija

17) 1772m. 1-asis ATR padalijimas


19) 1794m. ATS sukilimas (T. Kosciuška, J.

Jasinskis)


21)

1914 – 1918 pirmasis pasaulinis karas

22)

1917m. bolševikų diktatūros įvedimas Rusijoje

23)

1830-31m. Sukilimas (Lietuva carinės Rusijossudėtyje, vad. Gelgaudas ir Chlapovskis)

24)

1861m. Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje

25)

1863-64 Sukilimas (vad. Mackevičius,

Kalinauskas, Sierakauskas)

26)

1864-1904 lietuviškos spaudos draudimas

27) 1883m. pradėta leis „Aušra“

28) 1889m. pradėtas leis „Varpas“

29) 1905m. Didysis Vilniaus seimas

30) 1915-1918m. Vokiečių okupacija

31)

1917-1918 Lietuvos poliniai siekiai pirmojopasaulinio karo metais

32) 1917m. gruodžio 11d. Nepriklausomybės akto

paskelbimas. Lietuvos Tarybos pareiškimas dėl

atsiskyrimo nuo Rusijos ir draugystės su

Vokieja.

33) 1918m. vasario 16d. Nepriklausomybės akto

paskelbimas

34) 1919m. Versalio taikos sutars

35) 1922m. Italijos fašistų atėjimas į valdžią

36) 1929m. Didžioji ekonominė krizė

37)

1933m. Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią

38)

1939 08 23 Pasirašytas Molotovo-Ribentropo

paktas ir slap protokolai.

39)

1939 09 28 - Vokiejos ir SSRS sienų ir

draugystės sutars, pagal kurią Lietuva ateko

SSRS.

40) 1939 09 01 – 1945 09 02 antrasis pasaulinis

karas

41) 1918-1920 Nepriklausomybės kovos

42) 1920m. Vilniaus praradimas

43) 1923m. Klaipėdos prisijungimas

44) 1920-22 stegiamasis seimas

45) 1926m. gruodis Valstybės perversmas

46) 1922m. Lietuvos konstucija

47)

1938m. Lietuvos konstucija

48) 1938m. Lenkijos ulmatumas

49) 1939m. kovas – Klaipėdos krašto praradimas

50) 1939m. spalis – Lietuvos ir SSRS savitarpio

pagalbos sutars

51) 1940 06 14 SSRS ulmatumas Lietuvai

52) 1941m. birželio 14d. Trėmimai

53) 1941m. birželio sukilimas.

54)

1949m. NATO įkūrimas

55)

1956m. Sukilimas Vengrijoje

56)

1968m. Sukilimas Čekoslovakijoje 57)

1957m. Europos ekonominės bendrijos

įkūrimas

58)

1961m. Berlyno sienos pastatymas

59)

1962m. Karibų krizė

60)

1975m. Helsinkio aktas

61) 1989m. Berlyno sienos griūs

62) 1944m., 1945-1953m. Lietuvos soviezacija

63) 1949m. vasario 16d. LLKS tarybos deklaracija

64) 1972m. įvykiai Kaune. Kalantos susideginimas

65)

1972m. Katalikų bažnyčios kronikos leidimas 66) 1988m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio

įkūrimas

67) 1989 08 23 Baljos kelias

68) 1990 kovo 11d. – Lietuvos nepriklausomybės

atkūrimas

69) 1991m. sausio 13d. Įvykiai

70) 1991 Lietuva įstoja į JTO

71) 2004 Lietuva įstoja į NATO ir ES

72) 1992m. Priimta Lietuvos Respublikos

Konstucija


6/81

6

ISTORINĖS ASMENYBĖS 1. Mindaugas (XIIIa) – Lietuvos didysis

kunigaikštis (1236-1253), Lietuvos karalius

(1253-1263). Žiaurumu ir klasta suvienijo

Lietuvos žemes ir suformavo naują

valstybę. Jam priėmus krišką, Lietuva tapo

karalyste, kurią pripažino kitų valstybių valdovai. Taip jam

pavyko atremti kryžiuočių puldinėjimus ir padėti valstybės

pamatus

3. Algirdas (XIVa.) – Gedimino sūnus, LDK

kunigaikštis. Valdė su broliu Kęstučiu,

rūpinosi reikalais Rytuose. Gerokai išplėtė

LDK teritoriją į Rytus. Mėlynųjų vadenų

mūšyje sutriuškino totorius, vykdė tris

nesėkmingus žygius į Maskvą.

5. Jogaila (XIVa) – Algirdo sūnus. Lietuvos

didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius.

Pasirašė krėvos sutartį su Lenkija,

apkrikštijo Lietuvą. Suteikė privilegijas

Vilniaus miestiečiams, apsikrikštijusiems

bajorams ir Vilniaus vyskupui.

7. Kazimieras (XVa.) – Lietuvos didysis

kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1447 m.

Kazimiero raštas, dar vadinamas

privilegija, oficialiai pradėjo baudžiavą

Lietuvoje.

9. Kristupas Kolumbas – italų jūrininkas. Jovadovaujama Ispanijos ekspedicija XVa

pab. pasiekė Amerikos krantus. Laikomas

Amerikos atradėju.

11. Ferdinandas Magelanas – portugalų

jūrininkas. XVIa pirmasis apiplaukė aplink

pasaulį. Kelionė išplėtė žinias apie Žemę,

galutinai įrodė, kad Pasaulinis vandenynas

vientisas, o Žemė apvali.

13. Johanas Gutenbergas - vokiečių

auksakalys. XVa išrado knygų spausdinimo

mechanizmą.

2. Gediminas (XIVa) – LDK didysis

kunigaikštis. Sulaikė mongolų-totorių

veržimąsi į Vakarus, išplėtė Lietuvos

teritoriją, stiprino Lietuvos kariuomenę.

Rašė laiškus amatininkams, pirkliams,

žemdirbiams, siekė stiprinti prekybą, amatus, žemdirbystę.

Įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinė. Diplomatinėmis

priemonėmis kovojo su Kryžiuočių ordinu.

4. Kęstutis (XIVa) – Gedimino sūnus, Lietuvos

didysis kunigaištis. Atsakingas už Vakarų

politiką, kovojo su kryžiuočiais. Sutiko

krikštytis, jei ordinas atiduos Baltijos pajūrį ir

bus iškeltas į stepes kovai su Aukso Orda.

Reikalavimai nebuvo priimti.

6. Vytautas (XIV-XVa) – Kęstučio sūnus. LDK

kunigaikštis. Už nuopelnus pavadintas

Didžiuoju. Jam valdant sustabdyta ordino

agresija, įtvirtintas LDK valstybingumas,

pelnytas tarptautinis pripažinimas, LDK

teritorija išpėsta iki Juodosios jūros.

8. Aleksandras (XVa) – Lietuvos didysis

kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1492 m.

Aleksandras specialia privilegija išplėtė LDK

Ponų tarybos teises ir apribojo Lietuvos

didžiojo kunigaikščio valdžią

10. Vaskas da Gama – portugalų jūrininkas.Xva pab. atrado jūrų kelią iš Europos į Indiją.

12. Martynas Liuteris – vienuolis,

Vitembergo universiteto profesorius,

protestantas ir reformacijos pradininkas. Siekė

katalikų bažnyčios reformų, pateikė pirmąjį

Biblijos vertimą.

14. Mikalojus Kopernikas – lenkų astronomas,

sukūręs heliocentrinę visatos sandaros

teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink

Saulę, neigė tuo metu įsigalėjusią

geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra

Visatos centras.


7/81

7

ISTORINĖS ASMENYBĖS

15. Leonardas da Vinčis – garsiausias

Renesanso epochos italų menininkas,

inžinierius ir mokslininkas. „Monos Lizos“ ir

kitų Renesanso šedevrų autorius.

17. Abraomas Kulvietis – reformacijosLDK pradininkas, liuteronas. Įsteigė

pirmąją aukštesniąją reformatų mokyklą

Vilniuje. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių,

psalmių. Jo veikla sudarė sąlygas pirmajai lietuviškai

knygai pasirodyti.

19. Mikalojus Daukša – lietuvių raštijos

pradininkas. Jo 1595m. „Katekizmas“ –

pirmoji lietuviška knyga, išleista LDK.

21. Mikalojus Radvila Rudasis – vienas iš

įžymiausių ir įtakingiausių XVIa LDK

didikų, reformacijos šalininkas.

Derybose dėl unijos gynė LDK

savarankiškumą.

23. Steponas Batoras – vengrų kilmės

Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis XVIa.

Sėkmingai užbaigė Livonijos karą su Rusija.

1579m. davė privilegiją pertvarkyti Vilniaus

jėzuitų kolegiją į universitetą.

25. Motiejus Strijkovkis - XVIa. lenkų

kilmės istorikas, poetas. Parašė pirmą

Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją

– „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos

Rusios kronika“, gynė LDK savarankiškumą,

neigė lenkų teises į Podolę ir Voluinę,smerkė kryžiuočių agresiją.

27. Kazimieras Semenavičius – XVIIa

artilerijos inžinierius. Europoje

išgarsėjo išleistu veikalu „Didysis

artilerijos menas“.

16. Nikolas Makiavelis – Renesanso epochos

italų filosofas, istorikas, rašytojas, politikas.

Svarbiausias jo veikalas „Valdovas“.

18. Martynas Mažvydas – lietuvių raštijos

pradininkas. Mažojoje Lietuvoje parengė

ir 1547m. išspausdino pirmąją lietuvišką

knygą „Katekizmas“. Eiliuota „katekizmo“

prakalba – pirmasis originalus lietuviškas

eilėraštis.

20. Žygimantas Augustas – XVIa paskutinis

didysis Lietuvos kunigaikštis iš Gediminaičių,

Lenkijos karalius. Pradėjo valakų reformą,

patvirtino II-ąjį Lietuvos Statutą. Vienas iš

svarbiausių Liublino unijos šalininkų.

22. Jonas Chodkevičius – LDK didikas.

Vadovavo LDK delegacijai, vykusiai sudaryti

Liublino unijos. Derybose išreikalavo LDK

palankesnes unijos sąlygas.

24. Pranciškus Skorina – knygų spausdinimo

LDK pradininkas. XVIa. Vilniuje įkūrė pirmąjąspaustuvę LDK.

26. Kazimieras Vijūkas – Kojelavičius – Lietuvos kunigas,

literatas. Jo „Lietuvos istorija“ – iškiliausias LDK

istoriografijos kūrinys. Išreiškiama valstybingumo idėja,

priešiškumas lenkam. LDK laiko savarankiška valstybe, nors

Liublino unijos nesmerkia. „Retorikos pagrindai“.

28. Motiejus Kazimieras Sarbievijus – XVIIa.

įžymiausias lotyniškai rašantis to meto ATR

poetas, plataus pripažinimo sulaukęs visoje

Europoje.


8/81

8


29. Žanas Žakas Ruso – XVIIIa. Prancūzų

apšvietos epochos filosofas. Pagrindė

visuomenės sutarties teoriją. Žymiausi

kūriniai: „Visuomenės sutartis“,

„Samprotavimai apie žmonių nelygybės

kilmę ir pagrindus“.

31. Maksimiljanas Robespjeras –

XVIIIa. vienas iš radikaliausių jakobinų

grupuotės vadų per Didžiąją

Prancūzijos revoliuciją. Vykdė masines

represijas. Po Termidoro perversmo

suimtas ir giljotinuotas.

33. Stanislovas Augustas Poniatovskis –

XVIIIa. Paskutinis Lenkijos karalius ir LDK

kunigaikštis. Palaikė valstybės reformas,

aktyviai dalyvavo rengiant Gegužės 3-iosios

Konstituciją.

35. Jokūbas Jasinskis – 1794m.

Sukilimo Lietuvoje vadas. Žuvo

vadovaudamas gynybai nuo Rusijos

kariuomenės.

37. Zigmantas Sierakauskas - vienas iš

1863 – 1864m. sukilimo vadų.

39. Antanas Mackevičius - lietuvių

kunigas, vienas iš 1863-1864m.

sukilimo vadų. Suimtas ir kaune

pakartas.

41. Jonas Basanavičius - lietuvių

visuomenės veikėjas, laikraščio „Aušra“

redaktorius, nepriklausomybės siekėjas,

Vasario 16-osios Akto signataras.

30. Šarlis Monteskjė – Prancūzų Apšvietos

epochos filosofas. Suformavo valdžių

padalijimo principą. Savo nuostatas apie

valdžios rūšis išdėstė veikale „apie įstatymų

dvasią“.

32. Napaleonas Bonapartas (XVIII-XIXa) –

Prancūzijos karvedys. Įvedė diktatūrą.

Reformavo finansų struktūrą, teismus, įkūrė

banką bei universitetą, centralizavo valdymą,

išleido civilinį kodeksą (garantavo piliečių

lygybę, laisvę, feodalinių santykių

panaikinimą, nuosavybę). Buvo vainikuotas imperatoriumi.

34. Tadas Kosciuška – LDK kariškis, JAV

Nepriklausomybės karo dalyvis.Vyriausiasis 1794m. ATR sukilimo vadas.

36. Otas fon Bismarkas – XIXa Prūsijos ir

Vokietijos politikas. Prižiūrėjo Vokietijos

suvienijimą. Buvo pramintas „Plieniniu

kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku

turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos

politikai.

38. Konstantinas Kalinauskas – teisininkas.

Vienas iš 1863-1864m. sukilimo vadų. Caro

valdžios suimtas ir nuteistas mirti.

40. Jurgis Bielinis – Žymiausias Lietuvosknygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“

bendradarbis.

42. Vincas Kudirka – tautinio atgimimo

žadintojas, „Varpo“ leidėjas. „Tautiškos

giesmės“ kūrėjas.


9/81

9


43. Juozas Tumas Vaižgantas (XIX-Xxa) -

Lietuvos politikas, visuomenės

pedagogas, tautinio atgimimo veikėjas.

„Tėvynės sargo“ iniciatorius ir

redaktorius.

45. Simonas Daukantas (XIXa)- Lietuvos

istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas

iš pirmųjų tautinio atgimimo

ideologų. Sukūrė nemažai naujadarų.

Jo darbai: „Darbai senųjų lietuvių ir

žemaičių“, „Būdas senovės lietuvių,

kalnėnų ir žemaičių“.

47. Vincas Pietaris (XIX-Xxa)- rašytojas,

draudžiamosios lietuvių publicistikosbendraautorius. Parašė pirmąjį istorinį

romaną lietuvių kalba „Algimantas“.

49. Laurynas Ivinskis – XIXa lietuvybės

žadintojas, rašytojas, švietėjas. Vieno

iš pirmųjų lietuviškų periodinių

leidinių – kalendorių – autorius.

51. M.K. Čiurlionis (XIX-XXa) -

didžiausias Lietuvos dailininkas ir

kompozitorius, kultūros veikėjas,

svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės

kultūros istorijoje.

53. Benitas Musolinis – XIX-XXa. Italijos

fašistų partijos įkūrėjas ir lyderis. Įvedė

diktatūrą. Pasivadino duče. Įtvirtino

asmens kultą.

44. Adomas Mickevičius (XIXa)– vienas iš

žinomiausių Europos romantizmo poetų, VU

auklėtinis. Vienas iš Filomatų draugijos steigėjų.

Už dalyvavimą joje buvo kalintas.

46. Motiejus Valančius (XIXa) – žemaičių

vyskupas, lietuvių literatūros prozos

pradininkas, blaivybės sąjūdžio

organizatorius. Ragino sakyti pamokslus ir

mokyti vaikus lietuviškai.

48. Jonas Mačiulis – Maironis (XIX-Xxa) –

kunigas, romantizmo srovės poetas, vadinamastautinio atgimimo dainiumi. „Trakų pilis“,

„Lietuva brangi“.

50. Petras Vileišis – (XIX-XXa) Didžiojo Vilniaus

seimo iniciatorius, aukščiausio lygio kelių, tiltų ir

geležinkelių statytojas. Kovotojas už lietuviškos

spaudos laisvę, valstybingumo žadintojas.

Dirbdant Rusijoje su lietuviais geležinkelininkais

padėjo knygnešiams gabenti uždraustas knygas.

52. Vudras Vilsonas - JAV politinis veikėjas,

prezidentas. Demokratas. 1918m. paskelbė

Keturiolika punktų, kuriuose deklaravo

tautų apsisprendimo teisę. Vienas iš

Versalio taikos iniciatorių, Tautų sąjungos

sumanytojas. Už veiklą apdovanotas

Nobelio taikos premija.

54. Vladimiras Leninas(Uljanovas) – XIX-

XXa. Komunistų partijos įkūrėjas ir vadas.Per 1917m. spalio perversmą užgrobė

valdžią. Jai išlaikyti šalyje įvedė visuotiniu

teroru grindžiamą karinio komunizmo

politiką. Siekdamas išlikti valdžioje

paskelbė NEP‘ą. Jam valdant 1922m.

įkurta SSRS.


10/81

10


55. Josifas Stalinas(Džiugašvilis) -

Tarybų Sąjungos politinis veikėjas,

komunistų partijos lyderis, vienvaldis

diktatorius. Masiškai žudė bei į

koncentracijos stovyklas trėmė

politinius priešininkus, vykdėprievartinę kolektyvizaciją.

57. Vinstonas Čerčilis - britų politikas. V.

Čerčilis 1946 m. Fultone pasakė savo

garsiąją kalbą, kuri laikoma Šaltojo karo

pradžia. 1941m. Su Ruzveltu pasirašė

Atlanto chartiją.

59. Augustinas Voldemaras - Politinis

veikėjas, pirmosios Vyriausybės vadovas,

užsienio ministras. 1918 m. pasirašėįsakymą dėl kariuomenės kūrimo,

Paryžiaus taikos konferencijos vadovavo

Lietuvos delegacijai, organizavo 1926 m.

perversmą. Iš vyriausybės pašalintas dėl

nesutarimų su Smetona.

61. Antanas Smetona – tarpukario

Lietuvos respublikos politikas,

prezidentas(1919-1920 ir 1926-1940).

Nepriklausomybės akto signataras.

Aktyviai dalyvavo tautininkų partijosįkūrime, buvo jos pirmininkas. Vadovavo

1926m. kariniam perversmui.

63. Kazys Grinius – lietuvių tautinio

atgimimo žadintojas, Lietuvos

vyriausybės 1920-1922m. vadovas.

1926m. prezidentas. Neteko pareigų po

perversmo.

65. Vincas Krėvė – rašytojas. Vienas iš

Klaipėdos sukilimo organizatorių.

1940m. marionetinės Lietuvos liaudies

vyriausybės narys.

56. Adolfas Hitleris – vokiečių nacionalsocialistų

darbininkų partijos lyderis. 1933m. šalyje įvedė

diktatūrą ir totalitarizmą, skatino antisemitizmą.

Jam valdant įvykdytas Austrijos anšliusas,

Miuncheno sąmokslas, užgrobtas Klaipėdos

kraštas. Su Stalinu pasirašė Nepuolimo sutartį.

58. Franklinas Ruzveltas – JAV

prezidentas. Paskelbė „naujojo kurso”

programą Didžiajai ekonominei krizei

įveikti; 1941 m. su Čerčiliu pasirašė

Atlanto chartiją.

60. Juozas Tūbelis - politikos ir

visuomenės veikėjas, Lietuvos

Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas,žemės ūkio specialistas. Įkūrė Lietuvos

žemės ūkio draugiją, AB „Maistas“,

„Pienocentrą“. Žemės ūkio ministras,

tautininkų sąjungos pirmininkas.

62. Aleksandras Stulginskis – steigiamojo

seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos

prezidentas, signataras, vienas Lietuvos

krikščionių demokratų partijos steigėjų.

64. Justas Paleckis – koloborantinės

liaudies vyriausybės vadovas, žurnalistas,

laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas,

aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę

santvarką Lietuvoje. Vadovavo Lietuvos

liaudies seimo delegacijai, „prašančiai“

Lietuvą priimti į SSRS sudėtį.

66. Juozas Ambrazevičius – 1941 m.

birželio sukilime ėjo Lietuvos

laikinosios vyriausybės vadovo

pareigas. Atsisakė kolaboruoti su

nacistais. Prieš sovietinę reokupaciją

pasitraukė į vakarus, dalyvavo

išeivijos organizacijų veikloje.


11/81

11


67. Darius ir Girėnas – legendiniai Lietuvos

lakūnai, 1933m. lėktuvu „Lituanica“

sėkmingai perskridę Atlanto vandenyną,

tačiau neaiškiomis aplinkybėmis žuvę iki

tikslo likus labai nedaug.

69. Nikita Chruščiovas (53-64) – SSKP CK

generalinis sekretorius, SSKP XX-ajame

suvažiavime pasmerkė J. Staliną. Mėgino

reformuoti ūkį, išprovokavo Karibų krizę,

1956m. ginklu numalšino Vengrijos

sukilimą prieš sovietinę sistemą. Valdymo

laikotarpis vadinamas „atšilimu“.

71. Michailas Gorbačiovas (85-91) – SSKP CK generalinis sekretorius.

Politinėmis ir ekonominėmis

reformomis mėgino gelbėti ant

žlugimo slenksčio atsidūrusią SSRS.

Nesėkmingos reformos neišgelbėjo

SSRS. Nepripažino Lietuvos paskelbto

Nepriklausomybės Atkūrimo akto,

pradėjo šalies ekonominę blokadą.

73. Adolfas Ramanauskas – Vanagas – Pulkininkas, Dzūkijos ir Lietuvos

partizanų vadas. LLKS Jono žemaičio

pavaduotojas, 1949m. vasario 16d.

LLKS tarybos deklaracijos signataras.

75. Antanas Sniečkus – LKP CK

pirmasis sekretorius (40-74),

prisitaikėlis, represijų Lietuvoje

organizatorius ir vykdytojas. Skatino

SSRS vykdomas lietuvių genocido

akcijas, istorinės atminties naikinimą.

68. Džonas Kenedis – JAV prezidentas

(1961-1963m. iki jo nužudymo)

Pagrindiniai kadencijos bruožai: Karibų

krizė, Berlyno sienos statybos, kosminės

lenktynės, pirmoji Vietnamo karo

stadija.

70. Leonidas Brežnevas (64-82) – SSKP CK

generalinis sekretorius. Vengė sovietinės

sistemos permainų (sąstingis). Stiprino

disidentų persekiojimą ir prievartinį

rusinimą. Numalšino „Prahos pavasarį“,

„Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje, vykdė

SSRS invaziją į Afganistaną. Išryškėjo SSRS

ūkio krizė, įsivyravo deficitas, korupcija.

72. Jonas Žemaitis – Vytautas –

Lietuvos partizanų vadas, generolas,

pasipriešinimo Lietuvos okupacijai

koordinatorius, LLKS pirmininkas.

2009m. vienašaliu Seimo sprendimu

pripažintas ketvirtuoju Lietuvos

prezidentu.

74. Juozas Lukša – Daumantas – partizanų vadas, LLKS atstovas

užsienyje, į Vakarus gabeno

dokumentus, įrodančius sovietų

terorą. Redagavo partizaninius

laikraščius, dalyvavo Vyriausiosios

partizanų vadovybės kūrime.

76. Romas Kalanta – vienas iš priešinimosi

sovietinei okupacijai simbolių. Kaune

susidegino protestuodamas prieš sovietinę

sistemą. Šis poelgis paskatino „Kauno

pavasario“ įvykius.


12/81

12


77. Antanas Terleckas – disidentas. Vienas iš LLL

kūrėjų. 1987m. mitingo Vilniuje prie A.

Mickevičiaus paminklo vienas iš rengėjų.

79. Sigitas Tamkevičius – Kauno arkivyskupas,

disidentas. 1972m. pradėjo leisti „Lietuvos

katalikų bažnyčios kroniką“, ją redagavo.

Vienas Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto

kūrėjų.

81. Vytautas Landsbergis – „dainuojančiosios revoliucijos“ lyderis

Lietuvoje. Vienas iš Persitvarkymo Sąjūdžio

kūrėjų, Atkuriamojo seimo pirmininkas.

1990m. kovo 11d. pasirašė aktą „dėl

Lietuvos nepriklausomos valstybės

atstatymo“.

78. Vincentas Sladkevičius – Kauno

arkivyskupas, kardinolas. Dalyvavo

pogrindinėje antisovietinėje veikloje,

prisidėjo prie „Lietuvos katalikų

bažnyčios kronikos“ leidimo.

80. Nijolė Sadūnaitė – vienuolė,

disidentė. Prisidėjo prie „Lietuvos

katalikų bažnyčios kronikos“

leidybos ir platinimo. 1987m.

surengė mitingą prie A. Mickeičiaus

paminklo Ribentropo – Molotovo

pakto metinėms paminėti.

82. Algirdas Brazauskas – SSKP

veikėjas, LKP CK pirmasis sekretorius.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės

Atkūrimo Akto signataras. Lietuvos

prezidentas 1993 – 1998m.


13/81

13

KRIKŠČIONYBĖ Krikščionybė gimė Romos imperijoje, sukūrus pasaulinę valstybę, jos erdvėje pradėta skelbti Evangelija. Romos

imperijoje ir už jos ribų kūrėsi krikščionių bendruomenės. Krikščionių tikėjimas į vieną Dievą griovė ligtolinę Romos

valstybės religinę ir politinę sistemą. Buvo sudarytos sąlygos krikščionybei laisvai skleistis visuomenėje. Kiek vėliau

krikščionybė gavo valstybinės religijos statusą. Valdovai ėmė remti krikščionybę.

Bažnyčia vedė derybas su barbarais, gelbėjo miestus nuo plėšikavimo, dalijo maisto produktus, išlaikė ligonines,

steigė mokyklas. Bažnyčia steigė ir vienuolynus, kurie tapo dvasinės kultūros židiniais

. Krikščionybę priėmusiose

valstybėse bažnytinės įtakos srityje atsidūrė visuomeninis gyvenimas. Jis viduramžiais buvo neatsiejamas nuo

dvasinio gyvenimo. Krikščionybės įtaką kasdieniniam gyvenimui liudijo ir nuo VI amžiaus plitusi tradicija skaičiuoti

metus nuo Kristaus gimimo. Ne tik atskiras žmogus, bet ir valstybė, jos politinis, visuomeninis gyvenimas turėję

vadovautis krikščionybės normomis. Jomis siekta grįsti visą viešąjį gyvenimą – švietimą, įstatymus, papročius, meną,

amatus ar prekybą. Nepaklusniesiems, nesilaikantiems privalomų taisyklių, Bažnyčia taikė dvasines bausmes, iš kurių

didžiausia buvo ekskomunika.

Bažnyčia siekė sudaryti didelę krikščioniškųjų tautų imperiją su jos pateptu imperatoriumi, tačiau tam kliudė

nesutarimai tarp Bažnyčios ir valstybės ar įvairios krizės pačios Bažnyčios viduje. Regioninių bažnyčių dvasininkai buvo

pavaldūs pasaulietinei valdžiai. Pasaulietinės valdžios įtaka dvasininkų luomą sukėlė didžiausią Šventosios Vokiečių

imperijos ir Bažnyčios konfliktą — ginčą dėl investitūros.

Bažnyčios reformą X amžiuje pradėjusi Kliuni vienuolija siekė išvaduoti Bažnyčią iš valstybės įtakos, stojo už

nepriklausomą nuo valstybės Bažnyčią. Labiausiai vienuoliai kritikavo Bažnyčios postų pardavimą, vyskupų skyrimą

remiantis lenų privilegijomis, o ne kanonų teise. Popiežius Grigalius VII (buvęs Kliuni vienuolis Hildebrandas) Romos

susirinkime 1075 m. įvedė celibatą ir draudimą prekiauti bažnytinėmis pareigybėmis. Taip pat jis paskelbė popiežiaus

valdžios viršenybę prieš imperatoriaus valdžią. Kilus konfliktui su Henriku IV, šį ekskomunikavo ir imperijos gyventojus

atleido nuo priesaikos valdovui. Viduramžių viduryje įvyko dar vienas nemalonus įvykis Bažnyčios istorijoje – skilimas.Nuo seno Rytų krikščionys priešinosi popiežių pretenzijoms į aukščiausią valdžią. Įvairūs teologiniai ginčai, popiežiui ir

patriarchui atskyrus vienas kitą nuo Bažnyčios, XI a. viduryje atvedė į skilimą. Nuo tada prasidėjo dviejų pagrindinių

krikščionybės krypčių – katalikybės ir stačiatikybės – istorija.

Šiuo skilimu Vakarų (katalikų) Bažnyčios vargai nesibaigė. Ji kuriam laikui buvo patekusi į pasaulietinių valdovų įtaką.

Tačiau ne tik pralaimėjimai, nesėkmės žymėjo Vakarų Bažnyčios kelią. Bažnyčios pakilimą, jos galią simbolizavo XI–XIII

a. vykę Kryžiaus žygiai. Aišku, į Rytus (ir į Pabaltijį) žmonės vyko traukiami ir gana žemiškų paskatų. Tačiau mintis apie

teisingą karą su kitatikiais, apie kovą dėl krikščionybės pergalės buvo tikrai ne paskutinė.

Jėzaus Kristaus mokymo ir krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai:

1. Pakeitė tarpusavio santykius, t.y. moko gerbti ir mylėti kitą ne dėl galios, o dėl to, kad yra žmogus.

2. Atskleidė artimo meilės principą.

3. Nuo Kristaus gimimo didesnė žmonijos dalis pradeda savo kalendorius

4. Viduramžiais krikščionys steigė ligonines, rūpinosi švietimu (steigė universitetus)

5. Puoselėjo kultūrą (ypač meną ir muziką). Įkvėpė žymiausius meno kūrėjus.

6. Postūmis dar vienai pasaulinei religijai – islamui – atsirasti

7. Biblijos vertimas į lietuvių kalbą buvo ypatingas indėlis formuojant lietuviškai kalbančiųjų žmonių tiek

bendrinę kalbą, tiek žmonių dorovę.


14/81

14

KRIKŠČIONYBĖS PLITIMO PRIELAIDOS:

Vidinės:

Evangelija visiems pagonybės pažeminems

(moterims, vergams) suteikė žmogiškąsias teises Pagoniškas kėjimas buvo painus ir pilnas

abejonių, o krikščionybė aiškesnė;

Žmonėms pako krikščionių skleidžiama dora;

Tikėjimo plantojų drąsa ir uolumas.

Išorinės:

Romėnai iš pradžių neskyrė krikščionių nuo

žydų, netrukdė plan kėjimo; Geras susisiekimas Romos imperijoje;

Graikų ir lotynų kalbų paplimas lengvino

apaštalų darbą.

KRIKŠČIONYBĖ FRANKŲ IMPERIJOJE

Ankstyvųjų viduramžių pradžią ženklina vienas labai svarbus įvykis – frankų Merovingų dinastijos

karaliaus Chlodvigo perėjimas į krikščionybę. Bažnyčia vedė nuo politikos ir pasaulietinės valdžios,

sukūrė vienuolijos tradiciją, kuri tapo pagrindiniu bažnyčios dvasiniu ramsčiu. Va., užėmę beveik visą

Šiaurės Galiją, frankai sukūrė savo valstybę. (Įkūrėjas Chlodvigas, Merovingų dinastijos atstovas)Galijoje frankai susidūrė su krikščioniška visuomene, perėmė galijos romėnų tradicijas. Va. kartu su

savo kariuomene Chlodvidas priėmė katalikybę tiek religiniais, tiek politiniais sumetimais. Jis tikėjosi,

kad:

1. Vieniai gyventojai – katalikai – padės frankų valstybei ar net ją parems.

2. Jis sulauks ypač įtakingų galijos dvasininkų pagalbos

3. Galijos romėnų pagalba ir lojalumas padės plės valdas.

Frankų valstybė išaugo ir tapo imperija. Ją sudarė daug įvairių tautų, kurios savo noru ar prievarta tapdavo

krikščioniškos. Iš Frankų imperijos krikščionybė plito į kaimynines šalis.

KRIKŠČIONYBĖ KIJEVO RUSIOJE IX-Xa

IVa. Romos imperija skilo. Susikūrė Bizantija.(rytai) Daugybės dievų garbinimas netiko kunigaiščio valdžiai.

Tuo tarpu krikščionybė skelbė visai visuomenei vienodas ir aiškias dorovinio gyvenimo normas, kurios rėmė

valdžią bei mokė tikinčiuosius būti paklusnius. Kijevo Rusios krikšto priežastys išorinės:

1. Vakaruose Rusia ribojosi su katalikiškomis, rytuose su stačiakių šalimis.

2. Baimintasi priklausomybės nuo galingo kaimyno;

3. Per Rusią ėjo „didysis vandens kelias iš variagų į graikus“ , prekiaudami ir kariaudami vieniai

gyventojai dažnai susikdavo su krikščionimis.

Xa. Valdovas, kartu su diduomene ir dvariškiais apsikrikštijo bei prievarta bei bausmėmis vertė krikštytis

visus šalies gyventojus. Dauguma slavų krikštijosi skatinami bizantiečių misionierių. Stačiatikybę

priėmusiose rytų slavų šalyse prito bizantiečių kutūra, menas. (Slavų kirilica, cerkvės) Vakarų slavųžemėse krikščionybę platino katalikų misionieriai, todėl pakrikštytos tautos tapo katalikiškos. (Lotynų

raidynas, Vakarų Europos kultūra)

KRIKŠČIONYBĖ LENKIJOJE

966 Mieszko I (Piastų dinastijos atstovas ir Lenkijos valstybės įkūrėjas) veda Čekijos princesę Dobravą ir

priima krikštą. Kartu krikštą priima ir pagoniška lenkų tauta.


15/81

15

KATALIKŲ BAŽNYČIOS SKILIMAS 1054 m.) į Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų).

Priežastys:

1. Suskilus Romos imperijai į Rytų ir Vakarų (385 m.), klostėsi nevienodos sąlygos vystys

krikščionybei – Romos popiežiaus nebevaržė imperatoriaus valdžia, o Konstannopolio

patriarchas buvo labai priklausomas nuo Bizanjos imperatoriaus.2. Pradėjo ryškė ir teologiniai, organizaciniai, apeigų skirtumai: nevienodai aiškinta Šventoji

Trejybė, apeigos atliekamos skirngomis kalbomis ( graikų ir lotynų).

3. Interesai ypač susikirto planant krikščionybę Rytų ir Vidurio Europoje.

Padariniai:

1. Katalikų bažnyčia susitelkė, išryškėjo jos sugebėjimas persitvarky, įveik savo ydas;

2. Vykdy bažnyčios pertvarkymai (Kliuni reforma). Siekta susprin pasaulienę ir bažnynę

popiežiaus valdžią.

3. Susiformavo stačiakybė (Patriarchas, Konstannopolis) ir katalikybė (Popiežius, Roma)

KRYŽIAUS ŽYGIAI 1096-1270 m.) – tai aštuoni Vakarų Europos riterių žygiai į artimuosius Rytus.

Kryžiaus žygius paskelbė popiežius Urbonas II Klermone (Prancūzija) 1095m. Šventajai žemei

(Jeruzalei) vaduoti iš „netikėlių“ jungo. Svarbiausi užgrobimai – kryžiuočiai paėmė Jeruzalę (1099 m., I

žygis) ir užkariavo Konstantinopolį (1024 m., II žygis).

Kryžiaus žygių priežastys:

Valstiečiai siekė ištrūkti iš baudžiavos ir susirasti geresnį gyvenimą turtinguosiuose Rytuose.

Feodalams, riteriams labai trūko žemių („žemės badas “) – įvedus majorato principą, žemępaveldėdavo tik vyriausias sūnus, todėl atsirado daug riterių plėšikų, kurie kėlė sumaištį.

Nusilpo Bizantija, todėl popiežius tikėjosi išplėsti katalikų bažnyčios įtaką Rytuose.

Daugelis tikėjosi, kad vaduodami Šventąją žemę išpirks nuodėmes.

Padariniai ir reikšmė:

Pagyvėjo Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika.

Pagyvėjo prekyba, sustiprėjo šiaurės Italijos miestai (gabeno Kryžiaus žygių dalyvius įKonstantinopolį).

Paspartėjo socialiniai procesai Vakarų Europoje: XII-XIII a. pradėjo nykti baudžiava, nes feodalai dėllėšų ir darbo rankų stygiau ėmė daryti valstiečiams nuolaidas, leisdavo išsipirkti iš baudžiavos, vietoj

jos mokėti piniginę duoklę.

Žygių metu nublanko religiniai idealai. Europiečiai pradėjo auginti ryžius, citrinas, abrikosus, išmoko gaminti šilkinius audinius,

veidrodžius.


16/81

16

KATALIKŲ BAŽNYČIOS ĮTAKA

Politiniame gyvenime:

Po Kliuni reformos popiežių renka ne pasaulienė valdžia, todėl bažnyčios galios susprėjo, ji nebepriklausė nuo pasaulienio valdovo.

Popiežius galėdavo vainikuo imperatorius ir karalius; Bažnynė valdžia buvo iškelta aukščiau pasaulienės. Valdžios įgaliojimus, sprendimus

valdovai galėdavo priim k popiežiui pritarus;

Prieš popiežius klaupėsi, paramos prašė galingiausi valstybių valdovai;

Dvasininkai buvo valdovų mokytojais ir patarėjais;

Didelius turtus valdan bažnyčia tapo susiskaldžiusias pasaulio valstybes vienijan jėga.

Bažnyčios galia in susprėjo iš Frankų valdovo gavus Italijos žemes, sukūrus popiežiausvalstybę.

Turėjo in daug turtų, todėl kilus ginčams su pasauliene valdžia, atsipirkdavobrangenybėmis

Sukurta teokranė valstybė, pagal kurią pasaulienė valdžia turi paklus bažnynei.

Socialinė:

Formuotos žmonių dorovinės normos, vertybės;

Žmonės tapo labiau išsilavinę, per bažnyčias plito mokslas, kultūra;

Žmonės turėjo į ką atsirem, gau sprybės, išmok kėjimo esų

Vienuoliai steigė našlaičių namus, ligonines;

Vienuoliai patobulino žemės ūkį, sodininkystę, mediciną, kulinariją, žmonės pruso.

Steigė ir išlaikė pirmąsias viduramžių mokyklas;

Perrašinėjo bei plano knygas


17/81

17

FEODALIZMAS

Feodalinis susiskaldymas

Nuo XI a. Europoje prasidėjo skaldymosi laikotarpis. Pradžią tam davė Frankų Imperijos suirimas. Pagrindinės

susiskaldymo priežastys:

Feodalinės valstybės būdavo „klijuojamos“ ginklu, daugelio tautų nesiejo nei kalba, nei tradicijos. Jei karalius buvo

spri asmenybė, valstybę jis išlaikydavo.

Feodalų savarankiškumas. Kiekvienas feodalas turėjo savo kariauną, įstatymus, todėl spri centrinė valdžia jam

nebuvo reikalinga.

Natūrinis ūkis, kuris jokiais ekonominiais ryšiais nesiejo feodalo su kitomis vastybės srimis.

Feodalizmo priežastys:

Nederliai, karai, schinės nelaimės lėmė jungimąsi prie spresnių;

Skolos, nusigyvenimas;

Stambiųjų žemvaldžių plėšikavimas ir savivalė

Senjorai ir vasalai

Viduramžiais didžiausia vertybė buvo žemė. Dažnai stambūs feodalai ir žemės, ir kariuomenės turėjo daugiau,

negu karalius. Karalius neleido visai šaliai bendrų įstatymų, nerinko mokesčių iš visos šalies gyventojų, neturėjo

pastovios kariuomenės. Visa tai rodo, kad karaliaus valdžia buvo silpna.

Turtingiausias žemvaldys - valstybės vadovas. Jo valdoms nuolat kildavo pavojus, todėl jis ieškojo jį remiančių

pavaldinių, kuriems už ištikimybę skirdavo žemės – feodų, aukštų pareigų ir privilegijų. Susiskaldžiusią valstybę

pavojaus atveju vienydavo senjorų ir vasalų sistema. Savo ištikimybę senjorui vasalas prisiekdavo iškilmingoje

ceremonijoje – investitūroje.

Vasalų pareigos: Dalyvau karo žygiuose su senjoru,

Patar senjorui

Išpirk senjorą, šiam patekus į nelaisvę.

Senjorų pareigos: Aprūpin vasalą žeme.

Gin vasalą

Senjoras galėjo įsakinėti tik tiesioginiams savo vasalams, savo vasalo vasalui jis įsakinėti negalėjo.

Feodalinė hierarchija XI a. XI a. Vystėsi ir klestėjo miestai, daugelyje Europos šalių galutinai susiformavo feodaliniai santykiai, įsitvirtino feodalini s

gamybos būdas, visuomenės pasidalijimas į feodalus ir įbaudžiavintus (arba pusiau įbaudžiavintus) valstiečius. Visi

žmonės priklausė luomams. Paveldima luominė tvarka buvo grindžiama Dievo valia. Aukščiausią valdžią feodalinėje

piramidėj užėmė karalius. Jam priklausė didžiausios žemės valdos, tačiau realią valdžią turėjo tik savo domene. Išskirtinių

teisių ir privilegijų turėjo didikai ir dvasininkai. Jie turėjo daug turto ir valdė didžiulius žemės plotus. Ilgainiui susifo rmavo

miestiečių luomas, kurį sudarė amatininkai, pirkliai. Žemiausią padėtį visuomenėje užėmė jokių privilegijų neturintys

valstiečiai. Jie privalėjo dirbti žemvaldžio žemę, atlikti prievoles. X-XI a miestiečių luomas išyra ir susidaro trečiasis

luomas.

Domenas – svarbiausios feodalo žemės valdos

Viduramžiai – visuomenės gyvenimo tvarka, pagrįsta vasaliniais santykiais bei privilegijuota žemvaldžių padėtimi.

Feodas – paveldima žemės valda, kurią vasalas gauna iš senjoro už karinę tarnybą

Investitūra – pasaulietinė vasalo įvesdinimo į feodą ceremoni ja

Beneficija – žemės valda vasalui, iki gyvos galvos be teisės perduoti ją paveldėtojams.

Prekariumai – privačių žemės valdų (alodų) savininkų raštai, kuriais prašyta galingesnių kaimynų globos Omažas – ištikimybės priesaika senjorui


18/81

18

MIESTŲ SAVIVALDA (Magdeburgo teisė)

Ankstyvaisiais viduramžiais miestų buvo labai mažai. XIa. Jų skaičius ėmė augti. Tai lėmė ūkio pakilimas bei

suintensyvėjusi prekyba. Miestai kūrėsi senjorų žemėse, todėl privalėjo mokėti duoklę savo amato dirbiniais.

Senjorai dažnai savivaliavo ir išnaudodavo miestiečius, todėl sustiprėję miestai ėmė kovoti prieš senjorus, kas

dažnai baigdavosi miestiečių pergale. Sumokėję išpirką, miestiečiai išsipirkdavo laisvę. Jie turėjo savo iždą,

kariuomenę, teismus. Miestui vadovavo miesto taryba, renkama miestiečių. Taryba posėdžiavo rotušėj

(Pagrindinis gyvenimo centras) Lietuvoje pirmieji Magdeburgo teisę gavo Vilniaus miestiečiai. Ją 1387 m.

suteikė Jogailos privilegija krikščionybės įvedimo proga.

Svarbiausia miestiečių prievolė – piniginiai mokesčiai.

Jogailos laikais LDK valdovai didesniems ir turtingesniems miestams ėmė suteikinėti savivaldą. T.y.

Magdeburgo teisę. Pirmieji miestai, gavę Magdeburgo teisę: Vilnius, Kaunas, Gardinas.

Gavus Magdeburgo teisę:

Miestas tapdavo nepavaldus valdovui;

Miestą valdydavo miesečių renkamas magistratas;

Tarpusavio ginčus spręsdavo suolininkų teismas;

Gyventojai galėjo laisvai verss amatais ir prekyba;

Miestai turėjo savo herbus, vėliavas bei antspaudus;

Nuo kelių metų mieste nesučiup baudžiauninkai tapdavo laisvi;

Miestai konkuruodavo su bajorų valdomais beteisiais miestais dėl prekybos įtakos;

Svarbiausias gyvenimo centras- rotušė(posėdžiauta, saugotas iždas, matavimo matai);

Pagrindiniai miestiečių užsiėmimai – amaitai ir prekyba.Pirkliai keliaudavo į ilgas ir pavojingas keliones, todėl norėdami išvengti užpuolimų, jungėsi į sąjungas -

gildijas.

Didelę miestų dalį sudarė amatininkai. Vienos profesijos amatininkai jungdavosi į cechus. Cechai turėjo savo

įstatus ir reglamentacijas, kontroliavo amatų kokybę, gynė amatininkus nuo konkurentų, kurie nepriklausė

cechui.

Vėliau cechų įstatai trukdė vystytis amatams, nes draudė naudotis naujais technikos pasiekimais.


19/81

19

VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI Labiausiai išsilavinęs sluoksnis viduramžiais buvo dvasininkai. Pirmosios viduramžių mokyklos kūrėsi

vienuolynuose. Juose mokėsi daugiausiai vienuoliai, berniukai. Mokoma lotynų kalba.

Išaugus miestams, amatams, prekybai, pirkliai turėjo vesti sąskaitų knygas, skaičiuoti pinigus, mokėti skaityti

ir rašyti įvairius raštus. Tai lėmė pasauliečių mokslo svarbos išaugimą. Pradėtos kurti miestų (katedrų)

mokyklos, išlaikomos miestiečių. Juose didžiausias dėmesys buvo skiriamas pasaulietiniams dalykams –

geografijai, skaičiavimui, gamtos mokslams.

Viduramžių pradžioje knygų buvo labai mažai. Pas perrašinėdavo vienuoliai (skriptoriai). Iliustruotos knygos

liudijo prabangą ir buvo įperkamos tik turtuoliams. XIIIa. Vakaruose pasirodė pirmieji knygynai.

Vienuolynų reikšmė viduramžiais:

Visuomenė tapo rašnga, išsimokslinusi, suprato mokslo svarbą;

Buvo išsaugota daugybė knygų, informacijos.

UniversitetaiMokyklos ilgainiui išaugo į universitetus. Pirmasis XIIa Bolonijos (Italija). Universitetai turėjo savivaldos teisę,

vadovavo rektorius. Sudarė keturi fakultetai: Filosofijos, teisės, medicinos ir teologijos. Vadovavo dekanai.

Kad įstotų į kurį nors fakultetą, studentai pirmiausia turėdavo baigti filosofijos studijas. Mokslas buvo

orientuotas į tikėjimo tiesų aiškinimą, supratimą. Organizuojami disputai. Teologija ir scholastika.

Buvo rašomos kronikos, domimasi alchemija, astronomija.

Miestai, kuriuose kūrėsi universitetai, sparčiai plėtėsi. Ilgainiui jie tapo svarbiausiais mokslo ir kultūros

židiniais.

Scholastika – viduramžių filosofijos kryptis, kuriai būdingas religinių dogmų grindimas, rėmimasis

autoritetais.


20/81

20

ROMANIKA (X-XIIa) Būdingiausi romaniniai pastatai – pilys, bažnyčios ir vienuolynai, statomi iš tašytų akmens luitų. Bažnyčia turėjodidžiausia įtaką ir daugiausia turtų, todėl beveik visas romaninis menas susijęs su krikščionių bažnyčia, nes kitų turtingųir apsišvietusių užsakovų tuo metu nebuvo. Vienas romaninės architektūros stiliaus laimėjimų — bažnyčios pastato jungimas su bokštais. Ypatingo paslaptingožavesio bažnyčių vidui teikė iš spalvotų stikliukų sudėlioti langai — vitražai. Tai yra romaninės epochos išradimas.

Romaninio stiliaus architektūrai būdinga:

Akmeninės, storos statinių sienos,

paprastos geometrinės formos;

nedaug angų, uždari tūriai, nedideli langai;

masyvios konstrukcijos;

pusapvalės arkos languose, duryse,

masyvios kolonos, stulpai – pilioriai.

siauros skliautinės lubos,

pilys, kurių centre masyvus bokštas - donžonas;

Pastato jungimas su bokštais;

Pailgos bažnyčios; miestus juosia storos, aukštos sienos

SKULPTŪR –

neatsiejama bažnyčios dalis.

Daugiausia vaizduojami biblijiniai ir šventųjų gyvenimosiužetai. Paskirtis – perteikti krikščionišką Išganymoteoriją ir krikščionių pasaulėvaizdį vaizduojamąjasimbolių kalba. Romanikos mene nėra proporcijųkanono, nesilaikoma realių kūno proporcijų. Figūrosištęstos arba suspaustos, išdidintom rankom ir akim.Stengiamasi vaizduoti ne kūną, o dvasią.

Architektūroje vyravo lotyniškojo kryžiaus

plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba

kryžminiais skliautais.

Svarbiausia romanikos naujovė – visų

patalpų perdengimas skliautais.

Gausi figūrinė ir ornamentinė portalų,

kapitelių ir altoriaus užtvarų puošyba.

Figūrinis kapitelis virto vienu būdingiausių

romanikos bruožų.

Portalas – puošnus įėjimas į pastatą.

Kapitelis – dekoruotas kolonos viršus.

Donžonas – viduramžių pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas.

Piliorius - pastato atrama, stulpas.


21/81

21

GOTIKA (XII-XVIa.)

Atsiradimo priežastys:

Aktyvėjo katalikiškos Europos ūkis, išjudintas Kryžiaus žygių;

Atsirado vis daugiau laisvų nuo feodalų priespaudos valstiečių, jų gamyba vis labiau tapo prekine.

Augo ir stiprėjo miestai, didėjo jų reikšmė visuomenės gyvenime.

Miestiečiai, siekdami nepriklausomybės nuo feodalų, parėmė karalių kovą vienijant susiskaldžiusias

valstybes. Už tai jie gavo savivaldą, kitas privilegijas. Miestui reikšmingiausiu žmogumi tapo amatininkas. Tai specialistas, daugelį metų amato mokęsis

pas kitus meistrus ir besididžiuojantis savo pasiekimais.

Gyvenamuosius namus, feodalo pilis, kulto pastatus ėmė statyti samdyti, profesionalūs, iš Vakarųatvykę statybininkai, architektai, pagal matematiškai paskaičiuotus brėžinius.

miestai statė brandesnius pastatus, išsiskiriančius ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu.

Storus mūrus keitė grakštesnės, vitražais pasipuošusios sienos. Dėl erdvės stokos gynybinėmis sienomisapsuptame mieste, statiniai stiebėsi į viršų. Formavosi naujas architektūros stilius - gotika. Statybos srityjelyderiais ilgam tapo Prancūzijos amatininkai. Struktūrinius pokyčius skatino ir funkciniai pakitimai: bažnyčiosdarėsi ne tik religinio, bet ir visuomeninio gyvenimo centrais.

Pagr. bruožai:

aukštos, erdvios, šviesios, grakščios bažnyčios

Dideli smailiaarkiai vitražo langai

Viduje – laisva, dinamiška erdvė

daug vitražų

Rožės (rozetės)

Daug skulptūrų

Dievo Motinos katedra

(Prancūzija)

Gotikos bažnyčios – lotyniškojo kryžiaus

plano su erdvia presbiterija, apjuosta

apsidolių vainiku.

Vitražas ir Rožė

Presbiterija – priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui.

Apsidė - šventovės dalis, esanti už altoriaus (puskupolio arba pusės kūgio formos).


22/81

22

Lietuvos valstybės formavimasis XIII a.

Pagrindinė prielaida Lietuvos valstybės susiformavimui XIII a. – tai I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje susidariusios

genčių sąjungos. Sutarties, sudarytos 1219 m. su Haličo-Voluinės kunigaikščiais, pasirašyme dalyvavo 21

kunigaikštis, o penki iš jų – vyresnieji (tarp jų ir Mindaugas). Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240m.

Vidinės priežastys:

1. Susiformavo visos pagr lietuvių žemės, kurios jungėsi į konfederacijas;

2. Didėjo turnė nelygybė (iškilo kunigaikščiai)

3. Ekonominis gyvenimas vienijo gens (amatai, prekyba)

Išorinės priežastys:

1. Vikingų (VIII-XI), Kijevo Rusios (IX-XII), kryžiuočių ir kalavijuočių, mongolų totorių (nuo XIVa)

puldinėjimai arba grėsmė.

Lietuvos valstybingumo laikotarpiai:

LDK (1236-1253 ir 1263-1316)

Lietuvos respublika (1918-1940)

Lietuvos karalystė (1253-1263) SSRS okupacija (1940-1941)

LDK (1263-1569) Nacisnė okupacija (1941-1944)

ATR (1569-1795) SSRS reokupacija (1944-1990)

Lietuva carinės Rusijos sudėtyje (1795-1915) Lietuvos Respublika (1990 kovo 11)

Vokiejos okupacija per pirmąjį pasaulinį karą (1915-1918)

1236m. Saulės mūšis su kalavijuočiais. Vadovavo Vykintas. Ordinas buvo sumuštas, žuvo magistras.

1260m. Durbės mūšis su Vokiečių ordinu. Vadovavo Treniota.

Ordinas mūšį pralaimėjo, neteko tūkstančių karių, sukilo

Ordino pavergtos gentys (prūsų sukilimas)

1410m. Žalgirio mūšis su kryžiuočiais. Vadovavo Vytautas.

Sąjungininkai laimėjo. Pasirašyta torūnės taika.

Nepasisekus kryžiaus žygiams į Armuosius Rytus, kryžininkai

nusitaikė į pagonišką Pabal. 1202m. į Latvijos teritoriją atsikėlė

Kalavijuočių ordinas. Kraštą pavadino Livonija.1226m. į prūsų žemes atsikraustė kryžiuočių (Vokiečių arba Teutonų)

ordinas. Po saulės mūšio 1237m. kalavijuočių ordinas prisijungė prie kryžiuočių ir tapo Livonijos ordinu. Vieni skleidė

kėjimą, ki siekė įsigy žemių, turtų ar ieškojo nuotykių. Lietuva, po ilgų metų kariavimo, galiausiai turėjo priim

krikščionybę, ją pripažino kitos Europos valstybės.

MINDAUGAS - Lietuvos didysis kunigaikšs(1236-1253), pirmasis Lietuvos karalius (1253 –1263 m.). Jovainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Jis žiaurumu ir klasta pajėgė

galunai suvieny Lietuvos žemes ir taip suformuo naują valstybę. Jam priėmus krikštą, Lietuva tapo karalyste,

kurią pripažino kitų valstybių valdovai. Taigi, jam pavyko atrem kryžiuočių puolimus bei padė valstybės pamatus.

Mindaugas bandė gelbė padė siekdamas susitar su Livonijos ordinu. Ordinas jam pasiūlė krikštys ir karūnuos,

mainais suteikdamas karinę ir diplomanę pagalbą. Mindaugas suko su sąlygomis ir 1251m. su šeima apsikrikšjo,

o 1253m. buvo karūnuotas ir paskelbtas karaliumi. Lietuva tapo krikščioniška šalimi, lygiaverte visoms kaimynėms,

A - Durbės mūšis (1260m. dab Latvijos

teritorija)

B – Saulės mūšis (1236m. Ties Šiauliais)

D – Žalgirio mūšis (1410m. Lenkija)


23/81

23

trumpam užsikrino saugumą. Tačiau Mindaugo krikštas neturėjo tęsnumo (nebuvo paveldimas), kas neužbaigė

kovų su ordinu.

GEDIMINAS

Gedimino valdoma stiprėjanti LDK atrėmė Vakarų Europos feodalų agresiją, sulaikė Aukso Ordos veržimąsi į

Vakarus, labai išsiplėtė Lietuvos teritorija, todėl ji pradėta vadinti LDK.

Gedimino vidaus politika: Siekė sprin didžiojo kunigaikščio valdžią, centralizuo ir sprin valstybę.

Buvo įtvirnta didžiojo kunigaikščio valdžia, susprėjo valdymo sistema.

Lietuvos centru tapo Vilnius, kuris pirmąkart paminėtas 1323 m.

Ekonominėje polikoje siekė sprin žemdirbystę, miestus, amatus ir prekybą.

Daug prisidėjo sprinant Lietuvos kariuomenę.

Užsienio politika:

kova su kryžiuočių ir jų talkininkų agresija

LDK teritorijos plėtra į Rytus, varžans su sprėjančia Maskvos kunigaikštyste.

Plės ryšiai su Ryga ir Baljos pajūrio miestais, suinteresuotais prekiau su Lietuva. Rašy laiškai. Tikslai:

o Įkin Vakarų Europos krikščionis, kad kryžiuočai ne krikščionybės plantojai, o užkariautojai;

o Pakvies į Lietuvą amaninkų, pirklių ir žemdirbių.

Gediminas žadėjo krikštytis, tačiau kai pas jį atvyko popiežiaus pasiuntiniai, jis atsisakė. Iš vienos pusės,Gediminas galėjo tiktai manipuliuoti krikšto klausimu, o iš kitos, suprasdamas krikšto būtinumą, bijojo galimosOrdino invazijos ir jo įtakos sustiprėjimo.

ALGIRDAS (1345 – 1377m.)1345 m. Lietuvą ėmė valdyti du Gedimino sūnūs – Algirdas ir Kęstutis. Algirdas rūpinosi reikalais Rytuose, o Kęstutis

– Vakaruose. Visa Algirdo veikla buvo nukreipta į rusų žemių prijungimą prie Lietuvos.

Užsienio politika:

Prie Mėlynųjų vandenų sumušta mongolų – totorių kariuomenė. (pirmas jų nesėkmė Rytų Europoje)

Užimta rynių žemių dalis.

Trys žygiai į Maskvą.

Etninės Lietuvos teritorija po Algirdo nukariavimų sudarė 1/10 LDK teritorijos – 9/10 buvo slaviškos žemės. Lietuvos

valdovai rusų žemėse vykdė itin tolerantišką politiką, todėl rusų feodalai Lietuvą laikė sava valstybe ir ją rėmė.

Galima drąsiai teigti, kad tokiu būdu Algirdas nuo mongolų – totorių jungo išgelbėjo daugelį rusų žemių.

KĘSTUTIS (1381-1382m.)

Kęstutis, „atsakingas“ už Vakarų politiką, kovojo su kryžiuočiais. Jo rūpesčiu krašto gynybai buvo naudojama

naujausia technika. Jo taurų būdą, kovos meną pabrėžė net priešiškos Ordino kronikos. Ordinas į Lietuvos

kunigaikščius pradėjo žiūrėti kaip į normalius, civilizuotus žmones, o ne kaip į naikintinus laukinius.

Kęstutis taip pat kaip ir Vytenis, Gediminas manipuliavo krikšto klausimu. Jis pasiskelbė pasiruošęs krikštytis, tačiau

kai į Vilnių atvyko Prahos arkivyskupas, Kęstutis atsisakė krikštytis, kol Ordinas negrąžins viso Baltijos pajūrio tarp

Priegliaus Vakaruose ir Dauguvos Šiaurėje. Jis pareiškė, kad tai yra natūrali Lietuvos vakarinė siena. Ordiną jis siūlė

iškelti į stepes kovai su Aukso Orda. Čia pat Algirdas pareiškė, kad Rusia turi priklausyti Lietuvai ir atmetė bet kokias

Ordino pretenzijas. Suprantama, tokie reikalavimai kryžiuočiams buvo nepriimtini.


24/81

24

VYTAUTAS (1392-1430)

Veikla:

stengėsi centralizuo valstybę – naikin atskiras, nuo centro mažai tepriklausančias kunigaikštystes.

Vakaruose kovojo su Ordinu,

Rytuose plėtė ekspansiją į slavų žemes.

Vykdė Lietuvos katalikizaciją. Per palygin trumpą laiką (iki 1395 m.) Vytautui pavyko panaikin kunigaikšjas, jų kunigaikščiams tepaliekant

valdy mažas, nereikšmingas sris.

Vietoje visuonio karių šaukimo įsigalėjo nuolanė bajorų karo tarnyba.

Bajorams jis dovanodavo valstybės žemių ir žmonių, išsus valsčius.

siekė iškel bajorų luomą. Deja, valstybės žemių dalijimas buvo didelė klaida, nes tokiu būdu didysis kunigaikšs

darėsi vis labiau ir labiau priklausomas nuo bajorų.

Rytuose Vytautas stengėsi užgrob kuo daugiau rusų žemių, tuo sprindamas Lietuvą.

Vorkslos mūšis prieš Aukso Ordą– triuškinans pralaimėjimas.

Sudaromos taikos sutartys su rytais

Vadovavo Žalgirio mūšiui. Pergalė užkirto kelią vokiečių agresijai į baltų bei slavų kraštus, Lietuva susigrąžinoŽemaiją, Ordinas liko Vokiejos Imperijos satelitu ir ėmė vykdy jos poliką.

JOGAILA (1377-1392)

Po Algirdo mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Jogaila. Valdymo pradžioje vidaus ir užsienio

politika labai susikomplikavo, nes niekas nenorėjo pripažinti Jogailos valdžios.

Jogailos užsienio politika:

Ieškodamas išeies, su Vokiečių Ordinu sudarė 10 metų paliaubas.

Slapta pasirašė sutar su kryžiuočiais. Žemaija, Trakų ir Gardino žemės, buvusios Kęstučio žinioje, atsidūrė

Ordino užpuolimo ir pasalų pavojuje.

Palaikė slaptus ryšius su kryžiuočiais. 1382 m. Vilniuje įvyko perversmas Jogailos naudai. Jame dalyvavo miesečiai, norėję prekiau su Vakarais, o tam

trukdė Ordinas. Jogaila žadėjo su Ordinu sudary taiką. Taip 1382 m. birželio mėnesį Jogaila susigrąžino didžiojo

kunigaikščio sostą.

sudarė sutar, kuria Ordinas pasižadėjo nerem Kęstučio ir jo sūnų.

Krėvos sutartis 1385m.)

priežastys:

Sujungus Lietuvos ir Lenkijos jėgas, galima efektyviau kovo su Ordinu ir totoriais.

Siekimas išlaiky Rytų slavų žemes ir toliau plės ekspansiją šia krypmi.

Lenkijos noras likviduo LDK valstybingumą, įsiviešpatau jos žemėse (ypač Podolėje ir Voluinėje). Lietuvą reikėjo krikšty, kad ordinas netektų dingses puldinė. Unija su lenkais buvo problemos sprendimas.

Ekonominiai abiejų šalių interesai, prekyba, pirkliai.

Unijos sąlygos:

Jogaila veda karalaitę Jadvygą, tampa Lenkijos karaliumi, sumoka Austrijos kunigaikščui 200.000 orinų išpirką

už sužadėtuvių sulaužymą.

Jogaila, jo broliai ir pavaldiniai priima krikštą.

LDK grąžina lenkų (krikščionių) belaisvius ir padeda atsiim Haličą iš Vengrijos.

Lietuva ir jai priklausančios slavų žemės prijungiamos prie Lenkijos.


25/81

25

Unijos pasekmės / reikšmė:

Unija sudarė sąlygas abiejų valstybių poliniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui.

Sparno LDK feodalizaciją.

Įgalino suvieny lietuvių ir lenkų militarines jėgas prieš kryžiuočius ir totorius.

Teikė Lenkijos feodalams juridinių argumentų laiky LDK Lenkijos dalimi, Krėvos unijos pagrindu kur

naujų sąjungų projektus.

Nulėmė tolesnę Lietuvos istoriją.

Krikšto reikšmė (1387m.) Polinė:

Vokiečių ordinas neturėjo

dingses puldinė;

Lietuvo pripažino Europos

valstybės, užsimezgė ryšiai;

Kultūrinė:

Ėmė plis Vakarų Europos

kultūra, baigėsi kultūrinė

izoliacija;

Atsirado bažnynis menas;

Kuriamos mokyklos (pirmoji

1397m.)

Rašomos ir perrašinėjamos

knygos.

Socialinė:

Atsirado dvasininkų

sluoksnis

Formavosi bajorų ir

miesečių luomas

JOGAILOS PRIVILEGIJOS KRIKŠTO PROGA 1387m.)

1. Privilegija Vilniaus vyskupui – pagrindinis krikščionybės įvedimo dokumentas. Privilegija reiškė bažnynės

žemėvaldos steigimą. Valstybė atsisakė tose žemėse esančių pajamų iš valsečių, bet kokių teisių į bažnynės

žemės gyventojus. Teismas ir administracija čia ateko vyskupui kaip kunigaikščiui.

2. Privilegija Vilniaus miesečiams. Vilnius gavo Vokiečių arba Magdeburgo teises – savivaldą, atskirą nuo

bajorų teismą. Tačiau vilniečiai nebuvo atleis nuo rinkliavų, mokesčių, karo tarnybos.

3. Privilegija apsikrikšjusiems bajorams. Bajorų valdomas turtas, žemė tapo jų nuosavybe. Valsečių teisės

nebuvo pripažintos. Privilegija sparno bajorų

nutautėjimą, didino religinius, polinius ir

socialinius prieštaravimus tarp LDK rynių ir

lietuvių etninių žemių – privilegija buvo taikoma

k bajorams katalikams. Taip pat susilpnėjo

didžiojo kunigaikščio valdžia, nes, dovanojęs

bajorams žemes, jis tapo ekonimiškai ir nansiškai

nuo jų priklausomas.


26/81

26

LIETUVOS SAVARANKIŠKUMO KLAUSIMAS DINASTINĖJE UNIJOJE SU LENKIJA 1385m, pasirašius krėvos unija, LDK ir Lenkiją siejo personalinės unijos ryšiai. Krėvos aktas yra vertinamas ne kaip

unija, o kaip dinastinės sąjungos sutartis, kuria buvo užmegzti nauji tarpvalstybiniai santykiai tarp Lenkijos ir LDK.

Nors Jogaila įsipareigojo prišlieti LDK žemes prie Lenkijos, tai liko tik pažadu. Lenkijos ir Lietuvos unija buvo sudaryta

dėl išorinių priežasčių. Dvi skirtingos valstybės negalėjo gyventi bendrai. Ir po unijos jos gyveno atskirai. Lietuvos

bajorai Krėvos aktą suprato kaip dviejų lygių valstybių sąjungą, sudarytą karinia is tikslais. Jie nesutiko panaikinti savo

valstybės ir būti svetimųjų valdomi.

Įvykiai, įrodantis Lietuvos (ne)savarankiškumą:

Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos, tačiau lenkų feodalai įgijo teisinį pagrindą laiky Lietuvą Lenkijos dalimi.

Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK nebeliko valstybingumą įkūnijančios didžiojo kunigaikščio instucijos.

Lietuva ir po unijos, Lenkijai laikans taikos ir neutralumo, viena kariavo su kryžiuočiais ir sudarinėjo su jais taikos

sutar;

1401m. Vilniaus ir Radomo sutarmi patvirntas laikinas LDK savarankiškumas; Vytautas pripažintas LDK didžiuoju

kunigaikščiu iki gyvos galvos;

1413m. Horodlės sutarmi patvirnta, kad ir po Vytauto mires LDK liks atskira valstybė, jos didįjį kunigaikš ponai

rinks pritariant Lenkijos karaliui ir ponams.

LIETUVOS LUOMINĖ VISUOMENĖ Jau pirmosios LDK kunigaikščių privilegijos bajorams, dvasininkams ir miestiečiams padėjo teisinius luomų pagrindus.

1447m. Kazimiero privilegija.

Prasidėjo baudžiava

Didysis kunigaikšs įsipareigojo nespręs LDK reikalų be Ponų tarybos pritarimo.

Neim sau jokių mokesčių iš bajorų valdomų valsečių. Visus mokesčius ir duoklę šie turės mokė k

bajorams.

Nepriim į karaliaus dvarus valseči, kurie gyvena bajorų žemėse.

Valsečius teis ne kunigaikščio, bet bajorų teismas.

Atleis visus bajorų valsečius nuo duoklės ir tarnybos didžiajam kunigaikščiui

1492m. Aleksandro privilegija

Didysis kunigaikštis įsipareigojo su Ponų taryba derinti užsienio politiką, pareigūnų skyrimą, valstybės pajamų

naudojimą ir negalėjo keisti bendrai priimtų nutarimų. Ponų taryba, anksčiau buvusi patariamoji institucija, įgijo

valstybėje lemiamą balsą – buvo pripažinta valstybės valdymo ir teismo vykdomuoju organu.

BAJORAI. Sparčiausiai formavosi bajorų luomas. Valdovų privilegijos ir Lietuvos statutai išplėtė ekonomines,

socialines, teisines ir politines bajorų teises ir privilegijas, garantavo luominį imunitetą. Jie nemokėjo mokesčių, turėjo

savo teismus, asmens neliečiamybės teisę. Vienintelė prievolė – karo tarnyba. Reikšmingiausios bajorų luomui buvo

Kazimiero ir Aleksandro privilegijos.

DVASININKAI katalikai. Turėjo dideles imuniteto teises, galėjo prisidėti prie valstybės valdymo, buvo atleisti nuo

mokesčių. Dvasininkų teisės, priešingai negu bajorų luomo, nebuvo paveldimos.

MIESTIEČIAI. Miestiečių luomo nariais buvo laikomi Magdeburgo teisę gavusių miestų bendruomenių nariai. Tačiau

jie privilegijų neturėjo.

VALSTIEČIAI. Neprivilegijuotas luomas. Neturėjo jokių privilegijų, tik prievoles. Valstiečių luomas susif ormavo po

Valakų reformos, kuomet laisvųjų valstiečių žemės buvo paverstos skirtiniais sklypais, o patys valstiečiai paversti

asmeniškai nelaisvais baudžiauninkais.


27/81

27

ETNINĖ IR RELIGINĖ VISUOMENĖ LDK

LDK tautinė sudėtis:

a) Lietuviai;

b) Mišrios teritorijos, kuriose lietuviai nesudarė daugumos;

c) Rytų slavai – dabarniai ukrainiečiai, rusai, baltarusiai;

d) Klajokliai totoriai;

e) Gausias LDK gyventojų grupes sudarė žydai, vokiečiai, karaimai, lenkai.

Krikštą priėmusios Lietuvos valdovai išsaugojo pagonišką tradiciją toleruoti kito tikėjimo žmones. Už

religinius įsitikinimus nebuvo persekiota. Įvairių tautybių žmonės laisvai išpažino savo religiją: stačiatikybę,

katalikybę ir t.t. Jau 1387m. Vytautas suteikė privilegiją žydams, kurie tapo laisvi ir pavaldūs tik didžiajam

kunigaikščiui. Tačiau svarbiausius valstybės postus užėmė katalikai bajorai. Kad šalyje nekiltų nesutarimų,

buvo sulygintos katalikų ir stačiatikių teisės. Daugiatautės LDK visuomenės gyventojai kalbėjo įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba buvo tik šnekamoji, nes

dėl vėlyvo krikšto visuomenė paveluotai suvokė rašto savąja kalba, reikalingumą.

Raštas Lietuvai tapo itin svarbus priėmus krikštą. Valstybės valdyme buvo vartota kanceliarinė gudų kalba,

kuri Xva tapo oficialia lietuvos raštinės kalba. JA rašyti svarbiausi Lietuvos istorijos dokumentai: metraščiai,

archyvai, statutai. Kitiems raštams vartota lotynų, vokiečių kalbos. Per lenkų dvarą ir dvasininkus plito ir

lenkų kalba, kuri ilgainiui tapo valstybės administracijos ir bajorų šnekamoji kalba.

PAGONIŠKOS LIETUVOS KULTŪRA

XVIa Lietuva buvo vienintelė pagoniška valstybė Europoje. Lietuviai garbino dievus, aukojo aukas, degino

šventąją ugnį, atlikdavo apeigas, tikėjo pomirtinį gyvenimą. Visuomenėje gyvavo paprotinė teisė- iš kartos į

kartą žodžiu perduodami papročiai ir tradicijos.

Lietuviai kūrė sutatines, karo, daro dainas. Savo rašto neturėjo, todėl kūryba buvo žodinė.

KRIKŠTO PRIĖMIMO REIKŠĖ

Atsirado bažnynis menas;

Imta rašy bei perrašinė knygas;

Kuriamos mokyklos;

Plito vakarų kultūra


28/81

28

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI

Priežastys:

1. Reikėjo atras jūrų kelią į turngas Rytų šalis (Indiją), nes keliau sausuma buvo nesaugu ir ilgai

truko. 2. Europiečių siekis prekiau su Rytų šalimis be tarpininkų (nes prekybą ir jos kelius kontroliavo

musulmonai.)

3. Europoje trūko aukso ir sidabro pinigams kal.

4. Žmonės troško pažin Rytų šalis, kurios laikytos pasakiškai turngomis.

Prielaidos:

1.Plėtota laivyba(karavelės) 2.Europoje pradėtas naudoti kompasas 3.Plito geografinės žinios(portulanai,astroliabijos)

Padariniai:

1. Prekybiniais centrais tapo Indijos ir Atlanto

vandenynai;

2. Sumenko Genujos ir Venecijos miestų

reikšmė;

3. Iškilo nauji prekybos centrai;

4. Pinigų kiekio padidėjimas, kainų padidėjimas

sukėlė kainų revoliuciją;

5. Imtos steig prekybinės bendrovės

6. Sparčiai plėtėsi europiečių geogranis akiras

7. Sparčiais tempais nyko indėnų gentys

8. Išaugo Ispanijos, Portugalijos vaidmuo;

9. Prekyba tapo pasauline

10. Į Europą ėmė plis sidabras ir auksas

11. Į Europą atgabenta pomidorai, tabakas,

bulvės, kava, kalakutai, kokainas.

12. Iš Europos į Ameriką nugaben gyvūliai –

arkliai, avys, kiaulės, ožkos

13. Atradimai paskano geograjos vystymąsi

14. Pradėtos kur jūrininkystės mokyklos;

15. Iškilo išsilavinusių žmonių poreikis.

16. Sudarytos salygos krikščionybės ir Europos

kultūros plimui.

GEOGRAFINIAI ATRADIMAI:

1. Vaskas da Gama XVa pab – atrastas jūrų kelias į Indiją. (Portugalija) Išstūmė arabus iš Indijos

vandenyno, užgrobė jūrų kelius į Indiją ir ėmė kontroliuo prekybą. Užkariautas teritorijas siekė

pavers kolonijomis.

2. Kristupas Kolumbas XVa. Pab– atrado Ameriką. (Italas, Ispanija)

3. Fernandas Magelanas XVIa. – apiplaukė žemę, įrodė, kad ji apvali, įrodė, kad yra laiko juostos – laiko

skirtumai, susidarė dėl žemės sukimosi (Ispanija)

Užėmę atrastas žemes, platino krikščionybę, naikino vietos kultūras, civilizacijas, vietos gyventojus

paversdavo vergais, vertė dirbti nepakeliamus darbo. Dėl nepakenčiamų darbų, infekcijų čiabuviai masiškai

mirė. Plantacijose ėmė trūkti darbo jėgos, todėl pirkliai į kolonijas ėmė gabenti juodaodžius afrikos vergus.

Taip Amerikoje atsirado juodaodžių, kuriais prekyba davė neregėtą pelną.

Portugalijos kolonijos – Afrikoje, Ispanijos – Amerikoje.


29/81

29

KAPITALISTINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMAS Kapitalistiniai santykiai – ūkiniai santykiai, pagrįsti privačia iniciatyva, gamybos priemonių nuosavybe ir

samdoma darbo jėga.

Kapitalizmas – ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, asmens teise imtis verslo ir siekti pelno,

dalyvaujant nuolatinėje konkurencijoje

Cechas – feodalinio miesto amatininkų susijungimas, besiverčiantis tuo pačiu amatu, reglamentuojantis

gamybą ir produkcijos realizavimą. Lietuvoje pirmieji cechai susikūrė XV a. pab. Vilniuje. Manufaktūra – stambi įmonė, paremta rankų darbu, bet jau su darbo pasidalijimu ir samdomaisiais

darbininkais.

Kapitalistinių santykių atsiradimo prielaidos:

Viduramžių laimėjimai (patobulintas vandens variklis, atsirado krumplinės pavaros, gręžimo staklės,aukštakrosnės, karavelės, knygų spausdinimas) didino visuomenės poreikius, plėtė gamybos apimtį,kariuomenėms reikėjo daugiau ir tobulesnių ginklų. Vyravusi cechinė gamyba tų poreikių patenkintinegalėjo.

XV a. nedidelės amatininkų dirbtuvės buvo pertvarkomos į manufaktūras. Jos priklausė privatiemsasmenims, o jose dirbo samdomieji darbininkai.

Vyko nauji socialiniai procesai. Jau po Kryžiaus žygių Vakarų Europoje daugelis valstiečių buvo paleisti išbaudžiavos ir ėmė ūkininkauti savarankiškai. Vieni prasigyveno, kiti nuskurdo, buvo nuvaromi nuo žemės;miestuose nusigyveno dalis amatininkų, taigi atsirado samdomoji darbo jėga.

Plėtėsi prekyba Europos šalyse bei su kitais kraštais, pirkliai ėmė investuoti pinigus į gamybą, tapo įmoniųsavininkais.


30/81

30

REFORMACIJA XVIa Reformacija – judėjimas už bažnyčios pertvarkymą.

Ekskomunikavimas – pašalinimas iš religinės bendruomenės.

XVa katalikų bažnyčia išgyveno gilią krizę. Dvasininkai siekė turtų ir prabangos, nesirūpino dvasiniai reikalais, nesilaikė

dievo įsakymų, celibato. Plito simonija (bažnytinių pareigų pirkimas), indulgenicija (Nuodėmių atleidimas už pinigus).

Piliečiai piktinosi lobstančia katalikų bažnyčia, dideliais mokesčiais, kunigaikščiai siekė užvaldyti bažnyčios turtus,

sumažinti jos įtaką.

1517m. M. Liuteris paskelė 95 tezes ant Vitembergo katedros durų. (Reformacijos pradžia).

Anot Liuterio:

Ne pinigai, o Dievas ir gilus kėjimas atleidžia nuodėmes;

Vienintelis kėjimo šalnis – šventasis raštas, tad kineji gali išsivers be dvasininkų tarpininkavimo; Bažnyčia turi atsisaky turtų ir rūpins kinčiųjų dvasiniais reikalais.

Popiežius pareikalavo atsisaky savo idėjų, o šian nesukus paskelbė ereku ir atskyrė Liuterį nuo bažnyčios.

Nepasitenkinimas valdžia augo, ją rėmė vis daugiau gyventojų. Taip susiformavo nauja krikščionybės kryps –

protestanzmas ir judėjimas už katalikybės pertvarkymą – REFORMACIJA.

Svarbiausi reformacijos bruožai: 1.Uždraustos indulgencijos; 2.Atsisakyta prabangių bažnyčių ir apeigų; 3.Panaikintas šventųjų ir relikvijų garbinimas.

Reformacijos srovės:1. liuteronai (Skandinavijos šalys),

2. Anglikonai (Anglija), - išlieka iškilmingos apeigos ir vyskupai.

3. Kalvinistai (evangelikai reformatai) (Šveicarija, Olandija) – likimas nulemtas Dievo (predesnacija).

Nesantaika baigėsi 1555m. priimta Augsburgo taika, kuri skelbė – kieno valdžia, to ir kėjimas.

Iš Vokiečių valdovų pirmasis į reformacijos pusę perėjo Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas, kuris Ordino valstybepavertė pasauliene.

KONTRREFORMACIJA XVIa. Dėl reformacijos mažėjo popiežiaus įtaka, bažnyčia neteko turtų. Katalikų bažnyčia ėmė kovoti prieš reformaciją.

Kontrreformacija – katalikų bažnyčios judėjimas, kovojęs prieš reformacijos plitimą, eretikus.

Documents

Istorijos Konspektai VE