Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultûrinės idėjos Lietuvoje

127KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS

Egidija RAMANAUSKAITË

Straipsnyje aptariamos 7-to deðimt-meèio jaunimo kultûrinës bendri-jos, kuriø veikla buvo prieðiðka ide-

ologizuotam sovietmeèio kultûros modeliui. Iðsamiau analizuojama Kauno mu-zikinio teatro sodelio (vadinto miesto sodu) „Company” grupë, atstovavusi hipiøávaizdþiui. Parodoma jaunimo kultûrinio avangardo reikðmë jaunimo kultûroslaisvëjimo procesams.

Susidomëjimas 7-to deðimtmeèio jaunimo kultûrinëmis bendrijomis straips-nio autorei kilo atliekant etnografinæ vëlyvojo sovietmeèio (nuo 1987-øjø metø)ir paskutinio 20 a. deðimtmeèio (po nepriklausomybës atstatymo) jaunimo sub-kultûriniø bendrijø studijà. Iðsamiau tyrinëtos etnokultûrinës pakraipos ir mo-derniosios kultûrinës bendrijos, parodæ konfliktinæ subkultûros prigimtá ir indi-vidualios saviraiðkos poreiká. Kultûriniai konfliktai, kuriuos kelia nepasitenkini-mas standartizuota pavirðutiniðka popkultûra bei visuomenëje ásigalëjusiais ideo-loginiais bei dvasiniais standartais, generuoja naujø idëjø paieðkas, stimuliuojanaujø kultûriniø formø sklaidà. Etnografinë minëto laikotarpio jaunimo subkul-tûriniø bendrijø analizë parodë, jog ðioms bendrijoms bûdingi vëlyvojo moder-numo (arba postmodernios kultûros) bruoþai: kultûriniai eksperimentai, simbo-lizmas ir mitologizacija, þaidybiðkumas ir gyvenamojo pasaulio estetizacija. Kokiosyra ðiø kultûros fenomenø iðtakos? Preliminarus pasiþvalgymas po istoriná kon-tekstà rodë iðsamesnës sovietmeèio kultûriniø bendrijø analizës svarbà. Netrukosusidaryti palankios aplinkybës, nes jaunimo subkultûriniø bendrijø raidos tyrinëji-mus parëmë ALF’as*. Susibûrë grupë etnologø, kuriems ði idëja pasirodë ádomi.

Egidija RAMANAUSKAITË Jaunimo kultûrinërezistencija sovietmeèiu:hipiø kultûrinës idëjosLietuvoje

„Bet kokioj sistemoj, ar anø laikø ar dabarapskritai laisvë yra nesuvokiama ir neapibrëþiama

sàvoka. Turëjai tenkintis tik ta laisve, kuri taulieka, o ji gali bûti tik viduje…”

Ið interviu su 7-to deðimtmeèio hipiu

* Atviros Lietuvos fondo remiamas projektas „Lietuvos jaunimo avangardo kultûros idëjø ir formøraida vëlyvojo modernumo kultûros kontekste 1960–2000” . Granto kodas 2000 – M0051 – 0. /Projekte dirba ðio straipsnio autorë – projeko vadovë; Laimutë Anglickienë, 2000 m. taip patdirbo Asta Venskienë

KAUNOISTORIJOSMETRAÐTIS

128

STRAIPSNIAI

Antropologinis poþiûrisir metodas

Subkultûrinë bendrija yra individø gru-pë, iðsiskirianti ið aplinkos savo kolektyviniu simboliniu elgesiu iðreiðkianèiu jojeformuojamus poþiûrius, turinti skirtingø nuo aplinkos vertybiø sistemà, kuri vistik yra susijusi su ðia aplinka.

JAV simbolinës antropologijos tradicijoje (Clifford Geertz, Victor W. Tur-ner, David Schneider)1, taip pat tarp simbolizmo filosofijos, teorijos bei estetikosðalininkø priimtas poþiûris, jog simboliai ir simboliniai veiksmai yra iðkalbingi,t. y. mums padeda suprasti juos vartojanèios grupës prigimties esmæ. Taèiau vislabiau nepasitikint struktûralizmu, kreipiamas dëmesys á reikðmiø, kurias savokultûriniam elgesiui suteikia patys respondentai, analizæ (kultûros studijø kryp-tis).2 Taip siekiama geriau suprasti respondentà bei jo aplinkà, motyvus, skati-nanèius imtis originaliø saviraiðkos bûdø. Ðis analizës kelias mums padeda at-skleisti subkultûros fenomenà bei visuomenës, kurioje formuojasi bendrijos beijudëjimai, savitumus. Istorinë analizë mums parodo subkultûriniø bendrijø kai-tà ir jø spartëjanèià sklaidà modernioje visuomenëje.

Svarbus subkultûros analizës árankis yra ir konflikto teorija3. Ji prapleèiaantropologinius subkultûriniø bendrijø tyrinëjimus ir padeda paaiðkinti subkul-tûros fenomenà bei jo visuomenines paskatas. Taip ji tampa tiltu, susiejanèiutradiciná ritualiná simbolizmà ir jo subjektyvias reikðmes su socialiniu analizuoja-mojo laikmeèio kontekstu.4 Kultûrinis pasiprieðinimas sovietmeèio ideologizuo-tos kultûros standartams, sàmoninga alternatyvios kultûros kûryba vardan savoidëjos pagrindþia kultûros rezistencijos sampratà. Ðiuo aspektu ji artima kultûri-nam avangardui.

Naudotas empirinio darbo metodas – pasakojamosios istorijos rinkimas (po-kalbiai ir interviu), naudojant biografijø duomenis, derinant pasakojimus su ben-drijø dokumentais, analizuojamojo laikotarpio spaudos duomenimis. Naudotasgiluminis (pusiau struktûruotas) interviu bei respondentø kultûrinës veiklos, tæ-sianèios 7-to deðimtmeèio idëjas, stebëjimas.

Respondentø atrankai grupëse naudotas „sniego kamuolio” atrankos prin-cipas, kuomet vienas grupës narys nurodo kità grupei priklausantá nará. Mûsøtikslas buvo surinkti tarpusavyje bendravusiø respondentø grupes, siaurus drau-gø ratelius, atstovaujanèius hipiø („Company” Kauno mieto sode), þygeiviø (Kau-no politechnikos instituto studentø turistø organizacija „Àþuolas”), Ramuvos (Vil-niaus universiteto studentø ir dëstytojø grupë), religiniam („Eucharistijos bièiu-liai”, Seserø Kazimierieèiø kongregacija), meniniam (dailininkø profesionalø irfotografø grupës) ir kitokiø krypèiø sàjûdþiams.

Svarbu paþymëti ir duomenø „tikrumo” paklaidas. Kalbantis su respon-dentais pastebëjome, kad jie daþnai painioja kultûrinës veiklos chronologijà,

129KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


skirtingai interpretuoja tuos paèius faktus. Pastaruosius nuolat lyginame su ki-tø respondentø pateiktais bei spaudos duomenimis. Pastebëjome ir tai, jog so-vietmeèio ávykius apraðanèiuose straipsniuose pateikta mûsø respondentø veik-là lieèianti informacija ne visada sutampa su per interviu mûsø gautais duome-nimis.

Domëdamiesi respondentø sovietmeèio kultûrine veikla, mes padedame jiemssureikðminti kultûrinæ praeitá, sukurti kultûrinio herojaus paveikslà. Todël, norsduomenys yra nuolat tikrinami, negalime uþmirðti, kad pasakojamajai istorijainelengva iðvengti mistifikacijos.

Sovietmeèio rezistenciniøidëjø ir formø sklaida

Sovietmeèio jaunimo kultûrinës rezisten-cijos idëjas svarbu aptarti platesniame 7-to deðimtmeèio Vakarø kultûros kon-tekste. Vakarø jaunimo kultûrinës idëjos yra tapæ empiriniu postmodernizmoteorijos pagrindu.5 J. Baudrillard’o, Jean – François Lyotardo darbuose atsiranda„postmodernaus bûvio”, ”dominuojanèiø kultûriniø normø” sampratos. PasakDick Hebdige’o, jaunimo pasiprieðinimas visuomenës gyvenimo centralizmui,jos hierarchijai ir grieþtai moralei skatino neigti bet kokius visuomenës biuro-kratinio valdymo mechanizmus. 1968-ieji Vakaruose vadinami „kultûrine revo-liucija”, kurios dvasinis nusiteikimas, pasak Julijos Kristevos, buvo maiðtas6. Maið-taujama prieð autoritetus, politines partijas, institucijas, socialinæ prievartà, prieðmonopolizuojantá kultûriná skoná, prieð „tëvø kultûrà”. Jaunimo sàjûdþiai prieðpuritonizmà, pasiþymintá grieþtais doroviniais gyvenimo paproèiais, prieð logo-centrizmà iðreiðkë asmens kultûrinio pasirinkimo laisvæ, kvestionavo tarpusaviobendravimo ir institucinius santykius. Hebdige’o þodþiais, „formavosi naujoskolektyviðkumo ir subjektyvumo raiðkos: feminizmas, savarankiðki judëjimai, kon-trkultûra, seksualinë politika, iðsisakymo kultûra.(…) Ðios tendencijos pralauþiapaklusnumo uþtvarà”7. Ðiame laikotarpyje sukuriamos subkultûriniø orientacijøprielaidos. Plinta hipiø, jipiø kultûra, pranksteriø þaidimai, susifomuoja Haight –Ashbury (San Francisko), Woodstocko (JAV), Vakarø kranto (West Coast, JAV)ir daugelis kitø fenomenø.

Ðalia minëtø kultûrinio pasiprieðinimo pavyzdþiø – sovietmeèio fenomenas,átvirtinæs kultûros hegemonizacijos patirtá. Nors sovietmeèio kultûros ideologaideklaravo komunistinio jaunimo ávaizdá, plito rezistencinis kultûros gyvenimas.Bûrësi jaunimo kultûrinës bendrijos, kuriø veikla buvo prieðiðka laikotarpio ide-ologø formuotam tarybinio jaunuolio paveikslui8. Buvo ypaè netikëta, kai soviet-meèio kultûrinëje aplinkoje suradome tà patá kultûrinës sklaidos principà kaip irpaskutiniame deðimtmetyje9. Akivaizdþios kultûros individualëjimo tendencijos,pasiprieðinimas kultûros niveliacijai.


130

STRAIPSNIAI

Simboliðkai buvo iðskirtos vakarietiðkos modernios, etnokultûrinës, religi-nës, akademinës, menininkø kultûros sferos, kuriose veikë alternatyvios oficialiaiideologijai skirtingø kultûriniø stiliø bendrijos. Visiems bendra buvo individokûrybinës laisvës paieðka.

Vakarietiðkas kultûrinis jaunimo avangardas rezistavo siauruose rateliuose.Nuo pat savo iðtakø – septinto deðimtmeèio – kito roko muzikos stiliai. Kiekvie-na karta naujai vertina aplinkà, kuria kitas tiesø sistemas. 7-ame deðimtmetyjeplito roko muzikos (bigbyto grupiø) ir hipiø veikla10. Bëgant laikui ðios formostransformavosi ið vienø á kitas, atsirado nauji vardai – pankai, rokeriai, metalistai,hardcore, gotai, technodidþëjai ir kiti.

Tradicinës (etninës) kultûros raiðkos sfera sovietmeèiu buvo ne maþiau al-ternatyvi negu jaunimo moderniosios grupës11. Þygeiviø, Ramuvos klubai, fol-kloriniai ansambliai kûrë gyvenamàjà aplinkà, uþpildytà savomis vertybëmis beireikðmëmis. Jaunimo refleksijos krypo á savo tautos praeitá, kultûrinio tapatumoieðkota dvasinëje baltø tradicijoje, ypatingas prioritetas suteikiamas istorijai, krað-totyrai, kraðto paþinimui, kuomet, pasak respondentø, ypaè svarbu pajausti pa-dais kiekvienà tëviðkës takelio vingá.

Su etnokultûriniu sàjûdþiu persipina religinis jaunimo judëjimas. Mûsø su-rastas pavyzdys – „Eucharistijos bièiuliai”, plëtojæ dvasinæ bei kultûrinæ ðvietëjið-kà veiklà maþuose, daþniausiai vieni kitø nepaþinojusiuose rateliuose12. Lietuvybëjiems tapati katalikybei. Dvasinis nusiteikimas skleisti religines idëjas – lygiai tokspats alternatyvus laikotarpio kultûrinei ideologijai.

Matome dviejø kultûriniø laukø sàlytá, kuomet bendrijø tapatumo sampra-ta, respondentø siejama su dvejopai suvokiamu „tautiniu að”. Vienos grupës ren-kasi senovës baltø pasaulëþiûrà, naudoja apeiginá folklorà (ið Ramuvos bei Þygei-viø iðauganti kryptis), kitos – kultûriná tapatumà modeliuoja suliedamos lietuvy-bæ su katalikø tikëjimu. Bendrijos turi atskiras tik joms bûdingas ir visiems ben-dras veiklos formas.

Etnokultûrinës idëjos skleidësi akademinës kultûros sferoje. Mokslininkaiir aspirantai, dirbæ Vilniaus universiteto kalbos ir literatûros katedrose, Lietuvosistorijos, Lietuviø literatûros ir tautosakos institutuose organizavo etnografinesekspedicijas po Lietuvà, kuriø tikslas – surinkti tautiná dvasiná paveldà – tautosa-kà bei paproèius. Ðia veikla buvo siekiama stiprinti tautos kultûrinæ savimonæ,ieðkoti etninio tapatumo þenklø ir juos perteikti straipsniuose, monografijose,gyvuoju pavidalu per jaunimo folkloriniø ansambliø veiklà. Vyko svarbi ðvietëjið-ka veikla. Mokslininkai savo lëðomis pirko ir veþë knygas á Baltarusijà paribioteritorijose gyvenusiam jaunimui. Ekspedicijose dalyvavo ir kraðtotyra besido-mintys studentai, VU Ramuvos etnokultûrinë bendrija, folkloro ansambliø daly-viai, þygeiviai13. Ir ekspedicijos, ir ðvietëjiðka veikla buvo ryðkus etninës savimonësiðsaugojimo þenklas.

Akademinio elito kultûriniø idëjø sklaida akivaizdi iðeivijoje. Ðioje terpëjebûrësi meninës kûrybos rateliai, klubai. Iki ðiø dienø tebeveikia „Santaros ðvie-

131KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


Pop se s s ion Elvos miestelyje Estijoje 1972 m. Festivalyje dalyvavo Kauno ir Vilniaushipiai.

Sovietmeèio hipiuojanèio jaunimo stilius. Ið kelioniø po Estijà 1972 m. Ið kairës – Laima,Michailas, Olegas ir Jurga. Nuotraukos ið asmeninio Olego Zacharenkovo archyvo.


132

STRAIPSNIAI

Betygalos miestelio bigbyto grupë„Kriviai”, 1974 m.

Nuotraukos ið asmeninioDobilo Juðkos archyvo

1978-øjø Betygalosmiestelio aplinka. Talkaprie Vytauto paminklo.

133KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


sos” bendrija, kurios iðtakos – pokario Vokietijoje14. Greta ðiø kultûriniø iðraið-kø – meninis avangardas, rezistavæs „nelegaliose” fotografø galerijose, dailininkødirbtuviø uþkulisiuose15.

Be abejo, sovietmeèio kultûriniø bendrijø rezistencines iðraiðkas sàjûdþiugalëtume pavadinti simboliðkai. Sàjûdis sietinas su plaèia alternatyvia veikla, ku-rios dalyviai sàmoningai siekia visuomeniniø tikslø, kitaip tariant – pakeisti esa-mà visuomenës tvarkà. Sàjûdþio veikla labiau organizuota. Tuo tarpu daugumarezistenciniø bendrijø veikë uþdaruose rateliuose ir jø nariai vieni apie kitus daþ-niausiai neþinojo. Net tuose paèiuose kultûriniuose laukuose, pavyzdþiui, religi-nës grupelës veikë uþdarai. Pasak respondentø, tai buvo siejama su KGB veikla,baimintasi, kad á bendrijà neáeitø svetimi þmonës. Ðiek tiek kitoks buvo jaunimoavangardo grupiø poþiûris. Bûrësi vis naujos bigbyto grupës, jaunimas bendravoðokiø vakaruose. Alternatyvioji oficialiai ideologijai kultûra kilo „ið vidaus”, ieð-kojo ásitvirtinimo erdviø. Paminëti ir daugelis kitø pavyzdþiø mums rodo ne vienformø ávairovæ, bet ir savimonæ, kurioje atsispindi laiko þenklai.

Miesto sodo subkultûra

1969-øjø miesto sodo vaizdas asocijuo-jasi su gyvai bendraujanèiais ilgaplaukiais madingais jaunuoliais ir merginomis,susëdusiais ant suoliukø abipus centrinio tako, vedanèio á Muzikiná teatrà. Jiebuvo panaðûs á vakarietiðkuose þurnaluose spausdintus roko muzikantø paveiks-lus, taèiau skyrësi ið to meto Kauno miesto aplinkos. Jaunimas juos vadino hi-piais, þinovø akyse jie buvo vakarietiðkø jaunimo kultûriniø idëjø simbolis.

Ðá kultûriná reiðkiná mëginsime aptarti platesniuose socialiniuose kultûri-niuose kontekstuose. Pirmasis – Vakarø jaunimo avangardo kultûra, ið kuriosbuvo imamos kultûrinës idëjos. Kitas – sovietmeèio ideologizuota kultûrinë ap-linka, kurioje buvo mëginama tas idëjas ágyvendinti. Ði aplinka suteikë hipiuo-janèio jaunimo rateliams autentiðkà rezistencijos turiná, kuris ir yra esminis mûsødëmesio objektas.

Prieð leidþiantis á iðsamesnæ analizæ pateiksime keletà paraleliø. Analizuoda-mas Amerikos hipiø judëjimo pavyzdþius, William L. Partridge (1973) juos matone kaip kontrakultûrà (Th. Roszako terminas16), bet kaip 7-to deðimtmeèio Ame-rikos suformuotà ir ið jos vidaus iðaugusá reiðkiná17. Pasak Partridge, esminës hi-piø vertybës yra perimtos ið Vakarø civilizacijos.

„Hipiø kultûra galëtø susidëti ið sankaupos krikðèioniðko misticizmo, Vedø mokymø,revoliuciniø traktatø, Madison avenju poppsichologijos, Amerikos indënø pseudoreligi-jø, hedonizmo bei keleto amerikietiðkø tradiciniø vertybiø, tokiø kaip individualizmas,nepriklausomybë ir neiðtirtø dalykø poreikis. Skirtingos grupës pasirinktinai naudojatam tikrus ðio [simboliø] tinklo elementus, kad pasisemti jø energijos ir tobulëjimui”(Partridge, 1969 : X).


134

STRAIPSNIAI

Pasak anglø kalbos ir kultûros þodyno, hipiai – (7-ame ir 8-ame deðimtme-èiuose) asmenys, kurie atmeta [sakytume – naujai ávertina] tradicines visuome-nës vertybes, iðreikðdami tai savo neáprasta apranga, ilgais plaukais, gyvendamikartu grupëse, kartais ieðkodami maloniø patyrimø vartojant narkotikus. Hipiaitikëjo taika (…). Vadinami gëliø vaikais, nes taikos, meilës, groþio idëjas mëgoiðreikðti gëliø ávaizdþiu. Amerikoje jie protestavo prieð Vietnamo karà ir skleidëposaká „Mylëkite, nekariaukite”18.

Kaip hipiø subkultûros idëjos suranda atgarsá tarp sovietmeèio Lietuvos jau-nimo? Subkultûra formavosi bendraujant. Nebuvo organizuotø amerikietiðko pa-vyzdþio getø arba akivaizdþios organizacijos. Jaunimas hipiavo gatvëje, maþi bû-reliai rinkdavosi „laisvuose plotuose”, mëgiamose miesto vietose arba nuoðaliau –gamtoje. Neþiûrint to, simboliðkai galime ávardinti hipiø kultûrinæ bendrijà, ku-riai bendrumo suteikë domëjimasis Vakarø jaunimo avangardo idëjomis. Tarp7-to deðimtmeèio jaunimo sklandë mitas apie hipiø gyvenimo bûdà, tapusá jau-nimo laisvës simboliu. Kokie buvo kuriami „individualiojo mes” kultûriniai vaiz-diniai? Kaip jie veikë sovietmeèio kultûrinëje aplinkoje? Kà reiðkë bendrijø na-riams jø kultûriniai pasirinkimai?

Hipiø kultûrinës idëjos Lietuvoje brendo palankioje jaunimo avangardinësmuzikos terpëje. Iki ðiol bene vienintelio istorinio ðaltinio – Lietuvos roko encik-lopedijos19 duomenimis, „pirmosios roko muzikos grupës Lietuvoje, vadintos bigbeat’o (bigbyto) grupëmis20, pradëjo burtis 7-to deðimtmeèio viduryje, o nuo 68-øjø tarp viduriniø mokyklø moksleiviø bei studentø prasidëjo tikras bigbyto bu-mas”. Ðiuos duomenis patvirtino ir laikotarpio spaudos tekstai bei interviu surespondentais, kurie 1966–1970 m. klausë bei grojo rokà, laikë save hipiais.

Pasakojamoji istorija

Naudojant „sniego kamuolio” metodàbigbyto muzikantø bei hipiø kultûrinëje aplinkoje buvo surasta apie 1969-uosiusKauno miesto sode mëgusi bendrauti jaunimo grupë, vadinusi save Company(kompanija).

Ieðkant grupës ðio straipsnio autorë ir jai talkinæ studentai kalbëjosi su 30respondentø ið Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolës, ið kuriø 20 laikë savehipiuojanèiais bigbyto grupiø muzikantais, o 10 laikë save hipiais21. Tarp jø buvosurasta minëtoji Company, kurios nariai bendravo siauresnëse grupelëse ir visikartu mëgdavo ateiti á Kauno miesto sodà prie fontano22.

Praëjus daugiau nei 30 metø, respondentai pamëgino prisiminti reikðmin-gus savo biografijos bei kultûrinës veiklos faktus. Ðie pasakojimai bei interviu yrapagrindinis duomenø ðaltinis, kuriuos papildë prieðiðkai ir neutraliai jaunimoidëjas pateikæ sovietmeèio spaudos straipsniai. Kauno miesto sodo hipiø kultûri-ná mità formavo „Nemuno” þurnalistai, kuriø straipsniuose, apraðomø 1972-øjøKauno pavasario ávykiø kontekste, pasirodo ir mûsø respondentai23. Ne vienas ið

135KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


jø buvo tapæ ðio þurnalo herojais, deklaravusiais romantiðkà meilës ir laisvës idëjà.Akivaizdþios þurnalistø pastangos suprasti herojaus romantizmà, atsargiai nuþy-mëti alternatyvias dominuojanèiai ideologijai kultûrines idëjas. Nemunas, pasakrespondentø, buvo progresyviausias sovietmeèio þurnalas.

Renkant duomenis mums pasitarnavo J. Boguðausko tyrinëjimai24, spaudosstraipsniai apie hipiø veiklà Lietuvoje ir uþsienyje25, INIT’o TV laidø, skirtø 7-todeðimtmeèio muzikai áraðai gauti ið asmeninio Gintaro Gudonio archyvo ir dau-gelis kitø ðaltiniø.

Ið arèiau á 7-to deðimtmeèio Vakarø empirinæ tikrovæ padëjo paþvelgti ant-ropologinis William Partrige darbas „The Hippie Ghetto”26, kuriam autorius me-dþiagà rinko 1967–1968 m. gyvendamas Floridos universiteto miestelyje ásikû-rusioje hipiø bendruomenëje.

Ði analizë iðsamiai neatskleidþia reiðkinio. Ji veikiau yra bandymas numatytitolimesniø tyrinëjimø kelius. Pleèiant respondentø ratà, kils naujos temos, gilësproblematika.

Kaip buvo surasta Company2002-aisiais

Su Company branduoliu susitikome2002 m. geguþës 18 d. Kauno Rotuðës aikðtëje, kur vyko 7-to deðimtmeèio mu-zikai skirtas koncertas. Tai Aleksandras (Dþyza), Kristupas, Visvaldas, Deivis,Ieva, Jonas ir Arkaðka. Susitikimas virto ávykiu, parodþiusiu hipiðkà bendrijossolidarumà, nors nuo 70-øjø praëjo daugiau nei 30 metø.

Kai koncerto vedëjas pristatë 7-to deðimtmeèio bigbytà atstovavusià grupæ„Raganiai”, o ypaè jaunimo himnu tapusià dainà „Kodël mirðta gëlës”, þiûrovaisuûþë. Kai norëjau nufotografuoti ávyká, iðgirdau: „Nefotografuok, jis netikras,nereikia fotografuoti netikrø”. Kas atsitiko supratau vëliau, kai priëjau prie bûre-lio man jau paþástamø respondentø. Automobilyje, kuriame tilpo visa ið Vilniausatvykusi ir Kaune prisijungusi Company, suþinojau, jog dainavo ne autorius, norsvisi laukë, kad já pakvies. Taip suþinojau Visvaldo, tuomet buvusio „Raganiø”siela, istorijà. Kompanija nusprendë, jog savo sukurtà dainà tà vakarà „kaip tada”(kai dainuodavo Kaune) turi sudainuoti autorius. Tai padaryti nuspræsta Comboklube, kur buvo tæsiamas vakaras.

Nors buvo ilgai tartasi su vakaro organizatoriais, visi þinojo, kad niekas ne-iðvaþiuos, kol nebus autentiðkai sudainuotos „Gëlës”. Kaþkas dþiaugësi mano da-lyvavimu, sakë, „tau pasisekë, nes tu pamatysi ðità istoriná ávyká”. Kai buvo atitai-syta istorija, laikrodis jau rodë po antros valandos nakties. Visvaldui dainuojant,kompanija ir bûrelis prijauèianèiø prie scenos lingavo virð galvø sukabintas ran-kas. Kaþin, ar visi klube suprato kas vyksta. Taèiau ðis kultûrinis veiksmas taposimboliu, liudijusiu, jog bendrija ið tiesø turëjo kultûrinæ praeitá ir moralinesbendravimo nuostatas.


136

STRAIPSNIAI

Subkultûros iðtakos

70-øjø senamiestisCompany kultûriniø idëjø iðtakø reikëtø

paieðkoti senamiesèio aplinkoje, kur gyveno ir mokësi didþioji dalis jos iniciato-riø. Kai kurie ið jø buvo kiemo, mokyklos ar net vaikystës draugai, kiti kartugrojo namuose ar mokyklose jø paèiø mëgintose kurti grupëse.

Kristupas gyveno ðalia Rotuðës, mokësi Adomo Mickevièiaus, dabartinëje Jëzuitø viduri-nëje mokykloje. Jo suolo draugas Visvaldas po aðtuoniø klasiø perëjo á vakarinæ vidurinæmokyklà ir ástojo á Juozo Gruodþio muzikos technikumà, gyveno Vilniaus gatvëje. Arkað-ka gyveno senamiestyje, kartu su Deiviu lankë Mudrio Tenisono pantomimos trupæ;Deivis buvo ið Noreikiðkiø, bet mokësi Adomo Mickevièiaus vidurinëje mokykloje (vë-liau – Politechnikos institute); Jonas gyveno senamiesèio vaikø namuose. Aleksandrasgyveno senamiestyje prie Vytauto baþnyèios, mokësi centro rusø mokykloje kartu su dar-þelio draugu Igoriu. Pasak Visvaldo, tarp jø buvo ir Auksiniu vadinamas „toks laisva-manis, tikras music man’as, neðiojæs klioðus”. Be abejo, bendravimo ratas buvo platesnis,susipaþinti padëdavo pomëgis muzikai.

70-øjø senamiestis nebuvo laikomas prestiþiniu miesto rajonu, jame nebu-vo komunaliniø árengimø. Centrinës senamiesèio gatvës – Vilniaus gatvë, Rotu-ðë buvo sutvarkytos, taèiau maþi kiemeliai atrodë varganai. Ið tamsiø nuoðalesniøgatveliø ðeimoms iðsikëlus gyventi á naujus rajonus, likdavo apleistø tuðèiø butø,kurie tapdavo „pijokø lindynëmis”. Kaunas buvo sukûræs mità apie senamiestá, ákurá vakarais buvo baugu uþeiti.

Dabar paþvelkime á senamiestá respondentø akimis. Pasak jø, senamiestisbuvo elitinis rajonas. „Senamiestis buvo kietas, avangardinë miesto dalis” (Vis-valdas). Tai galima suprasti kaip jaukià kamerinæ miesto erdvæ, kurioje jaunimuibuvo patogu bendrauti, kur vyko aktyvus jø gyvenimas. „Ne taip kaip dabardevynaukðtyje gyveni ir neþinai kas kaimynas. Ten tada visà Rotuðæ paþinojai,visà Aleksoto gatvæ, Kuzmos gatvæ, Daukðos gatvæ” (Kristupas). Senamiesèio po-ilsio ir susitikimø vieta buvo prieplauka. Ðalia esanèias gatveles (prieplaukos teri-torijà) senamiesèio gyventojai vadino cimbra.

Kristupas pasakojo, kai su [kiemo] draugu kelionei á Palangà pasisiuvo kelnes ir apipaiðëjas gëlytëmis, priraðë uþraðø. Gráþæ á Kaunà, mûvëdami tomis kelnëmis, á Laisvæ nëjo,nes ten bûdavo daug policijos. Eidavo pasivaikðèioti prie Vytauto baþnyèios á cimbrà (iðint. su Kristupu).

Aleksandras prisiminë kaip jø namo kaimynui dëdei Jonui brolis ið JAV siuntë maðinà.Vietoj amerikietiðkos maðinos valdþia jam davë „Volgà”. „Jis mus susisodindavo ir veþio-davo [po senamiestá] pro cimbrà, pro stadijonà [Santakoj]” (Aleksandras).

Pasak Aleksandro, jis gyveno unikalioje aplinkoje. Ið tiesø, jo namo gyven-tojai atspindëjo vos ne visà to meto pasaulëþiûrø mozaikà. Tarp jø – „FeldfelèerSankt Peterburgskogo polka”– lietuvis, kuris gal 10 kalbø þinojo; profesorius, turë-jæs didelæ bibliotekà: „Tiek knygø að gyvenime nemaèiau. Viskas autentiðka: ru-

137KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


siðkai, lenkiðkai, vokiðkai. Visos istorijos. Kai eiliná kartà ateidavo daryti kratà,sakydavo, að profesorius, að turiu teisæ skaityt kà noriu, að niekam tø knygøskaityt neduodu. Bet mes visas tas knygas perþiûrëjom” (Aleksandras).

Name gyvenæs vargonininkas supaþindino vaikus su kalendoriniais papro-èiais. „Iðmokom rident kiauðinius, iðmokom gerbt [kalendorines] ðventes. Viskàþinojom apie Vasario 16-àjà” (Aleksandras). Pasak respondento, „name taip patKGB – istas gyveno, tikras lietuvis (…), karmelitë, [kuri] tarnavo „Raudonamkryþiuj”. Toks tai pyragas. Tai buvo vaikystë ir ta aplinka daug kuo padëjo” (Alek-sandras).

Senamiesèio gyventojai gyveno jaukioje gotikiniø baþnyèiø architektûros ap-linkoje. Daugumà tø kampeliø berniukai buvo iðlandþiojæ, todël negalëjo bentfragmentiðkai neþinoti Lietuvos istorijos, apie kurià nebuvo kalbama per pamo-kas. Dvasinës alternatyvos èia formavosi natûraliai.

Undergroundo verslaiSenamiesèio jaunimas nestokojo infor-

macijos apie naujausias Vakarø jaunimo kultûrines idëjas. Buvo áprasti nelegalûsverslai susijæ su draudþiamos Vakarø muzikos platinimu. Ðio undergroundo klien-tu tampa ir mûsø respondentas, kai 1967 m. jø namuose atsiranda magnetofo-nas. Reikëjo gauti kokybiðkø muzikiniø áraðø, juosteliø.

„Senamiestyje gyveno toks …komersantas dabar sakytø, tais laikais spekuliantais vadin-davo. Jis áraðinëjo muzikà uþ pinigus. (…) Jis vyresnis uþ mus buvo, gaudavo plokðteliø,persiraðinëdavo, platindavo áraðus, nuotraukas… Juostelëj tilpdavo vienoj pusëj vienaplokðtelë, kitoj pusëj kita” (Kristupas).

Pasak Visvaldo, kiekvienà dienà jie klausydavosi muzikà, orientuodavosi gau-sybëje stiliø. Vienu metu turëjo net savo radijo stotá. „Lesèius savo namuose ási-rengë piratinæ radijo stotá „Kolumbas”. Jis [senamiesèiui] transliuodavo muzikà.Mes atsineðdavom á mokyklà maþus radijukus. Þinodavom, kad kaþkurià valan-dà pamokø metu transliuos” (Visvaldas).

Beje, underground’o rinkoje buvo galima ásigyti net atðviestas atskirø dainønatas su paþymëtais gitariniais akordais.

„Bûdavo [Bitlø] dainø atðviestos natos ir akordai, [t. y.] pavaizduota taðkiukais kurpirðtus dët. Toks atðviestas lapas kainuodavo rublá. Tai buvo pusiau nelegalu, uþ tokáatðvietimà buvo rizika bûti pagautam. Neþinau kuo jie daugindavo… Labai smirdëda-vo tie lapai benzinu…” (Kristupas).

Ðeimos paþiûros ir aplinkaSovietmeèiu deklaruotos beklasës visuo-

menës jaunimas mokyklinëje aplinkoje jautë maþiau tarpusavio skirtumø. Ta-èiau visuomet þinojo, kur dirba kieno tëvai, matë, kas gali, o kas negali nusipirktidþinsus. Mûsø respondentø ðeimos atstovauja to meto visuomenës ávairovæ.


138

STRAIPSNIAI

Kristupas kilæs ið darbininkø ðeimos, kurioje augo 6 vaikai. Ðeima buvo labaimuzikali, nors niekas neturëjo muzikinio iðsilavinimo. Tëvas jaunystëj pats pasida-rë smuikà. Pasak Visvaldo, Kristupo tëvas juos iðmokë groti gitara. Pasakodavoberniukams apie Salomëjà Nerá. Jà vadino Salemute. Ðeimoje buvo atvirai kalbamaapie politikà. Tëvas nevengdavo iðsakyti savo nuomonæ apie valdþià: „Mano tëvasvisada sakydavo: „Ivanas buvo basas ir bus basas”. Rusas tai ne ðeimininkas, jisnieko nemoka daryti. Nieko nebus ið tos tvarkos ir ið tos valdþios” (Kristupas).

Monetø turëdavau lietuviðkø smetoniðkø. Rinkau numizmatikà… O kodël tas Vytis èiaatspausdintas, o kaip èia yra? Aðtuonioliktais nepriklausomybë, o 25-tais moneta iðëjo –kodël? Ádomu susirast, tokios informacijos nebuvo ið kur gaut (…).

Atsimenu, „Rycerski” buvo toks lenkø vynas, o jame buvo vytis ir lenkø erelis. Taislaikais – Vytis ant vyno… Èia jau buvo pliusas ir mes tà vynà gërëm.. Buvo 69-iejimetai (…).

Kai kà tëvas papasakodavo, kai kà – kaimynà toká turëjau senukà, tas su mielu norupasakodavo apie tuos laikus. Ir visada baigdavo: „Ale kokie ledai bûdavo skanûs prieSmetonos” (Kristupas).

Kristupo brolis klausydavo BBC, Amerikos balso. Po politikos apþvalgø bû-davo transliuojamos muzikinës laidos.

„BBC radijo diktorius visas naujienas, topus, viskà papasakodavo. Amerikos balsà klau-sydavom maþiau, nes jie propagavo savo amerikietiðkà country, roko [grodavo] ma-þiau… Jeigu anglai sakydavo, kad „The Beatles” geriausia grupë, tai amerikonai – kad„Beach boys”. Èia 65 – 66 metai, man tada buvo 13 – 14 metø” (Kristupas).

Kristupo draugà Visvaldà auklëjo mama ir patëvis, jis turëjo gerokai uþ savejaunesnæ seserá. Ðeima gyveno vidutiniðkai. Mama dirbo gamyklos kadrø skyriausvirðininke, patëvis – darbininku. Su tëvais jis nesutarë. Vykdavo konfliktai dëlaprangos, dël Visvaldo mëgiamo gyvenimo bûdo. Politiniø pokalbiø ðeimojenebuvo. Mama vengë liesti tokias temas.

Kauno rusø diasporai atstovauja Aleksandras ir jo draugas Igoris. Abu kilæið karininkø ðeimø, atsikëlusiø á Lietuvà po karo. Aleksandro tëtis buvo lakûnas,tarnavæs ryðiø pulke, senelis – popas, gyveno Latvijoje, mama – mokytoja. Broliskaip ir tëvas buvo lakûnas, skraidë „Buranu”. Su Igoriu Aleksandras draugavonuo vaikø darþelio, vëliau kartu lankë mokyklà, kur mokësi daugiausia rusø irþydø vaikai.

Igorio tëvas kilæs ið laisvamaniø Dono kazokø. Dëdë negráþo ið Sibiro trem-ties. Analizuojamuoju laikotarpiu tëvas dirbo kariniame komisariate komisaru.1970-aisiais (tëvà perkëlus dirbti á Alytø), Igoris iðvyksta gyventi ið Kauno ir tenpleèia savo „hipiðkà” kultûrinæ veiklà. Tuo metu jis turëjo didþiausià Alytujeplokðteliø kolekcijà. Apie 1975-uosius Igorio sesuo – dailininkë – emigruoja áVokietijà ir tëvas praranda darbà. Ðeima atstovavo daugelio aukðtesnes pareigasuþimanèiø tarnautojø, o ypaè rusø karininkø, ðeimoms, kuriose su vaikais nebu-vo kalbama apie Lietuvos politines aktualijas.

139KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


„Tada mums niekas to nepasakydavo ir netgi nepapasakodavo kaip ið tikrøjø buvo.Rezistencijø niekas neþinojo, buvo vieni raudonieji partizanai ir viskas. Mes þinojom,kad buvo IX fortas, mes þinojom, kad buvo vokieèiai, bet, sakau, að tik prabëgus dauge-liui metø suþinojau, kad buvo tokie dalykai, nes tai buvo tabu, visiðkas tabu, taip turibûti ir taip bus amþiams. Partija nash rulevoj ir viskas (…)

Mes suvokëm, kad kaþkas ið tikrøjø negerai darosi, nors apie tai, kad okupacija [niekasnegalvojo]. Paprasèiausiai mes uþaugom, mes galvojom, kad taip turi bûti, nors, aiðku,sakydavo þmonës, bet [labai sunku] ið þmogaus iðtraukt kaþkà, juolab ið lietuvio, kad tasnegerai, tas negerai (…).

[Kai Igoriui buvo 12 metø jo tëvas Raseiniø rajone rinko medþiagà apie raudonuosiuspartizanus]. Raseiniø rajone buvo labai smarkus rusø partizanø judëjimas prieð faðistus.Mes vaþiuodavom po kaimus kur buvo partizanø bazës ir að dabar prisimenu, kokieþmonës buvo nuoðirdûs (…) Atrodo þmogus kaimietis, bet kokia buvo jo aukðta kultûra:jis nesakydavo visko, kaip ið tikrøjø buvo [turima omenyje Lietuvos okupacija]. (…)[Igoris þinojo apie prie Dono gyvenusiø jo ðeimos nariø ir aplinkiniø tremtis á Sibirà]. Oèia [atrodë] nieko tokio nebuvo. Paskui man papasakojo, kad ir èia taip buvo, bet taibuvo puse lûpø, praktiðkai apie tai niekas neðnekëdavo, ir mes, þinoma… tai galimapavadint protestu” (Igoris).

Igorio patirtá papildë ir jaunesnio jo bièiulio Liudo, vëliau prisijungusio prieAlytaus hipiuojanèio jaunimo, patirtis. Liudas gimë Sibire. Deðimties metø (apie1967-uosius) atvyko gyventi á Alytø.

„Að vis gi gráþau ið tremties, o tëvas iki dabar netgi nepasakoja kas buvo, dar ne laikas,nors mes dabar suaugæ þmonës. (…) Að ir dabar negaliu þinot, keista… Ta karta iðmokobûti labai atsargi…” (Liudas).

Prisimindamas já formavusià aplinkà, Aleksandras pasakojo apie jø rusø mo-kykloje dirbusià lietuviø kalbos mokytojà.

„Lietuviø mokytoja buvo unikali... Ji niekada neliepdavo skaityti. Visi kuo puikiausiaimokëjo lietuviðkai, visi kalbëjo. Jinai atsistodavo prie peèiaus… (pas mus buvo kûrenamaspeèius) ir pasakodavo (…) apie Lietuvà (…) nuo tø laikø. [Respondentas sakësi gerai þinàsLietuvos istorijà] Ir buvo mirtina tyla (…). Labai ádomu bûdavo, kadangi ji toks geras,tikras, kaunietiðkas þmogus. Ðeðias ar aðtuonias kalbas þinojo. Tikra tokia sena inteligentë,smetoniðka tokia, paryþietiðko sukirpimo. Ji aiðku ir nukentëjo…” (Aleksandras).Apie Lietuvos nepriklausomybæ (vadinamus Smetonos laikus) jaunimas þi-

nojo nemaþai ir tarpusavyje ðia tema daþnai diskutuodavo. Aplink buvo daugþmoniø, galëjusiø apie tai papasakoti. „Mes jautëm nostalgijà nepriklausomybei.Tuomet vasario 16-tà visi þinojo. Pasveikindavom vienas kità. (…) Kûèias, Kalë-das visi ðventë” (Visvaldas). Siauruose rateliuose jaunimas padiskutuodavo apieasmens laisvæ.

Aplinka, greta buvæ þmonës suteikë berniukams þiniø, jie ágijo kultûrinëspatirties, padëjusios pamatyti laikmeèio dvasines prieðprieðas. Tai galëjo turëtiátakos maiðtaujanèios savimonës brandai.


140

STRAIPSNIAI

Mokykliniai konfliktaiSovietmeèio mokykla tradiciðkai nesigi-

lino á jaunimo psichologines problemas, jø alternatyvius pomëgius. Buvo sten-giamasi atsikratyti kitaip màstanèiais ir kitaip besielgianèiais, kad neturëti pro-blemø, susijusiø su aukðtesnëmis valdanèiomis institucijomis.

Berniukø maiðtas prieð mokyklos tvarkà buvo atviras. Jie bëgdavo ið jiemsneádomiø pamokø, turëjo savo nuomonæ apie istorijos ir visuomenës mokslus.Tvarkingai apsirengæ moksleiviai, pasak Aleksandro, jam asociavosi su „tarybi-niais kvadratiniais” þmonëmis, gyvenusiais pagal to meto ástatymus. Berniukaisiekë vakarietiðko avangardinio jaunuolio ávaizdþio. Jø mëgiamas uþsiëmimas klau-sytis muzikos ir patiems groti buvo lyg simbolinë niða iðskirianti ið kasdienybësrutinos. Muzika ir ilgi plaukai reiðkë protestà esamai tvarkai.

[Mokykloje buvo susikûrusi grupë „Kentaurai”. Jos dalyviai ir mokyklinëje aplinkojegyveno savo gyvenimà.] „Spjaudavom á viskà, nekreipdavom dëmesio. Atauginom plau-kus. [Draugà] paëmë uþ karðenios… Jeigu nesikirpsi, varyk ið èia. Tai jis nusikirpoeþiuku ir nusidaþë ryþai. Ir atëjo. (…) Sako, èia taip apkirpo. Negalëjau nueit á vyrø[kirpyklà], tai [nuëjau á] moterø, nudaþë… (Aleksandras).

Panaðiø incidentø ir mokykliniø nuotykiø prisiminë ir kiti respondentai,nes mokyklos laikai jiems buvo geriausiai ásimintini. Kristupas nuolat konflikta-vo su istorijà dësèiusia klasës auklëtoja. Po aðtuoniø klasiø jo charakteristikojeatsirado áraðas: „Neigiamai atsiliepë apie esamà santvarkà”.

Ar tarp mokytojø nebuvo tokiø, kurie suprastø berniukø maiðtà? Pasak Alek-sandro, paþvelgus atgal, dabar atrodo, kad „taip, gal ir buvo prijauèianèiø, betjuos uþmuðë sistema”. Tarp mokytojø daug buvo ið, pasak respondento, tikrørusø – staèiatikiø, taip pat þydø ðeimø.

Tolimesnës berniukø gyvenimo istorijos turëjo stereotipiðkø poþymiø. Ne-noras paklusti mokyklos reikalavimams ne vienam sutrukdë tæsti studijas. Alek-sandras su Igoriu uþ iðdaigas buvo paðalinti ið komjaunimo ir prarado galimybæmokytis institute. Nors tuomet atrodë, kad tokia situacija taip pat prisidëjo prieprotesto iðraiðkos: „O kas man ið to jûsø instituto? Kà jis man duos? Mes protin-gesni uþ daugelá ið jø” (Aeksandras). Aleksandrui po vidurinës pavyksta gauti,pasak respondento, tarp jo draugø laikytà prestiþiniu sargo darbà.

„Stengëmës ásidarbinti sargais. Sargas tai buvo unikaliausia superprofesija, kadangi vi-suomet buvo galima atidirbti uþ kitus savaitgalyje ir po to pasikeisti. Pavyzdþiui, ateina1 geguþës. (…) Dingsti, kad nebûtum tose ðventëse, nes vis tiek þinai, kad gaudys tave,uþ plaukø tàsys (…) 30-tà [dienà] vaþiuoji naktiniu traukiniu, 3.50 rb. bilietas ikiRygos kainavo. Turi keletà dienø gerø atostogø. Pailsi ir protà praplauni…” (Aleksandras).

Kristupo mokykla ir neskatino toliau mokytis. 1969-aisiais, mirus tëvui,ðeima verèiasi sunkiai ir jis pereina á vakarinæ mokyklà, dirba „Nemuno” prie-plaukoje, daþø sandëlyje. Kristupo suolo draugas Visvaldas po devyniø klasiøbuvo ástojæs mokytis á Gruodþio muzikos mokyklà, chorinio dainavimo specialy-

141KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


bæ. Taèiau pasirinkæs maksimalø hipiavimà (pasak Kristupo, jis viskà darydavomaksimaliai), mokyklà metë.

Jø jaunystë prabëgo svajonëse, ið kuriø daugelis neiðsipildë. Iðgyvenamaskontrastas tarp asmenybæ formavusiø idëjø ir pragmatiðkos visuomeninës aplin-kos. Ði aplinka buvo sklidina laikmeèio visuomenei bûdingø ideologiniø átampø,institucinës normos varþë asmens saviraiðkà. Vakarø jaunimo muzika, hipiø so-cialiniai protestai virto mitu apie kitokià gyvenamàjà tikrovæ, kurià nepaklusnusjaunimas panoro susikurti pats.

Po 30 metøDaugelio jø mokykla – gyvenimo patir-

tis, iðmokiusi anglø kalbos, menø, verslo. Kurdami save jie rinkosi ir savo gyveni-mo kelius, kurie tuomet jiems dar nebuvo visiðkai aiðkûs.

Vieni tapo verslininkais. Kiti privaèioje Alytaus radijo stotyje veda laidà apiesenàjá rokà. Vienas ið jø tebetæsia savo meniná gyvenimà: dirba TV, montuojalaidas, filmuoja, groja muzikinëje grupëje. Du kompanijos nariai baigë aukðtàsiasmokyklas ir dirba pagal specialybæ.

Kiek kainavo laisvë? Kai kurie ið jø prarado galimybæ ásigyti mëgiamà profe-sijà. Kiti, neágijæ aukðtojo mokslo diplomo, buvo priversti pasitraukti ið oficia-laus visuomenës elito rato, kuriam priklausë jø tëvai. Ne vienas ið fontano vaikøapie praeità laikà kalba su nuoskauda, kitiems tai ryðkus jaunystës pasirinkimas.

Septinto deðimtmeèio hipiø idëjoms artimø þmoniø rate yra daug tragiðkølikimø. Nemaþa jø dalis ið gyvenimo pasitraukë tapæ priklausomais nuo alkoho-lio arba narkotikø, baigë gyvenimà saviþudybe.

7-to deðimtmeèio jaunimoidëjos ir mados

Vakarø jaunimo mada á Lietuvà atëjo permuzikà. Antropologijos terminais, tai inkultûracijos pasëkmë. Paaugliø susido-mëjimas roko muzika izoliuotoje nuo Vakarø socialinëje aplinkoje virto fetiðizmoatmaina.

Mûsø respondentai roko muzika bei hipiø ideologija susidomëjo besimoky-dami 7–8 klasëse (apie 1966 metus). Retas ið jø nebandë muzikuoti namuose,groti mokyklos ar klubø grupëse. Jie raðë poezijà, kûrë dainas, kitoká bendravimobûdà.

„Ateinam ið atostogø, o Igoris ir sako: „Tu tokius Bitlus girdëjai?”. Nu irprasidëjo…” (Aleksandras). Tais paèiais metais roko muzika susidomëjo Kristu-pas ir Visvaldas. „Monkeys”, „Kings”, „Who”, „Lordai” – vienos pirmøjø gru-piø, apie kurias jie suþinojo ið nuotraukø. Bandë auginti plaukus, nes norëjokopijuoti muzikantus, formavusius jø kultûriná skoná. Ypaè patiko hardroko gru-


142

STRAIPSNIAI

pës „Rolling Stones”, „Animals”, „Steppen wolf”. Kauno jaunimo akiratá pra-plësdavo ir Lenkijos televizija.

Naujiems pomëgiams specifiðkumo suteikë ideologizuotas socialinis kon-tekstas.

„Tada dël pasiprieðinimo to vidinio buvo ádomu. Bûtinai reikëjo iðmokti anglø kalbà.„Bitlai” dainuoja, reikia þinot. Kristupas ið tø gluðilkø uþraðinëdavo dainas. Klausinë-jam, kaip tu tà supratai, kaip tu tà? Nors visi turëjom telefonus, bet slapèia susirinkda-vom, kad jokia informacija nepraeitø. Naktimis sëdi, klausai „Golos Ameriki”(…) „60–70 proc. anglø kalbos neþinojo, bet muzika, ritmai, virðelis celofanuotas, iðvaizda tøþmoniø. Jautësi ta laisvë, o (…) tau sako – su klioðais negalima, á ðokius neáleisim, – taidar labiau norisi” (Aleksandras).

Pradëjæ domëtis vakarø muzika, hipio sampratos berniukai neþinojo. Su ðiuomistiðku jaunimo herojumi padëjo susipaþinti tarybinë þiniasklaida: kino doku-mentika, peikianti Vakarø pasaulá. Beje, ji padëjo suprasti ir ideologijø skirtu-mus, suvokti savo pomëgiø prieðprieðà visuomenëje skleidþiamam normatyvu-mui. Iki 1968-øjø Lietuvà pasiekdavo ir lenkø bei èekø þurnalai, kuriuose buvospausdinamos muzikiniø grupiø nuotraukos. [Po 1968-øjø Prahos ávykiø ásigalë-jus naujiems draudimams, þurnalø sumaþëjo]. „Eidavom mes þiûrët kà nors apiefaðizmà ar kitus dokumentinius rusø þurnalus apie pasaulá – uþsienio kino kroni-kà” (Kristupas). Informacijà teikë ir meniniai filmai. „Vesterno filmuose matyda-vom kaip jie ten apsirengæ” (Aleksandras).

„Su þodþiu [dþinsai] susidûriau versdamas dainos tekstà. Nuëjau pas anglø kalbosmokytojà, (…) sakau, koks èia þodis? J e a n s paraðyta. Ji sako, að irgi neþinau, bet aðturiu namuose gerà þodynà, að paþiûrësiu. [Pasirodë, kad tai] „storas medvilninis darbi-nis drabuþis”(Kristupas).

1967-aisiais dþinsus Kaune buvo sunku ásigyti net undergroundo rinkose. Beto, jie brangiai kainuodavo, apie 50–70 rubliø. Tai buvo kitiems vos ne visasatlyginimas. Pasak Visvaldo, „Lee”, „Wrangler”, „Levi Strauss” [vadino „Strau-sais”, „Vranglioriais”] firmø dþinsus jie nusipirkdavo ið þmoniø, kurie gaudavosiuntinius ið uþsienio.

Pasak respondentø, jiems apranga buvo labai svarbi, nes jie norëjo atrodytikitaip, iðsiskirti ið pilkos minios. Reikëjo nemaþai pastangø savo ávaizdþiui sukur-ti. Tarp jaunimo buvo madingi klioðai (nuo keliø platëjanèios kelnës). „Mes sa-kydavom – kaubojkës, nes kaubojai tokias neðiojo” (Aleksandras).

Parduotuvëse vakarietiðko stiliaus drabuþiø nebuvo. Mûsø respondentai patyskûrë modelius pagal matytus pavyzdþius, pirko medþiagas ir siuvosi kelnes pasprivaèius siuvëjus.

„Senamiestyje bûdavo toks siuvëjas, senukas. Jis uþ tris rublius pasiûdavo per porà valan-dø. Kaip dabar atsimenu, kur dabar yra Ivanausko muziejus, ten bûdavo tokia medþiagøparduotuvëlë ir joje prekiaudavo darbinëm medþiagom, kuriø niekam nereikia, kaþkoksbrezentas kombinzonams. [Tokia medþiaga kainavo 6 rublius]. Aiðku, jos nesitrindavo,bet tai jau nebuvo kelnës su kuriom visi vaikðèiodavo ið parduotuvës nusipirkæ” (Kristupas).

143KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


Buvo siuvami „klioðai su vëjarais”. Á vëjarus ásiûdavo lemputes arba skamba-liukus”. Jaunimas ágyvendindavo ir ið Vakarø atëjusià idëjà pieðti ant kelniø gëly-tes ir drugelius, uþsiraðyti uþraðus apie meilæ.

Visvaldas su Kristupu jaunimo siuvykloje buvo pasisiuvæ vienodus kostiu-mus ið madingos mëlynos medþiagos: klioðines kelnes ir ðvarkelius be apykakliø,aukðtai uþsagstomus. Pasipuoðæ eidavo á ðokius.

Buvo madingi velvetiniai ðvarkai su kiðenëmis, dideli apvalûs þenkliukai suávairiais uþraðais [dabar tokius raðo ant marðkinëliø]. Igoris turëjo jam draugopadovanotà paties padarytà þenkliukà su uþraðu „Jim Morrison memory pop club”.Madinga buvo ant kaklo ryðëti maþas skareles.

Hipiuojantis jaunimas laikësi bendrø jaunimo madø áneðdamas ir tikrø „hi-piðkø” detaliø. Mûvëjo tamsiai mëlynus Kauno avalynës fabriko „Inkaras” spor-tinius medþiaginius batelius baltais guminiais padais, kainavusius 4 rublius. Alek-sandras juos ir dabar vadina „basketkëmis”. Þiemà kompanijoje buvo madingitrumpi avikailiø kailinukai. Pasak Igorio, retai kas neðiodavo persiriðæs plaukusjuostele: „Pamatai toká þmogø, tai jau tikras hipis”. Pasak respondentø, jie turëjosavo originalià kalbos manierà: áterpdavo labai daug angliðkø þodþiø. Bûtina hi-piðko ávaizdþio detalë – iki peèiø ir ilgesni plaukai dël kuriø kildavo konfliktai sumokytojais.

„Plaukai mokykloje buvo nesuderinama. Vienintelë paguoda atostogos, per kurias sten-giesi nesikirpt, kad vasaros pabaigoj jau plaukai bûtø normalûs (…). Mano tëvai tolera-vo tuos plaukus, vis sakydavo: „Tik tu mokykis, mokykis”. O Aleksandrui dar buvopaprasèiau. Jo plaukai ilgi buvo. Jis sako: „Kai mokytojai priekaiðtauja, kad plaukai, aðjiems rodau Gogolá, Turgenevà – visi plaukuoti”. Jis pirmas pradëjo ilgesnius [neðioti],uþ ausø, paskui net po kalnierium pakiðdavo” (Kristupas).

Ávaizdþiui iliustruoti Igoris papasakojo vienà ið laikmeèio mistifikuotø isto-rijø: „Að iki dabar neþinau ar tai faktas ar ne, kad Tauragëj gyveno aklas hipis.Þinau, kad pas já plaukai buvo iki juosmens, jis buvo blondinas, bet jis buvovisiðkai aklas. Ir visà laikà jis vaikðèiodavo uþsidëjæs ausines, pasiëmæs senà VEFà(…). Tai buvo kultinë figûra, kurios galbût niekas nëra matæs…”.Kaune kalbëdavo apie Cepelinèikà, legendinæ asmenybæ ið Talino, turëjusá labaiilgus plaukus. Cepelinas keliaudavo po Pabaltijá, Rusijà.

Ðios pirmosios patirtys pastûmëjo nuosekliau gilintis á hipiø ideologijà. Jipradedama projektuoti á savo socialinæ tikrovæ, kuriama originali hipiðka màsty-sena, moralinës normos bei gyvenimo stilius. Idëjø ieðkota þiniasklaidoje ir litera-tûroje. Ið to meto groþinës literatûros iðskirti E. Hemingvëjaus romanai, Dþ.Selindþerio „Rugiuose prie bedugnës”, Keruako „Kelyje”, kuris, pasak respon-dentø, buvo jø legenda. Jaunimas skaitë „Inostrannaja litteratûra”, kur buvo spaus-dinami geriausi uþsienio autoriø kûriniai. Vëliau kiti krypo á rytø religijas, pavyz-dþiui, budizmà, ne vienam teko pakeliauti po Tibetà.


144

STRAIPSNIAI

Paralelinis pasaulis: kûrybair romantizmasLaikotarpio spauda ávairiai komentavo

Vakarø jaunimo judëjimà. Tarp negatyviø vertinimø buvo ir palankesniø nuo-moniø:

„Tai nëra revoliucionieriai, bet tikrai ramûs „maiðtininkai” ir „atsiskyrëliai” kapitalis-tinio miesto dþiunglëse. Hipiai ieðko individualios laisvës, visiðko atsipalaidavimo nuovisuomenës socialiniø ir ekonominiø ryðiø”27. [Ðià citatà galima projektuoti ir á lietuvið-kà aplinkà]. [Prahos gatvëse laikotarpio liudytojai pastebi jaunimo aprangà, ávairiàgatvës madà], kur ilgus plaukus neðioja ir dainininkai, poetai, ir studentai, daþytojai,taksi vairuotojai, – niekas nesistebi, svarbiau kas galvoj, o ne ant jos”.28

Lietuvoje mes randame panaðiø liudijimø. 70-øjø hipizmui bûdinga roman-tinë dvasia. Pasak respondentø, „iðorinis pasaulis nekeièia þmogaus, reikia vidinátvarkyt – tada keièiasi pasaulis” (Aleksandras).

Visvaldo suolo draugas po hipiø kartos susitikimo „Combo” klube ilgai pa-sakojo apie Visvaldà. Abu draugai raðë eiles, bet, pasak Kristupo, Visvaldas buvonepralenkiamas. Kristupas mintinai moka draugo eitëraðèius:

Nenoriu tau bût visaisIr duot kà galëtø kiekvienas.Juk sakoRamiais vakaraisIr saulë, kaip kûdikisDairos ir ieðkoJûros bangosePieno.Þinau, kad jûra tau nebûsiuNors ir dejuot ir staugtiIð skausmo galiu.Bet kartais vanduo tampa pienuPaduotas ið rankø ðiltø.

7-to deðimtmeèio jaunimo kûrybai – jø eilëraðèiams, dainø tekstams, die-noraðèiams bûdingos meilës ir sielvarto sankirtos, romantiðkos nuotaikos. Èiaapraðytà vakarà Kristupas prisiminë ir „sparnuotà” tarp jø paplitusá posaká: „aðnuþudysiu save, kad jûs suprastumët, ko netekot”. Kristupas nesieja posakio tie-siogiai su Romo Kalantos þûtimi, bet, pasak respondento, kà gali þinoti? Tarp jøposakis jau buvo þinomas iki 1972-øjø. Kristupas prisimena, jog jis tuomet jautikrai þinojo apie Èekoslovakijoje susideginusá studentà. „Jeigu þinojau að, turëjoþinoti ir kiti. Gal ir tai paveikë” (Kristupas).

Pirmieji muzikiniai bandymaiTurëti muzikinæ grupæ – prestiþinis to

meto avangardinio jaunimo uþsiëmimas. Pasak respondentø, Kaune jø „hipiavi-mo” laikotarpiu buvo labai daug grupiø. Ne vienas respondentas galëjo iðvardinti

145KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


net po keletà namø ar mokyklos grupiø, kurias jis buvo pats sukûræs. Daugumajø niekada taip ir neiðvysdavo platesnës auditorijos.

Kristupo namuose instrumetø netrûko, taèiau gitaros buvo septynstygës, „vadinamas ru-siðkas derinimas”, todël teko perdaryti á ðeðiastyges ir iðmokti jas derinti. Aleksandruibûgnus atstodavo skardiniai puodeliai, dëþutës. Elektrines gitaras darë ið telefonø rageliømikrofonø. Pasak Visvaldo, vienai gitarai reikëjo trijø mikrofonø. Juos sujungdavo nuo-seklia varþa ir pakiðdavo po stygomis. Ájungus mikrofonus á radijolà „Sirijus”, gaudavopastiprintà iðkreiptà garsà.

Pirmoji Aleksandro su Kristupu mokyklos laikais sukurta grupë vadinosi„Chairs”. Pavadinimas sugalvotas su potekste. „C” nubraukus lieka „hair” –plaukai, o ðiaip – taburetës... (Aleksandras). Grupës turëjo savo gerbëjus. Alek-sandras pasakojo apie anðlagus. „Darai koncertà patalpoje, kur telpa 6 þmonës.Jeigu ateina 9 – jau anðlagas” .

Tarp jaunimo atsirado ir vëliau ágavusi pavadinimà „zinø” kultûra – jauni-mo leidþiami laikraðtëliai savo rato þmonëms, kuriuose atsispindëjo esminës kul-tûrinës to rato idëjos. Kristupas leido paties pagamintus vienetinius muzikiniusþurnalus, kurie buvo skaitomi draugø vakarëliuose.

1969-aisiais Visvaldas su Kristupu iðëjo „ið mokykliniø sienø” ir jau grojoLampëdþiø poilsio namuose. Pusmetá gyvavusi grupë vadinosi „Veidrodëliai”.KPI Automatikos fakulteto studentø grupë „Raganiai”, paklausæ „Veidrodëliø”,pasikvieèia jø dainininkà Visvaldà, nors ðis dar buvo moksleivis. 1969-aisiais jiepradeda ir bohemiðkàjá gyvenimo etapà miesto sode.

Kaip buvo suprantamas hipis7-to deðimtmeèio Vakarø jaunimo lais-

vës idëjos bûdingos daugumai jaunimo, jos buvo reiðkiamos skirtingose aplinko-se. Hipiavimas buvo neatsiejamas nuo muzikos. Pasak respondentø, nors „dau-guma muzikantø turëjo ilgus plaukus, bet ne visi jie buvo hipiai”.

Hipis visuomenëje turëjo neigiamà atspalvá. Kiti sakydavo – kokie èia hi-piai, jie normalûs jaunuoliai. Kitaip atrodantá, maiðtaujantá, tranzistoriø apsika-binusá ilgaplauká buvo priimta pavadinti hipiu.

Pasak Visvaldo, jis ásivaizdavo, kad hipis yra „labai laisva asmenybë, labailaisvas þmogus”. Jeigu gali toks bûti, yra labai þavu, „ypaè gyvenant sistemoj, kaitau gali nukirpt plaukus, kada þinai, jog gali bûti labai paþemintas – bet kuriuometu. O pats suvoki, kad èia nieko blogo” (Visvaldas).

Respondentai, paklausti, ar jie laikë save hipiais, reagavo ávairiai. Vieni abe-jojo, kiti atsakë teigiamai. Taèiau visi jie lygino savo veiklà su Vakarø hipiø idëjo-mis. Pasak Company, hipis turi atsisakyti turto, „atsisakyti kaupti materijà, ten-kinti poreikius tik tiek, kiek bûtinai reikia”, iðeiti ið namø ir gyventi bendramin-èiø komunoje. Tarp kompanijos nariø bûdavo bandymø savaitei kitai iðeiti iðnamø, taèiau ilgai tai tæstis negalëjo.

Vienas ið „tikro hipiavimo” pavyzdþiø bûtø Visvaldas. Ásitraukæs á mëgiamàgyvenimo bûdà jis metë Gruodþio muzikos technikumà. Þinojo, kad reikës iðeiti


146

STRAIPSNIAI

á armijà ir prieð tai nusprendë laisvai pagyventi. „Iðëjau ið namø. Jei hipiaut, taihipiaut” (Visvaldas). Kilo konfliktai su tëvais. Ðeima atsisakë iðlaikyti.

[Nakvodavo pas draugus], „pas kà nors rûsyje underground’e, kaip mes vadindavom, paskà yra plotas, (…) kokiam nors græþinyje. Tai buvo tikras hipiavimas. Tarybinëj sistemojhipiaut buvo labai sunku” (Visvaldas). [Toká gyvenimo bûdà jis iðtvërë apie pusæ metø].

„Tikrà juodà gyvenimà” teko pagyventi ir Dþyzai, ir dar keletui Companynariø. Dþyzà dar ir ðiandien jo artimiausias ratas laiko Lietuvos hipiø tëvu. Vis-valdà, nors savæs jis nevadino hipiu, kiti vadino hipiø karalium.

Didþioji dalis miesto sodo lankytojø suderindavo gyvenimà ðeimoje, moky-màsi ir pramogas. ”Jeigu vakare bûdavo koks nors roboksiukas, [daugelis] pabalia-vodavo ir sugráþdavo á namus” (Visvaldas).

Kompanija

Tarp hipiuojanèio miesto sodo jaunimobuvo galima sutikti ir ðaltkalvá, ir moksleivá, ir studentà. Taèiau institutø, ku-riuose buvo karinës katedros, studentai negalëjo pasinerti á hipiðkà gyvensenà,neðioti ilgø plaukø. Jie buvo paprasèiausiai apkerpami, o uþ prieðiðkus oficialiaiideologijai veiksmus grësë bûti paðalintiems ið instituto be teisës ástoti á kità. Dau-guma roko mëgëjø apsiribodavo muzikinëmis grupëmis, domëjosi Vakarø muzi-kos naujovëmis ir skynë joms kelià Lietuvoje. Menø mokyklø moksleiviams ávaiz-dþio kurti niekas nedraudë. Visvaldas á muzikos technikumà ir ástojo su ilgaisplaukais. Á sodelá ateidavo ilgaplaukiai ið Stepo Þuko dailës technikumo.

Kaip susibûrë Company?Susibûrimus prie fontano miesto sode

respondentai prisimena nuo 1969-øjø. Tuo metu jau grojo „Raganiai” ir buvosusiformavæs bûrys jø gerbëjø. Daugumai ið jø buvo po 18 metø, berniukai do-mëjosi M.Tenisono pantomimos teatru. Spektakliai buvo nauji ir dràsûs. „Aðgaliu þiûrët, jaust, màstyt, ásivaizduot” (Visvaldas). Pasak Visvaldo, mimai tolera-vo laisvà màstymà, neðiojo ilgus plaukus. Spektaklyje „Esse homo” buvo kuria-mas laisvo, ilgaplaukio ðiuolaikinio þmogaus ávaizdis. Patikdavo dekoracijos, mu-zika, judesys. „Patikdavo ir aplinka, nes galëdavai eiti apsirengæs kaip vakðèioda-vai kasdien, galëjai savæs nevarþyt, nes visi tave normaliai priimdavo” (Visvaldas).

Visvaldas prisimena, kai jis pradëjo vaikðèioti prie fontano, ten sutiko mer-ginas – Dþanis (Tanià) ir Irenà. Ateidavo Arkaðka ir dar keletas draugø. Priefontano buvo paprasèiausiai bendraujama. Pasak Visvaldo, vieta buvo patogi,nes ðalia buvo pieno kavinë, kur buvo pigiausia kava – 6 kapeikos. Iðgërus ka-vos iðeidavo á sodelá ant suoliuko parûkyti. Respondentas prisimena istorijà,kaip kartà, jiems besëdint prie uþðàlusio fontano, ið teatro su trupës artistaisiðëjo Tenisonas ir jie kalbëjos apie tai, kad reikia burtis ne ðiaip sau, o „intelek-

147KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


tualiniu pagrindu”. Pasak respondento, „nebûtø Mudrio Tenisono ðalia mûsø,nebûtø paèios pradþios”. Pantomimos teatras buvo svarbus vienijantis kompa-nijà faktorius.

Visvaldas taip pat prisiminë, kaip viename roboksiuke susitiko su Tenisonuir siûlë jam interpretuoti pantomimos teatre tuo metu garsià roko operà „Hairs”.Taèiau 70-øjø Kauno teatre to nebuvo ámanoma ágyvendinti. Miesto sode buvodaug diskutuojama apie kûrybà, bandoma suvokti draudimø prieþastis.

Kristupui patikdavo Kauno siena, bokðtelis: „Kauno riba priminë istorijà.Rinkomës ið pradþiø arèiau sienos, ten suoliukai. Bûdavo eini per Laisvæ ir uþsu-ki. Ten kaip kaþkokia oazë, niekas nekreipia dëmesio… ir èia pat centras” (Kris-tupas).

Kompanija tapo jaunimo bendravimo bûdu ir savirealizacijos vieta. Èia jieturëjo savo auditorijà. Jeigu Arkaðka iðmokdavo naujus pantomimos judesius, jisgalëdavo juos parodyti. Visvaldas galëjo skaityti eilëraðèius ir þinojo, kad jo klau-sys. Pasak jo, eilëraðèiai raðomi kaþkam. Tuomet esi poetas. Romantiðkumas benevienas esminiø bruoþø, vienijusiø Company. „Hipiavimas – tai kolektyvo jaus-mas, svarbu „jausti komunà” (Visvaldas).

Pagrindinis veiksnys buvo tai, kad jie buvo jaunimas. Sentimentai, ásimylë-jimai skatino kûrybà ir poreiká bendrauti. „Buvo svarbu, kad buvo merginos.Traukë ateiti kità vakarà, jeigu yra panelë, kuri man patinka” (Visvaldas).

Hipiø panelës1969-øjø madingiausios kompanijos

merginos neðiojo ilgus palaidus plaukus,ypaè trumpus arba ilgus iki þemës sijo-nus, laisvas palaidinukes. Mëgdavo á plaukus arba palaidinæ ásisegti gëlæ. Buvokopijuojama roko grupiø dainininkiø iðvaizda. Pasak Visvaldo, „popsova pane-lë” vaikðèiojo slenkanèia eisena pasukus pëdas á vidø. Taip apsirengæ eidavo áðokius, ðokdavo rokà. Ðokdavo laisvai, imituodavo mimø plastikà. Ðokdavo taip,kaip jausdavo muzikà, improvizuodavo. Kompanijoje neðokdavo „geleþinkeliu”,sustojæ dviem eilëmis.

Bendravimo ratas ir „suoliukøfrakcijos”Miesto sodo kompanija, kurià pradþioje

sudarë maþas bendraminèiø ratelis, vëliau plëtësi. Vienu metu visi nesusirinkda-vo, sodelyje kartais bûdavo apie 20 – 30 þmoniø. Praeiviai á tokià grupæ atkreip-davo dëmesá. Iðsiplëtæs bûrelis suskilo á frakcijas. Vieni susiburdavo ant vienosuolelio, kiti ant kito.

Priëmimui á ratà turëjo pritarti kompanijos neoficialûs lyderiai. Vienas iðtokiø buvo Visvaldas. Pasak jo, á Company nekviesdavo tø, kurie galëdavo jà su-kompromituoti, „kurie keikiasi, turi prastà praeitá, iðëjæ ið kompanijos chuligana-voja” (Visvaldas). Kuo reikëjo bûti, kad patekti á kompanijà? Pasak Visvaldo,


148

STRAIPSNIAI

„turëjai turëti tam tikrà intelekto, erudicijos lygá, turëjai nebûti kriminalistas,chuliganas. (…) Turëjai turët kilnumo, bûti civilizuotas, dþentelmenas”.

Miesto sode iðsiskyrë atskiros viena su kitomis nebendravusios grupës. Pa-sak respondentø, ateidavo vyresni labai ilgus plaukus neðiojæ, jiems tuomet agre-syvokai atrodæ jaunuoliai. Pasak Visvaldo, „buvo ir kitos mikrokompanijëlës iðkokiø 8 þmoniø, kurios gal ir laikë save Company, bet tai buvo gaujelës, kuriosturëjo kitokius credo (…) Iðoriðkai jie atrodë kaip mes, bet jie gyveno kitokágyvenimà… Jie gal buvo labiau panaðûs á tikruosius hipius”. Company laikë saveintelektualesniais, progresyvesniais uþ eiliná jaunimà. Respondentai save prieð-pastatë tiems, kurie buvo apriboti to meto ideologijos, kultûriniø normø.

Pasak Visvaldo, bendrauti maþomis kompanijëlëmis buvo patogiau, norsvisi vienas kità labai gerai paþinojo. Vienas tokiø ratø, kuriame lyderiavo Visval-das – „Raganiai” ir jø gerbëjai. Muzikantai gerbëjus ásivesdavo veltui á ðokius, poðokiø dar pakviesdavo kartu pabendraut. „Raganiai” skyrësi nuo daugelio kitøbigbyto grupiø savo ávaizdþiu. Pasak Visvaldo, berniukai buvo þemo ûgio, ilgais(Natanas netgi garbanotais) plaukais. Scenoje grupë atrodë labai ekspresyviai.„Raganiai buvo ilgaplaukiai ir jø svita buvo ilgaplaukiai. Ið tø, kurie ëjo paskui”Raganius” didþioji dalis buvo kompanijos nariai” (Visvaldas).

Visvaldas kompanijos laikotarpá iðskiria á dvi dalis: iki seiðino ir po jo. Kalba-ma apie garsø Kauno roko festivalá, vykusá apie 1970-uosius metus „Saulutës”(vëliau pavadintos „Kolegomis” kavinëje). Festivalá organizavo Automatikos fa-kulteto popklubas. (Tarp organizatoriø buvo Deivis, tuo metu ásiliejæs á kompa-nijà).

Po ðio seiðino nukentëjo popklubo vadovas Robertas. „Raganiams” uþ-draudë ten repetuot. Prieþastis buvo angliðkai atliekama hardroko muzika. „Poto „Raganiai” iðiro ir iðsiskirstë jø fanai. Vël kûrësi individualios grupelës” (Vis-valdas).

Miesto sodo grupelës formavosi stichiðkai. Pasak Visvaldo, þinojai, kad betkada atëjæs kà nors rasi. Su visais buvo ádomu bendraut. „Tai buvo savotiðkaslaiko prastûmimas. Man tai buvo faina, kad að galëjau galvot. Galëjau girdët kàjie màsto. Gretint su tuo, kà að màstau” (Visvaldas).

Kaunas virto jaunimo traukos centru. Atvaþiuodavo þmonës ið Vilniaus, Ðiau-liø, Klaipëdos. „Susirenka 15 – 30 þmoniø. Nuvaþiuojam prie Kauno mariø,susikuriam lauþiukà, diskutuojam, pasiðnekam apie muzikà, padurnavojam, pa-gaudom viens kità, paþaidþiam… Arba keliaudavom per Laisvës alëjà, eilëraðèiusskaitydavom” (Visvaldas). Kita pamëgta eilëraðèiø skaitymo vieta buvo Romu-vos kino teatro kiemas. Kartais durininkas pasikviesdavo á vidø.

Pradþioje buvusi maþa, miesto sodo kompanija iðsiplëtë, tapo panaði á judë-jimà, ágavusá jau kità pobûdá. Ateidavo ir vyresnis, turtingesnis jaunimas, kurisbendravo porelëmis, kviesdavo paneles á kavinæ.

Kompanija buvo trumpalaikis reiðkinys, gyvavæs 1969 – 1971 metais. Apie1970-uosius, kai Karo muziejaus sodelyje atsidarë kavinë „Kava – ledai”, priefontano bûriavosi maþiau jaunimo. Tuomet pasëdëti eidavo prie patrankos.

149KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


Pasak Visvaldo, viskas pradëjo griût, kai vienus paëmë á armijà, kiti ástojo áaukðtàsias mokyklas. Po 1972-øjø geguþës ávykiø buvo uþdrausti bet kokie pasi-sëdëjimai. Ið Laisvës alëjos jaunimà vaikydavo policija, budëjo draugovininkai.Gráþæ po armijos respondentai rado jau kità kartà, patys sukûrë ðeimas. Prasidëjoðeimø bendravimas, ágavæs kitokià prasmæ.

Vakarietiðki kultûriniaimodeliai

Vakarietiðkos refleksijos skatino kurti hi-piø gyvensenà imituojanèius kultûrinius modelius, kurie atspindëtø hipiø ideologi-jà. Tarp jø – hipiø komunos, seiðinai, suartëjimo ritualai ir keruakiðkos kelionës.Mums ádomu, kaip tie modeliai reiðkësi Lietuvoje.

Vakarø hipiø komunos funkcionavo kaip uþdara visuomenë, kurioje iðspren-dþiamos ne tik bendravimo, bet ir socialinës bûsto bei pragyvenimo problemos.Iðëjæs ið tëvø namø, jaunimas kartu gyveno ir dirbo: daþnas uþsiimdavo narkotikøplatinimu arba steigdavo savo verslà. Partridge apraðo hipá, kuris siûdavo geto gy-ventojams sandalus.

Hipiø gyvenamoji aplinka padëjo tarpti pagrindinei jø idëjai. Tai yra „fizinis,psichologinis ir socialinis izoliavimasis nuo modernios Amerikos visuomenës” ir ieð-kojimas bendrijos nariø tarpusavio bendravimo, kuriame nebûtø nepasitikëjimo irprievartos.

Be abejo, atvirai sukurti vakarietiðko pavyzdþio komunà, kur bûtø galima gy-venti pasitraukus ið visuomenës, Lietuvoje nebuvo ámanoma, taèiau trumpalaikiøbandymø bûta. Pasak respondento, apie 1972 – 75 metus Latvijos miðkuose veikëjø paèiø sukurta „Pabaltijo komuna”. Ideologizuotam sovietmeèio sociumui prieð-pastatytos vertybës atsispindi respondento prisiminimuose:

„Viskas buvo savo rankom statyta, ðuliniai, iðvalytos pelkës, pirtelë pastatyta. [Tarp daly-viø buvo istorijos þinovas, mokëjæs sukurti etnografiná stiliø]. Iðkeldavom antenà, kadradija geriau imtø, kad neuþgluðintø” [Ten buvo muzika, pokalbiai, alus. Politines temasatstovavo anekdotai ir linksmos istorijos] ” (Aleksandras).

Pasak Aleksandro, hipiðkà aplinkà jie buvo sukûræ 18-ame autostrados Kau-nas – Vilnius kilometre prie Kauno mariø, kur taip pat vykdavo seiðinai. Jø bran-duolys buvo keturi þmonës, taèiau atvaþiuodavo iki penkiolikos. Jaunimas pasista-tydavo palapines, dël maskuotës pasiimdavo meðkeres.

„18-tam kilometre prie Kauno mariø buvo mûsø stovyklavietë, labai patogi. Jeigu vaþiuojinuo Kauno, tiltas yra ir álankëlë, – ten toks skardis... Jeigu tave supa, per tà skardá galinubëgti á dvi puses. Gali per miðkà... Mes tuos seiðinus ten darëm.” (Aleksandras).

„[Arba] iðvaþiuoji kur nors á sodybà… Muzika ir pokalbiai apie politikà, apie gyvenimà.Geriausias pokðtas tai buvo, uþstatai, pavyzdþiui, „Led Zeppelin” ir jeigu transliuoja, pavyz-


150

STRAIPSNIAI

dþiui, Breþnevo kalbà, fantastika, labai ádomu. Retkarèiais bûna absoliutus sinchronas, ne-tyèia taip gaunasi… Tada viskà suprasdavom, kad visur dvoinaja þizn. Ákàsdavom ir të-vus, aiðku. Kad mes tokie, tai mes tokie ir esam, o jie turëjo dengti savo mintis” (Aleksandras).

Suartëjimo ritualaiViena ið daugelio jaunimo kultûriniø

bendrijø bendravimo formø – ritualizacija. Svarbi hipiø ritualø idëja – bendri-jos suartëjimas. Tai yra „kitokios”, vienijanèios gyvenamosios tikrovës kûrimobûdas. Ritualinis bendravimas – „kolektyvinis simbolinis elgesys, iðreiðkiamasper kolektyvinius grupës veiksmus” (Partridge, 1969 : 43). Jis mums padedasuprasti grupës prigimtá. Partridge apraðo kas vakarà gete vykdavusá ritualà,vadinamà „rap session”, kurio pirmasis komponentas buvo marihuanos rûky-mo ceremonialas, pasak autoriaus, atstojæs „sakramento” padalijimà, laikomàbûtinu bendravimui, pagrástam „atviru asmeniniu patyrimu”. Po jo tæsiamassuartëjimo ceremonialas: dalinamasi dienos patirtimi, nutikimais, mintimis,klausoma muzikos. Ji iðreiðkia visiems svarbias tobulëjimo, dvasinio pasauliopraplëtimo, keitimosi, alternatyvø ieðkojimo idëjas. Tai atspindi geto gyveni-mo bûdà: izoliacijà, nutraukimà kontaktø su „teisinga visuomene” ir pasinëri-mà á hipiø bendrijos gyvenimà. Vieninteliu teisingu patyrimu èia laikomas as-meninis patyrimas, o ne þiniasklaidos skleidþiamos tendencingai perteiktos„tiesos”.

Savitus suartëjimo ritualus turëjo ir mûsø aptariama kompanija. „Raganiø”frakcija po koncerto „Saulutëje” mëgdavo pasilikti instituto auditorijoje ir ikiryto paðokti. (Ið budëtojo buvo nesunku gauti leidimà nupirkus jam butelá vyno).Kaip gi vykdavo vakarëliai?

„Ásijungi garsiai muzikà, uþsidegi þvakes. Panelës virdavo kavà, rûkydavom,ðokdavom, voliodavomës ant grindø. Jokiø narkotikø. Vienas guli ant grindø,þiûri á lubas, màsto sau, tyli. Nebuvo jokiø kompleksø, viskas dingdavo. Mespasijusdavom labai laisvi ir ðvarûs [toje aplinkoje]. Tai labai traukë, turëjo labaidaug reikðmës (…) Þmonëms reikia savø religijø” (Visvaldas). Ðá ritualà kompa-nija vadindavo kaifavimu. „Niekas nesakydavo – einam paðokt, sakydavo – einampakaifuot (…). Bûdavo kaip tikra komuna. Buvo viskas labai tikra (Visvaldas).

Jø ðokiams átakos turëjo mimai. „Stengdavomës kaþkà parodyt, iðreikðt savojudesiu, arba atsipalaiduot (…). Klausant garsios muzikos ir ðokant pagal ritmà,iðgërus keletà puodeliø stiprios kavos [ir truputá vyno], pakankamai gerai áeini átransà. Yra minios poveikis [susirinkdavo apie 20 þmoniø], didelis kiekis psichi-nës energijos. Labai masino” (Visvaldas).

Miesteliø hipiavimaiNors hipiø judëjimas buvo aktyviausias

Kaune ir Vilniuje, þinoma ir miesteliø hipiø veikla. Miesteliuose po 1972-øjøbuvo lengviau susiburti negu Kaune. 1970-aisiais ið Kauno iðvykæs gyventi Igoris

151KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


susirado bendraminèiø Alytuje. Respondentai pasakojo apie parke vykdavusiusvisoje Lietuvoje þinomus ðokius, á kuriuos groti atvaþiuodavo muzikantai ið Kau-no. Po ðokiø jie sësdavo á katerius ir plaukdavo á Nemuno salas. Ten buvo árengtastovyklavietë, neþinia kieno pastatytas medinis „blindaþas”.

„Grodavo gitara, maudydavosi, gerdavo vynà, kalbëdavosi, kaþkas mylëdavosi. (…) Iðgatvës tu negalëjai patekt, tavæs niekas neáleis taip paprastai á tà ratà, merginos tai bûda-vo kaip prielipos, jas paimdavo (…). Gal irgi romantika, ðeðtadienio naktá, kateriai,Nemunu plaukti, nuogiems iðsimaudyti (…).

Kai á salà plaukdavom, tai ten bûdavo tradicija: kibiras vyno, á já ámeta prieskoniø irbûtinai silkës galvà. (…) Ákaitina ant ugnies, semia, visiems pilsto… (…) Tu gali gert,gali negert, tu gali miegot, gali grot gitara, bendraut…(Liudas ir Igoris).

Bendrija sugalvodavo ávairiø apeigø. Pasak Igorio, jie rûkydavo „kaljanà”.(narkotikø rûkymas per vandená)29.

„Buvo padaryta 11 specialiø vamzdeliø (…) Mes suberdavom ten tabakà, padegdavomir sëdëdavom visi, traukdavom, ðnekëdavom ir bendraudavom. Mes neskleisdavom irneneðdavom á gatvæ viso to, kà mes jautëm, nebuvom kaþkokioj tai tribûnoj” (Igoris).

Jaunimo bûrelis susirinkdavo uþ miesto, medþiotojø trobelëje, kurià priþiû-rëjo draugo moèiutë. „Mes ten patys ir valgyt gamindavomës ir muzikà klausë-mës, þinojom kad „ausø” tikrai nebus ir mes galëjom apie viskà ðnekët, kaip mestai supratom [hipiø judëjimà] ir kaip tai vyksta pas mus” (Igoris). [Þvilgsniaikrypo á Leningradà (vadindavo Piteriu), kurá respondentas laiko sovietinio blokohipiø kultûros lopðiu].

Pasak Liudo, Alytuje jie kiekvienà vakarà rinkdavosi prie Nemuno: „tokiapieva ir vienas medis per vidurá… Grojom gitara iki dvyliktos, pirmos ar nettreèios valandos nakties. Laisvalaikis buvo leidþiamas klausantis muzikos, repe-tuojant, mëgiamos buvo iðvykos á „laisvà plotà”.

Keruakiðkos kelionësDar vienas hipiðko gyvenimo fragmen-

tas – kelionës. Lietuvos jaunimas mëgdavo vaþinëti á hipiø Meka vadintà Palan-gà. Daþnai buvo keliaujama á Talinà, Rygà, Leningradà, „nes ten þmonës gauda-vo daugiau informacijos” (Igoris).

Kaip jau minëjome, hipiais save laikæs jaunimas laikësi bendrijos paproèiø,kurie, pasak respondentø, buvo prieðiðki ir 7-to deðimtmeèio (ir dabarties visuo-menës) agresijai. Hipiø ideologijoje nëra prievartos. Pasak Igorio, „noras visadapadëti þmogui, palaikyti já moraliai buvo ko gero vienas ið kertiniø to judëjimoakmenø”. Kaunieèiai vaþinëjo á Piterá neturëdami konkreèiø adresø. „Bet kuriàakimirkà galëjai prieiti prie tokio kaip tu, pasakyt kad neturi kur prisiglaust ir jistave priglaus” (Liudas).

„Visur, kiekviename mieste, Rygoj, Piteryje, Vilniuje, Kaune, Alytuje atvaþiavæ mes jauþinom, kur yra butas, kur gausi nakvynæ, tau duos pavalgyt ir tu pasisemsi ko pats norësi,pasidalinsi informacija (Liudas)”.


152

STRAIPSNIAI

Keliauti ne visuomet buvo saugu. Pasak Aleksandro, svarbiausia buvo, pa-vyzdþiui, nuvaþiuoti iki Rygos nepakliuvus policininkui. Pakliûti buvo galima uþplaèias kelnes, ilgus plaukus, pagaliau – jie atpaþástami ið bendro stiliaus. Jeigurasdavo prieþasèiø sulaikyti, pasodindavo parø ir nukirpdavo plaukus.

Á kelioniø marðrutus bûtinai bûdavo átraukiamos bigbyto ðventës. Iðskirtinejudëjimo data Aleksandras laiko 1969-aisiais Rygoje vykusá pirmàjá Tarybø sà-jungos bigbyto festivalá.

„Þmonës buvo net ið Chabarovsko atvaþiavæ. Buvo labai juokinga: kaþkodël milicijosbuvo maþai, bet labai daug greitøjø pagalbø pristatyta aplink sporto rûmus… Ir tuásivaizduoji, kai pamatai kad mes jëga – kokie 200 – 300 þmoniø, o ne 4 – 5 uþsi-maskavæ po kapiðonu… Tokie, þinai, krûti, su visais antivorais, dþinsuoti…” (Alek-sandras).

Respondentai minëjo ir 70-siais vykusá hipiø suvaþiavimà Vilniuje Þirmû-nø restorane, kur dalyvavo bigbyto grupës („Gëliø vaikai”, „Rupûs miltai” ir ki-tos). Pasak Aleksandro, visus susiejo muzika, politika ten niekam nerûpëjo. Dva-sios broliai rinkdavosi Kaune sporto halëje vykusiuose dþiazo festivaliuose, nors,pasak respondentø, jie tuomet buvo panaðesni á bigbyto grupiø apþiûras.

Miesto ðokiai ir vakarëliaiLankomos ðokiø vietos priklausë nuo

kontingento ir mëgiamos grupës. Buvo gamyklø klubai – Janonio, Pergalës, Kaunoaudiniø, Smienikas, Dobilo klubas. Ten neretai vykdavo muðtynës. Prestiþiniaislaikomi ðokiai vykdavo treèiuose, aðtuntuose KPI rûmuose, Automatikos fakul-tete ir Medicinos institute, vadintame medicinke. Kompanijai ásiminë bigbytogrupë „Gintarëliai” (Naujalio meno mokyklos moksleiviai), grojusi aðtuntuoserûmuose, Automatikos fakultete grojæ „Dainiai”, „Raganiai”. Grupës grojo savokûrybos dainas, taèiau daugiausiai vadinamus koverius. Pasak respondento, jiebûdavo puikiai atlikti. „Bûdavo iðgirsti dainà per BBC, po savaitës ateini á ðokius,jau „Gintarëliai” groja tà dainà”. Ðokiuose, skirtingai negu koncertuose, nedraus-davo groti vakarietiðkus kûrinius.

Studentai rengdavo ávairias ðventes, grupiø koncertus. Vakarëliai vykdavovadinamame „pavilijone”, apvalioje Þaliakalnio ðokiø salëje. Grojo gyva muzika,ðokdavo tvistà, ðeikà. „Pabaigoj bûtinai turëdavo sugrot þvëriðkà rokenrolà. Leis-davo, þinoma, ið magnetofono… Ið karto, þinoma, policija nutraukia viskà, lauk…”(Igoris).

Norintiems patekti á ðokius moksleiviams tekdavo paneðioti muzikantø ko-lonëles: „vienà kolonëlæ keturiese neðam, praeinam” (Kristupas). „[Á ðokius] turiateit tvarkingai apsirengæs: jokiø megztiniø, bûtinai ðvarkas turi bût, arba, ðviesûsbaltinukai. Stovëdavo visàlaik komjaunimo atstovai ir paprasèiausiai neáleisdavo”(Igoris).

Miesto sodo jaunimas atstovavo mados ir kultûrinio skonio avangardà.„Roko enciklopedijos” duomenimis, á Profsàjungø rûmø grupës „Nuogi ant

153KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


slenksèio”, grojusios intelektualøjá rokà, pasirodymus „pradëjo rinktis Kaunohipiø elitas, o nuo 1972-øjø balandþio klausytojø ëmë sparèiai daugëti. Prie toprisideda „gaivaus vëjo” á grupæ áneðæs naujasis bûgnininkas Aleksandras Jego-rovas (Dþyza)”30.

Kultûrinë rezistencija, arbaideologijø prieðprieðos

Judëjimas artimas egzistencializmo, in-tuityvizmo filosofijai. Aplinka turëjo bûti iðgyventa, pajausta, individualiai su-vokta. Taèiau èia kalbama tik apie savo kuriamà aplinkà. Pasak respondento,„iðorinis pasaulis egzistavo nuo stoties iki autobuso, kad (…) patrulis ið tavæsnepareikalautø dokumentø…” (Aleksandras).

Mûsø analizuojama kultûrinë bendrija siekë gyventi laisvëje. Savo kultûri-niø pomëgiø jie nesieja su politinëmis kovomis, veikiau – su asmens nepriklauso-mybe ir kûryba. Pasak respondentø, nors jø veikla buvo protesto iðraiðka, taèiauji buvo „labiau humanizuota, negu politizuota”. Jaunimas nesirengë griauti so-vietø valdþios. „Mes apie tai negalvojom, praktiðkai kabinom tas vëliavas [Alytu-je] ant vieno namo ant kito, ant restorano, ant KGB darbuotojø daugiabuèiønamø, bet tai buvo viskas. (…) Mokyklose tikrindavo mûsø paraðus ar ne mespriraðëm tuos lapelius” (Liudas).

Pasak Igorio, tai buvo protestas „galbût prieð nusistovëjusias normas, nes josmums buvo priverstinës, nepriimtinos visiðkai” (Liudas).

„… Tai buvo laisvamaniø draugija, nes hipiai yra laivës þmonës. O pas mus ta laisvëbuvo labai ribota. Ásivaizdavom, kad buvo á geleþinius rëmus viskas ásprausta, mes pa-prasèiausiai negalëjom iðeit á gatvæ ir pasakyt, kad kaþkas mums nepatinka… Tai buvoanonsas tais laikais… Paprasèiausiai uþdarytø psichiatrinëj ligoninëj. (…) Aiðku, taibuvo graþûs, meniðki laikai… Ðis judëjimas tikrai buvo humaniðkas ir romantiðkas(Liudas).

Laisvës sampratà jaunimas siejo ne tik su savo individualia saviraiðka, bet irsu galimybe vieðai dalintis Vakarø kultûros ir meno avangardo naujovëmis.

Iliustracijai pateiksime respondento prisiminimus apie jo pirmàjà kelionæ áuþsiená – Lenkijà 1976-aisiais. Laisvæ respondentui simbolizavo atvirai prieinamifilmai apie jaunimà, jaunimo pramogø kultûra.

„…po mënesio supratau, kad tikrai stogas vaþiuoja nuo laisvës. Að nuëjau á visusfilmus, að pamaèiau „Yellow Submarin”... Antonionio pilnas neiðkarpytas kopijas.„Rokeriai” filmas toks buvo – labai þiaurus apie baikerius. Muzikos pilnos parduotu-vës. Nuvaþiavom á Èeslovo Nemeno koncertà (…) Ramiai sëdim, alø geriam, kaþko-kia fantastika, ta visa technika… (…) Trys vokiðki bronevikai be jokiø numeriø,tamsiai þali ir paraðyta: autoámonë. Èia jo nuosavybë. … Kraunasi 10 kw aparatû-


154

STRAIPSNIAI

ros…, su pirðtinëm dirba, þinai – fantastika, ið „Pink Floyd’ø” ten nuotraukëliø…,gali pabendraut…” (Aleksandras).

Vakarø postmodernizmo filosofija, skleidusi asmens suvereniteto ir kûryboslaisvës idëjas, ið pagrindø griovë ideologizuotà sisteminës kultûros modelá. Nors,siekæ Vakarø jaunimo idëjø, berniukai net nemàstë apie didþiàsias filosofijas,tapo marginaliais visuomenës nariais. Dviejø vienas greta kito egzistavusiø miti-niø pasauliø – marksistinio ir postmodernistinio sankirta këlë konfliktà, kurisreiðkësi tarp jaunimo modernaus meno kûryba, ypaè muzika, ávaizdþiu, simboli-nëmis bendravimo formomis.

Pasak Visvaldo, miesto sode didelëj kompanijoj apie politikà nekalbëdavo.Tam turëjo átakos ir miðri tautinë kompanijos sudëtis. „Tuomet niekas nesaky-davo – sovietai, sakydavo – rusai. Ásivaizduok, að kalbu, kad rusas okupantas, oðalia stovi rusas. Jis mano draugas … ” (Visvaldas). Apie tai kalbëdavo senamies-tyje, uþdaruose ratuose ðvæsdami vasario 16-tà.

Underground’o idëjos – avangardinës. Pirmiausia – protestas prieð estradi-niø ansambliø lengvàjà muzikà. Norëjom raðyt savo þodþius, turët savo muzikà,kad ji mums bûtø patraukli. Company ir dabar nemëgsta estrados. Pasak Visval-do, tai primityvi, labai paprasta muzika. „Man tas þanras yra konjunktûrinis,pritrauktas. Man muzika – aukðèiausia iðraiðkos forma, (…) o [lietuviðka estra-da] ne patraukia [klausytojus], o pati artëja prie jø”.

„Ar jautët tuomet, jog jûsø mikroratas skiriasi nuo aplinkos?”, – klausëme respondentø.

„Ne tik kad jautëm, bet tai buvo ir pabrëþiama, tai irgi buvo tam tikra protesto forma.Pradedant ilgais plaukais, baigiant elgesio normomis, kurios truputá kitokios buvo, ben-dravimo lygmeny skirtumas buvo pabrëþiamas. Tai irgi buvo iððûkis tai aplinkai, taivisuomenei. Jis buvo galbût labai formalus, vaikiðkas, bet jis buvo. (…) Tai buvo þmo-nës, kuriems galbût neuþteko to, kas yra dabartinëje sistemoje, dabartiniame realiamegyvenime, jie ieðkojo kitokios muzikos, ideologijos” (Liudas).

Sovietinæ ideologijà ypaè „griovë” hipiø mëgiamas simbolizmas, neatitikæstarybinio jaunuolio modelio. Pasak respondentø, ir jø apranga, ir muzika buvolaikoma „kenksmingos uþsienietiðkos propagandos skleidimu socialistinei visuo-menei”.

Saugumo akiratyjeMiesto sodo jaunimas ypaè domino sau-

gumo tarnybà. Pasak Visvaldo, juos labai norëjo apkirpt. „Að tuomet galvojau irdabar galvoju – kodël? Gi mes nieko nedarëm” (Visvaldas). Kai Kaune buvofilmuojamas rusø filmas „Ruslanas ir Liudmila”, masinëse scenose dalyvavæ Vis-valdas ir Gedas gavo raðtelá, kuriame buvo praðoma netrukdyti berniukams au-ginti plaukus iki filmavimo pabaigos. Visvaldas visà laikà raðtelá neðiojo kiðenëje.

„[Kad iðsilaikyti prie fontano, reikëjo gerai elgtis]. Mes ypaè stengëmës ne-rûkyt, negert. Nes jeigu ásipilsi vyno, tai buvo garantuota, jog gausi parø ir bus

155KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


nukirpti plaukai” (Visvaldas). Pasak Visvaldo, ateidavo tokiø, kurie provokuoda-vo iðgerti, taèiau jiems pavykdavo iðvengti incidentø.

„Jie (KGB) visiðkai neklausdavo, kà tu jauti, dvasinis pasaulis buvo visisiðkainesvarbu. Svarbu buvo ideologija ir mes griaudavom, jie taip ásivaizduodavo, so-cializmo pamatus” (Igoris). Ideologijø konfliktai ryðkëjo mëgiamiausioje Kaunovietoje – Laisvës alëjoje, kurià, pasak respondentø, jie vadindavo podiumu. Èiabûdavo demonstruojamos naujos kelnës, gëlëti marðkiniai.

„Pasirodë neðiojamas radijas, VEF’ai vadinami. Jeigu kas VEF’à turi, tai bûtinai atsisësant suoliuko, prie jo ið karto kompanija ir klausydavomës arba Amerikos balso arbalenko kaþkokià tai stotá, ir ið karto visas bendravimas per muzikà” (Igoris).

Pasak respondento (apie 1969-uosius), jie „virë savo katile”. „Nebuvo neinarkotikø, apie tai mes netgi negalvojom. Be abejo, alus, cigaretës…(…) Matytbuvo naudinga paverst visa tai politiniu iððûkiu prieð valdþià, nors mes ið tikrøjøneprotestavom taip smarkiai. Aiðku bûdavo iðpuoliø per ðventes socialistines, nu-plëðdavo ten kokià vëliavà”.

Kompanija nuolat jautë, jog yra KGB akiratyje. Buvo sekamos susibûrimøvietos, vaikomos stovyklos. „Matai, po Kalantos kas pasidarë... Visi buvo sunu-meruoti, nuotraukos…” (Aleksandras)31

„Alytuj norëjom mes ðvæst gimtadiená Dþimo Morisono, viskas buvo suruoðta, turëjoatvaþiuot ið Rygos mano draugai, ið Kauno, tai kaþkas „stuktelëjo”… (…) Tëvas manpasakë, jûs ruoðiat ten kaþkokià tai sueigà hipiø, o að sako, girdëjau, kad ruoðiasi tàmiðkà ðukuoti. Að perspëjau visus ir mes tà dalykà perkëlëm po dviejø mënesiø. Að patsmaèiau, kai vaþiavo keturios maðinos milicininkø ir kareiviø á tà vietà, kur mes turëjomsusitikt…” (Igoris).

Ið Laisvës alëjos jaunimà vaikydavo milicija, jai padëti buvo siunèiami drau-govininkai. Nors oficialiai naudoti fizinæ jëgà prieð gyventojus buvo draudþiama,hipiuojanèio jaunimo atþvilgiu draudimas negaliojo. „Að maèiau vienà kartà, kaipnet su motociklu uþsivijo já [respondentui paþástamà ilgaplauká], pargriovë, suri-ðo, aiðku primuðë, nuveþë á ligoninæ. Ið ligoninës jis sëkmingai pabëgo. Jo plaukaitikrai ilgi buvo, Kaune ilgiausi ko gero” (Igoris).

Valstybës ideologai matë jaunimo kultûriniuose þaidimuose rimtus prieðus,galinèius pakirsti valstybës pamatus. Gal jie ir nebuvo visiðkai neteisûs… Simbo-liðka yra respondento mintis, jog „socializmà sugriovë rokmuzika ir Dþyza”.

Kai kurie respondentai atvirai sakë: „Nesuprantu, uþ kà jie mus gaudë.”Vienas ið didesniø nusikaltimø buvo raðinëjimai ant sienø. Kaune mëgdavo raðyti„Make love not war”, „Laisvæ Lietuvai”, „Laisvæ Lietuvos hipiams”. Po 1968-øjøPrahos ávykiø Laisvës alëjoje pasirodë uþraðas „Laisvæ Èekoslovakijai”. Dël ðiouþraðo buvo apklaustas Kristupas.

„Jis ið pradþiø pasakë, kad „turim duomenø, kad tu uþraðei uþraðà „Laisvæ Èekoslovaki-jai”. Iðtirta buvo, kad daþais ið tavo sandëlio. „Ið mano sandëlio, – sakau, – daug kasdaþø ima”.(…) Tada mes jau su Aleksandru raðydavom. Rotuðëj ant kampo mes buvom


156

STRAIPSNIAI

„Love street” paraðæ. Ant mokyklos „Flower City”…[Ðias idëjas berniukai perëmë ið „Inost-rannaja literatûra” spausdintø siuþetø].

Èekijos ávykiai buvo 68-ais, o tas uþraðas buvo po metø. Mes sakydavom – pradþioj „Lais-vës”, o ten pabaiga „Laisvës”. Kur dabar Vokieèiø vaistinë, tai ten ant tos sienos – „LaisvæÈekoslovakijai”. Að to uþraðo nematæs, bet að maèiau kai jis jau buvo uþteptas” (Kristupas).

Aleksandras prisiminë jø vadinamà pilkàjá generolà – KGB atstovà, ðefavusásenamiesèio jaunimà, atsirandantá tai Palangoje, tai prisigretinantá Laisvës alëjo-je. Daugybë unikaliø „tëviðkø” pokalbiø, kurie daþniausiai pasibaigdavo siûly-mais uþ paslaugas padëti ástoti á institutà, praðymu paskambinti suþinojus, kasklijuoja ant sienø lapelius ar raðinëja lozungus. Visvaldui yra tekæ saugumieèiamsskaityti savo eilëraðèius. Informacija apie jaunimo „kultûrinius ákalèius” buvokaupiama ypatinguose valstybës saugumo archyvuose (KGB)32. Pasak respon-dentø, saugumieèiai bijojo organizuotumo: kalbanti apie menà kompanija betkada galëjo prabilti apie kà nors kita.

„Mes buvome savaip organizuoti. Atvaþiuodavo autobusiukas, o mes sueiname visi ákrûvà. Po vienà nepaimsi, ir neidavo. Vienà kartà buvo pasiûlæ vaþiuoti á komjaunimokomitetà pasikalbëti apie mûsø poreikius, problemas. „Jie apgavo, pasityèiojo ið visø,susiraðë pavardes. Jie paþeidë mûsø konstitucines teises, mes nieko nebuvom padaræ”(Visvaldas).

Kompanija jautë, jog jie buvo kitokie: geresni, plaèiau màstë. Jie daug skai-tydavo. Norëjo, kad aplinka jø neatstumtø, kad suprastø. Ten sklindanèios idë-jos vienijo jaunimà. Kartais susirinkdavo didelis bûrys, prisijungdavo daug pavie-niø þmoniø.

Be abejo, daugelis paþinojo þmones, kuriems buvo artimos disidentizmoidëjos. Þinojo apie Kaune platinamus pogrindinius laikraðèius. Kompanijoje bu-vo populiarûs anekdotai apie komisarus, ypaè apie komisarà Proninà.

Kultûros sistema prieð jaunimoporeikiusJaunimo idëjos buvo alternatyvios ir so-

vietmeèio kultûros valdymo sistemai. Kompanija galvojo, kad visuomenë supras,jog jie nedaro nieko blogo, jiems tik patinka avangardinis menas, mada, laisvasaviraiðka. Jaunimui nebuvo kur bendrauti. Nors buvo akivaizdu, jog oficialiosinstitucijos netoleravo laisvo bendravimo bûdo, vis gi kompanija tikëjosi áteisintisavo kultûrinæ formà. „Galvojom, kodël galëjo bûti komjaunimas, o mes ðalianegalëjom. Galëjom turët ilgus plaukus, bet bût ne chuliganai, ne amoralûs”(Visvaldas).

Pasak Visvaldo, jie ásivaizdavo, kad vyriausybë galëtø duoti jiems koká norspastatà, kurá jie galëtø patys suremontuot, savo lëðomis sukurti klubà, á kurá bûtøgalima pasikviesti ádomius þmones, bendrauti, uþsiiminëti menais. Taip bûtø su-kurta alternatyva Profsàjungø rûmø pieðimo rateliams.

157KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


KitatauèiaiTarp hipiø nemaþa dalis kitatauèiø. Jiems

atstovaujantys Igoris ir Aleksandras idealizuoja Rusijos dvasià. Jø mintys krypstane tik á Èekoslovakijos, Vengrijos ávykius, bet ir á Leningrado bei Maskvos hipiøidëjas. Savo hipiavimà Kaune suvokia kaip provincialø. Pasak jø, pagrindiniaisambûriai vyko Taline, kur atvaþiuodavo Leningrado, Rygos, Vilniaus, Kaunojaunimas. Pasak respondento, to meto Rusijos jaunimo mentalitetas buvo arti-mesnis hipiðkai lyrizmo dvasiai. Ið ten atëjo ir hipiø slengas tarp kurio þymiosiosfenièkos (paèiø pasigaminti ávairûs raiðteliai ið odos, karoliukai) – bendrumo beiatpaþinimo þenklas, padëjæs susipaþinti, surasti draugus, gauti nakvynæ.

Respondentai paþymëjo internacionaliná judëjimo pobûdá. Jiems buvo vistiek – ar jis þydas, ar rusas, svarbu, kad vienijo bendras kultûrinis skonis.

Keisèiausia, kad niekada nebuvo tautinio nusistatymo. Bûdavom prieð komunistus, betne prieð rusus. Nes Aleksandras, pavyzdþiui, draugas buvo, Jokûbas buvo þydas... Visibendraminèiai (Kristupas).

Kopija ar originalasIð tiesø, hipiø idëjos yra Vakarø kopija,

tai pripaþásta ir patys respondentai. Jø muzikinë kûryba buvo mëgiamø Vakarøgrupiø muzikos ir tekstø paraidinis kopijavimas. Kà jiems tai reiðkë? PirmiausiaVakarø jaunimo muzika reiðkë simbolinæ asmens laisvæ. Kopijuojant buvo gali-ma tà pojûtá iðbandyti. Muzikà galëtume laikyti laikotarpio dvasiniu archetipu,pastûmëjusiu kurti toliau, ieðkoti savø simboliniø iðraiðkø.

Kita vertus, ar galima kopija laikyti Visvaldo „Kodël mirðta gëlës”, paraðytàkai jam buvo 15 metø? Kopija taip pat neiðeitø laikyti jaunimo iðgyvenimø, aist-rø ir konfliktø, kuriuos jiems asmeniðkai teko patirti patekus á savo kultûrinësveiklos sûkurá.

Ne viena kultûrinë idëja yra perimama ið svetur, taèiau visuomet ji ágyjanaujas reikðmes naujoje socialinëje aplinkoje. Èia aptariamas septinto deðimtme-èio jaunimas suvokë, jog eina kitais gyvenimo bëgiais, kurie jø neveda á universi-tetus ar karjeros keliais. Ðia prasme hipiai buvo marginalai. Jie kûrë savo kultûri-nio tapatumo modelá, kuris kirtosi su dominuojanèia aplinka. Todël mes galimekalbëti apie sovietmeèio Lietuvos hipiø kultûrinæ bendrijà.

Kartos savastisÁ klausimà, ar iðnyko hipiø judëjimo dva-

sia atsakytume – ne. Pasak respondentø, tai buvo romantiðkas, graþus ir huma-niðkas laikotarpis. Jaunystës romantizmas „pradedant paèia ideologija, baigiantmuzika iðlieka ilgam”. Daugelis ið jø ir dabar tuo gyvena, nors seniai uþsiima kitaveikla.

„Racionalizmas ir romantizmas sunkiai suderinami. Nors mums jau virð 40 metø[daugeliui virð 50 m.] adaptuotis prie vienokios ar kitokios situacijos yra sudëtingiau,


158

STRAIPSNIAI

nes yra vidinës nuostatos, kuriø tu negali keisti. [Mes nesam] idealistai, kurie neprisitai-kom prie vienos ar kitos sistemos, bet nuostatos lieka. Kartais tai yra blogai, taip ið ðonopaþvelgus, galima gyvenimà tvarkytis þymiai racionaliau” (Liudas).

Senoji hipiø karta bendrauja ir yra iðtikimi savo idëjoms bei muzikai. Apie1990-uosius buvo surengtas hipiø suvaþiavimas Ariogaloje33, daugelis tradiciðkairenkasi Birðtono ir Kauno dþiazo festivaliuose. Hipiø stovyklos atmosferà prieðtrejetà metø dar buvo galima patirti muzikos festivalyje „Bliuzo naktys”, vyku-siame Varniuose.

Ar po 30 metø jie laiko save herojais, o savo kultûrinæ veiklà maiðtu prieð tometo ideologijà? Pasak Igorio, èia pynësi daug kas – jaunimo, vyresniø þmoniø,valdþios konfliktai. Jaunimas kûrë kitoká gyvenamàjá pasaulá. Pasak Aleksandro,tai buvo paralelinis pasaulis.

„Mes ëjome ne prieð, mes ëjome labiau ðalikelëje, atsiribodami, gyvendami sau, ieðkoda-mi galimybiø surasti vienas kità, kad sukurti savo bendravimà ið savo muzikos bei sim-boliø. Reikëjo vieno – kad netrukdytø tai daryti” (Aleksandras).

Suradome paralelæ tarp hipiø ir sovietmeèio etnokultûriniø bendrijø. Pasakvieno ið respondentø, ekspedicijos po Lietuvà, etnografinës medþiagos rinkimasyra tos paèios idëjos – þmogiðkø ðaknø paieðka. Ðià paieðkà dalis respondentø tæsiabudistinëje filosofijoje.

7-ame deðimtmetyje suformuotos hipiø laisvës ir asmeninës patirties idëjosnuþymëjo tolimesnæ jaunimo subkultûros raidà. Transformuodamosi ávairiø kul-tûriniø formø pavidalais ðiandien jos pasirodo techno bei house’o subkultûrosscenoje.

Iðvados

7-to deðimtmeèio alternatyviø oficialiaiideologijai bendrijø kultûrinë veikla rodo, jog dvasinis pasiprieðinimas sovietme-èio ideologiniams standartams buvo ryðkus laikotarpio kultûros bruoþas, kurisreiðkësi ávairiomis kultûrinëmis formomis skirtingose kultûrinëse aplinkose: et-nokultûriniai, istoriniai, religiniai filosofiniai, kultûrinio meninio avangardo, aka-deminiai sàjûdþiai. Tarp jø – po 1968-øjø ið Vakarø jaunimo kultûros perimtosroko muzikos bei hipiø subkultûros idëjos.

7-to deðimtmeèio jaunimui hipiavimas reiðkë laisvà saviraiðkà. Ieðkojæs hu-manistiniø idëjø, jautæsi visuomenës elitu, jaunimas prieðpastato save laikotarpioideologinei sistemai.

Tarp Lietuvos jaunimo, kaip ir Vakaruose, pasireiðkë vëlyvojo modernumodvasinës tendencijos tarp kuriø – individualizmas ir asmens laisvë. Laisvës idëjasþenklino jaunimo meninë kûryba (muzika, poezija), bendravimo stilius, kasdie-nybës estetika bei ávaizdis. Ðias idëjas atspindëjo mûsø aptartos Company „sociu-

159KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


mas”, jø bendrijos etika bei jø undergroundinë veikla ideologizuotoje visuomenë-je. Nariø tarpusavio bendravimas buvo prieðpastatytas visuomenës racionalumui.Kultûrinis protestas tapo iððûkiu sovietmeèio ideologijà plëtojanèioms instituci-joms.

Perimta tradiciniø 7-to deðimtmeèio Vakarø visuomenës vertybiø (grieþtosmoralës, ásigalëjusiø kultûriniø normø) neigimo idëja sovietmeèio kontekste ági-jo savitø bruoþø, kuriuos parodo ðioje aplinkoje dominavæ konfliktai:

· vaikø ir tëvø (kartø konfliktas), kurio iðtakos – tolerancijos jaunimo kultû-riniam skoniui stoka; tëvø socializacija siekiant tarnybinës padëties, kurioje nepaskutinë vieta tenka rûpesèiui dël vaikø nelieèiamumo; tëvø apsisprendimas taptiaktyviais socializmo sistemos kûrëjais.

· vaikø ir tëvø pasiprieðinimas sovietmeèio valstybiniø institucijø skleidþia-mai ideologijai. Konflikto iðtakos – tëvø patirta valstybës okupacija ir prievartadiegiami dirbtinai (paminant tautines tradicijas) sumodeliuoti idealai bei gyveni-mo bûdas.

Oficialiosios valdþios draudimai ir prievarta brandino poreiká gyventi kito-kioje aplinkoje, këlë rezistencines nuotaikas. Atsakydama á tai oficialioji valdþiaformavo ávaizdá prieðo, kuris buvo naikinamas socialiai, moraliai, netgi fiziðkai(pavyzdþiui, gydymas psichiatrinëse ligoninëse).

Akivaizdi ðio kultûros fenomeno reikðmë Lietuvos jaunimo kultûros indivi-dualëjimo procesui. Hipiø judëjimas suformavo tolimesnës jaunimo subkultû-ros raidos idëjinius pagrindus.

Nuorodos1 Spencer, J. 1996. Symbolic anthropology // Encyclopedia of Social and Cultural Anthropology.

Ed. by A.Barnard and J.Spencer. London; New York, Routledge. P. 335.2 Þr. Alasuutari, P. 1996. Researching Culture: Qualitative Method and Cultural Studies. London-

New Delhi, Thousand Oaks. P. 30–33.3 Þr. Fornäs, J. 1995. Cultural Theory and Late Modernity. London - New Delhi; Thousand

Oaks. P. 123–132.4 Ðiuolaikinës kultûros studijø, kultûros tyrinëjimuose prioritetà skirianèiø reikðmiø analizei, po-

þiûriu sparèià naujø kultûriniø grupiø bei visuomeniniø judëjimø plëtrà lemia asmens ir ðiuolaiki-nës socialinës tikrovës prieðtaravimai (Aasuutari, P. 1996; Fornäs, J. 1995. Op. cit.)

5 Þr. Hebdige, D. 1988. Hiding in the Light: On Images and Things. London, New York: Rout-ledge. P. 189 – 190.

6 Kristeva, J. Revolt, she said. An interview by Philippe Petit. New York: Columbia University,2002. P. 11 – 14.

7 Hebdige, D. Op. cit. p. 188

SantrumposVDU EA. MK. – Vytauto Didþiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos tyrimø centro archyvasF. – fondasB. – byla


160

STRAIPSNIAI

8 Sovietmeèio kultûros ideologizacijos bruoþai ir jaunimo kultûrinës rezistencijos formos taip pataptarti autorës straipsniuose „Kultûros laisvëjimo pëdsakais: link postmodernizmo”. Kultûros ba-rai. 2000 Nr. 1. P. 55–59; Nr. 3. P. 65–69.

9 Paskutinio XX a. deðimtmeèio subkultûriniø bendrijø sklaidos principai aptarti autorës straips-niuose: Sugráþtanti á Alkus. Lietuvos Romuva// Darbai ir dienos. Nr. 31. Kaunas: Vytauto Didþio-jo universiteto leidykla, 2002. P. 242; Slengo kultûra// Darbai ir dienos. Nr. 11 (20). Kaunas:Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 1999. P. 232.

10 Vakarietiðkos orientacijos kultûrinës bendrijos (7-to deðimtmeèio roko muzikos mëgëjai ir hipiøgrupës). Duomenis apie Kauno miesto sodo hipiø bendrijà surinko Egidija Ramanauskaitë, 2002 m.;Septinto deðimtmeèio hipiø subkultûros dalyvius padëjo surasti Etnologijos ir folkloristikos ka-tedros magistrantës: Irma Rutkauskaitë, 1999; Jurgita Macijauskaitë, 2001; Ina Obolevièienë,2001 m. Jakaterina Kuznecova, 2002; Laura Þygaitë, 2002 m. Eglë Krikðèiûnaitë, 2002 m.; Ingri-da Razutienë, 2002 m. (VDU EA. MK. F. 2. B 1).

11 Etnokultûrinis laukas: Þygeiviø kultûrinë veikla 7–8 deðimtmetyje./ Duomenis uþraðë Egidija Rama-nauskaitë, 1999; Þivilë Paipulaitë, 1999 m.; Laimutë Anglickienë 2001 m.; Ramuvos kultûrinëveikla 7-tame deðimtmetyje/ Duomenis uþraðë Egidija Ramanauskaitë 1996, 1997 m.; LaimutëAnglickienë 2001, 2002 m.; P. Mataièio folkloro teatras/ Duomenis uþraðë Indra Drevinskaitë,2000 m.; Egidija Ramanauskaitë, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B 2).

12 Religinës kultûros laukas. Eucharistijos bièiuliø veikla 7–8-ame deðimtmetyje/ Duomenis uþraðëLaimutë Anglickienë, 2001 m.; Goda Povilaitytë, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B. 1). Dvasiniaifilosofiniai sàjûdþiai: Budistø bendrijos veikla nuo 7-to deðimtmeèio/ Duomenis uþraðë RadvilëRacënaitë, 2000 m; (VDU EA. MK. F.2. B 3).

13 Akademinës kultûros laukas. Interviu su Vaciu Milium/ uþraðë Asta Venskienë, 2001 m. (VDUEA. MK. F. 2. B. 4)

14 Akademinës kultûros laukas. 2001, 2002 m. stebëtos „Santaros ðviesos” konferencijos ir kluborenginiai È. Miloðo tëviðkëje. Dalyvauta susitikime su pokario laikotarpiu Vokietijoje veikusiodramos bûrelio nariais./ Duomenis uþraðë Egidija Ramanauskaitë (VDU EA. MK. F. 2. B. 4.).

15 Menininkø kultûros sfera: Kauno fotoklubo veikla 7-ame deðimtmetyje. Duomenis uþraðë JovitaVaitkevièienë, 2000 m.; Dailininkø rezistencinë veikla 7-ame deðimtmetyje. Duomenis uþraðëJurga Katelytë, 2001 m.; Laura Ðuopytë, 2001 m. (VDU EA. MK. F. 2. B. 5.)

16 Roszak, Th. 1969. The Making of Couter Culture: Reflections of the Technocratic Society and itsYouthful opposition. New York: Doubleday and Company. Taip pat. Þr. Donskis, L. Dialogassu susvetimëjusia kultûra// Kultûros barai. 1988. Nr. 4. P. 44 – 48.

17 Partridge, W. L. 1973. The Hippie Ghetto. The Natural History of a Subculture. StanfordUniversity. 89 p.

18 Longman Dictionary of English Language and Culture. Longman, 1998. P.628, 499.19 Radzevièius, R. 2000. Lietuvos roko pionieriai 1965 – 1980. Elektroninë enciklopedija.20 „Terminas kilæs ið angliðko þodþio big beat (didelis smûgis). Ðiuo terminu Vakarø Europoje buvo

apibrëþiama ið Amerikos 6-ojo deðimtmeèio antroje pusëje atëjusi rock and roll muzika. SovietøSàjungoje ðis terminas pradëtas naudoti 7-ojo deðimtmeèio antroje pusëje apibrëþiant daugiausia„The Beatles” muzikos inspiruotà jaunø grupiø muzikiná stiliø. Gyvavo ligi 8-ojo deðimtmeèiovidurio”. Ði muzikos mada buvo átakota grupës „The Beatles” (Imta ið „Radzevièius, R. Ibid.;Autorius remësi „The Dictionary of Music and Musicians”. London, 1998).

21 2001 m. bei 2002 m. rudens semestrø metu bigbyto bei hipiø subkultûros sferos „þvalgomuosius”interviu atliko Etnologijos ir folkloristikos katedros magistrantai, klausæ subkultûriniø bendrijøantropologiniø tyrinëjimø metodikos kursà.2001 11 19, Vilnius. Pokalbis su Algirdu Kauðpëdu (g. 1953), Muzikinë grupë „Antis” (1985 m).Uþraðë Lina Grigaitienë. (VDU EA. MK. F. 2. B. 1. 1).2001.11. 27, Vilnius. Interviu su Olegu Zacharenkovu (gim. 1952 m), laikiusiu save hipiu. UþraðëIna Obolevièienë. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 2).2001 11 28, Kaunas. Interviu su Egle Èernevièiene-Samulytë (g. 1951), Panevëþio estradinio an-samblio „Ekranas” soliste nuo 1974 m. Uþraðë J. Macijauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 3).2001 11 29, Vilnius. Interviu su Olegu Zacharenkovu /Prakauliu (g.1952), muzikantu ir dainø

161KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


autoriumi, laikiusiu save hipsteriu. Uþraðë I. Obolevièienë. (VDU EA. MK. F. 2. B 1. 4).2001 11 29, Vilnius. Pokalbis su Petru Ubartu/ Sniegiu, muzikinë grupë „Antis” (1985 m.).Uþraðë Lina Grigaitienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.5).2001 11 29, Vilnius. Pokalbis su Gintautu Rakausku. Muzikinës grupës „Saulës laikrodis”, „An-tis” (1985 m.). Uþraðë Lina Grigaitienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.6).2001 11 30, Kaunas. Interviu su Dobilu Juðka (g. 1958), Betygalos (Raseiniø raj.) jaunimo muzi-kinio avangardo (roko muzika, dainuojamoji poezija) nariu. Uþraðë Jurgita Macijauskaitë. (VDUEA. MK. F. 2. B.1.7).2001 11 30, Vilnius. Interviu su hipsteriu Algirdu Kasparavièiumi (g. 1957 m.), sovietmeèio jau-nimo kultûrinio underground’o dalyviu. Uþraðë Ina Obolevièienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.8)2001 12 01. Kaunas. 2 interviu su Dobilu Juðka (g. 1958 m), Betygalos grupës „Kriviai” (8 – tasdeðimtmetis) dalyviu. Uþraðë Jurgita Macijauskaitë (VDU EA. MK. F. 2. B.1.9).2001.12. 01, Vilnius. Interviu su Stasiu Daugirdu, grupës „Gëliø vaikai” (nuo 1969 m.) vadovu(g. 1951). Uþraðë Ina Obolevièienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.10).2001 12 02, Vilnius. Interviu su Aleksandru Jegorovu/Dþyza (g. 1954), laikiusiu save hipiu. UþraðëIna Obolevièienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.11)..2001 12 05, Raseiniø raj. Verëduvos km. Interviu su Betygalos jaunimo kultûrinio underground’onariu Gintaru Vitkausku (g. 1957). Uþraðë Jurgita Macijauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.12).2001 12 06, Kaunas. Interviu su Gintaru Vitkausku (g. 1957), Betygalos grupës „Kriviai” (8 – tasdeðimtmetis) dalyviu. Uþraðë Jurgita Macijauskaitë (VDU EA. MK. F. 2. B. 1. 13).2001 12 07, Betygala. Interviu su Valdu Stoðkumi (g. 1957 m.), Betygalos grupës „Kriviai” (8 –tas deðimtmetis) dalyviu. Uþraðë Jurgita Macijauskaitë (VDU EA. MK. F. 2. B.1. 14).2001 12 07, Betygala. Interviu su Albina Staðkevièiûte – Gaidulevièiene (g. 1957 m.) UþraðëJurgita Macijauskaitë). (VDU EA. MK. F. 2. B.1.15).2002 11 28. Vilnius, Uþupis. Interviu su skulptoriumi Leonu Pivoriûnu, 7 – ame deðimtmetyjegyvenusiu hipiø aplinkoje/ uþraðë Ingrida Razutienë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.16).2002 12 01, Kaunas. Interviu su Sasu (pravardë) (gim. 1958 m.), grojusiu Kauno troleibusøparko grupëje (1979 m.). Uþraðë Laura Þygaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.17).2002 12 05. Kaunas. Int. su M. Janina Valentukevièiûte (g. 1952 m.), buvusia Kauno medicinosinstituto studente. Uþraðë Laura Þygaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.18).Interviu su Gintu ið Marijampolës, septinto deðimtmeèio hipiø subkultûros dalyviu. Uþraðë IrmaRutkauskaitë. Marijampolë, 1999/ VDU EA.MK F1. B11.

22 Interviu su Company nariais.1999 04 10. Alytus. Interviu su septinto deðimtmeèio hipiø subkultûros dalyviais – Igoriu ir Liuduið Alytaus. Uþraðë Egidija Ramanauskaitë ir Irma Rutkauskaitë. VDU EA.MK F1. B11.1999 05 03. Kaunas. Interviu su septinto deðimtmeèio hipiø subkultûros dalyviu Hariu (Juozu) iðMarijampolës. Uþraðë Egidija Ramanauskaitë ir Irma Rutkauskaitë. VDU EA.MK F1. B11.2002 04 28. Kaunas. Interviu su Aleksandru Jegorovu (Dþyza), Kauno miesto sodo grupës „Com-pany” nariu (g. 1954). Uþraðë Egidija Ramanauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.19).2002 05 08. Kaunas. Interviu su Kristupu Petkûnu, Kauno miesto sodo grupës „Company” nariu.Uþraðë Egidija Ramanauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.20).2002 05 18. Kaunas. Stebëtas 7-to deðimtmeèio bigbyto grupiø koncertas ir kartu su 1969-øjømiesto sodo kompanija dalyvauta Combo klubo vakarëlyje/ apraðytas kompanijos bendravimas /Apraðë Egidija Ramanauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.21).2003 01 15. Kaunas. Interviu su Visvaldu Þalnierium, Kauno miesto sodo grupës „Company”nariu/ Uþraðë Egidija Ramanauskaitë. (VDU EA. MK. F. 2. B.1.22).

23 Dargis A. Hair – lietuviðkas variantas // Nemunas. 1990. Nr.3-5.24 Boguðauskas, J. 1988. Ið jaunimo judëjimo istorijos.// Mokslas ir gyvenimas. Nr. 10.

Baguðauskas J. R. 1999. Lietuvos jaunimo pasiprieðinimas sovietiniam reþimui ir jo slopinimas.Vilnius. P. 191 – 201.

25 Ligita Valonytë. Uþupio griuvësiuose ðëlo septintojo deðimtmeèio hipiai ir jø gerbëjai // Lietuvosryto priedas „Sostinë”. Nr. 131. 1999 m. birþelio 8 d.Gurevièius A. Suvaþiavime apie politikà nekalbëta.// Lietuvos rytas. 1990 sausio 27;


162

STRAIPSNIAI

Karmazaitë R. Vietoj baldø komplekto – hipiø suvaþiavimas.// Lietuvos rytas. 1990 rugsëjo 11;Volfas R. Tarp hipiø // Kalba Vilnius. 1968 Nr. 30.Ïðåñìàí À..Ì. Åùå ðàç î õèïïè// Ñîöèîëùãè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ. 1988 Íî. 4 C. 113 – 114.Konas N. Meilë. Anglija, 1966// Jaunimo gretos. 1989 Nr. 1.; Nr. 2. P. 36 – 38.Perðonytë R. V. Kernagis. Mes tik hipiavome// Lietuvos aidas. 1994 12. 24 Nr. 252.

26 Partridge. Op. cit.27 Baranauskas M. Rûkas virð Temzës.// Moksleivis. 1969. Nr. 1. P. 24–25.28 Vanagas R. Ahoj, mlada Praha.// Jaunimo gretos. 1973. Nr. 12. P. 20–21.29 Paprotys bûdingas ir aptarto Floridos hipiø geto gyventojams.30 Radzevièius, R. Op. cit.31 þr. Romo Kalantos auka. 1972 metø pavasaris. 2002. Sud. E. Aleksandravièius ir S. Þukas. Baltos

lankos. P. 53 – 54.32 Boguðauskas, 1999. Op cit.33 Gurevièius A. Suvaþiavime apie politikà nekalbëta.// Lietuvos rytas. 1990 sausio 27.

Egidija Ramanauskaitë CULTURAL RESISTANCE OF YOUTHIN SOVIET PERIOD:TRAITS OF HIPPIES’ SUBCULTUREIN LITHUANIA

S u m m a r y

The author presents a cultural movement ofyouth in 1960s against the Soviet ideologization. The present study is an anthropologicalanalysis of Kaunas group of youth named Company, whose members identified them-selves with hippies.

The main method of investigation is a semi-structured interview of the members ofthe Company group. The oral history, biographical method, analysis of group documentsand data from different articles in the press of the Soviet period were employed. The“snow ball” method was applied for the selection of respondents.

The author discusses this cultural phenomenon in the context of the Western youthvanguard culture that influenced the spread of rock music, hippies’ ideas of freedom andyouth fashion in Lithuania. Another context is the social environment of the SovietLithuanian Republic, where those ideas were interpreted.

The concept of cultural resistance is revealed via the examples of various culturalactivities of the group. First of all, the author discusses some biographical details of themembers of Company as well as the environment of the old town of Kaunas, where thepeople from the investigated group lived and acted in 1960s. Their intercourse with fami-lies and school is discussed. Furthermore, their ideas of fashion and self-expression arepresented.

The author shows the process of how Company was formed and how it was influ-enced by the artists of the pantomime theatre. Music, poetry and a new mode of commu-nication contributed to the creation of an alternative world of the subculture of Company.The author analyses how Lithuanian youth reflected Western modes of hippies’ culture.

163KAUNOISTORIJOS

METRAÐTIS


Their lifestyle encompasses such phenomena as living in communes, having rap sessionsand the “rites of intensification” (a term used by W. L. Partridge, 1973) as well as thehippies’ journeys. All of these phenomena took place in a specific cultural context of thesoviet ideology.

The author presents the structure of Company and the process of how it split into anumber of individual subgroups. Those smaller groups had their own values and percep-tion of hippies’ culture. This phenomenon illustrates heterogeneousity of the culturalunderground of 1960s.

To conclude, the research suggests that the subculture of hippies is one of the firstsigns of the liberalization of Lithuanian youth culture.

Gauta: 2003 01 08Parengta: 2003 01 14

Documents

Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultûrinės idėjos Lietuvoje