2011 m. Kovas Nr. 4 (24) ISSN 2029-4204

Šiame numeryje skaitykite:

INteraKtyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs

LOGI

STIC

www.iru.org www.Linava.Lt www.Lineka.Lt www.transp.Lt

nuoroDos:reikaLinga peržiūrai:

eLektroninio biLieto biurokratinės probLemosNaujadaras e. bilietas lietuvoje pakliuvo į senas kaip pasaulis biurokratines žabangas.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas stanislavas kablys: „Nei viena planuojamos reformos idėja neturėtų tapti viešų spekuliacijų objektu.“

Vežėjai žengia į elektroninių procedūrų erą Suomijos vežėjai užleido pozicijas Rusijai Pigių skrydžių autobusai Kelių sektoriaus liberalizavimo grimasos „Lietuvos geležinkeliams“ – nežinios metas Netobuli įstatymai lemia monopolio

atsiradimą Lietuva – naftos milžinų pinklėse Karinė logistika – tai racionalus planavimas Pagalbos telefonas 112: problemų dar liko Nepunktualūs skrydžiai

žvejų angelai sargai

teCHnikaPigių skrydžių lėktuvai jau nieko nebestebina – įpratome ir daug kas jais noriai naudojasi. Analogišką paslaugą mūsų šalyje ėmė teikti ir keleivių vežėjai autobusais. Beje, iš Estijos. Šiandien mūsų svečias – bendrovės „Lux Express“ direktorius Raitas remmelas.

http://get.adobe.com/reader/

2

Milijonai medžių buvo paaukoti ir toliau aukojami šiandien vien tam, kad kelionei pasibaigus bilietas iš dokumento akimirksniu taptų cigaretės nuorūkai pri-lygstančia šiukšle, kuriomis nusėtos autobusų bei trolei-busų stotelės. vien tik vilniuje kasmet išplatinama apie 30 mln. popierinių bilietų, jų gamyba ir pardavimas kainuo-ja apie 5 mln. litų. todėl elektroninio ar trumpiau e. bilie-to įdiegimo idėja sveikintina vien dėl ekologinės naudos. tačiau dar didesnė jos reikšmė turėtų atsiskleisti e. bilie-to sistemai veikiant visu pajėgumu: ji gali padėti išsiaiš-

eLektroninio biLieto biurokratinės probLemosNaujadaras e. bilietas Lietuvoje pakliuvo į senas kaip pasaulis biurokratines žabangas.

kinti tikslų keleivių, parduodamų bilietų skaičių, maršru-tus, kuriais miestiečiai dažniausiai naudojasi, stoteles, ku-riose persėdama.

Spąstai diegėjamsKeturių šalies miestų – vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir visai neseniai druskininkų – gyventojai entuziastingai sutiko pirmuosius bandymus tokią idėją įgyvendinti praktikoje. diegiant elektroninį bilietą daugiausia problemų sukėlė

tai, kad jis turėjo veikti ir galioti visuose trijuose didžiuo-siuose šalies miestuose. diegimo procesas tapo ilgas ir pernelyg sudėtingas. vilniuje projekto vykdymas paves-tas sĮ „susisiekimo paslaugos“. Projekto vertė – 19,3 mln. litų, es parama – 14 mln. litų, iš kurių vilniui atiteko apie 7 mln. litų, Kaunui – apie 5 mln., Klaipėdai – apie 2 mln. litų. Priežastis slypėjo elektroninio bilieto biurokratinėse pro-blemose. lietuvos teisės aktuose nėra elektroninio bilie-to sąvokos, jo naudojimas kol kas nereglamentuotas. tad valdiškose įstaigose dabar aiškinama: standartų nėra to-dėl, kad nėra e. bilieto, o e. bilieto negali būti todėl, kad nėra standartų. Ir, pagaliau, visai neaišku, kas per daiktas yra tas e. bilietas – dokumentas ar viso labo elektroninė laikmena. apsisprendimo pasekmės būtų labai skirtin-gos. Jei būtų nutarta, kad tai vis dėlto dokumentas, jam privalomas atitinkamo lygio apsaugos kodas. Jei tai tik lai-kmena, vežėjai neišvengiamai pasmerkti anksčiau ar vė-liau turėti daugybę juridinių problemų. Jei jūsų piniginėje yra e. bilietas, tai visiškai nereiškia, jog turite ką nors įrodantį dokumentą. Štai popierinis bilie-tas yra dokumentas, o jo elektroninis atitikmuo tai tik kaž-koks pavainikis be jokio juridinio statuso. Ir taip bus tol, iki vežėjams pavyks įtikinti valdininkus arba inicijuoti tei-sės aktų pakeitimus, nes tai padaryti, pasirodo, daugiau nėra kam.

iŠ viLniaus į minską - trumpesnė keLionė

Nuo šių metų birželio 1 d. kelionė traukiniu vilnius–Minskas taps valanda trumpesnė ir truks apie 3 valandas. Šiuo metu iš vilniaus į Minską kursuoja du traukiniai. Kelionės lai-kas sutrumpinamas bendromis lietuvos ir Bal-tarusijos geležinkelių bei muitinių pastango-mis. Baltarusijos teritorijoje traukinio sustoji-mų skaičius mažinamas iki 3, be to, traukiniai trumpiau stovės tarpinėse stotyse. dar apie 10 min. padės sutaupyti trumpesnės abiejų šalių muitinės procedūros. Pernai tarp abiejų vals-tybių sostinių traukiniais keliavo beveik 40 tūkst. žmonių, iš jų 24,4 tūkst. keleivių važiavo Minsko–vilniaus kryptimi. Kelionės traukiniu tarp vilniaus ir Minsko turė-tų dar labiau sutrumpėti, tarp abiejų sostinių paleidus greitąjį keleivinį traukinį. Šio projek-to galimybių studijai lietuva ir Baltarusija ke-tina prašyti europos sąjungos finansinės para-mos.

3mūsų partneriai:

Specialistų nuomone, ši sistema turėtų būti nau-dinga ekonominių operacijų vykdytojams bei muitinėms, o lietuvos, suomijos, estijos, latvijos, lenkijos ir rusijos bei Baltarusijos vežėjams, kurie susirinko susipažinti su naujove, teko nemažai dis-kutuoti, kaip tai vyksta tikrovėje. Paklausėme kon-ferencijos dalyvių, kaip jie vertina ir pasitinka naują elektroninio deklaravimo sistemą.

vežėjai žengia į eLektroninių proCeDūrų erą Kovo pradžioje Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ surengė Baltijos regiono šalių vežėjų seminarą, kuriame buvo aptartas nuo sausio pirmosios dienos veikiantis išankstinio duomenų pateikimo ES muitinės institucijoms modulis IRU TIR-EPD. Ši išankstinė elektroninio deklaravimo sistema buvo priimta norint sukurti vieningą krovinių judėjimo sistemą tarp ES muitinių, užtikrinti duomenų apie krovinį saugumą, palengvinti krovinio įvertinimą bei patikrą.

privalomas įvažiuojant į es šalis, į kitas – neprivalo-mas. Nauja tIr-ePd sistema dar nesinaudojame, tad įdomu, kaip ji veikia.

Lauri Lusti, Estijos vežėjų asociacijos ERRA generalinis sekretoriusKrovinio išankstinio deklaravimo idėja tuo lengviau prigy-ja ir tuo sėkmingiau realizuojama, kuo toliau šalis pažen-gusi It srityje. estų vežėjai ir ekspeditoriai jau senai ir gana aktyviai naudojasi galimybe iš anksto deklaruoti krovinį. apie trečdalis mūsų vežėjų krovinius veža į rusiją. Mes visi pasisakytume už tai, kad pasienio punktuose nebūtų pil-doma jokių dokumentų ir gaištamas laikas. Pasienio tar-nybos turėtų tik patikrinti, ar dokumentai tvarkingi, ar jie atitinka krovinį. tam prieštarauti galėtų nebent garsiosios rusijos pasienio „komercinės struktūros“. tikrovė, deja, ki-tokia, tad atvykus į pasienio punktą puolama ieškoti mui-tinės tarpininkų ir prasideda popierinė odisėja. Jos išveng-ti kartais nepavyksta netgi iš anksto deklaravus krovinį – tavo deklaracija tarsi kirvis vandenyje gali dingti siste-moje. Ir kol kas niekas oficialiai negali pasakyti, tai progra-minio lygio klaida ar jai kas nors „padeda“ sąmoningai.

Genius Mikalčius, UAB „Gepala“aš žinau, kad kai kurių šalių muitinėse vežėjams kyla problemų, nes galioja skirtingi reikalavimai įvažiuo-jant į Baltarusiją, rusiją, kitas šalis. Manau, reikalavi-mai turėtų būti vienodi, tuomet dėl elektroninio de-klaravimo nekiltų problemų.elektroninis deklaravimas nuo sausio pirmos dienos

Linas Vainauskas, UAB „Akmuva“ vadovasKiekviena muitinė turi savo vidinę (nacionalinę) tei-sę. lietuvoje iki šiol buvo naudojamas „verslininko“ modulis: buvo privaloma pateikti daugiau ir kito-kios informacijos, kuri gali ir pasikeisti, pavyzdžiui, reikalaujama ne tik duomenų apie krovinį, bet ir pa-pildomos informacijos: vairuotojo vardo, pavardės. Šie duomenys paprastai keičiasi, todėl įforminant dokumentus kyla nesklandumų. Iru tIr-ePd – gražus žingsnis, mažiau reikalavimų, tačiau ši sistema turėtų būti labiau pritaikyta ben-drajai erdvei. Kol kas nėra vieningos sistemos.

4

Koks tikslas Suomijos vežėjams būti asociacijos na-riais, jei daugumai nereikia TIR knygelių?Pirmiausia – tai socialinis reiškinys. Žmonės nori būti suvienyti organizacijos. Be to, jie gauna įvai-rią informaciją apie vietinius ir tarptautinius ve-žimus, įvairias juridines konsultacijas ir dalyvauja gausybėje mokymų vežėjams bei vairuotojams. Kasmet rengiami asociacijos narių, tarybos na-rių susirinkimai. apdovanojami veteranai vežėjai. teikiamos įvairios kitos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, vizų, leidimų išdavimo.

Ar asociacijai dažnai tenka ginti vežėjų interesus vals-tybiniu lygiu?sKal išties gina vežėjų interesus vyriausybės, su-sisiekimo ministerijos lygiu. asociacija turi savo atstovą europos Parlamente (eP).

Su kokiomis problemomis susiduria suomių vežėjai Rusijoje?Muitinės procedūros ilgos. Jei nusprendžiama, kad reikia patikrinti krovinį, viskas daroma vežė-jo sąskaita. vežėjas turi mokėti už iškrovimą, sto-vėjimą, patikrinimą ir pakrovimą. tai gali atsieiti 1000–3000 eurų. vežėjai praranda laiko, nes už-sakovas negauna krovinio laiku, moka už vėlavi-mą. tai irgi lėmė, kad mūsų vežėjai nebenori dirb-ti su rusija.

Lietuva pirmauja europoje ir ko gero visame pasaulyje pagal eismo taisyklių pakeitimų skaičių ir dažnumą. Kelių eismo taisyklės turė-tų būti parašytos visomis regione gyvenančių tautų kalbomis, tarp jų ir valstybine normine kalba. visų prisijungusiųjų europos šalių ke-lių eismo taisyklės suderintos su 1968 m. euro-pos ekonominės komisijos vienos kelio ženklų ir signalų konvencija, bei 1995 m. šios konven-cijos papildymais. Šioje konvencijoje nurodo-ma tik kelio ženklų forma bei fono ir simbolių spalva. Pavyzdžiui, įspėjamieji ženklai gali būti trikampės ar kvadratinės formos, fonas gali būti baltos arba geltonos spalvos, o simbo-liai juodi. Ir nors įspėjamieji ženklai kvadratinę formą turi tik airijoje, visiems suprantami sim-boliai jokiems vairuotojams problemų neke-lia. vadinamieji „andrejaus kryžiai“ arba žen-klai, pranešantys apie artėjimą prie geležinke-lio pervažos, nors įvairiose šalyse atrodo pa-kankamai skirtingai, nekelia jokių neaiškumų.Kai kuriuos ženklus išvydus pirmą kartą

painūs tautiniai keLio ženkLai

Apibūdinkite Suomijos vežėjų automobiliais asociaci-ją?

sKal asociacijoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. na-rių. visi jie – suomijos vežėjai. Į trečiąsias šalis va-žiuoja bei tIr knygeles turi vos apie 100 narių ir dauguma jų veža krovinius į rusiją. tiek mažai yra

suomijos vežėjai užLeiDo poziCijas rusijaiApie Suomijos krovinių vežimo ypatybes kalbamės su šios šalies vežėjų ir logistikos bendrovių asociacijos SKAL TIR skyriaus vadovu aleksandru taštanbekovu.

todėl, kad norint važiuoti į trečiąsias šalis ir gau-ti tIr sistemos dalyvio statusą reikia mokėti 60 tūkst. eurų. suomijos vežėjai nelaiko to itin nau-dinga veikla. Be to, reikia turėti omenyje, kad di-džiąją dalį vežimų vis dėlto vykdo rusijos vežėjai, asociacijos asMaP nariai. suomijoje apie 80–90 proc. rinkos užima būtent rusijos vežėjai.

SUomIjoS VEžėjų IR LogISTIKoS BENDRoVIų ASocIAcIjoS SKAL TIR SKyRIAUS VADoVAS aLeksanDras taŠtanbekovas: „PAAUKoTA VERSLo SRITIS – TARPTAUTINIAI gABENImAI AUToTRANSPoRTU, KAD BūTų IŠLAIKyTI gERI SANTyKIAI SU RUSIjA IR TRANzITo SRAUTAS.“

5

INteraKtyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs

Leidėjas všį „transporto media centras“Direktorius algirdas aušraVyriausiasis redaktorius gytis vincevičiusmaketo redaktorius kęstutis jonaitisNuotraukos tmC archyvasKlaipėdos biuras artūras aušraReklama tel. (8 5) 2481536, (8 46) 311318Redakcija j. basanavičiaus g. 45, vilnius

info@etransporter.ltwww.etransporter.lt

Pigių skrydžių autobusais idėja atėjo iš svetur. Per-nai rudeniop estų bendrovė „lux ekspress“ pasiū-lė mūsų keleiviams pirmą tokį maršrutą vilnius – var-šuva už neregėtai tada mažą kainą – vos 50 litų. tuo metu daug kas šio fakto arba nepastebėjo, arba netei-kė jam didesnės reikšmės, nes viena kregždė – ne pa-vasaris. O mūsų vežėjai šį žingsnį įvertino vienareikš-miškai – tai elementaraus dempingo pavyzdys. estų vežėjai su tuo, žinoma, nesutiko, tad mes ir pabandė-me išsiaiškinti situaciją ir pigių skrydžių autobusais perspektyvas lietuvoje. Šiandien mūsų svečias – ben-drovės „lux express“ direktorius Raitas Remmelas.

pigių skryDžių autobusai

Idėja autobusui konkuruoti su lėktuvu iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiška. Jūs pabandėte paneigti tai, kas atro-do akivaizdu?laikas, sugaištas važiavimui į orouostą, kuris daž-niausiai būna gerokai nutolęs nuo miesto, kelionės ir bagažo dokumentų įforminimas, saugumo pati-kra, ilgas laukimas iki pateksi į lėktuvą ir beveik tos pačios, nors ir šiek tiek trumpesnės procedūros ki-tame maršruto gale, žymiai mažina kelionės lėktu-vu vidutinį greitį. taigi nedideliuose atstumuose au-tobusai, į kelionę pajudantys iš miesto centro ir į jį

atvykstantys, vidutiniu greičiu ne ką nusileidžia lėk-tuvams. Kita išlyga – vis daugiau žmonių supranta, kad va-žiavimas autobusu – tai daugiau nei tik nuvykimas iš taško a į tašką B. tai galimybė keliaujant dirbti, naudotis nemokamu internetu, skaityti ar papras-čiausiai leisti pasiganyti tokių darbų išvargintoms akims.

Skamba įtikinamai, tačiau ar visa tai pasiteisino prakti-koje? spręskite patys: palyginti su 2009 m., didžiausias keleivių srauto augimas užfiksuotas maršrutuose vilnius – varšuva (307 proc.) ir ryga – sankt Peter-burgas (35 proc.). tarp rygos ir talino šiemet „lux express“ autobusais keliavo 22 proc. keleivių dau-giau, tarp vilniaus ir rygos – 3 proc. daugiau. Kelei-vių srautų didėjimą mes didžia dalimi siejame su pi-gių skrydžių maršrutų atidarymu. todėl ir nuspren-dėme nuo kovo 1 d. atidaryti naują šios kategorijos maršrutą vilnius – ryga – talinas – vilnius.

Dėkoju už pokalbį.

Vasarą iš visų trijų tarptautinių oro uostų lietu-voje bus pasiūlyta daugiau vietų negu pačiais geriausiais, dar „prieškriziniais“ 2008-aisiais. vil-niaus oro uoste reguliariaisiais skrydžiais keliaujan-tiems šių metų liepą bus pasiūlyta apie 200 tūkst. vietų. reguliariaisiais skrydžiais iš vilniaus šią vasa-rą veš 15 aviakompanijų. Pagal siūlomas vietas keleiviams šią vasarą didžiau-siu vežėju išliks bendrovė „airBaltic“, keleiviams per mėnesį siūlanti apie 35 tūkst. vietų, nuo jos nežy-miai atsiliks „ryanair“ ir „Wizz air“, siūlančios po daugiau nei 30 tūkst. vietų per mėnesį. Bendras tri-jų „lufthansa“ grupės prekinių ženklų – „lufthansa“, „austrian“ ir „Brussels airlines“ siūlomų vietų skai-čius viršytų 25 tūkst. tuo tarpu pagal bendrą vietų skaičių į visus tris šalies oro uostus šią vasarą lietu-vai bus absoliučiai rekordiniai – į vilnių, Kauną ir Pa-langą bus pasiūlyta per 330 tūkst. vietų.

2011-ųjų vasarą – Daugės skryDžių

6

Praėjusių metų pavasarį susisiekimo ministras eligijus Masiulis viešai pareiškė, kad atėjo lai-kas reformuoti kelių priežiūros sektorių ir netgi pa-siūlė, kaip tai padaryti. tąsyk ministras teigė, kad kelių priežiūrai ketinama pasitelkti privatų partne-

keLių sektoriaus LiberaLizavimo grimasos

rį, kuris būtų atrinktas konkurso būdu. Privatus par-tneris perimtų valdyti 11 valstybės įmonių turtą ir personalą, o valstybinės reikšmės keliai ir toliau lik-tų valstybės nuosavybė. esą būtų galima pasirašy-ti 20–25 metų trukmės sutartį, pagal kurią privatus

partneris įsipareigotų atlikti reikiamus darbus ir už-tikrinti techninėse sąlygose numatytus kelių prie-žiūros kokybinius parametrus. Ši ministerijos pozi-cija tąsyk gerokai nustebino kelininkus. Jie suskubo tikinti valdžios vyrus, kad viešojo ir privataus sekto-riaus partnerystės modelis lietuvos kelių sektoriui būtų pražūtingas, o sistemos reformos efektas ne-bus pasiektas.dabar, po beveik metus trukusios tylos, susisiekimo viceministras rimvydas vaštakas vėl patvirtino – ke-lių sektoriaus laukia permainos, o didžiausias dė-mesys esą bus skirtas veiklos optimizavimui ir efek-tyvumui didinti. tiesa, bent dėl vieno kelių įmonės gali būti ramios – valdžia atsisakė ketinimų įgyven-dinti privačios partnerystės modelį. „Šiam modeliui dar neatėjo laikas – lietuvos kelių sektorius tam dar neužaugo.“, – „transportui“ teigė r. vaštakas.apie kokias konkrečiai permainas kalbama, r. vaš-takas nedetalizavo. Jis tik patikslino, kad reformos modelis netrukus bus paskelbtas viešai.

Transporto investicijų direkcija (tId) atlieka tyrimą, kiek europos sąjungos lėšų galėjo būti panaudota netinkamai, vykdant 2007 m. pradėtus transporto infrastruktūros projektus. Šie projektai buvo užbaigti 2008 m., o mokė-jimai atlikti 2008–2009 m. Pirminiais tId skai-čiavimais, ne pagal taisykles galėjo būti pa-naudoti 341,2 tūkst. litų, o ne 14,8 mln. litų, kaip skelbia valstybės kontrolė. tId iki šiol teikia savo paaiškinimus pagal vals-tybės kontrolės pastabas, todėl galutinė lėšų suma paaiškės baigus tikrinimų procedūras. tarp tId ir valstybės kontrolės iki šiol tebe-vyksta diskusija, kokius darbus galima finan-suoti iš valstybės lėšų, o kokius – iš es para-mos lėšų. valstybės kontrolės manymu, inži-nerinių tinklų tiesimas atliekant kelių ar kitų infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar sta-tybas turėtų būti apmokamas ne iš es lėšų. tId mano, kad čia pažeidimų nėra, nes daugu-ma inžinerinių tinklų yra sudėtinė kelio dalis.

netinkamai panauDojo es LėŠas

7

Eligijaus Masiulio vadovaujama susisiekimo mi-nisterija vėl grįžo prie „lietuvos geležinkelių“ skaidymo, tik parinkdama kitokį modelį: atskirti kro-vinių ir keleivių vežimą bei įmonės turto valdymą. Po gana aštrios Prezidentės, geležinkelininkų prof-sąjungų, net kai kurių seimo narių kritikos, šiuo metu vyriausybė susisiekimo ministro siūlymu nu-tarė padaryti pertrauką geležinkelių reformos svars-tyme ir palaukti europos teisingumo teismo spren-dimų, kurie turėtų iš esmės atsakyti į klausimus, iški-lusius net ir es senbuvėms. Pirmųjų teismo sprendi-mų laukiama šiemet balandį.atsitiktinumas ar ne, bet nedviprasmiškas Preziden-tės patarėjo ekonominiais ir socialiniais klausimais Nerijaus udrėno pareiškimas, kad šios įmonės skaidy-ti nebūtina, sutapo su susisiekimo ministerijos planų

„Lietuvos geLežinkeLiams“ – nežinios metas

įšaldymu. Pasak Prezidentės patarėjo, įgyvendinant geležinkelių infrastruktūros reformą pagal es direk-tyvos 6 straipsnį, nėra būtina skaidyti „lietuvos ge-ležinkelių“, nes lietuvai naudingiausia yra laikytis in-tegruoto geležinkelių valdymo modelio. Pagal es di-rektyvą su geležinkelių įmonės teikiamomis transpor-to paslaugomis susijusios veiklos turi būti atskirtos ir pelno bei nuostolių ataskaitos skelbiamos atskirai, ta-čiau tai nereiškia, jog derėtų skaidyti „lietuvos gele-žinkelius“ į atskiras įmones. Šalies geležinkelio rinkos ypatumai rodo, jog dauguma krovinių yra nukreipti į trečiąsias šalis, taigi įgyvendinus lėšų atskyrimą, su-kūrus reguliuotoją, kuris užtikrintų sąžiningą ir skai-drią prieigą prie mūsų infrastruktūros, būtų sukurtos gana geros, atitinkančios es direktyvos nuostatas są-lygos konkurencijoje ir vežimo sektoriuje.

Kokios pozicijos laikosi vyriausybė dėl ben-drovės „lietuvos geležinkeliai“ ateities, pa-prašėme atsakyti ministro pirmininko patarėjo Algirdo Šakalio.

Kaip Vyriausybė įsivaizduoja tolimesnę „Lietuvos ge-ležinkelių“ veiklą?Noriu aiškiai pasakyti, kad vyriausybė nėra priėmu-si sprendimo dėl „lietuvos geležinkelių“ reformos. Jis atidėtas laukiant es teisingumo teismo rezulta-tų europos Komisijos bylose prieš vokietiją, Čekiją, Portugaliją, vengriją ir kitas valstybes dėl ne visiško direktyvų 91/440 eeB ir 2001/14/eB (nediskrimina-cinės prieigos prie geležinkelio infrastruktūros bei geležinkelių rinkos liberalizavo klausimais) vykdy-mo. su analogiškais iššūkiais įgyvendinant šias di-rektyvas susiduriame ir mes, lietuvoje. Norėčiau pažymėti, kad vyriausybės pasitarimuose išryškėjo, jog ministrų kabineto pozicija yra palankesnė inte-gruotam geležinkelių valdymo modeliui, o ne visiš-kam geležinkelio struktūrų išskaidymui.

ES šalių geležinkeliuose egzistuoja skirtingi valdy-mo modeliai. Lietuvoje veikiantis integruotas mode-lis neprieštarauja ES teisei. Kam skaidyti ir taip gerai veikiančią geležinkelių struktūrą?tiek susisiekimo ministerija, tiek vyriausybė sie-kia išvengti galimų europos Komisijos teisminių bylų ir sankcijų dėl jau aukščiau minėtų direkty-vų įgyvendinimo. todėl mes atidžiai stebime ge-ležinkelių rinkos liberalizavimo procesus es, taip pat ir teisminius procesus, kad prireikus būtume pasirengę tinkamai reaguoti. tuo labiau kad dau-gelis problemų, kurias tenka spręsti mums libe-ralizuojant geležinkelių rinką, kaip jau minėjau anksčiau, yra analogiškos toms, su kuriomis su-siduria ir kitos šalys es ekonominėje erdvėje. sa-kysime, vokietija sulaukė es priekaištų ir net teis-minio bylinėjimosi dėl to, kad nėra užtikrinta mi-nėtose direktyvose reikalaujama infrastruktū-ros valdytojo nepriklausomybė vykdant esmines funkcijas (kaip kad infrastruktūros valdytojos). daugelis šių „esminių funkcijų“ pavestos bendro-vei, kuri įeina į holdingą. Pastarojo narės yra ir ge-ležinkelių transporto paslaugas teikiančios įmo-nės. taigi ar tokia pretenzija vokietijai neverčia ir mūsų suklusti? Kartu turime įvertinti, kad „lietuvos geležinke-liai“ yra labai svarbus sektorius visai mūsų ekono-mikai. taigi vykdydami reformas, įgyvendindami es direktyvas ir toliau būsime atidūs savo nacio-naliniams interesams.

ministrų kabinetas Linksta integruoto vaLDymo moDeLio Link

8

Kelerius metus Klaipėdos uoste buvusi vos ne vienintelė kompanija, galinti atlikti milijonus litų kainuojančius hidrotechninius darbus, uaB „Klaipėdos hidrotechnika“, atrodo, priėjo liepto galą. Ji visus metus nemoka žemės nuomos mo-kesčio ir vien ši skola jau siekia apie 800 tūkst. litų, todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direk-cija grasina nutraukti su ja žemės nuomos sutar-tį, kitaip sakant, ji vejama iš uosto. Kyla klausimas,

netobuLi įstatymai Lemia monopoLio atsiraDimą

kaip galėjo atsitikti, kad viena bendrovė tapo dar-bų monopolininke uoste ir ar nėra sąlygų atsirasti naujai? dabartinis uosto direkcijos generalinis di-rektorius eugenijus Gentvilas prašo teisėsaugos iš-aiškinti galimą pačios direkcijos darbuotojų patai-kavimą monopolininkei, buvęs vadovas sigitas do-bilinskas piktinasi, kad be konteksto analizuojant tam tikrus veiklos epizodus iškreipiama tiesa, ta-čiau tiek vienas, tiek kitas yra buvę kaltinami neva

žlugdę „Klaipėdos hidrotechniką“. Šiuo metu pas-taroji yra ties bankroto riba ir nori būti restruktūri-zuojama. Klaipėdos

Reikės šalinti defektusIš „Klaipėdos hidrotechnikos“ pagaliau pradėta rei-kalauti mokėti žemės nuomos mokestį. Pastaro-ji kreipėsi į susisiekimo ministeriją prašydama leis-ti jai užskaityti žemės nuomos mokestį iš sulaikytų pinigų uosto direkcijoje. e. Gentvilo teigimu, direk-cija negali padengti „Klaipėdos hidrotechnikai“ ne-sumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos tomis milijoninėmis sulaikytomis sumomis, nes paaiškė-jo, kad pastarosios darbuose yra defektų, kuriuos reikės taisyti, ir tam gali neužtekti sulaikytų sumų. Pavyzdžiui, atlikus tralavimą uosto akvatorijoje nu-statyta, kad yra nenukastų kauburių. Jų nukasi-mas kainuos apie 3 mln. litų, o sulaikytų sumų pa-gal gilinimo darbų sutartį uosto direkcija turi 2,2 mln. litų. Be to, yra 10 antstolių potvarkių, kuriais areštuotos lėšos uosto direkcijoje, kurias kada nors ji turėtų mokėti „Klaipėdos hidrotechnikai“. Jeigu uosto direkcija ir mokėtų šiai bendrovei, tie pinigai pakliūtų į antstolio sąskaitą, o šis padalintų visiems kreditoriams proporcingai. todėl, pasak e. Gentvi-lo, uosto direkcija nebeturi jokios teisės mokėti „Klaipėdos hidrotechnikai“. e. Gentvilas sako krei-pęsis į teisėsaugą dėl šios bendrovės veiksmų to-dėl, kad reikia atsikovoti valstybės pinigus. vieno-je iš spaudos konferencijų jis pareiškė manąs, kad uoste buvo vagiami valstybės pinigai ir pataikau-jant vienai rangovei valstybei gali būti padaryta 50–70 mln. litų žala.

AKVAToRIjoS gILINImo DARBAI KLAIPėDoS UoSTE jAU SENoKAI BUVo APAUgę gANDAIS, NES jIEmS IŠLEISToS SUmoS įSPūDINgoS, o UoSTo KAPIToNAS LAIVų DIDESNE gRAmzDA NENoRI įSILEISTI.

Prieš šešerius metus aB „lietuvos geležin-keliai“ (lG) pradėjo ilgą ir brangų saP vers-lo valdymo sistemos diegimą. saP – tai vers-lo programinė įranga, kurią sudaro bendrovės resursų planavimas ir su tuo susijusios opera-cijos, tokios kaip tiekimo grandinės, ryšių su klientais, produkto gyvavimo ciklo bei ryšių su tiekėjais valdymas.anot romualdo Kondrato, lG Informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduoto-jo, sistemos priežiūrai suburtas atskiras speci-alistų skyrius, kuriame dirba 18 žmonių. siste-mos priežiūra lG atsieina 540 tūkst. lt per mė-nesį, didžiąją šių išlaidų dalį sudaro itin bran-gios įrangos amortizacija. Kol naujos sistemos nebuvo, darbas su apskai-ta užtrukdavo, vis įsiveldavo klaidų, todėl apie sistemos būtinybę buvo svarstoma jau seno-kai prieš ją diegiant. Įdiegus saP modulius, pa-vyko sumažinti klaidų kiekį bei optimizuoti są-naudas žmoniškiesiems ištekliams, dėl grei-tesnio dokumentų apdorojimo proceso, dar-buotojams anksčiau išmokami atlyginimai.

nematomi Darbininkai

9

Vairuotojai ir transporto bendrovių vadovai pašiurpę stebi augančias degalų kainas. eko-nomistai aiškina, kad naftą brangina neramumai libijoje ir kitose regiono šalyse. tiesos tame yra. tačiau geriau pagalvoję ir pavartę pastarųjų metų istorijos puslapius, pastebėsime, kad degalų kai-nos auga jau maždaug du dešimtmečius. dauge-lis vairuotojų dar prisimena laikus, kai litras popu-liariausio 95 markės benzino tekainavo 2,5 lito. taigi kodėl dabar esame priversti mokėti beveik du kartus daugiau? atsakymas paprastas – nuo

Lietuva – naftos miLžinų pinkLėse

pat nepriklausomybės atgavimo šalies degalų rin-ką geležine ranka valdo galingi naftos koncernai. Paskustinysis jų – „PKN Orlen“. Negana to, oligo-polija jau seniai yra įsivyravusi ir mažmeninėje ša-lies degalų rinkoje. Šią užvaldė bendrovės „luKoil Baltija“, „lietuva statoil“ ir „Neste lietuva“.

Kartelinis susitarimas Mažeikių gamykla ir degalinių tinklai ne kartą buvo kaltinami karteliniais susitarimais. tačiau

Konkurencijos tarnyba pripažįsta, kad įrodyti, jog tarp degalų pardavėjų esama neleistinų susitari-mų, sunku, nes reikalingi tiesioginiai tokio drau-džiamo susitarimo įrodymai. tiesa, kartą įrodyti nusižengimus konkurencijai pavyko.Paskutinį kartą Konkurencijos tarnybos akiraty-je „Orlen lietuva“ ir jos degalinių tinklas atsidūrė praėjusių metų kovą. Patikrinimai atlikti „Orlen“ degalines valdančioje bendrovėje „ventus-Nafta“ ir naftos perdirbimo gamyklos „Orlen lietuva“ pa-talpose.Beje, kovo pradžioje, kai Konkurencijos tarybos tyrimas veikiausiai jau buvo gerokai įsibėgėjęs, iš pareigų pasitraukė „Orlen lietuvos“ verslo plėtros vadovas sigitas Zakalskis. Jis buvo vienu pagrin-dinių žmonių, atsakingų už kainodarą, ir veikiau-siai žinojo kur kas daugiau nei daugelis jo kolegų.Šias dvi įmones konkurencijos sargai purtė, po to, kai buvo atliktos kratos degalinių tinklus „statoil“ ir „lukoil“ valdančiose bendrovėse. 2010 m. gruo-dį Konkurencijos taryba nubaudė „Orlen lietuvą“ už konkurencijos pažeidimus, 8,2 mln. litų bauda. Konkurencijos tarybos nutarime teigiama, kad bendrovės „Mažeikių nafta“ taikyta kainodara buvo orientuota riboti konkurentų įėjimą į lietu-vos rinką, t. y. išvengti importo konkurencijos: dy-zelino – iš rytų, benzino – iš vakarų. degalus įsi-gyjančioms bendrovėms suteikiamos nuolaidos buvo ekonomiškai nepagrįstos, o tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškė nevienodų sąlygų taiky-mą panašaus pobūdžio sutartyse. Be to, remiantis Konkurencijos tarybos tyrimu, tuo laikotarpiu di-desnės degalų kainos lietuvoje nei estijoje ir la-tvijoje buvo ne tik skirtumų Baltijos šalių rinko-se nulemtos, bet ir dėl „Mažeikių naftos“ piktnau-džiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje.

Pirmomis 2010 m. dienomis šalies degali-nėse pradėjo brangti degalai. Per dvi die-nas degalai didžiuosiuose degalinių tinkluose pabrango daugiau kaip 20 centų.tiesa, nuo 2010-ųjų degalai turėjo brangti dėl objektyvių priežasčių: vyriausybė nuspren-dė nebetaikyti akcizo lengvatos biokurui, ku-ris turi būti maišomas su degalais. tačiau pa-gal ankstesnius skaičiavimus dėl lengvatos pa-naikinimo degalai turėjo brangti 6–9 centais, o tiek valdžios, tiek degalinių tinklų atstovai ža-dėjo, kad išaugusių benzino kainų vairuotojai nepajus.aiškindami tokią kainų pasiutpolkę, degalinių atstovai iki šiol kartoja jau ne kartą girdėtas priežastis: degalai brangsta dėl pasaulinių ten-dencijų ir išaugusių didmeninių kainų. anot konkurencijos prievaizdų, didesniems kainų skirtumams degalinėse įtakos pirmiausia ga-lėtų turėti importas, jei būtų didesniais kie-kais įvežama iš kitų šalių didmenininkų įsigytų degalų. Šiuo metu beveik visus degalus maž-menininkai perka iš naftos perdirbimo įmonės „Orlean lietuva“.

bioprieDai brangina DegaLus

10

Logistikos tarnybą sudaro šeši skyriai. vienas iš jų – infrastruktūros, plėtros ir materialinio aprūpi-nimo skyrius, kuris atsakingas už pastatus ir jų inf-rastruktūrą – pradedant vamzdynais, elektra, jos iš-tekliais, šildymu, vandeniu, baigiant pastatų prie-žiūra, remontais ar investiciniais projektais susiju-siais su statyba. Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos viršininkas pasakojo, kad planuodami biudžetą 2012 metams jie skiria dėmesį dar tolimesniems laikams, nes at-einantys metai yra suplanuoti iš anksčiau. artimiau-siuose planuose – gyvybingumo centro įsteigimas.

karinė Logistika – tai raCionaLus pLanavimasKarinė logistika – nepaprastai subtilus ir sudėtingas procesas, kurį valdo šios srities žinovai. Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos viršininkas komandoras Artūras Kasnauskas žurnalui „Transportas“ atskleidė šio darbo specifiką ir logistikos tarnybos ypatybes.

Jis bus skirtas karių, tarnaujančių laivuose žinių ir įgūdžių tobulinimui. „Šiame centre kariai galės tie-siogiai prisiliesti prie laivo gyvybingumo kovos, ku-rioje reikia susidurti tiek su ugnimi, tiek su vande-niu. Numatomi teoriniai ir praktiniai užsiėmimai ne vien mūsų karininkams, bet ir atplaukusiems NatO laivais“, – su artimiausiais planais supažindino pa-šnekovas.

Dokų nepirkoKarinėse jūrų pajėgose nėra dokų – buvo svarsto-

mos galimybes juos įsigyti tačiau šiose pajėgose nėra toks didelis laivų apkrovimas, kad to reikėtų. Per metus poreikis dokuoti laivus yra labai įvairus – kiekvienas laivas turi savo periodiškumą – vieni laivai eina į doką kas du, kiti kas tris ar penkis me-tus. viskas priklauso nuo to kaip laivų periodišku-mas tarpusavyje susipina – vienais metais tenka tris laivus dokuoti, antrais jau tik vieną. „tarkime kitais metais į dokus eis keturi laivai, kai praėju-siais buvo tik vienas“, – pastebėjo a.Kasnauskas. Norint dokuoti laivus aplinkinės šalyse yra pa-skelbiamas konkursas. Paskutiniais metais doka-

vimą atliko Klaipėdos laivų remontas ir vakarų lai-vų remonto gamykla, prieš keltą metų šis proce-sas buvo atliekamas latvijoje, rygoje ir liepojoje. tačiau paskutiniais metais latviai nebedalyvauja skelbiamuose konkursuose. Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos viršinin-kas pasakojo, kad Klaipėdos regione profesiona-liu laivų remontu užsiima labai limituotas kompa-nijų skaičius – laivų dokavimo galimybės turi tik dvi gamyklos. tas pats vyksta ir kitose srityse, kaip laivų navigacijos ar jų variklių taisymas.

Transportavimo skyrius Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos transpor-tavimo skyrius atsakingas už transporto planavi-mą bei kontrolę. Šio skyriaus viršininkas kapito-nas leitenantas virginijus Žvinklys pastebėjo, kad visas darbas prasideda nuo lėšų paskirstymo, ku-rios skiriamos remontui, transporto išlaikymui bei techniniam planavimui. transportavimo skyrius yra atsakingas už dega-lų ir ridos apskaitą bei išrašomus kelionės lapus.visi karinių jūrų pajėgų automobiliai yra skirstomi į keturias grupes – transportinę, rikiuotės, moko-mąją–kovinę bei kovinę. visoms grupėms yra nu-statoma metinė rida. „Pavyzdžiui, mikroautobu-sams yra skiriama 15 000 km per metus, – logisti-kos tarnybos transportavimo skyriaus viršininkas. – Šias ribas nustato krašto apsaugos ministras ir jų viršyti negalima, nes pagal tai skirstomas meti-nis biudžetas“. v.Žvinklus pasakojo, kad transpor-tavimo skyriui yra palikta galimybė planuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičių perskirstyti ir iš ma-žiau naudojamos transporto priemonės perkelti į daugiau sąnaudų reikalaujančią.

VISUomET PASIRUoŠę PRISTATyTI KARIUS AR į LAUKo PRATyBAS PIETUS, RūBUS AR gINKLUoTę gALINgI VISUREIgIAI.

11

Bendrojo pagalbos centro interneto svetainėje nuro-dyta, jog jis atsako į pagalbos skambučius 38 savival-dybių teritorijose, kur gyvena daugiau nei 75 proc. lie-tuvos gyventojų. Piko metu kiekvienam Bendrosios pa-galbos centro pareigūnui per vieną valandą vidutiniškai tenka atsiliepti į 30 pagalbos skambučių ir parengti pa-galbos tarnyboms 8 pranešimus apie pagalbos poreikį. Pagal vyriausybės nutarimą lėšų trūkumas nuo 2008 iki 2013 m. Bendrojo pagalbos centro plėtrai siekia apie 90,7 mln. litų. Pasak Bendrosios pagalbos centro viršininko ar-tūro Kedavičiaus, centro veikla buvo finansuojama atsi-žvelgiant į darbuotojų skaičių, turimų sistemų priežiūros ir informacinės sistemos atnaujinimo poreikius. Paklaustas, kokios naujos technologijos buvo įdiegtos

pagaLbos teLefonas 112: probLemų Dar LikoUž vėlavimą įgyvendinti Europos pagalbos telefono 112 direktyvą Lietuva 2007 m. vasarą, pirmą kartą per narystės ES istoriją, Europos Komisijos buvo paduota į teismą. Kaip nuo to laiko pasikeitė sistema, ir kokios pagalbos skambinantieji numeriu 112 gali sulaukti?

per centro gyvavimo laiką, a. Kedavičius sakė, jog nuo 2004 m. rugsėjo buvo pradėta eksploatuoti nauja Ben-drosios pagalbos centro informacinė sistema. Ši siste-ma buvo integruota su vilniaus miesto šviesoforų valdy-mo sistema, Policijos registruojamų įvykių registru. Nuo 2008 m. rugsėjo 1-osios į Bendrosios pagalbos centro in-formacinę sistemą automatiškai gaunami visų skambi-nančiųjų vietos nustatymo duomenys. 2011 m. vasario 18 d. naujose patalpose veiklą pradė-jo Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyrius, kuris planuoja naudoti modernią sistemą. Klaipėdos skyriuje įrengta 60 operatorių darbo vietų. Šių metų pabaigoje planuojama modernią informacinę sistemą įdiegti ir naujame Bendrojo pagalbos centro re-

gioniniame padalinyje vil-niuje, jame darbuosis 60 specialistų. Šis padalinys perims pagalbos skambu-čių administravimo funk-cijas iš vilniaus, utenos, Kauno, alytaus ir Marijam-polės apskričių bei opera-tyviojo priešgaisrinių gel-bėjimo ir greitosios medi-cinos pagalbos pajėgų val-dymo funkcijas vilniaus ir utenos apskričių teritori-jose. Šie du Bendrosios pagal-bos centro skyriai priims pagalbos skambučius iš vi-sos lietuvos teritorijos.

ŠIUo mETU BENDRoSIoS PAgALBoS cENTRE DIRBA 223 DARBUoTojAI, IŠ jų – 203 oPERAToRIAI. DARBUoTojų SKAIčIUS DIDėjo PLEčIANTIS BENDRoSIoS PAgALBoS cENTRo APTARNAUjAmomS TERIToRIjomS.

www.linavos-servisas.lt

akumuliatoriaisunkiajam transportui

uždaroji akcinė bendrovė „Linavos“ servisas

Dirbame jums!vilnius, jankiškių g. 41, tel. 8 5 274 00 84Šiauliai, V. Bielskio g. 30a, tel. 8 41 50 27 40kaunas, Taikos pr. 135d, tel. 8 37 37 31 87klaipėda, Palangos pl. 6, tel. 8 46 39 73 43panevėžys, Beržų g. 5, tel. 8 45 58 23 87alytus, Naujoji g. 140, tel. 8 315 77 144marijampolė, Sporto g. 9k, tel. 8 343 77 357El. p. linavos_servisas@linava.lt

12

uab „Linavos servisas“ degalai

Praėjusių metų punktualiausia oro vežėja eu-ropos oro linijose tapo skandinavų bendro-vė sas. tačiau bendros tendencijos nedžiugina – avialinijos vis dažniau vėluoja ar atideda skry-džius, ir tai tampa galvos skausmu jų klientams. anot Civilinės aviacijos administracijos skyriaus direktoriaus Kęstučio aurylos, šiuo metu kelei-

nepunktuaLūs skryDžiai

vių nusiskundimų dėl oro linijų aptarnavimo vis daugėja. daugiau nei 150 tūkst. skrydžių per die-ną stebinti įmonė „Flightstats“ paskelbė ne tik eu-ropos, bet ir pasaulio punktualiausias oro linijas. Ji archyvuoja skrydžių duomenis, analizuoja juos, taip pat kiekvieną dieną milijonams keliautojų iš viso pasaulio pateikia informaciją apie tuo metu

vykstančius skrydžius. Punktualumo duome-nys yra renkami iš visų pasaulio oro uostų, civi-linės aviacijos administracijų bei oro linijų. Žino-ma, punktualumas šiame kontekste yra gana sa-votiškas. lėktuvas gali vėluoti 15 minučių, bet ne daugiau. Japonijos aviacijos kompanija Jal pernai antrą kartą iš eilės užėmė pirmąją vietą pasaulyje pa-gal punktualumą. europoje šis titulas atiteko sas. Įdomu, jog beveik 90 proc. Jal lėktuvų skrydžių vyko pagal grafiką. tačiau tikslumas neišgelbėjo nuo įsiskolinimų, kurie viršijo 25 mlrd. Jav dole-rių. ekspertai tikina, kad punktualumas kainuoja.

Keleiviai mėgsta skųstisCivilinės aviacijos administracijos oro transpor-to skyriaus vedėja virginija Žegunytė teigia, kad dažnai keleiviai nepagrįstai pateikia ieškinius dėl oro kompanijų nusižengimo. „Keleiviai galvoja, kad jų teisės didesnės, negu jos yra iš tikrųjų. eu-ropos Parlamento ir tarybos reglamentas nesu-teikia galimybės dėl bet kokio menkniekio reika-lauti kompensacijos. Žinoma, pasitaiko ir pagrįs-tų skundų“, – teigia v. Žegunytė. Ji teigia, kad dažnai keleiviai yra patys kalti. Ne-spėja, vėluoja, todėl praleidžia skrydžius, o po to naudodamiesi reglamentu rašo skundus. tais atvejais, kai keleivių skundai iš tiesų yra teisingi ir motyvuoti, Civilinės aviacijos administracijos sky-rius tarpininkauja tarp keleivio, norinčio gauti iš-laidų padengimą, bei oro bendrovės. „Mes ragi-name oro linijas atsiskaityti. Būna, kad atsiskaito, o būna, kad daro tuos pačius pažeidimus nuolat. tokiu atveju kompanijoms yra skiriamos adminis-tracinės baudos, nustatytos reglamento“, – teigia Civilinės aviacijos administracijos oro transporto skyriaus vedėja.

1. Oro keleivių teisėmis galite pasinaudoti tik tada, jei turite rezervacijos patvirtinimą ir laiku užsiregistruojate skrydžiui (kaip reika-laujama arba, jei laikas nenurodytas, ne vė-liau kaip 45 minutės iki išvykimo).

2. Jei skrydis atidedamas daugiau nei 2 va-landoms arba atšaukiamas, oro linijos turi jums pasiūlyti nemokamą maitinimą ir gai-viuosius gėrimus, ryšio paslaugas, apgy-vendinimą bei nuvykimą iki viešbučio ir at-gal (priklausomai nuo situacijos).

3. Oro linijos privalo jums suteikti informaciją apie jūsų teises.

oro benDrovių keLeiviams svarbu žinoti:

LAIKU NEIŠSKRIDęS LėKTUVAS SUKELIA VISą gRANDINę PRoBLEmų oRo UoSTE, VERSLE IR SKRyDžIų BENDRoVIų DARBE.

http://www.linavos-servisas.lt/index.php?lang=LT

13

Prieš metus į vieną tinklą sujungus visų šalies techninės apžiūros centrų, valstybinės kelių transporto inspekcijos, draudikų biuro, „regitros“ bei policijos duomenų bazes buvo viliamasi, kad keliais zujančios griuvenos ant ratų taps istorija. ar padėtį galėtų pakeisti kartais pasigirstantys pasiūly-mai sugriauti tariamą techninių apžiūrų monopolį? viešai garsiai sakyta ir viltasi, kad pradėjus eksplo-atuoti kompiuterizuotą transporto priemonių tech-ninės apžiūros informacinę sistemą (taIs) atsiras ke-

teCHninių apžiūrų sistema bejėgė prieŠ sąmoningai rizikuojančius vairuotojus

letas papildomų filtrų didelių techninių trūkumų tu-rinčioms mašinoms. deja, ne visi optimistiniai lūkes-čiai išsipildė.lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis sako, kad be ta centrų ekspertų „palaiminimo“ lietuvos ke-liais važinėja maždaug 80 tūkst. arba kas dešimtas automobilis. Kai kurios dėmesį apverktina technine būkle patraukiančios mašinos be ta patikros važi-nėja po 4–5 metus.

Nauji saugikliaisaugaus eismo specialistai viliasi, kad po paskuti-niųjų žygių tobulinant taIs mechanizmą užbėgti už akių „geležinėms“ avarijoms seksis geriau. Nuo šių metų vasario sistemos galimybės dar labiau išplės-tos, o visos saugiu eismu mūsų šalyje besirūpinan-čios struktūros gavo naują kontrolės įrankį. „Baigė-me kurti techninės apžiūros programos modulį, lei-džiantį informaciją, sukauptą vieningoje duomenų bazėje, pritaikyti kelių policijos patrulių reikmėms. Pareigūnai jau nuo praėjusių metų pabaigos iš mūsų kasdien gauna duomenis apie automobilius, kurių techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs prieš 30 dienų. Ši informacija perduodama visiems patru-lių ekipažams ir automatiškai atnaujinama jų maši-nose esančioje kompiuterinėje įrangoje. 23 tarnybi-niai automobiliai turi kameras, kurios nuskaito vals-tybinius numerius. dabar ši sistema signalizuoja, jeigu transporto sraute fiksuojama mašina su nebe-galiojančia technine apžiūra arba neturinti privalo-mosios civilinės atsakomybės draudimo“, – pasako-ja asociacijos „transeksta“ direktoriaus pavaduoto-jas audrius Glėbus. Beje, praėjusiais metais policija išaiškino 24 tūkst. transporto priemonių, neturinčių valstybinės techninės apžiūros žymos, ir 2697 trans-porto priemones, turinčias gedimų, kuriems esant Ket draudžia važiuoti. tikėtina, kad į tokių mašinų paiešką įkinkius kompiuterinę techniką „frankenš-teino dNr“ turinčių automobilių skaičius keliuose turėtų sumažėti.

SAUgAUS EISmo SPEcIALISTAI AKcENTUojA, KAD PANAIKINUS TEchNINėS APžIūRoS moNoPoLį DRAUgE TEKTų mAžINTI REgIoNUoSE ESANčIų STočIų TINKLo TANKį.

Lietuvos keliuose prasideda eismo saugą ge-rinantys darbai – rekonstruojamos pavojin-gos sankryžos, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. vykdant es remiamą eismo saugos ir aplinkosau-gos priemonių diegimo projektą, šiemet numato-ma rekonstruoti 15 sankryžų bei įrengti 10 dvira-čių takų ruožų, kurių bendras ilgis – beveik 20 km.Numatyti darbai keliuose gerokai padidins eismo saugą. vien sankryžų rekonstrukcija turėtų panai-kinti devynias „juodąsias dėmes“, o dešimtyje gy-venviečių, kurias kerta intensyvaus eismo keliai, vietiniai žmonės galės saugiau jaustis naudoda-miesi naujais pėsčiųjų ir dviračių takais.dešimt iš penkiolikos tvarkomų sankryžų pla-nuojama rekonstruoti į žiedines. Kitose sankryžo-se bus įrengtos saugumo salelės pagrindiniame ir šalutiniuose keliuose, ties perėjomis – iškilios greičio mažinimo priemonės.Pėsčiųjų ir dviračių takai bus įrengiami alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir vilniaus regionų gy-venvietėse. Pats ilgiausias – 4 km ilgio dviračių ta-kas bus tiesiamas vaizdingose druskininkų apy-linkėse, jis sujungs druskininkus, Neravų gyven-vietę ir viečiūnus.

gerins eismo saugą

14

Vos atšilus orams vsat pakrančių apsaugos rink-tinės Neringos užkardos pareigūnai tampa gel-bėtojais. „Į mus kreipiasi žiemą ant ledo pasiklydę ar įlūžę žvejai, kuriuos gelbėjame ir nugabename iki kranto arba padedame jiems susiorientuoti“, – pa-sakoja į pagalbą atskubančio specialaus laivo ant oro pagalvės „Christina“ vyriausias specialistas ar-vydas verbickas. Pasiklydusiam žvejui paskambinus trumpuoju pa-galbos telefonu 112, nurodymas yra perduodamas užkardai ir laivo įgulai. „Mums nurodomos apytiks-lės koordinatės arba su paklydusiais palaikome tie-sioginį ryšį telefonu. tokie iškvietimai dažniausiai

vaLstybės sienų sergėtojai – žvejų angeLai sargaiValstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkarda ne tik užtikrina Lietuvos sienos ties Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugą, bet ir gelbsti vietinius ir atvykusius žvejus. Specialiu laivu ledo lyčių nuneštus į marias ar kitokią bėdą patekusius žvejus bei gyventojus ji gelbsti kasmet.

prasideda vasario pabaigoje bei tęsiasi visą kovą ir net balandį, tai priklauso nuo ledo būklės, – kal-bėjo a. verbickas. – Praėjusiais metais, kai buvo di-džiulis potvynis ir ledai negalėjo išeiti, dalyvavo-me jų sprogdinimuose Nemuno upės deltoje. Ka-reiviai sprogdino atmatos upės žiočiuose esančias ledų sangrūdas, o mes jiems padėjome – gabeno-me sprogmenis, karius išminuotojus, pristatėme visą reikalingą įrangą, žvalgėme vietoves ir stebėjo-me aplinką.“ vsat Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos už-kardos vadas majoras vytautas sakevičius pasako-jo apie neseniai įvykusį atvejį, kai su laivu „Christina“

teko ieškoti keturių pasiklydusių žvejų iš Kelmės. „Ka-dangi turime mobilųjį ryšį, gavome informaciją apie pagalbos prašymą ir saugiai pristatėme juos į kran-tą, – sako v. sakevičius. – tokiais atvejais baudų skirti negalime, nes ledo būklės įvertinimas bei draudimai ant jo lipti – ne mūsų tarnybos kompetencija, tačiau turime problemą, kad už gelbėjimo darbus niekas neatsiskaito, nors išnaudojame nemažai techninių resursų vykdydami paiešką ir gelbėjimą, bet tai yra jau teisinio reglamentavimo klausimas.“Jis patikino, kad, kai yra pažeidžiama valstybės sie-na, atsakomybės sunku išvengti ir baudos dydį nu-stato apylinkės teismas.

žIEmą KURŠIų mARIoSE DAžNIAUSIAI PAžEIDImAI BūNA NETyčINIAI – NESUSIoRIENTUojAmA VIEToVėjE ARBA PASIKLySTA NE VIETINIAI gyVENTojAI BEI žVEjAI.

Button 171: Button 1519: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page 6: Page 7: Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:

Button 1520: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page 6: Page 7: Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:

Button 1522: Button 1521: Button 1524: Button 1523: Button 7017: Button 1569: Button 1525: Button 1526: Button 1527: Button 1528: Button 1533: Button 1534: Button 1535: Button 1531: Button 1532: Button 1536: Button 1588: Button 1589: Button 1590: Button 1593: Button 1595: Button 1597: Button 1582: Button 1583: Button 1584: Button 1585: Button 1586: Button 1587: Button 1538: Button 1540: Button 1541: Button 1539: Button 1537: Button 1542: Button 1572: Button 1573: Button 1574: Button 1575: Button 1576: Button 1577: Button 1578: Button 1579: Button 1571: Button 1580: Button 1570: Button 1581: Button 1565: Button 1566: Button 1568: Button 1567: Button 1561: Button 1562: Button 1563: Button 1564: Button 1543: Page 14: Off

Button 1544: Page 14: Off

Button 1545: Button 1546: Button 1547: Button 1548: Button 1549: Button 1550: Button 1551: Button 1552: Button 1553: Button 1556: Button 1555: Button 1558: Button 1557: Button 1560: Button 1559: Button 1554: