Kris ti na VAIT KE VI ČIE NĖ

Ma ri jam po lės te ri to ri nės dar-bo bir žos Vil ka viš kio sky riu je pri sta ty tas dar bo rin kos pro-gno zių ir įsi dar bi ni mo ga li my-bių ba ro met ras at sklei dė, kad di de lių po ky čių šį met dar bo rin ko je ne bus. Darb da vių ap-klau sos pa ro dė, kad plėt rą jie lin kę pla nuo ti la bai at sar giai, nors at leis ti dar buo to jų taip pat ne ža da.

Svei ki no ak ty viau siusSu si rin ku sius darb da vius, se niū nus

svei ki no Ma ri jam po lės te ri to ri nės dar bo bir žos di rek to rius Kęs tu tis Šni pas. Va do vas ak cen ta vo bend ra dar bia vi mo su vie ti nė-mis įmo nė mis svar bą ir vi sų dar bo bir žos so cia li nių par tne rių in dė lį į veik los re zul ta-tus.

Už ak ty vią so cia li nę par tne rys tę ir sva-rų in dė lį spren džiant ne dar bo pro ble mas ra jo ne bu vo įteik ti pa dė kos raš tai le dus ga-mi nan čiai bend ro vei „Art gla cio“ – už nau jų dar bo vie tų su kū ri mą di džiau sio ne dar bo te ri to ri jo je, ke pyk lai „Sa vas“ – už jau ni mo in teg ra ci ją į dar bo rin ką, ky bar tie čio įmo-nei „Au re li tas“ – už so cia liai pa žei džia mų as me nų in teg ra ci ją. Vi sos minėtos bendro-vės ap do va no tos ma žų ir vi du ti nių įmo nių ka te go ri jo je.

Ra jo no me ras Al gir das Nei ber ka taip pat dė ko jo darb da viams ir pa ste bė jo, kad ma žiau sias ne dar bas to se se niū ni jo se, ku-

rios yra ar čiau di des nių mies tų (Gi žų, Ke-tur va la kių sen.).

Pro fe si jų že mė la pisDar bo iš tek lių sky riaus ve dė ja Ri ta Moc-

ku vie nė pri sta tė 2015 m. Ma ri jam po lės ap-skri ties dar bo rin kos ten den ci jas ir įsi dar-bi ni mo ga li my bių ba ro met rus. Pa sak jos, įver ti nus darb da vių ap klau sos re zul ta tus ir dar bo rin kos ro dik lių ana li zę, pro gno zuo ja-ma, kad si tua ci ja Ma ri jam po lės te ri to ri nės dar bo bir žos ap tar nau ja mo je te ri to ri jo je 2015 me tais ge rės, ta čiau di de lių po ky čių ne nu ma to ma. Spe cia lis tė ti ki si laips niš ko ne dar bo ly gio ma žė ji mo, ne žy maus dar bo pa siū ly mų skai čiaus pa di dė ji mo. Džiu gi na tai, jog darb da viai pla nuo ja įdar bin ti dau-giau dar buo to jų nei at leis ti, nors jų skai čius įmo nė se di dės la bai ne daug – tik 2,9 pro c.

Nukelta į 2 p.]

Darb da viai di de lės vers lo plėt ros ne pla nuo ja

Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas ir Vilkaviškio skyriaus vedėja Reda Besasparienė įteikė padėkos raštą ledus gaminančios bendrovės „Art glacio“ vadovui Arūnui Simučiui (dešinėje). Autorės nuotr.

S

Į re dak ci ją pa skam bi nęs žmo gus klau sė, ar prie mies to pa plū di mio dar bai taip ir liks neuž baig ti.

– Džiau gė mės, kad pa ga liau pra dė ta tvar ky ti plia žo te ri to ri ja, pjau na mi švend-rai, krū mai. Ir ne tik pae že rė je, bet ir prie Kas ti nės upe lio, kur kaž ka da ma lo nu bu-vo pa si vaikš čio ti, bet il gai niui vis kas ap žė-lė brūz gy nais. Dar bi nin kai dir bo nuo šir-džiai, bet jau ant ra sa vai tė, kai nu kirs tos ša kos su krau tos pa ke lė se ir ne ju di na mos. Ar taip ir liks? Gal se niū ni ja ga lė tų pa siū-ly ti tas ša kas gre ta gy ve nan čiam žmo gui, ku ris tu ri tech ni kos, su si smul kin tų, iš si-

vež tų ir vi siems bū tų ge rai, – siū lė vil ka-viš kie tis.

Į vil ka viš kie čio klau si mą at sa kė UAB Vil ka viš kio ko mu na li nio ūkio di rek to rius Va len ti nas Gra žu lis: „Už tai at sa kin gas mies to se niū nas Re mi gi jus Ku raus kas šiuo me tu ato sto gau ja, ta čiau mū sų bend-ro vė je yra už sa ky ti dar bai, ku riuos da ro-me iš ei lės. Dabar ve ža me ša kas iš mies to te ri to ri jos, esan čios prie li go ni nės. Šį met at lik ta daug įvai rių va ly mo, ge nė ji mo dar-bų. Ateis ei lė ir pae že rei. Ša kų tik rai taip ne pa lik si me.“

„Santakos“ inf.

Vis ko iš vež ti ne spė ja

ISSN 1648-1895KAINA 0,41 Eur / 1,40 Lt

2015 m. kovo 26 d. / ketvirtadienis / Nr. 36 (3607) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

MEDŽIOTOJAI SVEČIUS PRIIMA SAVO PASISTATYTOJE „PIRAMIDĖJE“.

5PSL.

TRUMPAI

VE LY KOMSVie šo jo je bib lio te ko je šiuo me tu vei kia Vil ka viš kio tre čio jo am žiaus uni ver si-te to klau sy to jos Ire nos San kū nie nės ve ly ki nių rank dar bių pa ro da. Į ją už su-ku sie ji tu rės iš ko pa si sem ti šven ti nės nuo tai kos, ras idė jų, kaip pa puoš ti sa-vo ap lin ką.

ŠO KIAIRy toj, 17 val., Ma ri jam po lės kul tū ros cent re pra si dės tau ti nių šo kių fes ti va-lis „Drau gų bū ry je“. Iš mū sų ra jo no į šį ren gi nį va žiuos Vil ka viš kio mu zi kos mo kyk los cho reog ra fi jos sky riaus II kla sės mo ki niai ir jų mo ky to ja Vi li ja Mer čai tie nė. Fes ti va ly je da ly vaus šo-kė jų ko lek ty vai iš Ma žei kių, Jo na vos, Kre tin gos, Plun gės, Ma ri jam po lės ir Ša kių.

PAUKŠČIAMSMi nint Že mės die ną Ky bar tų pa tai sos na mai ir Ky bar tų se niū nas suor ga ni za-vo tra di ci nį ren gi nį – in ki lų kė li mo ak-ci ją. Ky bar tų pa tai sos na mų nu teis tie ji grįž tan tiems paukš čiams pa ga mi no 10 in ki lų. Per akciją jie bu vo iš kel ti Gud-kai mio par ke.

DVI RA TI NIN KAMSTra di ci nį, jau 18-ąjį, dvi ra čių žy gį Vil-ka viš kio mies to bend ruo me nė pla nuo-ja ba lan džio 26 die ną (sek ma die nį). Šį kar tą žy gio „Dvi ra čiu į plu kių žy dė ji mą – 2015“ marš ru tas driek sis per ne to li Šu kių ir Čyč kų esan čias Sū du vos kal-vas. Lai kas ruoš ti dvi ra čius.

PAS KAI MY NUSSo cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri-jos pra dė ta įgy ven din ti so cia li nės glo-bos įstai gų per tvar ka pa sie kė ir mū sų ap skri tį. Pa teik ti tei sės ak tai, bū ti ni reor ga ni zuo ti Ma ri jam po lės vai kų glo-bos na mus „Pu ti nas“, pri jun giant juos prie Ma ri jam po lės spe cia lių jų so cia li-nės glo bos na mų.

]

]

]

]

]

PREKIAUJAME įvairiomis trąšomis, augalų

apsaugos priemonėmis, sėklomis.Mus rasite: Didžiųjų Šelvių k., Vil-

kaviškio r. sav.Tel. pasiteirauti: 8 650 87 879, 8

698 85 735, 8 620 38 328.Darbo laikas: I–V, 8–17 val. VI – 8–12 val. VII – nedirbame. Užsk. 1250

Prekiaujame įvairiomis trąšomis.Mus rasite: Lakštučių k., Vilkaviš-

kio r. sav.Tel. pasiteirauti: 8 626 40 776, 8

613 26 612, 8 698 26 530.Darbo laikas: I–V, 8–17 val. VI – 8–12 val. VII – nedirbame. Užsk. 1249

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. kovo 26 d. 2

Darb da viai di de lės vers lo plėt ros ne pla nuo ja

Atkelta iš 1 p.

Pa sak R. Moc ku vie nės, įsi dar bi ni mo ga-li my bių ba ro met rai – di de lė pa gal ba jau-niems žmo nėms ren kan tis, o esa miems dar bo rin kos da ly viams pla nuo jan t pro fe-si nės kar je ros ke lią.

Ren gi nio me tu pri sta ty ta nau jo vė – Lie-tu vos dar bo bir žos pa reng tas in te rak ty-vus „Pro fe si jų že mė la pis“, su kur tas 2015 m. įsi dar bi ni mo ga li my bių ba ro met ro pa grin du ir api man tis 155 pro fe si jų gru-pes. Šia me že mė la py je pa teik ta pro fe si jų po gru pių pa siū la ir pa klau sa įvai riuo se ša-lies re gio nuo se, pa vaiz duo ti pa siū los bei pa klau sos sta tis ti niai duo me nys nuo 2009 me tų.

Projektų tiks las – kva li fi kuo ta dar bo jė gaVil ka viš kio sky riaus ve dė ja Re da Be-

sas pa rie nė su pa žin di no su 2015 me tais įgy ven di na mais ESF pro jek tais ir pa kvie-tė darb da vius ak ty viai da ly vau ti jų veik-lo se.

– Šį met dar bo bir žų ir jų klien tų lau kia ne men ki iš šū kiai, – sa kė ve dė ja. – Vei kia dau gy bė pro jek tų, ku rie orien tuo ti į kva li-fi ka ci jos įgi ji mą ir jos kė li mą. Vi sa vals ty-bės ir Eu ro pos Są jun gos po li ti ka orien tuo-ta į ne kva li fi kuo tos dar bo jė gos ma ži ni mą. Rink tis tik rai yra iš ko.

Ne dar bas suma žės ne žy miaiMa ri jam po lės te ri to ri nės dar bo bir žos

duo me ni mis, per nai ap skri ty je vi du ti nis me ti nis re gist ruo tas ne dar bas bu vo 1,3 pro c. ma žes nis nei 2013 me tais ir sie kė 11 pro c. Prog no zuo ja ma, kad 2015 me tais jis tu rė tų su ma žė ti ne žy miai – iki 10,8 pro c.

Jau ni mo re gist ruo tas ne dar bas spar-čiai ma žė jo. 2014 me tais, sėk min gai pra-si dė jus Jau ni mo ga ran ti jų ini cia ty vos veik loms, jau ni mo iki 25 me tų vi du ti nis me ti nis re gist ruo tas ne dar bas su ma žė jo 1,6 pro c. – nuo 7,1 pro c. 2013 me tais iki 5,5

] pro c. 2014 me tais. Nu ma to ma, kad 2015 me tais jau ni mo iki 25 m. vi du ti nis me ti-nis re gist ruo tas ne dar bas to liau ma žės ir sieks apie 5,1 pro c.

Tei gia mi eko no mi kos po ky čiai Ma ri-jam po lės te ri to ri nės dar bo bir žos ap tar-nau ja mo je te ri to ri jo je nu lė mė ma žes nį dar bo ne tu rin čių as me nų ro dik lį. 2014 me-tais į dar bo bir žą krei pė si be veik 2,4 tūkst. be dar bių ma žiau nei 2013 m. (2013 m. – 15 964 as me nų).

Ma žės dar buo to jų pa siū laProg no zuo ja ma, kad 2015 me tais dar-

bo jė gos pa siū la taip pat šiek tiek ma žės. 2015 me tais į Ma ri jam po lės te ri to ri nės dar-bo bir žos sky rius kreip sis 14 400 dar bo ieš-kan čių as me nų (2014 m. – 14 891 as muo), iš jų – 13 000 (90,3 pro c.) as me nų bus su-teik tas be dar bio sta tu sas (2014 m. – 13 526 as me nims). Dar bo ieš kan čių as me nų bus už re gist ruo ta 3,3 pro c., o be dar bių – 3,9 pro c. ma žiau nei 2014 me tais.

2015 me tais re gist ruo ta dar bo jė gos pa klau sa iš liks pa na ši kaip ir 2014 me tais. Įver ti nus pa sta rų jų me tų dar bo rin kos ten-den ci jas, pro gno zuo ja ma, kad 2015 me tais Ma ri jam po lės te ri to ri nės dar bo bir žos sky-riuo se darb da viai įre gist ruos 8600 lais vų dar bo vie tų.

Trū ku mas – pa slau gų sek to riu jePa gal lais vų dar bo vie tų struk tū rą at ski-

ro se eko no mi nės veik los sri ty se di džiau sią da lį – 49,2 pro c. – dar bo pa siū ly mų pa teiks pa slau gų sek to riaus, 25,9 pro c. – pra mo-nės, 13,3 pro c. – sta ty bos ir 11,6 pro c. – že-mės ir miš kų ūkio sek to rių darb da viai.

Dau giau siai nau jų dar bo vie tų bus įsteig ta pri va čia me sek to riu je, ma žo se ir vi du ti nė se įmo nė se. Dau giau siai dar buo-to jų nu ma to priim ti pra mo nės ir pa slau gų sek to rių įmo nės. Iš liks aukš tas at lei di mų dėl dar buo to jų kai tos ly gis (90 pro c.). Di-dės darb da vių rei ka la vi mai dar bo jė gos kom pe ten ci jai.

Dau giau nei pu sę dar bo vie tų su kurs pra mo nės sek to riaus darb da viai. 38,6 pro c. ap klaus tų pra mo nės sek to riaus darb da vių pla nuo ja pa di din ti apy var tos apim tis, 34,1 pro c. ap klaus tų darb da vių nu ma to pa di din ti in ves ti ci jas į įren gi mus ir tech no lo gi jas. Dėl šios prie žas ties at si ras dar bo vie tų kva li fi kuo tiems spe cia lis tams, ta čiau dar buo to jų skai čių nu ma to di din ti tik 22,7 pro c. res pon den tų.

Rei kia spe cia lis tųDau giau siai dar bo vie tų šia me sek to-

riu je su kur ti pla nuo ja Ma ri jam po lės ir Vil-ka viš kio ra jo no sa vi val dy bių darb da viai. Per 2015 me tus ap klaus to se pra mo nės sek-to riaus įmo nė se dar buo to jų skai čius tu rė-tų išaug ti 3,8 pro c.

Dau giau siai dar bo vie tų nu ma ty ta bal-dų ga my bos, mais to pra mo nės ir me die-nos ap dir bi mo įmo nė se me die nos ap dir-bi mo stak lių ope ra to riams, pa kuo to jams, for muo to jams (mais to pra mo nė je), bal-džiams, siu vė jams.

Darb da vių ap klau sos me tu siek ta iš-siaiš kin ti, ar už pil dant lais vas dar bo vie tas pa ste bi mas tam tik rų dar buo to jų trū ku-mas. Dau giau kaip 55,6 pro c. res pon den tų nu ro dė kva li fi kuo tų dar bi nin kų trū ku mą. Ma žiau sias trū ku mas yra ne kva li fi kuo tų dar bi nin kų (6,9 pro c.). Spe cia lis tų, tu rin-čių aukš tą jį iš si la vi ni mą, trū ku mą nu ro dė 24,1 pro c. ap klaus tų darb da vių.

Daiva Valentina DIDVALIENĖ(1948–2015)

2015 m. su vy tu rio gies me liūd na ži nia at skri do į Ky bar tus: į am ži ny bę iš ke lia-vo Dai va Va len ti na Did va lie nė.

Ji gi mė 1948 m. ba lan džio 16 d. Ši-lu tės ra jo ne, Pa gė gių apy lin kė je. 1966 m. bai gė Pa gė gių vi du ri nę mo kyk lą. 1971 me tais Vil niaus vals ty bi nia me pe da go gi nia me ins ti tu te įgi jo che-mi jos mo ky to jos spe cia ly bę ir ga vo pa sky ri mą į Pa je vo nio vi du ri nę mo-kyk lą, kur dir bo che mi jos mo ky to ja ir už kla si nio dar bo or ga ni za to re. Ten ra do ir vi so gy ve ni mo mei lę – vy rą Al-bi ną, su ku riuo užau gi no duk rą Aud-ro nę ir sū nų Arū ną, su lau kė 4 anū kų.

1982 me tais gy ve ni mo vin gis Dai-vą at ve dė į Ky bar tus. Ji iki pat išė ji mo į už tar nau tą poil sį dir bo Ky bar tų pa-gal bi nė je mo kyk lo je iš pra džių auk lė-to ja, vė liau – mo ky to ja, o nuo 1983 m. – di rek to riaus pa va duo to ja.

Per 30 dar bo mū sų mo kyk lo je me-tų pe da go gė iš lei do į sa va ran kiš ką gy-ve ni mą daug li ki mo nu skriaus tų, be tė vų glo bos li ku sių vai kų. Ji kiek vie ną auk lė ti nį ska tin da vo veik ti, o ne bū ti vien pa sy viu ste bė to ju ar klau sy to ju.

Daug dė me sio sky rė jų so cia li za ci jai, mo kė ji mui gy ven ti sa va ran kiš kai.

Ko le gė Dai va, bū da ma su ma ni ir iš-ra din ga, di de lį dė me sį sky rė es te ti kai, bet ko kį dar bą at li ko ap gal vo tai ir iki ga lo.

Mes vi suo met pri si min si me Dai vą Va len ti ną Did va lie nę kur nors sku ban-čią, sto vin čią prie len tos, kal ban čią su vai kais, pa ta rian čią ko le goms...

Ky bar tų „Ra sos“ spe cia lio sios mo kyk los bend ruo me nė

Užsk. 1397

Gy ve ni mas paau ko tas vai kams

IN MEMORIAM

Al vi na RADŽ VI LIE NĖ iš Vil ka viš-kio:– Sa ky čiau, kad rei kė tų už draus ti.

Al ko ho lis jo se tikrai ne de ra. Nors yra ir ki ta me da lio pu sė. Dau giau al ko ho lio pirks ne le ga lio se pre ky bos vie to se, vals-ty bė pra ras mo kes čius.

Ed var das BRA ZAI TIS iš Tei be rių k.:– Pir ma min tis – reikėtų uždrausti.

Tam yra par duo tu vės. Nors ka žin ar dėl drau di mo su ma žė tų iš gė ru sių vai ruo to-jų. Ki ta ver tus, al ko ho lio įsi gy ja ne bū-ti nai vai ruo to jai, per ka ke lei viai. Gal ver tė tų draus ti de ga li nė se pre kiau ti tik stip riai siais gė ri mais?

Si mo na BI KAI TĖ iš Pae že rių k.:– Ma nau, kad rei kė tų už draus ti. Al-

ko ho lio var to ji mą rei kia steng tis ma žin-ti, o ne ska tin ti. Gal vo ju, jog al ko ho liu tu rė tų pre kiau ti tik spe cia li zuo tos par-duo tu vės.

Vy tau tas MA LI NAUS KAS iš Al vi-to k.:– Jei gu už draus tų, gal gir tuok lių bū-

tų ma žiau? Ki ta ver tus, kas no rės iš ger-ti, al ko ho lio vis tiek ras. De ga li nė je ne su pir kęs jo kių svai ga lų, tai al ko ho lio ten tik rai ne pa si ges čiau. Tam yra par duo tu-vės, o de ga li nė se jo ne rei kia.

Vi ta li ja JO KŪ BAI TIE NĖ iš Tei be rių k.:– De ga li nė se už tek tų ka vos, ar ba tos,

su muš ti nių. Au to mo bi lis nė ra vie ta var-to ti al ko ho lį net ir ke lei viams. Kas no-rės, įsi gis al ko ho lio par duo tu vė se.

S

S

S

S

S

Ar rei kė tų vi siš kai už draus ti pre ky bą al ko ho liu de ga li nė-se?

SAVAITĖS KLAUSIMAS

PROG NO ZUO JA MA, KAD 2015 ME TAIS Į MA RI JAM PO LĖS TE RI TO RI NĖS DARBO BIR ŽOS SKY RIUS KREIP-SIS 14 400 DAR BO IEŠ KAN ČIŲ AS ME NŲ.

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ke lia grės męPer dvi pir mą sias sa vai tės die nas ug-nia ge siai bu vo kvies ti 10 kar tų.

Pir ma die nį gel bė to jams vėl te ko bu dė ti prie sprog me nų. Šį kart jų ras ta Klau su čių se niū ni jo je. Į Ru mo kų kai-mą apie 14.30 val. iš sku bė ję ug nia ge-siai sau go jo te ri to ri ją, kol at vy kę iš mi-nuo to jai su nai ki no 76 mm skers mens Ant ro jo pa sau li nio ka ro lai ko ar ti le ri-jos svie di nį.

Maž daug po va lan dos to kios pa čios pa gal bos pri rei kė Ka tau čiz nos kai me. Ten že mė je bu vo ras ta 88 mm skers-mens gra nats vai džio gra na ta. Sprog-muo taip pat su nai kin tas vie to je.

Ne ma žai rū pes čių ug nia ge siams pri da rė ir žo lės de gin to jai. At ši lus orams jų pa si py lė kaip iš gau sy bės ra-go. Anot pa rei gū nų, žo lės pa de gė jų šie-met kur kas dau giau nei per nai to kiu me tu.

Ug nia ge siams te ko ge sin ti įsi lieps-no ju sias nend res prie prie plau kos nu leis ta me Pae že rių eže re. Kas jas pa de gė, kol kas neaiš ku. Į Ky bar tus au-to cis ter na vy ko ge sin ti kie me įsi lieps-no ju sios ir grės mę pa sta tams kė lu sios mal kų krū vos. Kaip paaiš kė jo, de gė ne mal kos, o kaž kie no į kie mą su vilk ti ge-le žin ke lio pa bė giai.

ĮVYKIAI

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. kovo 26 d.3

Pa cien tą nu ste bi no il gos ei lės pas gy dy to jusEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

Be vais tų ne ga lin tis iš si vers ti aš tun tą de šim tį įpu sė jęs vy ras ge ro kai nu ste bo, kai me di kai jam pa siū lė atei ti po sa vai tės. Kas dien vais tus var to jan tis se-no lis svars tė, kad po tiek lai ko jam me di kų pa gal bos ga li iš vi so ne be rei kė ti.

Pa si bai gė vais taiUo sių kai me (Šei me nos sen.) gy ve nan-

tis An ta nas Mic ke vi čius sa kė pri pa žįs tąs da lį ir sa vo kal tės. Mat vė lo kai ap si žiū rė jo, jog bai gia si šir dies rit mą re gu liuo jan tys vais tai. Šeš ta die nį vy ras pa ste bė jo, kad tab-le čių pa ke lis tuš čias. O gy dy mo įstai gos sa-vait ga liais juk ne dir ba. Tie sa, se no lis „juo-dai die nai“ dar bu vo pa si dė jęs vie ną ki tą tab le tę, tad sa vait ga lį ne nut rau kęs vais tų var to ji mo pir ma die nį iš sku bė jo į po lik li ni-ką.

– Jau daug me tų esu pri si ra šęs Vil ka viš-kio pir mi nės svei ka tos prie žiū ros cent re, gy dau si pas te ra peu tą Vin cą Bru žą, – pa-sa ko jo A. Mic ke vi čius. – Iki šiol jo kių pro-ble mų ne tu rė jau. Jei gy dy to jas su si rgda vo ar ato sto gau da vo, vais tus iš ra šy da vo ku ris ki tas šei mos gy dy to jas.

Ta lo nų ne bu voTa čiau šį syk nuo anks taus pir ma die nio

ry to nu vy kęs į po lik li ni kos re gist ra tū rą A. Mic ke vi čius iš gir do, jog ta lo nė lių pas jo gy-dy to ją ne bė ra. Re gist ra to rė pa siū lė kreip tis tik po sa vai tės. Li go tas se no lis tuo met paaiš-ki no, kad jam tik rei kia iš si ra šy ti vais tų, tad to kią pa slau gą ga lė tų at lik ti bet ku ris ki tas gy dy to jas. De ja, ir pas ki tus šei mos gy dy to-jas ta lo nė lių ne bu vo. Vi si ga lė jo priim ti tik ki tą pir ma die nį.

– Re gist ra to rei sa kiau, jog per tiek lai ko be vais tų ga liu ir nu mir ti, – dės tė A. Mic ke-vi čius. – Juk šir dies rit mo su tri ki mas – ne juo kas. Vie ną die ną ga li pri gul ti ir dau giau ne be pa bus ti, o mir ties liu di ji me bus įra šy ta trum pa drū ta diag no zė – šir dies ne pa kan ka-mu mas. Išk lau siu si se se lė pa siū lė ei ti prie gy dy to jo ka bi ne to du rų ir kaip nors įsi pra-šy ti be ta lo nė lio.

Ta čiau prie V. Bru žo ka bi ne to du rų pa-ma tęs mi nią žmo nių pa cien tas su mo jo, kad lauk ti bū tų be vil tiš ka. Ei lė je sė din tys žmo-nės bu vo suir zę, pik ti, plū do si, tad A. Mic-ke vi čius su vo kė, jog nie kas sa vo ei lės jam neuž leis. Ne be ži no da mas, ką da ry ti, se no lis pa su ko tie siai į re dak ci ją ir pa pra šė laik raš-čio pus la piuo se įspė ti žmo nes apie pa si kei-tu sią re gist ra ci jos pas gy dy to jus tvar ką.

Su sir gu sius prii maVil ka viš kio pir mi nės svei ka tos prie žiū-

ros cent ro di rek to rės pa va duo to ja Dan guo-lė Al mo nai tie nė paaiš ki no, kad re gist ra ci-jos tvar ka jų įstai go je tik rai ne pa si kei tė. Ta čiau šiuo me tu dėl di de lio ser ga mu mo ūmio mis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek-ci jo mis pa cien tų ge ro kai pa dau gė ję, tad su-si da rė di des nės nei įpras ta ei lės.

Va do vė sa kė, jog Pir mi nės svei ka tos prie žiū ros cent re iš vi so dir ba 7 šei mos gy-dy to jai ir 3 te ra peu tai. Pa gal pri si ra šiu sių pa cien tų skai čių įstai gai rei kė tų dar bent po ros šei mos gy dy to jų, nes pa di dė jus ser-ga mu mui tu ri mų pa jė gų ne pa kan ka. Be to, gy dy to jai, kaip ir pa cien tai, ga li su si rgti, išei ti ato sto gų ir pan.

– Šiuo me tu su si da riu si to kia si tua ci ja,

kad pa cien tus re gist ruo ja me dviem sa vai-tėms į prie kį, – aiš ki no D. Al mo nai tie nė. – Ta čiau esant ūmiems at ve jams, kai rei-kia sku bios pa gal bos, pa cien tai prii ma mi tą pa čią die ną. Kai ne ga li priim ti jo šei mos gy dy to jas, pa cien tas nu krei pia mas į ki tą ka bi ne tą.

Vais tus iš ra šėAnot gy dy to jos, kiek vie nas pa cien tas

tu ri ži no ti sa vo vais tų, skir tų lė ti nėms li-goms gy dy ti, at sar gas ir vi zi to pas gy dy to-ją ne pa si lik ti pa sku ti nei die nai. Juo lab kad vais tus pa gal nau ją tvar ką gy dy to jai ga li iš ra šy ti ne tik vie nam mė ne siui, kaip bu vo anks čiau, bet ne tgi trims ar še šiems mė ne-siams.

Vis dėl to šei mos gy dy to jai vais tus pa-pras tai ra šo mė ne siui ar po rai, kad ga lė tų nuo lat sek ti pa cien to būk lę, pri rei kus at-lik ti ty ri mus. Juk ne tgi ser gant lė ti nė mis li go mis pa cien to būk lė ga li kis ti, tad ten ka pri tai ky ti ki tus me di ka men tus, gy dy mo me to dus.

– Iš anks to pri si re gist ra vę pa cien tai pa pras tai prii ma mi ta lo nė ly je nu ro dy tu lai ku, tad gaiš ti il go se ei lė se pas gy dy to jus ne ten ka, – dės tė D. Al mo nai tie nė. – Sup-ran ta ma, bū na ir išim ti nių at ve jų, kai ei lę su trik do sku bos tvar ka prii ma mi li go niai. Ta čiau daž niau siai ei lė se lau kia tie, ku rie pas gy dy to ją at vyks ta ne sa vo lai ku. Kar-tais ten ka iš girs ti ne pa ten kin tų mo te riš kių prie kaiš tų, jog at vy ko iš kai mo, o be si bai-giant dar bo lai kui vis dar ne ga li pa tek ti pas gy dy to ją. Tuo met paaiš kė ja, kad ta lo nė ly je nu ro dy tas lai kas se niai praė jo, o pa cien tė tuo me tu ne ga lė jo atei tis, nes... už tru ko tur-gu je ar par duo tu vė je.

Pa si do mė ju si konk re čiu A. Mic ke vi-čiaus at ve ju D. Al mo nai tie nė pa ti ki no, jog pa cien tas vis dėl to per si gal vo jo ir grį žęs ry žo si pa lauk ti ei lė je pas gy dy to ją. Vais tai jam bu vo iš ra šy ti tą pa čią die ną ir se no lis be pa gal bos ne li ko.

Pacientams, kurie pas gydytojus atvyksta išsirašyti vaistų, Danguolė Almonaitienė patartų nedelsti iki paskutinės dienos ir regisruotis iš anksto.

Autorės nuotr.

S

Mes užau gom, iš na mų išė jom,Ro dos, tik il sė kis, būk ra mi,O juk rū pes čių ne su ma žė joNuo ta da, kai bu vo me lop šy.Pa ke ly gim ti nės me džiai šla maIr svai gi na žie mu žių vė sa.Tu la bai mums rei ka lin ga, Ma ma,Lau kian ti, at lei džian ti, ge ra.

Gar bin go 80-ies me tų ju bi lie jaus pro ga

Oną Mag da le ną VIL BI KAI TIE NĘ, gy ve nan čią Gu de lių kai me, svei ki na

trys duk ros ir sū nus su šei mo mis.Užsk. 1389

SVEIKINAMEPri tar ta šau ki mui į pri va lo mą ją pra di nę ka ro tar ny bąSei mas pri ta rė Lie tu vos ka-riuo me nės prin ci pi nės struk tū-ros ir per so na lo ri bi nių skai čių 2015–2020 me tais įsta ty mo pa kei ti mo pro jek tui. Tai su da-rys ga li my bę jau nuo šių me-tų pra dė ti šau ki mą į de vy nių mė ne sių nuo la ti nę pri va lo mą-ją ka ro tar ny bą.

Pir mą jį šau ki mą pla nuo ja ma pra dė ti šių me tų ant rą jį pus me tį, kas met pa šau kiant nuo 3000 iki 3500 ka rių. Šau ki mą į de vy nių mė ne sių pri va lo mą ją pra di nę ka ro tar ny bą pla nuo ja ma grą žin ti

lai ki nai pen ke riems me tams.Pir miau sia bus šau kia mi jau nuo liai, ku-

rie pa reikš no rą at lik ti tar ny bą. Tik ne su-rin kus nu sta ty to skai čiaus sa va no rių pri-va lo ma tvar ka bū tų šau kia mi as me nys iš ei na mų jų me tų ka ro prie vo li nin kų są ra šo.Šau ki mo są ra šas ir duo me nys, su si ję su jo su da ry mo ei ga, bus skel bia mi vie šai.

Pas kel bus šau ki mą as me nys, įtrauk ti į šau kia mų jų są ra šą, bus in for muo ja mi laiš ku ir ki to mis ry šio prie mo nė mis. Jau-nuo liai, ga vę šau ki mą, per ja me nu ro dy tą lai ką tu rės kreip tis į re gio ni nius Ka ro prie-vo lės ir komp lek ta vi mo sky rius.

Pi lie čiai, pa tys pa reiš kę no rą at lik ti tar ny bą, ga lės re gist ruo tis re gio ni niuo se ka ro prie vo lės pa da li niuo se pa skel bus šau-ki mą.

Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja tiks lins ga lio jan čias šau ki mo or ga ni za vi mo tvar-kas ir ki tus tei sės ak tus, Ka ro prie vo lės įsta ty me nu sta ty tą šau kia mų jų am žių. Pir miau sia pla nuo ja ma šauk ti Lie tu vos Res pub li kos pi lie čius nuo 19 iki 26 me tų (įskai ty ti nai), ne tu rin čius pra di nio ka ri nio pa ren gi mo.

Vai ki nai ir mer gi nos, pa tys pa reiš kę no-rą at lik ti tar ny bą, tai ga lės pa da ry ti iki 38 me tų.

In for ma ci ja apie šau ki mo pra džią ir pa-bai gą bei or ga ni za vi mo tvar ką ne vė liau nei prieš vie ną mė ne sį iki šau ki mo pra-džios bus skel bia ma in ter ne to sve tai nė se www.kam.lt, www.ka rys.lt ir ki to mis prie-mo nė mis.

„San ta kos“ inf.

Jau ant rą jį kar tą Vil ka viš kio „Lions“ klu bas ir Vil ka viš kio vie šo ji bib lio te ka ren gia kon kur są „Skai ty mas: sėk mė ir džiaugs mas“. Ja me ga li da ly vau ti Vil ka-viš kio ra jo no 1–9 kla sių mo ki niai, ku rie, per skai tę kny gą iš pa teik to są ra šo, tu ri pa ra šy ti jai re cen zi ją ar nu pieš ti iliust ra-ci ją (A4 for ma tu). Dar bus rei kia at neš ti į ar ti miau sią bib lio te ką. Taip pat ga li ma su drau gais su vai din ti iš trau ką iš pa si-rink tos kny gos.

Prieš dve jus me tus kon kur sas bu vo res pub li ki nis ir ga li me pa si džiaug ti, kad nė vie na me Lie tu vos mies te jis ne su lau-kė to kio gau saus da ly vių skai čiaus kaip Vil ka viš ky je.

Bib lio te ki nin kės džiau gė si, jog Vai kų

li te ra tū ros sky riu je bu vo jau čia mas ne-ma žas pa gy vė ji mas, su lauk ta apie 300 iliust ra ci jų ir 50 re cen zi jų. To dėl ir nu-spren dė me kon kur są pa kar to ti vie ti niu mas tu.

Tad ra gi na me tė ve lius, mo ky to jus pa ska tin ti vai kus ja me da ly vau ti. Vai kų li te ra tū ros sky riaus bib lio te ki nin kės at-rin ko ver tin giau sias kny gas, ku rios, anot F. Be ko no, yra tar si „min ties lai vai, plau-kio jan tys lai ko ban go mis ir rū pes tin gai

ga be nan tys sa vo bran gų kro vi nį iš kar-tos į kar tą“.

Tai gi, iki ba lan džio 29 d. skai ty ki me, ra šy ki me, pieš ki me, vai din ki me (ins ce ni-za ci jas rei kia už re gist ruo ti iki ba lan džio 20 d).

Nu ga lė to jų ir da ly vių lau kia „Lions“ klu bo, bib lio te kos ir rė mė jų pri zai. Jie bus įteik ti ge gu žės 14 d. šven tė je prie Vil-ka viš kio vie šo sios bib lio te kos.

Dau giau in for ma ci jos ieš ko ki te bib-lio te kos tink la la py je http://www.vil ka vis-kis.rvb.lt.

Rai mon da KU RAUS KIE NĖVil ka viš kio „Lions“ klu bo na rė,

kon kur so koor di na to rė

Vėl kvie čia me pa tir ti skai ty mo sėk mę ir džiaugs mą

2015 m. kovo 26 d. Tel. (8 342) 20 8034 / langasPuslapį re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

Su val ki jos „lo by nus“ ge riau siai at sklei dė vir ba lie čiai

Į Ma ri jam po lės Jo no To to rai čio pro gim na-zi ją bu vo su gu žė ję et no kul tū ros pro jek to ,,Mū sų lo by nai“ Su val ki jos re gio no var žy tu-vių „At verk tau tos lo by nų gel mes“ ir „Tar-mių lo by nai“ da ly viai. Vil ka viš kio ra jo nui at sto va vo dvi mo kyk los: Vir ba lio vi du ri nė ir Bart nin kų Jo no Ba sa na vi čiaus mo kyk la-dau gia funk cis cent ras. Ver ti ni mo ko mi si jai va do va vo Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu to et no lo gė Gra ži na Ka džy tė.

Pir mo je Lie tu vos ne for ma lio jo švie ti mo cent ro or ga ni zuo ja mo kon kur so da ly je gra-žia su val kie tiš ka šnek ta pra bi lo „Tar mių lo by nų“ at sto vai, at vy kę iš Ša kių, Ma ri jam-po lės bei Vil ka viš kio. La bai sma gu, kad mū sų ra jo no at sto vės Bart nin kų Jo no Ba sa-na vi čiaus mo kyk los-dau gia funk cio cent ro mo ki nės Li di ja Bo sai tė, Bri gi ta Pud laus kai-tė bei Eve li na Ma jaus kai tė (ruo šė mo ky to ja Vi ta li ja Strio kie nė) už sa vo ve ly ki nį pa sa ko-ji mą pel nė tre čią ją vie tą. Mer gai tės ga vo pa-dė kos raš tus ir at mi ni mo do va nė les.

Ant ro je kon kur so da ly je vy ko „At verk tau tos lo by nų gel mes“ var žy tu vės. Čia pa si-ro dė Vir ba lio vi du ri nės mo kyk los at sto vai. Pro jek to da ly viai run gė si 4 kon kur suo se.

Ko man dos tu rė jo pri si sta ty ti sa vo re gio nui bū din ga tar me, pa pa sa ko ti apie tau ti nio kos tiu mo ypa ty bes: spal vas, raš tus, gro žį, pa de monst ruo ti, kaip mo ka jį ne šio ti.

Tau to sa kos pa vel do kon kur se da ly viai re gio nui bū din ga tar me dai na vo, šo ko, žai-dė, ėjo ra te lius. Ku li na ri jos pa vel do kon-kur se pri sta tė pa tie ka lą, pa ga min tą pa gal se no lių tra di ci jas, pa sa ko jo, kaip jis bu vo ruo šia mas, pa tie kia mas, ko kiai šven tei ski-ria mas.

Pa si bai gus rung tims mo ki niai bu vo pa-kvies ti sma giai pa šok ti pa gal liau diš ką mu-zi ką bei pa si vai šin ti ku li na ri nio pa vel do pa-tie ka lais. Po links my bių ko mi si ja pa skel bė nu ga lė to jus. Vir ba lio vi du ri nės mo kyk los ko man da, pa ruoš ta mo ky to jų Vil mos Gurs-kie nės ir In gos Kar daus kie nės, už šmaikš tų žo dį, gar dų ru gi nių mil tų me duo lį, sma gią dai ną lai mė jo pir mą ją vie tą ir ba lan džio vi-du ry je vyks į Vil nių at sto vau ti vi sam Su val-ki jos et nog ra fi niam re gio nui.

In ga KAR DAUS KIE NĖVir ba lio vi du ri nės mo kyk los lie tu vių

kalbos ir li te ra tū ros mo ky to jaVir ba lio vi du ri nės mo kyk los ko man da – kar tu su ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin-ke et no lo ge Gra ži na Ka džy te (antra iš dešinės). Jo lan tos KA RAŠ KIE NĖS nuo tr.

S

Jau ni mas pa lai ko šauk ti nių idė jąKą jau ni mas gal vo ja apie šauk-ti nių ka riuo me nės at kū ri mą Lie tu vo je? Sa vo min ti mis da li-ja si Pil viš kių „San ta kos“ gim na-zi jos 9–10 kla sių mo ki niai.

Vai da VAL KAUS KAI TĖ:– Di din ti šauk-

ti nių skai čių – svei-kin ti nas žings nis. Tie sa, mer gi nas taip pat ga lė tų kvies ti į ar mi ją. Aš pa ti mie-lai su tik čiau tam tik-rą lai ką pa si mo ky ti Tė vy nės gy ni mo pa-grin dų. Net gi gal vo-

ju tap ti sa va no re.

To mas MKRTCHYAN:– Sup ran tu ša-

lies va do vų sie kį su-grą žin ti šauk ti nius į ar mi ją ir šią idė ją pa lai kau. Gal tik nu-ma to mos at ran kos prin ci pai ga lė tų bū ti aiš kes ni. Aš pa-ts, jei rei kės, tik rai ei siu į ar mi ją ir ne-

ban dy siu iš si su ki nė ti.

Man tas MOR KŪ NAS:– Rei kės ei ti į ar-

mi ją – ei siu. Vy rui mo kė ti val dy ti gink-lą yra pri va lu mas. Vi siš kai ne bi jau ir ne si kra tau at sa ko-my bės. Ma nau, jog ša liai bū ti na tu rė ti kuo di des nę ka riuo-me nę. Tie sa, vals ty-

bės va do vai tu rė tų pa gal vo ti ir apie ka ri-nės tech ni kos įsi gi ji mą, o ne vien tik apie šauk ti nius.

Da rius VI LIO NIS:– Ma nau, jog

šauk ti nių grą ži ni-mas į ar mi ją yra be pras miš kas rei-ka las. Mū sų ir taip ma žai, to dėl ne ma-tau skir tu mo, ar Tė vy nę, esant rei ka-lui, gin tų 5 tūks tan-

čiai, ar 20 tūks tan čių ka rei vių. Tie siog au-kų skai čius bū tų di des nis. Se niau gal vo jau apie sa va no rys tę, ta čiau da bar jau apie tai ne mąs tau. Ne me luo siu, jei gau čiau šau ki-mą, ban dy čiau kaip nors iš si suk ti.

Er nes ta ZE LEN KAI TĖ:– Šiuo lai ki niai

vy rai – su mo te riš-kė ję. Jiems bū tų pra var tu tar nau ti ar mi jo je. Pa ti taip pat pri klau sau Lie tu vos šau lių są jun gos Pil viš kių kuo pai. Ka riš ki da-ly kai man ne sve ti-

mi. Mū sų kuo po je dau gu mą su da ro mer-gi nos. Ma nau, jog mer gi nas anks čiau ar vė liau ir gi pra dės kvies ti į ar mi ją, nes rei kia mo skai čiaus vai ki nų pa pras čiau-siai neat si ras. Pa ti sa va no re tap ti ne gal-vo ju, ta čiau jei gu pa kvies tų – neat si sa ky-čiau at lik ti sa vo pi lie ti nę pa rei gą.

Jus tė ČAP LI KAI TĖ:– Sun kiai įsi-

vaiz duo ju, kaip pa vyks su rink ti pla nuo ja mą kie kį vai ki nų, nes bus daug iš si su ki nė jan-čių. Juo lab kad ir at ran kos sis te ma kol kas nė ra vi siš-kai aiš ki. Pri tar-

čiau idė jai, jog į ar mi ją rei kė tų kvies ti ir mer gi nas. Aš to vi siš kai ne bi jau. Ma nau, kad mer gi nos kai ku rio se si tua ci jo se ga lė-tų bū ti net nau din ges nės už vy rus.

Ed ga ras JAZ MINS KAS:– Jei gau siu

šau ki mą, ei siu. Nors pri si pa žin siu, kad ne la bai to no-rė čiau. Pats šiuo me tu pri klau sau Lie tu vos šau lių są-jun gos Pil viš kių kuo pai. Tu riu šiek tiek pra kti kos, kaip

rei kė tų elg tis esant ekst re ma liai si tua ci-jai. Gal vo ju, jog ne tik vai ki nai tu rė tų bū ti kvie čia mi į ar mi ją, bet ir mer gi nos. Aiš ku, ne bū ti na jų mo ky ti ka ri nių veiks mų, bet pri tai ky ti ko kią nors ki tą pro gra mą tik rai ga li ma.

Mū sų Bart nin kų Jo no Ba sa na vi čiaus mo-kyk lo je-dau gia funk cia me cent re Knyg-ne šių die na pa mi nė ta ne tra di ciš kai. Is to-ri jos mo ky to jas An ta nas Ži lins kas mus, ket vir tų kla sių mo ki nius, pa kvie tė į se ną-sias Bart nin kų ka pi nes.

Svars tė me, ko dėl į ka pi nes? Pa sak is-to ri ko, bū tent ka pi nė se knyg ne šiai slėp-da vo kny gas. Čia ga vo me už duo tį su ras ti pa gal duo tą pa var dę ant ka pį, ku ria me ga-li bū ti pa slėp tos kny gos. Pask li do me vi si po ka pi nes.

Il gai ieš ko ti ne te ko. Su ra do me se ną ge le ži nį pa mink lą, ku ria me iš kri tu sio kry-žiaus vie to je ap ti ko me mai še lį su dau giau

nei šim to me tų se nu mo mal dak ny ge.Mo ky to jas mums pa pa sa ko jo apie sun-

kų knyg ne šių dar bą ir Bart nin kų kraš to knyg ne šį Vy tau tą Bul vi čių, ku ris ne šė kny-gas iš Prū si jos ir jas slėp da vo bū tent Bart-nin kų ka pi nė se.

Pa si sė mę ži nių sku bė ji me į Bart nin kų bib lio te ką. Čia vei kia se nų, dar knyg ne šių par ga ben tų kny gų – dau giau sia mal dak-ny gių – pa ro da. Ga lė jo me jas pa var ty ti, pa ban dė me net pa skai ty ti iš jų. Vos „su-sle bi za vo jo me“ se no viš kus ir pai nius žo-džius, bet bu vo la bai įdo mu.

4a ir 4b kla sių mo ki niai

Knyg ne šio ke liai nu ve dė į... ka pi nes

Senose kapinėse vaikai entuziastingai ieškojo paslėptų knygų.S

LIETUVA ŠIRDY

Kla sės auk lė to ja skun džia si tė vams:– Ži no te, jū sų sū nus vi sai ne si mo ko geog ra fi jos.– Nie ko bai saus. Su mū sų pa ja mo mis daug ne pri va ži nė si...

Ma ža mer gai tė ra šo se ne lei laiš ką:– Bran gi mo čiu te, ra šau tau la bai lė tai, nes ma ma sa kė, kad tu jau ne ga li grei-tai skai ty ti.

– Tė ve li, o kas yra vy ras?– Na... Tai stip rus žmo gus, ku ris my li, sau go ir rū pi na si sa vo šei ma.– Oho! Aš ir gi no riu bū ti vy ru kaip ma ma!

– Pet riuk, kaip va di na si tas gy vū nas, ku rio mė są tu pa pras tai val gai?– So ja.

SU ŠYP SE NA

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. kovo 26 d.namų pastogė / 5

Dū mi nė jur ta vir to švie sia pi ra mi deKris ti na VAIT KE VI ČIE NĖ

Apie gre ta Pil viš kių pa sta ty tą jau kų pi ra mi dės for mos sta-ti nį, ku ris žie mą šil tai pri glau-džia sve čius, jau ku ris lai kas kal ba ma vi sa me ra jo ne. Nors va di na mo ji pi ra mi dė – Ša kių kraš to „nuo sa vy bė“, mat yra už ge le žin ke lio per va žos, kur pra si de da ki tas ra jo nas, bet ją jau ap lan kė dau ge lis vil ka viš-kie čių ko lek ty vų. Ne se niai čia sve čia vo si ir šo kių kolektyvas „Le li ja“. Kai ku rie šio je vie to je nuo lat šven čia Nau juo sius me-tus, ki tas šven tes.

Aš tuo nis met rus sie kian tis skaid rus sta-ti nys pri klau so Ja nu kiš kių me džio to jų bū re liui, ku riam va do vau ja stam bus Ša-kių ra jo no ūki nin kas Rai mon das Maks vy-tis. Pil viš kie tis me džio to jas Ro mual das Puo džiu kai tis, „San ta kos“ gim na zi jo je dir ban tis di rek to riaus pa va duo to ju ug dy-mui, ir ve dė klai džiais ta ke liais per miš-ką, kur sto vi jo bū re lio vy rų ran ko mis su kur tas sta ti nys.

– Mū sų bū re ly je yra per pus šim tis na-rių, tad vi si, ku rie ga lė jo ir mo kė jo, pri si-dė jo prie sta ty bų, – pa sa ko jo R. Puo džiu-kai tis. – Pi ra mi dė tal pi na apie 40 žmo nių. Čia jie ga li jau kiai ir lais vai įsi tai sy ti prie tvir tų me di nių sta lų. Tai įsi vaiz duo ki te, kiek rei kė jo be to no, no rint įreng ti pa grin-dą, kiek dar bo įdė ti re miant sie no jus, ap-trau kiant juos skaid ria plė ve le. Žmo gui sa vo kie me įsi reng ti to kį sta ti nį bū tų ne-pi gus ma lo nu mas. Bet, aiš ku, vi sa da ga li-ma rink tis ma žes nį va rian tą.

Bū re lio va do vas R. Maks vy tis ir miš-ko, ku ria me sto vi pi ra mi dė, sa vi nin kas Al gir das Ba le vi čius pa sa ko jo, kad šio je vie to je jų me džio to jai ren ka si jau ne vie-nus me tus.

Gre ta įreng ta skaid riu plas ti ku iš šo-nų deng ta pa vė si nė, tal pi nan ti dar dau-giau žmo nių.

Čia or ga ni zuo ja mos bū re lio šven tės, su si kvie čia ma dau gy bė sve čių. Ta čiau šis sta ti nys – la biau įpras tas akiai, tad to kio įspū džio ne da ro. Vi siems im po nuo ja ga-na eg zo tiš kai vi du ry je miš ko at ro dan ti skaid ri pi ra mi dė.

– Anks čiau šis sta ti nys ne bu vo toks švie sus, mat to kios pat for mos pa vė si nę bu vo me pa sta tę iš me džio, – pa sa ko jo R. Maks vy tis. – Tuo met čia pa si švies da vo-

me elekt ra. Ji iš ve džio ta ir da bar, kad ga lė tu me jau kiai pa sė dė ti ir va ka rais. Bu vu sį sta ti nį mes va di no me jur ta. Mat ji ne tu rė jo ka mi no ir dū mai iš ug nia ku ro į lau ką vin gu riuo da vo per lu bo se pa lik tą siau rą an gą.

Da bar pi ra mi dės vi du je su mon tuo tas di džiu lio skers mens me ta li nis dūmt rau-kis. Jam, kaip ir pa čiam ug nia ku rui pa-ga min ti, pa nau do ti sun kias vo rės že mės ūkio tech ni kos rat lan kiai.

Ug nia ku rui iš ply tų su mū ry ta pa ky la, o sunk ve ži mio rat lan kis įrė min tas sie tu ir ap dė tas ak me ni mis.

– Čia mes pa ka bi na me di džiu lį ka ti lą ir ver da me troš ki nius bend rai va ka rie-nei, – pa sa ko jo R. Puo džiu kai tis. – Jau ta po tra di ci ja šio je vie to je švęs ti Nau juo-

sius me tus kar tu su šei mo mis, su drau-gais, ku rie mie lai prie mū sų pri si jun gia. Tie sa, se na ja me sta ti ny je ka ti las prie lu-bų bu vo pri tvir tin tas gran di ne, ku rios il-gį ga lė jo me re gu liuo ti, tad bu vo pa to giau su juo apei ti ap link sta lą, iš da ly ti mais tą. Ta čiau da bar – kur kas mo der niau, pa tal-pa ne pri rūks ta, ga li ma mė gau tis na tū ra-lia švie sa. Mes tu ri me be ga lę tra di ci nių ku li na ri nių re cep tų. Čia ke pa me ir avi-ną, daž nai ga mi nu sa vo „fir mi nį“ pa tie-ka lą chaš la mą. Dau giau sia val gį ruo šiu aš.

Gre ta Pil viš kių esan čia pi ra mi de pri-va taus miš ko prie globs ty je nau do tis ga-li tik me džio to jų bū re lio sve čiai, ta čiau kaž ką pa na šaus ga li ma įsi reng ti ir sa vo kie me.

Svečius medžiotojai Romualdas Puodžiukaitis, Raimondas Maksvytis ir Algirdas Balevičius pakviečia paviešėti įspūdingai atrodančioje šviesioje piramidėje.

S

Netvarka namų bibliotekoje kenkia knygomsRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

Pa va sa rį šva ri nant na mus pro akis ne prasp rūs as me ni nė bib lio te ka. Ką rei kia ži no ti apie kny gų sau go ji mą ir kaip pri žiū-rė ti šir džiai bran gius lei di nius, kad kuo il giau jų ne su nai kin tų lai kas ar ken kė jai?Kny gų prie žiū ros ži nio mis su „San ta kos“ laikraščio skai ty to jais pa si da li jo Vil ka viš-kio ra jo no sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te-kos Bib liog ra fi jos ir in for ma ci jos sky riaus ve dė ja Gi ta na Pu me ry tė-Vo sy lie nė.

„Esa me ap mo ky ti, kaip pri žiū rė ti kny-gas“, – pa tvir ti no bib lio te ki nin kė. Pa sak jos, tam tik rų ži nių pri si rei kia dar tik ren-kant vie tą na mų bib lio te kai.

„Blo gai, jei gu kny gų len ty nos ar spin ta – prie išo ri nės pa sta to sie nos, mat tuo met už bal dų ga li pra dė ti kaup tis drėg mė, pe lė-sis, – tei gė G. Pu me ry tė-Vo sy lie nė. – Drėg-mės rei kė tų veng ti ne tik pa lie kant tar pą tarp bal do ir sie nos. Tar pas, kur ga lė tų cir-ku liuo ti oras, bū ti nas ir tarp kny gų ei lės bei len ty nos ga li nės sie ne lės.“

Pa sak bib lio te ki nin kės, kny goms ge-riau tin ka vė ses nė pa tal pa. „Jas ga li ma lai-ky ti ve ran do je ar įstik lin ta me bal ko ne, jei tik ten ne si kau pia drėg mė. Jei gu pa tal pa, ku rio je sau go mos kny gos, la bai šil ta, ta da kur kas grei čiau di dė ja po pie riaus rūgš tin-gu mas ir spar tė ja iri mo pro ce sas, grei čiau įsi vei sia ken kė jų, – sa kė bib lio te ki nin kė. – Sau gant se nas kny gas svar bu, kad jos ne-

tu rė tų tie sio gi nio są ly čio su švie-sa, ku ri blu ki na nu ga rė les, ar do po pie rių.“

Jei gu žmo gus tu ri ko kį jam iš-skir ti nį, pa vyz džiui, pa vel dė tą ar is to ri nę, o sy kiu ir ma te ria li nę ver tę tu rin tį lei di nį, an tik va ri nę ver ty bę, jų sau go ji mu rei kė tų pa si-rū pin ti ypa tin gai. „Lai kui bė gant po pie rius lin kęs rūgš tė ti, pra ran-da šar mi nę pu siaus vy rą ir dėl to tam pa tra pus. Kad su kny ga vyks-ta toks pro ce sas, vi zua liai ga li ma at pa žin ti iš ap tru pė ju sių la pų kraš tų, at si ran dan čio gels vu mo“, – mo kė spe cia lis tė.

Nuo ar dan čio ap lin kos po vei-kio se nuo sius lei di nius ga li ma ap sau go ti bui ti nė mis prie mo nė-mis. Juos pa ta ria ma gul dy ti iš šar-mi nio kar to no pa si ga min to se dė-žu tė se, ku rios sau gos, kad kny ga ar laik raš tis iš ap lin kos ne gau tų rūgš ties. Daž niau siai se nie ji lei di-niai yra minkš tais vir še liais, tad su sta ty ti tarp ki tų jie grei čiau ims tru pė ti, o dė žu tės ap sau go kraš-tus nuo me cha ni nių pa žei di mų. „Kaip sau go ti se nuo sius lei di nius, ga li ma su ži no ti su si sie kus su Kau-no ap skri ties vie šą ja bib lio te ka. Jos spe cia lis tai pa tars, kur gau ti prie mo nių kny gų būk lei nu sta ty ti, pa kon-sul tuos, kaip tin ka mai jas sau go ti“, – pa ta-rė G. Pu me ry tė-Vo sy lie nė.

Be si rū pi nan tiems kny gų ap sau ga ir „gy dy mu“ bib lio te ki nin kė re ko men da vo šiems tiks lams nau do ti tie siog pre kių pa-

ka vi mo me džia gas. Pa vyz džiui, plo ny tis per ga men ti nis po pie rius tin ka su kli juo ti su ply šu sius pus la pius. Taip kny ga at ro dys kur kas es te tiš kiau, nei pa nau do jus lip nią juos tą.

Kad se no se kny go se ne pri si veis tų ken-

kė jų, re ko men duo ja ma vir še lius šluos ty ti so dos tir pa le vos su drė kin tu sku du rė liu. Be abe jo, nuo kny gų rei-kia ne pa mirš ti kart kar tė mis nu siurb-ti dul kių.

Pe lė sio apim tą kny gą svar biau sia pa leng va iš džio vin ti, tarp la pų kur ne kur įki šus, pa vyz džiui, po pie ri nio rankš luos čio.

Dė mes iš kny gų ga li ma pa ša lin ti taip, kaip ir iš dra bu žių: ant su tep tos vie tos pa dė jus po pie ri nio rankš luos-čio skiau tę, rei kia pa ly gin ti ly gin tu-vu.

No rin tie siems kny gas nors kiek su si ste min ti bib lio te ki nin kė pa ta rė at skir ti lie tu vių ir už sie nio au to rių kny gas, lei di nių se ri jas. La bai svar bu kny gas len ty no se ri kiuo ti pa gal dy dį, o ne pa gal te mą. „Kny ga vi su sa vo plo-tu at si re mia į ki tą – taip lei di niui yra fi ziš kai „svei kiau“, ypač jei jo vir še liai minkš ti“, – pa brė žė bib lio te ki nin kė.

Vai kiš kos kny gos tu rė tų bū ti iš-dės ty tos taip, kad vai kas jas iš syk pa-ma ty tų, ne sun kiai prie jų priei tų ir pa siek tų. Ver ta įsi dė mė ti, jog ma žų jų akis pir miau sia pa trau kia spal vin gi, iliust ruo ti lei di niai.

G. Pu me ry tė-Vo sy lie nė pri mi nė, kad Vil ka viš kio vie šo jo je bib lio te ko-je yra spe cia li len ty nė lė „Prieik ir pa-

siimk“. Ji skir ta mai ny tis ne be rei ka lin go-mis kny go mis. At li ku sias kny gas žmo nės ga li at neš ti ir pa lik ti šio je mai nų len ty nė-lė je. Kas no ri, iš jos iš si rink tą kny gą ga li vi sam lai kui par si neš ti į sa vo as me ni nę bib lio te ką.

Kartkarčiais reikia pasirūpinti knygomis, sukauptomis asmeninėje bibliotekoje.

S

Viduje jaukumo teikia ugniakuras – tokį galima įsirengti ir prie savo namų. Autorės nuotr.

S

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. kovo 26 d. 6

Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: santaka.vlk@is.lt, reklama.vlk@is.lt

KORESPONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina VAITKEVIČIENĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5572 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

Pri mirš tas poe tasPrieš šim tą me tų Lie tu va iš gy ve no Pir-mo jo pa sau li nio ka ro aud ras. Tūks tan-čiai lie tu vių žu vo ar šio se kau ty nė se, pa ty rė trem tį į Vo kie ti ją, pri vers ti nę eva kua ci ją į Ru si ją.

Di džio jo ka ro ke liuo se pa tir tus iš-gy ve ni mus ei lė mis ap ra šė iš Pae že rių (Pil viš kių sen.) ki lęs liau dies poe tu va-din tas Juo zas Merk šai tis. Vos pra si dė-jus ka rui, jau 1914 me tų ru de nį Juo zas da ly va vo kau ty nė se Rytp rū siuo se, kur po mū šio pa kliu vo į vo kie čių ne lais vę.

Ją iš gy ve no iš vež tas į Pran cū zi ją. Pa si bai gus ka rui per Olan di ją grį žo į Lie tu vą. Iš ba dė jęs, su var gęs, su džio vos po žy miais ra my bę ra do tė vų na muo-se Opš rū tuo se. Čia Juo zas bai gė ra šy ti dar ne lais vė je pra dė tą sa vo poe mą „Be lais vio sva jo nės“. Po pa lan kios J. Tu-mo-Vaiž gan to re cen zi jos kū ri nys apie iš gy ve ntus ka ro bai su mus bu vo iš spaus-din tas 1920 m. „Ka rio“ žur na le J. Jur gai-čio sla py var džiu.

Pir ma sis J. Merk šai čio ei lė raš tis „Kai mie čių dai nos“ iš spaus din tas dar 1909 m. Sei nuo se leis ta me „Šal ti ny je“. Ei lė raš tis vir to dai na, ku ri bu vo dai nuo-ja ma Lie tu vos kai muo se, ją pa mė go ir už sie-nio lie tu viai.

Po ka rio me tais Pil viš kių apy lin kė se bu-vo dai nuo ja ma jo dai na „Ba la dė apie Pil vės upe lį“ bei „Kank li nin kų him nas“, o Pae že-rių apy lin kė se – „Ma no gim ti nė“.

Pri si mi ni muo se apie J. Merk šai tį ra šo-ma, kad tam tik ra vi suo me nės da lis bu vo ne pa ten kin ta dr. V. Ku dir kos su kur tu him-nu. Net bu vo pa skelb tas kon kur sas nau jam him nui su kur ti. Pagal J. Merk šai čio žo džius su kur tą him ną esą su gie do jęs Sei nų cho-

ras, me lo di ja skam bė ju si ir Dzū ki jos kai muo se.

Tar nau da mas ca ri nė je ka riuo me nė-je prie Vol gos 1909–1913 m. J. Merk šai-tis ap lan kė gar sų jį 1863 m. trem ti nių kai mą Čior na ja Pa di na. Ten ra dęs 71 kie mą. Kai me vei ku si dvi komp lek tė mo-kyk la, ku rio je dir bo du mo ky to jai lie tu-viai – To mas Ži lins kas ir Pet ras Kriš čiu-kai tis. Kai me bu vo ir ka ta li kų baž ny čia su lie tu viu ku ni gu. Apie šių trem ti nių gy ve ni mą pa ra šy tą apy brai žą 1918 m. iš spaus di no „Ry gos gar sas“

At kū rus Lie tu vos vals ty bin gu mą, J. Merk šai tis nuo 1922 me tų pra dė jo dirb-ti EL TOS eta ti niu ko res pon den tu. Įdo-miau sias jo pa reng tas re por ta žas apie ke lio nę pa gal de mar ka ci nę li ni ją nuo Vie vio iki Viš ty čio.

Re for ma vus te leg ra mų agen tū rą, dirb da mas Blai vy bės drau gi jos pa skai-ti nin ku, J. Merk šai tis ap va žia vo vi są Lie tu vą.

Blai vy bės drau gi jos su reng to se J. Merk šai čio ves tu vė se jį su tuo kė ir svei-kinimo kalbą pasakė J. Tu mas-Vaiž gan-tas. Ka nau nin kas pa šok di no jau ną ją ir

sa vo hu mo ru pra juo kino ves tu vi nin kus.Iš J. Merk šai čio kū ry bos la biau siai ver-

ti na ma Pir mo jo pa sau li nio ka ro iš gy ve ni-mus atspindinti „Ka rei vio dai na“ ir poema „Be lais vio sva jo nės“.

An ta nas ŽI LINS KAS

Liau dies poe tas Juo zas Merk šai tis.S

Miš ko sa vi nin kų koo pe ra ci jos pa tir tisŠiuo me tu Lie tu vo je miš ko že mės plo tas uži ma apie 33,3 pro c. šalies te ri to ri jos, iš ku rių 49,6 pro c. vi sos miš ko že mės su da ro vals ty bi nės reikš mės miš kai ir 39,2 pro c. – pri va tūs miš kai. Pri va čius miš kus Lie tu-vo je val do per 247 tūkst. sa vi nin kų. Di de lis sa vi nin kų skai čius ir smul kios val dos (vi-du ti niš kai vie nam sa vi nin kui pri klau sė 3,3 ha miš ko) le mia, jog vie niems sa vi nin kams efek ty viai vyk dy ti eko no mi nę veik lą miš ke tam pa su dė tin ga, to dėl tiks lin ga koo pe ruo-tis. Nors pra kti ka ro do, kad pri va čių miš-kų sa vi nin kų koo pe ra ci ja Lie tu vo je vyks ta van giai, Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės 2012–2016 me tų pro gra mo je nu ma ty ta rem-ti miš ko sa vi nin kų koo pe ra ty vų stei gi mą.

Ap lin kos mi nis te ri ja nuo lat svars to, ko-kios prie mo nės pa ska tin tų pri va čių miš kų sa vi nin kų koo pe ra ci ją. Spren džiant, ko kios prie mo nės tin ka mos, ver ta pa si do mė ti ki tų ša lių pa tir ti mi pri va čių miš kų sa vi nin kų koo pe ra ci jos ska ti ni mo klau si mu ap žvel-giant Es ti jos, Lat vi jos ir Če ki jos pa tir tį.

Es ti jo je, kur 44 pro c. miš kų pri klau so fi-zi niams as me nims, o vi du ti nė pri va ti val da su da ro 10 ha, pri va čių miš kų sa vi nin kus nu ma ty ta ska tin ti vyk dy ti miš kų ūkio veik-lą, taikant mo kes čių leng va tas, ma ži nant ad mi nist ra ci nę naš tą bei pa si tel kiant sklan-džiai vei kian čią pa ra mos sis te mą.

Es ti jos miš kų įsta ty me nu ma ty ta, kad vals ty bė re mia: 1) pri va čių miš kų sa vi nin-kų kon sul ta vi mą ir mo ky mą; 2) kon sul-tan tų mo ky mus, pro fe si nės kva li fi ka ci jos su tei ki mą kon sul tan tams ir kon sul tan tų ver ti ni mą miš kų val dy mo sri ty je; 3) in ves ti-ci jas, ku rio mis sie kia ma eko no mi nės, eko lo-gi nės ir kul tū ri nės miš ko ver tės pa di dė ji mo bei pri va čių miš kų sa vi nin kų miš ki nin kys-tės veik lą sa vo val do se, įskai tant kul tū ros pa vel do ir ker ti nių miš ko bu vei nių iš sau go-ji mą, taip pat dar bus, ku riais sie kia ma miš-

ko būk lės pa ge ri ni mo; 4) jung ti nę su miš kų ūkiu su si ju sią pri va čių miš kų sa vi nin kų veik lą; 5) prie mo nes, ku rio mis sie kia ma iš veng ti ža los pri va čiam miš kui, kai ši ga li at si ras ti ne prik lau so mai nuo miš ko sa vi nin-ko va lios, ir sie kiant iš veng ti to kios ža los pa-pli ti mo; 5) pri va čių miš kų in ven to ri za ci ją ir miš kot var kos pla nų pa ren gi mą.

2014 me tais Es ti ja sky rė 650 tūkst. eu rų aso cia ci joms, ku rios tu ri bent 200 na rių. Iš re mia mų prie mo nių bu vo pa ra ma koo pe-ra ci jai miš kų ūkio veik lo je, t. y. me die nos par da vi mams pa de dant aso cia ci joms – iki 1554 eu rų už par duo tą ku bi nį met rą.

Es ti jo je nė ra koo pe ra ti nės bend ro vės (koo pe ra ty vo) kaip ju ri di nio as mens for-mos. Kal bant apie pri va čių miš kų sa vi nin-kų koo pe ra ci ją, nau do ja ma aso cia ci jos są vo ka. Ski ria mos dvi aso cia ci jų for mos: sie kian čios pel no ir ne sie kian čios pel no aso-cia ci jos. 2014 me tais Es ti jo je vei kė dvi pel-no sie kian čios aso cia ci jos, ku rios na rė mis pre ky bai me die na bu vo miš ko sa vi nin kų aso cia ci jos. Es ti jo je atei ty je sie kia ma pa ra-mą pri va čių miš kų sa vi nin kams teik ti per aso cia ci jas.

Lat vi jo je, ket vir to je pa gal miš kin gu mą ša ly je Eu ro po je, 60 pro c. pri va čių miš kų val dų yra ma žes nės nei 5 ha, to dėl koo pe-ra ci jos klau si mas yra ga na ak tua lus. Šio je ša ly je šiuo me tu yra 5 vei kian tys miš ko sa-vi nin kų koo pe ra ty vai. Nuo 2013 m. Koo pe-ra ti nių bend ro vių įsta ty me bu vo įtvir tin ta nuo sta ta, jog miš ko sa vi nin kų koo pe ra ty-vu pri pa žįs ta mas toks koo pe ra ty vas, ku ris tei kia miš kų ūkio pa slau gas ir pre ky bos miš kų ūkio pro duk tais pa slau gas, ta čiau neuž sii ma miš kų ūkio pro duk tų ga my ba. Šia me įsta ty me taip pat nu ma ty ta, kad koo-pe ra ti nės bend ro vės, tei kian čios že mės ūkio ir miš kų ūkio pa slau gas, ne tu rė tų siek-ti pel no, ta čiau ga li tu rė ti per vir šį (su ma,

su mo kė ta už pa slau gas, vir ši jan ti me ti nes pa slau gų iš lai das), už ku rį ne rei kia mo kė ti pel no mo kes čio. Šis per vir šis ga li bū ti nau-do ja mas koo pe ra ty vo vys ty mui ar ba pa da-ly tas jo na riams.

Koo pe ra ti nės bend ro vės pri va lo kiek-vie nais me tais iki ko vo 15 d. Že mės ūkio koo pe ra ty vų aso cia ci jai pa teik ti ati tik ties įver ti ni mo do ku men tus, pa gal ku riuos spren džia ma, ar su teik ti ati tik ties sta tu są. Koo pe ra ti nės bend ro vės, ku rioms su teik-tas ati tik ties sta tu sas, ga lės bū ti ski ria ma ES pa ra ma pa gal kai mo plėt ros pro gra mą 2014–2020 m. Konk re čios prie mo nės dar svars to mos ir de ri na mos.

Če ki jos, la bai pa na šios į Lie tu vą miš-kin gu mo po žiū riu (miš kai uži ma 34 pro c. ša lies te ri to ri jos, vi du ti nis val dos dy dis – 3 ha), na cio na li nė je miš kų pro gra mo je 2008–2013 me tams bu vo nu ma ty ta rem ti miš ko sa vi nin kų koo pe ra ci ją (aso cia ci ją) – smul kių miš ko sa vi nin kų, sie kian čių bend-ro miš kų val dy mo bei pre kių ir pa slau gų tei ki mo, su si vie ni ji mą (tei sė kū ra, fi nan sa-vi mas ir in for ma vi mas).

Če ki jos miš kų įsta ty me nu ma ty ta rem-ti smul kiuo sius miš ko sa vi nin kus, sie kiant už tik rin ti efek ty vias ir gy vy bin gas jų są jun-gas. Pag rin di nis vaid muo šiuo klau si mu ati te ko Vals ty bi nei miš kų ad mi nist ra ci jai. Sie kiant at sto vau ti smul kie siems miš ko sa vi nin kams, bu vo su for muo tos dvi skir-tin go ti po struk tū ros: 1) or ga ni za ci jos, dau giau sia dė me sio ski rian čios miš kų po-li ti kai, vei kian čios na cio na li niu lyg me niu ir sie kian čios at sto vau ti na rių in te re sams; 2) or ga ni za ci jos, pa grįs tos eko no mi niu fak-to riu mi, ti pi nės smul kių miš ko sa vi nin kų aso cia ci jos, ku rios dau giau sia vei kia vie ti-niu lyg me niu ir sie kia efek ty vaus val dy mo per na rių nuo sa vy bės su si vie ni ji mą. Vie na iš pa sta rų jų yra LDO Při bys lav – di džiau-

sias miš ko sa vi nin kų koo pe ra ty vas pa gal na rių skai čių. LDO Při bys lav pa grin di nės veik los sri tys yra pa ti kė tų miš ko val dų val-dy mas, me die nos įsi gi ji mas ir per ve ži mas, miš kų ūkio pa slau gų tei ki mas smul kiems miš kų sa vi nin kams. Koo pe ra ty vas yra pa-da ly tas į tris su si vie ni ji mas (as so cia tions): tiems pri va tiems sa vi nin kams, ku rie mo ka PVM, tiems, ku rie ne mo ka PVM, ir sa vi val-dy bėms-pri va čių miš kų sa vi nin kams.

2007–2013 pe rio dui ES pa ra mos miš ko sa vi nin kų koo pe ra ty vams ne bu vo nu ma-ty ta. Če ki jo je svar biau sia yra na cio na li nė pa ra ma. Nuo 2005 me tų įga lio ji mai skir ti pa ra mą iš vals ty bės biu dže to per kel ti iš Že mės ūkio mi nis te ri jos į re gio nų lyg mens spren di mų priė mi mą, t. y. de cent ra li zuo-ti.

Kal bant apie pa ra mą pri va čių miš kų sa-vi nin kams, Če ki jo je pa ra ma miš kot var kos pro jek tui pa reng ti ski ria ma to kiam miš ko sa vi nin kui, ku ris, su dė jus vi sas miš ko val-das, tu ri iki 50 ha miš kų ir ne tu ri pa reng to miš kot var kos pla no. Nuo 2008 m. iki 2013 m. tam skir ta 637 tūkst. eu rų (17,6 mln. Če-kijos kronų) ir pa reng ta miš kot var kos pla-nų bend ram 41 428 ha plo tui. Vals ty bė taip pat tei kia ne mo ka mas pa slau gas miš ko sa vi-nin kams, sie kiant pa ge rin ti miš ko val dy mo stan dar tus ir už tik rin ti miš kų ap sau gą nuo ken kė jų. Miš ko sa vi nin kai kon sul tuo ja mi, jiems tei kia ma nau jau sia in for ma ci ja apie miš kų ap sau gą ir ga li mas ap sau gos prie mo-nes nuo ken kė jų.

Re mian tis už sie nio ša lių pa tir ti mi bei sie kiant di din ti miš kų ūkio kon ku ren cin gu-mą ir efek ty vu mą, LR ap lin kos mi nis te ri ja pla nuo ja ar ti miau siu me tu skelb ti ge riau sio miš ko sa vi nin kų koo pe ra ty vo kon kur są.

In for ma ci ja pub li kuo ja ma bend ra-dar biau jant su Ap lin kos mi nis te ri ja

Užsk. 1399

Parduoda akmens anglis

(taip pat sufasuotas po 25 kg) Vilkaviškio geležinkelio stotyje.

Tel.: (8 342) 52 218, 8 614 45 410.

Užsk. 35

Užsk. 992

Užsk. 5848

akmens anglimis, briketais, fasuotomis granulinėmis anglimis

(laikomos po stogu).

ISTORIJOS PUSLAPIAI

2015 m. kovo 26 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

Bičių.Tel. 8 670 75 160. 1411

AUDI, VW, MERCEDES BENZ, OPEL, MITSUBISHI, TOYOTA, MAZDA markių automobilius. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Sutvarko reikiamus dokumentus.Tel. 8 691 85 616. 1018

Visų markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys ar po avarijos. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 643 39 486. 1019

Įvairių markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 690 25 066. 1017

Traktorių (T-16, T-25, T-40, MTZ-52, MTZ-82, gali būti sugedęs), priekabas, puspriekabes. Tel. 8 639 96 930. 6247

Brangiai – mėsines kiaules, paršavedes, įvairaus svorio prieauglį, veršelius. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys.Tel.: 8 618 57 171,(8 342) 53 794. 1184

Kiaules. Pasiima savo transportu. Atsiskaito iš karto.Tel.: 8 608 89 347,8 618 42 231. 568

UAB „Suvalkijos veršeliai“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 634 23 551. 153

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 699 75 181. 36

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 3546

Įmonė tiesiogiai – galvijus aukščiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 612 34 503. 7761

Brangiai – kiaules. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys. Tel. 8 671 59 317. 916

AKCIJA! Alksines malkas rąsteliais (22 Eur / 75,96 Lt už ermd). Atveža nemokamai.Tel.: 8 645 34 667, 8 610 45 504. 1012

Pigiai – supjautas ir pakais smulkias atraižas (prakurams), stambias supjautas atraižas, suskaldytas alksnines ir beržines malkas. Tel. 8 641 78 208. 1264

PIGIAUSIAI! Malkas (skaldytos, kaladėmis, rąsteliais). Atraižas (supjautos ir nesupjautos (pakais), stambias alksnines atraižas, atraižas prakurams. Nuolatiniams klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai.Tel.: 8 609 73 915, 8 690 27 280. 1014

Malkas dvimetriais, kaladėmis, kapotas.Tel. 8 624 13 157. 1054

Pigiai – skaldytas beržines ir alksnines malkas, supjautas stambias ir smulkias atraižas (prakurams). Atveža.Tel. 8 658 31 212. 908

Pigiai – supjautas smulkias atraižas (prakurams) ir stambias supjautas atraižas, suskaldytas alksnines ir beržines malkas. Tel. 8 671 98 262. 1263

7 savaičių paršelius, žemės dirbimo germinatorių (3,60 m pločio).Tel. 8 645 71 162. 1402

8 m. karvę (veršiuosis birželio mėn., 400 Eur), vienfazį grūdų malūną, grūdus, miegamąją sofą.Tel. 8 628 47 889. 1410

Šienainio ritinius, belukštes avižas ‘Mina DS‘, storasienius vamzdžius (270 mm diametro).Tel.: 8 603 98 752,8 650 89 429. 1400

Miežius.Tel. 8 611 25 275. 1401

Sidabrines eglutes sodinti, žirnius ‘Respekt‘.Tel. 8 687 57 187. 1386

Vasarinius kviečius ‘Hamlet‘.Tel. 8 677 61 642. 1385

Vasarinius kviečius ‘Nawra‘.Tel. 8 650 30 984. 1391

Valuckų ūkis (Ramoniškių k., Vilkaviškio r.) – pupas ‘Bobas‘. Tel.: 8 652 73 696, 8 687 29 812. 981

Įvairios paskirties bulves ‘Vineta‘, ‘Jelly‘. Tel.: 8 637 29 113,8 631 22 909. 1306

0,82 ha žemės sklypą (sodą) prie įvažiavimo į Paežerių dvarą (šalia sklypo yra vandentiekis, elektros tinklai, 20 000 Eur).Tel. 8 656 74 119. 1404

Namą Tarprubežių k., Kalvarijos sav. (yra ūkiniai pastatai, 3 ha žemės).Tel. 8 602 31 187. 1390

Sodybą Matlaukio k. (28 a sklypas, medinis apšiltintas namas, plastikiniai langai, ūkiniai pastatai, vandentiekis, asfaltuotas privažiavimas, ežeras už 1 km, geri kaimynai, 8500 Eur). Tel. 8 698 09 206. 1267

2 kambarių butą Birutės g. 2, Vilkaviškyje (I a.).Tel. 8 685 83 109. 1403

2 kambarių butą Kybartuose.Tel. 8 622 77 713. 1405

MERCEDES BENZ VITO (1999 m., 2,3 l, dyzelis, 72 kW, 8 vietos, 2600 Eur), RENAULT GRAND ESPACE DCI (2003 m., 2,2 l, 7 vietos, 2500 Eur), AUDI A6 C4 TDI (1997 m., 2,5 l, 103 kW, 6 pavaros, neveikia variklis, 700 Eur). Tel. 8 656 90 353. 1365

Dalimis VW GOLF III (1,9 l, TD, 55 kW), OPEL VECTRA (1998 m., 2 l, DTI), SEAT TOLEDO (1998 m., 1,9 l, TDI), FIAT BRAVA (1998 m., 1,9 l, TD).Tel. 8 634 49 324. 4366

Sėjamąją SPU-6 (tvarkinga, paruošta darbui).Tel. 8 686 12 160. 1392

Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 637 76 992, 8 612 63 938. 490

Pigiai – skaldytas alksnines ir beržines malkas, stambias supjautas atraižas (pakais), atraižas prakurams. Veža įvairiais kiekiais.Tel. 8 646 61 001. 909

Pigiai – sausas skaldytas beržines ir alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas (pakais) alksnines atraižas, atraižas prakurams (smulkios, sausos). Atveža nemokamai.Tel.: 8 610 45 504, 8 645 34 667. 1013

PARDUODA

PERKA

ĮVAIRŪS

tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645. Užsk. 970

Perka veršelius nuo 2 savaičių

UAB „Galvijų centras“

Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto.

Dėl veršelių kainų teirautis

Užsk. 959

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 646 81 037. 7763

Dirbti autoplovykloje reikalingi darbuotojai (automobilių plovėjai).Darbas Kybartuose.Tel.8 676 04 105. 1395

VIŠČIUKAI. ANČIUKAI. ŽĄSIUKAI. Priimami užsakymai AB Vilniaus paukštyno mėsiniams broileriniams vienadieniams ir paaugintiems (2–3 savaičių) viščiukams, ančiukams, žąsiukams, vištaitėms įsigyti. Tel. 8 611 51 770, Alvitas, Vilkaviškio r. 1328

Parduoda dalimis VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti.Tel. 8 657 39 339. 6299

Šiltina sienas, stogus ir grindis ekovata sausuoju ir šlapiuoju būdu. Užpildo oro tarpus. Tel. 8 698 47 767. 1130

Pagal užsakymus išpjauna ir parduoda statybinę medieną. Parduoda supjautas atraižas ir įvairias malkas.Tel.: 8 614 09 390,8 654 74 140. 830

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.Dėl Albino DAMIDAVIČIAUS mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Eleną, sūnus Juozą ir Albiną, seseris, brolius bei visus artimuosius.

Bajorų kaimo bendruomenė 1393

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės eina ir palieka. Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa ir atminty gyva išlieka.Dėl Daivos DIDVALIENĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame velionės vyrą Albiną, dukrą Audronę, sūnų Arūną su šeimomis.

I. Žaliauskienė, A. ir R. Bačinskai, L. ir V. Sidabrai 1394

Mirtis skaudi, tačiau ji bejėgė prieš artimo žmogaus atminimą.Nuoširdžiai užjaučiame Algimantą Maurutį ir jo šeimą dėl mylimos mamos mirties.

UAB „Kanoneda“ kolektyvas 1407

Taip sunku suvokti, kad jau nebėra artimo žmogaus. Guodžia tik mintis, jog šviesi gyvenimo brydė palikta ne tik artimųjų, bet ir daugelio žmonių atmintyje.Dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Juozo Damidavičiaus šeimą ir artimuosius.

Balickų šeima 1408

UŽJAUČIAME

Užsk. 1042

Taupantiesiems! Nestandartinių visų rūšių baldų gamyba irprojektavimas. Virtuvės, miegamojo, prieškambario, biuro, vaikų kambario, vonios, slankiojančių durų sistemos. Įmontuoja buitinę techniką. Garantuoja kokybę, mažą kainą, greitą pristatymą. Nemokamaivyksta į kaimo vietoves. Tel. 8 675 17 553. 1406

Parduoda lauko baldus, yra ir pagamintų (1,5–2 m stalai, suolai, sūpynės ir kt.). Priima individualius užsakymus.Tel. 8 650 19 794. 1396

IĮ „NT darbai“ atlieka sodų, namų valdų, žemės ūkio ir kitos paskirties žemės sklypų kadastrinius matavimus. Daro topografines nuotraukas, atlieka sklypų formavimo-pertvarkymo projektus, nužymėjimo darbus. Tel. 8 657 60 231,www.ntdarbai.lt. 5457

Groja įvairiomis progomis (vestuvėse, jubiliejuose, krikštynose). Veda renginius. Graži muzika Jūsų šventei už mažą kainą. Tel. 8 680 27 027. 1023

Gamina ir įstato į kaminus nerūdijančio plieno įdėklus, stato dvisienius apšiltintus kaminus. Tel. 8 602 36 970. 1128

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, juodžemį iki 25 t.Tel. 8 682 64 113. 1275

Veža žvyrą, smėlį, skaldą iki 25 t.Tel. 8 686 12 323. 1281

Veža juodžemį, žvyrą, smėlį. Atlieka betonavimo darbus.Tel. 8 670 03 909. 1279

Dovanoja mėšlą.Tel. (8 342) 45 640, Gudeliai. 1412

Vilkaviškyje nuklydo foksterjerų veislės šuo.Tel. 8 699 89 836. 1412

30 m. mergina ieško auklės arba slaugės darbo.Tel. 8 636 02 533. 1339

32 m. vyras ieško darbo.Tel. 8 643 54 983. 1415

Du vyrai ieško bet kokio darbo.Tel. 8 632 82 273. 1340

Turgus kiekvieną dieną!

S. Daukanto g. 2, Vilkaviškio turgavietėje.

1. Norintieji prekiauti žalumynais, pasirūpinkite prekybos vieta.2. Prekiautojai vaisiais, daržovėmis ir kitomis prekėmis privalo turėti asmens medicininę knygelę.3. Išnuomojamos veterinarijos vaistinės patalpos (47 m²).

Informacija tel. 8 686 12 595.

Trečiadieniais ir šeštadieniais – tradiciniai didieji turgūsKviečiame apsilankyti

Užsk. 1413

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. kovo 26 d. 8 / įvairenybės

Vis šiltėjantys orai kviečia pasivaikščioti.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.

S

Nors nak ti mis dar jau čia me šal tu ką, ta čiau die nos da ro si vis šil tes nės. Šian dien įdie no-jus bus 10–11 laips nių ši lu mos. Dan gų ims deng ti lie tų ne šan tys de be sys, pa kils piet ry-čių kryp ties vė jas.

Penk ta die nį dau ge ly je vie tų lis. Ter mo-met rų stul pe liai pa sieks šios sa vai tės aukš-tu mas. Nak tį ir ry te bus apie 5–7, die ną – apie 11–14 laips nių ši lu mos.

Nu ma to ma, kad ir sa vait ga lio dan gus bus ap niu kęs, ga li pa ly ti. Ta čiau ši lu mos tik rai ne prit rūks, o tai pui kios są ly gos, kad vis kas pa va sa riš kai su ža liuo tų.

Dan gus ap niu ks

Kovo 26 d. Feliksas, Emanuelis, Teklė, Laimis.

Kovo 27 d. Nikodemas, Rūta Aleksandras, Lidija.

s

s

Spal vo tas ar spal vi nis spaus-din tu vas?Žo dis „spal vo tas“ var to ja mas daik tui api-bū din ti, kai daik tas pa ts yra nu spal vin tas, pvz., spal vo tas po pie rius.

„Lie tu vos Res pub li kos ter mi nų ban ke“ tei kia mas ter mi nas „spal vi nis“ – su si jęs su spal va, pa vyz džiui, spaus din tu vo, dau gin-tu vo, mo ni to riaus ar ba ki to kio duo me nis at vaiz duo jan čio įtai so, ga lin čio ro dy ti ar ba spaus din ti spal vo tą do ku men tą, sa vy bė. Tai gi, sa ky ti na spal vi nis spaus din tu vas, spal vi nis dau gi ni mo apa ra tas (dau gin tu-vas) etc.

KALBOS PATARIMAI

Ko vo 27-oji –Tarp tau ti nė teat ro die na

DIENOS

VARDINĖS

Ko vo 29 d., 13 val., Pil viš kių kul tū ros na muo se vyks mė gė jų teat ro šven-tė „Teat ra liš ka sis Pil viš kių pa va sa ris 2015“. Sa vo spek tak lius vai dins Vil ka-viš kio kul tū ros cent ro, pa gy ve nu sių žmo nių klu bo „Ru de nė lis“, Pil viš kių kul tū ros na mų ir Griš ka bū džio mė gė-jų teat rai. Per per trau kas žiū ro vus links mins ma mų ir duk rų kvar te tas iš Kau no. Ren gi nys ne mo ka mas.Vil ka viš kio ra jo no neį ga lių jų drau gi ja kvie čia sa vo na rius į At ve ly kio šven-tę, ku ri vyks ba lan džio 10 d., 11 val., pa ra pi jos sa lė je. Vai šės su neš ti nės. Pra šo ma atei ti su ge ra nuo tai ka, at si-neš ti po mar gu tį.Ba lan džio 11 d., 12 val., Vil ka viš kio pa ra pi jos sa lė je vyks poe to Al bi no Sla vic ko kū ry bos po pie tė. Bus pri-sta ty ta nau jau sia kū rė jo kny ga „Kad aša ra ne verk tų“. Dai nuos vo ka li niai an samb liai „Ru de nė lis“, „Pa guo da“ ir „At min tis“. Ža da da ly vau ti pa gal poe-to teks tus pa ra šy tų dai nų au to riai.Ba lan džio 15 d., 18 val., Ky bar tų kul-tū ros cent re lė lių-mil ži nų teat ras pri-sta tys spek tak lį vai kams „Kem pi niu-ko nuo ty kiai“. Žiū ro vų lauks do va nos, žai di mai ir ki to kios staig me nos.

s

s

s

s

KAS? KUR? KA DA?

ORAI 14 / 5

ŠIANDIEN

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Avinas (03 21–04 201).

Jaunatis iki kovo 27 d.

6 mėnulio diena

06:1018:4112:31

Tau ti nę juos tą kū rė „Kregž du tės“

Ky bar tų vai kų lop še ly je-dar že ly je „Kregž-du tė“ vy ko pi lie tiš ku mo ug dy mo ren gi-nys, skir tas Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo 25-osioms me ti nėms pa mi nė ti. Ta pa čia pro ga ini ci ja vo me ir iki mo kyk li-nio ug dy mo įstai gų pro jek tą „Ap juos kim Lie tu vė lę“. Jo me tu da ly viai tu rė jo pa-teik ti ant po pie riaus la po pa vaiz duo tus tau ti nės lie tu viš kos juos tos frag men tus, at si žvelg da mi į et nog ra fi nio re gio no tra-di ci jas.

Pro jek to nuo sta tus ir kvie ti mus pri si-jung ti iš siun tė me ne tik Vil ka viš kio ra jo-no ug dy mo įstai goms, bet ir dar že liams, tu rin tiems „Kregž du tės“ var dą, vi so je Lie-tu vo je.

Ne ga lė jo me įsi vaiz duo ti, kiek įstai-

gų pri si jungs prie mū sų pro jek to, to dėl šiek tiek jau di no mės. Pir muo sius dar be-lius ga vo me iš Al vi to. Po to kas dien ėmė plauk ti vo kai su gau sy be nuo sta bių dar-bų. „Tau ti nės juos tos“ at ke lia vo ne tik iš mū sų ra jo no įstai gų, bet ir iš Klai pė dos, Kau no, Pa ne vė žio.

Esa me su ža vė ti pe da go gų iš ra din gu-mo, kruopš tu mo, nau do ja mos tech ni kos įvai ro vės. Tau ti nės juos tos or na men tai su-dė lio ti iš po pie riaus, odos, au di nio skiau-čių, ka ro liu kų, sau sų au ga lų, šiau dų ir net gin ta ro. Ga vo me daug pieš tų, siu vi nė tų ir aus tų juos tų. Dar be lius kū rė iki mo kyk li-nu kai, prieš mo kyk li nu kai, pe da go gai ir net dvi me čiai vai ku čiai. Pa sig ro žė ti, įver-tin ti ir ap tar ti at ke lia vu sius kū ri nius pa si-

kvie tė me Ky bar tų „Sau lės“ pro gim na zi jos dai lės mo ky to ją Vai dą Plau ši nie nę. Ji taip pat bu vo nu ste bin ta dar bų gau sos, įvai ru-mo bei ori gi na lu mo.

Vi sus at siųs tus ir mū sų įstai go je pa ga-min tus frag men tus – o jų bu vo 360 – su-jun gė me į vie ną juos tą, ku rios il gis – be-veik 108 met rai. Išė ję į lop še lio-dar že lio kie mą, vai kai ir dar buo to jai iš tie sė juos-tą. Tam, kad ap juos tu me vi są mū sų įstai-gos pa sta tą, pri trū ko vi sai ne daug.

Šia juos ta bus ga li ma pa si gro žė ti Vil-ka viš kio vai kų ir jau ni mo cent re or ga ni-zuo ja mos po pie tės „Vai kų kie mas“ me tu.

A. MAC KE VI ČIE NĖ, I. MI KA LAI NIE NĖ, R. KUR TI NAI TIE NĖ

Pro jek to koor di na to rės

Kolektyvinė „Kregždučių“ ugdytinių sukurta juosta nusitęsė daugiau kaip 100 metrų.S

2015 m. ba lan džio 1 d., 14 val., bus at lie ka mi že mės skly po, esan čio ad re su: Smė ly no g. 10A., Ky bar tų m., Vil ka viš kio r. sav., ka dast ri niai ma ta vi mai. Kvie-čia me gre ti mo že mės skly po, esan čio Smė ly no g. 12, Ky bar tų m., Vil ka viš kio r. sav., sa vi nin ką Al my rą Ra dze vi čių dėl bend ros skly po ri bos su de ri ni mo. Ma ta vi mus at-lie ka Vil man to Šle kio įmo nė, mat. Vai das Nau ja lis, Ge di mi no g. 16, Vil ka viš kis, tel. 8 616 70 507, el. p. vil ka vis kio.matininkai@gmail.com. Užsk. 1398

UAB „Kar pis“ gy vų žu vų san dė liuo se, esan čiuo se Beb ru liš kės k., Kaz lų Rū dos sav., bus pre kiau ja ma gy vo mis žu vi mis: pla čia kak čiais (svo ris 1,5–2,5 kg – 2,3 Eur / 7,94 Lt už kg), tri me čiais kar piais (0,9–1,5 kg – 2,60 Eur / 8,98 Lt už kg) bei dvi me čiais kar piais, tin ka mais įžu vin ti (3,2 Eur / 11,05 Lt už kg):

ko vo 27 d. (penk ta die nį) – 10–14 val., ko vo 28 d. (šeš ta die nį) – 9–13 val., ko vo 30 d. – ba lan džio 3 d. (pirmadienį–penktadienį) – 10–14 val., ba lan džio 4 d. (šeš ta die nį) – 9–13 val.

Tel. pa si tei rau ti: (8 343) 69 225, 8 687 83 267. Užsk. 1409

Užsk. 966

Skelbimai į „Santaką“ ir „Reklamos gidą“ priimami ir Kybartuose, Vištyčio g. 40, „Senukų“ prekybos centre, II aukšte.

UAB „Aurelitas“Tel.: (8 342) 58 611,

8 683 84 660, 8 686 75 830.

• Atlieka vandentiekio ir nuotekų prijun-gimo darbus prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

• Darbus atlieka su savo arba užsakovo medžiagomis.

• Gauna prijungimo sąlygas UAB „Vil-kaviškio vandenys“.

• Sutvarko visus dokumentus. • Nuomoja miniekskavatorius.

Užsk. 4512

8 683 84 660, 8 686 75 830.

Užsk. 1416