19
Tarptautinė privatinė teisė I paskaita Doc. dr. Katažyna Mikša [email protected]

I Paskaita 2015 Ruduo

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: I Paskaita 2015 Ruduo

Tarptautinė privatinė teisė I paskaita

Doc. dr. Katažyna Mikš[email protected]

Page 2: I Paskaita 2015 Ruduo

Kaupiamasis balas

• 50 proc. – egzamino pažymys (vienas uždavinys)

• 25 proc. – koliokviumas (gali būti testo ir atviri klausimai)

• 25 proc. – aktyvus dalyvavimas seminaruose (išaiškina seminaro dėstytojai)

Page 3: I Paskaita 2015 Ruduo

Moodle

• Slaptažodis: roma2

Page 4: I Paskaita 2015 Ruduo

Tarptautinės privatinės teisės sąvoka. Šaltiniai

Page 5: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT sąvoka

Tarptautinė privatinė teisė – (angl. private international law) –pirmą kartą pavartojo JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Joseph Story savo veikale Commentaries on the Conflict of Laws (1834). Paplitęs kontinentinės teisės tradicijos valstybėse.

Kolizijų teisė – (angl. Conflict of Laws) – terminas vartojamas bendrosios teisės tradicijos valstybėse – JAV, Anglijoje, Kanadoje, Australijoje.

Federacinėse valstybėse nėra „tarptautinio“ elemento, todėl šis terminas tikslesnis apibūdinant teisės aktų skirtumus tarp valstijų.

Page 6: I Paskaita 2015 Ruduo

Tarptautinės privatinės teisės samprata

TPT santykiams būdingas tam tikras dvilypumas:

- tarptautinis/užsienio elementas (susijęs daugiau nei su viena valstybe)

- privatinių santykių elementas (TPT nagrinėja civilinius santykius plačiąja prasme bei civilinius procesinius santykius).

TPT taikoma tada, kai privataus pobūdžio santykis įgyja užsienio elementą ir todėl kyla vidaus ir tarptautinės teisės sistemos kolizija.

Tarptautinė privatinė teisė - tai nacionalinės privatinės teisės dalis reguliuojanti privatinius santykius su užsienio elementu.

Page 7: I Paskaita 2015 Ruduo

Tarptautinės privatinės teisės dalykas

TPT reguliuoja privatinius santykius (civilinius, šeimos, darbo, civilinio proceso ir kt.) su tarptautiniu/užsienio elementu.

Ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:• 1) viena iš bylos šalių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo);• 2) ginčo objektas yra užsienyje (užsienio valstybėje yra nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, esantis ginčo objektu; užsienio valstybėje buvo atliekami ginčo objektu esantys darbai ar teikiamos paslaugos ir t. t.);• 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado pasikeitė ar pasibaigė šalių teisiniai santykiai, įvyko ar buvo atliktas užsienio valstybėje (užsienio valstybėje buvo sudaryta sutartis, išduotas čekis, sudaryta ar nutraukta santuoka, surašytas testamentas, žalos padarymo vieta yra užsienio valstybėje ir t. t.);• 4) teismo ar arbitražo sprendimas, kurį prašoma įvykdyti Lietuvoje, priimtas užsienio valstybėje; • 5) įrodymai, reikalingi civilinėje byloje, yra užsienio valstybėje;• 6) teismo pranešimus ar šaukimus reikia siųsti asmeniui, esančiam užsienio valstybėje, arba užsienio valstybėje reikia atlikti kitus procesinius veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga

Aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21d. nutarimu Nr. 28.

Page 8: I Paskaita 2015 Ruduo

Pavyzdžiai

www.holidaypirates.comwww.booking.com

Page 9: I Paskaita 2015 Ruduo

• “Our conclusion is that the inclusion of the news article(s) in Google’s search results is/are - with regard to all the circumstances of the case we are aware of - still relevant and in the public interest.

At this time, Google has decided not to take action on these URLs.

You may have the right to raise this issue with your country’s data protection authority if you are unhappy with the decision that Google has taken. In that communication, you may wish to include the reference number of 4-6753000005656 and a copy of your form submission confirmation for this request to Google.”

• Klausimas: kur kreiptis į teismą?

Page 10: I Paskaita 2015 Ruduo

Tarptautinės privatinės teisės sistema

TPT siaurąja prasme (sensu stricto):• normų kolizija;• jurisdikcijos problemos;• užsienio teismų sprendimų įgyvendinimas;• tarptautinis civilinis procesas plačiąja prasme.

TPT plačiąja prasme (sensu largo) :• TPT subjektų padėtis;• daiktinė teisė;• prievolinė teisė;• šeimos teisė;• paveldėjimo teisė;• intelektinės nuosavybės apsaugos teisė;• darbo teisė.

Page 11: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT santykis su TVT

Panašumai:•TPT remiasi TVT principais: abipusiškumo, valstybių tarpusavio pripažinimo, valstybių suverenios lygybės, sąžiningo tarptautinių sutarčių vykdymo, tarptautinės teisės viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu.• vienodas šių teisės šakų tikslas – užtikrinti kuo veiksmingesnį įvairių tarptautinės visuomenės sričių bendradarbiavimą, mažinti tokio bendradarbiavimo kliūtis.• šaltinių bendrumas – be vidaus (nacionalinės) teisės, yra ir tarptautinės sutartys.

Skirtumai: •reguliavimo dalykas.•subjektai ir jų padėtis. •teisės šaltiniai. Nors pagrindinis teisės šaltinis yra tarptautinė sutartis, tačiau yra skirtinga tokio šaltinio reikšmė. •skirtingi šių teisės šakų reguliavimo metodai bei ginčų sprendimo būdai. TVT ginčai sprendžiami •skiriasi TPT ir TVT normų pažeidimo pasekmės (sankcijos).

Page 12: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT santykis su CT

Panašumai:•abi teisės šakos reguliuoja privatinio pobūdžio santykius (paveldėjimas, santuokos sudarymas ir pan.), panašūs yra ginčų sprendimo būdai bei teisės normų pažeidimų pasekmės.

Skirtumai: •skiriasi teisės šakų reguliavimo metodai (išskyrus materialinį teisinį metodą). CT būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautinė privatinė teisė turi tik jai būdingus metodus – kolizijų metodą, kolizijų unifikavimo metodą.

•TPT apima platesnę reguliuojamų santykių sritį nei civilinė teisė, pvz., tarptautinė privatinė teisė apima darbo teisę, tarptautinį civilinį procesą

Page 13: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai

TPT šaltinių specifika :

•šaltinių dualumas•ypatinga vietą tarp šaltinių užima teismų praktika

Pagrindiniai TPT šaltiniai:

•Konstitucija ir bendrieji teisės principai•tarptautinės sutartys–ES teisė

•vidaus statutinė teisė•teismų ir arbitražų praktika•komerciniai papročiai•teisės doktrina.

Page 14: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: Konstitucija ir bendrieji teisės principai

LR Konstitucijos 135 str: „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“.

• Visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, įtvirtinti tarptautinėje teisėje (pvz. JTO įstatuose): pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tarptautinės teisės viršenybė, abipusiškumas, ir t.t.

• Bendrieji teisės principai (nerašyta teisė) – pacta sund servanda (sutarčių privalu laikytis), audiatur et altera pars (išklausytos turi būti abi ginčo šalys), jura novit curia (teisėjai išmano įstatymus), res judicata (byla išspręsta) ir t.t..

Page 15: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: tarptautinės sutartys

Dvišalės teisinės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose. Jos pasirašomos tarp dviejų, trijų valstybių, jose nustatomos kolizinės normos, reguliuojami kiti klausimai. Lietuvos Respublika yra sudariusi nemažai dvišalių sutarčių dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose (su Baltarusija, Rusija, Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.).

Daugiašalės tarptautinės sutartys/konvencijos, nustatančios vienodas kolizines normas. Pavyzdžiui, 1930 m. Ženevos konvencija dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.

Daugiašalės tarptautinės sutartys, kurios vienodina materialinės teisės normas. Pavyzdžiui 1980 m. Jungtinių Tautų Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių.

 

Gali būti skirstomos pagal institutus: reglamentuoja arbitražą, atsiskaitymus, pervežimus, civilinę atsakomybę, intelektinę nuosavybę, ir panašiai, jų daug.

Page 16: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: ES teisė• Teisės aktai, unifikuojantys kolizines normas:

- Roma I (Reglamentas (EB) Nr. 593/2008) dėl taikytinos teisės sutartinėms prievolėms )

- Roma II (Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės)

- Roma III (2010 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, (LT pradės galioti nuo 2014 m. gegužės 22 d.)

- Paveldėjimo reglamentas: 2012 m.  liepos  4 d.  Europos  Parlamento  ir  Tarybos  reglamentas  (ES)  Nr. 650/2012 dėl  jurisdikcijos,  taikytinos  teisės,  teismo  sprendimų  paveldėjimo  klausimais  pripažinimo  ir vykdymo  bei  autentiškų  dokumentų  paveldėjimo  klausimais  priėmimo  ir  vykdymo  bei  dėl  Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.• Teisės aktai, unifikuojantys įvairias tarptautinio civilinio proceso normas - - reglamentai

dėl jurisdikcijos, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I, Briuselis II bis, Briuselis III)- reglamentai dėl bendradarbiavimo civilinėse bylose

(Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse; Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose

- reglamentai, unifikuojantys kitas civilinio proceso normas

(Reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto, Reglamentas Nr. 861/2007 nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą).

Page 17: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: vidaus statutinė teisė

Vidaus statutinė teisė – įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai.

Jeigu atitinkamo klausimo nereguliuoja jokia tarptautinė sutartis ar ES teisės aktas, turi būti taikoma nacionalinė teisė.

LR kolizinės normos įtvirtintos keliuose šaltiniuose: LR CK, LR CPK, LR DK, atskiruose įstatymuose, pvz.: LR Prekybinės laivybos įstatymo 5 str., Lr Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 3 str. ir kt.

Page 18: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: teismų ir arbitražų praktika

Lietuvos teismų praktika:

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime ir vėlesniuose nutarimuose suformavo konstitucinę teismo precedento doktriną:

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę.

Tarptautinių teismų praktika: • JT Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika•ES Teisingumo Teismo praktika

Arbitražų praktika - tarptautinių komercinių arbitražų praktika (Londono tarptautinio arbitražo teismao, Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto ir t.t.)

Page 19: I Paskaita 2015 Ruduo

TPT šaltiniai: komerciniai papročiai ir doktrina

Komercinis paprotys - tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosčiusi elgesio taisyklė, plačiai taikoma kurioje nors komercinės veiklos sferoje, nenumatyta įstatymų leidybos aktuose, ir nebūtinai užfiksuota kokiame nors dokumente (pvz. INCOTERMS).

LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius .

Teisės doktrina kartu su teismų praktika daro didelę įtaką tarptautinei privatinei teisei.