I. 2017 M. VYKDYTOS ESMINĖS PRIEMONĖS (ATLIKTI ESMINIAI DARBAI)

ĮGYVENDINANT LIETUVOS MIGRACIJOS POLITIKOS GAIRĖSE

NUMATYTAS MIGRACIJOS POLITIKOS KRYPTIS

Vadovaudamosi Lietuvos migracijos politikos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos

gairių patvirtinimo“, (toliau – Gairės) ministerijos ir kitos atsakingos institucijos bei įstaigos pagal

kompetenciją pateikė Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie 2017 m. vykdytas priemones ir

atliktus darbus įgyvendinant Gairėse numatytas migracijos politikos kryptis.

Vidaus reikalų ministerija išanalizavo Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Užsienio

reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), Migracijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybės sienos

apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba),

Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – TMO) Vilniaus biuro pateiktą informaciją ir teikia

apibendrintą informaciją apie esminius migracijos politikos pokyčius 2017 m., taip pat informaciją

apie įgyvendintas atsakingų institucijų priemones.

1. EMIGRACIJOS IR GRĮŽTAMOSIOS MIGRACIJOS SRITIS

Užsienio reikalų ministerija koordinuoja „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių

įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos (toliau – Globalios

Lietuvos programa), kurios vienas iš tikslų yra stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip

skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu,

įgyvendinimą. Globalios Lietuvos programos priemones, skirtas lietuvių ryšiams su Lietuva

stiprinti ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, reintegracijai skirtą veiklą pagal kompetenciją taip pat

įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos,

TMO Migracijos informacijos centras ir kt.

Užsienio reikalų ministerija 2017 m. toliau teikė paramą užsienio lietuvių tikslinei

veiklai. Siekiant puoselėti užsienyje gyvenančių lietuvių tautiškumą, bendruomeniškumą, jaunimo

aktyvumą, stiprinti užsienio lietuvių įsitraukimą į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir

kultūrinį gyvenimą, susijusi tikslinė veikla buvo remiama 43 užsienio šalyse. Buvo organizuotas ir

remiamas užsienio lietuvių organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimas. Siekdama stiprinti

diasporos lyderių kompetencijas, plėsti organizacijų veiklų spektrą, didinti jų matomumą tiek

buvimo šalyje, tiek Lietuvoje, ministerija organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius diasporos

organizacijų vadovams ir lyderiams. 2017 m. Vilniuje Užsienio reikalų ministerija organizavo du

diasporai skirtus renginius: seminarą, skirtą Rytų kraštų lietuvių jaunimo lyderiams, ir seminarą

„Užsienio lietuvių organizacijų viešieji ryšiai“, skirtą diasporos organizacijų išorinės ir vidinės

komunikacijos kompetencijoms stiprinti. Šiuose renginiuose dalyvavo 80 užsienio lietuvių iš 33

šalių. Užsienio reikalų ministerija taip pat rėmė kasmetinį Kraštų bendruomenių pirmininkų

suvažiavimą, vykusį Panevėžio rajone, dalyvavo ir pranešimus skaitė diasporos suvažiavimuose,

seminaruose Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, JAV, Nyderlanduose, Turkijoje ir Suomijoje.

Užsienio reikalų ministerija skatino užsienio lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą.

Vertinant Lietuvos diasporos sukauptas žinias ir patirtį, kurios gali būti naudojamos įgyvendinant

reikalingus pokyčius įvairiose srityse, kuriant modernią Lietuvą, taip pat siekiant aktyvesnės

2

reemigracijos, organizuojami arba remiami projektai, per kuriuos užsienio lietuviai įsitraukia į

Lietuvos gyvenimą: dalinis finansavimas konkurso būdu skirtas Lietuvos viešųjų įstaigų ir

asociacijų projektams; organizuotas Globalios Lietuvos forumas „Valstybės ir diasporos

partnerystė“, kurio metu profesionalai iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos diskutavo ir teikė

pasiūlymus dėl valstybės ir diasporos bendradarbiavimo modelio atnaujinimo. Informacija apie

Globalios Lietuvos programą ir jos įgyvendinimą, taip pat kita užsienio lietuviams aktuali

informacija skelbta Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje, administruota socialinio

tinklo „Facebook“ paskyra ,,Globali Lietuva – Global Lithuania“, informacija platinta elektroniniais

užsienio lietuvių organizacijų, žiniasklaidos adresais ir per Lietuvos diplomatines atstovybes, atlikti

pirmieji internetinio puslapio „GlobaliLietuva.lt“, kuriame bus skelbiama visa užsienyje

gyvenantiems lietuviams aktuali informacija, skirta lietuvybės, bendruomeniškumo stiprinimui,

įsitraukimui į gyvenimą Lietuvoje, grįžimui į Lietuvą, kūrimo darbai.

2017 m. Užsienio reikalų ministerija atliko reprezentatyvios užsienio lietuvių nuomonės

apklausą, kurioje dalyvavo 1 294 respondentai iš 50 šalių. Apklausos rezultatų tendencijos: didžioji

dalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad gyvenant užsienyje yra sudarytos sąlygos išlaikyti

lietuvybę; kad negyvendami Lietuvoje jie gali dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime; kad

komunikacijos priemonės ir viešosios paslaugos atitinka jų poreikius; kad galvoja apie grįžimą į

Lietuvą, bet jiems nepakanka informacijos grįžimo ir reintegracijos klausimais.

Ūkio ministerija toliau vykdė „Globalios Lietuvos“ tinklo – lietuvių profesionalų, turinčių

tarptautinės patirties, bendradarbiavimo platformos – plėtrą. 2017 m. šio tinklo plėtra buvo

nukreipta į tikslines Lietuvos eksporto rinkas. Parinkti tiksliniai verslo sektoriai – kūrybinės

industrijos, aprangos ir tekstilės pramonė, informacinės ir ryšių technologijos, elektronikos

pramonė, lazerinės technologijos ir optinė įranga, gyvybės mokslai, maisto pramonė. Per 2017 m.

pritraukta 220 tarptautinių profesionalų – tiek, kiek buvo planuojama pradedant įgyvendinti

projektą. Per šį tinklą užsienio rinkose išplatinta 20 žinučių apie Lietuvos įmonių dalyvavimą

tarptautinėse parodose, verslo misijose ir apie eksportuotojų duomenų bazę.

Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendina Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, numatytas priemones, kurios susijusios ir su grįžtamosios

migracijos skatinimu, grįžusių Lietuvos piliečių integracija: „Talentų pritraukimo padalinio

įkūrimas ir įveiklinimas“, „Paskatų sistemos, skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti,

sukūrimas“, „Imigracijos modelio, skirto aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms

pritraukti, gerinimas“, „Į Lietuvą sugrįžusių ir atvykusių aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų

šeimų integravimo modelio sukūrimas“.

Įgyvendinus projektus, bus identifikuotos paskatos ir numatytos priemonės, kurios skatintų

į Lietuvą grįžti išvykusius piliečius ir jų šeimos narius, parengtos integracijos priemonės, skirtos

grįžusių asmenų ir jų šeimos narių reintegracijai į visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką. Numatoma,

kad projektai bus baigti įgyvendinti ir paskatų sistemos, imigracijos ir integracijos modelių

priemonės bus patvirtintos 2018 m. balandžio pabaigoje.

Švietimo ir mokslo ministerija rėmė išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių studijas

Lietuvos aukštosiose mokyklose – sudarė palankesnes stojimo sąlygas studijuoti Lietuvoje, prie

stojamojo konkursinio balo pridedant papildomus balus, įstojusiems studijuoti Lietuvoje skyrė

stipendiją ir (ar) vienkartinę socialinę išmoką, vykdė adaptacijos ir integracijos Lietuvoje

edukacinę-kultūrinę programą. 2017 m. pavasario semestre finansavimą gavo 149, o rudens

semestre – 153 studentai užsienio lietuviai studentai; buvo skirtas finansavimas šių studentų

sėkmingai adaptacijai ir integracijai Lietuvoje. Remiant neformalųjį lituanistinį švietimą užsienyje,

3

2017 m. finansuoti 105 neformaliojo lituanistinio švietimo projektai, paremtos užsienio lietuvių

vaikų vasaros stovyklos Lietuvoje (2017 m. jose dalyvavo 120 vaikų iš įvairių užsienio šalių).

Remiantis švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-690 „Dėl

Valstybės paramos teikimo studijoms, akademiniam mobilumui ir lituanistiniam švietimui

Lietuvoje ir užsienyje“ siekiama išplėsti paramos akademiniam mobilumui galimybes, 2017 m.

skelbiant atvirus bendrus visoms Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiuose tarptautiškumo

plėtros dokumentuose nustatytoms prioritetinėms šalims, tarp jų – ir trečiosioms šalims, konkursus,

leisiančius pritraukti talentingus užsienio šalių piliečius ir užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje,

plėsti galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti tolesnę 2015 m. įsteigto Migracijos

informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ (toliau – MIC) veiklą, 2017 m. pasirašė sutartį su TMO

Vilniaus biuru dėl MIC, skirto informacijai ir konsultacinei pagalbai visais su grįžimu į Lietuvą ir

gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais teikti, funkcionavimo užtikrinimo. 2017 m. MIC veiklai

užtikrinti Vidaus reikalų ministerija pervedė 70 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad norintys grįžti į

Lietuvos Respubliką MIC, kuris iš esmės yra pagrindiniai informacijos vartai nukreipiant,

informuojant ir konsultuojant grįžusius ar atvykusius į Lietuvą asmenis, gauna visą reikalingą

informaciją vieno langelio principu.

Per 2017 m. MIC suteikė 1 050 konsultacijų iš užsienio grįžtantiems lietuviams bei

atvykstantiems užsieniečiams (2016 m. – 453); interneto svetainę www.renkuosilietuva.lt aplankė

71 055 lankytojai, iš jų – 56 915 unikalių lankytojų (per dieną šioje interneto svetainėje apsilanko

vidutiniškai 195 lankytojai). Per visus 2017 m. buvo peržiūrėti 130 883 puslapiai, 80 proc.

lankytojų tinklalapyje lankėsi pirmą kartą. 2017 m. vasario mėn. pradėjo veikti angliška interneto

svetainės versija, nes didėja užklausų, susijusių su užsieniečiais, skaičius bei informacijos anglų

kalba poreikis. MIC gaunamos užklausos parodė, kad aktualiausios temos 2017 m. buvo tokios:

grįžimo organizaciniai klausimai ir gyvenimas Lietuvoje, dokumentų gavimas ir parengimas prieš

grįžtant arba jau grįžus į Lietuvą, užsieniečių integracija Lietuvoje, socialinės garantijos, švietimas.

Interneto svetainėje www.renkuosilietuva.lt yra daugiau kaip 150 nuorodų į susijusias

svetaines. Itin glaudžiai bendradarbiaujama su Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija bei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – kartu su jomis organizuojamos išvykos, lankomos

lietuvių bendruomenės, teikiamos individualios konsultacijos ir kita aktuali informacija apie

pokyčius Lietuvoje, siekiant, kad grįžimas taptų pamatuotas, nebūtų turima nepagrįstų lūkesčių,

procesas vyktų sklandžiai ir būtų išlaikomas ryšis su Lietuva. MIC funkcionalumui didinti,

komunikacijai plėsti 2018 m. skirtas didesnis finansavimas – 105 tūkst. eurų.

Vykdydamos Priemonių emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti planą,

kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m liepos 20 d. pasitarime,

atsakingos institucijos (Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo,

Finansų, Vidaus reikalų ministerijos, kitos institucijos, savivaldybės) pagal kompetenciją vykdė

priemones, skirtas plane nustatytiems uždaviniams, – kokybiškas darbas, socialinės ir kitos

garantijos, paslaugų prieinamumas ir kokybė, paprastos, greitos, sklandžios migracijos procedūros

(verslui, individui ir jo šeimos nariams), kryptinga ir kompleksinė informacijos apie Lietuvą ir

gyvenimo bei darbo joje sąlygas sklaida, įgyvendinti.

Įgyvendinama Lietuvos regionine politika siekiama užtikrinti, kad bet kuris žmogus galėtų

kuo geriau pasinaudoti visomis savo gyvenamosios vietos, valstybės, Europos Sąjungos ir globalaus

pasaulio galimybėmis, o kartu ir prisidėti prie tvaraus ir tolygaus savo valstybės vystymosi.

Regioninė politika turi ne tik prisitaikyti, bet ir prisidėti prie demografinių ir migracinių procesų

subalansavimo – pritraukti naujus gyventojus į regionus ir pritaikyti kokybiškų viešųjų paslaugų

4

teikimą bei socialinės infrastruktūros vystymą. Lietuvos regioninės politikos baltojoje knygoje

(toliau – Baltoji knyga) siekiama suformuoti darnios regioninės politikos gaires, kurios atspindėtų

ne pavienių subjektų tikslus ir sumanymus, bet taptų suderinta vizija, kartu dirbant nacionalinės

valdžios ir vietos savivaldos institucijoms bei socialiniams ir ekonominiams partneriams. Vienu iš

Baltojoje knygoje suformuluotų uždavinių – pagerinti regionų įvaizdį, prisidedama prie Lietuvos

gerovės kūrimo, grįžimo į Lietuvą skatinimo. Šio uždavinio įgyvendinimui numatomi 6 veiksmai,

tarp kurių – išsamios informacijos apie galimybes regionuose Lietuvos ir užsienio gyventojams

teikimas; savivaldybių ir regionų skatinimas palaikyti glaudžius ryšius su iš jų į užsienį išvykusiais

Lietuvos piliečiais. Pažymėtina, kad su Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų pagalba

savivaldybės kuria „Globalios Tauragės“, „Pasaulio Alytiškių“, „Anykščių ambasadorių“ ir

panašius tinklus. Renkami visų užsienyje įsikūrusių savivaldybės gyventojų kontaktai ir mezgami

ryšiai elektroninėmis ryšio priemonėmis, paštu arba organizuojant renginius ir susitikimus, kai

Lietuvos piliečiai grįžta namo iš užsienio. Išvykusieji raginami apsvarstyti grįžimą į savo

savivaldybę arba veikti savivaldybės labui gyvenant ten, kur jie yra įsikūrę.

Atsakingos institucijos toliau įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m.

rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 patvirtintos Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programos, kurios

įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priemones. Prie emigracijos

paskatų mažinimo turėtų prisidėti ir nuo 2017 m. liepos mėn. įsigalioję socialinio modelio

įstatymai (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – Užimtumo įstatymas), Lietuvos

Respublikos darbo kodeksas ir kt.), kurių tikslas – didinti valstybės konkurencingumą, darbingo

amžiaus žmonių užimtumą, mažinti šešėlį darbo santykiuose, didinti darbo santykių lankstumą ir kt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktai lėmė ir vidutinio darbo užmokesčio

didėjimą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atžvelgdamas į tai, kad pavojinga Lietuvos demografinė

padėtis, nemažėjanti Lietuvos Respublikos piliečių emigracija ir mažas gimstamumas daro

neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai bei kelia grėsmę Lietuvos

valstybės ir jos visuomenės tolesnei raidai, 2017 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-297

„Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“. Vykdydama šiame nutarime

pateiktus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministro

2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A1-413 sudaryta darbo grupė parengė Demografijos,

migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos projektą, kuriame, remiantis atlikta

situacijos Lietuvoje analize, įtvirtinti pagrindiniai tikslai – užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus

pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą, taip pat kurti šeimai palankią aplinką, užtikrinti

valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, suteikti galimybių vyresnio amžiaus

asmenims integruotis į visuomenę, taip pat numatyti uždaviniai šiems tikslams pasiekti.

2. IMIGRACIJOS SRITIS

Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga (toliau – ES), susiduria su nemažai ilgalaikių

ekonominių ir demografinių problemų. Teisėta migracija tampa vis svarbesniu įrankiu stiprinant

socialinės gerovės sistemos tvarumą ir užtikrinant tvarų ekonomikos augimą; darbdaviai

kvalifikuotų darbuotojų trūkumą nurodo kaip vieną iš pagrindinių verslo plėtrą stabdančių kliūčių.

2017 m. buvo tobulinamas užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinis

reglamentavimas, buvo priimta reikšmingų teisinių pakeitimų arba pradėta taikyti naujų priemonių,

susijusių su šių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu.

5

2017 m. pakeistomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, taip pat

priimtais kitais teisės aktais buvo nustatytos palankesnės sąlygos ir supaprastintos

procedūros:

● aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, kurie gali gauti leidimą laikinai gyventi

(mėlynąją kortelę) – sumažintas darbo užmokesčio dydžio reikalavimas nuo 2 Lietuvos statistikos

departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių

iki 1,5, taikomos greitesnės prašymų nagrinėjimo procedūros (bendra tvarka per 1 mėn.), nustatyta,

kad užsieniečio ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis gali būti prilyginama aukštojo

mokslo kvalifikacijai, nustatytos palankesnės sąlygos tokiems užsieniečiams – iš karto gali atvykti

su šeima, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas trejiems metams (pažymėtina, kad

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 96 patvirtino Profesijų,

kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje,

sąrašą, į kurį įtrauktos 27 profesijos (informacinių technologijų specialistai, inžinieriai ir kt.). Šių

profesijų užsieniečiams taikomos paprastesnės procedūros, Lietuvos darbo birža nebevertina, ar

tokio užsieniečio reikia darbo rinkai;

● užsieniečiams, kurie turi trūkstamą Lietuvos darbo rinkoje profesiją – turintiems šią

profesiją užsieniečiams nebereikia leidimo dirbti, t. y. buvo atsisakyta Lietuvos darbo biržos

procedūros, trukusios iki mėnesio, atitinkamai užsieniečiui nebereikia mokėti valstybės rinkliavos

už Lietuvos darbo biržos paslaugas (pažymėtina, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu

sudaromas profesijų sąrašas pagal ekonominės veiklos kryptis; 2017 m. II pusmečiui jame buvo 4

profesijos (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, metalinių laivų korpusų

surinkėjai, suvirintojai, siuvėjai); Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. V-702 2018 m. I pusmečiui buvo patvirtinta 14 trūkstamų profesijų ir įtraukta 10

profesijų statybų sektoriuje (betonuotojai, elektrikai, metalinių konstrukcijų montuotojai, pastatų

apšiltintojai, plytų mūrininkai, plytelių klojėjai, stogdengiai, suvirintojai, tinkuotojai, tinkuotojai

apdailininkai);

● užsieniečiams, kurie atvyksta laikinai (ne ilgiau kaip vieniems metams) dirbti pagal tarp

įmonių sudarytą sutartį dėl darbų atlikimo (komandiruojamiems); užsienietis gali atvykti su

nacionaline viza, nebereikia gauti leidimo dirbti;

● užsieniečiams, atvykstantiems užsiimti teisėta veikla (verslu) – taikomas lankstesnis

reguliavimas dėl sukurtų darbo vietų (atsisakyta reikalavimo, kad įmonėje turi būti įdarbinti 3

darbuotojai; turi būti bent vienas, tačiau darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis

bendrai turi sudaryti ne mažiau kaip 2 šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo

užmokesčio dydžius); gali būti įdarbinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat gyvenantys

užsieniečiai, bet ir ES piliečiai; leidimas gyventi tokiems užsieniečiams išduodamas ilgesniam

laikotarpiui (dvejiems metams); šie užsieniečiai iš karto gali atvykti su šeima (galėjo tik daugiau

investuojantys, 260 tūkst. eurų); veiklai pradėti gali būti išduota nacionalinė viza;

● užsieniečiams, kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje (gali dirbti

studijų metais iki 20 val. per savaitę, nereikia leidimo dirbti; baigus studijas ar profesinį mokymąsi

gali likti 6 mėn. ieškotis darbo; netaikoma darbo patirties sąlyga, kuri taikoma kitiems

užsieniečiams leidimui laikinai gyventi gauti darbo tikslu; netaikomas darbo rinkos testas

užsieniečiams, kurie ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją).

2017 m. įsigaliojusiais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo

įtvirtintas naujas pagrindas leidimui laikinai gyventi išduoti užsieniečiui įmonės vadovui (netaikant

reikalavimo investuoti savo lėšų), taip pat startuoliams, t. y. užsieniečiams, steigiantiems įmonę ir

ketinantiems užsiimti inovatyvia veikla, leidžiama apsigyventi, kol dar veikla nėra pradėta,

6

taikomos palankios sąlygos: iš karto gali atvykti su šeima; prašymai nagrinėjami greičiau (bendra

tvarka iki 2 mėn.); leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, gali būti pakeistas dar

vieniems metams (po dvejų metų leidimui laikinai gyventi išduoti taikomos bendros sąlygos

(investuota, sukurta darbo vietų). Be to, buvo nustatytos palankesnės imigracijos taisyklės,

taikomos užsieniečiams, perkeliamiems įmonių viduje, – užsieniečiams, kurie perkeliami laikinai

dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą

turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai

įmonių grupei priklausančias įmones Lietuvoje – sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti

į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose

įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą. 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais įstatymo

„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo reglamentuotos trečiųjų šalių piliečių

atvykimo dirbti sezoninius darbus sąlygos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 211 buvo

patvirtintas Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai

patvirtinančio dokumento išdavimo tvarkos aprašas. Ūkio ministro 2017 m. balandžio 18 d.

įsakymu Nr. 4-237 buvo sudaryta Užsieniečio profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo

kvalifikacijai, siekiant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą Lietuvos

Respublikoje, komisija, kuri nagrinėja pareiškėjo (darbdavio) pateiktus dokumentus ir teikia

pasiūlymus Ūkio ministerijai sprendimui priimti.

Ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 patvirtintas Vertinimo tvarkos,

kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų

Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai

vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašas. VšĮ

„Versli Lietuva“ įdiegė specialią platformą šioms procedūroms įgyvendinti nuo 2017 m. pradžios.

VšĮ „Versli Lietuva“ įvertino 150 užsieniečių, norinčių Lietuvoje steigti startuolius, paraiškas, iš jų

33 – teigiamai (šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 12 startuolių iš Pietų Korėjos, Rusijos, Ukrainos,

Kinijos).

2017 m. gruodžio 28 d. vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras

patvirtino Vizos išdavimo tvarkos aprašą, kuriame supaprastintos ir paspartintos imigracijos

procedūros užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti – reglamentuotas Patvirtintų įmonių sąrašo

sudarymas (nustatyta, kad prašymą įtraukti į sąrašą pateikia juridinis asmuo; jeigu jis yra darbdavių

organizacijos, delegavusios atstovus į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą, – pateikiamas darbdavių

organizacijos rekomendacinis raštas; juridinis asmuo privalo atitikti visus privalomus kriterijus ir

bent 4 iš 10 papildomų kriterijų; įmonės įtraukiamos į sąrašą trejiems metams; Migracijos

departamentas sprendimą priima per 1 mėn.; užsieniečiams, atvykstantiems į įmones, esančias

Patvirtintų įmonių sąraše, taikomi mažesni reikalavimai dėl dokumentų pateikimo, todėl trumpėja

prašymų nagrinėjimo terminai).

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253

patvirtintas Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimo tvarkos aprašas ir sezoninių darbų

sąrašas, į kurį įtrauktos ekonominės veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (pvz.,

daugiamečių augalų auginimas, gyvulininkystė, mišrusis žemės ūkis, žemės ūkiui būdingų paslaugų

ir derliaus apdorojimo veikla, maisto produktų gamyba ir kt.). 2017 m. buvo išduotas 61 leidimas

dirbti sezoninius darbus.

Siekiant didinti užsienio aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą ir jų integraciją

Lietuvoje, Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įgyvendina strateginius

projektus: „Talentų pritraukimo padalinio įkūrimas ir įveiklinimas“, „Paskatų sistemos, skirtos

7

aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, sukūrimas“, „Imigracijos modelio, skirto aukštos

kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti, gerinimas“, „Į Lietuvą sugrįžusių ir atvykusių

aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimų integravimo modelio sukūrimas“.

Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“

pakeitimo įstatymo projektą, kuriame taip pat siūloma nustatyti, kad ES valstybių narių

piliečiams vietoj šiuo metu išduodamų vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažymų jų teisei

gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti (popierinės A4 formato pažymos) būtų išduodami teisės

gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimai (naudojant leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje

blanką; pažymėjime elektroniniu būdu būtų fiksuojami ES valstybės narės piliečio biometriniai

duomenys – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai – tapatybei patvirtinti). Be kita ko, tokio

dokumento turėjimas suteiks ES valstybių narių piliečiams galimybę naudotis elektroninėmis

paslaugomis.

2017 m. pradėtas rengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo

įstatymo projektas, perkeliantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 dėl

trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos

tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje

tikslais sąlygų nuostatas, susijusias su palankesnių sąlygų trečiųjų šalių piliečiams atvykti ir

apsigyventi mokslinių tyrimų ar studijų, stažavimosi ar savanorystės ES ar jos valstybių narių

pripažįstamų savanoriškos tarnybos programose tikslais Lietuvos Respublikoje sudarymu.

3. PRIEGLOBSČIO (TARPTAUTINĖS APSAUGOS) SRITIS

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai,

kuriais buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai

prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama (nelydimiems

nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją

vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia

prieglobsčio, perkėlimo iš ES valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių

priėmimo centre ar tęsiantiems integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje; reglamentuota

prieglobsčio prašytojų vaikų teisė į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei pagrindinės

valstybės paramos integracijai teikimo sąlygos, kurios būtų aktualios sėkmingesnei šių asmenų

integracijai į visuomenę.

2017 m. kovo 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 171 „Dėl

Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame reglamentuota

prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpų, laikino būsto ir vietų laikinam būstui įrengti sąrašo

sudarymas, reikalavimai apgyvendinimo vietoms, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygos ir

procedūra, priėmimo sąlygų užtikrinimas ir materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų

lėšų dydžiai. Įgyvendinant šio nutarimo nuostatas, Vidaus reikalų ministerija ir Pabėgėlių

priėmimo centras 2017 m. birželio 2 d. pasirašė Biudžeto lėšų panaudojimo prieglobsčio

prašytojų, apgyvendintų Pabėgėlių priėmimo centre, priėmimo sąlygoms 2017 m. užtikrinti sutartį.

Siekiant efektyviau įgyvendinti Vyriausybės nutarimą 2017 m. Vidaus reikalų ministerija

organizavo nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimus su Visagino ir Akmenės savivaldybių

tarybų atstovais ir merais, kurių metu tarpininkavo ieškant prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo

galimybių šiose savivaldybėse.

2017 m. baigėsi terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio

22 d. nutarimu Nr. 628 „Dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“, kuriuo

8

buvo pritarta 1 035 užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimui į Lietuvos Respublikos

teritoriją iš ES valstybių narių ir 70 užsieniečių perkėlimui į Lietuvos Respublikos teritoriją iš

trečiųjų šalių. Įgyvendinant ES lygiu prisiimtus Lietuvos įsipareigojimus ir vykdant Vyriausybės

nutarimą, per dvejus metus į Lietuvos teritoriją buvo perkelti 468 užsieniečiai, kuriems reikia

prieglobsčio (iš Graikijos – 355, iš Turkijos – 84, iš Italijos – 29 asmenys). Įgyvendinant ES

perkėlimo programas, nemažai laiko praėjo, kol buvo suderinti procedūriniai mechanizmai. Nors

perkėlimų procesas 2017 m. vyko gana sklandžiai, tačiau kaip ir 2016 m., buvo susidurta su pačių

užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio nenoru vykti į Lietuvą, nemaža dalis atvykusiųjų į Lietuvą

pasišalino.

Pažymėtina, kad perkėlimai iš Italijos pradėti vykdyti tik 2017 m. (iki tol buvo vykdomi

perkėlimai tik iš Graikijos ir Turkijos). 2017 m. liepos 6–7 d. Taline vykusiame neformaliame ES

teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Lietuvos ir Italijos vidaus reikalų ministrai

pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Italijos atsakingų institucijų bendradarbiavimo vykdant

asmenų perkėlimą. Sutarta dėl Lietuvos pareigūnų ankstyvesnio įsitraukimo į perkeliamų asmenų

saugumo patikrinimus. Užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvą klausimai ir

problemos buvo nuolat sprendžiami vidaus reikalų ministro įsakymu sudarytos Užsieniečių,

kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, koordinavimo

komisijos posėdžiuose (2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1V-88 pakeista Komisijos sudėtis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 319 sudaryta

naujos sudėties Komisija užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos

Respublikos teritoriją ir užsieniečių integracijos įgyvendinimo klausimams koordinuoti;

Komisija sprendė klausimus, kylančius organizuojant ir įgyvendinant užsieniečių, kuriems reikia

prieglobsčio, perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat įgyvendinant užsieniečių

integraciją.

2017 m. gruodžio 22 d. vidaus reikalų ministro įsakymu pakeista Prieglobsčio Lietuvos

Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarka ir reglamentuotas konsultavimosi

mechanizmas nagrinėjant užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Siekdama gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir

apgyvendinimo sąlygas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba įgyvendina ES Prieglobsčio, migracijos

ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšomis finansuojamą projektą:

„Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo sąlygų gerinimas“ (pažeidžiamų asmenų bendrabučio

statyba). Vykdant šį projektą iki 2018 m. lapkričio 30 d. bus visiškai pastatytas ir įrengtas naujas

pastatas, skirtas pažeidžiamiems, turintiems ypatingų poreikių asmenims. Pastatas bus aprūpintas

baldais, buitine technika ir šios tikslinės grupės atstovų užimtumui organizuoti reikalingomis

priemonėmis.

Organizuojant sklandų prieglobsčio procedūros įgyvendinimą pasienio kontrolės

punktuose, struktūriniai padaliniai aprūpinti būtinomis priemonėmis prieglobsčio prašytojus

tinkamai priimti ir apgyvendinti. Įgyvendinant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo

nacionalinės 2014–2020 m. programos lėšomis finansuojamą projektą „EURODAC“ Valstybės

sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai aprūpinti kompiuteriniais pirštų atspaudų

nuėmimo technikos komplektais.

4. UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJOS SRITIS

Už užsieniečių integracijos politikos formavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija. 2017 m. buvo įgyvendinamos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. gruodžio

9

31 d. įsakymu Nr. A1-683 patvirtinto Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017

metų veiksmų plano (toliau – Planas) priemonės.

Įgyvendinant Planą, 2017 m. buvo toliau skiriamas finansavimas 3 projektams pagal PMIF

veiksmą „Paslaugų trečiųjų šalių piliečiams teikimas“. Juos įgyvendinant įsteigti užsieniečių

integracijos centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Integracijos centruose teikiamos įvairios

paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, pvz., informavimas, konsultavimas, lietuvių kalbos bei pilietinio

orientavimo kursai, socialinės, psichologinės, vertimo, teisinės ir kitos paslaugos. Dalinant

lankstinukus apie centrų vykdomas veiklas, žinomumas apie juos didinamas įvairiose įstaigose

(teritoriniuose migracijos padaliniuose, darbo biržose ir kt.). 2017 m. projektams išmokėta

393 714,69 eurų. Pagal tą patį veiksmą valstybės planavimo būdu finansuotam Pabėgėlių priėmimo

centro projektui, kurio įgyvendinimo metu teikiamos įvairios paslaugos prieglobsčio gavėjams,

2017 m. buvo išmokėta 98 900,97 eurų.

Nuo 2017 m. birželio mėn. nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrai

įgyvendina projektą pagal PMIF veiksmą „Tolerancijos skatinimas“. Projekto tikslas – skatinti

toleranciją, kuria siekiama santykių gerinimo ir tarpusavio supratimo tarp trečiųjų šalių piliečių,

asmenų be pilietybės ir Lietuvos visuomenės. Projekto, kurio pabaiga 2019 m. birželio 10 d., vertė –

215 360,53 eurų.

Per 2017 m. Pabėgėlių priėmimo centre parama integracijai naudojosi 400 asmenų

(didžioji dalis – pabėgėliai iš Sirijos). 186 prieglobstį gavę užsieniečiai naudojosi valstybės parama

integracijai gyvendami įvairių savivaldybių teritorijoje. 2017 m. savivaldybėse dirbo 49 prieglobstį

gavę užsieniečiai.

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas prieglobstį gavusiems užsieniečiams, buvo parengtas

Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo pakeitimas, kuriam

Vyriausybė pritarė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 822. Pakeitime yra numatyta galimybė

prieglobsčio gavėjams gauti kas mėnesį mokamą gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dalies

kompensaciją, kurios dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti

ar išsinuomoti įstatymo 18 straipsniu. Ši kompensacija mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį, kai

yra sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai

savivaldybių teritorijoje, Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. liepos 4 d. priėmė Vidaus reikalų

ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo

pakeitimus, kuriais buvo sudaryta galimybė tokius užsieniečius valstybės paramos integracijai

teikimo laikotarpiu įtraukti į apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena.

Siekiant panaikinti socialinę nelygybę tarp pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje

gavusių asmenų ir asmenų, gavusių papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, suvienodintos

sąlygos šiems asmenims gauti valstybės teikiamą paramą ir nustatyta, kad neįgaliųjų socialinės

integracijos, paramos mirties atveju, išmokų vaikams, piniginės paramos nepasiturintiems

gyventojams, šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų įstatymų nuostatos taikomos pabėgėlio

statusą ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui, numatytos subsidijos

darbdaviui, įdarbinusiam prieglobstį gavusį asmenį, integracijos laikotarpiu, taip pat išplėsta

nelegalaus darbo sąvoka ir numatoma atsakomybė už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Pradėtas vykdyti užsieniečių integracijos savivaldybėse bandomasis projektas –

2017 m. birželio 6 d. Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje išnuomotuose būstuose apgyvendintos keturios

šeimos (po vieną šeimą Klaipėdoje ir Vilniuje bei dvi šeimas Kaune).

10

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017 m. išleido informacinį leidinį

„Informacija užsieniečiams apie gyvenimą ir darbą Lietuvoje“ trimis kalbomis (lietuvių, anglų,

rusų) (800 vnt.). Informacinis leidinys išplatintas Pabėgėlių priėmimo centre, Migracijos

departamente, Lietuvos darbo biržoje, PMIF lėšomis įsteigtuose užsieniečių integracijos centruose

(Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), Migracijos informacijos centre.

5. KOVOS SU NETEISĖTA MIGRACIJA SRITIS

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo

įstatymą Nr. XIII-742, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė Vidaus

reikalų ministerijos parengtus nutarimo „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos

Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimus,

kuriuose nustatyta užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, duomenų

įrašymo į nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą tvarka,

kai sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti, įsigaliojus įstatymui, priima vidaus reikalų ministras;

nustatyta užsieniečių informavimo apie priimtus sprendimus tvarka, reglamentuojant atitinkamas

procedūras, kai informacija apie priimtus sprendimus užsieniečiui nebus teikiama, jeigu jos

pateikimas pakenktų valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų

prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams.

Vidaus reikalų ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 ir

292 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2922 ir 2991 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos

administracinių nusižengimų kodekso 537, 589 straipsnių pakeitimo ir 541 straipsnio pripažinimo

netekusiu galios įstatymo projektus, kuriais siekiama pašalinti tuos migracijos procedūrų elementus,

kurie sudaro galimybę piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių

atvykimu į Lietuvos Respubliką, taip pat siekiant praplėsti atsakomybės taikymą už padėjimą

užsieniečiams atvykti arba apsigyventi Lietuvos Respublikoje, o kartu – ir Šengeno erdvėje.

Stiprindama neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės valdymo sistemą,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir toliau vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis ir

bendradarbiavimo susitarimus su Lietuvos Respublikos institucijomis, atsakingomis už migracijos

procesų kontrolę. 2017 m. buvo organizuoti susitikimai ir vykdytos bendros priemonės su

Policijos departamentu, migracijos tarnybomis neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės

klausimais visose rinktinėms priskirtose teritorijose. Bendrų priemonių metu buvo tikrinama

surinkta informacija ir vykdomi pasirinktiniai patikrinimai, siekiant nustatyti užsieniečių, neteisėtai

esančių Lietuvos Respublikoje, galimas buvimo ir darbo vietas, judėjimo Lietuvos Respublikos

teritorija maršrutus ir t. t.

Migracijos departamente įsteigtas Kontrolės skyrius, kuris užsiima ir piktnaudžiavimo

teisėtos migracijos galimybėmis atvejų tyrimu ir prevencija. 2017 m. balandžio mėn. buvo

sudarytas tikslinis užsieniečių, gavusių leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu,

sąrašas ir buvo tikrinama, ar į šį sąrašą įtraukti užsieniečiai atitinka leidimo laikinai gyventi

išdavimo sąlygas, pagal kurias gavo leidimą laikinai gyventi. Patikrinimo rezultatas – leidimai

laikinai gyventi panaikinti 234 į šį sąrašą įtrauktiems užsieniečiams (19,8 proc. į sąrašą įtrauktų

užsieniečių); šie leidimai laikinai gyventi buvo išduoti atvykstantiems į 129 įmones, kas sudarė

22,43 proc. visų į sąrašą patekusių įmonių.

Pagal 2017 m. atliktus patikrinimus dėl galimo piktnaudžiavimo teisėtos migracijos

galimybėmis, atskleista galima sukčiavimo schema – Lietuvoje veikiantys tarpininkai, advokatas

11

galimai suklastojo dokumentus ir šių dokumentų pagrindu daugiau nei 80 užsieniečių gavo leidimus

laikinai gyventi. Šiuo metu užsieniečiams leidimai panaikinti (arba atsisakyta juos pakeisti, išduoti),

dalis Migracijos departamento sprendimų apskųsta teismui, procesas nebaigtas (pasibaigusiose

bylose Migracijos departamento sprendimai palikti galioti). Dėl galimo dokumentų klastojimo

Migracijos departamentas kreipėsi į prokuratūrą ir advokatūrą.

Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos 2011 m.

bendradarbiavimo susitarimu, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno

skyriui buvo nuolat teikiama informacija, susijusi su neteisėtos migracijos rizika, išduodant

Šengeno vizas. 2017 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai skaitė paskaitą neteisėtos

migracijos tema Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento organizuotuose konsulinių

darbuotojų mokymuose.

Užtikrinant efektyvią, į kintančius migracijos srautus reaguojančią valstybės sienos

apsaugą ir jos kirtimo kontrolę ir siekiant stiprinti kovą su neteisėta migracija bei kontrabanda,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2017 m. ypatingą dėmesį skyrė stacionarių sienos stebėjimo

sistemų diegimui ir įrengimui prie išorės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos

Federacija, siekiant užtikrinti nuolatinį informuotumą apie padėtį ties išorės siena, priimti

reikiamus pajėgų reagavimo sprendimus, efektyviau panaudoti žmogiškąsias pajėgas ir racionaliau

išnaudoti finansines galimybes. 2017 m. prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika

įgyvendinti penki projektai, kurių metu įdiegtos sienos stebėjimo sistemos Druskininkų, Purvėnų,

Tribonių, Švenčionių, Pavoverės užkarduose. Prie valstybės sienos su Rusijos Federacija

įgyvendinamas Rociškių užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimo projektas, atnaujinta Bardinų

užkardos sienos stebėjimo sistema, vykdomi sienos su Rusijos Federacija apsauginės tvoros

įrengimo darbai.

Siekiant užtikrinti veiksmingą užsieniečių grąžinimo į kilmės valstybes ar užsienio

valstybes ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių readmisijos politikos įgyvendinimą,

2017 m. Užsieniečių registracijos centro pareigūnai įvykdė Migracijos departamentas sprendimus

dėl 90 užsieniečių išsiuntimo.

Buvo sprendžiama problema, susijusi su neteisėtai esančių bei sulaikytų Vietnamo

Socialistinės Respublikos piliečių asmens tapatybės nustatymu bei grįžimo dokumentų

gavimu. Siekiant spręsti šią problemą buvo organizuoti pasitarimai su Vietnamo Socialistinės

Respublikos ambasadoje Varšuvoje atstovais. 2017 m. gegužės 1–5 d. Valstybės sienos apsaugos

tarnybos delegacija lankėsi Vietnamo Socialistinėje Respublikoje, kur susitiko su Viešojo saugumo

ministerijos Imigracijos departamento bei kitais atsakingais institucijų atstovais. 2017 m. liepos

mėn. vyko atsakomasis Vietnamo Socialistinėje Respublikos delegacijos vizitas. Siekiant stiprinti

tiesioginę komunikaciją ir bendradarbiavimo efektyvumą su Vietnamo Socialistine Respublika

buvo įsteigta „karšta linija“ elektroninio pašto priemonėmis siekiant bent iš dalies spręsti Vietnamo

piliečių asmens tapatybės nustatymo problemą ir siekiant užmegzti dvišalę komunikaciją. Šiuo metu

vyksta bendradarbiavimo susitarimo derinimas tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vietnamo

Socialistinėje Respublikos Viešojo saugumo ministerijos Imigracijos ir Užsienio santykių

departamentų.

Padedant TMO Vilniaus biurui, 2017 m. iš Lietuvos savanoriškai išvyko 154 užsieniečiai,

kurie buvo atvykę iš 17 skirtingų šalių.

2017 m. atlikti praktiniai kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo stiprinimo didinant

savivaldybių vaidmenį šioje srityje veiksmai. Parengtas savivaldybės kovos su prekyba žmonėmis

aprašo modelis. Projekto metu buvo surengti mokymai labiausiai prekybos žmonėmis pažeistose

Kauno miesto ir Tauragės rajono savivaldybėse. Vidaus reikalų ministerija kartu su Šiaurės

12

ministrų taryba organizavo tarptautinius mokymus žurnalistams, rašantiems, rengiantiems

reportažus apie prekybą žmonėmis, surengė žinių forumą apie prekybą žmonėmis Lietuvos

Respublikos Seime. Be to, Vidaus reikalų ministerija parengė ir su Katalikų bažnyčia suderino

metodines rekomendacijas bažnyčiai dėl bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis.

2017 m. rudenį buvo vykdoma didelė prevencinė kampanija pasienio kontrolės punktuose, lietuvių

bendruomenėse Jungtinėje Karalystėje, kur buvo platinami užsienio kalbomis parengti lankstinukai

apie prekybą žmonėmis.

Kaip ir kiekvienais metais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių procesų

kontrolės organizavimo valdybos Informacijos analizės skyrius, analizuodamas Valstybės sienos

apsaugos tarnybos struktūrinių padalinių surinktus duomenis, atsižvelgdamas iš kitų nacionalinių ir

ES institucijų ar organizacijų, tarp jų ir imigracijos ryšio pareigūnų tinklo bei trečiųjų valstybių

gautą informaciją, susijusią su neteisėta imigracija per Lietuvos saugomą ES išorės sieną, parengė

teminę apžvalgą už 2017 m. „Situacijos prie valstybės sienos analizė“.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymui, buvo išplėsta nelegalaus

darbo sąvoka ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą

savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Užimtumo įstatyme

institucijai, vykdančiai nelegalaus darbo kontrolę, nustatyta teisė ne tik skirti administracinę

nuobaudą – piniginę baudą, bet ir skirti įpareigojimą, t. y. įpareigoti darbdavį: a) sudaryti su

darbuotoju darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei

įstaigai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai

dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, jeigu buvo nustatyta, kad darbdavys nustatyta

tvarka šios pareigos neatliko; b) jeigu buvo nustatyta, kad darbą dirba trečiosios šalies pilietis,

įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos – nutraukti darbo

santykius su nelegalų darbą dirbančiu asmeniu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo,

sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą bei pranešti informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį

asmenį Migracijos departamentui. Įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybinė darbo inspekcija prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) surašė 16 pažeidimų

protokolų darbdaviams už nelegalų darbą ir paskyrė apie 17,5 tūkst. eurų baudų, t. y. daugiau kaip

916 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taip pat Valstybinė darbo inspekcija išnagrinėjo

4 pažeidimų bylas dėl nedeklaruoto darbo ir darbdaviams (juridiniams asmenims) paskyrė 1 tūkst.

eurų baudų. Užimtumo įstatymas suteikė naujų priemonių Valstybinės darbo inspekcijos

inspektoriams kovai su šešėline ekonomika. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, vykdant

nelegalios veiklos kontrolę ir šios veiklos koordinavimą Valstybinė darbo inspekcija kartu su

kitomis kontrolės įstaigomis 2017 m. atliko beveik 8 tūkst. patikrinimų, kurių metu buvo tikrinti

nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių

įdarbinimo tvarkos pažeidimų klausimai. Šių patikrinimų metu nustatyta beveik 2 000 asmenų,

dirbusių nelegaliai ar nedeklaruotą darbą, iš jų 130 užsieniečių ir 21 asmuo iki 18 metų. Pasiektas

nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas – 96,6 proc.

6. INSTITUCINĖS SANDAROS IR BENDRADARBIAVIMO TOBULINIMO

SRITIS

2017 m. esminių pokyčių institucinės sandaros tobulinimo srityje neįvyko.

Nuo 2016 m. gruodžio Migracijos departamente veikia vienas langelis atvykstantiems

dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančio darbo verslininkams, startuoliams (per 2017 m.

Migracijos departamentas aptarnavo virš 3 tūkst. užsieniečių). Tačiau labai išaugęs užsieniečių,

atvykstančių darbo pagrindu, prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip

13

pat prašymų išduoti daugkartinę vizą, pateikiamų Lietuvos Respublikoje, skaičius turėjo įtakos

Migracijos departamento darbo krūviui ir kokybei, nesavalaikiams dokumentų nagrinėjimo ir

sprendimų priėmimo terminams. Siekiant keisti situaciją, vidaus reikalų ministro 2017 m. gruodžio

27 d. įsakymu Nr.892 Migracijos departamente įsteigta 12 papildomų pareigybių.

Pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerijoje buvo nagrinėjamas migracijos procesų

valdymo optimizavimo klausimas ir ieškoma racionalaus sprendimo, kurį įgyvendinus būtų

sukurta vientisa organizacinė sistema, pagrįsta aiškiais pavaldumo, koordinavimo ryšiais,

užtikrintas kokybiškas funkcijų, susijusių su migracijos procesais, vykdymas (atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą, šiuo metu įstatymų projektai, reikalingi migracijos

funkcijų pertvarkai, derinami su suinteresuotomis institucijomis).

Įgyvendinus migracijos funkcijų pertvarką, bus sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima

Migracijos tarnyba, nustatytos aiškesnės ir paprastesnės migracijos procedūros, funkcijų ir resursų

konsolidavimas užtikrins aukštesnius aptarnavimo standartus, greitus ir efektyvius sprendimus,

vienodos praktikos taikymą visuose teritoriniuose migracijos skyriuose.

Kartu pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerija, siekdama didinti visuomenės

pasitenkinimą viešojo valdymo institucijų Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams

teikiamomis migracijos paslaugomis, gerinti jų kokybę, procedūras paspartinti, perkelti jų valdymą į

elektroninę erdvę, modernizuoti informacines sistemas (sukuriant sąsajas tarp informacinių sistemų

ir valstybės registrų) ir kurti elektronines migracijos paslaugas, pradėjo vykdyti veiklas dėl ES

fondų lėšomis kuriamos Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS).

2017 m. gruodžio 21 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinta, kad

nuo 2018 m. spalio 1 d. darbą pradės vienas juridinis vienetas, tarptautines rekomendacijas

atitinkanti Užimtumo tarnyba. Pertvarkos metu bus optimizuota Lietuvos darbo biržos ir

teritorinių darbo biržų veikla, atsisakyta 10 juridinį statusą turinčių įstaigų, konsoliduotos

bendrosios šių įstaigų funkcijos ir padidintas klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičius, daugiau

laiko bus skiriama darbo ieškančio asmens ir darbdavio lūkesčių identifikavimui ir patenkinimui,

todėl teikiamos paslaugos bus kokybiškesnės. Tikimasi, kad pertvarka turės teigiamos įtakos ir

užsieniečių aptarnavimui, sprendžiant leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo jiems

klausimus.

7. TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SRITIS

2017 m. aktyviai buvo dirbama su bendrai Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformai

įgyvendinti parengtais ES teisės aktais, dalyvaujama svarstant šios srities reglamentų nuostatas, taip

pat ES lygiu atstovauta svarstant atnaujintą pasiūlymų paketą dėl Atvykimo ir išvykimo sistemos

(AIS), kurios tikslas – padėti nustatyti, ar trečiųjų šalių piliečiai laikosi teisėtų ES valstybėse narėse

buvimo šalyje terminų, bei pasiūlymą dėl ES kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo

(ETIAS).

2017 m. Lietuva ir toliau solidariai prisidėjo prie migracijos ir pabėgėlių krizės

valdymo priemonių. Lietuvos pareigūnai aktyviai dalyvavo FRONTEX operacijose Viduržemio

jūros regione, be suplanuotų 130 pareigūnų (86 Valstybės sienos apsaugos tarnybos, 5 Policijos

departamento ir 39 Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo

saugumo tarnyba), papildomai buvo išsiųsti 35 pareigūnai (25 Valstybės sienos apsaugos tarnybos,

10 Viešojo saugumo tarnybos). Lietuvos indėlis FRONTEX operacijoms kasmet auga, 2018 m.

planuojama siųsti 183 pareigūnus (121 – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, 26 – Policijos

departamento ir 36 – VST). Lietuvos indėlį EUNAVFOR MED operacijai Sophia 2017 m. sudarė

14

vienas štabo karininkas (operacinėje vadavietėje Romoje), 2 štabo karininkai Pajėgų vadavietėje,

dislokuotoje štabo laive. Lietuva taip pat skyrė Laivų apžiūros grupę, dislokuotą Vokietijos karinio

laivyno laive ir sudarytą iš 12 Lietuvos kariuomenės karių.

2017 m. Lietuva taip pat teikė finansinę pagalbą, šalinant migraciją sukėlusias priežastis

bei užtikrinant migrantų bei pabėgėlių apsaugą – 150 000 eurų skirta per ES pagalbos Afrikai

patikos fondą, 1,3 mln. eurų – Pabėgėlių priemonei Turkijai.

Naudodamasi ES teikiamomis galimybėmis, Lietuva nuolat prisideda prie politinio

dialogo ir bendradarbiavimo migracijos politikos klausimais su Lietuvai prioritetinėmis

trečiosiomis šalimis (pvz., Rytų partnerystės šalimis). Nuo 2015 m. Vidaus reikalų ministerija

intensyviau įsitraukė į Prahos proceso1 veiklą. 2017 m. buvo įtvirtinti Prahos proceso valdymo

struktūriniai pakeitimai – nustatytas rotacinis pirmininkavimo procesui mechanizmas, įsteigta

Prahos proceso Strateginė grupė, kurios nare tapo ir Lietuva. Tapusi strateginės grupės nare Lietuva

įsitraukė į Prahos proceso (apimančio 50 šalių) strateginį valdymą, veiklų planavimą. Strateginės

grupės narės (Čekija, Vengrija, Lietuva ir Lenkija) užtikrins pirmininkavimą šiai grupei rotaciniu

principu (pirmininkaus po vienus metus).

2017 m. spalio 17–18 d. Kijeve ES valstybių narių ir Rytų partnerytės šalių (Armėnijos,

Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos) atstovai diskutavo apie nelegalios

migracijos prevenciją bei bendradarbiavimo galimybes. ES Rytų partnerystės programos Migracijos

ir prieglobsčio ekspertų grupės susitikimą organizavo Ukrainos ir Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos kartu su Europos Komisijos bei TMO Kijevo biuro pareigūnais.

Prisidėdama prie Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą įgyvendinimo, Lietuva siekia

plėtoti judumo partnerystes su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis (Moldova, Gruzija,

Azerbaidžanu ir Baltarusija). 2017 m. toliau vykdytos MOBILAZE projekto priemonės pagal

judumo partnerystę su Azerbaidžanu. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtai esančių trečiųjų

šalių piliečių readmisijos politikos įgyvendinimą, toliau plėtojami susitarimai dėl readmisijos su

aktualiomis trečiosiomis šalimis. 2017 m. suderintas ir paruoštas pasirašyti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės protokolo, kuriuo įgyvendinamas ES ir

Armėnijos Respublikos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos, projektas.

2017 m. spalio 4–5 d. Lietuvos ir Armėnijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos susitikimo

metu planuotas protokolo pasirašymas neįvyko, nes Armėnija nespėjo atlikti reikiamų teisinių

vidaus procedūrų. 2017 m. pakoreguotas ir Ukrainos institucijoms diplomatiniais kanalais išsiųstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto protokolo, kuriuo

įgyvendinamas ES ir Ukrainos susitarimas dėl asmenų readmisijos, projektas.

Įgyvendinant migracijos politiką, palaikomi nuolatiniai ryšiai su atitinkamomis

tarptautinėmis organizacijomis (pavyzdžiui, TMO, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių

komisaro (toliau – JTVPK) biuru). Lietuva remia JTVPK veiklą ir teikiamą pagalbą kilmės,

tranzito ir priimančioms šalims. 2017 m. apie 25 proc. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos

humanitarinės pagalbos biudžeto skirta JTVPK vykdomai veiklai konkrečiose valstybėse (Sirijoje,

Irake, Ukrainoje). Be to, 2017 m. balandžio 19 d. Lietuva tapo JTVPK biuro Vykdomojo

komiteto2 nare. Iki šiol užėmusi šalies stebėtojos poziciją, Lietuva nuo šiol dalyvauja JTVPK

veikloje kaip visateisė narė.

1 Prahos procesas – tai regioninis tarpvalstybinis dialogas migracijos klausimais, skatinantis partnerystę ir

bendradarbiavimą tarp ES, asocijuotų Šengeno erdvės, Rytų partnerystės, Vakarų Balkanų, Vidurio Azijos šalių bei

Rusijos ir Turkijos (dalyvauja 50 šalių). Procesas įsteigtas 2009 m. Prahoje 1-osios ministrų lygio konferencijos metu. 2 JTVPK Vykdomojo komiteto sesija vyksta kiekvienų metų spalio mėnesį Ženevoje. Jos metu svarstomas

organizacijos programų biudžetas, priimami dvimečio biudžeto tikslai, kartu su tarpvyriausybiniais ir nevyriausybiniais

15

Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos

departamento atstovai dalyvauja Europos migracijos tinklo (toliau – EMN) veikloje, kuri

siejama su moksliniais tyrimais, duomenų migracijos ir prieglobsčio srityje analize, ataskaitų ir

tyrimų, kuriais gali būti naudojamasi kaip pagrindu pagrįstoms diskusijoms apie prieglobstį ir

migraciją, teikimu politiką formuojantiems asmenims ir visuomenei, bendradarbiavimo su

įvairiomis organizacijomis ir asmenimis, veikiančiais migracijos ir prieglobsčio srityje ir

atstovaujančiais įvairiems suinteresuotiems subjektams, vystymu.

2017 m. kaip ir ankstesniais metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiavo su

kaimyninių šalių (Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos) pasienio tarnybomis: buvo koordinuoti ir

vykyti bendri Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos Respublikų bei Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugos

tarnybų kriminalinės žvalgybos subjektų tyrimo veiksmai, taip pat buvo organizuotos tarptautinės

pasienio operacijos su Baltarusijos Respublikos pasienio kariuomenės valstybiniu komitetu, siekiant

užkardyti valstybės sienos pažeidimus. Buvo vykdomos tikslinės pasienio operacijos, skirtos

nelegalios migracijos prevencijai ir užkardymui, ypatingą dėmesį atkreipiant į krovinių transporto

priemonių patikrinimą ir tikslinių priemonių nurodytuose keliuose vykdymą. 2017 m. buvo

stiprinamas bendradarbiavimas su Šengeno erdvės valstybių atsakingomis institucijomis, bendrų

užsieniečių išsiuntimo į kilmės šalis operacijų organizavimo klausimais, siekiant sumažinti laiką

tarp sprendimo priėmimo ir išsiuntimo įvykdymo. 2017 m. Lietuva dalyvavo dviejose bendrose

užsieniečių išsiuntimo į kilmės šalis operacijose. Jų metu buvo išsiųsti 2 Pakistano piliečiai.

Įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą ir Europos socialinio fondo bei

Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo

plėtra“, nuolat atnaujinamas nacionalinis portalas (www.studyin.lt) apie studijas Lietuvoje, kurį

administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Švietimo ir mokslo ministerija rengia tarptautinius susitarimus su trečiosiomis

šalimis dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo. Toliau įgyvendinamos

priemonės dėl užsienio dėstytojų pritraukimo dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dėl jungtinių

studijų programų ir studijų programų užsienio kalbomis plėtros, galimybių užsieniečiams studijuoti

Lietuvoje sudarymo plėtojant kvalifikacijų pripažinimo sistemą, Lietuvos aukštųjų mokyklų

tiesioginio bendradarbiavimo su užsienio aukštosiomis mokyklomis skatinimo, aukštojo mokslo

sklaidos. 2017 m. dalyvauta studijų mugėse Gruzijoje, Indijoje, Japonijoje, Azerbaidžane ir

Kinijoje, organizuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pristatymai Ukrainoje. Visos šios

priemonės prisideda prie Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumo didinimo ir pritraukia vis daugiau

trečiųjų šalių piliečių.

JTVPK partneriais aptariamas vyriausiojo komisaro funkcijų vykdymas bei tokie esminiai prieglobsčio ir apsaugos

klausimai kaip regioninė veikla, pasirengimas krizėms, tarptautinė apsauga.

16

II. MIGRACIJOS PROCESŲ ANALIZĖ

1. Bendrieji duomenys

1.1. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius

Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja:

2015 m. – 2 921 920;

2016 m. – 2 888 558;

2017 m. – 2 847 900;

2018 m. pradžioje – 2 810 100 gyventojų. Pagrindinę įtaką šalies nuolatinių gyventojų

skaičiaus mažėjimui turėjo neigiama neto tarptautinė migracija.

1.2. Užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių nuolat daugėja:

2015 m. gyveno 40 284 (0,8 proc. daugiau nei 2014 m.);

2016 m. – 43 604 (10 proc. daugiau nei 2015 m.);

2017 m. – 49 387 (palyginti su 2016 m., užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, padaugėjo

13,3 proc.).

1.3. Neto tarptautinė migracija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš Lietuvos emigravo 47 900

nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo 20 400 žmonių – palyginti su 2016 m., emigrantų skaičius

sumažėjo 2 400 (4,8 proc.), o imigrantų, skaičiuojant kartu su reemigrantais, padaugėjo 200

(1 proc.). 2017 m. Lietuvos neto tarptautinė migracija sudarė – 27 557, daugiau žmonių

emigravo, negu imigravo (2016 m. – 30 171, 2015 m. – 22 400, 2014 m. – 12 300).

3052588

2921920

28885582847900

2810100

2650000

2700000

2750000

2800000

2850000

2900000

2950000

3000000

3050000

3100000

2011 2015 2016 2017 2018

Gyventojų skaičiaus pokytis Lietuvoje

17

2. Emigracijos ir grįžtamosios migracijos sritis

2.1. Emigrantų skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. iš Lietuvos emigravo 47 900 žmonių, tai 2 400 (4,8 proc.) žmonių mažiau

negu prieš metus (2016 m. iš Lietuvos emigravo 50 300 gyventojų).

Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 000 nuolatinių gyventojų)

2017 m. nežymiai sumažėjo ir sudarė 16,9 emigranto (2016 m. – 17,5).

2017 m., kaip ir 2016 m., didžioji dalis visų emigrantų (21 600, t. y. 45 proc.) tikslo

šalimi pasirinko Jungtinę Karalystę. Į Norvegiją išvyko 5 000 (10,5 proc.), į Vokietiją – 4 100

(8,6 proc.), į Airiją – 3 400 (7 proc.), į Daniją – 1 700 (3,5 proc.), į Švediją – 1 600 (3,3 proc.).

Palyginti su 2016 m., išliko tendencija – 1 100 emigrantų į Norvegiją skaičiaus didėjimas.

2017 m. vidutinis emigrantų amžius buvo 28 metai (2016 m. – 29 metai).

Emigruojančių asmenų pasirinkimą akivaizdžiai lemia ekonominiai veiksniai,

didžioji išvykusiųjų dalis yra darbingo amžiaus, o jų tikslas – ekonomiškai stiprios Europos

Emigrantai 38,8

Emigrantai36,6

Emigrantai44,5

Emigrantai50,3

Emigrantai

47,9

Reemigrantai 19,0

Reemigrantai19,5 Reemigrantai 18,4

Reemigrantai 14,2Reemigrantai 10,2

Imigrantai3,0

Imigrantai4,8

Imigrantai3,7

Imigrantai6,0 Imigrantai

10,20

10

20

30

40

50

60

2013 2014 2015 2016 2017

TŪ

KST

.

Gyventojų tarptautinė migracija

0 5 10 15 20 25 30 35 40

2014

2015

2016

2017

16,8

19

23,3

21,6

2,6

2,9

3,9

5

3,1

3,2

4,2

3,4

2,9

3,3

3,8

4,1

Emigrantų tikslo šalys

Jungtinė karalystė Norvegija Airija Vokietija

18

Sąjungos valstybės narės. Vis didesnę emigrantų dalį sudaro jaunimas, tikėtina, kad dalis

jaunimo išvyko siekdami užsienyje mokytis ar studijuoti.

2017 m. iš Lietuvos emigravo:

45 300 (94,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių;

2 600 (5,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų (Rusijos Federacijos,

Ukrainos, Baltarusijos, Indijos, Irano piliečiai).

2016 m. iš Lietuvos emigravo 46 100 (91,5 proc.) Lietuvos Respublikos piliečių.

Dauguma – 88,5 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 2,5 proc. – Rusijoje, 2 proc. –

Jungtinėje Karalystėje, 1,5 proc. – Ukrainoje.

2.2. Lietuvos Respublikos piliečių, grįžusių gyventi į Lietuvos Respubliką, skaičius ir

šio skaičiaus pokytis

Jau keleri metai grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius

mažėja. 2017 m. reemigravusių skaičius sudaro 50 proc. visų atvykusių į Lietuvą (2016 m. į

Lietuvą grįžo gyventi 14 200 Lietuvos Respublikos piliečių (70,3 proc. visų imigrantų) – 4 200

(22,7 proc.) mažiau negu 2015 m.).

2017 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo 4 900 Lietuvos Respublikos piliečių, t. y.

48,3 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių. Iš Norvegijos grįžo – 978, Airijos – 807,

Vokietijos – 643 Lietuvos Respublikos piliečių.

2.3. Lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose

mokyklose, skaičius ir šio skaičiaus pokytis Valstybinis studijų fondas teikia paramą studijoms užsienio lietuviams – skiria stipendijas

ir (arba) socialines išmokas pagal studentų prašymus.

2017 m. pavasario semestre Lietuvos aukštosiose mokyklose mokėsi ir paramą

studijoms gavo 149 užsienio lietuviai studentai (2016 m. – 161): iš Lenkijos – 65, Rusijos

Federacijos – 20, Baltarusijos – 13, Vokietijos – 9, Didžiosios Britanijos – 7, JAV – 6, Ispanijos –

4, po 3 iš Izraelio, Urugvajaus Latvijos ir Airijos, po 2 iš Kazachstano, Gruzijos, Ukrainos, po 1 iš

Čekijos, Danijos, Kanados, Moldovos, Norvegijos, Prancūzijos, Saudo Arabijos.

2017 m. rudens semestre Lietuvos aukštosiose mokyklose mokėsi ir paramą studijoms

gavo 153 užsienio lietuviai: iš Lenkijos – 54, Rusijos Federacijos – 21, Baltarusijos – 11,

Vokietijos – 9, iš Didžiosios Britanijos, JAV ir Ukrainos po – 7, iš Norvegijos 5 studentai, po 4 iš

Ispanijos ir Izraelio, po 3 iš Airijos ir Latvijos, po 2 iš Brazilijos, Čekijos, Gruzijos, Kanados,

Kazachstano, Prancūzijos ir Švedijos, po 1 iš Azerbaidžano, Belgijos, Moldovos ir Venesuelos.

Švietimo ir mokslo ministerija, remdama neformalųjį lituanistinį švietimą užsienyje,

2017 m. finansavo 105 neformaliojo lituanistinio švietimo projektus iš 21 užsienio šalies

(2016 m. – 170). 2017 m. vaikų vasaros stovyklose dalyvavo 120 vaikų iš 20 užsienio šalių

(2016 m. – 144 vaikai).

3. Imigracijos sritis

3.1. Imigrantų, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, skaičius ir šio skaičiaus

pokytis

2017 m. bendras į Lietuvą imigravusių asmenų skaičius – 20 400 (atvyko užsieniečių ir

sugrįžo Lietuvos Respublikos piliečių), tai 200 (1 proc.) daugiau nei 2016 m.:

2016 m. imigravo 20 200;

2015 m. – 22 100;

2014 m. – 24 300.

19

Bendrasis imigracijos rodiklis (atvykusių užsieniečių ir grįžusių Lietuvos Respublikos

piliečių skaičius, tenkantis 1 000 nuolatinių gyventojų) 2017 m. sudarė 7,2 imigranto (2016

m. – 7; 2015 m. – 7,6; 2014 m. – 8,3).

Daugiausiai pernai į Lietuvą imigravo:

4 300 Ukrainos piliečių (2016 m. – 1 600);

2 700 Baltarusijos (2016 m. – 1 200);

656 Rusijos Federacijos (2016 m. – 841);

336 Indijos;

219 Sirijos;

kitų šalių piliečiai.

3.2. Užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius ir

šio skaičiaus pokytis

2017 m. bendras išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius

padidėjo 28 proc.:

2017 m. išduota 19 373;

2016 m. – 15 137;

2015 m. – 9 749.

Konstatuotina, kad pastaraisiais metais labai padidėjo ir didžiausią dalį išduotų ir pakeistų

leidimų laikinai gyventi sudarė darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu – 10 382, pokytis: 62

proc. (2016 m. – 6 423; 2015 m. – 4 752).

2017 m. apie 60 proc. sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo

pagrindu išduota Ukrainos piliečiams – 5 979, Baltarusijos piliečiams – 3 413. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. teisinio reguliavimo priemonėmis sumažintas fiktyvių

įmonių steigimo reiškinys, o kartu, palyginti su 2014 m. – 25 proc., 2015 m. – 44 proc., 2016 m. –

73 proc., sumažėjo ir išduotų ar pakeistų leidimų laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. 2017 m.

išduoti tik 764 leidimai.

19,5 18,414,2

10,2

4,83,7

610,2

24,322,1

20,2 20,4

2014 2015 2016 2017

0

5

10

15

20

25

30

Grįžę LR piliečiai ir imigravę užsieniečiai

Grįžę LR piliečiai Imigravę užsieniečiai Bendras imigravusių asmenų skaičius

20

3.3. Vidutinė užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje nagrinėjimo trukmė (kalendorinėmis dienomis) Išaugę atvykstančių užsieniečių srautai turėjo įtakos institucijų darbo krūviui ir kokybei,

nesavalaikiams dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminams: 2017 m. leidimo

laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo vidutinis terminas bendra tvarka per metus

pailgėjo nuo 107 iki 111 dienų. Pailgėjo ir prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje nagrinėjimo skubos tvarka terminas 2017 m. – 55 dienos (2016 – 52 dienos; 2015

m. – 42 dienos).

3.4. Užsieniečiams išduotų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi

ES skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi ES skaičius per 2017 m.

padidėjo 39 proc., išduota 980 leidimų, 2016 m. – 707.

Remiantis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikos

ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje išduota:

Rusijos Federacijos piliečiams – 243 (2016 m. – 172, 2015 m. – 199);

Ukrainos piliečiams – 192 (2016 m. – 172, 2015 m. – 175);

Baltarusijos piliečiams – 107 (2016 m. – 67, 2015 m. – 87);

Azijos valstybių piliečiams – 298 (2016 m. – 202, 2015 m. – 53);

Afrikos valstybių piliečiams – 37;

Centrinės ir Pietų Amerikos piliečiams – 8.

3.5. Užsieniečiams panaikintų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Bendras panaikintų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius 2017 m.

padidėjo 138 proc. – iki 2 869, palyginti su praėjusių metų duomenimis (2016 m. panaikinti 1 204,

2015 m. – 862, 2014 m. – 861 leidimai).

4546

764

10382

2758

231 494

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

Leidimų laikinai gyventi LR išdavimo užsieniečiams pagrindai

2014

2015

2016

2017

21

Analizuojant 2017 m. duomenis pagal leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

panaikinimo pagrindus galima teigti, kad labiausiai padidėjo panaikintų leidimų nustačius, kad

priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba

įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka

įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų

reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso

akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios

bendrovės įstatinio kapitalo – 607, pokytis: 553 proc.; pasikeitė aplinkybės, lemiančios leidimo

laikinai gyventi išdavimo pagrindą, – 671, pokytis: 551 proc.

3.6. Užsieniečiams panaikintų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų

gyventi Europos Sąjungoje skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. panaikinta 118 Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi

Europos Sąjungoje:

2016 m. – 80, pokytis: 48 proc.,

2015 m. – 121, pokytis: 34 proc.

Per pastaruosius metus didžioji dalis panaikintų ilgalaikio gyventojo leidimų, 60 proc. –

Rusijos Federacijos piliečiams.

3.7. Užsieniečiams išduotų leidimų dirbti skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 m. išduoti 3 583 leidimai užsieniečiams dirbti

Lietuvos Respublikoje, tai 72 proc. mažiau nei 2016 m. (2016 m. – 12 600, pokytis: 83 proc.,

2015 m. – 6 873, pokytis: 28 proc.). Daugiausia leidimų dirbti, kaip ir praėjusiais metais, išduota

Ukrainos (2 315) ir Baltarusijos (636) piliečiams. 2017 m. leidimus dirbti Lietuva išdavė 40

valstybių piliečiams (2016 m. – 44).

Pažymėtina, kad sumažėjusį išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių lėmė ir šie

veiksniai: nuo 2017 m. nebetaikomas leidimo dirbti reikalavimas studentams, kurie studijuoja

Lietuvos Respublikoje turėdami leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu; taip pat nuo

2017 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, užsieniečiai, kurie patenka į trūkstamų

profesijų sąrašą, atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Įvertinus 2017 m. išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių pagal ekonominės veiklos

rūšis, konstatuotina, kad daugiausiai leidimų dirbti išduota:

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Leidimų skaičius 5 382 6 873 12 600 3 583

0

2 000

4 000

6 000

8 000

10 000

12 000

14 000

Užsieniečiams išduoti leidimai dirbti Lietuvoje

22

1592 – statybos sektoriuje,

539 – transporto sektoriuje,

442 – apdirbamosios pramonės sektoriuje.

2017 m. 3489 leidimai dirbti buvo išduoti pagal darbo sutartį, iš jų:

komandiruotiems užsieniečiams – 94 (2016 m. – 1 144);

stažuotojams ir praktikantams – 21 (2016 m. – 16);

pagal jaunimo mainų programą su Kanada – 2;

pagal nuotolinio darbo sutartį – 10 (2016 m. – 10);

sezoniniams darbams – 61 (2016 m. – 13).

Leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo vidutinė trukmė – 12,4 kalendorinės dienos (2016 m. – 12,4; 2015 m. – 17).

3.8. Priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo, kuriam atlikti reikia aukštos profesinės

kvalifikacijos, atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

2017 m. priimti 69 sprendimai dėl užsieniečio darbo, kuriam atlikti reikia aukštos

profesinės kvalifikacijos, atitikties darbo rinkos poreikiams, tai 33 proc. daugiau nei 2016 m.,

kai buvo priimti 52 sprendimai. Pagal profesiją: 12 – inžinieriams, 9 – ekonomistams, 3 – aviacijos

technikams, 2 – verslo bakalaurams ir po 1 – kitų profesijų atstovams.

Pagal ekonominės veiklos rūšis: 17 – apdirbamoji gamyba, 13 – kita aptarnavimo veikla,

10 – informacija ir ryšiai, 8 – transporto priemonių remontas.

Buvo priimti sprendimai užsieniečiams, atvykusiems iš 10 šalių: Ukrainos – 25,

Baltarusijos – 15, Rusijos Federacijos – 17, Kazachstano – 3, Indijos, Izraelio, Turkijos – po 2 ir po

vieną užsienietį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Moldovos ir Irano Islamo Respublikos.

Vidutinė sprendimo dėl užsieniečio darbo, kuriam atlikti reikia aukštos profesinės

kvalifikacijos, atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo trukmė –

10 kalendorinių dienų (2016 m. – 11).

3.9. Priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo

rinkos poreikiams skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Lietuvos darbo birža 2017 m. priėmė 1 868 sprendimus dėl užsieniečio atitikties

Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, t. y. 73 proc. mažiau nei 2016 m. (2016 m. –

7 012). 2017 m. sprendimai buvo priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 38 šalių. Didžioji

sprendimų dalis buvo priimta dėl Ukrainos piliečių – 1 010, Baltarusijos Respublikos piliečių – 547,

Kinijos – 66, Rusijos Federacijos – 59, Moldovos Respublikos – 50 ir kt.

Daugiausiai sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos

poreikiams priėmimo 2017 m. buvo priimta transporto ir saugojimo srityje – 867, statybos – 296,

kitoje aptarnavimo srityje – 200, apdirbamosios gamybos – 156.

Vidutinė sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos

poreikiams priėmimo trukmė – 15,3 kalendorinės dienos.

3.10. Užsieniečiams, siekiantiems dirbti darbą, kuriam reikia aukštos kvalifikacijos,

išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (mėlynųjų kortelių) skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

2017 m. išduotų mėlynųjų kortelių skaičius padidėjo 19 proc., t. y. iki 231 (2016 m. –

195). 2017 m. mėlynosios kortelės išduotos 24 valstybių piliečiams: 68 – Ukrainos, 60 – Rusijos

Federacijos, 39 – Baltarusijos Respublikos, 16 – JAV, 8 – Kinijos ir kt.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“

pakeitimams daugiau užsieniečių galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos mėlynąją kortelę –

sumažintas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kurį darbdavys turi įsipareigoti mokėti

aukštąją profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui, dydis nuo 2 iki 1,5.

23

3.11. Profesijos, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje 2017 m., skaičius ir šio skaičiaus

pokytis

Įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms, užsieniečiams, kurie

patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia kreiptis dėl leidimo dirbti gavimo arba dėl

sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams

priėmimo. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina

remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje

vertinimu ir jos pokyčių prognoze, remiantis nustatytais kriterijais. 2017 m. II pusmečiui jame

buvo 4 profesijos (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, metalinių laivų

korpusų surinkėjai, suvirintojai, siuvėjai); 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos darbo biržos

direktoriaus įsakymu Nr. V-702 2018 m. I pusmečiui buvo patvirtinta 14 trūkstamų profesijų ir

įtraukta 10 profesijų statybų sektoriuje (betonuotojai, elektrikai, metalinių konstrukcijų

montuotojai, pastatų apšiltintojai, plytų mūrininkai, plytelių klojėjai, stogdengiai, suvirintojai,

tinkuotojai, tinkuotojai apdailininkai).

Pažymėtina, kad 2017 m. buvo išduoti 7749 leidimai laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje užsieniečiams, kurie ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių

darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

3.12. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija (Lietuvos profesijų

klasifikatoriaus 1–3 pagrindinės grupės), kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje,

skaičius ir šio skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 96 „Dėl profesijų,

kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje,

sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) buvo patvirtintas Profesijų, kurioms būtina aukšta

profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas (toliau –

Sąrašas), į kurį įtrauktos 27 profesijos. Sąrašą planuojama atnaujinti du kartus per metus – antrą ir

ketvirtą ketvirtį. Šiuo metu derinamas Nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma patvirtinti

49 profesijas apimantį Sąrašą.

3.13. Užsieniečiams išduotų vizų atvykti į Lietuvos Respubliką skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

Bendras užsieniečiams išduotų vizų skaičius per 2017 m. padidėjo 0,7 proc. 2017 m.

išduotos 436 198 (2016 m. – 433 098) vizos. 2017 m. išduotų Šengeno vizų skaičius sumažėjo

2 proc. – išduota 407 516 (2016 m. – 415 937), tačiau nacionalinių vizų skaičius pastaraisiais

metais auga ir per 2017 m. padidėjo 67 proc. – praeitais metais išduotos 28 682 (2016 m. –

17 161) nacionalinės vizos.

3.14. Priimtų sprendimų atsisakyti užsieniečiams išduoti vizą atvykti į Lietuvos

Respubliką skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Pažymėtina, kad per 2017 m. 28 proc. padidėjo bendras sprendimų atsisakyti

užsieniečiams išduoti vizą skaičius – 6 441, 2016 m – 5 019.

2017 m. priimtų sprendimų atsisakyti užsieniečiams išduoti vizą atvykti į Lietuvos

Respubliką pagal vizų rūšį statistika:

Šengeno vizų (C) – 5 024, 2016 m. – 4 509, pokytis: 11 proc.;

nacionalinių vizų (D) – 1 417, 2016 m. – 510, pokytis: 177 proc.

3.15. Priimtų sprendimų panaikinti užsieniečiams išduotas vizas skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

2017 m. 27 proc. padidėjo priimtų sprendimų panaikinti užsieniečiams išduotas vizas

bendras skaičius – 5 898. Pagal vizų rūšis 2017 m. atšaukta ir panaikinta:

24

tranzitinių Šengeno vizų (A) – 6;

Šengeno vizų (C) – 1 703;

nacionalinių vizų (D) – 4 189.

3.16. Išduotų pažymų, patvirtinančių Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos

laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių teisę laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

5 proc. mažiau išduota pažymų, kuriomis patvirtinama Europos Sąjungos valstybių narių

ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių teisė laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje:

2017 m. išduotos 1 143 pažymos 29 valstybių piliečiams;

2016 m. – 1 196 pažymos 30 valstybių piliečių.

2017 m. išduota daugiausiai pažymų:

Latvijos piliečiams – 179 (2016 m. – 165);

Vokietijos piliečiams – 149 (2016 m. – 139);

Italijos piliečiams – 110 (2016 m. – 104);

Lenkijos piliečiams – 107 (2016 m. – 112).

3.17. Išduotų pažymų, patvirtinančių Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos

laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

7 proc. daugiau išduota pažymų, kuriomis patvirtinama Europos Sąjungos valstybių

narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių teisė nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje:

2017 m. išduotos 304 pažymos 23 valstybių piliečiams;

2016 m. – 284 pažymos 25 valstybių piliečiams.

2017 m. daugiausia išduota pažymų:

Latvijos piliečiams – 71 (2016 m. – 78);

Lenkijos piliečiams – 53 (2016 m. – 59);

Vokietijos piliečiams – 35 (2016 m. – 42);

Italijos piliečiams – 21 (2016 m. – 16).

3.18. Išduotų Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelių

skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Išduotų Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelių skaičius

padidėjo 59 proc. 2017 m. išduota 17 pažymų (2016 m. – 7).

4. Prieglobsčio (tarptautinės apsaugos) sritis

4.1. Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo per dvejus metus persikelti iš

Graikijos ir Italijos 1 035 bei iš Turkijos 70 užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio. Iš viso

2017 m. perkelti 258 asmenys (2016 m. – 206 užsieniečiai, 2015 m. – 4).

Bendram padidėjusiam prašymų dėl prieglobsčio skaičiui įtakos turi perkėlimo procedūros.

2017 m. gauti 599, 2016 m. – 425 prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pokytis: 41

proc. (2015 m. – 291, 2014 m. – 469).

4.2. Priimtų sprendimų dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos

Respublikoje skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. iš viso priimti 469 sprendimai dėl užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį

Lietuvos Respublikoje (pokytis: 40 proc.; 2016 m. – 354):

293 sprendimai suteikti prieglobstį (pokytis: 50 proc.; 2016 m. – 195; 2015 m. – 86);

25

83 sprendimai nesuteikti prieglobsčio (pokytis minimalus; 2016 m. – 87, 2015 m. – 97);

89 sprendimų nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (pokytis: 48 proc.;

2016 m. – 60, 2015 m. – 158).

Prieglobstį gavusių asmenų skaičiaus didėjimui įtakos turi perkėlimų iš Italijos, Graikijos

bei Turkijos procedūros, nes didžiajai daliai perkeltųjų užsieniečių suteikiamas prieglobstis.

Dažniausiai prieglobstis suteikiamas Sirijos, Tadžikistano, Eritrėjos, Irako ir Turkijos piliečiams.

4.3. Pagal Dublino reglamentą perduotų užsieniečių skaičius

2017 m. pagal Dublino reglamentą Lietuvos Respublikai perduoti 285 asmenys (pokytis: 118 proc.; 2016 m. – 131). Nepavykus pasilikti tikslo valstybėse, nemaža dalis perduotų

užsieniečių Lietuvoje prieglobsčio nesiprašė ir savarankiškai išvyko į kilmės šalis arba pasinaudojo

savanoriško grąžinimo programomis. 22 užsieniečiai iš Lietuvos Respublikos perduoti kitoms

Europos Sąjungos valstybėms narėms (pokytis: 175 proc.; 2016 m. – 8).

2017 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyba stebėjo ir analizavo Tadžikistano piliečių

piktnaudžiavimą atvykimo į Šengeno erdvę bei prieglobsčio procedūromis. 2017 m. pagal Dublino

III reglamentą Lietuvai perduota 114 Tadžikistano Respublikos piliečių, kuriems Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose buvo išduotos Šengeno vizos,

tačiau jie, nuvykę į kitas Šengeno valstybes nares, iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko iš

Šengeno erdvės, o pateikė prieglobsčio prašymus. Įvertinusi tokius didelius grąžintų

Tadžikistano Respublikos piliečių skaičius, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo vykdyti

išankstines konsultacijas dėl Šengeno vizų išdavimo Tadžikistano Respublikos piliečiams.

5. Užsieniečių integracijos sritis

5.1. Užsieniečių, studijuojančių pagal laipsnį suteikiančias studijų programas

Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Studentų registro duomenimis, 2017–2018 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose I ir II

pakopos laipsnį suteikiančiose studijose mokosi 6023 studentai užsieniečiai iš 121 šalies.

Daugiausia jų yra iš Baltarusijos – 1 090, Indijos – 926, Ukrainos – 511, Vokietijos –286, Izraelio –

232, Bangladešo – 203. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų padidėjimas sudaro

9 proc. 2016–2017 m. m. mokėsi 5 580 studentų užsieniečių.

114

58

37

25

25

Pagal Dublino III reglamentą 2017 m. grąžinti užsieniečiai

TJK

UKR

BLR

KGZ

KAZ

Kiti

26

5.2. Švietimo įstaigų, kuriose mokosi Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai

vaikai iki 18 metų, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, 204 bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 1 376

mokiniai užsieniečiai iki 18 metų. Daugiausia mokinių užsieniečių mokėsi Vilniuje (807), jie

mokosi tarptautinėse mokyklose (Vilniaus tarptautinė mokykla – 92, Tarptautinė Amerikos

mokykla Vilniuje – 102), daug užsieniečių mokosi Vilniaus lietuvių namuose – 92, Vasilijaus

Kačialovo gimnazijoje – 51, Aleksandro Puškino mokykloje – 52, „Santaros“ progimnazijoje – 55.

Kauno mieste, kuriame mokosi 116 užsieniečių, išsiskiria Aleksandro Puškino gimnazija, joje

mokosi 101 užsienietis. Klaipėdos mieste mokosi 129 užsieniečiai. Didžioji dalis užsieniečių

mokinių atvyksta iš Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos.

Palyginti su 2016 m., mokinių užsieniečių skaičius padidėjo 194 mokiniais, pokytis:

14 proc. Mokyklų, kuriose mokosi užsieniečiai, taip pat padaugėjo 6 proc., 2016 m. užsieniečiai

mokėsi 191 bendrojo ugdymo mokykloje.

5.3. Vykdytų užsieniečių integracijos projektų pagal ES fondus skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. integracijos srityje vykdytų

projektų skaičius beveik nekito 7 (2016 m. – 6, pokytis: 16 proc.).

5.4. Integracijai skirtose programose dalyvaujančių imigrantų skaičius ir šio

skaičiaus pokytis

2017 m. integracijos programose dalyvavo 1 017 užsieniečių (pokytis: 1 proc.;

2016 m. – 1 005).

2017 m. 632 prieglobstį gavę užsieniečiai pasinaudojo parama integracijai savivaldybėse,

(pokytis: 263 proc.; 2016 m. – 174). Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintų nelydimų

nepilnamečių užsieniečių 2017 m. skaičius – 13 (pokytis: –41 proc.; 2016 m. – 22).

5.5. Užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gaunančių

valstybės paramą, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. valstybės skirtą paramą gavo 187 užsienio šalių piliečiai, savo antrosios

pakopos (magistrantūros) nuolatines studijas Lietuvos universitetuose pradėję 2015 m. –

2017 m. (2016 m. – 134, pokytis: 28 proc.)

2017 m. daugiausia – 157 Ukrainos piliečiai gavo Švietimo ir mokslo ministerijos paramą

antrosios pakopos (magistrantūros) nuolatinės studijų formos studijoms Lietuvoje.

6. Kovos su neteisėta migracija sritis

6.1. Užsieniečių, kuriems neleista atvykti į Lietuvos Respubliką, skaičius ir šio

skaičiaus pokytis 2017 m. patikrinta 10,2 milijono asmenų. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu

laikotarpiu, asmenų srautas išaugo 4 proc.

2017 m. į Lietuvos Respubliką nebuvo įleisti 5 182 trečiųjų šalių piliečiai (pokytis: 13

proc.; 2016 m. – 4 574, 2015 m. – 3479) iš atvykstančiųjų trečiųjų šalių 3 042 766 piliečių srauto

(2016 m. – 2 878 068, 2015 m. – 2 677 254).

Pagal Šengeno sienų kodekse numatytas asmenų neįleidimo priežastis, 38 proc. neįleistų

asmenų – didžiausias neįleistų asmenų skaičius – 2017 m. išliko dėl grėsmės kėlimo viešajai

tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Palyginti su

2016 m., neįleistų asmenų skaičius išaugo 43 proc. Tai sietina su tuo, kad 2017 m. buvo nustatoma

ženkliai daugiau asmenų, kurie pateikdavo dalinai arba visiškai klastotus transporto priemonės

valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimus. Dažniausiai pagal minėtą priežastį į Lietuvą

nebuvo įleidžiami Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiai. Dėl galiojančios vizos ar leidimo

gyventi neturėjimo – 27 proc., dėl buvimo tikslą pateisinančių dokumentų neturėjimo –

19,1 proc.

27

2017 m. tarp neįleistų asmenų, kaip ir ankstesniais metais, dominavo Rusijos, Baltarusijos

ir Ukrainos piliečiai, neįleistų Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius, palyginti su 2016 m., šiek

tiek išaugo.

6.2. Sulaikytų nelegalių migrantų skaičius ir šio skaičiaus pokytis

Skirtingas neteisėtos migracijos šaltinio ir tikslo šalių socialinis ir ekonominis išsivystymas

2017 m. išliko pagrindiniais neteisėtos migracijos srautus formuojančiais veiksniais.

Konkrečiose šalyse (pvz., Vokietijoje, Lenkijoje) susiformavusios diasporos veikė kaip traukos

veiksnys.

Neteisėtos migracijos mastas Lietuvoje, palyginti su į Europos pietinę dalį neteisėtai

atvykstančiais migrantų skaičiais, išliko nedidelis, nes Lietuvos geografinė padėtis laikytina

natūraliu tranzitinę neteisėtą migraciją iš pietų į šiaurę stabdančiu veiksniu.

Atsižvelgiant į neteisėtos migracijos srautų dinamiką, patekimo į Lietuvą (Šengeno erdvę)

kelius, buvimo šalyje leistino laiko viršijimą, skiriami tokių grupių migrantai:

1. Viršiję leistiną buvimo šalyje laiką 2017 m. – 1 162 užsieniečiai;

2. Neteisėtai perėję Lietuvos saugomą ES išorės sieną 2017 m. – 81 trečiųjų šalių pilietis;

0

1000

2000

3000

4000

5000

RUS BLR UKR

2242

1761

365

Neįleistų asmenų pilietybių top 3

2017 m.

2016 m.

2015 m.

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2015 m. 2016 m. 2017 m.

962 9581162

197 89

74234

157

78

256

14681

2

10 5

Neteisėti migrantai Lietuvoje

Atvykę į LTU per PKPpasinaudojant suklastotaisdokumentais

Atvykę į LTU, neteisėtaikertant Lietuvos saugomą ESišorės sieną

Sulaikyti šalies viduje,neturintys teisės būti LTU

Grąžinti iš kt.Šengeno erdvėsšalių

Viršiję leistiną buvimo šalyjelaiką

28

3. Atvykę į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktus pasinaudojant suklastotais

kelionės dokumentais 2017 m. – 5 asmenys;

4. Sulaikyti šalies viduje, neturintys teisės būti Lietuvoje, 2017 m. – 78 asmenys (į šį

skaičių nepatenka asmenys, viršiję leistiną buvimo šalyje laiką);

5. Grąžinti iš kitų Šengeno erdvės valstybių 2017 m. – 74 asmenys.

Pažymėtina, kad 2017 m. neteisėtos migracijos kryptys išliko panašios: keliomis

procentinėmis dalimis sumažėjo neteisėta migracija iš Latvijos ir Baltarusijos (priežastis –

mažėjantis Vietnamo piliečių srautas). Palyginti su 2016 m., matyti, kad šiek tiek išaugo neteisėtos

migracijos atvejų atvykstant vidiniais reisais. Tai siejama su Tadžikistano piliečių migracija, nes

2017 m. išaugo grąžintų tadžikų pagal Dublino III reglamentą.

2017 m. sulaikytų asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos saugomą ES išorės sieną,

skaičius mažėjo iki 81, palyginti su 2016 m. – 146, pokytis: – 45 proc. Šio mažėjimo priežastys:

1. Vietnamo, Afganistano ir Gruzijos piliečių neteisėtos migracijos per Lietuvos valstybės

sieną srauto sumažėjimas;

2. Rezultatyviai baigti kriminalinės žvalgybos tyrimai;

3. Sistemingas sienos kontrolės stiprinimas;

4. Aktyvus bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių sienos apsaugos institucijomis.

Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. dauguma neteisėtų migrantų buvo sulaikoma prie

sienos Baltarusijos Respublika – 70, pokytis: – 49 proc.; 2016 m. – 136.

29

Trečiųjų šalių piliečių, kurie buvo sulaikyti už neteisėtą Lietuvos saugomos ES išorės sienos

kirtimą, pasiskirstymą pagal pilietybes.

2017 m. už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą sulaikytas 41

Vietnamo pilietis. Palyginti su 2016 m., skaičius sumažėjo 43 proc., tačiau šios valstybės piliečiai

vis dar išliko dominuojančioje pozicijoje tarp valstybės sienos pažeidėjų.

0

50

100

150

200

250

Siena suBLR

Siena suRUS

Pajūris Oro uostai Nustatytipažeidimai

šaliesviduje

230

8 0 018

136

6 0 0 4

70

6 0 0 5

Atvykimas į Lietuvą, neteisėtai kertant valstybės sieną pagal kaimynines valstybes

2015 m.

2016 m.

2017 m.

VNM 72

AFG 23

BLR 17

RUS 12

GEO 9

CUB 5IRQ 4 KT.PIL.4

2016 m. Už neteisėtą LTU v/s perėjimą sulaikytų trečiųjų šalių

piliečių pasiskirstymas

VNM 41

BLR 10

RUS 8

CUB 6

TUR 6

LKA 4

PAK 3KT.PIL.3

2017 m. Už neteisėtą LTU v/s perėjimą sulaikytų trečiųjų šalių

piliečių pasiskirstymas

30

2017 m. neteisėtai esančių trečiųjų šalies piliečių skaičius padidėjo 9 proc. – 1 314,

2016 m. – 1 205. Asmenų, neteisėtai esančių šalies viduje, pasiskirstymas išliko panašus kaip

ankstesniais metais: daugumą sudarė asmenys, kurie viršijo leistiną buvimo šalyje laiką; asmenų

skaičius išaugo iki 1 162, pokytis: 21 proc. Tai galėtų būti siejama su Tadžikistano ir Kirgizijos

piliečių migracija.

Grąžintų asmenų skaičius 2017 m. – 74, išliko panašus kaip 2016 m. – 89, tarp grąžintų

asmenų dominavo Vietnamo piliečiai.

Lyginant sulaikytuosius šalies viduje, kurie neturi teisės būti Lietuvoje, matyti, kad,

palyginti su 2016 m. – 157, 2017 m. jų 50 proc. sumažėjo, t. y. 78. Pagrindinė priežastis –

mažėjanti neteisėta vietnamiečių migracija (neteisėtos vietnamiečių migracijos kryptis kartu su

gabentojais iš Latvijos Respublikos per Lietuvą link Lenkijos). 2017 m. sulaikytųjų šalies viduje

statistiką pakeitė Tadžikistano piliečiai ir Vietnamo piliečiai, kurie nebesudarė didžiosios

daugumos.

Vykimas pasinaudojant svetimais ar suklastotais kelionės dokumentais:

Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, asmenys, bandantys patekti į Lietuvą

per pasienio kontrolės punktus, pateikdami suklastotus ar svetimus kelionės dokumentus, vizą ar

leidimą gyventi, neįleidžiami į Šengeno erdvę. Tokių asmenų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai dėl

klastotų dokumentų panaudojimo nepradedami. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių

nebūna galimybės užsieniečiui, mėginančiam pasinaudojant klastotu kelionės dokumentu, patekti į

0

200

400

600

800

1000

1200

2015 m. 2016 m. 2017 m.

962 958

1162

234 15778

19789 74

Trečiųjų šalių piliečių, neteisėtai esančių šalies viduje, pasiskirstymas

Viršiję leistiną buvimošalyje laiką

Sulaikyti šalies viduje

Grąžinti iš kt.Šengenoerdvės valstybių

VNM 83

RUS 7BLR 4

UKR 6

AFG 19

KT.PIL. 37

Sulaikytų šalies viduje asmenų pasiskirstymas pagal pilietybes

2016 m.

VNM 23

TJK 12

RUS 9

GEO 7

AZE 4

UKR 3

PAK 3

KT.PIL.17

Sulaikytų šalies viduje asmenų pasiskirstymas pagal pilietybes

2017 m.

31

Šengeno erdvę, taikyti neįleidimo procedūros, pvz., asmeniui, grąžintam iš kitos užsienio šalies ir

sulaikytam Lietuvoje.

2017 m. asmenų, kurie vyko naudodamiesi klastotais dokumentais, skaičius – 74,

pokytis: 4 proc., 2016 m. – 71, 2015 m. – 41. 2016 m. žymesnis šio skaičiaus augimas buvo

siejamas su Ukrainos piliečių migracija: šios valstybės piliečiai ieškojo įvairių įmanomų būdų

patekti į ES, vienas iš tokių – Lietuvos sienos kirtimo spaudų klastojimas. Tikslas – imituoti

ankstesnius atvykimus (išvykimus) į (iš) Šengeno erdvę (-ės), tuo būdu tikintis, kad bus paprasčiau

pakartotinai gauti Šengeno vizas ir palengvės atvykimas į Šengeno erdvę. 2017 m. Ukrainos

piliečiams vizų režimas buvo liberalizuotas, todėl tendencijos klastotų dokumentų srityje pradėjo

keistis – Ukrainos piliečių tarp klastotų dokumentų naudotojų pradėjo mažėti.

ES šalyse dėl kelionės dokumentams taikomų labai griežtų apsaugos standartų daugėjo

atvejų, kai neteisėti migrantai pasienio kontrolės metu pateikdavo autentiškus, tačiau svetimus

dokumentus (angl. imposter). Tampant vis sunkiau suklastoti kelionės dokumentus, ieškoma naujų

neteisėtos migracijos būdų, vienas iš tokių – svetimų kelionės dokumentų naudojimas. Asmenys,

vykstantys su svetimais kelionės dokumentais, dažniausiai naudojosi pasais ir asmens tapatybės

kortelėmis. 2017 m. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte buvo nustatyti du tokie atvejai.

2017 m. taip pat pasitaikė keli atvejai, kai asmenys (vienas Irako pilietis ir vienas Šri

Lankos pilietis) atvyko su suklastotais pasais tiesiai iš Turkijos ir iš karto pasiprašė prieglobsčio

Lietuvoje.

6.3. Užsieniečių, patrauktų administracinėn atsakomybėn už užsieniečių teisinę padėtį

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau –

ANK) 538 straipsnį („Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos

Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos

tvarkos pažeidimas“) administracinėn atsakomybėn patraukti 2 668 užsieniečiai (2016 m. –

2015, pokytis: 32 proc.).

Pagal ANK 530 straipsnį („Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas

arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimas“) administracinėn atsakomybėn patraukti

6 užsieniečiai (2016 m. – 21, pokytis: –71 proc.).

Po vieną Lietuvos Respublikos pilietį buvo patraukta administracinėn atsakomybėn

pagal ANK 542 straipsnyje numatytą pažeidimą („Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio

duomenis“) ir pagal 541 straipsnyje numatytą pažeidimą („Melagingų duomenų pateikimas

kvietimams užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinti arba pagalba kitu neteisėtu būdu

užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą“).

7 asmenys (5 – Lietuvos Respublikos piliečiai, 1 – Rusijos, 1 – Tadžikistano pilietis) buvo

patraukti administracinėn atsakomybėn už gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems

paso ar jį atitinkančio kito kelionės dokumento, teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje

patvirtinančio dokumento, pagal ANK 539 straipsnį.

Pagal ANK 540 straipsnį („Sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį,

veikla sudarymas užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir užsieniečio teisę būti

ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento“) administracinėn atsakomybėn

nebuvo patrauktas nė vienas asmuo.

2017 m. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnį 33 asmenys

buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės

sieną gabenamus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius

arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių tokių užsieniečių gabenimą ar slėpimą Lietuvos

Respublikos teritorijoje (2016 m. – 53 asmenims; pokytis: – 38 proc.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį vienas asmuo –

Kirgizijos pilietis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikoje

nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą (2016 m. – 0).

32

6.4. Lietuvos Respublikos vizų tarnybų vykdytų konsultacijų dėl vizų išdavimo

skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje buvo gauti 11 677 paklausimai dėl vizų

išdavimo (2016 m. – 14 668, pokytis: – 20,5 proc.), 338 atvejais buvo pateikti neigiami

atsakymai dėl vizų išdavimo (2016 m. – 528, pokytis: – 36 proc.).

Dažniausiai vizas apgaulės būdu (pateikdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie

vykimo tikslą ir sąlygas bei kt.) 2017 m. ketino gauti Indijos, Bangladešo, Tadžikistano,

Turkijos, Irako, Rusijos Federacijos (čečėnų tautybės) šalių piliečiai. 2017 m. bendras

rekomendacijų neišduoti vizų (neigiamų VISION konsultacijų) skaičius sudarė 2,9 proc.

6.5. Užsieniečių, grąžintų į užsienio valstybes, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. į užsienio valstybes grąžinamų užsieniečių skaičius padidėjo 27 proc. – buvo

grąžintas 2 001 užsienietis (2016 m. – 1 571):

487 – į Baltarusijos Respubliką;

357 – į Ukrainą;

331 – į Rusijos Federaciją;

229 – į Kirgiziją;

134 – į Kazachstaną.

6.6. Užsieniečių, savanoriškai grįžusių į užsienio valstybę, padedant tarptautinei ar

nevyriausybinei organizacijai, skaičius ir šio skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras 2017 m. teikė savanoriško grįžimo

pagalbą 154 užsieniečiams iš 17 skirtingų šalių (2016 m. – 69, pokytis: 123 proc.).

6.7. Užsieniečių, išsiųstų iš Lietuvos Respublikos, skaičius ir šio skaičiaus pokytis

2017 m. iš Lietuvos buvo išsiųsti 103 užsieniečiai (2016 m. – 177, pokytis: – 42 proc.).

Daugiausia išsiųsta Vietnamo piliečių – 42 (2016 m. – 98), Rusijos Federacijos piliečių – 18

(2016 m. – 15), Tadžikistano piliečių – 16 (2016 m. – 16).

6.8. Užsieniečių, įpareigotų išvykti iš Lietuvos Respublikos, skaičius ir šio skaičiaus

pokytis

2017 m. buvo įpareigoti išvykti 25 užsieniečiai, t. y. 150 proc. daugiau negu 2016 m.

7. Tarptautinio bendradarbiavimo sritis

7.1. Sudarytų tarptautinių sutarčių ar susitarimų, susijusių su migracijos sritimi,

skaičius

Susitarimai dėl atstovavimo išduodant Šengeno vizas:

2017 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Islandijos Vyriausybės

susitarimas dėl atstovavimo išduodant Šengeno vizas.

2017 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Ispanijos

Kunigaikštystės užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos susitarimo dėl atstovavimo

išduodant Šengeno vizas pakeitimai.

2017 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Latvijos

Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovavimo susitarimo dėl atstovavimo išduodant

Šengeno vizas pakeitimai.

Susitarimai dėl bevizio vykimo diplomatinių ir (arba) tarnybinių pasų turėtojams:

2017 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės

susitarimas.

2017 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos

Vyriausybės susitarimas.

Dvišaliai susitarimai readmisijos srityje:

33

2017 m. vyko protokolų derinimas dėl asmenų readmisijos susitarimų įgyvendinimo su

Armėnija, Ukraina, Makedonija.

Dvišaliai, trišaliai susitarimai kitais klausimais: 2017 m. gruodžio 8 d. pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Ukrainos valstybinės

migracijos tarnybos ir Migracijos departamento.

2017 m. gruodžio 8 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Vyriausybės

susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos srityje pakeitimų

ir papildymų.

2017 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų

Vyriausybės susitarimo memorandumas dėl Fulbraito akademinių mainų programos.

2017 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Omano

Sultonato aukštojo mokslo ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo mokslo ir

studijų srityje.

34

III. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Emigracijos ir grįžtamosios migracijos sritis

Emigracijos rodikliams mažinti ir grįžtamajam ryšiui palaikyti 2017 m. buvo plėtojamos šios

pagrindinės veiklos kryptys:

inicijuotas Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos 2018–2030 m.

parengimas;

įgyvendinamos „Globalios Lietuvos“ programos priemonės;

plėtojami ryšiai su užsienio lietuviais mokslo, švietimo ir kultūros srityse;

įgyvendinamos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytos priemonės,

susijusios su grįžtamosios migracijos skatinimu ir grįžusių Lietuvos piliečių

integracija;

plėtojamos ir tobulinamos informavimo sistemos, stiprinami informavimo priemonių

pajėgumai;

įgyvendinamos Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programos priemonės;

stiprinama ekonominė gerovė ekonomiškai silpnuose regionuose.

2017 m. inicijuotas naujos demografijos, migracijos ir integracijos strategijos rengimas. Ši

strategija nukreipta į demografinės situacijos gerinimo ir emigracijos procesų reguliavimo politikos

krypčių formavimą. Augantys Lietuvos ekonominiai rodikliai, darbo pasiūla, didėjanti minimali

alga – tai esminiai veiksniai, kurie pamažu darys įtaką spartesniam reemigracijos procesui ir dar

labiau pristabdys emigruojančių asmenų skaičių. Siekiant geresnių ir greitesnių rezultatų, kurie

veiktų Lietuvos socialinę ir ekonominę raidą ir kartu mažintų emigraciją, būtina nusistatyti

tinkamus šios strategijos tikslus ir efektyvias jų įgyvendinimo priemones, užtikrinant tinkamą jų

finansavimą.

Lietuvoje nuosekliai įgyvendinamos įvairių programų priemonės, kuriomis ir toliau

stengiamasi sumažinti išvykstančių ir didinti grįžtančių gyventojų skaičius ir išlaikyti ryšius su

išvykusiais asmenimis. Šias pastangas lydi nuolat augantys besidominčių informacija apie

gyvenimą Lietuvoje asmenų skaičiai.

Į emigracijos mažinimą ir ryšių palaikymą su išvykusiais asmenimis orientuotos priemonės

2017 m. aktyviausiai vykdytos:

plėtojant studijų galimybes;

remiant diasporas ir užsienio lietuvių tikslines veiklas;

plėtojant verslo santykius su užsienyje gyvenančiais lietuviais;

skatinant grįžtamosios migracijos, grįžusių Lietuvos piliečių integracijos projektus;

informacinės ir konsultacinės pagalbos veikla;

darbo aplinkos ir gyvenimo sąlygų gerinimas, kultūrinės ir ekonominės veiklos plėtra

regionuose.

2017 m. pirmą kartą per pastaruosius metus užfiksuotas emigracijos rodiklio mažėjimas

Lietuvoje. Deja, kartu pastebimas ir reemigravusių asmenų skaičiaus mažėjimas. Nors emigracijos

srautai iš Lietuvos ir toliau išlieka dideli ir nukreipti į ekonomiškai labiau pažengusias valstybes,

statistika taip pat rodo, kad Lietuva tampa vis patrauklesnė kaip paskirties valstybė kitų šalių

piliečiams. Pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais

nuosekliai mažėja, ir toliau išlieka nepakitusios, tai: nepasitenkinimas ekonomine padėtimi,

35

socialinė atskirtis ir nesaugumas, mažos savirealizacijos galimybės ir nemažai kitų Lietuvos

gyventojus veikiančių priežasčių, tarp kurių – užsienyje stiprėjančios lietuvių diasporos, kuriose yra

nemažai svetur gyvenančių artimųjų ir draugų, galimybės laisvai judėti ir studijuoti užsienyje. Kaip

ir ankstesniais metais Lietuvą dėl emigracijos proceso daugiausiai paliko darbingo amžiaus žmonių

ir tai lėmė ne vien ekonominės gerovės paieška, bet kompleksinės priežastys, dažniausiai susijusios

su oriu gyvenimu ir darbo santykiais.

Remiantis 2017 m. vykdytų apklausų duomenimis, jaunimo požiūris į emigraciją yra

pozityvus ir nemaža dalis dar besimokančių jau mąsto apie galimybę emigruoti. Tai rodo

nepakankamą dėmesį, skiriamą mokyklinio ugdymo laikotarpiu formuojant savimonę ir

pilietiškumą, taip pat viešosios nuomonės ir informacinių srautų negatyvią įtaką.

Viena iš svarbiausių priemonių reemigracijai skatinti yra dėmesys išvykusiems ir jų

informuotumas, tačiau tik ketvirtadalis užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad jiems pakanka

informacijos grįžimo ir reintegracijos klausimais.

Emigracijos procesas priklauso nuo ilgalaikių struktūrinių pokyčių, todėl emigraciją

skatinančius veiksnius silpninti rekomenduotina vykdant ir stiprinant šias kompleksines ir

kryptingas priemones:

stiprinant susietumą su gyvenamąja aplinka ir šalimi;

veiksmingai informuojant visuomenę apie Vyriausybės vykdomą viešąją politiką;

įtraukiant užsienio lietuvius į Lietuvos gyvenimą per projektines veiklas;

plėtojant verslo santykius su užsienio lietuviais;

parengiant reikiamas reintegracijos priemones;

efektyvinant informacijos centrų veiklą, tobulinant konsultacijų teikimo paslaugas;

sukuriant palankias sąlygas perkelti verslą į Lietuvą;

plėtojant veiklą per diasporas;

plečiant lietuvių kalbos mokymo programas, remiant studijų programas Lietuvoje;

sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą;

sudarant palankesnes galimybes jaunoms šeimoms įsikurti Lietuvoje;

siejant švietimo ir kvalifikacinio orientavimo sritis su darbo rinkos poreikiais;

tobulinant viešųjų paslaugų sektorių;

siekiant didesnės nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų įtraukties;

užtikrinant strateginių uždavinių įgyvendinimo finansavimą.

2. Imigracijos sritis

Imigracijos politikos efektyvumui užtikrinti 2017 m. pagrindinės iniciatyvos plėtotos šiomis

kryptimis:

prioritetinių užsieniečių kategorijų pritraukimas;

supaprastintų imigracijos procedūrų užsieniečiams, prisidedantiems prie socialinės ir

ekonominės valstybės gerovės kūrimo, nustatymas;

investicinės aplinkos sąlygų gerinimas.

Mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, teisėta migracija ir toliau vertinama kaip svarbus

įrankis užtikrinant Lietuvos socialinės gerovės tvarumą ir ekonomikos augimą. Lietuvos imigracijos

sistema yra subalansuota bei atitinka Lietuvos vykdomos imigrantų „pritraukimo“ politikos

prioritetus ir poreikius. Imigracijos politika derinama su turimais vidaus darbo rinkos resursais.

36

2017 m. imigracijos srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos priemonės:

įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, supaprastintos procedūros ir nustatytos

palankesnės atvykimo ir buvimo sąlygos prioritetinėms užsieniečių kategorijoms

(aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, užsieniečiams, turintiems trūkstamą

Lietuvos darbo rinkoje profesiją, atvykstantiems užsiimti teisėta veikla (verslu), taip

pat užsieniečiams, atvykstantiems laikinai dirbti pagal tarp įmonių sudarytą sutartį dėl

darbų atlikimo ir užsieniečiams, perkeliamiems įmonių viduje;

inicijuoti pakeitimai perkeliant ES teisinį reguliavimą dėl trečiųjų šalių piliečių

atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažuotės tikslais;

rengiami strateginiai projektai, skatinantys aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimą

ir jų integraciją;

supaprastintos procedūros užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į įmones, kurios

atitinka nustatytus reikalavimus (reglamentuotas Patvirtintų įmonių sąrašo

sudarymas);

reglamentuotos trečiųjų šalių piliečių atvykimo dirbti sezoninius darbus sąlygos,

patvirtintas sezoninių darbų sąrašas.

Įsigaliojęs susitarimas dėl bevizio režimo taikymo Ukrainos piliečiams sąlygojo

imigracijos srautų padidėjimą į Lietuvos Respubliką, tai turėjo įtakos ir Lietuvos darbo rinkai.

2017 m. buvo priimta teisės aktų pakeitimų, palengvinančių procedūrinius elementus imigracijos

srityje, pirmiausiai – prioritetinių kategorijų darbuotojams.

Rekomendacijos imigracijos srityje:

įvertinus užsieniečių imigracijos, ypač darbo tikslais, taisyklių praktinio įgyvendinimo

rezultatus, spręsti teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus, siekiant užtikrinti,

kad supaprastintos ir palengvintos imigracijos procedūros būtų taikomos Lietuvos

darbo rinkos poreikius atitinkančioms užsieniečių kategorijoms;

siekti, kad nustatytos imigracijos taisyklės neskatintų pigios darbo jėgos iš trečiųjų

šalių, kuri turėtų neigiamos įtakos nacionaliniams darbo rinkos santykiams, ir, kad

būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti imigracijos procesais;

toliau įgyvendinti priemones, skirtas aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams

pritraukti, administracinei naštai mažinti, pertekliniams reikalavimams eliminuoti;

tobulinti trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyksta laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką,

reglamentavimą, imtis kitų darbo imigracijos valdymui reikiamų priemonių;

užtikrinti efektyvesnę nustatytų imigracijos taisyklių praktinio įgyvendinimo

stebėseną, stiprinti užsieniečių teisėto atvykimo, buvimo ir darbo Lietuvos

Respublikoje kontrolę;

gerinti informacijos apie imigracijos procedūras pateikimo, užsieniečių aptarnavimo

kokybę.

3. Prieglobsčio (tarptautinės apsaugos) sritis

Pagrindinės veiklos kryptys Lietuvos prieglobsčio srityje 2017 m.:

Europos Sąjungos lygiu prisiimtų įsipareigojimų dėl užsieniečių, kuriems reikalingas

prieglobstis, perkėlimų įgyvendinimas;

prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų užtikrinimas;

37

dalyvavimas Bendros Europos prieglobsčio sistemos III etapo kūrime (Lietuvos

pozicijų formavimas).

2017 m. buvo tęsiamas Bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) teisyno

svarstymas, siekiant rasti bendrą požiūrio tarp ES valstybių narių dėl priimtinų procedūrų, priėmimo

sąlygų ir kitų prieglobsčio sistemos, įskaitant perkėlimo programas, elementų. Naujos BEPS

įgyvendinimas vėliau turės įtakos prieglobsčio sistemos pokyčiams Lietuvoje.

2017 m. prieglobsčio srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos priemonės:

įgyvendinami įsipareigojimai dėl solidarumo užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio,

perkėlimo srityje;

patobulintos teisės aktų nuostatos, užtikrinant valstybės paramos teikimą integracijai

prieglobstį gavusiems užsieniečiams;

priimti teisės aktai dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo, suteikiant galimybę

prieglobsčio prašytojus apgyvendinti ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos

Užsieniečių registracijos centre.

2017 m. buvo tęsiama veikla, susijusi su prisiimtų įsipareigojimų dėl užsieniečių, kuriems

reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, įgyvendinimu. Vykdant perkėlimo

veiklą išryškėjo problemos užtikrinant tinkamas priėmimo sąlygas Lietuvoje. Pirmiausia – riboti

turimos priėmimo sąlygų infrastruktūros pajėgumai, nepakankamas finansavimas, skiriamas

prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui kitose apgyvendinimo vietose. Dėl nepakankamų

administracinių pajėgumų pailgėjo priimamų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo terminai, tai

atitinkamai lėmė ir ilgesnį prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo laikotarpį, ir su procedūrų

pailgėjimu susijusias didesnes sąnaudas.

2017 m. ryškaus savarankiškai į Lietuvos Respubliką atvykusių prieglobsčio prašytojų

skaičiaus pokyčio nebuvo. Prieglobsčio sistemos apkrovimą lėmė perkeliamų asmenų skaičius, jis

taip pat turėjo esminės įtakos ir padidėjusiam sprendimų suteikti prieglobstį skaičiaus padidėjimui.

2017 m. žymiai išaugo Tadžikistano piliečių prašymų suteikti prieglobstį skaičius bei šios

šalies piliečių grąžinimo iš kitų ES valstybių narių, taikant Dublino reglamento nuostatas, atvejų, tai

lėmė išaugęs šios šalies piliečiams Lietuvos Respublikos išduodamų Šengeno vizų skaičius.

Siekiant išvengti praktikoje kilusių ir viešojoje erdvėje nuskambėjusių atvejų, susijusių su

priimtais sprendimais dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu, 2017 m. buvo įtvirtintas

konsultavimosi tarp susijusių institucijų mechanizmas nagrinėjant užsieniečio prašymą suteikti

prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Rekomendacijos prieglobsčio srityje:

didinti prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo pajėgumus;

skirti didesnį finansavimą prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui (tiems, kurie

apgyvendinami ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos

centre);

plėtoti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis

prieglobsčio srityje;

aktyviai dalyvauti Bendros Europos prieglobsčio sistemos III etapo kūrime, kartu

atsižvelgiant į nacionalinius interesus, ypač svarstant užsieniečių, kuriems reikia

prieglobsčio, perkėlimo mechanizmus;

skatinti savivaldybių įsitraukimą į prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo veiklą.

38

4. Užsieniečių integracijos sritis

Pagrindinės kryptys užsieniečių integracijos srityje 2017 m.:

Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 m. veiksmų plano

priemonių įgyvendinimas

Pabėgėlių, migracijos ir integracijos fondo remiamų projektinių veiklų skatinimas

teisinės bazės tobulinimas prieglobstį gavusių užsieniečių teisių užtikrinimo ir

garantijų suvienodinimo srityje

bandomieji integracijos modulių projektai.

Lietuvoje užsieniečių integracijos veikloms įgyvendinti aktyviai naudojamos Europos

Sąjungos fondų lėšos. Todėl nemažai svarbių iniciatyvų, susijusių su užsieniečių integracija,

įgyvendinamos per projektinę veiklą. Kadangi projektinė veikla yra ribota laike, tokių iniciatyvų

tęstinumas priklauso nuo ES finansavimo. Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus dėl užsieniečių,

kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo, šių asmenų integracijai buvo skirtas pinigų krepšelis, kuris

suteikė galimybę įgyvendinti bandomuosius integracijos modulių projektus.

2017 m. integracijos srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos priemonės:

nevyriausybinių organizacijų vykdoma tolerancijos skatinimo veikla;

paslaugų trečiųjų šalių piliečiams teikimo iniciatyvos;

teisinio reglamentavimo pokyčiai užimtumo, gyvenamosios vietos deklaravimo ir

integracijos teikimo srityse;

informacinė sklaida.

2017 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui padidėjo išmokų dydžiai prieglobstį gavusių

užsieniečių integracijai, numatytos paskatos įdarbinant prieglobstį gavusius asmenis ir atsirado

galimybė prieglobstį gavusių asmenų gyvenamąją vietą apskaityti prie savivaldybių. Nepaisant

pokyčių teisės aktuose, problema, ieškant apgyvendinimo vietų prieglobstį gavusiems asmenims, ir

toliau išlieka iš dalies dėl gyventojų nepakankamo informavimo apie užsieniečius ir šešėlinės

veiklos gyvenamųjų patalpų nuomos versle.

Lietuvos gyventojų informuotumas apie Lietuvoje gyvenančius užsieniečius ir apie jų

integraciją, remiantis Eurobarometro duomenimis, yra žemesnis nei vidutinis ES, didžioji Lietuvos

gyventojų dalis mano, kad užsieniečių integracija Lietuvoje nėra sėkminga.

Užtikrinant integracijos proceso efektyvumą ir siekiant sėkmingos užsieniečių adaptacijos ir

integracijos į Lietuvos visuomenės gyvenimą, rekomenduotina:

nustatyti integracijos srities strateginius ir plėtoti esminius veiklos komponentus;

didinti gyventojų informuotumą apie imigraciją ir integracijos procesą;

vykdyti priemones, skirtas atvykusiųjų lietuvių kalbos mokymui ir kultūriniam

švietimui;

stiprinti integracijos procese dalyvaujančių valstybės institucijų, savivaldybių, NVO ir

bendruomenių sąveiką;

sudaryti palankesnes sąlygas atvykstantiems studijuoti ar vykdyti mokslinę veiklą,

gerinti jų gebėjimus integruotis į darbo rinką.

39

5. Kovos su neteisėta migracija sritis

Esminės 2017 m. kovos su neteisėta migracija kryptys:

neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė;

efektyvus valstybės sienos valdymas;

teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas.

Lietuva, saugodama išorinę Europos Sąjungos sieną, ir toliau didžiąja dalimi išlieka

tranzito šalimi neteisėtos migracijos maršrute. Neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė išlieka

vienu iš esminių migracijos valdymo elementų.

2017 m. kovos su neteisėta migracija srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos

priemonės:

teisėsaugos institucijų bendros migracijos prevencijos ir kontrolės tikslinės priemonės;

efektyvaus grąžinimo priemonės;

koordinavimo, informavimo veiksmai kovos su prekyba žmonėmis srityje;

teisinio reguliavimo tobulinimas nelegalaus darbo organizavimo srityje;

valstybės sienos apsaugos kontrolės stiprinimas diegiant technines priemones,

efektyvinant resursų naudojimą;

aktyvus bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių sienos apsaugos institucijomis;

rezultatyvūs kriminalinės žvalgybos tyrimai;

sistemingas valstybės sienos kontrolės stiprinimas.

Daug dėmesio 2017 m. buvo skiriama vykdant prevencines priemones nelegalios

migracijos kontrolės srityje atliekant patikras, atskleidžiant galimas sukčiavimo schemas. Tačiau,

siekiant efektyvesnių rezultatų, būtina tobulinti teisinio reguliavimo elementus, susijusius su

pagalbos neteisėtai atvykti ar apsigyventi teikimu.

Bendradarbiavimas su Tarptautine migracijos organizacija užsieniečių savanoriško

grąžinimo klausimais prisidėjo prie efektyvesnio grąžinimų vykdymo, tačiau nemažai problemų

kėlė neišspręstas užsieniečių, pageidaujančių savanoriškai grįžti, apgyvendinimo klausimas.

2017 m. padidėjo į Lietuvą iš kitų valstybių narių grąžinamų kai kurių trečiųjų šalių

piliečių, turinčių Lietuvos institucijų išduotas atvykimo vizas, skaičius. Tačiau net 20 proc.

sumažėjo vykdytų konsultacijų dėl vizų išdavimo skaičius.

2017 m. aiškiau reglamentuota užsieniečių informavimo apie priimtus sprendimus tvarka,

tuo užtikrinant nacionalinio saugumo interesus.

Efektyvinant kovos su neteisėta migraciją priemones, rekomenduotina:

atsižvelgiant į praktikoje išaiškėjusius atvejus ir ryškėjančias tendencijas dėl

užsieniečių piktnaudžiavimo deklaruojant atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą,

būtina efektyviau taikyti konsultacijų dėl vizų išdavimo mechanizmą;

tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant sumažinti galimybes nesąžiningam

tarpininkavimui dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, įvertinti galimybę

griežtinti atsakomybę asmenims, teikiantiems pagalbą užsieniečiams atvykti arba

apsigyventi Lietuvos Respublikoje pažeidžiant nustatytą tvarką;

imtis darbo imigracijos valdymui reikalingų priemonių, kurios mažintų galimybes

piktnaudžiauti nustatyta sistema, kartu užtikrintų efektyvesnes ir skaidresnes

užsieniečių darbuotojų atvykimo procedūras;

užtikrinti efektyvų readmisijos politikos įgyvendinimą, nustatyti veiksmingas

neteisėtai atvykusių ar esančių Lietuvoje užsieniečių grąžinimo ir išsiuntimo į užsienio

valstybes priemones;

40

diegti valstybės sienos kontrolės technines priemones;

stiprinti susijusių institucijų veiklą ir priemones, kuriomis būtų siekiama nustatyti

užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje piktnaudžiavimo atvejus, efektyvinti

nelegalaus darbo kontrolę, rengti ir reguliariai teikti nelegalios migracijos rizikos

analizę bei grėsmių viešajai tvarkai ir saugumui vertinimą.

6. Institucinės sandaros ir bendradarbiavimo tobulinimo sritis

2017 m. institucinės sandaros ir bendradarbiavimo tobulinimo kryptys:

migracijos procesų valdymo sistemos optimizavimas;

nuolatinis su migracijos procesais dirbančių institucijų veiklos tobulinimas;

tarpinstitucinės sąveikos elektroninėje erdvėje kūrimas;

administracinių paslaugų gerinimas.

Esminių pokyčių institucinės sandaros tobulinimo srityje 2017 m. neįvyko; Vidaus reikalų

ministerijoje svarstyti migracijos procesų valdymo optimizavimo klausimai ir ieškota optimaliausių

sprendimų, siekiant atlikti migracijos funkcijų pertvarką ir sukurti šiuolaikišką, efektyvią ir

patikimą už migracijos politikos įgyvendinimą atsakingą instituciją.

2017 m. integracijos srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos priemonės:

administracinių paslaugų užsieniečiams teikimo modulių tobulinamas, vieno langelio

principo užtikrinimas;

informacinės sistemos kūrimo darbai.

Dėl 2017 m. padidėjusių imigracijos srautų išaugo administracinių paslaugų teikimo

mastas, todėl Migracijos departamentas ir kitos institucijos, dirbančios migracijos srityje, nepajėgė

laiku ir kokybiškai atlikti susijusias administracines funkcijas. Papildomą administracinį krūvį

institucijoms taip pat lėmė solidarumo programų įgyvendinimas, teikiant pagalbą migracijos srautų

paveiktoms šalims. Sprendžiant šias problemas, tarpinstituciniu lygiu pradėtos svarstyti galimybės

mažinti administracinę naštą, lengvinant tam tikrus teisėtos imigracijos administravimo elementus,

optimizuoti žmogiškųjų išteklių resursus, spartinti migracijos informacinės sistemos kūrimo darbus.

Siekiant, kad migracijos politikos priemonių įgyvendinimas taptų efektyvesnis, institucinės

sandaros veiksmingumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo srityje rekomenduotina:

tobulinti migracijos procesų valdymo sistemą, optimizuojant migracijos procesų

valdyme dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas, užtikrinant veiksmingą

migracijos procesų kontrolę, atsisakant perteklinių procesų, decentralizuojant kai

kurias funkcijas, siekiant paslaugų kokybės ir resursų taupymo:

mažinti administracinę naštą efektyvinant vykdomas procedūras, užtikrinant

elektroninių migracijos paslaugų plėtrą;

užtikrinti spartesnį Lietuvos migracijos informacinės sistemos kūrimą.

41

7. Tarptautinio bendradarbiavimo sritis

Tarptautinis bendradarbiavimas migracijos srityje 2017 m. buvo plėtojamas šiose

prioritetinėse srityse:

bendros ES migracijos politikos formavimas;

ES agentūrų veikla;

išorės migracija;

projektinės veiklos;

santykiai su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

tarptautiniai susitarimai.

Šiuo metu pastebimas akivaizdus disbalansas tarp skirtinguose regionuose ES

įgyvendinamų išorės migracijos politikos priemonių, todėl Lietuvai svarbu, kad būtų išlaikyta

geografinė pusiausvyra ES vykdomos išorės migracijos politikoje, ypač Rytų kaimynystės regione.

2017 m. tarptautinio bendradarbiavimo srityje didžiausią reikšmę turėjo šios vykdytos

priemonės:

plėtoti santykiai su Rytų partnerystės šalimis;

Lietuva prisijungė prie Prahos proceso strateginės grupės;

vyko bendradarbiavimas su Baltijos regiono šalimis;

teikta pagalba migracijos krizės paveiktoms šalims;

dalyvauta Judumo partnerysčių ir regioninių migracijos procesų veikloje;

vyko bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis (sudaryti susitarimai mokslo ir studijų

srityje, Lietuva prisidėjo prie trečiųjų šalių tvaraus vystymosi užtikrinimo);

pasiekti aktualūs susitarimai readmisijos srityje.

Stiprinant ES solidarumą 2017 m. Lietuva techninės pagalbos ir žmogiškaisiais resursais

prisidėjo prie ES agentūrų teikiamos pagalbos kitoms ES valstybėms narėms, tačiau dėl vidinių

resursų stokos prieglobsčio srityje pagalba Europos prieglobsčio paramos biurui nebuvo skiriama,

skirtingai nuo vis didinamos pagalbos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

Lietuvai plėtojant išorės migracijos santykius, pagrindinė prioritetinė kryptis ir toliau

išlieka Rytų kaimynystės šalys, tačiau tam tikros iniciatyvos, susijusios su teisėtų migracijos kelių

palengvinimu, pradėtos svarstyti ir su atskiromis Afrikos valstybėmis. Lietuvai tapus Prahos

proceso (jungiančio 50 šalių) strateginės grupės nare, prisidėjo ir atsakomybė už tolesnę proceso

raidą.

2017 m. buvo aktyviai dirbama su bendrai Europos prieglobsčio sistemos reformai

įgyvendinti parengtais ES teisės aktais, taip pat svarstant atnaujintą pasiūlymų paketą dėl Atvykimo

ir išvykimo sistemos bei pasiūlymą dėl ES kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo

(ETIAS).

Valstybės sienos apsaugos tarnybai sudarius susitarimą su Vietnamo Socialistinės

Respublikos atsakinga institucija palengvėjo šios šalies asmenų grąžinimas.

Užtikrinant tarptautinio bendradarbiavimo migracijos srityje prioritetų įgyvendinimą ir

tarptautinių santykių plėtrą, rekomenduotina:

siekti geografinės pusiausvyros užtikrinimo, vystant bendros ES politikos prioritetus

išorinės migracijos srityje;

prisidėti prie solidarumo tarp ES valstybių narių įgyvendinimo migracijos prevencijos

ir prieglobsčio srityje;

42

dalyvauti įgyvendinant bandomuosius projektus, plėtojant teisėtos migracijos būdus;

siekti bendradarbiavimo susitarimų su valstybėmis, aktualiomis migracijos srautų

reguliavimo kontekste;

aktyviai dalyvauti derantis ir nustatant „Brexit“ sąlygas, siekti kuo palankesnių

judėjimo ir gyvenimo sąlygų Lietuvos Respublikos piliečiams Jungtinėje Karalystėje.

*** Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi atsakingų institucijų vykdytą veiklą

ir atlikusi migracijos procesų analizę, siūlo:

1. Atsižvelgti į Vidaus reikalų ministerijos parengtą Lietuvos migracijos politikos gairėse

numatytų migracijos politikos krypčių įgyvendinimo ir migracijos procesų ataskaitą.

2. Pavesti valstybės institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir organizacijoms, susijusioms

su migracijos procesais, įgyvendinant Lietuvos migracijos politikos kryptis, vadovautis

2017 m. Lietuvos migracijos politikos gairėse numatytų migracijos politikos krypčių

įgyvendinimo analizės išvadų ir pasiūlymų dalyje pateiktomis rekomendacijomis.

3. Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo nuostatų ir jų praktinio įgyvendinimo pokyčius,

pavesti Vidaus reikalų ministerijai ir kitoms už migracijos procesų stebėsenos vertinimo

kriterijaus ir (arba) informacijos pateikimą atsakingoms institucijoms įvertinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos

migracijos politikos gairių priede patvirtintus migracijos procesų stebėsenos vertinimo

kriterijus ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jų tobulinimo.