17
ANGIOGRAFAS Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė Vaida Augaitytė 2011

ANGIOGRAFAS12_28...Angiografija – tai vienintelis metodas šiuo metu, kuriuo galima detaliausiai įvertinti vainikinių arterijų anatomiją. Tokiu atveju, daromos esminės prielaidos

  • Upload
    others

  • View
    7

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • ANGIOGRAFAS

    Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM

    Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė

    Vaida Augaitytė

    2011

  • 2

    Turinys

    I. ANGIOGRAFO SAMPRATA .................................................................................................................. 3

    1. Apibrėţimas .......................................................................................................................................... 3

    2. Angiografo veikimo principas, techninės galimybės, parametrai ............................................................ 4

    3. Indikacijos (kontraindikacijos) .............................................................................................................. 5

    4. Privalumai ir trūkumai ........................................................................................................................... 7

    II. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS .......................................................................................................................... 8

    III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA, VASPVT DUOMENYS ...... 9

    1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka ............................................................................................................ 9

    2. Indikacijos .......................................................................................................................................... 10

    3. VASPVT 2010 m. duomenys .............................................................................................................. 13

    3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas ................................................................................................ 13

    Literatūra ........................................................................................................................................................ 16

  • 3

    I. ANGIOGRAFO SAMPRATA

    1. Apibrėžimas

    Angiografija - tai kraujagyslių ir limfagyslių rentgenografinis tyrimas, suleidus į jas

    rentgenokontrastinės medţiagos. Tyrimo metu padaroma angiograma (rentgeno nuotrauka) arba

    procesas stebimas ekrane. Angiografijos pagalba galima stebėti arterijas, venas, širdies ertmes. 1

    Kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) angiografija – tai radiologinis tomografinis tyrimas,

    kurio metu rentgeno spindulių pagalba įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė,

    funkcija (perfuzija, difuzija) ir patologija.2

    Magnetinio rezonanso (toliau – MR) angiografija – tai radiologinis tomografinis tyrimas, kurio

    metu, magnetinio rezonanso dėka, įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija

    (perfuzija, difuzija) ir patologija.2

    Angiografijos metodas naudojamas, kai:

    sprendţiama, ar reikalinga operacija, nes tyrimo metu gaunamas aiškus kraujagyslių vaizdas;

    nustatinėjama galvos smegenų aneurizma;

    siekiant įvertinti miego arterijos ir jos atšakų vaizdą kakle ar galvoje. Tai daţniausiai daroma,

    norint ištirti, ar kraujas neišsiliejęs smegenyse, arba nustatyti, ar nėra kraujo sankaupų.

    Angiograma šiuo atveju naudojama, siekiant įvertinti, ar operacija yra būtina ar tik galima;

    siekiant įvertinti vainikinių širdies arterijų, kuriomis tiekiamas kraujas į širdį, vaizdą. Tyrimas

    reikalingas nustatyti, ar širdies arterijos nėra susiaurėję;

    siekiant įvertinti apatinių galūnių ir inkstų arterijų, o taip pat ir stambiausios organizmo

    arterijos – aortos, vaizdą;

    siekiant nustatyti kepenų pokyčių padėtį, įskaitant navikus. Tai ypač naudinga planuojant

    operacijas3.

    Angiografija – tai vienintelis metodas šiuo metu, kuriuo galima detaliausiai įvertinti vainikinių

    arterijų anatomiją. Tokiu atveju, daromos esminės prielaidos gydymo strategijos kūrimui, o kartais ir

    diagnozės nustatymui.

    1 Tarptautinių ţodţių ţodynas. URL: http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografija 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose

    reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo

    sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso

    angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971;

    2008, Nr. 54-2030) 3 Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist.

    http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm

    http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografijahttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm

  • 4

    2. Angiografo veikimo principas, techninės galimybės, parametrai

    KT angiografija – kraujygslių tyrimo metodas, kai nuskaitymas spiraliniu KT atliekamas didelio

    kiekio kontrastinio preparato sušvirkštimo į veną momentu. Nuskaityti persidengiantys ašinės

    plokštumos vaizdai gali būti siunčiami į antrąją darbo vietą, kur jie vertinami ir redaguojami.

    Panaudojant daugiaplokštuminio reformavimo metodą, galima iš karto gauti rekonstrukcijas visose

    trijose plokštumose, taip pat neortogonalinėse, tačiau taip galima vertinti tik ryškius ir didelius

    pakitimus.4

    MR angiografija – tai vaizdinimo metodas, kai išryškinamos tekančiu krauju uţpildytos arterijos ir

    venos. Skirtingai nuo įprastinės KT ar KT angiografijos, MR angiografija gali būti atlikta be

    intraveninio kontrastavimo, nes aparatas gali uţfiksuoti tekantį kraują. Egzistuoja šviesaus ir tamsaus

    kraujo MR angiografija, priklausomai nuo to, kaip atvaizduojamos kraujagyslės.5

    Fluorescencinė angiografija – tai diagnostinis tyrimas, skirtas tinklainės ir gyslainės kraujotakai

    įvertinti. Šis tyrimas padeda patvirtinti diagnozę, parinkti geriausią gydymo taktiką ir įgalina

    objektyviai stebėti akies dugno kraujagyslių būklę, kitus pakitimus bei juos dokumentuoti.6

    Yra trys pagrindiniai MR angiografijos atlikimo metodai:

    Tėkmės laiko angiografija (TOF – time of flight). Šis metodas paremtas tuo, kad magnetizuotas

    kraujas įteka į tiriamąją sritį, kurioje sukeltas magnetinės saturacijos efektas. Tai sąlygoja ryškų

    kraujo ir aplinkinių audinių kontrastą. Be to, naudojant presaturacijos ruoţą vienoje tiriamosios

    srities pusėje, galima panaikinti iš tos pusės įtekančio kraujo signalą ir taip atskirti arterijas nuo

    venų.

    Fazės kontrasto angiografija (PC – phase contrast). Protonai paveikiami dviem vienas po kito

    sklindančiais subalansuotais gradientiniais impulsais. Protonai nejudančiose struktūrose patiria

    subalansuotą impulsą ir jis neturi jiems poveikio. Tuo tarpu tekančiame kraujyje esančių

    protonų sukiniai patiria nesubalansuotą impulsą ir taip atsiranda skirtumas pagal fazę, kuris tuo

    didesnis, kuo greičiau teka kraujas. Šio tyrimo trūkumas yra ilgesnė tyrimo trukmė, tačiau šiuo

    tyrimu galima įvertinti kraujo tėkmės greitį ir uţtikrinti geresnį kontrastingumą aplinkinių

    audinių atţvilgiu.

    Kontrastinė MR angiografija (CE-MRA – contrast enchances MRA) paremta tuo, kad į veną

    greitai suleidţiamas didelis kontrastinės medţiagos kiekis ir skenuojama, kol kontrastinės

    4 S. Lukoševičius, G. Vaitkevičius. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografija įvykus subarachnoidinei

    hemoragijai. Medicina, 2002. T.38 (Nr.2), 140-145 p. 5 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

    Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 51 6 Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1

    http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1

  • 5

    medţiagos koncentracija išlieka didelė. Nors šis metodas brangesnis ir sudėtingesnis, bet

    galima išvengti daugelio pirmiems dviem metodams būdingų artefaktų, be to, uţtikrina gerą

    vaizdų kokybę.7

    KT angiografijos procedūros atliekamos daugiasluoksniu, ne maţiau nei 16 sluoksnių,

    kompiuteriniu tomografu. KT angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė/ centrinė vena, tam

    tikru greičiu boliusu (nuo 50 iki 200 ml) leidţiama nejoninė kontrastinė medţiaga ir atliekamas KT

    skenavimas ne didesniais nei 1,25 mm storio pjūviais su tolesne gautų vaizdų daugiaprojekcine

    rekonstrukcija ir analize.

    MR angiografijos procedūros atliekamos ne maţiau nei 1 teslos magnetinio rezonanso tomografu.

    MR angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė/centrinė vena, tam tikru greičiu boliusu (0,1

    – 0,3 mmol/kg svorio) leidţiama paramagnetinė kontrastinė medţiaga ir atliekamas MR skenavimas

    (naudojant specialias programas/sekas) ir gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija ir analizė.

    Tyrimo metodiką parenka gydytojas radiologas. Jei neinformatyvi ar negalima (pvz., dėl jautrumo

    jodo preparatams) KT angiografija, atliekama MR angiografija.8

    3. Indikacijos (kontraindikacijos)

    Angiografija – vienas pirmųjų diagnostikos metodų, kuris buvo sukurtas nervų ir kraujagyslių

    sistemoms tirti. Tai iki šių dienų patikimiausias diagnostikos metodas siekiant nustatyti galvos

    smegenų arterioveninės malformacijos (toliau – AVM) – įgimtos smegenų patologijos – ţidinį, jo

    struktūrą, aneurizmas, veninį drenaţą, maitinamąsias arterijas.9

    Daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos angiografija (toliau – DKTA) – jautrus ir tikslus tyrimo

    metodas norint įvertinti kraujavimą, susijusį su ūmiu ar lėtiniu pankreatitu. Jis turėtų būti vienas

    pagrindinių tyrimo metodų diagnozuojant šią patologiją ir planuojant intervencinį gydymą.

    Skaitmeninė substrakcijos angiografija (toliau – SSA) laikoma „auksiniu standartu“ diagnozuojant

    arterijų pseudoaneurizmas ir stiprų kraujavimą. Literatūros duomenimis, DKTA jautrumas ir

    specifiškumas diagnozuojant šią patologiją yra labai didelis, atitinkamai 95 proc. ir 90 proc. SSA metu

    gali būti sunkiai diagnozuojamos siauro kaklelio arterijų pseudoaneurizmos. Jos išryškėja kiek vėliau,

    7 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A. Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 51 8 Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės

    tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose

    reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo

    sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso

    angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971;

    2008, Nr. 54-2030) 9 I. Bičkutė, M. Aviţonis. Galvos smegenų arterioveninės malformacijos. Lietuvos chirurgija, 2009, 7(3-4), p. 94-99

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780

  • 6

    po kontrastinės medţiagos sušvirkštimo, todėl netiksliai atlikus tyrimą gaunami tariamai neigiami

    rezultatai. Tačiau tik šiuo metodu galima nustatyti smulkias pseudoaneurizmas, kurios lieka

    nepastebėtos DKTA.10

    Fluorescencinės angiografijos metodas svarbus akies vidinių dangalų ir regos nervo būklei tirti.

    Kontraindikacijos:

    vainikinių širdies kraujagyslių angiografijos metu vienam iš 500-1000 pacientų gali įvykti

    insultas, infarktas, širdies tamponada, , pavojingas kraujavimas ar mirtis;

    įvairios – oro, kraujo krešulių ar nutrūkusių kateterių dalių – embolijos su įvairių organų

    funkcijų pakenkimu; 11

    MR angiografijos tyrimas kontraindikuotinas esant metalinių dalių organizme12;

    vienam iš 50-100 pacientų pasitaiko kraujavimų, hematomų kateterio įvedimo vietoje, širdies

    ritmo sutrikimų;

    inkstų funkcijos pablogėjimas, sukeltas kontrastinio skysčio (daţniau - sergant cukriniu

    diabetu);

    kraujospūdţio sumaţėjimas ar širdies ritmo suretėjimas;

    vienam iš 200 pacientų pasitaiko alerginių reakcijų kontrastiniam skysčiui (daţniausiai

    naudojamiems jodo preparatams) ar anestetikui.11

    Kontrastinės kateterinės angiografijos komplikacijų (insultas, arterijų paţeidimas, organizmo

    reakcija į kontrastinę medţiagą) rizika AVM turintiems pacientams yra didesnė, tačiau šios

    komplikacijos nėra daţnos (

  • 7

    4. Privalumai ir trūkumai

    SSA laikoma standartu diagnozuojant arterijų stenozę, tačiau pagrindinis šio metodo trūkumas

    susijęs su mirties rizika (1,5 – 2 proc.)14

    ar galimu kraujagyslių trūkimu bei inkstų nepakankamumu.15

    KT angiografijos metu audinių atvaizdai gali būti gaunami maţiau nei per sekundę, todėl nėra

    būtinas pacientų kvėpavimo sulaikymas procedūros metu. Tokiu būdu angiografijos procedūros gali

    būti atliekamos ir pacientams, turintiems širdies ritmo sutrikimų.16

    Be to, kad tai yra greitas tyrimo

    metodas, jis taip pat yra prieinamas daugeliui pacientų, tikslus ir jautresnis nei MR angiografija

    nustatant kalcinatus.

    MR angiografijos trūkumas – ilga tyrimo trukmė, dėl ko galimi pacientų emociniai ar kraujagyslių

    pulsacijos artefaktai. Dėl šios prieţasties pacientai turi ilgą laiką išlikti ramybės būsenoje, todėl šis

    tyrimo metodas netinkamas pacientams, turintiems nervų ar kraujagyslių sutrikimų.17

    Šiuo metu, tiriant galvos, pilvo ar apatinių galūnių kraujagysles, galima naudoti ir kitus

    neinvazinius metodus: kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, ultragarso

    tyrimus, kurių metu gaunama informacija yra tokia pat tiksli ir paprastai atvaizduota kaip

    angiogramose18

    .

    Tačiau tiriant širdies kraujagysles, vis dėlto daţniausiai naudojamas koronarinės angiografijos

    metodas, nes būtina gauti kuo patikimesnius duomenis.

    14 Wg. Cdr. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in neurovascular imaging. MJAFI 2006; 62:16-19. URL: http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf 15 D. van Helvoort-Postulart, C.D. Dirksen, P.J. Nelemans, A.A. Kroon, A.G.H. Kessels, P.W. de Leeuw, G.B.C.

    Vasbinder, J.M.A. van Engelshoven, M.G. Myriam Hunink. Renal artery stenosis: cost-effectiveness of diagnosis and

    treatment. Radiology 2007; 244 (2):505-513. URL: http://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf 16 O. Ekinci, M.D. Getting to the heart of things. International hospital equipment & solutions, 2010 ; 36: 20-21 17 Wg. CDRT. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in neurovascular imaging. MJAFI

    2006; 62:16-19. URL: http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf 18

    Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist. URL: http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm

    http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdfhttp://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm

  • 8

    II. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS

    Angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje ir Europoje, pateiktas 1 pav.

    1 pav. Angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

    Europos valstybėse, 2008 m.19

    *Šaltinis: EUROSTAT, OECD ir PSO duomenys

    Vidutiniškai atliekamų angiografijos procedūrų 1 tūkst. gyventojų Europoje, pateikta 1 lentelėje.

    1 lentelė. Angiografijos procedūrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Europos valstybėse20

    .

    Valstybės

    pavadinimas Lietuva* Čekija Vokietija Graikija Belgija Rumunija UK

    Procedūrų

    skaičius 8,4 9,39 28,22 6,36 14,9 2,46 5,4

    *Šaltinis: VASPVT 2010

    Kaip matyti (1 lent., 1 pav.), nėra aiškios priklausomybės tarp Europoje atliekamų angiografijos

    procedūrų skaičiaus 1 tūkst. gyventojų ir turimų šalyje angiografų skaičiaus. Čekijoje ir Vokietijoje

    100 tūkst. gyventojų tenkantis angiografų skaičius yra lygus 0,8, tačiau Čekijoje angiografijos

    procedūrų atliekama atitinkamai 3 kartus maţiau. Tuo tarpu Graikijoje angiografų yra 25 % daugiau

    nei Vokietijoje, tačiau su jais atliekama beveik 5 kartus maţiau procedūrų.

    19

    European Economy. Occasional Papers. 74. December 2010. Brussels. Paper and internet. 255 pp. URL: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdf 20 United Nation scientific committee on the effects of atomic radiation (UNSCEAR) 2008, Report to the general assembly with scientific annexes, Sources and effects of ionizing radiation, New York, 2010. URL: http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdf

    0,20,3 0,3

    0,5 0,560,6 0,6

    0,70,8 0,8 0,8

    0,91,0

    1,11,3

    0,00,20,40,60,81,01,21,4

    http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdf

  • 9

    ŠKOTIJOS PATIRTIS:

    Škotijoje kasmet nuo koronarinių širdies ligų miršta apie 9,000 ţmonių. Per paskutinį dešimtmetį

    ligonių skaičius greitosios pagalbos stacionare padidėjo 20 %, o iš ligoninės kitų skyrių į kardiologinį

    perkeliamų pacientų skaičius padidėjo iki 85 %, iš kurių daugumai taip pat reikalinga skubi pagalba.

    2008/09 metais buvo atlikta apytikriai 17,000 angiografijos procedūrų, atitinkamai 4 % maţiau

    lyginant su ankstesniais metais. 2008/09 metais skirtingose šalies srityse 100,000 gyventojų buvo

    atlikta nuo 151 iki 321,6 angiografijos procedūrų21

    .

    ISPANIJOS PATIRTIS:

    Nuo 1970 m. Ispanijoje viena iš pagrindinių mirties prieţasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos.

    2007 m. dėl šių ligų buvo priskirta net 32,2 % visų mirties atvejų. Didţiausias mirštamumas 2005 m.

    uţfiksuotas dėl ischeminės širdies ligos bei insulto. Lyginant Ispanijos duomenis su Europos vidurkiu,

    mirštamumas nuo ischeminės širdies ligos čia yra vienas maţiausių ir patenka tarp keturių kitų

    valstybių, kur mirštamumo nuo insulto vidurkis yra maţiausias (Prancūzija, Austrija, Airija).

    2008 m. Ispanijos ligoninėse naudojamų angiografų skaičius, tenkantis 100.000 gyventojų, buvo

    0,4, o 2007/08 metais 1 tūkst. šalies gyventojų buvo atlikta vidutiniškai 2,4 angiografijos procedūrų22

    .

    III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA,

    VASPVT DUOMENYS

    1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka

    Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, kurioje teikiamos KT angiografijos ir MR angiografijos

    paslaugos, turi atitikti stacionarinių antrinio lygio kraujagyslių chirurgijos paslaugų vaikams ir

    suaugusiesiems teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos

    apsaugos ministro 2000 m. gruodţio 28 d. įsakymu Nr. 758 „Dėl kraujagyslių chirurgijos stacionarinių

    vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Ţin., 2001, Nr. 5-151).

    KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugas teikia medicinos gydytojas, turintis galiojančią

    licenciją verstis gydytojo radiologo medicinos praktika:

    gydytojas radiologas (atlieka, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus);

    bendrosios praktikos slaugytojas; 21

    Review of cardiology services, Audit Scotland, January 2011. URL:

    http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-

    01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf 22

    Garcia-Armesto S., Abadia-Taira MB, Duran A., Hernandez-Quevedo C., Bernal-Delgado E. Spain:Health system review. Health systems in Transition, 2010, 12(4):1-295.

    http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=118247&b=http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf

  • 10

    radiologijos laborantas.

    KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugoms teikti reikalinga įranga turi atitikti Medicinos

    prietaisų saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

    2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos

    prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų

    implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Ţin., 2001,Nr. 15-

    467).

    KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugų bazinės kainos ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta

    sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės

    tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos

    prieţiūros įstaigose reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių,

    kurioms esant taikomos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės

    tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo

    patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030),

    pateikta 3 lentelėje.

    2 lentelė. Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos

    paslaugų bazinės kainos ir apmokėjimo tvarka.

    Eil.

    Nr. Paslaugos pavadinimas Matavimo vnt. Bazinė kaina (balais)

    1. Kompiuterinės tomografijos angiografija Viena procedūra 588,8

    2. Magnetinio rezonanso angiografija Viena procedūra 592,2

    * Į KT ir MR angiografijos paslaugų bazines kainas įskaičiuota vienkartinių medicinos pagalbos

    priemonių ir kontrastinių medţiagų vertė.

    ** KT ir MR angiografijos paslaugos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis apmokamos

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis.

    2. Indikacijos

    Ligų ir būklių, kurioms esant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos

    kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinės

    procedūros, sąrašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-131

    (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030), pateiktas 3

    lentelėje.

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780

  • 11

    3 lentelė. Ligų ir būklių, kurioms esant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

    apmokamos KT angiografijos ir MR angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašas.

    Eil.

    Nr.

    Procedūra KT angiografijos ir MR angiografijos procedūrų taikymo indikacijos

    1.

    1.1.

    Neuroradiologįja

    Karotidinė KT ar MR arteriografija

    Cerebrovaskulinis nepakankamumas:

    1. Insultas, tranzitorinė išeminė ataka, amaurosis fugax, kai nenustatomos

    kitos prieţastys(hemoragija, navikas ir kt.).

    Neinvaziniai tyrimai nebutini

    2. Neinvaziškai nustačius karotidinės arterijos stenozę ar išopėjusią

    plokštelę, reikia patikslinti chirurginio gydymo indikacijas

    3. Neinformatyvus neinvazinių tyrimų rezultatai

    Karotidinė disekacija

    Karotidinė aneurizma

    Kraujagyslių traumos

    Galvos ir kaklo navikai

    1.2.

    Arteriae carotis externae KT ar MR

    arteriografija

    Įtariamas navikas

    Kraujagyslių malformacijos, vaskulitai, kitos pirminės kraujagyslių

    anomalijos

    Arterinis ar intrakranijinis nuotėkis

    1.3.

    Cerebrinė KT ar MR arteriografija

    Intrakranijiniai navikai

    Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir traumines

    Pirminės kraujagyslių anomalijos, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių

    malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus

    Aneurizmos diagnostika ir įvertinimas

    Įtariama intrakranijinė okliuzinė liga

    Pooperacinis chirurginių ar neurointervencinių procedūrų įvertinimas

    Kraujo išsiliejimas

    1.4. Vertebralinė KT ar MR

    arteriografija

    Epizodinis galvos svaigimas, vertigo, lygsvaros sutrikimai ar ataksija

    Cerebeliarinis infarktas

    Kiti simptomai, susiję su vertebrobaziliariniu nepakankamumu

    Intrakranijinė okliuzinė liga bei kolateralinė kraujotaka, kuriai įvertinti

    taikoma ir karotidinė arteriografija

    Kraujagyslių traumos diagnostika ir įvertinimas

  • 12

    2.

    2.1.

    Torakoabdominalinė radiologija

    Pulmonalinė KT ar MR

    arteriografija

    Įtariama plautinė embolija

    Plaučių perfuzijos tyrimo duomenimis, yra didelė plaučių arterijos embolijos

    tikimybė

    Įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimo

    duomenys neinformatyvūs

    Įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimas to

    nepatvirtina

    Įtariama chroniška plaučių arterijos embolizacija

    Kitos įtariamos plaučių anomalijos (vaskulitas, įgimtos ar įgytos plaučių

    kraujagyslių anomalijos, kraujagyslių malformacijos)

    Neaiškūs (inkapsuliuoti) navikai

    Krūtinės ląstos ir kvėpavimo organų diagnostika ir įvertinimas

    2.2.

    Bronchialinė KT arteriografija

    Savaime nenutrūkstanti hemoptoja

    Įtariamos įgimtos kardiopulmoninės anomalijos

    2.3.

    KT ar MR aortografija

    Aortos patologiniai pakitimai (transsekcija, dissekacija, aneurizma,

    okliuzinė liga, aortitas bei įgimtos aortos ydos)

    Aortos ir jos stambiųjų šakų įvertinimas, besiruošiant selektyvioms

    angiografijoms

    2.4.

    Abdominalinė visceralinė KT ar

    MR arteriografija

    Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta

    kitaip lokalizuoti ir sustabdyti

    Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas

    2.5.

    Renalinė KT ar MR arteriografija

    Renovaskulinė trauma

    Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

    Neaiškios kilmės hematurija

    2.6.

    Dubens organų KT ar MR

    arteriografija

    Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas

    Retroperitoninis ar dubens organų kraujavimas dėl traumos, naviko ar kt.

    prieţasčių

    Parenchiminių organų

    Vyrų impotencija, sukelta arterijų okliuzinės ligos trauma

    Aortos-klubinės srities arterijų aterosklerotiniai pakitimai

    Pirminė kraujagyslių patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

    2.7. KT ar MR ileokavografija Įtariamas trombas ileokaviniame venos segmente

  • 13

    3.

    3.1.

    Kardiologija

    KT ar MR koronarografija

    Stabili krūtinės angina, jei:

    – gydymas vaistais neveiksmingas;

    – teigiami krūvio mėginiai;

    – neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar atmesti IŠL

    Nestabili krūtinės angina, jei:

    – gydymas vaistais 1-2 paras neveiksmingas;

    – paūmėjimas atslūgo, bet teigiami krūvio mėginiai;

    – angiospastinė krūtinės angina po MI, per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės

    angina arba teigiamas krūvio mėginys išrašant iš stacionaro

    3.2. KT ar MR ventrikuloangiografija Įgimtų ir įgytų ydų diagnozės patikslinimas ir chirurginio gydymo indikacijų

    nustatymas

    4.

    4.1.

    Elektrofiziologija

    Plaučių venų KT angiografija

    Plaučių venų anatomijos variantų nustatymas prieš intrakardines

    intervencines procedūras

    5.

    5.1.

    Periferinė angiografija

    Galūnių KT ar MR arteriografija

    Aterosklerozinė kraujagyslių liga (aneurizma, embolija, okliuzinė liga,

    trombozė)

    Kitos pirminės kraujagyslių patologijos (malformacija, vaskulitas, apvogimo

    sindromas, kt.)

    Kraujagyslių traumos

    Navikai

    6. Persodinti organai ir audiniai Kraujagyslių patologija (prieš ir po organų transplantacijos)

    Būklės po širdies ir kraujagyslių protezavimo

    3. VASPVT 2010 m. duomenys

    Vadovaujantis VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų apie

    naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011,

    Nr. 36-1753) iš Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – SPĮ) surinkti duomenys apie angiografus

    Lietuvoje.

    3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas

    Lietuvoje, VASPVT duomenimis, 2010 m. buvo įrengta 18 angiografų 9-iose sveikatos prieţiūros

    įstaigose (toliau – SPĮ). Angiografų pasiskirstymas Lietuvos SPĮ pateiktas 4 lentelėje. VASPVT 2010

    m. duomenimis, Lietuvoje angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, buvo 0,56.

    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=

  • 14

    4 lentelė. Angiografų pasiskirstymas Lietuvos SPĮ 2010 m.

    Eil.

    Nr.

    Įstaigos pavadinimas Angiografų

    skaičius

    Kontaktai

    1. Vilniaus universiteto

    Onkologijos institutas

    1 Santariškių g. 1, Vilniaus m., LT-08660 Vilniaus m. sav.; tel.

    2786700; fax. 2720164; el.p.: [email protected]

    2. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų

    ligoninė

    2 Liepojos g. 45, Klaipėdos m., LT-92288 Klaipėdos m. sav.; tel.

    846491002; fax. 846385338; el. p.: [email protected]

    3. VšĮ Klaipėdos universitetinė

    ligoninė

    1 Liepojos g. 41, Klaipėdos m., LT-92288 Klaipėdos m. sav.; tel.

    846396502; fax. 846396625; el.p.: [email protected]

    4. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų

    universiteto ligoninė Kauno

    klinikos

    2 Eivenių g. 2, Kauno m., LT-50009 Kauno m. sav.; tel.

    837326360, 837326975; fax. 837326427; el.p.: [email protected]

    5. VšĮ Panevėţio ligoninė 1 Smėlynės g. 25, Panevėţio m., LT-35144 Panevėţio m. sav.; tel.

    845501530; fax. 845501520; el.p.:

    [email protected]

    6. VšĮ Šiaulių ligoninė 1 V. Kudirkos g. 99, Šiaulių m., LT-76231 Šiaulių m. sav.; tel.

    841524291; fax. 841524295; el.p.: [email protected],

    [email protected]

    7. VšĮ Respublikinė Vilniaus

    universitetinė ligoninė

    1 Šiltnamių g. 29, Vilniaus m., LT-04130 Vilniaus m. sav.; tel.

    2169212, fax. 2168984; el.p.: [email protected]

    8. VšĮ Vilniaus miesto

    universitetinė ligoninė

    2 Antakalnio g. 57, Vilniaus m., LT-10207 Vilniaus m. sav.; tel.

    2344267; fax. 2346966; el.p.: [email protected]

    9. VšĮ Vilniaus universiteto

    ligoninės Santariškių klinikos

    6 Santariškių g. 2, Vilniaus m., LT-08661 Vilniaus m. sav.;

    2365000, 2365011, fax. 2365111, el.p.: [email protected]

    Viso: 18

    Remiantis iš Lietuvos ASPĮ surinktais duomenimis apie angiografų eksploatavimo Lietuvoje datą,

    buvo apytiksliai apskaičiuotas naudojamų angiografų eksploatacijos amţius (5 lent.).

    5 lentelė. Lietuvos SPĮ eksploatuojami angiografai

    Eil.

    Nr.

    Įstaigos pavadinimas Apskritis Angiografų

    skaičius

    Pagami-

    nimo

    metai

    Naudojimo

    pradžios

    data

    Eksploatavimo

    laikas

    (~metais)*

    1.

    VšĮ Vilniaus miesto universitetinė

    ligoninė

    Vilniaus 2 1967 1967 44

    2003 2004 7

    2.

    VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės

    Santariškių klinikos

    Vilniaus

    6 1999 2000.01.01 11

    1997 2002.08.01 8,3

    2007 2007.04.18 3,7

    2007 2007.03.29 3,7

    mailto:[email protected]

  • 15

    2008 2009.02.10 1,8

    2007 2008.01.16 3

    3. VšĮ Respublikinė Vilniaus

    universitetinė ligoninė

    Vilniaus 1 2002 2002 9

    4. Vilniaus universiteto Onkologijos

    institutas

    Vilniaus 1 1980 1996.10.31 14,2

    5. VšĮ Panevėţio ligoninė Panevėţio 1 2001 2001 10

    6.

    VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninė

    Klaipėdos

    2 2008 2008.11.27 2,1

    2004 2004.12.10 6

    7. VšĮ Klaipėdos universitetinė

    ligoninė

    Klaipėdos 1 2004 2005 6

    8. VšĮ Šiaulių ligoninė Šiaulių 1 2003 2003 8

    9.

    VšĮLietuvos sveikatos mokslų

    universiteto ligoninė Kauno

    klinikos

    Kauno

    3 2007 2007.11.26 3

    2001 n.d.* n.d.*

    2010 2011.01.13 0

    *.d. – nėra duomenų

    ** eksploatavimo laikas skaičiuojamas nuo naudojimo pradţios datos iki 2011 m. sausio 1 d. Jei ţinomi tik naudojimo

    pradţios metai, skaičiuojama nuo tų metų sausio 1 d.

    *** Šaltinis: VASPVT 2010

    Vidutinis angiografų eksploatacijos amţius Lietuvoje 2010 m. buvo 6,45 metai, skaičiuojant

    pateiktus 17-os angiografų duomenis (5 lent.). Lietuvos ASPĮ apie 41 % naudojamų angiografų

    eksploatavimo amţius yra trumpesnis nei 5 metai. Net trys angiografai Lietuvoje, eksploatuojami

    Vilniaus mieste, 2010 m. viršijo teisės aktų nustatytą maksimalų metinį nusidėvėjimo normatyvą – 10

    metų (6 lent.).

    6 lentelė. Angiografų eksploatacijos amţius Lietuvos ASPĮ

    Metai 10

    Angiografų skaičius, vnt. 7 7 3

    Angiografų skaičius, % 41% 41% 18%

    *Šaltinis: VASPVT 2010

  • 16

    Literatūra

    1. Tarptautinių ţodţių ţodynas. URL: http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografija

    2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131

    „Dėl kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų

    teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir

    bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo sveikatos draudimo

    fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso

    angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr.

    48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030)

    3. Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist. URL:

    http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm

    4. S. Lukoševičius, G. Vaitkevičius. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografija

    įvykus subarachnoidinei hemoragijai. Medicina, 2002. T.38 (Nr.2), 140-145 p.

    5. Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia

    Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis

    Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A. Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas :

    Vitae Litera, 2008.

    6. Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. URL: http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-

    padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1

    7. I. Bičkutė, M. Aviţonis. Galvos smegenų arterioveninės malformacijos. Lietuvos chirurgija,

    2009, 7(3-4), p. 94-99

    8. G. Kavaliauskienė, A. Basevičius. Kraujuojančios pseudocistos ir pseudoaneurizmos – retos

    pankreatito komplikacijos. Medicinos teorija ir praktika; 2009 – T. 15 (Nr.3), p. 311-315

    9. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešoji įstaiga Kauno klinikos, Paciento

    sutikimas intervencinei procedūrai, 2011. http://www.kmuk.lt/klinika13/Dokumentai/16.pdf

    10. Wg. CDRT. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in

    neurovascular imaging. MJAFI 2006; 62:16-19. URL:

    http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf

    11. D. van Helvoort-Postulart, C.D. Dirksen, P.J. Nelemans, A.A. Kroon, A.G.H. Kessels, P.W. de

    Leeuw, G.B.C. Vasbinder, J.M.A. van Engelshoven, M.G. Myriam Hunink. Renal artery

    stenosis: cost-effectiveness of diagnosis and treatment. Radiology 2007; 244 (2):505-513.

    URL: http://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf

    12. O. Ekinci, M.D. Getting to the heart of things. International hospital equipment & solutions,

    2010 ; 36: 20-21

    http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografijahttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htmhttp://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.kmuk.lt/klinika13/Dokumentai/16.pdfhttp://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf

  • 17

    13. European Economy. Occasional Papers. 74. December 2010. Brussels. Paper and internet. 255

    pp. URL:

    http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en

    .pdf

    14. United Nation scientific committee on the effects of atomic radiation (UNSCEAR) 2008,

    Report to the general assembly with scientific annexes, Sources and effects of ionizing

    radiation, New York, 2010. URL: http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-

    86753_Report_2008_Annex_A.pdf

    15. Review of cardiology services, Audit Scotland, January 2011. URL:

    http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-

    01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf

    16. Garcia-Armesto S., Abadia-Taira MB, Duran A., Hernandez-Quevedo C., Bernal-Delgado E.

    Spain:Health system review. Health systems in Transition, 2010, 12(4):1-295.

    http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf