Upload
others
View
7
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ANGIOGRAFAS
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM
Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė
Vaida Augaitytė
2011
2
Turinys
I. ANGIOGRAFO SAMPRATA .................................................................................................................. 3
1. Apibrėţimas .......................................................................................................................................... 3
2. Angiografo veikimo principas, techninės galimybės, parametrai ............................................................ 4
3. Indikacijos (kontraindikacijos) .............................................................................................................. 5
4. Privalumai ir trūkumai ........................................................................................................................... 7
II. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS .......................................................................................................................... 8
III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA, VASPVT DUOMENYS ...... 9
1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka ............................................................................................................ 9
2. Indikacijos .......................................................................................................................................... 10
3. VASPVT 2010 m. duomenys .............................................................................................................. 13
3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas ................................................................................................ 13
Literatūra ........................................................................................................................................................ 16
3
I. ANGIOGRAFO SAMPRATA
1. Apibrėžimas
Angiografija - tai kraujagyslių ir limfagyslių rentgenografinis tyrimas, suleidus į jas
rentgenokontrastinės medţiagos. Tyrimo metu padaroma angiograma (rentgeno nuotrauka) arba
procesas stebimas ekrane. Angiografijos pagalba galima stebėti arterijas, venas, širdies ertmes. 1
Kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) angiografija – tai radiologinis tomografinis tyrimas,
kurio metu rentgeno spindulių pagalba įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė,
funkcija (perfuzija, difuzija) ir patologija.2
Magnetinio rezonanso (toliau – MR) angiografija – tai radiologinis tomografinis tyrimas, kurio
metu, magnetinio rezonanso dėka, įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija
(perfuzija, difuzija) ir patologija.2
Angiografijos metodas naudojamas, kai:
sprendţiama, ar reikalinga operacija, nes tyrimo metu gaunamas aiškus kraujagyslių vaizdas;
nustatinėjama galvos smegenų aneurizma;
siekiant įvertinti miego arterijos ir jos atšakų vaizdą kakle ar galvoje. Tai daţniausiai daroma,
norint ištirti, ar kraujas neišsiliejęs smegenyse, arba nustatyti, ar nėra kraujo sankaupų.
Angiograma šiuo atveju naudojama, siekiant įvertinti, ar operacija yra būtina ar tik galima;
siekiant įvertinti vainikinių širdies arterijų, kuriomis tiekiamas kraujas į širdį, vaizdą. Tyrimas
reikalingas nustatyti, ar širdies arterijos nėra susiaurėję;
siekiant įvertinti apatinių galūnių ir inkstų arterijų, o taip pat ir stambiausios organizmo
arterijos – aortos, vaizdą;
siekiant nustatyti kepenų pokyčių padėtį, įskaitant navikus. Tai ypač naudinga planuojant
operacijas3.
Angiografija – tai vienintelis metodas šiuo metu, kuriuo galima detaliausiai įvertinti vainikinių
arterijų anatomiją. Tokiu atveju, daromos esminės prielaidos gydymo strategijos kūrimui, o kartais ir
diagnozės nustatymui.
1 Tarptautinių ţodţių ţodynas. URL: http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografija 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso
angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971;
2008, Nr. 54-2030) 3 Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist.
http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm
http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografijahttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm
4
2. Angiografo veikimo principas, techninės galimybės, parametrai
KT angiografija – kraujygslių tyrimo metodas, kai nuskaitymas spiraliniu KT atliekamas didelio
kiekio kontrastinio preparato sušvirkštimo į veną momentu. Nuskaityti persidengiantys ašinės
plokštumos vaizdai gali būti siunčiami į antrąją darbo vietą, kur jie vertinami ir redaguojami.
Panaudojant daugiaplokštuminio reformavimo metodą, galima iš karto gauti rekonstrukcijas visose
trijose plokštumose, taip pat neortogonalinėse, tačiau taip galima vertinti tik ryškius ir didelius
pakitimus.4
MR angiografija – tai vaizdinimo metodas, kai išryškinamos tekančiu krauju uţpildytos arterijos ir
venos. Skirtingai nuo įprastinės KT ar KT angiografijos, MR angiografija gali būti atlikta be
intraveninio kontrastavimo, nes aparatas gali uţfiksuoti tekantį kraują. Egzistuoja šviesaus ir tamsaus
kraujo MR angiografija, priklausomai nuo to, kaip atvaizduojamos kraujagyslės.5
Fluorescencinė angiografija – tai diagnostinis tyrimas, skirtas tinklainės ir gyslainės kraujotakai
įvertinti. Šis tyrimas padeda patvirtinti diagnozę, parinkti geriausią gydymo taktiką ir įgalina
objektyviai stebėti akies dugno kraujagyslių būklę, kitus pakitimus bei juos dokumentuoti.6
Yra trys pagrindiniai MR angiografijos atlikimo metodai:
Tėkmės laiko angiografija (TOF – time of flight). Šis metodas paremtas tuo, kad magnetizuotas
kraujas įteka į tiriamąją sritį, kurioje sukeltas magnetinės saturacijos efektas. Tai sąlygoja ryškų
kraujo ir aplinkinių audinių kontrastą. Be to, naudojant presaturacijos ruoţą vienoje tiriamosios
srities pusėje, galima panaikinti iš tos pusės įtekančio kraujo signalą ir taip atskirti arterijas nuo
venų.
Fazės kontrasto angiografija (PC – phase contrast). Protonai paveikiami dviem vienas po kito
sklindančiais subalansuotais gradientiniais impulsais. Protonai nejudančiose struktūrose patiria
subalansuotą impulsą ir jis neturi jiems poveikio. Tuo tarpu tekančiame kraujyje esančių
protonų sukiniai patiria nesubalansuotą impulsą ir taip atsiranda skirtumas pagal fazę, kuris tuo
didesnis, kuo greičiau teka kraujas. Šio tyrimo trūkumas yra ilgesnė tyrimo trukmė, tačiau šiuo
tyrimu galima įvertinti kraujo tėkmės greitį ir uţtikrinti geresnį kontrastingumą aplinkinių
audinių atţvilgiu.
Kontrastinė MR angiografija (CE-MRA – contrast enchances MRA) paremta tuo, kad į veną
greitai suleidţiamas didelis kontrastinės medţiagos kiekis ir skenuojama, kol kontrastinės
4 S. Lukoševičius, G. Vaitkevičius. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografija įvykus subarachnoidinei
hemoragijai. Medicina, 2002. T.38 (Nr.2), 140-145 p. 5 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.
Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 51 6 Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1
http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1
5
medţiagos koncentracija išlieka didelė. Nors šis metodas brangesnis ir sudėtingesnis, bet
galima išvengti daugelio pirmiems dviem metodams būdingų artefaktų, be to, uţtikrina gerą
vaizdų kokybę.7
KT angiografijos procedūros atliekamos daugiasluoksniu, ne maţiau nei 16 sluoksnių,
kompiuteriniu tomografu. KT angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė/ centrinė vena, tam
tikru greičiu boliusu (nuo 50 iki 200 ml) leidţiama nejoninė kontrastinė medţiaga ir atliekamas KT
skenavimas ne didesniais nei 1,25 mm storio pjūviais su tolesne gautų vaizdų daugiaprojekcine
rekonstrukcija ir analize.
MR angiografijos procedūros atliekamos ne maţiau nei 1 teslos magnetinio rezonanso tomografu.
MR angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė/centrinė vena, tam tikru greičiu boliusu (0,1
– 0,3 mmol/kg svorio) leidţiama paramagnetinė kontrastinė medţiaga ir atliekamas MR skenavimas
(naudojant specialias programas/sekas) ir gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija ir analizė.
Tyrimo metodiką parenka gydytojas radiologas. Jei neinformatyvi ar negalima (pvz., dėl jautrumo
jodo preparatams) KT angiografija, atliekama MR angiografija.8
3. Indikacijos (kontraindikacijos)
Angiografija – vienas pirmųjų diagnostikos metodų, kuris buvo sukurtas nervų ir kraujagyslių
sistemoms tirti. Tai iki šių dienų patikimiausias diagnostikos metodas siekiant nustatyti galvos
smegenų arterioveninės malformacijos (toliau – AVM) – įgimtos smegenų patologijos – ţidinį, jo
struktūrą, aneurizmas, veninį drenaţą, maitinamąsias arterijas.9
Daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos angiografija (toliau – DKTA) – jautrus ir tikslus tyrimo
metodas norint įvertinti kraujavimą, susijusį su ūmiu ar lėtiniu pankreatitu. Jis turėtų būti vienas
pagrindinių tyrimo metodų diagnozuojant šią patologiją ir planuojant intervencinį gydymą.
Skaitmeninė substrakcijos angiografija (toliau – SSA) laikoma „auksiniu standartu“ diagnozuojant
arterijų pseudoaneurizmas ir stiprų kraujavimą. Literatūros duomenimis, DKTA jautrumas ir
specifiškumas diagnozuojant šią patologiją yra labai didelis, atitinkamai 95 proc. ir 90 proc. SSA metu
gali būti sunkiai diagnozuojamos siauro kaklelio arterijų pseudoaneurizmos. Jos išryškėja kiek vėliau,
7 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A. Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 51 8 Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės
tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso
angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971;
2008, Nr. 54-2030) 9 I. Bičkutė, M. Aviţonis. Galvos smegenų arterioveninės malformacijos. Lietuvos chirurgija, 2009, 7(3-4), p. 94-99
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780
6
po kontrastinės medţiagos sušvirkštimo, todėl netiksliai atlikus tyrimą gaunami tariamai neigiami
rezultatai. Tačiau tik šiuo metodu galima nustatyti smulkias pseudoaneurizmas, kurios lieka
nepastebėtos DKTA.10
Fluorescencinės angiografijos metodas svarbus akies vidinių dangalų ir regos nervo būklei tirti.
Kontraindikacijos:
vainikinių širdies kraujagyslių angiografijos metu vienam iš 500-1000 pacientų gali įvykti
insultas, infarktas, širdies tamponada, , pavojingas kraujavimas ar mirtis;
įvairios – oro, kraujo krešulių ar nutrūkusių kateterių dalių – embolijos su įvairių organų
funkcijų pakenkimu; 11
MR angiografijos tyrimas kontraindikuotinas esant metalinių dalių organizme12;
vienam iš 50-100 pacientų pasitaiko kraujavimų, hematomų kateterio įvedimo vietoje, širdies
ritmo sutrikimų;
inkstų funkcijos pablogėjimas, sukeltas kontrastinio skysčio (daţniau - sergant cukriniu
diabetu);
kraujospūdţio sumaţėjimas ar širdies ritmo suretėjimas;
vienam iš 200 pacientų pasitaiko alerginių reakcijų kontrastiniam skysčiui (daţniausiai
naudojamiems jodo preparatams) ar anestetikui.11
Kontrastinės kateterinės angiografijos komplikacijų (insultas, arterijų paţeidimas, organizmo
reakcija į kontrastinę medţiagą) rizika AVM turintiems pacientams yra didesnė, tačiau šios
komplikacijos nėra daţnos (
7
4. Privalumai ir trūkumai
SSA laikoma standartu diagnozuojant arterijų stenozę, tačiau pagrindinis šio metodo trūkumas
susijęs su mirties rizika (1,5 – 2 proc.)14
ar galimu kraujagyslių trūkimu bei inkstų nepakankamumu.15
KT angiografijos metu audinių atvaizdai gali būti gaunami maţiau nei per sekundę, todėl nėra
būtinas pacientų kvėpavimo sulaikymas procedūros metu. Tokiu būdu angiografijos procedūros gali
būti atliekamos ir pacientams, turintiems širdies ritmo sutrikimų.16
Be to, kad tai yra greitas tyrimo
metodas, jis taip pat yra prieinamas daugeliui pacientų, tikslus ir jautresnis nei MR angiografija
nustatant kalcinatus.
MR angiografijos trūkumas – ilga tyrimo trukmė, dėl ko galimi pacientų emociniai ar kraujagyslių
pulsacijos artefaktai. Dėl šios prieţasties pacientai turi ilgą laiką išlikti ramybės būsenoje, todėl šis
tyrimo metodas netinkamas pacientams, turintiems nervų ar kraujagyslių sutrikimų.17
Šiuo metu, tiriant galvos, pilvo ar apatinių galūnių kraujagysles, galima naudoti ir kitus
neinvazinius metodus: kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, ultragarso
tyrimus, kurių metu gaunama informacija yra tokia pat tiksli ir paprastai atvaizduota kaip
angiogramose18
.
Tačiau tiriant širdies kraujagysles, vis dėlto daţniausiai naudojamas koronarinės angiografijos
metodas, nes būtina gauti kuo patikimesnius duomenis.
14 Wg. Cdr. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in neurovascular imaging. MJAFI 2006; 62:16-19. URL: http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf 15 D. van Helvoort-Postulart, C.D. Dirksen, P.J. Nelemans, A.A. Kroon, A.G.H. Kessels, P.W. de Leeuw, G.B.C.
Vasbinder, J.M.A. van Engelshoven, M.G. Myriam Hunink. Renal artery stenosis: cost-effectiveness of diagnosis and
treatment. Radiology 2007; 244 (2):505-513. URL: http://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf 16 O. Ekinci, M.D. Getting to the heart of things. International hospital equipment & solutions, 2010 ; 36: 20-21 17 Wg. CDRT. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in neurovascular imaging. MJAFI
2006; 62:16-19. URL: http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf 18
Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist. URL: http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm
http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdfhttp://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm
8
II. KITŲ ŠALIŲ PATIRTIS
Angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje ir Europoje, pateiktas 1 pav.
1 pav. Angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Europos valstybėse, 2008 m.19
*Šaltinis: EUROSTAT, OECD ir PSO duomenys
Vidutiniškai atliekamų angiografijos procedūrų 1 tūkst. gyventojų Europoje, pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Angiografijos procedūrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Europos valstybėse20
.
Valstybės
pavadinimas Lietuva* Čekija Vokietija Graikija Belgija Rumunija UK
Procedūrų
skaičius 8,4 9,39 28,22 6,36 14,9 2,46 5,4
*Šaltinis: VASPVT 2010
Kaip matyti (1 lent., 1 pav.), nėra aiškios priklausomybės tarp Europoje atliekamų angiografijos
procedūrų skaičiaus 1 tūkst. gyventojų ir turimų šalyje angiografų skaičiaus. Čekijoje ir Vokietijoje
100 tūkst. gyventojų tenkantis angiografų skaičius yra lygus 0,8, tačiau Čekijoje angiografijos
procedūrų atliekama atitinkamai 3 kartus maţiau. Tuo tarpu Graikijoje angiografų yra 25 % daugiau
nei Vokietijoje, tačiau su jais atliekama beveik 5 kartus maţiau procedūrų.
19
European Economy. Occasional Papers. 74. December 2010. Brussels. Paper and internet. 255 pp. URL: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdf 20 United Nation scientific committee on the effects of atomic radiation (UNSCEAR) 2008, Report to the general assembly with scientific annexes, Sources and effects of ionizing radiation, New York, 2010. URL: http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdf
0,20,3 0,3
0,5 0,560,6 0,6
0,70,8 0,8 0,8
0,91,0
1,11,3
0,00,20,40,60,81,01,21,4
http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdf
9
ŠKOTIJOS PATIRTIS:
Škotijoje kasmet nuo koronarinių širdies ligų miršta apie 9,000 ţmonių. Per paskutinį dešimtmetį
ligonių skaičius greitosios pagalbos stacionare padidėjo 20 %, o iš ligoninės kitų skyrių į kardiologinį
perkeliamų pacientų skaičius padidėjo iki 85 %, iš kurių daugumai taip pat reikalinga skubi pagalba.
2008/09 metais buvo atlikta apytikriai 17,000 angiografijos procedūrų, atitinkamai 4 % maţiau
lyginant su ankstesniais metais. 2008/09 metais skirtingose šalies srityse 100,000 gyventojų buvo
atlikta nuo 151 iki 321,6 angiografijos procedūrų21
.
ISPANIJOS PATIRTIS:
Nuo 1970 m. Ispanijoje viena iš pagrindinių mirties prieţasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos.
2007 m. dėl šių ligų buvo priskirta net 32,2 % visų mirties atvejų. Didţiausias mirštamumas 2005 m.
uţfiksuotas dėl ischeminės širdies ligos bei insulto. Lyginant Ispanijos duomenis su Europos vidurkiu,
mirštamumas nuo ischeminės širdies ligos čia yra vienas maţiausių ir patenka tarp keturių kitų
valstybių, kur mirštamumo nuo insulto vidurkis yra maţiausias (Prancūzija, Austrija, Airija).
2008 m. Ispanijos ligoninėse naudojamų angiografų skaičius, tenkantis 100.000 gyventojų, buvo
0,4, o 2007/08 metais 1 tūkst. šalies gyventojų buvo atlikta vidutiniškai 2,4 angiografijos procedūrų22
.
III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA,
VASPVT DUOMENYS
1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka
Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, kurioje teikiamos KT angiografijos ir MR angiografijos
paslaugos, turi atitikti stacionarinių antrinio lygio kraujagyslių chirurgijos paslaugų vaikams ir
suaugusiesiems teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2000 m. gruodţio 28 d. įsakymu Nr. 758 „Dėl kraujagyslių chirurgijos stacionarinių
vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Ţin., 2001, Nr. 5-151).
KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugas teikia medicinos gydytojas, turintis galiojančią
licenciją verstis gydytojo radiologo medicinos praktika:
gydytojas radiologas (atlieka, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus);
bendrosios praktikos slaugytojas; 21
Review of cardiology services, Audit Scotland, January 2011. URL:
http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-
01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf 22
Garcia-Armesto S., Abadia-Taira MB, Duran A., Hernandez-Quevedo C., Bernal-Delgado E. Spain:Health system review. Health systems in Transition, 2010, 12(4):1-295.
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=118247&b=http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf
10
radiologijos laborantas.
KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugoms teikti reikalinga įranga turi atitikti Medicinos
prietaisų saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos
prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų
implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Ţin., 2001,Nr. 15-
467).
KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugų bazinės kainos ir apmokėjimo tvarka, patvirtinta
sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl kompiuterinės
tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos
prieţiūros įstaigose reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir bazinių kainų bei ligų ir būklių,
kurioms esant taikomos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės
tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo
patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030),
pateikta 3 lentelėje.
2 lentelė. Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos
paslaugų bazinės kainos ir apmokėjimo tvarka.
Eil.
Nr. Paslaugos pavadinimas Matavimo vnt. Bazinė kaina (balais)
1. Kompiuterinės tomografijos angiografija Viena procedūra 588,8
2. Magnetinio rezonanso angiografija Viena procedūra 592,2
* Į KT ir MR angiografijos paslaugų bazines kainas įskaičiuota vienkartinių medicinos pagalbos
priemonių ir kontrastinių medţiagų vertė.
** KT ir MR angiografijos paslaugos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis apmokamos
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis.
2. Indikacijos
Ligų ir būklių, kurioms esant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamos
kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos diagnostinės
procedūros, sąrašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-131
(Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr. 48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030), pateiktas 3
lentelėje.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780
11
3 lentelė. Ligų ir būklių, kurioms esant iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
apmokamos KT angiografijos ir MR angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašas.
Eil.
Nr.
Procedūra KT angiografijos ir MR angiografijos procedūrų taikymo indikacijos
1.
1.1.
Neuroradiologįja
Karotidinė KT ar MR arteriografija
Cerebrovaskulinis nepakankamumas:
1. Insultas, tranzitorinė išeminė ataka, amaurosis fugax, kai nenustatomos
kitos prieţastys(hemoragija, navikas ir kt.).
Neinvaziniai tyrimai nebutini
2. Neinvaziškai nustačius karotidinės arterijos stenozę ar išopėjusią
plokštelę, reikia patikslinti chirurginio gydymo indikacijas
3. Neinformatyvus neinvazinių tyrimų rezultatai
Karotidinė disekacija
Karotidinė aneurizma
Kraujagyslių traumos
Galvos ir kaklo navikai
1.2.
Arteriae carotis externae KT ar MR
arteriografija
Įtariamas navikas
Kraujagyslių malformacijos, vaskulitai, kitos pirminės kraujagyslių
anomalijos
Arterinis ar intrakranijinis nuotėkis
1.3.
Cerebrinė KT ar MR arteriografija
Intrakranijiniai navikai
Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir traumines
Pirminės kraujagyslių anomalijos, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių
malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus
Aneurizmos diagnostika ir įvertinimas
Įtariama intrakranijinė okliuzinė liga
Pooperacinis chirurginių ar neurointervencinių procedūrų įvertinimas
Kraujo išsiliejimas
1.4. Vertebralinė KT ar MR
arteriografija
Epizodinis galvos svaigimas, vertigo, lygsvaros sutrikimai ar ataksija
Cerebeliarinis infarktas
Kiti simptomai, susiję su vertebrobaziliariniu nepakankamumu
Intrakranijinė okliuzinė liga bei kolateralinė kraujotaka, kuriai įvertinti
taikoma ir karotidinė arteriografija
Kraujagyslių traumos diagnostika ir įvertinimas
12
2.
2.1.
Torakoabdominalinė radiologija
Pulmonalinė KT ar MR
arteriografija
Įtariama plautinė embolija
Plaučių perfuzijos tyrimo duomenimis, yra didelė plaučių arterijos embolijos
tikimybė
Įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimo
duomenys neinformatyvūs
Įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimas to
nepatvirtina
Įtariama chroniška plaučių arterijos embolizacija
Kitos įtariamos plaučių anomalijos (vaskulitas, įgimtos ar įgytos plaučių
kraujagyslių anomalijos, kraujagyslių malformacijos)
Neaiškūs (inkapsuliuoti) navikai
Krūtinės ląstos ir kvėpavimo organų diagnostika ir įvertinimas
2.2.
Bronchialinė KT arteriografija
Savaime nenutrūkstanti hemoptoja
Įtariamos įgimtos kardiopulmoninės anomalijos
2.3.
KT ar MR aortografija
Aortos patologiniai pakitimai (transsekcija, dissekacija, aneurizma,
okliuzinė liga, aortitas bei įgimtos aortos ydos)
Aortos ir jos stambiųjų šakų įvertinimas, besiruošiant selektyvioms
angiografijoms
2.4.
Abdominalinė visceralinė KT ar
MR arteriografija
Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta
kitaip lokalizuoti ir sustabdyti
Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas
2.5.
Renalinė KT ar MR arteriografija
Renovaskulinė trauma
Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)
Neaiškios kilmės hematurija
2.6.
Dubens organų KT ar MR
arteriografija
Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas
Retroperitoninis ar dubens organų kraujavimas dėl traumos, naviko ar kt.
prieţasčių
Parenchiminių organų
Vyrų impotencija, sukelta arterijų okliuzinės ligos trauma
Aortos-klubinės srities arterijų aterosklerotiniai pakitimai
Pirminė kraujagyslių patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)
2.7. KT ar MR ileokavografija Įtariamas trombas ileokaviniame venos segmente
13
3.
3.1.
Kardiologija
KT ar MR koronarografija
Stabili krūtinės angina, jei:
– gydymas vaistais neveiksmingas;
– teigiami krūvio mėginiai;
– neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar atmesti IŠL
Nestabili krūtinės angina, jei:
– gydymas vaistais 1-2 paras neveiksmingas;
– paūmėjimas atslūgo, bet teigiami krūvio mėginiai;
– angiospastinė krūtinės angina po MI, per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės
angina arba teigiamas krūvio mėginys išrašant iš stacionaro
3.2. KT ar MR ventrikuloangiografija Įgimtų ir įgytų ydų diagnozės patikslinimas ir chirurginio gydymo indikacijų
nustatymas
4.
4.1.
Elektrofiziologija
Plaučių venų KT angiografija
Plaučių venų anatomijos variantų nustatymas prieš intrakardines
intervencines procedūras
5.
5.1.
Periferinė angiografija
Galūnių KT ar MR arteriografija
Aterosklerozinė kraujagyslių liga (aneurizma, embolija, okliuzinė liga,
trombozė)
Kitos pirminės kraujagyslių patologijos (malformacija, vaskulitas, apvogimo
sindromas, kt.)
Kraujagyslių traumos
Navikai
6. Persodinti organai ir audiniai Kraujagyslių patologija (prieš ir po organų transplantacijos)
Būklės po širdies ir kraujagyslių protezavimo
3. VASPVT 2010 m. duomenys
Vadovaujantis VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų apie
naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011,
Nr. 36-1753) iš Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – SPĮ) surinkti duomenys apie angiografus
Lietuvoje.
3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas
Lietuvoje, VASPVT duomenimis, 2010 m. buvo įrengta 18 angiografų 9-iose sveikatos prieţiūros
įstaigose (toliau – SPĮ). Angiografų pasiskirstymas Lietuvos SPĮ pateiktas 4 lentelėje. VASPVT 2010
m. duomenimis, Lietuvoje angiografų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, buvo 0,56.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395247&p_query=&p_tr2=
14
4 lentelė. Angiografų pasiskirstymas Lietuvos SPĮ 2010 m.
Eil.
Nr.
Įstaigos pavadinimas Angiografų
skaičius
Kontaktai
1. Vilniaus universiteto
Onkologijos institutas
1 Santariškių g. 1, Vilniaus m., LT-08660 Vilniaus m. sav.; tel.
2786700; fax. 2720164; el.p.: [email protected]
2. VšĮ Klaipėdos Jūrininkų
ligoninė
2 Liepojos g. 45, Klaipėdos m., LT-92288 Klaipėdos m. sav.; tel.
846491002; fax. 846385338; el. p.: [email protected]
3. VšĮ Klaipėdos universitetinė
ligoninė
1 Liepojos g. 41, Klaipėdos m., LT-92288 Klaipėdos m. sav.; tel.
846396502; fax. 846396625; el.p.: [email protected]
4. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninė Kauno
klinikos
2 Eivenių g. 2, Kauno m., LT-50009 Kauno m. sav.; tel.
837326360, 837326975; fax. 837326427; el.p.: [email protected]
5. VšĮ Panevėţio ligoninė 1 Smėlynės g. 25, Panevėţio m., LT-35144 Panevėţio m. sav.; tel.
845501530; fax. 845501520; el.p.:
6. VšĮ Šiaulių ligoninė 1 V. Kudirkos g. 99, Šiaulių m., LT-76231 Šiaulių m. sav.; tel.
841524291; fax. 841524295; el.p.: [email protected],
7. VšĮ Respublikinė Vilniaus
universitetinė ligoninė
1 Šiltnamių g. 29, Vilniaus m., LT-04130 Vilniaus m. sav.; tel.
2169212, fax. 2168984; el.p.: [email protected]
8. VšĮ Vilniaus miesto
universitetinė ligoninė
2 Antakalnio g. 57, Vilniaus m., LT-10207 Vilniaus m. sav.; tel.
2344267; fax. 2346966; el.p.: [email protected]
9. VšĮ Vilniaus universiteto
ligoninės Santariškių klinikos
6 Santariškių g. 2, Vilniaus m., LT-08661 Vilniaus m. sav.;
2365000, 2365011, fax. 2365111, el.p.: [email protected]
Viso: 18
Remiantis iš Lietuvos ASPĮ surinktais duomenimis apie angiografų eksploatavimo Lietuvoje datą,
buvo apytiksliai apskaičiuotas naudojamų angiografų eksploatacijos amţius (5 lent.).
5 lentelė. Lietuvos SPĮ eksploatuojami angiografai
Eil.
Nr.
Įstaigos pavadinimas Apskritis Angiografų
skaičius
Pagami-
nimo
metai
Naudojimo
pradžios
data
Eksploatavimo
laikas
(~metais)*
1.
VšĮ Vilniaus miesto universitetinė
ligoninė
Vilniaus 2 1967 1967 44
2003 2004 7
2.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikos
Vilniaus
6 1999 2000.01.01 11
1997 2002.08.01 8,3
2007 2007.04.18 3,7
2007 2007.03.29 3,7
mailto:[email protected]
15
2008 2009.02.10 1,8
2007 2008.01.16 3
3. VšĮ Respublikinė Vilniaus
universitetinė ligoninė
Vilniaus 1 2002 2002 9
4. Vilniaus universiteto Onkologijos
institutas
Vilniaus 1 1980 1996.10.31 14,2
5. VšĮ Panevėţio ligoninė Panevėţio 1 2001 2001 10
6.
VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninė
Klaipėdos
2 2008 2008.11.27 2,1
2004 2004.12.10 6
7. VšĮ Klaipėdos universitetinė
ligoninė
Klaipėdos 1 2004 2005 6
8. VšĮ Šiaulių ligoninė Šiaulių 1 2003 2003 8
9.
VšĮLietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninė Kauno
klinikos
Kauno
3 2007 2007.11.26 3
2001 n.d.* n.d.*
2010 2011.01.13 0
*.d. – nėra duomenų
** eksploatavimo laikas skaičiuojamas nuo naudojimo pradţios datos iki 2011 m. sausio 1 d. Jei ţinomi tik naudojimo
pradţios metai, skaičiuojama nuo tų metų sausio 1 d.
*** Šaltinis: VASPVT 2010
Vidutinis angiografų eksploatacijos amţius Lietuvoje 2010 m. buvo 6,45 metai, skaičiuojant
pateiktus 17-os angiografų duomenis (5 lent.). Lietuvos ASPĮ apie 41 % naudojamų angiografų
eksploatavimo amţius yra trumpesnis nei 5 metai. Net trys angiografai Lietuvoje, eksploatuojami
Vilniaus mieste, 2010 m. viršijo teisės aktų nustatytą maksimalų metinį nusidėvėjimo normatyvą – 10
metų (6 lent.).
6 lentelė. Angiografų eksploatacijos amţius Lietuvos ASPĮ
Metai 10
Angiografų skaičius, vnt. 7 7 3
Angiografų skaičius, % 41% 41% 18%
*Šaltinis: VASPVT 2010
16
Literatūra
1. Tarptautinių ţodţių ţodynas. URL: http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografija
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-131
„Dėl kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų
teikimo asmens sveikatos prieţiūros įstaigose reikalavimų, apmokėjimo tvarkos aprašo ir
bazinių kainų bei ligų ir būklių, kurioms esant taikomos iš privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudţeto apmokamos kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso
angiografijos diagnostinės procedūros, sąrašo patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-917; 2006, Nr.
48-1742; 2007, Nr. 50-1971; 2008, Nr. 54-2030)
3. Angiography. Reviewed by Dr. Patrick Davey, cardiologist. URL:
http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htm
4. S. Lukoševičius, G. Vaitkevičius. Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografija
įvykus subarachnoidinei hemoragijai. Medicina, 2002. T.38 (Nr.2), 140-145 p.
5. Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia
Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis
Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A. Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas :
Vitae Litera, 2008.
6. Medicinos diagnostikos ir gydymo centras. URL: http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-
padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1
7. I. Bičkutė, M. Aviţonis. Galvos smegenų arterioveninės malformacijos. Lietuvos chirurgija,
2009, 7(3-4), p. 94-99
8. G. Kavaliauskienė, A. Basevičius. Kraujuojančios pseudocistos ir pseudoaneurizmos – retos
pankreatito komplikacijos. Medicinos teorija ir praktika; 2009 – T. 15 (Nr.3), p. 311-315
9. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešoji įstaiga Kauno klinikos, Paciento
sutikimas intervencinei procedūrai, 2011. http://www.kmuk.lt/klinika13/Dokumentai/16.pdf
10. Wg. CDRT. A. Alam, Gp. Capt. BN Chander. Spiral CT angiography: applications in
neurovascular imaging. MJAFI 2006; 62:16-19. URL:
http://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdf
11. D. van Helvoort-Postulart, C.D. Dirksen, P.J. Nelemans, A.A. Kroon, A.G.H. Kessels, P.W. de
Leeuw, G.B.C. Vasbinder, J.M.A. van Engelshoven, M.G. Myriam Hunink. Renal artery
stenosis: cost-effectiveness of diagnosis and treatment. Radiology 2007; 244 (2):505-513.
URL: http://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf
12. O. Ekinci, M.D. Getting to the heart of things. International hospital equipment & solutions,
2010 ; 36: 20-21
http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/A/angiografijahttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=271553&p_query=&p_tr2=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275059http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=297247http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=319780http://www.netdoctor.co.uk/health_advice/examinations/angiography.htmhttp://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.medcentras.lt/lt/apie-mus/centro-padaliniai/oftalmologijos-centras/akiu-ligu-tyrimai/,print.1http://www.kmuk.lt/klinika13/Dokumentai/16.pdfhttp://medind.nic.in/maa/t06/i1/maat06i1p16.pdfhttp://radiology.rsna.org/content/244/2/505.full.pdf
17
13. European Economy. Occasional Papers. 74. December 2010. Brussels. Paper and internet. 255
pp. URL:
http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en
14. United Nation scientific committee on the effects of atomic radiation (UNSCEAR) 2008,
Report to the general assembly with scientific annexes, Sources and effects of ionizing
radiation, New York, 2010. URL: http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-
86753_Report_2008_Annex_A.pdf
15. Review of cardiology services, Audit Scotland, January 2011. URL:
http://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-
01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf
16. Garcia-Armesto S., Abadia-Taira MB, Duran A., Hernandez-Quevedo C., Bernal-Delgado E.
Spain:Health system review. Health systems in Transition, 2010, 12(4):1-295.
http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/pdf/ocp74_fiches_en.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdfhttp://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_Annex_A.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdfhttp://www.knowledge.scot.nhs.uk/media/CLT/ResourceUploads/1004570/11-01_Audit_Scotland_Review_of_cardiology_services.pdf