GEOGRAFIJA. Interaktyvi m

6

GEOGRAFIJAIN

TE

RA

KT

YV

I MO

KY

TO

JO K

NY

GA

INT

ER

AK

TY

VI M

OK

YT

OJO

KN

YG

A

6

Laima Railien

GEOGRAFIJA

ISSN 2351-5198ISBN 978-5-430-06278-1

Leidinio vadov Jurgita Skominien

Redaktor Giedra Zokaityt

Serijos Atrask dailininkai Jonas Liugaila ir Rta Ivakeviit

Pirmasis leidimas 2015

Laima Railien, 2015 Leidykla viesa, 2015

krin, esant bibliotekose, mokymo ir mokslo staig bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be krinio autoriaus ar kito io krinio autori teisi subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudiama mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti, vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

Laima Railien

Serija Atrask GEOGRAFIJAMokytojo knyga VI klasei

Leidinio vadov Jurgita SkominienRedaktor Giedra ZokaitytSerijos Atrask dailininkai Jonas Liugaila ir Rta IvakeviitMaketuotoja Laima Prialgauskait

Udaroji akcin bendrov leidykla viesa, Vytauto pr. 29, LT-44352 KaunasEl. p. [email protected] puslapis http://www.sviesa.lt

4

vadas 5I skyrIus. Paintis su geografija 10

1. Kaip skaityti geografin informacij 10 2. Vandens ir sausumos planeta 14 3. Kur gali gyventi mogus 17 4. Geografijos mokslo raida 21 5. Orientavimasis vietovje 24 6. Didieji geografiniai atradimai 28 7. emlapis. Mastelis 32 8. Paviriaus vaizdavimas 35 9. Sutartiniai enklai 3910. Geografinis tinklas 4311. K veikia kartografai 4712. Pasikartokite ir sivertinkite 50

II skyrIus. mogus tiria em 53kas vyksta ems vIduje 53 13. em Sauls sistemoje 53 14. ems sandara 56 15. Mineralai ir uolienos 59 16. emyn judjimas 62 17. ems drebjimai 65 18. Ugnikalniai 68 19. Pasikartokite ir sivertinkite 71

kas vyksta ems pavIrIuje 74 20. Pavirius. Kalnai 74 21. Pavirius. Lygumos 77 22. Iorins ems jgos 80 23. mogaus gyvenimas kalnuose ir lygumose 83 24. K veikia geologai 86 25. Pasikartokite ir sivertinkite 89

kas vyksta atmosferoje 92 26. Atmosfera 92 27. Orai 95 28. iluma ir viesa emje 99

29. Slgis ir vjas 10230. Kodl kalnuose alta 10531. Debesuotumas ir krituliai 10832. Orai ir klimatas 112 33. Klimatas ir mogus 116 34. K veikia atmosferos tyrintojai 119 35. Pasikartokite ir sivertinkite 122

kuo svarbus vanduo 126 36. Hidrosfera 126 37. Jros ir vandenynai 12938. Sausumos vandenys 132 39. Eerai. Pelks 13540. Ups 13841. K veikia vanden tyrintojai 14142. Pasikartokite ir sivertinkite 144

kas yra bIosfera 14743. Biosfera 147 44. Pasaulio augalija 150 45. Pasaulio gyvnija 15346. Gamtos apsauga 156 47. Kratovaizdio tyrimas 15948. Pasikartokite ir sivertinkite 162

III skyrIus. mogus emje 165 49. Kiek ms emje 165 50. Valstyb ir jos valdymas 16851. Lietuvos ir kit ali tautos 171 52. Gyvenimas mieste ir kaime 17453. Gyventoj veikla 17754. Pasikartokite ir sivertinkite 181

Ilgalaikis planas

TuRINYs

GEOGRAFIJOS TEMINIS (ILGALAIKIS) PLANAS VI KLASEI

Dalykas: Geografija

Klas: 6

Pamok skaiius per m. m.: 68

Savaii skaiius: 34

Laikotarpis:1 m. m.

Mokymo(si) priemons

Genovait Kyn, Graina Varanaviien, Laima Railien, Tomas Ubartas, Akvil Kamarauskait. Geografija. Vadovlis VI klasei (serija Atrask). Kaunas: viesa, 2015

Genovait Kyn, Graina Varanaviien, Laima Railien, Tomas Ubartas, Akvil Kamarauskait. Jaunojo geografo uraai VI klasei. 1dalys (serija Atrask). Kaunas: viesa, 2014

Papildomos uduotys skaitmeninje mokymosi aplinkoje e.viesa (http://e.sviesa.lt)

Tikslas. Pltoti mokini geografin pasaulvaizd, skatinti domtis savo ir kit ali gamtos bei visuomens vairove, plsti geografijos inias ir supratim, padti ugdytis socialin kompetencij.

Udaviniai

Mokiniai supaindinami su bendrais geografinio painimo bruoais, geografine erdve, j sudaraniais komponentais, pagrindinmis geografinmis svokomis ir terminais.

Pltojant numatytas ugdomosios veiklos sritis, daugiausia dmesio skiriama artimajai aplinkai nagrinti, taiau kartu parodomas globalus pasaulio vaizdas.

Geografinis ugdymas organizuojamas ne tik aikinant ir nagrinjant vairi vaizdin mediag klasje, bet ir stebint ar tyrinjant artimiausi aplink (Bendrosios programos, 2008).

Vertinimas. Siloma taikyti bendr mokykloje patvirtint vertinimo tvark. Per pamokas siloma taikyti formuojamj, kaupiamj vertinim, vertinti paymiu, traukti mokini sivertinim. Vertinimo lygiai yra patenkinamas, pagrindinis ir auktesnysis.

Diferencijavimas

I skyrius. Paintis su geografija

Pamok skaiius: 12

Nuostatos

Suprasti, kad gebjimas orientuotis aplinkoje stiprina pasitikjim savimi.

Ugdytis pasitikjim emlapiu kaip informacijos altiniu.

Geriau painti savo krato gamtos ir visuomens vairov, ugdytis pagarb jai.

Puoselti atvirum pasauliui, drauge isaugant asmenybs savitum.

Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausij aplink, jausti atsakomyb atliekant aplinkos stebjimus ir tyrimus.

Mielai domtis kitais kratais, ugdytis pagarb t krat gamtos ir kultros vairovei.

Veiklos sritys

Orientavimasis erdvje ir emlapyje

Geografins informacijos skaitymas

Region painimo raika

Aplinkos painimas ir tyrimai

Gebjimai

1.1. Remiantis aplinkos poymiais, orientuotis vietovje. Naudojantis kompasu, nustatyti pasaulio kryptis.

1.2. Elementariai orientuotis emlapyje ir gaublyje. emlapyje, kaip lokalios vietovs pavyzd, parodyti savo gyvenamj vietov, o kaip globalios emynus ir vandenynus.

2.1. Naudotis mokykliniais atlasais.

2.2. Naudojantis vairiais informacijos altiniais ir emlapiais, vardyti geografini tyrim reikm.

2.11. Nagrinjant paveikslus ir schemas, vertinti, kaip mogus, kurdamas savo gerov, veikia gamt, ir pasakyti savo nuomon.

2.12. Mokytojui padedant, rasti tinkamus geografins informacijos altinius, i j atrinkti reikiam informacij.

3.1. Bendrais bruoais apibdinti emynus ir vandenynus, kaip stambiausius regionus, nurodyti 23 j ypatumus.

3.2. Tinkamai vartoti io koncentro geografijos svokas ir vietovardius.

4.1. Painti savo aplinkos gamtinius ir socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.

4.2. Sudaryti nesudting vietovs plan ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje. Mokti pavaizduoti pagrindines paviriaus formas.

4.3. Dirbant individualiai, grupmis, klasje ir aplinkoje, atlikti elementar tyrim, pateikti jo rezultatus. Apmstyti savo skmes ir neskmes atliekant tyrimus.

inios ir supratimas

1.1.1. Nurodyti pagrindines ir tarpines pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Paaikinti orientavimosi dien ir nakt principus, nurodyti priemones, kaip tai daryti.

1.2.1. Ivardyti pagrindinius geografinio tinklo elementus (pusiaujas, lygiagret, dienovidinis, aigaliai, ilguma ir platuma), parodyti juos emlapyje ir gaublyje.

1.2.2. Ivardyti pagrindinius emlapio elementus (geografinis tinklas, mastelis, sutartiniai enklai).

2.1.1. Paaikinti, kas sudaro mokyklin atlas.

2.2.1. Nusakyti, kaip keitsi supratimas apie em senovje, Didij atradim laikotarpiu ir koks jis yra iandien.

2.2.2. Ivardyti svarbiausius tyrintojus, mokslininkus, keliautojus ir nurodyti j atliktus darbus pleiant pasaulio painim.

2.2.3. Ivardyti svarbiausius 23 iuolaikinius geografinius tyrimus.

2.11.1. Paaikinti, kaip mogus keiia gamtin aplink (teigiamai ir neigiamai).

2.12.1. Nurodyti 23 raytinius ir virtualioje aplinkoje pateikiamus geografins informacijos pavyzdius.

3.1.1. Naudojantis paprasiausiais geografins informacijos altiniais rasti geografin informacij, susijusi su emynais (internete).

4.1.1. Nurodyti artimiausios aplinkos gamtos, socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.

4.2.1. Nurodyti 23 vietovs vaizdavimo bdus, paaikinti j panaumus ir skirtumus.

4.2.2. Paaikinti praktin masteli reikm.

4.2.3. Skaityti emlapio sutartinius enklus, nustatyti real atstum tarp nurodyt objekt.

4.3.1. Paaikinti, kas yra tyrim rezultatas ir kas yra ivada.

Integracija

Temos pavadinimas

Pamok skaiius

Svokos

I skyrius. Paintis su geografija

1. Kaip skaityti geografin informacij

2. Vandens ir sausumos planeta

3. Kur gali gyventi mogus

4. Geografijos mokslo raida

5. Orientavimasis vietovje

6. Didieji geografiniai atradimai

7. emlapis. Mastelis

8. Paviriaus vaizdavimas

9. Sutartiniai enklai

10. Geografinis tinklas

11. K veikia kartografai

12. Pasikartokite ir sivertinkite

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

geografin informacija, emlapis, sutartiniai enklai

geografas, emynas, vandenynas, Pasaulio vandenynas

sala

geografija, gamtin geografija, visuomenin geografija, civilizacija, kartografija

orientavimasis, pasaulio kryptys, kompasas, geografins vietos nustatymo sistema (GPS)

Didieji geografiniai atradimai, kolonizacija, kolonija

emlapis, mastelis

absoliutusis auktis, santykinis auktis, horizontal, kalnabrknis

kartografas, sutartiniai enklai, planas, legenda

horizontas, gaublys, geografinis tinklas, ais, pusiaujas, lygiagret, dienovidinis, aigalis, geografin ilguma, geografin platuma

kartografija, kartografas

II skyrius. mogus tiria em

Pamok skaiius: 36

Nuostatos

Ugdytis pasitikjim emlapiu kaip informacijos altiniu.


Atsiverti pasauliui, drauge ilaikant savo individualyb.


Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausij aplink; jausti atsakomyb, atliekant aplinkos tyrimus ir stebjimus.

Veiklos sritys





Gebjimai

1.2. Elementariai orientuotis emlapyje ir gaublyje.


2.2. Naudojantis vairiais informacijos altiniais ir emlapiais, vardyti geografini tyrim reikm.

2.3. Naudojantis schemomis ir paveikslliais, apibdinti, kaip em veikia vidins ir iorins jgos, nustatyti j tak gamtai ir mogaus gyvenimui.

2.4. Skirti emlapiuose Pasaulio vandenyno vandenis nuo sausumos vanden. Pagal paveiksllius ir schemas nagrinti vandens apytakos rat, nurodyti jo veiksnius.2.5. Naudojantis schemomis ir klimato emlapiais, mokti apibdinti paros, mnesio ir met orus. Skaityti meteorologijoje naudojam prietais rodmenis.


2.12. Mokytojui padedant, rasti tinkamus geografins informacijos altinius, i j atrinkti reikiam informacij.

3.1. Bendrais bruoais apibdinti emynus, kaip stambiausius regionus, nurodyti 23 j ypatumus. Naudotis mokytojo pasilytais geografijos painimo bdais.


4.1. Painti savo aplinkos gamtos ir socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.


inios ir supratimas

2.3.1. Paaikinti ems kilms teorijas.

2.3.2. Ivardyti ems vidins sandaros dalis (branduolys, mantija, ems pluta, litosfera). Skirti emynin ir vandenynin ems plut.

2.3.3. Paaikinti ems drebjim ir ugnikalni susidarymo prieastis. Pasakyti, koki pasekmi galima tiktis pasireikus ioms vidinms jgoms. Ivardyti ir apibdinti sausumos dalis (emynus, salas, pusiasalius).

2.3.4. Paaikinti, kaip iorins jgos keiia ems paviri.

2.3.5. Nurodyti pagrindines ems paviriaus formas (kalnus, lygumas).

2.4.1. Nurodyti Pasaulio vandenyno sudedamsias dalis (jra, lanka, ssiauris), pateikti kelet j pavyzdi.

2.4.2. Ivardyti sausumos vanden sudedamsias dalis.

2.4.3. Paaikinti, kas yra eeras, nurodyti 35 didiausius Lietuvos ir pasaulio eerus.

2.4.4. Nurodyti ups dalis (itaka, iotys, vaga, slnis). Nurodyti po 35 ilgiausias Lietuvos ir pasaulio upes.

2.5.1. Paaikinti, kodl Sauls iluma ir viesa ems paviriuje pasiskirsto netolygiai. Paaikinti oro temperatros kaitos per par prieastis. Analizuoti temperatros ir slgio kait kylant kalnus ir leidiantis nuo j.

2.5.2 .Paaikinti vjo susidarymo prieastis.

2.5.3. Paaikinti svokas klimatas ir orai.

2.5.4. Nurodyti veiksnius, lemianius augalijos ir gyvnijos pasiskirstym emje.

3.1.1. vairiuose emlapiuose parodyti ir ivardyti emynus, nurodyti 23 j ypatumus.

3.1.2. Naudojantis paprasiausiais geografins informacijos altiniais ar nurodytu tinklalapio adresu, rasti su emynais ir vandenynais susijusi informacij.

4.1.1. Nurodyti artimiausios aplinkos gamtos, socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.

4.2.3. Skaityti emlapio sutartinius enklus, nustatyti real atstum tarp nurodyt objekt.


Integracija

Temos pavadinimas

Pamok skaiius

Svokos

Kas vyksta ems viduje

13. em Sauls sistemoje

14. ems sandara

15. Mineralai ir uolienos

16. emyn judjimas

17. ems drebjimai

18. Ugnikalniai


Kas vyksta ems paviriuje

20. Pavirius. Kalnai

21. Pavirius. Lygumos

22. Iorins ems jgos

23. mogus gyvenimas kalnuose ir lygumose

24. K veikia geologai


Kas vyksta atmosferoje

26. Atmosfera

27. Orai

28. iluma ir viesa emje

29. Slgis ir vjas

30. Kodl kalnuose alta

31. Debesuotumas ir krituliai

32. Orai ir klimatas

33. Klimatas ir mogus

34. K veikia atmosferos tyrintojai


Kuo svarbus vanduo

36. Hidrosfera

37. Jros ir vandenynai

38. Sausumos vandenys

39. Eerai. Pelks

40. Ups

41.K veikia vanden tyrintojai


Kas yra biosfera

43. Biosfera

44. Pasaulio augalija

45. Pasaulio gyvnija

46. Gamtos apsauga

47. Kratovaizdio tyrimas


1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

Sauls sistema, planeta, orbita

vidinis branduolys, iorinis branduolys, mantija, magma, ems pluta, litosfera, emynin ir vandenynin pluta, geologija

mineralas, uoliena, magmin uoliena, nuosdin uoliena, metamorfin uoliena

litosferos plokt, vidins ems jgos

ems drebjimas, seismins bangos, idinys, epicentras, seismografas, Ugnies iedas, cunamis

vulkanizmas, ugnikalnis, krateris, stempl, magmos idinys, vulkanin bomba, magma, lava

reljefas, kalnas, kalnagbris, kaln slnis, kalnynas

lyguma, emuma, auktuma, plokiakalnis

iorins ems jgos, dljimas

terasa

atmosfera, troposfera, oras, iltnamio efektas

liaudies meteorologija, meteorologiniai elementai, orai, oro temperatra, termometras, vjo kryptis, vjarodis, vjo greitis, anemometras, debesuotumas, atmosferos (oro) slgis, barometras, krituliai, kritulmatis, meteorologas, sinoptikas

ilumins juostos, poliarin diena, poliarin naktis

atmosferos slgis, barometras, vjas, brizas

garavimas, kondensacija, vandens apytakos ratas, sluoksniniai, plunksniniai, kamuoliniai debesys, lietus, sniegas, lapdriba, krua, rasa, rkas, lijundra, erknas

klimatas

meteorologas, klimatologas, sinoptikas

hidrosfera

Pasaulio vandenynas, jra, lanka, ssiauris, kanalas

sausumos vandenys, paviriniai ir poeminiai vandenys, terminiai vandenys, mineraliniai vandenys, versm (altinis), geizeris, up, eeras, tvenkinys, pelk, ledynas

eeras, pelk

up, itaka, iotys, vaga, slnis, intakas, ups terasa, krioklys

hidrologija, hidrologas, okeanologas

biosfera, kratovaizdis

ekologija, atsinaujinantys itekliai, anglies dioksidas

gamtinis kratovaizdis, kultrinis kratovaizdis

III skyrius. mogus emje

Pamok skaiius: 6

Nuostatos


Atsiverti pasauliui, drauge ilaikant savo individualyb.


Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausij aplink; jausti atsakomyb, atliekant aplinkos tyrimus ir stebjimus.

Veiklos sritys





Gebjimai

1.2. Elementariai orientuotis emlapyje ir gaublyje.


2.6. Naudojantis statistiniais duomenimis ir diagramomis nurodyti, kaip keiiasi pasaulio gyventoj skaiius.

2.7. Nagrinjant schemas, nusakyti mokyklos ir alies valdymo struktras.

2.8.2.8. Naudojantis statistikos duomenimis ir diagramomis, nurodyti tautin Lietuvos gyventoj sudt. Nagrinjant paveiksllius ir apraymus, lyginti savo tautos ir kit taut tradicijas.

2.9. Nagrinjant paveikslus, lyginti kaim ir miest.

2.10. Nagrinjant paveikslus ir schemas, apibdinti gamtos itekli naudojimo galimybes.


2.12. Mokytojui padedant, rasti reikiamus geografijos informacijos altinius, i j atrinkti tinkam informacij.


4.1. Painti ir apibdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus.


inios ir supratimas

2.6.1. Nurodyti apytiksl Lietuvos ir pasaulio gyventoj skaii.

2.7.1. Ivardyti valstybs poymius.

2.7.2. Paaikinti, kokia yra mokyklos ir alies valdymo struktra.

2.8.1. Nurodyti, koki tautybi moni daugiausia gyvena Lietuvoje.

2.8.2. Nurodyti 23 Lietuvos etnografini srii skirtumus.

2.9.1. Nurodyti 12 miesto ir kaimo skirtumus.

2.10.1 .Paaikinti, kas yra gamtos itekliai, ir nurodyti 23 pavyzdius, kaip jie naudojami.

2.11.1. Paaikinti, kaip mogus keiia gamtin aplink (teigiamai ir neigiamai).

2.11.2. Nurodyti pagrindines moni pltojamas kines veiklas.

2.11.3. Nurodyti, kaip alys prekiauja vienos su kitomis. Nurodyti Lietuv atveam ir i Lietuvos iveam preki pavyzdi.

2.12.1. Nurodyti 23 raytinius ir virtualioje aplinkoje pateikiamus geografins informacijos pavyzdius.


Integracija

Temos pavadinimas

Pamok skaiius

Svokos

49. Kiek ms emje

50. Valstyb ir jos valdymas

51. Lietuvos ir kit ali tautos

52. Gyvenimas mieste ir kaime

53. Gyventoj veikla


1

1

1

1

1

1

demografas, gimstamumas, emigracija

valstyb, valdia, rinkimai, valstybs sienos, tarptautinis pripainimas, konstitucija, gyventojai

etnografins sritys, tauta, tautin sudtis

gyvenviet, miestas, kaimas

gamtos itekliai, ekonomika, kio aka, tarptautin prekyba, importas, eksportas, pramon, paslaugos, bioprodukcinis kis, mokesiai

Suplanuotos 54 pamokos, 7 pamokos skirtos kontroliniams darbams, 7 pamokos tyrimams, projektinei veiklai, tam tikroms temoms ar skyriams isamiau nagrinti.

VIESAGeografijos ilgalaikis planas 6 klaseiGeografijos ilgalaikis planas 6 klasei Atrask_GK.docx

5

VADAS

Vaiko mokymo tikslas yra iugdyti jo sugebjim toliau lavintis be mokytojo pagalbos.

E. G. Chabardas

Mieli Mokytojai, diaugiams, kad domits leidyklos viesa ileistais serijos Atrask vadovli komplektais! Serija Atrask vadovli komplektai, skirti mokytis tiriant. Jie pads mokiniams ugdytis mstymo (kritinio, krybinio, probleminio / analitinio, refleksyviojo) ir praktins veiklos gebjimus. Siekiama, kad mokinys dirbt kaip tyrjas, todl mokymosi mediaga atrenkama ir pateikiama taip, kad skatint savarankikai mokytis, bendradarbiauti, naudotis vairiais informacijos altiniais renkant, analizuojant, interpretuojant duomenis, darant ivadas, keliant klausimus.

Kuo SvaRbuS moKymaSIS tIRIant?

Imokstama planuoti veikl, nuosekliai veikti taikant mokslinio darbo metodus, pasirinkti tinkamas priemones.

Tyrimas / problem sprendimas padeda plaiau suvokti prieasties ir pasekms ryius, vertinti kontekst, pritaikyti gyt patirt vairiose situacijose.

Skatinamas komandinis darbas, bendradarbiavimas, diskusijos taip formuojami ir tvirtinami socialiniai gdiai.

Rezultat interpretavimas ir pateikimas (pristatymas) ugdo raikos odiu ir ratu, kritinio, analitinio mstymo, komunikacinius gebjimus.

Svarbiausia ne mediagos siminimas, o analiz, taigi mokomasi plaiau, o imokstama tviriau.

Atliekama daug praktini darb, susijusi su realiu gyvenimu. gyjama daugiau savarankikumo ir atsakomybs: mokiniai patys isiaikina, k jau ino,

k dar turt suinoti, mokosi mstyti, iekoti atsakym probleminius klausimus, atlikti uduotis, sivertinti ir vertinti kitus.

Imokstama iekoti informacijos, j analizuoti, kritikai vertinti, interpretuoti. Isiugdomas supratimas, kad inios, kaip ir tikrov, nra nekintamos, kad mokytis reikia

vis gyvenim.

SERIJOS AtRASk vAdOvlIO kOmplEkt SudARO:

Vadovlis Jaunojo geografo uraai Interaktyvi mokytojo knyga Skaitmeniniai itekliai mokymosi aplinkoje

6

Vadovlis

Vadovlis pagrindin mokymosi priemon, skirta gyti bendrojo ugdymo programose numatyt ini, ugdytis supratim ir kritin mstym. Jame pateikiama tikslingai atrinkta, susisteminta ir mokiniams pritaikyta mediaga, siloma vairi informacijos altini nuorod. Kiekvieno skyriaus vade pateikiami skyriaus tem mokymosi udaviniai. Kiekvienos temos uduotys trij sudtingumo lygi (sudtingesns ymimos * arba **). Siloma nuorod vairius informacijos altinius skaitmenin mokymosi aplink

(http://e.sviesa.lt) ir kitus. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami sivertinimo teiginiai (Pasikartokite

ir sivertinkite). Skyriuose siloma tyrim nurodant j atlikimo ingsnius. Vadovlio pabaigoje svarbiausi svok odynlis.Vadovlis glaudiai susijs su uduoi ssiuviniu ir yra svarbiausias informacijos, reikalingos uduotims atlikti, altinis. Kiekvienoje vadovlio temoje nurodomi atitinkami uduoi ssiuvinio puslapiai. Atkreiptinas dmesys, kad uduoi ssiuvinyje vadovlis vadinamas mokomja knyga.

UDUOTYS IR KLAUSIMAI

1. PAAIKINKITE. Dl koki prieasi kyla ems drebjimai? Remkits 1 paveikslliu.

2.* SUSIPAINKITE. Kokius padarinius sukelia ems drebjimai?

3.** ANALIZUOKITE. Remdamiesi 2 paveikslliu nurodykite prieastis, kodl Ramiojo vandenyno pakrant-se susidar seismin juosta, vadina-ma Ugnies iedu.

4.** APIBENDRINKITE. Kodl svarbu tyrinti ems gelmes?

Cunamio padariniai

2 pav. Ugnies iedas

17. EMS DREBJIMAIKodl dreba em?

5153

ms drebjimas staigi poemini smgi sukeltas ems paviriaus judjimas.

Kas sukelia ems drebjimus?Mokslininkai jau seniai rod, kad ems plokts juda viena kitos atvilgiu. Ploki pakraiuose susidaro didel tampa. Dl to pradeda staigiai trkinti uolienos ir visas puses sklisti seismns bangos (1 pav.). Vieta, kurioje prasideda poeminiai smgiai, vadinama ems drebjimo diniu. Vir idinio esanti ems paviriaus vieta vadinama epicentr. ems drebjimus gali sukelti ir kiti gam-tos reikiniai: ugnikalni isiver-imai, karstins griuvos, purvo ir sniego nuoliauos, taip pat moni veikla: sprogdinimai, naudingj ikasen gavyba.

1 pav. ems drebjimo sukeltos seismins bangos

idinys

Epicentras

Seismins bangos

ems drebjimo padariniai

Kodl ems drebjimai pavojingi?Kuo ariau paviriaus yra ems drebjimo idinys, tuo seis-mins bangos jga stipresn. Ties epicentru ems drebjimo padariniai danai bna katastrofiki: ems paviriuje veriasi plyiai, griva namai ir kiti statiniai, sta mons. Nutrksta elektros energijos, vandens tiekimas, i dujotieki veriasi pavojingos moni sveikatai ir gyvybei dujos. Ypa pavojingi ems drebjimai tose teritorijose, kuriose veikia branduoli-ns (atomins) elektrins. Pamstykite kodl.

monijos istorijoje bta tkstanius moni gyvybi nusi-neusi ems drebjim: Lisabonos (1755), Tkijo (1923), Los Andelo (1994), Sumatros (2000).

Kur vyksta ems drebjimai?ems drebjimai kyla tik ploki pakraiuose seismnse jostose. Dauguma ems drebjim vyksta ploki susid-rimo vietose. Daniausi ir stipriausi jie Ramiojo vandenyno pakrantse Azijoje ir Amerikoje, todl i Ramiojo vandenyno pakrants sritis vadinama Ugnis edu (2 pav.).

Neramu ir Viduremio jros regione, Atlanto vandenyno vidurio kalnagbryje. Raskite ias vietas pasaulio gamtiniame emlapyje.

Kas sukelia cunam?ems drebjimai vandenynuose sukelia didiules ir galingas bangas, vadinamas cunami (3 pav.).

Nuo ems drebjimo idinio vandens ban-gos sklinda 501000km/h greiiu. Atvirame vandenyne laivai i bang beveik nejauia, nes jos neauktos. Artdamos prie kranto bangos didja. I pradi vandenyno van-duo atsitraukia, o tada bangos didiule jga ugriva sausum ir padaro dideli nuostoli.

Cunami kyla visuose vandenynuose, ta-iau daugiausia Ramiajame. Daniausiai cunamis ugriva Pietryi ir Ryt Azijos pakrantes: Indokinijos pusiasal, Japoni-jos, Filipin, Kuril, Aleut salas. Raskite iuos objektus emlapyje.

Kodl svarbu tyrinti ems gelmes? Per stiprius ems drebjimus seismins

bangos nuvilnija per vis planet. Jas registruoja seismogrfai prietaisai,

aptinkantys ir uraantys ems paviriuje sklindani bang virpe-sius. Taip mokslininkai gauna ini

apie ems sandar. Seismografai tyrintojams padeda po truput kurti

ems gelmi paveiksl. Nors tiesiogiai stebti ems mantijos kol kas nema-noma, taiau duomen apie jos sudt, temperatr, slg daugja. inodami, kokie procesai sukelia ploki judjim, galtume numatyti stichines nelaimes.

3 pav. ems drebjimas vandenyne sukelia cunam.

DOMUJapnija ir Naujji Zelndija yra vienos i geriausiai ems drebjimams pasirengusi ali. Mediagos, i kuri statomi namai, tvirtos ir gana lanksios. Tokie guminiai pastatai svyruoja kartu su eme. Ant j stogo montuojamas sunkus svorio centras. Kai namas krypsta kair, svorio centras krypsta dein taip namas ilaiko pusiausvyr.

**Palyginkite 1 ir 3 paveiksllius, ems drebjimo ir cunamio padarini

nuotraukas. Kuo pana-s ir kuo skiriasi ie

reikiniai?

Autoriai Genovait Kyn, Graina Varanaviien, Laima Railien, Tomas Ubartas, Akvil Kamarauskait

Metodikos konsultantsLina Virozerovien ir dr. Nelija Kostinien

Leidinio vadovJurgita Skominien

RedaktorGiedra Zokaityt

Serijos Atrask dailininkaiJonas Liugaila ir Rta Ivakeviit

Dailinink ir maketuotoja Kornelija Buoyt

emlapiai Airos Dubikaltiens

Pirmasis leidimas 2015

Genovait Kyn, 2015 Graina Varanaviien, 2015

Laima Railien, 2015 Tomas Ubartas, 2015

Akvil Kamarauskait, 2015 Leidykla viesa, 2015

UDK 911(075.3) Ra-133

ISSN 2351-5198 ISBN 978-5-430-06440-2

Serija AtraskGEOGRAFIJAVadovlis VI klasei

Udaroji akcin bendrov leidykla viesa,Vytauto pr. 23, LT-44352 KaunasEl. p. [email protected] puslapis http://www.sviesa.lt

krin, esant bibliotekose, mokymo ir mokslo staig bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be krinio autoriaus ar kito io krinio autori teisi subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudiama mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti, vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

Cunamio banga

Panagrinkite isamiau, kaip reikia elgtis prie ems drebjim, per j ir po jo. Uduotis rasite skaitmeninje mokymosi aplinkoje

(http://e.sviesa.lt).

Epicentras

4342

Papildom uduoi nuoroda

Papildoma informacija, kuri adins nor plaiau

pasidomti temoje nagrinjamais klausimais

Uduotys, skirtos aktyviai veiklai. Nurodoma, kaip

jas atlikti: paaikinti, ivardyti, apibendrinti ir kt.

Pagrindinis temos klausimas

Pagrindins (naujos) temos

svokos

Nuoroda Jaunojo geografo uraus

Temos pavadinimas

Tekstin temos informacija,

pateikiama trumpomis pastraipomis

Klausimas arba teiginys, kuris skatins mstyti,

iekoti sprendimo bd, daryti ivadas

Didel vaizdinga temos iliustracija. siirkite j ir pamstykite, kodl ji tokia.

7

Uduoi ssiuvinis (Jaunojo geografo uraai)

Uduoi ssiuvinio paskirtis padti mokiniui gyti numatyt ini, praktini gdi, ugdytis kritinio mstymo gebjimus atliekant tyrimus, sprendiant problemas, iekant duomen vairiuose altiniuose (vadovlyje, internete ir kt.). Uduoi ssiuvinis yra aikios struktros visas temas sudaro tokios paios dalys: pagrindinis temos klausimas traukimas tyrim; mokymosi udaviniai (Ko sieksime?) pagrindinio klausimo nagrinjimo etapai; kompleksins uduotys mokymosi udavini siekimas; pagalba patarimai, k ir kaip daryti (atliekant sudtingesnes uduotis), arba

nukreipiamieji klausimai; sivertinimo sistema mokymosi udavinius atliepiantys teiginiai (atsivelgdami

tai, kaip seksi, mokiniai nuspalvina vien, du ar tris prie teigini pateiktus skrituliukus).

IOS DIENOS DATA:

II sk

yriu

s.

mog

us ti

ria

em

K

uo s

varb

us v

andu

o

38

KO SIEKSIME?

Isiaikinti, kas yra hidrosfera.

vertinti vandens svarb mogui ir gamtai.

Paaikinti, kodl turime saugoti vanden.

ATLIK UDUOTIS SIVERTINKITE

inau ir galiu paaikinti, kas yra hidrosfera.

Gebu paaikinti, kuo vanduo svarbus mogui ir gamtai.

Galiu pateikti pavyzdi, kaip teriamas vanduo, paaikinti, kodl vanden reikia saugoti ir kaip galima mainti jo tar.

TURIAU DAR PASIMOKYTI

36. HIDROS FERAKodl turime saugoti vanden?

1Kas yra hidrosfera?1. Skritulinje diagramoje nuspalvinkite, kiek emje yra

sraus ir kiek glo vandens (viena padala 5 %).

2. Upildykite mini emlap raydami, kur susikaups hidrosferos vanduo.

Prisiminkite ir paaikinkite, kas yra vandens apytakos ratas.

HIDROSfeRA

e _ _ R _ _ _ e

L _ _ _ N _ _ _ eU _ _ e

O _ e

V _ _ _ _ _ _ N _ _ _ e

P _ _ K _ _ e

PO _ _ e

3. Savais odiais paraykite, kas yra hidrosfera.

4. Senovs graik poetas Homeras yra pasaks: Ups dangaus pasiuntins.

Pateikite argument, pagrindiani poeto odius.

39

2. Paaikinkite, kodl civilizacijos krsi prie i upi.

3.* Nurodykite jums inomus miestus, kurie sikr prie upi. Pamstykite, ar iandien ups daro tak sprendiant, kur kurti miest.

4. Per metus vienas mogus igeria vidutinikai apie 750 litr vandens. Apskaiiuokite, kiek toki ind su vandeniu reikia vienam mogui per mnes.

5 l

2Kuo svarbus vanduo?

1. Kartoschemoje raskite upes, prie kuri susikr pirmosios civilizacijos. Paymkite upes skaiiais (1. Indas, 2. Gangas, 3. Nilas, 4. Tigras, 5. Eufratas).

sivertinsite, kaip seksi gyvendinti ikeltus udavinius.

Prie kiekvieno teiginio pasirinkta spalva nuspalvinsite vien, du ar

tris skrituliukus.

Remdamiesi sivertinimu pasiymsite, ko

turtumte dar pasimokyti ar k atkreipti dmes.

Susipainsite su konkreiais mokymosi udaviniais veiklos

ingsniais.

Tema ir pagrindinis temos klausimas, kur iekosite

atsakym atlikdami vairias uduotis. Prisiminsite, ko ia tema mokts, k jau inote.

Atlikdami uduotis ugdysits vairius gebjimus, plsite inias, tyrinsite, tobulinsite darbo su

vairiais altiniais gdius.

vaigdutmis (* arba **) paymtos

uduotys skatins mstyti.

Interaktyvi mokytojo knyga

Mokytojo knyga rekomendacinio pobdio metodin priemon mokytojui, padedanti planuoti ir organizuoti ugdymo proces. Tikims, kad ia priemone bus naudojamasi krybikai. Interaktyvi mokytojo knyga parengta PDF formatu: joje yra aktyvi laukeli, kuriuose mokytojas atsivelgdamas mokini poreikius ir pasiekim lyg gali smulkiai susiplanuoti pamok, rayti savo pastabas, idjas ir kt.

8

KaIP GaLIma dIRbtI Su SeRIJoS atRaSK moKymoSI KomPLeKtu?

I strategIja

II strategIja III strategIja

Pagrindinio temos klausimo, pateikto vadovlyje, aptarimas isiaikinant, k mokiniai jau ino ir k dar turt suinoti.

Veiklos planavimas (remiantis mokymosi udaviniais vadovlio skyri vaduose)

Vadovlio teksto ir iliustracij analiz

Veiklos apibendrinimas

Pagrindinio temos klausimo, pateikto JGU, aptarimas, isiaikinant, k mokiniai jau ino ir k dar

turt suinoti

Mokytojo kuriama situacija

arba

arba

Veiklos plano gyvendinimas

Mokymosi proceso ir pasiekim sivertinimas (vadovlyje, skaitmeninje mokymosi aplinkoje , JGU)

Vadovlio uduoi atlikimas

Papildom uduoi, pateikt skaitmeninje mokymosi aplinkoje

, atlikimas

JGU uduoi atlikimas

Veiklos planavimas (remiantis mokymosi udaviniais)

Veiklos plano gyvendinimas

Uduoi atlikimas JGU naudojantis vadovliu kaip pagrindiniu

informacijos altiniu, skaitmenine mokymosi aplinka ir kitais

informacijos altiniais


Mokymosi proceso ir pasiekim sivertinimas ( JGU, vadovlyje)

Problemos atpainimas ir formulavimas

Udavini klimas ir veiklos planavimas

Darbas grupmis

Uduoi atlikimas

Vadovlis

Veiklos rezultat pristatymas


Mokymosi proceso ir pasiekim sivertinimas

JGU

9

Pamok veiklos rekomendacijose siloma taikyti mokymosi tiriant model: pamok pradti pagrindiniu temos klausimu (j rasite vadovlyje ir urauose); diskutuojant su mokiniais isiaikinti, kaip jie supranta klausim, koki ini

ir patirties jau turi, k dar turt suinoti, kad galt j atsakyti; aptarti su mokiniais silomus mokymosi udavinius (juos galima koreguoti,

papildyti atsivelgiant mokini gebjimus); pasirinkti ir atlikti uduotis individualiai, poromis arba grupmis; papildomos informacijos uduotims atlikti iekoti vadovlyje ir kituose

informacijos altiniuose.

Vis uduoi, pateikt vadovlyje, urauose ir skaitmeninje mokymosi aplinkoje , atlikti nebtina. Mokytojas jas turt diferencijuoti atsivelgdamas individualius mokini gebjimus, poreikius. Tam tikras uduotis mokiniai gali atlikti dirbdami grupmis.

Tikims, kad mokiniai aktyviai sitrauks silom veikl, savarankikai iekos problem sprendimo bd ir juos atras diskutuodami, tirdami, reflektuodami, o mokytojas bus pagalbininkas, veiklos organizatorius, vedlys.

KAIP MOKOMAsI TIRIANT?

Keliu klausim. Svarstau, k jau inau ir k dar turiau suinoti.

Formuluoju hipotez spju.

Tariuosi su draugais, iekau informacijos vadovlyje, kituose altiniuose, stebiu, tyrinju.

Informacij nagrinju, atrenku tai, kas svarbu, apibendrinu.

Darau ivadas. Svarstau, kur inias ir patirt galiau pritaikyti.

10I SKYRIUS. PAINTIS SU GEOGRAFIJA

I skyrius. PAintiS Su geogrAfijA1. KAiP SKAityti geogrAfin informAcijpamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje

bendRoSIoS PRoGRamoS

Mokini pasiekimai

Nuostatos gebjimai inios ir supratimas

Noriai ir apdairiai tyrinti arti-miausi aplink.Jausti atsakomyb atliekant aplin-kos tyrimus ir stebjimus. Ugdytis pasitikjim emlapiu kaip informacijos altiniu.

2.1. Naudotis mokykliniais atlasais.2.12. Mokytojui padedant, ras-ti tinkamus geografins infor-macijos altinius, i j atrinkti reikiam informacij.

2.12.1. Nurodyti 23 raytinius ir virtualioje aplinkoje pateikiamus geografins informacijos pavyzdius.4.1.1. Nurodyti artimiausios aplinkos gamtos, socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.4.2.3. Skaityti emlapi sutartinius enklus.

bendRoSIoS KomPetencIJoS (GebJImaI)

Komunikacin (diskusija, darbas poromis, darbas maomis grupmis). Mokjimo mokytis (analizuodami pateikt informacij, paveiksllius ir schemas, atlikdami praktines uduotis, naudo-

damiesi vairiais geografins informacijos altiniais, mokiniai paaikins altini naudojimo svarb, nurodys skirtingus geografins informacijos altinius).

moKymoSI udavInIaI

1. Susipainti su skirtingais bdais pateikta geografine informacija, mokytis j atpainti ir perskaityti.2. Paaikinti, kodl pateikta informacija vadinama geografine.

PRIemonS, e. IteKLIaI

Vaizdo raas apie Auktojo kaln (https://goo.gl/t7qq1z)Metodai Geografin valga, Geografiniai akiniai, t. y. gebjimas velgti geografin informacij objektuose, reikiniuose, aplinkoje, vairiais bdais pateiktoje informacijoje. Plaiau apie metod taikym: Rimantas Krupickas. Geografins aplinko-tyros metodikos. Kaunas: viesa, 2006. P. 11.


PaGRIndIn IdJa

Nordami suprasti vairiais bdais pateikt geografin informacij pasitelkite mstym, vaizduot ir logik. Tai neleis pasi-klysti informacijos gausoje.

veIKLoS ReKomendacIJoS

1. vadin dalis Vadovlyje pateikiamas probleminis pamokos klausimas Kaip atpainti geografin informacij? Mokiniai Jaunojo geo-grafo urauose mgina atsakyti ir kit klausim: Kaip suprantate, kas yra geografin informacija?, susipasta su pamo-kos udaviniais.

2. Siloma veiklaSiloma usidti geografinius akinius (mokytojas iraikingai usideda menamus akinius ir paprao mokini padaryti t pat). Pamokos pabaigoje galima juos nusiimti. Organizuojama diskusija. Mokiniams galima pateikti klausim, ar daiktai (ssiuvinis, pietukas, suolas ir kt.), kuriais mokiniai naudojasi klasje, jiems gali suteikti geografins informacijos. Mokini mintis reikt kreipti tai, kas i ko ir kur pagaminta, kaip tai susij su geografija. Su mokiniais aptariama serija Atrask ir mokymosi priemons: vadovlis, emlapiai, Jaunojo geografo uraai ir e. itekliai. Susipastama su vadovlio ir Jauno-jo geografo ura struktra, aptariama, kaip planuojama dirbti.

nagrinjami klausimai:1. Kaip manote, koki informacij galime vadinti geografine?2. Kokie daiktai klasje gali suteikti geografins informacijos?

I veikla. Isiaikinama, kaip gali bti pateikiama geografin informacija. Mokiniai isiaikina, kad informacija gali bti gaunama odiu, skaitant tekst, analizuojant emlapius, nagrinjant

iliustracijas. 13 ura uduotys skirtos iliustracijoms analizuoti atkreipiant dmes geografin informacij. Atliekant ias uduotis

nesiekiama vieno teisingo atsakymo, jos skirtos mokini mstymui, supratimui ugdyti, savianalizei. 1 uduotis atliekama individualiai. ios uduoties atsakymai gali bti labai vairs, nereikia siekti, kad jie bt panas ar

vienodi, nes vieni mokiniai pastebs detales, kiti matys bendr vaizd. I to mokytojas galt susidaryti pirmin spd, kaip mokiniai msto.

2 uduotis atliekama poromis. Mokiniai aptaria su suolo draugu savo samprotavimus, papildo juos naujomis mintimis. Keli mokiniai pakomentuoja savo atsakymus. Gali kilti diskusija. Kiti mokiniai taip pat gali norti pasisakyti. Mokytojas turt pabrti, kad esame skirtingi ir vaizdin informacij suvokiame nevienodai.

3 uduotis atliekama individuliai. Mokytojas prieidamas prie mokini mato j atsakymus. Rekomenduojama, kad 23 mokiniai pakomentuot, kodl vien ar kit iliustracij pasirinko. Atsakymai suteikia mokytojui ini apie tos dienos mokini nuotaik, parodo, ar jie labiau link veikti grupje, ar individuliai. Gali paaikti ir mokini vertybins nuosta-tos, kiek jie tolerantiki kitoms tautoms, kultroms.


45 uduotys skirtos emlapiui pagrindiniam geografijos vaizdiniui analizuoti. ios uduoties atsakym gali bti labai vairi: vieni mokiniai pastebs jr, kiti sausum; vieni velgs smulkius objektus: gyvenvietes, kelius, kiti stam-bius: emyn, Baltijos jr, pusiasalius... Galbt kas nors pastebs, kad tai ta pati vietov, tik jos masteliai skirtingi. Jei tokio atsakymo nebus, mokytojas gali paklausti: Kokia vietov vaizduojama A, B ir C emlapiuose? Ar atpastate i teritorij, gal teko iose vietovse lankytis? Kuriam emynui priskirtumte i teritorij?

5 uduot rekomenduojama atlikti tiems, kurie dirba greiiau ir siekia auktesni mokymosi rezultat. Tiktini mokini atsakymai:

Panaumai: visuose emlapiuose matyti vanduo ir sausuma; Europos emynas; Baltijos jra; Lietuvos teritorijos dalis; Kuri marios ir pan.

Skirtumai: emlapi dydis (detalumas; mastelis). 6 uduotis skirta tekstinei ir vaizdinei informacijai gretinti, geografinei informacijai groiniuose kriniuose atpainti.

Mokiniams rekomenduojama perskaityti iuos groinius krinius. Uduotis atliekama individualiai. Mokytojas stebi mokinius, jei kam nors sunkiau sekasi, pataria. Galima paprayti perskaityti garsiai A ir B altini tekstus. Atlikt uduot pristato vienas mokinys, kiti, jei reikia, papildo.

veiklos apibendrinimas (2 min.). Mokiniai drauge aptaria, kaip jiems seksi, nurodo, su kokiais sunkumais susidr ir kas labiausiai patiko. I veiklos apibendrinimo uduotis:1. Pateikite kelis pavyzdius, kaip galima rasti reikiam geografin informacij. Atsakymai:1. nagrinjant iliustracijas;2. nagrinjant tekst;3. nagrinjant emlap.

II veikla. Isiaikinama, kodl pateikta informacija yra vadinama geografine.1 uduotis skirta informaciniam (arba dalykiniam) tekstui analizuoti. Rekomenduojama tekst perskaityti garsiai (skaito mokiniai arba mokytojas). Reikt pasakyti, kad tai informacinio pobdio tekstas. Mokini klausiama, kuo groins lite-ratros tekstai skiriasi nuo io teksto. Toliau mokiniai uduot atlieka individualiai. Uduoties tikslas, kad mokiniai suvokt, k skirtinguose tekstuose galima priskirti geografinei informacijai. Galima paminti, kad yra vietovardi; nurodytas vieto-ves galima rasti emlapyje; paskutinis tekstas susijs su visuotinmis problemomis.ini tvirtinimas. Mokiniams siloma individualiai parayti kelis sakinius (3), kaip jie iandien jo mokykl, o tada apsi-keisti tekstais su suolo draugu ir pabraukti juose geografin informacij. veiklos apibendrinimas. Veikla apibendrinama atliekant 2 uduot. Uraomos svarbiausios mintys ir ivados apie geogra-fins informacijos naud kasdieniame moni gyvenime.inioms tvirtinti mokytojas uduoda klausim (pvz., Ar danai susiduriate su geografine informacija? Pateikite pavyz-di. Kokioje js skaitytoje knygoje buvo geografins informacijos?). Mokiniai atsako, pateikia sav pavyzdi, siver-tina veikl.Pastaba. Mokytojas gali suplanuoti 2 pamokas. Pirmoje pamokoje nagrinjamas vadas ir mokomojo komplekto struktra. Rekomenduojama atlikti diagnostin mokini apklaus.


3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas yra taikomas vis pamok. Galima visas Jaunojo geografo ura uduotis vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): Gebu atpainti geografin informacij ir j perskaityti. Moku atrinkti geografin informacij, susieti vaizd su tekstu. Gebu paaikinti, kodl pateikta informacija vadinama geografine, kaip galima ja naudotis.

InteGRacInS SSaJoS IR tuRIma PatIRtIS

Geografini ini mokiniai yra gij mokydamiesi pasaulio painimo ir gamtos moksl pradinje mokykloje ir 5 klasje. Ssajos su lietuvi kalba (groini ir informacini tekst skaitymas ir supratimas).

dIfeRencIJavImaS (veikla siekiantiems auktesni mokymosi rezultat / smalsiems mokiniams)

KLauSIm IR uduoI KomentaRaI


2. VAnDenS ir SAuSumoS PlAnetA

pamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Ugdytis pasitikjim emlapiu kaip informa-cijos altiniu.Puoselti atvirum pa-sauliui, drauge isaugant asmenybs savitum.

1.2. Elementariai orientuotis emlapyje ir gau-blyje. emlapyje, kaip lokalios vietovs pavyzd, parodyti savo gyvenamj vietov, o kaip globa-lios emynus ir vandenynus.2.1. Naudotis mokykliniais atlasais.2.2. Naudojantis vairiais informacijos altiniais ir emlapiais, vardyti geografini tyrim reikm.3.1. Bendrais bruoais apibdinti emynus, kaip stambiausius regionus, nurodyti 23 j ypatu-mus. Naudotis mokytojo pasilytais geografijos painimo bdais.

2.3.3. Nurodyti ir apibdinti emynus ir vandenynus.3.1.1. vairiuose emlapiuose parodyti ir ivardyti emynus, nurodyti 23 j ypatumus.3.1.2. Naudojantis paprasiausiais geografins informacijos altiniais ar nurodytu tinklalapio adresu, rasti su emynais ir vandenynais susijusi in-formacij.


Painimo (susipasta su skirtingais ms planetos ems vaizdavimo bdais, suino, k tyrinja geografija). Mokjimo mokytis (atlieka praktines uduotis, analizuoja pateiktus altinius, pateikia ivadas, apibendrinimus). Komunikacin (diskutuoja, dirba poromis).

moKymoSI udavInIaI

1. Susipainti su skirtingais ms planetos ems vaizdais. 2. Pagrsti teigin: em vandens ir sausumos planeta, kurioje klesti gyvyb.3. Isiaikinti, k tyrinja geografija.


http://www.youtube.com/watch?v=PkSR_Y7x1HwMs Visata kvieia virtualiai pakeliauti nuo aukiausi Himalaj kaln per atmosfer ir visikai juod kosmos iki toli-miausi Visatos platybi.


PaGRIndIn IdJa

em vandens ir sausumos planeta, kurioje klesti gyvyb.


1. vadin dalisMokiniai atsiveria Jaunojo geografo uraus, susipasta su pamokos klausimu Kodl svarbu painti savo planet em? ir udaviniais.

mokini turimos patirties isiaikinimasTrumpai prisimenama ir aptariama, kaip gali bti pateikiama geografin informacija. Prisimenama, kas yra gaublys, koki informacij jis teikia. Mokiniai atlieka kartojimo uduot.

2. Siloma veiklaI veikla. Susipastama su skirtingais ms planetos ems vaizdais.Perskaitomas pagrindinis temos klausimas vadovlyje. Keli mokiniai pasako savo nuomon, kodl svarbu tirti em. Mokiniams perskaitoma eilraio itrauka (r. pamokos apibendrinim). Klausiama, koki em mato pauktis. 1 uduotis. Vienas mokinys raikiai perskaito Antuano de Sent Egziuperi Maojo princo itrauk. Uduotis atliekama

naudojantis gaubliu (jei jo nra ant kiekvieno stalo emlapiu). Mokytojas prao mokini pateikiant po konkret pavyzd paaikinti maajam princui, koki objekt esama emje. Keli vaikai perskaito savo pavyzdius garsiai. Sten-giamasi tuos objektus rasti emlapyje arba gaublyje. Daroma ivada, kad gaublyje (emlapyje) matome ems vaiz-d. Jei jau atliekant i uduot buvo naudojamas emlapis, mokytojas palygina gaubl su emlapiu, prao vaik rasti skirtum ir panaum. Svarbu pabrti, kad geografai ne tik ino, kur ir kokie yra kalnai, jros ir kiti objektai, bet ir juos tyrinja.

2 uduotis. Aptariama, koki em mato kosmonautai. Nagrinjami pateikti ems vaizdai, padaromos ivados. Tikslas nagrinjant i kosmoso matomus ems vaizdus parayti j skirtumus, nustatyti, kiek ms planetoje yra sausumos. Atlikta uduotis trumpai aptariama.

3 uduotis. Mokytojas paaikina, kaip sudaroma skritulin diagrama (kaip skaityti joje pateikt informacij). Mokiniai savarankikai atlieka uduot. Mokytojas btinai patikrina, jei reikia, teikia pagalb.

4 uduotis. Atliekant i uduot naudojamasi vadovliu ir emlapiu. Mokiniai perskaito vadovlyje emyn ir van-denyn apibdinimus. Parodo juos emlapyje. Mokytojas paaikina, kas yra kartoschema, kaip su ja dirbti. Mokiniai kartoschemoje surao reikiamus objektus. Dirbdami poromis aptaria, k reikia emlapyje naudojamos spalvos. Mo-kytojas apibendrina uduodamas klausimus: Kokia spalva emlapyje ymimas vanduo? Kodl naudojami nevienodi atspalviai? Kodl sausuma vaizduojama skirtingos spalvomis?

5 uduotis. Mokytojas paaikina, kaip pieti stulpelin diagram (jei yra galimyb, galima parodyti interaktyviojoje len-toje). Patariama emyn ir vandenyn plotus diagramoje ymti nuo didiausio iki maiausio.

veiklos apibendrinimas. Mokiniai pateikia kelis ems vaizdavimo bd pavyzdius, nurodo, kas sunkiausia buvo atlie-kant uduotis, koki nauj ini gijo.

II veikla. nagrinjama, ar visose ems vietose egzistuoja gyvyb.Mokiniai aikinasi, kas pavaizduota diagramoje, atlieka uduot, pasitikslina atsakymus poromis, papildo informacij. U-duotis apibendrinama taikant mini lietaus metod.

III veikla. Isiaikinama, k tyrinja geografija.Mokiniai savarankikai bando atpainti iliustracijoje emynus (jei abejoja, pavadinim urao pietuku). Iliustracijos nagri-njamos odiu, stengiamasi pamatyti kuo daugiau detali.Atliekant i veikl btina susisteminti inias apie tai, k tyrinja geografija. veiklos apibendrinimas. Mokiniai nurodo ems painimo ir tyrim svarb, pagrindines mintis urao Jaunojo geografo urauose. Aptariama, kur galima pritaikyti pamokoje gytas inias.


Veiklos apibendrinimo uduotys:1. vardykite 3 geografijos mokslo tyrim sritis.2. Pasakykite 3 teiginius, kodl reikia tyrinti em.

Pamokos apibendrinimas. Galima pasilyti mokiniams i atskir odi sudti svarbiausi pamokos ivad ar teigin, kur reikt pagrsti. Eilraio itrauka Paukti, dangaus biiuli, Ar em tikrai didiul, Pakils auktai auktai, Ar vis tu j matai? Zita Gaiauskait

3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas yra taikomas vis pamok. Galima visas Jaunojo geografo ura uduotis vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): inau ir galiu vardyti vandenynus ir emynus. Gebu pagrsti teigin, kad em vandens ir sausumos planeta, kurioje klesti gyvyb. Galiu padaryti ivadas, kodl svarbu painti ir tyrinti planet em.


Ssajos su matematika: diagram sudarymas. Turima patirtis inios apie vairius ems kratus.


I veiklos 5 uduoties 3 dalis



3. Kur gAli gyVenti moguS

pamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausi aplink.Jausti atsakomyb atliekant aplinkos tyrimus ir stebjimus. Puoselti atvirum pasauliui, drauge isaugant asmenybs savitum.

4.1. Painti savo aplinkos gamtinius ir socialinius objektus, elementariai juos apibdinti.

4.1.1. Nurodyti artimiausios aplinkos gamtos, socialinius objektus, elemen-tariai juos apibdinti.


Komunikacin (diskusija, darbas poromis, grupmis). Mokjimo mokytis (analizuodami pateikt informacij, paveikslus, nuotraukas, schemas, kartoschemas, atlikdami prak-

tines uduotis, mokiniai susipains su skirtingomis moni gyvenimo slygomis ir paaikins, kaip mons prisitaik prie vairi gyvenimo slyg).

moKymoSI udavInIaI

1. Susipainti su skirtingomis moni gyvenamosiomis vietovmis.2. Isiaikinti, kaip mons prisitaiko prie skirting gyvenimo slyg.3. Vertinti pasirinktos gyvenamosios vietovs privalumus ir trkumus.



PaGRIndIn IdJa

mons gyvena paiose vairiausiose ems vietose.


1. vadin dalis Mokiniai atsiveria Jaunojo geografo uraus, perskaito pamokos klausim Kodl mons gyvena neprastose vietose? ir udavinius.

2. Siloma veiklaMokiniams galima uduoti intriguojant klausim: Ar pakist ms gyvenimo slygos, jei klimatas labai atalt arba bt labai karta? Po trumpos diskusijos galima kartu su mokiniais aptarti, ko jie mokysis ir k naujo suinos pamokoje.I veikla. Isiaikinama, kokiose vietovse gyvena mons. Po angins diskusijos mokiniai savarankikai atlieka 1 uduot. Mokytojas klausia mokini, kokius objektus jie pay-

mjo vaizduodami savo gyvenamj viet (skatinama pamatyti kuo daugiau gamtos ir socialini objekt). Skiriama lai-ko pieiniams papildyti. Atlikus uduot klausiama: Kaip manote, kodl btent tokie namai statomi js gyvenamojoje vietovje?

Aptariama, kodl statomi tokie gyvenamieji namai, siloma apibdinti Lietuvos klimat atliekant 2 uduot. Mokytojas apibendrina.

Analizuodami vadovlio mediag mokiniai isiaikina, kad mons gyvena vairiose ms planetos vietose. Mokiniai perskaito vadovlio informacij, kokiuose bstuose gyvena mons, ir atsako mokytojo klausimus. Po trumpos disku-sijos mokiniai savarankikai atlieka 3 uduot. Mokytojas apibendrina praydamas pakomentuoti kiekvien paveiksll.

Dirbdami poromis mokiniai aikinasi, kaip jie supranta ivardytus veiksnius. Mokytojo padedami aptaria veiksnius, pateikia pavyzdi.

Mokiniai savarankikai baigia uduot po kiekvienu paveikslliu spalvindami reikiamus veiksnius.veiklos apibendrinimas. Mokytojas prao palyginti savo gyvenamj vietov su nagrintomis ir rasti vietov, panai ms krato. Mokiniai padaro ivadas, nurodo, k nauja suinojo, kas labiausiai patiko atliekant uduotis. Momentin apklausa: vardykite 3 gyvenamosios vietos pasirinkim lemianius veiksnius. Atsakymas: klimatas, statybins mediagos, gyventoj skaiius.

II veikla. Isiaikinama, kaip mons prisitaiko prie skirting gyvenimo slyg. Mokiniai savarankikai perskaito altinio tekst. Tekste pabraukia neinomus odius. Mokytojo padedami isiaikina

j reikm. Praoma atsiversti pasaulio gamtin emlap, rasti Afrikos emyn ir Sacharos dykum. Dykuma nuspal-vinama kartoschemoje. Atsiveriamas pasaulio politinis emlapis, atsakoma mokytojo klausim: Kurioje Afrikos emyno dalyje ir koki valstybi teritorijoje yra Sacharos dykuma?

Mokytojas plaiau paaikina, kas yra tuaregai. Mokiniai savarankikai nagrinja paveiksll, atsako odiu mokytojo klausim: Kuo ypatingas tuareg bstas ir gyvenamoji aplinka?

Mokiniai savarankikai atlieka uduotis arba gali aptarti su draugu, koki sunkum patiria Afrikoje gyvenantys tuaregai. Svarbu, kad atlik uduot mokiniai suprast, jog skirtinga aplinka lemia moni gyvenimo slygas, prie kuri jie turi prisitaikyti.

veiklos apibendrinimas. Aptariama, kaip seksi atlikti uduotis, kas labiausiai simin. Mokini galima paklausti: Kodl pakito tuareg gyvenimas iais laikais?

III veikla. Isiaikinama, kokie vietovs privalumai ir trkumai daro tak renkantis, kur apsigyventi. 1 uduotis reikalauja pasitelkti ne tik jau turimas geografines inias, asmenin patirt, bet ir vaizduot. Mokytojas pateikia skirting gyvenamj vietovi pavyzdi. Praoma rasti po vien j trkum ir privalum. Moki-

niai aptaria atsakymus poromis. Mokytojas organizuoja diskusij: sivaizduokite, kad gyvenate iose pasaulio vietose:


Italijoje prie Vezuvijaus; Nepale Himalaj kaln slnyje; Airijoje Atlanto vandenyno pakrantje; Grenlandijos saloje. Padiskutuokite apie gyvenimo iose vietovse privalumus ir trkumus, pateikite po pavyzd. Mokiniai naudojasi gam-tiniu emlapiu. Mokytojas klausosi mokini, jei reikia, papildo. Baig diskutuoti mokiniai atlieka 1 uduot.

Mokiniams siloma atlikti 2 uduot. Jei yra mokini, kuriems uduotis per sunki, savanoriai gali pasidalyti savo minti-mis, apibendrinimais ir ivadomis su klass draugais.

didaktinis aidimas. Pamokos pabaigoje galima paaisti didaktin aidim Mini akvariumas. Mokiniai (35) susda ant kdi prie klas ir dalijasi mintimis apie nagrint tem.

3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas yra taikomas vis pamok. Galima visas Jaunojo geografo ura uduotis vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): inau, kad mons gyvena vairiose vietovse, ir galiu pateikti pavyzdi. Gebu paaikinti, kaip mons prisitaiko prie skirting gyvenimo slyg. Gebu vardyti konkreios vietovs privalumus ir trkumus.


Mokini asmenin patirtis i kelioni su eima ir i matyt film apie kit krat gyventojus.


III veiklos 2 uduotis



PaPILdoma veIKLa

1. Sudaryti deimties klausim laiptaod pamokos tema.2. Krybin uduotis: pieinys (arba rainys) Saloje su Robinzonu Kruzu. (Mokiniai turt nupieti arba aprayti, kaip

igyventi negyvenamoje saloje.)


4. geogrAfijoS moKSlo rAiDApamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Geriau painti savo krato gamtos ir visuomens vairov, ugdytis pagarb jai.Mielai domtis kitais kratais, ugdytis pagarb t krat gamtos ir kultros vairovei.

2.2. Naudojantis vairiais informaci-jos altiniais ir emlapiais vardyti geografini tyrim reikm.

2.2.1. Nusakyti, kaip keitsi supratimas apie em senovje.2.2.2. vardyti svarbiausius tyrintojus, mokslininkus, keliautojus ir nurodyti j atliktus darbus pleiant pasaulio painim.


Komunikacin (darbas poromis). Mokjimo mokytis (analizuodami senuosius emlapius, paveiksllius, atlikdami praktines uduotis, naudodamiesi va-

dovliu ir kitais geografins informacijos altiniais mokiniai paaikins, kas paskatino geografijos mokslo raid, nusakys senovs geograf nuopelnus, vardys geografijos mokslo reikm monijai).

Painimo (suinos apie geografijos mokslo reikm monijai, geografijos pasiekimus senovje, Eratosteno ir Klaudijo Ptolemajo indl geografijos moksl).

moKymoSI udavInIaI

1. Suinoti, kodl atsirado geografijos mokslas.2. Isiaikinti Eratosteno ir Klaudijo Ptolemajo darb reikm geografijos mokslui.3. Paaikinti geografijos mokslo reikm monijai.


Vaizdo raas apie Lasko urvo pieinius (http://www.lascaux.culture.fr)


PaGRIndIn IdJa

Geografija nukeliavo ilg keli, kol tapo tokia, kokios mokots mokykloje iandien.


1. vadin dalis Problemos klimas. Mokiniai atsiveria Jaunojo geografo uraus, aptaria pamokos klausim Kodl svarbi geografija? ir udavinius. Diskutuojant kartu su mokiniais suformuluojama pamokos tema: Geografijos mokslo raida.

2. Siloma veiklaI veikla. aikinamasi, kas paskatino geografijos mokslo raid. Mokiniams siloma individualiai atlikti 1 uduot. Apibendrinant uduot keli mokiniai kvieiami pasidalyti savo atsa-

kymais. Uduodamas klausimas: Kokios geografins inios naudingos iuolaikiniams monms? 2 uduotis. Mokiniai turi isiaikinti, kas vaizduojama paveikslliuose. Siekiantys auktesni rezultat mokiniai paaiki-

na pateikt objekt reikm geografijos mokslui. veiklos apibendrinimas. Apibendrinant veikl klausiama, kas mokinius labiausiai sudomino. Galbt jie yra k nors skait ir girdj per istorijos pamokas, pvz., apie Egipto piramides ar finikiei laivus. Momentin apklausa:1. Kas lm, kad senovje geografijos inios buvo labai menkos? Atsakymas: silpna mokslo ir technikos paanga2. Nurodykite 2 prieastis, kurios paskatino geografijos mokslo raid. Atsakymas: noras atrasti nauj emi, vairi prietais tobuljimas

II veikla. nagrinjama, kuo geografijos mokslui nusipeln eratostenas ir Klaudijas Ptolemajas.Aptariama, kokia svarbi informacija pateikiama emlapiuose. Po trumpos diskusijos mokiniams siloma atlikti uduotis.1 uduot mokiniai gali atlikti poromis. Jie nagrinja Eratosteno ir K. Ptolemajo emlapius, naudojasi dabartiniu atlasu. Mokini poros gali apsikeisti atsakymais ir pasitikrinti, ar jie sutampa. Tada keli mokiniai pristato atsakymus visai klasei.veiklos apibendrinimas. Veiklai apibendrinti galima taikyti mini eio metod. (Mokytojas lentoje nubria e, t. y. urao svok senieji emlapiai ir kelet pagrindini spygli klausim: Kokia yra senj emlapi reikm? Kuo senieji emlapiai skiriasi nuo dabartini? Kiekvienam atsakymui mokiniai bria naujus spyglius ir msto toliau. Galima surayti svarbiausias mintis ir ivadas apie senj emlapi reikm, atsakyti, kuo jie skiriasi nuo dabartini ir kt.Momentin apklausa: vardykite svarbiausius Eratosteno ir K. Ptolemajo nuopelnus geografijai. Atsakymas: pirm kart pavartotas terminas geografija, ileista pirmoji knyga pavadinimu Geografija, sudarytas pirmasis

atlasas, gana tiksls, to laikotarpio iniomis paremti emlapiai.

III veikla. Isiaikinama geografijos mokslo reikm monijai. 1 uduot mokiniai gali atlikti individualiai ir pasitikrinti su suolo draugu arba vienas mokinys gali garsiai perskaityti

atsakymus visai klasei. Atlikus 2 ir 3 uduotis mokytojas kvieia kelis mokinius pasidalyti savo mintimis su visa klase. Siekiantiems auktesni rezultat, smalsiems mokiniams siloma atlikti 4 uduot.

5 uduot mokiniai atlieka individualiai, vliau mokytojas organizuoja diskusij. Diskusijos klausimai:1. Kur savo aplinkoje susiduriate su geografija?2. I ko atpastate, kad tai geografija?3. Kodl mums svarbi geografija?


Pamokos apibendrinimas. Didaktinis aidimas Nuostabus odis. Popieriaus lapeliuose parayta po vien od, susijus su pamokos tema. Lapeliai sudti dut. Mokiniai pasiima i duts po vien lapel, sugalvoja klausim, susijus su isitrauk-tu odiu, ir pasirenka, kuris klass draugas turt atsakyti klausim. Jei laiko maai, aidiant galima pakartoti ir tvirtinti svarbiausius nagrintos temos dalykus.

3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas taikomas vis pamok. Visas Jaunojo geografo ura uduotis galima vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): inau, kaip pltsi geografinis painimas. Galiu paaikinti, kokia Eratosteno ir Klaudijo Ptolemajo darb reikm geografijos mokslui. Gebu apibendrinti ir padaryti ivadas, kokia geografijos mokslo reikm monijai.



I veiklos 2 uduotis: paaikinti pateikt objekt svarb geografijai; II veiklos 1 uduoties 3 ir 7 dalys; III veiklos 4 uduotis.


PaPILdoma veIKLa

Krybin uduotis: popieriaus lape (idstant atskirais kadrais) sukurti filmuk apie geografijos mokslo raid.


5. orientAVimASiS VietoVjepamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


sismoninti, kad gebjimas orientuotis aplinko-je stiprina pasitikjim savimi.Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausi aplink.Jausti atsakomyb atliekant aplinkos stebjimus ir tyrimus.

1.1. Pagal aplinkos poy-mius orientuotis vietovje. Naudojantis kompasu nu-statyti pasaulio kryptis.

1.1.1.Nurodyti pagrindines ir tarpi-nes pasaulio kryptis. Paaikinti orien-tavimosi dien ir nakt principus, nurodyti priemones, kaip tai daryti.


Komunikacin (diskusija, darbas poromis, grupmis). Mokjimo mokytis (analizuodami pateikt informacij, paveiksllius ir schemas, atlikdami praktines uduotis, naudo-

damiesi vadovliu ir kitais geografins informacijos altiniais, mokiniai mokysis nustatyti pagrindines ir tarpines pasau-lio kryptis, paaikins, kokiais prietaisais nustatomos pasaulio kryptys, kas padeda orientuotis vietovje, pateiks ivadas, apibendrinimus).

Painimo (suinos, kokios yra pasaulio kryptys, kokie gamtos poymiai ir kiti objektai padeda orientuotis vietovje. Mokiniai diskutuos, nurodys problemas, iekos atsakym ir sprendim bd).

moKymoSI udavInIaI

1. Isiaikinti, kaip nustatomos pagrindins ir tarpins pasaulio kryptys.2. Susipainti su prietaisais, kurie padeda orientuotis vietovje.3. Isiaikinti bdus, padedanius orientuotis aplinkoje nesinaudojant specialiais prietaisais.4. Praktikai nustatyti, kuria kryptimi nuo buvimo vietos yra pasirinkti 45 objektai, ir juos pavaizduoti.


Papildomos uduotys skaitmeninje mokymosi aplinkoje


PaGRIndIn IdJa

Gebdami orientuotis artimiausioje vietovje geriau suprasite geografin aplink, nepasiklysite net tolimiausiuose pasaulio kratuose ir jausits saugiau.


1. vadin dalis Prisimenant ankstesns pamokos tem mokini galima paklausti, kaip senovje mons nepasiklysdavo vietovje, kas

jiems paddavo rasti savo namus grtant i mediokls ar maisto paiek. Mokiniai atsiveria Jaunojo geografo uraus, susipasta su pamokos klausimu Nustatyti pasaulio kryptis ir orientuo-

tis vietovje galima naudojantis kompasu arba GPS imtuvu. O k daryti, jei i prietais nra? ir udaviniais.

2. Siloma veiklaI veikla. Isiaikinama, kokios yra pasaulio kryptys. Prie atliekant 1 uduot mokytojas gali pasilyti didaktin aidim, padsiant siminti pagrindines pasaulio kryptis.

Mokytojas sako pasaulio krypties pavadinim, o mokiniai pasisukdami reikiam pus j parodo. pasisukama kla-ss priek, P pasisukama klass gal, V pasisukama kair, R pasisukama dein. Kartojant pasaulio kryptis, jos sakomos ne i eils.

Baig aisti mokiniai atlieka 1 uduot. Apibendrindamas mokytojas prao poros mokini pasidalyti atsakymais su visa klase.II veikla. Susipastama, kokie prietaisai ir kartografins priemons padeda orientuotis vietovje. Mokytojas idalija mokiniams kompasus (jei nra kompas, juos parodyti galima naudojantis multimedija) ir trumpai

papasakoja, koks tai prietaisas, kaip ir kam jis naudojamas. Mokiniai atlieka 1 uduot. vaigdute paymta uduoties dalis skiriama siekiantiems auktesni rezultat mokiniams.

1 uduotis apibendrinama, mokytojas klausia, koks dar prietaisas padeda orientuotis vietovje. Labiausiai tiktina, kad mokiniai pamins telefon, todl mokytojas gali usiminti apie GPS ir pasilyti remiantis vadovlio informacija atlik-ti 2 uduot. Apibendrinant uduot mokytojas silo keliems mokiniams pasidalyti savo atsakymais su visais ir prao padiskutuoti, kokia priemon, j nuomone, tinkamiausia rengiantis yg: kompasas, emlapis ar GPS sistema. Savo atsakym mokiniai turi argumentuoti.

veiklos apibendrinimas. Aptariamos atliktos uduotys, isiaikinama, su kokiais sunkumais mokiniai susidr jas atlikda-mi, koki nauj ini gijo. Momentin apklausa: Nurodykite, kuria raide paymtame variante ivardytos pagrindins pasaulio kryptys. A. iaur, piets, rytai, vakarai. B. Piets, iaurs vakarai, pietryiai, pietvakariai. Atsakymas: A

III veikla. Isiaikinama, kaip orientuotis vietovje be kompaso ir GPS sistemos.Prie pradedant atlikti uduotis, galima su mokiniais aptarti, ar jiems neteko atsidurti situacijoje, kai reikjo nustatyti rei-kiam krypt aplinkoje be joki prietais (grybaujant, uogaujant ir kt.). Po trumpo pokalbio mokiniai atlieka 1 uduo-t ir isiaikina, kokie aplinkos poymiai padeda nepasiklysti vietovje. Darb mokiniai gali atlikti poromis. vaigdute paymta uduoties dalis skiriama siekiantiems auktesni rezultat mokiniams.veiklos apibendrinimas. Aptariamos atliktos uduotys, klausiama, kokius aplinkos poymius, kurie padeda orientuotis, mokiniai jau inojo. Galima pasidomti, kokia yra mokini patirtis orientuojantis neinomoje vietovje. Galbt mokiniai papasakos kok nors patirt nuotyk. Momentin apklausa: Kokie prietaisai padeda orientuotis aplinkoje? Atsakymas: kompasas, GPS


Iv veikla. Isiaikinama, kaip savo gyvenamojoje vietovje nustatyti pasaulio kryptis. (Darbo lapas ir veiklos apraas pateiktas skaitmeninje mokymosi aplinkoje .)Mokiniai dirbdami grupmis tvirtina pamokoje gytas inias. Svarbu, kad jie sutelkt dmes pateikt darbo eigos apra ir kuo tiksliau atlikt visas uduoties dalis. Uduotis yra kompleksin: ne tik nustatoma, kuria pasaulio kryptimi nuo bu-vimo vietos yra pasirinkti objektai, bet ir pavaizduojama schemoje, kaip jie isidst. Atlikusios uduotis grups palygina darbo rezultatus. Gali bti, kad grups pasirinks skirtingus objektus, todl atsakymai gali bti skirtingi.veiklos apibendrinimas. Aptariami grupi veiklos rezultatai, labiau pasisek ir maiau pavyk dalykai, klausiama, koki geografini ini ir gdi mokiniams prireik atliekant i veikl.

3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas yra taikomas vis pamok. Visas Jaunojo geografo ura uduotis galima vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): inau, kaip nustatomos pagrindins ir tarpins pasaulio kryptys. inau, kokiais prietaisais galima nustatyti pasaulio kryptis, ir galiu paaikinti, kaip jais naudotis. Gebu orientuotis aplinkoje ir nustatyti pasaulio kryptis pagal aplinkos poymius.



II veiklos 1 uduoties 6 dalis; III veiklos 1 uduoties 6 dalis



Daugelio banyi pagrindinis jimas ir boktai yra vakar pusje, o altorius rytinje pastato dalyje. Lietuvoje palydovins antenos yra nukreiptos piet pus.

PaPILdoma veIKLa

Nustatyti, kuria pasaulio kryptimi yra keturi nuo savo nam matomi objektai.


6. DiDieji geogrAfiniAi AtrADimAipamok skaiius: 1 pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Ugdytis pasitikjim emlapiu kaip informacijos altiniu.Geriau painti savo krato gamtos ir visuomens vairov, ugdytis pagarb jai.Puoselti atvirum pasauliui, drauge ilaikant individualyb.

2.1. Naudotis mokykliniais atlasais.2.2. Naudojantis vairiais informacijos altiniais ir e-mlapiais, pasakyti, kokia yra geografini tyrim reikm.

2.2.1. Nusakyti, kaip keitsi supratimas apie em senovje, Didij geografini atradim laikotar-piu ir iais laikais.2.2.2. Ivardyti svarbiausius tyrintojus, moksli-ninkus, keliautojus ir nurodyti j atliktus darbus pleiant pasaulio painim.2.2.3. Ivardyti svarbiausius 23 iuolaikinius geo-grafinius tyrimus.


Komunikacin (darbas poromis, grupmis). Painimo (mokiniai suinos apie Didiuosius geografinius atradimus, apie keliautojus ir j keliones). Mokjimo mokytis (mokiniai diskutuos, analizuos vadovlio ir kit altini geografin informacij, vardys Didij

geografini atradim laikotarpio reikm).

moKymoSI udavInIaI

1. Suinoti, kas senovje mones skatino keliauti.2. Paaikinti Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos, Fernando Magelano kelioni reikm.3. Isiaikinti teigiamus ir neigiamus Didij geografini atradim padarinius.



PaGRIndIn IdJa

Didieji geografiniai atradimai turjo didel reikm vis emyn raidai.


1. vadin dalis Mokini klausiama, ar jiems yra tek kur nors keliauti. Koki spdi jie patyr kelionse? Kodl keliavo? Kodl iais

laikais mons vyksta kitus kratus, keliauja po savo gimtj krat? Mokiniai atsiveria Jaunojo geografo uraus, susipasta su pamokos klausimu Kodl mons keliauja? ir udavi-

niais. Tada mokiniai diskutuodami aptaria skyrelio Prisiminkite uduotis. Mokini galima klausti: 1. K prisimenate apie Didiuosius geografinius atradimus i istorijos pamok? 2. Koki tak jie turjo viso pasaulio raidai?

2. Siloma veiklaI veikla. Isiaikinama, kas skatino mones keliauti viduramiais.Mokiniai, remdamiesi vadovlio mediaga, individualiai atlieka 1, 2, 3 uduotis, atsako pateiktus klausimus. Atsakymai pakomentuojami ir drauge aptariami.

II veikla. nagrinjama, kodl XvXvI amius vadinamas didij geografini atradim laikotarpiu. I pradi mokiniams siloma iifruoti paslpt fraz Didieji geografiniai atradimai (r. Papildomos uduotys, 1 prie-

das). Reikt isiaikinti, k mokiniai apie laikotarp jau ino. Atliekamos 1 ir 2 uduotys. Atsakymai aptariami. Jei yra galimyb, mokiniai pasitikrina marrutus naudodamiesi multimedija.

3 uduotis atliekama poromis. Kiekviena pora gali pasirinkti kurio nors keliautojo marrut ir j aprayti atsakydama uduoties klausimus.

vaigdute paymt klausim ir 4 uduot siloma atlikti auktesni rezultat siekiantiems mokiniams. Savo atsakymus ir ivadas mokiniai pristato klass draugams.

veiklos apibendrinimas. Aptariamos atliktos uduotys. Teiraujamasi, kas mokiniams labiausiai patiko, su kokiais sunku-mais jie susidr atlikdami uduotis. Mokini galima klausti:1. Kodl XVXVI a. amius vadinamas Didij geografini atradim laikotarpiu?2. Kokios svarbiausios to laikotarpio kelions?

III veikla. Isiaikinama, koki tak didieji geografiniai atradimai padar pasaulio painimo raidai. 1 uduot mokiniai gali atlikti dviem grupmis. Viena grup turi nurodyti svarbiausius teigiamus, kita svarbiausius

neigiamus Didij geografini atradim padarinius. Tada mokytojas gali silyti grupms padiskutuoti. 2 uduotis skirta mokiniams, siekiantiems auktesni rezultat.didaktinis aidimas Kieno nuopelnai svarbesni?Irenkami mokiniai, kurie taps keliautojais ir atradjais. Kiti aidjai neturi inoti, kaip j klass draugai pasiskirst vaidme-nimis. Keliautojai pristato savo atradim reikm geografijai ir monms. Kiti aidimo dalyviai turi atpainti, kuris klass draugas kurio keliautojo ir atradjo vaidmen atlieka. Remiantis pristatymais siloma nusprsti, kieno nuopelnai geografijai reikmingesni. Pastaba. Reikia siekti, kad mokiniai nutart, jog vis keliautoj nuopelnai yra vienodai reikmingi.


3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Mokini sivertinimas. Visas Jaunojo geografo ura uduotis galima vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim (skaitant ir anks-

tesn pamok). Ankstesns ir dabartins temos nam darbai vertinami takais, kurie traukiami kaupiamj paym. mokini sivertinimas (pagal lygius): inau, kas senovje skatino mones keliauti. Galiu emlapyje parodyti, kur keliavo trys inomiausi to meto keliautojai, ir paaikinti, kokia j kelioni reikm. Gebu nurodyti teigiamus ir neigiamus Didij geografini atradim padarinius.


Ssajos su istorija: mokiniai galt prisiminti, k ino apie Didiuosius geografinius atradimus i istorijos pamok.


II veiklos 4 uduotis; III veiklos 2 uduotis



PaPildoma veikla

Mokiniai periri filmo 1492: Rojaus ukariavimas (1992) itraukas. Itrauk laikas:1. Kolumbas pamato em (nuo 47 iki 48 minuts).2. Kolumbas susitinka su vietiniais gyventojais (nuo 56 iki 60 minuts).Perirj itraukas mokiniai upildo uduoties lap.

UdUoTieS laPaS

1. Perirj filmo 1492: Rojaus ukariavimas itraukas atlikite uduot.

2. Atsakykite klausim: Kaip vietiniai gyventojai elgsi sutik atvyklius?

aPraykiTe aTvykliUS:

aPraykiTe vieTiniUSgyvenTojUS:

Ivaizda Elgesys Ginklai Ivaizda Elgesys Ginklai


7. emlapis. mastelisPamok skaiius: 1Pamokos tipas: klasje

Bendrosios programos

Mokini pasiekimai

Nuostatos Gebjimai inios ir supratimas

Noriai ir apdairiai tyrinti artimiausi aplink.

4.1. Painti savo aplinkos gamtinius ir socialinius objektus.4.2. Sudaryti elementar vietovs plan ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje.

4.2.3. Nustatyti real atstum tarp nurodyt objekt.4.2.2. Paaikinti praktin masteli reikm.4.3.2. vardyti pagrindinius emlapio ele-mentus (mastel, sutartinius enklus).

Bendrosios kompetencijos (geBjimai)

Painimo (mokiniai suinos, kas yra mastelis ir kam jis naudojamas, diskutuos, vardys problemas, iekos atsakym ir sprendim bd).

Komunikacin (diskusija, darbas grupmis, poromis). Mokjimo mokytis (analizuodami vadovl ir kitus informacijos altinius, atlikdami praktines uduotis uduoi ssiu-

vinyje, naudodamiesi masteliu apskaiiuos atstum, pateiks ivadas ir apibendrinimus).

mokymosi udaviniai

1. Isiaikinti, kas yra mastelis ir kaip juo naudojantis apskaiiuoti atstum.2. Paaikinti, kodl svarbu gebti naudotis masteliu kasdieniame gyvenime.

priemons, e. itekliai

pagrindin idja

Norint popieriaus lape pavaizduoti vis pasaul ar jo dal, reikia sumainti jo vaizd.



1. vadin dalisVadovlyje pateikiamas probleminis klausimas Kaip mastelis padeda apskaiiuoti atstum?. Jaunojo geografo urauose mokiniai mgins atsakyti ir kit klausim: Kaip mastelis pads nuvykti Kald Senio al?, susipains su mokymosi udaviniais.

2. Siloma veiklaMokini praoma iifruoti od (r. Papildomos uduotys, 1 priedas). Isiaikinus, kad paslptas odis yra emlapis, gali-ma mokini paklausti, kas yra emlapis, kada ir kokiomis aplinkybmis mokiniams yra tek juo naudotis.

I veikla. Isiaikinama, kas yra mastelis ir kaip juo naudojantis apskaiiuoti atstum.Mokiniai nagrinja emlapius ir atlieka urauose pateiktas uduotis. Remdamiesi vadovlio mediaga mokiniai isiai-kina, kas yra mastelis, analizuoja urauose pateiktus emlapius, pagal mastel apskaiiuoja atstumus. 8 uduot siloma atlikti siekiantiems auktesni rezultat mokiniams. Atliktos uduotys pristatomos ir aptariamos. veiklos apibendrinimas. Apibendrinti veikl galima remiantis 10 uduotimi. Mokiniams siloma sivaizduojama kelion oro balionu. Taikydami gytas inias mokiniai turi nurodyti, kuriame emlapyje pavaizduotas aukiausias j pakilimo takas. Mokiniai turi pagrsti savo atsakymus. Momentin apklausa: Kok mastel rinktis norint pavaizduoti emlapyje kaimo vietov? Kodl? A. Smulk. B. Stamb. C. Vidutin. Atsakymas: B.

II veikla. nagrinjama, kodl svarbu gebti naudotis masteliu kasdieniame gyvenime.Mokiniai atlieka 1, 2, 3 uduotis. Keli mokiniai perskaito savo atsakymus visiems klass draugams. Siekiantiems auktesni rezultat mokiniams siloma atlikti 4 ir 5 uduotis, o atsakymus pakomentuoti garsiai.veiklos apibendrinimas. Aptariami svarbiausi ios veiklos dalykai. Mokini praoma pasakyti po du teigiamus ir neigia-mus ios veiklos dalykus, pateikti kelis pavyzdius, kodl svarbu mokti naudotis masteliu kasdieniame gyvenime.

3. vertinimas / sivertinimas, refleksijaFormuojamasis vertinimas taikomas vis pamok. Mokytojui rekomenduojama taikyti dviej tem (emlapis. Mastelis ir Sutartiniai enklai) kaupiamj vertinim.

mokini sivertinimas (pagal lygius): Gebu paaikinti, kas yra mastelis ir kaip jis ymimas emlapyje. Moku apskaiiuoti atstum emlapyje tarp nurodyt tak. *Gebu apibendrinti ir padaryti ivadas, kodl kasdieniame gyvenime svarbu mokti naudotis masteliu.



Ssajos su matematika (mastelis). Turima patirtis: kur ir kokiu tikslu mokiniams yra tek naudotis emlapiu.


I veiklos 8 uduotis; II veiklos 4 ir 5 uduotys


PaPILdoma veIKLa


8. PAViriAuS VAizDAVimASpamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Noriai ir apdairiai tyrinti arti-miausi aplink. Jausti atsakomy-b atliekant aplinkos stebjimus ir tyrimus.

4.1. Painti ir apibdinti artimiausios aplinkos gamtos ir socialinius objektus.4.2. Sudaryti elementar vietovs plan ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje. Mokti pavaizduoti pagrindines pavir-iaus formas.

4.2.1. Nurodyti 23 vietovs vaizdavi-mo bdus, paaikinti j panaumus ir skirtumus.4.1.1. Nurodyti artimiausios aplinkos gamtos, socialinius objektus, elemen-tariai juos apibdinti.


Painimo (mokiniai suinos, kas yra santykinis ir absoliutusis auktis, isiaikins paviriaus vaizdavimo bdus plane ir emlapyje. Klaus, vardys problemas, iekos atsakym ir sprendim).

Mokjimo mokytis (naudodamiesi vadovliu atliks praktines uduotis uduoi ssiuvinyje, mokysis nustatyti pavir-iaus nelygumus, pateiks ivadas, apibendrinimus).

Komunikacin (diskusija, darbas poromis, grupmis).

moKymoSI udavInIaI

1. Isiaikinti, kas yra absoliutusis ir santykinis auktis.2. Inagrinti Gedimino pilies kalno emlap ir profil, nustatyti aukt.3. Nustatyti pasaulio gamtiniame emlapyje paviriaus auki skirtumus.


Mokomasis objektas apie paviriaus nelygum vaizdavim (http://goo.gl/nveU3e (34 dalys)


PaGRIndIn IdJa

ems paviriaus nelygumus galima pavaizduoti emlapyje ir apskaiiuoti j aukt.


1. vadin dalisVadovlyje pateikiamas probleminis klausimas Kaip nustatyti paviriaus nelygumus emlapyje? Urauose mokiniai mgins atsakyti kit klausim: Kodl svarbu mokti nustatyti paviriaus nelygumus emlapyje? ir susipains su moky-mosi udaviniais.

2. Siloma veiklamokini patirties isiaikinimas Prisimenama praeitos pamokos mediaga. Isiaikinama, k mokiniai jau ino, kaip planuose ir emlapiuose ymimi pa-viriaus nelygumai. Kartojimo klausimai: 1. Kokie sutartiniai enklai naudojami emlapyje? 2. Kam emlapiuose reikalingas mastelis? 3. Kodl gamtiniai emlapiai nuspalvinti skirtingomis spalvomis?

I veikla. Isiaikinama, kas yra santykinis ir absoliutusis auktis. naudojantis kalvos schema (profiliu) atliekamos uduotys. Mokiniai naudodamiesi uduoi ssiuvinyje pateikta kalvos schema (profiliu) atlieka uduotis nustato malno ir

medio aukt v. j. l. ir i objekt vietos auki skirtum (1, 2 uduotys). Atsakymus mokiniai gali pasitikrinti su suolo draugu. Mokytojo padedami mokiniai isiaikina, kas yra absoliutusis ir santykinis auktis. Atliekama 3 uduotis.

4 uduotis skiriama mokiniams, kurie siekia auktesni rezultat. Mokytojas aikina, kaip kalvos aukt galima pavaizduoti linijomis. Mokiniai atlieka 5 uduot, mokytojas stebi darb; jei

reikia, padeda. 6, 7, 8 uduotis mokiniai gali atlikti poromis. Atliktas uduotis keli mokiniai pristato klass draugams.veiklos apibendrinimas. Mokiniai pasikartoja imoktas svokas, nurodo, kuo skiriasi absoliutusis ir santykinis auktis, pasako, kas buvo sunkiausia ir domiausia.Mokini galima paklausti: Kaip nustatte santykin ir absoliutj aukt? Momentin apklausa: Kas yra absoliutusis auktis? A. ems paviriaus tako auktis nuo kalno papds. B. ems paviriaus tako auktis v. j. l. Atsakymas: B.

II veikla. nustatoma, kokio aukio yra Gedimino pilies kalnas.Su mokiniais trumpai prisimenama, kur yra Gedimino pilies kalnas. Mokiniai atsako mokytojo klausimus:1. Kur yra Gedimino pilies kalnas? 2. Kokia up teka io kalno papdje?3. Abiejose iliustracijose vaizduojamas Gedimino kalnas. Kuo jos skiriasi?4. Kaip manote, kuri pus emja pavirius? Kodl taip nusprendte?

Mokytojo padedami mokiniai nagrinja iliustracijas, atsako mokytojo klausimus. Mokiniai atlieka 1 ir 2 uduotis. Mokiniai aikinasi, kaip atlikti 3 ir 4 uduotis. Mokytojas dar kart pateikia t pat klausim, kad mokiniams primint,

kuri pus emja pavirius. Atliekamos 3 ir 4 uduotys. 5, 6, 7 uduotis mokiniai atlieka savarankikai, mokytojas apibendrina. Su mokiniais trumpai aptariama, kuo Gedimino kalnas svarbus Lietuvai. Atliekama 8 uduotis.


III veikla. nustatomi paviriaus auki skirtumai pasaulio gamtiniame emlapyje.Mokiniai dirbdami individualiai atlieka 1 uduot ir nustato, kaip emlapyje ymimi paviriaus nelygumai. Mokytojo pade-dami analizuoja pasaulio gamtin emlap ir naudodamiesi auki ir gyli skale atlieka 2 uduot. vaigdute paymtos uduotys yra skiriamos mokiniams, kurie siekia auktesni rezultat. Jas atlikdami mokiniai turt paaikinti, kur galima pritaikyti pamokoje gytas inias praktikai.veiklos apibendrinimas. Mokiniai nurodo, kuo skiriasi paviriaus vaizdavimas plane ir gamtiniame emlapyje. Paaikina emlapiuose pateikiamos auki ir gyli skals privalumus. Aptariama, kuo svarbios inios, gytos nagrinjant i tem. Galima paklausti: 1. Kuo skiriasi paviriaus vaizdavimas plane ir emlapyje? 2. Kuo naudinga emlapyje pateikiama auki ir gyli skal?

3. vertinimas / sivertinimas, refleksija Formuojamasis vertinimas taikomas vis pamok. Visas Jaunojo geografo ura uduotis galima vertinti takais ir juos traukti kaupiamj vertinim. mokini sivertinimas (pagal lygius): Suprantu, kas yra absoliutusis ir santykinis auktis, ir gebu juos apskaiiuoti. Moku nustatyti konkreios vietovs aukt ir pavaizduoti jos paviriaus formas. Gebu pasaulio gamtiniame emlapyje nustatyti paviriaus auki skirtumus.


Ssajos su matematika: atstum, aukio, gylio matavimas. Turima patirtis: inios apie emlap, vietovs plan.



I veiklos 4 uduotis, 7 uduoties 2 dalis; III veiklos 1 uduoties 3 dalis, 2 uduotisSilomas praktinis darbas (puikiai tikt kalvos, supjaustytos sluoksniais, maketas). Mokiniams rekomenduojama nupieti horizontales. Jei kalvos maketo nra, puikiai tinka kriau, kuri mokytojas turt supjaustyti sluoksniais.


PaPILdoma veIKLa

Padaryti i popieriaus kalvos maket ir j pavaizduoti horizontalmis popieriaus lape (kalvos aukt, lait nuolyd mo-kiniai pasirenka individualiai).

Mokiniai naudoja kietesn maketo pagrind (pvz., karton). Jo pakraiuose suymi pasaulio kryptis. I pasirinktos dar-bo mediagos padaro atskirus kalvos sluoksnius ir juos sudlioja ant kartoninio pagrindo. Tada ant atskiro popieriaus lapo apibria kalvos sluoksnius ir pavaizduoja j horizontalmis. Kalv apibdina (imatuoja aukt, vardija, kuris laitas yra status, kuris nuoulnus).


9. SutArtiniAi enKlAipamok skaiius: 1pamokos tipas: klasje


Mokini pasiekimai


Noriai ir apdairiai tyrinti arti-miausi aplink.

4.1. Painti ir apibdinti artimiausios aplinkos gamtos ir socialinius objektus.4.2. Sudaryti elementar vietovs plan ir juo naudojantis orientuotis aplinkoje. Mokti pavaizduoti pagrindines pavir-iaus formas.

1.2.2. Ivardyti pagrindinius emla-pio elementus (mastel, sutartinius enklus).4.2.3. Skaityti kartografijos krini sutartinius enklus, nustatyti real atstum tarp nurodyt objekt.


Painimo (mokiniai klaus, vardys problemas, iekos atsakym ir sprendim; suinos, kaip vaizduojami objektai planuo-se, isiaikins sutartini enkl reikm).

Komunikacin (diskusija, darbas poromis). Mokjimo mokytis (planuos ygio marrut pagal plan, mokysis orientuotis vietovje ir paymti vietovs objektus

sutartiniais enklais). Iniciatyvumo ir krybingumo (keliaudami nurodytu marrutu payms objektus sutartiniais enklais).

moKymoSI udavInIaI

1. Susipainti su objekt vaizdavimo bdais planuose ir isiaikinti sutartini enkl reikm.2. Suplanuoti dienos ygio marrut pagal vietovs (miesto) plan.3. Orientuotis vietovje pagal plan. Keliaujant suplanuotu ir apraytu marrutu plane paymti objektus sutartiniais

enklais.



PaGRIndIn IdJa

emlapis teikia ini apie pasaul: emynus, salas, alis. Planas padeda orientuotis ir surasti reikiam vietov mieste, gam-toje. Kaip rasti reikiam informacij emlapiuose?


1. vadin dalisMokiniai atsiveria uraus, susipasta su pamokos klausimu Kaip skaityti vietovs plan, planuoti yg ir nukeliauti reikiam viet? ir udaviniais.

2. Siloma veiklaI veikla. Isiaikinama, kas yra sutartiniai enklai, kaip jie vaizduojami. Aikinamasi, ar mokiniai ino, kas yra sutartiniai enklai. Mokini praoma vardyti, kokius enklus jie mato aplinkoje.

Galima parengti skaidr ar interaktyviojoje lentoje parodyti 35 mokiniams inomus sutartinius enklus ir paprayti juos vardyti. Uduodamas klausimas: Kodl mes visi vienodai suprantame i sutartini enkl reikm? (Kiekvienas i j visada reikia t pat). Atliekama 1 uduotis. Naudojantis vadovliu tvirtinama sutartini enkl svoka.

Aikinamasi, kokie sutartiniai enklai naudojami planuose. Nagrinjamos vadovlyje pateikt plan legendos. Isiaiki-nama, kas yra plano (emlapio) legenda. Lyginami vadovlyje pateikti planai ir isiaikinama, kad juose sutartiniais en-klais vaizduojami gamtos ir visuomeniniai objektai. Mokytojas organizuoja trump apklaus (apklausos form pasirenka pats). Pateikia uduot: gamtiniame emlapyje rasti 34 sutartinius enklus. Aikinamasi, kokie enklai naudojami emlapiuose ir kuo jie skiriasi nuo plano sutart

Documents

GEOGRAFIJA. Interaktyvi m