1

Gairių dokumentasHidroenergetikos reikalavimai, atsižvelgiant į ES gamtos apsaugos teisės aktusSantrauka

Aplinka

Visoje Europos Sąjungoje veikia šimtai „Europe Direct“ informacinių centrų. Artimiausio centro adresą galite rasti čia: https://europa.eu/european-union/contact_lt

Nemokamas tel. 00 800 67 89 10 11 (kai kurie operatoriai gali imti mokestį už šiuos skambučius)

El. p. https://europa.eu/european-union/contact_lt

Informacija apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis pateikiama Europos svetainėje https://europa.eu/european-union/index_lt

Galite nemokamai atsisiųsti ar užsisakyti ES leidinių apsilankę https://publications.europa.eu/lt/publications

Nemokamų leidinių kopijų galite gauti susisiekę su „Europe Direct“ arba vietos informaciniame centre (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt).

ES atvirasis duomenų portalas (http://data.europa.eu/euodp/lt/home) suteikia prieigą prie ES duomenų rinkinių. Duomenis galima atsisiųsti ir naudoti nemokamai tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais.

Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018 m.

© Europos Sąjunga, 2018 m.

Leidžiama naudoti, jei nurodomas šaltinis. Europos Komisijos dokumentų naudojimo politiką reglamentuoja Sprendimas 2011/833/ES (OJ L 330, 2011-12-14, 39 psl.). Norint naudoti ar atkurti nuotraukas ar kitą medžiagą, kuriai netaikomos ES autorių teisės, reikia gauti tiesioginį autorių teisių savininkų leidimą.

ISBN: 978-92-79-88921-9 doi:10.2779/09926 KH-02-18-896-LT-N

Apie šį informacinį leidinį

Vanduo energijai gaminti naudojamas jau daug amžių, pavyzdžiui, vandens ratai naudojami nuo senovės Graikijos laikų.

Šiandien hidroelektrinės atlieka svarbų vaidmenį gaminant atsinaujinančių išteklių energiją ir mažinant išmetamo CO2 kiekį. Kadangi hidroenergija gaminama naudojant vandenį, ji neteršia oro kaip elektrinės, kuriose deginamas iškastinis kuras. Vis dėlto hidroenergetika gali turėti neigiamą poveikį upių nuotėkiui, žuvų ir vandens organizmų buveinėms, taip pat faunos ir floros rūšims, kurias saugo ES gamtos apsaugos teisės aktai ir kurių išgyvenimas priklauso nuo upių bei ežerų ekosistemų.

Gairių dokumentas „Hidroenergetikos reikalavimai, atsižvelgiant į ES gamtos apsaugos teisės aktus“, apibendrintas šiame informaciniame leidinyje, skirtas daugiausia žmonėms, kurie dirba prie hidroenergetikos planų ir projektų, atlieka pagal „Natura 2000“ vykdomus išsaugojimo ir gamtotvarkos darbus. Šiame dokumente pateikiama praktinė pavyzdžių analizė, kaip valdyti hidroenergetiką pagal Buveinių ir Paukščių direktyvų reikalavimus. Jame nagrinėjama, kokį poveikį hidroenergetika gali turėti aplinkai, ir parodoma, kaip poveikio išvengti ar bent jį sumažinti esant įvairioms sąlygoms.

NUOTRAUKŲ AUTORIAI Viršelis: M. Perris 3 psl.: M. Perris

3

Hidroenergetika ES

Europos upės yra pagrindinis biologinės įvairovės šaltinis ir svarbi mūsų turtingo gamtos paveldo dalis. Nemažos dalies Europos laukinės faunos ir floros rūšių išlikimas priklauso nuo upių ir ežerų ekosistemų. Upės taip pat yra svarbus daugiafunkcis Europos ekonomikos ir socialinės gerovės šaltinis, reikalingas daugybei įvairių sektorių ir teikiantis daug svarbių prekių bei paslaugų visuomenei.

Vis dėlto bėgant laikui upės patiria didelių pokyčių. Jų intensyvus naudojimas, kuris, be kita ko, susijęs su miestų plėtra, apsauga nuo potvynių, vidaus vandenų keliais ir melioracija žemės ūkio teritorijose, labai paveikė šį vertingą išteklių. Dėl to daugelio Europos upių būklė labai pablogėjusi ir reikia imtis veiksmų, siekiant ne tik apsaugoti nuo tolesnio situacijos blogėjimo, bet ir veiksmingai gerinti upių ekologinę būklę. Hidroelektrinės turi įtakos upių nuotėkio režimui, natūraliems procesams, vandens gyvūnijai bei augmenijai ir kelia grėsmę žuvų reprodukcijai, išgyvenimui ir rūšių įvairovei.

Hidroenergija itin svarbi įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą ir siekiant ES 2020–2030 m. energetinių tikslų. 2011 m. ES buvo užregistruota apie 23 000 hidroelektrinių. Didžioji dauguma (91 proc.) yra mažos (mažesnės nei 10 MWh galios) ir pagamina apie 13 proc. visos elektros energijos, gaunamos iš hidroenergijos šaltinių. Kita vertus, didelės hidroelektrinės sudaro tik 9 proc. visų hidroelektrinių, tačiau pagamina apie 87 proc. visos elektros energijos, gaunamos iš hidroenergijos šaltinių.

Hidroelektrinės dėl techninių priežasčių dažnai statomos kalnuotose vietovėse, tačiau jos daro didžiulę įtaką tiek didelėms, tiek mažoms upėms ir ežerams įvairiuose regionuose. Net nedidelis upių nuotėkio sumažinimas ar natūralių ekologinių sąlygų sutrikdymas gali turėti didelį neigiamą poveikį upei.

Dažniausiai statomos toliau nurodytų rūšių hidroelektrinės.• Upių natūraliojo nuotėkio hidroelektrinės: natūraliojo nuotėkio hidroelektrinėse elektros gamybos varomoji jėga yra upės srautas ir padidėjusio vandens lygio kritimas. Tokio

tipo hidroelektrinėse elektrai gaminti naudojamas natūralus vandentakio srautas.• Saugojimo ir upių natūraliojo nuotėkio hidroelektrinės: saugojimo rezervuare vanduo laikomas, kai elektros poreikis yra mažas, jis išleidžiamas, kai poreikis didžiausias. Todėl gamybos galia mažiau priklauso nuo vandens srauto.• Rezervuarų hidroelektrinės: įprastose tokio tipo jėgainėse būna įrengti labai dideli rezervuarai, kuriuose vanduo laikomas drėgnojo ir sausojo sezonų metu. Vanduo saugomas už užtvankos, jėgainė jį gali naudoti, kai reikia.• Akumuliacinės hidroelektrinės: skirtinguose aukščiuose įrengiami rezervuarai, todėl kai elektros paklausa didžiausia, galima pagaminti daugiau elektros. Kai elektros poreikis mažesnis, vanduo pumpuojamas į aukščiau esantį rezervuarą. Kai elektros poreikis didelis, vanduo iš rezervuaro išleidžiamas per turbinas.

4

ES gamtos direktyvos

Paukščių ir Buveinių direktyvos yra ES gamtos ir biologinės įvairovės politikos kertinis akmuo. Jos suteikia galimybę bendradarbiauti visoms ES valstybėms narėms, remtis bendrąja teisine sistema ir visame natūralaus paplitimo areale ES išsaugoti sparčiausiai nykstančias, labiausiai pažeidžiamas ir vertingiausias Europos rūšis bei buveines, nepaisant politinių ar administracinių sienų.

Bendrasis dviejų direktyvų tikslas – užtikrinti, kad jų saugomos rūšys bei buveinių tipai būtų išlaikomi ir būtų apsaugoti visame natūralaus paplitimo areale ES.

Siekiant šio tikslo, ES gamtos direktyvose reikalaujama, kad valstybės narės taikytų dviejų pagrindinių tipų priemones, nurodytas toliau.• Pagrindinių vietovių, kuriose saugomos rūšys ir buveinės, parinkimas ir išsaugojimas. Šios vietovės sudaro visos ES „Natura 2000“ tinklą, jų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 27 500. Ežerų ir upių ekosistemos sudaro apie 4 proc. viso „Natura 2000“ teritorijos ploto.• Rūšių apsaugos režimo, skirto visoms Europos laukinių paukščių ir kitoms rūšims, išvardytoms Buveinių direktyvoje, nustatymas. Šios priemonės taikomos visame rūšių natūralaus paplitimo areale Europos Sąjungoje, t. y. tiek „Natura 2000“ vietovėse, tiek už šio tinklo ribų. Rūšių apsaugos nuostatos tiesiogiai susijusios su hidroelektrinėmis, kurios veikia ir už „Natura 2000“ vietovių ribų, ypač tais atvejais, kai hidroelektrinė pastatyta ant upės, kurioje apsistoja migruojančios rūšys, pavyzdžiui, migruojantys paukščiai ar žuvys (atlantinis eršketas Acipenser sturio ar Ronos verpstinis pūgžlys Zingel asper įtraukti į Buveinių direktyvos IV priedą).

Buveinių direktyvos 6 straipsnis

„Natura 2000“ vietovių apsaugą ir valdymą reglamentuoja Buveinių direktyvos 6 straipsnio nuostatos, kuriose taip pat susietas vietovės išsaugojimas ir kitoks žemės naudojimas toje vietovėje ar aplink ją, pavyzdžiui, hidroenergijai gaminti.

6 straipsnyje nurodytos dviejų tipų priemonės.• Pirmoji susijusi su visų „Natura 2000“ vietovių išsaugojimu ir atitinkamų tikslų nustatymu. Reikalaujama, kad valstybės narės:

a) parengtų ir įgyvendintų aktyvias išsaugojimo priemones, kurios atitiktų I priede išvardytų buveinių tipų ir II priede išvardytų rūšių tose vietovėse ekologinius reikalavimus (6.1 straipsnis);b) imtųsi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio buveinių tipų ir rūšių buveinių pablogėjimo ar bet kokių esminių jose esančių rūšių trikdymų (6.2 straipsnis).

• Antrojo tipo priemonė (kurią reglamentuoja 6.3 straipsnio nuostatos) susijusi su bet kokio plano ar projekto, kuris gali turėti poveikį vienai ar daugiau „Natura 2000“ vietovių, vertinimo procedūra. Iš esmės, vertinimo procedūra reikalauja, kad bet koks planas ar projektas, kuris gali turėti didelį poveikį „Natura 2000“ vietovei, turi būti tinkamai įvertintas, atsižvelgiant į vietovės išsaugojimo tikslus.

Remiantis PAV direktyva, reikia vykdyti suderintą ir (arba) bendrąją procedūrą, jei projekto vertinimas būtinas pagal PAV direktyvą ir gamtos direktyvas. Vykdydamos bendrąją procedūrą, valstybės narės turi pateikti atskirą konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimą, kaip reikalaujama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

Nepaisant to, tinkamas vertinimas pagal ES gamtos apsaugos teisės aktus turi išlikti aiškiai atskiriama ir atpažįstama visos aplinkosaugos ataskaitos dalis, nes ji nustato skirtingus natūralios aplinkos aspektus ir nurodo skirtingus svarbumo kriterijus nei PAV arba SAV.

Hidroelektrinių plėtra ir kita vandenyje vykdoma veikla taip pat turi atitikti Vandens pagrindų direktyvoje, Potvynių direktyvoje ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyvose (PAV / SAV) išdėstytus reikalavimus.

5

Hidroelektrinių poveikis buveinėms ir rūšims

•Pakeičia upės morfologiją ir upių buveines.

•Trukdo migruoti rūšims ir išskaido saugomas rūšis.

•Suardo nuosėdų dinamiką.

•Pakeičia ekologinį nuotėkio režimą.

•Pakeičia nuotėkio režimą, kai hidroelektrinė veikia visa galia.

•Pakeičia sezoninių potvynių ciklus.

•Pakeičia vandens cheminę sudėtį ir temperatūrą.

•Žaloja ar žudo gyvūnus.

• Išstumia ir trikdo.

•Daro poveikį sausumos rūšims ir buveinėms.

Poveikis rūšims ir buveinėms

Galimas hidroelektrinių poveikis rūšims ir buveinių tipams labai įvairus, jis priklauso nuo konkrečių upės savybių, jos fizinės ir ekologinės būklės – ar ji jau pablogėjusi, ar vis dar gera, pati upė maža ar didelė, ar yra kalnų ar žemumų ir t. t., taip pat nuo hidroelektrinės tipo ir dydžio.

Poveikis gali pasireikšti bet kuriuo hidroelektrinės eksploatavimo metu – nuo pastatymo iki renovacijos, veiklos uždarymo ar kasdienių operacijų ir valdymo. Dėl hidroelektrinių poveikio natūralios buveinės ir rūšių populiacijos, kurių išlikimas priklauso nuo šių buveinių, gali išnykti, sumažėti ar išsiskaidyti. Nykimo mastas priklauso nuo poveikio stiprumo, paveiktų buveinių ir rūšių retumo bei pažeidžiamumo.

Integruotas planavimas

Hidroelektrinėse vykdoma gamyba ir jų naudojimas atsižvelgiant į Vandens pagrindų direktyvos ir ES gamtos direktyvų tikslus yra sudėtinga užduotis, kurią lengviausia atlikti, jei strateginio ir integruoto planavimo metodas taikomas remiantis nacionaliniais atsinaujinančių energijos šaltinių veiksmų planais, upių baseinų valdymo planais ir „Natura 2000“ gamtotvarkos planais.

Strateginio planavimo metodas reikalingas dėl toliau nurodytų priežasčių.• Suteikia puikią galimybę suderinti vandens, gamtos ir energijos politikos tikslus bei kitų svarbių politikos sričių tikslus.• Suteikia galimybę susieti strateginį vandens aplinkos ir gamtos išsaugojimo planavimą su nacionaliniu atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo planavimu.• Suteikia galimybę dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims, tai gali sumažinti galimus vėlesnius konfliktus ir užtikrina projektų plėtrą.• Planavimo procesas naudojamas tam, kad būtų nustatyti prioritetai (pvz., atsižvelgiant į energijos balansavimo, gamtos ir vandens valdymo prioritetus).• Padeda racionalizuoti leidimų plėtoti hidroenergetiką suteikimo procesą, didinti hidroenergetikos projektų vystytojų veiklos skaidrumą bei nuspėjamumą.• Suteikia galimybę tinkamai įvertinti projekto aplinkos apsaugos aspektus ir svarbiausius visuomenės interesus.• Suteikia tiekėjams pirminę informaciją apie tai, kur (geografiškai) įmanoma gauti leidimą, nes nustato tinkamiausias ir mažiau tinkamas teritorijas.• Remiasi politika ir kriterijais, parengtais siekiant valdyti hidroelektrinių kaupiamojo poveikio riziką.• Suteikia galimybę per upių baseinų gamtotvarkos planavimą integruoti strateginį hidroenergetikos plėtros metodą.

6

Poveikio mažinimo priemonėsNorint sumažinti ekologinį tiek esamų, tiek naujų hidroelektrinių poveikį, galima imtis įvairių priemonių. Šios priemonės gali arba sumažinti galimą poveikį prieš jam pasireiškiant, arba neutralizuoti žalą, kuri jau padaryta.

Lentelė: dažniausiai naudojamos priemonės, kuriomis mažinamas vandens saugojimo baseinuose poveikis Šaltinis: pritaikyti duomenys iš ECOSTAT darbo grupės ataskaitos, kaip naudoti mažinimo priemones ir užtikrinti ekologinį potencialą labai pakeistuose vandens telkiniuose (3 lent. 2 d.: vandens saugojimo poveikis).

Hidromorfologiniai pakitimai Svarbiausias ekologinis poveikis Poveikio objektas Mažinimo priemonių variantai

Upės vagos tinkamumas žuvų migracijai prieš srovę sumažėja arba sutrikdomas

Žuvys: išnyko arba sumažėjo migruojančių ir kitų upių žuvų populiacijos.

Upės vagos tinkamumas prieš srovę plaukiančioms žuvims

• Rampa• Žuvų pralaida• Apylankos kanalas

Upės vagos tinkamumas žuvų migracijai pasroviui sumažėja arba sutrikdomas

Žuvys: išnyko arba sumažėjo migruojančių ir kitų upių žuvų populiacijos.

Upės vagos tinkamumas pasroviui plaukiančioms žuvims

• Žuvims mažiau kenksmingos turbinos• Žuvis apsaugančios pertvaros• Apylankos kanalas• Žuvų pralaida

Dėl dirbtinių veiksnių labai susilpnėja srovė arba srovė susilpnėja ilgam

Sumažėja augalų ir gyvūnų rūšių, keičiasi augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis.

Silpna srovė • Srovės didinimas• Morfologinių upės savybių pakeitimai

Išnyksta srovės, reikalingos žuvų migracijai, arba šios srovės tampa per silpnos

Nėra migruojančių žuvų arba sumažėja jų gausa.

Žuvims reikalinga srovė • Žuvims reikalingos srovės išlaikymas

Nyksta kintamosios srovės, plaunančios nuosėdas, arba jos susilpnėja

Keičiasi žuvų ir bestuburių rūšys ar sumažėja gausa.

Kintamoji srovė • Pasyvusis srovių kintamumas• Aktyvusis srovių kintamumas

Greitai kintančios srovės (be kita ko, dėl vandens išleidimo iš hidroelektrinių didžiausios apkrovos metu)

Dėl susidariusių seklumų ir išplovimo sumažėja gyvūnų ir augalų rūšių gausa.

Greitai kintančios srovės • Reguliuojamieji rezervuarai (vidiniai)• Nutekamojo kanalo perkėlimas• Debito sumažinimas• Morfologinių upės savybių keitimas• Reguliuojamieji rezervuarai (išoriniai)

Ir prieš srovę, ir pasroviui pakitusios bendrosios fizinės bei cheminės sąlygos (pvz., temperatūra ir kt.)

Pakinta makrobestuburių bendrijų ir žuvų sudėtis arba augimas, padidėja žuvų gaišimas.

Fiziniai ir cheminiai pakitimai

• Lankstus vandens įleidimas• Keli vandens įleidimo kanalai• Rezervuarų lygio valdymas

Sutrikdytas arba sumažėjęs tolesnis dugno nuosėdų judėjimas upėje, todėl pakinta dugno substrato sudėtis

Sumažėja žuvų ir bestuburių gausa, pakinta rūšinė sudėtis.

Dugno nuosėdų pakitimai

• Mechaninis dugno nuosėdų ardymas• Nuosėdų pašalinimas• Nuosėdų grąžinimas (į vandens kanalus)• Nuosėdų grąžinimas (į rezervuarus)• Krantų erozijos procesų atkūrimas• Nuosėdas išjudinančių srovių kūrimas

Dirbtinai sukelti kraštutiniai ežero lygio pakitimai, sumažėjusios seklaus vandens ir pakrantės zonų buveinės, suprastėjusi jų kokybė

Sumažėja augalų ir gyvūnų rūšių gausa.Pakinta rūšinė sudėtis.

Ežero vandens lygio pokytis

• Vandens ėmimo mažinimas• Įtekančio vandens srautų didinimas• Įlankų kūrimas• Pakrančių, seklumų buveinių tvarkymas• Intakų prijungimas• Dirbtinės plūduriuojančios salos

Nusekęs vandens lygis pakrantėje ir susilpnėjusi upės srovė – užtvenkta upė

Pakinta rūšinė sudėtis (pvz., sąlygos palankesnės rūšims, kurios nepakančios trikdymui arba gyvena stovinčiame vandenyje).

Užtvenktos upės (tvenkiniai)

• Apylankos kanalas• Saugojamo vandens lygio mažinimas• Kanalo buveinių gerinimas• Šoninis prijungimas

7

Kembso projektas: didelis hidroen-ergijos projektas ir gamtos apsau-gos integravimas Prancūzijoje

Kembso užtvanka nukreipia vandenį į Didįjį d’Alsace kanalą, kuriame pastatytos keturios hidroelektrinės. Kadangi Kembso projektas vykdomas trijose šalyse, kurių požiūris į aplinkos apsaugą ne visada sutampa, „Electricity de France“ nusprendė integruoti įvairias aplinkos apsaugos priemones, o ne laikytis griežto požiūrio į poveikio mažinimą.

Priemonių pavyzdžiai pateikti toliau.• Sujungtas Didysis kanalas ir pelkės.• Kontroliuojama erozija: pagal naujovišką koncepciją naudojama natūrali potvynio erozijos galia, taip į upes nukreipiant naudingas medžiagas, kai išardomos užtvankos. • Atkurta senoji upės atšaka ir susijusi aplinka.

Pasiekti rezultatai nurodyti toliau.• Labai padidėjo ekologinė migracija.• Stiprus geomorfologinis judėjimas Senajame Reine, tiekiant žvyrą iš naujos hidroelektrinės ir įgyvendinant originalią kontroliuojamos erozijos koncepciją.• Veiksmai, užtikrinantys žuvų migraciją (išilginę ir šoninę) ir pelkių atkūrimą.

Daugiau informacijos žr.http://alsace.edf.com/wp-content/uploads/2015/06/20150610-Renaturation-Kembs-EDF-PCA.pdf

Nuosėdų pernešimo aktyvinimas 11 hidroelektrinių, veikiančių šalia Aukštutinio Reino

Iš viso yra užtvenkta 73 km Reino upės nuo Konstanco ežero iki Bazelio. Tik trijuose upės ruožuose vanduo teka laisvai, tad ten sąlygos natūralesnės. Nuosėdų pernešimą bei balansą ardo ir labai iškreipia ne tik užtvankos ir slenksčiai pagrindinėje upėje, bet ir labai sumažėjęs nuosėdų patekimas iš didžiųjų intakų bei krantų erozija dėl viską ardančių statybų.

2006 m. 11 hidroelektrinių, susibūrusių į hidroelektrinių asociaciją, bendrai nusprendė ir kartu su atsakingomis valdžios institucijomis parengė bei finansavo bendrąjį planą dėl nuosėdų pernešimo aktyvinimo ir Aukštutinio Reino ekologinio atkūrimo.

Bendrojo plano tikslai nurodyti toliau.• Pateikti mokslinę natūralios ir esamos nuosėdų pernešimo būklės apžvalgą (t. y. atsižvelgiant į hidroelektrinių poveikį ir jo nepaisant).• Pateikti pagrindines žinias apie nuosėdų pernešimo mechanizmus ir modeliavimą.• Apibūdinti visas įmanomas ir techniškai įgyvendinimas priemones bei scenarijus, kaip pagerinti nuosėdų pernešimą ir žuvų buveines visoje paveiktoje upės atkarpoje.

Daugiau informacijos rasite svetainėje www.energiedienst.de

Tvarios hidroenergetikos plėtra Dunojaus baseine

2010 m. Dunojaus šalių ministrai paprašė parengti gairių principus dėl gamtos apsaugos aspektų integravimo naudojant hidroenergiją, kad būtų užtikrinta subalansuota ir integrali plėtra, o galimi interesų konfliktai būtų sprendžiami iš pat pradžių.

Gairių principai parengti kaip plataus kolektyvinio proceso, kuriame dalyvauja energetikos ir aplinkos apsaugos administravimo, hidroenergetikos sektoriaus, NVO ir mokslininkų bendruomenių atstovai, dalis.

Šiuos gairių principus 2013 m. pritaikė Tarptautinė Dunojaus apsaugos komisija (TDAK).

Gairių principus sudaro toliau nurodyti skyriai.• Bendrieji tvarios hidroenergetikos plėtros principai• Esamų hidroelektrinių techninis modernizavimas ir ekologinis atkūrimas• Naujų hidroelektrinių statymo strateginio planavimo metodas • Neigiamo hidroenergetikos poveikio mažinimas

Daugiau informacijos žr.https://www.icpdr.org/main/activities-projects/hydropower

Gerosios praktikos, kaip taikyti integruotąjį hidroenergetikos planavimąToliau pateikti gerųjų praktikų pavyzdžiai, kaip mažinti hidroelektrinių poveikį ir taikyti atkūrimo priemones.

Daugiau informacijosŠiame leidinyje pateikiama EB gairių dokumento dėl hidroenergijos reikalavimų, atsižvelgiant į ES gamtos apsaugos teisės aktus, santrauka. Išsamias gaires galite rasti http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm

Rengiama suderinti VPD, JSPD ir Buveinių bei Paukščių direktyvas. http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/Compilation%20WFD%20MSFD%20HBD.pdf

2006 m. Vandens pagrindų direktyvos bendro įgyvendinimo strategijos: VPD ir hidromorfologiniai iššūkiai. Politikos dokumentas (2006 m. gruodis) https://circabc.europa.eu/sd/a/3dac5b10-1a16-4a31-a178-2f5401f30c50/.pdf

Vandens pagrindų direktyvos, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, Paukščių ir Buveinių direktyvų, Potvynių direktyvos apžvalga: panašumai ir skirtumai http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/starter_guide.pdf

Komisija parengė gairių dokumentus, kad padėtų suprasti ir taikyti tinkamo vertinimo procedūrą. Šiuos dokumentus galima rasti Komisijos „Natura 2000“ svetainėje: http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm

„Natura 2000“ žiūryklė: http://natura2000.eea.europa.eu/

KH-02-18-896-LT-N