Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS
LITUANISTIKOS FAKULTETAS
LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA
DIANA STEIBLIENĖ
FRAZEOLOGIZMAI LIETUVIŲ PROZOS AUTORIŲ
TEKSTUOSE IR ŽODYNUOSE
MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovas prof. dr. V. Drotvinas
Vilnius, 2012
2
Aš, Diana Steiblienė, patvirtinu, kad šis magistro darbas „Frazeologizmai lietuvių prozos
autorių tekstuose ir žodynuose“ yra originalus, mano parašytas. Patvirtinu, kad visi moksliniai šaltiniai,
kitų studentų rašto darbai naudoti su nuorodomis. Žinau, kad plagijavimas – šiurkščiausias akademinės
etikos pažeidimas – tai svetimo darbo arba jo dalies pasisavinimas ir paskelbimas savo vardu. Esu
informuota, kad paaiškėjus melui, baigiamojo magistro darbo įvertinimas bus anuliuotas.
Vardas, pavardė Parašas
Data
3
Turinys
Pratarmė..................................................................................................................................................5
Įvadas..................................................................................................................................................... 6
1.Bendra frazeologizmų tyrinėjimų apžvalga ........................................................................................9
2. Frazeologizmų semantinė klasifikacija...............................................................................................11
2.1. Nemotyvuotieji frazeologizmai..............................................................................................11
2.2. Motyvuotieji frazeologizmai..................................................................................................14
2.2.1. Tropiniai frazeologizmai..........................................................................................15
2.2.2. Lyginamieji frazeologizmai.....................................................................................17
2.2.3. Samplaikiniai frazeologizmai..................................................................................19
3. Frazeologizmų funkcijos.....................................................................................................................22
4. Frazeologizmų sisteminiai požymiai...................................................................................................30
4.1. Frazeologizmų polisemija.......................................................................................................30
4.2. Frazeologizmų sinonimija.......................................................................................................31
4.3. Frazeologizmų antonimija......................................................................................................34
4.4. Frazeologizmų variantai.........................................................................................................36
4.5. Frazeologizmų dažnumas.......................................................................................................41
4.6. Frazeologizmų leksika............................................................................................................48
5. Frazeologizmų sintaksinė sandara.......................................................................................................57
5.1. Junginio formos frazeologizmai.............................................................................................57
5.1.1. Prijungiamieji frazeologizmai..................................................................................57
5.1.2. Sujungiamieji frazeologizmai..................................................................................69
5.1.3. Lyginamieji frazeologizmai.....................................................................................71
5.2. Sakinio formos frazeologizmai..............................................................................................72
5.2.1. Dvinariai frazeologizmai.........................................................................................72
5.2.2. Vienanariai frazeologizmai.....................................................................................74
5.3. Frazeologizmų vartojimas veikėjų tiesioginėje kalboje........................................................75
6. Frazeologizmų kilmė..........................................................................................................................78
6.1. Savakilmiai frazeologizmai...................................................................................................78
6.2. Frazeologizmai – bendrybės.................................................................................................80
6.3. Skolintiniai frazeologizmai...................................................................................................82
6.3.1. Neverstiniai frazeologizmai....................................................................................82
6.3.2. Verstiniai frazeologizmai........................................................................................83
Išvados...................................................................................................................................................87
4
Šaltinių santrumpos.................................................................................................................................90
Literatūra...................................................................................................................................... ..........92
Santrauka.......................................................................................................................................... ......95
Summary.................................................................................................................................................96
1 priedas. Visų autorių frazeologizmų abėcėlinis sąrašas su iliustracijomis...........................................98
2 priedas. 100 dažniausių autorių frazeologizmų..................................................................................193
3 priedas. Straipsnis..............................................................................................................................197
5
Pratarmė
Meninis vaizdas grožinio teksto kūrėjui yra jį supančios tikrovės perteikimo priemonė: „labai
svarbu rasti vaizdo įaugimo į žodį, emocinės jo „energijos“ pakėlimo būdus“ (Pikčilingis, 1971, 288),
nes kiekvieno autoriaus tikrovės suvokimas yra savitas ir jo pateikimas tekste taip pat atsiskleidžia
individualia raiška.
Vieni iš dažniausių grožinėje literatūroje vartojamų meninių raiškos būdų yra žodžių
vartojimas perkeltine reikšme, siekiant suteikti aprašomiems daiktams, būdo savybėms ar veiksmams
naują, ryškesnę, įdomesnę perteikimo formą, sužadinti skaitytojų smalsumą. Užuot pasakęs „skauda
papilvę, nueisiu į vaistinę“, R. Gavelis teigia: „Vėl raižo papilvę, velniai rautų, įkišiu nosį į vaistinę
<...>“. Vaizdas tampa gyvesnis, dinamiškesnis, emocingesnis. Tad šiuo tikslu vartojamos metaforos,
metonimijos ir frazeologizmai. Pastarųjų „vartojimo stimulas yra panašus kaip ir metaforų – noras
šmaikščiai, įsimenamai, jausmingai ką apibūdinti, tik nuo šių skiriasi tuo, kad frazeologizmo
vaizdingumas, kiek jį vartotume, nė trupučio neblanksta, visą laiką išlieka, o metafora, tiesiai sakant,
greitai nusivalkioja ir įkyri“ (Vitkauskas, 1981, 99).
Šiame magistro darbe „Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose“ būtent
ir pateikiami bei aptariami grožinėje lietuvių literatūroje autorių vartojami frazeologizmai, jų
semantinės ir sintaksinės sandaros ypatumai, sudaromųjų dėmenų variacijos ir modifikacijos,
leidžiančios autoriui įtaigiau ir subtiliau atskleisti būties ir buities realijas, perteikti subjektyvios
mąstysenos ir jausenos ypatumus.
Lietuvių autorių frazeologizmai analizuojami, remiantis A. Barauskaitės, V. Drotvino, E.
Jakaitienės, B. Kalinausko, J. Pikčilingio ir kitų kalbininkų darbais, jų siūlomos terminijos medžiaga
bei specializuotų frazeologijos žodynų (J. Paulausko Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas 1977,
2003; Sisteminis lietuvių kalbos frazeologijos žodynas, 1995; taip pat jo redaguotas Frazeologijos
žodynas, 2001; J. Lipskienės Lietuvių kalbos somatiniai posakiai, 1979; Vaizdingieji lietuvių kalbos
somatiniai posakiai, 2008; K. Vosylytės Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, 1985, taip pat dvikalbiai
frazeologijos žodynai) pateikiamais duomenimis.
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti darbo vadovui profesoriui V. Drotvinui už visokeriopą pagalbą,
rašant šį magistro darbą, ir recenzentei doc. dr. G. Akelaitienei už vertingas pastabas.
6
Įvadas
Frazeologizmų kūrėjas ir aktyviausias jų vartotojas yra kolektyvinis autorius – pati tauta, viena
ar kita kalba kalbanti bendruomenė. Kai kalba tampa rašytinė, galima skirti ir konkretų vieno ar kito
autoriaus sukurtą, į gyvenimą paleistą ir iki šiol tebevartojamą frazeologizmą. Lietuvių senuosiuose
raštuose vartojama nemažai pastovių žodžių junginių, vaizdingų pasakymų, kurių atsiradimą galima
aiškinti dvejopai: vieni jų autorių užrašyti iš gyvosios vartosenos arba sudaryti raštų vertėjų į lietuvių
kalbą, o kiti išlaikę originalo kalbos turinį, bet įgiję lietuvišką raišką. Vadinasi, kilmės atžvilgiu
skiriami savakilmiai ir skolintiniai frazeologizmai.
Nors, kaip minėta, daugiausia frazeologizmų užrašyta iš tarmių, žodynuose pateikiama ir
grožinės literatūros autorių raštuose vartojamų frazeologizmų, pavyzdžiui, iš Žemaitės raštų išrašyta
per 1700 frazeologizmų, iš – I. Simonaitytės apie 700, iš A. Vienuolio ir G. Petkevičaitės-Bitės – po
500 ir t. t. (Paulauskas, 2001, Pratarmė V–VI). Reikėtų pasakyti, kad kalbos kūrėjai – rašytojai,
kultūros, mokslo, politikos veikėjai – frazeologijos sistemą veikia keleriopai: vartoja tarmės
frazeologizmus „gatavu“ pavidalu, tarmės frazeologizmus modifikuoja (vienaip ar kitaip keičia) ir
patys kuria vaizdingus posakius.
Darbo objektas – frazeologizmai, surinkti iš XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios lietuvių prozos
autorių tekstų. Tiriamąją darbo medžiagą sudaro 1074 skirtingi frazeologizmai ir 3005 jų pavartojimo
atvejai. Empirinė medžiaga rinkta iš 14 autorių 35 tekstų. Pasirinkti prozininkai yra įvairių naracinių
žanrų tekstų kūrėjai – „novelės, apsakymo, romano, kuriuose vyrauja referencinė, komunikacinė ir
pažintinė funkcijos“ (Kalėda, 2011, 308): J. Aputis Vieškelių džipai (2004), Dvi apysakos (1996); V.
Bubnys Balandžio plastėjime (2002), Tas ryto laukimas (2004), Švento Vito šokis (2007), Svečias
(1998); R. Gavelis R. Tylos angelas (2006), Vilniaus pokeris (2000), Sun-Tzu gyvenimas šventame
Vilniaus mieste (2002); R. Granauskas Rūkas virš slėnių (2007), Novelės (2006), Šunys danguje
(2005), Ketofanas (2005), Duburys (2003); J. Ivanauskaitė Sapnų nublokšti (2000), Placebas (2003),
Kelionių alchemija (2003); J. Kunčinas Tūla (1993), Grožio niekad negana (2001), Bilė ir kiti (2002),
Užėjau pas draugą (2003), Baltųjų sūrių naktis (2006); S. Parulskis Murmanti siena (2008), Doriforė
(2004); R. Šerelytė Vardas tamsoje (2004); R. Rastauskas Kitas pasaulis (2004). Papildomai
frazeologizmai rinkti iš eseistų: G. Beresnevičiaus Ne apie tai mano dūzgelė (2007), Palemono mazgas
(2003); G. Radvilavičiūtės Suplanuotos akimirkos (2004), Šiąnakt aš miegosiu prie sienos (2010); J.
Užurkos Gediminas – nevainikuotas karalius (2004), Vytautas Didysis – nuo bėglio iki monarcho
(2005); kritikų: L. Donskio Tyliosios alternatyvos (2008), Tapatybė ir laisvė (2005) ir A. Zalatoriaus
Literatūra ir laisvė (1988) kūrinių.
Šiame lietuvių literatūros raidos tarpsnyje literatūrologai įžvelgia prieštaringumą: kalbant apie
naujas literatūros raidos tendencijas nurodoma, kad „pilkoka, monotoniška būtų mūsų literatūros
7
panorama be modernistinių ir postmodernistinių iššūkių“ (Bražėnas, 2010, 266), tačiau „nelengva buvo
susitaikyti su prielaida ar tiesiog kai kurių samprotavimų potekstėje slypinčia mintimi, kad <...> jau ne
itin reikalinga patirtis ir kalba, kuria kalbėjo Žemaitė ir J. Biliūnas <...>, kurios dar neatsisako <...> V.
Bubnys ir R. Kašauskas, R. Granauskas ir J. Aputis“ (Bražėnas, 2010, 267). Pasirinktųjų autorių,
pavyzdžiui, R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ (2000) ir J. Kunčino „Tūla“ (1993) tekstai „nurodomi tarp
modernizmo ir postmodernizmo sąlytyje sukurtą realybę ir istoriją subjektyviai transformuojančių,
erotinę vaizduotę ir kalbėseną išlaisvinančių ramanų.“ (Žmuida, 2011, 264) Kiti autoriai, pavyzdžiui
V. Bubnys „yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių lietuvių rašytojų, kurie sąmoningai ir tikslingai
oponuoja postmodernizmo prozai“ (Gusčius, 2007, 7), o S. Parulskio „kūrybai būdingas dviprasmiškas
stilių maišymas, mąstymo paradoksalumas, provokuojančios išvados“ (Mitaitė, 2010, 526) ir kt.
Žinoma, vieni frazeologizmai dar negali reprezentuoti viso prozos teksto meniškumo, tačiau parodo
autoriaus kūrinių kalbinės raiškos ypatumus.
Darbo tikslas – ištirti frazeologizmų vartojimą prozos autorių tekstų kalboje.
Darbo uždaviniai :
1. Sukaupti prozos autorių tekstų frazeologizmų duomenų bazę.
2. Išanalizuoti autorių frazeologizmų semantikos, struktūros ir funkcijų bendrumus ir
skirtumus.
3. Apibūdinti vienų autorių vartojamų frazeologizmų santykį su kitų autorių vartojamais
frazeologizmais.
4. Palyginti autorių frazeologizmus su specialiųjų žodynų teikiamais frazeologizmais.
5. Aptarti prozos frazeologizmus kilmės atžvilgiu.
6. Pateikti išvadas, apibūdinančias pasirinktų autorių frazeologizmų vartojimo ypatumus.
Darbo metodai: pagrindinis magistro darbo metodas – aprašomasis: sukauptì frazeologizmai
aprašomi pagal semantiką (sinonimijos, polisemijos, antonimijos atžvilgiu), struktūrą, kilmę, vartojimo
dažnumą. Siekiant parodyti atskirų autorių frazeologizmų kiekybinius santykius, naudojamas
statistinis skaičiavimo metodas. Atskirų autorių frazeologizmai gretinami tarpusavyje ir su
frazeologijos žodynų duomenimis (gretinamasis metodas).
Darbo aktualumas ir naujumas. Lietuvių kalbos frazeologijos sistemą reprezentuoja
frazeografijos darbai, fiksuojantys daugiausia tarmių frazeologizmus. Šia medžiaga grindžiami ir
frazeologizmų įvairiapusiai tyrimai. Grožinės literatūros autorių tekstų frazeologizmų vartojimas nėra
išsamiai tyrinėtas. Bronius Kalinauskas yra aptaręs Žemaitės raštų frazeologiją (1963), Juozas
Abaravičius – frazeologizmų vaidmenį J. Baltušio stiliui (1986). Tačiau tebėra aktualu analizuoti kuo
įvairesnių autorių tekstuose vartojamų frazeologizmų ypatumus. Šiai užduočiai ir skiriamas magistro
darbas Frazeologizmai lietuvių autorių tekstuose ir žodynuose.
8
Darbo struktūrą sudaro: pratarmė, įvadas, šešios pagrindinės darbo dalys – bendra
frazeologizmų tyrinėjimo apžvalga, frazeologizmų semantinė klasifikacija, frazeologizmų funkcijos,
frazeologizmų sisteminiai požymiai, frazeologizmų sintaksinė sandara, frazeologizmų kilmė,
pabaigoje pateikiamos bendrosios išvados, šaltinių santrumpos, literatūra, santrauka, santrauka anglų
kalba (summary), iš viso – 96 puslapiai (be priedų). Be to, yra 3 priedai: 1 priedas – abėcėlinis visų
autorių frazeologizmų sąrašas su pavyzdžiais, 2 priedas – 100-to dažniausiai autorių vartojamų
frazeologizmų sąrašas, 3 priedas – straipsnis Frazeologizmai prozos tekste ir žodynuose su
bendraautoriumi V. Drotvinu (Gimtoji kalba 2012 Nr. 5, p. 7–17).
9
1. Bendra frazeologizmų tyrinėjimų apžvalga
Frazeologija (gr. phrasis „posakis“ + logos „mokslas“) – kalbotyroje traktuojama dvejopai: 1)
kaip kalbotyros disciplina, analizuojanti pastoviuosius, nekintančios semantikos ir struktūros žodžių
junginius, ir 2) kaip stabilių, vaizdingų, turinčių vieningą reikšmę žodžių junginių, t. y. frazeologizmų,
visuma.
Lietuvių kalbos frazeologija, pasak V. Urbučio, susiformavo XX a. antrojoje pusėje ir yra
susijusi su leksikografiniu lietuvių kalbos frazeologizmų analizavimu. Tik „geriau išsiaiškinus
frazeologizmų ir jų rūšių prigimtį, juos imta tobuliau skirti bei pateikti bendruosiuose žodynuose,
parengta ir išleista specialiųjų aiškinamųjų ir dvikalbių žodynų“ (Urbutis, 2004, 239).
Lietuvių kalbos frazeologijos pradininkais laikomi Z. Jonikaitė (1961) ir B. Kalinauskas
(1963): Z. Jonikaitė gilinosi į „Lietuvių kalbos žodyno“ tomuose surinktų ir pateiktų pastoviųjų žodžių
junginių savitumus, o B. Kalinauskas frazeologizmų tyrinėjimo pagrindu pasirinko liaudies
šnekamosios kalbos prisotintą žymios lietuvių rašytojos Žemaitės tekstų frazeologijos klodą. „Nors ne
vienas lietuvių rašytojas kūrinyje savo kalba dažnai priartėdavo prie liaudies šnekamosios kalbos, tuo
tarpu ir prie frazeologizmų, tačiau B. Kalinauskas iš lietuvių rašytojų išskyrė Žemaitę. <...> Tai, jog
Žemaitės kūrinių kalbai būdingas nepaprastai gausus frazeologizmų aruodas, B. Kalinausko nuomone,
lėmė faktas, jog Žemaitė rašė tokia kalba, kokią girdėjo savo gyvenamojoje aplinkoje“
(Narinkevičienė, 2010, 23)
Analizuodamas Žemaitės raštų frazeologizmus, B. Kalinauskas didelį dėmesį skyrė jų turiniui,
kurio pagrindą sudaro žmogaus kūno dalių, jų fizinės savybių, žmogų betarpiškai supančios gamtinės
bei socialinės aplinkos pavadinimai, individualus požiūris į tikrovės objektus ir vyksmus. Išskyrė
keletą savitų frazeologijos rūšių: natūralinę, socialinę, natūralinę–socialinę ir konvencionalinę
frazeologiją, nurodydamas, kad Žemaitės tekstuose gausiausiai vartojama natūralinė frazeologija, o
ypač frazeologizmai su kūno dalių pavadinimus įvardijančiais dėmenimis: ranka, širdis, dantis, nosis,
liežuvis. Kalbininkas pažymi, kad dėl betarpiško ryšio su pačiu žmogumi, su sava ir artima jam
gamtine aplinka šios rūšies frazeologija gausiai vartojama tiek Žemaitės raštuose, tiek liaudies
šnekamojoje kalboje, iš kurios Žemaitė ją paėmė (Kalinauskas, 1960, 119).
Žemaitės tekstuose pateiktų frazeologizmų vaizdingumu ir gyvumu B. Kalinauskas remiasi ir
aprašydamas frazeologizmų vaidmens svarbą lietuvių kalbai. Pateikdamas dviejų sakinių ištrauką iš
rašytojos teksto – Be reikalo būtum kojas sukūlusi, nebūtumei išplikusi dantų. Aš netyčiomis pakliuvau,
kaip musę kandusi pareinu. –, kalbininkas konstatuoja, kad, jei „frazeologizmus pakeistume jų reikšmę
atitinkančiais paprastaisiais žodžiais, labai nukentėtų kalbos stilingumas: kalba be frazeologizmų būtų
nevaizdinga, nereikšminga“ (Kalinauskas, 1971, 20; Paulauskas, 1975, 5), nes frazeologizmai,
10
turėdami daugybę papildomų reikšmės atspalvių, gali emociškai nuspalvinti kalbą, leisti gyvai ir
įdomiai išsakyti subjektyvų žmonių požiūrį į tikrovės realijas.
Frazeologizmai taip pat leidžia įvardyti daiktus, žmogaus psichikos būsenas, vyksmus,
nevartojant tam tikrų neigiamas emocijas keliančių žodžių. B. Kalinauskas straipsnyje Lietuvių
liaudies šnekamosios kalbos frazeologizmai reikšme „mirti“ savotišku tabu įvardija mirtį, „kuri sukelia
žmonėms labai plačią jausmų gamą nuo gilaus liūdesio, kuris pergyvenamas artimam, brangiam
žmogui mirus, iki ironijos, net pikto džiaugsmo, mirus nekenčiamam asmeniui“ (Kalinauskas, 1967,
83). Straipsnyje minimi šnekamojoje kalboje vartojami žodžio mirtis frazeologiniai pakaitalai,
pavyzdžiui: amžinai užmigti, kojas ištiesti, kinkas nukratyti, kanopas užkelt ir kt.
J. Abaravičius, nagrinėdamas rašytojo J. Baltušio kūrybosstilių, pabrėžė, kad frazeologizmai
yra svarbus rašytojo kalbos elementas, J. Abaravičius akcentuoja paties rašytojo kūrybiškumą,
modifikuojant jau turimus ir plačiai visuomenėje paplitusius frazeologizmus: autorius „keičia jų
įprastinius semantinius ryšius, pertvarko jų struktūrą arba abu tuos būdus taiko vienu metu“
(Abaravičius, 1975, 53). Pasak kalbininko, J. Baltušis „nuolat ieško glaustų, išraiškingų pasakymų ir
juos kuria, naudodamas frazeologizmų modelius“. Atkreipia dėmesį į konteksto svarbą frazeologizmų
vartojimo kalboje: „frazeologizmas kalboje siejamas su kontekstu, dėl kurio keičia savo pavidalą“,
kadangi be konteksto paimtas frazeologinis vienetas yra absoliučiai pastovus, o šnekamosios kalbos
akte jo pastovumas tėra santykinis (Abaravičius, 1976, 15).
J. Pikčilingis Lietuvių kalbos stilistikoje akcentuoja frazeologizmų vaizdingumą ir raiškumą,
vadindamas juos „stiliaus aukso valiuta, jo ramsčių ramsčiu, tai, nuo ko pirmiausia priklauso išraiškos
sodrumas, spalvingumas, emocinis poveikis“ (Pikčilingis, 1975, 356). Remdamasis žymių rašytojų –
Žemaitės, P. Cvirkos, M. Katiliškio – kūryba, kalbininkas teigia, jog frazeologizmai yra glausto
pasakymo pavyzdžiai, kuriuose atmesta, atsisakyta visa tai, kas nebūtina, ir paliktas tik būtinas
branduolys, kai „vienas toks pasakymas atstoja ištisą aprašymą – „konspektiškai“, bet vaizdingai
perteikia viso reiškinio turinį“ (Pikčilingis, 1975, 358).
Apie frazeologizmų semantinę struktūrą, jų funkcijas ir kilmę knygų bei straipsnių yra išleidę ir
kiti lietuvių kalbininkai: J. Barauskaitė Lietuvių kalbos frazeologizmai (1982), V. Drotvino mokomoji
knyga Lietuvių kalbos leksika ir frazeologija (1987) bei straipsnių ciklas apie skolintinę frazeologiją
(Frazeologizmai iš rusų kalbos (2011), Frazeologizmai iš anglų kalbos (2011) ir kt.), E. Jakaitienės
knygoje Leksikologija (2009) daug dėmesio teikiama frazeologizmų analizei (skyrius Frazeologija,
arba žodžiai pastoviuosiuose junginiuose). Įvairius frazeologizmų semantinės analizės ir stilistikos
klausimus yra nagrinėję A. Ruškys, V. Urbutis, V. Vitkauskas, K. Župerka ir kiti mokslininkai, tačiau
frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose reikalauja išsamesnių tyrinėjimų.
11
2. Frazeologizmų semantinė klasifikacija
Frazeologizmų dėmenų tarpusavio santykiai skiriasi nuo laisvuosius junginius sudarančių
žodžių santykių, kadangi frazeologizmų dėmenys iš dalies ar visai praradę savo atskiras leksines
reikšmes ir įgiję bendrą, dažnai naują reikšmę. „Esminius frazeologizmų bruožus atskleidžia semantinė
klasifikacija, kuri parodo frazeologinės reikšmės ir frazeologizmo narių semantikos santykius“
(Drotvinas, 1987, 62). Reikia paminėti, jog semantinė klasifikacija įvairių lietuvių kalbininkų yra
traktuojama nevienodai, pavyzdžiui, B. Kalinauskas siūlo tokią semantinę klasifikaciją: „1) idiominiai
frazeologizmai, 2) metaforiniai frazeologizmai ir 3) frazeoloidai“ (Kalinauskas, 1962, 5–6; 1974, 20–
21), kuri dažniausiai ir pasirenkama, analizuojant frazeologizmus semantiškai. J. Pikčilingis atkreipia
dėmesį į du požymius – junginio sustabarėjimo laipsnį ir atskirų dėmenų santykį su bendra prasme – ir
išskiria tik dvi frazeologizmų grupes: „a) idiomas, b) laisvesnius frazeologinius junginius“ (Pikčilingis,
1975, 348). Kalbininkė R. Marcinkevičienė frazeologizmus skirsto savitai: į „dialogines frazeologines
samplaikas, morfologines samplaikas, sintaksines paraleles, šiaip dažnai vartojamus kasdienius
posakius“ ir kt. (Marcinkevičienė, 2002, 12). Kalbininkė E. Jakaitienė, semantiškai aptardama
frazeologizmų junginius, juos suskirsto į du tipus: nemotyvuotuosius ir motyvuotuosius, o šiuos dar
suskaido smulkiau į tropinius, lyginamuosius ir samplaikinius frazeologizmus. Pasak kalbininkės,
„frazeologizmo reikšmės motyvaciją lemia du veiksniai: 1) bendros junginio reikšmės ir atskirų jo
dėmenų reikšmių santykis; b) frazeologizmo keliamo vaizdo santykis su tuo vaizdu, kurį galėtų sukelti
jo dėmenys, pavartoti tiesiogine reikšme“ (Jakaitienė, 2009, 286). Šiame magistro darbe, aptariant
semantinę frazeologizmų klasifikaciją, laikomasi E. Jakaitienės siūlomo skirstymo į nemotyvuotuosius
ir motyvuotuosius frazeologizmus.
2.1. Nemotyvuotieji frazeologizmai
Frazeologizmai, kurių „bendra reikšmė visiškai nutolusi nuo atskirų jo žodžių leksinių
reikšmių, o jo dėmenų, pavartotų tiesiogine reikšme, kuriamas vaizdas nerealus arba nesusijęs su viso
junginio vaizdu, laikomi nemotyvuotaisiais“ frazeologizmais (Jakaitienė, 2009, 286). Tai visiškai
sustabarėję, nekeičiami ir nekintantys frazeologizmai, kurių sudaromieji žodžiai seniai nebetekę savo
leksinių reikšmių ir visuotinai vartojami visiškai kita bendra reikšme. Nemotyvuotieji frazeologizmai
vadinami idiomomis (Drotvinas, 1987, 63; Pikčilingis, 1975, 348). Tokio tipo frazeologizmų
pasirinktų autorių tekstuose nėra itin gausu – 129 frazeologizmai:
Akim šaudyti (J. K.) Akis pamuilinti (V. B.) Akis paganyti (R. G.) Amo netekti (J. K.) (R. Gav.)
Ašarų pakalnė (J. I.) Ašarų pakrantė (2) (R. R.) Beeinąs šunims šėko pjauti (J. K.) Devintame danguje
(būti) (J. I.) Deguto šaukštas medaus statinėje (L. D.) (J. I.) Dievo rykštė (R. R.) Dūdas paleisti (2) (R.
12
G.) Gyvybės gija (R. Šer.) Katę maiše pirkti (L. D.) Katino ašaros (G. B.) Katino dienos (J. K.) (R. G.)
Krokodilo ašaros (R. V.) Kalbą megzti (J. K.) Kvapą prarasti (R. Gav.) Laurus raškyti (J. I.) Laurus
šluoti (J. I.) Liežuvius galąsti (J. I.) Liežuvį nusilaužti (R. Gav.) Liežuvius laidyti (R. G.) Liežuviu
marias išlakti (V. B.) Liežuviais plakti (J. K.) (V. B.) Makaronus kabinti (J. I.) Medaus mėnuo (G. B.)
Muilą nešti (2) (J. K.) Ne (mano) nosiai (3) (J. K.) Nė bluosto nesudėti (R. G.) Nosimi arti (R. G.)
Ožius rodyti (R. G) Pilnas ausis prikalbėti (R. G.) Plikom rankom (2) (R. Gav.) Ragus aplaužyti (V. B.)
Ragus atstatyti (R. G.) Rankas užlaužti (V. B.) Sąskaitų suvedinėjimas (G. B.) Septyniais užraktais
neužsirakinau (R. Gav.) Smulki žuvelė (V. B.) Sparnus nudegti (J. I.) Sparnus pakelti (J. K.) Sparną
rėžti (J. K.) (R. G.) Sparnus suteikti (J. I.) Stabo ištikti (J. I.) Stačia galva (V. B.) Šetono išpera (J. U.)
Širdį atverti (R. Gav.) Širdį plėšti (R. G.) Širdis plyšo (R. G.) Šunims šėko pjauti (pasiųsti ) (J. I.) Šunų
keliais nueiti (R. G.) Trigrašį įkišti (A. Z.) Užrakinti devyniais užraktais (2) (J. I.) Vandenį drumsti (J.
I.) Vargo vakarienė (R. V.) Velnių priėdę (R. G.) Velnių prisišveitę (V. B.) Vėjais nueiti (A. Z.) Vėjais
paleisti (A. Z.) Vėjais švaistyti (A. Z.) Vilku staugti (R. G.) Žaibus svaidyti (R. Gav.) Žalio supratimo
neturėti (V. B.) Žarnas paleisti (R. Gav.) Žemę išmušti iš po kojų (R. Gav.) Žodžio kišenėje neieškoti
(J. I.) Žvilgsniu apmesti (S. P.) Žvilgsnį įbesti (V. B.) (R. Gav.) Žvilgsnį mesti (R. Gav.) Anapilin
iškeliauti (2) (J. I.) Anapus iškeliauti (R. Gav.) Ant ausų statyti (J. K.) Ant galvos užkarti (2) (R. G.)
Ant kaktos neparašyta (J. I.) Ant (kieno nors) meškerės pakliūti (V. B.) Ant seilės užeiti (2) (J. K.) (J.
I.) Ant sprando lipti (A. Z.) Ant sprando sėdėti (R. G.) (J. I.) Dievo į medį nevyti (J. I.) Į gyvą kaulą
įsiėsti (V. B.) Į kraują įaugti (R. Gav.) Į nagus (kieno nors) nepataikyti (V. B.) Į ožio ragą suriesti (A.
Z.) (V. B.) Į nagą suimti (J. K.) (V. B.) Į ragą suriesti (S. P.) Į šuns dienas išdėti (J. I.) Į šuns dienas
dėti (4) (V. B.) Į uodegą papūsk (S. P.) Į vatą nevynioti (V. B.) Į vieną dūdą pūsti (G. B.) Iš klumpių
griūti (J. K.) Iš kokios balos (G. B.) Iš koto kristi (G. B.) Iš kur kojos dygsta (J. K.) Iš to paties molio
(2) (V. B.) Kailyje nesitverti (V. B.) Lig pat gyvo kaulo (R. G.) Ne iš kelmo spirtas (3) (J. I.) (2) (S. P.)
(R. Gav.) Nuo liežuvių nenueiti (V. B.) Petys į petį (R. Gav.) Pėdas sumėtyti (R. Gav.) Po šimts pypkių
(J. A.) Su žvake nestovėti (J. I.) Už devynių jūrų devynių marių (R. Gav.) Žemėn prasmegti (A. Z.)
Kiaulę pakišti (S. P.) Kiaurai matyti (V. B.) (R. Gav.) Kiaurai regėti (V. B.) (R. Gav.) Kiaurai
permatyti (R. Gav.) Kiaurai sieną žvelgti (G. Radv.) Liežuvį laikyti prikandus (V. B.) Pagaugais nueiti
(J. I.) Piestu stotis (V. B.) Skradžiai prasmegti (J. I.) (R. Gav.) Šaukštai popiet (J. K.) Toliau nosies
nematyti (J. A.) Akys ant kaktos užlipo (J. K.) Akys raibsta (J. I.) (R. Gav.) Akmuo nuo širdies nukrito
(2) (R. G.) Bala žino (2) (R. G.) Yla išlindo iš maišo (J. K.) (A. Z.) Kažkur šuo pakastas (J. I.)
Kišenėse vėjai švilpia (V. B.) Liežuvis susipainiojo (V. B.) Nagai niežti (J. I.) Perkūnas rautų (V. B.)
Plaukai piestu pasistojo (J. K.) Stogas nuvažiuoja (V. B.) Žarna žarną ėmė ryti (J. K.) Žarna žarną
ryja (2) (J. K.)
Nė vienas idiomas sudarančių dėmenų nevartojamas tiesiogine reikšme, pavyzdžiui:
13
dūdas paleisti „pravirkti“ (FŽ 162): Aš ne musulmonas!..– tuojau paleido dūdas mažasis (R. G.
2003, 102);
katę maiše pirkti „daryti neįsitikinus naudingumu“ (FŽ 282): Užsieniečiui sunku tikėti, kad
kolegos entuziastingai puls patarti savo kuruojamiems studentams pirkti katę maiše (L. D. 2008, 67);
liežuvius galąsti „apkalbinėti“ (FŽ 384): Užtat bendradarbės, matydamos kolegės
transformaciją, galando liežuvius ir griežė dantį (J. I. 2003, 316);
vėjais nueiti „niekais virsti“ (FŽ 803): [...] mažiau grauš sąžinė, kad per daug energijos nueina
vėjais ( A. Z. 1988, 33);
į gyvą kaulą „labai (įkyrėti)“ (FŽ 286): Viešpatie, kaip visa tai įsiėdė į gyvą kaulą (V. B. 2002,
18);
žarna žarną ryja „labai norisi valgyti“ (FŽ 858): O taip intensyviai repetavus ir dar atlaikius
ilgą procesą, jam dabar žarna žarną rijo ir gomurys džiuvo (J. K. 2006, 92);
Pirminę tokių frazeologizmų reikšmę kartais būna sunku nustatyti, nežinant frazeologizmo
kilmės istorijos ir aplinkybių, nes daugelis idiomų atsiradę:
iš mitologijos, pavyzdžiui, dievo į medį nevyti „sakoma be pagrindo besiskundžiančiam“ (FŽ
155): Nesierzinkite, nepykite ir nevarykite šių mielų žmonių laukan, kitaip sakant, nevykit Dievo į medį
(J. I. 2003, 168); dievai žino „nežinia“ (FŽ 156): Dievai žino, į ką jie panašūs (R. Gav. 2000, 517);
atėję į lietuvių kalbą kartu su krikščionybės priėmimu, pavyzdžiui, akmens ant akmens nelikti
„viską sunaikinti“ (FŽ 56): [...] apie visa tai buvo parašyta talentingai, kaip sakoma, nepaliekant
akmens ant akmens (A. Z. 1988, 1230); ant kelių pulti „nuolankiai maldauti“ (FŽ 295): Gal jie turi net
užmačią priversti pult ant kelių prieš visus? (V. B. 2004, 19); kryžių nešti „labai vargti“ (FŽ 353): [...]
jei dar nebūtų vedęs, bet dabar kaip tikras katalikas jis privaląs nešti savo kryžių (V. B. 2002, 159) ir
kt.
Kaip E. Jakaitienė ir pažymi, „beveik visos idiomos turi ryškų neigiamą emocinį reikšmės
komponentą” (Jakaitienė, 2009, 288), kuris aiškiai išryškėja analizuojamojoje empirinėje medžiagoje,
pavyzdžiui:
R. Granauskas gausiai vartoja tokius nemotyvuotos reikšmės frazeologizmus, pavyzdžiui:
liežuvius laidyti „apkalbėti, garsiai šūkauti“ (FŽ 386): Liežuvius laidė tik senosios kartos atstovai (R.
G. 2005, 68); ožius rodyti „užsispirti, užsiožiuoti“ (FŽ 477): O kokius ožius aš dabar begaliu rodyti?
(R. G. 2007, 225); širdis plyšo „jaučia didelį rūpestį, sielvartą, liūdesį“ (FŽ 693): Širdis plyšo iš
skausmo į juos žiūrint (R. G. 2000, 85); pilnas ausis prikalbėti „daug (pripasakojo)“ (FŽ 77): – Nu,
man atrodo, kad tau po tų šokių prikalba pilnas ausis (R. G. 2007, 107) ir kt.
A. Zalatoriaus idiomos taip pat išreiškia neigiamą požiūrį į aprašomus reiškiniu pavyzdžiui:
ant sprando lipti „įkyrėti“ (FŽ 637): Lyg keli labai geri būtinai turėtų vienas kitam maišyti ir būtinai
liptų kits kitam ant sprando (A. Z. 1988, 326); trigrašį įkišti „nepageidaujant rūpintis ne savo
14
reikalais“ (FŽ 750): Įkišau trigrašį ir aš, nors gal ir nevertėjo (A. Z. 1988, 53); vėjais švaistyti: [...]
pikti tie, kurie savo jėgas švaisto vėjais, naudojasi nepelnyta garbe (A. Z. 1988, 408); ir kt.
Iš visų autorių tekstuose vartojamų nemotyvuotų frazeologizmų tik vos keli turi teigiamą
reikšmės atspalvį (9 frazeologizmai), pavyzdžiui:
devintame danguje (būti) „laimingas“ (FŽ 126): Ji jausdavosi tarsi devintame danguje, kai
sulaukdavo skambučio (J. I. 2003, 59);
medaus mėnuo „vedybinio gyvenimo pradžia“ (FŽ 416): Spauda mėgavosi medaus mėnesiu,
kai reklamos tiesiog ūžtelėjo (G. B. 2007, 96);
širdį atverti „būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti“ (FŽ 682): Sykį vienas buvęs kurso
draugas, gerai įkaušęs, atvėrė man širdį (R. Gav. 2000, 327);
į vieną dūdą pūsti „sugyventi, sutarti“ (FŽ 162): [...] tokioje komisijoje turėtų būti visų keturių
profesijų grupių atstovai, antraip vieni ir kiti pūs į vieną dūdą (G. B. 2007, 272);
ne iš kelmo spirtas „pakankamai gudrus, supratingas, gabus“ (FŽ 296): [...] tačiau Gustis buvo
ne iš kelmo spirtas, jo krūtinėje plakė įsimylėjusi širdis,– jis tėškė milicininkui antausį grąžos (S. P.
2008, 326), Tiesa, jis pats ne iš kelmo spirtas. (R. Gav. 2006, 276), [...] ne vien dėl to, kad savo
veblenimus vėliau perkraustytų, o kad pasirodytų ne iš kelmo spirtas (J. I. 2003, 123);
petys į petį „išvien, drauge“ (FŽ 517): [...] prašmėžavo pro kambarį lyg tartųsi kažką – petys į
petį (R. Gav. 2006, 232);
akmuo nuo širdies nukrito „dingo rūpestis“ (FŽ 57): Vytautui lyg akmuo nukrito nuo širdies,
kai jis suprato, kad nestūmė ji vežimėlio ligi to akmens (R. G. 2007, 140) ir kt.
2.2. Motyvuotieji frazeologizmai
Motyvuotaisiais frazeologizmais E. Jakaitienė laiko tokius frazeologizmus, kurių sudaromųjų
dėmenų atskiros leksinės reikšmės dar vis yra daugiau ar mažiau susietos su bendrąja viso
frazeologizmo reikšme ir neretai nesunkiai atstatoma (Jakaitienė, 2009, 288). Suskirsčius tokio tipo
frazeologizmus smulkiau į tropinius, lyginamuosius ir samplaikinius, pažymima, jog tik pirmieji yra
tikrieji motyvuotieji frazeologizmai, kiti gi, pasak kalbininkės, „atsiduria frazeologijos paribyje“.
Autorių tekstuose motyvuotieji frazeologizmai vartojami gausiai, sudaro trečdalį visos empirinės
medžiagos (323 frazeologizmai).
15
2.2.1. Tropiniai frazeologizmai
Tropiniai frazeologizmai kai kurių kalbininkų dar vadinami laisvaisiais frazeologiniais
junginiais, turinčiais „ryškesnį ryšį su jų sudaromųjų žodžių nominatyviomis reikšmėmis“ (Vitkauskas,
1981, 106). Paprastai tokius junginius sudaro metaforos ar metonimijos, ilgainiui imtos visuotinai
vartoti, ir iš dalies praradusios atskirų sudaromųjų žodžių leksines reikšmes, kurios vis tik nesunkiai
gali būti atkurtos, pavyzdžiui, akis užmerkti „mirti“ (FŽ 38) – žmogui mirus, akys visada užmerkiamos
– ilgainiui šio veiksmo reikšmė buvo perkelta visai būsenai apibūdinti ir autorių testuose toks
frazeologizmas vartojamas „mirties” reikšme: Sūnau, Poviliuk, mūsų mamukė akis užmerkė (V. B.
2007, 9), [...] o jie tą rytą į telefono ragelį kaip paukščiukai sučiulbo: mamukė akis užmerkė (V. B.
2007, 10). Tokiu pat būdu galima nurodyti ir tropinio frazeologizmo kelią užkirsti dėmenų pirminių
reikšmių sąsają su bendra frazeologizmo reikšme „sutrukdyti reikštis” (FŽ 292) – norint sukliudyti
judėjimą keliu viena ar kita kryptimi, reikia užtverti, užkirsti ar kitaip paveikti kelio ruožą, kuriuo
vyksta judėjimas, todėl ilgainiui toks žodžių junginys įgavo bendrą reikšmę, kuri vartojama įvairaus
pobūdžio trukdžiams apibūdinti, pavyzdžiui: Taigi Marijos stropumas užkirto kelią Gusčio ir
Veronikos susirašinėjimui nuo pat pradžių (S. P. 2008, 327) ir pan.
Tropinių frazeologizmų autorių tekstuose rasta 225 frazeologizmai:
Akimis apmesti (R. G.) Akis atverti (J. A.) (7) (R. Gav.) Akimis įsisiurbti (S. P.) Akimis perbėgti
(S. P.) Akimis permesti (J. I.) (S. P.) Akimis ryte ryti (J. A.) / Akimis ryti (4) (R. Gav.) Akimis varstyti
(R. Gav.) Akis badyti (2) (J. I.) (R. Gav.) Akimis ryte ryti (J. A.) / Akimis ryti (4) (R. Gav.) Akis
išsprogdinti (J. A.) Akis užsipylęs (S. P.) Akis vartyti (9) (R. Gav.) Akių nesumerkti (V. B.) Akis sukti į
šalį (J. A.) (S. P.) Akis užmerkti (S. P.) (2) (V. B.) Akį užmesti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) (A. Z.)
Ašaras lieti (J. K.) Ausim lapsėti (R. Gav.) Ausis pastatyti (J. A.) (5) (V. B.) Ausis statyti (V. B.) Be
kraujo praliejimo (R. Gav.) Burną aušinti (J. K.) (J. I.) (V. B.) Burnos neaušinti (2) (R. Gav.) Burnas
atverti (V. B.) Burną praverti (4) (V. B.) (4) (R. Gav.) Burnos nepraverti (3) (V. B.) (2) (R. Gav.)
Burną užčiaupti (2) (V. B.) Dantį griežti (J. A.) (2) (V. B.) Dantimis sugriežti (R. G.) Dantis apnuoginti
(S. P.) Daug kraujo sugadinta (R. Gav.) Etiketes lipdyti (L. D.) Galvą laužyti (J. K.) (J. I.) (V. B.) (3)
(R. Gav.) (L. D.) Galvoje turėti (J. K.) Galva linksėti (J. A.) Galvą apsukti (2) (J. I.) Galvą dėti (V. B.)
Galvą guldyti (2) (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) Galvos neguldyti (R. G.) Galvą nukabinti (2) (V. B.) Galvą
pamesti (4) (J. K.) (R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.) (2) (A. Z.) Galvos nepamesti (J. K.) (V. B.) Galvą
pasukti (V. B.) Galvos nelenkti (V. B.) Galvos netekti (J. I.) Galvą sukti (6) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (2)
(S. P.) (V. B.) (8) (R. Gav.) (G. B.) Galvos nesukti (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (S. P.) (V. B.) (3) (V. B.) (4)
(R. Gav.) Gerkles laidyti (S. P.) Gerklę paleisti (R. G.) Gerklę perkąsti (R. Gav.) Gumą tempti (R. G.)
(J. I.) Įvairaus plauko (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Kasdieninė duona (G. Radv.) Kelią užkirsti (S. P.) Kelią
užtverti (R. Gav.) Kelią pastoti (V. B.) (2) (R. Gav.) Kilpą veržti (L. D.) Kojas apšilti (S. P.) Kojas
16
pakirsti (R. Gav.) Kojas pakratyti (J. I.) (S. P.) Kojas vilkti (R. G.) (J. I.) Kojos nekelti (J. I.) (J. A.)
(V. B.) Kojos neiškelti (V. B.) Koją įkelti (J. K.) (2) (V. B.) Koją pakišti (J. K.) Kortas atidengti (L. D.)
Kortas atskleisti (V. B.) Kraują išsiurbti (2) (R. Gav.) Kraują pralieti (L. D.) Kumščiais mojuoti (G. B.)
Kvapą gniaužti (J. I.) (3) (R. Gav.) Kvapą sulaikyti (R. Gav.) Lazdas perlenkti (R. Gav.) Lazdą
perlenkti (L. D.) (G. B.) Liežuvį įkišti (J. K.) Liežuvį laužti (R. Gav.) Liežuvį apversti (V. B.) Liežuviu
malti (2) (J. A.) (2) (V. B.) Liežuviais nemalti (V. B.) Mintis skaityti (G. Radv.) Nagus graužti (J. K.)
(A. Z.) Nagus nusigraužti (G. B.) Nagus įkišti (R. Gav.) Nagus kišti (2) (R. Gav.) Nagų nekišti (R. G.)
Nagus nudegti (R. G.) Nervą pažadinti (G. Radv.) Net kojos įkėlęs nebuvo (2) (J. I.) Bluosto nesudėti
(J. I.) Nė kojos nebekelti (J. I.) Nė kvapo nebebūti (J. I.) (2) (R. Gav.) Nė pėdsako neliko (J. I.) Nė
pirštu nepaliesti (2) (J. I.) (R. Gav.) Net pirštu nepalietė (2) (J. I.) (V. B.) Nosies nekišti (2) (J. K.) (R.
G.) Nosį riesti (J. I.) Nosį teberiesti (V. B.) Nosį neriesti (J. I.) Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V.
B.) Nosies nenukabinti (J. A.) Nugarą atgręžti (V. B.) (A. Z.) Nugarą atsukti (V. B.) Nugarą lenkti (S.
P.) Parako pakaks (J. I.) Paskutinį kvapą išleisti (S. P.) Paskutinio kvapo neišleisti (R. Gav.) Pečiais
gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) Pelenais paleisti (J. U.) Pelenais paversti (S.T. Kon.) Pelus nuo
grūdų atskirti (J. I.) (S. P.) (V. B.) Pinigus kalti (G. Radv.) Pirštą pakrutinti (V. B.) Pirštais užbadyti
(R. G.) Pirštinę mesti (3) (A. Z.) Pirštu pamoti (R. Gav.) Pirštu rodyti (R. G.) Pirštų galais (J. A.)
Pirštus svilinti (R. Gav.) Plaukus rautis (S. P.)Ranką kelti (S. P.) Ranką pakelti (2) (J. I.) (J. A.) (S. P.)
(2) (V. B.) Ranka pasiekiamas (J. K.) (R. G.) (V. B.) (2) (R. Gav.) Rankas atrišti (V. B.) (A. Z.) Rankas
laužyti (2) (J. K.) (R. Gav.) Rankas nuleisti (J. K.) (J. I.) (R. Gav.) Ranka numoti (7) (J. K.) (2) (R. G.)
(2) (J. I.) (V. B.) (G. B.) Ribą peržengti (2) (J. I.) (G. B.) Ribą prieiti (R. Gav.) Savo galva (gyventi) (A.
Z.) Savo kailiu patirti (2) (J. I.) Savo kailį gelbėti (S. P.) Savo rankom (3) (R. Gav.) Seilę varvinti (J.
I.) (J. A.) (R. Gav.) Seilių nevarvinti (J. A.) Sėklą pasėti (G. Radv.) Snukį išmalti (S. P.) Šiaudo griebtis
(A. Z.) Tašką padėti (J. I.) (V. B.) Tarp eilučių skaityti (R. Gav.) Tarp keturių sienų (V. B.) Tašką dėti
(V. B.) Užpakalį atsukti (S. P.)Viena ausim girdėti (V. B.)Visa gerkle (J. K.) (J. I.) (J. A.) (3) (S. P.) (V.
B.) (R. Gav.) Visokio plauko(J. K.) (J. I.) (G. B.) Žodį duoti (S. T. Kon.) Ant danties užmesti (V. B.) Ant
galvos sėdėti (G. B.) Ant galvos lipti (J. I.) Ant kelių pulti (J. I.) (2) (V. B.) Ant kojų pastatyti (S. P.)
(V. B.) (2) (R. Gav.) Ant kojų būti (S. P.) Ant kojų sukelti (J. I.) Ant kulnų lipti (S. P.) Ant kulnų
neminti (V. B.) Ant liežuvio galiuko (J. A.) Ant liežuvio galo (V. B.) (2) (R. Gav.) Ant liežuvio užeiti (R.
Gav.) Ant menčių guldyti (J. A.) Ant pirštų galiukų (3) (J. I.) Ligi gyvos galvos (V. B.) Į akis lįsti (R.
Gav.) (A. Z.) Į akį pirštu durti (R. G.) Į akį pūsti (J. K.) Į atlapus kibti (S. P.) Į ausį gauti (G. Radv.) Į
galvą ateiti (2) (R. G.) (2) (J. A.) (R. Gav.) Į galvą įsikalti (3) (R. G.) (J. A.) (2) (V. B.) Į galvą šauti (J.
K.) (R. G.) (2) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (R. Gav.) Į galvą nešauti (J. K.) (S. P.) (R. Gav.) Į galvą neimti
(R. G.) / Galvon neimti (J. A.)Į kampą įvaryti (J. I.) (L. D.) (A. Z.) Į kampą speisti (R. Gav.) Į kampą
užspeisti (3) (R. Gav.) Į kapus nusinešti (J. K.)Į purvą įmurdyti (R. Gav.) Į rankas save suimti (V. B.) Į
rankas savęs nesuimti (V. B.) Į vietas stoti (J. K.) Į žmones išeiti (2) (R. Gav.) Iš kampo į kampą (J. K.)
17
(J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.) Iš kelio išvesti (R. G.) (V. B.) Iš nagų ištrūkti (S. P.) Iš lūpų į lūpas (J. K.)
(G. B.) Iš po žemių išnirti (3) (R. Gav.)Iš po žemių iškasti (2) (J. K.) Iš rankų į rankas (A. Z.) (G. B.) Iš
rankų paleisti (J. I.) Iš šono pažvelgti (J. I.) Kailį išnešti (J. K.) Kailį išversti (S. P.) Koja kojon (J. I.)
(2) (L. D.) Liežuvį laikyti už dantų (J. K.) Nuo galvos iki kojų (5) (J. I.) Per dantį traukti (3) (J. K.) (A.
Z.) Nuo galvos ligi kojų (R. Gav.) Per nagus gauti (J. K.)Po kojomis paminti (J. I.) Po kojomis pintis
(R. Gav.) Po kojų pulti (2) (J. A.) Po žeme lįsti (R. Gav.) Prie kryžiaus kalti (2) (L. D.) Prie sienos
prispirti (S. P.) Prie sienos priremti (R. Gav.) Pro pirštus pažiūrėti (2) (J. K.) Pro pirštus prasprūsti
(R. Gav.) Sudėti taškus ant I (G. Radv.) Suimti save į rankas (2) (J. I.) Suktis apie savo ašį (R. R.)Už
gerklės paimti (V. B.) Už gerklės griebti (R. Gav.) Už liežuvio timptelėti (2) (J. I.) Už liežuvio traukti
(R. G.) (3) (J. A.) (V. B.) Už liežuvio netraukti (R. G.)Už liežuvio patraukti (J. I.) Už nosies vedžioti
(J. I.) (6) (A. Z.) Už vieno stalo (G. Radv.)Veidas prieš veidą (R. G.)Mūru stoti (J. K.) Puse lūpų (R.
G.) (J. I.) (J. A.) Skersai gerklę (V. B) Akys atsivėrė (3) (R. Gav.) Akys gęsta (R. Gav.) Ausys linksta
(J. I.) Į akį nors durk (J. I.) Kojos pinasi (R. Gav.) Kraujas liejosi (R. Gav.) Liežuvis atsiriša (J. K.)
Liežuviai atsiriša (V. B.) (2) (R. Gav.) Liežuviai neatsirišo (V. B.) Liežuvis neapsiverčia (J. K.) (J. I.)
(3) (V. B.) (L. D.) (G. B.) Liežuvis nesivertė (R. Gav.) Liežuviai palaidi (V. B.) Liežuvis pinasi (J. A.)
(S. P.) Liežuviai niežti (V. B.) Ranka ranką plauna (J. I.)Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (J. I.)Žemė slysta
iš po kojų (J. I.) Žemė sprūsta iš po kojų (R. Gav.)
2.2.2. Lyginamieji frazeologizmai
Palyginimai, kurie yra paplitę visuomenėje ir vartojami sustabarėjusia viena kuria reikšme
vadinami lyginamaisiais frazeologizmais1 (Jakaitienė, 2009, 292). „Juose gausu klasinių santykių,
mitinių bei religinių vaizdinių, liaudies gyvenimo, buities, papročių, visuomeninės aplinkos bei
tarpusavio santykių ir įvairių kitų praeities gyvenimo bei pasaulėžiūros atspindžių.“ (Vosilytė, 1985,
3). Pasirinktų autorių tekstuose tokių frazeologizmų nėra itin gausu, jų rasta – 61 frazeologizmas:
It perkūno trenktas (R. Gav.) It mietą prarijus (R. Gav.) It musę kandę (2) (J. I.) It žuvis
vandenyje (J. I.) (R. Gav.) Kaip akies vyzdį (J. K.) (R. Gav.) Kaip ant anglių (R. G.) Kaip ant delno (J.
K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.) Kaip ant mielių (J. I.) Kaip ant žarijų spirgėti (V. B.) Kaip be rankų (V. B.)
(R. Gav.) Lyg be rankų (R. Gav.) Kaip dangus ir žemė (R. Gav.) Kaip danguje, taip ir žemėje (K. U.
V.) Kaip diena ir naktis (L. D.) Kaip dūmas dingti (J. K.) Kaip dūmas nepranykti (R. Gav.) Kaip į balą
(2) (R. G.) Kaip į maišą (R. G.) Kaip į vandenį (lyg...tarsi...) (4) (J. I.) (2) (R. Gav.) (2) (J. K.) Kaip iš
akies luptas (J. K.) (V. B.) Kaip iš kibiro (2) (R. G.) Kaip iš pypkės (J. I.) Kaip iš rašto (V. B.) Kaip
katė su pele (R. Gav.) Kaip kiaulė apie debesis (R. G.) Kaip mane gyvą matot (R. Gav.) Kaip musės
krinta (J. I.) Kaip niekur nieko (2) (V. B.) Kaip nuluptą (R. G.) Kaip nuo žąsies vanduo (R. G.) lyg nuo
1 J. Pikčilingis tokius frazeologizmus vadina dar ir komparatyviniais (Pikčilingis, 1975, 352)
18
žąsies vanduo (J. I.) Kaip ožys į naujus vartus (J. K.) Kaip ožkos karklą (R. G.) Kaip pelenų į burnas
prisisėmę (G. Radv.) Kaip pelės po šluota (J. K.) Kaip penkis pirštus (J. I.) Kaip (savo) penkis pirštus
pažinoti (L. D.) Kaip Pilypas iš kanapių (V. B.) (R. Gav.) Kaip pirštu į akį (J. I.) Kaip pirštu į dangų
(V. B.) Kaip ranka nuimti (S. P.) Kaip savo ausis (matyti) (R. Gav.) Kaip silkės bačkoj (J. A.) (R. Gav.)
Kaip sviestu patepta (3) (J. I.) Kaip šieno (R. G.) Kaip šiltą vilną (suvystyti) (R. Gav.) Kaip šuniui
penkta koja (J. I.) (R. Gav.) Kaip už mūro (būti) (R. G.) Kaip žemę pardavus (2) (R. G.) (V. B.) Lyg
akis išdegęs (J. I.) Lyg akmuo nuo širdies nusirito (J. I.) (R. Gav.) Lyg griaustinis iš giedro dangaus
(J. I.)Lyg pelė po šluota (J. K.) Lyg perkūnas iš giedro dangaus (2) (J. I.) (2) (V. B.) Lyg skęstantis
šiaudo (V. B.) Lyg vandens į burną paėmęs (V. B.) Lyg žaibo trenktas (J. A.) Tarytum perkūnas trenkė
(3) (J. I.) Tarsi feniksas iš pelenų (2) (J. I.) Vienas kaip pirštas (L. D.) Viena kaip pirštas (2) (R. G.)
Paprastai tokio pobūdžio frazeologizmams reikia tam tikros išskirtinės kontekstinės aplinkos,
mat, „kai kurie lyginamieji posakiai tik dėl tokios apibrėžtos aplinkos ir tegali būti laikomi
frazeologizmais, nes jų dėmenys dažnai yra išlaikę beveik tiesiogines reikšmes“ (Jakaitienė, 2009,
293), pavyzdžiui:
lyginamasis frazeologizmas kaip akies vyzdį „rūpestingai“ (FŽ 53) dažniausiai vartojamas su
veiksmažodžiu saugoti: Jis saugojo šitas drobes kaip savo akies vyzdį (R. Gav. 2000, 266), Dabar
kiekviena vietelė už pieštos gyvatvorės buvo saugoma kaip akies vyzdys (J. K. 2006, 120);
lyginamasis frazeologizmas kaip į vandenį „apie dingimą“ (FŽ 789) – su veiksmažodžiu
dingti: O per tuos karščius pradingo kaip į vandenį. (R. Gav. 2006, 202), Ritos žmogus iš agentūros
,,Agata Kristi” dingo lyg į vandenį [...] (J. I. 2003, 147);
lyginamieji frazeologizmai kaip nuluptą, „gerai (pažįsta)“ (FŽ 472), kaip penkis pirštus
„puikiai (pažinti, mokėti)“ (FŽ 534) – su veiksmažodžiu pažinti: [...] Gaučio kūną pažinojo kaip
nuluptą (R. G. 2003, 122), Šiandien jau tariamės pažįstantys Žemės planetą kaip savo penkis pirštus
[...] (J. I. 2003, 106);
lyginamieji frazeologizmai kaip pirštu į akį, „tiksliai“ (FŽ 534), kaip pirštu į dangų „tiksliai“
(FŽ 534): – su veiksmažodžiu pataikyti: o trečias pataikė kaip pirštu į akį [...] (J. I. 2000, 27), Apie
tave? – klausia Mikas ir kaip pirštu į dangų pataiko (V. B. 1998, 93) ir kt.
Lyginamuosius frazeologizmus skirtingų autoriai tekstuose vartoja nevienodai. Dažniausiai
tokio pobūdžio vaizdingus junginius vartoja R. Gavelis (18 lyginamųjų frazeologizmų), kuriais
apibūdinama:
žmogaus būsena, pavyzdžiui, it perkūno trenktas „apie nustebusį, priblokštą“: Dabar stoviu
priešais ją it perkūno trenktas (R. Gav. 2000, 227), it mietą prarijus „apie nejudrų, nelankstų“ (FŽ
425): Marė sėdi it mietą prarijus [...] (R. Gav. 2000, 434);
santykis tarp objektų, pavyzdžiui, kaip katė su pele: Jis žaidė ta knygute kietais viršeliais kaip
katė su pele [...] (R. Gav. 2006, 163);
19
reikalingumas, pavyzdžiui, kaip šuniui penkta koja „apie nereikalingą daiktą“ (FŽ 733): Tas
švarkas jam tiko kaip šuniui penkta koja (R. Gav. 2002, 33), plg. dar ,,Valio“ apdovanojimai jam
dabar buvo kaip šuniui penkta koja (J. I. 2003, 244) ir pan.
J. Ivanauskaitė savo tekste vartoja lyginamuosius frazeologizmus (17 frazeologizmų),
aprašydama:
sėkmingus, sklandžiai besiklostančius veiksmus, pavyzdžiui, kaip iš pypkės „puikiai“ (FŽ 526):
Vėliau, kai tam automobiliui prireikė naujų padangų, viskas ir vėl ėjosi kaip iš pypkės (J. I. 2003, 305),
kaip ant mielių „smarkiai, sėkmingai (augti)“ (FŽ 424): Todėl būrėjos Julijos Kronberg klientūra augo
kaip ant mielių (J. I. 2003, 312), kaip sviestu patepta „sėkmingai“ (FŽ 653): Atrodė, kad viskas eis
kaip sviestu patepta dar šimtą metų (J. I. 2003, 290);
taiklumą, pavyzdžiui, kaip pirštu į akį „tiksliai“ (FŽ 534): o trečias pataikė kaip pirštu į akį
[...] (J. I. 2000, 27);
netikėtumo būseną, pavyzdžiui, lyg griaustinis iš giedro dangaus „netikėtai“ (FŽ 225): Ta žinia
buvo lyg griaustinis iš giedro dangaus, ir Baltoji Lelija pasijuto ne juokais įžeista, o gal net išduota (J.
I. 2000, 350);
nesureikšminimą, pavyzdžiui, lyg nuo žąsies vanduo „apie greitą ko praėjimą“ (FŽ 789): Nuo
miniatiūrinės šambalietės toks pareiškimas nutekėjo lyg nuo žąsies vanduo (J. I. 2000, 52), plg. [...]
bet visi tokie atsiėmimai – nuo Mildos Marijos kaip nuo žąsies vanduo (R. G. 2007, 183) ir pan.
Mažiausiai tokio pobūdžio frazeologizmų vartoja literatūrologas A. Zalatorius ir kritikas L.
Donskis, nes „lyginamiesiems frazeologizmams būdingas vaizdingumas ir emocingumas“ (Jakaitienė,
2009, 293), o kritikų tekstuose paprastai vengiama subjektyvaus emocingumo ir perdėto vaizdingumo.
Jų pateikiami frazeologizmai neekspresyvūs ir lakoniški, pavyzdžiui, kaip ant delno „labai (aišku),
suprantama“ (FŽ 143): [...] kai atverčia iš pašto paimtus į Sibirą rašytus mano laiškus, kuriuose
nuotaikos kaip ant delno... (A. Z. 1988, 423), vienas kaip pirštas „apie vienišą“ (FŽ 534): Prieš –
kadangi jis vienas kaip pirštas negyvenamoje saloje, kurioje nėra jokios žmogiškos būtybės (L. D.
2008, 251) ir kt.
2.2.3. Samplaikiniai frazeologizmai
„Samplaikiniai frazeologizmai yra motyvuotųjų frazeologizmų grupė, kuri priklauso
pereinamojo pobūdžio junginiams“ (Jakaitienė, 2009, 294). Kai kurie kalbininkai juos vadina
frazeoloidais (Barauskaitė, 1995, 62), o dar kiti – tokio pobūdžio junginius išskaido į porinius ir
samplaikinius frazeologizmus, atsižvelgdami į tai, ar junginio dėmenys sujungti jungtuku, ar yra
bejungtukiai (Pikčilingis, 1975, 354). Tokių frazeologizmų dėmenimis dažniausiai eina arba sinonimai,
arba antonimai.
20
Analizuojamųjų autorių empirinėje medžiagoje samplaikinių frazeologizmų yra 37
frazeologizmai (neskiriami kilmės požiūriu), iš kurių 15 yra sujungti jungtukais ir, ar, bei:
Alfa ir omega (A. Z.) Būti ar nebūti (A. Z.) Duonos ir reginių (3) (R. Gav.) Duonos ir žaidimų
(A. Z.) Ego te absolvo (V. B.) Hic et nunc (S. J.) Iš rytų ir vakarų (R. R.) Iš stuomens ir iš liemens (V.
B.) Nuo Adomo ir Ievos (R. R. ) Pro et contra (L. D.) Sodoma ir Gomora (J. I.) Šen bei ten (8) (J. I.)
Šiaip ar taip (6) (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) (2) (A. Z.) (G. B.) Šis bei tas (R. G.) (J. I.) (V. B.) (2) (R. Gav.)
(L. D.) (2) (G. B.) Urbi et orbi (A. Z.),
o be jungtukų – 22 frazeologizmai:
Be galo, be krašto (5) (J. K.) (3) (J. I.) (2) (V. B.) Dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2)
(R. G.) Nei galo, nei krašto (J. K.) Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.) Nei gyvas, nei miręs (V. B.) (R. Gav.)
Nei į tvorą, nei į mietą (J. I.) (R. Gav.) Nei iš šio, nei iš to (4) (J. K.) (5) (R. G.) (8) (V. B.) (2) (A. Z.)
(G. B.) (R. Gav.) Nei šiaip, nei taip (V. B.) Nei šis, nei tas (R. G.) (J. A.) (S. P.) (A. Z.) (G. B.) Nei
šioks, nei toks (R. Gav.) (A. Z.) Norom nenorom (2 ) (J. K.) (1) (R. G.) (2) (V. B.) (12) (R. Gav.) Nori
nenori (1) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.) Pusiau skustas, pusiau luptas (R. G.) Skersai
išilgai (R. Gav.) Šiaip ne taip (2) (R. G.) (J. I.) Šiek tiek (R. G.) Tai šen, tai ten (J. I.) Tiesiai
šviesiai(J. K.) (2) (J. I.) Trumpai drūtai (V. B.) (A. Z.) Trūks plyš (R. G.) (V. B.) (A. Z.) Vargais
negalais (2) (J. K.) (R. G.) (6) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.) Žiemą vasarą (S. P.).
Kai samplaikinių frazeologizmų sudaromieji dėmenys yra antonimai, juos sieja priešinimo
santykis, pavyzdžiui:
dieną naktį ,,visą laiką, bet kada“ (FŽ 145): Dieną naktį rūko aukšti kaminai [...] (R. G. 2005,
32), [...] ir nesunkiai įprato gyventi dieną naktį stebimi (J. I.2003, 169), Už kito tvenkinio, dešiniau,
stovėjo dvaro kalvė, iš jos dieną naktį rūko dūmai [...] (S. P. 2008, 20), Benai, nieko, tik skaitau dieną
naktį knygas, negaliu atsitraukti (J. A. 2004, 293);
nei gyvas, nei miręs ,,apie labai išsigandusį“ (FŽ 220): Nei gyvas, nei miręs pasileido per
stagarynus ir kupstynus [...] (V. B. 2004, 11), [...] kito didžiojo kunigaikščio bendravardis Vargalys
nei miręs, nei gyvas stovėjo (R. Gav. 2000, 473);
trūks plyš ,,kad ir kas būtų, būtinai“ (FŽ 751): Šiandien trūks plyš nupirksiu tau tą kostiumą
[...] (R. G. 2003, 172), Abi recenzijos sukelia negerą įtarimą, kad iš anksto nusiteikiama trūks plyš
„sudrapalinti“ autorių (A. Z. 1988, 340) ir kt.
Tapatumo santykiais susietų tokio pobūdžio frazeologizmų dėmenų autorių tekstuose pasitaiko
vos vienas kitas, pavyzdžiui:
nuo Adomo ir Ievos „nuo pat pradžių, iš tolo“ (FŽ 3): Arba poetiškiau – nuo Adomo ir Ievos (R.
R. 2004, 546);
Sodoma ir Gomora „pasileidimas“ (FŽ 631): Jei nenorėjo virsti druskos stulpu, privalėjo
sprukti neatsisukdamas kaip nusidėjėlis iš Sodomos ir Gomoros (J. I. 2003, 368);
21
vargais negalais „sunkiai“ (FŽ 790): Vargais negalais prišnekinau Mildą paskutinį kartą nueiti
panemunėm (J. K. 2006, 159), Vargais negalais išspausti žodžiai sesutei pro ausis prasprūsta... (V. B.
2004, 56), Gvildys šlitiniuodamas pasivarė dviratį ir vargais negalais jį apžergė (J. A. 1996, 29) ir kt.
Kokį žodį parinkti į samplaikinių sinonimų porą lemia „kalbos garsinės ypatybės: tą atranką
lemia aliteracija, asonansai, ritmas, rimas“ (Pikčilingis, 1975, 354), pavyzdžiui: šen bei ten: Vietoj jų
šen bei ten auga raudona it kraujo dėmė echmėja [...] (J. I. 2003, 108); nei galvoj, nei uodegoj: [...]
bet kad būsią rengiami vargonų koncertai, jam nei galvoj, nei uodegoj (V. B. 2007, 147); nei į tvorą,
nei į mietą: Ji visad pašneka nei į tvorą, nei į mietą (R. Gav. 2000, 81); skersai išilgai: Didžiųjų tautų
istorija išnaršyta skersai išilgai (R. Gav. 2000, 298); trumpai drūtai: Trumpai drūtai, per vieną dieną
prezidentas būtų prifarširuojamas šlovės tiek [...] (A. Z. 1998, 45) ir kt.
Dar plg. lotynų k. ego te absolvo (V. B.), hic et nunc (S. J.), pro et contra (L. D.), urbi et orbi
(A. Z.); prancūzų k. tête a tête (J. K.).
Kaip matyti iš šio skyriaus pateiktos informacijos, pasirinktų autorių tekstuose pagal semantinę
klasifikaciją vyrauja motyvuotieji frazeologizmai (323 frazeologizmai), sudarantys veik trečdalį visos
empirinės medžiagos, iš kurių dažniausi yra tropiniai frazeologizmai (225 frazeologizmai), šiek tiek
retesni lyginamieji (61 frazeologizmas) ir samplaikiniai (37 frazeologizmai). Nemotyvuotųjų
frazeologizmų arba vadinamųjų idiomų rasta nedaug – 129 frazeologizmai.
22
3. Frazeologizmų funkcijos
Frazeologizmai, kaip ir bet kuri kita kalbinė raiškos priemonė, atlieka tam tikras funkcijas,
kurios padeda teksto kūrėjui išreikšti taikliau, įtaigiau, vaizdingiau savo minčių eigą. Paprastai
skiriamos tokios pagrindinės frazeologizmų funkcijos:
1) nominacinė,
2) stilistinė,
3) sintaksinė (Drotvinas, 1987, 84, Paulauskas, 2001)
Lietuvių autorių vartojamiems frazeologizmams būdinga nominacinė funkcija, kuri padeda
ekspresyviau nei paprasti lietuvių kalbos žodžiai įvardyti kūriniuose aprašomus tikrovės dalykus,
reiškinius, veikėjų būsenas ar ypatybių požymius. Nominacinė funkcija: „žodžio ar žodžių junginio
pagrindinė funkcija – eiti daiktų ar reiškinių pavadinimu“ (Gaivenis, Keinys, 1990, 66). Nominacinės
funkcijos atžvilgiu skirstomi pagal sisteminį principą, kuris realizuotas J. Paulausko Sisteminiame
lietuvių kalbos frazeologijos žodyne (1995). Dažniausiai frazeologizmais įvardijama tam tikra
psichikos būsena, kiek rečiau judėjimas, erdvė, laikas, simboliškumas, visuomeniškumas, socialiniai
santykiai ir pan. (Paulauskas, 1995, 6), pavyzdžiui:
1) psichikos būseną nusakantys autorių frazeologizmai:
a) žavėjimasis, stebėjimasis: Akim šaudyti (J. K.) Akimis šaudyti (3) (R. Gav.)
Akimis įsisiurbti (S. P.) Akimis ryte ryti (J. A.) Akimis ryti (4) (R. Gav.) Akimis varstyti (R. Gav.) Akis
išpūsti (2) (R. G.) (2) (S. P.) (V. B.) (R. Gav.) Akis išsprogdinti (J. A.) Akutės išsprogo (R. Gav.) Akis
išversti (S. P.) (2) (R. Gav.) Akis ganyti (R. Gav.) Akių neatplėšti (V. B.) Akis paganyti (R. G.) Akis
vartyti (9) (R. Gav.) Akį patraukti (R. G.) Akis traukti (S. P.) (V. B.) Akis patraukti (V. B.) Akys ant
kaktos užlipo (J. K.) Akys ant kaktos lipa (2) (V. B.) Akys ant kaktos iššoko (V. B.) Amo netekti (J. K.)
(R. Gav.) Galvą pamesti (4) (J. K.) (R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.) (2) (A. Z.) Iš klumpių griūti (J. K.)
Iš koto kristi (G. B. ;
b) jaudinimasis: Galvos netekti (J. I.) Iš proto kraustytis (3) (J. K.) (2) (J. A.) (2)
(R. Gav.) Iš proto išsikraustyti (5) (J. I.) (5) (S. P.) (R. Gav.) Iš proto eiti (J. K.) (5) (J. A.) Kailyje
nesitverti (V. B.) Kaip ant anglių (R. G.) Kaip ant žarijų spirgėti (V. B.) Iš pusiausvyros išmušti (R.
Gav.) Iš kailio nertis (V. B.) (R. Gav.) Iš kailio išsinerti (V. B.);
c) bjaurėjimasis, piktinimasis: Dantį griežti (J. A.) (2) (V. B.) Po šimts pypkių
(J. A.) Po velnių (J. I.) (3) (J. A.) (18) (S. P.) (8) (R. Gav.) Po velniais (J. A.) Dantimis sugriežti (R. G.)
Kurių galų (J. K.) (R. Gav.) Kurių velnių (J. K.) Nosį sukti (3) (R. Gav.) Užpakalį atsukti (S. P.)
Nugarą atgręžti (V. B.) (A. Z.) Nugarą atsukti (V. B.) Tegu juos velniai (J. A.) Trauk velniai (2) (J. A.)
Žaibus svaidyti (R. Gav.);
23
d) ramumas, kantrumas, uždarumas: Dantis sukandę (2) (J. K.) (R. G.) (J. I.)
(2) (J. A.) (S. P.) Dantis sukąsti (9) (V. B.);
e) bijojimas: Rankos linksta (G. B.) Pirštų galais (J. A.) Ausis suskliausti (J. A.)
Pagaugais nueiti (J. I.) Piestu stotis (V. B.) Plaukai piestu pasistojo (J. K.) Nei gyvas, nei miręs (V.
B.) (R. Gav.) Dieve gink (J. K.) (J. I.) (4) (V. B.) (5) (A. Z.) (G. B.) Dieve neduok (4) (R. G.) (3) (J. I.)
(8) (J. A.) (4) (V. B.) (2) (A. Z.) Dieve sergėk (J. K.) (2) (V. B.) (2) (R. Gav.) (A. Z.) Viešpatie sergėk
(V. B.) Kojas pakirsti (R. Gav.);
f) mandagumas: Dieve duok (J. I.) (V. B.) (A. Z.) (G. B.) Galvas nulenkti (V. B.);
g) didžiavimasis, gyrimasis: Iš aukšto žiūrėti (R. G.) (G. B.) Nosį riesti (J. I.)
Nosį teberiesti (V. B.) Nosį neriesti (J. I.) Nosį užriesti (J. K.) Žvaigždžių liga(J. K.);
h) Mylėjimas, palankumas: Akį mesti (2) (J. K.) (3) (R. G.) Į akis kristi (J. K.)
(2) (R. G.) (6) (J. I.) (2) (J. A.) (2) (S. P.) (V. B.) (2) (G. B.) Akin kristi (J. A.) Galvą apsukti (2) (J. I.)
Galvą susukti (J. I.) (R. Gav.) Iki ausų (J. K.) (R. G.) (J. I.) (2) (G. B.) Į akį kristi (J. A.) (2) (R. Gav.)
Iš akių nepaleisti (J. K.) (V. B.) (V. B.) Iš akių neišleisti (S. P.) (V. B.) Į širdį įkristi (R. G.) Iš pirmo
žvilgsnio (3) (J. K.) (11) (J. I.) (S. P.) (2) (R. Gav.) (7) (A. Z.) (2) (L. D.) (G. B.) (G. Radv.) Sparną
rėžti (J. K.) (R. G.);
i) padėti suprasti, suvokti: Akis atverti (J. A.) (7) (R. Gav.) Akis praverti (R.
Gav.) Akys atsivėrė (3) (R. Gav.) Auksą ir perlus žarstyti (J. K.) Į dienos šviesą iškelti (J. I.) Į dienos
šviesą ištraukti (S. P.) (L. D.) Į dienos šviesą išvilkti (J. I.) Į protą atvesti (2) (V. B.) Į protą grąžinti
(R. Gav.) Kortas atskleisti (V. B.) Kortas atidengti (L. D.) Sudėti taškus ant I (G. Radv.) Širdį atverti
(R. Gav.) Tarp eilučių skaityti (R. Gav.);
j) džiaugimasis, juokimasis: Akys nušvito (J. A.) Dantis rodyti (J. K.) (S. P.)
Gerklę paleisti (R. G.) Rankas trinti (S. P.);
k) prievartos potyris: Norom nenorom (2 ) (J. K.) (1) (R. G.) (2) (V. B.) (12) (R.
Gav.) Nori nenori (1) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.) Prie sienos prispirti (S. P.) Prie
sienos priremti (R. Gav.) Kieno valdžia, to ir religija (L. D.) Kilpą veržti (L. D.) Pagal (kieno) dūdelę
šokti (J. I.) Į nagą suimti (J. K.) (V. B.) Į kampą įvaryti (J. I.) (L. D.) (A. Z.) Į kampą speisti (R. Gav.)
Į kampą užspeisti (3) (R. Gav.) Ant sprando lipti (A. Z.) Ant kulnų lipti (S. P.) Ant galvos lipti (J. I.)
Ant galvos užkarti (2) (R. G.);
l) abejingumas, nesidomėjimas: Iš akių išleisti (L. D.) (G. B.) Iš rankų paleisti
(J. I.) Kaip niekur nieko (2) (V. B.) Kaip nuo žąsies vanduo (R. G.) Lyg nuo žąsies vanduo (J. I.) Nė
motais (2) (J. K.) (9) (J. I.) (G. B.) Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.) Nei šiaip, nei taip (V. B.) Nei šis, nei
tas (R. G.) (J. A.) (S. P.) (A. Z.) (G. B.) Nosies nekišti (2) (J. K.) (R. G.) Rankas nusiplauti (J. I.) (V.
B.) Pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) Pro ausis praeiti (G. B.) Pro ausis prasprūsti (V. B.)
24
Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (R. G.) Pro pirštus pažiūrėti (2) (J. K.) Pro pirštus prasprūsti (R.
Gav.) Ranka numoti (7) (J. K.) (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.) (G. B.);
m) globojimas, guodimas: Angelas sargas (2) (R. R.) Apsaugok Dieve (J.
A.) Gelbėjimosi ratas (G. Rad) Ranka ranką plauna (J. I.) Kaip už mūro (būti) (R. G.) Mūru stoti (J.
K.);
n) apgaulingumas: Akis apdumti (R. Gav.) Akis pamuilinti (V. B.) Akių
dūmimas (2) (S. P.) Dantį užkalbėti (S. P.) (A. Z.) Dantis užkalbinėti (R. Gav.) Į akis miglą pūsti (S.
P.) Iš piršto laužti (2) (J. I.) Makaronus kabinti (J. I.) Už nosies vedžioti (J. I.) (6) (A. Z.);
o) nusivylimas, apmaudas: Galvą nukabinti (2) (V. B.) Iš po kojų slysti
(A. Z.) Nagus nudegti (R. G.) Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V. B.) Rankas nuleisti (J. K.) (J. I.)
(R. Gav.) Sparnus nudegti (J. I.) Širdį suspausti (J. A.) Kaip žemę pardavus (2) (R. G.) (V. B.) Beeinąs
šunims šėko pjauti (J. K.);
p) niekšiškumas, kenkimas: Duobę sau kasti (J. A.) Kiaulę pakišti (S. P.)
Nagai niežti (J. I.) Sąskaitų suvedinėjimas (G. B.) Žemę išmušti iš po kojų (R. Gav.) Koją pakišti (J.
K.);
r) niekinimas, pajuokimas, įžeidimas: Į miltus sumalti (S. P.) (V. B.) Į
purvą įmurdyti (R. Gav.) Į šuns dienas išdėti (J. I.) Į šuns dienas dėti (4) (V. B.) Liežuvius galąsti (J.
I.) Liežuvius laidyti (R. G.) Liežuviai palaidi (V. B.) Liežuviai niežti (V. B.) Liežuviais plakti (J. K.) (V.
B.) Nuo liežuvių nenueiti (V. B.) Per dantį traukti (3) (J. K.) (A. Z.) Per dantį patraukti (S. P.) Pirštais
užbadyti (R. G.) Šunims šėko pjauti (pasiųsti ) (J. I.) Velniop pasiųsti (2) (J. I.) Su žemėm sumaišyti (J.
K.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) Su žemėmis maišyti (L. D.);
s) liūdėjimas, verkimas: Ašaras lieti (J. K.) Ašarų pakalnė (J. I.)Ašarų pakrantė
(2) (R. R.) Ašarų upeliai (R. V.) Dūdas paleisti (2) (R. G.);
2) judėjimą apibūdinantys frazeologizmai:
a) bėgimas, skubėjimas: Akis išdegęs (V. B.) (A. Z.) Lyg akis išdegęs (J. I.)
Net dūmai rūksta (R. Gav.);
b) kryptis: Kur akys mato (J. K.) (4) (J. I.) (J. A.) (S. P.) Kur akys veda (J. K.)
(V. B.) (2) (R. G.) (R. Gav.) Kur kojos neša (R. G.) Kur kojos veda (R. Gav.) Nosies tiesumu (J. K.)
Skersai išilgai (R. Gav.) Į finišo tiesiąją (J. I.) Skradžiai prasmegti (J. I.) (R. Gav.) Iš rytų ir vakarų
(R. R.);
c) mušimas, sumušimas, grasinimas: Į atlapus kibti (S. P.) Į dantis dėti (R. G.)
Į ausį gauti (G. Radv.)Į ragą suriesti (S. P.) Į skūrą duoti (S. P.) Į snukį gauti (G. Radv.)Iš po žemių
iškasti (2) (J. K.) Kailį iškaršti (S. P.)Kumščiais mojuoti (G. B.) Snukį išmalti (S. P.) Špagas
sukryžiuoti (A. Z.) Už gerklės paimti (V. B.) Už gerklės griebti (R. Gav.) Žarnas paleisti (R. Gav.);
25
d) sprukimas, nešdinimasis: Į kojas dėti (V. B.) Į kojas leistis (R. G.) Iš nagų
ištrūkti (S. P.) Kailį išnešti (J. K.) Muilą nešti (2) (J. K.) Pėdas sumėtyti (R. Gav.) Savo kailį gelbėti (S.
P.) Sparnus pakelti (J. K.) Sveiką kailį išnešti (S. P.) (G. B.);
e) išvarymas, išėjimas: Duris parodyti (J. I.) (V. B.) Po velnių eik (J. A.)
f) kitimas, keitimas: Aukštyn kojom (būti) (A. Z.) Aukštyn kojomis apsiversti
(J. K.) Aukštyn kojom versti (3) (R. G.) (J. A.) Aukštyn kojom apversti (3) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Kailį
išversti (S. P.) Į svetimas roges įsėsti (V. B.) Į kito kailį įlįsti (V. B.);
3) erdvę nusakantys frazeologizmai:
a) artimumas: Akis į akį (J. K.) (2) (R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.) (4) (R. Gav.)
Ant akių (J. K.) (V. B.) Po akim (2) (J. K.) Po akių (R. G.) (V. B.) Po nosim (J. K.) (R. G.) (7) (J. A.) (3)
(S. P.) (2) (G. B.) Po ranka (R. G.) (3) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.) (2) (A. Z.) (L. D.)
(G. B.) Prieš akis (5) (J. K.) (3) (R. G.) (5) (J. I.) (14) (J. A.) (S. P.) (47) (V. B.) (3) (A. Z.) (L. D.)
Priešais akis (2) (J. A.) (20) (R. Gav.) Prieš nosį (3) (V. B.) Ranka pasiekiamas (J. K.) (R. G.) (V. B.)
(2) (R. Gav.) Kaip ant delno (J. K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.) Veidas prieš veidą (R. G.) Per plauką (J. I.);
b) tolimumas: Už devynių jūrų devynių marių (R. Gav.) Už jūrų marių (J. A.)
c) dingimas, danginimas: Kaip dūmas dingti (J. K.) Kaip į vandenį (4) (J. I.) (2)
(R. Gav.) (2) (J. K.) Nė kvapo nebebūti (J. I.) (2) (R. Gav.) Be pėdsako išnykti (J. I.) Nė su žiburiu
nerasi (2) (J. I.) (A. Z.) (2) (L. D.) Žemėn prasmegti (A. Z.) Nė gyva dvasia (2) (J. K.) Nė gyvos dvasios
(3) (R. G.) (3) (J. I.) (3) (J. A.) (3) (S. P.) (2) (V. B.) (5) (R. Gav.) Iš akių dingti (2) (J. K.) (3) (R. G.)
(J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.);
d) stovėjimas: Kaip druskos stulpas (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.);
e) netvarkingumas: Babelio bokštas (J. I.) (V. B.) Pasaulio pabaiga (3) (R.
Gav.) Velnias koją nusilaužtų (R. G.) Pats velnias būtų nusisukęs sprandą (J. I.);
f) truputis: Akies krašteliu (S. P.) (V. B.) Ant danties užmesti (V. B.) Katino
ašaros (G. B.) Šiek tiek (R. G.) Nė per nago juodymą (J. K.) (4) (J. I.) (4) (R. Gav.) (A. Z.) Per nago
juodymą (R. Gav.);
g) dauguma: Akys raibsta (J. I.) (R. Gav.) Be galo, be krašto (5) (J. K.) (3) (J.
I.) (2) (V. B.) Iki kaklo (J. K.) Iš Gausybės rago (2) (J. I.) Gausybės ragas (S. P.) (2) (R. R.) Gyvas
galas (V. B.) Kaip iš kibiro (2) (R. G.) Kaip šieno (R. G.) Nei galo, nei krašto (J. K.) Per akis (3) (J.
K.) (R. G.) (2) (J. A.) (4) (R. Gav.) (2) (A. Z.);
4) laiko santykį nusakantys frazeologizmai:
a) dažnumas, reguliarumas: Dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (R. G.)
26
Diena iš dienos (2) (V. B.) Diena po dienos (2) (R. Gav.) Metai iš metų (V. B.) (G. B.) Metų metais (R.
G.) (J. A.) (2) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.) Metų metus (4) (R. Gav.) (G. B.) Per amžių amžius (J. I.) (R.
G.) Per dienų dienas (V. B.) Žiemą vasarą (S. P.);
b) tęstinumas: Iš kartos į kartą (J. I.) Iš lūpų į lūpas (J. K.) (G. B.);
5) pasaulio realijas įvardinantys frazeologizmai:
a) subrendimas, senatvė: Bobų vasara (4) (R. Gav.) Iš stuomens ir iš liemens
(V. B.) Žilas plaukas (L. D.);
b) mirimas, žuvimas: Akis užmerkti (S. P.) (2) (V. B.) Anapilin iškeliauti (2)
(J. I.) Anapus iškeliauti (R. Gav.) Galą gauti (J. K.) Galvą pakloti (J. U. ) Galvą palydėti (J. K.) Galvą
guldyti (2) (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) Į dangų eiti (R. Gav.) Į dausas iškeliauti (J. U.) Kojas pakratyti (J.
I.) (S. P.) Laidotuvių maršą groti (L. D.) Paskutinis atodūsis (J. I.) Paskutinė kelionė (G. Radv.)
Paskutinį kvapą išleisti (S. P.) Po žeme lįsti (R. Gav.);
c) merdėjimas: Mirties patale gulėti (5) (R. Gav.) ir kt.
Kalbininkų teigiama, kad „stilistiškai neutralių frazeologizmų lietuvių kalboje nedaug. Diduma
jų nuspalvinti stilistine ekspresija“ (Ruškys, 1982, 94), juk „frazeologizmų vartojimo stimulas yra
panašus kaip ir metaforų – noras šmaikščiai, įsimenamai, jausmingai ką apibūdinti, tik nuo šių skiriasi
tuo, kad frazeologizmo vaizdingumas, kiek jį vartotume, nė trupučio neblanksta, visą laiką išlieka“
(Vitkauskas, 1981, 99). Taigi, frazeologizmai, reiškiantys veiksmus, būsenas ar ypatybes, dažnai ne tik
įvardija objektą, bet ir suteikia tam tikrą emocinį–ekpresinį atspalvį, kuris padaro frazeologizmą
adresatui įtaigų, psichologiškai paveikų: „tereikia kartą perskaityti teiginį, išvadą, apibendrinimą,
išreikštą taiklia idioma ar kitokiu frazeologizmu, – ir jis liks visą laiką atmintyje” (Pikčilingis, 1975,
356). J. Paulauskas teigia, jog „lietuvių kalbos frazeologijai būdingesnis neigiamas vertinimas <...>,
teigiamo vertinimo frazeologijos yra palyginti mažai” (Paulauskas, 1995, 6). Šį teiginį nesunkiai
patvirtina ir mano tiriamosios medžiagos pavyzdžiai, kuriuose vyrauja silpnesnį ar stipresnį negatyvųjį
emocinį atspalvį turintys frazeologizmai: du trečdaliai jų yra neigiamo vertinimo frazeologizmai.
Palyginus trijų gausiausiai frazeologizmus vartojančių autorių (R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, V.
Bubnio) pavyzdžius – galima teigti, kad jų tekstuose vyrauja neigiamą emocinį ekspresinį atspalvį
turintys frazeologizmai:
J. Ivanauskaitės pavyzdžiai (250 frazeologizmų):
pagaugais nueiti: [...] visas kūnas nueina pagaugais ir akyse susitelkia ašaros, tik gal ne
siaubo, o baugaus susižavėjimo (J. I. 2003, 68);
ant galvos lipti: Nejaučiat jokio dėkingumo ir tik lipat man ant galvos [...] (J. I. 2003, 33);
už nosies vedžioti: [...] pasijusdavo lyg nevykęs meilužis, įnoringos damos vedžiojamas už
nosies (J. I. 2003, 18);
27
sparnus nudegti: Pagalvojau, kad būdama angelo vietoje, nuo PLANO vykdytojų lėkčiau lyg
sparnus nudegusi (J. i. 2003, 304);
į šuns dienas išdėti: Šantažuotoją – šnibždėtoją – užknisinėtoją Maksas galiausiai išdėjo į šuns
dienas [...] (J. I. 2003, 129);
ašarų pakalnė: Jis atrodė visko matęs, buvo sulamdytas, degęs ir sulaistytas įvairiausiais šios
ašarų pakalnės skysčiais (J. I. 2003, 63) ir kt.
V. Bubnio pavyzdžiai (245 frazeologizmų):
dantį griežti: Griežė dantį ant tavo tėvo, niekam ne paslaptis (V. B. 2007, 80);
į nagą suimti: Kai Egonas tolumoje išvydo tėvų namus, dar buvo tikras, kad suims save į nagą
[...] (V. B. 2002, 53);
duris parodyti: Duris parodžiau, išvijau (V. B. 1998, 220), plg. dar Tačiau užmaskuotoms
pagundoms nepasidaviau ir, mandagiai nusišypsojusi, parodžiau jam duris (J. I. 2003, 161);
Babelio bokštas: Žiniasklaidinės kulinarijos kepamas Babelio bokštas iš tolo regimas, mėnesių
mėnesiais čiaumojamas ir nesučiaumojamas (V. B. 2007, 169) ir kt.
R. Gavelio pavyzdžiai (213 frazeologizmų):
žaibus svaidyti: Jo žiauna tankiai kreta, bet akys svaido žaibus (R. Gav. 2000, 34),
kojas pakirsti: Kiekvienas jo žvilgsnis pakirsdavo magistrui kojas (R. Gav. 2006, 127),
į kampą speisti: Speitė mane į kampą, matyte mačiau, kaip mėgaujasi [...] (R. Gav. 2006, 206),
žemę išmušti iš po kojų: Subinveidžiai saugumiečiai norėjo išmušti man žemę iš po kojų [...] (R.
Gav. 2002, 65),
į purvą įmurdyti: Patyręs, kad jį vėl paaukštino, išsyk žinojau, kad mane dar giliau į purvą
įmurdys. (R. Gav. 2006, 207)
už gerklės griebti: Tu vis toks pat: griebi už gerklės ir nieko neklausi (R. Gav. 2000, 242) ir kt.
Vieną kitą pavyzdį galimą pateikti ir teigiamo emocinio–ekspresinio pobūdžio frazeologizmų,
pavyzdžiui, akimis ryti: Einu gatve ir nė nebandau įspėti, kas šiandien ryja mane akimis (R. Gav.
2000, 146); į širdį įkristi: Ta kalba jam įkrito į širdį [...] (R. G. 2005, 38); akys nušvito: Kai tik įėjo,
pamatė, kaip nušvito profesoriaus akys (J. A. 2004, 308); kaip už mūro (būti): Būsi kaip už mūro! (R.
G. 2003, 125) ir kt.
Be jau paminėtų emociškai žymėtų frazeologizmą sudarančių leksemų, „vertinimas kaip teksto
prasmės komponentas gali būti išreikštas <...> ir netiesiogiai – palyginimais” (Gudavičius 2000, 121),
kuriais „vaizdingai charakterizuojami veiksmai, būsenos ar ypatybės. Ypač ekspresyvūs ir vaizdingi
neigiamo vertinimo pastovūs palyginimai, kurių yra kur kas daugiau negu teigiamo“ (Vosylytė, 1985,
3), pavyzdžiui: kaip į balą „niekam, tuščiai (išleisti)” FŽ 93): Išmečiau tavo pinigus kaip į balą? (R. G.
2005, 104), kaip šuniui penkta koja „visai (nereikalingas)” JL 147): Tas švarkas jam tiko kaip šuniui
28
penkta koja (R. Gav. 2002, 33), kaip žemę pardavus („nusiminęs” FŽ 868): O ko judu kaip žemes
pardavę? (V. B. 2002, 293) ir kt.
Frazeologizmai, atliekantys jaustukų funkcijas, autorių tekstuose dažniausiai vartojami veikėjų
tiesioginės kalbos šaukiamuosiuose sakiniuose, pavyzdžiui: – Pierkūnas rautų! – neiškentė Tilius (V.
B. 2007, 132), – Dieve mano, ką tu pramiegojai, Valentai! (V. B. 2002, 28), – Po velnių, bet juk tu ligi
ausų įsimylėjęs! (S. P. 2008, 36), – Po velnių! – suburbėjo Martynas. (R. Gav. 2000, 192), – Jori, dėl
Dievo!.. – nusigando Gvilda. (J. A. 1996, 140), – Važiuok, dėl Dievo, lėčiau! (J. K. 2002, 174) ir kt.
Frazeologizmai atlieka ir sintaksinę funkciją, kadangi sakiniuose jie eina sakinį sudarančiais
komponentais ir skirstomi į junginio formos ar sakinio formos frazeologizmus (Barauskaitė, 1982, 36–
40; Jakaitienė, 2009, 298; Kalinauskas, 1974, 93). Dažniausiai frazeologizmai eina vientisinio sakinio
dalimis, iš kurių dažniausiai tariniu arba aplinkybe:
veiksniu, pavyzdžiui: Prasidėjo jos Aukso amžius [...]. (J. I. 2003, 312), Elena, Trojos kumelė,
kurios viduje pabuvojo pulkas narsiųjų achajų. (S. P. 2004, 202), Danajiška Vilniaus dovana, iškart
patraukė akį (ir ne tik akį). (R. Gav. 2000, 20)
tariniu, pavyzdžiui: [...] jie bandė megzti kalbą apie nepastovius orus ir ankstyvąsias bulves,
bet čia pat numodavo ranka ir užsičiaupdavo. (J. K. 2006, 25), [...] bet labiausiai kankino baimė, ji
stačiai varė mane iš proto. (R. Gav. 2006, 292), [...] zoletnikas prieš patį pirmininką ragus atstatė:
sugadins jie bematant tokį gyvulį! (R. g. 2003, 219), Iveta dar aistringiau akimis įsisiurbė į Kokos
barzdą (S. P. 2008, 286), Ji žinojo, kad jis gali dėti į dantis. (R. G. 2005, 20), Vaikinas atsainiai
žiūrinėjo barą, šaudydamas į mudu įžūliomis akimis. (R. Gav. 2000, 187) ir kt.;
papildiniu, pavyzdžiui: [...] pasaulyje bus vaikiškas teisybės matymas, bus kam sušukti, kad
karalius nuogas. (R. Gav. 2000, 66), Visi didieji Himalajų gūrai, lemos ir kūrai, kad ir kokie galingi,
išmintingi ir šventi vis vien turėjo Achilo kulną. (J. I. 2000, 190), Jie tetrokšta duonos ir reginių (R.
Gav. 2000, 324),
pažyminiu, pavyzdžiui: Tiesa, jis pats ne iš kelmo spirtas. (R. Gav. 2006, 276), kaip iš akies
luptas aš, tik šokoladinis, kaip ta šokoladinė meilė (J. K. 2001, 18), Jis didžiavosi, jog šio plauko
subjektai Marijos žemėje dauginasi tarsi triušiai [...] (J. I. 2003, 101), Tiems, kam džipas ne pagal
kišenę, tenka rinktis autobusus (J. I. 2003, 172), [...] kadangi buvo geras darbininkas, auksinių rankų
žmogus, Bolcevičius jį vėl priėmė į kalvę (S. P. 2008, 20) ir kt.;
aplinkybėmis, pavyzdžiui: [...] juk reikia skaityti tarp eilučių, tikriau sakant – tarp hieroglifų
stulpelių. (R. Gav. 2002, 167), Justinas buvo viena ausim nugirdęs, kad Trinkūnas pasistengė [...], (R.
Gav. 2006, 111), [...] o vienas iš jų, rusvaplaukis, akiniuotas, elegantiškas buvo be galo panašus į
Johną Lonnoną. (J. I. 2003, 274), [...] nieko mums nestigo, visko turėjom per akis! (J. K. 2001, 73),
Skaitau, padedu į šalį, vėl imu, vėl metu. (V. B. 2002, 254), [...] nė iš šio, nei iš to pagalvojau:
29
gyvenime esu tiek matęs, kad jeigu viską sudėčiau... (V. B. 1998, 52), Todėl, bent jau iš pirmo
žvilgsnio nebuvo matyti tokiais atvejais neišvengiamo kraujo. (J. I. 2003, 27) ir kt.
Apibendrinant šį skyrių, galima teigti, jog frazeologizmais dažniausiai nusakoma tam tikra
psichikos būsena, pavyzdžiui: bjaurėjimasis, piktinimasis, džiaugimasis, prievartos potyris,
nusivylimas ir kt. Gausiausiai frazeologizmus vartojančių autorių (R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, V.
Bubnio) tekstuose vyrauja pavyzdžiai, kuriuose pateikiami neigiamą emocinį ekpresinį atspalvį
turintys frazeologizmai: J. Ivanauskaitės – 250 frazeologizmų (iš viso 283 frazeologizmai), V.
Bubnio – 245 frazeologizmų (iš viso 268 frazeologizmai), R. Gavelio – 213 frazeologizmų (iš viso
273 frazeologizmai). Sintaksinės funkcijos atžvilgiu frazeologizmai dažniausiai eina vientisinio
sakinio dalimis, iš kurių dažniausiai tariniu arba aplinkybėmis.
30
4. Frazeologizmų sisteminiai požymiai
Prozos tekstų frazeologizmų sisteminiai požymiai iš esmės tie patys, kaip ir visos
frazeologizmų sistemos: objektų įvardijimui vartojami ir vienareikšmiai, ir daugiareikšmiai
frazeologizmai, sinonimija, kai kurie frazeologizmai pačių autorių transformuojami, modifikuojami.
4.1. Frazeologizmų polisemija
Kaip ir lietuvių kalbos žodžiai, taip ir kai kurie lietuvių kalbos frazeologizmai vartojami ne
viena, o keliomis reikšmėmis, siekiant įvardyti prozos tekste pateikiamus tikrovės vaizdus, veikėjų
būsenas ar ypatybes. Pagal reikšmių skaičių frazeologizmai skiriami į: vienareikšmius ir
daugiareikšmius. (Barauskaitė, 1982, 26; Drotvinas, 1987, 68–69).
Vienareikšmiai – tai tokie frazeologizmai, kurie įvairiuose kontekstuose vartojami ir dėl to
specializuotuose frazeologizmų žodynuose pateikiami tik viena reikšme, pavyzdžiui;
akimis šaudyti („viliojamai žvalgytis” FŽ 37):
Slinkdavo po dvi, po tris, įžūliai šaudydamos akimis į šalis [...]. (R. Gav. 2000, 252),
O akim tik ir šaudo į visas puses (J. K. 2002, 18);
nė motais („nerūpi” FŽ 431):
Bastetė apsimesdavo, kad jai visai nė motais tas jų ypatingas ryšys. (J. I. 2003, 350),
Ir jiems visai nė motais, kad „čia“ verda kažkokios aistros dėl LRT (G. B. 2007, 178);
nei iš šio, nei iš to („neaišku kodėl, lyg be priežasties” FŽ 714):
Aš tiesiog netikėjau, kad galiu nei iš šio, nei iš to nuskęsti (R. Gav. 2006, 316);
[...] nė iš šio, nei iš to pagalvojau: gyvenime esu tiek matęs, kad jeigu viską sudėčiau... (V. B.
2004, 52) ir kt.
Vienareikšmiai frazeologizmai sudaro šio darbo empirinės medžiagos didžiausią dalį – 659
frazeologizmai ir yra dažniausiai cituojami, aptariant vieną ar kitą autorių tekstuose vartojamo
frazeologizmo ypatybę.
Daugiareikšmiai frazeologizmai – tai frazeologizmai, specializuotuose žodynuose nurodomi
kaip turintys kelias reikšmes: nurodoma, kad daugiareikšmių frazeologizmų „J. Paulausko Lietuvių
kalbos frazeologijos žodyne randama apie 530, J. Lipskienės darbe Lietuvių kalbos somatiniai posakiai
– apie 440“ (Barauskaitė, 1982, 26), o šiame darbe nagrinėjamuose prozos autorių tekstuose – 297
daugiareikšmiai frazeologizmai. Daugiareikšmiškumu pirmiausia pasižymi somatiniai frazeologizmai,
pavyzdžiui: frazeologizmo akis statyti skiriamos 7 reikšmės (FŽ 29), per akis skiriamos 6 reikšmės
(FŽ 50), iš akių – 4 reikšmės (FŽ 49), iki ausų – 5 reikšmės (FŽ 85), galvą sukti – 5 reikšmės (FŽ
31
196), pilna burna – 4 reikšmės (FŽ 112–113), širdis alpsta – 3 reikšmės (FŽ 679) ir pan. (plačiau žr.
Drotvinas 1987: 68–70).
Prozos tekstuose daugiareikšmiai frazeologizmai vartojami viena kuria reikšme, pavyzdžiui,
daugiareikšmį frazeologizmą iki ausų pasirinkti autoriai vartoja pirmąja reikšme „labai daug,
užtektinai”2: Taigi, naudojantis nerašytomis atvykėlės privilegijomis, tenka brautis pro indėnišką
minią ir įsisprausti tarp dviejų iki ausų ginkluotų kariūnų (J. I. 2003, 123); Aš, aš, atitirpęs kaip
ledokšnis, išsišiepęs iki ausų, blaivus kaip lietus [...] (J. K. 1993, 155); Politikų gal kita duona, jie
visada mėšlyne iki ausų (G. B. 2007, 57);
frazeologizmas iš akių prozininkų vartojamas ketvirtąja reikšme „apie pradingimą”3: Avietinis
taškas dingo iš akių, lyg rūkas nuplaukė per žydrą vandenį (J. A. 1996, 111); Kitas rusų aeroplanas
atrodė nekliudytas, skrido lygiai, nesiblaškydamas į šalis, ir greitai dingo iš akių (S. P. 2008, 57);
daugiareikšmis frazeologizmas per akis pateikiamas pirmąja reikšme „labai daug, užtektinai”4:
[...] bet nurijo tą liūdną mintį, nes darbo buvo per akis (J. A. 1996, 121); Bet šiaip jau prancūziūkščių
čia per akis (R. Gav. 2002, 261); [...] nieko mums nestigo, visko turėjom per akis! (J. K. 2001, 73) ir
kt.
Tačiau kai kurie frazeologizmai vartojami ir keliomis reikšmėmis, pavyzdžiui, frazeologizmas
galvą sukti fiksuojamas tekstuose pirmąja reikšme „galvoti svarstyti“: [...] tad vis sukau galvą, ką
pastatyti į tokią svarbią poziciją, kad galėčiau lavinti savąjį atlaidumą, užuojautą ir pakantumą (J. I.
2003, 208) ir antrąja reikšme „rūpintis“5: Dėl pusryčių nėr ko sukti galvos, nes nuo vakar liko ir
žuvienės, ir keli iškepti ešeriai (R. G. 2005, 76), Tą patį vakarą parašiau Marinai laišką ir tik tada
ėmiau sukti galvą, kur jį pasiuntus (J. K. 1993, 131) ir kt.
4.2. Frazeologizmų sinonimija
Vienas iš autorių (ir apskritai – kalbos) turtingumo ir vaizdingumo požymių yra frazeologizmų
sinonimija (Paulauskas, 2001, VIII). Frazeologizmas gali eiti ne tik atskiro žodžio, bet ir kito
frazeologinio junginio sinonimu (Drotvinas, 1987, 67). Svarbiausios ir pagrindinės frazeologizmų
sinonimijos funkcijos yra ekspresyvinė funkcija, kuria autorius perteikia savo vertinamąjį subjektyvųjį
požiūrį, ir estetinė funkcija, leidžianti atsiriboti nuo monotonijos, tų pačių žodžių vartojimo tekste
(Župerka, 2001, 36). Tai vienodos ar artimos bendros viso junginio reikšmės frazeologizmai,
besiskiriantys tik tam tikrais emociniais ekspresiniais reikšmės atspalviai, kuriais gali būti reiškiamas
tekste aprašomo veiksmo ar ypatybės stiprumas, intensyvumas, o sakinyje frazeologizmų sinonimai
2 Kitos reikšmės: 2. labai (prasiskolinęs); 3. labai (myli); 4. labai (išrausti); 5. sočiai (FŽ 85)
3 Kitos reikšmės: 1. prievarta (atimti), 2. sakoma išvarant, 3) prastai, atmestinai (FŽ 49).
4 Kitos reikšmės: 2. matant, akivaizdžiai, 3. drąsiai, įžūliai, 4. smarkiai, 5. greitai, kaipma, 6. visai erti, čia pat (FŽ 50).
5 Kitos reikšmės: 3. mokytis, 4. erzinti, neduoti ramybės, 5. vilioti, meilintis (FŽ 196).
32
atlieka tas pačias sintaksines funkcijas. Frazeologiniai sinonimai skiriami pagal struktūros bendrumus
ir skirtumus, t.y. vienodos struktūros frazeologiniai sinonimai ir skirtingos struktūros frazeologiniai
sinonimai.
Frazeologijos žodyne (2001) randami vienodos struktūros frazeologiniai sinonimai, pavyzdžiui,
struktūros „daiktavardžio galininkas + veiksmažodis“ frazeologizmai kailį išnešti („ištrūkti“ FŽ 247)
ir muilą nešti („pabėgti, išsigelbėti“ FŽ 432) vartojami ir autorių tekstuose: Pasakojosi keliskart vos
kailį išnešęs (J. K. 2002, 196) ir Kažkuri Daškos duktė vėl pagimdė [...] dar du vaikučius – teko mikliai
nešti muilą (J. K. 1993, 21);
„mušti, lupti“ reikšme frazeologizmo snukį išmalti (vienareikšmio frazeologizmo reikšmė
„aptalžyti, apmušti“ FŽ 630) sinonimas – kailį iškaršti (daugiareikšmio frazeologizmo (2 reikšmės)
pirmoji reikšmė „primušti, prilupti“ FŽ 247): Ir Hitleriui snukį išmalsim! (S. P. 2008, 115) ir Hitleris
jiems kailį iškaršė pelnytai, šitaip sudergti mūsų brangią sostinę! (S. P. 2008, 150);
„pasisekimo“ reikšmės frazeologizmo kaip iš pypkės („puikiai“ FŽ 526) sinonimas – kaip
sviestu patepta („sėkmingai“ FŽ 653) ir dar vienas sinonimas – kaip iš rašto („sklandžiai“ FŽ 583):
Vėliau, kai tam automobiliui prireikė naujų padangų, viskas ir vėl ėjosi kaip iš pypkės. (J. I. 2003, 305)
ir Atrodė, kad viskas eis kaip sviestu patepta dar šimtą metų (J. I. 2003, 290), Klausykis, Antanėli,
dėstau kaip iš rašto [...] (V. B. 2004, 38) ir kt.
Kiti autoriai vartoja skirtingos struktūros frazeologizmų sinonimus, pavyzdžiui, „įkyrėjimo“
reikšmės frazeologizmai į gyvą kaulą („labai (įkyrėti)“ FŽ 286) ir per gerklę lįsti („labai įkyrėti“ FŽ
215): Viešpatie, kaip visa tai įsiėdė į gyvą kaulą (V. B. 2002, 18) ir O gal man ir vienas gyvenimas per
gerklę lenda, ką tu žinai? (V. B. 1998, 28) ir pan.
Frazeologizmų sinonimai randama ir kelių skirtingų autorių tekstuose, pavyzdžiui, vienodos
struktūros sinonimai, pavyzdžiui, kaip pirštu į akį („tiksliai“ FŽ 534) ir kaip pirštu į dangų („tiksliai“
FŽ 534): O trečias pataikė kaip pirštu į akį [...] (J. I. 2000, 27) ir Apie tave? – klausia Mikas ir kaip
pirštu į dangų pataiko (V. B. 1998, 93) ir kt. Tačiau kelių autorių prozos tekstuose dažnesni skirtingos
struktūros frazeologiniai sinonimai, pavyzdžiui:
sąvokai „daug“ reikšti: kaip šieno („labai daug“ FŽ 667) – per akis (daugiareikšmio
frazeologizmo (7 reikšmės) pirmoji reikšmė „labai daug, užtektinai“ FŽ 500) – kaip iš rašto
(„sklandžiai“ FŽ 583): – gyvas galas („daug“ FŽ 178) – akys raibsta (daugiareikšmio frazeologizmo
(4 reikšmės) antroji reikšmė „sakoma esant ko daug“ FŽ 33): Pinigo ji turi kaip šieno (R. G. 2006, 64),
Man beveik neliko laiko gėrėtis miško gyvenimu, nes darbo buvo per akis (R. Gav. 2006, 183), Jų
daug, gyvas galas, visa aikštė knibždėte knibžda (V. B. 2004, 23), Nuo duomenų apie iškamuotus
žmones, tautas ir net civilizacijas man raibsta akys (R. Gav. 2000, 160);
33
„puikaus pažinimo“ reikšmei nusakyti: kaip nuluptą („gerai (pažįsta)“ FŽ 472) – kaip penkis
pirštus („puikiai (pažinti)“ FŽ 534): [...] Gaučio kūną pažinojo kaip nuluptą (R. G. 2003, 122) ir
Šiandien jau tariamės pažįstantys Žemės planetą kaip savo penkis pirštus [...] (J. I. 2003, 106);
„didelio nerimo“ reikšmei: savo kailyje nesitverti (neiškęsti“ FŽ 244) – iš kailio nertis
(daugiareikšmio frazeologizmo (5 reikšmės) antroji reikšmė „labai nerimauti, FŽ 254) – sienom lipti
(daugiareikšmio frazeologizmo (2 reikšmės) pirmoji reikšmė „nesitverti skausmu, alkiu ir pan.“ FŽ
607): Viena diena užsiraukė, kita, savaitė baigėsi, o tu nesitvėrei savo kailyje (V. B. 2004, 72) ir
Tačiau ko dabar aš neriuosi iš kailio? (V. B. 2002, 219) ir Jis stačiai sienom lipo iš apmaudo, kai
Ramo kūrybą pamatuotai išgyrė [...] (J. K. 2002, 146);
„nesupratimo, neišmanymo“ reikšmei: kaip kiaulė apie debesis („apie neišmanantį“ FŽ 305) ir
kaip ožys į naujus vartus („nustebęs, nieko nesuprantantis“, FŽ 478): Apie romanų ekranizacijas
teišmanau kaip kiaulė apie debesis (R. G. 2005, 146) ir Ir kaip ožys į naujus vartus žvelgia į Zofiją [...]
(J. K. 2001, 29) ir kt.
Natūralu, kad kartais vartojama daugiau nei du ar trys frazeologizmų sinonimai, nusakantys tą
pačią tikrovės realiją, veikėjo būseną ar ypatybę. Taip susidaro sinonimų eilė, kurios „dominante
laikomas tos pačios reikšmės neutralus žodis“ (Župerka, 2001, 35; Drotvinas, 1987, 68). Nors ir ne itin
gausiai, bet pasirinktų autorių tekstuose taip pat fiksuojamos sinonimų eilės, pavyzdžiui:
nustebimo reikšmės frazeologizmų sinonimų eilė: akis išpūsti (daugiareikšmio (2 reikšmės)
antroji reikšmė „labai nustebti“ FŽ 18), akis išsprogdinti (daugiareikšmio (3 reikšmės) pirmoji reikšmė
,,labai nustebti“ FŽ 19), akis išversti (daugiareikšmio (4 reikšmės) pirmoji reikšmė „labai nustebti“ FŽ
20), iš klumpių griūti (daugiareikšmio (2 reikšmės) antroji reikšmė „nustebti“ FŽ 320), akys ant kaktos
iššoko (daugiareikšmio (2 reikšmės) pirmoji reikšmė „labai nustebo“ FŽ 19): – Prie manęs?!. – Milda
Marija išpūtė akis (R. G. 2007, 108), [...] pamačiusios Jorį, išsprogdindavo akis, žiūrėdamos į jo
ranką [...]. (J. A. 1996, 155), [...] homo lithuanicus išverčia akis: atleiskit, o kuo čia dėtas aš? (R.
Gav. 2000, 360), Praporai griuvo iš klumpių: smulkutis, šlakuotas kavalierius tvarkė stambią bobą
[...] (J. K. 1993, 121), Čezarei akys ant kaktos iššoko: kaip aš drįstu suabejoti tikru romiečiu (V. B.
2002, 10);
patikimo reikšmės frazeologizmų sinonimų eilė: į akis kristi (daugiareikšmio (2 reikšmės)
antroji reikšmė ,,patikti“ FŽ 46), į akį kristi (daugiareikšmio (2 reikšmės) antroji reikšmė ,,patikti“ FŽ
46), į širdį įkristi (daugiareikšmio (2 reikšmės) antroji reikšmė ,,patikti“ FŽ 707), galvą apsukti
(daugiareikšmio (6 reikšmės) ketvirtoji reikšmė ,,privilioti, patraukti“ FŽ 186), galvą susukti
(daugiareikšmio (3 reikšmės) pirmoji reikšmė ,,privilioti, patraukti“ FŽ 197) Dar viena sambūrio
dalyvė krito į akis – nedidukė estė (J. A. 2004, 162), [...] kad gali kristi į akį dukart už jį jaunesnei
gražuolei (R. Gav. 2000, 49), Ta kalba jam įkrito į širdį [...] (R. G. ,,N“, 38), [...] ji taip apsuko galvą
34
Abramui, kad šis ne tik išsivežė lietuvaitę į užsienį, bet netgi išnuomojo jai atskirą butą [...] (J. I. 2003,
310), Leonardas Julijai kaip reikiant susuko galvą [...] (J. I. 2003 144);
pašiepimo, paniekinimo reikšmės frazeologizmų sinonimų eilė: į purvą įmurdyti („pažeminti,
suniekinti“ FŽ 533), į šuns dienas dėti („smarkiai (išplūsti), labai (suniekinti)“ FŽ 725), per dantį
traukti („pajuokti“ FŽ 139), per dantį patraukti („pašiepti“ FŽ 138), pirštais užbadyti („išjuokti“ FŽ
532), su žemėm sumaišyti (daugiareikšmio (3 reikšmės) trečioji reikšmė „sukritikuoti“ FŽ 867):
Patyręs, kad jį vėl paaukštino, išsyk žinojau, kad mane dar giliau į purvą įmurdys (R. Gav. 2006, 207),
[...] pargrįžęs į šuns dienas dėjo valdininkus ir Seimą [...] (V. B. 2007, 130), [...] šnekėjo laisvai,
traukė savo kolegas per dantį ir nesiafišavo (J. K. 1993, 65), Ypač per dantį visus patraukti mėgo
Žalga (S. P. 2008, 85), O iš pirmos algos nepavaišinti negalėjo, užbadytų pirštais visas bendrabutis
[...] (R. G. 2003, 95), [...] Elenai girdint, maišė su žemėm didžiausias tarybines religijos šventenybes
(R. Gav. 2003, 186);
mirti reikšmės frazeologizmų sinonimų eilė: kojas pakratyti (daugiareikšmio (2) 1 reikšmė
„mirti“ FŽ 329), galą gauti („žūti mirti“ FŽ 179), paskutinį kvapą išleisti („mirti“ FŽ 368), akis
užmerkti (daugiareikšmio (4) 3 reikšmė „mirti“ FŽ 38), po žeme lįsti („mirti“ FŽ 866), į dangų eiti,
anapilin iškeliauti: [...] jeigu įmaišysi tokių miltelių į maistą, stipriausias vyras kojas pakratys,
šmaikštavo pardavėjas [...] (S. P. 2008, 107), Paskui išplausim, tos blyškiosios bakterijos ir pačios
greit galą gauna!.. (J. K. 1993, 159), [...] kai suplyšo plaučių dumplės, ir kūnas išleido paskutinį
kvapą. (S. P. 2008, 361), [...] o šati tą rytą į telefono ragelį kaip paukščiukai sučiulbo: mamukė akis
užmerkė. (V. B. 2007, 10), [...] bet vos pažiūrėdavau į tas jo akeles, vien slėptis magėjo, nors po žeme
lįsk (R. Gav. 2006, 203), [...] visi tavo vaikeliai iš anksto į dangų eis, nė nepradėti (R. Gav. 2006,
205), [...] vyrai, net ir garbaus amžiaus sulaukę, Anapilin iškeliauja jei ne staiga, tai bent jau pernelyg
neužtrukdami priešmirtinės ligos [...] guoliuose (J. I. 2003, 314) ir kt.
4.3. Frazeologizmų antonimija
Frazeologizmai, kaip ir paprasti žodžiai, gali turėti ir priešingas reikšmes, kai vieno
frazeologizmo leksinė reikšmė neigia kito frazeologizmo bendrąją reikšmę. Taigi, skiriama
frazeologizmų antonimija, kai dviejų frazeologizmų reikšmių santykiai paremti priešprieša. „Tai tos
pačios semantinės grupės kraštiniai nariai, turintys priešingą reikšmę.“ (Barauskaitė, 1982, 33)
Frazeologizmų antonimija dažniausiai atsiranda tarp frazeologizmų, kurių sudaromieji dėmenys turi
leksikos ar darybos antonimų (Drotvinas, 1987, 70). Prozos tekstuose autoriai vartoja nemažai tokio
pobūdžio frazeologizmų, pavyzdžiui, Gavelis vartoja šiuos frazeologizmų antonimus:
35
burną praverti – burnos nepraverti – vienareikšmio frazeologizmo burną praverti (FŽ 115)6
reikšmė „prabilti“ sudaro antonimų porą su tokio paties tipo vienareikšmio frazeologizmo burnos
nepraverti (FŽ 114) reikšme „tylėti, nieko nepasakyti“: Džotas turėjo viską suprasti dar tą niūrų rytą,
kai pats pirmasis kunigaikščio pasiuntinys pravėrė galingą savo burną. (R. Gav. 2006,125), [...] ji
apskritai nepravėrė burnos, vien gūžtelėjo pečiais (R. Gav. 2000, 216);
galvoje turėti – galvoje neturėti – daugiareikšmio frazeologizmo galvoje turėti (4 reikšmės FŽ
198) pirmoji reikšmė „kreipti dėmesį“ sudaro antonimų porą su vienareikšmiu frazeologizmu galvoje
neturėti (FŽ 192) „nekreipti dėmesio“: Tačiau jis turėjo galvoje viso labo gaisrines kopėčias (R. Gav.
2002, 58), Anaiptol neturiu galvoje ko nors gyvuliško ar šlykštaus [...] (R. Gav. 2002, 87)
nei šioks, nei toks (R. Gav.) („prastas, netikęs, nekoks” FŽ 672) ir – ne iš kelmo spirtas (R.
Gav.) („pakankamai gudrus, supratingas” FŽ 296): Tiesa, jis pats ne iš kelmo spirtas. (R. Gav. 2006,
276) ir kt.
Bubnys savo prozoje pateikia tokias frazeologizmų antonimų poras:
burną atverti – burną užčiaupti – daugiareikšmio burną atverti (2 reikšmės FŽ 113) pirmoji
reikšmė „prašnekti“ sudaro antonimų porą su taip pat daugiareikšmio frazeologizmo burną užčiaupti
(2 reikšmės FŽ 114) antrąja reikšme „nutilti“: [...] ir visus skatindamas ne burnas atverti, bet širdis
(V. B. 2002, 114), Prachvostai tikėjosi užčiaupti man burną (V. B. 2004, 157);
kojos nekelti – koją įkelti – daugiareikšmio frazeologizmo kojos nekelti (2 reikšmės) (FŽ 327)
antroji reikšmė „neišeiti“ yra antoniminė tokio paties tipo frazeologizmo koją įkelti (2 reikšmės) (FŽ
325) pirmajai reikšmei „bent trumpam įeiti, ateiti“: dar po savaitės Povilas tvirtino, jog baisiai
užsiėmęs ir iš namų kojos nekeliąs (V. B. 2007, 235), [...] Dievas apšvietė protą tavo seneliui, kad jis
čia įkėlė koją. (V. B. 2007, 147)
iš akių nepaleisti („nuolat stebėti, prižiūrėti” FŽ 50): Povilas nepaleido jos iš akių ligi Šv. Jono
gatvės [...](V. B. 2007, 101) ir – nei galvoj, nei uodegoj („visai nerūpi” FŽ 207): [...] bet kad būsią
rengiami vargonų koncertai, jam nei galvoj, nei uodegoj (V. B. 2007, 147) ir kt.
Taip pat galima nurodyti J. Kunčino, J. Apučio vartojamas frazeologizmų antonimų poras,
pavyzdžiui:
nosį kišti (daugiareikšmio (4 reikšmės) frazeologizmo antroji reikšmė „smalsauti, kištis”, FŽ
461) sudaro antonimų porą su nosies nekišti (vienareikšmio reikšmė „nesidomėti”), pavyzdžiui: Kaip
ilgai negalėjau atleisti, kad ji slapčia kišo nosį į mano užrašus (J. K. 2002, 220) ir [...] niekad
neklausinėk, ko nereikia, nekišk nosies į svetimus reikalus (J. K. 1993, 61);
į protą ateiti (vienareikšmio frazeologizmo reikšmė „pasidaryti protingam, subręsti”, FŽ 548) –
iš proto išeiti (daugiareikšmio (2 reikšmės) frazeologizmo pirmoji reikšmė „pamišti, sukvailėti” FŽ
6 Autorių frazeologizmai lyginami su Frazeologijos žodyno (2001) duomenimis.
36
549), pavyzdžiui: [...] dabar senstelėjo, atėjo į protą [...] (J. A. 2004, 438) ir [...] iš proto gali išeiti –
taip liūdna [...] (J. A. 2004, 26)
po nosim („arti, čia pat” FŽ 468) ir – už jūrų marių (J. A.) („toli” FŽ 239): Matyt, tokius
autobusus serbai kartais apšaudo iš granatsvaidžių, – mąstau sau po nosim (G. B. 2007, 28) – ir Taip
toli, kad ir paskiau, kai paaugo tie geltoni medžiai, vis tiek atrodydavo už jūrų marių, pasaulio krašte
(J. A. 1996, 7) ir kt.
Pasitaiko frazeologizmų vartojimo atvejų, kai antonimų poros randamos dviejų autorių
tekstuose, pavyzdžiui:
vienareikšmiai frazeologizmai kaip iš akies luptas („labai panašus” FŽ 54) ir antoniminės
reikšmės frazeologizmas kaip dangus nuo žemės („labai skirtingas, visai kitoks” FŽ 128) Kunčino ir
Gavelio tekstuose: kaip iš akies luptas aš, tik šokoladinis, kaip ta šokoladinė meilė (J. K. 2001, 18) ir
[...] mat jų gyvenimai ir mirtys skyrėsi kaip dangus ir žemė [...] (R. Gav. 2002, 246);
liežuviu malti (daugiareikšmio frazeologizmo pirmo reikšmė „daug kalbėti”, FŽ 387) – liežuvį
laikyti už dantų (vienareikšmio frazeologizmo reikšmė „tylėti, nieko nesakyti”, FŽ 387): Mūsų bendras
vaipėsi, ėjo kraipydamasis, be perstojo malė liežuviu (J. A. 2004, 294) ir Būna, kai liežuvį laikyti už
dantų tampa kone žygdarbiu (J. K. 2002, 155) ir kt.
Autorių tekstuose pasitaiko ir antonimų kilmės frazeologizmų, kurių „sandaros komponentai
jau yra praradę antonimiškumą ir dažniausiai reiškia visumą ar baigtinį veiksmą” (Ermanytė, 2003,
XIV), pavyzdžiui: dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (R. G.) („visą laiką, bet kada“ FŽ 145):
Benai, nieko, tik skaitau dieną naktį knygas, negaliu atsitraukti (J. A. 2004, 293); nei galvoj, nei
uodegoj (V. B.) („visai nerūpi“ FŽ 207): [...] bet kad būsią rengiami vargonų koncertai, jam nei
galvoj, nei uodegoj (V. B. 2007, 147); nei šioks, nei toks (R. Gav.) (A. Z.) („prastas, netikęs, nekoks“
FŽ 672): O tu esi nei šioks, nei toks – nei šaltas, nei šiltas, o tik drungnas (R. Gav. 2002, 57); žiemą
vasarą („visą laiką“ FŽ 872): [...] žiemą vasarą vilkėdavo tais pačiais spalvotais skarmalais [...] (S. P.
2008, 161) ir kt.
4.4 Frazeologizmų variantai
Nors esminis frazeologizmo sampratos požymis yra semantikos ir struktūros pastovumas
(stabilumas), tačiau kai kurie autorių frazeologizmai gana įvairuoja ir skiriasi nuo Frazeologijos
žodyno savo forma. „Frazeologizmų variantai – tai frazeologizmų atmainos, kurios turi tą pačią
reikšmių kokybę ir kiekį ir atlieka tapačias stilistines ir sintaksines funkcijas, bet nesutampa leksikos,
žodžių formų ir dėmenų skirtumais“ (Кунин, 1972, 7; 92). Empirinės medžiagos frazeologizmų
invariantu sąlygiškai laikytinas Frazeologizmo žodyno (2001) straipsnio antraštinis žodžių junginys.
Tiesa, šiame žodyne invariantai kokiu nors būdu nuo variantų neskiriami. Lietuvių kalbos somatinių
37
posakių (1979) žodyne invariantų ir variantų santykis matyti iš frazeologizmo straipsnio struktūros
(Lipskienė, 1979, 6; 2008, 8). Su invariantu lyginamas kitas (kiti) tos pačios reikšmės frazeologizmas,
besiskiriantis tik raiškos planu, vadinamas variantu (Župerka, 2001, 28). Taigi, frazeologizmų kitimo
(variantiškumo) rezultatas yra semantikos pastovumas ir struktūros modifikacija, pasireiškianti
leksikos ar formos įvairavimu. Paulauskas Frazeologijos žodyno pratarmėje pažymi, jog „rašytojai
savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują
frazeologizmo sinonimą“ (Paulauskas, 2001, VI).
Daugiausiai frazeologizmų variantų pasirinktuose tekstuose vartoja R. Gavelis (18 variantų),
pavyzdžiui: amo netekti (R. Gav.) – FŽ 60 „amą atimti“, ausim lapsėti (R. Gav.) – FŽ 79 „ausys
lapsi“, gyvybės siūlas (R. Gav.) – FŽ 221 „gyvybės siūlas trūksta“, į kampą speisti (R. Gav.) / Į kampą
užspeisti (3) (R. Gav.) – FŽ 266 „į kampą remti“, į purvą įmurdyti (R. Gav.) – FŽ 553 „į purvą įminti“,
iš kampo į kampą (3) (R. Gav.) – FŽ 266 „kampas iš kampo“, iš pusiausvyros išmušti (R. Gav.) – FŽ
556 „iš pusiausvyros išstumti“, iš rankų sprūsti (R. Gav.) – FŽ 578 „iš rankų slysti“, jautį už ragų
griebti (R. Gav.) – FŽ 233 „jautį imti už ragų“, kaip dangus ir žemė (R. Gav.) – FŽ 128 „kaip dangus
nuo žemės“, kaip silkės bačkoj – FŽ 611 „kaip silkės statinėje“, pečiais gūžtelėti (3) (R. Gav.) – FŽ
517 „su pečiais traukyti“, perkūnas netrenkė (R. Gav.) – FŽ 516 „perkūnas netrenks“, po kaulelį
narstyti (R. Gav.) – FŽ 287 „po kauliuką narstyti“, pro pirštus prasprūsti (R. Gav.) – FŽ 533 „pro
pirštus praleisti“, septyniais užraktais neužsirakinau (R. Gav.) – FŽ 777 „po septyniais užraktais“,
upeliu lietis (R. Gav.) – FŽ 771 „upeliais tekėti“, žarnas paleisti (R. Gav.) – FŽ 858 „žarnas išleisti“.
Šiek tiek mažiau J. Ivanauskaitė (17 variantų), pavyzdžiui: aukščiau bambos šokinėti (J. I.) –
FŽ 96 „aukščiau bambos iššokti“, eiti po velniais (J. I.) – FŽ 823 „po velniais nueiti“, iki paskutinio
siūlelio (J. I.) – FŽ 612 „iki paskutinio siūlo“, iš kartos į kartą (J. I.) – FŽ 272 „kartų kartoms“, koja
kojon (J. I.) – FŽ 335 „koja į koją“, laurus raškyti (J. I.), laurus šluoti (J. I.) – FŽ 376 „laurus skinti“,
ne pagal kišenę (J. I.) – FŽ 315 „ne (kieno) kišeniui“, nė kojos nebekelti (J. I.) – FŽ 327 „kojos
nekelti“, paskutinis atodūsis (J. I.) – FŽ 73 ,,paskutinį atodūsį išleisti“, pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) –
FŽ 517 „su pečiais traukyti“, ranka ranką plauna (J. I.) – FŽ 573 „ranka prausia ranką“, šen bei ten
(8) (J. I.) – FŽ 663 „šen ir ten“, šio plauko (J. I.) – FŽ 536 „to paties plauko“, tarytum perkūnas trenkė
(it...kaip..) (3) (J. I.) – FŽ 516 „kaip perkūnas“, už liežuvio timptelėti (2) (J. I.) – FŽ 397 „už liežuvio
timpčioti“, užrakinti devyniais užraktais (2) (J. I.) – FŽ 777 „už devynių užraktų“, velniop pasiųsti (2)
(J. I.) – FŽ 823 „po velnių pasiųsti“.
V. Bubnio variantai (13 variantų), pavyzdžiui: akis pamuilinti (V. B.) – FŽ 23 „akis muilinti“,
galvą nukabinti (2) (V. B.) – FŽ 192 „galvą nukarti“, į ūsą šyptelėti– J. Lipskienė 317 „į ūsus
šypsodamasis“, į svetimas roges įsėsti (V. B.) – FŽ 591 „ne į tas roges įsėsti“, iš kampo į kampą – FŽ
266 „kampas iš kampo“, jautį už ragų griebti (2) (V. B.) – FŽ 233 „jautį imti už ragų“, kojos neiškelti
(V. B.) – FŽ 327 „kojos neįkelti“, liežuvį laikyti prikandus (V. B.) – FŽ 387 „liežuvį laikyti
38
sukandus“, liežuviai palaidi (V. B.) – FŽ 382 „liežuvio paleidimas“, perkūnas rautų (V. B.) – FŽ 516
„perkūnas parautų“, piestu stotis (V. B.) – FŽ 520 „piesto stotis“, pirštą pakrutinti (V. B.) – FŽ 531
„pirštą pajudinti“, ragus aplaužyti (V. B.) – FŽ 559 „ragus laužyti“.
R. Granausko pavyzdžiai (8 variantai): bala žino (2) (R. G.) – FŽ 94 „balas žino“, iki pat
plaukų pašaknų (R. G.) – FŽ 536 „iki plaukų šaknų“, į dantis dėti (R. G.) – FŽ 138 „į dantis duoti“, į
ūsą šyptelėti (R. G.) – J. Lipskienė 317 „į ūsus šypsodamasis“, pilnas ausis prikalbėti (R. G.) – FŽ 77
„pilnos ausys“, pirštu rodyti (R. G.) – FŽ 531 „pirštais rodyti“, ragus atstatyti (R. G.) – FŽ 560 „ragus
statyti“, veidas prieš veidą (R. G.) – FŽ 799 „veidas į veidą“.
J. Kunčino pavyzdžiai (7 variantai): amo netekti – FŽ 60 „amą atimti“, auksą ir perlus žarstyti
(J. K.) – FŽ 76 „auksą žarstyti“, iki dantų skausmo (J. K.) – FŽ 138 „iki dantų“, į nosį gauti (J. K.) –
FŽ 467 „per nosį gauti“, iš kampo į kampą – FŽ 266 „kampas iš kampo“, kaip dūmas dingti (J. K.) –
FŽ 164 „kaip dūmu“ , ne (mano) nosiai (3) (J. K.) – FŽ 469 „ne (kieno) nosies“.
S. Parulskio pavyzdžiai (7 variantai): akimis įsisiurbti (S. P.) – FŽ 17 „akimis įsigerti“, akis
užsipylęs (S. P.) – FŽ 39 „akis užpilti“, amžinas žydas (S. P.) – FŽ 871 „kaip amžinas žydas“, auksinės
rankos (S. P.) – FŽ 75 „aukso rankos“, dantis apnuoginti (S. P.) – J. Lipskienė 240 „dantis atviepti“,
kur karalius pėsčias vaikšto (S. P.) – FŽ 270 „kur ir karalius vaikšto pėsčiom“, snukį išmalti (S. P.) –
FŽ 630 „snukį išskalbti“.
Vos po keletą variantų vartoja savo tekstuose G. Beresnevičius (6 variantai): iš koto kristi (G.
B.) – FŽ 344 „iš koto virsti“, iš oro (G. B.) – FŽ 475 „iš oro pagauti“7, juoda ant balto (G. B.) – FŽ
235 „juodas ant balto“, rankos linksta (G. B.) – FŽ 575 „rankos svyra“, stogas virš galvos (G. B.) – FŽ
642 „stogas ant galvos“, už akių užšokti (G. B.) – FŽ 53 „už akių užbėgti“.
J. Aputis (4 variantai): iš kampo į kampą (J. A.)– FŽ 266 „kampas iš kampo“, kaip silkės
bačkoj (J. A.) – FŽ 611 „kaip silkės statinėje“, nuo krūtinės nuristi (J. A.) – FŽ 355 „nuo krūtinės
nustumti“, pro dantis iškošti (J. A.) – FŽ 138 „pro dantis prakošti“.
Visi tiriamosios medžiagos variantai pagal tai, kuo skiriasi jų sudaromieji žodžiai, skirstomi į
gramatinius ir leksinius variantus, pavyzdžiui, viena iš gausiausiai frazeologizmus vartojančių autorių
J. Ivanauskaitė vartoja tokius variantus, kurie skiriasi nuo pateikiamų Frazeologijos žodyne invariantų:
a) leksiniai variantai: laurus skinti „garsėti, išgarsėti” (FŽ 376) – laurus raškyti: [...] būrėja
visa dar raškė laurus elegantiškiausių Vilniaus damų rinkimuose (J. I. 2003, 23) – laurus šluoti: Na
kodėl daug žadančiam jaunam talentui šlavusiam laurus konkursuose [...]. (J. I. 2003, 43), nušluoti
nuo žemės „išnaikinti” (FŽ 866) – trinte nutrinti nuo žemės: [...] ištikimiausi Alacho kariai tebelaiko
ne tik žygdarbiu, bet ir malonumu ar net Dievo suteikta malone tokias paleistuves nudėti, trinte
nutrinti nuo žemės (J. I. 2003, 20) ir kt.;
7 Lietuvių kalbos žodyne (1970, VIII: 1012) pateikiamas tik FŽ nurodytas variantas „iš oro pagauti“: Tokie [ posakiai] yra
ne iš oro pagauti – jie paimti mūsų kalbai iš rusų kalbos J.Jabl.
39
b) gramatiniai variantai: aukščiau bambos iššokti „padaryti daugiau negu gali” (FŽ 96) –
aukščiau bambos šokinėti: [...] kurie per daug sau leidžia ar šokinėja aukščiau bambos [...] (J. I. 2003,
108); linksnių formos – po velnių pasiųsti „iškeikus pavaryti” (FŽ 823), o J. Ivanauskaitė savo
kūryboje vartoja variantą velniop pasiųsti: Norėjosi juos pasiųsti velniop, bet teko sėsti į pilką palaikį,
susmirdusį žiguliuką. (J. I. 2003, 176), [...] o JoJo tiesiog pasiųsti velniop (J. I. 2003, 145); junginio
struktūros plėtros – į šviesą iškelti „padaryti viešą” (FŽ 735) – į dienos šviesą iškelti: Per karnavalus
plebėjai pasinaudodavo proga iškelti į dienos šviesą aristokratų paslaptis, intrigas ir plačiai paskleisti
[...]. (J. I. 2003, 71) – į dienos šviesą išvilkti: [...] išvilkdamas visą turimą (ar tikrai turimą?)
informaciją į dienos šviesą [...] (J. I. 2003, 36); kai skiriasi lyginamieji jungtukai kaip – lyg – tarsi:
„dingimo” reikšmės invariantas FŽ pateikiamas kaip į vandenį (FŽ 789), o autorė vartoja ir variantą su
lyginamuoju jungtuku „lyg”, pavyzdžiui, Ritos žmogus iš agentūros ,,Agata Kristi” dingo lyg į
vandenį [...]. (J. I. 2003, 147) ir „tarsi”, pavyzdžiui, Bet jis dingo tarsi į vandenį. (J. I. 2003, 317);
žodžių (dėmenų) tvarkos kaita – FŽ pateikia invariantą ranka prausia ranką „vienas kitam padeda“
(FŽ 573), o J. Ivanauskaitė vartoja variantą su pakitusia dėmenų tavrka ir veiksmažodžio sinonimu
ranka ranką plauna: [...] paslauga už paslaugą, ranka ranką plauna ir taip toliau. (J. I. 2003, 248) ir
kt.
R. Gavelio prozoje taip pat gausu tiek leksinių, tiek gramatinių variantų, pavyzdžiui:
a) leksiniai variantai: į purvą įminti „pažeminti, suniekinti“ (FŽ 553) – į purvą įmurdyti:
Patyręs, kad jį vėl paaukštino, išsyk žinojau, kad mane dar giliau į purvą įmurdys. (R. Gav. 2006,
207), „daugio“ reikšmei FŽ pateikia upeliais tekėti (FŽ 771), o prozoje randama upeliu lietis: [...]
naminė dar liejosi upeliu, kai pirmąsyk gyvenime apkaušau ir svirdinėjau po kiemą [...] (R. Gav. 2000,
443) (šiame junginyje randama ne tik leksinio, bet ir gramatinio varianto pavyzdį, kai daiktavardžiai
skiriasi skaičiumi – FŽ pateikia daugiskaitos upeliai, o autorius vienaskaitos upelis variantą) ir kt.;
b) gramatiniai variantai: morfologiniai – FŽ nurodo invariantą plikomis rankomis „be ginklų“
(FŽ 2001, 566), o autorius vartoja su sutrumpinta galininko galūne plikom rankom8: [...] paskui
supratau, kad turiu pasmaugt jį plikom rankom, kad kiekvieną dvesiančio kūno virptelėjimą pajusčiau
[...].(R. Gav. 2006, 210), sintaksės variantai – „be tikslo (vaikščioti)“ reikšmei FŽ pateikia
frazeologizmą kampas iš kampo (FŽ 266), o autorius variantą iš kampo į kampą:[...] ir ji vaikščiodavo
iš kampo į kampą, visai neberasdama, ko nusitverti (R. Gav. 2006, 19); lyginamųjų jungtukų kaip –
lyg variantai – kaip be rankų: Jie mėgo sakyti: be tavęs – kaip be rankų (R. Gav. 2006, 187) – lyg be
rankų: Kunigaikštis be donatoriaus būtų buvęs lyg be rankų (R. Gav. 2006, 126) ir kt.
Dar keli kitų autorių pavyzdžiai: įsigerti – įsisiurbti: akimis įsigerti: „įsistebeilyti“ (FŽ 17) ir –
akimis įsisiurbti: Iveta dar aistringiau įsisiurbė akimis į Kokos barzdą. (S. P. 2008, 286); nustumti –
8 Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (1978, XI: 159) pateikiami abu variantai: ir su pilna įnagininko galūne pilnomis
rankomis ir su sutrumpėjusia plikom rankom: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad
lokys nubėgtų Blv. ir Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikom rankom – pražuvęs LKT159 (Škt.).
40
nuristi: nuo krūtinės nustumti „pasidaryti ramiau, palengvėti“ (FŽ 355) ir – nuo krūtinės nuristi: [...]
jis nurito nuo krūtinės akmenį, atidengdamas visiems save tokį, koksai buvo. (J. A. 1996, 94); pajudinti
– pakrutinti: pirštą pajudinti „ką nors nuveikti“ (FŽ 531) ir – pirštą pakrutinti: Kol pirštą pakrutins, ne
sykį teks atlėkt. (V. B. 2007, 7); svyra – linksta: rankos svyra: „nedrąsu (ką daryti)“ (FŽ 575) ir –
rankos linksta: [...] bet susiduria su tokiu paprastu ir ramiu nuolankumu, kad jiems linksta rankos. (G.
B. 2007, 230); auksą žarstyti – auksą ir perlus žarstyti: FŽ teikiamas invariantas auksą žarstyti ,,būti
turtingam” (FŽ 76), o J. Kunčino vartojamas praplėstas variantas auką ir perlus žarstyti: [...] turtėja,
lobsta, auksą ir perlus žarsto tavo bendraamžiai! (J. K. 2001, 55), aukso rankos – auksinės rankos:
frazeologizmas aukso rankos „gabus, darbštuolis“ (FŽ 75) prozoje vartojamas su būdvardžiu auksinės,
pavyzdžiui, [...] kadangi buvo geras darbininkas, auksinių rankų žmogus, Bolcevičius jį vėl priėmė į
kalvę. (S. P. 2008, 20); piesto stotis – piestu stotis: FŽ pateikia invariantą piesto stotis „smarkiai
prieštarauti“ (FŽ 520), tačiau autorių tekstuose randamas variantas gramatine forma piestu stotis,
pavyzdžiui, Povilas piestu stojo prieš. (V. B. 2007, 66) ir kt.
Prozos frazeologizmų variantai skiriasi ne tik nuo Frazeologijos žodyne (2001) pateikiamų
invariantų, bet ir tarp pačių autorių vartojamųjų frazeologizmų, pavyzdžiui, Bubnys tekste vartoja
leksinį variantą nežinomi Dievo keliai: Krikščioniškai išsisuko: nežinomi Dievo keliai. (V. B., 2004,
12), o Gavelis pateikia savo variantą nežinomi Viešpaties keliai: Nežinomi Viešpaties keliai: VV jiedu
mylėjo ir globojo, o Tėvų ėmė vis labiau nekęsti. (R. Gav. 2000, 394); Bubnio variantas kiaurai matyti:
Aš pats orakulas, sykiais kiaurai matau (V. B. 2002, 271), o Gavelio ta pačia reikšme „viską suprasti,
įžvelgti“ vartojamas frazeologizmas kiaurai regėti: Povilas, dar nepraradęs galios regėti žmones
kiaurai [...] (R. Gav. 2006, 93) ir kt.
Skirtingų autorių tekstuose taip pat pasitaiko frazeologizmų variantų, kurie turi ir gramatinių
požymių, pavyzdžiui, vieni autoriai išlaiko senąją galininko formą ir vartoja variantą akin kristi:
Pirmoje salės eilėje akin krito du klausytojai [...](J. A. 2004, 172), o kiti, kaip ir FŽ, vartoja
prielinksninę konstrukciją į akį kristi (FŽ 46): Šoniniam kambary pirmiausia į akis krito apskritas
stalas tarp dviejų langų (V. B. 1998) (šiame pavyzdyje taip pat fiksuojama, kad variantai skiriasi ir
daiktavardžio skaičiumi: Aputis vartoja dėmens akis vienaskaitą, o Bubnys – daugiskaitą); įvairuoja ir
autorių vartojamos veiksmažodžio formos, pavyzdžiui nagus graužti (FŽ 436): Graužti nagus, kad
netekau to, ką turi beveik kiekvienas? (J. K. 1993, 55) – nagus nusigraužti: O švedai tai nagus
nusigraužtų! (G. B. 2007, 163) ir kt.
Frazeologizmai modifikuojami ir dėl atskirų autorių pažiūrų, pastangų. Individualūs –
autoriniai pakitimai laikomi okazionalizmais („žodis ar žodžių junginys, nebūdingas bendrajai kalbos
vartosenai ir pasitaikantis tik kartą tam tikrame kontekste, Darybos atžvilgiu okazionalizmai yra
netipiški, individualūs“ (Gaivenis, Keinys, 1990, 136) ir priklauso ne kalbos lygmeniui, o šnekos
lygmeniui, taigi yra teksto raiškos priemonė. Pavyzdžiui, prozininkas R. Gavelis vartoja frazeologizmą
41
danajiška dovana: Danajiška Vilniaus dovana, iškart patraukė akį (ir ne tik akį). (R. Gav. 2000, 20),
kurio invariantas FŽ yra danajų dovana (FŽ 126) arba S. Parulskio Trojos kumelė: Elena, Trojos
kumelė, kurios viduje pabuvojo pulkas narsiųjų achajų. (S. P. 2004, 202) bei liūdnojo vaizdo riterė:
Liūdnojo vaizdo riterė, moteris su arkliašūdžio maišeliu, antidekartiško mąstymo įsikūnijimas, visiems
yra kasdienė paguoda, kad netgi ir nemąstydamas, vis tiek šiame pasaulyje esi, užimi tiek erdvės, kaip
ir visi kiti kūnai. (S. P. 2004, 98) ir kt.
Apibendrinant galima pasakyti, kad lietuvių autorių frazeologizmams būdingas variantiškumas,
kuriuo pirmiausia pasižymi R. Gavelio (18 variantų) ir J. Ivanauskaitės (17 variantų) tekstų
frazeologizmai, iš kurių dažniausi frazeologizmų variantai yra leksiniai.
4.5. Frazeologizmų dažnumas
Frazeologizmai prozos autorių tekstuose pasiskirstę netolygiai – vieni iš jų rašytojų vartojami
dažniau, kiti – rečiau, o iš viso frazeologizmai tiriamojoje medžiagoje pavartoti 2922 kartų.
Jų dažnumas autorių tekstuose įvairuoja (žr. 1 lentelę).
1 lentelė
Frazeologizmų pavartojimo autorių tekstuose dažnumas
Autorius
Iš viso
frazeologizmų
Pavartojimo
atvejų
skaičius
Tik autoriui
būdingų
Pavartojimo
dažnumas
Ričardas Gavelis
273
722
141
2,6
Jurga Ivanauskaitė
283
588
138
2,1
Vytautas Bubnys
268
543
123
2,0
Jurgis Kunčinas
178
304
65
1,7
Juozas Aputis
107
232
37
2,2
42
Romualdas Granauskas 134 206 67 1,5
Sigitas Parulskis
130
177
51
1,4
Gintaras Beresnevičius
77
114
27
1,5
Dažniausiai bendrus visiems autoriams būdingus frazeologizmus vartoja R. Gavelis. Šio
autoriaus tekstuose dauguma frazeologizmų randami vos po vieną kartą, pavyzdžiui:
karalius nuogas: [...] pasaulyje bus vaikiškas teisybės matymas, bus kam sušukti, kad karalius
nuogas (R.Gav. 2000, 66); kraujas liejosi: Nejau veltui liejosi tavo motinos ir sesers kraujas? (R.Gav.
2000-6, 63); tarp eilučių skaityti: [...] juk reikia skaityti tarp eilučių, tikriau sakant – tarp hieroglifų
stulpelių (R.Gav. 2002, 167) ir kt.
Kiti R. Gavelio frazeologizmai – po kelis kartus, pavyzdžiu:
po 2 kartus, pavyzdžiui, po galais: Po galais, juk esu lygiai toks pat (R.Gav. 2000, 362), Juk –
po galais! – jis iš tiesų subūrė intelektualų pogrindį [...] (R. Gav. 2002, 145); viena ausim: Justinas
buvo viena ausim nugirdęs, kad Trinkūnas pasistengė [...] (R.Gav. 2006, 111), Viena ausim: kad
nuskendo ar kitaip žuvo. (R.Gav. 2000, 145) ir kt.
Dar kiti – po 3 kartus, pavyzdžiui: akimis šaudyti: Niršiai šaudė akimis į šalis, bet aš buvau
atitvėrę jai kelią (R.Gav. 2000, 224), Slinkdavo po dvi, po tris, įžūliai šaudydamos akimis į šalis [...]
(R.Gav. 2000, 252), Vaikinas atsainiai žiūrinėjo barą, šaudydamas į mudu įžūliomis akimis (R.Gav.
2000, 187) ir kt.
Tačiau galima skirti ir dažniausius R. Gavelio vartojamus frazeologizmus:
Be galo (44 kartai), pavyzdžiui:
Telefonas vėl užčirškė, čirškė be galo ilgai ir atkakliai [...] (R. Gav. 2006, 178)
Be galo trošku vėl virsti žmogumi (R. Gav. 2000, 518)ir kt.
Ačiū Dievui (31 kartai), pavyzdžiui:
Ačiū Dievui, Jurikovas niekad neskaitydavo laiškų... (R. Gav. 2006, 31)
Ačiū Dievui, net jų sistema nėra visagalė (R. Gav. 2000, 66) ir kt.
Vienui vienas (31 kartai), pavyzdžiui:
[...] jo sielą per gyvenimą velka vienui vienas žemiškasis žirgas (R. Gav. 2002, 157)
Liko vienui vienas menamam mūšio lauke, kuriam turėjo kautis pats su savim. (R. Gav. 2006,
271) ir kt.
Iš proto varyti ( 23 kartai), pavyzdžiui:
43
Medžiai kieme buvo stulbinamai moteriškų formų, kurios varė mane iš proto (R. Gav. 2002, 39)
[...] bet labiausiai kankino baimė, ji stačiai varė mane iš proto (R. Gav. 2006, 292) ir kt.
Prieš akis (20 kartų), pavyzdžiui:
[...] prieš akis man prabėgo visas bendras gyvenimas su Laima (R. Gav. 2006, 216)
[...] bet prieš akis stovi vien Bitinas, jo plika, siauros lūpos [...] (R. Gav. 2006, 310) ir kt.
Homo lithuanicus (12 kartų), pavyzdžiui:
Kiekvienas tikras homo lithuanicus yra giliai perpratę šią viešą paslaptį (R. Gav. 2006, 338)
Hominem lithuanicum gali aprašyti tik tas, kad pats nėra homo lithuanicus (R. Gav. 2006, 346)
ir kt.
Norom nenorom (12 kartų), pavyzdžiui:
Sibilė norom nenorom dalyvavo šiame suokalbyje prieš pasaulį [...] (R. Gav. 2006, 80)
Žvakė nuo stalo skleidė salsvą aromatą, šis norom nenorom gramzdino į svajas (R. Gav. 2006,
14) ir kt.
Viso labo (9 kartai), pavyzdžiui:
Elena tebuvo viso labo ligi ausų mane įsimylėjusi asistentė [...] (R. Gav. 2002, 106)
Jie buvo ruja, tačiau viso labo žmonių ruja (R. Gav. 2006, 278) ir kt.
Antroji daugiausiai frazeologizmų vartojusi savo kūryboje autorė yra J. Ivanauskaitė – 588
randami atvejai (283 skirtingi leksiniai vienetai). Jos dažniausių frazeologizmų sąrašas:
Galų gale (66 kartai), pavyzdžiui:
Galų gale tas lietuvis dingo daugiau nei metams ir nė neketino atsirasti [...] (J. I. 2000, 139)
Galų gale įsisuka į mano rankinę ir akimirksniu lūpų dažai su veidrodėliu dingsta po
arabiškais drabužiais (J. I. 2003, 17) ir kt.
Be galo (20 kartų), pavyzdžiui:
Atrodė, kad penktadienis tęsis be galo (J. I. 2003, 213)
[...] o vienas iš jų, rusvaplaukis, akiniuotas, elegantiškas buvo be galo panašus į Johną
Lonnoną. (J. I. 2003, 274) ir kt.
Akis į akį (11 kartų), pavyzdžiui:
Beje, prostitucija gali būti apkaltinta kiekviena moteris, aptikta akis į akį su vyru, kuris
įstatymiškai nėra jai teisėtas (J. I. 2003, 19)
Su Tenvaru Ošaru jis norėjo pasikalbėti akis į akį (J. I. 2003, 208) ir kt.
Iš pirmo žvilgsnio (11 kartų), pavyzdžiui:
Tai potyris, kuris užlieja užsimezgus meilei iš pirmo žvilgsnio [...] (J. I. 2003, 232)
Todėl, bent jau iš pirmo žvilgsnio nebuvo matyti tokiais atvejais neišvengiamo kraujo (J. I.
2003, 27) ir kt.
Į šalį (11 kartų), pavyzdžiui:
44
Per vieną koncertą vos nulipę nuo scenos neatsigręždamas spruko į šalį (J. I. 2000, 84)
Pirmą kartą Ritos gyvenime darbas atsitraukė į šalį (J. I. 2003, 278) ir kt.
Nė motais (9 kartai), pavyzdžiui:
[...] bandė užginčyti Zigmundas, bet pašnekovui tai buvo nė motais (J. I. 2000, 384)
Bastetė apsimesdavo, kad jai visai nė motais tas jų ypatingas ryšys (J. I. 2003, 350) ir kt.
Achilo kulnas (8 kartai), pavyzdžiui:
Jos Achilo kulną Proto Bokštas kaip mat užčiuopė (J. I. 2000, 203)
Visi didieji Himalajų gūrai, lemos ir kūrai, kad ir kokie galingi, išmintingi ir šventi vis vien
turėjo Achilo kulną (J. I. 2000, 190) ir kt.
Šen bei ten (8 kartai), pavyzdžiui:
[...] šen bei ten pridedamas vienas kitas neiginys [...] (J. I. 2003, 286)
Šen bei ten ant polių iškelti žibintai, aplipę žuvėdromis ir kirais, primena paskutinius
nuskendusių miestų pėdsakus (J. I. 2003, 86) ir kt.
Aukso amžius (7 kartai), pavyzdžiui:
Prasidėjo jos Aukso amžius [...] (J. I. 2003, 312)
Beveik regiu tuos mėlyno kraujo žmones, įžengiančius į kilnias savo protėvių kompanijas, ten ir
tuomet, kai Venecijoje buvo Aukso amžius (J. I. 2003, 96) ir kt.
Beveik taip pat gausiai frazeologizmus vartoja savo kūryboje ir V. Bubnys – 543 atvejai ( 268
skirtingi leksiniai vienetai). Dažniausi jo frazeologizmai yra šie:
Prieš akis (47 kartai), pavyzdžiui:
Klausosi, o prieš akis mato Savetą, girdi jos maldavimus (V. B. 2002, 159)
[...] jo broliui Laurynui tą naktį nesyk prieš akis stojo motina (V. B. 2007, 20) ir kt.
Be reikalo (20), pavyzdžiui:
Jūs be reikalo taip, mano drauge, mes visi ne be nuodėmių (V. B. 2007, 180)
Jis aiškiai jau gailėjosi be reikalo prasižiojęs (V. B. 2007, 7) ir kt.
Vienų vienas (14 kartų), pavyzdžiui:
Likęs jis prie stalo vienų vienas su iš laukų atnešta batų tepalo ir seniai skalbtų autų smarve
(V. B. 2002, 56)
Tik vienų vienas Pranciškus lyg koksai druskos stulpas stūksojo [...] (V. B. 2004, 34) ir kt.
Galų gale (12 kartų), pavyzdžiui:
Kur aš lekiu? – galų gale paklausė save, atsakyti nepajėgė, tačiau mašiną pristabdė [...] (V. B.
2007, 94)
[...] vėl susimetęs gūžino, kol galų gale nusigavo prie bažnyčios (V. B. 2004, 16) ir kt.
Į šalį (11 kartų), pavyzdžiui:
Skaitau, padedu į šalį, vėl imu, vėl metu (V. B. 2002, 254)
45
[...] tačiau jutau, kiek daug lieka nepasakyta, nutylėta ar net pabėgta į šalį (V. B. 2002, 32) ir
kt.
Ačiū Dievui (10 kartų), pavyzdžiui:
Ačiū Dievui, gerbiamas Antanai, – nors ne pagal amžių šie žodžiai [...] (V. B. 2004, 55)
[...] bet ačiū Dievui susivaldžiau ir tik leidžiau klausiamą žvilgsnį (V. B. 1998, 17) ir kt.
Dantis sukąsti (9 kartai), pavyzdžiui:
Maža pasakyti galva plyšta, bet jeigu panorėsi su čiuopti, kas ją skelia, tik dantis sukąsi ir
tylėsi... (V. B. 2002, 271)
[...] gyvas mėsas raižo tarsi peiliais, o tu tyli dantis sukandęs (V. B. 2004, 44) ir kt.
Nei iš šio, nei iš to ( 8 kartai), pavyzdžiui:
Juk negali žmogus mirti nei iš šio, nei iš to (V. B. 2007, 18)
[...] nė iš šio, nei iš to pagalvojau: gyvenime esu tiek matęs, kad jeigu viską sudėčiau... (V. B.
1998, 52) ir kt.
Taip pat gausiai frazeologizmus vartoja ir J. Kunčinas, tačiau jų dažnumas jau gerokai
mažesnis nei anksčiau aptartų autorių – tik 304 atvejai (178 skirtingi frazeologizmai), pavyzdžiui:
Be galo (18 kartų), pavyzdžiui:
Kažkas: tokia maloni, be galo liesa pusamžė panelė (J. K. 2001, 6)
Narsi, vitališka, be galo smalsi masinių renginių režisierė (J. K. 1993, 81) ir kt.
Ačiū Dievui (10 kartų)
Posėdis, ačiū Dievui, nutrūko (J. K. 2006, 56)
Ne, dramblio, ačiū Dievui, šįkart neatsivedė (J. K. 2001, 63) ir kt.
Ranka numoti (7 kartai), pavyzdžiui:
[...] atvirai įspėdavau niekdarius, galop numojau ranka: pasiuskit! (J. K. 2001, 95)
[...] jie bandė megzti kalbą apie nepastovius orus ir ankstyvąsias bulves, bet čia pat numodavo
ranka ir užsičiaupdavo (J. K. 2006, 25) ir kt.
J. Apučio kūryboje randama dar mažiau frazeologizmų – 232 pavartojimo atvejai (107 skirtingi
frazeologizmai), tačiau kai kurie vartojami gana dažnai:
Prieš akis (16 kartų), pavyzdžiui:
[...] Benutį vėl suima baimė, tačiau baisiausia dar prieš akis (J. A. 1996, 12)
[...] ir tada Odetos muzika prieš Beno akis nutiesė vaizdų juostą [...] (J. A. 2005, 470) ir kt.
Apibendrinant galima išskirti dažniausiai visų pasirinktų autorių vartojamus frazeologizmus
(žr. 2 lentelę). Dažniausiai visų mūsų nagrinėjamų autorių tekstuose vartojami šie frazeologizmai: be
galo – 106 kartus, iš jų R. Gavelis – 44 kartus, pavyzdžiui: Telefonas vėl užčirškė, čirškė be galo ilgai
ir atkakliai [...] (R. Gav. 2006, 178), Be galo trošku vėl virsti žmogumi (R. Gav. 2000, 518), J.
Ivanauskaitė – 20 kartų, pavyzdžiui: Atrodė, kad penktadienis tęsis be galo. (J. I. 2003, 213), [...] o
46
vienas iš jų, rusvaplaukis, akiniuotas, elegantiškas buvo be galo panašus į Johną Lennoną. (J. I. 2003,
274) ir kt.; galų gale – 95 kartus, iš kurių J. Ivanauskaitė – 66 kartus, pavyzdžiui: Galų gale tas lietuvis
dingo daugiau nei metams ir nė neketino atsirasti [...] (J. I. 2000, 139), Galų gale įsisuka į mano
rankinę ir akimirksniu lūpų dažai su veidrodėliu dingsta po arabiškais drabužiais (J. I. 2003, 17), V.
Bubnys – 12 kartų, pavyzdžiui: Kur aš lekiu? – galų gale paklausė save, atsakyti nepajėgė, tačiau
mašiną pristabdė [...] (V. B. 2007, 94), [...] vėl susimetęs gūžino, kol galų gale nusigavo prie
bažnyčios. (V. B. 2004, 16) ir kt.; prieš akis – 79 kartus, iš jų V. Bubnys – 47 kartai, pavyzdžiui:
Klausosi, o prieš akis mato Savetą, girdi jos maldavimus (V. B. 2002, 159), [...] jo broliui Laurynui tą
naktį nesyk prieš akis stojo motina (V. B. 2007, 20), R. Gavelis – 20 kartų, pavyzdžiui: [...] prieš akis
man prabėgo visas bendras gyvenimas su Laima (R. Gav. 2002, 216), [...] bet prieš akis stovi vien
Bitinas, jo plika, siauros lūpos [...] (R. Gav. 2000, 310) ir kt. Iš dažnesnių frazeologizmų galima
nurodyti 68 kartus pavartotą ačiū Dievui, 29 kartus – į šalį, 29 kartus – iš šalies ir kt. Iš viso to galima
daryti išvadą, kad prozininkų frazeologizmai dažniausiai nėra unikalūs, būdingi tik vienam kuriam
autoriui.
2 lentelė
Dažniausi autorių tekstuose vartojami frazeologizmai
Nr.
Frazeologizmas
Pavartojimo
atvejų
skaičius
Pavyzdžiai
1. Be galo 106 Be galo trošku vėl virsti žmogumi. (R. Gav. 2000,
518)
[...] o vienas iš jų, rusvaplaukis, akiniuotas,
elegantiškas buvo be galo panašus į Johną
Lonnoną. (J. I. 2003, 274)
2. Galų gale 95 [...] vėl susimetęs gūžino, kol galų gale nusigavo
prie bažnyčios. (V. B. 2004, 16)
Galų gale įsisuka į mano rankinę ir akimirksniu
lūpų dažai su veidrodėliu dingsta po arabiškais
drabužiais. (J. I. 2003, 17)
3. Prieš akis 79 [...] Benutį vėl suima baimė, tačiau baisiausia dar
prieš akis. (J. A. 1996, 12)
Klausosi, o prieš akis mato Savetą, girdi jos
maldavimus. (V. B. 2002, 159)
4. Ačiū Dievui 68 Ačiū Dievui, Jurikovas niekad neskaitydavo laiškų...
47
(R. Gav. 2006, 31)
Ne, dramblio, ačiū Dievui, šįkart neatsivedė. (J. K.
2001, 63)
5. Į šalį 29 [...] iškart pasijusdavai nustumtas į šalį, kone
paniekintas (R. Gav. 2006, 282)
Dusdamas ir niršdamas jis iš po pagalvės išsitraukė
kirvuką, sūnūs ir sesuo atšoko į šalį (J. A. 2004,
389)
6. Iš šalies 29 Durniai ir yra durniai, jie nesupranta, kaip iš šalies
atrodo (R. G. 2005, 130)
Jokie iš šalies primesti idealai [...] negali pagimdyti
autentiškos kūrybos (A. Z. 1998, 300)
7. Po velnių 29 – Po velnių, bet juk tu ligi ausų įsimylėjęs! (S. P.
2008, 36)
Kas, po velnių, arčiau teisybės – tai, kas iš tikrųjų
buvo, ar tai, kas buvo parašyta? (J. A. 2004, 176)
8. Viso labo 28 Ten viso labo įnamis (V. B. 1998, 118)
Perujiečių pasididžiavimas – chuja – viso labo yra
tik mūsiškė jūrų kiaulytė [...] (J. I. 2003, 188)
9. Iš pirmo žvilgsnio 27 Tik iš pirmo žvilgsnio tai rodosi suprantama (R.
Gav. 2006, 298)
[...] kaip dažniausiai atsitinka, pamilau iš pirmo
žvilgsnio ir visiems laikams (J. K. 2006, 47)
10. Iš proto varyti 26 Medžiai kieme buvo stulbinamai moteriškų formų,
kurios varė mane iš proto. (R. Gav. 2002, 39)
Mintis apie kankinimą jį varė iš proto. (S. P. 2008,
93)
Tačiau galima išskirti ir dažniausius tik vienam kuriam autoriui būdingus, tik jam unikalius
frazeologizmus, pavyzdžiui: dažniausi tik Gaveliui frazeologizmai (141 frazeologizmas): akis vartyti
(9): [...] Laima išgąstingai vartė akis, visai nieko nesuprasdama (R. Gav. 2002, 22), dievai žino (7):
Dievai žino, į ką jie panašūs (R. Gav. 2000, 517) , mirties patale gulėti (5): Kad ir kai ten būtų –
privalėjau aplankyti mirties patale gulintį Aleksą [...] (R. Gav. 20002, 269) ir kt., tik Ivanauskaitei
būdingi (138 frazeologizmai) – aukso gysla (6): Taip vadinosi dar viena perujiečių aukso gysla –
švelniausia ir šilčiausia pasaulyje vilna [...] (J. I. 2003, 112), nuo galvos iki kojų (5): Šeimyna nuo
48
galvos iki kojų buvo apmegzta raštuotais vilnoniais drabužiais (J. I. 2003, 88) , kaip sviestu patepta
(3): Atrodė, kad viskas eis kaip sviestu patepta dar šimtą metų (J. I. 2003, 290) ir kt., tik Bubniui
būdingi (123 frazeologizmai) – dantis sukąsti (9): Kodėl kai kitas atkalbinėja, net tavo moteris, sykiai
imi ir sukandi dantis [...](V. B. 2004, 9), akis įdurti (4): Įdūręs akis į mūrą svarsto Egonas [...] (V. B.
2002, 47), prieš nosį (3): Tik prieš dešimtį minučių duris užtrenkti Mikui prieš nosį aš nesiryžau (V. B.
2005, 8) ir kt.
Vadinasi, galima išskirti frazeologijos vartojimo dažnumo atžvilgiu bendrųjų (dažniausių)
prozos tekstams frazeologizmų sąrašą (prieš akis (97), galų gale (95), be galo (86), ačiū Dievui (68),
vienui vienas (45), iš proto varyti (27), akis į akį (22) ir kt.) ir tik vienam ar kitam autoriui būdingus
frazeologizmus.
4.6. Frazeologizmų leksika
Frazeologizmus sudarančių dėmenų leksikos dažnumas įvairuoja. Galima pažymėti, jog „didelę
lietuvių kalbos frazeologizmų dalį sudaro junginiai su įvairiais žmogaus kūno dalių pavadinimais
(vadinamieji somatiniai frazeologizmai)” (Lipskienė, 1979, 5; Paulauskas, 2001, VII; Drotvinas,
1987, 75). Tokie frazeologizmai su somatiniais dėmenimis „kai kurių frazeologijos tyrinėtojų
vadinami natūraliąja frazeologija. Ji bendražmogiška, bendra apskritai įvairių tautų žmonėms”
(Kalinauskas, 1972, 40).
Prozos autorių tekstuose iš viso somatinių frazeologizmų surinkta 447 frazeologizmai su 46-ių
kūno dalių pavadinimais (žr. 3 lentelę), t. y. beveik pusė visų frazeologizmų yra somatiniai.
Daugiausia tokio tipo junginių autoriai vartoja su dėmenimis, žyminčiais pagrindines kūno dalis – akis
(98 frazeologizmai), su šiuo dėmeniu Frazeologijos žodyne (2001) pateikiami 1170 pagrindiniai
frazeologizmai ir 89 kiti frazeologizmai; galva (46 frazeologizmai), su šiuo žodžiu FŽ teikia 563
pagrindinius ir 43 kitus frazeologizmus; koja (36 frazeologizmai), ranka (29 frazeologizmų).
Mažiausiai, t. y. vos po vieną frazeologizmą rasta su tokiais somatizmais – gysla, kakta, keliai, krūtinė,
liemuo, mentės, nervas, panagės, prakaitas, seilės, skūra, ūsas, užpakalis, veidas.
3 lentelė
Somatinių dėmenų pasiskirstymas frazeologiniuose junginiuose
Nr. Somatizmas Frazeologizmų
skaičius
Frazeologizmai
1. akis 98 Akies krašteliu (S. P.) (V. B.) Akim šaudyti (J. K.)Akis apdumti
(R. Gav.) Akimis apmesti (R. G.) Akis atverti (J. A.) (7) (R.
49
Gav.) Akimis įsisiurbti (S. P.)Akis pamuilinti (V. B.) Akimis
perbėgti (S. P.) Akimis permesti (J. I.) (S. P.) Akimis ryte ryti
(J. A.) / Akimis ryti (4) (R. Gav.) Akimis varstyti (R. Gav.)Akis
badyti (2) (J. I.) (R. Gav.)Akis dėti (J. K.) (R. G.) Akis įbesti (J.
I.) (3) (S. P.) (4) (V. B.) (R. Gav.) Akis įdurti (4) (V. B.) Akis
įsmeigti (S. P.) (R. Gav.) Akis išdegęs (V. B.) (A. Z.) Akis
išpūsti (2) (R. G.) (2) (S. P.) (V. B.) (R. Gav.) Akis išsprogdinti
(J. A.) Akis išversti (S. P.) (2) (R. Gav.)Akis į akį (J. K.) (2)
(R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.) (4) (R. Gav.) Akis nudelbti (R.
Gav.) Akis nudurti (2) (R. G.)Akis nuleisti (R. Gav.) Akis
nunerti (S. P.) Akis padėti (V. B.) Akis paganyti (R. G.) Akis
ganyti (R. Gav.) Akis pakelti (R. G.) (S. P.) Akis pastatyti (R.
G.) (2) (V. B.) Akis praverti (R. Gav.) Akis už akį, dantis už
dantį (J. K.) (2) (R. Gav.) (A. Z.) Akis užkliūdavo (J. I.) (S. P.)
Akis užmerkti (R. G.) Akis užsipylęs (S. P.) Akis vartyti (9) (R.
Gav.)Akių dūmimas (2) (S. P.) Akių nesudėti (R. G.) (V. B.)
Akių neatplėšti (V. B.) Akių nenuleisti (R. G.) (J. I.) (S. P.) (V.
B.)Akių nerodyti (V. B.) Akių nesumerkti (V. B.) Akis nuleisti
(J. I.) (S. P.) Akis sudėti (V. B.) Akis sukti į šalį (J. A.) (S. P.)
Akį mesti (2) (J. K.) (3) (R. G.) Akį patraukti (R. G.) Akis
traukti (S. P.) (V. B.) Akis patraukti (V. B.) Akis užmerkti (S.
P.) (2) (V. B.) Akį užmesti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) (A. Z.)
Akys ant kaktos užlipo (J. K.) / Akys ant kaktos lipa (2) (V. B.)
Akys ant kaktos iššoko (V. B.) Akys atsivėrė (3) (R. Gav.) Akys
gęsta (R. Gav.)Akys nušvito (J. A.)Akys pasileido (S. P.)Akys
raibsta (J. I.) (R. Gav.) Akyse aptempti (2) (J. K.) (R. G.)
Akyse stotis (J. A.) Akyse stovėti (J. A.) Ant akių (J. K.) (V. B.)
Dėl akių (3) (J. K.) (R. G.) (V. B.) (L. D.) Į akis (sakyti) (R. G.)
(R. Gav.) (L. D.) Į akis lįsti (R. Gav.) (A. Z.) Į akis miglą pūsti
(S. P.)Į akis šokti (R. G.) (V. B.) Į akis kristi (J. K.) (2) (R. G.)
(6) (J. I.) (2) (J. A.) (2) (S. P.) (V. B.) (2) (G. B.) Akin kristi (J.
A.) Dienos aky (V. B.)Į akį pirštu durti (R. G.)Į akį nors durk
(J. I.) Į akį pūsti (J. K.) Iš akies (J. A.) (V. B.) (G. B.) Iš akių
(J. A.) Iš akių išleisti (L. D.) (G. B.) Iš akių dingti (2) (J. K.)
(3) (R. G.) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.)
50
nedingti (V. B.)Iš akių matyti (V. B.)Iš akių nepaleisti (J. K.)
(V. B.) (V. B.) Iš akių neišleisti (S. P.) (V. B.)Kaip akies vyzdį
saugoti (J. K.) (R. Gav.) Kaip iš akies luptas (J. K.) (V.
B.)Kitom akim (2) (R. Gav.) Kur akys mato (J. K.) (4) (J. I.) (J.
A.) (S. P.) Kur akys veda (J. K.) (V. B.) (2) (R. G.) (R.
Gav.)Lyg akis išdegęs (J. I.) Negeros akys (V. B.) Per akis (3)
(J. K.) (R. G.) (2) (J. A.) (4) (R. Gav.) (2) (A. Z.) Plika akim
(J. I.)Po akim (2) (J. K.) Po akių (R. G.) (V. B.) Prieš akis (5)
(J. K.) (3) (R. G.) (5) (J. I.) (14) (J. A.) (S. P.) (47) (V. B.) (3)
(A. Z.) (L. D.) Pro akis (J. K.) (2) (J. A.) Savo akim netikėti (J.
K.) (J. I.) (2) (V. B.) (R. Gav.)Tom pačiom akim (V. B.) Už
akių užbėgti (5) (J. K.) (J. I.) (3) (J. A.) (6) (V. B.) (R. Gav.) (L.
D.) (G. B.)Už akių užšokti (G. B.) Už gražias akis (R. G.)
2. galva 46 Ant galvos (G. B.) Ant galvos sėdėti (G. B.) Ant galvos lipti (J.
I.) Ant galvos užkarti (2) (R. G.) Galvą laužyti (J. K.) (J. I.) (V.
B.) (3) (R. Gav.) (L. D.) Galvoje turėti (J. K.) Galva linksėti (J.
A.) Galvą apsukti (2) (J. I.) Galvą dėti (V. B.)Galvą guldyti (2)
(J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) Galvą nukabinti (2) (V. B.) Galvą
pakloti (J. U.) Galvą palydėti (J. K.) Galvą pamesti (4) (J. K.)
(R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.) (2) (A. Z.) Galvą pasukti (V. B.)
Galva plyšta (V. B.) Galvą prikimšti (R. Gav.) Galvas nulenkti
(V. B.) Galvos į smėlį nekišti (V. B.)Galvos pramuštos (2) (V.
B.) Galvos nelenkti (V. B.) Galvos netekti (J. I.) Galvą sukti (6)
(J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (2) (S. P.) (V. B.) (8) (R. Gav.) (G. B.)
Galvą susukti (J. I.) (R. Gav.)Galvoje turėti (S. P.) (V. B.) (3)
(R. Gav.) (4) (A. Z.) Galvoje neturėti (R. Gav.) Galva susisuko
(J. K.) Iki gyvos galvos (R. G.) (3) (J. I.) (L. D.) (G. B.) Į galvą
ateiti (2) (R. G.) (2) (J. A.) (R. Gav.) Į galvą įsikalti (3) (R. G.)
(J. A.) (2) (V. B.) Į galvą įkalti (J. I.) Į galvą kalti (S. P.) Į galvą
kišti (S. P.)Į galvą lįsti (J. K.) (J. I.) (G. B.)Į galvą šauti (J. K.)
(R. G.) (2) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (R. Gav.) Į galvą neimti (R.
G.) / Galvon neimti (J. A.) Į galvą netilpti (J. K.) Iš galvos
išmesti (R. G.) (10) (V. B.) (A. Z.)Iš galvos išeiti (R. G.) –Iš
galvos iškristi (2) (V. B.) Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.) Nuo
galvos iki kojų (5) (J. I.) Savo galva (gyventi) (A. Z.) Stačia
51
galva (V. B.) Stogas virš galvos (G. B.)
3. koja 36 Ant kojų pastatyti (S. P.) (V. B.) (2) (R. Gav.) Ant kojų būti (S.
P.) Ant kojų sukelti (J. I.) Aukštyn kojom (būti) (A. Z.) Aukštyn
kojomis apsiversti (J. K.) Aukštyn kojom versti (3) (R. G.) (J.
A.) Aukštyn kojom apversti (3) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Į kojas
dėti (V. B.) Į kojas leistis (R. G.) Iš kur kojos dygsta (J. K.)Iš
po kojų slysti (A. Z.) Kaip šuniui penkta koja (J. I.) (R. Gav.)
Koja kojon (J. I.) (2) (L. D.) Koja už kojos (5) (J. A.) (R. Gav.)
Kojas apšilti (S. P.) Kojas pakirsti (R. Gav.) Kojas pakratyti
(J. I.) (S. P.) Kojos pinasi (R. Gav.) Kojas vilkti (R. G.) (J. I.)
Kojos nekelti (J. I.) (J. A.) (V. B.) Kojos neiškelti (V. B.) Koją
įkelti (J. K.) (2) (V. B.) Koją pakišti (J. K.) Kur kojos neša (R.
G.) Kur kojos veda (R. Gav.) Net kojos įkėlęs nebuvo (2) (J. I.)
Nė kojos nebekelti (J. I.) Nuo galvos iki kojų (5) (J. I.) Nuo
galvos ligi kojų (R. Gav.)Po kojomis paminti (J. I.) Po
kojomis pintis (R. Gav.)Po kojom painiotis (2) (R. Gav.) Po
kojų pulti (2) (J. A.) Velnias koją nusilaužtų (R. G.) Vištos koja
(su) (2) (J. I.) Žemė slysta iš po kojų (J. I.) Žemę išmušti iš po
kojų (R. Gav.)
4. ranka 29 Auksinės rankos (S. P.) Į rankas save suimti (V. B.) Iš rankų į
rankas (A. Z.) (G. B.) Iš rankų paleisti (J. I.) Iš rankų sprūsti
(R. Gav.) Kaip be rankų (V. B.) (R. Gav.) Kaip ranka nuimti
(S. P.) Lengva ranka (L. D.) Plikomis rankomis (J. I.) Po
ranka (R. G.) (3) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.)
(2) (A. Z.) (L. D.) (G. B.) Ranką kelti (S. P.) Ranką pakelti (2)
(J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (V. B.)Rankas atrišti (V. B.) (A. Z.)
Rankas laužyti (2) (J. K.) (R. Gav.) Rankas nuleisti (J. K.) (J.
I.) (R. Gav.) Ranka numoti (7) (J. K.) (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V.
B.) (G. B.)Rankas nusiplauti (J. I.) (V. B.) Rankas trinti (S. P.)
Ranka ranką plauna (J. I.) Ranka pasiekiamas (J. K.) (R. G.)
(V. B.) (2) (R. Gav.) Rankas pakirsti (V. B.) Rankas sudėjęs (J.
K.) (J. A.) (2) (V. B.) Rankas sumušti (V. B.) Rankas užlaužti
(V. B.) Rankos linksta (G. B.) Rankų nenuleisti (G. B.) Rankos
nekyla (J. K.) Savomis rankomis (J. I.) Suimti save į rankas (2)
(J. I.)
52
5. liežuvis 27 Ant liežuvio galiuko (J. A.) Ant liežuvio užeiti (R. Gav.)
Liežuvis atsiriša (J. K.) Liežuvius galąsti (J. I.) Liežuvį įkišti
(J. K.) Liežuvį laužti (R. Gav.) Liežuvį nusilaužti (R.
Gav.)Liežuvius laidyti (R. G.) Liežuvį apversti (V. B.) Liežuvį
laikyti prikandus (V. B.) Liežuvį laikyti už dantų (J. K.)Liežuvis
neapsiverčia (J. K.) (J. I.) (3) (V. B.) (L. D.) (G. B.) Liežuvis
nesivertė (R. Gav.) Liežuviai palaidi (V. B.) Liežuvis pinasi (J.
A.) (S. P.) Liežuviu malti (2) (J. A.) (2) (V. B.) Liežuviu marias
išlakti (V. B.) Liežuvio nepakišti (V. B.) Liežuvių neužrėši (J.
K.) Liežuviai niežti (V. B.) Liežuviais plakti (J. K.) (V. B.)
Liežuvį prikąsti (2) (J. K.) (V. B.) Liežuvis susipainiojo (V. B.)
Liežuvį versti (J. K.) (R. Gav.) Nuo liežuvių nenueiti (V. B.)Už
liežuvio timptelėti (2) (J. I.) Už liežuvio traukti (R. G.) (3) (J.
A.) (V. B.) Už liežuvio patraukti (J. I.)
6. dantis,
pirštai
po 20 Ant danties užmesti (V. B.) Danties ant dančio nesuleisti (V.
B.) Dantimis griežti (5) (J. K.) (J. I.) (G. B.)Dantų griežimas
(2) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)Dantį griežti (J. A.) (2) (V. B.)
Dantimis sugriežti (R. G.) Dantis apnuoginti (S. P.) Dantis
rodyti (J. K.) (S. P.)Dantis sukandę (2) (J. K.) (R. G.) (J. I.) (2)
(J. A.) (S. P.) Dantis sukąsti (9) (V. B) Dantis šiepti (J. I.)
Dantį užkalbėti (S. P.) (A. Z.) Dantis užkalbinėti (R. Gav.) Iki
dantų skausmo (J. K.)Į dantis dėti (R. G.) Liežuvį laikyti už
dantų (J. K.) Per dantį traukti (3) (J. K.) (A. Z.) Per dantį
patraukti (S. P.) Pro dantis iškošti(J. A.) Pro dantis košti (2)
(R. Gav.)
Ant pirštų galiukų (3) (J. I.)Dievo pirštas (V. B.) (2) (R. Gav.)
(A. Z.) Iš piršto laužti (2) (J. I.)Kaip penkis pirštus (J. I.) Kaip
pirštu į akį (J. I.) Kaip pirštu į dangų (V. B.) Likimo pirštas (R.
R.) Nė piršto nepajudinti (J. K.) (R. Gav.) Mažojo pirštelio
nepajudinti (J. I.) (R. Gav.) Nė pirštu (J. K.)Pirštą pakrutinti
(V. B.) Pirštais užbadyti (R. G.)Pirštinę mesti (3) (A. Z.) Pirštu
pamoti (R. Gav.) Pirštu rodyti (R. G.) Pirštų galais (J. A.)
Pirštus svilinti (R. Gav.)Pro pirštus pažiūrėti (2) (J. K.) Pro
pirštus prasprūsti (R. Gav.) Vienas kaip pirštas (L. D.)
7 ausis 18 Ant ausų statyti (J. K.) Ausim lapsėti (R. Gav.) Ausis išūžti (S.
53
P.) (R. Gav.) Ausis pastatyti (J. A.) (5) (V. B.) Ausis statyti (V.
B.) Ausis suskliausti (J. A.) Ausys linksta (J. I.) Iki ausų (J. K.)
(R. G.) (J. I.) (2) (G. B.) Į ausį gauti (G. Radv.)Kaip savo ausis
(matyti) (R. Gav.) Nuo ausies iki ausies (2) (J. I.)Pilnas ausis
prikalbėti (R. G.) Pro ausis praleisti (R. G.) (J. I.) (J. A.) Pro
ausis prasprūsti (V. B.) Pro ausis praeiti (G. B.)Pro vieną ausį
įėjo, pro kitą išėjo (R. G.) Savo ausim netikėti (2) (R.
Gav.)Viena ausim girdėti (V. B.) Viena ausim (2) (R. Gav.)
8. nosis 16 Ant nosies (būti) (J. K.) (R. G.) (J. I.) (V. B.) Į nosį gauti (J.
K.) Ne (mano) nosiai (3) (J. K.) Nosį kišti (J. K.) Nosį kaišioti
(R. Gav.) Nosies nekišti (2) (J. K.) (R. G.) Nosį riesti (J. I.)
Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V. B.) Nosį užriesti (J. K.)
Nosies tiesumu (J. K.) Nosis sukišti (V. B.) Nosį sukti (3) (R.
Gav.) Nosimi arti (R. G.) Po nosim (J. K.) (R. G.) (7) (J. A.)
(3) (S. P.) (2) (G. B.) Prieš nosį (3) (V. B.) Toliau nosies
nematyti (J. A.)
9. nagai 13 Į nagus (kieno nors) nepataikyti (V. B.)Į nagus pakliūti (V. B.)
Į nagą suimti (J. K.) (V. B.)Iš nagų ištrūkti (S. P.) Mirties
nagai (J. U.) Nagai niežti (J. I.) Nagus graužti (J. K.) (A. Z.)
Nagus įkišti (R. Gav.) Nagus kišti (2) (R. Gav.) Nagus nudegti
(R. G.) Nagus prikišti (J. I.) (S. P.) (R. Gav.) Nė per nago
juodymą (J. K.) (4) (J. I.) (4) (R. Gav.) (A. Z.) Per nagus gauti
(J. K.)
10. plaukai,
širdis
po 11 Ant plauko kyboti (J. K.) (2) (A. Z.) Ant plauko kabėti (J. I.)
Iki pat plaukų pašaknų (R. G.) Įvairiausio plauko (J. K.) (S.
P.) Per plauką (J. I.) Plaukai piestu pasistojo (J. K.) Plaukus
rautis (S. P.) Šio plauko (J. I.) Visokio plauko(J. K.) (J. I.) (G.
B.) Kitokio plauko (J. I.) Žilas plaukas (L. D.)
Akmuo nuo širdies nukrito (2) (R. G.) Į širdį įkristi (R. G.) Iš
širdies į širdį (J. I.) Lyg akmuo nuo širdies nusirito (J. I.) (R.
Gav.) Širdį atverti (R. Gav.) Širdį plėšti (R. G.) Širdis plyšo (R.
G.) Širdies ritmu gyventi (G. Radv.)Širdį suspausti (J. A.) Širdį
verti (R. G.) Širdžių ėdikas (J. I.)
11. kailis,
po 10 Į kito kailį įlįsti (V. B.) Iš kailio išsinerti (V. B.) Iš kailio nertis
(V. B.) (R. Gav.) Kailį iškaršti (S. P.) Kailį išnešti (J. K.) Kailį
54
burna
išversti (S. P.) Kailyje nesitverti (V. B.) Pabuvoti (kito) kailyje
(L. D.) Savo kailiu patirti (2) (J. I.) Savo kailį gelbėti (S. P.)
Burną aušinti (J. K.) (J. I.) (V. B.) Burnas atverti (V. B.) Burną
praverti (4) (V. B.) (4) (R. Gav.) Burnos nepraverti (3) (V. B.)
(2) (R. Gav.) Burną užčiaupti (2) (V. B.) Burną užsisiūti (2) (V.
B.) Burnoj neturėti (R. Gav.) Išmesti burną (J. K.)Kaip pelenų į
burnas prisisėmę (G. Radv.)Lyg vandens į burną paėmęs (V.
B.)
12. gerklė 9 Gerkles laidyti (S. P.) Gerklę paleisti (R. G.) Gerklę perkąsti
(R. Gav.) Gerklę užgniaužti (G. Radv.) Per gerklę lįsti (S. P.)
(V. B.) Skersai gerklę (V. B.) Už gerklės paimti (V. B.) Už
gerklės griebti (R. Gav.) Visa gerkle (J. K.) (J. I.) (J. A.) (3) (S.
P.) (V. B.) (R. Gav.)
13. ašara,
kaulas,
kraujas
po 6 Ašaras lieti (J. K.) Ašarų pakalnė (J. I.) Ašarų pakrantė (2)
(R. R.) Ašarų upeliai (R. V.) Katino ašaros (G. B.) Krokodilo
ašaros (R. V.)
Iki gyvo kaulo (S. P.) (V. B.) Lig pat gyvo kaulo (R. G.) Ligi
kaulo pasinerti (V. B.) Ligi kaulų čiulpų (R. Gav.) Ligi kaulų
smegenų (V. B.) (R. Gav.) Po kaulelį narstyti (R. Gav.)
Daug kraujo sugadinta (R. Gav.) Į kraują įaugti (R. Gav.) Iš
kūno ir kraujo (G. Rad.) Kraują išsiurbti (2) (R. Gav.) Kraujas
liejosi (R. Gav.) Kraują pralieti (L. D.)
14. lūpa,
uodega
po 5 Iš lūpų į lūpas (J. K.) (G. B.) Iš pirmų lūpų (A. Z.) (G. Radv)
Lūpą patempti (2) (V. B.) Lūpos neprasivers (V. B.) Puse lūpų
(R. G.) (J. I.) (J. A.)
Į uodegą papūsk (S. P.) Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.) Šuniui
ant uodegos (S. P.) (J. K.) (J. I.) (V. B.) Uodegą pabrukus (J.
I.) (R. Gav.) Uodegos nesukti (2) (J. K.)
15. sparnai 4 Sparnus nudegti (J. I.), sparnus pakelti (J. K.), sparną rėžti (J.
K.) (R. G.), sparnus suteikri (J. I)
16. kulnas,
nugara,
pečiai,
po 3 Achilo kulnas (8) (J. I.) (V. B.) Ant kulnų lipti (S. P.) Ant kulnų
neminti (V. B.)
Nugarą atgręžti (V. B.) (A. Z.) Nugarą atsukti (V. B.) Nugarą
lenkti (S. P.)
Ant pečių (S. P.) Pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.)
55
ragai
Petys į petį (R. Gav.)
Jautį už ragų griebti (2) (V. B.) (R. Gav.) Ragus aplaužyti (V.
B.) Ragus atstatyti (R. G.)
17. Bamba,
delnas,
kaklas,
pėdos,
snukis,
sprandas,
žarnos
po 2 Aukščiau bambos šokinėti (J. I.) Pasaulio bamba (R. R.)
Ant delno (2) (J. I.) Kaip ant delno (J. K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.)
Iki kaklo (J. K.) Peilis po kaklu (R. G.)
Pėdas sumėtyti (R. Gav.) Tom pačiom pėdom eiti (R. Gav.)
Į snukį gauti (G. Radv.) Snukį išmalti (S. P.)
Ant sprando lipti (A. Z.) Ant sprando sėdėti (R. G.) (J. I.)
Žarna žarną ryja (2) (J. K.) Žarnas paleisti (R. Gav.)
18. Gysla,
kakta,
keliai,
krūtinė,
liemuo,
mentės,
nervas,
panagės,
prakaitas,
seilės,
skūra,
ūsas,
užpakalis,
veidas
po 1 Aukso gysla (J. I.)
Ant kaktos neparašyta (J. I.)
Ant kelių pulti (J. I.) (2) (V. B.)
Nuo krūtinės nuristi (J. A.)
Iš stuomens ir iš liemens (V. B.)
Ant menčių guldyti (J. A.)
Nervą pažadinti (G. Radv.)
Ligi pat panagių (R. Gav.)
Kruvinu prakaitu (aplaistyti) (R. Gav.)
Ant seilės užeiti (2) (J. K.) (J. I.)
Į skūrą duoti (S. P.)
Į ūsą šyptelėti (R. G.) (V. B.)
Užpakalį atsukti (S. P.)
Veidas prieš veidą (R. G.)
Be somatinių žodžių empirinėje medžiagoje tarp dažniausiai vartojamų yra ir tarnybiniais
žodžiai, t. y. prielinksniai ir jungtukai:
prielinksnis į (78 frazeologizmai), pavyzdžiui: į akis lįsti (R. Gav.) (A. Z.), Į širdį įkristi (R. G.)
Kaip ožys į naujus vartus (J. K.) Kaip pelenų į burnas prisisėmę (G. Radv.) Lyg vandens į burną
paėmęs (V. B.)Nei į tvorą, nei į mietą (J. I.) (R. Gav.) Į vatą nevynioti (V. B.) Į vieną dūdą pūsti (G.
B.) Į vietas stoti (J. K.)Į žmones išeiti (2) (R. Gav.) Kaip į maišą (R. G.) Kaip į vandenį (4) (J. I.) (2)
(R. Gav.) ir kt.;
prielinksnis iš (66 frazeologizmai), pavyzdžiui: Kaip iš rašto (V. B.) Nei iš šio, nei iš to (4) (J.
K.) Ne iš kelmo spirtas (3) (J. I.) (2) (S. P.) (R. Gav) Žemė slysta iš po kojų (J. I.) Žemė sprūsta iš po
kojų (R. Gav.)Iš akių (J. A.) Iš akių išleisti (L. D.) (G. B.) Iš akių dingti (2) (J. K.) (3) (R. G.) (J. I.) (2)
56
(J. A.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.) Iš akių nedingti (V. B) Iš akių matyti (V. B.)Iš akių nepaleisti (J. K.)
(V. B.) (V. B.)Iš akių neišleisti (S. P.) (V. B.) ir kt.;
prielinksnis ant (39 frazeologizmai), pavyzdžiui: Ant danties užmesti (V. B.) Ant delno (2) (J.
I.) Ant galo (J. A.) Ant galvos (G. B.) Ant galvos sėdėti (G. B.) Ant galvos lipti (J. I.) Ant galvos
užkarti (2) (R. G.) Ant kaktos neparašyta (J. I.) Ant kelių pulti (J. I.) (2) (V. B.) Ant kojų pastatyti (S.
P.) (V. B.) (2) (R. Gav.) Ant kojų būti (S. P.) Ant kojų sukelti (J. I.) Ant kulnų lipti (S. P.) Ant kulnų
neminti (V. B.) Ant liežuvio galiuko (J. A.) ir kt.;
jungtukas kaip (45 frazeologizmai), pavyzdžiui: Kaip akies vyzdį saugoti (J. K.) (R. Gav.) Kaip
ant anglių (R. G.) Kaip ant delno (J. K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.) Kaip ant mielių (J. I.) Kaip ant žarijų
spirgėti (V. B.) Kaip be rankų (V. B.) (R. Gav.) Kaip dangus ir žemė (R. Gav.) Kaip danguje, taip ir
žemėje (J. U.) Kaip diena ir naktis (L. D.) Kaip dūmas dingti (J. K.) Kaip dūmas nepranykti (R. Gav.)
Kaip į balą (2) (R. G.) Kaip į maišą (R. G.) Kaip į vandenį (4) (J. I.) (2) (R. Gav.) (2) (J. K.) Kaip iš
akies luptas (J. K.) (V. B.) Kaip iš kibiro (2) (R. G.) ir kt.
Taigi, galima pateikti frazeologizmus sudarančių žodžių dešimtuką:
1. Daiktavardis akis – 98 vartojimo atvejų,
2. Prielinksnis į – 78,
3. Prielinksnis iš – 66,
4. Daiktavardis galva – 46,
5. Jungtukas kaip – 45,
6. Prielinksnis ant – 39,
7. Daiktavardis koja – 36,
8. Daiktavardis ranka – 29,
9. Daiktavardis liežuvis – 27
10. Daiktavardis dantis – 20,
Apibendrinant frazeologizmus sudarančios leksikos įvairovę, galima teigti, jog lietuvių autorių
frazeologizmų sudaromaisiais žodžiais dažniausiai eina somatinė leksika, t. y. dėmenys su kūno dalių
pavadinimais. Tokio tipo frazeologizmai sudaro beveik pusę visos empirinės medžiagos pavyzdžių.
Taip pat pagal vartojimo gausumą išsiskiria ir tarnybiniai žodžiai, iš kurių dažniausiai
frazeologizmuose randami prielinksniai į, iš, ant ir lyginamasis jungtukas kaip.
57
5. Frazeologizmų sintaksinė sandara
Frazeologizmų sintaksinė sandara autorių tekstuose, kaip ir visoje kalbos sistemoje, yra
pakankamai įvairi. Frazeologizmai „esti paprasti ir sudėtiniai, vardažodiniai – daiktavardiniai,
būdvardiniai, įvardiniai, veiksmažodiniai ar dar kitų kalbos dalių junginiai“ (Pikčilingis, 1975, 350),
kuriuos sudarantys žodžiai gali būti susieti tiek valdymo, tiek šliejimo, tiek derinimo ryšiais.
Frazeologizmų skirstymas pagal sintaksinę sandarą įvairuoja. Nors bene visuotinai yra priimta juos
skirti į junginio formos ir sakinio formos frazeologizmus, tačiau, pavyzdžiui, kalbininkas B.
Kalinauskas šalia sakinio formos ir junginio formos dar nurodo ir eliptinius posakius – tai „kalbos
sustingusios formulės, dažnai neturinčios žodžių junginio antrojo nario“ ir frazeologoidai – „tokie
frazeologizmai, kurių tik vienas komponentas turi frazeologinę reikšmę, o kitas yra laisvas“
(Kalinauskas, 1968, 5). Šiame darbe pasirinktų autorių frazeologizmai pagal sintaksinę sandarą
skirstomi, remiantis kalbininkės E. Jakaitienės pateiktu skirstymu į dvi pagrindines grupes: junginio ir
sakinio formos frazeologizmus (Jakaitienė, 2009, 298)
5.1. Junginio formos frazeologizmai
Junginio formos frazeologizmai (B. Kalinauskas (1968) juos vadina nepredikatiniais
frazeologizmais) – tai tokie frazeologizmai, kurie sakiniuose gali eiti sakinio dalimi ar sakinio dalies
priklausomuoju komponentu. Tai didžiausia ir dažniausiai vartojama pasirinktų autorių tekstuose
frazeologizmų grupė (897 frazeologizmai), pavyzdžiui: ausis pastatyti: Dar tais metais, kai Lietuva
nusikratė ,,vyresniojo brolio“ rankos, Tilius Jonykas iš karto pastatė ausis [...] (V. B. 2007, 45);
liežuvius galąsti, dantį griežti: Užtat bendradarbės, matydamos kolegės transformaciją, galando
liežuvius ir griežė dantį (J. I. 2003, 316); iš po žemių išnirti: Jie pasirodo staiga, sakytum išnyra iš po
žemių [...] (R. Gav. 2006, 69); į atlapus kibti: – Asilas tu, Vincai,– kibo į atlapus Kanopai Morkūnas
[...].(S. P. 2008, 114) ir kt.
Junginio formos frazeologizmai dar smulkiau skirstomi į prijungiamuosius, sujungiamuosius ir
lyginamuosius (Jakaitienė 2009, 299).
5.1.1. Prijungiamieji frazeologizmai
Prijungiamųjų frazeologizmų (B. Kalinauskas (1968) juos vadina hipotaksiniais
frazeologizmais) sudaromieji dėmenys susieti prijungimo ryšiais. Tai produktyviausias struktūrinis
tipas – 771 frazeologizmas. Tokio tipo frazeologizmai dažniausiai būna daiktavardiniai arba
veiksmažodiniai, t. y. pagrindiniu dėmeniu eina arba daiktavardis, prie kurio prijungiamas būdvardis,
58
dalyvis, skaitvardis arba kitas daiktavardis, arba veiksmažodis, prie kurio gali būti prijungiamas
daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio ar prieveiksmio linksniai, prielinksninės konstrukcijos ar
prieveiksmiai (Jakaitienė, 2009, 299)
Empirinėje medžiagoje gausiausiai (474 frazeologizmas) vartojami linksnių formos
prijungiamieji frazeologizmai, iš kurių veiksmažodinių frazeologizmų yra 309 frazeologizmai,
produktyviausias modelis – dvinarių junginių „daiktavardis + veiksmažodis“:
Dvinariai junginiai:
daiktavardis + veiksmažodis (245 frazeologizmai):
Su kilmininko linksniu (25 frazeologizmai):
Akių nesudėti (R. G.) (V. B.) Akių neatplėšti (V. B.) Akių nenuleisti (R. G.) (J. I.) (S. P.) (V. B.)
Akių nerodyti (V. B.) Akių nesumerkti (V. B.) Amo netekti (J. K.) (R. Gav.) Arabų nepūsti (J. K.) Balso
nekelti (S. P.) Galvos nelenkti (V. B.) Galvos netekti (J. I.) Kojos nekelti (J. I.) (J. A.) (V. B.) Kojos
neiškelti (V. B.) Laukti Godo (4) (R. Gav.) Liežuvio nepakišti (V. B.) Liežuvių neužrėši (J. K.) Miglos
nepūsti (R. G.) Musės nenuskriaustų (S. P.) (J. I.) Bluosto nesudėti (J. I.) Nosies nekišti (2) (J. K.) (R.
G.) Parako pakaks (J. I.) Rankų nenuleisti (G. B.) Seilių nevarvinti (J. A.) Slėpynių žaisti (G. Radv.)
Šiaudo griebtis (A. Z.) Uodegos nesukti (2) (J. K.)
Su galininko linksniu (177 frazeologizmai):
Akis apdumti (R. Gav.) Akis atverti (J. A.) (7) (R. Gav.) Akis pamuilinti (V. B.) Akis badyti (2)
(J. I.) (R. Gav.) Akis dėti (J. K.) (R. G.) Akis įbesti (J. I.) (3) (S. P.) (4) (V. B.) (R. Gav.)Akis įdurti (4)
(V. B.) Akis įsmeigti (S. P.) (R. Gav.) Akis išdegęs (V. B.) (A. Z.) Akis išpūsti (2) (R. G.) (2) (S. P.) (V.
B.) (R. Gav.) Akis išsprogdinti (J. A.) Akis išversti (S. P.) (2) (R. Gav.) Akis nudelbti (R. Gav.) Akis
nudurti (2) (R. G.) Akis nuleisti (R. Gav.) Akis nunerti (S. P.) Akis padėti (V. B.) Akis paganyti (R. G.)
Akis ganyti (R. Gav.)Akis pakelti (R. G.) (S. P.) Akis pastatyti (R. G.) (2) (V. B.) Akis praverti (R. Gav.)
Akis vartyti (9) (R. Gav.) Akis nuleisti (J. I.) (S. P.) Akis sudėti (V. B.) Akis sukti (J. A.) (S. P.) Akį
mesti (2) (J. K.) (3) (R. G.) Akį patraukti (R. G.) Akis traukti (S. P.) (V. B.) Akis patraukti (V. B.) Akis
užmerkti (S. P.) (2) (V. B.) Akį užmesti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) (A. Z.) Ašaras lieti (J. K.) Ausis
išūžti (S. P.) (R. Gav.) Ausis pastatyti (J. A.) (5) (V. B.) Ausis statyti (V. B.) Ausis suskliausti (J. A.)
Burną aušinti (J. K.) (J. I.) (V. B.) Burnas atverti (V. B.) Burną praverti (4) (V. B.) (4) (R. Gav.)
Burnos nepraverti (3) (V. B.) (2) (R. Gav.) Burną užčiaupti (2) (V. B.) Burną užsisiūti (2) (V. B.) Burtą
mesti (R. Gav.) Dantį griežti (J. A.) (2) (V. B.) Dantis apnuoginti (S. P.) Dantis rodyti (J. K.) (S. P.)
Dantis sukąsti (9) (V. B.) Dantis šiepti (J. I.) Dantį užkalbėti (S. P.) (A. Z.) Dantis užkalbinėti (R.
Gav.) Duris parodyti (J. I.) (V. B.) Dūdas paleisti (2) (R. G.) Džiną išleisti (L. D.)Etiketes klijuoti (L.
D.) Etiketes lipdyti (L. D.) Galvą laužyti (J. K.) (J. I.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (L. D.) Galą gauti (J. K.)
Galvą apsukti (2) (J. I.) Galvą dėti (V. B.) Galvą guldyti (2) (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) Galvą nukabinti
(2) (V. B.) Galvą pakloti (J. U..) Galvą palydėti (J. K.) Galvą prikimšti (R. Gav.) Galvas nulenkti (V.
59
B.) Galvą pamesti (4) (J. K.) (R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.) (2) (A. Z.) Galvą pasukti (V. B.) Galvą
sukti (6) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (2) (S. P.) (V. B.) (8) (R. Gav.) (G. B.) Galvas sukti (V. B.) Galvą
susukti (J. I.) (R. Gav.) Garą nuleisti (A. Z.) Gerkles laidyti (S. P.) Gerklę paleisti (R. G.) Gerklę
perkąsti (R. Gav.) Gerklę užgniaužti (G. Radv.) Gumą tempti (R. G.) (J. I.) Kelią užkirsti (S. P.) Kelią
užtverti (R. Gav.) Kelią pastoti (V. B.) (2) (R. Gav.) Kiaulę pakišti (S. P.) Kilpą veržti (L. D.) Kojas
apšilti (S. P.) Kojas pakirsti (R. Gav.) Kojas pakratyti (J. I.) (S. P.) Kojas vilkti (R. G.) (J. I.) Koją
įkelti (J. K.) (2) (V. B.) Koją pakišti (J. K.) Kortas atidengti (L. D.) Kortas atskleisti (V. B.) Kotą
atitikti (G. B.) Kraują išsiurbti (2) (R. Gav.) Kraują pralieti (L. D.) Kryžių nešti (V. B.) Kalbą megzti
(J. K.) Kvapą gniaužti (J. I.) (3) (R. Gav.) Kvapą prarasti (R. Gav.) Kvapą sulaikyti (R. Gav.) Laurus
raškyti (J. I.) Laurus šluoti (J. I.) Lazdas perlenkti (R. Gav.) Lazdą perlenkti (L. D.) (G. B.) Liežuvius
galąsti (J. I.) Liežuvį įkišti (J. K.) Liežuvį laužti (R. Gav.) Liežuvį nusilaužti (R. Gav.) Liežuvius laidyti
(R. G.) Liežuvį apversti (V. B.) Liežuvį prikąsti (2) (J. K.) (V. B.) Liežuvį versti (J. K.) (R. Gav.) Lūpą
patempti (2) (V. B.) Makaronus kabinti (J. I.) Mintis skaityti (G. Radv.) Muilą nešti (2) (J. K.) Nagus
graužti (J. K.) (A. Z.) Nagus nusigraužti (G. B.) Nagus įkišti (R. Gav.) Nagus kišti (2) (R. Gav.) Nagus
nudegti (R. G.) Nagus prikišti (J. I.) (S. P.) (R. Gav.) Nervą pažadinti (G. Radv.) Nosį kišti (J. K.) Nosį
kaišioti (R. Gav.) Nosį riesti (J. I.) Nosį teberiesti (V. B.) Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V. B.)
Nosį užriesti (J. K.) Nosis sukišti (V. B.) Nosį sukti (3) (R. Gav.) Nugarą atgręžti (V. B.) (A. Z.)
Nugarą atsukti (V. B.) Nugarą lenkti (S. P.) Ožius rodyti (R. G) Pinigus kalti (G. Radv.) Pirštą
pakrutinti (V. B.) Pirštinę mesti (3) (A. Z.) Pirštus svilinti (R. Gav.) Plaukus rautis (S. P.) Ragus
aplaužyti (V. B.) Ragus atstatyti (R. G.) Ranką kelti (S. P.) Ranką pakelti (2) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (V.
B.) Rankas atrišti (V. B.) (A. Z.) Rankas laužyti (2) (J. K.) (R. Gav.) Rankas nuleisti (J. K.) (J. I.) (R.
Gav.) Rankas nusiplauti (J. I.) (V. B.) Rankas trinti (S. P.) Rankas pakirsti (V. B.) Rankas sumušti (V.
B.) Rankas užlaužti (V. B.) Ribą peržengti (2) (J. I.) (G. B.) Ribą prieiti (R. Gav.) Seilę varvinti (J. I.)
(J. A.) (R. Gav.) Sėklą pasėti (G. Radv.) Sensu strigto (S. J.) Snukį išmalti (S. P.) Sparnus nudegti (J.
I.) Sparnus pakelti (J. K.) Sparną rėžti (J. K.) (R. G.) Sparnus suteikti (J. I.) Širdį atverti (R. Gav.)
Širdį plėšti (R. G.) Širdį suspausti (J. A.) Širdį verti (R. G.) Špagas sukryžiuoti (A. Z.) Tašką padėti (J.
I.) (V. B.) Tašką dėti (V. B.) Trigrašį įkišti (A. Z.) Uodegą sukti (V. B.) Užpakalį atsukti (S. P.) Vandenį
drumsti (J. I.) Žadą prarasti (R. Gav.) Žaibus svaidyti (R. Gav.) Žarnas paleisti (R. Gav.) Žodį duoti
(S. T. Kon.) Žvilgsnį įbesti (V. B.) (R. Gav.) Žvilgsnį mesti (R. Gav.)
Su įnagininko linksniu (33 frazeologizmai):
Akim šaudyti (J. K.) Akimis šaudyti (3) (R. Gav.) Akimis apmesti (R. G.) Akimis įsisiurbti (S. P.)
Akimis perbėgti (S. P.) Akimis permesti (J. I.) (S. P.) Akimis ryti (4) (R. Gav.) Akimis varstyti (R.
Gav.) Ausim lapsėti (R. Gav.) Bumerangu grįžti (2) (J. I.) Dantimis griežti (5) (J. K.) (J. I.) (G. B.)
Dantimis sugriežti (R. G.) Galva linksėti (J. A.) Kryžium gultis (R. G.) Kumščiais mojuoti (G. B.)
Liežuviu malti (2) (J. A.) (2) (V. B.) Liežuviais plakti (J. K.) (V. B.) Mirtim vaduotis (R. Gav.) Nosimi
60
arti (R. G.) Pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) Pelenais paleisti (J. U..) Pelenais paversti
(S.T. Kon.) Pirštais užbadyti (R. G.) Pirštu pamoti (R. Gav.) Pirštu rodyti (R. G.) Ranka numoti (7) (J.
K.) (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.) (G. B.) Sienom lipti (J. K.) (2) (R. G.) Upeliu lietis (R. Gav.) Vėjais
nueiti (A. Z.) Vėjais paleisti (A. Z.) Vėjais švaistyti (A. Z.) Vilku staugti (R. G.) Žvilgsniu apmesti (S.
P.)
Su vietininko linksniu (9 frazeologizmai):
Akyse aptemti (2) (J. K.) (R. G.) Akyse stotis (J. A.) Akyse stovėti (J. A.) Burnoj neturėti (R.
Gav.) Galvoje turėti (J. K.) (S. P.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (4) (A. Z.) Galvoje neturėti (R. Gav.) Kišenėj
sėdėti (J. A.) Ore pakibti (G. B.) Šešėlyje nelikti (R. Gav.)
Trinariai junginiai:
Daiktavardis + daiktavardis + veiksmažodis (18 frazeologizmų):
Alų midų gerti (A. Z.) (G. Radv.) Dievo valiai palikti (V. B.) Finišo tiesiąją pasiekti (L. D.)
Katę maiše pirkti (L. D.) Laidotuvių maršą groti (L. D.) Letargo miegu miegoti (R. Gav.) Liežuviu
marias išlakti (V. B.) Likimo valiai atsidėti (V. B.) Likimo valiai palikti (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) Mirties
patale gulėti (5) (R. Gav.) Pavojaus varpais skambinti (3) (J. I.) Pragaro ratus pereiti (3) (R.
Gav.)Šunims šėko pjauti (J. I.) Širdies ritmu gyventi (G. Radv.) Šunų keliais nueiti (R. G.) Užkasti karo
kirvį (R. R.) Velniui sielą parduoti (J. U.) Žodžio kišenėje neieškoti (J. I.)
Daiktavardis + veiksmažodis + dalyvis (1 frazeologizmas):
Liežuvį laikyti prikandus (V. B.)
Būdvardis + daiktavardis + veiksmažodis (11 frazeologizmų):
Gerą skonį turėti (G. Radv.) Mažojo pirštelio nepajudinti (J. I.) (R. Gav.)Paskutinį kvapą
išleisti (S. P.) Persona non grata (J. I.) Pilnas ausis prikalbėti (R. G.) Sveiką kailį išnešti (S. P.) (G.
B.) Šlapia vieta likti (2) (J. I.) (R. Gav.) Šlapios vietos nepalikti (J. I.) Tuščia vieta būti (2) (J. I.)
Tuščia vieta liktų (J. I.) Žalio supratimo neturėti (V. B.)
Skaitvardis + daiktavardis + veiksmažodis (5 frazeologizmai):
Antruoju smuiku griežti (J. I.) Devintame danguje būti (J. I.) Septyniais užraktais
neužsirakinau (R. Gav.) Užrakinti devyniais užraktais (2) (J. I.) Viena ausim girdėti (V. B.)
Dalelytė + daiktavardis + veiksmažodis (11 frazeologizmų):
Be pėdsako išnykti (J. I.) Nė bluosto nesudėti (R. G.) Nė kojos nebekelti (J. I.) Nė kvapo
nebebūti (J. I.) (2) (R. Gav.) Nė pėdsako neliko (J. I.) Nė piršto nepajudinti (J. K.) (R. Gav.) Net
piršto nepajudinti (2) (J. I.) Nė pirštu nepaliesti (2) (J. I.) (R. Gav.) Net pirštu nepalietė (2) (J. I.) (V.
B.) Pagal dūdelę šokti (J. I.) Tarp eilučių skaityti (R. Gav.)
Keturnariai junginiai:
Daiktavardis + daiktavardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Audrą vandens stiklinėje sukelti (2) (J. I.)
61
Daiktavardis + jungtukas + daiktavardis + veiksmažodis (4 frazeologizmai):
Auksą ir perlus žarstyti (J. K.) Galą su galu suvesti (V. B.) Galo su galu
nesudurti (2) (J. I.) Katę ir pelę žaisti (L. D.)
Įvardis + įvardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Tom pačiom pėdom eiti (R. Gav.)
Dalelytė + daiktavardis + dalyvis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Net kojos įkėlęs nebuvo (2) (J. I.)
Dalyvis + daiktavardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Beeinąs šunims šėko pjauti (J. K.)
Empirinėje medžiagoje taip pat gausiai pateikiami ir daiktavardiniai frazeologizmai – 201
frazeologizmas, iš kurių produktyviausias modelis – dvinarių junginių „daiktavardis + daiktavardis“:
Dvinariai junginiai:
Daiktavardis + daiktavardis (100 frazeologizmų):
Achilo kulnas (8) (J. I.) (V. B.), Adomo vaikai (R. R.), Akies krašteliu (S. P.) (V. B.), Akių
dūmimas (2) (S. P.), Amūro strėlės (R. R.), Angelas sargas (2) (R. R.), Angelų choras (K. U. V.), Ašarų
pakalnė (J. I.) Ašarų pakrantė (2) (R. R.) Ašarų upeliai (R. V.) Aukso amžius (7) (J. I.) (S. P.) (2) (L.
D.) Aukso gysla (6) (J. I.) Aukso kiaušiniai (R. V.) Aukso puodas (R. V.) Aukso vidurys (2) (A. Z.)
Babelio bokštas (J. I.) (V. B.) Bobų vasara (4) (R. Gav.) Damoklo kardas (J. K.) (J. I.) Dangaus galybė
(K. U. V.) Dangaus mana (R. R.) Dangaus stogas (K. U. V.) Dantų griežimas (2) (J. I.) (3) (R. Gav.)
(G. B.) Dienos aky (V. B.) Dievo dovana (J. I.) (R. Gav.) (2) (A. Z.) Dievo pirštas (V. B.) (2) (R. Gav.)
(A. Z.) Dievo pokštas (R. Gav.) Dievo rykštė (R. R.) Dovydo žvaigždė (R. R.) Druskos stulpas (2) (R.
G.) (2) (J. I.) (V. B.) Galų gale (2) (J. K.) (3) (R. G.) (66) (J. I.) (12) (V. B.) (6) R. Gav.) (2) (A. Z.) (5)
(L. D.) (6) (G.B.) Gausybės ragas (S. P.) (2) (R. R.) Gelbėjimosi ratas (G. Rad) Gyvybės gija (R. Šer.)
Gyvybės siūlas (R. Gav.) Golgotos maršrutas (R. R.) Grožio miegas (G. Radv.) Gulbės giesmė (2) (J.
I.) Judo pabučiavimas (V. B.) Katino ašaros (G. B.) Katino dienos (J. K.) (R. G.) Koja kojon (J. I.) (2)
(L. D.) Kryžiaus keliai (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) Kryžiaus karas (G. B.) Kryžiaus žygiai (J. I.) Krokodilo
ašaros (R. V.) Laimės kūdikis (J. I.) Laimės vaikas (R. R.) Lakmuso popierėlis (R. Gav.) (2) (L. D.)
Lauro šaka (R. G.) Laurų vainikas (G. Kan) Ledkalnio viršūnė (L. D.) Letos vanduo (R. Šer.) Liepto
galas (J. K.) Likimo pirštas (R. R.) Likimo siūlas (R. Gav.) Likimo ženklai (R. R.) Medaus mėnuo (G.
B.) Metų metais (R. G.) (J. A.) (2) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.) Metų metus (4) (R. Gav.) (G. B.) Mirties
kilpa (R. V.) Mirties nagai (J. U.) Mozės krūmas (S. P.) Muilo burbulas (V. B.) (R. Gav.) (G. B.)
Nojaus laivas (S. P.) (R. Gav.) Nosies tiesumu (J. K.) Pandoros skrynia (R. R.) Pasaulio bamba (R.
R.) Pasaulio pabaiga (3) (R. Gav.) Pirštų galais (J. A.) Pragaro ratai (R. Gav.) Pragaro vartai (R. V.)
Proto bokštas (J. I.) Rojaus sodas (J. U.) Rojaus vaisiai (R. G.) Sąskaitų suvedinėjimas (G. B.)
62
Sezamo olos (J. I.) Sielų ganytojas (G. Radv.) Sindbado ola (R. Gav.) Siūlo galas (V. B.) Smėlio pilys
(R. R.) Šetono darbai (J. U.) Šetono dvasia (J. U.) Šetono išpera (J. U.) Šetono karalija (J. U.) Šetono
pasiuntiniai (J. U.) Šetono pinklės (J. U.) Šetono sėkla (J. U.) Širdžių ėdikas (J. I.) Taikos balandis (R.
R.) Trojos arklys (R. Šer.) Trojos kumelė (S. P.) Tuštybių mugė (R. G.) Valstybės galva (R. V.
Valstybės vairas (J. U.) Vargo vakarienė (R. V.) Vėžlio žingsniu (V. B.) Vištos koja (2) (J. I.) Žemės
dulkė (A. Z.) Žvaigždžių liga (J. K.)
Būdvardis + daiktavardis (52 frazeologizmai):
Amerikietiška svajonė (S.P.) (R. R.) Amžinas gyvenimas (R. R.) Amžinasis ratas (R. Gav.)
Amžinasis variklis (2) (J. I.) Amžinasis žydas (R. G.) (J. I.) (R. Gav.) Amžinas žydas (S. P.) (R. Gav.)
Apskritasis stalas (R. R.) Auksinės rankos (S. P.) Balta varna (R. Gav.) (G. B.) Blaivaus proto (R.
Gav.) Danajiška dovana (R. Gav.) Dangiška valdžia (J. U.) Dangiški reikalai (J. U.) Didysis Logosas
(R. G.) Femme fatale (2) (J. I.) Galimas daiktas (G. B.) Geležinė uždanga (3) (J. I.) (S. P.) (G. B.)
Gyvas galas (V. B.) Gyvas vargas (J. K.) Idea fixe (S. P.) (2) (V. B.) (3) (R. Gav.) Įvairiausio plauko
(J. K.) (S. P.) Įvairaus plauko (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Juodas darbas (2) (R. Gav.) Juodi darbeliai (J.
I.) Kasdieninė duona (G. Radv.) Kryžminė ugnis (R. R.) Kruvinu prakaitu Lengva ranka (L. D.)
Liberaliter dotatus (K. U. V.) Magnum opus (R. Gav.) (L. D.) Mirtina tyla (R. G.) Negeros akys (V. B.)
Nekalta avelė (R. V.) Paskutinis atodūsis (J. I.) Paskutinė kelionė (G. Radv.) Paskutinė vakarienė (R.
R.) Pažadėtoji žemė (2) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) Perpetuum mobile (J. K.) (2) (J. I.) Pilka pelytė (G.
Radv.) Pilnos kelnės (R. G.) Plika akim (J. I.) Plikomis rankomis (J. I.) Plikom rankom (2) (R. Gav.)
Prometėjiška dvasia (L. D.) Salto mortale (J. K.) Smulki žuvelė (V. B.) Šventa žemė (J. U.) Tabula
rasa (J. K.) (J. I.) (A. Z.) Terra incognito (A. Z.) Užburtas ratas (2) (J. I.) (R. Gav.) Uždraustas vaisius
(R. R.) Žilas plaukas (L. D.)
Įvardis + daiktavardis (11 frazeologizmų):
Dieve mano (J. I.) (4) (J. A.) (7) (R. Gav.) Kitom akim (2) (R. Gav.) Savomis
rankomis (J. I.) Savo rankomis (2) (J. I.) Savo rankom (3) (R. Gav.) Šio plauko (J. I.) Toksai
gyvenimas (V. B.) Visa gerkle (J. K.) (J. I.) (J. A.) (3) (S. P.) (V. B.) (R. Gav.) Visokio plauko(J. K.) (J.
I.) (G. B.) Visokiausio plauko (R. Gav.) Kitokio plauko (J. I.)
Skaitvardis + daiktavardis (4 frazeologizmai) :
Viena ausim (2) (R. Gav.) Vienas juokas (R. G.) (A. Z.) Vienu balsu (J. K.) (J. I.) (2) (J. A.) (2)
(V. B.) (R. Gav.) Pusė velnio (J. I.)
Dalyvis + daiktavardis (11 frazeologizmai) :
Akis užsipylęs (S. P.) Dantis sukandę (2) (J. K.) (R. G.) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) Galvos
pramuštos (2) (V. B.) Liepsnojantis krūmas (R. R.) Prarastasis rojus (2) (R. R.) Ranka pasiekiamas (J.
K.) (R. G.) (V. B.) (2) (R. Gav.) Rankas sudėjęs (J. K.) (J. A.) (2) (V. B.) Šaukiantis tyruose (J. I.)
Uodegą pabrukus (J. I.) (R. Gav.) Velnių priėdę (R. G.) Velnių prisišveitę (V. B.)
63
Trinariai junginiai:
Daiktavardis + daiktavardis + būdvardis (3 frazeologizmai):
Dievo keliai nežinomi (V. B.) Viešpaties keliai nežinomi (R. Gav.) Liūdnojo vaizdo riterė (S.
P.)
Dalelytė + daiktavardis + daiktavardis (3 frazeologizmai):
Be kraujo praliejimo (R. Gav.) Dėl Dievo meilės (R. Gav.) Pagal Dievo norą (R. G.)
Įvardis + daiktavardis + dalyvis (9 frazeologizmai):
Duobę sau kasti (J. A.) Pabuvoti kito kailyje (L. D.) Savo akim netikėti (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.)
(R. Gav.) Savo akimis matyti (S. P.) Savo ausim netikėti (2) (R. Gav.) Savo galva gyventi (A. Z.) Savo
kailiu patirti (2) (J. I.) Savo kailį gelbėti (S. P.) Savo kryžių vilkti (R. Gav.)
Prieveiksmis + daiktavardis + dalyvis (1 frazeologizmas):
Daug kraujo sugadinta (R. Gav.)
Dalelytė + daiktavardis + įvardis (1 frazeologizmas):
O Dieve mano (4) (V. B.)
Įvardis + daiktavardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Kita monetos pusė (L. D.)
Dalelytė + įvardis + daiktavardis (1 frazeologizmas) :
Ne (mano) nosiai (3) (J. K.)
Dalelytė + dalelytė + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Ne pagal kišenę (J. I.)
Prielinksnis + skaitvardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Tarp keturių sienų (V. B.)
Įvardis + įvardis + daiktavardis (1 frazeologizmas) :
Tom pačiom akim (V. B.)
Keturnariai junginiai
Daiktavardis + daiktavardis + daiktavardis + daiktavardis (1 frazeologizmas) :
Deguto šaukštas medaus statinėje (L. D.) (J. I.)
Taip pat pasitaiko ir kitų kalbos dalių linksnių formos, pavyzdžiui:
Skaitvardis + skaitvardis (7 frazeologizmai):
Vienui viena (J. K.) vienui vienas (2) (R. G.) (31) (R. Gav.) vienui vieniausia (3) (R. G.) Vienut
viena (J. K.) vienui vienas (2) (R. G.) (31) (R. Gav.) vienui vieniausia (3) (R. G.) Vienų viena (J. A.)
(14) (V. B.)
Būdvardis + būdvardis (1 frazeologizmas):
Juodu baltame (R. R.)
64
Prielinksninės konstrukcijos (234 frazeologizmas) frazeologizmų grupę sudaro frazeologizmai
su įvairiais prielinksniais.
Ir šios grupės veiksmažodinių frazeologizmų vartojama gana gausiai – 183 frazeologizmai:
Trinariai junginiai:
Prielinksnis + daiktavardis + veiksmažodis (146 frazeologizmai):
Su prielinksniu ant (22 frazeologizmai):
Ant ausų statyti (J. K.) Ant danties užmesti (V. B.) Ant galvos sėdėti (G. B.) Ant galvos lipti (J.
I.) Ant galvos užkarti (2) (R. G.) Ant kaktos neparašyta (J. I.) Ant kelių pulti (J. I.) (2) (V. B.) Ant kojų
pastatyti (S. P.) (V. B.) (2) (R. Gav.) Ant kojų būti (S. P.) Ant kojų sukelti (J. I.) Ant kulnų lipti (S. P.)
Ant kulnų neminti (V. B.) Ant liežuvio užeiti (R. Gav.) Ant menčių guldyti (J. A.) Ant meškerės pakliūti
(V. B.) Ant plauko kyboti (J. K.) (2) (A. Z.) Ant plauko kabėti (J. I.) Ant seilės užeiti (2) (J. K.) (J. I.)
Ant sprando lipti (A. Z.) Ant sprando sėdėti (R. G.) (J. I.) Ant žemės nuleisti (R. Gav.) Ant žemės
nusileisti (A. Z.)
Su prielinksniu į (49 frazeologizmai):
Į akis lįsti (R. Gav.) (A. Z.) Į akis šokti (R. G.) (V. B.) Į akis kristi (J. K.) (2) (R. G.) (6) (J. I.)
(2) (J. A.) (2) (S. P.) (V. B.) (2) (G. B.) Į akį kristi (J. A.) (2) (R. Gav.) Į akį pūsti (J. K.) Į atlapus kibti
(S. P.) Į ausį gauti (G. Radv.) Į dangų eiti (R. Gav.) Į dantis dėti (R. G.) Pataikyti į dešimtuką (J. I.) Į
dausas iškeliauti (J. U.) Į galvą ateiti (2) (R. G.) (2) (J. A.) (R. Gav.) Į galvą įsikalti (3) (R. G.) (J. A.)
(2) (V. B.) Į galvą įkalti (J. I.) Į galvą kalti (S. P.) Į galvą kišti (S. P.) Į galvą lįsti (J. K.) (J. I.) (G. B.) Į
galvą šauti (J. K.) (R. G.) (2) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (R. Gav.) Į galvą neimti (R. G.) Į galvą netilpti (J.
K.) Į Golgotą kopti (A. Z.) Į kampą įvaryti (J. I.) (L. D.) (A. Z.) Į kampą speisti (R. Gav.) Į kampą
užspeisti (3) (R. Gav.) Į kapus nusinešti (J. K.) Į kojas dėti (V. B.) Į kojas leistis (R. G.) Į kraują įaugti
(R. Gav.) Į miltus sumalti (S. P.) (V. B.) Į nagus pakliūti (V. B.) Į nagą suimti (J. K.) (V. B.) Į nagus
nepataikyti (V. B.) Į nosį gauti (J. K.) Į pragarą keliauti (G. Radv.) Į protą ateiti (J. A.) (V. B.) (A. Z.) Į
protą atvesti (2) (V. B.) Į protą grąžinti (R. Gav.) Į purvą įmurdyti (R. Gav.) Į ragą suriesti (S. P.) Į
skūrą duoti (S. P.) Į snukį gauti (G. Radv.) Į uodegą papūsk (S. P.) Į ūsą šyptelėti (R. G.) (V. B.) Į
vėžias įeiti (S. P.) Į vėžias grąžinti (J. I.) Į širdį įkristi (R. G.) Į vatą nevynioti (V. B.) Į vietas stoti (J.
K.) Į žmones išeiti (2) (R. Gav.)
Su prielinksniu iš (31 frazeologizmas):
Iš akių išleisti (L. D.) (G. B.) Iš akių dingti (2) (J. K.) (3) (R. G.) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (2) (V.
B.) (R. Gav.) Iš akių matyti (V. B.) Iš akių nepaleisti (J. K.) (V. B.) (V. B.) Iš akių neišleisti (S. P.) (V.
B.) Iš aukšto žiūrėti (R. G.) (G. B.) Iš dangaus nukristi (2) (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) Iš dangaus nusileisti
(J. I.) Iš galvos išmesti (R. G.) (10) (V. B.) (A. Z.) Iš galvos išeiti (R. G.) Iš galvos iškristi (2) (V. B.) Iš
kailio išsinerti (V. B.) Iš kailio nertis (V. B.) (R. Gav.) Iš kelio išvesti (R. G.) (V. B.) Iš klumpių griūti
65
(J. K.) Iš koto kristi (G. B.) Iš nagų ištrūkti (S. P.) Iš piršto laužti (2) (J. I.) Iš proto kraustytis (3) (J.
K.) (2) (J. A.) (2) (R. Gav.) Iš proto išsikraustyti (5) (J. I.) (5) (S. P.) (R. Gav.) Iš proto eiti (J. K.) (5)
(J. A.) Iš proto išeiti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (6) (R. Gav.) Iš proto varyti (2) (J. K.) (J. I.) (S. P.)
(23) (R. Gav.) Iš proto išvaryti (S. P.) (3) (V. B.) Iš proto vesti (J. I.) (S. P.) (V. B.) Iš proto išvesti (J.
A.) (G. B.) Iš pusiausvyros išmušti (R. Gav.) Iš rankų paleisti (J. I.) Iš rankų sprūsti (R. Gav.) Iš šono
pažvelgti (J. I.) Iš vėžių išmušti (5) (J. I.) (V. B.)
Su prielinksniu nuo (3 frazeologizmai):
Nuo krūtinės nuristi (J. A.) Nuo liežuvių nenueiti (V. B.) Skelbti nuo kalno (R. R.)
Su prielinksniu per (4 frazeologizmai):
Per dantį traukti (3) (J. K.) (A. Z.) Per dantį patraukti (S. P.) Per gerklę lįsti (S. P.) (V. B.) Per
nagus gauti (J. K.)
Su prielinksniu po (9 frazeologizmai):
Po kaulelį narstyti (R. Gav.) Po kojomis paminti (J. I.) Po kojomis pintis (R. Gav.) Po kojom
painiotis (2) (R. Gav.) Po kojomis pasipainioti (G. B.) Po kojų pulti (2) (J. A.) Eiti po velniais (J. I.)
Po velnių eik (J. A.) Po žeme lįsti (R. Gav.)
Su prielinksniu prie (3 frazeologizmai):
Prie kryžiaus kalti (2) (L. D.) Prie sienos prispirti (S. P.) Prie sienos priremti (R. Gav.)
Su prielinksniu prieš (1 frazeologizmas):
Prieš vėją nepapūsi (A. Z.)
Su prielinksniu pro (8 frazeologizmai):
Pro ausis praleisti (R. G.) (J. I.) (J. A.) Pro ausis prasprūsti (V. B.) Pro ausis praeiti (G.B.) Pro
dantis iškošti (J. A.) Pro dantis košti (2) (R. Gav.) Pro pirštus pažiūrėti (2) (J. K.) Pro pirštus
prasprūsti (R. Gav.) Pro šalį neprašauti (G. B.)
Su prielinksniu su (8 frazeologizmai):
Su dangumi bendrauti (J. U.) Su protu susipykti (S. P.) Su šaknimis rauti (J. A.) Su žeme
sulyginti (S. P.) Su žemėm sumaišyti (J. K.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.) Su žemėmis maišyti (L. D.) Su
žiburiu paieškoti (A. Z.) Su žvake nestovėti (J. I.)
Su prielinksniu už (9 frazeologizmai):
Už akių užbėgti (5) (J. K.) (J. I.) (3) (J. A.) (6) (V. B.) (R. Gav.) (L. D.) (G. B.) Už akių užšokti
(G. B.) Už borto likti (L. D.) Už gerklės paimti (V. B.) Už gerklės griebti (R. Gav.) Už liežuvio
timptelėti (2) (J. I.) Už liežuvio traukti (R. G.) (3) (J. A.) (V. B.) Už liežuvio patraukti (J. I.) Už nosies
vedžioti (J. I.) (6) (A. Z.)
Keturnariai junginiai
Daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis + veiksmažodis (17 frazeologizmų):
Su prielinksniu ant (1 frazeologizmas):
66
Danties ant dančio nesuleisti (V. B.)
Su prielinksniu į (11 frazeologizmų):
Dievo į medį nevyti (J. I.) Eiti į pasaulio kraštą (R. G.) Galvos į smėlį nekišti (V. B.) Į akis
miglą pūsti (S. P.) Į akį pirštu durti (R. G.) Į dienos šviesą iškelti (J. I.) Į dienos šviesą ištraukti (S. P.)
(L. D.) Į dienos šviesą išvilkti (J. I.) Į ožio ragą suriesti (A. Z.) (V. B.) Į šuns dienas išdėti (J. I.) Į šuns
dienas dėti (4) (V. B.)
Su prielinksniu nuo (2 frazeologizmai):
Nuo žemės paviršiaus nušluoti (J. I.) Nuo žemės paviršiaus nutrinti (J. I.)
Su prielinksniu su (1 frazeologizmas):
Su vėjo malūnais kovoti (J. I.)
Su prielinksniu už (2 frazeologizmai):
Liežuvį laikyti už dantų (J. K.) Liežuvio už dantų nelaikyti (S. P.)
Prielinksnis + būdvardis + daiktavardis + veiksmažodis (3 frazeologizmai):
Į gyvą kaulą įsiėsti (V. B.) Į svetimas roges įsėsti (V. B.) Pro atvirus vartus brautis (2)
Prielinksnis + įvardis + daiktavardis + veiksmažodis (7 frazeologizmai):
Į kito kailį įlįsti (V. B.) Į rankas save suimti (V. B.) Į savo vėžias sugrįžti (J. I.) Į savas vėžias
grįžti (S. P.) Iš kur kojos dygsta (J. K.) Suimti save į rankas (2) (J. I.) Suktis apie savo ašį (R. R.)
Prielinksnis + prielinksnis + daiktavardis + veiksmažodis (4 frazeologizmai):
Iš po kojų slysti (A. Z.) Iš po žemių išdygti (2) (J. K.) (6) (J. I.) (J. A.) (V. B.) Iš po žemių išnirti (3)
(R. Gav.) Iš po žemių iškasti (2) (J. K.)
Prielinksnis + dalelytė + daiktavardis + veiksmažodis (3 frazeologizmai):
Ne iš kelmo spirtas (3) (J. I.) (2) (S. P.) (R. Gav.) Nė su žiburiu nerasi (2) (J. I.) (A. Z.) (2) (L. D.)
Sudėti taškus ant I (G. Radv.)
Prielinksnis + skaitvardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Į vieną dūdą pūsti (G. B.)
Prielinksnis + įvardis + jungtukas + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Per kieno nors lavoną (V. B.)
Penkianariai junginiai
Daiktavardis + veiksmažodis + prielinksnis + prielinksnis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Žemę išmušti iš po kojų (R. Gav.)
Daiktavardinių frazeologizmų grupę sudaro – 51 frazeologizmas:
Trinariai junginiai:
67
Prielinksnis + daiktavardis + daiktavardis ( 27 frazeologizmų):
Su prielinksniu ant (6 frazeologizmai):
Ant bedugnės krašto (R. Gav.) Ant liežuvio galiuko (J. A.) Ant liežuvio galo (V. B.) (2) (R.
Gav.) Ant pirštų galiukų (3) (J. I.) Ant pirštų galų (J. A.) (V. B.) Šuniui ant uodegos (S. P.) (J. K.) (J.
I.) (V. B.)
Su prielinksniu į (3 frazeologizmai):
Akis į akį (J. K.) (2) (R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.) (4) (R. Gav.) Į finišo tiesiąją (J. I.)Petys į
petį (R. Gav.)
Su prielinksniu iš (3 frazeologizmai):
Iš Gausybės rago (2) (J. I.) Diena iš dienos (2) (V. B.) Metai iš metų (V. B.) (G. B.)
Su prielinksniu iki (2 frazeologizmai):
Iki dantų skausmo (J. K.) Iki grabo lentos (2) (J. A.)
Su prielinksniu ligi (2 frazeologizmai):
Ligi kaulų čiulpų (R. Gav.) Ligi kaulų smegenų (V. B.) (R. Gav.)
Su prielinksniu per (2 frazeologizmai):
Per amžių amžius (J. I.) (R. G.) Per dienų dienas (V. B.)
Su prielinksniu po (4 frazeologizmai):
Diena po dienos (2) (R. Gav.) Lašas po lašo (J. I.) Peilis po kaklu (R. G.) Vieta po saule(J. K.)
(J. I.) (A. Z.)
Su prielinksniu prieš (2 frazeologizmai):
Tyla prieš audrą (R. R.) Veidas prieš veidą (R. G.)
Su prielinksniu pro (1 frazeologizmas):
Pro rakto skylutę (A. Z.)
Su prielinksniu už (1 frazeologizmas):
Koja už kojos (5) (J. A.) (R. Gav.)
Su prielinksniu virš (1 frazeologizmas):
Stogas virš galvos (G. B.)
Prielinksnis + būdvardis + daiktavardis (6 fraziologizmai):
Iki gyvo kaulo (S. P.) (V. B.) Iki gyvos galvos (R. G.) (3) (J. I.) (L. D.) (G. B.) Ligi gyvos galvos
(V. B.) Iki paskutinio lašo (S. P.) Iki paskutinio siūlelio (J. I.) Už gražias akis (R. G.)
Prielinksnis + skaitvardis + daiktavardis (4 frazeologizmai):
68
Iš pirmo žvilgsnio (3) (J. K.) (11) (J. I.) (S. P.) (2) (R. Gav.) (7) (A. Z.) (2) (L. D.) (G. B.) (G.
Radv.) Iš pirmų lūpų (A. Z.) (G. Radv) Po šimts pypkių (J. A.) Už vieno stalo (G. Radv.)
Prielinksnis + įvardis+ daiktavardis (1 frazeologizmas):
Iš kokios balos (G. B.)
Keturnariai junginiai:
Daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Kova su vėjo malūnais (G. B.)
Prielinksnis + dalelytė + daiktavardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Iki pat plaukų pašaknų (R. G.)
Prielinksnis + dalelytė + būdvardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Lig pat gyvo kaulo (R. G.)
Prielinksnis + įvardis + įvardis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Iš to paties molio (2) (V. B.)
Prielinksnis + daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis (9 frazeologizmai):
Į Skilos ir Charibdės gniaužtus (S. P.) Iš kampo į kampą (J. K.) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.) Iš
kartos į kartą (J. I.) Iš lūpų į lūpas (J. K.) (G. B.) Iš rankų į rankas (A. Z.) (G. B.) Iš širdies į širdį (J.
I.) Nuo ausies iki ausies (2) (J. I.) Nuo galvos iki kojų (5) (J. I.) Nuo galvos ligi kojų (R. Gav.)
Su prieveiksmiais veiksmažodinių frazeologizmų yra 21 frazeologizmas:
Dvinariai junginiai:
Prieveiksmis + veiksmažodis (12 frazeologizmų):
Festina lente (4) (J. K.) Kiaurai matyti (V. B.) (R. Gav.) Kiaurai regėti (V. B.) (R. Gav.)
Kiaurai permatyti (R. Gav.) Pagaugais nueiti (J. I.) Pasroviui neplaukti (J. I.) Piestu stotis (V. B.)
Skradžiai prasmegti (J. I.) (R. Gav.) Vabank neiti (R. Gav.) Vabank eiti (G. B.) Vabank žaisti (R.
Gav.) Velniop pasiųsti (2) (J. I.)
Trinariai junginiai:
Prieveiksmis + daiktavardis + veiksmažodis (7 frazeologizmai):
Aukščiau bambos šokinėti (J. I.) Aukštyn kojomis apsiversti (J. K.) Aukštyn kojom būti (A. Z.)
Aukštyn kojom versti (3) (R. G.) (J. A.) Aukštyn kojom apversti (3) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Kiaurai
sieną žvelgti (G. Radv.) Toliau nosies nematyti (J. A.)
Dalelytė + prieveiksmis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Ne pėsčiai būti (A. Z.)
Keturnariai junginiai
Prieveiksmis + įvardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmai):
Aukščiau savo bambos neiššoksi (J. K.)
69
Daiktavardinių frazeologizmų yra 6 frazeologizmai:
Dvinariai junginiai:
Prieveiksmis + daiktavardis (5 frazeologizmai):
Horrible dictu (2) (L. D.) Pigiau grybų (G. B.) Puse lūpų (R. G.) (J. I.) (J. A.) Skersai gerklę
(V. B.) Šaukštai popiet (J. K.)
Trinariai junginiai:
Daiktavardis + prieveiksmis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Smūgis žemiau juostos (V. B.) (G. B.)
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad iš prijungiamųjų frazeologizmų autoriai gausiausiai vartoja
veiksmažodinius frazeologizmus – 513 frazeologizmų, o bemaž dvigubai rečiau – daiktavardinius (258
frazeologizmas)
5.1.2. Sujungiamieji frazeologizmai
Sujungiamieji frazeologizmai, tai tokie frazeologizmai, kurių „dėmenimis paprastai eina tos
pačios kalbos dalies žodžiai, sujungti jungtukais ar be jų“ (Jakaitienė, 2009, 300). Iš viso autorių
kūriniuose rasti 37 tokio tipo frazeologizmai, iš kurių su jungtukais – 16 frazeologizmų:
Daiktavardis + jungtukas + daiktavardis (6 frazeologizmai):
Alfa ir omega (A. Z.) Duonos ir reginių (3) (R. Gav.) Duonos ir žaidimų (A. Z.) Ego te absolvo
(V. B.) Sodoma ir Gomora (J. I.) Urbi et orbi (A. Z.)
Veiksmažodis + jungtukas + veiksmažodis (2 frazeologizmai):
Būti ar nebūti (A. Z.) Hic et nunc (S. J.)
Įvardis + jungtukas + įvardis (1 frazeologizmas):
Šis bei tas (R. G.) (J. I.) (V. B.) (2) (R. Gav.) (L. D.) (2) (G. B.)
Prieveiksmis + jungtukas + prieveiksmis (4 frazeologizmai):
Pro et contra (L. D.) Šiaip ar taip (6) (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) (2) (A. Z.) (G. B.) Tete a tete (J.
K.) Šen bei ten (8) (J. I.)
Prielinksnis + daiktavardis + jungtukas + daiktavardis (2 frazeologizmai):
Iš rytų ir vakarų (R. R.) Nuo Adomo ir Ievos (R. R. )
Prielinksnis + daiktavardis + jungtukas + prielinksnis + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Iš stuomens ir iš liemens (V. B.)
70
Be jungtukų – 21 frazeologizmas:
Daiktavardis + daiktavardis (2 frazeologizmai):
Dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (R. G.) Žiemą vasarą (S. P.)
Veiksmažodis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Nori nenori (1) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)
Prieveiksmis + prieveiksmis (7 frazeologizmai):
Norom nenorom (2 ) (J. K.) (1) (R. G.) (2) (V. B.) (12) (R. Gav.) Skersai išilgai (R. Gav.) Šiek
tiek (R. G.) Tiesiai šviesiai (J. K.) (2) (J. I.) Trumpai drūtai (V. B.) (A. Z.) Trūks plyš (R. G.) (V. B.) (A.
Z.) Vargais negalais (2) (J. K.) (R. G.) (6) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.)
Prieveiksmis + dalelytė + prieveiksmis (1 frazeologizmas):
Šiaip ne taip (2) (R. G.) (J. I.)
Dalelytė + daiktavardis + dalelytė + daiktavardis (2 frazeologizmai):
Nei galo, nei krašto (J. K.) Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.)
Dalelytė + įvardis + dalelytė + įvardis (1 frazeologizmas):
Nei šis, nei tas (R. G.) (J. A.) (S. P.) (A. Z.) (G. B.) Nei šioks, nei toks (R. Gav.) (A. Z.)
Dalelytė + daiktavardis + dalelytė + daiktavardis (1 frazeologizmas):
Be galo, be krašto (5) (J. K.) (3) (J. I.) (2) (V. B.)
Prieveiksmis + būdvardis + prieveiksmis + būdvardis (1 frazeologizmas):
Pusiau skustas, pusiau luptas (R. G.)
Dalelytė + prieveiksmis + dalelytė + prieveiksmis (1 frazeologizmas):
Nei šiaip, nei taip (V. B.)
Įvardis + įvardis + įvardis + įvardis (1 frazeologizmas):
Tai šen, tai ten (J. I.)
Dalelytė + būdvardis + dalelytė + dalyvis (1 frazeologizmas):
Nei gyvas, nei miręs (V. B.) (R. Gav.)
Dalelytė + prielinksnis + daiktavardis + dalelytė + prielinksnis + daiktavardis (1
frazeologizmas):
Nei į tvorą, nei į mietą (J. I.) (R. Gav.)
Dalelytė + prielinksnis + įvardis + dalelytė + prielinksnis + įvardis (1 frazeologizmas):
Nei iš šio, nei iš to (4) (J. K.) (5) (R. G.) (8) (V. B.) (2) (A. Z.) (G. B.) (R. Gav.)
Dažniausiai pasirinkti autoriai vartoja bejungtukius sujungiamuosius frazeologizmus (21
frazeologizmas), kiek rečiau – 16 frazeologizmų, kurių dėmenys sujungti jungtukais ir, ar, bei.
71
5.1.3. Lyginamieji frazeologizmai
Lyginamieji frazeologizmai (60 frazeologizmų) turi vieną bendrą struktūros bruožą, t. y. jų
dėmenys sujungti lyginamuoju jungtuku (B. Kalinauskas (1968) ir J. Pikčilingis (1975) jiems taiko
komparatyvinių frazeologizmų įvardijimą). Empirinėje medžiagoje rasti 4 lyginamieji jungtukai:
Su lyginamuoju jungtuku kaip – 45 frazeologizmai:
Kaip akies vyzdį saugoti (J. K.) (R. Gav.) Kaip ant anglių (R. G.) Kaip ant delno (J. K.) (R. G.)
(J. A.) (A. Z.) Kaip ant mielių (J. I.) Kaip ant žarijų spirgėti (V. B.) Kaip be rankų (V. B.) (R. Gav.)
Kaip dangus ir žemė (R. Gav.) Kaip danguje, taip ir žemėje (J. U.) Kaip diena ir naktis (L. D.) Kaip
dūmas dingti (J. K.) Kaip dūmas nepranykti (R. Gav.) Kaip į balą (2) (R. G.) Kaip į maišą (R. G.) Kaip
į vandenį (4) (J. I.) (2) (R. Gav.) (2) (J. K.) Kaip iš akies luptas (J. K.) (V. B.) Kaip iš kibiro (2) (R. G.)
Kaip iš pypkės (J. I.) Kaip iš rašto (V. B.) Kaip katė su pele (R. Gav.) Kaip kiaulė apie debesis (R. G.)
Kaip mane gyvą matot (R. Gav.) Kaip musės krinta (J. I.) Kaip niekur nieko (2) (V. B.) Kaip nuluptą
(R. G.) Kaip nuo žąsies vanduo (R. G.) Kaip ožys į naujus vartus (J. K.) Kaip ožkos karklą (R. G.) Kaip
pelenų į burnas prisisėmę (G. Radv.) Kaip pelės po šluota (J. K.) Kaip penkis pirštus (J. I.) Kaip
(savo) penkis pirštus pažinoti (L. D.) Kaip Pilypas iš kanapių (V. B.) (R. Gav.) Kaip pirštu į akį (J. I.)
Kaip pirštu į dangų (V. B.) Kaip ranka nuimti (S. P.) Kaip savo ausis (matyti) (R. Gav.) Kaip silkės
bačkoj (J. A.) (R. Gav.) Kaip sviestu patepta (3) (J. I.) Kaip šieno (R. G.) Kaip šiltą vilną (suvystyti)
(R. Gav.) Kaip šuniui penkta koja (J. I.) (R. Gav.) Kaip už mūro (būti) (R. G.) Kaip žemę pardavus (2)
(R. G.) (V. B.) Vienas kaip pirštas (L. D.) Viena kaip pirštas (2) (R. G.)
Su lyginamuoju jungtuku lyg – 10 frazeologizmų:
Lyg be rankų (R. Gav.) Lyg akis išdegęs (J. I.) Lyg akmuo nuo širdies nusirito (J. I.) (R. Gav.)
Lyg griaustinis iš giedro dangaus (J. I.) lyg nuo žąsies vanduo (J. I.) Lyg pelė po šluota (J. K.) Lyg
perkūnas iš giedro dangaus (2) (J. I.) (2) (V. B.) Lyg skęstantis šiaudo (V. B.) Lyg vandens į burną
paėmęs (V. B.) Lyg žaibo trenktas (J. A.)
Su lyginamuoju jungtuku it – 4 frazeologizmai:
It perkūno trenktas (R. Gav.) It mietą prarijus (R. Gav.) It musę kandę (2) (J. I.) It žuvis
vandenyj (J. I.) (R. Gav.)
Su lyginamuoju jungtuku tarytum – 1 frazeologizmas:
Tarytum perkūnas trenkė (3) (J. I.)
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, iš junginio formos frazeologizmų produktyviausias
struktūrinis tipas – prijungiamieji frazeologizmai (771 frazeologizmas), pavyzdžiui: dūdas paleisti,
vienas juokas, nė piršto nepajudinti, auksą ir perlus žarstyti ir kt.; produktyviausias struktūrinis
modelis – dvinariai junginiai ,,daiktavardis + veiksmažodis“ (309 frazeologizmas), pavyzdžiui: duris
parodyti, ragus atstatyti, žaibus svaidyti ir kt. Gausiausiai iš prijungiamųjų frazeologizmų pasirinkti
72
autoriai vartoja veiksmažodinius frazeologizmus – 513 frazeologizmų, pavyzdžiui: pelenais paleisti,
laidotuvių maršą groti, tarp eilučių skaityti ir kt., o šiek tiek rečiau – daiktavardinius (258
frazeologizmas), pavyzdžiui: dievo dovana, katino ašaros, kryžminė ugnis ir kt. Sujungiamųjų
frazeologizmų rasta 37, o lyginamųjų – 60 frazeologizmų.
5.2. Sakinio formos frazeologizmai
Kai kurie frazeologizmai gali turėti vienokio ar kitokio sakinio formą, tačiau „kontekste jie
neturi sakinio funkcijos ir eina viena sakinio dalimi“ (Jakaitienė, 2009, 302) – tai sakinio formos
frazeologizmai (B. Kalinauskas (1968) tokius frazeologizmus vadina predikatiniais frazeologizmais),
pavyzdžiui: širdis plyšo: Širdis plyšo iš skausmo į juos žiūrint (R. G. 2000, 85), liežuviai atsiriša: Tai
buvo vieta, kurioje labai lengvai atsirišdavo liežuviai, mezgėsi pažintys (V. B. 2004, 156), kišenėse
vėjai švilpia: Ar prireikus nepasakysi, kad kišenėse vėjai švilpia? (V. B. 2007, 109), žarna žarną ryja:
O taip intensyviai repetavus ir dar atlaikius ilgą procesą, jam dabar žarna žarną rijo ir gomurys
džiuvo (J. K. 2006, 92), žemė sprūsta iš po kojų: Žemė sprūdo man iš po kojų (R. Gav. 2000, 56) ir kt.
Sakinio formos frazeologizmai skaidomi į dvinarius ir vienanarius frazeologizmus.
5.2.1. Dvinariai frazeologizmai
Dvinariai frazeologizmai (82 frazeologizmai) – tai frazeologizmai, kurių „predikatinį centrą
sudaro abi pagrindinės sakinio dalys (veiksnys ir tarinys)“ (Jakaitienė, 2009: 303):
Daiktavardis + veiksmažodis (46 frazeologizmai):
Akis užkliūdavo (J. I.) (S. P.) Akys atsivėrė (3) (R. Gav.) Akys gęsta (R. Gav.) Akys nušvito (J.
A.) Akys pasileido (S. P.) Akys raibsta (J. I.) (R. Gav.) Ausys linksta (J. I.) Bala žino (2) (R. G.)
Dangus atsivėrė (J. U.) Dievai žino (J. A.) Dievas žino (J. A.) Dievas mato (2) (V. B.) Galas žino (R.
G.) Galas bežino (R. G.) Galai žino (R. Gav.) Galva plyšta (V. B.) Galva susisuko (J. K.) Kojos pinasi
(R. Gav.) Kraujas liejosi (R. Gav.) Liežuvis atsiriša (J. K.) Liežuviai atsiriša (V. B.) (2) (R. Gav.)
Liežuvis neapsiverčia (J. K.) (J. I.) (3) (V. B.) (L. D.) (G. B.) Liežuvis nesivertė (R. Gav.) Liežuviai
palaidi (V. B.) Liežuvis pinasi (J. A.) (S. P.) Liežuviai niežti (V. B.) Liežuvis susipainiojo (V. B.)
Lydekai paliepus (J. I.) Lūpos neprasivers (V. B.) Nagai niežti (J. I.) Perkūnas žino (V. B.) Perkūnas
netrenkė (R. Gav.) Perkūnas rautų (V. B.) Ranka nekilo (2) (V. B.) (2) (R. Gav.) Rankos linksta (G. B.)
Rankos nekyla (J. K.) Stogas nuvažiuoja (V. B.) Širdis plyšo (R. G.) Velniai griebtų (R. Gav.) Velnias
neims (R. G.) Velniai parautų (J. K.) Velniai rautų (2) (S. P.) (3) (R. Gav.) Velnias žino (R. G.) (J. A.)
(2) (V. B.) Velniai žino (2) (J. A.) (3) (S. P.) (V. B.) (8) (R. Gav.) Velniukai šokinėja (V. B.) Dievai žino
(7) (R. Gav.)
73
Daiktavardis + būdvardis (3 frazeologizmai):
Karalius nuogas (R. Gav.) Laikas pinigai (V. B.) Vyne – teisybė (R. Šer.)
Daiktavardis + dalyvis (2 frazeologizmai):
Pasaulis mažas! (R. Šer.) Velniai nematę (J. I.)
Daiktavardis + daiktavardis + veiksmažodis (6 frazeologizmai):
Kišenėse vėjai švilpia (V. B.) Ranka ranką plauna (J. I.) Gamta nemėgsta tuštumos (J. K.)
Velnias koją nusilaužtų (R. G.) Žarna žarną ryja (2) (J. K.)
Skaitvardis + daiktavardis + veiksmažodis (2 frazeologizmai):
Vienas Dievas žino (2) (V. B.) Vienas Dievas težino (2) (R. Gav.)
Įvardis + daiktavardis + veiksmažodis (5 frazeologizmai):
Koks velnias nešė (J. I.) Kur akys mato (J. K.) (4) (J. I.) (J. A.) (S. P.) Kur akys veda (J. K.) (V.
B.) Kur kojos neša (R. G.) Kur kojos veda (R. Gav.)
Daiktavardis + prieveiksmis + veiksmažodis (2 frazeologizmai):
Plaukai piestu pasistojo (J. K.) Karavanas traukia tolyn (J. I.)
Dalelytė + daiktavardis + veiksmažodis (3 frazeologizmai):
Net dūmai rūksta (R. Gav.) Ne velniai žino (J. A.) Nė šuo nesulojo (R. Gav.)
Būdvardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Juoda katė perbėgo (V. B.)
Daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis + veiksmažodis (6 frazeologizmai):
Akys ant kaktos užlipo (J. K.) Akys ant kaktos lipa (2) (V. B.) Akys ant kaktos iššoko (V. B.)
Akmens ant akmens nelikti (3) (A. Z.) Akmuo nuo širdies nukrito (2) (R. G.) Yla išlindo iš maišo (J. K.)
(A. Z.) Jautį už ragų griebti (2) (V. B.) (R. Gav.) Pelus nuo grūdų atskirti (J. I.) (S. P.) (V. B.)
Įvardis + daiktavardis + daiktavardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Savam krašte pranašu nebūsi (J. I.)
Įvardis + daiktavardis + įvardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Koks velnias mane nešė (J. I.)
Įvardis + daiktavardis + įvardis + veiksmažodis (1 frazeologizmas):
Kur karalius pėsčias vaikšto (S. P.)
Daiktavardis + veiksmažodis + prielinksnis + prielinksnis + daiktavardis (2 frazeologizmai):
Žemė slysta iš po kojų (J. I.) Žemė sprūsta iš po kojų (R. Gav.)
Pasitaiko autorių tekstuose dvinarių frazeologizmų, kurie turi sakinio sandarą ir „skatina kelti
klausimą, ar laikytini frazeologizmais priežodžiai ir patarlės, turintys paprasto ar sudėtinio sakinio
sandarą” (Jakaitienė 2009, 303), pavyzdžiui:
Ars longa, vita brevis (A. Z.) Ars longa, vita brevis est (L. D.)Dulke buvai, dulke pavirsi (J. I.)
Gamta – visa ko kūrėja (V. B.) Ginklams žvangant, mūzos tyli (A. Z.) Ir vilkas būtų sotus, ir ėriukas
74
sveikas (J. I.) Ir vilkas sotus, ir avis sveika (R. Gav.) Iš didelio rašto išėjo iš krašto (V. B.) Ivitas Dei,
civitas diabli (J. U.) Jei ne Mahometas – pas kalną, tai kalnas – pas Mahometą (J. I.) Jei nori taikos,
ruoškis karui (V. B.) Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui (A. Z.) Kas leista Jupiteriui,
nevalia jaučiui (J. I.) Kas pirmas svies į mane akmenį (R. Gav.) Kieno valdžia, to ir religija (L. D.)
Laimė vis kam nors šypsosi (G. Kan.) Naktį visos katės pilkos (J. I.) Ne šventieji puodus lipdo (J. I.)
Non progreti est regreti (J. K.) Pats velnias būtų nusisukęs sprandą (J. I.) Pro vieną ausį įėjo, pro kitą
išėjo (R. G.) Šuo loja, o karavanas eina (A. Z.) Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (J. I.) Trys banginiai, ant
kurių laikosi (R. Gav.) Žmogus esti tikrasis savo likimo vairininkas (V. B.) Žmogus tikrai yra savo
nelaimės kalvis (R. Gav.).
Kalbininkai, tyrinėję patarlių, priežodžių ir frazeologizmų panašumus ir skirtumus teigia:
„kadangi priežodžiai įvairiopai koreliuoja su frazeologizmais, praktiškai ne kiekvienu konkrečiu atveju
visai aišku, priežodis čia ar frazeologizmas“ (Kudirkienė, 1998, 137). Tačiau taip pat sakoma, kad nuo
seno „kaip priežodžiai teikiami tradiciniai palyginimai ir kai kurie į patarlių ir priežodžių rinkinius
patenkantys veiksmažodiniai žodžių junginiai, kalbinėje literatūroje priskiriami frazeologizmų
kategorijai“ (LPP, 2000, 8), o E. Jakaitienė vis tik tokius darinius siūlo vadinti vaizdingais, sparnuotais
posakiais.
5.2.2. Vienanariai frazeologizmai
Vienanariai frazeologizmai (72 frazeologizmai) – frazeologizmai, kurie „turi vieną
predikatinio centro dalį. Dauguma jų – sutrumpėję sakiniai, kurių praleistieji dėmenys kartais dar
nesunkiai numanomi”(Jakaitienė, 2009, 303):
Be galo (18) (J. K.) (3) (R. G.) (20) (J. I.) (4) (J. A.) (6) (S. P.) (44) (R. Gav.) (14) (A. Z.) (3) (L.
D.) (G. B.) Be reikalo (4) (J. K.) (S. P.) (20) (V. B.) (A. Z.) Be ryšio (R. Gav.) De facto (L. D.) De jure
(R. V.) Deja vu (J. I.) (S. P.) Ex definitio (S. J.) In corpore (R. V.) Į šalis (J. A.) Į šalį (11) (J. I.) (5) (J.
A.) (11) (V. B.) (2) (R. Gav.) (A. Z.) Iš šalies (J. K.) (3) (R. G.) (7) (J. I.) (2) (J. A.) (8) (V. B.) (3) (R.
Gav.) (5) (A. Z.) Kas be ko (J. K.) (R. G.) (G. B.) Ko gero (3) (J. I.) Kurių galų (J. K.) (R. Gav.) Kurių
velnių (J. K.) Ne pro šalį (2) (J. K.) (S. P.) (G. B.) Ne savo balsu (2) (J. A.) Nė motais (2) (J. K.) (9) (J.
I.) (G. B.) Nė per nago juodymą (J. K.) (4) (J. I.) (4) (R. Gav.) (A. Z.) Per nago juodymą (R. Gav.) Nė
velnio (5) (J. K.) (J. I.) (2) (J. A.) (S. P.) (6) (R. Gav.) Nieko prieš (G. B.) Nieku gyvu (2) (J. K.) (4) (J.
I.) (L. D.) (8) (G. B.) Niekur nieko (J. K.) Par excellence (6) (L. D.) (G. B.) Po galais (J. I.) (2) (J. A.)
(2) (R. Gav.) (G. B.) Status quo (R. Gav.) (A. Z.) (G. B.) Tas pats velnias (V. B.) Tegu juos velniai (J.
A.) Toli gražu (3) (G. B.) Trauk velniai (2) (J. A.) Viso labo (J. K.) (4) (J. I.) (3) (S. P.) (V. B.) (9) (R.
Gav.) (A. Z.) (14) (L. D.) (Ad absurdum (R. Gav.) (L. D.) Ad hominem (L. D.) Nė gyva dvasia (2) (J.
K.) Nė gyvos dvasios (3) (R. G.) (3) (J. I.) (3) (J. A.) (3) (S. P.) (2) (V. B.) (5) (R. Gav.) Nė pirštu (J.
75
K.) Ant akių (J. K.) (V. B.) Ant delno (2) (J. I.) Ant galo (J. A.) Ant galvos (G. B.) Ant nosies (būti) (J.
K.) (R. G.) (J. I.) (V. B.) Ant pečių (S. P.) Dėl akių (3) (J. K.) (R. G.) (V. B.) (L. D.) Iki ausų (J. K.) (R.
G.) (J. I.) (2) (G. B.) Ligi ausų (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.) Dėl Dievo (J. K.) (5) (J. A.) (R. Gav.) Iki
kaklo (J. K.) Į akis (sakyti) (R. G.) (R. Gav.) (L. D.) Iš akies (J. A.) (V. B.) (G. B.) Iš akių (J. A.) Iš oro
(G. B.) Ligi pat panagių (R. Gav.) Per akis (3) (J. K.) (R. G.) (2) (J. A.) (4) (R. Gav.) (2) (A. Z.) Per
plauką (J. I.) Per se (S. J.) Po akim (2) (J. K.) Po akių (R. G.) (V. B.) Po nosim (J. K.) (R. G.) (7) (J.
A.) (3) (S. P.) (2) (G. B.) Po perkūnais (S. P.) (V. B.) Po ranka (R. G.) (3) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (3) (V.
B.) (4) (R. Gav.) (2) (A. Z.) (L. D.) (G. B.) Po saule (J. I.) Post factum (3) (R. Gav.) Post scriptum (J.
I.) Po velnių (J. I.) (3) (J. A.) (18) (S. P.) (8) (R. Gav.) Po velniais (J. A.) Prieš akis (5) (J. K.) (3) (R.
G.) (5) (J. I.) (14) (J. A.) (S. P.) (47) (V. B.) (3) (A. Z.) (L. D.) Priešais akis (2) (J. A.) (20) (R. Gav.)
Prieš nosį (3) (V. B.) Pro akis (J. K.) (2) (J. A.) Po žeme (S. P.) (V. B.) Pro šalį (4) (J. I.) (5) (J. A.) (7)
(V. B.) (2) (R. Gav.) (L. D.)
Apibendrinant sakinio formos frazeologizmus, galima teigti, jog produktyviausias struktūrinis
tipas yra dvinariai junginiai (82 frazeologizmai), pavyzdžiui: akys raibsta, kišenėse vėjai švilpia, akys
ant kaktos užlipo ir kt., iš kurių gausiausias struktūrinis modelis – „daiktavardis + veiksmažodis“ (46
frazeologizmai), pavyzdžiui: dievai žino, liežuvis neapsiverčia, nagai niežti ir kt. Vienanarių
frazeologizmų pasirinkti autoriai vartoja kiek rečiau – 72 frazeologizmai.
5.3. Frazeologizmų vartojimas veikėjų tiesioginėje kalboje
Autorių tekstuose frazeologizmai vartojami dviejų tipų kontekstuose, t. y. frazeologizmai
pateikiami a) autoriaus arba pasakotojo kalboje ir b) tiesioginėje veikėjų kalboje. Beveik visi empirinės
medžiagos frazeologizmai vartojami autoriaus (pasakotojo) kalboje ir tik keletas „įdėta“ į veikėjų lūpas
(žr. 4 lentelę).
4 lentelė
Frazeologizmų pavartojimo atvejų tiesioginėje veikėjų kalboje dažnumas
Autorius Iš viso
frazeologizmų
pavartojimo
atvejų
Tiesioginiai
sakiniai
Šaukiamieji
sakiniai
Klausiamieji
sakiniai
V. Bubnys 38 27 6 5
S. Parulskis 18 8 8 2
R. Granauskas 17 4 8 5
76
R. Gavelis 11 8 3 -
J. Ivanauskaitė 6 4 1 1
J. Aputis 5 2 2 1
J. Kunčinas 3 - 3 -
Iš viso frazeologizmų pavartojimo tiesioginėje kalboje rasta 98 atvejai, iš kurių daugiausia
paminėti: a) tiesioginiuose sakiniuose (53 pavartojimo atvejai), pavyzdžiui: – Laurynai, aš moku
atskirti grūdus nuo pelų. (V. B. 2007, 144), – Nepūsk tu, žmogeli, miglos. (R. G.2007, 47), – Turi
Dievo dovaną ir tau daugiau nebereik jokių pamokslų. (J. I. 2003, 192) ir kt.; b) šiek tiek rečiau
šaukiamuosiuose sakiniuose (31 pavartojimo atvejis), pavyzdžiui: – Poezijos, mielasis, mums per akis,
paminklų stinga! (J. K. 2002, 194), – Perkūnas rautų! – neiškentė Tilius (V. B. 2007, 132), – Bet ne
Berta!.. – ir aš paleidau dūdas. ((R. G. 2005, 186) ir kt.; c) klausiamuosiuose sakiniuose (14
pavartojimo atvejų), pavyzdžiui: – Tu gali suimti save į rankas ar negali? (V. B. 2007, 123), – Tai
baigėsi jau katino dienos? (R. G. 2003, 192), – Negi manai, kad taip lengvai išsisuksi? Nusiplausi
rankas ir viskas? (J. I. 2003, 292) ir kt.
Gausiausiai frazeologizmus tiesioginėje veikėjų kalboje vartoja: V. Bubnys (38 pavartojimo
atvejai), pavyzdžiui:
– O ko judu kaip žemes pardavę? (V. B. 2002, 293)
– O gal man ir vienas gyvenimas per gerklę lenda, ką tu žinai? ( V. B. 1998, 28)
– Ko taip nukabinęs nosį? (V. B. 2002, 113)
– Dieve mano, ką tu pramiegojai, Valentai! (V. B. 2002, 28)
– O dabar dink iš akių! (V. B. 2007, 63)
– Iš šito buto aš kojos neiškelsiu, nesitikėk! (V. B. 1998, 80)
– [...] žinai, Juozapai, kaimyne, tavo vaikis velnių prisišveitęs. (V. B. 2004, 129)
– [...] jūs man nesukit galvos, aš jūsų irgi neklbinsiu. (V. B. 2002, 208)
– Abu esame iš to paties molio drėbti, todėl drįstu palausti. (V. B. 2002, 70)
– Toks vaikėzas buvai, Antanai, neapsiplunksnavęs, o dabar, anot žemaičių, iš stuomens ir iš
liemens. (V. B. 2004, 126) ir kt.
S. Parulskis – 18 pavartojimo atvejų, pavyzdžiui:
– Ignacijau, ar žinai, kad daug degtinės geriantis žmogus anksčiau ar vėliau išsikrausto iš
proto? (S. P. 2008, 21)
– Tamsta, turit galvoje prekės ženklą? (S. P. 2008, 13)
– Mūsiškiai sumalė estus į miltus! – įsikarščiavęs mosavo laikraščiu Morkūnas. (S. P. 2008,
114)
77
– [...] ir kiek aš vyno išgėriau po perkūnais! – niekaip negalėjo prisiminti Augustinas [...]. (S.
P. 2008, 40)
– Po velnių, bet juk tu ligi ausų įsimylėjęs! (S. P. 2008, 36)
– Tau irgi būtų ne pro šalį atgal į gamtą. (S. P. 2008, 32) ir kt.
R. Granauskas (17 pavartojimo atvejų), pavyzdžiui:
– Tai tu dabar, galima sakyti, pats likai ten vienas kaip pirštas? (R. G. 2003, 163)
– Ar iš galvos išėjai? (R. G. 2005, 202)
– Tu šitą kvailą mintį amžiams išmesk iš galvos! (R. G. 2003, 129)
– Nekišk nagų! – sudraudė Kolia. (R. G. 2003, 80)
– Nepūsk tu, žmogeli, miglos. (R. G.2007, 47)
– Jau, – ji nudūrė akis žemyn. (R. G. 2007, 120) ir kt.
Rečiausiai frazeologizmus teiesioginėje veikėjų kalboje vartoja Gavelis – 11 pavartojimo
atvejų, pavyzdžiui:
– Po velnių! – suburbėjo Martynas. (R. Gav. 2000, 192)
– Tik pažiūrėk! Mes Sindbado oloj! (R. Gav. 2000, 193)
– Mudu einam tom pačiom pėdom, – pasakė man seklio nugara. (R. Gav. 2000, 399) ir kt.
J. Ivanauskaitė – 6 pavartojimo atvejų, pavyzdžiui:
– Man visad atrodė, kad žmonės nė velnio nenori žinot savo tikrosios ateities, – suabejojo Jis.
(J. I. 2003, 281)
– Turi Dievo dovaną ir tau daugiau nebereik jokių pamokslų. (J. I. 2003, 192)
– Eva, suimk save į rankas! (J. I. 2000, 257) ir kt.
J. Aputis – 5 pavartojimo atvejai, pavyzdžiui:
– Ne, ne, dėl Dievo... (J. A. 1996, 42)
– Jori, dėl Dievo!.. – nusigando Gvilda. (J. A. 1996, 140) ir kt.
Vadinasi, tiesioginėje veikėjų kalboje, siekdami kalbos vaizdingumo, subjektyvumo ir
įtaigumo, lietuvių prozos autoriai frazeologizmus vartoja ne itin gausiai (98 pavartojimo atvejai), nes
beveik visos empirinės medžiagos pavyzdžiuose vyrauja autoriaus kalboje rasti frazeologizmai.
78
6. Frazeologizmų kilmė
„Etimologiniu (gr. etymon „tiesa“, logos „mokslas“), arba kilmės, požiūriu lietuvių kalbos
frazeologizmai skirstomi į savuosius ir skolintinius“ (Barauskaitė, 1982, 41). Kalbininkas V. Drotvinas
pateikia šiek tiek kitokį frazeologizmų skirstymą pagal kilmę, išskirdamas tris grupes: „1. lietuviški
frazeologizmai, 2. frazeologizmai – bendrybės ir 3. skolintiniai frazeologizmai“ (Drotvinas, 1987, 78).
Anot J. Palionio, kilmės atžvilgiu <...> frazeologizmai gali būti klasifikuojami į savuosius, skolintinius
ir verstinius“ (Palionis, 1999, 224), o pasak E. Jakaitienės, „kilmės požiūriu frazeologizmai skirstomi į
savakilmius (savuosius) ir skolintinius“ (Jakaitienė, 2009, 294), nors, aptardama savakilmius, ji vis tik
užsimena apie trečiąją frazeologizmų etimologinę grupę – bendrybes ir nurodo, kad šios grupės
frazeologizmai užima „tarpinę poziciją tarp savųjų ir skolintinių frazeologizmų“ (Jakaitienė, 2009,
290). Šiame darbe taip pat bus aptartos ne siūlomos dvi kilmės grupės, o trys – savakilmiai
frazeologizmai, frazeologizmai – bendrybės ir skolintiniai frazeologizmai.
6.1. Savakilmiai frazeologizmai
Frazeologizmų grupė, atspindinti vienos kurios tautos mąstysenos invidualumą, savitą
pasaulėvaizdį ir pasaulėjautą, būties ir buities realijas, ir kurių „sandara ir reikšmė priklauso nuo pačios
kalbos specifikos“, vadinami savakilmiais frazeologizmais (Jakaitienė, 2009, 295; Drotvinas, 1987,
78,). Tokių, tik lietuvių kalbai būdingų9, frazeologizmų gausu ir pasirinktų lietuvių autorių tekstuose,
jie sudaro beveik 54 % visos empirinės medžiagos. Savakilmiai frazeologizmai dažniausiai sudaryti su
somatiniais dėmenimis, kurie žymi pagrindines kūno dalis10
(Lipskienė, 1979,3; 2008, 9; Drotvinas,
1987,78;), pavyzdžiui:
su dėmeniu galva, kuri, „liaudies yra indentifikuojama su protingumu, išmintimi“
(Kalinauskas, 1960, 124):
susukti galvą: Leonardas Julijai kaip reikiant susuko galvą [...] (J. I. 2003 144);
galvą prikimšti: Jo mokytojas abatas, Gulago profesorius, kimšte prikimšo jo galvą legendinių
vardų ir istorijų (R. Gav. 2000, 376);
galvą guldyti: Žinoma, pasakiau nei šį, nei tą, tačiau Mikas, galvą guldau, stovėjo apkurtęs [...]
(V. B. 1998, 155);
pramušta galva: Ne mano vieno galva pramušta popieriams ir teisybei (V. B. 2004, 12) ir kt.;
9 V. Drotvinas (1987, 78) tokio tipo frazeologizmus vadina lietuviškais frazeologizmais.
10 B. Kalinauskas (1960, 119), analizuodamas Žemaitės raštus, somatinius frazeologizmus įvardina kaip natūralinės
frazeologoijos dalį, kai ,,tokių frazeologinių žodžių junginių pagrindiniais komponentais yra žodžiai, reiškiantys žmogaus
kūno organus – ranka, galva, koja, nosis, liežuvis, dantis, gerklė, burna, akis, širdis ir kt“.
79
su dėmeniu širdis, kuri „liaudies laikoma žmogaus jausmų centru“: pykčio, džiaugsmo,
skausmo, meilės ir kiti jausmais (Kalinauskas, 1960, 127):
širdį atverti: Sykį vienas buvęs kurso draugas, gerai įkaušęs, atvėrė man širdį (R. Gav. 2000,
327);
į širdį įkristi: Ta kalba jam įkrito į širdį [...] (R. G. 2005, 38);
širdis plyšo: Širdis plyšo iš skausmo į juos žiūrint (R. G. 2000, 85);
širdį suspausti: Išgirdus tuos žodžius, kažkas suspaudžia vaikui širdį [...] (J. A. 1996, 24) ir
kt.;
su dėmeniu ranka, kuri „yra natūralus žmogaus darbo įrankis, organas, kuriantis materialines ir
dvasines vertybes“ (Kalinauskas, 1960, 127):
ranką pakelti: Vadinasi, pakelti ranką prieš žmogų, tai pakelti ranką prieš Dievą (V. B. 2002,
215);
rankas sudėjęs: Manau, neilgai, todėl nėra ko laukti rankas susidėjus (V. B. 2007, 110);
ranka nekyla: Niekaip nekilo ranka parašyti galbūt apie patį svarbiausią dalyką, tą dingusį
ketverių metų tarpą (R. Gav. 2006, 158);
suimti save į rankas: – Eva, suimk save į rankas! (J. I. 2000, 257) ir kt.
Taip pat savakilmiais frazeologizmais laikomi frazeologizmai, „kurių dėmenys reti, kartais
tarminiai“, būdingi tik lietuvių kalbai (Jakaitienė, 2009, 295), pavyzdžiui:
iš tautosakos atėjęs frazeologizmas alų midų gerti: Ima atrodyti, kad ir aš tai patyriau, ten
buvau, alų midų gėriau, tuos pačius žodžius burnoj turėjau [...] (G. Radv. 2010, 7);
beeinąs šunims šėko pjauti: Jau buvau viską bemetąs ir beeinąs šunims šėko pjauti, bet Marija
atstatė delnus (J. K. 2001, 123);
iki grabo lentos: [...] Milašiui akyse pasirodė jo motina, ,,motynėle“ visų vadinta iki grabo
lentos [...] (J. A. 2004, 46);
iš stuomens ir iš liemens: – Toks vaikėzas buvai, antanai, neapsiplunksnavęs, o dabar, anot
žemaičių, iš stuomens ir iš liemens (V. B. 2004, 126);
nei į tvorą, nei į mietą: Ji visad pašneka nei į tvorą, nei į mietą (R. Gav. 2000, 81);
mitoniminis frazeologizmas perkūnas žino: Nesuderinta, sako, nėra leidimo, trūksta parašo ir
dar perkūnas žino ko (V. B. 2007,6) ir kt.
Lietuvių kalba taip pat savita keiksmais ir linkėjimais, kuriais, kaip ir liaudies žmogus, taip ir
autorių tekstuose veikėjai dažnai išsako savo požiūrį į susiklosčiusią nepalankią situaciją, sunkų savo
likimą, vargingą buitį ar pan., pavyzdžiui:
tegu juos velniai: Tegu juos velniai, tuos melioratorius [...] (J. A. 2004, 37);
trauk velniai: [...] sako Benas ir trauk velniai tą visokį auklėjimą – vėl užrausta (J. A. 2004,
185);
80
velnias neims: Ne speigas dabar, velnias tavęs neims! (R. G. 2003, 194);
velniai griebtų: ,,Velniai mane griebtų, jeigu čia ne Ginto katinas“ – pagalvojo Tomas Dorys
(R. Gav. 2006, 241);
velniai rautų: Vėl raižo papilvę, velniai rautų, įkišiu nosį į vaistinę [...] (R. Gav. 2000, 447);
velniai parautų: [...] argi viskas, velniai parautų, nėra reliatyvu? (J. K. 2006, 105) ir kt.
Minėti lietuviški frazeologizmai sukurti įvairiais lietuvių kalbos istorijos laikotarpiais ir kilę iš
tam tikros vietovės (dialekto) kalbinės bendruomenės šnekamosios kalbos. Tačiau bemaž neturime
frazeologizmų, kurių atsiradimą galėtume priskirti vienam kuriam lietuvių rašytojui, politikos ar
kultūros veikėjui. Taigi, bemaž visų lietuviškų frazeologizmų autorystė nenustatyta. Tiesa,
„senuosiuose rašto paminkluose ir lietuvių literatūros klasikų tekstuose randame unikalių, pirmą kartą
fiksuotų frazeologizmų ar šiaip pastovių, vaizdingų posakių, kurių autorystę ir amžių galima nustatyti“
(Drotvinas, 2009, 2). Pavyzdžiui, Žemaitės kūrybai priskiriamas frazeologizmas iš stuomen ir iš
liemens, kuris vartojamas ir V. Bubnio tekste: – Toks vaikėzas buvai, Antanai, neapsiplunksnavęs, o
dabar, anot žemaičių, iš stuomens ir iš liemens. (V. B. 2004, 126). Tačiau iš pastarosios iliustracijos
sunku spręsti, kas Žemaitės raštuose yra pačios autorės sukurta ir kas yra paimta iš jos kalbą
maitinusios žemaičių tarmės. Be minėtų pavyzdžių „lietuvių autorių kūrybai priskiriami šie
frazeologizmai, pavyzdžiui: nebeužtvenksi upės bėgimo (Maironis), pirmoji karta nuo žagrės (A.
Baltakis), parduotos vasaros (J. Baltušis), plg. dar jo knygos „Su kuo valgyta druska“ pavadinimą ir
kt.“ (Drotvinas, 2009, 4).
Empirinės medžiagos tekstuose taip pat galima rasti vieną kitą naują, galbūt paties autoriaus
sukurtą frazeologizmą, pavyzdžiui, R. Gavelio tom pačiom pėdom eiti: Mudu einam tom pačiom
pėdom, – pasakė man seklio nugara (R. Gav. 2000, 399), S. Parulskio į atlapus kibti: – Asilas tu,
Vincai, – kibo į atlapus Kanopai Morkūnas [...].(S. P. 2008, 114), J. Užurkos su dangumi bendrauti:
[...] kad niekada nežengtų į žemę, nesikištų į mūsų pasaulietiškus reikalus, kad tik su dangumi
bendrautų (J. U. 2005, 236) ir kt.
6.2. Frazeologizmai – bendrybės
Frazeologizmai bendrybės – tai frazeologizmai, „savo kilme, semantika, leksika, sandara ir
stilistiniais atspalviais turintys atitikmenų pirmiausia giminiškose kalbose“ (Drotvinas, 1987, 79).
Kalbininkė E. Jakaitienė nurodo, kad tokie frazeologizmai užima „tarpinę poziciją tarp savųjų ir
skolintinių frazeologizmų“ (Jakaitienė, 2009, 290). Tokie frazeologizmai sudaro apie 27 % visos
empirinės medžiagos.
Šios tarpkalbinės frazeologizmų bendrybės, pasižyminčios semantikos bendrumu arba
artimumu, gali būti grindžiamos skirtingomis asociacijomis, bet sudarytos iš tapačių leksemų arba jų
81
sinonimų ir vadinamos ekvivalentais. Ekvivalentai – frazeologizmai, grindžiami vienodų asociacijų
pagrindu keliose kalbose (Pilčilingis, 1975, 364), pavyzdžiui, griebti jautį už ragų: Jis iškart griebė
jautį už ragų (R. Gav. 2000, 366), Jeigu jau griebt, tai jautį už ragų (V. B. 2007, 45), plg. rus. брать
быка зa рога; ant kulnų lipti: Nubėgusi į namus, Augustiną rado tebegrojantį, vokiečiai skubiai
traukėsi, o jiems ant kulnų lipo rusai (S. P. 2008, 70), plg. rus. наступить на пятки; prozininkai
Kunčinas ir Aputis vartoja frazeologizmą visa gerkle („labai garsiai” FŽ 212): Rėkiam visi visa gerkle
apie gailestingumą, artimo meilę [...]. (J. K. 2001, 15), Paskui jis dar šaukė seniui visa gerkle, pats
nebeatsiminė, kokius žodžius. (J. A. 1996, 106), burną užčiaupti („neleisti kalbėti, nutildyti” FŽ 115):
Prachvostai tikėjosi užčiaupti man burną. (V. B. 2004, 157); riesti nosį („didžiuotis“ (FŽ 464 ): Na,
žinoma, jie turi dėl ko riesti nosį! (J. I. 2003, 76) ir kt.
Kai ekvivalento nepavyksta rasti, tenkinamasi analogu – „atitikmeniu, turinčiu tą pačią prasmę,
bet šiek tiek besiskiriančiu savo leksine bei gramatine išraiška“ (Pikčilingis, 1975, 365), pavyzdžiui,
net 4 autoriai varoja akis į akį: Beje, prostitucija gali būti apkaltinta kiekviena moteris, aptikta akis į
akį su vyru, kuris įstatymiškai nėra jai teisėtas. (J. I. 2003, 19), Vyliausi, kad akis į akį su žmonėmis
darbo metu nesusidursiu (J. K. 2002, 117), Bet juk turi susidurti akis į akį, gal net pasikalbėti (V. B.
2002, 293), Susitiko akis į akį su Balsiu kieme [...] (R. G. 2007, 92), plg. rus. лицо в лицо arba pranc.
k. tête a tête: Jaunimas makbete, tibete, librete ir tête a tête (J. K. 2003, 14); V. Bubnys ir J. Kunčinas
vartoja frazeologizmą burną aušinti: [...] bet juk nenorėjai nei kaimynų juokinti [...], nei pats tuščiai
burną aušinti (V. B. 1998, 83), [...]žmogus rūpinasi, pataria, o pasirodo, veltui aušina burną (J. K.
2002, 156); Aputis ir Gavelis vartoja frazeologizmą akimis ryti: Būtumėt matę, kaip mergaičiukė
sustingusi stovėjo ant baseino sienos ir akimis ryte rijo [...] (J. A. 2004, 11), Einu gatve ir nė
nebandau įspėti, kas šiandien ryja mane akimis (R. Gav. 2000, 146); ir kt.
Trečias kelias frazeologinių junginių perkėlimo iš vienos kalbos į kitą – adekvatų vartojimas –
„tokio atitikmens, kuris skirsis savo leksika, gramatine sandara, bet turės tą pačią arba labai artimą
prasmę“ (Pikčilingis, 1975, 365). Autorių tekstuose randami frazeologizmai: nors į akį durk: Naktis,
tamsu nors į akį durk, aplinkui – stačia neperžengiama vandens siena (J. I. 2003, 138), plg. rus. ни зги
не видать; liežuviu plakti: Jeigu dar nežino, tai rytoj liežuviais plaks (V. B. 2002, 158), Plakti
liežuviais jie gali (J. K. 2002, 112), plg. rus.чесать языки; plg. dar žodžio kišenėje neieškoti: Kai
reikėdavo, žodžio kišenėje jis neieškojo (J. I. 2003, 343); duobę kam nors kasti: Ašarodamas ir su
ilgesiu žiūrėdamas ten, kur nutįsta gelžkelio pulimas, pats sau kasi duobę (J. A. 1996, 135) ir kt.
82
6.3. Skolintiniai frazeologizmai
Skolintiniai frazeologizmai – tai kitų kalbų frazeologizmai, atėję į lietuvių kalbą. Tai kultūrų ir
kalbų kontaktų rezultatas. Skolintiniai frazeologizmai sudaro 18 % visos tiriamosios medžiagos. Vieni
iš jų vartojami originalo kalba, t. y. kalba, iš kurios frazeologizmai yra kilę, o kiti paklūsta lietuvių
kalbos sistemos lygmenų reikalavimams, t. y. asimiliuojami (adaptuojami). (Barauskaitė, 1982, 43;
Drotvinas, 1987, 80; Jakaitienė, 2009, 296; Palionis, 1999, 220–221).
6.3.1. Neverstiniai frazeologizmai
„Neverstiniai frazeologizmai išlaiko kalbos, iš kurios atėjo, raišką (rašomi ir tariami originalo
kalba)“ (Drotvinas, 1987, 80; Jakaitienė, 2009, 297;). Iš viso išrinkta 46 originalo kalba vartojamų
frazeologizmų, iš kurių:
a) 39 frazeologizmų, atėjusių iš lotynų kalbos, pagrindinio skolintinų neverstinių
frazeologizmų, vartojamų lietuvių ir kitose kalbose, šaltinio (Drotvinas, 1987, 80): ad absurdum (R.
Gav.) (L. D.), ad hominem (L. D.), alma mater (J. K.) (3) (L. D.), alter ego (V. B.) (2) (A. Z.) (2) (L.
D.), ars longa, vita brevis (A. Z.), ars longa, vita brevis est (L. D.), conditio sine qua non (S. P.), de
facto (L. D.), de jure (R. V.), ego te absolvo (V. B.), ex definitio (S. J.), facta non verba (V. B.), festina
lente (4) (J. K.), hic et nunc (S. J.), horrible dictu (2) (L. D.), in corpore (R. V.), in medias res (L. D.),
in vino veritas (V. B.), civitas Dei, civitas diaboli (J. U.), liberaliter dotatus (J. U.), locus communis (S.
J.) magnum opus (R. Gav.) (L. D.), mea culpa (2) (V. B.) (R. Gav.), modus vivendi (2) (S. P.) (G. B.),
non progreti est regreti (J. K.), perpetuum mobile (J. K.) (2) (J. I.), per se (S. J.), persona non grata
(J. I.), post factum (3) (R. Gav.), post scriptum (J. I.), pro et contra (L. D.), sensu stricto (S. J.), status
quo (R. Gav.) (A. Z.) (G. B.), sui generis (L. D.), tabula rasa (J. K.) (J. I.) (A. Z.), terra incognita (A.
Z.), urbi et orbi (A. Z.), veni, vidi, vici (J. I.), qualis artifex pereat (J. U.). Daugumos šių
frazeologizmų yra žinomas autorius ir parašymo laikas, pavyzdžiui: qualis artifex pereat (J. U.) – šio
posakio (liet. – Koks menininkas žūva!)– autorius yra romėnų istorikas Gajus Svetonijus Trankvilas,
veikale „Cezarių gyvenimas. Neronas“ rašo, kad, pasakęs šiuos žodžius, veikėjas nusižudo
(Vaitkevičiūtė, 1998, 374): Neveltui jam nusižudžius visa Roma, visa imperija kartojo jo žodžius:
Qualis artifex pereat (J. U. 2005, 262) ir kt.;
b) 5 frazeologizmai, atėję iš prancūzų kalbos (dejá vù (J. I.) (S. P.), femme fatale (2) (J. I.), idée
fixe (S. P.) (2) (V. B.) (3) (R. Gav.), par excellence (6) (L. D.) (G. B.), tête a tête (J. K.), pavyzdžiui:
tête-a-tête „akis į akį“: Jaunimas makbete, tibete, librete ir tête a tête (J. K. 2003, 14);
femme fatale „lemtingoji moteris“: Taip, toji femme fatale niekam ničnieko nenorėjo atskleisti,
ką slepia širdis (J. I. 2000, 148);
83
dejá vù „išgyvenimo pasikartojimas“: Kvepia vandeniu, moliuskais, jūržolėmis, o sąmonę
persmelkia dejá vù, nesuvokiamo ilgesio ir nepaaiškinamos įtampos sklidinas pojūtis [...] (J. I. 2003,
92);
idée fixe „įkyri mintis“: Tai mano manija, idée fixe (R. Gav. 2000, 290) ir kt.
c) tik 2 frazeologizmai iš italų kalbos – salto mortale –„mirties kilpa“: Salto mortale, ir
nunėrė, neprisišauksi (J. K. 2002, 225) ir dolce far niente „saldus nieko neveikimas“: [...] pernelyg
smarkiai paniro į hedonistišką dolce far niente, kad išgirstų grynojo proto balsą (R. Gav. 2002, 208).
Jakaitienė pažymi, jog paprastai neverstiniai frazeologizmai „nėra vaizdingi, o pavartoti
visuotinės leksikos kontekstuose turi menkai perprasmintas reikšmes“ (Jakaitienė, 2009, 297).
Dabartinės lietuvių prozos autoriai tokio pobūdžio frazeologizmus vartoja ne itin gausiai, o kritikai
savo tekstuose – dažniau, tačiau originalo kalba pateikiami frazeologizmai pateikiami laisvai, ne
visuomet paisant skaitytojo bendro kultūrinio (ir filologinio) išprusimo (Drotvinas, 1987, 81). Kiti
dabartiniai lietuvių autoriai neverstinius frazeologizmus vartoja gana savitai – šalia frazeologizmo
originalo kalba pateikia ir vertimą į lietuvių kalbą, pavyzdžiui, J. Užurka tame pačiame sakinyje
vartoja lotynišką frazeologizmą per se ir jo lietuvišką atitikmenį: Vargu bau fiktyvios prasmės pačios
savaime, per se, yra žmogui rūpintis dalykas [...] (J. U. 2005, 387) ir kt.
6.3.2. Verstiniai frazeologizmai
Verstiniai frazeologizmai, kaip kalbininkai yra pastebėję, „pirmiausia įsigali literatūrinėje
kalboje, vartojami pasyviai, paskui iš pasyviosios knyginės vartosenos pamažu pereina į aktyviąją
vartoseną, pagaliau paplinta ir kasdieninėje šnekamojoje kalboje“ (Barauskaitė, 1982, 9). Lietuvių
kalboje jie adaptuojami nevienodai. Verstiniai frazeologizmai yra dažnaiusiai atėję ne tiesiogiai iš
lotynų kalbos, bet per kitas tarpininkes kalbas. Pavyzdžiui, biblinių frazeologizmų šaltinis yra senieji
lietuvių krikščioniškieji verstiniai tekstai, kaip antai, J. Bretkūno Postilė (1591) versta iš vokiečių
kalbos, M. Daukšos Postilė (1599) iš lenkų kalbos ir kt. Frazeologizmų kilmės žinojimas leidžia geriau
suprasti frazeologizmo semantiką ir funkcijas, stilistinius ir emocinius atspalvius, taigi padeda teksto
kūrėjams adekvačiau juos vartoti (Drotvinas, 1987, 83).
Pasirinktų autorių tekstuose verstinių frazeologizmų rasta 129, iš kurių vieni seniausių yra
biblizmai – „tai seni, išversti Biblijos posakiai“ (Jakaitienė, 2009, 297), kurie kartu su krikščionybės
atėjimu įsiliejo į lietuvių kalbą (48 frazeologizmai):
amžinasis žydas (posakis kilęs iš viduramžių legendos apie žydą Agasferą, pasmerktą
amžinoms klajonėms už tai, kad atsisakė padėti Jėzui nešti kryžių (Vaizdingi posakiai, 2007, 10):
Nieko sau Amžinasis žydas – asketiškos elegancijos ir stabilaus verslo įsikūnijimas (R. Gav. 2000,
397),
84
Babelio bokštas (posakis kilęs iš Biblijos mito apie bandymą pastatyti bokštą, turėjusį pasiekti
dangų. Statytojams pradėjus darbą supykęs Dievas „sumaišęs jų kalbas“, dėl to jie nebegalėję
susikalbėti ir tęsti statybą. (Vaizdingi posakiai, 2007, 26): Žiniasklaidinės kulinarijos kepamas Babelio
bokštas ištolo regimas, mėnesių mėnesiais čiaumojamas ir nesučiaumojamas (V. B. 2007, 169);
kasdieninė duona (Evangelijoj žodžiai: „Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandieną“ (Mt
6, 11). (Vaizdingi posakiai, 2007, 83): Pramanas turi būti vienintelė ir kasdieninė rašytojo duona (G.
Radv. 2010, 35);
Pažadėtoji Žemė (šis Naujajo Testamento posakis yra Pauliaus laiške žydams ir primena jų
istorijos fragmentus (Butkus, 2009, 107): [...] ir kelias į Pažadėtąją Žemę stebuklingai atsiverdavo (R.
Gav. 2002, 114), plg. dar
Adomo vaikai (R. R.) Akis į akį (J. K.) (2) (R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.) (4) (R. Gav.) Ant kelių
pulti (J. I.) (2) (V. B.) Ašarų pakalnė (J. I.) Ašarų pakrantė (2) (R. R.) Dangaus mana (R. R.) Didysis
Logosas (R. G.) Dovydo žvaigždė (R. R.) Druskos stulpas (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.) Dulke buvai,
dulke pavirsi (J. I.) Golgotos maršrutas (R. R.) Į Golgotą kopti (A. Z.) Judo pabučiavimas (V. B.)
Karo kirvį pakelti (V. B.) Kas pirmas svies į mane akmenį (R. Gav.) Kryžiaus keliai (J. I.) (V. B.) (R.
Gav.) Kryžiaus karas (G. B.) Kryžiaus žygiai (J. I.) Kryžių nešti (V. B.) Kryžium gultis (R. G.)
Liepsnojantis krūmas (R. R.) Mozės krūmas (S. P.) Nekalta avelė (R. V.) Nojaus laivas (S. P.) (R. Gav.)
Nuo Adomo ir Ievos (R. R.) Pandoros skrynia (R. R.) Pasaulio pabaiga (3) (R. Gav.) Paskutinė
vakarienė (R. R.) Per amžių amžius (J. I.) (R. G.) Prarastasis rojus (2) (R. R.) Prie kryžiaus kalti (2)
(L. D.)Rankas nusiplauti (J. I.) (V. B.) Rojaus sodas (J. U.) Rojaus vaisiai (R. G.) Savo kryžių vilkti
(R. Gav.) Sielų ganytojas (G. Radv.) Skelbti nuo kalno (R. R.) Sodoma ir Gomora (J. I.) Stabo ištikti
(J. I.) Sūnus palaidūnas (R. R.) Šetono sėkla (J. U.) Taikos balandis (R. R.) Uždraustas vaisius (R. R.)
Žemės dulkė (A. Z.)
Verstiniai frazeologizmai iš Antikos „lietuvių kalboje pradėjo rastis intensyviai formuojantis
lietuvių bendrinei (rašomajai) kalbai, t. y. XIX a. pab. – XX a. pr. Tada naujiems civilizacijos, mokslo,
kultūros reiškiniams bei sąvokoms įvardyti buvo plačiai naudojama skolintinė leksika, o kartu ir
frazeologija.“ (Drotvinas, 2009, 5). Pasirinktų autorių tekstuose rasti 36 tokie frazeologizmai:
Achilo kulnas (posakis kilęs iš graikų mitologijos apie vieną stipriausių didvyrių Achilą, kuris
turėjo tik vieną vienintelę sužeidžiamą vietą – kulną. (Vaizdingi posakiai, 2007, 8): Visi didieji
Himalajų gūrai, lemos ir kūrai, kad ir kokie galingi, išmintingi ir šventi vis vien turėjo Achilo kulną. (J.
I. 2000, 190);
Damoklo kardas (posakis kilęs iš senovės graikų padavimo, kurį papasakojo Ciceronas veikale
„Tuskulo pašnekesiai“ (Vaizdingi posakiai, 2007, 37): Virš vedybinio guolio kaip Damoklo kardas
kabojo Širdies Pažado kopija [...] (J. K. 2001, 132);
85
Ginklams žvangant, mūzos tyli (tai lotynų kalbos priežodžio inter arma silent leges variantas –
inter arma silent Musae.. Šis priežodis žinomas iš Cicerono kalbos“ (Vaizdingi posakiai, 2007, 57):
Priežastis lengviausia būtų nusakyti romėnišku aforizmu: „Ginklams žvangant, mūzos tyli“ (A. Z.
1998, 93), plg. dar
Akis už akį, dantis už dantį (J. K.) (2) (R. Gav.) (A. Z.) Akis už akį (R. Gav.) Akis už akį, mirtis
už mirtį (R. Gav.) Amžinasis ratas (R. Gav.) Amžinasis variklis (2) (J. I.) Atėjau, pamačiau, nugalėjau
(D. Kaz.) Balta varna (R. Gav.) Danajiška dovana (R. Gav.) Duonos ir reginių (3) (R. Gav.) Duonos ir
žaidimų (A. Z.) Gausybės ragas (S. P.) (2) (R. R.) (2) (J. I.) Gyvybės siūlas (R. Gav.) Į Skilos ir
Charibdės gniaužtus (S. P.) Jei nori taikos, ruoškis karui (V. B.) Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus -
ciesoriui (A. Z.) Kas leista Jupiteriui, nevalia jaučiui (J. I.) Kieno valdžia, to ir religija (L. D.) Laurų
vainikas (G. Kan) Letos vanduo (R. Šer.) Pasaulis mažas! (R. Šer.) Pasaulio bamba (R. R.) Pro atvirus
vartus brautis (2) Prometėjiška dvasia (L. D.) Ribą peržengti (2) (J. I.) (G. B.) Savam krašte pranašu
nebūsi (J. I.) Suktis apie savo ašį (R. R.) Tarsi feniksas iš pelenų (2) (J. I.) Trys banginiai, ant kurių
laikosi (R. Gav.) Trojos arklys (R. Šer.) Užkasti karo kirvį (R. R.) Vyne – teisybė (R. Šer.) Žmogus esti
tikrasis savo likimo vairininkas (V. B.) Žmogus tikrai yra savo nelaimės kalvis (R. Gav.).
Šiai grupei priklauso ir frazeologizmai, sukurti vėlesnių laikų garsių žmonių, pirmiausia
rašytojų, politikų, ir dažnai vartojami įvairiuose kontekstuose viena ir ta pačia nekintančia reikšme (45
frazeologizmas):
amerikietiška svajonė („angl. American dream, posakio autorius – amerikiečių rašytojas DŽ.
Adamsas (James Truslow Adams, 1878–1949)“ (Butkus, 2009, 20): Prasidėjus „perestroikai“ jis
tuojau pat patikėjo amerikietiška svajone ir ėmė „daryti pinigus“ (S. P. 2004, 44); [...] amerikietiška
svajonė niekam nekėlė ir nekelia nė menkiausios alergijos [...] (R. R. 2004, 283);
audra vandens stiklinėje („pranc. C‘est une tempest dans un veire d‘eau posakio autorius –
prancūzų rašytojas ir filosofas Š. Monteskjė (Charles Louis de Montesquieu, 1689–1755) (Butkus,
2009, 28): Man rodos, kad be reikalo keli audrą vandens stiklinėje (J. I. 2003, 235);
karalius nuogas („posakis iš danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–
1875) pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“ (Butkus, 2009, 72):[...] pasaulyje bus vaikiškas teisybės
matymas, bus kam sušukti, kad karalius nuogas. (R. Gav. 2000, 66);
taikos balandis (R. R.) („priežodis paplito po pirmojo Pasaulinio taikos šalininkų kongreso
1949 m. balandžio 20–25 d. Paryžiuje ir Prahoje. Tarptautinę taikos emblemą – balandį su alyvmedžio
šakele snape – nupiešė Pablas Pikasas“ (Vaizdingi posakiai, 2007, 159): Gal ten, tam vidury, nelikę
jokios nuolankumo dvasios, todėl taikos balandis niekada nenusileidžia tamstai ant galvos (R. R.
2004, 109), plg.dar
Apskritasis stalas (R. R.) Atgal į gamtą (S. P.) Aukso amžius (7) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.) Aukso
gysla (6) (J. I.) Aukso kiaušiniai (R. V.) (G. B.) Būti ar nebūti (A. Z.) Devintame danguje (būti) (J. I.)
86
Džiną išleisti iš butelio (L. D.) Gamta nemėgsta tuštumos (J. K.) Galvos į smėlį nekišti (V. B.) Gamta
– visa ko kūrėja (V. B.) Karavanas traukia tolyn (J. I.) Kova su vėjo malūnais (G. B.) Kur karalius
pėsčias vaikšto (S. P.) Laikas pinigai (V. B.) Laukti Godo (4) (R. Gav.) Liūdnojo vaizdo riterė (S. P.)
Lydekai paliepus (J. I.) Mirties kilpa (R. V.) Ne šventieji puodus lipdo (J. I.) Parako pakaks (J. I.)
Pavojaus varpais skambinti (3) (J. I.) Per (kieno nors) lavoną (V. B.) Sezamai, atsiverk (R. Gav.)
Pragaro ratai (R. Gav.) Pragaro ratus pereiti (3) (R. Gav.) Sezamo olos (J. I.) Sindbado ola (R. Gav.)
Su vėjo malūnais kovoti (J. I.) Sustok, akimirka žavinga (J. I.) Sustok, akimirksni žavus (R. Gav.)
Šaukiantis tyruose (J. I.) Špagas sukryžiuoti (A. Z.) Šuo loja, o karavanas eina (A. Z.) Vieta po saule
(J. K.) (J. I.) (A. Z.) Bobų vasara (4) (R. Gav.) Geležinė uždanga (3) (J. I.) (S. P.) (G. B.) Medaus
mėnuo (G. B.) Po saule (J. I.) Proto bokštas (J. I.) Smėlio pilys (R. R.) .
Verstiniai skolintiniai frazeologizmai užima vos dešimtadalį visos empirinės medžiagos. Kaip
matyti iš šių frazeologizmų vartojimo dažnumo, visų trijų grupių frazeologizmai paplitę maždaug
vienodai.
87
Išvados
1. Frazeologizmai yra moderniosios lietuvių prozos autorių kalbinės raiškos sudedamoji dalis, tačiau,
nors ir gausiai bei įvairiai vartojami, nesudaro specifinio grožinės literatūros frazeologijos posistemio.
2. Frazeologizmų vartojimo prozos tekstuose dažnumo atžvilgiu skiriama a) bendrųjų (dažniausių)
frazeologizmų sąrašas: be galo (106), galų gale (95), prieš akis (79), ačiū Dievui (68), į šalį (29), iš
šalies (29), po velnių (29), viso labo (28), iš pirmo žvilgsnio (27) iš proto varyti (26), ir kt. ir b) tik
vienam kuriam autoriui būdingi frazeologizmai: dažniausi R. Gavelio frazeologizmai: akis vartyti (9),
dievai žino (7), mirties patale gulėti (5) ir kt., J. Ivanauskaitės – aukso gysla (6), nuo galvos iki kojų
(5), kaip sviestu patepta (3) ir kt., V. Bubnio – dantis sukąsti (9), akis įdurti (4), prieš nosį (3) ir kt..
3. Dažniausiai frazeologizmais įvardijama tam tikra psichikos būsena, pavyzdžiui: žavėjimasis,
bjaurėjimasis, piktinimasis, džiaugimasis, prievartos potyris, nusivylimas, apmaudas ir kt. Palyginus
trijų gausiausiai frazeologizmus vartojančių autorių (R. Gavelis, J. Ivanauskaitė, V. Bubnys)
pavyzdžius, galima teigti, kad jų tekstuose vyrauja neigiamą emocinį ekpresinį atspalvį turintys
frazeologizmai: J. Ivanauskaitės – 250 frazeologizmų (iš viso 283 frazeologizmai), V. Bubnio – 245
frazeologizmų (iš viso 268 frazeologizmai), R. Gavelio – 213 frazeologizmų (iš viso 273
frazeologizmai).
4. Siekiant kalbos gyvumo, vaizdingumo, įtaigumo, frazeologizmai vartojami tiek autorių, tiek
tiesioginėje veikėjų kalboje. Beveik visi frazeologizmai vartojami autorių kalboje, o tiesioginėje
veikėjų kalboje pavartota tik mažiau kaip dešimtadalis frazeologizmų (98 atvejai), jie randami
dažniausiai tiesioginiuose sakiniuose (53 atvejai), kiti šaukiamuosiuose sakiniuose (31 atvejis) ir
klausiamuosiuose sakiniuose (14 atvejų). Gausiausiai frazeologizmus tiesioginėje veikėjų kalboje
vartoja: V. Bubnys (38 atvejai), S. Parulskis (18 atvejų), R. Granauskas (17 atvejų) ir kt.
5. Autorių frazeologizmams būdingas variantiškumas, kuriuo pirmiausia pasižymi R. Gavelio (18
variantų), pavyzdžiui: į kampą remti (FŽ 266) ir į kampą speisti (R. Gav.), po kauliuką narstyti (FŽ
287) ir po kaulelį narstyti (R. Gav.) ir J. Ivanauskaitės (17 variantų) tekstų frazeologizmai, pavyzdžiui:
kartų kartoms (FŽ 272) ir iš kartos į kartą (J. I.), ranka prausia ranką (FŽ 573) ir ranka ranką plauna
(J. I.). Dažniausi frazeologizmų variantai yra leksiniai.
6. Struktūros atžvilgiu frazeologizmai skirstomi į junginio formos ir sakinio formos frazeologizmus. Iš
dažniausiai vartojamų junginio formos frazeologizmų produktyviausias struktūrinis tipas –
prijungiamieji frazeologizmai (771 frazeologizmas): dūdas paleisti, vienas juokas, nė piršto
88
nepajudinti, auksą ir perlus žarstyti ir kt.; produktyviausias struktūrinis modelis – dvinariai junginiai
,,daiktavardis + veiksmažodis“ (309 frazeologizmas): duris parodyti, ragus atstatyti, žaibus svaidyti ir
kt. Gausiausiai iš prijungiamųjų frazeologizmų pasirinkti autoriai vartoja veiksmažodinius
frazeologizmus – 513 frazeologizmų: pelenais paleisti, laidotuvių maršą groti, tarp eilučių skaityti ir
kt., o šiek tiek rečiau – daiktavardinius (258 frazeologizmas): dievo dovana, katino ašaros, kryžminė
ugnis ir kt. Sujungiamųjų frazeologizmų rasta 37: nuo Adomo ir Ievos, iš stuomens ir iš liemens,
pusiau skustas, pusiau luptas ir kt., o lyginamųjų – 60 frazeologizmų: kaip šuniui penkta koja, it mietą
prarijus, lyg žaibo trenktas ir kt.
7. Sakinio formos frazeologizmai skiriami į dvinarius ir vienanarius frazeologizmus, iš kurių
produktyviausias struktūrinis tipas yra dvinariai junginiai (82 frazeologizmai): akys raibsta, kišenėse
vėjai švilpia, akys ant kaktos užlipo ir kt., o iš jų gausiausias struktūrinis modelis – „daiktavardis +
veiksmažodis“ (46 frazeologizmai): dievai žino, liežuvis neapsiverčia, nagai niežti ir kt. Vienanarių
frazeologizmų pasirinkti autoriai vartoja mažiau – 72 frazeologizmai: kas be ko, nė motaism, niekur
nieko ir kt.
8. Autorių frazeologizmų sudaromaisiais dėmenimis dažniausiai eina somatizmai, t. y. kūno dalių
pavadinimai, sudarantys beveik pusę visos empirinės medžiagos pavyzdžių: akis – 98 vartojimo atvejų
(akis ganyti, akį mesti, į akis šokti, negeros akys ir kt.), galva – 46 (galvą laužyti, iki gyvos galvos,
galvą šauti, stačia galva ir kt.), koja – 36 (ant kojų pastatyti, aukštyn kojom apversti, po kojomis
paminti, žemę išmušti iš po kojų ir kt.), ranka – 29 (auksinės rankos, lengva ranka, rankas laužyti,
rankas trinti ir kt.), liežuvis – 27 (ant liežuvio užeiti, liežuvius galąsti, liežuviais plakti, už liežuvio
traukti ir kt.). Taip pat dažni tarnybiniai žodžiai: prielinksnis į – 78 (į širdį įkristi, nei į tvorą, nei į
mietą, į vatą nevynioti, kaip į maišą ir kt.), prielinksnis iš – 66 (kaip iš rašto, ne iš kelmo spirtas, nei iš
šio, nei iš to ir kt.), prielinksnis ant – 39 (ant danties užmesti, ant galvos lipti, ant kelių pulti, ant kulnų
lipti ir kt.), jungtukas kaip – 45 (kaip ant delno, kaip be rankų, kaip diena ir naktis ir kt.) ir kt.
9. Kilmės atžvilgiu prozos tekstų frazeologizmai skirstomi į a) savakilmius frazeologizmus, kurie
sudaro bemaž 54 % visos empirinės medžiagos: dantis užkalbinėti, perkūnas žino, iki grabo lentos ir
kt., b) frazeologizmus – bendrybes 27 % : visa gerkle, nosį riesti, žodžio kišenėje neieškoti ir kt., c)
skolintinius frazeologizmus 18 %: karo kirvį pakelti, iš gausybės rago, geležinė uždanga ir kt. Iš
skolintinių frazeologizmų gausiausiai vartojami verstiniai – 129 frazeologizmai, iš kurių: a) biblizmų –
48: ašarų pakalnė, Babelio bokštas, prie kryžiaus kalti ir kt., b) vėlesnio laikmečio garsių žmonių
posakių – 45: atgal į gamtą, kova su vėjo malūnais, laukti Godo ir kt., c) iš Antikos laikų atėję – 36:
89
Damoklo kardas, į Skilos ir Charibdės gniaužtus, prometėjiška dvasia ir kt. Neverstinius
frazeologizmus autoriai vartoja itin retai – 46 frazeologizmai: lotynų k. – 39: ad hominem, hic et nunc,
modus vivendi ir kt., prancūzų k. – 5: dejá vù, femme fatale ir kt., italų k. – 2: salto mortale ir dolce far
niente.
90
Šaltinių santrumpos
J. A. 1996 – Aputis J. Dvi apysakos. Vilnius: Baltos lankos.
J. A. 2004 – Aputis J. Vieškelių džipai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
G. B. 2003 – Beresnevičius G. Palemono mazgas. Vilnius: Sapnų sala.
G. B. 2007 – Beresnevičius G. Ne apie tai mano dūzgelė. Vilnius: Aidai.
V. B. 1998 – Bubnys V. Svečias. Vilnius: Alma littera.
V. B. 2002 – Bubnys V. Balandžio plastėjime. Vilnius: Alma littera.
V. B. 2004 – Bubnys V. Tas ryto laukimas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
V. B. 2007 – Bubnys V. Švento Vito šokis. Vilnius: Alma littera.
L. D. 2005 – Donskis L. Tapatybė ir laisvė. Vilnius: Versus aureus.
L. D. 2008 – Donskis L. Tyliosios alternatyvos. Vilnius: Versus aureus.
R. Gav. 2000 – Gavelis R. Vilniaus pokeris. Vilnius: Tyto alba.
R. Gav. 2002 – Gavelis R. Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste. Vilnius: Tyto alba.
R. Gav. 2006 – Gavelis R. Tylos angelas. Vilnius: Tyto alba.
R. G. 2003 – Granauskas R. Duburys. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
R. G. 2005 – Granauskas R. Ketofanas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
R. G. 2005 – Granauskas R. Šunys danguje. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
R. G. 2006 – Granauskas R. Novelės. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
R. G. 2007 – Granauskas R. Rūkas virš slėnių. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
J. I. 2000 – Ivanauskaitė J. Sapnų nublokšti. Vilnius: Tyto alba.
J. I. 2003 – Ivanauskaitė J. Placebas. Vilnius: Tyto alba.
J. I. 2003 – Ivanauskaitė J. Kelionių alchemija. Vilnius: Tyto alba.
J. K. 1993 – Kunčinas J. Tūla. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
J. K. 2001 – Kunčinas J. Grožio niekad negana. Vilnius: Pasviręs pasaulis.
J. K. 2002 – Kunčinas J. Bilė ir kiti. Vilnius: Vaga.
J. K. 2003 – Kunčinas J. Užėjau pas draugą. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
J. K. 2006 – Kunčinas J. Baltųjų sūrių naktis. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
S. P. 2004 – Parulskis S. Doriforė. Vilnius: Baltos lankos.
S. P. 2008 – Parulskis S. Murmanti siena. Vilnius: Baltos lankos.
G. Radv. 2004 – Radvilavičiūtė G. Suplanuotos akimirkos. Vilnius: Baltos lankos.
G. Radv. 2010 – Radvilavičiūtė G. Šiąnakt aš miegosiu prie sienos. Vilnius: Baltos lankos.
R. R. 2004 – Rastauskas R. Kitas pasaulis. Vilnius: Apostrofa.
R. Š. 2004 – Šerelytė R. Vardas tamsoje. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
J. U. 2004 – Užurka J. Gediminas – nevainikuotas karalius. Vilnius: Eugrimas.
91
J. U. 2005 – Užurka J. Vytautas Didysis – nuo bėglio iki monarcho. Vilnius: Eugrimas.
A. Z. 1988 – Zalatorius A. Literatūra ir laisvė. Vilnius: Baltos lankos.
92
Literatūra
1. Abaravičius J., 1975, Frazeologizmų vartojimas J. Baltušio kūryboje. – Kalbos kultūra 29, 53–
61.
2. Abaravičius J., 1976, Apie frazeologizmų modifikavimą J. Baltušio kūryboje. – Kalbos kultūra
30, 14–18.
3. Barauskaitė J., 1982, Lietuvių kalbos frazeologizmai. Vilnius: LTSR aukštojo ir specialiojo
vidurinio mokslo ministerija.
4. Barauskaitė J., Čepaitienė G., Mikulėnienė D., Pabrėža J., Petkevičienė R., 1995, Lietuvių
kalba. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
5. Bražėnas P., 2010, Amžininkai ir bendraamžiai. Studija, straipsniai, recenzijos. Vilnius:
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
6. Butkus A. 2009, Sparnuotieji žodžiai. Kaunas: Aesti.
7. Drotvinas V., 1987, Lietuvių kalbos leksika ir frazeologija. Vilnius: LTSR aukštojo ir
specialiojo vidurinio mokslo ministerija.
8. Drotvinas V., 2009, Pastabos apie skolintinę frazeologiją (rankraštis), 1–7.
9. Ermanytė I., 2003, Antonimų žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
10. FŽ – Frazeologijos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001.
11. Gaivenis K., Keinys St., 1990, Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa.
12. Gudavičius A., 2000, Etnolingvistika. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm.
13. Gusčius A., 2007, Po aukštu dangum. Vytauto Bubnio gyvenimo kelias ir kūryba. Vilnius:
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
14. Jakaitienė E., 2009, Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
15. Jovaiša A., 2009, Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas.
16. Kalinauskas B., 1960, Natūralinė, socialinė ir konvencionalinė Žemaitės raštų kalbos
frazeologija. – TSRS Mokslo darbai 9, 127.
93
17. Kalinauskas B., 1967, Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologizmai reikšme „mirti”. –
Kalbos kultūra 12, 82–85.
18. Kalinauskas B., 1968, Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologijos struktūriniai
modeliai. – Kalbotyra 19, 5–30.
19. Kalinauskas B., 1971, Frazeologizmų vaidmuo kalboje. – Vardai ir žodžiai, 20–24.
20. Kalinauskas B., 1972, Frazeologizmai su centriniais žodžiais ranka, pirštas, nagas lietuvių ir
kai kurių kitų indoeuropiečių kalbų frazeologijoje. – Kalbotyra 24 (1), 39–47.
21. Kudirkienė L., 1998, Frazeologizmas ar priežodis? – Tautosakos darbai 8/15, 137–140.
22. Кунин А. В., 1972, Фразеологио современного английского языка. Москва: Издательтло
Международные отномения.
23. LEM – Literatūros enciklopedija mokyklai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos
institutas, 2011.
24. Lipskienė J., 1979, Lietuvių kalbos somatiniai posakiai. Vilnius: Mokslas.
25. Lipskienė J., 2008, Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
26. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir leidybos institutas, 2008.
27. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 8. Vilnius: Mintis, 1970.
28. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 9. Vilnius: Mokslas, 1978.
29. LPP – Lietuvių patarlės ir priežodžiai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,
2000.
30. Marcinkevičienė R., 2002, Tekstynų lingvistika ir lietuvių kalbos vartosena. Kaunas: Vytauto
Didžiojo universiteto leidykla.
31. Narinkevičienė Ž., 2010, Broniaus Kalinausko asmenybė ir mokslinė veikla. Magistro darbas.
Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
32. Palionis J., 1999, Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius: Andrija.
33. Paulauskas J., 1977, Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Kaunas: Šviesa.
34. Paulauskas J., 1995, Sisteminis lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Kaunas: Šviesa.
94
35. Pikčilingis J., 1971, Lietuvių kalbos stilistika 1. Vilnius: Mintis.
36. Pikčilingis J., 1975, Lietuvių kalbos stilistika 2. Vilnius: Mokslas.
37. Ruškys A., 1982, Lietuvių kalbos frazeologizmų, pejoratyviškai apibūdinančių žmogaus
charakterio bruožus, semantika ir stilistinės ypatybės. – Kalbotyra 23 (1), 94.
38. Vaitkevičiūtė V., 1998, Posakių ir žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.
39. Vaizdingi posakiai ir jų ištakos. Vilnius: Algimantas, 2007.
40. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija 6. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas,
2004.
41. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija 17. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos
institutas, 20010.
42. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija 19. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos
institutas, 2011.
43. Vitkauskas V., 1981, Liaudies kalbos grožis. Vilnius: Mokslas.
44. Vosilytė K. B., 1985, Lietuvių kalbos palyginimų žodynas. Vilnius: Mokslas.
45. Župerka K., 2001, Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
95
Santrauka
Esminiai žodžiai: frazeologizmai, semantika, funkcijos, sisteminiai požymiai.
Magistro darbe Frazeologizmai lietuvių prozos autorių tekstuose ir žodynuose analizuojami
14 lietuvių autorių 35 – prozos, eseistikos, kritikos – tekstų, kuriuose užfiksuoti 1074 frazeologizmai
(3005 jų pavartojimo atvejai).
Šio darbo tikslas – nustatyti, kokie frazeologizmų tipai vyrauja lietuvių autorių tekstuose,
aptarti jiems būdingus sisteminius požymius (polisemiją, sinonimiją, antonimiją, variantų įvairovę,
dažnumą bei sudaromąją leksiką), tuo tikslu lyginant autorių vartojamus frazeologizmus su
specializuotuose frazeologizmų žodynuose pateiktais duomenimis.
Magistro darbe aptariama autorių frazeologizmų semantinė klasifikacija, jų funkcijos,
analizuojami sintaksinės frazeologizmų sandaros tipai ir modeliai, apžvelgiama kilmė.
Pateikiamose išvadose teigiama, kad frazeologizmai yra moderniosios prozos autorių kalbinės
raiškos sudedamoji dalis, tačiau ji nesudaro specifinio grožinės literatūros frazeologijos posistemio.
96
Summary
Key words: phraseological units, semantics, functions, systematic features.
Master of Art thesis deals with Phraseological units in Lithuanian prose authors’ texts and
dictionaries. There have been analysed 35 prose, essayist, and critics texts written by 14 Lithuanian
authors. In the texts, 1074 phraseological units have been found (3005 cases of their usage).
This paper aims at identifying the types of phraseological units used in the texts by Lithuanian
authors, discussing the most typical systematic features (polysemy, synonymy, antonymy, diversity of
variants, frequency, and lexis). In order to achieve this aim, the phraseological units used by the
authors have been compared with the data found in specialised phraseology dictionaries.
In this paper, the semantic classification of phraseological units and their functions are
described, the types and models of syntactic structures of phraseological units are analysed, and their
origin is discussed.
The conclusion shows that phraseological units are the part of language expression used by
modern prose writers. However, this part does not compose a specific subsystem.
97
1 priedas
Visų autorių frazeologizmų abėcėlinis sąrašas su iliustracijomis
Priedo paaiškinimas: frazeologizmai numeruojami abėcėlės tvarka pagal pirmojo žodžio
pirmąją raidę, toliau rašomas frazeologizmas, skliausteliuose nurodant jo pavartojimo atvejų skaičių ir
šaltinio santrumpą. Kiekvieno autoriaus vartoto frazeologizmo pateikiama viena iliustracija.
1. Achilo kulnas (8) (J. I.) (V. B.)
Visi didieji Himalajų gūrai, lemos ir kūrai, kad ir kokie galingi, išmintingi ir šventi vis
vien turėjo Achilo kulną. (J. I. 2000, 190)
[...] o kai kritika apčiuopdavo mano Achilo kulną, puldavau ginti save ir kaltinti kitus (V.
B. 1998, 158)
2. Ačiū Dievui (10) (J. K.) (5) (R. G.) (4) (J. I.) (6) (J. A.) (S. P.) (10) (V. B.) (31) (R. Gav.)
(A. Z.) (G. B.)
Bet niekas jo žodžių nesuprato, ačiū Dievui, nesuprato (R. Gav. 2006, 172)
Ne, dramblio, ačiū Dievui, šįkart neatsivedė. (J. K. 2001, 63)
Dabar ačiū Dievui, jos delnas buvo šiltas ir sausas (J. I. 2003, 161)
Ačiū Dievui, kad man pakako jėgų nuo jo atsitraukti (V. B. 2002, 116)
Ačiū Dievui, pirmadienį poliklinikoj grįžta į darbą [...] (R. G. 2003, 171)
Ačiū Dievui , kad nors vienas liko, tas tai įsimurkdė į politiką (J. A. 1996, 18)
Ačiū Dievui, yra Eurolyga (G. B. 2007, 123)
Ačiū Dievui, iš to pabėgom (A. Z. 1998, 200)
Zėjai leido pasprukti, ačiū Dievui, ji liko gyva [...] (S. P. 2008, 270)
3. Ačiū Viešpačiui (J. I.)
Rimas, ačiū Viešpačiui, dar negrįžo (J. I. 2003, 278)
4. Ad absurdum (R. Gav.) (L. D.)
Trumpiausias įrodymas – argumentas ad absurdum (R. Gav. 2000, 65)
[...] išplėtota ad absurdum moderniojoje analitinėje filosofijoje, teigia, kad mokslinė tiesa
ir racionalumas [...] (L. D. 2005, 131)
5. Ad hominem (L. D.)
Teorinės refleksijos ir analitinės išraiškos nebuvimą išduoda gausios piktos reakcijos ir
ad hominem rašiniai [...] (L. D. 2005, 54)
6. Adomo vaikai (R. R.):
Vienoje postamento pusėje tautiečiai (Piterio lenkai? Nesantuokinių, Rusijoje pabertų
Adomo vaikų palikuonys?) gimtąja kalba išrėžė:,,Mes visi iš tavęs“ (R. R. 2004, 424)
7. Akies krašteliu (S. P.) (V. B.)
98
Akies krašteliu keleivis pastebi prie karinės stovyklos vartų dar vieną, su šautuvu (V. B.
2002, 41)
Akies krašteliu ekonomas matė, kad Emilija baigė skalbti ir nuėjo į tvartą (S. P. 2008, 49)
8. Akim šaudyti (J. K.)
O akim tik ir šaudo į visas puses (J. K. 2002, 18)
9. Akimis šaudyti (3) (R. Gav.)
Vaikinas atsainiai žiūrinėjo barą, šaudydamas į mudu įžuliomis akimis. (R. Gav. 2000,
187)
10. Akis apdumti (R. Gav.)
Martyną valdžiai reikėjo nugrūsti į užkampį, apdumti akis knygų gausybe [...](R. Gav.
2000, 103)
11. Akimis apmesti (R. G.)
Įėjusi pirmiausia apmetė akimis visas sienas [...] (R. G. 2007, 177)
12. Akis atverti (J. A.) (7) (R. Gav.)
Visi tie faktai atvėrė man akis (R. Gav. 2000, 69)
[...] į viršų kildavo užsimerkęs, kad atvėręs akis geriau priprastų prie šaltos mėnulio
šviesos (J. A. 1996, 120)
13. Akimis įsisiurbti (S. P.)
Iveta dar aistringiau akimis įsisiurbė į Kokos barzdą (S. P. 2008, 286)
14. Akis pamuilinti (V. B.)
Ar tai nebuvo mėginimas iš pirmų dienų pamuilinti akis? (V. B. 2002, 292)
15. Akimis perbėgti (S. P.)
[...] išsitraukė iš po pažasties laikraštį, išskleidė jį ir perbėgo akimis [...] (S. P. 2008, 20)
16. Akimis permesti (J. I.) (S. P.)
Akimis greitai permetė laikraščio puslapius [...] (S. P. 2008, 44)
Ji permetė akimis interviu [...] (J. I. 2003, 88)
17. Akimis ryte ryti (J. A.)
Būtumėt matę, kaip mergaičiukė susutingusi stovėjo ant baseino sienos ir akimis ryte rijo
[...] (J. A. 2004, 11)
18. Akimis ryti (4) (R. Gav.)
Einu gatve ir nė nebandau įspėti, kas šiandien ryja mane akimis (R. Gav. 2000, 146)
19. Akimis varstyti (R. Gav.)
Negali nepaklust karalienei, ji klūpi [...] ir varsto tave akimis (R. Gav. 2000, 238)
20. Akin kristi (J. A.)
Pirmoje salės eilėje akin krito du klausytojai [...] (J. A. 2004, 172)
99
21. Akis badyti (2) (J. I.)
[...] kuri badė akis nuodingomis spalvomis, dusino tirštais kvapais [...] (J. I. 2003, 22)
22. Akis dėti (J. K.) (R. G.)
– O jeigu Milda Marija tau atneš kokią dovaną? Kur akis dėsi? (R. G. 2007, 209)
23. Akis įbesti (4) (V. B.) (R. Gav.)
Netgi aš įbedžiau akis į lavoną (R. Gav. 2000, 232)
Įbedusi į Egoną šaltas tuščias akis artėja (V. B. 2002, 91)
24. Akis įdurti (4) (V. B.):
Petras sėdi kaip sėdėjęs, įdūręs akis į tėvo Severino rankose pakeltą juodmedžio taurę (V.
B. 2002, 114)
Įdūręs akis į mūrą svarsto Egonas [...](V. B. 2002, 47)
25. Akis įsmeigti (S. P.) (R. Gav.)
Akys buvo įsmeigtos kažkur į nematomą tašką, ir žodžiai skriejo tenai (R. Gav. 2006,
126)
Iveta sukikeno, bet akis įsmeigė į Koką (S. P. 2008, 286)
26. Akis išdegęs (V. B.) (A. Z.)
Jis žengė kiek įkabindama, prigulęs prie žemės, tarsi akis išdegęs (V. B. 2004, 34)
„Balta drobulė“ pasirodė „Pergalėje“ tada, kai visi akis išdegę lakstė po mitingus ir
literatūra nesidomėjo (A. Z. 1998, 397)
27. Akis išpūsti (2) (R. G.) (V. B.) (R. Gav.)
Laurynas išpūtė akis (V. B. 2007, 125)
Žalga išpūtė akis, atidžiai įsižiūrėdamas Augustui į veidą (S. P. 2008, 85)
Vaikeliai stovėjo išpūtę akis ir tylėjo (R. Gav. 2000, 361)
28. Akis išsprogdinti (J. A.)
[...] pamačiusios Jorį, išsprogdindavo akis, žiūrėdamos į jo ranką [...]. (J. A. 1996, 155)
29. Akutės išsprogo (R. Gav.)
Martyno akutės išsprogo, jis gaudė orą pražiota burna (R. Gav. 2000, 42)
30. Akis išversti (S. P.)
[...] žinoma, ji tai pasakė lyg tarp kitko, nors pati taip išvertė akis į Vincinę [...] (S. P.
2008, 103)
31. Akis į akį (J. K.) (2) (R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.)
Beje, prostitucija gali būti apkaltinta kiekviena moteris, aptikta akis į akį su vyru, kuris
įstatymiškai nėra jai teisėtas. (J. I. 2003, 19)
Vyliausi, kad akis į akį su žmonėmis darbo metu nesusidursiu (J. K. 2002, 117)
Bet juk turi susidurti akis į akį, gal net pasikalbėti (V. B. 2002, 293)
100
Susitiko akis į akį su Balsiu kieme [...] (R. G. 2007, 92)
32. Akis nudelbti (R. Gav.)
Trumpam nudelbę akis, vėl pakeldavo nosis ir stebeilijo į ją [...] (R. Gav. 2006, 5)
33. Akis nudurti (2) (R. G.)
– Jau, - ji nudūrė akis žemyn. (R. G. 2007, 120)
34. Akis nuleidę (R. Gav.)
Kai juos bardavo, jie stovėdavo nuleidę akis ir tylėdavo [...] (R. Gav. 2006, 244)
35. Akis nuleisti (J. I.)
[...] kuris, sutikęs mano žvilgsnį, droviai nuleido akis (J. I. 2003, 276)
36. Akis nunerti (S. P.)
[...] sėdėdavo kur nors kampe nunėręs akis, aukštas, kone dvimetrinis vyras [...] (S. P.
2008, 323)
37. Akis padėti (V. B.)
[...] net labiau nori, kad Egonas jį girdėtų, nei aš, nors kalba man, akis į mane padėjęs
(V. B. 2002, 13)
38. Akis paganyti (R. G.)
Nors akis paganysim po Lietuvą! (R. G. 2005, 132)
39. Akis ganyti (R. Gav.)
Mano motina ganydavo akis po jų kūnus nesislėpdama ir nesidrovėdama (R. Gav. 2002,
125)
40. Akis pakelti (R. G.) (S. P.)
Kai ji vėl išdrįso pakelti akis į jo langą, ten jau nieko nebebuvo [...] (R. G. 2005, 14)
Augustas vėl pakėlė akis nuo žurnalo, pasiklausė atsukęs ausį į durų pusę – pasigirdo,
kad kažkas vaikšto po klubo salę (S. P. 2008, 89)
41. Akis pastatyti (R. G.) (2) (V. B.)
Iš tarpdurio pamatė tėvą prie stalo kampo ir pastatė akis [...] (V. B. 2007, 55)
Paklausk žmogaus, kas yra gyvenimas – akis pastatys: kaip – kas? (R. G. 2005, 115)
42. Akis praverti (R. Gav.)
Paskui petį palietė virpanti žynio ranka, pravėrei akis, vyrų troboj nebebuvo [...] (R.
Gav. 2008, 49)
43. Akis už akį, dantis už dantį (J. K.) (2) (R. Gav.)
Na ką gi, akis už akį, dantis už dantį (R. Gav. 2006, 25)
Akis už akį, dantis už dantį! – štai mūsų devizas (J. K. 2001, 98)
44. Akis už akį, mirtis už mirtį (R. Gav.)
Akis už akį, mirtis už mirtį (R. Gav. 2000, 139)
101
45. Akis užkliūdavo (J. I.) (S. P.)
Mano akis vis dažniau užkliūdavo už nediduko storo žmogelio, įsisupusio į oranžinį
Tailando vienuolio drabužį (J. I. 2003, 2084)
Apačioje esančioje žinutėje akis užkliuvo už eilutės: „1900 metais Amerikoje gyveno apie
75 milijonus žmonių“ (S. P. 2008, 41)
46. Akis užsipylęs (S. P.)
[...] bet jeigu bobos su vyrais taip lengvai darytų spiritą kaip daro vaikus, tai aš
vaikščiočiau užsipylęs akis nuo ryto ligi vakaro [...] (S. P. 2008, 195)
47. Akis vartyti (9) (R. Gav.)
[...] Laima išgąstingai vartė akis, visai nieko nesuprasdama (R. Gav. 2002, 22)
48. Akių dūmimas (2) (S. P.)
Visa tai akių dūmimas, dabar nuves į sandėliuką, kulka į pakaušį, viskas baigta (S. P.
2008, 209)
49. Akių nesudėti (R. G.) (V. B.):
Akių nesudėjo, iki vėlyvų išnaktų neužmigo ir Sandra [...] (V. B. 2007, 230)
Nesudėjau akių visą naktį (R. G. 2005, 26)
50. Akių neatplėšti (V. B.)
Akių neatplėšia nuo aikštės, nuo salotinio mūro (V. B. 2002, 280)
51. Akių nenuleisti (R. G.) (V. B.):
Įsikalk į galvą: mes ,,Gabalai“, nenuleisim akių nuo tavo kavinės (V. B. 2007, 22)
[...] lyg Petrošius mirdamas būtų jai įsakęs visą gyvenimą nenuleisti nuo tos mokyklos
akių (R. G. 2007, 103)
52. Akių nerodyti (V. B.)
[...] tai suprask Andrių Tumonį – vasarą akių nerodė, o dabar [...] (V. B. 1998, 200)
53. Akių nesumerkti (V. B.):
Visai nupuolęs nuo kojų, naktį akių nesumerkęs (V. B. 2004, 155)
54. Akis nuleisti (J. I.) (S. P.)
Jis susigėdęs nuleido akis (S. P. 2008, 61)
55. Akis sudėti (V. B.):
Sudėjau akis, ir gana (V. B. 2004, 108)
56. Akis sukti į šalį (J. A.) (S. P.)
[...] sutinka grįžęs kaimyną ir suka akis į šalį, sutinka kitą – ir suka [...] (J. A. 2004, 157)
Nevalingai norisi sukti akis šalin, kol neužklupo kaltės jausmas (S. P. 2008, 28)
57. Akį mesti (2) (J. K.) (3) (R. G.)
Jis metė akį į tą vietą, kur dar visai neseniai karojo ir jo sūriukas [...] (J. K. 2006, 136)
102
Prie vienų jis trumpam stabteldavo, mesdavo akį [...] (R. G. 2005, 78)
58. Akį patraukti (R. G.) (V. B.)
Kaimo pakraštyje, prie pat kelio akį patraukia ,,Petaro baras“ (V. B. 2002, 44)
Ėjo pro tą cerkvės tvorą, vienas paveikslas kažkuo patraukė akį [...] (R. G. 2007, 215)
59. Akis traukti (S. P.) (V. B.)
Egono teptukas neskubėjo darsyk prisiliesti nei prie Kristaus, nei prie Judo veidų, kurie
kasdien traukdavo vienuolių akis (V. B. 2002, 163)
Olandijoje nebuvo nei viešbučio, nei nakvynės namų, miestelis mažas, jokių turistams
patrauklių objektų, jokių gamtos sutrikimų, kurie trauktų smalsuolių akis (S. P. 2008, 25)
60. Akis patraukti (V. B.)
[...] nuvalyti, užlopyti, kad ir vėl blizgėtų, kad žmonių akis patrauktų (V. B. 2002, 95)
61. Akis užmerkti (S. P.) (2) (V. B.)
Sūnau, Poviliuk, mūsų mamukė akis užmerkė (V. B. 2007, 9)
[...] o jie tą rytą į telefono ragelį kaip paukščiukai sučiulbo: mamukė akis užmerkė (V. B.
2007, 10)
Vaikai ir žmona užmigo, Augustas negalėjo užmerkti akių (S. P. 2008, 158)
62. Akį užmesti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.)
Manoji vidaus giedra leido trumpam užmesti akį į ateitį, išvysti tai, kas dar bus (R. Gav.
2000, 37)
[...] vėl užmeta akį į savo šešėlį: kodėl toks plonas? (R. G. 2005, 31)
Vos užmetęs akį į laikraštį, susirado Centro pranešimą [...] (J. I. 2003, 366)
[...] ir užmetė akį, ką veikia Stefanija, kuri susidėjusi rankas stovėjo prie kito prekystalio
(J. A. 2004, 78)
63. Akys ant kaktos užlipo (J. K.)
Akys jam užlipo ant kaktos, bet jis gėrė, kol neliko nė lašo (J. K. 2003, 25)
64. Akys ant kaktos lipa (2) (V. B.)
Dominiko akys lipa ant kaktos, jis vėl imasi trinti akinių stiklus (V. B. 2002, 123)
Tai ausyse įsispengia, tai smilkiniuose pradeda daužytis, tai pakaušį lanku ima veržti taip
kietai, kad net akys ant kaktos lipa. (V. B. 2007, 221)
65. Akys ant kaktos iššoko (V. B.)
Čezarei akys ant kaktos iššoko: kaip aš drįstu suabejoti tikru romiečiu (V. B. 2002, 10)
66. Akys atsivėrė (3) (R. Gav.)
Ir ūmai, vieną stebuklingą mirksnį, man atsivėrė akys (R. Gav. 2000, 11)
67. Akys gęsta (R. Gav.)
[...] bet jau trūkčioja, akys pamaži gęsta, apsitraukia migla [...] (R. Gav. 2006, 67)
103
68. Akys nušvito (J. A.)
Kai tik įėjo, pamatė, kaip nušvito profesoriaus akys (J. A. 2004, 308)
69. Akys pasileido (S. P.)
Vincinės akys vėl pasileido spaudos puslapiais [...] (S. P. 2008, 111)
70. Akys raibsta (J. I.) (R. Gav.)
Nuo duomenų apie iškamuotus žmones, tautas ir net civilizacijas man raibsta akys (R.
Gav. 2000, 160)
O čia – akys raibsta (J. I. 2003, 134)
71. Akyse aptempti (2) (J. K.) (R. G.)
Man akyse aptemo, netekau savitvardos (J. K. 2003, 79)
Kaubriui aptemo akyse, jis tylėdamas nukėlė nuo peties dalgį [...] (R. G. 2005, 20)
72. Akyse stotis (J. A.)
Ir štai dabar jau kitas vaizdinys stojasi akyse [...] (J. A. 2004, 304)
73. Akyse stovėti (J. A.)
Šyptelėjo, bet apvirtusios šūkio raidės vis stovėjo akyse (J. A. 2004, 294)
74. (pirmam) akmenį sviesti (R. Gav.)
Kas pirmas svies į mane akmenį? (R. Gav. 6 100)
75. Akmens ant akmens nelikti (3) (A. Z.)
[...] apie visa tai buvo parašyta talentingai, kaip sakoma, nepaliekant akmens ant akmens
(A. Z. 1988, 1230)
76. Akmuo nuo širdies nusirito (2) (R. G.)
Vėl be garso kvatojo, lyg sunkiausias akmuo būtų nusiritęs jam nuo širdies [...] (R. Gav.
2000, 48)
77. Alfa ir omega (A. Z.)
Analizė – Gavelio „alfa ir omega“ (A. Z. 1998, 379)
78. Alma mater (J. K.) (3) (L. D.)
Alma mater, štai kas yra toji Bilė (J. K. 2002, 194)
Helsinkio universitetas yra mano vėlyvoji alma mater (L. D. 2008, 44)
79. Alter ego (V. B.) (2) (A. Z.) (2) (L. D.)
Monsinjoras buvo tėvo Severino alter ego (V. B. 2002, 207)
[...] pastarasis, regis, matė kaip „Santaros – Šviesos“ kolektyvinį alter ego [...] (L. D.
2005, 68)
Taip kalba Vaičiulaičio „Valentinos“ herojus senas profesorius Žiobras savo jaunajam
sekretoriui Antanui, savotiškam autoriaus alter ego (A. Z. 1998, 137)
80. Alų midų gerti (A. Z.) (G. Radv.)
104
Ima atrodyti, kad ir aš tai patyriau, ten buvau, alų midų gėriau, tuos pačius žodžius
burnoj turėjau [...] (G. Radv. 2010, 7)
Maloniai bendravome, alų midų gėrėme, klausiausi jų paskaitų, pats vieną kitą
paskaičiau... (A. Z. 1998, 46)
81. Amerikietiška svajonė (S.P.) (R. R.)
Prasidėjus „perestroikai“ jis tuojau pat patikėjo amerikietiška svajone ir ėmė „daryti
pinigus“ (S. P. 2004, 44)
[...] amerikiwtiška svajonė niekam nekėlė ir nekelia nė menkiausios alergijos [...] (R. R.
2004, 283)
82. Amo netekti (J. K.) (R. Gav.)
[...] begėdis neteko amo ir it paklaikęs pasileido kur akys veda. (J. K. 2001, 66)
[...] susiradau nuošalius paežerės krūmelius ir netekau amo (R. Gav. 2000, 349)
83. Amūro strėlės (R. R.)
Amūro strėlės sugrįžta į dėklus, Draugystei visada reikia geros akustikos (R. R. 2004,
250)
84. Amžinas gyvenimas (R. R.)
[...] žydai ir eretikai bus laisvi nuo amžinojo gyvenimo ir visi drayge keliaus pragaran,
jeigu nesuspės prieš mirtį atsiversti į tikrąjį tikėjimą (R. R. 2004, 412)
85. Amžinasis ratas (R. Gav.)
Dabar tema artėja prie amžinojo rato, iš kurio veik neįmanoma ištrūkti [...] (R. Gav.
2000, 81)
86. Amžinasis variklis (2) (J. I.)
[...] tokį garsą skleidžia ne tik katė, bet ir Amžinasis variklis [...] (J. I. 2003, 345)
87. Amžinasis žydas (R. G.) (R. Gav.)
Nieko sau Amžinasis žydas – asketiškos elegancijos ir stabilaus verslo įsikūnijimas (R.
Gav. 2000, 397)
Tuo atžvilgiu visi mes ir esame Amžinieji Žydai (R. G. 2005, 48)
88. Amžinas žydas (S. P.) (R. Gav.)
[...] o aš vėl grįšiu, kaip amžinas žydas, vėl eisiu per miestelius ir kaimus ir sakysiu
visiems teisybę, kad rusas baisesnis už vokietį [...]. (S. P. 2008, 218)
Tikras amžinas žydas (R. Gav. 2000, 36)
89. Anapilin iškeliauti (2) (J. I.)
[...] vyrai, net ir garbaus amžiaus sulaukę, Anapilin iškeliauja jei ne staiga, tai bent jau
pernelyg neužtrukdami priešmirtinės ligos [...] guoliuose (J. I. 2003, 314)
90. Anapus iškeliauti (R. Gav.)
105
Atrodydavo, kad Rimas ūmai pranyksta, iškeliauja kažkur anapus [...] (R. Gav. 2006,
290)
91. Angelas sargas (2) (R. R.)
Prakaulus šlakuotas greitakalbis tapo mano angelu sargu (R. R. 2004, 209)
92. Ant akių (J. K.) (V. B.)
Daug ligonių, visi laukia, visus ant akių reikia turėti (V. B. 2007, 55)
Tėvams kaip...kaimynams...žinai, ten viskas ant akių (J. K. 1993, 179)
93. Ant ausų statyti (J. K.)
Vaiko juos, ant ausų stato, o tie tyli dantis sukandę (J. K. 2002, 116)
94. Ant bedugnės krašto (R. Gav.)
Rimas Vizbara sąmoningai balansavo ant bedugnės krašto (R. Gav. 2006, 298)
95. Ant danties užmesti (V. B.)
Ir ką nors ant danties užmest (V. B. 2002, 134)
96. Ant delno (2) (J. I.)
[...] visas bažnyčių Vilnius tarsi ant delno (J. I. 2003, 8)
97. Ant galo (J. A.)
Ant galo gerai nežinau (J. A. 2004, 39)
98. Ant galvos (G. B.)
Baudžiauninkui ant galvos ir reikia ne lenko ar lietuvio, rusų caro (G. B. 2007, 116)
99. Ant galvos sėdėti (G. B.)
[...] užtenka jiems sėdėti ant galvos ir profesionaliems aiškinti, kaip reikia dirbti (G. B.
2007, 178)
100. Ant galvos lipti (J. I.)
Nejaučiat jokio dėkingumo ir tik lipat man ant galvos [...] (J. I. 2003, 33)
101. Ant galvos užkarti (2) (R. G.)
Kas žino, gal senatvėj man ant galvos užsikars? (R. G. 2007, 256)
102. Ant kaktos neparašyta (J. I.)
Tau gi ant kaktos neparašyta, kad esi Makso Vakario mama (J. I. 2003, 302)
103. Ant kelių pulti (J. I.) (2) (V. B.)
Gal jie turi net užmačią priversti pult ant kelių prieš visus? (V. B. 2004, 19)
[...] juk jei esi dievybė, prieš tave kiekvienas privalo pulti ant kelių arba bent jau
paprašyti autografo (J. I. 2003, 129)
104. Ant kojų pastatyti (V. B.) (2) (R. Gav.):
Ką besakyt, ta vasaros kelionė buvo nepakartojama vėjo gaudykla, pastačiusi jį ant kojų
(V. B. 2007, 156)
106
Jis nė nemanė jų atnaujinti, pastatyti ant kojų, jam nė akimirksnį nerūpėjo tose
gamyklose dirbę žmonės (R. Gav. 2002, 248)
105. Ant kojų būti (S. P.)
[...] visą šį laiką ir dvaro ekonomui Augustinui reikėjo būti ant kojų (S. P. 2008, 45)
106. Ant kojų sukelti (J. I.)
Kartą net bandė mane susigrąžinti ių Indijos, užvertė pagalbos šauksmais tos šalies
ambasadą ir sukėlė ant kojų visą Himalajų policiją (J. I. 2003, 209)
107. Ant kulnų lipti (S. P.)
Nubėgusi į namus, Augustiną rado tebegrojantį, vokiečiai skubiai traukėsi, o jiems ant
kulnų lipo rusai (S. P. 2008, 70)
108. Ant kulnų neminti (V. B.)
Tai nieko, ant kulnų nemina (V. B. 2004, 127)
109. Ant liežuvio galiuko (J. A.)
[...] žodį padeda ant liežuvio galiuko ar vaizdą ant išsiplėtusios akies vyzdžio [...] (J. A.
2004, 272)
110. Ant liežuvio galo (V. B.) (2) (R. Gav.):
Žodis ,,netiesa“ ir dabar ant galo liežuvio [...] (V. B. 2007, 153)
[...] kad Rimas tyčia darkosi, paistydamas pirmas ant liežuvio galo pasipainiojusias
nesąmones (R. Gav. 2006, 285)
111. Ant liežuvio užeiti (R. Gav.)
O Sara tramdė susijaudinimą, be paliovos plepėdama, kas tik užėjo ant liežuvio (R. Gav.
2002, 97)
112. Ant menčių guldyti (J. A.)
[...] tu esi tikra silpnybė, jei tave ant menčių taip guldo tas vaikiškas anų laikų
išsipažinimas (J. A. 2004, 178)
113. Ant (kieno nors) meškerės pakliūti (V. B.)
[...] net kiek susikremta: ar tik nebus pakliuvęs ant jo meškerės (V. B. 2002, 187)
114. Ant nosies (J. K.) (R. G.) (J. I.) (V. B.)
Miesto šventė ant nosies, rudenį Vingio parke Baltijos šalių dienos, gal net negirdėjai (V.
B. 2007, 180)
Žiema, pasakė, ant nosies, o jūs avit vasariniais bateliais (J. K. 2002, 107)
[...] o kadangi ant nosies savaitgalis, tai malonumas, ko gero, ir dar užsitęs (J. I. 2003,
178)
– Ar tu neužmiršai, kad ant nosies Mildos gimtadienis? (R. G. 2007, 207)
115. Ant pečių (S. P.)
107
[...] visa restorano ruoša jai ant pečių, vyras užsiima ūkio reikalais [...] (S. P. 2008, 104)
116. Ant pirštų galiukų (3) (J. I.)
Taigi vieną rytą Tadas išslinko iš savo namų, ant pirštų galiukų nusileido laiptais [...] (J.
I. 2003, 189)
117. Ant pirštų galų (J. A.) (V. B.)
Barauskiukas ant pirštų galų sėlina į savo suolą [...] (J. A. 2004, 143)
[...] užrakina ir ant kojų pirštų galų neria į tamsą atsargiai, apčiuopom [...] (V. B. 2002,
96)
118. Ant plauko kyboti (J. K.) (2) (A. Z.)
Dabar jis neva trinasi Istorijos institute, bet ir ten, girdi, kybo ant plauko (J. K. 2002, 93)
Baimė, kad kitaip galėsime drąsiau reikšti pretenzijas ir kūrinio likimas greičiau pakibs
ant plauko (A. Z. 1998, 322)
119. Ant plauko kabėti (J. I.)
[...] o pirmojo valstybės sūnaus gyvybė kabėjo ant plauko [...] (J. I. 2003, 250)
120. Antruoju smuiku griežti (J. I.)
Tuomet ir atsiveria Venecija, kurią Brodskis vadino ,,miestu akims”, tvirtindamas, kad
visi kiti pojūčiai čia griežia vos girdimu antruoju smuiku. (J. I. 2003, 92)
121. Ant seilės užeiti (2) (J. K.)
[...] jie neleis, kad tokie kaip aš pliurptų, kas ant seilės užėjo (J. K. 2006, 225)
122. Ant sprando lipti (A. Z.)
Lyg keli labai geri būtinai turėtų vienas kitam maišyti ir būtinai liptų kits kitam ant
sprando (A. Z. 1988, 326)
123. Ant sprando sėdėti (R. G.) (J. I.)
Pražudei Evitos vyrą, dabar sėdi jai ant sprando ir apskritai elgiesi kaip koks stuobrys!
(J. I. 2000, 453)
Niekas negalės pasakyti, kad jis sėdi senai motinai ant sprando (R. G. 2007, 148)
124. Ant žemės nuleisti (R. Gav.)
Vien Elena šiaip ar taip nuleisdavo mane ant žemės (R. Gav. 2002, 201)
125. Ant žemės nusileisti (A. Z.)
Užuot kūrę naujas kritikos sampratas, geriau nusileiskime ant žemės, nusiraminkime [...]
(A. Z. 1998, 56)
126. Apskritasis stalas (R. R.)
Jų laukė dviejų savaičių apskritasis stalas, už kurio patogiai susėdę jie pasakos vieni
kitiems apie nuolat atkasamus masinių žudynių kapus [...] (R. R. 2004, 498)
127. Arabų nepūsti (J. K.)
108
Jei nepūs arabų, kad ji našlaitė [...] (J. K. 2002, 14)
128. Ars longa, vita brevis (A. Z.)
[...] kultūra yra jo gyvenimo prasmė ir esmė. Ars longa, vita brevis (A. Z. 1998, 162)
129. Ars longa, vita brevis est (L. D.)
Negi politiniai režimai ir konjunktūra yra ilgaamžiškesni už studijas, mokslą bei
edukaciją – tą, ką mes apibūdiname sparnuotu posakiu „ars longa, vita brevis est“? (L.
D. 2008, 182)
130. Ašaras lieti (J. K.)
Aišku, Fredas liejo ašaras, griežė dantim, kandžiojo lūpas, keikė Liną [...] (J. K. 2006,
19)
131. Ašarų pakalnė (J. I.)
Jis atrodė visko matęs, buvo sulamdytas, degęs ir sulaistytas įvairiausiais šios ašarų
pakalnės skyksčiais (J. I. 2003, 63)
132. Ašarų pakrantė (2) (R. R.)
Deja, net menkiausia muzika šioje ašarų pakrantėje yra virtusi programine, virtuvės
triukšmas ir įniršis – partijų Žalgiriu (R. R. 2004, 80)
133. Ašarų upeliai (R. V.)
Bet vos tik merika triuškinti tetoristų bazes, tarsi pagal signalą Seime, premjero
pašonėje, Rašytojų sąjungoje pasiliejo ašarų upeliai dėl žudomų nekaltų afganistaniečių
(R. V. 2005, 172)
134. Atgal į gamtą (S. P.)
– Tau irgi būtų ne pro šalį atgal į gamtą. (S. P. 2008, 32)
135. Audrą vandens stiklinėje sukelti (2) (J. I.)
Man rodos, kad be reikalo keli audrą vandens stiklinėje (J. I. 2003, 235)
136. Auksą ir perlus žarstyti (J. K.)
[...] turtėja, lobsta, auksą ir perlus žarsto tavo bendraamžiai! (J. K. 2001, 55)
137. Auksinės rankos (S. P.)
[...] kadangi buvo geras darbininkas, auksinių rankų žmogus, Bolcevičius jį vėl priėmė į
kalvę (S. P. 2008, 20)
138. Aukso amžius (7) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.)
Prasidėjo jos Aukso amžius [...]. (J. I. 2003, 312)
[Lietuvos daugiatautę, daugiareliginę ir daugiakultūrę praeitį ji laikė jos paprastu
aukso amžiumi (L. D. 2005, 77)
Nuo laisvės apsvaigusių lietuvių galvose tas laikotarpis buvo aukso amžius, Eldoradas, į
kurį reikia kuo greičiau sugrįžti (S. P. 2008, 128)
109
139. Aukso gysla (6) (J. I.)
Taip vadinosi dar viena perujiečių aukso gysla – švelniausia ir šilčiausia pasaulyje vilna
[...] (J. I. 2003, 112)
140. Aukso kiaušiniai (R. V.)
Jie pikti ant viso pasaulio, nes tai, ką paveldėjo, aukso kiaušinių nededa ir laisvajai
rinkai netinka (R. V. 2005, 44)
141. Aukso puodas (R. V.)
Jei A. Paulauskas supras, kad jo aukso puodas – kairėje, jis laimės (R. V. 2005, 61)
142. Aukso vidurys (2) (A. Z.)
Aukso vidurys, matyt, savaime atsiras, kai tie rūpesčiai taps organiška egzistencijos
dalimi [...] (A. Z. 1998, 316)
143. Aukščiau bambos šokinėti (J. I.)
[...] kurie per daug sau leidžia ar šokinėja aukščiau bambos [...] (J. I. 2003, 108)
144. Aukščiau savo bambos neiššoksi (J. K.)
Aukščiau savo bambos Lietuvoje dar nė vienas neiššoko, o jei bandė, mikliai buvo
nutupdytas! (J. K. 2001, 84)
145. Aukštyn kojom (būti) (A. Z.)
Pas mus viskas aukštyn kojom (A. Z. 1998, 12)
146. Aukštyn kojomis apsiversti (J. K.)
Nuo šios akimirkos Oktavijaus gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis (J. K. 2001, 115)
147. Aukštyn kojom versti (3) (R. G.) (J. A.)
[...] nes labai greitai keitiesi pats, keičiasi, virsta aukštyn kojom visos naivios vaikiškos
vertybės [...] (R. G. 2005, 69)
[...] jos matyti bet kur ir bet kada; mažosios verčia viską aukštyn kojom (J. A. 2004, 188)
148. Aukštyn kojom apversti (3) (J. I.) (2) (L. D.)
Sakoma, kad šiuos įvertinimus gauna savo sritį aukštyn kojom apvertusieji ir pasiekusieji
revoliucingų atradimų (L. D. 2008, 45)
[...] tiesiog apversti padėtį aukštyn kojom (J. I. 2003, 209)
149. Ausim lapsėti (R. Gav.)
[...] o Martis vien ausim lasėjo, nors tam išėjus niūriai vadino jį jaunuoju diktatoriumi
[...] (R. Gav. 2000, 437)
150. Ausis išūžti (S. P.) (R. Gav.)
Obuolių Petriukas išūžė man ausis, tolydžio išradinėdamas vis naujus raugės
apibūdinimus (R. Gav. 2002, 242)
man apie jį pisklė Alperavičienė ausis išūžė (S. P. 2008, 46)
110
151. Ausis pastatyti (J. A.) (5) (V. B.):
[...] gal jau klausosi ausis pastatę ir langus užgulę [...](V. B. 1998, 83)
Dar tais metais, kai Lietuva nusikratė ,,vyresniojo brolio“ rankos, Tilius Jonykas iš karto
pastatė ausis [...] (V. B. 2007, 45)
Senis Baltazas juokingai įtraukė galvą į pečius, pastatė ausis, nudavė baisiai
persigandusį [...] (J. A. 2004, 85)
152. Ausis statyti (V. B.)
Dabar dairėsi, statė ausis – bene ką išgirs (V. B. 2004, 10)
153. Ausis suskliausti (J. A.)
Publikos kantrybė begalinė – klausėsi ausis suskliaudusi (J. A. 2004, 174)
154. Ausys linksta (J. I.)
Net jeigu tai žinojai, su garstyčiomis ir juoda duona sušveisdavai, kad net ausys linkdavo
(J. I. 2003, 150)
155. Auto da fe (R. Gav.)
Gaisrai didžiosiose bibliotekose, visi mums žinomi knygų, pergamentų ir papirusų auto
da fe nebuvo atsitiktiniai (R. Gav. 2000, 40)
156. Avelė vilko kailiu (R. R.)
Kur ten diskretiškasis Mekas su savo boleksėliu, švelnusis vilkelis, avelė vilko kailiu (R.
R. 2004, 168)
157. Babelio bokštas (J. I.) (V. B.)
Žiniasklaidinės kulinarijos kepamas Babelio bokštas ištolo regimas, mėnesių mėnesiais
čiaumojamas ir nesučiaumojamas (V. B. 2007, 169)
Visuotinis šurmulys ir kiekvieno asmeninės pastangos renčiant fantasmagorišką
karnavalų dvasios rūmą kai kuo primena Babelio bokšto statybą (J. I. 2003, 56)
158. Bala žino (2) (R. G.)
O kokie kaimynai atsikėlė – bala juos žino (R. G. 2005, 57)
159. Balso nekelti (S. P.)
160. Balta varna (R. Gav.) (G. B.)
Aš pats mūsų giminėje buvau balta varna (R. Gav. 2006, 181)
Prancūzas inteletualas, palaikantis JAV politiką ir idealogiją, būtų visiškai balta varna ir
kolegos jį užkapotų nedelsdami (G. B. 2007, 60)
161. Beeinąs šunims šėko pjauti (J. K.)
Jau buvau viską bemetąs ir beeinąs šunims šėko pjauti, bet Marija atstatė delnus (J. K.
2001, 123)
111
162. Be galo (18) (J. K.) (3) (R. G.) (20) (J. I.) (4) (J. A.) (44) (R. Gav.) (14) (A. Z.) (3) (G.
B.)
Pasaulis yra tikrai be galo netobulas (R. Gav. 2002, 35)
[...] be galo savim pasitikinčiais arba linkusiais kitus niekinti (V. B. 1998, 21)
[...] o vienas iš jų, rusvaplaukis, akiniuotas, elegantiškas buvo be galo panašus į Johną
Lonnoną. (J. I. 2003, 274)
[...] abu sandėrininkai labai šiltai atsisveikino, be galo vienas antru patenkinti [...] (J. K.
2006, 17)
Dabar buvo ne tik be galo laimingas [...] (J. I. 2003, 78)
Išsinervavo vaikas be galo, išsigando, o tėvas sakė, kad nieko dar nesupranta... (R. G.
2005, 96)
Daug tų gabalų, be galo daug (G. B. 2007, 186)
Gyvulys žiūri į jį kažkoks be galo ramus [...] (J. A. 2004, 120)
Erodas be galo trokšta valdyti [...] (A. Z. 1998, 259)
163. Be galo, be krašto (5) (J. K.) (3) (J. I.)
Ir kai mano naujoji bičiulė tarsi netyčia užsiminė, kad be galo, be krašto myli motiną
gamtą, aš staiga prisiminiau [...] (J. K. 2001, 35)
O Dailioji Kalytė be galo be krašto alpiai, karštai, mirtingai mylėjo jį (J. I. 2000, 394)
164. Be kraujo praliejimo (R. Gav.)
Jis greitai sutiko, be jokio kraujo praliejimo (R. Gav. 2000, 217)
165. Be pėdsako išnykti (J. I.)
laikinųjų rūšiai taip pat priskiriami angelai, kurie atsiranda kiekvieną mielą rytmetį kaip
eilinės dienos sargai, o jai pasibaigus be pėdsako išnyksta (J. I. 2003, 296)
166. Be reikalo (4) (J. K.) (20) (V. B.) (J. A.)
Gal visai be reikalo Povilą spaudė (V. B. 2007, 128)
Maloniai pasakiau kartą, gal ir be reikalo (J. K. 2002, 71)
Velniai žino, gal be reikalo tam žurnalistui šitaip nupasakojau (J. A. 2004, 443)
167. Be ryšio (R. Gav.)
[...] tu išsikraustai iš proto, o paskui dar porą dienų būni be ryšio (R. Gav. 2006, 264)
168. Blaivaus proto (R. Gav.)
[...] sako ramus, blaivaus proto vyras, lindintis mano viduje [...] (R. Gav. 2006, 295)
169. Bluosto nesudėti (J. I.)
Antrąją naktį likimas suvedė su keliais olandais, kurie taip ir nesudėjo bluosto, net
neprigulė [...] (J. I. 2003, 281)
170. Bobų vasara (4) (R. Gav.)
112
Gerai įsidėmėjau datą: buvo spalio aštuntoji, pati bobų vasara (R. Gav. 2000, 37)
171. Bumerangu grįžti (2) (J. I.)
Tačiau likimas jam atkeršijo, ir pirmajai žmonai suteiktas sielvartas grįžo bumerangu
[...] (J. I. 2003, 270)
172. Burną aušinti (J. K.) (J. I.) (V. B.)
[...] bet juk nenorėjai nei kaimynų juokinti [...], nei pats tuščiai burną aušinti (V. B.
1998, 83)
[...]žmogus rūpinasi, pataria, o pasirodo, veltui aušina burną (J. K. 2002, 156)
Tiesą sakant, jis apskritai nemėgo tuščiai aušint burnos [...] (J. I. 2003, 184)
173. Burnas atverti (V. B.)
[...] ir visus skatindamas ne burnas atverti, bet širdis (V. B. 2002, 114)
174. Burną praverti (4) (V. B.) (4) (R. Gav.)
Tąsyk, prieš praverdamas burną, donatorius lygiai tai pat nerangiai pakrutino smakrą
(R. Gav. 2006, 126)
– Markas? – pagaliau Egonas praveria burną (V. B. 2002, 57)
175. Burnos nepraverti (3) (V. B.) (2) (R. Gav.)
[...] ji apskritai nepravėrė burnos, vien gūžtelėjo pečiais (R. Gav. 2000, 216)
Atsakydamas jis pakelia ranką, vos vos linkčioja galva, tačiau burnos nepraveria (V. B.
2002, 216)
176. Burną užčiaupti (2) (V. B.)
Prachvostai tikėjosi užčiaupti man burną (V. B. 2004, 157)
177. Burną užsisiūti (2) (V. B.):
Kodėl lig šiol laikei burną užsisiuvęs? (V. B. 2007, 131)
178. Burnoj neturėti (R. Gav.)
[...] gal ir ko suvalgyt: dar nieko burnoj neturėjau, o jau pusę dvyliktos [...](R. Gav.
2000, 442)
179. Burtą mesti (R. Gav.)
[...] kai jūsųs moterys raitosi gimdydamos, juk maldaujat burtą mesti, kad stiprūs sūnūs
užgimtų (R. Gav. 2006, 48)
180. Būti ar nebūti (A. Z.)
[...] beveik visų akyse matėsi klausimas: būti ar nebūti (A. Z. 1998, 104)
181. Conditio sine qua non (S. P.)
Conditio sine qua non, – paerzino Jokūbas (S. P. 2008, 38)
182. Damoklo kardas (J. K.) (J. I.)
113
Virš vedybinio guolio kaip Damoklo kardas kabojo Širdies Pažado kopija [...] (J. K.
2001, 132)
[...] tarsi sunkus klausimas joje pakibtų kaip Damoklo kardas [...] (J. I. 2003, 263)
183. Danajiška dovana (R. Gav.)
Danajiška Vilniaus dovana, iškart patraukė akį (ir ne tik akį). (R. Gav. 2000, 20)
184. Dangaus mana (R. R.)
Mūsų laisvės idėja ant Maskvos stalo. Švinktelėjusi dangaus mana (R. R. 2004, 335)
185. Dangaus stogas (J. U.)
Visi mes po vienu dangaus stogu – ir vargšai ir dideli nusidėjėliai [...] (J. U. 2005, 131)
186. Dangus atsivėrė (J. U.)
[...] staiga kelias dienas dangus tarsi atsivėrė – liūtis tęsėsi be perstojo (J. U. 2004, 372)
187. Danties ant dančio nesuleisti (V. B.)
Šaltis purto, danties ant dančio nesuleidžia (V. B. 2002, 97)
188. Dantimis griežti (5) (J. K.) (J. I.) (G. B.) (V. B.):
[...] o už juodo mūro langų ordinuoti generolai dantim griežė (V. B. 2004, 141)
Aišku, Fredas liejo ašaras, griežė dantim, kandžiojo lūpas, keikė Laurą [...] (J. K. 2006,
19)
Tada bent būtum galėjęs snūduriuoti, keikdamas ir grieždamas dantimis, tačiau bent jau
aiškumoje (G. B. 2007, 154)
189. Dantų griežimas (2) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)
Ašaros bandymai prasiveržti į priekį buvo palydėti keiksmais, prakeiksmais, dantų
griežimu [...] (J. I. 2000, 37)
Ten buvo verksmas ir dantų griežimas – tai tikrai (R. Gav. 2002, 7)
Jei laimėjo, prasideda tikrasis dantų griežimas (G. B. 2007, 155)
190. Dantį griežti (J. K.) (2) (V. B.)
Griežė dantį ant tavo tėvo, niekam ne paslaptis (V. B. 2007, 80)
Ir vis griežė dantį ant mūsiškių, keikė teisėjus (J. K. 2006, 26)
Užtat bendradarbės, matydamos kolegės transformaciją, galando liežuvius ir griežė dantį
(J. I. 2003, 316)
191. Dantimis sugriežti (R. G.)
– Jums, bledėm, gerai! – staiga sugriežė dantimis Kolia (R. G. 2003, 80)
192. Dantis apnuoginti (S. P.)
Paveikslas galėtų vadintis „Ganytojas ir jo mokiniai“ – tokia mintis apnuogino ekonomo
dantis (S. P. 2008, 15)
193. Dantis rodyti (J. K.) (S. P.)
114
Džekas nuolat rodo dantis, nors jam visai nelinksma (J. K. 2003, 27)
Jiems tai net patinka. Kančių tauta, kad juo šikančius sutrauktų. Ir visą laiką mums
dantis rodo (S. P. 2008, 147)
194. Dantis sukandę (2) (J. K.) (R. G.) (2) (J. A.)
Aš ilgai tylėjau, dantis sukandęs (V. B. 2002, 149)
Vaiko juos, ant ausų stato, o tie tyli dantis sukandę (J. K. 2002, 116)
[...] kai jis, dantis sukandęs, bilsnojo ir bilsnojo su tais ramentais po kambarį [...] (R. G.
2007, 215)
Sukandęs dantis iš suplyšusio švarko pamušalo pasidaręs tvarstį [...] (J. A. 1996, 148)
195. Dantis sukąsti (9) (V. B.)
Kodėl kai kitas atkalbinėja, net tavo moteris, sykiai imi ir sukandi dantis [...](V. B. 2004,
9)
196. Dantis šiepti (J. I.)
[...] bet jis vis tiek šiepė dantis tarsi kaukuolė AIDS plakate (J. I. 2003, 181)
197. Dantį užkalbėti (S. P.) (A. Z.)
[...] kad nepražiopsotų kokio nors klastingo veiksmo, nukreipto prieš jį, jis mane tikrai
nudės, užkalbės dantis ir nudės, galbūt aš panašus į žydą (S. P. 2008, 311)
[...] kuriuo tikimės daug ką iškovoti: išprašyti, išsiderėti, įtikinti, kartais gražiai užkalbėti
dantį ar net apgauti [...] (A. Z. 1998, 22)
198. Dantis užkalbinėti (R. Gav.)
[...] o savo pasakom vien užkalbinėja man dantis (R. Gav. 2000, 388)
199. Daug kraujo sugadinta (R. Gav.)
Keršija: daug kraujo tiems lenkams sugadinau... (R. Gav. 2000, 34)
200. De facto (L. D.)
[...] svarbiausiomis akimirkomis de facto neturinčiomis lemiamo balso [...] (L. D. 2005,
172)
201. De jure (R. V.)
[...] kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir prokurorai de facto ir de jure vis dar pripažįsta
SSRS [...] (R. V. 2005, 39)
202. Deguto šaukštas medaus statinėje (L. D.) (J. I.)
[...] bet likę penki tampa deguto šaukštu medaus statinėje, kad nežinia, ar norėtum
gyventi toje šalyje [...] (L. D. 2008, 32)
203. Dejá vù (J. I.) (S. P.)
Kvepia vandeniu, moliuskais, jūržolėmis, o sąmonę persmelkia dejá vù, nesuvokiamo
ilgesio ir nepaaiškinamos įtampos sklidinas pojūtis [...] (J. I. 2003, 92)
115
Viskas jau buvę – ir tai jau ne dejá vù, o kažkoks tiesiog fizinis pojūtis [...] (S. P. 2008,
281)
204. Devintame danguje (būti) (J. I.)
Ji jausdavosi tarsi devintame danguje, kai sulaukdavo skambučio (J. I. 2003, 59)
205. Dėl akių (3) (J. K.) (R. G.) (V. B.)
[...] aš stengiuosi atsakyti ne tik geru žodžiu, bet ir šypsodamasis, nors suprantu – tai
darau dėl akių (V. B. 2002, 242)
Kas be ko, dėl akių gėrovams daug kas pagrasindavo pirštuku [...] (J. K. 2006, 102)
Nereikia raktų, per tas liūtis užrūdijo spyna, aš ją dabar tik dėl akių įkabinu (R. G. 2005,
82)
206. Dėl Dievo (J. K.) (5) (J. A.) (R. Gav.)
– Jori, dėl Dievo!..- nusigando Gvilda. (J. A. 1996, 140)
– Važiuok, dėl Dievo, lėčiau! (J. K. 2002, 174)
Paaiškink man, dėl Dievo! (R. Gav. 2000, 427)
207. Dėl Dievo meilės (R. Gav.)
Dėl Dievo meilės – saugokite vaikus! (R. Gav. 2000, 55)
208. Dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (R. G.)
Dieną naktį rūko aukšti kaminai [...] (R. G. 2005, 32)
[...] ir nesunkiai įprato gyventi dieną naktį stebimi (J. I. 2003, 169)
Už kito tvenkinio, dešiniau, stovėjo dvaro kalvė, iš jos dieną naktį rūko dūmai [...] (S. P.
2008, 20)
Vanduo dieną naktį būdavo šiltas ir pilnas medūzų (R. Gav. 2006, 131)
Benai, nieko, tik skaitau dieną naktį knygas, negaliu atsitraukti (J. A. 2004, 293)
209. Diena iš dienos (2) (V. B.)
Nors pamažu krutam, bet diena iš dienos, diena iš dienos... (V. B. 2002, 60)
210. Diena po dienos (2) (R. Gav.)
Jo žmonos, auksaplaukės, pilnakrūtės, mergiškas grožis diena po dienos blėso (R. Gav.
2006, 129)
Noras pasikliauti išmone, fantazija diena po dienos blėso (V. B. 2002, 40)
211. Dienos aky (V. B.)
Žinoma, dienos aky būtų kitaip, o dabar [...] galvos atrodė tarytum to pačio meistro
žiestos puodynės (V. B. 2004, 16)
212. Dievai žino (7) (R. Gav.)
Dievai žino, į ką jie panašūs (R. Gav. 2000, 517)
213. Dievas žino (J. A.)
116
Dievas žino. Tu baigsi jau dešimt klasių (J. A. 2004, 196)
214. Dievas mato (2) (V. B.)
Dievas mato, tėvai, nuodėmė gyvent savo pačiai atsukus nugarą (V. B. 2007, 248)
215. Dieve duok (J. I.) (V. B.) (G. B.):
[...] tik sveikatos Dieve duok ir, žinoma, pinigo (V. B. 2007, 50)
[...] ir pas juos krizė, bet duok Dieve mums penkias tokias vokiškas krizes [...] (G. B.
2007, 38)
Deja, tokie kompanionai netampa draugais ir, duok Dieve, kad neišsiskirtumėte kaip
mirtini priešai (J. I. 2003, 172)
216. Dieve gink (J. K.) (4) (V. B.) (5) (A. Z.) (G. B.)
Viena per kitą prisisminė savo pranašystes, spėliones, o kad jos išsipildė, gink Dieve,
džiaugtis nesidžiaugė (V. B. 2007, 31)
[...] kad tik, Dieve gink, skaitytojas neatpažintų paties rašytojo [...] (J. K. 2006, 45)
Mūsų universitetai bendrauja su Amerikos ir Skandinavijos universitetais – tik, Dieve
gink, ne su KUL‘u ar Krokuvos Jogailos universitetu (G. B. 2007, 53)
[...] kad, gink Dieve, nebūtų nustumtas žemyn (A. Z. 1998, 279)
217. Dieve mano (V. B.) (4) (J. A.) (7) (R. Gav.)
– Dieve mano, ką tu pramiegojai, Valentai! (V. B. 2002, 28)
Dieve mano – kaip visa tai buvo nuobodu! (R. Gav. 2002, 199)
Dieve tu mano, aš čia tai ryju sakus tris kartus per dieną [...] (J. A. 1996, 124)
218. Dieve neduok (4) (R. G.) (3) (J. I.) (8) (J. A.) (4) (V. B.)
Nelengvas tavo buvimas, neduok Dieve (V. B. 2007, 152)
Neduok Dieve, jeigu atsirado koks paslaptingas žydrasis gerbėjas [...] (J. I. 2003, 243)
Neduok Dieve, tokios senatvės... (R. G. 2007, 167)
[...] o jau tie pasakojimai, tie jo kelionių nuotykiai – neduok Dieve ! (J. A. 2004, 59)
219. Dieve saugok (A. Z.)
Saugok Dieve nuo visokių primityvių ir diletantiškų rašinėjimų [...] (A. Z. 1998, 54)
220. Dieve sergėk (J. K.) (2) (V. B.) (2) (R. Gav.) (A. Z.)
Sergėk Dieve, aš tikrai nesmerkiu žmonių už tai, kad jie pamiršo savo dvasią (R. Gav.
2000, 362)
Dieve sergėk, nedaryk to, sūnau, tyliai sudraudžia (V. B. 2002, 173)
[...] jeigu tu turi bilietą, tai kondyktoriai labai mandagūs, bet jeigu neturi – sergėk
Dieve! (J. K. 2006, 116)
221. Dievo dovana (J. I.) (R. Gav.)
[...] varliškas Laimos kūnas yra didžiausia amžinoji Dievo dovana (R. Gav. 2002, 138)
117
– Turi Dievo dovaną ir tau daugiau nebereik jokių pamokslų. (J. I. 2003, 192)
222. Dievo į medį nevyti (J. I.)
Nesierzinkite, nepykite ir nevarykite šių mielų žmonių laukan, kitaip sakant, nevykit
Dievo į medį (J. I. 2003, 168)
223. Dievo keliai nežinomi (V. B.):
Krikščioniškai išsisuko: nežinomi Dievo keliai (V. B. 2002, 12)
224. Dievo pirštas (V. B.) (2) (R. Gav.)
Kas dėl to kaltas? Radiacija? Kosminis spinduliavimas? Dievo pirštas? (R. Gav. 2000,
183)
[...] nežinai, ar tai atsitiktinumas, ar likimo ženklas, gal net perspėjantis Dievo pirštas
(V. B. 2004, 101)
225. Dievo pokštas (R. Gav.)
Tai toks Dievo pokštas (R. Gav. 2002, 229)
226. Dievo rykštė (R. R.)
Nesugebėjimas pasidžiaugti geresniu už save yra mūsų Dievo rykštė, kuria plakdamiesi
sugebame pajusti tiesiog sadomazochistinį malonumą (R. R. 2004, 236)
227. Dievo valiai palikti (V. B.)
Palikime Dievo valiai (V. B. 2002, 20)
228. Dolce far niente (2) (R. Gav.)
[...] pernelyg smarkiai paniro į hedonistišką dolce far niente, kad išgirstų grynojo proto
balsą (R. Gav. 2002, 208)
229. Dovydo žvaigždė (R. R.)
[...] Vytautą Landsbergį su Dovydo žvaigžde piešiančių ir tą atvaizdą deginančių Kauno
provokatorių (R. R. 2004, 435)
230. Druskos stulpas (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.)
Jei nenorėjo virsti druskos stulpu, privalėjo sprukti neatsisukdamas kaip nusidėjėlis iš
Sodomos ir Gomoros (J. I. 2003, 368)
Tik vienų vienas Pranciškus lyg koksai druskos stulpas stūksojo [...] (V. B. 2004, 34)
Mokytoja D. Sustojo vidury kambario kaip druskos stulpas (R. G. 2005, 127)
231. Dulke buvai, dulke pavirsi (J. I.)
Dulke buvai, dulke ir vėl pavirsi, kūnas pakentės, svarbiausia – dvasia (J. I. 2003, 173)
232. Duobę sau kasti (J. A.)
Ašarodamas ir su ilgesiu žiūrėdamas ten, kur nutįsta gelžkelio pulimas, pats sau kasi
duobę (J. A. 1996, 135)
233. Duonos ir reginių (3) (R. Gav.)
118
Jie tetrokšta duonos ir reginių (R. Gav. 2000, 324)
234. Duonos ir žaidimų (A. Z.)
Padaryti taip, kad žmogus nenorėtų demokratijos, kad jis atneštų savo laisvę ir padėtų
valdovams po kojų už tai gaudamas duonos ir žaidimų, yra kiekvienos diktatūros
aukščiausias tikslas [...]. (A. Z. 1988, 10)
235. Duris parodyti (J. I.) (V. B.)
Duris parodžiau, išvijau (V. B. 1998, 220)
Tačiau užmaskuotoms pagundoms nepasidaviau ir, mandagiai nusišypsojusi, parodžiau
jam duris (J. I. 2003, 161)
236. Dūdas paleisti (2) (R. G.)
Aš ne musulmonas!..– tuojau paleido dūdas mažasis (R. G. 2003, 102)
237. Džiną išleisti iš butelio (L. D.)
Ką jie veiks, kai džinas bus išleistas iš butelio ir sukels socialinį sprogimą? (L. D. 2008,
80)
238. Ego te absolvo (V. B.)
Ego te absolvo... (V. B. 2002, 233)
239. Eiti į pasaulio kraštą (R. G.)
[...] eisi, nieko negalvodama, paskui jį į pasaulio kraštą [...] (R. G. 2007, 118)
240. Eiti po velniais (J. I.)
[...] te užsipisa negyvai, eina po velniais, prasmenga skradžiai [...] (J. I. 2003, 129)
241. Etiketes klijuoti (L. D.)
Nors Štromas buvo analitiškai įžvalgesnis ir teoriškai subtilesnis už savo kolegas
lietuvius, kartais jis imdavosi etikečių klijavimo (L. D. 2005, 53)
242. Etiketes lipdyti (L. D.)
Deja, Štromo polinkis lipdyti etiketes nacionalizmui [...] neleido jam nuodugniai ištirti
nacionalizmo morfologijos (L. D. 2005, 134)
243. Ex definitio (J. U.)
[...] ex definitio negali būti laikoma objektyvios tikrovės reiškinius ar faktus nurodančia
ir aprašančia prasmine struktūra (J. U. 2005, 20)
244. Facta non verba (V. B.)
Ką gi, facta non verba (V. B. 2002, 62)
245. Femme fatale (2) (J. I.)
Taip, toji femme fatale niekam ničnieko nenorėjo atskleisti, ką slepia širdis (J. I. 2000,
148)
246. Festina lente (4) (J. K.)
119
Festina lente, drauguži! (J. K. 2001, 73)
247. Finišo tiesiąją pasiekti (L. D.)
Mes džiaugiamės tuo, kad pasiekiame finišo tiesiąją ir kad sėkmingai įveikiame
distanciją (L. D. 2008, 289)
248. Galas žino (R. G.)
Ar galas žino kas, nes ne vieną kartą per sapną ji pradėdavo drebėti [...] (R. G. 2003,
136)
249. Galas bežino (R. G.)
Kur jų visų takoskyra – galas bežino (R. G. 2007, 5)
250. Galai žino (R. Gav.)
O galai žino (R. Gav. 2002, 258)
251. Galimas daiktas (G. B.)
Galima daiktas, iš Černiachovo ar Pševorsko kultūros į Lietuvą pateko kibiro pavidalo
kabučių (G. B. 2003, 29)
252. Galvą laužyti (J. K.) (J. I.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (L. D.) – FŽ 190
253. Galvoje turėti (J. K.)
Jis galvoje turėjo ne tai (J. K. 2005, 49)
254. Gamta nemėgsta tuštumos (J. K.)
Perspektyva: išardo sieninę spintą blokiniame bute ir įspraudžia ten šaldytuvą – gamta
nemėgsta tuštumos (J. K. 2002, 31)
255. Galą gauti (J. K.)
Paskui išplausim, tos blyškiosios bakterijos ir pačios greit galą gauna!.. (J. K. 1993, 159)
256. Galą su galu suvesti (V. B.):
Galėjo nugriebti vos vieną kitą frazę, tačiau suvesti galą su galu buvo neįmanoma (V. B.
2007, 216)
257. Galo su galu nesudurti (2) (J. I.)
Daugelis kuriančių, galo su galu nesuduriančių ir naujuosius lietuvius keiksnojančių
asmenų vaišinami pietautų „Stikliuose“ [...] (J. I. 2003, 226)
258. Galų gale (2) (J. K.) (3) (R. G.) (66) (J. I.) (12) (V. B.) (6) R. Gav.) (6) (G. B.)
Tačiau galų gale prabilo, vis taip linguodamas, pats [...] (V. B. 2002, 80)
– Bet juk tai šedevras, – pasakė galų gale (R. Gav. 2006, 139)
Galų gale įsisuka į mano rankinę ir akimirksniu lūpų dažai su veidrodėliu dingsta po
arabiškais drabužiais. (J. I. 2003, 17)
Galų gale pacientė pati turi pasistengti (G. Radv. 2010, 160)
120
O kai tokių karštų garantijų skaičius galų gale ims artėti prie dviejų tūkstančių, ji,
pamatysi, ims ir patikės! (J. K. 2001, 145)
Vis dar įsitvėrusi Vytautienės, ji galų gale pajudėjo prie vandens (R. G. 2007, 53)
Galų gale kodėl, tarkime, ne Ponto Bosforas ar kitas Trakų Bosforas [...] (G. B. 2003,
26)
259. Galva linksėti (J. A.)
Iš pradžių kiek sutrikęs, bet greitai pamažu atsileisdamas Milašius linksėjo galva [...] (J.
A. 2004, 50)
260. Galvą laužyti (V. B.):
Vėliau laužei galvą, kodėl tą savaitgalį neišėjai iš miestelio (V. B. 2004, 101)
261. Galvą apsukti (2) (J. I.)
[...] ji taip apsuko galvą Abramui, kad šis ne tik išsivežė lietuvaitę į užsienį, bet netgi
išnuomojo jai atskirą butą [...] (J. I. 2003, 310)
262. Galvą dėti (V. B.):
Galvą dedu, tai prasminga, tai nauja, drąsu (V. B. 2007, 203)
263. Galvą guldyti (2) (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.)
Žinoma, pasakiau nei šį, nei tą, tačiau Mikas, galvą guldau, stovėjo apkurtęs [...] (V. B.
1998, 155)
[...] nežino, kad angliškai medvilnė vadinasi cotton, galvą guldau (J. K. 2003, 82)
Pasaulio Valkata galėjo galvą guldyti, kad viskas yra būtent taip, kaip jam atrodo (J. I.
2003, 107)
264. Galvą nukabinti (2) (V. B.)
Nukabinti galvą galėjo kiekvienas, kas tik klausėsi (V. B. 2004, 29)
265. Galvą pakloti (J. U.)
Ir paklojo savo galvą (J. U. 2005, 73)
266. Galvą palydėti (J. K.)
Sako, šitaip galvą palydėjęs ir anas dailidė, kurio vardą neva ir gavęs ežerėlis (J. K.
2006, 99)
267. Galvą pamesti (4) (J. K.) (R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.)
Kaip pririšta ir pabaidyta avelė suk ratą po rato, kol galvą pamesi arba kol bent vidurius
tau susuks (V. B. 2002, 277)
O dabar pametęs galvą žmogus išlipino skelbimus visam miestelio centre – ant muitinės,
prie kultūros namų ir pašto (J. K. 2006, 17)
[...] ir užmigdžiusi gal būtų, bet galvą pametė, išpuolė į lauką klykdama (R. G. 2005,
119)
121
Ji visai pametė galvą ir šį kartą jau tikrai atsisakė dirbti Placebui (J. I. 2003, 324)
268. Galvą pasukti (V. B.)
Didelį darbą užsiėmus, tenka galvą pasukti (V. B. 2002, 129)
269. Galva plyšta (V. B.)
Maža pasakyti: galva plyšta, bet, jeigu panorėsi sučiuopti, kas ją skelia, tik dantis sukąsi
ir tylėsi (V. B. 2002, 271)
270. Galvą prikimšti (R. Gav.)
Jo mokytojas abatas, Gulago profesorius, kimšte prikimšo jo galvą legendinių vardų ir
istorijų (R. Gav. 2000, 376)
271. Galvas nulenkti (V. B.)
Nulenkti galvas, pasitraukti, atiduoti, išduoti? (V. B. 2004, 19)
272. Galvos į smėlį nekišti (V. B.)
Sakoma, nekišk galvos į smėlį kaip strutis, bet... (V. B. 2002, 295)
273. Galva pramušta (2) (V. B.)
Ne mano vieno galva pramušta popieriams ir teisybei (V. B. 2004, 12)
274. Galvon neimti (J. A.)
[...] bet ji neimanti galvon, ateis laikas, sliekas iškris pats [...] (J. A. 1996, 138)
275. Galvos nelenkti (V. B.)
Ir jo sūnus Aleksandras, mano tėvas, pameni juk, buvo kitoks, galvos prieš nieką nelenkė,
daug kam neįtiko (V. B. 2007, 76)
276. Galvos netekti (J. I.)
[...] mat antroji neteko galvos dėl vieno jauno netalentingo poeto ir išlėkė paskui jį net į
Klaipėdą (J. I. 2003, 270)
277. Galvą sukti (6) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (V. B.) (8) (R. Gav.) (G. B.)
Sukau galvą, ką čia padarius (R. Gav. 2006, 192)
[...] tad vis sukau galvą, ką pastatyti į tokią svarbią poziciją, kad galėčiau lavinti savąjį
atlaidumą, užuojautą ir pakantumą (J. I. 2003, 208)
Tik kodėl aš suku galvą? (V. B. 20002, 15)
Dėl pusryčių nėr ko sukti galvos, nes nuo vakar liko ir žuvienės, ir keli iškepti ešeriai
(R. G. 2005, 76)
Ką daryti – suko galvas ir laužė rankas DDT nariai [...] (J. K. 2006, 84)
Ilgai meistravęs ir sukęs galvą, jis išties sumeistravo tokį drakoną, bet su propeleriu (G.
B. 2007, 165)
Tą patį vakarą parašiau Marinai laišką ir tik tada ėmiau sukti galvą, kur jį pasiuntus (J.
K. 1993, 131)
122
278. Galvos nesukti (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (V. B.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.):
Žemės rutulys spėriai riedąs į pražūtį nesuka galvos dėl tokių metaforinių problemų [...]
(R. Gav. 2000, 35)
Ištikimiausi Alacho kariai be pasigailėjimo nukeptų beveik visus turistus, per daug
nesukdami sau galvos, kuriai žmonijos rūšiai atvykėliai priklauso (J. I. 2003, 20)
Laurynas nesuko galvos, kodėl sąsiuvinyje kartais brėžtelia, ką pirkęs ir už kiek (V. B.
2007, 72)
Dėl to skalbimo Gaučys per daug sau galvos nesuko (R. G. 2003, 107)
279. Galvą susukti (J. I.) (R. Gav.)
Ji tave apgauna, susuka tau galvą (R. Gav. 2006, 95)
Leonardas Julijai kaip reikiant susuko galvą [...] (J. I. 2003 144)
280. Galvoje turėti (S. P.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (4) (A. Z.)
[...] paklausiau turėdamas galvoje jos giltinės amatą – nežinau, ar ji suprato užuominą
(R. Gav. 2002, 276)
– Tamsta, turit galvoje prekės ženklą? (S. P. 2008, 13)
Ne tave turiu galvoje (V. B. 2002, 116)
Turiu galvoje patį struktūros pagrindą, patį skeletą (A. Z. 1998, 19)
Kaži ar ilgai ji šįkart ištvers; Bilę turiu galvoje (J. K. 2002, 51)
281. Galvoje neturėti (R. Gav.)
Anaiptol neturiu galvoje ko nors gyvuliško ar šlykštaus [...] (R. Gav. 2002, 87)
282. Gamta – visa ko kūrėja (V. B.)
„Viskas gamtos sukurta“,– netikėtai išgirsta to vakarykščio vyriškio balsą ir nusispjauna
(V. B. 2007, 49)
283. Garą nuleisti (A. Z.)
Pagaliau, jeigu užeina politinis „šišas“, niekas nedraudžia garą nuleisti per spaudą [...]
(A. Z. 1998, IX)
284. Gausybės ragas (2) (R. R.)
Ten, Tbilisyje, valgiai byrėjo tarsi iš gausybės rago, ir jų ragavimas man kažkodėl atrodė
maisto išniekinimas, o ne gyvenimo pilnatvės pagarbinimas (R. R. 2004, 188)
285. Gelbėjimosi ratas (G. Rad)
Bandžiau nuo Marguezo, meilės ir Kaziko pereiti vėl prie „Stiliaus“. Kaip gelbėjimosi
rato (R, Radv. 2004, 19)
286. Geležinė uždanga (3) (J. I.) (S. P.) (G. B.)
[...] ir tektoniniai judesiai nuvilnijo per visas geležines uždangas (G. B. 2007, 247)
123
Kai griuvo geležinė uždanga ir buvęs sovietinis lageris ėmė dalytis turtą, paaiškėjo, kad
dokumentų nėra (S. P. 2008, 27)
Ne mažiau baisu darėsi nuo minties, kad gyva supus prakeiktoje tarybų šalyje, per
Geležinę uždangą nepamačiusi pasaulio [...] (J. I. 2003, 310)
287. Gerą skonį turėti (G. Radv.)
Dažnai turi labai gerą skonį. Prastai nežemina ir neįžeidinėja moterų, kaip „tikri“ vyrai
(G. Radv. 2010, 81)
288. Gerkles laidyti (S. P.)
[...] laido gerkles jie per šienapjūtę ar stengdamiesi perrėkti kuliamosios gaudimą (S. P.
2008,42)
289. Gerklę paleisti (R. G.)
[...] jis atsvyravo iki Jazbučio trobos, sustojo po langais ir paleido gerklę [...] (R. G.
2005, 19)
290. Gerklę perkąsti (R. Gav.)
Į aplinkinius žvelgiau iš padilbų, kai kuriems norėjau perkąsti gerklę [...] (R. Gav. 2002,
124)
291. Gerklę užgniaužti (G. Radv.)
[...] o klausantis fado muzikos kavinėse turistams liūdesys užgniaužia gerklę ir
dūstančius žmones išveža į ligoninę (G. Radv. 2010, 132)
292. Ginklams žvangant, mūzos tyli (A. Z.)
Priežastis lengviausia būtų nusakyti romėnišku aforizmu: ,, Ginklams žvangant, mūzos
tyli“ (A. Z. 1998, 93)
293. Gyvas galas (V. B.)
Jų daug, gyvas galas, visa aikštė knibždėte knibžda (V. B. 2004, 23)
294. Gyvas vargas (J. K.)
Mūsų visų džiaugsmas, malonė ir gyvas vargas Misteris Iksas (J. K. 2003, 68)
295. Gyvybės siūlas (R. Gav.)
Gali nukirpt gyvybės siūlą, daugsyk plonesnį už plauką. (R. Gav. 2006, 103)
296. Golgotos maršrutas (R. R.)
Tai jis atsisakė pagelbėti Jėzui nešti kryžiaus naštą, stūmė jį kuo greičiau įveikti Golgotos
maršrutą tarsi treneris savo olimpietį (R. R. 2004, 134)
297. Grožio miegas (G. Radv.)
Kai paklausiau, ką taip ilgai ten veikia gyvulėlis, ji atsakė, kad katinas po pietų visada
gula grožio miego (G. Radv. 2010, 157)
298. Gulbės giesmė (2) (J. I.)
124
[...] Tota iškart suprato, kad jo Gulbės giesmė buvo skirta...tyrimui (J. I. 2000, 95)
299. Gumą tempti (R. G.) (J. I.)
Todėl tiek dienų ir tempei gumą laukdamas, kol nudžius dažai (R. G. 2005, 86)
Užuot kuo greičiau ištarusi lemtingąjį „Ne“, tempė gumą dar šešis mėnesius (J. I. 2003,
354)
300. Hanibalas prie vartų! (R. Š.)
Taip, Hanibalas jau prie vartų (R. Š. 2004, 15)
301. Hic et nunc (A. Z.)
Jo suvokimo akiratyje iškylantys esiniai, kaip ir jis pats – tiek kaip fizinis kūnas, tiek kaip
dvasinė sankloda – yra paženklinti hic et nunc antspaudu (A. Z. 1998, 22)
302. Homo sapiens (5) (R. Gav.)
Pavieniai žmonės visada esti homo sapiens (R. Gav. 2002, 170)
303. Homo lithuanicus (12) (R. Gav.)
Tokią teoriją gali sugalvoti tiktai homo lithuanicus (R. Gav. 2000, 340)
304. Homo sovieticus (2) (R. Gav.) (L. D.)
Homo sovieticus išoriškai elgiasi gan panašiai (R. Gav. 2000, 338)
Užuot ieškojęs ypatingų homo sovieticus savybių ir vaizdavęs rusų arba sovietinių
žmonių tariamai neišblėstantį fanatizmą [...] (L. D. 2005, 124)
305. Horrible dictu (2) (L. D.)
{...] JAV lietuvių bendruomenės konservatyvios dalies dažnai buvo vadinamos rusofilu,
polonofilu ir, horrible dictu, judofilu (L. D. 2005, 165)
306. Idée fixe (S. P.) (2) (V. B.) (3) (R. Gav.)
Tai mano manija, idée fixe (R. Gav. 2000, 290)
[...] ir tarpais net nepajuntu, kaip mane pasigauna idée fixe (V. B. 2002, 194)
Jo idée fixe apie prosenelio paslėptą lobį šios moters, panašios į sumo imtynininkę,
akivaizdoje komiška (S. P. 2008, 51)
307. Iki (ligi) ausų (J. K.) (R. G.) (J. I.) (2) (G. B.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.)
Apipylė ją briliantais ligi ausų... (R. Gav. 2002, 278)
Taigi, naudojantis nerašytomis atvykėlės privilegijomis, tenka brautis pro indėnišką
minią ir įsisprausti tarp dviejų iki ausų ginkluotų kariūnų (J. I. 2003, 123)
Aš, aš, atitirpęs kaip ledokšnis, išsišiepęs iki ausų, blaivus kaip lietus [...] (J. K. 1993,
155)
Politikų gal kita duona, jie visada mėšlyne iki ausų (G. B. 2007, 57)
[...] akys kiek įkypos tarsi kokio azijiečio, ypač, kai juokdamasis ligi ausų išsišiepiu (V.
B. 2007, 86)
125
– Po velnių, bet juk tu ligi ausų įsimylėjęs! (S. P. 2008, 36)
– O kada aš nenorėjau? – išsišiepė iki ausų (R. G. 2003, 231)
308. Iki dantų skausmo (J. K.)
[...] žmonių reta, o ir pažįstami čia visi iki dantų skausmo (J. K. 2002, 101)
309. Iki gyvo kaulo (S. P.) (V. B.)
Miestas rodėsi atgrasus, drėgnas ledinis vėjas nuo jūros svilino veidą, smelkėsi iki gyvo
kaulo (V. B. 2004, 117)
Kol visa tai įgris iki gyvo kaulo (S. P. 2008, 303)
310. Iki gyvos galvos (R. G.) (3) (J. I.) (G. B.)
[...] Uršulė gali jame gyventi iki gyvos galvos (R. G. 2005, 100)
[...] bet nejausdama, kad iki gyvos galvos akomponuos antrarūšėms dainininkams [...] (J.
I. 2003, 307)
[...] ir ėmė pereidinėti iš tėvo sūnui, iki gyvos Archonto galvos, apie jokį renkamumą
nebuvo nė kalbos [...] (G. B. 2003, 57)
311. Iki grabo lentos (2) (J. A.)
[...] Milašiui akyse pasirodė jo motina, ,,motynėle“ visų vadinta iki grabo lentos [...] (J.
A. 2004, 46)
312. Iki kaklo (J. K.)
Matyt, ir jis nevykdo kokių nors įsipareigojimų, gydymo planų, gal ir sveikstančiųjų
procentas per menkas, ką jau čia, rūpesčių jam iki kaklo! (J. K. 1993, 104)
313. Iki paskutinio lašo (S. P.)
[...] o paskui išvykti iš namų ir visą gyvenimą blaškytis, ieškant to, kas žmogų išsunkia iki
paskutinio lašo, bet nesuteikia nei paguodos, nei ramybės (S. P. 2008, 12)
314. Iki paskutinio siūlelio (J. I.)
Kita pikčiurnų grupė iškrato jus patį iki paskutinio siūlelio (J. I. 2003, 171)
315. Iki pat plaukų pašaknų (R. G.)
[...] Gaučys išraudo iki pat plaukų pašaknų (R. G. 2003, 70)
316. In corpore (R. V.)
[...] kairieji ir dešinieji politikai in corpore kėsinosi į visų mūsų sveikatą (R. V. 2005,
136)
317. In vino veritas (V. B.):
In vino veritas,– su paskutine taure prisiminė jis lotynų posakį, tik neištarė (V. B. 2007,
177)
318. Ir vilkas būtų sotus, ir ėriukas sveikas (J. I.)
Ji tikėjosi prasisukti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir ėriukas sveikas. (J. I. 2003, 324)
126
319. Ir vilkas sotus, ir avis sveika (R. Gav.)
Ir vilkas sotus, ir avis sveika (R. Gav. 2000, 82)
320. Į akis (sakyti) (R. G.) (R. Gav.) (L. D.)
Niekad nepasakyčiau tau šito į akis (R. Gav. 2006, 105)
[...] tas teisybė, bet kam reikia į akis tą sakyti? (R. G. 2007, 50)
[...] ir nebijantis sakyti nemalonią tiesą į akis pareigūnams [...] (L. D. 2008, 221)
321. Į akis lįsti (R. Gav.) (A. Z.)
Ieškote ieškojau pražūties, lindau Jiems į akis (R. Gav. 2000, 151)
[...] vienur jis pasigirsta aiškiau, kitur visai pasislepia po tema, personažais, formos
elementais, kurie lenda į akis [...] (A. Z. 1998, 268)
322. Į akis miglą pūsti (S. P.)
Tik tu taip drįsti pūsti miglą į akis ir nemirksėti (S. P. 2008, 189)
323. Į akis šokti (R. G.) (V. B.)
Kai sykį panašiai viską išdėjau prie kaimynų, tie į akis šoko [...] (V. B. 2002, 274)
Į akis būtum šokusi (R. G. 2007, 223)
324. Į akis kristi (J. K.) (2) (R. G.) (6) (J. I.) (2) (J. A.) (V. B.) (2) (G. B.)
Šoniniam kambary pirmiausia į akis krito apskritas stalas tarp dviejų langų (V. B. 1998)
Jis turėjo kristi skaitytojui į akį pirmajame dienraščio puslapyje [...] (J. I. 2003, 16)
Pilių skurdas visuomet labiau krenta į akis ir piktina labiau (J. K. 2003, 40)
[...] ji visuomet rengėsi pilkai kaip pelė, kad tik kuo mažiau kristų kam į akis (R. G. 2005,
55)
Viena, kas krito į akis [...]: postmodernizmas futbole negalioja ir Europos pabaigos
nematyti [...] (G. B. 2007, 124)
325. Į akį kristi (J. A.) (2) (R. Gav.)
[...] krito į akį tokiam girtuokliui dramaturgui [...](R. Gav. 2000, 355)
Dar viena sambūrio dalyvė krito į akis – nedidukė estė (J. A. 2004, 162)
326. Į akį pūsti (J. K.)
[...] poetas, tikrasis puotos iniciatorius, visuomet jau pučia į akį (J. K. 2002, 211)
327. Į atlapus kibti (S. P.)
– Asilas tu, Vincai, - kibo į atlapus Kanopai Morkūnas [...].(S. P. 2008, 114)
328. Į ausį gauti (G. Radv.)
[...] Tadas rytą per krepšinį nuo trenerio gavo į ausį (G. Radv. 2010, 201)
329. Į dangų eiti (R. Gav.)
[...] visi tavo vaikeliai iš anksto į dangų eis, nė nepradėti (R. Gav. 2006, 205)
330. Į dantis dėti (R. G.)
127
Ji žinojo, kad jis gali dėti į dantis. (R. G. 2005, 20)
331. Į dienos šviesą iškelti (J. I.)
Per karnavalus plebėjai pasinaudodavo proga iškelti į dienos šviesą aristokratų
paslaptis, intrigas ir plačiai paskleisti [...]. (J. I. 2003, 71)
332. Į dienos šviesą ištraukti (S. P.) (L. D.)
Bet laimei, ji bent jau ištraukta į dienos šviesą. (L. D. 2008, 94)
Visi mano argumentai, kuriuos taip ilgai gludinau ir puoselėjau vienatvėje, dabar
ištraukti į dienos šviesą, atrodė nebrandūs ir netikslūs (S. P. 2008, 368)
333. Į dienos šviesą išvilkti (J. I.)
[...] išvilkdamas visą turimą (ar tikrai turimą?) informaciją į dienos šviesą [...] (J. I.
2003, 36)
334. Į dienos šviesą tempti (A. Z.)
[...] kurie visada laukia, kaip nuo scenos nustumti talentingesnius tempiant į dienos
šviesą jų nuodėmes, pamatytas pro rakto skylutę (A. Z. 1998, 96)
335. Į finišo tiesiąją (J. I.)
Po privalomojo fotografavimosi prie Memnono kolosų autobusas išrieda į finišo tiesiąją
[...] (J. I. 2003, 39)
336. Į galvą ateiti (2) (R. G.) (2) (J. A.) (R. Gav.)
Kas visiems sykiu atėjo į galvą (R. Gav. 2006, 165)
[...] susikiš rankas po galva ir gulės galvodamas, kas į galvą ateina [...] (R. G. 2005,
106)
Kas ateina į galvą, tą plepa visam miestui (J. A. 1996, 94)
337. Į galvą įsikalti (3) (R. G.) (J. A.) (2) (V. B.)
Įsikalk į galvą: mes, ,,Gabalai“, nenuleisim akių nuo tavo kavinės (V. B. 2007, 22)
Žinoma, jeigu tu jau iš anksto įsikalsi taip į galvą, tai ir neišeis (R. G. 2003, 239)
Betgi vėl į galvą įsikalta ir į vidų įsileista pašaukimo esmė gyvenimo keliuose ima
smarkiai keistis [...] (J. A. 2004, 478)
338. Į galvą įkalti (J. I.)
Zbignevui buvo tiesiog įkalta į galvą, kad jis nieko nepasieks ir nežinia kur nusiris (J. I.
2000, 302)
339. Į galvą kalti (S. P.)
Edvardas į rusų kalbą įstojo tik todėl, kad motina ir tėvas buvo lietuvių kalbos mokytojai
ir nuolat jam kalė į galvą, jog jis privaląs tęsti lietuvių kalbos gelbėjimo misiją (S. P.
2008, 226)
340. Į galvą kišti (S. P.)
128
[...] jie suaugę ir mano turį teisę kišti vaikui į galvą visokį šlamštą, vadinamą „gyvenimo
samprata“ (S. P. 2008, 95)
341. Į galvą lįsti (J. K.) (G. B.)
Tik iš kur man lenda į galvą tokios fobijos? (J. K. 2002, 20)
[...] Egmontas Jansonas čia taip pat ir lenda į galvą [...](G. B. 2007, 139)
342. Į galvą šauti (J. K.) (R. G.) (2) (J. I.) (2) (J. A.) (R. Gav.)
Man į galvą šovė absurdiška mintis [...] (R. Gav. 2000, 410)
Jai, matyt, šauna į galvą, kad lifto avarija irgi tik mano provokacija (J. K. 2002, 186)
Kas jau tą sekundę šauna į galvą – tą ir daro (R. G. 2007, 211)
[...] žinokite, kad jis negali daryti visko, kas tik šauna jums į galvą, bet privalo laikytis
trijų taisyklių (J. I. 2003, 340)
Bet kas gali padaryti, kad be jokių susitarimų vieną akimirką bent dešimčiai žmonių į
galvą šautų ta pati mintis? (J. A. 1996, 51)
343. Į galvą neimti (R. G.)
Tad ir neimk į galvą! (R. G. 2005, 74)
344. Į galvą netilpti (J. K.)
[...] žinot, man į galvą netelpa (J. K. 2003, 111)
345. Į gyvą kaulą įsiėsti (V. B.)
Viešpatie, kaip visa tai įsiėdė į gyvą kaulą (V. B. 2002, 18)
346. Į Golgotą kopti (A. Z.)
Garšva į savo Golgotą kopė ne nuo fizinio užgimimo iki fizinės mirties [...] (A. Z. 1998,
297)
347. Į kampą įvaryti (J. I.) (L. D.)
Žaisdama katę ir pelę, valdžia įvarė save į kampą, todėl reikėjo ką nors daryti (L. D.
2005, 163)
Kas labiau įvarys į kampą ir sužlugdys vienišių, jei ne tos tobulos sutuoktinių poros [...]
(J. I. 2003, 152)
348. Į kampą speisti (R. Gav.)
Speitė mane į kampą, matyte mačiau, kaip męgaujasi [...] (R. Gav. 2006, 206)
349. Į kampą užspeisti (3) (R. Gav.)
Skubiai grįžau namo, rengiausi užspeisti ją į kampą ir iškvosti (R. Gav. 2000, 151)
350. Į kapus nusinešti (J. K.)
Jau nebeišgirsi: štai dar vienas nusinešė į kapus savo paslaptį (J. K. 2002, 66)
351. Į kito kailį įlįsti (V. B.)
Tu labai norėjai įlįsti į Kastanto kailį (V. B. 2004, 133)
129
352. Į kojas dėti (V. B.):
Aš dėjau į kojas (V. B. 2007, 11)
353. Į kojas leistis (R. G.)
Jis kiek įkabindamas leidžiasi į kojas (R. G. 2005, 58)
354. Į kraują įaugti (R. Gav.)
Ji įaugo mums į kraują (R. Gav. 2000, 388)
355. Į miltus sumalti (S. P.) (V. B.)
Jį galėjai sumalti į miltus kaip bet kurį kitą niekadėją (V. B. 2002, 295)
– Mūsiškiai sumalė estus į miltus! – įsikarščiavęs mosavo laikraščiu Morkūnas. (S. P.
2008, 114)
356. Į nagus (kieno nors) nepataikyti (V. B.)
Ir prie tilto nepulk, gerai apžiūrėk, kad nepataikytum sargybai į nagus (V. B. 2004, 14)
357. Į nagus pakliūti (V. B.)
Jis niekuo netikėjo ir bijojo pačio baisiausio – gyvas pakliūti besivejantiems į nagus (V.
B. 2002, 43)
358. Į nagą suimti (J. K.) (V. B.)
Kai Egonas tolumoje išvydo tėvų namus, dar buvo tikras, kad suims save į nagą [...] (V.
B. 2002, 53)
Tik laiku susitvardžiau, suėmiau save į nagą (J. K. 2002, 10)
359. Į nosį gauti (J. K.)
Aišku, ir į nosį gavusi (J. K. 2002, 5)
360. Į ožio ragą suriesti (A. Z.) (V. B.)
[...] ko tik neprisigalvoji, kai esi suriestas į ožio ragą [...] (V. B. 2002, 64)
Aš to jokiu būdu nesakau apie visus kunigus, yra tokių, kurie ir akademikus suriestų į
ožio ragą [...] (A. Z. 1998, 27)
361. Į pragarą keliauti (G. Radv.)
Yra tokių žmonių, su kuriais keliauti į pragarą baisu nebūtų (G. Radv. 2010, 118)
362. Į protą ateiti (J. A.) (V. B.) (A. Z.):
Priešingai, noriu į protą ateiti (V. B. 2007, 55)
[...] senstelėjo, atėjo į protą [...] (J. A. 2004, 438)
[...] senieji ponai atėjo į protą ir pasidarė jautresni (A. Z. 1998, 43)
363. Į protą atvesti (2) (V. B.)
Nesistebėjau, nepuoliau atvesti jo į protą [...] (V. B. 2002, 34)
364. Į protą grąžinti (R. Gav.)
Grąžinti juo į protą (R. Gav. 2006, 268)
130
365. Į purvą įmurdyti (R. Gav.)
Patyręs, kad jį vėl paaukštino, išsyk žinojau, kad mane dar giliau į purvą įmurdys. (R.
Gav. 2006, 207)
366. Į ragą suriesti (S. P.)
Ir ką gi, Ignacas prikals, tik vienais marškiniais ant speigo šaltis į ragą suriestų [...] (S.
P. 2008, 21)
367. Į savo vėžes sugrįžti (J. I.)
Viskas į savo vėžes sugrįžo per 2001 m. Pavasarinę Paolo Pasolini‘o retrospektyvą (J. I.
2003, 272)
368. Į Skilos ir Charibdės gniaužtus (S. P.)
[...] tarp jų, tarsi pagauta į Skilos ir Charibdės gniaužtus – nedidelė sala su joje
pastatyta rotondos formos pavėsine (S. P. 2008, 20)
369. Į skūrą duoti (S. P.)
[...] vokietis duos į skūrą lenkui ir tada – Vilnius mūsų (S. P. 2008, 111)
370. Į snukį gauti (G. Radv.)
[...] o gal paprasčiausiai bijodamos gauti į snukį, uždainuodavo ,,stok ant akmenėlio,
sėskis ant žirgelio“ (G. Radv. 2010, 10)
371. Į šalį (11) (J. I.) (5) (J. A.) (11) (V. B.) (2) (R. Gav.)
Skaitau, padedu į šalį, vėl imu, vėl metu. (V. B. 2002, 254)
Per vieną koncertą vos nulipęs nuo scenos neatsigręždamas spruko į šalį (J. I. 2000, 84)
[...] iškart pasijusdavai nustumtas į šalį, kone paniekintas (R. Gav. 2006, 282)
Dusdamas ir niršdamas jis iš po pagalvės išsitraukė kirvuką, sūnūs ir sesuo atšoko į šalį
(J. A. 2004, 389)
372. Į šuns dienas išdėti (J. I.) (V. B.):
[...] Laurynas negailestingai išdėjo save į šuns dienas [...](V. B. 2007, 73)
Šantažuotoją – šnibždėtoją – užknisinėtoją Maksas galiausiai išdėjo į šuns dienas [...] (J.
I. 2003, 129)
373. Į šuns dienas dėti (4) (V. B.):
Leisgyvis, apsipylęs krauju, drybsodavo ant purvinos cementinės aslos ir dėdavo į šuns
dienas visą pasaulį [...] (V. B. 1998, 98)
Paskui neretai nusivili, dedi save į šuns dienas [...](V. B. 1998, 40)
374. Į uodegą papūsti (S. P.)
Papūsk dabar jiems į uodegą, seniai kur nors Šveicarijoj vyną geria, juokiasi iš asilų
žandarų (S. P. 2008, 48)
375. Į ūsą šyptelėti (R. G.) (V. B.)
131
Pasižiūri į Povilą, šyptelia į ūsą, kišenėje suranda saldainį [...] (V. B. 2007, 55)
Teisingai! Jai bus šviesiau prie veidrodžio šukuotis, – šyptelėjo į ūsą Petrošius (R. G.
2007, 12)
376. Įvairiausio plauko (S. P.)
Kita vertus, galbūt į laikraščius kaip tik priima įvairiausio plauko prašalaičius. (S. P.
2008, 32)
377. Įvairaus plauko (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.)
[...] kad ir kiek jį vėliau kalbino įvairaus plauko žmonės, nė su vienu nesileido į kalbas.
(S. P. 2008, 207)
Tai įvairaus plauko patarėjai, ekspertai ir vertinimo komisijų bei tarybų nariai (L. D.
2008, 207)
[...] speciali moralės policija, mėgstamiausia įvairaus plauko skundikų institucija,
tokioje poroje vis vien užuos nuodėmę (J. I. 2003, 19)
378. Į vėžes įeiti (S. P.)
Galiausiai viskas įėjo į savo vėžes, ir Kokos svajonė išsipildė – jis tapo bosu (S. P. 2008,
290)
379. Į vėžes grąžinti (J. I.)
Paskui erdvė ir laikas, įprastinė būtis ir buitis palengva vėl grįžo į savo senas vėžes (J. I.
2000, 238)
380. Į savas vėžes grįžti (S. P.)
[...] uždainavo kaip ir anksčiau, ir moterys jam pritarė, ir vyrai, ir atrodė, kad viskas
grįžta į savo vėžes [...] (S. P. 2008, 363)
381. Į svetimas roges įsėsti (V. B.)
Sutvirtino ir pajutimą, kad nesu įsėdęs į svetimas roges.(V. B. 2002, 204)
382. Į širdį įkristi (R. G.)
Ta kalba jam įkrito į širdį [...] (R. G. 2005, 38)
383. Į vatą nevynioti (V. B.)
Sakau atvirai, nevyniodamas į vatą (V. B. 2007, 218)
384. Į vieną dūdą pūsti (G. B.)
[...] tokioje komisijoje turėtų būti visų keturių profesijų grupių atstovai, antraip vieni ir
kiti pūs į vieną dūdą (G. B. 2007, 272)
385. Į vietas stoti (J. K.)
Viskas stos į vietas: prieš akis turime ištisą Tūkstantį metų (J. K. 2001, 141)
386. Į žmones išeiti (2) (R. Gav.)
132
Jau, rodos, į žmones išeidavau, pamiršdavau, ko prisimint nenorėjau, imdavau šį tą galėt
(R. Gav. 2006, 206)
387. Iš akies (J. A.) (V. B.) (G. B.)
Šio to paprašiau iš akies ir su padėklu atsisėdau prie stalo (V. B. 2002, 221)
Po to jie vis vien balsuoja iš akies (G. B. 2007, 114)
Mes čia praeidami beveik iš akies suskaitėm, rodos, penkiolika obelų, viena bene tik
nudžiuvus (J. A. 2004, 49)
388. Iš akių išleisti (L. D.) (G. B.)
[...] kalbėdami apie legendą, iš akių išleido bene esmingiausią kūrybinės paieškos
galimybę – kalbėti iš pačios legendos (G. B. 2003, 34)
Kaip suvokti moderniojo fanatizmo paslaptį, jei iš akių išleidi personažus iš trijų
Bergmano filmų [...] (L. D. 2008, 293)
389. Iš akių dingti (2) (J. K.) (3) (R. G.) (2) (J. A.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.):
Dink iš akių, pasakė, aš tavęs nemačiau (V. B. 1998, 110)
Tai dink iš mano akių ir širdies (R. Gav. 2002, 240)
Avietinis taškas dingo iš akių, lyg rūkas nuplaukė per žydrą vandenį (J. A. 1996, 111)
Kitas rusų aeroplanas atrodė nekliudytas, skrido lygiai, nesiblaškydamas į šalis, ir
greitai dingo iš akių (S. P. 2008, 57)
Dink iš akių. Valgyt noriu (J. K. 2003, 40)
Paskui ir paskutinis sunkvežimis su rusų kareiviais dingo iš akių (R. G. 2005, 214)
390. Iš akių nedingti (V. B.):
Man nedingo iš akių nei ,,Kelionė į Egiptą“, nei ,,Praradimai ir atradimai“ (V. B. 1998,
65)
391. Iš akių matyti (V. B.)
Iš akių matau – įsimylėjai (V. B. 2002, 260)
392. Iš akių nepaleisti (J. K.) (2 (V. B.)
Ištisą savaitę mudu nesiskyrėm nei dieną, nei naktį, nepaleidom vienas antro nei iš akių,
nei iš rankų (J. K. 1993, 69)
Povilas nepaleido jos iš akių ligi Šv. Jono gatvės [...](V. B. 2007, 101)
393. Iš akių neišleisti (S. P.) (V. B.):
Gal vienuolis Dominikas, tas tylusis, niekam neužkliūvantis, tačiau nieko iš akių
neišleidžiantis... (V. B. 2002, 68)
[...] paskui paaiškėja, kad nė vienas, nei kitas neturi pinigų, o Belozaras tokių niekad
neišleidžia iš akių [...] (S. P. 2008, 16)
394. Iš aukšto žiūrėti (R. G.) (G. B.)
133
Milda Marija iš aukšto žiūrėjo į kitas klasės drauges [...] (R. G. 2007, 36)
Mes turime žiūrėti į Europą iš aukšto (G. B. 2007, 88)
395. Iš dangaus nukristi (2) (J. I.) (V. B.) (R. Gav.)
[...] jis tiesiog nukrenta tau į rankas iš dangaus (R. Gav. 2002, 108)
[...] ovalus medalionas ir kitos malonios smulkmenos jai nukrito kaip iš dangaus (J. I.
2003, 62)
Suprantu, tau iš dangaus nukrito pinigų maišai ir grįžai tik tam, kad aš tave palaiminčiau
(V. B. 2007, 67)
396. Iš dangaus nusileisti (J. I.)
[...] net gi tam, kas vadinama „tikra meilė“, jeigu ši imtų ir staiga nusileistų iš dangaus
(J. I. 2003, 28)
397. Iš didelio rašto išėjo iš krašto (V. B.)
Abiejų akys susmigo į Povilą, iš didelio rašto išėjusį iš krašto (V. B. 2007, 108)
398. Iš galvos išmesti (R. G.) (10) (V. B.)
Atrodė, kalba baigta, ir Povilas privalo savo mįsles išmesti iš galvos (V. B. 2007, 11)
– Tu šitą kvailą mintį amžiams išmesk iš galvos! (R. G. 2003, 129)
399. Iš galvos išeiti (R. G.)
– Ar iš galvos išėjai? (R. G. 2005, 202)
400. Iš galvos iškristi (2) (V. B.):
Iš galvos buvo iškritę (V. B. 2007, 7)
Ot bliauka, iškrito iš galvos majonezai, tarkuoti porai, visokios ,,vegetos, pripavkos“ (V.
B. 2007, 26)
401. Iš gausybės rago (2) (J. I.)
Mokytojai pasipylė kaip iš gausybės rago – tik imk ir mokėk, imk ir mokėk, imk ir mokėk
(J. I. 2000, 187)
402. Iš kailio išsinerti (V. B.)
[...] gyvendama čia, Lietuvoje, ji būtų išsinėrusi iš kailio ir man nusukusi sprandą (V. B.
2007, 173)
403. Iš kailio nertis (V. B.) (R. Gav.)
[...] o kai ji stengėsi, kaip nėrėsi iš kailio, kiek rūbelių pamainė [...] (R. Gav. 2000, 462)
Tačiau ko dabar aš neriuosi iš kailio? (V. B. 2002, 219)
404. Iš kampo į kampą (J. K.) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.)
[...] ir ji vaikščiodavo iš kampo į kampą, visai neberasdama, ko nusitverti (R. Gav. 2006,
19)
[...] šlitinėjo iš kampo į kampą , paskui išsidriekė ant sofos (V. B. 2007, 94)
134
Kažkas devintame aukšte jau neramiai vaikščioja iš kampo į kampą [...] (J. K. 2002, 187)
[...] Tūniukas laksto iš kampo į kampą, cypia, šoka ant lovos [...] (J. A. 1996, 39)
405. Iš kartos į kartą (J. I.)
Kaip didžiausia šeimos relikvija iš kartos į kartą keliavo ir kitokios žinios (J. I. 2003, 40)
406. Iš kelio vesti (R. G.) (V. B.)
Dar to nebuvo, kad mano vaiką kas vestų iš kelio (V. B. 2002, 153)
Išves Razmienė ją iš kelio (R. G. 2007, 183)
407. Iš klumpių griūti (J. K.)
Praporai griuvo iš klumpių: smulkutis, šlakuotas kavalierius tvarkė stambią bobą [...] (J.
K. 1993, 121)
408. Iš kokios balos (G. B.)
Iš kokios balos jo populiarumas? (G. B. 2007, 255)
409. Iš koto kristi (G. B.)
Kada pasakoju žmonėms [...], kad visi Vakaruose krinta iš koto... (G. B. 2007, 63)
410. Iš kur kojos dygsta (J. K.)
Prikišamai jai parodyčiau, iš kur kojos dygsta! (J. K. 2001, 9)
411. Iš kūno ir kraujo (G. Rad.)
Gyvendami kartu vyras ir moteris būna iš kūno ir kraujo (G. Radv. 2004, 27)
412. Išmesti burną (J. K.)
[...] kur į geriančiųjų sprandus nekantriai alsuodavo laukiantys savo eilės išmesti burną
[...] (J. K. 1993, 99)
413. Iš nagų ištrūkti (S. P.)
Žmonės nepasitikėjo Augustinu Zagorskiu, asmuo, lengvai ištrūkęs iš saugumo nagų,
visam laikui lieka paženklintas nepatikimumo žyme (S. P. 2008, 321)
414. Iš lūpų į lūpas (J. K.) (G. B.)
[...] žmonės žino šitą atsitikimą, nes jis dar ilgai keliavo iš lūpų į lūpas (J. K. 2006, 31)
[...] pati tradicija gi buvo pasakojama iš lūpų į lūpas [...] (G. B. 2003, 7)
415. Iš oro (G. B.)
Raganos ir burtininkai dažniausiai savo galias ir tradicijas paveldėję iš oro [...]. (G. B.
2007, 274)
416. Iš pirmo žvilgsnio (3) (J. K.) (11) (J. I.) (2) (R. Gav.) (7) (A. Z.) (2) (L. D.) (G. B.) (G.
Radv.)
Todėl, bent jau iš pirmo žvilgsnio nebuvo matyti tokiais atvejais neišvengiamo kraujo. (J.
I. 2003, 27)
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis ištrupėjo netaisyklingai [...](G. Radv. 2010, 49)
135
Tik iš pirmo žvilgsnio tai rodosi suprantama (R. Gav. 2006, 298)
Todėl Vaičiulaičio kūryba tik iš pirmo žvilgsnio atrodo mažai problemiška (A. Z. 1998,
137)
[...] kaip dažniausiai atsitinka, pamilau iš pirmo žvilgsnio ir visiems laikams (J. K. 2006,
47)
Ir kodėl Bosforo versija – netikėta ir neįtikėtina iš pirmo žvilgsnio – ima ir pasipildo
Palemono asmeniu? (G. B. 2003, 29)
Tik iš pirmo žvilgsnio ji atrodo aukštesnė ir suprantamesnį už kitas Šiaurės šalis (L. D.
2008, 37)
417. Iš pirmų lūpų (A. Z.) (G. Radv)
Žinoma, būtų buvę įdomu iš pirmų lūpų išgirsti, ko nespėjo papasakoti senelis (G. Radv.
2010, 71)
Pastarieji žodžiai tarytum rodytų, kad Liudas Gira viską žino iš pirmųjų lūpų [...] (A. Z.
1998, 212)
418. Iš piršto laužti (2) (J. I.)
Centro įsakymu pranešimai apie kriminalinę šalies padėtį privalėjo būti nuolat
užaštrinami, sutirštinami, perdedami, o, jeigu reikia, tai ir laužiami iš piršto (J. I. 2003,
230)
419. Iš po kojų slysti (A. Z.) (V. B.):
Ši diena slysta iš po kojų, sprūsta iš rankų, nebetelpa galvoje (V. B. 2004, 112)
Jeigu namų jausmas prarandamas, iš po kojų ima slysti žmogiškumo pagrindas (A. Z.
1998, 358)
420. Iš po žemių išdygti (2) (J. K.) (6) (J. I.) (J. A.) (V. B.):
Netoli motociklo lyg iš po žemių išdygo į nutrintus džinsus įsispraudęs vyriokas [...] (V.
B. 2007, 187)
[...] išpyškino lyg iš po žemių išdygusi šarmingoji Evita Petron [...] (J. I. 2000, 41)
[...] o manęs lemtis vėl pasigailėjo – iš po žemių išdygo senas džiazo mėgėjas (J. K.
1993, 51)
[...[ iš po žemių išdygo toji perkorėlė kalė ir urgzdama puolė laimikį [...] (J. A. 2004,
463)
421. Iš po žemių išnirti (3) (R. Gav.)
Jie pasirodo staiga, sakytum išnyra iš po žemių [...] (R. Gav. 2006, 69)
Jis išniro tarsi iš po žemių, o gal užgimė iš rudens drėgmės [...](R. Gav. 2000, 20)
422. Iš po žemių iškasti (2) (J. K.)
Kai reiks, iš po žemių iškasiu (J. K. 2002, 40)
136
423. Iš proto kraustytis (3) (J. K.) (2) (J. A.) (2) (R. Gav.)
Dabar savo požeminiame karste žiūriu į visa tai filosofiškai, bet anuomet tiesiog
krausčiausi iš proto (R. Gav. 2002, 128)
[...] Oktavijus, kaip koks XIX a. Dvarininkėlis, iš proto kraustėsi dėl moterų (J. K. 2001,
115)
Tačiau netrukus senelis pradėjo, vaikeli, marazmėti ir kraustytis iš proto (J. I. 2003, 266)
[...] o mes čia su šuniuku iš proto kraustomės dobilienoj... (J. A. 2004, 120)
424. Iš proto išsikraustyti (5) (J. I.) (5) (S. P.) (R. Gav.)
[...] tu išsikraustai iš proto, o paskui dar porą dienų būni be ryšio (R. Gav. 2006, 264)
– Ignacijau, ar žinai, kad daug degtinės geriantis žmogus anksčiau ar vėliau išsikrausto
iš proto? (S. P. 2008, 21)
425. Iš proto eiti (J. K.) (5) (J. A.)
Dėl kažkokio mafijozo ji tiesiog ėjusi iš proto (J. K. 1993, 180)
[...] dėl jūsų barzdos visos panos ir vedusios taipogi eina iš proto (J. A. 2004, 231)
426. Iš proto išeiti (R. G.) (J. A.) (S. P.) (6) (R. Gav.)
,,Aš išėjau iš proto“ – pagalvojo jis (R. Gav. 2006, 239)
[...] niekam neprasitardama, nepasiguosdama, neišsiverkdama, paprasčiausiai išeis iš
proto! (J. I. 2003, 106)
[...] iš proto gali išeiti, taip liūdna, ar negaliu išgerti [...] (J. A. 2004, 26)
Tu jau išėjai iš proto (S. P. 2008,120)
427. Iš proto varyti (2) (J. K.) (S. P.) (23) (R. Gav.)
[...] bet labiausiai kankino baimė, ji stačiai varė mane iš proto. (R. Gav. 2006, 292)
Mintis apie kankinimą jį varė iš proto. (S. P. 2008, 93)
Tie „kodėl“ sykiais varo iš proto (V. B. 2002, 176)
[...] kiekviena praūžianti mašina varė ją iš proto [...] (J. K. 1993, 39)
428. Iš proto išvaryti (S. P.) (3) (V. B.)
Ta išdavystė mane visiškai išvarė iš proto (R. Gav. 2002, 278)
Kad išvarytų mane iš proto? (S. P. 2008, 120)
429. Iš proto vesti (J. I.) (S. P.)
Jo pimpalas buvo toks pat žvairas kaip snukis, ir tai moteris vesdavo iš proto (S. P. 2008,
155)
430. Iš proto išvesti (J. A.) (G. B.)
Man tai negaila, bet trisdešimties valandų čepsėjimas jautresnę sielą gali išvesti iš
proto (G. B. 2007, 27)
Su šitokiais nervais ir akmenį gali išvesti iš proto [...] (J. A. 2004, 472)
137
431. Iš pusiausvyros išmušti (R. Gav.)
Jis baisiai girgžda, o tai išmuša iš pusiausvyros (R. Gav. 2006, 220)
432. Iš rankų į rankas (A. Z.) (G. B.)
Šapoka ėjo iš rankų į rankas, į Karo muziejų, Čiurlionio galeriją vyksta kaip į
piligriminystes, atgijo Dariaus ir Girėno kultas (G. B. 2007, 246)
Tai gal vėl knyga eina iš rankų į rankas? (A. Z. 1998, 91)
433. Iš rankų paleisti (J. I.)
jai atrodė, kad paleidusi Tadą iš rankų, praras kažkokią esminę gyvenimo galimybę (J. I.
2003, 208)
434. Iš rankų sprūsti (R. Gav.)
Jo trapus gyvenimas sprūdo man iš rankų (R. G. 2002, 205)
435. Iš rytų ir vakarų (R. R.)
Antrasis muziejaus aukštas kasmet pražiodo ne vieną skeptiką iš rytų ir vakarų (R. R.
2004, 514)
436. Iš stuomens ir iš liemens (V. B.)
– Toks vaikėzas buvai, Antanai, neapsiplunksnavęs, o dabar, anot žemaičių, iš stuomens
ir iš liemens. (V. B. 2004, 126)
437. Iš šalies (J. K.) (3) (R. G.) (7) (J. I.) (2) (J. A.) (8) (V. B.) (3) (R. Gav.) (5) (A. Z.):
Ar žodžiai iš šalies gali ką pridėti, atimti, išvaduoti, nuristi, atleisti... (V. B. 2002, 85)
Tu iš šalies irgi atrodai tarsi šamanas su būgnu ar koks No teatro personažas (R. Gav.
2002, 190)
Nesu savimi toks patenkintas, kaip gali pasirodyti iš šalies (J. K. 2002, 23)
Rita bandė pažvelgti į tai iš šalies [...] (J. I. 2003, 124)
Durniai ir yra durniai, jie nesupranta, kaip iš šalies atrodo (R. G. 2005, 130)
Pats tu dažnai nesupranti, neįsijauti, nematai, kaip iš šalies atrodo [...] (J. A. 2004, 484)
Jokie iš šalies primesti idealai [...] negali pagimdyti autentiškos kūrybos (A. Z. 1998,
300)
438. Iš širdies į širdį (J. I.)
O į Bastetę prabilo tiesiai iš širdies į širdį (J. I. 2003, 131)
439. Iš šono pažvelgti (J. I.)
Jazmina pritūpė šalimais ir į savo saldųjį mylimąjį pažvelgė tarsi iš šono [...] (J. I. 2000,
406)
440. Iš to paties molio (2) (V. B.)
– Abu esame iš to paties molio drėbti, todėl drįstu paklausti. (V. B. 2002, 70)
441. Išversti išvirkščią (R. Gav.)
138
Mes tave išversim išvirkščią, o tavo vidinę pusę padarysim šilkinę ir auksinę (R. Gav.
2002, 141)
442. Iš vėžių išmušti (5) (J. I.) (V. B.):
Laurynas jau pirmaisiais žodžiais išmuštas iš vėžių [...] (V. B. 2007, 28)
Kaltės jausmas visiškai išmuša iš vėžių (J. I. 2003, 41)
443. Iš vėžių išvesti (J. I.)
[...] išveda iš įprastinių kasdienybės vėžių, iš kantrybės ir proto [...] (J. I. 2003, 108)
444. It perkūno trenktas (R. Gav.) (J. I.)
Dabar stoviu priešais ją it perkūno trenktas (R. Gav. 2000, 227)
Dunia pasijuto it perkūno trenkta, o norėdama nuslėpti staiga sukilusį nežmonišką
jaudulį, paklausė [...] (J. I. 2000, 346)
445. It mietą prarijus (R. Gav.)
Marė sėdi it mietą prarijus [...] (R. Gav. 2000, 434)
446. It musę kandę (2) (J. I.)
Rita liko it musę kandusi (J. I. 2003, 87)
447. It žuvis vandenyje (J. I.) (R. Gav.)
Jis jausdavosi „Narutyje“ it žuvis vandenyje (R. Gav. 2000, 398)
Prasidėjus Sąjūdžiui ir Dainuojančiai revoliucijai, Julija pasijuto it žuvis vandenyje (J. I.
2003, 311)
448. Civitas Dei, civitas diaboli (J. U.)
Civitas Dei, civitas diaboli (Dievo ir velnio karalystė), – pusbalsiu susirūpinusiu balsu
iškošė pro dantis Martynas (J. U. 2005, 259)
449. Yla išlindo iš maišo (J. K.) (A. Z.)
Tuo tikslu jie moka labai gražiai paslėpti, nors yla vis tiek anksčiau ar vėliau išlenda iš
maišo (A. Z. 1998, 405)
Štai ir išlindo yla iš maišo! (J. K. 2001, 18)
450. Jautį už ragų griebti (2) (V. B.) (R. Gav.)
Jis iškart griebė jautį už ragų (R. Gav. 2000, 366)
Jeigu jau griebt, tai jautį už ragų (V. B. 2007, 45)
451. Jei ne Mahometas – pas kalną, tai kalnas – pas Mahometą (J. I.)
Ką padarysi, jei ne Mahometas – pas kalną, tai kalnas – pas Mahometą (J. I. 2003, 301)
452. Jei nori taikos, ruoškis karui (V. B.)
Jo visų draugų svajonė – būti gerais kareiviais, nes jiems nesvetimas senovės romėnų
posakis: nori taikos, ruoškis karui (V. B. 2007, 168)
453. Juoda katė (tarp mudviejų) perbėgo (V. B.):
139
Ištisą pusmetį juoda katė tarp mudviejų perbėgo (V. B. 1998, 29)
454. Juodas darbas (2) (R. Gav.)
Dieną jis darydavo savo juodą darbą, o naktį aį su juo atsiteisdavau kitaip (R. Gav. 2006,
207)
455. Juodi darbeliai (J. I.)
Jei norit vykdyt savo juodus darbelius, tarkitės su mano antrininku (J. I. 2003, 249)
456. Juodu ant balto (R. Gav.) (2) (L. D.)
Parašęs ką juodu ant balto, žmogus bent pasąmonėj nujaučia, kad gali pamatyti svetima
akis (R. Gav. 2000, 186)
[...] Venclova parodė juodu ant balto, kad karo išvakarėse kai kurie lietuvių politikai,
intelektualai ir paprasti lietuviai buvo paveikti nacizmo (L. D. 2005, 194)
457. Juoda ant balto (G. B.)
„Teikiu meistro ir parapsichologo paslaugas“ – p. 21, nurodytas Telšių adresas, juoda
ant balto (G. B. 2007, 236
458. Juodu baltame (R. R.)
O ten juodu baltame: „Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai
[...] (R. R. 2004, 343)
459. Kailį iškaršti (S. P.)
Hitleris jiems kailį iškaršė pelnytai, šitaip sudergti mūsų brangią sostinę! (S. P. 2008,
150)
460. Kailį išnešti (J. K.)
Pasakojosi keliskart vos kailį išnešęs (J. K. 2002, 196)
461. Kailį išversti (S. P.)
Kodėl Stalinas mano draugas, kodėl lietuviai taip lengvai išvertė kailį ir parsidavė kaip
veršiai, kaip avių banda? (S. P. 2008, 159)
462. Kailyje nesitverti (V. B.)
Viena diena užsiraukė, kita, savaitė baigėsi, o tu nesitvėrei savo kailyje (V. B. 2004, 72)
463. Kaip akies vyzdį saugoti (J. K.) (R. Gav.)
Jis saugojo šitas drobes kaip savo akies vyzdį (R. Gav. 2000, 266)
Dabar kiekviena vietelė už pieštos gyvatvorės buvo saugoma kaip akies vyzdys (J. K.
2006, 120)
464. Kaip ant anglių (R. G.)
[...] nes tada sėdės kaip ant anglių ir viena ausim visą laiką klausysis, ar neįeina kartais
jo motina (R. G. 2007, 90)
465. Kaip ant delno (J. K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.)
140
[...] kai atverčia iš pašto paimtus į Sibirą rašytus mano laiškus, kuriuose nuotaikos kaip
ant delno... (A. Z. 1988, 423)
Dabar visą gaisrą matėm iš čia kaip ant delno (R. G. 2005, 101)
Bet vos užšnekini, visos paslaptys kaip ant delno (J. K. 2002, 66)
[...] visas šis senelių pasaulis – kaip ant delno [...] (J. A. 1996, 54)
466. Kaip ant mielių (J. I.)
Todėl būrėjos Julijos Kronberg klientūra augo kaip ant mielių (J. I. 2003, 312)
467. Kaip ant žarijų spirgėti (V. B.)
Iš to begalinio nekantrumo ji kaip ant žarinų spirgėjo (V. B. 2004, 68)
468. Kaip be rankų (V. B.) (R. Gav.)
Jie mėgo sakyti: be tavęs – kaip be rankų (R. Gav. 2006, 187)
Be paramos, žinoma, būčiau kaip be rankų (V. B. 2002, 60)
469. Kaip dangus ir žemė (R. Gav.)
[...] mat jų gyvenimai ir mirtys skyrėsi kaip dangus ir žemė [...] (R. Gav. 2002, 246)
470. Kaip danguje, taip ir žemėje (J. U.)
Juk pats mane mokai – kaip danguje, taip ir žemėje (J. U. 2005, 104)
471. Kaip diena ir naktis (L. D.)
Jis kaip diena ir naktis skiriasi nuo anoniminio komentaro logikos [...] (L. D. 2008, 217)
472. Kaip dūmas dingti (J. K.)
Pasiimu skrandutę, metu akį į vaiką ir dingstu kaip dūmas... (J. K. 1993, 55)
473. Kaip dūmas nepranykti (R. Gav.)
Ji yra, niekur nedingsta, ji nepranyks kaip dūmas [...] (R. Gav. 2000, 132)
474. Kaip į balą (2) (R. G.)
Išmečiau tavo pinigus kaip į balą? (R. G. 2005, 104)
475. Kaip į maišą (R. G.)
Negalėjau rytą atsiminti, nei kur buvau, nei su kuo. Kaip į maišą! (R. G. 2007, 186)
476. Kaip į vandenį (4) (J. I.) (2) (R. Gav.) (2) (J. K.)
O per tuos karščius pradingo kaip į vandenį. (R. Gav. 2006, 202)
Ritos žmogus iš agentūros ,,Agata Kristi” dingo lyg į vandenį [...] (J. I. 2003, 147)
Keltininkas dingęs kaip į vandenį su savo keltu (J. K. 2006, 69)
477. Kaip iš akies luptas (J. K.) (V. B.)
kaip iš akies luptas aš, tik šokoladinis, kaip ta šokoladinė meilė (J. K. 2001, 18)
[...] abu kaip iš akies lupti, tarsi dvyniai (V. B. 2002, 183)
478. Kaip iš kibiro (2) (R. G.)
Lietus jau nebepylė kaip iš kibiro (R. G. 2005, 76)
141
479. Kaip iš pypkės (J. I.)
Vėliau, kai tam automobiliui prireikė naujų padangų, viskas ir vėl ėjosi kaip iš pypkės (J.
I. 2003, 305)
480. Kaip iš rašto (V. B.)
Klausykis, Antanėli, dėstau kaip iš rašto [...] (V. B. 2004, 38)
481. Kaip katė su pele (R. Gav.)
Jis žaidė ta knygute kietais viršeliais kaip katė su pele [...] (R. Gav. 2006, 163)
482. Kaip kiaulė apie debesis (R. G.)
Tu taip išmanai kaip kiaulė apie debesis (R. G. 2005, 58)
483. Kaip mane gyvą matot (R. Gav.)
[...] nes pačiam kišenės dugne buvo pirštelis, tikrų tikriausias žmogaus pirštelis, kai
mane gyvą matot [...] (R. Gav. 2000, 431)
484. Kaip musės krinta (J. I.)
Kitų šalių atstovai esą čia krinta kaip musės (J. I. 2003, 122)
485. Kaip niekur nieko (2) (V. B.):
Arba kitąsyk pradės Kastis, kaip niekur nieko galįs įsliuogti į telegrafo stulpą (V. B.
2004, 68)
Tą patį vakarą jie sėdi kaip niekur nieko (V. B. 2007, 54)
486. Kaip nuluptą (R. G.)
[...] Gaučio kūną pažinojo kaip nuluptą (R. G. 2003, 122)
487. Kaip nuo žąsies vanduo (R. G.)
[...] bet visi tokie atsiėmimai – nuo Mildos Marijos kaip nuo žąsies vanduo (R. G. 2007,
183)
488. Kaip ožys į naujus vartus (J. K.)
Ir kaip ožys į naujus vartus žvelgia į Zofiją [...] (J. K. 2001, 112)
489. Kaip ožkos karklą (R. G.)
Ten daktarai brangiausi, nulups tave kaip ožkos karklą [...] (R. G. 2007, 9)
490. Kaip pelenų į burnas prisisėmę (G. Radv.)
O mes, tos penkios poros, iki šiol tylime kaip vandens... kaip pelenų į burnas prisisėmę
(G. Radv. 2010, 62)
491. Kaip pelės po šluota (J. K.)
Sovietiniais metais mūsų pirmosios ledi tupėjo kaip pelės po šluota (J. K. 2001, 76)
492. Kaip penkis pirštus (J. I.)
Šiandien jau tariamės pažįstantys Žemės planetą kaip savo penkis pirštus [...] (J. I. 2003,
106)
142
493. Kaip (savo) penkis pirštus pažinoti (L. D.)
Štai todėl sunku atsispirti minčiai, kad Venclova, kaip savo penkis pirštus pažinodamas
nacionalizmo visus aspektus, atmeta jo virtimą doktrinierišku [...] (L. D. 2005, 171)
494. Kaip Pilypas iš kanapių (V. B.) (R. Gav.):
Kurią čia dieną kaip Pilypas iš kanapių išlindo Arnas... (V. B. 2007, 7)
Manęs penkerius metus niekas pagaut neįstengė, o čia tasai iššoko kaip Pilypas iš
kanapių (R. Gav. 2006, 205)
495. Kaip pirštu į akį (J. I.)
O trečias pataikė kaip pirštu į akį [...] (J. I. 2000, 27)
496. Kaip pirštu į dangų (V. B.)
Apie tave? – klausia Mikas ir kaip pirštu į dangų pataiko (V. B. 1998, 93)
497. Kaip ranka nuimti (S. P.)
Tik po taurelę, pasakė šeimininkas, galvos skausmą kaip ranka nuims (S. P. 2008, 207)
498. Kaip savo ausis (matyti) (R. Gav.)
,,Matė jie Vilnių kaip savo ausis...“ (R. Gav. 2000, 34)
499. Kaip silkės bačkoj (J. A.) (R. Gav.)
[...] o toji įvedė režimą, visos sėdi kaip silkės bačkoj [...] (R. Gav. 2000, 433)
Gal ir sutilptų, jeigu suslėgtum kaip silkes bačkoj (J. A. 1996, 29)
500. Kaip sviestu patepta (3) (J. I.)
Atrodė, kad viskas eis kaip sviestu patepta dar šimtą metų (J. I. 2003, 290)
501. Kaip šieno (R. G.)
Pinigo ji turi kaip šieno (R. G. 2006, 64)
502. Kaip šiltą vilną (suvystyti) (R. Gav.)
Gražioji Rožė neturėjo nė penkiasdešimties, [...] taigi suvystė mane kai šiltą vilną (R.
Gav. 2002, 138)
503. Kaip šuniui penkta koja (J. I.) (R. Gav.)
Tas švarkas jam tiko kaip šuniui penkta koja (R. Gav. 2002, 33)
,,Valio“ apdovanojimai jam dabar buvo kaip šuniui penkta koja (J. I. 2003, 244)
504. Kaip už mūro (būti) (R. G.)
Būsi kaip už mūro! (R. G. 2003, 125)
505. Kaip žemę pardavus (2) (R. G.) (V. B.)
O ko judu kaip žemes pardavę? (V. B. 2002, 293)
O kai išvažiavo, ko vaikščiojo kaip žemę pardavusi? (R. G. 2007, 101)
506. Kalbą megzti (J. K.)
143
[...] jie bandė megzti kalbą apie nepastovius orus ir ankstyvąsias bulves [...] (J. K. 2006,
25)
507. Karalius nuogas (R. Gav.)
[...] pasaulyje bus vaikiškas teisybės matymas, bus kam sušukti, kad karalius nuogas. (R.
Gav. 2000, 66)
508. Karavanas traukia tolyn (J. I.)
Karavanas ir aplojamas traukia tolyn (J. I. 2003, 102)
509. Karo kirvį pakelti (V. B.)
[...] ne aš pirmas pakėliau karo kirvį, gindamas savo laisvę (V. B. 1998, 151)
510. Karo kirvį užkasti (R. R.)
Užkaskite karo kirvį ir leiskite nuogiems įeiti (R. R. 2004, 85)
511. Kas be ko (J. K.) (R. G.) (G. B.)
Kas be ko, dėl akių gėrovams daug kas pagrasindavo pirštuku [...] (J. K. 2006, 102)
Skaitydavo, žinoma, kas be ko, nes žiemos vakarai tokie ilgi [...] (R. G. 2007, 33)
[...] ir sugriautas Tanajaus miestas buvo įspūdingas įvykis, padaręs įtakos kas be ko ir jų
gyvenimui (G. B. 2003, 95)
512. Kasdieninė duona (G. Radv.)
Pramanas turi būti vienintelė ir kasdieninė rašytojo duona (G. Radv. 2010, 35)
513. Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus - ciesoriui (A. Z.)
Kritikai elgėsi pagal principą: Kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui (A. Z.
1998, 403)
514. Kas leista Jupiteriui, nevalia jaučiui (J. I.)
Kas leista Jupiteriui, nevalia jaučiui (J. I. 2003, 103)
515. Katę ir pelę žaisti (L. D.)
Žaisdama katę ir pelę, valdžia įvarė save į kampą, todėl reikėjo ką nors daryti (L. D.
2005, 163)
516. Katę maiše pirkti (L. D.)
Užsieniečiui sunku tikėti, kad kolegos entuziastingai puls patarti savo kuruojamiems
studentams pirkti katę maiše (L. D. 2008, 67)
517. Katino ašaros (G. B.)
Bet tai tik katino ašaros visame tame bulvarinėjančios žiniasklaidos sraute (G. B. 2007,
283
518. Katino dienos (J. K.) (R. G.)
– Tai baigėsi jau katino dienos? (R. G. 2003, 192)
Taip ir baigėsi Mykoliukui katino dienos ant mūsų aukšto... (J. K. 2006, 139)
144
519. Kažkur šuo pakastas (J. I.)
Kažkur šuo pakastas (J. I. 2003, 161)
520. Kelią užkirsti (S. P.)
Taigi Marijos stropumas užkirto kelią Gusčio ir Veronikos susirašinėjimui nuo pat
pradžių (S. P. 2008, 327)
521. Kelią užtverti (R. Gav.)
Jis plušo išsijuosęs, skubėjo užtverti man kelią [...] (R. Gav. 2006, 334)
522. Kelią pastoti (V. B.) (2) (R. Gav.)
Vienas toks karo vežimas pastojo man kelią, bandant nueiti į irmąjį gyvenime
pasimatymą (R. Gav. 2002, 103)
Egono kišenėje pistoletas, kurį atėmė iš kelią pastojusio Marko (V. B. 2002, 284)
523. Kiaulę pakišti (S. P.)
Dievas niekada nepraleis progos pakišti žmogui kiaulę (S. P. 2008, 302)
524. Kiaurai matyti (V. B.) (R. Gav.)
Aš pats orakulas, sykiais kiaurai matau (V. B. 2002, 271)
525. Kiaurai regėti (V. B.) (R. Gav.)
Povilas, dar nepraradęs galios regėti žmones kiaurai [...] (R. Gav. 2006, 93)
Taigi kiaurai tave regiu (V. B. 2002, 174)
526. Kiaurai permatyti (R. Gav.)
Kiaurai permato trapią moterišką sielą. (R. Gav. 2006, 264)
527. Kiaurai sieną žvelgti (G. Radv.)
Pasakodavo, pavartodama man nesuprantamus baltarusiškus ir angliškus žodžius,
žvelgdama kiaurai sieną, su grauduliu ir liūdesiu [...] (G. Radv. 2010, 142)
528. Kieno valdžia, to ir religija (L. D.)
Todėl, kad akademinė tamsuomenę žino paprastą tiesą – kieno valdžia, to ir religija (L.
D. 2008, 66)
529. Kilpą veržti (L. D.)
Tik mokslo biurokratija vis labiau verš kilpą ir reikalaus iš universiteto tyrinėtojų bei
dėstytojų vakarietiškos kokybės (L. D. 2008, 81)
530. Kita monetos pusė (L. D.)
[...] demonstratyvus kito žmogaus apžiūrinėjimas – yra viso labo tik kita tos pačios
monetos pusė (L. D. 2008, 247)
531. Kišenėj sėdėti (J. A.)
Visi jūs sėdit mūsų kišenėj (J. A. 2004, 410)
532. Kišenėse vėjai švilpia (V. B.)
145
Ar prireikus nepasakysi, kad kišenėse vėjai švilpia? (V. B. 2007, 109)
533. Kitom akim (2) (R. Gav.)
[...] staiga visai kitom akim pamačiau ir jos baimingai besikilnojančią krūtinę [...] (R.
Gav. 2000, 47)
534. Ko gero (3) (J. I.)
Ko gero, Lietuvoje pagrobtųjų skaičius būtų dar įspūdingesnis (J. I. 2003, 229)
535. Koja kojon (J. I.) (2) (L. D.)
Stiprūs išgyvenimai ir intensyvūs jausmai žengia koja kojon [...] (L. D. 2008, 21)
[...] aiškindavo koja kojon su laiku panūdusiems žengti kokio Himalajaus užkampio
gyventojams [...] (J. I. 2000, 7)
536. Koja už kojos (5) (J. A.) (R. Gav.)
Tokių minčių stumiamas parsivilkdavau namo koja už kojos (R. Gav. 2002, 26)
Ėjo ilgai ir labai pamažu, koja už kojos, kol pasiekė gelžkelį [...] (J. A. 1996, 67)
537. Kojas apšilti (S. P.)
Tai buvo beveik tas pats, kaip kaboti Marijos namuose šalia Lenino bareljefo – vos spėji
kojas apšilti, o tave dėl kokio nors nereikšmingo prasižengimo jau išmeta (S. P. 2008,
126)
538. Kojas pakirsti (R. Gav.)
Kiekvienas jo žvilgsnis pakirsdavo magistrui kojas (R. Gav. 2006, 127)
539. Kojas pakratyti (J. I.) (S. P.)
[...] jeigu įmaišysi tokių miltelių į maistą, stipriausias vyras kojas pakratys, šmaikštavo
pardavėjas [...] (S. P. 2008, 107)
Evita stovėdama prie prekystalio jau matė save kaip kojas pakračiusią žiurkę [...] (J. I.
2000, 283)
540. Kojos pinasi (R. Gav.)
[...] gins tave į priekį dar nuožmiau, jau ir kojos pradės pintis [...] (R. Gav. 2006, 75)
541. Kojas vilkti (R. G.) (J. I.)
[...] vos vilkdamas kojas nuėjo priešinga kryptimi nei gausūs prekybos centro lankytojai
(J. I. 2003, 16)
542. Kojos nekelti (J. A.) (V. B.)
Dar po savaitės Povilas tvirtino, jog baisiai užsiėmęs ir iš namų kojos nekeliąs (V. B.
2007, 235)
[...] bet į tą kiemą nei raitieji, nei važiuotieji kareiviai nekeldavo kojos [...] (J. A. 1996,
51)
543. Kojos neiškelti (V. B.)
146
– Iš šito buto aš kojos neiškelsiu, nesitikėk! (V. B. 1998, 80)
544. Koją įkelti (J. K.) (2) (V. B.)
[...] Dievas apšvietė protą tavo seneliui, kad jis čia įkėlė koją. (V. B. 2007, 147)
Vos įkėlus koją, lankytoją pasitikdavo fanerinė pertvara, skirianti menę nuo bufeto (J. K.
2006, 55)
545. Koją pakišti (J. K.)
Manau, kad jos galvoje vienas klaustukas: kas pakišo koją? (J. K. 2002, 52)
546. Koks velnias (mane) nešė (J. I.)
Koks velnias mane nešė į šitą galerą? (J. I. 2000, 92)
547. Koks velnias (R. Gav.)
Koks velnias timtelėjo mane už liežuvio (R. Gav. 2000, 396)
548. Kortas atskleisti (V. B.)
Savo kortas atskleis įžūliai, nedelsdamas (V. B. 2002, 123)
549. Kortas atidengti (L. D.)
Atidengiamos kortos, skaitytojui išduodami visi įkvėpimo šaltiniai (L. D. 2008, 217)
550. Kotą atitikti (G. B.)
Šiuo požiūriu jis geras ir atitinka kotą, t. y. temą, su visokiais ten patarimais,
paveikslėliais ir reklamomis (G. B. 2007, 210)
551. Kova su vėjo malūnais (G. B.)
Kova su muilu yra kova su vėjo malūnais (G. B. 2007, 170)
552. Kraują išsiurbti (2) (R. Gav.)
Ji man išsiurbė visą kraują [...] (R. Gav. 2002, 203)
553. Kraujas liejosi (R. Gav.)
Nejau veltui liejosi tavo motinos ir sesers kraujas? (R. G. 2006, 63)
554. Kraują pralieti (L. D.)
[...] skyrė savo paramą miestui ir šaliai, kurios žemėje buvo pralietas nekaltas kraujas
(L. D. 2008, 153)
555. Kryžiaus keliai (V. B.) (R. Gav.):
Kiekvienąsyk dejavo, kad teks įveikti kryžiaus kelius [...](V. B. 2007, 130)
Kol Vilniuj as sūnų priregistravo, per jo malonę tikrus kryžiaus kelius turėjau praeiti (R.
Gav. 2006, 209)
556. Kryžiaus karas (G. B.)
Tačiau tai nėra šiuolaikinis „kryžiaus karas“ (G. B. 2007, 56)
557. Kryžiaus žygiai (J. I.)
147
Bendravimas su kitais prilygsta kelionėms ir jų būna visokių: pradedant įprastomis
draugystės išvykomis, baigiant meilės kryžiaus žygiais (J. I. 2003, 216)
558. Kryžių nešti (V. B.)
[...] jei dar nebūtų vedęs, bet dabar kaip tikras katalikas jis privaląs nešti savo kryžių (V.
B. 2002, 159)
559. Kryžium gultis (R. G.)
– Nu, vedėja, šiemet gulkis kryžium švietimo skyriuj [...]. (R. G. 2007, 130)
560. Kryžminė ugnis (R. R.)
Ką tu, buvau netgi patekęs į kryžminę ugnį, – rimtai tarė jis (R. R. 2004, 503)
561. Krokodilo ašaros (R. V.)
Tai kodėl liejamos krokodilo ašaros dėl J. Borisovo [...] (R. V. 2005, 258)
562. Kruvinu prakaitu (aplaistyti)
Kruvinu prakaitu aplaistyti įkvėpimo plėšiniai, kuriuose skleidžiasi švelnūs krokai (G.
Radv. 2010, 35)
563. Kumščiais mojuoti (G. B.)
Bet vyrai, pamatę prabangią moterį, visai nemano mojuoti kumščiais (G. B. 2007, 202)
564. Kur akys mato (J. K.) (J. A.) (S. P.)
[...] taip pradėjo grasinti choristams, kad tie pasileido kur akys mato [...] (J. K. 2006,
117)
[...] ir einam kaip pakvaišę laukais – kur akys mato (J. A. 2004, 234)
[...] jis mieliau šveistų šį prakeiktą laužtuvą į krūmus ir nešdintųsi kur akys mato (S. P.
2008, 54)
565. Kur akys veda (J. K.) (V. B.) (2) (R. G.) (R. Gav.)
Margarita puolė, kur akys veda, pasiklydo tamsiose gatvėse [...] (R. Gav. 2006, 11)
[...] kai tu slampinėjai po geležinkelio stotį ar bildėjai kur akys veda (V. B. 2002, 278)
[...] it paklaikęs pasileido kur akys veda (J. K. 2001, 66)
Ir jam reikėtų išeiti iš šitų vietų, kur kojos neša, kur akys veda (R. G. 2005, 34)
566. Kurių galų (J. K.) (R. Gav.)
Kaip sau manot – kurių galų mano laikinajame karste trainiojasi Serioga su Broniuku
[...] (R. Gav. 2002, 231)
Kurių galų aš visa tai pasakoju? (J. K. 1993, 152)
567. Kurių velnių (J. K.)
Kurių velnių ėmiau (J. K. 2002, 195)
568. Kur karalius pėsčias vaikšto (S. P.)
148
Laisvai aš galiu eiti tiktai tenai, kur karalius pėsčias vaikšto, o ir tai kartais pavojinga
[...] (S. P. 2008, 68)
569. Kur kojos neša (R. G.)
Ir jam reikėtų išeiti iš šitų vietų, kur kojos neša, kur akys veda (R. G. 2005, 34)
570. Kur kojos veda (R. Gav.)
Einu, kur kojos veda, o jos tegali nuvesti į vienintelę vietą (R. Gav. 2000, 149)
571. Kvapą gniaužti (J. I.) (3) (R. Gav.)
Kvapą gniaužė sunkus, isteriškas džiugesys (R. Gav. 2000, 46)
Pirmosios iššifruotos rankraščio eilutės gniaužė kvapą [...] (J. I. 2003, 34)
572. Kvapą prarasti (R. Gav.)
VV trumpai prarado kvapą, tačiau galėjo bemat atsigauti (R. Gav. 2000, 415)
573. Kvapą sulaikyti (R. Gav.)
Keli šimtai apsalusių ir apakusių iš nuostabos žmonių sėdėjo salėje, sulaikę kvapą (R.
Gav. 2002, 149)
574. Laidotuvių maršą groti (L. D.)
Iš tiesų per anksti groti laidotuvių maršą nacionalizmui [...] (L. D. 2005, 26)
575. Laikas pinigai (V. B.):
Galėt galėjau viską savo rankom, bet, anot tavęs, laikas pinigai (V. B. 2007, 33)
576. Laimės kūdikis (J. I.)
Nevykėliai ir lūzeriai, savaime suprantama, tenkinasi kukliu dangiškųjų globėjų
skaičiumi, užtat aplink laimės kūdikius plazda visas tuntas sparnuotų būtybių (J. I. 2003,
305)
577. Laimės vaikas (R. R.)
Arabas su dienraščiu po pažasčia – laimės vaikas (R. R. 2004, 219)
578. Laimė vis kam nors šypsosi (R. G.)
Ir gali sakyti, vis jam laimė nusišypso, kad pylė kaip iš kibiro ir jis anksčiau išvažiavo
namo (R. G. 2005, 67)
579. Lakmuso popierėlis (R. Gav.) (2) (L. D.)
Panaudosiu tave kaip lakmuso poierėlį (R. Gav. 2000, 399)
[...] ir tapo sovietinio viešumo ir perestroikos politikos lakmuso popierėliu (L. D. 2005,
16)
580. Lašas po lašo (J. I.)
Ilgi vakarai vienumoje, gūdžios naktys tarsi lašas po lašo tašė atminimų akmenį (J. I.
2000, 94)
581. Laukti Godo (4) (R. Gav.)
149
Sėdžiu vienui vienas ir laukiu Godo, kaip ir kiti čia susirinkusieji (R. Gav. 2000, 251)
582. Lauro šaka (R. G.)
Ir tie kvaili dailininkai, kurie piešia kažkokiu būdu pakibusias ore ir ištiestose rankose
laikančias virš garbanotos poeto galvos lyrą ir lauro šaką (R. G. 2005, 39)
583. Laurus raškyti (J. I.)
[...] būrėja visa dar raškė laurus elegantiškiausių Vilniaus damų rinkimuose (J. I. 2003,
23)
584. Laurus šluoti (J. I.)
Na kodėl daug žadančiam jaunam talentui šlavusiam laurus konkursuose [...]. (J. I. 2003,
43)
585. Laurų vainikas (R. G.)
Vieni iš visų jėgų stengiasi surinkti kuo daugiau drugelių, [...], ketvirti – neriasi iš kailio,
trokšdami laurų vainiko (R. G.2005, 149)
586. Lazdas perlenkti (R. Gav.)
Aš vis dėlto persistengiau ir perlenkiau visas lazdas (R. Gav. 2002, 274)
587. Lazdą perlenkti (L. D.) (G. B.)
Galbūt kiek perlenkiu lazdą, bet pagonybės restauracija vyksta (G. B. 2007, 243)
[...] nemėgstu lazdą perlenkiančių kontinentinės Europos anglofilų [...] (L. D. 2008, 51)
588. Letargo miegu miegoti (R. Gav.)
Jis tik miega letargo miegu – tarsi barsukas žiemą (R. Gav. 2000, 405)
589. Ledkalnio viršūnė (L. D.)
[...] VSD pats savaime čia buvo tik ledkalnio viršūnė [...] (L. D. 2008, 203)
590. Lengva ranka (L. D.)
Jo dėmesio centre gerokai dažniau atsiduria Lietuvos pralaimėjusieji ir silpnieji, lengva
ranka jau paaukoti [...] (L. D. 2008, 215)
591. Letos vanduo (R. Šer.)
Su brendžiu, su džinu, su dumblinu Letos vandeniu?.. (R. Š. 2004, 167)
592. Liberaliter dotatus (J. U.)
Ar ne jūs patys jį liberaliter dotatus (aukščiausiai priėmėte su pagarba) [...] (J. U. 2005,
260)
593. Liežuviai atsiriša (J. K.) (V. B.) (2) (R. Gav.)
[...] jų rankos suvilnijo, liežuviai dar labiau atsirišo: jiems šitai nepatinka [...] (R. Gav.
2006, 47)
Tai buvo vieta, kurioje labai lengvai atsirišdavo liežuviai, mezgėsi pažintys (V. B. 2004,
156)
150
Kai Bilei atsiriša liežuvis, man ji patinka (J. K. 2002, 51)
594. Liežuvius galąsti (J. I.)
Užtat bendradarbės, matydamos kolegės transformaciją, galando liežuvius ir griežė dantį
(J. I. 2003, 316)
595. Liežuvį įkišti (J. K.)
Šit įkišo kažkas liežuvį ir va (J. K. 2002, 63)
596. Liežuvį laužti (R. Gav.)
Net pramoko lietuviškai ir išdidžiai laužė liežuvį [...] (R. Gav. 2000, 208)
597. Liežuvį nusilaužti (R. Gav.)
Tegu pats ir vadina – liežuvį nusilauši (R. Gav. 2006, 111)
598. Liežuvius laidyti (R. G.)
Liežuvius laidė tik senosios kartos atstovai (R. G. 2005, 68)
599. Liežuvį apversti (V. B.)
[...] dabar jau ir pačiam sunku liežuvį apversti (V. B. 2002, 90)
600. Liežuvį laikyti prikandus (V. B.):
[...] kadangi liežuvį laikei prikandęs, šneka nesistūmė (V. B. 2002, 296)
601. Liežuvį laikyti už dantų (J. K.)
Būna, kai liežuvį laikyti už dantų tampa kone žygdarbiu (J. K. 2002, 155)
602. Liežuvio už dantų nelaikyti (S. P.)
Neaiškūs tipai pilkais lietpalčiais kartais išnirdavo iš tamsos ir perspėdavo, kad jeigu jis
nelaikysiąs liežuvio už dantų, baigsiąs dienas už grotų (S. P. 2008, 266)
603. Liežuvis neapsiverčia (J. K.) (J. I.) (3) (V. B.) (G. B.)
[...] šnekėt apie jį liežuvis neapsiverčia (V. B. 2004, 32)
Liežuvis neapsiverstų pavadinti ją Marija (J. K. 2002, 154)
Tokio dangaus ryšio su Žeme pavadinti tiesiog „liūtimi“ jau nebeapsiverčia liežuvis (J. I.
2003, 138)
[...] tačiau liežuvis neapsiverčia, kaip tokį siūlymąsi reikėtų pavadinti [...] (G. B. 2007,
48)
604. Liežuvis nesivertė (R. Gav.)
[...] nieko neatsakiau, liežuvis nesivertė [...] (R. Gav. 2000, 439)
605. Liežuviai palaidi (V. B.)
Žmonių liežuviai palaidi, reikia ar nereikia plaka (V. B. 1998, 222)
606. Liežuvis pinasi (J. A.) (S. P.)
Jis juto, kad pradeda pintis liežuvis [...] (J. A. 2004, 26)
Liežuvis pynėsi, jaučiau apmaudą ir tuštumą paširdyje (S. P. 2008, 365)
151
607. Liežuviu malti (2) (J. A.) (2) (V. B.):
Aš vienas malu liežuviu, o tu lyg vandens į burną paėmęs (V. B. 2002, 118)
Mūsų bendras vaipėsi, ėjo kraipydamasis, be perstojo malė liežuviu (J. A. 2004, 294)
608. Liežuviu marias išlakti (V. B.)
Ir jeigu špitolninkai jo nemėgo, vadino barbalu, pleperza, vapalium, kuris liežuviu
marias gali išlakti, tai tu niekada jo nesišalinai, prieš kitus užstojai (V. B. 2004, 94)
609. Liežuvio nepakišti (V. B.)
Tik neišsišok, sūnau, žiūrėk, kad kas liežuvio nepakištų (V. B. 2004, 107)
610. Liežuvių neužrėši (J. K.)
Jiems liežuvių neužrėši (J. K. 2002, 63)
611. Liežuviai niežti (V. B.):
Jeigu kam liežuviai niežti, tegu loja! (V. B. 2007, 108)
612. Liežuviais plakti (J. K.) (V. B.)
Jeigu dar nežino, tai rytoj liežuviais plaks (V. B. 2002, 158)
Plakti liežuviais jie gali (J. K. 2002, 112)
613. Liežuvį prikąsti (2) (J. K.) (V. B.)
[...] metėlių nuoviro gurkštelėjęs susiraukia Egonas ir prikanda liežuvį, kad neleptelėtų
pikto žodžio (V. B. 2002, 65)
Jau norėjo užbaigt kokiu negražiu žodžiu, bet prikando liežuvį (J. K. 2002, 217)
614. Liežuvis susipainiojo (V. B.):
Susigriebė ištaręs prastai, liežuvis susipainiojo, kadaise iš anglų kalbos trejetą turėdavo
(V. B. 2007, 23)
615. Liežuvį versti (J. K.) (R. Gav.)
Taip, Suslovas bijo kai zuikis, – porino sunkiai versdamas liežuvį (R. Gav. 2002, 415)
Tiesa, liežuvį sunkiai verčia, tačiau blaivėja sulig kiekvienu sakiniu – šalta! (J. K. 2002,
178)
616. Liepsnojantis krūmas (R. R.)
Tarpušventės sukelia euforiško slydimo ir nesvarumo būseną, tarsi ten, už anapus
liepsnojančio kalendoriaus krūmo, tvyrotų palaiminga tuštuma, kurioje būsi ne tik savo
biografijos, bet ir visos erdvės architektas (R. R. 2004, 340)
617. Liepto galas (J. K.)
Jis nė truputį nesielvartavo dėl tokio „liepto galo“, tikėjosi mat greit iš čia ištrūkti [...]
(J. K. 1993, 125)
618. Ligi gyvos galvos (V. B.)
Kambario vaikams jis prasiskolino ligi gyvos galvos [...] (V. B. 1998, 35)
152
619. Lig pat gyvo kaulo (R. G.)
O čia aš daugiau nebegaliu, prisibuvau lig pat gyvo kaulo! (R. G. 2003, 69)
620. Ligi kaulo pasinerti (V. B.)
Mazolenio išpažintį, į kurią buvau pasinėręs ligi kaulo, sykį nutraukė tylūs, bet aiškūs
Egono žodžiai (V. B. 2002, 35)
621. Ligi kaulų čiulpų (R. Gav.)
Kiekvienas žmogus yra perprantamas ligi pat panagių, ligi kaulų čiulpų [...] (R. Gav.
2002, 228)
622. Ligi kaulų smegenų (V. B.) (R. Gav.)
Lyg grąžto spurgelė smelktųsi į gyvą mėsą ligi kaulų smegenų (V. B. 1998, 41)
[...] o mane ligi kaulų smegenų perėmė nesulaikomas azartas (R. Gav. 2002, 216)
623. Ligi pat panagių (R. Gav.)
Kiekvienas žmogus yra perprantamas ligi pat panagių, ligi kaulų čiulpų [...] (R. Gav.
2002, 228)
624. Likimo pirštas (R. R.)
[...] mano beveidis kaimynas iš anoniminio likimo piršto guviu juoduku kraujais
pasruvusiomis akimis (R. R. 2004, 250)
625. Likimo siūlas (R. Gav.)
Žmogaus nebūtis nėra absoliuti: likimo siūlas nutrūksta, bet juk nesudega [...] (R. Gav.
2000, 19)
626. Likimo valiai atsidėti (V. B.)
Skubėdamas bandei viską pergalvoti, pasverti, apsišarvuoti kantrybe, atsidėti likimo
valiai (V. B. 2004, 121)
627. Likimo valiai palikti (J. I.) (R. Gav.)
Pagaliau supras, kad negali palikti savo rankos (savo širdies) likimo valiai [...] (R. Gav.
2006, 175)
Leonardas, palikęs Ritą likimo valiai, it žuvis po marių gelmes nardė tarp susirinkusiųjų
(J. I. 2003, 218)
628. Likimo ženklai (R. R.)
Vėliau surinko retą likimo ženklų kolekciją [...] (R. R. 2004, 353)
629. Liūdnojo vaizdo riterė (S. P.)
Liūdnojo vaizdo riterė, moteris su arkliašūdžio maišeliu, antidekartiško mąstymo
įsikūnijimas, visiems yra kasdienė paguoda [...] (S. P. 2004, 98)
630. Lydekai paliepus (J. I.)
153
Pernykštis čigoniškas menininkų autobusas, atsiradęs lydekai paliepus (o gal – Venecijai
panorėjus?), dabar jau atrodo ne kaip neišvengiama būtinybė, o kaip smagi užgaida (J. I.
2003, 73)
631. Lyg akis išdegęs (J. I.)
[...] kai kurie lėkė palaikiais automobiliais lyg akis išdegę [...] (J. I. 2003, 288)
632. Lyg be rankų (R. Gav.)
Kunigaikštis be donatoriaus būtų buvęs lyg be rankų (R. Gav. 2006, 126)
633. Lyg griaustinis iš giedro dangaus (J. I.)
Ta žinia buvo lyg griaustinis iš giedro dangaus, ir Baltoji Lelija pasijuto ne juokais
įžeista, o gal net išduota (J. I. 2000, 350)
634. Lyg nuo žąsies vanduo (J. I.)
Nuo miniatiūrinės šambalietės toks pareiškimas nutekėjo lyg nuo žąsies vanduo (J. I.
2000, 52)
635. Lyg pelė po šluota (J. K.)
Tupiu čia lyg pelė po šluota (J. K. 2002, 5)
636. Lyg perkūnas iš giedro dangaus (2) (J. I.) (2) (V. B.):
Dabar viskas kitaip, o svarbiausia – lyg perkūnas iš giedro dangaus... (V. B. 2007, 26)
Tada lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkia pučiamųjų orkestras (J. I. 2003, 184)
637. Lyg skęstantis šiaudo (V. B.)
Lyg skęstantis šiaudo Egonas griebiasi freskos, į ją kabinasi (V. B. 2002, 307)
638. Lyg vandens į burną paėmęs (V. B.):
Aš vienas malu liežuviu, o tu lyg vandens į burną paėmęs (V. B. 2002, 118)
639. Lyg žaibo trenktas (J. A.)
Lyg žaibo trenktas Sandaras pasisuko į motiną (J. A. 2004, 457)
640. Locus communis (J. U.)
[...] mintis, kad menas atlieka įvairias funkcijas ir yra vertinamas pagal jas, laikytina
samprotavimų apie meną locus communis (J. U. 2005, 289)
641. Lūpą patempti (2) (V. B.)
Anelė patempė lūpą, – O kam to reikia? (V. B. 1998, 198)
642. Lūpos neprasivers (V. B.):
Mea culpa – bažnyčios žodžiai, jam tolimi manė, lūpos neprasivers jų ištarti, girdint
tėvui ir Laurynui (V. B. 2007, 8)
643. Magnum opus (R. Gav.) (L. D.)
Šitai buvo mano magnum opus (R. Gav. 2000, 331)
Jo penkiatomis magnum opus [...] parašytas lietuviškai [...] (L. D. 2005, 37)
154
644. Makaronus kabinti (J. I.)
Dailioji Kalytė buvo paprasta mergina ir neketino kam nors ant ausų kabinti makaronus,
dėdamasi, kad yra Slaptosios doktrinos žinovė [...] (J. I. 2000, 394)
645. Mea culpa (2) (V. B.) (R. Gav.):
Mea culpa – bažnyčios žodžiai, jam tolimi manė [...](V. B. 2007, 8)
Mea culpa, tačiau be Geležinės Subinės mano metraštis netektų griaučių (R. Gav. 2000,
372)
646. Medaus mėnuo (G. B.)
Spauda mėgavosi medaus mėnesiu, kai reklamos tiesiog ūžtelėjo (G. B. 2007, 96)
647. Metai iš metų (V. B.) (G. B.):
Jos liga tęsėsi metai iš metų [...](V. B. 2007, 9)
Minėjimas ar posėdis vis tiek metai iš metų buvo kažkokių niekam nebeįdomių sąskaitų
suvedinėjimas (G. B. 2007, 150)
648. Metų metais (R. G.) (J. A.) (2) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.):
[...] Povilas metų metais besitęsiančio žaidimo dalyvis (V. B. 2007, 237)
Niekad nevaikščiojo į bažnyčią, tad jų neatliktos išpažintys kaupėsi metų metais (R. Gav.
2000, 392)
[...] negali jis metų metais slinkti taip pilkai ir vienodai (R. G. 2005, 13)
Taip Valento stogas pasikeitimų laukia metų metais [...] (J. A. 2004, 383)
649. Metų metus (4) (R. Gav.) (G. B.)
Prieš tai metų metus tegalėjau grįžti į savo laikinąjį karstą Karoliniškėse (R. Gav. 2002,
148)
Chiromantijos ar astrologijos pagrindų reikia mokytis metų metus [...] (G. B. 2007, 221)
650. Miglos nepūsti (R. G.)
– Nepūsk tu, žmogeli, miglos. (R. G.2007, 47)
651. Mintis skaityti (G. Radv.)
Per keliasdešimt bendravimo metų jau galėjome skaityti viena kitos mintis [...] (G. Radv.
2010, 165)
652. Mirties kilpa (R. V.)
Bet kiekvieną kitą kandidatą po R. Pakso mirties kilpos praeitą penktadienį [...] (R. V.
2005, 160)
653. Mirties nagai (J. U.)
[...] nešė du raitelius, plėšė iš alsuojančios, žiaurios, beprasmės mirties nagų [...] (J. U.
2005, 63)
654. Mirties patale gulėti (5) (R. Gav.)
155
Kad ir kai ten būtų – privalėjau aplankyti mirties patale gulintį Aleksą [...] (R. Gav.
20002, 269)
655. Mirtim vaduotis (R. Gav.)
Vieno mano bičiulio žmona klaikiai karščiavo, kaip sakoma, mirtim vadavosi (R. Gav.
2000, 412)
656. Mirtina tyla (R. G.)
Stojo mirtina tyla (R. G. 2005, 41)
657. Modus vivendi (2) (S. P.) (G. B.)
– Modus vivendi, - šyptelėjo Augustinas. (S. P. 2008, 37)
[...] apie kažkokį liūdesį, kuris, matyt, yra kiekvieno padoraus lietuvio modus vivendi (G.
B. 2007, 18)
658. Mozės krūmas (S. P.)
Vaizdas priešais vargu ar galėjo priminti Mozės krūmą (S. P. 2008, 13)
659. Muilą nešti (2) (J. K.)
Kažkuri Dašvskos duktė vėl pagimdė [...] dar du vaikučius – teko mikliai nešti muilą (J.
K. 1993, 21)
660. Muilo burbulas (V. B.) (G. B.) :
Suprato, kad tas jo kalbėjimas – tai gerai įkalusio skiedalas, bet, jeigu reikia muilo
burbulo, tegul sau turi (V. B. 2007, 15)
Iš esmės Prezidentūra susikūrė sau gražų jaukų muilo burbulą (G. B. 2007, 96)
661. Musės nenuskriaustų (S. P.) (J. I.)
Belozaras buvo iš tų, apie kuriuos sakoma – toks ir musės nenuskriaustų (S. P. 2008,
112)
662. Mūru stoti (J. K.)
Be to, ir šeima stos mūru tik už ją! (J. K. 2001, 9)
663. Nagai niežti (J. I.)
Jam tiesiog niežėjo nagai vietoj vieno žodžio būtinai įrašyti kitą (J. I. 2003, 89)
664. Nagus graužti (J. K.) (A. Z.)
Graužti nagus, kad netekau to, ką turi beveik kiekvienas? (J. K. 1993, 55)
Prasnausime progą, graušime nagus (A. Z. 1998, 410)
665. Nagus nusigraužti (G. B.)
O švedai tai nagus nusigraužtų! (G. B. 2007, 163)
666. Nagus įkišti (R. Gav.)
Dar įkiši nagus, kur nereikia, ir teks nupjaut pirštelius (R. Gav. 2000, 288)
667. Nagus kišti (2) (R. Gav.)
156
Tad kam kišti nagus? (R. Gav. 2000, 339)
668. Nagus nudegti (R. G.)
Juk jau buvau vieną kartą dėl to nagus nudegusi... (R. G. 2007, 201)
669. Nagus prikišti (S. P.) (R. Gav.)
Kažkas net prisiminė amžinatilsį Borią, tačiau anas tikrai nebuvo čia prikišęs nagų (R.
Gav. 2002, 203)
Kas nors čia ir iš savų bus prikišęs nagus (S. P. 2008, 47)
670. Naktį visos katės pilkos (J. I.)
Makso striukė buvo ruda, bet naktį visos katės pilkos (J. I. 2003, 127)
671. Negeros akys (V. B.)
Negeros akys išlydi Egoną pro duris (V. B. 2002, 271)
672. Nei galo, nei krašto (J. K.)
[...] pilsis kruša ir liepsnos horizontai – nei galo, nei krašto nebus mano kančioms (J. K.
2006, 22)
673. Nei galvoj, nei uodegoj (V. B.):
[...] bet kad būsią rengiami vargonų koncertai, jam nei galvoj, nei uodegoj (V. B. 2007,
147)
674. Nei gyvas, nei miręs (V. B.) (R. Gav.)
Nei gyvas, nei miręs pasileido per stagarynus ir kupstynus [...] (V. B. 2004, 11)
[...] kito didžiojo kunigaikščio bendravardis Vargalys nei miręs, nei gyvas stovėjo (R.
Gav. 2000, 473)
675. Nei į tvorą, nei į mietą (J. I.) (R. Gav.)
Ji visad pašneka nei į tvorą, nei į mietą (R. Gav. 2000, 81)
Todėl paklausi nei į tvorą, nei į mietą [...] (J. I. 2003, 87)
676. Nei iš šio, nei iš to (4) (J. K.) (5) (R. G.) (8) (V. B.) (G. B.) (R. Gav.):
[..] kai Liucija atsitiesia, jis nei iš šio, nei iš to klausia [...](V. B. 2002, 133)
Aš tiesiog netikėjau, kad galiu nei iš šio, nei iš to nuskęsti (R. Gav. 2006, 316)
[...] nė iš šio, nei iš to pagalvojau: gyvenime esu tiek matęs, kad jeigu viską sudėčiau...
(V. B. 1998, 52)
Ir nei iš šio, nei iš to jis man padeklamavo esperantišką vieną Maironio eilėraštį (J. K.
2006, 75)
[...] kaip gyvenimas nei iš šio, nei iš to užgriūva vieną žmogų visa savo jėga [...] (R. G.
2005, 87)
Vis vien lieka nei iš šio, nei iš to išnirę keltai ir keltoskitai (G. B. 2003, 23)
677. Ne iš kelmo spirtas (3) (J. I.) (R. Gav.)
157
[...] tačiau Gustis buvo ne iš kelmo spirtas, jo krūtinėje plakė įsimylėjusi širdis,– jis tėškė
milicininkui antausį grąžos (S. P. 2008, 326)
Tiesa, jis pats ne iš kelmo spirtas. (R. Gav. 2006, 276)
[...] ne vien dėl to, kad savo veblenimus vėliau perkraustytų, o kad pasirodytų ne iš kelmo
spirtas (J. I. 2003, 123)
678. Nekalta avelė (R. V.)
Bet ir liberalai, socialliberalai bei socialdemokratai nėra tik nekaltos avelės (R. V. 2005,
209)
679. Ne (mano) nosiai (3) (J. K.)
Ar žinai, tvirtino jis, esama tokio variklio, tik jis ne mūsų nosiai (J. K. 2002, 171)
680. Ne pagal kišenę (J. I.)
Tiems, kam džipas ne pagal kišenę, tenka rinktis autobusais (J. I. 2003, 172)
681. Ne pėsčiai (būti) (A. Z.)
Valės vyras – chirurgas, todėl ir ji ne pėsčia: pirks vilą [...] (A. Z. 1998, 138)
682. Ne pro šalį (2) (J. K.) (S. P.) (G. B.)
Visai ne pro šalį būtų praskleisti užklasinio darbo užkulisius [...] (J. K. 2006, 162)
Tad kelios citatos ne pro šalį (G. B. 2003, 31)
683. Nervą pažadinti (G. Radv.)
Neklausiau niekada, kodėl jie neturėjo vaikų, jaučiau, kad tas klausimas jai nebūtų
patikęs, gal net būtų pažadinęs kokį skaudų praeities nervą [...] (G. Radv. 2010, 137)
684. Ne savo balsu (2) (J. A.)
Kas čia dabar? – ne savo balsu klausė [...] (J. A. 2004, 174)
685. Nei šiaip, nei taip (V. B.)
Kad tie žodžiai nuskamba nei šiaip, nei taip [...] (V. B. 2002, 92)
686. Nei šis, nei tas (R. G.) (J. A.) (G. B.):
Žinoma, pasakiau nei šį, nei tą, tačiau Mikas, galvą guldau, stovėjo apkurtęs [...](V. B.
1998, 155)
Motina sėdėjo prie pečiuko, žiūrėjo į užtrauktą langą, ėmė ir pasakė nei šį, nei tą [...] (R.
G. 2007, 168)
[...] velnias, ne moteris, jau man nei šis, nei tas [...] (J. A. 2004, 231)
Sausas vynas irgi nei šis, nei tas (G. B. 2007, 147)
687. Nei šioks, nei toks (R. Gav.)
O tu esi nei šioks, nei toks – nei šaltas, nei šiltas, o tik drungnas (R. Gav. 2002, 57)
688. Ne šventieji puodus lipdo (J. I.)
158
Ara, ne šventieji puodus lipdo – tarė Ahuva ir išleido trumpą, bet ausį lyg garvežio
švilpukas rėžiantį garsą [...] (J. I. 2000, 154)
689. Net dūmai rūksta (R. Gav.)
[...] draugaujam visi, kad net dūmai rūksta [...] (R. Gav. 2000, 437)
690. Nė bluosto nebūti sudėjus (R. G.)
[...] ji dar nė bluosto nebuvo sudėjusi, nors jau buvo, ko gero, pats parytys (R. G. 2003,
238)
691. Nė gyvos dvasios (3) (R. G.) (2) (J. K.) (3) (J. A.) (2) (V. B.) (5) (R. Gav.)
Nuo aukštumos nė gyvos dvasios nesimatė (V. B. 2002, 72)
[...] likau aikštėj, nes ten buvo suguldyti keturi, nė gyvos dvasios aplinkui (R. Gav. 2000,
433)
Kad nė gyva dvasia neišsprūstų! (J. K. 2006, 66)
Tavęs nėra, ji viena pati namuose, nė gyvos dvasios šalia [...] (R. G. 2003, 231)
Ir aplinkui, ir ežero vandenyse – nė gyvos dvasios (J. A. 2004, 404)
692. Nė kojos nebekelti (J. I.)
Joks tautietis rytais nė kojos iš namų nebekeldavo nepasidomėjęs, ką buloja horoskopas
[...] (J. I. 2003, 101)
693. Nė kvapo (nebebūti) (J. I.) (2) (R. Gav.)
Tačiau nė kvapo vienintelio dalyko, kurio nuoširdžiai ieškojo (R. Gav. 2006, 353)
Nors šilkais šiugždančių ir paauksuotomis kaukėmis besipuikuojančių aristokratų šioje
diskotekoje po žvaigždėtu dangumi ir taip nebebuvo nė kvapo (J. I. 2003, 64)
694. Nė motais (2) (J. K.) (9) (J. I.) (G. B.)
Bastetė apsimesdavo, kad jai visai nė motais tas jų ypatingas ryšys. (J. I. 2003, 350)
Bet pigiai moteriai tai nė motais (J. K. 2003, 84)
Ir jiems visai nė motais, kad „čia“ verda kažkokios aistros dėl LRT (G. B. 2007, 178)
695. Nė musės nenuskriaudę (J. I.)
Abu dievagojosi nė musės nenuskriaudę, tačiau kalėti nuteisti daugiau nei dešimčiai metų
(J. I. 2003, 214)
696. Nė per nago juodymą (J. K.) (4) (J. I.) (4) (R. Gav.)
Maišau maistą ir nė per nago juodymą netikiu, kad tasai lestų (R. Gav. 2006, 204)
Abu žinom – nė vienas nenusileis nė per nago juodymą (J. K. 2001, 98)
Juk vienas iš svarbiausių jo įžadų buvo niekada nė per nago juodymą (J. I. 2000, 138)
697. Nė pėdsako neliko (J. I.)
Šiandien iš jų neliko nė pėdsako [...] (J. I. 2003, 122)
698. Nė piršto nepajudinti (J. K.) (2) (J. I.) (R. Gav.)
159
[...] dėl žūstančios Lietuvos – vien paverkšlenimo, šiukštu, nė piršto nepajudinant (R.
Gav. 2000, 223)
Tik niekas nepajudino nė piršto (J. K. 2006, 99)
699. Nė mažojo pirštelio nepajudinti (J. I.) (R. Gav.)
Daugybė vyrų apie šitai tik svajoja, o VV tą turėjo, nė mažojo pirštelio nepajudinęs (R.
Gav. 2000, 373)
[...] būtų galėjusi praštmaniausiai gyventi, nė mažojo pirštelio nepajudindama (J. I.
2003, 131)
700. Nė pirštu (J. K.)
O aš jos nė pirštu negalėčiau (J. K. 2003, 86)
701. Nė pirštu nepaliesti (2) (J. I.) (R. Gav.)
[...] o po juo – nė pirštu nepaliesta vagina (R. Gav. 2000, 318)
[...] Maksas pakišo Tadą, net jei vyresnėlis Magės nė pirštu nepalietė (J. I. 2003, 129)
702. Nė su žiburiu nerasi (2) (J. I.) (A. Z.) (2) (L. D.)
Kartais jos ten nė su žiburiu nerasi, todėl net neverta ieškoti (L. D. 2008, 185)
Jo kūryboje nė su žiburiu nerasime tų destruktyvių socialinių ir dvasinių pradų [...] (A.
Z. 1998, 140)
Todėl tą dieną įsigijo dar vieną knygą, kurios nė su žiburiu nerasi [...] (J. I. 2000, 35)
703. Nė šuo nesulojo (R. Gav.)
Bet viskas pavyko kuo geriausiai: jis jau čia – ir nė šuo nesulojo (R. Gav. 2006, 114)
704. Nė velnio (5) (J. K.) (J. I.) (2) (J. A.) (6) (R. Gav.)
[...] sakai, Sezamai, atsiverk, o jis nė velnio neatsiveria, tik gargteli – užsienio pasą ir
dolerių (R. Gav. 2000, 453)
– Man visad atrodė, kad žmonės nė velnio nenori žinot savo tikrosios ateities, –
suabejojo Jis. (J. I. 2003, 281)
Tave pagrobė klastingi kryžiuočiai, bet tu nė velnio nebijai (J. K. 2006, 40)
Nė velnio ji nemato, antraip – ar lįstų po tekiniais? (J. A. 2004, 432)
705. Nieko prieš (G. B.)
O be to, neaišku, ar už vairo nesėdi graži moteris, kuri tokiai pat būtų nieko prieš
šmaukštelėti per kojas [...] (G. B. 2007, 151)
706. Nieku gyvu (2) (J. K.) (4) (J. I.) (L. D.) (8) (G. B.)
Teisingai maniau, kad nieku gyvu neišsiverstume be mūsų nedidukės elektros stoties [...]
(J. K. 2006, 141)
Užtat Tada su savo tėvu nieku gyvu nebūtų sudaręs nei taikos, nei paliaubų (J. I. 2003,
340)
160
[...] buvo galima modeliuoti, aiškinti, plėsti jau esančią tradiciją, bet nieku gyvu ne kurti
naują (G. B. 2003, 15)
[...] tik apie tai nieku gyvu nekalbama skambia ir pretenzinga kalba (L. D. 2008, 217)
707. Niekur nieko (J. K.)
[...] beprotiškai pavydžiu tiems vyriškiams, kurie lyg niekur nieko moka užmegzti pažintis
su moterimis (J. K. 2001, 30)
708. Nojaus laivas (S. P.) (R. Gav.)
[...] įmanoma sutalpinti nemenką dalį pasaulio tarsi kokiame seniausiai nuskendusiame
Nojaus laive (R. Gav. 2002, 84)
[...] ir dabar pagrindinė miestelio gatvė panešėjo į plaukti pasirengusio Nojaus laivo
apylinkes (S. P. 2008, 15)
709. Non progreti est regreti (J. K.)
[...] bet susivaldžiau, nors visi žino, kad non progreti est regreti, t. y. neiti priekin – lygu
žengti atgal! (J. K. 2001, 28)
710. Norom nenorom (2 ) (J. K.) (1) (R. G.) (2) (V. B.) (12) (R. Gav.):
Bet norom nenorom palieka pėdsakus (R. Gav. 2000, 68)
Irdamasis pro suolus ir taburetes, Laurynas norom nenorom galėjo išklausyti nartų
litaniją (V. B. 2007, 38)
Girtuoklių kalėjime žmogus norom nenorom atsiskleidžia iki galo [... (J. K. 1993, 110)
[...] kai ima suktis galva, ir norom nenorom turi užsimerkti... (R. G. 2007, 80)
711. Nori nenori (1) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)
Nori nenori jautiesi esąs merdinčios lietuvių civilizacijos metraštininkas (R. Gav. 2000,
323)
Mat Činskis visuomet kvatodavo taip užkrečiamai, jog visi nori nenori užsikrėsdavo ir
ilgai kvatodavo sykiu (J. K. 2006, 95)
Rytą eini į būdelę, sutinki kieme – turi nori nenori sveikintis (R. G. 2007, 90)
Žmogus be jokių pastangų po šitos knygos perskaitymo nori ar nenori turi pajusti tam
tikrus pojūčius (G. B. 2007, 290)
Nori nenori teko jas atidaryti (J. I. 2003, 213)
712. Nors į akį durk (J. I.)
Naktis, tamsu nors į akį durk, aplinkui – stačia neperžengiama vandens siena (J. I. 2003,
138)
713. Nors pasikark (R. Gav.)
[...] sarmata, nors pasikark, – o reikia nueit į šunų vaistinę, ten kartais užsiguli (R. Gav.
2000, 431)
161
714. Nors žemėn prasmek (A. Z.)
Gal pervargstu, bet įpusėjus taip viskas pasidaro banalu, kad nors žemėn prasmek (A. Z.
1998, 417)
715. Nosį kišti (J. K.)
Kaip ilgai negalėjau atleisti, kad ji slapčia kišo nosį į mano užrašus (J. K. 2002, 220)
716. Nosis kaišioti (R. Gav.)
Krūtinėje abu pakampėm, visur kaišioja nosis [...] (R. Gav. 2006, 200)
717. Nosies nekišti (2) (J. K.) (R. G.)
Liumpenai ir gatvės mergšės nė nosies ten nekišdavo! (J. K. 2001, 72)
Ir iš Kaubrienės galo niekas nekišo nosies (R. G. 2005, 207)
718. Nosį riesti (J. I.)
Na, žinoma, jie turi dėl ko riesti nosį! (J. I. 2003, 76)
719. Nosį teberiesti (V. B.)
Mano nosį vis teberietė šiukšlynų dvokas [...] (V. B. 1998, 12)
720. Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V. B.)
– Ko taip nukabinęs nosį? (V. B. 2002, 113)
Nukabinau nosį, nuleidau rankas, bet ūmai prisiminiau savo mylimąją [...] (J. K. 2001,
136)
[...] negalima jam nukabinti nosies, jo liūdesys – yra jo liūdesys [...] (J. A. 1996, 21)
721. Nosį užriesti (J. K.)
Užrietė nosį, liūdnai pamaniau [...] (J. K. 2001, 103)
722. Nosies tiesumu (J. K.)
[...] viena liemene, apkibęs siūlgaliais, nosies tiesumu pasileido per pušyną daryti
tvarkos miesto stadione (J. K. 2006, 35)
723. Nosis sukišti (V. B.):
Sukišo nosis į televizorių, perjunginėjo kanalus [...](V. B. 2007, 228)
724. Nosį sukti (3) (R. Gav.)
Visi tarsi paskutiniai kvaileliai suka nuo manęs nosį (R. Gav. 2002, 166)
725. Nosimi arti (R. G.)
Parėjau namo prieš vidurnaktį, beveik ardamas nosimi žemę (R. G. 2005, 90)
726. Nugarą atgręžti (V. B.) (A. Z.)
Tai Jakša... tas pats Jakša, kuris atgręžė nugarą...Judo pabučiavimui [...] (V. B. 2002,
296)
[...] jie išaugo ne protestuodami prieš melą ir pompastiką, o atgręžę jai nugarą [...] (A.
Z. 1998, 100)
162
727. Nugarą atsukti (V. B.)
Dievas mato, tėvai, nuodėmė gyvent savo pačiai atsukus nugarą (V. B. 2007, 248)
728. Nugarą lenkti (S. P.)
Tu, šviesus žmogus, pelyji užkampy, ponui lenkui nugarą lenki (S. P. 2008, 36)
729. Nuo Adomo ir Ievos (R. R. )
Arba poetiškiau – nuo Adomo ir Ievos (R. R. 2004, 546)
730. Nuo ausies iki ausies (2) (J. I.)
Mergaitės šypsena išsiskleidžia beveik nuo ausies iki ausies (J. I. 2003, 131)
731. Nuo galvos iki kojų (5) (J. I.)
Šeimyna nuo galvos iki kojų buvo apmegzta raštuotais vilnoniais drabužiais (J. I. 2003,
88)
732. Nuo krūtinės nuristi (J. A.)
[...] jis nurito nuo krūtinės akmenį, atidengdamas visiems save tokį, koksai buvo (J. A.
1996, 94)
733. Nuo liežuvių nenueiti (V. B.)
Pasakysiu, tavo motociklas ir šiai dienai visam miesteliui nuo liežuvių nenueina (V. B.
2007, 188)
734. Nuo žemės paviršiaus nušluoti (J. I.)
Pirmą kartą du Venecijos krantus jis sujungė XV a. Pradžioje, bet buvo nušluotas nuo
žemės ir vandens paviršiaus per Bajamontes Tiepolo organizuotą sukilimą (J. I. 2003, 80)
735. Nuo žemės paviršiaus nutrinti (J. I.)
[...] ištikimiausi Alacho kariai tebelaiko ne tik žygdarbiu, bet ir malonumu ar net Dievo
suteikta malone tokias paleistuves nudėti, trinte nutrinti nuo žemės (J. I. 2003, 20)
736. Omnia mea mecum porto (R. G.)
Omnia mea mecum porto (R. G. 2005, 205)
737. Ore pakibti (G. B.)
[...] visa šių valdovų religinė veikla perdėm pagoniška ir komentaras akivaizdžiai
pakibęs ore (G. B. 2003, 81)
738. Ožius rodyti (R. G)
O kokius ožius aš dabar begaliu rodyti? (R. G. 2007, 225)
739. Pabuvoti (kito) kailyje (L. D.)
[...] dar geriau suvoki jų prasmę, jei pats esi pabuvojęs jų kailyje (L. D. 2008, 55)
740. Padai svyla (J. I.)
Beprarandantieji tikėjimą, jautė, kad žemė slysta iš po kojų, o gal net po padais svyla (J.
I. 2003, 384)
163
741. Pagal Dievo norą (R. G.)
Pora pagal Dievo norą (R. G. 2003, 187)
742. Pagal (kieno) dūdelę šokti (J. I.)
Jau turėjo užtektinai laiko suvokti, kas čia yra ponas ir pagal kieno dūdelę privalu šokti
(J. I. 2003, 118)
743. Pagaugais nueiti (J. I.)
[...] visas kūnas nueina pagaugais ir akyse susitelkia ašaros, tik gal ne siaubo, o baugaus
susižavėjimo (J. I. 2003, 68)
744. Pandoros skrynia (R. R.)
It Prousto keksiuką, it miniatiūrinę Pandoros skrynelę, kurios plastmasė buvo tik trapus
šarvas, skiriantis seno vėžlio kūną nuo jaunystės pažeminimų ir pagundų (R. R. 2004,
519)
745. Parako pakaks (J. I.)
Tokiam žmogui parako pakaks, kad iki pat savo gyvenimo pabaigos keršytų visam
pasauliui ir, žinoma, moterims (J. I. 2003, 40)
746. Par excellence (6) (L. D.) (G. B.)
Vilniaus dainius, lietuvis par excellence, – vienintelis lietuvis, kuriam atleidžiame jo
lenkiškumą [...] (G. B. 2007, 46)
Būdamas naujausių laikų reiškinys par excellence, nacionalizmas yra atsidūręs tarpe [...]
(L. D. 2005, 26)
747. Pasaulio bamba (R. R.)
Azijos ir ypač Afrikos šalims trumpam duodama pasijusti pasaulio bamba (R. R. 2004,
537)
748. Pasaulio pabaiga (3) (R. Gav.)
[...] jeigu ją nuplėšia savi – vadinasi, jau atėjo pasaulio pabaiga (R. Gav. 2006, 174)
749. Paskutinė vakarienė (R. R.)
Paskutinės vakarienės užstalė alaus šėtroje Pamaskvėj (R. R. 2004, 335)
750. Paskutinis atodūsis (J. I.)
Žmoguje glūdėjo ir HU – ypatinga nemirtingumo dalelytė, po paskutinio atodūsio
susiliejanti su Ba [...](J. I. 2003, 43)
751. Paskutinė kelionė (G. Radv.)
Paskutinei kelionei sukurti drabužiai privalėjo būti prieinami kiekvieno mirusio
artimiesiems [...] (G. Radv. 2010, 222)
752. Paskutinį kvapą išleisti (S. P.)
[...] kai suplyšo plaučių dumplės, ir kūnas išleido paskutinį kvapą. (S. P. 2008, 361)
164
753. Pasroviui neplaukti (J. I.)
O Tadas populiarumo nesivaiko/ jis niekad neplaukė pasroviui (J. I. 2003, 138)
754. Pataikyti į dešimtuką (J. I.)
Kaip ir buvo galima tikėtis, su laiku jaunajam kūrui Džonas Hukas pataikė į dešimtuką
[...] (J. I. 2000, 210)
755. Pavojaus varpais skambinti (3) (J. I.)
Skambinimo pavojaus varpais pobūdis kuris laikas nesikeitė [...] (J. I. 2003, 106)
756. Pažadėtoji žemė (2) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.)
[...] ir kelias į Pažadėtąją Žemę stebuklingai atsiverdavo (R. Gav. 2002, 114)
Einam greičiau iš čia ir skubam į pažadėtąją žemę (J. A. 1996, 108)
[...] iškeliaudavo Anapus išdidžiai ir šlovingai į Pažadėtąją Žemę (J. I. 2000, 134)
757. Pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.)
Tačiau nė kiek nesutriko, tik gūžtelėjo pečiais, užsisagstė palaidinę (R. Gav. 2000, 401)
Man kas – gūžtelėjo pečiais [...] (R. G. 2007, 150)
Maksas gūžtelėjo pečiais, nesuprasdamas, kodėl viduryje sezono turėtų nutraukti įprastą
darbą (J. I. 2003, 119)
758. Pelenais paleisti (J. U.)
Kai tik jūs nesikišote, aš Maskvą vienas prigriebiau, vos pelenais nepaleidau (J. U. 2005,
219)
759. Pelenais paversti (J. I.)
Į rinką išmetama vertybė, kuri paverčia pelenais visas kitas tradicines vertybes (J. I.
2003, 158)
760. Peilis po kaklu (R. G.)
[...] ir tiems, kuriems interpretacijos yra peilis po kaklu – svetingai atveria duris į
grožinio žodžio pasaulį [...] (R. G. 2005, 5)
761. Pelus nuo grūdų atskirti (S. P.) (V. B.)
– Laurynai, aš moku atskirti grūdus nuo pelų. (V. B. 2007, 144)
Esą kontrabandininkė visuomet atskirtų pelus nuo grūdų, tai yra žiurknuodžius nuo
kokaino (S. P. 2008, 107)
762. Per akis (3) (J. K.) (R. G.) (2) (J. A.) (4) (R. Gav.)
Pinigų per akis, visiška laisvė [...] (R. Gav. 2000, 40)
[...] nieko mums nestigo, visko turėjom per akis! (J. K. 2001, 73)
[...] bet nurijo tą liūdną mintį, nes darbo buvo per akis (J. A. 1996, 121)
763. Per amžių amžius (J. I.)
165
Angelai per amžių amžius tvyro ten, kur tvyro, o žmogui leista iš giliausios egzistencinės
duobės pasiekti pačias aukštybes (J. I. 2003, 296)
764. Per dantį traukti (3) (J. K.)
[...] alpdavo dėl nežmoniškų kainų, traukdavo per dantį [...] (J. K. 2006, 16)
[...] šnekėjo laisvai, traukė savo kolegas per dantį ir nesiafišavo (J. K. 1993, 65)
765. Per dantį patraukti (S. P.)
Ypač per dantį visus patraukti mėgo Žalga (S. P. 2008, 85)
766. Per dienų dienas (J. I.)
[...] kai per dienų dienas sliūkinėji perkaręs (J. I. 2000, 64)
767. Per gerklę lįsti (V. B.)
– O gal man ir vienas gyvenimas per gerklę lenda, ką tu žinai? ( V. B. 1998, 28)
768. Perkūnas žino (V. B.)
Nesuderinta, sako, nėra leidimo, trūksta parašo ir dar perkūnas žino ko (V. B. 2007,6)
769. Perkūnas netrenkė (R. Gav.)
Kol kas nieko. Manęs netrenkė perkūnas (R. Gav. 2000, 421)
770. Perkūnas rautų (V. B.)
– Pierkūnas rautų! – neiškentė Tilius (V. B. 2007, 132)
771. Perpetuum mobile (J. K.) (2) (J. I.)
Galim sakyti: žinot, ėmiau ir netyčia išradau perpetuum mobile (J. K. 2002, 58)
Jis buvo neprilygstamas pasakotojas, tikras naujų istorijų kūrimo perpetuum mobile (J. I.
2003, 145)
772. Per plauką (J. I.)
[...] tačiau nejudėjo net per plauką nei pirmyn, nei atgal (J. I. 2000, 37)
773. Per nagus gauti (J. K.)
Kai gaunu per nagus – mano tekstus atmeta kelios redakcijos, – ateina honoraras už
publikaciją (J. K. 2002, 139)
774. Per se (J. U.)
Vargu bau fiktyvios prasmės pačios savaime, per se, yra žmogui rūpintis dalykas [...] (J.
U. 2005, 387)
775. Persona non grata (J. I.)
Galit užsidirbti ne tik automato buože per petį, bet ir spaudą pase, kad nuo šiol Indijoje
esat persona non grata (J. I. 2003, 171)
776. Per (kieno nors) lavoną (V. B.)
Tik per mano lavoną švenčiausiąjį išniekins prakeiktieji [...] (V. B. 2004, 36)
777. Petys į petį (R. Gav.)
166
[...] prašmėžavo pro kambarį lyg tartųsi kažką – petys į petį (R. Gav. 2006, 232)
778. Pėdas sumėtyti (R. Gav.)
Reikėjo sumėtyti pėdas, neleisti įsprausti į kampą (R. Gav. 2006, 223)
779. Piestu stotis (V. B.):
Povilas piestu stojo prieš (V. B. 2007, 66)
780. Pigiau grybų (G. B.)
Tik 500 lt mėgėjams – pigiau grybų (G. B. 2007, 146)
781. Pilka pelytė (G. Radv.)
Kai ėjau prie tarpduryje rūkančios moters, ji man atrodė pilka pelytė [...] (G. Radv.
2010, 12)
782. Pilnas ausis prikalbėti (R. G.)
– Nu, man atrodo, kad tau po tų šokių prikalba pilnas ausis (R. G. 2007, 107)
783. Pilnos kelnės (R. G.)
Vagystė įvarė baimės pilnas kelnias (R. G. 2005, 82)
784. Pinigus kalti (G. Radv.)
Tada Ričardas, ji mostelėjo pro langą į vyrą, kuris maiįė cementą, kalė pinigus Airijoj
žuvį fabrike (G. Radv. 2010, 14)
785. Pirštą pakrutinti (V. B.):
Kol pirštą pakrutins, ne sykį teks atlėkt (V. B. 2007, 7)
786. Pirštais užbadyti (R. G.)
O iš pirmos algos nepavaišinti negalėjo, užbadytų pirštais visas bendrabutis [...] (R. G.
2003, 95)
787. Pirštinę mesti (3) (A. Z.)
Ivanauskaitė išdidžiai atsistoja kažkur tarp pankės ir dvasios aristokratės ir meta pirštinę
tradicinėms šventybėms (A. Z. 1998, 100)
788. Pirštu pamoti (R. Gav.)
Pamoja pirštu, privalai prieiti artyn (R. Gav. 2000, 50)
789. Pirštu rodyti (R. G.)
Važinėja ir pirštu prikišamai rodo: va, žiūrėk, žiūrėk [...] (R. G. 2007, 154)
790. Pirštų galais (J. A.)
Po kurio laiko prie vaiko pirštų galais prieina motina [...] (J. A. 1996, 28)
791. Pirštus svilinti (R. Gav.)
Ji svilino pirštus, bet vos nusviedęs ją į šalį [...] (R. Gav. 2006, 163)
792. Plaukai piestu pasistojo (J. K.)
Todėl plaukai piestu pasistojo, kai gavau kvietimą į ekstrą suvažiavimą (J. K. 2001, 55)
167
793. Plaukus rautis (S. P.)
[...] vaiko Katerina nerado ir ėmė rautis plaukus, apeidama kiekvieną duobutę aplink
namą [...] (S. P. 2008, 70)
794. Plika akimi (J. I.)
[...] bet jau beveik plika akimi (Ypač trečiąja) gali stebėti, kaip jį lydi kiti, tikrieji,
dangaus gyventojai (J. I. 2003, 82)
795. Plikomis rankomis (J. I.)
Runkelių rovimas nebuvo vykdomas plikomis rankomis (J. I. 2003, 234)
796. Plikom rankom (2) (R. Gav.)
[...] paskui supratau, kad turiu pasmaugt jį plikom rankom, kad kiekvieną dvesiančio
kūno virptelėjimą pajusčiau [...].(R. Gav. 2006, 210)
797. Po akim (2) (J. K.)
[...] ,,Miko karčema“ tikrai buvo įkurta [...] čia pat, žmonėm po akim [...] (J. K. 2006,
101)
798. Po akių (R. G.) (V. B.)
Geriau nesimaišyti policijai ar kareiviams po akių (V. B. 2002, 265)
Vytautienė pasodino šalia jos savo Jonuką, kad visada turėtų po akių (R. G. 2007, 36)
799. Po galais (J. I.) (2) (J. A.) (2) (R. Gav.) (G. B.)
Juk – po galais – jis iš tiesų subūrė intelektualų pogrindį [...] (R. Gav. 20002, 145)
Kas, po galais, ją taip fatališkai pragaištingai, mistiškai traukia? (J. I. 2003, 62)
Po galais, galvoju, taigi mums kalta ir vienoje, ir kitoje santvarkoje [...] (G. B. 2007, 39)
Ir koks čia po galais reikalas, juk Velykos [...] (J. A. 2004, 470)
800. Po kaulelį narstyti (R. Gav.)
Begėdiškai žvelgė į mane, narstė mano kūną po kaulelį (R. Gav. 2000, 96)
801. Po kojomis paminti (J. I.)
Klausimai, negailestingai pamynę po kojomis neginčijamus atsakymus, vėl stojo priešais
Sidhartą kaip gerai ginkluota apsišarvavusi samurąjų kariuomenė (J. I. 2000, 306)
802. Po kojom pintis (R. Gav.)
[...] tas šuo visai pasiuto, pinasi po kojom, iškėlęs snukį – fu! (R. Gav. 2000, 432)
803. Po kojom painiotis (2) (R. Gav.)
Stefa man visiškai įgriso, tarytum netyčia painiojosi po kojom [...](R. Gav. 2000, 220)
804. Po kojomis pasipainioti (G. B.)
[...] „Žalgiris“ nušlavė po kojomis pasipainiojusią kiemo komandą, kažkokį
„Olimpiakosą“ (G. B. 2007, 176)
805. Po kojų pulti (2) (J. A.)
168
Motina vėl nori pulti kareiviui po kojų [...] (J. A. 1996, 44)
806. Po nosim (J. K.) (R. G.) (7) (J. A.) (2) (G. B.)
[...] viršila Emanuelis Grigas [...] jautėsi gan nejaukiai ir kažin ką murmėjo sau po
nosim (J. K. 2006, 91)
Burbėdamas kažką sau po nosim, Vyniautas atsikėlė iš lovos [...] (R. G. 2007, 190)
[...] kareivis kažkoks nusiminęs, niūniuoja dainą po nosim (J. A. 1996, 43)
Matyt, tokius autobusus serbai kartais apšaudo iš granatsvaidžių, – mąstau sau po nosim
(G. B. 2007, 28)
807. Po perkūnais (S. P.) (V. B.)
– [...] ir kiek aš vyno išgėriau po perkūnais! – niekaip negalėjo prisiminti Augustinas
[...]. (S. P. 2008, 40)
Po perkūnais tavo tas ligas! (V. B. 2007, 10)
808. Po ranka (R. G.) (J. A.) (S. P.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.) (G. B.)
Tau po ranka būdavo ne tik laikraščiai, bet ir visos naujos knygos [....] (V. B. 2004, 116)
[...] norėjo kasdien turėti po ranka idealų modelį (R. Gav. 2000, 74)
[...] o gal visai netyčia taip išėjo, gal tik toks po ranka pasitaikė. (J. A. 2004, 323)
Nitroglicerinas po ranka (R. G. 2005, 47)
O kaip žiūrėti į visą tai per televizorių, neturint po ranka salės kėdės atlošo [...]? (G. B.
2007, 1543)
Jie lieja pyktį ant visų, kas tik jiems pasitaiko po ranka (S. P. 2008, 151)
809. Po saule (J. I.)
Niekada nieko nauja po šia saule (J. I. 2003, 241)
810. Post factum (3) (R. Gav.)
Rimas Vizbara nenori, kad vertinčiau senų įvykių jau post factum [...] (R. Gav. 2006,
228)
811. Post scriptum (J. I.)
Tai toks mano post scriptum „Gerajai žiniai“ (J. I. 2003, 321)
812. Po šimts pypkių (J. A.)
[...] po šimts pypkių, nei tai liūdna, nei ką, reikia – tai reikia (J. A. 2004, 46)
813. Po velnių (3) (J. A.) (18) (S. P.) (8) (R. Gav.)
– Po velnių, bet juk tu ligi ausų įsimylėjęs! (S. P. 2008, 36)
– Po velnių! – suburbėjo Martynas. (R. Gav. 2000, 192)
Kas, po velnių, arčiau teisybės – tai, kas iš tikrųjų buvo, ar tai, kas buvo parašyta? (J. A.
2004, 176)
814. Po velniais (J. A.)
169
Pasistengsiu, po velniais! (J. A. 1996, 80)
815. Po velnių eik (J. A.) (J. I.)
Ir apskritai – tegul eina viskas po velnių! (J. A. 2004, 404)
[...] te užsipisa negyvai, eina po velniais, prasmenga skradžiai [...] (J. I. 2003, 129)
816. Po žeme (būti) (S. P.) (V. B.)
Dar gyvas, bet jau po žeme (V. B. 1998, 200)
Persimetė keletu žodžių apie sveikatą, gimines, kuriu didžiumo jau po žeme, ir kažkodėl
apie juos turėjo daugiau kalbos nei apie gyvuosius (S. P. 2008, 25)
817. Po žeme lįsti (R. Gav.)
[...] bet vos pažiūrėdavau į tas jo akeles, vien slėptis magėjo, nors po žeme lįsk (R. Gav.
2006, 203)
818. Pragaro ratai (R. Gav.)
Manuosius pragaro ratus ženklino spygliuota viela, o paskui alkoholis (R. Gav. 2000,
105)
819. Pragaro ratus pereiti (3) (R. Gav.)
Turėjau pereiti visus pragaro ratus, kad pagaliau suvokčiau svarbiausią dalyką [...] (R.
Gav. 2000, 104)
820. Pragaro vartai (R. V.)
Išeis ir paliks Lietuvą ties paties nupieštais pragaro vartais (R. V. 2005, 123)
821. Prarastasis rojus (2) (R. R.)
Atsidūręs paryčiais besiglėbesčiuojančių euforiškų tipų kompanijoje, jis tariasi atradęs
Prarastąjį rojų (R. R. 2004, 237)
822. Prie kryžiaus kalti (2) (L. D.)
[...] nėra prasmės kalti prie kryžiaus vienas kitą – maždaug tokia Štromo idėja (L. D.
2005, 142)
823. Prie sienos prispirti (S. P.)
Adolfas nenorėjo prisidėti prie šios paslapčių karštinės, tačiau vieną dieną buvo
prispirtas prie sienos – reikėjo pinigų (S. P. 2008, 128)
824. Prie sienos priremti (R. Gav.)
Jų neįmanoma apsupti, užspeisti į kampą, priremti prie sienos [...] (R. Gav. 2000, 39)
825. Prieš akis (5) (J. K.) (3) (R. G.) (5) (J. I.) (14) (J. A.) (S. P.) (47) (V. B.) (3) (A. Z.) (L.
D.)
Prieš akis tą akimirką iškilo žmogus „Avilyje“ prie baro [...] (V. B. 1998, 213)
Tas sielą gildantis vaizdas ligi šiol vis iškyla man prieš akis (R. Gav. 2002, 236)
[...] Benutį vėl suima baimė, tačiau baisiausia dar prieš akis. (J. A. 1996, 12)
170
Tada baisiu greičiu, net švilpdamas, prieš Julijos akis pralėkė visas jo gyvenimas [...] (J.
I. 2003, 7)
Visa diena prieš akis (J. K. 2002, 44)
Gyventi taip, kaip gyveno Gaučys, galima, jeigu turi prieš akis kokį didesnį tikslą (R. G.
2003, 9)
Pėterio Brugelio Vyresniojo „Medžiotojai ant sniego“ man iškyla prieš akis vos
susimąsčius apie vaikystę ir žiemą (L. D. 2008, 295)
Ir iš karto prieš Augusto akis iškilo negras Maiklas [...] (S. P. 2008, 165)
[...] prieš mūsų akis iškyla gyvi žmonės, kuriuos galime stebėti kaip objektus [...] (A. Z.
1998, 150)
826. Priešais akis (2) (J. A.)
[...] ir ta geltona lapų liepsna priešais silpnas, nesugebančias visko iškart suimti Benučio
akis (J. A. 1996, 7)
827. Prieš nosį (3) (V. B.)
Tik prieš dešimtį minučių duris užtrenkti Mikui prieš nosį aš nesiryžau (V. B. 2005, 8)
828. Prieš vėją nepapūsi (A. Z.)
Jūs atėjote iš šeimų, kur oficialusis cinizmo ir atsargumo kirminas pagraužė idealizmą
[...] – prieš vėją nepapūsi (A. Z. 1998, 5)
829. Pro akis (J. K.) (2) (J. A.)
Pro akis šmėkštelėjo mėlyna džipo vena – tu net nežvilgtelėjai į mašinėlę [...] (J. K. 1993,
166)
Gal todėl, kad neseniai pro Jorio Globio akis prabėgo šiurpus istorijos šiukšlyno
knibždėlynas [...] (J. A. 1996, 106)
830. Pro ausis praleisti (R. G.) (J. I.) (J. A.)
Ji tik pro ausis praleido (R. G. 2007, 89)
[...] pro ausis praleido vieno berno žodžius, kiaurai žeidžiančius Beno motiną (J. A.
2004, 164)
Barbarai tokius samprotavimus praleisdavo pro ausis (J. I. 2000, 496)
831. Pro ausis prasprūsti (V. B.)
Vargais negalais išspausti žodžiai sesutei pro ausis prasprūsta (V. B. 2004, 56)
832. Pro ausis praeiti (G. B.)
Pasakymas, kad žiniasklaida kuria šou, praeina pro ausis, na – kuria, tai tegu kuria (G.
B. 2007, 156)
833. Pro atvirus vartus brautis (2) (L. D.)
171
Turbūt nereikia brautis pro atvirus vartus įnirtingai įtikinėjant malonius skaitytojus [...]
(L. D. 2008, 219)
834. Pro dantis iškošti (J. A.)
[...] o Benutis, pats nesuprasdamas kodėl, piktai iškošė pro dantis, nors ji ir nebegirdėjo
[...] (J. A. 1996, 11)
835. Pro dantis košti (2) (R. Gav.)
– Vaike! – nuožmiai košia pro dantis (R. Gav. 2000, 121)
836. Pro et contra (L. D.)
[...] Robinzonas rašo pro et contra principu – už ir prieš situaciją, į kurią jį bloškė
likimas (L. D. 2008, 251)
837. Pro pirštus pažiūrėti (2) (J. K.)
Visi atrodė tokie mieli, tokie simpatiški, jog net dvasininkija pažiūrėjo į tai pro pirštus
[...] (J. K. 2001, 92)
838. Pro pirštus prasprūsti (R. Gav.)
Jiems nepavyks jo sučiupti, prasprūs jiems pro pirštus (R. Gav. 2006, 119)
839. Pro rakto skylutę (A. Z.)
[...] kurie visada laukia, kaip nuo scenos nustumti talentingesnius tempiant į dienos
šviesą jų nuodėmes, pamatytas pro rakto skylutę (A. Z. 1998, 96)
840. Pro šalį (4) (J. I.) (5) (J. A.) (7) (V. B.) (2) (R. Gav.)
Vos nepralekia pro šalį (V. B. 2002, 132)
Sutikau jį po gero pusmečio ir vos nepraėjau pro šalį (R. Gav. 2006, 342)
Sėdėti ir laukti, kol, pasak indėnų patarlės, pro šalį upe praplauks priešo lavonas (J. I.
2000, 375)
[...] nė vienas neužsuka net į kiemą, eina pro šalį, ir Benutis tik dabar pamato, kad jų nė
vieno nėra sveiko [...]. (J. A. 1996, 64)
841. Pro šalį neprašauti (G. B.) (V. B.) (L. D.)
Iš tikro neprašoviau pro šalį (V. B. 1998, 123)
[...] archeologai rodo, kad tokia legendinė tradicija neprašovė pro šalį (G. B. 2003, 32)
Aš esu jūros gėrybių ir avienos gurmanas – abiem atvejais jis neprašovė pro šalį (L. D.
2008, 273)
842. Protą pamesti (J. I.)
Taip, tą naktį Tenvaras Ošaras visai pametė protą (J. I. 2000, 466)
843. Protas pasimaišė (G. Radv.)
Tada močiutei pasimaišė protas...bet ji ėmė vaikščioti prieš vėją, prieš vėsų atgaivingą
vėją, ir tai jai padėjo (G. Radv. 2010, 10)
172
844. Proto bokštas (J. I.)
Jos Achilo kulną Proto Bokštas kaipmat užčiuopė (J. I. 2000, 203)
845. Pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (R. G.)
Gal motina ir buvo ką sakius, bet Vyniautui tada pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo (R. G.
2007, 148)
846. Puse lūpų (R. G.) (J. A.)
Tiesa, liūdnai ir tik puse lūpų (R. G. 2007, 131)
Man žmonės puse lūpų buvo užsiminę, bet netikėjau... (J. A. 2004, 38)
847. Pusė velnio (J. I.)
Ir tai dar tik pusė velnio (J. I. 2003, 43)
848. Pusiau skustas, pusiau luptas (R. G.)
[...] jeigu neišlaikysit, kur eisit tokie pusiau skusti, pusiau lupti, ir taip toliau ir panašiai
(R. G. 2007, 88)
849. Ragus aplaužyti (V. B.)
Nors Sergejus Pavlovičius, kaip neretai sakydavo, buvo linkęs vaikams ragus aplaužyti
[...] (V. B. 1998, 33)
850. Ragus atstatyti (R. G.)
[...] zoletnikas prieš patį pirmininką ragus atstatė: sugadins jie bematant tokį gyvulį! (R.
G. 2003, 219)
851. Rankas atrišti (A. Z.)
[...] vienus dirgins ir siutins, kitus stums į apatiją, o tretiems atriš rankas veikti be jokių
principų ir moralės (A. Z. 1998, 19)
852. Ranką kelti (S. P.)
Bepročiai šiuose kraštuose buvo globojami Dievo, ir niekas nedrįsdavo kelti prieš juos
rankos, atimti paaukotų pinigų ar maisto (S. P. 2008, 160)
853. Ranką pakelti (2) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.)
Vadinasi, pakelti ranką prieš žmogų, tai pakelti ranką prieš Dievą
(V. B. 2002, 215)
[...] tas, kuris pakėlė ranką prieš save, sulaukia dar blogesnių karminių rezultatų, nei
pasikėsinęs prieš kitą (J. I. 2003, 279)
Kaip tu pakelsi prieš ką nors ranką, kai į tave visi ir viskas žiūri kaip į protingiausią ir
geriausią (J. A. 2004, 28)
854. Rankas laužyti (2) (J. K.) (R. Gav.)
Tėvai nenorėjo nė girdėti apie vedybas, motina isteriškai laužė rankas [...] (R. Gav.
2006, 13)
173
Kristina (M. Platelytė) laužė rankas ir rypavo kaip antis Dailidėje (J. K. 2006, 41)
855. Rankas nuleisti (J. K.) (R. Gav.)
Jose pamačiau tokią neviltį, kad išsyk nuleidau rankas (R. Gav. 2000, 356)
[...] nuleidau rankas, bet ūmai prisiminiau savo mylimąją [...] (J. K. 2001, 136)
856. Ranka numoti (7) (J. K.) (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.) (G. B.)
[...] jie bandė megzti kalbą apie nepastovius orus ir ankstyvąsias bulves, bet čia pat
numodavo ranka ir užsičiaupdavo. (J. K. 2006, 25)
Bergždžios jo pastangos galėjo sukelti tik gailestį, kuris vertė atleisti klaidas, numoti
ranka į nuoskaudas, užmiršti išdavystes (J. I. 2000, 139
[...] galima numoti ranka į tą kompaniją, pavadinti juos priekvaišiais [...]. (G. B. 2007,
236)
Jeigu tvirtintų, kad pagydė, numočiau ranka (V. B. 2002, 30)
– E!... – numojo ranka Vyniautas (R. G. 2007, 131)
857. Rankas nusiplauti (J. I.)
– Negi manai, kad taip lengvai išsisuksi? Nusiplausi rankas ir viskas? (J. I. 2003, 292)
858. Rankas trinti (S. P.)
– Bus, bus karas, – trynė rankas rangovas Trinkūnas (S. P. 2008, 12)
859. Ranka ranką plauna (J. I.)
[...] paslauga už paslaugą, ranka ranką plauna ir taip toliau. (J. I. 2003, 248)
860. Ranka pasiekiamas (J. K.) (R. G.) (2) (R. Gav.)
Jis buvo taip arti, toks ranka pasiekiamas, kad taip ir magėjo jį išskrosti gyvą (R. Gav.
2002, 46)
[...] ranka pasiekiamus laikus, kai miestelyje visi gerai žinojo kits kito pavardes ir
pareigas [...] (J. K. 2006, 11)
Rodos, jau ranka pasiekiamas buvo ir miestelis (R. G. 2007, 51)
861. Rankas pakirsti (V. B.):
Šitie žodžiai po metų Povilui pakirto rankas [...] (V. B. 2007, 156)
862. Rankas sudėjęs (J. K.) (J. A.) (2) (V. B.):
Manau, neilgai, todėl nėra ko laukti rankas susidėjus (V. B. 2007, 110)
[...] manyje dabar galutinai nugalėjo meilė, ir aš nė neketinau sėdėti rankas sudėjęs (J.
K. 2006, 50)
Jei visi taip sėdėsim rankas sudėję... (J. A. 2004, 501)
863. Rankas susidėjus nesėdėti (J. A.) (V. B.);
Mano patarimas: nesėdėk namie rankas susidėjęs (V. B. 2007, 140)
Žinoma, jei nesėdės susidėjęs rankų (J. A. 1996, 119)
174
864. Rankas sumušti (V. B.)
Bet visų svarbiausia, kad visi trys sumuštume rankas ir nė per žingsnį į šalikelę Dievas
mato, tėvai, nuodėmė gyvent savo pačiai atsukus nugarą (V. B. 2007, 248)
865. Rankas užlaužti (V. B.)
Tėvo mirtis Laurynui užlaužė rankas (V. B. 2007, 135)
866. Rankos linksta (G. B.)
[...] bet susiduria su tokiu paprastu ir ramiu nuolankumu, kad jiems linksta rankos (G. B.
2007, 230)
867. Rankų nenuleisti (G. B.)
Bet rankų nenuleido – nuėjo į Kinijos ambasadą [...] (G. B. 2007, 164)
868. Ranka nekyla (J. K.) (2) (V. B.) (2) (R. Gav.)
Niekaip nekilo ranka parašyti galbūt apie patį svarbiausią dalyką, tą dingusį ketverių
metų tarpą (R. Gav. 2006, 158)
Tokia būtų man žinoma Egono Rugajaus istorija, tačiau po ja padėti taško ranka nekilo
(V. B. 2002, 284)
869. Ribą peržengti (2) (J. I.) (L. D.)
Bet ar kam nors iš mūsų žiniasklaidos ir polinės klasės atstovų kilo mintis, kad šitie
žmonės peržengė ribą [...] (L. D. 2008, 221)
Privertė Tadą peržengti užgintąją ribą (J. I. 2003, 65)
870. Ribą prieiti (R. Gav.)
Jo akys pasakė: priėjom ribą, aš, žinoma, pridėsiu, o tu žinokis (R. Gav. 2006, 89)
871. Rojaus vaisius (R. G.)
Atsidūręs kietame žemės akmenyje, kur nesaugo niekas, net iš tolo panašus į Rojaus
vaisių (R. G. 2003, 147)
872. Salto mortale (J. K.)
Salto mortale, ir nunėrė, neprisišauksi (J. K. 2002, 225)
873. Sąskaitų suvedinėjimas (G. B.)
Minėjimas ar posėdis vis tiek metai iš metų buvo kažkokių niekam nebeįdomių sąskaitų
suvedinėjimas (G. B. 2007, 150)
874. Savame krašte pranašu nebūsi (J. I.)
Žinoma, savame krašte pranašu nebūsi, todėl vis daugiau tibetiečių susigundo
vakarietiškais gydymo būdais (J. I. 2003, 189)
875. Savo akim netikėti (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) (R. Gav.)
Bet juk negali netikėti savo akim (R. Gav. 2006, 200)
Netikėdamas savo akimis, Džimbymas matė, kad tai – dievo ir deivės [...] (J. I. 2003, 77)
175
Nepatikėdamas savo akim, pripuoliau prie netoli stovėjusio darbininko (V. B. 1998, 145)
Beveik savo akim netikiu! (J. K. 2006, 170)
876. Savo akimis matyti (S. P.)
Esą tas kunigas savo akimis matęs, kaip du surištus kazokus vokiečiai gyvus įmetę į
gaisrą [...] (S. P. 2008, 67)
877. Savo ausim netikėti (2) (R. Gav.)
[...] kol kas netikiu savo ausim, tai nerealu, taip nebūna [...] (R. Gav. 2000, 480)
878. Savo galva (gyventi) (A. Z.)
Reikia vieną kartą pradėti gyventi savo galva, nepasikliauti vien spėliotojais ir pranašais
(A. Z. 1998, 41)
879. Savo kailiu patirti (2) (J. I.)
[...] šis posakis visada mane verčia pašiurpti, juo labiau, kad ne kartą teko tai patirti
savo kailiu (J. I. 2003, 48)
880. Savo kailį gelbėti (S. P.)
prisipažįstu, gelbėjau savo kailį (S. P. 2008, 367)
881. Savo kryžių vilkti (R. Gav.)
Jautėsi niekam pasauly nereikalingas, bergždžiai ir beprasmiškai velkąs savo kryžių (R.
Gav. 2006, 89)
882. Savo rankomis (3) (R. Gav.) (3) (J. I.)
[...] nors man reikėjo viską patikrinti savo rankomis! (R. Gav. 2006, 348)
Triūsdavo iki išnaktų, kol savo rankomis paruošdavo gamyklai eilinį numerį (J. I. 2003,
21)
883. Seilę varvinti (J. A.) (R. Gav.)
Buvau apšauktas katinu, bergždžiai varvinančiu seilę prie nepasiekiamų jam lašinių (R.
Gav. 2000, 401)
[...] pati aiškiausiai matė, kad vienas kaimo bučas užsiglaudęs už pušies varvina seilę
[...] (J. A. 2004, 304)
884. Seilių nevarvinti (J. A.)
Tik tu čia seilių nevarvink, būk protingas, žinok: visos jos tokios! (J. A. 2004, 218)
885. Sėklą pasėti (G. Radv.)
Tačiau sėklą smegenyse direktorius pasėjo. Metė pasiūlymą kaip Dumą herojus pirštinę
po kojomis (G. Radv. 2010, 31)
886. Septyniais užraktais neužsirakinau (R. Gav.)
Nenulėkiau namo kaip pamišęs ir neužrakinau septyniais užraktais (R. Gav. 2000, 267)
887. Sezamai, atsiverk (R. Gav.)
176
[...] sakai, Sezamai, atsiverk, o jis nė velnio neatsiveria, tik gargteli – užsienio pasą ir
dolerių (R. Gav. 2000, 453)
888. Sezamo olos (J. I.)
[...] tonas papuošalų, lyg pažirusių iš atsivėrusios Sezamo olos, ir marias aromatingųjų
aliejų (J. I. 2003, 35)
889. Sielų ganytojas (G. Radv.)
[...] Sielų ganytoją sekioja žemiškos pagundos (G. Radv. 2010, 200)
890. Sienom lipti (J. K.) (2) (R. G.)
Jis stačiai sienom lipo iš apmaudo, kai Ramo kūrybą pamatuotai išgyrė [...] (J. K. 2002,
146)
Juk aš ten sienom lipsiu, viską įsivaizduodamas! (R. G. 2003, 242)
891. Sindbado ola (R. Gav.)
– Tik pažiūrėk! Mes Sindbado oloj! (R. Gav. 2000, 193)
892. Siūlo galas (V. B.)
Tik dabar jis nutveria siūlo galą (V. B. 2007, 111)
893. Skelbti nuo kalno (R. R.)
Komikse atsivėrusių tiesų niekas neskelbia nuo kalno (R. R. 2004, 176)
894. Skersai gerklę (V. B.)
Tasai namas seniai man skersai gerklę (V. B. 2007, 197)
895. Skersai išilgai (R. Gav.)
Didžiųjų tautų istorija išnaršyta skersai išilgai (R. Gav. 2000, 298)
896. Skradžiai prasmegti (J. I.) (R. Gav.)
Nori prasmegt skradžiai, bet esi pririštas: jis pririštas, dingo josios viduj (R. Gav. 2000,
23)
[...] te užsipisa negyvai, eina po velniais, prasmenga skradžiai [...] (J. I. 2003, 129)
897. Slėpynių žaisti (G. Radv.)
Nuo romano pasakojimo jis tyčia nutoldavo, rafinuotai žaisdamas su juo slėpynių ir tuo
labai erzindamas tuos skaitytojus, kurie siužetą suvokia kaip intriguojančių į vykių seką
(G. Radv. 2010, 220)
898. Smėlio pilys (R. R.)
Brangiausią dienraščio plotą „privatizuoti“ dienraščiui, statyti smėlio pilis istorinių bei
likiminių virsmų paraštėse (R. R. 2004, 11)
899. Smūgis žemiau juostos (V. B.) (G. B.):
Tai buvo smūgis žemiau juostos (V. B. 2007, 70)
177
[...] pirkėjas lošėju bandomas paversti smūgiu žemiau juostos ar tiesiai į skrandį (G. B.
2007, 134)
900. Smulki žuvelė (V. B.)
Nukabinsi nosį – [...] tu per smulki žuvelė (V. B. 1998, 93)
901. Snukį išmalti (S. P.)
Ir Hitleriui snukį išmalsim! (S. P. 2008, 115)
902. Sodoma ir Gomora (J. I.)
Jei nenorėjo virsti druskos stulpu, privalėjo sprukti neatsisukdamas kaip nusidėjėlis iš
Sodomos ir Gomoros (J. I. 2003, 368)
903. Sparnus nudegti (J. I.)
Pagalvojau, kad būdama angelo vietoje, nuo PLANO vykdytojų lėkčiau lyg sparnus
nudegusi (J. i. 2003, 304)
904. Sparnus pakelti (J. K.)
[...] iš Antrojo miesto jūsų radikali, organizuota šeima jau pakėlusi sparnus keltis kažkur
prie Gudų sienos (J. K. 1993, 107)
905. Sparną rėžti (J. K.) (R. G.)
[...] parsivedė savo bičiulę Matildą, aplink kurią jis kitados irgi rėžė sparną (J. K. 2001,
97)
Atkels kitą, gal visai jauną, galėsi rėžti sparną [...] (R. G. 2007, 202)
906. Sparnus suteikti (J. I.)
[...] kad jausmas, kartais suteikiantis sparnus arba pakertantis kojas [...] (J. I. 2003, 204)
907. Stabo ištikti (J. I.)
Todėl niekas, išskyrus vos ne stabo ištiktus padavėjus, nepasmerkė uzbekų poeto [...] (J.
I. 2003, 160)
908. Stačia galva (V. B.)
[...] buvo davęs sau žodį stačia galva nerti į darbą (V. B. 2007, 235)
909. Stogas nuvažiuoja (V. B.):
Trejetas stalo bičų pasižiūrėjo į Povilą tarsi jam stogas būtų nuvažiavęs (V. B. 2007, 15)
910. Stogas virš galvos (G. B.)
[...] seselė, matyt, po darbo dienos ar linkusi tąsytis su ligoniais už stogą virš galvos [...]
(G. B. 2007, 144)
911. Status quo (R. Gav.) (G. B.)
[...] tačiau naujas status quo tik pagilino vidaus sumaištį (R. Gav. 2000, 56)
O kol nėra, verčiau jau laikykis status quo (G. B. 2007, 209)
912. Su dangumi bendrauti (J. U.)
178
[...] kad niekada nežengtų į žemę, nesikištų į mūsų pasaulietiškus reikalus, kad tik su
dangumi bendrautų (J. U. 2005, 236)
913. Sudėti taškus ant I (G. Radv.)
Galų gale pacientė pati turi pasistengti sudėti taškus ant I ir G (G. Radv. 2010, 160)
914. Suimti save į rankas (2) (J. I.)
– Eva, suimk save į rankas! (J. I. 2000, 257)
915. Suktis apie savo ašį (R. R.)
Tas apie savo ašį besisukantis, atsiprašant, sodininkas, primenantis klasikinį Holivudo
maniaką, gal tik iš pirmo žvilgsnio daro gėdą gildijai (R. R. 2004, 461)
916. Su protu susipykti (S. P.)
Iš pradžių niekas ir nemanė, kad per žmonos laidotuves tvirtai laikęsis, tik be galo
išblyškęs vyriškis staiga susipyks su protu (S. P. 2008, 55)
917. Su vėjo malūnais kovoti (J. I.)
prieš kvailumą bejėgiai visi ginklai, jam priešintis ar prieš jį protestuoti yra tas pats, kas
kovoti su vėjo malūnais (J. I. 2000, 315)
918. Sustok, akimirka žavinga (J. I.)
Sustok, akimirka žavinga...Ir ji sustojo. (J. I. 2003, 72)
919. Sustok akimirksni žavus (R. Gav.)
Sustok, akimirksni žavus! (R. Gav. 2006, 112)
920. Su šaknimis rauti (J. A.)
Ateina nauji amžiai ir viską rauna su šaknimis... (J. A. 1996, 28)
921. Su žeme sulyginti (S. P.)
[...] aukštesnė už jį miestelyje buvo tiktai bažnyčia – dabar beveik sulyginta su žeme (S.
P. 2008, 58)
922. Su žemėm sumaišyti (J. A.) (2) (L. D.) (R. Gav.)
Deima, tu nori šįvakar visiškai mane su žemėm sumaišyti (J. A. 2004, 502)
[...] Elenai girdint, maišė su žemėm didžiausias tarybines religijos šventenybes (R.
Gav. 2003, 186)
Demokratines šalis su žemėmis maišyti yra ganėtinai lengva ir nereikalauja didelės
drąsos (L. D. 2008, 119)
923. Su žiburiu paieškoti (A. Z.)
Su žiburiu paieškojęs, žinoma, rasi ir vieną kitą konkretesnę jungtį (A. Z. 1998, 307)
924. Su žvake nestovėti (J. I.)
Juk prie judviejų guolio niekas su žvake nestovėjo (J. I. 2003, 118)
925. Sūnus palaidūnas (R. R.)
179
[...] šaukiantį sūnų palaidūną namopi – į vieną incestišką kunigaikštystę (R. R. 2004,
312)
926. Sveiką kailį išnešti (S. P.) (G. B.)
[...] po sudėtingų peripetijų Heraklio užtarimu Afamantas išneša sveiką kailį [...] (G. B.
2003, 40)
[...] žinojau, kad tai atsikalbinėjimas, kad man svarbiausia buvo išnešti sveiką savo kailį,
nes nenorėjau supūti Sibire [...] S. P. 2008, 252
927. Šaukiantis tyruose (J. I.)
[...] ir išgirsti beviltišką it šaukiančio tyruose proto balsą (J. I. 2003, 62)
928. Šaukštai popiet (J. K.)
Armonikėlė tyli, šaukštai popiet, šakutės irgi (J. K. 2002, 95)
929. Šaukšteliai po pietų (J. K.)
Na, ko norėjai, tą ir gavai – šaukšteliai po pietų (J. K. 2003, 87)
930. Šaukštai po pietų (J. I.)
Šaukštai jau buvo po pietų (J. I. 2003, 293)
931. Šen bei ten (8) (J. I.)
Vietoj jų šen bei ten auga raudona it kraujo dėmė echmėja [...] (J. I. 2003, 108)
932. Šešėlyje nelikti (R. Gav.)
Aš tik tuščiai pūsdavausi: per susitikimus su rinkėjais nė vienas nelikdavome kito šešėlyje
(R. Gav. 2002, 189)
933. Šetono sėkla (J. U.)
Rausime šėtono sėklą (J. U. 2005, 24)
934. Šiaip ar taip (6) (J. I.) (V. B.) (R. Gav.) (G. B.)
Šiaip ar taip, nemėgo atsilapoti ligi galo (V. B. 2007, 208)
Bet šiaip ar taip, būtų geriau, jei išvis nepradėtų drumsti vandens [...] (J. I. 2003, 36)
Vien Elena šiaip ar taip nuleisdavo mane ant žemės (R. Gav. 2002, 201)
935. Šiaip ne taip (2) (R. G.) (J. I.) (G. B.)
Šiaip ne taip perskaitė (R. G. 2007, 209)
Čia rimtas ėjimas, nieko nepasakysi, nes valgyti visi nori, be limuzino dar galima apsieiti
ir be namo šiaip ne taip (G. B. 2007, 134)
936. Šiaudo griebtis (A. Z.)
Kai pasiūlė tokią „išeitį“, aš griebiausi kaip šiaudo, iš anksto žinodamas, kad vis tiek
nieko nedarysiu (A. Z. 1998, 422)
937. Šiek tiek (R. G.)
[...] tiktai eisena bus šiek tiek pasikeitusi (R. G. 2007, 124)
180
938. Šio plauko (J. I.)
Jis didžiavosi, jog šio plauko subjektai Marijos žemėje dauginasi tarsi triušiai [...] (J. I.
2003, 101)
939. Širdį atverti (R. Gav.)
Sykį vienas buvęs kurso draugas, gerai įkaušęs, atvėrė man širdį (R. Gav. 2000, 327)
940. Širdį plėšti (R. G.)
Tu pirmiau savuosius užaugink! – pasakė Gaučys, nes jam pačiam kažkas iš vidaus labai
skaudžiai plėšė širdį [...] (R. G. 2003, 169)
941. Širdis plyšo (R. G.)
Širdis plyšo iš skausmo į juos žiūrint (R. G. 2000, 85)
942. Širdies ritmu gyventi (G. Radv.)
Jie gyvena savo širdies ritmu, ypatingoje erdvėje, gaudžiant nuo buities nepriklausomai
amžinybei (G. Radv. 2010, 35)
943. Širdį suspausti (J. A.)
Išgirdus tuos žodžius, kažkas suspaudžia vaikui širdį [...] (J. A. 1996, 24)
944. Širdį verti (R. G.)
[...] ir Daukintis krūpteli nuo ilgo širdį veriančio garso (R. G. 2005, 45)
945. Širdžių ėdikas (J. I.)
[...] tačiau nepranokstamasis širdžių ėdikas savo memuaruose tvirtina buvęs
nesantuokinis garsaus Venecijos didiko Mikelės Grimačio sūnus [...] (J. I. 2003, 219)
946. Šį bei tą (R. G.) (V. B.) (2) (R. Gav.) (L. D.) (2) (G. B.)
O tu ar pajėgtum nusikąsti sau šį bei tą? (R. Gav. 2002, 87)
Amritos žodžius girdžiu viena ausim ne todėl, kad ir pats jau šį bei tą žinau [...] (V. B.
2002, 230)
Pasvajoju kartais apie šį bei tą [...] (R. G. 2007, 169)
[...] Japonija su savo šimtamilijonine darbštuolių armija nesurenka vienuolikos šį bei tą
sugebančių futbolininkų (G. B. 2007, 124)
[...] kaip ir kodėl galima dvi valandas per dieną paaukoti ilgiems pokalbiams apie šį bei
tą [...] (L. D. 2008, 34)
947. Šlapia vieta likti (2) (J. I.) (R. Gav.)
Kiek ten to paukščio tėra: sugniaužtum viena ranka – šlapia vieta liktų (R. Gav. 2006,
203)
[...] iš silpnesnio žmogaus būtų likusi šlapia vieta (J. I. 2000, 207)
948. Šlapios vietos nepalikti (J. I.)
Jis įsiutęs žadėjo iš manęs šlapios vietos nepalikti (J. I. 2003, 156)
181
949. Špagas sukryžiuoti (A. Z.)
Anksčiau karts nuo karto sukryžiuodavom špagas su Algimantu Bučiu – „biologiniai
laukai“ nesutapo (A. Z. 1998, 426)
950. Šunims šėko pjauti (pasiųsti ) (J. I.)
[...]antrąjį vyrą pasiuntusi šunims šėko pjauti [...], atvyko į Londoną (J. I. 2000, 220)
951. Šuniui ant uodegos (S. P.) (J. K.) (J. I.) (V. B.):
[...] tačiau visos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos – naujieji piešiniai atrodė nieko
vertos keverzonės [...] (V. B. 2007, 86)
Tiek migdomųjų nueis šuniui ant uodegos (J. I. 2000, 274)
Diplomas suėjo šuniui ant uodegos (J. K. 2002, 69)
Žmona su vaiku, darbas, namai, draugai, sveikata, gyvenimas – viskas šuniui ant
uodegos (S. P. 2008, 271)
952. Šunų keliais nueiti (R. G.)
[...] kenčia kalėjimuose, tampa narkomanais, nueina šunų keliais [...] (R. G. 20057, 12)
953. Šuo loja, o karavanas eina (A. Z.)
[...] pamokomai ir prikišamai – kaip Jonas Mikelinskas ir Petras Dirgėla – tas pats
galas: šuo loja, o karavanas eina (A. Z. 1998, 92)
954. Šventa žemė (J. U.)
Arba nutilk ir tylėk it šventa žemė (J. U. 2004, 356)
955. Tabula rasa (J. K.) (A. Z.)
Aš – psichologė, perversijos man nėra kokia ten tabula rasa, bet tada tikrai niekaip
pasijutau (J. K. 2002, 131)
[...] knygos pavadinimas reiškia tiek bepročio sąmonės tuštumą – savotišką tabula rasa
[...] (A. Z. 1998, 296)
956. Taikos balandis (R. R.)
Gal ten, tam vidury, nelikę jokios nuolankumo dvasios, todėl taikos balandis niekada
nenusileidžia tamstai ant galvos (R. R. 2004, 109)
957. Tai šen, tai ten (J. I.)
Skrybėlėtoji pasirodo tai šen, tai ten, slapstosi už akmenų, kalvelių ir kaktusų (J. I. 2003,
131)
958. Tarytum perkūnas trenkė (3) (J. I.)
[...] čia ją tarytum perkūnas trenkė siaubingi sąžinės priekaištai (J. I. 2000, 61)
959. Tarp eilučių skaityti (R. Gav.)
[...] juk reikia skaityti tarp eilučių, tikriau sakant – tarp hieroglifų stulpelių. (R. Gav.
2002, 167)
182
960. Tarp keturių sienų (V. B.)
Tarp keturių sienų ilgiau ištverti tom dienom buvo stačiai neįmanoma [...] (V. B. 2007,
92)
961. Tarsi feniksas iš pelenų (2) (J. I.)
tačiau geriausi agentai atgimdavo iš buvusių Kontoros aukų tarsi feniksai iš pelenų (J. I.
2003, 110)
962. Tas pats velnias (V. B.)
Tas pats velnias – ar Welcome, ar Go home (V. B. 2002, 42)
963. Tašką padėti (J. I.) (V. B.)
Tokia būtų man žinoma Egono Rugajaus istorija, tačiau po ja padėti taško ranka nekilo.
(V. B. 2002, 284)
[...] trumpoje diskusijoje padėjo tašką jubiliatas (J. I. 2003, 281)
964. Tašką dėti (V. B.)
[...] jei Povilas ne sako, tai ir ne, dėk tašką, tėvai. (V. B. 2007, 7)
965. Tegu juos velniai (J. A.)
Tegu juos velniai, tuos melioratorius [...] (J. A. 2004, 37)
966. Terra incognita (A. Z.)
[...] dauguma išauklėti Maskvoje ir lietuvių kultūra jiems terra incognita (A. Z. 1998, 76)
967. Tête a tête (J. K.)
Jaunimas makbete, tibete, librete ir tête a tête (J. K. 2003, 14)
968. Tiesiai šviesiai (J. K.) (2) (J. I.)
[...] šįvakar pagaliau turėjo tiesiai šviesiai atsakyti – ar ji su juo, Fredu, ar su Romka,
futbolistu (J. K. 2006, 19)
Priešingai nei daktaras Dondemas, diagnozę, net ir pačią baisiausią, orakulas išrėkia
tiesiai šviesiai (J. I. 2003, 189)
969. Tyla prieš audrą (R. R.)
Kartais tyla prieš audrą yra ir viskas, ką prisimename iš katalikų (R. R. 2004, 494)
970. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (J. I.)
Bet, kaip sakoma, tyli kiaulė gilią šaknį knisa (J. I. 2003, 210)
971. Toksai gyvenimas (V. B.)
Toksai gyvenimas! – Pasakys gal kiekvienas graižiškis [...] (V. B. 2004, 58)
972. Toliau nosies nematyti (J. A.)
Durnius, nes toliau savo nosies nemato... (J. A. 2004, 225)
973. Toli gražu (3) (G. B.)
183
[...] net panašiai gyvenančių bei tikinčių etnosų tapatumai toli gražu nerodo bendros jų
kilmės (G. B. 2003, 28)
974. Tom pačiom akim (V. B.):
Tenka keltis su tom pačiom akim (V. B. 2007, 13)
975. Tom pačiom pėdom eiti (R. Gav.)
Mudu einam tom pačiom pėdom, – pasakė man seklio nugara (R. Gav. 2000, 399)
976. Trauk velniai (2) (J. A.)
[...] sako Benas ir trauk velniai tą visokį auklėjimą – vėl užrausta (J. A. 2004, 185)
977. Trigrašį įkišti (A. Z.)
Įkišau trigrašį ir aš, nors gal ir nevertėjo (A. Z. 1988, 53)
978. Trys banginiai (R. Gav.)
[...] blaivus protas, šalta logika ir atsargumas. Tai trys banginiai, ant kurių laikosi
mano pasaulis (R. Gav. 2000, 29)
979. Trojos arklys (R. Šer.)
Nutyla tik tada, kai per dirvojuonajčias plynes persiiria Magdė lyg koks Trojos arklys
apkibusi varnalėšų sagutėmis [...] (R. Š. 2004, 69)
980. Trojos kumelė (S. P.)
Elena, Trojos kumelė, kurios viduje pabuvojo pulkas narsiųjų achajų. (S. P. 2004, 202)
981. Trumpai drūtai (V. B.) (A. Z.)
Kalbėk tiesiai, trumpai drūtai, – pertraukia Povilas (V. B. 2007, 111)
Trumpai drūtai, per vieną dieną prezidentas būtų prifarširuojamas šlovės tiek [...] (A. Z.
1998, 45)
982. Trūks plyš (R. G.) (V. B.) (A. Z.)
Trūks plyš aš privalau prisiminti (V. B. 1998, 88)
Šiandien trūks plyš nupirksiu tau tą kostiumą [...] (R. G. 2003, 172)
Abi recenzijos sukelia negerą įtarimą, kad iš anksto nusiteikiama trūks plyš
,,sudrapalinti“ autorių (A. Z. 1988, 340)
983. Tuštybių mugė (R. G.)
Patys didžiausi, patys geriausi meno kūriniai žmogaus sukurti vienatvėj, giliausioj
vienatvėj, ne minioj ir ne tuštybių mugės šurmuly (R. G. 2005, 39)
984. Urbi et orbi (A. Z.)
Koks mėmė, žiūrėk, [...] išrinktas Seiman kasdieną šneka urbi et orbi [...] (A. Z. 1998,
46)
985. Uodegą pabrukus (J. I.) (R. Gav.)
Tuometiniai didieji vadai pabrukę uodegas užsidarydavo seime [...] (R. Gav. 2002, 170)
184
Ašarai nebeliko nieko kito, kaip tik pabrukus uodegą išeiti laukan (J. I. 2000, 35)
986. Uodegą sukti (V. B.)
Uodegą suki. Kalbu tiesą (V. B. 1998, 144)
987. Upeliu lietis (R. Gav.)
[...] naminė dar liejosi upeliu, kai pirmąsyk gyvenime apkaušau ir svirdinėjau po kiemą
[...] (R. Gav. 2000, 443)
988. Už akių užbėgti (5) (J. K.) (3) (J. A.) (6) (V. B.) (R. Gav.) (L. D.) (G. B.):
Skubu užbėgt jam už akių, nenoriu, kad jis pirmas šitai parašytų (R. Gav. 2006, 98)
Tiesa, aš užbėgu įvykiams už akių, tarsi pasišovęs dvi dienas ir naktis nubraukti (V. B.
2002, 233)
Užbėgdamas už akių turiu pasakyti, kad Lataškos siūtas apsiaustas Juozapaičiui taip
patiko ir pritiko [...] (J. K. 2006, 38)
Suprantu, kad dabar stipriai užbėgu už akių (G. B. 2003, 107)
[...] Joris skubėjo užbėgti jam už akių, už lemties ribos (J. A. 1996, 111)
[...] užbėgu maloniesiems skaitytojams už akių ir iškart pasakau, kad tai įvyko 1999 m.
[...] (L. D. 2008, 15)
989. Už akių užšokti (G. B.)
BTV mėgina užšokti visoms TV už akių, informacinę laidą pradėdama 18. 45 [...] (G. B.
2007, 192)
990. Už borto likti (L. D.)
[...] o tos kūrybinės pajėgos anksčiau ar vėliau liks už borto [...] (L. D. 2008, 226)
991. Užburtas ratas (2) (J. I.) (R. Gav.)
Ir sukiesi užburtame rate: darbas, paskaitos, konferencijos (R. Gav. 2006, 35)
[...] tarytum sukdamasis užburtame rate, iš kurio neįmanoma ištrūkti (J. I. 2000, 314)
992. Už devynių jūrų devynių marių (R. Gav.)
[...] tarytum tie Vargaliai būtų gyvenę ne čia pat, o už devynių jūrų devynių marių [...]
(R. Gav. 2000, 434)
993. Uždraustas vaisius (R. R.)
Uždrausto vaisiaus paieškos abiem galėjo baigtis (o kartais ir baigiasi) liūdnai (R. R.
2004, 35)
994. Už gerklės paimti (V. B.)
Nieko panašaus, dabar mes juos paimsim už gerklės, Antanai (V. B. 2004, 157)
995. Už gerklės griebti (R. Gav.)
Tu vis toks pat: griebi už gerklės ir nieko neklausi (R. Gav. 2000, 242)
996. Už gražias akis (R. G.)
185
Labiausiai jų bijojo Milda Marija, nors vien už gražias akis [...] net matematikos
mokytojas rašydavo ketvertą [...] (R. G. 2007, 88)
997. Už jūrų marių (J. A.)
Taip toli, kad ir paskiau, kai paaugo tie geltoni medžiai, vis tiek atrodydavo už jūrų
marių, pasaulio krašte (J. A. 1996, 7)
998. Už liežuvio timptelėti (2) (J. I.)
[...] nors, timptelėti už liežuvio būti bent kiek atviresniems, kaip mat pareiškia, kad bet
kuri galvos neprisidengusi ir džinsais apsitempusi arabė, jų manymu, yra prostitutė (J. I.
2003, 19)
999. Už liežuvio traukti (R. G.) (3) (J. A.) (V. B.)
Šneką rezgėme lyg iš reikalo, lyg kažkieno verčiami, už liežuvio traukiami (V. B. 1998,
123)
Traukiau kada už liežuvio?! (R. G. 2003, 180)
Traukia už liežuvio ir vis su kaži kokiais juokeliais (J. A. 2004, 441)
1000. Už liežuvio patrauktas (J. I.)
[...] Maksas, lyg nelabojo už liežuvio patrauktas, teptelėjo [...] (J. I. 2003, 118)
1001. Už nosies vedžioti (J. I.) (6) (A. Z.)
[...] pasijusdavo lyg nevykęs meilužis, įnoringos damos vedžiojamas už nosies (J. I. 2003,
18)
[...] visa tai trečiaeiliai dalykai, juokai, fasadas visuomenei vedžioti už nosies (A. Z.
1998, 18)
1002. Užpakalį atsukti (S. P.)
Jis buvo savižudis, todėl bažnyčia pusbroliui Svajūnui iškilmingai atsuko užpakalį (S. P.
2008, 343)
1003. Užrakinti devyniais užraktais (2) (J. I.)
[...] mistikos paslaptys lengvai pasiekiamos turtingiesiems, bet skurdžiams – užrakintos
devyniais užraktais (J. I. 2003, 226)
1004. Už vieno stalo (G. Radv.)
Nors sovietų vadams atrodė aišku, kad su agresoriais mums ne vieta už vieno stalo [...]
(G. Radv. 2010, 65)
1005. Vabank neiti (R. Gav.)
Jumis dėta, aš neičiau vabank (R. Gav. 2002, 201)
1006. Va bank eiti (G. B.)
Įspūdis toks: BTV eina va bank (G. B. 2007, 192)
1007. Va bank žaisti (R. Gav.)
186
Čia visi žaidžia va bank, bet niekas neišlošia to banko (R. Gav. 2000, 495)
1008. Valstybės galva (R. V.)
Verkšlenančių, į valstybės galvas kaklus tiesti temokančių menininkų kartą išstums jauni
žmonės, mokantys uždirbti ir kurti meną (R. V. 2005, 121)
1009. Valstybės vairas (J. U.)
[...] istorinių įvykių siūbuojamo ano meto valstybės vairo neperėmė Didysis Lietuvos
kunigaikštis Gediminas [...] (J. U. 2004, 5)
1010. Vandenį drumsti (J. I.)
Bet šiaip ar taip, būtų geriau, jei išvis nepradėtų drumsti vandens [...] (J. I. 2003, 36)
1011. Vargais negalais (2) (J. K.) (R. G.) (6) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.)
Vargais negalais prišnekinau Mildą paskutinį kartą nueiti panemunėm (J. K. 2006, 159)
Vargais negalais išspausti žodžiai sesutei pro ausis prasprūsta... (V. B. 2004, 56)
Mama ją tik vargais negalais išprašė į sausumą (J. I. 2003, 262)
Gvildys šlitiniuodamas pasivarė dviratį ir vargais negalais jį apžergė (J. A. 1996, 29)
Tačiau vargais negalais sulaukęs nakties, [...] jis beveik tuoj pat užmigo (R. G. 2005, 25)
1012. Vargo vakarienė (R. V.)
Knyga, kurioje vaizduojama tikra Lietuvos vargo vakarienė [...] (R. V. 2005, 179)
1013. Veidas prieš veidą (R. G.)
Pakėlę akis nuo grindų, jiedu stovėjo dabar veidas prieš veidą (R. G. 2006, 55)
1014. Velnias neims (R. G.)
Ne speigas dabar, velnias tavęs neims! (R. G. 2003, 194)
1015. Velniai griebtų (R. Gav.)
,,Velniai mane griebtų, jeigu čia ne Ginto katinas“ – pagalvojo Tomas Dorys (R. Gav.
2006, 241)
1016. Velnias koją nusilaužtų (R. G.)
Jose pats velnias galėtų koją nusilaužti (R. G. 2003, 154)
1017. Velniai nematę (J. I.)
Tačiau, et, velniai nematę! (J. I. 2003, 173)
1018. Velniai parautų (J. K.)
[...] argi viskas, velniai parautų, nėra reliatyvu? (J. K. 2006, 105)
1019. Velniai rautų (2) (S. P.) (3) (R. Gav.)
Vėl raižo papilvę, velniai rautų, įkišiu nosį į vaistinę [...] (R. Gav. 2000, 447)
Jis negali nusiristi ligi tokios vulgarybės kaip žodis „brangaus“, bet, velniai griebtų, jis
iš tiesų prarado kažką, kas buvo svarbu (S. P. 2008, 257)
1020. Velnias sprandą nusisuktų (J. I.)
187
Čia karaliavo tokia netvarka, kad net pats velnias būtų nusisukęs sprandą (J. I. 2003,
326)
1021. Velnias žino (R. G.) (J. A.) (2) (V. B.)
Supranti, kai įsėdau į troleibusą, velnias žino, kur jis mane nuvežė (V. B. 1998, 85)
[...] o velnias ten žino, kur jie atsipainioję nuėjo (R. G. 2005, 23)
Sudarėme sutartį groti, o ne velniai žino ką! (J. A. 2004, 405)
1022. Velniai žino (2) (J. A.) (V. B.) (8) (R. Gav.)
Velniai žino, ką jie dar mano (R. Gav. 2006, 287)
Matija velniai žino iš kur atsitempė litrinį butelį drumsto skystalo (V. B. 2002, 109)
Velniai žino, gal be reikalo tam žurnalistui šitaip nupasakojau (J. A. 2004, 443)
1023. Velniop pasiųsti (2) (J. I.)
Norėjosi juos pasiųsti velniop, bet teko sėsti į pilką palaikį, susmirdusį žiguliuką. (J. I.
2003, 176)
[...] o JoJo tiesiog pasiųsti velniop (J. I. 2003, 145)
1024. Velniui sielą parduoti (J. U.)
Jis ir Dievui ir velniui sielą parduotų (J. U. 2005, 47)
1025. Velniukai šokinėja (V. B.)
Šituos žodžius tariant, Mariko akyse šokinėjo velniukai (V. B. 2002, 68)
1026. Velnių priėdę (R. G.)
Nors velnių buvo priėdę labiau už visus (R. G. 2005, 46)
1027. Velnių prisišveitę (V. B.)
– [...] žinai, Juozapai, kaimyne, tavo vaikis velnių prisišveitęs. (V. B. 2004, 129)
1028. Veni, vidi, vici (J. I.)
Eilinį kartą pasijusdavo kaip karo žygyje – veni, vidi, vici (J. I. 2003, 209)
1029. Vėjais nueiti (A. Z.)
[...] mažiau grauš sąžinė, kad per daug energijos nueina vėjais ( A. Z. 1988, 33)
1030. Vėjais paleisti (A. Z.)
[...] literatūros vakarų ginčus paleidžiame vėjais [...](A. Z. 1998, 61)
1031. Vėjais švaistyti (A. Z.)
[...] pikti tie, kurie savo jėgas švaisto vėjais, naudojasi nepelnyta garbe (A. Z. 1988, 408)
1032. Vėžlio žingsniu (V. B.):
Trys valandos tardytojo kabinete slinko vėžlio žingsniu (V. B. 2007, 153)
1033. Viena ausim (2) (R. Gav.) (V. B.)
Justinas buvo viena ausim nugirdęs, kad Trinkūnas pasistengė [...], (R. Gav. 2006, 111)
188
Amritos žodžius girdžiu viena ausim ne todėl, kad ir pats jau šį bei tą žinau [...](V. B.
2002, 230)
1034. Vienas Dievas žino (2) (V. B.):
Tik vienas Dienas žino, koks jo vardas,– pasakiau (V. B. 1998, 127)
Vienas Dievas žino (V. B. 2002, 100)
1035. Vienas Dievas težino (2) (R. Gav.)
O ar suskubsiu nugalabyti – vienas Dievas težino (R. Gav. 2002, 286)
1036. Vienas juokas (R. G.) (A. Z.)
Jos portfelis dabar buvo kaip portfelis, o to senio – vienas juokas [...] (R. G. 2007, 103)
[...] jau po to vienas juokas įrodyti, kad jis rašė proklamacijas (A. Z. 1998, 377)
1037. Vienas kaip pirštas (L. D.) (R. G.)
Prieš – kadangi jis vienas kaip pirštas negyvenamoje saloje, kurioje nėra jokios
žmogiškos būtybės (L. D. 2008, 251)
– Tai tu dabar, galima sakyti, pats likai ten vienas kaip pirštas? (R. G. 2003, 163)
1038. Vienu balsu (J. K.) (2) (J. A.) (2) (V. B.) (R. Gav.):
Abu vienu balsu reikalauja, gąsdina (V. B. 2007, 118)
Džiazuojantys Vilniaus vaikai vienu balsu tvirtino [...](R. Gav. 2000, 166)
[...] vienu balsu skardžiai užgiedojo visi mūsų miesto gaidžiai [...] (J. K. 2006, 127)
Visi laikomės, – beveik vienu balsu Jeronimą guodžia Pranas su Jurgiu (J. A. 2004, 445)
1039. Vienui viena (J. K.)
[...] ji buvo taip giliai įsiraususi į mišką, taip kietai miegojo, kad atsibudo vienui viena (J.
K. 2001, 15)
1040. Vienut viena (J. K.)
Palikau jį vienut vieną, tik išeidamas tarpdury sutikau moterį [...] (J. K. 1993, 119)
1041. vienui vienas (2) (R. G.) (31) (R. Gav.)
Per visą gyvenimą vienui vieną padarą taip troškau nugalabyt, kaip tą karvelį (R. Gav.
2006, 205)
Iki pat pirmadienio ryto būdavo kambary vienui vienas. (R. G. 2004, 109)
1042. Vienų vienas (J. A.) (14) (V. B.) (R. G.)
Maniau, kad aš čia vienų vienas,– prisipažinau (V. B. 2002, 16)
Ponia, aš juk vienų vienas gyvenu! (R. G. 2005, 75)
Ne, juk liks vienų vieniausia Milda Marija... (R. G. 2007, 253)
[...] kad niekada niekas nenorės su manim draugauti ir aš amžinai liksiu vienų viena (J.
A. 2004, 105)
1043. Viešpaties keliai nežinomi (R. Gav.)
189
Nežinomi Viešpaties keliai: VV jiedu mylėjo ir globojo, o tėvų ėmė vis labiau nekęsti (R.
Gav. 2000, 394)
1044. Viešpatie sergėk (V. B.) – FŽ 834
Taigi sergėk Viešpatie, kad šventa komunija neišspindėtų (V. B. 2004, 21)
1045. Vieta po saule (J. K.) (A. Z.)
Viena vertus, mūsų miestas lyg ir atgavo vietą po saule [...](J. K. 2006, 156)
Kita vertus, Lietuva pernelyg įelektrinta politinių aistrų, žmonių stumdymosi dėl vietos po
saule [...] (A. Z. 1998, 98)
1046. Vilku staugti (R. G.)
Liko senatvėj viena pati, vilku galės staugti (R. G. 2007, 245)
1047. Visa gerkle (J. K.) (J. A.) (V. B.) (R. Gav.):
[...] pasisodins Petarą su Liucina, apkabins abu ir šauks visa gerkle: aš jus myliu! (V. B.
2002, 152)
Pirmiausia anorau rėkti, klykti visa gerkle [...] (R. Gav. 2006, 316)
Rėkiam visi visa gerkle apie gailestingumą, artimo meilę [...]. (J. K. 2001, 15)
Paskui jis dar šaukė seniui visa gerkle, pats nebeatsiminė, kokius žodžius. (J. A. 1996,
106)
1048. Viso labo (J. K.) (4) (J. I.) (V. B.) (9) (R. Gav.) (14) (L. D.)
Niekingi valdžios žmogeliai viso labo rentėsi sau gražius namelius (R. Gav. 2002, 195)
Ten viso labo įnamis (V. B. 1998, 118)
Perujiečių pasididžiavimas – chuja – viso labo yra tik mūsiškė jūrų kiaulytė [...] (J. I.
2003, 188)
[...] čia viso labo talentingo meistro ranka sukurtas aktas (J. K. 2001, 43)
Tai yra viso labo tik jiems patogi fikcija [...] (L. D. 2008, 242)
1049. Visokio plauko (J. K.) (G. B.)
[...] vieni priklauso R. Hudo šutvei, kiti vėlgi visokio plauko tipažai (J. K. 2001, 102)
Visokio plauko okultistams ir parapsichologijos humanitarai yra atsparūs (G. B. 2007,
217)
1050. Visokiausio plauko (R. Gav.)
[...] man apskritai patinka visokiausio plauko pamišėliai (R. Gav. 2006, 302)
1051. Vyne – teisybė (R. Šer.)
Visa tiesa – vyne! (R. Š. 2004, 196)
1052. Kitokio plauko (J. I.)
Vietoj nevykėlių tautinių dvasios ganytojų atvykdavo svetimi: guru, lemos, babos, rabiai
ir visokio kitokio plauko mokytojai [...] (J. I. 2003, 104)
190
1053. Vištos koja (2) (J. I.)
Maksas pabandė skaityti vištos koja suraitytą keverzonę [...] (J. I. 2003, 120)
1054. Žadą prarasti (R. Gav.)
Praradęs žadą žvelgiau, kaip ji pradeda laumės striptizą (R. Gav. 2000, 401)
1055. Žaibus svaidyti (R. Gav.)
Jo žiauna tankiai kreta, bet akys svaido žaibus (R. Gav. 2000, 34)
1056. Žalio supratimo neturėti (V. B.)
Matau, kad neturi žalio supratimo, kas yra kas, – pasišaipė Povilas (V. B. 2007, 107)
1057. Žarna žarną ėmė ryti (J. K.)
Tik kai jau žarna ėmė žarną ryti, aš susikūriau krante lauželį [...] (J. K. 2002, 30)
1058. Žarna žarną ryja (2) (J. K.)
O taip intensyviai repetavus ir dar atlaikius ilgą procesą, jam dabar žarna žarną rijo ir
gomurys džiuvo (J. K. 2006, 92)
1059. Žarnas paleisti (R. Gav.)
Pasiduok, sako, bandite, žarnas paleisiu, bekiauši (R. Gav. 2006, 205)
1060. Žemė slysta iš po kojų (J. I.)
Beprarandantieji tikėjimą, jautė, kad žemė slysta iš po kojų, o gal net po padais svyla (J.
I. 2003, 384)
1061. Žemė sprūsta iš po kojų (R. Gav.)
Žemė sprūdo man iš po kojų (R. Gav. 2000, 56)
1062. Žemės dulkė (A. Z.)
[...] jam dėkoti už egzistenciją ir jo akyse jaustis žemės dulke (A. Z. 1998, 224)
1063. Žemę išmušti iš po kojų (R. Gav.)
Subinveidžiai saugumiečiai norėjo išmušti man žemę iš po kojų [...] (R. Gav. 2002, 65)
1064. Žiemą vasarą (S. P.)
[...] žiemą vasarą vilkėdavo tais pačiais spalvotais skarmalais [...] (S. P. 2008, 161)
1065. Žilas plaukas (L. D.)
[...] išmintingas yra ne tas, kuris vienodai elgiasi tiek jaunystėje, tiek žilo plauko
sulaukęs (L. D. 2008, 145)
1066. Žmogus esti tikrasis savo likimo vairininkas (V. B.)
Bet juk iš teisybės ne vien žmogus esti tikrasis savo likimo vairininkas (V. B. 2002, 6)
1067. Žmogus tikrai yra savo nelaimės kalvis (R. Gav.)
Marti, – liūdnai sakydavo, – žmogus tikrai yra savo nelaimės kalvis (R. Gav. 2002, 345)
1068. Žodį duoti (J. I.)
Maksas davė žodį, aš juo tikiu (J. I. 2003, 218)
191
1069. Žodžio kišenėje neieškoti (J. I.)
Kai reikėdavo, žodžio kišenėje jis neieškojo (J. I. 2003, 343)
1070. Žvaigždžių liga (J. K.)
[...] liūdnai pamaniau, žvaigždžių liga susirgo (J. K. 2001, 103)
1071. Žvilgsniu apmesti (S. P.)
Dar sykį apmetė žvilgsniu niūrią palėpės erdvę ir apmaudžiai atsiduso – viskas ne taip
(S. P. 2008, 10)
1072. Žvilgsnį įbesti (V. B.) (R. Gav.):
[...] bet ačiū Dievui susivaldžiau ir tik įbedžiau klausiamą žvilgsnį (V. B. 1998, 17)
[...] atsitupia greta krėslo ir įbeda į tave neperprantamą žvilgsnį (R. Gav. 2000, 50)
1073. Žvilgsnį mesti (R. Gav.)
[...] mečiau paskutinį žvilgsnį į Martį, jei turės atpažinti lavoną, aš neisiu [...] (R. Gav.
2000, 433)
1074. Qualis artifex pereat (J. U.)
Neveltui jam nusižudžius visa Roma, visa imperija kartojo jo žodžius: Qualis artifex
pereat (J. U. 2005, 262)
192
2 priedas
100 dažniausių frazeologizmų sąrašas
Priedo paaiškinimas: sąraše frazeologizmai pateikiami nuo 1 iki 100 pagal pavartojimo
kartų skaičių mažėjimo tvarka: pirmuose skliausteliuose žymimas pavartojimo kartų skaičius, toliau
rašomas frazeologizmas, antruose skliausteliuose nurodoma, kiek kartų konkretus autorius pavartoja tą
frazeologizmą.
1. (106) Be galo (18) (J. K.) (3) (R. G.) (20) (J. I.) (4) (J. A.) (44) (R. Gav.) (14) (A. Z.) (3) (G.
B.)
2. (95) Galų gale (2) (J. K.) (3) (R. G.) (66) (J. I.) (12) (V. B.) (6) R. Gav.) (6) (G. B.)
3. (79) Prieš akis (5) (J. K.) (3) (R. G.) (5) (J. I.) (14) (J. A.) (S. P.) (47) (V. B.) (3) (A. Z.) (L.
D.)
4. (70) Ačiū Dievui (10) (J. K.) (5) (R. G.) (4) (J. I.) (6) (J. A.) (S. P.) (10) (V. B.) (31) (R. Gav.)
(A. Z.) (G. B.)
5. (29) Į šalį (11) (J. I.) (5) (J. A.) (11) (V. B.) (2) (R. Gav.)
6. (29) Iš šalies (J. K.) (3) (R. G.) (7) (J. I.) (2) (J. A.) (8) (V. B.) (3) (R. Gav.) (5) (A. Z.)
7. (29) Po velnių (3) (J. A.) (18) (S. P.) (8) (R. Gav.)
8. (28) Viso labo (J. K.) (4) (J. I.) (V. B.) (9) (R. Gav.) (14) (L. D.)
9. (27) Iš pirmo žvilgsnio (3) (J. K.) (11) (J. I.) (2) (R. Gav.) (7) (A. Z.) (2) (L. D.) (G. B.) (G.
Radv.)
10. (26) Iš proto varyti (2) (J. K.) (S. P.) (23) (R. Gav.)
11. (25) Be reikalo (4) (J. K.) (20) (V. B.) (J. A.)
12. (23) Vienui vienas (2) (R. G.) (31) (R. Gav.)
13. (19) Dieve neduok (4) (R. G.) (3) (J. I.) (8) (J. A.) (4) (V. B.)
14. (19) Galvą sukti (6) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (V. B.) (8) (R. Gav.) (G. B.)
15. (19) Nei iš šio, nei iš to (4) (J. K.) (5) (R. G.) (8) (V. B.) (G. B.) (R. Gav.)
16. (18) Akis į akį (J. K.) (2) (R. G.) (11) (J. I.) (4) (V. B.)
17. (18) Pro šalį (4) (J. I.) (5) (J. A.) (7) (V. B.) (2) (R. Gav.)
18. (17) Norom nenorom (2 ) (J. K.) (1) (R. G.) (2) (V. B.) (12) (R. Gav.)
19. (17) Už akių užbėgti (5) (J. K.) (3) (J. A.) (6) (V. B.) (R. Gav.) (L. D.) (G. B.):
20. (16) Vienų vienas (J. A.) (14) (V. B.) (R. G.)
21. (15) Nė gyvos dvasios (3) (R. G.) (2) (J. K.) (3) (J. A.) (2) (V. B.) (5) (R. Gav.)
22. (14) Į akis kristi (J. K.) (2) (R. G.) (6) (J. I.) (2) (J. A.) (V. B.) (2) (G. B.)
23. (14) Nė velnio (5) (J. K.) (J. I.) (2) (J. A.) (6) (R. Gav.)
193
24. (14) Nieku gyvu (2) (J. K.) (4) (J. I.) (L. D.) (8) (G. B.)
25. (13) Ranka numoti (7) (J. K.) (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.) (G. B.)
26. (12) Dieve mano (V. B.) (4) (J. A.) (7) (R. Gav.)
27. (12) Galvos nesukti (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (V. B.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.):
28. (12) Nė motais (2) (J. K.) (9) (J. I.) (G. B.)
29. (12) Vargais negalais (2) (J. K.) (R. G.) (6) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.)
30. (11) Dieve gink (J. K.) (4) (V. B.) (5) (A. Z.) (G. B.)
31. (11) Galvą pamesti (4) (J. K.) (R. G.) (4) (J. I.) (V. B.) (V. B.)
32. (11) Iš akių dingti (2) (J. K.) (3) (R. G.) (2) (J. A.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.):
33. (11) Iš galvos išmesti (R. G.) (10) (V. B.)
34. (11) Iš proto išsikraustyti (5) (J. I.) (5) (S. P.) (R. Gav.)
35. (11) Po nosim (J. K.) (R. G.) (7) (J. A.) (2) (G. B.)
36. (11) Po ranka (R. G.) (J. A.) (S. P.) (3) (V. B.) (4) (R. Gav.) (G. B.)
37. (11) Velniai žino (2) (J. A.) (V. B.) (8) (R. Gav.)
38. (10) Aukso amžius (7) (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.)
39. (10) Iš po žemių išdygti (2) (J. K.) (6) (J. I.) (J. A.) (V. B.):
40. (10) Per akis (3) (J. K.) (R. G.) (2) (J. A.) (4) (R. Gav.)
41. (9) Achilo kulnas (8) (J. I.) (V. B.)
42. (9) Galvoje turėti (S. P.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (4) (A. Z.)
43. (9) Iki ausų (J. K.) (R. G.) (J. I.) (2) (G. B.) (S. P.) (2) (V. B.) (R. Gav.)
44. (9) Iš proto išeiti (R. G.) (J. A.) (S. P.) (6) (R. Gav.)
45. (9) Nė per nago juodymą (J. K.) (4) (J. I.) (4) (R. Gav.)
46. (8) Akis atverti (J. A.) (7) (R. Gav.)
47. (8) Burną praverti (4) (V. B.) (4) (R. Gav.)
48. (8) Dantimis griežti (5) (J. K.) (J. I.) (G. B.) (V. B.):
49. (8) Kaip į vandenį (4) (J. I.) (2) (R. Gav.) (2) (J. K.)
50. (8) Metų metais (R. G.) (J. A.) (2) (J. A.) (V. B.) (3) (R. Gav.):
51. (8) Nori nenori (1) (J. K.) (2) (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)
52. (7) Dėl Dievo (J. K.) (5) (J. A.) (R. Gav.)
53. (7) Galvą laužyti (J. K.) (J. I.) (V. B.) (3) (R. Gav.) (L. D.)
54. (7) Į galvą šauti (J. K.) (R. G.) (2) (J. I.) (2) (J. A.) (R. Gav.)
194
55. (7) Iš proto kraustytis (3) (J. K.) (2) (J. A.) (2) (R. Gav.)
56. (7) Par excellence (6) (L. D.) (G. B.)
57. (7) Šį bei tą (R. G.) (V. B.) (2) (R. Gav.) (L. D.) (2) (G. B.)
58. (7) Už nosies vedžioti (J. I.) (6) (A. Z.)
59. (6) Ausis pastatyti (J. A.) (5) (V. B.):
60. (6) Dantų griežimas (2) (J. I.) (3) (R. Gav.) (G. B.)
61. (6) Dieną naktį (R. G.) (J. I.) (J. A.) (S. P.) (2) (R. G.)
62. (6) Dieve sergėk (J. K.) (2) (V. B.) (2) (R. Gav.) (A. Z.)
63. (6) Idee fixe (S. P.) (2) (V. B.) (3) (R. Gav.)
64. (6) Į galvą įsikalti (3) (R. G.) (J. A.) (2) (V. B.)
65. (6) Iš proto eiti (J. K.) (5) (J. A.)
66. (6) Iš vėžių išmušti (5) (J. I.) (V. B.):
67. (6) Koja už kojos (5) (J. A.) (R. Gav.)
68. (6) Liežuvis neapsiverčia (J. K.) (J. I.) (3) (V. B.) (G. B.)
69. (6) Nosį nukabinti (2) (J. K.) (J. A.) (3) (V. B.)
70. (6) Po galais (J. I.) (2) (J. A.) (2) (R. Gav.) (G. B.)
71. (6) Vienu balsu (J. K.) (2) (J. A.) (2) (V. B.) (R. Gav.):
72. (5) Akį mesti (2) (J. K.) (3) (R. G.)
73. (5) Alter ego (V. B.) (2) (A. Z.) (2) (L. D.)
74. (5) Aukštyn kojom apversti (3) (J. I.) (2) (L. D.)
75. (5) Burnos nepraverti (3) (V. B.) (2) (R. Gav.)
76. (5) Dantis sukandę (2) (J. K.) (R. G.) (2) (J. A.)
77. (5) Dėl akių (3) (J. K.) (R. G.) (V. B.)
78. (5) Druskos stulpas (2) (R. G.) (2) (J. I.) (V. B.)
79. (5) Galvą guldyti (2) (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.)
80. (5) Geležinė uždanga (3) (J. I.) (S. P.) (G. B.)
81. (5) Į galvą ateiti (2) (R. G.) (2) (J. A.) (R. Gav.)
82. (5) Kur akys veda (J. K.) (V. B.) (2) (R. G.) (R. Gav.)
83. (5) Metų metus (4) (R. Gav.) (G. B.)
84. (5) Nė su žiburiu nerasi (2) (J. I.) (A. Z.) (2) (L. D.)
85. (5) Pečiais gūžtelėti (R. G.) (J. I.) (3) (R. Gav.)
195
86. (5) Ranką pakelti (2) (J. I.) (J. A.) (2) (V. B.)
87. (5) Ranka nekyla (J. K.) (2) (V. B.) (2) (R. Gav.)
88. (5) Savo akim netikėti (J. K.) (J. I.) (2) (V. B.) (R. Gav.)
89. (5) Savo rankomis (3) (R. Gav.) (3) (J. I.)
90. (5) Už liežuvio traukti (R. G.) (3) (J. A.) (V. B.)
91. (5) Velniai rautų (2) (S. P.) (3) (R. Gav.)
92. (4) Akis išpūsti (2) (R. G.) (V. B.) (R. Gav.)
93. (4) Akį užmesti (R. G.) (J. I.) (J. A.) (R. Gav.)
94. (4) Alma mater (J. K.) (3) (L. D.)
95. (4) Ant nosies (J. K.) (R. G.) (J. I.) (V. B.)
96. (4) Iki gyvos galvos (R. G.) (3) (J. I.) (G. B.)
97. (4) Įvairaus plauko (J. I.) (S. P.) (2) (L. D.)
98. (4) Kaip ant delno (J. K.) (R. G.) (J. A.) (A. Z.)
99. (4) Šuniui ant uodegos (S. P.) (J. K.) (J. I.) (V. B.)
100. (4) Visa gerkle (J. K.) (J. A.) (V. B.) (R. Gav.)
196
3 priedas
Straipsnis
Drotvinas V., Steiblienė D., 2012, Frazeologizmai prozos tekste ir žodynuose. – Gimtoji kalba
5, 7–17.
