28
Fonologija ir fonetika Doc. Pijus Kasparaitis [email protected] 2012-2013 m. m. pavasario semestras

Fonologija ir fonetika

  • Upload
    tareq

  • View
    153

  • Download
    3

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Fonologija ir fonetika. Doc. Pijus Kasparaitis [email protected] 20 12 -20 13 m. m. pavasario semestras. Žmonių bendravimas balsu. Fonologijos ir fonetikos santykis. Fonologija tiria tik tas konkrečios kalbos garsų savybes, nuo kurių priklauso prasmė - PowerPoint PPT Presentation

Citation preview

Page 1: Fonologija ir fonetika

Fonologija ir fonetika

Doc. Pijus [email protected]

2012-2013 m. m. pavasario semestras

Page 2: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 2

Žmonių bendravimas balsu

Page 3: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 3

Fonologijos ir fonetikos santykis

Fonologija tiria tik tas konkrečios kalbos garsų savybes, nuo kurių priklauso prasmė

Fonetika tiria visas garsų savybes

Page 4: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 4

Fonemų identifikacija

Paradigminė fonemų identifikacija minimaliosios poros: buvo – puvo,

vagų – vagių, kasdami - kąsdami Sintagminė fonemų identifikacija

mažiausio inventoriaus principas: /al/ -> /a/+/l/, /ur/ -> /u/+/r/,/au/ -> /a/+/v/, /ui/ -> /u/+/j/

reguliariausių santykių principas: neskaidyti /ie/, /uo/, /ts/, /tš/, /dz/, /dž/

Page 5: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 5

Fonemų grupės

Balsiai Priebalsiai

Page 6: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 6

Balsių klasifikavimas

Pagal aukščiausiai pakilusią liežuvio dalį priešakinės eilės vidurinės eilės užpakalinės eilės

Page 7: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 7

Balsių klasifikavimas

Pagal liežuvio atstumą iki gomurio atviri pusiau atviri pusiau uždari uždari

Pagal lūpų padėtį labializuoti nelabializuoti

Page 8: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 8

Priebalsių klasifikavimas

Pagal artikuliavimo būdą Sprogstamieji Pučiamieji Aproksimantai Nosiniai Šoniniai Vibrantai Taukštelėjimai, pliaukštelėjimai

Page 9: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 9

Priebalsių artikuliavimo vietos

Page 10: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 10

Priebalsių klasifikavimas

Pagal artikuliavimo vietą lūpiniai dantiniai alveoliniai retrofleksiniai palataliniai veliariniai glotiniai

Page 11: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 11

IPA sudarymo principai

Skirtingas tos pačios kalbos fonemas turi atitikti skirtingi simboliai

Tas pačias skirtingų kalbų fonemas žymėti tuo pačiu simboliu

Naudoti lotyniškos abėcėlės raides, prireikus naudoti kitų Europos kalbų raides, mažas didžiąsias raides, horizontaliai ar vertikaliai apverstas raides. Vengti diakritinių ženklų, juos naudoti kitiems tikslams

Page 12: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 12

IPA sudarymo principai

Raides parinkti taip, kad jas atitinkantys garsai sutaptų su daugumoje kalbų šiuo simboliu žymimais garsais

Naujai įtrauktais simboliais žymimi garsai turi būti kuo lengviau nuspėjami

http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/

Page 13: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 13

IPA priebalsių klasifikacija

Page 14: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 14

IPA balsių klasifikacija

Page 15: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 15

Fonemų pavadinimų rašymas kompiuteryje

Specialūs šriftaihttp://scripts.sil.org/DoulosSIL_download

Specialios abėcėlės SAMPAhttp://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa/ ARPAbet

Page 16: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 16

Anglų kalbos fonemos ARPAbet,IPA ir SAMPA sistemose

Page 17: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 17

Anglų kalbos fonemos ARPAbet, IPA ir SAMPA sistemose (tęsinys)

Page 18: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 18

MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema

Balsiai Kirčiuoti ir nekirčiuoti balsiai traktuojami kaip skirtingos

fonemos Trumpi nekirčiuoti žymimi viena mažąja raide, pvz., "a" Trumpi kirčiuoti – viena didžiąja raide, pvz., "A" Ilgi nekirčiuoti – dviem mažosiomis raidėmis, pvz., "aa" Ilgi tvirtaprade priegaide kirčiuoti – didžiąja ir mažąja

raide, pvz., "Aa" Ilgi tvirtagale priegaide kirčiuoti – mažąja ir didžiąja

raide, pvz., "aA" Ilgas balsis /e/ žymimas dviem raidėmis "ea“ Ilgas balsis /ė/ žymimas dviem raidėmis "ee"

Page 19: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 19

MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema

Priebalsiai Simbolis ' (apostrofas, ASCII 39) po priebalsio

žymi minkštumą. Dauguma priebalsių eina poromis: kietas ir minkštas

Priebalsiai, priklausantys tvirtagale priegaide kirčiuotiems mišriesiems dvigarsiams, žymimi didžiąja raide, pvz., "N"

Priebalsis /š/ žymimas didžiąja raide "S“ Priebalsis /ž/ žymimas didžiąja raide "Z"

Page 20: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 20

MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema

Mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai Nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių

{a e i u} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtaprade priegaide – iš balsių

{Aa Ea I U} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtagale priegaide – iš balsių

{A E I U} ir priebalsių {L L' M M' N N' R R'} Dvibalsiai /ie/ ir /uo/ laikomi atskiromis

fonemomis Kiti dvibalsiai (tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti)

sudaromi panašiai, kaip mišrieji dvigarsiai iš balsių ir priebalsių {j J w W}, kurie tekste paprastai žymimi "i" (rečiau j) ir "u"

Page 21: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 21

Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (balsiai)

Page 22: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 22

Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (priebalsiai)

Page 23: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 23

Transkripcijos tipai

Plačioji (kaip reikia tarti) Siauroji (kaip ištarė)

Page 24: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 24

Anglų kalbos fonemų grupavimas į vizemas

Page 25: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 25

Fonemų ir vizemų sinchronizavimas

Page 26: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 26

Animacinio personažo pavyzdys

C:\Program Files\Microsoft Speech SDK 5.1\Samples\Scripts\SimpleTTS\SimpleTTS.html

Page 27: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 27

Literatūra http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/

informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_1b.pdf

Girdenis, A. (1995). Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilniaus universitetas, Vilnius

Jurafsky, D., J. H. Martin (2000). Speech and Language Processing. An Introduction to Natural Language Processing, Computational Linguistics, and Speech Recognition, Prentice Hall, Upper Saddle River, New Jersey 07458

http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/ informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_2b.pdf

http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/ http://scripts.sil.org/DoulosSIL_download http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa

Page 28: Fonologija ir fonetika

2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 28

Literatūra Microsoft Speech SDK v. 5.1 help http://tcts.fpms.ac.be/synthesis/mbrola/mbrcopybin.html Kasparaitis, P. (2005). Diphone Databases for Lithuanian

Text-to-Speech Synthesis. Informatica, 16(2), 193-202 Raškinis A., Raškinis G., Kazlauskienė A. (2003). SAMPA

(Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet) for Encoding Transcriptions of Lithuanian Speech Corpora. Information Technology and Control, 2003, Nr. 4 (29), 50-56