EUROPOS PARLAMENTO TARPININKAS

TARPTAUTINIO TĖVŲ VYKDOMOVAIKŲ GROBIMO ATVEJAIS

VADOVAS

EUROPOS PARLAMENTO TARPININKAS

TARPTAUTINIO TĖVŲ VYKDOMOVAIKŲ GROBIMO ATVEJAIS

VADOVAS

4

ĮVADAS

1. Su taikomu įstatymu susijusių teisės aktų pokyčiai, jurisdikcija ir sprendimų

Europos Sąjungos šeimos teisės srityje pripažinimas bei vykdymas.

2. Poreikis taikyti ES priemones tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo

atvejams.

2.1. Jurisdikcijos pagrindai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl

tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo.

3. Nuo tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose iki tarpininkavimo

šeimoje.

4. Tarpininkavimas kaip alternatyvi ginčų dėl tarptautinio tėvų vykdomo

vaikų grobimo atvejų sprendimo priemonė.

5. Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo

atvejais vaidmuo.

6. Kaip kreiptis į Europos Parlamento tarpininką tarptautinio tėvų vykdomo

vaikų grobimo atvejais.

7. Kaip vyksta tarpininkavimas ir kas jį sudaro.

8. Tarpininkui perduotos bylos.

8.1.1. Skundai, kuriais pranešama apie Hagos konvencijos taikymo

pažeidimus.

8.1.2. Skundai, kuriais pranešama apie Reglamento Nr. 2001/2003

(Naujojo Briuselio II reglamento) taikymo pažeidimus.

9. Kiti Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų

grobimo atvejais veiksmai.

Turinys

… 7

… 8

… 10

… 10

… 12

… 13

… 13

… 15

… 16

… 17

… 20

… 22

… 25

5

SANTRAUKA

a) Kas yra tarptautinis vaikų grobimas?

b) Tarptautiniai ir ES teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinį vaikų

grobimą.

c) Kaip tėvai gali išvengti mažamečio vaiko pagrobimo?

d) Kokių veiksmų tėvams imtis, jei jų vaikas buvo pagrobtas?

PRIEDAI:

EUROPOS PARLAMENTO TARPININKO TARPTAUTINIO TĖVŲ VYKDOMO VAIKŲ

GROBIMO ATVEJAIS VEIKLOS GAIRĖS

Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 10 straipsnis

… 26

… 26

… 26

… 27

… 28

… 30

7

Šeima Europos Sąjungos valstybėse narėse yra svarbiausia visuomenės vertybė, todėl institucijos, taikydamos priemones ad hoc, privalo ją saugoti net ir tuomet, kai ji patiria krizę. Institucijos ypač privalo pirmiausia pasirūpinti geriausiais vaikų interesais.

Naujausiais Eurostato duomenimis, ES kiekvienais metais sudaroma maždaug 2 mln. santuokų, iš jų 300 tūkst. sudaro skirtingų tautybių poros. Be to, užregistruojama maždaug 1 mln. ištuokų, iš jų 140 tūkst. – skirtingų tautybių porų.

Tai dažnėjantys reiškiniai, dėl kurių 1987 m. Europos Parlamentas įsteigė Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais postą, kurio pagrindinis tikslas – padėti rasti bendrus sprendimus, siekiant užtikrinti vaiko interesų tenkinimą tais atvejais, kai išsituokia skirtingų tautybių pora arba kai sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse ir vienas iš jų pagrobia vaiką.

Pirmoji Parlamento paskirta tarpininkė buvo Marie-Claude Vayssade (1987–1994 m.), paskui – Mary Banotti (1995–2004 m.) ir Evelyne Gebhardt (2004–2009 m.). Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Parlamentas į Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais pareigas paskyrė mane – taip man buvo suteikta galimybė įsigilinti į šiuos atvejus ir sužinoti nemažai kritikuotinų teisinių dalykų bei įstatymų; šią kritiką pateikiau šiame darbo dokumente.

Ši institucija bėgant metams atliko tikrai svarbų vaidmenį koordinuojant ir tiriant bylas, pasiūlė įvairių konkrečių atvejų sprendimų. Šiandien pasirinkti tarpininkavimo šeimoje priemonę tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atveju siūloma 2009 m. Stokholme susitikusios Europos Sąjungos Tarybos išvadose ir 2010 m. Europos Komisijos Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plane. Europos Parlamentas ne tik aktyviai dalyvauja teisėkūros procese, bet ir naudojasi piliečiams naudinga tarpininko įstaigos patirtimi, visada pirmiausia paisydamas geriausių vaiko interesų.

Roberta Angelilli Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja

Europos Parlamento tarpininkė tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais

Įvadas

8

Su taikomu įstatymu susijusių teisės aktų pokyčiai, jurisdikcija ir sprendimų Europos Sąjungos šeimos teisės srityje pripažinimas bei vykdymas.

Europos integracija iš pradžių vyko būtent dėl ekonominių priežasčių.

Pradžioje sukurtos teisinės priemonės buvo skirtos būtent tokiam procesui. Vis dėlto nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio padėtis ėmė iš esmės keistis, daugiausia dėl padidėjusio žmonių judėjimo ES.

Padidėjęs Europos piliečių judumas lėmė ir tai, kad padaugėjo šeimų, kurias sudarė skirtingų tautybių arba skirtingose valstybėse gyvenantys asmenys.

Dėl šių reiškinių Europos Sąjunga taip pat turėjo parengti teisės aktus, kuriais būtų reglamentuojami teisiniai ir jurisdikcijos konfliktai šeimos teisės srityje (santuokiniai ryšiai, giminystės santykiai, sutuoktinių turto teisinis režimas, paveldėjimo santykiai ir kt.).

Praeityje ES valstybės narės teisinių konfliktų klausimus reguliavo vadovaudamosi daugiausia tarptautiniais susitarimais ir EEB sutarties 220 straipsnio nuostata (tapusia Amsterdamo sutarties 293 straipsniu, o dabar panaikinta Lisabonos sutartyje), pagal kurią vienintelė ES priemonė tiesioginėms deryboms užmegzti jų piliečių naudai – supaprastinti formalumai, taikomi teisinių sprendimų ir teismo nuosprendžių abipusiam taikymui bei vykdymui 1.

Tik 1992 m. Mastrichto sutartyje šie klausimai pamažu tampa ES sistemos dalimi: jie pirmiausia įtraukiami į vadinamąjį trečiąjį ramstį (vis dar tarpvyriausybinį), o vėliau, atlikus 1997 m. Amsterdamo sutarties pakeitimus, tampa pačios EB sutarties dalimi, taigi tampa vadinamąja „Bendrijos teisės dalimi“ vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 65 straipsnio teisiniu pagrindu 2.

1999 m. spalio mėn. Tamperėje susitikusi Europos Vadovų Taryba nurodė, kad, atsižvelgiant į augantį teisinį tikrumą užtikrinančios ir piliečių poreikius atitinkančios teisinės sistemos socialinį poreikį, prioritetą reikia skirti, tam jog būtų patvirtintos šeimos teisės nuostatos; Pereinant nuo bendrų pastabų, kad nuosprendžių bei sprendimų turi būti laikomasi ir jie turi būti vykdomi visoje Europos Sąjungoje, kartu užtikrinant piliečių ir ūkio subjektų teisinį tikrumą, Europos Vadovų Taryba atitinkamame Europos teisingumo erdvei kurti skirtame skyriuje patvirtino, kad visur – tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose – turi būti taikomas abipusio pripažinimo principas, kuris tapo tikru ES teisminio bendradarbiavimo pagrindu.

Vadovaudamasi Tamperėje vykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimais ES priėmė pirmą ES teisės aktą, kuriame pateiktos jurisdikcijos konfliktų šeimos teisės bylose sprendimo bendros normos, t. y. Reglamentą Nr. 1347/2000 (vadinamuoju

1.

9

Naujuoju Briuselio II reglamentu), susijusiu su santuokos pripažinimu negaliojančia arba nutraukimu ir sprendimais dėl abiejų sutuoktinių tėvystės teisių. Reglamentas buvo taikomas tais atvejais, kai pora būdavo susituokusi, ir abiejų sutuoktinių kaip tėvų pareigų vaikams atvejais.

Naujo Reglamento Nr. 2201/2003 (vadinamojo Naujojo Briuselio II reglamento), panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, taikymo sritis daugeliu atvejų buvo daug platesnė nei pirmojo dokumento. Naujajame reglamente pateikiamos nuostatos dėl santuokos bylų ir bylų dėl tėvų pareigų, įskaitant vaiko apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos byla (reglamento 5 konstatuojamoji dalis 3). Taigi šis teisės aktas yra plačiau ir įvairesnėmis su pora ir vaikais susijusiomis konkrečioms aplinkybėmis taikomas dokumentas.

1. Pavyzdžiui, vadovaujantis EEB sutarties 220 straipsniu buvo pasirašyta 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio

konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. Tai buvo

pirmoji svarbi priemonė, į kurios taikymo sritį nebebuvo įtraukta keletas klausimų, iš jų ir šeimos teisė.2. Atlikus buvusio Europos bendrijos steigimo sutarties 65 straipsnio pakeitimus pagal Lisabonos

sutartį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 81 straipsnio 2 dalyje primenama, kad

Europos Sąjungos užduotis yra plėtoti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse

bylose, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu.

Vadovaudamiesi tokia nuostata Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina priemones, kuriomis siekiama

užtikrinti teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse

(81 straipsnio 2 dalies a punktas), ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, taip pat kuria

alternatyvius ginčų sprendimo būdus (81 straipsnio 2 dalies g punktas). Kalbant konkrečiai apie šeimos

teisę, SESV 81 straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad „Tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones

nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, kurią taikant Taryba, pasikonsultavusi

su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai, o ne pagal įprastą teisėkūros procedūra, pagal kurią

Parlamento ir Tarybos įgaliojimai suvienodinami ir tam, kad teisės aktai būtų priimti, reikia kvalifikuotos

balsų daugumos. Siekiant sušvelninti šią prognozę Lisabonos sutarties viename punkte yra nuostata

dėl galimo nukrypimo, kuria vadovaudamasi Taryba, pasiūlius Europos Parlamentui, galėtų priimti

sprendimą, kuriuo būtų išplėsta įprastos procedūros, skirtos priimti atitinkamiems aktams tam tikrais

šeimos teisės klausimais, taikymo sritis. Vis dėlto tuo pat metu pripažįstama ir šalių narių veto teisė,

kuria vadovaudamasis šalies parlamentas gali pasipriešinti (per šešis mėnesius nuo informacijos gavimo

dienos) aukščiau nurodytos nukreipties nuostatos taikymui. Atrodo, jog šie veiksniai patvirtina šalių narių

nenorą perleisti ES kompetencijas šeimos teisės klausimais. Taigi nepaisant to, kad šioje srityje Europos

Sąjunga papildo šalis nares (SESV 81 straipsnis), laikantis apribojimų, Sąjungos institucijoms paskiriama

užtikrinti priemonių, kurių ėmėsi šalių kompetentingos institucijos ar privatūs asmenys, tarpvalstybinį

efektyvumą pagal tarpininkavimo ir taikinimo procedūras, numatytas atskirose šalyse narėse.3. Skirtingai nuo ankstesnio Reglamento (EB) Nr. 1347/2000, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 5

konstatuojamoje dalyje pabrėžiama, kad šis reglamentas taikomas vaiko apsaugos priemonėms

„neatsižvelgiant į jokį ryšį su santuokos byla“, taigi jis taip pat yra taikomas tais atvejais, kai pora yra

nesusituokusi, kai yra nesantuokinių vaikų ar kai yra vieno iš partnerių vaikų, gimusių iš ankstesnių ryšių.

Šiuo klausimu žr. 1980 m. Hagos konvenciją.

10

Poreikis taikyti ES priemones tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejams.

Pastaraisiais metais itin padaugėjo tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo iš jų globėjų atvejų.

Tai vyksta nepaisant to, kad daugelis valstybių narių ratifikavo 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo. Ši konvencija (vienas svarbiausių daugiašalių susitarimų dėl vaikų apsaugos) pagrįsta prielaida, kad sprendimą sugrąžinti gali paskelbti valstybės, kurioje vaikas gyveno, teismas. Jei vienas iš tėvų neteisėtai išveža vaiką į kitą Hagos konvencijai priklausančią valstybę, vaikas turi būti kuo greičiau grąžintas į ankstesnę gyvenamąją vietą.

Vis dėlto čia įtraukiami ir ypatingi atvejai, kai nereikalaujama nurodyti grąžinti vaiką (Konvencijos 13 straipsnis 4). Europos Sąjungos reglamentais taip pat prisidėta stiprinant Hagos konvencijoje numatytą apsaugą.

4. A 13 straipsnis. „Nepaisant ankstesnio straipsnio nuostatų, valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar

administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri

prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad: a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku,

vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko,

kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; arba b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar

psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Teismo ar administracinė institucija taip

pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs

tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Svarstydamos �iame straipsnyje nurodytas

aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informaciją apie vaiko socialinę kilmę ir

padėtį, kurią pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė įstaiga ar kita kompetentinga institucija“.

Jurisdikcijos pagrindai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo.

Reglamente Nr. 2201/2003 numatyti bendri reikalavimai, pagal kuriuos paskiriamas kompetentingas teismas, turintis paskelbti sprendimą santuokos bylose ir bylose dėl tėvų pareigų, įskaitant bylas, kuriose nagrinėjami kaltinimai dėl tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo.

Apskritai reglamente pirmenybė teikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijui, o ne pilietybės kriterijui (tradiciškai taikomam civilinės teisės šalyse) arba lex fori priklausančio kriterijui (vyraujančiam bendrosios teisės šalyse).

Tiksliau santuokos nutraukimo, ištuokos ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylose reglamentu numatomi kriterijai, pagrįsti vieno ar kito sutuoktinio gyvenamąja vieta arba bendra pilietybe (3 straipsnis).

2.

2.1.

11

Reglamente nustatoma, kad bendroji jurisdikcija bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, yra tos vietos, kurioje nuolat gyvena vaikas tuo metu, kai byla patenka teismų žinion (8 straipsnis).

Galiausiai reglamente konkrečiai atkreipiamas dėmesys į vaikų grobimo atvejus ir numatomas ypatinga jurisdikcija paskiriant kompetentingą teismą toje valstybėje narėje, kurioje vaikas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą iki neteisėto išvežimo ar jo negrąžinimo (10 straipsnis).

Taip pat ypač atsižvelgiant į sprendimą grąžinti vaiką reglamento 11 straipsnyje numatoma, kad pagal reglamentą kompetentingas teismas gali paskelbti sprendimą (po to kai pagal 1980 m. Hagos konvenciją kompetentinga institucija priėmė sprendimą) tik tais atvejais, kai pirmasis teismas atsisakė grąžinti vaiką į šio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (pagal Konvencijos 13 straipsnį). Vėlesnis sprendimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas būtų grąžintas, vykdytinas, jeigu pateikiamas kartu su reglamento 42 straipsnyje nurodytu pažymėjimu.

Taigi reglamente palyginti su Konvencijos nuostatomis numatoma papildoma apsauga.

Tačiau ir šios papildomos apsaugos ne visada užtenka, kad būtų visiškai užtikrinta vaiko interesų apsauga. Pavyzdžiui atvejais, kai pagal reglamento nuostatas neįmanoma prieštarauti vykdymui tokio sprendimo grąžinti vaiką, kuris priimtas pagal reglamento 11 straipsnį ir prie kurio pridėtas pažymėjimas pagal reglamento 42 straipsnį, net ir tada, kai priimant sprendimą buvo padaryta rimtų pagrindinių teisių pažeidimų. Teisingumo Teismui žinomas pastarojo meto atvejis 5, kai antrojoje byloje dėl grąžinimo, pradėtoje pagal reglamento 11 straipsnį, nebuvo išklausytas vaikas, kadangi jis buvo išklausytas pirmojoje byloje dėl grąžinimo (pagal Hagos konvenciją). Šiuo atveju vaikas norėjo likti dabartinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Tačiau Teisingumo Teismas nustatė, kad jokiu būdu neleidžiama prieštarauti sprendimo grąžinti vaiką (kai pateikiamas pažymėjimas pagal 42 straipsnį) vykdymui, net ir tada, kai priimant sprendimą buvo padarytas rimtas pagrindinių teisių pažeidimas.

Panašūs atvejai teikiami Europos Parlamento tarpininkui tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais (toliau – tarpininkas).

Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą siekdama gauti informacijos apie praktinį Reglamento Nr. 2201/2003 įgyvendinimą ir rinkti statistinius duomenis apie tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų skaičių. Vadovaudamasi šiuo tyrimu Komisija 2012 m. paskelbs pranešimą apie minėtojo reglamento įgyvendinimą ir nuspręs, ar reikia pateikti jo pakeitimus.

5. Žr. 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą, Aguirre Zarraga, C-491/10 Rink.

12

Nuo tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose iki tarpininkavimo šeimoje.

Tarptautinis tarpininkavimas šeimoje turi būti apibrėžtas teisės aktuose, kuriuose būtų tinkamai atsižvelgiama į šio tarpininkavimo pobūdį ir reikalavimus.

Šiuo metu Europos lygmeniu vadovaujamasi Direktyva 2008/52/EB 6, kurioje nustatyti tam tikri tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektai. Direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad ši direktyva neturėtų būti taikoma „teisėms ir pareigoms, dėl kurių pačios šalys negali spręsti pagal atitinkamą taikytiną teisę. Tokios teisės ir pareigos yra ypač dažnos šeimos teisėje ir darbo teisėje.“

Atsižvelgiant į tai, tarpininko postas yra ypač reikalingas. Taigi pageidautina plėtoti ir toliau stiprinti jo funkcijas.

Laikydamasi šios veiklos krypties Europos Komisija 2011 m. vasario mėn. komunikate „ES vaiko teisių darbotvarkė“ pabrėžė būtinybę bendradarbiauti su valstybėms narėmis, kad būtų galima atnaujinti faktinius duomenis apie nacionalinius teisės aktus, susijusius su išlaikymo prievolėmis, tarpininkavimu ir sprendimų dėl tėvų pareigų pripažinimu ir vykdymu.

Kalbant apie vaikų grobimą, Komisija įsipareigojo itin atkreipti dėmesį į tarpininko pateikiamą informaciją.

Europos Parlamentas taip pat pareiškė nuomonę šiuo klausimu.

2011 m. rugsėjo mėn. Rezoliucijoje dėl direktyvos dėl tarpininkavimo įgyvendinimo valstybėse narėse, jos poveikio tarpininkavimui ir taikymo teismuose pabrėžiama:

– „kad išspręsti ginčą norinčios šalys, tikėtina, bendradarbiaus viena su kita, o ne atvirkščiai; mano, kad dėl šios priežasties tokios šalys daugeliu atvejų yra labiau linkusios apsvarstyti kitos šalies poziciją ir nagrinėti esminius ginčo dalykus; mano, kad tai dažnai padeda šalims išsaugoti iki ginčo buvusius šalių santykius, kurie yra itin svarbūs su šeimos reikalais susijusiais atvejais, į kuriuos įtraukti vaikai.“

2011 m. spalio mėn. Rezoliucijoje dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų sprendžiant civilinius, komercinius ir šeimos klausimus ne tik pabrėžiama Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais veikla, bet ir tai, kad „alternatyvus ginčų sprendimas dėl savo pobūdžio atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant šeimos ginčus, nes gali sumažinti psichologinę žalą, padėti šalims vėl pradėti kalbėtis ir taip, visų pirma, padėti užtikrinti vaikų apsaugą“.

6. OL L 136, 2008 5 24, 7 ir tolesni psl.

3.

13

Tarpininkavimas kaip alternatyvi ginčų dėl tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų sprendimo priemonė.

Tarpininkavimas – tai ginčų alternatyvaus sprendimo būdas, kuriuo siekiama tinkamai valdyti konfliktus. Tarpininkavimo tikslas – paremti ginčo šalis ieškant abiem priimtino ir patenkinamo sprendimo padedant trečiajai šaliai – tarpininkui.

Tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atveju tarpininkavimo tikslas yra derybomis pasiekti tėvų susitarimą, pirmiausia atsižvelgiant vaikų, įtrauktų į konfliktą, interesus. Šiais atvejais pagrindinis tarpininko uždavinys yra neteisminiu būdu užtikrinti geriausius pagrobto vaiko interesus siekiant išvengti vaikų ir tėvų emocinės ir psichologinės įtampos, kylančios dėl teismo proceso, kuris neretai būna ilgas ir varginantis.

Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais vaidmuo.

Kai nutraukiama skirtingų tautybių poros santuoka ar bendras gyvenimas, neretai vienas iš jų nusprendžia grįžti į savo kilmės šalį arba apsigyvena kitoje valstybėje narėje, nei kitas sutuoktinis ar ne ES valstybėje. Jei pora turi vaikų, kompetentinga teisminė institucija turi nustatyti jų globos ir bendravimo teises.

Vis dėlto gali nutikti taip, kad vienas iš tėvų, neturintis vaiko globos teisių, jį pagrobia arba atsisako jį grąžinti po periodinio lankymo arba vaiką prižiūrintis vienas iš tėvų su vaikais persikelia gyventi kitur ir kitam gimdytojui faktiškai kyla kliūčių bendrauti su vaiku.

Šiais atvejais tai ne tik tėvystės teisių pažeidimas, bet visų pirma, pagrindinės vaiko teisės nuolat bendrauti su abiem tėvais pažeidimas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnis

Vaiko teisės

Vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Jie gali laisvai reikšti savo nuomonę. Sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą.

Visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais.

Kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

4.

5.

14

Siekiant išspręsti tokius konfliktus galima kreiptis į teismines institucijas arba imtis tarpininkavimo padedant tarpininkui, kurio užduotis – padėti tėvams surasti vaikų interesams geriausią sprendimą.

Tarpininkavimas yra informacijos apie taikomus teisės aktus teikimas, patarimai ir pasiūlymai, kaip išspręsti ginčą ir pasiekti susitarimą.

Didžiausias šios procedūras pranašumas yra tas, kad tarpininkavimo ėmęsi tėvai linkę tiksliau ir griežčiau laikytis bendra valia pasiekto susitarimo nei teismo priimto sprendimo.

15

Kaip kreiptis į Europos Parlamento tarpininką tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais.

Piliečiai į tarpininką gali kreiptis faksu, paštu, elektroniniu paštu ir telefonu. Kontaktai skelbiami Europos Parlamento svetainėje, tarpininkui skirtame puslapyje, kuriame pateikti šios įstaigos paslaugų aprašai:

Nuoroda:www.europarl.europa.eu/parliament/public/staticDisplay.do?language=LT&id=154

Roberta ANGELILLIBât. Altiero Spinelli09E130

Kontaktai: Simona MangianteASP5G30260, rue Wiertz / Wiertzstraat 60B-1047 Bruxelles / Brussels

El. paštas:MediationChildAbduct@europarl.europa.eu

Tel.: +32 (0)2 28 43 613Faksas: +32 (0)2 28 46 952

6.

Europos Parlamento tarpininkėtarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais

16

Kaip vyksta tarpininkavimas ir kas jį sudaro.

a/ Gavusi iš piliečio pranešimą tarpininko įstaiga pirmiausia jį įvertina.

b/ Jei nėra teisinių priežasčių netaikyti tarpininkavimo procedūros (pavyzdžiui, baudžiamosios bylos atveju), oficialiai pradedamas tarpininkavimas ir šalių prašoma pasirašyti pareiškimą, kad jos sutinka su tarpininkavimo procedūra.

c/ Tarp šalių konferenciniais pokalbiais ir pašto bei elektronine korespondencija užmezgamas dialogas, kuriuo nustatomi pagrindiniai derybų punktai.

d/ Pasiekus bendrų susitarimo punktų, parengiamas susitarimo projektas, kuris vėliau bus aptariamas ir galutinai priimamas tarpininko įstaigoje.

e/ Tarpininkavimas vyksta Europos Parlamente, dalyvaujant šalims (taip pat per vaizdo ar elektroninę konferenciją), tarpininko įstaigos darbuotojams ir į bylą įtrauktiems šalių teisiniams atstovams.

f/ Jei vyksta vaizdo ar elektroninė konferencija, šalys turi būti kokioje nors institucijoje, pavyzdžiui, ambasadose, konsulatuose ar Europos Sąjungos delegacijose.

g/ Pasiekus tarpininkavimo susitarimą, šalys ir tarpininkas jį pasirašo ir jis oficialiai įsigalioja.

Tarpininkavimo susitarimas yra privati šalių sutartis.

Susitarimo teisėtumas pagrįstas tuo, kad šalys tarpusavy susitarė dėl per tarpininkavimo procedūrą aptartų klausimų.

Padėdamas šalims pasiekti susitarimą tarpininkas užtikrina šio susitarimo teisėtumą ir tai, kad viskas, dėl ko buvo susitarta, atitiktų teisėtumo ir lygybės reikalavimus.

Taip per tarpininkavimo procedūrą pasiektas susitarimas šalių iniciatyva gali būti patvirtintas kompetentinguose valstybių, iš kurių yra kilusios ar kuriose gyvena šalys, teismuose ir, prireikus, yra santuokos nutraukimo ar ištuokos pagrindas, pasiektas bendru sutarimu.

Tarpininko paslaugos piliečiams teikiamos nemokamai. Europos Parlamentas turi įstaigą, kurioje dirba profesionalūs teisininkai, galintys šalims pasiūlyti reikiamą ad hoc pagalbą siekiant sudaryti tinkamos formos ir teisėtą susitarimą, su tarpininko institucijos garantijomis.

7.

17

Tarpininkui perduotos bylos.

Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. tarpininko įstaiga gavo devyniasdešimt aštuonis (98) skundus:

• dešimt (10) tarpininkavimo bylų: 2 iš jų buvo išspręstos derybų procedūra Europos Parlamento būstinėje Strasbūre, atitinkamai 2010 m. gegužės mėn. ir 2011 m. rugsėjo mėn. Kitais dviem atvejais atsirado galimybė vienam iš tėvų, kuriam buvo atimta teisė matytis su vaiku, būti arčiau prie savo vaikų. Dėl kitų 6 atvejų vis dar vyksta derybos;

• keturiasdešimt dviem (42) atvejais buvo pateikti skundai dėl Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų taikymo pažeidimų arba netinkamo jos taikymo prie jos prisijungusioje valstybėje;

• keturiasdešimt penkiais (45) atvejais buvo pateikti skundai dėl Reglamento Nr. 2201/2003 (Naujojo Briuselio II reglamento) neįgyvendinimo ar netinkamo įgyvendinimo valstybėje narėje arba dėl kompetentingos teisminės institucijos nuosprendžio, susijusio su vaiko globa ir (arba) bendravimo teisės, nepripažinimo šalyje narėje;

• vienu atveju buvo sprendžiama dėl tarptautinio įvaikinimo procedūros. Šiuo atveju diplomatiniai tarpininko veiksmai pagreitino pačią procedūrą, kuri buvo atlikta per priimtiną laiką.

8.

18

Tarpininkavimas tarp tėvų iš Italijos ir Slovakijos

Ginčas tarp italo tėvo ir slovakės motinos dėl jų dviejų vaikų, atitinkamai 5 ir 7 metų amžiaus, kurie gimė Italijoje, tačiau motina su jais persikėlė į Slovakiją, globos ir bendravimo teisių.

Bendrosios aplinkybės

Sutuoktiniai gyveno Italijoje iki tos dienos, kai motina su vaikais išvyko į Slovakiją aplankyti savo sergančio tėvo. Išvykimas užtruko ilgiau nei tikėtasi, o Italijoje likusiam tėvui visais būdais buvo trukdoma bendrauti su vaikais.

Tada motina aiškiai pareiškė, kad nebegrįš į Italiją ir vaikai liks su ja Slovakijoje, kur ji apsigyvens su nauju partneriu.

Tėvas Italijoje pradėjo ištuokos procesą ir baudžiamąją bylą prieš motiną dėl vaikų grobimo. Tuo tarpu motina Slovakijoje taip pat pradėjo ištuokos procesą. Taigi atsirado jurisdikcijų konfliktas, dėl kurio tėvo advokatas susisiekė su tarpininku, kad derybomis būtų pasiektas sprendimas su motina, pirmiausia atsižvelgiant į abiejų vaikų interesus.

Procedūra

Išanalizavęs šalių skundus ir bylos bendrąsias teisines aplinkybes, tarpininkas pradėjo derybas tarp tėvų, kad būtų pradėta oficiali tarpininkavimo procedūra Europos Parlamente Strasbūre (2010 m. gegužės mėn.), kuri vyko šiais etapais:

• tėvas dalyvavo elektroninėje konferencijoje, Strasbūre jam padėjo advokatas, o motina buvo Italijos ambasadoje Slovakijoje, jai taip pat padėjo advokatas, vertėjas žodžiu ir konsulas;

• šalių prisistatymas ir oficiali procedūros pradžia;

Tarpininkavimo pavyzdžiai

19

• tarpininkavimo susitarimo projekto, parengto per pastaruosius mėnesius, aptarimas ir derybos dėl kai kurių svarbiausių tarpininkavimo susitarimo punktų;

• tarpininkavimo susitarimas (po aštuonių valandų diskusijų);• tarpininkavimo susitarimo pasirašymas ir oficiali procedūros pabaiga;• pagrindiniai tarpininkavimo susitarimo aspektai: globos teisė, bendravimo ir

išlaikymo teisės.

Tarpininkavimas tarp tėvų iš Izraelio ir Prancūzijos bei Vokietijos

Ginčas tarp Prancūzijos bei Vokietijos pilietybes turinčios žydų kilmės moters ir izraeliečio vyro, gyvenančio Tel Avive.

Bendrosios aplinkybės

Moteris nuolat gyveno Prancūzijoje ir kartais trumpam atvykdavo į Tel Avivą, kur su izraeliečiu vyru susilaukė vaiko.

Pora niekada negyveno kartu, o vaikas pirmuosius kelerius savo gyvenimo metus praleido su motina – iš pradžių Prancūzijoje, vėliau Kanadoje. Tėvas nutraukė ryšius su vaiko motina vos po dviejų savaičių nuo jos pastojimo, teigdamas, kad nenori vaiko, ir pirmą kartą paskelbė, kad jau yra sudaręs santuoką su kita moterimi.

Po dvejų metų moteriai, gyvenančiai ir dirbančiai Kanadoje, vaiko tėvas Izraelio rabinų teisme iškėlė bylą dėl globos, kurioje siekiama, jog vaikas būtų patikėtas tėvo globai ir auklėjamas pagal žydų religijos principus. Iš pradžių moteris sutiko su vaiku persikelti į Tel Avivą, kad ir tėvas galėtų dalyvauti vaiko gyvenime, o vaikas galėtų gauti religinį išsilavinimą.

Praėjus keliems mėnesiams po jų apsigyvenimo Tel Avive moteris dėl Paryžiuje gyvenančios savo motinos ligos paūmėjimo nutarė kartu su vaiku aplankyti ją ir šiek tiek pabūti Prancūzijoje bei jai padėti.

Tėvas nedelsdamas apkaltino ją tarptautiniu vaiko pagrobimu. Tada moteris, atstovaujama savo advokato, kreipėsi į tarpininką.

Procedūra

Išanalizavęs šalių skundus ir bylos bendrąsias teisines aplinkybes, tarpininkas pradėjo derybas tarp tėvų, kad būtų pradėta oficiali tarpininkavimo procedūra Europos Parlamente Strasbūre (2011 m. rugsėjo mėn.), kuri vyko šiais etapais:

Tarpininkavimo pavyzdžiai

20

• iš Europos Parlamento Strasbūre buvo palaikomas ryšys vaizdo konferencija su Europos Sąjungos delegacija Izraelyje, kur buvo abi šalys ir vienos iš jų teisinis atstovas;

• šalių prisistatymas ir oficiali procedūros pradžia;

• tarpininkavimo susitarimo projekto, parengto per pastaruosius mėnesius, aptarimas ir derybos dėl kai kurių svarbiausių tarpininkavimo susitarimo punktų. Daugelis svarbių susitarimo projekto punktų buvo pakeisti per tiesiogines šalių derybas;

• tarpininkavimo susitarimas (po devynių valandų diskusijų);

• tarpininkavimo susitarimo pasirašymas ir oficiali procedūros pabaiga;

• pagrindinės tarpininkavimo susitarimo nuostatos (43 straipsniai) buvo šios:

1. nustatyta, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Izraelis;2. bendra tėvų globa ir valdžia;3. vaikas lavinamas pagal žydų religijos principus ir taisykles;4. išlaikymas;5. bendravimo teisės;6. susitarta, kad visus nesutarimus dėl susitarimo įgyvendinimo spręstų

abiejų šalių susitarimu paskirtas arbitras, kurį prižiūrėtų tarpininkas.

Skundai, kuriais pranešama apie Hagos konvencijos taikymo pažeidimus.

Daugelyje tarpininko įstaigai pateikiamų skundų skundžiami Hagos konvencijos įgyvendinimo ir (arba) vykdymo pažeidimai. Konvencijoje siekiama užtikrinti, kad neteisėtai iš nuolatinės gyvenamosios vietos pagrobtas vaikas būtų kuo anksčiau grąžintas padedant kiekvienos Konvenciją pasirašiusios valstybės narės centrinėms įstaigoms.

Į tarpininko įstaigą besikreipiantys tėvai dažnai skundžiasi dėl skirtingų valstybių centrinių įstaigų bendradarbiavimo trūkumų, be to, pastebima tendencija, kad kiekviena institucija yra linkusi pagrobimo atvejais „remti“ savo piliečius.

8.1.1.

21

Kartais būna taip, kad vaikai yra grąžinami į valstybę, kurioje nuolat gyveno, nepaisant objektyvaus pavojaus, jog grąžintas vaikas gali patirti fizinę ar psichinę žalą (nepaisant Hagos konvencijos 13 straipsnyje numatytos išimties).

Tokiais atvejais tarpininkas elgiasi taip:

• į bylą įtrauktų Konvenciją pasirašiusių valstybių centrinėms įstaigoms siunčia raštus, kuriuose pabrėžiami Konvencijos nuostatų vykdymo pažeidimai ir raginama nedelsiant ištaisyti padėtį;

• Tarybai ir Komisijai pateikia Parlamento narių klausimus, kuriuose šios institucijos informuojamos apie nustatytus trūkumus ir pasiūloma galima veiksmų strategija;

• vykdo tarpininkavimo veiklą plačiąja prasme ir įtraukia visas susijusias institucijas, šalis ir jų advokatus siekdamas, kad tarptautinės procedūros būtų atliktos greitai ir tinkamai.

22

8.1.2. Skundai, kuriais pranešama apie Reglamento Nr. 2201/2003 (Naujojo Briuselio II reglamento) taikymo pažeidimus.

Naujuoju Briuselio II reglamentu reglamentuojama teismų jurisdikcija, sprendimų santuokos ir tėvų atsakomybės bylose pripažinimas ir vykdymas.

Jame yra naujų nuostatų dėl vaiko pagrobimo bylų, kurios papildo 1980 m. Hagos konvencijoje numatytas nuostatas, nagrinėjant bylas, kuriose dalyvauja Konvenciją pasirašiusios valstybės narės.

Didelėje dalyje tarpininkui teikiamų skundų skundžiamasi dėl rimtų valstybių narių teismų bendradarbiavimo problemų. Gautuose skunduose dažniausiai skundžiamasi, kad viena valstybė narė nepripažįsta ir nevykdo kitos valstybės narės paskelbto galutinio teismo sprendimo nepaisant to, kad nėra jokių reglamente numatytų teisinių priežasčių atsisakyti. Dėl šių pažeidimų visose aptariamose bylose susidaro didelis teisinis netikrumas, kuris turi žalingų padarinių su bylomis susijusiems vaikams.

Tokiais atvejais tarpininkas elgiasi taip:

• Komisijai pateikia Parlamento narių klausimus, atkreipdamas dėmesį į nustatytus Naujojo Briuselio II reglamento pažeidimus ir prašydamas kuo greičiau pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę, kuri neįvykdė pareigos;

• siūlo šalims teisines konsultacijas dėl ES vaikų apsaugos priemonių ir tarpininkavimo su susijusiomis institucijomis, šalimis bei šalių advokatais.

Į tarpininko įstaigą kreipėsi 98 tėvų poros, taigi 196 piliečiai:

23

• 40 iš šių Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių (ES piliečių partneriai, su kuriais ES piliečiai susilaukė vieno ar daugiau vaikų);

• ir 156 tokių šių valstybių narių piliečiai:

24

Buvo pateikti 123 tarptautinio vaikų pagrobimo atvejai:

• 76 mergaičių,• 47 berniukų,• vidutinis vaikų amžius – 3–11 metų.

25

Kiti Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais veiksmai.

Europos Parlamento tarpininko įstaiga vykdo bendrą veiklą ir nuolat bendradarbiauja su visomis susijusiomis institucijomis, ypač su Komisija, Ministrų Taryba, Europos Vadovų Taryba ir Teisingumo Teismu.

Kita svarbi veikla yra bendradarbiavimas su valstybių centrinėmis įstaigomis, įsteigtomis vadovaujantis Hagos konvencija tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo civiliniams aspektams nagrinėti.

Be to, itin svarbūs nuolatiniai mainai ir bendradarbiavimas su šioje srityje veikiančiomis NVO, tarpininkavimo procesų specialistais, psichologais, vaikų psichologais, pedagogais, socialiniais darbuotojais, teisininkais ir teisėjais, taip pat Interpolu ir nacionaline policija.

9.

26

a. Kas yra tarptautinis vaikų grobimas?

Tarptautinis vaikų grobimas vykdomas tada, kai:

• vienas iš tėvų, neturintis išskirtinių tėvystės teisių, neteisėtai pagrobia jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir išveža į užsienį;

• vienas iš tėvų, neturintis išskirtinių tėvystės teisių, negrąžina vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir taip pažeidžia globos ar bendravimo teises.

b. Tarptautiniai ir ES teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinį vaikų grobimą

Siekiant kovoti su plintančiu tarptautiniu vaikų grobimu buvo pasirašytos šios tarptautinės konvencijos:

• Konvencija dėl tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo civilinių aspektų (Haga, 1980 m. spalio 25 d.): šioje konvencijoje numatyta galimybė vienam iš tėvų, kurio vaikas buvo pagrobtas, pateikti ieškinį dėl vaiko grąžinimo į tėvynę (pavyzdžiui, kai vienas iš tėvų pagrobia ar neteisėtai sulaiko vaiką kitoje valstybėje) arba atkurti bendravimo teisę. Taip siekiama apsaugoti vaiką nuo žalos, atsirandančios jį neteisėtai išvežus ar jo negrąžinus į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

• Naujasis Briuselio II reglamentas (EB Nr. 2201/2003, 2003 m. lapkričio 27 d.) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo: reglamente nustatyta, kad vaikų grobimo bylose vykdomi valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismo priimti sprendimai. Be to, reglamente nereikalaujama, kad valstybės narės kompetentingų institucijų sprendimai dėl bendravimo su vaiku teisių būtų vykdomi teismo sprendimu.

• Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m. lapkričio 20 d.: tai išsamiausia vaiko teisių apsaugos ir propagavimo priemonė.

c. Kaip tėvai gali išvengti mažamečio vaiko pagrobimo?

• žinoti, kokie įstatymai galioja globos ir bendravimo teisių srityje;• jei dėl kokios nors priežasties vaikui reikia išvykti į užsienį, antrasis iš tėvų

turi pasirašyti įsipareigojimą nustatytą dieną grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę;

SANTRAUKA

27

• prašyti kompetentingo teisėjo išduoti specialų dokumentą, kuriuo būtų draudžiama išvežti vaiką iš tėvynės;

• tikrinti, ar draudimas išvežti iš tėvynės yra užregistruotas pasienio registruose;• atšaukti tėvų sutikimą, taigi užtikrinti, kad būtų panaikintas vaikui išduotas

pasas;• kai vienas iš tėvų, kuriam globos teisė nebuvo suteikta, įgyvendina bendravimo

teisę, atidžiai stebėti, ar šis neteisėtai nelaiko vaiko ilgiau nei buvo susitarta.

d. Kokių veiksmų imtis tėvams, jei jų vaikas buvo pagrobtas?

• informuoti kompetentingas nacionalines institucijas, kad jos paskatintų veikti tų valstybių diplomatines ir konsulines atstovybes, į kurias, manoma, vaikas buvo išvežtas;

• kreiptis į valstybės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, centrinę įstaigą, pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo civilinių aspektų ir (arba) Reglamentą (EB) Nr. 2201 (2003 m.) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo;

• nedelsiant informuoti kompetentingas to regiono, kuriame yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, teismo ar policijos institucijas;

• kreiptis į kompetentingą to regiono, kuriame yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, bendrosios kompetencijos teismą, kad skubos tvarka jam būtų suteikta išskirtinės globos teisė;

• prašyti bendrosios kompetencijos teismo sustabdyti tėvystės (motinystės) teisę antrajam iš tėvų, kuris padarė nusikaltimą – pagrobė vaiką;

• kreiptis į Europos Parlamento tarpininką tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais, kad šis pradėtų tarpininkavimo šeimoje procesą.

28

EUROPOS PARLAMENTO TARPININKO TARPTAUTINIO TĖVŲ VYKDOMO VAIKŲ GROBIMO ATVEJAIS VEIKLOS GAIRĖS

1. APIBRĖŽTYS

1.1 Kalbant apie Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais vykdomas procedūras vartojamos šios apibrėžtys:

a/ Tarpininkas – Europos Parlamento tarpininkas tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais, kurio šalys paprašė vadovauti tarpininkavimo procedūrai.

b/ Tarpininkavimas – neteisminis procesas, kuriuo pasiekiamas susitarimas padedant tarpininkui ir siekiant užtikrinti geriausius susijusio (-ių) vaiko (-ų) interesus.

2. TARPININKO KOMPETENCIJA

Tarpininko kompetencija yra teikti šias paslaugas:

• tarpininkavimu padėti šalims pasiekti susitarimą;• teikti informaciją apie taikomus teisės aktus;• atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į nustatytus tarptautinių ir ES

priemonių taikymo pažeidimus tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo srityje.

3. NEPRIKLAUSOMUMAS IR NEŠALIŠKUMAS

Tarpininkas turi veikti šalių sutikimu, visiškai nepriklausomai, užtikrinti visišką nešališkumą.

Kiekvienu atveju tarpininkas turi veikti šalių labui ir nešališkai, be to, turi būti tokiu laikomas. Vykstant tarpininkavimo procesui jis turi stengtis vienodai padėti visoms šalims.

4. SUSITARIMAS, PROCESAS IR GINČO IŠSPRENDIMAS

4.1. Procedūra

Tarpininkas turi užtikrinti, kad tarpininkavimo procese dalyvaujančios šalys žinotų, kokia yra tarpininkavimo procedūros eiga ir tarpininko bei šalių vaidmuo šioje srityje.

29

Visų pirma tarpininkas privalo užtikrinti, kad prieš pradedant tarpininkavimo procesą šalys aiškiai pareikštų, jog sutinka su tarpininkavimo susitarimo nuostatomis bei sąlygomis, įskaitant nuostatas, susijusias su tarpininko ir šalių konfidencialumo reikalavimais.

Tarpininkas turi tinkamai vadovauti procedūrai, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, galimus šalių pajėgumų skirtumus, šalių išreiškiamus pageidavimus ir visas atitinkamas teisės nuostatas, taip pat į būtinybę ginčą išspręsti kuo greičiau.

4.2. Tinkama procedūra

Tarpininkavimas turi vykti pirmiausia atsižvelgiant į su byla susijusių vaikų interesus. Tarpininkas turi užtikrinti, kad visos proceso šalys galėtų tinkamai dalyvauti procese.

Nepaisydamas šalių pareigos vykdyti per tarpininkavimo procedūrą prisiimtus įsipareigojimus, ypač įsipareigojimus, nurodytus susitarime dėl ginčo sprendimo, tarpininkas gali užbaigti tarpininkavimo procesą tuo atveju, jeigu:

• turi pagrįstų motyvų manyti, kad toliau vykstant procesui bus sudėtinga išspręsti ginčą;

• šalys į susitarimą siūlo įtraukti netiesėtas nuostatas.

4.3. Procedūros pabaiga

Tarpininkas turi imtis visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog šalių pasiektas tarpusavio susitarimas, būtų pagrįstas informuotų asmenų sutikimu ir visos šalys suprastų jo nuostatas. Šalys gali bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti tarpininkavime, jos neprivalo nurodyti pateisinamų priežasčių.

5. KONFIDENCIALUMAS

Tarpininkas turi išsaugoti visos vykstant tarpininkavimui vykstant gautos ar su juo susijusios informacijos konfidencialumą, įskaitant tai, ar tarpininkavimas vyksta, ar jau įvyko, išskyrus tuos atvejus, kai šią informaciją privaloma atskleisti pagal įstatymą ar siekiant užtikrinti viešąją tvarką.

Bet kokia konfidenciali informacija, kurią tarpininkui pateikia viena iš šalių, negali būti atskleista antrajai šaliai be pirmosios leidimo.

30

Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais

Vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir:

a. išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija;

b. jei vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iš sąlygų:

i/ per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti;

ii/ globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktas naujas prašymas;

iii/ byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį;

iv/ valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai priėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžinti.

Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 10 straipsnis

©Foto: Parlamento Europeo