Embed Size (px)
Citation preview
EUROPOS GIDAS ŽURNALISTAMS
2GERBIAMIEJI,
Europos Sąjunga yra vieninga visuma, bet kartu ir atskiros ją sudarančios valstybės. Vienoje Europos Sąjungos šalių staiga kyla panika dėl maisto saugos. Kita paskelbia boikotą atominei energetikai. Trečią tuo metu prislegia finan-sinės bėdos. Kokios problemos bekiltų Europos Sąjungoje, jos nesustoja ties valstybės siena. Juk Europos Sąjungą vienija solidarumas, bendros vertybės, tikslai ir iššūkiai.
ES institucijų sprendimai vienodai svarbūs visoms Sąjungos narėms, tad Europos naujienos vis dažniau tampa aktualios kiekvienam europiečiui. O žiniasklaidai informacijos šaltinių ieškoti tenka ne tik savo mieste, bet ir kitose valstybėse narėse.
Šie informacijos šaltiniai – sprendimai ir projektai, faktai ir nuomonės – pasklidę ES institucijose. Tam, kad nepasi-klystumėte informacijos jūroje, pateikiame koncentruotą nuorodų, naudingų kontaktų ir informacijos apie ES rinkinį.
Tikimės, kad mūsų surinkta ir patogiai pateikta informacija Jums, žiniasklaidos atstovams, padės dalytis savo žiniomis bei įžvalgomis ir informuoti visuomenę apie svarbius įvykius, kurie susiję su Europos Sąjunga, tai yra su kiekvienu iš mūsų.
Bendradarbiaukime,
Natalija KazlauskienėEuropos Komisijos atstovybės
LiEtuvojE vadovė
4
Trumpai apie Europos SąjungąSprendimų priėmimas Europos Sąjungoje
Europos Sąjungos institucijos2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai
2013-ieji – Europos piliečių metaiSvarbiausios Europos Sąjungos datos
Europos Sąjungos valstybių narių duomenysNaudinga informacija
Lietuviška transkripcijaŽodynėlis
889094118120122140142146148
pavadinimas
Europos SąjungaEuropos KomisijaEuropos Komisijos atstovybė LietuvojeEuropos ParlamentasGeneralinis direktoratas (EK padalinys)
trumpinys
SAN
TRU
MPO
S
ESEKEK atstovybėEPGD
Europos Komisijos nariaiEuropos Komisijos atstovybė LietuvojeŽiniasklaidos projektaiInformacijos apie Europos Sajungą tinklas LietuvojeEuropos Komisijos narių atstovai spaudaiEuropos Komisijos bendradarbiavimas su žiniasklaidaŽurnalistų akreditacijaGarso, vaizdo ir dokumentiniai šaltiniaiKonkursai ir apdovanojimai žiniasklaidos atstovamsStatistikos ir teisinės informacijos šaltiniaiEuropos Sąjungos institucijų informacijos žiniasklaidai šaltiniaiLietuvos atstovai BriuselyjeInformacijos ir nepriklausomų nuomonių apie Europos Sąjungą šaltiniaiŽurnalistų asociacijos ir informacijos centrai
810121838445254646672767884
EUROPOS KOMISIJOS NARIAI
EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJE
ŽINIASKLAIDOS PROJEKTAI:„EUROPOS ISTORIJŲ PARKAS“
„EUROBLOGAS“„EUROMEDIJOS“ APDOVANOJIMAI
STOVYKLA ŽURNALISTIKOS STUDENTAMSVIZITAI Į BRIUSELĮ
INFORMACIJOS APIE EUROPOS SĄJUNGĄ TINKLAS LIETUVOJE
99
Andris Piebalgs Michel BarnierJanez PotočnikSlovėnas / Aplinka Latvis / Vystymasis Prancūzas / Vidaus rinka ir
paslaugos
Vokietis, EnergetikaBulgarė, Tarptautinis bendradarbia-vimas, humanitarinė pagalba ir krizių valdymas
Graikė, Žuvininkystė ir jūrų reikalaiLenkas, Finansinis programavimas ir biudžetas
Kiprietė / Švietimas, kultūra, daugiakalbystė ir jaunimas
Lietuvis / Mokesčių ir muitų sąjun-ga, auditas ir kova su sukčiavimu
Belgas / Prekyba Maltietis / Sveikatos ir vartotojų politika
Airė / Moksliniai tyrimai, inovacijos ir mokslas
Androulla Vassiliou Algirdas Šemeta Karel De Gucht John Dalli Máire Geoghegan-Quinn
Austras, Regioninė politika
Janusz Lewandowski Maria Damanaki Kristalina Georgieva Günther Oettinger Johannes Hahn
Švedė / Vidaus reikalai Rumunas / Žemės ūkis ir kaimo plėtra
Vengras / Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis
Čekas / ES plėtra ir kaimynystės politika
Danė / Veiksmai klimato srityjeConnie Hedegaard Štefan Füle László Andor Cecilia Malmström Dacian Cioloş
Vokietis / EnergetikaBulgarė / Tarptautinis bendradarbia-vimas, humanitarinė pagalba ir krizių valdymas
Graikė / Žuvininkystė ir jūrų reikalai
Lenkas / Finansinis programavi-mas ir biudžetas Austras / Regioninė politika
8 EUROPOS KOMISIJOSNARIAI (2010-2014)
Portugalas / Pirmininkas
Olli RehnSuomis / Pirmininko pavaduotojas / Ekonomikos ir pinigų reikalai
Catherine AshtonBritė / Pirmininko pavaduotoja / ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai
José Manuel Barroso
Liuksemburgietė, Pirmininko pava-duotoja / Teisingumas / pagrindinės teisės ir pilietybė
Viviane RedingIspanas / Pirmininko pavaduotojas / Konkurencija
Joaquín Almunia
Estas / Pirmininko pavaduotojas / Transportas
Siim KallasOlandė / Pirmininko pavaduotoja / Skaitmeninė darbotvarkė
Neelie Kroes
Italas / Pirmininko pavaduotojas / Pramonė ir verslumas
Antonio TajaniSlovakas / Pirmininko pavaduotojas / Institucijų ryšiai ir administravimas
Maroš Šefčovič
10 1111
LIETUVOJE
EUROEK ASTOVYBĖS VEIKLA
EK atstovybė Lietuvoje atstovauja visai EK. Ji teikia informaciją Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai apie EK veiklą, jos poziciją, iniciatyvas ir planus, organizuoja renginius ir įvairius projektus. EK atstovybė taip pat stebi nacionalinę, regioninę ir vietos spaudą, perduoda Lietuvos visuomenės nuomonę apie įvairias politinio ir ekonominio gyvenimo realijas, rengia ir koordinuoja EK narių ir pareigūnų vizitus Lietuvoje. Atstovybėje dirba 14 darbuotojų, joje stažuojasi Lietuvos ir užsienio universitetų studentai.
Įgyvendinti tikslus EK atstovybei Lietuvoje padeda valstybinės ir savivaldybių įstaigos, Europe Direct ir kiti sklaidos tinklai. Atstovybė taip pat aktyviai bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, universitetais ir mokyklomis, remia jaunimo verslumo programas ir skatina vietos bendruomenių debatus europinėmis temomis.
EK ATSTOVYBĖ INTERNETE
Norintieji nuolat gauti ES naujienas gali EK atstovybės interneto svetainėje užsisakyti pranešimus spaudai į savo elektroninį paštą. Atstovybė taip pat teikia informaciją apie ES socialiniame tinkle „Facebook“. Jame sužinosite apie EK atstovybės renginius, galėsite užsisakyti žinias, komentuoti. EK atstovybės profilį rasite paieškos laukely-je įrašę „Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje“.
Kontaktai žiniasklaidai:GiEdrius sudiKas
Spaudos ir informacijos skyriaus vadovasTel. + 370 5 231 3185Mob. + 370 650 90 630El. paštas [email protected]
bEniGna ChijEnaitė
Spaudos ir informacijos skyriaus asistentėTel. + 370 5 231 3186Faks. + 370 5 231 3192El. paštas [email protected]
BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS ĮSTAIGOMIS
Adresas internete: www.ec.europa.eu/lietuvaAdresas „Facebook“: www.facebook.com/europos
10
KOMISIJOS ATSTOVYBĖ LIETUVOJE
EUROPOS
13
„Europos istorijų parko“ bendruomenės nariams reguliariai rengiami kūrybiniai konkursai. Taip pat nariai nemoka-mai kviečiami dalyvauti specialiuose seminaruose. Šiais metais bendruomenės nariai turėjo galimybę išmokti ar pagilinti savo žinias kaip paruošti vaizdo reportažą. „Europos istorijų parko“ komanda taip pat lankosi įvairiuose Lietuvos regionuose, pristatydama šį projektą regioninės žiniasklaidos atstovams.
„Europos istorijų parko“ svetainėje ir naujienlaiškyje pristatoma plati Europos temų įvairovė: nuo ekonomikos krizės metu europiečiams svarbių darbo įgūdžių ar verslo inovacijų iki taupaus energijos vartojimo, sveiko gyvenimo būdo, lietuviams atsiveriančių geriausių Europos aukštųjų mokyklų, Europos vaidmens pasaulyje.
„EUROBLOGAS“
„EurobLoGas“ – tai tinklaraštis jaunimui, kuriame savo nuomones apie Europą reiškia po visą žemyną pasklidę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Čia sužinosite, ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse.
Projekto autoriai į vieningos Europos projektą žvelgia ne tik iš skirtingų gyvenimo patirčių, bet ir iš skirtingų žemyno taškų. Kaunas, Briuselis, Telšiai, Budapeštas, Helsinkis – „Euroblogo“ komanda rašo ir iš Vakarų Europos didmiesčių, ir iš nedidelių Lietuvos miestelių.
„Euroblogas“ išsiskiria tuo, kad pateikia ne sausus faktus, o labai asmenišką autorių nuomonę kiekvienu klausimu, individualų požiūrį į Europos aktuali-jas ir jų įtaką kasdieniniame autorių gyvenime. 2012 m. „Euroblogas“ ketina plėstis, pasiūlyti įvairiausios veiklos jaunimui ir tapti svarbia aktyvių jaunų žmonių platforma internete.
Tinklaraščio adresas internete:
blogas
www.euroblogas.lt.
12 ŽINIASKLAIDOS PROJEKTAI
EK atstovybė nuolat palaiko ryšius su Lietuvos žiniasklaida – operatyviai informuoja žurnalistus apie įvairių ES poli-tikos sričių aktualijas, praneša apie EK veiklą ir iniciatyvas. EK atstovybė rengia ir platina pranešimus spaudai, teikia informaciją ir atsako į užklausas, organizuoja interviu, spaudos konferencijas ir diskusijas.
EK atstovybė įgyvendina nacionalinei ir regioninei žiniasklaidai skirtus projektus.
„Europos istorijų parKas“ – regioninės žiniasklaidos pagalbininkas. Inter-neto svetainėje www.europosistorijos.lt spaudos, informacinių interneto portalų, radijo, televizijos žurnalistai ir tinklaraštininkai kiekvieną savaitę randa naujas, regionų gyventojams aktualias istorijas apie Europos realijas. Rengiant savo publikacijas ar laidas, tekstais ir iliustracijomis galima naudotis nemokamai. Registruoti vartotojai taip pat keičiasi straipsniais ar naujienomis su kolegomis iš kitų Lietuvos vietovių, turi galimybę gauti komentarą ar patarimą rūpima tema iš „Europos istorijų parko“ komandos ar EK atstovybės Lietuvoje, nemokamai naudojasi nuotraukų ir filmuotos medžiagos archyvu, užsisako savaitinį elektroninį naujienlaiškį.
Žiniasklaidos priemonių darbuotojai ir su „Europos istorijų parku“ bendradarbiauti pageidaujančios redakcijos kviečiami užsire-gistruoti adresu internete www.europosistorijos.lt.
„EUROPOS ISTORIJŲ PARKAS“
14
„EUROMEDIJOS“ APDOVANOJIMAI”
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir EK atstovybė nuo 2009-ųjų kasmet rengia „EuroMedijos“ apdovanojimus. Juose renkami geriausi Lietuvos spaudos, televizijos, radijo, interneto portalų žurnalistai ir tinklaraštininkai, kurių įdir-bis ir publikacijos skatina domėtis ir dalyvauti diskusijose Europos temomis.
Kiekvienais metais redakcijos ir žurnalistai gali pre-tenduoti į apdovanojimus skirtingoms žiniasklaidos priemonėms skirtose kategorijose, pavyzdžiui, Europos plunksna (spaudos žurnalistas), Europos akis (televizijos žurnalistas), Europos balsas (radijo žurnalistas), Europos regionietis (regioninės žiniasklaidos žurnalistas), euroži-nius (aktualijų žurnalistas), eurovirtualas (interneto vartų žurnalistas), eurotinklius (tinklaraštininkas).
Sekite naujienas socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Konkursas EuroMedija“.
„STOVYKLA ŽURNALISTIKOS STUDENTAMS“
Būsimiesiems žurnalistams EK atstovybė organizuoja reporterių stovyklas, kuriose studentai supažindinami su kuria nors konkrečia Europos Sąjungos institucijų veiklos sritimi. Stovykloje jaunieji žurnalistai bendrauja su įvairių sričių profesionalais ir vyresniais savo kolegomis. Būsimieji žurnalistai įgyja teorinių žinių ir mokosi patraukliai pristatyti temą, ieško įvairių jos pateikimo visuomenei būdų.
VIZITAI Į BRIUSELĮ
Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje reguliariai organi-zuoja žurnalistų keliones į Briuselį. Dar nesusipažinusiems su ES institucijų darbu nacionalinės ir regioninės žinias-klaidos atstovams tai gera proga aplankyti ES institucijas ir pabendrauti su jų pareigūnais. Be to, vykstant svarbiau-siems aukščiausio lygio vadovų susitikimams žurnalistams suteikiama galimybė juose dalyvauti ir informuoti visuome-nę tiesiai iš Europos Sąjungos sostinės.
16
Informacija apie žiniasklaidos projektus:bEniGna ChijEnaitė
Spaudos ir informacijos skyriaus asistentėTel. + 370 5 231 3186Faks. + 370 5 231 3192El. paštas [email protected]
2011 metų spalio 9–11 d. studentai apsistojo Ignalinos atominės elektrinės mokymų centre ir gilinosi į energetikos temas. Stovyklos dalyviai išklausė pranešimų apie Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos politiką, susipažino su branduolinės energetikos principais ir mokėsi pateikti šios srities naujienas.
EUROPOS INFORMACIJOS CENTRAS VILNIUJE
Europos informacijos centre Vilniuje galima rasti leidinių apie ES, gauti informacijos dominančiais klausimais, pavyzdžiui, apie verslo kūrimą, studijas ir stažuotes, įsi-darbinimą ES šalyse, arba sužinoti, kur informacijos rasti. Informacijos centras nuolat papildomas naujais leidiniais, vaizdo ir garso medžiaga apie ES, jos struktūrą, tikslus, plėtrą ir aktualijas.
Europos informacijos centre organizuojami įvairūs ren-giniai – knygų pristatymai, parodos, pamokos mokslei-viams ir studentams, konkursai ir diskusijos ES temomis. Europos informacijos centras taip pat nemokamai platina leidinius bibliotekoms, informacijos centrams, mokslo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms.
Norint patikrinti, ar reikalingas leidinys yra Europos infor-macijos centre, galima atlikti jo paiešką elektroniniame centro kataloge adresu www.infocentras.org.
INFORMACIJOS APIE EUROPOSSĄJUNGĄ TINKLAS LIETUVOJE
Kontaktai: anEta ŠErELytė
Europos informacijos centrasTel. 8 5 231 31 83 El. paštas: [email protected],[email protected]
Darbo laikas:Pirmadieniais—ketvirtadieniais: 10.00—18.00Penktadieniais: 10.00—17.00Naugarduko g. 10, Vilnius
18
20 21
miestas adresas
Jotvingių g. 10, LT-62116 [email protected]
Radastų g. 2, LT-44164 [email protected]
Didžioji Vandens g. 20, LT-91246 Klaipė[email protected]
Vytauto g. 20, LT-68300 Marijampolė[email protected]
Vasario 16-osios g. 10, LT-35174 Panevėž[email protected]
Aušros al. 66A, LT- 6235 Š[email protected]
Respublikos g. 3, LT-72252 Tauragė[email protected]
Turgaus a. 21, LT-87122 Telš[email protected]
Aušros g. 26–35, LT-28143 [email protected]
Parko g.16, LT-31133 [email protected]
telefonas
+ 370 315 74 621+ 370 677 75 225
+ 370 37 32 44 36+ 370 677 75 536
+ 370 46 25 65 40+ 370 677 76 207
+ 370 343 52 742+ 370 677 77 841
+ 370 45 46 40 96+ 370 677 78 066
+ 370 41 52 37 52+ 370 677 78 805
+ 370 446 61 942+ 370 677 78 861
+ 370 444 75 775+ 370 677 78 980
+ 370 389 50 554+ 370 678 81 441
+ 370 386 31 865+ 370 652 87 466
Informacijos apie ED centrų tinklą Lietuvoje rasiteinternete adresu www.europedirect.lt
EUROPOS INFORMACIJOS CENTRAI EUROPE DIRECT
Europos informacijos centrai EuropE dirECt (EIC-ED) – vi-soje ES veikiantys informacijos sklaidos tinklai. ES šalyse veikia 484 EIC-ED tinklo centrai, 10 iš jų – Lietuvos mies-tuose, o Briuselyje įsikūręs EIC-ED skambučių centras atsako į užklausas visomis oficialiosiomis ES kalbomis, įskaitant ir lietuvių.
EIC-ED Lietuvos apskrityse teikia nemokamas informavi-mo paslaugas: konsultuoja tiesiogiai, atsako į užklausas telefonu ir el. paštu, padeda rasti reikiamos literatūros centro skaitykloje ir informacijos internete, sudaro sąlygas stebėti Europos institucijų posėdžių ir spaudos konferencijų transliacijas per palydovinę televiziją, skam-binti nemokamai EIC-ED informacijos linija.
Alytus
Kaunas
Klaipėda
Marijampolė
Panevėžys
Šiauliai
Tauragė
Telšiai
Utena
Visaginas
Europe Direct skambučių informacijos centro darbo laikas:Pirmadieniais—penktadieniais: 9.00—18.30Ne darbo valandomis galite palikti balso žinutę Europe Direct balso pašto sistemoje.
Kontaktai:Tel. 00 800 6789 1011Tel. 00 32 2 299 9696 (skambi-nant iš fiksuoto telefono ne ES valstybėje narėje)
Adresas internete www.europa.eu/europedirect
SKAMBUČIŲ CENTRO EUROPE DIRECT PASLAUGOS
Europe Direct skambučių informacinis centras teikia:• informaciją jūsų pasirinkta oficialiąja ES kalba;
• greitus atsakymus į bendro pobūdžio klausimus apie ES arba nuorodas, kur rasti išsamesnės informacijos;
• reikiamų organizacijų kontaktinius duomenis;
• galimybę nemokamai gauti kai ku-riuos ES leidinius.
Kaip kreiptis į Europe Direct skambučių centrą? Galite pasirinkti vieną iš šių būdų:• bet kurioje ES valstybėje narėje skambinti nemokamu telefono nume-riu 00 800 6789 1011. Iš mobiliųjų ir viešbučių telefonų skambutis gali kainuoti;
• iš bet kurios kitos pasaulio šalies skambinti fiksuoto telefono numeriu 00 32 2 299 9696 (taikomas tarptautinis pokalbio tarifas). Į skambučius atsiliepia angliškai kalbantis operatorius, tačiau galima paprašyti sujung-ti su kita ES oficialiąja kalba kalbančiu operatoriumi;
• siųsti klausimus el. paštu: elektroninio pašto ir interneto pagalbos tarnybos adresą rasite internete adresu: http://europa.eu/europedirect/write_to_us/mailbox/index_lt.htm
22
25EURO KOMANDA
Augant visuomenės susidomėjimui bendra ES valiuta – euru, 2006 metais EK visose naujosiose ES valstybėse narėse sukūrė EURO komandų tinklą. Aštuoniose ES valstybėse narėse veikiančiam tinklui priklauso apie 100 narių (Lietuvoje – 10). Komandas kiekvienoje valstybėje narėje suburia EK atstovybės. EURO komandos nariai yra ekono-mikos ir finansų reikalų žinovai, dirbantys privačiame ir viešajame sektoriuose, skaitantys pranešimus seminaruose ir dalyvaujantys diskusijose euro klausimais. Norėdami gauti išsamesnės informacijos apie EURO komandos veiklą ar susitikti su jos nariais, kreipkitės į EK atstovybę.
Kontaktai:Laimutė piLuKaitė
Pranešėja politiniais klausimaisTel. + 370 5 231 3184El. paštas [email protected]
JAUNIMO EUROPOS KOMANDA
Jaunimo Europos komandos nariai yra nepriklausomi informacijos apie Europos Sąjungą skleidėjai kitiems jauniems žmonėms. Ko-mandos nariai yra nuo 16 iki 29 metų amžiaus jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, besidomintys Europos politika bei ES veiklos ypatumais. Juos galima kviesti dalyvauti įvairiuose su Euro-pos Sąjungos tematika susijusiuose renginiuose mokyklose, kultūros įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose.
Daugiau informacijos internete adresuwww.ec.europa.eu/lietuva/eu_information_network/jaunimo_europos_komanda/index_lt.htm
Kontaktai:vytEnis KviKLys
Komunikacijos skyriaus asistentasTel. + 370 5 243 1283El. paštas [email protected]
24
26LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMOEUROPOS INFORMACIJOS BIURAS
2002 metais įkurtas Lietuvos Respublikos Seimo Euro-pos informacijos biuras teikia žinias Lietuvos Respublikos Seimo nariams, žurnalistams, visuomenės grupėms apie ES ir nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos integra-cijos procese. Europos informacijos biuras organizuoja įvairius renginius, knygų apie ES pristatymus, seminarus, konferencijas, susitikimus su Seimo, EP nariais, kitais Lietuvos ir ES pareigūnais.
Kontaktai:Gedimino pr. 53, LT-01109 VilniusTel. + 370 5 239 6000Faks. + 370 5 239 6595El. paštas [email protected]
Adresas internete www.eib.lrs.lt
27
28 29Akmenės r. sav. viešoji biblioteka
Anykščių r. sav. viešoji biblioteka
Birštono m. sav. viešoji biblioteka
Biržų r. sav. viešoji biblioteka
Druskininkų m. sav. viešoji biblioteka
Elektrėnų sav. viešoji biblioteka
Ignalinos r. sav. viešoji biblioteka
Jonavos r. sav. viešoji biblioteka
Joniškio r. sav. viešoji biblioteka
Jurbarko r. sav. viešoji biblioteka
Kaišiadorių r. sav. viešoji biblioteka
Kalvarijos sav. viešoji biblioteka
Kauno m. sav. V. Kudirkos viešoji biblioteka, Dainavos filialas
Nepriklausomybės g. 15A, LT-85128 Naujoji Akmenė
J. Biliūno g. 35,LT-29111 Anykščiai
S. Dariaus ir S. Girėno g. 12,LT-59212 Birštonas
J. Radvilos g. 3,LT-41175 Biržai
M. K. Čiurlionio g. 80,LT-66120 Druskininkai
Draugystės g. 2,LT-26110 Elektrėnai
Atgimimo g. 20/1,LT-30113 Ignalina
Žeimių g. 9,LT-55158 Jonava
Vilniaus g. 3,LT-84147 Joniškis
Dariaus ir Girėno g. 94,LT-74187 Jurbarkas
Gedimino g. 69,LT-56124 Kaišiadorys
Laisvės g. 2,LT-69214 Kalvarija
Savanorių pr. 380,LT-49285 Kaunas
T: + 370 425 47 011T: + 370 698 84 563
T: + 370 381 50 780T/F: + 370 381 51 663
T: + 370 319 65 615T/F: + 370 319 65 760
T/F: + 370 450 38 012
T/F: + 370 313 52 358
T: + 370 528 34 020F: + 370 528 39 820
T: + 370 386 53 158F: + 370 386 52 724
T: + 370 349 53 261 F: + 370 349 53 160
T/F: + 370 426 51 258
T: + 370 447 72 519
T: + 370 346 51 284
T: + 370 343 21 042
T: + 370 37 31 39 49
paštas [email protected]
[email protected] www.birzai.rvb.lt
2000 m. pradėjus kurti informacijos apie ES tinklą Lietuvoje, miestų ir miestelių viešosiose bibliotekose buvo įrengtos lentynos su leidiniais apie ES.
miestas
Akmenės r. sav. viešoji biblioteka
Anykščių r. sav. viešoji biblioteka
Birštono m. sav. viešoji biblioteka
Biržų r. sav. viešoji biblioteka
Druskininkų m. sav. viešoji biblioteka
Elektrėnų sav. viešoji biblioteka
Ignalinos r. sav. viešoji biblioteka
Jonavos r. sav. viešoji biblioteka
Joniškio r. sav. viešoji biblioteka
Jurbarko r. sav. viešoji biblioteka
Kaišiadorių r. sav. viešoji biblioteka
adresas telefonas
Nepriklausomybės g. 15A, LT-85128 Naujoji Akmenė
J. Biliūno g. 35,LT-29111 Anykščiai
S. Dariaus ir S. Girėno g. 12,LT-59212 Birštonas
J. Radvilos g. 3,LT-41175 Biržai
M. K. Čiurlionio g. 80,LT-66120 Druskininkai
Draugystės g. 2,LT-26110 Elektrėnai
Atgimimo g. 20/1,LT-30113 Ignalina
Žeimių g. 9,LT-55158 Jonava
Vilniaus g. 3,LT-84147 Joniškis
Dariaus ir Girėno g. 94,LT-74187 Jurbarkas
Gedimino g. 69,LT-56124 Kaišiadorys
T: + 370 425 47 011T: + 370 698 84 563
T: + 370 381 50 780T/F: + 370 381 51 663
T: + 370 319 65 615T/F: + 370 319 65 760
T/F: + 370 450 38 012
T/F: + 370 313 52 358
T: + 370 528 34 020F: + 370 528 39 820
T: + 370 386 53 158F: + 370 386 52 724
T: + 370 349 53 261 F: + 370 349 53 160
T/F: + 370 426 51 258
T: + 370 447 72 519
T: + 370 346 51 284
e-mail /www
paštas [email protected]
[email protected] www.birzai.rvb.lt
INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGĄ LIETUVOS VIEŠOSIOSE BIBLIOTEKOSE
30 31
SPECIALIZUOTI EUROPOS KOMISIJOS TINKLAI
EURES
Interneto puslapis, teikiantis informaciją ir konsultacijas darbo ieškantiems asmenims apie įsidarbinimo, gyvenimo, darbo ir mokymosi gali-mybes visose ES šalyse. Taip pat teikia informaciją darbdaviams.
Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network)
Tinklas teikia įmonių plėtrai reikalingą verslo informaciją, padeda įmonėms rasti verslo ir tech-nologinius partnerius Europoje, plėsti tarptautinį naujovėmis grindžiamą verslą.
Europos vartotojų centras (European Consumer Centre – ECC)
Europos vartotojų centrai ES šalyse, Norvegijoje ir Islandijoje dirba tam, kad žmonės, perkantys prekes ar paslaugas svetur, būtų apginti, jei jų netenkintų įsigytų prekių ar paslaugų kokybė.
31
tinklas kontaktai
Geležinio Vilko g. 3A, LT-03131 VilniusTel. + 370 5 213 7588El. paštas [email protected]/eures
www.paramaverslui.eu
Odminių g. 12, LT-01122 VilniusTel. + 370 5 265 0368El. paštas [email protected]
Kauno r. sav. viešoji biblioteka
Kazlų Rūdos sav. viešoji biblioteka
Kelmės r. sav. Žemaitės viešoji biblioteka
Kėdainių r. sav. M. Daukšos viešoji biblioteka
Klaipėdos r. sav. J. Lankučio viešoji biblioteka
Kretingos r. sav. M. Valančiaus viešoji biblioteka
Kupiškio r. sav. viešoji biblioteka
Kuršėnų m. biblioteka
Lazdijų r. sav. viešoji biblioteka
Mažeikių r. sav. viešoji biblioteka
Vytauto g. 21,LT-53265 Garliava
Vytauto g. 23,LT-69415 Kazlų Rūda
Vytauto Didžiojo g. 73,LT-86136 Kelmė
Didžiosios Rinkos a. 11,LT-57248 Kėdainiai
Klaipėdos g. 15,LT-96135 Gargždai
Vilniaus g. 8,LT-97108 Kretinga
L. Stuokos-Gucevičiaus a. 3A,LT-40130 Kupiškis
Ventos g. 11A,LT-81157 Kuršėnai
Seinų g. 1, LT-67113 Lazdijai
Laisvės g. 31/14,LT-89225 Mažeikiai
T/F: + 370 37 55 1884
T/F: + 370 343 95033
T/F: + 370 427 61 031
T: + 370 347 53 620F: + 370 347 50 397
T: + 370 46 45 24 52F: + 370 46 47 34 72
T/F: + 370 445 78980
T/F: + 370 459 35470
T: + 370 41 58 13 60
T: + 370 318 51 518
T: + 370 443 25 949F: + 370 443 35 239
33
Geležinio Vilko g. 12, LT-01112 VilniusTel. + 370 5 261 0592 El. paštas [email protected]/lt/programos/europass
Studijų kokybės vertinimo centrasA. Goštauto g. 12, LT-01108 VilniusTel. + 370 5 211 3689 El. paštas [email protected]
Didžioji g. 8–5, LT-01128 VilniusTel. + 370 5 279 1014 El. paštas [email protected]
Geležinio Vilko 12, LT-01112 VilniusTel. + 370 5 212 3364El. paštas [email protected]
EUROPASS
Konsultuoja dėl kvalifikacijų pripažinimo Europoje. Supažindina ir padeda parengti Europass dokumen-tus (CV, kalbų pasą ir kt.), padedančius lengviau įsidarbinti ar tęsti studijas Lietuvoje arba kitose ES šalyse.
ENIC-NARIC tinklas
Nacionalinis akademinio pripažinimo informacijos centras. Teikia informaciją apie užsienyje įgytų diplo-mų akademinį ir profesinį pripažinimą, užsienio šalių švietimo sistemas ir teikiamas kvalifikacijas, studijų užsienyje galimybes.
EURODESK
Informacinių paslaugų tinklas jaunimui ir dirbantie-siems su jaunimu. Teikia informaciją apie judumą (studijas, darbą, stažuotes, keliones Europoje) ir finansavimo programas.
Švietimo mainų paramos fondas
Nacionalinė europinių švietimo programų administra-vimo agentūra Lietuvoje.
SOLVIT
Problemų sprendimo paslauga: jei valstybinės įstaigos neteisingai taiko ES vidaus rinkos taisykles, SOLVIT tinklo biurai pasiūlo pragmatiškus neteisminius sprendimus.
FIN-NET
Neteisminių institucijų tinklas, kuris jungia skundus dėl finansinių paslaugų nagrinėjančias institucijas ES valstybėse. Nekokybišką finansinę paslaugą vienoje valstybėje narėje įsigijęs kitos valstybės narės pilietis, norėdamas paprasčiau išspręsti problemą, gali kreip-tis į savo šalies FIN-NET tinklo įstaigą.
MEDIA biuras
Teikia informaciją Lietuvos kino ir multimedijos projektų autoriams apie MEDIA programą, pataria, kokiuose konkursuose geriau dalyvauti, ir konsultuoja, pildant paraiškas.
KULTŪRA 2007
ES programa, skirta kultūros srities europiniam ben-dradarbiavimui skatinti. Ji remia visų kultūros sričių, išskyrus audiovizualinę, projektus.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijaGedimino pr. 38/2, LT-01104 VilniusTel. + 370 5 262 9131El. paštas [email protected]/solvit
Vilniaus g. 25, LT-01402 VilniusTel. + 370 5 262 6751El. paštas [email protected]
Z. Sierakausko g. 15, LT-03105 VilniusTel. +370 5 212 7187 El. paštas [email protected]
Z. Sierakausko 15, LT-03105 VilniusTel. + 370 5 261 2921El. paštas [email protected]
35
Euroguidance nacionalinė agentūra
Europoje veikiančių centrų tinklo, jungiančio profe-sinio orientavimo sistemas, dalis. Padeda profesijos konsultantams ir visiems asmenims geriau suprasti, kokias galimybes Europoje turi ES piliečiai.
EURAXESS
Lietuvos mokslininkų judumo centras teikia informa-ciją ir visokeriopą pagalbą mokslininkams ir tyrėjams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą arba išvažiuojantiems dirbti į užsienio šalis.
Europos viešųjų pirkimų tinklas (Public Procurement Network)
Spartina problemų, susijusių su viešaisiais pirkimais kitoje valstybėje narėje, sprendimą ir tobulina ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymą.
Geležinio Vilko 12, LT-01112 VilniusTel. + 370 5 261 0592 El. paštas [email protected]
Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius Tel. +370 5 262 1933El. paštas [email protected]
Kareivių g. 1, LT-08221 VilniusTel. +370 5 219 7001El. paštas [email protected]
34
36 37
GARSO IR VAIZDO TARNYBA AUTORINĖS TEISĖS
EUROPOS SĄJUNGOS KALENDORIUSEUROPOS RADIJO TINKLAS EURANET
MAVISEEURONEWS NAUJIENŲ KANALAS
EUROPEANA EUROPOS SKAITMENINĖ BIBLIOTEKAEUROPOS KOMISIJOS CENTRINĖ BIBLIOTEKA
KONKURSAI IR APDOVANOJIMAI ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAMSES METŲ ŽURNALISTŲ APDOVANOJIMAI UŽ KOVĄ SU DISKRIMINACIJA
ES APDOVANOJIMAS UŽ ŽURNALISTINĮ DARBĄ SVEIKATOS SRITYJELORENZO NATALI ŽURNALISTIKOS APDOVANOJIMAI
EUROPOS JAUNIMO ŽINIASKLAIDOS APDOVANOJIMAI
EUROPOS KOMISIJOS NARIŲ ATSTOVAI SPAUDAIEK NARIŲ ATSTOVŲ SPAUDAI SĄRAŠAS IR KONTAKTINĖ INFORMACIJA
EUROPOS KOMISIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDASPAUDOS KONFERENCIJOSTRUMPAS SPAUDOS KONFERENCIJŲ ŽODYNĖLISPRANEŠIMAI SPAUDAIEK KOMUNIKACIJOS GENERALINIO DIREKTORATO PLATINAMA INFORMACIJAGENERALINIŲ DIREKTORATŲ NAUJIENLAIŠKIAI
ŽURNALISTŲ AKREDITACIJA
GARSO, VAIZDO IR DOKUMENTINIAI ŠALTINIAIEUROPOS SĄJUNGOS TELEVIZIJOS NAUJIENŲ TARNYBA
39Europos Komisijos atstovė spaudai Pia Ahrenkilde Hansen
Tel. + 32 2 295 3070 Mob. + 32 498 953 070
užsiEnio rEiKaLai ir sauGumo poLitiKa Michael Mann
Tel. +32 2 299 9780Mob. +32 498 999 780
tEisinGumas, paGrindinės tEisės ir piLiEtybė
Matthew Newman
Tel. +32 2 296 2406 Mob. +32 498 962 406
transportas
Helen Kearns
Tel. + 32 2 298 7638Mob. + 32 498 987 638
sKaitmEninė darbotvarKė Jonathan Todd
Tel. + 32 2 299 4107Mob. + 32 498 994 107
KonKurEnCija
Amelia Torres
Tel. + 32 2 295 4629Mob. + 32 498 980 161
EUROPOS KOMISIJOS NARIŲ ATSTOVAI SPAUDAI
EK atstovybės Spaudos ir informacijos skyrius informuo-ja, teikia komentarus ir atsako į žiniasklaidos užklausas visų ES politikos sričių klausimais. Jei to padaryti negalė-tų, EK atstovybė nurodo, kur rasti ieškomą informaciją ar jos šaltinius ir kaip gauti EK poziciją pristatantį komen-tarą.
Kontaktinė informacija:GiEdrius sudiKas
Spaudos ir informacijos skyriaus vadovasTel. + 370 5 231 3185Mob. + 370 650 90 630El. paštas [email protected]
bEniGna ChijEnaitė
Spaudos ir informacijos skyriaus asistentėTel. + 370 5 231 3186 El. paštas [email protected]
EK spaudos tarnyba praneša naujienas spaudai ir atsako į žiniasklaidos atstovų užklausas. Briuselyje akredituoti žurnalistai tiesiogiai kreipiasi į EK spaudos tarnybą, kurią sudaro EK narių atstovai spaudai, atsakingi už tam tikras politikos sritis, pavyzdžiui, sveikatą ir vartotojų klausimus, prekybą, konkurencijos politiką, transportą ir kt.
38
EK KOMENTARAI IR INTERVIU LIETUVIŠKAI
41ŠviEtimas, KuLtūra, dauGiaKaL-bystė ir jaunimas Dennis Abbott
Tel. + 32 2 295 9258Mob. + 32 498 959 258
prEKyba
John Clancy
Tel. + 32 2 295 3773Mob. + 32 498 953 773
svEiKatos ir vartotojų poLitiKa
Frédéric Vincent
Tel. + 32 2 298 7166Mob. + 32 498 987 166
moKsLiniai tyrimai, inovaCijos ir moKsLas Michael Jennings
Tel. + 32 2 296 3388Mob. + 32 498 986 880
moKEsčiai ir muitų sąjunGa, auditas ir Kova su suKčiavimu Emer Traynor
Tel. + 32 2 292 1548 Mob. + 32 498 983 871
2011 m. lapkričio duomenimis – motinystės atostogose.
Atstovę spaudai pavaduoja
David Boublil
Tel. + 32 2 296 5573 Mob. + 32 498 983 871
pramonė ir vErsLumas Carlo Corazza Tel. + 32 2 295 1752Mob. + 32 498 992 862
instituCijų ryŠiai ir adminis-travimas
Antony Gravili
Tel. +32 2 295 4317 Mob. +32 498 954 317
apLinKa
Joseph Hennon
Tel. +32 2 295 3593Mob. +32 498 953 593
vystymasis
Catherine Ray
Tel. +32 2 296 9921 Mob. +32 498 969 921
vidaus rinKa ir pasLauGos Chantal Hughes
Tel. +32 2 296 4450Mob. +32 498 964 450
40
EKonomiKos ir piniGų rEiKaLai
Amadeu Altafaj Tardio
Tel. +32 2 295 2658 Mob. +32 498 952 658
42 43Europos sąjunGos pLėtra ir Kaimynystės poLitiKa Peter Stano
Tel. + 32 2 295 7484Mob. +32 460 757 484
užimtumas, soCiaLiniai rEiKaLai ir įtrauKtis Cristina Arigho
Tel. + 32 2 298 5399Mob. + 32 498 982 118
vidaus rEiKaLai
Michele Cercone
Tel. + 32 2 298 0963Mob. + 32 498 982 349
Europos Komisijos narių atstovų spaudai kontaktų sąrašas nuolat atnaujinamas puslapyjehttp://ec.europa.eu/dgs/communication/about/contact_us/ec_spokespersons/index_en.htm
žEmės ūKis ir Kaimo pLėtra
Roger Waite
Tel. + 32 2 296 1404 Mob. + 32 2 498 961 404
Finansinis proGramavimas ir biudžEtas Patrizio Fiorilli
Tel. +32 2 295 81 32Mob. +32 2 498 958 132
jūrų rEiKaLai ir žuvininKystė Oliver Drewes
Tel. +32 2 299 2421Mob. +32 498 980 081
tarptautinis bEndradarbiavi-mas, humanitarinė paGaLba ir Krizių vaLdymas
David Sharrock
Tel. +32 2 296 89 09Mob. +32 460 750 628
rEGioninė poLitiKa Ton van Lierop
Tel. + 32 2 296 6565 Mob. + 32 498 966 565
vEiKsmai KLimato srityjE Isaac Valero Ladron
Tel. + 32 2 296 4971Mob. + 32 498 964 971
EnErGEtiKa
Marlene Holzner
Tel. +32 2 296 0196Mob. +32 498 982 280
45EUROPOS KOMISIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU ŽINIASKLAIDA
44
Visiems akredituotiems žurnalistams suteikiamos vieno-dos darbo sąlygos. Nauja informacija ar svarbūs bendro pobūdžio pranešimai, kuriuos oficialiai paskelbia EK narys eiliniame, vizito ar kelionės išvakarėse įvykusiame susitikime arba per interviu su specializuotų ar su savo šalies žurnalistų grupėmis, paprastai (bent jau sutrum-pintai) paskelbiami spaudos centre ir tampa prieinami visiems akredituotiems žurnalistams.
Atstovas spaudai dažniausiai informaciją pateikia per esPRESSo (suinteresuotų akredituotų žurnalistų grupė) arba per artimiausią vidudienio spaudos konferenciją. Ši taisyklė netaikoma interviu ir susitikimams su pavieniais žurnalistais ar su labai mažomis žurnalistų grupėmis. Žiniasklaida yra iškart informuojama apie EK priimamus sprendimus, išskyrus atvejus, kai privaloma pirmiausia
informuoti kitas institucijas, valstybes ar tarptautines organizacijas. Nenorint delsti, kartais skirtingos praneši-mų spaudai kalbinės versijos virtualiame spaudos centre pasirodo ne tuo pačiu metu.
vartojamos KaLbos. Vidudienio konferencijos verčiamos žodžiu į anglų ir prancūzų kalbas, išskyrus trečiadieniais (EK savaitinio posėdžio dieną), kai verčiama žodžiu į visas ES oficialiąsias kalbas. Spaudos konferencijose verčiama į tiek kalbų, kiek įmanoma. Paprastai verčia-ma į EK nario šalies kalbą ir kalbas šalių, kurioms EK sprendimas itin aktualus. Pranešimai spaudai dažniausiai yra skelbiami anglų ir prancūzų kalbomis, tačiau beveik visuomet būna išversti ir į tas kalbas, kurios yra aktualios valstybėms narėms.
46 47
Adresas internete www.ec.europa.eu/ebsSPAUDOS KONFERENCIJOS
vidudiEnio spaudos KonFErEnCijosE
Komisijos narių atstovai spaudai pristato naujausius EK priimtus teisės aktų pasiūlymus, atsako į žurnalistų klausimus. Dažnai posėdžiuose dalyvauja patys EK nariai arba generaliniai direktoriai, kurie paskelbia apie naujau-sias EK teisėkūros iniciatyvas.
Kai EP posėdžiauja Strasbūre, EK savaitinis susitikimas vyksta Strasbūre antradienio popietę. Parengta posėdžio apžvalga siunčiama į spaudos centrą ir skelbiama adresu internete www.europa.eu/press_room.
EK nariai rengia spaudos konferencijas (Commissioner’s Press Conferences / Briefings), kai ketina paskelbti savo atsakomybės sričiai svarbų EK pasiūlymą, pakomentuoti konkrečią naujieną, įvykį arba surengti bendrą spaudos konferenciją su EK aplankiusiu svarbiu svečiu.
EK nariai ir jų atstovai spaudai gali surengti techninę apžvalgą žurnalistų grupėms. Tokiais atvejais siauram ratui paskelbta informacija netrukus išplatinama ir per virtualųjį spaudos centrą.
Ne Briuselyje dirbantys žurnalistai gali stebėti kasdienes spaudos konferencijas ir išankstines apžvalgas tiesiogiai internetu per Europe by Satelite (EbS) televiziją.
savaitinio EK posėdžio spaudos KonFErEnCija (Press Briefing on Commission Meeting) – visų 27 EK narių posėdžio apžvalga pateikiama Berlay-mont rūmuose trečiadienio vidudienį (Briuselio laiku). EK atstovas spaudai supažindina su pagrindiniais posėdžio klausimais ir priimtais sprendimais.
49EK Komunikacijos generalinis direktoratas (GD) platina žiniasklaidai infor-maciją, kuri nedelsiant skelbiama RAPID duomenų bazėje adresu internete www.europa.eu/rapid. Pranešimai spaudai skelbiami internete nuo 13 val. (Lietuvos laiku) ir atnaujinami tą pačią dieną (pirmadieniais–penktadieniais). Jei svarbi naujiena pasirodo po 13 val., Komunikacijos GD išplatina praneši-mą spaudai elektroniniu paštu ar faksu suinteresuotų akredituotų žurnalistų grupei (EsPRESSo).
EK Komunikacijos generalinio direktorato žiniasklaidai platinama informacija:
• vidudiEnio apžvaLGos (Midday Express): tos dienos pranešimų spaudai santrauka.
• pranEŠimai spaudai (Press releases): tos dienos EK ir kitų ES institucijų išplatinti pranešimai spaudai.
• bEndra inFormaCija (MeMo): bendro pobūdžio išplėstinė informacija, paprastai pateikiama kaip aiškinamasis pranešimo spaudai priedas.
• KaLbos (sPeeches): EK narių ar kitų pareigūnų kalbos.
• naujiEnų anonsai (ToP News): mėnesinis EK kalendorius su planuojamų arti-miausio mėnesio įvykių, susitikimų, EK narių kelionių planų apžvalgomis; ten gali būti nurodyti pagrindiniai mėnesio ES institucijų posėdžiai. Kalendoriuje nurodo-mi asmenų, kurie teikia informaciją planuojamų sprendimų ar renginių klausimais, kontaktiniai duomenys.
• EL. paŠtu pLatinama inFormaCija: aktualiausius ir į lietuvių kalbą išverstus prane-šimus spaudai EK atstovybė platina el. paštu. Norėdami užsiprenumeruoti EK pranešimus spaudai ir EK atstovybės Lietuvoje naujienas, registruokitės el. paštu [email protected] arba internete www.ec.europa.eu/lietuva (žiniasklaidos skiltyje).
EK KOMUNIKACIJOS GD PLATINAMA INFORMACIJA
48
TRUMPAS SPAUDOS KONFERENCIJŲ ŽODYNĖLIS
Numatomos spaudos konferencijos kartais žymimos taip:
On the Record (oficiali) – tokia informacija gali būti skelbiama, nurodant informaci-jos šaltinį, pavyzdžiui, konkretų EK atstovą spaudai. Visa informacija yra oficiali, jei nenurodyta kitaip.
Off the Record (neoficiali) – tokia informacija turi būti siejama su „šaltiniais Europos Komisijoje“, bet ne su oficialia (EK Komunikacijos generalinio direktorato ar kurio nors jo darbuotojo) nuomone.
Background (bendro pobūdžio informacija) – tokia informacija negali būti siejama su EK ar jai priskiriama. Kai atstovas spaudai ar pareigūnas paskelbia neviešą pareiškimą ar bendro pobūdžio informaciją, tokiu atveju Komunikacijos generalinio direktorato vaizdo ar balso įrašo neteikia. Atstovui spaudai ar pareigūnui paskelbus neviešą ar bendros informacijos pobūdžio pareiškimą, Komunikacijos generalinis direktoratas vaizdo ar balso įrašo pateikti negali.
PRANEŠIMAI SPAUDAI
ES aktualijos, naujienos ir informacinė medžiaga skelbiama ES virtualiame spaudos centre www.europa.eu/press_room. EK naujienos, pranešimai spaudai ir pagrindinė informacinė medžiaga talpinami EK RAPID duomenų bazėje adresu internete www.europa.eu/rapid.
Pranešimai spaudai skelbiami ne vėliau kaip per valandą po to, kai jie pristatomi žurnalistams Briuselyje.
GENERALINIŲ DIREKTORATŲ NAUJIENLAIŠKIAI
EK generaliniai direktoratai suteikia galimybę užsiprenumeruoti informacinius biu-letenius ir naujienlaiškius, t. y. konkrečios politikos krypties naujienas galima gauti į savo el. pašto dėžutę, užpildžius registracijos formą rūpimo GD puslapyje.
Užsisakyti naujienas galite šiuose EK generalinių direktoratų interneto puslapiuose.
www.ec.europa.eu/dgs/economy_financewww.ec.europa.eu/dgs/energywww.ec.europa.eu/dgs/transport www.ec.europa.eu/enterprisewww.ec.europa.eu/dgs/information_societywww.ec.europa.eu/competitionwww.ec.europa.eu/taxation_customswww.ec.europa.eu/dgs/researchwww.ec.europa.eu/trade www.ec.europa.eu/social www.ec.europa.eu/dgs/health_consumerwww.ec.europa.eu/dgs/agriculturewww.ec.europa.eu/dgs/environment
Ekonomikos ir finansų reikalųEnergetikosMobilumo ir transportoĮmonių ir pramonėsInformacinės visuomenės ir žiniasklaidosKonkurencijosMokesčių ir muitų sąjungosMokslinių tyrimųPrekybosUžimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybiųSveikatos ir vartotojų apsaugosŽemės ūkio ir kaimo plėtrosAplinkos
GEnEraLinis dirEKtoratas adrEsas intErnEtE
5150
53
Nacionalinę akreditaciją turintys žurnalistai gali lankytis ES renginiuose, skirtuose spaudai, susisiekę su spaudos konferencijų grupe el. paštu [email protected] arba faksu +32 2 299 4770.
ŽURNALISTŲAKREDITACIJA
Briuselyje vykstantiems ypatingiems renginiams saugumo sumetimais reikalinga speciali akreditacija, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimų metu, kai laikomasi sustiprintų saugumo priemonių.
Nuolatiniams korespondentams Briuselyje EK taiko ben-drą Europos institucijų akreditavimo sistemą. Nuolatinis akreditavimas EK žurnalistams, televizijos operatoriams ir fotografams suteikia teisę gauti pažymėjimą, kuris taip pat galioja ES Taryboje ir Europos Parlamente. Turėdami nuolatinį akreditavimą, žurnalistai lengviau ir sparčiau patenka į specialius ES renginius, pavyzdžiui, Vadovų Tarybos susitikimus. Norint gauti nuolatinę akreditaciją, reikia įrodyti, kad asmuo tikrai yra profesionalus žurna-listas ir kad jo pagrindinė ar antroji gyvenamoji vieta yra Belgijoje.Akreditaciją suteikia Komunikacijos generalinis direktora-tas, patarus Patariamajam akreditavimo komitetui, kuris sudarytas iš Tarptautinės spaudos asociacijos (Interna-tional Press Association), ES Tarybos ir EP atstovų.
52
Darbo laikas:Pirmadieniais–ketvirtadieniais: 9.00—17.00 (pertrauka 13.00—14.30)Penktadieniais: 9.00—16.00 (pertrauka 13.00—14.30)
Kontaktai:piEr CiriLLo soLdati
Tel. + 32 2 299 0170Faks. + 32 2 299 4770El. paštas [email protected]
55Informavimo ir švietimo tikslais EbS medžiaga leidžiama naudotis nemokamai, jei nenurodoma kitaip. Tačiau būtina užsiregistruoti.Adresas internete www.ec.europa.eu/ebs.
GARSO, VAIZDO IR DOKUMENTINIAI ŠALTINIAI
Europe by Satelite (EbS, arba „Europa per palydovą“) – ES televizijos naujienų tarnybos paslauga, transliuojan-ti filmuotą medžiagą apie pagrindines ES aktualijas iš visų ES institucijų (EP, EK, Tarybos, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ir kt.), kad viso pasaulio žurnalistai ir kiti vartotojai gautų daugiau su ES susijusios garso ir vaizdo informacijos.
EbS palydovu ir internetu tiesiogiai transliuojami ES renginiai ir parengti naujienų reportažai 23 oficialiosiomis kalbomis. Be to, galima naudotis tarnybos svetainės archyvine medžiaga (memoclips), vaizdo medžiaga, informaciniais siužetais ir vaizdo pranešimais:
• tiesioginė transliacija arba įrašas (Live / Recorded) – plenarinių posė- džių, spaudos konferencijų, viešų svarstymų ir neeilinių įvykių transliaci-jos;• naujienos (News) – kasdienės europinių aktualijų santraukos;• kompiliacijos (Stockshots) – išsamios 15–20 min. trukmės teminės apžvalgos, iliustruojančios naujienas ar reportažus;• santrauka (Infoclip) – trumpa (apie 4 min. trukmės) neseniai nufilmuo-ta teminė medžiaga;• archyvinė santrauka (Memoclip) – naujieną iliustruojanti trumpa (apie 4 min. trukmės) archyvinė medžiaga.
Kontaktai:Ebs naujiEnų sKyrius Tel. + 32 2 296 4106Faks. +32 2 230 1280El. paš[email protected]
54
EUROPOS SĄJUNGOS TELEVIZIJOS NAUJIENŲ TARNYBA
57
EK Garso ir vaizdo tarnyba gali tiesiogiai perduoti naujienas su garso ir vaizdo medžiaga žiniasklaidai visame pa-saulyje – internetu ir per Europe by Satelite (EbS, arba „Europa per palydovą“) tarnybą.
Garso ir vaizdo tarnyba siūlo Europos naujienų nuotraukas, vaizdo ir garso medžiagą, sukauptą nuo 1950 metų iki šių dienų aktualijų. Visa medžiaga yra parengta profesionaliai ir švietimo tikslais nemokamai suteikiama transliuoto-jams, naujienų agentūroms, žiniasklaidai ir visiems norintiesiems informuoti apie ES veiklą.
Kontaktai:Garso ir vaizdo pLanavimo sKyrius Tel. +32 2 295 2123Faks. +32 2 230 1280El. paš[email protected]
57GARSO IR VAIZDO TARNYBA
Televizijos ir radijo žurnalistai, kurie ketina informuoti apie ES, taip pat gali tikėtis Garso ir vaizdo tarnybos paramos Briuselyje. Televizijos ar radijo komandos gali naudotis Berlaymont rūmuose Briuselyje įrengtomis 2 televizijos ir 2 radijo studijomis, mokymo ir kopijavimo įranga, personalo, archyvavimo ir transliavimo į naciona-linius tinklus paslaugomis.
Adresas internete www.ec.europa.eu/avservices
59
ES kalendorius – interneto priemonė, padedanti žurna-listams išrinkti svarbiausius įvykius ES informacijos srau-te. Tai bendras prieigos taškas, per kurį galima patekti prie išsamesnių šaltinių (tekstų, nuorodų ir iliustracijų) ir informacijos apie ES institucijų rengiamus teisės aktus, veiklą ar organizuojamus renginius.
Kalendoriuje skelbiama:
• artimiausios savaitės, mėnesio ir ketvirčio EK ir kitų ES institucijų veikla bei renginiai;
• trumpa informacija apie kiekvieną įvykį (vieta, data, informacija ryšiams, turinio santrauka);
• iliustracijos, vaizdo įrašai ir (arba) specifinės interneto svetainės, kuriose pateikiama išsami informacija.
Adresas internete www.europa.eu/eucalendar
EUROPOS SĄJUNGOS KALENDORIUS
EK Garso ir vaizdo tarnybos filmuota medžiaga, nuotraukos ir garso įrašai žiniasklaidai ir kitiems suinteresuo-tiems asmenims teikiami nemokamai, jeigu tuo naudojamasi, norint informuoti apie ES. Ketinant naudoti Garso ir vaizdo tarnybos medžiagą kitais tikslais, reikia kreiptis į EK centrinę garso ir vaizdo biblioteką el. paštu [email protected].
EK fotografijos paslaugų skyrius rengia aktualių įvykių fotoreportažus ir turi nuotraukų duomenų bazę, kuria gali naudotis žurnalistai, naujienų agentūros, spaudos atstovai. Nuotraukos yra pateikiamos JPG formatu 300 taškų 1 colyje.
Norint naudotis šia duomenų baze, reikia būti prisi-registravus. Registruotis galima interneto svetainėje adresu www.ec.europa.eu/avservices. Prisijungus pirmą kartą ir neturint savo profilio bei slaptažodžio, reikia užpildyti registracijos formą. Prisijungimo duo-menis gausite į savo elektroninio pašto dėžutę.
Kiekvieno penktadienio popietę adresu internete www.ec.europa.eu/avservices/photo rasite planuoja-mų ateinančios savaitės fotoreportažų apžvalgą.
AUTORINĖS TEISĖS
Kontaktai:GEorGEs bouLouGouris
Tel. + 32 2 299 91 37Mob. + 32 2 299 90 12El. paštas [email protected]
EK Garso ir vaizdo tarnybos platinama medžiaga negali būti parduodama ar skolinama už pinigus. ES institucijų pastatų ir meno darbų nuotraukos gali būti naudojamos, tik informuojant apie Europos naujienas.
Duomenų bazė yra suskirstyta į keletą skyrių:
• naujienos: savaitės įvykiai;• teminės: ES politikos kryptis atitinkančios skiltys;• archyvas: istorinė medžiaga nuo 1950 metų.
58
Euronews – prieš 16 metų įkurtas naujienų kanalas, šiuo metu teikiantis pasauliui naujienas vienuolika kalbų – anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, rusų, ukrainiečių, persų, arabų ir turkų. Šio kanalo laidas žiūri 300 milijonų namų ūkių 151 pasaulio šalyje.Nuo 2010 metų kanalo „Info TV“ žiūrovai kiekvieną darbo dieną turi galimybę matyti tarptautinio naujienų kanalo Euronews žinias ir Lietuvoje. Be dienos pasaulio naujienų, laidoje rodomi išsamūs pasakojimai apie Euro-pos šalių mokslo ir technologijų pasiekimus, gyvenimo būdą, EP, EK veiklą, kultūros įvykius. Šias laidas Lietuvos žiūrovams verčia profesionalūs vertėjai.
EURONEWS NAUJIENŲ KANALAS
EUROPEANA EUROPOS SKAITMENINĖ BIBLIOTEKA
Europeana suteikia naujų galimybių tyrinėti Europos paveldą. Visomis ES kalbomis sukurtame interneto por-tale (bendroje virtualioje bibliotekoje) galima nesunkiai rasti vertingiausias Europos literatūros, meno, mokslo, politikos, istorijos, architektūros, muzikos, kino kolekci-jas, šedevrus ir jais nemokamai naudotis. Visi interneto vartotojai adresu internete www.europeana.eu gali naudotis daugiau nei 15 milijonų knygų, žemėlapių, įrašų, fotografijų, archyvinių dokumentų, paveikslų ir filmų iš 27 ES valstybių narių nacionalinių bibliotekų ir kultūros įstaigų.
61Europos informacinių priemonių konsorciumas, jun-giantis Europos tarptautinius, nacionalinius, regioninius ir vietos radijo bei interneto transliuotojus. EURANET teikia informaciją apie įvykius Europoje tarptautiniu mastu, gerina Europos piliečių ir ES politikų tarpusavio komunikaciją.
MAVISE duomenų bazė suteikia galimybę pažinti 6 000 europinių, nacionalinių, regioninių ir vietinių televizijos kanalų, bendrovių ir nacionalinių rinkų, kuriose tie trans-liuotojai veikia. Bazėje sukaupta įvairi informacija – nuo kanalo transliacijų programos iki auditorijos ir finansų.
Kontaktai:El. paštas [email protected] internete mavise.obs.coe.int
EUROPOS RADIJO TINKLAS EURANET
Adresas internete www.euranet.eu
MAVISE DUOMENŲ BAZĖ
60
62 63
EK centrinė biblioteka įsteigta 1958 metais, kai kūrėsi ES institucijos. Bibliotekos rinkiniuose atskleidžiama istorinės ir šiandieninės Europos integracijos vizija. Biblioteka gali naudotis visi EK pareigūnai, laikinieji darbuotojai ir stažuotojai, kitų ES institucijų ir įstaigų pareigūnai. EK centrinėje bibliotekoje taip pat gali lankytis įvairių sričių specialistai ir žurnalistai, kuriuos domina bibliotekos rinkiniai. Lankytojai neturi teisės leidinių skolintis, bet jiems yra suteikiamos sąlygos pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas. Norintieji gauti ilgalaikę lankytojo korte-lę turi pateikti prašymą raštu. Asmenys, pateikę prašymą, turi atsakyti į bibliotekos darbuotojų anketos klausimus ir pateikti reikalingus doku-mentus. Prašymo lankytojo kortelei gauti formą rasite internete adresu http://ec.europa.eu/libraries/doc/index_lt.htm.
Darbo laikas:Pirmadieniais–ketvirtadieniais: 10.00—17.00 Penktadieniais: 10.00—13.30 (Briuselio laiku)
Kontaktai:Europos Komisijos CEntrinė bibLiotEKa
Rue Van Maerlant 18, B-1049 BriuselisTel. +32 2 299 9064El. paštas [email protected]
EUROPOS KOMISIJOS CENTRINĖ BIBLIOTEKA
64 65Lorenzo Natali žurnalistikos apdovanojimai
Lorenzo Natali – buvęs Europos Komisijos narys, stipriai prisidėjęs prie Europos integracijos procesų. Jau nuo 1992 metų EK kartu su nevyriausybine organizacija „Reporters without Borders“ (Žurnalistai be sienų) teikia specialų jo vardo apdovanojimą žurnalistams už ge-riausius darbus, informuojančius apie žmogaus teises, demokratiją ir vystymąsi. Lorenzo Natali prizu kasmet apdovanojama po tris spaudos ir interneto žurnalistus iš 5 pasaulio regionų: Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Europos ir Lotynų Amerikos. Specialūs prizai taip pat teikiami geriausiems televizijos ir radijo žurnalistų darbams.
Europos Jaunimo žiniasklaidos apdovanojimai (European Youth Media Awards)
Europos Taryba skiria apdovanojimą jaunajai žinias-klaidos kartai. Tai konkursas, kuriame dalyvauti gali 18–30 metų žiniasklaidos atstovai, pasirinkę jiems priimtinas kategorijas: fotografija, video, radijas arba spauda. Kiekvienais metais skelbiama skirtinga apdo-vanojimų tema, kuria ir reikia teikti darbus.
Daugiau informacijos: www.youthmedia.eu
Daugiau informacijos: lorenzonataliprize.eu/the-prize
ES metų žurnalistų apdovanojimai už kovą su diskriminacija (EU Journalist Award)
Metų žurnalistų apdovanojimais Europos Komisija pa-gerbia žurnalistus, kurie skatina visuomenę suprasti ES egzistuojančios tautinės, kultūrinės, religinės bei kitokios įvairovės vertę ir kovoja su diskriminacija. Konkursas skirtas visiems ES spaudos ir interneto žurnalistams, rašantiems diskriminacijos bei įvairovės temomis.
Geriausių darbų autoriai apdovanojami 5000, 3500 ir 2500 eurų vertės piniginiais prizais.
Specialiu apdovanojimu skatinami kokybiškiausiai apie sveikatos priežiūrą ir pacientų teises informuojantys spaudos ir interneto žurnalistai. Šis apdovanojimas – kampanijos „Europa pacientams“ dalis, todėl kon-kursui pateikti straipsniai turi būti susiję su kampanijos temomis.
ES apdovanojimas už žurnalistinį darbą sveikatos srityje
KONKURSAI IR APDOVANOJIMAI ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAMS
Daugiau informacijos: http://journalistaward.stop-discrimination.info
Daugiau informacijos: ec.europa.eu/health-eu/journalist_prize/2011/index_lt.htm
67STATISTIKOS IR TEISINĖSINFORMACIJOS ŠALTINIAI
Naudojantis duomenų baze, galima matyti visus oficia-lius dokumentus (pasiūlymus, rekomendacijas, komuni-katus), kuriuos EK pateikia teisės aktų leidėjams (Tarybai ir Parlamentui), kitoms ES institucijoms ir įstaigoms. PreLex bazėje, kurios svetainė yra ir lietuvių kalba, galima susipažinti su konkrečių sprendimų priėmimo eiga. Pasirinkę dominantį įstatymo projektą ar įstatymą, sužinosite:
• kokiose institucijose ir kokie sprendimo priėmimo etapai yra įvykę;• kokie buvo institucijų sprendimai;• kas priėmė sprendimus;• nuorodas į dokumentus visomis oficialiosiomis kalbomis.
Adresas internete www.ec.europa.eu/prelex
EUR-Lex suteikia tiesioginę ir nemokamą prieigą prie ES teisės aktų ir kitų viešųjų dokumentų. Paieška gali būti vykdoma pagal ES oficialiojo leidinio numerius, svarbius žodžius, pavadinimą, dokumento numerius ir kitą informaciją. Šį duomenų bazė veikia visomis 23 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis ir yra atnaujinama kasdien.
Adresas internete www.eur-lex.europa.eu
66
SPRENDIMŲ PRIĖMIMO EIGOS BAZĖ PRELEX
TEISĖS AKTŲ DUOMENŲ BAZĖ EUR-LEX
68 69EUROPOS SĄJUNGOS STATISTIKOS TARNYBAEUROSTATAS
ES statistikos tarnyba Eurostatas skelbia oficialius suderintus ES, euro zonos, Europos ekonomikos statistinius rodiklius ir pateikia palyginamą, patikimą ir objektyvią kintančios Europos panoramą. Šią statistinę informaciją Eurostatas rengia, rinkdamas duomenis iš nacionalinių statistikos institucijų ir derindamas juos pagal vieną meto-diką. Eurostato spaudos tarnybos pranešimus spaudai galima rasti Eurostato tinklalapyje ir EK spaudos pranešimų duomenų bazėje RAPID.
Eurostato spaudos centras žiniasklaidos atstovams siūlo:
• pranešimus spaudai apie BVP, infliacijos, nedarbo rodiklius, žemės ūkio, aplinkos, socialinių sričių, religijos, mokslinių tyrimų, ekonomikos raidos statistinius duo-menis;
• spaudos pranešimų kalendorių, informuojantį apie suplanuotų leidinių išleidimo datas, savaitinį naujienų kalendorių penktadieniais.
69
Kontaktai:
Tel. + 352 4301 33444El. paštas [email protected]
Norėdami užsiprenumeruoti elektroninius Eurostato spaudos tarnybos pranešimus spaudai ir savaitės įvykių kalendorių, kreipkitės į Eurostato spaudos tarnybą el. paštu [email protected].
Adresas internete epp.eurostat.ec.europa.eu
70 71
ES gyventojų nuomonės Eurobarometro tyrimai atliekami nuo 1973 metų. Pagrindinis jų tikslas — gauti informaciją apie gyventojų nuomonę, kad į ją būtų atsižvelgta, formuojant ES politiką. Eurobarometro atliekamose gyventojų nuomonių apklausose ir tyrimuose vyrauja europiečiams aktualios temos: ES plėtra, socialiniai klausimai, sveikata, kultūra, informacinės technologijos, aplinka, euras, saugumas ir pan.
Daugiau informacijos apie Eurobarometrotyrimus galite rasti adresu internetewww.ec.europa.eu/public_opinion
EUROBAROMETRO VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMAI
Standartiniai Eurobarometro tyrimai atliekami visose 27 ES valstybėse narėse du kartus per metus — pavasarį ir rudenį. Tyrimai atskleidžia visuomenės nuomonę aktua-liausiais ES klausimais, įvykių ir sprendimų vertinimą.
Yra galimybė užsiprenumeruoti naujienas apie atliktus Eurobarometro visuomenės nuomonės tyrimus. Norė-dami gauti naujienas į savo el. pašto dėžutę, užpildykite registracijos formą, kurią galite rasti adresu internete www.ec.europa.eu/public_opinion (pasirinkti „Mailing list“).
Kontaktai:El. paštas [email protected]
73
robErtas poGorELis
EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudaiTel. + 370 5 212 1530Mob. +370 689 53 306El. paštas [email protected]
jaumE duCh GuiLLot
EP Spaudos tarnybos vadovas ir EP atstovas spaudaiTel.: + 32 2 284 3000 (Briuselis), + 33 388 1 74705 (Strasbūras)Mob. + 32 496 599 476El. paštas [email protected]
EP atstovų spaudai kontaktai:
Adresas internete www.europarltv.europa.eu
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ INFORMACIJOSŽINIASKLAIDAI ŠALTINIAI
Europos Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija. Įsigaliojus Lisabo-nos sutarčiai, EP ir Taryba turi lygias galias ES teisėkūros ir biudžeto srityse.
Europarlamentarai posėdžiauja Strasbūre ir Briuselyje. Per metus surengiama 12 plenarinės sesijos posėdžių Strasbūre ir 6 papildomi posėdžiai Briuselyje. Plenarinė sesija – baigiamasis teisėkūros etapas, ga-lutinis komitetų ir frakcijų nuveikto darbo akcentas.
Parlamento komitetai, atliekantys ple-narinės sesijos parengiamuosius darbus, posėdžiauja vieną arba du kartus per mėnesį Briuselyje.
Europarlamentarų diskusijos ir posėdžiai yra vieši. Juos galima tiesiogiai stebėti EP
tinklalapyje www.europarl.europa.eu arba per EP internetinę tele-viziją EuroparlTV (www.europarltv.eu). Plenarinės sesijos posėdžiai taip pat transliuojami EbS kanalu. Savaitės planą galima rasti adresu internete www.europarl.europa.eu. Skirtingai nei EK, EP rengia ne kasdienes apžvalgas spaudai, bet spaudos konferencijas penktadie-niais, 11 val. būstinėje Briuselyje.
EP spaudos tarnyba teikia informaciją daugiau nei dvidešimčia kalbų, įskaitant ir lietuvių. Šią informaciją galima užsiprenumeruoti el. paštu [email protected] arba [email protected]. Ji taip pat talpinama EP tinklalapyje ir EP Informacijos biuro svetai-nėje www.europarl.lt. Kokybiškų EP nuotraukų galima rasti duomenų bazėje www.photo-service.europarl.europa.eu.
Siekdamas atsižvelgti į visų piliečių teisę žinoti ir suprasti, kas vyksta jų išrinktoje institucijoje, EP įkūrė internetinės televizijos kanalą EuroparlTV. Jis valdomas, vadovaujantis viešosios tarnybos principais. Kanalo misija – užtikrinti, kad visi EP darbo aspektai būtų pristatyti patraukliai, patikimai ir profesionaliai.
72
INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI EUROPOS PARLAMENTE
7574
ES Taryba, kurioje atstovaujama atskiroms valstybėms narėms, yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Tarybos atstovai spaudai, išskyrus Tarybos generalinio sekretoriaus atstovą spaudai, nerengia regu-liarių apžvalgų ir nekalba oficialiai. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio ši institucija susilaukia tuomet, kai Tarybos posėdyje yra svarstomas svarbus ir diskusijų keliantis sprendimas.
Kontaktai žiniasklaidai:
spaudos sKyrius
Rue de la Loi, 175, B-1048 BriuselisTel. + 32 2 281 6319El. paštas [email protected]
Cristina GaLLaCh
Tarybos generalinio sekretoriaus atstovė spaudaiTel. + 32 2 281 6467Mob. + 32 476 936 426El. paštas [email protected]
INFORMACIJA ŽINIASKLAIDAI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOJE
Daugiau informacijos adresu internete www.consilium.europa.eu
77
Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje – svarbiausia šalies diplomatinė institucija Sąjungoje ir didžiausia Lietuvos diplomatinė atstovybė pasaulyje pagal darbuotojų skaičių. Šiuo metu čia dirba 72 žmonės.
Atstovybė Briuselyje kelia Lietuvos savivaldai aktualius klausimus, organizuoja renginius.
76 LIETUVOS ATSTOVAI BRIUSELYJE
LIETUVOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ EUROPOS SĄJUNGOJE
KaroLina ŠtELmoKaitė
LSA atstovė BriuselyjeTel.: +32 2 500 0543El. paštas [email protected]
Daugiau informacijos adresu internetewww.eurep.mfa.lt
LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS ATSTOVYBĖ BRIUSELYJE
Kontaktai žiniasklaidai:vyKintas puGačiausKas
Ministras patarėjasTel.: +32 2401 9836Mob. tel.: +32 477 701 528 El. paštas [email protected]
www.agenceurope.com
Euro-correspondentBriuselyje įsikūręs žurnalistų tinklas, atliekantis tyrimus ir rašantis straipsnius ES temomis.
www.euro-correspondent.com
European Policy Centre Šis centras tarpininkauja tarp valdžios institucijų, verslo ir pilietinės visuomenės: rengia politikos apžvalgas, susitikimus, forumus ir skelbia jų ataskaitas, reguliariai leidžia interne-te nemokamą naujienų biuletenį.
www.epc.eu
Europos vietos plėtros informacijos asociacija (AEIDL)Pateikia trumpas einamųjų ES politikos įvykių apžvalgas, skirtas vietos ir regionų valdžios institucijoms, plėtros agentūroms, profesinio rengimo centrams, verslo ir kooperatyvų paramos centrams, konsultantams, mokslinių tyrimų ir studijų centrams ir tinklams.
www.aeidl.be
Publications Office Newsletter Ketvirtinis ES Leidinių biuro naujienų biuletenis, kurį nemokamai galima skaityti internete. Prenumeruojama spausdintinė versija taip pat nemokama. Naujienlaiškyje pristatomos naujausios ES publikacijos ir straipsniai apie aktualius ES politikos ir veiklos įvykius.
www.publications.europa.eu
AlphaGalileoInterneto spaudos centras, informuojantis apie Europos mokslą, menus, technologijas, sveikatą ir visuomenę, anonsuojantis įvykius, naujausias publikacijas ir kt. Spaudos centre pateikiama informacija yra nemokama.
www.alphagalileo.org
Agence EuropeTarptautinė spaudos ir informacijos agentūra, skelbianti naujienų analizę anglų, prancūzų, italų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis svetainėje publikuojamos informacijos yra moka-ma.
CORDISEK finansuojamas ES mokslinių tyrimų sklaidos ir informacijos portalas, jungiantis įvairius moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms skirtus tinklalapius ir visoje Europoje ES finansuojamų projektų duomenų bazes.
cordis.europa.eu
INFORMACIJOS IR NEPRIKLAUSOMŲ NUOMONIŲ APIE EUROPOSSĄJUNGĄ ŠALTINIAI
Siūlome keletą nepriklausomų šaltinių, kur pateikiama su ES susijusi informacija.
orGanizaCija adrEsas intErnEtE
EUobserver.comNepriklausomas interneto portalas, kasdien pateikiantis aktualiausias su ES susijusias naujienas. Patogus jo skyrelis „Šią savaitę Europos Sąjungoje“. Didžiąją dalį straipsnių galima skaityti nemokamai.
www.euobserver.com
Euractiv.comES politikos reikalų svetainė, pateikianti ES naujienas, informaciją apie europinio lygmens įvykius, sprendimus, veikėjus.
www.euractiv.com
European Voice Economist Group leidžiamas ES reikalų savaitraštis. Svetainė skirta tik prenumeratoriams, tačiau svarbiausius straipsnius gali skaityti visi portalo lankytojai.
www.europeanvoice.com
Bruegel.orgTyrimų centras, pateikiantis faktais, moksliniais tyrimais, analizėmis ir diskusijomis parem-tas išvadas apie Europos ir pasaulio ekonomikos plėtotę.
79
www.bruegel.org
78
Chatham HouseNepriklausoma aktualijų, susijusių su tarptautiniais santykiais, analizė.
www.chathamhouse.org
Centre for European Policy StudiesEuropos Sąjungos reikalus tiriantis institutas, skelbiantis išsamias analizes apie ES lau-kiančius iššūkius bei problemų sprendimo būdus.
www.ceps.be
Centre for the New EuropeBriuselyje įsikūręs fondas, rengiantis diskusijas ir tyrimus apie ES politikos poslinkius, vertinant liberaliosios minties požiūriu.
www.cne.org
European Policy ForumForumas, kurio tikslas gerinti sprendimų priėmimą ES lygiu. Institucija tokias idėjas siūlo savo rengiamose apžvalgose ir studijose.
www.epfltd.org
Europos verslo katalogas (Europages) Svetainėje pateikiama informacija apie 550 000 įmonių 35 šalyse. Informacija taip pat pateikiama lietuvių kalba.
www.europages.lt
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (OSHA)Informacijos ir statistikos šaltinis apie pramonės ir kitų darbuotojų sveikatos ir saugos teisinius klausimus visoje ES. Informacija taip pat pateikiama lietuvių kalba.
www.osha.europa.eu/lt
Europos pramonininkų apskritasis stalas (European Round Table of Industrialists – ERT)Neformalus forumas, kurio nariai yra 45 didžiausių Europos gamintojų generaliniai direktoriai.
www.ert.be/home.aspx
EPINEuropos politikos institutų tinklas, vienijantis tyrimų organizacijas visame žemyne.
www.epin.org
Enterprise EuropeEK Įmonių ir pramonės padalinio naujienų biuletenis. Galima užsisakyti elektroninį nau-jienlaiškį apie ES verslo įvykius ir politiką.
Europa.euPagrindinis ES ir EK interneto portalas, informuojantis apie ES reikalus ir Europos inte-gracijos aktualijas. Suteikia galimybę patekti į ES institucijų tinklalapius ir rasti informaciją apie politikos sritis, administravimą, sutartis, galiojančius ir rengiamus teisės aktus ir kt. Daugelyje puslapių informacija taip pat pateikiama lietuvių kalba.
EUtubeEuropos erdvė vienoje populiariausių vaizdo įrašų svetainių internete.
Presseurop.euPortale skelbiami tos pačios arba praėjusios dienos straipsniai apie ES reikalus, kurie yra išversti į daugelį kalbų. Straipsniai papildomi tyrimais, komentarais ir iliustracijomis.
Europos Sąjunga nuo A iki Z (A–Z Index to the European Union)EK delegacijos JAV sukurta svetainė suteikia galimybę pažvelgti į ES iš šalies. Abėcėlinėje rodyklėje pateikiamos nuorodos į ES institucijų ir specializuotų agentūrų tinklalapius.
Centre for European Reform – CER Nepriklausoma „idėjų kalvė“, siekianti propaguoti naujas idėjas, diskusijas apie ES politiką.
Cordis ExpressSavaitinis internetinis naujienų biuletenis apie naujausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiklą ir politiką.
www.ec.europa.eu/enterprise
www.europa.eu
www.youtube.com/eutube
www.presseurop.eu
www.eurunion.org/eu
www.cer.org.uk
cordis.europa.eu/express
Centre for Applied Policy ResearchDidžiausio Vokietijoje Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių tyrimo institutotinklalapis.
www.cap-lmu.de
80 81
EUbusiness.comĮ verslą orientuotas naujienų portalas.
www.eubusiness.com
BBC Europos naujienos (BBC European News Pages )Naujausios žinios.
www.bbc.co.uk/news/world/europe
EU for Journalists Žiniasklaidai aktuali informacija apie ES – rinkimai, Europa pasauliniame kontekste, kontaktai, pranešimai žiniasklaidai, rekomenduotini perskaityti straipsniai.
www.eu4journalists.eu
Journal of Common Market StudiesEuropos integracijos aspektai.
www.wiley.com
Bloggingportal.eu557-nių politikų tinklaraščiai ES tema.
www.bloggingportal.eu
EuropatweetsVisų EP narių mikrotinklaraščiai (Twitter’iai).
www.europatweets.eu
Open EuropeDrąsios diskusijos ES temomis.
http://www.openeurope.org.uk
European Navigator ES istorijos apžvalga.
www.cvce.eu
Tarptautinė Paneuropos sąjunga (International Paneuropean Union)Seniausias Europos vienijimosi judėjimas, turintis biurus visoje Europoje.
www.paneuropa.org
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (Organisation for EconomicCo-operation and Development - OECD)Naujausia ekonominė statistika, apžvalgos ir priemonės, kurios turi įtakos ES ir viso pasaulio prekybos sistemai.
www.oecd.org
Europos judėjimas (European Movement)Tarptautinė organizacija, inicijuojanti diskusijas įvairiausiomis politinėmis, ekonominėmis, socialinėms ir kultūrinėmis temomis.
www.europeanmovement.org
VoteWatch.euStatistika apie EP narių darbą, lankomumą, balsavimą, kas kiek kalbėjo, pasiūlė ataskaitų ir pan.
www.votewatch.eu
The Federal Trust Europos integracijai skirtas Europos švietimo centras, skatinantis argumentuotas ir moks-liškai pagrįstas diskusijas apie gerą valdymą.
www.fedtrust.co.uk
The Federal UnionNuo 1938 metų Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija už federalizmą Europoje ir pasaulyje.
www.federalunion.org.uk
Friends of EuropePagrindinis šio tyrimų instituto tikslas – skatinti diskusijas apie ES ateitį.
www.friendsofeurope.org
Roberto Šumano fondasEuropos Sąjungą ir jos integracijos procesus tyrinėjanti nepriklausoma institucija, įsikūrusi Paryžiuje ir Briuselyje.
www.robert-schuman.eu
8382
85ŽURNALISTŲ ASOCIACIJOS IR INFORMACIJOS CENTRAI
International Press Association – API (Tarptautinė spaudos asociacija)
www.api-ipa.euEl. paštas [email protected] de la Loi / Wetstraat 155, 1040 Briuselis, BelgijaTel. + 32 2 235 2224
European Federation of Journalists – EFJ (Europos žurnalistų sąjunga)
http://europe.ifj.org/en El. paštas [email protected] de la Loi 155, B-1040 Briuselis, BelgijaTel. + 32 2 235 2208
European Journalism Centre(Europos žurnalistikos centras)
www.ejc.netEl. paštas [email protected] 10, 6221 KT Maastricht, NyderlandaiTel. + 31 43 325 40 30
International Press Center (Tarptautinis spaudos centras)
www.presscenter.orgEl. paštas [email protected] de la Loi 155, B-1040 Briuselis, BelgijaTel. + 32 2 235 2111
Journalists at Your Service (Žurnalistai jūsų paslaugoms)
www.brusselsreporter.euEl. paštas [email protected]ésidence PalaceRue de la Loi 155, B-1040 Briuselis, BelgijaTel. + 32 2 235 2252
orG
an
iza
Cija
Kon
taKt
ai
84
86 87
TRUMPAI APIE EUROPOS SĄJUNGĄ
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS:EUROPOS PARLAMENTAS – EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIŲ BALSASEUROPOS SĄJUNGOS TARYBA – VALSTYBIŲ NARIŲ BALSASEUROPOS KOMISIJA – EUROPOS SĄJUNGOS INTERESŲ GYNĖJAEUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMASEUROPOS AUDITO RŪMAIEUROPOS SĄJUNGOS AGENTŪROSEUROPOS LYČIŲ LYGYBĖS INSTITUTAS KITOS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS
2012-IEJI – EUROPOS VYRESNIŲ ŽMONIŲ AKTYVUMO IR KARTŲ SOLIDARUMO METAI
2013-IEJI – EUROPOS PILIEČIŲ METAI
SVARBIAUSIOS EUROPOS SĄJUNGOS DATOSES PLĖTRA
BENDRA EUROPOS SĄJUNGOS VALIUTA – EURASEUROPOS SĄJUNGOS KOVOS SU KLIMATO KAITA VEIKSMAI
TVARUS ŽEMĖS ŪKISBENDROJI ENERGETIKOS POLITIKA: SIEKIANT TVARUMO, SAUGUMO IR
KONKURENCINGUMOSTRATEGIJA „EUROPA 2020“
89TRUMPAI APIE EUROPOS SĄJUNGĄ
27 valstybes nares vienijanti ir pusę milijardo gyventojų turinti ES užima didelę Europos žemyno dalį. Nuo pat pirmųjų dienų ji siekė užtikrinti savo piliečiams gerovę ir stabilumą. ES valstybės narės sukūrė bendras institucijas, kurioms perleido dalį savo suverenumo tam, kad galėtų spręsti bendrų interesų klausimus ir demokratiškai priim-ti svarbius sprendimus ne vienos ar kelių šalių lygmeniu, o visos Europos mastu. Taigi ES politika ir veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieną valstybės narės pilietį.
ES yra unikali 27 demokratinių Europos šalių ekonominė ir politinė sąjunga. Valstybės narės – tos šalys, kurios sukūrė ar vėliau įstojo į ES – suverenumą tam tikrais klausimais deleguoja nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja visos ES interesams. Šios institucinės sistemos kertiniai akmenys yra demokratija ir įstatymo viršenybė.
Būdama ES teisės iniciatore, EK gina visos ES interesus, ES Taryboje yra atstovaujama kiekvienai nacionalinei vyriausybei, o ES piliečių interesus išreiškia tiesiogiai renkamas EP. Šios trys institucijos sudaro ES branduolį. Šalia pagrindinių veikia ir kitos institucijos, kurioms buvo suteiktos ES valdymo ir teisėkūros galios. Teisingumo Teismas atlieka teisinės valstybės gynėjo vaidmenį, o Audito Rūmai užtikrina tikslingą mokesčių mokėtojų surinktų lėšų panaudojimą. Taip pat yra įkurti Regionų ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetai, kurių nariai pataria EK, Tarybai ir EP. Europos centrinis bankas atsa-kingas už euro zonai priklausančių valstybių narių mone-tarinę politiką. Be to, buvo įsteigta nemažai specializuotų agentūrų ir įstaigų, kurios vykdo mokslines, technines ir administravimo užduotis. Viena iš jų – Europos lyčių lygybės institutas, 2009 metais atvėręs duris Vilniuje.
88
90 91SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Standartinė ES sprendimų priėmimo procedūra vadinama bendru sprendimu. Tai reiškia, kad tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas turi pritarti ES teisės aktams kartu su Taryba (27 ES šalių vyriausybėmis).
90
Europos Parlamentas ir Taryba svarsto Komisijos teisės aktų pasiūlymus ir bendrai juos priima. Ši procedūra apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje. Jei Tarybai ir Parlamentui dėl pakeitimų susitarti nepavyksta, rengiamas antrasis svarstymas. Jo metu Parlamentas ir Taryba vėl gali siūlyti pakeiti-mus. Jei Parlamentas vis tiek nesutinka su Taryba, jis turi galią blokuoti siūlomą teisės aktą.
Tais atvejais, kai abi institucijos dėl pakeitimų susitaria, siūlomas teisės aktas gali būti priimtas. Jei susitarti nepavyksta, išeitį bando rasti taikinimo komitetas. Šio paskutiniojo svarstymo metu teisės akto pasiūlymą gali blokuoti ir Taryba, ir Parlamentas.
92 93
ES reglamentai taikomi tiesiogiai. ES direktyvas kiekviena valstybė narė turi įgyven-dinti savo nacionalinėje teisėje (perkelti teisės nuostatas iki nustatytų terminų, jų neiškraipyti ir tinkamai taikyti). Kaip nustatyta sutartyse, EK prižiūri, kad ES teisė būtų taikoma tinkamai. Jeigu valstybė narė pažeidžia šią teisę, EK turi imtis priemonių prieš tokį pažeidimą ir, jei reikia, kreiptis į Teisingumo Teismą.
Įsipareigojimų nevykdymas gali būti siejamas su tam tikrais veiksmais arba neveiklu-mu. Pradėdama procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo EK pirmiausia taiko pažei-dimo tyrimo arba ikiteisminę procedūrą. Ikiteismine procedūra siekiama, kad valstybė narė savanoriškai ištaisytų pažeidimą ir imtųsi vykdyti ES teisės reikalavimus.
Pradėjusi ikiteisminę procedūrą EK visų pirma išsiunčia oficialų įspėjimą, kuriame vals-tybės narės prašo iki nustatyto termino pateikti atsakymą dėl konstatuotos ES teisės taikymo problemos.
Pagrįstoje nuomonėje nustatoma, kokios pozicijos EK laikosi dėl pažeidimo ir kodėl gali būti pradėta procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo, bei raginama iki nustatyto termino ištaisyti pažeidimą. Pagrįstoje nuomonėje turi būti nuosekliai ir išsamiai išdės-tyta, kodėl EK mano, kad valstybė narė nevykdo kurio nors savo Sutartyje nustatyto įsipareigojimo.
Kreipiantis į Teisingumo Teismą pradedama teisminė procedūra. EK savo nuožiūra sprendžia, ar pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, kreiptis į Teisingumo Teismą ir kada tai daryti.
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS TAIKYMAS
95
EP dirba trijose šalyse ir miestuose – Strasbūre (Prancūzija – oficiali EP buveinė), Briu-selyje (Belgija) ir Liuksemburge. Plenarinių sesijų metu europarlamentarai diskutuoja su kitais svarbiausiais europinio politinio proceso dalyviais, EK ir Tarybos atstovais. Dauguma sesijų vyksta Strasbūre, tačiau kai kurie plenariniai posėdžiai rengiami ir Briuselyje.
EUROPOS SĄJUNGOSINSTITUCIJOS
EP dalijasi įstatymų leidžiamąja valdžia su Taryba. EP gali priimti ES įstatymus (direktyvas, reglamentus ir kt.) ir pritarti ES teisės aktams, juos keisti ar atmesti. Nuo 1979 metų EP tiesioginiuose rinkimuose renka ES šalių piliečiai. Rinkimai organizuojami kas penkerius metus, o teisę juose balsuoti ar siūlyti savo kandidatūrą turi visi ES piliečiai, nepaisant jų gyvenamosios vietos. Pagal 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią Lisabonos sutartį EP narių skaičius neviršija 750, neįskaitant EP pirmininko. EP nariai posėdžių salėje sėdi susiskirstę ne pagal šalis, o pagal septynias politines grupes. Jie reiškia pačius įvairiausius požiūrius į Europos integraciją. Tarp jų yra ir tvirtų federacinės Europos rėmėjų, ir euroskeptikų.EP rinkimuose 2009 metų birželį išrinkti 736 nariai iš 27
ES valstybių narių. 2009 metų liepą lenkas Jerzy Buzek išrinktas EP pirmininku ir eis šias pareigas dvejus su pusę metų (iki 2012 metų sausio mėn.). EP Pirmininkas atlieka esminį vaidmenį – jis vadovauja visai EP veiklai, pirmi-ninkauja plenariniams posėdžiams, pasirašo biudžetą ir su Taryba priimamus įstatymus. Jis yra EP atstovas tarptautinių ryšių srityje ir santykiuose su kitomis ES institucijomis. EP skiria 14 pirmininko pavaduotojų, kurių kiekvienas dirba savo kompetencijos srityje. Pirmininkų susitikimuose EP Pirmininkas suburia visų frakcijų pirmi-ninkus. Jie organizuoja ir planuoja EP darbus, pavyzdžiui, plenarinių sesijų tvarkaraštį ir darbotvarkes arba komite-tų bei delegacijų sudėtį.
94
EUROPOS PARLAMENTAS – EUROPOS SĄJUNGOS PILIEČIŲ BALSAS
9796
Ep narių sąraŠas atstovaujama partija Europos parLamEntE
atstovaujama partija LiEtuvojE nario intErnEtinis pusLapis
Laima Andrikienė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
www.laimaandrikiene.lt
Zigmantas Balčytis Europos Parlamento socialistų ir demo-kratų pažangiojo aljanso frakcija
Lietuvos socialdemokratų partija www.balcytis.lt
Vilija Blinkevičiūtė Europos Parlamento socialistų ir demo-kratų pažangiojo aljanso frakcija
Lietuvos socialdemokratų partija www.blinkeviciute.eu
Leonidas Donskis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
www.donskis.lt
Juozas Imbrasas Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ Partija „Tvarka ir teisingumas” www.imbrasas.eu
Vytautas Landsbergis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
www.landsbergis.lt
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
www.morkunaite.lt
Rolandas Paksas Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“
Partija „Tvarka ir teisingumas“ www.paksas.eu
Justas Vincas Paleckis Europos Parlamento socialistų ir demo-kratų pažangiojo aljanso frakcija
Lietuvos socialdemokratų partija
www.paleckis.lt
Algirdas Saudargas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
www.algirdassaudargas.lt
Valdemar Tomaševski Europos konservatoriai ir reformistai Lietuvos lenkų rinkimų akcija www.vtomasevski.lt
Viktor Uspaskich Liberalų ir demokratų aljanso už Euro-pą frakcija
Darbo partija www.uspaskich.eu
LIETUVOS ATSTOVAIEUROPOS PARLAMENTE
98 99
atstovai Briuselyje ir jų pavaduotojai. Šio komiteto darbus savo ruožtu rengia apie 250 komitetų ir darbo grupių, kurias sudaro valstybių narių delegatai. Ne rečiau kaip 4 kartus per metus Briuselyje susitinka valstybių narių prezi-dentai ir (arba) ministrai pirmininkai bei EK Pirmininkas. Toks susitikimas vadinamas Europos Vadovų Taryba, jame nustatomos ES politikos gairės ir sprendžiami svarbiausi ES klausimai, todėl diskusijos dažnai užsitęsia iki vėlyvos nakties ir sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Diskusijų rezultatai raštu apibendrinami Europos Vadovų Tarybos išvadose.
Taryba – svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Ji sudaryta iš visų valstybių narių vyriausybių atstovų – ministrų. Pagal sprendžiamus klausimus Tarybos sudėtis skiriasi ir būna devynių skirtingų sudėčių. Pavyzdžiui, Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybą sudaro užsienio reikalų ministrai, Teisingumo ir vidaus reikalų – teisingumo ir vidaus reikalų ministrai ir t. t.
Iš viso Taryba dirba 9 sudėčių:• bendrųjų reikalų ir išorės santykių;• ekonomikos ir finansų;• teisingumo ir vidaus reikalų;• darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų;• konkurencingumo;• transporto, telekomunikacijų ir energetikos;• žemės ūkio ir žuvininkystės;• aplinkos;• švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto.
Kiekvienas Tarybos veikloje dalyvaujantis ministras turi įgaliojimus savo vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus ir yra atskaitingas savo valstybės parlamentui. Tai užtikrina Tarybos sprendimų demokratinį teisėtumą. Visus Tary-bos darbus rengia ar koordinuoja Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER), kurį sudaro valstybių narių nuolatiniai
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA – VALSTYBIŲ NARIŲ BALSAS
100
Rengdamasi pirmininkauti ES Tarybai, Lietuva perėmė kitų pirmininkavusių valstybių patirtį ir stiprina valstybės tarnautojų, kurie vykdys su pirmininkavimu susijusias funkcijas, administracinius gebėjimus. Taip pat užmegztas ir stiprinamas bendradarbiavimas su Trio partnerėmis Airija ir Graikija.
LIETUVA RENGIASI PIRMININKAUTI EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI
2011 metais pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai įtrauktas į Vyriausybės prioritetinių (modernaus valstybės valdy-mo, siekiant naujos paslaugų kokybės) krypčių sąrašą, toliau tęsiamos pradėtos ir pradedamos naujos pasirengimo pirmininkauti veiklos:
• Spalio 14 d. pasirašytas politinių partijų, kurioms atstovaujama Seime, susitari-mas dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. II pusmetį, kuriuo siekiama užtikrinti pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo proceso vientisumą; • Vyriausybė patvirtino Lietuvos Nuolatinės atstovybės ES perspektyvinę struk-tūrą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo laikotarpiu, pradėta Atstovybės plėtra; • Sudarytas pirmininkavimo funkcijas vykdysiančių asmenų sąrašas;• Į stažuotes Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje Briuselyje išvyko 100 žmonių, 500 valstybės tarnautojų patobulino kvalifikaciją;• Parengtas ir Vyriausybės pasitarime patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas, kuriame atsispindi pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo veiklos ir joms reikalingos lėšos;• Pradėtas 18 mėn. Trio ir 6 mėn. Lietuvos pirmininkavimo programos rengimo procesas;• Kuriamas pirmininkavimo susitikimų Lietuvoje organizavimo modelis;• Rengiama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos strategija.
Daugiau informacijos rasite internete adresuhttp://www.eu2013.lt
Daugiau informacijos apie Tarybą galima rasti internete adresu www.consilium.europa.eu.
Tarybai pagal rotacijos principą kas šešis mėnesius pirmininkauja vis kita valstybė narė, t. y. kiekviena ES valstybė iš eilės perima atsakomybę už Tarybos darbotvarkę ir šešis mėnesius pirmininkauja jos posėdžiams, skatindama teisės aktų leidybą, politi-nius sprendimus ir tarpininkaudama, kad valstybės narės priimtų kompromisinius susitarimus. Rota-cijos tvarka pirmininkaujančios ES šalies atstovai oficialiai pristato savo planus ir per šešių mėnesių kadenciją Taryboje pasiektus rezultatus.
mEtai i pusmEtis ii pusmEtis
2012 Danija Kipras
2013 Airija Lietuva
2014 Graikija Italija
2015 Latvija Liuksemburgas
2016 Nyderlandai Slovakija
2017 Malta Jungtinė Karalystė
2018 Estija Bulgarija
2019 Austrija Rumunija
PIRMININKAVIMAS TARYBAI
BALSŲ PASISKIRSTYMAS TARYBOJE PAGAL VALSTYBES NARES
PIRMININKAVIMO TVARKARAŠTIS IKI 2019 METŲ Vokietija, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė
Ispanija, Lenkija
Rumunija
Olandija
Belgija, Čekija, Graikija, Vengrija, Portugalija
Austrija, Bulgarija, Švedija
Danija, Airija, Lietuva, Slovakija, Suomija
Kipras, Estija, Latvija, Liuksemburgas, Slovėnija
Malta
Bendras balsų skaičius
29
27
14
13
12
10
7
4
3
345
vaLstybė baLsų sKaičius tarybojE
101
102 103
EK yra nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių. Ji atstovauja ES interesams ir rengia naujų Europos Sąjun-gos teisės aktų pasiūlymus, kuriuos teikia EP ir Tarybai. EK taip pat yra ES vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už EP ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą ir priežiūrą. EK įgyvendina ES politiką, vykdo programas ir leidžia lėšas. EK dirba daugiau nei 25 000 darbuotojų Liuksemburge, Briuselyje, taip pat daugiau nei 160 dele-gacijų visame pasaulyje ir 27 atstovybėse valstybių narių sostinėse ir regionų centruose.
EK vadinama 27 valstybių narių vyriausybių deleguotų atstovų kolegija. Politiniu atžvilgiu EK yra atskaitinga EP, kuris, pareiškęs nepasitikėjimą, turi galią ją atstatydinti. Pavieniai EK nariai privalo atsistatydinti, jeigu to prašo EK pirmininkas, tačiau su sąlyga, kad tam pritaria kiti EK nariai. EK nariai dalyvauja visose EP sesijose, kur turi paaiškinti ir pagrįsti savo politikos kryptis. Jie taip pat reguliariai atsakinėja į EP narių raštu ir žodžiu teikiamas užklausas.
Daugiau informacijos apie EK galima rasti internete adresu www.ec.europa.eu
EUROPOS KOMISIJA - EUROPOS SĄJUNGOS INTERESŲ GYNĖJA
104Sveikatos ir vartotojų reikalų GD www.ec.europa.eu/dgs/health_consumer SANCO
Švietimo ir kultūros GD www.ec.europa.eu/dgs/education_culture EAC
Vidaus reikalų GD www.ec.europa.eu/dgs/home-affairs HOME
Teisingumo GD www.ec.europa.eu/dgs/justice JUST
Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių GD
www.ec.europa.eu/social EMPL
MARKTVidaus rinkos ir paslaugų GD www.ec.europa.eu/dgs/internal_market
-Vykdomosios įstaigos www.ec.europa.eu/agencies/executive_agencies
AGRIŽemės ūkio ir kaimo plėtros GD www.ec.europa.eu/dgs/agriculture
Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD www.ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries MARE
Klimato politikos GD www.ec.europa.eu/dgs/clima/mission/index_en.htm CLIMA
Išorinių santykių tarnybos
EuropeAid vystymosi ir bendradarbiavi-mo GD
www.ec.europa.eu/europeaidwww.ec.europa.eu/development
DEVCO
Europos išorės veiksmų tarnyba www.eeas.europa.eu EEAS
Plėtros GD www.ec.europa.eu/dgs/enlargement ELARG
Prekybos GD www.ec.europa.eu/trade TRADE
Humanitarinės pagalbos ir civilinės sau-gos pagalbos GD
www.ec.europa.eu/echo ECHO
trumpasis pavadinimas adrEsas intErnEtE raidinis Kodas
EK personalas dirba padaliniuose, vadinamuose generaliniais direktoratais (GD) ir tar-nybomis. Kiekvienas GD atsako už tam tikrą politikos sritį, o jam vadovauja generalinis direktorius, kuris yra atskaitingas vienam iš EK narių. GD rengia teisės aktų pasiūlymų projektus, kurie tampa oficialiais, kai savaitiniame posėdyje juos patvirtina EK. Toliau pateikiamas EK GD, tarnybų sąrašas ir adresai internete.
Politikos padaliniai
Aplinkos GD www.ec.europa.eu/dgs/environment ENV
Ekonomikos ir finansų reikalų GD www.ec.europa.eu/dgs/economy_finance ECFIN
Energetikos GD www.ec.europa.eu/dgs/energy ENER
Mobilumo ir transporto GD www.ec.europa.eu/dgs/transport MOVE
Įmonių ir pramonės GD www.ec.europa.eu/enterprise ENTR
Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos GD www.ec.europa.eu/dgs/information_society INFSO
Konkurencijos GD www.ec.europa.eu/competition COMP
Mokesčių ir muitų sąjungos GD www.ec.europa.eu/taxation_customs TAXUD
Mokslinių tyrimų GD www.ec.europa.eu/dgs/research RTD
Regioninės politikos GD www.ec.europa.eu/dgs/regional_policy REGIO
EUROPOS KOMISIJOS GENERALINIAI DIREKTORATAI IR TARNYBOS
105
107107Teisės tarnyba www.ec.europa.eu/dgs/legal_service SJ
Vertimo raštu GD www.ec.europa.eu/dgs/translation DGT
Vertimo žodžiu GD www.ec.europa.eu/dgs/scic DG SCIC
Vidaus audito tarnyba www.ec.europa.eu/dgs/internal_audit IAS
Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD ec.europa.eu/dgs/human-resources/ DG HR
Bendrosios tarnybos
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba www.ec.europa.eu/dgs/olaf OLAF
Eurostat (Statistikos tarnyba) www.epp.eurostat.ec.europa.eu ESTAT
Generalinis sekretoriatas www.ec.europa.eu/dgs/secretariat_general SG
Jungtinių tyrimų centras www.ec.europa.eu/dgs/jrc JRC
Komunikacijos GD www.ec.europa.eu/dgs/communication COMM
Leidinių biuras www.publications.europa.eu OP
Vidaus tarnybos
Biudžeto GD www.ec.europa.eu/dgs/budget BUDG
Europos politinių patarėjų biuras www.ec.europa.eu/dgs/policy_advisers BEPA
Europos Komisijos duomenų apsaugos pareigūnas
www.ec.europa.eu/dataprotectionofficer -
Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras
www.ec.europa.eu/pmo PMO
Informatikos GD www.ec.europa.eu/dgs/informatics DIGIT
Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje
www.ec.europa.eu/oib OIB
Infrastruktūros ir logistikos biuras Liuksemburge
www.ec.europa.eu/oil OIL
106
108 109
Beveik du dešimtmečius, kai galioja Sąjungos pilietybės sutartis, ES piliečiai yra di-džiausias Sąjungos ramstis. Kartu su ES pilietybe jie gauna tik Sąjungai būdingų teisių ir laisvių, kurių viena svarbiausių – laisvas judėjimas.
Šiandien milijonai europiečių naudojasi vis platesnėmis demokratinėmis galimybėmis: jie gali patys inicijuoti įstatymus ir taip dalyvauti bendrosios politikos kūrime. Svarbių darbų nuveikta ir užtikrinant efektyvesnį piliečių teisių gynimą. Artimiausių darbų tiks-lai – pašalinti paskutines likusias su piliečių teisėmis susijusias kliūtis ir skatinti stipres-nį pilietiškumo jausmą. Ateities Europa priklauso nuo piliečių aktyvumo ir iniciatyvų, todėl siekiama, kad kiekvienas pilietis žinotų savo galimybes ir drąsiai jomis naudotųsi.
ES vidaus ir išorės politika visada buvo paremta solida-rumu ir bendra atsakomybe. Šios vertybės įgauna vis svarbesnį vaidmenį tiek visos Sąjungos, tiek ir atskirų valstybių atžvilgiu. Norint išlaikyti ir stiprinti ES vaidmenį tarptautinėje arenoje siekiama maksimaliai išnaudoti bendrosios ES politikos privalumus. Tuo metu kiekvie-nai atskirai valstybei narei ši bendroji politika padeda lengviau numatyti ateities prioritetus ir išspręsti esamas problemas.
PILIEČIŲ EUROPA
Ekonomikos krizės padarinių akivaizdoje ES žengia į naują etapą, skirdama vis daugiau dėmesio gilesnei integracijai. Strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiamas stipresnis eko-nomikos reguliavimas, leidžiantis užkirsti kelią finansiniams sunkumams arba numatan-tis galimybes, kaip paprasčiau juos išspręsti.
Gilesnė integracija laukia ir ES bendrosios rinkos, kuri nuo pat Sąjungos įsikūrimo buvo jos ekonomikos širdimi. Siekiant, kad ES išliktų konkurencinga besikeičiančiame pasaulyje, bendroji rinka stiprinama kiekvieno jos dalyvio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ateities augimas labai stipriai priklausys nuo inovacijų taikymo, itin daug dėmesio skiriama bendrosios skaitmeninės rinkos vystymui.
STRATEGIJA „EUROPA 2020“ ES POLITIKOS KRYPČIŲ PRIVALUMAI
2012 METŲ EUROPOS KOMISIJOS KOMUNIKACIJOS PRIORITETAI
Daugiau informacijos rasite http://ec.europa.eu/europe2020/index_lt.htm
111EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas užtikrina, kad tie patys ES įstatymai visoje ES būtų aiškinami vienodai. Liuksemburge įsikūrusį Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudaro valstybių narių šešeriems metams dele-guoti nepriekaištingos reputacijos, aukštos kvalifikacijos teisėjai – po vieną iš kiekvienos šalies. Lietuva 2006–2010 metų kadencijai buvo delegavusi Praną Kūrį. Šiam atsistatydinus, likusiai 2 metų kadencijai 2010 metais buvo išrinktas teisininkas prof. Egidijus Jarašiūnas.
Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismą adresu internete www.curia.europa.eu
Kontaktai:
juan CarLos GonzaLEz aLvarEz
Spaudos ir informavimo skyriusTel. + 352 4303 2623El. paštas [email protected]@curia.europa.eu
GittE stadLEr
Danijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos,Latvijos, Estijos grupės atstovas spaudaiTel. + 352 4303 3127El. paštas [email protected]
110
Siekiant padėti ES valstybėms ir jų piliečiams spręsti ES teisinius, techninius arba mokslinius uždavinius, buvo įsteig-tos specializuotos ir decentralizuotos ES agentūros, suskirstytos į 4 skirtingas grupes:
• Es aGEntūros – Europos viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos. Jos skiriasi nuo ES institucijų (Tarybos, EP, EK ir kt.) ir turi atskiro juridinio asmens statusą. Šios agentūros steigiamos, remiantis reglamentu konkretiems techniniams, moksliniams ar valdymo uždaviniams vykdyti.
• bEndros užsiEnio ir sauGumo poLitiKos aGEntūros – įsteigtos labai konkretiems techni- niams, moksliniams ir valdymo uždaviniams vykdyti ES bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje.
• poLiCijos ir tEismų bEndradarbiavimo baudžiamosiosE byLosE aGEntūros – įsteigtos, siekiant padėti ES valstybėms narėms bendradarbiauti, kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.
• vyKdomosios įstaiGos – organizacijos, kurioms pavedamos tam tikros vienos ar kelių valdymo sričių užduotys. Šios agentūros steigiamos nustatytam laikotarpiui. Jų buveinė turi būti toje pačioje vietoje kaip ir EK (Briuselyje arba Liuksemburge).
• „Euratomo“ sutartį įGyvEndinti padEdančios aGEntūros ir Kitos įstaiGos – jos padeda siekti Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje (EURATOM) iškeltų tikslų: koordinuoti valstybių narių mokslinių tyrimų, susijusių su branduolinės energijos naudojimu taikiems tikslams, programas, gilinti šios srities veiklai būtinas žinias, plėtoti infrastruktūrą ir teikti finansavimą, užtikrinti, kad atominės energijos tiekimas būtų pakankamas ir saugus.
EUROPOS SĄJUNGOS AGENTŪROS
ES agentūros yra įsteig-tos daugelyje ES šalių. Lietuvoje yra įkurtas Europos lyčių lygybės institutas.
ES veikla finansuojama iš mokesčių mokėtojų lėšų. Europos Audito Rūmai – ES institucija, atliekanti ES lėšų auditą. Būdama ES išorės auditoriumi, ji padeda geriau valdyti ES lėšas ir yra nepriklausoma ES piliečių finansinių interesų ser-gėtoja. Liuksemburge įsikūrę Audito Rūmai tikrina EK, kitų institucijų sąskaitas ir skelbia apie tai metiniuose pranešimuose. Lietuvos atstovė Europos Audito rūmuose – Rasa Budbergytė.
Daugiau informacijos apie Europos Audito Rūmus galima rasti internete adresu www.eca.europa.eu
Kontaktai:spaudos tarnyba
Tel. + 352 43 98 45 410El. paštas [email protected]
EUROPOS AUDITO RŪMAI
113112
115
Daugiau informacijos internete adresu www.eige.europa.euEUROPOS LYČIŲ LYGYBĖS INSTITUTAS
2009 metų gruodžio mėn. duris atvėrė pirmoji ES agentūra Lietuvoje – Europos lyčių lygybės institutas. Jam pavesta rinkti ir analizuoti duomenis lyčių lygybės klausimais, kurti metodologines priemones, siekiant lyčių aspektą lengviau integruoti į visas politikos kryptis, taip pat sudaryti galimybes suinteresuotosioms šalims sklandžiau keistis gerąja patirtimi ir nuomonėmis, o ES piliečiams – geriau suvokti lyčių lygybės problematiką.
Kontaktai: Komunikacijos skyriusjEspEr hansEn
KomuniKaCijos vadovas Tel. + 370 5 239 4167 El. paštas [email protected]
Institutą sudaro sprendimus priimanti valdyba, kon-sultacinis ekspertų forumas ir vykdomasis direktorius, kuriam talkina instituto personalas. Valdyba priima metinę darbo programą, vidutinės trukmės laikotarpio programą ir Instituto biudžetą. Ekspertų forumas padeda direktoriui išlaikyti Instituto nepriklausomumą ir pasiekti kokybiškų rezultatų. Direktorius teisiškai atstovauja Ins-titutui, atsako už kasdienę jo veiklą ir darbo programos įgyvendinimą. Europos lyčių lygybės institutui vadovauja Virginija Langbakk.
114
116
EUROPOS OMBUDSMENAS
Europos ombudsmenas tiria skundus dėl netinkamo administravimo ES institucijose ir įstaigose. Pateikti skundą Europos ombudsmenui gali visi ES valstybių narių piliečiai, verslo įmonės, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota ES.
Daugiau informacijos adresu internete www.ombudsman.europa.eu
Kontaktai:Gundi GadEsmann Atstovas spaudai Tel. + 32 2 284 2609El. paštas [email protected]
Pelno nesiekiantis ir į politikos tikslus orientuotas ban-kas, skolinantis pinigų visai Europai svarbiems infrastruk-tūros projektams.
Daugiau informacijos internete adresu www.eib.org
Kontaktai:spaudos tarnyba
Tel. + 352 4379 21000El. paštas [email protected]
EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS
Kontaktai: rEGina KaroLinE sChüLLEr Spaudos ir informacijos skyriaus vadovė Tel. + 49 69 13 44 74 55El. paštas [email protected]
EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS
Patariamoji institucija, atstovaujanti darbdaviams, pro-fesinėms sąjungoms, ūkininkams, vartotojams ir kitoms interesų grupėms, išreiškianti jų požiūrius ir ginanti interesus politinėse diskusijose su EK, Taryba ir EP.
Daugiau informacijos internete adresu www.eesc.europa.eu
Kontaktai:maCiEj bury
Spaudos tarnybaTel. +32 2 546 [email protected]
REGIONŲ KOMITETAS
Patariamoji institucija, sudaryta iš Europos regionų ir vie-tos valdžios atstovų, reiškianti vietos ir regionų valdžios institucijų požiūrį į EK siūlomus teisės aktus.
Daugiau informacijos internete adresuwww.cor.europa.eu
Kontaktai:sEraFino nardi
Spaudos ir komunikacijos vadovasTel. +32 2 282 2508El. paštas [email protected]
KITOS EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
Už kainų stabilumą euro zonoje atsakinga institucija.
Daugiau informacijos internete adresu www.ecb.int
117
119
Kontaktai:
tomas miLEvičius
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaTel.: +370 5 266 8132El. paštas [email protected]
anEta ŠErELytė
Europos informacijos centrasTel.: +370 5 231 3183El. paštas [email protected]
2012-IEJI: EUROPOS VYRESNIŲ ŽMONIŲ AKTYVUMO IR KARTŲSOLIDARUMO METAI
Gyvenimas toli gražu nesibaigia sulaukus šešiasdešimties, o peržengta pensinio amžiaus riba visai netrukdo ir toliau užsiimti aktyvia veikla. Tai amžius, kai dirbant galima dalytis sukaupta patirtimi, būti aktyviais visuomenėje ar pra-dėti keisti įpročius ir gyventi sveikesnį visavertį gyvenimą.
118
Vyresnių žmonių aktyvumas tampa vis aktualesnis žvelgiant į statistiką, skelbiančią, kad Europa sparčiai sensta, o vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys sudaro vis didesnę visuome-nės dalį. Būtent todėl Europos Komisija 2012-uosius metus skelbia Europos vyresnių žmonių ir kartų solidarumo metais.
Visus metus ES šalyse bus stengiamasi atsikratyti su senatve susijusių stereotipų ir atkreipti visuomenės dėmesį į galimy-bes išlikti aktyviam ir sulaukus vyresnio amžiaus. Ketinama gerinti sąlygas vyresnių žmonių fiziniam, socialiniam ir profesiniam aktyvumui. Tai bus daroma imantis veiksmų įvairiose srityse: užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, suaugusiųjų mokymo, savanoriškos veiklos, būsto, IT paslaugų, transporto ir t.t.
Teminių metu nacionaliniu koordinatoriumi Lietuvoje paskirta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. EK atstovybė taip pat įgyvendins temines veiklas. Daugiau informacijos apie teminius metus: http://ec.europa.eu/social/ey2012.jsp?langId=lt
1212013-IEJI:EUROPOS PILIEČIŲ METAI
Pilietybė ir su ja susijusios teisės yra vienas svarbiausių ES ramsčių. 2013-aisiais bus minimas ES pilietybės sukū-rimo, remiantis 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, dvidešimtmetis.
Europos piliečių metų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikrinant, kad jie galėtų lengvai susipažinti su informacija apie savo teises. Konkretūs metų tikslai:- didinti piliečių informuotumą apie jų teisę laisvai gyventi Europos Sąjungoje;- didinti piliečių informuotumą apie tai, kaip jie gali naudotis ES teisėmis ir politika, taip pat skatinti aktyvų jų dalyvavimą formuojant Sąjungos politiką;- skatinti diskusijas apie laisvo judėjimo teisės poveikį ir teikiamas galimybes, visų pirma susijusias su sanglaudos ir žmonių tarpusavio supratimo didinimu.
120
Per 20 metų nuo ES pilietybės sukūrimo padaryta apčiuopiama pažanga turi tiesioginės įtakos milijonų žmonių gyvenimui. Kiekvienas ES pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, kreiptis į ES institucijas, pavyzdžiui, rašyti peticijas Europos Parla-mentui ir taip dalyvauti bendrosios politikos kūrime.
ES piliečiai, svečiuodamiesi užsienio valstybėse, kuriose nėra jų šalies diplomatinės atstovybės, gali būti tikri, kad jų teisėmis pasirūpins bet kurios kitos ES valstybės narės ambasada ar konsulatas. Teminiais metais bus siekiama panaikinti paskutines kliūtis, kurių vis dar kyla naudojan-tis savo teisėmis užsienyje.
Liuksemburge pasirašoma sutartis, kuria numatomas didesnis Europos Bendrijų (EB) finansavimas iš nuosavų išteklių ir didesni EP įgaliojimai.
1970 m.balandžio 22 d.
Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė. Valstybių narių skaičius padidėja iki devynių. Norvegija nusprendžia nestoti į EB, nes referendume dauguma gyventojų balsuoja prieš narystę.
1973 m.sausio 1 d.
Rengiami pirmieji tiesioginiai 410 vietų EP rinkimai.1979 m.birželio 7–10 d.
Į Europos Bendrijas įstoja Graikija. Valstybių narių skaičius padidėja iki dešimties.1981 m.sausio 1 d.
EK pirmininku tampa Žakas Deloras (1985–1995 m.). Pasirašoma Šengeno sutartis, kuria siekiama panaikinti pasienio kontrolę tarp Europos Bendrijų valstybių narių.
1985 m.sausio 7 d.birželio 14 d.
Į Europos Bendrijas įstoja Ispanija ir Portugalija. Valstybių narių skaičius padidėja iki dvylikos. 1986 m.sausio 1 d.
Griūna „Geležinė uždanga“ (pradedama griauti Berlyno siena).1989 m.lapkričio 9 d.
Vokietijos susivienijimas.1990 m.spalio 3 d.
Mastrichte pasirašoma ES sutartis, kurioje numatoma bendra užsienio ir saugumo politika, glaudesnis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ekonominė ir pinigų sąjunga (bendra valiuta). Sutartis įsigalioja 1993 m. lapkričio 1 d.
1992 m.vasario 7 d.
Sukuriama bendroji rinka.1993 m.sausio 1 d.
1995 m.sausio 1 d.sausio 23 d.
Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. Valstybių narių skaičius padidėja iki penkiolikos. Norvegija vėl nuspren-džia nestoti. Darbą pradeda nauja Žako Santero vadovaujama EK (1995–1999 m.).
1950 m.gegužės 9 d.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pasako kalbą, įkvėptą Žano Monė idėjų, kurioje siū-loma Prancūzijai ir Vokietijos Federacinei Respublikai drauge administruoti anglių ir plieno išteklius ir įsteigti naują organizaciją, prie kurios galėtų prisijungti ir kitos Europos valstybės. Ši diena simbolizuoja ES „gimimo“ dieną, todėl gegužės 9-ąją kasmet švenčiama Europos diena.
SVARBIAUSIOS EUROPOS SĄJUNGOS DATOS
1957 m.kovo 25 d.*
Romoje šešios valstybės pasirašo Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Europos atominės energijos bendri-jos (Euratom) steigimo sutartis. Jos įsigalioja 1958 m. sausio 1 d.
1962 m.**** Pradedama vykdyti bendroji žemės ūkio politika.
1965 m.balandžio 8 d.
Pasirašoma visų trijų bendrijų (EAPB, EEB ir Euratom) vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis ir įsteigiama bendra Taryba ir bendra Komisija. Sutartis įsigalioja 1967 m. liepos 1 d.
1966 m.sausio 29 d.
Susitariama dėl „Liuksemburgo kompromiso“: po politinės krizės Prancūzija sutinka vėl dalyvauti Tarybos po-sėdžiuose, mainais už sutikimą itin svarbius su nacionaliniais interesais susijusius klausimus priimti tik pritarus visoms šalims.
123
1968 m.liepos 1 d.
Baigiama kurti muitų sąjunga ir nustatomas bendras muito mokestis.
Tamsesne juosta išskiriamos pagrindinės ES sutartys.
122
1951 m.balandžio 18 d.
Paryžiuje šešios valstybės – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika – pasirašo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartį. Ji įsigalioja 1952 m. liepos 23 d. 50 metų laikotarpiui.
1252009 m.sausio 1 d.birželio 4–7 d.
lapkričio 20 d.
Slovakijoje įvedamas euras.Septintą kartą rengiami tiesioginiai EP rinkimai. Išrinkti 736 Europos Parlamento nariai. Rinkimuose balsuoja 43,2 proc. ES piliečių.Europos Vadovų Taryba išrenka Belgijos premjerą Herman Van Rompuy pirmuoju ES pirmininku, o ES vyriausią-ja įgaliotine užsienio reikalų ir saugumo politikai paskiriama baronienė Catherine Ashton iš Jungtinės Karalystės.
2009 m.gruodžio 1 d. Įsigalioja Lisabonos (Reformų) sutartis.
2010 m.vasario 10 d. Darbą pradeda José Manuel Barroso vadovaujama EK (2010–2014 m.).
2010 m. kovo 3 d. ****** EK pateikia dešimties metų Europos strategiją „Europa 2020“.
2011 m. sausio 1 d.** Estija įsiveda eurą ir tampa septynioliktaja Euro zonos nare.
2011 m. sausio 18 d.
Prasideda pirmasis Europos semestras. Taip vadinamas ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo meti-nis ciklas, kuriuo siekiama geresnės Sąjungos finansų kontrolės.
2011 m. vasario 4 d.***** Įvyksta pirmasis energetikos klausimams skirtas ES aukščiausio lygio susitikimas.
2013 m. liepos 1 d.* Planuojama, kad Europos Sąjungos nare taps Kroatija.
2013 m.liepos 1 d. Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
125
2011 m. birželio 29 d. EK pateikia pasiūlymą dėl 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos.
1997 m.spalio 2 d.
Pasirašoma Amsterdamo sutartis. Sutartis įsigalioja 1999 m. gegužės 1 d.
1998 m. kovo 30 d.
Prasideda naujų valstybių kandidačių stojimo procesas. Jo dalyviai – Kipras, Malta ir 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
1999 m.sausio 1 d.
11 ES valstybių įsiveda eurą kaip finansinių rinkų ir negrynųjų pinigų sandorių priemonę. Atsakomybė už pinigų politiką pavedama Europos centriniam bankui.
rugsėjo 15 d. Darbą pradeda Romano Prodi vadovaujama nauja EK (1999–2004 m.).
2002 m.sausio 1 d.
12 euro zonos valstybių pradedami naudoti euro banknotai ir monetos.
2004 m.gegužės 1 d.spalio 29 d.lapkričio 22 d.
Į ES įstoja Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.Romoje pasirašoma Konstitucija Europai. Ją turėtų ratifikuoti valstybės narės.Darbą pradeda José Manuel Barroso vadovaujama EK (2004–2009 m.).
2005 m.vasaris ***
Įsigalioja Kioto protokolas – tarptautinė sutartis, kuria siekiama mažinti klimato atšilimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
2005 m.gegužės 29 d. ir birželio 1 d.spalio 3 d.
Referendumuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose rinkėjai atmeta Konstituciją Europai.
Pradedamos derybos dėl Turkijos ir Kroatijos stojimo į ES.
2007 m.sausio 1 d.
Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija.Slovėnijoje įvedamas euras.
2008 m.sausio 1 d.gruodis ***
Kipre ir Maltoje įvedamas euras.ES priėmė bendrą energetikos ir klimato kaitos politikos priemonių paketą kovai su klimato kaita.
2001 m.vasario 26 d.
Pasirašoma Nicos sutartis, kuria artėjančiai plėtrai pritaikoma ES sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis įsigalioja 2003 m. vasario 1 d.
124
127126
1995 m.
Prisijungia Austrija, Suo-mija, ŠvedijaBendras plotas (m2):3 367 154 (+34,95 %)Bendras gyventojų skai-čius: 372 939 379 (+6,28 %)
2004 m.
Prisijungia Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, VengrijaBendras plotas (m2):4 104 844 (+17,97 %)Bendras gyventojų skaičius: 456 504 305 (+19,57 %)
2007 m.
Prisijungia Bulgarija, RumunijaBendras plotas (m2):4 454 237 (+8,51 %)Bendras gyventojų skaičius: 494 296 878 (+6,48 %)
1957 m.
Narės – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Ny-derlandai, Prancūzija, VokietijaBendras plotas (m2):1 299 536Bendras gyventojų skai-čius: 169 106 736
1973 m.
Prisijungia Airija, Danija, Jungtinė Karalystė Bendras plotas (m2):1 657 723 (+25,44 %)Bendras gyventojų skai-čius: 256 762 167 (+33,41 %)
1981 m.
Prisijungia GraikijaBendras plotas (m2):1 789 668 (+7,96 %)Bendras gyventojų skai-čius: 271 472 541 (+3,72 %)
1986 m.
Prisijungia Ispanija, PortugalijaBendras plotas (m2):2 386 841 (+33,37 %)Bendras gyventojų skai-čius: 366 867 431 (+17,53 %)
* ES PLĖTRA
128 129Euras yra mokėjimo priemonė, kuria naudojasi daugiau kaip 329 mln. žmonių 17 ES šalių. Euro simbolis yra €.
Eurų banknotai vienodi visose šalyse, bet monetas kiekviena šalis kaldina skirtingas: viena pusė visų vienoda, o kitoje vaizduojamas koks nors nacionalinis simbolis. Banknotus ir monetas galima naudoti visose eurą įsivedusiose ES valstybėse narėse ir daugelyje jų užjūrio teritorijų, pavyzdžiui, Azorų salose, Gvadelupoje, Kanarų sa-lose, Madeiroje, Martinikoje, Majote, Prancūzijos Gvianoje, Reunione, Seutoje ir Melilijoje, Sen Pjere ir Mikelone.
Monakas, San Marinas ir Vatikanas įsivedė eurą kaip nacionalinę valiutą, todėl taip pat turi teisę kaldinti euro monetas su savo nacionaliniais simboliais vienoje pusėje. Kai kurios šalys ir teritori-jos, pavyzdžiui, Andora, Kosovas ir Juodkalnija, eurą naudoja kaip faktinę valiutą.
Eurą įsivedusios šalys:
1999 m. Belgija, Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksem-burgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija2001 m. Graikija2002 m. Pradedami naudoti eurų banknotai ir monetos2007 m. Slovėnija2008 m. Kipras, Malta2009 m. Slovakija2011 m. Estija
** BENDRA EUROPOS SĄJUNGOS VALIUTA – EURAS
131130
Spręsti klimato kaitos problemą – vienas svarbiausių ES uždavinių. Jei nebus stabili-zuotas žemės paviršiaus temperatūros kilimas, tikėtina, kad bus padaryta nepataisoma žala, kurios padariniai bus pražūtingi. 2008-ųjų pabaigoje ES priėmė bendrą energeti-kos ir klimato kaitos politikos priemonių paketą, kuriuo siekiama:• išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc.;• efektyviau vartoti energiją ir taip sumažinti jos poreikį 20 proc.;• 20 proc. suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių.
EK parengtoje strategijoje „Europa 2020“ keliami dar aukštesni tikslai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį – ES yra įsipareigojusi priimti sprendimą iki 2020 metų išmetamą teršalų kiekį sumažinti 30 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. ES siūlo sudaryti visuotinį ir išsamų susitarimą laikotarpiui po 2012 metų su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys įsipareigos panašiai sumažinti išmetamą teršalų kiekį. Tuo tarpu besivystančios šalys, atsižvelgusios į savo pareigas ir atitinkamus pajėgumus, deramai prisidės, siekiant šio tikslo.
Klimato kaitos tema organizuojamos konferencijos ir diskusijos tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, kurių metu šalys keičiasi savo patirtimi, pristato pasiektus rezultatus, aptaria kylančias problemas. Daugelyje šalių taip pat atliekami viešosios nuomonės tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti žmonių požiūrį į šią problemą, įgyvendinamos „žaliosios“ iniciatyvos, kurių tikslas – ugdyti aplinką tausojančią kartą bei užtikrinti pažangą aplinkosaugos srityje.
*** EUROPOS SĄJUNGOS KOVOS SU KLIMATO KAITA VEIKSMAI
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://europa.eu/pol/clim/index_lt.htm
133132
Žemės ūkis – svarbus ES ekonomikos ramstis, todėl būtinybė sukurti bendrą žemės ūkio politiką buvo numatyta dar 1958 metais Romos sutartyje. Svarbiausios jos kryptys numatytos jau 1962 metais. Tiesa, nuo to laiko prioritetai smarkiai keitėsi prisitaikydami prie kintančių gyvenimo sąlygų.
Pokariu atsigaunančioje Europoje svarbiausias žemės ūkio politikos tikslas buvo tiekti rinkai pakankamai maisto produktų. Šiandien jai keliami vis aukštesni tikslai: ja siekiama užtikrinti, kad ūkininkai gautų nuolatines pajamas, o rinkai tiektų tik aukštos kokybės produktus. Bendrąja žemės ūkio politika remiamasi ir sprendžiant naujus išky-lančius klausimus, pavyzdžiui, siekiant ūkio tvarumo, prisitaikant prie kovos su klimato kaita veiksmų ar gelbstint biologinę įvairovę.
Bendroji žemės ūkio politika yra labiausiai integruota ES politikos kryptis, o jai skiriama didelė ES biudžeto lėšų da-lis. Tiesa, ji palaipsniui mažėja: prieš 30 metų šiai sričiai buvo skiriama net 70 % biudžeto, o 2007–2013 metais – jau tik 34 %. Sumažėjusį lėšų poreikį lėmė sėkmingos reformos ir valstybėse atlikti žemės ūkio pertvarkymai: daugeliu atveju reikia nebe kurti, o palaikyti tai, kas jau sukurta.
****TVARUS ŽEMĖS ŪKIS
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://ec.europa.eu/agriculture/capexplained/sustain/index_lt.htm
134 135
Energetikos sritis – viena iš tų, kurios kelia daugiausiai iššūkių ES šiandienai ir rytojui. Priklausomybė nuo energijos importo ir vis kylančios jos kainos lemia tarpvalstybinius santykius, o neretai ir visos ES konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Svarbių sprendimų reikia ir atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius – ener-gija privalo būti vis švaresnė.
2008 m. gruodį ES priėmė bendrą energetikos ir klimato kaitos politikos priemo-nių paketą, kuriame numatė plataus užmojo artimiausio dešimtmečio tikslus. Dar aukštesnių tikslų užsibrėžta 2010 m. EK pristatytoje tvarios, saugios ir konku-rencingos energetikos strategijoje „Energetika 2020“. Joje numatyta, kad iki 2015-ųjų Europoje neturėtų likti energetikos salų, todėl planuojama investuoti į energetikos infrastruktūros vystymą ir modernių technologijų taikymą.
Svarbiausi artimiausio dešimtmečio bendrosios energetikos politikos prioritetai:• energijos taupymas,• integruota visos Europos energijos rinka,• tvirta tarptautinė partnerystė,• aktyvesnis perėjimas prie švaresnių technologijų,• patikima ir prieinama energetika vartotojams.
Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://europa.eu/pol/ener/index_lt.htm
*****BENDROJI ENERGETIKOS POLITIKA: SIEKIANT TVARUMO, SAUGUMO IR KONKURENCINGUMO
Europos Komisija stebės strategijos įgyvendinimo procesus ir kasmet teiks ataskaitą apie jos priemonių įgyvendini-mą.
Pagal strategiją įgyvendinamos 7 svarbiausios iniciatyvos:
• „Inovacijų sąjunga“: sudaryti geresnes pagrindines sąlygas ir finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams ir inova-cijoms, kad būtų užtikrinta, jog novatoriškos idėjos virstų prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.
• „Judus jaunimas“: gerinti švietimo sistemų rezultatus ir sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką.
• „Europos skaitmeninė darbotvarkė“: greičiau plėtoti spartųjį internetą ir užtikrinti, kad namų ūkiai ir įmonės galėtų naudotis bendros skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais.
• „Tausiai išteklius naudojanti Europa“: padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energi-jos išteklių, modernizuoti transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą.
• „Globalizacijos erai pritaikyta politika“: kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), remti tvirtos ir tvarios pramonės bazės kūrimą, kad galėtume konkuruoti pasauliniu mastu.
• „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“: modernizuoti darbo rinkas, žmonėms suteikti daugiau galių, sudarant galimybes tobulinti įgūdžius visais gyvenimo etapais, kad būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat pasitelkiant darbo jėgos judumą.
• „Europos kovos su skurdu planas“: užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikiamais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Daugiau informacijos apie strategiją „Europa 2020“ galima rasti adresu http://ec.europa.eu/eu2020
Pagal strategiją įgyvendinamos 7 svarbiausios iniciatyvos:
„Europa 2020“ – tai dešimties metų Europos ekonomikos tvirtinimo strategija. Joje pateikiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, pagrįsto geresniu valstybių narių ir visos ES politikos koordinavimu, vizija.
Svarbiausi strategijos „Europa 2020“ punktai: • skatinti diegti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas; • investuoti į naujų produktų kūrimą;• diegti skaitmeninę ekonomiką• modernizuoti švietimą ir profesinį mokymą.
2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba galutinai patvir-tino naująją strategiją. Buvo išskirti penki pagrindiniai ES tiks-lai, kuriais bus grindžiami valstybių narių ir Sąjungos veiksmai: užimtumo skatinimas, sąlygų gerinimas inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimas, švietimo lygių gerinimas ir socialinės aprėpties skatinimas, visų pirma mažinant skurdą.
Tiksliniai rodikliai:– 75 proc. 20–64 amžiaus žmonių turėtų dirbti;– 3 proc. ES BVP turėtų būti investuojami į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą (MTTP);– turėtų būti įgyvendinti „20–20–20“ klimato ir energetikos tikslai (įskaitant išmetamų teršalų mažinimą 30 proc., jei tam yra tinkamos sąlygos);– mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti ne didesnė kaip 10 proc., bent 40 proc. jaunesnės kartos atstovų turėtų gauti aukštąjį išsilavinimą;– žmonių, gyvenančių ant skurdo ribos, turėtų sumažėti 20 mln.
******STRATEGIJA „EUROPA 2020” 136 137
138 139
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DUOMENYS
NAUDINGA INFORMACIJA
LIETUVIŠKA TRANSKRIPCIJA
ŽODYNĖLIS
UŽRAŠAI
141
KIPRAS Nikosija9 graikų, anglų euras 21 7000,8
LATVIJA 65 2,3 Ryga latvių latas 10 200
LENKIJA 313 38,1 Varšuva latvių zlotas 9 500
LIETUVA 65 3,3 Vilnius lietuvių litas 9 600
LIUKSEMBURGAS 3 0,5 Liuksemburgas prancūzų, vokie-čių, liuksembur-giečių
euras 80 500
MALTA 0,3 0,4 Valeta maltiečių, anglų euras 13 800
NYDERLANDAI 41,5 16,4 Amsterdamas olandų euras 36 200
PORTUGALIJA 92 10,6 Lisabona portugalų euras 15 700
PRANCŪZIJA 550 64,3 Paryžius prancūzų euras 30 400
RUMUNIJA 237,5 21,5 Bukareštas rumunų Rumunijos lėja 6 500
SLOVAKIJA 49 5,4 Bratislava slovakų euras 12 000
SLOVĖNIJA 20 2 Liubliana slovėnų euras 18 400
SUOMIJA 338 5,3 Helsinkis suomių, švedų euras 34 800
ŠVEDIJA 450 9,2 Stokholmas švedų Švedijos krona 35 400
VENGRIJA 93 10 Budapeštas vengrų forintas 10 500
VOKIETIJA 357 82 Berlynas vokiečių euras 30 400
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ DUOMENYS
ŠaLis pLotas1000 km2
sostinėGyvEntojų sK.(mln.)
KaLba vaLiuta bvp viEnam Gyv. (PGS)1
GRAIKIJA
ISPANIJA
ITALIJA
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
132
505
301
245
AIRIJA Dublinas70 anglų, airių euras 40 9004,5
11,2
45,8
60
61,7
Atėnai
Madridas
Roma
Londonas
graikų
ispanų
italų
anglų
euras
euras
euras
svaras sterlingų
AUSTRIJA 84 8,3 Viena vokiečių euras 33 800
BELGIJA 31 10,7 Briuselis prancūzų euras 32 200
BULGARIJA 112 7,6 Sofija bulgarų levas 4 500
ČEKIJA 79 10,5 Praha čekų Čekijos krona 14 200
DANIJA 43 5,5 Kopenhaga danų Danijos krona 42 400
ESTIJA 45 1,3 Talinas estų euras 12 000
21 300
23 900
26 300
29 600
1 2008 m. Eurostat duomenys
140
Visoje ES naudojamas vienodas tarptautinių telefono pokalbių skaitmenų derinys prieš šalies telefono kodą – tai 00.
vaLstybės pavadi-nimo trumpinys
vaLstybė Kodas
ABBGCYCZDDKEESTFFINGBGR
AustrijaBelgijaBulgarijaKiprasČekijaVokietijaDanijaIspanijaEstijaPrancūzijaSuomijaJungtinė KaralystėGraikija
4332359357420494534372333584430
HIIRLLLTLVMNLPPLROSSKSLO
VengrijaItalijaAirijaLiuksemburgasLietuvaLatvijaMaltaNyderlandaiPortugalijaLenkijaRumunijaŠvedijaSlovakijaSlovėnija
363935335237037135631351484046421386
Tokiais pačiais valstybių pavadinimų trumpiniais žymimi ir automobilių numeriai.
SKAMBUČIAI BE SIENŲ
NAUDINGA INFORMACIJA 142
27 ES valstybės narės 4 234 497,5 25 100
Kinija 9 327 1 330,0 6 400*Japonija 365 127,3 25 900Rusija 16 889 140,7 10 000*JAV 9 159 303,8 32 200
* 2006 m. duomenys3 2008 m. Eurostat duomenys
pLotas 1000 km2
bvp viEnam Gyv. (pgs)3
GyvEntojų sK. (mln.)
EUROPAPASAULYJE
pLotas 1000 km2
bvp viEnam Gyv. (pgs)2
GyvEntojų sK. (mln.)
Kroatija 56,5 4,4 10 800
Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija
26 2,0 3 200
Turkija 783,5 72,6 7 000
Islandija 103 0,3 32 100
Juodkalnija 14 0,6 -
VALSTYBĖS KANDIDATĖS
2 2008 m. Eurostat duomenys
143
144 145
pLoto matai 6,45 cm2
0,093 m20,836 m24 046,8 m2258,99 ha
1 kv. colis (sq. inch)
1 kv. pėda (sq. foot) = 144 kv. colių1 kv. jardas (sq. yard) = 9 kv. pėdos1 kv. akras (sq. acres) = 4 840 kv. jardų1 kv. mylia (sq. miles) = 640 akrų
1 kv. kilometras (km2) = 100 hektarų (ha) = 10 000 arų (a)1 a = 100 m21 m2 = 100 dm2 = 10 000 cm21 dm2 = 100 cm2 = 10 000 mm2
tūrio matai 16,39 m30,028 m30,765 m33,624 m3
1 kub. colis (cn. inch)1 kub. pėda (cn. foot) = 1 728 kub. colių1 kub. jardas (cn. yard) = 27 kub. pėdos1 kub. kordas (cn. cord) = 128 kub. Pėdos
1 m3 = 1 000 dm3 = 1 000 000 cm31 litras (l) = 1 dm31 mililitras (ml) = 1 cm31 hektolitras (hl) = 10 dekalitrų (dl) = 100 l
svorio matai 64,8 mg1,77 g28,35 g453,6 g
1 granas (grain)1 dramas (dram) = 27,34 grano1 uncija (ounce) = 16 dramų = 437,5 grano1 svaras (pound) = 16 uncijų = 256 dramai
1 tona (t) = 1 000 kilogramų (kg)1 centneris (cnt) = 100 kg1 kg = 1 000 gramų (g)1 g = 1 000 miligramų (mg)
MATAI
25,40 mm304,8 mm91,44 cm1 609,0 m1 853,2 m
7 420,0 m
1 colis (inch)1 pėda (foot) = 12 colių1 jardas = 3 pėdos = 36 coliai1 anglų mylia (mile) = 1760 jardų1 jūrmylė (nautilius mile) = 10 kabeltovų = 6 080 pėdų1 geografinė mylia
1 kilometras (km) = 1 000 (m)1 m = 10 dm = 100 cm1 cm = 10 milimetrų (mm)1 mm = 1 000 mikronų (mikrometrų)
iLGio matai
147
KEARNS, Helen – Kerns, HelenKROES, Neelie – Krus, NeliKYRIACOU, George – Kirijaku, JorgosLADRON, Isaac Valero – Ladronas, IzakasLEWANDOWSKI, Janusz – Levandovskis, JanušasMALMSTRÖM, Cecilia – Malmstriom, CecilijaMANN, Michael – Manas, MaiklasNARDI, Serafino – Nardis, SerafinasNEWMAN, Matthew – Njumanas, MetjusOETTINGER, Günther – Etingeris, GiunterisPIEBALGS, Andris – Piebalgas, AndrisPOTOČNIK, Janez – Potočnikas, JanezasRAY, Catherine – Rėj, KatrinREDING, Viviane– Reding, VivianaREHN, Olli – Renas, OlisSCHÜLLER, Regina Karoline – Šiuler, Regina KarolinaŠEFČOVIČ, Maroš – Šefčovičius, MarošasSHARROCK, David – Šarokas, DeividasSOLDATI, Pier Cirillo– Soldatis, Pjerčirilas
STADLER, Gitte – Stadler, GitėSTANO, Peter – Stano, PiterisTAJANI, Antonio – Tajanis, AntonijasTODD, Jonathan – Todas, DžonatanasTORRES, Amelia – Tores, AmelijaTRAYNOR, Emer – Treinor, EmerVAN LIEROP, Ton– Van Lieropas, TonasVASSILIOU, Androulla – Vasiliju, AndrulaVINCENT, Frédéric – Vensanas, FrederikasWAITE, Roger – Vaitas, Rodžeris
LIETUVIŠKA TRANSKRIPCIJA
ABBOTT, Dennis – Abotas, DenisALMUNIA, Joaquín – Almunija, ChoakinasALTAFAJ-TARDIO, Amadeu – Altafajus-Tardio, AmadeusALVAREZ, Juan Carlos Gonzalez – Alvaresas, Chuankar-las GonsalesasANDOR, László – Andoras, LasloARIGHO, Cristina – Arigo, KristinaASHTON, Catherine – Ašton, KatrinBARNIER, Michel– Barnjė, MišelisBARROSO, José Manuel – Barozas, Žozė ManuelisBOULOUGOURIS, Georges – Buluguris, JorgasBOUBLIL, David – Bublilis, DeividasBURY, Maciej – Buris, MaciejusCERCONE, Michele – Čerkonė, MikelisCIOLOŞ, Dacian – Čiološas, DačianasCLANCY, John – Klansis, DžonasCORAZZA, Carlo – Koraza, KarlasDALLI, John – Dalis, DžonasDAMANAKI, Maria – Damanaki, Marija
DE GUCHT, Karel – De Chuchtas, KarelasDREWES, Oliver – Drevesas, OliverisDUCH, Jaume – Duk ŽaumėFIORILLI, Patrizio – Fiorilis, PatricijusFÜLE, Štefan – Fiūlė, ŠtefanasGADESMANN, Gundi – Gadesman, GundiGALLACH, Cristina – Galak, KristinaGEOGHEGAN-QUINN, Máire – Gegan Kvin, MarėGEORGIEVA, Kristalina – Georgijeva, KristalinaGRAVILI, Antony – Gravilis, AntonijusHAHN, Johannes – Hanas, JohanesasHANSEN, Jesper – Hansenas, DžesperasHANSEN, Pia Ahrenkilde – Hansen, Pija ArenkildėHEDEGAARD, Connie – Hedegor, KoniHENNON, Joe – Henonas, DžoHOLZNER, Marlene – Holcner, MarlenėHUGHES, Chantal – Hjūz, ŠantalėJENNINGS, Michael – Dženingsas, MaiklasKALLAS, Siim – Kalasas, Symas
146
Darbotvarkė Šio termino tiesioginė reikšmė – „nuveiktini darbai“. Paprastai taip vadinamas svarstytinų posėdžio klausimų sąrašas, tačiau politikai taip dažnai vadina „tai, ko norime pasiekti“. Pavyzdžiui, ES socialinėje darbotvarkėje nustatomi tikslai, kuriuos Europos Sąjunga nori pasiekti per ateinančius kelerius metus užimtumo ir socialinės politikos srityse.
Direktyva Europos Sąjungos teisės aktas, leidžiamas Bendrijos institucijų ir skiriamas valstybėms narėms (ne asmenims). Direktyvos tikslai valstybėms narėms privalomi, o jų įgyvendinimo būdų pasirinkimas yra konkrečios šalies vyriausybės kompetencija.
Ekofinas (ECOFIN) Ekofinu sutrumpintai vadinama viena iš svarbiausių – Ekonomikos ir finansų taryba. Tai vienas iš devynių galimų ES Tarybos sudėties variantų, nes Tarybos posėdžiuose šalims narėms atstovauja atitinkamos srities ministrai – pagal tai, kokie klausimai įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Ekofiną sudaro ekonomikos ir finansų ministrai, susitinkantys kartą per mėnesį.
ERASMUS Tai ES finansuojama ir nuo 1987 m. įgyvendinama švietimo mainų programa, pavadinta Renesanso epochos mokslininko Erasmuso Roterdamiečio vardu.
Eurokratas Šiuo žodžiu (plg. su žodžiu „biurokratas”) dažnai vadinami Europos institucijose (Parlamente, Tary-boje, Komisijoje ir kt.) dirbantys ES tarnautojai.
Europos ... metai Kasmet Europos Komisija atkreipia visuomenės dėmesį į kokį nors Europai svarbų dalyką, organi-zuodama jam skirtus įvairius specialius renginius.
Daugiametė finansinė programa
ES turi iš anksto sumaniai planuoti savo veiksmus ir pasirūpinti, kad turėtų pinigų savo numaty-tiems darbams finansuoti. Todėl jos pagrindinės institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija) turi iš anksto nuspręsti, kam reikia teikti pirmenybę per artimiausius kelerius metus ir sutarti dėl išlaidų plano, kuris pagal Lisabonos sutartį vadinamas „daugiamete finansine programa“. Joje nurodyta, kokią didžiausią sumą ES gali išleisti ir kokiais tikslais gali ją naudoti.
Generaliniai direktoratai (GD)
Pagrindinių ES institucijų (Komisijos, Tarybos ir Parlamento) padaliniai, kurių kiekvienas yra atsa-kingas už tam tikrą veiklos kryptį ar politikos sritį. GD vyriausiasis administratorius yra generalinis direktorius (kurio pareigybė kartais taip pat trumpinama GD).
ŽODYNĖLIS
Prancūziškas posakis, reiškiantis ES valstybių bendrų teisių ir pareigų visumą. Sąvoka acquis apima visas ES sutartis ir teisės aktus, deklaracijas ir rezoliucijas, su ES reikalais susijusius tarptautinius susitarimus ir Teisingumo Teismo priimtus sprendimus, taip pat veiksmus, kurių ES valstybių vyriausybės imasi drauge teisingumo ir vidaus reikalų srityje bei bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje. Šalys kandidatės, kad galėtų įstoti į ES, turi perimti visą acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi.
Agentūros ES agentūros – Europos teisės aktais įkurtos įstaigos tam tikroms techninėms, mokslinėms ar administracinėms užduotims vykdyti.
Aukščiausiojo lygio susitikimas
Europos Vadovų Tarybos posėdžiai kartais vadinami Europos (arba ES) aukščiausiojo lygio susi-tikimais, nes į juos susirenka ES valstybių arba vyriausybių vadovai. Kai kurioms šalims atstovauja ministrai pirmininkai, kitoms – prezidentai, dar kitoms – abu šie pareigūnai. Tai priklauso nuo tų šalių konstitucijų nuostatų.
Acquis communautaire
Baltoji knyga Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema, kuriame siūlomi Są-jungos veiksmai ar net teisės aktų projektai tam tikroje srityje. Baltosios knygos dažnai rengiamos Žaliųjų knygų pagrindu.
COREPER Prancūziška „Nuolatinių atstovų komiteto“ (Comité des représentants permanents) santrumpa. Nuolatinių atstovų komitetas – tai kas savaitę besirenkantis ir Tarybos darbą rengiantis organas, kurį sudaro šalių narių atstovai iš valstybių narių nuolatinių atstovybių Briuselyje.
148 149
Lisabonos sutartis Tai dabar galiojanti Europos Sąjungos sutartis. Ši sutartis buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje, kadangi Portugalija tuo metu pirmininkavo ES Tarybai. Ji įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Faktiškai Lisabonos sutartį sudaro keletas konkrečių ankstesnės sutarties straipsnių pakeiti-mų. Tad, norintys perskaityti ES sutartį, paprastai skaito sutarčių suvestinę redakciją. Suvestinė redakcija – tai tekstas, kuriame parašyta tai, kas galioja dabar, nepriklausomai nuo to, kokios buvo ankstesnės versijos ir kaip jos keitėsi. Daugiskaita („sutartys“) yra vartojama todėl, kad Lisabonos sutartis padalino taisykles į dvi dalis: Europos Sąjungos sutartį, kurioje trumpai nustatomi bendri principai, ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, kurioje yra konkrečiau nustatoma, kaip veikia ES.
Mastrichto kriterijai Kitaip – konvergencijos kriterijai. Jie nustatyti Mastrichto sutartyje (1992). Šiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ES šalis narė yra pasirengusi įsivesti eurą. Jie yra susiję su šiais veiksniais:
• Kainų stabilumas – infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, infliacijos lygio; • Biudžeto deficitas – paprastai turi būti mažesnis nei 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP); • Skola – nacionalinė skola neturi viršyti 60 % BVP; vis dėlto eurą gali įvesti ir didesnę skolą turinti šalis, jei jos skolos lygis nuolat mažėja; • Palūkanų normos – ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normos; • Valiutų keitimo kurso stabilumas – nacionalinės valiutos keitimo kursas dvejus metus turi neper žengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų.
Piliečių iniciatyva Tai būdas paprastiems žmonėms dalyvauti priimant sprendimus Europos lygmeniu. Piliečių iniciatyva yra konkreti procedūra, pagal kurią milijonas piliečių iš ne mažiau kaip septynių ES šalių pasirašo pasiūlymą priimti naują ES teisės aktą. Kai tai įvyksta, ES institucijos privalo svarstyti pasiūlymą ir priimti dėl jo sprendimą.
Reglamentas Europos Sąjungos teisės dokumentas, Parlamento arba Komisijos priimtas teisės aktas. Reglamen-tai privalomi visa savo apimtimi ir šalyse narėse taikomi tiesiogiai visiems teisiniams subjektams.
Geriausia praktika arba Geroji patirtis
ES politika gali būti pagerinta, pavyzdžiui, vyriausybėms stebint, kas vyksta kitose ES šalyse, ir taip nusižiūrint veiksmingiausius sprendimus. Vėliau tokius sprendimus, vadinamus geriausia praktika/gerąja patirtimi, jos gali panaudoti ir pritaikyti prie savo šalies ir vietos ypatumų.
Komitologija Taip pat vartojamas terminas „komitetų procedūra“. Juo apibūdinamas procesas, kai Komisija, įgyvendindama ES teisės aktus, turi konsultuotis su specialiais iš ES valstybių ekspertų sudarytais patariamaisiais komitetais.
Kopenhagos kriterijai 1993 m. birželio mėn. Kopenhagoje susirinkę ES vadovai nustatė tris kriterijus, kuriuos turi atitikti šalis kandidatė, kad būtų priimta į Europos Sąjungą. Pirma, joje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos, būti laikomasi teisinės valstybės principo, paisoma žmogaus ir mažumų teisių. Antra, šalyje turi veikti rinkos ekonomika. Trečia, ji turi į nacionalinę teisę perkelti acquis ir padėti siekti įvairių Europos Sąjungos tikslų. Be to, šalis privalo turėti administracinių pajėgumų praktiškai taikyti ir administruoti ES teisės aktus. ES pasilieka teisę spręsti, ar šalis kandidatė atitin-ka šiuos kriterijus, ir kada ES yra pasirengusi priimti naująją narę.
Kultūros sostinės Kiekvienais metais vis kitas Europos miestas skiriamas „kultūros sostine“. Tuo siekiama patraukliai pristatyti šio miesto kultūros laimėjimus, kad Europos piliečiai galėtų labiau susipažinti su bendro kultūros paveldo turtingumu.
Kvalifikuota balsų dau-guma
Dėl daugelio klausimų Taryba sprendimus priima balsuodama. Kiekviena šalis turi tam tikrą balsų skaičių, maždaug proporcingą jos gyventojų skaičiui. Kad sprendimas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, pasiūlymui turi pritarti valstybių narių dauguma. Lisabonos sutartyje pabrėžiama, kad nuo 2014 m. kvalifikuotą balsų daugumą sudarys dvejopa valstybių narių ir gyventojų daugu-ma, simbolizuojanti dvejopą Sąjungos teisėtumą. Dvejopa dauguma bus laikoma pasiekta, jeigu sprendimui pritars 55 % valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.
151150
153
Sanglauda Šio termino tiesioginė reikšmė – „buvimas kartu“. Žargonybė „skatinti socialinę sanglaudą“ reiškia, jog ES, pvz., kovodama su skurdu, nedarbu ir diskriminacija, stengiasi užtikrinti, kad kiekvienas ras-tų savo vietą visuomenėje. Dalis ES biudžeto lėšų vadinamos Sanglaudos fondu. Iš šių lėšų remiami projektai, kuriais ES padedama „laikytis kartu“. Pavyzdžiui, iš šio fondo lėšų finansuojamas naujų kelių ir geležinkelio linijų tiesimas, kad nepalankiose sąlygose esantys regionai galėtų visapusiškai integruotis į ES ekonominį gyvenimą.
Semestras ES šalys bendradarbiauja ekonominės politikos srityje pagal „Europos semestro“ procedūrą. Ji taip vadinasi todėl, kad užtrunka apie šešis mėnesius. Ši procedūra atliekama pirmoje kiekvienų metų pusėje, ir pirmą kartą pradėta naudoti 2011 m. Po pirminių debatų apie tai, kokia yra ekonomikos būklė, kiekviena ES šalis pristato savo biudžeto ir ekonominio augimo skatinimo politikos planus. Tai atlikus yra nusprendžiama dėl gairių.
Subsidiarumas Subsidiarumo principas reiškia, kad ES sprendimai turi būti priimami taip, kad jie būtų kuo arti-mesni piliečiams. Sąjunga nesiima priemonių (išskyrus tas sritis, už kurias ji viena yra atsakinga), nebent ES priemonės būtų veiksmingesnės už tas, kurių būtų imtasi valstybių, regionų arba vietos lygmeniu.
Žalioji knyga Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema. Paskelbdama Žalią-ją knygą, Komisija siekia paskatinti diskusijas ir konsultacijas konkrečiu klausimu (pvz., energetikos, sporto, miestų plėtros). Vėliau gali būti rengiama Baltoji knyga, apibendrinanti diskusijas ir siūlanti klausimo sprendimo būdus.
152
154
© Europos Sąjunga, 2011. Visos teisės saugomos.Šaltinis: parengta ir išleista Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje lėšomis, 2011.
Fotografijų šaltiniai: Europos Komisija, www.istockphoto.com, www.depositphoto.com. Naugarduko 10, LT-01309 Vilnius
Tel. +370 5 231 3191Adresas internete www.europa.eu/lietuva
Naudotas popierius „CyclusOffset“ yra pagamintas iš 100% perdirbtos makulatūros.Tiražas 500 vnt.
Dizainas ir spausdinimas UAB „Mailing Service“www.mailingservice.lt
