Specialioji ataskaita Europos išorės veiksmų tarnybos įsteigimas

LT 2014 Nr. 11

EUROPOSAUDITORŪMAI

EUROPOS AUDITO RŪMAI 12, rue Alcide De Gasperi 1615 Luxembourg LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: eca-info@eca.europa.eu Tinklavietė: http://eca.europa.eu

Twitter: @EUAuditorsECA YouTube: EUAuditorsECA

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2014

ISBN 978-92-872-0588-9doi:10.2865/18511

© Europos Sąjunga, 2014Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Luxembourg

LT 2014 Nr. 11Specialioji ataskaita Europos išorės veiksmų

tarnybos įsteigimas

(pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

02Turinys

Dalys

I–VI Santrauka

1–9 Įvadas

1–6 Teisinis pagrindas ir pagrindinė informacija

7–9 Organizacinė struktūra

10–12 Audito apimtis ir metodas

13–67 Pastabos

13–22 EIVT buvo kuriama skubotai ir pakankamai nepasirengus, esant daugybei suvaržymų ir nenustačius aiškių užduočių

14–18 Vėlai buvo susitarta dėl EIVT vaidmens ir jis buvo neaiškiai apibrėžtas

19–22 EIVT susidūrė su politiniais ir finansiniais sunkumais

23–50 EIVT efektyvumą mažina išteklių prioritetų nustatymo, organizavimo ir paskirstymo trūkumai

25–28 EIVT nelaikė prioritetu visaapimančios užsienio reikalų strategijos pagrindo parengimo ir nepriėmė vidaus strategijos

29–34 Sudėtinga EIVT sandara yra nepalanki bendradarbiavimui tarp įvairių jos padalinių

35–39 Į EIVT nepakankamai integruoti ES specialieji įgaliotiniai

40–44 EIVT susidūrė su sunkumais įdarbindama darbuotojus esminėms funkcijoms iš perkeltų išteklių

45–50 Įdarbinimo procedūros vyko lėtai, buvo brangios ir išsprendė ne visas paveldėtas disproporcijos problemas

03Turinys

51–67 Koordinavimas su Komisija ir valstybėmis narėmis gerėja, tačiau dar yra nepakankamas, kad EIVT išnaudotų savo potencialą

52–56 Koordinavimas su Komisija buvo iš dalies veiksmingas

57–61 Nauja ES delegacijų struktūra reikalauja daugiau koordinavimo darbo, o jų administracinis valdymas yra mažiau veiksmingas

62–64 Valstybės narės ir EIVT dar ne visiškai išnaudojo sinergijos tarp jų diplomatinių atstovybių tinklų potencialą

65–67 Ne visiškai pasinaudota galima nauda, kurią galėjo duoti EIVT nuolatinis pirmininkavimas Tarybos parengiamiesiems organams

68–73 Išvados ir rekomendacijos

EIVT atsakymai

04Santrauka

ILisabonos sutartimi buvo įsteigta Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, pareigybė (toliau VĮ / PP). VĮ / PP užduo-tis yra užtikrinti ES užsienio politikos nuoseklumą, šią užduotį jam padeda vykdyti naujasis diplomatinis darinys – Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

IIEIVT, kurią sudaro Briuselyje įsikūrusi centrinė būstinė ir pasaulinis 140 delegacijų tinklas, savo veiklą oficialiai pradėjo 2011 m. sausio 1 d.

IIIAudito metu buvo nagrinėjama, ar:

– EIVT steigimui buvo tinkamai pasirengta;

– EIVT išteklių prioritetų nustatymas, organizavimas ir paskirstymas buvo efektyvūs;

– EIVT veiksmingai koordinavo veiksmus su Komisija ir valstybėmis narėmis.

IVĮsteigus EIVT, ES šiuo metu turi funkcionalią užsienio politikos tarnybą, aprūpintą politikos skyriais ir krizių valdymo struktūromis, platų diplomatinių tarnybų tin-klą ir subalansuotą įvairios kilmės darbuotojų kontin-gentą. Tačiau Audito Rūmai nustatė, kad:

– EIVT buvo kuriama skubotai ir pakankamai nepasi-rengus, nepaisant daugybės suvaržymų ir nenusta-čius aiškių užduočių;

– EIVT efektyvumą mažina prioritetų nustatymo, išteklių organizavimo ir paskirstymo trūkumai, o ES specialieji įgaliotiniai nėra pakankamai integruoti;

– koordinavimas su Komisija ir valstybėmis narėmis pagerėjo, tačiau dar yra nepakankamas, kad EIVT išnaudotų savo potencialą.

VŠi ataskaita yra EIVT įsteigimo nepriklausomo verti-nimo rezultatas. Audito Rūmų auditas vyko tuo pat metu kaip ir pasirengimas EIVT tarpinei peržiūrai. Audito Rūmų nustatyti faktai ir rekomendacijos iš esmės atitinka EIVT savo pačios vertinimą, o tai dar labiau padidina būtinybę šalinti nustatytus trūkumus.

VIAtaskaitoje pateikta keletas rekomendacijų kaip padidinti EIVT pridėtinę vertę ir efektyvumą, kaip antai aiškiau nustatyti jos užduotis ir tikslus, racio-nalizuoti jos organizacinę koncepciją, supaprastinti jos administracinę struktūrą, sustiprinti jos strateginį vaidmenį ir patobulinti jos planavimą. Ataskaitoje taip pat rekomenduojama peržiūrėti skyrimo procesą ir ES specialiųjų įgaliotinių veikimą bei EIVT įdarbinimo pro-cedūras. EIVT turėtų bendradarbiauti su Komisija, kad sumažintų jos pernelyg griežtų finansinio reglamento ir tarnybos nuostatų poveikį ES delegacijų efekty-vumui. Pagaliau EIVT toliau dėti pastangas skatinti dalijimąsi informacija ir bendra vieta su valstybėmis narėmis bei turėtų įvertinti galimybę teikti kai kurias konsulines paslaugas.

05Įvadas

1 Europos Sąjungos sutarties 18 straipsnis.

2 Vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai, už išorės santykius atsakingas Komisijos narys ir rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės užsienio reikalų ministras.

3 Tarybos išvados dėl EIVT peržiūros, Bendrųjų reikalų tarybos posėdis, 2013 m. gruodžio 17 d.

4 Europos Sąjungos sutarties 27 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad EIVT sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkamų padalinių pareigūnai bei valstybių narių komandiruoti diplomatai.

5 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

Teisinis pagrindas ir pagrindinė informacija

01 Lisabonos sutartimi buvo įsteigta ES užsienio reikalų vadovo, vyriau-siojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris tuo pat metu yra Europos Komisijos pirminin-ko pavaduotojas, pareigybė (toliau VĮ / PP)1. Jam padeda nauja diplomati-nė tarnyba EIVT. Šie pokyčiai panaikino ankstesnę „trejeto“ sistemą2, taikytą ES užsienio politikai pastaruosius du dešimtmečius.

02 EIVT buvo sumanyta kaip naujos ES užsienio politikos kertinis akmuo, kaip „šiuolaikinė ir funkcionali užsienio po-litikos tarnyba, pasirengusi propaguoti ES vertybes bei interesus ir užtikrinti ES santykių su kitomis pasaulio šalimis koordinavimą ir nuoseklumą“3, veiks-mingai sujungiant ES institucijų ir valstybių narių pastangas. Kad to pa-siektų, jos darbuotojai sujungia į vieną pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių pajėgas. Įvairi jos darbuotojų kilmė buvo laikoma esminiu jos pasisekimo elementu ir dėl to buvo specialiai įvar-dyta Lisabonos sutartyje4.

03 Kai 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, valstybės narės vis dar nagrinėjo įvairias EIVT steigimo galimybes. Veikdama VĮ / PP pasiūlius ir pasikonsultavusi su Europos Parla-mentu bei gavusi Europos Komisijos sutikimą, Taryba 2010 m. liepos 26 d. priėmė Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma EIVT struktūra ir veiki-mas5, kuriame buvo patvirtinta jos autonomija, nustatyti pagrindiniai jos organizacinės struktūros principai, ir nuspręsta, kurios tarnybos bus perkel-tos iš Komisijos ir Tarybos generalinio sekretoriato (toliau – TGS) į EIVT.

04 Dėl savo unikalių ypatumų EIVT skiriasi nuo Komisijos (viršvalstybinė institu-cija) ir nuo Tarybos (tarpvyriausybinė institucija). Priklausomai nuo to, ar dalykas yra ES kompetencija ar ne, ji veikia kaip Komisijos tarnyba arba kaip TGS. Kai ji veikia kaip Komisijos padalinys, EIVT turi tas pačias teises ir įgaliojimus kaip ir bet kuri kita tarnyba dalyvauti Komisijos vidaus koordinavi-mo mechanizmuose.

06Įvadas

6 Tarybos išvados dėl EIVT peržiūros, Bendrųjų reikalų tarybos posėdis, 2013 m. gruodžio 17 d.

7 Šį tinklą Komisija inicijavo prieš 50 metų.

8 Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose ES pareigūnai suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo jų pareigų pobūdžio ir svarbos: administratorius ir padėjėjus. Administratoriai atlieka administratorių, patarėjų, lingvistų ir mokslo darbuotojų pareigas, tuo tarpu padėjėjai atlieka techninių ir kanceliarijos darbuotojų pareigas.

9 Tarybos sprendimo Nr. 2010/427/ES 6 straipsnio 9 dalis.

10 46 % delegacijose (iš 376 administratorių etatų) ir 24 % būstinėje (iš 559 administratorių etatų).

05 Tarybos sprendime pasiūlyta atlikti tarpinę EIVT steigimo peržiūrą. Šioje 2013 m. liepos 29 d. paskelbtoje per-žiūroje apibendrinta pasiekta pažanga, iškilę sunkumai ir pateiktos vidutinio ir trumpo laikotarpio rekomendacijos, kaip pagerinti jos veikimą. 2013 m. gruodžio 17 d. Taryba priėmė išvadas dėl peržiūros6, kuriose jose numatyta paremti trumpo laikotarpio reko-mendacijų įgyvendinimą ir paraginti būsimą VĮ / PP iki 2015 m. pabaigos pristatyti EIVT organizavimo ir veikimo vertinimą ir, prireikus, naujo Tarybos sprendimo pasiūlymą.

06 Audito Rūmų audito darbas vyko tuo pat metu kaip EIVT atliekama tarpinė peržiūra. Audito Rūmai yra susipažinę su peržiūra ir su susijusiomis Tarybos išvadomis ir pažymi, kad daugeliu atžvilgių jų išvados ir rekomendacijos atitinka šiuos du dokumentus. Tokiame kontekste Audito Rūmai, atsižvelgda-mi į siūlomus taisomuosius veiksmus, teikia nepriklausomą iš esmės naujos ES įstaigos vertinimą.

Organizacinė struktūra

07 EIVT savo veiklą oficialiai pradėjo 2011 m. sausio 1 d. Ją sudaro Briuselyje įsikūrusi centrinė būstinė ir pasaulinis tinklas iš 140 buvusių Komisijos dele-gacijų7, kurios tą dieną buvo perduotos EIVT ir paaukštintos į „ES delegacijas“ su didesniais politiniais įgaliojimais, kad atstovautų Sąjungos interesams.

08 EIVT yra nepriklausoma administravi-mo reikaluose. Iš pradžių jos darbuo-tojai buvo įdarbinami išimtinai perke-liant juos iš TGS ir Komisijos padalinių ir palaipsniui įdarbinant valstybių narių diplomatus. Tarybos sprendime nustatytas tikslas, kad pasiekus visą pajėgumą, trečdalis EIVT adminis-tratorių8 turėtų būti valstybių narių diplomatai9. 2013 m. birželio mėn. EIVT turėjo 3 392 darbuotojų, iš kurių 1 487 jos būstinėje ir 1 905 jos delegacijose, o valstybių narių diplomatai užėmė 33 % iš 935 jos administratorių etatų10.

09 2014 m. EIVT biudžetas sudaro 519 mili-jonų eurų, kurie padalinti tarp būstinės (41 %) ir delegacijų (59 %). Komisija nu-statė delegacijoms maksimalią 270 mi-lijonų eurų per metus ribą. Taip buvo padaryta dėl to, kad ES delegacijose vis dar dirba nemažas skaičius Komisi-jos darbuotojų, daugiausia užimtų ES veiklos biudžeto įgyvendinimu už kurį atsako Komisija.

07Audito apimtis ir metodas

11 Informacijos užklausos padeda pasirengti aukšto lygio posėdžiams. EIVT darbuotojai atsako į jas remdamiesi dokumentais įvairia forma (antai pranešimų tezėmis, kalbomis ar informaciniais pranešimais).

12 Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

10 EIVT įsteigimą Audito Rūmai auditavo, siekdami atsakyti į tris klausimus:

a) Ar EIVT steigimui buvo tinkamai pasirengta?

b) Ar EIVT išteklių prioritetų nustaty-mas, organizavimas ir paskirstymas buvo efektyvūs?

c) Ar EIVT veiksmingai koordinavo veiksmus su Komisija ir valstybė-mis narėmis?

11 Auditas apėmė ES institucijų ir valsty-bių narių atliktą parengiamąjį darbą ir EIVT veiklą nuo jos įsteigimo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio mėn.

12 Rinkdami įrodymus savo vertinimui Audito Rūmai naudojo įvairius būdus:

a) analizavo dokumentus ir peržiūrėjo literatūrą;

b) nagrinėjo Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, VĮ / PP ir kitų Komisijos narių 2011–2012 m. pateiktų 30 informacijos užklausų11 imtį;

c) nagrinėjo 30 administracinių įdar-binimo procedūrų imtį: 15 būstinė-je ir 15 delegacijose;

d) nagrinėjo 14 nuo 2011 m. rengtų EIVT mokymo kursų imtį;

e) atliko duomenų apie EIVT dar-buotojus 2013 m. balandžio 15 d., 2012 m. sausio 10 d. ir 2011 m. sausio 25 d. kiekybinę analizę;

f) atliko 35 delegacijų imties apklau-są (atsakė visos 35);

g) surengė valstybių narių apklausą, į kurią atsakė 15 iš jų12;

h) apklausė TGS ir devynių Komisijos generalinių direktoratų atstovus, kad sužinotų ką jie galvoja apie bendradarbiavimą su EIVT;

i) apklausė EIVT vadovus ir darbuo-tojus, ES specialiuosius įgaliotinius žmogaus teisių klausimais, pieti-nėms Viduržemio jūros regiono šalims ir Kosovui, taip pat Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksem-burgo ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijų atstovus.

08Pastabos

13 2008 m. birželio mėn. Airijos elektoratas atmetė Lisabonos sutartį ir patvirtino ją tik antrame 2009 m. spalio 2 d. referendume.

14 Paskutinis bendriausias ES strateginis dokumentas iki šiol yra 2003 m. Europos saugumo strategija, kuri, nors ir 2008 m. atnaujinta, neatspindi naujausių, pasaulį pakeitusių geopolitinių įvykių. Tačiau valstybės narės nesutaria dėl naujos strategijos, nes kai kurios jų mano, jog 2003 m. nustatyti principai vis dar galioja.

15 Tarybos sprendimo Nr. 2010/427/ES 2 straipsnio 3 dalis. Be to, atsižvelgiant į VĮ / PP įgaliojimus užtikrinti ES išorės veiksmų politikos nuoseklumą, 9 straipsnis pripažįsta lemiamą EIVT vaidmenį programuojant Komisijos išorės veiksmų priemones.

EIVT buvo kuriama skubo-tai ir pakankamai nepasi-rengus, esant daugybei suvaržymų ir nenustačius aiškių užduočių

13 Šiame skirsnyje (13–22 dalyse) atsako-ma į pirmąjį klausimą: Ar EIVT steigi-mui buvo tinkamai pasirengta? Atas-kaitoje nagrinėjama, ar EIVT užduotys yra aiškiai apibrėžtos, ar jų skaičius yra baigtinis ir ar jas vienodai supranta Komisija ir valstybės narės; taip pat ar EIVT turi savo užduotims atlikti reikia-mą metodiką ir finansines priemones.

Vėlai buvo susitarta dėl EIVT vaidmens ir jis buvo neaiškiai apibrėžtas

14 Dėl neaiškumų, kilusių ratifikuojant Lisabonos sutartį13, valstybės narės ir ES institucijos, rengdamosi steigti EIVT, nuveikė nedaug darbo. Dėl to, kai 2009 m. gruodžio 1 d. Lisabonos sutartis įsigaliojo, valstybės narės, Ko-misija ir Taryba dar tik svarstė būsimos tarnybos ypatumus.

15 Svarbus šios diskusijos veiksnys buvo tai, kad ES tikslai nebuvo įtvirtinti ben-droje ES užsienio reikalų strategijoje, kuria galima būtų buvę remtis dirbant šį parengiamąjį darbą14.

16 Dėl to Tarybos sprendime nenustatyta jokių EIVT tikslų. Vietoj jų jame papras-čiausiai nustatytos jos užduotys15:

a) padėti VĮ / PP vykdyti jos trejopus įgaliojimus: vadovauti bendrai užsienio ir saugumo politikai, pirmininkauti Užsienio reikalų tarybai ir būti Komisijos pirmininko pavaduotoja (PP);

b) padėti Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui ir pačiai Komisijai vykdyti jų ati-tinkamas funkcijas išorės santykių srityje;

c) padėti valstybių narių diplomati-nėms tarnyboms, TGS ir Komisijai bei kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, ypač Europos Parla-mentui ir su jais bendradarbiauti.

09Pastabos

16 ES vidaus politikos ir veiksmai gali turėti didelį poveikį už ES ribų, kita vertus ir išorės įvykiai taip pat gali daryti poveikį ES vidaus dinamikai. „Vidaus politikų išorės dimensija“ paprastai reiškia situacijas, kai ES vidaus politikų išorės aspektai įgyja didėjančią užsienio ir saugumo politikos dimensiją. Kaip ES vidaus politikų poveikio ES užsienio politikai pavyzdį galime pateikti dvišalius santykius su Kanada, kuriuos ilgą laiką stelbė diskusija dėl ES klimato politikos poveikio iš bitumingojo smėlio išgaunamos naftos įsileidimui į Europos rinkas.

17 EIVT savo veiklą pradėjo vykstant Arabų pavasariui, konkrečiai tarptautinės intervencijos į Libiją išvakarėse.

18 Šie atsakomieji veiksmai apėmė daugybę iniciatyvų, tokių kaip antai naujos kaimynystės politikos, priimtos 2011 m. gegužės mėn., parengimas, ES biuro Benghazyje atidarymas 2011 m. gegužės mėn. ir Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims paskyrimas 2011 m. liepos mėn. ES delegacija Libijoje pagaliau buvo atidaryta 2011 m. lapkričio mėn.

19 ES delegacijos kompleksinis požiūris yra integruotas požiūris į šalį ar regioną, kai remiant aukšto lygmens tikslą yra derinamos tradicinės priemonės (antai vystomoji pagalba) ir bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmai (pvz., sankcijos). Tokių derinių pridėtinė vertė buvo pripažįstama jau anksčiau (pvz., po Balkanų karų), tačiau jas įgyvendinti kliudė to meto ES užsienio politikos veikėjų gausa. 2013 m. gruodžio 11 d. šiuo klausimu buvo paskalbtas bendras VĮ / PP ir Komisijos komunikatas.

17 Tarybos sprendimas atspindi sutarimą tarp valstybių narių, Europos Parla-mento ir Komisijos teksto rengimo metu. Jame papildomai neapibrėžtos šios plataus masto užduotys ir mažai pasakyta apie jų esmę.

18 Dėl to skyrių perkėlimas į EIVT buvo vykdomas ne dėl jų tikėtino indėlio į EIVT tikslų pasiekimą, tačiau remiantis jų veikla ir jų administracine pozicija Komisijoje arba TGS. Tai ypač akivaizdu ES vidaus politikų išorės dimensijos at-žvilgiu, kuriai EIVT iš Komisijos negavo jokių išteklių16. Antai EIVT buvo sukurta be skyrių, kurie užsiimtų pasaulinėmis ES svarbiomis problemomis, tokio-mis kaip klimato kaita ar energetinis saugumas, kadangi šioms problemoms skirti ištekliai buvo perkelti iš buvusio Komisijos išorės santykių generalinio direktorato į kitus Komisijos padalinius iki įsteigiant EIVT. Dėl to EIVT iš tikrųjų patyrė konkrečių sunkumų koordinuo-dama kai kuriuos ES užsienio politikai poveikį turinčius Komisijos veiksmus.

EIVT susidūrė su politiniais ir finansiniais sunkumais

19 EIVT buvo steigiama tuo metu, kai Viduržemio jūros pietinėse šalyse stiprėjo neramumai17. EIVT daugiausia dėmesio skyrė vykdyti ES atsakomuo-sius veiksmus18, kurie įgijo pirmenybę prieš valstybėse narėse ir ES institu-cijose ilgai lauktas užsienio politikos iniciatyvas, tokias kaip bendros saugu-mo ir gynybos politikos procedūrų ir struktūrų reforma ir ES kompleksinio požiūrio19 rengimas.

10Pastabos

20 Tarybos sprendimo preambulės 15 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad: „steigiant... turėtų būti vadovaujamasi ekonominio efektyvumo principu siekiant, kad tai neturėtų įtakos biudžetui“.

21 Administracinės užduotys, susijusios su EIVT autonomija, užduotys, kurias anksčiau vykdė rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė (pvz., pirmininkavimas kai kuriose Tarybos darbo grupėse) ir ES delegacijų naujos politinės pareigos (pvz., koordinuoti visas ES ambasadas vietoje).

20 Tuo metu, kai ES ir nacionaliniai biudžetai išgyveno sunkmetį, Taryba nusprendė, kad EIVT turėtų būti stei-giama laikantis biudžeto neutralumo principo20. Tačiau naujos institucijos steigimas pats savaime yra brangus, ypač jei steigiamoji įstaiga turi vykdyti naujas užduotis. Iš tiesų Taryba priėmė tokį sprendimą neatlikusi išteklių ver-tinimo, kuriame turėjo būti atsižvelgta į naujus poreikius21 ir į potencialias sinergijas iš Komisijos ir TGS struktūrų sujungimo.

21 Biudžeto neutralumo sąlyga buvo tai-koma griežtai ir į naująją tarnybą buvo perkeltos tik užsienio politikos struktū-ros. Tai reiškė, kad EIVT negavo išteklių pagalbinėms funkcijoms. Vietoje to, Komisija ir TGS toliau teikė įvairiausias paslaugas nuo personalo valdymo (pvz., įdarbinimo, sveikatos tikrinimo ar atlyginimo mokėjimo) iki adminis-tracinės pagalbos (pvz., IT konsultacijų, pastatų ar posėdžių salių infrastruktū-ros). Dėl to EIVT pasirašė susitarimus dėl paslaugų lygio su Komisija ir TGS. Tai buvo pragmatiškas trumpalaikis sprendimas, tačiau apskritai suteik-tos paslaugos ne visiškai atitiko EIVT poreikius:

a) EIVT neturėjo galimybės įvertinti ar pakeisti šių susitarimų dėl paslau-gų lygio, kurie buvo rengiami pa-gal iki jos įsteigimo teiktą paramą, apimtį ir naudą;

b) susitarimų trukmė neatitiko EIVT poreikių. Pavyzdžiui, TGS parama apsaugotų sistemų, naudojamų slaptai informacijai skleisti, techni-nei priežiūrai baigėsi anksčiau nei buvo rastas alternatyvus ir veiks-mingas sprendimas (atitinkantis biudžeto neutralumo principą).

22 Nebuvo atliktas bendras vertinimas, kuris leistų palyginti EIVT veiklos išlai-das su ankstesnių struktūrų, įskaitant valstybių narių, išlaidomis. Šiuo atžvil-giu, galima manyti, kad EIVT įsteigimas sutaupė valstybėms narėms nemaža lėšų. Antai valstybės narės gali kliautis EIVT politinėmis ataskaitomis, užuot rengusios savo nuosavas ataskaitas, rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė turi mažesnį darbo krūvį steigiant Tarybos darbo grupes ir joms pirmininkaujant ir EIVT moka atlygini-mus komandiruotiems diplomatams.

11Pastabos

22 ES šiuo metu yra užmezgęs strategines partnerystes su dešimt šalių: Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Japonija, Meksika, Rusija, Pietų Afrika, Pietų Korėja ir JAV. Šios partnerystės buvo pasirašytos ilgą laiką iki įsteigiant EIVT.

23 Ispanija, Italija, Lenkija ir Švedija manė, kad reikalingas platus strateginis požiūris į ES išorės santykius ir kad jį parengtų nusprendė pradėti Bendros Europos strategijos iniciatyvos svarstymo procesą.

24 Europos Parlamento ataskaita dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (A7-0357/2012), 2012 10 31.

25 Pusė į apklausos klausimus atsakiusių valstybių narių manė, kad EIVT turėtų labiau prisidėti prie ES užsienio politikų, kaip antai regioninių strategijų, tobulinimo.

EIVT efektyvumą mažina išteklių prioritetų nusta-tymo, organizavimo ir paskirstymo trūkumai

23 Šiame skirsnyje (23–50 dalyse) atsako-ma į antrąjį klausimą: Ar EIVT išteklių prioritetų nustatymas, organizavimas ir paskirstymas buvo efektyvūs? Audito Rūmai auditavo įdarbinimo procedūrų, spaudos konferencijų ir mokymo kursų imtis ir atliko kiekybinę duomenų apie darbuotojus analizę.

24 Ja remdamiesi, Audito Rūmai vertino EIVT valdymo strategiją, tikslų nustaty-mą ir planavimą, organizacinę struktū-rą, ES specialiųjų įgaliotinių vaidmenį ir žmogiškųjų išteklių valdymą, ypatingą dėmesį skirdami įdarbinimui, persona-lo paskirstymui ir mokymui.

EIVT nelaikė prioritetu visa-apimančios užsienio reikalų strategijos pagrindo paren-gimo ir nepriėmė vidaus strategijos

25 Atsižvelgdama į sparčiai kintančią tarptautinę padėtį, EIVT pasirinko ad hoc metodus, užuot pasiūliusi vi-saapimančią užsienio politikos strate-giją. EIVT taip pat pasirinko nesiūlyti visaapimančio požiūrio į bendravimą su ES strateginiais partneriais, nepai-sant to, kad esamos partnerystės22 buvo įsteigtos nesistemingai dar ilgą laiką iki Lisabonos sutarties ir galėjo neturėti aiškios sąsajos su dabartinės ES užsienio politikos prioritetais. Kai kurios valstybės narės23 ir Europos Parlamentas24 kritikavo atsisakymą nuo visaapimančios strategijos pagrindo, nes tikėjosi aktyvesnio EIVT vaidmens tobulinant ES užsienio politiką25.

26 Kai nėra strateginių gairių, EIVT, rengdama ES atsakymus, tariasi su ES institucijomis ir valstybėmis narėmis. Šių intensyvių aptarimų rezultatas yra ad hoc strategijos, kurias po to priima Komisija ir tvirtina Taryba. Toks pro-cesas tikrai nepadeda imtis veiksmų laiku.

12Pastabos

26 Rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių „trio“ buvo įsteigtas 2007 m. atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos sprendimą, pagal kurį Sąjungos valstybės narės yra suskirstomos į trijų viena po kitos rotacijos tvarka ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių grupes, kurios ir sudaro „trio“. Taip siekiama užtikrinti Tarybos darbo nuoseklumą.

27 Krizių valdymo ir planavimo direktoratas (įsteigtas 2009 m.), Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (2007 m.), Žvalgybos analizės centras (2002 m.) ir Karinis štabas (2001 m.). Jų vaidmuo lemiamas, kai reikia taikyti Tarybos sprendimu priimtas atsakomąsias priemones reaguojant į krizes (pvz., 2013 m. vasario mėn. pradėta vykdyti Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo misija, siekiant sustiprinti stabilumą Sahelio regione).

28 Geografinį skyrių sudaro vienas arba daugiau EIVT darbuotojų, atsakingų už tą pačią šalį. Jie grupuojami į geografines tarnybas.

29 GD RELEX turėjo keturis aukšto rango vadovus (vieną generalinį direktorių ir tris generalinio direktoriaus pavaduotojus), o TGS du aukšto rango vadovus (generalinį direktorių ir generalinio direktoriaus pavaduotoją). Tuo tarpu EIVT turi net 13 aukšto rango vadovų.

27 EIVT dar nepriėmė vidaus strategijos ar valdymo plano. Tačiau 2011 m. VĮ / PP nustatė tris pradinius prioritetus:

a) sukurti EIVT kaip veikiančią instituciją;

b) sustiprinti dešimt esamų strategi-nių partnerysčių;

c) patobulinti Europos kaimynys-tės politiką, atsižvelgiant į Arabų pavasarį.

Be šių keleto prioritetų, EIVT buvo pa-kankamai lanksti, kad prisitaikytų prie besikeičiančių aplinkybių ir atliko pa-grindinių tarpininkų vaidmenis Kosovo ir Serbijos dialoge ir Irano branduoli-nės programos pokalbiuose.

28 EIVT ne tik nenustatė tikslų, bet ir neparengė detalių šių prioritetų pa-siekimo vertinimo kriterijų. Ji taip pat neparengė bendro planavimo pagrin-do, todėl kiekvienas padalinys pats sprendžia kaip planuoti savo veiklą. Tai neigiamai atsiliepia bendram EIVT efektyvumui, kadangi užduotys ir ištekliai nebūtinai atitinka aukščiau-siojo lygmens tikslus. Be to, nesant bendro planavimo pagrindo, yra sunkiau integruoti jos veiklą į platesnį Komisijos darbo plano kontekstą arba į 18 mėnesių „Trio programą“26 (kurią parengė trys rotacijos tvarka pirminin-kaujančios valstybės narės ir TGS).

Sudėtinga EIVT sandara yra nepalanki bendradarbiavi-mui tarp įvairių jos padalinių

29 Bendra EIVT struktūra yra sudėtinga iš dalies dėl to, kad, skirtingai nei įpras-tinė užsienio reikalų ministerija, ji turi papildomų funkcijų, būdingų gynybos ministerijoms, vidaus reikalų ministeri-joms ir žvalgybos tarnyboms. Geogra-finiai skyriai, kurių dauguma perimti iš buvusio Komisijos išorės santykių ge-neralinio direktorato ir krizių valdymo struktūros, perimtos iš TGS27 sudaro dvi skirtingas organizacijos dalis, kurių antroji tiesiogiai atsiskaito VĮ / PP.

30 EIVT organizacinė struktūra sudaryta pagal piramidės principą, kuris yra sudėtingesnis nei užsienio reikalų struktūros, kurias jis pakeičia:

a) geografiniai skyriai, pagrindinė EIVT funkcija28, turinti daugiau valdymo lygmenų nei ligi šiol (žr. lentelę);

b) yra daugiau organizacinių vienetų, kurie yra mažesnės apimties (jų va-dovai turi mažiau įgaliojimų, jiems atsiskaito maždaug 20 % mažiau darbuotojų) ir

c) EIVT dirba dukart daugiau aukšto rango vadovų nei jų turėjo jos pirmtakai29.

13Pastabos

30 Antai su Krizių valdymo ir operacijų koordinavimo skyriumi, Saugumo politikos ir konfliktų prevencijos direktoratu ir tam tikru mastu su Pasaulinių problemų ir kovos su terorizmu padaliniu. Pavyzdžiui, audito metu buvo nustatyta dubliavimosi krizių prevencijos, reagavimo į krizes planavimo, kosmoso politikos ir saugumo sektoriaus reformos srityse.

31 Didelę vadovaujančiųjų pareigūnų dalį turinčią EEAS struktūrą iš dalies nulė-mė Tarybos sprendimas, kuriame buvo numatyta steigti geografinių sričių generalinius direktoratus ir reikalauja-ma, kad trečdalis EIVT personalo būtų iš valstybių narių. Kadangi didžiąją dalį į EIVT perkeltų vadovaujančių pareigy-bių jau užėmė nuolatiniai pareigūnai, EIVT sukūrė didelę vadovaujančiųjų pareigūnų dalį turinčią struktūrą, lei-džiančią į aukšto rango vadovų etatus priimti didelį skaičių valstybių narių diplomatų.

32 Iš TGS perimtos Bendros saugumo ir gynybos politikos struktūros buvo kuriamos daugelį metų, iškilus kon-krečiam poreikiui, be visaapimančio pagrindo ir dubliuojasi su kitais krizių valdymo padaliniais30. EIVT pradėjo spręsti šias problemas, tačiau tai sudė-tingas procesas, reikalaujantis vieningo valstybių narių balsavimo, kad būtų pakeisti kai kurie Tarybos sprendimai. Kol tai bus padaryta, EIVT įsteigė nau-jas geresnio koordinavimo priemones, kaip antai krizių valdymo taryba ir krizių platforma (žr. 1 langelį).

Lent

elė EIVT, GD RELEX ir TGS valdymo lygmenų apžvalga

Nauja struktūra Ankstesnės struktūros

EIVT DG RELEX TGS

(šeši lygmenys) (penki lygmenys) (penki lygmenys)

1. VĮ / PP 1. Komisijos narys

2. Vykdomasis generalinis sekretorius / Generalinis administracijos direktorius – 1. Generalinis sekretorius

3. Generalinio sekretoriaus pavaduotojai – –

4. Valdantieji direktoriai 2. Generalinis direktorius 2. Generalinis direktorius

– 3. Generalinių direktorių pavaduotojai 3. Generalinio direktoriaus pavaduotojas

5. Direktoriai 4. Direktoriai 4. Direktoriai

6. Padalinių vadovai 5. Skyrių vadovai 5. Skyrių vadovai

Šaltinis: EIVT duomenys apie darbuotojus ir Europos Sąjungos oficialusis katalogas, 2010 m.

14Pastabos

31 Vykdomasis generalinis sekretorius, generalinis administracijos direktorius ir du generalinio sekretoriaus pavaduotojai.

32 Nagrinėtosios imties atveju tvirtinimo procesas truko vidutiniškai keturias dienas ir, prieš tekstui pasiekiant Kabinetą, kur jis galėjo būti keičiamas, jis turėjo praeiti ne mažiau kaip penkis tvirtintojus (padalinio vadovo pavaduotoją, padalinio vadovą, direktorių, valdantįjį direktorių Valdybos narį).

33 EIVT turi Valdybą, kurią sudaro keturi patys vyriausieji jos pareigūnai31. Jos tikslas užtikrinti, kad EIVT vykdoma veikla būtų nuosekli ir padėtų pasiekti VĮ / PP nustatytus politinius tikslus. EVT vidaus procedūrose Valdyba nėra laikoma kolektyvinių subjektu, turin-čiu atskirą vaidmenį ir funkcijas. Nors valdyba palengvino koordinavimą tarp aukšto rango vadovų, jai nepavyko su-mažinti kaip buvo tikėtasi VĮ / PP darbo krūvio, kuris iki šiol turi 23 tiesiogines atskaitomybės linijas.

34 Kaip bet kurioje diplomatinėje tar-nyboje, yra nepaprastai svarbu infor-maciją gauti laiku. Audito metu buvo įvertinta, kiek veiksmingos yra esamos procedūros skirtos kurti ir skleisti dviejų pagrindinių tipų informacijos produktus:

a) EIVT padeda parengti Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komi-sijos pirmininko, VĮ / PP ir Komisijos narių vedamus posėdžius, laiku atsakydama į informacijos užklau-sas. Tačiau atsakymų parengimas gali pakankamai ilgai užtrukti, ypač dėl tvirtinimo proceso, kuris yra priklausomas nuo EIVT struktū-ros32. Kita vertus skyriai retai gauna atsiliepimus, susijusius su posėdžio tekstais ar galutinėmis išvadomis, dėl kurių buvo rengtas informaci-nis pranešimas, dėl to yra sunkiau jas tobulinti.

Krizių platforma

Krizių platforma yra naujas koordinavimo mechanizmas, skirtas rengti EIVT ir Komisijai aiškias politines ir strategines konkrečių krizių valdymo gaires. Priklausomai nuo konkrečios krizės ypatumų, krizių platforma sujungia krizių valdymo struktūras, geografinius ir horizontaliuosius skyrius ir atitinkamas Komisijos tarnybas.

Krizių platformai pradėjus veikti, Geografinis valdantysis direktorius perduoda šalies valdymą Krizių valdymo ir operacijų koordinavimo valdančiajam direktoriui, koordinuojančiam ES atsakomuosius veiksmus. Dėl to apri-bojamas krizių, kurias ES gali spręsti vienu metu skaičius, kadangi krizių valdymo valdantysis direktorius neturi pakankamai išteklių vienu metu valdyti daugiau nei dvi krizes. Dėl to krizių platforma duotai šaliai gali būti atšaukta tuo metu kai krizė dar vyksta, o ES atsakomieji veiksmai dar nebuvo suformuoti (pvz., Libijoje).

1 la

ngel

is

15Pastabos

33 Tai TGS sistemų palikimas, kurios buvo sukurtos taip, kad civilinė ir karinė informacija būtų teikiamos atskirai.

34 Taryba specialiuosius įgaliotinius naudoja nuo 1996 m. Anksčiau Taryba galėjo paskirti specialųjį įgaliotinį, kaip tik manydavo esant reikalinga, tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai jį siūlyti gali tik VĮ / PP.

b) Įsteigus EIVT, žvalgybos tarnybos ir delegacijos pirmąkart tapo tos pačios organizacijos dalimi, kas padidino galimybes teikiant para-mą sprendimų priėmimui, derinti politines atskaitas su žvalgybos duomenimis. Tačiau žvalgybos in-formacijos sklaida iki šiol yra ribota dėl praktinių sunkumų, kylančių dalijantis įslaptinta informacija su kai kuriais jos gavėjais. Šiuo po-žiūriu dauguma ES delegacijų yra nepasirengusios dirbti su įslaptin-tais dokumentais, daugelio dele-gacijų vadovų patikimumas nėra atitinkamai patvirtintas, o politinei ir žvalgybos informacijai teikti nau-dojamos sistemos dar nėra sude-rintos tarpusavyje33. Dėl to prieiga prie įslaptintos informacijos EIVT, ypač delegacijoms, ir naudojimasis ja yra smarkiai apriboti.

Į EIVT nepakankamai integruoti ES specialieji įgaliotiniai

35 Viena seniausių bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių yra ES specialiųjų įgaliotinių siuntimas ES vardu spręsti krizių problemas ar atlikti ypatingas užduotis34. Specialiuosius įgaliotinius, VĮ / PP rekomendavus, ski-ria Užsienio reikalų taryba ir jie naudo-jasi didele valstybių narių parama.

36 Iš pradžių specialieji įgaliotiniai vaidino svarbų vaidmenį padedant koordi-nuoti užsienio politiką tarp Tarybos ir Komisijos, tačiau įsteigus EIVT tai tapo nebereikalinga. Tačiau atsižvelgdama į jų vykdomas specialias regioninių problemų ir pavienių krizių sprendimo užduotis, EIVT ir toliau laiko jų darbą naudingu, o Taryba laiko juos naudin-gu užsienio politikos įrankiu. Štai kodėl po laikino jų skaičiaus sumažėjimo (nuo 12 2010 m. iki 9 2011 m.) 2013 m. pabaigoje jų buvo 11.

37 Specialieji įgaliotiniai turi plačius įpareigojimus. Tai leidžia pasiekti didelį vykdymo lankstumą, tačiau kita vertus dėl to tampa sunkiau įvertinti jų darbo veiksmingumą. Nepaisant to, kad spe-cialieji įgaliotiniai yra laikomi ad hoc krizių valdymo priemone, jie įdarbina-mi vidutiniškai aštuoneriems metams, ir dėl to kyla rizika, kad jų skaičius di-dės ir ims trukdyti atlikti savo vaidmenį įprastinėms EIVT struktūroms.

16Pastabos

35 2012 m. specialiesiems įgaliotiniams skirtas bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimas sudarė 27 897 500 eurų, kas atitinka 5,7 % visų EIVT 2012 m. išlaidų. Ši suma finansuojama iš bendros užsienio ir saugumo politikos veiklos asignavimų.

36 Pavyzdžiui, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras, kuris yra atsakingas už operacijų planavimą ir civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos misijų vykdymą.

38 2013 m. gruodžio mėn. 7 iš 11 specia-liųjų įgaliotinių buvo įsikūrę Briuselyje EIVT patalpose. ES specialieji įgalioti-niai integruojami į EIVT tik tuo atveju jei jie tuo pat metu yra delegacijų va-dovai (4 iš 11, visi įsikūrę ne ES). Nesant aiškių procedūrų, kiekvienas specia-lusis įgaliotinis turi teisę pats spręsti, kaip valdyti koordinavimą su atitinka-mais EIVT padaliniais, ir dėl to padidėja rizika, kad jų veiksmai gali būti nesu-derinti su kitais ES veiksmais. Tik pusė apklaustų delegacijų vadovų manė, jog jie pakankamai gerai informuojami apie specialiųjų įgaliotinių veiklą.

39 Specialieji įgaliotiniai finansuojami iš ES veiklos biudžeto, kurį valdo Komisi-ja, kuri biudžeto ribojimo laikais skiria EIVT nemažus papildomus išteklius šalia jos administracinio biudžeto35. Ta-čiau dėl to jie taip pat nepatenka į EIVT administracinę ir valdymo sistemą, ypač kiek tai susiję su personalo įdar-binimu, atlyginimais ir atskaitingumu, ir įpareigoja juos laikytis papildomų administracinių ir finansinių įsiparei-gojimų, kurie mažina jų galimybes prisidėti prie politikos formavimo.

EIVT susidūrė su sunkumais įdarbindama darbuotojus esminėms funkcijoms iš per-keltų išteklių

40 EIVT pradėjo veiklą su jai suteiktais ištekliais ir tarnybomis, į kurias buvo įdarbinami perkeltieji darbuotojai remiantis jų statusu 2010 m. gruo-džio 31 d. 2011 m. EIVT atliko pradinį darbuotojų patikrinimą, skirtą visų pirma geografiniams skyriams racio-nalizuoti. 2012 m. buvo pradėta antroji patikrinimo procedūra, kurios tikslai vertinant poreikius ir derinant išteklius su ES užsienio politikos prioritetais buvo ambicingesni. Šios dvi tikrinimo procedūros leido EIVT sustiprinti jos administracines ir pagalbines funkcijas, kurioms ją steigiant trūko darbuotojų.

41 Nepaisant 18 naujų darbuotojų, delegacijų politinių skyrių personalo komplektavimas iki šiol nėra užbaigtas ir nebuvo skirta naujų išteklių pareigų, susijusių su rotacijos tvarka pirminin-kaujančia valstybe. Panašiai atitinkami padaliniai36 negavo reikiamų naujų personalo išteklių operaciniam plana-vimui ir 2012 m. ir 2013 m. pradėtiems bendros saugumo ir gynybos politi-kos veiksmams vykdyti, reaguojant į krizes Libijoje, Somalio pusiasalyje ir Sahelyje.

17Pastabos

37 Iš viso 35 % delegacijų vadovų, kurie grįžo į Briuselį, nebuvo paskirti į vadovaujamas pareigas.

38 Kiek iš viso kainuoja EIVT įdarbinimo procedūros yra nežinoma, kadangi EIVT žmogiškųjų išteklių skyrius apmoka tik valstybių narių diplomatų įdarbinimo išlaidas, tuo tarpu už atitinkamas ES pareigūnų įdarbinimo išlaidas moka ES institucijos. Reikalavimas, kad delegacijos turi finansuoti savo darbuotojų, dalyvaujančių įdarbinimo procedūrose, išlaidas taip pat sudarė spaudimą jų pačių biudžetams.

42 Be klimato kaitos ir energetinio sau-gumo sričių (žr. 18 dalį), audito metu buvo nustatytos dar kelios sritys, kuriose teminės patirties trūkumas buvo ypatingai problemiškas: ekono-miniai ir finansiniai klausimai, bendros saugumo ir gynybos politikos patirtis delegacijų lygmeniu, veiklos kosminėje erdvėje elgesio kodeksas, kibernetinis saugumas, migracija, sankcijos ir turto susigrąžinimas. Teminiai skyriai yra pa-grindiniai pašnekovai su Komisija per tarpžinybinio konsultavimosi procedū-rą, kuri yra pagrindinė EIVT galimybė daryti įtaką politikos formavimui. Taigi dėl šių spragų EIVT yra dar sunkiau už-tikrinti politikos nuoseklumą, susijusią su vidaus politikų išorės dimensija.

43 TGS ir Komisijos užsienio reikalų struk-tūros naudojo skirtingas IT programas. Be to, įsteigus EIVT atsirado naujų reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su saugiais ryšių tinklais, skirtais dalintis informacija su delegacijomis. Tačiau EIVT negalėjo patenkinti neatidėliotinų poreikių, tokių kaip atnaujinti ir inte-gruoti iš Komisijos ir TGS paveldėtas IT programas bei pagerinti komunika-cijas su delegacijomis ir valstybėmis narėmis.

44 EIVT smarkiai priklausoma nuo koman-diruotų nacionalinių ekspertų, kurie nėra įtraukiami į jos personalo planą (2013 m. birželio mėn. būstinėse ir de-legacijose jų buvo 366). Tai reiškia, kad daugiau nei pusė viso EIVT administra-torių lygmens darbuotojų yra koman-diruoti iš valstybių narių ribotam lai-kotarpiui ir gali būti atšaukti, sukeliant riziką EIVT institucinei atminčiai ir jos veiklos tęstinumui.

Įdarbinimo procedūros vyko lėtai, buvo brangios ir išsprendė ne visas paveldė-tas disproporcijos problemas

45 Iš EIVT buvo pareikalauta atnaujin-ti darbo pajėgumą, per du su puse metų priimant trečdalį jos vykdomųjų darbuotojų iš valstybių narių, – iki šiol negirdėtas įpareigojimas bet kuriai ES institucijai. EIVT pasiekė šį tikslą.

46 Įvykdyti šį trečdalio reikalavimą natūra-liai mažėjant darbuotojų buvo savaime sunku, kadangi dauguma esamų dar-buotojų turėjo neterminuotas darbo sutartis. Vėliau buvo paveiktos karjeros perspektyvos ir daugelis darbuotojų paliko EIVT, ypač darbuotojai, kurių pa-skyrimai į delegacijas turėjo baigtis37. Dėl to buvo prarasta vertinga patirtis ir varginami darbuotojai.

47 EIVT įdarbinimo procedūros yra lėtos, ypač į delegacijos vadovo postus, ka-dangi VĮ / PP nusprendė kviesti pokal-biui visus atrinktus kandidatus, nesvar-bu kokio dydžio delegacija. Jos taip pat daug kainuoja, kadangi dauguma kandidatų įsikūrę ne ES, o pokalbiai rengiami asmeniškai Briuselyje38. Dėl labai užimto VĮ / PP tvarkaraščio, sunku surengti pokalbius pranešant pakan-kamai iš anksto ar išvengti paskutinės minutės pakeitimų, o tai nulemia pa-pildomas išlaidas, vėlavimus ir kritiką žiniasklaidoje.

18Pastabos

39 2012 m. ir 2013 m. daugiau kaip vieną kartą į pokalbį buvo kviečiami atitinkamai 75 ir 39 kandidatai. 2013 m. dešimčiai daugiausia kartų į pokalbius Briuselyje kviestų kandidatų iš viso buvo surengti 37 pokalbiai.

40 2011 m. sausio mėn. administratorių pareigose moterys ir 2004 m. bei 2007 m. į Sąjungą įstojusių valstybių narių piliečiai sudarė atitinkamai 28 % ir 13 %.

48 Įdarbinant darbuotojus į itin svarbias pareigybes dalyvauja valstybių narių Komisijos ir TGS atstovai, kas padeda užtikrinti nešališką procedūrą kan-didatų kilmės požiūriu. Tačiau EIVT neparengė kompetencijų tinklelio vadovams, leidžiančio vertinti atrink-tus kandidatus. Be to, EIVT nusprendė nebenaudoti vertinimo centrų vado-vaujančioms pareigoms nepaisant jų galimų privalumų. Pavyzdžiui, verti-nimo centrai gali sumažinti poreikį rengti pokalbius39, papildomai įvertinti kandidato kompetencijas ir nustatyti mokymo ir tobulinimo poreikius.

49 2013 m. rugsėjo mėn. vis dar išliko didelė lyčių ir geografinė disproporci-ja, kuri jau buvo ankstesnėse užsienio politikos struktūrose40:

a) administratorių pareigose dirbo pernelyg mažai moterų (34 %), jų dalis buvo dar mažesnė delegacijo-se (26 % administratorių) ir vadovų pareigose (21 %);

b) tik 14 % vadovų yra atvykę iš valstybių narių, įstojusių į Sąjungą 2004 m. ir 2007 m., – mažiau nei atitinkama jų gyventojų dalis visoje ES (21 %).

50 Įvadinis mokymas buvo nepakankamai tikslinis, kad patenkintų naujų EIVT darbuotojų poreikius, kadangi valsty-bių narių diplomatai nesusipažinę su Komisijos procedūromis ir praktika, o ES pareigūnai nėra pakankamai parengti vykdyti naujas diplomatines funkcijas. Tačiau 2013 m. rugsėjo mėn. buvo įgyvendinti įvadinio mokymo pakeitimai.

19Pastabos

41 EIVT peržiūroje teigiama, jog, deja, šie posėdžiai buvo rengiami nepakankamai dažnai. Komisijos pirmininkas ir Vyriausioji įgaliotinė neseniai susitarė, kad Komisijos narių RELEX grupės posėdžiai pirmininkaujant Vyriausiajai įgaliotinei turėtų būti rengiami reguliariau.

42 Komisija sustiprino už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį, suteikdama šiai pareigybei pirmininko pavaduotojo statusą ir sukurdama jam papildomų darbo priemonių.

43 Maždaug du tris kartus per metus šalių darbo grupių posėdžius rengia kiekviena geografinė tarnyba, juose dažnai nedalyvauja kai kurie svarbūs dalyviai, kaip antai teminiai skyriai, bendros saugumo ir gynybos struktūros ar ES specialieji įgaliotiniai. Krizių valdymo taryboje nėra atstovaujami už kovos su terorizmu ir vystymo klausimus atsakingas EIVT valdymo direktoratas, Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid ir specialieji įgaliotiniai. Vidaus reikalų GD yra vienintelis Komisijos generalinis direktoratas, atstovaujamas Žvalgybos valdančiojoje taryboje.

Koordinavimas su Komi-sija ir valstybėmis narė-mis gerėja, tačiau dar yra nepakankamas, kad EIVT išnaudotų savo potencialą

51 Šiame skirsnyje (51–67 dalyse) at-sakoma į trečiąjį klausimą: Ar EIVT veiksmingai koordinavo veiksmus su Komisija ir valstybėmis narėmis? Audi-to naudojo kriterijus, susijusius su EIVT koordinavimo mechanizmų veiksmin-gumu Komisijoje ir valstybėse narėse, tiek centrinių tarnybų, tiek delegacijų lygmenimis.

Koordinavimas su Komisija buvo iš dalies veiksmingas

52 EIVT užduotis padaryti užsienio politiką nuoseklesnę. Šis įgaliojimas įpareigoja artimiau bendradarbiauti su Komisija, kuri pagal Lisabonos sutartį išlaiko atsakomybę už kai kurias išorės santykių sritis (pvz., vystymo, preky-bos, plėtros, humanitarinės pagalbos ir vidaus politikų išorės aspektų).

53 Kaip Komisijos pirmininko pavaduo-tojas VĮ / PP turi visus įgaliojimus dalyvauti Komisijos sprendimų priė-mime, tačiau dėl savo darbo pobūdžio 2012 m. jis negalėjo dalyvauti dviejuo-se trečdaliuose Komisijos posėdžių, įskaitant tuose, kurie turėjo tiesioginį ar netiesioginį poveikį ES užsienio po-litikai. Be to, pasirodė, jog oficialius iš-orės reikalų Komisijos narių posėdžius nėra lengva surengti: per 29 mėnesius jų įvyko tik penki ir visiems jiems pir-mininkavo Komisijos pirmininkas41. Dėl to aiškinantis, kokios yra konkrečios jos PP pareigybės funkcijos / galios, pvz., koordinuojant kitus Komisijos narius, pažanga buvo nedidelė. Tai atrodo keista palyginti su pažanga apibrė-žiant 2011 m. spalio mėn. reaguojant į finansinės krizės rimtumą įsteigtos už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingo Komisijos nario PP pareigy-bės galias42.

54 Darbo lygmeniu veikia įvairūs forumai, kuriuose EIVT ir Komisija koordinuoja savo veiklą. Auditas nustatė, kad šalių darbo grupių, Žvalgybos valdančio-sios tarybos ir Krizių valdymo tarybos posėdžiai vykdavo rečiau nei numatyta ir kad juose dalyvaudavo ne visos svar-bios šalys43. Sistemingiau koordinavi-mas vyko savaitiniuose koordinavimo posėdžiuose, dalyvaujant Komisijos generaliniam sekretoriatui ir Politikos koordinavimo padaliniui, ir bendruose EIVT ir Komisijos ir Komisijos generali-nių direktoratų posėdžiuose, skirtuose Tarybos darbo grupių parengiamajam darbui.

20Pastabos

55 EIVT dalyvauja Komisijos tarpžinybinė-se konsultacijose, tačiau dėl jos ribotų išteklių jos poveikis vidaus politikų išorės dimensijai sumažėja. Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kuri priklauso tarpvyriausybinei kom-petencijai, VĮ / PP prieš konsultuoda-masis su Komisija įvertina, ar konkreti tema šiai kategorijai yra priskirtina didžia dalimi ar išskirtinai. Kartais tai yra nuomonės klausimas ir pasiūlymas vis vien gali turėti pasekmių Komisijos kompetencijos sritims.

56 Veiklai koordinuoti EIVT ir Komisija pasirašė oficialius darbo susitarimus. Apskritai, kadangi EIVT yra atskirta nuo Komisijos, naujos procedūros yra mažiau lanksčios ir daugiau kainuojan-čios nei tos, kurios buvo naudojamos, kai už išorės santykius buvo atsakin-gas GD RELEX. Nepaisant to, kad EIVT dirbantys buvę Komisijos darbuotojai iki šiol turi gerus, koordinuoti pade-dančius ryšių tinklus, panašu, kad šie tinklai laikui bėgant darosi silpnesni. Be to, EIVT įsteigus kaip atskirą su-bjektą, padaugėjo tais pačiais dalykais užsiimančių ES institucijų ir dėl to gali tapti sunkiau susitarti dėl efektyvaus darbo pasidalijimo, kaip matyti iš Euro-pos Sąjungos dabartinės krizių skyrių struktūros (žr. 2 langelį).

Krizių skyriai

Padėties stebėjimas yra nuolatinis visame pasaulyje vykstančių įvykių apžvelgimas ir analizavimas, naudojant visas turimas priemones, įskaitant ES delegacijų ataskaitas, žvalgybos šaltinius ir viešąją žiniasklaidą. Panau-dodama priemones, kurios anksčiau buvo išsklaidytos trijuose atskiruose skyriuose, EIVT 2012 m. sukūrė ES situacijų kabinetą. Nors tai buvo teigiamas žingsnis mažinant besidubliuojančius vaidmenis atliekančių krizių skyrių skaičių, dar daug ką būtina nuveikti ES lygmeniu.

2013 m. gegužės mėn. Komisija įsteigė savo pačios Reagavimo į nelaimes centrą, kad, katastrofai ištikus Europą ar likusį pasaulį, galėtų imtis geriau suderintų, greitesnių ir efektyvesnių atsakomųjų priemonių. Be to, TGS prisideda įgyvendinant ES nepaprastosios padėties ir krizių koordinavimo priemones (EU-CCA), kurios buvo parengtos, siekiant užtikrinti greitą ir koordinuotą įvairių sektorių reagavimą į rimtas krizes vadovaujant rotacijos tvarka pirmininkaujančiai valstybei. Šiuo metu ES situacijų kabineto, Reagavimo į nelaimes centro ir EU-CCA struktūrų įgaliojimai nėra pakankamai aiškiai atskirti, kad būtų galima sumažinti akivaizdžią dubliavi-mosi riziką.

Svarbų vaidmenį reaguojant į krizes ir toliau atlieka kiti specialūs centrai44. Esant dabartinei struktūrai, kyla klausimų dėl efektyvumo ir veiksmingumo, kadangi informacija ir įgaliojimai yra pasiskirstę tarp įvairių veikėjų ir, pavyzdžiui, ES gaus bendrą integruotą grėsmių ir rizikos vertinimo ataskaitą tik 2015 m.

44 Strateginės analizės ir reagavimo skyrius (Vidaus reikalų GD), Su sveikata susijusių nepaprastųjų padėčių operacijų skyrius (Sveikatos ir vartotojų reikalų GD), Nepaprastųjų veiksmų centras Europos ligų prevencijos ir kontrolės centre ir Frontex situacijų centras.

2 la

ngel

is

21Pastabos

45 Delegacijų vadovų atsakymai į Audito Rūmų apklausą rodo, kad 46 % iš jų skyrė 50 % ar daugiau savo laiko vadybos ir (arba) administravimo klausimams.

Nauja ES delegacijų struktūra reikalauja daugiau koordi-navimo darbo, o jų administ-racinis valdymas yra mažiau veiksmingas

57 Dėl griežto EIVT ir Komisijos adminis-tracinių biudžetų atskyrimo delega-cijų lygmeniu tapo dar sudėtingesni biudžeto rengimo ir vykdymo etapai. Pavyzdžiui, 2012 m. Komisija finansavo administracines delegacijų išlaidas per aštuonis skirtingus generalinius direktoratus ir tris priemones. Biudžetų atskyrimas turi neigiamą poveikį dele-gacijų efektyvumui, kadangi dabartinė struktūra reikalauja daugiau išteklių administraciniam biudžetui valdyti ir ribotų išteklių bei decentralizuoto biudžeto vykdymo sąlygomis ji tampa rizikos šaltiniu (žr. 3 langelį). 2013 m. lapkričio mėn. EIVT pateikė Komisijai supaprastinimo pasiūlymą, kurį įgy-vendinus finansavimo šaltinių skaičius sumažėtų iki dviejų.

58 Delegacijų vadovai taip pat susiduria su dideliais sunkumais priskirdami darbuotojus prioritetams, kadangi jie gali skirti Komisijos darbuotojus EIVT pareigoms eiti tik 20 % jų darbo laiko. Kita vertus, Komisijos darbuotojai negali leisti vykdyti EIVT išlaidas. Taigi delegacijų vadovai didelę savo laiko dalį užsiima administraciniais, o ne politiniais klausimais, dėl to nukenčia jų veiksmingumas45.

59 Delegacijų vadovai ir skyrių pareigūnai būstinėse ne visuomet yra informuoti apie instrukcijas ir ataskaitas, kuriomis Komisijos centrinės tarnybos keičiasi su Komisijos darbuotojais delega-cijose. Todėl kyla rizika ES veiksmų nuoseklumui.

Finansinių leidimų ribojimas

Yra griežti apribojimai, kurių delegacijų darbuotojai turi laikytis leisdami vykdyti EIVT administracines išlaidas ir Komisijos veiklai skirtas išlaidas. Vienintelė išimtis yra delegacijos vadovas, dirbantis EIV tarnybai, tačiau yra Komisijos perįgaliotas leisti vykdyti Komisijos veiklai skirtas išlaidas. Dėl to keletu atvejų susidarė padėtis, kai niekam nebuvo leista vykdyti kai kuriuos pagrindinius finansinių operacijų etapus, ypač delegacijose, kuriose vienintelis EIVT administratorius yra delegacijos vadovas: kai jo nėra, be jo niekas negali leisti vykdyti ES admi-nistracines išlaidas.

3 la

ngel

is

22Pastabos

46 Šiuo atžvilgiu Taryba savo išvadose dėl EIVT peržiūros visiškai pritarė tolesniam darbo bendrose patalpose ir dalinimosi atskaitomis ir informacija skatinimui.

60 EIVT ir Komisija koordinuoja delega-cijų vadovybę per EUDEL, organą, kuris posėdžiauja vyresniųjų vadovų ir operatyviniu lygmenimis. Tačiau tuo pat metu Komisija taip pat turi atskirą forumą „COMDEL“, kuris užsiima speci-aliai Komisijos dalykais. EIVT negauna COMDEL posėdžių protokolų ir nėra in-formuojama apie svarbias iniciatyvas. Pavyzdžiui, 2011 m. Komisija atliko išsa-mų Komisijos darbuotojų delegacijose darbo krūvio vertinimą, neatsižvelgusi į visų delegacijos darbuotojų (įskaitant EIVT darbuotojų) santykinį darbo krūvį ir į bendrus ES prioritetus. Tai, kad delegacijomis susijusiais klausimais užsiima dvi atskiros įstaigos, apsunkina darbo sąlygų laikymąsi.

61 Nepaisant šių problemų, valstybės narės mano, jog buvusių Komisijos de-legacijų pertvarkymas į ES delegacijas buvo didelė EIVT sėkmė.

Valstybės narės ir EIVT dar ne visiškai išnaudojo sinergijos tarp jų diplomatinių atstovy-bių tinklų potencialą

62 EIVT įsteigė reguliarius posėdžius su valstybių narių diplomatinėmis tar-nybomis bendro intereso klausimams svarstyti. Šie posėdžiai buvo rengiami įvairiais lygmenimis ir leido EIVT ko-ordinuoti platų temų spektrą politinių klausimų iki administracinių reikalų, tokių kaip mokymas ir saugumas.

63 Tačiau naujas ES delegacijų vaidmuo nebuvo sustiprintas sinergija su valsty-bių narių diplomatinėmis tarnybomis, ką didžia dalimi galima paaiškinti tuo, kad praėjo mažai laiko ir kad trūko įsipareigojimo iš pačių valstybių narių pusės. ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės iki šiol tik re-tais atvejais dirba bendrose patalpose, jos tik išimtiniais atvejais bendrai teikia politinę informaciją. Praktiškai infor-macijos srautas tarp delegacijų ir vals-tybių narių pasiuntinybių išlieka vienos krypties, nes delegacijos informacijos gauna mažai. Darbas bendroje patal-poje ir bendras politinės informacijos teikimas suteikia EIV tarnybai gerų gali-mybių kurti pridėtinę vertę46.

23Pastabos

64 Lisabonos sutartis, įsteigusi ES de-legacijas, sustiprino lūkesčius, kad šie „Europos namai“ teiks konsulines paslaugas, įskaitant konsulinę ES piliečių apsaugą. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti, antai EIVT dar neparen-gė detalios šių problemų sprendimo finansinių padarinių analizės, ypač patenkinant kai kurių vidutinių ir mažų valstybių narių lūkesčius. Šiuo klau-simu valstybės narės dar nepasiekė bendros pozicijos ir nesusitarė dėl taisyklių ir teisės aktų, taikytinų krizių ir nepaprastosios padėties situacijo-se, suderinimo, personalo mokymo ir kaštų paskirstymo.

Ne visiškai pasinaudota galima nauda, kurią galėjo duoti EIVT nuolatinis pirmi-ninkavimas Tarybos paren-giamiesiems organams

65 VĮ / PP pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, vienai iš Europos Sąjungos Tarybos sudėčių, ir skiria kai kurių jos parengiamųjų organų (įskaitant Politi-nio ir saugumo komiteto) nuolatinius pirmininkus. Tai palengvina koordi-navimą ir suteikia EIVT nemažą įtaką visam užsienio politikos ciklui, tačiau yra ir trūkumų, kaip antai nėra paren-giamojo organo, skirto vidaus politikų išorės dimensijai.

66 Nuolatinių pirmininkų skyrimas buvo laikomas privalumu palyginti su anks-tesniu pirmininkavimo rotacijos tvarka modeliu. Tačiau sprendžiant pagal Audito Rūmų atliktos valstybių narių apklausos atsakymus, EIVT pirminin-kavimas Tarybos komitetams ir darbo grupėms netapo labiau strateginis, nei tuomet, kai jiems buvo pirmininkauja-ma rotacijos tvarka.

67 Apskritai dabartinė struktūra iki šiol reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su rotacijos tvarka pirmininkaujančia šalimi, kuri pirmininkauja Bendrųjų reikalų tarybai, atsakingai už pagrin-dines temas, tokias kaip derybos dėl stojimo, Nuolatinių atstovų komitetas ir kai kurios svarbios Tarybos darbo grupės, pvz., darbo grupė atsakinga už vystymąsi. Toks koordinavimas iki šiol praktiškai veikė, nors jo efektyvumą mažino EIVT planavimo ir darbotvar-kės rengimo trūkumai, nulėmę vėla-vimą pateikti dokumentus ir teikiant pakankamai ankstyvus pranešimus prieš tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus.

24Išvados ir rekomendacijos

68 Ši ataskaita yra EIVT įsteigimo nepri-klausomo vertinimo rezultatas. Audito Rūmų auditas vyko tuo pat metu kaip ir pasirengimas EIVT tarpinei peržiū-rai. Audito Rūmų nustatyti faktai ir rekomendacijos iš esmės atitinka EIVT savo pačios vertinimą, o tai dar labiau padidina būtinybę šalinti nustatytus trūkumus.

69 Įsteigus EIVT, ES turi funkcionalią užsienio politikos tarnybą, aprūpintą politikos skyriais ir krizių valdymo struktūromis, platų diplomatinių tarny-bų tinklą ir subalansuotą įvairios kilmės darbuotojų kontingentą.

70 EIVT buvo steigiama finansinių suvar-žymų metu ir kai šalia ES išorės sienų stiprėjo neramumai. Be to, jis buvo skubotas ir nepakankamai parengtas ir tuo pat metu varžomas daugybės kliūčių ir neaiškiai apibrėžtų užduo-čių. Apskritai šie veiksniai nulėmė veiklos pradžiai nepalankią aplinką. (žr. 13–22 dalis)

71 EIVT efektyvumą taip pat mažino tikslų nustatymo ir planavimo, išteklių orga-nizavimo ir paskirstymo trūkumai. Dar nepakankamai į EIVT darbą integruoti ES specialieji įgaliotiniai. Nagrinėdami įdarbinimo klausimus, Audito Rūmai nustatė, kad didelė lyčių ir geografinė disproporcija dar nėra visiškai paša-linta ir kad įdarbinimo procedūros yra brangios ir lėtos. (žr. 23–50 dalis)

72 Apskritai koordinavimas su Komisija buvo tik iš dalies veiksmingas, visų pirma dėl to, kad nebuvo veiksmingų aukščiausio lygmens koordinavimo mechanizmų ir dėl nelanksčios dele-gacijų finansinės ir administracinės struktūros, atimančios išteklius iš finansinių užduočių. Koordinavimas su valstybėmis narėmis pagerėjo, nors jį dar galima tobulinti, išnaudojant siner-gijas, tokias kaip dalijimasis informacija ar darbas bendrose patalpose, sie-kiant pagerinti konsulines paslaugas, įskaitant ES piliečių konsulinę apsau-gą ir sustiprinti strateginį Tarybos ir jos parengiamųjų organų vaidmenį. (žr. 51–67 dalis)

73 Remdamiesi minėtomis išvadomis, Au-dito Rūmai rekomenduoja, kad EIVT:

a) aiškiau suformuluotų savo tikslus, užduotis ir kompetencijas, raciona-lizuotų savo organizacinę sistemą ir supaprastintų savo veiklos admi-nistracinę struktūrą;

b) kartu su valstybėmis narėmis ir Komisija išnagrinėtų, kokia yra būtinybė ir galimybės parengti naujos visaapimančios užsienio rei-kalų ir saugumo politikos strategi-jos pagrindą, kuris būtų teikiamas tvirtinti Europos Vadovų Tarybai;

c) patobulintų savo kompleksinį planavimą, siekdama geriau sude-rinti savo vidaus veiklą ir ją geriau pritaikyti prie Komisijos metinės darbo programos, taip pat prie rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių narių „trio“ programos;

25Išvados ir rekomendacijos

d) pasiūlytų Tarybai peržiūrėti esamą ES specialiesiems įgaliotiniams taikomą teisinį pagrindą, siekiant užtikrinti jų laipsnišką integravimą į EIVT darbą, taip pat patikslinti jų skyrimo sąlygas, jų įgaliojimų ypatumus, jų veiksmingumo verti-nimo mechanizmus ir pasiūlyti jų administracinės pozicijos pakei-timus, įskaitant etatų skaičiaus ir finansinius aspektus;

e) remdamasi per pirmuosius trejus metus sukaupta patirtimi, peržiū-rėtų savo įdarbinimo procedūras, patvirtintų kompetencijų tinklelį vadovams, skatintų taupyti ištek-lius naudojant naujas technologi-jas, įdarbindama darbuotojus itin svarbioms pareigoms naudotųsi vertinimo centrų paslaugomis ir atidžiau atrinktų pareigybes, kurias per atrankos procedūrą tikslinga nagrinėti politiniu lygmeniu;

f) kartu su Komisija pasiūlytų naują ES delegacijų valdymo admi-nistracinę ir finansinę struktūrą, kuri padėtų sumažinti dabartinių biudžetinių priemonių sąlygojamą sudėtingumą ir nelankstumą;

g) EIVT turėtų toliau dėti pastangas skatinti dalijimąsi informacija ir bendra vieta su valstybėmis narė-mis bei turėtų galimybių studiją inicijuoti konsulines paslaugas, įskaitant konsulinę ES piliečių apsaugą.

Šią ataskaitą priėmė III kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Karel PINXTEN, 2014 m. gegužės 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

PirmininkasVítor Manuel da SILVA CALDEIRA

26

Europos Vadovų Tarybos susitikime (2010 m. spalio mėn.), ir ministerijų lygmeniu (2010 m. gruodžio mėn. Užsienio reikalų tarybos posėdyje), ypač Gym-nich susitikime 2011 m. rugsėjo mėn. ir įvairiomis kitomis progomis. Dėl nevienodo strateginių šalių partnerių grupės ir atitinkamų šalių partnerių san-tykių su ES pobūdžio visada buvo pripažįstama, kad „vieno kurpalio“ požiūris į šias partnerystes neduotų daugiausiai naudos. Iš pradžių daugiausia dėmesio diskusijose buvo skiriama strateginėms partnerys-tėms su JAV, Rusija ir Kinija. Tada daug dėmesio skirta ir Brazilijai, Indijai ir Pietų Afrikai, ir, žinoma, visoms kitoms strateginėms partnerėms. Taip pat verta paminėti, kad strateginių partnerysčių struk-tūra – kurią sudaro reguliarūs susitikimai įvairiais lygmenimis ir, visų pirma, reguliariai rengiami aukš-čiausiojo lygio susitikimai – sudaro palankias sąlygas sistemingoms paskesnėms valstybių narių priemo-nėms ir laipsniškam šių partnerysčių pritaikymui prie politinių prioritetų ir kintančios tarptautinės padėties. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbios yra dis-kusijos, kurios vyksta Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) po aukščiausiojo lygio susitikimų.

Sudėtinga EIVT sandara yra nepalanki bendradarbiavimui tarp įvairių jos padalinių

32. 1 langelis. Krizių platformaBuvo nustatyti du nauji geresnio koordinavimo mechanizmai, kaip antai, krizių valdymo taryba, kurioje sprendžiami horizontalieji klausimai, ir krizių platforma, kuri organizuoja ES reagavimą į krizę visais susijusiais aspektais (diplomatiniu, humani-tarinės pagalbos, saugumo, krizių valdymo ir kt.) su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis iš EIVT ir Komisijos (ypač Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD ir Vystymosi ir bendradar-biavimo GD). Pradėjus veikti krizių platformai, vyriausioji įgaliotinė arba generalinis vykdomasis sekretorius arba už tą geografinę zoną atsakingas valdantysis direktorius kartu su krizės valdymo direktoriumi, atsakingu už operatyvinius krizės aspektus, surengia koordinavimo posėdį, siekdami priimti operatyvines išvadas su visais subjektais, dalyvaujančiais rengiant ES atsaką. Kaip nurodyta neseniai priimtame komunikate dėl visapusiško požiūrio, visoms krizės apimtoms šalims krizės platformos organizuojamos labai reguliariai, kaip tai buvo padaryta ES atsakomųjų veiksmų Libijoje atveju iki 2011 m. spalio mėn.

Pastabos

Vėlai buvo susitarta dėl EIVT vaidmens ir jis buvo neaiškiai apibrėžtas

15Užduotis, kuri buvo pavesta EIVT, yra padėti vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti jam ar jai patikėtą užduotį, kuri savo ruožtu yra vykdyti Europos Sąjun-gos BUSP ir BSGP pagal Tarybos suteiktus įgalio-jimus, taip pat užtikrinti Europos Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą.

Sprendimai dėl BUSP priimami vieningu ES valsty-bių narių balsavimu, EIVT būtų galėjusi apibrėžti visaapimančią užsienio politikos strategiją tik tuo atveju, jei ES valstybės narės būtų suteikusios aiškius įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui imtis veiksmų šiuo tikslu, o tai nebuvo padaryta. Vietoje to būta tam tikrų nedidelio skaičiaus valstybių narių inicia-tyvų, pavyzdžiui, projektas siekti „Bendros Europos strategijos“, kurį remia ES, IT, PL, SE, tačiau neremia kitos narės, su kuriomis EIVT glaudžiai susijusi.

ES strateginis požiūris ir toliau grindžiamas 2003 m. priimta Europos saugumo strategija bei jos 2008 m. priimta įgyvendinimo ataskaita, kurios išvados dau-geliu atžvilgių dar galioja ir tebėra aktualios (taip pat žr. pastabas dėl 25 dalies).

EIVT susidūrė su politiniais ir finansiniais sunkumais

21Dėl Tarybos Generalinio sekretoriato, buvo laiko-masi laipsniško ir spartaus atsisakymo požiūrio.

EIVT nelaikė prioritetu visaapimančios ES užsienio reikalų strategijos pagrindo parengimo ir nepriėmė vidaus strategijos

25Nuo pat savo įgaliojimų pradžios VĮ / PP ne kartą nurodė, kad santykiai su strateginiais partneriais yra vieni iš ES užsienio politikos prioritetų. Buvo intensyviai diskutuojama, kaip užtikrinti, kad ES pagerintų savo požiūrį į šiuos esminius santykius, taip pat aukščiausiu politiniu lygmeniu, įskaitant

EIVT atsakymai

EIVT atsakymai 27

34Dėl b įtraukos, tas pats taikoma civilinių BSGP misijų ataskaitoms.

Skaičiais – 70 delegacijų vadovų iš 140 turi saugumo leidimą. Tai yra procesas, kuriam reikia laiko, nes jame dalyvauja nacionalinės tarnybos. Tačiau nuo įsteigimo EIVT padarė didelę pažangą šioje srityje, ir ši tendencija toliau gerėja. Mūsų tikslas – pasiekti tokią padėtį, kad kiekvienas delegacijos vadovas turėtų atitinkamo lygmens patikimumo patvirti-nimą. Kad būtų galima tai padaryti, užsienio reikalų ministerijoms bus pranešta, kad, jei tai įmanoma, jų kandidatų patikimumas jau turėtų būti patvirtintas.

Kalbant apie įslaptintą informaciją, delegacijose yra įdiegti registrai, per kuriuos dirbama su žyma „EU CONFIDENTIAL“ pažymėtais ir aukštesnio įslaptinimo lygio dokumentais. Registro kontrolės pareigūnai yra apmokyti ir parengti dirbti su šiais įslaptintais dokumentais.

Kalbant apie klasifikavimo sistemas, visos delegaci-jos turi galimybę siųsti ir gauti slaptumo lygio „EU RESTRICTED“ ir žemesnio lygio informaciją – įskai-tant ataskaitas apie šią informaciją. Ta pati sistema taikoma tiek politinėms, tiek žvalgybos ataskaitoms.

23 delegacijos šiuo metu yra įsirengusios sistemas, leidžiančias siųsti ir gauti informaciją iki slaptumo lygio „EU SECRET“. 2014 m. metų pabaigoje šis skai-čius padidės iki 30, o 2016 m. vidurio tikslas yra 60. Ši sistema taip pat taikoma dviejų rūšių atskaitoms.

Galiausiai šiuo metu visiškai perdaromos įslaptintos informacijos sistemos, siekiant vis dar nevienalytes dabartines sistemas pakeisti viena bendra EIVT sis-tema. Ši sistema turėtų pradėti veikti 2016 m.

Į EIVT nepakankamai integruoti ES specialieji įgaliotiniai

36Be įgaliojimų užtikrinti Sąjungos veiksmų nuose-klumą ir suderinamumą, ES specialieji įgaliotiniai remia VĮ / PP darbą atitinkamuose regionuose arba teminėse srityse. Jie atlieka svarbų vaidmenį kuriant tvirtesnę ir veiksmingesnę ES užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir prisidedant prie Sąjun-gos pastangų tapti veiksmingesne, nuoseklesne ir pajėgesnė veikėja pasaulio arenoje. Jie Europos Sąjungai užtikrina aktyvų politinį dalyvavimą svarbiausiose šalyse ir regionuose, būdami ES ir jos politikos „balsas“ ir „veidas“.

37Iš esmės, ES specialieji įgaliotiniai koordinuoja savo veiksmus su atitinkamais ES subjektais. Pavyz-džiui, kaip nustatyta 2011 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimo 2011/426/BUSP dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje paskyrimo 12 straipsnio (koordinavimas) 2 dalyje. Prisidėdamas prie Sąjungos krizių valdymo opera-cijų, ES specialusis įgaliotinis kartu su kitais veiksmų vietoje esančiais Sąjungos subjektais gerina infor-macijos skleidimą ir tų Sąjungos subjektų keitimąsi ja siekiant kuo geresnio bendros padėties suvokimo ir įvertinimo.

Tačiau tiesa, kad jų integracija į struktūras kelia problemų.

38Tačiau, kaip nurodyta jų įgaliojimuose, ES specialu-sis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą, jo veiklą prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui ES specialusis įgaliotinis savo veiklą glaudžiai koordi-nuoja su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – šios nuostatos gerokai sumažina „veiksmų laisvę“.

EIVT atsakymai 28

EIVT susidūrė su sunkumais įdarbindama darbuotojus esminėms funkcijoms iš perkeltų išteklių

43Žr. pastabą dėl 34 dalies.

44EIVT buvo sumanyta taip, kad skatintų vaisingą ES valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų ir ES institucijų darbuotojų kultūrų bendradarbiavimą. Nuo pat pradžių buvo siekiama, kad komandiruoti darbuotojai daugiausia keistųsi rotacine tvarka. Nacionaliniai ekspertai, kurie yra komandiruoti į EIVT, turi galimybę susipažinti su operatyviniais Europos politikos aspektais ir europinėmis struk-tūromis. Šie aspektai yra, be abejonės, naudingi jų atitinkamoms administracijoms.

Įdarbinimo procedūros vyko lėtai, buvo brangios ir išsprendė ne visas paveldėtas disproporcijos problemas

47Pokalbiai Briuselyje su kandidatais į delegacijos vadovo pareigas laikomi būtinais, nes jie eitų sudė-tingas vadovaujančias pareigas už centrinės būsti-nės ribų.

Nors kartais pasitaiko, kad galutinio pokalbio dėl delegacijos vadovo pareigų su VĮ / PP data ar laikas turi būti pakeisti dėl neišvengiamų pokyčių jos dienotvarkėje, imamasi visų priemonių užtikrinti, kad kandidatai būtų visada informuojami apie pasi-keitusią jų pokalbio datą ir (arba) laiką prieš jiems pradedant kelionę.

48EIVT buvo išnagrinėti galimi pranašumai vadovau-jančioms pareigoms naudoti vertinimo centrus. Priėjome prie išvados, kad jie nėra optimalus spren-dimas tokiai institucijai kaip mūsų, ypač per pradinį įsteigimo etapą ir esant prievolei sparčiai užpildyti valstybių narių diplomatų kvotą.

39Komisija yra atsakinga už finansinį Tarybos spren-dimų, priimtų dėl kiekvieno atitinkamo ES specia-liojo įgaliotinio įgaliojimų, įgyvendinimą. Dauguma ES specialiųjų įgaliotinių biudžetų yra susiję su personalo ir logistikos išlaidomis, kurios dėl jų pobūdžio gali būti laikomos administracinėmis išlaidomis, tačiau dabar yra tvarkomos kaip veiklos išlaidos dėl jų finansavimo iš BUSP biudžeto šaltinio. Ši struktūra lemia skirtingas procedūras, kas nėra optimalu, o pagrindinė priežastis yra ta, kad kie-kvienas specialusis įgaliotinis turi įsteigti ir valdyti savo paties biurą ir tvarkyti visus administracinius, logistinius, sutartinius bei finansinius reikalus pade-damas labai nedaug darbuotojų ir susidurti su pro-blema turėti visų būtinų specialiųjų žinių ir patirties, kad galėtų valdyti biurą. 2013 m. suma, skirta ES specialiesiems įgaliotiniams iš BUSP biudžeto, buvo 23,5 mln. EUR.

Ši padėtis galėtų būti iš esmės pagerinta, jei pagal-binis personalas ir funkcijos būtų sujungti vienu iš šių būdų:

– būtų integruoti į Europos išorės veiksmų tarnybą;

– būtų integruoti į bendrų paslaugų centrą;

– būtų sukurta speciali paramos grupė.

Esant dabartinei padėčiai, ES specialieji įgaliotiniai gauna didelę paramą iš Užsienio politikos priemo-nių tarnybos (FPI) kai kuriose srityse (ypač finansų ir sutarčių, viešųjų pirkimų, bendrųjų sutarčių naudo-jimo pagrindinėms paslaugoms ir įrangai) ir iš EIVT. EIVT suteikia didelę logistinę paramą (biurai, biuro baldai, informacinių technologijų ir ryšių įranga bei paslaugos), kuri įforminta per susitarimo memoran-dumus. Briuselyje įsikūrę ES specialieji įgaliotiniai yra kartu įsikūrę EIVT patalpose, o dvigubas pareigas einantys ES specialieji įgaliotiniai, einantys delegaci-jos vadovo pareigas ir įsikūrę už ES ribų, dalijasi biu-rus ir paslaugas su delegacija, kurioje yra įsisteigę.

Tačiau neatsižvelgiant į tai, kokia integracijos gali-mybė būtų pasirinkta ateityje, ES specialieji įgalio-tiniai ir toliau turės teikti ataskaitas apie savo veiklą atskirai nuo EIVT, nes jiems ir toliau bus taikomos specialios Sutarties nuostatos.

EIVT atsakymai 29

Be to, svarbūs pavyzdžiai yra savaitiniai EIVT gene-ralinio administracijos direktoriaus ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD posėdžiai ir savaiti-niai susitikimai su už plėtrą ir Europos kaimynystės politiką atsakingo Komisijos nario kabinetu. Be peri-odinių susitikimų prie EIVT ir Komisijos bendradar-biavimo veiksmingumo prisidėjo kiti koordinavimo mechanizmai. Geri tokių mechanizmų pavyzdžiai – rašytiniai susitarimai (pvz., EIVT ir Komisijos darbo tvarka, žr. 56 dalį), taip pat komitetai (pvz., EUDEL, žr. 60 dalį).

56ES situacijų kabinetas daugiausia sprendžia politi-nių krizių ir gaivalinių nelaimių, įvykusių už ES ribų, klausimus.

Europos reagavimo į nelaimes centras (EERC) dažniausiai pasitelkiamas kovojant su gaivalinėmis nelaimėmis ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į ES humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos teisės aktus.

Siekiant skatinti sinergiją ir mažinti dubliavimąsi, 2013 m. EIVT apžvalgoje buvo pasiūlyta EERC ir ES situacijų kabinetą įkurdinti bendrose patalpose.

Nauja ES delegacijų struktūra reikalauja daugiau koordinavimo darbo, o jų administracinis valdymas yra mažiau veiksmingas

57EIVT visiškai pritaria Audito Rūmų tyrimo išvadai dėl finansinių grandinių delegacijose, kuri taip pat galioja BUSP biudžetui, ypač kalbant apie veiks-mingą civilinių BSGP misijų biudžeto valdymą.

59Taisyklė, taikoma centrinės tarnybos ir delegacijų santykiuose, kaip susitarta EIVT ir Komisijos, yra ta, kad visiems delegacijų vadovams turi būti prane-šami visi centrinės tarnybos nurodymai delegaci-joms ir jie turėtų matyti visas jų delegacijų ataskai-tas centrinei tarnybai.

49Atsižvelgiant į 2014 m. vasario mėn. duomenis, tiesa, kad administratorių kategorijoje moterys sudaro mažesnę procentinę dalį nei vyrai, tačiau vadovaujamas pareigas užimančių moterų procen-tinė dalis padidėjo iki 25,5 proc.

Nepaisant paveldėto geografinio disbalanso, EIVT dėjo daug pastangų, kad įdarbintų valstybių narių diplomatus iš „naujųjų“ valstybių narių. Nuo 2014 m. vasario mėn. 29 proc. valstybių narių vadovauja-mas pareigas užimančių diplomatų yra iš „naujųjų“ valstybių narių.

Kalbant apie lyčių ir geografinę pusiausvyrą, prii-mama daugiau moterų kandidačių nei kandidata-vusių vyrų, tačiau problema ta, kad sunku pritraukti pakankamai moterų kandidatūrų.

Kalbant apie geografinį disbalansą, jis gali priklau-syti nuo to, kurie duomenys naudojami. 2013 m. apsirūpinimo darbuotojais ataskaitoje atkreipiame dėmesį, kad ES-12 AD lygio darbuotojų procentinė dalis padidėjo nuo 16,9 iki 18,6 proc., kai šių šalių dydis atitinka 20,6 proc., t. y. šis skirtumas ne toks didelis ir sparčiai gerėja. AST skaičiai per metus padidėjo nuo 12,7proc. iki 16,1 proc. Sutartininkų skaičiai mažesni.

50Seminarų prieš įdarbinimą programa, kurios tiks-las – parengti darbuotojus pirmoms pareigoms delegacijoje iš tikrųjų buvo pritaikyta prie naujų paskirtų kolegų poreikių. Per kasmetinius seminarus delegacijų darbuotojams taip pat buvo sistemingai organizuojamas mokymas, susijęs su diplomatinė-mis užduotimis.

Koordinavimas su Komisija buvo iš dalies veiksmingas

54Be abejonės, reikia daugiau pastangų siekiant page-rinti koordinavimą tarp BSGP struktūrų ir Komisijos, taip pat pačioje EIVT.

EIVT atsakymai 30

64Iš tiesų, reikėtų priminti, kad konsulinė apsauga ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, todėl delegacijos neteikia tiesioginės pagalbos ES pilie-čiams. Delegacijos remia valstybes nares, suda-rydamos palankias sąlygas bendradarbiavimui ir padėdamos joms teikti paramą neatstovaujamiems piliečiams. Tai daroma daugelyje šalių. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Pietų Sudane, kur delegacija padėjo vietoje koordinuoti neatstovaujamų piliečių (daugiausia Italijos, Belgijos, Suomijos, Portugalijos, Švedijos, Airijos, Graikijos, Danijos piliečių) evakua-ciją. Kitos šalys, kur buvo teikiama pagalba, minint naujausius įvykius – Libanas ir Filipinai.

Ne visiškai pasinaudota galima nauda, kurią galėjo duoti EIVT nuolatinis pirmininkavimas Tarybos parengiamiesiems organams

Bendras atsakymas į 65–67 dalių pastabasŠis darbas iš tiesų tebevyksta. Tačiau pirmininko sta-bilumas ir didėjanti patirtis, nulemti asmenų, kurie dirbo šį darbą, suteikė daug naudos ir prisidėjo prie tolesnio pirmininko vaidmens plėtojimo, visų pirma, kaip darbo grupės ir komitetai bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis per trečiųjų šalių apsilankymus ir nuolatinius pirmininko dialogus su trečiosiomis šalimis, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotais subjektais.

65Yra keletas Tarybos darbo grupių, kurios yra susiju-sios su vidaus politikos išorės aspektu, pavyzdžiui, COTER (terorizmo išorės aspektas), JAIEX (teisin-gumo ir vidaus reikalų politikos išorės aspektas). Tačiau joms pirmininkauja rotacijos tvarka pirmi-ninkaujančios valstybės narės sektorių srityse, su kuriomis jos susijusios.

60Veikiant tokiai dvilypei sistemai (COMDEL-EUDEL) daug kartų svarstomi tie patys klausimai ir vėluo-jama priimti sprendimus, be to, gali kilti kliūčių EIVT ir Komisijos tarnybų tiesioginiam bendravimui. Tačiau pastaraisiais mėnesiais EUDEL forma buvo pakoreguota ir dabar posėdžiai vyksta direktoriaus lygmeniu, labiau tinkamu priimti sprendimus. Vis dėlto sutinkame, kad delegacijų valdymo koordi-navimas būtų ne toks sudėtingas, jei egzistuotų tik vienas, EUDEL, mechanizmas.

Valstybės narės ir EIVT dar ne visiškai išnaudojo sinergijos tarp jų diplomatinių atstovybių tinklų potencialą

63Be 4 jau esamų bendrų biurų projektų, po EIVT sukūrimo parengti 8 bendrų biurų projektai su skirtingomis valstybėmis narėmis 7 trečiosiose šalyse. Kiti bendrų biurų projektai yra nagrinėjami ir esame įsitikinę, kad ši praktika bus plėtojama toliau. Bendri biurai yra EIVT prioritetas ne tik dėl praktinių ir ekonominių priežasčių, bet taip pat dėl jų simbo-linės vertės.

Kalbant apie ES institucijų ir valstybių narių daliji-mąsi ataskaitomis, egzistuoja labiau sisteminga ir standartizuota sistema centrinės tarnybos ir dele-gacijų lygmeniu. EIVT tęsia dalijimosi ataskaitomis apie aukščiausiojo lygio susitikimus, ES ir dvišalius susitikimus, vizitus ir kt. praktiką per COREU, ką anksčiau vykdė rotacijos tvarka ES pirmininkau-jančios valstybės narės. ES delegacijos taip pat dalyvauja kai kuriuose bendruose ES koordinavimo posėdžiuose įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui, misijų vadovų, misijų vadovų pavaduotojų, ekonomikos ir prekybos reikalų, bendradarbiavimo, spaudos, informacijos ir kultūros ir kt. srityse. ES delegacijos ir ES valstybių narių ambasados trečiosiose šalyse taip pat reguliariai teikia bendras ES misijų vadovų ataskaitas. Delegacijos taip pat reguliariai platina kitas ataskaitas, analizės tyrimus ir vertinimus, taip pat e‑notes. Be to, EIVT kasdien skelbia pozicijas, kurių reikia laikytis (angl. line‑to‑take, LTT) dėl svar-bių įvykių tarptautinėje arenoje. LTT yra veiksminga priemonė skelbti ES poziciją tarptautinės politikos arba kitais pasaulinės svarbos klausimais, kaip antai ekonomikos ir prekybos klausimais, migracijos, saugumo ir pan. ES delegacijos paprastai reguliariai platina LTT ES valstybių narių ambasadoms trečio-siose šalyse.

EIVT atsakymai 31

Išvados ir rekomendacijos

71Per pirmuosius mėnesius po EIVT įsteigimo visos administracinės tarnybos pagrindinį dėmesį skyrė procesams, kurie prieš tai buvo visiškai ar iš dalies atliekami padedant Komisijos tarnyboms (žmogiš-kųjų išteklių, informacinių technologijų ir kt.), raci-onalizuoti. 2012 m., ir ypač 2013 m., EIVT centrinės tarnybos struktūros reorganizavimas, 20 AD etatų perkėlimas iš centrinės tarnybos į delegacijas ir delegacijų išteklių perskirstymas, pagrįstas nulinės bazės peržiūra, yra pirmosios iniciatyvos siekiant padidinti veiksmingumą numatant ir paskirstant išteklius.

2012 m. priimta EIVT darbuotojų vertinimo sis-tema ir vėliau 2013 m. pradėtu pirmuoju vertinimu siekiama sukurti pagrindą labiau visapusiškam ir integruotam veiklos valdymo požiūriui.

Tikimasi, kad šis procesas palaipsniui sustiprins sąsajas tarp darbuotojų pastangų ir EIVT prioritetų, o tai bus naudinga institucijos darbo našumui ir efektyvumui.

EIVT darbo našumas iš tiesų padidės glaudžiau suderinus organizacinius ir asmeninius tikslus.

72Nuo 2012 m. rengiami reguliarūs darbiniai susitiki-mai tarp EIVT ir Vystymosi ir bendradarbiavimo GD žmogiškųjų išteklių skyrių, atsakingų už pareigų valdymą delegacijose, o tai svarus indėlis siekiant pagerinti EIVT ir Komisijos darbo koordinavimą.

Žmogiškųjų išteklių sistemos, kaip antai SYSPER 2, taip pat buvo pertvarkytos, siekiant pagerinti ben-drą valdymą (angl. Job Context system).

66Pats BUSP pobūdis lemia tai, kad dauguma jos politikos sričių yra susijusios su nesuplanuojamais, nenumatomais įvykiais ir poreikiu skubiai reaguoti į krizę. Realūs privalumai turėti nuolatinį pirmininką yra šie:

1. Nuolatinis kontaktinis asmuo politiniam dialogui ir konsultacijoms su trečiosiomis šalimis. Pavyzdžiui, PSK pirmininkas sugebėjo atgaivinti begęstantį di-alogą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios anksčiau nenorėjo kas šešis mėnesius susitikti su nauju partneriu.

2. Politikos prioritetų nebereikia nustatinėti atsižvel-giant į politinius reikalavimus pasiekti rezultatus per šešis mėnesius. Politikos kryptys, kaip antai strategi-jos dėl jūrų laivybos saugumo arba Gvinėjos įlankos, buvo parengtos palaipsniui ir kruopščiai per daug ilgesnį laikotarpį, taigi gautas geresnis rezultatas.

67Įstaigų veiklos koordinavimas, kuriam toje pačioje politikos srityje vadovauja trys skirtingi pirmininkai (EIVT, rotacijos tvarka pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas) yra sudėtinga užduotis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad koordinavimo procesas tampa sudėtinges-nis nei būtina dėl to, kad Tarybos įstaigų įgaliojimai nepasikeitė nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutar-tis, o tai reiškia, kad į BUSP ir ne BUSP sritis paskirs-tyta atsakomybė ne visada atspindi skirtingas sritis, už kurias atsako EIVT, Komisija ir Taryba.

EIVT atsakymai 32

73 e) EIVT atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją ir jai iš esmės pritaria. Tačiau ji dar kartą primena savo abejones dėl vertinimo centrų naudojimo esant dabartiniam EIVT žmogiškųjų išteklių politikos išvystymo lygiui.

73 f) EIVT priima šią rekomendaciją, kuri būtų išplėsta, kad apimtų BSGP civilinių misijų valdymą. Pasiūly-mai šiuo metu svarstomi su Komisija, o EIVT ir toliau pasisakys už delegacijų finansų valdymo sistemos supaprastinimą.

73 g) EIVT sutinka su šia rekomendacija ir pažymi, kad dėl bendrų biurų vyksta intensyvios ir naudingos disku-sijos su ES valstybėmis narėmis ir kitomis ES institu-cijomis, kaip antai Europos investicijų banku (EIB). Dėl konsulinių tarnybų, palaikant dvišalius santykius su valstybėmis narėmis vyko suprasti konkrečius jų poreikius ir lūkesčius. Bet kokia pažanga šioje srityje priklauso nuo valstybių narių pritarimo.

73 a) EIVT atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją ir į ją jau atsižvelgia atliekant EIVT peržiūrą.

73 b) EIVT nėra įsitikinusi dėl būtinybės ir galimybės parengti naują visaapimančios ES užsienio reikalų ir saugumo politikos strategijos pagrindą, atsižvel-giant į minėtas priežastis (žr. 25 dalies pastabas). Tačiau ji gali ateityje iš naujo išnagrinėti šį klausimą su Taryba ir Komisija.

73 c) EIVT pritaria šiai rekomendacijai. Tuo pačiu metu EIVT pabrėžia, kad jau įdėta pastangų siekiant užtikrinti vidaus ir tarpinstitucinį nuoseklumą ir pakartoja savo ketinimą siekti tolesnės pažangos šioje srityje glaudžiai bendradarbiaujant su kito-mis susijusiomis ES institucijomis ir ES valstybėmis narėmis.

73 d) EIVT pritaria šiai rekomendacijai. Pasiūlymai buvo pateikti Tarybai ir Komisijai ir toliau bus svarstomi.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius galite:

• susisiekę su Europos Sąjungos leidinių biuro platintojais (http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

QJ-A

B-14-011-LT-C ISSN

1831-0885

Lisabonos sutartimi buvo įsteigta ES užsienio reikalų vadovo, vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris tuo pat metu yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, pareigybė. Vyriausiajam įgaliotiniui padeda naujas diplomatinis korpusas, žinomas kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Šioje ataskaitoje nagrinėjamas klausimas, ar EIVT steigimas buvo valdomas veiksmingai. Jame daroma išvada, kad EIVT buvo įsteigta tinkamai nepasiruošus ir kad jos efektyvumą sumažino jos išteklių valdymo trūkumai. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad nors koordinavimas tarp Komisijos ir valstybių narių gerėjo, jis vis dar buvo nepakankamas.

EUROPOSAUDITORŪMAI