IŠORĖS SEKTORIAUS STATISTIKA

EXTERNAL STATISTICS

ISSN 2029-0748

ISSN 2029-073X (ONLINE)

V I L N I U S

2 0 0 8

© LIETUVOS BANKAS, 2008

Santrumpos

BVP Bendrasis vidaus produktas

c.i.f. Kaina, draudimas ir frachtas

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir

plėtros organizacija

ECB Europos centrinis bankas

ELPA Europos laisvosios prekybos asociacija

ES Europos Sąjunga

ES15 Europos Sąjunga (15 valstybių narių)

ES27 Europos Sąjunga (27 valstybės narės)

ESB Einamosios sąskaitos balansas

ESD Einamosios sąskaitos deficitas

Eurostat Europos Bendrijų statistikos biuras

f.o.b. Franko laivo denis (free on board)

LB Lietuvos bankas

MB Mokėjimų balansas

NVS Nepriklausomų Valstybių Sandrauga

PFI Pinigų finansinės institucijos

SST Specialiosios skolinimosi teisės

TAB Tarptautinių atsiskaitymų bankas

TUI Tiesioginės užsienio investicijos

TVF Tarptautinis valiutos fondas

Abbreviations

BEC Classification by Broad Economic

Categories

BIS Bank for International Settlements

BoL Bank of Lithuania

BoP Balance of Payments

c.i.f. Cost, insurance and freight

CAB Current account balance

CAD Current account deficit

CIS Community of Independent States

ECB European Central Bank

EFTA European Free Trade Association

EU European Union

EU15 European Union (15 Member States)

EU27 European Union (27 Member States)

Eurostat Statistical office

of the European Union

FDI Foreign Direct Investment

f.o.b. Free on board

GDP Gross domestic product

IMF International Monetary Fund

MFIs Monetary Financial Institutions

OECD Organisation for Economic

Cooperation and Development

SDR Special drawing rights

Sutartiniai ženklai

„–“ Tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu

laikotarpiu nebuvo

„0,00“ Rodiklio dydis yra mažesnis negu

nurodyti matavimo vienetai

„…“ Nėra duomenų, nors toks reiškinys

(rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo

„*“ Išankstiniai duomenys

„**“ Patikslinti ar perskaičiuoti duomenys

„n“ Galutiniai duomenys

Explanation of symbols

“–“ Category not applicable

“0,00“ Magnitude less than indicated

measurement units

“…“ Data not available, although the

phenomenon existed

“*“ Provisional data

“**“ Revised data

“n“ Final data

Leidinyje pateikti galutiniai duomenys. Final data is given in bulletin.

3

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

TURINYS

Lietuvos Respublikos mokėjmų balanso, tarptautinių investicijų balanso ir skolos užsieniui statistikos bendrieji metodologiniai sudarymo principai ir duomenų informacijos šaltiniai . .7

I skyrius – Mokėjimų balansas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .37 I.1. 2006–2007 m. mokėjimų balansas (ketvirčiai, mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 I.2. 2006–2007 m. mokėjimų balansas (ketvirčiai, mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .51 I.3. 2002–2007 m. mokėjimų balansas (mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64 I.4. 2002–2007 m. mokėjimų balansas (mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .76 I.5. 2002–2007 m. mokėjimų balansas (mln. JAV dolerių) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88 I.6. 2006 m. mokėjimų balansas (mėnesiai, mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .100 I.7. 2007 m. mokėjimų balansas (mėnesiai, mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .105 I.8. 2006 m. mokėjimų balansas (mėnesiai, mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .110 I.9. 2007 m. mokėjimų balansas (mėnesiai, mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .115 I.10. Einamosios sąskaitos balansas ir jo palyginimas su BVP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .120 I.11. Einamoji sąskaita (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121 I.12. Užsienio investicijų srautai (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121II skyrius – Tarptautinių investicijų balansas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .122 II.1. Tarptautinių investicijų balansas (mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .123 II.2. Tarptautinių investicijų balansas (mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .128 II.3. Tarptautinių investicijų balansas (mln. JAV dolerių) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .133 II.4. Užsienio investicijų Lietuvoje struktūra (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .138III skyrius – Skola užsieniui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .139 III.1. Bendroji skola užsieniui (mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .140 III.2. Bendroji skola užsieniui (mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .144 III.3. Bendroji skola užsieniui (mln. JAV dolerių) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .148 III.4. Grynoji skola užsieniui (mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .152 III.5. Grynoji skola užsieniui (mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .156 III.6. Grynoji skola užsieniui (mln. JAV dolerių) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .160 III.7. Bendrosios skolos užsieniui aptarnavimas (mln. litų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .164 III.8. Bendrosios skolos užsieniui aptarnavimas (mln. eurų) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .169 III.9. Bendrosios skolos užsieniui aptarnavimas (mln. JAV dolerių) . . . . . . . . . . . . . . . . .174 III.10. Bendrosios skolos užsieniui struktūra pagal įsipareigojimus (grafikas) . . . . . . . . .179 III.11. Bendrosios skolos užsieniui struktūra pagal sektorius (grafikas) . . . . . . . . . . . . . .180 III.12. Valdžios skola užsieniui, įskaitant paskolas,

gautas su valstybės garantija (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .180IV skyrius – Oficialiosios tarptautinės atsargos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .181 IV.1. Oficialiųjų tarptautinių atsargų likučiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .182 IV.2. Oficialiųjų tarptautinių atsargų pokyčio veiksniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .183 IV.3. Oficialiosios tarptautinės atsargos (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .184V skyrius – Tiesioginės investicijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .185 V.1. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal šalis investuotojas (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .186 V.2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal šalis investuotojas (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .190 V.3. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002–2007 m.

pagal šalis investuotojas (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .194 V.4. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002–2007 m.

pagal šalis investuotojas (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .199 V.5. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 204 V.6. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .207 V.7. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002–2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .210 V.8. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002–2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .213

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.4 V.9. ES27 valstybių narių tiesioginės investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis, 1 lentelė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .216 V.10. ES27 valstybių narių tiesioginės investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis, 2 lentelė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .219 V.11. NVS ir ELPA valstybių bei JAV tiesioginės investicijos Lietuvoje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 V.12. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2007 m.

pagal šalis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .225 V.13. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2007 m.

pagal šalis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .227 V.14. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2002–2007 m.

pagal šalis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229 V.15. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2002–2007 m.

pagal šalis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .232 V.16. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .235 V.17. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .237 V.18. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2002–2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (investuota per metus) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 239 V.19. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2002–2007 m.

pagal ekonominės veiklos rūšis (likutis metų pabaigoje) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .241 V.20. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje 2007 m.

pagal šalis ir ekonominės veiklos rūšis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .243 V.21. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .245 V.22. Tiesioginių užsienio investicijų srauto Lietuvoje struktūra (grafikas) . . . . . . . . . . .245VI skyrius – Investicijų portfelis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 246 VI.1. Institucinių sektorių kodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .247 VI.2. Investicijų portfelio užsienio turtas 2007 m. pagal šalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 248 VI.3. Investicijų portfelio nuosavybės vertybinių popierių užsienio turtas 2007 m.

pagal šalis ir turėtojų sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .251 VI.4. Investicijų portfelio skolos vertybinių popierių užsienio turtas 2007 m.

pagal šalis ir turėtojų sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 254 VI.5. Investicijų portfelio įsipareigojimai 2007 m. pagal šalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .257 VI.6. Investicijų portfelio nuosavybės vertybinių popierių įsipareigojimai 2007 m.

pagal šalis ir išleidėjų sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 260 VI.7. Investicijų portfelio skolos vertybinių popierių įsipareigojimai 2007 m.

pagal šalis ir išleidėjų sektorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .263VII skyrius – Užsienio prekyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .265 VII.1. Eksportas ir importas 2007 m. pagal prekių grupes . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 266 VII.2. Eksportas ir importas 2002–2007 m. pagal prekių grupes . . . . . . . . . . . . . . . . . . .270 VII.3. Pagrindiniai užsienio prekybos partneriai 2007 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .274 VII.4. Pagrindiniai užsienio prekybos partneriai 2002–2007 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 284 VII.5. Eksportas ir importas 2002–2007 m.

pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 289VIII skyrius – Paslaugos ir pervedimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 294 VIII.1. Paslaugos pagal šalis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 295 VIII.2. Transporto paslaugų eksportas 2007 m. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .301 VIII.3. Privačių asmenų pervedimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303 VIII.4. Paslaugos (grafikas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 304IX skyrius – Papildoma informacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 305 IX.1. Pagrindiniai 2006–2007 m. Lietuvos Respublikos makroekonominiai rodikliai

(ketvirčiais) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 306 IX.2. Pagrindiniai 2002–2007 m. Lietuvos Respublikos makroekonominiai rodikliai . . 308 IX.3. Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokėjimų balansai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .310 IX.4. Pagrindiniai Estijos, Latvijos ir Lietuvos makroekonominiai rodikliai . . . . . . . . . . .312 IX.5. Ekonominių zonų sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .313

5

Ext

ern

al s

tati

stic

s, o

f 2

00

7

CONTENTS

General methodological compiliation principles and data sources of the Balance of Payments, International Investment Position and External Debt of the Republic of Lithuania . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .23

Section I – Balance of Payments . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .37 I.1. Balance of Payments in 2006–2007 (quarterly, LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 I.2. Balance of Payments in 2006–2007 (quarterly, EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .51 I.3. Balance of Payments in 2002–2007 (LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64 I.4. Balance of Payments in 2002–2007 (EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .76 I.5. Balance of Payments in 2002–2007 (USD million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88 I.6. Balance of Payments in 2006 (monthly, LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .100 I.7. Balance of Payments in 2007 (monthly, LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .105 I.8. Balance of Payments in 2006 (monthly, EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .110 I.9. Balance of Payments in 2007 (monthly, EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .115 I.10. Current account balance and percent of GDP . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .120 I.11. Current Account (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121 I.12. Flows of Foreign Investment (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121Section II – International Investment Position . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .122 II.1. International Investment Position (LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .123 II.2. International Investment Position (EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .128 II.3. International Investment Position (USD million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .133 II.4. Structure of Foreign Investment in Lithuania (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .138Section III – External Debt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .139 III.1. Gross External Debt (LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .140 III.2. Gross External Debt (EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .144 III.3. Gross External Debt (USD million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .148 III.4. Net External Debt (LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .152 III.5. Net External Debt (EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .156 III.6. Net External Debt (USD million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .160 III.7. External Debt-Service Data (LTL million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .164 III.8. External Debt-Service Data (EUR million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .169 III.9. External Debt-Service Data (USD million) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .174 III.10. Structure of Gross External Debt by Liabilities (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .179 III.11. Structure of Gross External Debt by Sectors (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .180 III.12. External debt of the Government, including loans guaranted

by the Government (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .180Section IV – Official Reserve Assets . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .181 IV.1. Stocks of Official Reserve Assets . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .182 IV.2. Factors of Change of Official Reserve Assets . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .183 IV.3. Official Reserve Assets (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .184Section V – Direct Investment . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .185 V.1. Foreign Direct Investment in Lithuania by Countries in 2007 (flows) . . . . . . . . . . . .186 V.2. Foreign Direct Investment in Lithuania by Countries in 2007 (positions) . . . . . . . . .190 V.3. Foreign Direct Investment in Lithuania by Countries in 2002–2007 (flows) . . . . . . .194 V.4. Foreign Direct Investment in Lithuania by Countries in 2002–2007 (positions) . . . .199 V.5. Foreign Direct Investment in Lithuania by Economic Activities

in 2007 (flows) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 204 V.6. Foreign Direct Investment in Lithuania by Economic Activities

in 2007 (positions) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .207 V.7. Foreign Direct Investment in Lithuania by Economic Activities

in 2002–2007 (flows) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .210 V.8. Foreign Direct Investment in Lithuania by Economic Activities

in 2002–2007 (positions) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .213 V.9. Foreign Direct Investment in Lithuania of EU27 Member States

by Economic Activities in 2007, Table 1 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .216 V.10. Foreign Direct Investment in Lithuania of EU27 Member States

by Economic Activities in 2007, Table 2 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .219

Ext

ern

al s

tati

stic

s, o

f 2

00

76 V.11. Foreign Direct Investment in Lithuania of CIS and EFTA Countries and USA

by Economic Activities in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 V.12. Direct Investment Abroad by Countries in 2007 (flows) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .225 V.13. Direct Investment Abroad by Countries in 2007 (positions) . . . . . . . . . . . . . . . . . .227 V.14. Direct Investment Abroad by Countries in 2002–2007 (flows). . . . . . . . . . . . . . . . 229 V.15. Direct Investment Abroad by Countries in 2002–2007 (positions) . . . . . . . . . . . . .232 V.16. Direct Investment Abroad by Economic Activities in 2007 (flows) . . . . . . . . . . . . .235 V.17. Direct Investment Abroad by Economic Activities in 2007 (positions) . . . . . . . . . .237 V.18. Direct Investment Abroad by Economic Activities in 2002–2007 (flows) . . . . . . . 239 V.19. Direct Investment Abroad by Economic Activities in 2002–2007 (positions) . . . . .241 V.20. Direct Investment Abroad by Countries and Economic Activities in 2007 . . . . . . .243 V.21. Foreign Direct Investment in Lithuania (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .245 V.22. Structure of Foreign Direct Investment Flows in Lithuania (chart) . . . . . . . . . . . . .245Section VI – Portfolio Investment . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 246 VI.1. Codes of institutional sectors . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .247 VI.2. Portfolio Investment Assets by Countries in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 248 VI.3. Portfolio Investment Equity Securities Assets by Countries and

Sectors of Holders in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .251 VI.4. Portfolio Investment Debt Securities Assets by Countries and

Sectors of Holders in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 254 VI.5. Portfolio Investment Liabilities by Countries in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .257 VI.6. Portfolio Investment Equity Securities Liabilities by Countries and

Sectors of Issuers in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 260 VI.7. Portfolio Investment Debt Securities Liabilities by Countries and

Sectors of Issuers in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .263Section VII – Foreign Trade . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .265 VII.1. Exports and Imports by Commodity Group in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 266 VII.2. Exports and Imports by Commodity Group in 2002–2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . .270 VII.3. Exports and Imports by Countries in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .274 VII.4. Exports and Imports by Countries in 2002–2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 284 VII.5. Exports and Imports according to BEC in 2002–2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 289Section VIII – Services and Transfers . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 294 VIII.1. Services by Countries . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 295 VIII.2. Exports of Transportation Services in 2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .301 VIII.3. Private Individual Remittances . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 303 VIII.4. Services (chart) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 304Section IX – Supplementary Information . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 305 IX.1. Main Economic Indicators in 2006–2007 (quarterly) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 306 IX.2. Main Economic Indicators in 2002–2007 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308 IX.3. Balances of Payments of Estonia, Latvia and Lithuania . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .310 IX.4. Main Economic Indicators of Estonia, Latvia and Lithuania . . . . . . . . . . . . . . . . . .312 IX.5. Economic zones . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .315

7

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso, tarptautinių investicijų balanso ir skolos užsieniui statistikos bendrieji metodologiniai sudarymo principai ir duomenų informacijos šaltiniai

1. ĮVADAS

Nuo 1995 m. Lietuvos bankas sudaro Lie-tuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarp-tautinių investicijų balansą, koordinuoja ir kontroliuoja visus darbus, susijusius su rei-kiamos statistinės informacijos tvarkymu.

Šalies mokėjimų balansas ir tarptautinių investicijų balansas sudaromas ir skelbiamas vadovaujantis principiniais TVF (Mokėjimų balanso vadovo penktasis leidimas), ECB ir Eurostato metodiniais reikalavimais bei standartais, 2004 m. liepos 16 d. (iš dalies pakeistos 2007 m. gegužės 31 d.) gairėmis dėl ECB statistinės atskaitomybės reikalavi-mų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptauti-nių investicijų balanso statistikos srityje bei tarptautiniame atsargų šablone, 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos.

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINĖ BAZĖ, REGLAMENTUOJANTI ŠALIES MOKĖJIMŲ BALANSO IR TARPTAUTINIŲ INVESTICIJŲ BALANSO SUDARYMĄ IR INFORMACIJOS PATEIKIMĄ VARTOTOJAMS

Lietuvos banko įstatymas (2001 03 13, Nr. IX-205, 2004 04 15, Nr. IX-2139). Jo 8 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas renka mokėjimų balanso statistiką, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomy-bės ir skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. Be to, šio įstatymo 54 straipsnyje, reglamentuojan-čiame informacijos gavimą, nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijos, įstaigos ir organizacijos privalo pateikti Lietuvos bankui informaciją, reika-lingą jo funkcijoms atlikti.“

Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo pakeitimo įstatymas (1999 12 23 Nr. VIII-1511). Jo 6 straipsnio „Oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos“ 3 punkte nustatyta, kad tai atlieka „ministerijos, kitos valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, taip pat Lietuvos bankas, jeigu tai numatyta Ofi-cialiosios statistikos darbų programoje“.

Kiti normatyviniai aktai, reglamentuo-jantys anksčiau minėtų balansų sudarymą:

Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 106 „Dėl ataskaitinių statistinių duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarkos patvirtinimo“.

Lietuvos banko valdybos pirmininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 02-265 „Dėl ataskaitinių duomenų, reikalingų suda-rant Lietuvos Respublikos mokėjimų balan-są, tarptautinių investicijų balansą ir apskai-čiuojant oficialiąsias tarptautines atsargas, pateikimo Lietuvos banke terminų patvirti-nimo“.

Lietuvos banko valdybos 2003 m. gruo-džio 11 d. nutarimas Nr. 125 „Dėl statistinių ataskaitų formų patvirtinimo“.

Lietuvos banko valdybos 2008 m. balan-džio 29 d. nutarimas Nr. 75 „Dėl statistinių ataskaitų formų patvirtinimo ir Lietuvos banko valdybos 2003 m. gruodžio 11 d. nu-tarimo Nr. 125 „Dėl statistinių ataskaitų for-mų patvirtinimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčių pripa-žinimo netekusiais galios“.

Lietuvos banko valdybos 2008 m. rug-pjūčio 7 d. nutarimas Nr. 123 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų už-sienio paskolų be valstybės garantijos ir už-sienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos patvir-tinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 537 „Dėl Tarptau-tinio valiutos fondo patvirtintų Duomenų platinimo specialiųjų standartų taikymo Lie-tuvoje“. Vadovaujantis šio nutarimo nuos-tatais, Lietuvos bankas privalo koordinuoti TVF specialiųjų duomenų platinimo standar-tų taikymą skelbiant ir platinant bankų sek-toriaus, mokėjimų balanso ir tarptautinio investicijų balanso duomenis.

3. MOKĖJIMŲ BALANSO IR TARPTAUTINIŲ INVESTICIJŲ BALANSO SUDARYMAS

Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą tiesiogiai sudaro Lietuvos banko Statistikos departa-mento Išorės sektoriaus statistikos skyrius. Šių balansų sudarymas apima visus veiklos

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.8 procesus: metodologijos ir duomenų šalti-

nių analizę, statistinės atskaitomybės formų projektų ir jų pildymo metodinių nurodymų rengimą, statistinės atskaitomybės atrankos procesą (statistinę informaciją teikiančių šalies ūkio subjektų skaičiaus nustatymą), statistinių duomenų rinkimą, jų apdoroji-mą ir galutinių duomenų rengimą. Sudarant mokėjimų ir tarptautinių investicijų balan-sus, visi šių balansų komponentai (atitinka-mų straipsnių duomenys) tikrinami vidinio nuoseklumo ir nuoseklumo per atitinkamą laikotarpį požiūriais. Papildomai gauti duo-menys palyginami (derinami) su atitinkamais kitų statistikos šaltinių duomenimis.

3.1. Statistikos sistema

Šalies mokėjimų balansas ir tarptauti-nių investicijų balansas sudaromi statistinių ataskaitų pagrindu. Dalį statistinės atskaito-mybės formų tiesiogiai iš šalies ūkio subjek-tų renka Lietuvos bankas, dalį – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departa-mentas), kuris surinktą statistinę informaciją perduoda Lietuvos bankui. Šalies mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso sudarymo darbai įtraukti į Oficialiąją sta-tistikos darbų programą, kurią tvirtina Sta-tistikos departamento generalinis direkto-rius. Dabartiniu metu sudaromi ir skelbiami ataskaitiniai mėnesio, ketvirčio ir metų ša-lies mokėjimų balansų ir ketvirčio bei metų tarptautinių investicijų balansų duomenys ir skolos užsieniui duomenys.

2004 m. pradėtos taikyti naujos mėnesio ir ketvirčio statistinės atskaitomybės for-mos, kurios atitinka ECB ir Eurostato reika-lavimus, taikomus mokėjimų balanso, tarp-tautinių investicijų balanso ir tarptautinių atsargų statistikos srityse. Tai leidžia surinkti ir parengti statistinę informaciją, paskirstytą pagal reikiamą geografinę struktūrą (atski-riant euro zonos, kitas ES valstybes ir kitas pasaulio valstybes).

Ketvirčio ir mėnesio mokėjimų balansai skiriasi tiek į apskaitą įtraukiamų rodiklių skaičiumi, tiek ir respondentų, teikiančių statistines ataskaitas, skaičiumi. Ketvirčio

mokėjimų balanso rodiklių apimtis atitinka TVF mokėjimų balanso standartinių kompo-nentų (rodiklių) apimtį ir struktūrą. Į ketvir-čio mokėjimų balanso statistinės atskaito-mybės formas įtraukiami tokie rodikliai:• visi kredito ir debeto sandoriai;• duomenys apie srautus ir likučius;• kiti likučių vertės pokyčiai:

iš jų• koregavimas dėl valiutos santykio;• koregavimas dėl perkainojimo;• perklasifikavimas ir kitoks koregavi-

mas;• duomenų paskirstymas pagal šalis.

Mėnesio mokėjimų balansas (kaip ir ket-virčio) sudaromas statistinių ataskaitų pa-grindu, tačiau rodiklių skaičius mėnesio sta-tistinės atskaitomybės formoje yra gerokai mažesnis. Mėnesio mokėjimų balanse patei-kiami tik pagrindiniai rodikliai.

Mėnesio statistines ataskaitas teikiančių respondentų skaičius taip pat yra gerokai mažesnis. Iš beveik 5 tūkst. kitų sektorių ūkio subjektų, teikiančių ketvirčio ataskai-tinius duomenis, mėnesio ataskaitas teikia apie 260 įmonių.

Mėnesio ataskaitiniai duomenys iš kitų sektorių renkami remiantis ūkio subjektų at-rankine apklausa. Šie ūkio subjektai atrinkti pagal jų reprezentatyvumo lygį konkrečioje veikloje arba pagal atskirų operacijų su ne-rezidentais mastą.

Šalies komerciniai bankai teikia mėnesio ataskaitą apie įplaukas iš užsienio bankų ir pervedimus užsienio bankams. Šie duome-nys padeda tikslinti apklausiamų įmonių re-gistrą.

Visos valstybės institucijos ir komerciniai bankai, Lietuvos bankui teikiantys ketvirčio ataskaitinius duomenis, teikia ir mėnesio duomenis.

Atrankinės apklausos metu gauti ataskai-tiniai mėnesio duomenys ekstrapoliuojami taikant atitinkamus išplėtimo koeficientus ir darant atitinkamus vertinimus, todėl trijų mėnesių rodiklių duomenų suma nebūtinai sutampa su ketvirčio ataskaitų duomenimis. Sudarius ketvirčio mokėjimų balansą, anks-tesni mėnesių balanso duomenys yra tiksli-nami ir koreguojami.

9

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

3.2. Statistinės informacijos šaltiniai

Respondentas Duomenų šaltiniai Rodikliai

Duomenų

pateikimo

periodiškumas

Duomenų

pateikimo

terminas

Komerciniai

bankai

Ataskaita mokėjimų

balansui sudaryti

(forma B-09-01)

Duomenys apie paslaugų sandorius su nere-

zidentais, investicijų pajamas, einamuosius

pervedimus. Tiesioginių investicijų, investicijų

portfelio ir kitų investicijų srautai ir likučiai, li-

kučių pasikeitimo veiksniai. Pagrindinių rodiklių

duomenys, paskirstyti pagal šalis.

Ketvirtis Per 25 d.

ataskaitiniam

ketvirčiui pasi-

baigus

Ataskaita mokėjimų

balansui sudaryti

(forma B-09-02)

Apima 40 pagrindinių rodiklių. Tik duomenys

apie srautus.

Mėnuo Per 15 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Ataskaita apie tarptau-

tinius mokėjimus

(forma B-09-03)

Tik suvestiniai duomenys apie tarptautinius

mokėjimus (įplaukos ir mokėjimai) pagal

pagrindinius mokėtojus.

Mėnuo 10 d. ataskaiti-

niam mėnesiui

pasibaigus

Ataskaita apie perve-

dimus iš užsienio

Ataskaitiniai duomenys apie buvusiems Rusijos

kariškiams pervedamas pensijas.

Mėnuo Per 15 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Lietuvos

bankas

Duomenys apie LB

pajamas ir išlaidas,

LB balanso duome-

nys. Informacija apie

LB atpirkimo sando-

rius, užsienio valiutos

pirkimo–pardavimo

sandorių duomenys.

Duomenys apie regis-

truojamas paskolas be

valstybės garantijos

Piniginio aukso, SST, atsargų pozicijos TVF

likučių pokyčiai, užsienio valiutos atpirkimo

sandoriai, kiti turto ir įsipareigojimų pokyčiai,

valiutų kursai ir piniginio aukso kainos.

Mėnuo Duomenys apie

tarptautines ofi-

cialiąsias atsar-

gas per 3 d., o

duomenys apie

LB sandorių su

nerezidentais

pajamas ir

išlaidas – per

15 d. ataskaiti-

niam mėnesiui

pasibaigus

LB vertybinių popierių

duomenų bazių duo-

menys

Duomenys apie vertybinių popierių likučius

pagal priemones, emitento šalis ir sektorius,

valiutas. Vertybinių popierių palūkanos.

Mėnuo Pagal poreikį

Europos

centrinis

bankas

ECB Centrinės vertybi-

nių popierių duomenų

bazės duomenys

Duomenys apie vertybinių popierių likučius

pagal priemones, emitento šalis ir sektorius,

valiutas, vertybinių popierių palūkanas.

Mėnuo Pagal poreikį

Ne PFI Įmonės ir nerezidentų

finansinės-komerci-

nės veiklos ataskaita

(forma B-09-04)

Finansiniai reikalavimai ir įsipareigojimai nere-

zidentams (paskolos, įsiskolinimai už prekes ir

paslaugas, skolos vertybiniai popieriai, investi-

cijų pajamos, suteiktos ir gautos paslaugos).

Mėnuo Per 15 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Statistikos

departamen-

tas

Įmonės finansinės-

komercinės veiklos su

nerezidentais ataskai-

ta (forma F-06) (teikia

apie 5 000 įmonių)

Finansiniai reikalavimai ir įsipareigojimai nere-

zidentams (akcijų, skolos vertybinių popierių,

indėlių bankuose, paskolų, įsiskolinimų už

prekes ir paslaugas likučiai ir srautai, investicijų

pajamos, paslaugų eksportas ir importas).

Finansinių rodiklių ir paslaugų duomenys

paskirstyti pagal šalis.

Ketvirtis

Metai

Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Užsienio prekybos

statistikos duomenys

(pagal muitinės de-

klaracijų ir Intrastato

ataskaitų duomenis)

Bendros prekių eksporto ir importo apimtys pa-

gal prekių grupes ir šalis (prekybos partneres).

Mėnuo Per 25 d. atas-

kaitiniam mėne-

siui pasibaigus

(bendri ekspor-

to ir importo

duomenys); kiti

duomenys 4 d.

po paskelbimo

TUI ataskaita (forma

TUI-01) (teikia apie

3 000 įmonių)

Visi TUI komponentai: akcinis kapitalas (likučiai

ir srautai); reinvesticijos, skolos priemonės

(likučiai ir srautai); TUI pajamos ir išlaidos. Visi

duomenys paskirstyti pagal veiklas ir šalis,

atskirai TUI užsienyje ir Lietuvoje.

Ketvirtis

Metai

Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.10

Respondentas Duomenų šaltiniai Rodikliai

Duomenų

pateikimo

periodiškumas

Duomenų

pateikimo

terminas

Nerezidentų įsigytas

nekilnojamasis turtas

Lietuvoje

Nekilnojamojo turto vertė, paskirstyta pagal

šalis.

Metai Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Įmonės, teikiančios

turizmo paslaugas,

ataskaita (forma F-09)

Atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo paslau-

gos vertine išraiška, turistų skaičius pagal

šalis, kelionės trukmė, vienadienių turistų

skaičius.

Ketvirtis Per 60 d.

ataskaitiniam

ketvirčiui pasi-

baigus

Apgyvendinimo pas-

laugų ataskaita (forma

HOT-01)

Svečių skaičius pagal šalis, nakvynių skaičius,

pajamos iš nerezidentų.

Ketvirtis Per 60 d.

ataskaitiniam

ketvirčiui pasi-

baigus

Sanatorijos ir (ar)

reabilitacijos centro

ataskaita (forma

SAN-01)

Svečių skaičius pagal šalis, nakvynių skaičius,

pajamos iš nerezidentų.

Ketvirtis Per 60 d.

ataskaitiniam

ketvirčiui pasi-

baigus

Duomenys apie huma-

nitarinę pagalbą

Ataskaitiniai duomenys apie humanitarinės

pagalbos (labdaros) siuntas į Lietuvą.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Lietuvos

Respublikos

finansų

ministerija

Įplaukų, gautų iš

nerezidentų už

Lietuvos Respublikoje

privatizuotus objektus,

ataskaita (forma

B-09-05)

Įplaukos gautos iš nerezidentų už privatizuotus

objektus.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Europos Sąjungos

finansinės paramos

Lietuvai ataskaita

(forma B-09-06)

Įplaukos iš PHARE ir ES paramos fondų, duo-

menys apie užsienio humanitarinę pagalbą.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Lietuvos įmokų

(įnašų) į Europos

Sąjungos biudžetą

ataskaita (forma

B-09-07)

Mokėjimai į ES biudžetą. Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Nerezidentams

išplatintų skolos ver-

tybinių popierių ir iš

nerezidentų gaunamų

paskolų ataskaita

(forma B-09-08)

Paskolų registro duomenys apie valstybės

vardu ir su valstybės garantija gautas ir grąžin-

tas užsienio paskolas, išplatintas ir valstybės

išpirktas euroobligacijas (pagal šalis kredito-

res), paskolų ir euroobligacijų administravimo

išlaidos, mokėtinos palūkanos.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Ataskaitiniai duome-

nys apie Lietuvos

biudžeto konsulines

pajamas

Ketvirtis

Metai

Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Ataskaitiniai duome-

nys apie dalyvavimą

tarptautinėse finansi-

nėse organizacijose

Duomenys apie įsigytas akcijas, įmokas už

pasirašytas akcijas.

Ketvirtis

Metai

Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Ataskaitiniai duome-

nys apie numatomas

gauti ir grąžinti pasko-

las ir apie užsienyje

investuotas lėšas

Mėnuo Per 3 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

11

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

Respondentas Duomenų šaltiniai Rodikliai

Duomenų

pateikimo

periodiškumas

Duomenų

pateikimo

terminas

Lietuvos

Respublikos

užsienio

reikalų minis-

terija

Ataskaitiniai duome-

nys apie Lietuvos

Respublikos amba-

sadų ir atstovybių

išlaidas

Lietuvos ambasadų ir atstovybių išlaidos. Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Ataskaitiniai duome-

nys apie Lietuvos

Respublikos dalyva-

vimą tarptautinėse

organizacijose

Duomenys apie stojamuosius ir nario mokes-

čius ir kt.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Ataskaitiniai duo-

menys apie dvišalių

techninės pagalbos

projektų vykdymą

Duomenys apie projektų vykdymą pagal

valstybes.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Valstybinė

mokesčių

inspekcija

prie Lietuvos

Respublikos

finansų

ministerijos

Ataskaitiniai duome-

nys apie pridėtinės

vertės mokesčio

grąžinimą užsienio

ambasadoms ir atsto-

vybėms, reziduojan-

čioms Lietuvoje

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Ataskaitiniai duome-

nys apie nereziden-

tams išmokėtą darbo

užmokestį

Ketvirtis

Metai

Per 60 d.

ataskaitiniam

laikotarpiui

pasibaigus

Akcinė

bendrovė

„Lietuvos

centrinis

vertybinių

popierių

depozitoriu-

mas“

Vertybinių popierių

statistika

Ataskaitiniai duomenys apie vertybinių popierių

viešosios apyvartos tarpininkų sąskaitose

esančių vertybinių popierių pasiskirstymą tarp

Lietuvos ūkio subjektų ir nerezidentų (pagal

kiekvieną vertybinį popierių).

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Lietuvos

Respublikos

vertybinių

popierių

komisija

Duomenys apie

įmokas

Ataskaitiniai duomenys apie nerezidentų įmo-

kas ir išmokas už akcijų paketus.

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Duomenys apie

pajamas

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpi-

ninkų gautos pajamos.

Ketvirtis Per 40 d.

ataskaitiniam

ketvirčiui pasi-

baigus

OMX Nordic

Exchange

Duomenys apie verty-

binių popierių kainas

Duomenys apie Baltijos šalyse registruotų

nuosavybės ir skolos vertybinių popierių bei

kolektyvinių investavimo fondų vienetų kainas.

Diena Kiekvieną darbo

dieną

Pensijų ir

kolektyvinio

investavimo

fondai

Pranešimas apie fon-

do investicijų portfelio

sudėtį

Laikotarpio pabaigos duomenys apie vertybinių

popierių kiekį, valiutą, nominaliąją, įsigijimo ir

rinkos vertę, palūkanų normą pagal vertybinių

popierių rūšis ir valstybes.

Mėnuo Per 10 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Valstybinio

socialinio

draudimo

fondo val-

dyba

Duomenys apie įplau-

kas iš užsienio

Ataskaitiniai duomenys apie Lietuvoje reziduo-

jančių diplomatinių tarnybų sumokėtas socia-

linio draudimo įmokas už samdomus Lietuvos

piliečius (pagal valstybes).

Ataskaitiniai duomenys apie gautas iš užsienio

ir į kitas valstybes pervestas lėšas, skirtas

pensijoms (pagal valstybes).

Mėnuo Per 25 d.

ataskaitiniam

mėnesiui pasi-

baigus

Miestų ir

rajonų savi-

valdybės

Įplaukos, gautos iš

nerezidentų

Duomenys apie įplaukas, gautas iš nerezidentų

už jiems parduotus arba išnuomotus savivaldy-

bės objektus.

Metai Per 60 d.

ataskaitiniams

metams pasi-

baigus

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.12 Be išvardytų, oficialiai gaunamų statis-

tinių duomenų, Lietuvos bankas naudoja ir kitus informacijos šaltinius, kurių duomenys taip pat naudojami sudarant mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansus bei turimos informacijos įvertinimui (palyginimui). Tai informacija, skelbiama spaudoje, interneto svetainėse, gaunama pagal vienkartines už-klausas iš Lietuvos ūkio subjektų, valstybinių institucijų ir iš kolegų kitose valstybėse.

4. MOKĖJIMŲ BALANSO METODOLOGINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINIŲ STRAIPSNIŲ SUDARYMO YPATYBĖS

4.1. Mokėjimų balanso apibrėžimas ir

pagrindinės sąvokos

Mokėjimų balansas – tai statistinė atas-kaita, į kurią įtraukiamos šalies atitinkamo laikotarpio ekonominės operacijos su liku-siu pasauliu. Mokėjimų balanse parodomos ekonominės operacijos (sandoriai), įvykusios tarp šalies ekonomikos subjektų (rezidentų) ir užsienio ekonomikos subjektų (nereziden-tų). Ekonominė operacija mokėjimų balanse apibrėžiama kaip ekonominis srautas, paro-dantis ekonominės vertės sukūrimą, pokytį, mainus, perdavimą arba išnykimą.

Ekonominė operacija – tai prekių ir (arba) finansinio turto nuosavybės pasikeitimas, paslaugų suteikimas, darbo jėgos ir kapitalo judėjimas.

Ekonominė teritorija suprantama kaip teritorija, kurioje laisvai cirkuliuoja darbo jėga, prekės ir kapitalas. Šalies ekonominė teritorija apima geografinę šalies teritoriją, oro erdvę, teritorinius vandenis, kontinen-tinį šelfą, kuriame šalis turi išskirtines tei-ses, ambasadas, konsulatus, karines bazes, mokslines stotis, esančias kitose šalyse, lais-vas ekonomines zonas, kuriose galioja šalies muitų režimas.

Rezidentai – tai juridiniai ir fiziniai asme-nys, kurių ekonominių interesų centras yra šalies viduje (Lietuvoje). Jie yra nuolat gyve-nantys ir veikiantys Lietuvoje arba gyvenan-tys ir veikiantys kitose šalyse trumpiau negu vienus metus. Lietuvos piliečiai, dirbantys Lietuvos ambasadose, atstovybėse ir kituo-se panašaus pobūdžio objektuose, užsieny-je besimokantys studentai, nors jų mokslo truk mė užsienyje gali būti ilgesnė negu vieni metai, taip pat yra priskiriami rezidentams.

Nerezidentai – tai juridiniai ir fiziniai as-menys, kurių ekonominių interesų centras yra kitose šalyse, jie yra nuolat gyvenantys ir veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau negu vienus metus. Lietuvoje esančių užsienio ambasa-dų, atstovybių ir kitų panašaus pobūdžio objektų darbuotojai (užsienio šalių piliečiai), studentai užsieniečiai, nors jų mokslo truk-mė Lietuvoje gali būti ilgesnė negu vieni metai, priskiriami nerezidentams.

Mokėjimų balanse visos operacijos (tiek prekių ir paslaugų, tiek ir finansinės) yra įvertinamos rinkos kainomis, t. y. kainomis, už kurias pardavėjas pasirengęs parduoti prekę, paslaugą ar finansinį turtą, o pirkėjas pasirengęs tą kainą sumokėti.

Ekonominių operacijų apskaitos mokėji-mų balanse laikas yra nuosavybės pasikeiti-mo laikas. Nuosavybės pasikeitimas gali būti teisinis, fizinis (pvz., prekėms kertant sieną) arba ekonominis, apimantis kontrolę arba naudojimą. Įvykusios operacijos apskaitos laikas gali būti ir tada, kai abi pusės nuosavy-bės pasikeitimą parodo savo buhalteriniuose dokumentuose. Ekonominės operacijos (san-doriai) mokėjimų balanse nebūtinai sutampa su tarptautiniais pinigų mokėjimais, o už kai kurias operacijas apskritai gali būti nemo-kama (neatlygintini pervedimai). Mokėjimų balanse atvaizduojamos ir tokios operaci-jos, kada nėra faktinio ekonominių vertybių srauto tarp šalių (pvz., reinvesticijos).

Mokėjimų balansas sudaromas remiantis buhalterinės apskaitos pagrindiniu dvigu-bo įrašo principu. Tai reiškia, kad kiekviena ekonominė operacija mokėjimų balanse pa-rodoma du kartus – vieno straipsnio kredi-te su teigiamu aritmetiniu ženklu (+), o kito straipsnio debete su neigiamu aritmetiniu ženklu (–). Iš principo visų kredito straipsnių suma turi būti lygi debeto straipsnių sumai ir galutinis balansas turėtų būti lygus nuliui. Tačiau praktikoje to nėra, kadangi duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, nesutampa realių ir finansinių išteklių nuosavybės pasikeitimo laikas ir kt. Taigi galutinis balansas gali būti arba grynasis kreditas, arba debetas. Todėl mokėjimų balanse daromas balansuojantis įrašas (vadinamas „Klaidos ir praleidimai“) su priešingu aritmetiniu ženklu.

Kredite parodomi:a) prekių ir paslaugų eksportas;b) darbo ir investicijų pajamos;c) užsienio finansinio turto sumažėjimas

arba įsipareigojimų užsieniui padidėji-mas.

13

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

Debete parodomi:a) prekių ir paslaugų importas;b) darbo ir investicijų išlaidos;c) užsienio finansinio turto padidėjimas

arba įsipareigojimų užsieniui sumažėji-mas.

4.2. Mokėjimų balanso struktūra ir

standartiniai komponentai

MB duomenys grupuojami tam tikru būdu. Pirmiausia atskiriamos einamosios, kapitalo ir finansinės sąskaitų operacijos, dar vadinamos realaus ir finansų sektorių operacijos. Einamojoje sąskaitoje parodo-mos prekių, paslaugų, pajamų ir einamųjų pervedimų operacijos. Kapitalo ir finansinė-je sąskaitose atvaizduojamos operacijos, su-sietos su finansiniu turtu ir įsipareigojimais.

Einamoji sąskaita

Prekės

Užsienio prekybos statistika iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo rengiama remiantis mui-tinės deklaracijos Bendrojo dokumento (BD) duomenimis. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kiekvieną mėnesį Statistikos departamentui pateikia BD pirminius duomenis, gautus iš eksportuotojų ir importuotojų. Eksporto ir importo apimtis buvo apskaičiuojama pagal dvi prekybos sistemas: Bendrąją ir Specia-liąją. Specialiojoje prekybos sistemoje im-portuotomis laikomos tik tos prekės, kurios importuotos vidaus vartojimui. Bendrojoje prekybos sistemoje importuotomis laikomos visos prekės, įvežamos į valstybės teritori-ją (išskyrus tranzitu per valstybės teritoriją pervežamas prekes). Lietuvos užsienio pre-kybos oficialiosios apimtys buvo skelbiamos remiantis Bendrosios prekybos sistemos rei-kalavimais. Įstojus į Europos Sąjungą, muitų sienos buvo panaikintos. Eksportuotojams ir importuotojams prekiaujant su ES šalimis nereikia pildyti BD, todėl neliko pagrindinio užsienio prekybos statistikos duomenų šalti-nio. Tam, kad būtų surinkti Lietuvos preky-bos su ES šalimis duomenys, sukurta Intras-tato duomenų surinkimo sistema. Lietuvos užsienio prekybos duomenys pasidalijo į dvi dalis – Ekstrastatą ir Intrastatą. Ekstrastato sistema apima Lietuvos prekybos su ne ES šalimis duomenis, kurių šaltinis ir toliau yra muitinės deklaracijos BD informacija. Intras-tatas – tai duomenų surinkimo sistema iš įmonių, kurios prekiauja su ES šalimis. Prekių vežėjai duomenis apie išvežtų ir įvežtų pre-

kių apimtį teikia teritorinei muitinės įstaigai tik kartą per mėnesį, pasibaigus ataskaiti-niam laikotarpiui, o ne kiekvieną kartą ga-bendami prekes, kaip buvo iki šiol. Siekiant sumažinti atskaitomybės naštą, įmonės, ku-rių įvežtų ar išvežtų per metus prekių vertė neviršija Statistikos departamento apskai-čiuotos ir „Valstybės žiniose“ paskelbtos ver-tės, yra atleistos nuo prievolės teikti Intra-stato ataskaitas. Be to, Intrastato ataskaita yra daug paprastesnė ir joje mažiau rodiklių nei BD, o duomenims keliami šiek tiek kito-kie metodologiniai reikalavimai. Lietuvos užsienio prekybą iš esmės apibūdina ketu-ri rodikliai: eksportas, importas (apibrėžia Lietuvos prekybos apimtį su ne ES šalimis), išvežimas ir įvežimas (apibūdina prekybą su ES šalimis). Atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus ir siekiant prisiderinti prie užsienio prekybos duomenų teikimo Eurostatui reikalavimų, pasikeitė informacijos rengimo ir skelbimo tvarka. Lietuvos prekybos su ne ES šalimis (Ekstrastato) apimtis apskaičiuojama re-miantis Specialiosios prekybos sistemos rei-kalavimais. Kalbant apie Lietuvos užsienio prekybos bendrąsias apimtis (Ekstrastatą ir Intrastatą kartu) Specialiosios ir Bendrosios prekybos sistemų sąvokos nevartotinos. Dėl pasikeitusio duomenų šaltinio, metodologi-nių ir organizacinių skirtumų Ekstrastato ir Intrastato duomenų negalima lyginti su už-sienio prekybos duomenimis, skelbtais iki 2004 m. gegužės 1 d.

Be „tradicinio“ prekių importo ir ekspor-to, šiame straipsnyje parodomas ir prekių įsigijimas užsienio uostuose bei prekių re-eksportas (reimportas). Prekių eksportas ir importas fiksuojami mokėjimų balanse tuo momentu, kai rezidento nuosavybės teisė į prekes perduodama nerezidentui, arba atvirkščiai. Muitinės deklaracijose ir užsienio prekybos statistikoje importas įvertinamas c.i.f. kainomis, o eksportas – f.o.b. kainomis. Prekių vertę c.i.f. kainomis sudaro faktinė prekių pardavimo kaina ir krovimo, trans-portavimo, draudimo bei kitos su šių prekių gabenimu iki šalies gavėjos sienos susijusios išlaidos. Prekių vertę f.o.b. kainomis sudaro faktinė prekių pardavimo kaina, krovimo ir gabenimo iki šalies eksportuotojos sienos išlaidos. Mokėjimų balanse prekių eksporto ir importo dydžiai apskaičiuojami remiantis TVF metodika mokėjimų balansui sudary-ti. Taikant šią metodiką, prekių eksporto ir importo apimtys apskaičiuojamos f.o.b. kai-nomis. Tai įgalina palyginti skirtingų šalių duomenis.

Sudarant mokėjimų balansą, iš importo prekių vertės atimamos su prekių gabenimu

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.14 susijusios išlaidos (frachto mokestis), kurios

pridedamos prie transporto paslaugų. Mokė-jimų balanso straipsnio „Prekės“ duomenys rengiami remiantis Statistikos departamen-to pateiktais duomenimis (kaip nurodyta šio aprašymo 3.2 skirsnyje).

Paslaugos

Transporto paslaugos apima visas trans-porto paslaugas, teikiamas vienos ekono-mikos rezidentų kitos ekonomikos reziden-tams, įskaitant keleivių vežimą, prekių gabenimą (krovinių vežimą), transporto priemonės nuomą su vairuotoju (įgula) (už-sakomąją), kitas transporto paslaugas ir pa-pildomas bei pagalbines paslaugas.

Transporto paslaugos klasifikuojamos pagal transporto priemonės rūšį: jūrų, oro, kosmoso, geležinkelių, kelių, vidaus van-denų ir upių, vamzdynų transportas, kitos papildomos ir pagalbinės transporto paslau-gos. Be to, šios paslaugos skirtomos pagal funkcinę paskirtį: keleivių, krovinių vežimas ir kitos transporto paslaugos.

Į keleivių vežimo visomis transporto rūši-mis paslaugas įtraukiamos pajamos (mokė-tojas nerezidentas) arba išlaidos (gavėjas ne-rezidentas) tik už tarptautinius pervežimus: keleivių, keleivių bagažo, gyvūnų ir pan. ve-žimo paslaugos, keleivinių transporto prie-monių nuoma su įgula.

Į krovinių vežimo paslaugas įtraukiamos pajamos arba išlaidos už tarptautinius krovi-nių vežimus: Lietuvos prekių eksportas ir im-portas, nerezidentų krovinių vežimas tranzi-tu per Lietuvą, nerezidentų krovinių vežimas tarp paskirties punktų užsienyje, ne keleivi-nių transporto priemonių nuoma su įgula.

Kitos transporto paslaugos apima trans-porto priemonių aptarnavimo, priežiūros, stočių ir uostų teikiamas paslaugas.

Į kitas papildomas ir pagalbines transpor-to paslaugas įtraukiama: krovinių tvarkymo, laikymo, sandėliavimo, navigacinių priemo-nių ir tarpininkavimo pervežant krovinius paslaugos.

Kelionių paslaugos apima prekes ir pas-laugas, skirtas asmeniniam vartojimui, įsigy-tas Lietuvos piliečių užsienyje ir užsieniečių Lietuvoje, išbuvusių lankomoje šalyje ne il-giau kaip vienus metus. Į šias paslaugas ne-įtraukiamas keleivių vežimas jų lankomoje šalyje, kai tokias transporto paslaugas tei-kia tos šalies vežėjai nerezidentai, taip pat tarptautinis keleivių vežimas. Abu šie atvejai įtraukti į keleivių vežimo paslaugas trans-porto paslaugų sąskaitoje. Taip pat neįtrau-

kiamos keleivių įsigytos prekės, skirtos per-pardavimui. Kelionių paslaugos skirstomos į dalykinių kelionių paslaugas ir asmeninių kelionių paslaugas.

Ryšių paslaugos apima pašto, kurjerių ir telekomunikacijų paslaugas.

Statybos paslaugos apima statybvietės paruošimo, pastatų statybos ir remonto, techninės priežiūros, mašinų ir įrengimų montavimo, derinimo ir paleidimo darbus. Be to, prie jų priskiriama statybinių mašinų, įrengimų (monolito formavimo), įrenginių su operatoriumi nuoma.

Draudimo paslaugos apima įvairių rū-šių draudimo paslaugas, kurias nereziden-tams teikia rezidentų draudimo įmonės, ir atvirkščiai. Šios paslaugos įvertinamos kaip draudimo paslaugos mokesčiai, įskaičiuoti į draudimo įmoką. Apima gyvybės draudimo ir pensijų fondų paslaugas, krovinių drau-dimo paslaugas, kito tiesioginio draudimo paslaugas, perdraudimo paslaugas ir pagal-bines draudimo ir pensijų fondų paslaugas.

Finansinės paslaugos – tai piniginis ir ki-tas finansinis tarpininkavimas bei pagalbinės paslaugos, išskyrus draudimo ir pensijų fon-dų valdymo įmonių paslaugas. Šioms paslau-goms priskiriamos: paslaugos, susijusios su vertybiniais popieriais (vertybinių popierių rinkos maklerių, emisijų išleidimo, registra-vimo, išpirkimo paslaugos), kreditinių linijų paieškos ir tarpininkavimo kreditui gauti paslaugos, tarpininkavimo organizuojant fi-nansinę išperkamąją nuomą paslaugos, ope-racijų su valiuta paslaugos, finansų, akcijų ir prekių biržų bei kitos niekur nepriskirtos rinkos administravimo paslaugos, konsulta-vimo finansų klausimais paslaugos.

Kompiuterinės ir informacinės paslaugos apima su kompiuterine technine ir progra-mine įranga susijusias, duomenų apdoroji-mo, naujienų agentūrų bei kitas informaci-jos teikimo paslaugas.

Mokėjimai už autorių teises ir licencijas apima mokėjimus už franšizę ir panašias tei-ses bei kitus mokėjimus už autorių teises ir licencijas.

Kitos verslo paslaugos apima prekybinio tarpininkavimo ir kitas su prekyba susiju-sias, veiklos lizingo (paprastosios nuomos), teisines, apskaitos, vadybos konsultacijų ir ryšių su visuomene, reklamos, rinkos tyrimų

15

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

ir viešosios nuomonės apklausos, mokslinių tyrimų ir plėtros, architektūros, inžinerijos ir kitos techninės veiklos, žemės ūkio, kasybos ir pirminio apdirbimo, atliekų tvarkymo ir nukenksminimo paslaugas.

Asmeninės, kultūros ir poilsio organi-zavimo paslaugos apima garso ir vaizdo bei susijusias paslaugas, švietimo, sveikatos priežiūros, kitas asmenines, kultūros ir poil-sio organizavimo paslaugas.

Vyriausybinės paslaugos apima vyriau-sybinius sandorius (įskaitant tarptautinių organizacijų), neįtrauktus į jokias kitas anks-čiau apibrėžtas paslaugas. Įtraukti visi amba-sadų, konsulatų, karinių dalinių bei gynybos įstaigų (tiek prekių, tiek paslaugų) sandoriai su nerezidentais. Ši kategorija skirstoma į ambasadų ir konsulatų paslaugas, karinių dalinių bei įstaigų paslaugas ir kitas vyriau-sybines paslaugas.

Ketvirčio paslaugų eksporto ir importo duomenis tiesiogiai iš šalies ūkio subjektų renka Statistikos departamentas (kaip nuro-dyta aprašymo 3.2 skirsnyje) ir pateikia Lie-tuvos bankui. Tai yra ištisinio statistinio ste-bėjimo duomenys, kadangi juos teikia apie 5 000 ūkio subjektų. Sudarant mokėjimų ba-lansą šie duomenys agreguojami pagal mo-kėjimų balanso standartinius komponentus. Mėnesio paslaugų eksporto ir importo duo-menys renkami taikant atrankinio statistinio stebėjimo metodą. Juos iš atrinktų įmonių (apie 260) tiesiogiai renka Lietuvos bankas.

Pajamos

Pajamos apima dviejų rūšių sandorius tarp rezidentų ir nerezidentų:• susijusius su darbine veikla;• susijusius su investicine veikla.

Darbo pajamos. Į straipsnį „Darbo pa-jamos“ įtraukiamos pajamos, kurias gauna ir persiunčia (arba parsiveža) darbininkai, dirbantys sezoninius darbus kitose šalyse, arba dirbantys kitose šalyse ne ilgiau kaip vienus metus. Į šį straipsnį taip pat įskaito-mos pajamos, kurias gauna Lietuvoje rezi-duojančių ambasadų, konsulatų samdomi Lietuvos piliečiai, kitos išmokos (grynaisiais arba natūrine forma) bei darbdavių įmokos arba darbuotojų vardu įmokėtos sumos so-cialinio draudimo programoms arba analo-giškiems privatiems draudimo ir pensijų fon-dams. Pagrindiniai duomenų šaltiniai, kurie panaudojami darbo pajamoms apskaičiuoti, yra duomenys apie fizinių asmenų pinigines

pašto perlaidas, pervedimus per bankus, duomenys apie socialinio draudimo įmokas, kurias moka užsienio ambasados samdo-miems Lietuvos piliečiams, analogiškos Lie-tuvos ambasadų išlaidos.

Investicijų pajamos. Investicijų pajamos susijusios su gaunamomis pajamomis už disponuojamą užsienio turtą, ir išlaidomis, susijusiomis su finansiniais įsipareigojimais. Investicijų pajamos apima dividendus, palū-kanas, nepaskirstytąjį pelną (nuostolį), kitas investicinės veiklos pajamas ir išlaidas. Inves-ticijų pajamos skirstomos į tiesioginių inves-ticijų, investicijų portfelio ir kitų investicijų pajamas.

Tiesioginių investicijų pajamos. Šiame straipsnyje parodomos visos tiesioginio in-vestuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės tarpusavio veiklos pajamos ir išlaidos: pa-jamos iš akcinio kapitalo ir pajamos iš kito kapitalo. Pajamos iš akcinio kapitalo skirsto-mos į paskirstytąsias pajamas (dividendai ir paskirstytasis filialų pelnas) ir į reinvesticijas bei nepaskirstytąjį filialų pelną. Reinvestici-jos – tai tiesioginio investuotojo gautas pel-nas (patirtas nuostolis), kuris nepaskirstytas dividendų forma ir lieka tiesioginio inves-tavimo įmonėje. Reinvesticijos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtraukiamos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskai-toje parodomos kaip tiesioginių investicijų srauto dalis. Pajamas iš kito kapitalo sudaro paskolų, vertybinių skolos popierių palūka-nos, kitos tiesioginių investicijų pajamos ir išlaidos (pvz., išmokos už nedalyvaujančias privilegijuotąsias akcijas).

Investicijų portfelio pajamos. Tai iš nuo-savybės vertybinių popierių (akcijos, kurios nepriskiriamos tiesioginėms investicijoms) gautini ir mokėtini dividendai bei skolos ver-tybinių popierių (obligacijos, vekseliai, pini-gų rinkos priemonės) sukauptos palūkanos.

Kitų investicijų pajamas sudaro sukaup-tos palūkanos už ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas, indėlius bei kitos prekybos ir fi-nansinio turto pajamos bei išlaidos. Ši kate-gorija taip pat apima namų ūkių pajamas, gaunamas iš gyvybės draudimo įmonių ir pensijų fondų.

Pagrindiniai duomenų šaltiniai apie in-vesticijų portfelio ir kitų investicijų pajamas yra ketvirtinės kitų sektorių įmonių ataskai-tos (forma F-06), pinigų finansinių institu-cijų ir kitų finansinių tarpininkų atskaitos, Finansų ministerijos teikiami duomenys apie

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.16 sukauptas palūkanas už valstybės vardu ir su

valstybės garantija gautas paskolas bei vals-tybės išleistus skolos vertybinius popierius. Pastaruoju metu svarbiu duomenų šaltiniu, leidžiančiu papildyti ir patikrinti gaunamus duomenis, tapo Lietuvos banke sukurtų ver-tybinių popierių išleidėjų ir turėtojų duome-nų bazių bei ECB Centrinės vertybinių po-pierių duomenų bazės duomenys.

Einamieji pervedimai

Einamieji pervedimai – tai ekonominės operacijos, kurių metu nerezidentas neatly-gintinai perduoda rezidentui prekes, paslau-gas ar finansinį turtą. Einamieji pervedimai klasifikuojami pagal nacionalinės ekonomi-kos sektorius į valdžios sektorių ir kitus sek-torius.

Valdžios sektoriaus einamuosius perve-dimus sudaro tarptautinis bendradarbiavi-mas bei einamieji pervedimai (grynaisiais arba natūra) tarp skirtingų šalių vyriausybių arba tarp tarptautinių organizacijų ir vy-riausybių. Pagrindinis duomenų šaltinis apie valdžios sektoriaus einamuosius pervedimus yra Finansų ministerijos pateikiami duome-nys (apie pervedimus iš ES paramos fondų ir mokėjimus tarptautinėms organizacijoms, taip pat ir narystės mokesčius).

Kitų sektorių pervedimus sudaro visi ei-namieji pervedimai, neparodyti sektoriuje „Valdžios sektoriaus einamieji pervedimai“ (tarp fizinių asmenų, tarp nevyriausybinių institucijų arba organizacijų (arba tarp šių dviejų grupių), tarp fizinių asmenų bei ne-vyriausybinių institucijų arba organizaci-jų ir vyriausybinių institucijų). Pagrindinis duomenų šaltinis apie kitų sektorių, iš jų ir emigrantų, pervedimus yra komercinių ban-kų pateikiami duomenys apie tarptautinius mokėjimus (kaip nurodyta šio aprašymo 3.2 skirsnyje).

Kapitalo sąskaita

Kapitalo sąskaitą sudaro visi sandoriai, kurie apima kapitalo pervedimų mokėjimų gavimą ir negamybinio nefinansinio turto įsigijimą (arba disponavimą juo). Kapitalo pervedimus sudaro:• pagrindinės priemonės;• pervedimai lėšų, susijusių ar priklausomų

nuo pagrindinių priemonių įsigijimo ar pardavimo;

• kreditorių įsiskolinimų anuliavimas, ne-gaunant mainais jokio atlygio.

Kapitalo pervedimai gali būti atliekami grynaisiais arba natūra (pvz., skolos nura-šymas). Skirtumas tarp einamųjų ir kapitalo pervedimų praktiškai priklauso nuo to, kaip šalis gavėja panaudoja pervedimą. Nepaga-minto nefinansinio turto įsigijimas (pardavi-mas) daugiausia apima nematerialųjį turtą, tokį kaip patentai, nuoma ar kitos perlei-džiamosios sutartys. Vadovaujantis TVF Mo-kėjimų balanso vadovo nurodymais, kapita-lo są skaita suskirstyta į valdžios sektorių ir kitus sektorius. Pagrindiniai duomenų šalti-niai kapitalo sąskaitai sudaryti yra Finansų ministerijos duomenys apie lėšas, gaunamas iš ES sanglaudos fondų, ketvirčio duomenys apie šalies ūkio subjektų skolų nurašymą (ata skaitos formos F-06 ir B-09-01).

Finansinė sąskaita

Finansinė sąskaita apima visus sandorius, susijusius su šalies turimu užsienio finansiniu turtu ir įsipareigojimais užsieniui. Sandoriai parodo nuosavybės pasikeitimą, įskaitant ir turto arba įsipareigojimų sukūrimą ar likvi-davimą.

Finansinės sąskaitos neigiamas balansas parodo rezidentų turimo užsienio finansinio turto padidėjimą arba rezidentų įsipareigoji-mų užsieniui sumažėjimą. Finansinės sąskai-tos teigiamas balansas reiškia, kad sumažėjo rezidentų užsienio finansinis turtas arba pa-didėjo rezidentų įsipareigojimai užsieniui.

Finansinėje sąskaitoje finansinis turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami pagal funkcinį požymį (tiesioginės investicijos, investicijų portfelis, išvestinės finansinės priemonės, kitos investicijos, oficialiosios tarptautinės atsargos).

Tiesioginės investicijos

Tai tarptautinių investicijų kategorija, apimanti ilgalaikius ekonominius finansinius santykius ir interesus tarp tiesioginio užsie-nio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. EBPO rekomendacijose 10 procentų balsavimo teisių pripažįstama kaip žemuti-nė riba, kai tiesioginis užsienio investuoto-jas turi galimybę dalyvauti valdant tiesiogi-nio investavimo įmonę. Užsienio investicija, mažesnė kaip 10 procentų balsavimo teisių, priskiriama ne tiesioginėms investicijoms, o investicijų portfeliui. Tiesioginės investicijos pirmiausia klasifikuojamos kryptiniu pagrin-du – rezidentų investicijos užsienyje ir nere-zidentų investicijos Lietuvoje. TUI priskiria-ma ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės operacijos tarp investuotojo

17

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

ir tiesioginio investavimo įmonės. TUI suda-ro akcinis kapitalas (akcijos, įvertintos rinkos kaina), reinvesticijos ir kitas kapitalas (tiesio-ginio užsienio investuotojo ir tiesioginio in-vestavimo įmonės tarpusavio įsipareigojimai skolinantis ir skolinant turtą).

Akcinis kapitalas apima visas tiesioginio investuotojo turimas tiesioginio investavimo įmonės akcijas (su balsavimo teise ir be jos, išskyrus nedalyvaujančias privilegijuotąsias akcijas) bei rezervus, priskiriamus nuosavam kapitalui. Akcinis kapitalas taip pat apima tiesioginio investavimo įmonės įsigytas tie-sioginio investuotojo akcijas.

Tiesioginių investicijų akcinio kapitalo li-kučių vertė nustatoma į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių akcinį kapitalą įvertinant rinkos kaina, o į minėtą sąrašą neįtrauktų bendrovių – no-minaliąja verte. Pažymėtina, kad šis reika-lavimas taikomas apskaičiuojant sukauptų investicijų duomenis, bet netaikomas skai-čiuojant tiesioginių investicijų srautus, kurie parodomi faktine sandorio verte.

Reinvesticijas sudaro tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, kuri jam ataskaitiniu laikotarpiu nepa-skirstyta dividendų forma, o likusi įmonėje (proporcingai pagal tiesioginį akcijų dalyva-vimą) ir filialų įplaukos, nepervestos tiesio-giniam investuotojui.

Kitas tiesioginių investicijų kapitalas ap-ima lėšų skolinimąsi ir skolinimą, įskaitant skolos vertybinius popierius, tiekėjų kreditus ir nedalyvaujančias privilegijuotąsias akcijas (laikomas skolos vertybiniais popieriais), tarp tiesioginių investuotojų ir tiesioginio inves-tavimo įmonių. Skolos pretenzijos, kurias tiesioginiam investuotojui pateikia tiesiogi-nio investavimo įmonė, taip pat į apskaitą įtraukiamos kaip kitas tiesioginių investicijų kapitalas.

Pagrindinis TUI duomenų šaltinis yra ket-virčio statistinė atskaita (forma TUI-01), ku-rią tiesiogiai iš įmonių renka Statistikos de-partamentas (kaip nurodyta šio aprašymo 3.2 skirsnyje). Be to, Lietuvos bankas tiesio-giai renka duomenis apie TUI iš komercinių bankų, Centrinio vertybinių popierių depo-zitoriumo, savivaldybių. Remiantis visų mi-nėtų šaltinių duomenimis, Lietuvos bankas parengia galutinius tiesioginių investicijų duomenis (srautus ir likučius), kurie naudo-jami sudarant šalies mokėjimų ir tarptauti-nių investicijų balansus. TUI srautai ir likučiai (sukauptos investicijos) paskirstomi geogra-

finiu pjūviu (pagal valstybes, valstybių są-jungas) ir pagal veiklos sritis.

Investicijų portfelis

Investicijų portfelio kategorija apima nuo-savybės (akcijos) ir skolos vertybinių popierių (vekseliai ir obligacijos, pinigų rinkos prie-monės) sandorius. Kad vertybiniai popieriai būtų traktuojami kaip investicijų portfelio turtas (įsipareigojimai), valdoma įmonės da-lis turi būti mažesnė kaip 10 procentų bal-savimo teisių. Sandoriai registruojami pagal sumokėtą ar gautą faktinę pinigų sumą, at-ėmus komisinius ir išlaidas. Vertybinių popie-rių su atkarpomis atveju įtraukiamos palūka-nos, susikaupusios nuo paskutinio palūkanų mokėjimo, ir, jeigu vertybiniai popieriai buvo išleisti su nuolaida, palūkanos, susikaupusios nuo emisijos įtraukimo į balansą. Susikaupu-sios palūkanos įtraukiamos į mokėjimų ba-lanso finansinę sąskaitą ir tarptautinių inves-ticijų balansą. Balansuojantys įrašai daromi atitinkamoje pajamų sąskaitoje.

Nuosavybės vertybiniai popieriai apima visas priemones, kurios pažymi reikalavimus į įregistruotą įmonių liekamąją vertę, po to, kai bus įvykdyti visų kreditorių reikalavimai. Akcijos, akcinis kapitalas, privilegijuotasis akcinis kapitalas ar privilegijuotosios akcijos, dalyvavimo kapitale pažymėjimas ar pana-šūs dokumentai pažymi nuosavybės teisę į nuosavą kapitalą. Į šį straipsnį taip pat įeina investicijos į kolektyvinio investavimo sub-jektą arba sandoriai su jų vienetais.

Skolos vertybiniai popieriai – tai emiten-to (skolininko) pasižadėjimas atlikti vieną ar daugiau mokėjimų turėtojui (skolintojui) tiksliai nustatytais terminais ateityje. Pa-prastai jiems yra nustatyta tiksli palūkanų norma (atkarpa) ir (arba) jie parduodami už diskontuotą sumą, kuri grąžinama suėjus terminui. Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra ilgesnis kaip vieni metai, priskiriami ilgalaikiams vertybi-niams popieriams.

Obligacijos ir vekseliai yra išleisti ver-tybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra ilgiau kaip vieni metai ir kurie paprastai suteikia turėtojui besąlyginę teisę į fiksuotas pinigines pajamas arba į sutar-tyje nustatytas kintamas pinigines pajamas (palūkanų mokėjimus, kurie nepriklauso nuo skolininko pajamų) ir besąlyginę teisę į fiksuotą sumą, grąžinant pagrindinę skolos sumą nustatytą datą.

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.18 Pinigų rinkos priemonės – tai išleisti ver-

tybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra iki vienų metų arba lygus vie-niems metams. Jos paprastai suteikia turė-tojui besąlyginę teisę nurodytą datą gauti paskelbtą fiksuotą pinigų sumą. Šiomis prie-monėmis paprastai yra prekiaujama su nuo-laida (diskontu) organizuotose rinkose; ta nuolaida priklauso nuo palūkanų normos ir laiko, likusio iki išpirkimo termino.

Išvestinės finansinės priemonės

Šiai finansinės sąskaitos kategorijai pri-skiriamos finansinės priemonės, susijusios su konkrečiu rodikliu ar preke (turtu) ir naudo-jamos finansų rinkose prekiaujant finansine rizika (palūkanų normos, valiutų kurso, kre-dito, prekių kainų rizika ir pan.). Išvestinės finansinės priemonės vertė keičiasi priklau-somai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indek-so, kuriems nereikia jokių pradinių investici-jų arba reikia nedidelių investicijų. Išvestinio valiutos sandorio tikslas – sumažinti abiejų sandorį sudariusių šalių riziką, keičiantis valiutų kursui rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės į apskaitą įtraukiamos tada, kai sukuriamos, parduodamos arba kai įvykdo-mi jose numatyti veiksmai. Labiausiai papli-tusios šios pagrindinės išvestinių finansinių priemonių kategorijos:• išankstinis sandoris (angl. forward);• apsikeitimo sandoris (angl. swap);• būsimasis sandoris (angl. future);• pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call

option);• pardavimo pasirinkimo sandoris (angl.

put option).

Esant išankstiniam sandoriui, abi sando-rio pusės susitaria pirkti ar parduoti bazinį turtą (realų ar finansinį) ateityje pagal san-dorio sudarymo dieną tvirtai sutartą kainą (įvykdymo kainą). Dažniausiai sudaromi iš-ankstiniai sandoriai – tai palūkanų normos ir valiutų sandoriai. Išankstiniai valiutų pir-kimo ir pardavimo sandoriai suteikia gali-mybę apsidrausti nuo valiutų kurso įtakos, o išankstiniu palūkanų normos sandoriu sie-kiama apsidrausti nuo galimų nuostolių pa-sikeitus palūkanų normai. Mokėjimų balan-se parodomi atsiskaitymo dieną atliekami mokėjimai, t. y. skirtumas tarp šiuo sandoriu sutartos palūkanų normos ir tuo metu rin-koje esančios.

Būsimaisiais sandoriais prekiaujama bir-žose. Dažniausiai sudaromi palūkanų nor-mos bei valiutų apsikeitimo sandoriai.

Labiausiai paplitę valiutos, palūkanų nor-mos, prekių ir akcijų pasirinkimo sandoriai. Pasirinkimo sandorio pirkėjas sumoka san-dorio pardavėjui komisinį mokestį (premi-ją). Premija ir yra sandorio kaina. Ją sudaro finansinio turto įsigyjimo kaina ir mokestis už aptarnavimo paslaugas. Tačiau beveik neįmanoma išskirti sutarties administravimo išlaidų. Jei įmanoma išskirti minėtas išlaidas, tai jas reikia rodyti kaip finansines paslaugas. Pasirinkimo sandorio pirkėjas įgyja teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti arba parduoti pre-kes, valiutą ar kitą finansinį turtą sandoryje sutarta kaina. Pasirinkimo sandorio atveju pirkėjas valdo finansinį turtą, o pardavėjas tik įsipareigoja. Atsisakius pirkėjui vykdyti jam nenaudingą sandorį, sandorio vertė bus lygi nuliui ir nevykdymo atveju bus praran-dama tik sumokėta premija. Vykdant sando-rį, pirkėjui gali susidaryti ir nemažas pelnas, o pardavėjas turės milžiniškų nuostolių.

Pagrindiniai šaltiniai investicijų portfelio ir išvestinių finansinių priemonių straips-niams sudaryti yra pinigų finansinių insti-tucijų, Pensijų ir kolektyvinio investavimo fondų, Finansų ministerijos, kitų sektorių įmonių mėnesio ir ketvirčio statistinės at-skaitomybės formų duomenys, Lietuvos banke sukurtų vertybinių popierių išleidėjų ir turėtojų duomenų bazių bei ECB Centrinės vertybinių popierių duomenų bazės duome-nys (kaip nurodyta šio aprašymo 3.2 skirsny-je).

Kitos investicijos

Kitų investicijų kategorijai priskiriami visi sandoriai, neįtraukti į tiesioginių užsienio investicijų, investicijų portfelio, išvestinių fi-nansinių priemonių arba oficialiųjų tarptau-tinių atsargų kategorijas. Kitos investicijos apima įsiskolinimus už prekes ir paslaugas, paskolas, grynuosius pinigus ir indėlius bei kitą užsienio turtą (įsipareigojimus).

Paskolos, grynieji pinigai ir indėliai ap-ima paskolas prekybos finansavimui, kitas paskolas ir avansinius mokėjimus (įskaitant turto įkeitimą), finansinį lizingą (išperkamą-ją nuomą), atpirkimo sandorius ir visų rūšių indėlių sąskaitas.

Kitas turtas (įsipareigojimai) – tai negrą-žintos paskolos (jeigu jos nepratęstos), laiku negauti (neišmokėti) dividendai, nesumo-

19

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.

kėtas darbo užmokestis, baudos, sankcijos, pagautė ir pan.

Pagrindiniai šaltiniai kitų investicijų straipsniams sudaryti yra pinigų finansinių institucijų, investicinių fondų, Finansų mi-nisterijos, kitų sektorių įmonių mėnesio ir ketvirčio statistinės atskaitomybės formų duomenys.

Oficialiosios tarptautinės atsargos

Tai likvidus, turintis didelę paklausą ir kreditingumą Lietuvos banko valdomas ša-lies užsienio turtas. Oficialiosios tarptauti-nės atsargos prireikus gali būti panaudotos netiesiogiai reguliuojant tarptautinių mo-kėjimų disbalansą, darant poveikį valiutų kursui ar kitiems panašiems tikslams. Oficia-liąsias tarptautines atsargas sudaro piniginis auksas, SST, atsargų pozicija TVF, centrinio banko turtas užsienio valiuta (konvertuoja-mąja valiuta banknotais ir monetomis, taip pat lėšos, esančios užsienio bankų sąskaito-se), užsienio vyriausybių likvidūs vertybiniai popieriai (įskaitant atpirkimo sandorius) ir kitas likvidus turtas. Duomenys apie oficia-liąsias tarptautines atsargas kaupiami va-dovaujantis TVF Mokėjimų balanso vadovo penktajame leidime ir Vadove tarptautinėms atsargoms ir likvidumui užsienio valiutomis įtraukti į apskaitą išdėstyta metodologija. Į apskaitą įtraukiama oficialiųjų atsargų visa vertė, t. y. neatskaičius LB įsipareigojimų. Nuo 2001 m. piniginio aukso atsargų vertė pradėta perkainoti vieną kartą per mėnesį, pagal paskutinę mėnesio darbo dieną užfik-suotos Londono aukso kainos vertę.

Užsienio valiutos atsargų vertė perkaino-jama kiekvieną dieną, o vertybiniai popie-riai – kartą per mėnesį, paskutinę mėnesio darbo dieną, pagal antrinėse rinkose skel-biamų vertybinių popierių pirkimo ir parda-vimo kainų vidurkį. Į ataskaitinės datos ver-tybinių popierių vertę įskaitomos sukauptos pajamos. Nuo 2005 m. sukauptos pajamos įskaitomos į ataskaitinio laikotarpio indėlių likutį.

Tarptautinių atsargų ir užsienio valiutų likvidumo šablonas – tai turimų oficialių-jų tarptautinių atsargų, kito turto užsienio valiutomis ir įsipareigojimų, susijusių su at-sargomis, mėnesio ataskaita. Joje pateikia-mi likučiai ir iš anksto nustatyti bei sąlygi-niai trumpalaikiai grynieji srautai, susiję su oficia liosiomis tarptautinėmis atsargomis ir kitu turtu užsienio valiutomis.

Pagrindinis duomenų šaltinis oficialiųjų tarptautinių atsargų pokyčiams (srautams ir likučiams) parodyti apskaitoje yra LB ba-

lanso duomenys, gaunami iš LB Finansinės apskaitos informacinės sistemos (FAIS), kuri visiškai pradėjo funkcionuoti nuo 2007 m. pradžios.

5. TARPTAUTINIŲ INVESTICIJŲ BALANSAS

Tarptautinių investicijų balansas parodo finansinio turto (užsienio turto) ir įsiparei-gojimų užsieniui likučius tam tikrą datą. Pats tarptautinių investicijų balansas (užsienio turto likutis minus tarptautinių finansinių įsipareigojimų likutis) parodo, ar šalis yra de-bitorė, ar kreditorė užsienio šalių atžvilgiu, o kartu su nefinansinio turto likučiais – gry-nąją šalies ekonomikos vertę.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos investi-cijų likutis yra atliktos finansinės operacijos tarp rezidento ir nerezidento, finansinio tur-to (įsipareigojimo) vertės pasikeitimo (pvz., dėl valiutų kurso pokyčio) ir kitų pokyčių (perklasifikavimo) rezultatas.

Finansinis užsienio turtas pirmiausia kla-sifikuojamas funkciniu požiūriu: tiesioginės užsienio investicijos, investicijų portfelis, kitos investicijos ir oficialiosios tarptauti-nės atsargos. Tarptautiniai finansiniai įsipa-reigojimai klasifikuojami taip pat, išskyrus oficialiąsias atsargas. Kiekvienos funkcinės investicijos viduje klasifikuojama detaliau – tiesioginės investicijos į akcinį kapitalą ir reinvestcijas bei kitą kapitalą, investicijų portfelis ir kitos investicijos pagal finansi-nes priemones ir sektorius (Lietuvos bankas, valdžia, pinigų finansinės institucijos ir kiti sektoriai). Nuo 2004 m. tarptautinių investi-cijų balanso duomenys klasifikuojami pagal valstybes.

Tarptautinių investicijų balanso sudarymo duomenų šaltiniai yra tie patys, kuriais re-miantis sudaromas šalies mokėjimų balansas.

Remiantis tarptautinių investicijų balanso duomenimis, apskaičiuojama bendroji šalies skola užsieniui.

6. ŠALIES SKOLA UŽSIENIUI

Šiuo metu sudaroma ir viešai skelbiama ši skolos užsieniui statistika:• bendroji skola užsieniui;• grynoji skola užsieniui;• bendrosios skolos užsieniui tvarkymas;• trumpalaikė skola užsieniui pagal likutinį

terminą (kol kas viešai neskelbiama).Bendroji skola užsieniui – tai aiškiai nu-

matyti šalies rezidentų įsipareigojimai ne-rezidentams tam tikru laiko momentu. Šis bendrosios skolos užsieniui apibrėžimas su-tampa su pateiktu Užsienio skolos statistikos

Išo

rės

sek

tori

au

s st

ati

stik

a, 2

00

7 m

.20 vadove (TVF, 2003 m.). Pagal šį apibrėžimą

bendrąją skolą užsieniui sudaro skolos ver-tybiniai popieriai, rezidentų gautos ilgalai-kės ir trumpalaikės paskolos, nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose, įsiskolinimai ne-rezidentams už prekes ir paslaugas bei kiti finansiniai įsipareigojimai nerezidentams. Į bendrąją skolą neįtraukiami nuosavybės vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir kiti galimi, bet nenumatyti įsi-pareigojimai (garantijos ir pan.).

Grynoji skola užsieniui – tai bendroji skola užsieniui, atėmus rezidentų turtą užsienyje, kuris vertinamas kaip nerezidentų bendroji skola Lietuvos rezidentams tam tikru laiko momentu.

Bendrosios skolos užsieniui tvarkymas – tai per tam tikrą laikotarpį Lietuvos reziden-tų grąžinta įsipareigojimų suma ir už įsipa-reigojimus sumokėtos palūkanos.

Trumpalaikė skola užsieniui pagal likutinį terminą – tai šalies rezidentų įsipareigojimai nerezidentams, kurių įvykdymo terminas baigiasi per vienus metus nuo ataskaitinio laiko momento. Taigi trumpalaikė skola pa-gal likutinį terminą apima ne tik trumpalaikę bendrąją skolą užsieniui, bet ir dalį Lietuvos rezidentų ilgalaikių įsipareigojimų nerezi-dentams pagal pradinę trukmę.

Visa skolos užsieniui statistika klasifikuo-jama pagal:• institucinį sektorių (valdžia, Lietuvos

bankas, pinigų finansinės institucijos, kiti sektoriai