EUROPOS MAISTO SAUGOS TARNYBOS 2009-2013 M....Prasidedant šeštiesiems Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) veiklos metams malonu pristatyti šios tarnybos 2009–2013 m. strateginį

2009-2013 M.STRATEGINIS PLANAS

Įsipareigojusi užtikrinti saugų maistą Europoje

EUROPOS MAISTO SAUGOS TARNYBOS

≥ EUROPOS MAISTO SAUGOS TARNYBOS

STRATEGINIS PLANAS

Priimta Parmoje (Italija),

2008 m. gruodžio 18 d.

Pasirašė Diána Bánáti pirmininkė

2009-2013 M.

Turinys

T U R I N Y S

1

EFSA vykdomosios direktorės įvadinis žodis 2

1. EFSA vizija 4

2. EFSA: nuo koncepcijos iki realybės 62.1 | Kodėl buvo įsteigta EFSA 72.2 | Kaip rengiame mokslines rekomendacijas 82.3 | Bendros pastangos: bendradarbiavimas maisto saugos srityje 92.4 | Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas 102.5 | Sistemingas informacijos apie riziką skelbimas Europoje 11

3. Kintančios aplinkybės 123.1 | Tvarumas 143.2 | Globalizacija 153.3 | Mokslas ir naujovių diegimas 163.4 | Visuomenės kaita: socialiniai ir demografi niai, vartojimo pokyčiai 17 3.5 | Organizacinė, institucinė ir politinė sistema 18

4. Įveikti iššūkius 22> 1. Daugiausia dėmesio skirti integruoto mokslinių rekomendacijų, susijusių su visa maisto grandine

(„nuo lauko iki stalo“), metodo taikymui 24

> 2. Laiku atlikti kokybišką produktų, cheminių medžiagų ir ieškinių vertinimą pagal reguliavimo institucijų taikomą leidimų išdavimo procedūrą 26

> 3. Koordinuoti duomenų, susijusių su EFSA kompetencijos sritimi, tikrinimą, sklaidą ir analizę 28

> 4. Siekti, kad EFSA taptų lydere Europoje ir tarptautiniu mastu taikomų teorinių ir praktinių rizikos vertinimo metodų srityje 30

> 5. Didinti pasitikėjimą EFSA ir ES maisto saugos sistema taikant veiksmingus informacijos apie riziką skelbimo ir dialogo su partneriais bei suinteresuotosiomis šalimis užmezgimo būdus 32

> 6. Užtikrinti EFSA nuovokumą, naudingumą ir veiksmingumą 34

5. Išvada 36

Priedai 38 I priedas – Terminų žodynas 38 II priedas – Galiojantys teisės aktai, susiję su EFSA, ir rengiami teisės aktai, galintys turėti įtakos EFSA 39 III priedas – 2002–2008 m. biudžetas ir personalas 48 IV priedas – 2009–2013 m. biudžetas ir personalas 48

C a t h e r i n e G e s l a i n - L a n é e l l e

V y k d o m o j i d i r e k t o r ė

Tikimės veiksmingai įgyvendinti savo strategiją.

2

Įvadinis žodis≥

E F S A 2 0 0 9 – 2 0 1 3 M . S T R A T E G I N I S P L A N A S

Į V A D I N I S Ž O D I S

Prasidedant šeštiesiems Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) veiklos metams malonu pristatyti šios tarnybos 2009–2013 m. strateginį planą, kurį EFSA valdančioji taryba priėmė 2008 m. gruodžio 18 d. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, plane siekiama nubrėžti tarnybos vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategines kryptis ir, atsižvelgiant į kintančią veiklos aplinką, nustatyti prioritetus. Taip siekiama nustatyti pokyčių motyvus ir išnagrinėti, kokią įtaką organizacijai jie darys ateityje. Dalyvaudami išsamiose konsultacijose, surengtose kuriant strateginį planą, EFSA partneriai ir suinteresuotųjų šalių tinklai bei kitos suinteresuotosios šalys galėjo prisidėti prie šios tarnybos būsimų veiklos krypčių planavimo. Europos institucijų ir agentūrų, nacionalinių maisto saugos agentūrų, tarptautinių organizacijų, suinteresuotųjų šalių, EFSA darbuotojų ir valdančiosios tarybos narių indėlis, taip pat informacija, gauta EFSA interneto svetainėje surengus viešas konsultacijas, buvo neįkainojamas labai įvairių ateities galimybių ir patirties pavyzdžių šaltinis, suteikęs mums progą susidaryti aiškesnį vaizdą, su kokiais uždaviniais susidursime per kitus penkerius metus ir kaip reikėtų juos spręsti.

Be to, kadangi strateginiame plane pateikiama mūsų bendra vizija, šis planas bus mūsų metinių valdymo planų pagrindas bei užtikrins mūsų planavimo nuoseklumą ir tęstinumą. Plano įgyvendinimo laikotarpiu bus ir toliau plėtojami EFSA, kaip Europos rizikos vertinimo institucijos, veikiančios maisto ir pašarų saugos bei susijusiose srityse, prioritetai. Todėl numatoma, kad strateginis planas bus aktualus, kintamas, nuolat persvarstomas dokumentas.

Tikimės veiksmingai įgyvendinti savo strategiją.

Parma, 2009 m. sausio 18 d.

3

Catherine Geslain-Lanéelle, Vykdomoji direktorė


4

1.

EFSA vizija≥

E F S A V I Z I J A

5

>>>20132009 >>

EFSA siekia būti visuotinai pripažinta pagrindine Europos organizacija su maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata ir gerove, mityba, augalų apsauga ir sveikata susijusios rizikos vertinimo srityje. Pagrindinis šios tarnybos tikslas – saugoti visuomenės sveikatą ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą Europos maisto produktais. EFSA siekia būti nepriklausoma, reaguojanti į poreikius ir patikima rizikos valdytojų partnerė, iniciatyviai prisidėti prie Europos Sąjungos nustatytos aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo.

1.


6

EFSA: nuo koncepcijos iki realybės

2.

≥

1 Baltoji knyga dėl maisto produktų saugos, Europos Komisija, 2000 m. sausio mėn., žr. http://ec.europa.eu/food/food/intro/white_paper_en.htm

2 2002

m. sausio 28 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras

3 Europos Komisijos, EFSA ir pirmininkaujančios Portugalijos bendrai surengtas maisto saugos klausimams skirtas aukščiausio lygio susitikimas, kuriame paminėtos penktosios EFSA įsteigimo metinės, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/EventsMeetings/efsa_locale-1178620753812_1178621168192.htm

E F S A : N U O K O N C E P C I J O S I K I R E A L Y B Ė S

2.1 | Kodėl buvo įsteigta EFSAKilus įvairių problemų dėl maisto saugos ir paaiškėjus, kad būtina išsamiai persvarstyti maistui skirtų Europos teisės aktų kūrimo sistemą, 2002 m. Taryba ir Europos Parlamentas įsteigė Europos maisto saugos1 tarnybą. Baltojoje knygoje dėl maisto produktų saugos pripažįstama, kad įsteigus Europos agentūrą, kuri būtų atsakinga už rizikos, gresiančios maisto grandinėje, mokslinį vertinimą ir gebėtų skelbti nešališką informaciją apie šią riziką, būtų sudarytos sąlygos tobulinti maistui skirtų teisės aktų sistemą, be to, tokia agentūra padėtų stiprinti pasitikėjimą Europos maisto produktais, vidaus rinka ir tarptautine prekyba.

EFSA steigiamajame reglamente2 nustatomi rizikos vertinimo principai, kuriuos Europos aplinkybėms numatyta pritaikyti kuriant bendruosius maistui skirtus teisės aktus ir įpareigojant EFSA nešališkai vertinti visoje Europoje gresiančią riziką. Pagal reglamentą tarnybos bendra kompetencijos sritis susideda iš dviejų dalių: taikant integruotą metodą, laiku teikti kokybiškas nepriklausomas rekomendacijas dėl visoje maisto grandinėje („nuo lauko iki stalo“) gresiančios rizikos ir informaciją apie šią riziką viešai skelbti visoms suinteresuotosioms šalims bei plačiajai visuomenei. Pagrindinis tarnybos steigimo principas – funkcinis rizikos vertinimo ir rizikos valdymo pareigų atskyrimas. Viena pagrindinių minčių, išreikštų maisto saugos klausimams skirtame Europos aukščiausiojo lygio susitikime3, buvo ta, kad Europos maisto saugos tarnybos steigiamasis reglamentas užtikrina veiksmingą sistemą EFSA misijai įgyvendinti ir lankstesnį reagavimą į kintančią politinę aplinką.

Savo mokslinę veiklą tarnyba pradėjo 2003 m. Per penkerius metus EFSA, kaip organizacija, ne tik įgijo daugiau išteklių, bet ir išplėtojo sistemas, tinklus, priemones, valdymo procedūras ir kitas veiklos rūšis, kuriomis buvo siekiama sudaryti galimybę vykdyti savo funkcijas. Pagrindinės vertybės, kuriomis savo darbe remiasi tarnyba, yra viešumas, skaidrumas, mokslinė kompetencija, nepriklausomumas ir nuovokumas. Teikdama mokslines rekomendacijas, EFSA rizikos valdytojams sudaro galimybę naudotis informacijos apie vartotojų apsaugą baze ir kitomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti Bendrijos nustatytą aukšto lygio sveikatos apsaugą, remti vidaus rinką ir tarptautinę prekybą.

7

2.

http://ec.europa.eu/food/food/intro/white_paper_en.htmhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1178621168192.htm

S H O U L D B E - E F S A : N U O K O N C E P C I J O S I K I R E A L Y B Ė S

4 EFSA, klausimų registras, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_RegisterOfQuestions.htm

5 „Kaip mes dirbame“, EFSA tinklavietė, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/AboutEfsa/efsa_locale-1178620753812_HowWeWork.htm

6 „EFSA reagavimo į skubius klausimus gerinimo metodai“, EFSA tinklavietėje 2007 m. liepos mėn. pateikta informacija, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1178623591901.htm

7 EFSA tinklavietė, „Interesų deklaravimas“, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/AboutEfsa/WhoWeAre/efsa_locale-1178620753812_DeclarationsInterest.htm

2.2 | Kaip rengiame mokslines rekomendacijasEFSA mokslines išvadas ir kitokias rekomendacijas, padedami EFSA darbuotojų, rengia dešimt mokslinių grupių ir mokslinis komitetas. Šios grupės ir komitetas sudaryti iš Europos ir kitų šalių ekspertų, atrinktų taikant viešą procedūrą, remiantis jų mokslinės kompetencijos ir nešališkumo įrodymais. Tarnyba riziką vertina integruotu būdu, taikydama daugelį aspektų apimančią visai maisto grandinei skirtą metodiką ir prireikus teikdama mokslinę informaciją apie susijusią naudą ir lyginamąsias rizikos savybes, kad rizikos vertintojai, remdamiesi išsamia informacija, galėtų rengti savo sprendimus.

Didžioji EFSA darbo dalis – apie 90 proc. – yra veikla, susijusi su Europos Komisijos prašymais4, o likusi dalis – su valstybių narių ir Europos Parlamento prašymais. Be to, EFSA tam tikros veiklos imasi ir savo iniciatyva, nes steigiamajame reglamente nustatyta, kad tarnyba turi gebėti pati inicijuoti savo veiklą (savarankiškai imtis tam tikrų užduočių). Iki šiol (2008 m. birželio mėn.) EFSA savarankiškai įsipareigojo atlikti 87 užduotis; tai jai labai padėjo tobulinti pagrindinius metodus ir gairių dokumentus.

Mokslinių išvadų poreikis didėja. Per pirmuosius penkerius veiklos metus EFSA paskelbė daugiau kaip 680 išvadų; vien 2007 m. ji paskelbė daugiau kaip 200 išvadų. Tačiau pats išvadų skaičius nebūtų prasmingas, jei išvados neatitiktų rizikos valdytojų kokybės ir naudingumo reikalavimų. Todėl 2007–2008 m. EFSA pradėjo įgyvendinti kokybės užtikrinimo programą5, kurios paskirtis – nuolat tikrinti savo mokslinės veiklos kokybę ir ją gerinti. Ši programa apima vidaus vertinimo sistemą, skirtą užtikrinti, kad rengiant išvadas būtų nuosekliai laikomasi pagrindinių mokslinių išvadų ir kitų mokslinių darbų rengimo etapų. 2009 m. EFSA toliau tobulins šią veiklą įdiegdama išorės vertinimo etapą, kuriame dalyvaus nepriklausoma išorės peržiūros grupė. Be to, EFSA svarsto kitas iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti savo vertinimo metodų ir rezultatų pripažinimą. Svarbus ir nuovokumo aspektas, todėl EFSA pradėjo taikyti pagreitintas skubių maisto ir pašarų saugos klausimų sprendimo procedūras6, padedančias rizikos valdytojams laiku imtis rizikos mažinimo veiksmų.

EFSA, norėdama užtikrinti savo mokslinio ir kitokio darbo nešališkumą, parengė interesų deklaravimo politiką ir procedūras7. Siekiant užtikrinti EFSA išvadų skaidrumą, visi šios tarnybos mokslinio darbo rezultatai ir susiję dokumentai viešai skelbiami jos interneto svetainėje.

8

2.

http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionsListLoader?panel=ALLhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/AboutEfsa/efsa_locale-1178620753812_HowWeWork.htmhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1178623591901.htmhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/AboutEfsa/WhoWeAre/efsa_locale-1178620753812_DeclarationsInterest.htm

8 27 valstybės narės ir kaimyninės valstybės

9 Reglamento Nr. 178/2002 27 straipsnis

10 ES valstybių narių ir EFSA bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo strategija, 2006 m. gruodžio mėn., EFSA tinklavietė, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/DocumentSet/mb_strategy_28thmeet_en_6a,1.pdf

11 Bendra EFSA ir ECDC ataskaita „Bendrijos suvestinė ataskaita apie zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, atsparumą antibiotikams ir per maistą sukeltų ligų protrūkius Europos Sąjungoje 2006 m.“

E F S A : N U O K O N C E P C I J O S I K I R E A L Y B Ė S

2.3 | Bendros pastangos: bendradarbiavimas maisto saugos srityjeEFSA bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Europos institucijomis, tarptautinėmis bei trečiųjų šalių organizacijomis ir keičiasi su jomis informacija, duomenimis ir geriausia patirtimi, siekia nustatyti atsirandančią riziką ir rengia suderintus pranešimus apie maisto grandinėje gresiančią riziką. Šiuo tikslu EFSA sukūrė veiksmingus tinklus, apimančius daugiau kaip 1 000 ekspertų, 30 nacionalinių agentūrų8 ir 200 mokslo organizacijų, gebančių pagal steigiamojo reglamento 36 straipsnį atlikti tam tikrus darbus EFSA naudai. Atsirandančios rizikos vertinimas buvo ir tebėra pagrindinis prioritetas. Šioje srityje EFSA įgijo daugiau kompetencijos, būtinos glaudžiam bendradarbiavimui su nacionalinėmis agentūromis, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sistemingai renkančiomis žinias ir kitą naujausią informaciją, reikalingą atsirandančiai rizikai nustatyti ir analizuoti.

Patariamasis susirinkimas9 suburia visų 27 valstybių narių ir kaimyninių valstybių nacionalinių institucijų atstovus ir yra valstybių narių bendradarbiavimo su EFSA ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo platforma. Padedama šio susirinkimo, EFSA parengė bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo strategiją10, pagal kurią nustatoma EFSA ir valstybių narių bendradarbiavimo sistema ir prioritetai. 2007–2008 m. bendradarbiavimas dar labiau sustiprintas valstybėse narėse įsteigus pagrindinius centrus, kurie užtikrins EFSA ir nacionalinių maisto saugos tarnybų, mokslinių tyrimų institutų bei nacionalinių suinteresuotųjų šalių sąsają. Pagrindinis šių centrų veiklos prioritetas – keitimasis informacija mokslo klausimais.

Visos Europos moksliniai ištekliai telkiami įgyvendinant keletą mokslinio bendradarbiavimo projektų (ESCO), pradėtų 2006 m. Šie projektai skirti konkretiems maisto ir pašarų saugos klausimams, svarbiems nacionaliniu ir ES lygmeniu, pavyzdžiui, atsirandančiai rizikai nustatyti.

EFSA, siekdama dalytis patirtimi ir informacija, bendradarbiauja su kitomis ES agentūromis (EMEA, EEA, ECDC ir ECHA), JRC ir Europos Komisijos ne maisto produktų moksliniais komitetais. Pavyzdžiui, EFSA kartu su ECDC sprendė zoonozių11 ir paukščių gripo problemas. Siekdama sukurti tvirtą pagrindą bendradarbiavimui plėtoti, EFSA pasirašė ofi cialias sutartis su ECDC ir JRC.

9

2.

http://www.efsa.europa.eu/cs/BlobServer/resource_EFSA/about/core/mb_strategy_28thmeet_en_6a.pdf?ssbinary=true


Tarnyba yra atsakinga už duomenų rinkimo metodų derinimą, visos Europos duomenų rinkimą ir galimybės šiais duomenimis naudotis savais tikslais ir rizikos valdytojų bei nacionalinių rizikos valdymo institucijų labui sudarymą. Tai jau davė rezultatų zoonozių srityje12; be to, visoje Europoje vertinti riziką padės kitos iniciatyvos, pvz., duomenų apie cheminių medžiagų paplitimą rinkimas ir pagrindinių duomenų apie maisto vartojimą bazė, į kurią bus įtraukti visų valstybių narių duomenys.

Kadangi daugelis su maistu susijusių rizikos rūšių yra visuotinio pobūdžio, svarbu, kad EFSA imtųsi ryžtingo vaidmens tarptautinio rizikos vertinimo srityje ir nuolat turėtų žinių apie rizikos pokyčius bei prisidėtų prie mokslinio darbo, reikalingo globalinei rizikai vertinti. 2007 m.13 EFSA sudarė ofi cialų konfi dencialumo susitarimą su JAV maisto ir vaistų administracija; taip pat svarstoma, ar nereikėtų sudaryti panašių susitarimų ir su kitomis organizacijomis. EFSA, remiama WHO, FAO14 ir kitų tarptautinių institucijų, aktyviai dalyvavo tarptautiniu lygiu vertinant riziką ir kuriant rizikos vertinimo metodus; be to, ji užmezgė ryšius su tam tikromis regioninėmis institucijomis, pvz., su Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija (angl. EPPO).

Pagal ES plėtros programą EFSA dirba su šalimis kandidatėmis bei besirengiančioms narystei šalimis ir siekia, kad šios šalys geriau suvoktų tarnybos veiklą, dalijasi patirtimi, kuria keitimosi informacija priemones, įtraukia nacionalines valdžios institucijas bei Europos Komisiją į krizės koordinavimo užduotis.

2.4 | Suinteresuotųjų šalių dalyvavimasPagrindiniai tarnybos veiklos principai yra viešumas ir skaidrumas15. EFSA steigiamasis reglamentas ir darbo metodai grindžiami valdymo principais, nustatytais 2001 m. baltojoje knygoje „Europos valdymas“16, ir vėlesne Komisijos veikla, susijusia su programa „Europa piliečiams“17. EFSA, rengdama konsultacijas, per kurias buvo svarstomi pagrindiniai

10

12 Direktyva 2003/99/EB

13 „EFSA ir FDA stiprina bendradarbiavimą maisto saugos srityje“, EFSA tinklavietė, 2007 m. liepos mėn., žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1178623591901.htm

14 GMO – Biotechnologijų kodekso darbo grupė

15 Reglamento (EB) Nr. 178/2002 38 straipsnis

16 Baltoji knyga „Europos valdymas“, Komisijos patvirtinta 2001 m. liepos 25 d., KOM (2001) 428 galutinis

17 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1904/2006/EB, įkuriantis 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti

2.

http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1178621165446.htm

18 EFSA konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis platforma: kompetencija, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/General/iai_stakeholder_platform_tor_september2006_en,2.pdf

19 EFSA rizikos komunikacijos strategija ir planai, žr. http://www.efsa.europa.eu/EFSA/General/mb_commstrategy_fi nal_20061108.pdf

20 Reglamento (EB) Nr. 178/2002 56 ir 57 straipsniai


dokumentai, pvz., preliminari nuomonė dėl gyvūnų klonavimo ir gairių dėl genetiškai modifi kuotų organizmų ir pašarų priedų projektas, vykdė aktyvią suinteresuotųjų šalių įtraukimo politiką. Tarnyba nuolat rengia susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis ir, naudodama šią konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis platformą18, įtraukia pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas, vartotojų ir maisto grandinės atstovus.

2008 m. EFSA, siekdama užtikrinti, kad suinteresuotųjų šalių dalyvavimas būtų veiksmingas, abiem pusėms naudingas ir apskritai atitiktų lūkesčius, pavedė atlikti išorinę suinteresuotųjų šalių veiklos apžvalgą. Ateinančiais metais EFSA skirs daugiau dėmesio suinteresuotųjų šalių, ypač vartotojų, dalyvavimui.

2.5 | Sistemingas informacijos apie riziką skelbimas EuropojeNuo pat pradžių EFSA aktyviai skelbė informaciją apie savo veiklą ir, taikydama savo komunikacijos strategiją19, nustatė bendrąją glaustos, paprastos ir tikslios informacijos apie riziką ir apie tarnybos funkcijas bei tikslus Europos sistemoje teikimo metodiką. Skelbti informaciją sudėtingais moksliniais klausimais kultūros ir kalbų požiūriu įvairialypei ES visuomenei, kurią sudaro beveik 500 mln. piliečių, yra labai sunkus uždavinys, kurio išspręsti viena EFSA nepajėgi. Todėl tarnyba, naudodamasi patariamuoju susirinkimu – Komunikacijos darbo grupe ir siekdama užtikrinti, kad vartotojai gautų prasmingus, reikiamus, suprantamus ir nuoseklius pranešimus, parengtus naudojant nešališką ir pagrįstą informaciją, glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis maisto saugos institucijomis. Be to, EFSA, siekdama padidinti bendrą viešųjų pranešimų apie riziką nuoseklumą, komunikacijos veiklą derina su rizikos valdytojais, pirmiausia Europos Komisija. Tai ypač svarbu per krizes20.

Tarnyba, konsultuojama Rizikos komunikacijos patariamosios grupės, siekia stebėti ir vertinti, kaip vartotojai suvokia su maistu susijusią riziką ir naudą, taip pat pranešimų apie riziką įtaką vartotojų žinioms, nuostatoms ir pagaliau elgsenai.

11

2.

http://www.efsa.europa.eu/EFSA/General/iai_stakeholder_platform_tor_september2006_en,2.pdfhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/General/mb_commstrategy_final_20061108.pdf


12

Kintančios aplinkybės

3.

≥

21 Documento Sfi de future: 2009-2014, DG Salute e consumatori, cfr. http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/events/future_challenges_en.htm

K I N T A N Č I O S A P L I N K Y B Ė S

13

Nuo EFSA įsteigimo politikos sritys, kuriose ši tarnyba dirba, pasikeitė ir toliau keisis. Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, artimiausias EFSA veiklos partneris, kaip pagrindinius savo politinės aplinkos pokyčių, įvyksiančių per ateinančius metus, veiksnius įvardijo vartotojų pasitikėjimą ir visuomenės, valdymo bei globalizacijos raidą21. EFSA pripažįsta, kad šie veiksniai turės daug įtakos jos ilgalaikei veiklai; be abejo, tarnybai įtaką daro tie patys veiksniai, kaip ir rizikos vadovams, tačiau šių veiksnių pasekmės tarnybai, šios tarnybos tikslai ir ilgalaikiai sprendimai gali būti kitokie. Apsvarsčiusi EFSA nustatė, kad per ateinančius penkerius metus daugiausia įtakos organizacijai turės toliau išvardyti veiksniai.

3.

http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/events/future_challenges_en.htm


22 Europos Komisijos šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa 2002–2012 m., žr. http://ec.europa.eu/environment/newprg/strategies_en.htm

23 BŽŪP padėties vertinimas, 2007 m. lapkričio mėn.

24 Atnaujinta 2006 m. ES tvarios plėtros strategija, Europos Sąjungos Taryba, 2006 m. birželio 15–16 d.

25 Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, http://ec.europa.eu/agriculture/foodqual/index_en.htm#sustainability

26 Lisabonos sutartis, 2007 m. gruodžio mėn.

27 Naujoji gyvūnų sveikatos strategija (2007–2013 m.): prevencija geriau už gydymą, Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2007 m.

28 EFSA vaidmuo gerinant gyvūnų sveikatą Europoje (http://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1211902168979.htm)

29 Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos

30 Komisijos komunikatas „ES biodegalų strategija“, 2006 m. vasario mėn.

31 Jungtinių Tautų skaičiavimai

32 Spręsti kylančių maisto produktų kainų klausimą – Nurodymai dėl ES veiksmų. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, 2008 05 20

14

3.1 | Tvarumas Didžiojoje Europos dalyje žemės ūkis grindžiamas intensyviais metodais, orientuotais į didelį našumą, neužkrėstas žaliavas ir agrochemikalų naudojimą. EFSA susiduria su vis sudėtingesniais vertinimo uždaviniais, susijusiais su poveikiu dirvožemiui, biologinei įvairovei, vandens ištekliams ir jų taršai, maistinių ir pašarinių pasėlių taršos tikimybe, poveikiu maistiniams gyvūnams. Kai kuriose srityse ekologinės rizikos vertinimas jau yra sudedamoji rizikos vertinimo dalis, tačiau numatoma, kad šios rizikos vertinimo poreikis dar labiau didės22.

Bendrosios žemės ūkio politikos reformos23 ir tolesnis aplinkosaugos politikos taikymas maisto gamybai ir tvarumui užtikrinti24,25 yra ir bus pagrindiniai pokyčių veiksniai. Be to, Bendrijos lygmeniu padidėjusi gyvūnų sveikatos ir gerovės svarba26,27 turės įtakos ir EFSA veiklos pobūdžiui bei krypčiai28. Gyvūnų sveikata ir gerovė yra neatsiejamai susijusios; tam tikrais su zoonozėmis susijusiais atvejais gali kilti pavojus ir visuomenės sveikatai.

Numatoma, kad klimato kaita turės įtakos maisto gamybos ir pasėlių auginimo praktikai bei būdams; be to, manoma, kad pasikeis augalų ir gyvūnų ligų, taip pat užkrato pernešėjų paplitimas29. Galima prognozuoti, kad dėl to pasikeis agrochemikalų naudojimo būdai, padidės visuotinės pandemijos, pvz., paukščių gripo, rizika, be to, keliose veiklos srityse EFSA gali susidurti su naujais uždaviniais. Šiaurės Europoje plintanti mėlynojo liežuvio liga gali būti perspėjimas, ko galime tikėtis ateityje.

Numatoma, kad Europos maisto tiekimui įtakos turės ir kiti veiksniai, pvz., didesnė paklausa ir vartojimo pokyčiai besiplečiančiuose ūkiuose; energijos kainos; sausra Pietų pusrutulyje; vis didesnių žemės plotų naudojimas biodegalams gaminti (šis naudojimas nuo 2004 m. kasmet didėjo)30. Kartu augs pasaulinė maisto paklausa; prognozuojama, kad numatomiems poreikiams patenkinti 2030 m. pasauliui reikės pagaminti apie 50 proc. daugiau maisto31. Šiuos pokyčius patvirtina neseniai gerokai padidėjusios maisto produktų kainos32, tačiau įvertinti, kokią konkrečią įtaką šie pokyčiai gali turėti EFSA veiklai ilgalaikėje perspektyvoje, gana sunku.

3.

http://ec.europa.eu/environment/newprg/strategies_en.htmhttp://ec.europa.eu/agriculture/quality/index_en.htmhttp://www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_1211902168979.htm

33 ES dvišaliai prekybos santykiai, Prekybos generalinis direktoratas, 2006 m. birželio mėn. statistiniai duomenys, žr. http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/june/tradoc_129093.pdf

34 Eksportas ir importas ypač padidėjo 2006 m. – po 11 proc.; šis metinis padidėjimas buvo didžiausias nuo 2000 m. Didžiausias Europos maisto ir gėrimų pramonės klientas buvo JAV: eksportas į šią valstybę sudarė 22 proc. Ir toliau sparčiai didėja eksportas į Rusiją: 2006 m. jis padidėjo net 24 proc. Pirmą kartą į pagrindinių eksporto paskirties šalių dešimtuką pateko Kinija: į ją eksportuota už maždaug 1 mlrd. EUR. Importas iš Brazilijos ir Argentinos sudaro penktadalį viso ES maisto ir gėrimų importo. Statistiniai duomenys rodo, kad gerokai padidėjo importas iš Viduržemio jūros regiono valstybių (21 proc.), Rusijos (25 proc.), Kinijos (25 proc.) ir iš kai kurių ASEAN šalių (iš Tailando – 22 proc., iš Vietnamo – 60 proc.). Per pastaruosius šešerius metus gerokai padidėjo importas iš besivystančių šalių, tačiau ES maisto ir gėrimų eksporto rodikliai gana nevienareikšmiai: 2006 m. duomenys ir tendencijas teikia CIAA

35 Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalis, žr. http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm


3.2 | GlobalizacijaMaisto produktai ir jų sudedamosios dalys tiekiami iš viso pasaulio33. Vartotojai vis dažniau nori visus metus turėti galimybę įsigyti tai, kas anksčiau buvo laikoma sezoniniais maisto produktais, be to, daugelio valstybių narių parduotuvėse siūloma daug maisto pusfabrikačių. Didėja maisto produktų prekybos – ir importo, ir eksporto – globalizacija34. Maisto saugos rizika nepaiso valstybių sienų: taikant skubaus keitimosi informacija apie maisto produktus ir pašarus sistemą35, 2007 m. paskelbta apie 7 300 pranešimų apie maisto produktus ir pašarus, importuotus į Bendriją, taigi matyti, kad rizika yra globali ir kad nepakankamai suvokiamas poreikis atidžiai stebėti naujus į ES besiskverbiančius pavojus ir pasikartojančius jau kartą pašalintus pavojus, pvz., galvijų spongiforminę encefalopatiją. Problema, kuri anksčiau galbūt buvo laikoma regionine arba nacionaline, dabar, jei būtų susijusi su plačiai vartojamu maisto produktu arba jo sudedamąja dalimi, gali tapti Europos arba net pasaulinio masto problema. Kad būtų galima imtis tinkamų priemonių vartotojams apsaugoti, būtina įvertinti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją ir duomenis.

Be to, didelė tarnybos veiklos dalis daro įtaką reikalavimams, kuriuos ES taiko vidaus rinkoje ir tarptautiniu mastu parduodamiems maisto produktams, siekdama užtikrinti pasirinktą aukštą sveikatos lygį. Todėl gali būti, kad EFSA veiklą vis akyliau stebės prekybos partneriai ir galbūt WTO. Galima tikėtis, kad tarptautinių komitetų ir institucijos atliekamas rizikos ir kitoks vertinimas tarptautinėje arenoje ir toliau bus naudojamas kaip pamatinė informacija. EFSA, kaip pagrindinė Europos lygmens rizikos vertinimo organizacija, turės apsvarstyti sistemą, pagal kurią ji prisidės prie šių diskusijų.

15

3.

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2006/june/tradoc_129093.pdfhttp://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm


36 Lisabonos strategija: konkurencinga maisto pramonė – inovacijos, moksliniai tyrimai ir plėtra

37 ES maisto ir gėrimų pramonės konfederacija (CIAA): Europos maisto ir gėrimų pramonės 2007 m. duomenys ir tendencijos

38 OECD struktūrinės analizės rodiklių (angl. STAN) duomenų bazė

39 Genomika – genų struktūros ir funkcijų tyrimas; proteomika – viso baltymų, užkoduojamų genomu, rinkinio, šių baltymų funkcijų ir sąveikos tyrimas

16

3.3 | Mokslas ir naujovių diegimasLisabonos strategijoje nurodyta, kad mokslas ir naujovių diegimas yra pagrindiniai ES eko-nomikos konkurencingumo veiksniai36, o maisto ir pašarų sektoriai, priklausantys EFSA kompetencijos sričiai, yra pagrindinės ES ekonomikos sudedamosios dalys, nes kasmet maisto produktų ir gėrimų apyvarta sudaro apie 870 mlrd. EUR37. Besiplečiantys Kinijos, Indijos, Rusijos ir Brazilijos ūkiai vis aktyviau skverbiasi į maisto ir gėrimų sektorių38, o ES dalis mažėja. Žemės ūkio maisto produktų sektorius skatinamas daugiau investuoti į moksli-nius tyrimus, plėtrą ir naujovių diegimą. Galima prognozuoti, kad novatoriškų maisto pro-duktų ir pašarų, kuriuos pagamina Europos pramonės šakos, ir toliau daugės.

Naujos maisto ir pašarų gamybos technologijos ir naujovių diegimas – sudėtingi EFSA užda-viniai, susiję su šios tarnybos moksline ir komunikacijos veikla. Tarnyba turi atidžiai sekti maisto ir pašarų technologijų pažangą – pirmiausia tam, kad galėtų apsvarstyti susijusį po-veikį rizikos vertinimui. Vertinant su naujovių diegimu susijusią riziką gali kilti problemų, susijusių su neapibrėžtumu, informacijos trūkumu ir įrodymų, reikalingų išsamiam rizikos vertinimui atlikti, poreikiu. Dėl naujovių diegimo ir mokslo pažangos kyla tam tikrų komuni-kavimo problemų. Siekdama išspręsti šias problemas, EFSA turi panaikinti mokslo, naujovių ir piliečių suvokimo atotrūkį. Tarnyba susidurs su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su jos vaid-mens vertinant naujas technologijas, perprantant vartotojų rizikos suvokimą ir plėtojant prasmingą dialogą su suinteresuotosiomis šalimis nustatymu.

Be to, dėl analizės ir aptikties metodų naujovių su tam tikrais iššūkiais susiduria ir rizikos vertintojai, nes gaunama papildomos informacijos apie tam tikras maisto produktuose ir pašaruose esančias chemines medžiagas, kurių anksčiau aptikti nebuvo įmanoma, pvz., kaip buvo su akrilamidu maisto produktuose. Atitinkamai tokių sričių kaip genomika ir pro-teomika39, sistemų biologija ir bioinformatika pažanga turės daug įtakos EFSA rizikos verti-nimo veiklai, todėl EFSA, norėdama ir toliau būti lydere vertinimo metodų srityje, turės išnagrinėti šią ir kitokią pažangą.

3.

40 Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos demografi nė padėtis: faktai ir skaičiai“, 2007 m. gegužės mėn.

41 Daugiau kaip trečdalis ES piliečių turi antsvorio (kūno masės indeksas (KMI) didesnis kaip 25 ir mažesnis kaip 29,9), o vienas iš dešimties yra nutukęs (KMI didesnis kaip 30), Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, Kova su nutukimu Europoje, 2007 m.

42 Lisabonos sutartis, 2007 m. gruodžio mėn., žr. http://europa.eu/lisbon_treaty/index_en.htm

43 Specialioji Eurobarometro apklausa Nr. 238: rizikos klausimai, 2006 m. vasario mėn., ir kitos Eurobarometro apklausos, žr. http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm


17

3.4 | Visuomenės kaita: socialiniai ir demografi niai, vartojimo pokyčiai ES demografi nėms tendencijoms būdingas visuomenės senėjimas, gimstamumo mažėjimas, imigracijos ir urbanizacijos didėjimas, gyvenimo būdo kaita, dėl kurios keičiasi vartojimo įpročiai ir didėja tikimybė ilgiau gyventi40. Dėl minėtų pokyčių ateinančiais metais atsiras naujų su sveikata, mityba ir dieta susijusių EFSA veiklos uždavinių, pvz., pasikeis ankstesnės prielaidos dėl visuomenės jautrumo rizikai, vartojimo, poveikio ir susijusios sveikatos būklės. Išplitęs nutukimas41, ypač vaikų, yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema; ją dar labiau didina susijusios ligos – diabetas, širdies ligos ir vėžys. Todėl EFSA gali numanyti, kad, visuomenei daugiau reikšmės teikiant sveikatos klausimams, ateinančiais metais pagrindiniai tarnybos veiklos aspektai ir toliau bus mityba, dieta ir jų sąryšis su sveikata42. Bus laukiama, kad, siekdama padėti rizikos valdytojams, EFSA ir toliau skelbtų mokslines rekomendacijas ir pranešimus apie mitybą bei klausimais, susijusiais su vartotojų informavimu apie mitybos ir sveikatos sąryšį, pvz., kiek tai susiję su prašymais parengti mitybos rekomendacijas ir tokių rekomendacijų rengimo metodais. Svarbūs tarnybos veiklos šioje srityje aspektai bus dietinių produktų, naujų maisto produktų ir maisto sukeliamų alergijų vertinimas.

Didėja vartotojų lūkesčiai, susiję su aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės klausimais43. Šių dienų vartotojai yra geriau informuoti ir turi daugiau teisių nei praeityje. Tą daugiausia lėmė geresnės galimybės gauti informacijos, susidariusios tenkinant informacijos laisvės poreikį bei labai išplitus internetui kaip terpei ir geresnis suvokimas, kad asmuo pats atsako už savo sveikatą.

3.

http://europa.eu/lisbon_treaty/index_lt.htmhttp://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm


18

3.

* 2002–2008 m. duomenys yra faktiniai skaičiai, o 2009–2013 m. duomenys – biudžete numatyti skaičiai

44 Finansinė perspektyva: EFSA 2008 ir 2009 m. metiniai valdymo planai

Biudžetas (mln. EUR)

Iš viso darbuotojų

20020

100

200

300

400

500

600

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Dar

buot

ojų

skai

čius

Biud

žeta

s (m

ln. E

UR)

3.5 | Organizacinė, institucinė ir politinė sistemaIki 2009–2010 m. EFSA nepasieks viso pajėgumo, kaip buvo numatyta prasidedant dabar-tiniam fi nansiniam laikotarpiui44 (1 pav.). Nepaisant to, tarnybos darbo krūvis nuo pat pradžių nuolat didėjo, kaip parodyta 2 paveiksle, ir manoma, kad ši tendencija nepasikeis. Todėl būtina užtikrinti, kad plėsdamasi organizacija, tenkindama minėtus poreikius, toliau tobulintų savo valdymo sistemas ir užtikrintų, kad ištekliai būtų skiriami atsižvelgiant į kintančius prioritetus. Pirmiausia būtina užtikrinti, kad tarnyba, siūlydama motyvuojančias darbo sąlygas ir siekdama išlaikyti labai gerą personalą, gebėtų samdyti geriausius moksli-nius ir kitokius darbuotojus.

1 pav. EFSA 2002–2013 m.* žmogiškieji ir fi nansiniai ištekliai


19

Key strategic areas

20020

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

AFC

NDA

FEEDAP

2 pav. EFSA 2002–2013 m.* darbo krūvio ir mokslinių išvadų palyginimas3.

* 2009-2013 m. duomenys yra apytiksliai Didžiausios numatomų mokslinių prašymų skaičiaus vertėsGautų mokslinių prašymų skaičiaus kreivėPateiktų mokslinių išvadų skaičiaus kreivė

Praš

ymų

ir iš

vadų

kie

kis


20

3. EFSA veiklai įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. 2009 m. bus sudaryta nauja Europos Komisija ir išrinktas naujas Europos Parlamentas. Atlikus siūlomą reguliavimo agentūrų apžvalgą, bus įvertinta agentūrų valdymo veikla, be to, bus patikrintos Komisijos vidaus sistemos, kurias taikant administruojami Komisijos santykiai su minėtomis agentūromis. Komisija gali persvarstyti galimybę apmokestinti45 tam tikrą EFSA veiklą, o 2011 m. bus atliktas išorinis tarnybos vertinimas46.

Dėl pastarojo meto ES plėtros ir galimybės kitoms šalims kandidatėms įstoti į ES atsiranda naujų iššūkių. Pirmiausia jie susiję su būtinybe užtikrinti, kad šiose šalyse būtų suvokiama ir žinoma EFSA kompetencijos sritis bei veikla, ir kad tų šalių mokslininkai galėtų nevaržomai dalyvauti EFSA veikloje.



Galima daryti išvadą, kad turės būti suprastos kintančios EFSA veiklos ir apskritai maisto saugos sąlygos ir kad turės būti rasta tinkamų priemonių visokeriopai apsaugoti visuomenės sveikatą ir padidinti vartotojų pasitikėjimą. Pagrindinius tarnybos uždavinius galima apibendrinti taip:

> dėl globalizacijos didėja tikimybė, kad Europos maisto tiekimo sektoriuje atsiras naujų rizikos rūšių arba kad vėl sustiprės senosios;

> EFSA susidurs su naujomis technologijomis, kintančia rizikos vertinimo praktika ir naujais mokslais;

> dėl poreikio užtikrinti tvarumą ir klimato kaitos padidės integruoto rizikos vertinimo metodo svarba;

> EFSA veiklai įtakos turės socialiniai pokyčiai, susiję su socialine ir demografi ne struktūra, mityba ir vartotojų elgsena;

> politikos ir reglamentavimo sistemos pokyčiai turės įtakos EFSA darbo krūviui ir prioritetams.


21

3.Išvada≥


22

Įveikti iššūkius

4.

≥

Į V E I K T I I Š Š Ū K I U S

23

Rengdamasi įveikti būsimus iššūkius, EFSA nustatė šešias pagrindines strategines sritis ir į rezultatus orientuotus tikslus, kuriems, nustatydama kitų penkerių metų organizacijos veiklos kryptį, skirs daugiausia dėmesio. Žinoma, šie tikslai bus nuolat persvarstomi, tačiau jais remiantis bus sudaromos tarnybos metinės veiklos programos ir apskritai planuojama 2009–2013 m. veikla. Tarnyba, kaip sudedamoji maistui skirtų ES teisės aktų rengimo sistemos dalis, privalo išlaikyti savo kompetenciją, atsižvelgdama į kintančius rizikos valdytojų ir politikų prioritetus.

4.


Daugiausia dėmesio skirti integruoto mokslinių konsultacijų, susijusių su visa maisto grandine („nuo lauko iki stalo“), metodo taikymui

Visiškai išnaudodama Europos mokslininkų patirtį, EFSA gali sukaupti daug įvairių žinių apie visą maisto grandinę, įskaitant žinias apie gyvūnų sveikatą ir gerovę, augalų sveikatą, pasėlių apsaugą, maistą ir mitybą.

Siekdama teikti išsamias mokslines rekomendacijas rizikos valdytojams, tarnyba savo darbe ir toliau remsis tarpdalykiniu, integruotu metodu. Pagal principą „nuo lauko iki stalo“ prireikus bus lyginama rizika ir atliekami rizikos ir naudos vertinimai. EFSA ir toliau sieks bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kartu ieškoti galimybės rengti bendras iniciatyvas, padėsiančias EFSA rizikos vertinimo veikloje. EFSA toliau sieks užtikrinti, kad EFSA mokslinės grupės ir komitetas atsižvelgtų į nacionalinių maisto agentūrų ir tarptautinių institucijų atliktus rizikos vertinimus. Pirmiausia EFSA sieks užtikrinti aukštą jos pačios atliekamo rizikos vertinimo kokybę ir laiku teikti svarbias rekomendacijas, kurios būtų naudingos rizikos valdytojų veikloje.

Remdamasi integruotu metodu ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kitomis Europos agentūromis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, EFSA geriau gebės prognozuoti, vertinti ir įveikti iššūkius, susijusius su kintančia politine ir reglamentavimo47 aplinka, klimato kaita, tvarumu, kintančiais demografi niais ir kitais socialiniais aspektais, globalizacija ir atsirandančia rizika.

24

4. 1

47 Žr. II priedą


25

≥

TIKSLAI INICIATYVOS PASIEKIMŲ RODIKLIAI

1. Toliau tobulinti tarpdalykinį mokslinių rekomendacijų teikimo metodą

Pasitelkiant Įpareigojimų peržiūros komitetą, parengti integruotą metodą

Plėtoti bendrą arba jungtinę grupių ar tinklų veiklą

Išvados teikiamos remiantis visa EFSA turima kompetencija

Jungtinės veiklos atvejų skaičius

2. Užtikrinti, kad EFSA turėtų galimybę naudotis gausia patirtimi ir informacija, reikalinga įpareigojimams vykdyti

Ekspertų atranką vykdyti atsižvelgiant į visą reikiamą patirtį

Bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis instituci-jomis siekiant sudaryti galimybę naudotis patirtimi, duomenimis ir informacija

Ekspertų duomenų bazė veiksmingai naudojama ieškant informacijos apie įgytą patirtį

Geresni nuolatinių ekspertų vertinimo tyrimų rezultatai

3. Užtikrinti EFSA vertinimų kokybę

Kokybės tikrinimo programos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai

Geresni kokybės vertinimo programos rezultatai

Integruotas požiūris


Laiku atlikti kokybišką produktų, cheminių medžiagų ir ieškinių vertinimą pagal reguliavimo institucijų taikomą leidimų išdavimo procedūrą

Svarbi EFSA veiklos dalis yra paraiškos išduoti leidimus; dėl mokslinio sudėtingumo, kiekio ir teisės aktais nustatytų galutinių terminų šių paraiškų tenkinimas yra sunkus uždavinys. Palyginti su tuo, kas buvo pradžioje, leidimams išduoti skirtų išteklių dalis gerokai padidėjo. EFSA, norėdama patenkinti nuolat didėjančius poreikius, susijusius su moksliniu reguliavimo, pirmiausia leidimų maisto produktams, pašarams arba cheminėms medžiagoms išdavimo, pagrįstumu, arba prašymus, pvz., moksliškai pagrįsti ieškinius dėl sveikatos, mitybos būdų, pesticidų vertinimo, didžiausių leidžiamų likučių kiekių, pašarų ar maisto priedų, genetiškai modifi kuotų organizmų, ateities planuose minėtai veiklai turės skirti pakankamai dėmesio. Be to, vertinant ir toliau bus svarbūs aplinkosaugos ir darbuotojų sveikatos aspektai, pvz., susiję su pesticidais.

Norėdama užtikrinti veiksmingumą šioje kompetencijos srityje, EFSA ir toliau daug išteklių skirs leidimų išdavimo veiklai. Tarnyba, norėdama geriau planuoti darbo krūvį, suderinti realius galutinius terminus ir užtikrinti, kad būtų suvokiami paraiškų kokybės kriterijai, bendradarbiaus su ES institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. EFSA sieks užtikrinti, kad sistemos ir darbo krūviai, susiję su leidimų tvarkymu, būtų tinkami ir veiksmingi, kad būtų įtrauktos valstybės narės ir kitos Europos agentūros, galinčios padėti užtikrinti aukštą tarnybos mokslinės veiklos kokybę.

26

24.


27


1. Užtikrinti, kad leidimų išdavimo procedūros būtų veiksmingos ir racionalios

Nuolatinė vidaus procedūrų, skirtų paraiškoms tvarkyti, peržiūra

Remtis moksliniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir jų indėlį visiškai integruoti pagal 36 straipsnį ir kitas bendradarbiavimo priemones

Laiku teikiamos mokslinės išvados dėl paraiškų ir cheminių medžiagų apžvalgų

Pagal 36 straipsnį įgyvendintų ir pirkimo projektų skaičius

2. Užtikrinti optimalų EFSA ir valstybių narių išteklių naudojimą

Bendradarbiauti su ES institucijomis, pramonės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis siekiant geriau planuoti darbo krūvį, informacijos ir duomenų poreikį bei procesus

Bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis institucijomis siekiant sudaryti galimybę naudotis patirtimi žiniomis, duomenimis ir informacija

Geresnis darbo krūvio planavimas

Geresnės galimybės naudotis duomenimis ir informacija

3. Užtikrinti EFSA vertinimų kokybę

Kokybės tikrinimo programos įgyvendinimas ir tolesni veiksmai

Geresni kokybės vertinimo programos rezultatai

≥

Savalaikis, aukštos kokybės įvertinimas


28

Koordinuoti duomenų, susijusių su EFSA kompetencijos sritimi, tikrinimą, sklaidą ir analizę

Tarnybai pavesta rinkti, analizuoti ir platinti Europos duomenis ir informaciją apie maisto ir pašarų saugą ir susijusias sritis. EFSA derina informaciją ir keičiasi ja su dabartinėmis 27 valstybėmis narėmis, kad šia informacija galėtų naudotis nacionaliniai rizikos vertintojai, kitos Europos agentūros, Europos ir nacionaliniai rizikos vertintojai, tarptautinės ir trečiųjų šalių organizacijos, suinteresuotosios šalys ir pagaliau Europos vartotojai.

Kad galėtų vertinti su globalizacija, kelionėmis, imigracija, klimato kaita ir naujovių diegimu susijusią riziką, EFSA, rinkdama, tikrindama ir analizuodama duomenis, turi gebėti iš anksto nustatyti atsirandančią arba pasikartojančią maisto tiekimui gresiančią riziką, kurios šaltinis yra vidaus rinka arba tarptautiniu mastu parduodamos plataus vartojimo prekės, ir taip prisidėti prie aukšto sveikatos apsaugos lygio užtikrinimo. EFSA, siekdama didinti duomenų rinkimo darną ir taip sudaryti galimybę lyginti šiuos duomenis, padidinti jų naudingumą, padėti tiksliai nustatyti atsirandančią riziką ir sudaryti galimybę naudotis geriausia mokslinių rekomendacijų baze, remsis ryšiais su nacionalinėmis ir tarptautinėmis agentūromis.

34.


29


1. Parengti visos Europos duomenų bazes, susijusias su EFSA kompetenci-jos sritimi, ir suteikti galimybę naudotis jomis

Pagal aplinkybes pačiai parengti esamų visos Europos duomenų bazių ir įgyvendinamų iniciatyvų aprašą arba dalyvauti rengiant tokį aprašą

Susitarti dėl duomenų rinkimo projektų prioritetų

EFSA ir valstybių narių, naudojančių EFSA koordinuojamas Europos duomenų bazes, paskelbtų ataskaitų skaičius

Metinės ataskaitos dėl atsirandančios rizikos pateikimas rizikos valdytojams

2. Pagerinti EFSA gebėjimus nustatyti atsirandančią riziką

Duomenų apie atsirandančią riziką rinkimas ir analizė, įskaitant gebėjimą prognozuoti

Įsteigti nacionalinių valdžios institucijų, tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų tinklą atsirandančiai rizikai vertinti

Metinės ataskaitos dėl atsirandančios rizikos pateikimas rizikos valdytojams

≥

ES duomenų koordinavimas


30

Siekti, kad EFSA taptų lydere Europoje ir tarptautiniu mastu taikomų teorinių ir praktinių rizikos vertinimo metodų srityje

Rizikos vertinimo sritis nuolat kinta. Dėl naujų maisto gamybos technologijų (pvz., nanotechnologijų ir klonavimo) ir metodologinės pažangos (pvz., genomikos ir proteomikos srityse) atsiranda naujų iššūkių. Be to, Europos Sąjungoje taikoma nevienoda rizikos vertinimo praktika. Remdamasi nacionalinių valdžios institucijų turima patirtimi, sekdama mokslo ir technologijų pažangą ir ugdydama gebėjimą numatyti naujoves ir politikos pokyčius, EFSA galės turėti naujausių žinių apie mokslo pasiekimus ir nustatyti savo ilgalaikius prioritetus. EFSA, siekdama įveikti naujus iššūkius, derinti rizikos vertinimo metodus ir tapti pagrindiniu rizikos vertinimo informacijos šaltiniu visoje Europoje, bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kitomis Europos agentūromis ir Europos Komisijos Jungtiniu mokslinių tyrimų centru.

Taikydama su visais Europos ir trečiųjų šalių veikėjais suderintą požiūrį, ji rems naujus darnius rizikos vertinimo metodus ir keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis. Šiose srityse vykdomą veiklą EFSA turės įvertinti darbo krūvio didėjimo, ekologinės rizikos vertinimo ir ilgalaikio poveikio vertinimo požiūriais. Atsižvelgdama į tarptautines aplinkybes, EFSA turės formuoti geriausią tarptautinę praktiką ir, jei bus įmanoma ir tinkama, imtis veiksmų visuotinei darnai ir didesniam pripažinimui užtikrinti. Gebėjimams ugdyti ji rengs mokymus, o rizikos vertinimo praktikos suvokimui gerinti panaudos esamus mokslinius renginius. EFSA, remdamasi 2007–2008 m. sukurtomis sistemomis, kruopščiai įvertins savo darbo rezultatų kokybę ir šiuo tikslu apsvarstys kitų iniciatyvų galimybę, taip pat nuolat sieks tobulinti savo procedūras ir metodiką.

4. 4


31


1. Derinti ir tobulinti Europoje taikomus rizikos vertinimo metodus

Parengti ir patvirtinti bendrus metodus, derintinus su valstybėmis narėmis ir Europos institucijomis

EFSA dalyvavimas svarbiausiuose Europos derinimo projektuose ir šių projektų įgyvendinimas pagal bendruosius planus

2. Užtikrinti, kad EFSA, siekdama neatsilikti nuo rizikos vertinimo naujovių, aktyviai dalyvautų tarptautiniuose forumuose ir aktyviai prisidėtų prie rizikos vertinimo metodų tobulinimo

Gerinti numatytą veiklą ir dialogą su mokslininkų bendruomene, suinteresuotosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

Organizuoti mokslinius renginius ir mokymo seminarus bendriesiems gebėjimams įtvirtinti bei tobulinti ir EFSA statusui rizikos vertintojų bendruomenėje gerinti

EFSA gebėjimas spręsti rizikos vertinimo klausimus ir laiku rengti rekomendacijas

Mokslinių darbuotojų mokymo programos parengimas ir seminarų organizavimas

≥

Tarptautinis atskaitos taškas


32

Didinti pasitikėjimą EFSA ir ES maisto saugos sistema taikant veiksmingus informacijos apie riziką skelbimo ir dialogo su partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis užmezgimo būdus

Vienas svarbiausių tarnybos veiklos uždavinių – didinti pasitikėjimą EFSA, todėl tarnyba įsi-pareigojo užtikrinti skaidrumą ir rengti viešas konsultacijas su visomis jos veikla suinteresuo-tosiomis šalimis. Be to, tarnyba ir toliau sieks, kad geriau būtų suvokiamas jos vaidmuo ES maisto saugos sistemoje ir vartotojų apsaugos srityje. Derindama veiksmus su valstybių na-rių informacijos apie riziką skleidėjais ir konsultuodamasi su Europos lygmens rizikos valdy-tojais bei suinteresuotosiomis šalimis, EFSA rems prasmingų, tinkamų ir nuoseklių pranešimų apie jos veiklą sklaidą ir vykdys įpareigojimą teikti pranešimus apie „taikos metu“ ir per kri-zes maisto grandinėje gresiančią riziką. EFSA ir toliau stebės bei sieks sužinoti, kaip suvokia-ma rizika ir kokios informacijos apie maisto ir pašarų saugą bei sveiką dietą pageidauja vartotojai. EFSA ir toliau remsis skaidrumo bei viešumo principais ir mėgins plėtoti papildo-mas iniciatyvas, kuriomis bus siekiama panaikinti mokslo ir rizikos suvokimo atotrūkį, gerin-ti supratimą apie mokslo reikšmę rizikos valdymo srityje.

4. 5


33


1. Didinti pasitikėjimą EFSA ir apskritai ES maisto saugos sistema

Gerinti EFSA žinias apie auditorijos poreikius ir rizikos suvokimą

Plėtoti EFSA paramos centrus valstybėse narėse, šiuo tikslu pasinaudojant patariamuoju susirinkimu, pagrindinių centrų tinklais ir bendromis komunikavimo iniciatyvomis

Eurobarometro apklausos dėl rizikos suvokimo ir rezultatų analizė

EFSA veiklos supratimas ir pasitikėjimas šia tarnyba, nustatytas atlikus tikslinės auditorijos apklausą

2. Didesnis visoje Europos Sąjungoje teikiamų rizikos pranešimų nuoseklumas ir tinkamumas

Toliau plėtoti ryšių su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis tinklus siekiant nustatyti išankstinio perspėjimo priemones ir koordinuoti komunikavimo veiklą

Remti specialių pranešimų nacionalinėms auditorijoms rengimą padedant nacionaliniams pagrindiniams centrams

Rizikos pranešimų nuoseklumas, nustatytas atlikus žiniasklaidos stebėjimo analizę

Pranešimų tinkamumas, įvertintas atlikus vartotojų ir (arba) tikslinės auditorijos apklausą

3. Geresnis dialogas su suinteresuoto-siomis šalimis

Toliau plėtoti EFSA bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis

Tęsti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis dėl EFSA prioritetų, veiklos programų ir tvarkaraščių

Konsultacijų su suinteresuoto-siomis šalimis kiekis

Nuolatinė suinteresuotųjų šalių veiklos apžvalga

≥

Ryšiai ir dialogas


34

Užtikrinti EFSA nuovokumą, naudingumą ir veiksmingumą

EFSA ištekliai paskirstyti atsižvelgiant į 2007–2013 m. fi nansinę perspektyvą, pagal kurią numatoma, kad visi EFSA veiklos pajėgumai bus išplėtoti 2009–2010 m.48 Siekdama pasi-rengti būsimiems iššūkiams ir pagerinti nuovokumą, tarnyba užtikrins, kad jos valdymo sis-temos ir infrastruktūra būtų veiksmingos, kad jos ištekliai būtų kuo geriau paskirstyti ir kad organizacija galėtų išgyventi suvaržymus. Ji užtikrins, kad jos procedūros būtų veiksmingos ir racionalios, ir, kad užtikrintų gerą valdymą ir išlaidų veiksmingumą, sieks pagerinti savo planavimo, prioritetų nustatymo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemas. Vykdydama įpa-reigojimus, EFSA privalo pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifi kacijos darbuotojus ir ekspertus. Organizacija stengsis sukurti motyvuojančią ir aprūpintą darbo aplinką, pagrįstą tinkama žmogiškųjų išteklių ir profesinės karjeros politika. Tarnyba glaudžiai bendradarbiaus su Italijos vietos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad užtikrintų, jog būtų tinkamai sprendžiami klausimai, kurie yra svarbūs darbuotojams, pvz., Europos mokyklų ir galutinės būstinės projektas, ir darbuotojams bei ekspertams, pvz., kelionių į Parmą maršrutai.

4. 6

48 II ir III priedai


35


1. Užtikrinti, kad EFSA valdymo sistemos ir infrastruktūra būtų tinkamos ir pritaikomos prie kintančių prioritetų bei veiklos sąlygų

Nuolat stebėti ir vertinti sistemas, nustatyti tobulintinas vietas ir atlikti pakeitimus

EFSA veiklos rezultatų naudingumas ir pateikimas laiku

2. Darbuotojams ir ekspertams užtikrinti motyvuojančią ir teikiančią pasitenkinimą aplinką

Išnagrinėti metinio EFSA veiklos sąlygų vertinimo rezultatus ir įgyvendinti pasirinktus veiksmus

Atlikti metinį ekspertų darbo sąlygų tyrimą ir įvertinti EFSA veiksmingumą užtikrinant paramą ekspertams. Išnagrinėti rezultatus ir įgyvendinti pasirinktus veiksmus

Darbuotojų kaitos rodiklis

Darbuotojų pasitenkinimo rodikliai

Kartotinių ekspertų prašymų priimti į grupės narius procentinė dalis

Ekspertų pasitenkinimo rodikliai

3. Užtikrinti EFSA nuovokumą Nuolat tikrinti pasirengimo krizėms procedūras

Tikrinti pagreitintas neatidėliotinų mokslinių rekomendacijų teikimo procedūras

Atnaujintas krizių (nepaprastųjų padėčių) valdymo vadovas ir sėkmingas krizių valdymo užduočių įgyvendinimas

Greitas neatidėliotinų maisto saugos problemų sprendimas

≥

Reaguojantis, veiksmingas, efektyvus


Išvada

5.

≥

36

I Š V A D A

37

Šis strateginis planas parengtas pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, Europos Komisija, Europos Parlamentu, EFSA patariamuoju susirinkimu, valstybėmis narėmis, Europos agentūromis, Jungtinių mokslinių tyrimų centru ir moksliniu komitetu; be to, dėl plano buvo surengtos viešos konsultacijos EFSA interneto svetainėje. Šis planas parengtas atsižvelgiant į kintančią organizacijos viziją; jame nurodoma, ką norėtume pasiekti 2013 m. – tapti organizacija, kuri pasaulyje būtų pripažįstama pagrindine Europos rizikos vertinimo organizacija ir kuria būtų pasitikima, savo kompetencijos srityje palaikančia tvirtus ir veiksmingus ryšius su valstybėmis narėmis, veiksmingiausiai ir tinkamiausiai bei laiku teikiančia galimybę naudotis rizikos valdytojams reikalinga mokslinių duomenų baze ir teikiančia Europos vartotojams realią naudą.

EFSA ir toliau tobulins šiame dokumente nurodytą metodiką, kad išsaugotų gebėjimą rengti ilgalaikes iššūkių, susijusios mokslo pažangos, atsirandančių problemų ir kintančios politinės aplinkos prognozes ir išsamias apžvalgas, leidžiančias nuolat derinti savo prioritetus ir veiklą.

EFSA metinės veiklos programos bus glaudžiai siejamos su strateginiu planu. Tai leis užtikrinti tiesioginį trumpalaikių ir vidutinio laikotarpio veiksmų sąryšį, o jų pažangą bus galima vertinti ilgalaikio planavimo požiūriu. Turės būti stebima, vertinama ir, prireikus prisiderinama prie pasikeitusių sąlygų, persvarstoma šio strateginio plano įgyvendinimo pažanga.

5.


I priedas

38

Terminų žodynėlisAFC (Buvusioji) Maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, perdirbimo priemonių ir medžiagų,

kurios liečiasi su maistu, specialistų grupėANS Maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupėCEF Medžiagų, kurios liečiasi su maistu, fermentų, kvapiųjų medžiagų ir perdirbimo

priemonių specialistų grupėECDC Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrasECHA Europos cheminių medžiagų agentūra

EEA Europos aplinkos agentūraEMEA Europos vaistų agentūraEPPO Europos ir Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija

FAO Maisto ir žemės ūkio organizacijaFEEDAP Priedų ir produktų ar medžiagų, naudojamų gyvūnų pašaruose, mokslinė grupė

FSANZ Australijos ir Naujosios Zelandijos maisto standartų tarnybaIPCC Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijaIPPC Tarptautinė augalų apsaugos konvencija

JECFA Jungtinis FAO/WHO teršalų ir maisto priedų ekspertų komitetasJEMRA Jungtiniai FAO/WHO posėdžiai dėl mikrobiologinės rizikos vertinimo

JMPR Jungtiniai FAO/WHO posėdžiai dėl pesticidų likučiųJRC Jungtinis tyrimų centras

NDA Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupėNVO Nevyriausybinės organizacijos

NZFSA Naujosios Zelandijos maisto saugos tarnybaOECD Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

OIE Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijaUSDA JAV žemės ūkio departamentas

USEPA JAV aplinkos apsaugos agentūraUSFDA JAV maisto ir vaistų administracija

WHO Pasaulio sveikatos organizacijaWTO Pasaulio prekybos organizacija

II priedas

P R I E D A S

39

Galiojantys teisės aktai, susiję su EFSA, ir rengiami teisės aktai, galintys turėti įtakos EFSA49

I - Galiojantys teisės aktai

EFSA steigiamasis reglamentas

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 įgyvendinimo nuostatos

2003 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1304/2003 dėl procedūrų, kurias taiko Europos maisto saugos institucija jai perduotiems prašymams pateikti mokslinę nuomonę (OL L 185, 2003 7 24, p. 6).

2004 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2230/2004, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo taisykles dėl Europos maisto saugos tarnybos veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklo (OL L 379, 2004 12 24, p. 64).

Kiti horizontalūs teisės aktai

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30; klaidų ištaisymas – OL L 136, 2007 5 29, p. 3).

1999/468/EB: 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

49 Sąrašas neišsamus


40

Genetiškai modifi kuoti organizmai

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifi kuo-to maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifi kuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24).

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifi kuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1–39).

2004 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 641/2004 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 išsamių įgyvendinimo taisyklių, taikomų prašymams išduoti leidimą naujam genetiškai mod-ifi kuotam maistui ir pašarams, pranešimams apie esamus produktus ir atsitiktinai arba techniškai neišvengiamai atsiradusią genetiškai modifi kuotą medžiagą, kurios rizikos įvertinimas jai palankus.

2001 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1852/2001, nustatantis išsamias taisykles, kaip paviešinti tam tikrą informaciją ir apsaugoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 pateiktą informaciją (OL L 253, 2001 9 21, p. 17–18).

II priedas

II priedas

P R I E D A S

Pesticidai

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1–32).

2000 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 451/2000, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 55, 2000 2 29, p. 25).

2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1490/2002, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 451/2000 (OL L 224, 2002 8 21, p. 23).

2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2229/2004, nustatantis tolesnes išsamias darbų progra-mos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 379, 2004 12 24, p. 13).

2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 647/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, nurodytos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 151, 2007 6 13, p. 26).

2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1095/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002, nustatantį išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, ir Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straip-snio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 246, 2007 9 21, p. 19).

2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 33/2008, nustatantis išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (OL L 15, 2008 1 18, p. 5–12).

41


II priedas

Augalų sveikata

2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

Gyvūnų mityba

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 429/2008 dėl išsamių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 įgyvendinimo taisyklių, susijusių su prašymų išduoti leidimą pašarų priedams rengimu ir teikimu bei pašarų priedų vertinimu ir leidimų išdavimu (OL L 133, 2008 5 22, p. 1).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, priimtas 2002 m. spalio 3 d. (OL L 273, 2002 10 10, p. 1).

Tarybos direktyva 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams (OL L 237, 1993 9 22).

42

II priedas

P R I E D A S

Gyvūnų sveikata

2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).

2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL L 230, 2003 9 16, p. 32).

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1).

1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/629/EEB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 340, 1991 12 11, p. 28). 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, remdamasi moksline nuomone, ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. pateiktų Tarybai ataskaitą apie intensyvaus ūkininkavimo sistemą (-as), kuri (-ios) atitinka gerovės reikalavimus.

Kvapiosios medžiagos

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (OL L 309, 2003 11 26).

Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kva-piosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (OL L 184, 1988 7 15, p. 61).

43


II priedas

Maisto priedai

1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (OL L 40, 1989 2 11, p. 27).

1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (OL L 237, 1994 9 10, p. 13).

1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (OL L 237, 1994 9 10, p. 3).

1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (OL L 61, 1995 3 18, p. 1).

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/52/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, ir Direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (OL L 204, 2006 7 26, p. 10–22).

Maisto papildai

2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2003 7 12, p. 51).

Medžiagos, kurios liečiasi su maistu

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4).

Teršalai

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).

1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/93, nustatantis Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (OL L 37, 1993 2 13, p. 1).

44

II priedas

P R I E D A S

Maisto ženklinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (OL L 109, 2000 5 6, p. 29).

1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti (OL L 55, 1996 3 6, p. 22).

1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo (OL L 276, 1990 10 6, p. 40).

1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo (OL L 186, 1989 6 30, p. 27).

Žmonių mityba

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (klaidų ištaisymas – OL L 404, 2007 1 18, p. 12).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir min-eralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL L 404, 2006 12 30, p. 26).

1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo (OL L 186, 1989 6 30, p. 27).

Biologiniai pavojai

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, 2002 10 10).

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

45


II priedas

Zoonozės

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 235, 2003 12 12, p. 31).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

Nauji maisto produktai

1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (OL L 43, 1997 2 14, p. 1).

Mišiniai kūdikiams

1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyva 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (OL L 175, 1991 7 4, p. 35).

II - Rengiami teisės aktai

Ekstrahentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ma-isto produktų ir maisto ingredientų gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo, KOM (2008) 0154.

Augalų apsaugos produktai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, KOM (2006) 388 galutinis.

Nauji maisto produktai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. XXX/XXXX (panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 258/97), KOM(2007)0872.

46

II priedas

P R I E D A S

Maisto priedai, fermentai ir kvapiosios medžiagos

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų, ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir Direktyvą 2000/13/EB, KOM/2006/0427 galutinis.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto priedų (panaikinantis direktyvas 62/2645/EEB, 65/66/EEB, 78/663/EEB, 78/664/EEB, 81/712/EEB, 89/107/EEB, 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB, sprendimus 292/97/EB ir 2002/247/EB), KOM/2006/0428 galutinis.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB, KOM/2006/0425 galutinis.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą, KOM/2006/0423 galutinis.

Gyvūnų sveikata

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta ago-nistus, KOM (2007) 0292.

Farmakologiškai aktyvių medžiagų likučiai gyvulinės kilmės maisto produktuose

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekių nustatymo gyvulinės kilmės maisto produktuose tvarką ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, KOM (2007) 194.

47


48

III priedas

IV priedas

2002–2008 M. BIUDŽETAS IR PERSONALAS*

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Biudžetas (vykdymas)

Esamas biudžetas - 12,6 29,1 36,8 40,2 52,2 66,4

Biudžeto vykdymas - 9,9 21,2 29,7 36,4 47,5 64,2

Darbuotojų skaičius (faktinis)

PP 45 49 138 194 250 300 335

LT ir par. 0 26 101 124 173 273 318

DNE ir sut. 5 30 24 36 55 37 77

Iš viso darbuotojų (įskaitant DNE ir sut.)

5 56 125 160 228 310 395

PP vykdymas procentais 0% 53% 73% 64% 69% 91% 95%

2009–2013 M. BIUDŽETAS IR PERSONALAS*

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Preliminarus biudžetas

Esamas biudžetas 73,0 74,4 76,6 77,5 79,0

Preliminarus biudžetas

PP 355 360 365 370 375

DNE ir sut. 105 105 107 108 110

Iš viso darbuotojų (įskaitant DNE ir sut.) 460 465 472 478 485

* Remiantis 2007–2013 m. fi nansine perspektyva

* Galutiniai skaičiai skelbiami EFSA 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje

PP: personalo planasLT: laikinieji tarnautojaiPar: pareigūnai

DNE: deleguotieji nacionaliniai ekspertai

Sut: sutartininkai

(C) Europos maisto saugos tarnyba, 2009 m.

ISBN: 978-92-9199-114-3

DOI: 10.2805/32611

„Galima dauginti nurodant šaltinį, jeigu nenurodyta kitaip. Šiame leidinyje išreikšti požiūriai ar nuomonės nebūtinai reiškia ofi cialią teisinę Europos maisto saugos tarnybos poziciją. Europos maisto saugos tarnyba neprisiima

atsakomybės už galimas klaidas arba netikslumus.

TM-78-09-583-LT-N

Largo N. Palli 5/A 43100 Parma Italija

Tel.: +39 0521 036 111Faks.: +39 0521 036 110www.efsa.europa.eu

Bouton1: Bouton2: Bouton3: Bouton4: Bouton5: Bouton6: Bouton7: Bouton8: Bouton9: Bouton10: Bouton11: Bouton12: Bouton13: Bouton14: Bouton15: Bouton16: Bouton17: Bouton18:

Documents

EUROPOS MAISTO SAUGOS TARNYBOS 2009-2013 M....Prasidedant šeštiesiems Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) veiklos metams malonu pristatyti šios tarnybos 2009–2013 m. strateginį