Etikos problemos ir jų sprendimo būdai

Pristatymą parengė: Viktorija Baublytė

Etika – tai mokslas, tiriantis moralę.

Moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai

Etikos problemos sąvoka

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos problemą galima vertinti keliais požiūriais:

Asmeniniu Profesiniu Organizaciniu Visuomeniniu

Etikos problemos grupuojamos taip:

Apgavystė Korupcija Piktnaudžiavimas Interesų konfliktas Seksualinis priekabiavimas

Apgavystė – veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Apgaulės formos: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas,šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, “fiktyvių įrodymų” sukūrimas it t.t...

Melas – plačiausiai paplitusi apgaulės forma.

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė.

Argumentai prieš melą:

Melu pažeidžiamas tiesos sakymo principas. Nukenčia visos pusės ir jų tarpusavio santykiai. Melu nuvertinama pati kalba kaip žmonių

bendravimo priemonė.

“Garbingas melas” – kai melu sąmoningai ir tikslingai siekiama naudos visuomenei.

“Baltasis melas” – įprastas kasdieniniame, profesiniame, politiniame ir diplomatiniame gyvenime. (Pvz: pasiųstas pagyrimo laiškas ką tik atleistam darbuotojui).

Trys atvejai, kai apgaulė ir melas gali būti pateisintas

Kai tik taip galima išvengti didelės žalos; Kai melas yra visiškai nežalingas ir

nereikšmingas; Kai pareiga atskirų individų atžvilgiu reikalauja

ginti jų paslaptis.

Tiesos sakymą riboja paslaptys.

Paslaptis – tai tam tikros žinios, kurių atskleidimas ar praradimas gali pažeisti įvairius atskiro piliečio, grupės, organizacijos, valstybės interesus. Kiekvienoje valtybėje galioja paslaptis reglamentuojantys įstatymai. (Lietuvoje galioja 1999.11.25 priimtas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas [22]).

Piktnaudžiavimas – netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus.

Piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeninias ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

tarnybine padėtimi; organizacijos turtu ir lėšomis; organizacijos darbuotojais; turimu pasitikėjimu.

Piktnaudžiavimo rūšys:

piktnaudžiavimas valdžia; piktnaudžiavimas materialianiais ištekliais; piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais; piktnaudžiavimas pasitikėjimu; piktnaudžiavimas interneto tinklu.

Piktnaudžiavimas valdžia

Vdovas ir darbuotojas gali skirtingai piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Vdovai gali netinksmai naudoti turimą valdžią kontroliuodami pavaldinius(juos aukštindami, parinkdami, atleisdami).

Eilinis darbuotojas dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiupiliečiu, verčia jį laukti. Tai nulemia žinojimas, kad žmogus, neturėdamas pasirinkimo, vistiek bus priverstas tvarkyti savo reikalus per tą darbuotoją.

Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais

Gali būti dviejų tipų: kai ištekliai naudojami netaupiai; kai ištekliai naudojami ne pagal paskirtį.

Viena iš priemonių, galinčių užkirsti kelią šiam piktnaudžiavimui yra teisingas darbo įvertinimas materialine išraiška; darbuotojų sąmoningumo ugdymas.

Piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais

Ši problema dažniausiai iškyla privačiame sektoriuje. Tai yra blogo administravimo ir vadovavimo problema. Problema iškyla, kai darbuotojams pavedamos atlikti su profesine veikla nieko bendra neturinčios užduotys. Taip pat piktnaudžiaujama darbuotojų laiku (dažnai prašoma padirbėti po darbo valandų).

Realiausia priemonė įveikti šią problemą būtų keisti ar tobulinti vadovavimo stilių.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu

Ši problema susidaro dėl netinkamo tarnautojo įvaizdžio (atrodymo) ar tokio įspūdžio susidarymo.

Netinkamo įvaizdžio susiformavimo pagrindas yra tokių vertybių kaip sąžiningumo, rūpestingumo, atsakomybės nepaisymas.

Piktnaudžiavimas interneto tinklu

Interneto tinklo naudojimas darbo vietose nėra vienareikšmis: duodamas darbuotojams naujų idėjų jis kartu sukuria ir netinkamo naudojimosi juo galimybes (pvz: naudojimasis asmeniniais tikslais ieškant finansinės, pramogų informacijos ir kt.).

Šiai problemai kelią galėtų užkirsti naudojimosi interneto tinklu reglamentaimas ir darbuotojų sąmoningumo ugdymas.

Interesų konfliktas – situacija, kai gali susidurti privatūs darbuotojo ar jo artimųjų ir visuomenės interesai, kuriems jis turi atstovauti, eidamas savo tarnybą.

Interesų konfliktas apima ir kitą problemą – nepotizmą.

Nepotizmas – tai tarnybinės padėties naudojimas giminių naudai.

Norint išvengti šio konflikto, reikalaujama iš anksto deklaruoti esamus interesus.

Turi būti deklaruojama: asmens ir jo sutuoktinio , piniginės lėšos, vertybiniai

popieriai, turtiniai įsipareigojimai, pajamų ir mokesčių duomenys;

įmonės pavadinimas jei tarnautojas ar vienas sutuoktinių yra jos savininkas;

ne iš giminių gautos dovanos, kurių vertė viršija 1 MGL; paslaugos, kurių vertė viršija 5 MGL; pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis; artimieji giminaičia, šeimos nariai, kiti asmenys, dėl kurių,

jų manymu, gali kilti interesų konfliktas, nurodant pagrindus.

Norint užkirsti kelią šiam konfliktui , reikalaujama kasmet deklaruoti pajamas, potencialius ir tikrus interesus. Lietuvoje galioja 1994.12.22 priimtas gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas [19].

Seksualinis priekabiavimas – netinkamais žodžiais ar veiksmais išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja tarnybiniai santykiai.

Seksualinio priekabiavimo būdai: seksualinės užuominos, prisilietimai, žvilgsniai, laiškai, skambučiai, atviros atakos ir bandymai išprievartauti.

Šios problemos padėtų išvengti darbdavių švietimas apie seksualinę prievartą, diskriminaciją.

Korupcija Korupcijos problema labai plati, tad pirma

vertėtų aptarti mažesnius etikos pažeidimus, tokius kaip dovanos ir kyšiai.

Dovana – padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiskmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas.

Bandymas papirkti autoritetą atlikti jam pagal tarnybines pareigas netinkamą veiklą arba neatlikti teisėtai priklausančios veiklos vadinamas kišininkavimu ar papirkinėjimu.

Individuali korupcija

Yra dvi korupciją tiriančios pozicijos: Tradicinė, teigianti, kad naudojimasis turima

valdžia ir pasitikėjimu yra amoralus; Revizionistinė tradicija, korupcijoje įžiūrinti

nukrypimą nuo įprastų ir priimtinų elgesio normų.

Korupcija – tai veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, kuriais pažeidžiamos teisės normos, visuomenės interesai bei priimtos moralės normos ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos.

Vienas iš reliausių būdų sumažinti korupciją yra asmeninės atsakomybės nustatymas, dažnesnis auditas, kontrolė.

Korupciją sąlygojantys veiksniai:

urabnizacija ir piliečių išsilavinimas; rinkėjų aktyvumas ir partinė konkurencija; politinės sistemos pobūdis; biurokratijos dydis ir potencialus papirkinėjimas [17].

Sisteminė korupcija – reguliari ir institucionalizuota korupcija. Sisteminė korupcija atsiranda, kai administracinė sistema pakeičia organizacijos tikslus, verčia dalyvius vadovautis nepriimtinais principais ir baudžia už pasipriešinimą.

Sisteminės korupcijos bruožai: Organizacijos pripažįsta etikos kodeksą, bet jis dažnai

pažeidinėjamas; Nusistovėjusi vidaus praktika skatina, kursto ir slepia

etikos kodekso pažeidimus; Nepažeidžiantys etikos kodekso baudžiami: jais

nepasitikima nei organizacijoje, nei už jos ribų; Pažeidėjai baudžiami simboliškai arba net apdovanojami.

Kaltintojai persekiojami, su jais šiurkščiai elgiamasi; Įbauginti ir terorizuojami asmenys nekelia problemų į

viešumą; Drąsiems problemų kėlėjams gresia organizacijos kerštas

ir kt.

Korupcijos įtakos aspektai:

Įamžina uždarą politiką, užkerta kelią pokyčiams tiek politinėse institucijose, tiek bendrai politiniame gyvenime.

Ji dažnai sąlygoja smurtą. Didina socialinį ekonominį susiskaldymą, prisideda prie

įtampos kūrimo visuomenėje,trukdo visuomenei susitelkti.

Blokuoja administracinę reformą, atsiranda delsimų. Atitraukia visuomenės išteklius ir taip prisideda prie

pavienių asmenų praturtėjimo, didesnio visiomenės skurdinimo.

Demoralizuoja visuomenę ir kt.

Yra du būdai užkertantys kelią potencialioms problemoms:

etinis švietimas; etikos kodeksai.

Problemos analizės žingsniai: Apžvelgti faktus. Identifikuoti susiduriančias jėgas, jų atsakomybę. Nustatyti susiduriančių jėgų motyvus ir tikslus. Išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis. Apibrėžti esamą problemą.

Naudota literatūra: Jolanta Palidauskaitė “Viešojo administravimo etika” ,

Kaunas 2001.