Embed Size (px)
Citation preview
MITA ir LIC konferencija „Pramonės inovacijų kelias: nuo idėjos iki praktikos“
ES bioekonomikos strategija: galimybės Lietuvos pramonei Virginija Kargytė VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų institutas 2019 m. spalio 22 d., Kaunas
I. Bioekonomika, jos vystymo tikslai
Vadovaujantis Europos Komisijos 2018 m. komunikatu „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, bioekonomika apima visus sektorius ir sistemas, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai (gyvūnai, augalai, mikroorganizmai ir jų biomasė, įskaitant organines atliekas), jų funkcijas ir principus.
Bioekonomikos sektorių klasifikacija
2
Biomasės gamyba A01 – Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla A02 – Miškininkystė ir medienos ruoša A03 – Žvejyba ir akvakultūra
Pilnutinai (100%) bio-grįsta apdirbamoji gamyba
C10 – Maisto produktų gamyba C11 – Gėrimų gamyba C12 – Tabako gaminių gamyba C16 – Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba C17 – Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
Dalinai (<100%) bio-grįsta apdirbamoji gamyba
C13 – Tekstilės gaminių gamyba C14 – Drabužių siuvimas (gamyba) C15 – Odos ir odos dirbinių gamyba C20 – Chemikalų ir chemijos produktų gamyba C21 – Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba C22 – Guminių ir plastikinių gaminių gamyba C2365 – Fibrolito gamyba C31 – Baldų gamyba C32 – Kita gamyba
Dalinai (<100%) bio-grįstos kt. veiklos D3521 – Dujų gamyba E38 – Atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų atgavimas
Bioenergetika
Biotechnologijos
Šaltinis: Bioekonomikos sektorių klasifikacija iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos, 2017 m. 2
Europos Komisijos 2017 m. komunikate „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“ nurodoma, kad <…> naujo pramonės amžiaus bruožai yra spartesnis ekonomikos, visuomenės
I. Bioekonomika, jos vystymo tikslai
3
ir aplinkos permainų tempas ir technologiniai proveržiai tokiose srityse kaip robotika, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, energetikos sistemos ir bioekonomika.
<…> esant ribotiems gamtos ištekliams ir vis labiau juntant klimato kaitos poveikį tvarių produktų paklausa ir žiedinis vartojimas smarkiai išaugs.
Vienas iš septinių strategijoje numatytų pagrindinių veiksmų yra išnaudoti Europos lyderystę mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos srityje. Šiam veiksmui priskiriama ir ES bioekonomikos strategija.
Manau, kad didžiausios XXI amžiaus inovacijos gims biologijos ir technologijos sankirtoje. Prasideda nauja era.
– Steve Jobs (Walter Isaacson, 2011 m.)
4
Inovacijų kryptys
I. Bioekonomika, jos vystymo tikslai
Bioekonomika klimato kaitos ir taršos mažinimo bei išteklius tausojančios ir žiedinės ekonomikos kontekste
I. Bioekonomika, jos vystymo tikslai
5
Tas, kas mano, kad planetoje su ribotais ištekliais galima pasiekti neribotą augimą, yra arba beprotis, arba ekonomistas.
– David Attenborough
Šaltinis: Tarptautinės mokslininkų grupės International Resource Panel sekretoriatas, cituota Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programoje, 2015 m.
Nauja koncepcija, kurioje ekonominis augimas „atsiejamas“ (decouple) nuo išteklių naudojimo
II. ES bioekonomikos strategija
ES bioekonomikos strategijoje tikslai išlieka tie patys
6
Strateginiai tikslai: 1. Apsirūpinimas maistu
2. Tvarus gamtinių išteklių naudojimas
3. Priklausomybės nuo iškastinių (neatsinaujinančių) išteklių mažinimas
4. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos mažinimas
5. ES konkurencingumo didinimas ir darbo vietų kūrimas, ypač kaimo ir priekrančių regionuose
2012 m. 2018 m.
Dokumentai patalpinti:
https://ec.europa.eu/research/bioeconomy/index.cfm?pg=policy&lib=strategy [2019-10-21]
II. ES bioekonomikos strategija
Veiksmų planas
7
Pradėtos taikyti 14 konkrečių priemonių, į kurias įtraukti šie aspektai:
1. Biologinių sektorių plėtojimas ir stiprinimas
Siekdama išnaudoti bioekonomikos galimybes modernizuoti Europos ekonomiką ir pramonę, kad būtų užtikrinta ilgalaikė ir tvari gerovė, Europos Komisija: • sukurs 100 mln. EUR biudžeto Žiedinės bioekonomikos teminę investavimo platformą, kurioje būtų galima
biologines inovacijas priartinti prie rinkos ir sumažinti privačių investicijų į tvarius sprendimus riziką; • sudarys palankesnes sąlygas naujų tvarių biologinio perdirbimo įrenginių plėtrai visoje Europoje.
2. Spartus bioekonomikos diegimas visoje Europoje
Valstybės narės ir regionai, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, turi daug nepakankamai išnaudotų galimybių biomasės ir atliekų srityje. Siekdama spręsti šią problemą, Europos Komisija: • parengs strateginę tvarių maisto ir žemės ūkio sistemų, miškininkystės ir biologinių produktų diegimo darbotvarkę; • sukurs ES šalims skirtą ES paramos bioekonomikos politikai priemonę pagal programą „Horizontas 2020“ siekiant parengti nacionalines ir regionines bioekonomikos darbotvarkes; • pradės bandomuosius veiksmus, skirtus bioekonomikai plėtoti kaimo, pakrančių ir miestų vietovėse, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo ar anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo srityse.
II. ES bioekonomikos strategija
Veiksmų planas (tęs.)
8
3. Ekosistemos apsauga ir ekologinių bioekonomikos ribų suvokimas
Ekosistemai kyla didelių grėsmių ir tokių problemų kaip augantis gyventojų skaičius, klimato kaita ir dirvožemio degradacija. Siekdama spręsti šiuos uždavinius, Europos Komisija: • įgyvendins ES masto stebėsenos sistemą, kad būtų galima stebėti pažangą siekiant tvarios ir žiedinės bioekonomikos; • gerins žinių bazę ir supratimą apie konkrečias bioekonomikos sritis rinkdama duomenis ir užtikrindama, kad jie būtų geriau prieinami per Bioekonomikos žinių centrą (internetinė svetainė: https://ec.europa.eu/knowledge4policy/bioeconomy_en [2019-10-21]); • teiks gaires ir skatins gerąją patirtį, kaip vykdyti bioekonomikos veiklą, neviršijant saugių ekologinių ribų. Bioekonomikos vystymo MTEPI finansavimas
ES jau finansuoja tvarių, įtraukių ir žiedine biologine ekonomika pagrįstų biologinių sprendimų ieškojimą, bandymą ir diegimą. Jiems pagal dabartinę ES finansavimo programą „Horizontas 2020“ skirta 3,85 mlrd. EUR. Vienas iš instrumentų – „Bio-pramonės bendroji iniciatyva“ (internetinė svetainė: https://www.bbi-europe.eu [2019-10-21]).
Numatoma didinti finansavimą. Europos Komisija pasiūlė 2021–2027 metais pagal programą „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. EUR maisto ir gamtos ištekliams, įskaitant bioekonomiką.
Bioekonomikos vaidmuo bendroje Lietuvos ekonomikoje
9
2014 m. Lietuvos bioekonomikos sektoriuose sukurta bendroji pridėtinė vertė siekė beveik 4,7 mlrd. EUR ir sudarė 12,8% Lietuvos BVP (nuo 2005 m. sumažėjo 0,3% punkto)
2015 m. Lietuvos bioekonomikos sektoriuose dirbo 234,4 tūkst. darbuotojų arba 17,6% visų šalies dirbančiųjų (nuo 2005 m. sumažėjo 7,2% punkto)
2016 m. Lietuvos bioekonomikos sektorių produkcijos eksporto vertė siekė beveik 9,9 mlrd. EUR arba 43,7% viso Lietuvos eksporto (nuo 2005 m. padidėjo 4% punktais)
Ilguoju laikotarpiu tikėtinos šios Lietuvos bioekonomikos raidos tendencijos:
• bendroji pridėtinė vertė, 2014 m. siekusi beveik 4,7 mlrd. EUR, 2030 m. gali išaugti iki 7,8–9,1 mlrd. EUR, t. y. 68–95%;
• eksporto vertė nuo 9,9 mlrd. EUR 2016 m. gali išaugti iki 13,9–21,1 mlrd. EUR 2030 m.
III. Bioekonomika Lietuvoje
Šaltinis: Duomenys iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos, 2017 m.
BPV struktūra 2014 m.
Dirbančiųjų struktūra 2015 m.
Eksporto struktūra 2016 m.
Metinis BPV augimas
2010–2014 m.
Pagal BPV augimą tarp ES-28 šalių
Biomasės gamybos sektoriai
Žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė) 21,8% 44,9% 14,8% 17,6% 5 vieta
Miškininkystė ir medienos ruoša 4,3% 5,8% 1,4% 34,8% 5 vieta
Žvejyba ir akvakultūra 0,6% 0,8% 0,1% 33,8% 3 vieta
Pilnai biomase grįstos apdirbamosios gamybos sektoriai
Maisto produktai, gėrimai ir tabakas 31,6% 18,4% 34,9% 16,1% 4 vieta
Mediena ir jos gaminiai 9,7% 9,2% 10,6% 28,2% 3 vieta
Popierius ir jo gaminiai 3,8% 2,0% 3,7% 52,8% 1 vieta
Dalinai biomase grįstos apdirbamosios gamybos sektoriai
Tekstilė, drabužiai ir odos gaminiai 7,9% 9,0% 11,6% – –
Chemijos produktai 1,1% 0,3% 2,5% – –
Vaistai ir farmaciniai preparatai 2,9% 0,1% 8,3% – –
Baldai ir kita gamyba 16,2% 9,5% 12,1% – –
Lietuvos bioekonomikos struktūra
10
III. Bioekonomika Lietuvoje
Šaltinis: Duomenys iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos, 2017 m.
Bioekonomikos vystymo Lietuvoje varomosios jėgos
11
Biomasės išteklių potencialas • Apie 450 tūkst. ha (14%) yra apleistos žemės ūkio naudmenos.
• Duominuoja tradiciniai miško biomasės panaudojimo būdai (èpramoninių produktų, biochemijos gaminių (tarp jų ir 2-sios kartos biodegalų) ir bioplastikų gamyba).
• Neišplėtota žiedinė bioekonomika (èiš bioatliekų susidarančias biodujas galima naudoti kogeneracijai, įleisti į dujų tinklą, naudoti kaip transporto priemonių degalus ar anaerobinio skaidymo būdu iš jų pagaminti trąšas).
Mokslo ir inovacijų potencialas • Sparčiai vystosi biotechnologijos sektorius. • Įgyvendinamos Sumanios specializacijos
kryptys „Agroinovacijos ir maisto technologijos“, „Energetika ir tvari aplinka“, „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“, „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“.
Bioproduktų paklausa • 2050 m. žemės ūkis turės pagaminti beveik 50%
daugiau maisto, pašarų ir žaliavos biokurui, lyginant su 2012 m. gamybos apimtimis.
• Dėl bendro žuvų ir kitų vandens produktų paklausos prieaugio bei žuvų sugavimo mažėjimo iki 2025 m. akvakultūros produktų paklausa išaugs daugiau nei 30%, lyginant su 2015 m.
• Iki 2030 m. bioenergijos paklausa bendrojoje energijos paklausoje padidės iki 12-13%. Prognozės rodo galimą bioenergijos paklausos padidėjimą ir po 2030 m. (ypač transporto sektoriuje, pažangiųjų biodegalų srityje).
• ES strateginiuose dokumentuose užprogramuotas draugiškų aplinkai, energiją tausojančių ir iškastinių išteklių naudojimą mažinančių inovatyvių bioproduktų gamybos skatinimas (parama MTEPI, teisinis reguliavimas, žalieji pirkimai, kt. priemonės).
Poveikio aplinkai mažinimas, energetinė nepriklausomybė • Bioenergija išlieka svarbi siekiant ES
2020–2030 m. klimato ir energetikos tikslų, kaip ir tikslų atnaujintoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Regioninė plėtra • Biomase grįstos aukštesnės pridėtinės
vertės pramonės vystymas sukurtų paklausą biomasės gamybos sektoriuose, skatintų perdirbti biomasę, o ne ją eksportuoti.
• Bioekonomikos vystymas, pvz., biokombinato, surenkančio ir perdirbančio įvairią biomasę, statyba kaimiškoje vietovėje, sudarytų verslo plėtros galimybes regionuose.
III. Bioekonomika Lietuvoje
Šaltinis: Informacija iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos, 2017 m.
IV. Plėtros galimybės
Potencialo išnaudojimas žemės ūkyje
12
OLANDIJA* LIETUVA**
Plotas: 41,5 tūkst. km2
Plotas: 65,3 tūkst. km2
2017 m. Olandijos žemės ūkio produkcijos eksporto vertė siekė 91,7 mlrd. EUR, neįskaičiuojant eksportuotų susijusių prekių (žemės ūkio technikos, trąšų, kt.)
2016 m. Lietuvos žemės ūkio ir visų kitų bioekonomikai priskiriamų sektorių produkcijos eksporto vertė siekė beveik 9,9 mlrd. EUR
Top 5 eksporto produktai (2017 m.): 1. Žemės ūkio veiklai reikalingos medžiagos ir
technologijos – 9,1 mlrd. EUR 2. Gėlės – 9,1 mlrd. EUR 3. Pienas ir kiaušiniai – 8,9 mlrd. EUR 4. Mėsa – 8,3 mlrd. EUR 5. Daržovės – 6,7 mlrd. EUR
Top 5 lietuviškos kilmės eksporto produktai (2018 m.): 1. Tabakas ir perdirbti jo pakaitalai (0,7 mlrd. EUR) 2. Pienas, jo produktai, paukščių kiaušiniai ir natūralus
medus (0,5 mlrd. EUR) 3. Žuvys ir vėžiagyviai (0,4 mlrd. EUR) 4. Javai (0,4 mlrd. EUR) (-34,1% lyginant su 2014 m.) 5. Mėsa ir valgomieji jos subproduktai (0,2 mlrd. EUR)
Žemės ūkio kooperatyvų rinkos dalis: 83% Žemės ūkio kooperatyvų rinkos dalis: <25% * Šaltiniai: Olandijos Vyriausybės pranešimas apie žemės ūkio eksportą (2018-01-19); Europos Komisijos informacija apie kooperatyvus. ** Šaltiniai: LAEI leidinys „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2018“; Europos ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacija Copa-Cogeca.
IV. Plėtros galimybės
Tiekimo grandinių suderinimas
13
ŽALIAVŲ EKSPORTAS ŽALIAVŲ IMPORTAS
Medienos pramonės atvejis*
2017 m. Lietuva eksportavo apie 1,7 mln. m3 apvalios medienos.
Žuvininkystės atvejis
• 2015 m. Lietuvoje žvejybos ir akvakultūros vidaus produkcija sudarė 32%, o importas – 68% (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
• Vadovaujantis LR ŽŪM Žuvininkystės departamento 2017 m. informacija, perdirbimo sektoriaus gamybos apimtys yra augančios. 2014–2016 m. jos augo vidutiniškai 13% kasmet. Dauguma žuvų perdirbimo įmonių Lietuvoje žaliavas importuoja, o didžiąją dalį pagamintų žuvų produktų eksportuoja.
• Šiuo atveju prarandama galimybė sukurti ekonominę naudą žaliavų gamyboje (kaimiškose vietovėse), taip pat negaunama maksimali nauda iš paramos, skirtos žuvininkystės vystymui.
* Duomenų ir paveikslo šaltinis: Girdziušas, S., Metslaid, M. Lietuvos miško išteklių pagrindu vystomi sektoriai Baltijos šalių kontekste. Konferencija–forumas „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“, Kaunas. 2019-02-14.
IV. Plėtros galimybės
Teigiamą poveikį aplinkai turintys augalai, kurių panaudojimo spektras apima vis daugiau gamybos sričių
14 KANAPĖS
DUMBLIAI
IV. Plėtros galimybės
Pramoninės simbiozės vystymas / DANIJA
15
Projektas: Žiedinės ekonomikos modelis dideliems miestams – Vandenvalos dumblas ir biomasės pelenai į biomasę – Biomasė į atsinaujinančią energiją Pradžia: 2018-07-01 Pabaiga: 2022-03-31
IV. Plėtros galimybės
Pramoninės simbiozės vystymas / LIETUVA
16
1800 ha biomass plantations / 900 ha existing and 900 ha newly established
27,000 t dried municipal wasterwater treatment
sludge
Biomass boiler, 20 MW
Vilnius Wastewater Treatment Plant
1,500 t biomass ashes
39.4 GWh biomass chips
39.4 GWh heat energy
Vilnius population - 550 thousand
115 million m3 effluent water
42 thousand t CO2
Sludge to biogas to
electricity and heat
IV. Plėtros galimybės
Pramoninės biotechnologijos plėtra
17
Pramoninė biotechnologija yra viena iš šešių ES išskirtų bazinių didelio poveikio technologijų.
Remiantis BIO-TIC projekto prognozėmis*, pramoninės biotechnologijos rinka ES išaugs nuo 28 mlrd. EUR 2013 m. iki 40 mlrd. EUR 2020 m. ir iki 50 mlrd. EUR 2030 m. Šis pokytis atitinka 4% metinį vidutinį augimo greitį 2013–2030 m. laikotarpiu.
Pagal produktų grupes BIO-TIC projektas išskiria: • dvi dideles ir gana stagnuojančias produktų grupes – antibiotikus ir biodujas; • dvi augančias produktų grupes – bioetanolį bei biologinės kilmės plastikus ir biopolimerus; • kelias mažesnes ir stagnuojančias produktų grupes – biotirpiklius ir vitaminus.
Bioekonomikoje esame ribojami tik savo pačių vaizduotės**:
Natūralus kaučiukas iš kiaulpienių Puodelis iš kavos pupelių išspaudų
* BIO-TIC projekto prognozės: http://industrialbiotech-europe.eu/get-involved/action-plan-for-ib/market/ [2019-10-21]. ** Frazė ir pavyzdžiai: Matijošytė, I. Proveržis biotechnologijų sektoriuje: jų taikymo pramonėje plėtra. Konferencija–forumas „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“, Kaunas. 2019-02-14.
Išsilavinimas 360
