Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija · C1413 Kitų viršutinių drabužių siuvimas C1414 Apatinių drabužių siuvimas C1419 Kitų drabužių siuvimas ir drabužių

1

Lietuvos bioekonomikos plėtros

galimybių studija

Priedai

Akademija, Kauno r., 2017

2

Turinys 1 Priedas. Bioekonomikai priskirtinų ekonominės veiklos rūšių detalusis sąrašas ........................................... 3

2 Priedas. Bioekonomikos statistiniai rodikliai ................................................................................................. 7

3 Priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausa .................................................................... 15

4 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa .................................................................. 21

5 priedas. Valdžios institucijų apklausa .......................................................................................................... 25

6 priedas. Mokslo institucijų apklausa ............................................................................................................ 28

7 priedas. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje analizė ........................................................................ 31

8 priedas. Lokacijos koeficientai bioekonomikos sektoriuose ........................................................................ 40

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Bioekonomikai priskirtinos ekonominės veiklos rūšys pagal EVRK2 keturių ženklų kodus ......... 3

2 lentelė. Lietuvos bioekonomikos vystymosi tendencijos pagal veiklos rūšį ................................................ 7

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR) ..................................................... 8

4 lentelė. Apyvarta Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR) .......................................................................... 10

5 lentelė. Lietuvos bioekonomikos eksportas (mln. EUR) ........................................................................... 11

6 lentelė. Dirbančiųjų skaičius Lietuvos bioekonomikoje (tūkst.) ................................................................ 12

7 lentelė. Veikiančių įmonių ir ūkių skaičius Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose

(metų pabaigos duomenys) ............................................................................................................ 13

8 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis bruto)* Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose ................ 14

9 lentelė. Verslo asociacijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ............................................................ 21

10 lentelė. Valdžios institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ......................................................... 25

11 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ........................................................... 28

12 lentelė. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje turinio aprašai ........................................................... 34

13 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos

sektoriuose (2014) ......................................................................................................................... 40

14 lentelė. Užimtumo lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014) .................... 41

Paveikslų sąrašas

1 pav. Apklausoje dalyvavusių įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal dydį ir bioekonomikos sektorius.......... 15

3

1 priedas. Bioekonomikai priskirtinų ekonominės veklos rūšių detalusis

sąrašas

1 lentelė. Bioekonomikai priskirtinos ekonominės veiklos rūšys pagal EVRK2 keturių ženklų kodus

EVRK2 klasė EVRK2 ekonominės veiklos rūšių pavadinimas

A: ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ

A01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla

A0111 Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas

A0113 Daržovių ir melionų, šakniavaisių ir gumbavaisių auginimas

A0116 Pluoštinių augalų auginimas

A0119 Kitų vienmečių augalų auginimas

A0124 Sėklavaisių ir kaulavaisių auginimas

A0125 Kitų vaismedžių, uogakrūmių ir riešutmedžių vaisių auginimas

A0126 Aliejinių augalų vaisių ir uogų auginimas

A0128 Prieskoninių, kvapiųjų, vaistinių ir kitokių farmacijos pramonėje naudojamų augalų augi-

nimas

A0130 Augalų dauginimas

A0141 Pieninių galvijų auginimas

A0142 Kitų galvijų ir buivolų auginimas

A0143 Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas

A0145 Avių ir ožkų auginimas

A0146 Kiaulių auginimas

A0147 Naminių paukščių auginimas

A0149 Kitų gyvūnų auginimas

A0150 Mišrusis žemės ūkis

A0164 Sėklininkystė

A0170 Medžioklė, gaudymas spąstais ir susijusių paslaugų veikla

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša

A0210 Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla

A0220 Medienos ruoša

A0230 Laukinių nemedieninių produktų rinkimas

A03 Žvejyba ir akvakultūra

A0311 Jūrinė žvejyba

A0312 Gėlųjų vandenų žvejyba

A0321 Jūrinė akvakultūra

A0322 Gėlųjų vandenų akvakultūra

C: APDIRBAMOJI GAMYBA

C10 Maisto produktų gamyba

C1011 Mėsos perdirbimas ir konservavimas

C1012 Paukštienos perdirbimas ir konservavimas

C1013 Mėsos ir paukštienos produktų gamyba

C1020 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas

C1031 Bulvių perdirbimas ir konservavimas

C1032 Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba

C1039 Kitas vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas

C1041 Aliejaus ir riebalų gamyba

4

C1042 Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba

C1051 Pieninių veikla ir sūrių gamyba

C1052 Valgomųjų ledų gamyba

C1061 Grūdų malimo produktų gamyba

C1062 Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba

C1071 Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba

C1072 Džiūvėsių ir sausainių gamyba; ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių ga-

myba

C1073 Makaronų, vermišelių, kuskuso ir panašių miltinių produktų gamyba

C1081 Cukraus gamyba

C1082 Kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba

C1083 Arbatos ir kavos apdorojimas ir perdirbimas

C1084 Užgardų ir pagardų gamyba

C1085 Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba

C1086 Homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba

C1089 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, maisto produktų gamyba

C1091 Paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba

C1092 Paruošto ėdalo naminiams gyvūnėliams gamyba

C11 Gėrimų gamyba

C1101 Spirito distiliavimas, rektifikavimas ir maišymas

C1102 Vynuogių vyno gamyba

C1103 Sidro ir kitokių vaisių, uogų vynų gamyba

C1104 Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba

C1105 Alaus gamyba

C1106 Salyklo gamyba

C1107 Nealkoholinių gėrimų gamyba; mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba

C12 Tabako gaminių gamyba

C1200 Tabako gaminių gamyba

C13 Tekstilės gaminių gamyba

C1310 Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas

C1320 Tekstilės audimas

C1330 Tekstilės apdaila

C1391 Megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba

C1392 Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba

C1393 Kilimų ir kilimėlių gamyba

C1394 Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba

C14 Drabužių siuvimas (gamyba)

C1411 Odinių drabužių siuvimas

C1412 Darbo drabužių siuvimas

C1413 Kitų viršutinių drabužių siuvimas

C1414 Apatinių drabužių siuvimas

C1419 Kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba

C1420 Kailinių dirbinių ir gaminių gamyba

C1431 Pėdkelnių, triko, kojinių ir kitų panašių megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbi-

nių gamyba

C1439 Kitų megztų (trikotažinių) ir nertų drabužių gamyba C15 Odos ir odos dirbinių gamyba

5

C1511 Odų rauginimas ir išdirbimas; kailių išdirbimas ir dažymas

C1512 Lagaminų, rankinių ir panašių reikmenų, balno reikmenų ir pakinktų gamyba

C1520 Avalynės gamyba

C16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo

medžiagų gamyba

C1610 Medienos pjaustymas ir obliavimas

C1621 Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba

C1622 Sumontuotų parketo grindų gamyba

C1623 Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba

C1624 Medinės taros gamyba

C1629 Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų ga-

myba

C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

C1711 Plaušienos gamyba

C1712 Popieriaus ir kartono gamyba

C1721 Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba

C1722 Buitinių ir higienos reikmenų bei tualeto reikmenų gamyba

C1723 Popierinių raštinės reikmenų gamyba

C1724 Sienų apmušalų (tapetų) gamyba

C1729 Kitų popierinių ir kartoninių gaminių gamyba

C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

C2012 Dažiklių ir pigmentų gamyba

C2014 Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba

C2015 Trąšų ir azoto junginių gamyba

C2016 Pirminių plastikų gamyba

C2017 Pirminio sintetinio kaučiuko gamyba

C2030 Dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba

C2041 Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba

C2042 Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba

C2052 Klijų gamyba

C2053 Eterinio aliejaus gamyba

C2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba

C2060 Cheminių pluoštų gamyba

C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

C2110 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba

C2120 Farmacinių preparatų gamyba

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

C2221 Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba

C2222 Plastikinių pakuočių gamyba

C2223 Plastikinių statybos dirbinių gamyba

C2229 Kitų plastikinių gaminių gamyba

C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba

C2365 Fibrolito gamyba

C31 Baldų gamyba

C3101 Įstaigos ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų gamyba

C3102 Virtuvės baldų gamyba

C3103 Čiužinių gamyba

6

C3109 Kitų baldų gamyba

C32 Kita gamyba

C3220 Muzikos instrumentų gamyba

C3230 Sporto reikmenų gamyba

C3240 Žaidimų ir žaislų gamyba

C3291 Šluotų ir šepečių gamyba

D: ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

D35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

D3521 Dujų gamyba

E VANDENS TIEKIMAS, NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS IR REGENERAVIMAS

E3700 Nuotekų valymas

E3821 Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas

7

2 priedas. Bioekonomikos statistiniai rodikliai

2 lentelė. Lietuvos bioekonomikos vystymosi tendencijos pagal veiklos rūšį

Apyvarta mln.

EUR (2015)

Apyvartos augimas

proc. per metus

(2010–2014)

Darbo našumas

tūkst. EUR/daruoto-

jui

Darbo našumo au-

gimas proc. per

metus (2010–2014)

Eksporto augimas

proc. per metus

(2010–2016)

Darbuotojų skai-

čiaus augimas proc.

per metus (2010–

2015)

Pasaulinės gamy-

bos plėtros projek-

cijos

(± proc. per metus

iki 2025)

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamyba 4575,8 didelė 5,6 vidutinis 32,8 vidutinis 5,0 vidutinis 6,4 vidutinis 0,5 statiškas

2,2 (švieži pieno

produktai); 1,4

(sviestas); 1,8 (sū-

ris), 1,4 (kazeinas)

Žemės ūkis 2664,1 didelė 7,3 vidutinis 9,6

labai že-

mas 8,9 vidutinis 3,9 lėtas 1,1 lėtas

0,9 (kviečiai); 1,4

(kukurūzai); 1,8

(pienas); 1,3 (mėsa)

Baldų gamyba 1125,3 vidutinė 11,6 spartus 37,3

vidutiniš-

kai aukštas 11,8 spartus 8,6 vidutinis 4,1 vidutinis

Medienos ir jos gaminių gamyba 1081,5 vidutinė 8,4 vidutinis 20,0 žemas 10,4 spartus 11,0 spartus -1,8 neigiamas

Tekstilės, drabužių ir odos gaminių

gamyba 815,2 vidutinė 4,5 lėtas 17,9 žemas 13,9 spartus 2,6 lėtas -5,0 neigiams

Popieriaus ir jo gaminių gamyba 412,5 maža 11,7 vidutinis 38,7

vidutiniš-

kai aukštas 5,8 vidutinis 0,3 statinis 7,1 spartus

Miškininkystė ir medienos ruoša 400,2 maža 10,2 vidutinis 14,7 žemas -4,5 neigimas -2,1 neigiamas 11,6 labai spartus

Vaistų ir farmacinių preparatų ga-

myba 215,4

labai

maža 24,2 labai spartus 335,8

labai aukš-

tas 14,7 spartus 21,5 labai spartus -12,9 neigiamas

Chemijos produktų gamyba 200,5

labai

maža -4,0 mažėjantis 80,2 aukštas 0,5 statiškas -2,5 neigiamas -7,5 neigiamas

Žvejyba ir akvakultūra 71,5

labai

maža 7,6 vidutinis 25,3 vidutinis 41,1

labai spar-

tus 7,9 vidutinis -4,6 neigiamas

-0,06 (žvejyba)

3,3 (akvalultūra)

Iš viso bioekonomikoje 11491 - 7,0 vidutinis 19,9 vidutinis 8,3 vidutinis 8,4 vidutinis 0,7 statiškas

Iš viso ekonomikoje 54114 - 7,0 vidutinis 25,1 vidutinis 0,5 statiškas 6,3 vidutinis 1,4 lėtas

Bietanolis* 21,2 - -19,0 neigiamas -44,3 neigiamas

1,1 (pasaulyje)

3,0 (ES28)

Biodyzelinas* 90,2 - -10,4 neigiamas -9,3 neigiamas

2,3 (pasaulyje)

-0,5 (ES28)

* pardavimų vertė, jos augimas 2013–2016 m.

Šaltinis: parengta autorių pagal tyrimo duomenis

8

3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR)

EVRK2 ko-

dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 798,5 808,4 843,5 908,1 563,3 683,2 905 1183 1051,8 1019,7

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 94,6 104,7 146,1 144,2 100,4 139,7 162,8 138,9 174,5 201,6

A03 Žvejyba ir akvakultūra 15 16,4 18,7 20,1 18,6 15,3 18,5 18 24,9 30,3 Iš viso 908,1 929,5 1008,3 1072,4 682,3 838,2 1086,3 1339,9 1251,2 1251,6 proc. nuo BVP 4,3 3,9 3,5 3,3 2,5 3,0 3,5 4,0 3,6 3,4

Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba

C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 737,2 793,6 961,9 1000,0 1083,6 1130,5 1283,9 1374,8 1463,2 1480,8

C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 321,6 343,3 392,6 348,5 274,7 317,4 373,9 379,5 424,1 455,3

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 60,7 60,2 67,3 80,9 72,4 104,9 125,2 134 162,2 177,8 Iš viso 1119,5 1197,1 1421,8 1429,4 1430,7 1552,8 1783,0 1888,3 2049,5 2113,9

proc. nuo BVP 5,3 5,0 4,9 4,4 5,3 5,5 5,7 5,7 5,9 5,8

Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba

C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 375,2 367,9 357,4 305,5 236,1 290,6 347,8 363,9 367,4 369,2

C20 Chemijos produktų gamyba 13,2 20,8 31,7 49,2 68,4 78,5 79,0 90,2 82,8 51,0

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 11,1 11,6 13,0 38,9 50,4 77,1 70,6 80,6 103,2 133,6

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

C31-C32 Baldų gamyba ir kita gamyba 319,6 388,6 429,3 505,9 409,0 436,6 550,2 660,3 710,5 761,5

Iš viso 719,1 788,9 831,4 899,5 763,8 882,8 1047,6 1195,0 1263,8 1315,3

proc. nuo BVP 3,4 3,3 2,9 2,8 2,8 3,1 3,3 3,6 3,6 3,6

Iš viso

Iš viso bioekonomikoje 2746,7 2915,5 3261,5 3401,3 2876,8 3273,8 3916,9 4423,2 4564,5 4680,8

proc. nuo BVP (a) 13,1 12,1 11,2 10,4 10,7 11,7 12,5 13,3 13,0 12,8

* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose bendrosios pridėtinės vertės rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių

pardavimuose atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį

Šaltinis – parengta autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts aggregates by industry (up to NACE A*64)

9

4 lentelė. Darbo našumas – bendroji pridėtinė vertė (tūkst. EUR) vienam darbuotojui Lietuvos bioekonomikoje

EVRK2 ko-

dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 4,5 4,7 6,5 9,3 5,3 6,9 9,4 12,0 11,0 9,6

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 5,1 5,7 10,7 10,2 9,9 17,7 19,4 11,0 14,3 14,7

A03 Žvejyba ir akvakultūra 3,3 3,7 5,7 6,3 8,5 6,4 13,2 16,4 22,6 25,3 Vidutiniškai 4,5 4,8 6,9 9,3 5,8 7,6 10,2 12,0 11,5 10,4 proc. nuo šalies vidurkio 34,0 31,0 38,1 45,4 31,3 37,7 45,5 50,6 46,9 41,4



C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 10,9 12,1 14,0 13,2 11,5 13,4 16,7 16,6 18,7 20,0

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 16,4 17,2 19,2 28,9 24,1 30,9 56,9 41,9 43,8 38,7 Vidutiniškai 12,9 14,3 17,1 18,2 20,0 22,5 25,7 26,7 29,1 29,2

proc. nuo šalies vidurkio 96,2 93,2 94,9 88,3 108,6 111,5 114,3 112,9 118,5 116,3

Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba*


C20 Chemijos produktų gamyba 25,0 36,7 58,5 86,0 50,8 78,5 134,8 132,3 93,4 80,2

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 21,1 20,6 24,0 68,0 37,4 77,1 120,6 118,2 116,4 335,8

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

C31-C32 Baldų ir kita gamyba 11,9 15,2 17,5 20,3 21,1 23,9 26,5 30,2 32,0 37,3

Vidutiniškai 11,0 12,6 13,8 15,6 15,4 18,8 21,5 25,1 27,0 31,3


Vidutiniškai

Iš viso bioekonomikoje 7,8 8,5 11,3 13,5 12,0 14,5 17,4 19,2 20,2 19,9


Visosje šalies ekonomikoje 13,4 15,3 18,0 20,6 18,5 20,2 22,5 23,7 24,5 25,1

Šaltinis – apskaičiuota autorių remiantis šio priedo 3 ir 7 lentelių duomenimis

10

5 lentelė. Apyvarta Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR)

EVRK2 ko-

dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis* 1542,2 1507,0 1966,9 2139,9 1692,4 1873,4 2373,2 2751,2 2606,3 2549,3 2664,1

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 165,8 190,6 273,8 256,5 176,0 246,7 337,3 316,3 387,2 456,3 400,2

A03 Žvejyba ir akvakultūra 59,5 68,8 84,7 100,7 69,7 49,6 58,0 38,5 43,5 117,5 71,5

Iš viso 1767,5 1766,4 2325,5 2497,1 1938,1 2169,7 2768,5 3106,0 3037,0 3123,0 3135,7

proc. nuo visos apyvartos 4,2 3,5 3,7 3,6 3,9 4,0 4,2 4,3 4,0 4,0 4,1


C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 2545,6 2815,5 3497,8 3813,0 3278,6 3486,9 4094,8 4264,8 4624,2 4794,1 4575,8

C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 711,4 809,8 964,3 820,1 652,1 723,0 866,2 840,0 915,0 1064,2 1081,5

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 128,7 154,6 187,1 190,9 163,6 237,1 285,3 305,5 366,4 392,0 412,5

Iš viso 3385,7 3779,8 4649,3 4823,9 4094,3 4447,0 5246,2 5410,3 5905,6 6250,3 6069,8


Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba**

C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 926,7 938,3 902,0 788,2 576,0 652,7 772,3 784,4 814,6 816,9 815,2

C20 Chemijos produktų gamyba 37,3 56,9 102,6 162,6 223,2 245,7 252,6 305,8 326,6 189,8 200,5

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 31,5 32,8 43,4 45,8 58,1 73,0 70,1 52,8 122,1 175,9 215,4

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

C31-C32 Baldų gamyba ir kita gamyba 458,3 580,8 709,4 805,5 603,9 649,7 817,1 958,1 1010,1 1143,7 1125,3

Iš viso 1453,8 1608,8 1757,3 1802,1 1461,2 1621,2 1912,1 2101,1 2273,3 2326,3 2356,5


Iš viso

Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 6606,9 7155,0 8732,0 9123,1 7493,6 8237,9 9926,9 10617,4 11215,9 11699,6 11562,0

proc. nuo visos apyvartos (a) 15,7 14,1 14,0 13,0 15,2 15,0 15,0 14,7 14,7 15,0 15,0

* produkcijos vertė bazinėmis kainomis, t. y. su subsidijomis, išskyrus subsidijas investicijoms

** dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose apyvartos rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose

atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį

Šaltinis – parengta autorių pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo pramonės gaminių statistikos ir Eurostato duomenis – Economic accounts for agriculture

11

6 lentelė. Lietuvos bioekonomikos eksportas (mln. EUR)

EVRK2 ko-

dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 275,5 378,7 621,0 964,2 774,3 928,7 1082,4 1679,6 1800,1 1603,0 1589,0 1310,8

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 50,2 49,6 114,6 79,4 40,3 82,7 134,3 103,5 151,0 155,6 122,5 121,0

A03 Žvejyba ir akvakultūra 3,3 3,5 7,6 8,7 13,2 8,3 9,1 11,5 16,0 14,2 12,1 13,3

Iš viso 329,0 431,8 743,2 1052,3 827,8 1019,7 1225,7 1794,6 1967,1 1772,8 1723,6 1445,1

proc. nuo visų prekių eksporto 3,5 3,8 5,9 6,5 7,0 6,5 6,1 7,8 8,0 7,3 7,5 6,4


C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 948,1 1196,7 1511,5 1618,0 1536,1 1878,2 2268,1 2570,3 2921,3 3068,8 2916,6 3087,9

C10 Maisto produktų gamyba 822,1 1006,4 1261,4 1376,8 1299,9 1548,6 1804,9 2039,9 2250,1 2343,1 2290,1 2406,5

C11 Gėrimų gamyba 26,5 54,0 97,0 131,8 101,1 151,3 205,8 271,9 351,6 363,6 288,1 296,0

C12 Tabako gaminių gamyba 99,5 136,3 153,1 109,4 135,2 178,4 257,4 258,5 319,5 362,1 338,5 385,4

C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 422,6 452,8 521,2 463,9 352,5 478,2 555,6 608,8 680,8 756,3 869,8 937,5

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 102,6 136,8 166,1 169,4 161,7 261,2 325,2 382,4 384,3 382,9 337,1 330,1

Iš viso 1473,3 1786,3 2198,9 2251,3 2050,4 2617,6 3148,9 3561,5 3986,3 4208,0 4123,5 4355,5



C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 782,8 844,6 833,6 776,5 658,4 793,9 910,4 964,6 1165,3 1166,6 1023,1 1032,9

C13 Tekstilės gaminių gamyba 198,8 233,0 226,1 174,0 121,2 154,3 171,3 193,6 195,7 224,1 214,7 234,2

C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 547,7 564,2 550,5 540,1 486,2 572,7 649,0 655,2 766,4 750,2 658,7 671,6

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 36,2 47,4 57,0 62,4 51,0 66,8 90,1 115,8 203,2 192,2 149,7 127,1

C20 Chemijos produktų gamyba 39,1 52,1 68,4 124,4 226,7 234,9 248,2 288,8 366,5 219,2 229,1 218,9

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 69,3 77,4 106,4 141,3 191,9 231,7 277,6 328,9 391,0 506,1 642,4 735,9

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

C31 Baldų gamyba 392,5 469,6 545,1 544,3 485,3 564,9 696,2 813,1 866,9 961,9 993,4 1053,0

C32 Kita gamyba 6,3 7,5 6,5 6,0 5,6 5,7 5,5 7,7 7,4 9,6 14,4 16,4

Iš viso 2072,7 2295,9 2393,7 2368,9 2226,3 2624,9 3048,3 3367,6 3962,5 4030,1 3925,4 4089,9


Iš viso

Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 3874,9 4513,9 5335,8 5672,5 5104,5 6262,2 7422,9 8723,7 9915,9 10010,9 9772,5 9890,5

proc. nuo visų prekių eksporto (a) 40,8 40,1 42,7 35,3 43,3 40,0 36,8 37,9 40,4 41,1 42,7 43,7

* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose eksporto rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose atskirai

pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį

Šaltinis – parengta autorių pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo užsienio prekybos duomenis, Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA)

12

7 lentelė. Dirbančiųjų skaičius Lietuvos bioekonomikoje (tūkst.)

EVRK2

kodai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 176,5 172,5 129,5 97,3 105,8 99,7 96,5 98,3 95,4 105,7 105,2

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 18,7 18,3 13,7 14,2 10,1 7,9 8,4 12,6 12,2 13,7 13,7

A03 Žvejyba ir akvakultūra 4,5 4,4 3,3 3,2 2,2 2,4 1,4 1,1 1,1 1,2 1,9

Iš viso 199,7 195,2 146,5 114,7 118,1 110,0 106,3 112,0 108,7 120,6 120,8

proc. nuo darbuotojų visose veiklose 14,1 13,8 10,1 8,0 9,0 8,8 8,5 8,8 8,4 9,2 9,1


C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 53,9 51,9 51,4 49,4 44,5 41,9 44,8 44,7 44,1 45,1 43,0

C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 29,4 28,3 28,1 26,5 23,9 23,6 22,4 22,8 22,7 22,8 21,5

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 3,7 3,5 3,5 2,8 3,0 3,4 2,2 3,2 3,7 4,6 4,8

Iš viso 87,0 83,7 83,0 78,7 71,4 68,9 69,4 70,7 70,5 72,5 69,3



C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 37,0 36,0 34,3 31,4 28,3 27,3 26,8 24,1 23,0 20,6 21,1

C20 Chemijos produktų gamyba 0,5 0,6 0,5 0,6 1,3 1,0 0,6 0,7 0,9 0,6 0,7

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 0,8 0,7 0,7 0,8 0,8 0,4 0,7 0,9 0,7 0,4 0,2

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.

C31-C32 Baldų ir kita gamyba 26,8 25,5 24,5 24,9 19,3 18,3 20,7 21,8 22,2 20,4 22,3

Iš viso 65,1 62,8 60,1 57,7 49,7 46,9 48,8 47,5 46,8 42,0 44,3


Iš viso

Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 351,8 341,7 289,6 251,1 239,2 225,8 224,5 230,2 226,0 235,1 234,4

proc. nuo darbuotojų visose veiklose (a) 24,8 24,1 20,0 17,6 18,2 18,1 17,9 18,1 17,5 17,8 17,6

* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose apyvartos rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose

atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį

Šaltinis – parengta autorių pagal Eurostato duomenis: National Accounts employment data by industry (up to NACE A*64) [nama_10_a64_e]

13

8 lentelė. Veikiančių įmonių ir ūkių skaičius Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose (metų pabaigos duomenys)

EVRK2 ko-

dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis* (tūkst.) 252,9 n.d. 230,3 n.d. n.d. 199,9 n.d. n.d. 171,8 n.d. n.d. n.d.

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša (vnt.) 774 766 762 719 652 691 676 798 832 944 968 1018

A03 Žvejyba ir akvakultūra (vnt.) 152 172 171 139 134 147 128 134 151 163 183 190

Iš viso (tūkst.) 254 n.d. 231 n.d. n.d. 201 n.d. n.d. 173 n.d. n.d. n.d.


C10 Maisto produktų gamyba (vnt.) 1030 897 823 788 761 801 757 797 816 880 888 898

C11 Gėrimų gamyba (vnt.) 109 113 102 96 90 94 86 93 83 91 91 81

C12 Tabako gaminių gamyba (vnt.) 1 1 1 2 1 1 1 1 1 1 1 1

C16 Medienos ir jos gaminių gamyba (vnt.) 1558 1488 1433 1374 1272 1239 1163 1194 1187 1289 1289 1263

C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba (vnt.) 110 104 95 93 90 93 88 87 82 90 92 107

Iš viso (vnt.) 2808 2603 2454 2353 2214 2228 2095 2172 2169 2351 2361 2350


C13 Tekstilės gaminių gamyba (vnt.) 213 220 203 193 184 190 182 181 186 197 211 211

C14 Drabužių siuvimas (gamyba) (vnt.) 893 867 830 800 709 698 623 613 617 648 671 670

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba (vnt.) 88 88 69 60 52 50 41 38 41 42 42 41

C20 Chemijos produktų gamyba (vnt.) 104 98 95 91 91 83 89 100 99 117 122 116

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba (vnt.) 16 18 16 15 17 13 15 17 20 22 21 15

C31 Baldų gamyba (vnt.) 608 650 721 798 791 781 722 741 755 850 895 907

C32 Kita gamyba (vnt.) 305 363 360 357 308 355 308 348 394 432 481 546

Iš viso (vnt.) 2227 2304 2294 2314 2152 2170 1980 2038 2112 2308 2443 2506

* ūkių skaičius pagal 2005, 2007 ir 2013 m. žemės ūkio struktūros tyrimus bei 2010 m. žemės ūkio surašymą. Galima pridurti, kad 2016 m. pasėlius deklaravo 134,6 tūkst. žemės ūkio valdų

** visos veikiančios įmonės, neatsižvelgiant į jų naudojamų žaliavų ar produktų kilmę

Šaltiniai: parengta pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenis: veikiančių įmonių skaičius metų pradžioje; žemės ūkio surašymai; žemės ūkio struktūros tyrimai

14

9 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis bruto)* Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose

EVRK2

kodai EVRK2 veiklos 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Darbo užmokestis (mėnesinis bruto) EUR

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 380,9 475,6 465,7 458,8 478,2 516,1 564,2 602,1 627,1 685,7

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 477 562,2 458,5 456,7 472,7 483,7 530,9 561,5 582,6 639

A03 Žvejyba ir akvakultūra 448,9 529,1 526,2 466,3 446,3 420,8 495 690,7 689,1 774,2


C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 468,3 563 545,9 549,4 557,5 588,2 618 645,8 692,3 759,9

C16-C18 Medienos, popieriaus ir jų gaminių gamyba; leidyba 424,6 516,1 485,4 474,4 496,4 525,7 571,4 610,2 657,3 731


C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 366,1 420,8 410,1 417,6 429,2 459 492,9 512,8 545,1 607,9

C13 Tekstilės gaminių gamyba 435 509,2 490,9 515,2 533,2 562,7 584,2 602,7 634,4 700,5

C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 338,3 387,8 379,1 379,7 389 417,1 454,4 477,4 505,2 564,5

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 334,8 411,3 417,9 420,8 439,1 469,2 481,9 447,1 494 549

C20 Chemijos produktų gamyba 880,4 1029 954,3 918,7 1042,6 1062 1086,4 1152,1 1229,3 1288,3

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 836,1 1044,7 1042,3 1170,6 1154,4 1047 1054,2 1106,5 1288,1 1377,9

C31 Baldų gamyba 461,1 533,2 501,6 514,9 542,7 566,8 592,6 621,8 657,7 721,9

Darbo užmokestis, palyginti su vidurkiu visose ekonominėse veiklose (iš viso pagal ekonominės veiklos rūšis = 100)

Biomasės gamyba

A01 Žemės ūkis 73 76,3 78,2 79,7 80,7 83,9 87,3 88,9 87,8 88,6

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 91,4 90,2 77 79,3 79,8 78,6 82,1 82,9 81,6 82,6

A03 Žvejyba ir akvakultūra 86 84,9 88,4 81 75,3 68,4 76,6 102 96,5 100



C16-C18 Medienos, popieriaus ir jų gaminių gamyba; leidyba 81,3 82,8 81,5 82,4 83,8 85,5 88,4 90,1 92 94,4



C13 Tekstilės gaminių gamyba 83,3 81,7 82,5 89,5 90 91,5 90,4 89 88,8 90,5

C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 64,8 62,2 63,7 65,9 65,6 67,8 70,3 70,5 70,7 72,9

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 64,1 66 70,2 73,1 74,1 76,3 74,6 66 69,2 70,9

C20 Chemijos produktų gamyba 168,7 165,1 160,3 159,5 176 172,7 168,1 170,1 172,1 166,4

C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 160,1 167,6 175,1 203,3 194,8 170,2 163,1 163,3 180,4 178

C31 Baldų gamyba 88,3 85,5 84,2 89,4 91,6 92,2 91,7 91,8 92,1 93,3

* pagal šalies ūkio su individualiosiomis įmonėmis statistiką

** vidutiniškai iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis, neatsižvelgiant į naudojamų žaliavų ar produktų kilmę

Šaltinis – Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenys: darbo apmokėjimo rodikliai

15

3 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausa

Apklausos tikslas – atlikti verslo aplinkos vertinimą, nustatyti verslo plėtros prognozes, įver-

tinti verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje

poreikį ir būdus, taip pat nustatyti, kokiose bioekonomikos srityse Lietuvos įmonėms reikia bendra-

darbiauti su Norvegijos verslu. Be to, siekta išsiaiškinti bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų

požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svarbos.

2017 m. balandžio 17–birželio 12 dienomis į anketos klausimus atsakė 112 iš daugiau nei 600

į tyrimą įtrauktų ūkio subjektų, kuriems anketa buvo pateikta elektroniniu paštu prieš tai su kiekvienu

jų telefonu suderinus, kad sutinka dalyvauti verslo subjektų apklausoje. 10 anketų, kuriose dalis jos

lentelių buvo neužpildyta, atmestos (anketa pateikta toliau), vertinant apdoroti 102 anketų duomenys.

Tokia imtis atitinka 90 proc. pasikliovimo lygmenį1 (kai p < α = 0,1) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje

žemės ūkiu ir kitomis bioekonomikos veiklomis užsiima apie 177 tūkst. ūkio subjektų (1 priedo 5

lentelėje žr. 2013 m. duomenis). Apklaustų verslo įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal bioekonomi-

kos sektorius bei jų dydis pagal darbuotojų skaičių ir metinę apyvartą nurodytas 1 paveiksle.

1 pav. Apklausoje dalyvavusių įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal dydį ir bioekonomikos sektorius

1 Israel, G. D. 2009. Determining sample size. University of Florida Cooperative Extension Service, Institute of Food and Agriculture

Sciences, EDIS.

0–4

darbuotojai

18,6 %

5–9

darbuotojai

15,7 %

10–49

darbuotojai

34,3 %

50–249

darbuotojai

27,5 %

250 ir

daugiau

darbuotojų

3,9 %

Pagal darbuotojų skaičių

≤0,5 mln.

EUR; 39,6 %

>0,5 – ≤1 mln.

EUR; 9,9 %

>1 – ≤7 mln. EUR ;

33,7 %

>7 – ≤24 mln.

EUR; 11,9 %

>24 – ≤138 mln.

EUR; 5 %

Pagal metinę apyvartą

Maisto sektorius;

52.9 %

Miško biomase

grįstas sektorius;

23,5 %

Lengvoji

parmonė; 9,8 %

Chemijos ir vaistų

pramonė; 5,9 %

Atliekų tvarkymas; 7,8 %

Biomasės

gamybos

sektorius; 42,2 %

Pilnutinai

biogrįstas

sektorius;

35,3 %

Dalinai

biogrįstas

sektorius; 22,5 %

16

Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausos anketa

Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-

diją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės užduoties

reikalavimus privaloma atlikti veikiančių verslo subjektų apklausą, kuri padės vertinant išorinės aplinkos veiksnių galimą poveikį

verslui bioekonomikos srityje, šio verslo plėtros tendencijas, verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis

bioekonomikos srityje poreikį bei būdus, dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sritis ir potencialą, poreikį rengti

Lietuvos bioekonomikos strategiją.

Europa, norėdama spręsti su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia našta aplinkai ir

klimato kaita susijusius uždavinius, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo, perdirbimo ir

šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo veiksnį.2

Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika apima

tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, t. y.į

maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto,

plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.

Maloniai parašome Jūsų asociaciją dalyvauti apklausoje ir išreikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Prašome užpildytą an-

ketą atsiųsti e-paštu [email protected] iki 2017 m. gegužės 18 d.

Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių įmonių duomenys nebus viešinami.

Nuoširdžiai dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje

Studijos rengimo vadovė profesorė Vlada Vitunskienė (+370 614 39 201; [email protected])

1. Išorinės aplinkos veiksnių (PESTEL) raiškos vertinimas

1. Prašome įvertinti balais šiuos politinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip Jūsų

verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė galimybė

arba grėsmė). 0 balų įrašykite kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.

Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.

Politinės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip

Tikėtina, kad 2017–2021 m.

pasireikš kaip

galimybė grėsmė galimybė grėsmė

Valdžios kaita Lietuvoje

Investicinė aplinka Lietuvoje

Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms

Pokyčiai geopolitinėje arenoje

ES, nacionalinė ir savivaldybių parama verslui

NATO karinių junginių dislokacija Lietuvoje

Ekstremizmas ir terorizmas

Kita ......................................

2. Prašome įvertinti balais šiuos ekonominės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip

Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė

galimybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.


Ekonominės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip


pasireikš kaip


Netvarus ekonomikos (BVP) augimas

Infliacija

Euro ir dolerio santykio kitimas

Mokesčių našta

Neadekvati poreikiams darbo rinka

Vidaus rinkos paklausos tendencijos

Darbo jėgos brangimas

Kitų gamybos išteklių brangimas

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje

Lėtas arba neigiamas ES rinkų augimas

Pasaulinės ekonominės galios centrų persikėlimas į sparčiai au-

gančius regionus

Kita ...............................................

2 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

„Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“. Briuselis, 2012 02 13 COM(2012)

mailto:[email protected]


17

3. Prašome įvertinti balais šiuos socialinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip

Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė ga-

limybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.


Socialinės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip


pasireikš kaip


Gyventojų emigracija iš Lietuvos

Gyventojų senėjimo tendencijos

Lietuvos gyventojų pajamų kitimo tendencijos

Vartotojų poreikių ir elgsenos kitimo tendencijos

Profesinio mokymo ir aukštesniojo bei aukštojo mokslo stu-

dijų sistemos tendencijos

Kita ...............................................

4. Prašome įvertinti balais šiuos technologinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti

kaip Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė

galimybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.


Technologinės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip


pasireikš kaip


Biotechnologijos mokslo būklė Lietuvoje

Biotechnologijos specialistų rengimas Lietuvoje

Technologinių, techninių ir kitų inovacijų sklaida ir prieina-

mumas

Parama inovacijoms

Informacinio / kibernetinio saugumo lygis

Pasenusi gamybos įranga ir technologijos

Greita technologijų kaita

Kita ...............................................

5. Prašome įvertinti balais šiuos gamtinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip

Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė ga-

limybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.


Gamtinės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip


pasireikš kaip


Riboti gamtiniai ištekliai

Klimato pokyčiai

Reikalavimai sumažinti išmetamų teršalų kiekį

Reikalavimai atliekoms tvarkyti ir utilizuoti

Parama tvariam išteklių naudojimui

ES efektyvaus energijos naudojimo politika

Energijos mokesčiai

Kiti su aplinka susiję mokesčiai

Kita ...............................................

6. Prašome įvertinti balais šiuos teisinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip Jūsų

verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė galimybė

arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.


Teisinės aplinkos veiksniai

2012–2016 m.

pasireiškė kaip


pasireikš kaip


Verslo teisinė reglamentacija

Teisės aktų aiškumas ir ilgalaikis poveikis

Intelektinės nuosavybės apsauga

Sąžiningos konkurencijos apsaugos sistema

Darbo santykių ir darbo užmokesčio reglamentacija

Administracinė našta

Kyšininkavimas ir korupcija

Kita ...............................................

18

2. Jūsų verslo plėtros tendencijų vertinimas

7. Prašome išreikšti nuomonę, kaip gali pasikeisti Jūsų įmonės veiklos rodikliai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais

(atitinkamai iki 2020, 2025 ir 2030 m.), palyginti su dabartine situacija (prašome nurodyti, kaip gali pasikeisti kiekvienas rodiklis:

jeigu nesikeis – įrašykite „0“, jeigu keisis, – į atitinkamą stulpelį įrašykite, kiek procentų gali padidėti arba sumažėti, palyginus su

2016 m.)

Rodikliai

2020 m. palyginti su 2016 m.

(%)

2025 m. palyginti su 2016

m. (%)

2030 m. palyginti su 2016

m. (%)

didės mažės nekis didės mažės nekis didės mažės nekis

Pardavimų apimtys vidaus rin-

koje

Pardavimų apimtys užsienio rin-

koje (eksportas)*

Materialinės investicijos

Išlaidos moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai (MTEP)*

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius

įmonėje

Pastaba * jei įmonė neeksportuoja produkcijos ar nefinansuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, rašykite brūkšnelį).

3. Dėl verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis

bioekonomikos srityje

8. Prašome pareikšti savo nuomonę apie galimo Jūsų įmonės efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo institucijomis bioekonomi-

kos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo

1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).

Verslo bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5

Inovatyvių technologijų kūrimas

Inovatyvių produktų kūrimas

Inovacijų diegimas versle

Bendrų mokslo ir verslo projektų kūrimas

Verslo įsitraukimas į ES mokslinių tyrimų programas

MTEP aktyvinimas privačiame sektoriuje

Verslo įmonių ar jų padalinių įsikūrimas mokslo ir technologijų parkuose

Verslo ir mokslo technologijų platformų kūrimas ir plėtra

Bendrosios mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas

Intelektinio potencialo telkimas mokslui imliuose verslo sektoriuose

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas

Mokymo programų, mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas

Kita žinių ir technologijų sklaida

Kita ....................................

* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

9. Prašome pareikšti nuomonę apie galimas Jūsų įmonės efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioekonomikos

(biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –

labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).

Verslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5

Potencialių verslo partnerių paieška

Verslo kontaktų mugių organizavimas

Naujų rinkų paieška

Trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą

Patrauklios investicinės aplinkos sukūrimas

Verslui aktualių MTEP inicijavimas

Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas

Palankių sąlygų verslo įmonių investicijoms į MTEP sudarymas

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programos

Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų vykdymas

Palankių sąlygų klasteriams kurtis sudarymas

Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudarymas

Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiauti sudarymas

Informacijos saugumo užtikrinimas

Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas

Kvalifikuotos darbo jėgos rengimas

Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas

19

ES fondų prieinamumo verslui palengvinimas

Viešųjų pirkimų skaidrinimas

Užsienio investicijų pritraukimas

Kita ....................................


4. Dėl dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sričių ir potencialo

10. Prašome pareikšti savo nuomonę, kuriose bioekonomikos srityse Jūsų įmonei yra arba būtų svarbu bendradarbiauti su Norvegijos

verslo subjektais. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą bioekonomikos sritį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki

5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).

Bendradarbiavimas su Norvegijos verslu 0 1 2 3 4 5

Medienos biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai

Kitos augalinės biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai

Vandens organizmų (žuvų, moliuskų, dumblių ir kt.) biomasės perdirbimas: far-

maciniai preparatai, kosmetikos, maisto ir bioenergijos produktai, pašarai ir kt.)

Gyvulių šalutinių produktų (odų, vilnos, žarnų ir kt.) perdirbimas

Biomasės atliekų (šalutinių produktų) apdorojimo technologijos

Bioskaidžių kietųjų atliekų tvarkymas (biomasės atskyrimas, kaupimas, anaerobi-

nis apdorojimas, biodujų surinkimas ir kt.)

Kombinuotų pakuočių (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekų perdirbi-

mas

Biologinis nuotekų valymas

Biokatalizė: tyrimai, pramoninis taikymas, biologiškai aktyvių junginių gamyba ir

kt.

Biosintezė: tyrimai, pramoninis taikymas ir kt.

Farmacinės biotechnologijos

Bioplastiko, biologiškai skaidomo bioplastiko gamyba

Žaliųjų inovacijų diegimas ir projektų įgyvendinimas

Kita ....................................

5. Dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos parengimo

11. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nes-

varbu, t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

0 1 2 3 4 5

1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvoje

6. Duomenys apie Jūsų įmonę

12. Prašome pažymėti, kurias bioekonomikos veiklos rūšis vykdo Jūsų įmonė arba kuriose taiko biotechnologijas pagal nurodytus

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK2) kodus (galimos kelios žymos).

EVRK2 kodas Ekonominės veiklos rūšis

A01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla

A02 Miškininkystė ir medienos ruoša

A03 Žvejyba ir akvakultūra

C10 Maisto produktų gamyba

C11 Gėrimų gamyba

C13 Tekstilės gaminių gamyba

C14 Drabužių siuvimas (gamyba)

C15 Odos ir odos dirbinių gamyba

C16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba

C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

C 2042 Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba

C 2052 Klijų gamyba

C 2053 Eterinio aliejaus gamyba

C 2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba

C 2060 Cheminių pluoštų gamyba

C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba (kitur nenurodyta veikla)

C 2110 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba

C 2120 Farmacinių preparatų gamyba

C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

C31 Baldų gamyba

C 324030 Medinių žaislų gamyba

20

C 3291 Šluotų ir šepečių gamyba

D 3521 Dujų gamyba (išgaunant jas iš šalutinių žemės ūkio produktų ar atliekų)

D 3530 Garo tiekimas (garo ir karšto vandens gamyba biokuro pagrindu)

E 3700 Nuotekų valymas

E 3821 Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas

Kita nenurodyta veikla

13. Prašome nurodyti Jūsų įmonės dydį pagal darbuotojų skaičių:

0–4 darbuotojai 5–9 darbuotojai 10–49 darbuotojai 50–249 darbuotojai 250 ir daugiau darbuo-

tojų

14. Prašome nurodyti Jūsų įmonės dydį pagal metinę apyvartą (metines pardavimų pajamas):

≤0,5

mln. EUR

>0,5 – ≤1

mln. EUR

>1 – ≤7

mln. EUR

>7 – ≤24

mln. EUR

>24 – ≤138

mln. EUR

≤138

mln. EUR

15. Prašome įrašyti Jūsų įmonės pavadinimą

16. Maloniai prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų

21

4 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa

Apklausos tikslas – nustatyti verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios insti-

tucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę sąrangą ir bioe-

konomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją, taip pat nustatyti, kokiose bioeko-

nomikos srityse verslo asociacijos įžvelgia dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo

potencialą. Taip pat siekta išsiaiškinti verslo asociacijų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategi-

jos poreikio ir svarbos.

Į apklausą įtrauktų ir apklausoje dalyvavusių verslo asociacijų sąrašas pateiktas 7 lentelėje.

10 lentelė. Verslo asociacijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje

Ekono-

minės

veiklos

rūšis

Asociacija Atstovas Užpildyta

anketa Giluminis interviu

C16; C31 Asociacija Lietuvos mediena Raimundas Beinortas

C20 Biodegalų asociacija Mindaugas Palijanskas +

A01 Kiaulių augintojų asociacija Algis Baravykas

C13 Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Valdas Klimantavičius +

A02; C16 Lietuvos biomasės energetikos asociacija Justina Prunskaitė + Vilma Gaugytė

A01 Lietuvos ekologinių ūkių asociacija Saulius Daniulis +

C10 Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija Dalia Ruščiauskienė +

E36 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų a-

sociacija Raminta Radavičienė

C20 Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos ga-

mintojų asociacija Likochema Inara Joniškienė

+

C10 Lietuvos maisto pramonininkų konfederacija Egidijus Simonis

C10 Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija Egidijus Mackevičius +

A03; C10 Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacija Tomas Legačinskas

C10 Maisto papildų gamintojų asociacija Neringa Bulakienė

D35 Biojėgainių vystymo klasteris Arvydas Augustaitis +

C20 Lietuvos biotechnologų asociacija Inga Matijošytė Tomas Andrejauskas

C21 Vaistų gamintojų asociacija Albertas Bertulis

C16 Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir ekspor-

tuotojų asociacija Arvydas Urbis

A01 Žemės ūkio bendrovių asociacija Eimantas Pranauskas +

A01 Žemės ūkio rūmai Sonata Kisielienė +

A03 Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų ga-

mintojų asociacija Vytautas Andriuškevičius

+ Vytautas Andriuške-

vičius

A02; C16 Lietuvos miško savininkų asociacija Aidas Pivoriūnas +

A01 Lietuvos paukštininkystės asociacija Vytautas Tėvelis +

A03 Tarptautinė Baltijos eršketų augintojų asociacija Vytautas Mockus

Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa

Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-


reikalavimus privaloma atlikti veikiančių verslo subjektų asociacijų apklausą, kuri padės vertinant šio verslo efektyvaus bendradarbia-

vimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje poreikį bei būdus, dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradar-

biavimo sritis, poreikį, potencialą ir skatinimo priemones ar sąlygas, taip pat įvertinant išorinės aplinkos veiksnių galimą poveikį Jūsų

asociacijos verslui.

Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia

našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų perdir-

bimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo

veiksnį.3


tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: į



22



Maloniai parašome Jus dalyvauti apklausoje ir išreikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti:

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/913397178/ Slaptažodis: Bioekonomika

Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių asociacijų nuomonė nebus viešinama.



1. Prašome įrašyti Jūsų asociacijos pavadinimą

2. Maloniai prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų

1. Verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje

3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų asociacijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo institucijomis bioeko-

nomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba

nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Verslo bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5

Inovatyvių technologijų kūrimas





MTEP aktyvinimas privačiame sektoriuje



Bendrosios mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas


Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas



Kita ...


4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų asociacijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioekonomikos

(biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –

labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Verslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5












Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigtisudarymas









Ekspertinė veikla

Kita ...



23

5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų asociacijai svarbu efektyviai bendradarbiautibioekonomikos

(biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki

5 – labai svarbu.

0 1 2 3 4 5

1. Ūkio ministerija

2. Žemės ūkio ministerija

3. Energetikos ministerija

4. Aplinkos ministerija

5. Sveikatos ministerija

6. Švietimo ir mokslo ministerija

7. Finansų ministerija

8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

9. Kultūros ministerija

10. Teisingumo ministerija

11. Susisiekimo ministerija

12. Vidaus reikalų ministerija

13. Krašto apsaugos ministerija

14. Užsienio reikalų ministerija

5. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų asociacijai svarbu bendradarbiauti bioekonomikos (biotechno-

logijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Valstybės institucijos pavadinimas 1 2 3 4 5

1.

2.

3.

4.

5.

6. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje

koordinuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.

Dėl Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto

7. Prašome išreikšti savo nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje

Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau

Ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Energetikos ministerija

Švietimo ir mokslo ministerija

Vyriausybės kanceliarija

Kita ...

Kita ...




0 1 2 3 4 5

1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvai

3. Dėl dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sričių ir potencialo

9. Prašome išreikšti savo nuomonę apie tai, kuriose bioekonomikos srityse Jūsų asociacijos nariams yra arba būtų svarbu bendradar-

biauti su Norvegijos verslo subjektais. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą bioekonomikos sritį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –

labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).

Bendradarbiavimas su Norvegijos verslu 0 1 2 3 4 5

Medienos biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai

Kitos augalinės biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai

Vandens organizmų (žuvų, moliuskų, dumblių ir kt.) biomasės perdirbimas: farmaciniai

preparatai, kosmetikos, maisto ir bioenergijos produktai, pašarai ir kt.)

Gyvulių šalutinių produktų (odų, vilnos, žarnų ir kt.) perdirbimas

Biomasės atliekų (šalutinių produktų) apdorojimo technologijos

24

Bioskaidžių kietųjų atliekų tvarkymas (biomasės atskyrimas, kaupimas, anaerobinis ap-

dorojimas, biodujų surinkimas ir kt.)

Kombinuotų pakuočių (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekų perdirbimas

Biologinis nuotekų valymas

Biokatalizė: tyrimai, pramoninis taikymas, biologiškai aktyvių junginių gamyba ir kt.

Biosintezė: tyrimai, pramoninis taikymas ir kt.

Farmacinės biotechnologijos

Bioplastiko, biologiškai skaidomo bioplastiko gamyba

Žaliųjų inovacijų diegimas ir projektų įgyvendinimas

Kita ....................................

Kita ....................................

Kita ....................................

Kita ....................................

10. Prašome nurodyti, kokios priemonės ar sąlygos skatintinų bendrų Lietuvos ir Norvegijos verslo projektų įgyvendinimą. Kiekvieną

įvertinkite balais (nuo 1 – labai mažai skatintų iki 5 – labai skatintų)

1. ...

2. ....

3. ....

4. ....

5. ....

25

5 priedas. Valdžios institucijų apklausa

Apklausos tikslas – nustatyti valdžios institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslu ir

mokslo institucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę

sąrangą ir bioekonomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją. Taip pat siekta iš-

siaiškinti valdžios institucijų atstovų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svar-

bos.

Anketa pateikta toliau tekste, į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių valdžios institucijų sąra-

šas pateiktas 8 lentelėje.

11 lentelė. Valdžios institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje

Institucija Padalinys Tarnautojas Anketą

užpildė

Gilumi-

nisinter-

viu

Energetikos ministerija Atsinaujinančių energijos išteklių skyrius Dovilė Almanytė + +

Ūkio ministerija Inovacijų departamentas Dimitrijus Kucevičius + +

Žemės ūkio ministerija Ekonomikos departamentas Zigmas Medingis + +

Aplinkos ministerija Atliekų departamento Atliekų valdymo

skyrius

Laura Zukė + +

Švietimo ir mokslo ministerija Studijų, mokslo ir technologijų departa-

mento Technologijų ir inovacijų skyrius

+

Sveikatos apsaugos ministerija

Mokslo, inovacijų ir technologijų a-

gentūra

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėt-

ros ir inovacijų programų ir tarptautinio

bendradarbiavimo skyrius

Anzelma Uselienė

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministeri-

jos

Indrė Šidlauskienė +

VšĮ Versli Lietuva Rūta Abeciūnienė +

Valstybės įmonė Energetikos agen-

tūra

Darnios energetikos plėtros skyrius Tadas Norvydas +

VšĮ Lietuvos verslo paramos agen-

tūra

Nikita Ananjevas

VšĮ Lietuvos inovacijų centras Mantas Vilys +

Generalinė miškų urėdija Rimantas Prūsaitis

Su Lietuvos bioekonomika susijusių valdžios institucijų apklausa

Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimy-

bių studiją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės

užduoties reikalavimus privaloma atlikti valdžios institucijų apklausą, kuri padės efektyvaus mokslo, verslo ir valdžios institucijų

bendradarbiavimo bioekonomikos srityje poreikiui bei būdams nustatyti.

Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu,

augančia našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų

perdirbimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo

veiksnį.4

Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika

apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus,

t. y. į maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės,

maisto, plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.

Maloniai prašome Jus dalyvauti apklausoje ir pareikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/915986650/1/ Slaptažodis: Bioekonomika

Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių valdžios institucijų atstovų

nuomonė nebus viešinama.






26

1. Prašome įrašyti Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos ir jo padalinio pavadinimą

2. Prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų

1. Dėl valdžios institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais ir mokslo institucijomis

bioekonomikos srityje

3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su verslo

subjektais bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai

mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Valdžios institucijų bendradarbiavimas su verslu 0 1 2 3 4 5





















Ekspertinė veikla

Kita ...


4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su mokslo institu-

cijomis bioekonomikos (ar biotechnologijų) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nes-

varbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Valdžios institucijų bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5 Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų kūrimas ir

vykdymas

Šalies ir regioninės valdžios užsakomųjų mokslinių tyrimų kūrimas ir vykdymas

Verslui aktualių MTEP inicijavimas ir vykdymas

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programų inicijavimas

Bioekonomikos vystymosi stebėsenos sistemos sukūrimas ir vykdymas

Bioekonomikos vystymosi pasekmių ir problemų ekspertinis vertinimas




Aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir tyrėjų rengimas

Trūkstamų aukštos kvalifikacijos mokslininkų pritraukimas į Lietuvą



Ekspertinė veikla

Kita ...


27

5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų atstovaujamai valdžios institucijai svarbus efektyvus bendra-

darbiavimas bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba

nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

0 1 2 3 4 5















6. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų atstovaujamai valdžios institucijai svarbus bendradarbiavimas

bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 –

labai svarbu.

Valstybinės įstaigos pavadinimas 1 2 3 4 5

6.

7.

8.

9.

10.

7. Prašome pareikšti nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje koordi-

nuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.

Dėl Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto

8. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje

Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau

Ūkio ministerija






Kita ...

Kita ...


9. Prašome pareikšti nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nesvarbu,

t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

0 1 2 3 4 5


28

6 priedas. Mokslo institucijų apklausa

Apklausos tikslas – nustatyti mokslo institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslu ir val-

džios institucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę są-

rangą ir bioekonomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją. Taip pat siekta iš-

siaiškinti mokslo institucijų atstovų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svar-

bos.

Į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių valdžios institucijų sąrašas pateiktas 9 lentelėje.

12 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje

Institucija Padalinys Atstovas

Užpil-

dyta an-

keta

Klaipėdos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Darius Daunys

Aleksandro Stulginskio universitetas Agrobiotechnologijų laboratorija Natalija Burbulis +

Aleksandro Stulginskio universitetas Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir

vandens inžinerijos centras

Violeta Makarevičienė +

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų

centro filialas

Miškų institutas Marius Aleinikovas +

Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras Biochemijos institutas Kastis Krikštopaitis +

Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras, Biomokslų institutas Edita Sužiedėlienė +

Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras, Biotechnologijos ins-

titutas

Osvaldas Rukšėnas +

Kauno technologijos institutas Maisto institutas Alvija Šalaševičienė +


centro filialas

Sodininkystės ir daržininkystės institutas Audrius Sasnauskas

+

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarijos akademija

Gyvulininkystės institutas Violeta Juškienė +

Fizinių ir technologijos mokslų centras

(FTMC)

Tekstilės institutas Aušra Abraitienė


centro filialas

Žemdirbystės institutas Gintaras Brazauskas +

UAB NOMADS Linas Kalėda +

Bioekonomikos (ar biotechnologijų) srityje mokslinius tyrimus vykdančių

mokslo institucijų apklausa

Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-


reikalavimus privaloma atlikti mokslo institucijų apklausą, kuri padės efektyvaus mokslo, verslo ir valdžios institucijų bendradarbia-

vimo bioekonomikos srityje poreikiui bei būdams nustatyti.

Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia

našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų perdir-

bimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo

veiksnį.5


tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: į



Maloniai prašome Jus dalyvauti apklausoje ir pareikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/915204603/1/ Slaptažodis: Bioekonomika

Anketą taip pat galite užpildyti Word dokumente ir atsiųsti e-paštu [email protected].

Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių mokslo institucijų nuomonė nebus

viešinama.




29



1. Prašome įrašyti Jūsų mokslo institucijos ir jo padalinio pavadinimą

2. Prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų

1. Dėl mokslo institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje

3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų mokslo institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais bioe-

konomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5

– labai svarbu.

Mokslo bendradarbiavimas su verslo subjektais 0 1 2 3 4 5 Inovatyvių technologijų kūrimas



Mokslinių paslaugų verslo įmonėms teikimas (laboratoriniai tyrimai, ekspertizės,

konsultacijos ir pan.)

Mokslinių eksperimentų, bandymų ir kitų tyrimų vykdymas verslo įmonėse

MTEP inicijavimas privačiame sektoriuje



Bendras su verslo įmonėmis startuolių (startup) kūrimas



Bendros mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas


Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas verslo įmonėms

Bendras su inovatyviomis verslo įmonėmis doktorantūros proceso vykdymas



Kita ...


4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų mokslo institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioeko-

nomikos (biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu

arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

Mokslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5 Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų kūrimas ir

vykdymas

Šalies ir regioninės valdžios užsakomųjų mokslinių tyrimų kūrimas ir vykdymas

Verslui aktualių MTEP inicijavimas ir vykdymas

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programų inicijavimas

Bioekonomikos vystymosi stebėsenos sistemos sukūrimas ir vykdymas

Bioekonomikos vystymosi pasekmių ir problemų ekspertinis vertinimas

Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudary-

mas

Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiautisudarymas


Aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir tyrėjų rengimas

Trūkstamų aukštos kvalifikacijos mokslininkų pritraukimas į Lietuvą



Ekspertinė veikla

Kita ...



30

5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų mokslo institucijai svarbus efektyvus bendradarbiavimas

bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai

mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.

0 1 2 3 4 5















6. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų mokslo institucijai yra svarbus efektyvus bendradarbiavimas

bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 –

labai svarbu.

Valstybinės įstaigos pavadinimas 1 2 3 4 5 1.

2.

3.

4.

5.

7. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje

koordinuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.

Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto

8. Prašome pareikšti savo nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje

Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau Ūkio ministerija






Kita ....




0 1 2 3 4 5


31

7 priedas. Mokslo institucijų apklausa apie mokslinius tyrimus bioekonomi-

kos srityje

Apklausos tikslas – nustatyti, kokias mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų

veiklas bioekonomikos srityje vykdo Lietuvos mokslo institucijos, koks šių veiklų pobūdis ir inten-

syvumas.

Apklausos aprėpčiai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos At-

viroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) pateiktą Lietuvoje veikiančių

valstybinių ir privačių universitetų bei mokslinių tyrimų institutų sąrašą atlikta analizė, kurios pag-

rindu apklausai atrinkta 10 valstybinių universitetų, 7 valstybiniai ir 2 privatūs mokslinių tyrimų ins-

titutai. Į apklausiamųjų sąrašą įtrauktos ir tos mokslo ir studijų institucijos, kurių veiklos ataskaitose

arba oficialiose interneto svetainėse rasti pavieniai su bioekonomika susiję mokslo projektai ar pub-

likacijos.

Apklausos anketa 2017 m. gegužės 2 d. išsiųsta bendraisiais 19 atrinktų mokslo institucijų

elektroninio pašto adresais. Duomenis pagal anketą institucijos teikė iki 2017 m. gegužės 27 d. Duo-

menų neteikusios mokslo institucijos 2017 m. gegužės 15–19 dienomis apklaustos telefonu.

Į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių mokslo institucijų sąrašas pateiktas 1 lentelėje.

13 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje

Institucija

Atstovas Anketą

užpildė

Apk-

lausta te-

lefonu Vardas, pavardė Pareigos

Aleksandro Stulginskio universi-

tetas (ASU)

Egidijus Šarauskis ASU Mokslo skyriaus vedėjas +

Baltijos pažangių technologijų

institutas (BPTI)

+

Fizinių ir technologijos mokslų

centras (FTMC)

Mindaugas Dagys FTMC mokslinis sekretorius +

Gamtos tyrimų centras (GTC) Miglė Stančikaitė GTC direktoriaus pavaduotoja mokslui +

Inovatyvios medicinos centras

(IMC)

Almantas Šiaurys IMC mokslinis sekretorius +

Kauno technologijos universitetas

(KTU)

Eglė Gaulė KTU Mokslo ir inovacijų departamento va-

dovė

+

Vilma Karoblienė KTU Mokslo ir inovacijų kompetencijų

centro vadovė

Leonas Balaševi-

čius

KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos

vadovas

Jurgita Vizgir-

daitė

KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento

direktorė

Ilona Jonuškienė KTU Organinės chemijos katedros docentė

Klaipėdos universitetas (KU) Ingrida Borisenko KU Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja +

Lietuvos agrarinės ekonomikos

institutas (LAEI)

Virgilijus Skuls-

kis

LAEI mokslinis sekretorius +

Lietuvos agrarinių ir miškų

mokslų centras (LAMMC)

Vita Tilvikienė LAMMC mokslinė sekretorė +

Lietuvos edukologijos universite-

tas (LEU)

Remigijus No-

reika

LEU Biologijos ir chemijos katedros vedėjas +

Lietuvos energetikos institutas

(LEI)

Rolandas Urbonas LEI direktoriaus pavaduotojas +

Lietuvos sveikatos mokslų uni-

versitetas (LSMU)

Ingrida Ulozienė LSMU Mokslo centro vadovė +

Mindaugas Mala-

kauskas

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris

Mykolo Romerio universitetas

(MRU)

Nomeda Gude-

lienė

MRU Mokslo ir inovacijų paramos centro va-

dovė

+

Nacionalinis vėžio institutas

(NVI)

+

32

Perspektyvinių technologijų tai-

komųjų tyrimų institutas (PTTTI)

Šiaulių universitetas (ŠU) Ingrida Šaulienė ŠU Mokslo ir meno prorektorė +

Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas (VGTU)

Vaidotas Vaišis VGTU Mokslo direkcijos direktorius +

Vilniaus universitetas (VU) Vida Lapinskaitė VU Mokslo ir inovacijų direkcijos direktorė +

Vytauto Didžiojo universitetas

(VDU)

Saulius Mickevi-

čius

VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas +

Mokslo ir studijų institucijų apklausa apie moklinius tyrimus bioekonomikos srityje

Gerbiamieji,

šiuo metu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio universitetas rengia Lietuvos bioekonomikos

plėtros galimybių studiją. Plėtojant bioekonomiką ypatingai svarbūs moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Siekiant

įvertinti Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose sukauptą patencialą, prašome Jūsų institucijų pateikti informaciją

apie bioekonomikos srityje turimą patirtį ir išteklius ir užpildyti šio laiško 1, 2, 3 ir 4 prieduose pateiktus klausimynus.

Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Europos Komisija, bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių

bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, biologinės kilmės produktai ir bioe-

nergija. Nors nėra vieningo sutarimo, paprastai bioekonomikos sektoriui priskiriamos tokios ekonominės veiklos, kaip žemės ūkis,

miškininkystė ir žuvininkystė, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba, biožaliavomis grįsta tekstilės gaminių ir drabužių

gamyba, odos ir odos dirbinių gamyba, medienos, medienos ir kamštienos gaminių bei baldų gamyba, popieriaus ir popieriaus gami-

nių gamyba, biožaliavomis grįsta chemijos produktų ir vaistų pramonė, guminių ir plastikinių gaminių iš biožaliavų gamyba, bioža-

liavomis grįsta energetika.

Informacijos lauktume iki š. m. gegužės 9 d. el. pašto adresais: [email protected] ir [email protected]

Pabrėžiame, kad analizėje bus naudojami ne asmeniniai, o apibendrinti duomenys.

Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į Studijos rengėjo atstovę Virginiją Kargytę (mob. tel. 8 (656) 66 628, el. p. virginija.kar-

[email protected])

Pagarbiai,

Artūras Malysis

Studijų, mokslo ir technologijų departamento

Technologijų ir inovacijų skyrius

Tel. (8 5) 219 1247

El. p. [email protected]

Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt

DUOMENYS APIE BIOEKONOMIKOS SRITIES MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVA-

CIJŲ (MTEPI) PROJEKTUS

1. Kontaktinė informacija

Institucijos pavadinimas

Kontaktinio asmens duo-

menys

Vardas, pavardė

Pareigos

Telefono numeris

El. pašto adresas

2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų rūšys (naudoti pildant 1.3 lentelę)

R01 – Naujos žinios (fundamentinių žinių įgijimas) R06 – Prototipo (bandomosios versijos) sukūrimas

R02 – Žinių taikymo koncepcija R07 – Prototipo (bandomosios versijos) demonstravimas

R03 – Koncepcijos įgyvendinamumo įrodymas (patvirtini-

mas)

R08 – Bandomosios partijos gamyba (versijos galutinis išbandy-

mas)

R04 – Maketo (modelio) sukūrimas ir testavimas R09 – Sukurto naujo produkto įvertinimas (bandomieji sukurto

naujo produkto pavyzdžiai, įvertinti vartotojo ir (arba) užsakovo)

R05 – Maketo (modelio) patikrinimas imituojant realias

sąlygas

Kita (įrašyti)

3. Per paskutinius 3 metus (2014–2016 metais) įgyvendinti ir šiuo metu vykdomi bioekonomikos srities MTEPI projektai






http://www.smm.lt/

33

Pastaba – lentelėje vienam atskiram projektui yra skirta viena atskira eilutė. Pavyzdžiui, jei per paskutinius 3 metus (2014–2016 metais) įgyvendinti 7 ir šiuo metu vykdomi 2 bioekonomikos srities MTEPI projektai, užpildomos 9 eilutės.

Jei Jūsų institucija anksčiau nei 2014 metais yra įgyvendinusi bioekonomikos plėtrai reikšmingą MTEPI projektą, prašome tokį projektą taip pat pa-

teikti 1.3 lentelėje, nurodant jo įgyvendinimo laikotarpį.

DUOMENYS APIE BIOEKONOMIKOS SRITIES MOKSLINIUS TYRIMUS VYKDANTĮ AKADEMINĮ PERSONALĄ

5. Informacija apie bioekonomikos srityje mokslinius tyrimus vykdantį akademinį personalą

Pastaba – lentelėje vienam tyrėjui skirta viena atskira eilutė. Pavyzdžiui, jei Jūsų institucijoje dirba 15 tyrėjų, vykdančių bioekono-

mikos srities mokslinius tyrimus, užpildoma 15 eilučių.

Eil. Nr.

Projekto

pavadinimas (nurodykite pilną

pavadinimą)

Mokslo sritis (pažymėkite)

Bioekonomikos MTEPI kryptis, į kurią orientuotas projektas

(pažymėkite pagrindinę(-es))

Projekto

rezultatai (nurodykite pagal

1.2 lentelę, pvz., R01, R02, ...)

Ekonominė veikla, kurioje taikytini projekto rezultatai

(pažymėkite tinkamą(-as))

Projekto koordinatorius ir

partneriai

Projekto įgyvendinimo

laikotarpis, biudžetas ir institucijai tenkanti

dalis

Finansavimo šaltinis (pažymėkite

pagrindinį(-ius))

1. Biomedicinos

mokslai

Fiziniai

mokslai

Žemės ūkio

mokslai

Technologi-

jos mokslai

Socialiniai

mokslai Kita (nurodykite):

Tvarūs agrobiologiniai ištekliai (žemės ir

miškų ūkio paskirties dirvožemiai, vanduo,

augalai, gyvūnai) ir saugesnis maistas

Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir

perdirbimas (biorafinavimas)

Funkcionalus maistas (sveikatą, savijautą

gerinantys arba profilaktiškai veikiantys maisto produktai)

Molekulinės technologijos biofarmacijai

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir

technologijos draugiškų aplinkai, energiją

tausojančių ir iškastinių išteklių naudojimą mažinančių inovatyvių bioproduktų plėtrai

Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar

atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas

Žiedinės ekonomikos (gamybos) plėtra

Bioišteklių ir bioproduktų rinkų, investicijų,

teisinio reguliavimo, mokesčių, vartotojų elgsenos (pvz., maisto švaistymo) ir demografinių pokyčių

(pvz., urbanizacijos) poveikio bioekonomikos plėtrai tyrimai

Kita (nurodykite):

Augalininkystė ir

gyvulininkystė

Miškininkystė ir

medienos ruoša

Žvejyba ir akvakultūra

Maisto produktų

gamyba

Gėrimų gamyba

Tabako gaminių

gamyba

Tekstilės gaminių ir

drabužių iš biožaliavų gamyba

Odos ir odos dirbinių

gamyba

Medienos, medienos ir

kamštienos gaminių bei

baldų gamyba

Popieriaus ir

popieriaus gaminių

gamyba

Chemijos produktų

(kosmetikos, kt.

produktų) iš biožaliavų gamyba

Vaistų pramonė,

naudojanti biožaliavas Guminių ir

plastikinių gaminių iš

biožaliavų gamyba Energetikos pramonė,

naudojanti biožaliavas Vandens surinkimas,

valymas ir tiekimas,

nuotekų valymas

Atliekų surinkimas,

tvarkymas ir šalinimas,

medžiagų atgavimas, regeneravimas

Statyba, naudojanti

biožaliavas Kita (nurodykite):

Koordinuojanti

institucija (pažymėkite):

Jūsų institucija

Kita Lietuvos

institucija

Užsienio

institucija

Bendras partnerių

skaičius, įskaitant koordinatorių

(nurodykite):

Užsienio partneriai

(jei yra, nurodykite šalis, pvz., Estija, ...):

Pradžia (nurodykite

metais):

Pabaiga (nurodykite metais):

Bendras projekto

biudžetas (nurodykite tūkst. eurų):

Institucijai tenkanti bendro biudžeto dalis

(nurodykite tūkst. eurų):

Valstybės biudžeto

asignavimai MTEP

veiklai

Nacionalinis

konkursinis mokslinių

tyrimų finansavimas

ES struktūrinių

fondų lėšos

(„Inovaciniai čekiai“, kt. priemonės)

Tarptautinė

mokslinių tyrimų ir (ar)

inovacijų programa („Horizontas“, kt.

programos)

Lietuvos verslo

subjektas(-ai) (privačios

lėšos)Užsienio verslo

subjektas(-ai) (privačios

lėšos) Kita (nurodykite):

Eil. Nr.

Vardas, pavardė (nurodykite)

Mokslinis

(kvalifikacinis) laipsnis (pažymėkite)

Pareigos (pažymėkite tas pareigas, kurios sudaro ne mažiau

kaip 0,25 etato)

Mokslo sritis (pažymėkite)

Bioekonomikos MTEPI kryptis, kurioje dirbama (pažymėkite pagrindinę(-es))

Turimi patentai, taikytini bioekonomikos sektoriuje

(jei yra, glaustai

apibūdinkite)

El. pašto adresas (nurodykite)

1. Habilituotas daktaras

arba daktaras, praėjęs

habilitacijos procedūrą

Daktaras

Magistras

Kita (nurodykite):

Profesorius

Docentas

Lektorius

Vyriausiasis mokslo

darbuotojas

Vyresnysis mokslo

darbuotojas

Mokslo darbuotojas

Kita (nurodykite):

Biomedicinos mokslai

Fiziniai mokslai

Žemės ūkio mokslai

Technologijos mokslai

Socialiniai mokslai

Kita (nurodykite):

Tvarūs agrobiologiniai ištekliai (žemės ir miškų ūkio paskirties dirvožemiai,

vanduo, augalai, gyvūnai) ir saugesnis maistas

Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)

Funkcionalus maistas (sveikatą, savijautą gerinantys arba profilaktiškai

veikiantys maisto produktai)

Molekulinės technologijos biofarmacijai

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos draugiškų aplinkai,

energiją tausojančių ir iškastinių išteklių naudojimą mažinančių inovatyvių

bioproduktų plėtrai

Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas,

saugojimas ir šalinimas

Žiedinės ekonomikos (gamybos) plėtra

Bioišteklių ir bioproduktų rinkų, investicijų, teisinio reguliavimo, mokesčių,

vartotojų elgsenos (pvz., maisto švaistymo) ir demografinių pokyčių (pvz.,

urbanizacijos) poveikio bioekonomikos plėtrai tyrimai Kita (nurodykite):

34

8 priedas. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje analizė

14 lentelė. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje turinio aprašai

Eil.

Nr. Lietuvos teisės aktai Su bioekonomika susijęs Lietuvos teisės aktų turinys

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio,

maisto ūkio ir kaimo plėtros įstaty-

mas. 2008-07-01, Nr. 81-3174. Su-

vestinė redakcija 2017 01 01. Vil-

nius.

Įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių

tikslų: sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto

ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos sub-

jektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių

gyventojų gyvenimo lygio kilimą; užtikrinti darnią konkurencingos miškų ūkio

veiklos plėtrą; darnios plėtros pagrindu saugoti natūralią kaimo vietovių etnokul-

tūrinę aplinką; užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs, geros kokybės ir plataus

asortimento žemės ūkio ir maisto produktai; tausoti aplinką, gerinti jos būklę tai-

kant agrarinės aplinkosaugos priemones, plėtoti ekologinę gamybą ir skatinti su-

derintą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą; išsaugoti vertingas miškų eko-

sistemas, padidinti Lietuvos miškingumą, miškų apsauginę ir rekreacinę vertę; iš-

saugoti ir didinti dirvožemio našumą taikant melioracines ir kitas priemones; ra-

cionaliai naudoti žemę žemėtvarkos ir agrotechnikos priemonių pagrindu.

2. Lietuvos Respublikos miškų įstaty-

mas.2001 04 25. Nr. 35-1161. Suves-

tinė redakcija 2017 04 27. Vilnius.

Įstatymas skirtas: reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir suda-

ryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal

vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų

miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti ša-

liai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės iš-

saugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos

kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines

funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

3. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.

gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015

patvirtinta Valstybės pažangos strate-

gija „Lietuvos pažangos strategija

„Lietuva 2030“.

Šiame strateginiame dokumente nurodyta šalies raidos kryptis – didinti paskatas

verslui investuoti į „žaliąsias“ technologijas, prekes ir paslaugas; diegti pažangias,

išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas

ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose; užtikrinti ekosistemų

stabilumą ir saugoti biologinę įvairovę, darniai vystant miškininkystę ir tausojantį

žemės ūkį bei žuvininkystę.

4. Lietuvos Respublikos Seimo nutari-

mas „Dėl nacionalinės klimato kaitos

valdymo politikos strategijos patvirti-

nimo“. 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-

2375. Vilnius.

Vienas iš numatytų strategijoje tikslų yra didinti miškingumą apželdinant nenau-

dojamas ir žemės ūkiui mažai tinkamas žemes, vykdyti darnią miškininkystės po-

litiką, išplečiant miško kirtimo atliekų paėmimo biokuro gamybai mastą. Progra-

moje numatyta 7 kartus – nuo 70 tūkst. m3 iki 500 tūkst. m3 – kiekvienais metais

padidinti miško kirtimo atliekų paėmimą biokuro gamybai. Planuojama pradėti

keturis europinius projektus, kurie paskatins išmaniųjų tinklų įdiegimą, užtikrins

didelio masto tvaraus biokuro gamybą. Bus pradėta Pažangiųjų miestų programa,

išskirianti pirmaujančius miestus pagal prioritetų įgyvendinimą.

Iki 2020 m. transporto sektoriuje AEI dalis, palyginti su galutiniu energijos suvar-

tojimu, turėtų pasiekti 10 proc. Strategijoje iškeltas uždavinys – padidinti biode-

galų dalį mišinyje su iškastiniu kuru iki 20 proc. Numatyta naudoti alternatyvius

degalus (biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kt.), nustatyti biode-

galų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistemą, biodegalų maišymą į degalus, pa-

gamintus iš mineralinių degalų, skatinti 2-osios ir 3-iosios kartos tvarios gamybos

biodegalų gamybą ir naudojimą.


mas „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros

2014–2020 metų programos patvirti-

nimo“. 2013 m. gruodžio 18 d. Nr.

1281. Vilnius.

Šiame strateginiame dokumente nurodyta, kad svarbus inovacijų šaltinis yra va-

dinamosios didelio poveikio technologijos. Europos Komisijos 2012 m. birželio

26 d. komunikate Nr. KOM(2012) 341 prie tokių technologijų priskiriamos ir bio-

technologijos.


mas „Dėl prioritetinių mokslinių ty-

rimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos

(sumanios specializacijos) krypčių ir

jų prioritetų įgyvendinimo programos

patvirtinimo“. 2014 m. balandžio 30

d. Nr. 411. Vilnius.

Programoje numatyta, kad Lietuvos socialinę ir ekonominę plėtrą veiks su svei-

katos apsauga susiję ilgalaikiai veiksniai ir tendencijos – didėjančios sveikatos

priežiūros ir vaistų įsigijimo išlaidos, ilgėjanti gyvenimo trukmė, todėl prioritetine

kryptimi taps sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Išteklių stoka veiks kaip

mokslu pagrįstų radikalių technologinių inovacijų, tame tarpe ir biotechnologijų,

proveržio katalizatorius. Šiame strateginiame dokumente numatyta skatinti moks-

linių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų veiklas, kurios suda-

rytų sąlygas atsirasti tvariai maisto grandinei, tvariai naudoti biologinius išteklius

žemės ir maisto ūkyje, gaminti saugų ir kokybišką maistą, efektyviai kurti ir nau-

doti maisto žaliavas. Tarp prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėt-

ros krypčių numatyta energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų ap-

dorojimas, saugojimas ir šalinimas.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimas „Dėl Lietuvos konvergen-

Nutarime įvardinta, kad vienas iš konkurencingumo didinimo būdų yra įgyven-

dinti Aukštųjų technologijų plėtros programą ir Pramoninės biotechnologijos

programą. Skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijų

35

cijos 2011 metų programos ir nacio-

nalinės reformų darbotvarkės“. 2011

m. Balandžio 27 d. Nr. 491. Vilnius.

plėtrą, viena iš numatomų prioritetinių veiksmų krypčių yra įgyvendinti Biomedi-

cinos ir biotechnologijos, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų,

Inžinerijos ir informacinių technologijų, Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtines

tyrimų programas.

Didinant atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimą šiuo metu naudojamos

šios paramos priemonės: taikoma prisijungimo prie tinklo nuolaida, esant ribo-

tiems perdavimo pajėgumams, pirmenybė teikiama atsinaujinantiems energijos iš-

tekliams, taikomos biodegalų mokesčių išlygos, elektros ir šilumos supirkimo

kompensaciniai tarifai (angl. feed-in tariff), lengvatos balansuoti elektros energiją.

Lietuvos nacionalinis tikslas – atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su

bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais padidinti iki 23 procentų.

Viena rodiklio dedamųjų dalių – įsipareigojimas, kad atsinaujinančių energijos

išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų 10 procentų trans-

porto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Taip pat numatoma riboti šiltna-

mio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatinti biodujų ir kitų iš atliekų pagamintų

energijos formų panaudojimą.


nutarimas „Dėl 2014–2020 metų na-

cionalinės pažangos programos pat-

virtinimo“. 2012 m. lapkričio 28 d.

Nr. 1482. Vilnius.

Dokumente kaip prioritetas išskiriama „ekonominiam augimui palanki aplinka“.

Siekiant užtikrinti tvarų ir neigiamo poveikio aplinkai nedarantį ekonominį au-

gimą, būtina suderinti aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės plėtros interesus.

Vienas iš pažangos programos tikslų – skatinti darnų išteklių naudojimą, užtikrinti

ekosistemų stabilumą. Siekiant sukurti sumanią ekonomiką, svarbi infrastruktūros

plėtros ir darnaus vystymosi dermė, užtikrinanti, kad ekonomikos plėtra ir moder-

nizavimas neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Be to, svarbu

užtikrinti gerą gamtos išteklių kokybę ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės

išsaugojimą. Iki 2020 metų numatyta atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su

bendromis energijos sąnaudomis, padidinti iki 23 procentų, biologinio kuro dalį

padidinti iki 60 procentų, elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos ištek-

lių, dalį, palyginti su bendromis elektros energijos sąnaudomis, padidinti iki 21

procento. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu išsaugoti biologinę įvairovę.


nutarimas „Dėl valstybinės studijų,

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–

2020 metų plėtros programos patvir-

tinimo. 2012 m. gruodžio 5 d. Nr.

1494. Vilnius.

Dokumente teigiama, kad studijos bei MTEP yra glaudžiai susiję su visomis šalies

raidos sritimis. Siekiant sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, eiti darnios plėtros ke-

liu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkį, daug dėmesio

turi būti kreipiama į studijų plėtrą ir MTEP. Programos strateginis tikslas – skatinti

darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir suda-

rančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir vykdant MTEP.


nutarimas „Dėl nacionalinės darnaus

vystymosi strategijos patvirtinimo ir

įgyvendinimo“. 2003 m. rugsėjo 11


Strateginiame dokumente teigiama, kad Lietuvai svarbūs šie ES darnaus vysty-

mosi strategijos prioritetai – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės kli-

mato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo,

skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.

Tarp dokumente įvardijamų darnaus vystymosi galimybių išskirta tai, kad plates-

nis atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės, žemės gel-

mių energijos) naudojimas, mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtra, platesnis

biokuro ir biodegalų naudojimas energetikoje ir transporte sudarys galimybę su-

mažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo tiesiogiai susijusią oro taršą,

mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Oro taršą mažinti padės toliau diegia-

mos ekoinovatyvios technologijos, tausojančio vartojimo principų taikymas, ap-

linkosauginio audito, įmonių socialinės atsakomybės skatinimas, diegiami „ža-

liųjų pirkimų“ principai.

Dokumente daug dėmesio skiriama ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės iš-

saugojimui.

Išskiriami tokie trumpalaikiai strategijos tikslai kaip sukurti šiuolaikišką, Lietuvos

nacionalinius interesus ir ES reikalavimus atitinkančią kraštovaizdžio ir biologi-

nės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sistemą; sudaryti sąlygas

sukurti šiuolaikišką komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pavojingų at-

liekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų

teikimą, ugdyti gyventojams atliekų tvarkymo kultūrą ir kelti visuomenės ekolo-

ginį sąmoningumą. Iš pastarojo tikslo seka uždavinys, skirtas užtikrinti efektyvų

biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veik-

los, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes.

Žemės ūkyje ilgalaikis uždavinys yra skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą.

Siekiant gerinti aplinkos kokybę norima ekonominėmis priemonėmis skatinti nau-

doti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse bei nus-

tatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus.


nutarimas „Dėl nacionalinės miškų

ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020

metų programos patvirtinimo“. 2012

m. gegužės 23 d. Nr. 569. Vilnius.

Dokumente įvardintas miškų ūkio plėtros strateginis tikslas – didinti miškų tei-

kiamą įvairiapusę naudą visuomenei atsižvelgiant į ilgą miško augimo trukmę ir

nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, užtikrinant darnaus miškų ūkio principų

įgyvendinimą visuose šalies miškuose.

36

Kitas įvardijamas tikslas – užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą

ir didinti medynų produktyvumą. Šio tikslo siekiama, nes, norint, kad miškas pa-

tenkintų suderintus visuomenės poreikius, būtina gausinti ir racionaliai naudoti

miškų išteklius. Išskiriami tokie uždaviniai kaip skatinti investicijas į miškus ir

miškų ūkį, ypač inovacijas bei išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą at-

sižvelgiant į jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, klimato kaitos įtaką. Galiausiai,

siekiama suderinti miško ugdomųjų, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų apimtį, pa-

didinti smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo bio-

kurui gaminti apimtį.


nutarimas „Dėl valstybinio atliekų

tvarkymo 2014–2020 metų plano

patvirtinimo“. 2002 m. balandžio 12


Dokumente išskiriami strateginiai atliekų tvarkymo iki 2020 metų tikslai ir užda-

viniai: sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumus bei

užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos

iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių komunalinių

biologiškai skaidžių atliekų.

Įvardintos atliekų tvarkymo sistemos plėtros kryptys ir valstybinės užduotys pagal

atskirus atliekų srautus: užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės bio-

logiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m.

susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

Siekiant mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose ir įgyvendinti atliekų prevencijos

ir tvarkymo prioritetų eiliškumą būtina sukurti reikiamą komunalinių atliekų tvar-

kymo infrastruktūrą – nuo rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonių iki mecha-

ninio ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų biologiškai

skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netin-

kamų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių.

Siekiant mažinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose,

planuojama skatinti biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruk-

tūros sukūrimą ir plėtrą, šviesti ir informuoti visuomenę apie biologiškai skaidžių

atliekų rūšiavimo ir tvarkymo svarbą.

Planuojama tobulinti ir plėsti biologiškai skaidžių gamybos atliekų, įskaitant vie-

šojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekas, rūšiuoja-

mojo surinkimo sistemas, susidarymo ir tvarkymo kontrolę. Kuriant biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymo sistemą, planuojama parengti komposto, raugo, gautų

iš biologiškai skaidžių atliekų, kokybės reikalavimus ir naudojimo rekomendaci-

jas.


nutarimas „Dėl investicijų skatinimo

ir pramonės plėtros 2014–2020 metų

programos patvirtinimo“. 2014 m.

rugsėjo 17 d. Nr. 986. Vilnius.

Programos patvirtinimo dokumente teigiama, kad Lietuvos ekonomikai kasmet

augant iki 3 proc., tarša gali didėti, jeigu nebus įgyvendintos papildomos išmeta-

mųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės. Tam reikia

ES paramos, kuri padėtų didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, atsi-

naujinančių energijos išteklių naudojimą ir taip riboti išmetamųjų šiltnamio efektą

sukeliančių dujų kiekį, neviršijant leistinų taršos normų ir siekiant nustatytų ro-

diklių.

Daug dėmesio reikėtų skirti darniam vystymuisi, geros kokybės darbo vietų kūri-

mui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių

kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegi-

mui. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas pramonės įmonėms gauti tinkamą fi-

nansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų

perdirbimo technologijas

Siekiant mažinti žaliavų importą, priklausomybę nuo užsienio žaliavų tiekėjų ir

gamintojų, su tuo susijusią riziką ir taip didinti Lietuvos pramonės konkurencin-

gumą, tikslinga: sukurti priemonių, pagal kurias daugelis įmonių būtų mokomos

nustatyti žaliavų naudojimo efektyvumą, lyginti jį su konkurentų žaliavų naudo-

jimo efektyvumu, nuolat diegti veiklos efektyvumą didinančias inovacijas, ir ska-

tinti įmones tai daryti; remti įmones, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo, ir jas kon-

sultuoti, kaip nuolat didinti žaliavų naudojimo efektyvumą, naudoti jas darniai;

mokyti įmones taikyti ekologinio gaminių projektavimo, išteklius tausojančios ir

švaresnės gamybos principus ir metodus; skatinti tausų vartojimą ir žaliuosius pir-

kimus; skatinti ir remti biudžetinius mokslinius tyrimus, skirtus efektyviam pag-

rindinių žaliavų naudojimui; skatinti įmones drauge diegti regiono pramoninės

simbiozės principus, leidžiančius taupyti žaliavas ir mažinti susidarančių atliekų.


mas „Dėl Lietuvos Respublikos Vy-

riausybės programos“. 2016 m. gruo-

džio 13 d. Nr. XIII-82. Vilnius.

Programoje numatytos šios prioritetinės priemonės:

skatinti investicijas į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę

bei biomasės energetiką, prisidedant prie ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėt-

ros, skatinti žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išaugini-

mui ir (ar) perdirbimui į kurą;

užtikrinti, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra

reikalinga vietinei medienos pramonei ir siekti, kad neapdirbtų žaliavų eks-

portą visiškai pakeistų didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje ku-

riantis apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas;

37

įgyvendinti nuostatą, kad plynieji kirtimai būtų leidžiami tik ūkinės paskirties

miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gy-

venamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hid-

rologiniam režimui, biologinei įvairovei);

remti tausojantį ir subalansuotą ūkininkavimą ir visaverčio maisto gamybos

plėtrą, atsižvelgiant į aplinkosauginius, sveikatos reikalavimus ir gyvenimo

kaime kokybės gerinimą;

siekti išsaugoti dirvožemio derlingumą, skatinti tausios žemdirbystės prakti-

kos įgyvendinimą diegiant pažangias žemdirbystės sistemas;

laikytis griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (drau-

dimo) Lietuvoje politikos;

imtis aktyvių ir ambicingų priemonių maisto švaistymui mažinti, padėti savi-

valdybėms organizuoti maisto atliekų surinkimo sistemą ir diegti priemones,

sudarančias sąlygas mažinti maisto atliekų susidarymą.

15. Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro, Lietuvos Respubli-

kos ūkio ministro įsakymas „Dėl

prioritetinių mokslinių tyrimų ir eks-

perimentinės (socialinės, kultūrinės)

plėtros ir inovacijų raidos (sumanios

specializacijos) krypties „sveikatos

technologijos ir biotechnologijos“

prioritetų veiksmų planų patvirti-

nimo“. 2015 m. balandžio 30 d. Nr.

V-422/4-293. Vilnius.

Dokumente pateikiamas prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socia-

linės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties

„Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioriteto „Molekulinės technologi-

jos medicinai ir biofarmacijai“ veiksmų planas. Jame numatyta, kad Lietuva per

artimiausią laikotarpį galėtų ir turėtų panaudoti unikalius konkurencinius egzis-

tuojančios pramonės privalumus biotechnologijų ir biofarmacijos srityse, kurių

neturi kaimyninės šalys, skatindama šios dinamiškos verslo šakos vystymąsi. Ga-

limas bendradarbiavimas ir sinergija tarp biotechnologijos, biofarmacijos ir bioin-

formatikos įmonių.

16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio

įstatymas. 2003 m. gegužės 20 d. Nr.

IX-1565. Vilnius.

Dokumente teigiama, kad valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinauji-

nančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pa-

gamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas. Šis supirkimas yra vie-

šuosius interesus atitinkanti paslauga.

Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatomos šilumos ūkio plėtros

ir modernizavimo priemonės bei techniniai sprendiniai, įskaitant reikalavimus dėl

alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo bei jų proporcijų, šilumos įrenginių

galių ir jų įrengimo terminų bei nuostolių lygio šilumos perdavimo tinkluose; op-

timalus energijos ar kuro rūšių panaudojimo šilumos ar elektros energijos gamy-

bai bei bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai) plėtros mo-

delis, šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir potencialas atskirose savi-

valdybėse.


nutarimas „Dėl Nacionalinės šilumos

ūkio plėtros 2015–2021 metų progra-

mos patvirtinimo“. 2015 m. kovo 18

d. Nr. 284. Vilnius

Dokumente įvardijamas strateginis Lietuvos tikslas šilumos ūkio sektoriuje – di-

dinti šilumos gamybos, perdavimo, vartojimo efektyvumą, pakeisti šilumos ga-

mybai naudojamas importuojamas gamtines dujas tvariais vietiniais ir atsinauji-

nančiais energijos ištekliais, taip mažinant šilumos kainas.

Teikiant finansinę paramą, numatoma plėtoti vietinės elektros energijos gamybą

– naudoti didelio naudingumo kogeneraciją; užtikrinti vietinių ir atsinaujinančių

energijos išteklių tvarumą, kainų patrauklumą.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje energetinė nepriklauso-

mybė išskiriama kaip svarbiausias prioritetas iki 2020 m. Siekiant patenkinti ener-

gijos poreikius naudojant tvarius vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius,

užtikrinti patikimą energetinės sistemos veikimą ir tikslingai panaudoti turimus

šilumos ūkio privalumus, didžiuosiuose miestuose bus skatinama didelio naudin-

gumo kogeneracija.

Europos Komisijos (EK) komunikate „2020 m. konkurencingos, darnios ir sau-

gios energetikos strategija“ (COM(2010)639) nustatyta, kad ES narės iki 2020 m.

turi 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti

naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir 20 proc. padidinti energijos

vartojimo efektyvumą.

EK komunikate „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885)

tarp numatomų ES strateginių tikslų – skatinti energijos vartojimo efektyvumą,

plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką, mažinti valstybių narių priklausomybę

nuo įvairių rūšių kuro importo.

Direktyva 2009/28/EB numato atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtros są-

lygas, susiejančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą su didesniu ener-

gijos vartojimo efektyvumu ir įpareigoja numatyti centralizuoto šilumos ir vėsu-

mos tiekimo mechanizmus, skatinančius naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

Lietuvai pagal šią direktyvą numatytas atsinaujinančių išteklių energijos dalies iš

bendro suvartojamos energijos kiekio planinis rodiklis 2020 m. yra 23 proc.

2013 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai sunaudota 860–900 tūkst. tne

kuro, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis sudarė 34 proc. Pagrindiniai

energijos ištekliai, kurie gali būti naudojami šilumai gaminti ir tiekti vartotojams:

38

dujos, biomasė, biodujos, energinę vertę turinčios atliekos ir durpės. 2013 m. Lie-

tuvoje iš viso buvo panaudota per 1 mln. tne biokuro. Prognozuojama, iki 2021

m. pagrįstas vietinis potencialas Lietuvoje gali siekti iki 1,8 mln. tne.

18. Atsinaujinančių energijos išteklių

plėtros Lietuvos centralizuoto šilu-

mos tiekimo sistemose programa.

2010 m. Birželis. Vilnius.

Dokumente teigiama, kad santykinai didelės investicijos yra viena iš didžiausių

problemų, stabdančių biokogeneracijos plėtrą, nes technologija sunkiai gali kon-

kuruoti su iškastinio kuro jėgainėmis. Investicijų dydis turi didžiausią įtaką „ža-

liosios“ elektros savikainai.

Biokuro kogeneracijos plėtrai palankiausios sąlygos yra didžiuosiuose Lietuvos

miestuose, kur gerai išvystytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Dideli

šilumos poreikiai ištisus metus šiuose miestuose sudaro palankias sąlygas efekty-

vios šilumos ir elektros gamybos plėtrai, kaip kurą panaudojant atsinaujinančius

energijos išteklius – biokurą. Didžiausias biokuro kogeneracijos plėtros potencia-

las yra Vilniuje ir Kaune, kur infrastruktūra leidžia pigiausiai plėtoti biokuro ko-

generaciją.

Apibendrinant biokuro kogeneracinių jėgainių ir komunalinių atliekų deginimo

stočių plėtrą, galima teigti: 2020 metams, prie esamų 22 MW elektrinės galios

biokuro kogeneracinių jėgainių, planuojama įrengti dar 240 MW elektrinės galios

biokuro kogeneracinių jėgainių, nevertinant komunalinių atliekų deginimo stočių.

Biokuro kogeneracijos plėtros tikslingumas turėtų būti pagrindžiamas ne vien į-

monių finansiniais tikslais, bet ir parodomas jo tikslingumas socialinės ekonomi-

kos kontekste. Vietinio kuro (biokuro) panaudojimas efektyviai šilumos ir elekt-

ros gamybai didintų šalies energetinę nepriklausomybę, mažintų kuro importą (pi-

nigai liktų šalyje), padėtų kurti darbo vietas. Biokuro panaudojimas vietoj iškasti-

nio kuro yra efektyviausia CO2 taršos mažinimo priemonė.

19. Lietuvos Respublikos žuvininkystės

įstatymas. 2000 m. birželio 27 d. Nr.

VIII-1756. Vilnius.

Numatyta užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą,

atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augin-

tojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos įgyvendi-

nimo plano patvirtinimo“. 2017 m.

kovo 13 d. Nr. 167. Vilnius.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio

panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams. Savivaldybių at-

sakomybės už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą tei-

kimą, užduočių neįvykdymą patvirtinimas. Atskirojo maisto atliekų surinkimo į-

gyvendinimas, komposto kokybės kriterijų ir sertifikavimo procedūrų patvirtini-

mas. Mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūra siekiant nustatyti atliekų

mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus.

21.

Lietuvos Respublikos atsinauji-

nančių išteklių energetikos įstaty-

mas. 2011 m. gegužės 12 d. Nr.

XI-1375. Vilnius.

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių

išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai

ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant

sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų

atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai

yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.

Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka

reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendina-

mieji teisės aktai: 1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 2) Energetikos

ministerija; 3) Aplinkos ministerija; 4) Susisiekimo ministerija; 5) Švie-

timo ir mokslo ministerija; 6) Ūkio ministerija; 7) Žemės ūkio ministerija;

8) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 9) savivaldybės.

22.

Lietuvos Respublikos ministro į-

sakymas „Dėl inovatyviųjų

viešųjų pirkimų gairių patvirti-

nimo“. 2014 m. gruodžio 29 d.

Nr. 4-938 Vilnius.

Inovatyviuoju viešuoju pirkimu pripažįstamas ikiprekybinis pirkimas.

Tai MTEP paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda panaudojama tik

perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ir už kurias viską su-

moka perkančioji organizacija arba kurios laikomos valstybės pagalba,

įsigijimas siekiant sukurti inovatyvųjį produktą. Dokumente taip pat a-

pibrėžiamas inovatyvusis produktas ir jo komercializacija. Inovatyvusis

produktas – sukurta ar iš esmės patobulinta medžiaga, gaminys, įrengi-

nys, įdiegtas naujas ar iš esmės patobulintas procesas, sistema, paslauga,

sukurtas ar iš esmės patobulintas ir įgyvendintas žmogaus, kultūros ir vi-

suomenės problemų sprendinys. Inovatyviojo produkto komercializacija

– jo pateikimo rinkai procesas, investuojant į tokio produkto pritaikymą

vartotojo poreikiams ir pardavimą

23.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-

bės nutarimas „Dėl ikiprekybinių

pirkimų vykdymo tvarkos aprašo

patvirtinimo“. 2015 m. liepos 1 d.

Nr. 709. Vilnius.

Ikiprekybinis pirkimas – MTEP paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta

nauda panaudojama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti

ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija arba kurios laikomos

valstybės pagalba, įsigijimas siekiant sukurti inovatyvųjį produktą. Or-

ganizuojant ir vykdant ikiprekybinius pirkimus užtikrinama atvira,

skaidri ir nediskriminuojanti procedūra, taip pat turi būti laikomasi šių

principų: 1) inovatyvumo – ikiprekybinis pirkimas turi būti vykdomas

tik tada, kai įsitikinama, kad rinka negali patenkinti esamo poreikio; 2)

39

konkurencingumo – ikiprekybinio pirkimo metu siekiama užtikrinti kon-

kurenciją tarp dalyvių; 3) rizikos ir naudos pasidalijimo – ikiprekybi-

niame pirkime dalyvaujantys subjektai turi būti suinteresuoti šio proceso

rezultatyvumu, todėl šio pirkimo nauda ir rizika turi būti dalijamasi pa-

gal rinkos sąlygas; sumokėta fiksuota kaina, mokama dalyviui už teikia-

mas MTEP paslaugas kiekviename ikiprekybinio pirkimo etape arba fi-

nansuojama perkamų MTEP paslaugų kainos dalis (procentais), mo-

kama dalyviui už teikiamas MTEP paslaugas kiekviename ikiprekybinio

pirkimo etape ir maksimalus tokios dalies dydis visiškai atitinka perkan-

čiosios organizacijos gautos naudos rinkos vertę ir dalyvio prisiimtą ri-

ziką; 4) vertės už pinigus – vertinant dalyvių pasiūlymus ir jų ikipreky-

binio pirkimo metu suteiktų MTEP paslaugų rezultatus, dėmesys turi

būti skiriamas didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems pasiūlymams už

pagrįstą kainą

24.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-

bės nutarimas „Dėl nacionalinės

žaliųjų pirkimų įgyvendinimo

programos patvirtinimo. 2007 m.

rugpjūčio 8 d. Nr. 804. Vilnius.

Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija

įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosaugos

kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas

ir darbus (toliau vadinama – produktas) ne tik pagal jų kainą ir kokybę,

bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose pro-

dukto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių

produktų. Žalieji pirkimai – darniosios plėtros – pagrindinės ilgalaikės

visuomenės vystymosi ideologijos, suformuluotos pasauliniame aukš-

čiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire 1992 metais, – vienas iš as-

pektų. Darniosios plėtros koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai

komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Do-

kumente numatyta skatinti žaliuosius pirkimus ir pasiekti, kad per vie-

šuosius pirkimus įsigytos prekės, paslaugos ar darbai būtų kuo palan-

kesni aplinkai

40

9 priedas. Lokacijos koeficientai bioekonomikos sektoriuose

15 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014)

Biomasės gamybos sek-torius

Pilnutiniai biogrįstos ap-

dirbamosios gamybos

sektorius

Žemės ūkis Miškininkystė ir medie-

nos ruoša Žvejyba ir akvakultūra

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba

Medienos ir jos gaminių gamyba

Popieriaus ir jo gaminių gamyba

Jungtinė Kara-lystė 0,42 Danija 0,68 Švedija 0,24

Jungtinė Kara-lystė 0,06 Austrija 0,14 Švedija 0,57 Graikija 0,16 Kipras 0,27

Belgija 0,44 Kipras 0,71

Jungtinė Kara-

lystė 0,46 Nyderlandai 0,10 Vokietija 0,17 Suomija 0,70 Airija 0,37 Graikija 0,32

Vokietija 0,49 Jungtinė Kara-lystė 0,76 Vokietija 0,49 Belgija 0,14 Belgija 0,26 Danija 0,71 Nyderlandai 0,50 Airija 0,34

Švedija 0,83 Vokietija 0,84 Belgija 0,49 Graikija 0,22 Slovėnija 0,27 Slovėnija 0,72 Prancūzija 0,53 Rumunija 0,40

Austrija 0,85 Italija 0,88 Suomija 0,56 Kipras 0,42 Čekija 0,31 Slovakija 0,75

Jungtinė Kara-

lystė 0,57 Danija 0,42

Airija 0,93 Belgija 0,99 Austrija 0,69 Airija 0,46 Lenkija 0,34 Vokietija 0,78 Kipras 0,67 Latvija 0,51

Danija 0,95 Prancūzija 0,99 Airija 0,93 Italija 0,46 Švedija 0,35 Kipras 0,79 Ispanija 0,68 Prancūzija 0,59

ES (28) 1,0 ES (28) 1,0 Danija 0,93 Vokietija 0,55 Vengrija 0,37 Jungtinė Kara-lystė 0,79 Belgija 0,72 Nyderlandai 0,71

Prancūzija 1,07 Nyderlandai 1,01 ES (28) 1,0 Ispanija 0,62 Prancūzija 0,69 Italija 0,83 Danija 0,81

Jungtinė Kara-

lystė 0,72

Nyderlandai 1,15 Švedija 1,01 Latvija 1,04 Prancūzija 0,71 Jungtinė Kara-lystė 0,73 Austrija 0,85 Vengrija 0,87 Kroatija 0,76

Kipras 1,27 Slovėnija 1,02 Portugalija 1,13 Danija 0,75 Nyderlandai 0,78 ES (28) 1,0 Vokietija 0,88 Estija 0,80

Italija 1,35 Vengrija 1,04 Prancūzija 1,14 ES (28) 1,0 Slovakija 0,96 Belgija 1,06 Bulgarija 0,99 Ispanija 0,81

Portugalija 1,41 Austrija 1,14 Slovėnija 1,18 Vengrija 1,15 ES (28) 1,0 Vengrija 1,07 ES (28) 1,0 Belgija 0,82

Slovėnija 1,45 Slovakija 1,19 Kipras 1,30 Lenkija 2,00 Bulgarija 1,16 Estija 1,07 Italija 1,15 Bulgarija 0,92

Ispanija 1,58 Čekija 1,22 Nyderlandai 1,30 Austrija 2,27 Italija 1,21 Čekija 1,10 Kroatija 1,90 Italija 0,99

Suomija 1,67 Ispanija 1,29 Estija 1,42 Rumunija 2,32 Suomija 1,26 Prancūzija 1,12 Švedija 2,07 ES (28) 1,0

Čekija 1,72 Portugalija 1,29 Čekija 1,45 Bulgarija 2,79 Rumunija 1,39 Nyderlandai 1,13 Portugalija 2,11 Vengrija 1,02

Lenkija 1,82 Graikija 1,32 Italija 1,47 Portugalija 2,96 Lietuva 1,78 Portugalija 1,17 Čekija 2,16 Vokietija 1,15

Latvija 2,14 Suomija 1,35 Ispanija 1,65 Kroatija 3,09 Danija 2,13 Latvija 1,34 Suomija 2,35 Čekija 1,17

Estija 2,16 Bulgarija 1,48 Lenkija 1,84 Lietuva 3,39 Airija 2,63 Ispanija 1,45 Lenkija 2,42 Slovakija 1,29

Graikija 2,28 Lenkija 1,69 Kroatija 2,20 Slovėnija 3,81 Latvija 2,88 Lenkija 1,59 Austrija 2,54 Portugalija 1,35

Lietuva 2,38 Kroatija 1,73 Lietuva 2,27 Čekija 4,15 Ispanija 2,98 Bulgarija 1,64 Rumunija 2,58 Lietuva 1,51

Kroatija 2,43 Estija 1,84 Graikija 2,33 Švedija 5,38 Estija 3,25 Graikija 1,65 Slovėnija 2,66 Slovėnija 1,53

Slovakija 2,75 Airija 1,95 Slovakija 2,44 Slovakija 5,62 Kipras 3,38 Kroatija 1,87 Slovakija 4,32 Austrija 1,75

Vengrija 2,75 Latvija 2,12 Vengrija 3,05 Estija 7,46 Portugalija 3,42 Lietuva 2,19 Lietuva 5,01 Lenkija 1,75

Bulgarija 3,17 Rumunija 2,21 Bulgarija 3,30 Suomija 10,17 Kroatija 6,31 Airija 2,45 Estija 8,90 Švedija 2,72

Rumunija 3,28 Lietuva 2,39 Rumunija 3,48 Latvija 10,24 Graikija 8,25 Rumunija 2,48 Latvija 9,93 Suomija 4,34

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts aggregates by industry (up to NACE A*64) ir GDP and main components (output, expendi-ture and income)

41

16 lentelė. Užimtumo lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014)

Biomasės gamybos sek-

torius

Pilnutiniai biogrįstos ap-dirbamosios gamybos

sektorius

Žemės ūkis Miškininkystė ir medie-

nos ruoša Žvejyba ir akvakultūra

Maisto produktų, gėrimų

ir tabako gamyba

Medienos ir jos gaminių

gamyba

Popieriaus ir jo gaminių

gamyba

Belgija 0,26

Jungtinė Kara-

lystė 0,60 Belgija 0,27 Nyderlandai 0,10 Austrija 0,10 Švedija 0,55 Nyderlandai 0,31 Rumunija 0,45

Jungtinė Kara-

lystė 0,28 Nyderlandai 0,62

Jungtinė Kara-

lystė 0,27 Belgija 0,22 Slovakija 0,10

Jungtinė Kara-

lystė 0,62 Airija 0,47 Kipras 0,50

Vokietija 0,31 Danija 0,77 Švedija 0,29 Jungtinė Kara-lystė 0,30 Belgija 0,11 Nyderlandai 0,68 Prancūzija 0,50 Airija 0,60

Nyderlandai 0,45 Švedija 0,83 Vokietija 0,31 Vokietija 0,37 Vokietija 0,15 Suomija 0,71

Jungtinė Kara-

lystė 0,52 Latvija 0,61

Švedija 0,46 Belgija 0,90 Slovakija 0,46 Kipras 0,38 Švedija 0,27 Slovėnija 0,81 Belgija 0,59 Jungtinė Kara-lystė 0,61

Danija 0,50 Italija 0,92 Nyderlandai 0,47 Prancūzija 0,45 Slovėnija 0,34 Danija 0,82 Danija 0,60 Danija 0,63

Prancūzija 0,55 Prancūzija 0,97 Danija 0,47 Ispanija 0,48 Vengrija 0,37 Italija 0,87 Ispanija 0,62 Graikija 0,67

Čekija 0,66 Airija 0,98 Estija 0,55 Graikija 0,57 Čekija 0,37 Slovakija 0,89 Vokietija 0,67 Nyderlandai 0,69

Slovakija 0,66 Vokietija 0,98 Prancūzija 0,56 Airija 0,64 Rumunija 0,42 Austrija 0,91 Graikija 0,69 Prancūzija 0,78

Italija 0,74 Ispanija 0,99 Kipras 0,56 Italija 0,67 Nyderlandai 0,44 Belgija 0,97 ES (28) 1,0 Ispanija 0,81

Estija 0,76 ES (28) 1,0 Čekija 0,60 Danija 0,90 Bulgarija 0,48 ES (28) 1,0 Kipras 1,04 Portugalija 0,88

Ispanija 0,82 Austrija 1,08 Italija 0,73 ES (28) 1,0

Jungtinė Kara-lystė 0,48 Rumunija 1,01 Italija 1,07 Belgija 0,89

Kipras 0,82 Slovėnija 1,09 Suomija 0,74 Portugalija 1,19 Lenkija 0,51 Vokietija 1,02 Vengrija 1,08 ES (28) 1,0

Austrija 0,89 Suomija 1,11 Ispanija 0,81 Čekija 1,86 Prancūzija 0,84 Portugalija 1,09 Bulgarija 1,36 Italija 1,06

Suomija 0,90 Rumunija 1,11 Austrija 0,83 Vengrija 1,97 Suomija 0,87 Ispanija 1,10 Švedija 1,37 Bulgarija 1,06

ES (28) 1,0 Graikija 1,12 ES (28) 1,0 Lenkija 2,05 Danija 0,92 Prancūzija 1,11 Portugalija 1,50 Slovakija 1,08

Airija 1,14 Portugalija 1,14 Latvija 1,14 Rumunija 2,31 ES (28) 1,0 Airija 1,14 Austrija 1,61 Kroatija 1,09

Vengrija 1,37 Slovakija 1,19 Airija 1,15 Austrija 2,36 Lietuva 1,20 Čekija 1,15 Kroatija 1,80 Vengrija 1,14

Latvija 1,50 Vengrija 1,27 Vengrija 1,35 Bulgarija 2,37 Italija 1,43 Estija 1,26 Suomija 1,82 Vokietija 1,22

Slovėnija 1,68 Kipras 1,30 Slovėnija 1,63 Slovėnija 3,03 Estija 1,48 Graikija 1,28 Rumunija 1,97 Lietuva 1,24

Lietuva 1,85 Čekija 1,38 Lietuva 1,73 Švedija 3,82 Airija 2,23 Vengrija 1,33 Slovėnija 2,04 Čekija 1,40

Kroatija 1,91 Bulgarija 1,44 Kroatija 1,76 Kroatija 3,87 Latvija 2,31 Latvija 1,44 Lenkija 2,14 Estija 1,40

Portugalija 2,18 Lenkija 1,62 Portugalija 2,19 Suomija 3,98 Ispanija 2,83 Kipras 1,47 Čekija 2,42 Lenkija 1,42

Lenkija 2,32 Kroatija 1,74 Lenkija 2,37 Lietuva 4,39 Portugalija 4,36 Bulgarija 1,50 Slovakija 2,61 Austrija 1,43

Graikija 2,47 Lietuva 1,90 Graikija 2,50 Estija 4,45 Kroatija 4,89 Lenkija 1,53 Lietuva 3,63 Slovėnija 1,64

Bulgarija 3,93 Estija 1,92 Bulgarija 4,07 Slovakija 4,65 Graikija 6,28 Lietuva 1,61 Estija 5,19 Švedija 2,09

Rumunija 5,93 Latvija 2,05 Rumunija 6,20 Latvija 8,43 Kipras 17,60 Kroatija 1,81 Latvija 5,63 Suomija 2,88

Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts employment data by industry (up to NACE A*64)

Documents

Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija · C1413 Kitų viršutinių drabužių siuvimas C1414 Apatinių drabužių siuvimas C1419 Kitų drabužių siuvimas ir drabužių