1

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

Andrius Trakis

ŽALIAVŲ, NAUDOJAMŲ KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ KIAULöMS GAMINTI, KOKYBöS KONTROLö IR

PANAUDOJIMAS

Magistro darbas

Darbo vadov÷: Asist. Ona Vaičiulaitien÷

Kaunas, 2009

2

Magistro darbas atliktas 2007 – 2008 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, AB “Kauno grūdsi”, Telšių r. ūkiuose. Magistro darbą paruoš÷: Andrius Trakis

parašas Magistro darbo vadovas: asist. Ona Vaičiulaitien÷ (LVA Gyvūnų mitybos katedra) parašas Recenzentas:

parašas

3

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………….……...….4

1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................6

1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę……………………………………...6

1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB “Kauno grūdai”……………..7

1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų charakteristika……....11

1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais efektyvumas……......18

1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose……………………………........20

2. DARBO METODIKA…………………………………………………….….....……27

3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö…………………………………….…………30

3.1. AB „Kauno grūdai“ Gaminamų kombinuotųjų pašarų gamybos proceso ir

kokyb÷s kontrol÷s analiz÷..............................................................................................30

3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas...............................37

3.2.1. Kokyb÷s valdymas.......................................................................................38

3.2.2. Rizikos analiz÷..............................................................................................39

3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷............................................................................................41

3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai......................................................................44

3.2.5. Receptų numeracija, apskaičiavimas, žaliavų keitimas...............................45

3.3. Pašarinių žaliavų kokyb÷s bei skirtingų gamybos būdų įtaka kiaulių

pen÷jimo efektyvumui...............................................................................................46

4. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAI………………...………....….....……56

5. IŠVADOS……………………………………………………………….......….…...…57

6. RÉSUMÉ ………………………………………......................................................… 58

7. PADöKA........................................................................................................................60

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………...61

9. PRIEDAI …………………………………………………………………..……….…63

4

ĮVADAS

Lietuvoje kasmet užauginama apie 1,1 mln. kiaulių, kurioms šerti tur÷tų būti

sunaudojama apie 450-500 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Tačiau

kombinuotuosius pašarus ar jų gamybai skirtus baltyminius koncentratus bei premiksus

naudoja toli gražu ne kiekvienas augintojas. Ypač tai pasakytina apie smulkiuosius

kiaulių augintojus, kurie augina kiaules savo poreikiams ir netaiko šiuolaikinių auginimo

technologijų: t.y. kiaules šeria bulv÷mis, pašariniais runkeliais savos gamybos grūdais,

žole ir beveik nenaudoja nei kombinuotųjų pašarų nei premiksų, nei baltyminių

koncentratų. Tokiuose ūkiuose laikoma apie 50 proc. visų kiaulių. Tod÷l realiai

Lietuvoje, šeriant daugiau ar mažiau subalansuotais (savos gamybos ar pirktais)

pašarais, užauginama iki 650 tūkst. kiaulių. Tam sunaudojama apie 250 tūkst. t

kombinuotųjų pašarų (įskaitant ūkių fermose pagamintus kombinuotuosius pašarus).

Lietuvoje yra daug kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie sugeba gaminti

šiandienos reikalavimus atitinkančius pašarus. Iš viso Lietuvoje per metus

kiaul÷ms sušeriama apie 80 tūkst. t pramonin÷s gamybos kombinuotųjų pašarų, tarp

jų apie 1700 t - importuotų. Į Lietuvą importuojami tik aukštos kokyb÷s

starteriniai pašarai, skirti žindomiems ir nujunkytiems paršeliams šerti. Įmonių

duomenimis, daugiausia kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms pastaraisiais metais

pagamino:

AB „Kretingos grūdai" - apie 33 tūkst. t;

AB „Kauno grūdai" - apie 14 tūkst. t;

AB „Joniškio grūdai" - apie 10 tūkst. t;

Daugumą vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų su kiaulių augintojais sieja

glaudūs tarpusavio ryšiai. Tod÷l pramonin÷s gamybos kombinuotuosius pašarus kiaulių

š÷rimui daugiausia naudoja pašarų gamintojams priklausantys kiaulių kompleksai,

smulkūs augintojai bei augintojai, neturintys savo pašarų gamybos cechų arba savo

pašarų cechuose negalintys pagaminti tinkamos kokyb÷s starterinių pašarų

žindomiems ir nujunkytiems paršeliams. Stambieji grūdų perdirb÷jai panaudoja tik dalį

turimų gamybinių paj÷gumų, tod÷l jų gaminami pašarai yra gerokai brangesni už kiaulių

augintojų savos gamybos pašarus, nors jų kokyb÷ yra pakankamai aukšta.

Beveik visi stambieji kiaulių augintojai, kurie nepriklauso nuo kombinuotųjų

5

pašarų gamintojų, turi įsirengę nuosavus pašarų ruošimo cechus ir didžiąją dalį pašarų

(išskyrus starterinius) gamina patys. Pašarų gamybai dažniausiai naudoja vietin÷s

gamybos arba importuotus įvairios koncentracijos premiksus ir baltyminius

koncentratus, grūdus bei baltymines žaliavas (sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinius, žuvų

miltus ir kt.). Lietuvos kiaulių augintojai kasmet pasigamina apie 170 tūkst. t

kombinuotųjų pašarų, kurių gamybai sunaudoja apie 3 tūkst. t premiksų ir apie 12

tūkst. t baltyminių koncentratų. Apie 50 proc. premiksų ir apie 20 proc. baltyminių

koncentratų importuojama, daugiausia iš ES šalių (Leikus ir kt. 1999).

Stambiausi premiksų gamintojai Lietuvoje yra AB „Kretingos grūdai",

AB „Ukmerg÷s biofabrikas", UAB „Krekenavos pašarai". Didžiausi vietiniai baltyminių

koncentratų gamintojai - AB „Kretingos grūdai“, AB „Kauno grūdai, UAB

„Krekenavos pašarai". Dalį savo pagamintų premiksų ir baltyminių koncentratų

Lietuvos gamintojai eksportuoja į Baltijos ir NVS šalis.

Dauguma stambiųjų kiaulių augintojų iš dalies arba visiškai modernizuoja ir

pertvarko turimus gyvulininkyst÷s pastatus, panaudodami nuosavas ir ES paramos

l÷šas, diegia naujausias kiaulių laikymo ir š÷rimo technologijas, keičia auginamų

kiaulių veisles.

Stebint keleto pastarųjų metų tendencijas, galima daryti išvadą, kad kiaulių

skaičius Lietuvoje artimiausiais metais labai did÷ti netur÷tų. Kiaulių pašarų ir pašarinių

priedų rinka taip pat žymiai nesipl÷s, tačiau, prad÷jus taikyti naujausias, intensyvias

kiaulių auginimo technologijas ir auginant produktyvesnes kiaulių veisles, tur÷tų did÷ti

aukštos kokyb÷s starterinių pašarų bei premiksų paklausa, baltyminių žaliavų (pvz.,

sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinių, žirnių, žuvų miltų) bei „energijos neš÷jų" (pvz., augalinio

aliejaus) suvartojimas.

Mūsų darbo tikslas – susipažinti su AB „Kauno grūdai“ gaminamų visaverčių

kombinuotųjų pašarų gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s organizavimu, pašarinių žaliavų

kokybę, bei atlikti šių pašarų zootechninio efektyvumo, lyginant su ūkininkų

gaminamais kombinuotųjų pašarų mišiniais, palyginamąjį įvertinimą.

Darbui atlikti k÷l÷me šiuos uždavinius:

� susipažinti su AB „Kauno grūdai“ įmon÷s kokyb÷s laboratorijos darbo organizavimu,

� susipažinti su žaliavų sand÷liavimu

� ištirtį žaliavų cheminę sud÷tį,

� susipažinti su kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms gamyba ir panaudojimu.

6

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę

Kiaulininkyst÷ yra viena iš pagrindinių Lietuvos gyvulininkyst÷s šakų. Bendrame

m÷sos gamybos balanse kiauliena sudaro apie 40 proc., o jos suvartojama apie 54 proc.

Kiaulienos gamybos vystymo s÷km÷ neatsiejama ir nuo kiaulių auginimo technologijų,

užtikrinančių aukštos kokyb÷s m÷sos tiekimą vartotojams. Kiaulienos gamybos grandyje

„tvartas-l÷kšt÷" viena iš svarbiausių grandžių yra kiaulių mityba. Moksliškai pagrįstas

kryptingas kiaulių š÷rimas leidžia reguliuoti ne tik raumeninio ir riebalinio audinio

vystimąsi, bet ir m÷sos morfologinę bei cheminę sud÷tį (Baranauskas, Juknevičius,

Skiparis, 2006).

Aukštos maistin÷s ir biologin÷s vert÷s kiaulienos gavimui labai didelę reikšmę

turi pašarai, jų kokyb÷ bei įvairūs priedai, gerinantys pašaruose esančių maisto medžiagų

įsisavinimą. Tod÷l mūsų pasirinktame darbe būvo apžvelgtos ir aprašytos pažangiausios

š÷rimo technologijos, kurias galima įdiegti tiek stambiuose kiaulininkyst÷s ūkiuose bei

kompleksuose, tiek ir smulkesniuose ūkiuose. Aprašytos kiaulių š÷rimo technologijos

sukurtos pagal Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute bei kitose ž.ū.

mokslo institucijose atliktų tyrimų rezultatus bei mūsų šalies ir užsienio kiaulių augintojų

patirtį. Surinkta informacija apie dažniausiai kiaul÷ms šerti naudojamus kombinuotuosius

pašarus, jų papildus, priedus bei gamybai naudojamas žaliavas.

Kiaul÷ms gali būti ruošiami įvairios sud÷ties ir receptų kombinuotieji

pašarai. Tai priklauso nuo amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties.

Kombinuotieji pašarai - tai pašarinių žaliavų mišiniai su priedais arba be jų,

naudojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvuliams šerti. Į kombinuotųjų

pašarų sud÷tį gali įeiti įvairios pašarin÷s žaliavos, mineralai, mikroelementai, vitaminai,

biologiškai aktyvios medžiagos, kiti priedai. Atsižvelgiant į maistingumą, paskirtį bei

specifines savybes, kombinuotieji pašarai būna kelių rūšių:

1. Visaverčiai pašarai – juose esti reikiamos visų būtinų maisto ir mineralinių

medžiagų bei vitaminų kiekis ir santykis, kurie reikalingi gyvulio fiziologin÷ms funkcijoms

palaikyti ir produkcijai gauti. Jais šeriant kiaules, kiti pašarai nereikalingi.

2. Baltyminiai vitamininiai mineraliniai, baltyminiai vitamininiai, baltyminiai

mineraliniai, baltyminiai papildai - tai pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų žaliavų,

mineralų, vitaminų, mikroelementų bei kitų pašarų priedų. Šie papildai naudojami savos

7

gamybos pašarams papildyti baltymais, aminorūgštimis, kitomis maisto ir mineralin÷mis

medžiagomis bei vitaminais, priklausomai nuo paskirties. Gaminama įvairios sud÷ties

baltyminių vitamininių mineralinių, baltyminių vitamininių, bei baltyminių mineralinių

papildų. Tačiau juose baltymų kiekis turi būti ne mažesnis, kaip 30 proc. Praturtinant

savos gamybos grūdinius pašarus, šių papildų kiaul÷ms gali būti dedama nuo 10 iki 35

proc. Tai priklauso nuo kiaulių amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties,

raciono sud÷ties, recepto. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažym÷jime (Leikus ir kt.,

2006).

3. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai - Tai mineralų, mikroelementų

vitaminų ir kitų priedų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų. Jie naudojami

kiaulių racionams papildyti mineralin÷mis medžiagomis (kalciu, fosforu, valgomąja druska,

mikroelementais) ir vitaminais. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai būna

įvairios sud÷ties. Kiaul÷ms į koncentruotų pašarų mišinius šių papildų

gali būti dedama 2-4 proc. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažymejime.

1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB „Kauno grūdai"

AB „Kauno grūdai" yra viena iš didžiausių ir seniausių įmonių Lietuvoje,

tiekiančių į rinką kombinuotuosius pašarus, bei pašarines žaliavas.

Įmon÷ 2007 m. už÷m÷ per 42 proc., šalies kvietinių miltų ir beveik 36 proc.,

kombinuotųjų pašarų rinkos. Gamybiniai paj÷gumai - apie 50 000 tonų miltų ir apie 110

000 tonų kombinuotųjų pašarų per metus. Superka 12 – 15 proc. Lietuvoje išauginamų

kviečių. Eksportuoja savo produkciją į Rusiją, Lenkiją, Izraelį, Estiją, Moldaviją. 2006

m. uždirbo 5,487 mln. litų grynojo pelno, gavo 168,368 mln. litų pajamų. Įmon÷je 2007

m. pradžioje dirbo apie 400 darbuotojų.

AB „Kauno grūdai" veiklos pradžia - 1887 m., kai, vykdant Rusijos caro

Aleksandro II potvarkį, kartu su kitais Kauno tvirtov÷s pastatais, prad÷tas statyti

malūnas, kuris baigtas statyti 1890 m. Papildomai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios

pastatyta dar 10 didelių sand÷lių. Po nepriklausomyb÷s paskelbimo 1924 m. valstyb÷s

l÷šomis prad÷tas statyti didžiausias Lietuvoje 4200 tonų talpos Kaune elevatorius

(baigtas 1926 m.). V÷liau 1955 m. Kauno elevatorius pertvarkytas į kombinuotųjų

pašarų gamyklą. 1963 m. šalia jos pastatytas naujas 8000 tonų talpos elevatorius. 1973

m. gamykla iš pagrindų rekonstruota.

Atkūrus nepriklausomybę 1993 m. įsteigta AB „Kauno grūdai", steig÷jas -

8

Tautvydas Barštys (priklauso 75,06 proc. akcijų paketas), jis taip pat yra įmonių grup÷s

„Kauno grūdai" valdybos pirmininkas. Pagrindiniai gamybiniai padaliniai - malūnas

bei kombinuotųjų pašarų cechas įsikūrę Kaune, kiti padaliniai - Jurbarke ir Alytuje.

1996 m. įmon÷ įsigijo „Kaišiadorių paukštyno", 1997 m. - „Vilniaus paukštyno"

bendroves, o 1999 m. - „Želv÷s" ž.ū. įmonę.

Pastaraisiais metais daug l÷šų skiriama įmon÷s modernizacijai 1998 m. malūne

atlikta rekonstrukcija, kurios metu senieji mechanizmai pakeisti naujausias, technologijas

atitinkančiais malūno įrenginiais. 2001 m. įmonei suteiktas ISO 9001 standarto

kokyb÷s atitikties sertifikatas. Taip pat 2001 metais AB „Kauno grūdai" išduotas

Kokyb÷s standarto ISO 9001:2000 patvirtinimo sertifikatas. Įdiegta kokyb÷s vadybos

sistema, kurios auditą atliko nepriklausomi britų kompanijos „Bureau Veritas Quality

International" auditoriai. Kiek v÷liau, 2005 metais įmonei suteiktas ypatingus produkto

saugos ir kokyb÷s reikalavimus gamybą reglamentuojantis BRC „Tarptautinis maisto

standartas“.

Kombinuotuosius pašarus AB „Kauno grūdai" gamina nuo 1955 m., kai išaugus

gyvulininkystei ir atsiradus kombinuotųjų pašarų poreikiui, Kauno elevatorius buvo

rekonstruotas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. Šiandien joje gaminama 16 rūšių ir apie 200

receptų visaverčių kombinuotųjų pašarų. AB „Kauno grūdai" gamina

kombinuotuosius pašarus vištoms dedekl÷ms, pakaitin÷ms vištait÷ms, viščiukams

broileriams, kalakučiukams broileriams, kiaul÷ms, paršeliams, arkliams, žuvims,

triušiams bei baltyminius vitamininius mineralinius papildus nujunkytiems paršeliams,

penimoms kiaul÷ms, melžiamoms karv÷ms ir specialius vitaminų mineralų papildus su

amino rūgštimis kiaul÷ms ir paukščiams.

Pašarų receptūra ruošiama atskiroms gyvulių amžiaus grup÷ms atsižvelgiant į

gyvūno produktyvumą, fiziologinę būklę ir užsakovų pageidavimus (4 priedas). Per

m÷nesį AB „Kauno grūdai" gali pagaminti iki 15 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Nuo 2001 m.

Alytaus padalinyje prad÷tas gaminti ÷dalas šunims ir pašarai graužikams. Gamybos mastai

per m÷nesį siekia iki 120 t.

2002 metais, siekiant patenkinti klientų lūkesčius bei pagaminti kokybišką

produkciją, kombinuotųjų pašarų ceche buvo sumontuota vienintel÷ Lietuvoje

granuliavimo linija su ekspanderiu, vykdomas ekstrudavimas (1 priedas).

AB ..Kauno grūdai" nuolat tiria žaliavų ir pagamintų pašarų kokybę įmon÷s

laboratorijoje, atlieka mokslinius - gamybinius bandymus paukštynuose, kiaulių

fermose. Žaliavose ir visaverčiuose kombinuotuosiuose pašaruose nustatomas kalcio,

9

fosforo, ląstelienos, riebalų, proteinų kiekis.

Įmon÷je vykdoma nuolatin÷ joje vykstančių procesų priežiūra ir kokyb÷s kontrol÷.

Atsižvelgiant į tai, kad produkto kokyb÷ priklauso nuo žaliavos kokyb÷s, priimant grūdus

elevatoriaus laboratorijoje, atliekamas kruopštus grūdų kokyb÷s patikrinimas. Remiantis LST

standartų reikalavimais nustatoma grūdų dr÷gm÷, baltymų kiekis ir kokyb÷, vandenyje

netirpius baltymus rodantis glitimo kiekis, kritimo skaičius ir kiti rodikliai. Malūno

laboratorijoje atidžiai stebimos ir įvertinamos šios miltų savyb÷s: spalva, glitimas ir jo

kokyb÷, mineralinių medžiagų kiekį nurodantis pelenų kiekis, dr÷gm÷, kritimo skaičius,

miltų kepimo savyb÷s.

Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje tiriama ir žaliava, ir jau pagamintas pašaras.

Tiriant žaliavą nustatomas rūgščių, peroksidų kiekis, atliekami veterinariniai tyrimai. Jau

pagamintuose kombinuotuosiuose pašaruose dar kartą nustatomi kalcio, fosforo,

ląstelienos, riebalų, proteinų kiekiai, atliekami techniniai tyrimai. Visa tai vykdoma

vadovaujantis įmon÷s savikontrol÷s (RVASVT) schema (2 priedas).

Maistinių kviečių gemalų chemin÷ sud÷tis buvo tirta daugelyje pasaulio šalių:

Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Japonijoje. Griežta kokyb÷s priežiūra vykdoma ne vien

gamybos metu, bet ir kituose produkto „kelion÷s" iki galutinio vartotojo etapuose.

Kombinuotųjų pašarų gamybos schema pateikiama 1 pav. Pagrindinių pašarų

gamybos tecnologiją sudaro šios operacijos. Žaliavų pa÷mimas ir sukrovimas į

sand÷lius, žaliavų paruošimas: valymas, smulkinimas, džiovinimas ir supylimas į

aruodus, mišinio dozatorius, dozavimas ir maišymas, granuliavimas įterpiant aliejų,

riebalus ir kitus skystus komponentus, pašarų atidavimas į aruodus,

pakavimas,laikymas ir realizavimas.

Žaliavų pa÷mimas vyksta nustatant jų kiekį ir kokybę. Žaliavų mas÷

nustatoma mašinin÷mis ar vagonin÷mis svarstyklemis. Kokybę nustato kokyb÷s

kontrol÷s laboratorijos darbuotojai. Žaliavos, prieš naudojant jas gamyboje, yra

valomos, smulkinamos ir džiovinamos. Metalo priemašų atskirimui naudojami elektro

magnetai. Visi procesai vykdomi centrinio valdymo pulto pagalba.

10

1 pav. Kombinuotųjų pašarų, baltymų – vitamininių – mineralinių

papildų gamybos schema

11

1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų charakteristika

Varpiniai javai yra svarbi pašarin÷ kultūra. Jų grūdai laikomi didžiausiu

koncentruotųjų ir kitų pašarų gamybos rezervu. Varpinių javų grūdų svorio vienete,

palyginti su kitais augaliniais pašarais, yra didesn÷ apykaitos energijos ir maisto

medžiagų koncentracija. Tod÷l varpinių grūdai dažniausiai naudojami gyvulių

racionuose energijai, proteinams ar kitoms medžiagoms balansuoti.

Varpinių javų grūduose negausu proteinų bei nepakeičiamųjų amino- rūgščių

(lizino, metionino). Juose daugiausiai krakmolo - svarbios gyvulio organizmui

energijos medžiagos. Kaip antai, iš 1 kg varpinių javų grūdų gyvulio organizme

pasigamina 10—13 MJ energijos arba 2-4 kartus daugiau negu iš kitų augalinių pašarų.

Varpinių javų grūdai galvijams ir kiaul÷ms šeriami sumalti. Malimo

stambumas priklauso nuo to, kokiai gyvulių grupei miltai skiriami. Ypač smulkiai

sumalti grūdai labai dulka, sumaišyti su vandeniu sudaro lipnią, nenoriai gyvulių

÷damą masę. Kiaul÷ms grūdai malami 0,5-1,0 mm dydžio. Galvijams šerti labiau tinka

traiškyti grūdai (2,5-3,0 mm). Į varpinių javų miltus įmaišius baltyminių, vitamininių

bei mineralinių papildų, gaunami gyvulių ir paukščių kombinuotieji koncentruotieji

pašarai. Lietuvoje kombinuotųjų pašarų galima pasigaminti ūkiuose, naudojant

mobilias grūdų malimo ir kombinuotųjų pašarų gamybos mašinas. Tam reikia žinoti

turimų grūdų cheminę sud÷tį ir, atsižvelgus į atskirų gyvulių rūšių bei amžiaus grupių

racionų reikalavimus, papildyti grūdų miltus iš anksto apskaičiuotu baltyminių,

vitamininių bei mineralinių papildų kiekiu (Klimas ir kt.,2004).

Botaniškai varpiniai javai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso

ilgadieniai, atsparesni šalčiams javai: kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai, avižos.

Lietuvoje šios grup÷s javai auginami daugiausia grūdams. Antrajai grupei priklauso

trumpadieniai, atsparūs sausroms, bet jautresni šalčiams javai. Šią grupę sudaro

kukurūzai, soros, sorgai, ryžiai, grikiai.

Lietuvoje paplitę pirmosios grup÷s javai. Pagal žiemkentiškumą varpiniai javai

skirstomi į žieminius ir vasarinius.

Žieminiai javai. Žieminiams javams priskiriami žieminiai kviečiai, rugiai,

kvietrugiai ir miežiai. Žieminiais javais šalyje kasmet aps÷jama beveik pusę viso

javams skirto ploto. Žiemkenčių derlingumas yra žymiai pastovesnis negu vasarojaus.

Auginant žiemkenčius svarbu žinoti tai, kad jie labai efektyviai naudoja po žiemos

12

dirvoje susikaupusią dr÷gmę. Tuo tarpu vasarojus dažnai jau per pirmąsias sausras

susilpn÷ja, sul÷t÷ja augimas ir d÷l to maž÷ja derlingumas.

Žieminiai kviečiai. Kone visame pasaulyje kviečiai laikomi svarbiausia

duonine kultūra. Kvietine duona maitinasi apie 70 proc. žem÷s rutulio gyventojų.

Vienas jos kilogramas turi 2000-2500 kalorijų. Be to, kviečių grūdai ir jų perdirbimo

atliekos (s÷lenos) naudojami gyvuliams šerti. Šeriama paprastai mažesn÷s maistin÷s

vert÷s kviečiais. Palyginti su kitais varpiniais grūdais, kviečiuose yra daugiau proteinų

(13-15 proc.), bet mažiau ląstelienos (1,5-2,5 proc.). Rekomenduotina gyvulius šerti ne

vien kvietiniais miltais, bet sumaišytais su kitų javų miltais ar pašarais.

Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima berti kvietinių miltų: paršaved÷ms ir

kuiliams - iki 40-50 proc, paršeliams ir penimoms kiaul÷ms — iki 50-70 proc.

Viename kilograme žieminių kviečių grūdų vidutiniškai yra 11,8 MJ

apykaitos energijos ir apie 113 g žaliųjų proteinų. Geru pašaru laikomos ir kviečių

s÷lenos. Jų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo malimo būdo: kuo daugiau gaunama miltų,

tuo prastesn÷s s÷lenos. Jos baltymingesn÷s už grūdus, tačiau turi daugiau ląstelienos

(apie 7 proc.). S÷lenose nemažai fosforo ir B grup÷s vitaminų. Kilograme kvietinių

s÷lenų yra 10,9 MJ apykaitos energijos ir apie 153 g žaliųjų proteinų. Kvietiniai šiaudai

tinka kraikui, tačiau prireikus gali būti naudojami gyvuliams šerti. Kilograme kvietinių

šiaudų yra 4,81 M J apykaitos energijos ir apie 35,6 g žaliųjų proteinų.

Vasariniai miežiai Lietuvoje yra senos jų auginimo bei naudojimo tradicijos.

Miežių miltai gerai tinka visų grupių kiaul÷ms. Paršeliams žindukliam galima šerti

nemaltus, bet geriau nulukštentus miežių grūdus. Paršeliai daugiau su÷da grūdų, kai

šie šeriami paspraginti. Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius miežinių miltų pilama iki 80-

90 proc.

Viename miežių ir žirnių mišinio žaliosios mas÷s kilograme yra 1,72 MJ

apykaitos energijos ir apie 29,4 g žaliųjų proteinų.

Avižos. Jose nemažai geležies, reikalingos kraujui gaminti, kalcio ir fosforo

kaulams stiprinti. Avižų grūduose yra apie 11-12 proc. baltymų, 40 proc. krakmolo,

apie 4-5 proc. riebalų. Avižų grūdų baltymuose daug nepakeičiamųjų aminorūgščių: lizi-

no, arginino, triptofano, cistino, tirozino. Avižų grūdų riebaluose daugiausiai yra

nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios blogina lašinių ir sviesto kokybę.

Avižų miltai, kaip dietinis pašaras, gerai tinka paršaved÷ms, kuiliams. Viename

avižų grūdų kilograme yra apie 10,2 MJ apykaitos energijos ir apie 109 g žaliųjų

proteinų. Paršeliams avižos šeriamos nulukštentos. Į sausųjų pašarų mišinius kiaul÷ms

13

galima maišyti avižinių miltų: paršaved÷ms, kuiliams ir pakaitiniam prieaugliui - iki 40-

60 proc., paršeliams ir penimoms kiaul÷ms - iki 20-40 proc. Penimoms kiaul÷ms antrą

pen÷jimo pusę (daugiau kaip 60 kg svorio) avižinių miltų nereikia duoti, nes minkšt÷ja

lašiniai, apskritai blogina penimų kiaulių m÷sos kokybę, tod÷l penimoms kiaul÷ms vien

avižas šerti nerekomenduojama.

Ankštiniai javai turi 2—3 kartus daugiau baltymų negu varpiniai. Jų grūduose

yra žmogaus ir gyvulio organizmui reikalingų aminorūgščių. Be to, ankštinių grūduose

yra riebalų, įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jei kiaulių racione yra ankštinių

javų grūdų, padid÷ja kiaulienos prieaugis, tod÷l atsiperka didel÷s žirnių ar kitų ankštinių

javų auginimo išlaidos. Lietuvos gyvulininkyst÷s institute nustatyta, kad šeriant

kiaules vien miežių ar kitų varpinių javų miltais, per dieną jos priaugdavo vidutiniškai

po 432 g, o 15 proc. miežių pakeitus žirnių miltais, kiaulienos prieaugis padid÷jo iki

618 g.

Ankštiniai javai vertingi dar tuo, kad ant jų šaknų veisiasi gumbelin÷s

bakterijos, kurios fiksuoja oro azotą, reikalingą augalams. Nors ankštiniai javai labai

vertingi, tačiau jiems reikia daugiau priežiūros, sunkiau doroti derlių, jų plotai

palyginti nedideli. Lietuvoje auginamos šios ankštin÷s kultūros: žirniai, vikiai,

pašarin÷s pupos, lubinai.

Žirniai - tai labai baltymingas gyvulių pašaras. Kilograme grūdų yra 11,4 MJ

apykaitos energijos, 217 g žaliųjų proteinų, 14,6 g lizino, 2,86 g metionino, 2,08 g

cistino, 2,45 g triptofano. Koncentruotajam pašarui naudojami žirnių miltai, o šienui,

silosui bei žaliajam pašarui auginami žirnių ir varpinių javų mišiniai. Viename

kilograme tokių mišinių žaliosios mas÷s yra vidutiniškai apie 1,67 MJ apykaitos

energijos ir apie 28,6 g žaliųjų proteinų. Pašarui gerai tinka žirnių virkščios, kuriose

yra apie 5 proc. baltymų, taip pat pelai, turintys iki 8 proc. baltymų.

Pagal proteinų biologinę vertę žirniai labai panašūs į sojas, m÷sos—kaulų bei

žuvų miltus, nes jie turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Nors palyginti su

kitomis ankštin÷mis kultūromis žirniuose yra mažiau proteinų,

Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima maišyti žirnių miltų:

paršaved÷ms, kuiliams - 10-15 proc, pakaitiniam prieaugliui, penimoms kiaul÷ms

- 15-30 proc., nujunkytiems paršams - 10-15 proc., paršeliams žindukliams - iki 10

proc..

Pagrindinis požymis, kuriuo ankštiniai javai skiriasi nuo varpinių, yra didelis

baltymų kiekis. Be to, ankštinių baltyminių frakcijų sud÷tis kitokia nei varpinių.

14

Ankštinių javų baltyminiame komplekse daugiausia yra vandenyje Ir druskų tirpaluose

tirpių baltymų (žirnių ir lubinų s÷klose jų nustatoma net iki 60 proc.).

Ankštinių javų s÷klų baltymuose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys,

daugelio iš jų kiekis reikalingas gyvulių organizmui. Tačiau beveik visuose ankštiniuose

mažai metionino, tod÷l šeriant tik min÷tomis kultūromis, jo gali stigti gyvulių organizme.

Ankštinių javų biologin÷ vert÷ – 75-85 proc., t.y gerokai didesn÷ negu

daugelio varpinių. Tod÷l ankštinių augalų s÷klos turi ne tik didelį baltymų kiekį, bet yra

nepakeičiamųjų aminorūgščių koncentratas.

Be baltymų ankštinių s÷klose randama azoto junginių: peptidų, nukleino rūgščių

ir kt. Didžiausia nebaltyminių medžiagų dalis – laisvosios aminorugštys, kurios

padidina ankštinių javų pašarinę vertę. Tod÷l naudojant ankštinių javų grūdus gyvuliams

šerti, labai pagerinamas pašaro visaverčių baltymų balansas.

Palyginti su varpinių javų grūdais, ankštinių s÷klos turi daugiau kalcio, kalio,

sieros ir kai kurių B grup÷s vitaminų (1 lentel÷).

1 lentel÷. Ankštinių javų grūdų 1 kg pašarin÷ vert÷ (LVA LGJ, 2007)

Rodikliai Pašarin÷s pupos Žirniai Lubinai Vikiai

Apykaitos energija MJ 11,07 11,42 10,19 11,46

Virškinamieji proteinai, g 236 187 289 212 Žalieji proteinai, g 271 217 349 259

Žalieji riebalai, g 14,6 18,3 45,3 14,8 Žalioji ląsteliena, g 72,9 57,1 139 56,2

Žalieji pelenai, g NEM.g

32,2 451 28,6 530 37,2 278 33,4 484

Cukrus (tirpūs

angliavandeniai),g 33,8 34,3 35,9 32,2

Makroelementai, g: Kalcis 1,06 1,06 2,23 1,11

Fosforas 4,26 3,74 5,07 3,96

Kalis 10,5 9,92 9,73 10,0

Natris 0,36 0,34 0,44 0,31

Magnis 1,24 0,88 1,80 1,12

Mikroelementai, mg: Varis

10,3 6,41 9,05 7,67

Cinkas 36,9 32,6 60,6 32,8

Manganas 19,8 13,4 14,6 21,4 Kobaltas 0,18 0,06 0,17 0,08 Aminorūgštys, g: Lizinas

16,1 14,6 17,6 14,3

Metioninas 3,26 2,86 3,52 2,82 Cistinas 2,61 2,08 3,12 2,23 Triptofanas 3,01 2,45 3,96 3,08

15

Mineralin÷s medžiagos yra būtina pašarų sudedamoji dalis. Į

makroelementus ir mikroelementus jos skirstomos pagal tai, kiek jų yra gyvūno organizme

ir pašarin÷je žaliavoje ir koks yra jų poreikis.

Makroelementai yra kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras ir siera. Visi

jie yra nepakeičiami, t.y. gyvūnai juos turi gauti su pašaru. Vidutinis makroelementų

kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno mas÷s, o poreikis yra nuo 1 iki 40

g/kg pašaro sausosios medžiagos. Pašarin÷se žaliavose makroelementai yra neorganin÷s

(kalcis, magnis, natris, kalis, chloras, 20-50 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se

žaliavose) ir organin÷s (siera, 50-80 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose)

kilm÷s. Makroelementai organizme atlieka daug įvairių funkcijų: yra skeleto, dantų,

kiaušinio lukšto struktūrin÷ (statybin÷) medžiaga, pieno sudedamųjų medžiagų dalis,

aktyvina fermentus, dalyvauja biochemin÷se reakcijose, reguliuoja elektrolitų ir vandens

balansą, yra buferinių sistemų sudedamoji dalis (Rekomendavijos gyvulininkystei ir

paukštininkystei, 1999).

Skirtingai nei makroelementų, mikroelementų vidutin÷ koncentracija gyvūno

organizme yra <100 mg/kg. Poreikis svyruoja nuo 0,1 iki 50 mg/kg pašaro sausosios

medžiagos. Šiuolaikinio mokslo duomenimis, nepakeičiamaisiais laikomi 22

mikroelementai, bet tik dalis jų turi praktinę reikšmę tenkinant poreikį. Tai geležis, varis,

kobaltas, jodas, manganas, cinkas ir selenas. Į kitus mikroelementus (pvz., arseną, šviną,

kadmį) reikia atsižvelgti d÷l jų toksiškumo. Nepakeičiamieji mikroelementai gyvūno

organizme aktyvina fermentus ir yra fermentų, baltymų bei hormonų sudedamoji dalis.

Kiaul÷ms reikia šių makroelementų: kalcio, fosforo, magnio, natrio, chloro,

kalio ir sieros. Svarbiausi iš jų yra kalcis, fosforas ir natris. Jų papildai, auginant kiaules

gamybin÷mis sąlygomis, racionuose yra būtini. Kitų elementų paprastai pakanka

pašarų komponentuose, tod÷l jų poreikis palyginti nedaug analizuotas. Sieros pakanka,

kai aminorūgščių, į kurių sud÷tį ji įeina, kiekis pašarų mišiniuose tenkina poreikį.

Duomenų apie sieros poreikį beveik n÷ra.

Gamtinį fosforą kiaul÷s pasisavina labai nevienodai. Pasisavinant iš augalinių

pašarų ypač svarbu fitino fosforo kiekis ir augalin÷s fitaz÷s aktyvumas ir koncentracija.

Be to, fitino fosforas gali būti geriau pasisavinamas d÷l mikrobinių fitazių poveikio. Ir

neorganiniuose fosforo junginiuose, kurie naudojami kaip pašarų papildai,

pasisavinamojo fosforo kiekis svyruoja. Taigi fosforo poreikio duomenys ir jo

koncentracijos normos, pateiktos kaip bendrasis fosforas, yra netikslios, d÷l to šio

16

elemento suvartojama daugiau negu reikia. Tada daugiau jo išskiriama su

ekskrementais, o tai gali neigiamai veikti aplinką. Tod÷l aprūpinimas šiuo

makroelementų buvo perorientuotas į virškinamąjį ir pasisavinamąjį fosforą.

Iš nepakeičiamųjų mikroelementų grup÷s praktiniu požiūriu svarbiausi yra

geležis, varis, cinkas, manganas, jodas ir selenas (2 lentel÷). Visų kitų nepakeičiamųjų

mikroelementų kiaul÷s pakankamai gauna su pašarų racionų komponentais.

Aprūpinimo mikroelementais rekomendacijas įprasta reikšti 1 kg pašaro sausos

medžiagos arba 1 kg orasausio pašaro, kai sausosios medžiagos standartizuotas kiekis (88

proc.).

2 lentel÷. Rekomenduojamas mikroelementų kiekis kiaulių visaverčiuose kombinuotuose pašaruose (Jeroch ir kt., 2004).

Mikroelementai

Paršaved÷ms ir kuiliams Paršeliams Penimoms kiaul÷ms

Geležis, mg 80-90 80-120* 50-60

Jodas, mg 0,5-0,6 0,15 0,15

Varis, mg 8-10 6 4-5

Manganas, mg 20-25 15-20 20

Selenas, mg 0,15-0,20 0,2-0,3 0,2

Cinkas, mg 50 80-100 50-60

Vitaminai yra nedidel÷s molekulin÷s mas÷s organiniai junginiai. Tačiau nors

ir maži jų kiekiai yra svarbūs gyvybiškai. Vitaminai, provitaminai (vitamino A

provitaminai - karotinai, pvz., beta karotinas), be kelių išimčių, turi būti absorbuojami

gyvūno virškinamajame trakte. Jie pasisavinami su pašaru ir susidaro vykstant

mikrobinei vitaminų sintezei (vitaminas K ir B komplekso vitaminai) gyvūno

virškinamajame trakte (atrajotojų, arklių, triušių). Išimtys yra vitaminas C (sintez÷

organizme), cholinas (sintez÷ organizme, išskyrus augančius paukščius, kurių

reikm÷ms tenkinti organizme cholino nepakanka), niacinas (organizme gali susidaryti

iš aminorūgšties - triptofano). Be to, vitaminas D3 veikiant saul÷s spinduliams gali

būti susintetintas iš organizme susidariusio jo provitamino - 7-dehidrocholesterino.

Augalin÷se pašarin÷se žaliavose yra įvairios vitamino A provitaminų,

vitamino D2, vitaminų E ir K bei vandenyje tirpių vitaminų, išskyrus B12,

koncentracijos. Vitaminų A, D3 ir B12 randama tik gyvūnin÷s kilm÷s pašarin÷se žaliavose.

Sintetiniai vitaminai gaunami chemin÷s sintez÷s, fermentacijos būdu ir išskiriami iš

augalinių bei gyvūnin÷s kilm÷s medžiagų ir naudojami kombinuotųjų pašarų

gamyboje premiksų pavidalu. (Trumpickait÷ – Džekčiorien÷, 2006)

Vitaminą C kiaul÷s gali sintetinti pačios. Tam tikromis sąlygomis (pvz., aukšta

17

aplinkos temperatūra, stresai) papildomas vitamino C davinys, kai kada padidina

produktyvumą. Apie tirtus vitamino C priedus visų grupių kiaulių pašarų mišiniuose

literatūroje pateikiami gana prieštaringi duomenis. Vadinasi, vitamino C poreikio

apibr÷žti kol kas neįmanoma. Tod÷l reikmių lentel÷je (4 lentel÷) duomenų apie šį

vitaminą n÷ra.

3 lentel÷. Rekomenduojamas vitaminų kiekis kiaulių kombinuotuosiuose visaverčiuose pašaruose, 1 kg SM (Jeroch ir kt., 2004)

Vitaminai Paršeliams Penimoms kiaul÷ms Paršaved÷ms

A, TV 4000 2000 2300'-4000- D, TV 300-500 1503-200 200 E, mg 15 11 11 K, mg 0,15 (0,1) (0,1) Bi, mg 1,7 1,7 1,7 B2, mg 2,5 2,5 3,0 B6, mg 205-156 15 11

B12, Ug 10 10 10

Aminorūgštys. Kiaul÷ms svarbiausios yra 4 nepakeičiamosios aminorūgštys -

lizinas, metioninas su cistinu, treoninas bei triptofanas. Tod÷l mitybos normose dažniausiai

nurodomas tik šių aminorūgščių poreikis. Baltymų vert÷s pagrindu laikoma lizino kiekis

juose. Lizino ir metionino su cistinu, treonino bei triptofano rekomenduojamas santykis

atskirų grupių kiaul÷ms nurodytas 4 lentel÷je.

Pastaruoju metu kiaulių aminorūgščių poreikis kiaul÷ms išreiškiamas ne tik

bendru kiekiu, bet ir virškinamosiomis (arba įsisavinamosiomis) aminorūgštimis.

Aminorūgščių virškinamumas nustatomas specialiais standartizuotais metodais. Jis

apibr÷žiamas kaip standartizuotas precekalinis virškinamumas (plonųjų žarnų gale).

Virškinamosios aminorūgštys plačiau atspindi kiekvienos nepakeičiamosios aminorūgšties,

patenkančios su pašaru į gyvulio organizmą, panaudojimą. Tokiu būdu aminorūgščių

poreikis ir pašarų kokyb÷ įvertinami tiksliau, negu remiantis bendru ju kiekiu.

Kiaulių mityboje (ypač paršelių ir penimų) būtina atsižvelgti ir į energijos-baltymų

bei energijos ir lizino santykį, t.y. kiek baltymų bei lizino (g) turi tekti 1 MJ apykaitos

energijos. (5 lentel÷)

18

4 lentel÷. Baltymų visavertiškumo rodikliai (Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)

Kiaulių grup÷s

Liz:Met+Cis:Tre:Tri

Lizino kiekis baltymuose

Proc.

Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 6,0-6,1 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir nujunkyti)

1:0,60:0,65:0,18

5,7-5,9

Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,6-5,7

Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,2-5,4 Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,0-5,3 Paršingos paršaved÷s 1:0,73:0,80:0,27 4,2^,3 Laktuojančios paršaved÷s 1:0,60:0,68:0,24 5,2-5,5 Veislinis prieauglis 1:0,60:0,68:0,23 5,1-5,3

Kuiliai 1:0,64:0,70:0,25 5,1-5,3

5 lentel÷. Baltymų ir lizino kiekis, tenkantis 1 MJ apykaitos energijos

(Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)

1 MJ apykaitos energijos tenka g Kiaulių grup÷

baltymų lizino

Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 16,2-16,5 0,95-1,05 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir nujunkyti)

14,5-14,8

0,83-0,86

Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 13,3-13,6 0,75-0,78 Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 13,0-13,2 0,65-0,70 Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 10,3-12,0 0,53-0,63 Paršingos paršaved÷s 11,2-11,5 0,46-0,50 Laktuojančios paršaved÷s 13,0-13,5 0,65-0,70 Veislinis prieauglis 12,6-12,9 0,67-0,69 Kuiliai reproduktoriai 13,0-13,3 0,68-0,70

1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais efektyvumas

Geresnių kiaulių produktyvumo rezultatų galima pasiekti, šeriant jas

visaverčiais pagal visas maisto ir mineralines medžiagas bei vitaminus

subalansuotais racionais. Tod÷l pastaruoju metu ieškoma būdų, kaip geriau

panaudoti įvairias pašarines žaliavas, ypač vietines. Vienas iš tokių pašarų

19

kvietrugiai. Šia vertinga varpine kultūra Lietuvoje domimasi vis plačiau. Lyginant

su labiausiai naudojamais varpiniais pašariniais javais - miežiais, kvietrugiai yra

derlingesni (4-5 t/ha), pasižymi didesne energine verte (apie 12,5-13,5 MJ/kg

apykaitos energijos), turi daugiau baltymų (apie 11-15 proc.), mažiau ląstelienos

(apie 2-2,5 proc.). Tačiau kvietrugių grūduose esama ir kenksmingų junginių:

tripsino inhibitorių, karčiųjų fenolio darinių (alkilrezorcinolių, alkinilrezorcinolių

ir kt.). Šios medžiagos suteikia pašarui kartų prieskonį, sumažina ÷damumą, nei-

giamai veikia gyvulių sveikatą bei produktyvumą. Kvietrugiuose, kaip ir kitų

varpinių javų grūduose (ypač rugių), būna nemažai (iki 14-15 proc.) sunkiai

virškinamų bei įsisavinamų angliavandenių - nekrakmolinių polisacharidų. Iš jų

daugiausia vyrauja arabinoksilanai (apie 6-7 proc.), celiulioz÷ (apie 2-3 proc.),

galaktanai (apie 1-2,5 proc.), gliukanai (apie 0,8-1 proc.) ir kt. (Kiaulių

auginimas, 2003).

Šių junginių kiaulių, ypač jaunų paršelių, organizmas beveik neskaido. Tod÷l

pablog÷ja maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas, būna mažesni kiaulių

prieaugiai, padid÷ja pašarų sąnaudos produkcijos vienetui, gaunama blogesn÷s

kokyb÷s skerdena. Siekiant išvengti neigiamo antimi-tybinių junginių poveikio

kiaulių sveikatai ir produktyvumui, kvietrugių kiekis racionuose dažnai ribojamas.

Daugiausiai į kombinuotuosius pašarus jų dedama iki 50-60 proc. (Jerešiūnas ir

kt. 2000).

Sunkiai virškinamus nekrakmolinius polisacharidus dalinai galima suskaidyti

fermentų - karbohidrazių (ksilanazių, gliukanazių, celiuliazių ir kt.) pagalba. Tokiu

atveju sumaž÷ja virškinamojo trakto turinio klampumas, geriau virškinamos ir

įsisavinamos pašare esančios maisto medžiagos, kas sąlygoja geresnį kiaulių augimą.

Fermentiniai preparatai ypač efektyvūs jauniems paršeliams, kol jų virškinimo sistema

dar n÷ra visiškai susiformavusi. Kiaulių mityboje dažniausiai naudojamos

multienzimin÷s kompozicijos, kurios turi kelių fermentų, skaldančių skirtingas

medžiagas (angliavandenius, baltymus, fitino junginius ir pan.) kompleksą.

Literatūroje esama duomenų, kad kiaulių racionuose, turinčiuose didesnį kiekį

kvietrugiams artimų javų - rugių (45-70 proc.) arba kviečių (70-85 proc.), panaudojus

multienzimin÷s kompozicijas, pasižyminčias stipresniu ksilanaziniu bei gliukanaziniu

aktyvumu, gaunami geresni produktyvumo rezultatai (Petraitis ir kt. 2002).

Tinkamai pritaikius fermentinius preparatus, galima padidinti ir kvietrugių

efektyvumą kiaulių racionuose bei įmaišyti didesnius jų kiekius (virš 60 proc.).

20

Remiantis Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute atliktų tyrimų

bei literatūros duomenimis, nujunkytų paršelių bei penimų kiaulių kombinuotuosius

pašarus su kvietrugiais verta praturtinti multienzimine kompozicija, turinčia padidintą

ksilanazinį ir gliukanazinį aktyvumą. Geriausiai į kiaulių pašarus, turinčius didesnį

kvietrugių kiekį (60-70 proc. ir daugiau) įmaišyti 0,05 proc. (500 g/t) multienzimin÷s

kompozicijos, sudarytos iš: amilaz÷s - 70-100 U/g, agliukanaz÷s - 700-1100 U/g,

celiuliaz÷s - 11 U/g, ksilanaz÷s - 1800 U/g, proteaz÷s - 0,8-1,2 U/g. Tokiu būdu

pager÷tų pašaro ÷damumas bei maisto medžiagų virskinamumas, būtų didesni kiaulių

prieaugiai, sumaž÷tų pašarų sąnaudos kilogramui priaugti. Šeriant kiaules

kombinuotaisiais pašarais, turinčiais kvietrugių ir multienzimin÷s kompozicijos,

skerdenos, m÷sos bei lašinių kokyb÷s rodikliai nepablog÷ja (Šveistys ir kt. 1999).

1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose

Pen÷jimas tai - baigiamoji kiaulininkyst÷s produkcijos gamybos grandis.

Gamybos rentabilumui svarbu gauti kiek imanoma daugiau geros kokyb÷s skerdenos su

mažiausiomis pašarų ir darbo sąnaudomis. Didžiausią kiaulienos savikainos dalį (60-70)

sudaro pašarų kaštai. Pagrindiniai pašarai taikant koncentratinį š÷rimo tipą yra grūdin÷s

kultūros. Būtina šerti taip, kad būtų užtikrintas minimalus 600 g priaugimas. Augančias

penimas kiaules šerti reikia pilnaverčiais racionais, kuriuose būtų pakankamai energijos,

baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. pen÷jimo rezultatai priklauso nuo kiaulių

genetinių ypatumų, veisimo metodų, š÷rimo ir laikymo sąlygų:

1. Veisl÷ ir tipas. Iš genetinių faktorių didžiausią įtaką turi veisl÷s, skietingos

pagal brendimo greitį, pen÷jimosi ir m÷sinį produktyvumą.

Įvairių produktyvumo tipų kiaul÷s skiriasi medžiagų apykaitos, baltymų ir

riebalų sintez÷s procesais įvairiais amžiaus laikotarpiais, tai nulemia gyvulių

brendimo greitį.

Bekonin÷s kiaul÷s pasižymi intensyvesne medžiagų apykaita, pašaro

baltymus 12-28 proc., geriau panaudoja raumenų augimui. Lašininio tipo kiaul÷s

riebalus jungiamajame audinyje pradeda kaupti daug ankščiau nei bekoninio tipo

kiaul÷s - nuo 6 m÷n. amžiaus.

Jorkšyrų, didžiųjų juodųjų veislių kiaul÷s bręsta anksčiau negu didžiųjų

baltųjų veisl÷s kiaul÷s. Jos ir fiziologiškai subręsta irgi žymiai anksčiau. Norint gauti

21

aukštos kokyb÷s skerdeną jų pen÷jimą reikia baigti anksčiau. (Jančien÷, 2005)

Rekomenduojamas kryžminimas ir hibridizacija, užtikrinantys

raumeningesnę skerdeną bei pen÷jimosi spartą.

2. Amžius. Iki 7 m÷n. amžiaus organizme intensyviau kaupiasi baltymai.

Nuo 12-14 m÷n. raumenys ir kaulai nebeauga, tod÷l kiaul÷s gerai tunka,

skerdena riebi, lašiniai stori.

3. Gimusio ir nujunkyto paršelio mas÷ taip pat sąlygoja pen÷jimosi

rezultatus.

4. Sveikatos būkl÷. Pneumonija ir viduriavimu persirgę paršeliai 2-3

kartus blogiau panaudoja pašarus. Sveiki paršeliai nusipeni 2-3 kartus anksčiau.

5. Pašarų kokyb÷ ir kiekis labai įtakoja pen÷jimo rezultatus. Skerdenos

kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo pašarų augalinių ir gyvulinių riebalų,

turinčių reikšm÷s gyvulio riebalams. Vandeningais pašarais pen÷ta kiaulių

m÷sa būna blyški, vandeninga, neskani, greitai genda.

Pašarai pagal įtaką skerdenos kokybei skirstomi į tris grupes:

I grup÷s - miežiai, kviečiai, žirniai, pašarin÷s pupos, bulv÷s, puscukriniai

runkeliai, liucernos, dobilų žol÷, liesas pienas (gerina kokybę);

II grup÷s - kukurūzai, kvietin÷s, rugių s÷lenos, melasa, griežčiai,

rop÷s(naudojami ribotai);

III grup÷s – avižos, soja, žuvų miltai ir kitos pramon÷s bei maisto gamybos

atliekos (skerdenos kokybę bloginantys pašarai).

Kaip geru š÷rimu negalima gauti pačių geriausių rezultatų iš genetiniu atžvilgiu

netobulų veislių kiaulių, taip negalima tik÷tis gero gyvulių produktyvumo, genetinio

potencialo realizavimo, šeriant kultūrinių veislių kiaules nepakankamai ar nekokybiškais

pašarais.

Pakankamai pagal maistingumą subalansuoti racionai turi būti sudaryti iš įvairių

pašarų ir priedų. Pašarų įvairov÷ apsaugo nuo atskirų maistinių medžiagų trūkumo ir daro

racioną skanų ir maistingą.

Penimoms kiaul÷ms tinkamiausi pašarai: miežiai, kviečiai, žirniai, kvietrugiai,

bulv÷s, žol÷, runkeliai, liesas pienas. Maisto atliekos, linų, saul÷grąžų, rapsų išspaudos

(turintys riebalų) blogina kiaulienos kokybę (minkština skerdeną ir lašinius). Juos

nedideliais kiekiais reikia sušerti pirmojoje pen÷jimo pus÷je (iki 50-60 kg), o antrojoje

pus÷je reikia pen÷ti pašarais, gerinančiais m÷sos kokybę. Apsaugai nuo nemalonaus kvapo

ir skonio, ne mažiau prieš m÷nesį reikia nutraukti š÷rimą žuvies atliekomis ir miltais

22

(Klausing, 2004; Kažemekas, 1998).

Grūdų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo paruošimo. Jie turi būti sausi,

išdžiovinti, išvalyti. Negalima kiaulių šerti apgedusiais, kūl÷tais, skals÷tais grūdais. Malti

0,6-1,2 mm dydžio dalel÷mis, o paršeliams - 0,2-0,6 mm. Prieš šeriant kiaules žirnių,

pupelių, lubinų miltais reikia juos šutinti, nes tokiu būdu suyra tripsino inhibitoriai ir taip

pager÷ja virškinamumas. Nuolat kiaulių garde turi būti vandens (automatin÷se

girdyklose).

Kiaules pen÷ti galima sausais ir dr÷kintais pilnaverčiais kombinuotaisiais

pašarais, savos gamybos koncentruotųjų pašarų sausais mišiniais ir jovalu (1:1,5-2

skysčio). Lengviausia mechanizuoti bei automatizuoti pašarų išdalinimą sausais pašarais

(skrituliniais transporteriais, vamzdžiais). Nuo vienų pašarų prie kitų pereiti

rekomenduojama palaipsniui, nes staigus pakeitimas gali sukelti viduriavimą, priesvorio

sumaž÷jimą. Pašarus galima paskaninti melasa, aromatin÷mis medžiagomis (Paulauskas,

2005).

Nepakankamas kiekis netgi gerai subalansuoto raciono blogina kiaulių augimo ir

pen÷jimo rezultatus. Kiaulių pen÷jimas iki riebių kondicijų blogina m÷sos produktyvumą.

Iš riebių kiaulių gaunamas santykinai didesnis lašinių ir mažesnis m÷sos kiekis. Greitai

bręstančių m÷sinių veislių kiaulių riebalinio audinio kaupimasis prasideda anksčiau nei

v÷lai bręstančių veislių kiaulių.

Ankstyvas kiaulių nutukimas verčia augintojus baigti pen÷jimą gyvulių

intensyvaus augimo metu, kada jie naudoja didelį kiekį pigių pašarų ir duoda gerus mas÷s

priaugimus (6 lentel÷). D÷l to daugelį šalių ir mūsų taip pat tekdavo m÷sinį pen÷jimą

baigti 100 kg mas÷s. D÷l selekcijos gerinant m÷singumą kiaulių prieauglį galima pen÷ti iki

110-120 kg.

6 lentel÷. Pašarų sąnaudos, priesvorių ir pen÷jimo trukm÷s parametrai

intensyvios kiaulininkyst÷s sąlygomis (Jančien÷, 2007)

Rodikliai Kūno mas÷ pen÷jimo laikotarpio pabaigoje,

kg

37,5 50,0 67,0 95O

Pen÷jimo trukm÷, dienomis (prad÷ta pen÷ti kai KM būna 25 kg)

19 56 74 102

Priesvoris per parą, g 570 760 820 750

Pašaro sąnaudos, kg 1,34 1,95 2,40 2,85

Minimalus bendrųjų baltymų kiekis pašare, proc. 18 16 14 12

Energijos ir bendrųjų baltymų santykis 1:14,4 1:12,9 1:11,3 1:9,4

23

M÷sos išeigą skerdenoje galima didinti mažinant augimo intensyvumą, ribojant

š÷rimą pen÷jimo pabaigoje. Nustatyta kad gyvulių š÷rimo apribojimas antrojoje pen÷jimo

pus÷je mažina riebalų kaupimą ir santykinai didina m÷sos kiekį skerdenoje, bet mažina

augimo intensyvumą, didina pen÷jimo trukmę ir pašarų sąnaudas produkcijos vienetui.

Žinant kiaulių spartų augimą ankstyvose ontogenez÷s stadijose, būtina stengtis

pasiekti kiek įmanoma didesnių augimo ir vystymosi rezultatų jauno paršelio. Užduotis

augintojui - išmokyti kiek įmanoma jaunesnius paršelius ÷sti didesnius pašarų kiekius,

nors virškinamasis traktas didesniam pašarų kiekiui prisitaiko pasiekus apie 35 kg gyvulio

masę. Tod÷l dažniausiai pen÷jimas pradedamas nuo 30-40 kg paršelių mas÷s.

Maistinių medžiagų reikm÷ skaičiuojama priklausomai nuo jų gyvos mas÷s ir

planuojamo augimo intensyvumo. Pen÷jimo metu normalus vidutinis paros priaugimas:

nuo 22 iki 45 kg 500-550 g, nuo 45-65 kg - 700-750 g ir 65-100 kg -800-900 g. Tokiam

auginimo intensyvumui per parą pilnaracioninių pašarų kiekio reikia (orasausio)

atitinkamai: 1,5-2,2; 3,10-3,5 ir 3,5-3,8 kg ir atitinkamai žalių proteinų: 230-340 g; 410 ir

450 g, ir taip pat 16-14 proc.; 14-13 bei 12 proc., žalių proteinų atitinkamai (Jatkauskas ir

kt., 2002). Penimų kiaulių paros pašarų reikm÷ (sausųjų medžiagų) sudaro 5 proc., nuo jų

gyvos mas÷s.

Organizuojant kiaulių pen÷jimą reikia stengtis:

1) sudaryti kuo vienodesnes kiaulių grupes, apsaugoti nuo individų

kandžiojimosi;

2) šerti visuomet tuo pačiu laiku, pašarus išdalinti kuo greičiau, kad tvarte

sumaž÷tų triukšmas ir pašarai būtų greitai su÷sti;

3) prižiūr÷ti š÷rimo lovių būklę, steb÷ti, ar užtenka š÷rimo fronto priaugusioms

kiaul÷ms, siekiant išvengti pašarų išbarstymo ant grindų (naudotini ribotuvai);

4) š÷rimo metu vengti dulkių (tinkamiausi granuliuoti ~ 2 proc. riebalų pašarai);

5) nuolat kontroliuoti pašarų sand÷liavimą ir š÷rimo higieną;

6) girdyklas reguliariai valyti, tikrinti jų veikimą bei aukštį.

Savos gamybos mišinių ruošimas. Komplektuojant įvairių pašarų mišinius

iškyla optimizavimo pagal š÷rimo reikmes problema. Ją galima išspręsti programuojant

kompiuteriu (linijinio programavimo metodas). Ūkio sąlygomis pašarų mišinį galima

neblogai apskaičiuoti laipsniško keitimo-derinimo būdu. Kokybę ir vertę lemiantys

raciono komponentai yra baltymai ir energija.

24

Mišinyje jie optimizuojami tokiu būdu:

1. Apskaičiuojami palankiausi energijos ir baltymų kaštai (kaštai energijos

vienetui M J/AE ir 100 g baltymų).

2. Pagal baltymų ir energijos kiekį bei kainą prie savo gamybos grūdų

parenkamas baltyminis vitamininis mineralinis priedas (BVMP).

3. Mišinys iš parinkto pagrindinio grūdinio komponento ir BVMP sudaromas derinant

baltymų kiekį pagal Pirsono kvadratą (Drochner, Mikulionien÷, Kulpys, 2000).

Pavyzdys: norime sudaryti baltyminį priedą (BVMM), kuriame būtų 26 proc. bendrųjų

baltymų, kai turime sojos rupinių, kuriuose yra 520g/kg baltymų, ir miežių, kuriuose yra

104g/kg baltymų. Skačiuojama taip:

Baltymų kiekis (ŽP) skrtumas

Miežiniai miltai 104 g ŽP 260g ŽP 260g – 62 proc. miežių

sojos rupiniai 520 g ŽP 156g – 38 proc. Sojos rupinių

Skirtumų suma – 416g

Paaiškinamas: Pageidautina baltymų koncentracija nurodyta kvadrato viduryje -

260 g ŽP/kg, o pagrindinių turimų komponentų - kair÷je pus÷je, t.y miežių 104 g ŽP/kg ir

sojos rupinių - 520g ŽP/kg. Absoliutūs skirtumai skaičiaus 260 g ŽP atžvilgiu

apskaičiuojami minusuojant ir įrašomi dešin÷je pus÷je, taip: 260 g -104 g = 156g ir

520-260 g = 260g. Skirtumai sumuojami (416) ir prilyginami 100 proc., iš čia santykin÷s

dalys išreiškiamos procentais, 260g procentais nuo 416g yra apie 62 proc., o 156 -

atitinkamai 38 proc. Vadinasi, sudarant pašarų mišinį, kuriame būtų 26 proc. baltymų,

reik÷tų imti 62 proc. miežių ir 38 proc. sojos rupinių.

V÷liau baltyminis mišinys papildomas mineralin÷mis medžiagomis, pvz., Ca ir P,

bei B grup÷s ir riebaluose tirpstančiais A, D vitaminais, atsižvelgiant į tai, kad savos

gamybos javai, su kuriais bus maišomas pagamintas baltyminis priedas, turi gana ribotus

vitaminų Cu P kiekius.

Pastarųjų metų žem÷s ūkio rinkoje grūdai yra gana pigūs, tod÷l pen÷jimas savo

gamybos javais, papildant juos baltymingais priedais, yra gera alternatyva tiesioginiam

grūdų realizavimui (7 lentel÷). Be to, senieji pen÷jimo būdai (bulv÷mis, šakniavaisiais,

alaus salykla) negali konkuruoti su pen÷jimu grūdiniais savos gamybos pašarais. Anksčiau

nurodyti pen÷jimo būdai taikomi tik tada, jeigu reikia sunaudoti turimus arba pigiai

25

gaunamus min÷tus pašarus, bet jais šeriant racionus būtina sudaryti taip, kad būtų

užtikrintos penimų kiaulių energijos ir baltymų reikm÷s.

7 lentel÷. Š÷rimo normos ir jų patenkinimas vartojant dviejų komponentų mišinį (Jančien÷, 2005)

Kiaulininkyst÷je pagal kiaulių amžių, raumenų bei riebalų santykį skerdenoje yra

tokie pen÷jimo tipai: bekoninis, m÷sinis ir lašininis arba riebios kondicijos. Bekoninis

pen÷jimas skiriasi normuotu š÷rimu ir ribotu pen÷jimo intensyvumu. Pasirenkamos baltos

spalvos kiaul÷s, selekcionuotų požymių, charakterizuojančių skerdenų kokybę, ribojant

amžių ir masę pradedant ir baigiant pen÷jimą. Kiaulienos kokyb÷s parametrus galima

gauti šeriant specialiais pašarais pagal specialią auginimo ir pen÷jimo technologiją.

Šiuo metu aktualiausias universalus pen÷jimas. Jame išskiriami 2 periodai:

1) pradinis (paruošiamasis) – tai 20-25 kg svorio paršelių pen÷jimas kol jų svoris

pasiekia 35 kg. Šeriama lengvai virškinamais, geros kokyb÷s, daug energijos ir didelį

kiekį baltymų turinčiais pašarais (18 proc. baltymų);

2) tikrasis pen÷jimas, kai 35 kg sveriantys paršeliai penimi iki realizavimo var-

tojant pigesnius pašarus, turinčius vidutinį kiekį baltymų (16-14-12 proc.).

Šio pen÷jimo metodo trūkumas yra tas, kad antrajame periode šeriant pašarais,

turinčiais vidutinį baltymų kiekį, iš pradžių kai paršų kūno mas÷ mažesn÷, jų pakanka,

v÷liau šiek tiek stokoja, o baigiamajame etape (prieš realizaciją) v÷l būna perdidel÷.

Privalumai - galima ilgesniam laikui apsirūpinti pašarais, turint geras, dideles

pašarų saugyklas. Galima naudoti kombinuotuosius pašarus ir savo gamybos

koncentruotųjų pašarų mišinius.

Norint gyvulius visą pen÷jimo laikotarpį aprūpinti reikiamu baltymų kiekiu,

reikia taikyti siauriau specializuotą fazinį pen÷jimo būdą. Šio pen÷jimo modelio

išskiriamos 3 faz÷s:

1. Pradin÷ - kaip ir universalaus pen÷jimo atveju.

2. Pirmoji - pen÷jimo vidurys - nuo 35 kg iki 50-60 kg kūno mas÷ (16-14 proc.).

Pen÷jimo

Kūno mas÷,

Priesvoris

Energijos ir maisto

medžiagų reikm÷s

Dienos raciono pašarų

sud÷tis, g

Dienos pašarų

mišinio

savait÷s kg per parą, g MJ/AE Bendrųjų

baltymų, g Miežiai

BVM

M Soja Kiekis, kg

1 25 480 14,2 227 550 550 60 1,16

5 35-40 670 20,8 289 950 750 - 1,70

10 61-67 830 30,6 373 1700 800 - 2,10

15 90-95 750 35,4 318 2450 400 - 2,85

26

3. Antroji-pen÷jimo pabaiga nuo 50-60 kg iki 110-115 kg (12 proc.).

Vidurin÷je ir baigiamojoje faz÷se naudojami pašarai, turintys skirtingą baltymų kiekį

(Drochner ir kt., 2000)

27

2. DARBO METODIKA

Ruošiant darbą atliktuose moksliniuose – gamybiniuose bandymuose buvo

prisilaikoma veterinarijoje ir zootechnikoje naudojamas metodikas.

Pen÷jimo kontrolei buvo atrinktos kiaul÷s po nujunkymo. Parinktos ir stebimos

analogų principu (pagal kilmę lytį, amžių ir masę) kiaulių grup÷s. Bandymai buvo

atliekami kiaulininkyst÷s įmon÷je (X ūkis) naudojančioje intensyviam pen÷jimui AB

„Kauno grūdai“ gaminamus visaverčius kombinuotuosius pašarus, bei ūkininko ūkyje (Y

ūkis) kur taikomas neintensyvus pen÷jimo būdas, šiariant savo gamybos koncentruotųjų

pašarų mišiniu.

Abiejuose ūkiuose naudojamų pašarų energijos ir žalių proteinų kiekis atitiko

normas ir buvo praktiškai vienodas. Skyr÷si tik jų aminorūgščių, mineralų bei vitaminų

sud÷tis, pašarų skonin÷s savyb÷s bei ÷damumas, taip pat normavimo režimas.

AB „Kauno grūdai“gaminamų visaverčių kombinuotųjų pašarų sud÷tis nurodoma

9 lentel÷je ir 4-5 prieduose. Ūkininko ūkyje gaminamų savos gamybos koncentratų

mišinio sud÷tis nurodoma 13 lentel÷je.

Bandymo metu kiaul÷s X ūkyje būvo šeriamos normuotai iš automatinių š÷ryklų.

Vanduo būvo tiekiamas iš automatinių čiulptukinių girdyklų. Kiekviename garde buvo

įrengta po vieną girdyklą ir automatinę š÷ryklą.

Y ūkyje savo gamybos koncentratų mišiniu kiaul÷s būvo šeriamos taip pat iš

automatinių š÷ryklų (iki soties) ir girdomos iš automatinių girdyklų.

Gyvulių t÷vin÷s veisl÷s buvo sekančios:

1) X ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos landrasai (t÷v.)

2) Y ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos Landrasai (t÷v.)

8 lentel÷. Bandymo schema

Bandymui parinkti gyvuliai analogų principu, lyginti iš kiekvieno ūkio po 3

grupes, kiekvienoje po 20 kiaulių (vienai kiaulei teko vid. po 0,6 m2 ploto). Kiaulių svoris

Ūkiai Kiaulių skaičius vnt. Naudojami pašarai

X ūkis 60 AB „Kauno grūdai“ kombinuotieji pašarai

Y ūkis 60 Savos gamybos

koncentruotųjų pašarų mišiniai

28

buvo nustatomas nuo bandymo pradžios iki pabaigos, tai yra kas 30 dienų, sveriant

kiekvieną gyvulį atskirai.

Pašarų ÷damumas buvo nustatomas surenkant ir susveriant pašaro likučius ir juos minusuojant iš atiduoto kiekio.

9 lentel÷. Kombinuotųjų pašarų penimoms kiaul÷ms (I ir II pen÷jimo periode) sud÷tis ir maistingumas (X ūkio duomenys) I pen. periodas II pen. periodas

Žaliavos pavadinimas proc. proc.

Kvietrugiai 5,00 6,2

Kviečiai 6,80 6,0

Miežiai 40,0 40,0

Kukurūzai 8,00 7,0

Žirniai 10,00 10,0

S÷lenos kviet. - 12,5

Sojos aliejus 5,00 3,04

Saul÷gražų rup. 3,00 5,0

Sojų rup. 5,00 7,7

Lizinas 0,13 0,22

Metioninas 0,9 -

Premiksas (su14,00 rovabio) 0,1 proc. 0,100 0,1

Druska 0,25 0,25

Monokalcio fosfatas 0,73 0,25

Paš. Kalkm. Gran. 1,40 1,240

Premiksas. 6G-KG 0,5 proc. 0,50 0,8

Premiksas 6G-KG 0,5 proc. - 0,42

Viso 100 100

29

9.1 lentel÷. Kombinuotuojų pašarų kokybiniai rodykliai

Kokyb÷s rodiklai (1 kg SM 88,0%)

I pen. periodas II pen. periodas

Proc. proc.

Privalomieji

Apykaitos energija (Kcal) 3153,44 3070,73

Baltymingumas 18,27 16,54

Žalia ląsteliena 4,54 5,45

Lizinas 0,95 0,90

Triptofanas 0,21 0,20

Treoninas 0,64 0,57

Chloras 0,25 0,26

Magnis 0,19 0,16

Cistinas 0,32 0,30

Isisav lizinas 0,82 0,72

Žali riebalai 5,08 5,41

Žali pelenai 2,91 2,46

Kalcis 0,82 0,67

Natrio cloridas 0,24 0,24

Metioninas +cistinas 0,66 0,55

Metioninas - 0,22

Linoline rugštis 1,49 1,39

Natris 0,14 0,14

Kalis 0,73 0,58

Fosforas 0,60 0,55

Isisav. Fosforas 0,32 -

Pastabos: 1) visaverčiai pašarai atitinka kombinuotųjų pašarų privalomųjų kokyb÷s

reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro 2000-06-30 įsakymu Nr. 210;

2) visaverčiai pašarai atitinka privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro 2001-06-21 įsakymu Nr. 206

30

3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö

3.1. AB „Kauno grūdai“ gaminamų kombinuotuojų pašarų gamybos proceso ir kokyb÷s kontrol÷s analiz÷

Baigiamojo darbo ruošimo eigoje išanalizavau įmon÷s kombinuotųjų pašarų

cecho (KPC) gamybos procesą, kuris pastaraisiais metais buvo modernizuotas ir

vykdomas pagal tam tikrą schemą (2 pav.) detaliau visi procesai atsispindi gamybos srauto

diagramoje (3 pav.).

Pašarų kokyb÷s kontrol÷ vykdoma pagal Geros gamybos praktikos Rizikos veiksnių

analiz÷s ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) savikontrol÷s sistemą (3 priedas).

Eksperimentinis darbas buvo atliktas nuo 2008 06 01 iki 2008 11 07, dviejose

kiaulininkyst÷s įmon÷se, savininkų pageidavimu jos įvardiname X ir Y ūkis.

X ūkyje kiaul÷s buvo šeriamos AB “Kauno grūdai” pagamintais visaverčiais

kombinuotaisiais pašarais, o Y ūkyje kiaul÷s buvo šeriamos savos gamybos

koncentruotaisiais pašarais.

31

2 pav. KPC kombinuotųjų pašarų gamybos principin÷ schema

37

3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas

Gamybin÷ laboratorija kontroliuoja gaunamų žaliavų kokybę, gaminamą

produkciją ir produkcijos atleidimą. Laboratorija tikrina, kad būtų laikomasi standartų

reikalavimų ir receptūros. Taip pat tikrina technologinį procesą beterpiškai gamyboje.

Priimti žaliavas ir išduoti produkciją įmon÷ gali tik laboratorijai nustačius kokybę ir

išdavus atitinkamus dokumentus. Laboratorijos darbuotojai pavaldūs gamybos

viršininkui.

Kombinuotųjų pašarų laboratorijos darbo planavimas: laboratorijos darbas

vykdomas pagal numatytą valdymo schemą visam laikui. Schemoje numatyta konkreti

kontrol÷s operacijos tvarka. (2 priedas) Schemoje numatoma:

1) kontrol÷s objektas, t.y. visas technologinis procesas, jo etapai, sisitemos,

mašinos, žaliavos ir produkcijos saugojimo vietos;

2) pavyzdžių pa÷mimo vieta ir būdas;

3) analiz÷s rodikliai ir jų apiforminimas;

4) kontrol÷s vykdymas ir jo periodiškumas;

5) konkretūs kontrol÷s vykdytojai;

6) remonto terminai numatomi tik esant reikalui;

7) kleimavimo terminas;

8) įrengimų, reagentų užsakymo terminai.

Gamybin÷s laboratorijos uždaviniai:

1) tikrinti grūdų ir kitų priimamų žaliavų kokybę, kad ji atitiktų standartų

reikalavimus;

2) nukreipti iškraunamas žaliavas į sand÷lius, su tinkamai nustatytu paskirstymo

planu (gamybininkai);

3) užtikrinti, kad atleidžiami pašarai atitiktų standarto reikalavimų bendrinių

sąlygų, kondicijų, receptūros ir technologinių instrukcijų nustatymo normas;

4) kontroliuoti saugojamų žaliavų, pašarų atliekų kokybę;

5) tikrinti teritorijos, sand÷lių, bei gamybinio korpuso sanitarinį stovį (vet.

gydytojas);

6) periodiškai steb÷ti valdymą, smulkinimą, dozavimą, sumaišymą;

7) sekti produkcijos išeigą;

8) nustatant kokybę įsisavinti naujas metodikas.

38

3.2.1 Kokyb÷s valdymas

Kombinuotieji pašarai viena iš svarbiausių jungčių gyvunin÷s kilm÷s maisto

produktų gamybos grandin÷je. Gaminti saugius pašarus bei maisto produktus yra pirmas

ir svarbiausias geros gamybos praktikos klausimas kiekviename gamybos etape bei visoje

maisto produktų grandin÷je – nuo pradinio apdorojimo iki galutinio perdirbimo. Štai

kod÷l kiekvienas pašarų ir maisto grandin÷s darbuotojas privalo diegti geras gamybos

praktikas, kad būtų galima užtikrinti jo gaminamų produktų saugumą ir kokybę.

Kokyb÷ apibūdinama kaip laipsnis, kuriuo produktas, gamybos procesas ar

paslauga atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šiuos reikalavimus diktuoja tai, kaip

numatoma naudoti produktą arba tai, kaip produkto savybių, gamybos procesų bei

paslaugų visuma atitinka specifinius reikalavimus.

Tam, kad būtų galima atlikti šiuos reikalavimus, gamybos valdyba turi

numatyti nemažai išankstinių priemonių. Norint pagaminti kokybiškus kombinuotuosius

pašarus ar premiksus, privalu suprasti, kokie veiksniai, pvz., pašarin÷s medžiagos.

Gamyklos įranga, gamyklos organizacin÷ veikla, turi įtakos gaminamos produkcijos

kokybei.

Kombinuotieji pašarai, kurie šiandien laikomi esantys geros kokyb÷s, ateityje

gali nebeatitikti gyvulininkyst÷s sektoriaus arba galutinių vartotojų, t. y. maisto produktų

pirk÷jų poreikių, tiesiog jau vien d÷l to, kad šie poreikiai ir reikalavimai nuolat keičiasi.

Bet kuri papildoma sąlyga, kurią iškelia besikeičiantys įstatymai, taip pat suvaidina

nemažą vaidmenį šiame nuolatinių pokyčių procese.

Remiantis aukščiau išd÷stytu, kokyb÷s reikalavimai yra tokie:

- kreipti d÷mesį į galutinių maisto produktų vartotojų poreikius; suprasti

gyvūnų poreikius;

- kreipti d÷mesį į kombinuotųjų pašarų vartotojų poreikius;

- kreipti d÷mesį į kiekvieną rizikos veiksnį, susijusį su gamybos procesu ir galintį

kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai;

- kreipti d÷mesį į papildomus įstatymų reikalavimus, keliamus gaminant ir

ruošiant kombinuotuosius pašarus ar premiksus;

- sekti gyvūnų š÷rimo naujoves ir tendencijas bei jų įtaką gyvūnin÷s kilm÷s

produktams ir jų kokybei.

39

Sutinkamai su tuo, gamintojas premiksų, ir (arba) gyvūnams skirtų pašarų

gamybos procesą privalo organizuoti taip, kad gal÷tų garantuoti nuolatinę kokybiškų

produktų gamybą. Čia norima pabr÷žti ne tik produkcijos, bet taip pat ir kitų gamyklos

darbo barų, tokių kaip tyrimai, pl÷tra, technin÷s paslaugos, svarbą. Sistema, garantuojanti

ir registruojanti žaliavų kilmę, turi būti kombinuotųjų pašarų gamintojo dispozicijoje.

Susumuojant tai, kas ankščiau išd÷styta, gyvūnams šerti skirtų pašarų pramon÷

privalo užtikrinti, kad gamybos procesus galima efektyviai ir patikimai valdyti visuose

jų etapuose bei lygiuose.

3.2.2 Rizikos analiz÷

Produktų sauga yra sud÷tin÷ kokyb÷s dalis, tod÷l Praktikos kodas apima

rizikos analizę, paremtą RVASVT sistemos principais.

Visas procesas turi būti detaliai išnagrin÷tas, kad būtų galima nustatyti

potencialius rizikos veiksnius, ypatingą d÷mesį kreipiant į tuos, kurie gali daryti neigiamą

poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, o po to parengiant RVASVT (rizikos veiksnių

analiz÷s ir svarbiausi valdymo taškai) - tai sistemingas požiūris į rizikos veiksnių,

susijusių su visais kombinuotųjų gamybos etapais, identifikacija bei išaiškinimą, jų

valdymo bei identifikacijos priemonių apibr÷žimas bei kritinių valdymo taškų

identifikavimas. Šis procesas remiasi septyniais principais:

- vertikaliosios grandin÷s potencialių rizikos veiksnių analizavimas ir

indentifikavimas,

- kritinių valdymo taškų, kuriuos galima valdyti tam, kad būtų galima išvengti ar

minimaliai sumažinti jų atsiradimo galimybę, identifikavimas,

- kritinių ribinių verčių, kurių privalu nenukrypstant laikytis kontroliuojant

kritinius valdymo taškus, nustatymas,

- priežiūros sistemos, įgalinančios valdyti ar steb÷ti kritinius taškus, sudarymas,

- koreguojančių priemonių, kurių privalu imtis, kai kritiniame taške

įregistruojamas neleistinas nuokrypis, nustatymas,

- RVASVT sistemos (funkcin÷s valdymo sistemos) tinkamo veikimo garantijų

nustatymas,

- dokumentacijos, susijusios su RVASVT planu (duomenų rinkimas,

organizacinis darbas), tvarkymo sistemos sudarymas.

Atliekant RVASVT studiją, ypatingas d÷mesys turi būti skiriamas savaiminiam

40

užsikr÷timui. Kai rizikos taškas produktui kelia didelę gr÷smę, būtina nustatyti ir

dokumentais įforminti priemones, įgalinančias jį sumažinti ar iš viso pašalinti. Kritiniai

rizikos taškai turi būti identifikuojami, ypatingai pabr÷žiant jų valdymo procedūrų bei

teisingų veiksmų šiuose taškuose, įrodant, jog jie yra veiksmingi, įforminimo dokumentais

svarbą.

Nepageidautinos medžiagos ir produktai (negatyvusis sąrašas); specifin÷s

pašarin÷s medžiagos. Jei pašarin÷se medžiagose ir prieduose yra nepageidautinų

medžiagų, jie paprastai būna potencialiai toksinių cheminių medžiagų rizikos veiksnių

šaltinis. Kombinuotųjų pašarų gamintojas privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijami

direktyvoje 1999/29/ES išvardytų nepageidautinų medžiagų ar produktų maksimaliai

leistini lygiai (MLL).

Tam, kad MLL kombinuotuosiuose pašaruose nebūtų viršyti, patvirtinti

(įregistruoti) gamintojai turi būti tinkamai apmokyti, jų dispozicijoje turi būti įrengimai,

reikalingi perdirbti pašarines medžiagas arba priedus, kuriuose esama nepageidautinų

medžiagų ar produktų.

ES įstatymai pateikia sąrašą produktų, kuriuos draudžiama naudoti kaip pašarines

medžiagas. Gamintojas privalo užtikrinti, kad į šį draudžiamų produktų sąrašą įtraukti

produktai nebūtų naudojami. Tam tikros pašarin÷s medžiagos ir priedai yra

draudžiami naudoti tik tam tikroms gyvūnų rūšims. Gamintojas privalo jų naudojimą

pagal reikalavimus ir kontroliuoti (pašalinti) bet kokį jų atsitiktinį patekimą.

Specifines pašarines medžiagas, kurios apibr÷žiamos atliekant tvirtinimo ar

registravimo procedūrą, privalo tiekti tik patvirtinti ar registruoti tiek÷jai.

Bakterinis užterštumas. Užkr÷stumas patogenais yra tipiškas mikrobiologinis

rizikos veiksnys. Patogenin÷ Salmonella ir kiti patogeniniai organizmai yra plačiai paplitę.

Taigi, neįmanoma tik÷tis juos visiškai pašalinti iš aplinkos. Tačiau visi pašarų ir maisto

pramon÷s sektoriai, iš to skaičiaus gyvūnų augintojai, žaliavų importuotojai, tiek÷jai ir

pašarinių medžiagų gamintojai bei pašarų augintojai, integruoti augintojai bei ūkiuose

esantys smulkūs kombinuotųjų pašarų gamintojai, taip pat skerdyklos (m÷sos perdirbimo

cechai) bei m÷sos tiek÷jai (pardav÷jai) yra atsakingi už tai, kad žmonių maistui skirtuose

galutiniuose maisto produktuose salmonel÷s ar kiti patogeniniai organizmai būtų

sunaikinti ar bent iki minimumo sumažintas jų skaičius, turint omenyje, kad patogeninių

salmonelių iš viso neturi būti. Tą galima pasiekti naudojant RVASVT sistemas.

41

3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷

Žaliavų, pirminių mišinių ir gatavų produktų naudojimui turi būti sudarytas

bei įdiegtas kokyb÷s valdymo planas. Kritiniais valdymo taškais, apibr÷žtais RVASVT

studijoje, paremtas kokyb÷s valdymo planas turi užtikrinti, kad:

- kombinuotieji pašarai su pirminiais mišiniais atitinka gamintojo

apibr÷žtas

specifikacijas,

- min÷tųjų papildų prigimtį (kilmę), sud÷tį ir vienalytiškumą,

- draudžiamų naudoti medžiagų ir produktų kiekiai yra labai maži. Jų n÷ra

tiek,

kiek praktiškai galima sumažinti technin÷mis priemon÷mis

(ALARA

principas),

- kombinuotųjų pašarų, kuriuos rengiamasi pateikti į rinką,

bakteriologin÷

kokyb÷ ir analitin÷s sudedamosios dalys, taip pat juose

esančios

nepageidautinos medžiagos būtų registruojamos.

Šis kokyb÷s kontrol÷s planas turi numatyti kritinių kontrol÷s taškų tikrinimus

gamybos proceso bei bandinių ÷mimo metu, taip pat nustatyti šių patikrinimų bei

bandinių ÷mimo dažnumą. Šis planas taip pat privalo apibr÷žti, kokie analizių metodai bus

naudojami ir kokiu dažniu. Kokyb÷s kontrol÷s plane turi būti pažym÷ta, kas numatoma

daryti, jei kokyb÷s rodikliai neatitinka nurodytųjų. Jei tik įmanoma, už gamybos ir

kokyb÷s kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys.

Kiekviena papildų, veterinarinių vaistinių medžiagų ir premiksų pakuot÷ turi būti

atidžiai apžiūrima tuoj pat po jų gavimo, kad būtų galima nustatyti galimus jos

pažeidimus. Tokie tikrinimai taip pat turi užtikrinti, kad gauti produktai atitinka

etiket÷se esančią informaciją.

Gamybininkai turi tur÷ti galimybę naudotis tinkamai įrengta kokyb÷s kontrol÷s

laboratorija, kur dirba reikiamą išsilavinimą turintys darbuotojai, arba pasirašyti sutartį su

ne įmon÷je esančia laboratorija; pageidautina, kad ji būtų akredituota.

Patalpos ir įranga turi būti švarūs bei tvarkingi, kad būtų galima užtikrinti

optimaliausias kombinuotųjų pašarų (su premiksais ar be jų) gamybos sąlygas. Įvairūs

42

transporto sistemų taškai, kur gali susitelkti produktai, turi būti pritaikyti valyti.

Patalpų bei įrengimų išplanavimas, išd÷stymas bei veikimas turi būti toks, kad:

- iki minimumo būtų sumažinta galimyb÷ suklysti,

- leistų užtikrinti efektyviausią valymo ir priežiūros darbų atlikimą,

- užkirstų kelią bakteriniam užkr÷stumui, savaiminiam užsikr÷timui ir

kitiems

neigiamą įtaką produktų kokybei turintiems veiksniams,

- nesukeltų sunkumų naudoti bet kuriuos komponentus.

Gaminamos produkcijos kokybei lemiamos įtakos turinčioms gamybos

operacijoms naudojamos patalpos ir įrengimai turi būti nuolat kruopščiai tikrinami, o apie

tai daromi įrašai. Tikrinimai turi būti atliekami sutinkamai su įrašytiniais nurodymais,

sudarytais drauge su naudojamo įrenginio gamintoju. Jei kombinuotųjų pašarų gamintojai

yra integruoti, tikrinimai gali būti atliekami kombinuotųjų pašarų gamintojui pareikalavus

ir jo atsakomybe.

Kontrol÷s priemon÷s turi būti atliekamos reguliariai, kad į įmonę nepatektų

pašaliniai asmenys, taip pat gyvūnai, tokie kaip graužikai, vabalai, paukščiai ir 1.1. Turi

būti laikomasi kontrol÷s plano forma sudaryto prevencinių priemonių sąrašo, kad į patalpas

nepatektų žalingi organizmai ar medžiagos.

Darbuotojai. Gamyboje turi dirbti reikalingas skaičius darbuotojų,

apmokytų gaminti kombinuotuosius pašarus (su premiksais ar be jų). Darbuotojai turi

žengti koja kojon su įvairiomis jų darbo srities naujov÷mis, dalyvaudami:

- mokymuose,

- studijose,

- mokslo įstaigų rengiamuose kursuose.

Įmon÷s vadovai turi parengti pokalbio formos periodinio atestavimo programas,

kad būtų galima patikrinti darbuotojų kompetenciją. Šių pokalbių rezultatai turi būti

įforminami dokumentais.

Kiekviena įmon÷ privalo tur÷ti organizacinę schemą, kurioje turi būti numatyta

darbuotojų ar juos pavaduojančių asmenų atsakomyb÷ kiekviename gamybos proceso

etape.

Taip pat turi būti sudaryta darbuotojų lavinimo ar kvalifikacijos k÷limo

organizacin÷ schema, kuri turi būti prieinama atsakingiems inspektuojantiems

darbuotojams. Darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti atlikti kokyb÷s kontrolę. Už

kokyb÷s kontrolę atsakingas asmuo privalo nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo

43

funkcijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Jei tik įmanoma, už gamybos ir kokyb÷s

kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys. Vidaus priemon÷s, numatytos pagal

nacionalin÷s sveikatos ir saugos reguliavimo priemones, papildomai nustato, kad:

- jei įmanoma, atsakingi darbuotojai tur÷tų juos pavaduojančius asmenis, taip

pat

padedančius darbuotojus,

- visi darbuotojai d÷v÷tų atliekamam darbui tinkančius rūbus, kuriuos

privalo

reguliariai valyti (skalbti),

- gamybos procese nebūtų leidžiama dalyvauti n÷ vienam

užkrečiamosiomis

žarnyno ligomis sergančiam darbuotojui.

Dirbant pašarinių medžiagų, premiksų ir (ar) papildų bei veterinarinių

vaistinių medžiagų pirkimų, tiekimo bei pri÷mimo srityse, privalu įsitikinti, kad šie

produktai yra:

- Atpažįstami,

- Tinkamos kokyb÷s,

- patiekti sąlygomis, įgalinančiomis juos toliau naudoti premiksų ir (ar)

kombinuotųjų pašarų gamybai sutinkamai su konkrečios įmon÷s kokybei

keliamais reikalavimais,

- patiekti patvirtinto ar registruoto tiek÷jo, jei šiems produktams yra taikomi

įstatyminiai tvirtinimo ar registravimo reikalavimai.

Laikymas. Produktai, kurie atitinka kokyb÷s reikalavimus ir specifikacijas,

taip pat jų neatitinkantys produktai turi būti laikomi tinkamose talpyklose, esančiose

gerai išplanuotose ir įrengtose vietose. Šios vietos turi atitikti sanitarijos reikalavimus, į

jas gali patekti tik atitinkami, specialiai gamintojo paskirti darbuotojai. Laikymo vietos

turi būti sukonstruotos taip, kad būtų maksimaliai apsaugotos nuo nepageidautinų gyvūnų

bei kenk÷jų, tokių kaip naminiai gyvūn÷liai, vabalai, graužikai, paukščiai. Tam, kad būtų

kiek galima sumažinta užsikr÷timo gr÷sm÷, specialiai apmokyti darbuotojai turi pastoviai

kontroliuoti pad÷tį ir pagal savo galimybes šalinti tokius nepageidautinus reiškinius.

- Produktai turi būti laikomi taip, kad juos būtų galima lengvai indentifikuoti

(produkto pavadinimas, numeris, pagaminimo data ir laikas). Be to, jokiu būdu neturi

susidaryti sąlygų laikomiems produktams, vaistin÷ms medžiagoms ar vaistiniams

44

pašarams, taip pat daug nepageidautinų medžiagų ar produktų turinčioms žaliavoms,

kombinuotiesiems pašarams bei papildams užsikr÷sti nuo vienas kito. Kombinuotieji

pašarai, kuriuos ketinama pateikti į rinką, turi atitikti direktyvos 79/373/EEC d÷l

kombinuotųjų pašarų nuostatas.

- Laikymo vietos turi būti reguliariai ir kruopščiai tvarkomos bei valomos. Tam

turi būti sudaryta nuosekli valymo programa.

- Laikymo vietos turi būti įrengtos taip, kad produktai būtų sand÷liuojami

švariomis, sausomis ir tvarkingomis sąlygomis.

3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai

Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje atliekami įvairūs tyrimai, chemin÷s analiz÷s.

Visa tai reikalinga nustatyti gaminamo pašaro kokybę ir tai, ar pašaras gaminamas

laikantis recepte nurodytų rodiklių.

AB "Kauno grūdai" kombinuotųjų pašarų laboratorijoje nustatin÷jama: žali

proteinai, riebalai, druska, Ca, P, dr÷gm÷, žalioji ląsteliena, pelenai, taip pat gali būti

nustatin÷jama: metalo magnetin÷s priemaišos, malimo stambumas, trapumas, užkr÷timas

kenk÷jais, kvapas, rūgščių skaičius riebaluose, peroksidų skaičius gyvulin÷s ir augalin÷s

kilm÷s pašaruose, atsparumas vandens poveikiui. Didelis d÷mesys skiriamas bandinių

pa÷mimui, tai atliekama laikantis standarte (GOST 13496.0-80) nurodomų reikalavimų. Žalieji proteinai nustatin÷jami Kj÷ldalio metodu, naudojant 2200 Kj÷ltec 1)

Auto Distilation ir 2) 2006 Degistor aparatus. Riebalai nustatin÷jami Soxlet metodu,

naudojant Soxtec System HT 2 1045 aparatą. Vienintel÷ druska laboratorijoje

nustatin÷jama ranka, nenaudojant aparato. Ji nustatin÷jama Folgapdo metodu.

Kalcis nustatomas kompleksometriniu metodu, kuris paremtas titravimu. Fosforas

nustatin÷jamas fotometriniu metodu. Jis gali būti sausas deginimas ir šlapias deginimas.

Tam naudojamas rusiškas K®K -2MM. Dr÷gm÷ nustatoma naudojant džiovinimo

spinteles, džiovinant pašarą prie 130

temperatūros. Žaliosios ląstelienos nustatymas pagrįstas likučio sv÷rimu. Pagrindinis

aparatas žaliajai ląstelienai nustatyti - siurblys. Pelenai nustatomi sv÷rimo metodu, kuris

gali būti atliekamas dvejopai: 1) pirmas, kai naudojami forforiniai tigliai. Šis ir

atliekamas laboratorijoje; 2) antras, kai naudojami platinos ar net paauksuoti tigliai.

Metodas brangus, tod÷l nenaudojamas. Pelenams nustatyti reikalinga ir naudojama

45

mufelin÷ krosnis. Dar laboratorijoje naudojamas aparatas INFRATEC 1275, kuriuo

nustatoma: žali proteinai, riebalai, dr÷gm÷. Tačiau šie duomenys dar kol kas n÷ra tikslūs

ir papildomai daromi cheminiai tyrimai.

Tyrimai kombinuotųjų pašarų laboratorijoje užima daug laiko, reikalauja daug

kruopštaus darbo. Taigi, įsigijus kuo daugiau naujesnių ir modernesnių prietaisų,

aparatūros, būtų galima sutaupyti daug laiko ir pagreitinti darbo eigą. Tyrimai būtų

tikslesni, o tai pagerintų produkcijos kokybę.

3.2.5. Receptų numeracija, apskaičiavimas, žaliavų keitimas

Receptų skaičiavimas leidžia efektyviau ir taupiau panaudoti žaliavas, pagal

gyvulių reikmes parinkti receptus su mažiausia savikaina. Kombinuotųjų pašarų

maistingumas nustatomas pagal apykaitin÷s energijos kiekį, virškinamuosius proteinus ir

ląstelienos kiekį. Receptas subalansuojamas pagal Ca, P, Na, liziną, metioniną, cistiną,

trioniną, mineralines medžiagas.

Ankščiau receptų numeracija buvo atlikin÷jama taip:

Vištoms nuo 1 iki 9 Arkliams Nuo 70

iki 19

Kalakutams nuo 10 iki 19 Avims Nuo 80

iki 89

Antims nuo 20 iki 29 Triušiams Nuo 90

iki 99

Žąsims nuo 30 iki 39 Kailiniams žv÷reliams nuo 100

iki 109

Kitiems paukščiams nuo 40 iki 49 Žuvims nuo 110

iki 119

Kiaul÷ms nuo 50 iki 59

Galvijams nuo 60 iki 69

Receptų numeriai buvo žymimi dviem skaičiais. Pirmas skaičius rodo gyvulių

ar paukščių rūšį, o antras - atitinkamos gyvulių ar paukščių rūšies recepto eil÷s

numerį. Pavyzdžiui, receptas 64-9; čia 64 reiškia, kad kombinuotieji pašarai skirti

buliams reproduktoriams, o 9 - eil÷s numerį.

Dabar receptai numeruojami laikantis ES direktyvų. Įmon÷je receptai

numeruojami pagal įmon÷s pasirinktą tvarką, truputi atsižvelgiant į buvusią numeraciją.

46

Pirmiausia recepto numeryje rašoma miesto raid÷ (K), toliau skaičiumi

žymima gyvulio ar paukščio grup÷ (1 - suaugę vištos), d÷slioms vištoms trečiu skaičiumi

turi būti nurodomas periodas (1 -1 periodas). Pavyzdžiui: K-l-1 - suaugę d÷sliosios

veislin÷s vištos, I periodas; K-1—2 - suaugę d÷sliosios veislin÷s vištos, II periodas.

Toliau receptų numeryje gali būti pateikiamas identifikavimo kodas, kuriame dar

nurodoma pagaminimo m÷nuo ir recepto numeriukas. Pagal tai prireikus galima sužinoti

kada receptas buvo sudarytas. Iš naujo numeruoti receptai pradedami kiekvienais metais.

Receptų numeracija, kuri naudojama dabar:

Kodas Pašarų paskirtis

K-l suaugę d÷slios veislin÷s vištos

K-2 d÷sliųjų veislių pakaitin÷s vištait÷s (startinis periodas; I augimo periodas; II augimo periodas)

K-3 d÷sliųjų veislių pakaitin÷ms vištait÷ms

K-4 d÷sliųjų veislių paukščių įvairioms grup÷ms

K-5 broileriams (startinis,ir augimo periodai, augimo vidurio periodas)

K-6 broileriams (auginimo pabaigos periodas)

K 12 kalakučiukams (startinis periodas)

K 13 kalakučiukams (i augimo periodas)

K 14 kalakučiukams ii augimo periodas

K 50 paršeliams žindukliams (startinis ir priešstartinis periodas

K 51 nujunkytiems paršeliams

K 55 Kuiliams

K 58 penimoms kiaul÷ms

K 59 BVMP - baltyminis-vitamininis-mineralinis priedas penimoms kiaul÷ms

K 60 galvijams - karv÷ms

K 62 veršeliams

K 1 1 1 karpin÷ms žuvims

Receptūros sudaromos pagal kompiuterinę programą, atskiroms paukščių ar

gyvulių grup÷ms, atsižvelgiant į jų reikmes ir remiantis ES reikalavimais.

3.3. Pašarinių žaliavų kokyb÷s bei skirtingų gamybos būdų įtaka kiaulių

pen÷jimo efektyvumui

Buvo surinkti gamybiniai duomenys apie kiaulininkyst÷s ūkiuose dažniausiai

paplitusius pen÷jimo būdus, t.y. intensyvų (kai naudojami specialūs visaverčiai

kombinuotieji pašarai, skirti įvairiems pen÷jimo periodams ir gaminami AB „Kauno

grūdai“ įmon÷je ir neintensyvų pen÷jimo būdą, kai penima savos gamybos

kombinuotaisiais pašarais gaminamais iš savo ūkyje auginamų grūdinių kultūrų ir

47

pridedant tik premiksus ar baltyminių-vitamininių-mineralinių papildų. Atliktas min÷tų

būdų palyginamasis įvertinimas.

Kiaul÷s iš visų naminių gyvulių geriausiai perdirba pašaro energiją į m÷są.

Pen÷jimas yra paskutin÷ auginimo faz÷, kurios galutinis rezultatas – m÷sa ir pinigai

(Šveistys ir kt., 1993).

Pagrindiniai gero kiaulių augimo rodikliai: priesvoris per parą ir dienų skaičius

per kurį pasiekiamas norimas penimio svoris (pvz., 100 kg). Genetin÷s galimyb÷s leidžia

kiaulei priaugti per parą po 1360 g. Tačiau geriausios kokyb÷s m÷sa būna, kai paros

priesvoris 600-800 g. Be to, m÷sos kokybei didel÷s įtakos turi pašarai ir laikymo sąlygos.

Paskaičiuota, kad penint kiaules nuo 20 iki 90 kg ir padidinus jų priesvorius nuo 400 g iki

700 g per parą, pen÷jimas sutrump÷ja 75 dienomis ir kiaul÷ 90 kg svorį pasiekia per 100

dienų (10 1entel÷). Be to, sumaž÷ja pašarų sąnaudos vienam kilogramui svorio priaugti

(nuo 2,49 iki 1,43 kg) ir pašaro baltymų kiekis nuo 393 g iki 193 g (Jančien÷, 2005).

10 lentel÷. Priesvoriai ir pen÷jimo trukm÷ (Jančien÷, 2005)

Penimoms kiaul÷ms daugiausia sušeriama grūdų. Kad pen÷jimo rodikliai būtu

geresni, prie grūdų būtina prid÷ti baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kai šeriama nevisaverčiais pašarais, sul÷t÷ja medžiagų apykaita, pablog÷ja baltymų

sintez÷, tod÷l sumaž÷ja ir priesvoriai. Pen÷jimo greitis ir m÷sos kokyb÷ priklauso nuo

baltymų kiekio pašaruose, tinkamo aminorūgščių santykio juose, baltymų ir energijos

santykio, raciono subalansavimo pagal visas maisto medžiagas (Drochner ir kt. 2000).

Norint, kad penimiai per parą priaugtų po 800 g, pašare turi būti 3250 kcal (13,6

MJ) apykaitos energijos, išlaikant tinkamą jos santykį su baltymais. Iš baltymuose esančių

aminorūgščių svarbiausias lizinas. Nuo jo kiekio labai priklauso m÷sos kokyb÷, ypač

raumeningumas. Lizino kiekis, proc. nuo žalių baltymų kiekio penint 30-90 kg paršus turi

siekti 5,5-5,6 tuomet priesvoris per parą siekia 700-850 g ir gaunama geros kokyb÷s

Auginimas nuo 15 iki 100 kg

Priesvoris per parą, g Auginimo trukm÷, d.

300 400 500 600 700 800 900

283 (9 m÷n. 8 d.) 213 (7 m÷n.) 170 (5 m÷n. 17d.) 142 (4 m÷n. 20d.) 121 (4 m÷n.) 106 (3 m÷n. 14d.) 94 (3 m÷n. 2 d.)

48

raumeninga m÷sa (Jančien÷, 2005).

Įsigaliojus naujam skerdenų vertinimo standartui, ypač aktualus tapo kiaulių

m÷singumas, kad did÷tų m÷singumas, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamas veisles.

Klaidinga manyti, kad mišrinant skirtingų veislių kiaules kaip papuola, m÷singumas

padid÷s. Nustatyta, kad heteroz÷s (geriausių savybių išryškinimo) efektas labiausiai

priklauso nuo motinos perduodamų savybių (1,6-3 kartus daugiau nei nuo t÷vo). Taip pat

ne mažiau svarbu, ar veisl÷s derinasi tarpusavyje. Klasikin÷ trijų veislių mišrinimo

schema pagrįsta genetikos mokslo teorija, patvirtinta bandymais ir praktika. Poruojant

kiaules pagal ją, gaunamas didžiausias heteroz÷s efektas. Motinin÷s pus÷s kiaulių veisl÷s

(jorkšyrai ir landrasai) turi dominuojančias m÷sines savybes. Be to, šių veislių kiaul÷s yra

vislios. T÷vin÷s pus÷s kuiliai tur÷tų būti diurokai, arba pjetr÷nai. Jie ne tik m÷singi, bet

gerina ir m÷sos skonį (Mc Donald et al.,1995).

Kiaul÷s geriau pen÷sis, jei atjunkyti paršeliai bus raumeningi, jų kaulai gerai

išvystyti, jei jie bus šeriami intensyviai ir skirtingais periodais tam skirtų receptų

kombinuotaisiais pašarais. Paprastai pen÷jimas skirstomas į tris periodus, taip laipsniškai

mažinant baltymų kiekį pašaruose, sutaupoma išlaidų jiems įsigyti. Be to, racioną

lengviau pritaikyti prie kiaul÷s fiziologinių savybių, optimizuoti energijos ir proteinų

santykį bei lizino kiekį. Pasteb÷ta, kad kiaulių m÷singumas did÷ja, mažinant pašaro

normą. Paskutiniuoju pen÷jimo periodu ją galima sumažinti iki 25 proc. Sumažinus

energijos (pašarų) kiekį, organizmas eikvoja riebalus trūkstamai energijai gauti, tod÷l

riebalų kiekis maž÷ja, o raumeningumas did÷ja. Tačiau sumažinus pašaru davinį, maž÷s

priesvoriai, kiaul÷s pen÷sis ilgiau. Ar reikia normą mažinti, turi nuspręsti pats augintojas,

atsižvelgdamas į kiaulienos kainas rinkoje. (Juknevičius ir kt.,2004)

Didžiausia dalis (60-80 proc.) išlaidų, skaičiuojant kiaulienos savikainą, tenka

pašarams. Tarp kiaulių auginimo specialistų vyrauja daugyb÷ nuomonių, koncepcijų ir

pasiūlymų. Buvo siūloma kiaules šerti daugiau baltymų turinčiais pašarais, tačiau jie labai

brangūs.

Be to, jei racione yra daugiau kaip 19 proc. baltymų, organizmas patiria depresiją.

(Šveistys ir kt.,1999).

Kai kurie š÷rimo specialistai rekomenduoja kiaul÷ms duoti daug vitaminų ir

mikroelementų, kiti siūlo jų kiekius mažinti. Taigi kaip pasielgti? Matyt visų svarbiausia

ir yra paties šeimininko požiūris. Šiuo klausimu pateikiami mūsų analizuoti duomenys iš

dviejų ūkių 11 lentel÷je yra duomenys iš kiaulininkyst÷s įmon÷s (X ūkis), kur naudoti

sausi visaverčiai kombinuotieji pašarai, o 12 lentel÷je pateikti duomenys iš ūkininko ūkio

49

(Y ūkis), kur pen÷jimas neintensyvus ir naudojami savos gamybos pašarai.

11 lentel÷. Intensyvus kiaulių iki 110 kg auginimas (X ūkio duomenimis)

Pašarų suvartojimas

Vidutinškai

pašarų per dieną

kg Savait÷s Periodo

pabaiga d. Periodo

trukm÷ d.

Svoris ir priesvoris per

periodą Per

dieną, kg

Per savaitę

, kg

Iš viso per

period, kg

Suvartota pašarų kaina*,

Lt

1-4 28 (atjuky-

mas) 28 10 kg - - 5,2 14,1 -

5 6

42

14 357 g (5:14)

15 kg 0,2 0,6

1,4 4,2

5,6 5,21

(5,6x0,931)

0,4 (5,6:14)

7 8 9

10 11

77

35

571 g (20:35)

35 kg

0,7 0,8 0,9 1,1 1,3

4,9 5,6 6,3 7,7 9,1

33,6 21,81

(33,6x0,649)

0,96 (33,6:35)

12 13 14 15

105

28

714 g (20:28)

55 kg

1,5 1,8 2,0 2,2

10,5 12,6 14,0 15,4

52,5 33,55

(52,5x0,639)

1,87 (52,5:28)

16 17

119

14 964 g

(13,5:14) 68,5 kg

2,4 2,5

16,8 17,5

34,3

19,31 (34,3x0,

563)

2,45 (34,3:14)

18 19 20 21 22

41 1012 g

(41,5:41)

2,6 2,7 2,8 2,9 3,0

18,2 18,9 19,6 20,3 21,0

150,3

116

64,12 (116x0,5

53)

2,83 (116:41)

+6 d. 160 d. 160 d. 110 kg 3,0 18,0 Iš viso: 247,2

Iš viso: 158,1

Paaiškinimas:

Priesvoris per parą per visą auginimo periodą 681 g (110-1=109:160) Pašaro konversija (1 kg svorio priaugti suvartota pašarų, kg) 2,27 (247,2:109) 1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta pašarų už 1,45 Lt (158,1:109)

Kaip matome iš 11 lentel÷s duomenų, priesvoriai per parą visą augimo periodą

buvo 681g (110-1 = 109 : 160). Intensyviai ir vidutiniškai intensyviai auginamų kiaulių

kombinuotuosiuose pašaruose baltymų ir energijos kiekiai skirtingi. Neintensyviai

auginamų kiaulių pašaruose baltymų labai dažnai stokojama, o vitaminų ir mineralų

dažnai būna tik 70-80 proc. reikalingos normos. (Leikus ir kt.,1999)

Baltymų kiekis pašaruose turi būti optimalus. Sumažinus jų kiekį sutrinka

augimas. Jei vienoje tonoje kombinuotųjų pašarų sumažinamas lizino kiekis 0,05 proc.,

paršų priesvoris per parą sumaž÷ja 40 g, tačiau sutaupomi 6 Lt (tiek atpinga 1 t

50

kombinuotojo pašaro). Šio teiginio palyginimui, naudojant rezultatus iš intensyviai

penimų kiaulių auginimo duomenų X ūkyje gaunami sekantys duomenys:

1) per 160 d. – 42 d. (pirmosios paršelio gyvenimo dienos) = 118 d. x 40 g = 4,72

kg gaunamos m÷sos nuostolis. Taigi iš vienos kiaul÷s prarandama 4,72 kg m÷sos arba

16,52 Lt (4,72x3,5 Lt/kg);

2) per pen÷jimo laikotarpį vid. sušeriama 236,4 kg pašarų (247,2 kg - 10,8 kg

(per 42 d.)). Šiame pašarų kiekyje sumažinus lizino 0,05 proc., sutaupoma 1,42 Lt (6 Lt x

236,4: l 000 kg) l÷šų.

Taigi, mūsų skaičiavimu sumažinus lizino kiekį 0,05 proc., tačiau patiriamas

15,1 Lt nuostolis (16,52-1,42).

Bandymais nustatyta, kad atjunkius 0,5 kg daugiau nei įprasta sveriantį paršelį,

iki 70 d. amžiaus jis priaugs 3 kg svorio daugiau (Paulauskas ir kt., 2005). Ar verta

paršelius šerti brangesniais pašarais ir auginti intensyviai, rodo sekantis skaičiavimas (12

lentel÷), Palyginimui būvo paimti duomenys iš neintensyvios kiaulininkyst÷s Y ūkio. Čia

neintensyviai auginami paršeliai iki atjunkymo su÷da 10 kg pigių savos gamybos pašarų,

kurių vid. vert÷ 8 Lt. Tuo tarpu intensyviai auginamiems paršeliams reikia specialių

kombinuotųjų pašarų (apie 5,2 kg), kurie kainuoja 14,1 Lt arba 75 proc. daugiau. Taigi,

intensyviai auginamų paršelių pašarai kainuoja 6,1 Lt brangiau (14,1-8), tačiau jie priauga

3 kg daugiau, o pardavus daugiau sveriantį paršą ir pajamų gaunama l0,5 Lt daugiau (3 kg

x 3,5 Lt/kg). Taigi, šerdamas brangesniais AB “Kauno grūdai” gaminamais pramoniniais,

bet geresniais pašarais, augintojas papildomai gauna 4,4 Lt (10,5-6,1) už kiekvieną

nupen÷tą gyvulį.

51

12 lentel÷. Neintensyvus kiaulių auginimas (iki 110 kg) (Y ūkio duomenys)

Pašarų suvartojimas Vidutinškai pašarų per dieną kg

Savait÷s Periodo pabaiga

d.

Periodo trukm÷ d.

Svoris ir priesvoris

per periodą Per dieną,

kg

Per savaitę,

kg

Iš viso per

periodą, kg

Suvartota pašarų

kaina*, Lt

1-7 49

(atjuky-mas)

49 15 kg - - 10 8,0

(10x0,8) -

8 9

10 11 12 13 14 15

105

56

410 g (23:56)

38 kg

0,8 0,9 1,1 1,2 1,4 1,5 1,7 1,9

5,6 6,3 7,7 8,4 9,8

10,5 11,9 13,3

60,2 28,17

(60,2x0,468)

1,1 (60,2:56)

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

135 533 g

(72:135)

2,0 2,2 2,3 2,4 2,5 2,7 2,8 2,9 3,0 3,1 3,3 3,5 3,6 3,6 3,7 3,8 3,9 4,0 4,0

14,0 15,4 16,1 16,8 17,5 18,9 19,6 20,3 21,0 21,7 23,1 24,5 25,2 25,2 25,9 26,6 27,3 28,0 28,0

436,4 198,56

(436,4x0,455)

3,23 (436,4:135)

+2 d. 240 240 110 kg 4,0 8,0 Iš viso: 506,6

Iš viso: 234,73

Paaiškinimas: Priesvoris per parą per visą auginimo periodą 454 g (110-1=109:240) Pašaro konversija (1 kg svorio priaugti suvartota pašarų, kg) 4,65 (506,6:109)

1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta pašarų už 2,15 Lt (234,73:109)

Paaiškinimas: Visos pašarų kainos paskaičiuotos be PVM 1 t pašarų kainos: kviečiai, miežiai –

400 Lt; sojos rupiniai – 900 Lt; žirniai – 500 Lt; žuvies miltai – 3 000 Lt; išrūgų milteliai – 2 000

Lt; toksinus neutralizuojantieji priedai – 9 Lt/kg; rūgštinančios medžiagos – 10 Lt/kg.

Pagal mūsų surinktus duomenis ir jų analizę iš skirtingų pen÷jimo ūkių, galima

teigti, kad kiaules apsimoka pen÷ti intensyviai, specialiais visaverčiais kombinuotaisiais

pašarais, kuriuos gamina AB „Kauno grūdai“ ir kurie buvo naudojami X kiaulininkyst÷s

ūkyje. Tuo tarpu, smulkesnis Y ūkis, šerdamas nesubalansuotais savos gamybos

koncentratais gavo mažiau pajamų ir buvo nekonkurencingas.

52

13 lentel÷. Savo gamybos kombinuotųjų pašarų penimoms kiaul÷ms sud÷tis ir maistingumas (Y ūkyje) sud÷tis, proc

pašarin÷s žaliavos Pirmoje pen÷jimo pus÷je Antroje pen÷jimo pus÷je

(15-30 kg) (30-110kg)

Miežiniai miltai 32,3 32,2

Kvietiniai miltai 30 -

Kvietrugių miltai 2,2 34

Žirnių miltai 10 10

Žuvų miltai 1,5 -

Baltym. - vitamin. Papildai 21 20

Premiksas 1 1

Lizino priedas 1 0,3

Metionino priedas - 0,3

Valgomoji druska 0,2 0,2

Fosfatai 0,8 1,1

pašarin÷ kreida 1 0,9

1 kg pašaro yra:

Apykaitos energija, MJ 12 11,3

Žalių baltymų, g 173,2 143,2

Žalios ląstelienos, g 64,4 51,1

Lizino, g 9,3 7,2

metionino+cistino, g 6,4 4,1

kalcio, g 10 9,4

fosforo, g 6,8 6,1

Analizuodami ūkininko (Y ūkis) ekonominius rodiklius nustatime ir

koncentruotų pašarų mišinių, naudojamų pašarinių žaliavų sud÷tį (13 lentel÷) ir atlikome

raciono baltymų visavertiškumo palyginimus su X ūkio raciono analogiškais rodikliais (14

lentel÷). Ūkininko pageidavimu apskaičiavome pašarų poreikį 1 kiaulei (nuo 15 iki 110 kg

svorio) – 15 lentel÷.

14 lentel÷. Raciono baltymų visavertiškumo palyginimas

Amino rugščių santykis Rodikliai Lizinas Metioninas +

cistinas Treoninas Triptofanas

Norma 1 0,60 0,65 0,18 X ūkis (Kauno Grūdų komb pašarai)

1

0,60

0,63

0,20

Y ūkis (savos gamybos komb. Pašarai)

1

0,57

0,59

0,11

Šioje lentel÷je iš gautų rezultatų matome, Kad AB “Kauno grūdai”

kombinuotuose pašaruose buvo gana gerai subalansuotos aminorūgštys, o Y ūkio

53

gaminamuose koncentruotųjų pašarų mišiniuose amino rūgštys nebuvo tinkamai

subalansuotos ir neatitiko normų.

15 lentel÷. Pašarų poreikis 1 kiaulei, penint nuo 15 kg iki 110 kg svorio „Y“ ūkyje

Pašarai Kiaulių svoris, kg

15-30 30-110 viso

Miežiniai miltai 18 111 123

Kvietiniai miltai 14 - 14

Kvietrugių miltai 8 104 112

Žirnių miltai 8 45 53

žuvų miltai 2 - -

baltim.-vitamin. Papildai 15 45 60

Analizuotų ūkių (X ir Y) naudojamų pašarų chemin÷s sud÷ties palyginamasis

įvertinimas (AB „Kauno grūdai“ laboratorijos duomenys) nurodomas 4-9 pav.

80

82

84

86

88

90

92

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai

papildai

Žuvų miltai

X ūkis (KG) Y ūkis

4 pav. Sausų medžiagų (SM) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

0

10

20

30

40

50

60

70

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai

Žuvų miltai

X ūkis (KG) Y ūkis

5 pav. Žalių baltymų (ŽB) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

54

0

2

4

6

8

10

12

14

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai

X ūkis (KG) Y ūkis

6 pav. Žalios ląstelienos (ŽL) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

0

10

20

30

40

50

60

70

80

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai

Žuvų miltai

X ūkis (KG) Y ūkis

7 pav. Neazotinių ekstraktinių medžiagų (NEM) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

55

0

2

4

6

8

10

12

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai

Žuvų miltai

X ūkis (KG) Y ūkis

8 pav. Žalių riebalų (ŽR) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

0

5

10

15

20

25

%

Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai

Žuvų miltai

X ūkis (KG) Y ūkis

9 pav. Žalių pelenų (ŽP) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose

56

4. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAI

Užsienio kiaulių mitybos specialistai teigia, kad, tam tikru principu

subalansavus maisto medžiagų kiekį kiaulių pašaruose ir šeriant kintamo maistingumo

pašarais; raumenų kiekį skerdenoje galima pasiekti iki 55 proc. Penimų kiaulių pašaruose

turi pakakti apykaitos energijos (AE), bendrųjų baltymų, pasisavinamo lizino. S÷kmingam

pen÷jimui įtakos turi ir tinkamas lizino ir apykaitos energijos santykis. Vakarų Europos

šalyse atlikus tyrimus, buvo nustatytas standartizuotas AE, bendrųjų baltymų,

pasisavinamo lizino kiekis ir santykis su AE kiaulių pašaruose. Min÷tas maisto

medžiagų kiekis nustatytas, atsižvelgiant į jų pasisavinimą ir endogeninius nuostolius

(Drochner ir kt.,2000).

Siekiant sumažinti kiaulienos gamybos kaštus ir padidinti kiaulių raumeningumą,

pen÷jimą reikia suskirstyti į periodus ir šerti jas skirtingo maistingumo pašarais.

Kombinuotuosius pašarus kiaul÷ms geriau gaminti iš vietinių pigių žaliavų. Pašarams

subalansuoti pagal maisto medžiagas tinka naudoti komercinius baltymų, vitaminų,

mineralų mišinius (Paulauskas, 2005).

Lietuvos kiaulininkyst÷s ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių

svarbiausi - pačių sugeb÷jimas gaminti nebrangią, bet kokybišką ir saugią produkciją

(Juškien÷, 2003).

Tačiau ne tik nuo žaliavų kokyb÷s priklauso pašaro vert÷, bet ir nuo jo sud÷ties.

Sudarydami receptus, AB"Kauno grūdai", ypač didelį d÷mesį skiria optimaliam maistinių

medžiagų, mineralų, vitaminų balansui. Taip pat bendradarbiauja su Lietuvos

veterinarijos akademijos mokslininkais seka užsienio specialistų rekomendacijas.Tačiau

norint pagaminti aukštos kokyb÷s pašarus, reikia naudoti ne tik geros kokyb÷s

pašarines žaliavas ir priedus, bet ir modernias pašarų technologijas. AB"Kauno

grūdai" pašarus gamina nauja granuliavimo linija su ekspanderiu. Tai:

1) lengviau įsisavinami pašarai;

2) pašarai be patogeninių bakterijų ir pel÷sinių grybų;

3) išlikę vitaminai ir amino rugštys, proteinai;

4) nedulkantys, nesisluoksniuojantys.

57

5. IŠVADOS

Gyvulininkyst÷s produktų gamyboje svarbiausias vaidmuo tenka koncentruotiems

pašarams kiaulių augimo spartą, skerdenos morfologinę sud÷tį veikia ne tik energine vert÷,

bet ir pašaro aminorūgščių kiekis, taip pat komponentin÷ sud÷tis:

1. Tiek baltymingų augalų, tiek ir specialūs sintetinių nepakeičiamų

aminorūgščių priedai teigiamai veikia augimo spartą ir gerina skerdenų

m÷singumą.

2. Pastaruoju metu kaip baltyminius priedus kombinuotuose pašaruose

rekomenduojama naudoti rapsų aliejaus gamybos atliekas - išspaudas ir

rupinius.

3. Įvežtinius sojų rupinius kiaul÷ms pan÷ti galima pakeisti vietiniais baltyminiais

papildais nemažinant augimo spartos ir m÷singumo kokyb÷s. Svarbu, kad

racione būtų pakankamai baltymų bei nepakeičiamų aminorūgščių.

Atlikus analizę penimų kiaulių, šertų AB „Kauno grūdai“ visaverčiais

kombinuotaisiais pašarais ir šertų savo gamybos koncentruotaisiais pašarais galima daryti

tokias išvadas:

1. Kiaul÷s pen÷tos intensyviai vidutiniškai per parą priaugo 681 g, o šertos

nesubalansuotais savos gamybos koncentratais tik 454 g per parą.

2. Per visą bandymo laikotarpį X ūkyje 1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta

pašarų už 1.45 Lt, o Y ūkyje už 2.15 Lt

3. Penint kiaules savos gamybos pašarais vienai kiaulei užauginti iki 110 kg

sunaudojama 77 Lt daugiau negu šeriant visaverčiais kombinuotaisiais

pašarais. Toks ūkis (Y) n÷ra konkurencingas rinkoje.

58

6. RÉSUMÉ

étudiant de magistere: Andrius Trakis

LES MATIERES

LES MATIÈRES PREMIÈRES UTILISÉES DANS LES ALIMENTS COMPOSÉS

POUR ANIMAUX PORCS FABRICATION, CONTRÔLE DE LA QUALITÉ ET

UTILISATION

Maître du travail: O. Vaičiulaitien÷

Le travail a été effectué dans la société "Kauno grūdai”, et dans deux culture intensive (X),

et de faible intensité de la production (Y), dans les élevages porcins. Le travail

expérimental a’ été commencé en 01.06.2008, fermé en 07.11.2008. Le travail est constitué

de 63 pages, 15 tableaux, 8 photos.

Le but du travail: Dans la société “Kaunas grūdai", est de prendre connaissance de

l'ensemble des aliments composés de production et de contrôle de la qualité de

l'organisation, la qualité des matières premières, et de procéder à l'efficacité des aliments

zootechniques, par rapport aux agriculteurs des aliments composés pour animaux produits

sous forme de mélanges, une évaluation comparative.

Les tâches du travail sont les suivantes:

> prendre connaissance de l’organisation entreprise-laboratoire de qualité de

travail,

> prendre connaissance des matières premières de stockage

> étudier la composition chimique des matières premières,

> prendre connaissance de la production d'aliments composés pour porcs et de

l'utilisation de

La méthodologie de l'étude: La méthode d'étude a été sélectionnée pour le contrôle de

l'engraissement des porcs après le sevrage. Sélectionnés et suivis par des analogues du

principe (en fonction de l'origine de sexe, d' âge et le poids) de l'espèce porcine groupe.

Les expérimentations ont été effectuées dans des entreprises porcines (ferme X) qui utilise

l'engraissement intensif dans la société “Kauno grūdai” produit complet et les aliments

composés pour animaux de ferme Y (ferme) le cas échéant, dans l'engraissement de faible

intensité mode, en nourrissant de sa production des aliments concentrés. Pour les

59

experimentations les animaux ont été selectionnés de chaque ferme après les 3 groupes,

chaque groupe de 20 porcs (pour un porc a été destiné moyennement 0,6 m2 de l’espace).

X dans la ferme - de la Lituanie blanc (femmes) x Pjetr÷nai et la Norvège landrasai

(hommes)

Y dans ferme - de la Lituanie blanc (femmes) x Pjetr÷nai et de la Norvège

Landrasai (hommes)

Conclusions: L'analyse de l'engraissement des porcs nourris dans la société "Kaunas

grūdai" complète aliments composés pour animaux et nourris leur production des aliments

concentrés punent être les conclusions suivantes: porcs d'engraissement, le gain moyen

quotidien intensif 681 g et nourris déséquilibre propre production de concentrés seulement

454 g par jour. Pendant toute la période d'experimentations, la tenue X 1 kg de poids sur un

poids de l'alimentation des porcs nourri pour 1,45 Lt et dans la ferme Y pour 2,15 Lt.

Engraisse des porcs avec des fourrages pour l'un de sa propre production de porcs a

soulevé 110 kg est utilisée dans plus de 77 Lt pleine d'alimentation d'aliments composés

pour animaux. Cette ferme (Y) n'est pas un marché concurrentiel. Dans la société “Kauno

grūdai” aliments pour animaux sont produits de bonne qualité à partir de matières

premières, ils se distinquent de sa concurrence et ils sont efektif et est efficace.

60

7. PADöKA

Nuoširdžiai d÷koju visiems, kurie geranoriškai pad÷jo atlikti šį mokslinį darbą. Už

pagalbą ruošiant darbą ir atliekant tyrimus, labai d÷koju savo darbo vadovei asist. O

Vaičiulaitienei, Doc. Dr. J. Kulpiui, AB “Kauno grūdai” kokyb÷s kontrol÷s tarnybos

direktorei T. Tranavičienei ir visiems laboratorijos darbuotojams. Nuoširdžiai d÷koju

visam Gyvūnų mitybos katedros kolektyvui už malonų bendradarbiavimą, naudingus

patarimus rašant magistro darbą.

61

8. LITERATŪRA

1. Baranauskas S., Juknevičius S., Skiparis M. Biologiškai aktyvių medžiagų poveikis

penimų kiaulių prieaugiui ir m÷sos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2006. T.

35. (57). P.25.

2. Bartkevičiūt÷ Z. Ląsteliena gyvulių racione. Mano ūkis.2006/5.

3. Bižokas V., Mačiulskis P., Jokimas J., Lukoševičiūt÷ K., Aniulis E., Citvaras V.,

Sutkevičius J., Vaitkus V., Bakutis B., Miceikien÷ I. VETinfo. Kaunas, 2003/2. P. 39 - 40.

4. Drochner W., Mikulionien÷ S., Kulpys J. Kiaulių š÷rimas. Kaunas, 2000. P. 62.

5. Gyvulininkyst÷s žinynas. Kaunas, „Aušra“. 2007. 613 p.

6. Jančien÷ I. Kiaulininkyst÷. Kaunas, „Terra publica“ 2005.

7. Jatkauskas J., Vrotniakien÷ V., Kulpys J. Mitybos normos galvijams, kiaul÷ms

ir paukščiams. Kaunas, 2002. P. 6-35

8. Jerešiūnas A., Triukas K. Biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimas kiaul÷ms

šerti. Baisogala, 2000. P. 23.

9. Jeroch H., Drochner W., Simon O. Ernahrung landwirtschaftlicher Nutztiere.

Stuttgart: Verlag Eugen Ulmer, 1999. S. 544.

10. Jeroch H., Šeškevičien÷ J., Kulpys J. Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių mitybos

fiziologin÷s reikm÷s. Kaunas, 2004. 158 p.

11. Juknevičius S., Žilinskien÷ A., Plikytų kombinuotųjų pašarų įtaka penimų kiaulių

priesvoriui ir skerdenos rodikliams. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2004. T 25 (47).

P. 12-16.

12. Kažem÷kas O. Lęšiai. Kaunas-Akademija, 1998. 22 p.

13. Kauno grūdai. [interaktyvus]. Prieiga per internatą: www.wikipedia.com

14. Klimas R., Klimien÷ A., Saikevičius J., Rimkevičius S. Kiaulių veislininkyst÷

Lietuvoje. Mano ūkis. 2004/11.

15. Klausing H. K. Ernahrungsstrategien bei Durchfallerkrankungen// Nutztierepraxis.

Aktuel. 2004. Ausgabe 8. S. 91-96.

16. Leikus R., Triukas K., Tarvydas V. Vietiniai pašarai galvijams ir kiaul÷ms.

Baisogala, 1999. 21 p.

17. Leikus R.,Norvilien÷ J., Kiaulių š÷rimo technologijos. Baisiogala,

2006. 76 p.

62

18. McDonald R. A., Edwards J. E, Greenhalgh D. Animal Nutrition. New York:

Longman Scientific Technical, 1995. 304 p.

19. Morkūnas M. Vietiniai paukščių lesalai. Lietuvos gyvulininkyst÷s institutas,

2002. 124 p.

20. Nutrient Requirements of Swine. National Acadedemy of Sciences, 1998. 271 p.

21. Parankin÷ knyga kiaulių augintojams. Dotnuva-Akademija, 1996. 271 p.

22. Pašarų ir pašarų priedų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo, prekybos jais ir

jų kokyb÷s kontrol÷s normatyvinių aktų rinkinys. Lietuvos respublikos Žem÷s ūkio

ministerija, 2001. 91 p.

23. Paulauskas E., Subalansuotai šeriamos kiaul÷s – raumeningesn÷s. Mano ūkis.2005/11.

24. Petraitis V., Maikšt÷nien÷ S. Žieminiai ir vasariniai kvietrugiai.Akademija,2002.

14 p.

25. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei 1999-2000. Baisogala, 1999. 36

p.

29. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei. Baisogala, 2004. 49 p.

30. Schone E., Weiss J. Rapsextraktionsschrot und Rapskuchen in der Schweinefūtterung.

UFOP-Praxisinformation. 2004. 67 s.

31. Šimkus A. Gyvieji pašarų priedai/Mano ūkis. 2004. Nr. 8. P.31-34

32. Šimkus A. Probiotikai naudingi ir žmon÷ms, ir gyvuliams/ Mano ūkis. 2004.Nr. 9. P.31-35.

33. Šveistys J., Razmait÷ V., Juškien÷ V. Kiaulių auginimas. Baisogala, 1999. 71 p.

34. Trumpickait÷ - Dzekčiorien÷ S. Pašarų priedų naudojimas gyvūnų š÷rimui.

VETinfo 2006/1. P. 6-8.