Rugsėjo mėnesį:• Rugsėjį elektros energijos kaina Estijoje išaugo 4,5 proc. ir vidutiniškai

sudarė 42,2 EUR/MWh• Lietuvoje elektros energija atpigo17,7 proc. ir vidutiniškai kainavo

44,5 EUR/MWh• ELE kainų zonoje vidutinė kaina buvo 16,4 proc. mažesnė nei rugpjūčio

mėnesį ir sudarė 42,8 EUR/MWh• Kaina Suomijoje ūgtelėjo7,5 proc. lyginant su rugpjūčiu ir vidutiniškai

sudarė 41,0 EUR/MWh • Estijoje startavo laisvosios rinkos sutarčių sudarymas su smulkaus verslo

ir namų ūkių vartotojais • Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. namų ūkiai Latvijoje nebegalės pirkti elektros

energijos pagal reguliuojamuosius tarifus galutiniams vartotojams• Lietuvoje savivaldybių šilumos ūkio įmonės daro spaudimą Valstybinei

kainų ir energetikos kontrolės komisijai• Rugsėjo pabaigoje vidutinis vandens lygis rezervuaruose pasiekė

90 proc. maksimalaus lygio • Rugsėjį taršos leidimai atpigo 12 ct/t • Rugsėjį toliau mažėjo Vokietijos 2013 m. bazinės elektros energijos

sutarčių kainos ir „Brent“ žaliavinės naftos kainos

Elektros energijos birža ir elektros rinkosElektros energija atpigo Lietuvoje ir ELE kainų zonoje, bet pabrango Estijoje ir Suomijoje

Lyginant su praėjusiu mėnesiu, elektros energijos kainos rugsėjį buvo aukštesnės Estijoje ir Suomijoje, tačiau žymiai sumažėjo Lietuvoje ir ELE (Estijos ir Latvijos pasienio) kainų zonoje.

Rugsėjį vidutinė mėnesio kaina Estijoje sudarė 42,2 EUR/MWh (4,5 proc. padidėjimas per mėnesį), o Lietuvoje – 44,5 EUR/MWh (17,7 proc. sumažėjimas per mėnesį). Vidutinė kaina ELE kainų zonoje buvo lygi 42,8 EUR/MWh (16,4 proc. sumažėjimas per mėnesį), o Suomijoje – 41,0 EUR/MWh (7,5 proc. padidėjimas per mėnesį).

Lyginant su rugpjūčiu, piko valandų kaina buvo žymiai mažesnė Lietuvoje. Čia didžiausia valandos kaina sudarė 78,9 EUR/MWh (rugpjūtį – 200,6 EUR/MWh). Estijoje didžiausia valandos kaina siekė 84,3 EUR/MWh (rugpjūtį – 82,2 EUR/MWh), o Suomijoje – 143,2 EUR/MWh (rugpjūtį – 139,5 EUR/MWh).

Šiuo metų laiku vandens lygis rezervuaruose buvo didesnis nei įprasta ir išliko pagrindiniu kainą lemiančiu veiksniu.

Kainų skirtumas Estijos ir Suomijos kainų zonose buvo šiek tiek mažesnis nei rugpjūtį, tuo tarpu šiek tiek išaugo vidutinis elektros energijos srau-tas iš Estijos į Suomiją. Rugsėjį vidutinis srautas sudarė 83,7 MWh/h (rug-pjūtį – 74,1 MWh/h). Kadangi vidutinė elektros energijos kaina Estijoje buvo didesnė nei Suomijoje, pagrindinis elektros energijos srautas rugsėjo mėnesį buvo iš Suomijos į Estiją (vidutiniškai 185,7 MWh/h).

Estijoje startavo laisvosios rinkos sutarčių sudarymas su smulkaus verslo ir namų ūkių vartotojais

Nuo rugsėjo 26 d. Estijoje elektros energija visiems vartotojams parduo-dama atviroje rinkoje. Kaip ir dauguma stambių vartotojų, didelė dalis mažesnių verslo klientų bei gyventojai su „Eesti Energia“ pasirašė trumpa-laikes sutartis, nes tokios sutartys taikomos atviroje rinkoje parduodamai elektros energijai. Iki rinkos tyrimo pabaigos buvo pasirašyta 11 000 sutar-čių, iš kurių 93 proc. yra fiksuotos kainos sutartys. Daugiausia sudaryta 36 mėnesių trukmės sutarčių.

1

Rinkos apžvalga Elektros energijos rinka 2012 m. rugsėjo mėnesį

Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. namų ūkiai Latvijoje nebegalės pirkti elek-tros energijos pagal reguliuojamuosius tarifus galutiniams vartotojams

Rugsėjį buvo pateikiama vis daugiau informacijos apie Latvijos ekonomikos ministerijos planus. Visuomenė buvo informuota, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. gyventojai nebegalės elektros energijos pirkti pagal reguliuojamuosius tarifus galutiniams vartotojams, jeigu bus atitinkamai įgyvendintas ministe-rijos parengtas rinkos priemonių planas. Kita nauja ministerijos iniciatyva – dalį paramos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių skirti ne tie-siogiai vartotojams, o energijos pardavėjams numatant energijos supirkimo įsipareigojimus. Tai sumažintų tolesnio supirkimo įsipareigojimų didėjimo riziką, tačiau padidintų elektros energijos kainą, nes būtų išplėsta energijos pardavėjų savikainos bazė.

Latvijoje „Enefit“ pasirašė sutartį su savo 1000-uoju vartotoju. Tai svarbus pasiekimas, žymintis „Enefit“ atėjimą į mažų įmonių segmentą. 1000-uoju vartotoju tapo viena iš mažmeninės prekybos tinklo LaTS parduotuvių.

Lietuvoje savivaldybių šilumos ūkio įmonės daro spaudimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai

Rugsėjį Lietuvos reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – patyrė didelį savivaldybių šilumos ūkio įmonių spau-dimą didinti valstybės superkamos elektros energijos kiekius naudojant žymiai aukštesnį nei rinkos kaina supirkimo tarifą. Pagrindinis šių pasiūlymų argumentas – jeigu valstybė iš šilumininkų nupirks daugiau elektros ener-gijos, gyventojams sumažės šildymo kaina.

VKEKK skaičiavimais, papildomi kiekiai šildymo kainos žymiai nesumažintų, tačiau dėl jų išaugtų viešuosius interesus atitinkančios paslaugos kaina, o surinktos lėšos būtų naudojamos mokėti kompensacijas už aukštas šilumos įmonių pagamintos elektros energijos kainas. Tai reikštų, kad visi elektros vartotojai Lietuvoje turėtų sumokėti už šildymo kainos sumažinimą didmies-čiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje), o tai nėra sąžininga ir pagrįsta. Galutinis sprendimas šiuo klausimu paaiškės lapkričio pabaigoje.

Rinkos komentaras

Rugsėjį šiek tiek sumažėjo išankstinių sandorių kainos Helsinkio zonoje, visų pirma 2013 m. pirmo ketvirčio kaina, kuri nukrito iki 47,84 EUR/MWh (1,94 EUR/MWh sumažėjimas per mėnesį). Paskutiniojo šių metų ketvirčio kaina pasiekė mažiausią lygį per du mėnesius ir sudarė 44,75 EUR/MWh (1,18 EUR/MWh sumažėjimas per mėnesį). 2013 m. išankstinių sandorių kaina Helsinkio zonoje taip pat sumažėjo, nors mėnesio pabaigoje buvo šiek tiek didesnė dėl pastaruoju metu stabilizavusių taršos leidimų ir akmens anglies kainų. Rugsėjo mėnesį vandens lygis rezervuaruose išliko aukštas ir sudarė 90 proc. maksimalaus lygio bei 84 proc. ilgalaikio vidurkio, todėl tikėtina, kad vietovėse, kurios pasižymi gausiais krituliais, ateityje kainos bus mažos.

Birža Vidutinė Pokytis per mėn.

Min Max

NP Estonia €/MWh 42,2 4,5% 15,1 84,3

NP Helsinki €/MWh 41,0 7,5% 15,1 143,2

NP Lithuania €/MWh 44,5 -17,7% 15,0 78,9

NP ELE €/MWh 42,8 -16,4% 15,1 84,3

EUR/MWh

120

100

80

60

40

20

0

Nord Pool Helsinkio kainų zona (Suomija)Nord Pool Lietuvos kainų zona (Lietuva) Nord Pool Estijos kainų zona (Estija)

Pateikiamos kainos yra 2012.09.30 dienai09.09

23.0901.07

15.0729.07

12.0826.08

EUR/MWh

55

50

45

40

35

30

25

20

15

Spot kaina

2012 4 ketv.

2013 1 ketv.

2013 metai

Kita sa

vaitė

Kitas m

ėnuo

Ateities sandorių elektros energijos kaina, (Nord Pool, Helsinkio kainų zona)

Pateikiamos kainos yra 2012.09.28 dienai

Vandens lygis Skandinavijos šalių rezervuaruose išlieka aukštesnis nei ankstesniais metais. Rugsėjo mėnesio pabaigoje vidutinis lygis rezer-vuaruose pakilo iki 90 proc. maksimalaus lygio, o tai yra apie 84 proc. ilgalaikio vidurkio. Aukšto vandens lygio stabilumas reiškia, kad kai kurie rezervuarai yra pilni. Jeigu orai bus drėgni, gamyba hidroelektri-nėse išaugs ir elektros energijos kainos kai kuriose kainų zonose gali sumažėti.

„Brent“ žaliavinės naftos pigimo tendencija, prasidėjusi rugpjūčio viduryje, tęsėsi iki rugsėjo 19 d., kada barelis „Brent“ naftos kainavo 108,19 USD ir buvo 3,4 proc. pigesnis nei dieną anksčiau bei 7,45 proc. pigesnis nei išryš-kėjus kainų mažėjimo tendencijai (rugpjūčio 16 d.). Naftos pigimą nulėmė išaugusi žaliavinės naftos pasiūla ir padidėjusios JAV naftos atsargos. Tikė-tina, kad rugsėjo 19 d. kainos smukimą iššaukė žaliavinės naftos pozicijų panaikinimas. Nuo rugsėjo 20 d. žaliavinės naftos kaina auga ir rugsėjo 28 d. barelis kainavo 112,39 USD. Apskritai per rugsėjį bare-lis „Brent“ žaliavinės naftos atpigo 2,18 USD (3,7 EUR) arba 1,9 proc. (3,7 proc. eurais).

SĄVOKOS

Bazinė energija yra vienodo kiekio elektros energijos pirkimas/pardavimas kiekvie-ną atitinkamo laikotarpio valandą.

MWh, arba megavatvalandė; 1 MWh = 1000 kWh.

NordPool – energijos birža, kurią sudaro Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Danijos, Norvegijos ir Vokietijos kainų regionai.

ICE – Tarpkontinentinė energijos birža.

ATSAKOMYBĖS APRIBOJIMAS

Šią rinkos apžvalgą remdamasi geriausia turima informacija paruošė „Eesti Energia“. Čia pateikta informacija nėra oficiali „Eesti Energia“ nuomonė. Pateikta informacija grindžiama vieša informacija ir apžvalgoje nurodytais šaltiniais.

Ši rinkos apžvalga pateikiama kaip informacinė medžiaga, tačiau ji jokiu būdu ne-pateikiama kaip „Eesti Energia“ pasižadėjimas, įsipareigojimas ar oficiali prognozė.

Rinkos apžvalgoje pateiktos nuomonės gali pasikeisti, o jas pateikęs asmuo pasilieka teisę jas pakeisti. Dėl greitai vykstančių pokyčių elektros energijos rinkos reguliavimo procese ši rinkos apžvalga ir joje esanti informacija nėra galutinė ir su ja nereikėtų sieti jokių būsimų situacijų.

Ši rinkos apžvalga nesukuria, nenutraukia ir nekeičia jokių teisinių santykių (įskaitant ir sutartis).

„Eesti Energia“ negali būti laikoma atsakinga už jokius nuostolius ar žalą, kurie gali atsirasti dėl šioje rinkos apžvalgoje esančios informacijos panaudojimo ar taikymo.

Kai Suurkülakai.suurkula@energia.ee

Akmens anglis (pagal 2013 m. sutartis) atpigo 1,7 USD/t (3,1 EUR/t) ir rugsėjo pabaigoje kainavo 97,8 USD/t (76,1 EUR/t). Akmens anglies kaina mažėjo dėl perteklinės pasiūlos pasaulinėje rinkoje. Azijos gamintojai sumažino gamybos apimtis, nes žemos akmens anglies kainos apkarpė jų pelną (nuo metų pradžios akmens anglies kaina doleriais nukrito 17,1 proc., o naftos kaina pakilo 4,7 proc.).

Rugsėjį taršos leidimai atpigo 12 ct/t ir mėnesio pabaigoje kainavo 7,96 EUR/t. Šį mėnesį jų kainos svyravo nuo 7,27 EUR/t iki 8,38 EUR/t. Taršos leidimų pabrangimą rugsėjo pabaigoje nulėmė kylanti naftos kaina, nes tai didina taršos leidimų paklausą.

Rugsėjo pabaigoje vidutinis vandens lygis rezervuaruose pasiekė 90 proc. maksimalaus lygio

Rugsėjį toliau mažėjo Vokietijos 2013 m. bazinės elektros energijos sutarčių kainos ir „Brent“ žaliavinės naftos kainos

2

Rinkos apžvalga Elektros energijos rinka 2012 m. rugsėjo mėnesį

Elektros energijos rinką veikiantys veiksniai

Skandinavijos hidro rezervų lygis, lyginant su maksimalia reikšme *, %

1 4 7 10 13 16 19 22 25 28 31 34 37 40 43 46 49 52

2010 2012Median** 2011

* – Maksimalus kiekis 121,2 TWh** – Medianos vertės 1990 - 2006 laikotarpyje

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

Žaliavinės naftos kaina ICE biržoje €/bbl Žaliavinės naftos kaina ICE biržoje $/bbl

130

125

120

115

110

105

100

95

90

85

80

75

70

65

€,$/bbl

01.0131.01

11.0331.03

30.0430.05

29.0629.07

30.0928.08

€/t

CO2 taršos leidimų kaina 2012 gruodžio mėn.

10

9

8

7

6

5

01.0131.01

01.0331.03

30.0430.05

29.0629.07

30.0928.08

Akmens anglies kaina, €/tAkmens anglies kaina, $/t

€,$/t

130

125

120

115

110

105

100

95

90

85

80

75

01.0131.01

01.0331.03

30.0430.05

29.0629.07

30.0928.08

Bazinės elektros energijos kaina 2013 metams, EEX birža, Vokietija

€/MWh

60

55

50

45

01.0131.01

01.0331.03

30.0430.05

29.0629.07

30.0928.08

Rugsėjį toliau buvo stebima Vokietijos 2013 m. bazinės elektros ener-gijos kainos mažėjimo tendencija. Kaina vidutiniškai siekė 47,4–49,5 EUR/MWh. Bazinės energijos sutarčių kaina mėnesio pabaigoje buvo lygi 47,8 EUR/MWh ir sumažėjo 1,3 proc. lyginant su rugpjūčio pabaiga.