TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos rinka 2003 m ... Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti 1.1.2, 1.1.3,

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS

RINKOJE

MONITORINGO ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija 2004, Vilnius

2

TURINYS

Įžanga .........................................................................................................................................3 1. 2003 m. situacijos apžvalga....................................................................................................4

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis.....................................................................4 1.2. 2003 m. elektros galios balansas .....................................................................................7 1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas .......................................9

2. Elektros energijos rinka 2003 m...........................................................................................13 2.1. Rinkos koncentracija .....................................................................................................13 2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2003 m. ...........................................15 2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis ...............................................................................................16 2.4. Rinkos dalyviai ..............................................................................................................17 2.5. Rinkos kainų dinamika ..................................................................................................18 2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis ...........................................................................19

3. Prognozės 2004-2006 m .......................................................................................................20 3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtys .................................................................................................................................20 3.2. Prognozuojami galios balansai ......................................................................................26 3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams .............................................................27 3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos silpnos vietos ........................................................................................................................27

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas ...............................................27 3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas .............................................28 3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų skirstyklų galimos silpnos vietos.......................................................................................................28 3.4.4. Skirstomojo tinklo 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų galimos silpnos vietos.......................................................................................................29 3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos silpnos vietos.................................................................................................................................30 3.4.6. Skirstomojo tinklo 10, 0.38 kV oro linijų, 0.38 kV oro kabelių linijų ir 35-0.38 kV kabelių linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos.....................................................32

Išvados......................................................................................................................................33

3

Įžanga Nuo 2002 m. Sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros energetikos

įstatymas ir nuo 2002 m. liepos 1d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros įstatymas bei 2001 m. pabaigoje priimti LR Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai Lietuvoje.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. vertikaliai integruota energetikos bendrovė AB „Lietuvos energija“ yra išskaidyta į penkias nepriklausomas bendroves: dvi elektros energijos gamybos, vieną perdavimo ir dvi skirstymo bendroves. Tuo būdu elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, kaip to reikalauja Europos Sąjungos elektros vidaus rinkos direktyva 96/92/EC bei ją pakeitusi 2003 m. birželio 26 d. direktyva 2003/54/EC.

Ši ataskaita paruošta vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintas „Įsipareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas“ taisyklėse. Jomis Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija yra įpareigota atlikti su tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energijos rinkoje ir kasmet paskelbti ataskaitą, apimančią tiekimo šaltinių pajėgumo ir poreikių balansą, laukiamus galios poreikius ir planuojamus ar statomus šaltinių pajėgumo objektus, taip pat konkurencijos apimtis šalies elektros rinkoje.

Ataskaitą Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu paruošė VĮ „Energetikos agentūra“ pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – reguliatoriaus, AB „Lietuvos energija“ – rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus, bei AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ - skirstymo sistemų operatorių pateiktą medžiagą.

4

1. 2003 m. situacijos apžvalga

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis

Lietuvoje esamų elektrinių galia viršija 6000 MW, iš kurių vyrauja branduolinė (42%)

ir šiluminės (43%) elektrinės. Hidroelektrinių dalis sudaro tik 15% (įvertinant ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią).

Lietuvos elektrinių galios 2003 m. pateiktos lentelėje 1.1.1.

1.1.1 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos / disponuojamos galios 2004-01-01, MW

Elektrinės Įrengta/Disponuojama galia

Ignalinos AE 2600,0

Lietuvos elektrinė 1800,0

Mažeikių elektrinė 160,0 Vilniaus elektrinė 384,0 Kauno elektrinė 170,0 Kauno energija 8,0 Klaipėdos energija 10,8

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2532,8 Kauno hidroelektrinė 100,8 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 800,0 Mažosios hidroelektrinės 19,7

Iš viso hidroelektrinėse: 920,5 Pramonės įmonių ir kitos elektrinės, tame tarpe:

74,1

biokuro 2,89

vėjo 0,16

Iš viso: 6127,4

Lietuvoje yra gerai išvystyti elektros perdavimo 330 / 110 kV bei 35/10/6/0,38 kV

elektros skirstymo tinklai ir jų priklausiniai.

2004 metų pradžioje AB Lietuvos energija eksploatavo: - 110 kV linijų - 4979 km (sk. grandimis) ir 208 transformatorių pastočių ir skirstyklų; - 330 kV linijų - 1670 km (sk. grandimis) ir 12 transformatorių pastočių ir skirstyklų. Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti

1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5 ir 1.1.6 lentelėse.

5

1.1.2 lentelė. Perdavimo tinklo orinių linijų ilgiai pagal perdavimo tinklų skyrius 2003 m., km (trasomis)

Perdavimo tinklų skyriai 330 kV 110 kV Vilniaus 183 616 Kauno 521 1058 Klaipėdos 193 739 Šiaulių 241 831 Utenos 473 1072

Iš viso: 1611 4316 1.1.3 lentelė. Perdavimo tinklo transformatorių pastotės ir skirstyklos, vnt. bei jų galia

MVA

Perdavimo tinklų skyriai, įmonės

330 kV TP

330 kV skirstyklos

110 kV skirstyklos

330 kV TP galia, MVA

Vilniaus PTS 2 1 37 650 Kauno PTS 3 57 900 Klaipėdos PTS 2 39 525 Šiaulių PTS 2 34 650 Utenos PTS 2 41 600 KHAE 1 200 IAE 1 400

Iš viso: 13 1 208 3925

Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su kaimyninėmis energetikos sistemomis:

• su Latvijos energetikos sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos; • su Baltarusijos energetikos sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV

linijos; • su Kaliningrado energetikos sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos. Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo

schemai: 1.1.4 lentelė. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, MW

Lietuva - Latvija 1000 Latvija - Lietuva 1000 Lietuva - Baltarusija 2200 Baltarusija - Lietuva 1400 Lietuva - Kaliningradas 700

6

1.1.5 lentelė. Skirstomųjų elektros tinklų transformatorių pastotės, vnt. bei jų galia MVA

Galia MVA Elektros Tinklai

110 kV TP

35 kV TP

6-10 kV TR Iš viso

110 kV 35 kV 6-10 kV Iš viso Rytų skirstomieji tinklai (RST)

Vilniaus 34 24 4788 4846 1220 175 1449 2844 Panevėžio 22 32 4219 4273 720 177 997 1894 Alytaus 24 19 3626 3669 607 111 749 1467 Utenos 21 21 4023 4065 451 92 598 1141

Iš viso RST: 101 96 16656 16853 2998 555 3793 7346

Vakarų skirstomieji tinklai (VST) Kauno 40 24 4981 5045 1058 174 1612 2844 Klaipėdos 34 39 5296 5369 877 173 1319 2369 Šiaulių 27 26 5128 5181 556 138 1077 1771

Iš viso VST: 101 89 15405 15595 2491 485 4008 6984

Iš viso: 202 185 32061 32448 5489 1040 7801 14330

1.1.6 lentelė. Skirstomųjų tinklų oro elektros linijų ilgiai, km.(grandimis)

Įtampa, kV RST VST

35 2033 1674 6-10 21048 237620.38 31327 31476

Iš viso: 54408 56912

7

1.2. 2003 m. elektros galios balansas

Kaip matyti iš 1.2.1 lentelės ir paveikslėlio, didžiausias sistemos galios pareikalavimas būna žiemą.

1.2.1 lentelė. Maksimalus sistemos galios pareikalavimas (bruto), MW

Mėnuo Poreikio maksimumas

Sausis 2015 Vasaris 1857 Kovas 1727 Balandis 1562 Gegužis 1395 Birželis 1358 Liepa 1358 Rugpjūtis 1357 Rugsėjis 1442 Spalis 1730 Lapkritis 1857 Gruodis 1844

1.2.1 paveikslėlis. Maksimalios sistemos pareikalaujamos galios bei suminės

pareikalaujamos galios, įvertinus elektros energijos eksportą, kitimas metų bėgyje, MW

1100

1600

2100

2600

3100

3600

4100

Saus

is

Vas

aris

Kov

as

Bal

andi

s

Geg

užė

Birž

elis

Liep

a

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gru

odis

Gamybos maksimumas Poreikio maksimumas (be eksporto)

8

Lietuvoje instaliuotas perteklinis elektros galių kiekis ir elektros energijos eksporto mastai 2003 m. sąlygojo gana žemą Lietuvos elektrinių išnaudojimo koeficientą, ypatingai Lietuvos elektrinės.

1.2.2 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai

Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE* ME KlE 1 0,94 0,05 0,73 0,61 0,85 0,00 0,29 0,21 0,72 2 0,93 0,05 0,76 0,68 0,86 0,00 0,36 0,15 0,53 3 0,91 0,08 0,79 0,90 0,74 0,00 0,53 0,15 0,43 4 1,02 0,07 0,38 0,59 0,42 0,00 0,56 0,11 0,16 5 0,97 0,06 0,19 0,00 0,23 0,00 0,52 0,15 0,00 6 0,87 0,07 0,11 0,71 0,22 0,00 0,35 0,15 0,00 7 0,87 0,06 0,00 0,96 0,03 0,17 0,34 0,15 0,00 8 1,01 0,07 0,00 0,93 0,04 0,14 0,31 0,12 0,00 9 1,02 0,06 0,35 0,36 0,16 0,03 0,29 0,13 0,00 10 0,88 0,05 0,67 0,74 0,41 0,00 0,28 0,21 0,22 11 0,96 0,07 0,64 1,00 0,76 0,00 0,32 0,22 0,78 12 0,84 0,10 0,98 1,00 0,80 0,00 0,36 0,12 0,78

vidutinis 0,94 0,07 0,47 0,71 0,46 0,03 0,38 0,16 0,30

* - išnaudojimas pagal pritekantį vandenį – 1.

1.2.3 lentelė. Elektrinių avaringumo koeficientai, % Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE ME KlE

1 0,00 0,00 0,00 0,00 2,78 0,00 0,00 0,18 0,00 2 0,82 0,00 0,00 0,00 2,13 0,00 0,00 0,00 0,00 3 0,00 0,06 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,31 0,00 4 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 5 0,00 0,16 0,55 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 6 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 7 0,00 1,75 0,00 0,00 95,02 0,00 0,70 0,00 0,00 8 0,00 0,61 0,00 0,00 12,87 0,00 4,81 0,34 0,00 9 0,00 0,46 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 10 0,00 0,02 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 11 0,00 3,30 34,91 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 12 3,98 0,50 1,91 0,00 0,00 0,00 0,00 0,26 0,00

vidutinis 0,40 0,57 3,11 0,00 9,40 0,00 0,46 0,09 0,00

9

Maksimali pareikalaujama Lietuvos energetikos sistemos galia 2003 metais buvo 2015

MW. Įvertinus būtiną ilgalaikį galios rezervą, 2003 m. sistemoje buvo 3315 MW galios poreikis ir 2812 MW galios perteklius (be eksporto poreikių).

1.2.4 lentelė. Elektros galios balansas, MW

Iš viso 6127 iš jų: Ignalinos atominė elektrinė 2600

Lietuvos elektrinė 1800 Vilniaus elektrinė 384 Kauno elektrinė 170 Kauno energija 8,0 Mažeikių elektrinė 160 Klaipėdos elektrinė 10,8 Kauno hidroelektrinė 100,8 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 800 Mažosios hidroelektrinės 19,7 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės (be vėjo jėgainių) 73,9

Sistemos maksimali pareikalaujama galia 2015

Būtinas ilgalaikis rezervas 1300

Galių balansas (perteklius) 2812

1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas 2003 metais AB „Lietuvos energija“ elektros pardavimas užsieniui sudarė 7,5 TWh.

Palyginti su 2002, elektros eksportas išaugo 10%. AB „Lietuvos energija“ eksportavo elektros energiją į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį bei Lenkiją. 2002 eksportas į Baltarusiją ir sudarė daugiau kaip pusę viso eksportuoto elektros energijos kiekio.

Vietos vartotojai (neskaitant gamybos, perdavimo ir paskirstymo savų poreikių) 2003 m. suvartojo 7,59 TWh elektros energijos, kas sudaro daugiau kaip 40% Lietuvos elektrinių patiektos elektros energijos.

10

1.3.1 lentelė. Lietuvos elektrinių 2003 metais į tinklą patiekta elektros energija,

mln. kWh

Ignalinos AE 14243,4 Lietuvos elektrinė 643,5 Mažeikių elektrinė 146,7 Vilniaus elektrinė 1051,5 Kauno energija * 314,9 Kauno elektrinė 250,4 Klaipėdos energija 20,5

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2427,5 Kauno hidroelektrinė 280,1 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 660,1 Mažosios privačios hidroelektrinės 41,1

Iš viso hidroelektrinėse: 981,3 Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 20,7

Iš viso: 17672,9

* - Iki 2003 m. gegužės 1 d. Kauno energija t.y. Petrašiūnų TE ir Kauno TE, o nuo 2003 m. gegužės 1 d. tik Petrašiūnų TE

1.3.2 lentelė. 2003 m. Lietuvos elektrinių į tinklą patiekta elektros energija mėnesiais, mln. kWh, Mėnuo Ignalinos

AE Lietuvos elektrinė

Vilniaus elektrinė

Kauno energija

Kauno elektrinė

Mažeikių elektrinė

Klaipėdos elektrinė

Kauno HE

Kruonio HAE

Mažosios HE

Sausis 1685,3 50,0 185,4 95,3 0 19,7 4,31 21,2 84,2 3,16

Vasaris 1500,8 45,8 176,1 87,2 0 12,1 2,71 21,7 68,8 3,17

Kovas 1414,8 64,8 167,8 83,3 0 13,3 2,31 38,9 62,5 4,16

I ketvirtį: 4600,9 160,6 529,3 266,8 0 45,1 9,33 81,8 215,5 10,49

Balandis 902,5 50,4 82,8 43,2 0 9,6 0,63 39,7 43,1 4,79

Gegužė 860,3 49,2 43,7 4,8 0 14,1 0,00 30,1 32,1 4,77

Birželis 1135,7 43,6 21,5 0 18,2 13,1 0,00 18,7 43,5 2,14

II ketvirtį: 2898,5 143,2 148,0 48,0 18,2 36,8 0,63 88,5 118,7 11,70

Liepa 1024,6 47,0 13,7 0 0,5 13,1 0,00 18,8 42,2 1,91

Rugpjūtis 901,1 61,3 13,2 0,1 0,3 11,6 0,00 17,0 44,6 1,30

Rugsėjis 875,0 53,7 43,3 0 15,8 9,7 0,00 14,2 48,8 1,88

III ketvirtį: 2800,7 162,0 70,2 0,1 16,6 34,4 0,00 50,0 135,6 5,09

Spalis 1018,4 40,1 84,7 0 43,8 10,0 1,06 14,8 54,8 3,00

Lapkritis 1426,8 62,5 85,3 0 81,8 9,8 4,72 19,6 65,2 4,08

Gruodis 1498,1 75,1 134,0 0 90,0 10,6 4,76 25,4 70,3 6,77

IV ketvirtį: 3943,3 177,7 304,0 0 215,6 30,4 10,54 59,8 190,3 13,85

Iš viso: 14243,4 643,5 1051,5 314,9 250,4 146,7 20,50 280,1 660,1 41,13

11

1.3.3 lentelė. 2003 m. elektros eksportas-importas mėnesiais, mln. kWh

Eksportas į Importas iš

Mėnuo Latviją Baltarusiją Rusija Estiją Lenkija Iš viso: Rusijos Latvijos Iš viso: Sausis 126,00 602,8 300 6,3 50,9 1086,1 0,0 Vasaris 117,8 549,7 256 16,5 48,1 976,7 0,0 Kovas 61,595 558 275,4 16,9 41,7 941,9 0,0 Balandis 2,268 217,6 160,7 14,5 44 429,2 0,0 Gegužė 0 153,2 133 13,7 41,1 332,8 0,0 Birželis 24,944 270,6 601,5 14,1 35,1 601,5 0,0 Liepa 34,339 255 113,4 6,0 43,2 451,5 0,0 Rugpjūtis 48,795 115,8 116,9 6,0 35,6 321,3 0,0 Rugsėjis 70,634 67,2 127,5 5,3 30,2 298,8 0,0 Spalis 32,127 131,9 165,2 4,5 25 356,8 0,0 Lapkritis 24,49 490,8 246,2 5,1 46,2 810,1 0,0 Gruodis 10,056 629,1 229,1 6,4 48,5 921,2 0,0

Iš viso: 553,05 4041,7 2389 126,6 489,6 7527,8 0,0

1.3.4 lentelė. Vartotojų, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, 2003 m. elektros energijos suvartojimas mėnesiais, mln. kWh

Mėnuo Pramonė Gyventojai Žemės ūkis

Kiti vartotojai

Visi vartotojai

Sausis 206,5 190,6 20,8 252,9 670,7 Vasaris 166,2 166,2 19,5 232,7 611,6 Kovas 185,9 160,4 17,9 200,8 565,0

I ketvirtį: 585,6 517,2 58,2 686,3 1847,3 Balandis 170,4 150,7 16,9 182,9 521,0 Gegužė 156,5 147,0 13,6 152,0 469,1 Birželis 150,6 140,9 13,5 143,6 448,6

II ketvirtį: 477,5 438,6 44,1 478,5 1438,7 Liepa 149,7 144,3 13,3 143,1 450,2 Rugpjūtis 147,9 139,4 17,3 144,6 449,1 Rugsėjis 161,4 154,1 17,6 159,8 492,9

III ketvirtį: 458,9 437,7 48,1 447,5 1392,2 Spalis 188,0 171,2 16,5 190,5 566,2 Lapkritis 183,7 178,0 17,3 219,9 598.9 Gruodis 181,2 191,0 18,2 235,2 652,5

IV ketvirtį: 552,9 540,2 52,0 645,6 1790,7

Iš viso: 2074,9 1933,7 202.4 2257,8 6468,8

12

1.3.5 lentelė. 2003 m. elektros energijos perdavimo balansas, mln. kWh

Eil. Nr.

Iš viso elektros energijos patiekta į perdavimo tinklą (1-3) 17492,81. Gauta iš AB „Lietuvos energija“ elektrinių 940,21.1 Kruonio HAE 660,11.2 Kauno HE 280,12. Patiekta į perdavimo tinklą iš kitų elektrinių 16552,63. Importuota elektra 03.1 Elektra, gauta iš Latvijos grąžinimui 03.2 Reguliavimo elektra iš Rusijos 0 Visas poreikis (4-8) 17492,84. Perdavimo tinklo technologinės sąnaudos 518,95. KHAE užkrovimo sąnaudos 922,26. Parduota vartotojams prijungtiems prie perdavimo tinklo 1117,67. Patiekta skirstomiesiems tinklams 7404,4

7.1 Tame tarpe parduota vartotojams, prijungtiems prie skirstomųjų tinklų 6468,8

8. Parduota kitoms valstybėms 7529,7

13

2. Elektros energijos rinka 2003 m. 2003 m. buvo antri metai, kai galiojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos

įstatymas ir elektros rinkoje laisviesiems vartotojams buvo galima derėtis dėl elektros energijos gamybos (pirkimo) bei nepriklausomo tiekėjo kainų. Tiekėjai ar gamintojai, turintys nepriklausomo tiekėjo licenciją, taip pat turėjo teisę siūlyti savo paslaugas laisviesiems vartotojams, taip sudarydami efektyvesnės konkurencijos sąlygas. Tokiu būdu, buvo toliau įgyvendinami principai pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus dėl elektros energijos rinkos kūrimo.

2.1. Rinkos koncentracija Lyginant su praėjusiais metais 2 gamintojais daugiau užregistruota veikiančių rinkos

dalyvių, t.y. iš viso 8, ir su tokiomis užimančiomis dalimis gamybos sektoriuje:

2.1.1 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis nuo iš viso patiektos elektros energijos į tinklą 2003 m., %

Gamintojas/Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“

83 82 81 83 87 92 93 91 88 85 86 83

AB “Lietuvos elektrinė” 2 3 4 5 5 4 4 6 5 3 4 4AB „Vilniaus energija“ 9 10 10 8 5 2 1 1 4 7 5 7AB „Kauno energija“ 5 5 5 4 1 0 0 0 0 0 0 0UAB “Kauno termofikacijos elektrinė”

0 0 0 0 2 1 0 0 2 4 5 5

AB „Klaipėdos energija“ 0 0 0 0 0 1 1 1 1 1 1 1AB „Mažeikių elektrinė“ 0 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0AB „Lifosa“ 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0

Iš viso: 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Kaip ir 2002 metais dominuojančiu elektros energijos gamintoju išliko Ignalinos atominė

elektrinė, kurios gamyba padidėjo 10% ir 39% lyginant atitinkamai su 2002 ir 2001 metais, kai tuo tarpu, Lietuvos elektrinės sumažėjo 2% ir 14% lyginant atitinkamai su 2002 ir 2001 metais. Bendras pagamintos elektros energijos tiekimas išaugo 10%, tačiau perpus mažiau negu praėjusiais metais.

2003 m. per aukcioną vidutiniškai per metus parduota 16% elektros energijos nuo patiektos šalies rinkai, t.y. beveik dvigubai mažiau nei pernai. Tai galėjo lemti tikslesnių elektros energijos kiekių nustatymas sutartyse bei didesnė nauda, perkant elektros energiją pagal dvišales sutartis.

2.1.2 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione nuo iš viso

kiekvieno jų patiektos elektros energijos į tinklą per 2003 m., %

Gamintojas/Mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII VĮ "Ignalinos AE" 4 4 1 5 15 12 15 16 15 16 11 10AB Lietuvos elektrinė 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB "Vilniaus energija" 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0AB "Kauno energija" 34 0 36 21 0 0 0 0 0 0 0 0

14

Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione, atrodo taip:

2.1.1 paveikslėlis. Gamintojų užimama rinkos dalis aukcione

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

Sausis

Vasa

risKov

as

Baland

is

Gegužė

Birželi

sLiep

a

Rugpjū

tis

Rugsėj

isSpa

lis

Lapkri

tis

Gruodis

Dal

is, %

VĮ Ignalinos atominė elektrinė AB “Vilniaus energija” AB “Kauno energija”

Pagrindiniu rinkos dalyviu aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, kuriai

žiemos metu konkurenciją sudarė AB “Kauno energija” elektrinė. Rinkoje prekiaujama 3 rūšių elektros energija: kontraktine elektros energija, elektros

energija vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) ir papildoma elektros energija. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis kitimas pavaizduotas 2.1.2 paveikslėlyje.

2.1.2 paveikslėlis. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1.000

Saus

is

Vas

aris

Kov

as

Bal

andi

s

Geg

užė

Birž

elis

Liep

a

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gru

odis

Kie

kis,

mln

. kW

h

Vykdant VIA P Kontraktinė Papildoma Iš viso

2003 m. kontraktinė elektros energija sudarė 67% (44% - 2002 m.), vykdant VIAP –

17% (17%) ir papildoma – 16% (39%) nuo rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos. Didėjant kontraktinės elektros energijos kiekiui, beveik proporcingai sumažėjo papildomos elektros energijos pirkimas. Tokį pokytį galima būtų paaiškinti tuo, kad tiekėjams labiau apsimokėjo pirkti pagal dvišalius kontraktus nei iš aukciono bei, kaip minėta, buvo tiksliau sutartyse sutariami elektros energijos kiekiai.

15

2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2003 m.

2.2.1 lentelė. 2003 m. elektros energijos pirkimo apimtys, tūkst. kWh

Patiekta į tinklą I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Viso už metus

Ignalinos AE 4.600.860 2.898.557 2.800.669 3.943.361 14.243.448Iš jo aukcionui 153.180 341.689 487.545 534.905 1.517.319Iš jo eksportui 3.004.755 1.363.558 1.071.568 2.113.197 7.553.078

iš jo kontraktinė 1.442.925 1.193.310 1.241.556 1.295.259 5.173.051Lietuvos elektrinė 160.570 143.157 162.129 177.766 643.622

Iš jo aukcionui -319 -510 251 -7.217 -7.795iš jo VIAP 160.889 143.667 161.878 184.983 651.417

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 Vilniaus elektrinė 529.341 148.002 70.337 304.002 1.051.682

Iš jo aukcionui 3.543 -1.170 575 -10.298 -7.350iš jo VIAP 295.304 63.569 30.470 150.657 540.000

iš jo kontraktinė 230.494 85.603 39.292 163.643 Kauno termofikacinė elektrinė 0 36.735 16.630 215.626 268.991

Iš jo aukcionui 0 -48 -2.395 -1.635 -4.078iš jo VIAP 0 33.000 0 0 33.000

iš jo kontraktinė 0 3.783 19.025 217.261 Kauno energija 265.753 47.787 -498 -909 312.133

Iš jo aukcionui 60.227 9.575 -498 -909 68.395iš jo VIAP 205.526 38.212 0 0 243.738

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0Mažeikių elektrinė 45.118 36.784 34.416 30.446 146.764

Iš jo aukcionui -449 -2.823 -3.573 -3.234 -10.079iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 45.567 39.607 37.989 33.680 156.843Lifosa (VIAP) 948 2.014 3.049 941 6.952

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 948 2.014 3.049 941 6.952

Viso VIAP 662.667 280.462 195.397 336.581 1.475.107Energija priimta iš Latvijos grąžinimui 0 0 0 0 0

Kauno HE 81.825 88.513 50.025 59.771 280.134

Iš jos tinklo techn. sąn. 81.825 88.513 50.025 59.771 280.134Iš jo į vidaus rinkos poreikiams 0 0 0 0 0

Viso 5.684.415 3.401.549 3.136.756 4.731.004 16.953.725Kruonio HAE generacija 215.530 118.708 135.527 190.328 660.093

Iš viso 5.899.945 3.520.257 3.272.283 4.921.332 17.613.818

16

2.2.2 lentelė. 2003 m. elektros energijos pardavimo apimtys, tūkst. kWh

Elektros energijos poreikis

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. Viso už metus

VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.093.805 809.934 798.117 1.083.258 3.785.115

iš jos kontraktinė 771.622 572.921 561.713 765.084 2.671.340iš jos papildoma aukcione 126.215 93.714 91.880 125.146 436.955

iš jo VIAP 195.968 143.299 144.524 193.029 676.820VT AB "Vakarų skirstomieji tinklai" 1.040.388 771.889 755.561 984.412 3.552.250


iš jo VIAP 180.635 138.020 137.764 177.385 633.804Kiti nepriklausomi tiekėjai 302.338 292.041 350.290 360.948 1.305.617

iš jos kontraktinė 208.487 204.628 245.202 252.663 910.981iš jos papildoma aukcione 37.767 33.239 40.109 41.329 152.443

iš jo VIAP 56.084 54.174 64.979 66.956 242.193PT technologinės sąnaudos 154.580 114.401 110.534 139.424 518.939

Iš jų per Kauno HE 81.825 88.513 50.025 59.771 280.134Iš jų iš vidaus rinkos 72.755 25.888 60.509 79.653 238.805

Eksportas 3.004.755 1.363.558 1.071.568 2.089.778 7.529.659Kruonio HAE poreikis 304.079 168.434 186.213 263.512 922.238Viso poreikis 5.899.945 3.520.257 3.272.283 4.921.332 17.613.818

2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis

Pagal Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnį vartotojai, kurių įrenginiuose, esančiuose tuo pačiu adresu, praėjusiais metais sunaudota daugiau nei 9 mln. kWh elektros energijos tapo laisvaisiais vartotojais, turinčiais teisę sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su tiekimo licencijas turinčiais tiekėjais. Lyginant su praėjusiais metais laisvųjų vartotojų skaičius padidėjo nuo 12 iki 25. 2003 metais jų suvartojimas sudarė 23% nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo šalyje. Laisvųjų vartotojų, kurie pirko elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų, suvartojimas buvo 17%.

2004 metais elektros rinkos atvėrimo laipsnis turėtų keistis dėl 2003 m. birželio mėnesį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos naujos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių bei atitinkamai pakoreguoto Elektros energetikos įstatymo.

2.3.1 lentelė. Rinkos atvėrimo laipsnis

Rodiklis 2002 m. 2003 m. Iki 2004-07-01

Nuo 2004-07-01

Nuo 2007-07-01

Laisvųjų vartotojų elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

20 23

~25 ~70 100

Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių nepriklausomus tiekėjus, elektros energijos suvartojimas nuo bendro vartotojų elektros energijos suvartojimo, %

17 17 - - -

17

Kiek tiekėjai užima elektros energijos rinkos pagal parduodamos elektros energijos

kiekį pavaizduota 2.3.1 paveikslėlyje. 2.3.1 paveikslėlis. Tiekėjų užimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis

Dal

is, %

VT AB "Vakarų skirstomieji tinklai" VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" N epriklausomi tiekėjai (N T)

Lyginant su praėjusiais metais tiekėjų pirktos elektros energijos proporcijos išliko

beveik tos pačios dėl visuomeninių tiekėjų palaikomų žemesnių elektros energijos kainų. Tačiau ateityje galimos permainos dėl AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir AB “Rytų skirstomieji tinklai” taikomų naujų elektros energijos tarifų struktūrų vidutinės įtampos lygyje.

2.4. Rinkos dalyviai

Pagal Elektros energetikos įstatymą perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra licencijuojamos. 2003 m. Komisija išdavė 24 licencijas šioms veikloms, t.y. šešiomis daugiau nei praėjusiais metais.

2.4.1 lentelė. Išduotų licencijų skaičius ir veikiančių rinkos dalyvių skaičius

Licencijuojama veikla Licencijų

skaičius Veikiančių rinkos dalyvių skaičius

Elektros energijos perdavimas 1 1 Elektros energijos skirstymas (neįskaitant vietinių skirstomųjų tinklų)

2 2

Elektros energijos tiekimas 21 8 tame tarpe: elektros energijos visuomeninis tiekimas (įskaitant vietinius skirstomuosius tinklus)

7 3

elektros energijos nepriklausomas tiekimas 14 5 Iš viso: 24 11

2003 m. šalies elektros energijos rinkoje dalyvavo 5 iš 14 nepriklausomų tiekėjų, t.y.

trimis daugiau nei 2002 m. Tačiau reiktų paminėti, kad tai įvyko todėl, nes kai kurie laisvieji vartotojai tapo nepriklausomais tiekėjais. Pačių nepriklausomų tiekėjų skaičius per praėjusius metus beveik nepasikeitė – vietoj 13 nepriklausomo tiekėjo licencijas pageidavo turėti 14 rinkos dalyvių. Tai galėjo lemti, kaip minėta, visuomeninių tiekėjų elektros energijos tarifų politika bei palyginti nedidelis rinkos atvėrimo laipsnis.

18

2.5. Rinkos kainų dinamika

Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai užima daugiau kaip 25% elektros energijos pardavimų rinkos Lietuvoje. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Pagal šį „kainos kepurės“ principą yra nustatomas pradinis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo pajamų lygis trejiems metams ir pagal 4 koregavimo koeficientus (nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos kiekio poveikio, indeksavimo, korekcijos) jis koreguojamas kiekvienais metais.

Elektros energijos kaina susideda iš penkių komponenčių (2.5.1 lentelė).

2.5.1 lentelė. Elektros energijos kainos laisviesiems vartotojams, ct/kWh

Kainos komponentė/ Mėnuo

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Papildomos elektros energijos kaina (aukciono kaina) *

7,46 7,11 7,66 7,03 7,10 7,12 7,08 7,36 7,38 7,35 6,92 7,05

Elektros energijos perdavimo (330-110 kV) paslaugos kaina

3,39

Elektros energijos skirstymo (35-6 kV) paslaugos kaina**

4,14

Elektros energijos skirstymo (0,4 kV) paslaugos kaina**

7,90

Elektros energijos nepriklausomo/visuomeninio tiekėjo kaina*

0,36

* - Elektros energijos gamybos ar nepriklausomo tiekėjo kaina taip pat gali būti ir sutartinė.

2.5.2 lentelė. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina, ct/kWh

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rug-pjūtis

Rug-sėjis

Spalis Lapkri-tis

Gruo-dis

16,08 16,08 16,01 15,99 15,96 16,05 16,06 21,00 16,09 16,04 16,02 15,86 Kaip atrodo elektros energijos gamybos kaina įtakojama rinkos pavaizduota 2.5.1

paveikslėlyje. 2.5.1 paveikslėlis. Papildomos elektros energijos (aukciono) kainos dinamika

7 ,4 6

7 ,1 1

7 ,6 6

7 ,0 37 ,1 7 ,1 2

7 ,0 8

7 ,3 6 7 ,3 5

6 ,9 2

7 ,0 5

7 ,3 8

7 ,2 2

6 ,4

6 ,6

6 ,8

7

7 ,2

7 ,4

7 ,6

7 ,8

S a u s is V a s a r is K o v a s B a la n d is G e g u ž ė B irž e l is L ie p a R u g p jū t is R u g sė j is S p a l is L a p k r it is G ru o d is

Kai

na, c

t/kW

h

P a p ild o m o s e le k tro s e n e rg ijo s k a in a (A u k c io n o k a in a ) V id u tin ė k a in a

19

2003 m. papildomos elektros energijos (aukciono) kainos svyravimas, kaip ir 2002 m.,

buvo palyginti nedidelis – jos maksimalus mėnesinis svyravimas sudarė 0,74 ct/kWh arba 11% nuo žemiausio iki aukščiausio jos lygio, t.y. beveik 5% mažiau nei praėjusiais metais. Vidutinė aukciono kaina sumažėjo 0,24 ct/kWh lyginant su pirmaisiais elektros rinkos metais.

2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis

Kaip buvo minėta 2.3 skyriuje, 2003 m. laisvojo vartotojo statusas buvo suteiktas 25 elektros energijos vartotojams. 6 iš jų pasirinko kitą elektros energijos tiekėją arba patys tapo nepriklausomais tiekėjais, o likę 9 – nepakeitė tiekėjo, t.y. atsiskaito pagal reguliuojamus visuomeninius elektros energijos tarifus. Reiškia laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis sudarė 24% iš visų vartotojų, galėjusių laisvai pasirinkti tiekėją.

Kaip jau buvo minėta šią situaciją įtakojo visuomeninių tiekėjų pozicija, nustačius žemesnius elektros energijos tarifus. 2004 m. įmonėms AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir AB “Rytų skirstomieji tinklai” keičiant tarifų struktūrą bei didėjant rinkos atvėrimo laipsniui, galimas didesnis laisvųjų vartotojų aktyvumas. Jį taip pat galima būtų pasiekti, jei būtų vykdoma platesnė švietėjiška veikla, labiau prieinama informacija apie elektros energijos rinką bei atsirastų didesnis nepriklausomų tiekėjų skaičius dėl galimybės uždirbti rinkoje.

20

3. Prognozės 2004-2006 m

3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto apimtys

Prognozuojamos elektros energijos pirkimo apimtys 2004-2006 metais pateiktos atitinkamai lentelėse 3.1.1; 3.1.3 ir 3.1.5.

Prognozuojamos elektros energijos pardavimo apimtys 2004-2006 metais pateiktos atitinkamai lentelėse 3.1.2; 3.1.4 ir 3.1.6.

Lentelėje 3.1.7 pateiktas prognozuojamas 2004-2006 metų elektros energijos eksportas.

3.1.1 lentelė. 2004 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė (įvertinus šešių

mėnesių faktą), tūkst. kWh

Patiekta į tinklą I ketv. Ataskaita

II ketv. Ataskaita

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė

Viso už metusPrognozė

Ignalinos AE 4.719.637 2.718.242 2.547.607 4.495.837 14.481.323Iš jo aukcionui 171.833 304.400 368.914 515.723 1.360.870Iš jo eksportui 3.022.610 1.246.836 1.025.000 2.640.000 7.934.446

iš jo kontraktinė 1.525.194 1.167.006 1.153.693 1.340.114 5.186.007Lietuvos elektrinė 140.735 144.154 152.000 169.683 606.572

Iš jo aukcionui -1.793 -1.635 0 0 -3.428iš jo VIAP 142.528 145.789 152.000 169.683 610.000

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 Vilniaus elektrinė 395.354 163.888 160.000 347.853 1.067.095

Iš jo aukcionui -6.900 -10.005 0 0 -16.905iš jo VIAP 217.254 89.894 75.000 157.853 540.000

iš jo kontraktinė 185.000 84.000 85.000 190.000 Kauno termofikacinė elektrinė 276.426 86.188 90.000 160.002 612.616

Iš jo aukcionui -2.328 -3.944 0 0 -6.272iš jo VIAP 264.998 0 0 2 265.000

iš jo kontraktinė 13.756 90.132 90.000 160.000 Kauno energija -883 -209 12.000 0 10.908

Iš jo aukcionui -883 -209 0 0 -1.092iš jo VIAP 0 0 12.000 0 12.000


Iš jo aukcionui -1.105 -544 0 0 -1.649iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 45.250 34.019 33.020 38.050 150.339Lifosa (VIAP) 584 318 350 620 1.872

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 584 318 350 620 1.872

Viso VIAP 625.364 236.001 239.350 328.158 1.428.872

21

Patiekta į tinklą I ketv. Ataskaita

II ketv. Ataskaita

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė


Energija priimta iš Latvijos grąžinimui 11.072 44.312 0 0 55.384

Kauno HE 110.999 106.059 62.500 76.000 355.559

Iš jos tinklo techn. sąn. 102.148 81.371 76.000 322.019Iš jo į vidaus rinkos poreikiams 8.851 24.688 0 0 33.540


Iš viso 5.914.076 3.392.391 3.131.856 5.498.750 17.937.073

62.500

3.1.2 lentelė. 2004 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, (įvertinus šešių mėnesių faktą), tūkst. KWh


I ketv. Ataskaita

II ketv. Ataskaita

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė




iš jo VIAP 182.578 138.634 131.578 184.074 636.864VT AB "Vakarų skirstomieji tinklai" 1.040.675 804.878 826.650 1.011.970 3.684.173






Eksportas 2.977.641 1.207.135 995.000 2.595.000 7.774.776Kruonio HAE poreikis 304.924 143.511 108.900 308.500 865.836Viso poreikis 5.914.076 3.392.391 3.131.856 5.498.750 17.937.073

22

3.1.3 lentelė. 2005 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh

Patiekta į tinklą I ketv. Prognozė

II ketv. Prognozė

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė


Ignalinos AE 2.223.261 1.598.556 2.224.408 2.250.147 8.296.372Iš jo aukcionui 317.920 379.433 453.727 384.356 1.535.435Iš jo eksportui 535.500 501.500 683.500 458.500 2.179.000

iš jo kontraktinė 1.369.841 717.623 1.087.181 1.407.291 4.581.937Lietuvos elektrinė 150.000 146.000 146.000 169.000 611.000

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 150.000 146.000 146.000 169.000 611.000

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0Vilniaus elektrinė 390.000 175.000 160.000 365.000 1.090.000


iš jo kontraktinė 190.000 85.000 85.000 190.000 550.000Kauno termofikacinė elektrinė 295.000 90.000 90.000 290.000 765.000

Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 135.000 0 0 130.000 265.000

iš jo kontraktinė 160.000 90.000 90.000 160.000 500.000Kauno energija 6.000 0 0 6.000 12.000



Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 45.000 35.000 35.000 40.000 155.000Lifosa (VIAP) 1.000 450 450 1.200 3.100


Viso VIAP 492.000 236.450 221.450 481.200 1.431.100Energija priimta iš Latvijos grąžinimui 0 461.000 119.000 0 580.000

Kauno HE 110.000 112.000 65.000 70.000 357.000



Iš viso 3.413.525 2.728.730 2.984.025 3.387.134 12.513.414

23

3.1.4 lentelė. 2005 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


I ketv. Prognozė

II ketv. Prognozė

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė










Eksportas 498.000 484.000 656.000 421.000 2.059.000Kruonio HAE poreikis 282.963 162.114 211.079 286.658 942.814Viso poreikis 3.413.525 2.728.730 2.984.025 3.387.134 12.513.414

24

3.1.5 lentelė. 2006 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh

Patiekta į tinklą I ketv. Prognozė

II ketv. Prognozė

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė


Ignalinos AE 2.326.822 0 1.402.160 2.441.817 6.170.799Iš jo aukcionui 248.887 0 141.831 325.134 715.852Iš jo eksportui 637.500 0 327.500 637.500 1.602.500

iš jo kontraktinė 1.440.435 0 932.829 1.479.183 3.852.447Lietuvos elektrinė 150.000 699.786 476.000 169.000 1.494.786


iš jo kontraktinė 0 553.786 330.000 0 883.786Vilniaus elektrinė 440.000 175.000 160.000 405.000 1.180.000

Iš jo aukcionui 0 175.000 0 0 175.000iš jo VIAP 250.000 0 75.000 215.000 540.000

iš jo kontraktinė 190.000 0 85.000 190.000 465.000Kauno termofikacinė elektrinė 295.000 90.000 90.000 290.000 765.000

Iš jo aukcionui 0 90.000 0 0 90.000iš jo VIAP 135.000 0 0 130.000 265.000

iš jo kontraktinė 160.000 0 90.000 160.000 410.000Kauno energija 6.000 0 0 6.000 12.000



Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo kontraktinė 45.000 35.000 35.000 40.000 155.000Lifosa (VIAP) 1.000 450 450 1.200 3.100


Viso VIAP 542.000 146.450 221.450 521.200 1.431.100

Importas 0 1.074.442 300.000 0 1.374.442

Tame tarpe kontraktinė 0 856.255 0 0

Kauno HE 112.000 110.000 67.000 71.000 360.000



Iš viso 3.455.536 2.244.188 2.591.493 3.503.724 11.794.941

25

3.1.6 lentelė. 2006 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


I ketv. Prognozė

II ketv. Prognozė

III ketv. Prognozė

IV ketv. Prognozė










Eksportas 600.000 0 300.000 600.000 1.500.000Kruonio HAE poreikis 116.712 87.130 89.141 116.701 409.684Viso poreikis 3.455.536 2.244.188 2.591.493 3.503.724 11.794.941

3.1.7 lentelė. Prognozuojamas 2004-2006 m. elektros energijos eksportas, tūkst. kWh

Šalis 2004 m. 2005 m. 2006 m. Estija 55.600 45.000 45.000Latvija 607.476 755.000 755.000Rusija ir Kaliningrado sritis 3.726.700 1259.000 700.000Lenkija 476.500 0 0Baltarusija 2.908.500 0 0

Iš viso: 7.774.776 2.059.000 1.500.000

26

3.2. Prognozuojami galios balansai

3.2.1 lentelė Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW

2004 m. 2005 m. 2006 m. Ignalinos AE 2600,0 1300,0 1300,0Lietuvos elektrinė 1800,0 1800,0 1800,0Mažeikių elektrinė 160,0 160,0 160,0Vilniaus elektrinė 384,0 384,0 384,0Kauno elektrinė 170,0 170,0 170,0Kauno energija 8,0 8,0 8,0Klaipėdos energija 10,8 10,8 10,8Panevėžio energija 50,0

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2532,8 2532,8 2582,8Kauno hidroelektrinė 100,8 100,8 100,8Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 800,0 900,0 900,0

Mažosios privačios hidroelektrinės 19,7 24,7 28,7

Iš viso hidroelektrinėse: 920,5 1025,5 1029,5Pramonės įmonių ir kitų žinybų elektrinės 74,1 110,6 146,1

Iš viso: 6127,4 4968,9 5058,4

3.2.2 lentelė. Maksimalus galios pareikalavimas, 2002-2006 metais, MW

Metai Poreikio maksimumas (bruto) 2002 1977 2003 2015 2004 2040 2005 2100 2006 2160

Planuojami Lietuvos energetikos sistemos galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu 2004-2006 metais pateikti lentelėje 3.2.3.

27

3.2.3 lentelė Planuojami LES galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu

2004-2006 m., MW

2004 m. 2005 m. 2006 m.Elektrinių įrengta/disponuojama galia (be vėjo jėgainių) 6127,2 4935,7 4992,2

Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant maksimaliam poreikio augimui 2040 2100 2160

Eksportas ~1000 ~500 ~500

Būtinas ilgalaikis rezervas 1300 1300 1300

Galių balansas (perteklius) 1787,2 1035,7 1032,2

3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams Kaip matyti iš 3.2.1 – 3.2.3 lentelių, 2004 – 2006 m. laikotarpyje Lietuvoje išliks

generuojančių elektros galių perteklius (įvertinant ir galimą elektros energijos eksportą). Įvertinant numatomą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą bei Lietuvos

įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, planuojama pastatyti 50 MW ko-generacinę jėgainę Panevėžyje bei įvesti į eksploataciją papildomai apie 70 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausiai vėjo energiją.

3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos silpnos vietos

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas Sistemos patikimo darbo pagrindas - pagrindinių sistemos elementų techninis stovis.

Reikiamo techninio lygio palaikymui ir skiriamas pagrindinis dėmesys. Priimant domėn, kad didžioji perdavimo tinklo dalis buvo statoma septintame ir aštuntame pereito amžiaus dešimtmetyje, o pagrindinių tinklo elementų tarnavimo laikas apie 30 - 40 metų, artimiausiu metu laukia nemažos investicijos tinklo techniniam atnaujinimui.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklo operatoriai vykdo bendrą Baltijos šalių perdavimo tinklo vystymo studiją artimiausiam dešimtmečiui. Studiją planuojama baigti 2004 metais. Studijos išvadose turėtų būti pateiktos pagrindinės Baltijos šalių perdavimo tinklo vystymo gairės.

Tiekimo patikimumo padidinimui yra planuojama sujungti Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas. Tam tikslui planuojama pastatyti 400 kV liniją Alytus - Elk, dvigrandę 330 kV liniją Kruonis – Alytus ir nuolatinės srovės intarpą Alytuje. 2003 m. EBRD banko užsakymu atlikta studija, kurios išvadoje sakoma, kad didesnė dalis sistemų sujungimo kaštų turėtų būti padengta Europos Sąjungos lėšomis. Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės kreipėsi į Europos sąjungą minėtos pagalbos.

2004 liepos 5 d. Trys Baltijos šalių energetikos bendrovės – “Eesti Energia”, “Latvenergo”, AB “Lietuvos Energija”, bei Suomijos kompanijos –“Pohjolan Voima” ir “Helsinkin Energia” pasirašė akcininkų sutartį dėl bendro projekto tiesiant povandeninį elektros kabelį tarp Baltijos šalių ir Suomijos. Pagal sutartį AB “Lietuvos Energija” taps 25%

28

elektros linijos dalininke. Šio bendro 110 mln. eurų vertės projekto metu Estiją ir Suomiją jungiantį povandeninį 350 MW galios nuolatinės srovės kabelį numatyta nutiesti iki 2005 metų pabaigos. Projektas yra ekonomiškai ir politiškai svarbus visų pirma dėl to, jog padidės elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos šalyse, sumažės priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos. Jis taip pat galės bus naudojamas elektros energijos tranzitui, o tolimesnėje ateityje – ir papildomos elektros energijos pirkimui siekiant padengti galimą elektros gamybos deficitą.

3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas

Skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas vykdomas pagal „Skirstomųjų tinklų

vystymo kryptis“, įvertinamas įrenginių amžius, techninis stovis, gedimų ir defektų skaičius, vartotojų skundai.

• pastatyti naujų 10 kV skirstomųjų punktų – 8 vnt.; • rekonstruoti 10 kV skirstomųjų punktų – 5 vnt.; • rekonstruoti 6 transformatorių pastočių 35, 10 kV dalį; • rekonstruoti 35-110 kV transformatorių pastočių – 10 vnt.; • rekonstruoti 110/10 kV Jakų TP , pastatant naują antrą transformatorių

Klaipėdos ET; • 110 kV transformatorių pastose pakeisti 110 kV galios transformatorių – 3 vnt. Elektros skirstomasis tinklas atnaujinamas nuolat remontuojant senas linijas ir

įrenginius. 2003 metais buvo: • Nutiesta 247 km naujų 10 kV linijų; • Nutiesta 441 km naujų 0.38 kV linijų; • Suremontuota 360 km 35 kV linijų; • Suremontuota 3653 km 10 kV linijų; • Suremontuota 5071 km 0.38 kV linijų; • Suremontuota 2667 vnt. 6-10/0.4 kV transformatorinių. 3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų

skirstyklų galimos silpnos vietos

Šiuo metu perdavimo tinkle eksploatuojama: • 330 kV transformatorių pastočių ir atvirųjų skirstyklų – 12; • 110 kV skirstyklų – 208; Bendroji 330 kV galios transformatorių galia – 3325 MVA. Remiantis 2003 m. statistiniais duomenimis galimos šios perdavimo tinklo įrenginių

silpnos vietos:

29

3.4.3.1 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika 2003

metais Perdavimo

tinklo skyriai

Izolia-torius

Srovės transfor-matorius

Įtampos transfor-matorius

Autotrans-forma-torius

Jungtu-vas

Ryšių kondensa-

torius Skyriklis Skirtu-

vas Trumpik-

lis Kiti

Vilniaus 1 1 2 6 2 2 Kauno 2 5 5 2 5 Klaipėdos 1 1 1 8 5 1 1 1 Šiaulių 1 1 1 8 6 2 Utenos 6 1 6 7 1 Iš viso: 9 2 6 29 29 5 1 11

3.4.4. Skirstomojo tinklo 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų

punktų galimos silpnos vietos

3.4.4.1 lentelė. Skirstomųjų tinklų eksploatuojama 10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų įranga, vnt.:

VST RST

6-10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų 15405 16656 110/10 kV TP bendrovei priklausančias 10 kV dalis 101 101 35/10 kV TP 89 96

VST - AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ RST - AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Pagal 2002 m. ir ankstesnių metų gedimų statistiką skirstomųjų tinklų įmonės

prognozuoja šias silpniausias transformatorinių įrenginių vietas: AB „Rytų skirstomieji tinklai“:

● galios transformatoriai 1,26 ged. 100 transformatorinių; ● 10 kV įtampos elektros įrenginiai 1,92 ged. 100 transformatorinių; ● 0,38 kV įtampos elektros įrenginiai 2,56 ged. 100 transformatorinių. Pagrindinės gedimų priežastys: įrenginių senėjimas, gyvūnų bei pašalinių asmenų

poveikis (alyvos vagystės). AB Rytų skirstomieji tinklai 2003 metais dėl alyvos iš transformatorių vagysčių patyrė 762,7 tūkst. litų nuostolių. Pavogta 64,8 tonos alyvos. Sugadinti 91 transformatoriai. Dėl nepakankamo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų bei transformatorinių automatizavimo nėra galimybės visų komutacinių aparatų valdyti iš dispečerinio centro. Perjungimai vykdomi operatyvinei brigadai nuvykus į vietą. Tinklą valdantis dispečeris apie gedimus ir atsijungimus elektros tinkluose dažniausiai sužino iš vartotojų, kuomet jiems nutrūksta elektros energijos tiekimas.

35-110 kV transformatorių pastotėse ir 10 kV skirstomuosiuose punktuose silpniausia vieta – alyviniai jungtuvai ir jų pavaros. Dėl gedimų 10 kV kabelio galinėse movose dažnai sugadinami ir kiti transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų elementai.

AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ • galios transformatoriai 0,81 ged. 100 transformatorinių; • 10 kV šynuotė 0,31 ged. 100 transformatorinių; • 0.38 kV automatinis jungiklis 0,71 ged. 100 transformatorinių; • 0.38 kV šynuotė 0,31 ged. 100 transformatorinių.

30

Pagrindinės gedimų priežastys: įrenginių senėjimas, gyvūnų bei pašalinių asmenų poveikis (alyvos vagystės). 10 kV skirstomuosiuose punktuose silpniausia vieta – alyviniai jungtuvai ir jų pavaros. Dėl alyvos vagysčių 2003 m.VEST sugadinti 106 transformatoriai.

3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos

silpnos vietos

Visos 110-330 kV linijos pastatytos ant gelžbetoninių ir metalinių atramų. Apie 40% 110–330 kV OL amžius viršija 30 metų. Senstant linijoms ypač po 30 metų eksploatacijos sparčiai didėja gelžbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir izoliatorių defektų skaičius.

Kasmet didėja darbų apimtys. Dėl korozijos dažomos metalinės atramos arba jų kojos 1-15 m aukštyje, keičiamas apsaugos nuo perkūnijos trosas. Senstant izoliacijai didėja atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba montuojami papildomi izoliatoriai, apsaugos nuo paukščių.

Daug lėšų reikia skirti linijų trasų priežiūrai, kad išlaikyti reikiamą trasų plotį miškingose vietovėse bei gelžbetoninių atramų remontui ir jų keitimui dėl senėjimo.

110 kV OL atsijungimų priežastys nurodytos 3.4.5.1 lentelėje.

31

3.4.5.1 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingu ir

nesėkmingu AKĮ 2002 m.

Atsijungimų priežastys Vilniaus skyrius

Kauno skyrius

Klaipėdos skyrius

Šiaulių skyrius

Utenos skyrius Iš viso

Sėkmingi AKĮ

Perkūnija 4 2 2 - 5 13

Rasta perdengta girlianda 3 2 6 - 2 13

Medžių virtimas - - 1 - - 1

Vėjas 2 - - - - 2

Konstrukcijų defektai - - 1 - - 1

Montavimo defektai - - 1 - - 1

Kitos priežastys - 3 1 1 - 5

Užmesti pašaliniai daiktai - 1 - - - 1

Paukščių poveikis 6 4 - - 7 17

Nenustatytos priežastys 14 4 17 10 9 54

Stichinių reiškinių poveikis - 1 - - - 1

Apžiūra neatlikta - kitos priežastys - - 2 6 1 9

Iš viso pagal skyrius: 29 17 31 17 24 118

Nesėkmingi AKĮ

Apledėjimas, šlapdriba - 1 - - - 1

Rasta perdengta girlianda - - 1 - - 1

Stichinių reiškinių poveikis - - - 1 - 1

Medžių virtimas - 1 - 1 - 2

Pašalinių asmenų ar organizacijų poveikis 2 - 1 - - 3

Kitos priežastys - - - - 1 1

Nenustatytos priežastys - - 1 2 - 3

Užmesti pašaliniai daiktai - 1 - - - 1

Iš viso pagal skyrius: 2 3 3 4 1 13

Iš viso: 31 20 36 21 25 131

32

3.4.6. Skirstomojo tinklo 10, 0.38 kV oro linijų, 0.38 kV oro kabelių linijų ir 35-

0.38 kV kabelių linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos

Didžioji dalis skirstomųjų tinklų bendrovėms priklausančių elektros linijų eksploatuojamos daugiau nei 30 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų defektų skaičius, o kabelių linijose didėja ištisinio kabelio gedimų (dėl izoliacijos senėjimo) skaičius ir daugėja jungiamųjų movų. Kabeliai pažeidžiami dar ir vykdant žemės kasimo darbus, nesuderintus su elektros tinklais.

Daug lėšų reikia skirti linijų trasų priežiūrai. Išlaikyti reikiamą trasų plotį miškingose vietovėse, apsaugoti kabelius nuo pašalinių asmenų ar organizacijų kasinėjimų ir užstatymų statiniais. Dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių oro linijose trūksta laidai, lūžta atramos, todėl sutrinka elektros energijos tiekimas, atsiranda pavojus žmonėms, didėja eksploatavimo išlaidos. 0,38 kV įtampos oro linijos yra ilgos, nutiestos mažo skerspjūvio laidais, todėl ne visuomet užtikrinama reikiama elektros energijos kokybė, didelės elektros energijos skirstymo technologinės sąnaudos, nėra galimybės prijungti prie esamų elektros tinklų naujų vartotojų.

Pastaraisiais metais labai padažnėjo laidų vagystės. Dėl laidų vagysčių nutrūksta elektros energijos tiekimas, daug lėšų tenka skirti linijų atstatymui. 2003 metais pavogta 1390 km (arba 185 tonos) laidų.

33

Išvados

Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai ir jų plėtra.

Analizuojamam laikotarpiui esami elektros energijos generavimo galingumai pilnai

tenkina Lietuvos vartotojų poreikius ir leidžia vykdyti elektros energijos eksportą. Tačiau Lietuvoje išlieka elektros generavimo galingumų perteklius. Todėl naujų stambių generuojančių galingumų statyba nenumatoma

Įvertinant numatomą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą bei Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, iki 2006 m. pabaigos planuojama pastatyti 50 MW ko-generacinę jėgainę Panevėžyje bei įvesti į eksploataciją papildomai apie 70 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausiai vėjo energiją.

Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau trys ketvirtadaliai perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių yra senesni kaip 30 metų. Todėl bus reikalingos investicijos, skirtos ne tik palaikyti esamą elektros tinklų lygį, bet ir gerinti jų būklę, siekiant patenkinti vis didėjančius reikalavimus energijos tiekimo patikimumui ir stabilumui, o taip pat siekiant sukurti bendrą trijų Baltijos šalių elektros energijos rinką.

Didelis trūkumas yra tai, kad nėra tiesioginio ryšio su Vakarų Europos ir Skandinavijos elektros energetikos sistemomis. Būtina kuo skubiau pastatyti elektros tinklų jungtį susijungimui su Lenkijos elektros energetikos sistema. Ši jungtis sudarytų galimybę integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinką ir padidinti energijos tiekimo patikimumą.

Iki 2005 m. pabaigos planuojama povandeniniu nuolatinės srovės kabeliu sujungti Estijos ir Suomijos energetines sistemas. AB “Lietuvos Energija” taps 25% šio projekto dalininke. Projektas yra ekonomiškai ir politiškai svarbus visų pirma dėl to, jog padidės elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos šalyse, sumažės priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos. Jis taip pat galės bus naudojamas elektros energijos tranzitui, o tolimesnėje ateityje – ir papildomos elektros energijos pirkimui siekiant padengti galimą elektros gamybos deficitą.

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir gilesnis bendradarbiavimas su kitomis Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis reikalauja pokyčių nacionalinio elektros tinklo struktūroje. Bendromis trijų Baltijos valstybių pastangomis reikia paruošti perdavimo sistemos vystymo strategiją ir įgyvendinimo priemonių planus bei numatyti veiksmų eilę ir finansavimo šaltinius.

Elektros energijos rinka. Antraisiais elektros ūkio reformos metais rinkos santykiai, nors jau ir net taip veržliai,

plėtėsi toliau. Laisvųjų vartotojų skaičius padidėjo nuo 12 iki 25 arba jų elektros energijos suvartojimas nuo viso suvartojimo šalyje sudarė atitinkamai 20% ir 23%. 2003 m. elektros energijos tiekimą iš nepriklausomų tiekėjų pasirinko tas pats skaičius vartotojų, kaip ir 2002 m., ir jie užėmė 17% elektros pardavimų rinkos. Tai rodo, kad vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš aukštos įtampos tinklų, labiau apsimoka keisti elektros energijos tiekėją nei tiems, kurių elektros įrenginiai prijungti prie vidutinės ar žemos įtampos tinklų.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtos naujos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių bei atitinkamai pakoreguoto Elektros energetikos įstatymo nuostatas, susidarys palankesnės sąlygos konkurencijai vystytis. Nuo 2004 m. liepos

34

1 d. laisvaisiais elektros energijos vartotojais turėtų tapti visi nebuitiniai vartotojai, sudarantys apie 70% elektros pardavimų rinkos, o nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją turės teisę 100% elektros energijos vartotojų.

Elektros gamybos rinkoje taip pat numatomos permainos dėl Ignalinos atominės elektrinės I-ojo bloko uždarymo. Dabar dominuojančią elektrinę palaipsniui turėtų pakeisti kiti gamintojai, ir tai turėtų įtakos elektros energijos kainai aukcione.

Elektros rinkos plėtrą įtakos ir nauja visuomeninių tiekėjų elektros energijos tarifų politika. Prie bent teorinės galimybės paspartinti bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimą prisidės numatomas tarptautinės elektros energijos prekybos leidimų panaikinimas. Tad palengva žengiama nuo vidaus elektros rinkos sukūrimo link jos plėtros etapo.

Documents

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos rinka 2003 m ... Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti 1.1.2, 1.1.3,