VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA ... · energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė 2014 m. balandžio 15 d. parengė Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS TYRIMO DARBO GRUPĖ

ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS TYRIMO

PATIKSLINTA ATASKAITA

2014-07-30 Nr. O13-3

ĮVADAS

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies

19 punktu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atlieka rinkos

tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę

įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.

Rinkos tyrimas atliekamas vadovaujantis Rinkų tyrimo taisyklėmis, patvirtintomis

Komisijos 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-135 (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi,

gamintojų parduodamos elektros energijos kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai

Komisija ištyrusi rinką nustato, kad gamintojas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos

konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti grobuonišką kainodarą,

tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.

Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių

6 punktu, Komisija atlieka rinkos tyrimą:

1) valstybės ar savivaldybių institucijų motyvuotu prašymu;

2) suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu;

3) savo iniciatyva.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių

8 punktu, rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:

1) rinkos apibrėžimas (paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas);

2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;

3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;

4) priemonių bei įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką

rinkoje turintiems asmenims.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių

12 punktu, rinkos tyrimas atliekamas per 4 mėnesius nuo Komisijos sprendimo pradėti rinkos

tyrimą dienos. Šis terminas gali būti pratęstas.

Elektros energijos gamybos rinkos tyrimas pradėtas Komisijos iniciatyva Komisijos

2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-160 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo

pradžios“. Komisijos pirmininko 2013 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. O1-42 „Dėl elektros

energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta Elektros energijos gamybos

rinkos tyrimo darbo grupė.

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji rinkos dalyvių dalis laiku nepateikė Komisijos išsiųstų

užpildyti Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo anketų bei dėl poreikio apdoroti didelį

pradinių duomenų kiekį, Komisijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. O3-417 „Dėl elektros

energijos gamybos rinkos tyrimo termino pratęsimo“ terminas pratęstas 1 mėnesiui, t. y. iki

2013 m. spalio 15 d., Komisijos 2013 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3-633 – 3 mėnesiams, iki

2014 m. sausio 15 d., ir Komisijos 2014 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. O3-28 – dar 3 mėnesiams,

iki 2014 m. balandžio 15 d.

2013 m. birželio 20 d. Komisija raštu Nr. R2-1854 1215 elektros energijos gamintojų,

kuriems Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viešai skelbiamais duomenimis1 iki

1 http://www.enmin.lt/lt/services/paslaugos/elektros_gamyba_.php?clear_cache=Y

2

2013 m. birželio 6 d. buvo išduoti elektros energijos gamybos plėtros leidimai

(toliau – Gamintojai) išsiuntė Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo anketas (toliau – Anketa

gamintojams), 2013 m. birželio 21 d. Komisija raštu Nr. R2-1871 išsiuntė perdavimo sistemos

operatoriui LITGRID, AB, skirstymo sistemos operatoriams AB „Achema“,

AB „Akmenės cementas“, AB LESTO, UAB „E Tinklas“, UAB „Korelita“, UAB „Lifosa“ bei

VIAP lėšų administratoriui BALTPOOL UAB (toliau visi kartu – Respondentai) Elektros

energijos gamybos rinkos tyrimo anketas (toliau – Anketa operatoriams).

Respondentams išsiųstoje Anketoje gamintojams ir Anketoje operatoriams (toliau kartu –

Anketos) buvo prašoma pateikti informaciją apie 2011–2013 m. I pusmetį pagamintus ir

parduotus elektros energijos kiekius, gautas pajamas, elektros energiją generuojančių įrenginių

galią, investicijas, taip pat prognozuojamus elektros energijos gamybos, investicijų duomenis

2013–2014 m. Respondentų taip pat buvo prašoma pateikti nuomonę apie konkurencijos lygį

Elektros energijos gamybos rinkoje, naujų rinkos dalyvių įėjimo į rinką sunkumus ir kitais

klausimais.

Elektros energijos gamybos rinkos tyrime (toliau – Rinkos tyrimas) naudojama

Respondentų Anketose pateikta bei kita Komisijai pateikta, žinoma ar viešai prieinama

informacija.

Remdamasi iš Respondentų gauta ir kita turima ar viešai prieinama informacija, Elektros

energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė 2014 m. balandžio 15 d. parengė Elektros

energijos gamybos rinkos tyrimo ataskaitą (toliau – Ataskaita) Nr. O13-1, kurią pateikė viešai

konsultacijai. Konsultacijų metu buvo gautos pastabos iš Lietuvos Respublikos konkurencijos

tarybos bei „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Įvertinus pastabas, Elektros energijos gamybos

rinkos tyrimo darbo grupė parengė patikslintą Ataskaitą.

1. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOS APIBRĖŽIMAS

Siekiant apibrėžti elektros energijos gamybos rinką turi būti įvertinti du segmentai:

paslaugos (produkto) apibrėžimas ir geografinė teritorija. Dėl šios priežasties tikslinga apžvelgti

bendruosius elektros energijos rinkos veikimo principus, kurių pagrindu bus galima apibrėžti

minėtus segmentus.

Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje,

elektros energijos rinka susideda iš: 1) asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos,

perdavimo, skirstymo ir tiekimo veikla, santykių visumos, apimančios 2) didmeninę, mažmeninę

prekybą ir sisteminių paslaugų teikimą. Elektros energijos rinkoje dalyvauja elektros energijos

rinkos dalyviai – tai asmenys, kurie verčiasi didmenine prekyba elektros energija Prekybos

elektros energija taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu

Nr. 1-244 (2013 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1-118 redakcija), nustatytais būdais, o rinkos

dalyviais laikomi perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatoriai, elektros

energijos gamintojai, tiekėjai, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę balansavimo energijos

pirkimo–pardavimo sutartis su balansavimo energijos tiekėjais, balansavimo energijos tiekėjai,

taip pat asmenys, turintys leidimą eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės

narės, ar importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės (Elektros

energetikos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi pažymėtina, kad elektros energijos rinkoje taip

pat dalyvauja elektros energijos importuotojai ir eksportuotojai.

Aptariant pirmąją grupę elektros energijos gamybos sektoriuje, vadovaujantis Elektros

energetikos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, gamintojas yra asmuo, gaminantis elektros energiją

ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla. Ši sąvoka nėra detalizuojama nei nacionaliniuose,

nei Europos Sąjungos teisės aktuose. Tačiau atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių

reglamentuojančio teisės akto – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta elektrinės sąvoka – tai elektros energijos gamintojo

nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir

3

šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš

vienos ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių,

prijungtų prie elektros tinklų. Pažymėtina, kad pati elektros energija, vadovaujantis Elektros

energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, yra apibrėžiama kaip aktyvioji elektros energija, kuria

1) teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir 2) kuri yra

skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui. Taip pat gamintojai savo

pagamintą elektros energiją gali naudoti savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. Elektros

energetikos įstatymo 16 straipsnyje tokiems gamintojams numatyta pareiga sudaryti sutartis su

tinklų operatoriais dėl elektros energijos persiuntimo, taip pat taikoma supaprastinta leidimo

gaminti išdavimo tvarka asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir

ūkio poreikiams, kai jų turimų elektros energijos gamybos pajėgumų įrengtoji galia neviršija

10 kW.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymų normas, reglamentuojančias gamintojo ir

elektrinės sąvoką, taikant įstatymo analogiją ir sisteminį normų aiškinimą, darytina išvada, kad

gamintojas – tai asmuo, nuosavybės ar kita teise valdantis energetikos objektą, skirtą elektros

energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš energijos išteklių (gamtinių

išteklių ir (ar) jų perdirbimo produktų) gaminti, susidedantį iš vienos ar daugiau tarpusavyje

technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų,

turintis atitinkamą leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla ir gaminantis elektros

energiją, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama ir kuri skirta galutiniam suvartojimui,

patiekiant ją kaip prekę vartotojui, arba kurią gamintojas sunaudoja savo reikmėms ir ūkio

poreikiams tenkinti.

Aptariant antrąją grupę, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 20 straipsniu,

2 straipsnio 4 dalimi ir 15 dalimi, gamintojai, norintys parduoti elektros energiją tiesiogiai

vartotojams, privalo gauti leidimą verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla,

t. y. turi teisę vykdyti mažmeninę ir, Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais,

didmeninę prekybą. Be to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi,

kiekvienas gamintojas yra atsakingas už elektros energijos gamybos kiekio, būtino pirkėjų

poreikiams patenkinti, ir kiekio, nurodyto elektros energijos pirkimo–pardavimo grafikuose,

pirkimo ar pardavimo atitiktį, tuo tikslu vykdoma prekyba balansavimo ir reguliavimo energija.

Taip pat, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 38 dalimis, gamintojams

priskirtina užtikrinti sisteminių paslaugų teikimą užtikrinant reikiamą galios rezervą. Komisija,

2012 m. ištyrė elektros energijos rezervinės galios rinką bei nustatė, kad didžiausią elektros

energijos rezervinės galios rinkos dalį užima „Lietuvos energija“, AB (dabar „Lietuvos energijos

gamyba“, AB)2.

Taigi, apibendrinant pažymėtina, kad gamintojai turi teisę vykdyti prekybą tiek

didmeninėje rinkoje, tiek mažmeninėje rinkoje (parduodant elektros energiją tiesiogiai

vartotojams) ir dalyvauja teikiant sistemines paslaugas.

Taip pat, siekiant tinkamai apibrėžti paslaugos rinką ir geografinę teritoriją, tikslinga

išanalizuoti šiuo metu vykdomos elektros energijos prekybos būdus. Vadovaujantis Prekybos

elektros energija taisyklėmis, didmeninė prekyba elektros energija gali būti vykdoma šiais

būdais: 1) prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis; 2) prekyba elektros energija biržoje:

2.1) diena – prieš prekyba elektros energija; 2.2) dienos eigos prekyba elektros energija;

3) prekyba reguliavimo energija perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamame aukcione;

4) prekyba reguliavimo energija panaudojant galios rezervus pagal sisteminių paslaugų sutartis,

sudaromas tarp perdavimo sistemų operatorių ir (arba) tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir

rinkos dalyvių; 5) prekyba balansavimo energija tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir

2 Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo

rezultatų“, Komisijos Rinkų tyrimo ir statistikos skyriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. Elektros energijos rezervinės galios

rinkos tyrimo ataskaita Nr. O13-4 http://www.regula.lt/lt/posedziai/kalendorius/2012/2012-09-

27/Rezervine%20galia_tyrimo%20ataskaita.pdf

4

balansavimo energijos tiekėjų bei kitų valstybių perdavimo sistemų operatoriais arba tarp

skirstomojo tinklo operatoriaus ir gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai

prijungti prie skirstomojo tinklo. O mažmeninė prekyba, atsižvelgiant į Elektros energetikos

įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą didmeninės prekybos sąvoką, apima prekybą elektros

energija pagal visas sutartis su vartotojais.

Žemiau pateikiamas grafinis elektros energijos rinkos veikimas gamybos

sektoriuje (1 pav.).

1 pav. Elektros energijos rinkos veikimas gamybos sektoriuje.

Pastebėtina, kad Lietuva nuo 2012 m. birželio 18 d. vykdo elektros energijos prekybą

Nord Pool Spot biržoje, kurią bendrai sudaro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos,

Norvegijos ir Danijos prekybos zonos. Atsižvelgiant į kiekvienos iš zonų specifiką – geografines

ypatybes (pvz., kurio nors konkretaus energijos gamybos būdo dominavimas) ir technines

ypatybes (pralaidumų apimtys, generacijos šaltinių apimtis) ir rinkos dalyvių, aktyviai

prekiaujančių biržoje skaičiaus skirtumai lemia, jog šiuo metu Nord Pool Spot biržoje

daugumoje prekybos zonų formuojasi skirtingos kainos, todėl birža, nors jungia aukščiau

minėtas prekybos zonas į vieną prekybos platformą, tačiau esant kainų skirtumams kiekvienoje iš

zonų, nėra homogeniška ir nesukuria bendros, išvystytos elektros energijos rinkos. Į Lietuvą yra

importuojama dalis elektros energijos ir iš trečiųjų šalių, importuotos į Lietuvą elektros energijos

kainos svyruoja ir nėra susietos su Baltarusijoje ar Rusijoje vykdoma elektros energijos prekyba.

Atsižvelgiant į šias priežastis, apibrėžiant geografinę rinką, kitų Nord Pool Spot šalių zonos

nebus vertinamos, o bus vertinama Lietuvos prekybos zona, taip pat nebus įtraukiamas

importuojamos elektros energijos iš trečiųjų šalių faktorius.3

Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB,

atsižvelgiant į LITGRID AB 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. SD-4140 pateiktą nuosavybės teise

valdomų energetikos objektų sąrašą, nurodytos visos Lietuvos Respublikoje esančios

330, 110/35/10, 110/20, 110/10, 110/6 skirstyklos, 330/110/10 pastotės (TP), 330 kV oro linijos,

110 kV oro ir kabelinės linijos. Vadovaujantis Komisijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu

Nr. O3-325 „Dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir elektros energijos perdavimo

3 Importo faktorius, gamybiniai ypatumai Latvijos, Estijos gamybos rinkose, paramos schemos, ribotų pralaidumų

problema, nagrinėjamos žemiau esančiuose šios Ataskaitos skyriuose.

Elektros energijos pardavimo būdai

Didmeninė rinka

Prekyba biržoje

diena-prieš

dienos eigos

Prekyba elektros energija pagal dvišales sutartis

Prekyba reguliavimo energija

PSO aukcionai

panaudojant galios rezervus pagal sisteminių

paslaugų sutartis

Prekyba balansavimo energija

Mažmeninė rinka

Prekyba pagal sutartis su vartotojais, kurių metinis suvartojimas ne didesnis

kaip 600 GWh

5

veiklos licencijos išdavimo“ LITGRID AB išduota perdavimo veiklos licencija suteikia teisę

verstis perdavimo veikla visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akcinė bendrovė Rytų

skirstomieji tinklai ir akcinė bendrovė ,,VST“ 2010 m. gruodžio 3 d. raštu pateikė Komisijai

prašymą dėl elektros energijos visuomeninio tiekimo ir elektros energijos skirstymo licencijų

išdavimo steigiamai AB LESTO ir jų įsigaliojimo nuo 2011 m. sausio 1 d., kurio priede nurodė

nuosavybės teise valdomų energetikos objektų technologines charakteristikas. Šiame priede

nurodytas AB LESTO Lietuvos Respublikoje aptarnaujamas plotas, 0,4 kV oro linijos, 0,4 kV

kabelinės linijos, 10 kV oro linijos, 10 kV kabelinės linijos, transformatorinės, komplektinės,

modulinės, stulbinės transformatorinės, 35 kV oro linijos, 35 kV kabelinės linijos, skirstomieji

punktai, 110 kV ir 35 kV transformatorinės pastotės. Pažymėtina, kad vadovaujantis Komisijos

2012 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-338 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos ir

visuomeninio tiekimo licencijos AB LESTO išdavimo“ AB LESTO išduota licencija vykdyti

veiklą Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Kauno (išskyrus Kėdainių

savivaldybėje AB „Lifosa“ elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-6

apibrėžtą teritoriją ir Jonavos savivaldybėje AB „Achema“ elektros energijos visuomeninio

tiekimo licencijoje Nr. VET-4 apibrėžtą teritoriją) Klaipėdos, Šiaulių (išskyrus Akmenės

savivaldybėje AB „Akmenės cementas“ elektros visuomeninio tiekimo licencijoje Nr. VET-5

apibrėžtą teritoriją) Tauragės, Telšių apskrityse. Taip pat pagal Komisijos 2010 m. kovo 5 d.

nutarimą Nr. O3-40 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos UAB „E tinklas“ išdavimo

UAB „E tinklas“ turi teisę skirstyti elektros energiją UAB „E Tinklas“ valdomais skirstomaisiais

tinklais Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybėje pagal minėtame nutarime

pateiktame žemėlapyje pažymėtą teritoriją ir pagal Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą

Nr. O3-26 „Dėl elektros energijos skirstymo licencijos ir visuomeninio tiekimo licencijos

uždarajai akcinei bendrovei „Korelita“ išdavimo licencija išduota skirstyti elektros energiją

Kauno apskries Kauno miesto savivaldybėje, adresu Pramonės pr. 4.

Vertinant galimus elektros energijos fizinių srautų tiekimo (skirstomaisiais ir perdavimo

tinklais) ribojimus teisiniu aspektu, pažymėtina, kad tiek Elektros energetikos įstatymas, tiek

Prekybos elektros energija taisyklės (didmeninės prekybos atveju) bei Elektros energijos tiekimo

ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio

4 d. įsakymu Nr. 1-231 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.

įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“

pakeitimo“ (mažmeninės prekybos atveju) nenumato ribojimų (pvz., skirstant teritoriją

regioniniu aspektu) realizuoti pagamintą elektros energiją Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Priešingai, Elektros energetikos įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vartotojai

(mažmeninės prekybos atveju) visoje Lietuvos Respublikoje turi teisę nevaržomai pasirinkti

nepriklausomą tiekėją (kaip minėta aukščiau, gamintojas, norėdamas parduoti elektros energiją

tiesiogiai vartotojams, privalo turėti nepriklausomo tiekimo leidimą), o Prekybos elektros

energija taisyklėse aiškiai nurodyta (1 punktas), kad šios taisyklės taikomos prekybai elektros

energija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje elektros

energija tiekiama be techninių ar kitokio pobūdžio (pvz., rinkos mechanizmų ar

teisinių-administracinių) apribojimų.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir atitinkamai aukščiau išdėstytus elektros

energijos rinkos veikimo principus, elektros energijos gamybos rinką paslaugos (produkto)

aspektu sudaro elektros energijos, kaip prekės, gamyba, kai ši prekė realizuojama vykdant

didmeninę ir mažmeninę prekybą ir (arba) panaudojant savo pagamintą elektros energiją savo

reikmėms ar ūkio poreikiams tenkinti.

Elektros energijos gamybos rinkos geografinę teritoriją sudaro visa Lietuvos Respublikos

teritorija.

6

2. KONKURENCIJOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOJE

VEIKSMINGUMO TYRIMAS IR DIDELĘ ĮTAKĄ ŠIOJE RINKOJE TURINČIŲ

ASMENŲ ĮVARDIJIMAS

2.1. KONKURENCIJOS VEIKSMINGUMO ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS

RINKOJE TYRIMAS

2.1.1. Konkurencijos veiksmingumo Elektros energijos gamybos rinkoje vertinimo kriterijai

Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, tiriant, ar konkurencija rinkoje yra veiksminga, turi

būti įvertinta rinkos struktūra ir koncentracija, įėjimo į rinką barjerai, potenciali konkurencija,

asmens galimybės taikyti nepagrįstas (pernelyg dideles) kainas, kainų spaudimą (pernelyg mažas

kainas).

Naudojant šiuos kriterijus, įvertinamas konkurencijos veiksmingumas Elektros energijos

gamybos rinkoje.

2.1.2. Susijusių asmenų nustatymas

Atliekant Rinkos tyrimą, elektros energijos gamintojai buvo vertinami kartu su susijusiais

asmenimis, ir, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, kartu su susijusiais asmenimis laikomi vienu

asmeniu (vienu rinkos dalyviu). Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, susijusiais asmenimis

laikomi asmenys:

1. Kuriuose, kaip ir tiriamo elektros energijos gamintojo atveju, tas pats fizinis asmuo

arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 25 ar daugiau procentų įstatinio

kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų (toliau – 1 būdas);

2. Kurie su tiriamu elektros energijos gamintoju yra bendrai valdomi ar turi bendrą

administracinį padalinį, arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros

organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių, kaip ir tiriamo juridinio asmens valdymo ar priežiūros

organuose (toliau – 2 būdas);

3. Kuriuose tiriamas elektros energijos gamintojas turi akcijų dalį, sudarančią 25 ar

daugiau procentų įstatinio kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų, arba kurie

yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su tiriamu elektros energijos gamintoju,

arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti tiriamas

asmuo, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti

25 procentus ar daugiau savo turto tiriamam asmeniui (toliau – 3 būdas);

4. Kurie tiriamame elektros energijos gamintojuje turi akcijų dalį, sudarančią 25 ar

daugiau procentų įstatinio kapitalo, arba turi teises į 25 ar daugiau procentų visų balsų, arba su

kuriais tiriamas asmuo yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra

įsipareigoję atsakyti už tiriamo asmens prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems

tiriamas asmuo yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 25 ar

daugiau procentų savo turto (toliau – 4 būdas);

5. Kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir yra tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus

asmenis, įskaitant ir veikiančius kitose valstybėse, susiję su Taisyklių 24.1, 24.2, 24.3 ir

24.4 punktuose nurodytais asmenimis bet kuriuo iš Taisyklių 24.1, 24.2, 24.3 ir 24.4 punktuose

nurodytų būdų (toliau – 5 būdas);

6. Tiriamo elektros energijos gamintojo Lietuvos Respublikoje veikiančias dukterines

ar patronuojančias bendroves, susijusias su tiriamu elektros energijos gamintoju per kitose

valstybėse veikiančias bendroves, arba tiriamo elektros energijos gamintojo patronuojančių

bendrovių Lietuvos Respublikoje veikiančias dukterines bendroves Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymo prasme (toliau – 6 būdas).

Pagal Anketose Respondentų pateiktą informaciją apie susijusius asmenis, vadovaujantis

Taisyklių 24 punktu, nustatyti su tiriamais elektros energijos gamintojais susiję asmenys.

7

Nustatytos 59 susijusių asmenų grupės, kuriose vienu ar kitu būdu susiję 156 elektros energijos

gamintojai. Dažniausiai elektros energijos gamybos rinkoje stebimos sąsajos per nuosavybę,

t. y. kai vienas (ar keli) akcininkai valdo kelis elektros energijos gamintojus, taip pat stebima

tendencija, kai keliems elektros energijos gamintojams (nuo 2 iki 7) vadovauja tas pats vadovas.

Toliau pateikiamos didžiausių (t. y. užėmusių daugiau nei 1 proc. elektrinių instaliuotos

galios rinkos ar į elektros energijos tinklus patiekusių daugiau nei 1 proc. elektros energijos

kiekio) rinkos dalyvių (kartu su susijusiais asmenimis) sąsajų su kitais asmenimis schemos.

2011–2013 metais „Lietuvos energijos gamyba“, AB instaliuota elektrinių galia sudarė

68,0–69,7 proc.4 visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į

tinklus patiektą elektros energijos kiekį, „Lietuvos energijos gamyba“, AB užėmė

46,2–48,1 proc. rinkos.

1 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė Lietuvos energija, AB įmonių grupėje

*Technologijų ir inovacijų centras; **Elektros tinklo paslaugos; ***Įmonės pagrindinė veikla yra nacionalinio

investuotojo funkcijų ir įsipareigojimų įgyvendinimas naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos projekte

(JAR duomenys); ****Bendrovės pagrindinė veikla yra viešbučių, nuomos, paslaugų aptarnavimo ir kita įstatymų

nedraudžiama su šiomis veiklomis tiesiogiai susijusi veikla; *****Elektros, dujų, komunalinių paslaugų bei

atsinaujinančios energijos gamybos bendrovė.

4 Plačiau žiūrėti 2.1.3 skyriuje.

Finansų ministerija

Lietuvos energija, AB

AB LESTO

„Lietuvos energijos

gamyba“, AB

UAB „Energijos

tiekimas“ UAB TIC* UAB ETP** NT VALDOS, UAB

UAB „VAE-SPB“

***

UAB „Kauno energetikos remontas“

UAB „Gotlitas“ ****

VšĮ Respublikinis energetikų

mokymo centras

Smulkieji akcininkai

E.ON Ruhrgas International GmbH*****

Smulkieji akcininkai

UAB „Litgas“

AB „Klaipėdos nafta“

Energetikos ministerija

Geton Energy SIA (Latvija)

Geton Energy OU (Estija)

100 %

100 %

100 % 100 % 100 %

100 % 100 %

100 %

96,13 %

66,6 %

82,63 %

5,6 % 11,76 %

57,93 % 24,94 %

3,87 %

70,63 %

33,3 %

AB „Lietuvos

dujos“

17,7 %

100 %

8

2011–2013 metais UAB „Vilniaus energija“ kartu su UAB „LITESKO“ instaliuota

elektrinių galia sudarė 9,4–10,1 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant

užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, UAB „Vilniaus energija“

kartu su UAB „LITESKO“ užėmė 12,5–14,6 proc. rinkos.

2 schema. UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „LITESKO“ sąsajumas

2011–2013 metais AB „ORLEN Lietuva“ instaliuota elektrinių galia sudarė 4,8–5,2 proc.

visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios.

3 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė AB „ORLEN Lietuva“ įmonių grupėje

DB – dukterinė bendrovė

Dalkia Eastern Europe

(Prancūzija)

Electricite de France SA

(Prancūzija)

Veolia Environnement SA (Prancūzija)

UAB "Vilniaus energija" UAB „LITESKO“ „Alytaus energija“

„Biržų šiluma“

„Druskininkų šiluma“

„Kelmės šiluma“

„Marijampolės šiluma“

„Palangos šiluma“

„TELŠIŲ ŠILUMA“

„VILKAVIŠKIO ŠILUMA“

UAB „Druskininkų

dujos“

Polski Koncern Naftowy

ORLEN S.A.

AB „ORLEN Lietuva“

27,52 %

Lenkijos valstybė, atstovaujama Valstybės iždo

ministerijos

„Aviva“ pensijų fondas (Lenkija)

Kiti akcininkai

„ING“ pensijų fondas (Lenkija)

9,35 % 7,01 % 56,11 %

100 %

AB „Ventus-Nafta“

UAB „Mažeikių naftos“

prekybos namai

„ORLEN Eesti“ OÜ (Estija)

UAB „EMAS“

UAB „Paslaugos

tau“

„ORLEN Latvija“ SIA (Latvija)

Lietuvos ir Prancūzijos UAB

„NAFTELF“

DB

DB

DB

DB

DB DB 34 %

66 % 34 %

100 %

99,96 %

100 % filialai Andrius Janukonis

Valdybos narys: UAB „Vilniaus energija“ UAB „LITESKO“ UAB „Bionovus“ UAB „Axis Industries“

9

2011–2013 metais UAB Kauno termofikacijos elektrinės instaliuota elektrinių galia

sudarė 3,9–4,2 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį

pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, UAB Kauno termofikacijos elektrinė užėmė


4 schema. Su UAB Kauno termofikacijos elektrine susiję asmenys

2011–2013 metais AB „Achema“ kartu su UAB „Renerga“ instaliuota elektrinių galia

sudarė 2,8–3,0 proc. visų Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį

pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, AB „Achema“ kartu su UAB „Renerga“ užėmė


5 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“

įmonių grupėje

*Bendrovės veikiančios gamybos, remonto bei energetikos sektoriuose.

UAB koncernas "ACHEMOS

GRUPĖ"

AB "KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ

KOMPANIJA" (KLASCO)

UAB "Renerga"

UAB "Renerga-1"

Kitos valdomos

bendrovės* UAB

„Iremas“

UAB „Oil Co“

AB „Achemapak“

AB „Naujoji rūta“

AB „Titnagas“

AB "Achema"

"Sistematika" "Gashcema"

"Achemos" poliknilika

AB "Klaipėdos

nafta"

UAB Kauno termofikacijos

elektrinė

99,5 %

Power Equity

Investments S.A.

(JAV)

UAB „Kauno

elektrinė“

UAB „Energijos

sistemų servisas“

51 %

Operatorius

9,58 %

93,5 % 100 % 100 %

95,0 %

filialai

10

2011–2013 metais UAB „Šilalės vėjo elektra“ kartu su UAB „Sūdėnų vėjo elektra“,

UAB „Iverneta“ ir UAB „Naujoji energija“ instaliuota elektrinių galia sudarė 0,6–1,9 proc. visų

Lietuvos elektrinių instaliuotos galios. Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą

elektros energijos kiekį, šie rinkos dalyviai užėmė 1,0–3,6 proc. rinkos.

6 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė Nelja Energia AS įmonių grupėje

*Didžiausi privatūs investuotojai: Vestman Energia AS, HTB Investeeringute AS, Ivard OÜ, JMB Investeeringute

OÜ, Solarcom OÜ, Atradius OÜ, Ambient Sound Investments OÜ; **Vardar Eurus AS – Estijos įmonė, kurios

pagrindinė veikla susijusi su vėjo energetika. 90 proc. įmonės akcijų priklauso motininei įmonei Norvegijos Vardar

AS, 10 proc. – Šiaurės investicijų bankui (Nordic Investment Bank, NIB); ***Europos rekonstrukcijos ir plėtros

bankas; ****Nelja Energia AS Estijoje valdo 11 vėjo parkų, kurių galia 143,8 MW, Latvijoje įgyvendina vieno

50 MW vėjo parko projektą.

Vertinant užimtą rinkos dalį pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį

2011–2013 metais, AB „Panevėžio energija“ kartu su UAB „Aukštaitijos vandenys“ užėmė


7 schema. Sąsaja pagal akcininkus tarp AB „Panevėžio energija“ ir

UAB „Aukštaitijos vandenys“

Nelja Energia AS (Estija)

ERPB*** Vardar Eurus AS

(Estija)** Privatūs Estijos investuotojai*

100 %

UAB „Naujoji energija“

UAB „Iverneta“

UAB „Sūdėnų vėjo elektra“

UAB „Šilalės vėjo elektra" UAB „Šilalės

vėjo projektai“

Latvijos ir Estijos vėjo elektrinių

parkai****

95 %

UAB „4energia“

100 %

SIA 4ENERGIA (Latvija)

70 % Vinni Biogaas OÜ

Oisu Biogaas OÜ

AB „Panevėžio energija“

13,2 %

Kėdainių

rajono

savivaldybė

Pasvalio

rajono

savivaldybė

Kupiškio

rajono

savivaldybė

Rokiškio

rajono

savivaldybė

5,94 % 4,77 % 1,6 %

Zarasų

rajono

savivaldybė

AB SEB

bankas Privatūs

akcininkai

UAB

„Aukštaitijos

vandenys“

Panevėžio miesto

savivaldybė

Panevėžio rajono

savivaldybė

6,83 % 5,73 % 0,22 %

5,03 %

94,97 % 59,51 %

2,21 %

29 % 11 % 60 %

11


2011–2013 metais, UAB „Vėjo gūsis“ kartu su UAB „Vėjo vatas“ užėmė 0,9–2,8 proc. rinkos.

8 schema. „Stemma Group“, UAB kontroliuojamų bendrovių schema


2011–2013 metais, Vydmantai wind park, UAB užėmė 0,6–1,4 proc. rinkos.

9 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė INTER RAO UES įmonių grupėje


2011–2013 metais, UAB „Energogrupė“ užėmė 1,1–1,2 proc. rinkos.

„Stemma Group“, UAB

100 %

UAB „Vėjo

gūsis“

UAB „Nikėja“ UAB „Res

Novella“

UAB

„Amberwind“

100 % 100 %

UAB

„Blastema“ „Stemma

Management

“, UAB

100 % 100 %

45 %

100 % 100 % 100 %

UAB „Vėjo

vatas“

UAB

„Egidista“

UAB

„Komprojekta

s“

INTER RAO UES

27,63 %

RusHydro

Group

VEB Norilsk

Nickel

Group

INTER

RAO

Capital

Minorities FGC UES

Group

Rosnefteg

az Group

AB INTER RAO Lietuva

OU „INTER RAO Eesti“

SIA „INTER RAO Latvia“

Vydmantai wind park,

UAB

Sp. Z.o.o. IRL Polska

18,57 % 16,65 % 13,93 % 13,21 % 5,11 % 4,92 %

UAB „Alproka“

100 %

100 %

100 %

100 %

49,99 %

12

10 schema. UAB „Energogrupė“ akcininkai


2011–2013 metais, AB „Lifosa“ užėmė 0,9–1,5 proc. rinkos.

7 schema. AB „Lifosa“ akcininkai.

Taigi, įvertinus ir išanalizavus įmonių sąsajumo ryšius nustatytos šios aplinkybės:

(1) didžiausių elektros energijos gamybos rinkos dalyvių akcininkais, be Lietuvos valstybės, yra

Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Estijos ūkio

subjektai; (2) vertikaliai integruotos įmonės ar kitais sąsajumo ryšiais susiję įmonės, be gamybos

įmonių, dažniausiai yra įsteigę įmonę (arba turi jos akcijų), kuri vykdo elektros energijos tiekimo

veiklą; (3) dalis įmonių (UAB „Achemos grupė“, AB „INTER RAO Lietuva“) vykdydamos

elektros energijos gamybą, naudodamos konvencines elektrines, investuoja į gamybos

įrenginius/įmones, kur elektros energija gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Toliau Rinkos tyrime elektros energijos gamintojai kartu su susijusiais asmenimis yra

laikomi vienu rinkos dalyviu.

2.1.3. Elektros energijos rinkos struktūra

2.1.3.1. Elektros energijos gamybos rinkos struktūra ir koncentracija

Elektros energiją gaminančių ir į tinklus tiekiančių elektros energijos gamintojų skaičius

Lietuvoje 2012 metų pabaigoje siekė 288, t. y. 1,9 karto daugiau nei 2011 metų pabaigoje

(148 gamintojai), 2013 metų pabaigoje, palyginti su 2012 metų pabaiga, – 5,6 karto daugiau

(1556). 2011 metais 87,2 proc. gamintojų skaičiau sudarė gamintojai, elektros energiją

gaminantys tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2012 metais ši dalis siekė 92,4 proc.,

2013 metais – 98,5 proc. Tokį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų

skaičiaus augimą lėmė 2013 metų pirmoje pusėje labai išaugęs saulės elektrinių iki 30 kW

skaičius.

UAB „Energogrupė“

38 %

Justinas

Vilpišauskas

Dainius

Černiauskas

Dainius

Vilpišauskas 34 % 28 %

AB „Lifosa“

96,35 %

„Eurochem A.M.

Limited“

„Mineral Chemical

Company Eurochem“ 3,65 %

13

1 lentelė. Gamintojų, gaminusių ir į tinklus tiekusių elektros energiją, skaičius, vnt. ir

proc., 2011–2013 m.

Gamintojų grupė 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Vnt. Proc. Vnt. Proc. Vnt. Proc.

Gamintojai, naudojantys tik AEI 129 87,2 266 92,4 1533 98,5

Kiti gamintojai 19 12,8 22 7,6 23 1,5

Iš viso 148 100 288 100 1556 100

2011 metais bendra Lietuvoje įrengtoji elektrinių galia siekė 4,02 GW, 2012 metais,

palyginti su 2011 metais, įrengtoji elektrinių galia augo 5,9 proc. ir siekė 4,25 GW, daugiausia

tam įtakos turėjo 33,0 proc. išaugusi vėjo elektrinių instaliuota galia bei pradėjęs veikti Lietuvos

elektrinės 9 blokas. 2013 metais įrengtoji elektrinių galia, palyginti su 2012 metais, augo

2,2 proc. ir siekė 4,3 GW, tam daugiausia įtakos turėjo labai išaugęs saulės elektrinių skaičius.

Taigi, nors 2011–2013 metų laikotarpiu yra stebimas ženklus elektros energijos gamintojų

skaičiaus augimas, įrengtoji elektrinių galia kito nežymiai.

2 lentelė. Instaliuota elektrinių galia, MW ir proc., 2011–2013 m.

Gamintojų grupė 2011 m. 2012 m. 2013 m.

MW Proc. MW Proc. MW Proc.

Gamintojai, naudojantys tik AEI 1247 31,1 1342 31,5 1433 33

Kiti gamintojai 2769 68,9 2912 68,5 2913 67

Iš viso 4016 100 4254 100 4347 100

2011–2013 metais Lietuvoje buvo 6 rinkos dalyviai, kurių instaliuota elektrinių galia

sudarė daugiau nei 1 proc. Lietuvoje veikiančių elektrinių galios. Didžiausią instaliuotos galios

dalį užėmė „Lietuvos energijos gamyba“, AB, 2011–2013 metais užėmusi 68,0–69,7 proc.

rinkos. 2011–2013 metų laikotarpiu Lietuvoje stebimas didžiausių elektros energijos gamintojų

(užimančių daugiau nei 1 proc. rinkos) užimamos rinkos, pagal instaliuotą elektrinių galią, dalies

mažėjimas.

3 lentelė. Didžiausi rinkos dalyviai pagal instaliuotą elektrinių galia, MW ir proc.,

2011–2013 m.

Eil.

Nr. Rinkos dalyvis

2011 m. 2012 m. 2013 m.

MW Proc. MW Proc. MW Proc.

1. „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2801 69,7 2956 69,5 2956 68,0

2. UAB „Vilniaus energija“

407 10,1 407 9,6 407 9,4 UAB „Litesko“

3. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 170 4,2 170 4 170 3,9

4. AB „ORLEN Lietuva“ 210 5,2 210 4,9 210 4,8

5. AB „Achema“

121 3,0 121 2,9 121 2,8 UAB „Renerga“

6.

UAB „Šilalės vėjo elektra"

26 0,6 79 1,9 79 1,8 UAB „Sūdėnų vėjo elektra“

UAB „Iverneta“

UAB „Naujoji energija“

Iš viso 3735 93,0 3943 92,7 3943 90,7

14

2011 metais Lietuvoje buvo pagaminta5 5,2 TWh elektros energijos, 2012 metais –

5,7 TWh, 2013 metais – 5,1 TWh, t.y. 9,7 proc. mažiau nei 2012 metais. 2013 metais, palyginti

su 2012 metais, elektros energijos gamybos apimčių mažėjimui, daugiausia įtakos turėjo

10,6 proc., nuo 2,4 iki 2,1 TWh sumažėjusios „Lietuvos energijos gamyba“, AB, elektros

energijos gamybos apimtys. Didžiausių elektros energijos gamintojų

„Lietuvos energijos gamyba“, AB ir UAB „Vilniaus energija (kartu su UAB „Litesko“)

pagamintos elektros energijos rinkos dalys 2011–2013 metų laikotarpiu išlieka panašios ir

svyruoja atitinkamai nuo 41,5 iki 42,1 proc. ir nuo 12,2 iki 14,7 proc.

2 pav. Didžiausių elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos dalis bendroje

elektros energijos gamybos rinkoje, proc. 2011–2013 m.

2011 metais į tinklus patiekta elektros energija sudarė 85,4 proc. (4453 GWh) viso

pagaminto elektros energijos kiekio, 2012 metais ši dalis sudarė 83,2 proc. (4706 GWh),

2013 metais – 86,1 proc. (4399 GWh). Likusi pagamintos elektros energijos dalis buvo suvartota

ūkiniams poreikiams bei technologinėms reikmėms. Šios dalys 2011 metais atitinkamai siekė

7,6 ir 7,0 proc., 2012 metais – 10,4 ir 6,4 proc., 2013 metais – 8,1 ir 5,8 proc. Vertinant elektros

energijos gamybos rinkos struktūrą pagal elektros energijos panaudojimą, rinkos dalys

2011–2013 metais išlieka panašios.

5 Pagamintas kiekis vertinamas kartu su elektros energijos gamintojų savoms reikmėms suvartotu elektros energijos

kiekiu.

41,5 42,1 41,7

14,7 12,2 13,5

5,4

8,9 6,0

8,2

6,5

5,9

4,9

4,0

4,6

0,9

1,9 3,1 2,7

2,2 2,6 2,4 0,7 1,4

3,8 1,8 1,4 1,1 1,2

1,0 1,0

2011 m. 2012 m. 2013 m.


Vydmantai wind park, UAB

AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“

UAB „Vėjo gūsis“ ir UAB „Vėjo vatas“

AB „ORLEN Lietuva“

UAB „Šilalės vėjo elektra", UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“, UAB „Naujoji energija“

AB „Lifosa“

UAB Kauno termofikacijos elektrinė

AB „Achema“ ir UAB „Renerga“

UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“

„Lietuvos energijos gamyba“, AB

15

3 pav. Pagamintos elektros energijos struktūra pagal panaudojimą, proc., 2011–2013 m.

2011 metais gamintojai, gaminantys elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos

išteklių6, į tinklus patiekė 16,0 proc. viso į tinklus patiekto elektros energijos kiekio, 2012 metais

ši dalis augo 1,7 proc. punkto ir siekė 17,7 proc., 2013 metais augo 6,8 proc. punkto ir siekė

24,4 proc. Tiriamuoju laikotarpiu daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių energijos

išteklių pagamino ir į tinklus patiekė UAB „Šilalės vėjo elektra“ (kartu su

UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“ ir UAB „Naujoji energija“), UAB „Vėjo gūsis“

(kartu su UAB „Vėjo vatas“), UAB „Renerga“ bei Vydmantai wind park, UAB.

Bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai 2011 metais pagamino ir į tinklus patiekė

37,8 proc. viso patiekto elektros energijos kiekio, 2012 metais ši dalis mažėjo 3,5 proc. punkto ir

siekė 34,3 proc., 2013 metais ši dalis mažėjo 5,7 proc. punkto ir siekė 28,6 proc. Daugiausia

elektros energijos bendro šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo elektrinėse pagamino ir į

tinklus patiekė UAB „Vilniaus energija“ (kartu su UAB „Litesko“), UAB Kauno termofikacijos

elektrinė bei AB „Panevėžio energija“.

Likusią rinkos dalį užėmė elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo

saugumui užtikrinti, paslaugą teikianti „Lietuvos energijos gamyba“, AB, kuri 2011 metais į

elektros energijos tinklus patiekė 46,2 proc., 2012 metais – 48,1 proc., 2013 metais – 47,0 proc.

elektros energijos.

Nors buvo stebimas ženklus gamintojų, tik iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių

ir į tinklus tiekiančių elektros energiją, skaičiaus augimas, elektros energijos tiekimo rinkos dalys

2011–2013 metais išlieka panašios.

6 Mažosios hidroelektrinės, vėjo elektrinės, elektrinės naudojančios biokurą, saulės energijos elektrinės bei atliekų

deginimo elektrinės.

85,4 83,2

86,1

7,6 10,4 8,1

7,0 6,4 5,8

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Patiekta į tinklus Suvartota ūkiniams poreikiams Suvartota technologinėms reikmėms

16

4 pav. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pagamintos ir į tinklus patiektos

elektros energijos kiekio dalis bendrame patiektame elektros energijos kiekyje, kartu

nurodant gamintojų skaičių, 2011–2013 metais.

Vertinant 2011–2013 metų elektros gamybos rinkos struktūrą pagal į tinklus patiektą

elektros energijos kiekį, daugiausia elektros energijos į tinklus patiekė

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, tiriamuoju laikotarpiu jos užimama dalis rinkoje svyravo nuo

46,2 iki 46,9 proc. Daugiau nei 1 proc. rinkos pagal į tinklus patiektą elektros energijos kiekį

2011 metais užėmė 9, 2012 metais – 8, 2013 metais – 10 rinkos dalyvių.

5 pav. Elektros energijos gamintojų į tinklus patiektos elektros energijos rinkos struktūra,

proc., 2011–2013 m.

2011 metais elektros energijos gamintojų, gaminusių ir į tinklus tiekusių elektros energiją,

tiekimo pajamos siekė 788,1 mln. Lt, 2012 metais pajamos augo 6,3 proc. ir siekė 837,8 mln. Lt,

84,0 82,3 75,6

16,0 17,7 24,4

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Į tinklus patiektas kiekis (proc.)

19 22 23 129

266

1533

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Gamintojų skaičius (vnt.)

46,2 48,1 46,9

14,6

12,5 13,6

8,3 6,8

5,9 1,0

2,3 3,6 3,0

2,6 2,6 4,2 2,0 1,6

2,8 0,9 1,6 0,6 1,3 1,4 1,2 1,1 1,2 1,5 0,9 1,1

2011 m. 2012 m. 2013 m.

AB „Lifosa“


Vydmantai wind park, UAB

UAB „Vėjo gūsis“ ir UAB „Vėjo vatas“

AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Aukštaitijos vandenys“

AB „Achema“ ir UAB „Renerga“

UAB „Šilalės vėjo elektra", UAB „Sūdėnų vėjo elektra“, UAB „Iverneta“, UAB „Naujoji energija“ UAB Kauno termofikacijoselektrinė

UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“

AEI gamintojai Kiti gamintojai

17

2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, elektros energijos gamintojų pajamos didėjo 4,2 proc. ir

siekė 873,3 mln. Lt.

6 pav. Gamintojų gautos elektros energijos pardavimo pajamos, mln. Lt,

ir į tinklą patiektas elektros energijos kiekis, tūkst. MWh, 2011–2013 m.

Vertinant Elektros energijos gamybos rinkos koncentraciją pagal rinkos dalyvių turimų

elektrinių įrengtąją galią bei į tinklą patiektą elektros energijos kiekį, naudotas Herfindalio –

Hiršmano indeksas (toliau – HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index). Jei HHI reikšmė

mažesnė nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu HHI reikšmė svyruoja tarp

1000 ir 1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikšmė didesnė nei 1800 –

rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis. Rinkos koncentracijai nustatyti taip pat naudoti trys

rinkos struktūros rodikliai – C1, C4 ir C10, kurie nurodo vieno, keturių ir dešimties didžiausių

rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį (proc.). Jei C1 daugiau kaip 40 proc., rinkoje yra

dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis, kitų atveju (t. y. jei C1 mažiau kaip 40 proc.) –

rinkoje nėra dominuojančią padėtį užimančio rinkos dalyvio. Jei C4 yra mažiau nei 40 proc.,

rinkoje yra efektyvi konkurencija, jei C4 daugiau nei 70 proc., tuomet rinka yra labai

koncentruota.

4 lentelė. Konkurencijos intensyvumo rinkoje rodikliai vertinant instaliuotą elektrinių

galią, 2011–2013 m.

Vertinant instaliuotą elektrinių galią (MW)

Rodiklis 2011 m. 2012 m. 2013 m.

HHI 5138,5 5044,8 4835,2

C1 70,6% 70,0% 68,6%

C4 89,1% 87,5% 85,7%

C10 96,2% 95,5% 93,5%

5 lentelė. Konkurencijos intensyvumo rinkoje rodikliai vertinant į tinklus patiektą elektros

energijos kiekį, 2011–2013 m.

Vertinant patiektą elektros energijos kiekį (MWh)

Rodiklis 2011 m. 2012 m. 2013 m.

HHI 3060,9 3410,7 2969,7

C1 46,2% 48,1% 46,9%

C4 73,3% 70,0% 69,9%

C10 83,4% 78,5% 97,5%

788,1 837,8 873,3

4453

4706

4399

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Pajamos (mln. Lt) Patiektas elektros energijos kiekis (tūkst. MWh)

18

2011–2013 metais rinkoje buvo stebimas ženklus elektros energijos gamintojų skaičiaus

augimas, tačiau bendra elektrinių instaliuota galia augo neženkliai, o instaliuotos galios rinkoje

augimui (nuo 4016 MW 2011 m. iki 4347 MW 2013 m.) daugiausia įtakos turėjo rinkos dalyvio

„Lietuvos energijos gamyba“, AB instaliuotos galios padidinimas nuo 2801 iki 2956 MW.

Išaugęs gamintojų skaičius neturėjo ženklios įtakos ir patiekto į tinklą elektros energijos

kiekio pokyčiams (dinamika nuo 4453 MWh 2011 m. iki 4706 MWh 2012 m. ir iki 4399 MWh

2013 m.); patiekto į tinklą elektros energijos kiekio pokyčius iš esmės nulėmė rinkos dalyvio

„Lietuvos energijos gamyba“, AB gamybos apimties svyravimai (dinamika nuo 2057 MWh

2011 m. iki 2262 MWh 2012 m. ir iki 2065 MWh 2013 m.).

Tiriamuoju laikotarpiu rinkoje dominavo vienas asmuo „Lietuvos energijos gamyba“, AB,

ir rinkos koncentracijos lygis išliko labai aukštas.

2.1.3.2. Elektros energijos importo rinkos struktūra

2011 metais grynasis importas7 iš NPS biržoje veikiančių šalių (Latvijos ir Estijos) sudarė

1,1 TWh elektros energijos arba 9,6 proc. šalies poreikio, 2012 metais grynasis importas siekė

1,7 TWh arba 13,7 proc. šalies poreikio, 2013 metais – 3,2 TWh arba 27,2 proc. šalies poreikio.

Grynasis importas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) 2011 metais siekė 5,5 TWh arba

46,4 proc. šalies poreikio, 2012 metais grynasis importas sudarė 4,9 TWh arba 39,9 proc. šalies

poreikio, 2013 metais – 3,5 TWh arba 29,8 proc. Likusią šalies poreikio dalį pagamino Lietuvoje

veikiantys elektros energijos gamintojai, 2011 metais gamybos apimtys siekė 5,2 TWh arba

44,0 proc. šalies poreikio, 2012 metais – 5,7 TWh arba 46,4 proc. šalies poreikio, 2013 metais –

5,1 TWh arba 43,1 proc. šalies poreikio.

7 pav. Elektros energijos vartojimo šaltiniai Lietuvoje, proc., 2011–2013 metai

Šaltinis Komisija.

2011–2013 metų laikotarpiu importas iš NPS šalių (Latvijos ir Estijos) labiausiai augo

II metų ketvirtį (palyginti su I ketvirčiu, augimas vidutiniškai siekė 29,1 proc.), o didžiausias

mažėjimas buvo stebimas III ketvirtį (palyginti su II ketv. – 24,2 proc.). Daugiausia elektros

energijos 2011–2013 metų laikotarpiu buvo importuojama II metų ketvirtį, vidutiniškai

27,4 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais,

7 Grynasis importas – importas minus eksportas.

44,0 46,4 43,1

9,6 13,7

27,2

46,4 39,9

29,8

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2011 m. 2012 m. 2013 m.

Grynasis importas iš Rusijos irBaltarusijos

Grynasis importas iš Latvijos irEstijos

Gamyba šalyje

19

8 pav. Importas iš NPS šalių, GWh, 2011–2013 metais

Šaltinis Komisija.

2011–2013 metų laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) labiausiai

augo IV metų ketvirtį (palyginti su III ketvirčiu, augimas vidutiniškai siekė 12,5 proc.),

o didžiausias mažėjimas buvo stebimas II ketvirtį (palyginti su I ketv. – 23,9 proc.). Daugiausia

elektros energijos 2011–2013 metų laikotarpiu buvo importuojama I metų ketvirtį, vidutiniškai

20,3 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais.

9 pav. Importas iš trečiųjų šalių, GWh, 2011–2013 metais

Šaltinis Komisija.

Vertinant Latvijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, pastebima, jog 2011–2013 metų

laikotarpiu išsiskiria II ketvirtis – elektros energijos gamyba viršija šalies elektros suvartojimą.

2011 metais Latvijoje buvo pagaminta 17,7 proc. mažiau elektros nei suvartota, 2012 metais

pagaminta 22,9 proc. mažiau, 2013 metais – 17,7 proc. mažiau. Tačiau 2011 m. II ketv. Latvijoje

pagaminta 20,1 proc. elektros energijos daugiau nei jos buvo suvartota, 2012 metų II ketv.

pagaminta 5,9 proc. daugiau, 2013 metų II ketv. – 10,3 proc. daugiau.

10 pav. Latvijoje faktiškai pagamintas ir suvartotas elektros energijos kiekis, GWh, 2011–

2013 metais

Šaltinis – Latvijos perdavimo sistemos operatorius (Augstsprieguma tīkls), www.ast.lv

750 889 856 912

715

1.163

1.002 980 1.109

1.274

664

843

400

900

1.400

I II III IV I II III IV I II III IV

2011 m. 2012 m. 2013 m.

1.299

1.233

1.472

1.496

1.596

979

1.141 1.296

1.159

871

691

927

400

900

1.400

1.900

I II III IV I II III IV I II III IV

2011 m. 2012 m. 2013 m.

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2011 2012 2013

Faktinis suvartojimas Faktiškai pagaminta

20

2011–2013 metų laikotarpiu gamybos apimčių padidėjimą Latvijoje lėmė išaugusios hidro

elektrinių gamybos apimtys. 2011 metų II ketv. hidro elektrinės pagamino 82,5 proc. viso

Latvijoje pagaminto elektros energijos kiekio, kai tuo tarpu kitais ketvirčiais hidro elektrinių

gamybos dalis siekė 32,7 proc., 2012 m. II ketv. hidro elektrinėse buvo pagaminta 88,1 proc.

viso kiekio (50,7 proc. kitais ketvirčiais), 2013 m. II ketv. – 68,4 proc. (29,8 proc. kitais

ketvirčiais). 2011–2013 metų laikotarpių Latvijoje II metų ketvirtį pagaminama vidutiniškai

34,9 proc. elektros energijos daugiau nei kitais metų ketvirčiais.

11 pav. Latvijoje pagamintas elektros energijos kiekis pagal elektrinės tipą, GWh, 2011–

2013 metais

Šaltinis – Latvijos perdavimo sistemos operatorius (Augstsprieguma tīkls), www.ast.lv

2011–2013 metų laikotarpiu Latvijoje II metų ketvirtį išaugo elektros energijos eksportas į

kitas šalis (vidutiniškai 80,2 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais).

12 pav. Importuotas ir eksportuotas elektros energijos kiekis Latvijoje, GWh, 2011–2013

metais

Šaltinis – Latvijos statistikos departamentas (Centrālā statistikas pārvalde) http://data.csb.gov.lv/

161 271 267 227 313

677

1.526

238 369

610

1.512

419

1.070 639

1.463

273

465

1.268

272

415

756

826

142

328

532 1.060

390

686

621

13

8

8

15

15

21

22

24

19 18

15

37

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500


2011 m. 2012 m. 2013 m.

Kitos elektrinės Hidro elektrinės Šiluminės elektrinės Vėjo elektrinės

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600


2011 m. 2012 m. 2013 m.

Importas Eksportas

21

Turimais 2013 m. liepos – 2014 m. gegužės mėnesių duomenimis, Latvijoje Nord Pool

Spot elektros biržoje parduotas kiekis sudarė nuo 4,4 iki 37,5 proc. viso šalyje eksportuoto

elektros energijos kiekio. Daugiausia elektros energijos NPS biržoje buvo parduota 2014 metų

II ketvirčio mėnesiais.

13 pav. Latvijos elektros energijos eksportas ir pardavimai NPS biržoje, GWh, 2013–2014

metai

Šaltinis – Latvijos statistikos departamentas (Centrālā statistikas pārvalde) data.csb.gov.lv. Nord Pool Spot elektros

birža www.nordpoolspot.com.

Vertinant Estijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, ryškesnių tendencijų

2011–2013 metų laikotarpiu nepastebima, elektros energijos gamybą tiesiogiai įtakojo šalies

poreikis. 2011 metais gamyba viršijo suvartojimą vidutiniškai 45,0 proc., 2012 metais –

28,3 proc., 2013 metais – 45,4 proc.

14 pav. Estijoje faktiškai pagamintas ir suvartotas elektros energijos kiekis, GWh,

2011–2013 metais

Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee

23,6 12,4 17,0 17,0 23,6 22,0 59,9

26,4 59,4

148,6

94,4

273 283 244

337 351

273

359

301 340

396

330

Lie.13 Rgp.13 Rgs.13 Spl.13 Lap.13 Grd.13 Sau.14 Vas.14 Kov.14 Bal.14 Geg.14

NPS biržoje Eksportas

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

3.000

3.500


2011 m. 2012 m. 2013 m.

Faktiškai suvartota Faktiškai pagaminta

22

Estijoje atsinaujinantys energijos ištekliai sudaro mažąją dalį elektros energijos gamybos.

2011–2013 metų ketvirčiais elektros energija, pagaminta vėjo ir hidro elektrinėse, skirtingais

metų ketvirčiais, svyravo nuo 2,4 iki 6,7 proc. viso pagaminto elektros energijos kiekio.

15 pav. Estijoje pagamintas elektros energijos kiekis pagal elektrinės tipą, GWh,

2011–2013 metais


Estijoje 2011 metais elektros energijos eksportas buvo 3,1 karto didesnis nei importas,

2010 metais – 1,8 karto, 2013 metais – 2,3 karto.

16 pav. Importuotas ir eksportuotas elektros energijos kiekis Estijoje, GWh,

2011–2013 metais


3.634

2.806 2.830

3.199

2.979

2.552 2.711

3.249

3.658

2.935 3.110

3.017

7

10 5

9

10

13

5

12

8

8

2 7

103

63 65

139

108

83

93

151

121

108

89 211

3.744

2.879 2.899

3.348

3.097

2.648

2.809

3.412

3.787

3.051

3.201 3.235


2011 m. 2012 m. 2013 m.

Kitose elektrinėse Hidro elektrinėse Vėjo elektrinėse Viso pagaminta

0

200

400

600

800

1.000

1.200

1.400

1.600

1.800

2.000


2011 m. 2012 m. 2013 m.

Importas Eksportas

23

Estija aktyviai prekiauja Nord Pool Spot elektros biržoje, kurioje skirtingais 2013 metų

mėnesiais prekybos apimtys siekė nuo 74,4 iki 90,7 proc. šalies gamybos apimčių. Tuo tarpu

elektros energijos eksportas į kitas šalis 2013 metų atskirais mėnesiais sudarė nuo 41,1 iki

59,6 proc. šalies gamybos apimčių.

17 pav. Estijos elektros energijos gamyba, eksportas ir pardavimai NPS biržoje, 2013 metai

Šaltinis – Estijos perdavimo sistemos operatorius (Elering) www.elering.ee. Nord Pool Spot elektros birža

www.nordpoolspot.com.

Atsižvelgiant į šiame poskyryje pateiktus išanalizuotus duomenis bei įvertinus grynojo

importo kiekius, matyti, kad Lietuvoje pastaraisiais metais didėja importas iš Latvijos ir Estijos,

tačiau vis dar sudaro tik 27,2 proc. viso elektros energijos suvartojimo šalyje. Iš

Rusijos/Baltarusijos šis kiekis per tiriamąjį laikotarpį atitinkamai sumažėjo nuo 46,4 proc. iki

29,8 proc., o Lietuvoje pagamintas kiekis išliko ganėtinai stabilus ir, 2011–2012 metų

laikotarpiu, vidutiniškai sudarė 44,5 proc. Tad nors elektros energijos grynasis importas sudaro

daugiau nei 50 proc. šalies poreikio, tačiau importo segmentas pastaraisiais metais ganėtinai

tolygiai pasiskirstė – nėra vieno dominuojančio importo koridoriaus, nes dalis elektros

importuojama iš Latvijos/Estijos, bei panaši dalis – iš Rusijos/Baltarusijos, o Lietuvoje

pagamintas kiekis stabilus.

Daugiausia elektros energijos iš NPS šalių (Latvijos, Estijos) 2011–2013 metų laikotarpiu

buvo importuojama II metų ketvirtį, vidutiniškai 27,4 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais,

kadangi 2011–2013 metų laikotarpiu gamybos apimčių padidėjimą Latvijoje lėmė išaugusios

hidro elektrinių gamybos apimtys, kuomet pavasario metu (II metų ketvirtį) hidro elektrinės turi

galimybę pagaminti didžiausią elektros energijos kiekį per visus metus, todėl 2011–2013 metų

laikotarpiu Latvijoje II metų ketvirtį išaugo elektros energijos eksportas į kitas šalis (vidutiniškai

80,2 proc. daugiau nei kitais metų ketvirčiais). Visais kitais metų laikotarpiais eksportas yra

ženkliai mažesnis, kadangi kaip ir visi kiti gamintojai, pirmiausia Latvijos gamintojai yra

suinteresuoti dengti savo šalies elektros energijos poreikį, o tik tuomet vykdyti eksportą į kitas

šalis. Vertinant Estijos elektros energijos rinkos sezoniškumą, ryškesnių tendencijų

2011–2013 metų laikotarpiu nepastebima, elektros energijos gamybą tiesiogiai įtakojo šalies

poreikis.

1.330 1.208 1.249

1.050 1.060 942 974

1.097 1.131 1.188

1.101

945

1.190

1.048 1.086

952 933

754 805

901 916 954 873

703 619 598 584 546

632

425 485 507 465 507 479 454

Sau.13 Vas.13 Kov.13 Bal.13 Geg.13 Bir.13 Lie.13 Rgp.13 Rgs.13 Spl.13 Lap.13 Grd.13

Gamyba Pardavimai NPS biržoje Eksportas

24

2.1.4. Įėjimo į rinką barjerai

Įėjimo į rinką barjerai gali būti įvairių formų ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dalis

įėjimo į rinką barjerų gali atsirasti nepriklausomai nuo rinkoje veikiančių subjektų veiksmų

(struktūriniai barjerai), kiti – dėl rinkoje veikiančių subjektų veiksmų, kuriais siekiama

apsunkinti įėjimą į rinką naujiems subjektams (strateginiai barjerai)8.

Rinkos tyrime vertinami įėjimo į Elektros energijos gamybos rinką

teisiniai/administraciniai, infrastruktūros kontrolės ir prieigos prie finansinių išteklių struktūriniai

barjerai, taip pat know-how ir vertikalios integracijos strateginiai barjerai.

2.1.4.1. Teisiniai-administraciniai barjerai

Įėjimas į rinką dažnai apribojamas įvairiomis valdžios veiksmų formomis, kurios,

vadovaujantis valdžios institucijų sukurtomis teisės aktų normomis, suformuoja rinkos teisinę

aplinką ir daro įtaką rinkos dalyvių bei ketinančių į šią rinką patekti subjektų veiklai ir elgesiui.

Teisiniai-administraciniai barjerai kyla iš galiojančių bendrai visiems subjektams taikomų

įstatymų, konkretų sektorių reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant techninių taisyklių

reikalavimus. Šių reikalavimų visuma sukuria „kaskadinį“ efektą, kai kiekvienam etapui vykdyti

nuo ketinimo pradėti elektros energijos gamybos veiklą iki realios elektros energijos gamybos

pradžios reikia atlikti tarpinius veiksmus, gauti įvairius leidimus ir pažymas, institucijoms

skirtinguose teisės aktuose įtvirtinami terminai prašymams nagrinėti, leidimams, pažymoms

išduoti, o prireikus, ūkio subjektams numatomas terminas pateiktų dokumentų trūkumams

pašalinti, kitiems tarpiniams veiksmams atlikti, tad teisiniai-administraciniai barjerai sukuria

dvejopus galimus apribojimus: administracinė našta ūkio subjektams ir visų administracinių

procedūrų trukmė, kol asmuo gali realiai pradėti vykdyti gamybos veiklą. Žemiau apžvelgiami

teisės aktų reikalavimai asmeniui, siekiančiam vykdyti gamybos veiklą.

Gamintojams, norint patekti į gamybos rinką, reikia įvertinti ir įvykdyti tam tikrus bendrai

visiems sektoriams taikomus teisinius reikalavimus:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės

aktais, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais

teisės aktais, asmuo, siekiantis statyti, rekonstruoti statinį, privalo gauti statybą leidžiantį

dokumentą (išskyrus išimtinius atvejus), parengti teritorijų planavimo dokumentus, atitikti

techninius reikalavimus, nustatytus Statybų techniniuose reglamentuose (prireikus parengti

techninį projektą). Pastebėtina, jog Statybos įstatyme yra įtvirtinti statybos leidžiančio

dokumento išdavimo terminai (35–10 darbo dienų) ir statinio projekto vertinimo terminai

(45–10 darbo dienų), kurie varijuoja atsižvelgiant į statinio ypatumus.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos

visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, asmuo, statantis,

rekonstruojantis statinius ir planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus teisės aktuose nustatytas

išimtis, privalo atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir gauti atitinkamų institucijų

sprendimus. Nuo visų reikiamų duomenų pateikimo atrankos išvada pateikiama per 20 darbo

dienų, suinteresuota visuomenė gali dar 20 darbo dienų teikti savo pastabas dėl atrankos išvados

persvarstymo, galimi kiti tarpiniai terminai.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, subjektai, ketinantys

vykdyti gamybos veiklą, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma vykdyti viešojo

pirkimo procedūras siekiant įsigyti gamybos įrenginius ir kitas reikiamas prekes ar paslaugas

(išskyrus numatytas šiame įstatyme išimtis), privalo atlikti įstatyme įtvirtintus veiksmus ir

8 Įėjimo į rinką barjerai grupuoti remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos

dokumentu Policy Roundtables “Barriers to Entry” (2005).

25

reikalavimus. Konkretūs viešojo pirkimo procedūros terminai nėra įtvirtinti, varijuoja

atsižvelgiant į pirkimo apimtį, ar yra pareiškiamų pretenzijų, apskundimo atvejų.

Konkrečiai elektros energetikos sektoriuje asmenims, ketinantiems vykdyti gamybos

veiklą, taikomi šie teisiniai reikalavimai:

1. Asmuo, ketinantis statyti (įrengti) naują energetikos objektą (elektrinę) ar padidinti

esamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią rekonstruodamas ar pakeisdamas

esamus arba statydamas papildomus elektros energijos gamybos įrenginius, ar rekonstruoti

veikiančius elektros energijos gamybos įrenginius, pritaikant juos kitos rūšies kuro (iškastinio

kuro ar atsinaujinančių energijos išteklių) naudojimui, privalo Elektros energetikos įstatymo

16 straipsnyje bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse,

patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. spalio 22 d. įsakymu

Nr. 1–212, nustatyta tvarka gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsniu, Veiklos elektros energetikos

sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 38 punktu, leidimus išduodanti institucija – Energetikos

ministerija – per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo dienos

privalo išduoti pareiškėjui leidimą arba pateikia rašytinį motyvuotą atsisakymą išduoti leidimą.

Jeigu pateikti ne visi reikalingi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų

duomenų ar dokumentų gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos, netikslumams

ištaisyti pareiškėjui suteikiamas papildomas 30 kalendorinių dienų terminas.

2. Vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo

prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 38 punktu, gamintojas, pageidaujantis prijungti savo

įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, turi pateikti operatoriui prašymą gauti preliminarias

prijungimo sąlygas, nustatančias rekomenduotinus elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar)

plėtros reikalavimus ir nesuteikiančios teisių bei pareigų operatoriui ar gamintojui. Gamintojas,

gavęs leidimą plėsti gamybos pajėgumus, privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo

sąlygų išdavimo, kuriose nurodoma tiksli leistinoji generuoti galia ir kiti prijungimo duomenys.

Jei statybų sektorių reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą parengti elektrinės prijungimo

techninį projektą, po šio projekto parengimo, pasirašoma su tinklų operatoriumi ir gamintoju

prijungimo paslaugos sutartis, vėliau vykdomi prijungimo darbai.

3. Vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo

prie elektros tinklų tvarkos aprašo 40 punktu, prieš operatoriui prijungiant gamintojo elektros

įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, gamintojas operatoriui pateikia Valstybinės

energetikos inspekcijos išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą

(derinimo ir bandymo darbams) ar kito kompetentingo asmens, kuriam suteikta tokia teisė,

išduotą dokumentą, liudijantį apie gamintojui nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu

pagrindu valdomų elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, o

operatorius per 5 kalendorines dienas laikinai prijungia gamintojo elektros tinklus prie

operatoriaus elektros tinklų derinimo, bandymo laikotarpiui. Šių bandymų atlikimo reikalavimai

yra nustatyti Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos

ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211. Operatorius prijungia gamintojo elektros

įrenginius prie elektros tinklų nuolatiniam darbui, kai gamintojas pateikia galutinę Valstybinės

energetikos inspekcijos išduotą Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą ar kito

kompetentingo asmens, kuriam suteikta tokia teisė, išduotą dokumentą, liudijantį apie gamintojui

nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų elektros įrenginių techninės

būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams;

4. Įvykdžius aukščiau nurodytus reikalavimus, gamintojas, vadovaujantis Elektros

energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, privalo kreiptis su prašymu į Energetikos ministeriją

išduoti leidimą gaminti elektros energiją ir pateikti Veiklos elektros energetikos sektoriuje

išdavimo taisyklių 18 punkte nurodytus dokumentus. Vadovaujantis minėtų taisyklių 38 punktu,

leidimas išduodamas per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo

dienos arba pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti leidimą, kuris suteikia

26

gamintojui teisę vykdyti elektros energijos gamybos veiklą leidime nurodytoje konkrečioje

teritorijoje. Jeigu pateikti ne visi reikalingi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas

nuo visų duomenų ar dokumentų gavimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos,

netikslumams ištaisyti pareiškėjui suteikiamas 30 kalendorinių dienų terminas.

Specialieji reikalavimai bei išimtys siekiant patekti į gamybos rinką numatytos

gamintojams, kurie planuoja gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių bei

siekia pasinaudoti skatinimo priemonėmis, įskaitant fiksuotą tarifą:

1. Pasirašyti su tinklų operatoriumi ketinimų protokolą bei pateikti operatoriui

prievolių įvykdymo užtikrinimą (50 Lt/kWh).

2. Gamintojas, siekiantis gauti skatinimo tarifą, ir planuojantis įrengti elektrinę,

gaminančią elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, kurios įrengtoji galia didesnė

nei 10 kW, privalo dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, kaip nustatyta

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Šio aukciono organizavimo

tvarką detalizuoja Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai, patvirtinti Komisijos

2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-263 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo

aukcionų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo įtvirtinami reikalavimai aukciono dalyviams

bei nustatomas dokumentų, kuriuos privalo pateikti aukcionų dalyviai, sąrašas. Aukciono

procedūros trukmė – apie 4 mėnesiai.

3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje numatyta lengvata, jog

leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu gamintojas,

naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius, numato plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik

savo reikmėms ir ūkio poreikiams, tačiau apie planuojamą įrengti 10 kW elektrinę privalo

informuoti tinklų operatorių. Be to, ir leidimas gaminti elektros energiją tokiems gamintojams

išduodamas supaprastinta tvarka, Energetikos ministerijai pateikus Veiklos elektros energetikos

sektoriuje išdavimo taisyklių priede nurodytos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius,

kad elektros energijos gamybos įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, taip pat atitinka

jiems taikomų elektros įrenginių saugos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikoje

galiojančių standartų arba kitų Europos Sąjungoje ar tarptautiniu susitarimu patvirtintų standartų

reikalavimus (Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma) ir yra prijungti prie

tinklų operatoriaus elektros tinklų nuolatiniam darbui.

Papildomai pažymėtina, kad asmuo už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos

pajėgumus, leidimo gaminti išdavimą, Energetikos ministerijai privalo sumokėti valstybės

rinkliavą – atitinkamai 100 Lt ir 200 Lt. Taip pat Valstybinei energetikos inspekcijai prie

Energetikos ministerijos mokama valstybės rinkliava už darbuotojų paruošimą ir susijusių

dokumentų išdavimą: energetikos objektus ir įrenginius statančio ir (ar) eksploatuojančio

darbuotojo atestavimas – 24 Lt, energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestato ar šio dokumento

dublikato išdavimas – 5 Lt, energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato išdavimas pagal

ūkio subjekte dirbančių darbuotojų skaičių svyruoja nuo 29 Lt iki 670 Lt, energetikos įrenginių

eksploatavimo veiklos atestato pakeitimas – 160 Lt. Valstybės rinkliavos tvarką ir dydžius

reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios

rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Asmeniui, kuris ketina vystyti

gamybos veiklą ir gauti už tai pajamų, šių rinkliavų dydžiai visgi nėra dideli, todėl nesukuria

realaus įėjimo į rinką barjero.

Vertinant teisės aktų, reglamentuojančių gamintojo įėjimo į rinką etapus, skaičių,

pažymėtina, kad asmuo, siekiantis verstis gamybos veikla, privalo vadovautis bent

13 pagrindinių teisės aktų įtvirtintais reikalavimais. Pagrindiniai teisės aktai: Elektros

energetikos įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Statybos įstatymas,

Teritorijų planavimo įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Statybos techninis reglamentas

27

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, Viešųjų pirkimų įstatymas, Veiklos elektros

energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų

elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas, Atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir

jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.

liepos 4 d. nutarimu Nr. 810, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti

skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d.

nutarimu Nr. 827, Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai.

Vertinant praktinę šių barjerų reikšmę pažymėtina, kad atsižvelgiant į išduodamų elektros

energijos gamybos leidimų skaičiaus pokyčius, aukščiau nurodytas barjeras nėra žymus: 2011 m.

buvo išduoti 69 gamybos leidimai, 2012 m. – 246 gamybos leidimai, 2013 m. – 1761 gamybos

leidimas. Tačiau reikia įvertinti tai, jog 99,7 procentų šių leidimų, yra išduoti gamintojams,

ketinantiems gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (ypač saulės šviesos

elektrinėms).

6 lentelė. Gamybos leidimų skaičiaus dinamika

Laikotarpis,

metais

Gamybos leidimų skaičius, vnt.

Atsinaujinantys energijos

ištekliai VISO

AEI leidimų dalis,

proc. VISO

iš jų, saulės šviesos

elektrinės

2010 14 0 19 73,7

2011 62 31 69 89,9

2012 237 217 246 96,3

2013 1755 1699 1761 99,7

Vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo, siekdamas pradėti vystyti elektros

energijos gamybos veiklą, be konkrečių reikalavimų, susijusių su veiklos pradžiai reikalingų

leidimų ir kitų dokumentų pateikimu, jų išdavimu bei terminais, privalo įvertinti ir jau įėjus į

gamybos rinką taikomus teisės aktų reikalavimus. Todėl prie teisinių-administracinių barjerų

priskirtini teisės aktų reikalavimai, kurie būtų taikomi gamintojui, faktiškai pradėjusiam vykdyti

elektros energijos gamybos veiklą, kaip sukeliantys papildomą administracinę naštą gamintojui.

Šiame Rinkos tyrime nagrinėsime teisės aktų reikalavimus, susijusius su mokestiniais

reikalavimais, aplinkosauginiais reikalavimais, paramos schemos taikymu (iš asmenų, kurie šia

parama gali pasinaudoti, ir asmenų, kuriems ši parama nebūtų taikoma, atžvilgiu), bei įvertinant

gamintojo galimybes laisvai realizuoti (parduoti) pagamintą elektros energiją.

2.1.4.1.1. Mokestiniai reikalavimai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintas

mokesčių, kuriuos centralizuotai surenka Valstybinė mokesčių inspekcija, sąrašas. Gamintojams

gali būti taikomi šie mokesčiai:

- PVM mokestis. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu,

Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už

tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu

bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma

per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 155 tūkst. litų. Taip pat yra numatyta savanoriško

registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos

neviršijamos. Visais kitais atvejais gamintojui tektų registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM

mokestį, kuris šiuo metu yra 21 proc. (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 32 d.). Tačiau

PVM mokestį sumoka vartotojas (žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str.), todėl

gamintojui PVM mokėjimas nesudaro finansinių nuostolių, išskyrus administracinę naštą

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=429993&p_rys_id=1

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=429993&p_rys_id=1

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429643&p_query=&p_tr2=2







28

registruojantis PVM mokėtoju. Be to, dalis gamintojų neprivalo registruotis PVM mokėtojais, jei

jų metinė pajamų suma nesudaro 155 tūkst. Lt.

- Gyventojų pajamų mokestis. Šiuo mokesčiu apmokestinamas bet kuris pajamas

gaunantis Lietuvos Respublikos gyventojas – fizinis asmuo. Paprastai taikomas

15 procentų pajamų mokesčio tarifas (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo 6 str.).

- Nekilnojamojo turto mokestis. Šį mokestį privalo mokėti Lietuvos ir užsienio fiziniai ir

juridiniai asmenys (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str.), o nekilnojamajam turtui gali

būti taikomas nuo 0,3 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (6 str. 1 d.).

- Žemės mokestis. Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 3 ir 6 straipsniais, mokestį

moka žemės savininkas – fizinis ir juridinis asmuo, o mokesčio tarifas varijuoja nuo 0,01

procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Tad jei žemės sklypo, ant kurio statoma

elektrinė, savininkas būtų gamintojas, privalėtų šį mokestį mokėti. Jei ne, tokiu atveju

gamintojas patirtų žemės sklypo nuomos išlaidas.

- Mokestis už aplinkos teršimą. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

4 straipsniu, mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (šio Rinkos tyrimo atveju –

elektros energijos gamybos įrenginių) moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys,

kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos

prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką

normatyvai. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu bei Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir

kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 ir 2 priedais,

pateikiamos veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar stacionariam ūkinės veiklos objektui reikia

turėti leidimą pagal reikalavimus, numatytus šiems įrenginiams energetikos sektoriuje: Kurą

deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW, Naftos ir

dujų perdirbimo įrenginiai, kokso krosnys, anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.

Taigi, mokestį už aplinkos teršimą turi mokėti tie gamintojai, kurių gamybos įrenginiai patenka į

aukščiau išvardytas grupes. Pastebėtina, kad asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą

patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už

aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

5 str. 4 d.). Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir

teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai, pagrindinių teršalų sąrašas, tarifai ir

koeficientai už juos pateikiami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 ir 2 priedėliuose.

Mokesčių dydis svyruoja nuo 360 Lt/t iki 13 311 Lt/t, neįskaičius mokestinės dalies už teršalų

grupę ar taikomo koeficiento. Šis mokestis glaudžiai susijęs su Prekybos taršos leidimais

schema, kuri bus aptariama vėliau.

- Privalomo sveikatos draudimo įmokos. Šias įmokas privalo mokėti nuo Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos

socialinio draudimo įmokos, visi juridiniai asmenys ir jų filialai bei atstovybės, taip pat fiziniai

asmenys, už dirbančius asmenis, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla. Mokesčio

dydis svyruoja nuo 3 iki 9 procentų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo

17 str.), tad asmuo, besiverčiantis gamybos veikla privalės šį mokestį mokėti.

- Pelno mokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 ir

5 straipsniais, šį mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos asmenys nuo Lietuvos

Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir

ne Lietuvos Respublikoje (pastaruoju atveju, kai veikla prasideda Lietuvos Respublikos

teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos

teritorijoje, pajamų). Paprastai pelno mokesčio dydis sudaro 15 proc. Numatytas 5 proc. pelno

mokesčio dydis asmenims, kurių pajamos neviršija 1 mln. Lt, o darbuotojų skaičius neviršija

10 žmonių. Tad gamintojas privalėtų mokėti pelno mokestį atsižvelgiant į gamintojo veiklos

aprėptį.

http://www.infolex.lt/ta/54250

29

-Valstybės socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 ir 7 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo įmokas

apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą darbdaviai – valstybinio

socialinio draudimo įmokų mokėtojai (draudėjai). Valstybinio socialinio draudimo įmokų

draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie

privalo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą iš

apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Asmenys,

vykdantys individualią veiklą, įmokas sumoka patys. Konkretūs įmokų dydžiai nustatomi

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos

Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo

įstatymu patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2011 metams: draudėjų

bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos

draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) –

30,8 procento, priėmus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių

patvirtinimo įstatymą šis tarifas liko nepakitęs. 2013 m. ir 2014 m. šis mokestis sudarė 27,8 proc.

(Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo

įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų

rodiklių patvirtinimo įstatymas).

Apibendrinant pastebėtina, kad gamintojas, vykdydamas veiklą gali mokėti iki 8 skirtingų

mokesčių, kurie apskaičiuojami nuo asmens gautinų pajamų iš nurodytos veiklos ir jas

gamintojas turi apmokėti išskaičiuojant iš darbuotojo atlyginimo, tačiau šie mokesčiai, vertinant

6 lentelėje išduotų leidimų gaminti skaičių, nesudaro ribojimo, kurį būtų galima traktuoti kaip

įėjimo į rinką barjerą.

2.1.4.1.2. Aplinkosauginiai reikalavimai.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. 2003 metų spalio 13 dieną buvo priimta

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos šiltnamio efektą

sukeliančių dujų išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2003 L 275, p. 32) (toliau – ATL direktyva),

įtvirtinanti Europos Sąjungos Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (toliau –

ATL sistema). ATL sistema yra pagrindinė Europos Sąjungos Klimato kaitos programos

priemonė, skirta sumažinti klimato kaitos padarinius mažinant industrinių anglies dvideginio

ekvivalento emisijų kiekį ekonominėmis priemonėmis, skatinančiomis asmenis įvertinti poreikį

modernizuoti turimus įrenginius užuot pirkus brangius apyvartinius taršos leidimus, į rinką

įeinantiems asmenims kyla paskata pakeisti savo elgesio modelį ir apsvarstyti kitas, mažiau

anglies dvideginio emisijų išmetančių įrenginių, įsigijimo alternatyvas.

Pagal ATL direktyvą nė vienos ES valstybės nustatytų ūkio šakų įmonė negali vykdyti

veiklos, susijusios su anglies dvideginio emisijomis, nepateikusi atitinkamo kiekio apyvartinių

taršos leidimų. Apyvartiniai taršos leidimai įmonėms yra nemokamai paskirstomi kiekvienos

šalies įpareigotos institucijos. Trūkstamą apyvartinių taršos leidimų kiekį įmonės gali nusipirkti

aukcionuose, biržose bei tiesiogiai iš kitų įmonių, turinčių apyvartinių taršos leidimų perteklių.

Neįsigijus pakankamo kiekio apyvartinių taršos leidimų, įmonės turės mokėti 40 eurų/t

(CO2 emisijų) baudą.

Anglies dvideginio emisija susidaro deginant bet kokį kurą ir priklauso tik nuo sudeginto

kuro kiekio ir rūšies, bet ne nuo degiklių kokybės ar filtrų, galinčių mažinti kitų, „klasikinių“

teršalų kiekius. Didžiausia tarša gaunasi deginant mazutą, orimulsiją, akmens anglį ir durpes.

Gamtinių dujų tarša šiuo atžvilgiu yra maždaug 30 proc. mažesnė, o atsinaujinantys energijos

ištekliai (šiaudai, mediena, kt.) laikomi neutraliu CO2 atžvilgiu kuru.

Lietuvos skirtingų šilumos gamybos įmonių tarša vienam generuotos šilumos vienetui

pagal 2002 metų statistiką svyravo nuo 25 kg CO2/MWh iki 370 kg CO2/MWh, o vidurkis buvo

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=174788

http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=174788

30

apie 193 kg/MWh. Dar didesnė tarša yra kurą deginančių elektros energiją generuojančių

įmonių9.

Įmonės, planuojančios investuoti į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą arba į

efektyvesnį energijos vartojimą, gali būti pačios suinteresuotos dalyvauti apyvartinių taršos

leidimų prekybos sistemoje, nes pajamos iš parduodamo apyvartinių taršos leidimų pertekliaus

leidžia greičiau atsipirkti investicijoms. Kaip nurodoma Europos Komisijos 2011 m.

lapkričio 12 d. pranešime KOM(2012)652 dėl Europos anglies dvideginio rinkos 2012 metais10

,

apyvartinių taršos leidimų kaina mažėja. Pažymėtina, kad šiuo metu ATL kaina formuojasi apie

4,60 EUR/t CO211

.

Taigi, elektros energijos gamybos sektoriuje į rinką įeinantiems asmenims, be kitų faktorių,

svarbu įvertinti ir ATL sistemos kontekste, kokį gamybos įrenginį ekonomiškiau pasirinkti –

konvencinį, kuris išmeta CO2 emisijas, ar įrenginį, kuris elektros energiją gamina naudojant

atsinaujinančius energijos išteklius.

Pastebėtina, kad naujų konvencinių įrenginių techniniai sprendimai orientuojami mažinti

CO2 emisijų išmetimą į atmosferą, o nuo ATL schemos veikimo pradžios Lietuvoje buvo

pastebima tendencija, kad nemokamų ATL paskiriama daugiau, nei jų išnaudojama. Aplinkos

apsaugos agentūros duomenimis,12

2010 m. nemokamų ATL paskirta 8 155 470, o išnaudota

6 393 952, 2011 m. nemokamų ATL priskirta – 803 7268, o išnaudota – 5 606 375; tačiau

2013 m. nemokamų ATL priskirta – 6 532 876, o išnaudota – 7 464 155. Pagal Nacionalinės

šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose pateikiamus duomenis, pastebima

tendencija, kad senos statybos elektrinės išmeta daugiau CO2 emisijų, nei gauna nemokamų

ATL. Naujoms elektrinėms ATL sistema dabartinėje reguliacinėje stadijoje netraktuotina kaip

įėjimo į rinką barjeras atsižvelgiant į ATL kainą bei išduodamų nemokamų ATL skaičių, tačiau

ateityje, jei ATL kaina augs, o nemokamų ATL skaičius sumažės iki 0, ATL schema gali tapti

realiu įėjimo į rinką barjeru.

Kilmės garantijos. Kaip viena iš aplinkosauginių reikalavimų išvestinė priemonė yra

elektros energijos kilmės garantijų išdavimo sistema, kylanti iš 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos

Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių

energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL 2001 L 283, p. 33),

numatančios, jog turi būti skatinamas elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių

vartojimas bei siekiant palengvinti prekybą elektra, pagaminta iš atsinaujinančios energijos

šaltinių, ir padidinti skaidrumą bei informuotumą vartotojui pasirenkant elektrą, pagamintą iš

neatsinaujinančios ar atsinaujinančios energijos šaltinių, yra reikalinga elektros energijos kilmės

garantija, taikoma visoms elektros, pagamintos iš atsinaujinančios energijos šaltinių, formoms.

Vadovaujantis Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,

kilmės garantijų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m.

spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-346, kilmės garantijų reikalavimas privalomas asmenims,

gaminantiems elektros energiją elektrinėje, naudojančioje atsinaujinančius energijos išteklius,

taip pat asmenims, perkantiems ir (ar) parduodantiems iš atsinaujinančių energijos išteklių

pagamintą elektros energiją, skirstomųjų tinklų operatoriams ir perdavimo sistemos operatoriui.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl

termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir

iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB (OL 2004 L 52, p. 50), nustatyta, kad siekiant padidinti

skaidrumą, vartotojui renkantis tarp termofikacijos būdu pagamintos elektros energijos ir

pagamintosios kitais būdais, būtina užtikrinti, kad, remiantis suderintomis atskaitinėmis

9 http://www.laaif.lt/index.php?3452888233

10 http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/reform/docs/com_2012_652_en.pdf

11 Duomenys apibendrinti vertinant Europos energetikos biržos EEX 2014 m. sausio mėn. pateiktą informaciją,

šaltinis: http://www.eex.com/en/Market%20Data/Trading%20Data/Emission%20Rights. 12

Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita (2012, 2013 m. ataskaitos) www.gamta.lt

31

reikšmėmis, būtų galima garantuoti didelio naudingumo termofikacijos kilmę bei atitinkamai

įtvirtinamas kilmės garantijų išdavimo mechanizmas. Elektros energijos gamintojams,

gaminantiems elektros energiją kogeneracijos proceso metu ir norintiems įgyti kilmės

pažymėjimus, bei elektros perdavimo sistemos operatoriui taikomos Elektros energijos,

pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijų pažymėjimų

išdavimo taisyklės, patvirtintos Energetikos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1–216.

Kilmės garantijų išdavimas netraktuotinas kaip realaus įėjimo į rinką barjeras, nes ši

kilmės garantijų išdavimo procedūra tampa priemone, kuria įrodoma pagamintos elektros

energijos kilmė ir už kurią gamintojui suteikiama parama. Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalimi, fiksuotas tarifas taikomas tik tai iš atsinaujinančių

energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės

garantija. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas termofikacinėms elektrinėms – vadovaujantis

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos

aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu

Nr. 916 (toliau – VIAP aprašas) 7.2 punktu, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau –

VIAP) lėšos išmokamos, jeigu šie gamintojai tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir

sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą

galima laikyti efektyvia, o nustatant, ar jų bendra šilumos ir elektros energijos gamyba laikytina

efektyvia, atsižvelgiama į kilmės pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Elektros energijos,

pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų

išdavimo taisyklėmis.

2.1.4.1.3. Paramos schemos.

2.1.4.1.3.1. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų rėmimo schema

Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos

strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų

įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus

reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti VIAP sąrašą (Elektros energetikos

įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos sektoriuje VIAP schemos funkcionavimas

paremtas lėšų surinkimo ir perskirstymo principu, kurį, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais

atlieka VIAP lėšų administratorius. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. VIAP lėšų

administratoriaus funkcijas vykdė LITGRID AB, o Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu

Nr. 1338 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų

administratoriaus paskyrimo“ BALTPOOL UAB paskirtas VIAP lėšų administratoriumi, kuris

perėmė visas VIAP administratoriaus funkcijas, teises bei pareigas.

Pažymėtina, kad VIAP schemoje didžiąja dalimi dalyvauja privatūs asmenys, t. y. tiek

VIAP lėšų mokėtojai, tiek gavėjai gali būti ir yra iš esmės privatūs asmenys, VIAP lėšų

mokėtojai – gyventojai ir įmonės, sumokančios VIAP kainą per elektros energijos tarifą arba

elektros energijos gamintojai, gaminantys ir vartojantys elektros energiją savo reikmėms. VIAP

lėšų surinkimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų

elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 (toliau – VIAP lėšų administravimo

aprašas). VIAP lėšų gavėjai yra privataus kapitalo energetikos įmonės, gaminančios elektros

energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse režimu, ar tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti ir tiekiančios savo pagamintą

elektros energiją į tinklus, taip pat VIAP lėšos gali būti skirtos ir strateginiams projektams

įgyvendinti. Detalus VIAP sąrašas pateikiamas Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje bei

VIAP aprašo 7 punkte:

- elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jos

balansavimas;

32

- elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir

šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas

ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą

galima laikyti efektyvia;

- elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti

būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;

- elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla

būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;

- elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos

darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;

- strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo

didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis ir (ar)

sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros

energetikos sistemomis, įgyvendinimas;

- energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo

veikla;

- atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie elektros tinklų;

- elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar)

rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.

Konkretus VIAP teikėjų sąrašas nustatytas VIAP aprašo 8 punkte:

- elektros energijos gamintojai, elektros energijai gaminti naudojantys atsinaujinančius

energijos išteklius;

- Vyriausybės nustatyti gamintojai, kuriems pavesta teikti VIAP aprašo

7.2–7.4 punktuose nustatytas VIAP (pagal kasmet nustatomas kvotas), t. y. elektros energijos

gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks

kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti

efektyvia; elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti

būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti; elektros energetikos sistemos rezervų

užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui

užtikrinti;

- Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, jos įgyvendinimo plane ar

programose ir (ar) Vyriausybės nutarime nustatyti asmenys, kuriems pavesta teikti VIAP aprašo

7.5 ir 7.6 punktuose nustatytas VIAP, t. y. elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai

svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei

nepriklausomybei užtikrinti, plėtra, strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių

su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių elektros

energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su

kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;

- asmenys, teikiantys iš valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo fondo finansuojamas VIAP aprašo 7.7 punkte nustatytas VIAP, t. y. energetikos

objektų darbo saugumo užtikrinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veikla;

- perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, teikiantys VIAP aprašo 7.8 ir

7.9 punktuose nustatytas VIAP, t. y. atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimas prie

elektros tinklų, elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir

(ar) rekonstravimas, užtikrinantys gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą,

ir balansuojantys elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis VIAP aprašo 19 punktu, VIAP surenkamos iš asmenų už

jų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją

tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energijos kiekį). Tačiau vadovaujantis VIAP aprašo

20 punktu, VIAP nerenkamos iš gamintojų už:

33

- naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti

suvartotą elektros energijos kiekį (taip pat ir už asmenų (kurie gali būti ir gamintojai), gaunančių

elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energijos kiekį);

- elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti,

o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse už

elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui

užtikrinti.

Taip pat dalis VIAP lėšų (už elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu

kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia

šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą

šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia; elektros energijos gamybą

nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo

saugumui užtikrinti) nerenkama iš asmenų už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros

energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat

ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją)

(VIAP aprašo 21 punktas).

18 pav. Grafinis VIAP schemos atvaizdavimas

Apibendrinant VIAP schemoje dalyvaujančių subjektų ratą, pažymėtina, kad VIAP

schema teikiama parama, susijusi su gamybos sektoriumi, šia apimtimi: AEI gamintojams,

termofikacinėms elektrinėms, konkrečiai nustatytoms elektrinėms, naujų strateginių gamybos

pajėgumų statybai. Todėl susidaro situacija, kad 97 proc. Lietuvoje veikiančių gamintojų yra iš

dalies ar pilna gamybos apimtimi remiami per VIAP schemą (remtina elektros energija 2011–

2013 metais sudarė 52–54 proc. pagamintos ir 61–65 proc. į tinklus patiektos elektros energijos

kiekio). Kitaip tariant, absoliuti dauguma gamintojų gamybos segmente yra reguliuojama, o

Nustato VIAP sąrašą ir apimtį

Nustato VIAP biudžetą ir VIAP kainą

Vartotojai, prijungti

prie PSO tinklo

Vartotojai, prijungti

prie STO tinklo

PSO

STO

VIAP administratorius

VIAP tiekėjai

Moka VIAP

Perduoda VIAP

Paskirsto VIAP

34

paramą suteikia Lietuvos vartotojai, kurie moka VIAP dedamąją prie galutinės elektros energijos

kainos.

Pastebėtina, kad keitėsi subjektai, kuriems priskirta kompetencija nustatyti remtinos

elektros energijos gamybos apimtį ir gamintojų sąrašą, kurie vykdo elektros energijos gamybą

termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse,

taip pat kurie gamina elektros energiją elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, taip pat

keitėsi šių apimčių ir sąrašo nustatymo terminai: 2009–2012 m. vadovaujantis VIAP aprašo

(galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 1-215

„Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) 16 punktu,

Energetikos ministerija iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. privalėjo nustatyti remtinos gamybos

apimtis ir sąrašą, o nuo 2013 m. šią apimtį ir sąrašą, vadovaujantis VIAP aprašo 11 punktu,

Energetikos ministerijos teikimu nustato Vyriausybė iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Pažymėtina, kad 2009–2013 m. laikotarpiu Energetikos ministerija, vertindama pateiktus

gamintojų, vykdančių elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu, prašymus, vadovavosi

Energetikos ministro 2009 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1–219 patvirtintomis Elektros energijos

supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklėmis, 2012–2013 m. šiomis

taisyklėmis vadovaujasi Energetikos ministerija teikdama gamybos apimčių projektą

Vyriausybei, kol Vyriausybė nėra patvirtinusi Remtinos elektros energijos gamybos apimties

nustatymo tvarkos aprašo. 2009–2011 m. Elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti būtinas

pagaminti remtinos elektros energijos kiekis buvo nustatomas vadovaujantis perdavimo sistemos

operatoriaus parengta ir, suderinus su Energetikos ministerija, patvirtinta elektros energetikos

sistemos patikimumo reikalavimų atitikimo vertinimo tvarka, atsižvelgiant į energetikos sistemai

būtiną elektros energijos gamybos poreikį (VIAP aprašo 16.1 p.1), nuo 2012 m. – perdavimo

sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tai, kiek energetikos sistemai būtina gaminti elektros

energijos, reaktyviosios galios rezervą, sistemos atstatymo galimybę sistemai nustojus veikti

(totalinė avarija), sistemos statinį ir dinaminį stabilumą avarijų atvejais ir kitus energetikos

sistemos saugumui ir stabilumui svarbius veiksnius, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių

metų liepos 15 d. privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti informaciją apie ateinantiems

metams elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti reikalingus elektros energijos gamintojus

ir jiems būtinus pagaminti elektros energijos kiekius (VIAP aprašo 10.2 p.), tačiau Vyriausybės

tvarka nėra patvirtinta.

Taip pat pastebėtina, kad nors VIAP aprašo 16 punkte (dabar 11 punkte) yra nustatyti

konkretūs gamintojų sąrašo ir gamybos apimčių nustatymo terminai, realiai šie sprendimai buvo

priimami vėlesniais terminais: 2010 metams – Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d.

įsakymas Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos

apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais

nustatymo“. Paminėtini pakeitimai – Energetikos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu

Nr. 1–266 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo

Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis,

sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“

pakeitimo“ papildyta, jog elektros energijos gamybos apimtis yra remiama ir tais atvejais, kai

pagaminta elektros energija, skirta Lietuvos Respublikos vartotojų elektros energijos poreikiams

tenkinti, pagal sudarytas sutartis yra parduodama elektrinių pasirinktoms perdavimo sistemos

operatoriaus licencijas turinčioms įmonėms. Taip pat Energetikos ministro 2010 m. vasario 26 d.

įsakymu Nr. 1–60 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d.

įsakymo Nr. 1–227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos

apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“

pakeitimo“ buvo padidinta AB „Panevėžio energija“ Panevėžio termofikacinei elektrinei

2010 metams skirta remtinos gamybos apimtis nuo 96,1 iki 146,1 mln. kWh; 2011 metams –

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 1–285

„Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir

remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2011 metais bei prognozių nustatymo“;

35

2012 metams – Energetikos ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1–256 „Dėl elektrinių,

kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros

energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“, 2013 metams –

Vyriausybė 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams

nustatymo“ nustatė VIAP teikėjų sąrašą ir remtinos gamybos apimtis. Remtinos elektros

energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti apimtis 2013-iesiems

metams Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1538 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių


nustatymo“ pakeitimo“ buvo sumažinta, nuo 1530 GWh iki 900 GWh; 2014 metams –

Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių


nustatymo“.

Apibendrinant pastebėtina, kad nei anksčiau galiojusio VIAP aprašo redakcijoje, nei šiuo

metu galiojančiame VIAP apraše nėra pakankamai detalizuojama, kokiais aiškiais reikalavimais

ir kriterijais vadovaujantis anksčiau Energetikos ministerija, o dabar – Vyriausybė, nustato

gamybos apimčių dydį ir gamintojų sąrašą. Be to, gamybos apimtys ir gamintojų sąrašas

nustatomas kasmet, vėlesniais, nei teisės aktuose nustatyta, terminais, dydžiai ir gamintojai

keičiasi, todėl tokia teisinė situacija padidina neapibrėžtumą gamintojams planuojant savo

sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje, prognozuojantis, ar gamintojai gaus paramą per VIAP

schemą, ar ne. Ši problematika plačiau nagrinėjama šios Ataskaitos 2.1.5 poskyryje.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų atveju bendras

skatinimo kvotų dydis pagal atskirus atsinaujinančių energijos išteklių segmentus (saulės, vėjo,

biomasės, hidro energijos) yra įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu – Atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, skatinimo kvotų dydžius pasiekti numatyta iki

2020 metų. Šiuo atveju, vertinant įstatymo priėmimo procedūrų kompleksiškumą ir trukmę, bei

subjektų, dalyvaujančių šiame teisėkūros procese skaičių (ministerijos, Vyriausybė, kitos

institucijos ir suinteresuotų asmenų grupės (asociacijos ir pan. grupės), svarstymai Seimo

komitetuose), įstatyminis reglamentavimas sukuria stabilesnę ir skaidresnę teisinę aplinką, taip

pat didesnį teisinį tikrumą13

. Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo procedūros

trumpesnės, subjektų, dalyvaujančių teisės akto rengimo procese, ratas yra siauresnis, todėl tai

sukuria galimybę dažniau keisti įgyvendinamąjį teisės aktą, o kartu ir sukurti dinamiškesnę,

nestabilesnę teisinę aplinką, iš to atsirandantį nepakankamą teisinį tikrumą rinkos dalyviams.

Vertinant iš gamintojų – VIAP teikėjų – perspektyvos, VIAP schema traktuotina kaip

paskata dalyvauti gamybos rinkoje. Tačiau ne visi rinkoje veikiantys gamintojai yra ir gali būti

VIAP teikėjai, todėl per VIAP schemą yra sukuriamos nevienodos sąlygos veikti gamybos

rinkoje, kai VIAP teikėjams užtikrinamas patirtų sąnaudų kompensavimas – tai reiškia, pastovios

pajamos, o kiti gamintojai, kuriems VIAP schema netaikoma, turi konkuruoti su tais gamintojais,

kurie teikia VIAP paslaugas.

2.1.4.1.3.2. Europos Sąjungos parama

Kaip viena iš paramos priemonių yra Europos Sąjungos paramos programos ir kiti

Europos Sąjungos finansiniai instrumentai (Sanglaudos fondas, Europos socialinės paramos

fondas, Europos regioninės plėtros fondas, Europos investicijų bankas), kuriuos įtvirtina Europos

13

Teisėkūros procesą reglamentuoja atskirų sektorių įstatymai, nustatantys subjektų teisėkūros iniciatyvos teisę,

procedūrinis reglamentavimas detalizuojamas Teisėkūros pagrindų įstatyme, Seimo statute, Vyriausybės darbo

reglamente, Ministerijų darbo reglamentuose.

36

Sąjungos sutartis (174–178 straipsniai) bei atskirus fondus ir paramos programas

reglamentuojantys reglamentai.

Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas

numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į

infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su

periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių

konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia

užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą,

mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.

Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos

projektams.14

Lietuvoje iš Europos Sąjungos lėšų, buvo finansuojama Lietuvos elektrinės investicija į

kombinuoto ciklo bloką, kurios bendra suma siekė 1 295,2 mln. Lt, iš jų ES parama –

580,79 mln. Lt, investicija į Alytaus kogeneracinę jėgainę siekė 86,21 mln. Lt, iš jų ES parama –

18 mln. Lt, investicija į Šiaulių kogeneracinę jėgainę siekė 105,97 mln. Lt, iš jų ES parama –

18 mln. Lt, investicija į Utenos termofikacinę elektrinę siekė 31 mln. Lt, iš jų ES parama siekė

50 proc.

Dalis gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, yra pasinaudoję

parama gamybos įrenginių statybai, elektrinių parkams įkurti, esamiems įrenginiams

modernizuoti ir naujoms technologijoms įdiegti. Komisijos duomenimis15

, iki Atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo 2011 m. gegužės 24 d. 16 tokių gamintojų yra

pasinaudoję parama pagal „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Atsinaujinančių energijos

išteklių panaudojimas energijos gamybai“, taip pat 41 gamintojas ES parama pasinaudojo po

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

metų programos priemonės: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir

plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas). Šias priemones administruoja Nacionalinė mokėjimų

agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsteigta

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) administruoja Europos

Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšas. Kaip įgyvendinančioji institucija ES paramos

administravimo struktūroje Lietuvoje, LVPA administruoja ES paramos lėšas, skirtas Lietuvos

verslo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti.

Energetikos sektoriuje LVPA vykdė „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos

gamybai“ priemonės įgyvendinimą, pagal šią priemonę paramą gavo 53 projektai, iš jų – 44

paraiškos skirtos energetikos projektams vystyti, kurie ES paramą gavo biokuro katilinių statybai

arba rekonstrukcijai16

.

Pažymėtina, kad dauguma gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius,

gauna paramą superkant elektros energiją už nustatytą fiksuotą tarifo dydį, o tai leidžia būti

konkurencingesniems rinkoje. Kita vertus, gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos

išteklius, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 15 dalimi,

42 straipsnio 3 dalimi, kurie yra pasinaudoję ES ar kita, minėto įstatymo 41 straipsnyje nurodyta

parama, negali būti skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms

veikloms būtų taikomas dvigubas finansavimas, t. y. įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimas.

Kadangi ES fondų parama gali pasinaudoti tiek konvencinius, tiek atsinaujinančius

energijos išteklius naudojančius įrenginius eksploatuojantys gamintojai, nes ES parama

orientuota ne į konkrečias gamintojų grupes, o siekiamus tikslus – naujų modernių technologijų

diegimas, taršos mažinimas ir kiti prioritetai, ES parama pranašumų nesuteikia nė vienai šių

gamintojų grupei, todėl netraktuotina kaip įėjimo į rinką barjeras kuriai nors gamintojų grupei.

14

Informacijos šaltinis: www.esparama.lt 15

www.regula.lt -> Atsinaujinantys ištekliai -> Gamintojų sąrašai 16

Šaltinis: http://www.esparama.lt/susije-paraiskos?priem_id=000bdd538000119d

37

2.1.4.1.3.3. Nacionalinė parama smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi

nustatyta, kad finansinė parama smulkiajam ir vidutiniam verslui gali būti teikiama naudojant

šias priemones: lengvatinių paskolų teikimas, labai mažų paskolų teikimas, dalinis ar visiškas

palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas, tam

tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, sertifikavimo

(registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti.

Atitinkamai Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir

vidutinio verslo plėtros“ įsteigė garantijų instituciją – uždarąją akcinę bendrovę „Investicijų ir

verslo garantijos“ (toliau – Invega), kuri teikia garantijas, kuriomis Lietuvos Respublikos ir

užsienio valstybių kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms užtikrinamas

smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteiktų paskolų dalies grąžinimas, naujos (nenaudotos)

gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių finansinės nuomos (lizingo) sutartyse

nustatytos kainos dalies sumokėjimas. Šios bendrovės suteikta garantija užtikrina paskolos dalies

grąžinimą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos dalies sumokėjimą

proporcingai prisiimtai atsakomybei. Bendrovės atsakomybės limitas paskolos garantijos atveju

gali būti iki 80 procentų paskolos sumos, o finansinės nuomos (lizingo) garantijos atveju – iki

60 procentų naujos (nenaudotos) gamybinės įrangos ir (arba) naujų (nenaudotų) įrenginių

finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos. Bendrovei visiškai ar iš dalies

neįvykdžius suteiktose garantijose numatytų įsipareigojimų kredito įstaigoms ir finansinės

nuomos (lizingo) bendrovėms, kurių įvykdymą garantavo valstybė, šiuos įsipareigojimus įvykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taip pat Invega administruoja lengvatinių paskolų smulkiojo

ir vidutinio verslo subjektams teikimą, investuoja rizikos kapitalą į smulkiojo ir vidutinio verslo

subjektus ir (arba) valstybės turtą į kolektyvinio investavimo subjektus, administruoja šias

investicijas, administruoja dalinį palūkanų kompensavimą smulkiojo ir vidutinio verslo

subjektams, vykdo teisės aktais nustatytas funkcijas Europos Sąjungos struktūrinės paramos

naudojimo srityje, įgyvendina finansinės inžinerijos priemones, įgyvendina kitas verslo subjektų

skatinimo ir finansinės paramos priemones.

Šiomis priemonėmis gali pasinaudoti visi gamintojai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio

verslo subjektų apibrėžtį, todėl Invegos teikiamos paslaugos savo paslaugų apimtimi gali

palengvinti įėjimą į gamybos rinką, skatinti naujų gamybos įrenginių statybą ir įėjimo į rinką

barjero savybių neturi, vertinant tų gamintojų (didžiųjų, kurie turi finansinių išteklių ir galimybę

palankiau pasiskolinti), kurie tokia parama pasinaudoti negali, atžvilgiu.

2.1.4.1.4. Dažna teisės aktų kaita

Kaip vienas iš administracinių-teisinių barjerų traktuotini ir dažni teisinės aplinkos

pokyčiai, dėl kurių ūkio subjektams, potencialiems gamintojams gali tapti sunkiau orientuotis jų

veiklą reglamentuojančių teisės aktų sukurtoje verslo aplinkoje, daryti įtaką jų verslo planams

sprendžiant, ar vystyti tolesnę veiklą ar vykdyti/nevykdyti veiklos plėtrą.

Žymiausi pokyčiai elektros energijos gamybos sektoriuje pastebėtini atsinaujinančių

išteklių energetikos segmente. 2011 m gegužės 24 d. įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios paramos schemos taikymo apimtį (skatinimo

kvotas) bei momentą (nuo leidimo gaminti ar nuo leidimo plėtoti), buvo kelis kartus koreguotos

2013 metais. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių

energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo

įgyvendinimo įstatymu sutrumpintas saulės šviesos elektrinių vystytojams išduotų leidimų plėtoti

galiojimo terminas iki 2013 m. liepos 1 d., išskyrus galimybę pratęsti leidimus, jei įvykdyta ne

mažiau 50 proc. projektui įgyvendinti numatytų investicijų bei numatyta galimybė kreiptis į

specialią komisiją dėl išlaidų kompensavimo, jei elektrinės nespėjama pasistatyti iki 2013 m.

38

liepos 1 d. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, fiksuoto tarifo dydis

fiksuojamas nebe nuo leidimo plėtoti, bet nuo leidimo gaminti išdavimo dienos. Dėl šių

pakeitimų didelė dalis asmenų, ketinusių vystyti elektros energijos gamybą naudojant saulės

šviesos elektrines, kreipėsi į teismus teikdami ieškinius prieš Valstybę dėl teisėtų lūkesčių

pažeidimo.

2013 m. liepos 20 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos

įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymui, biokuro elektrinėms

skiriama skatinimo kvota sumažinta nuo buvusių 355 MW iki 105 MW – dėl to buvo sustabdytos

skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų procedūros, nes šis kvotos dydis šiuo metu jau yra

pasiektas.

Šie teisės aktų pokyčiai rodo, jog įstatymo leidėjas vertina teisinės aplinkos poveikį

asmenų elgesiui, bendrą socioekonominį poveikį valstybei ir prireikus gali nedelsiant keisti

teisinį reglamentavimą, dėl kurio ūkio subjektams įvertinus visas savo veiklos naudas ir rizikas,

gali tekti koreguoti savo verslo modelį, todėl teisės aktų kaitos rizika yra nuolatinė. Pastebėtina,

jog 54 gamintojai (4,4 proc. visų apklaustų gamintojų) Anketose kaip įėjimo į rinką barjerą

akcentavo dažnus atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų

pokyčius.

Apibendrinant teisinių-administracinių barjerų analizę, darytina išvada – visiems

gamintojams taikomi vienodi įėjimo į rinką teisiniai-administraciniai barjerai. Tačiau asmeniui,

siekiančiam verstis elektros energijos gamybos veikla, reikia atlikti daugelį administracinių

procedūrų, kurios reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose (bendruosiuose,

specialiuosiuose), ir kurios ilgai trunka (kol bus pradėta eksploatuoti elektrinė, gali trukti

2–3 metus), tačiau gamintojams iš veiklos teikiamos naudos nusveria administracinės naštos,

ilgų terminų keliamus nepatogumus – tą parodo išduotų leidimų plėtrai bei leidimų gaminti

skaičius per pastaruosius trejus metus. Kita vertus, Lietuvos Respublikos elektros energijos

gamybos rinkos specifika, kai 67 proc. sudaro importuota elektros energija, o likusi dalis

(69 proc.) remiama, lemia tai, kad didelę įtaką gamintojų elgesiui daro teisinis paramos schemų

(atsinaujinančių energijos išteklių, termofikacinių elektrinių, sistemos saugumui ir rezervams

užtikrinti, kurie remiami per VIAP) reglamentavimas ir jų galimi pokyčiai (pvz., skatinimo ar

supirkimo kvotų mažinimas arba didinimas), pastarasis veiksnys (t. y. paramos schemos

pokyčiai) gali būti traktuotinas kaip realus įėjimo į rinką barjeras. Tačiau atsinaujinančių

energijos išteklių gamintojų atžvilgiu skatinimo kvotų dydis įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu,

todėl suponuoja santykinai retesnius teisinio reglamentavimo pokyčius. O kai kuriems

konvenciniams gamintojams (termofikacinėms elektrinėms, sistemos saugumui ir rezervams

užtikrinti naudojamoms elektrinėms) skatinimo kvotų apimtis nustatoma Vyriausybės lygmeniu

(anksčiau – ministro) dažnai vėlesniais, nei VIAP administravimo apraše įtvirtinta, terminais ir

keičiasi kasmet. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pakankamai aiškių ir objektyvių

kriterijų, kuriais vadovaujantis Vyriausybė (anksčiau – ministras) turėtų nustatyti tokios kvotos

poreikį ir atitinkamai dydį.

2.1.4.2. Infrastruktūros barjerai

Apibrėžiant infrastruktūros barjero sąvoką šiame tyrime, svarbu pažymėti, jog tam, kad

būtų užtikrinti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, infrastruktūrai sukurti reikia ne tik nemažos

apimties finansinių išteklių, bet ir turėti galimybę pasinaudoti tinklais, t. y. laisvai perduoti

elektros energiją bei efektyviai išnaudoti esamą bei kuriamą infrastruktūrą, taip pat turėti

galimybę išvengti techninių, eksploatacinių bei technologinių ribojimų. 1) Esama šalies tinklų

sistema bei galimybė pasinaudoti tinklais, 2) prijungimo galimybės, 3) tinklų išnaudojimo

efektyvumo poveikis, 4) įrenginių pajėgumai bei tarnavimo laikotarpis – visi išvardinti faktoriai

39

lemia įėjimo į rinką galimybes bei gali būti apibrėžti kaip galimi įėjimo į rinką infrastruktūros

barjerai.

2.1.4.2.1. Esama šalies tinklų sistema bei galimybė pasinaudoti tinklais

Nagrinėjant galimybę pasinaudoti tinklais, t. y. laisvai perduoti elektros energiją, svarbu

pažymėti, kad visi Lietuvos Respublikoje esantys elektros energijos perdavimo arba skirstomieji

tinklai yra nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdomi tinklų operatorių, kuriems,

vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, išduodamos licencijos, kai jie

turi pakankamai technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų, leidžiančių tinkamai vykdyti

licencijuojamos veiklos sąlygas. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, jog

elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklos licencijose nurodoma

teritorija, kurioje asmenys turi išskirtines licencijoje nurodytos veiklos vykdymo teises ir

pareigas. 2013 m. elektros energijos skirstomuosius tinklus valdė skirstomųjų tinklų operatorius

AB LESTO (toliau – STO), taip pat skirstymo paslaugą teikė 5 skirstomųjų tinklų operatoriai –

AB ,,Achema“, AB ,,Akmenės cementas“, UAB ,,E-tinklas“, UAB ,,Korelita“, AB ,,Lifosa“,

kurie nuosavybės teise valdo skirstomuosius tinklus, buvusius pramonės gamyklų teritorijoje.

Perdavimo tinklus Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo perdavimo sistemos

operatorius LITGRID AB (toliau – PSO). Pažymėtina, jog elektros energijos gamintojas, norintis

gaminti ir į tinklus teikti elektros energiją, turi disponuoti tam tikra infrastuktūra ir būti

prisijungęs prie perdavimo arba skirstomojo elektros tinklo. Vadovaujantis Elektros energetikos

įstatymo 39 straipsnio 6 dalimi, skirstomųjų tinklų operatorius privalo prijungti vartotojų ir

gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie

skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, elektros energijos

vartotojų įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai

skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako

prijungti prie skirstomųjų tinklų gamintojo ar vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų

operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų

elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 37 punkte minėta

įstatymo nuostata patikslinama nurodant, kad gamintojo, kurio elektros įrenginių galia mažesnė

kaip 6 MW, elektros įrenginiai jungiami tik prie skirstomojo tinklo; jeigu gamintojo elektros

įrenginių galia lygi ar didesnė kaip 6 MW, elektros įrenginiai jungiami prie perdavimo tinklo

arba skirstomojo tinklo, jeigu leidžia skirstomojo tinklo techninės galimybės. Atsižvelgiant į tai,

kas išdėstyta, bei vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, elektros energijos

gamintojas, norėdamas gaminti ir į tinklus tiekti elektros energiją, privalo būti prisijungęs prie

perdavimo arba skirstomojo elektros tinklo, o skirstomųjų tinklų operatoriai privalo prijungti

gamintojų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų. Išimtis yra prisijungimas prie perdavimo

tinklų, kai elektros energijos gamintojų įrenginiai prijungiami tik tuo atveju, jei skirstomųjų

tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie

skirstomųjų tinklų gamintojo įrenginius.

Apibendrinant galima teigti, jog nors visi skirstomieji bei perdavimo tinklai yra

nuosavybės teise valdomi atskirų bendrovių, elektros energijos gamintojai gali bei privalo būti

prijungti prie skirstomųjų tinklų, o tai leidžia laisvai persiųsti elektros energiją visuose

skirstomuosiuose tinkluose, kartu neleidžiant riboti pralaidumų Lietuvos Respublikoje

esančiuose tinkluose. Pabrėžtina, jog elektros energijos gamintojai, kurių elektros įrenginių galia

didesnė nei 6 MW, turi galimybę būti prijungti prie perdavimo tinklų.

Atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau minėti 2013 m. skirstymo paslaugą teikę 5 (penki)

skirstomųjų tinklų operatoriai nuosavybės teise valdo skirstomuosius tinklus, buvusius pramonės

gamyklų teritorijoje (toliau – lokalieji tinklai), todėl, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo

39 straipsnio 6 punktu, privalo prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius

40

skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje. Tačiau vertinant tai, jog gamintojai

norėdami prisijungti prie šių tinklų turi būti skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje,

susiduriama su techninio pajėgumo problema, kai galimybė prijungti gamintojus prie lokaliųjų

tinklų yra, tačiau dėl nedidelės apimties valdomų tinklų, ji išlieka labai ribota.

Tokia esamų šalies tinklų sistema suteikia visiems gamintojams galimybę pasinaudoti

tinklais bei laisvai persiųsti elektros energiją Lietuvos teritorijoje.

2.1.4.2.2. Prijungimo galimybės

Kaip vienas iš infrastruktūrinių ribojimų, galintis lemti gamintojo apsisprendimą mažinti

arba didinti gamybos įrenginio galią, yra prijungimo prie elektros tinklų kaštai. Lyginant

prijungimo prie elektros tinklų kaštus (įskaitant kaštus, prijungiant gamintojus, naudojančius

atsinaujinančius energijos išteklius), svarbu pažymėti, jog 2011 m. prijungimo prie elektros

tinklų suma, tenkanti vienam prijungtam MW, sudarė 38,7 tūkst. Lt, 2012 m. – 87,0 tūkst. Lt,

2013 m. I pusmečio duomenimis – 177,24 tūkst. Lt. Gamintojų mokama prijungimo prie tinklų

suma 2011 m. sudarė 23,7 tūkst. Lt/MW, 2012 m. – 42,1 tūkst. Lt/MW, 2013 m. I pusmetį –

19,1 tūkst. Lt/MW.

Gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip

pat galioja teisės aktai, kuriuose nustatytas elektrinių prijungimo prie energetikos tinklų ar

sistemų išlaidų kompensavimo mechanizmas. 40 proc. prijungimo kaštų kompensavimas,

remiantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai,

gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 12 punktu buvo taikomas iki 2011 metų gruodžio

31 d. Nuo 2012 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja prijungimo kaštų kompensavimo tvarka,

apibrėžta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią

prijungimo kaštai, priklausomai nuo elektrinės galingumo, buvo kompensuojami nuo 60 iki

100 proc. (nuo 2013 m. vasario 1 d. – nuo 60 iki 80 proc.).

7 lentelė. Gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių,

mokama elektrinės prijungimo prie elektros tinklų dalis, proc.

Galiojimo laikotarpis Elektrinės galingumas,

kW

Gamintojų mokama prijungimo dalis, nuo

visos prijungimo sumos, proc.

Iki 2011-12-31 Visoms elektrinėms 60

nuo 2012-01-01 iki

2013-01-31

iki 30 0

nuo 30 iki 350 20

nuo 350 40

nuo 2013-02-01 iki 350 20

nuo 350 40

Prijungimo prie elektros tinklų suma, tenkanti vienam prijungtam MW nuo 2011 m. iki

2013 m. didėjo 78,2 proc., tačiau gamintojų mokama prijungimo prie tinklų minėtu laikotarpiu

sumažėjo 19,4 proc., todėl manytina, kad toks prijungimo prie elektros tinklų kaštų pasikeitimas

suteikia galimybę gamintojams didinti gamybos įrenginio galią bei taip plėtoti gamybos

infrastruktūrą. Prijungimo kaštų kompensavimo tvarka taip pat skatina gamintojus, gaminančius

elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, plėtoti infrastuktūrą bei investuoti į

didesnes gamybos apimtis.

2.1.4.2.3. Tinklų išnaudojimo efektyvumo poveikis

Neefektyviai išnaudoti tinklai – taip pat vienas iš infrastruktūros barjerų, kuris reikalauja

didesnių investicijų iš gamintojų, kai nepanaudojus esamų laisvų galių, reikalingi statyti nauji

41

įrenginiai prijungimui, taip neefektyviai vykdant elektros energetikos plėtrą. Atsižvelgiant į

elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų ruožus, elektros energiją generuojančių

šaltinių ar kitų elektros įrenginių galimų prijungimų vietas, panaudotas bei laisvas galias

330/110/10 kV transformatorinėse pastotėse, gamintojai turi galimybę efektyviau planuoti savo

prisijungimus bei mažinti nebūtinas plėtros išlaidas. Vertinant leistinosios naudoti galios

panaudojimo efektyvumą jungiantis prie skirstomųjų tinklų, svarbu pažymėti, jog šis

efektyvumas pastaruosius 4 metus išliko beveik panašus pagal vidutinės ir žemos įtampos lygius.

Vartotojų leistinoji naudoti galia tolygiai mažėjo vidutinės įtampos tinkluose, o žemos įtampos

tinkluose efektyvumo lygis 1 proc. didesnis nei 2008 metų lygis dėl didėjančio naujų vartotojų

elektros įrenginių prijungimo. Nuo 2009 metų vidutinės įtampos tinkluose leistinosios naudoti

galios išnaudojimas išaugo 4,6 procentiniais punktais, t. y. nuo 21,3 proc. iki 25,9 proc., o žemos

įtampos tinkluose – nuo 9,9 proc. iki 11,1 proc.17

2.1.4.2.4. Įrenginių pajėgumai bei tarnavimo laikotarpis

Disponuojama elektros energijos galia yra vienas iš rodiklių, vertinant elektros energijos

infrastruktūrą, kuomet gamintojo įrenginiai jau yra prijungti prie skirstymo/perdavimo tinklų.

Gamintojų investicijos į infrastruktūrą yra būtinos užtikrinti teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, todėl infrastruktūrai sukurti bei panaudoti reikalingi nemažos apimties finansiniai

ištekliai. Investicijos į infrastruktūrą yra būtinos užtikrinti energijos tiekimą bei vidaus rinkos

funkcionavimą, todėl nepakankamai lėšų arba nepakankamos investicijos sukuria dar vieną

infrastruktūrinį barjerą. Skirtingų jėgainių tipų savininkai, priklausomai nuo jėgainės tipo,

skirtingai paskirsto savo investicijas į infrastruktūrą, tačiau nors jėgainių galios labai skiriasi,

vidutinės investicijos į skirtingas technologijas svyruoja nuo 3,8 mln. Lt/MW, iki

9,9 mln. Lt/MW, nepriklausomai nuo instaliuotos galios. 8 lentelėje pateikiami investicijų į

elektros energijos jėgaines dydžiai.

8 lentelė. Elektros energijos jėgainių vidutinės investicijos, 2012 metai

Jėgainės tipas Galia Vidutinės investicijos,

mln. Lt/MW

Saulės jėgainė 0,03 MW 5,1

Vėjo jėgainė 10 MW 6,6

Hidroelektrinė 5 MW 9,9

Biomasės jėgainė 20 MW 8,4

Iškastinio kuro kogeneracinė jėgainė 250 MW, 6,6

40 MW 8,3

Gamtinių dujų kogeneracinė jėgainė 100 MW 3,8 Šaltiniai: Komisija; http://www.biogas-netzeinspeisung.at/anlagenbeispiele/ruemlang.html; Cogeneration, or

Combined Heat and Power (CHP), EU SETIS // http://setis.ec.europa.eu/newsroom-items-folder/cogeneration-of-

heat-and-power-technology-information-sheet/?searchterm=cogeneration%20chp

Skirtingų technologijų tarnavimo laikotarpis arba naudingo eksploatavimo laikotarpis taip

pat priklauso nuo atskirų technologijų ir yra šis: saulės jėgainės – 20 m., vėjo jėgainės – 20 m.,

hidroelektrinės – 28 m., biomasės jėgainės – 15 m.18, iškastinio kuro kogeneracinės jėgainės –

16 m., gamtinių dujų kogeneracinės jėgainės – 16 m.19

Toks skirtingų technologijų tarnavimo

17

Komisijos Elektros skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. pažymos ,,Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo

paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“

2 punktas. 18

http://old.regula.lt/lt/teises-aktai/teises-aktu-projektai/Viesosios%20konsultacijos%20dokumentas-

ataskaita_20111220__%20(3).pdf 19

Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m.

liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (excel priedas).

http://old.regula.lt/lt/teises-aktai/teises-aktu-projektai/Viesosios%20konsultacijos%20dokumentas-ataskaita_20111220__%20(3).pdf

http://old.regula.lt/lt/teises-aktai/teises-aktu-projektai/Viesosios%20konsultacijos%20dokumentas-ataskaita_20111220__%20(3).pdf

http://old.regula.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/156_excel_priedai.xls

42

laikotarpis taip pat gali lemti apsisprendimą, į kurią technologiją investuoti, tačiau pirmiausiai tai

lemia reikalinga investicijai suma bei instaliuotoji galia, t. y. būsimosios jėgainės dydžio ir

reikalingos investicijos santykis.

Apibendrinant infrastruktūros barjerų analizę, darytina išvada – visi gamintojai turi lygias

sąlygas pasinaudoti tinklais, t.y. bent jau teisiniai-administraciniai barjerai neriboja galimybės

naudotis tinklais, nors ir reikia atlikti daugelį administracinių procedūrų prieš pradedant vykdyti

gamybos veiklą. Išimtis taikoma gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių

energijos išteklių, kuriems taikomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytos

prisijungimo lengvatos bei galioja teisės aktai, kuriuose nustatytas elektrinių prijungimo prie

energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimo mechanizmas. Toks gamintojų, gaminančių

elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimas sudaro nelygiavertes sąlygas

kitų gamintojų atžvilgiu, juos diskriminuojant, tačiau žinant, jog techninis tinklų pajėgumas yra

neišnaudojamas, t. y. leistinosios naudoti galios išnaudojimas nuo 2009 m. augo tik iki 5 proc.

Toks gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas

nesudaro prastesnių sąlygų kitiems asmenims efektyviai pasinaudoti tinklais.

2.1.4.3. Prieigos prie finansinių išteklių barjeras

Anketose pateikdami nuomonę apie didžiausias esamas ar galinčias atsirasti kliūtis

veiklai vykdyti, prieigos prie finansinių išteklių barjerą mini tik pavieniai respondentai, teigdami,

kad investicijoms nėra valstybės skirtų dotacijų, o įrengti jėgainę vien savomis lėšomis

neapsimoka. Komisija 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R2-3563 kreipėsi į UAB „Invega“ ir

Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašydama pateikti informaciją apie elektros energijos

gamybos veiklai lengvatinėmis sąlygomis išduotų paskolų sumą ir vidutines palūkanų normas.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2013 m. gruodžio 13 d. raštu

Nr. ((3.131-06)-5K-1326636)-6K-1310419 informavo, kad per 2011–2013 m. nebuvo

lengvatinėmis sąlygomis išduotų paskolų elektros energijos gamybos veiklai.

Remiantis Respondentų Anketose pateikta informacija, 2011 m. buvo investuota

645,7 mln. Lt, 2012 m. investicijos siekė 542 mln. Lt (lengvatinių paskolų suma UAB „Invega“

pateiktais duomenimis 2011–2012 m. sudarė 12,86 mln. Lt (1,1 proc. nuo 2011–2011 m.

investicijų sumos), 2013 m. investicijų suma sudaro 223 mln. Lt (lengvatinių paskolų suma per

2013 m. (iki rugsėjo 30 d.) sudarė 1,696 mln. Lt), t. y. lengvatinių paskolų dalis bendroje

investicijų struktūroje nėra žymi. Respondentų pateiktais duomenimis, nuosavomis lėšomis

finansuojama 50 proc. investicijų, skolintomis – 47 proc., valstybės dotacijomis, subsidijomis bei

ES fondų parama – apie 3 proc. investicijų.

Svertinė palūkanų norma elektros energijos gamybai išduotoms paskoloms

UAB „Invega“ administruojamose lengvatinių paskolų priemonėse, apskaičiuota remiantis

UAB „Invega“ pateiktais duomenimis, 2011–2012 m. siekė 2,25 proc., 2013 m. I pusmetį –

3,56 proc., 2013 m. (duomenys iki rugsėjo 30 d.) - 3,61 proc.

Lietuvos banko viešai skelbiamais duomenimis, vidutinės naujų paskolų, išduodamų

nefinansinėms korporacijoms (neišskiriant ekonominių veiklų) ilgesniam nei 1 m. paskolų

palūkanų normų duomenimis, 2011–2012 m. vidutinė palūkanų norma siekė 6,4 proc. 2013 m. –

5,6 proc.

Atsižvelgiant į elektros energijos gamintojų skaičiaus dinamiką, pateiktą

2.1.4.1 poskyryje, gamintojų atliktų investicijų dydį, palūkanų normas, lengvatinių paskolų dalį

bei remiantis Respondentų Anketose pateiktais atsakymais, prieigos prie finansinių išteklių

barjeras įėjimo į elektros energijos gamybos rinką etape nėra stebimas. Vis tik atkeiptinas

dėmesys, kad ryškus gamintojų skaičiaus augimas stebimas atsinaujinančių srityje ir būtent po

to, kai buvo patvirtintas AIEĮ bei nustatyti skatinantys tarifai pagal AIEĮ reikalavimus, o šį faktą

sistemiškai vertinant kartu su paskolų apimtimis indikuojama, kad įstatymu garantuotos

43

finansinės subsidijos per VIAP schemą pasitarnauja kaip tam tikras garantas kredito įstaigoms,

priimant sprendimus dėl gamybos pajėgumų finansavimo.

2.1.5. Strateginiai barjerai

2.1.5.1. Praktinė patirtis (know-how) ir vertikali įmonių integracija

Rinkoje veikiantys gamintojai yra pakankamai susipažinę su pačia rinka, jos veikimo

principais bei tendencijomis, taip pat žino teisinę bazę, reglamentuojančią šią rinką, kurioje

asmuo veikia, taip pat įėjimo į rinką pagrindinius reikalavimus, barjerus, turi praktinės patirties,

žinių bei gamybinių-technologinių įgūdžių. Tokie gamintojai, turintys praktinę patirtį, esant

palankiai atitinkamos rinkos (šiuo atveju gamybos) situacijai, gali steigti dukterines įmones ar

kitas valdymo ryšiais susijusias įmones, kurios vykdytų elektros energijos gamybos veiklą.

Minėtų žinių ir gebėjimų visuma tokiam gamintojui sukuria pranašumą palyginti su kitais

gamintojais, kurie pirmą kartą ketina įeiti į rinką, atžvilgiu, ir yra viena iš strateginių barjerų

priemonių. Taip pat kuo ilgiau rinkoje veikia gamintojas, tuo jo patirtis ir rinkos pokyčių

suvokimas gali būti platesnis ir sukurti konkurencinį pranašumą kitų gamintojų, kurie neturi

tokios patirties rinkoje, atžvilgiu bei apriboti jų galimybes vykdyti veiklą rinkoje. Praktinę patirtį

turinčios įmonės gali kurti efektyvesnes veiklos strategijas rinkoje jau veikiančioms savo

įmonėms, taip pat kurti naujas – dukterines įmones, ar įsigyti konkurentų įmonių akcijų ir tokiu

būdu daryti įtaką įmonių valdymui.

Ar gamintojas turi strateginį pranašumą, vertintina nustatant laikotarpį, kurį gamintojas

veikia rinkoje, gamintojo dydį (vertinant ir susijusias įmones) bei įmonės vykdomas veiklos sritis

(ne tik gamybos aspektu).

Vertinant laikotarpį, kurį gamintojas veikia rinkoje, pirmiausia pastebėtina, kad visi dabar

veikiantys gamintojai turi šį pranašumą prieš naujus į rinką bandančius įeiti gamintojus, kurie

nėra susiję sąsajų ryšiais, bet šis pranašumas yra pastebimas visose srityse ir visuose sektoriuose,

tai natūralus rinkos veikimo principas ir pats savaime, be kitų strateginio barjero dalių negali būti

traktuojamas kaip esminis ir darantis įtaką naujų gamintojų įėjimui į gamybos rinką. Tarpusavyje

veikiantys gamintojai taip pat turi nevienodus strateginius pranašumus veiklos trukmės aspektu

pagal tai, kiek ilgai ir kokia apimtimi veikia rinkoje, tačiau šio tyrimo kontekste, kai vertinami

įėjimo į rinką ribojimai, veikiančių gamintojų strateginiai tarpusavio pranašumai nenagrinėjami.

Vertikaliai integruota įmonė gali turėti pranašumų kitų gamintojų atžvilgiu dėl aukščiau

minėtos praktinės patirties arba dėl to, jog keliais lygiais veikiančios įmonės gali optimizuoti

savo kaštus bei lengviau realizuoti savo veiklos produktą. Gamybos rinkoje vertikaliai integruota

įmonė, kuri vykdo gamybos ir tiekimo veiklą, turi pranašumą prieš kitus gamintojus ta dalimi,

jog tokios įmonės pagaminta elektros energija gali būti užtikrintai realizuojama per jos padalinį –

tiekimo įmonę. Šio Rinkos tyrimo kontekste pažymėtina, jog analizuojamoje geografinėje

teritorijoje plačios apimties vertikalios integracijos įmonė yra Lietuvos energija, AB, kuri valdo

elektros energijos gamybos, tiekimo įmones, taip pat techninio aptarnavimo įmones ir elektros

energijos skirstymo operatorių. Detali vertikalios integracijos schema pateikiama

2.1.2 poskyryje (1 schema). Be to, dalis gamintojų20

turi leidimus vykdyti nepriklausomo

elektros energijos tiekimo veiklą. Tokiu būdu taip pat tampa lengviau realizuoti pagamintą

elektros energiją palyginti su tais gamintojais, kurie turi ieškoti galimybių parduoti elektros

energiją kitais būdais. Papildomai pastebėtina, kad didžiausių Lietuvos gamintojų (pagal

instaliuotą galią) sąsajumo ryšiai pateikiami Ataskaitos 2.1.2 poskyryje.

Taip pat viena iš elektros energetikos sektoriuje veikiančių įmonių, kuri susijusi plačiais

vertikalios integracijos ryšiais yra AB, „INTER RAO Lietuva“, vykdanti nepriklausomo tiekimo

veiklą Lietuvoje, bet priklausanti tarptautinio masto įmonių grupei INTER RAO UES, kuri per

vertikalios integracijos struktūrą valdo gamybos, tiekimo veiklą vykdančias įmones, skirstymo

20

AB ,,Achema“, AB ,,Panevėžio energija“, UAB ,,Vilniaus energija“.

44

operatorius, inžinerines ir kitas įmones (11 schema). AB, „INTER RAO Lietuva“ valdo elektros

energijos gamintoją Vydmantai wind park, UAB, valdančią 30 MW vėjo jėgainių parką.

11 schema. Vertikali integracija, įmonių kontrolė INTER RAO UES įmonių grupėje.

Šaltinis: www.interrao.ru, www.interrao.lt (žiūrėta: 2014-02-08).

INTER RAO UES

27,63 %

RusHydro

Group

VEB Norilsk

Nickel

Group

INTER

RAO

Capital

Minorities FGC UES

Group

Rosnefteg

az Group

Elektros energijos gamyba

Mažmeninė prekyba

Tiekimas/

prekyba – eksportas

Valdomi skirstomieji

tinklai

Kitos inžinerijos, techninio

aptarnavimo, inovacijų veiklą

vykdančios įmonės

Gamyba Rusijoje

LLC INTER RAO –

Elektros įrenginių

JSC INTER RAO - elektros įrenginiai

- Cherepetskaya TPP - Dzhubginskaya TPP

- Gusinoozerskaya TPP - Iriklinskaya TPP - Ivanovskie CCGT

- Kaliningradskaya TPP-2 - Kashirskaya TPP

- Kharanorskaya TPP - Kostromskaya TPP

- Nizhnevartovskaya TPP - Pechorskaya TPP - Permskaya TPP

- Severo – Zapadnaya TPP - Sochinskaya TPP

- Urengoyskaya TPP - Verkhnetagilskaya TPP - Yuzhnouralskaya TPP

JSC TGK-11 - Omsko filialas

- Tomsko filialas

LLC Bashkir gamybos

kompanija

LLC Bashkir šilumos tiekimo

kompanija

Gamyba užsienyje

- CJSC Moldova TPP - LLC Mtkvari Energy - JSC Khrami HPP-1 - JSC Khrami HPP-2

- CJSC HrazTES (Razdan TPP)

- JSC Ekibastuz TPP-2 - Trakya Elektrik A.S.

Garantinis tiekimas

- JSC Mosenergosbyt - JSC Petersburg power supply

company - LLC Energy Holding - JSC Saratovenergo

- JSC Altayenergosbyt (Altai power supply company)

- LLC INTER RAO – Orel Power Supply Company

- JSC Tambov power supply company

- JSC Tomskenergosbyt

- LLC RN-Energo - LLC RT – Energy

trading - JSC Industrial

Energy

- JSC Telasi - CJSC Power

grids of Armenia

LLC INTER RAO

Engineering

- LLC Quartz – New Technologies

- Joint venture with GE and Russian Technologies SC

- Joint venture with WorleyParsons

INTER RAO Energy

Efficiency Center

LLC QUARTZ Group

AB INTER RAO Lietuva

JSC INTER RAO EESTI

JSC INTER RAO LATVIA

UAB Vydmantai wind park

IRL Polska Sp. z o.o.

18,57 % 16,65 % 13,93 % 13,21 % 5,11 % 4,92 %

100 %

45

Be to, kaip viena iš papildomų priežasčių, galinti sukurti konkurencinį pranašumą

gamybos įmonėms, yra tai, ar šias įmones valdo valstybė. Valstybė gali būti suinteresuota

vykdyti protekcionistinę politiką savo valdomų įmonių atžvilgiu, nes šios įmonės generuodamos

didesnį pelną gali dividendų pavidalu išmokėti daugiau piniginių lėšų į Valstybės biudžetą, o tuo

valstybė yra natūraliai suinteresuota. Gamybos tyrimo aspektu yra viena valstybės valdoma

įmonė Lietuvos energija, UAB ir atitinkamai gamybos veiklą vykdanti vertikalios integracijos

įmonė „Lietuvos energijos gamyba“, AB, kurių kontrolė priklauso valstybei (100 proc. akcijų

valdo Finansų ministerija) (1 schema). Pastebėtina, kad aukščiau analizuoti teisiniai-

administraciniai bei techniniai ir finansiniai aspektai taikomi visiems gamintojams, valstybės

įmonėms nesukuriant išskirtinių sąlygų. Bet kartu atkreiptinas dėmesys, kad

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, padalinys Lietuvos elektrinė teikia VIAP aprašo 7.3 punkte

nurodytą paslaugą – gamina elektros energiją, būtiną elektros energijos tiekimo saugumui

užtikrinti, kuriai Vyriausybė pagal Ataskaitos 2.1.4.1.3.1 poskyryje pateiktą VIAP schemos

teisinę analizę nustato remtinos gamybos apimtį nesant pakankamai aiškių ir objektyvių

gamybos apimčių nustatymo kriterijų. Nesant aiškios gamybos apimčių nustatymo tvarkos, šis

teisinis neapibrėžtumas gali sukurti prielaidas Valstybei, siekiant didesnių dividendų konkrečiais

ataskaitiniais metais, varijuoti tiekimo saugumui užtikrinti skirtų apimčių dydžiais, ypač jei būtų

nuspręsta pereiti nuo subsidijų išmokėjimo už patiektą į tinklą kiekį schemos prie anksčiau

buvusios subsidijų už nustatytą pagaminti kiekį schemos.

Taip pat pastebėtina, kad iš 1215 asmenų, turinčių leidimą gaminti elektros energiją, yra

nustatytos 59 susijusių asmenų grupės, kuriose vienu ar kitu būdu (vertikali integracija, valdymo

ryšiai) susiję 156 elektros energijos gamintojai, todėl apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad

know-how bei vertikalios integracijos struktūros dėka šie strateginiai barjerai egzistuoja naujai

įeinantiems į rinką gamintojams, vertinant tai, kad rinkos koncentracijos laipsnis (HHI > 1800)

gamybos sektoriuje yra didelis (žr. 2.1.3 poskyrį).

2.1.5. Potenciali konkurencija

2011–2013 m. asmenų, gaminančių bei į tinklus tiekiančių elektros energiją, skaičius

augo 10 kartų, nuo 148 iki 1478.

Analizuojant konkurencijos galimybes, gamintojus galima suskirstyti į tam tikras

stambesnes grupes arba vienetus ir tuomet ištirti ar tos gamintojų grupės potencialiai

konkurencingos. Analizuojant Lietuvoje esančius elektros energijos gamybos būdus, išskiriamos

trys grupės (vienetai): gamintojai, gaminantys elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos

išteklių, gaminantys elektros energiją bendro šilumos ir elektros energijos ciklo elektrinėse bei

elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugą

teikianti kondensacinė Lietuvos elektrinė, kuri priklauso ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB. Taip

pat ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, priklauso Kruonio HAE ir Kauno HE, kurie yra

komerciniai gamybos vienetai. Visoms šioms trims kategorijoms priklausantys asmenys yra

skatinami arba remiami, todėl darytina prielaida, jog rinkos dalyvių skaičius auga ir dėl šios

priežasties, o tai iš dalies didina konkurencijos vystymosi perspektyvos tikimybę.

Šiuo metu elektros energijos gamybos rinkoje gamintojų, gaminančių tik iš AEI

gamybos būdas skatinamas nustatant fiksuotą tarifą 12 metų skatinimo laikotarpiui:

2011–2013 m. tokiu būdu buvo remiama 96–99 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros

energijos dalis. 2011–2013 m. daugiausia padidėjo gamintojų iš AEI, kurie gamino iki 30 kW,

kadangi didelės subsidijos, taip pat kitos sąlygos: nemokamas prijungimas, aukciono nebuvimas,

galimybė tarifą užfiksuoti nuo leidimo plėtoti, taip pat galimybė elektrinę statyti 2–3 metus,

nedidelės investicijos bei atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytas

prisijungimo lengvatas, paprasčiau gaunamas leidimas plėtoti gamybos veiklą tiek fiziniams, tiek

juridiniams asmenims tapo prieinamos visiems norintiems gaminti asmenims.

46

Gamintojų, turinčių elektros energijos gamybos leidimus, gamybai tik iš AEI skaičius

2011–2013 m. padidėjo nuo 62 iki 1755, instaliuotoji galia padidėjo nuo 276,9 MWh iki

436,4 MWh. Toks ženklus gamintojų iš AEI skaičiaus didėjimas dar nereiškia, jog jie yra

potencialiai konkurencingi, kadangi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo rengėjai šio

įstatymo 13.3 punkte nustatė, iki kiek MW energijos elektrinių įrengtoji galia turėtų būti

didinama, t. y. iki kurios ribos, išreikštos MW bus remiami gamintojai, gaminantys iš AEI. Taip

netiesiogiai nustatoma kiek gamintojų, gaminančių skirtingomis technologijomis yra laukiama

elektros energijos rinkoje. Visais atvejais, arba jau išnaudojus nustatytas kvotas, gamintojai turi

galimybę veikti rinkoje ir be paramos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog renkantis į kurią gamybos

technologiją investuoti, vidutinis investicijų dydis nepriklauso nuo atskirų skirtingų technologijų

jėgainių dydžio ir gali kardinaliai skirtis, pvz. į 0,03 MW galios saulės jėgainę vidutinė

investicija siekia 5,1 mln. Lt/MW, kai į 10 MW vėjo jėgainę vidutinė investicija siekia

6,6 mln. Lt/MW (remiantis 8 lentelėje nurodytais duomenimis). Esant tokiems skirtumams,

gamintojas, veikdamas nesubsidijuojamoje aplinkoje, turėtų pasirinkti technologiją, kuri už

mažiausią investuojamą kiekį neštų didžiausią grąžą, t. y. užtikrintų didžiausią pajamų –

investuotų lėšų santykį, palyginti su kitomis prieinamomis technologijomis elektros energijai

gaminti. Žinant, jog gamintojai negaudami subsidijų paramos turėtų prekiauti rinkoje, be to,

atsižvelgiant į būtiną investicijų dydį skirtingoms technologijoms bei paties gamybos proceso

technologinius kaštus, toks orientavimasis į prekybą rinkos kainomis pastaraisiais metais nebuvo

gyvybingas, nes tarifai, atspindintys investicinius kaštus bei technologinio gamybos proceso

kaštus, yra aukštesni negu rinkos kaina Lietuvos zonoje. Akivaizdu, kad tik tos technologijos,

kurių gamybos procesai reikalauja minimalių arba į rinkos kainą orientuotų sąnaudų, galėtų

konkurencingai veikti rinkoje, nepasižyminčioje valstybės subsidinėmis intervencijomis.

Žinoma, jog infrastruktūrai sukurti bei vystyti gamybą reikalingi finansiniai ištekliai,

tačiau atsižvelgiant į išaugusį gamintojų skaičių, galima teigti, kad teisinės bazės pokyčiais (pvz.,

2011 m. priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) sukurta palanki investavimui į

elektros energijos gamybos veiklą ir investicinės grąžos gavimui aplinka, lėmė sąlyginai

mažesnę finansinio ir infrastruktūrinio barjerų įtaką, t.y. beveik 100 proc. skatinant bei remiant

elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, sumažėja įėjimo į rinką

finansiniai bei infrastruktūros (įrenginių kokybės bei apimties atžvilgiu) barjerai, kai investicijos

padengiamos iš VIAP lėšų biudžeto (išskyrus atvejus, kai gamintojai jau yra gavę Europos

Sąjungos paramą). Dėl AEI gamintojų skatinimo sumažėja finansiniai-infrastruktūriniai barjerai

gamintojų iš AEI grupei, tačiau tai neįtakoja įėjimo į rinką infrastruktūrinių barjerų kitoms

gamintojų grupėms (vienetams), kadangi techninis tinklų pajėgumas yra išnaudojamas tik

nedidele apimtimi ir bet kokiu atveju yra galimybė plėstis.

Rinkos struktūros atžvilgiu AEI gamintojų, gaminančių elektros energiją tik iš

atsinaujinančių energijos išteklių, paskutiniais metais labai padaugėjo, tačiau darytina išvada, jog

rinkos konkurencijai tai įtakos neturi, nes didžioji dauguma šių gamintojų yra prijungti prie

skirstomojo tinklo ir jų energija yra superkama visuomeninio tiekėjo, užtikrinant reguliuojamų

vartotojų poreikio padengimą Komisijos nustatyta rinkos kaina. Didieji vėjų parkai, kurių galia

> 6 MW (2011–2013 m. rinkoje veikė 18 gamintojų, gamybai naudojančių AEI, kurių galia

> 6 MW – iš jų 15 gamintojų gaminančių elektros energiją vėjo jėgainėse) yra prijungti prie

perdavimo tinklo, o jų energiją superka Energijos ministerijos paskirta superkančioji įmonė ir

parduoda ją biržoje. Palyginti su 2012 m., šių vėjų jėgainių pagamintas elektros energijos kiekis

2013 m. išaugo 26,4 proc. Šis pagaminto elektros energijos kiekio didėjimas iš dalies

kompensavo ,,Lietuvos energijos gamybos“, AB pagaminto elektros energijos kiekio mažėjimą

2013 m., kai, palyginti su 2012 m., gamybos kiekis sumažėjo 8,66 proc. Vėjų jėgainių gamybos

prognozės paklaida 2011–2013 m. siekė iki 1 proc., todėl galima teigti, jog šios gamybos

apimtys yra nesunkiai prognozuojamos, o pagaminus didesnį kiekį, jų gamyba gali turėti nemažą

įtaką rinkos kainoms.

Darytina išvada, jog gamintojai, elektros energiją gaminantys tik iš AEI nėra

suinteresuoti formuoti rinkos kainos, kadangi teikiama parama jiems užtikrina patrauklias ir

47

nerizikingas veiklos sąlygas, įskaitant galimybę pagamintą elektros energiją parduoti

superkančiajai įmonei stabiliomis kainomis.

Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro elektros energijos ir šilumos

gamybos ciklo elektrinėse (toliau – bendro ciklo elektrinė), naudojant iškastinį kurą, kasmet

nustatomos remtinos elektros energijos apimtys ir supirkimo kaina: rėmimas 2011–2013 m.

sudarė 91–95 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros energijos dalį. Gamintojams,

gaminantiems elektros energiją bendro ciklo elektrinėse, nustatomas iš VIAP lėšų biudžeto

remtinos elektros energijos kiekis ir supirkimo kaina, dėl šios priežasties išlieka tik nedidelė

galimybė konkuruoti tarpusavyje, kai pagamintas virš suteiktos kvotos elektros energijos kiekis

gali būti parduodamas elektros biržoje.

2011–2013 m. laikotarpiu įsisteigė šeši nauji gamintojai, gaminantys elektros energiją

bendro ciklo elektrinėse: 2011 metais gamybos leidimus gavo UAB „ASK linija“ ir

UAB „Energijos parkas“, 2012 metais – AB „Vilniaus degtinė“, UAB „Šiaulių vandenys“ ir

AB „Klaipėdos mediena“, 2013 metais – UAB „Autoidėja“. Iš viso 2011–2013 m. leidimą

gaminti turėjo 19 gamintojų. 2013 m. 4 remtini gamintojai buvo prijungti prie perdavimo tinklo,

8 remtini gamintojai buvo prijungti prie skirstomųjų tinklų. Darytina prielaida, jog mažą naujų

dalyvių, gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse skaičių gali lemti ir bendrai

technologiškai sujungta elektros bei šilumos gamyba, kai gaminant tik elektros energiją

neproporcingai išauga elektros gamybos sąnaudos, o gaminant abu produktus, elektros energijos

kiekį įtakoja šilumos poreikis. Taip pat paminėtina, jog nėra aiškiai nustatyti kriterijai, pagal

kuriuos Vyriausybė nustato kvotas. Toks neargumentuotas gamybos apimčių paskirstymas

neskatina efektyvaus šalies elektros energetikos ūkio panaudojimo, o kaip tik skatina gamybą

visais, net ir mažiausiai efektyviais įrenginiais.

Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro ciklo elektrinėse ir siekiantiems

konkurencingai prekiauti rinkoje, svarbios aplinkybės yra kuro išnaudojimas technologiniame

procese bei importuojamos elektros energijos kaina.

Paminėtinas pavyzdys: didelis elektros energijos tiekėjas INTER RAO UES Rytų regione

valdo: 39 termofikacines ir 13 hidroelektrinių Rusijoje, Kazachstane, Gruzijoje ir Moldovoje,

kurių bendra instaliuota galia siekia 34 GW21

. Vidutinė dujų kaina, kuria Rusijos koncernas

,,Gazprom” (angliškai – Open Joint Stock Company Gazprom) pardavinėja dujas Rusijos rinkoje

yra 3726 rublių už 1000 kub. m dujų arba 323,2375 Lt/tne22

(nuorodos 3 priedas). Jeigu dujinio,

nekombinuoto ciklo elektrinis efektyvumas yra 35 proc., tuomet vienai 1 MWh elektros

pagaminti prireikia 0,2456 tne dujų arba 79,38 Lt. Lietuvoje dujų kaina siekia 1504,29 Lt/tne,

todėl TEC gaminamos elektros kaina būtų 369 Lt/MWh. Norint, kad Lietuvoje eksploatuojamų

TEC, naudojančių importuotą kurą, elektros kaina būtų konkurencinga elektros rinkoje,

reikalinga technologija, kuri 1 MWh elektros sunaudotų mažiau kuro nei už 79,38 Lt, priimant,

kad kitos sąnaudos, patiriamos jėgainėje gaminant elektros energiją (investiciniai kaštai,

eksploatacijos, darbo ir kt.) yra tokios pačios kaip ir INTER RAO UES valdomose jėgainėse.

Tuomet apytiksliai kuro sunaudojimo efektyvumas turėtų būti ~162% (4,65 kartų didesnis). Toks

efektyvumas yra neįmanomas, žinant, kad naujausios technologijos leidžia pasiekti iki 60 proc.

efektyvumą kombinuoto ciklo kondensacinėse elektrinėse.

Apibendrinant galima teigti, jog jeigu skaičiuotume, kad ne mažiau 60 proc. Lietuvoje

reikalingos elektros energijos yra importuojama iš šaltinių, kuriuose naudojamos tokios pačios

arba panašios technologijos, tačiau kuriuose analogiško kuro kaina yra kur kas žemesnė, tuomet

Lietuvoje investuoti į naują TEC, naudojančią importuotą iškastinį kurą, būtų rizikinga –

naudojamo iškastinio kuro kainos tarp elektros energijos eksportuotojo ir potencialaus Lietuvos

gamintojo ženkliai skiriasi šiuo metu ir ilgalaikėje dinamikoje, be to, kainų skirtumo apimtį bei

laikotarpius lemia kurą bei elektros energiją eksportuojančios šalies sprendimai. Net naujos

biokurą naudojančios kogeneracinės jėgainės, palyginti su naujomis iškastinį kurą

21

https://www.interrao.ru/en/activity/generation/ 22

http://www.fstrf.ru/tariffs/info_tarif/gas/organizations/323

http://www.fstrf.ru/tariffs/info_tarif/gas/organizations/323

48

naudojančiomis kogeneracinėmis jėgainėmis, būtų žymiai konkurencingesnės bei mažiau

rizikingos: biokuro kaina – 725,90 Lt/ tne, prie tokio pačio efektyvumo elektros energijos kaina

būtų 178,28 Lt/MWh (taip pat reiktų pridėti investicinius kaštus, todėl gautina kaina

~250Lt/MWh). Atkreiptinas dėmesys, jog naujesnio tipo – kombinuoto ciklo – kogeneracinės

jėgainės už įprastas yra brangesnės 1,5–2,0 kartus, todėl efektyvumas ir vėl būtų nepakankamas

(vid. efektyvumas ~51 proc.) iškastinio kuro importo kontekste.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog Lietuvoje esant iškastinio

kuro importo bei elektros energijos importo iš to paties šaltinio kombinacijai, bendro ciklo

jėgainės, naudojančios iškastinį kurą, nelaikytinos potencialios konkurencijos rinkoje šaltiniais.

Lietuvoje Elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui

užtikrinti, paslaugą teikia „Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdoma Lietuvos elektrinė. Šią

paslaugą būtina užtikrinti, kadangi 2011–2013 m. į šalį iš kitų energetikos sistemų pateiktas

elektros energijos kiekis svyruoja nuo 70 iki 80 proc., todėl sumažėjus importo galimybėms

(jungčių pralaidumo ribojimo atvejais, remontų ir t. t.) svarbu išsaugoti rezervą, kuris galėtų

tiekti elektros energiją visais ribojimų Į Lietuvos Respubliką atvejais. Šio gamintojo gaminamas

elektros kiekis iš VIAP biudžeto lėšų remiamas 52–63 proc., o kitos pajamos gaunamos už

rinkoje parduotą elektros energiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant rinką bei minėtas grupes (vienetus), pagal

disponuojama elektros energijos galia yra vienas iš rodiklių įtakojantis šių grupių potencialios

konkurencijos galimybes. Didžiausia elektros energijos gamybos infrastruktūra, vertinant pagal

instaliuotą galią, disponuoja „Lietuvos energijos gamyba“, AB, visose likusiose grupėse esantys

gamintojai disponuoja mažiausiai 7 kartus mažiau instaliuotosios galios (žr. 2.1.3 poskyrį,

3 lentelė).

Svarbu tai, jog ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, disponuoja didžiausia elektros

energijos gamybos infrastruktūra (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – 900 MW, Kauno

hidroelektrinė – 100,8 MW, 2 blokai po 150 MW, 4 blokai po 300 MW, Naujas kombinuoto

ciklo blokas – 455 MW) Elektros energijos gamybos rinkoje, kuria įmonė viena galėtų užtikrinti

visos šalies pikinio vartojimo padengimą (pikinis suvartojimas šalyje: 2010 m. – 1847 MW,

2011 m. – 1740 MW, 2012 m. – 1860 MW). Gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių

bendra instaliuotoji galia 2011–2013 pasikeitė nuo 277 MW iki 436 MW, bendra gamintojų,

gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse instaliuotoji galia vidutiniškai per šiuos

metus siekė 860 MW. Svarbu tai, jog žinant, kad pikinis suvartojimas šalyje 2012 m. siekė

1860 MW bei palyginus aukščiau minėtų grupių (vienetų) bendrą instaliuotąją galią, tik

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, su savo disponuojama instaliuotąja galia galėtų patenkinti

bendrą pikinį šalies elektros energijos suvartojimo poreikį. Šiuo atveju gamintojų, gaminančių

elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių bei gamintojų, gaminančių elektros energiją

bendro ciklo jėgainėse instaliuotoji galia negalėtų patenkinti šio 1860 MW poreikio. Nagrinėjant

potencialios konkurencijos galimybes instaliuotosios galios atžvilgiu,

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, vienintelė iš visų grupių (vienetų) galėtų tenkinti bendrą

pikinį šalies poreikį, todėl kitos grupės negalėtų konkuruoti neturėdamos pakankamai didelės

elektros gamybos infrastruktūros. Svarbu pažymėti, jog bendrai šiuo atveju nevertinama

importuojama elektros energija bei galimi importo kiekiai.

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, taip pat yra vienintelis rinkos dalyvis, 2011–2013 m.

užimantis ne mažesnę nei 46 proc. pagamintos ir į tinklus tiekiamos elektros energijos rinkos

dalį. 2012 m. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagaminto ir į tinklą patiekė 2261,2 GWh

elektros energijos, tuo tarpu gamintojai, gaminantys iš atsinaujinančių energijos išteklių

pagamino ir į tinką patiekė 831,8 GWh, t. y. 63,2 proc. mažiau negu

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB. Gamintojai, gaminantys elektros energiją bendro ciklo

jėgainėse, pagamino ir į tinklą 2012 m. patiekė 1056,6 GWh. Pagal pagamintą ir į tinklus

patiektą elektros energijos kiekį rinkoje dominuoja tas pats rinkos dalyvis –

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB.

49

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog „Lietuvos energijos gamyba“, AB užimama rinkos

dalis yra ypač svarbi vasaros – ankstyvo rudens laikotarpiu, kadangi šiuo laikotarpiu

termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos kaštai yra dideli, nes nėra šilumos

energijos poreikio, o elektros energijos gamyba termofikaciniais įrenginiais, kai nėra gaminama

šiluma, yra neefektyvi. Šiuo atveju, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB užimama gamybos rinkos

dalis bei galios apimtis tampa ypač reikšminga ir suteikia galimybę dominuoti elektros energijos

rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, pagamino ir į

tinklą patiekė 2261,2 GWh elektros energijos, tuo tarpu gamintojai, gaminantys elektros energiją

bendro ciklo jėgainėse, pagamino ir į tinklą 2012 m. patiekė 1056,6 GWh. Pagal pagamintą ir į

tinklus patiektą elektros energijos kiekį rinkoje dominuoja tas pats rinkos dalyvis – ,,Lietuvos

energijos gamyba“, AB, kuris elektros energijos gamybos rinkoje vienas galėtų užtikrinti visos

šalies pikinio vartojimo padengimą.

Įvertinus visų grupių galimybes potencialiai konkuruoti elektros energijos gamybos

rinkoje, svarbu pažymėti, jog kone visas šių grupių pagamintas elektros energijos kiekis yra

remiamas, todėl didžioji dalis gamintojų veiklą vykdo ne rinkos sąlygomis, o tai neleidžia

konkurencingai dalyvauti elektros energijos gamybos rinkoje. Vertinant potencialios

konkurencijos galimybes gamintojų instaliuotosios galios bei pagaminto ir patiekto į tinklą

elektros energijos kiekio atžvilgiu, tarp visų trijų vertintų grupių išsiskyrė

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, kuri 2011–2013 m. užėmė ne mažesnę nei 46 proc.

pagamintos ir į tinklus tiekiamos elektros energijos rinkos dalį bei vienintelė pagal instaliuotą

galią galėjo užtikrinti pikinį Lietuvos Respublikos elektros energijos poreikį.

Elektros gamybos rinkoje gamintojų, gaminančių tik iš AEI, gamybos būdas skatinamas

nustatant fiksuotą tarifą 12 metų skatinimo laikotarpiui: 2011–2013 m. tokiu būdu buvo remiama

96–99 proc. tokių gamintojų pagamintos elektros energijos dalis. Gamintojams, gaminantiems

elektros energiją bendro ciklo jėgainėse, kasmet nustatomos remtinos elektros energijos apimtys

ir supirkimo kaina: rėmimas 2011–2013 m. sudarė 91–95 proc. tokių gamintojų pagamintos

elektros energijos dalį.

Elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti,

paslaugą teikia „Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdoma Lietuvos elektrinė.

Taigi, nors rinkos dalyvių skaičius auga ir konkurencijos vystymosi perspektyva Elektros

energijos gamybos rinkoje yra tikėtina, tačiau šiuo metu konkurenciniai rinkos plėtros procesai

nestebimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą

elektros energijos kiekį, rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai.

Taip pat galima apibendrinti Respondentų Anketose pateiktą nuomonę: Respondentai

nurodė, jog konkurencija rinkoje praktiškai neegzistuoja, kadangi elektros energijos gamybos

rinkoje kone visas pagamintas elektros energijos kiekis yra remiamas, todėl didžioji dalis

gamintojų veiklą vykdo ne rinkos sąlygomis, stebimas ženklus konkurencingos gamybos šaltinių

trūkumas. Respondentai kaip konkurencijos vystymosi kliūtis mini nepagrįstai ilgą leidimų

gavimo, prijungimo sąlygų derinimo procesą, fiksuoto tarifo pokyčius, pailginančius investicijų

atsipirkimo laikotarpį, nevienodas konkurencines sąlygas vietinių gamintojų gaminamai elektros

energijai bei ne iš ES šalių importuojamai elektros energijai, į VIAP lėšų biudžetą mokamą

mokestį.

2.1.6. Galimybės taikyti nepagrįstas (pernelyg dideles) kainas ar grobuonišką kainodarą

Žinant, jog didžiąją šalies elektros energijos poreikio dalį užtikrina importuojama

elektros energija, svarbu pažymėti, jog ženklus ir staigus importuojamos elektros energijos

sumažėjimas kelia grėsmę bei gali lemti ekstremaliosios energetikos padėties susidarymą. Šalyje

apribojus importuojamos elektros energijos panaudojimą, tuo galimai galėtų pasinaudoti elektros

energijos gamintojai didinami kainas (praradus alternatyviai pigesnius elektros energijos

šaltinius), tačiau šią galimybę riboja Energetikos įstatymo 33 straipsnio 9 dalis, kurioje

nurodoma, jog paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės

50

institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą,

importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų,

parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai

didinamos. Dėl šios priežasties gamintojai netenka galimybės taikyti nepagrįstai pernelyg dideles

kainas importo ribojimo atveju.

Kita vertus, pastebėtina, kad praktikoje buvo atvejų, kai linijų ar gamybos įrenginių

remontai kaimyninėse šalyse ženkliai apribojo elektros energijos importo kiekius ir padidino

elektros energijos kainą Lietuvoje. Tokie pavyzdžiai – 2010 m. Baltarusijoje buvo atjungtos

aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, nutiestos per Baltarusiją iš Smolensko (Rusija)

atominės elektrinės iki Lietuvos, per kurią teka didžioji dalis elektros iš Rusijos į Lietuvą. Tuo

laikotarpiu, kai vyko linijų remontas, Lietuva turėjo pirkti brangesnę elektrą iš kitų šaltinių;

2013 m. birželio mėnesį, spalio mėnesį vyko kaimyninių šalių linijų ir gamybos įrenginių

remontai (Kaliningrado linijos remontas ir TEC 450 MW bloko remontas, kiti veiksniai), kurie

taip pat turėjo įtakos dideliems kainų šuoliams ir esant mažesnei elektros energijos pasiūlai.

Pralaidumų ribojimo tikimybė išlieka reali ir pagrįsta, kol nėra jungčių su Švedija, Lenkija.

Vertinant potencialios konkurencijos galimybę instaliuotosios galios bei patiekto į tinklą

elektros energijos kiekio atžvilgiu, nebuvo vertinama importuojama elektros energija bei galimi

importo kiekiai, tačiau žinant, jog importuojama elektros energija 2012 m. tenkino 77,1 proc.

šalies poreikio bei didžiąja dalimi įtakojo elektros energijos kainas, pirmiausia vertinama

galimybė taikyti grobuoniškas kainas kartu įvertinant visas importo galimybes. Įvertinant visas

importo galimybes, beveik nevertinama galimybė ekstremaliai energetikos padėčiai susidaryti.

Taip pat vertinant visas tris gamintojų grupes (vienetus), kurios buvo aptariamos

potencialios konkurencijos skiltyje, svarbu pažymėti, jog gamintojams, gaminantiems iš

atsinaujinančių energijos išteklių, 12 metų nustatoma elektros energijos gamybos skatinimo

priemonė – fiksuotas tarifas. Kadangi šiems gamintojams nustatomas fiksuotas tarifas, taip

visiškai eliminuojama nepagrįstų kainų ar grobuoniškos kainodaros taikymo galimybė, todėl

būtų netikslinga vertinti gamintojus, esančius šioje grupėje. Dėl šios priežasties dar kartą

darytina išvada, jog gamintojai, gaminantys iš AEI neturi įtakos rinkos kainos formavimuisi.

Taip pat šiems gamintojams įtakoti kainos formavimąsi gali trukdyti: užimama nedidelė rinkos

dalis bei tiesiogiai susidarantys nuostoliai, kurie vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nebūtų

kompensuojami, jeigu šie gamintojai biržoje parduotų mažesne kaina.

Gamintojams, gaminantiems elektros energiją bendro ciklo jėgainėse bei

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, nustatomas iš VIAP lėšų biudžeto remtinos elektros energijos

kiekis ir supirkimo kaina. Pastebėtina, kad visiems šiems gamintojams nustatoma supirkimo

kaina yra skirtinga – nes įvertinami atskirų įrenginių kintami kaštai Be to, šie gamintojai turi

galimybę gaminti virškvotinę elektros energiją, kur realiai gali konkuruoti atsižvelgiant į jų

įrenginių kintamus kaštus. Dėl šios priežasties, nagrinėjant grobuoniškos kainodaros taikymo

galimybę, tik virš kvotos pagaminta elektros energija, t.y. ne remtinos elektros energijos kiekis ir

supirkimo kaina, galėtų būti vertinama kaip galimai galinti turėti įtaką kitų gamintojų gamybai

bei kainoms.

Atsižvelgiant į 3 lentelę (Didžiausių gamintojų bei susijusių asmenų Instaliuota galia) ir

tai, jog didžiausių gamintojų, gaminančių elektros energiją bendro ciklo jėgainėse bei

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, galimybė taikyti grobuonišką kainodarą šiame skyriuje

vertinama, lieka įvertinti likusių gamintojų galimybes, tarp kurių AB „ORLEN Lietuva“, AB

„Achema“, AB „Lifosa“. Šie įvardinti elektros energijos gamintojai beveik visą pagamintą

elektros energiją suvartoja savo reikmėms arba perduoda elektros energijos vartotojams,

esantiems šių bendrovių teritorijose (AB ,,Achema“, AB ,,Lifosa“ – lokalieji tinklai), todėl

galimybės taikyti grobuoniškos kainodaros taip pat neturi, o esant didesniam poreikiui, šie

gamintojai elektros energiją perka ir iš perdavimo tinklo.

Likę pagal didžiausią instaliuotą galią elektros energijos gamintojai –

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,

51

AB „Panevėžio energija“ kogeneracinėse jėgainė, UAB „Vilniaus energija“, gamindami virš

kvotinę elektros energiją, gali būti vertinami kaip turintys galimybę taikyti grobuonišką

kainodarą, todėl toliau atliekamas šių galimybių įvertinamas.

Apibendrinant, šio tyrimo kontekste galimybe taikyti grobuonišką kainodarą laikoma

integruoto gamintojo, kuris dalyvauja paramos schemose (atsinaujinančių energijos išteklių,

termofikacinių elektrinių, sistemos saugumui ir rezervams užtikrinti, kurie remiami per VIAP),

galimybė gaminti ir parduoti virškvotinę elektros energiją mažesnėmis negu savo kintamųjų

kaštų savikaina kainomis, tačiau kartu ir mažesnėmis negu gamybos rinkoje veikiančių

konkurentų atžvilgiu kainomis, taip konkurentus pašalinant iš rinkos bei rinkoje įgyjant

monopolinę padėtį.

Vertinat visų 4 (keturių) gamintojų bei importo maksimalias galimybes gaminti ir tiekti

elektros energiją, pirmiausia įvertinama kvotinė ir maksimali virškvotinė elektros energijos galia.

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, (vertinama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė -

337 MW, kadangi vienas agregatas yra rezervinis (vertinama 3 agregatai po 225 MW, taip pat

vertinamas tik pusės paros maksimalus darbas, kadangi nakties metu reikalingas užkrovimas,

Kauno hidroelektrinė – 100 MW, 1, 2 – blokai – 300 MW, 5 ir 6 blokai – 600 MW, 7 blokas –

300 MW bei KCB – 455 MW, nevertinami 3 ir 4 blokai, kadangi jie yra demontuoti, bei

8 blokas, kadangi jis užtikrina tretinį rezervą (iš viso vertinama: 2092 MW) kvotinės elektros

energijos galia apskaičiuojama darant prielaidą, jog bendrovė gamybą vykdys 5500 val. per

metus (likęs laikas išnaudojamas planiniams remontams, avarinėms situacijoms likviduoti ir

t. t.). Įvertinus ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, paskirtą kvotą ir prognozuojamą gamybos

vykdymo laiką bei visą turimąją galią, maksimali virškvotinė elektros energija valandinė galia

galėtų būti 1928,0 MW, kadangi gaminant paskirtą kvotą – 900 GWh, kvotinė elektros energija

valandinė galia būtų 164 MW. Vertinant visų gamintojų, gaminančių elektros energiją bendro

ciklo jėgainėse virškvotinė elektros energijos valandinė galia apskaičiuojama darant prielaidą,

jog šie gamintojai gamybą vykdys 4380 val. per metus (šaltuoju metų sezonu). Įvertinus visų

gamintojų, gaminančių bendro ciklo jėgainėse paskirtą kvotą ir prognozuojamą gamybos

vykdymo laiką bei visą turimąją galią, UAB Kauno termofikacijos elektrinė maksimali

virškvotinė elektros energija valandinė galia galėtų būti 111,0 MW, AB „Panevėžio energija“

bendro ciklo jėgainės – 19,0 MW, UAB „Vilniaus energija“ – 275,0 MW. Visų šių gamintojų

valandinė maksimali kvotinė elektros energija sudarytų 336 MW. Žinoma, jog šiuo metu į šalį

elektros energija importuojama 3 (trimis) jungtimis: Latvija–Lietuva, Kaliningradas–Lietuva,

Baltarusija–Lietuva. Įvertinus vidutinius šių jungčių pralaidumus, maksimali elektros energija

valandinė galia jungtyje Latvija–Lietuva būtų 358 MW, jungtyje Kaliningradas–Lietuva –

218 MW, jungtyje Baltarusija–Lietuva būtų 298 MW. Iš viso maksimali elektros energijos

importo valandinė galia būtų 874 MW.

Žinoma, jog bendras šalies valandinis vidutinis elektros energijos poreikis per 2013 m.

LITGRID AB elektros energijos balanso duomenimis sudarė 1190 MW, tačiau įvertinus bendrą

aptartų bendrovių valandinę maksimalią kvotinės elektros energijos galią – 336 MW,

maksimalus valandinis virš kvotinis elektros energijos poreikis būtų 854 MW.

Apskaičiuojant gamintojų virškvotinę vidutinę valandinę kintamųjų kaštų savikainą buvo

remtasi gamintojų už 2012 m. faktinėse ataskaitose pateiktais kintamaisiais kaštais. Įvertinus

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB 2012 m. kintamuosius kaštus nustatyta, jog bendrovės

kintamų kaštų savikaina – 29 ct/MW, AB, „Panevėžio energija“ bendro ciklo jėgainės –

21 ct/MW, UAB Kauno termofikacijos elektrinės – 20 ct/MW, UAB „Vilniaus energija“ –

18 ct/MW. Importuojamos elektros energijos valandinė kaina buvo vertinama išvedus svertinį

koeficientą iš vidutinės dienos importo kainos – 15 ct/MW. Svarbu yra tai, jog elektros energija

importuojama iš Rusijos, bet taip pat iš šalių, esančių NPS zonoje, todėl nutrūkus importui iš

52

Rusijos, Baltarusijos bei Kaliningrado, vadovaujantis Nord Pool Spot AS taisyklėmis23

, Lietuvai

būtų užtikrinta maksimali kaina, kuria prekiauja kaimyninės šalys, esančios NPS zonoje.

Įvertinus aukščiau aptartas gamybos galias, šalies poreikį bei gamintojų savikainą,

1 grafike matosi susidaranti maksimaliomis galiomis paremta valandinė situacija rinkoje.

1 grafikas. Maksimaliomis galiomis paremta vidutinė valandinė situacija rinkoje

Pateiktame grafike atsispindi valandinis vidutinis rinkos poreikis per metus bei matosi,

kaip paklausos kreivė pasislenka į kairę, kai įvertinamas kvotos dydis. Kadangi vertinama

galimybė taikyti grobuonišką kainodarą tik gaminant virš kvotos, tuomet pirmiausia įvertinama,

kurie šaltiniai su mažiausia savikaina galėtų padengti šį 854 MW poreikį. Pirmiausia įvertinami

pigesnę savikainą turintys gamintojai bei importuojamos elektros energijos kaina, nes žemesnė

rinkos kaina teikia ekonominę naudą visiems šalies vartotojams. Iš pateikto grafiko matyti, jog

visą valandinį poreikį galėtų tenkinti (faktiškai ir tenkina) importuojama elektros energija, kurios

maksimali valandinė galia – 874,0 MW, o kaina šiuo atveju mažiausia – 15 ct/MW. Darytina

prielaida, jog importas, kaip elektros energijos šaltiniai, galėtų visiškai padengti maksimalų

valandinį šalies poreikį užtikrinant žemiausią galimą kainą nagrinėjamu atveju. Visi kiti

gamintojai su savo kintamųjų kaštų savikaina lieka už paklausos kreivės ribų bei tampa

nekonkurencingi su savo savikaina. Norint taikyti grobuonišką kainodarą importo atžvilgiu,

gamintojai turėtų pasiūlyti žemesnę už importo vidutinę kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog

importo galios dydis didesnis už visų likusių gamintojų, o tai reiškia, jog tik

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, savo galios apimtimi (1928 MW) galėtų konkuruoti su

importu, tačiau šio gamintojo kintamųjų kaštų savikaina yra 14 ct/MW didesni už vidutinę

valandinę importo kainą, o žemesnės už vidutinės importo kainos taikymas per trumpą laikotarpį

nuosavą gamintojo kapitalą paverstų neigiamu bei neleistų atitikti finansinio pajėgumo bei

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Kadangi žinoma, jog

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, savo apimti galėtų konkuruoti su importu, svarbu ir tai, jog

Lietuvai esant NPS zonoje, toks grobuoniškos kainodaros taikymas ne tik būtų nuostolingas, bet

sukurtų ir didesnę paklausą, kai pigesnė elektros energija būtų aprūpintos kitos NPS zonoje

esančios šalys. Tuo atveju, jeigu būtų taikomos aukštesnės kainos, būtų importuojama pigesnė

23

http://www.nordpoolspot.com/Global/Download%20Center/Rules-and-regulations/trading-appendix_2-e_special-

regulations-for-trading-in-Lithuanian-import-and-export-areas-towards-Belarus.pdf

0

5

10

15

20

25

30

35

336 MW

MW

ct/MW

854 MW 1190 MW

Importas Vilniaus TEC Kauno TEC Panevėžio TEC LEG Paklausa be kvotos Paklausa su kvota

53

elektros energija iš kitų NPS zonos šalių. Toks bendrovės veikimo principas NPS zonos

mechanizmo kontekste taip pat būtų nenaudingas jai pačiai.

Taip pat pabrėžtina, jog šis tyrimas nagrinėja elektros energiją gaminančius ir į tinklus

tiekiančius Lietuvos Respublikos gamintojus, todėl tikslinga būtų vertinti gamintojų galimybę

taikyti grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu. Įvertinus gamybos galias, šalies poreikį

bei gamintojų savikainą, 1 grafike matosi susidaranti maksimaliomis galiomis paremta vidutinė

valandinė situacija rinkoje, darant prielaida, jog importo galimybė į šalį išnyksta. Dar kartą

svarbu pažymėti, jog importas 2013 m. užėmė 67 proc. šalies rinkos, tad ši prielaida parodo tik

gamintojų galimą elgesį kitų gamintojų atžvilgiu, o ne konkrečios situacijos scenarijų.

2 grafikas. Maksimaliomis galiomis paremta vidutinė valandinė situacija rinkoje be

importo

Kaip matyti iš 2 grafiko, maksimalus valandinis virš kvotinis elektros energijos poreikis

išlieka toks pats – 854 MW, tačiau šis grafikas parodo, jog nagrinėjamiems gamintojams

gaminant ir išnaudojant visas maksimaliais valandines galias, vietinė generacija visiškai

užtikrintų šalies poreikį, tačiau žinant, jog importo vidutinė valandinė kaina yra žymiai mažesnė

už kitų gamintojų kintamųjų kaštų savikainą, toks šalies poreikio užtikrinimas būtų nenaudingas

šalies gyventojams ekonominiu-finansiniu aspektu.

Nagrinėjant tik gamintojų galimybę taikyti grobuonišką kainodarą, svarbu tai, jog

AB „Panevėžio energija“ kogeneracinė jėgainė, UAB Kauno termofikacijos elektrinė,

UAB „Vilniaus energija“ kintamųjų kaštų savikaina skiriasi atitinkamai – 21 ct/MW, 20 ct/MW,

18 ct/MW, o jų vidutinės maksimalios galios neužtektų aprūpinti nė pusės šalies vidutinio

valandinio poreikio. Kadangi šių gamintojų kintamųjų kaštų savikaina yra labai panaši, o turimos

galios atžvilgiu jie nedarytų dideles įtakos visos rinkos atžvilgiu, todėl galima daryti prielaidą,

jog šiems gamintojams būtų netikslinga taikyti grobuonišką kainodarą vienas kito atžvilgiu.

,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, kintamų kaštų savikaina pati didžiausia – 29 ct/MW,

tačiau galios apimtimi (1928 MW) ji galėtų padengti visą šalies vidutinį valandinį poreikį.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog jeigu nevertiname importo, ,,Lietuvos energijos gamybos“,

AB, atveju, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė neturės kuo užsikrauti arba užsikraudinės

brangia elektros energija, o tai dar labiau padidins bendrovės kintamuosius kaštus. Esant

0

5

10

15

20

25

30

35

336 MW

MW

ct/MW

854 MW 1190 MW

VNO KUN PAN LEN Paklausa be kvotos Paklausa su kvota

54

situacijai pavaizduotai 2 grafike, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, būtų naudinga taikyti

grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu, kadangi visiems šiems gamintojams esant

rinkoje, šis gamintojas dar turėtų laisvų galios pajėgumų (į dešinę nuo pasiūlos kreivės ribos) ir

galėtų taikyti grobuoniškas kainas visų nagrinėjamų gamintojų atžvilgiu. Tačiau žinoma, jog

norint taikyti grobuonišką kainodarą kitų gamintojų atžvilgiu, būtina atitinkamą laikotarpį

gaminti žemesne už kintamųjų kaštų savikainą. Tarkim, ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, taiko

grobuonišką kainodarą visų 2 grafike esančių gamintojų atžvilgiu, tuomet ši bendrovė turėtų

gaminti žemiau mažiausią kintamųjų kaštų savikaina gaminančios bendrovės – UAB „Vilniaus

energija“, kurios kintamųjų kaštų savikaina yra 18 ct/MW. ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB,

gaminant 14 ct/MW mažiau – už 17 ct/MW ji taikytų grobuoniškas kainas visų gamintojų

atžvilgiu, tačiau per metus patirtų 934 mln. Lt nuostolį. Žinant, kad šios bendrovės nuosavas

kapitalas sudaro 1738,9 mlrd. Lt, tokią grobuonišką kainodarą ji galėtų išlaikyti ne mažiau kaip

dvejus metus. Kitų nagrinėjamų bendrovių maksimalios valandinės galios yra žymiai mažesnės,

o kintamųjų kaštų savikainos atžvilgiu tik 1–4 ct/MW didesnės už taikomas grobuonišką kainą.

Darytina išvada, jog galimybės taikyti nepagrįstai (pernelyg dideles) kainas importo

ribojimo atveju gamintojai turi ribotas galimybes dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo

nuostatų, tačiau retrospektyviai vertinant buvusius pralaidomų ribojimus, sąlygos taikyti

nepagrįstai dideles kainas išlieka. Grobuoniškos kainodaros atveju gamintojus riboja maksimali

galima importo galia bei žemos importo kainos. Padarius prielaidą, jog importas į šalį visiškai

ribojamas, darytina išvada, jog grobuoniškas kainas nuolat ne mažiau kaip dvejus metus galėtų

taikyti didžiausias gamintojas – ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, nors dėl galimos importo

maksimalios valandinės 874 MW galios bei labai aukštos, palyginus su kitais gamintojais,

kintamųjų kaštų savikainos, šiam gamintojui būtų nuostolinga tai daryti.

Taip pat pažymėtina, jog atliekant analizę nebuvo vertinama, jog paros laikotarpiu šalies

poreikis svyruoja apie 400 MW nuo vidutinio šalies poreikio bei tai, jog visiškas importo

ribojimas į šalį beveik neįmanomas dėl esamų jungčių kiekio (pvz., esančios jungties su Latvija,

kuri yra NPS zonoje) bei įgyvendinamų ir ateities projektų užtikrinančių importuojamos elektros

energijos tiekimą (pvz., 2015 m. jungtis su Švedija).

Atkreiptinas dėmesys, jog rengiant šį skyrių, remtasi maksimaliomis gamintojų galiomis,

darant prielaidą, jog visą laikotarpį gamintojai gamins maksimalius kiekius, taip pat darant

prielaidą, jog importas į šalį išnyksta.

2.2. KONKURENCIJOS PROBLEMOS

Išanalizavus pagrindinius konkurencijos Elektros energijos gamybos rinkoje

veiksmingumo vertinimo kriterijus (rinkos struktūrą, įėjimo į rinką barjerus, potencialią

konkurenciją, galimybes taikyti nepagrįstas kainas), nustatyta, kad:

- Elektros energijos gamybos rinkos koncentracijos laipsnis yra aukštas;

- rinkoje dominuoja vienas asmuo – „Lietuvos energijos gamyba“, AB;

- rinkoje egzistuoja administraciniai/teisiniai barjerai, kuriuos suponuoja teisės aktų

reikalavimai bei teisės aktų reglamentavimas;

- įėjimo į rinką barjerai dėl infrastruktūros, kuria disponuojant galima gaminti ir į tinklus

tiekti elektros energiją, egzistuoja, tačiau visi gamintojai turi galimybę pasinaudoti esamais

tinklais, jeigu turimi pakankami finansiniai ištekliai. Didžiausia infrastruktūra Elektros energijos

gamybos rinkoje disponuoja rinkoje dominuojantis asmuo – „Lietuvos energijos gamyba“, AB;

- finansinis barjeras rinkoje nėra stebimas, tačiau egzistuoja finansinis subsidijavimas,

kuris daro įtaką gamybos pajėgumų finansavimui;

- rinkoje egzistuoja strateginiai barjerai, kuriuos sukuria vertikali energetikos įmonių

integracija ir gamintojų turima praktinė patirtis (know-how);

55

- konkurenciniai rinkos plėtros procesai nestebimi; gamintojų skaičius auga, tačiau rinka

išlieka koncentruota; vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį,

rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai;

- gamintojai galimybės taikyti nepagrįstai (pernelyg dideles) kainas importo ribojimo

atveju neturi dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatų, o grobuonišką kainodarą

galėtų taikyti tik didžiausias gamintojas – ,,Lietuvos energijos gamyba“, AB, tačiau tiktai tuo

atveju, jeigu į šalį būtų visiškai ribojamas importas, taip patirdamas nuostolius.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad konkurencija Elektros

energijos gamybos rinkoje nėra veiksminga.

2.3. DIDELĘ ĮTAKĄ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS RINKOJE TURINČIŲ

ŪKIO SUBJEKTŲ ĮVARDIJIMAS

Išanalizavus Elektros energijos gamybos rinką ir identifikavus konkurencijos problemas

bei pastebimas tendencijas, šioje rinkoje dominuoja „Lietuvos energijos gamyba“, AB.

2.3.1. „Lietuvos energijos gamyba“, AB, nustatyti esami įpareigojimai

Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės

galios rinkos tyrimo rezultatų“ „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pripažinta didelę įtaką

Elektros energijos rezervinės galios paslaugų rinkoje turinčiu asmeniu, kuriam nustatyti

apskaitos atskyrimo bei paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstomis kainomis įpareigojimai. Taip

pat nustatytos elektros energijos rezervinės galios paslaugų – pirminio aktyviosios galios

rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo

nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos

valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų – kainų viršutinės ribos.

2.3.2. „Lietuvos energijos gamyba”, AB, akcininkai ir susiję juridiniai asmenys

Taisyklių 24 punkte yra apibrėžti sąsajumo būdai, o Taisyklių 23 punkte yra įtvirtinta, kad

tiriant rinką asmuo, veikiantis gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, kartu su

susijusiais asmenimis yra laikomas vienu asmeniu (vienu rinkos dalyviu).

Anketoje Komisija prašė pateikti informaciją apie Rinkos tyrime dalyvaujančio juridinio

asmens tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamus juridinius asmenis bei kitus su juridiniu

asmeniu susijusius juridinius asmenis, detaliai nurodyti sąsajos pobūdį.

Atsižvelgiant į gautą bei Juridinių asmenų registre esančią informaciją,

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, 96,13 proc. valdo Lietuvos energija, UAB, kurios 100 proc.

akcijų priklauso Finansų ministerijai.

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, valdo 4 Lietuvoje veikiančius juridinius asmenis:

UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Technologijų ir

inovacijų centras“ ir NT valdos, UAB (41,74 proc. akcijų) ir yra Nacionalinės Lietuvos elektros

asociacijos narė, valdanti 1/4 balsų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 66 staripsnio 1 dalimi,

asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais

asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį,

kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų.

Atsižvelgiant į 2 skyriuje išvardintas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, turi didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje.

56

3. ĮPAREIGOJIMŲ „LIETUVOS ENERGIJOS GAMYBA“, AB, NUSTATYMAS

Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo metu nustatyta, kad

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, turi didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje, ir dėl

veiksmingos konkurencijos trūkumo turi galimybių elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos

dalyvių, vartotojų ir tiekėjų.

3.1. Įpareigojimai

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsnio 1 dalies

1 ir 2 punktu ir Taisyklių 29.1-29.3 punktais, Komisija didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui

nustato įpareigojimus teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo

kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, taip pat įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos

sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti.

Didelę įtaką Elektros energijos gamybos rinkoje turintis asmuo

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, vadovaujantis Elektros energetikos įmonių apskaitos

atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo (toliau –

Aprašas), patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros

energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių

reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 7.2 punktu, privalo atskleisti elektros energijos paslaugų

sąnaudų, įskaitant investicijų grąžos normą, formavimąsi. Be to, įvertinus „Lietuvos energijos

gamyba“, AB, ryšius su kitais asmenimis – ypač elektros energijos tiekimo veiklą vykdančiu

UAB „Energijos tiekimas“, Taisyklių 29.2 ir 29.3 punkte nustatytos priemonės gali neužtikrinti

veiksmingos konkurencijos rinkoje, todėl įpareigojimas nesudaryti geresnių sąlygų atskiriems

vartotojams ar nepagrįstai neatsisakyti teikti paslaugas turėtų būti numatyta kaip papildoma

priemonė siekiant įtvirtinti konkurencingą elektros energijos gamybos rinką, kuri įtvirtinta

Taisyklių 30.3 punkte.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė,

vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių nuostatomis,

siūlo Komisijai priimti sprendimą:

1. Pripažinti „Lietuvos energijos gamyba“, AB, didelę įtaką turinčiu asmeniu Elektros

energijos gamybos rinkoje.

2. Nustatyti didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinčiam asmeniui

„Lietuvos energijos gamyba“, AB:

2.1. įpareigojimą iki 2015 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Komisijai

„Lietuvos energijos gamyba“, AB, Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą,

remiantis Aprašo reikalavimais;

2.2. įpareigojimus nuo 2015 m. sausio 1 d.:

2.2.1. taikyti kainas, pagrįstas sąnaudomis pagal Aprašo reikalavimus ir per 40

kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams Komisijai pateikti šių sąnaudų ataskaitą;

2.2.2. taikyti kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą,

vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų

nustatymo metodikoje nustatyta tvarka;

2.2.3. viešai skelbti informaciją apie reguliuojamos veiklos sąnaudas savo nustatyta

tvarka interneto svetainėje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, vadovaujantis

Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir

trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m.

gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo

valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“, 47 punktu;

2.2.4. vesti apskaitą atskiriant pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal Aprašo

11.1.2 punkte nustatytas teikiamas paslaugas;

57

2.3. įpareigojimą sudaryti nediskriminacines sąlygas elektros energijos pirkėjams,

perkantiems elektros energiją iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB, įskaitant nepagrįstus

atsisakymus teikti bendrovės teikiamas paslaugas.

Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė:

Nariai:

Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyr. specialistas Audrius Jurkūnas

Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyr. specialistė Eglė Varanavičiūtė

Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimgailė Baliūnaitė

Documents

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA ... · energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė 2014 m. balandžio 15 d. parengė Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo