ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ... pletros plano SPAV... · Web viewKadangi 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-715

2012, GRUODISUAB "KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ"

ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANASSTRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

2012, GRUODISUAB "KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ"

ENERGIJOS GAMYBOS IŠ

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANASSTRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

ADRESAS UAB „COWI Lietuva“Ukmergės g. 369ALT-12142 Vilnius

TEL +370-5-2107610FAKS +370-5-2124777

WWW cowi.lt

PROJEKTO NR. 4020127156DOKUMENTO NR. 3VARIANTO NR. 1IŠLEIDIMO DATA 2012, gruodisRENGĖ Albertas Bagdonavičius Jurgita MurauskienėTIKRINO Dana BagdonavičienėPATVIRTINO Inga Valuntienė

KTE ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANAS

STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

TURINYS1 Įvadas 9

2 Informacija apie plano rengimo organizatorių ir plano rengėją 11

3 Plėtros plano turinys, pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis 12

3.1 Plėtros plano turinys 123.2 Plėtros plano tikslų, pagrindinių krypčių ir

plėtros scenarijų aprašymas 133.3 Plėtros plano sąsaja su kitais planais ir

programomis 20

4 Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jei planas nebus įgyvendintas 23

4.1 Plano įgyvendinimo vietos padėtis Kauno mieste 234.2 Esama KTE energijos gamyba, pagalbinės

sistemos 244.3 Gamtinė aplinka ir kraštovaizdis 294.4 Socialinė - ekonominė aplinka 37

5 Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos 47

5.1 Agrarinės intensyvaus grūdinių kultūrų (šiaudų biomasės) auginimo teritorijos 47

5.2 Kauno miestas 51

6 Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis 53

6.1 Aplinkos oro apsauga 53



6.2 Biokuro ištekliai 54

7 Tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu, kaip rengiant planą atsižvelgta į į šiuos tikslus ir aplinkos apsaugą 58

7.1 Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 59

7.2 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 59

7.3 Plėtros plano objekto atitiktis Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikos tikslams 60

8 Galimos Plėtros plano įgyvendinimo pasekmės aplinkai 66

8.1 Pasekmės Kauno miesto aplinkos oro kokybei 668.2 Pasekmės Kauno miesto triukšmo lygiui 688.3 Paviršinio ir požeminio vandens ištekliams 688.4 Pasekmės biokuro (medienos ir šiaudų)

ištekliams 708.5 Pasekmės klimato kaitai 718.6 Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms

neigiamoms pasekmėms gamtinei aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti 73

8.7 Galimos pasekmės socialinei-ekonominei aplinkai 74

8.8 Šilumos energijos gamybos kainoms Kauno mieste 74

8.9 Darbo vietų kūrimui energijos gamybos infrastruktūros bei atsinaujinančių išteklių gamybos sektoriuje 76

8.10 Galimos pasekmės miesto susisiekimo sistemai 788.11 Galimos pasekmės miesto gyvenamosios

aplinkos kokybei ir visuomenės sveikatai 798.12 Energijos gamybos iš AEI didinimo ir CO2

išmetimo į aplinką mažinimo naudos ekonominės pasekmės 80

8.13 Galimų neigiamų pasekmių socialinei ir ekonominei aplinkai sumažinimo priemonės 80

9 Pasirinktų plano alternatyvų aprašymas, priežastys, dėl kurių pasirinktos svarstytos plano alternatyvos 82

9.1 Scenarijų palyginimas 82



10 Vertinimo, įskaitant visus sunkumus (techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas 87

11 Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas 88

11.1 Oras 8811.2 Vanduo 8911.3 Triukšmas 90

12 Santrauka 9112.1 Bendroji dalis 9112.2 Plėtros plano tikslai 9212.3 Plėtros plano koncepcijos kryptys ir plėtros

scenarijai 9212.4 Galimų pasekmių gamtinei aplinkai vertinimo

išvados 9312.5 Galimų pasekmių socialinei ekonominei aplinkai

vertinimo išvados 94

13 Informacijos šaltiniai 97

Priedas A Dokumentų priedai 101

Priedas B Grafiniai priedai 102

Priedas C SPAV procedūriniai dokumentai 103

Priedas D Visuomenės informavimas 104



Santrumpos

Santrumpa Paaiškinimas

AEI Atsinaujinantys energijos ištekliai

ATL Apyvartiniai taršos leidimai

CŠT Centralizuotas šilumos tiekimas

DKDĮ Didelis kurą deginantis įrenginys (nominalus šiluminis našumas 50 MW ir didesnis)

ES Europos Sąjunga

GPGB Geriausiai prieinamas gamybos būdas

KTE UAB Kauno termofikacijos elektrinė

NES Nacionalinė energetikos strategija

SAZ Sanitarinės apsaugos zona

TIPK Taršos integruotoji prevencija ir kontrolė

ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

tne sutartinis kuro šilumingumo vienetas – naftos ekvivalentas, tonomis



1 ĮvadasŠiuo metu Kauno termofikacijos elektrinė (toliau tekste – KTE) yra ketvirta pagal dydį (170 MW elektros galios, dirbant termofikaciniu režimu ir 1209 MW bendros šilumos galios, tame tarpe 279 MW šilumos galios sudaro kogeneracija) šalies elektrinė po Lietuvos elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Vilniaus termofikacinės elektrinės (VE-3). Įmonė šilumos ir elektros energijos gamybai daugiausiai naudoja gamtines dujas, kurios sudaro apie 99,4 % įmonės kuro balanso, rezervinis kuras – mazutas.

Siekdama įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, bei atitikti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/75/ES dėl Pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) keliamus reikalavimus, UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" didelį dėmesį skiria biomasės deginimo projektų įgyvendinimui. Biomasės kuro naudojimas išsprendžia eilę problemų - sunaudojama mažiau gamtinių dujų, mažinami CO2 išmetimai, padidėja katilinių efektyvumas. Be to, biomasės tiekimo grandinės gali pagerinti vietos aplinką ir turėti teigiamą socialinį poveikį šalies regionams.

Siekiant plėsti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2011, Nr. 160-7576) ir Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR energetikos ministro ir LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.1-302/D1-962 (Žin., 2011, Nr. 153-7220), UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. I-G-12-4 rengiamas Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planas (toliau – Plėtros planas).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimais, rengiamo Plėtros plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) atliekamas pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas) (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr. 50-2431). Pagal Aprašo 7.1 p. nuostatas, Plėtros planas yra SPAV objektas, kadangi skirtas energetikos plėtrai planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 10 p. arba 2 priedo 14 p., plėtros pagrindus, priklausomai nuo šiame plane svarstomų alternatyvų ir pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo.

SPAV tikslai yra:



› nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Plėtros plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai;

› užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su tam tikromis valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene, atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus;

› užtikrinti, kad plano rengimo organizatoriai turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas Plėtros plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

SPAV ataskaita rengiama specialiojo plano rengimo koncepcijos stadijoje, vadovaujantis minėto Aprašo VII skyriaus reikalavimais.

Vadovaujantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovo (AM, 2007) rekomendacijomis, šiam plėtros planui pasirenkamas SPAV būdas – vertinimas poveikį patirsiančios aplinkos atžvilgiu. Šis būdas pasirenkamas kaip artimiausiai atitinkantis plano tikslus, nes susietas su esama ir nenumatoma keisti KTE veiklos teritorija. Plano aspektas, apimantis apsirūpinimo pirminiais energijos ištekliais klausimą, bendrąja prasme orientuotas į tai, kad reikiami biokuro kiekiai bus užtikrinami sutartimis su šio kuro šalies ir užsienio tiekėjais turimų ir numatomų sutarčių pagrindu.

Nacionalinio lygmens plano SPAV subjektai, nagrinėjantys vertinimo ataskaitą ir teikiantys išvadas dėl jos kokybės – Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerija.

Vadovaujantis SPAV aprašo reikalavimais, apie pradedamą rengti plėtros planą visuomenė buvo informuota respublikiniame dienraštyje "Respublika" (2012 m. gegužės 18d.), Kauno miesto ir regiono laikraštyje "Kauno žinios" (2012 m. gegužės 16 d.) bei UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" interneto (www.kte.lt) tinklalapyje (2012 m. gegužės 21d.). Skelbimų kopijos įdėtos šios ataskaitos priede D.

Apraše nustatyta tvarka buvo parengtas apimties nustatymo dokumentas ir pateiktas aukščiau išvardintiems SPAV subjektams. Subjektų išvados (C priedas) dėl dokumento kokybės buvo įvertintos rengiant ataskaitą.

SPAV ataskaitos rengimo laikotarpiu plėtros plano rengėjas ir SPAV dokumentų rengėjas visuomenės pasiūlymų negavo.



2 Informacija apie plano rengimo organizatorių ir plano rengėją

Plėtros plano organizatorius: UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" Taikos pr. 147, LT-52119 Kaunas.

Kontaktinis asmuo: direktorius plėtrai Jurij Junevič, tel. (8 37) 308 051, faks. (8 37) 308 334, el. paštas: [email protected].

Plėtros plano ir SPAV rengėjas: UAB "COWI Lietuva", Ukmergės g. 369A, LT-12142 Vilnius.

Kontaktiniai asmenys: Plėtros plano – Inga Valuntienė, tel. (8 5) 219 1419, faks. (8 5) 212 4777, el. paštas: [email protected];

SPAV – Albertas Bagdonavičius, tel. (8 5) 263 9912, faks. (8 5) 212 4777, el. paštas: [email protected].



3 Plėtros plano turinys, pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis

Plėtros plano pavadinimas – UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planas.

Plėtros plano objektas – energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" teritorijoje, esančioje Taikos pr. 147, Kaune.

3.1 Plėtros plano turinys

3.1.1 Esamos padėties analizė› Planuojamos plėtros atitiktis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

energetikos bei aplinkosaugos politikai ir atitinkamiems teisės aktams;

› Lietuvos ir Vilniaus miesto energetikos sektoriaus struktūra, energijos išteklių potencialas, plėtros planai ir poreikiai.

3.1.2 Plėtros koncepcija› Objektų veiklos prioritetai ir principai;

› Perspektyvinės objektų išdėstymo schemos planuojamoje teritorijoje.

3.1.3 Sprendinių konkretizavimas› Nagrinėjamų plėtros variantų, suformuotų vadovaujantis Nacionalinės

energetikos strategijos nuostatomis, aprašymas;

› Nagrinėjamų plėtros variantų techninis, energetinis ir ekonominis vertinimas;



› Nagrinėjamų plėtros variantų lyginamoji analizė;

› Objekto techninių sprendinių principinių schemų ir objekto išdėstymo nagrinėjamoje teritorijoje planai;

› Plėtros etapai ir pasiūlymai dėl teritorijų planavimo sprendinių.

3.1.4 Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

3.2 Plėtros plano tikslų, pagrindinių krypčių ir plėtros scenarijų aprašymas

3.2.1 Plėtros plano tikslai1 Informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamą energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros tikslingumą.

2 Įsitikinti, kad planuojama plėtra atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje.

3 Užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planavimo srityje – parengti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami rengiant objekto teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus.

4 Užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir šilumos sektorių plėtrą.

3.2.2 Plėtros plano koncepcijos kryptys ir plėtros scenarijaiSprendimą plėsti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" priėmė:

› Atsižvelgdama į Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas.

› Siekdama didinti energijos gamybos iš AEI apimtis, įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus ir siekius padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. ne mažiau kaip iki 23%, tame tarpe centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60%, o elektros energijos pagamintos iš AEI dalį – ne mažiau kaip iki 20%.

› Siekdama užtikrinti Kauno termofikacijos elektrinės įrenginių atitiktį nuo 2016 m. įsigaliosiantiems aplinkosauginiams reikalavimams dėl teršalų išmetimų iš DKDĮ, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).



› Siekdama mažinti naujojo prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) laikotarpio 2013–2020 m. neigiamą įtaką šilumos kainai, kai nepakeičiant naudojamo kuro rūšies, KTE tektų daugiau nei pusę reikalingų ATL įsigyti aukcione.

Atsižvelgiant į ES ir Lietuvos energetikos ir aplinkosaugos politikos kryptis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais energetikos įmonių ir objektų veiklą, nustatomi šie planuojamų objektų veiklos prioritetai:

› Patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis Kauno miesto šilumos vartotojams.

› Energijos gamybos poveikio aplinkai mažinimas.

› Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Plėtros planas numato sekančias KTE vystymo kryptys:

› KTE iš AEI pagaminta šiluma bus tiekiama į Kauno miesto CŠT sistemą.

› KTE plėtra numato padidinti AEI panaudojimą Kauno miesto CŠT sistemoje ir įgalintų pasiekti, kad iš AEI būtų gaminama nuo 70% iki 90% reikalingos Kauno miestui šilumos energijos.

› Numatoma, kad biokurą deginantys energijos gamybos blokai turėtų veikti kaip galima didesniu prioritetu ir iš KTE būtų tiekiama ne mažiau kaip 60% Kauno miestui reikalingos šilumos energijos.

Plėtros plane nagrinėjama plėtra susijusi su kietojo biokuro, išskyrus atliekas (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme), naudojimu. Tai yra planuojamame plėtros objekte numatoma naudoti medieną ir jos atliekas, biokuro granules, miško kirtimo atliekas ir šiaudus, kiek tai leistų nesutrikdant naudojamos technologijos darbo ir efektyvumo režimo. Įvertinamos durpių ir lignino naudojimo galimybės rekonstruotame katile.

Plėtros plano koncepcijoje nagrinėjami galimi alternatyvūs energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros principiniai sprendimai (scenarijai):

1 scenarijus

› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, pritaikant jį šiaudų ir medienos granulių deginimui, dirbant su esama 110 MW galios garo turbina. Numatoma rekonstruoto garo katilo galia – apie 232 MW, elektros energijos gamybos galia – apie 75–80 MW, šilumos gamybos galia – apie 140–150 MW.

› Trijų esamų vandens šildymo katilų (po 116 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų ir pritaikyti juos kaip rezervinį kurą deginti dyzelinį kurą, vietoje šiuo metu naudojamo mazuto.



› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų ir pritaikyti juos kaip rezervinį kurą deginti dyzelinį kurą, vietoje šiuo metu naudojamo mazuto.

› Likusių esamų šilumos (garo) gamybos įrengimų konservavimas arba demontavimas.

2 scenarijus

› Esamo garo katilo (290 MW galios) rekonstrukcija, pritaikant jį šiaudų ir medienos granulių deginimui, dirbant su esama 110 MW galios garo turbina. Numatoma rekonstruoto garo katilo galia – apie 232 MW, elektros energijos gamybos galia – apie 75–80 MW, šilumos gamybos galia – apie 140–150 MW.

› Naujo iki 160 MW garo katilo su verdančio cirkuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriame galėtų būti deginamas biokuras (smulkinta mediena (70-100%), šiaudai (0-30%), granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40 MW. Garo katilas galėtų dirbti su esama 60 MW elektros galios garo turbina ir galėtų būti pagaminama iš AEI papildomai iki 138 MW šilumos energijos ir iki 52 MW elektros energijos.




3 scenarijus

› Dviejų iki 160 MW (bendra galia iki 320 MW) garo katilų su verdančio cirkuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriuose galėtų būti deginamas biokuras (smulkinta mediena, šiaudai, granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40MW. Garo katilai galėtų dirbti su esama 110 MW elektros galios garo turbina ir galėtų būti pagaminama iš AEI iki 250 MW šilumos energijos ir iki 100 MW elektros energijos.






4 scenarijus

› Naujo iki 160 MW garo katilo su verdančio cirkuliuojančio sluoksnio pakura įrengimas, kuriame galėtų būti deginamas biokuras (smulkinta mediena (70-100%), šiaudai (0-30%), granulės) + kondensacinis ekonomaizeris apie 35-40 MW.

› Naujo iki 90 MW ardyninio garo katilo įrengimas, kuriame galėtų būti deginamas biokuras (šiaudai, šiaudų granulės iki 100%).

› Du nauji katilai dirbs į bendrą garo kolektorių su esamomis garo turbinomis. Numatoma iš AEI pagaminti iki 75 MW elektros energijos ir iki 200 MW šilumos energijos.



5 arba "0" scenarijus – 2010/75/ES direktyvos reikalavimams užtikrinti minimalūs modernizavimo darbai

› Dviejų esamų garo katilų (290 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų.

› Trijų esamų vandens šildymo katilų (po 116 MW galios) rekonstrukcija, siekiant sumažinti teršalų išmetimus iš šių katilų iki direktyvos 2010/75/ES keliamų reikalavimų.


Kieto kuro katiluose KTE, nekeičiant deginimo technologijos, gali būti nedideliais kiekiais (iki 10%) deginamos durpės ar ligninas tik tokiu atveju, jei tai nesukels neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, o išmetamų teršalų normos neviršys 2010/75/ES direktyvoje dideliems kurą deginantiems įrenginiams taikomų ribinių verčių. Kadangi planuojamiems scenarijams apsirūpinimas biokuru yra pakankamas, toliau durpių ar lignino panaudojimas nevertinamas.



Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostata, naudojant biokurą KTE nebūtina užtikrinti rezervinio kuro atsargų, todėl biokuro ūkyje bus laikomi tik nepertraukiamai 5 parų eksploatacijai reikalingi kuro kiekiai. Biokuras bus tiekiamas autotransportu.

Rezervinio kuro poreikių užtikrinimui KTE teritorijoje planuojama įrengti dyzelino ūkį, sumontuojant reikiamos talpos antžeminį dyzelino rezervuarą. Dyzelinas į KTE gali būti gabenamas autotransportu arba esama geležinkelio atšaka.

3.2.3 Plano įgyvendinimo vietaPlėtros plane numatyti objektai planuojami UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" eksploatuojamos KTE teritorijoje Taikos pr. 147, Kaune.

Pagal 1-5 scenarijus įmonės teritorijoje bus rekonstruojami esami bei statomi nauji įrenginiai, įvertinant plotą biokuro ūkiui tvarkyti. KTE plėtrai papildomų plotų nereiks.

Plėtros plane svarstomų alternatyvių scenarijų technologinės įrangos išdėstymas apima 1 pav. pažymėtą plotą. Objektų užimamas plotas vaizduojamas preliminariai ir turės būti tikslinamas techninio projekto rengimo etape.

3.1 pav. Plėtros plane numatomų objektų galimas išdėstymas Kauno termofi kacinės jėgainės teritorijoje atskirų scenarijų atveju (pagrindas: www.maps.lt)

http://www.maps.lt/



Kadangi KTE naudoja ūkinei veiklai skirtą teritoriją su išvystytais energijos gamybos įrenginiais ir šilumos bei elektros perdavimo infrastruktūra, Plėtros plane kitų vietų Kauno mieste alternatyvos nesvarstomos.

3.2.4 Planuojamos energijos gamybos technologijosPlanuojami diegti techniniai biokuro deginimo sprendiniai atitinka GPGB. Energiją gaminti planuojama naudojant kogeneracijos technologiją, kuri yra efektyvesnė, nei atskira šilumos ir elektros energijos gamyba katilinėse ir kondensacinėse elektrinėse. GPGB atitinka kelios žemiau pateikiamos biokuro deginimo technologijos:

› Biokuro deginimas ant ardyno. Ši biokuro deginimo technologija galima katilams, kurių šiluminė galia ne didesnė kaip 100 MW. Katilams, kurių galia didesnė nei 20 MW, reikalingas papildomas ardyno aušinimas, kas iš esmės pabrangina šią technologiją ir ji tampa brangesnė nei stacionariojo verdančiojo sluoksnio. Katiluose su ardynu naudojamas kuras turi būti geros kokybės ir frakcijos. Tokiuose katiluose susidaro didesnės terminės NOx emisijos, nes biokuro degimo temperatūra didesnė nei verdančiojo sluoksnio katiluose.

› Stacionariojo ir cirkuliuojančiojo verdančio sluoksnio technologijos. Technologija pritaikyta deginti įvairų kietą kurą (biomasę, durpes, šiaudus ir kt.). Kuro degimo temperatūra yra sąlyginai žema (apie 850oC), kas užtikrina žemą termiškai susidarančio NOx emisiją. Daugeliu atvejų tai priimtiniausios technologijos katilų galiai viršijant 20 MW, nes yra pigesnės, nei ardyno atveju.

› Biokuro dulkių deginimas degikliuose. Naudojant šią technologiją kuras (medienos ir/ar šiaudų granulės) sumalamas, tiekiamas į saugyklą, iš kurios patenka į kuro tiekimo/dozavimo sistemą ir biokuro dulkių degiklius. Taip pat galimas granulių malimas pačiuose degikliuose. Pro degiklius su oro srautu dulkės įpučiamos į kūryklą, kurioje kuras dega visoje kūryklos erdvėje. Tokį degimo procesą lengva reguliuoti, tačiau biokuro paruošimo įrenginiai reikalauja papildomų investicijų ir eksploatacinių sąnaudų. Deginant biokuro dulkes pasiekiama aukšta degimo temperatūra (>1200oC), todėl tokiuose katiluose susidaro didesnė terminio NOx koncentracija nei ardyniniuose ar verdančio sluoksnio katiluose.

Atliekant katilų rekonstrukciją ir pritaikant juos biokuro deginimui paprasčiausia ir pigiausia būtų įrengti ardyninę pakurą, tačiau ši technologija esamuose garo katiluose dėl konstrukcinių skirtumų negali būti panaudota. Todėl rekonstruotame 290 MW garo katile numatoma naudoti biokuro dulkių deginimo technologiją.

Naudojant verdančio sluoksnio (CVS ir SVS) kuro deginimo technologijas, gali būti deginamas įvairus ir įvairios kokybės kietas kuras. Todėl nepakankant medienos atliekų, gali būti papildomai deginami šiaudai, durpės, anglis, ligninas ir pan., tuo pačiu išlaikant atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams.



Abi verdančiojo sluoksnio kuro deginimo technologijos leidžia sumažinti termiškai susidarančio NOx emisiją, nes degimo temperatūra yra žemesnė nei pvz., ardyno atveju ir siekia apie 800–950oC.

Taip pat, kiek tai yra aktualu, galima mažinti SO2 emisiją, maišant kartu su smėliu sorbentą (kalkes). CVS kuro technologijos atveju SO2 emisijas techniškai galima sumažinti daugiau, negu SVS atveju. Tai aktualu deginant labiau sieringą kurą (akmens anglį ar durpes).

Numatoma, kad naujas iki 160 MW biokurą deginantis garo katilas bus su cirkuliuojančio verdančio sluoksnio (CVS) technologija, kuri panaši į stacionaraus verdančio sluoksnio (SVS) kuro deginimo technologiją, tačiau yra keli esminiai skirtumai:

› CVS technologijos atveju naudojamas smulkesnis smėlis (0,5-1,5 mm);

› verdančio sluoksnio paviršiaus apipūtimo greitis didesnis nei SVS atveju (siekia daugiau kaip 6 m/s greitį) ir tokiu būdu smėlio dalelės ir kuras iš verdančiojo sluoksnio pakeliami nuo jo ir yra nešami per visą degimo kamerą. Todėl reikalingas papildomas dalelių separatorius, kuris jas grąžintų atgal į pakurą;

› CVS katiluose galimi aukštesni garų parametrai, palyginus su SVS, nes paskutinis perkaitintuvas yra sumontuotas kilpiniame tarpiklyje tarp ciklono ir katilo, o oras turi žymiai menkesnes korozines savybes negu galiniame dūmtakyje.

Pasirinkta technologija yra pigesnė esant didesniems nei 20 MW biokuro katilams, o esant didesniems nei 100 MW galios katilams vienintelė galima technologija – biokuro dulkių deginimas.

Šiaudų deginimui (4 scenarijaus atveju) numatoma įrengti katilą su judančiu ardynu, kurio galia dėl technologinių sumetimų ribojama iki 90 MW. Deginimo ant ardyno technologija paprastesnė nei CVS ar SVS atvejais, be to, galima deginti didesnį šiaudų kiekį (iki 100 %), kuris CVS ar SVS atveju ribojamas iki 30%.

3.2.5 Plane nagrinėjamos ir vertinamos kuro rūšys Rekonstruojamuose garo ir naujai statomuose biokuro katiluose pagrindinis kuras numatomas:

› šiaudų ir medienos granulės;

› smulkinta mediena (skiedra) kartu su šiaudais;

› šiaudai;



› gamtinės dujos – pagrindinis kuras pagal direktyvą 2010/75/ES rekonstruojamuose BKZ-420 ir vandens šildymo katiluose bei papildomas kuras biokuro katiluose;

› dyzelinas – VŠK ir rekonstruojamų katilų rezervinis kuras.

3.3 Plėtros plano sąsaja su kitais planais ir programomis

3.3.1 Sąsaja su energetikos sektoriaus planais ir programomis

Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569 (Žin., 2012, Nr. 61-3058). Programoje iki 2020 m. numatyta 7 kartus – nuo 70 iki 500 tūkst. m3 – kasmet padidinti miško kirtimo atliekų paėmimą biokuro gamybai.

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004-2010 m. programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786).

3.3.2 Sąsaja su teritorijų planavimo dokumentaisLietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198).

Pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją iki 2020 m. Bendrajame plane naujų energijos rūšių panaudojimo srityje numatoma panaudoti vietines, atsinaujinančias ir atliekines medžiagas elektros energijos gamybai. Galimi jų panaudojimo mastai, vertinant vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimo perspektyvą, sudaro 1417 ktne/metus.

Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672 (Žin., 2009, Nr. 81-3372) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros srityje numatyta:

› skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančių (vėjo, saulės, geoterminė energija, mažoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių,

› diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus;

› plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pirmenybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (su pakeitimais 2006 m. ir 2010 m.), patvirtintas Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.



T-242, apima 2003–2013 m. laikotarpį. Plane numatyta, kad remiantis optimistine poreikių prognoze, bendras elektros galios poreikio prieaugis per 20 metų Kaune gali būti apie 195 MW, tai yra apie 10 MW per metus ir suminė pareikalaujama galia padidės nuo 205 MW 1999 m. iki 400 MW 2020 m. Šilumos suvartojimas esamuose pastatuose turėtų mažėti 10%. Iki 2010 m. Kauno miestui numatoma naujų 110 kV įtampos transformatorių pastočių statyba, esamų išplėtimas ir rekonstrukcija bei 110 kV linijų, reikalingų naujų 110 kV pastočių prijungimui prie sistemos, statyba.

Kauno miesto teritorija, kurioje išvystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, suskirstyta į tris zonas, kurioms priskiriamas prioritetinis šilumos tiekimo būdas:

› I Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) zona;

› II Konkurencinė dujos/elektra zona;

› III Konkurencinė CŠT/dujos zona.

Didesnėje dalyje nagrinėjamos miesto teritorijos tikslinga esamus ir naujus vartotojus aprūpinti šiluma nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų (CŠT zona).

Šiuo metu rengiamas naujas planas 2013–2023 metams. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-390 patvirtinta Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano koncepcija.

Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas, patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320.

Šiame plane Kauno m. teritorijoje išskirtos 4 aprūpinimo šiluma zonos:

› centralizuoto aprūpinimo šiluma zona;

› konkurencinė dujos/CŠT aprūpinimo šiluma zona;

› konkurencinė CŠT/dujos aprūpinimo šiluma zona;

› necentralizuoto aprūpinimo šiluma zona, prioritetinis kuras – gamtinės dujos.

Specialiojo plano sprendiniuose išskirtos teritorijos, kuriose neišvystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai ir šilumos tiekimo aspektu nereglamentuojama. Esamiems ir naujiems šilumos vartotojams prioritetiniu tikslinga laikyti šildymą dujomis, deginant jas individualiose katilinėse.

Plane numatyta tokia CŠT plėtra:

› Šančių mikrorajono prijungimas prie integruoto tinklo. Planuojama katilinę esančią Juozapavičiaus gatvėje naikinti ir izoliuotą tinklą prijungti prie integruoto.



› Izoliuotų CŠT tinklų zonoje numatomas esamos katilinės modernizavimas ir naujų šilumos vartotojų prijungimas. Taip pat planuojama Žemosios Fredos rajoną centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinti iš integruoto šilumos tinklo.

› Planuojamas naujų vartotojų prijungimas prie integruoto CŠT Islandijos plento šiaurinėje pusėje (prekybos centro MEGA teritorija).

› Taip pat CŠT plėtra numatoma Jonavos, Raudondvario Brastos ir Vaidoto gatvėse.

Su plėtros planu paminėti sprendiniai siejasi tik su centralizuotos aprūpinimo šiluma zonos šilumos tiekimo apimties išlaikymu.



4 Esama aplinkos būklė ir jos pokyčiai, jei planas nebus įgyvendintas

Rengiant Plėtros planą parengta ataskaita "Esamos būklės analizė ir perspektyvos", kurioje buvo atlikta esamos būklės analizė, nustatyti perspektyviniai energijos gamybos pajėgumai, vartojimo poreikiai ir apkrovos.

4.1 Plano įgyvendinimo vietos padėtis Kauno mieste

Kauno miesto savivaldybės administruojamų miesto dalių (miesto rajonų) geografinio išsidėstymo atžvilgiu, KTE yra Petrašiūnų seniūnijos šiaurinėje dalyje.

Už 1,2 km į šiaurės vakarus nuo planuojamos vietos prasideda Dainavos mikrorajono gyvenamieji namai (Partizanų g. ir V. Krėvės pr. sankirta). Amalių sodų bendrijos masyvas nuo KTE nutolęs 1,4 km į pietus, Palemono mikrorajono gyvenamieji namai yra už 2 km į rytus.

Artimiausias gyvenamasis namas (V. Krėvės pr. 135A) nuo planuojamų įrenginių vietos nutolęs į šiaurės pusę apie 200 m. Rytų kryptimi 700 m atstumu, atskirta Davalgonių miško masyvo, yra kelių sodybų grupė (Ateities pl. 49).

Šalia KTE mokyklų ir ligoninių nėra.

Iš pietų pusės KTE pagrindinis sklypas ribojasi su Taikos prospektu, iš rytų, šiaurės rytų ir šiaurės – su Davalgonių mišku, iš vakarų – su individualių garažų kooperatyvu bei vietinio geležinkelio linija. Elektrinė yra Kauno pramoniniame Naujasodžio rajone. Gretimybėse ir artimoje aplinkoje ūkinę veiklą vykdo gamybinės ir komercinės įmonės: UAB „Kelių remonto grupė“, UAB „Termoizola“, UAB „Transgesta servis“, UAB „Naujasodžio energijos paslaugos“ bei UAB „Varanas“ – Kauno automobilių turgus (Taikos pr. 135B).

KTE eksploatuoja UAB „Energijos sistemų servisas“, pagal 2003 m. gruodžio 12 d. elektrinės eksploatavimo paslaugų sutartį su Kauno elektrinės savininku UAB "Kauno termofikacijos elektrinė". Ūkinės veiklos vykdymui įmonė turi 2006 m.



gruodžio 29 d. Kauno RAAD išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Nr. 1/105.

KTE į Kauno miesto integruotąjį CŠT tinklą per metus vidutiniškai patiekia iki 1350 GWh šilumos energijos ir tai sudaro apie 96% viso Kauno miesto CŠT poreikio. Šiuo metu KTE šilumos ir elektros energijos gamybai daugiausiai naudoja gamtines dujas, kurios sudaro apie 99,4% įmonės kuro balanso. Bendros kuro sunaudojimo apimtys KTE energijos gamybos įrenginiuose svyravo priklausomai nuo to kokios buvo energijos gamybos apimtys ir koks buvo pasiektas energijos gamybos efektyvumas:

› vidutinis kuro sunaudojimas 2005-2011 m. – 226 ktne/metus, iš kurio gamtinės dujos sudarė daugiau kaip 99%;

› energijos gamybos efektyvumas per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo nuo 85,7 iki 87,1%.

Iš viso Kauno mieste gamtinių dujų suvartojama apie 390 mln. m3/metus, KTE - apie 280 mln. m3/metus, t.y. 71 %. viso mieste suvartojamo gamtinių dujų kiekio.

4.2 Esama KTE energijos gamyba, pagalbinės sistemos

Kauno elektrinė pradėta statyti 1971 m., o 1975 m. pabaigoje buvo pradėtas eksploatuoti pirmasis energetinis blokas su 60 MW elektrinės galios turboagregatu. 1988 m. pabaigus antrojo 180 metrų aukščio elektrinės kamino statybą, šiandieninė KTE buvo pilnai sukomplektuota elektros ir šilumos energijos gamybai visu pajėgumu.

Elektrinėje vykdoma šiluminės ir elektros energijos gamyba bei šilumos tinklų papildymas termofikaciniu vandeniu.

KTE teritorijoje esanti infrastruktūra:› ryšių linijos;› elektros linijos;› dujotiekis;› mazuto vamzdynai;› miesto geriamojo vandens vandentiekis;› gamybinio vandens (Kauno marios) vandentiekis;› miesto lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai;› vietiniai lietaus ir gamybinės kanalizacijos tinklai;› garo ir karšto vandens tiekimo tinklai;› geležinkelis.



KTE instaliuoti šiluminės ir elektros energijos gamybos įrenginiai nurodyti 4.1 lentelėje, šilumos gamybos technologinė schema pateikta 4.1 pav.



4.1 lentelė. Kauno termofikacinės elektrinės energijos gamybos įrenginiai

Nr. Įrenginio pavadinimas

Naudojamas kuras

Vandens katilas

(VK)/garo katilas (GK)

Nominali šilumos galia,

MW

Minimali šilumos galia,

MW

Nominali elektros galia,

MW

Minimali elektros galia,

MW

NVKEksploatavimo pradžiaprie

nominalaus

prie minimala

us1 BKZ-420-140 NGM* dujos/mazutas GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 19752 BKZ-420-140 NGM* dujos/mazutas GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 19763 BKZ-420-140 NGM* dujos/mazutas GK 290 139 - - 92,4 % 92,8 % 19844 PTVM-100 dujos/mazutas VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 19725 PTVM-100 dujos/mazutas VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 19736 PTVM-100 dujos/mazutas VK 116 23 - - 90,8 % 94,6 % 19807 PTVM-100 dujos/mazutas VK 116 11 - - 90,8 % 94,6 % 19818 KVGM-180 dujos/mazutas VK 209 70 - - 91,4 % 92,1 % 19819 Termofikacinė garo turbina PT-60-130 (su tarpiniu garo

nuėmimu) 108,3 36,5 57,6 19,2 94,2 % 88,3 % 1975

10 Termofikacinė garo turbina T-100/120-130 215,7 76 105,6/120** 31,7 96,5 % 92,2 % 1976

*Garo katilai pirmiausiai gamina garą garo turbinoms, tačiau per RAĮ galima redukuoti garo slėgį ir tiekti pramonei, o taip pat yra ir garo/vandens pašildytuvas.

** Kondensaciniu režimu turbina gali išvystyti 120 MW elektros galią (esant oro temperatūrai lauke žemesnei kaip 15⁰C).



4.1 pav. Kauno termofikacijos elektrinės principinė šiluminė schema

Pagrindinė kuro rūšis energijos gamybai yra gamtinės dujos, rezervinis kuras – mazutas. Katilai yra kūrenami ir mišriu kuru – kai katiluose viena dalis degiklių yra kūrenami gamtinėmis dujomis, o kita dalis – mazutu. Kūrenant katilus gamtinėmis dujomis per kaminus Nr. 1 ir Nr. 2 (organizuoti taršos šaltiniai 001 ir 002 pagal TIPK) į aplinkos orą yra išmetamas anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros anhidridas ir kietosios dalelės. Kūrenant katilus mazutu arba mišriu kuru, į aplinkos orą yra išmetamas anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros anhidridas, kietosios dalelės ir vanadžio pentoksidas.

Mazuto ūkyje (Ateities pl. 35) yra šeši vertikalūs metaliniai 10 000 m3 talpos rezervuarai ir du nauji vertikalūs metaliniai 30 000 m3 talpos rezervuarai. Šiame ūkyje įrengti mazuto priėmimo ir išleidimo įrenginiai, mazuto saugojimo rezervuarai, mazuto siurblinė ir mazuto pakrovimo į autocisternas aikštelė.

Apsaugai nuo mazuto patekimo į gruntinius ir paviršinius vandenis išsiliejus mazutui iš saugojimo talpyklų, aplink talpas įrengti apsauginiai pylimai. Šešių talpyklų aikštelės dugnas ir pylimai įrengti iš suplūkto molingo grunto, o 2 didžiųjų talpyklų aikštelės dugnas ir pylimai išbetonuoti.

Gamybos reikmėms energetinių katilų ir šilumos tinklų papildymui naudojamas paviršinis vanduo, kuris imamas pramoninio vandentiekio stoties kompleksu iš Kauno marių. Elektrinėje sumontuoti 274 m3/h našumo nuskaidrinto ir 728 m3/h našumo chemiškai valyto vandens paruošimo įrenginiai. Chemiškai paruoštas vanduo, priklausomai nuo jo kokybinių rodiklių, naudojamas garui gaminti arba šilumos tinklams papildyti. Pradinis vandens išvalymas nuo skendinčių dalelių ir



dalinis suminkštinimas atliekamas nuskaidrintuvuose kalkinimo-koaguliacijos proceso metu. Susidaręs dumblas pašalinamas į šlamo ūkį. Dalinai nuskaidrintas (koaguliuotas) vanduo pilnai nuskaidrinamas mechaniniuose filtruose. Po mechaninių filtrų nuskaidrėjęs vanduo dalinasi į du srautus.

Pirmas srautas eina į katijonitinius filtrus, kuriuose suminkštinamas iki šilumos tinklų vandeniui reikalingų normų. Regeneracinis vanduo paduodamas į šlamo ūkį. Atitinkantis reikalavimus chemiškai valytas vanduo šilumos tinklų siurbliais paduodamas šilumos tinklų papildymui.

Antras nuskaidrinto vandens po mechaninių filtrų srautas paduodamas į katijonitinius ir anijonitinius filtrus su kelių laipsnių filtrų regeneracija. Regeneraciniai šarminiai ir rūgštiniai vandenys tarpusavyje neutralizuojami neutralizacijos bakuose ir paduodami į šlamo ūkį. Paruoštas vanduo siurblių pagalba paduodamas energetinių katilų pamaitinimui.

Kondensatoriams aušinti įrengta apytakinė vandens sistema su aušintuve ir cirkuliaciniais siurbliais.

Šlamo ūkis (V.Krėvės pr. 135) skirtas lietaus – gamybinių vandenų surinkimui, nuskaidrintuvuose bei neutralizacijos metu susidariusio dumblo ir katilų plovimo neutralizuotų vandenų dumblo saugojimui.

Teritorijoje įrengtos keturios vandenų surinkimo duobės, iš kurių 2 duobės skirtos lietaus vandenų surinkimui (apytakinė sistema). Lietaus vanduo patenka į sekančią duobę nusistovėjimui. Duobėje taip pat įrengta mazuto sulaikymo užtvara su dviem mazuto surinkėjais ir požeminiu mazuto surinkimo rezervuaru. Susikaupę mazutuoti vandenys pervežami į elektrinės mazutuotų vandenų valymo įrenginius. Dvi duobės sujungtos per šandorą, iš vienos jų vanduo siurbliais paduodamas į aušintuvę gamybinio vandens papildymui. Duobių šlaitų drenažiniai vandenys surenkami į šulinius ir panaudojami gamybinio vandens papildymui.

Katilų plovimo neutralizuoti vandenys surenkami į atskirą duobę betonuotu dugnu su hidroizoliuotomis siūlėmis, iš kurios siurblių pagalba dalis nusistovėjusio vandens grąžinama į gamybą, o likusi dalis nuotekų išleidžiama į Amalės upelį. Šlamo ūkio teritorija aptverta tvora ir saugoma.

Pagal nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą išleidžiamų nuotekų užterštumas vertinamas 1 kartą per mėnesį. Kontroliuojami šie parametrai: temperatūra, skaidrumas, spalva, kvapas, pH, skendinčios medžiagos, naftos produktai, chloridai, sulfatai, BDS7, ChDSCr.

Pagaminta elektros energija į LITGRID perdavimo tinklą tiekiama per atvirą 110 kV skirstyklą (Taikos pr. 147). KTE reikmėms skirtos 6 kV ir 0,4 kV uždaros elektros energijos skirstyklos.



4.3 Gamtinė aplinka ir kraštovaizdis

4.3.1 KraštovaizdisEsamos KTE ir gretimų teritorijų kraštovaizdis priskirtinas miestiškojo pramoninio kraštovaizdžio tipui. Aplinkoje vyrauja urbanizuotos gamybos ir sandėliavimo teritorijos su inžinierinės bei susisiekimo infrastruktūros objektais. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2003 m. sprendiniais ši teritorija yra verslui, gamybai ir pramonei skirtoje miesto funkcinėje zonoje. Jau pokario laikotarpiu šioje miesto dalyje susiformavo specifinis pramoninis kraštovaizdis su gamybiniais bei energetinės infrastruktūros kompleksais. Dėl miesto funkcionavimui svarbių energetinių ir kt. objektų reikšmės (tai numatoma ir naujai rengiamo bendrojo plano 2013-2023 m. erdvinės plėtros koncepcijoje) toks intensyviai urbanizuoto tipo kraštovaizdžio tipas šioje vietoje išliks ir ateityje.

Ryškiausi pramoninio KTE sklypo kraštovaizdžio vizualiniai elementai yra 2 kaminai (aukštis 150 ir 180 m), aušintuvas (65 m) ir garo katilų bloko pastatai (apie 30 m). Kaminų viršutinės dalys aiškiai matomos kelių kilometrų nuotoliu iš atskirų miesto ar miesto prieigų apžvalgos vietų.

4.2 pav. KTE vaizdas iš pietryčių pusės nuo Taikos prospekto. Šaltinis: www.wikipedia.lt

Šiaurinėje ir rytinėje dalyje su teritorija besiribojančio Davalgonių miško ekologinei bei naudojimo funkcijai išlieka esamos situacijos arba status quo alternatyvos poveikiai.

Planuojama vieta nepasižymi estetine kokybe, tik šiaurinėje ir rytinėje dalyje KTE supa Davalgonių miškas, kuris fiziškai ir vizualiai atskiria artimiausius pramoninius kvartalus nuo automagistralės A1Vilnius - Klaipėda. Valstybinio miško žemė yra už planuojamo sklypo ribų.



Nagrinėjama vieta neturi istorinės-kultūrinės vertės požymių.

Artimiausia rekreacijai skirta teritorija – Kauno marios, nuo planuojamos teritorijos nutolusios 3 km atstumu pietryčių kryptimi.

Esamos KTE ir gretimų teritorijų kraštovaizdis priskirtinas miestiškojo pramoninio kraštovaizdžio tipui. Nagrinėjama vieta Kauno miesto bendrajame plane skirta pramonės, sandėliavimo objektų bei inžinierinės infrastruktūros teritorijų vystymui.

Plėtros plane sprendiniai bus įgyvendinami esamoje teritorijoje, todėl SPAV ataskaitoje plano įgyvendinimo pasekmės kraštovaizdžiui ir mažinimo priemonės nebus nagrinėjamos.

4.3.2 Paviršinis vanduoSu esamos KTE veikla bei plėtros planu tiesiogiai susiję du paviršinio vandens telkiniai, tiesiogiai patiriantys objekto poveikį.

Amalės upelis – artimiausias paviršinio vandens telkinys – dešinysis Nemuno intakas, pratenkantis šiauriniu ir rytiniu nagrinėjamos teritorijos pakraščiu. Amalės upelio ilgis 6,2 km, baseino plotas 9,8 km2. Šio upelio ištakos yra šiauriau KTE teritorijos Davalgonių miške. Didžioji vagos dalis yra reguliuota. Įteka į Nemuną žemiau Kauno HE. Plečiant Petrašiūnų rajoną atskiri upelio ruožai yra kanalizuoti. Sausiausio mėnesio 80% tikimybės vidutinis debitas - 0,15 m3/s. Kauno marios nuo KTE teritorijos pietryčių kryptimi nutolę apie 2,7 km. Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2012, Nr.72-3757), įmonėje vykdomas poveikio paviršiniam vandeniui monitoringas: 1 kartą per mėnesį Amalės upelio aukštupyje (aukščiau šlamo ūkio) ir žemiau elektrinės – atviros vagos pradžioje bei aukščiau ir žemiau mazuto ūkio – nustatoma pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčių medžiagų, naftos produktų, chloridų, sulfatų, BDS7 ir ChDS koncentracija.

Vadovaujantis 2002 m. liepos 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 362 Dėl vandens telkinių suskirstymo ir vėlesniais jo pakeitimais, Amalės upė priskiriama karpiniams vandens telkiniams. Didžiausia leidžiama teršalų koncentracija (DLK) šiuose telkiniuose: BDS7 - 6 mg/l, skendinčios medžiagos - 25 mg/l, fosfatai - 0,4 mg/l ir nitratai - 0,15 mg/l. Remiantis vėliausiai vykdytu valstybiniu upių monitoringu ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje paskelbtais jo rezultatais, Amalės upelyje žemiau nagrinėjamo objekto 2009 m. nei vieno teršalo koncentracija neviršijo DLK ir atitinkamai siekė BDS7 - 5,63 mg/l, fosfatai - 0,145 mg/l, nitratai - 0,124 mg/l.

Šiluminės energijos gamybai technologiniame procese bei pagamintos šilumos pernešimui iš Kauno marių (gamybinio vandens stotis Petrašiūnuose) imamas paviršinis vanduo ir apdorojamas cheminio vandens paruošimo ūkyje. 2011 m. sunaudota 422 tūkst. m3 gamybinio vandens.



4.3.3 Požeminis vanduoArčiausia nuo planuojamos KTE yra Petrašiūnų vandenvietė, esanti 3 km atstumu pietų kryptimi Kauno marių pakrantėje. Vandenvietės našumas, veikiant pirmos ir trečios eilės gręžiniams yra 85 tūkst. m3/d. Į vandenvietės sanitarinės apsaugos griežto režimo bei mikrobinės taršos apribojimo juostas KTE teritorija nepatenka.

KTE teritorijoje gruntiniai vandenys aptinkami 0,7-2,1 m gylyje nuo žemės paviršiaus, vandenį talpinantys gruntai yra smėlio ir žvyro linzės, kurių storis siekia 0,4-1,0 m. Maksimalus gruntinių vandenų lygis gali būti 0,3-0,5 m nuo žemės paviršiaus. Kauno miesto aplinkos monitoringo programos apimtyje vykdomas požeminio (gruntinio) vandens monitoringas, kurio kasmetiniai postų Nr. 45 (šulinys V.Krėvės pr. 135 A) ir dalinai K21 (Amalės up. ties Amalių sodų bendrijos teritorija) duomenys leidžia stebėti KTE galimą paviršinės taršos įtaką vandens aplinkai (4.3 pav).

Gruntinio vandens cheminė sudėtis poste Nr.145 atspindi gretimos urbanizuotos antropogeninės apkrovos pobūdį ir teršimo mastus. Čia užfiksuotos kiek padidėjusios metalų bei biogeninių komponentų koncentracijos. Nepaisant užfiksuotų tyrimų rezultatų, gruntinio vandens kokybė šio stebėjimo posto teritorijoje yra gera.

Pastaraisiais metais Kauno miesto pramoniniuose rajonuose gruntinio vandens mineralizacija ir metalų koncentracijos – mažėjo. Pagrindinė priežastis – pramonės mastų sumažėjimas ir aplinkosauginių priemonių diegimo suaktyvinimas.

4.3 pav. Kauno miesto požeminio (gruntinio) vandens monitoringo schema. Šaltinis: www.kaunas.lt



4.3.4 Saugomos gamtinės teritorijosArtimiausia saugoma teritorija – Kauno marių regioninis parkas yra už 2,3 km į pietryčių pusę nuo KTE. Plano įgyvendinimo vieta nepatenka į Europos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 teritorijas ir su jomis nesiriboja. Artimiausia NATURA 2000 teritorija – Kauno marios, esančios į pietryčius apie 2,7 km atstumu. Saugomos teritorijos, esančios 3 km atstumu nuo preliminarių planuojamų objektų išdėstymo vietų KTE teritorijoje Taikos pr. 147, pateiktos 4.2 lentelėje.

4.2 lentelė. Saugomos teritorijos

Eil. Nr. Pavadinimas Plotas, ha Apsaugos tikslaiRegioniniai parkai

1Kauno marių regioninis parkas

9886Išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti

NATURA 2000 teritorijos

2Kauno marios (BAST)

9020

5130, Kadagynai6210, Stepinės pievos7220, Šaltiniai su besiformuojančiais tufais8220, Silikatinių uolienų atodangos9010, Vakarų taiga9050, Žolių turtingi eglynai9070, Medžiais apaugusios ganyklos9180, Griovų ir šlaitų miškaiKartuolėKūdrinis pelėausisNiūriaspalvis auksavabalisPurpurinis plokščiavabalisSalatisŪdra

3 Kauno marios (PAST)

8293

Juodasis peslysPlovinė vištelėTulžys Migruojančių jūrinių erelių sankaupų vieta

4.3.5 Biologinė įvairovėTeritorijos gretimybėse (Davalgonių miškas, neužstatyti miesto plotai) vyrauja tipiška priemiesčių ir miško-laukų ekotonų bei pramoninių dykviečių foninė flora ir fauna. Informacijos apie saugomų augalų ar gyvūnų rūšių individų buvimą šioje vietoje nėra.

Remiantis parengto žemės sklypo Taikos pr.147 Kaune detaliojo plano informacija, elektrinės teritorijoje auga per 380 vnt. vietinių bei introdukuotų rūšių medžių. Neužstatytuose plotuose įrengtos vejos, suformuotos dekoratyvinių krūmų grupės ar gyvatvorės (žr. 4.2 pav.).

Greta planuojamos teritorijos pratekantis kanalizuotas Amalės upelis intensyviai urbanizuotoje miesto dalyje nėra reikšmingas žuvų ar kitų hidrobiontų apsaugos požiūriu.



Intensyviai urbanizuota KTE teritorija nepasižymi išskirtine biologine įvairove. Kauno marių RP biologinės įvairovės apsaugai skirtos Natura 2000 teritorijos nutolę per 2,7 km. Esama veikla neturi įvertinamo poveikio saugomoms gamtos vertybėms.

4.3.6 Aplinkos oro kokybė Remiantis KTE pateiktais automatizuotos išmetamų teršalų kontrolės 2007-2011 m. duomenimis, išmatuota vidutinė NO2 koncentracija nešildymo sezono mėnesiais svyravo nuo 70 iki 160 mg/m3, šildymo sezono mėnesiais – nuo 280 iki 320 mg/m3 ir nė karto neviršijo įrenginiams nustatytos 350 mg/m3 ribinės vertės. SO2 koncentracijos vidurkis tik 2009 m. kovo mėn. (intensyviai kūrenant mazutą) vieną kartą per šį laikotarpį tesiekė 26% nustatytos ribinės vertės (1700 mg/m3).

KTE įrenginiai atitinka dideliems kurą deginantiems įrenginiams šiuo metu galiojančius reikalavimus, oro teršalų koncentracija dūmuose neviršija koncentracijos ribinių verčių.

UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" 2011 m. iš kurą deginančių įrenginių, deginant gamtines dujas ir mazutą, į aplinkos orą buvo išmesta 1317,63 t teršalų, iš jų: skystųjų ir dujinių – 1300 t, kietųjų teršalų – likusi dalis, t.y. 17,63 t.

Lyginant bendrą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių Kauno mieste su teršalų kiekiu, patekusių į aplinkos orą iš KTE eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių matome, kad per 2011 m. iš KTE išmetama 48,25 % visų Kauno miesto įmonėse susidarančių oro teršalų.

Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamoje informacijoje apie aplinkos oro kokybę Kauno aglomeracijoje, oro užterštumo žemėlapiuose pateiktos teršalų koncentracijos prie nagrinėjamą teritoriją ribojančių miesto gatvių – Taikos pr., Ateities pl., Pramonės pr., ir Draugystės g. akivaizdžiai iliustruoja, kad pagrindinis taršos šaltinis šioje miesto dalyje, kaip ir visame Kauno mieste yra autotransportas.

Pagal valstybinę oro monitoringo programą Kauno aglomeracijoje oro užterštumas tiriamas dviejose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse – pramoniniame rajone, prie vidutinio eismo intensyvumo gatvės įrengtoje Petrašiūnų stotyje ir miesto foninėje Noreikiškių stotyje, įrengtoje atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių. Oro kokybės analizei taip pat panaudoti Kauno m. savivaldybės Dainavos OKT stoties, įrengtos prie intensyvaus eismo žiedinės sankryžos Dainavos mikrorajone, duomenys. Ši OKT nuo planuojamos KTE teritorijos taršos šaltinio nutolusi per 2,3 km.

Žemiau pateiktuose paveikslėlių diagramose pateikta pagrindinių kontroliuojamų teršalų pažemio koncentracijų kaita per 10 metų laikotarpį Dainavos OKT. Per analizuojamą laikotarpį vidutinės metinės koncentracijos neviršijo teisės aktais nustatytų ribinių verčių.



4.4 pav. NO2 koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2002–2011 metais. Šaltinis: Kauno miesto aplinkos monitoringo programa 2008–2012 m.

4.5 pav. SO2 koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2002–2011 metais. Šaltinis: Kauno miesto aplinkos monitoringo programa 2008–2012 m.

4.6 pav. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2002–2011 metais. Šaltinis: Kauno miesto aplinkos monitoringo programa 2008–2012 m.



4.7 pav. Anglies monoksido koncentracijos kitimas Dainavos monitoringo stotelėje 2002–2011 metais. Šaltinis: Kauno miesto aplinkos monitoringo programa 2008–2012 m.

Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitoje "2011 m. oro kokybės tyrimų Kauno aglomeracijoje apžvalga" nurodomos šios teršalų pažemio koncentracijų vertės:

› KD10: metų vidurkis prie Dainavos žiedinės sankryžos – 37 μg/m3 ir neviršijo metinės ribinės vertės (40 μg/m3).

› NO2: Dainavos mikrorajone, prie intensyvaus eismo žiedinės sankryžos, oro užterštumas azoto dioksidu buvo didesnis, negu Petrašiūnuose. Vidutinė metinė NO2 koncentracija Dainavos OKT siekė 33 μg/m3 (ribinė vertė 40 μg/m3).

› CO: Užfiksuota maksimali 8 valandų vertė - 3 mg/m3 (ribinė vertė 10 mg/m3).

› SO2: Didžiausias 24 valandų vidurkis - 30 μg/m3 (ribinė vertė – 125 μg/m3), o vidutinė metinė koncentracija tesiekė 3 μg/m3.

› * 2011 m. maksimali azoto dioksido 1 valandos vertė, viršijanti nustatytą ribinę vertę (200 μg/m3), buvo užregistruota vasario mėnesį Kauno Dainavos OKT stotyje. Azoto dioksido koncentracijos padidėjimą Kaune tuo metu galėjo nulemti dėl šalčių padidėjęs išmetimas iš energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių bei vyravę palankios teršalams kauptis meteorologinės sąlygos. Pagal teisės aktų reikalavimus ši ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per metus, tad vienkartinis koncentracijos padidėjimas nelaikytinas reikšmingu miesto aplinkos orui.

Įvertinus visų rūšių aplinkos oro tašos šaltinius, AIRVIRO modelio pagalba yra sumodeliuotas Kauno miesto užterštumo (2011 m. duomenys) žemėlapis. Modeliavimo būdu nustatyti aplinkos oro užterštumo duomenys KTE teritorijoje ir jos aplinkoje:

› maksimali 8 val. slenkančio vidurkio CO koncentracija kinta 2,6-3,9 mg/m3 ribose (RV – 10 mg/m3). Didžiausią įtaką daro autotransportas, pravažiuojantis su KTE teritorija besiribojančiomis gatvėmis (Taikos pr. ir Krėvės pr.);



› maksimali 1 val. NO2 koncentracija kinta 91-150 μg/m3ribose (RV – 200 μg/m3 iki 18 kartų/metus). Didžiausią įtaką daro autotransportas, pravažiuojantis su KTE teritorija besiribojančiomis gatvėmis (Taikos pr. ir Krėvės pr.)

› 90,41 procentilio paros KD10 koncentracija kinta 33-41 μg/m3 (RV – 50 μg/m3 iki 35 dienų/metus.)

› maksimali 24 val.SO2 koncentracija kinta 34-46 μg/m3 (RV – 125 μg/m3).

Tiek Dainavos aplinkos oro kokybės tyrimo stotelės išmatuoti duomenys, tiek modeliavimo būdu nustatyti aplinkos oro užterštumo duomenys leidžia teigti, kad nagrinėjamoje pramonės ir intensyvios autotransporto taršos įtakojamoje Naujasodžio pramoninėje teritorijoje nei vieno teršalo koncentracija neviršija nustatytos ribinės vertės.

Kauno miesto Naujasodžio pramonės zonoje oro teršalų koncentracija neviršija nustatytų ribinių verčių.

4.3.7 Biokuro išteklių apžvalgaLietuva turi didelį neišnaudotą šių išteklių potencialą, todėl ir strateginiuose dokumentuose yra numatytas žymus šių išteklių naudojimo didinimas. Nors kietojo biokuro potencialas Lietuvoje yra didelis, tačiau tai yra ir rinkos prekė, todėl nemaža dalis biokuro (medienos) yra iš Lietuvos eksportuojama į Skandinavijos, Vakarų Europos valstybes ir į Lietuvą importuojama iš kaimyninių valstybių. Todėl apsirūpinimas biokuru planuojamame objekte numatomas ne tik iš vidinių šalies išteklių, bet ir iš kaimyninių regionų.

Lietuvoje miško išteklių naudojimo energetikoje ir pramonėje apimtys yra griežtai reglamentuotos ir kontroliuojamos. Miškai turi būti tvarkomi ir naudojami pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, nedarant žalos kitoms ekosistemoms ir t. t.

Atliktais biokuro šalies miškų medienos ir agrarinių teritorijų kuro potencialo vertinimais nustatyti ištekliai, kurie šiuo metu yra nepanaudojami, bet galimi šalies energetiniams poreikiams tenkinti. Remiantis šaltiniais [19,25,26, 27,28, 38] nustatyta, kad:

› Vykdant planingą miškotvarkos veiklą, kuri išsaugo ir atkuria esamus miško išteklius, Lietuvos ir Latvijos miškuose galima surinkti iki 1927 tūkst. t medienos kuro. Nedarant neigiamos įtakos miškui dėl išvežamų atliekų kiekių, Lietuvos miškuose galima surinkti 731 tūkst. t. kirtimo atliekų, o Latvijoje – 1196 tūkst. t medienos atliekų. Šie medienos kiekiai šiuo metu yra nepanaudojami.

› Įvertinus galimą kirtimo apimčių didėjimą nuo 6,3 mln. ktm iki 7,5 mln. ktm 2011–2020 m. ir 8,3 mln. ktm 2021–2030 m., galima numatyti, kad kirtimo



atliekų kiekiai gali didėti iki 2142 tūkst. t arba 432 ktne (Lietuvoje 945 tūkst. t/191 ktne) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020 m. ir iki 2242 tūkst. t arba 453 ktne (Lietuvoje 1046 tūkst. t/211 ktne) laikotarpyje nuo 2021 iki 2030 m.

› Lietuva per metus eksportuoja 1,17 mln. ktm medienos, iš kurių popiermedžiai sudarė 924 tūkst. ktm. Dalis eksportuojamo kiekio galėtų būti naudojama šalies energetinėms reikmėms tenkinti. Didėjant kirtimų apimtims eksportuojamų popiermedžių kiekiai gali atitinkamai didėti iki 1,29 mln. ktm. (208 ktne) 2011–2020 m. ir iki 1,43 mln. ktm. (231 ktne) 2021–2030 m.

› Remiantis Nacionaline energetikos strategija, numatomas energetinių plantacijų vystymas. Numatoma, kad iš greitai augančių energetinių augalų augaviečių 2025 m. užauginamas kiekis padidės iki 155 tūkst. t (70 ktne) biokuro.

› Lietuvoje ir Latvijoje esantys medienos granulių gamybiniai pajėgumai sudaro iki 897 tūkst. t per metus. Šalyse pagaminama iki 499 tūkst. t, iš kurių 479 tūkst. t eksportuojama. Šalyse esantys gamybiniai pajėgumai gali užtikrinti viso regiono metinius medienos granulių poreikius.

› Lietuvos ūkiuose per metus užauga iki 4,3 mln. t šiaudų, iš kurių 2,6 mln. t gali būti naudojami energetiniams poreikiams tenkinti. Šiuo metu panaudojama tik labai maža dalis šio kiekio ir likęs nepanaudotas potencialas sudaro iki 2,5 mln. t (853 ktne) per metus.

Vertinant tik medienos kuro kiekius, šalyje galima būtų panaudoti nuo 389 iki 758 ktne biokuro.

Lietuvos Energijos išteklių Prekybos biokuru birža savo veiklą pradėjo nuo 2012 m. spalio 1 d. Šiuo metu biržoje registruota 14 dalyvių, kurių dalis siūlo kelių rūšių biokurą - medžio skiedrą (didžiausi kiekiai), kuro durpes, medžio ir šiaudų granules.

4.4 Socialinė - ekonominė aplinkaPlėtros plano įgyvendinimo išoriniai padariniai socialinei- ekonominei aplinkai apima numatomą įtaką kitoms ūkio šakoms - pramonei, transportui, šilumos ūkiui.

4.4.1 Informacija apie Plėtros plano veiklos įtakoje esančius artimiausius gyvenamuosius Kauno miesto mikrorajonus, kitas apgyvendintas teritorijas

Statistikos departamento duomenimis 2012 m. sausio 1 d. Kauno mieste gyveno 330 619 gyventojų. Gyventojų tankis 1 km2 – 2105,9. Kauno miesto gyventojai sudaro 10,3% visų Lietuvos gyventojų.

Nuo 1997 iki 2012 m. Kauno mieste, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, dėl mažėjančio gyventojų gimstamumo bei miesto gyventojų kėlimosi



gyventi į kitus rajonus ir šalis, gyventojų skaičius mažėjo (4.8 pav.) Nepaisant to, gyventojų tankis Kaune tarp didžiųjų miestų išliko didžiausias (1,6 karto didesnis nei Vilniaus, 1,2 karto nei Klaipėdoje).

Gyventojų skaičius 1990-2012 (metų pradžioje; tūkst.)

424.8

415.1

410.8

418.7

415.7

414.2

412.6

379.7

376.6

373.7

368.9

364.1

360.6

358.1

355.5

352.3

348.6330.6

336.9

0

100

200

300

400

500

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

4.8 pav. Kauno miesto gyventojų skaičiaus kaita 1990-2011 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Kauno m. savivaldybė

Migracijos saldo Kauno mieste per praėjusį dešimtmetį dėl didesnio išvykusiųjų nei atvykusiųjų skaičiaus, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, mažėjo ir tapo neigiamu (4.9 pav.).

Gyventojų vidaus ir tarptautinė migracija 2000-2011 m.

0

5000

10000

15000

20000

-14000-12000-10000-8000-6000-4000-20000

Atvyko 3044 2805 2869 3848 4405 4542 4728 5140 5199 4162 3785 5085

Išvyko 5394 5072 4918 7794 8440 7168 6273 6935 8144 7727 15366 10900

Neto migracija -2350 -2267 -2049 -3946 -4035 -2626 -1545 -1795 -2945 -3565 -11581 -5815

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

4.9 pav. Kauno miesto gyventojų migracijos rodikliai 1990-2011 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Kauno m. savivaldybė

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes analogiškas kitų didžiųjų Lietuvos miestų bei Lietuvos vidurkio rodikliams.

Gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes 2011 (metų pradžioje; proc.)

Darbingo amžiaus62.6%

Pensinio amžiaus 17.1%

0-19 metų 20.3%



4.10 pav. Gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Kauno m. savivaldybė.

Petrašiūnų seniūnija jungia keturis mikrorajonus – Petrašiūnus, Palemoną, Amalius ir Naujasodį. Ši seniūnija yra didžiausia iš visų Kauno miesto seniūnijų pagal plotą. Ji aprėpia net 28,46 km2. Tačiau yra pati mažiausia pagal gyventojų skaičių. Seniūnijoje gyvena apie 15 000 gyventojų. Didžiausias mikrorajonas seniūnijoje tiek pagal gyventojus, tiek pagal plotą yra Petrašiūnai.

Dainavos seniūnija – Kauno mikrorajonas, esantis šiaurinėje miesto dalyje ir turintis seniūnijos statusą (viena iš mažiausių Kauno seniūnijų pagal plotą, bet didžiausia pagal gyventojų skaičių). Ribojasi su Žaliakalnio ir Eigulių seniūnijomis vakaruose, Gričiupio seniūnija pietuose ir Petrašiūnų seniūnija rytuose. Seniūnijos plotas – 5,28 km2. Jos plote gyvena apie 65 000 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų.

Artimiausias gyvenamasis namas (V. Krėvės pr. 135A) nuo planuojamų įrenginių vietos nutolęs apie 200 m į šiaurės rytų pusę (4.11 pav).

4.11 pav. Artimiausios gyvenamosios sodybos padėtis nagrinėjamos teritorijos atžvilgiu.

Tarp sodybos ir KTE naudojamos teritorijos įsiterpęs UAB "Kelių remonto grupė" sandėliavimo statinių sklypas. Nuo sodybos į vakarų pusę už V.Krėvės pr. tęsinio (miško kelias) išsidėsčiusi KTE šlamo ūkio teritorija.

Už 1,2 km į šiaurės vakarus nuo planuojamos vietos prasideda Dainavos mikrorajono gyvenamieji namai (Partizanų g. ir V.Krėvės pr. sankirta). Amalių sodų bendrijos masyvas nuo KTE nutolęs 1,4 km į pietus, Palemono mikrorajono gyvenamieji namai yra už 2 km į rytus.

Artimoje KTE aplinkoje 0,5 km nuotoliu visuomeninės paskirties pastatų teritorijų – ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ir specialaus mokymo įstaigų ir ligoninių nėra.

Artimiausi tokios paskirties objektai:

› Respublikinės Kauno ligoninės vertebroneurologijos skyrius (Taikos pr. 112) - 0,7 m pietų kryptimi;



› menų darželis "Etiudas" (V. Krėvės pr. 105A) – 1,5 km vakarų kryptimi;

› A.Stulginskio mokykla-daugiafunkcinis centras (Partizanų g. 152) – 1,8 km vakarų kryptimi;

› Kauno kolegijos verslo vadybos fakultetas (Pramonės pr. 20) – virš 2 km pietvakarių kryptimi.

4.4.2 Ekonominės veiklos sąlygos, gyventojų užimtumas ir jo pokyčio tendencijos

Remiantis Statistikos departamento duomenimis [22], 2012 metų sausio 1 d. Kauno mieste veikė 11681 ūkio subjektas, tai sudarė 68,22% Kauno apskrities ir 13,97% Lietuvos ūkio subjektų.

Įmonių skaičius, tenkantis 1 000-iui gyventojų – gyventojų verslumo rodiklis. Europos Sąjungos šalyse 1 000-iui gyventojų tenka 50 – 60 įmonių. 2012 metų pradžioje Lietuvoje 1 000-iui gyventojų vidutiniškai teko 26 veikiančios įmonės, Kauno apskrityje – 27, Kauno mieste – 35 įmonės. Pagal įmonių dydį didžiausią įtaką darbo jėgos paklausoje Kaune turi smulkios ir vidutinės įmonės. Jų darbo jėgos paklausa sudaro iki 70% visos darbo jėgos paklausos Kauno mieste. Privačiame sektoriuje sukuriama 95% darbo vietų.

Dėl didelio žmonių tankumo mieste, gyventojų verslumo tradicijų, palankios miesto geografinės padėties ir išvystytos transporto infrastruktūros, Kauno mieste 2012 m. sausio 1 d. duomenimis daugiausia ūkio subjektų veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos (28,2%), profesinėje, mokslinėje ir techninėje, administravimo ir aptarnavimo veikloje (11,4%), transporto, saugojimo, informacijos ir ryšių (9,1%), apdirbamosios gamybos (8,8%) ir statybos (7,5%) sektoriuose.

Gyventojų užimtumo rodikliai Kauno mieste. Kauno mieste gyvena apie 52% Kauno apskrities gyventojų. Užimtųjų gyventojų skaičius Kaune sudaro apie 70% Kauno apskrities užimtųjų gyventojų, todėl galima teigti, kad Kauno mieste sukuriama daugiau nei pusė Kauno apskrities BVP. Įvertinant BVP 1-am Kauno apskrities gyventojui, Kauno miesto preliminari BVP apimtis – 9 426,1 mln. Lt.

2012 m. pradžioje Kauno miesto įmonėse dirbo 164 612 darbuotojų, tai sudarė apie 72,2% visų Kauno miesto darbingo amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis užimtųjų Kauno gyventojų dirbo pramonėje ir statybose, du trečdaliai – paslaugų sferoje. Toks darbuotojų pasiskirstymas būdingas ir Vilniui, ir Klaipėdai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis 2006-2007 m. vidutinis metinis įregistruotų bedarbių skaičius Kaune siekė 5,4-5,3 tūkst., bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais (DAG) – 2,3%. Nuo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, registruotų bedarbių skaičius pradėjo augti. 2010 m. liepos mėn. pabaigoje bedarbių skaičius buvo didžiausias – 30,4 tūkst., jų santykis su DAG – 13,4%. 2011 m. nedarbo lygis kito nuo 12,2% (sausio mėn.) iki 9,7% (gruodžio mėn.). 2012 m. pirmą pusmetį bedarbių skaičiaus santykis su DAG buvo mažesnis nei 10%.



Bedarbių skaičius ir nedarbo lygis 2000-2011 m., (vidutiniai, metiniai rodikliai)

22900

28800

18700

6000530054007000

9600

13428152791676219438

10.412.7

8.2

2.62.32.33.04.1

5.76.5

7.36.9

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 20110

2

4

6

8

10

12

14Bedarbių skaičius

Registruotųbedarbių irdarbingo amžiausgyventojų santykis,proc.

4.12 pav. Bedarbystės rodikliai Kaune 2000-2011 m. Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Naujasodžio pramonės rajonas, kurio šiaurinėje dalyje yra KTE teritorija, yra didžiausias pramonės rajonas Kaune. Rajonas yra miesto šiaurės rytų dalyje, Petrašiūnų seniūnijoje. Jį riboja Pramonės prospektas, Chemijos prospektas, Amalės upelio šlaitai, Ateities plentas, Garažų gatvė bei V. Krėvės prospektas. Šis rajonas išskirtinis tuo, kad jame bendras gyventojų skaičius nesiekia 200 ir tai yra vienalytis, industrinis komercinis rajonas su didele darbo vietų koncentracija. Atsižvelgiant į vyraujančias vakarų ir rytų vėjo kryptis, galima teigti, kad rajonas yra strategiškai tinkamoje vietoje vystyti net ir gana taršias pramonės šakas. Šiame pramonės rajone, UAB „Creditreform Lietuva“ duomenų bazės duomenims, veikia per 200 gamybos įmonių, kuriose dirba 9,3 tūkst. darbuotojų. Šiame rajone įsikūrė stambūs ūkio subjektai: UAB „Kitron“, AB „Kraft foods Lietuva“ konditerijos fabrikas, UAB „Kauno gelžbetonis“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“, UAB „Energijos sistemų servisas“ bei daug kitų gamybos įmonių. Rajonas yra aprūpintas visais inžineriniais tinklais, įskaitant ir garo tiekimą, rajoną pasiekia daug geležinkelio atšakų. Tai seniai suprojektuotas pramonės rajonas, turinis didelius gamybos pajėgumus. Šioje miesto dalyje be didelių prekybos centrų ("Banginis" , "Senukai", "Urmas" bei mažesnių specializuotų parduotuvių taip pat yra didžiausia automobilių turgavietė Lietuvoje (UAB "Varanas"). Kauno miesto strateginiuose planuose numatomos Naujasodžio pramonės rajono plėtros kryptys: energetikos objektai, apdirbamosios pramonės, pramoninės gamybos objektai bei juos aptarnaujantys objektai, o taip pat didmeninės prekybos ir sandėliavimo objektai.

4.4.3 Pramoninio ir transporto triukšmo lygiai Plėtros plano tiesioginio poveikio zonoje

Reikšminga fizikine aplinkos tarša laikytini triukšmo lygiai, kurie gyvenamoje ir visuomeninėje aplinkoje viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (Žin., 2011, Nr. 75-3638) nustatytus ribinius lygius. Ši higienos norma reglamentuoja leidžiamus triukšmo lygius gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto ir atskirai pramonės įmonių sukeliamo triukšmo.



4.3 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų aplinkoje

Objekto pavadinimasParos laikas,

val.

Ekvivalentinis garso

slėgio lygis

(LAeqT), dBA

Maksimalus garso

slėgio lygis

(LAFmax), dBA

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo

6–1818–2222–6

656055

706560

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

6–1818–2222–6

555045

605550

Vadovaujantis 2007 m. parengtais bei 2008 m. papildytais Kauno miesto savivaldybės strateginiais pramoninio triukšmo žemėlapiais (paros triukšmas ir dienos triukšmas), kurie sudaryti remiantis gautais vidutiniais ekvivalentinio paros ir nakties triukšmo lygių modeliavimo rezultatais, apžvelgiamas triukšmo lygis KTE teritorijoje ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.

Remiantis Kauno miesto triukšmo sklaidos žemėlapiu autotransporto įtakojamas suminis paros triukšmo lygis Ldvn prie nagrinėjamo artimiausio gyvenamojo namo nustatytų triukšmo ribinių dydžių neviršija ir sudaro apie 50 dBA.

Pramoninio triukšmo sklaidos modeliavimas buvo atliekamas naudojant IMMI v. 6.3.1 programinę įrangą, kuri modeliuoja triukšmo lygį priklausomai nuo pramonės įmonės kategorijos (atitinkamo triukšmo lygio), darbo laiko, pajėgumų. Suskaičiuotas pramonės veikiamas ekvivalentinis paros ir nakties triukšmo lygis ties KTE pietine sklypo riba siekia 75 dBA ir 65 dBA, ties artimiausia gyvenamąja aplinka (gyvenamuoju namu, esančiu apie 200 m į rytus nuo KTE sklypo) sumažėja iki 60 dBA ir 55 dBA. Minėto gyvenamojo namo aplinkoje suminis paros Ldvn triukšmo lygis viršija 5 dBA, o nakties – 10 dBA.

Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius KTE privalės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir išsamiai įvertinti triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą gyvenamųjų pastatų aplinkoje matavimo ir/ar modeliavimo būdu, vadovaujantis Lietuvos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" ir joje reglamentuojamais triukšmo ribiniais dydžiais. Vertinimo metu nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus ties artimiausiu gyvenamuoju, esančiu į rytus nuo KTE sklypo ribos maždaug už 200 m, turės būti numatytos veiksmingos triukšmą mažinančios priemonės.



Šiuo metu KTE artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje prie artimiausio gyvenamojo namo nakties triukšmo lygis siekia 55 dBA ir viršija HN 33:2011 nurodytą dydį 10 dBA, o paros Ldvn triukšmo lygis viršija ribinį dydį 5 dBA.

4.4.4 Sanitarinės apsaugos zonaSanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklės (Žin., 2004, Nr.134-4878; 2011, 2011, Nr. 46-2201 ) nenustato normatyvinių SAZ dydžių elektros gamybos ir paskirstymo įrenginiams – šiluminėms elektrinėms. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (Žin., 1992, Nr.22-652; 1996, Nr.2-43 su vėlesniais pakeitimais) nustatyta, kad katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį.

Žemės sklypų V.Krėvės pr. Nr.135, Ateities pl. Nr. 35 ir Taikos pr. Nr. 147 detaliajame plane, patvirtintame 2002 m., yra padarytas įrašas, kad dūmtraukiams Nr.1 ir Nr.2 yra nustatyta 500 m sanitarinė apsaugos zona, kuri suderinta su Kauno apskrities higienos centru (1991-07-22 išvada Nr.80, pastaba Nr. 8).

Žemės sklypo Taikos pr. Nr. 147 (kad. Nr. 1901/0092:3), Kaune detaliajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu, nustatyti SAZ ribų sprendiniai planuojamai KTE teritorijai ir gretimybėms:

› šiaurės, pietų ir rytų kryptimis sutampa su įmonės teritorijos ribomis;

› šiaurės vakarų kryptimi riba išeina už teritorijos ir persidengia su gretimų įmonių - asfaltbetonio gamybos normatyvine 300 m SAZ (UAB "Kelių remonto grupė", V. Krėvės pr.128D), krovininių automobilių serviso normatyvine 100 m SAZ (UAB "Transgesta" V. Krėvės pr.128 F) ir pramoninės skalbyklos normatyvine 50 m SAZ (UAB "Foritas", V. Krėvės pr.133B).

› pagal detaliojo plano sprendinius, gyvenamosios teritorijos į nustatytos SAZ ribojamą teritoriją nepatenka.

Nustatytos minėtų gamybinių objektų SAZ ribos pateiktos B 4 grafiniame priede.

Kadangi 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-715 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-432 „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nesant kitų duomenų ataskaitoje remiamasi aukščiau aprašytomis SAZ ribomis.

Esama KTE ir gretimos gamybinės teritorijos yra teritorijų planavimo dokumentais nustatytoje Kauno m. pramonės ir infrastruktūros objektų teritorijoje. Į KTE SAZ ribas gyvenamieji pastatai nepatenka. Artimiausi gyvenamieji rajonai nuo KTE yra didesniu nei 1,2 km atstumu, artimiausias gyvenamasis namas - už 200 m nuo planuojamų įrenginių.



Įgyvendinus Plėtros planą bet kurios alternatyvos atveju į KTE SAZ ribas gyvenamieji namai negalės patekti. Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, turės būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nustatomos arba tikslinamos SAZ ribos.

4.4.5 Informacija apie Kauno miesto visuomenės sveikatos būklę, gyventojų sergamumą, tikėtinas pokyčių tendencijas

Vertinant Kauno miesto gyventojų sveikatos būklę svarbūs yra bendrojo sergamumo (visų atvejų) rodikliai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro skelbiamais duomenimis, kvėpavimo sistemos ligos yra vienos pirmaujančių tiek Kauno mieste, tiek Lietuvoje. Šiomis ligomis 2010 m. sirgo beveik kas ketvirtas kaunietis (239,1/1000 gyv)., pastebima, kad 2010 m. fiksuojama mažiau susirgimų atvejų nei 2009 metais. Antroje vietoje pagal bendrąjį sergamumą yra kraujotakos sistemos ligos, kurių buvo fiksuojama kas penktam kauniečiui, pastebima, kad šiomis ligomis serga vyresni asmenys. Iš jų išskiriamos hipertenzinės ligos, kurios sudaro daugiau nei pusę visų atvejų (152/1000 gyv.), išeminės širdies ligos (64,9/1000 gyv.), cerebrovaskulinės ligos (29,4/1000 gyv.). Nuo 2010 m. akių ligos užima trečią vietą pagal sergamumą. Nuo 2009 m. iki 2010 m. išaugo nuo 146 iki 159/1000 gyv. atitinkamai. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos yra ketvirta dažniausia kauniečių sergamumo priežastis. Pastebima nežymi urogeninės sistemos ligų sergamumo didėjimo tendencija (4.13 pav.).

4.13 pav. Kauno miesto gyventojų sergamumas 2008-2010 m. Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Kaip teigiama Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro leidinyje "Kauno miesto gyventojų sveikata 2011 m.", Kauno mieste pastebima, kad vaikų (0-17 m.) sergamumas buvo ženkliai didesnis nei suaugusiųjų. Naujai užregistruotų vaikų susirgimų 2010 m. buvo dvigubai daugiau lyginant su suaugusiais. Bendrojo



sergamumo rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų Kauno mieste yra didesni lyginant su šalies vidurkiu bei Kauno apskritimi. Lyginant sergamumą pagal amžių pastebima, kad kvėpavimo sistemos ligomis 3 kartus dažniau serga vaikai iki 17 m. lyginant su suaugusiais. Kraujotakos sistemos ligos vyrauja tarp 65 metų ir vyresnių asmenų.

Remiantis 4 skyriuje pateikta informacija apie oro užterštumo būklę nagrinėjamoje Dainavos – Petrašiūnų zonoje, susieti esamą KTE oro taršos įtaką su miesto gyventojų sergamumo kvėpavimo sistemos susirgimais ar ligomis būtų neobjektyvu ir nepagrįsta medicininiais tyrimais. Juo labiau, kad Kauno vidinėje dalyje pagrindinis oro taršos šaltinis yra autotransportas, generuojantis per 80% oro taršos mieste.

Įgyvendinus Plėtros planą, poveikio visuomenės sveiktai nebus, nes:

› į KTE SAZ ribas, o tuo pačiu ir į padidintos oro taršos ar triukšmo teritoriją gyvenamieji namai nepatenka ir pagal galiojančius teisės aktus negalės patekti;

› įgyvendinant plėtros planą bus numatytos reikiamos oro tašo bei triukšmo mažinimo priemonės, užtikrinančios, kad įtaka gyvenamosios aplinkos kokybei nebūtų reikšminga.

4.4.6 Esamos aplinkos būklės pokyčiai, jeigu planas nebus įgyvendintas

Vertinant status quo situaciją, kad numatytoje teritorijoje plano sprendiniai neįgyvendinami, pasekmių gamtinei aplinkai požiūriu situacija išliktų reikšmingai nepakitusi ir atitiktų esamą būklę, kuri apibūdinta 4 skyriuje. Analogiška situacija trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu lokaliu lygmeniu išliktų ir socialinėje aplinkoje. Bet kuriuo atveju KTE privalės įgyvendinti eilę oro taršos mažinimo priemonių, kurios užtikrintų naujosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) reikalavimų įgyvendinimą.

Strateginiu lygmeniu neįgyvendinus plėtros plano sprendinių, nebūtų pasiekti jam numatyti tikslai ir uždaviniai, reikšmingai įtakojantys ne tik Kauno miesto, bet ir kitų šalies regionų bei nacionalinio energetikos ir susijusių AEI gamybos ir naudojimo sektorių plėtros esmines permainas.

Neįgyvendinus Plėtros plano:

› nebūtų pasiekti aplinkos oro taršos mažinimo tikslai, nustatyti 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės). Tai reiškia, kad nebūtų sumažinta aplinkos oro tarša sieros dioksidu bei azoto oksidais;

› nesumažėtų išmetamų ŠESD dujų kiekis ir nebūtų mažinamos pasekmės klimato kaitai;



› nesusidarytų nepavojingi biokuro deginimo pelenai, reikalaujantys jų panaudojimo arba šalinimo sprendimų;

› nebūtų sudarytos prielaidos panaudoti miškininkystės, medienos apdirbimo bei žemės ūkyje susidarančias atliekas energijos gamybai;

› nebūtų sudarytos prielaidos atpiginti KTE pagaminamos šilumos kainą;

› nebūtų sukurtos papildomos darbo vietos.

Poveikis kitiems aplinkos komponentams, nuotekų tvarkymas, įgyvendinus bet kurį iš Plėtros plano scenarijų, liktų nepakitę.



5 Teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos

Plėtros plano rengimo esamos būklės analizės ir koncepcijos etapuose buvo identifikuotos Kauno miesto, regiono bei šalies teritorijos, kuriose tiek pirminių biomasės išteklių naudojimas biokurui, tiek energijos gamyba KTE įrenginiuose galėtų daryti poveikį bei sukelti pasekmes gamtinės bei socialinės aplinkos komponentams. Kaip nurodyta 2 skyriaus plėtros plano principiniuose sprendiniuose, dalinai keičiant gamtinių dujų kurą atsinaujinančių energijos išteklių kuru, rekonstruotuose KTE įrenginiuose gali būti naudojamas biokuro granulių, smulkintų šiaudų ir medienos skiedrų kuras.

Teritorijos, kuriose vyksta natūralus arba vykdomas kultūrinis biomasės atsikūrimas, taip pat kuriose vyksta ar numatoma biokuro gamyba, plano kontekste priskirtinos prie reikšmingai galimų paveikti teritorijų.

5.1 Agrarinės intensyvaus grūdinių kultūrų (šiaudų biomasės) auginimo teritorijos

Atliktų mokslinių bei taikomųjų studijų duomenimis, Lietuvos ūkiuose per metus užauga iki 4,3 mln. t šiaudų, iš kurių 2,5 mln. t gali būti naudojami energetiniams poreikiams tenkinti. Šiuo metu panaudojama tik labai maža dalis šio kiekio ir likęs nepanaudotas potencialas sudaro iki 2,5 mln. t (energetinė vertė - 850 ktne) per metus. Studijos [27 ] duomenimis, didžiausias šiaudų kuro potencialas tradiciškai sukauptas Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse, kur gūdinių kultūrų auginimui kasmet skiriami didžiausi plotai (5.1 pav.).

Lietuvoje sparčiai vystosi kuro granulių rinka. Numatomas rinkos potencialas Lietuvoje vertinamas apie 750 tūkst. tonų per metus. Dauguma granulių gaminama iš medienos, todėl šiaudų granulių ir maišytos biomasės kuro granulių potencialas yra nepanaudojamas. Preliminariu vertinimu, Lietuvoje galima pagaminti apie 500 tūkst. tonų šiaudų granulių per metus (energetinė vertė - 178 ktne).



5.1 pav. Šiaudų kuro potencialo regioninis pasiskirstymas Lietuvoje. Šaltinis:[27]

5.1.1 Energetinių augalų kuro potencialasEnergetiniams tikslams galima panaudoti ir žolinius augalus, ir trumpos rotacijos energetinius miškus. Tačiau šiuo metu jie energetinėms reikmėms pramoniniu būdu neauginami. Auginamos šių augalų nedidelės plantacijos eksperimentiniams tyrimams atlikti.

Energetinių augalų auginimas ir naudojimas energetinėms reikmėms Lietuvoje turėtų plėstis, nes yra daug niekam nenaudojamos, dirvonuojančios žemės, kurią būtų galima užsodinti energetinių augalų plantacijomis. Tam tikslui būtų galima panaudoti ir mažiau derlingas, rekultivuojamas, esančias prie kelių ir kitų užteršto oro objektų, žemes. Ariamos žemės Lietuvoje kasmet nenaudojama apie 300-500 tūkst. ha, taip pat yra nederlingos žemės. Atsižvelgiant į tai, energetiniams augalams auginti būtų galima panaudoti 10-15 % ž.ū. naudmenų ploto.

Energetinėms reikmėms būtų tikslinga naudoti tradicines, Lietuvoje gerai augančias gyvulių pašarui naudojamas žoles (geriausiai varpines) ir netradicinius žolinius augalus (nendrinių dryžučių, drambliažolės, topinambų, saulėgrąžų, kanapių ir kt. stiebus). Tam tiktų peraugusi, pašarui nesunaudojama žolė (ji sudaro apie 1 % pašarui auginamos žolės) ir užliejamų pievų žolė. Tiktų ir nendrės, tačiau tikslių duomenų apie jų plotus ir tikslingumą panaudoti kurui kol kas nėra. Tradicinių žolių panaudojimo energetinėms reikmėms teorinis potencialas Lietuvoje parodytas lentelėje. [38]

5.1 lentelė. Tradicinių žolių panaudojimo energetinėms reikmėms teorinis potencialas [19]

Tradiciniai augalaiAuginami

plotai, tūkst. haDerlius,

t/haBendras kiekis,

tūkst. tUžliejamų pievų žolė 75 2 150Peraugusi, pašarui nenaudojama žolė 65 6 390Nenaudojama žemė 300 5 1500Viso: 440 4,6 2,040



Peraugusios, pašarui nesunaudotos ir užliejamų pievų žolės, tinkančios energetinėms reikmėms, galima panaudoti tik nedidelę dalį. Ruošiant šią žolę kurui, tikslinga naudoti šieno ruošimo technologijas, ją efektyviausia išdžiovinti lauke iki 17-18% drėgnumo. Lietuvoje esančios laisvos žemės per ateinančius 5 metųs praktiškai galima užsėti (užsodinti) energetiniais augalais apie 10% ploto. Prognozuojamas žolinių augalų, kuriuos galima panaudoti kurui, teorinis ir techninis potencialas parodytas lentelėje. Apskaičiuotas preliminarus žolinių augalų energetinis potencialas yra apie 63 ktne. Esant augalų derlingumui 4,6 t/ha, jiems auginti reikėtų 44000 ha žemės. [38]

5.2 lentelė. Teorinis ir techninis žolinių augalų panaudojimo potencialas Lietuvoje [19]

Rodiklis Kiekis, tūkst. ton Energijos kiekis, ktneTeorinis potencialas 2040 858Techninis potencialas (10 %) 204 63 (esant 149 tūkst. t deginimui)

Naudojant biokurui šiaudus reikia juos nuimti nuo agrarinių teritorijų per itin trumpą laiką ir atlaisvinti žemę kito sezono derliaus ruošimui. Šią sąlygą žemdirbiai kelia parduodami šiaudus. Tiesa, šiaudų sandėliai, skirtingai nei miško kirtimo atliekų, galėtų būti toje pačioje vietoje keletą metų ar net visą laiką. Tokios teritorijos turi pakankamai gerus privažiavimus, aikšteles ir kt., tačiau šios teritorijos yra smarkiai apleistos. Be to jose yra išlikusių įvairių statinių likučių, dažnai priklausančių keliems savininkams. Tokių teritorijų pritaikymas biomasės sandėliavimui susijęs su nemažomis sąnaudomis, todėl biomasės turėtojui svarbu įsigyti tokios teritorijos nuosavybę arba užsitikrinti ilgametę nuomą. Jeigu žemės sklypui, kuriame saugoma biomasė keliami minimalūs reikalavimai, tai sklypams, kuriuose saugomas biokuras, keliami daug sudėtingesni reikalavimai. Tokios teritorijos turi būti ne tik patogiai privažiuojamos, bet ir su kietu pagrindu, gerai drenuojamos, jose turi būti pakrovimo iškrovimo mechanizmai ir apskaitos bei apsaugos sistemos. Kadangi biokuras turi būti saugomas kaip galima arčiau vartotojo šiam tikslui geriausiai tiktų įvairios pramoninės ar logistikos teritorijos, kai kur būtų galima tai daryti ir buvusių žemės ūkio bendrovių gamybinių teritorijų žemėje.

5.1.2 Miškų teritorijosVisose biokuro logistikos sistemos grandyse yra aktualu turėti tam tikslui skirtus žemės sklypus. Pirmoji vieta, kur reikalingas žemės sklypas tai pirminis biomasės sandėlis. Jeigu ta biomasė yra miško kirtimo atliekos, toks sandėlis turėtų būti kaip galima arčiau miško kirtavietės, arba pačioje kirtavietėje. Kaip taisyklė toks sandėlis yra laikinas (iki 1 metų), nes kirtimo atliekų saugojimas planuojamas vienam sezonui. Tačiau ateityje, įdiegus naujas technologijas (šakų rulonavimą, briketavimą, kelmų naudojimą) apdorotos biomasės saugojimas galėtų užtrukti daugiau negu vieną sezoną. Medienos biomasės sandėliai pagal nuosavybę galėtų būti miško žemėje arba pamiškėje esančioje žemėje. Tai sąlygoja biomasės transportavimo kaštai. Planuojant saugoti biomasę ilgesnį laiką, geriau būtų tai daryti atitrauktai nuo miško (dėl priešgaisrinio saugumo). Čia pagrindinė problema ta, kad biomasės savininkas ir žemės savininkas kaip taisyklė yra ne tas pats asmuo.



Remiantis Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2170 tūkst. ha ir užėmė 33,2% šalies teritorijos. Nuo 2003 m. šis plotas padidėjo 125 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 1,9%. Per tą patį laikotarpį miškų apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo 106 tūkst. ha - iki 2057 tūkst. ha. 2011 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I miškų grupei (rezervatų miškai), sudarė 26,3 tūkst. ha (1,2%), II miškų grupei (specialios paskirties miškai) – 264,7 tūkst. ha (12,2%), III miškų grupei (apsauginiai miškai) – 330,3 tūkst. ha (15,2%), IV miškų grupei (ūkiniai miškai) – 1548,5 tūkst. ha (71,4%).

Vidutinis medienos tūris visuose miškuose nuo 226 m3/ha 2003 m. padidėjo iki 237 m3/ha 2011 m. III-IV miškų grupių brandžiuose medynuose sukauptas medienos tūris per aštuonis metus nuo 109,9 mln. m3 išaugo iki 123,9 mln. m3. Einamasis metinis medienos tūrio prieaugis nuo 16,0 mln. m3 išaugo iki 16,6 mln. m3 ir sudaro 8,0 m3/ha.

2010 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,4 mln. m3 medienos, t. y. 30% daugiau nei 2009 m. Valstybiniuose miškuose kirtimo apimtys iš lėto didėja. 2006 -2008 m. juose buvo kertama po 3,5 mln. m3. 2010 m. medienos ruošos apimtys išaugo iki 3,8 mln. m3. Miškų urėdijos ir kiti valdytojai valstybiniuose miškuose (savo jėgomis ar samdant rangovus) iškirto 3,5 mln. m3 medienos, 0,3 mln. m3 pardavė nenukirstu mišku. Privačiuose miškuose kirtimo apimtys išaugo iki 3,6 mln. m3 medienos.

Vykdant planingą miškotvarkos veiklą, kuri išsaugo ir atkuria esamus miško išteklius ir nedarant neigiamos įtakos miškui dėl išvežamų atliekų kiekių, Lietuvos miškuose galima surinkti ir panaudoti energijos gamybai apie 750 tūkst.m3 kirtimo atliekų. Kaip nurodoma studijose [19,38 ], prognozuojamas miško kirtimo atliekų kiekis 2010 m. įvertintas 882 tūkst. m3, 2025 m. - 1085 tūkst. m3.

5.2 pav. Medienos kuro potencialas ir jo panaudojimo racionalios apimtys 2020 m. Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas [19 ]



Statistikos departamento duomenimis, Lietuva 2010 m. eksportavo 1,33 mln. m3 medienos, iš kurių popiermedžiai sudarė 1,06 mln. m3. Dalis eksportuojamo popiermedžių kiekio galėtų būti naudojama šalies energetinėms reikmėms tenkinti.

Remiantis Lietuvoje veikiančios biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA duomenimis, asociacijoje dalyvauja 20 biokuro tiekėjų. Lietuvoje trys biokurą tiekiančios įmonės 2012 m. užima 60 % rinkos. 2011 m. biokuro rinkos lyderės bendrovės „Bionovus” dalis sudarė 54,3 % rinkos, o 2012 m. spalį – 43,13 %. Bendrovės „Timbex” rinka per metus pakilo nuo 8,4 iki 9,9 %, UAB „Kietasis biokuras” per metus rinkos dalį nuo 3,1 % padvigubino iki 7,7 %. Kiti smulkesni dalyviai užima po mažiau nei 4 % rinkos, tačiau 2011 m. jų dalis nesiekė nė 3 %. Nors biokuro paklausa paskutiniais metais auga dideliais tempais, biokuro tiekėjų mažėja. Pavyzdžiui, 2012 m. spalį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, biokuro tiekėjų sumažėjo 13 % – nuo 68 iki 59 ("Lietuvos rytas", 2012 m. gruodžio mėn. informacija). 2011 m. UAB "Bionovus" pagamino ir pateikė 24 katilinėms (bendra instaliuota galia – 149 MW) 1,35 mln. m3 medienos skiedros. Įmonė taip pat eksploatuoja apie 1000 ha gluosninių žilvyčių plantacijas, bendras derlius iki 13 000 m3/metus (taikant 5 metų rotaciją).

Taip pat į biokuro rinką eina ir kiti biokuro tiekėjai. Vien BaltPool biokuro rinkoje (2012 m. lapkričio mėn. duomenimis) dalyvauja 13 rinkos dalyvių ir tai nėra baigtinis sąrašas. Augant biokuro poreikiui šalyje, numatoma, kad bus užtikrinama ir atitinkama biokuro pasiūla. Kadangi planuojamas tam tikras biokuro kainos augimas, galima teigti, kad bus įsisavinamos ir brangesnės biokuro gavybos technologijos ir technika. Todėl galima teigti, kad KTE bus aprūpinama reikiamu biokuro kiekiu.

2012 m. lapkričio mėn. duomenimis UAB Kauno termofikacijos elektrinė turi pasirašiusi ketinimo protokolus su biokuro tiekėjais: OOO "Rosbioprom", UAB "BP Technology", UAB "EnwiPellets", VMG, Timbex, Bionovus. Minėti biokuro tiekėjai įmonei gali patiekti biokuro kiekį, kuris nurodytas žemiau:

› Biokuro (medienos) granulės – 59 ktne;

› Biokuro (šiaudų) granulės – 187 ktne;

› Smulkinta mediena ir jos atliekos – 151 ktne;

› Šiaudai – 187 ktne (jei pasirenkama vietoj šiaudų granulių, presuoti šiaudai).

Pagal pateiktą informaciją apie galimas biokuro tiekimo apimtis, galima teigti, kad KTE AEI plėtros plane numatytiems biokuro įrenginiams turės pakankamą biokuro kiekį stabiliam jų darbui. Taip pat nuolat vykdoma ir kitų biokuro tiekimo šaltinių paieška.

5.2 Kauno miestasSu Plėtros plano įgyvendinimu susijusi Kauno mieto aplinkos kokybė, o taip pat susisiekimo autotransportu sistema.



Kuro transportavimo poveikis miesto susisiekimo sistema. Biokuras į plėtros objektų teritoriją pagrinde bus transportuojamas Kauno miesto šiauriniu pakraščiu praeinančiu magistraliniu keliu A1 (Vilnius-Klaipėda), Ateities plento ir Taikos prospekto miesto pradžioje esančiais ruožais. Minėtos šalies valstybinio kelių tinklo bei Kauno miesto gatvių tinklo dalys praeina Palemono ir Naujasodžio pramoninių rajonų transporto koridoriais, kurie tiesiogiai nesiriboja su gyvenamaisiais kvartalais ar didesnėmis gyvenamųjų namų grupėmis.

Dėl biokuro tiekimo susijusių gatvių ir miesto prieigų valstybinių kelių aplinka nelaikytina plano įgyvendinimo galimai reikšmingai paveiktomis teritorijomis.

Kauno miesto paviršinio ir požeminio vandens telkiniai. Paviršiniams vandens telkiniams – Kauno marioms ir Amalės upeliui – nenumatomos reikšmingos pasekmės, nes, įgyvendinus Plėtros plano 1-4 scenarijus, paimamo iš Kauno marių vandens kiekis dėl kuro konversijos ženkliai nesikeis. Be to numatoma įdiegti eilę teršalų su nuotekomis patekimo į paviršinius ir gruntinius vandenis mažinimo, prevencinių ir kontrolės priemonių. Pastovi išleidžiamų teršalų, poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui kontrolė leis išvengti didesnio nepageidaujamo poveikio paviršiniams ir gruntiniams vandens telkiniams.

Kauno miesto gyvenamoji aplinka. KTE yra įsikūrusi miesto šiaurės rytiniame pakraštyje, pramoniname rajone. Vyraujantys vėjai aplinkos oro teršalus neš nuo miesto centro. Artimiausi gyvenamieji rajonai yra pakankamu atstumu nuo KTE teritorijos, todėl kuro transportavimas vyktų tik per pramoninę miesto dalį.

Visos Plėtros plano koncepcijoje numatytos plėtros alternatyvos susijusios su teršalų, išmetamų iš didelių kurą deginimo įrenginių, kiekio sumažinimu.

Kauno miesto aplinkos oro kokybei prognozuojamos reikšmingos ilgalaikės teigiamos pasekmės, nes, įgyvendinus Plėtros planą, būtų sumažinta KTE įrenginių išmetamų visų teršalų koncentracija dūmuose.

Kauno miesto gyvenamosios aplinkos triukšmo lygiui reikšmingos ilgalaikės neigiamos pasekmės neprognozuojamos. Įgyvendinus Plėtros plano vieną iš 1-4 alternatyvių scenarijų, biokuras į KTE teritoriją būtų gabenamas autotransportu iš magistralinio kelio A1 (Vilnius-Klaipėda) per Ateities pl. bei rytinę Taikos pr. dalį. Tokiu būdu, dėl ypatingai patogios KTE sklypo dislokacijos Kauno mieste biokurą vežantis autotransportas nevažiuos per Kauno miestą, tame tarpe ir miesto gyvenamuosius rajonus. Biokuro transportavimo į KTE schema pateikiama ataskaitos grafiniame priede.



6 Su planu susijusios aplinkos apsaugos problemos, ypač atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis

6.1 Aplinkos oro apsaugaIki 2015 m. šalyje veikiantiems energetikos objektams galioja direktyvos 2001/80/EB reikalavimai. Pagal šią direktyvą, KTE esami DKDĮ tenkina ribines teršalų emisijas ir gali būti eksploatuojami. Nuo 2016 m. įsigaliojus naujiems direktyvos 2010/75/ES reikalavimams, DKDĮ sugriežtėję reikalavimai išmetamų teršalų koncentracijoms nebus tenkinami, todėl energijos gamyba turės būti nutraukta.

Toliau pateikiama KTE aplinkosauginių priemonių atitikimo naujai direktyvai analizė:

› Norint elektrinėje deginti vien tik mazutą, reikia įrengti dūmų valymo filtrus nuo SO2 dujų ir siekti, kad SO2 koncentracija dūmuose nebūtų didesnė kaip 200 mg/Nm3. Šiuo metu deginant iki 1% sieros turintį mazutą, SO2 dujomis tarša per kaminą Nr.1 nesiekia 1700 mg/Nm3 ir yra apie 15 mg/Nm3. Tokia maža SO2 koncentracija yra pasiekiama dėl to, kad mazuto sudeginama iki 1%, likęs kuras – gamtinės dujos, kuriose nėra sieros.

› Norint elektrinėje (prie kamino Nr. 1 pajungtuose katiluose) deginti gamtines dujas, nuo 2016 m. reikės pasiekti, kad NOx koncentracija dūmuose nebūtų didesnė kaip 100 mg/Nm3. Faktinės išmatuotos (2007–2011 m. duomenys) vidutinės NOx emisijos per kaminą Nr. 1 gamtinėmis dujomis veikiančių įrenginių siekia 230 mg/Nm3 (maksimali išmatuota NOx emisija siekė 347 mg/Nm3).

› Norint toliau eksploatuoti elektrinę, turėtų būti pakeisti seni degikliai į žemų NOx (angl. Low NOx) ir įdiegtos kitos pirminės NOx mažinimo priemonės (dūmų recirkuliacija, pakopinis deginimas ir pan.). Norint pasiekti 2010/75/ES



direktyvos reikalavimus, papildomai gali reikėti taikyti reaktyvų nekatalitinį reagentų įpurškimą (SNCR) į katilų degimo kameras.

Galimos aplinkos oro apsaugos problemų sprendimo, modernizuojant KTE energijos gamybos veiklą, alternatyvos:

› I – NOx filtrų įrengimas;

› II – elektrinės modernizavimas, pereinant prie biomasės naudojimo.

6.2 Biokuro ištekliaiRemiantis Lietuvos žemės ūkio universiteto atlikta studija (2007), įvairūs tyrimai pateikia labai skirtingą miškų kirtimo atliekų susidarymo kiekį, bet dažniausia pateikiama ir labiausia pagrįsti 0,8 – 1,1 mln. m3 kasmetiniai potencialiai galimų naudoti kirtimo atliekų ištekliai.

Lietuvos miškuose sukaupta apie 80 %. visos biomasės. Atsižvelgiant į biologinės įvairovės užtikrinimo ir gamtosaugos reikalavimus, taip pat technologinius aspektus, energijai gaminti kasmet potencialiai galima būtų panaudoti iki 750 tūkst.m3 miško kirtimo atliekų. 2011 m. miškų urėdijose buvo parduota apie 155 tūkst.m3 miško kirtimo atliekų. Biomasės iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos didinimas yra vienas iš 2012−2013 m. prioritetų. 2011 m. miškų urėdijos prie privažiuojamų kelių įrengė 1 600 miško kirtimo atliekų sandėliavimo vietų, pagal ilgalaikes sutartis 2012 m. pasiūlė 250 tūkst. m3 miško kirtimo atliekų (iš jų planuojama parduoti 187 tūkst. m3) 6.1 pav.

6.1 pav. Biokuro rinkos apimtys valstybinių miškų sektoriuje. Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

Tai rodo, kad nors vietinio atsinaujinančio kuro paklausa Lietuvoje auga, miško kirtimo atliekos vis dar nepakankamai veiksmingai panaudojamos biokurui gaminti. Biokuro rinkoje gamintojai yra neatsiejama rinkos sistemos dalis. Šios rinkos dalį užimančios valstybinių miškų įmonės yra viena iš grandžių, galinti užtikrinti biokuro kainos stabilumą, kokybę ir nepertraukiamą gamybą.



6.2.1 Miško ekosistemų galimi pokyčiaiKaip nustatyta tyrimais šalyje bei užsienyje, paimant dalį arba visas kirtimo atliekas iš miško, dirvožemio degradavimas ir intensyvus mechaninis pažeidimas pasireiškia tik tais atvejais, kai paimamas pernelyg didelis atliekų kiekis arba darbai atliekami tam netinkamomis eksploatacijos sąlygomis – užmirkusiuose arba eroduoti linkusiuose medynuose.

Lietuvos miškų instituto mokslininkų paskaičiavimu [28], kai iš miško paimami medžių kamienai, viršūnės bei šakos su spygliais, iš vieno hektaro miško išnešama apie 450 kg N, 170 kg K ir 50 kg P, arba per 100 metų medynas netenka apie 3 kartus daugiau N, beveik 4 kartus daugiau P ir beveik 3 kartus daugiau K, lyginant su kamienų išnešimu. Panašūs ir Skandinavijoje atliktų tyrimų duomenys - išvežant visas miško ruošos atliekas maisto medžiagų nuostoliai, lyginant su kamienų išnešimu, padidėja iki 1,5–5 kartų.

Nors dalis maisto medžiagų atsiranda dūlėjant mineralams, o taip pat maisto medžiagoms patenkant iš atmosferos (su iškritomis), bet paprastai šie nuostoliai nėra pilnai kompensuojami. Kol kas yra tik pavieniai tyrimai, kaip pakartotiniai visų miško ruošos atliekų išvežimai paveiktų medynų augimą.

Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad medynų biomasės prieaugis per pirmuosius 10 metų sumažėja vidutiniškai iki 5–6% ir kad tokį medynų produktyvumo sumažėjimą daugiausia lemia azoto nuostoliai ir miško ruošos atliekų išnešimo sukeltas neigiamas bazinių katijonų balansas. Manoma, kad išnešant visas kirtimo atliekas miško ekosistemoje vyksta įvairūs pokyčiai: (1) mažėja susiformuojančių nuokritų kiekis, plonėja miško paklotė; (2) palaipsniui mažėja organinės medžiagos ir anglies kiekis dirvožemyje, mažėja dirvožemio derlingumas; (3) silpnėja nitratų formavimasis ir jų išplovimas; (4) kinta drėgmės sąlygos; (5) rūgštėja dirvožemiai; (6) keičiasi augalijos rūšinė sudėtis, daugėja piktžolių; (7) kinta mikroklimatas, gali padidėti dirvožemio temperatūra vegetacijos periodu; (8) mažėja medynų produktyvumas. Tai nesuderinama su darnia miškininkyste.

Tinkama miškininkystės strategija, auginamų medžių rūšių kaita arba su miško biomase išnešamų maisto medžiagų nuostolių kompensavimas leidžia sumažinti miškui daromą žalą ir užtikrinti ilgalaikį medyno produktyvumą.

6.2.2 Pelenų, kaip degimo atliekų, tvarkymas Vadovaujantis 2011 m. sausio 5 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 Dėl medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 5-168) yra svarstomos medienos pelenų, susidarančių deginant medienos granules ir šiaudus, panaudojimo galimybės miškų ūkyje, pažeistų teritorijų (uždaromų sąvartynų, karjerų, neeksploatuojamų durpynų) rekultivavimui, dirvožemio tręšimui. Pelenų panaudojimo miškininkystėje bei žemės ūkyje galimybės priklauso nuo pelenų tyrimo metu gautų cheminių medžiagų rodiklių reikšmių.

Konkretus pelenų tvarkymo ir naudojimo būdas nustatomas parengtame ir su teritoriniu regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje



teritorijoje yra numatoma naudoti pelenus teritorija, suderintu pelenų naudojimo planu. Plane pateikiama informacija apie pelenų naudojimo būdą, teritoriją, kurioje numatomas pelenų naudojimas, planuojamą panaudoti kiekį, plano galiojimo terminus.

Pelenų tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai:

› pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas, atsižvelgiant į pelenų būklę, turi būti pritaikytas iškrovimui, vežimui;

› tręšimas pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių;

› tręšiant pelenais, jie turi būti paskleidžiami tolygiai;

› pelenų tvarkytojas prieš pelenų naudojimą juos gali saugoti ne ilgiau kaip 1 metus;

› pelenai turi būti saugomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

Be paminėtų galimų pelenų tvarkymo sprendimų, galimas ir kitas biokuro deginimo katiluose susidarančių nepavojingų atliekų (kodas 10 01 01 - dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės) tvarkymo būdas - jų perdavimas tvarkymui į VšĮ "Kauno RATC" Lapių regioninį sąvartyną, kuris gali tvarkyti tokias atliekas.

6.2.3 Biokuro plėtros problemos ekonominiai aspektaiProblemų apibendrinimui pasinaudota mokslinio darbo „Potencialių ir realiai paimti galimų miško kirtimų atliekų resursų Lietuvos valstybiniuose miškuos įvertinimas“ išvadomis:

› pagrindiniai įmonių plėtrą stabdantys veiksniai yra žaliavinės medienos trūkumas, pasenusios technologijos, mažas darbo našumas ir darbuotojų bei jų kvalifikacijos stoka;

› žaliavinės medienos trūkumą sąlygoja per didelis lentpjūvių skaičius rinkoje bei nesikeičianti žaliavinės medienos pasiūla augant medienos pramonei;

› tiek medienos pramonės įmonės, tiek medienos kurą naudojančios katilinės planuoja didinti medienos suvartojimą, ir dėl to susidarys medienos trūkumas;

› nemažą dalį medienos drožlių plokščių gamybai tinkančios žaliavos katilinės sunaudoja kaip kurą, kai tuo tarpu dideli kiekiai kurui tinkančių miško kirtimo atliekų lieka nepanaudotų miške;

› kirtimo atliekų įmanomas surinkti kiekis priklauso nuo miško kirtimo procesų;



› kirtimo atliekų surinkimo verslas bus pelningas tik pakilus medienos kuro kainoms bendrai;

› kylančios naftos kainos didina medienos kaip kuro paklausą ir tuo pačiu kelia kainą.



7 Tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu, kaip rengiant planą atsižvelgta į į šiuos tikslus ir aplinkos apsaugą

Šiame skyriuje pateikiama informacija, kaip planuojama KTE plėtra atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikos dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos tikslus.

Pastarųjų metų Europos Sąjungos energetikos politika yra aiškiai orientuota į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei energetikos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimą. Europos Vadovų taryba 2007 m. išsikėlė ambicingus energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2020 m. (30% jeigu būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas) sumažinti 20% šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. 2050 m. iškeltas 80–95% šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo tikslas [9]. Siekiant įgyvendinti išsikeltus tikslus iki 2020 m., buvo priimta eilė direktyvų, reglamentų ir sprendimų, tarp jų šie yra aktualūs rengiamam Plėtros planui:

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą

› Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didinimo šilumos ir elektros energijos gamybai svarba pabrėžiama Europos Komisijos komunikate "2020 m. energetika. Konkurencingos, tvarios ir saugios energetikos strategija"[5]. Komunikate teigiama, kad elektros energijos gamybos srityje investicijos turėtų vesti prie 2/3 elektros energijos gamybos iš mažai anglies turinčių išteklių 2020 m. (šiuo metu –



45%). Šiame kontekste prioritetas turėtų būti teikiamas atsinaujinantiems energijos ištekliams. Taip pat akcentuojama kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo svarba didinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą.

Toliau detaliau apžvelgiamos minėtų ES direktyvų nuostatos, kuriomis remiantis rengiamas Plėtros planas.

7.1 Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

Įgyvendinant Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslus, 2009 m. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino direktyvą 2009/28/EB, kurioje nustatė privalomus (teisiškai įpareigojančius) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus bendrai Europos Sąjungai ir atskirai valstybėms narėms:

› Europos Sąjungos tikslas 2020 m. – atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidinti bent iki 20%.

Lietuvai nustatytas tikslas 2020 m. – atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidinti bent iki 23%. Be konkrečių atsinaujinančių energijos išteklių rodiklių nustatymo, direktyvoje dėmesys skiriamas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje skatinti. Direktyvoje nustatoma:

› kad valstybės narės ragintų visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines administracines įstaigas, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui.

› ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu, kai tinkama, nustatyti reikalavimą, kad naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

7.2 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų

Direktyva 2010/75/ES nustato taisykles, reglamentuojančias integruotą taršos, kurią sukelia pramoninė veikla, prevenciją ir kontrolę ir nustato taisykles užkirsti kelią į orą, vandenį ir žemę išmetamiems teršalams, arba, jei tai yra neįmanoma, mažinti jų kiekį ir užkirsti kelia atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. Ši direktyva nuo 2016 m. žymiai sugriežtina aplinkos taršą iš DKDĮ, lyginant su direktyvos 2001/80/EB reikalavimais, ir palies visas



stambiausias Lietuvos energetikos įmones. Plėtros plane numatyta KTE įrengti atitinkančius Direktyva 2010/75/ES griežtesnius reikalavimus kuro deginimo įrenginius arba juos atitinkamai renovuoti.

7.3 Plėtros plano objekto atitiktis Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkosaugos politikos tikslams

Šiame skyriuje apžvelgtos nacionalinės energetikos strateginiai tikslai, nustatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje, taip pat kitose Lietuvos Respublikos strategijose ir teisės aktuose, susijusiuose su KTE planuojama plėtra.

7.3.1 Nacionalinė energetikos strategijaNacionalinė energetikos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430).

Atsižvelgiant į NES nustatytus nacionalinius energetikos strateginius tikslus ir nacionalinės energetikos plėtros tikslus, UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" planuojama plėtra juos atitinka.

Siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus, NES nustatyti svarbiausi uždaviniai, tarp kurių yra šie, tiesiogiai susiję su UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" planuojama plėtra:

› įgyvendinti ES aplinkosaugos reikalavimus energetikos sektoriuje;

› atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusias elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą;

› atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 m. padidinti ne mažiau kaip iki 20%.

Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtino naują Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją, ankstesnėje strategijoje numatytas priemonių planas tebegalioja.

Nacionalinės energetikos strategijos priemonių planas. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane, siekiant didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus energetikos sektoriuje numatytos tokios 2008-2012 m. priemonės:

› įdiegti oro taršos mažinimo ir stebėsenos sistemas Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinėse elektrinėse (5.4 priemonė);

› rekonstruoti esamus ir pastatyti naujus šilumos gamybos įrenginius, pritaikyti juos naudoti biokurą (6.1 priemonė);



› panaudoti visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą (6.2 priemonė);

› sukurti ir įgyvendinti biokuro surinkimo ir naudojimo logistikos sistemą (6.3 priemonė);

› įveisti ir plėsti energinių želdinių plantacijas (6.4 priemonė).

Kauno termofikacijos elektrinės planuojama plėtra atitinka NES nustatytus nacionalinius energetikos strateginius tikslus ir nacionalinės energetikos plėtros tikslus.

7.3.2 Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133. Šioje strategijoje pažymima, kad Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energijos tiekimo saugumo; energetikos sektoriaus konkurencingumo; darnios energetikos sektoriaus plėtros.

Elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas integracijai į Europos elektros energetikos sistemas, trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimui ir pakankamų konkurencingų vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimui, siekiant patenkinti bazinės generacijos poreikį ir šalies elektros energijos paklausą 2020 m. (12-14 TWh per metus):

› Regioninės atominės elektrinės Visagine statyba.

› Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimties didinimas.

Šilumos sektoriaus pagrindinis uždavinys yra padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Gamtinių dujų sektoriuje ilguoju laikotarpiu bus siekiama sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais, trumpuoju laikotarpiu – užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas.

Strategijoje nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslai atitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tikslus. Be to, įvardijama, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybės energetikos politikos prioritetų. Pirmenybė bus teikiama biomasę naudojančioms kogeneracinėms elektrinėms ir vėjo energetikai. Planuojama, kad 2020–2030 m. elektros energetikos sektorius bus pajėgus pagaminti pakankamai elektros energijos patenkinti šalies paklausą, kuri 2030 m. sieks 13-17 TWh.

Šilumos gamybos sektoriuje efektyvumas bus didinamas keičiant senas katilines naujomis efektyvesnėmis biomasę naudojančiomis katilinėmis ir tam tinkamose vietose įrengiant biomasės kogeneracines elektrines.



Strategijoje numatoma, kad šalis skatins ekonomiškai naudingas investicijas į biomasės naudojimą šilumai gaminti, teikdama prioritetą biomasės kogeneracinėms elektrinėms, kuriose bus gaminama papildomai 2,3 TWh šilumos. Investicijos į šias elektrines neturės neigiamos įtakos vartotojų mokamai kainai.

7.3.3 Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija buvo patvirtinta 2010 m., įgyvendinant direktyvos 2009/28/EB nuostatas. Šios strategijos tikslai iš esmės sutampa su direktyvos 2009/28/EB keliamais tikslais ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo tikslais, išskyrus centralizuoto šilumos tiekimo sektorių.

Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos tikslas – užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23% šalies bendro galutinio energijos suvartojimo, tai yra siekti:

› atsinaujinančių energijos išteklių dalį, sunaudojamą visų rūšių transporte, padidinti iki 10% transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo;

› elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti iki 21% bendro šalies elektros energijos suvartojimo;

› atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymo ir vėsinimo sektoriuje padidinti iki 36% šildymo ir vėsinimo sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti iki 50%.

Strategijoje numatytas 50% centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tikslas, o atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, kuris buvo priimtas beveik metais vėliau, šis tikslas padidintas iki 60%.

Biokuro naudojimui šiose strategijoje yra skirtas prioritetas, kaip ištekliui mažiausiomis sąnaudomis kuriančiam didžiausią pridėtinę vertę. Didžiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo prieaugis numatomas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje.

7.3.4 Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija

Nacionalinėje strategijoje suformuota klimato kaitos valdymo politikos vizija – Lietuva vykdo klimato kaitos valdymo politiką, kuri užtikrina šalies ūkio (ekonomikos) sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių ir klimato kaitos švelninimą (išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimą), mažo anglies dioksido kiekio konkurencingos ekonomikos plėtojimą, ekoinovatyvių technologijų diegimą, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą visuose šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis ir kt.).



Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – prisidėti prie ES trumpalaikių (iki 2020 m.), indikatyvių vidutinės trukmės (iki 2030 ir iki 2040 m.) ir ilgalaikių (iki 2050 m.) tikslų įgyvendinimo.

ES trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai, įtvirtinti ES klimato kaitos ir energetikos paketo teisės aktuose, strategijoje „Europa 2020”, yra šie:

› sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, bent 20% arba 30% su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios šalys irgi įsipareigos siekti panašaus išmetamųjų teršalų sumažinimo ir kad besivystančios šalys tinkamai prisidės atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus bei atitinkamus pajėgumus;

› siekti, kad galutinio energijos suvartojimo atžvilgiu energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalis būtų padidinta iki 20%;

› padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20%;

Lietuvos trumpalaikiai klimato kaitos švelninimo tikslai yra šie:

› ES prekybos ATL dalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 8,53 mln. t CO2e;

› ES prekybos ATL sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamųjų ŠESD kiekis neviršytų 18,338 mln. t CO2e ES 20% tikslo atveju ir 16,584 mln. t CO2e – ES 30% tikslo atveju;

› siekti, kad galutinio energijos suvartojimo atžvilgiu energijos iš AEI dalis būtų padidinta iki 23%;

› iki 2020 m. kasmet suvartoti po 1,5% mažiau energijos (2020 m. suvartoti 17% mažiau energijos nei 2009 m.).

Lietuvos pagrindiniai indikatyvūs vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo politikos tikslai – prisidėti prie Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane siūlomų ES indikatyvių išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimo:

› vidutinės trukmės – iki 2030 m. sumažinti 40% ir iki 2040 m. – 60% išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu;

› ilgalaikio – iki 2050 m. sumažinti 80% išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. (žr. 7.1 pav.).



7.1 pav. Lietuvos išmetamųjų ŠESD faktinis kiekis ir indikatyvūs tikslai iki 2050 m. Šaltinis: Aplinkos ministerija www.am.lt

7.3.5 Valstybės ilgalaikės raidos strategijaValstybės ilgalaikės raidos strategijos pagrindinis tikslas – sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Strategijoje nustatytos aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptys yra: įgyvendinti tvariosios plėtros principą; sudaryti prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui; atsižvelgiant į ES normas ir standartus, užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę. [xx]

Strategijoje numatyta, kad elektros energetikos sektoriuje be kitų tikslų (naujos atominės elektrinės statyba, Lietuvos elektrinės modernizavimas ir pan.) reikalingas Kauno termofikacinės elektrinės modernizavimas.

7.3.6 Nacionalinė darnaus vystymosi strategijaPagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis – pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 m. pasiekti 2003 m. ES valstybių narių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Energetikos sektoriaus ilgalaikiai tikslai:

› sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

Su Kauno termofikacijos elektrinės planuojama plėtra susijusios šios įgyvendinimo priemonės:

› užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavimai.

http://www.am.lt/



› ekonominėmis priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse (2009–2020 m.).

› organizuoti ir koordinuoti, kad visas ekonomiškai pateisinamas miško kirtimo atliekų potencialas – apie 150 tūkst. tne (apie 900 tūkst. kietmetrių) per metus – būtų sunaudotas energijos gamybai (2009–2020 m.).



8 Galimos Plėtros plano įgyvendinimo pasekmės aplinkai

Siekiant, kad SPAV ataskaita būtų glausta, dėmesys bus sutelktas į aktualių KTE ūkinės veiklos įtakojamų Kauno miesto aplinkos bei šalies biokuro išteklių teritorijas, kurių aplinkos rodikliai, įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, gali reikšmingai keistis, aspektų nagrinėjimą.

Ataskaitoje nagrinėjami ir vertinami pasirinktų koncepcijos krypčių ir siūlomų technologinių alternatyvų įgyvendinimo žemiau pateiktų gamtinės aplinkos bei socialinės-ekonominės aplinkos komponentų galimų pokyčių pasekmės.

Įgyvendinant bet kurį iš Plėtros plane nagrinėjamų alternatyvių scenarijų, turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, įvertintas galimas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Nei vieno aplinkos oro teršalo suskaičiuota pažemio koncentracija negalės viršyti nustatytų ribinių verčių už įmonės sklypo ribų.

8.1 Pasekmės Kauno miesto aplinkos oro kokybeiPlėtros plane numatomi nauji biokuro įrenginiai (1-4 scenarijai) ir /ar koncentracijos dūmuose mažinimo priemonės (5 scenarijaus atveju) atitinka geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) rekomenduojamus DKDĮ.

Siekiama, kad modernizavus esamus energijos gamybos įrenginius, KTE bus pasiektos reikalaujamos teršalų ribinių koncentracijų vertės pagal direktyvą 2010/75/ES, kurios nuostatos bus pradėtos taikyti nuo 2016 m.

Bet kurios alternatyvos atveju visų pagrindinių teršalų koncentracija dūmuose bus sumažinta, kas leis sumažinti KTE įtaką bendram Kauno miesto oro užterštumui. Esamos ir perspektyvinės KTE kuro deginimo įrenginiams taikomos ribinės teršalų koncentracijos vertės pateikiamos 8.1 lentelėje.



8.1 lentelė. Esamos ir perspektyvinės KTE kuro deginimo įrenginiams taikomos ribinės teršalų koncentracijos vertės.

TeršalasEsama tarša, mg/m3 Tarša, įgyvendinus Plėtros plano

sprendinius, mg/m3

Gamtinės dujos

MazutasGamtinės

dujosBiokuras

Dyzelinis kuras (rezervinis)

Sieros dioksidas (SO2)

<35 400 <35 150 150

Azoto oksidai (NOx)

200 400 100 150 100

Anglies monoksidas (CO)

200 300 100 - -

Kietosios dalelės (KD)

<5 50 <5 20 10

Įrenginiuose plėtros plano 1-4 scenarijų atvejais bus deginamas biokuras. Naudojant šį kurą labai svarbu parinkti technologinę įrangą, kuri tenkintų NOx ir kietųjų dalelių 2010/75/ES direktyvos reikalavimus. CO koncentracija dūmuose nėra ribojamas, o SO2 išmetimai šiuo atveju nėra aktualūs. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva nenuspręs riboti CO koncentracijos, patvirtindama nacionalines ribines šio teršalo koncentracijos vertes.

Deginant biokuro granules ant ardyno ar biokuro dulkes degikliuose, gali susidaryti didesnė, nei reikalaujama direktyvoje 2010/75/ES NOx koncentracija. Todėl pagal GPGB katile prieš kietų dalelių filtrą turi būti numatytas nekatalitinis NOx filtras (SNCR).

Taip pat nagrinėjama cirkuliuojančio verdančio sluoksnio (CVS) technologija, kuri leidžia maksimaliai užtikrinti žemą termiškai susidarančio NOx emisiją, tačiau išimtinais atvejais, dirbant katilui arčiau nominalių galių ar deginant prastesnės kokybės biokurą, ribinė NOx koncentracijos vertė gali būti viršijama, todėl taip pat gali būti reikalinga numatyti nekatalitinį NOx filtrą (SNCR).

Kietų dalelių valymui numatomi rankoviniai arba elektrostatiniai filtrai. Abi technologijos atitinka GPGB, o išvalymo efektyvumas siekia 99,9 %.

Konkretūs kuro deginimo įrenginiai bei dūmų valymo įranga parenkama techninio projekto rengimo etape.

Išmetamų teršalų kontrolei papildomai numatoma įrengti nuolatinę NOx ir kietų dalelių už filtrų monitoringo sistemą.

Kai kuriuose biokuro deginimo įrenginiuose papildomai numatomas kondensacinis ekonomaizeris, kuris gali užtikrinti papildomą nuo 40 iki 95 % kietų dalelių išvalymą.

Pagal pasirenkamus scenarijus numatyta įrengti vienam ar keliems 290 MW garo katilams: LowNOX degiklius; pertvarkyti kuro deginimo schemas – numatyti



pakopinį deginimą su dūmų recirkuliacija. Esamiems trims PTVM-100 vandens šildymo katilams numatoma panaši rekonstrukcija.

Biokuro sandėliai bus dengti ir aprūpinti neigiamo slėgio principu pagrįsta dulkių ištraukimo į paruošto deginimui kuro talpas įranga.

Visi Plėtros plano koncepcijoje numatyti alternatyvūs scenarijai susiję su aplinkos oro teršalų kiekio sumažinimu, todėl numatomos ilgalaikės teigiamos pasekmės miesto aplinkos oro kokybei.

8.2 Pasekmės Kauno miesto triukšmo lygiuiBiokurą atvežančio į KTE intensyvaus eismo Taikos pr. ir Ateities gatve autotransporto skleidžiamo triukšmo įtaka artimiausiai gyvenamajai aplinkai bus nereikšminga, nes KTE aptarnaujančio sunkiojo autotransporto dalis bendrame šių gatvių sraute tesudarys ne daugiau 1%. Be to, biokuro transportavimas per gyvenamąją aplinką nenumatomas.

KTE yra pramoninėje Kauno miesto dalyje. Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, naujai montuojama triukšmą skleidžianti technologinė įranga bei kuro transportavimo sukeliamas triukšmas negalės viršyti vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, Lietuvos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Galimos trumpalaikės nereikšmingos neigiamos pasekmės bendram miesto oro užterštumui dulkėmis bei kitais oro teršalais, o taip pat bendram šios miesto dalies triukšmo lygiui Plėtros plano įgyvendinimo-įrenginių statybos metu. Vykdant statybos darbus turės būti numatytos aplinkosauginės priemonės, leidžiančios maksimalia sumažinti aplinkos taršą šiam laikotarpiui.

Technologinės įrangos darbo bei transporto sukeliamo triukšmo pasekmės gyvenamosios aplinkos kokybei bus nereikšmingos.

8.3 Paviršinio ir požeminio vandens ištekliams2011 m. energijos gamybos ir Kauno CŠT papildymo reikmėms KTE sunaudojo 422 tūkst. m3 Kauno marių vandens.

Įgyvendinus Plano 1- 4 scenarijus, paimamo paviršinio vandens kiekis dėl kuro konversijos ženkliai nesikeis. Rekonstruojant esamus 290 MW garo katilus bei 3 VŠK katilus dujiniam kurui su rezerviniu dyzelino kuru iki 2010/75/ES direktyvos reikalavimų esamoje KTE teritorijoje nepadaugės paviršinį ir požeminį vandenį teršiančių objektų. Dalis mazuto padavimo į katilus įrenginių – paskirstymo talpos, siurblinės, vamzdynai bus išmontuoti.

Kaip didesnę riziką avarinio išsiliejimo į aplinką atvejais keliančios dyzelino saugyklos teritorija bus įrengta patikimai hidroizoliuotoje aikštelėje su lokalizuoto



surinkimo talpomis bei kita tokiems objektams reikalinga įranga, sorbentų sandėliu.

Į šlamo ūkį patenkančio technologinio vandens dėl esamų bei naujai planuojamų energijos gamybos įrenginių cheminė sudėtis iš esmės nesikeis. Elektrinės infrastruktūros pertvarkymo kontekste techniniuose projektuose gali būti nagrinėjamas esamų šlamo duobių rekonstrukcijos poreikis.

Visų 4 plėtros scenarijų atveju, naudojant biokurą, paviršinio vandens (Amalės upelis) tarša organinėmis medžiagomis nesusidarys, nes biokuro sandėliai bus dengti ir aprūpinti neigiamo slėgio principu pagrįsta dulkių ištraukimo į paruošto deginimui kuro talpas įranga. Dėl biokurą į teritoriją atvežančio sunkiojo autotransporto galimi lokalūs ir momentiniai paviršinių nuotekų tarša skendinčiomis medžiagomis bei naftos produktais atvejai, tačiau tam mažinti yra esama nuotekų tvarkymo sistema.

Gamybinių ir paviršinių nuotekų tvarkymas įgyvendinus Plėtros plano sprendinius susidarančių nuotekų (gamybinių ir paviršinių) tvarkymas nesikeis. Tiek gamybinės, tiek paviršinės nuotekos bus tvarkomos šlamo ūkyje, kuris skirtas lietaus ir gamybinių nuotekų surinkimui, nuskaidrintuvuose bei neutralizacijos metu susidariusio dumblo ir katilų plovimo neutralizuotų vandenų dumblo saugojimui. Šlamo ūkyje yra šešios nuotekų surinkimo duobės, iš kurių pirmos ir antros eksploatacija nutraukta, bei abi rekultivuotos 1994 m. gavus Kauno RAAD leidimą, trečioji ir ketvirtoji duobės (po 7 400 m3) skirtos lietaus vandenų surinkimui (apytakinė sistema). Katilų plovimo neutralizuoti vandenys surenkami į penktą duobę, kurios tūris – 9 350 m3. Šiuo metu visi neutralizuoti vandenys yra surenkami šeštoje duobėje, kurios talpa – 23 000 m3. Remiantis skaičiavimais, duobė galėtų būti eksploatuojama dar 6 metus. Iš šeštos duobės siurblių pagalba dalis nusistovėjusio vandens grąžinama į gamybą, o likusi dalis nuotekų išleidžiama į Amalės upelį. Pagal nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą išleidžiamų nuotekų užterštumas vertinamas 1 kartą per mėnesį. Kontroliuojami šie parametrai: temperatūra, skaidrumas, spalva, kvapas, pH, skendinčios medžiagos, naftos produktai, chloridai, sulfatai, BDS7, ChDSCr.

Visos duobės izoliuotos, o šešta duobė turi pagerintas izoliacines savybes – betonuotas dugnas su hidroizoliuotomis siūlėmis. Duobių šlaitų drenažiniai vandenys surenkami į šlaitų drenažo šulinius ir panaudojami gamybinio vandens papildymui. Šlamo ūkio teritorija aptverta tvora ir saugoma. Ateityje, priklausomai nuo chemijos ūkio modernizavimo krypties pasirinkimo ir įdiegtos cheminio vandens paruošimo technologijos, šlamo ūkis gali būti plečiamas įrengiant papildomą šlamo duobę arba esamos šlamo duobės rekultivuojamos paliekant veikti lietaus vandenų nusistovėjimui skirtas duobes.

Gamybinių ir paviršinių nuotekų tvarkymas įgyvendinus Plėtros plano sprendinius susidarančių nuotekų (gamybinių ir paviršinių) tvarkymas nesikeis, tad nenumatomos nei reikšmingos teigiamos, nei reikšmingos neigiamos pasekmės požeminio ir paviršinio vandens išteklių kokybei.



8.4 Pasekmės biokuro (medienos ir šiaudų) ištekliams

Pagal pasirinktus KTE plėtros scenarijus s nagrinėjamos kelios iš AEI biomasės gaunamos biokuro rūšys:

› šiaudų granulės;

› smulkinta mediena ir jos atliekos (skiedra);

› smulkinti šiaudai.

8.2 lentelėje pateikiama informaciją apie biokuro poreikius kiekvienam nagrinėjamam Plano scenarijui, esant bazinės ir konkurencinės šilumos kainos pardavimo režimų sąlygomis. Kiti įrenginių darbo režimai įmonei bus ekonomiškai nepatrauklūs, todėl numatoma, kad situacijos, kai parduodama pikinė šilumos energija arba neparduodama visai, nebus.

8.2 lentelė. Skirtingų biokuro rūšių maksimalus poreikis kiekvieno Plano scenarijaus įgyvendinimui

Plėtros scenarijus

Šiaudų granulės, t (ktne)

Mediena, m3

(ktne)Šiaudai, t

(ktne)Viso biokuro, t

(ktne)1 393 360 (152) - - 393 360 (152)2 240 207 (93) 504 500 (109) 160 223 (33) 904 940 (235)3 - 830 171 (179) 263 651 (55) 1 093 822 (234)4 - 373 931 (81) 457 932 (96) 831 863 (177)

5 arba"0" - - - -

Didžiausias AEI kiekis būtų sunaudojamas, jeigu būtų įgyvendintas 3 plėtros scenarijaus, kada KTE turėtų deginti apie 1mln. t (235 ktne) biokuro per metus. 2 ir 4 scenarijų atveju būtų sunaudojama iki 0,8-0,9 mln. t (177-235 ktne) biokuro išteklių energijos.

Mokslininkų vertinimais [Error: Reference source not found], visuose Lietuvos miškuose 2009-2013 metų laikotarpyje kasmet kertant 6,12 mln. m3 likvidinio tūrio, iš kurio 4,22 mln. m3 iškertama pagrindiniais kirtimais ir dar 1,90 mln. m3 – tarpiniais kirtimais, susidarys 2,76 mln. m3 miško kirtimo atliekų iš kurių 1,068 mln. m3 medienos sudarys šakos ir stiebų atliekos ir 1,692 mln. m3 medienos biržėse liks kelmų pavidalu. Iš šio kiekio leistina maksimaliai paimti 613 tūkst. m3 šakų ir stiebo atliekų ir 373 tūkst. m3 kelmų.

Vykdant planingą miškotvarkos veiklą, kuri išsaugo ir atkuria esamus miško išteklius ir nedarant neigiamos įtakos miškui dėl išvežamų atliekų kiekių, Lietuvos miškuose galima surinkti 730 tūkst. t. kirtimo atliekų, o Latvijoje – 1 196 tūkst. t medienos atliekų. Šie medienos kiekiai yra nepanaudojami. Įvertinus galimą kirtimo apimčių didėjimą iki 8,3 mln. m³ 2021-2030 m laikotarpiui, galima numatyti, kad Lietuvoje kirtimo atliekų kiekiai laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020 m. gali didėti iki 945 tūkst. t arba 191 ktne ir 1 mln. t arba 210 ktne laikotarpyje



nuo 2021 iki 2030 m. Nepanaudojami medienos atliekų resursai Lietuvos ir Latvijos regione iki 20 kartų viršytų KTE reikalingą smulkintos medienos poreikį.

Prie paskaičiuoto medienos kiekio galima pridėti planuojamų naujų gluosninių žilvyčių ar kitų energetinių augalų plantacijų potencialą. Nacionalinėje energetikos strategijoje iki 2015 m. buvo numatyta siekti, kad energetinių augalų plantacijose būtų gaminama iki 45 ktne pirminės energijos, o iki 2025 m. iki 70 ktne. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nebeliko šios konkrečios nuostatos.

Skandinavijos šalių, kur miško biokuro ištekliai naudojami kelis kartus intensyviau nei Lietuvoje, praktika akivaizdžiai rodo, kad per kelis dešimtmečius miškų ūkinio ir ekologinio tvarumo pokyčiai išliko nereikšmingi.

Įgyvendinant 1 – 4 plėtros scenarijus medienos kuro išteklių pakankamumo požiūriu, laikantis moksliškai pagrįstų ilgalaikių kirtimo apimčių bei parengus biokuro ruošos infrastruktūrą, reikšmingos neigiamos pasekmės miškų būklei ir miško ekosistemoms neprognozuojamos.

Pereinamuoju laikotarpiu galimos trumpalaikės pasekmės neigiamos pasekmės privačiuose miškuose, kur dėl ūkininkavimo patirties ir viešosios atsakomybės stokos įmanomi kirtimų perviršis bei medynų struktūros pokyčiai.

Pasirinkus 5 arba "0" KTE plėtros scenarijų, biokuras nebūtų visai naudojamas Šio scenarijaus atveju didesni AEI kiekiai būtų naudojami kitų šalies energijos gamintojų poreikiams. Esamo biomasės potencialo "deponavimo" ilgajam laikotarpiui prasme šalies biokuro ištekliams tikėtinos neutralios ir kaupiamosios pasekmės.

8.5 Pasekmės klimato kaitaiLietuvos oro kokybę formuoja vietinių oro taršos šaltinių bei pasaulinės atmosferos cirkuliacijos procesų sąveika. Transporto, pramonės ir energetikos objektų išmetami teršalai miestuose, taršos iš šiluminių elektrinių padidėjimas nutraukus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, tarša iš kitų Europos regionų atnešamais teršalais, įvertinant išmetamųjų ŠESD kiekio didėjimo atmosferoje sinerginį efektą, nesudaro palankių prielaidų gerėti oro kokybei ilgalaikėje perspektyvoje. Įgyvendinamos išmetamųjų ŠESD kiekį mažinančios priemonės papildys esamas ir planuojamas priemones aplinkos oro kokybei gerinti ir veiksmingai sumažins aplinkos oro taršą.

Plėtros plane svarstomų scenarijų atveju biokuro panaudojamas kiekis ir iš AEI pagaminamos energijos dalis skiriasi. Be to biokuro ir gamtinių dujų santykis skirtųsi, priklausomai nuo įrenginio darbo režimo.

Vertinant pasekmes klimato kaitai remtasi planuojamų įrenginių darbo baziniu arba konkurencinės kainos režimu ekonominiais skaičiavimais.



Plėtros plano 1 – 4 scenarijų įgyvendinimas leistų KTE per metus sutaupyti tam tikrą kiekį iškastinio kuro – gamtinių dujų arba planuojamo rezervinio dyzelino. Tuo pačiu AEI panaudojimas vietoje iškastinio kuro kiekvieno scenarijaus atveju sumažintų KTE išmetamą ŠESD kiekį. Vidutinis gamtinių dujų poreikis ir jų naudojimo sumažėjimas dėl kiekvienos alternatyvos atveju pateikiamas 8.3 lentelėje.

8.3 lentelė. Vidutinis gamtinių dujų poreikis ir sutaupymas vertinamų scenarijų atveju.

Scenarijus Gamtinių dujų poreikis,mln. Nm3

Gamtinių dujų sutaupymas, %

1 22,9 83

2 2,7 98

3 1,9 99

4 13,2 90

5 131,2 0

Įgyvendinus Plėtros plano 1 – 4 scenarijus, KTE pagaminta šilumos energija iš AEI Kauno mieste galėtų siekti nuo 61 iki 78 %, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus. KTE gamtines dujas pakeitus biokuru energijos gamyba iš AEI sudarytų 87- 99 %, o atskirais atvejais gali būti gaminama vien tik iš AEI. Plėtros plane numatoma pagaminti iš AEI elektros ir šiluminės energijos dalis kiekvienos alternatyvos atveju pateikiama 8.4 lentelėje.

8.4 lentelė. Plėtros plane numatoma pagaminti iš AEI elektros ir šiluminės energijos dalis vertinamų scenarijų atveju

Scenarijus Iš AEI pagaminama šiluminė energija, %

Iš AEI pagaminama elektros energija, %

1 87 87

2 98 99

3 99 99

4 92 91

5 0 0

Įgyvendinus KTE energijos gamybos iš AEI plėtros plano bet kurį iš 1-4 scenarijų, būtų taupomas iškastinis kuras – gamtinės dujos, todėl būtų teigiamos ilgalaikės pasekmės aplinkai dėl mažėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.



Biokuro panaudojimas Kauno termofikacijos elektrinėje suamžintų energijos gamybai sunaudojamų gamtinių dujų, o tuo pačiu ir klimato kaitai turinčio įtaką CO2 kiekį. Apskaičiuotas vidutinis galinčio susidaryti šiltnamio efektą sukeliančio CO2 metinis kiekis bei jo kiekis 1MWh energijos pagaminti kiekvienos alternatyvos atveju pateikiamas 8.5 lentelėje.

8.5 lentelė. Vidutinis ŠESD metinis kiekis bei jo kiekis 1MWh energijos pagaminti vertinamų scenarijų atveju.

Scenarijus CO2 (ŠESD) kiekis, tūkst. t/metus

CO2 (ŠESD) kiekis, kg/MWh

1 43,5 31

2 5,1 4

3 3,6 3

4 25,0 18

5 124,4 234,7

Plėtros plane nagrinėjamų 1 ir 3 scenarijų atveju AEI dalis kuro balanse būtų didžiausia ir susidarytų mažiausias klimato kaitai turinčio įtaką CO2 kiekis.

Įgyvendinus Plėtros plano 4 scenarijų AEI dalis kuro balanse būtų mažesnė, o klimato kaitai turinčio įtaką CO2 susidarytų kelis kartus daugiau, negu 2 – 3 scenarijų atveju.

5 arba "0" scenarijaus atveju AEI nebūtų naudojami, o visas į aplinkos orą patekęs CO2 būtų neigiamai įtakojantis klimato kaitą.

Įgyvendinus KTE energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros plano 1 – 4 scenarijus, bus mažinamas iškastinio kuro – gamtinių dujų kiekiai, todėl numatomos teigiamos ilgalaikės tiesioginės ir kaupiamosios pasekmės aplinkai dėl mažėjančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų

8.6 Priemonės plano įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms gamtinei aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti

Numatomas elektrinės pertvarkymas atsižvelgiant į griežtus aplinkosauginių reikalavimus nuo 2016 m., leis žymiai sumažinti aplinkos oro taršą.

Biokuro kaip AEI naudojimas energijai gaminti prisidės prie globalinės pasaulio problemos sprendimo – klimato kaitos mažinimo. Plano įgyvendinimu bus prisidedama prie ES ir nacionalinės klimato kaitos pasekmių švelninimo planuose numatytų ilgalaikių priemonių, kurios Baltijos regiono mastu įgalins tiksliau



prognozuoti žmogaus pakeistų bei natūralių ekosistemų pokyčius ir planuoti adekvačias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Plėtros plano 1 – 4 scenarijų įgyvendinimas susijęs su Lietuvos ir kitų šalių miškų išteklių naudojimu. Miško kirtimo bei medienos perdirbimo atliekų techniškai prieinamų išteklių kiekių prognozės leidžia teigti, kad planuojamų biokuro kiekių naudojimas nesukels neigiamų ar negrįžtamų pasekmių miškų ekosistemoms. Pereinant prie biokuro gamybos plėtros galintys pasireikšti trumpalaikiai neigiami poveikiai miškų (ypač privačių) ūkiui nesudaro prielaidų formuotis tiesioginėms neigiamoms pasekmėms visuose šalies miškuose.

8.7 Galimos pasekmės socialinei-ekonominei aplinkai

8.8 Šilumos energijos gamybos kainoms Kauno mieste

KTE plėtros plane nagrinėjamos galimybės energijai gaminti panaudoti įvairių rūšių kurą (dujas, biokurą, dyzeliną) sudaro prielaidas išlaikyti stabiliai mažas šilumos ir elektros energijos kainas. Įvairių KTE naudojamų ir planuojamų naudoti kuro rūšių kainos ir jų kitimo prognozės pateiktos žemiau grafike (9.1 pav.).

Prognozuojamos teigiamos pasekmės pagamintos energijos kainai, nes:

› centralizuotai tiekiama šiluma, pagaminta naudojant biokurą, yra pigesnė už šilumos energiją, pagamintą naudojant gamtines dujas;

› atsinaujinančių energijos išteklių projektams skiriama finansinė parama iš ES struktūrinių fondų, tai įgalina mažinti investicijas projekto įgyvendinimui.

Plėtros plane pateiktos įvairių kuro rūšių kainų kitimo prognozės iki 2034 m. rodo kad, augant iškastinio kuro kainoms, didės ir biokuro kainos, tačiau artimiausių dvidešimties metų laikotarpiu biokuro kainos bus mažesnės, negu gamtinių dujų. Ypatingai šia prasme yra perspektyvus šiaudų ar jų granulių panaudojimas kurui (9.1 pav.).

KTE parduodamos šilumos kaina yra reguliuojama VKEKK, todėl parduodamos šilumos energijos kaina negalės būti mažesnė nei jos savikaina. Atsiradus pigesniems šilumos šaltiniams Kauno mieste nei KTE, gali tekti konkuruoti dėl užimamos CŠT rinkos dalies. Kaip parodė vertintų scenarijų ekonominė analizė, plėtros scenarijai priimtini net ir tada jeigu nešildymo sezono metu dalis CŠT rinkos būtų užimama kitų nepriklausomų šilumos gamintojų. Tapus KTE nepriklausomu nereguliuojamu šilumos gamintoju, šilumos kainą galės nustatyti pati įmonė. Todėl atsirastų lygios galimybės su kitais nepriklausomais šilumos gamintojais konkuruoti rinkoje bet kuriuo metų laiku.



saus

isva

saris

kova

sba

land

isge

gužė

birž

elis

liepa

rugp

jūtis

rugs

ėjis

spal

isla

pkriti

sgr

uodi

ssa

usis

vasa

risko

vas

bala

ndis

gegu

žėbi

ržel

islie

paru

gpjū

tisru

gsėj

issp

alis

lapk

ritis

gruo

dis

saus

isva

saris

kova

sba

land

isge

gužė

birž

elis

liepa

rugp

jūtis

rugs

ėjis

spal

isla

pkriti

sgr

uodi

ssa

usis

vasa

risko

vas

bala

ndis

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

2035

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Prognozė

0

500

1000

1500

2000

2500

3000 Gamtinių dujų kaina Šiaudų kaina Medžio drožlių kaina Biokuro kainaŠiaudų granulių kaina Medžio granulių kaina

Kuro

kai

na, L

t/tn

e

9.1 pav. Kuro kainos ir jų kitimo prognozės, naudotos Plėtros plano ekonominių rodiklių skaičiavimams



9.2 pav. pateikiama nagrinėjamų plėtros scenarijų prie skirtingų darbo režimų šilumos kainos (grynoji dabartinė vertė) iš KTE pokyčio suvestinė. Labiausiai šilumos savikaina ir kaina iš KTE sumažėtų įgyvendinant 4 scenarijų elektrinei veikiant baziniu režimu, tačiau panašus pokytis būtų ir veikiant kitais režimais. 4 scenarijaus atveju būtų plačiau naudojama žemės ūkio antrinė produkcija – šiaudai, kurių kaina gerokai mažesnė nei medienos, o taip pat nei biokuro granulių (šiaudų, medienos). Elektrinei dirbant konkurencinio režimo sąlygomis, taip pat būtų pastebimas gana ženklus šilumos savikainos ir tame tarpe kainos sumažėjimas. Todėl KTE plėtros scenarijų įgyvendinimas teigiamai atsilieptų įmonei AB "Kauno energija" (šiuo metu nuperkančiai didelę dalį šilumos energijos iš KTE), kurios kaina taptų konkurencingesnė lyginant su kitais energijos šaltiniais.

-16,0-14,0-12,0-10,0

-8,0-6,0-4,0-2,00,0

Visa

šilu

mos

ene

rgija

pa

rduo

dam

aŠi

lum

os e

nerg

ija p

ardu

odam

a ko

nkur

enci

ne ka

ina

Pard

uoda

ma

piki

nė ši

lum

os

ener

gija

Nepa

rduo

dam

a šil

umos

en

ergi

jaVi

sa ši

lum

os e

nerg

ija

pard

uoda

ma

Šilu

mos

ene

rgija

par

duod

ama

konk

uren

cine

kain

aPa

rduo

dam

a pi

kinė

šilu

mos

en

ergi

jaNe

pard

uoda

ma

šilum

os

ener

gija

Visa

šilu

mos

ene

rgija

pa

rduo

dam

aŠi

lum

os e

nerg

ija p

ardu

odam

a ko

nkur

enci

ne ka

ina

Pard

uoda

ma

piki

nė ši

lum

os

ener

gija

Nepa

rduo

dam

a šil

umos

en

ergi

jaVi

sa ši

lum

os e

nerg

ija

pard

uoda

ma

Šilu

mos

ene

rgija

par

duod

ama

konk

uren

cine

kain

aPa

rduo

dam

a pi

kinė

šilu

mos

en

ergi

jaNe

pard

uoda

ma

šilum

os

ener

gija

I II III IV

Šilu

mos

kai

nos

poky

tis, c

t/kW

h

Scenarijus

9.2 pav. Plėtros scenarijais prie skirtingų darbo režimų sumažinamos šilumos pardavimo kainos grynoji dabartinė vertė

Įgyvendinus vieną iš 1-4 Plėtros plano scenarijų ir užtikrinus iš KTE perkamos šilumos energijos apimtis iki 80 % Kauno miesto poreikio, prognozuojama, kad šilumos kaina AB "Kauno energija" klientams galėtų mažėti. Tai teigiamai atsilieps namų ūkio sektoriui, taip pat ir verslo subjektams. Dėl šilumos kainos mažėjimo mažės kompensacijų už šildymą iš valstybės biudžeto poreikis.

8.9 Darbo vietų kūrimui energijos gamybos infrastruktūros bei atsinaujinančių išteklių gamybos sektoriuje

Didesnis AEI naudojimas skatina papildomų darbo vietų kūrimąsi. Pagal koncepcijoje pateiktas prielaidas, nustatyta, kad įgyvendinant 1-4 plėtros scenarijų galėtų vidutiniškai sukuriama apie 1500 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, daugiausia – Kauno regione. Dėl darbinių santykių į Lietuvos Respublikos biudžetą per mėnesį būtų surenkama iki 3 mln. Lt daugiau mokesčių.

Vietinių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai skatina šalies ekonomiką, mažina kuro importą, didina darbo vietų skaičių, o tai leidžia surinkti daugiau su darbo santykiais susijusių mokesčių. Kadangi didžiąja dalimi AEI



mažins gamtinių dujų suvartojimą, o gamtinių dujų išgavimo šalyje nėra, dėl kuro konversijos nenumatomas darbo vietų sumažėjimas.

Tiesioginės darbo vietos – tai tos darbo vietos, be kurių tiesiogiai negalėtų būti naudingai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai – žaliavos augintojai, tiekėjai, personalas dirbantis jėgainėse, įrangos gamintojai. Netiesioginės darbo vietos – tai moksliniai tyrimo institutai, įrangos tiekėjai, kitos darbo vietos.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įtaka darbo vietų sukūrimui yra vertinama pasinaudojant Vokietijos Taikomosios ekologijos instituto (Öko-Institut e.V. - Institute für angewandte Ökologie) sukurta GEMIS programa, leidžiančia įvertinti išorinius skirtingų technologijų panaudojimo efektus [39]. Programoje pateikiami 2005 m. Vokietijos energijos gamybos procesų duomenys bei aplinkinių šalių atskirų procesų duomenys.

Planuojamas AEI panaudojimas turės įvairiapuses teigiamas pasekmes socialinei-ekonominei aplinkai. Įgyvendinus vieną iš 1-4 scenarijų, bus sukurtos naujos darbo vietos. Biokuro paruošimui turės būti sukurtos papildomos darbo vietos. Naudojant šiaudų granules, bus ne tik skatinamas grūdinių kultūrų auginimas, bet ir antrinio produkto – šiaudų tvarkymas, paruošiant juos naudoti kuro deginimo įrenginiuose. Medienos granulių gamybai bus panaudojama ne prekinė mediena, bet miško kirtimo bei medienos perdirbimo atliekos. Tai sudarys prielaidas atpiginti pagamintos šilumos kainą, mažins priklausomybę nuo importuojamų dujų, tuo pačiu bus racionaliau tvarkomos medienos atliekos. Be to, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas įtakos ir autotransporto paslaugų ir logistikos verslą.

Pagal šio kuro vartojimo technologijų rodiklius buvo perskaičiuotas vidutinis galimas faktorius, įvertinantis įtaką darbo vietoms (žr. 9.1 ir 9.2 lenteles).

9.1 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (medienos) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [39]

Darbo vietos

Darbo vietų sukūrimas, žm./TWh sunaudojamo kuro

Medienos atliekų deginimas

Medienos skiedrų

deginimas

Skaičiuotinas vidurkis

Tiesioginės darbo vietos 150,3 168,2 159,3Per investicijas sukuriamos darbo vietos 230,3 60,2 145,3

Per pastovias sąnaudas sukuriamos darbo vietos 518,3 284,6 401,5

Per kintamas sąnaudas sukuriamos darbo vietos 148,1 39,1 93,6

Viso sukuriama darbo vietų 1047,1 552,1 799,6



9.2 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių (šiaudų) naudojimo įtaka darbo vietų kūrimui [39]

Darbo vietos Darbo vietų sukūrimas, žm./TWh sunaudojamo kuro

Tiesioginės darbo vietos 153,4Per investicijas sukuriamos darbo vietos 65,5Per pastovias sąnaudas sukuriamos darbo vietos 289,8Per kintamas sąnaudas sukuriamos darbo vietos 595,8Viso sukuriama darbo vietų 1104,6

8.10 Galimos pasekmės miesto susisiekimo sistemai

Biokuras į elektrinę būtų transportuojamas iš Ateities plentu nuo pagrindinio greitkelio Vilnius-Klaipėda ir rytine Taikos pr. dalimi iki KTE teritorijos. Prie įvažiavimo į KTE teritoriją numatytas transporto žiedas, pagal poreikį ir kitos eismo reguliavimo priemonės, kurios leistų saugiai išvažiuoti iš įmonės ir tuo pačiu keliu grįžti į užmiesčio kelių tinklą.

Preliminariais skaičiavimais reikiamo biokuro kiekio į KTE kuro sandėlį atvežimui ir pelenų išvežimui sunkiojo transporto priemonių skaičius pateikiamas lentelėje.

9.3 lentelė. Numatomas maksimalus sunkiojo transporto priemonių skaičius

Plėtros plano

scenarijus

Bendras transporto priemonių

skaičius per valandą

Pelenų išvežimui ir kitoms paslaugoms

numatomas transporto

priemonių skaičius per valandą

Transporto priemonių skaičius kiekvienai biokuro rūšiai per valandą

Šiaudų granulės

Mediena (skiedra)

Smulkinti šiaudai

1 4,2 0,1 4,1 - -2 11,8 0,2 2,5 5,2 3,93 12,8 0,2 - 8,6 4,04 14,9 0,2 - 3,9 10,85 - - - - -

Remiantis rengiamo Kauno miesto bendrojo plano apimtyje 2011 m. atliktais eismo intensyvumo tyrimais, nagrinėjamoje miesto dalyje transporto srautai (žr. grafinį priedą) pasiskirsto sekančiai:

› Ateities pl. (A2 kategorija) - 1400 aut./val.;

› Taikos pr. (B1) atkarpa nuo Ateities pl. iki Pramonės pr. - 1800 aut./val.;

Įgyvendinus Plėtros plano vieną iš 1-4 scenarijų, automobilių srautai Ateities plente priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus sudarytų tik apie 0,3-1,0 %, Taikos pr. rytinėje dalyje – 0,2-0,8 % bendro eismo intensyvumo prieaugio.



Išvada. Įgyvendinus Plėtros planą, dėl biokuro gabenimo į elektrinę pasekmės Kauno miesto susisiekimo sistemai šioje miesto dalyje nebūtų reikšmingos.

8.11 Galimos pasekmės miesto gyvenamosios aplinkos kokybei ir visuomenės sveikatai

Kauno miesto gyvenamosios aplinkos kokybei Plėtros plano įgyvendinimas duos ilgalaikes teigiamas pasekmes, nes:

› Plėtros plano visi alternatyvus scenarijai siejami su turimų kuro deginimo įrenginių rekonstrukcija ir naujų įrenginių statyba turimame KTE sklype, esančiame Naujasodžio pramoninėje teritorijoje.

› Rekonstruotoje elektrinėje įdiegus efektyvesnę šilumos ir elektros gamybos technologiją, gerokai sumažės teršalų kiekis pagaminti vienai MWh energijos.

› Nauji technologiniai sprendimai leis užtikrinti, kad aplinkos oro tarša neviršys ES ir nacionaliniais teisės aktais reglamentuojamų teršalų leistinų ribinių verčių ir miesto gyventojams neblogins gyvenimo sąlygų.

› Bet kurio scenarijaus atveju visų pagrindinių teršalų koncentracija dūmuose bus sumažinta, kas leis sumažinti KTE įtaką bendram Kauno miesto oro užterštumui.

› Triukšminga technologinė įranga bus montuojama uždarose ir akustiškai izoliuotose patalpose.

› Įgyvendinant Plėtros planą bus išspręsta artimiausio gyvenamojo namo (V. Krėvės 135A) esančio arti KTE bei kitų pramonės objektų, kur triukšmo lygis viršija nustatytus dydžius, problema. Poveikio aplinkai vertinimo etape bus patikslintos reikiamos triukšmo mažinimo techninės arba kompensacinės priemonės.

› Darbuotojų apsauga nuo viršnorminio gamybinio triukšmo (80-85 dBA) bus užtikrinama pagal darbų saugos teisės aktų reikalavimus.

Platesnė informacija apie Plėtros plano pasekmes Kauno miesto aplinkos komponentams ir gyvenamajai aplinkai pateikta 8 skyriuje.

Išvada. Planuojamų KTE biokuro deginimo įrenginių eksploatacija, esamų įrenginių bei susijusios infrastruktūros modernizavimas ar plėtra esamoje teritorijoje turės ilgalaikes teigiamas pasekmes Kauno miesto visuomenės sveikatai.



8.12 Energijos gamybos iš AEI didinimo ir CO2 išmetimo į aplinką mažinimo naudos ekonominės pasekmės

Didesnis AEI naudojimas mažina importuojamo kuro kiekį. Darant prielaidą, kad pagrindinio kuro (gamtinių dujų) importo vidutinė kaina per 2016-2035 metus bus 1870 Lt/tne, priklausomai nuo pasirenkamo plėtros scenarijaus ir darbo režimo, įmanoma sumažinti gamtinių dujų naudojimą KTE per 86-105 ktne/metus. Tokiu būdu šalies importuojamų gamtinių dujų sąnaudų dalis sumažėtų per 161-196 mln. Lt/metus.

Papildomas poveikis šalies kuro balansui taip pat gali būti įvertintas per CO2 taršos kaštus. Nesudeginus gamtinių dujų, neišsiskirtų CO2 emisijų. Kadangi KTE įrenginys dalyvauja prekybos ATL sistemoje, įmonė privalo kasmet atsiskaityti už praėjusių metų išmetamųjų ŠESD kiekį. Mažesnis CO2 kiekis, atitinkantis mažesnį ATL kiekį, leistų sutaupyti per 14-17 mln. Lt, o sukaupus perteklinių ATL, juos galima parduoti rinkoje ir susigrąžinti dalį investicijų. KTE plėtros plane numatoma, kad ŠESD emisijos sumažės per 204-249 tūkst. t CO2/metus.

8.13 Galimų neigiamų pasekmių socialinei ir ekonominei aplinkai sumažinimo priemonės

Plėtros plano vienas iš pagrindinių tikslų yra pertvarkyti KTE energijos gamybą taip, kad ji atitiktų griežtus Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/75/ES dėl Pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) keliamus reikalavimus, o taip pat GPGB.

Numatomas jėgainės pertvarkymas atsižvelgiant į griežtus aplinkosauginių reikalavimus nuo 2016 m., leis žymiai sumažinti aplinkos oro taršą. Biokuro kaip AEI naudojimas energijai gaminti prisidės prie globalinės pasaulio problemos sprendimo – klimato kaitos mažinimo.

KTE vykdoma ūkinė veikla vykdoma Kauno mieste, todėl ji susijusi su šio miesto aplinkos, o ypatingai gyvenamosios aplinkos kokybe. Aplinkos oro taršos mažinimas duos teigiamas ilgalaikes pasekmes oro kokybei, ypatingai rytinėje miesto dalyje.

Biokuro naudojimas susijęs su jo transportavimu, o tuo pačiu ir oro tarša bei keliamu triukšmu. Tačiau KTE yra įsikūrusi miesto šiaurės rytiniame pakraštyje, pramoniname rajone. Vyraujantys vėjai aplinkos oro teršalus neš nuo miesto centro. Artimiausi gyvenamieji rajonai yra pakankamu atstumu nuo KTE teritorijos, todėl kuro transportavimas vyktų tik per pramoninę miesto dalį, o papildomos transporto priemonės bendrame Ateities plento ir Taikos prospekto sraute neviršys 1%, todėl specialios kuro transportavimo pasekmes mažinančios priemonės šiame etape nesvarstomos.

Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, pagal tikslius technologinės įrangos skleidžiamo triukšmo parametrus turės būti atliktas išsamus triukšmo lygio įvertinimas dėl KTE esamos bei planuojamos veiklos. Artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, turės būti nuspręsta dėl



veiksmingų triukšmo mažinimo priemonių įrengimo ar kompensacinių priemonių taikymo.

Tam kad biokuro sandėlyje iš atvežtos masės pakilę dulkės nepatektų į aplinką, techniniame projekte turės būti numatyta darbo su neigiamu oro slėgiu sistema, t.y. sandėliai bus dengti ir aprūpinti neigiamo slėgio principu pagrįsta dulkių ištraukimo į paruošto deginimui kuro talpas įranga.

Vykdant statybos darbus galimos trumpalaikės neigiamos pasekmės KTE aplinkos oro kokybei bei triukšmo lygiui. Būtina numatyti aplinkosaugines priemones trumpalaikėms pasekmėms sumažinti.

Galima rizika dėl biokuro kainos žymaus nukrypimo bus mažinama, su biokuro tiekėjais sudarant ilgesnes nei vienerių metų biokuro pirkimo sutartis, o taip pat nuolat ieškant tiekėjų, kurie galėtų patiekti kurą konkurencinga kaina.

KTE su AB "LITGRID" turi pasirašiusi protokolą dėl plėtros. Jame numatyta, kad KTE dalyvaus aukcione dėl 110 MW galios, kuri bus užtikrinama subsidija. Elektros energijos dalis virš 110 MW, pagaminta ir nesuvartota iš AEI įrenginyje, bus parduodama už rinkos kainą.



9 Pasirinktų plano alternatyvų aprašymas, priežastys, dėl kurių pasirinktos svarstytos plano alternatyvos

9.1 Scenarijų palyginimasPlėtros plano įgyvendinimas siejamas su KTE rekonstrukcija, siekiant nuo 2016 m. atitikti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2010/75/ES dėl Pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) keliamus reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į ES ir Lietuvos strateginius planus bei programas nagrinėjama KTE plėtra, kurui panaudojant biokurą, rezervinį mazutą pakeičiant dyzeliniu kuru.

Plėtros planas nagrinėja penkis scenarijus. Keturi KTE plėtros scenarijai nagrinėja galimybę vietoje iškastinio kuro – gamtinių dujų naudoti biokurą – biokuro granules, smulkintą medieną bei šiaudus. Įgyvendinant penktąjį arba "0" scenarijų, esminių pokyčių KTE nenumatoma, išskyrus įrenginių rekonstrukciją, siekiant atitikti direktyvos 2010/75/ES reikalavimus.

10.1 lentelėje pateikiami pagrindiniai Plėtros plane nagrinėjamų scenarijų pagrindiniai KTE plėtros bei rekonstrukcijos techniniai parametrai.

Atliekant pasekmių aplinkai vertinimą, Plėtros plano kontekste buvo išnagrinėti aktualūs gamtinės, socialinės-ekonominės aplinkos aspektai. Plėtros plano scenarijų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai vertinimo rezultatai pateikiami 10.2 lentelėje.



10.1 lentelė. KTE plėtros bei rekonstrukcijos scenarijų rodikliai

Parametras Scenarijai1 2 3 4 5

Instaliuota galia, MWš/MWe 689/163 883/163 810/163 732/163 702/163Instaliuota biokuro įrenginių galia, MWš/MWe

135/75 291/127 248/100 194/74 -

Biokuro kiekis, ktne/metus 152 235 234 177 -Vidutinė iš AEI pagaminamos elektros energijos dalis, %

87 99 99 91 -

Vidutinė iš AEI pagaminamos šilumos energijos dalis, %

87 98 99 92 -

Klimato kaita – ŠESD kiekis, kg/MWh 31 4 3 18 234,7

Oro teršalų koncentracijos ribinė vertė, mg/m3

CO - neribojamaNOX - 150KD - 20

SO2 - 150


SO2 - 150


SO2 - 150


SO2 - 150

CO - 100NOX - 100

KTE aptarnaujančio autotransporto dalis bendrame sraute Ateities pl./Taikos pr., %

0,3/0,2 0,8/0,7 0,9/0,7 1,0/0,8 -

Sukuriamos naujos darbo vietos 1430 -1870 1320-2020 1170-1760 1220-1670 -Šilumos kainos mažinimo galimybės, ct/kWh 7-8 8-9 9-11 12-15 -


STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA10.2 lentelė. Plėtros plano scenarijų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai vertinimas

Vertinti KTE plėtros scenarijai

Pasekmių trukmė ir pobūdis

Gamtinė aplinka (komponentai ar būvio aspektai) Socialinės - ekonominės aplinkos sritys

Aplin

kos

oras

Vand

uo

(pož

emin

is ir

pa

virš

inis

)Bi

olog

inė

įvai

rovė

, sa

ugom

os

Miš

kai

(eko

sist

emos

)

Klim

ato

kait

a -

ŠESD

maž

inim

as

Akus

tinė

apl

inka

(v

eikl

a +

tr

ansp

orta

s)M

iest

o su

sisi

ekim

o si

stem

aAg

rari

nės

AEI

teri

tori

jos

Dar

bo r

inka

Visu

omen

ės

svei

kata

Šilu

mos

kai

nos

poky

tis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

1 scenarijus

Trumpalaikės +1 0 0 0 +1 -1 -1 0 +1 0 +1Vidutinės +2 0 0 0 +2 0 0 0 +2 0 +1Ilgalaikės +2 0 0 0 +3 0 0 -1 +3 0 +1Sąveikaujančios +1 0 0 0 +1 -1 0 0 +2 0 -1Kaupiamosios +1 0 0 -1 +1 0 0 -1 +2 0 0

Balai Suma:+21 +7 0 0 -1 +8 -2 -1 -2 +10 0 +2

2 scenarijus


Balai Suma:+22 +7 0 0 -1 +8 -2 -1 -2 +10 0 +3






Aplin

kos

oras

Vand

uo

(pož

emin

is ir

pa

virš

inis

)Bi

olog

inė

įvai

rovė

, sa

ugom

os

Miš

kai

(eko

sist

emos

)

Klim

ato

kait

a -

ŠESD

maž

inim

as

Akus

tinė

apl

inka

(v

eikl

a +

tr

ansp

orta

s)M

iest

o su

sisi

ekim

o si

stem

aAg

rari

nės

AEI

teri

tori

jos

Dar

bo r

inka

Visu

omen

ės

svei

kata

Šilu

mos

kai

nos

poky

tis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

3 scenarijus


Balai Suma: +22 +7 0 0 -1 +8 -2 -1 -2 +10 0 +3

4 scenarijus

Trumpalaikės +1 0 0 0 +1 -1 -1 0 +1 0 +2Vidutinės +2 0 0 0 +2 0 0 0 +2 0 +2Ilgalaikės +2 0 0 0 +3 0 0 -1 +3 0 +3Sąveikaujančios +1 0 0 0 +1 -1 0 0 +2 0 +1Kaupiamosios +1 0 0 -1 +1 0 0 -1 +2 0 0

Balai Suma : +27 +7 0 0 -1 +8 -2 -1 -2 +10 0 +85 "nulinis") scenarijus Trumpalaikės +1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Vidutinės +2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Ilgalaikės +2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0






Aplin

kos

oras

Vand

uo

(pož

emin

is ir

pa

virš

inis

)Bi

olog

inė

įvai

rovė

, sa

ugom

os

Miš

kai

(eko

sist

emos

)

Klim

ato

kait

a -

ŠESD

maž

inim

as

Akus

tinė

apl

inka

(v

eikl

a +

tr

ansp

orta

s)M

iest

o su

sisi

ekim

o si

stem

aAg

rari

nės

AEI

teri

tori

jos

Dar

bo r

inka

Visu

omen

ės

svei

kata

Šilu

mos

kai

nos

poky

tis

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Sąveikaujančios +2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0Kaupiamosios +1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Balai Suma: +8 +8 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Sutartiniai žymėjimai:1. Pasekmių charakteris: tikėtinos teigiamos pasekmės (+) tikėtinos neigiamos pasekmės (-)

2. Pasekmių reikšmingumo laipsnis (balai):0- nereikšmingas 1- mažas2- vidutinis3- reikšmingas



10 Vertinimo, įskaitant visus sunkumus (techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas

Pastaruoju laikotarpiu išaugęs AEI naudojančių energetikos objektų projektų skaičius Kauno mieste ir priemiesčio teritorijose (LEZ ir kt.), kurie planuoja biokuro didelius kiekius, todėl naujų objektų poreikiai "persidengia" ir negalima išskirti prioritetinio (principas – "kas pirmas"), todėl galimi netikslumai dėl biokuro potencialo įvertinimo. Tačiau, pagal turimus KTE susitarimus su biokuro tiekėjais, numatoma, kad pagal visus 1-4 plėtros scenarijus apsirūpinimo biokuru galimybės bus užtikrinamos.

Nėra aiškūs Kauno m. gatvių, supančių KTE teritoriją rekonstrukcijos terminai ir pralaidumo didinimo artimiausiose sankryžose techniniai sprendimai, galintys sušvelninti apkrovą ir eismo saugumą dėl biokuro transportavimo į/iš jėgainės teritorijos. Rengiamo Kauno miesto bendrojo plano koncepcijos sprendiniai šiai teritorijai nurodo tik bendruosius strateginius poreikius.

Kitų problemų atliekant plėtros plano SPAV iš esmės nebuvo.

/tt/file_convert/5fa27ff9acd895711e4643b6/document.docx



11 Numatytų taikyti stebėsenos (monitoringo) priemonių aprašymas

Vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 16 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-546 Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – Nuostatos) patvirtinimo ir vėlesniais jo pakeitimais, KTE privalo vykdyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringą bei poveikio aplinkos kokybės (poveikio aplinkai) monitoringą pagal parengtą ir su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą.

11.1 OrasVadovaujantis Nuostatų 1 priedo 9.1 punktu KTE privalo atlikti išmetamų į aplinkos orą teršalų nuolatinius matavimus remiantis Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210), VII skyriaus reikalavimais. Dujų išmetimas iš kurą deginančių įrenginių yra vykdomas ir kontroliuojamas kamine. KTE turi būti užtikrinamas automatinis (nepertraukiamas) sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetamosiose dujose matavimas ir duomenų registravimas bei automatinis (nepertraukiamas) temperatūros, slėgio, deguonies bei vandens garų kiekio išmetamosiose dujose matavimas ir registravimas.

Kitų teršalų išmetamų į aplinkos orą monitoringas bus vykdomas nenuolatinio matavimo būdu, jeigu į aplinkos orą išmetamo teršalo pavojingumo rodiklis didesnis už 10. Visi taršos šaltiniai skirstomi į pirmąją ir antrąją kategoriją pagal kiekvieną iš atitinkamo taršos šaltinio išmetamą teršalą. Teršalų, išmetamų iš pirmosios kategorijos taršos šaltinių monitoringas vykdomas tolygiai paskirsčius 4 kartus per metus, atliekant pakankamą matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičių, iš antrosios kategorijos taršos šaltinių - ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Mėginių paėmimui reikalavimai nurodyti teršalo nustatymo metoduose bei Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės rekomendacijose, patvirtintose LR aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 (Žin., 2004, Nr. 39-1281).

Nuo 2008 m. KTE vykdomas iš stacionaraus aplinkos oro taršos šaltinio – kamino (Nr. 001) išmetamų teršalų – azoto oksidų ir sieros dioksido monitoringas –




automatine matavimo ir duomenų registravimo sistema bei anglies monoksido ir kietųjų dalelių kontrolė – du kartus per mėnesį.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įrenginių apskaita vykdoma pagal su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintą ŠESD išmetimų monitoringo planą 2008-2012 m. Kiekvienais metais RAAD teikiama ŠESD išmetimo iš įrenginių apskaitos ataskaita, parengta vadovaujantis 2004 m. sausio 29 d. Europos Komisijos sprendimu (2004/156/EB), nustatančiu šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.

Rekonstravus esamus/pastačius naujus įrenginius biokuro deginimui privalės būti atnaujinta ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa, ŠESD monitoringo planas 2013-2020 m.

11.2 VanduoVadovaujantis Nuostatų 7.1 ir 7.2 punktais KTE privalo vykdyti taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą, 8.2.2 punktu – poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą, 8.3.1.1. punktu – poveikio požeminiam vandeniui monitoringą. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų matavimų dažnis nustatomas vadovaujantis Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta LR aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 29-941). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 105 punkto 1 lentele gamybinėse nuotekose (įskaitant aušinimo vandenį) išleidžiamose į gamtinę aplinką mėginių ėmimo dažnis - 2 kartus per mėnesį, paviršinėse nuotekose išleidžiamose į gamtinę aplinką - 1 kartą per ketvirtį, komunalinėse nuotekose išleidžiamose į nuotakyną – 1 kartą per ketvirtį. Jeigu 2 metus gamybinių nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti mėginius vieną kartą per mėnesį.

KTE išleidžiamose į nuotakyną ir gamtinę aplinką nuotekose šiuo metu kontroliuojami parametrai:

› iš KTE eksploatuojamo šlamo ūkio į Amalės upelį išleidžiamose gamybinėse ir paviršinėse nuotekose – temperatūra, skaidrumas, spalva, kvapas, pH, skendinčios medžiagos, naftos produktai, chloridai, sulfatai, BDS7 ir ChDS – 1 kartą per mėnesį;

› į UAB „Kauno vandenys“ nuotekų tinklus išleidžiamose buitinėse nuotekose – BDS7 ir ChDS – 1 kartą per ketvirtį.

Paviršiniuose vandens telkiniuose nustatomi parametrai:

› Kauno marių vanduo (prieš aušintuvę) – pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, naftos produktai, chloridai, sulfatai, BDS7 ir ChDS, amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas – 1 kartą per mėnesį;




› Amalės upelio vanduo (aukštupyje – aukščiau šlamo ūkio, žemiau elektrinės – atviros vagos pradžioje) – pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, naftos produktai, chloridai, sulfatai, BDS7 ir ChDS, amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas – 1 kartą per mėnesį;

› Amalės upelio vanduo (aukščiau ir žemiau mazuto ūkio) – pH, naftos produktai – 1 kartą per mėnesį.

Paviršinio vandens mėginiai imami tokiu pat dažnumu ir tuo pačiu metu, kaip ir nuotekų mėginiai.

Planuojamos ūkinės veiklos metu nuotekų ir vandens tiekimo sistema nesikeis (gali keistis tik paimamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, bet ne kokybinė sudėtis), todėl įmonės vykdomo poveikio paviršiniam vandeniui monitoringo periodiškumas ir kontroliuojami parametrai nesikeis. Įgyvendinus planuojamą rekonstrukciją/plėtrą privalės būti atnaujinta KTE aplinkos monitoringo programa.

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo plano dalis, skirta požeminio vandens monitoringui, rengiama atsižvelgiant į Metodinius reikalavimus monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintus Lietuvos geologijos tarnybos prie AM direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156 (Žin., 2011, Nr. 107-5092).

11.3 TriukšmasVadovaujantis LR Seimo 2010 m. balandžio 20 d. priimtu įstatymu Nr. XI-769 ir vėlesniais jo pakeitimais, triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Įgyvendinus planuojamą rekonstrukciją/plėtrą KTE privalės įvertinti triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą gyvenamųjų pastatų aplinkoje matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais Lietuvos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.




12 Santrauka

12.1 Bendroji dalisŠiuo metu Kauno termofikacijos elektrinė (toliau tekste – KTE) yra ketvirta pagal dydį (170 MW elektros galios, dirbant termofikaciniu režimu ir 1209 MW bendros šilumos galios, tame tarpe 279 MW šilumos galios sudaro kogeneracija) šalies elektrinė po Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Vilniaus termofikacinės elektrinės (VE-3). Įmonė šilumos ir elektros energijos gamybai daugiausiai naudoja gamtines dujas, kurios sudaro apie 99,4 % įmonės kuro balanso, rezervinis kuras – mazutas.

KTE į Kauno miesto integruotąjį šilumos tiekimo tinklą per metus vidutiniškai patiekia iki 1350 GWh šilumos energijos ir tai sudaro apie 96% viso Kauno miesto CŠT poreikio. Taip pat elektrinėje pagaminama iki 600 GWh elektros energijos. Deginant daugiau kaip 99% gamtinių dujų, vidutinis metinis kuro sunaudojimas 2005–2011 m. laikotarpiu sudarė 280 mln. Nm3 arba 226 ktne.

Daugelis KTE energijos gamybos įrenginių eksploatuojami daugiau nei 28 – 35 metus, Jų techninė būklė ir technologiniai parametrai bei keliami nauji ES poveikio aplinkai standartai tokio tipo įrenginiams artimiausias metais jau neatitiks naujų reikalavimų.

Siekiant plėsti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2011, Nr. 160-7576) ir Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR energetikos ministro ir LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.1-302/D1-962 (Žin., 2011, Nr. 153-7220), UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. I-G-12-4 rengiamas Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimais, rengiamo Plėtros plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) atliekamas pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr.




50-2431). Pagal Aprašo 7.1 p. nuostatas, Plėtros planas yra SPAV objektas, kadangi skirtas energetikos plėtrai planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 10 p. arba 2 priedo 14 p., plėtros pagrindus, priklausomai nuo šiame plane svarstomų alternatyvų ir pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo.

12.2 Plėtros plano tikslai› Informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamą energijos

gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros tikslingumą.

› Įsitikinti, kad planuojama plėtra atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje.

› Užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planavimo srityje – parengti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami rengiant objekto teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus.

› Užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir šilumos sektorių plėtrą.

12.3 Plėtros plano koncepcijos kryptys ir plėtros scenarijai

Plėtros plano įgyvendinimo vietos alternatyvos nenagrinėjamos, kadangi KTE naudoja ūkinei veiklai skirtą teritoriją su išvystytais energijos gamybos įrenginiais ir šilumos bei elektros perdavimo infrastruktūra. Kitų vietų Kauno mieste alternatyvos nėra ir Plėtros plane nesvarstomos.

Plėtros planas nagrinėja penkis scenarijus. Keturi KTE plėtros scenarijai nagrinėja galimybę vietoje iškastinio kuro – gamtinių dujų naudoti biokurą – biokuro granules, smulkintą medieną bei šiaudus. Įgyvendinant penktąjį arba "0" scenarijų, esminių pokyčių KTE nenumatoma, išskyrus įrenginių rekonstrukciją, siekiant atitikti direktyvos 2010/75/ES reikalavimus.

13.1 lentelė. Planuojami plėtros objektai

Scenarijai Objektai, priemonės

1 scenarijus BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija naudoti biokurą, biokuro ūkio statyba

3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcijaBKZ-420 garo katilo rekonstrukcija

2 scenarijus

BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija naudoti biokurą, biokuro ūkio statyba

Naujo iki 160 MW su CVS pakura garo katilo įrengimas

Naujo iki 35-40 MW KDE* įrengimas3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcija




BKZ-420 garo katilo rekonstrukcija

3 scenarijus

Dviejų iki 160 MW su CVS pakura garo katilų įrengimas

Naujo iki 35-40 MW KDE įrengimas3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcijaBKZ-420 garo katilo rekonstrukcija

4 scenarijus

Naujo iki 160 MW su CVS pakura garo katilo įrengimas

Naujo iki 35-40 MW KDE įrengimas

Naujo iki 90 MW su ardynine pakura garo katilo įrengimas

3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcijaBKZ-420 garo katilo rekonstrukcija

5 - "0" scenarijus

2 vnt. BKZ-420 katilų rekonstrukcija3 vnt. PTVM-100 katilų rekonstrukcija

KDE* - kondensacinis ekonomaizeris

12.4 Galimų pasekmių gamtinei aplinkai vertinimo išvados

Aplinkos oras. Visi Plėtros plano koncepcijoje nagrinėjami scenarijai, įskaitant ir esamų deginimo įrenginių rekonstrukcijos "0" scenarijų, numato ženklų aplinkos oro teršalų kiekio sumažinimą, todėl numatomos ilgalaikės teigiamos pasekmės miesto aplinkos oro kokybei.

Klimato kaita. Įgyvendinus Plėtros plano sprendimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sumažėtų apie 204 - 249 tūkst. t CO2/metus., tad numatomos teigiamos ilgalaikės pasekmės.

Vandens ištekliai. Įgyvendinus su AEI naudojimu siejamus Plėtros plano scenarijus sumažės Kauno marių paviršinio vandens naudojimas. Šių gamtos išteklių racionalaus naudojimo požiūriu numatomos teigiamos ilgalaikės plano įgyvendinimo pasekmės. Įgyvendinus Plėtros plano sprendinius susidarančių gamybinių ir paviršinių nuotekų tvarkymas nesikeis, tad požeminio ir paviršinio vandens kokybei nenumatomos nei reikšmingos teigiamos nei reikšmingos neigiamos pasekmės.

Kraštovaizdis. Esamos KTE ir gretimų teritorijų kraštovaizdis priskirtinas miestiškojo pramoninio kraštovaizdžio tipui. Nagrinėjama vieta Kauno miesto bendrajame plane skirta pramonės, sandėliavimo objektų bei inžinierinės infrastruktūros teritorijų vystymui. Plėtros plane sprendiniai bus įgyvendinami esamoje teritorijoje, todėl nenumatomos nei reikšmingos teigiamos nei reikšmingos neigiamos pasekmės plano įgyvendinimo pasekmės miesto kraštovaizdžiui.

Biologinė įvairovė, saugomos gamtos vertybės. Intensyviai urbanizuota KTE teritorija nepasižymi išskirtine biologine įvairove. Gretimo Davalgonių miško ekosistemoms ir naudojimui Plėtros plano sprendinių poveikis, lyginant su esama situacija, nepasikeis. Kauno marių regioninio parko biologinės įvairovės apsaugai




skirtos Natura 2000 teritorijos nutolę per 2,7 km. Plano įgyvendinimas neturės jokių pasekmių saugomoms parko gamtos vertybėms.

Biokuro išteklių teritorijos. Plėtros plano 1 - 4 scenarijų įgyvendinimas susijęs su Lietuvos ir kitų šalių miškų išteklių naudojimu. Miško kirtimo bei medienos perdirbimo atliekų techniškai prieinamų išteklių kiekių prognozės leidžia teigti, kad planuojamų biokuro kiekių naudojimas nesukels neigiamų ar negrįžtamų pasekmių miškų ekosistemoms. Pereinant prie biokuro gamybos plėtros galintys pasireikšti trumpalaikiai neigiami poveikiai miškų (ypač privačių) ūkiui nesudaro prielaidų formuotis tiesioginėms neigiamoms pasekmėms visuose šalies miškuose. Šiaudų ištekliai Kauno, Šiaulių ,Marijamplės ir kituose regionuose yra pakankami, tad šiaudų biokuro naudojimas siejamas su bendrąja žemdirbystės produkcijos augimo tendencija. Energetinių augalų plantacijų bei nenaudojamų žolinių ištekliai pakankami biokuro poreikiams tenkinti.

12.5 Galimų pasekmių socialinei ekonominei aplinkai vertinimo išvados

Pasekmės šilumos energijos kainoms Kauno mieste. Plėtros plane nagrinėjamos galimybės energijai gaminti panaudoti įvairių rūšių kurą (dujas, biokurą, dyzeliną) sudaro prielaidas išlaikyti stabiliai mažas šilumos ir elektros energijos kainas. Prognozuojamos teigiamos pasekmės pagamintos energijos kainai, nes centralizuotai tiekiama šiluma, pagaminta naudojant biokurą, yra pigesnė už šilumos energiją, pagamintą naudojant tik gamtines dujas. Atsinaujinančių energijos išteklių projektams skiriama finansinė parama iš ES struktūrinių fondų, tai įgalina mažinti investicijas projekto įgyvendinimui.

Pasekmės energijos gamybai dėl importuojamo iškastinio kuro mažinimo. Didesnis AEI naudojimas mažina importuojamo kuro kiekį. Darant prielaidą, kad pagrindinio kuro (gamtinių dujų) importo vidutinė kaina per 2016-2035 metus bus 1870 Lt/tne, priklausomai nuo pasirenkamo plėtros scenarijaus ir darbo režimo, įmanoma sumažinti gamtinių dujų naudojimą KTE per 86-105 ktne/metus. Tokiu būdu šalies importuojamų gamtinių dujų sąnaudų dalis sumažėtų per 161-196 mln. Lt/metus. AEI naudojimo svenariajai numato teigiamas ilgalaikes pasekmes šalies energijos išteklių importo balansui ir energetinei nepriklausomybei.

Darbo vietos. Pagal koncepcijoje pateiktas prielaidas, nustatyta, kad įgyvendinant 1 - 4 plėtros scenarijus, siejamus su biomasės produkcijos (miškų kirtimo atliekos, šiaudai, energetinių augalų plantacijos) auginimu, biokuro gamyba, logistikos infrastruktūros plėtra, šalyje vidutiniškai bus sukuriama apie 1200 -2000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, daugiausia - Kauno regione. Lyginant AEI rūšis, prioritetas teiktinas 4 plėtros scenarijui, numatančiam didžiausią šiaudų dalį kuro struktūroje. Su šiaudų didelio kiekio poreikiu siejami reikšmingi teigiami pokyčiai žemdirbystės sektoriuje, Šiaudų biokuro gamyba sudarys prielaidas greta tradicinių ūkininkavimo rūšių tapti ir energetikos sektoriaus rinkos dalyviais.




Miesto susisiekimo sistema. Įgyvendinus Plėtros plano vieną iš 1- 4 scenarijų, sunkiasvorio autotransporto srautai Ateities plente priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus sudarytų tik apie 0,3-1,0 %, Taikos pr. rytinėje dalyje – 0,2-0,8% bendro eismo intensyvumo prieaugio. Dėl biokuro gabenimo į elektrinę ir pelenų išvežimo tolesniam tvarkymui pasekmės Kauno miesto susisiekimo sistemai šioje miesto dalyje nebus reikšmingos.

Miesto gyvenamosios aplinkos kokybė ir visuomenės sveikata. Visi plano scenarijai numato aplinkos oro teršalų kiekio iš KTE kuro deginimo įrenginių ženklų sumažinimą. Dėl oro kokybės gerinimo numatomos teigiamos ilgalaikės pasekmės artimiausių bei įtakos zonoje esančios gyvenamosios aplinkos kokybei.

KTE yra pramoninėje Kauno miesto dalyje. Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, naujai montuojama triukšmą skleidžianti technologinė įranga bei kuro transportavimo sukeliamas triukšmas negalės viršyti vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, Lietuvos HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Bet kurios plėtros scenarijaus atveju į KTE sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribas gyvenamieji namai negalės patekti. Įgyvendinant Plėtros plano sprendinius, turės būti atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nustatomos arba tikslinamos SAZ ribos.




SPAV išvadaĮvertinus KTE modernizacijos tikslus, plėtros scenarijų įgyvendinimo galimas pasekmes socialinei ekonominei aplinkai, nebloginant gamtinės aplinkos būklės, bioprodukcinių šalies teritorijų potencialo stabilumo, nebloginant miesto gyvenamosios aplinkos kokybės bei prisidedant prie klimato kaitos mažinimo, Plėtros plano įgyvendinimui gali būti siūlomi visi plėtros scenarijai, kuriais skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijai gaminti. Atlikus Plėtros plano scenarijų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai vertinimą, daugiausiai naudingumo balų surinko 4 plėtros scenarijus, todėl jis galėtų būti prioritetinis.

Tuo tikslu (pagal 4 plėtros scenarijų) Taikos pr. 147 Kaune, KTE sklype:

› įrengiamas naujas iki 160 MW biokuro garo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu deginantis medienos (skiedrų) ir šiaudų mišinį;

› įrengiamas naujas iki 90 MW smulkintus šiaudus deginantis garo katilas su ardynine pakura;

› įrengiamas biokuro ūkis;

› rekonstruojamas esamas garo katilas iki direktyvos2010/75/ES reikalavimų

› rekonstruojami 3 vandens šildymo katilai iki direktyvos 2010/75/ES reikalavimų

› konservuojami ar demontuojami likę šilumos (garo) įrenginiai.

Energijos gamybos įrenginių instaliuota bendra galia bus 163 MW elektros ir 732 MW šilumos. AEI naudojančių įrenginių galia sudarys 74 MW elektros ir 194 MW šilumos. Derinat biokuro ir mažinamo dujų kuro santykį pasiekiami geriausi modernizuotos KTE ekonominiai šilumos gamybos rodikliai. Biokuro deginimo įrenginiams reikalingas biokuro kiekis sudarys 177 ktne. Metinis biokuro kiekio užtikrinimas grindžiamas šalyje turimu/importuojamu medienos (perdirbimo, kirtimo atliekų) ir nepanaudojamu Lietuvos šiaudų energetiniu potencialu.

Šio plėtros scenarijaus įgyvendinimas dirbant baziniu režimu KTE tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai per 2016-2035 m. laikotarpį sumažėtų iki 14 ct/kWh (dabartine verte), lyginant su 5 "0"scenarijumi (jeigu elektrinėje būtų deginamos tik gamtinės dujos), tokiu būdu pasiekiant esminį modernizavimo tikslą.




13 Informacijos šaltiniaiEuropos Sąjungos teisės aktai

1 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL 2009 L 140, p. 63).

2 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

3 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2001 L 309 Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 15 tomas 06 p. 299–319).

4 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL 2011 L 130, p. 1).

5 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Energetika 2020. Konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija" (KOM(2010) 639 galutinis).

Lietuvos Respublikos teisės aktai

6 Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224, 2011, Nr. 160-7576).




7 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936).

8 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259).

9 Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (Žin., 2012, Nr. 80-4149).

10 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198).

11 Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 (Žin., 2008, Nr. 143-5699).

12 Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 su vėlesniais pakeitimais.

13 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 2012, Nr. 80-4168).

14 Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-302/D1-962 (Žin., 2011, Nr. 153-7220).

15 Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-182 (Žin., 2012, Nr. 110-5606).

16 Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių norma LAND 43-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100).

17 Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos pasaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr.134-4878; 2011, Nr. 46-2201).

Kiti informacijos šaltiniai

18 Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas. Aplinkos ministerija, Suomijos aplinkos institutas, 2007.




19 Studija "Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimas energijai gaminti", Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija. 2009 m. Parengta Energetikos ministerijos užsakymu.

20 "Kauno elektrinės plėtra įrengiant kombinuoto ciklo jėgainę (~350 MW elektrinės galios / ~350 MW šiluminės galios). PAV ataskaita. Rengėjas: UAB "Ekokonsultacijos", UAB „Termosistemų projektai“, 2008.

21 Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (2013-2023 m.). Esamos būklės analizė. Koncepcija. Rengėjai: UAB "Urbanistika", UAB "Lyderio grupė", 2011

22 Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė www.stat.gov.lt.

23 Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fonde skelbiama viešai prieinama ŠESD registro informacija.

24 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šilumos kainų statistika. Prieiga internete: /www.regula.lt/lt.

25 Ilgalaikių (iki 2030 m.) miško išteklių naudojimo prognozių patikslinimas. Vadovas prof. R. Deltuvas; LŽŪU. – Akademija, 2005.

26 A. Kuliešis., E Petrauskas. Lietuvos miškų naudojimo XXI amžiuje prognozė. Kaunas, Naujasis lankas, 2000.

27 Studija "Šiaudų kuro naudojimo technologijų įvertinimas ir rekomendacijų tolimesniam jų naudojimui bei biokuro briketų iš smulkių šiaudų ir žolinių augalų paruošimo technologijos parengimas". Ataskaita. Ūkio ministerijos užsakymu parengė UAB "COWI Baltic", 2007 m.

28 Miško kirtimų atliekų išteklių ir jų paėmimo iš miško ekologinės rizikos įvertinimas ir rekomendacijų parengimas". Mokslinio-tiriamojo darbo ataskaita. LŽŪU, Kaunas, 2008.

29 Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos. Aplinkos ministerijos užsakymu parengė LAMMC Miškų institutas, 2011.

30 Taikomasis mokslinis tyrimas (studija) "Bioenergetikos plėtros perspektyvų analizė ir būtinos priemonės, siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bioenergetikoje koordinavimą", Ūkio ministerijos užsakymu parengė LŽŪU, 2007.

31 B. Gailiušis, J.Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis. Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, 2001.

32 Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija. Aplinkos ministerija. Vilnius, 2006.




33 Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklapis www.gamta.lt.

34 Saugomų teritorijų valstybės kadastras www.vstt.lt.

35 Kultūros vertybių registras www. kpd.lt.

36 Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazė "Geolis" www. lgt.lt.

37 Kauno miesto požeminio vandens kokybės tyrimai. Ataskaita. Gamtos tyrimų centras, 2011.

38 Nacionalinės biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platformos galimybių studija. http://www.litbioma.lt/data/files/Biokuras_GStudija_2006_LT.pdf.

39 Öko-Institut e.V. – Institute für angewandte Ökologie. http://www.oeko.de/service/gemis/en/

40 Kietoji biomasė. "Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimo projektas"(Bioenergetikos skatinimas), Lietuvos energetikos institutas, 2012.




Priedas A Dokumentų priedai




Priedas B Grafiniai priedai




Priedas C SPAV procedūriniai dokumentai




Priedas D Visuomenės informavimas


Documents

ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ... pletros plano SPAV... · Web viewKadangi 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-715