Remigijus IEGIS

EKONOMINI TEORIJ ISTORIJA

VADOVLIS

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNAS, 2006

UDK

Recenzavo: prof. habil. dr. Vladas GRONSKAS prof. dr. Bronislovas MARTINKUS

Vilniaus universiteto leidykla, 2006 Remigijus iegis, 2006 ISBN

TURINYSPRATARM 6 1 dalis. EKONOMIN SUSIFORMAVIMO 9 1.1. 10 1.1.1. 10 1.1.2. 15 1.1.3. 21 1.1.4. Vidurami ekonomin mintis 25 1.2. Ekonomin mintis feodalizmo irimo ir kapitalizmo atsiradimo epochoje 40 1.2.1. 40 1.2.2. 45 1.2.3. 48 2 dalis. KLASIKINS POLITINS EKONOMIJOS ATSIRADIMAS ANGLIJOJE IR PRANCZIJOJE 64 2.1. 65 2.2. 70 Klasikins politins W. ekonomijos Petty bendrieji bruoai ir pltros etapai Vlyvasis merkantilizmas (manufaktrizmas) Ankstyvasis merkantilizmas (monetarizmas) Komercinis kapitalizmas ir jo teorija: merkantilizmo esm Ekonomin mintis Senovs Romoje Ekonomin mintis Senovs Graikijos mstytoj kryboje Ekonomin mintis Senovs Rytuose Ekonomin mintis senovje MINTIS IKI KAPITALISTINS RINKOS

ekonomins

nuostatos

2.2.1. 70 2.2.2. 79 2.3. 84 2.3.1. 84 2.3.2. 89 3 96 3.1. 97 3.1.1. 97 3.1.2. 100 3.1.3. 110 3.2. 119 4 129 4.1. 130 4.1.1. 130 4.1.2. 140 4.1.3. A. A. dalis. F. J. F. F. dalis. R. P. W.

W. Petty politins

Petty politins ekonomijos

teorinis aritmetikos formavimasis ekonomins ekonomikos

indlis idjos Pranczijoje nuostatos teorij

Klasikins

Boisguilleberto Cantillono indlis

FIZIOKRAT

EKONOMIN

MOKYKLA

Quesnay

indlis Fiziokrat Quesnay Ekonomin Turgot

ekonomikos

teorij mokykla

ekonomins lentel (Tableau

nuostatos Economique) nuostatos

Quesnay

ekonomins

KLASIKIN

POLITINS

EKONOMIJOS

MOKYKLA

Smitho ekonomikos A. Smitho mokymas teorijos

ekonomikos krjas A.

teorija Smithas metodologija

Klasikins

Smitho apie darbo

pasidalijim

143 4.1.4. 145 4.1.5. 147 4.1.6. 154 4.1.7. 162 4.1.8. 164 4.1.9. 168 4.2. 175 4.2.1. 175 4.2.2. 178 4.2.3. 180 4.2.4. 186 4.2.5. 189 4.2.6. 191 5 dalis. KLASIKINS POLITINS EKONOMIJOS MOKYKLOS EVOLIUCIJA 199 5.1. 200 5.1.1. N. Senioro ekonomins idjos XIX a. pirmosios puss ekonomin mintis D. Ricardo mokymas apie kapital ir reprodukcij ems rentos teorija Darbo umokesio ir pelno teorija Verts ir pinig teorija D. Ricardo metodologija D. Ricardo ir jo laikmetis D. Ekonomins Ricardo politikos ekonomikos problemos teorija A. Smitho mokymas apie kapital ir reprodukcij A. Smitho mokymas apie produktyv ir neproduktyv darb A. Smitho mokymas apie pajamas Verts teorija ir preki kaina Poiris pinigus

201 5.1.2. 206 5.1.3. 213 5.2. 219 5.3. 232 5.4. 244 5.5. 265 5.5.1. 265 5.5.2. 268 5.5.3. 270 5.5.4. 274 5.5.5. 277 6 285 6.1. 286 6.1.1. 287 6.1.2. 298 6.2. P. Ekonominio Proudhono utopizmo ir ekonominis kitos alternatyvios mokymas teorijos J. de Sismondi ekonomins pairos Ekonominio romantizmo teorijos dalis. KLASIKINS POLITINS EKONOMIJOS PRIEININKAI Reprodukcijos teorija Pridedamosios verts teorija Kapitalo struktra ir pagrindins idjos Istorizmo principas K. Marxas ir jo laikmetis T. J. J. K. H. Malthuso B. S. C. Carey gyventoj Sayaus Millio Marxo ekonomins skaiiaus ekonomikos ekonomikos ekonomikos teorija teorija teorija teorija idjos F. Bastiato ekonomins idjos

310 6.2.1. Pomanufaktrinio periodo utopinio socializmo pagrindiniai bruoai 312 6.2.2. 313 6.2.3. 318 6.2.4. 325 6.2.5. 331 6.2.6. 338 6.3. 345 6.3.1. 346 6.3.2. 352 6.3.3. 356 6.3.4. 362 6.3.5. 369 6.3.6. 371 7 dalis. EKONOMIKOS TEORIJOS EVOLIUCIJA XIX A. ANTROJOJE PUSJE 376 7.1. 377 7.1.1. Marinalizmas ir jo metodologiniai principai Marinalizmo ekonomikos teorija Angl istorins mokyklos svarbiausi atstovai Vokiei istorins mokyklos metodologiniai ypatumai Naujausioji istorin mokykla Jaunoji istorin mokykla Istorins mokyklos pradininkai Istorins mokyklos pirmtakai Agrarinis Vokiei socializmas. H. istorin Georgeo idjos mokykla Socialist rikardinink ekonomins nuostatos R. Oweno ekonomins nuostatos Ch. Fourier Falangai ir falansteriai C. de Saint-Simono ekonomins pairos

378 7.1.2. 384 7.2. 388 7.2.1. 388 7.2.2. 394 7.2.3. 398 7.2.4. 401 7.2.5. 404 7.3. 434 7.4. 453 7.5. 463 7.5.1. 464 7.5.2. 478 8 dalis. EKONOMIKOS TEORIJOS EVOLIUCIJA XX A. PIRMOJE PUSJE 498 8.1. 499 8.1.1. 499 8.1.2. H. Sidgwicko ekonomins idjos A. C. Pigou gerovs ekonomikos teorija Gerovs ekonomikos teorijos Lozanos mokykla Matematins krypties atsiradimas Kembrido Amerikiei mokykla. mokykla. Neoaustrikoji A. J. Marshallo B. Clarko ekonomikos ekonomikos mokykla teorija teorija mokykla Psichologin procento teorija Gamybini grybi teorija Ribinio naudingumo teorija ymiausi mokyklos atstovai ir j idjos Marinalistins Austr revoliucijos psichologin etapai mokykla

Matematin

509 8.2. 513 8.3. 522

Socialin Amerikietikasis

mokykla institucionalizmas

8.3.1. Institucionalizmo samprata ir pagrindiniai metodologiniai ypatumai 523 8.3.2. 530 8.3.3. 541 8.3.4. 550 8.3.5. Prancz ir anglikasis institucionalizmas. J. Hobsono ekonomikos teorija 554 8.4. 564 8.4.1. 565 8.4.2. 573 8.4.3. 579 8.5. 592 8.5.1. 592 8.5.2. 608 NAUDOTOS 625 VARD LITERATROS SRAAS RODYKL ved mokykla K. Wicksellio ekonomins idjos J. Robinson ved netobulos konkurencijos teorija mokykla E. Chamberlino monopolins konkurencijos teorija J. A. Schumpeterio efektyvios konkurencijos teorija Monopolijos ir konkurencijos teorijos W. Mitchello ekonomikos teorija J. Commonso ekonomikos teorija T. Vebleno ekonomikos teorija

(Stokholmo)

632

PRATARMEkonomikoje nra visam laikui nusistovjusi ties, o tik mginimai sukurti teorijas (hipotezes), kurios negali bti ,,rodytos, o bet kuriuo momentu gali bti paneigtos patirties. M. Friedmanas Gali kilti klausimas: kodl iuolaikinis ekonomistas turi gaiti laik nagrindamas ekonomikos mokslo istorij? Juk, atrodyt, bt keista atsakym iandienos klausimus iekoti prajusi ami ekonomist ratuose. Turbt geriausiai klausim atsak M. Blaugas todl, kad daug geriau inoti apie intelektualin paveld, kur mums paliko pirmtakai, nei tik numanyti, kad jis saugomas mums neinomoje vietoje ir paraytas mums nesuprantama kalba. Kaip ra T. S. Elliotas: Kakas pasak: Praeities raytojai nuo ms dar labiau nutol todl, kad mes inome tiek pat daugiau u juos. Ir tai tiesa: inome daugiau, nes mes skaitme j veikalus. Gilus ir C. Gide ir C. Risto pastebjimas: Kiekvien doktrin galima sidmti ir pamgti tik tada, kai inai jos istorij, kai pats perjai tuos paius kelius, kuriais klaidiojo tie, kurie j atrado ir mums paliko. Tokia tiesa, kuri tarytum nukrito i dangaus, visai neinant, kokiu vargu ji buvo gyta, yra lyg tas neudirbtas pinigas: i jo nebna jokios naudos. Todl ir atsiveriame praeities ekonomist knygas, kurios, F. Bacono odiais tariant, yra minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rpestingai gabenantys savo brang krovin i kartos kart. Taiau ekonomins minties istorija svarbi ne tik todl, kad galime mokytis i praeities, bet ir todl, kad dabart bei ateit su praeitimi sieja visuomens ekonomini idj tstinumas. iandienos ir rytdienos pasirinkimus formuoja praeitis, o ji taip pat. gali bti suprasta tik inant ekonomins minties raidos istorij. Ekonomikos moksl galima palyginti su galingu mediu, kurio stambios akos ir velus vainikas tai jau susiformavusios ir tik besiformuojanios ekonomikos srovs bei mokyklos. Jos analizavo vairias ekonomikos problemas, teorijas, danai tais paiais klausimais laiksi skirting ar net prieing nuomoni, iekojo silpnj oponent sukurt teorij ypatybi. imtmeiais sukauptos ir kritikai vertintos mokslins inios sudaro ekonomikos mokslo pagrind, jam pltojantis pagal mokslinio perimamumo principus. Todl io vadovlio tikslas ir yra supaindinti skaitytoj su ekonomini teorij raida. Pateikiamoje knygoje, i dalies iaugusioje i paskait studentams, pamginta sistemikai inagrinti j vystymsi feodalizmo ir kapitalizmo epochoje iki XX a. ketvirtojo deimtmeio vidurio, kai, anot ,,XX amiaus ekonomins minties istorijos autoriaus, prancz ekonomisto Emileio Jameso, Prasidjusi Didioji depresija sukl visos ekonomins minties kriz. Taip pat pateikiami vairi mokslini mokykl, palikusi ryk pdsak ekonomini mokym istorijoje, svarbiausi teoriniai teiginiai ir metodologins nuostatos. Norintiems geriau susipainti su ekonomikos teorijos metodologine raida, bt pravartu pavartyti Johno Neville Keyneso 1891 m. ileist veikal Politins ekonomijos visuma ir metodas, kuriame jis puikiai apibendrino visos XIX a. ekonomist kartos metodologin mstym, bei Lionelio Robbinso (18981984 m.) 1932 m. ileist veikal Ekonomikos mokslo prigimtis ir reikm, kuriame pamginta apibendrinti klasikins ekonomikos teorijos metodologij i XX a. pirmosios puss perspektyvos naudojant moderni terminologij. Kad moksle nebna imtaprocentini ties, puikiai parodys visikai prieingas tezes ginanti po keli met pasirodiusi Terenceio Hutchisono plaiai skaitoma knyga

Ekonomikos teorijos reikm ir pagrindiniai postulatai (1938 m.), o paties metodo ekonomikos teorijoje svarb gerai perteikia is M. Blaugo pastebjimas, kad Ekonomikos teorijos Meka yra ne biologija, kaip man A. Marshallas, ar kuri nors kita mokslo aka. Ekonomikos teorijos Meka yra pats mokslo metodas). Ekonomikos teorijos pltra atspindima ir per vyravusi ekonomini modeli kait. Tai neatsitiktinis pasirinkimas, nes, kaip pastebjo Johnas Maynardas Keynesas, Ekonomikos teorijos paanga susiveda beveik vien tik progresuojant modeli pasirinkimo tobuljim [...]. Ekonomikos teorija yra mokslas apie mstym modeli terminais, sujungt su dabartiniam pasauliui tinkam modeli pasirinkimo menu. Vadovlyje nurodyti bibliografiniai altiniai turt pagelbti kaip gairs tolesnms, gilesnms studijoms, o kiekvieno skyriaus pabaigoje pateiktos kontrolins uduotys ir klausimai pads pasitikrinti, kaip suprasta kiekviena tema. Be to, prie vairi ekonomist teorinio indlio vertinimo skaitytojas ras nuorodas Gyvenimo kelias. ioje dalyje pateikiami ymi ekonomist biografijos faktai, kurie, manytume, ekonomini teorij istorij daro gyvesn ir mums artimesn. Taiau nenorint tam gaiti laiko, aiku, galima i karto pereiti prie nuorod Ekonomikos teorija. (U pai idj itaip struktrizuoti vadovlio mediag neakivaizdiai esu dkingas Vilniaus universiteto prof. Jonui iinskui ir Antanui Rybeliui, nes i mintis gim skaitant Adamo Smitho Taut turto vertimui lietuvi kalb i autori puikiai paraytas ir labai informatyvias Adamo Smitho moralines ir ekonomines valgas). Pirmiausia tenka pastebti, kad nemanoma vien knyg sudti vis ekonomini doktrin istorij. Vadovlio autorius net to ir neband daryti. Taiau norint idstyti, kad ir labai glaustai, visa, kas atrod btina, teko daug ko ir atsisakyti. Todl nebuvo galima kiek plaiau aptarti ekonomins minties pltros antikos laikais ir viduramiais. (Norint nors kiek ulopyti i sprag, 1.1 skyriuje pateikiama mint period ekonomins minties raidos apvalga). Juk ekonomini mokym istorija tik dalis, nors ir svarbiausia, ekonomins minties istorijos, kuri pagal M. Blaug, galime vardinti kaip ,,ms mginim suprasti rinkos santykiais besiremianios ekonomikos veikiam istorij. Tok knygos nagrinjam laikotarpi struktrizavimo sprendim gali pateisinti K. Polanyi pastebjimas: Ekonomini sistem ir rink istorijos analiz rodo, kad visose epochose, kurios buvo prie dabartin, rinkos buvo ne daugiau kaip pagalbinis ekonominio gyvenimo rankis. Ekonomins minties istorija prasideda nuo t neatmenam laik, kai mons pirm kart susimst apie savo kins veiklos tikslus, bdus ir priemones, kaip j pasiekti, santykius, susiklostanius tarp moni grybi gavimo ir paskirstymo, pagamint produkt ir suteikt paslaug vykstant mainams procese ir dl j. Kaip pastebjo R. Levita, ekonomin mintis yra labai plati samprata. Tai ir nuostatos, vyraujanios masinje smonje, ir religiniai vertinimai bei nurodymai, susij su kiniais santykiais, ir mokslinink teorijos, ir politini partij ekonomins programos... Labai vairi ekonomins minties, samprotavim, ivad ir praktini sprendim pritaikymo sfera: ia ir bendri ekonomikos dsningumai, ir ekonomikos pavieni ak ypatybs, ir gamybos paskirstymo klausimai, ir pinig apyvarta, ir kapitalini investicij efektyvumas, ir mokesi sistema, ir pajam bei ilaid apskaitos metodai, ir ekonomikos istorija, ir kin teis... Visko net nemanoma ivardyti. Visoje ioje sudtingoje daugialypje visumoje, kurioje labai persipyn elementai slygikai galima iskirti ekonomikos mokymus teorines koncepcijas, atspindinias pagrindinius ekonominio gyvenimo dsningumus, apraanias santykius

tarp jos subjekt, irykinanias grybi sukrimo, paskirstymo ir main varanisias jgas bei svarbius veiksnius. Ekonominiai mokymai yra daug jaunesni u ekonomin mint, kuri yra tokia pat sena kaip ir pasaulis. Ji gali bti apibdinta kaip visuomenini-ekonomini santyki atspindys moni smonje, pasireikiantis ekonominmis pairomis, idjomis, vliau ir teoriniais apibendrinimais. Ekonomini teorij istorija prasideda tik XVI a. Jos itakos labai susijusios su feodalizmo irimu ir kapitalistinio-prekinio kio atsiradimu. Gilesnio aptarimo buvo nusipeln ir merkantilistai bei K. Marxas. Neaptartas liko ir ekonomini teorij raidos atspindys Lietuvos mokslo visuomenje, nors, inoma, Lietuvos ekonomikos mokslas, kaip ir kiekvienas mokslas, turi savo istorij, o pati ekonomins minties raida, raytiniai altiniai Lietuvoje yra analogiki kaip ir kitose alyse. Norintiems plaiau susipainti su ekonomins minties raida Lietuvoje XVI XVII a. rekomenduotina E. Laumenskaits knyga Ekonomin mintis ir jos krjai Lietuvoje (XVI-XVII a). Taiau, tikiuosi, kad nepaisant mint ribotum, darbas bus naudingas universitet bei auktj mokykl ekonomini ir vadybini krypi studentams bei visiems besidomintiems ekonomins minties raida. Kiekviena knyga prasideda nuo kvepianios minties. Vadovli ir mokomj knyg pagrindu daniausiai tampa ne vienerius metus universitetuose skaityt kurs mediaga. Bet vadovlio atsiradimui labai svarbus ir padrsinantis koleg odis. Perduodamas man skaityti ekonomins minties istorijos kurs tuometinis Vytauto Didiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius habil. dr. Zigmas Lydeka man dedikavo savo paskait konspekt Ekonomini teorij istorija. Tuomet jis palinkjo ,,parayti (perrayti) i ... ISTORIJ. Kaip tai pavyko sprsti skaitytojui. Bet dkoju prof. Zigmui Lydekai u padrsinim imtis ekonomikos teorijos istorijos studij, o taip pat vadovlio recenzentams prof. habil. dr. Vladui Gronskui ir prof. dr. Bronislovui Martinkui u kritik ir patarimus, be kuri pateikiamas skaitytojui darbas bt nevisavertis. leidin parengti ir ileisti padjo daugelio moni pastangos. Noriau padkoti Vytauto Didiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantms Ingai Maksvytienei, Jolitai Babaliauskaitei ir Daliai Rudytei bei Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto doktorantei Rtai Bubnienei u informacin pagalb raant atuntj vadovlio skyri. Labai dkingas ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto doc. Aleksandrui Krasnovui u nuveikt didiul darb tobulinant vadovlio kalb bei mokslo darbuotojai Daliai Gineitienei ir Sociokultrini tyrim centro administratorei Aurelijai Kairaitienei, negailjusioms savo valand, skaitant knygos korektras. Virelyje panaudotas Giedriaus Lauruo autorinio krinio fragmentas. Vadovlio paveikslus su dideliu kruoptumu pareng ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dstytojas Juozas Granskas. U tai jiems reikiu nuoirdi padk. Atskirai ypa dkoju mamai Bronislavai iegienei ir monai Ritai iegienei, kurios su kantria meile pritar man. Nuoirdus ai joms ir u laik, kurio prireik iai knygai. Autorius

1 dalisEKONOMIN MINTIS IKI KAPITALISTINS RINKOS SUSIFORMAVIMO

1.1. EKONOMIN MINTIS SENOVJEEkonomikos mokslo itak reikia iekoti Senovs pasaulio, pirmiausia Senovs Ryt pasaulins civilizacijos lopio mstytoj mokymuose. K. Howardas Pagrindins sampratos: Natrinis kis. Rytietikasis gamybos bdas. Valstybs valdymo ir vadovavimo kiui taisykls. Pirklys. emdirbyst. Pinigai. Kredito operacijos. Autarkinis ems kis. Idealios valstybs modelis. Teising main problema. Ekonomika ir chrematistika. Teisinga kaina. Vergvaldikas gamybos bdas. Palkan mimo ir prekybos neigimas. Turt kaupimo smerkimas. Prekybinis pelnas. Vartotojikas skolinimasis ir nuoma. Dvejybinis raas. Pagalbins sampratos: Pirminiai raytiniai altiniai. Hamurapio statym kodeksas. Artchaastra. Vergov. Visuomens luominis suskirstymas. Nam kio ir valstybs tvarkymo taisykls. Darbo pasidalijimo problema. Privaios nuosavybs problema. Prigimtins nuosavybi teiss. Gyventoj skaiiaus problema. Turtas. Viduramiai. Vertinimo dvilypumas. Ekonomin mintis senovje nebuvo atsijusi nuo kit mstymo apie pasaul form. Todl tiksliai nustatyti jos pirmsias apraikas nemanoma. Pirmosios ekonomins problemos buvo nagrinjamos pavieni mstytoj kriniuose, groinje literatroje, religiniuose bei teisiniuose veikaluose, net tautosakoje. Nenuostabu, kad ekonomini teorij istorikai savo studijas pradeda nuo vairi epoch. Senovs pasaulyje ekonomika nebuvo atsijusi nuo teiss, politikos, religijos. Todl ir raytini altini, kuriuose bt dstomi vien tik ekonomikos klausimai, nra. Taip pat paymtina, kad senovs laik ekonomins inios danai sutapo su valstybs valdymo menu. Juk ir ekonomins minties sisteminimas teorines nuostatas, visuomens priimtas kaip nuorodos vykdyti kin politik, prasidjo tuo metu, kai susikr pirmieji valstybi dariniai ir atsirado ekonomikos valdymo valstybins formos. Dabar yra inomos ir itirtos tik tos ekonomins mintys, kurios aptinkamos senuose raytiniuose altiniuose. Todl ekonomini mini istorijos pradia sutapo su pirmosiomis civilizacijomis, t. y. su pirmaisiais raytiniais altiniais. 1.1.1. Ekonomin mintis Senovs Rytuose Senovs Ryt iskirtin savyb valstybs kini funkcij mastai, i dalies nulemti ir objektyvi prielaid. Norint sukurti irigacines sistemas ir jas kontroliuoti reikjo, kad valstybs institucijos dalyvaut ioje veikloje ir naudotsi teisinmis priemonmis. Taiau i esms natralaus kio per didelis valstybins reguliavimas, apibriant skolinimo operacij sfer, prekyb ir atidavim vergov u skolas, bei valstybins nuosavybs lemiamas vaidmuo nacionalinje ekonomikoje tapo kriterijais, pagal kuriuos Ryt civilizacij kis neretai yra vadinamas rytietikuoju gamybos bdu.

Trumpai aptarsime tik populiariausius Senovs Ryt civilizacij ekonomins minties altinius. ia iskirtini seniausi kultr (Asirijos, Babilono, Egipto ir kt.) raytiniai altiniai. 1) Senovs Egipto (XXII a. pr. Kr.) laik garss to meto valdov pamokymai, (pvz., Achto, Duaufo snaus, pamokymai savo snui Piopi, kuriame pateikiamos valstybs valdymo ir vadovavimo kiui taisykls, kurias imokti valdovui buvo tiek pat svarbu kaip ir imanyti apie kitus menus, nes neratingumas prapultis, jis tolygus priklausomybei; ie Achto pamokymai... tai ne tik gyvenimikos iminties apibendrinimas, bet ir dokumentas, pateikiantis mums Senovs Egipto socialins organizacijos apra), taip pat vairios kalbos (pvz., XVIII a. pr. Kr. paraytos Ipusero kalbos, atspindjusios alyje vykus socialin perversm ir gynusios nuostatas, kuri pagrindin idja neleisti nekontroliuojamai augti paskoloms ir vergovei u skolas, taip siekta ivengti prastuomens turtjimo ir pilietinio karo vieningoje Senovs Egipto valstybje patikimame tvarkos alyje ir stabili administracijos pajam garante). Tai seniausi ekonomins minties paminklai per vis monijos valstybini darini istorij. 2) Mesapotamijos civilizacij raytiniai altiniai. ymiausias i j senovs Babilono (odis Babilu, ivertus i akad kalbos, reikia Dievo vartai) valdovo Hamurapio (17921750 m. pr. Kr.), etojo Babilono I dinastijos tsjo, vieno i didiausi ir garsiausi valdov per vis ilg Mesopotamijos istorij, teisynas (statym kodeksas), veiks ioje alyje XVIII a. pr. Kr. Kodekso tekst, dantiraiu ikalt akmeniniame stulpe, 19011902 m. rado prancz archeologin ekspedicija Irane, Szuose. Paymtina, kad Babilono teiss raid skatino ankstyva prekini pinigini santyki pltra, aktyvi vidaus ir usienio prekyba, todl, be paprotins teiss, prireik valdovo ratiko statyminio akto. Spjama, kad statymo tekst sudaro pavieniai tipiki teism sprendimai, urayti visuomenei. Hamurapis rpinosi, kad bt rengtos efektyvios drkinimo ir sausinimo sistemos. I upi tekjo daugyb kanal, ir vandens lyg juose reikdavo reguliuoti utvankomis. Dl nepakankamos kanal prieiros galjo sumati derlius ir labai pablogti krato moni gyvenimas. Todl nra ko stebtis, kad patys karaliai rpinosi kanal prieira ir savo rauose gyrsi es kanal sistemos saugotojai. statym kodekso vade Hamurapis pabr, kad jis iki soties parpino vandens savo monms. Netgi metai danai bdavo pavadinami kokio nors naujai ikasto kanalo vardu. Dirbtini kanal sistema buvo gana sudtinga, nes nuo dideli kanal bdavo kasami maesni grioviai, ie vl akojosi, ir vanduo patekdavo visus laukus. Valstieiai kanalus turdavo nuolat priirti. Nebdavo met, kad nereikt gilinti vagos, valyti sna, vl tvirtinti pylim. Upi neamas dumblas nussdavo ir kanal dugne, todl jie nuolat sekljo. Jei po keliolikos met dugnas taip pakildavo, kad valyti kanal pasidarydavo per sunku ir beprasmika, tada j upildavo ir kasdavo nauj kitoje vietoje. Priirti kanalus turdavo vietos gyventojai, ems savininkai arba nuomininkai, per kuri emes jie jo. Hamurapio kodekse keliolika paragraf skirta vandens kio klausimams ir pateikti teisiniai nuostatai. Labai svarbu buvo, kad klestt ems kis. Tokiame krate kaip Babilonas, kur stigo bet koki aliav, kur pagrindins tinkamos naudojimui mediagos buvo vendrai ir molis, ems kiui teko lemiamas vaidmuo. Jis buvo svarbiausias moni pragyvenimo altinis. Vis gyvyb palaik dvi ups Tigras ir Eufratas. Taiau kad i upi vandenys kratui net palaim, reikjo dirbti be atvangos ir sutartinai. Daug dmesio buvo skiriama prekybai ir transportui. Paiame Babilone susisiekimas jo, kiek tik manoma, upmis ir kanalais. Sausumos keliai ia buvo itin sunkiai pereinami, juos danai kirto ups ir kanalai. Pirkliai laivus daniausiai nuomodavosi, nes sav neturjo. Jiems aptarnauti samdydavosi

imanani kiperi, kurie, kaip matyti i Hamurapio kodekso 237 straipsnio, atsakydavo u tinkam krovinio gabenim ir pristatym, taip pat laivo bkl. Pirkliai tiek sausuma, tiek vandeniu pavieniui keliauti nenordavo; daniausiai susitardavo du ar trys verslininkai prekiauti bendrai, o paskui po pasisekusios prekybos peln pasidalydavo. Svarbus vaidmuo teko amatams. Amatininkai dirbo ne tik vidaus rinkai; j gaminiai buvo veami ir usien. Savo darbu jie labai padjo praturtti ir suklestti miestams ir bendruomenms. Be j negaldavo isiversti nei karaliai, nei ventyklos, nei krato gyventojai. Todl kiekvienas valdovas stengsi turti kuo daugiau naging amatinink, kurie galt jam sukurti norim prabang ir patogumus. Babilon, tapus labiausiai klestiniu senovs pasaulio miestu, amatininkai atvykavo i vairi ali, ypa i Artimj Ryt rajon. Vieni atsikeldavo savo noru, nes Babilone buvo geresns darbo ir gyvenimo slygos, kiti per karo ygius bdavo atvaromi prievarta. Tik taip Hamurapis galjo valdiniams utikrinti ram, statym saugom gyvenim. tiksl jis pabr ir savo dideliame statym rinkinyje: Tuomet dievai Anus ir Enlilis pasiauk mane, Hamurap, [...] kad ileisiau alyje statymus, pikta ir bloga sunaikiniau [...]. Hamurapio kodeksas paminklas, kuriam, ko gero, niekas neprilygo senovs istorijoje iki pat Romos teiss kodifikavimo po trisdeimt trij ami. statym svad bta jau umer laikais, taiau Hamurapis pirmasis 282 atskirus statymus, ikaltus dantiraiu bazalto steloje, perdirbtus, pritaikytus jo epochai ir sugrupuotus pagal temas, sujung vien didel svad ir paskelb j vieai. Kodeksu, gynusiu mones ir j nuosavyb, siekta, kad stiprusis neengt silpnojo. Pagal j, kad nebt sugriauti trij gyventoj klasi laisvj, ivaduotj arba mukenum (karaliaus dvaro ir banyios buvusij verg, kurie buvo tik i dalies laisvi, nes turjo dirbti em arba verstis amatu ir mokti rmams duokl bei privaljo dalyvauti karo ygiuose; jie patys galjo turti verg ir turto, taiau buvo priklausomi nuo savo pon) ir verg, laikyt babiloniei turtu bei dirbusi vairius darbus: staiusi naujus namus, trisusi karaliaus rmuose arba laukuose, tarnavusi amatininkams arba jusi tarn pareigas, ir privilegijuoto elito. Pastarasis u jam tenkanias teises atlikdavo valstybs tarnautoj ir dvasinink funkcijas. Natriniai-kiniai ryiai dl sparios prekini-pinigini santyki pltros ir grsms alies nepriklausomybei dl valstybini struktr ir armijos susilpnjimo sumajus mokesiams id, buvo smulkmenikai reglamentuojami prekybiniai sandriai, turto nuoma bei asmen samda (statym nuostat iais klausimais gausa rodo, kad jau tuomet buvo stambi nekilnojamo turto savinink ir stambi nuominink) ir taikomos labai grietos teisins normos, susijusios ne tik su ekonomine atsakomybe. U j paeidim taikytos rsios ekonomins, administracins ir baudiamosios atsakomybs priemons, nevengta ir mirties bausms. Pateiksime kelet Hamurapio statym kodekso nuostat. * mogus, pasiksins svetim (privai) nuosavyb, tarp j verg, baudiamas atidavimu vergov arba mirties bausme (7 straipsnyje sakoma: Jei mogus i laisvojo rankos ar kieno vergo be liudinink ir sutarties nupirko arba pam saugoti sidabro, aukso, verg arba verg, raguot, av arba asil, arba iaip k nors, tai tas mogus yra vagis, todl j reikia umuti). * U ne laiku sumoktas skolas nei valdovo kariai, nei kiti Babilono pilieiai nebepraranda savo ems vald, kurios privatin nuosavyb buvo individuali. * Vis (monos, snaus, dukters ar eimynos tvo) vergovs u skolas trukm neturi viryti trej met, kreditorius negali nuudyti ustatyto mogaus, o pati skola naikinama atbuvus bausms laik.

* Jei ustatytas mogus mirta dl kreditoriaus kalts, tuomet umuamas atitinkamas kreditoriaus eimos narys (t. y. prisilaikoma taliono (akis u ak, dantis u dant) nustatytos normos). * Procent u pinig skolinim riba neturi viryti 20 proc., natrins paskolos (javais) 33 proc. nuo jos pirmins sumos. * Jei piemuo pragan raguot ar av, kurie jam buvo patikti, tai savininkui turs atsiteisti raguoiu u raguot, avimi u av. * Jei dl emdirbio kalts vyko potvynis, tai jis ir visas jo turtas parduodamas, kad kaimynams bt atlyginti nuostoliai (53 straipsnyje sakoma: Jei mogus patingjo sutvirtinti savo lauko pylim ir jo nesutvirtino, ir pylime atsirado skyl, ir dl jo kalts vanduo nuplov lauk, tai tas mogus, kurio pylime atsirado skyl, turi atlyginti javais, kuriuos sunaikino. 64 straipsnyje raoma: Jeigu jis negali atlyginti jav, tai jis ir jo turtas parduodamas u pinigus, o nuplautojo jav lauko savininkai juos pasidalija). * Valstietis, negals sumokti sutarto nuomos mokesio dl stichins nelaims, pagal statymus nuo jos atleidiamas, o nuomos laikas pratsiamas vieniems metams. * Pirkimas ar pardavimas, jei tik galima, turi bti patvirtintas ratu, nes tik tada sandris ess teistas. Ratiki dokumentai skambdavo madaug taip: ei sar dirbt ir ustatyt sklyp prie Itars vart Borsipos viduje (toliau tiksliai apraoma ems sklypo padtis), i Nabuctiro, Nabulirio snaus, Ninurtaualimo palikuonio, u tris minas balto sidabro nupirko Nadinas, Nabuachaidino snus, Kildin Nanos palikuonis, nupirko u vis kain, kokia buvo pasakyta [...]. Jis (t. y. pardavjas) patenkintas, (sandrio dalyviai) atsiskait, jis (pirkjas) pretenzij neturi [...]. Jie negali prie io klausimo grti ir vienas kit sksti. Nordamas sklyp susigrinti, jis (t. y. pardavjas) turt gautj sidabr grinti dvylikateriopai. Patvirtinant dokument antspaudais (dalyvavo): (paminti ei liudinink vardai). Borsipa, ajaro dvideimt pirma diena, tryliktieji Nabukuduriusuro, Babilono karaliaus, metai. Nabuetiro pirto nagas vietoje jo inomo antspaudo. Jis sklyp permatuos ir tada pagal dokument (imoks) daugiau ar maiau sidabro. * Prekiautojas, paimdamas i pirklio avans pinigais ar prekmis, turi surasti jiems rink, kurioje jis udirbt. Gaut peln jis pasidalija su pirkliu. Jei prekiautojas negauna pelno, tuomet jis turi grinti pirkliui du kartus tiek pinig ar preki, kiek gavo i pirklio. * Jei mogus isinuomojo laiv, pasisamd kiper ir laiv pakrov jav, viln, alyvos, datuli ar kitoki dalyk, o kiperis buvo aplaidus, nuskandino laiv ir praud jo krovin, tai kiperis turi atlyginti u laiv, kur nuskandino, ir u visk, kas su juo prauvo. 3) Senovs Indijos raytiniai altiniai (IV a. pr. Kr.). Vedose atsispindjo bendruomenins santvarkos laikotarpio ir vergovins santvarkos formavimosi pradios ekonomins pairos. Jose mons skirstyti pagal natralias j savybmis ir pareigas. Taiau to meto Indijos mstytojams buvo bdingas savotikas vergovs supratimas, pagrstas tuo, kad pagal statymus udrai buvo aukiausi kast (brahman) kolektyvin nuosavyb, o tai leido laikyti norma kolektyvin verg valdym. Kitas svarbus krinys yra Artchaastra tai traktatas apie politikos ir valstybs valdymo men. Veriant paodiui, jo pavadinimas reikia mokym (artcha) apie pajamas (astra). Spjama, kad io krinio autorius yra Kautilja Vinugupta, karaliaus Candra Guptos I, valdiusio IV a. pr. Kr. pabaigoje, patarjas. Traktate tautai skelbiamos nuostatos apie turto darbin prigimt ir btinum reguliuoti prekybinio pelno paskirstym tarp pirkli ir valstybs. Jo nuomone, btent valstyb utikrina irigacini rengini apsaug, lengvatin naudojimsi eme, rdos igavim,

keli tiesim, amat pltr, kov su spekuliuojaniais prekeiviais ir t. t. Kaip valstybs funkcijos vardijama: pakrai kolonizavimas, nauj kaim krimas, perteklini gyventoj perklimas, imigracijos skatinimas, ulini ir rezervuar, palaikani irigacines sistemas, rengimas, emvaldos, gyvulininkysts ir sodininkysts skatinimas. Sutinkamai su traktatu, turto kaupimas natraliu bdu numano visuomens skirstym vergus (kurie, tiesa, galjo turti turto ir eim) ir laisvuosius pilieius arijus kuriems neturi egzistuoti vergov, ir kiekvienas, kuris negrina skol, priklausani u ems naudojim, privalo patirti emiausio luomo dali laikinai arba visam laikui. Pirkli klass egzistavimas vert Kautilja Vinugupta domtis pelnu, apie kur jis kalbjo visai bsimosios gamybos ilaid teorijos dvasioje. Kautilja Vinugupta peln trauk preks kain kaip kitas ilaidas. Be to, pasisakydamas u valstybs reguliuojam kin mechanizm, Kautilja Vinugupta pasil grynai empirin gamintoj ir pirkli ilaid diferencijavimo preks kainoje variant. Jis sil i anksto nustatyti 5 ir 10 proc. dydio normatyvus atitinkamai nuo vietins ir usienins kilms preki kainos. Artchaastroje paliesta ir daikt verts problema. Verts dydis nustatomas pagal darbo dien kiek, o atlygis grietai siejamas su darbo rezultatais. Dl to Kautilja Vinugupta skyr rinkos kain nuo verts, pabrdamas, kad konkuruojantis pirkjas didina preks kain, pakeldamas j vir tikrosios verts. Ekonomins politikos programoje Artchaastra kviet valdov pltoti gamybines jgas, remti pirklius, atgabenanius ujri preki ir eksportuojanius valdovo prekes, reguliuoti preki kainas, sukuriant preki fondus, ir laikytis aktyvaus valstybs biudeto didinti pajamas ir mainti ilaidas. Finansin valdovo programa buvo grindiama daugybe natrini ir pinigini mokesi. Svarbus pajam altinis buvo valdovo kis. Tarp ilaid svarbiausios buvo ilaidos aukojimui dievams, haremui ir puotoms. 4) Senovs Kinijos raytiniai altiniai. Pirmiausia tai Konfucijaus (551479 m. pr. Kr.) ymusis krinys Ln ji (arba Pokalbiai ir apmstymai), kuriame surayti jo pokalbiai su mokiniais. Taip pat mintinas kolektyvinis ekonominis traktatas Guan-czi (IVIII a. pr. Kr.). Kinijoje VIIIVII a. pr. Kr. iplito geleiniai rankiai, paspartin emdirbysts ir amat pltr. Pltsi prekiniai-piniginiai santykiai, ir stiprjo pirkli vaidmuo. Bendruomens iro, o paveldim aristokratij stm privatus vergovinis kis. Btent tokiame fone susiformavo Konfucijaus mokymas. Reglamentuot bendruomenini-patriarchalini santyki ir luomins auktuomens ekonomins gerovs valstybinio gynimo alininkas Konfucijus teig, kad tik isilavins valdovas, bdamas tautos tvu ir teisingo veikimo garantu, pajgus i ties utikrinti, kad sukuriamas visuomens turtas bt tolygiai paskirstytas. is filosofas nors savo natralios teiss teorijoje ir pripaino moni skirstymo luomus dievikj ir gamtin prad, vis dlto man, kad kiekvieno mogaus pareiga siekti moralaus tobulumo, sisavinti vyresni gerbimo, snaus pagarbos tvui ir brolikos draugysts natralias taisykles. Konfucijaus nuomone, mons gyvens pasituriniai, kai kininkavimas bus sumanus, o darbas, didinantis tautos ir valdovo turt, taps taip pat naudingas ir didiojo bendrumo (valstiei bendruomens kolektyvins nuosavybs), ir paveldinios aristokratijos (kuriai simpatizavo Konfucijus) bei nepaveldim vergvaldi (kuri sigaljimo jis bijojo) privataus valdymo slygomis. O tolimesn vergovs, amat ir prekybos laikotarp atspindjusio kolektyvinio traktato Guan-czi autoriai, panaiai kaip ir Konfucijus, pagrindiniu udaviniu laik padaryti valstyb turting ir mones patenkintus (visiems monms dirbant vienodai ir, tuo paiu, tolygiai paskirstant turt, neleidiant turtti prekeiviams ir lupikautojams). Taip pat, kaip ir Konfucijus, jie pasisak u visuomens luomin suskirstym. Jie egzistavusi klasi pagrindu laik aukiausi prad dao ir man, kad be Dievo

irinktos diduomens ir auktj luom, alis nesugebt gyventi pagal natralius dsnius. Todl visi alies mons negali priklausyti diduomenei, nes tada nebus kam dirbti ir alis neturt pajam. Bet tada nebt diduomens. Darbas buvo vardytas kaip valstybs galybs altinis, bei ikelta svarbi idja apie main ekvivalentikum. Tarp natrini-kini santyki stabilizavimo priemoni svarbiausiomis traktato autoriai laik: duonos kain valstybin reguliavim (kad gyvenvietse vyraut ramyb), duonos (grd) valstybini atsarg sukrim, lengvatini kredit emdirbiams vedim, tiesiogini mokesi geleiai ir druskai pakeitim netiesioginiais (iuos mokesius perkeliant ant gaminam i j naudojam preki) ir kt. Paymtina ir ta aplinkyb, kad turto sampratos pagrindinmis sudedamosiomis dalimis traktate kartu su auksu ir deimantais pamintos ir kitos mediagins grybs, kuri prekin esm rinkoje yra neabejotina. Be to, aukso kaip preks ir valstybs itekli apskaitos mato vaidmuo buvo aikinamas pirmiausia jo natralia paskirtimi tarnauti kaip pinigai ir skatinti tokius mainus, dl kuri vien nauda bna didesn, negu kit. Visose Senovs Kinijos mokyklose konfucizmo, legist, daocist buvo reikiamos paviens ekonomins mintys. Minti Senovs Ryt mstytojai ir kriniai apra ir atspindjo rytietikj gamybos bd, jungus feodalizm ir vergvaldyst. Pastebtina, kad Senovs Ryt alyse atsirado ir vadinamj konkrei ekonomikos moksl statistikos, finans, kins veiklos apskaitos, ems kio valdymo mokslo pradmenys. 1.1.2. Ekonomin mintis Senovs Graikijos mstytoj kryboje Graik ekonomins idjos pltojosi ir evoliucionavo kartu su kio raida. Senovs Graikijoje kio pagrindas buvo emdirbyst, kur eimininkas dirbo pats su savo eima. Be to, palanki senovs graik geografin padtis (pusiasalis, daugybs sal saleli jungiamas su Maja Azija ir kitomis Europos dalimis) ilgainiui paskatino prekybos atsiradim. Dl to atsirado btinyb naudoti pinigus, kalti monetas (odis moneta kils i Juno Monetos, kurios ventykloje senovs Romoje buvo kaldinamos monetos) bei jas padirbinti, klastoti (i istorijos inoma, kad jaunystje kartu su tvu pinigus padirbinjo ir senovs graik filosofas Diogenas; u poelg jis buvo gdingai ivytas i jo gimtosios Sinopos...). Buvo pabriamas sav monet naudojimas: 420 m. pr. Kr. ileistame vadinamajame Atn pinig statyme buvo raoma, kad tie, kurie kaldins miestuose savo sidabrin monet ir naudosis ne Atn monetomis, bus baudiami. ems kis pradjo specializuotis vyno ir aliejaus eksportui, prasidjo maisto produkt (jav) importas, atsirado kredito operacijos ir noras pelnytis i prekybos, kaupti turtus. Dl nuolatinio gyventoj skaiiaus augimo ir j susitelkimo miestuose atsirado tam tikra socialin-ekonomin politika, pagal kuri buvo draudiama iveti maisto produktus ir leidiama skolinti pinigus tik tiems laivams, kurie sipareigoja pargabenti duonos, lin, vykdomas paprast moni maitinimas valstybs lomis ir t. t. Main kio prekybins dvasios sigaljimas lm stambesni moni atsiradim (tiesa, ne didesni kaip 120 darbinink) bei laisvo darbo istmim ir jo pakeitim verg darbu. Tokioje ekonominio gyvenimo aplinkoje formavosi senovs graik ekonomins pairos. Paymtina, kad graikai, palyginti su kitais mokslais (politika bei etika), ekonomik kreip maiau dmesio, nei kitus socialinio gyvenimo reikinius. Graik mstytoj ratuose, panaiai kaip ir romn bei vidurami laik autori darbuose, nerandame atskir veikal, kuriuose bt nagrinjami ekonominiai klausimai. To prieastis galima aikinti dvejopai: viena vertus, kinis gyvenimo nebuvo labai sudtingas, vyko autarkiniuose ems kiuose; antra vertus, paties kio reikm ir

vert maino turt sigijimas karo priemonmis, vergijos plitimas ir verg vertimas dirbti kio darbus. Dl to atsirado niekinantis poiris kin veikl, kaip vergik. Graik ekonomini idj tenka iekoti daugiausia j filosof, i dalies raytoj ir istorik ratuose. Pavienes ekonomines mintis jau reik tokie Senovs Graikijos mstytojai ir politikai kaip Likurgas, Solonas, Periklis, savo garsiojoje Laidojimo kalboje idsts liberalius egalitarizmo ir individualizmo principus (paymtina, kad jis 15 met (443429 m. pr. Kr.) buvo faktikas Atn, pasiekusi savo politins santvarkos demokratizacijos ir ekonomikos bei kultros suklestjimo virn, valdytojas), individualizmo pradininku laikomas atomistas Demokritas, valstybs sukrim laiks didiu pasiekimu bei gins privai nuosavyb, kurios panaikinimas jam buvo nesuderinamas su natralia kova u egzistavim; kartu Demokritas pasisak prie stambiosios emvaldos augim ir neribot pinig kaupim, kadangi godumas pinigams neturi rib, sofistai Protagoras (jis pirmkart monijos istorijoje sukr teorin atstovaujamosios demokratijos pagrind, ir is pagrindas buvo Protagoro doktrina, kad visi mons (kad ir nelygiai) yra teisingumo dalininkai), Gipijus, Antifonas, taip pat Sokratas (469399 m. pr. Kr), vis ekonomin veikl siejs su moralinmis dorybmis, nes turto sigijimui reikia energijos, usispyrimo, garbingumo, o jo isaugojimui susilaikymo. Sokratas, smerkdamas siek praturtti, idealizavo spartietik tvark bei laisvam pilieiui fizin darb nelaik gdingu. Taiau rykiausios ekonomins mintys aptinkamos pagrindini Senovs Graikijos mstytoj ir mokykl krj Ksenofonto, holizmo atstovo Platono ir Aristotelio veikaluose. Btent i senovs graik mstytoj darbuose buvo nagrinjamos nam kio ir valstybs tvarkymo taisykls. Atn poliso aristokrat rato atstovo, emvaldio Ksenofonto (apie 430355 m. pr. Kr.) ymiausias traktatas buvo Economicosas (arba Apie nam k), kuriame Sokrato ir Kritobulo pokalbio forma apraytas pavyzdinis Atn pilieio nam kis. ia buvo aptarta tokie buities aspektai, kaip eimynini pareig pasiskirstymas tarp vyro ir monos; nam patalp rengimas ir kini atsarg isaugojimas, valdytojo ir tarn parinkimas; j lojalumo utikrinimas; galiausiai, emdirbio gamybins uduotys nuo dirvos apdirbimo ir sjos iki derliaus numimo. Ksenofonto Economicosas tai sveiko proto ir gyvenimikos iminties manifestas. Skaitytojas ia ras pai vairiausi patarim ir pamokym: i dalies banali (pavyzdiui, kad duon reikia laikyti sausoje pastato dalyje, o vyn vsioje); i dalies irading (pavyzdingo eimininko liudijimu, drabuius ir batus, kuriuos jis turi duoti darbininkams, reikia siti ne vienodus, o vienus blogesnius, kitus geresnius, kad bt galima ger darbinink apdovanoti tuo, kas yra geresnio, o blogam duoti tai, kas yra blogesnio). Kartais ia galima aptikti ir visai nelaukt pasilym (pavyzdiui, atskiras skyrius skirtas temai: monos atpratinimas nuo kosmetikos priemoni ir pripratinimas stiprinti kn kiniais rpesiais). Mintame traktate Economicosas, kurio pavadinimas ilgainiui tapo mokslo, nagrinjanio kinius, gamybinius santykius, pavadinimu, (o taip pat kituose) buvo isakytos ios pagrindins Ksenofonto ekonomins mintys: a) ekonomika tai mokslas apie savo kio turtjim. Ji turi mokyti vergvald tvarkyti kio reikalus taip, kad bt pagaminama daugiau grybi; b) ekonominio gyvenimo idealas autarkinis ems kis. emdirbyst pagal svarb buvo prilyginama menui ir vardijama vis profesij motina bei maitintoja;

c) prekyba kaip profesija laikyta graiko nevertu usimimu. Jis kritikavo stambij prekyb, pritardamas tik emvaldi aristokratijos prekybai duona; d) nagrinjo darbo naumo problem, (Ksenofontas teig: tas, kas vykdo paprasiausi darb, atlieka j geriausiai; e) pirmasis i senovs graik autori nagrinjo darbo pasidalijimo problem (ypa krinyje Kiropedija) ir teig kad darbo pasidalijimo laipsn visuomet lemia realizavimo rinkos dydis (nors apskritai elgesio rinkoje tem Ksenofontas aptar tik prabgomis, kalbdamas apie pirkli profesij); f) teig, kad darbo skirstymas protin ir fizin, o moni laisvuosius ir vergus yra natralios (gamtins) kilms; g) nagrinjo pinig problem (jis atkreip dmes pinigus, kaip koncentruot turt, kur galima bet kada panaudoti kio reikalams (tai yra kaip kapital) ir teig, kad pinigus mons irado tam, kad juos naudojant bt vykdoma preki apyvarta ir turto kaupimas, bet ne lupikikai turtjama); h) atkreip dmes verts problem (pagal j vert yra tik tai, kas teikia naud. Ksenofontas teig, kad bet kuriai prekei bdinga naudingos savybs (vartojamoji vert) ir gebjimas bti ikeistai kit prek (mainomoji vert); ios mintys leidia j vardyti savotiku E. von Bohm-Bawerko pirmtaku); i) pateik pirmuosius kainodaros proceso analizs elementus (kain svyravimas buvo siejamas su preki (vario, geleies, maisto produkt) pasilos kitimu). Sokrato mokinys Platonas (427347 m. pr. Kr.), kaip ir Ksenofontas, gyveno tuo laikotarpiu, kai Graikija po kar pergyveno kriz ir klasins kovos tarp aristokratijos ir demokratijos, tarp turtingj ir varg, verg ir vergvaldi, tarp demokratini Atn ir oligarchins Spartos paatrjim. Jis, kaip ir jo mokinys Aristotelis, savo darbuose skeptikas ir empirines sofist bei Demokrito pairas pakeit metafizinio racionalumo atmaina ir atmet laisvs bei lygybs etik, ipltodamas vien i sistemikiausi ir stipriausi intelektualinje istorijoje mogaus laisvs idjos kritik. I Atn emvaldi diduomens eimos kils ir ger isilavinim gavs Platonas savo ekonomines mintis plaiausiai idst dviejuose veikaluose Valstyb ir statymai. Pagrindins jo mintys dstomos emiau. 1. Platono idealas tai nedidelis kis esant maai pinig ir turto, menkus mainus, smulki gamyb, vyraujant ems kiui. Pralobimas, pagal j, yra moraliai nepageidautinas piliei bendro turto vert neturt skirtis daugiau kaip keturis kartus. 2. Darbo pasidalijim laik visuomens susiskirstymo luomus pagrindu ir pagrindiniu valstybs santvarkos principu. Jis teig, kad kiekvienas gali atlikti gerai tik vien darb. 3. Nagrinjo pinig problem, pinig funkcijas suvesdamas verts mat ir apyvartos priemon bei pasisakydamas prie tok vulgar versl kaip prekyba pinigais ir gaunamas i to pajamas palkanas. Platonas man, kad paskolos tegali bti grindiamos draugikumu, todl be palkan. Moneta negalinti gimdyti monetos. Todl jis grietai neigiamai irjo pinig kaip brangenybi kaupimo funkcij, vadindamas nevariais tuos mones, kurie i visko siekia gauti pelno. 4. Nagrinjo verts problem. Uuominomis isak mint, kad mainant btina sulyginti nesulyginamas, skirtingas prekes. 5. Sukr idealios valstybs model, kuris buvo grindiamas universaliais proto principais ir jame buvo numatytas visuomens padalinimas luomus. Pirmiausia iskyr aristokrat luom (filosofus) ir kari luom (armij). Jie knijo idealios valstybs valdymo aparat ir, mokslininko nuomone, negaljo turti nuosavybs joki ems bei nuosav nam ir sunkinti save kininkavimu, nes jie vis gyvenim

turi paaukoti valstybei ir nuo pat maens gyventi bendruomense, neleidiant turti savo eim. J materialinis aprpinimas (pagal lygiavos princip) turi bti visuomeninis. Paymtina, kad Platonas buvo sitikins, jog visiems monms ir vyrams, ir moterims turi bti suteikta galimyb parodyti savo tinkamum tapti valstyb valdaniais nariais. (Jis buvo pirmasis filosofas ir ilgai vienintelis, ikls lyi lygybs idj.) Likusi visuomens dalis, turinti ir disponuojanti privatine nuosavybe bei galinti gyventi eimose, buvo laikyta emesne kasta treiuoju luomu. Platonas j pavadino minia (emdirbiai, amatininkai, pirkliai). Dar buvo iskirti vergai, laikyti laisvj piliei nuosavybe ir atlik visus juoduosius darbus. Platonas pagal valstybs plan norjo sukurti toki tvark, kurioje viepataut taika ir teisingumas, t. y. toki tvark, pagal kuri kiekvienas yra savo vietoje ir visada ten pasilieka. domu, kad Platonas statymuose net nustat konkret gyventoj skaii savo valstybje: 5040 eim. Tai sudar i viso apie 20 000 gyventoj (neskaiiuojant verg ir metk). Jei is skaiius sumat, Platono nuomone, reikt skirti premijas gimstamumui skatinti, o jei atsirast gyventoj perteklius steigti kolonijas. 6. Neig fizin darb. Vergov pagal Platon tai natrali ir amina tvarka, o vergas tai kalbantis rankis. 7. Nagrinjo privaios nuosavybs problem. J laik prietaravim ir nesutarim altiniu valstybje, taiau skelb, kad ji nelieiama. 8. Reik mintis apie nuosavybs bendrum idealioje valstybje. Taiau jeigu Valstybje Platonas ragino panaikinti nuosavyb, tai statymuose jis, uuot panaikins, nori padaryti j visuotine. em suskirstoma sklypais taip, kad pilieiui tekt tik vienas sklypas ir ne daugiau. Kad toks ems skirstymas nesikeist, turi bti udrausta em parduoti, dalyti ir keisti, taip pat sujungti vien kelis sklypus juos paveldint ar gaunant kaip krait. Tokiu bdu, Platono nuomone, isilaikyt lygyb, tiesa, valstybei kiantis ir produkt paskirstym. Taiau, pagal j, idealios valstybs modelis tinkamas tik graikams. 9. Idealioje valstybje draud paskolas, preki pirkim kreditan, reikalavo apriboti pirkli pelnus normuojant kainas. Pagal Platon u preki veim ir iveim niekas neturt mokti. 10. Bdamas holistas, teig, kad Dalis egzistuoja dl visumos, o visuma neegzistuoja dl dalies. Platono mokinys Aristotelis (384322 pr. Kr.), filosofas i Stagyro miesto, savo ekonomines mintis plaiausiai idst dviejuose traktatuose Nikomacho etika (taip aini pavadintame filosofo snaus Nikomacho vardu) ir Politika, kurie yra savotiki pokalbi, kartais samprotavim, visiems girdint, uraai. Nepaisant i dviej minties milin filosofij (platonizmo ir aristotelizmo) skirtum, j ekonominse pairose esama bendr bruo. Abu jie buvo link konservatizm, nepalankiai irjo ekonomins paangos naujoves. J ideal sudar kuklus kis su menkais mainais, vidutine gamyba, nedaug pinig ir turto. Turtjimas jiems abiem atrod ne tik maai pageidautinas (Aristotelio nuomone, per dideli turtai neigiamai veikia gamyb pralobs amatininkas maiau paiso darbo), bet ir abejotinas moraliai (labai turtingas mogus negali bti geras ir laimingas). Todl buvo logikas ir j silymas nenaudoti taurij metal (aukso ir sidabro) monetoms kalti, kadangi tai prisideda prie demoralizuojanios prabangos sigaljimo. iam reikalui jiems tinkamesni atrod menkesni metalai (geleis, varis). J tikslas buvo sukurti toki socialin santvark, kuri palikt pilieiams daug laiko usiimti politika. Labiausiai pageidaujama kine veikla jie laik ems k, kuriame pagrindinis gamybos veiksnys buvo gamta. Todl ir darbo klausimai jiems maai rpjo. Abu filosofai, siekdami stacionarios, harmoningos valstybs, sutiko ir dl to, kad io tikslo nepavyks gyvendinti, jei nebus

reguliuojamas gyventoj skaiius. Kita vertus, Aristotelis aikiai suprato, kad skurdas yra revoliucijos ir nusikaltim tvas bei teig, jog kiekvienas, pamsts apie monijos valdymo men, sitikins, kad imperij likim lemia jaunimo isilavinimas. Pagrindins Aristotelio ekonomins mintys dstomos emiau. 1. Pirmasis iaikino kai kurias ekonomikos kategorijas (pvz., Politikoje pasakodamas apie i finikiei kilusio filosofo Talio gebjim usidirbti, parod monopolio svarb tam) ir tam tikru mastu atskleid j ry. Palyginus i fragment surinkt Aristotelio ekonomin sistem su A. Smitho Taut turtu, galima velgti stebinant pagrindins minties perimamum. 2. Aikino ekonomikos samprat. Pagal j ekonomika yra politikos dalis. 3. Aristotelio idealas buvo nedidelis emdirbio kis, kuriame, suprantama, dirbo vergai. is kis turi apsirpinti beveik viskuo, kas reikalinga, o ko nepakanka, galima gauti teising main bdu i kaimyn (Antikinje Graikijoje nuo pat racionaliosios filosofijos laik mainai buvo laikomi btina bendro moni gyvenimo slyga). 4. Kr idealios valstybs model. ioje valstybje valdymo, prieiros ir kontrols funkcijas turi vykdyti tik laisvi pilieiai, o pat visuomens skirstym laisvuosius ir vergus bei j darb protin ir fizin nulm vien tik gamtos dsniai. Politikoje jis ra: Gamta sutvarkyta taip, kad ir fizin laisvj moni organizacija kitokia nei fizin verg organizacija; pastarj knas galingas, tinkamas dirbti fizinius darbus, o laisvieji mons yra tiess ir netinkami dirbti pana darb, todl jie tinkami politiniam gyvenimui [...]. Vergijoje Aristotelis, nors pats buvo kils i metk ir veds verg, mat smoningo, atitinkanio gamt tikslo siknijim. Vergovje jis mat t galimyb, kuria tobulyb palink mons galt jos siekti, o tobulybs gali siekti tik isivadavusieji nuo kovos dl bvio. Taigi, nors vergov esanti blogyb, bet ji neivengiama ir btina; be verg negalinti gyvuoti jokia valstyb. Kita vertus, A. Marshallo nuomone, vergov, kaip natral reikin, greiiausiai, senovs laikais traktavo ir patys vergai. Prakalbus apie Aristotelio idjas, kurios, vertinant iandieniniais standartais, bt itin reakcingos, reikia paminti ir jo sitikinim, kad moterys i prigimties yra emesns ries btybs. Taiau ir i idja atspindjo to meto pairas. 5. Aristotelis, palyginti su bet kuriuo kitu Antikos mstytoju, plaiau nagrinjo prekinius-piniginius ryius. Jo svarstymuose labai priartta prie skirtumo tarp natralaus kio ir prekins gamybos supratimo. 6. Pirmasis ekonomikos mokslo istorijoje mgino analizuoti kapital. Aristotelis teig, kad pinigai negali gaminti pinig (t. y. atmet pinig skolinim), todl kritikavo palkan mim. 7. Pirmasis nustat du preks aspektus naudingum (vartojamj vert) ir mainomj vert, o taip pat skirtumus tarp j: Visk, k mes turime, galime naudoti dviem bdais; pavyzdiui, batai yra naudojami pagal tiesiogin paskirt neiojimui ir kaip main priemon. Aristotelis prijo ivados, kad prek naudinga tampa ne tiesiogiai, o mainoma kit prek. Aristoteliui pirmasis analizavo reikinius, kuriuos mes dabar vadiname preks kaina samprata, apie kuri sukasi visa iuolaikin mikroekonomika. Tiesa, pats Aristotelis Nikomacho etikoje kalbjo apie teising main problem bendruomeninio gyvenimo kontekste. Jis suprato, kad pagrindiniai santykiai tarp moni main metu tai proporcija, kuria viena gryb keiiama kit. Labiausiai Aristotel domino kriterijus, padedantis sprsti, kokia main proporcija teisinga, o kokia ne. Aikaus atsakymo klausim jis nepateik, bet iekojimai ioje srityje padar poveik visai

tolimesnei ekonomins minties pltrai. Aristotelio samprotavimus bt galima apibendrinti taip: - mainai vyksta, jei tuos, kurie dalyvauja mainuose, sieja abipusis poreikis, ir, jei tai, kas turi bti apkeista, kuria nors prasme yra lygs ir turi bendr mat; - main bendras matas yra poreikis, kur praktikoje pakeiia pinigai (moneta), be to, pinigai tai slyginis matas, jis nustatomas ne natraliai, o moni sutarimu; - mainai teisingi, jei abiej pusi santyk atspindi j darb santykis; vykdydami tarpusavio mainus, mons dalyvauja bendrame (bendruomeniniame) gyvenime, kuris be teising main yra nemanomas. Tiesa, kalbdamas apie bendr gyvenim, jis yra pastebjs, kad Bendrai gyventi ir turti bendrus daiktus visada sunku, bet ypa sunku turti bendr turt. Taiau Aristotelis pripaino tam tikro turto (dalies ems) bendrum. Aristotelio idjos turjo didiul poveik kainos teorijos pltrai. Taiau tik XVIII a. prancz mstytojas J. Turgot pasil ir ipltojo mint dl poreiki tarpusavio palyginamumo (r. 3.2 poskyr). Dar po imto met i karto keletas puiki mokslinink pagal tai sukr ribinio naudingumo teorij (r. 7 skyri). Jai iandien pritaria dauguma ekonomist. Aristotelis bene pirmasis pastebjo kolektyvini arba bendr vald neefektyvaus naudojimo ypatyb. Traktate Politika jis teig: Kas priklauso visiems, tuo maiausiai rpinamasi, mons labiau link rpintis savo nuosavybe negu tuo, k jie dalijasi su kitais. Nagrindamas turt, Aristotelis iskyr dvi jo ris: natrin ir pinigin. Pirmj jis laik tikruoju turtu, teigdamas, kad turtas yra visuma priemoni [...] btin gyvenimui ir nauding valstybinei bei eimyninei bendruomenei. O pinigai yra tik turto enklai, o ne pats turtas. Tuo paiu jie negaljo padti isaugoti turt bei bti jo kaupimo priemone, ir kaip tik todl ir nuosavybs objektu. Atitinkamai Aristotelis ir men sigyti turt skirst dvi kryptis. Pirmosios tikslas patenkinti poreikius, antrosios kaupti pinigus. Anot Aristotelio, turtas kuriamas tik pasisavinant j i gamtos; prekyba turto nekuria, o tik j perskirsto: Turtjimo, pasinaudojant ems vaisiais, menas visiems priimtinas. is menas [...] yra dvejopas, jis susijs ir su prekyba, ir su kio valdymo menu; pastarasis yra btinas ir giriamas, o pirmasis, kils i main, pagrstai peikiamas, nes jo nauda gaunama ne i prigimties, o kit moni naudos sskaita. Neatsitiktinai Aristotelis skyr ekonomik natrali kin veikl, susijusi su reikaling grybi gamyba (t. y. emdirbyst, amatus ir smulkij prekyb, kiek ji naudinga vartojimo interesams), ir chrematistik gebjim praturtti (ypa pinigais) pltojant stambij prekin prekyb. Jos tikslas piniginis turtjimas, ir tarpininkavimo bei lupikavimo operacijas. chrematistikos objekt Aristotelis velg grietai neigiamai, smerkdamas savo meto monms bding pinig vaikymsi ir dl to, es, irstani natrali visuomens tvark, bei ypa bjaurjosi lupikavimu. Jis ra: Visikai pagrstai lupikavimas sukelia neapykant, nes jis veria paius piniginius enklus nuosavybs objektu, kurie taip praranda t savo paskirt, dl kurios jie buvo sukurti. Juk jie atsirado dl main prekybos, o procent mimas lemia pinig augim. [...] kaip vaikai panas savo tvus, taip ir procentai yra piniginiai enklai, kylantys i t pai pinigini enkl. i turtjimo ris i esms prietarauja gamtos tvarkai. Nieko nuostabaus, kad tokio poirio laiksis Aristotelis filosofo otium cum dignitate laik garbingesniu gyvenimo stiliumi negu darb pirklio, neturinio vidins ramybs: pastarojo veikla buvo tolygi neg-otium, tai reikia uimtumui. Kalbdamas apie pinigus, Aristotelis teig, kad jie atsiranda ekonomikos sferoje main prekybos poreikiams patenkinti. ia prasme jie tiek pat btini, kiek ir natrins atsargos, nes prisideda prie pragyvenimo reikmen sigijimo. Aristotelio nuomone,

pinigai main prekyboje vykd dvi funkcijas: a) main tarpininko, arba vlesne terminologija apyvartos priemons; ir b) grybi imatavimo priemons, arba verts mato. Taigi pinigai padeda mainyti ir imatuoti bei palyginti grybes. Preks tampa lygios viena kitai dl to, kad visos jos yra ireikiamos pinigais. Apie tai, k bendro skirtingose prekse ireikia pinigai, Aristotelis nesusimst. Taiau jei ekonomikoje pinigai yra instrumentas, tai chrematistikoje jie tampa tikslu. Be to, pinig kaupimas neturi t natrali rib, kurios bdingos natrinms atsargoms. Dl to Aristotelis ir ufiksavo reikin, kuris tiems laikams buvo naujas ir neprastas: Visi usiimantys pinig apyvarta stengiasi padidinti pinig kiek iki begalybs. Taigi uuot buvs instrumentu, turtas tampa tikslu ir pradeda konkuruoti su kitais, tuometinje visuomenje daug reikmingesniais tikslais. I ia kilo ir nepritarimas tokiam elgesiui. Aristotelis ra: ios krypties pagrind sudaro siekis gyventi bendrai, o ne gyventi dorai. Tsdamas savo mint, Aristotelis dar toki ivad: [...] kadangi is trokimas (gyvenimo bendrai skirtingai nuo doro gyvenimo. autoriaus pastaba) neribotas, tai ir siekis t priemoni, kurios padeda numalinti trokim, taip pat neribotas. ia jis nurod pagrindin slyg, kuriai esant atsiranda itekli ribotumo (retumo) problema pagrindin iuolaikins mikroekonomikos problema, neretai tiesiog vadinama ekonomine problema. Aiku, Aristotelis nesukr nors kiek vientisos ekonomins koncepcijos, be to, jis atspindjo ar net gyn tuometin gyvenimo tvark. Smerkdamas pinig kaupim, Aristotelis siek ubgti pavojui iai tvarkai u aki. I ia kilo ir kritikas poiris konkreias veiklos ris, su kuriomis buvo glaudiausiai susijs naujas elgesio tipas: komercinei prekybai (skirtingai nuo main, ar natrini main) ir ypa lupikavimui. Aristotelio poiris iais klausimais giliai siskverb visuomenin smon ir maiausiai dviems tkstaniams met suteik ekonomins minties krypt. Nekalbant jau apie tai, kad daugel ami neatsirado jam lygaus mstytojo pagal teorinio mstymo gali. 1.1.3. Ekonomin mintis Senovs Romoje Romnai savo veikalus ra daug vliau u graikus ir todl daugeliu atvej jie yra graik mokiniai ir bendraminiai, nedaug k naujo suteik ekonomini mini istorijoje. Senovs Romos kis pltojosi panaiai kaip ir graik. Iki III a. pr. Kr. Roma daugiausia buvo ems kio kratas su palyginti menkai ipltotais amatais, prekyba ir jrininkyste. em jau nuo V a. pr. Kr. buvo valdoma privatins paveldimos nuosavybs teismis. Taiau nuo III a. pr. Kr. senovs Romos kyje vyko svarbios permainos. Pradjo sigalti piniginiai mainai ir tolima prekyba su helenistiniais Rytais bei Kartagina. Be to, m plstis stambi ki latifundij ems kis, istumdamas smulk ems k, i dalies todl, kad Romos patricijams (senatoriams) 220 m. buvo udrausta verstis piniginmis operacijomis ir jiems gaunam turt teko investuoti em. Laukams dirbti buvo pakankamai verg, todl verg darbas m stumti laisvj darb. Dl to atsirado beturtis proletariatas laisvi darbininkai. Imperijos laikais Roma dar labiau tapo pasaulio valstybe su ipltota prekyba ir pinig kiu, vienu i svarbiausi pasaulio pinigini operacij, aukcion ir prekybini sandri centr. (Roma gyveno i to, kas bdavo atgabenama laivais vadinamja mare nostrum ms jra). Galima sakyti, kad tuometin preki apyvarta buvo milinika milijardin, prilygstanti iandieninei. Prekybos laisv padjo Romai pltotis, todl buvo ne tik eksportuojama daug preki kitas alis, bet taip pat ir importuojama i likusios Europos dalies, Azijos ir Afrikos. Taiau nors Rom i viso pasaulio plauk grybs, pagrindusios posak, kad visi keliai veda Rom, ji pati

gaminant ias grybes gamyboje didesnio vaidmens nevaidino ir nesukr rimtesns pramons, nes pramons darbus buvo irima nepalankiai. Galiausiai pasibaigus visiems ukariavimams ir igrobus nukariautas provincijas, i kuri Rom plaukdavo turtai, prasidjo finansin kriz. Mokjim balansas tapo pasyvus ir daug aukso teko igabenti Rytus. Sumajus pinig kiekiui, iaugo j perkamoji galia dl to m kristi kainos, prasidjo bankrotai. Finansus buvo mginta taisyti monet klastojimu (Neronas sumaino sidabro kiek denaruose iki 90 proc., Trajanas iki 85 proc., Markas Aurelijus iki 75 proc., vliau Septimas Severas iki 50 proc., o apie III a. vidur denaruose buvo beliks juokingas sidabro kiekis 5 proc.), bet tai tik dar labiau pablogino ido padt (tai atsitiko dl Greshamo dsnio blogi pinigai istumia gerus pinigus), sukl kain augim, vert jas normuoti (imperatoriaus Diokletiano reformos, pasibaigusios neskme ir Romos Imperijos bei darbo pasidalijimo sistemos lugimu). Be to, pritrkus verg, nebebuvo kam dirbti dvaruose, todl juos imta skirstyti maais sklypais arba nuomoti kininkams, kurie neturjo teiss pasitraukti nuo savo ems sklypo. Taigi, bendras vaizdas keitsi, kininkavimo laisv m nykti, pradjo sigalti paveldimi luomai, gro natrinis kis. Mokesiai ir algos valdininkams taip pat moktos natra. Senovs romn ratuose taip pat veltui iekotume speciali veikal, kuriuose bt nagrinjamos vien tik ekonomins problemos. Jos, kaip ir graik veikaluose, buvo terpiamos filosofinius, juridinius ratus bei groin literatr. Be to, palyginti su graikais, romn ekonomins idjos nepasiymjo gausumu ir originalumu. Tai galima aikinti bendrais romn ir graik ypatumais. Graikai buvo gyvo, atraus analitinio proto, o romnai veiksmo mons buvo kariai ir administratoriai, sukr pax romana su institucijomis, kurios padar didel tak statym leidybai ir politikai. Ekonomini reikini tyrimu jie usim tik tada, kai kin suirut jau buvo tolokai nuengusi ir verste vert ja domtis. Taiau ioje srityje jie, kaip jau minta, daugiausia sek graik filosof idjomis. Rykiausios ekonomins mintys aptinkamos i Senovs Romos filosof darbuose: a) Catono Vyresniojo (Cato Maior, 234149 m. pr. Kr.), emdirbyst laikiusio garbingiausiu usimimu laisvam pilieiui ir paraiusio traktat Apie emdirbyst praktin vadov vidutinio kio eimininkui, kuriame rekomendavo sigyti 100 juger (iek tiek daugiau nei 25 ha) vald su gera eme, kuri pati nea vaisius; vietov, kur sikrusi sodyba, turi pasiymti geru klimatu, apylinkse turi bti darbo rank, o netoliese didelis miestas ir susisiekimo priemons up, jra, viekelis. Catonas Vyresnysis buvo natrinio kio alininkas, nors ir rekomendavo visk, kas yra perteklinis, parduoti, b) broli Tiberijaus (162133 m. pr. Kr.) ir Gajaus (153121 m. pr. Kr.) Gracch su j vardais, ypa po to, kai 134 m. pr. Kr. Tiberijus Gracchas buvo irinktas liaudies tribnu, siejamos svarbios ems reformos, siekusios apriboti stambij emvald (buvo draudiama nuomoti daugiau kaip 500 juger valstybins ems vienam asmeniui ar 1 tkst. juger romn eimai) ir pagerinti valstiei padt (i ems pertekliaus, kur stambieji emvaldininkai privaljo grinti valstybei, buvo suformuotas naujas ems fondas, i kurio neturintys ems ar maaemiai Romos pilieiai galjo gauti 30 juger sklypus), kurios galiausiai patyr neskm, o patys broliai Gracchai, sugebj nukreipti piliei akis vidaus problemas ir apie deimt met ilaikyti demokratin valstybs bei piliei interes pusiausvyr, galiausiai kovoje su stambiaisiais emvaldiais suerzint senovs gynj buvo nuudyti, c) agronomo, archeologo ir istoriko Varrono (11627 m. pr. Kr.), siekusio sustiprinti latifundijas: atsivelgdamas ems kio prekybingumo augim, jis usibr tiksl pagrsti pastovi derli gavim alyje ir rodinjo, kad btina didioji

sjunga tarp emdirbysts ir gyvulininkysts; iki ms dien iliko trys jo traktato Apie ems k knygos, paraytos jau senatvje po Spartako verg sukilimo, ir kompozicikai apmusios atitinkamai emdirbyst, gyvulininkyst ir sodybin k (pauktininkyst, vejyb ir bitininkyst). Prie beriant grdus dirv, Varronas patar itirti Visatos pagrindinius elementus: vanden, em, or ir saul. Jo nuomone, reikia ne tik gerai painti vietines dirvas, bet ir isiaikinti, kokia duotoje sodyboje yra reikalinga ranga, o stambiems ems kio darbams vynuogi rinkimui, pjiai geriau panaudoti samdom darbuotoj darb, d) raytojo ir agronomo Columello (I a. pr. Kr.), paraiusio 12 knyg apie ems k ir kritikavusio griet elges su vergais bei pasisakiusio u protingai tvirt eges su jais norint priversti vergus dirbti jis sil su vergais kalbtis ir kartais net pajuokauti, o taip pat juos specializuoti, pritraukiant kvalifikuot verg darb, e) Salustijaus (C. Sallustius Crispus, 8635 m. pr. Kr.), pabrusio ir neigiam turto reikm romn tautos dvasiai, f) filosofo Lukrecijaus (T. Lucretius Carus, apie 9854 m. pr. Kr.), kuris piktinosi savo amininkais dl to, kad jie renka ir didina turt, piliei krauju apipilt, gods lavon krvas ant krv be atodairos krauna, diaugiasi iaurs, kuomet pasimirus brol palydi, valgio negali paksti pas gimines savo ir bijo, g) poeto Vergilijaus (7019 pr. Kr.), kurio viena i krybini virni poema Georgikos, tapo savotiku himnu ems kiui ir valstieio darbui. Poemos keturios knygos skirtos atitinkamai emdirbystei, sodininkystei ir vynuogininkystei, gyvulininkystei bei bitininkystei. Apraydamas valstiei ems kio rpesius, pateigdamas verting agronomini patarim, Vergilijus visur grind savo idj apie tai, kad tik per darb mogus pajauia vienyb su gamta. h) Plinijaus Vyresniojo (Gajaus Plinijaus Sekundo) (2379 m. pr. Kr.), nors ir neparaiusio specialaus agronominio traktato, taiau remiantis enciklopediniu isilavinimu sukrusio plat veikal, vis antikos ini enciklopedij Naturalis Historia (Gamtos istorij, pirm kart ispausdint Venecijoje 1496 m. ir buvusi pagrindiniu vidurami inynu), kuri sudar 37 knygos ir apm visas jo laiko ini akas: fizik, ems k, literatr, geografij, medicin, filosofij. Paymtina, kad jei Columellas dar turjo tam tikr iliuzij dl vergvaldysts, tai Plinijus Vyresnysis tiesiogiai smerk vergvaldikus santykius, be to, skirtingai nuo Columello, raginusio vykdyti agrotechninius eksperimentus, nesiskaitant su gamybos snaudomis, jis kviet emvaldius nuosaikumui, i) Cicerono, Senekos, Marko Aurelijaus, Epikteto, ir kt. Jie danai reik dviej filosofini mokykl idjas. Ir viena, ir kita filosofija buvo individualistin. Taiau viena j Epikuro (341270 m. pr. Kr.) filosofin sistem pltojusi epikriei mokykla, kurios individualizmas plauk i tam tikros socialins nevilties, individo gyvenimo tikslu laik savj gerov ir laim, bei kaip bendrumo atsiradimo prieast vardijo vien tik naudos siekim. O antroji stoik mokykla, kurios individualizmas kilo i nauj vili, kurias kurst gils to laiko liai, savo tikslu laik palaimos siekim laikantis tam tikr dorybi pirmiausia dvasios stiprumo ir susivaldymo. Dl to ios mokyklos atstovai grio ir dorovs centr perkl pat individ ir monikum. I to kilo moni lygybs ir politini bei luomini skirtum neigimo idjos. O bendrumo idj stoikai laik vis veiksm ieities taku. Pagrindin stoik mintis buvo idja apie natrali bkl ir natrali teis. Romos mstytojai, kaip ir graikai, smerk prabang, turto, ypa pinig, trokim, auktino natrin ems k, ekonominiais sumetimais pasisakydami u smulkj ems k lyginant su stambiuoju, danai ignoravo palkan mim. Pastebtina, kad romn verts svoka visikai atitiko j praktin prot ir, pavyzdiui, Catono

Vyresniojo buvo suvedama gamybos ilaidas, peln nagrinjant kaip pertekli vir ios verts. Todl norint gauti didel peln buvo siloma ramiai laukti aukt kain. Kain susidarymas buvo patiktas laisvai rinkai. Besipleiant mainams, atsirado teisingos kainos verum pretium svoka. Imperatorius Diokletianas savo edikte stengsi nustatyti teising kain pagal paprastas gamybos ilaidas. Taiau kit Romos filosof darbuose (pavyzdiui, Cicerono), galima rasti nuorod, kad pripastama daikto naudingumo svarba kainos susidarymui. Taiau Catonas Vyresnysis prieinosi samdomo darbo naudojimui ir siek utikrinti pajamas verg sskaita. Jis skyr daug dmesio j darbo organizavimui, reikalavo iki galo inaudoti ir grietai reglamentuoti verg darbo dien. Bijodamas, kad vergai susivienys, Catonas Vyresnysis rekomendavo skatinti tarp j ginus, nuvarginti juos sunkiu darbu ir pastatyti slygas, kurios bt blogesns u darbini gyvuli. Vadinasi, ventinmis dienomis jauiai galt ilstis, o vergai vis tiek turt dirbti, susirgusius jauius reikia gydyti, o susirgus verg Catonas Vyresnysis rekomendavo parduoti kaip pasenus veim. Be verg jis numat ir samdom u pinigus ar dal derliaus darbuotoj panaudojim ienavimui, vynuogi rinkimui, samdant juos vienai dienai. Nors Romos statymai gyn privatin nuosavyb ir sutari laisv (btent Romoje atsirado labai ipltota ir daugeliu poiri grietai individualistin privatin teis), nebuvo neigiama ir valstybs taka kiniams reikalams. Valstybin valdia stengsi reguliuoti palkanas, kiosi emvaldos santykius, baud jav spekuliantus, siekusius kelti kainas, kontroliavo rinkas, ribojo ar net stabd taurij metal iveim ir t. t. Romos filosofai, smerk pinig iveim ir svetim preki veim, pavyzdiui, Plinijus Vyresnysis, iomis savo mintimis labai primena merkantilistus. Romos politinio veikjo ir filosofo Cicerono (M. Tullius Cicero, 10643 m. pr. Kr.), kur F. A. von Hayekas apibdino net kaip pagrindin iuolaikinio liberalizmo autoritet, svarbiausi veikalai yra Apie valstyb ir Apie pareigas. iuose originaliuose traktatuose keliamos tokios pagrindins ekonomins mintys: a) jis rm vergovin tvark, privatin nuosavyb, stambij emvaldyst, kuri laik kilmingiausiu usimimu, o emdirbyst vertingiausia tarp pragyvenimo altini, rekomenduodamas skaityti Ksenofonto veikalus, ypa Apie nam k; b) pasisak u stambiosios prekybos pltojim (iuo poiriu jis labai skiriasi nuo Senovs Graikijos mstytoj); c) stengsi apibdinti ideal valstybs piliet nepriklausomai nuo luomo (smerkdamas perdt ilaidum (sinistra liberalitas), ekonominiu poiriu svarbiausiu siekiu laik teisingum labdar, o mogaus dorovs srityje labai teigiamai vertino dvasin orum, kupin paniekos emikiems dalykams); d) pagal Ciceron, prigimtins nuosavybi teiss nra (nuosavyb gyjama kar metu, emi okupavimu). Taiau tvonij (patrimonium) isaugojimo klausimas jam buvo aktualus, nes ragino: eimos nuosavyb, kuriai gdinga leisti sunykti, reikia laikyti apskaitoje, bet taip, kad niekas nevelgt yktumo ir gobumo; e) Roma mstytojui buvo idealus pasaulio modelis su paiu teisingiausiu gyvenimo bdu (Romos polio sunaikinimas Ciceronui reik viso io pasaulio t ir sunaikinim. Todl jis neabejojo, kad valstyb turi bti taip sutvarkyta, kad bt amina). Pamintina, kad Ciceronas antikinje Romoje sakydamas savo garsisias kalbas jau naudojo od informacija ir valstybs veiksmus mgo lyginti su mogaus organizmu: Mat kaip siela, sakoma, nurodinjanti knui, sakoma, kad ir aistrai, bet knui lyg karalius savo pilieiams ir gimdytojas vaikams, o aistrai lyg eimininkas vergams, nes j aboja ir malina, taip ir karali, ir karvedi, ir pareign, ir

senatori, ir patricij, ir liaudies nurodymai vadovauja pilieiams ir sjungininkams lyg knams siela, o eimininkai taip vergus kankina, kaip geriausioji sielos dalis, tai yra imintis, tos paios sielos ydingas ir nusilpusias dalis aistras, pykius ir kitokias negeroves. Ciceronas buvo tvirtai sitikins, kad rimta veikla tra tokia, kai pilietis vykdo savo pareig valstybei. Neatsitiktinai jis pabria, jog visi tie, kurie turi gimt sugebjim vadovauti, privalo nedelsdami siekti valstybs tarnybos, nes, anot jo, ne kitaip juk tegali bti valstyb valdoma arba dvasios didyb parodoma. Galima spti, kad ymusis oratorius, ne kart alinte nualintas nuo pamgtos valstybins veiklos, pirmiausia save laik gimusiu valstybs reikalams (negotium) tvarkyti. Stoik filosofins mokyklos atstovo Senekos (3 m. pr. Kr. 65 m.) veikalas Laikai Liucijui tai 124 laikai, kuriuose reikiamos ir ekonomins mintys, skirtos vergovs problemoms sprsti. Seneka pasisak prie dvasin vergov ir kviet elgtis su vergais humanikai patardamas: Elkis su emiau stoviniais taip, kaip nortum, kad su tavimi elgtsi stovintys aukiau, nors ir neragino vergus ilaisvinti. Kita vertus, Seneka man, kad pirmieji mons nekaltai sek gamta. Viskas buv daroma bendrai. O paskui ias tobulai sutvarkytas slygas sismelk mogaus godumas [...] ir, vaikydamasis pertekliaus, mogus prarado visk. Taigi, tas stoicizmas, kur suformulavo didysis romniko stoicizmo novatorius, buvo nebe valstybins veiklos teorija. Nors jis kaip Ciceronas dar kalbjo apie tvonij (patrimonium), kuri respublikos laikais buvo Romos pilieio valstybins ir moralins verts pagrindas, taiau jam nuosavybs tausojimo idja daugiau trukd, negu padjo teorikai pagrsti asmenybs laims problem. Todl reikia galvoti, kiek lengvesnis skausmas yra neturti, negu prarasti, sak Seneka, kalbdamas apie turt. Tai rodo, kad jam rpjo jau ne socialinis asmenybs pripainimas, o tik jos dvasin ramyb, kurios iekojimas ir nuved Senekos filosofij udaro individualizmo keliu. Lyginant graikus ir romnus galima bt padaryti tokias ivadas: 1) graikai formulavo valstybs idj su visa apimaniomis funkcijomis, taip pat aprpianiomis ir mogaus gyvenim bei veikl; romnai daugiau formulavo privatins nuosavybs individualistin idj, kaip mogaus ekonominio gyvenimo pagrind; 2) graikai rmsi valstybe, vedania kolektyvizmo link, o romnai rmsi individu, vedaniu individualizmo bei liberalizmo link ir jiems Dvylikos lenteli statymai knijo svarbias individualios laisvs garantijas. Pirmasis i jose surayt vie statym skelb, kad jokios privilegijos ar statutai nebus taikomi vieniems privatiems asmenims kit asmen nenaudai prietaraujant statymui, kuris bendras visiems pilieiams ir kuriuo visi asmenys, nepaisant padties, turi teis naudotis. Ir vien, ir antr veikalai, gyn vergvaldik gamybos bd, buvo skaitomi ir studijuojami vlesniais laikais bei turjo takos ateities kart ekonomini teorij formavimuisi. 1.1.4. Vidurami ekonomin mintis lugus Romos imperijai (476 m.), Vakaruose prasidjo laikotarpis, vadinamas viduramiais, kuris tssi iki XV a. pabaigos. Viduramiai paprastai laikomi grynai protini, realiu gyvenimu nepagrst, konstrukcij amiumi, grynosios abstrakcijos, deduktyvinio metodo laikais. Taiau, aiku, ir iuo laikotarpiu kinis gyvenimas nesustojo. kins struktros ir ekonomini idj poiriu viduramiai dalijami du laikotarpius: 1) ankstyvieji viduramiai (daugelyje Ryt ali prasidjo IIIVIII a., o Europos alyse VXI a. ir tssi iki XIII a.);

2) vlyvieji viduramiai (tssi nuo XIII a. iki XVI a. pradios). Ankstyvaisiais viduramiais, sunykus ekonominiams miest pagrindams, buvo bdinga neipltotas udaras, izoliuotas natrinis kis (statymuose vadinamas villa), baudiava, kai beveik vienintelis usimimas buvo emdirbyst, keliaujantys amatininkai ir prekybininkai. Nebuvo rykaus visuomens isisluoksniavimo. Vakar Europa apie 486 m. kaip pinig pasirinko dinar, kuris buvo labai menkos verts, ir tai gerai parodo ekonomin t laik Europos skurd. io laikotarpio ekonomins idjos buvo visikai priklausomos nuo banyios, mginant gaivinti senovs graik filosof idealus, ir, apvilktos religijos skraiste, aptinkamos Banyios tv ratuose. I j mintini Klemensas Laktancijus, Kiprijonas, Grigorijus i Nysos, garsiausias i graik Banyios tv Jonas Krizostomas (apie 347407 m.), v. Augustinas ir kt. J ratuose buvo jauiama akivaizdi graik filosofijos, romn teiss ir ventojo Rato (ypa Naujojo Testamento) taka. Ekonominiai Biblijos svarstymai Banyios tv ratuose priimami kaip normos, kaip Dievo nustatytos mogaus elgesio taisykls. Ekonomins reikms turjo tokios j mintys: - gimta moni lygyb juk visi mons yra Dievo vaikai, kil i protvi Adomo ir Ievos; - vergijos smerkimas net ir maiausiai radikaliuose veikaluose buvo skelbiama, kad tikiniojo vergas, prims krikt, tampa laisvas; - prigimtin turto bendrumo idja buvo manoma, kad privatin nuosavyb bendr turt pakeit tik monms nusidjus (pavyzdiui, v. Ambaziejus ra, kad Dievas atidav em visiems monms, o privati nuosavyb atsirado dl yktumo; Ryt Banyioje Konstantinopolio patriarchas Jonas Auksaburnis (mirs 407 m.) skelb: i pradi Dievas vis em paliko visiems. Nesantaika kilo tada, kai mons itar odius mano ir tavo), taiau nebuvo siloma grti ankstesn situacij. (Juk ir Senasis bei Naujasis Testamentai patvirtina, kad mons turi privai nuosavyb, kuri saugo dorovs dsnis, o u teiss paeidimus gresia bausm. Septintas sakymas skelbia: Nevok! Draudimo forma tokia aiki, kad ja ireikiamos normos negalima nei paneigti, nei interpretuoti. O deimtas sakymas draudia geisti svetimo turto); - rank darbo taurumo idja (pagal krikionik samprat darbas nra tik vargas ir prakeikimas, kitaip negu man Antikos filosofai Graikijoje ir Romos imperijoje, jis neemina mogaus ir yra mogaus gyvenimo iraika bei pagrindin ekonominio proceso prieastis); - palkan mimo ir prekybos neigimas draudimas lupikauti sudar vien i svarbiausi kanonins teiss punkt, nes palkininkyst draud v. Ratas (Mozs statymai draud imti palkanas i brolio. Jzus Kristus sako: Skolinkite nieko i to nesitikdami (Luko VI, 35); o kalbdamas apie prekyb Tertulijonas sak: odis pirkti, taigi verstis prekyba, vartojamas v. Rate paymti nuodmei, kuri atsiranda i trokulio pelnytis; Konstantinopolio arkivyskupas Jonas Krizostomas irgi tikjo, kad pirkliai vargu ar gali gyventi be nuodms; draudimas imti palkanas kanoninje teisje atsirado ne vliau kaip IV a., bet ypa grietai tai imta vertinti XIXII a.); - labdaros skatinimas; - turt kaupimo smerkimas buvo pabriamas turto reliatyvumas: Viso blogio altinis tai perteklius ir trokimas turti daugiau, nei mums reikia bei pabriama, kad Ne tas turtingas, kuris supamas vairi vald, bet tas, kuriam nereikia daug; ne tas skurdius, kuris nieko neturi, bet tas, kuriam daug reikia; - mginimo pasipelnyti dl kain augimo smerkimas Ryt krikioni vienas i ideolog Vasilijus Didysis (IV a.) ragino: Nelaukite duonos trukumo, kad

atidarytumte savo aruodus [...] Nepelnykite aukso naudodamiesi badu ir nesinaudokite visuotiniu skurdu, didindami savo turtus. Be to, kain klimas ir spekuliacija buvo smerkiami ne tik ekonominiais, bet ir moraliniais sumetimais, kaip kenkiantys geriems paproiams, ardantys visuomens solidarum. Pastebtina, kad iki XI a. krikioni raytoj darbuose maai domtasi ekonominiais klausimais. Pirmiausia buvo pabriamas sielos iganymas. Banyios tvai teig, kad Dievas dl savo gerumo nevienodai paskirst vairioms alims gamtos iteklius ir ems kio produktus, kad skatint draugikus mainus tarp taut ir sujungt jas taikos ryiais. Jonas Auksaburnis rodinjo, kad Dievo valia ne viskas gali augti ir bti gaminama bet kuriame pasaulio kampelyje: tai padaryta tam, kad tautas glaudiai sujungt keitimasis grybmis. Teodoretas Kyrietis (mirs 458 m.) tarp ali besidriekiani jros juost palygino su erdvaus miesto turgaus aikte, o salas su ueigomis pirkliams apsistoti. Pat ventojo Rato teiginiais paremt krikionik poir turt bei nuosavybs samprat galima apibendrinti taip: 1) Nuolat pabriama, kad turto bei nuosavybs tyko pavojai; turtas ir nuosavyb ne savaime blogi, bet kietina mogaus ird, didina godum ir egoizm, trukdo atsigrti Diev, ar net visai J ustoja. 2) Turtas neretai siejamas su kit moni inaudojimu ir engimu. 3) Krikionikos artimos meils sakymas laikomas pareigojimu pasidalyti savo turtu, ypa su neturtingaisiais ir vargais. 4) Jzaus Kristaus sekjams ypa svarbus turto atsisakymas ir savanorikas neturtas. Toliau trumpai apvelgsime ymiausio i Banyios tv v. Augustino (354 430 m.), kurio religins, filosofins, etins ir valstybins idjos (vadinamasis augustinizmas) viepatavo per visus viduramius, ekonomines idjas. Gims Tagastje (Alyras), i pradi laiksis manicheistinio dualizmo koncepcijos, jis vliau perjo prie neoplatonizmo. Todl i karto reikia paymti, kad brandiai v. Augustino, 387 m. apsikriktijusio ir tapusio Hipono (iaurs Afrika) vyskupu, mstysenai ypa daug takos turjo neoplatonizmas. ymiausias jo veikalas De civitate Dei (Apie Dievo valstyb), ispausdintas 1467 m., kuriame Romos imperijos lugim reaguojama teze, kad jos viet turi uimti krikioni Banyios persmelkta Dievo valstyb. Kalbdamas apie darbo pasidalijim, jis teig, kad protinis ir fizinis darbas yra lygiaveriai ir neturi daryti poveikio mogaus padiai visuomenje. Samprotaudamas apie turt, v. Augustinas man, kad turt kaip mediagines grybes, taip pat auks ir sidabr sukuria moni darbas. Pastarj nedarbinis kaupimas (dirbtinis turtas) laikytas nuodme. (Taiau pati Banyia, pakirtusi komunistinius krikionikus judjimus, V a. pradjo kaupti milinikus turtus). v. Augustino nuomone, mainai vyksta pagal proporcingumo princip ir yra moni laisvos valios ireikimo aktas. Jis man, kad preks vertingumas turi bti nustatomas atsivelgiant darbines ir mediagines snaudas jos gaminimo procese, pagal teisingos kainos princip bei mok, kad nesilaikant proporcingos lygybs visuomen subyrs. Pinigus v. Augustinas laik dirbtiniu moni iradimu, btinu palengvinti ir paspartinti main operacijas rinkoje dl monetos vidinio vertingumo. Jis man, kad prekybinis pelnas ir lupikikasis procentas, gaunami i stambi prekybini ir skolinimo operacij, tampa savitiksliai ir todl turi bti vertinami kaip nuodmingi reikiniai, paeidiantys mainus pagal teisingos kainos princip. Galima teigti, kad v. Augustinas pasmerkdamas pinig ir turto trokim kaip vien i trij smukusio mogaus didij nuodmi, kuri kitos dvi buvo valdios (libido dominandi) ir seksualinis geismas, pateik pagrindines viduramiko mstymo gaires.

Vlyvaisiais viduramiais pamau sigaljo mainai, atsirado naujas ekonomini moni santyki ryys mokjimas pinigais, pamau paverts buvus pon darbdaviu, o buvus baudiaunink, tarn laisvu darbininku, tobuljo emdirbysts metodai, atsirado trilaukis kis, kryiaus kar ijudintas gyvenimas gaivino senus, apleistus miestus, greta viepatavusio ems kio m kilti nauja savarankika kio aka prekyba, krusi vairius miest amatus ir smulkij nam pramon, miestai tapo jros prekybos centrais, buvo palaikomi ryiai su kitomis alimis, padidjo taurij metal gavyba, atsirado stambi pirkli ir j profesini draugij gildij, akcini bendrovi, kurios pamau iaugo i kompanij ir bendrij (domu, kad vliau ne tik ujrio prekybos ir kolonizavimo bendrijos, bet ir jr plikavimo verslas veik pagal akcins bendrovs model), giro, vekseli, eki, indli operacijos (vliau ymusis prancz merkantilistas C. Montesquieu stebsis: Netiktina, jog vekselis buvo irastas taip vlai, nes pasaulyje nra nieko u j naudingesnio), prekybos miestuose ikilo pirmosios biros, pinig keitimo vietos, kur buvo galima tik keistis pinigus, nepaveriant j prekmis, kartu su akcinmis bendrovmis isivysiusios vertybini popieri biras. Paio odio bira (vok. Borse) akn reikt iekoti kilmingos van der Burse eimos Briugje namuose. Trys odiniai pinig kapeliai, lotynikai vadinti bursa, eimos herbe rodo, kad tai prekybinink eima. XIV a. van der Burse namai buvo pirkli i Venecijos konsulatu. Greta j stovjo genujiei ir florentiei namai, taip pat vadinami Bolsa. odis bira, vartotas aiktei prieais namus pavadinti, buvo greitai perkeltas kit miest prekybos vietas, o kai pirkliai Antverpene sigijo nuosav nam, i svoka galutinai sitvirtino. Vlyvaisiais viduramiais taip pat imtos praktikuoti valstybins paskolos, atsirado statymai, saugantys patentus, dvejybin buhalterin sskaityba, kurios teoriniai pagrindai galutinai suformuluoti jau feodalins santvarkos lugimo stadijoje. Kaip nurodo amerikiei ekonomistas R. Ruveri, dvejybin buhalterija, t. y. dvejybinis raas, atsirado 1340 m. Genujoje ir i ia paplito po vis Italij. i tez patvirtina iki ms dien ilikusios vairi Italijos bank knygos. Pirmasis teorinius dvejybins buhalterijos pagrindus 1494 m. knygoje Summa de arithmetica, geometria, proportioni et proportionalita (Visas aritmetikos, geometrijos, proporcij ir proporcionalumo painimas) idst neapdainuotas Renesanso didvyris Luca Pacioli aptardamas Venecijos metod, kurio primityvesnis bdas iame mieste pradtas naudoti apie 1200 m. (Tiesa, pagal raytini altini datas kai kurie autoriai pirmenyb teikia kitam ital mokslininkui B. Kotruli. Jis 1458 m. para knyg Apie prekyb ir suman pirkl. Taiau B. Kotruli knyga ileista tik 1573 m.). Kaip, kalbdamas apie L. Pacioli, paymi Horstas Kurnitzkyis, tai buvo Renesanso mogus: domjosi menu, geometrija ir matematika, painojo Piero della Francesca, kuris ir suadino jo domjimsi menu, studijavo matematik Venecijoje, kur para savo pirmj knyg apie aritmetik, Milane dirbo kartu su Leonardo da Vinci, kurio teptukui priklauso L. Pacioli knygos De Divina Proportione (Apie dievikj proporcij, 1509 m.) iliustracijos. Leonardo da Vinci savo ura knygutje usimena, kad ini geometrijos, perpektyvos ir dievikosios proporcijos srityse jis gijo i L. Pacioli. Pastarasis dst vairiuose Italijos universitetuose, o 1489 m. gro gimtj miest Sansepolkro, kad parayt savo ymij knyg, kuri buvo ileista Venecijoje 1494 m. Tai savotika enciklopedija ital kalba, kurioje mginami sprsti teoriniai ir praktiniai aritmetikos klausimai. Kartu tai traktatas apie algebr, taip pat kai kuri Italijos valstybi monet, matavimo ir svorio vienet pavyzdi rinkinys bei ymusis mginimas aprayti dvejybin buhalterij Particularis de Computis et Scripturis (Traktatas apie sskaitas ir raus). Knyga tapo savo laik

bestseleriu. Tai buvo viena pirmj knyg, ispausdint vokiei spaustuvininko, spaudos iradjo Johanneso Gutenbergo (tarp 1394-13991468 m.) spaustuvje ir skaityt visoje Italijoje. Ji nurod nauj krypt kiui ir prekybai bei pradjo proces, kuris danai apibdinamas siaura kapitalizmo svoka, nes dvejybin buhalterija nuostabus atradimas, kaip sak Johannas Wolfgangas Goethe (17491832 m.) leido i esms pakeisti visuomens ir kins veiklos santyk. Iki tol, naudojantis paprasta buhalterija, visk buvo manoma patikrinti tik pasiekus rezultat, o dabar tapo manoma stebti ir nagrinti visas vykdomas operacijas iki smulkmen. ia prasideda apskaita, H. Givenso vaizdingai vardyta komercijos vaiku, ir kapitalizmas. L. Pacioli ireik formulmis ir odiais (btent tai yra jo nuopelnas) absoliui kapitalistins kio sistemos btinyb, ir tai padar j prieinam visiems besidomintiesiems. Pasirodius L. Pacioli traktatui, dvejybinio rao idjas pradjo skleisti daugelis Italijos ir kit Europos ali (Nyderland, Vokietijos, Pranczijos, Anglijos) mokslinink. Pavyzdiui, 1525 m buvo ileista A. Taljani knyga Aritmetikos ibintas, kurio populiarintos dvejybinio rao idjos. Buhalterini sskait klasifikavimui svarbi reikm turjo D. Manconi knyga Buhalterins apskaitos kursas. Ji pirm kart ispausdinta 1534 m. ir susilauk net ei leidim. Taip pat atsirado draudimas, prekybin teis, augo miestai ir telksi amatai, o tai lm tolesn darbo specializacij. Visa tai ard natrin vidurami k ir jis uleido viet pinig kiui, feodalin visuomen gavo aikiai ireikt luomin pobd. Sustiprj pinigai m kurti kapital tai leido dar labiau didinti turt. Pirmiausia kapitalas uvald prekyb, vliau amatus ir pagaliau m skverbtis pat ems k, pamau imdamas keisti viso pasaulio kio tvark ir tuo paiu kloti naujus visuomeninio, kultrinio ir politinio gyvenimo pagrindus. iuo laikotarpiu buvo daug daugiau ekonomini idj, isklaidyt beveik vien tik po teologinius, politinius ir teisinius raytinius altinius. Mintini tokie mstytojai: Rytuose ekonomins minties atstovas, didij gyvenimo dal gyvens Egipte, IbnChaldunas, o Europoje teologai ir scholastai (pavadinimas kilo i lot. doctores scholastici) katalikika profesra, pirmiausia Dievo odio skelbjai ir juristai, tarp j nominalistas, Aristotelio komentatorius Albertas Didysis (12061280 m.), atkreips dmes kik pinig funkcij, verts mat, v. Tomas Akvinietis, v. Bonaventura, Francesko Petrarka (13041374 m.), Philippeas Duboisas, Paryiaus universiteto rektorius Jeanas Buridanas (12951358 m.), mgins paaikinti grybi vertes, ne kokios jos turt bti, bet kokios jos i ties yra, Nicholas de Oresmeus (?1320 1382 m.) ir kt. Dauguma i ivardyt raytoj gyveno XIII ir XIV a. Scholastin doktrina vidurami filosofijos kryptis, kuriai bdingas religinis dogm grindimas, rmimasis autoritetais kaip svarbiausiu tiesos kriterijumi, danai datuojama nuo Romos lugimo 426 m. iki Konstantinopolio lugimo 1453 m., savo apogj pasiek XIII a. ir suformulavo vlyvj vidurami ekonomines pairas nuosavyb, darb bei jo atlyginim, kapital bei palkanas, mainus, pinigus ir gyventoj skaii. Rytuose rykiausia ekonomines pairas isak ymus arab ali ideologas IbnChaldunas (13321406 m.), vadinamas arab Montesquieu. Neretai pabriamas jo pair artumas su N. Machiavelliio pairomis. Ibn-Chaldunas buvo kils i Tunisoir visas jo gyvenimas bei kryba susijusi su arab iaurs Afrika, kur pagal rytietik gamybos bd valstyb tradicikai isaugojo teis valdyti ir disponuoti didelmis ems kio naudmenomis, rinkti didelius mokesius nuo gyventoj pajam ido reikmms. Be to VII a. pradioje (tarp 610 m. ir 632 met) gim islamo religija ir sitvirtino Korano nuostatos, amiams teisinusios klasi buvim. Nors jos skyr daug dmesio prekybai ir pritar privaiai nuosavybei, bet draud lupikavim bei ragino dirbaniuosius nemaitaujant dirbti ia, kad gaut atlyg vliau, aminybs

soduose. Nuo to laiko Ryt alyse sigaljusius antirinkinius postulatus pajudinti tapo ypa sunku. Ibn-Chaldunas taip pat pamgino sustiprinti tikjim visuomens luomins diferenciacijos aminumu, ir i esms natriniais mainais grstos prekybos tinkamumu visuose visuomens evoliucijos etapuose nuo primityvios iki civilizuotos. Tam jis vienas pirmj pareikalavo tirti bendruosius visuomens raidos reikini dsningumus ir ikl socialins fizikos koncepcij. Kita vertus, pastarojoje galima rasti ir nauding idj bei istorini-ekonomini apibendrinim, toki, pavyzdiui, kaip pakylto poirio darb btinyb (ia galime velgti darbins preks verts uuomazgas: Ibn-Chaldunas skyr dmes turtui preks forma ir ikl gili tez, kad produktuose slypi darbas, pasireikiantis kaip vert; tai leido jam daryti ivad, kad darbo produktai sigyjami dl lygiaveri (ekvivalentik. Aut. pastaba) main [...] pagal vert), yktumo, godumo ir ilaidavimo smerkimas, supratimas objektyvaus pobdio paangi struktrini pakitim ekonomikos sferoje, dl kuri prie nuo seno buvusi moni kini rpesi veriantis emdirbyste ir gyvulininkyste prisidjo palyginti nauji usimimai amatais ir prekyba. Ibn-Chaldunui priklauso mintis apie stadijin visuomens raid, visuomenei evoliucionuojant nuo primityvumo civilizacijos link. Jo poiriu, pastaroji prie tradicini moni kini usimim verianti ems kiu ir gyvulininkyste pridjo tokias paangias ekonomins veiklos sferas kaip amatai ir prekyba. Ibn-Chalduno nuomone, perjimas civilizacij ir atitinkamai perteklin mediagini grybi gamyb, vis ekonomikos ak pltojimas leis daug kart padidinti tautos turt, laikui bgant, kiekvienas mogus gals gyventi pasituriniai ar net prabangiai. Taiau tuo pat metu niekada nebus pasiekta visuotin socialin ir turtin lygyb ir neinyks visuomens skirstymas luomus pagal turtinius poymius ir vadovavimo princip. Pltodamas tez apie piliei aprpinimo pirmojo btinumo ir prabangos dalykais, arba, jo terminais, btinu ir praradusiu btinum, problem, mstytojas nurod, kad j pirmiausia lm miest dydis, tiksliau, j apgyvendinimas, simbolizuojantis ir j klestjim, ir nuosmuk. Pagal tai savo Prolegomena jis prijo i ivad: augant miestams auga btino ir praradusio btinum pakankamumas, dl to (miestieiams dalyvaujant emdirbystje) maja kainos pirmiesiems ir auga kainos antriesiems (staigiai augant paklausai prabangos dalykams); tai tuo pat metu liudija miesto klestjim; maas miesto gyventoj skaiius yra vis gyventojams reikaling mediagini grybi trkumo ir brangumo prieastis; miesto (kaip ir visos visuomens) klestjimas yra realus mokesi, tarp j muit ir valdios rinkliav miest rinkose, dydio majimo slygomis. Pastarasis teiginys rodyt, kad Ibn-Chaldunas aikiai nujaut Laffero kreiv, kuri XX a. atuntajame deimtmetyje pasil Arthuras Lafferas. Ibn-Chaldunas taip aikino savj tvirtinim: Turi bti inoma, kad dinastijos pradioje apmokestinimas atnea didelias pajamas nuo ma vertinim. Dinastijos pabaigoje, apmokestinimas atnea maas pajamas nuo dideli vertinim. Galiausiai pinigus Ibn-Chaldunas laik svarbiausiu kinio gyvenimo elementu ir skyr tokias j funkcijas, kaip verts mato, apyvartos priemons, turto kaupimo priemons. Jis ragino, kad vaidmen atlikt visaverts monetos i Alacho sukurt dviej metal aukso ir sidabro. Jo nuomone, pinigai atspindi visko sigyto mogikojo darbo kiek, visokio judamo turto vert ir juos mat kaip sigijimo, kaupimo ir lobi pagrind. Ibn-Chaldunas visikai netendencingai apibdino darbo vert, t. y. darbo umokest. Jis teig, kad darbo verts dydis priklauso pirmiausia

nuo mogaus darbo kiekio, antra, nuo jo vietos tarp kit darb ir, treia, nuo moni poreikio jam (darbui. Aut. pastaba). Ibn-Chaldunas skyr rinkos kain ir vert. Taip jis nurod, kad jei rinkoje trksta prabangos dalyk, tai kaina bus auktesn u j darbo vert. Pramoninio pelno gavim Ibn-Chaldunas aikino tuo, kad turtingie