99
ekonomika seqtemberi-oqtomberi SEPTEMBER-OCTOBER СЕНТЯБРЬ-ОКТЯБРЬ 2010 ISSN 1987-5789 ECONOMICS and BUSINESS ЭКОНОМИКА и БИЗНЕС # 5

ekonomika · 2014-09-08 · 4 5 saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi. volfgang vengi – berlinis (germania) universitetis pro-fesori, harald kunci – branderburgis (germania) universitetis

  • Upload
    others

  • View
    5

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • ekonomika

    seqtemberi-oqtomberi

    SEPTEMBER-OCTOBERСЕНТЯБРЬ-ОКТЯБРЬ

    2010

    ISSN 1987-5789

    ECONOMICS and BUSINESSЭКОНОМИКА и БИЗНЕС

    #5

  • 2 3

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-

    versitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis saerTa-

    Soriso referirebadi da recenzirebadi

    samecniero-praqtikuli Jurnali

    Международный реферируемый и рецензируемый научно-практический журнал факультета Экономики и Бизнеса Тбилисского

    государственного университета имени Ив. Джавахишвили

    International refereed and reviewed scientifi c and practical journal of the Faculty of Economics and Business,Iv. Javakhishvili Tbilisi State University

    gamodis 2008 wlis ianvridan, or TveSi erTxel

    Published since January, 2008 once in two monthВыходит с Января 2008 года раз в два месяца

    redaqciis misamarTi: Tbilisi, universitetis q., #1,

    Tsu maRlivi korpusi, me-13 sarT., tel. 30-36-68, 899-10-38-16

    e-mail: [email protected]

    saredaqcio kolegia

    revaz gogoxia – mTavari redaqtori

    ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori.

    saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr–korespondentebi,

    ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi: vladimer papava, avTandil silagaZe,

    leo Ciqava.

    ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi: iuri ananiaSvili,

    ramaz abesaZe, simon gelaSvili, revaz gvelesiani, nugzar Todua, irakli kovzanaZe,

    eka lekaSvili, murTaz maRraZe, maia margvelaSvili, qeTevan marSava, elguja

    meqvabiSvili, iakob mesxia, nugzar paiWaZe, murman turava, mirian tuxaSvili, eTer

    xaraiSvili, elene xarabaZe, roman xarbedia, nodar xaduri, Temur Sengelia,

    emzar jgerenaia.

    EDITORIAL BOARD

    Revaz Gogokhia – Editor-in-chief Doctor of Economic sciences, professor.Corresponding members of Georgian National Academy of Sciences, doctors of

    Economic Sciences: Vladimer Papava, Avtandil Silagadze, Leo Chikava.Doctors of Economic Sciences, professors: Iuri Ananiashvili, Ramaz Abesadze,

    Simon Gelashvili, Revaz Gvelesiani, Nugzar Todua, Irakli Kovsanadze, Eka Lekashvili, Murtaz Magradze, Maya Margvelashvili, Ketevan Marshava, Elguja Mekvabiishvili, Iakob Meskhia, Nugzar Paichadze, Murman Turava, Mirian Tukhashvili, Eter Kharaishvili, Elene Kharabadze, Roman Kharbedia, Nodar Khaduri, Temur Shengelia, Emzar Jgerenaia.

    РЕДАКЦИОННАЯ КОЛЛЕГИЯ

    Реваз Гогохия – главний редакторб доктор экономических наук, профессор.

    Члены-корреспонденты Национальной Академии наук Грузии – Владимер Папава, Автандил Силагадзе, Лео Чикава.

    Доктора экономических наук, профессора: Юрий Ананиашвили, Рамаз Абесадзе, Симон Гелашвили, Реваз Гвелесиани,Нугзар Тодуа, Ираклий Ковзанадзе, Ека Лекашвили, Муртаз Маградзе, Майя Маргвелашвили, Кетеван Маршава, Злгуджа Меквабишвили, Якоб Месхия, Нугзар Пайчадзе, Мурман Турава, Мириан Тухашвили, Етер Хараишвили, Элене Харабадзе, Роман

  • 4 5

    saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi.

    volfgang vengi – berlinis (germania) universitetis pro-

    fesori, harald kunci – branderburgis (germania) universitetis

    ekonomikuri Teoriis kaTedris gamge, kim taqsiri – ruseTis

    mecnierebaTa akademiis akademikosi, jozef xasidi – pireusis

    (saberZneTi) universitetis ekonomikuri fakultetis dekani,

    profesori, tomas haldma – tartus (estoneTi) universitetis

    ekonomikisa da biznesis administrirebis fakultetis dekani,

    profesori.

    FOREIGN MEMBERS OF THE EDITORIAL BOARD OF ECONOMICS:

    Wolfgang Weng – Professor at Berlin University (Germany), Harald Kunz – Head of department of Economic theory at Branderburg University (Germany), Kim Taksir – Academician of Russian Academy of Sciences, Joseph Hassid - Dean of the Faculty of Economics Piraeus University (Greece), Professor, Toomas Haldma – Tartu University’s Dean Faculty of Economics and Business Administration, professor (Estonia).

    ИНОСТРАННЫЕ ЧЛЕНЫРЕДАКЦИОННОЙ КОЛЛЕГИИ:

    Волфганг Венг - Профессор Берлинского Университета (Германия), Кунц Гаралд – зав. кафедрой экономической теории Брандербургского Университета (Германия), Ким Таксир – Академик Российской Академии Наук, Джозеф Хассид – декан экономического факультета Пирейсского Университета (Греция), Тоомас Халдма - Декан факультета экономики и администрирования бизнеса

    sarCevi

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    grigol Todua. legendaruli atlandisi da Tanamedrove

    socialur-ekonomikuri progresi .................................................... 11

    leo Ciqava. zogierTi sadiskusio ekonomikuri terminis

    Sinaarsobrivi datvirTvis sakiTxisaTvis ........................... 29

    makroekonomika

    iuri ananiaSvili. saqarTvelos ekonomikis potenciuri

    mSp-isa da umuSevrobis bunebrivi donis ekonometrikuli

    Sefaseba .................................................................................................................... 45

    inga benaSvili. saqarTvelos erovnuli Semosavali ekono-

    mikis seqtorebis mixedviT ....................................................... ............. 75

    finansebi da sabanko saqme

    simon gelaSvili. axleburi midgomebi savaluto krizisis

    TeoriaSi (germanul enaze) ................................................................. 84

    maia gogoxia. fulis funqciaTa Tanamedrove modifikaciebi

    da stabilizaciuri fulad-sakredito politika.. 95

  • 6 7

    menejmenti, marketingi, turizmi

    nugzar paiWaZe. organizaciuli kultura, rogorc adami-

    anuri resursebis marTvis ganuyofeli nawili ................113

    maia margvelaSvili. saqarTvelos ekonomikaSi turizmis

    rolisa da adgilis sakiTxisaTvis ............................................ 123

    nugzar Todua, dinara lominaZe. samedicino momsaxure-

    bisadmi momxmarebelTa damokidebulebis marketinguli

    kvleva ........................................................................................................................ 135

    daviT niJaraZe mravalerovnuli kompaniebis saerTa-

    Soriso marketinguli strategia......................................................145

    ia nacvliSvili. cvlilebebis mimarTulebebi umaRlesi

    ganaTlebis menejmentsa da kurikulumis ganviTarebaSi

    (inglisur enaze) ............................................................................................ 159

    axali wignebi:

    rogoria profesional-recenzentTa azri?

    SoTa qistauri. enciklopediuri naSromi .............................. 172

    revaz gogoxia, jemal maxaraZe. saWiro

    saxelmZRvanelo ............................................................................................... 184

    gamoCenil adamianTa galerea

    leo Ciqava. qarTuli ekonomikuri mecnierebis

    raindi ...................................................................................................................... 187

    CONTENS

    ECONOMIC THEORY AND ECONOMIC POLITICS

    GRIGOL TODUA. Legendary Atlantis and modern social-economic progress .........................................................................................11 ------LEO CHIKAVA. Importance of contextual meaning of some debatable economic terms .............................................................................. 29 ----

    MACROECONOMICS

    IURI ANANIASHVILI. Econometrical estimation of potential gross domestic product and natural rate of unemployment of economy of Georgian .................................................................. 45 ---INGA BENASHVILI. National income of Georgian according economic sectors ............................................................................ 75 ----

    FINANCES AND BANKING

    SIMON GELASHVILI. An overview of newer approaches in the theory of currency crises (in German) ................................................... 84 -----MAYA GOGOKHIA. Modern modifi cations of the function of money and stabilizing monetary policy ......................................................... 95

  • 8 9

    MANAGEMENT. MARKETING. TOURISM

    NUGZAR PAICHADZE. Organizational culture as indivisible part of human resources .......................................................................... 113 ----MAYA MARGVELASHVILI. For the issue of the role and place of tour-ism in the Georgian economy ...................................................... 123 ----NUGZAR TODUA, DINARA LOMINADZE. Marketing research of customer attitude towards medical service ..................................... 135DAVID NIZHARADZE. International marketing strategy in multina-tion companies ....................................................................................145IA NACVLISHVILI. Direction of changes in the management of higher education and curriculum development .......................................... 159

    NEW BOOKS: WHAT ARE THE VIEWS OF PROFESSIONAL REVIEWERS?

    SHOTA KISTAURI. Encyclopedic work .................................... 172 ---REVAZ GOGOKHIA, JEMAL MAKHARADZE. Necessary textbook ...................................................................................... 184 ------

    GALLERY OF THE EMINENT PEOPLE

    LEO CHIKAVA. The Knight of Georgian economicscience ....................................................................................... .......187 --

    СОДЕРЖАНИЕ

    ЭКОНОМИЧЕСКАЯ ТЕОРИЯ И ЭКОНОМИЧЕСКАЯ ПОЛИТИКА

    ГРИГОЛ ТОДУА. Легендарный Атландис и современный социально- зкономический прогресс ............................................. 11 ЛЕО ЧИКАВА. К вопросу о содержательной нагрузке некоторого дискусионного зкономического термина .......................................29

    МАКРОЗКОНОМИКА

    ИЮРИ АНАНИАШВИЛИ . Эконометрическая оценка потенциального валового внутренного продукта зкономики Грузии и естественного уровня безработицы ................................. 45--------ИНГА БЕНАШВИЛИ. Национальный доход Грузии по секторам экономики ...................................................................................... 75 ----

    ФИНАНСЫ И БАНКОВСКОЕ ДЕЛО

    СИМОН ГЕЛАШВИЛИ. Новые подходи в теории валютного кризиса (на немецком языке) ........................................................ 84 -МАИЯ ГОГОХИЯ. Современные модификаций функции денег и стабилизационная денежно-кредитная политика ....................... 95

  • 10 11

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    grigol Todua

    ekonomikur mecnierebaTa

    doqtori, profesori

    ,,saqarTvelo aris dauSreteli fenomeni dasavleTisa,

    igi Tavisi sulieri kulturiT dasavleTs ekuTvnis, aq saer-

    Tod dasavluri ki ara, aramed sagulvebelia dasavleTuri

    aTi aTas wlebSi gardasuli da dakarguli atlantidaa”

    (grigol robaqiZe)

    substanciuri Zliereba, romelic nebismieri sazoga-

    doebis meurneobrivi yofis arss gansazRvravs, sinTezire-

    bulia kerZo da sazogadoebrivi sakuTrebis ganuyofel

    erTianobaSi. am aspeqtiT, individi SeiZleba ganisazRvros,

    rogorc sakuTrebiT urTierTobaTa erToblioba.

    Tanamedrove socialur-ekonomikurma progresma mkafiod

    warmoaCina, rom kerZo da sazogadoebrivi sakuTrebiTi

    urTierTobebi dawinaurebul qveynebSi arsebobs erTianis

    gaorebis saxiT. cxadia, aq igulisxmeba am formebis maRal-

    civilizebuli erTianoba. erTi romelime formis gafetiSeba

    dekadansisken ubiZgebs sazogadoebas SeuCereblad. maT So-

    ris socialurad orientirebuli optimaluri Tanafardobis

    damyareba ki saxelmwifo areopagis Rrmagonivruli Carevis

    gziT SeiZleba mxolod. misi fundamenturi funqcia sazoga-

    doebaSi fexmokidebuli mZarcveluri fsiqologiis daZle-

    visken unda iyos mimarTuli dReniadag. brZeni adamianebi

    SemTxveviT rodi amtkiceben, rom siZulvils umTavresad ori

    ram iwvevs: sicocxlisa da sakuTrebis xelyofa upiratesad.

    legendaruli atlandisi da Tanamedrove

    socialur-ekonomikuri progresi

    МЕНЕДЖМЕНТ. МАРКЕТИНГ. ТУРИЗМ

    НУГЗАР ПАИЧАДЗЕ . Организационная культура , как неразделимая часть управления людских ресурсов .............................................. 114 -------------------------------------------------------------------МАИЯ МАРГВЕЛАШВИЛИ. К вопросу о роли и месте туризма в экономике Грузии ...................................................................... 123 НУГЗАР ТОДУА, ДИНАРА ЛОМИНАДЗЕ. Маркетинговое исследование отношении потребителей к медицинскому обслуживанию ............................................................................ 135ДАВИД НИЖАРАДЗЕ. Международная маркетинговая стратегия многонациональных компании ...................................................... 145ИЯ НАЦВЛИШВИЛИ. Направлений перемен в менеджменте высшего образования и в развитии курикулума ............................ 159

    НОВЫЕ КНИГИ: КАКОВО МНЕНИЕ ПРОФЕССИОНАЛ-РЕЦЕНЗЕНТОВ?

    ШОТА КИСТАУРИ. Энциклопедический труд ........................ 172 РЕВАЗ ГОГОХИЯ, ДЖЕМАЛ МАХАРАДЗЕ. Нужный Учебник ...................................................................................... 184 -----

    ГАЛЕРЕЯ ПРОСЛАВЛЕННЫХ ЛЮДЕЙ

    ЛЕО ЧИКАВА. Рыцарь грузинской экономической науки . ... 187

  • 12 13

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikagrigol Todua

    adamianebi ufro advilad urigdebian mamis sikvdils, vidre

    qonebis CamorTmevas da samemkvidros moSlas (makiaveli).

    garkveuli azriT, SeiZleba iTqvas, rom socialurad

    orientirebuli Tanamedrove kerZo sakuTreba da socialu-

    rad orientirebuli sazogadoebrivi sakuTreba mTeli qveynis

    maStabiT ganapirobebs erTmaneTs, magram am erTianobis

    praqtikuli ganxorcielebisaTvis aucilebelia misi arsis

    Tanmimdevruli gacnobiereba. bunebrivia, qveyanas unda mar-

    Tavdnen saxelmwifoebrivi sibrZniT dajildoebuli umaR-

    lesi moralis adamianebi, romelTac gaaCniaT istoriuli

    procesebis sinTezuri gacnobierebis unari da romelnic

    amasTan xelmZRvaneloben winaparTa mier naamagari patri-

    arqalur-rainduli sibrZniT: miTxari rogor epyrobi war-

    suls da momavals giwinaswarmetyveleb uSecdomod. isto-

    riuli mexsiereba adamianis sulieri monacemebis gaZlierebis

    did impulss iZleva, barbarosuli elementebis gaaqtiurebis

    SesaZleblobas axSobs masSi. sinamdvile ukidegano sivr-

    cea, mTavaria SegveZlos misi miaxloebiTi Semecneba mainc.

    praqtikam mravalgzis gvaCvena, rom Tanamedrove pirobebSi

    Tvisebrivad iseTi gansakuTrebuli raime axali ar xdeba,

    rasac sxva formiT da SinaarsiT analogebi ar gaaCndes

    warsulSi.

    sakuTrebis ekonomikuri urTierToba materialuri da

    sulieri dovlaTis miTvisebisa da marTvis sazogadoebrivi

    formaa, magram, amasTan, subieqticaa, erTdroulad individumis

    da koleqtivis erTianobaa. araviTar sazogadoebaze laparaki

    ar SeiZleba iq, sadac sakuTrebis raime konkretuli forma

    ar arsebobs. yoveli warmoeba aris individis mier bunebis

    sagnebis miTviseba garkveuli sazogadoebrivi formis SigniT

    da am formis meSveobiT. sakuTrebis ekonomikuri urTierToba

    uwinares yovelgvari meurneobrivi saqmianobis dasawyisia,

    magram, amasTan, rac mTavaria, sawyisicaa, romelic Tavis moZ-

    raobaSi ganviTarebis zeaRmaval gzas gaivlis. igi, rogorc

    ekonomikuri kategoria, asaxavs embrionalur dasawyiss, gad-

    asvlas, refleqsias, sayovelTaobas, gansakuTrebulobasa da

    erTeuls. moZraobis aseTi Taviseburebebis gamo aqvs mas

    substanciuri warmoebiTi urTierTobis funqcia.

    Tavdapirvelad swored sakuTrebiTi urTierTobis yov-

    lismomcvelma fenomenma miiyvana msoflios gamoCenili mec-

    nierebi legendaruli atlandisis problemasTan. jer kidev

    1912 wels paul Slimanma ,,niu-iork amerikenSi” gamoaqveyna

    statia ,,rogor mivakvlie dakargul atlandiss – yvela

    civilizaciis saTaves”. misi mtkicebiT, am mZlavri saxelm-

    wifos arsebobam dasabami misca istoriuli xanis yvela

    civilizacias. roca nilosis Tu evfratispirelni, perus

    Tu meqsikis mcxovrebni qvis primitiul iaraRebs iyenebdnen,

    maRali kulturis atlandiseli xalxi did qalaqebs aSen-

    ebdnen da mecnierebis maRal moTxovnebs akamyofilebdnen.

    niSandoblivia, rom legendaruli atlandisadmi interesi

    kvlavindeburi intensivobiT grZeldeba dRemde, sul ufro

    da ufro axali aRmoCenebiT mdidrdeba atlandisuri isto-

    riografia.

    idga Zv.w.aR. VI saukunis dasawyisi. imxanad egvipteSi

    brZanebula aTenis didi reformatori soloni, rogorc mog-

    zauri. qalaq saisSi igi Sexvedria adgilobriv moxuc qurums,

    romelsac misTvis uambia atlandisis daRupvis tragikuli

    istoria. aTenSi dabrunebis Semdeg es Semzaravi ambavi axlo

    naTesavisTvis – kritiasisTvis mouyolia solons. am uka-

    nasknels ki Tavisi SviliSvilisTvis gadaucia dakarguli

    kontinentis Tavdagadasavali. SviliSvili, romelsac kri-

    tiasi rqmevia saxelad, ,,ocdaaTi tiranis” beladi yofila

    aTenSi. swored misgan gaugia platons atlandisis tragediis

    ambavi, romelic gadmocemuli aqvs Tavis naSromebSi - ,,tim-

    eosa” da ,,kritiasi”.

    solonis monaTxrobis mixedviT, atlandisi mdebareobda

    herkulesis svetebis (gibraltaris) dasavleTiT afrikasa

  • 14 15

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    da amerikas Soris atlantis okeaneSi. aqedan warmodga am

    kontinentis saxelwodeba. igi sididiT aziisa da afri-

    kis kontinents aRemateboda Turme. aq dauarsebiaT didi

    saxelmwifo, romelsac daupyria afrika egviptemde da evropa

    etruskiamde (italiamde).

    atlandisi Zvirfasi wiaRiseuliT yofila mdidari.

    aqauri klimati miwaTmoqmedebis ganviTarebis farTo Sesa-

    Zleblobas iZleoda. atlandisi maRali donis zRvaosnobiT

    xasiaTdeboda. misi xomaldebi im droisaTvis cnobil yvela

    sazRvao qveyanas ukavSirdeboda. igi yofila maRalganvi-

    Tarebuli mrewvelobisa da teqnikis saxelmwifo, romelsac

    uSenebia grandiozuli Senobebi, navsadgurebi, sarwyavi arx-

    ebi da xidebi; daugrovebia didZali simdidre, magram aseT

    bednier cxovrebas didi ubedurebac moutania ayvavebuli

    qveynisTvis.

    kerZo sakuTrebis aRviraxsnil gabatonebas atlan-

    diselebi ufskrulis piras miuyvania. Zaladobis, Cagvris,

    dakninebis, gautanlobis, garyvnilebisa da, saerTod, so-

    cialur-ekonomikuri da moraluri degradaciis sindroms

    moucavs mTeli atlandisi. gadagvarebuli xalxi mrisxaned

    dausjia mamazeciers da es veeberTela kontinenti okeaneSi

    CauZiravs. mis fskerze ganisvenebs uzarmazari civilizaciis

    saxelmwifo. egvipteli qurumis gadmocemiT, es momxdara 9000

    wlis win misi da solonis Sexvedridan.

    antikur epoqaSi sakuTrebiTi urTierTobis, rogorc

    sazogadoebis ekonomikuri yofis safuZvlis problemas, sa-

    gangebo yuradRebas aqcevdnen didi moazrovneebi. maTi erTi

    nawili gvarovnuli wyobilebis aRorZinebaSi xedavda umaR-

    lesi idealebis ganxorcielebis SesaZleblobebs. hesiode,

    romelic daaxloebiT Zv.w.aR. VIIIs. meore naxevarsa da VII

    saukunis pirvel naxevarSi moRvaweobda, warsulis ideal-

    izaciis dros gvarovnuli wyobilebis krizisuli viTare-

    bidan gamodioda. mas Tavisi Sexedulebani Camoyalibebuli

    aqvs naSromSi - ,,samuSaoni da dReni”. igi SeSfoTebuli

    iyo im mdgomareobiT, rom adamianTa moraluri dacemisa da

    demoralizaciis procesi sul ufro Zlierdeboda eladaSi.

    hesiodes SefasebiT, male ucxo gaxdeba megobari megobri-

    saTvis da stumari maspinZlisaTvis. moyvarul ZmaTa Soris

    siyvaruli gaqreba, moxuc mSoblebs aRar miiCneven pativis-

    cemis Rirsad.

    gvarovnul wyobilebas hesiode ,,oqros saukunes”

    uwodebda. imxanad ar arsebobda kerZo sakuTreba, romelic

    sixarbis, gautanlobisa da upativiscemlobis mizezs war-

    moadgens. adamianTa Soris sufevda erTmaneTisadmi zrunva

    da siyvaruli. ,,oqros saukune” zevsis mamis kronosis dros

    arsebobda amqveynad. misi gadagvareba gamoiwvia zevsis mier

    kronosis damxobam. aseTive mZime Sedegi mohyva iupiteris

    mier saturnis damxobas.

    zevsis epoqidan daiwyo kacTa modgmis TandaTanobiT

    waxdena. kerZo sakuTreba gaZlierda, adamianTa umravle-

    sobisTvis cxovreba sul ufro gaZnelda. man etapobrivad

    daiwyo dacema da saSineli saxe miiRo ,,rkinis saukuneSi”.

    kronosis epoqaSi adamianebi cxovrobdnen RmerTebiviT, wy-

    nari da naTeli suliT. sevdiani sibere maTTan miaxloebasac

    ver bedavda. isini TiTqos ZilSi kvdebodnen. purisa da Wir-

    naxulis mosavals dedamiwa iZleoda Sromis gareSe.

    mecenatis SekveTiT, vergiliusma Svidi wlis muSaobis

    Sedegad, daaxloebiT Zveli welTaRricxvis 29 wels, gamo-

    aqveyna agrarul-didaqtikuri poema ,,georgikebi”, romelic

    bevris mxriv exmaureba hesiodes naSroms - ,,samuSaoni da

    dReni”. vergiliusi protestiT gamodioda bolomouRebeli

    samoqalaqo omebis winaaRmdeg da did imedebs amyarebda

    oqtavianeze, romelsac unda mieRwia znedacemuli cxovrebis

    Secvlisa da Zveli italiuri soflebis yofiTi normebis

    aRorZinebisTvis. udidesi poetisa da moazrovnis saxeli

    daimkvidra ovidiusma poemiT - ,,metamorfozebi” (gardasax-

    grigol Todua

  • 16 17

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    vani), romelSiac igi werda: saturnis epoqaSi yvelaferi

    saerTo sakuTrebaSi iyo, rogorc mze da haeri.

    ,,oqros saukunis” ideologias swored kerZo sakuTreba

    miaCnda yovelgavri ubedurebis safuZvlad, xolo simdidrisa

    da fufunebisadmi wregadasuli gamodevneba – moraluri

    dacemis mizezad.

    marTalia, warsulis idelizacia da ekonomikuri roman-

    tizmis tyveobaSi moqceva mizanSeuwonelia, arc warsulisken

    mibruneba SeiZleba saerTod, magram isic gasaTvaliswine-

    belia, rom patriarqalur-gvarovnulma wyobilebam Seqmna

    iseTi maRalmoraluri cxovrebis normebi, romelnic dResac

    ancvifrebs da andamaturad izidavs kacobriobas. maTi da-

    kargva gamousworebeli ziani iqneboda kacTa modgmisaTvis.

    am umdidresi kulturis uaryofa ki ar unda moxdes, aramed

    _ dialeqtikuri moxsna-Senaxva axalSi. amitom ,,oqros sau-

    kunis” ideologTa mimarT vulgarul-kritikuli paTosiT

    msjeloba dasagmobia.

    yovelive saukeTeso, rac amJamad arsebobs, patriarqalur-

    Temuri urTierTobidan iRebs embrionalur dasawyiss. gare-

    momcveli bunebrivi pirobebisadmi damokidebulebis mixedviT,

    sazogadoebrivi warmoebis procesi yovelTvis aerTianebda

    sazogado da kerZo saqmianobas. maTi optimaluri SeTanawyoba

    dawinaurebul qveynebSi amJamad umaRles doneebs aRwevs.

    patriarqalur-Temuri urTierTobis batonobis pirobeb-

    Si dovlaTis mopoveba aucileblad moiTxovda erToblivi

    samuSao Zalis gamoyenebas, kooperaciul Sromas, magram bevri

    moxmarebis sagnis miTviseba individualuri (kerZo) SromiT

    xdeboda mxolod. Waobebis daSroba, sairigacio nagebobaTa

    mSenebloba, uRrani tyeebis gaCexva da niadagis savargulebad

    gadaqceva uciloblad moiTxovda kooperaciul Sromas da

    miRebuli Sedegebis koleqtiur ganawilebas.

    magram najaxis, waldis, Toxisa da nalis gamoWedva,

    Tixis WurWlis damzadeba, saojaxo baRCa-bostnebis movla-

    patronoba da sxva misTanebi individualuri SromiT xor-

    cieldeboda da miRebuli Sedegebic individis sakuTrebaSi

    rCeboda. amitom, arasworia mtkiceba, rom TiTqos meurneobis

    patriarqalur-gvarovnuli forma mxolod Temuri (sazoga-

    doebrivi) an mxolod individualuri (kerZo) iyo. dasabami-

    danve es formebi ganuyofel erTianobaSi arsebobda, erTianis

    gaorebas warmoadgenda. aqtiur rols xan erTi, xan meore

    forma asrulebda. konkretuli istoriuli pirobebis mixed-

    viT am formebis ganuyofel erTianobas unda emyarebodes

    nebismieri sazogadoebis normaluri socialur-ekonomikuri

    progresi yovelTvis.

    garkveuli azriT, marTali iyvnen is mkvlevarebi,

    romelTa koncefciebis mixedviT patriarqaluri epoqis kac-

    Ta modgma moxmarebisTvis saWiro dovlaTis udides nawils

    ZRvnad Rebulobda bunebisagan. dedamiwis bevr regionSi

    imxanad iseTi siuxve sufevda, rom adamianebs mcireodeni

    energiis xarjviT didZali dovlaTis miTviseba SeeZloT.

    magram iyo iseTi regionebi, sadac siRatake sufevda da

    adamianebs SimSilisagan sikvdilis gardauvali safrTxe

    emuqrebodaT. amasTan, siuxves isic ganapirobebda, rom mosax-

    leobis ricxovnoba metad mcire iyo.

    sagangebod unda gaviTvaliswinoT is garemoeba, rom

    mZime ekonomikur pirobebSi da mrisxane mtrul garemocvaSi

    mcxovreb xalxebs gaWirvebis atanisa da garemosTan brZo-

    lis didi unari gamoumuSavdebaT yovelTvis, xolo bune-

    bisagan ganebivrebuli, faqtobrivad uSromeli cxovrebis

    pirobebSi da sust mtrul garemocvaSi myofi masebi bedis

    trialma daaCiava da ganadgurebis piras miiyvana. aseTia ka-

    cobriobis maradiuli bediswera. viTarebis Seufaseblobam

    da windauxedaobam bevri maRalkulturuli xalxi CaZira

    istoriis morevSi.

    magram axla isev legendaruli atlandisis fenom-

    enis problemas davubrundeT. ,,oqros saukunis” koncefcia

    grigol Todua

  • 18 19

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    CaZiruli kontinentis xalxTa yofis Sesaxeb, gavrcele-

    buli monacemebis gaTvaliswinebis safuZvelze Seiqmneboda

    udavod. strabonis gadmocemiT, moyirWebuli da fuqsavaturi

    cxovrebis Sedegad adamianebi gaxdnen ampartavanni. zevsma

    SeiZula aseTi fufunebiTi yofa da adamianebi mZime Sromis

    procesSi Caaba.

    atlandisuri istoriografia sakmaod solidur masa-

    las iZleva dakarguli kontinentis Sesaxeb mecnieruli

    daskvnebis gamotanisTvis. mkvlevarTa mtkicebiT es saxelm-

    wifo arsebiTad iberiul-kavkasiuri modgmis xalxiT yofila

    dasaxlebuli. qarTuli jiSi didi ricxovnebiT gamoirCeoda

    aborigenebs Soris. aq gansakuTrebuli adgili eWira ,,kolx-

    uas” toms, romelsac cnobili mecnierebi warRvnamdeli

    kontinentis ZiriTad eTnosad moixsenieben.

    irlandiuri warmoSobis filadelfieli (aSS) mwerali

    ignatios dioneli, romelic XIX saukuneSi moRvaweobda,

    wignSi - ,,laTinuri enis warmoSoba”, aRniSnavda: centralur

    amerikaSi maias tomis civilizacia atlandisis saxelmwifo-

    dan iRebs saTaves. dionelis mtkicebiT, ,,maia aris warRvnam-

    deli atlandisidan mosuli tomis _ kolxuas kulturuli

    memkvidre. ignatios dioneli miuTiTebda, rom kolxuas era

    damTavrda qristes dabadebamde ramdenime aTasi wliT adre.

    kolxuas toms Seudgenia maias tomisTvis alfaviti. kolxuas

    toms daumkvidrebia atlanduri civilizacia centralur

    amerikaSi.

    Tavis kvlevaZiebaSi ignatios dioneli emyareboda XVI

    saukunis qristiani espaneli misioneris diego de landas

    (1524-1579) xelnawer wigns - ,,maias tomis istoria”, romelic

    inaxeba espaneTis samefo saistorio akademiis wignsacavSi.

    diego de landa pirveli qristiani episkoposi iyo iuka-

    tanis naxevarkunZulze, romelmac aRwera warRvnamdeli

    maias tomis istoria, ,,maias anbani da am anbanis winasaxe

    ,,kolxuas anbani”.

    diego de landas xelnawerebi pirvelad Seiswavla

    frangma kaTolike misionerma bde burbom. man safuZvlianad

    gamoikvlia kolxuas qarTul tomebsa da anbanze (kolxuas

    anbanze), igive maias anbanze dayrdnobiT Zveli amerikuli

    warwerebi, SeZlo maTi gaSifrva. atlandisis istoriis am-

    saxveli es masalebi pirvelad qarTvel mkiTxvelTa farTo

    wres amcno mweralma vladimer alfeniZem.1

    amerikeli mkvlevaris e. matfordis mowmobiT alfaviti

    warRvnamdeli samyaros memkvidreobaa. niSandoblivia isic,

    rom 1492 wlis agvistoSi qristefore kolumbis 90-kacian

    eqspediciaSi sami kolxi Zma – molaSxiebi monawileobda.

    kolxebi kolumbma mTavari gemis ,,santa marias” ekipaJSi

    Caricxa.

    etruskebi, iseve rogorc pelazgebi, kolxeTidan gad-

    mosaxlebul eTnosad miaCnda frang mecniers edvard de

    olins. misi mtkicebiT, kolxeTma daudo saTave mediterianul

    kulturas, mis fizikur da socialur tips, mis mxatvrul

    gemovnebas.

    Tumca qarTuli tomebi, rig SemTxvevaSi, urTierTdaS-

    orebul teritoriul sivrceebze cxovrobdnen da moqmedebd-

    nen, magram maTSi mudam Zalumad Zgerda jiSis dauokebeli

    yivili. ganuyofeli erTianobis mtkice rwmeniT iyvnen gam-

    sWvalulni zemo da qvemo iberielebi, yovelTvis ZirZveli

    qarTuli cnobierebiT aRvsilni. Cveni eris genetikuri ganvi-

    Tarebis procesi ar iZleva tomobrivi niSnisTvis arsebiTi

    mniSvnelobis miniWebis raime sababs. saqarTvelo Tavisi

    arsiT erTian erovnul organizms warmoadgenda imTaviTve.

    idga zeaRmavali xana qarTveli xalxis cxovrebaSi.

    Zv.w.aR. IV-III saukuneTa mijnaze gaerTianebis xelsayreli

    pirobebi daudga Cvens samSoblos. farnavaz didi Caudga

    saTaveSi am saSviliSvilo saqmes. qarTlosianTa mefe sas-

    tikad amarcxebs pontos Zlier armias, romelsac warmoSobiT 1 Jurn. ,,aia”, 2002.

    grigol Todua

  • 20 21

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    qarTveli azoni sardlobda. mas al. makedonelis Taname-

    brZoladac ki miiCnevdnen gandidebis mizniT. farnavazma

    am brZolaSi Cveni eris samxedro xelovnebis maRali done

    warmoaCina maqsimalurad; daamtkica, rom qarTveli xalxis

    mxedruli substanciuri arsi mtrisadmi monuri morCileba

    ki ar iyo, aramed Seurigebeli brZolis sxvadasxva formis

    gamoyeneba momxdurTa daZlevisaTvis.

    gamarjvebulma mefem umal afrina msaxuri egriss da

    quji erisTavs SeuTvala: ,,me var farnavazi, Seni naTesavi

    qarTveli, Senebr qarTlosis STamomavali, aw mokvdinebuli

    samaras Zmiswuli. xelTa maqvs didZali xvastagi, oqro da

    vercxli. momeci neba movide SenTan, rameTu veZmoT Zmani er-

    TurTsa, movixmaroT xvastagi ese da erTiani ZaliT SevebaT

    azon erisTavsa”.

    qujim saxelmwifoebrivi sibrZniT gamsWvaluli pasuxi

    aaxla mefes xandauzmelad. ,,aRsdeq da modi CemTan, SeverToT

    erTurTsa, Zmao Cemo. SeverTdeT, rameTu ganixaron yovelTa

    qarTvelTa”. egrisis mbrZanebelma gaerTianebuli saqarT-

    velos beladad da ,,ufalad”, Zlevamosili mefe moiazra

    imTaviTve, didi pativiscemiT miiRo umaRlesi stumari da

    mtkice ficiT Seekra mas, rom erTiani ZaliT ibrZolebdnen

    azonis winaaRmdeg. ,,Tavi da Tavi qarTlosiani aRmosavleT

    qarTvelebi arian, amitom Sen gmarTebs ufloba Cveni. axla

    wadi, nu daiSureb xvastagsa Sensa da amravle laSqari da

    Semdgomac, Tu RvTis SewevniT gavimarjvebT, kvlav Sen iqnebi

    ufali Cveni, xolo me qveSevrdomi Seni”.1

    swored quji erisTavis genialuri saxelmwifoebrivi

    politika iyo mTavari xelSemwyobi faqtori pirveli didi

    qarTuli saxelmwifoebrivi gaerTianebisa, romelsac saTa-

    veSi Caudga farnavazi, saxelovani farnavazianTa dinastiis

    damaarsebeli. am gaerTianebis Sedegad sabolood dam-

    kvidrda qarTveli eris aRmavlobisa da ganviTarebisaTvis

    aucilebeli sasicocxlo mniSvnelobis fenomeni qarTuli

    ena.2 farnavazma ganavrco ena qarTuli da aRarsad izrax-

    eboda sxva ena, qarTlsa Sina” Tvinier qarTulisa. da aman

    Seqmna mwignobriba qarTuli.3 farnavazma imefa 65 weli,

    aResrula 92 wlisa.

    utyuari istoriuli wyaroebiT sabuTdeba, rom kolx-

    ebi da iberielebi igiuri jiSis qarTveli tomebi yofilan,

    dasabamidan mtkiced Serwymulni. kolxeTis saxelmwifos

    winare xanaSi iberia erqva erTian saqarTvelos. berZnebi

    da bizantielebi dasavleT saqarTvelos zemo iberiad moix-

    seniebodnen, xolo aRmosavleT saqarTvelos qvemo iberias

    uwodebdnen. mkvlevarTa mier damtkicebulia, rom Zv.w.aR.

    IV saukuneSi Camoyalibda iberiis damoukidebeli samefo,

    romelsac mogvianebiT qarTli ewoda.

    e. TayaiSvili naSromSi - ,,rodis Seicvala iberTa

    saxelmwifo qarTvelTa saxelmwifod?”, pirdapir miuTiTebs,

    rom VI saukunis pirveli meoTxedis bolomde dasavleT

    saqarTveloSi iberTa saxelmwifo sufevda. qarTvelebis

    hegemonia aq VI saukunidan iwyeba.

    niko maris mowmobiT, dasavleT saqarTvelos adre er-

    qva iberia, xolo iq mcxovreb mosaxleobas iberebi, romelic

    Semdeg aRmosavleT saqarTveloze da iq mcxovreb xalxze

    gavrcelda. i. yifSiZe kidev ufro Sors mimaval daskvnas

    akeTebs da amtkicebs, rom Tavdapirvelad samegrelos er-

    qva iberia, megrelebs – iberebi, megrul enas ki – iberiuli

    ena.

    legendaruli kolxeTis saxelmwifos istoriuli So-

    reTis SeswavlisaTvis metad mniSvnelovan cnobebs gvawvdis

    akad. n. berZeniSvili. misi mtkicebiT, arqeologiuri da

    istoriul-toponimikuri, amasTan, werilobiTi cnobebic mow-

    moben, rom Sua da brinjaos xanis, awindeli tao-klarjeTis,

    samcxisa da TviT Sida qarTlis didi (dasavleTi) nawili

    1 l. sanikiZe, uqarqaSo xmlebi, wigni pirveli, Tb., 1976, gv. 29-30.3 iqve, gv. 32.4 qarTlis cxovreba, Tb., 1955, gv. 26.

    grigol Todua

  • 22 23

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    megrul-Wanuri tomebis sacxovriss warmoadgenda. aseT

    mecnierul daskvnas istorikosi d. baqraZis Sexedulebac

    aZlierebs. rogorc i. gogebaSvili gadmogvcems, d. baqraZe

    amtkicebda, rom axlandeli gurulebi arian megrelebi

    droTa msvlelobaSi sruliad gaqarTebulni.

    udavod gasaTvaliswinebelia herodotes cnobebi,

    romlis mixedviT teritoria mewamuli zRvidan kavkasiis

    CaTvliT ukaviaT kolxebs, sasperebs, xalibebs, makronebs,

    mosxebs da sxva maT monaTesave tomebs. Zv.w.aR. VI saukuneSi

    mcxovrebi mematiane hekatios mileTeli Tvlida, rom mesxeTi

    kolxeTis SemadgenlobaSi Sedis da mesxebi igive kolxebi

    arian. aseTive mtkicebulebas iZleva iv. Sopeni. mas miaCnia,

    rom mesxebi, romelnic mtkvris da Woroxis zemowelSi cx-

    ovroben, igive iberebs, e.i. kolxebs warmoadgenen.

    mdidar istoriul wyaroebze dayrdnobiT mkvlevari l.

    sanikiZe damajereblad gviCvenebs, rom iberia iwyeba kolx-

    eTiT, kolxeTSia Casaidumloebuli qarTuli da msoflio

    civilizaciis saTave, rom ZiriTadad kolxebisa da albaT

    maTTan erTad iberiul-kavkasiuri modgmis sxva xalxTa kul-

    turac warmoadgenda atlandisuri civilizaciis uSualo

    memkvidres.

    gaumarTleblad mimaCnia cnobili istorikosis r. pel-

    menis daskvna, rom TiTqos atlandisis idea mTlianad plato-

    nis poeturi gamonagonia da arc Rirs misi Zieba. bibliaSic

    bevria iseTi pasaJi, romelic dakvirvebul mkiTxvelsac ki

    zRaprad moeCveneba, magram am pasaJebSi genialuri azrebia

    Casaidumloebuli. aseve atlandisis gadmocemaSi SeiZleba

    bevri iyos poeturi gamonagoni, magram es iseTi gamonagonia,

    romlisganac Sorsmimavali daskvnebi gamosWvivis.

    saerTod, atlandisuri problemis Semecneba mecniere-

    baTa kavSirurTierTobis miRwevebis gaTvaliswinebiT unda

    Sefasdes mxolod. es filosofiuri meTodis gamoyenebas

    moiTxovs uciloblad. aq filosofiuri debulebebis codna

    ki ar igulisxmeba ubralod, aramed pirvel rigSi filo-

    sofiuri inteleqti, romelic moazrovne gonebas RvTisagan

    boZebuli niWis saxiT eZleva. amitom, Tu aseTi monacemebi

    gaaCnia adamians axalgazrdobaSi nu daayovnebs mis gamoy-

    enebas, moxucebulobaSi nurvin moiRleba filosofiiT (epi-

    kure).

    yoveli mecnieruli sistema, cxadia, unda xasiaTde-

    bodes logikuri simtkiciT, arsebiTad logikurad dadgenil

    sazRvrebSi unda moiazrebodes, magram Sinaganad mas unda

    gaaCndes am sazRvrebis gadalaxvis Tvisebac, unda iyos

    transcendenturi. r. pelmeni nakleb yuradRebas aqcevs

    filosofiuri meTodis am moTxovnebs; ver amCnevs platonis

    monaTxrobis Sinaarsis am poetur formaSi dafaruli WeS-

    maritebis marcvlebs. amitom, atlandisis Sesaxeb platonis

    monaTxrobis xelaRebiT uaryofa gaumarTlebelia. jer erTi,

    imitom, rom eladis gamoCenili moazrovneebi WeSmaritebis

    RvTaebrivi pativismcemelebi iyvnen da ar Ralatobdnen

    am princips. meore, msjeloba atlandisis Sesaxeb, rom igi

    sididiT afrikasa da azias aRemateboda erTad aRebuls,

    Tanamedrove SinaarsiT ar unda iqnes aRqmuli. imJamindeli

    Tvalsawieri am kontinentebis Sesaxeb maT nawils gulisx-

    mobda mxolod. Tumca, platonis msjeloba, cxadia, mainc

    gazviadebul STabeWdilebas tovebs.

    platonma Seqmna idealuri saxelmwifos koncefcia,

    romelic kerZo sakuTrebis gauqmebas moiTxovda ZiriTadad.

    amis gamo bevri mkvlevari did filosofoss komunizmis

    Teoretikosadac ki Tvlis. man naTlad Seicno, rom natu-

    ralur meurneobaze agebuli monaTmflobeluri sistema in-

    greoda. mas surda am wyobilebis ganaxleba, magram idealur

    saxelmwifoSi Tu ra zomiT SeiZleboda kerZo sakuTrebis

    SenarCuneba sazogadoebrivis gverdiT, es ara aqvs naTlad

    miTiTebuli. Tumca, rogorc r. pelmeni aRniSnavda, monaT-

    mflobelur saxelmwifos ar SeeZlo ganexorcielebina

    grigol Todua

  • 24 25

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    platonis idealebi im SemTxvevaSic ki, Tu kerZo sakuTreba

    SenarCunebuli iqneboda Zveli moculobiT.

    momdevno epoqebSi kidev ufro gaZlierda am prob-

    lemebisadmi interesi. elinistur xanaSi Seiqmna istoriuli

    Janris romanebi, romelTac e.w. oqros xanis idelizacia

    edo safuZvlad. gansakuTrebuli yuradRebis Rirsia evge-

    meris ,,wminda qronikebi”, romelTa fragmentebi diodore

    sicilielis ,,istoriul biblioTekaSia” daculi. evgemerma

    makedoniis mefis davalebiT wamoiwyo Soreuli mogzauroba,

    gacura wiTeli zRva da Sevida indoeTis okeaneSi, sadac

    aRmoaCina kunZulTa jgufi. yvelaze ufro aRmosavleTiT

    mdebareobda kunZuli panqea, romelic odesRac kretidan wa-

    suli tomebiT yofila dasaxlebuli. aq mTeli saxnav-saTesi

    farTobebi da saZovrebi saerTo sakuTrebas warmoadgenda.

    kerZo sakuTrebaSi iyo mxolod saxlebi da baRebi. adgilo-

    brivi mcxovrebni Sromas Zalian afasebdnen. vinc SromaSi

    Tavs gamoiCenda, mas gacilebiT met produqts aZlevdnen.

    moqmedebda principi: TiToeuls damsaxurebisa da Sromis

    mixedviT.

    feodalizmis epoqaSic vxvdebiT socialisturi Si-

    naarsiT gamsWvalul ekonomikur moZRvrebebs. samarTliani

    sazogadoebisken daucxromeli swrafva igrZnoba burJuazi-

    uli revoluciebis, glexTa omebis Tu ajanyebebis analebSi.

    kapitalizmis genezisis droidan ki TandaTanobiT iqmneba

    socialisturi Sinaarsis mdidari literatura, romelSic

    sakuTreba gaSuqebulia, rogorc socialur-ekonomikuri

    sistemis safuZveli.

    swored kerZo sakuTrebis zRvargadasuli gabatoneba

    da masze dafuZnebuli morRveuli socialur-ekonomikuri

    yofa gaxda atlandisuri civlizaciis daRupvis mizezi.

    marTvis sadaveebis usistemod miSvebam da racionaluri

    saqmiani viTarebis metismetma daCiavebam bolo mouRo mowes-

    rigebul cxovrebas. saxelmwifo areopagis maRalorganize-

    buli moqmedebis pirobebSi, cxadia, es ar moxdeboda. Tav-

    aSvebuloba anadgurebs kacTa modgmis nebismier saukeTeso

    warmonaSobs. anarqiis WaobSi CaZirul qveynebs warmateba ar

    uweria. socialur-ekonomikuri winsvlis saimedo garanti

    sakuTrebiTi urTierTobis maRalorganizebuli mowesrigeba

    SeiZleba iyos.

    kritikuli viTarebis siRrmiseuli gacnobierebis ni-

    muSs warmoadgens aSS-is prezidentis Teodor ruzveltis

    mimarTva sazogadoebisadmi. ,,Cven, - ambobda igi, - aravis

    vayvedriT simdidres, Tu is patiosani gziTaa mopovebuli,

    magram unda gaviazroT imis aucileblobac, rom saxelmwifo

    aqtiurad CaerTos qveynis socialur-ekonomikur cxovrebaSi

    da gavaZlieroT kontroli. paralelurad Cveni udidesi da

    upirvelesi amocanaa – mivceT adamianebs samuSao. diax, Cven

    unda uzrunvelyoT sakuTrebis dacvac da adamianTa keTil-

    dReobac, magram nebismier SemTxvevaSi, Tu saqme arCevanze

    midgeba, me vuTanagrZnob xalxs da ara mesakuTreebs”.

    saxelmwifo xelisufleba aris gansakuTrebuli wesiT

    mowyobili politikuri organizacia, legitimuri Zalmomreo-

    bis forma, romelic mTeli qveynis masStabiT anxorcielebs

    umaRles Zalauflebas. mTavroba ama Tu im formiT qveynis

    marTvis mudmivmomqmedi organizaciuli sistemaa, romlis

    upirveles amocanas warmoadgens erovnuli interesebis

    dacva. misi warmoSoba ganapiroba mTeli sazogadoebisa da

    misi TiToeuli wevris sakuTrebis uflebis dacvis aucile-

    blobam. Tu ers surs warmatebas miaRwios, man unda Seqmnas

    korufciisgan da mZarcveluri fsiqologiuri garemosgan

    Tavisufali saxelmwifoebrivi struqtura, romelsac eqneba

    qveynis socialur-ekonomikuri regulirebis optimalu-

    rad Camoyalibebuli institutebi. igi umTavres amocanad

    unda isaxavdes mravalmxriv ganaTlebuli specialistebis

    momzadebas. swored es SeiZleba gaxdes eris yovelmxrivi

    dawinaurebis saimedo garanti.

    grigol Todua

  • 26 27

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    istoriuli wyaroebiT sabuTdeba, rom saxelmwifos war-

    moSoba, pirvel rigSi, erovnuli interesebiT iyo ganpirobe-

    buli. misi martivi formebi jer kidev patriarqalur-Temuri

    urTierTobis wiaRSi Camoyalibda. saxelmwifos Tavisebur

    formebs warmoadgenda TemTa gamoCenili Tavkacebis, xevis-

    berebisa da maxvSebis mier organizebuli marTvis sistemebi,

    romlenic mtkiced uZRvodnen win mTeli Temis mosaxleobis

    interesebis dacvis saqmes.

    mizanSeuwonelia imis mtkiceba, rom TiTqos saxelmwifos

    warmoSoba dakavSirebuli iyo mxolod sazogadoebis klase-

    bad dayofasTan. miT ufro gaumarTlebelia politikuri

    koniuqturis mixedviT imis jiutad mtkiceba, rom saxelmwi-

    fos warmoSoba ganapiroba ara mxolod kerZo sakuTrebis

    warmoSobis Sedegad sazogadoebis klasebad dayofam, aramed

    klasebs Soris antagonisturma winaaRmdegobam.

    nebismieri eris socialur-ekonomikuri organizmis

    winaaRmdegobaTa gazviadebuli Sefaseba, naklovanebaTa

    dausabuTebeli da tendenciuri gamotana saaSkaraoze, arasta-

    bilurobis viTarebas iwvevs saxelmwifoSi. civilizebuli

    erebi aseTi viTarebis daZlevisaTvis ibrZvian dReniadag.

    Rrmad moazrovne elitaruli goneba unda iRwvodes imi-

    saTvis, rom socialuri jgufebi ar gadakidos erTmaneTs.

    yoveli gadadgmuli nabiji mecnierul prizmaSi gatarebas

    moiTxovs udavod.

    niSandoblivia, rom saxelmwifoTa erovnuli Sinaarsi

    sul ufro mdidrdeba. amitom, mTavrobaTa integraluri

    politikis gatareba erovnuli interesebis zedmiwevniT

    gaTvaliswinebas moiTxovs uciloblad. cnobili amerikeli

    sociologis semuer haninktonis mtkicebiT, Tanamedrove

    msoflio eri – saxelmwifoebis gziT viTardeba. amitom ere-

    bis inteleqtualuri elitis funqciad unda iqces erovnuli

    fundamentalizmis damkvidreba.

    dasavleTis qveynebSi saxelmwifo xelisufleba Tavisi

    Zalovani struqturebiT sul ufro aqtiurad icavs mTeli

    xalxis interesebs. erebis damkvidreba da ganmtkiceba

    saxelmwifo areopagis umTavresi funqcia iyo yovelTvis.

    xalxis WeSmariti winamZRolebi qveynis interesebs pirad

    interesebze gacilebiT maRla ayenebdnen da am princips

    Seuryeveli simtkiciT icavdnen bolomde. amis erT-erTi uci-

    lobeli mowmobaa bagrationTa dinastiis igavmiuwvdomeli

    Tavdadeba qarTveli erisaTvis, maTi religiur koncefciamde

    amaRlebuli siyvaruli samSoblosadmi. metad STambeWda-

    via is faqti, rom d. aRmaSeneblis geniam Rrma mecnieruli

    principebi Seitana religiaSi da RvTismosaoba umaRles

    filosofiur xarisxSi aiyvana.

    yovelive aqedan gamomdinare, vfiqrob, rom zomierebis

    dacviT konstituciuri monarqiis damkvidreba da bagra-

    tionTa meomruli suliskveTebis axleburad aRdgena qarT-

    veli xalxis socialur-ekonomikuri aRorZinebis, misi Sem-

    dgomi sulieri amaRlebis saimedo garanti SeiZleba gaxdes.

    briyv adamianebs materialuri fufunebisken dauokebeli

    ltolva amoZravebT mxolod. isini arsebiTad umtkivneu-

    lod emorCilebian bedis trials da iviwyeben yovelives,

    rac Tavs gadaxdaT warsulSi. Zlieri bunebis pirovnebebi

    boboqroben da xSirad uTanasworo brZolaSi ebmebian Zl-

    evamosil bediswerasTan. vinc pirveli iyo, Zalian Znelad

    egueba daqveiTebis mware xvedrs. magram, Tanmimdevruli prin-

    cipuloba sabolood mainc imarjvebs ugunur uxeS Zalaze,

    realizmi iqvemdebarebs romantizms. warmatebas aRwevs is,

    visi cnobierebac racionaluri midrekilebiT gamoirCeva mx-

    olod. saqmis arsi bevris codna ki araa, aramed – gonivruli

    codnaa (demokrite). didi miznebis ganxorcieleba SeuZliaT

    grigol Todua

  • 28 29

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    imedSeuleveli rwmeniT fanatikurad Sepyrobil istoriul

    pirovnebebs, romelnic Tavganwiruli brZoliT miiswrafvian

    gadalaxon eklovani zRudebiT moculi urTulesi dab-

    rkolebebi.

    Legendary Atlandis and Modern Social-Economic Progress

    G. Todua

    Substantial strengths , that determines essence of any social-economic system, is the indivisible unity of private and public prop-erty. Achievement of the optimal balance between these forms must be a fundamental function of the state. Disorder in universal phenomena in economic and property relations causes gradual degradation of a state. This is how it was in past, similar processes are going on nowadays, and if the situation doesn’t change seriously we have to expect similar results in the future. Achieving success, fi rst of all, requires regulation of national states.

    Protection of national unity must be the subject of every nation’s care. Moreover, if these nations fundamentally are representatives of the same ethnos. This was characteristic for Georgia during its whole history. Genetic development process of our nation does not show any reason for giving special meaning to ethnic origin. Georgia has always been undivided national organism and it will stay the same in future perspectives as well.

    leo Ciqava

    saqarTvelos mecnierebaTa

    erovnuli akademiis

    wevr-korespondenti

    terminebis sworad dadgenas arsebiTi mniSvneloba aqvs

    kvalificiuri, mecnierulad gamarTuli msjelobisTvis. mxed-

    velobaSi gvaqvs ara marto da ara imdenad formulirebebi,

    aramed (da gansakuTrebiT) is, Tu ra Sinaarsi devs TiToeul

    maTganSi. rac ufro araorazrovani da saerTaSoriso mas-

    StabiT unificirebulia es ukanaskneli, miT ufro advili

    gasagebia TiToeuli avtoris (amerikeli iqneba is, Tu qarT-

    veli) msjelobis arsi, xolo mis safuZvelze gaTvlili

    maCveneblebi – urTierTSesadarisi. arada, am mxriv jer kidev

    bevr gaugebrobas aqvs adgili.

    winamdebare statiaSi mkiTxvels gvinda SevTavazoT

    Cveni nafiqral-naazrevi Sromis ekonomikisa da statis-

    tikis zogierTi sadiskusio terminis formulirebisadmi

    maTi Sinaarsis adekvaturobis Sesaxeb. Cven Sors varT imis

    mtkicebisgan, rom mxolod Cveni, ekonomikur literaturasa

    da praqtikaSi damkvidrebulisgan ramdenadme gansxvavebuli,

    Sexedulebaa absoluturi WeSmariteba, xolo sxvebis naaz-

    revi – araswori da miuRebeli. Tumca, erT rameSi ki namd-

    vilad varT darwmunebuli: Cven mier calkeuli terminebis

    Taobaze gamoTqmuli mosazrebani mcireoden wvlils mainc

    Seitans WeSmaritebis dadgenaSi. sadiskusiod gamogvaqvs

    terminebi: ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, ekonomikurad

    zogierTi sadiskusio ekonomikuri

    terminis Sinaarsobrivi datvirTvis sakiTx-

    isTvis

    grigol Todua

  • 30 31

    leo Ciqava ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    araaqtiuri mosaxleoba, mosaxleobis ekonomikuri aqtiuro-

    bis done, dasaqmebuli, TviTdasaqmebuli, arasrulad dasaqme-

    buli, dasaqmebis done, umuSevari, umuSevrobis bunebrivi

    done, umuSevrobis faqtobrivi done, samuSao Zala, SromiTi

    resursebi.

    ganvixiloT TiToeuli maTgani.

    ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba. saqarTvelos

    statistikis erovnuli samsaxuris meTodikis Tanaxmad,

    romelic ZiriTadad Sromis saerTaSoriso organizaciis

    (Sso) rekomendaciebs emyareba, `ekonomikurad aqtiuria 15

    wlisa da ufrosi asakis mosaxleoba, romelic dasaqmebulia

    ekonomikuri saqmianobiT, da umuSevrebi~1.

    ekonomikur saqmianobaSi igulisxmeba rogorc sabazro,

    ise arasabazro warmoeba. pirveli, bazrisTvis gankuTvnili

    ekonomikuri dovlaTisa da momsaxurebis warmoebasTan er-

    Tad, moicavs saqmianobas saxelmwifo da sxva socialur da

    kulturul dawesebulebebSi, romelTa produqcia SeiZleba

    ar iyos realizebuli bazarze. arasabazro warmoeba ki,

    Tavis mxriv, moicavs saqmianobis oTx jgufs: sakuTari mox-

    marebisTvis pirveladi produqciis warmoebas; sakuTari

    moxmarebisTvis pirveladi produqcis gadamuSavebas TviT

    mewarmeTa mier; sakuTari saWiroebisTvis ZiriTadi fond-

    ebis warmoebas da sakuTari saWiroebisTvis arapirveladi

    produqtebis warmoebas, romelic SeiZleba gatanil iqnes

    agreTve ba zarze gasayidad.

    es msjeloba misaRebia da sakamaTo TiTqmis araferi

    gvaqvs.

    `dasaqmebulebsa~ da `umuSevrebs~, rogorc `ekono-

    mikurad aqtiuri mosaxleobis~ ZiriTad komponentebs, qvemoT

    cal-calke gavSifravT. aq ki gvinda SevexoT aRniSnuli

    terminis sxva Sinaarsobriv aspeqtebs. mxedvelobaSi gvaqvs,

    uwinares yovlisa, asakobrivi mijnis gansazRvra, anu Sromisu-

    nariani (ufro zustad, sruli Sromisunariani) asakis qveda

    da zeda zRvrebis dazusteba.

    Cveni azriT, garkveuli koreqtivis Setanas saWiroebs

    saqarTveloSi qveda zRvrad miRebuli 15 weli, rameTu mo-

    zardi 18 wlamde jer kidev ar aris srulyofilad Camoya-

    libebuli SromiTi saqmianobisTvis da mZime SromiTi dat-

    virTva misi organizmis ganviTarebaze uaryofiTad moqmedebs.

    Tanac, axalgazrda am asakSi, Cveulebriv, saSualo sruli

    zogadi ganaTlebis miRebiT aris dakavebuli da muSaobisT-

    vis ver iclis. amitom upriania CvenTan qveda zRvari 18 wliT

    ganisazRvros. aSS-Si aseT zRvrad 16 welia dawesebuli1.

    rac Seexeba zeda zRvars, misi ganusazRvreloba gau-

    marTleblad migvaCnia. amiT imis Tqma ki ar gvinda, rom

    pensionerebi saerTod ar unda muSaobdnen da mosaxleobis

    es kategoria saerTod unda amoviRoT SromiTi resursebis

    Semadgenlobidan. aseTi msjeloba, cxadia, dinebis winaaRmdeg

    svla iqneboda. Cveni mizania xazgasma imisa, rom dausaqmebeli

    pensioneri ar unda CaiTvalos tipur umuSevrad, rogorc

    es kanonzomierad xdeba msoflios bevr normalur (ekono-

    mikurad ganviTarebul) qveyanaSi. ratom? jer erTi, imitom,

    rom igi araa iseTive srulyofili samuSao Zala, rogoric

    analogiuri kvalifikaciis sruli Sromisunariani asakis

    piria; da, meore, man sazogadoebis winaSe ukve moixada Tavisi

    moqalaqeobrivi vali da daimsaxura rogorc dasvenebis

    ufleba, ise saarsebo wyaro – pensia. igulisxmeba iseTi

    pensia, romelic Tavisi raodenobrivi parametrebiT ar Camou-

    vardeba ara marto minimalur, aramed racionalur saarsebo

    kalaTasac. pensioners arc es garemoeba ukrZalavs, Senar-

    Cunebuli Sromis unaris farglebSi, sazogadoebriv SromiT

    saqmianobaSi monawileobas. miT umetes, Tu is Semoqmedia da

    upiratesad gonebrivi SromiT aris dakavebuli.

    aradamajereblad gveCveneba saqarTvelos statistikis

    1. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli – 2009, Tbilisi, 2009, gv. 41. 1 gr. menqiu, ekonomikis principebi, Tb., 2008, gv. 582.

  • 32 33

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    erovnuli samsaxuris aseTi ganmarteba: ekonomikurad aqtiuri

    mosaxleobis `zeda asakobrivi zRvari ar aris dawesebuli,

    radgan sapensio asakis mosaxleobis ekonomikuri aqtiuroba

    sakmaod maRalia~. mTavari swored imis axsnaa, Tu ratomaa,

    magaliTad, saqarTveloSi, evropis ganviTarebuli qveynebisgan

    gansxvavebiT, pensionerTa ekonomikuri aqtiuroba esoden

    maRali. ̀ saidumloebis~ arsi, saarsebo minimumTan SedarebiT,

    mkveTrad dabali pensiebis daniSvnaSi unda veZioT. ai, ratom

    elodebian mouTmenlad ekonomikurad maRalganviTarebul

    qveynebSi dasaqmebuli pirebi sapensio asakis moaxloebas da

    ratom aRiqvamen amave garemoebas tragikulad saqarTvelosa

    da misnair mZime ekonomikur mdgomareobaSi myof qveynebSi

    mcxovrebi moqalaqeebi.

    qveynis mdgradi ekonomikuri ganviTareba da myari

    materialuri bazis Seqmna, sapensio sistemis srulyofis

    kvalobaze, yvelafers miuCens Tavis kuTvnil adgils da

    pensionerTa dasaqmebis problemas naklebad aqtualurs

    gaxdis. es ki, Tavis mxriv, xels Seuwyobs Sromis (samuSao

    Zalis) bazris funqcionirebis Taobaze WeSmariti daskvnebis

    gakeTebas.

    amrigad. Cveni erT-erTi mniSvnelovani daskvna gaxlavT

    is, rom ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis Sesaxeb msjeloba

    unda Semoifarglos Sromisunariani asakis mosaxleobiT.

    amasTan dakavSirebiT, bunebrivia, ismis kiTxva: ̀ Sromisunari-

    ani asakis mosaxleoba~ da `ekonomikurad aqtiuri mosax-

    leoba~ identuri cnebebia? – cxadia, ara. eseni araa iden-

    turi cnebebi. Sromisunariani asakis mosaxleobis mxolod

    nawilia (Tumc ZiriTadi nawili) ekonomikurad aqtiuri,

    meore, SedarebiT mcire nawili ki, ekonomikurad araaqtiuria.

    magaliTad, saqarTveloSi 2008 wels ekonomikurad aqtiuri

    iyo Sromisunariani asakis mosaxleobis 62,6 procenti, xolo

    ekonomikurad araaqtiuri – 37,4 procenti.

    Sromisunariani asakis mosaxleobis is kategoria iT-

    vleba ekonomikurad aqtiurad, romelic akmayofilebs Sem-

    deg moTxovnebs: aqvs Sromis unari, aseve, muSaobis survili,

    rogorc wesi, eZebs mas da mzadaa muSaobis dawyebisTvis.

    Sromisunarian asakSi yofnis miuxedavad, amaSi ver xvdebian

    da, maSasadame, ekonomikurad aqtiur mosaxleobas ar ganekuT-

    vnebian gonebrivad ganuviTarebeli, invalidi, fsiqikurad da

    ukurnebeli seniT daavadebuli moqalaqeebi, patimrebi, dRis

    ganyofilebis moswavleebi da studentebi, mcirewlovani

    Svilebis dedebi, diasaxlisebi, romlebic dakavebulni arian

    saojaxo saqmeebiTa da ojaxis wevrebis movliT. ekonomi-

    kurad aqtiuria Sromisunariani asakis mosaxleobis mxolod

    is nawili, romelic msaxurobs (e.i. eweva ekonomikur saqmi-

    anobas), warmoebisgan mouwyvetlad (dauswreblad an saRamos

    ganyofilebaze) ganagrZobs swavlas an, muSaobis survilis

    miuxedavad, ver poulobs samuSaos da umuSevaria.

    zogierTi publikaciis1 Tanaxmad, samxedro mosamsaxu-

    reebi (jariskacebi) ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis

    kategorias ganekuTvnebian, rac ar migvaCnia marTebulad.

    ekonomikurad aqtiurad samxedro mosamsaxureTa mxolod

    is nawili unda CavTvaloT, romelic, sakuTari Tanxmobis

    safuZvelze, kontraqtiT msaxurobs da normalur xelfassac

    Rebulobs, anu daqiravebuli muSakia. rac Seexeba savalde-

    bulo samsaxuris jariskacebs, e.w. wvevamdelebs, isini arc

    umuSevrebi arian da arc ekonomikuri saqmianobiT dasaqme-

    bulni, amitom ekonomikurad aqtiur mosaxleobas ar gane-

    kuTvnebian.

    ekonomikurad aqtiur mosaxleobas, Sromisunariani

    asakis mosaxleobis mraval sxva jgufTan erTad, unda mi-

    vakuTvnoT is dausaqmebeli pirebic, romlebmac didi xnis

    ganmavlobaSi samuSaos uSedegod Ziebis gamo, xeli Caiqnies,

    rwmena dakarges da aqtiurad aRar eZeben mas. Tu ratom, amaze

    1Современные международные рекомендации по статистике труда. M., 1994, с. 53; r. asaTiani, ekonomikisa da biznesis leqsikoni, Tb., 2010, gv.324; ekonomikis

    enciklopediuri leqsikoni, Tb., 2005, gv. 193.

    leo Ciqava

  • 34 35

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    pasuxs gavcemT qvemoT termini `umuSevris~ axsnisas.

    Cven mier gakeTebuli SeniSvnebisa da gamoTqmuli

    mosazrebebis gaTvaliswinebiT, ̀ ekonomikurad aqtiuri mosax-

    leobis~ Cveneuli gansazRvra aseTia: ekonomikurad aqtiuri

    mosaxleoba aris sruli Sromisunariani (18 wlidan sapensio

    asakamde) mosaxleoba, romlis erTi nawili dasaqmebulia,

    xolo meore nawili – umuSevari, romelsac aqvs Sromis

    unari, dasaqmebis survili da rogorc ki Tavisufali vakan-

    sia gamoCndeba, mzadaa sazogadoebrivi SromiTi saqmianobis

    dasawyebad.

    ekonomikurad araaqtiuri mosaxleoba. vfiqrobT,

    garkveul dazustebas saWiroebs meTodika, romliTac xelmZ-

    Rvanelobs saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri

    ekonomikurad araaqtiuri mosaxleobis ricxovnobis gaan-

    gariSebisas: ̀ ekonomikurad araaqtiuri mosaxleoba udris 15

    wlisa da ufrosi asakis mosaxleobas gamoklebuli ekono-

    mikurad aqtiuri mosaxleoba~.

    ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba Sedgeba sami Ziri-

    Tadi komponentisgan: 1. Sromisunarian asaks miuRweveli

    mosaxleoba (bavSvebi da mozardebi 18 wlis asakamde),

    romelic saerTod amovardnilia meTodikidan, romliTac

    xelmZRvanelobs statistikis erovnuli samsaxuri ekonomi-

    kurad araaqtiuri mosaxleobis ricxovnobis gaangariSebisas;

    2. Sromisunarian asaks (Cveulebriv 65 wels) gadacilebuli

    mosaxleoba (pensionerebi); 3. mosaxleoba, romelic gamoiT-

    vleba Sromisunariani asakis mosaxleobisgan ekonomikurad

    aqtiuri mosaxleobis gamoklebiT.

    am momentebis gaTvaliswinebiT, ̀ ekonomikurad araaqti-

    uri mosaxleobis~ Cveneuli gansazRvra aseTia: ekono mikurad

    araaqtiuri mosaxleobis ricxovnoba udris Sromisunarian

    asaks miuRweveli mosaxleobis, Sromisunarian asaks gadac-

    ilebuli mosaxleobisa da Sromisunariani asakis mosax-

    leobisgan ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis ricxovnobis

    gamoklebiT miRebuli naSTis jams. TiToeul qveyanaSi es

    aris mosaxleobis is didmniSvnelovani nawili, romelic

    ZiriTadad dasaqmebuli ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis

    kmayofaze imyofeba.

    yovelive es gvaZlevs Tu ara imis Tqmis safuZvels, rom

    ekonomikurad araaqtiuria (pasiuria) yvela is piri, romelic

    ar iyo dasaqmebuli gansaxilveli periodis ganmavlobaSi1

    – ra Tqna unda, ara, ramdenadac dausaqmeblebSi umuSevrebic

    Sedian, romlebic ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis erT-

    erT mniSvnelovan elements warmoadgenen.

    mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis done. statisti-

    kuri aRricxvis organoebi am maCvenebels ase angariSoben:

    ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis (anu samuSao Zalis)

    ricxovnobas yofen zrdasruli mosaxleobis ricxovnobaze

    da gamoxataven procentebSi2. aseTi gaTvlebi bevr cdomile-

    bas iwvevs, amitom garkveul dazustebas saWiroebs.

    Cveni SeniSvna ZiriTadad mniSvnels – zrdasrul

    mosaxleobas exeba, romelic, Sromisunariani asakis mosax-

    leobasTan erTad, am asaks gadacilebul mosaxleobasac

    moicavs da realur viTarebaze mrude warmodgenas iZleva.

    am cdomilebis Tavidan asacileblad sakmarisia aRniSnuli

    maCveneblis (da misi Sesabamisi terminis Sinaarsis) aseT-

    nairad dazusteba: mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis

    done gamoiTvleba ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis ricx-

    ovnobis Sromisunariani asakis mosaxleobis ricxovnobasTan

    SefardebiT (gamoxatuli procentebSi). ̀ ekonomikurad aqti-

    uri mosaxleobis~ ricxovnobaSi vgulisxmobT am terminis

    Cven mier koreqtirebul Sinaarsobriv datvirTvas.

    mwvave diskusiis sagania termini `dasaqmeba~. adamianis

    nebismieri SromiTi saqmianoba (magaliTad, diasaxlisis mier

    ojaxis wevrebis dasapureblad kerZebis momzadeba, sakuTari

    1ekonomikis enciklopediuri leqsikoni, Tb., 2005, gv. 433.2gr. menqius dasax. naSromi, gv. 583.

    leo Ciqava

  • 36 37

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    Svilebis movla da a.S.) ver CaiTvleba dasaqmebad. aseTad

    CaiTvleba moqalaqeTa sazogadoebrivad sasargeblo saqmi-

    anoba, romelic mimarTulia qveynis mTliani Siga produqtis

    (sazogadoebrivi materialuri dovlaTisa da momsaxurebis)

    warmoebisTvis. ganasxvaveben daqiravebiT dasaqmebasa da

    TviTdasaqmebas.

    dasaqmebuli (daqiravebiT momuSave piri). Sso-is reko-

    mendacia, romliTac dasaqmebulis statusis gansazRvrisas

    xelmZRvanelobs saqarTvelos statistikis erovnuli samsax-

    uri, aseTia: `dasaqmebuli – 15 wlisa da ufrosi asakis piri,

    romelic gamosakvlevi kviris ganmavlobaSi minimum erTi

    saaTiT mainc iyo dakavebuli ekonomikuri saqmianobiT~1.

    es rekomendacia, Cveni azriT, bevr nakls Seicavs: jer

    erTi, mTeli kviris ganmavlobaSi mxolod erTi saaTiT mo-

    muSave piris dasaqmebulad miCneva, rbilad rom vTqvaT, Tavis

    motyuebaa. aseTi midgomiT SeuZlebelia realuri suraTis

    dadgena da swori daskvnebis gakeTeba; meore, araferia

    naTqvami Sromis anazRaurebaze. adamiani, uwinares yovlisa

    da mniSvnelovanwilad, xom imisTvis debs kontraqts damq-

    iravebelTan da iwyebs muSaobas, rom sakuTari, aseve, ojaxis

    wevrebis moTxovnilebebi daakmayofilos. am funqcias erT

    saaTSi miRebuli, vTqvaT, Tundac 10 lari Seasrulebs? – ra

    Tqma unda, ara. mesame, am konkretul SemTxvevaSi momuSaveTa

    asakis miTiTeba araa saWiro, ramdenadac is, razec mivuTiTebT,

    yvela asakis dasaqmebuls erTnairad exeba.

    am SeniSvnebis gaTvaliswinebiT, termini ̀ dasaqmebulis~

    (igulisxmeba daqiravebiT dasaqmebuli) Sinaarsis Cveneuli

    formulireba aseTi iqneba: dasaqmebulia piri, romelic,

    damqiravebelTan kontraqtis safuZvelze, ekonomikuri saqmi-

    anobiTaa dakavebuli TveSi aranakleb ori kviris ganmav-

    lobaSi da xelfasis saxiT Rebulobs Semosavals, romelic

    ar Camouvardeba qveyanaSi dadgenil yovelTviur saarsebo

    minimums.

    pirebi, romlebic ekonomikuri saqmianobiT TveSi saSua-

    lod or kviraze naklebi xnis ganmavlobaSi arian dakave-

    bulni da amisTvis Rebuloben saarsebo minimumze nakleb

    Semosavals, upriania iwodebodnen arasrulad (nawilobriv)

    dasaqmebulebad.

    TviTdasaqmebuls uwodeben pirs, romelic axorcielebs

    sakuTari iniciativiT wamowyebul ekonomikur saqmianobas,

    raTa miiRos Semosavali naturiT an fulis saxiT. `TviT-

    dasaqmebulis~ gansazRvrasac TiTqmis igive naklovanebebi

    axasiaTebs, rac ̀ dasaqmebulis~ gansazRvras, amitom Cven mier

    zemoT gamoTqmuli SeniSvnebi ZiriTadad amazec vrceldeba.

    erT-erTi mTavari ganmasxvavebeli isaa, rom aq samuSao drois

    faqtors naklebi mniSvneloba aqvs.

    dasaqmebis done. zogierT qarTul wyaroSi es sakiTxi

    isea warmodgenili, rom advili SesaZlebelia mkiTxveli

    daibnes. movitanT oriode amonarids:

    `dasaqmebis done, e.i. SromiT procesSi CarTva, damok-

    idebulia Tanafardobaze – Sromisunariani mosaxleobis

    raodenobasa da samuSao adgilebs Soris, agreTve samuSao

    adgilebis Sesabamisobaze im muSakebis gamoyenebis SesaZle-

    blobasTan, romlebic SezRudulni arian profesiiT, special-

    izaciiT, samuSao gamocdilebiT, codniTa da unariT~1.

    rom araferi vTqvaT am amonaridis meore nawilis

    bundovnobaze, pirvel nawilSi msjeloba unda iyos ara

    Sromisunariani mosaxleobis raodenobasa da samuSao adgi-

    lebs Soris Tanafardobaze, aramed Sromisunariani asakis

    dasaqmebulTa ricxovnobasa da ekonomikurad aqtiuri mosax-

    leobis ricxovnobas Soris Tanafardobaze.

    meore amonaridi aseTnairad JRers: `dasaqmebis done –

    dasaqmebulTa mTliani ricxovnobis Sefardeba ekonomikurad

    aqtiuri mosaxleobis ricxovnobasTan~1.

    1Sromis bazari saqarTveloSi – 2003-2005. statistikuri publikacia, Tb.,

    2006, gv. 115.

    1ekonomikis enciklopediuri leqsikoni, Tb., 2005, gv. 193.

    leo Ciqava

  • 38 39

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    es ufro axlosaa WeSmaritebasTan, magram dazustebas

    mainc saWiroebs. mxedvelobaSi gavqvs is garemoeba, rom

    rogorc mricxvelSi, ise mniSvnelSi unda aviRoT ara yvela

    asakis, rogorc motanil amonaridSia aRniSnuli, aramed mx-

    olod Sromisunariani asakis mosaxleoba.

    umuSevari. Sso-is mkacri kriteriumiT, umuSevaria 15

    wlis da ufrosi asakis piri, romelic gamosakvlevi kviris

    ganmavlobaSi ar eweva ekonomikur saqmianobas, mzad aris

    daiwyos muSaoba da eZebs samuSaos. amave organizaciis Ser-

    bilebuli kriteriumiT ki, umuSevaria 15 wlis da ufrosi

    asakis is piric, romelic gamosakvlevi kviris ganmavlobaSi

    ar eweva ekonomikur saqmianobas, ar eZebs samuSaos, radgan

    gadaewura misi Sovnis imedi, magram Sovnis SemTxvevaSi mzad

    aris Seudges muSaobas2.

    `dausaqmebeli~ da `umuSevari~ ar aris identuri

    terminebi. yvela umuSevari dausaqmebelia, magram yvela

    dausaqmebeli umuSevari ar aris. magaliTad, dausaqmebe-

    lia (e.i. mTliani Siga produqtis Semqmnel sazogadoebriv

    SromiT saqmianobaSi ar monawileobs) diasaxlisi, romelic

    mcirewlovani asakis bavSvebis aRzrdiTa da sakuTriv misi

    ojaxis wevrebis movliTaa dakavebuli, magram is umuSevrad

    ar iTvleba. arc moxuci (vTqvaT, 90 wlis) pensioneria umuSe-

    vari, maSinac ki, roca is araa Cabmuli sazogadoebriv Sro-

    miT saqmianobaSi. piri, romelsac eniWeba umuSevris statusi,

    garkveul moTxovnebs unda akmayofilebdes: jer erTi, is

    unda iyos Sromisunariani asakis. Tu es principi ar iqneba

    daculi, samuSao adgilebiT uzrunvelyofis TvalsazrisiT,

    waiSleba zRvari Sromisunariani da sapensio asakis pirebs

    Soris da swor warmodgenas ver miviRebT qveynis Sromis

    bazarze realurad arsebuli mdgomareobis Sesaxeb1. amitom

    upriania, jer erTi, moqmed meTodikaSi, nacvlad `15 wlis

    da ufrosi asakis pirisa~, Caiweros `Sromisunariani asakis

    piri~; meore, dausaqmebel moqalaqes unda hqondes sazoga-

    doebriv SromiT saqmianobaSi aqtiurad Cabmis, anu muSaobis

    survili. zogierTi Cveni kolega ar iziarebs am Sexedule-

    bas. ase magaliTad, erT-erT publikaciaSi vkiTxulobT: `...

    arasworia, rodesac `umuSevaris~ ganmartebaSi... ZiriTadi

    aqcenti gadaitaneba adamianis gadawyvetilebaze – surs Tu

    ara mas muSaoba~1.

    vfiqrobT, es SeniSvna usafuZvlo da miuRebelia im

    martivi mizezis gamo, rom, Tu moqalaqe muSaobis survils

    ar amJRavnebs, is ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis katego-

    rias ar ganekuTvneba, amitom msjelobac ki zedmetia imaze,

    is umuSevrad iTvleba Tu ara; mesame, piri, romelic misgan

    damoukidebeli mizezebis gamo, ver eweva ekonomikur saqmi-

    anobas, magram aqvs muSaobis survili da mzadaa muSaobis

    dawyebisTvis, rogorc wesi, unda iCendes aqtiurobas.

    ganviTarebuli qveynebis magaliTze Tu vimsjelebT,

    samuSaos ZebnaSi aqtiurobis gamovlenis saukeTeso gzaa

    dasaqmebis (saxelmwifo an kerZo) samsaxurSi registracia da

    drois gansazRvrul monakveTSi umuSevrobisTvis erTgvari

    daxmarebis gaweva saxelmwifos mxriv. aseTi kargad organi-

    zebuli samsaxurebis nayofieri funqcionireba xels uwyobs

    umuSevarTa SedarebiT swraf da specialobebis (profilis)

    mixedviT dasaqmebas.

    saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri mo-

    qalaqeTa dasaqmebis mxriv arsebul mdgomareobas adgens

    SinameurneobaTa SerCeviTi gamokvlevis monacemebiT, magram

    imitom ki ara, rom es saukeTeso meTodia, aramed imitom, rom

    faqtiurad ar xdeba umuSevarTa registracia, gauqmebulia

    1r. asaTianis dasax. naSromi, gv. 73.2 l. Ciqava, SromiTi resursebi da maTi gamoyeneba. ix. `kaxeTis bunebrivi

    resursebi da maTi gamoyenebis perspeqtivebi~, Tbilisi, 2008, gv. 274.

    1 r. abesaZe, ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. ix. paata guguSvilis

    ekonomikis institutis daarsebidan 65-e da akademikos paata guguSvilis

    dabadebidan 105-e wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso samecniero-

    praqtikuli konferenciis masalebis krebuli - `ekonomikis aqtualuri

    problemebi ganviTarebis Tanamedrove etapze~, Tbilisi, 2010.

    leo Ciqava

  • 40 41

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    TviT is samsaxuri, romlis erT-erTi mTavari funqcia umu-

    SevarTa dafiqsirebaa.

    ramdenadac CvenTvis cnobilia, saqarTvelos statis-

    tikis erovnulma samsaxurma am bolo periodSi ratomRac

    Sewyvita e.w. Serbilebuli kriteriumiT umuSevrobis maCve-

    neblis gaangariSeba. amiT xom mxedvelobis gareT rCeba

    ekonomikur mecnierebaSi `CaxSobili~ umuSevrobis formiT

    cnobil umuSevarTa sakmaod soliduri raodenoba. ofi-

    cialuri monacemebiT, aseTi kategoriis mosaxleobis ricx-

    ovnoba saqarTveloSi 2005 wels 56,2 aT. kacs Seadgenda1.

    am seriozuli sakiTxisadmi esoden zedapiruli midgoma

    xelovnurad amcirebs qveyanaSi umuSevarTa ricxovnobas.

    ratom? – imitom, rom namdvili (tipuri) umuSevrebi (cxadia,

    vgulisxmobT Sromisunariani asakis moqalaqeebs) swored

    eseni arian. samuSaos moZebnisadmi maTi araaqtiuri damok-

    idebuleba ganpirobebulia ara imiT, rom ar surT muSaoba,

    aramed imiT, rom araerTgzis imedgacruebis gamo, Caiqnies

    xeli samuSaos povnaze.

    moqalaqeTa am kategoriis samuSaos moZebnaSi gaaq-

    tiureba SeuZlia dasaqmebis kargad organizebul samsax-

    urs, romelic umuSevrebs ara marto Tavisufal vakansiebs

    SesTavazebs, aramed aseve izrunebs maTi gadamzadebisa da

    codnis maragis mecnierebisa da teqnikis Tanamedrove miRw-

    evebiT gamdidrebisTvis. saqarTveloSi arsebuli dasaqmebis

    samsaxuri, albaT, imitom gauqmda, rom igi ver asrulebda

    amgvar funqciebs. bunebrivia, umuSevari arc ki ecdeba imas,

    rom miakiTxos im samsaxurs, romelic, winaswarvea cnobili,

    veranair qmediT daxmarebas ver gauwevs.

    umuSevarTa mxriv aseTi rwmenis dakargvis miuxedavad,

    vurCevT saqarTvelos xelisuflebas kvlav miubrundes

    dasaqmebis iseTi samsaxuris, anu Sromis birJis Seqmnas,

    romelic daakmayofilebs Tanamedrove moTxovnebs da Tval-

    saCino wvlils Seitans umuSevrobis minimumamde dayvanaSi.

    aRniSnuli SeniSvnebis gaTvaliswinebiT, termini `umu-

    Sevris~ Sinaarsis Cveneuli gageba aseTia: umuSevari aris

    Sromisunariani asakis piri, romelic, misgan damoukidebeli

    mizezebis gamo, gamosakvlevi kviris ganmavlobaSi ar eweva

    ekonomikur saqmianobas, aqvs SromiTi saqmianobis rogorc

    unari, ise survili, mzad aris muSaobis dawyebisTvis da reg-

    istrirebulia Sromis birJaze. aseTi samsaxuris ararsebo-

    bisas, droebiTi RonisZiebis saxiT, umuSevarTa ricxovnobis

    dasadgenad SeiZleba gamoyenebul iqnes SinameurneobaTa

    SerCeviTi gamokvlevis meTodi, rogorc es xdeba saqarT-

    veloSi (da ara marto saqarTveloSi).

    umuSevrobis done. ekonomikur literaturaSi gvxvdeba

    misi araerTgvarovani (e.i. swor da marTebulTan erTad,

    araswori da arazusti) gageba. ase magaliTad, qarTul enaze

    erT-erT axalgamocemul naSromSi vkiTxulobT: `umuSev-

    robis done – dausaqmebeli Sromisunariani asakis mqone

    mosaxleobis xvedriTi wili Sromisunariani asakis mqone

    mosaxleobis saerTo ricxovnobaSi1.

    am amonaridis orive komponenti, e.i. rogorc mricxveli,

    ise mniSvneli, saWiroebs dazustebas. Cveni azriT, misi swori

    variantia: `umuSevrobis done - Sromisunariani asakis umu-

    SevarTa ricxovnobis Sefardeba amave asakis ekonomikurad

    aqtiuri mosaxleobis saerTo ricxovnobasTan, gamoxatuli

    procentebSi~.

    samuSao Zala. viziarebT samuSao Zalis iseT gagebas.

    romlis mixedviTac igi warmogvidgeba rogorc Sromisu-

    nariani asakis dasaqmebulTa da umuSevarTa erToblioba1,

    anu ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba.

    am mxriv sakamaTo (magaliTad, gr. menqiusTan) mxolod

    isa gvaqvs, rom samuSao Zalis xvedriTi wonis gaangariSe-1Sromis bazari saqarTveloSi – 2003-2005. statistikuri publikacia, Tbilisi,

    2006. gv.15.

    leo Ciqava

  • 42 43

    ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika

    bisas misi ricxovnoba unda SevufardoT ara zrdasruli

    mosaxleobis ricxovnobas2, romelSic pensionerebic Sedian,

    aramed Sromisunariani asakis mosaxleobis ricxovnobas3.

    arsebobs samuSao Zalis sxvanairi interpretaciac.

    mxedvelobaSi gvaqvs samuSao Zala rogorc saqoneli. am

    sakiTxTan dakavSirebiT, erT-erT uaxles publikaciaSi vkiTx-

    ulobT: ̀ Cven migvaCnia, rom samuSao Zalis (gagebuli, rogorc

    adamianis fizikur da gonebriv unarTa erToblioba) CaT-

    vla saqonlad arasworia, vinaidan saqoneli aris produqti,

    romelic damzadebulia gasayidad da gayidvis Semdeg igi

    icvlis mesakuTres. warmoebis procesSi adgili aqvs ara

    pirovnebis unaris gayidvas, aramed mis daqiravebas, vinaidan

    unaris mesakuTred kvlav es pirovneba rCeba da misi unari

    araTu mcirdeba, aramed, umetes SemTxvevaSi, izrdeba kidevac.

    unari rom gaiyidos, maSin misi mesakuTre adamianic unda

    ga iyidos... muSaki ki ar yidis Tavis unars, aramed iyenebs

    mas warmoebis procesSi (Sromobs) mesakuTris sasargeblod,

    risTvisac iRebs gasamrjelos~4.

    jer erTi, samuSao Zalis, rogorc adamianis potenciuri

    mwarmoebluri Zalis, saqonlad ar aRiarebaa araswori, Tanac

    im `argumentis~ moSveliebiT, rom saqoneli aris produqti,

    romelic damzadebulia gasayidad da gayidvis Semdeg igi

    icvlis mesakuTres. gana cotaa iseTi specifikuri saqoneli,

    romlis gasxvisebisas mesakuTre ar kargavs masze sakuTrebis

    uflebas? aseTia, magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-

    virdebiT, davinaxavT, rom Sromis unaris gasxvisebiT, misi

    gankargvis (survilisamebr gamoyenebis) ufleba gamyidvelis

    xelidan myidvelis (damqiraveblis) xelSi gadadis; meore,

    sabazro ekonomikis pirobebSi swored adamianis Sromis

    unari iyideba, warmoebis muSaks ki qiraoben; mesame, Sromis

    unaris gayidva srulebiT ar niSnavs imave dros misi mesa-

    kuTre adamianis gayidvas; ̀ meoTxe, imis gamo, rom muSaki yidis

    Sromis unars, am ukanasknels warmoebis procesSi iyenebs ara

    TviTon, aramed mewarme (damqiravebeli); dabolos, miuRebel

    rekomendaciad migvaCnia rCeva samuSao Zalis ekonomikur

    literaturaSi mxolod dasaqmebulTa da umuSevarTa er-

    Tobliobis gagebiT gamoyenebis Sesaxeb.

    SromiTi resursebi. ekonomikur literaturaSi ar ar-

    sebobs erTiani Sexeduleba am terminis Sinaarsis gagebaSi.

    Cveni azriT, igi ar Semoifargleba Sromisunariani asakis

    ekonomikurad aqtiuri mosaxleobiT. garkveuli zomiT

    moicavs Sromisunarian asaks miuRweveli da Sromisunarian

    asaks gadacilebuli mosaxleobis im nawilsac, romelic

    dasaqmebulia (nawilobriv dasaqmebulTa CaTvliT) an aqvs

    SromiT saqmianobaSi monawileobis survili da mzadaa

    muSaobisTvis.

    am momentebis gaTvaliswinebiT, `SromiTi resursebis~

    Sinaarsi daaxloebiT ase SeiZleba CamovayaliboT: SromiTi

    resursebi – erToblioba Sromisunariani asakis ekonomi-

    kurad aqtiuri mosaxleobis, aseve, Sromisunarian asaks miuR-

    weveli da Sromisunarian asaks gadacilebuli mosaxleobis

    im nawilisa, romelic met-naklebad dasaqmebulia an aqvs

    SromiT saqmianobaSi aqtiuri monawileobis unari, survili

    da mzadaa muSaobis dawyebisTvis.

    aseTia Cveni mokrZalebuli mosazrebebi dasmul sakiTx-

    2gr. menqius dasax. naSromi, gv. 583.

    3r. asaTianis dasax. naSromi, gv. 324.4r. abesaZis dasax. naSromi, gv. 8.

    1r. asaTianis dasax. naSromi, gv. 362.

    leo Ciqava

  • 44 45

    Importance of Contextual Meaning of Some Debatable Economic Terms

    L. Chikava

    Defi ning terms precisely is of essential importance for con-ducting scientifi c discussions properly. We mean not form but the content of these discussions. The more unambiguous and inter-nationally unifi ed the terms are, the more easily the idea of every author’s discussions can be understood and the fi gures calculated on the base of them compared. There are a lot of misunderstandings in this fi eld. Our comments regards such basic terms in Economics and Statistics as: economically active population, economically inactive population, level of economic activity of the population, employed, self-employed, employment rate, unemployed, unemployment rate, labor force, labor resources.

    ebze. didi siamovnebiT gavaanalizebT gansxvavebul Sexed-

    ulebebs da SesaZleblobis farglebSi gaviTvaliswinebT

    kidec.

    leo Ciqavamakroekonomika

    iuri ananiaSvili

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

    universitetis sruli profesori, ekonomikur

    mecnierebaTa doqtori, profesori

    potenciuri mSp umniSvnelovanesi saanalizo makroekono-

    mikuri maCvenebelia da xSir SemTxvevaSi qveyanaSi gasatarebeli

    ekonomikuri politikiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebis xasi-

    aTis ganmsazRvrelad gvevlineba. ekonomikur literaturaSi

    potenciuri mSp-s (SemoklebiT_potenciuri gamoSvebis) ramden-

    ime, SeiZleba iTqvas, erTmaneTis ekvivalentur ganmartebas vx-

    vdebiT. erTi maTganis mixedviT, ̀ potenciuri ewodeba gamoSvebas,

    romlis miRebac SesaZlebelia warmoebis faqtorebis sruli

    gamoyenebis pirobebSi~1.am (da ara marto) ganmartebaSi figurirebs resursebis an

    warmoebis faqtorebis sruli gamoyenebis cneba. amitom, saWiroa

    am ukanasknelis dazusteba. saqme isaa, rom erTmaneTisagan

    unda ganvasxvavoT sruli gamoyeneba fizikuri da ekonomikuri

    TvalsazrisiT. fizikuri sruli gamoyeneba mkacri moTxovnaa

    da, magaliTad, SromiTi resursis mimarT niSnavs, rom yvela

    Sromisunariani adamiani dasaqmebuli iqneba wlis ganmavlobaSi

    da TiToeuli maTgani dReSi 16 saaTs imuSavebs2. daaxloebiT

    analogiuri SeiZleba iTqvas ZiriTadi kapitalis mimarTac _

    fizikuri sruli gamoyeneba, savaraudod, gulisxmobs kapitalis

    sadReRamiso uwyvet funqcionirebas teqnologiuri normebiT

    gaTvaliswinebuli mocdenebis gamoklebiT.

    saqarTvelos ekonomikis potenciuri mTliani

    Siga produqtisa da umuSevrobis bunebrivi donis

    ekonometrikuli Sefaseba

    1 Дорнбуш Р., Фишер С. Макроэкономика. Пер. с англ. - Москва, МГУ, 1997. с. 25.2 iqve, gv. 24.

  • 46 47

    makroekonomika

    sruli dasaqmebis kidev erTi maxasiaTebelia NAIRU - “umuSevrobis done, romelic ar iwvevs inflaciis aCqarebas”.

    es maCvenebelic, xSir SemTxvevaSi, gaigivebulia umuSevrobis

    bunebriv donesTan. igi safuZvlad udevs filipsis modificire-

    bul (vertikalur) mruds da gamoiyeneba inflaciisa da Sromis

    bazris wonasworobis mdgomareobis kavSiris dasaxasiaTeblad.

    NAIRU -ze dafuZnebuli koncefcia inflaciis donis cvlile-bas ganixilavs, rogorc Sromis bazris fenomens da Tvlis, rom

    am bazris wonasworobis SemTxvevaSi inflacia stabiluria,

    radganac misi faqtobrivi da mosalodneli mniSvnelobebi

    erTmaneTs emTxveva.

    umuSevrobis bunebriv doneze (anu sruli dasqmebis Sesa-

    bamis umuSevrobis doneze), rogorc ekonomikur maxasiaTebelze,

    mravali faqtori zemoqmedebs. maT Sorisaa mosaxleobis asa-

    kobrivi struqtura, muSakebis profkavSirebiT mocvis xarisxi,

    migraciuli da emigraciuli procesebi, socialuri uzrunvely-

    ofis sistema, ekonomikuri zrdis tempebi, ekonomikis dargobrivi

    struqturis Tavisebureba, dasaqmebis saxelmwifo programebis

    arseboba, teqnologiuri progresi, Sromis mwarmoeblurobis

    done da sxva. sxvadasxva qveyanaSi da drois sxvadasxva periodSi

    am faqtorebis roli erTi da igive ar aris, amitom, bunebrivi

    umuSevrobis donis maCvenebeli SeiZleba gansxvavebuli iyos

    rogorc qveynebis, aseve drois periodebis mixedviT. magaliTad,

    a. melixovisa da a. sazovas naSromSi1 moyvanilia ekonomikuri

    TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD) monace-mebi, romlis Tanaxmadac 1980-1999 wlebSi aRniSnuli faqtorebis

    moqmedebis Sedegad umuSevrobis bunebrivi donis maCveneblis

    sidide mniSvnelovnad gansxvavebuli iyo qveynebis mixedviT

    da gaizarda avstriaSi 1,9%-dan 4,9%-mde, germaniaSi - 3,3%-dan

    6,9%-mde, italiaSi - 6,8%-dan 10,4%-mde, iaponiaSi - 1,95-dan 4%-

    mde, espaneTSi - 7,85-dan 15,1%-mde, 1 Melihovs A., Zasova A. The Assessment of Natural Rate of Unemployment and Capacity Utilisation in Latvia. Workiug Paper 22. 2009. http://www.bank.lv/images/img_lb/izdevumi/english/citas/wp_2009-2_melihovs-zasova.pdf

    iuri ananiaSvili

    potenciuri mSp-is ganmarteba efuZneba faqtorebis sruli

    gamoyenebis ekonomikur da ara fizikur koncefcias. fizikuri

    sruli gamoyenebisagan gansxvavebiT, ekonomikuri TvalsazrisiT

    faqtorebis sruli gamoyeneba pirobiT datvirTvas atarebs

    da garkveul SeTanxmebebs efuZneba. SeiZleba iTqvas, rom igi

    mkacrad gansazRvruli ar aris da sxvadasxva drosa da sxva-

    dasxva qveyanaSi sxvadasxva kriteriumiTa da maCveneb lebiT xasi-

    aTdeba. xSir SemTxvevaSi, warmoebis faqtoris sruli gamoyeneba

    gulisxmobs mdgomareobas, romlis drosac mocemuli faqtoris

    bazari imyofeba wonasworobaSi. kerZod, klasikuri ekonomikuri

    Teoriis mixedviT, Tu Sromis bazarze moTxovna da miwodeba

    erTmaneTs emTxveva, maSin adgili aqvs srul dasaqmebas, rom-

    lis drosac ekonomikaSi mxolod nebayoflobiTi umuSevroba

    arsebobs1. am kriteriumis Tanaxmad, wonasworobisas SromiTi

    resursebi srulad aris gamoyenebuli, radganac igulisxmeba,

    rom yvela dasaqmebulia, visac arsebuli xelfasis pirobebSi

    surs muSaoba.

    sruli dasaqmebis sinonimad, xSirad, bunebrivi umuSevroba

    ganixileba, romlis dasaxasiaTeblad m. fridmanma (1968 w) da e.

    felpsma (1967 w) SemoiRes umuSevrobis bunebrivi donis maCven-

    ebeli - NRU. es maCvenebeli gamosaxavs umuSevrobis dones, rom-liskenac ekonomika miiswrafvis grZelvadian perspeqtivaSi, anu

    igi Seesabameba Sromis bazris mdgomareobas, roca srulad aris

    daZleuli ekonomikaze moklevadiani Sokebis zemoqmedeba2. bune-

    brivi umuSevrobis sxvanairi saxelwodebaa umuSevroba sruli

    dasqmebis pirobebSi. iTvleba, rom am SemTxvevaSi ekonomikaSi

    mxolod friqciuli da struqturuli umuSevroba arsebobs.

    vinaidan umuSevrobis aRniSnuli saxeobebis arseboba ganpirobe-

    bulia ara ekonomikis “cudi” muSaobiT, aramed ekonomikisaTvis

    Tanmdevi sxva obieqturi garemoebebiT, bunebrivi umuSevrobis

    situacia ganixileba rogorc sruli dasaqmeba.

    1 Тарасевич Л. С., Гальперин В. М., Гребенников П. И., Леуский А. И. Макроэкономика. С.-Петербург, СПбГУЭФ. 1999. сс. 189-190.2 Ахундова О. В., Коровкин А. Г. Опыт оценки естественного уровня безработицы в экономике россии. http://www.ecofor.ru/pdf.php?id=books/kor 04/25

  • 48 49

    makroekonomika

    vnelobis dadgenaSi aranakleb rols sawarmoo simZlavreebis,

    maT Soris kapitalis, sruli gamoyeneba asrulebs. 1978 wels

    r. mak-elhaTanma (McElhattan) sawarmoo simZlavreebis gamoyenebis xarisxis dasaxasiaTeblad SemoiRo NAIRU-s analogiuri maxa-siaTebeli NAIRCU (zogjer ixmareba NAICU). am abraviaturis gaSlili saxelwodebaa “sawarmoo simZlavreebis datvirTvis

    done, romelic ar iwvevs inflaciis aCqarebas”. SemoklebiT NAIRCU-s SeiZleba vuwodoT sawarmoo simZlavreebis datvirT-vis bunebrivi done. NAIRU-s msgavsad, es maCvenebelic pirobiTia, aradakvirvebadia, magram ekonometrikuli da Sefasebis sxva me-

    Todebis gamoyenebiT dadgenilia, rom, zogadad, ganviTarebuli

    ekonomikis mqone qveynebisaTvis NAIRCU 75%-dan 85%-is farg-lebSia moqceuli1. sxvadasxva gaangariSebiT NAIRCU-s Sefaseba aSS-isaTvis stabilurad daaxloebiT 82 %-ia2. evropis ramdenime qveynisaTvis ki, 1986-1996 wlebis minacemebiT, NAIRCU-s Sefase-bulma mniSvnelobam Seadgina3: germaniisa da safrangeTisaTvis

    - daaxloebiT 85-86%, belgiisa da italiisaTvis - daaxloebiT

    78-79%. NAIRCU-s Sefasebis mcdeloba arsebobs ruseTis feder-aciisaTvisac. kerZod, saerTaSoriso savaluto fondis moxsen-

    ebaSi4 aRniSnulia, rom 2004 wlisaTvis NAIRCU-s wertilovani Sefaseba sakmaod araerTgvarovani iyo da “rusuli ekonomikuri

    barometris” (РЭБ) gaangariSebiT 74,6% Seadgenda, gardamavali periodis ekonomikis institutis (ИЭПП)

    1Российская Федерация. Отдельные вопросы; Доклад Международного Валютного Фонда по Российской Федерации № 05/379. Октябрь 2005 года. с. 8. http://www.imf.org/external/pubs/ft/scr/2005/rus/cr05379r.pdf 2 Garner A. C. 1994.Capacity Utilization and U. S. Infl ation, Economic Review, Folderal Reserve Bank of Kansas Citi, Vol. 74, No. 4. http://www.kc.frb.org/PUBLICAT/ECONREV/pdf/4q94garn.pdf3 Melihovs A., Zasova A. The Assessment of Natural Rate of Unemployment and Capacity Utilisation in Latvia. Workiug Paper 22. 2009. http://www.bank.lv/images/img_lb/izdevumi/english/citas/wp_2009-2_melihovs-zasova.pdf4 Российская Федерация. Отдельные вопросы; Доклад Международного Валютного Фонда по Российской Федерации № 05/379. Октябрь 2005 года. с. 12. http://www.imf.org/external/pubs/ft/scr/2005/rus/cr05379r.pdf

    did britaneTSi - 4,4%-dan 7,3%-mde, fineTSi - 4,3%-dan 9%-mde.

    m. burdasa da C. viploSis makroekonomikis cnobil saxelmZR-

    vaneloSi1 aRniSnulia, rom 1966-1995 wlebSi bunebrivi umuSev-

    robis done sxva mravali qveynis msgavsad Seicvala aSS-Sic

    da 5,2%-dan 6,3%-mde gaizarda. v. braginisa da v. osakovskis

    statiaSi2 mocemulia umuSevrobis bunebrivi donis gansazRvris mcdeloba ruseTis federaciis ekonomikisaTvis. xodrik-presko-

    tis modificirebuli filtris safuZvelze, maT mier miRebuli

    Sedegebis Tanaxmad ruseTSi 1994-1997 wlebSi umuSevrobis

    bunebrivi done 12%-dan 12,4%-mde meryeobda, 2003 wlisaTvis ki

    es maCvenebeli 8,1%-mde Semcirda.

    aRsaniSnavia, rom saqarTvelos Sromis bazrisadmi miZRv-

    nil publikaciebSic vxvdebiT umuSevrobis bunebrivi donis

    maCvenebels. avtorTa erT nawils3 miaCnia, rom saqarTvelos

    ekonomikaSi, aSS-is ekonomikis msgavsad, sruli dasaqmebis pi-

    robebSi umuSevrobis done daaxloebiT 6%-s Seadgens, meore

    nawilis mosazrebiT, ̀ saqarTvelosaTvis normalurad unda miv-

    iCnioT umuSevrobis bunebrivi done, romelic 4,5% -dan 5,7%-mde

    farglebSia moqceuli~4. gvTavazoben bunebrivi donis ufro

    maRal, kerZod ki 10%-ian, maCvenebelsac5. samwuxarod, yvela am

    SemTxvevaSi, bunebrivi donis gansazRvra efuZneba avtorebis

    varauds da ara raime dasabuTebul meTodikas, amitom saqarT-

    velos Sesaxeb aq moyvanili mniSvnelobebi nakleb sarwmunoa

    da Semdgom dazustebas saWiroebs.

    aqamde Cven vmsjelobdiT warmoebis erTi faq