Doktorantų stažuotės užsienio mokslo centruosestudentai.lmt.lt/DOKUMENTAI/KONFERENCIJOS/Doktorantu...Basic Adlerian Scales for Interpersonal Success Adult Form) (BASIS-A) [10]

Doktorantų stažuotės užsienio mokslo

centruose 2012–2013 m.

KONFERENCIJOS PR ANEŠIMŲ SANTR AUKOS

VIlNIUS2013

ISBN 978-9955-613-64-0

lietuvos mokslo taryba

Projekto Studentų mokslinės veiklos skatinimas leidinysProjektą bendrai finansuoja lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga

UDK 001(474.5)(06) Do-139

T U R I N YS | 3

TURINYS

HUMANITARINIAI IR SOCIAlINIAI MOKSlAI1. M. Astrauskaitė. NETIESINIS RYŠYS TARP TRANSFORMACINIO VADOVAVIMO,

GYVENIMO STIlIAUS IR PATYČIŲ DARBE: PROBlEMŲ SPRENDIMO KAIP TARPININKO VAIDMUO. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2. J. Bernotaitytė. PIRMINIŲ ŠAlTINIŲ PAIEŠKA JAV lIETUVIŲ KUlTŪRINIO PAVElDO SAUGYKlOSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

3. N. Bruskina. NACIONAlSOCIAlISTINIO REŽIMO AUKŲ PATIRTOS ŽAlOS ATlYGINIMAS: JUNGTINIŲ AMERIKOS VAlSTIJŲ ĮTAKA. . . . . . . . . . . 12

4. K. Garalytė. DAlITŲ STUDENTŲ JUDėJIMAS JAwAHARlAl NEHRU UNIVERSITETE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

5. D. Kardelytė-Grinevičienė. INESYVO IR IlIATYVO KOGNITYVINIŲ SRIČIŲ MATRICA RYTŲ AUKŠTAIČIŲ VIlNIŠKIŲ ŠNEKTOSE . . . . . . . . . . . . 17

6. A. Kratavičiūtė-Ališauskienė. FORMAl AND INFORMAl SYSTEMS OF PERFORMANCE EVAlUATION AS wORK MOTIVATORS FOR DIFFERENT TYPES OF PERSONAlITY IN PUBlIC SECTOR . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

BIOMEDICINOS, FIZINIAI, TECHNOlOGIJOS IR ŽEMėS ŪKIO MOKSlAI7. A. Bankauskaitė. SINTETINIS HIDROTAlCITAS – PERSPEKTYVUS PIRMTAKAS

ŠPINElIŲ SINTEZėJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23

8. K. Bazienė.KOlMATACIJOS PROCESŲ KOMUNAlINIŲ ATlIEKŲ SĄVARTYNE MODElIAVIMAS NAUDOJANT „BIOClOG“ MODElĮ . . . . . . . . . . . . . 25

9. V. Butkus. KOHERENTINIAI ElEKTRONINėS IR VIBRACINėS PRIGIMTIES REIŠKINIAI ElEKTRONINėJE DVIMATėJE SPEKTROSKOPIJOJE . . . . . . . . 27

10. V. Čepas. DUlKIŲ ŽIEDAS ŽIRAFOS ŽVAIGŽDYNE . . . . . . . . . . . . . . 29

11. D. Čižeikienė. BAKTERIOFAGŲ, IŠSKIRTŲ IŠ DUONOS RAUGŲ CHARAKTERISTIKA, JŲ IR TEMPERATŪROS POKYČIŲ ĮTAKA PIENO RŪGŠTIES BAKTERIJŲ POPUlIACIJAI RAUGUOSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

12. A. Kaselis. SEMAFORINO3A SUKElTI DRG NEURONŲ AKSONŲ AUGIMO KŪGElIŲ SUSITRAUKIMAI YRA PRIKlAUSOMI NUO KAlCIO . . . . . . . . 34

13. E. Kasiulis. BAlTIJOS JŪROS BANGOS – ATSINAUJINANTIS ŠAlTINIS ElEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI lIETUVOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

14. A. Klovas. TESTING ROBUSTNESS OF CONCRETE SURFACE AIR PORES RESUlTS OBTAINED BY COMPUTER PROGRAM “BETONGGUI” . . . . . . . . . . . . 38

15. R. Kondrotas. ElEKTROCHEMIŠKAI SUFORMUOTŲ CZTSE, CZTS, CZTSES SAUlėS ElEMENTŲ TYRIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41

4 | D OK TOR A N T Ų STA Ž U O T ė S U Ž SI E N IO MOK SlO C E N T RU O SE 2 0 1 2 – 2 0 1 3 M .

16. E. Metlevskis. MIKROBANGŲ ĮTAISŲ TYRIMAI TAIKANT SKAITINIUS METODUS 43

17. A. Paukštė. FINANSŲ RIZIKOS MODElIAVIMAS PANAUDOJANT DINAMINę OPTIMIZACIJĄ IR EVOlIUCINIUS AlGORITMUS . . . . . . . . . . . . . . 45

18. N. Paulauskas. PlYŠINIŲ JUNGČIŲ SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS ĮVEDANT PRADINę IR GIlIAI UŽDARĄ BŪSENAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

19. A. Piliponytė-Dzikienė. lEPTOSPHAERIA SPP. ASKOSPORŲ ANAlIZė ORO MėGINIUOSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51

20. D. Plonis. PUSlAIDININKINIŲ-DIElEKTRINIŲ BANGOlAIDŽIŲ ElEKTRODINAMINIŲ PARAMETRŲ TYRIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . 53

21. I. Raudoniūtė. FITOCHEMINIŲ JUNGINIŲ IR AUGAlINIŲ EKSTRAKTŲ POVEIKIS MEJARO REAKCIJOS PRODUKTŲ SUSIDARYMUI MODElINėJE SISTEMOJE . . 56

22. T. Serevičius. ENCHANCED ElECTROlUMINESCENCE BASED ON THERMAllY ACTIVATED DElAYED FlUORESCENCE FROM A CARBAZOlE-TRIAZINE DERIVATIVE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59

23. D. Šinkūnienė. REAKCIJOS PRIEDŲ ĮTAKA BIODYZElINO SINTEZEI NAUDOJANT IMOBIlIZUOTĄ THERMOMYCES lANUGINOSUS lIPAZę . . . . . . . . . . 62

24. A. Širvaitienė. AUGAlINIO PlUOŠTO AUDINIO PRADINIO ĮTEMPIO ĮTAKA BIOKOMPOZITŲ MECHANINėMS SAVYBėMS . . . . . . . . . . . . . . . . 65

25. V. Skrickij. HIPOIDINėS PAVAROS SU PAŽAIDOMIS DINAMINIŲ PROCESŲ TYRIMAS PRIE SKIRTINGŲ SUKIMOSI GREIČIŲ . . . . . . . . . . . . . . . 67

26. E. Stankevičius. SElEKTYVUS 3D HIDROGElIO MATRICŲ FUNKCIONAlIZAVIMAS DAUGIAFOTONIO FOTOGRAFTINGO METODU . . . . . . . . . . . . . . . 69

27. A. Švanys. VANDENS AUGAlO IR MElSVABAKTERėS CHEMINė KOVA: MYRIOPHYllUM SPICATUM VS. MICROCYSTIS AERUGINOSA . . . . . . . . 71

28. l. Taujenis. PRIEMAIŠINIŲ JUNGINIŲ ĮTAKA BAlTYMŲ NANOESI JONIZACIJOS EFEKTYVUMUI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74

29. R. Trusovas. GRAFENO OKSIDO REDUKAVIMAS Į GRAFENĄ UV lAZERIO SPINDUlIUOTE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76

30. A. Tuzikas. PIRMENYBINIŲ APŠVIETIMO SĄlYGŲ VAlIDAVIMAS BEI BENDROJO SPAlVŲ ATGAVOS RODIKlIO MODIFIKAVIMAS SPAlVŲ ATGAVOS MAŠINA . 79

31. I. Vaišnorienė. MElANOMOS DIAGNOSTIKA KONFOKAlIA ODOS VAIZDINIMO SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81

32. B. Voisiat. MEDŽIAGŲ STRUKTŪRIZAVIMAS NAUDOJANT TIESIOGINę lAZERINę ABlIACIJĄ INTERFERUOJANČIU lAZERIO PlUOŠTU . . . . . . . . . . . . 83

33. R. Vosyliūtė. NAUJŲ NIR (NIR - NEAR INFRARED) POTENCIAlUI JAUTRIŲ FlUORESCUOJANČIŲ DAŽŲ (PJFD) SAVYBIŲ TYRIMAI ŽIURKėS KARDIOMIOCITUOSE, NAUDOJANT AUKŠTOS REZOlIUCIJOS KONFOKAlINėS MIKROSKOPIJOS TECHNIKĄ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85

HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI

MOkSLAI

HUMANITARINIAI IR SOCIAlINIAI MOKSlAI | 7

NETIESINIS RYŠYS TARP TRANSFORMACINIO VADOVAVIMO, GYVENIMO STILIAUS IR PATYČIŲ

DARBE: PROBLEMŲ SPRENDIMO kAIP TARPININkO VAIDMUO

M. Astrauskaitė1, R. M. kern1, E. Ortega2

1 Vytauto Didžiojo universitetas2 Kalifornijos valstijos universitetas

Remiantis Individualiosios psichologijos teorija, konfliktų sprendimo sti-liai yra glaudžiai susiję su gyvenimo stiliumi (asmenybe pagal A.Adler) [1, 2]. Adlerio šalininkai teigė, kad asmuo, spręsdamas kaip reaguoti konflikto metu, remiasi asmenine logika, kuri yra gyvenimo stiliaus/asmenybės dalis [3, 4]. Problemų sprendimas kaip bendradarbiaujanti konfliktų sprendimo strategija yra potencialiai skatinama Visuomeniškumo gyvenimo stiliaus savybės. Tuo tarpu aukštesnis Atsargumo poreikis turėtų sietis su retesniu problemų spren-dimo naudojimu.

Remiantis transformacinio vadovavimo teorija, kilus konfliktui, transfor-macinis vadovas konfliktą pristato kaip iššūkį, suteikiantį mokymosi galimybę [5]. Tai savo ruožtu gali sumažinti stresą ir padidinti bendradarbiavimo spren-džiant konfliktą tikimybę [6]. Be to, transformaciniai vadovai pateikia konf-liktą kaip situaciją, kuriai reikalingas bendras sprendimas [6]. Tokiais atvejais vadovas kelia aukštesniuosius tikslus, parodydamas, kad nė viena šalis negali išspręsti problemos tinkamai nebendradarbiaudama [6, 7]. Atsižvelgiant į In-dividualiosios psichologijos ir Transformacinės psichologijos teorijų idėjas ir teorinius bei empirinius įrodymus, jog dažnesnis bendradarbiaujančio konf-liktų sprendimo naudojimas turėtų sietis su žemesnėmis patyčiomis darbe, pastarojo tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar problemų sprendimas, kaip bendra-darbiaujantis konfliktų sprendimo stilius paaiškina netiesinį ryšį tarp gyveni-mo stiliaus, transformacinio vadovavimo ir patyčių darbe.

Patyčioms darbe vertinti buvo naudojamas Neigiamų poelgių klausimy-nas – koreguota versija (angl. Negative Acts Questionnaire – Revised) (NAQ-R)


[8], Cronbach α = 0,86. Subjektyviai suvokiamam tiesioginio vadovo trans-formacinio vadovavimo stiliaus vertinimui buvo naudojama septynių teiginių Bendroji transformacinio vadovavimo skalė (angl. Global Transformational Leadership Scale) (GTl) [5], validizuota lietuvos imčiai [9], Cronbach α = 0,95. Gyvenimo stiliaus temų vertinimui buvo naudotos Adlerietiškos tarpas-meninės sėkmės skalės (angl. Basic Adlerian Scales for Interpersonal Success Adult Form) (BASIS-A) [10]. Dvi gyvenimo stilių vertinančios temos buvo pasirinktos naudoti pastarajame tyrime: Visuomeniškumo skalė (angl. belon-ging/social interest [BSI]) ir Atsargumo poreikio skalė (angl. being cautious [BC]). Šios skalės laikomos esminėmis vertinant asmens gyvenimo stilių, nes atspindi, kaip sėkmingai asmuo įgyvendino siekį priklausyti gimtojoje šeimoje [11]. Visuomeniškumo skalė sudaryta iš devynių teiginių, Cronbach α = 0,73. Atsargumo poreikio skalė sudaryta iš aštuonių teiginių, Cronbach α = 0,77. Olandiškasis konfliktų sprendimo testas (angl. Dutch Test of Conflict Handling) (DUTCH) [12] buvo naudotas siekiant įvertinti problemų sprendimo kaip konfliktų sprendimo stilių, Cronbach α = 0,77.

Duomenų analizė atskleidė, jog transformacinio vadovavimo stilius ir Vi-suomeniškumas siejasi su patyčiomis darbe tik tiesiogiai (o ne per problemų sprendimą). Tik atsargumo poreikis buvo susijęs su patyčiomis darbe per dali-nį žemesnio problemų sprendimo tarpininkavimą. Pastarojo tyrimo rezultatai prieštarauja Transformacinės teorijos prielaidoms, rodydami, jog bendradar-biaujantis konfliktų sprendimas gali būti veikiamas stabilių asmenybės savybių arba kitų organizacinių veiksnių, kuriems turėtų būti skirtas dėmesys ateities tyrimuose.

Literatūra[1] Morris-Conley, C.M. & Kern, R.M. (2003). The relationship between lifestyle and

conflict resolution strategy. Journal of Individual Psychology,59(4), 475-487.[2] mith, S., Kern, R.M., Curlette, w.l., & Mullis, F. (2001). lifestyle profiles and

interventions for aggressive adolescents. Journal of Individual Psychology, 57(3), 224-245.

[3] leggett, D.G., Roberts-Pittman, B., Byczek, S., & Morse, D.T. (2012). Cooperation, conflict, and marital satisfaction: Bridging theory, research, and Practice. Journal of Individual Psychology, 68(2), 182-199.

[4] Peluso, P.R., & Kern, R.M. (2002). An Adlerian model for assessing and treating the perpetrators of domestic violence. Journal of Individual Psychology,58(1), 87-103.


[5] Carless, S. A., wearing, A. J., & Mann, l. (2000). A short measure of transformational leadership. Journal of Business and Psychology, 14(3), 389-405.

[6] Bass, B. M., & Riggio, R. E. (2006). Transformational leadership (2nd ed.). Mahwah, NJ: lawrence Erlbaum Associates.

[7] Yang, Y.F. (2012). Studies of transformational leadership in the consumer service workgroup: Cooperative conflict resolution and the mediating roles of job satisfaction and change commitment. Psychological Reports: Human Resources & Marketing, 111(2), 545-564.

[8] Einarsen, S., Hoel, H., & Notelaers, G. (2009). Measuring exposure to bullying and harassment at work: Validity, factor structure and psychometric properties of the Negative Acts Questionnaire-Revised. Work & Stress, 23(1), 24-44.

[9] Stelmokienė, A., & Endriulaitienė, A. (2009). Psychometric properties of global transformational leadership scale: lithuanian version. Psichologija, 40, 88-102.

[10] wheeler, M.S., Kern, R.M., & Curlette, w.M. (1993). BASIS-A inventory. Highlands, NC: TRT.

[11] Curlette, w.l. & Kern, R.M. (2010). The importance of meeting the need to belong in lifestyle. Journal of Individual Psychology, 66(1), 30-42.

[12] De Dreu, C.K.w., Evers, A., Beersma, B., Kluwer, E.S., & Nauta, A. (2001). A theory based measure of conflict management strategies in the workplace. Journal of Organizational Behavior, 22, 645-668.


PIRMINIŲ ŠALTINIŲ PAIEŠkA JAV LIETUVIŲ kULTŪRINIO PAVELDO SAUGYkLOSE

J. Bernotaitytė1, k. Lapienytė-Bareikienė2

1 Vilniaus dailės akademija2 Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (Čikaga, JAV)

Pasitelkus šiuolaikines informacines technologijas rasti informaciją apie lietuvių išeivijos archyvines institucijas nėra sudėtinga. Svarbesnių emigracinio paveldo saugyklų sąrašai skelbiami išeivijos palikimo tyrinėjimu suinteresuotų mokslo įstaigų, teritorinių lietuvių bendruomenės centrų elektroniniuose tin-klalapiuose, išsamesniu archyvinės medžiagos pristatymu visuomenei rūpinasi paveldą saugančios ir jo išsaugojimu besirūpinančios institucijos. Rimtesni iš-šūkiai tyrinėtojų laukia pradėjus tiesioginį darbą su dokumentais, ieškant gili-namai temai reikalingų įrodymų.

lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje (lTSC) yra žinomas kaip viena didžiausių lietuvių kultūrinio paveldo saugyklų išeivijoje. Neabejotina, kad net 12 specializuotų archyvinių skyrių jungianti institucija pritraukia dau-giausia įvairių sričių mokslininkų, tačiau ar išsipildo tyrėjų lūkesčiai ir nuo ko priklauso jų paieškų rezultatas, verta paanalizuoti plačiau.

lTSC, kaip iš esmės ir kitos lietuvių kultūrinio paveldo saugyklos JAV, yra ne pelno siekianti organizacija, išlaikoma visuomenės aukomis, gaunanti lietuvių Fondo paramą. Dėl riboto finansavimo ir dėl kartų kaitos pakitusio požiūrio į emigracinį paveldą bei savanorystę, šiuo metu archyvus tvarko vos keletas pastovių darbuotojų. Iš gyvenimo pasitraukiant vadinamajai „dipu-kų“ kartai, neaprašytos medžiagos kiekiai sparčiai didėja, todėl atvykėliui per trumpą laiką susigaudyti tarp dokumentų gausos be kruopštaus išankstinio pasiruošimo gali būti itin keblu.

lietuvos mokslo tarybos suteikta galimybė stažuotis lTSC rengiant dak-taro disertaciją tema „lietuvių dailės reprezentacija JAV XX a. 6–9 dešimtme-čiuose: organizacinis aspektas“ padėjo rasti ne tik atsakymus į konkrečius, ti-riamam laukui aktualius klausimus, bet ir leido apibendrinti trijų didžiausių lietuvių kultūrinio paveldo saugyklų JAV (lTSC, Balzeko lietuvių kultūros


muziejus (abu Čikagoje, Ilinojaus valstija), Amerikos lietuvių kultūros archy-vas (Putnam, Konektikuto valstija) komplektavimo specifiką. Pasiremiant šia, taip pat ankstesne darbo išeivijos archyvuose patirtimi, galima išskirti keletą svarbesnių veiksnių, kurie turi reikšmingos įtakos tikslingo archyvinių išteklių pažinimo ir panaudojimo moksliniams tyrimams procesui.

Išeivių, ypač ne laisva valia palikusių tėvynę, polinkis kaupti viską, kas su-siję su lietuvybe, yra būdingas JAV archyvų komplektavimo politikos bruožas. Tai bene labiausiai paieškas apsunkinanti aplinkybė, tam tikrais atvejais tyrėjo pastangas galinti apskritai paversti beprasmiu darbu. Nekalbant apie tai, kad retas fondas ar byla turi išsamesnius aprašus, gali paaiškėti, jog jis sudarytas vien iš straipsnių iškarpų ar net straipsnio iškarpų kopijų. Derėtų pabrėžti, kad ilgai netikrumo būsenoje gyvenusi išeivija bendrai buvo linkusi archyvui dova-noti ne originalią fotografiją, bet jos kopiją, ne laišką, tačiau jo nuorašą ir pan. Antai, ieškant, Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos, Čiurlionio galerijos stei-gimo dokumentų teko rasti ne vieną statuto ir įstatų projektą, su pastabomis ir be jų, tačiau kuris iš jų buvęs paskutinis taip ir liko neaišku. Analogiškų kopijų, beje, galima rasti ir lietuvos archyvuose, taigi kitapus Atlanto saugomas doku-mentas nebūtinai bus pirminis šaltinis.

Kita, ne mažiau opi problema yra ta, jog archyvuose yra gana daug pasikar-tojančios medžiagos, be to, esant būtinybei ne kiekvieną kartą galima nustatyti jos patekimo į archyvą kelią. Jei vienas ir tas pats asmuo buvo aktyvus visuo-menės narys, veikė keliose organizacijose ir turėjo platų pažinčių ratą, gali tekti kone tą patį peržiūrėti po kelis kartus, nes visada yra tikimybė tarp jau matytų šaltinių atrasti ir unikalių dalykų. Pasikartojimas neišvengiamas ir dėl to, jog archyvo suformuoti rinkiniai yra papildomi analogiškais asmenų rinkiniais, o atranka šiuo požiūriu nėra daroma. Kai Algimanto Kezio surinkta medžiaga apie išeivijos dailininkus įsiliejo į bendrą Meno archyvo (lTSC skyrius) sudėtį, stabtelėjus ties konkrečiu dokumentu kyla abejonių, kam šis priklausė. Jei, tar-kim, nebūtų pasirodęs leidinys „lietuvis dailininkas išeivijoje“ (Čikaga, 1973), norint išsiaiškinti, kuriais metais ir kieno iniciatyva yra daryti įvairiems daili-ninkų sambūriams priklausiusių asmenų sąrašai, tektų paaukoti nemaža laiko.

Išeivijos archyvų dokumentais paremtoms studijoms lemta pulsuoti tam ti-kru moksliniu neobjektyvumu, nes nesant jokio dokumentų žymėjimo, neįma-noma tiksli šaltinio saugojimo vietos nuoroda. Šio pranešimo tikslas – remian-tis praktiniais pavyzdžiais pasidalinti darbo JAV lietuvių archyvuose patirtimi ir atverti kelią diskusijoms, kokie galimi keliai esamoms problemoms išspręsti.


NACIONALSOCIALISTINIO REŽIMO AUkŲ PATIRTOS ŽALOS ATLYGINIMAS: JUNGTINIŲ AMERIkOS

VALSTIJŲ ĮTAkA

N. Bruskina1

1 Vilniaus universitetas

Nacionalsocialistinio (toliau – nacių) režimo aukų patirtos žalos atlygini-mo (kompensacijos mokėjimo) procesas yra gana sudėtingas, painus ir ilgas. Tam tikros aukų kategorijos yra „pamirštos” (angl. – forgotten victims) [1] ir nepatenka į teisinio reguliavimo sritį iki šiol. Tad ši tema aktuali ir mūsų di-enomis. Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) laikomos aktyviu dalyviu nacių režimo aukų kompensacijos mokėjimo procese.

JAV vaidmuo buvo gana svarbus ir XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje. Šiame tyrime siekiama nustatyti JAV įtaką nacių režimo aukų kom-pensacijoms tuo laikotarpiu, taip pat išskirti pagrindinius veiksnius, sudariu-sius sąlygas tokiai įtakai. Tyrimo objektas yra susitarimai, kuriuose reglamen-tuojamas nacių aukų kompensacijos klausimas.

XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje JAV teismų praktika ar nepalankių JAV teismų sprendimų grėsmė buvo vienas iš pagrindinių veiks-nių, paskatinusių Šveicarijos bankus sumokėti kompensacijas už Holokausto aukų sąskaitas, reikalavimus, susijusius su draudimu, atimtą nuosavybę, ver-giją ir priverčiamąjį darbą, pabėgėlių klasę [2,3], taip pat ir Vokietijos, Austri-jos, Prancūzijos bankus sumokėti kompensaciją nacių režimo aukoms [3,4,5], tam tikras draudimo kompanijas sumokėti už draudimo polisus, išduotus prieš Antrąjį pasaulinį karą ar Antrojo pasaulinio karo metais [6], Vokietijos Fede-ralinę Respubliką ir Austrijos Respubliką ir šių valstybių kompanijas sumokėti kompensaciją už nacių režimo metais padarytą žalą (pvz., priverčiamąjį dar-bą, nuosavybės netekimą [7, 8, 9]) ir t.t. Tiesa, turi būti pažymėta, kad ne tik bylinėjimasis JAV teismuose turėjo įtakos naujoms kompensacijos mokėjimo programoms. Ekonominis ir politinis spaudimas atsakovams [10], aukų palai-kymas JAV vyriausybiniu lygmeniu ir organizacijų World Jewish Congress, The Conference on Jewish Material Claims against Germany [11], negatyvios kom-


panijų reputacijos rizika JAV rinkoje, politinės ir diplomatinės priežastys [12], žiniasklaidos aktyvumas atkreipiant visuomenės dėmesį į problemas, susijusias su žalos atlyginimu nacių aukoms [13] taip pat buvo reikšmingi.

Iš tiesų, būtina pripažinti, kad JAV teismai suteikė galimybę nacių režimo aukoms būti išgirstoms. Kaip rodo aukščiau pateikta kompensacijos mokėjimo praktikos analizė, JAV galėtų būti pagrįstai laikomos vienu iš aukų rėmėjų.

Literatūra[1] Henry, M. Confronting the Perpetrators: A History of the Claims Conference.

london, Vallentine Mitchell, 2007, p. 216.[2] U.S. Department of State, Swiss Bank Settlement [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m.

sausio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.state.gov/p/eur/rt/hlcst/c11378.htm>.

[3] Bazyler, M. J. The Holocaust Restitution Movement in Comparative Perspective. Berkeley Journal of International Law, 2002, Vol. 20, p. 15–16, 18.

[4] Agreement between the Government of France and the Government of the United States of America concerning payments for certain losses suffered during world war II (with annexes and joint statement). washington, 18 January 2001, UNTS Vol. 2156, p. 281 [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://treaties.un.org/doc/Publication/UNTS/Volume%202156/v2156.pdf>.

[5] U.S. Department of State, French Bank Agreement [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.state.gov/p/eur/rt/hlcst/c13540.htm>.

[6] U.S. Department of State, Insurance [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. kovo 31 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.state.gov/p/eur/rt/hlcst/c11381.htm>.

[7] Agreement between the Government of the Federal Republic of Germany and the Government of the United States of America concerning the Foundation „Remembrance, Responsibility and the Future“, 17 July 2000, Berlin, UNTS Vol. 2130 [interaktyvus]. [žiūrėta 2012 m. gegužės 15 d.] Prieiga per internetą: <http://treaties.un.org/doc/Publication/UNTS/Volume%202130/v2130.pdf>.

[8] Agreement between the Austrian Federal Government and the Government of the United States of America concerning the Austrian Fund „Reconciliation, Peace and Cooperation“ (Reconciliation Fund), 24 October 2000, Vienna, UNTS Vol. 2162, p. 3 [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://treaties.un.org/doc/Publication/UNTS/Volume%202162/v2162.pdf>.

[9] Agreement between the Austrian Federal Government and the Government of the United States of America concerning the settlement of issues of compensation and restitution for victims of national socialism, 23 January 2001, Vienna, UNTS Vol. 2170, p. 279 [interaktyvus]. [žiūrėta 2013 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://treaties.un.org/doc/Publication/UNTS/Volume%202170/v2170.pdf>.


[10] Collins, l. Reflections on Holocaust Claims in International law. Israel Law Review, 2008, Vol. 41(3), p. 408.

[11] Authers, J. Making Good Again: German Compensation for Forced and Slave labourers. In The Handbook of Reparations. New York: Oxford University Press Inc 2006, p. 429.

[12] Neuborne, B. Holocaust Reparations litigation: lessons for the Slavery Reparations Movement. NYU Annual Survey of American Law, 2003, Vol. 58, p. 619.

[13] Marrus, M.R. Some Measure of Justice: The Holocaust Era Restitution Campaign of the 1990s. University of wisconsin Press, 2009, p. 11–12, 27.


DALITŲ STUDENTŲ JUDėJIMAS JAwAHARLAL NEHRU UNIVERSITETE

k. Garalytė1

1 Vytauto Didžiojo universitetas

Šiuolaikinėje metropolitinėje Indijos miestų kultūroje kastinės tapatybės pradeda nebetekti savo reikšmės, ypač indų inteligentijos ir viduriniosios kla-sės atvejais, nes šiai Indijos visuomenės daliai svarbesniais tapatybės žymekliais tampa jų modernios profesinės charakteristikos [1]. Deshpande‘s teorija apie skirtingus kastinių tapatybių matomumo lygius [3], suproblemindama pasta-rąją nuostatą, atskleidžia vyraujančią tendenciją modernioje Indijoje įžvelgti kastas bei kastų identiteto politiką tik žemuosiuose kastiniuose sluoksniuose, o aukštesniąsias kastas vertinti kaip bekastes, t.y. nusikračiusias nepageidauja-mo kastinio kultūrinio palikimo ir to pagrindu galinčias įkūnyti indiškąjį mo-dernizmą. Šia prasme, žemosios kastos, panašiai kaip moterys nacionalistinėje Indijos ideologijoje [2], tampa tradicinės, senosios kultūros įkūnytojomis, o aukštosios kastos bei vyrai tampa modernios ateities kūrėjais. Neveltui šian-dieninė Indijos socialinė realybė yra tarsi pakibusi tarp nuolatinio tradicijos ilgesio ir desperatiškų modernybės siekių (norima būti moderniu viešumoje, tradicišku namuose), o pagrindiniai kastinių privilegijų išsaugojimo būdai yra įveiksminami per modernizmo hegemonizavimą, t.y. modernizmo sąlygojamų privilegijų monopolizavimą aukštųjų kastų rankose.

Jawaharlal Nehru universiteto (JNU) erdvėje kastiniai santykiai skleidžiasi panašia trajektorija. Kastinės tapatybės raiška yra akivaizdžiausia dalitų ir kitų žemųjų kastinių grupių ideologijoje, kuri yra beveik išimtinai formuluojama per kastinį diskursą, o dominuojančios kairiosios studentų organizacijos, ku-rios formuluoja savo ideologiją per vakarietišką leftizmą, tarsi ištraukia save iš kastinės identiteto politikos ir įgauna kokybiškai naują modernų lygmenį. Dalitų ir kitų žemųjų kastų studentų grupės, formuojančios savo ideologiją per kastines kategorijas, kvestionuoja JNU leftistinį bloką dėl jų kastinio aklumo, apsimestinio atsiribojimo nuo identiteto politikos ir aukštųjų kastų hegemoni-jos palaikymo praktinėje veikloje.


Atidesnis žvilgsnis į dalitų identiteto politikos darybą atskleis, kad dalitų ir kitų žemakasčių studentų grupės, nors ir tiesiogiai nedalyvaudamos studentų sąjungos rinkimuose, daro stiprų ideologinį spaudimą visoms kitoms univer-sitete egzistuojančioms studentų grupėms ir verčia jas iš naujo pervertinti savo politines darbotvarkes. Kita vertus, dalitų ir kitų žemakasčių studentų grupės bei jų sėkminga veikla įgalina pačius dalitus mąstyti kur kas drąsiau ir savaran-kiškiau bei skatina juos imtis formuoti bendrą Indijos dalitų studentų judėji-mą. Dalitų studentų plėtojama antikastinė ideologija aktuali ne jiems vieniems, bet iš esmės tampa svarbiu veiksniu Indijos socialinei kaitai, naujam tradicijos ir modernizmo santykių bei pilietiškumo formulavimui.

Pranešimas, paremtas lauko tyrimo, atlikto Niu Delyje 2013 m. vasario 25 – birželio 24 d., duomenimis yra skirtas dalitų studentų judėjimo Jawaharlal Nehru universitete analizei. Jame bus analizuojama, kaip reiškiasi dalitų stu-dentų judėjimas, jų identiteto politika bei tarpkastiniai santykiai specifinėje Jawaharlal Nehru universiteto aplinkoje. Šiuo pranešimu siekiama įrodyti, kad kastinės tapatybės reiškiasi net ir tokiose tolerantiškose, „bekastėse“ instituci-jose kaip JNU. Autorė laikosi nuostatos, kad kastinis aklumas yra viena iš pa-grindinių priežasčių, trukdančių Indijai kovoti su kultūriniu kastiniu palikimu bei šiuolaikinėmis jo formomis.

Literatūra[1] Béteille, A. „Caste in Contemporary India”, in Caste Today, ed. C. J. Fuller, New

Delhi: Oxford University Press, 1997, 150–179. [2] Chatterjee, P. „Colonialism, Nationalism, and Colonized women: The Contest in

India“, American Ethnologist, Vol. 16, No. 4 (Nov., 1989), 622–633. [3] Deshpande, S. „Caste and Castelessness. Towards a Biography of the ‘General

Category‘“, Economic and Political Weekly Vol. XlVIII, No.15, April 13, 2013, 32–39.


INESYVO IR ILIATYVO kOGNITYVINIŲ SRIČIŲ MATRICA RYTŲ AUkŠTAIČIŲ

VILNIŠkIŲ ŠNEkTOSE

D. kardelytė-Grinevičienė1

1 Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas

Kognityvinės lingvistikos krypties atstovai laikosi nuostatos, kad kiekviena kalbinė kategorija turi savo vidinę struktūrą. Todėl ir į lokaciją žyminčių links-nių semantiką iš kognityvinės perspektyvos siūloma žiūrėti ne kaip į vienalytę, o susidedančią iš skirtingų kognityvinių domenų (angl. cognitive domain) [1], formuojančių atitinkamas kognityvines sritis. Pagrindinė kognityvinės srities funkcija – suteikti sąlyginai stabilų kontekstą, semantinį foną, kuris padėtų suprasti kitus konceptualius vienetus [2], [3]. Kognityvinė semantika suteikia kalbos tyrėjui galimybę detalizuoti tam tikros kategorijos semantinį aprašą tiek, kiek jis tuo metu turi ar gali gauti žinių apie aprašomąją kalbą [4].

Kiekviena kognityvinė inesyvo ir iliatyvo sritis, išskirta rytų aukštaičių vil-niškių (toliau – RAV) šnektose, apima konkrečių panašiais semantiniais po-žymiais pasižyminčių situacijų, kuriose šie linksniai vartojami, pluoštus. Juos reprezentuoja prototipiniai ir periferiniai vartosenos atvejai.

Remiantis estų [5] ir komių kalbų [6] vietos linksnių kognityvinių sričių matricomis išskirtinos tokios pagrindinės RAV šnektų inesyvo ir iliatyvo var-toseną reprezentuojančios kognityvinės erdvės:

Fizinė erdvė. Inesyvo ir iliatyvo konceptualizacija susijusi su trajektorijos bu-vimu/judėjimu į trimatį įvairiais topologiniais požymiais pasižymintį fizinį regio-ną – talpyklą, pavyzdžiui: glės pasodnta toj dúonakepėj mednėj (inesyvas, toliau – IN) (S. C., 1923, Barkuškė); nuveinù daržõvių kráutuvėn (iliatyvas, toliau – Il) (T. A.–D., 1932, Pašaminė).

Abstrakti erdvė. Šiai kognityvinei erdvei priskiriami kontekstai, kur talpykla įvardijama abstrakčius reiškinius ar sąvokas žyminčiomis leksemomis, pavyz-džiui: ãnas bùvo vokieči neláisvėj (IN) (M. S., 1921, Gilūtos); kiek valdžiõn (Il) kliùvo, tai visà šeimýna išpjáuta (J. P.–l., 1927, Vingiriai).


Įvykių erdvė. Inesyvu arba iliatyvu įvardijamoje įvykių erdvėje ri-boženklis žymi įvykį arba procesą, pavyzdžiui: va daba anà taip drba tokiuõs darbuõs (IN), kat ãnys negãli (T. A.–D.,1932, Pašaminė); kai mokỹklon (IL) váikščiojau, tai mán sẽkės kiek váikščiojau (A. Š. 1910, Mažėnai).

Socialinė erdvė. Jos skyrimo kriterijus – riboženkliui būdingas gyvumo požymis: jis turi būti išreikštas leksema, žyminčia žmonių bendruomenę, ko-lektyvą ir pan., pavyzdžiui: nà tai kai kadái gyvẽnom šeimõj (IN) (T. K., 1929, Mėšionys); jau àš váikštau kalchòzan, brigãdon (Il) (T. A.–D.,1932, Pašaminė).

Laikas. RAV šnektose, kaip ir visoje lietuvių kalboje, vietininkais galima reikšti ne tik vietos, bet ir laiko santykius, pavyzdžiui: pamslyk daba mergáitė | kap tùjai gult ant pẽčiaus vsą diẽną nãktį, vakarè (IN) màš nùlipa (A. S.–l. 1927, Mažėnai).

Būsena. Distinktyvinis šios kognityvinės erdvės požymis yra subjekto bū-senos pasikeitimas, pavyzdžiui: pakliùvo ãnas tadà bėdõn (Il) (J. P.–l., 1927, Vingiriai).

Kognityvinės sritys gali pereiti viena į kitą. Plačiau tipiniai ir periferiniai atvejai aptariami pranešime. RAV šnektų inesyvo ir iliatyvo linksnius repre-zentuojančias kognityvines erdves ir jų pereinamuosius regionus apibendrintai galima pavaizduoti kognityvinių sričių matricoje.

Literatūra [1] langacker, R. w. Foundations of cognitive grammar I. Stanford University Press,

Stanford. 1987.[2] langacker, R. w. Cognitive linguistics research: Cocept, Image, and Symbol. The

Cognitive Basis of Grammer. Ratzlow-Druck, New York-Berlin. 1991. [3] Evans, V. A Glossary of Cognitive Linguistics. Edinburgh University Press ltd,

Edinburgh. 2007.[4] Кубрякова, Е. С., Демьянков, В. З., Панкрац, Ю. Г., Лузина, Л. Г. Краткий

словарь когнитивных терминов, ИПО „Лев Толстой“, Maskva. 1996.[5] Vainik, E. Eesti keele väliskohakäänete semantika. Kognitiivse grammatika

vaatenurgast. AS PAKETT, Talinas. 1995. 192.[6] Kuznetsov, N. – Кузнецов, Н. Пространственная семантика местных

падежей коми языка (когнитивный анализ). University of Tartu Press, Tartu. 2012. 144.


FORMAL AND INFORMAL SYSTEMS OF PERFORMANCE EVALUATION AS wORk

MOTIVATORS FOR DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY IN PUBLIC SECTOR

A. kratavičiūtė-Ališauskienė1, M. Svensson2

1 Mykolo Romerio universitetas2 Lund universitetas

Research purpose:This research aims to contribute to the practice and theory of public man-

agement and administration by developing 1) a better understanding of work motivators within the formal and informal systems of performance evaluation and their strength on different personality types of public sector employees; 2) conceptual interdisciplinary approach model presenting the intersections of public management (public sector employees and the process of their evalua-tion), sociology of law (formal and informal systems of performance evalua-tion) and organizational psychology (different types of personality).

Methodology:• Participant observation in the Office of the Prime Minister of lithu-

ania was planned with the aim to describe the informal system of per-formance evaluation.

• Semi-structural interview were planned in order to understand, how different psychological types of advisers perceive formal and informal systems of performance evaluation in the Office of the Prime Minister of lithuania and what possible consequences of their perception to-wards these systems are on their work performance motivation.

• Analysis of the documents, including law of Civil Service of the Repu-blic of lithuania and internal reports of the performance evaluation in the Office of the Prime Minister of lithuania.


• Competencies of civil servants of OMPl were planned to assess using HEXACO-PI-R personality assessment tool.

Results during the internship at Lund University:• Previous findings of the empirical study from the Office of the Prime

Minister of lithuania were incorporated into the new coherent frame-work of research. The afore mentioned parts of the research purpose and methodology are already the result of the collaboration with academics from lund University.

• Conceptual model integrating macro, meso and micro levels of organiza-tional control in relation to formal and informal systems of performance evaluation as well as work motivators was prepared (see the 1st figure).

• • • • • • • • • • •

Figure 1. Conceptual model.

Results after the internship at Lund University:Two week participant observation and 8 semi-structural interviews with the

advisers of the Office of the Prime Minister of lithuania were organized. In ad-dition competencies of the advisers were measured using HEXACO PI-R. Ele-ments of the informal system of performance evaluation were revealed and their motivational impact of the different type of the personalities was discussed. These results and their initial interpretation will be mentioned during the conference.

BIOMEDICINOS, FIZINIAI, TECHNOLOGIJOS

IR ŽEMėS ŪkIOMOkSLAI

BIOMEDICINOS, FIZINIAI , TECHNOlO GIJOS IR ŽEMėS ŪKIO MOK Sl A I | 23

SINTETINIS HIDROTALCITAS – PERSPEkTYVUS PIRMTAkAS ŠPINELIŲ SINTEZėJE

A. Bankauskaitė1, k. Baltakys1, G. Mezinskis2

1 Kauno technologijos universitetas 2 Rygos technikos universitetas

Termiškai apdoroti sluoksninių dvejopų hidroksidų grupės (lDHs) jun-giniai gali būti naudojami kaip pirmatakai (prekursoriai) katalizatorių bei adsorbentų gamyboje [1]. Minėtų medžiagų sandaros ypatybes bei savybes le-mia sintezės būdas bei sąlygos. Šiuo metu įprasta yra daugiastadijinė špinelių sintezė: žaliavų apdorojimas, pradinių junginių gavimas degimo-hidratacijos, zolių gelių ir kt. [2]. Taigi, naudojamos gamybos technologijos yra sudėtingos, brangios ir ilgai trunkančios [3]. Todėl šiame darbe siūloma iš principo nauja, moderni ir perspektyvi, nereikalaujanti papildomo žaliavų apdorojimo špine-lių sintezė, sujungianti žemose temperatūrose vykdomus hidroterminio apdo-rojimo (< 210oC) ir kietafazio sukepimo (< 1000oC) metodus.

Hidroterminės sintezės (200oC; 1 h) metodu, nemaišant suspensijos, kai pradinių Mg ir Al turinčių komponentų santykis (Mg/Al) yra lygus 2:1, su-sintetintas naujos kartos lDHs junginys – hidrotalcitas. Ištirta palankiau-siomis hidroterminės sintezės sąlygomis susintetinto gryno ir su įsiterpusias Na+ ir K+ jonais hidrotalcitų bandinių paviršiaus mikrostruktūra, savitasis paviršius, vyraujančių porų dydis ir jų pasiskirstymas pagal spindulius. Pa-žymėtina, kad didžiausiu savituoju paviršiumi bei suminiu porų tūriu pa-sižymi gryno hidrotalcito bandinys (SBET = 56,43 m2/g, DVp = 90 mm3/g), tuo tarpu hidrotalcitų su įterpusiais Na+ ir K+ jonais savitieji paviršiai bei suminiai porų tūriai yra atitinkamai lygūs 20,65 ir 35,00 mm3/g. Hidro-terminio apdorojimo metu gauti gryno ir modifikuoto hidrotalcitų bandi-niai pritaikyti kaip pirmtakai kietafazėje špinelių (Na/K)MgAl2O4 sintezė-je. Nustatytos palankiausios terminio apdorojimo sąlygos – minėti špinelių MgAl2O4 dariniai susidarė 850–1000oC temperatūroje per 1 h. Pažymėti-na, kad geriausiomis tekstūrinėmis savybėmis pasižymėjo bandiniai, išdegti


900°C temperatūroje per 1 h, nes susidariusių degimo produktų savitieji pa-viršiai padidėjo apytiksliai 1,3–2 karto, o suminiai porų tūriai 2–2,5 karto. Nustatyta, kad, ilginant degimo trukmes, špinelių MgAl2O4 nanodarinių kris-tališkumas padidėjo, o bandinių savitieji paviršiai bei suminis porų tūris su-mažėjo. Sintezės ir degimo produktų savybės apibūdintos RSDA, VTA bei BET analizėmis.

Literatūra[1] Debecker, D. P., Gaigneaux, E. M., Busca, G. Chemistry: A European Journal, 2009,

15, 3920 – 3935.[2] He, J.,·wei, M.,·li, B.,·Kang, Y., Evans, D.G., Duan, X. Structure and Bonding, 2005,

119, 89–121.[3] Salomão, R., Milena, l.M., wakamatsu, M.H., Pandolfelli, V.C. Ceramics

International, 2011, 37, 3063 – 3070.


kOLMATACIJOS PROCESŲ kOMUNALINIŲ ATLIEkŲ SĄVARTYNE MODELIAVIMAS NAUDOJANT

„BIOCLOG“ MODELĮ

k. Bazienė1, S. Vasarevičius2, R. kerry Rowe3

1,2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas3 Queen‘s universitetas

Norint vizualiai pamatyti kolmatacijos procesų rezultatus, reikalingi ilga-laikiai ir išsamūs tyrimai. Komunalinių atliekų sąvartyno drenažo sistemų lai-dumo sumažėjimas pasireiškia ne anksčiau kaip po penkerių eksploatavimo metų, o kartais ir dar vėliau. Dėl šios priežasties labai svarbu atlikti laidumo sumažėjimo modeliavimą [1, 2]. Pasaulyje plačiausiai nagrinėjama Kanadoje Queen‘s universitete, Civilinės inžinerijos fakultete, kur buvo atlikta tarptau-tinė stažuotė. Vadovaujant profesoriui R. Kerry Rowe yra sukurtas ir tobuli-namas „Bioclog“ matematinis modelis, kuris yra skirtas kolmatacijos procesų modeliavimui. Programa kaip intelektinė nuosavybė yra saugoma ir norint patikslinti gautus laboratorinių tyrimų rezultatus tikslinga patikrinti ir kartu atlikti prognozė naudojantis „Bioclog“ modeliu.

Modeliavimo programa „Bioclog“ gali modeliuoti ir laboratorijos kolo-nėlės eksperimentus, ir filtrato drenažo sistemas sąvartynuose. Mokslininkas A. Cooke [3] nustatė, kad pastaroji modeliavimo programa duoda labai gerus paskaičiavimus palyginus su eksperimentų metu gautais duomenimis. Pagrin-dinė modelio paskirtis nustatyti, kaip vykstant filtrato judėjimui per poringa medžiagą formuojasi poras užteršianti masė.

Iš 1 paveikslo matyti, kad skirtinguose užpilduose poringumas kinta ne-vienodai. Jau po vienerių metų daugiausiai poringumas sumažėjo nuo 35 proc. iki 27 proc. žvyro užpilde. Atliekant kolonėlės tyrimą ir kartu lyginant gautus modeliavimo rezultatus matyti, kad programos „Bioclog“ apskaičiuotų ir labo-ratorijoje atliktų tyrimų rezultatai turi vienodą tendenciją. Visuose užpilduose programa apskaičiuotas poringumas yra 2 proc. didesnis nei tyrimų metu iš-matuota. Modeliuojant programa gautus rezultatus galima ne tik palyginti su natūrinių tyrimų rezultatais, tačiau galima ir pateikti prognozinius duomenis po 10, 15 ar 30 metų.


1 pav. Poringumo pokytis po vienerių metų skirtinguose užpilduose: DS – drenažo skalda; Ž – sijotas žvyras; DSA – drenažo skaldos ir asfalto atliekų mišinys; DSP – drenažo skaldos ir smul-kintų padangų mišinys; ŽP – žvyro ir smulkintų padangų mišinys.

„Bioclog“ programa ir toliau yra tobulinama Kanados mokslininkų, sten-giamasi kuo daugiau atlikti laboratorinių tyrimų, kad įvesti kuo tikslesnius koeficientus, nes kolmatacijos procesai yra sudėtingi, ypač naudojant įvairias drenažo sluoksnio medžiagos.

Dėkoju už lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą. Projektas yra finansuoja-mas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrė-jų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos socialinio fondo ir lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Literatūra[1] Cooke, A. J.; Rowe R. K. 2008. 2D modelling of clogging in landfill leachate

collection systems. Canadian Geotechnical Journal. 45: 1393–1409.[2] Hudson, A.; Beaven, R. P.; Knox, K.; Powrie, w. 2009. Investigation of clogging

of landfill tyre drainage layers. In proceedings: of the 12th International Waste Management and Landfill Symposium, 5–9 October 2009, Sardinia (published on CD only).

[3] Rowe, R. K.; Cooke, A. J. 2008. Modelling landfill leachate Induced Clogging of Field scale Test Cells (mesocosms). Canadian Geotechnical Journal. 45(11): 1497–1513.


kOHERENTINIAI ELEkTRONINėS IR VIBRACINėS PRIGIMTIES REIŠkINIAI ELEkTRONINėJE

DVIMATėJE SPEkTROSkOPIJOJE

V. Butkus1,2, D. Zigmantas3, D. Abramavičius1, L. Valkūnas1,2

1 Vilniaus universitetas2 Fizinių ir technologijos mokslų centras

3 Lundo universitetas

Optinė dvimatė spektroskopija šiuo metu yra vienas sudėtingiausių bei detaliausių įrankių, skirtų tirti vyksmus (energijos, krūvio pernašą, netvarką, agregatizaciją, poliaronų susidarymą, etc.) įvairiose molekulinėse sistemose, pavyzdžiui, fotosintezę vykdančių organizmų reakcijų centruose, konjuguo-tuose polimeruose, molekuliniuose kristaluose ar anglies nanovamzdeliuose. Vienas iš svarbiausių tikslų šios srities bendruomenei – išsiaiškinti, kaip spek-truose atsispindi molekulinėse sistemose vykstanti elektroninių koherentišku-mų bei molekulinių virpesių sąveika [1].

Dvimatė elektroninė spektroskopija tiesiogiai atspindi koherentinę stipriai su aukštų dažnių vibracijomis sąveikaujančių molekulinių darinių dinamiką. Naudojant iš laikinių spektrų suskaičiuotus osciliacijų žemėlapius (1 pav.), ga-lima stebėti trijų tipų – elektroninės, virpesinės ir maišytos prigimties – kvan-tinius mušimus (koherentiškumus). Skirtingos prigimties koherentiškumai kitaip priklauso nuo energetinės sistemos netvarkos. Elektroninės prigimties mušimai bus efektyviai slopinami ir išnyks pradiniuose evoliucijos laikuose; virpesinės ar maišytos prigimties mušimai yra mažiau jautrūs netvarkai bei gali būti sukurti ir pagrindinės būsenos juostoje [2].

Šiame pranešime parodoma, kaip elektroniškai sąveikaujančių virpesinių sistemų dvimatės spektroskopijos signalų modeliavimas leidžia atskirti skir-tingos prigimties kvantinius mušimus. Tai yra labai svarbu siekiant išsiaiškinti, kokia yra elektroninės ar virpesinės prigimties koherentiškumų reikšmė ener-gijos ir elektronų pernašos našumui molekulinėse sistemose.


1 pav. Osciliacijų žemėlapiai leidžia atskirti skirtingos prigimties (elektroninius ir vibracinius) koherentiškumus. (a) Molekulinio dimero modelio schema; (b) ir (c) – dvimačiai spektrai bei osciliacijų žemėlapiai (linijos rodo intensyvumą, spalva - fazę) skirtingiems dažniams.

Literatūra[1] Butkus, V., Zigmantas, D., Valkunas, l., Abramavicius, D. Vibrational vs. electronic

coherences in 2D spectrum of molecular systems. Chemical Physics Letters 545, 40-43 (2012).

[2] Butkus, V., Zigmantas, D., Abramavicius, D., Valkunas, l. Distinctive character of electronic and vibrational coherences in disordered molecular aggregates. arXiv eprint 1305.2525v2 (2013).


DULkIŲ ŽIEDAS ŽIRAFOS ŽVAIGŽDYNE

V. Čepas1, J. Zdanavičius1, V. Straižys1, k. Zdanavičius1, R. Boyle2 1 Vilniaus universitetas

2 Vatikano observatorija

Pranešime pristatomi dulkių žiedo (1 pav.), esančio Žirafos žvaigždyne ir aprašyto [1] straipsnyje, aplinkos tyrimai.

1 pav. Dulkių debesys Žirafos žvaigždyne ir aplinkiniuose regio-nuose remiantis [2]. Mėlynais aps-kritimais pavaizduotos sritys, kurių stebėjimų duomenys buvo gauti lMT finansuotos stažuotės metu.

Stažuotės Vatikano observatorijos mokslinių tyrimų grupėje (Vatican Ob-servatory Research Group, VORG) metu Mount Graham tarptautinėje ob-servatorijoje (Mount Graham International Observatory (MGIO) su Vatika-no observatorijos 1,8 m skersmens pažangių technologijų teleskopu (Vatican Advanced Technology Teleskope (VATT) naudojant 4K CCD kamerą buvo gauti 9 VATT laukų (12x12 kampinių minučių dydžio), esančių žiedo aplin-koje, fotometriniai stebėjimų duomenys Vilniaus sistemos U P X Y Z V S T filtruose ir plačiajuosčiame I filtre. 6 VATT laukai sutampa su padrikųjų spie-čių King 7, NGC 1528 (2 pav., 1 lentelė), NGC 1545, NGC 1444, NGC 1496 ir NGC 1513 centrais


2 pav. Žiedo centre esančio padrikojo spiečiaus NGC 1528 nuotrauka V fil-tre gauta stažuotės metu VATT teles-kopu naudojant 4K CCD kamerą.

1 lentelė. Padrikojo spiečiaus NGC 1528 ekspozicijos ir jų trukmės, gautos stažuotės metu VATT teleskopu naudojant 4K CCD kamerą.

Filtras l0 (nm) min/sec Ekspozicijos trukmė (ekspozicijų skaičius)U 345 sec 7, 12 (2), 30 (2), 35 (3), 40 (3), 45, 50 (2), 120 (3), 350 (3), 400 (3), 1200 (3) P 374 sec 12 (4), 20 (2), 35 (3), 40, 45 (3), 120 (3), 350 (3), 450 (3), 1200 (3) X 405 sec 3 (3), 6 (3), 8, 10 (3), 12 (4), 15 (3), 30, 60 (3), 100 (3), 120 (3), 1200 (3) Y 466 sec 4 (3), 8 (2), 12, 20, 45 (3), 500 (3) Z 516 sec 3 (3), 4, 5 (3), 6, 8, 10 (2), 20, 30 (3), 50 (3), 80 (3), 300 (3)V 544 sec 3, 4 (4), 10 (2), 20 (2), 40 (3), 400 (3)S 656 sec 3 (4), 5 (2), 10, 11 (3), 20 (4), 30 (3), 110 (3), 200 (3), 300 (3)T 710 sec 4 (3), 40 (3), 300 (3)I 810 sec 3 (6), 4 (3), 30 (3), 40 (3), 300 (3)

Literatūra[1] Straižys, V., laugalys, V. Baltic astronomy, 2007, vol 16, 167-182.[2] Dobashi, K., Uehara, H., Kandori, R. ir kt. Publications of the Astronomical Society

of Japan, 2005, vol 57, S1-S368.


BAkTERIOFAGŲ, IŠSkIRTŲ IŠ DUONOS RAUGŲ CHARAkTERISTIkA, JŲ IR TEMPERATŪROS

POkYČIŲ ĮTAkA PIENO RŪGŠTIES BAkTERIJŲ POPULIACIJAI RAUGUOSE

D. Čižeikienė1, G. Juodeikienė1, F. k. Vogensen2

1 Kauno technologijos universitetas 2 Kopenhagos universitetas

Pieno rūgšties bakterijos (PRB) gamina metabolizmo produktus, tokius kaip pieno, acto rūgštys, diacetilas, benzoinė rūgštis, fenoliniai junginiai, bak-teriocinai ir kt., todėl vaidina svarbų vaidmenį raugų fermentacijos metu, kur jos „atsakingos“ ne tik už galutinio produkto juslines savybes, kokybę, bet ir mikrobiologinę saugą [1,2].

Bakteriofagai – bakterijas infekuojantys virusai, kurie atrankiai atpažįsta ir į ląstelių citoplazmą įterpdami savo genetinę medžiagą infekuoja bakterijas (jautrias ląsteles-šeimininkes). Dėl šios priežasties bakteriofagų infekcija gali neigiamai įtakoti galutinio produkto kokybę bei saugą [3].

Šio darbo tikslas buvo išskirti ir charakterizuoti bakteriofagus iš duonos raugų ir įvertinti bakteriofagų ir fermentacijos temperatūros įtaką PRB rūšių populiacijai.

Įvertinti PRB rūšių populiacijos pokyčiai daniškuose ruginiame ir kvieti-niame rauguose, dešimties savaičių fermentacijos laikotarpyje (100 mėginių), naudojant polimerazės grandininės reakcijos ir denatūruojančio gradiento ge-lio elektroforezės metodą (PGR-DGGE) fermentuojant raugus ~18oC tempe-ratūroje (tipinė žiemos laikotarpio temperatūra kepykloje) ir 25oC (imituojant vasaros laikotarpio temperatūrą kepykloje). Dominuojanti PRB mikroflora pa-pildomai vertinta pasikartojančio sekvenavimo polimerazės grandininės reak-cijos metodu. Atrinktos PRB identifikuotos 16S ribosominės DNR geno sekos PGR metodu. Daniškuose ruginiame ir kvietiniame rauguose (fermentuotuose ~18oC) dominavo Lactobacillus sanfranciscensis. Be to kvietiniame rauge nu-statytos L. curvatus, tuo tarpu ruginiame rasta L. Crustorum ir L. plantarum


rūšies bakterijos. Pakėlus temperatūrą iki 25oC imituojant vasaros laikotarpio temperatūrą kepyklose, ruginiuose rauguose PRB rūšinė sudėtis stipriai pa-sikeitė: identifikuojant PRB 16S rDNR geno sekos metodu ruginiame rauge nustatytos L. sanfranciscensis, L. paraalimentarius, L. spicheri, L. fabifermenta, tuo tarpu kvietiniame rasta L. paraalimentarius ir L. crustorum.

Analizuoti PRB rūšių populiacijos pokyčiai duonos rauguose (rinktuose mėnesio laikotarpyje, žiemos sezono metu) iš lietuvos kepyklų, naudojant PCR-DGGE sistemą ir pasikartojančio sekvenavimo-PGR. Nustatyta, kad aš-tuonių savaičių fermentacijos laikotarpiu duonos rauguose PRB rūšių popu-liacija išliko stabili, be to išskirtos PRB: iš raugo A: L. frumenti, L. panis, L. amylovorus; iš raugo B - L. amylovorus, L. rossiae ir raugo C - L. crustorum ir L. rossiae nebuvo jautrios bakteriofagams.

Naudojant dvisluoksnio agaro metodą, iš daniškų duonos raugų tolimes-niems tyrimams buvo išskirti keturi bakteriofagai, atakuojantys dvi skir-tingas PRB rūšis: L. sanfranciscensis (18oC) ir L. crustorum (25oC). Sukon-centruota bakteriofagų suspensija sudarant CsCl gradientą centrifuguojant buvo naudota mikroskopavimui – transmisiniu elektroniniu mikroskopu, o išskirta jų DNR sekvenuota naudojant Illumina MiSeq platformą, apjungiant jautrių ląstelių-šeimininkių DNR pašalinimo etapą, gryninimą ir fago DNR koncentravimą. Bakteriofagai ФMw15, ФMR29, Фw2 atakuojantys L sanfran-ciscensis, priklauso Siphoviridae šeimai ir pagal morfologiją priskirti B1 tipui (1 pav.).

Vertinant bakteriofagų koncentraciją duonos rauguose nustatyta, kad bakte-riofagai, atakuojantys L. sanfranciscensis MR29 ląsteles, rasti tik ruginiame rauge ir gyvybingi išliko 8 dienas; jų titras nustatytas ribose 103–106 ksv/g. Bakteriofa-gai atakuojantys L. sanfranciscensis Mw15 ląsteles aptikti ir ruginiame, ir kvieti-niame rauge ribose 103–106 ksv/g. Tuo tarpu bakteriofagų, atakuojančių L. sanf-ranciscensis w2 ir PRB w19 ląsteles, koncentracija rauguose nustatyta 102–103 ksv/g. Vertinant bakteriofagų ląstelių-šeimininkių spektrą nustatyta, kad L. sanf-ranciscensis MR29 ląstelės jautrios tik bakteriofagams ФMR29, kaip ir PRB w19 ląstelės jautrios tik bakteriofagams Фw19. Tuo tarpu L. sanfranciensis Mw15 ląstelės jautrios bakteriofagui ФMw15 ir bakteriofagui Фw19. Nustatyta, kad L. sanfranciensis w2 ląstelės yra jautrios visiems keturiems bakteriofagams Фw2, Фw19, ФMR29 ir ФMw15. L. sanfranciscensis Mw15 padermės jautrios fagams ФMw15 po 10 savaičių fermentacijos nebuvo rastos tarp PRB izoliatų.

Tyrimų rezultatai parodė, kad raugų fermentacijos metu PRB populiacijai įtakos turi ne tik bakteriofagai, bet ir temperatūros pokyčiai fermentacijos metu.


Mūsų žiniomis, pirmą kartą iš daniškų raugų išskirti ir charakterizuoti bak-teriofagai, be to, pirmą kartą sekvenuoti bakteriofagų genomai atakuojantys L. sanfranciscensis rūšies bakterijas.

a) b) c)

1 pav. Bakteriofagai išskirti iš daunos raugų Фw2 (a), ФMR29 (b) ir ФMw15 (c).

Literatūra[1] Dalié, D.K.D., Deschamps, A.M., Richard-Forget, F. Food control, 2010, 21, 370–380.[2] Cizeikiene, D., Juodeikiene, G., Paskevicius, A., Bartkiene, E. Food Control, 2013, 31,

539–545.[3] Samson, J.E., Moineau, S. Annual Review of Food Science and Technology, 2013, 4,

347–368.


SEMAFORINO3A SUkELTI DRG NEURONŲ AkSONŲ AUGIMO kŪGELIŲ SUSITRAUkIMAI YRA

PRIkLAUSOMI NUO kALCIO

A. kaselis1, R.Treinys2, E. Jover3, D. Bagnard4, S. Šatkauskas1

1Vytauto Didžiojo universitetas2Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos institutas

3Neurotransmission et sécrétion neuroendocrine, INCI – UPR-CNRS 32124Strasbūro universitetas, Labex Medalis, MN3t lab, INSERM U1109

Semaforinas 3A (Sema3A) yra sekretuojamas baltymas, svarbus aksonų augimui bei augimo krypties pasirinkimui, vystantis žinduolių nervų sistemai. Jau seniai žinoma, kad kalcis yra svarbi antrinė signalinė molekulė aksonams reaguojant į aplinkoje esančius įvairius tropinius veiksnius, tačiau iki šiol nėra aišku, ar jis svarbus ir atsakuose, kuriuos sukelia Sema3A. Naudodami vidu-ląstelinio kalcio vaizdinimo priemones, nustatėme, jog signalinės molekulės Sema3A sukelti aksonų augimo kūgelių susitraukimai yra kalcio jonų (Ca2+) valdomas procesas. Viduląstelinio Ca2+ vaizdinimo eksperimentų rezultatai aiškiai parodė, jog viduląstelinio kalcio koncentracija didėja į terpę įdėjus si-gnalinės molekulės Sema3A. Nustačius Sema3A poveikį viduląstelinio kalcio koncentracijai, blokuodami kalcio kanalus ir modifikuodami jų veikimą at-rankiais ir neatrankiais kalcio kanalus veikiančiais agentais patikrinome, kurie kalcio kanalai yra svarbūs šiam atsakui. Mūsų rezultatai parodė, jog susitrau-kusių augimo kūgelių kiekio padidėjimas, kuris priklauso nuo Sema3A buvimo terpėje, yra blokuojamas į terpę įdėjus neselektyvaus T ir R tipų kalcio kanalų blokatoriaus NiCl2 ir selektyvaus R tipo kalcio kanalų blokatoriaus SNX482. Šie plazminės membranos kalcio kanalų blokatoriai taip pat reikšmingai suma-žino viduląstelinio kalcio koncentracijos didėjimą, sukeltą Sema3A. Apiben-drinus mūsų rezultatai pirmą kartą parodė, jog Sema3A sukelia viduląstelinio kalcio koncentracijos padidėjimą besivystančiuose apatinių šaknelių mazgelių (DRG) neuronuose, bei kad šis koncentracijos padidėjimas vyksta per R tipo kalcio kanalus.


BALTIJOS JŪROS BANGOS – ATSINAUJINANTIS ŠALTINIS ELEkTROS ENERGIJOS GAMYBAI

LIETUVOJE

E. kasiulis1, P. Punys1, J. P. kofoed2

1 Aleksandro Stulginskio universitetas2 Alborgo universitetas

Idėja gaminti elektros energiją panaudojant bangas nėra nauja. Pirmasis patentas išduotas dar 1799 m. [1], tačiau tik dabar, kai visas pasaulis ėmė gręž-tis į atsinaujinančius išteklius, jūrų ir vandenynų bangos imtos vertinti kaip rimtas šaltinis, tinkamas elektros energijos gamybai. Pasaulinės energijos tary-bos duomenimis šių išteklių yra 2 Tw, tai du kartus daugiau už dabartinį pa-saulinį elektros energijos suvartojimą. Pasaulyje šiuo metu yra bandoma apie 200 bangų įrenginių prototipų, keletas jų jau tiekia elektros energiją į bendrą elektros energijos tinklą.

Mokslininkų žvilgsnis pirmiausia krypsta į didžiausius bangų energijos resursus turinčias sritis. Pasauliniai tyrimai rodo, kad tokios sritys, dėka vy-raujančių vakarinės krypties vėjų, yra tarp 30° ir 60° platumų abiejuose Žemės pusrutuliuose (1 pav.).

1 pav. Pasaulinis bangų energijos pasiskirstymas (kw/m) [2].


Iš 1 pav. gerai matyti, kad lietuvai priklausanti Baltijos jūros dalis taip pat patenka į aukšto energetinio potencialo zoną. Geras ženklas yra ir tai, kad susi-domėjimas europinių pusiau uždarų jūrų bangų energetiniu potencialu nuolat auga. Viduržemio jūros bangų galias skaičiuoja Italijos, Graikijos, Kipro, Tur-kijos mokslininkai. Šiaurės jūros valstybių mokslininkai yra susijungę į tinklą, kurio tikslas – ne tik resursų vertinimas, bet ir tinkamų bangų įrenginių išban-dymas. Tuo tarpu Baltijos jūros baseine esančių valstybių universitetų moks-lininkų susidomėjimas galimybėmis panaudoti Baltijos jūros bangas elektros energijos gamybai nėra didelis. Čia labiausiai yra pažengę Švedijos Upsalos universiteto mokslininkai, kurių sukurtas bangų įrenginys įrodė, kad gali dirb-ti Baltijos jūroje ir atlaikyti ledų apkrovas [3]. Kiek kitoks įrenginys, tačiau irgi paremtas linijinio generatoriaus principu, yra testuojamas Klaipėdos universi-tete.

Teorinį bangų energetinį potencialą Baltijos jūroje galima apskaičiuoti iš esamų ilgamečių vizualinių stebėjimų duomenų priekrantėje ties Klaipėda (Melnrage). Pagal linijinę bangų teoriją reguliarios bangos galia (kw/m) yra apskaičiuojama:

(1)

kur ρ yra vandens tankis (kg/m3), g yra laisvojo kritimo pagreitis (m/s2), H yra bangos aukštis (m) ir cg yra bangų grupinis greitis (m/s). Statistiškai iš 1970–2010 metų duomenų eilės išskyrus banguotus, medianinius ir nebanguo-tus metus, jų vidutinių mėnesinių bangų galia pateikiama 2 pav.

2 pav. Teorinis bangų galios metinis pasiskirstymas Baltijos jūroje ties Klaipėda.


Verta žinoti, kad 2 pav. pavaizduotas bangų galios reikšmes galima naudoti tik orientaciniams bangų energijos išteklių vertinimams. Bangų galios reikš-mes reikalinga patikslinti pasitelkiant nereguliarios bangos lygtis arba energe-tinį spektrą.

Literatūra[1] lindroth, S., leijon, M. Offshore wave power measurements – A review. Renewable

and Sustainable Energy Reviews, 2011, 15, 4274-4285.[2] Wave Energy Utilization in Europe. Current Status and Perspectives. Centre of

Renewable Energy Sources. European Commision, 2002.[3] Stromstedt, E., Savin, A., Heino, H., Antbrams, K., Haikonen, K., Gotschl, T.

Project wESA (wave Energy for a Sustainable Archipelago) – a Single Heaving Buoy wave Energy Converter Operating and Surviving Ice Interaction in the Baltic Sea. Proceedings of EWTEC 2013, 1-18.


TESTING ROBUSTNESS OF CONCRETE SURFACE AIR PORES RESULTS OBTAINED BY COMPUTER

PROGRAM “BETONGGUI”

A. klovas1, k. D. weerdt2, T. Ostnor3

1 Kaunas university of technology2 Norwegian university of science and technology

3 SINTEF Building and infrastructure

1. IntroductionThe problem regarding concrete surface quality is becoming very important,

because the demand of a high level of aesthetics has spread across a wide variety of construction works. Clients are no longer willing to accept poor quality struc-tures which incur enormous repair and maintenance costs during the life-cycle of the building. It is obvious that the producers of construction materials offer many coatings for concrete surfaces in order to achieve better appearance as well as durability characteristics [1-4]. On-top layers of raw concrete surfaces result in extra cost as well as in additional weaker bond between the concrete surface and the layer which can be broken under the exposure of the changing climate con-ditions. The main problems regarding concrete surface quality concern flatness, tint and the absence of bug-holes or honeycombs. Concrete Innovation Centre (COIN), is currently working with the development of a specification tool for concrete surfaces cast against smooth formwork. The tool covers grey scale and distribution of pores.

2. MethodologyTesting of robustness of concrete surface air pores results obtained by “Be-

tongGUI” was performed at “Realfagbygget – one of the departments of Norwe-gian university of science and technology”. Few different concrete surfaces were tested by analysing the images with computer program “BetongGUI” and ma-nually counting the air bubbles. An example of one concrete surface is shown at figure 1. Test area of each image was set to 600 x 600 mm (figure 1). The program


“BetongGUI” analysed the image area of 0.36 m2 and came up with the number of surface air bubbles (referred as automatic calculation). In order to reduce the time for manual calculation of surface air pores only a 1/9 part (200 x 200 mm) of the image test area was selected (figure 1). Surface air pores with the dimensions of: 1-5 mm; 5-10 mm and 10-15 mm were manually calculated. The key was to compare the number of pores in 1 m2 of surface area calculated manually and automatically.

Figure 1. An example of image series used for concrete surface evaluation

Concrete surfaces were evaluated and distinguished into classes according to Mari Bohnsdalen`s and Ingrid Hegseth`s proposed method (table 1) [5].

3. Results and conclusionResults of concrete surface quality evaluation regarding surface air pores

are presented in table 1.

Table 1. Results of concrete surface quality evaluation regarding surface air pores

The number of concrete surface air pores per m2Counted manually Counted by “BetongGUY”

Flash of the camera, left, 45° angle

Flash of the camera, right, 45° angle

Flash of the camera, left, 45° angle

Flash of the camera, right, 45° angle

Pore dimensions Pore dimensions Pore dimensions Pore dimensions

Surface 1-5, mm

5-10, mm

1-5, mm

1-5, mm

5-10, mm

>10, mm

1-5, mm

5-10, mm

>10, mm

1-5, mm

5-10, mm

>10, mm

975 5 0 975 5 0 1018 14 0 970 16 0

Class C C C C

As can be understood from table 1, the results of concrete surface quality evaluation by computer program “BetongGUI” and manually calculation did not differ more than 4.2 % and that is considered as a small error.


4. References[1] Rwelamila, P.D. and G.T. wiseman, Concrete quality management: a research study

of the general contractor in South Africa. Construction and Building Materials, 1995. 9(3): p. 173-183.

[2] Almusallam, A.A., et al., Effectiveness of surface coatings in improving concrete durability. Cement and Concrete Composites, 2003. 25(4–5): p. 473-481.

[3] wilson, D.J., Quality concrete surfaces mean a longer life asset. Tailor Made Concrete Structures: New Solutions for Our Society, 2008: p. 116-116.

[4] Goldammer, K.R., DBV-Guide to Good Practice for Concrete Cosmetics on Exposed Concrete Surfaces. Beton- Und Stahlbetonbau, 2012. 107(7): p. 490-494.

[5] Eide, M.B., et al. Classification system for formed concrete surfaces. Nordic Concrete Research. Research Projects 2011. Proceedings of XXI Nordic Concrete Research Symposium. Hämeenlinna, Finland 2011. 2011. Nordic Concrete Federation.


ELEkTROCHEMIŠkAI SUFORMUOTŲ CZTSE, CZTS, CZTSES SAULėS ELEMENTŲ TYRIMAS

R. kondrotas1, R. Juškėnas1, E. Saucedo2

1 Fizinių ir technologijos mokslų centras 2 Katalonijos energijos tyrimų institutas

CZTS(Se) tipo plonasluoksniai saulės elementai pastaruoju metu yra vie-ni iš intensyviausiai tiriamų medžiagų fotoelektros srityje. Susidomėjimą šiais elementais lemia kelios priežastys: puslaidininkis sudarytas iš žemėje papli-tusių netoksiškų ir nebrangių cheminių elementų (Cu, Zn, Sn, S), draustinės juostos tarpas gali būti keičiamas nuo 1,0 eV (CZTSe) iki 1,5 eV (CZTS), regi-mosios šviesos sugerties koeficientas viršija 104 cm-1.

CZTSe(S) absorbcinio sluoksnio formavimą paprastai sudaro du etapai: i) metalų (CZT) ar jų lydinių nusodinimas ant padėklo, ii) metalų atkaiti-nimas aukštoje 450–550 °C temperatūroje, sieros arba seleno aplinkoje. Šalia vakuuminių auginimo metodų pastaruoju metu vis plačiau taikomi nevakuu-miniai metodai suformuoti CZT dangas [1,2]. Nevakuuminiai metodai yra sąlyginai pigesni, nes didesnis reagentų utilizavimo efektyvumas, nereikalin-gos didelės investicijos į auginimo įrangą. Vienas iš nevakuuminių auginimo metodų yra elektrocheminis nusodinimas. Jis patrauklus tuo, kad nesunku iš laboratorinių sąlygų dengimo technologiją perkelti į komercinį lygį ant didelio ploto padėklų ir ruošiant tirpalus nereikia naudoti toksiškų ar brangių chemi-nių medžiagų.

Šiame darbe CZT dangos buvo suformuotos elektrocheminio nusodinimo metodu. Naudojant citratinį elektrolitą vienu žingsniu ant Mo padėklų nuso-dinti trijų metalų lydinio danga, kurios storis buvo 0,6–0,8 μm. Keičiant nu-sodinimo potencialą ir tirpalų koncentracijas buvo nusodintos skirtingos sudėties CZT dangos: a) praturtintos cinku, b) praturtintos alavu, c) stechio-metriniu santykiu. Šie bandiniai buvo atkaitinti Se, S, atmosferoje 450–560°C temperatūroje. Po to cheminio nusodinimo metodu užaugintas CdS sluoksnis ir magnetroniškai užgarintas viršutinis saulės elemento kontaktas.


A B

1 pav. A. Našiausio saulės elemento skerspjūvis, B – voltamperinė charakteristika.

Našiausio saulės elemento skerspjūvis pavaizduotas 1 pav.A. Matome, jog galima aiškiai išskirti skirtingus elemento sluoksnius. Sandūroje tarp apatinio Mo kontakto ir CZTSe matyti tuštumos, kurios ženkliai blogina saulės elemen-to charakteristikas. Sandūroje tarp viršutinio kontakto ir CdS taip pat matyti tuštumos, kurios sumažina krūvininkų surinkimo plotą. Voltamperinė charak-teristika pavaizduota pav. 1B. Geriausio saulės elemento našumo koeficientas siekė 2,7 proc., trumpo jungimo srovės tankis jsc=25,2 mA/cm2, atviros gran-dinės įtampa Voc=251 mV ir užpildos faktorius FF=42,6 proc..

Literatūra[1] Todorov, T.K, Tang, J., Bag, S., Gunawan, O., Gokmen T., Zhu, Y., Mitzi, D.B.

Advanced Energy Materials, 2012, 3, 34-38. [2] Barkhouse, D.A.R., Gunawan, O., Gokme, T., Todorov, T.K. and Mitzi, D.B. Prog.

Photovolt: Res. Appl, 2012, 20, 6–11.


MIkROBANGŲ ĮTAISŲ TYRIMAI TAIkANT SkAITINIUS METODUS

E. Metlevskis1, B. Salski2

1 Vilniaus Gedimino techniko universitetas2 Varšuvos technologijos universitetas

Šiuolaikinė mikrobangų įtaisams projektuoti skirta programinė įranga lei-džia modeliuoti bei tirti sudėtingus mikrobangų grandynus. Tokia programinė įranga remiasi įvairiais skaitiniais metodais, o taip pat skiriasi savo sudėtingu-mu, tikslumu bei pritaikymo galimybėmis.

Darbe aptariamas spiralinių induktorių modelių kūrimas naudojant pro-gramų paketą Sonnet®, kuris remiasi momentų metodu. Tiriama šių modelių konstrukcinių parametrų įtaka dažninėms savybėms. Taip pat, dirbant su šiuo-laikine mikrobangų įtaisams projektuoti skirta programine įranga, tobulina-mos žinios S-parametrų matavimo srityje.

Tyrimų metu buvo keičiami spiralinių induktorių konstrukciniai parame-trai: laidininko plotis w, tarpo tarp laidininkų plotis s (1 pav.), o taip pat bendri sistemos parametrai, tokie kaip analizuojamos srities dydis ir tinklelio tankis.

1 pav. Spiralinių induktorių modelis sukurtas naudojant Sonnet® programinę įrangą: d – atstu-mas iki analizuojamos srities krašto; w – laidininko plotis; s – tarpo tarp laidininkų plotis.


Patikrinimui analogiški modeliai buvo įgyvendinti naudojant lenkijos mokslininkų sukurtą programinę įrangą Quickwave, kuri remiasi baigtinių skirtumų laiko srityje metodu. Metodų palyginimo rezultatai, esant skirtin-giems analizuojamos srities dydžiams, yra pavaizduoti 2 pav. Iš grafikų matyti, kad rezultatai visais atvejais yra panašūs. Gautų rezultatų palyginimas leidžia geriau suprasti spiraliniuose induktoriuose vykstančius fizikinius procesus.

2 pav. Spiralinių induktorių modeliavimo, naudojant skirtingą programinę įrangą, rezultatų pa-lyginimas.

Tyrimai parodė, kad didžiausia įtaką spiralinių induktorių dažninėms cha-rakteristikoms turi jų laidininko plotis bei tarpo tarp laidininkų plotis. Mažes-nę įtaką dažninėms charakteristikoms turi analizuojamos srities dydis. Tinkle-lio tankis įtakos modeliavimo rezultatams beveik neturi. Todėl retesnio tinkle-lio pasirinkimas leidžia sumažinti naudojamos atminties kiekį bei paspartinti skaičiavimus.


FINANSŲ RIZIkOS MODELIAVIMAS PANAUDOJANT DINAMINę OPTIMIZACIJĄ IR EVOLIUCINIUS

ALGORITMUS

A. Paukštė1, P. Filipiak2, P. Lipinski2

1 Vilniaus universitetas2 Vroclavo universitetas

Šiame darbe sprendžiama didelio dažnio prekybos portfolio optimizaci-jos problema panaudojant dinaminę optimizaciją ir evoliucinius algoritmus. Darbe pasiūlyti metodai, užtikrinantys populiacijos įvairovę dinaminės opti-mizacijos žingsnių metu. Rezultatų patikimumas buvo patikrintas palyginus dinamiškai optimizuoto portfolio rezultatus su periodiškai optimizuoto port-folio rezultatais.

ĮvadasDinaminė optimizacijaSkirtingai nuo statinės optimizacijos, dinaminė optimizacija nagrinėja

tikslo funkcijos minimizavimo ar maksimizavimo uždavinį laiko intervale. Kiekvienam laiko tarpui turi būti rasta optimali tikslo funkcijos reikšmė.

Automatinės prekybos portfelio optimizacijos problemaPortfolio optimizacijos tikslas yra surasti optimalius portfolio parametrus,

užtikrinančius didžiausią galimą grąžą su pasirinktais rizikos parametrais. Aukšto dažnio prekybos portfolio [2] optimizacija reikalauja didelio duome-nų kiekio apdorojimo ir didelių skaičiavimo resursų. Dinaminė optimizacija, paremta evoliuciniais algoritmais, leidžia pasiekti tikslą panaudojant gerokai mažesnius skaičiavimo resursus palyginus su statine optimizacija kiekvienu laiko momentu.

Kadangi sąlygos rinkoje turi tendenciją keistis, laikui bėgant pelningos strategijos tampa mažiau pelningos ar netgi nuostolingos po tam tikro laiko tarpo [3]. Dinaminė optimizacija leidžia koreguoti investavimo strategijos pa-rametrus bėgant laikui ir išlaikyti aukštesnę grąžą palyginus su statine optimi-zacija.


Populiacijos įvairovės problema

Atlikus pirminius eksperimentus paaiškėjo, kad dinaminės optimizacijos paremtos evoliuciniais algoritmais metu iškyla populiacijos įvairovės proble-ma, kai populiacija suvienodėja po keliolikos optimizacijos žingsnių. Užtikrin-ti populiacijos įvairovę nepaprastai svarbu, nes tai užtikrina galimybę atrasti naujus parametrų vektorius.

Populiacijos įvairovės problemos sprendimasŠiame darbe pasiūlomas populiacijos įvairovės užtikrinimo būdas, skirtas

tyrinėjamai taikymo sričiai [5]. Pirmiausia populiacija yra suskirstoma į se-gmentus pagal strategijos grąžą. Sekančiame žingsnyje yra sukaičiojama ko-reliacija tarp kiekvieno segmento strategijų poros. Jei koreliacija yra didesnė už konstantą maxCor, mes pasirenkame individą su mažesne tikslo funkcijos reikšme ir paskaičiojame modifikuotą jos reikšme padaugindami iš konstantos corConst <1. Tokiu būdų individai su didele koreliacija su bet kokiu kitu indi-vidu populiacijoje ir mažesne tikslo funkcijos reikšme įgauna mažesnę tikimy-bę išlikti kitame etape. Kai konstanta maxCor lygi vienetui, mes pasirinksime strategijas su visiškai vienoda elgsena, o kai maxCor yra mažesne už vienetą, pasirinksime ir tas, kurių elgsena yra panaši.

Testavimo aplinka ir rezultataiPasiūlyto algoritmo testavimui buvo sukurta lygiagreti testavimo aplinka.

Testavimas vykdomas panaudojant 1200 vertybinių popierių istorinius duo-menis.

Eksperimentų rezultatai parodo, kad dinamiškai optimizuotas portfolio, palyginus su periodiškai optimizuotu, pasiekia vidutiniškai 17 proc. aukštes-nius rezultatus testavimo laikotarpiu.

IšvadosDinaminė optimizacija buvo panaudota automatinės prekybos portfolio

rizikos modeliavime ir parametrų optimizacijai. Rezultatai parodo, kad nagri-nėti metodai gali būti sėkmingai naudojami automatinės prekybos portfolio parametrų optimizavimui.

Galiausiai buvo pasiūlyti metodai, leidžiantys užtikrinti populiacijos įvai-rovę dinaminės optimizacijos žingsnių metu. Metodai grįsti koreliacijos tarp portfolio strategijų skaičiavimu, įgalinantys išlaikyti pakankamą populiacijos įvairovę.


Literatūra[1] D. Goldberg. Genetic Algorithms in Search, Optimisation, and Machine learning.

Addison-wesley, 1989.[2] Biais, Bruno, and Paul woolley. "High frequency trading." Manuscript, Toulouse

University, IDEI (2011).[3] M.H. Dempster and C.M. Jones. A real-time adaptive trading system using genetic

pro-gramming. Quantitative Finance, Vol 1, 2001.[4] w. Yan and C. D. Clack, ”Behavioural GP diversity for adaptive stock selection”, In

Proc. of the 11th annual conference on Genetic and evolutionary computation, pp. 1641 - 1648, 2009.


PLYŠINIŲ JUNGČIŲ SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS ĮVEDANT PRADINę IR GILIAI UŽDARĄ BŪSENAS

N. Paulauskas1, k. Mačiūnas2, H. Pranevičius2, J. Mockus3, F. Bukauskas4

1Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos institutas2Kauno technologijos universitetas, Informatikos fakultetas

3Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas4Ješiva universiteto Alberto Einšteino medicinos koledžas, Neuromokslų katedra

ĮvadasKoneksinai (Cx) – baltymai, kurie formuoja plyšines jungtis (PJ) kontakte

tarp kaimyninių ląstelių. Plyšinės jungtys leidžia susijungusioms ląstelėms per-duoti elektrinius ir metabolinius signalus. Kiekvienas PJ kanalas yra sudarytas iš dviejų puskanalių, kurių kiekvienas turi „greitus“ ir „lėtus“ vartus, jautrius tarpląstelinei įtampai, Vj. „Greiti“ vartai kinta tarp atviros ir liekamosios bū-senos su laidumais ir , tuo tarpu „lėti“ vartai kinta tarp atviros ir užda-ros būsenos su laidumais ir . Anksčiau buvo sukurti S4SM ir S16SM (angl. Stochastic 4(16) state model) modeliai, kurie aprašo PJ kanalų laidumo gj priklausomybę Vj [2, 3]. Šie modeliai daugeliu atvejų gana tiksliai aprašo PJ kanalų vartines savybes, tačiau negeba aprašyti histerezės, registruojamos tarp gj-Vj priklausomybių matuojamų laike atsako į Vj signalą ir kanalams grįžtant į pradinę būseną. Šiam tikslui pasiekti mes padarėme prielaidą, jog histerezė at-siranda dėl papildomos būsenos, kuri užlaiko kanalų atsistatymą, taip sudary-dami eksperimentuose matomą histerezę. S4SM modelis, kuriame PJ kiekvie-no kanalo vartas galėjo būti atviroje (o; angl. open) ir uždaroje (c; angl. closed) būsenose buvo praplėstas iki S9SM modelio, darant prielaidą kad kiekvienas PJ vartas gali būti atviroje o ir dviejose uždarose būsenose: pirminėje uždaroje (ic; angl. initial closed) ir pilnai uždaroje (dc; angl. deeply closed) būsenoje su lini-jiniu perėjimu tarp jų: o↔ic↔dc. Sukurtas S9SM modelis ne tik leido imituoti gj-Vj priklausomybės histerezę, bet ir imituoti PJ kanalų vartines savybes atsa-kant ne tik į Vj , bet ir į cheminių junginių poveikį. Tai būtų pirmas modelis, aprašantis PJ kanalų reakciją į cheminį/metabolinį poveikį.


Rezultatai

Naudodami S9SM bei globalios optimizacijos algoritmus (GOA; angl. glo-bal optimization algorithms), mes įvertinome Cx36 koneksino vartų parame-trus, naudodami gj-Vj priklausomybes, matuotas keičiant viduląstelinę Mg2+ koncentraciją [Mg2+]j [1]. Cx36 formuoja elektrines sinapses tarp neuronų. Mes tikrinome hipotezę, kad [Mg2+]j išaugimo sukeltas tarpląstelinės sąveikos laidumo sumažėjimas yra sukeltas padidėjusios ic→dc perėjimo tikimybės, tai veda prie kanalų dalinio stabilizacijos arba „užrakinimo” dc būsenoje. Skaičia-vimų rezultatai pateikti 1 paveiksle bei 1 lentelėje. V0 pokytis yra pakankamai didelis kai perėjimo tikimybės į ir iš giliai uždaros būsenos yra lygios nuliui, tačiau kai dc būsena yra aktyvi V0 skirtumas tarp Mg2+ koncentracijų yra ne-žymus.

1 pav. Cx36 prie skirtingų Mg2+ koncentracijų. A - Juoda kreive pavaizduota eksperimentinė gj-Vj priklausomybė kai [Mg2+]=1mM, raudona ir mėlyna kreivės – imituotos naudojant S9SM bei Exkor GOA kai dc būsena neaktyvi ir aktyvi, atitinkamai. B – Juoda kreive pavaizduotas eks-perimentas kai [Mg2+]=10mM, raudona ir mėlyna kreivės S9SM kai dc būsena neaktyvi ir aktyvi, atitinkamai.

1 mM (Raudona) 1mM (Mėlyna) 10mM (Raudona) 10mM (Mėlyna)A 0.041 0.032 0.048 0.048V0

57 53.78 30 52Υ0

1 1 1 1Υr

0.066 0.052 0.076 0.066Pic

0 0.89 0 0.89Pdc

0 0.01 0 0.72

1 lentelė. S9SM surasti parametrai.


Išvados

Iš skaičiavimo rezultatų galima teigti, kad padidėjusi [Mg2+]j PJ kanaluo-se, sudarytuose iš Cx36 koneksino, laikinai „užrakina“ vartus dc būsenoje, ko pasekoje pasikeičia laidumo gj priklausomybė nuo įtampos Vj ir sumažina V0 pokytį.

Literatūra[1] Palacios-Prado, N., Hoge, G., Marandykina, A., Rimkutė, l., Chapuis, S.,

Paulauskas, N., Skeberdis, V.A., O‘Brien, J., Pereda, A.E., Bennet, M.V., Bukauskas, F.F. J Neurosci, 2013, 33, 4741-4753.

[2] Paulauskas, N., Pranevičius, H., Mockus, J., Bukauskas, F. Biophysical Journal, 2012, 102(11), 2471-2480.

[3] Paulauskas, N., Pranevičius, M., Pranevičius, H., Bukauskas, F., Biophysical Journal, 2009, 96(10), 3936-3948.


LEPTOSPHAERIA SPP. ASkOSPORŲ ANALIZė ORO MėGINIUOSE

A. Piliponytė-Dzikienė1, J. kaczmarek2, E. Petraitienė1, I. Brazauskienė1, M. Jędryczka2, G. Brazauskas1

1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Žemdirbystės institutas2Lenkijos mokslų akademijos Augalų genetikos institutas

Rapsų plotai lietuvoje nuolat didėja. Jų produkcija - ne tik žaliava vietinei aliejaus pramonei ir gyvulių pašarui, bet ir svarbus eksporto objektas. Fomozė – viena iš žalingiausių rapsų ligų, paplitusi visame pasaulyje, kurią sukelia Lep-tosphaeria maculans/L. biglobosa rūšių kompleksas. L. maculans yra žalingesnė grybo rūšis nei L. biglobosa ir dažniausiai siejama su rapsų stiebo pagrindo vėžiu, tuo tarpu L. Biglobosa – su viršutinės stiebo dalies pažeidimais [1]. Šio grybo lytinės sporos – askosporos yra pirminis ir pagrindinis rapsų užsikrėti-mo šaltinis. Jos išleidžiamos iš lytinių vaisiakūnių – pseudotecių, kurie vystosi ant infekuotų rapsų stiebų. Askosporos ore gali išgyventi ilgiau nei mėnesį ir su vėju nukeliauti daugiau nei 10 kilometrų nuo pradinio infekcijos šaltinio [2]. Askosporos patenka ant jaunų rapsų augalų lapų ir sukelia pirminius pažei-dimus, iš kurių grybas skverbiasi į augalo stiebą, taip ribodamas vandens ir maistinių medžiagų patekimą į brestančias sėklas; vyksta priešlaikinis sėklų brendimas. Fungicidų naudojimas yra veiksmingas tik ankstyvoje ligos stadi-joje, kuomet patogenas dar nėra pasiekęs augalo stiebo [3,4]. L. maculans ir L. biglobosa skiriasi savo agresyvumu bei jautrumu fungicidams, bet šių dviejų rūšių askosporos vizualiai nesiskiria nei forma, nei dydžiu, todėl optinis me-todas nėra tinkamas rūšių identifikacijai, tam turėtų būti taikomi molekuliniai metodai [5]. Šio tyrimo tikslas: 1) palyginti sporų išleidimo laiką lietuvoje ir lenkijoje, 2) pritaikius tikrojo laiko PGR metodą nustatyti L. maculans ir L. biglobosa rūšių dinamiką.

Askosporų mėginiai buvo renkami rugsėjo–spalio mėnesiais 2009–2012 metais Krasne vietovėje (lenkija) ir 2010–2011 Akademijoje (lietuva), nau-


dojant Burkard siurbiančiąją sporų gaudyklę. Surinkti mėginiai buvo tiriami mikroskopu, vėliau išskirta DNR ir atlikta tikrojo laiko PGR.

Askosporų išleidimas iš pseudotecių varijavo priklausomai nuo metų ir gamtinių sąlygų, dauguma askosporų per 2009–2012 metus Krasne vieto-vėje išbarstytos spalio mėnesį, tuo tarpu Akademijos vietovėje 2010 metais daugiausia askosporų aptikta rugsėjo mėnesį, o 2011 metais – spalio mėnesį. Askosporų išleidimą iš pseudotecių įtakojo meteorologinės sąlygos. Askos-poros buvo aptinkamos mėginiuose lietingomis dienomis arba praėjus 1 die-nai po kritulių iškritimo. Dienomis kuomet nebuvo lietaus, askosporos buvo aptinkamos nukritus temperatūrai žemiau 15ºC ir esant vidutinei santykinei drėgmei didesnei nei 80 proc. Panaudojus tikrojo laiko PGR su rūšims speci-finiais pradmenimis oro mėginuose 2010–2012 metais Krasne vietovėje iden-tifikuota tik L. biglobosa rūšis, tuo tarpu 2009 m. aptiktos ir L. biglobosa, ir L. maculans rūšys. Taikant skirtingus vertinimo metodus nustatyta, kad tikrojo laiko PGR yra greitas ir tikslus metodas, leidžiantis aptikti sukėlėją, nustatyti jo rūšį bei paplitimą oro mėginiuose.

Literatūra[1] Salam, M.U., Fitt, B.D.l., Aubertot, J.N., Diggle, A.J., Huang, Y.J., Barbetti, M.J.,

Gladders, P., Jedryczk, M., Khangura, R.K., wratten, N., Fernando, w.G.D., Penaud, A., Pinochet, X., Sivasithamparam, K. Plant Pathology, 2007, 56, 412–423.

[2] lo-Pelzer, E., Aubertot, J.N., David, O., Jeuffroy, M.H. Plant Pathology, 2009, 58, 61–70.

[3] Salam, M.U., Khangura, R.K., Diggle, A. J., Barbetti, M.J. Phytopathology, 2003, 93, 1073–1081.

[4] Marcroft, S.J., Sprague, S.J., Salisbury, P.A., Howlett, B.J. Plant Pathology, 2004, 53, 468–474.

[5] Kaczmarek, J., Jedryczka, M., Fitt, B.D.l., lucaz, J.A., latunde-Dada, A.O. Journal of Applied genetics, 2009, 50 (4), 411–419.


PUSLAIDININkINIŲ-DIELEkTRINIŲ BANGOLAIDŽIŲ ELEkTRODINAMINIŲ PARAMETRŲ

TYRIMAS

D. Plonis1, V. Mališauskas1, k. Derzakowski2

1Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2Varšuvos technologijos universitetas

Darbe teoriškai tiriami atvirieji apskrito skerspjūvio cilindriniai neįmagne-tinti kieto kūno plazmos (puslaidininkiniai-dielektriniai) bangolaidžiai. Na-grinėjama skirtingų puslaidininkių padėties skerspjūvyje įtaka šių bangolaidžių elektrodinaminiams parametrams: darbo dažnių juostų centriniams dažniams fc ir elektromagnetinių (EM) hibridinių HE11 bangų slopinimo koeficientams

Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad puslaidininkinių-dielektrinių bangolaidžių elektrodinaminius parametrus galima valdyti, keičiant išilginio ma-gnetinio srauto tankį B0, elektronų koncentraciją puslaidininkiuose N ir išorės temperatūrą T [1].

Neįmagnetintų puslaidininkinių-dielektrinių (iš centro išorėn keičiasi puslai-dininkis–puslaidininkis–dielektrikas) bangolaidžių darbo dažnių juostų centri-nių dažnių tyrimas atliktas, keičiant koncentraciją N ir temperatūrą T.

Pradžioje tyrimui buvo naudoti puslaidininkiai n-GaAs šerdis ir n-InAs1–xSbx sluoksnis virš jos bei išorinis izotropinio dielektriko sluoksnis Rb1−x(ND4)D2PO4. Jo dielektrinė skvarba priklauso nuo išorės temperatūros.

Bangolaidžių darbo dažnių juostų centrinių dažnio fc priklausomybės nuo elektronų koncentracijos puslaidininkiuose ir išorės temperatūros pateiktos 1 pav. a. Iš jų matyti, kad centriniai dažniai didėja, augant koncentracijai N, kai T = 125 K. Šie dažniai praktiškai nesikeičia, didėjant koncentracijai, temperatūrų ruože nuo 150 iki 175 K. Centriniai dažniai mažėja, augant elektronų koncentra-cijai, kai T = 200 K.

Puslaidininkiniuose-dielektriniuose bangolaidžiuose sklindančių hibridinių HE11 bangų slopinimo koeficientai apskaičiuoti, kai centriniai dažniai atitinka 1 pav. a. Iš 1 pav. b slopinimo charakteristikų matyti, kad mažiausiai EM bangos slopinamos, kai elektronų koncentracija ir išorės temperatūros yra 125 bei 200 K. EM bangų slopinimas didėja, augant elektronų koncentracijai, nes didėja puslai-dininkių laidis.


Sukeitus puslaidininkius vietomis (n-InAs1–xSbx šerdis ir n-GaAs sluoksnis), bangolaidžių centriniai dažniai padidėja ir tampa nepriklausomi nuo koncentra-cijos, kai T = 125 K (2 pav. a). Bangolaidžių centriniai dažniai praktiškai nekinta, augant elektronų koncentracijai puslaidininkiuose N, ir mažėja, didinant išorės temperatūrą iki T = 200 K.

EM hibridinių HE11 bangų slopinimas yra didžiausias, kai ir temperatūra 150 K (2 pav. b). Slopinimas priklauso nuo elektronų koncentracijos puslaidininkiuo-se ir išorės temperatūros, taigi ir bangolaidžių darbo dažnių juostos centrinių daž-nių, bet centriniai dažniai nepriklauso nuo EM bangų slopinimo (2 pav. a).

Iš 1 ir 2 pav. b matyti, kad EM bangų slopinimo koeficientų priklausomybės nuo elektronų koncentracijos ir išorės temperatūros yra panašios. Priklausomai nuo bangolaidžių konstrukcijų iš esmės skiriasi tik darbo dažnių juostų centrinių dažnių priklausomybės.

(a) (b)

1 pav. Bangolaidžių (n-GaAs šerdis ir n-InAs1-–xSbx sluoksnis) centrinių dažnių (a) bei slopinimo koeficientų (b) priklausomybės nuo elektronų koncentracijos ir temperatūros.

(a) (b)

2 pav. Bangolaidžių (n-InAs1-–xSbx šerdis ir n-GaAs sluoksnis) centrinių dažnių (a) bei slopinimo koeficientų (b) priklausomybės nuo elektronų koncentracijos ir temperatūros.


Taigi puslaidininkinius-dielektrinius (n-InAs1–xSbx šerdis ir n-GaAs sluoks-nis) bangolaidžius galima naudoti kaip temperatūra valdomus EM hibridinių HE11 bangų slopintuvus (ateniuatorius).

Literatūra[1] Nickelson, l., Ašmontas, S., Mališauskas V., Šugurovas, V. Atvirieji cilindriniai

girotropiniai bangolaidžiai. Technika, Vilnius. 2007. 248 p.


FITOCHEMINIŲ JUNGINIŲ IR AUGALINIŲ EkSTRAkTŲ POVEIkIS MEJARO REAkCIJOS

PRODUkTŲ SUSIDARYMUI MODELINėJE SISTEMOJE

I. Raudoniūtė1, P. R. Venskutonis1, A. Pukalskas1, V. Fogliano2

1 Kauno technologijos universitetas2 Neapolio Federico II universitetas

Termiškai apdorojus pieną, pakinta juslinės ir maistinės produkto savybės. Šie pokyčiai vyksta dėl Mejaro reakcijos (MR), kurios metu lizino ar kitos ami-no rūgšties laisva amino grupė reaguoja su karboniline redukuojančio sacha-rido grupe [1]. Dėl to pakinta pieno baltymų molekulės ir sumažėja baltymų maistinė vertė. Tuo pačiu metu susidaro šalutiniai reakcijos produktai, kai ku-rie jų laikomi žalingais žmogaus sveikatai ir yra vadinami galutiniais glikozi-linimo produktais (AGEs). Dauguma atliktų ikiklinikinių tyrimų su gyvūnais ir klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad mityba su dideliu AGEs junginių kiekiu turėjo neigiamą poveikį žmonių sveikatai [2,3,4]. AGEs junginiai taip pat susidaro žmogaus audiniuose ir yra susiję su senėjimo procesais bei diabeto ligomis. Vienas iš svarbiausių AGEs rodiklių yra N–( )–karboksimetillizino (CMl) kiekis, susidarantis baigiamajame MR etape, reaktingiems dikarboni-liniams junginiams sužadinant glikooksidacijos procesą. Furozinas (FR) yra kitas svarbus junginys, susidarantis pradiniame MR etape, kaip Amadori pro-duktas, kuris įvertina terminio apdorojimo poveikį baltymo biologiniam akty-vumui. Pastaraisiais metais yra ieškoma medžiagų, slopinančių AGEs junginių susidarymą, ne tik dėl diabeto komplikacijų, tačiau ir dėl sutrikimų, susijusių su senėjimu [5]. Viena iš potencialių strategijų šių ligų profilaktikai galėtų būti antioksidantų panaudojimas. Buvo pastebėta, jog slopinantis augalinių eks-traktų poveikis AGEs junginiams yra susijęs su juose esančiu fenolinių jun-ginių kiekiu. Kadangi laisvieji radikalai dalyvauja AGEs junginių susidaryme, galima pagrįstai tikėtis, kad fenoliniai antioksidantai galėtų slopinti jų susida-rymo reakcijas [6].

Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti kai kurių augalinės kilmės ekstraktų ir kitų fenolinių medžiagų poveikį MR produktams, susidarantiems skirtinguo-


se reakcijos etapuose modelinėje pieno sistemoje, be terminio apdorojimo ir termiškai apdorojant skirtingu laiku (30, 45 s). Tyrimui naudoti bruknių lapų ir burokėlių sulčių ekstraktai, kurių poveikis Mejaro reakcijų produktams pie-no sistemoje iki šiol nebuvo tirtas. Burokėlių (Beta vulgaris) produktai maisto pramonėje daugiausia pritaikomi kaip dažikliai. Tačiau ištyrinėjus šio augalo kitas savybes jį būtų galima pritaikyti platesniam naudojimui. Ankstesni at-likti tyrimai parodė, jog burokėliuose esantys junginiai geba slopinti kai kurių tarpinių MR produktų, laikomų kancerogenais, susidarymą modelinėje mėsos sistemoje. Beta vulgaris junginiai yra plačiai naudojami ne tik mėsos, bet ir pieno pramonėje kaip dažikliai. Todėl yra tikslinga nustatyti jų poveikį MR produktams pieno sistemoje. Bruknių lapai nuo seno naudojami liaudies me-dicinoje šlapimtakių uždegiminėmis ligoms gydyti, virškinimo sistemos geri-nimui. lapuose gausu flavonoidų, fenolinių rūgščių, dėl to bruknių ekstraktai pasižymi stipriomis antiradikalinėmis savybėmis. Šis augalas gali būti poten-cialus specifinių junginių šaltinis, jo ekstraktai ar frakcijos galėtų būti panau-doti farmacijos, kosmetikos pramonėje ar natūralių bio- produktų kūrimui. Paruošus ekstraktus su skirtingais tirpikliais – metanoliu, acetonu ir vandeniu, nustatytos šių ekstraktų antiradikalinės savybės DPPH, ABTS, ORAC meto-dais ir bendrasis fenolinių junginių kiekis. Vandeninis bruknių lapų ekstraktas pasižymėjo stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis ir didžiausiu bendru fenolinių junginių kiekiu, todėl buvo pasirinktas MR produktų poveikio įver-tinimui. Ištyrus HPlC-DPPH metodu, pastebėta, kad katechinas pasižymėjo stipriausiomis radikalų sujungimo savybėmis, o UPlC-TOF-MS metodu nu-statyta, kad chino rūgšties kiekis didžiausias. Todėl šių junginių gryni standar-tai buvo pasirinkti palyginimo analizei.

Fitocheminių junginių ir augalinių ekstraktų poveikio įvertinimui MR produktų susidarymui naudotos trys kiekvieno priedo koncentracijos: pieno bandiniai su 50, 100 ir 300 (mg/ml) bruknių lapų ekstrakto, katechino, chino rūgšties ir 100, 300, 600 (mg/ml) burokėlių sulčių. CMl ir FR kiekis didėja, ilgėjant produkto terminio apdorojimo laikui, todėl siekiant įvertinti terminio apdorojimo laiką, kiekvienas bandinys kaitintas tam tikslui pritaikytoje kaiti-nimo sistemoje, 30 ir 45 s, 140°C temperatūroje. Palyginimui paruošti bandi-niai be terminio apdorojimo. Naudojant skysčių chromatografą su hibridiniu masių spektrometru (lC/MS/MS) nustatytas CMl ir furozino kiekis po rūgš-tinės baltymų hidrolizės.

Gauti rezultatai parodė, jog burokėlių sulčių ekstraktas slopino FR susida-rymą visuose terminio apdorojimo etapuose, tačiau CMl kiekį sumažino tik


kaitinimo trukmei esant iki 30 s. Efektyviausiai CMl ir FR susidarymą kaiti-nimo metu slopino gryni fenoliniai junginiai – katechinas ir chino rūgštis. Tai rodo, jog šie junginiai efektyviai slopina MR ir jų aktyvumas išlieka kaitinant. Taip pat bruknių lapų ekstraktas slopino CMl ir FR susidarymo reakcijas, ta-čiau mažiau nei gryni fenoliniai junginiai. Remiantis gautais rezultatais tikėti-na, jog katechinas ir chino rūgštis gali būti pagrindiniai bruknių lapų ekstrakto junginiai, kurie slopina MR produktų susidarymą. Tirti augaliniai ekstraktai pasižymėjo slopinančiu poveikiu MR produktams, todėl jie galėtų būti panau-doti maiste, kuris yra apdorojamas aukštoje temperatūroje.

Literatūra[1] Birlouez-Aragon, I., Charissou, A., Damjanovic, S. Science Des Aliments. 2006, 26,

483-491.[2] Uribarri, J., Peppa, M., Cai, w., Goldberg, T., lu, M., Baliga, S., Vassalotti, J.A.,

Vlassara, H. American Journal of Kidney Diseases, 2003, 42, 532-538.[3] Moy, K.A., Jiao, l., Freedman, N.D., weinstein, S.J., Sinha, R., Virtamo, J., Albanes,

D., Stolzenberg-Solomon, R.Z. Hepatology, 2013, 57, 2338-2345.[4] lorenzi, R., Andrades, M.E., Bortolin, R.C., Nagai, R., Dal-Pizzol, F., Moreira, J.C.

International Journal of Toxicology, 2011, 30, 253-258.[5] Caengprasath, N. Ngamukote, S., Mäkynen, K., Adisakwattana, S. Excli Journal,

2013, 12, 491-502.[6] Pashikanti, S., de Alba, D.R., Boissonneault, G.A., Cervantes-laurean, D. Free

Radical Biology and Medicine, 2010, 48, 656-663.


ENCHANCED ELECTROLUMINESCENCE BASED ON THERMALLY ACTIVATED DELAYED FLUORESCENCE

FROM A CARBAZOLE-TRIAZINE DERIVATIVE

T. Serevičius1, Ch. Adachi2

1 Vilnius University, Institute of Applied Research2 Kyushu University, Center for Organic Photonics and Electronics Research (OPERA)

Novel organic light emitting diodes (OlEDs) utilizing up-conversion of triplet excitons into a singlet state can remarkably increase the external qu-antum efficiency (EQE) up to the values far beyond those obtained for con-ventional fluorescent OlEDs and comparable with those of phosphorescent OlEDs. Up-conversion of triplet excitons can emerge in two ways: triplet–tri-plet annihilation (TTA) and thermally activated delayed fluorescence (TADF). In the case of TTA, up to 37.5% of triplet excitons can be converted to singlet states. OlEDs utilizing the TTA mechanism have achieved EQE values of up to 10%. However, not all triplet excitons can be up-converted by TTA. On the other hand, up to 75% of triplet excitons can be up-converted to singlet states in the case of TADF. when the energy difference between triplet and singlet excited states is small, reverse intersystem crossing (RISC) of triplet excitons can be obtained just by thermal conversion. In fact, green OlEDs with EQE up to 19.3% have been successfully realized with TADF. while basic high potential as an OlED emitter was surely proved, emitters with TADF behavior are still quite rare and a wide variety of development is expected.

Fig. 1 Molecular structures of CzT and PhCzTAZ.


Carbazole–triazine compounds composed of electron-donating carbazole and electron-accepting triazine are widely used as hosts for OlEDs. The com-bination of excellent properties of carbazole and triazine units endows excep-tional thermal, morphological, optical and electrical properties for their pro-mising applications in OlEDs. Despite this, the possibility of employing carba-zole– triazine compounds as emissive guests in OlEDs is still rarely explored. The structure of carbazole–triazine derivatives possesses necessary features such as effective separation of HOMO and lUMO and a low energy gap betwe-en S1 and T1 for giving efficient TADF. In a previous report, a carbazole–triazi-ne compound CzT with good thermal was adopted as host material for several phosphorescent guests. An OlED device based on (TPm)2Ir(acac):CzT as the emissive layer showed high EQEs of up to 20.1% and power efficiency of up to 72.7 lm w-1. Here we present the detailed study of photophysical characteris-tics including fluorescence solvatochromical effects and temperature depen-dent fluorescence to verify the TADF behaviour of CzT and its application as a TADF emitter for efficient OlEDs. To reveal the importance of molecular con-figuration for giving effective TADF, a model carbazole–triazine compound PhCzTAZ with a different arrangement of carbazole and triazine was analysed for comparison.

Fig. 2 Temperature dependence of fluores-cence efficiency: delayed fluorescence ( ), prompt fluorescence ( ) and total fluores-cence (▼).

Fig. 3 External quantum efficiency as a function of current density Inset: El spec-trum operated at 9.6 V (black line) of the device incorporating CzT.


Our research showed, that CzT exhibits TADF properties in solution as well as in the solid state. The solvent dependent Pl behaviors reveal that the lowest singlet excited state of CzT is switched from a lE state in hexane to an ICT state in toluene. Fluorescence and phosphorescence measurements reveal that the energy difference between the S1 state and the T1 state of CzT is 85 meV in hexane and 8 meV in toluene, respectively. Due to the reduced energy difference between the S1 state and the T1 state, we concluded that CzT pos-sesses promising TADF properties with efficient upconversion not from the lE state but from the ICT state. On the other hand, PhCzTAZ consisting of carbazole and triazine components configured with a twisted conformation shows no evident TADF properties. Our observations clearly demonstrate that the TADF properties of carbazole–triazine materials are strongly affected by the structural configuration of electron-donating and -accepting components. with the promising TADF properties, CzT has been utilized as an emitter to realize an OlED with relatively high maximum external quantum efficiency of 6%, which agrees with the estimated theoretical external quantum efficiency.


REAkCIJOS PRIEDŲ ĮTAkA BIODYZELINO SINTEZEI NAUDOJANT IMOBILIZUOTĄ THERMOMYCES

LANUGINOSUS LIPAZę

D. Šinkūnienė1, V. Bendikienė1, P. Adlercreutz2

1 Vilniaus universitetas2 Lundo universitetas

Fermentinė biodyzelino sintezė tai triacilglicerolių (riebalų) transesterini-mas alkoholiais naudojant fermentinį katalizatorių (lipazę). Daugelis tyrėjų, dirbančių fermentinės biodyzelino sintezės srityje, ieško tinkamų reakcijos sąlygų ir fermentų, norėdami pasiekti kuo didesnę reakcijos išeigą, jog šis pro-cesas būtų ekonomiškai gyvybingas ir jį galima būtų pritaikyti pramonėje. Dir-bant šia kryptimi ne visada atsižvelgiama, kad didelių fermentų koncentracijų ar tirpiklio naudojimas, padidinantis konversijos laipsnį ir pagreitinantis re-akciją, nėra itin ekonomiškas sprendimas. Tuo tarpu reakcijos eiga ir tarpinių produktų konversijos dažniausiai nėra detaliai tiriamos, todėl vis dar sunku atsakyti, kas apriboja reakcijos greitį ir konversijos laipsnį.

Didžioji dalis įprastinių lipazių yra sn-1,3-specifinės, jos skelia esterinę jungtį prie pirmo ir trečio glicerolio anglies atomo, o esanti prie antro atomo neliečiama. Mūsų tikslas buvo katalizuoti acilo grupės migraciją nuo vieno gli-cerolio anglies atomo prie kito, tai galėtų lemti greitesnę ir pilniau įvykusią reakciją, nes pernešus acilo grupę nuo sn-2 prie sn-1(3) padėties reakcija toliau galėtų būti katalizuojama sn-1,3-specifinės lipazės.

Biodyzelino sintezei buvo pasirinkta pramonėje naudojama Thermomyces lanuginosus lipazė, ji imobilizuota ant mikroporingo polipropileno nešiklio Accurel MP 1000. Modelinę reakcijos sistemą sudarė substratai trioleinas ir etanolis tirpiklyje metil- tret-butil eteryje. Buvo tiriama organinių ir neorga-ninių priedų įtaka reakcijos eigai. Pasirinkti šie priedai – silikagelis 60, jonų mainų dervos Amberlite IR 120 (H), Amberlite IR 120 (Na), polipropilenas Accurel MP 1000 ir vanduo (aw = 0,7). Visų acilo grupę turinčių tarpinių ir


galutinių reakcijos produktų koncentracijos buvo nustatomos tam tikrais in-tervalais dujų chromatografijos būdu, reakcijos eigą sekant 72 valandas.

Visi tirti priedai turėjo teigiamą įtaką etanolizės reakcijos greičiui ir pro-dukto etiloleato (biodyzelinas) koncentracijai. Didžiausią įtaką turėjo vandens ir silikagelio priedai. Po 24 reakcijos valandų etiloleato konversijos laipsnis buvo 49,3 proc. be priedų, 69,2 proc, su silikageliu ir 76,6 proc. papildomai dedant vandens. Naudojant kitus priedus etiloleato konversijos laipsnis buvo apie 61 proc. (1 pav.)

Priedų įtaka acilo grupės migracijai reakcijos metu buvo tiriama nustatant monooleino izomerų bei dioleino izomerų mišinių sudėtį. Etanolizės reakcijos metu naudojant 1,3-specifinę lipazę susidarantis 2-monooleinas esant reak-cijos priedų, katalizuojančių acilo grupės migraciją, greičiau izomerizuojasi į 1(3) – monooleiną, o 1(3),2-dioleinas greičiau izomerizuojasi į 1,3-dioleiną.

Tiek vanduo tiek silikagelis skatino 2-monooleino izomerizaciją, Amberli-te IR 120 (Na) ir MP 1000 neturėjo didelės įtakos, o Amberlite IR 120 (H) slopino 2-monooleino izomerizaciją (2 pav.). Pagrindinė priežastis, dėl kurios papildomo vandens naudojimas reakcijos terpėje nėra pateisinamas, yra padi-dėjęs susidariusios oleino rūgšties (šalutinio produkto) kiekis: 18,7 proc. po 72 valandų, palyginus su 2,2 – 6,1 proc. naudojant kitus priedus.

1 pav. Reakcijos priedų įtaka santykinei etilo esterių koncentracijai priklausomai nuo reakcijos trukmės. ■ – be priedų, ▲ – Amberlite IR 120 (Na), ∗ – Accurel MP 1000, ♦ – silikagelis 60, ○ – Amberlite IR 120 (H), □ – vanduo (aw = 0,7).


2 pav. Reakcijos priedų įtaka reakcijos metu susidarančio 2-monooleino izomerizavimuisi pri-klausomai nuo reakcijos trukmės. ■ – be priedų, ▲ – Amberlite IR 120 (Na), ∗ – Accurel MP 1000, ♦ – silikagelis 60, ○ – Amberlite IR 120 (H), □ – vanduo (aw = 0,7).

Taigi, Thermomyces lanuginosus lipazės atveju priedų, kurie katalizuoja acilo grupės migraciją, ypač silikagelio, naudojimas gali padidinti transesteri-nimo reakcijos greitį ir išeigą. Kita vertus, reakcijos priedai, kurie stabdo acilo grupės migraciją (Amberlite IR 120 (H)) galėtų būti vertingi regioselektyvių junginių fermentinės sintezės metu.


AUGALINIO PLUOŠTO AUDINIO PRADINIO ĮTEMPIO ĮTAkA BIOkOMPOZITŲ MECHANINėMS

SAVYBėMS

A. Širvaitienė1, V. Jankauskaitė1, P. Bekampienė2, J. kers3, A. Reiska3

1 Kauno technologijos universitetas 2 VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras

3 Talino technologijos universitetas

Iš anksto įtempto armuojančio pluošto fiksavimas matricoje – tai efektyvus ir ekologiškas būdas pagerinti išilginiu būdu armuotų kompozitų mechani-nę elgseną lenkiant. Iš anksto įtemptų neorganinių ir sintetinių armuojančių pluoštų (stiklo, aramido ir kt.) įtaka kompozitų mechaninėms savybėms len-kiant nagrinėjama daugelyje mokslinių publikacijų, o metodika plačiai naudo-jama praktikoje [1-3]. Tačiau pradinio įtempimo sąlygų įtaka biologiškai skai-džiais augaliniais pluoštais armuotų kompozitų savybėms nėra tirta.

Augaliniai pluoštai, lyginant su neorganiniais ir sintetiniais, pasižymi di-deliu tamprumu ir mažu orientacijos laipsniu. Žinoma, kad geriau orientuoti pluoštai yra standesni ir stipresni ne tik lenkiant, bet ir tempiant. Augalinių pluoštų orientacijos laipsnį galima padidinti suteikus pradinį įtempį [4]. Dėl to pradinio įtempimo taikymas augalinių pluoštų atveju, lyginant su beveik idealiai orientuotais neorganiniais ir sintetiniais, gali būti efektyvesnis ir leistų užtikrinti geresnes biokompozitų mechanines savybes tempiant ir lenkiant bei išplėstų jų panaudojimo sritis.

Šio darbo tikslas – ištirti iš anksto įtempto augalinio pluošto audinių įtaką biokompozito savybėms tempiant ir lenkiant. Tyrimams buvo pasirinkti skir-tingos sandaros lino ir medvilnės pluoštų audiniai. Originalia tempimo įranga audiniams buvo suteikta pradinė dviašė 9-12 proc. deformacija ir atliekamas impregnavimas poliesterio derva. Darbe buvo nustatyta gautų biokompozitų mechaninių savybių ir audinio sandaros parametrų priklausomybė. Taip pat tirta mechaninių savybių priklausomybė nuo audinio sluoksnių skaičiaus bei formavimo slėgio. Eksperimentas buvo atliekamas formuojant 1–4 sluoksnių bandinius ir taikant 1,25-5,00 GPa slėgį. Biokompozitų mechaniniai bandymai


buvo atlikti mašina Instron 5866, 2716-015 modelio spraustuvais. Tempimo bandymai buvo vykdomi pagal ISO 527-1 ir lenkimo pagal EN ISO 14125-A standartų reikalavimus.

Tiriant audinio pradinės deformacijos įtaką biokompozito mechaninėms savybėms paaiškėjo, kad biokompozitų stipris tempiant ir lenkiant didėja tik iki tam tikros pradinės deformacijos vertės. Stipris tempiant ir lenkiant atitin-kamai padidėja iki 40 proc. ir 100 proc. Kokia didžiausia pradinė deformacija gali būti taikoma audiniui, priklauso nuo armuojančios medžiagos stiprio – kuo stipresnis yra audinys, tuo didesnė pradinė deformacija gali būti taikoma. Nepaisant to, tyrimai parodė, kad kuo mažesnis yra audinio stipris, tuo didesnė pradinio įtempimo įtaka.

Nustatyta, kad 2 kartus didesnis siūlų tankumas, biokompozitų stiprį tem-piant padidina iki 1,5 karto. 1,5 karto didesnis siūlų ilginis tankis 1,5 karto padidina biokompozitų stiprį tempiant. Todėl biokompozitų gamybai verta rinktis audinius, pasižyminčius mažesniu tankumu bei didesniu siūlų ilginiu tankiu. Audinių balinimas peroksido tirpalu turi nežymią įtaką biokompozi-to mechaninėms savybėms. lyginant armuojančių pluoštų prigimtį nustatyta, kad lino audiniai kompozitams suteikia apytikriai 25 proc. didesnį stiprį tem-piant nei medvilnės.

Panašūs dėsningumai buvo nustatyti ir tiriant biokompozitų savybes len-kiant. Didžiausią įtaką biokompozito stipriui lenkiant turi audinio tankumas. Audinio tankumą padidinus 1,5 karto, stipris taip pat padidėja 1,5 karto.

Tyrimai parodė, kad taikant 1,25-2,50 GPa slėgį, biokompozitų stipris tempiant padidėja iki 30 proc. Slėgį didinant, stipris tempiant pradeda mažė-ti. Tačiau dėl lino pluošto jautrumo slėgiui, didinant formavimo slėgį, mažėja biokompozito stipris lenkiant. Veikiant 5,00 GPa slėgiui, nustatytas iki 24 proc.mažesnis stipris lenkiant.

Literatūra[1] Reinhardt, H.w., Krüger, M., Große, Ch.U. Journal of Advanced Concrete

Technology, 2003; 1 (3): 231-239.[2] Pang, J.w.C., Fancey, K.S. Composite Science and Technology, 2008; 68: 1903-1910.[3] Foster, J.S., Harington, R. Greeno R. Structure and Fabric. Part 2. Pearson Education

limited, Harlow, UK, 2007: 182.[4] John, M.J., Anandjiwala, R.D. Polymer Composites, 2008, 29: 187-207.


HIPOIDINėS PAVAROS SU PAŽAIDOMIS DINAMINIŲ PROCESŲ TYRIMAS PRIE SkIRTINGŲ SUkIMOSI

GREIČIŲ

V. Skrickij1 1 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Krumpliaratinės pavaros būklė gali būti nustatyta pasitelkiant neardomo-sios diagnostikos metodus, tokius kaip virpesių, akustinės emisijos ir kitus. Straipsnyje pateikti hipoidinės pavaros, kuri naudojama transporto priemonių diferencialuose, eksperimentiniai tyrimai. Akustinės emisijos jutiklis sumon-tuotas ant pavaros korpuso, o ne ant defektuoto krumpliaračio. Hipoidinės pa-varos varančiojo krumpliaračio sūkiai keičiami nuo 1000 iki 5000 aps./min, o sukimo momentas nuo 25 iki 125 Nm. Darbe pateiktas algoritmas leidžia nustatyti pažaidas hipoidinėje pavaroje. Nustatytas dažnio intervalas nuo 6,4 kHz iki 12,8 kHz, kuriame geriausiai aptinkami hipoidinės pavaros defektai.

ĮvadasTransmisijos būklės pokyčiams nustatyti galima pasitelkti skirtingus me-

todus: matuoti virpesių signalą (VS), nustatyti metalines priemaišas tepale (oil debris method), matuoti garsą, akustinės emisijos (AE) signalą, temperatūrą bei galima naudoti kelių metodų derinius. VS ir AE signalo matavimo metodai leidžia nustatyti ne tik būklės pasikeitimus, bet ir defekto tipą. Rotorinių siste-mų diagnostikoje VS yra gerai žinomas metodas, plačiai aprašytas literatūroje [1] ir kt. Šis metodas plačiai taikomas rotorinių sistemų diagnostikoje. AE me-todas yra labai perspektyvus, Tandon ir Choudhury [2] nustatė, kad taikant šį metodą tam tikrais atvejais defektai aptinkami anksčiau. Atliekant diagnostika svarbu įvertinti mašinos sukimosi greitį, sukimosi momentą, tepalo tempera-tūrą ir kitus parametrus. Temperatūros įtaka AE signalui parodyta [3] darbe.

Pažaidos aptikimo tikslumas ir greitis priklauso nuo pasirinkto duomenų apdorojimo metodo. VS registravimui naudojamas pjezoelektrinis akselero-metras ir pirminis signalas yra mV pakeičiamas pagreičiu, jį išintegravus gali-ma pereiti prie greičio ir prie poslinkio. Naudojant AE jutiklį matuojami mV be perėjimo prie kito fizikinio dydžio.


Tyrimo tikslas

Sukurti hipoidinės pavaros, kuri sumontuota transporto priemonės dife-renciale, tyrimo algoritmą naudojant diskrečią „wavelet“ transformaciją, AE ir VS. Nustatyti neardomosios diagnostikos, duomenų apdorojimo metodus ir dažnio intervalus, kurie užtikrina geriausius diagnostikos rezultatus. Sukurti diagnostikos algoritmą ir ištirti jo tai-kymo galimybes.

Tyrimams pasirinktas automobilio diferencialas (1 pav.), kuriame sumon-tuota hipoidinė pavara (perdavimo skaičius 3,38 (44:13); modulis 4,364).

1 pav. Hipoidinė pavara.

Eksperimentinių rezultatų analizėDiagnozavimo klaida panaudojant parametrus suprantama, kai jo reikšmė

mažėja didinant pažaidą. Mažiausiai klaidų yra dažnio intervale nuo 6,4 iki 12,8 kHz.

Naudojant VS ir AE metodus, dažnio intervale nuo 6,4 iki 12,8 kHz dau-giausia klaidų gauta naudojant „Peak“ ir „Peak to Peak“, mažiausia – nau-dojant „Deviation“, užfiksuotos 6 klaidos VS atveju, AE atveju „Deviation“ ir „RMS“ turėjo po 14 klaidų. Atmetus eksperimentų rezultatus, kai sukimosi greitis 5000 aps/min., geriausiai VS signale defektai aptinkami, kai naudoja-mi absoliutinis vidurkis, „Deviation“, „RMS“, klaidų skaičius kiekvienu atveju lygus 3. Nagrinėjant AE signalą geriausi rezultatai gaunami naudojant „Devia-tion“, „RMS“, kiekvieną kartą buvo po 5 klaidas.

Literatūra[1] Taylor, J. I., Kirkland, D. w. The bearing analysis handbook: A practical guide for

solving vibration problems in bearings, Vibration Consultant (2004) 291. [2] Tandon, N., Choudhury, A. A review of vibration and acoustic measurement

methods for the detection of defects in rolling element bearings, Tribology International 32 (1999) 469–480.

[3] loutas, T.H., Sotiriades, G., Kalaitzoglou, I., Kostopoulos, V. Condition monitoring of a single-stage gearbox with artificially induced gear cracks utilizing on-line vibration and acoustic emission measurements, Applied Acoustics 70 (2009) 1148–1159.


SELEkTYVUS 3D HIDROGELIO MATRICŲ FUNkCIONALIZAVIMAS DAUGIAFOTONIO

FOTOGRAFTINGO METODU

E. Stankevičius1, A. Ovsianikov2

1 Fizinių ir technologijos mokslų centras2 Vienos technologijos universitetas

Fofotgraftingo technologija [1] yra pagrįsta netiesine šviesos su medžia-ga sąveika, kuri įgalina modifikuoti jau suformuotų karkasų chemines ar fizikines savybes. Fotograftingo metu molekulės yra tiksliai pritvirtinamos norimoje medžiagos vietoje. Ši technologija gali būti panaudota auginant audinius arba kuriant mikrojutiklius. Fotograftingas įgalina valdyti chemi-nius signalus, „pasakydamas“ ląstelėms, kur prisitvirtinti. Jutiklių technolo-gijoje: tiksliai prikabintos molekulės gali reaguoti su aplinkos molekulėmis.

Fotograftingo procesas pavaizduotas 1 paveiksliuke. Supolimerizuota PEG tabletė yra patalpinama į DMF tirpalą su tam tikra fluorescuojančių molekulių koncentracija. PEG tabletė po tam tikro laiko prisigeria DMF ir molekulių mišinio tirpalo. Kadangi PEG tabletės yra formuojamos iš hidro-gelio, tai jų vidinė struktūra yra porėta ir tabletės viduje molekulės gali lais-vai judėti. Fotograftingo metu molekulės imobilizuojamos PEG matricoje lazerio pagalba. Neimobilizuotos molekulės pašalinamos iš PEG tabletės, skalaujant ją DMF tirpale.

1 pav. Fotograftingo proceso schematinis vaizdavimas.


Fotograftingo būdu PEG matricoje imobilizuotų molekulių (AFA-3) pa-vyzdys pateiktas 2 paveiksliuke. Nuotrauka daryta skenuojančiu lazeriniu mi-kroskopu (lSM-700), žadinant lazeriu, kurio bangos ilgis 555 nm.

2 pav. AFA-3 molekulės imobilizuotos PEG matricoje.

Literatūra[1] Ovsianikov, A., li, Z., Torgersen, J., Stampfl, J., liska, R. Selective Functionalization

of 3D Matrices Via Multiphoton Grafting and Subsequent Click Chemistry. - Advanced Functional Materials, 22, 2012, 3429-3433 p.


VANDENS AUGALO IR MELSVABAkTERėS CHEMINė kOVA: MYRIOPHYLLUM SPICATUM VS.

MICROCYSTIS AERUGINOSA

A. Švanys1,2

1 Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas2 Leibnico gėlųjų vandenų ir žuvininkystės tyrimų institutas

Vandens augalai padeda palaikyti skaidrią vandens būseną ir neleidžia for-muotis toksiniams melsvabakterių vandens žydėjimams sekliuose vandens tel-kiniuose [1]. Daug mechanizmų veikia šioje makrofitų-melsvabakterių konku-rencinėje kovoje: makrofitai ir melsvabakterės konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų, makrofitai gali suteikti prieglobstį melsvabakterėmis mintančiam zooplanktonui nuo žuvų išėdimo, mažinti vandens maišymąsi ir didinti mels-vabakterių sedimentaciją, taip pat makrofitai geba į aplinką išskirti alelopatiškai aktyvias medžiagas, gebančias neigiamai veikti melsvabakterių augimą [2]. Yra parodyta, jog alelopatiškai aktyvių vandens augalų išskiriamos alelopatiškai ak-tyvios medžiagos slopina plačiai pasaulyje paplitusių toksinių melsvabakterių Microcystis aeruginosa augimą [3, 4, 5], kas suteikia prielaidą alelechemikalus panaudoti kovai su toksiniais M. aeruginosa keliamais vandens žydėjimais [6, 7, 8]. Tačiau ar laboratoriniai alelopatijos tyrimai su atskiromis M. aeruginosa kultūromis gali būti lengvai ekstrapoliuojami į žymiai kompleksiškesnes natū-ralių ekosistemų sąlygas, nėra aišku [9]. Taip pat nėra aišku, ar M. aeruginosa alelopatinė inhibicija yra priklausoma nuo M. aeruginosa kultūros geografinės kilmės ar jos toksiškumo. Atsižvelgiant į tai, šio darbo tikslas buvo įvertinti vieno iš alelopatiškai aktyviausio Eurazijos vandens augalo Myriophyllum spi-catum poveikį toksinėms ir netoksinėms M. aeruginosa melsvabakterėms ir pa-tikrinti dvi hipotezes: 1) M. spicatum poveikis M. aeruginosa melsvabakterėms yra priklausomas nuo jų toksiškumo ir geografinės prigimties; 2) M. aerugino-sa kultūrų koegzistencija įtakoja makrofito M. spicatum alelopatinį poveikį M. aeruginosa melsvabakterių kultūroms.


Norint įgyvendinti keliamus tikslus ir patikrinti hipotezes buvo atlikti dviejų tipų eksperimentai: 1) natūralių sąlygų koegzistenciniai M. spicatum ir natūralaus Kuršių marių fitoplanktono 13 dienų trukmės eksperimentas 85 li-trų mezokosmuose, kurių metu analizuoti toksinių ir netoksinių M. aerugino-sa melsvabakterių kiekiai, ir 2) 3 dienų trukmės kontroliuojamo apšviestumo (80 μmol fotonų m−2 s−1, 12:12 h šviesos-tamsos cikle) ir pastovios tempera-tūros (22°C) laboratoriniai eksperimentai su pavienėmis plataus geografinio paplitimo toksinėmis ir netoksinėmis M. aeruginosa kultūromis ir jų miši-niais koegzistenciniuose eksperimentuose su M. spicatum (naudojant pusiau pralaidžias dializės membranas) ir alelochemikalų ekstraktų eksperimentuose pridedant įvairias koncentracijas dirbtinio M. spicatum alelochemikalo tanio rūgšties ir eksperimento pabaigoje matuojant M. aerugonosa augimo greitį ir fotosintetinį aktyvumą.

Priešingai nei anksčiau rasta, kad mikrocistinus produkuojančios M. ae-ruginosa melsvabakterės buvo alelopatiškai labiau inhibuojamos negu mi-krocistinų neprodukuojančios M. aeruginosa melsvabakterės [3, 4], šio ty-rimo pavienių M. aeruginosa kultūrų laboratorinių eksperimentų rezultatai rodo, kad M. aeruginosa alelopatinė inhibicija nebuvo reikšmingai priklausoma nuo M. aeruginosa toksiškumo, o taip pat geografinės kilmės naudojant 5 mg/l, 10 mg/l, 20 mg/l tanio rūgšties koncentracijas. Mezokosmų eksperimente taip pat reikšmingo skirtumo tarp toksinių ir netoksinių M. aeruginosa inhibicijos nebuvo rasta. Tai verčia manyti, kad M. spicatum alelopatinis poveikis M. ae-ruginosa yra labiau M. aeruginosa kultūrai specifiškas, negu priklausomas nuo jų gebėjimo sintetinti toksinus ar geografinės prigimties. Antra hipotezė buvo atmesta tik dalinai nes vienoje iš trijų testuotų M. aeruginosa kultūrų porų buvo aptikta, kad mišiniuose esančios M. aeruginosa melsvabakterių kultūros ("SAG 14.85", "UTEX 2386") nebuvo inhibuojamos, kai pavienės kultūros buvo reikšmingai inhibuojamos. Tai rodo, kad kai kurie mišiniai gali įtakoti M. ae-ruginosa inhibuojamumą, tačiau tai gali taip pat būti priklausoma nuo kultūrų ir jos specifiškumo. Šie rezultatai rodo kad ne tik žaliadumblio Desmodesmus armatus ir melsvabakterės M. aeruginosa mišinys įtakoja M. aeruginosa mels-vabakterių alelopatinę inhibiciją [9], bet ir skirtingų M. aeruginosa kultūrų mi-šiniai taip pat gali įtakoti M. aeruginosa alelopatinę inhibiciją. Tai siūlo, kad dažniausiai atliekami alelopatijos tyrimai su pavienėmis kultūromis sunkai gali būti ekstrapoliuotini į kompleksiškas vandens ekosistemos sąlygas. Reikia dau-giau tyrimų su melsvabakterių ir fitoplanktono kultūrų mišiniais norint gauti rezultatus, labiau ekstrapoliuotinus į kompleksiškas ekosistemos sąlygas.


Literatūra[1] Hilt, S., Gross, E. M. Basic and Applied Ecology, 2008, 9, 422–432.[2] Van Donk, E., Van de Bund, w. J. Aquatic Botany, 2002, 72, 261–274.[3] Mulderij, G., Mooij, w. M., Smolders, A. J. P. et al. Aquatic Botany, 2005, 82, 284–296.[4] liu, B. Y., Jiang, P., Zhou, A. E. et al. Bulletin of Environmental Contamination and

Toxicology, 2007, 78, 499–502.[5] Gross, E. M., Hilt, S., lombardo, P. et al. Hydrobiologia, 2007, 584, 77–88.[6] Nakai, S., Inoue, Y., Hosomi, M. et al. Water Science and Technology, 1999, 39, 47–53..[7] Zhang, C. Zheng, Y., Hu, w. et al. 2010. Journal of Applied Phycology, 2010, 22, 71–77.[8] Chen, J., Zhang, H., Han, Z. et al. Ecological Engineering, 2012, 42, 130-133.[9] Chang, X., Eigemann, F., Hilt, S. Harmful Algae, 2012, 19, 76–84.


PRIEMAIŠINIŲ JUNGINIŲ ĮTAkA BALTYMŲ NANOESI JONIZACIJOS EFEkTYVUMUI

L. Taujenis1, F. Sobott2

1 Vilniaus universitetas2 Antverpeno universitetas

Masių spektrometrija tampa vis galingesniu įrankiu analizuojant biomole-kules ir jų darinius natyviame jų būvyje. Šiuolaikiniai masių spektrometrai lei-džia analizuoti baltyminius kompleksus ar net nepakitusios struktūros virusus, kurių molekulinė masė siekia kelis milijonus daltonų [1]. Viena iš būtinų naty-viosios masių spektrometrijos sąlygų yra išlaikyti biomolekulės konformaciją tarpfazinio virsmo metu ir instrumento viduje iki analitė pasiekia detektorių. Tam tikslui naudojama nanoESI jonizacijos sistema, kuri, skirtingai nei kla-sikinė jonizacija elektros lauku (ESI), leidžia efektyviai desovatuoti/jonizuoti biomolekules švelnesnėse sąlygose, t.y. kambario temperatūroje [2]. Tinka-mai modifikavus kvadrupolinį lėkio trukmės (Q-Tof) masių analizatorių ir op-timizavus instrumento parametrus galime gana tiksliai išmatuoti biomolekulės masių spektrą natyviomis sąlygomis.

Tačiau tinkama instrumento konfigūracija dar neužtikrina sėkmingo re-zultato. Didelę įtaką signalo intensyvumui ir krūvio pasiskirstymui, o tuo pačiu ir biomolekulės konformacijai turi naudojamų buferinių tirpalų prigimtis ir mėginio paruošimo kokybė [3]. Išskiriant ir gryninant biomolekules dažnai naudojami buferiniai tirpalai ir įvairios druskos, kurios stipriai įtakoja masių spektrometrinį signalą ir biomolekulės konformaciją. Šio darbo tikslas yra išsi-aiškinti kokios dažniausiai biologiniuose mėginiuose pasitaikančių priemaiši-nių junginių koncentracijos kaip įtakoja masių spektrometrinį signalą, balty-mus analizuojant natyviomis MS sąlygomis.

Eksperimentams atlikti pasirinkome tris skirtingo dydžio modelinius baltymus (1 lentelė) ir dažniausiai baltymų paruošimui ar laikymui naudoja-mus buferinius tirpalus, druskas ir stabilizatorius.


1 lentelė. Analizei pasirinkti baltymai.

Baltymas Šaltinis Struktūra Molinė masė

Cytochromo C Arklio širdis 104 amino r. plius hemo grupė. 12,3 kDa

Albuminas Jaučio serumas 582 amino r. monomeras. 66,3 kDa

Alkoholio dehidrogenazė Mielės (Saccharomyces cerevisiae) 347×4 amino r. tetrameras. 146 kDa

Eksperimentiniai matavimai atlikti modifikuotu waters MicroMass Q-Tof masių spektrometru jonizacijai naudojant nanoESI jonų šaltinį su NanoMate sistema. ESI mikroschemos panaudojimo privalumas – geresnis analitės iš-purškimo sąlygų atkartojamumas, lyginant su išpurškimu auksu dengta ada-ta. Darbo metu eksperimentai atlikti su šiais priemaišiniais junginiais: EDTA, DTT, NaCl, DMSO, Mg/ATP (2:1), gliceroliu, imidazolio druska, TRIS pH 7, HEPES pH 7,5, MOPS, NaH2PO4 ir buferiniu mišiniu (150 mM TRIS×HCl pH=7,4; 10 proc. glicerolio; 1 mM EDTA; 1 mM DTT; 200 mM NaCl).

Ištyrus 12 priemaišinių junginių buvo įvertinta jų įtaka tiriamų baltymų signalų intensyvumui, krūvio pasiskirstymui baltymuose bei buvo išmatuotos kritinės toleruotinos priemaišų koncentracijos. Atsižvelgiant į tai, kad ribotas mėginio kiekis dažnai reikalauja labai kruopštaus apdorojimo, gauti duomenys suteikia vertingą informaciją baltymų mėginio paruošimo procedūros parin-kimui natyviosios masių spektrometrijos tyrimams.

Literatūra[1] Konijnenberg, A., Butterer, A., Sobott, F. Biochimica et Biophysica Acta, 2013, 1834,

6, 1239-1256.[2] wilm, M., Mann, M. Analytical Chemistry, 1996, 68, 1-8.[3] lorenzen, K.,Van Duijn, E. Native mass spectrometry as a toll in structural biology.

Curr. Protoc. Protein Sci. John wiley & Sons Inc,. 2010, 17 skyrius.


GRAFENO OkSIDO REDUkAVIMAS Į GRAFENĄ UV LAZERIO SPINDULIUOTE

R. Trusovas1, E. Stratakis2, G. Račiukaitis1

1 Fizinių ir technologijos mokslų centras, Fizikos institutas2 Foundation for Research and Technology – Hellas, Institute of Electronic Structure and

Laser

Grafenas yra viena iš anglies alotropinių medžiagų. Tai dvimatis kristalas, kuriame anglies atomai yra susijungę į korio pavidalo gardelę. Unikalių fizi-kinių savybių dėka nuolat atrandama naujų taikymų šiai medžiagai: skaidrūs elektrodai, tranzistorių kontaktai, įsisotinantys sugėrikliai, biojutikliai ir t.t. [1]

Šiame darbe pristatomi grafeno oksido redukavimo į grafeną eksperimen-tai atlikti naudojant nanosekundinius (34 ns) ir femtosekundinius (500 fs) KrF lazerio impulsus. Eksperimentai atlikti skirtingose aplinkose: vakuume, argo-no ir SF6 dujų atmosferose. Matuoti lazerio spinduliuote paveikto grafeno oksi-do Ramano spektrai (1, 2 a, 3 a pav.). Taip pat bandinių analizė buvo vykdoma naudojant optinį ir skenuojantį elektroninį mikroskopą (2 b, 3 b pav.).

1 pav. D ir G, 2D ir G Ramano spektrų juostų intensyvumų santykių priklausomybė nuo nanose-kundino lazerio impulsų skaičiaus naudojant 11 mJ energijos impulsus.


a) b)

2 pav. Grafeno oksido redukcija nanosekundiniu lazeriu: 2000 impulsų, vakuumas, 11 mJ impul-so energija: Ramano spektras –a; SEM nuotrauka – b).

a) b)

3 pav. Grafeno oksido redukcija femtosekundiniu lazeriu: 3000 impulsų, vakuumas, 1 mJ impulso energija: Ramano spektras –a; SEM nuotrauka – b).

GO redukcijos eksperimentų rezultatai parodė, kad efektyviausia GO re-dukcija vyksta naudojant nanosekundinius 248 nm Krf lazerio impulsus, fem-tosekundiniams impulsams sąveika buvo silpnesnė esant tam pačiam energi-jos tankiui. Taip pat pastebėta, kad efektyviausiai procesas vyksta vakuumo ir argono aplinkose. Vakuumo aplinkoje pastebėtas žemesnis lazerio energijos


slenkstis reikalingas efektyviai redukcijai. Taip pat pastebėti spinduliuote pa-veiktų plotų morfologijos skirtumai eksperimentuose, atliktuose skirtingose atmosferose.

Literatūra[1] Choi, w., lee, J.V. Graphene synthesis and Applications. CRC Press, Boca Rato.

2012. 370.


PIRMENYBINIŲ APŠVIETIMO SĄLYGŲ VALIDAVIMAS BEI BENDROJO SPALVŲ ATGAVOS RODIkLIO MODIFIkAVIMAS SPALVŲ ATGAVOS

MAŠINA

A. Tuzikas1, k. Smet2

1 Vilniaus universitetas2 Flandrijos KAHO Sint-Lieven universitetas

Tarptautinės apšvietimo komisijos (International Comission on Illumina-tion – CIE) reglamentuotas bendrasis spalvų atgavos rodiklis Ra, paremtas 8 spalvinių bandinėlių SB spalvų nuokrypių matavimu, ilgą laiką buvo nau-dojmas kaip pagrindinis įvertis, leidžiantis palyginti testuojamą šviesos šaltinį su idealiu. Visgi tyrimai parodė, kad jei šviesos šaltinis yra sudarytas iš pir-minių monochromatinių spinduolių telkinio, subjektyvus apšvietimo kokybės įvertinimas nebesutampa su Ra [1].

Vilniaus universiteto mokslininkų sukurta spalvų atgavos mašina [2] lei-džia vartotojui dinamiškai keisti apšvietimo kokybės parametrus suformuo-jant subjektyviai priimtiniausią apšvietimą konkrečiam objektui. Naudojant šią spalvų atgavos mašiną buvo atlikti du tyrimai: a) ištirta koreliacija tarp skirtingų apšvietimo įvertinimo rodiklių ir subjektyvaus, vartotojo pasirinkto, pageidaujamo apšvietimo; b) ištirta kaip keičiasi subjektyvus apšvietimo įvertis pakeitus standartinius Ra spalvinius bandinėlius modifikuotais.

Pirmasis tyrimas atskleidė, kad apšvietimas, vartotojo identifikuojamas kaip natūralus, sutampa tiek su maksimaliu Ra, tiek su maksimaliu spalvų tiks-lumo įverčiu CFI [3], o apšvietimas, vartotojo identifikuojamas kaip pageidau-jamas, iš dalies koreliuoja su spalvų atminties indeksu MCRI [4].

Antrojo tyrimo metu standartiniai Ra spalviniai bandinėliai buvo pakeisti atitinkamo spalvio Makbeto SB, specialaus atspindžio spektro SB bei SB iš vie-tinės dažų parduotuvės. Visų SB spektrai pateikti 1 pav.


1 pav. Tyrime naudotų SB atspindžio spektrai: (a) Makbeto paletės SB, (b) specialaus atspindžio spektro SB, (c) SB iš vietinės dažų parduotuvės.

Specialaus atspindžio spektro SB atspindžio spektras parinktas taip, kad kiekvieno SB spektras, pradedant mėlynu, yra prieš tai buvusio SB atspindžio spektro tiesinė kombinacija. Tokių SB naudojimas skaičiuojant bendrąjį spalvų atgavos rodiklį Ra leistų objektyviau įvertinti atskirus šviesos šaltinius, spin-duliuojančius baltą šviesą, sudarytą iš pirminių monochromatinių spinduolių, mat praktiškai būtų eliminuota galimybė taip parinkti pirminius spinduolius, kad iš jų sudaryta šviesa nepakeistų spalvinio bandinėlio spalvio, jei likusios paletės spalviai ženkliai pakinta.

Šis tyrimas atskleidė minėtų SB naudojimo potencialą, o tyrimo rezultatai gali būti pristatyti CIE techniniam komitetui TC 1-69, kuriančiam naują ap-švietimo kokybės vertinimo metriką.

Literatūra[1] liu, A., Tuzikas, A., Žukauskas, A., Vaicekauskas, R., Vitta, P., Shur, M.S. IEEE

Photonics Journal, 2013, 5(4), 68010 - 68020.[2] Žukauskas, A., Vaicekauskas, R., Vitta, P., Tuzikas, A., Petrulis, A., Shur, M.S.

Optics Express, 2012, 20(5), 5356 - 5367.[3] Žukauskas, A., Vaicekauskas, R., Ivanauskas, F.,Vaitkevičius, H.,Vitta P., Shur M.S.

IEEE J. Sel. Top. Quantum Electron, 2009, 15(6), 1753 - 1762.[4] Smet, K., Ryckaert, w.R., Pointer, M.R., Deconinck, G., Hanselaer, P. Optics

Express, 2010, 18(25), 26229 - 26244.


MELANOMOS DIAGNOSTIkA kONFOkALIA ODOS VAIZDINIMO SISTEMA

I. Vaišnorienė1, J. Didžiapetrienė1, G. Pellacani2

1 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas2 Emilijos regiono Modenos universitetas

lietuvos vėžio registro duomenimis, lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 250 odos melanomos atvejų. Remiantis statistika, lietuvoje kasmet dau-gėja susirgimų odos melanoma. Tai sutampa su bendra pasauline tendenci-ja. Pagrindinė melanomos problema, apie kurią byloja lietuvos vėžio registro duomenys, yra vėlyva šios ligos diagnostika. lietuvoje diagnozuojama I stadi-jos melanoma sudaro tik iki 35 proc. visų ligos atvejų. Dažniausiai melanoma diagnozuojama II–IV stadijos. Pažymėtina, kad mirtingumas nuo odos me-lanomos lietuvoje yra didesnis nei kitose Europos šalyse. 2002–2005 metais lietuvoje susirgusiųjų odos melanoma penkerių metų išgyvenamumas sudarė 70 proc. [1], o Europoje vidutinis išgyvenamumas yra 85 proc. ir daugiau [2].

Nustatyti ankstyvosios stadijos melanomą yra svarbiausias diagnostikos uždavinys, nes pašalinus ankstyvųjų stadijų, t. y. iki 1 mm storio odos mela-nomos naviką išgyvenamumo prognozė gera: 10 metų išgyvenamumas sudaro 90–97 proc. [3,4].

Ankstyvosios stadijos melanomą svarbiausia atskirti nuo apgamo. Kvali-fikuota gydytojo atliekama apžiūra ir dermoskopija yra pagrindiniai tyrimo metodai diagnozuojant melanomą. Melanomos diagnostiką pagerina tyrimas naudojant konfokalią odos vaizdinimo sistemą. In vivo atliekamas tyrimas padeda diagnozuoti melanomą 90–95 proc. tikslumu.

Konfokalios atspindžio mikroskopijos principu veikianti odos vaizdinimo sistema leidžia apžiūrėti odą ląsteliniu lygiu in vivo, t.y. esamuoju laiku, išven-giant invazijos į organizmą. Melanomos ląstelės, arba atipiniai melanocitai, naudojant šią sistemą matomi paviršiniuose odos sluoksniuose – epidermyje bei papilinėje dermoje. Nekontroliuojama jų proliferacija suardo būdingą odos architektoniką. Odos tyrimas naudojant konfokalią odos vaizdinimo sistemą padeda atskirti melanomą nuo apgamo bei tiksliau diagnozuoti ankstyvųjų, t.y.


0–1 stadijų melanomas. Šis tyrimas taip pat leidžia sumažinti nebūtinų atlikti odos biopsijų skaičių.

Tyrimas naudojant konfokalią odos vaizdinimo sistemą šiuo metu yra pa-žangiausias ir tiksliausias neinvazinis odos melanomos diagnostinis tyrimas. Kol kas vienintelis lietuvoje konfokalios odos vaizdinimo sistemos aparatas Vivascope® yra Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Jis įsigytas finan-suojant lietuvos mokslo tarybai. Tyrimas naudojamas tiek klinikiniame, tiek moksliniame darbe – tiriami pacientai, kuriems įtariama odos melanoma, bei atliekamas mokslinis tyrimas „Apgamų displazijos lygio įvertinimas optiniais metodais“.

Kadangi tyrimams naudojant konfokalią odos vaizdinimo sistemą atlikti būtina gydytojo kvalifikacija, lietuvos mokslo taryba finansavo gydytojo der-matovenerologo (onkologo) stažuotę į Modenos universitetinės klinikos Der-matologijos centrą pas konfokalios mikroskopijos ekspertus. Šiuo metu ben-dradarbiaujant su Italijos ekspertais peržiūrimi Vilniaus universiteto Onkolo-gijos institute tirti melanocitiniai odos dariniai – apgamai ir melanomos, bei siekama nustatyti skirtingo displazijos lygio apgamų diagnostinius kriterijus.

Tikimasi, kad tyrimas naudojant konfokalią odos vaizdinimo sistemą pa-dės nustatyti daugiau ankstyvosios stadijos melanomų, taip pagerindamas li-gos prognozę, bei tęsiant tarptautinį bendradarbiavimą su ekspertais bus atlie-kami pigmentinių odos darinių moksliniai tyrimai lietuvoje.

Literatūra[1] Smailytė, G., Ulinskas K. Susirgusiųjų onkologinėmis ligomis 1994–2005 metais

išgyvenamumas lietuvoje: pokyčiai ir netolygumų įvertinimas. Visuomenės sveikata, 2011; priedas 1:3–40.

[2] Sant, M., Allemani, C. EUROCARE–4. Survival of cancer patients diagnosed in 1995–1999. Results and commentary. Eur J Cancer. 2009; 45:931–91.

[3] Braun, R.P, Saurat, J.H. Dermoscopy of pigmented lesions: a valuable tool in the diagnosis of melanoma. Swiss Med wkly. 2004; 134(7–8): 83-90.

[4] Gershenwald, J.E, Soong, S.J. American Joint Committee on Cancer (AJCC) Melanoma Staging Committee. 2010 TNM staging system for cutaneous melanoma...and beyond. Ann Surg Oncol. 2010; 17(6):1475–7.


MEDŽIAGŲ STRUkTŪRIZAVIMAS NAUDOJANT TIESIOGINę LAZERINę ABLIACIJĄ

INTERFERUOJANČIU LAZERIO PLUOŠTU

B. Voisiat1, S. Indrišiūnas1, G. Račiukaitis1, G. Račiukaitis1, G. Andriukaitis2, A. Baltuška2

1 Fizinių ir technologijos mokslų centras2Vienos fotonikos institutas

Tiesioginė abliacija sufokusuotu lazerio pluoštu yra lankstus medžiagų ap-dirbimo būdas, tačiau kai reikia apdirbti didelius bandinio paviršiaus plotus šis būdas tampa neefektyvus. Naudojant kelių pluoštų interferenciją galima for-muoti įvairias periodines dvimates [1] arba trimates [2] struktūras santykinai dideliame bandinio paviršiaus plote panaudojus tik vieną lazerio impulsą. Šis būdas taip pat leidžia formuoti didelės rezoliucijos struktūras, kurių elementai yra submikrometrinių matmenų, nenaudojant sudėtingos ir brangios fokusa-vimo įrangos [3]. Tokios periodinės struktūros gali būti naudojamos fotoni-koje gaminant fotoninius kristalus, metamedžiagas, filtrus, gardeles, taip pat gali būti naudojamos paviršiaus savybėms keisti padidinant paviršiaus atspindį arba sugertį, padarant jį labiau hidrofilinį arba hidrofobinį, modifikuojant jo pralaidumo ar atspindžio spektrines savybes.

1 pav. 6 lazerio spindulių interferencijos intensyvumo skirstinys.

Šiame darbe buvo panaudota 4 ir 6 lazerio pluoštų interferencija tiesiogi-nei medžiagų paviršių abliacijai (1 pav.). Buvo formuojamos struktūros silicio paviršiuje ir plonuose metalų sluoksniuose naudojant nanosekundinius, piko-sekundinius ir femtosekundinius lazerio impulsus bei tiriamos šių struktūrų morfologijos priklausomybės nuo apdirbimo parametrų bei bandomi įvairūs apdirbimo interferuojančiu lazerio pluoštu procesai, siekiant gauti sudėtin-gesnės formos periodines struktūras (2 pav.).


Eksperimentų metu buvo gautos struktūros, sudarytos iš periodiškai iš-dėstytų apskritimo formos duobių, kurių periodas buvo nuo 5 μm iki 600 nm. Keičiant interferuojančių pluoštų fazes bei panaudojus interferuojančio pluoš-to skenavimą, pavyko suformuoti sudėtingesnės formos periodines struktūras: šachmatų lentos, tinklelio, kryžiaus, apskritimo ir kitokių formų struktūras.

2 pav. Struktūros, gautos silicio paviršiuje (a, b, c) ir 20 nm storio chromo dangoje (d, e, f) ant stiklo, naudojant 6 lazerio spindulių interferenciją.

Abliacijos interferuojančiu lazerio pluoštu eksperimento rezultatai parodė, kad šis būdas yra tinkamas formuoti periodines struktūras medžiagų pavir-šiuje. Buvo pastebėta, kad struktūrų morfologija priklauso ne tik nuo pluoštų fazės, bet ir nuo lazerio intensyvumo. Taigi šis metodas yra tinkamas formuoti ir sudėtingesnės formos periodines struktūras valdant pluoštų parametrus.

Literatūra[1] Stankevicius, E., Malinauskas, M., Gedvilas, M., Voisiat, B., Raciukaitis, G.

Materials Science (Medžiagotyra), 2010, 16, 5, 1392-1320.[2] Voisiat, B., Gedvilas, M., Indrišiūnas, S., Račiukaitis, G. Physics Procedia, 2011, 12,

1875-3892.[3] Indrišiūnas, S., Voisiat, B., Račiukaitis, G. Physics Procedia, 2013, 41,720-726.

a) b) c)

d) e) f)


NAUJŲ NIR (NIR - near infrared) POTENCIALUI JAUTRIŲ FLUORESCUOJANČIŲ DAŽŲ (PJFD)

SAVYBIŲ TYRIMAI ŽIURkėS kARDIOMIOCITUOSE, NAUDOJANT AUkŠTOS REZOLIUCIJOS

kONFOkALINėS MIkROSkOPIJOS TECHNIkĄ

R. Vosyliūtė1

1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos institutas

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos pagrindinių mirčių priežasčių lie-tuvoje ir pasaulyje. Pakitęs elektrinio sužadinimo sklidimas sutrikdo širdies veiklą, sukelia aritmijas ir gali būti staigios mirties priežastimi. Veiksmingų metodų, leidžiančių stebėti veikimo potencialo (VP) sklidimą širdyje, vysty-mas yra svarbus kardiologijoje. Vienas iš tokių metodų – optinis mepingas – galinga technologija tirti širdies funkciją ir ligas. Taikant optinį širdies sužadi-nimo registravimo metodą, tiriami veikimo potencialo amplitudės ir trukmės alternantų susidarymo mechanizmai ir dinamika išeminiuose širdies mode-liuose. Optinė membraninio potencialo registravimo sistema (optinis mepin-gas) naudojant potencialui jautrius fluorescuojančius dažus (PJFD) turi daug privalumų lyginant su tradiciniu elektrinio signalo registravimu. Tradiciniai PJFD (potencialui jautrūs fluorescuojantys dažai) yra sužadinami mėlynai-ža-liame šviesos spektre, o nauji, unikaliomis savybėmis pasižymintys, NIR PJFD dažai, sužadinami artimos infraraudonai (NIR - near infrared) šviesos spektre, kurios nesugeria hemoglobinas ar kiti natūralūs chromoforai. Tokie dažai pla-čiai naudojami eksperimentuose su kardiomiocitais.

Darbo tiklas – įsisavinti ląstelių išskyrimo iš žiurkės širdies procedūrą, iš-mokti konfokalinės mikroskopijos metodais atlikti ląstelių vaizdinimą, vystyti mokslinius gebėjimus, susijusius su optinio mepingo panaudojimu aritmijų diagnostikoje, taip pat su naujai sukurtų artimo infraraudonam spektrui (NIR - near infrared) veikimo potencialui jautrių fluorescuojančių dažų pritaikomu-mu klinikiniuose tyrimuose.


Taikyti metodai: a) Žiurkės širdies ląstelių išskyrimui - langendorfo meto-dika. b) ląstelių vaizdinimui – aukštos rezoliucijos konfokalinės mikroskopi-jos technika. Konfokalinis principas įgalina mikroskopu registruoti ypač aukš-tos (šviesos bangos ilgio eilės) ašinės skyros vaizdus – optinius „sluoksnius“, iš kurių galima atkurti bandinio tūrinį vaizdą. Tokiu būdu sudaromi trimačiai ląstelių vaizdai. Naudojantis šia technika įmanoma miokardo vizualizacija iki 7 mm.

Rezultatai: a) sumontuota ir sukurta langendorfo metodika, įsisavin-ta ląstelių išskyrimo iš žiurkės širdies procedūra. b) Išmokta dirbti su dviem konfokaliniais mikroskopais – Zeiss 510 ir Nikon, kuriais galima nuskenuoti objektą keliose židinio plokštumose, išsidėsčiusiose objekto tūryje skirtingame gylyje. Kompiuterio pagalba, derinant pjūvių vaizdus išmokta suformuoti tri-mačius ląstelių vaizdus (1 pav.).

1 pav. Žiurkės kardiomiocitų trimatis vaizdas (3D), naudojant Nikon mikroskopą (40X didini-mas).

c) Sukurti nauji ląstelių dažymo veikimo potencialui bei kalciui jautriais dažais protokolai (Pvz. 2 pav. Žiurkės širdies kardiomiocito išskleistas 3D vaiz-das, t.y. sluoksninis skanavimas su Nikon konfokaliniu mikroskopu esant NIR potencialui jautriam fluorescenciniam dažui JPw6033 (2µl/1ml Tyrode).


2 pav. Žiurkės širdies sluoksninis skanavimo vaizdas, naudojant Nikon konfokalinį mikroskopą.

Išvados. Įsisavinus žiurkės širdies ląstelių išskyrimo procedūras, ištirtos NIR potencialui jautrių fluorescuojančių dažų savybės, nustatyta optimali dažų koncentracija (JPw6033 - 2µl/1ml Tyrode) ląstelių vizualizavimui, o tai svarbu tiriant veikimo potencialo amplitudės ir trukmės alternantų susidarymo mechanizmus. Naujų metodikų įsisavinimas ir valdymas su-teikia galimybę giliau pažvelgti į širdies ląsteles ir leidžia tikslingai inter-pretuoti gaunamus rezultatus.

Doktorantų stažuotės užsienio mokslo centruose 2012–2013 m.

Projekto Studentų mokslinės veiklos skatinimas leidinys.2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto

„Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-01-V priemonė„Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas, mobilumo ir studentų

mokslinių darbų skatinimas“

lietuvos mokslo taryba, Gedimino pr. 3, lT-01103 Vilnius

Maketavo ir spausdino AB spaustuvė „Titnagas“www.titnagas.lt

Documents

Doktorantų stažuotės užsienio mokslo centruosestudentai.lmt.lt/DOKUMENTAI/KONFERENCIJOS/Doktorantu...Basic Adlerian Scales for Interpersonal Success Adult Form) (BASIS-A) [10]