DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS...Gamtinio karkaso teritorij ... DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Miesto vystymo koncepcija. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 5 ĮVADAS Šis darbas

L I E T U V O S P R O J E K T A V I M O

Į M O N I Ų A S O C I A C I J O S

N A R Y S

NARö

KOMPLEKSAS TOMAS METAI ATESTATO Nr. 0428

U-0990

BENDRASIS PLANAS. RENGIMO ETAPAS.

KONCEPCIJOS RENGIMO STADIJA II 2010

A L Y T A U S R A J O N O

S A V I V A L D Y B ö D A U G A I

DAUGŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS. MIESTO VYSTYMO KONCEPCIJA

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYB öS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENG öJAS:

UAB „URBANISTIKA“

PAREIGOS PAVARDö PARAŠAS

DIREKTORIUS J. JAZAVITAS

DIR. PAV. VYR. ARCHITEKTAS L. NAUJOKAITIS

PROJEKTO VADOVö (A1225) A. GRIGŪNIENö

DAUGŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS. Miesto vystymo koncepcija.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010

1

DAUGŲ MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO SUDöTIS

RENGIMO ETAPAS

1. ESAMOS BŪKL öS ANALIZ öS STADIJA I Tomas Esamos būkl÷s analiz÷s aiškinamasis raštas Br÷žiniai: 1.1. Esamos būkl÷s žem÷s naudojimo br÷žinys M 1:5 000; 1.2. Esamos būkl÷s inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys M1:5 000. 2. KONCEPCIJOS RENGIMO STADIJA II Tomas Koncepcijos rengimo aiškinamasis raštas Pagrindiniai br÷žiniai: 2.1. Miesto erdvin÷s raidos koncepcija (Pirmas ir Antras variantai M 1:5 000); 2.2. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Pirmas ir Antras

variantai M 1:5 000); III Tomas Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas 3. SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA IV Tomas Sprendinių konkretizavimo aiškinamasis raštas Br÷žiniai: 3.1. Miesto išor÷s struktūra, miesto teritorijos ribų urbanistin÷s pl÷tros

br÷žinys M 1:50 000; 3.2. Žem÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai M 1:5 000; 3.3. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga, gamtos ir kultūros paveldo objektų

išsaugojimas ir renovacija M 1:5 000; 3.4. Žaliųjų plotų sistemos vystymas M 1:10 000; 3.5. Rekreacinių erdvių ir turizmo pl÷tojimo br÷žinys M 1:10 000; 3.6. Susisiekimo infrastruktūra M 1:10 000; 3.7. Inžinerin÷ infrastruktūra M 1:5 000. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS V Tomas Sprendinių poveikio vertinimas BAIGIAMASIS ETAPAS VI Tomas Bendrojo plano viešo svarstymo ataskaita



2

TURINYS

Darbą parengusių specialistų sąrašas 4 ĮVADAS 5 1. DAUGŲ MIESTO TERITORIJOS VYSTYMO PRIELAIDOS IR

TIKSLAI 6

1.1. Miestas Lietuvos, Alytaus apskrities ir Alytaus rajono perspektyvin÷je erdvin÷je sistemoje

6

1.1.1. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas 6 1.1.2. Urbanistinių centrų vystymo kryptys 7 1.2. Miesto teritorijos raidos tikslai ir uždaviniai 8 2. DAUGŲ MIESTO ERDVIN öS STRUKTŪROS KOMPOZICIJA IR

KONCEPCIJA 12

2.1. Socialin÷s – ekonomin÷s raidos prognoz÷s 12 2.1.1. Gyventojų skaičiaus prognoz÷s 12 2.1.2. Būsto pl÷tros prognoz÷ 16 2.1.3. Gyventojų užimtumo struktūros pokyčių prognoz÷ 18 2.1.4. Paslaugų infrastruktūros poreikio prognoz÷ 18 2.2. Miesto naujų teritorijų poreikis 19 2.3. Miesto erdvin÷ kompozicija bei ją formuojantys veiksniai 21 2.4. Miesto erdvin÷s struktūros pl÷tros kryptys ir variantai 22 2.4.1. Planuojami Daugų miesto teritorijos vystymo koncepcijos variantai

dvidešimties metų laikotarpiui 23

2.4.2. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas 26 2.4.3. Pagrindiniai miesto pl÷tros variantų kompoziciniai elementai,

formuojantys miesto struktūrą 27

2.5. Miesto teritorijos vystymo tipai ir būdai 28 2.5.1. Miesto teritorijos vystymo tipai 28 2.5.2. Teritorijos vystymo tipų pasiskirstymas mieste 30 2.5.3. Prioritetiniai miesto teritorijos vystymo būdai 31 2.5.4. Teritorijos vystymo būdų pasiskirstymas miesto teritorijoje pagal

variantus 32

2.6. Gamtosaugos kryptys 33 3. DAUGŲ MIESTO TERITORIJOS PLANIN ö STRUKTŪRA,

TERITORIJ Ų FUNKCIJOS IR NAUDOJIMAS 35

3.1. Miesto planin÷s struktūros pl÷tojimo sprendiniai 35 3.2. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai 36 3.3. Miesto žaliųjų plotų sistemos vystymas 40 3.4. Miesto kultūros paveldo apsaugos kryptys 41



3

3.4.1. Apsaugos principai 41 3.4.2. Saugojimo prioritetai ir bendrieji paveldosauginiai apribojimai 42 3.5. Miesto susisiekimo infrastruktūros vystymo koncepcija 43 3.5.1. Svarbiausi tikslai vystant susisiekimo infrastruktūrą Daugų mieste 43 3.5.2. Pagrindin÷s priemon÷s įgyvendinant Daugų miesto susisiekimo

infrastruktūros tikslus 44

3.6. Miesto inžinerin÷s infrastruktūros vystymo kryptys 45 3.6.1. Vandens tiekimo sistemos vystymo koncepcija 45 3.6.2. Vandenvalos sistemos vystymo koncepcija 47 3.6.3. Atliekų tvarkymo koncepcija 50 3.6.4. Miesto energetikos vystymo koncepcija 50 3.7. Miesto įtaka gretimose teritorijose 52 4. MIESTO TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS

REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI 53

4.1. Teritorijos reglamentavimo principai 53 4.2. Konceptualūs miesto teritorijos vystymo reglamentai 55 PANAUDOTOS LITERAT ŪROS SĄRAŠAS PAGRINDINIAI BR öŽINIAI Miesto erdvin÷ struktūra (Pirmas variantas) M 1:5 000 Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Pirmas variantas)

M 1:5 000

Miesto erdvin÷ struktūra (Antras variantas) M 1:5 000 Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Antras variantas)

M 1:5 000

PAPILDOMI BR öŽINIAI Miesto teritorijos vystymo būdai (Pirmas variantas) M 1:5 000 Miesto teritorijos vystymo būdai (Antras variantas) M 1:5 000



4

DARBĄ PARENGUSIŲ SPECIALISTŲ SĄRAŠAS UAB „URBANISTIKA“

1. Alicija Grigūnien÷ - darbo vadov÷: Teksto skyriai: Įvadas, 1-as, 2-as, 3-as, 4-as skyriai. Grafin÷ dalis: Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai.

2. Linas Naujokaitis – projekto konsultantas - koordinatorius. 3. Giedr÷ Ratkut÷ - Skačkauskien÷: Teksto skyriai: Įvadas, 1-as, 2-as, 3-as, 4-as skyriai. Grafin÷ dalis: Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. 4. Dalia Bagdonait÷: Teksto skyriai: 1-as, 2-as, 3-as skyriai. Grafin÷ dalis: Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai. 5. Rasa Rudyt÷-Murauskien÷ Teksto skyriai: 1-as, 3-as skyriai. Grafin÷ dalis: Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. 6. Valdas Maleckas Teksto skyriai: 1-as, 3-as skyriai. 7. Nijol÷ Kučinskien÷: Duomenų apdorojimas GIS pagalba, žem÷lapių kompiuterin÷ grafika. VGTU TERITORIJ Ų PLANAVIMO INSTITUTAS 8. Prof. dr. Marija Burinskien÷: Teksto skyriai: 1-as, 3-as skyriai. 9. Prof. dr. Jūrat÷ Jurevičien÷: Teksto skyriai: 3-as skyrius. Grafin÷ dalis: Miesto erdvin÷s raidos koncepcija (kultūros paveldas); Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (kultūros paveldas). 10. Rūta Skripkien÷: Teksto skyriai: 2-as skyrius.



5

ĮVADAS

Šis darbas parengtas vadovaujantis Alytaus rajono savivaldyb÷s Tarybos 2009 m. geguž÷s 28 d. sprendimu Nr. K-193 „D÷l pritarimo projekto rengimui“ ir 2009 m. lapkričio 18 d. Administracijos direktoriaus patvirtinta „Planavimo darbų programa“ bei Technine specifikacija, planavimo sąlygomis bei remiantis Lietuvos įstatymais, Vyriausyb÷s nutarimais, taisykl÷mis ir kitais norminiais dokumentais reglamentuojančiais planavimą. Savivaldyb÷s teritorijos dalių (miestų ir miestelių) bendrųjų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-263 (LR aplinkos ministro 2006-12-14 įsakymo Nr. D1-591 redakcija) patvirtintos „Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisykl÷s“. 2010 m. atlikus Daugų miesto teritorijos bendrojo plano esamos būkl÷s analizę, buvo pereita prie antrosios rengimo etapo stadijos – miesto vystymo koncepcijos. Pagrindinis ir bendriausias Daugų miesto teritorijos bendrojo plano tikslas – sudaryti palankiausias sąlygas Daugų miesto teritorijos darniam vystymuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai ekonomikos ir socialinei raidai, kartu nepadarant žalos aplinkai. Koncepcijos rengimo stadijos metu nustatomi teritorijos erdvin÷s struktūros kompozicija, planin÷s ir erdvin÷s struktūros vystymosi principai, teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai, parenkant teritorijos pl÷tros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius. Parengiami galimi alternatyvūs miesto teritorijos vystymosi variantai bei jų palyginamoji analiz÷, nustatomi teritorijos tvarkymo, reglamentavimo ir apsaugos principai. Miesto vystymo koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui – iki 2030 m. Rengiant koncepciją vadovaujamasi Alytaus rajono savivaldyb÷s 2007-2013 m. strategin÷s pl÷tros planu. Rengiant Daugų miesto teritorijos bendrojo plano koncepciją buvo remiamasi Europos Sąjungoje visuotinai priimta tvaraus vystymosi ideologija. Tvarus (darnus) vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomen÷s tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartin÷ms ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Tam, kad nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Daugų miesto teritorijos vystymo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai, rengiamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu konsultuojamasi su tam tikromis valstyb÷s ir savivaldyb÷s institucijomis, visuomene, atsižvelgiama į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus. Parengiama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita ir konsultacijų su visuomene dokumentai, jie pateikiami planavimo organizatoriui. Ši išsami informacija apie galimas reikšmingas bendrojo plano koncepcijos sprendinių įgyvendinimo pasekmes aplinkai taps svarbiu kriterijumi tvirtinant Daugų miesto teritorijos vystymo erdvin÷s raidos koncepciją savivaldyb÷s taryboje. Daugų miesto teritorijos vystymo koncepcijos pateikiama medžiaga suskirstyta į 4 skyrius, iliustruotus grafikais ir schemomis. Išskiriami du teritorijos vystymo koncepcijos variantai aprašomi 2-ame ir 3-ame skyriuose. Grafinę dalį sudaro miesto teritorijos vystymo erdvin÷s struktūros – miesto erdvin÷s raidos koncepcijos dviejų variantų br÷žiniai ir miesto teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų dviejų variantų br÷žiniai.



6

1. DAUGŲ MIESTO TERITORIJOS VYSTYMO PRIELAIDOS IR TIKSLAI 1.1. Daugų miestas Lietuvos, Alytaus apskrities ir Alytaus rajono savivaldyb÷s perspektyvin÷je erdvin÷je sistemoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas įtvirtino šalies teritorijos erdvin÷s struktūros pl÷tros modelį, kuriame urbanistinę sistemą sudaro gana tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas ir urbanistin÷s integracijos ašys. Toks modelis įgalina reguliuoti urbanizacijos procesą ir švelninti galimas urbanizacijos neigiamas pasekmes aplinkai. Gyvenamųjų vietovių tinklas remiasi hierarchinių miestų suskirstymu pagal jų dydį, potencialą ir vaidmenį administracinio suskirstymo sistemoje. Jį sudaro:

• metropoliniai centrai (Vilnius, Kaunas, Klaip÷da, Šiauliai, Panev÷žys), • regioniniai centrai (kiti apskričių centrai ir kai kurie busimieji regionų centrai), • lokaliniai centrai (esamų ir būsimų savivaldybių centrai).

Urbanistin÷s integracijos ašys taip pat suskirstytos pagal hierarchinius lygmenis priklausomai nuo jų svarbos ir apimamos teritorijos. Šie lygmenys yra:

• I lygmuo – tarptautin÷s ir nacionalin÷s urbanistin÷s integracijos ašys (įvairių kategorijų tarptautiniai transporto koridoriai),

• II lygmuo – regionin÷s urbanistin÷s integracijos ašys (jungiančios regionų centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens centrais bei urbanistin÷s integracijos ašimis),

• III lygmuo – lokalin÷s jungtys (jungiančios savivaldybių centrus tarpusavyje ir su aukštesnio lygmens ašimis).

Alytaus apskrityje yra susiklostęs gana tolygus (išskyrus apskrities pietrytinę dalį) gyvenamųjų vietovių tinklas, kuriame dominuoja kiek gyventojų skaičiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu apskrities centras Alytus, kuris priskiriamas regioninei A kategorijai. Parduotos pramon÷s produkcijos dalis Alytuje sudaro beveik 80% nuo visos apskrities, tod÷l kitoms keturioms savivaldyb÷ms tenka tik 20%. 1.1.2. Atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas Alytaus apskrities periferin÷ pad÷tis (didel÷ apskrities teritorijos dalis yra pasienio zonoje) ir didel÷ ekonomin÷ socialin÷ diferenciacija tarp gyvenamųjų vietovių suformuoja atitinkamas gyvenamųjų vietovių tinklo pl÷tojimo nuostatas, kurios turi remtis darnaus vystimosi strategija ir realizuotis regionin÷s politikos priemon÷mis. Nežiūrint bendro ir, tuo pačiu, miestų gyventojų skaičiaus maž÷jimo, urbanizacijos procesas vyks augant ekonomikai ir ger÷jant gyvenimo kokybei. Gyvenamosios vietov÷s vystysis visų pirma vidinių teritorinių rezervų sąskaita, o didesni ir sparčiau augantys miestai – užimant gretimas teritorijas. Alytaus apskrityje susiklost÷ kelių hierarchinių lygių gyvenamųjų vietovių tinklas Jį sudaro:

• Alytus – regiono (apskrities) centras ir Alytaus rajono savivaldyb÷s centras, • Druskininkai, Lazdijai ir Var÷na – atitinkamų savivaldybių centrai, • Daugai, Simnas, Veisiejai – miestai, potencialiai galintys tapti savivaldybių

centrais,



7

• Merkin÷ – miestelio statusą turinti vietov÷, tačiau d÷l savo geografin÷s pad÷ties, istorin÷s praeities ir patogios dislokacijos prie magistralinių ir krašto kelių, galinti tapti perspektyviu savivaldyb÷s centru.

Būtent apie Daugus galima pasakyti, kad tai perspektyvinis naujos savivaldyb÷s centras, iš vienos pus÷s, o iš kitos tai galima kurortin÷ vietov÷, siekianti įteisinti savo rekreacinį statusą. Apskrities miestai, kaip savivaldybių centrai, taip ir kiti miestai, neturintys administracinių centrų statuso, išsid÷stę apskrities teritorijoje labai tolygiai, kas patogu gyventojų aptarnavimo požiūriu. Dabartin÷ miestų gyventojų maž÷jimo tendencija pagal Statistikos departamento prognozes tur÷tų baigtis iki 2012-2015 metų ir v÷liau prasid÷ti nežymus gyventojų skaičiaus augimas. Rinkos ekonomikos sąlygomis n÷ra veiksmingų centralizuotų ekonominių priemonių miestų gyventojų skaičiui stabilizuoti ir didinti. Viena iš veiksmingesnių priemonių, skatinančių mažų miestų (miestelių) vystymąsi – savivaldybių administracinių centrų statuso suteikimas. Ši priemon÷ n÷ra savitiksl÷, jos tikslas – pad÷ti kurtis pilietinei visuomenei, sužadinti visuomen÷s iniciatyvas vietose, didinti administracinius geb÷jimus ir sudaryti palankias sąlygas ekonomikai, infrastruktūrai vystyti ir gyvenimo kokybei gerinti.

1.1.2. Urbanistinių centrų vystymo kryptys Kaip min÷ta aukščiau, skaičiuojamame periode savivaldybių administracinių centrų statusą siūloma suteikti Daugų, Simno ir Veisiejų miestams bei Merkin÷s miesteliui. Administracinių centrų statuso suteikimo procesas n÷ra savaiminis, pirmiausiai jis priklauso nuo visuomen÷s iniciatyvos ir ryžto, būsimo centro aiškios funkcijos ir patogios pad÷ties susisiekimo ryšių požiūriu ir ekonominių samprotavimų. Visus šiuos kriterijus visumoje gal÷tų atitikti siūlomos gyvenamosios vietov÷s. Tolimesnio urbanistinių centrų vystymo kryptys diferencijuojamos priklausomai nuo miesto administracinio statuso, dydžio, socialinio ekonominio potencialo ir pagrindinių funkcijų: Naujų galimų savivaldybių (Daugų, Simno, Veisiejų, Merkin÷s) pagrindin÷s vystymo kryptys būtų:

• savivaldybių bendruomenių pastangų inicijavimas ir r÷mimas verslui pl÷toti, • gyventojų įtraukimas į aktyvią veiklą, stiprinant savivaldyb÷s potencialą, • savivaldybių strateginių pl÷tros planų rengimas ir jų įgyvendinimo priemonių

realizavimas. Visi aukščiau išvardinti esami ir naujai steigiami savivaldybių centrai, jų tarpusavio ryšiai sudaro apskrities urbanistinį karkasą, kuris apskrities lygmenyje detalizuoja ir papildo šalies urbanistinį karkasą, pateiktą ir patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šiame urbanistiniame karkase pagrindinį stiprinantį vaidmenį atlieka Alytus ir Druskininkai. Pastarieji d÷l savo specifin÷s funkcijos, pakankamo potencialo ir teritorinio išsid÷stymo realiai tampa didelio pietų Lietuvos rekreacinio regiono centru. Gyvenamųjų vietovių raida Alytaus rajone

a. Gyventojų skaičiaus ir socialin÷s demografin÷s struktūros nepalankios raidos tendencijos:

� maž÷jantis gyventojų skaičius d÷l neigiamo ir maž÷jančio natūralaus prieaugio;

� su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu žmonių sluoksnis palaipsniui maž÷ja ir yra 1,2 – 2,5 karto mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje;



8

� užimtumas žem÷s ūkyje (pirmajame sektoriuje) labai didelis – apie 39 %, prognoz÷ – maž÷s 2 – 3 kartus;

� darbingo amžiaus gyventojų dalis 1,24 mažesn÷, o pensinio amžiaus dalis 2,1 karto didesn÷ negu Alytaus mieste.

b. Gyvenamųjų vietovių sistemos transformacijos poreikis:

� Lietuvos teritorijos bendrajame plane numatyti du vietiniai centrai Daugai ir Simnas n÷ra paj÷gūs tinkamai suformuoti rajono gyvenamųjų vietovių sistemą socialin÷s, ekonomin÷s, inžinerin÷s infrastruktūrų ir kitais požiūriais;

� kaimo gyvenamosios vietov÷s smulkios ir iš esm÷s atitinka smulkaus žem÷s ūkio interesus, didelis kaimo gyvenviečių būstų ir teritorijos inžinerin÷s įrangos nusid÷v÷jimas, praktiškai nereali jų masinio atnaujinimo tikimyb÷, o tuo labiau modernizavimo;

� praktiškai visos iki 200 gyventojų vietov÷s 1979 – 2001 metais nyko 1-10, 10-49 ir 50-199 gyventojų vietov÷se vidutiniškai -5,2 %; -2,8 % ir –1,4 % per metus tempais;

� į perspektyvios gyvenamųjų vietovių sistemos bazę gali pretenduoti Alytaus, Daugų ir Simno miestai bei 31 kaimo vietov÷, turinti daugiau kaip 200 gyventojų, didžiausią institucinį aprūpinimą ir per pastaruosius du dešimtmečius išlaikiusi ir padidinusi gyventojų skaičių.

c. Gyvenamųjų vietovių sistemos pl÷tra: Alytaus rajono gyvenamųjų vietovių sistemoje aukščiausia kategorija priskiriama Alytaus miestui:

a kategorija – Alytaus miestas Alytus yra faktinis rajono centras, vykdantis ir lokalaus centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietov÷ms.

b kategorijos centrai (iš viso 2): Daugai (miestas) Jo teritoriją konsoliduoti su Daugų kaimo, Salos ar kitų gyvenamųjų vietovių teritorijomis. Kitų teritorijų prijungimo racionalumą patikslinti rengiant Daugų bendrąjį planą. Simnas (miestas) Šio miesto teritoriją konsoliduoti su Kalesninkais ir kitomis gyvenamosiomis vietov÷mis, kurių prijungimo racionalumą patikslinti rengiant Simno bendrąjį planą.

b kategorijos centrai turi galimybę pl÷toti pramonę ir verslą, taip pat pagrindines gyventojų kultūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas ir įmones. Bendras gyventojų skaičius šiuose centruose yra apie 6,4 tūkst. Vietinių b ir c centrų pl÷troje privalomoji savivaldyb÷s dalis apima socialinio būsto pl÷trą, specialistams reikalingo aukštos kokyb÷s būsto pl÷trą, inžinerinių tinklų, gatvių, atliekų surinkimo sistemų pl÷trą, modernizavimą, naudojimą ir priežiūrą, viešojo transporto sistemos vystymą aptarnavimo pastovumo ir kokyb÷s garantijas, parengti baigtiniai pasiūlymai investuotojams. 1.2. Miesto teritorijos raidos tikslai ir uždaviniai Daugų miesto pl÷tros prioritetai turi atitikti Alytaus rajono pagrindines vystymo kryptis, kurias nusako Alytaus rajono savivaldyb÷s 2007-2013 m. strategin÷s pl÷tros planas:



9

• verslo, turizmo ir žem÷s ūkio pl÷tra; • infrastruktūros ir aplinkos pl÷tra; • modernios ir saugios visuomen÷s pl÷tra.

Pl÷tojant verslą ir turizmą, infrastruktūrą bei socialinę gerovę strateginiame pl÷tros plane yra numatoma didinti rajono verslo įmonių konkurencingumą, pl÷toti turizmo paslaugas, siekiant, kad Alytaus rajonas taptų tarptautinio turizmo dalimi, modernizuoti rajono transporto infrastruktūrą, siekiant užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą, modernizuoti ir pl÷toti inžinerinį aprūpinimą, užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą ir pl÷totę bei socialinę integraciją, užtikrinti rajono gyventojams švarią ir sveiką gamtinę aplinką išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę. Pl÷tojant rekreaciją ir turizmą Alytaus rajono savivaldyb÷je bei regione, didelis vaidmuo tenka Daugams. Kaip rašoma Alytaus rajono savivaldyb÷s tarybos aiškinamajame rašte d÷l siūlymo Lietuvos Respublikos vyriausybei suteikti Daugų miestui kurortin÷s teritorijos statusą tikslingumo, pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys galimybę Daugų miestui suteikti kurortin÷s teritorijos statusą, yra šie:

- Daugų mieste esantys gausūs gamtiniai ištekliai (ežerai, miško parkai ir vaizdingas reljefas, švarus oras), formuojantys sveikatai palankų mikroklimatą, visiškai atitinka kurortinei teritorijai keliamus gamtinių išteklių reikalavimus.

- Daugų miesto turizmo ir poilsio infrastruktūra yra aktyviai tvarkoma, pl÷tojama bei orientuojama į miesto, kaip turizmo ir rekreacijos centro, pl÷trą. Kurortin÷s teritorijos statusas harmoningai papildytų šią miesto pl÷tos kryptį ir suteiktų papildomų impulsų šiai pl÷trai įgyvendinti.

- nacionalinių dviračių takų sprendiniai Alytaus apskrityje, pagrindin÷s nacionalin÷s dviračių trasos: Valstybin÷ siena (Akmeniai) – Druskininkai – Eigirdonys – Vilnius – Anykščiai, trasos atkarpa Daugai.

- nacionalin÷s autoturizmo trasos „Nemuno kelias” lankytinos Daugų miesto vietos įtrauktos į planus.

- nacionalin÷s vandens turizmo Nemuno trasos lankytinos vietos taip pat apima Alytaus rajono teritorijos lankytinus aktyvaus poilsio objektus Dauguose (pagal LRV nutarimą 2008-07-09 Nr. 674).

- Nemuno zonos kaip, kultūrin÷s – turistin÷s zonos, potencialo pl÷tros ir galimybių studijos pl÷tros koncepcijoje Daugai minimi kaip turintis aukštą potencialą traukos objektas.

- Daugų miestas Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane yra priskirtas prie perspektyvinių kurortinių teritorijų kartu su Veisiejais ir Nemunaičiu. Pagrindiniai miesto raidos uždaviniai, vystant Daugų miestą, kaip rekreacinę ir kurortinę vietovę:

• pl÷sti rekreacijai gamtin÷je aplinkoje specializuotų teritorijų tinklą ir kurti jų infrastruktūrą;

• intensyvinti turizmo pl÷trą ir stiprinti jo potencialą; • sudaryti sąlygas gydomosios (sanatorin÷s) rekreacijos, turizmo, poilsio ir

pramogų centrų kūrimui; • gerinti veikiančių rekreacijos objektų būvį; • vystyti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, tame tarpe motelių ir kempingų,

tinklą;



10

• sudaryti prielaidas pažinti miesto gamtinei bei kultūros paveldo įvairovei, eksponuoti svarbiausias jos vertybes;

• demonstruoti saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdus. Pagrindinis Daugų miesto bendrojo plano tikslas – sudaryti palankiausias sąlygas miesto teritorijos darniam vystymuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai ekonomikos ir socialinei raidai, kartu nepadarant žalos aplinkai. Naujasis Daugų miesto bendrasis planas turi tapti praktišku planavimo dokumentu, suprantamu miesto gyventojams, norintiems gyventi jaukiame, patogiame mieste. Bendrasis planas turi tarnauti priimant sprendimus d÷l investicijų, tapti stabilumą mieste užtikrinančiu garantu, tapti pagrindiniu miesto statybų kodeksu, koordinuojančiu visuomen÷s, valdžios, verslo veiksmus, bei leidžiančiu racionaliai panaudoti esamus išteklius. Teritorijų planavimo įstatymas bei Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisykl÷s nustato bendruosius tikslus ir uždavinius, siektinus rengiant miesto teritorijos bendrąjį planą. Atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir planuojamos teritorijos ypatumus, rengiant Daugų miesto bendrąjį planą, be bendrųjų miesto teritorijos pl÷tros uždavinių iškyla uždavinys - koreguoti miesto ribas ir plotą. Daugų miesto koncepcijos iki 2030 metų pagrindiniai tikslai Koncepcijoje pateikiama Daugų miesto raidos tikslų sistema yra orientuota į 20 metų prognozinį laikotarpį. Koncepcijos rengimo stadijos metu nustatomi teritorijos planin÷s ir erdvin÷s struktūros vystymo principai, teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai bei teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentavimo ypatumai. Miesto teritorijos struktūra, remiantis tvariosios (subalansuotos) pl÷tros principais, formuojama kaip vieninga funkciškai integruota sistema, motyvuota socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu, paveldosauginiu ir kitais požiūriais. Pagrindinis tikslas, vystant Daugų miestą ir tobulinant miesto struktūrą, yra sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestiečiams, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę, bei pasiūlyti kokybiškas ir išskirtines rekreacijos ir turizmo, kurortinio sveikatinimo paslaugas, paremtas vietiniais gamtiniais bei kultūriniais ištekliais, miesto svečiams. Tvarus erdvin÷s struktūros vystymas jungia pagrindinius veiksnius: visuomenę, ekonomiką ir aplinką. Tod÷l yra nustatyti šie pagrindiniai miesto teritorijos tvarkymo principai:

• miesto, rajono ir regiono socialin÷s – ekonomin÷s politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštaringos;

• gyvenimo kokyb÷s gerinimas, išsaugant gamtin÷s bei kultūrin÷s aplinkos vertybes;

• turimų išteklių racionalus panaudojimas; • užimtumo didinimas skatinant verslo, paslaugų infrastruktūros ir ūkin÷s veiklos

vystymą;



11

Remiantis miesto teritorijos tvarkymo pagrindiniais principais yra konkretizuojami Daugų miesto vystymo raidos pagrindiniai uždaviniai:

• racionaliai nustatyti miesto teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus; • užtikrinti tikslingą ir harmoningą erdvin÷s struktūros raidą, remtis erdvinio

urbanistinio karkaso principais bei siekti tolygaus miesto teritorijų išd÷stymo ir darnos;

• esamų miesto kvartalų renovacija ir neefektyviai panaudotų teritorijų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenamųjų, darbo bei poilsio vietų darnos;

• užtikrinti gamtinio karkaso erdvin÷s struktūros vystymą; • urbanistinį ir gamtinį karkasą harmonizuoti bendrame erdviniame kontekste,

atsižvelgiant į miesto teritorijos savitumo išsaugojimą ir vystymą, miesto teritorijos turimo potencialo kuo geresnį panaudojimą;

• kultūros paveldo saugojimas ir puosel÷jimas; • vystyti transporto infrastruktūrą, užtikrinant patogų, kokybišką, saugų

gyventojams ir aplinkai susisiekimą, transporto sistemos darnią pl÷trą; • rekreacijos ir turizmo sistemos pl÷tra bei paslaugų kokyb÷s gerinimas; • kurti subalansuotą socialinę aplinką, visavertes gyvenimo ir darbo sąlygas,

užtikrinant sveikatos, socialin÷s apsaugos, švietimo ir ugdymo sistemų veikimą bei pl÷trą;

• pl÷tojant pramonę ir verslą, būtina kuo našiau panaudoti esamas teritorijas; • neįsisavintų pramon÷s, sand÷lių ir komunalinių įmonių teritorijų konversija į

paslaugų ir komercines įmones. Išorinei miesto pl÷trai nustatomi prioritetiniai uždaviniai:

• išorinių funkcinių ryšių tarp miesto ir jo aplinkos gerinimas; • harmoninga priemiesčio pl÷tra ir priemiesčiuose esančio gamtos ir kultūros

paveldo, tradicinių savitumo bruožų išsaugojimas.



12

2. DAUGŲ MIESTO ERDVIN öS STRUKTŪROS KOMPOZICIJA IR KONCEPCIJA 2.1. Daugų miesto socialin÷s – ekonomin÷s raidos prognoz÷s 2.1.1. Daugų miesto gyventojų skaičiaus prognoz÷ Daugų miesto teritorijos gyventojų skaičiaus prognoz÷ (Pirmas variantas). Dauguose, 2009 m. pradžioje gyveno 1407 gyventojai. Gyventojų skaičiaus dinamika pateikiama 2.1.1 lentel÷je. 2.1.1 lent. Gyventojų skaičiaus dinamika, 1979-2008 m.

Metai Gyventojų skaičius

Gimusių skaičius

Gimusių skaičius

1.000 gyventojų

Mirusi ų skaičius

Mirusi ų skaičius

1.000 gyventojų

Natūralus gyventojų prieaugis

1.000 gyventojų

tenka natūra-

laus prieaugio

1 2 3 4 5 6 7 8

1979 2054 – – – – – – 1989 2144 – – – – – – 2001 1458 – – – – – – 2005 1471 – – – – – – 2006 1428 8 5,5 27 18,6 -19 -13,1

2007 1432 13 9,10 18 12,6 -5 -3,5

2008 1407 13 9,2 26 18,3 -13 -9,1

Bendras gyventojų kitimo vaizdas pateikiamas 2.1.1 paveiksle.

1300

1400

1500

1600

1700

1800

1900

2000

2100

2200

1979

1981

1983

1985

1987

1989

1991

1993

1995

1997

1999

2001

2003

2005

2007

Gyv

.ska

ičiu

s

2.1.1 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas Daugų mieste.

Iš 2.1.1 paveikslo matosi, kad Dauguose gyventojų skaičius nuo 1989 m, prad÷jo reikšmingai maž÷ti. Nuo 2001 m. maž÷jimo tempas stabilizavosi, tačiau ir toliau maž÷jimo tendencija išlieka ir 2001 – 2008 m. laikotarpyje siekia vidutiniškai -0,44% per metus. Ilgalaikiu periodu (1970 – 2008 m.) gyventojų maž÷jimo tempas siekia apie



13

0,2 proc. per metus. Nagrin÷jamuoju 2001 – 2008 m. laikotarpiu gyventojų skaičius sumaž÷jo 3,5%. Daugų miestelyje besiklostanti gyventojų skaičiaus maž÷jimo tendencija yra artima situacijai visoje šalyje, Alytaus apskrityje ir Alytaus rajone. 1999–2009 metų duomenimis gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet maž÷ja vidutiniškai po 0,53 proc., Alytaus apskrities teritorijoje – po 0,87 proc., Alytaus rajone – po 0,64 proc. gyventojų. Gyventojų skaičiaus kaitos dinamika pateikta 2.1.2 paveiksle.

2.1.2 pav. Lietuvos, Alytaus apskrities ir Alytaus rajono gyventojų skaičiaus dinamika. (Statistikos departamento duomenimis)

Analogiška gyventojų skaičiaus maž÷jimo problema susiklosčiusi ir kituose, gyventojų skaičiumi artimuose Daugams miestuose. Analizuojant Veisiejų ir Jonišk÷lio miestų gyventojų skaičiaus kaitą pastebimas gyventojų skaičiaus sumaž÷jimas kasmet vidutiniškai po 1,6 ir 0,7 procento.

Vidutiniškas 2006 – 2008 m. laikotarpiu gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyv., Daugų mieste yra sąlyginai mažesnis nei Lietuvos, Alytaus apskrities Alytaus rajono vidutinis skaičius: Dauguose kasmet vidutiniškai yra 7,9 gimimai/1000 gyv., tuo tarpu bendras Lietuvoje gimstančių vaikų skaičius/1000 gyv. siekia 9,8, Alytaus apskrityje – 8,7, Alytaus rajone – 8,3 gimimų/1000 gyv. Artimuose Daugams gyventojų skaičiumi miestuose gimstamumo situacija panaši, ar net kiek blogesn÷: Veisiejuose – 6 gimimai/1000 gyv., Jonišk÷lyje – 8,1 gimimai/1000 gyv.

2006 – 2008 m laikotarpio mirtingumas yra beveik pastovus ir siekia 16,5 žm./1000 gyv. Dauguose gyventojų mirtingumo situacija yra kiek blogesn÷ nei vidutiniškai šalyje (13,3 mirusiųjų sk./1000 gyv.) ir Alytaus apskrityje (14,6 mirusiųjų sk./1000 gyv.). Tuo tarpu Alytaus rajono teritorijoje 2006-2008 m. mirtingumas yra didžiausias – vidutiniškai 18,4 mirimų sk./1000 gyv.

Natūralus gyventojų prieaugis (neatsižvelgiant į migraciją) yra neigiamas ir siekia vidutiniškai -0,89 % per metus. Mirtingumo rodiklis yra du kartus didesnis negu gimstamumo, tai rodo gana smarkų populiacijos sen÷jimą ir narių maž÷jimą. Lietuvos



14

statistikos departamento duomenimis 2001 – 2008 m laikotarpiu Respublikos natūralios kaitos rodiklis vidutiniškai siekia -0,33 proc. per metus. Atliekant gyventojų skaičiaus prognozę visuomet susiduriama su esmine problema – n÷ra ir negali būti jokio gyventojų kitimo d÷snio, nes žmonių populiacija yra veikiama labai daug socialinių, ekonominių, globalinių, gamtinių ir kitų veiksnių, kurių poveikio žmogaus elgsenai matematiškai aprašyti neįmanoma. Prognozuojant gyventojų skaičiaus kitimą tenka remtis empirin÷mis prielaidomis ir ieškoti matematin÷s funkcijos gyventojų skaičiaus kitimo aprašymui. Prognoz÷ atlikta visuotinai pripažintais ekstrapoliaciniais metodais iš anksto pasirenkant gyventojų skaičiaus prieaugio rodiklį ar numatomą jo kitimą. Prognozei panaudota eksponentin÷ funkcija. Prognozuojant išnagrin÷ti trys variantai:

pesimistinis labiausiai tik÷tinas optimistinis.

Pesimistinio scenarijaus atveju pasirinkta, kad gyventojų prieaugis bus neigiamas ir sieks dabartinį -0,4 % lygį. Gyventojų kitimas aprašomas 2.1.3 paveiksle (1 kreiv÷). Pagal šį scenarijų 2030 m. Dauguose gyvens 1290 gyv. Pesimistinio scenarijaus prognoz÷ gali būti vertinama tik kaip tam tikras teorinis įvertis, nes nuolatinio gyventojų maž÷jimo tendencija reikštų gyventojų visišką išnykimą per tam tikrą pakankamai ilgą laiko tarpą. Pasaulin÷s kriz÷s vystymosi prognoz÷s dažnai nurodo bent penkerių metų ekonomikos stagnaciją ar net recesiją. Lietuvos ūkis glaudžiai susijęs su pasaulio ekonomiką ir tod÷l n÷ra priežasčių teigti, kad kriz÷s pasekm÷s bus likviduotos anksčiau.

Labiausiai tik÷tino scenarijaus pagrindu priimta, kad ateinančius penkerius metus gyventojų skaičius maž÷s vidutiniškai 0,44% per metus, t. y. dabartinio laikotarpio tempu, o po penkerių metų gali prasid÷ti nežymus 1% metinis augimas. Šio scenarijaus rezultatai pavaizduoti 2.1.3 paveiksle (2 kreiv÷). Pagal šią kreivę, 2030 m. Dauguose tur÷tų būti apie 1500 gyventojų.

Pagal optimistinį scenarijų galima būtų numatyti palaipsninį ekonomin÷s situacijos ger÷jimą ir nežymų 1% metinį gyventojų did÷jimą. Šios prognoz÷s rezultatai pavaizduoti 2.1.3 paveiksle (3 kreiv÷). Pagal šį scenarijų 2030 m numatomas 1750 gyv. skaičius.

1200

1300

1400

1500

1600

1700

1800

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

Gyv

. ska

ičiu

s

1

2

3

2.1.3 pav. Daugų m. gyventojų kitimo prognoz÷.



15

Daugų miesto teritorijos ir pl ÷tros zonos gyventojų skaičiaus prognoz÷ (Antras variantas). Daugų mieste ir jo pl÷tros zonoje 2008 m. sausio 1 d. gyveno 1686 gyventojai. Gyventojų skaičius pastaraisiais metais maž÷ja (2006 m. šioje teritorijoje gyveno 1719 gyv.) vidutiniškai 0,96 proc. per metus, t. y. gyventojų prieaugis yra neigiamas. Tokį gyventojų prieaugį iš dalies lemia spartesnis gyventojų skaičiaus maž÷jimas Daugų miesto aplinkin÷se teritorijose, nes miesto pastarųjų metų gyventojų maž÷jimo tempas siekia apie 0,4 proc./metus. Prognozuojant išnagrin÷ti trys variantai:

pesimistinis labiausiai tik÷tinas optimistinis

Pesimistinio scenarijaus atveju pasirinkta, kad gyventojų prieaugis bus neigiamas ir sieks apie pusę dabartinio prieaugio, t. y. –0,5 % per metus. Pasirinkti didesnį maž÷jimo tempą n÷ra pagrindo, nes pagal bendrą demografinių procesų modeliavimo teoriją gyventojų skaičius po kurio laiko stabilizuojasi arba maž÷jimo tempas tampa nežymiu. Pesimistinio scenarijaus prognoz÷ gali būti vertinama tik kaip tam tikras teorinis įvertis, nes nuolatinio gyventojų maž÷jimo tendencija reikštų gyventojų visišką išnykimą per tam tikrą pakankamai ilgą laiko tarpą. Gyventojų kitimas aprašomas 2.1.4. paveiksle (1 kreiv÷). Pagal šį scenarijų 2030 m. Dauguose ir jo apylink÷se gyvens 1510 gyventojų.

Gyventojų skaičius priklauso nuo ekonominių sąlygų šalyje. Pasaulin÷s kriz÷s vystymosi prognoz÷s dažnai nurodo bent penkerių metų ekonomikos stagnaciją ar net recesiją. Lietuvos ūkis glaudžiai susijęs su pasaulio ekonomika ir tod÷l n÷ra priežasčių teigti, kad kriz÷s pasekm÷s bus likviduotos anksčiau. Labiausiai tik÷tino scenarijaus pagrindu priimta, kad ateinančius penkerius metus gyventojų skaičius maž÷s vidutiniškai 0,8% per metus, t. y. beveik dabartinio laikotarpio, o po penkerių metų gali prasid÷ti nežymus 0,5% metinis augimas. Tokie rodikliai parinkti d÷l gyventojų skaičiaus kitimo dinamikos ypatybių teritorijose – jose gyventojų skaičius gali maž÷ti sparčiau, o did÷ti l÷čiau negu mieste. Šio scenarijaus rezultatai pavaizduoti 2.1.4. paveiksle (2 kreiv÷). Pagal šią kreivę, 2030 m. Dauguose ir jo pl÷tros teritorijoje tur÷tų būti apie 1760 gyventojų.

Pagal optimistinį scenarijų galima būtų numatyti palaipsninį ekonomin÷s situacijos ger÷jimą ir labai atsargų 0,5% metinį gyventojų did÷jimą. Šios prognoz÷s rezultatai pavaizduoti 2.1.4. paveiksle (3 kreive). Pagal šį scenarijų 2030 m. numatomas 1880 gyventojų skaičius.

1400

1500

1600

1700

1800

1900

2000

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

2022

2024

2026

2028

2030

Gyv

. ska

ičiu

s

1

2

3

2.1.4. pav. Daugų m. ir miesto pl÷tros zonos gyventojų skaičiaus kitimo prognoz÷



16

2.1.2. Būsto pl÷tros prognoz÷ Daugų miesto teritorijos būsto pl÷tros prognoz÷ (Pirmas variantas). Būsto pl÷tros prognoz÷je nurodomi labiausiai tik÷tinas ir optimistinis variantai. D÷l duomenų trūkumo Daugų miesto gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas buvo nustatytas apytiksliai apskaičiuojant naudingą gyvenamąjį plotą pagal turimus būsto tipo ir vidutinius būsto ploto, atsižvelgiant į tipą, duomenis. Gyvenamasis fondas Daugų mieste sudaro apytiksliai 37,72 tūkst. kv. m. Vienam gyventojui 2009 m. nustatytas tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas yra 27,02 m2 (statistikos departamento 2009 m. duomenimis Alytaus rajono miestų: rajone yra 2 miestai– Simnas ir Daugai, gyventojų skaičius buvo 3132 gyv., naudingas gyvenamasis plotas – 81,9 tūkst. kv. m, vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas – 26,15 m2). Labiausiai tik÷tinu variantu daroma prielaida, kad Daugų mieste 2030 m. vienam gyventojui teks 29–30 kv. m. bendro naudingo ploto, tuomet prognozuojamojo periodo pabaigoje – 2030 m. – visas gyvenamasis fondas sudarys 43,5–45 tūkst. kv. m (vidutinis metinis augimas 20 metų periodu sudarys 0,289–0,364 kv. m). Toks būsto pl÷tros procesas labiausiai įtakojamas gyventojų skaičiaus augimo, kuris prognozuojamas labiausiai tik÷tinu variantu, bei gyvenimo sąlygų ger÷jimo atveju.

2.1.2. lent. Prognozuojamas gyvenamojo fondo poreikis Daugų mieste iki 2030 m.

Labiausiai tik÷tinas

variantas Optimistinis

variantas Gyventojų skaičius, 2009 m. (tūkst. gyv.)

1396

Bendras naudingas gyvenamasis fondas, 2009 m. (tūkst. kv. m)

37,72

Vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas, 2009 m. (kv. m)

27,02

Prognozuojamas gyventojų skaičius, 2030 m. (tūkst. gyv.)

1500 1750

Papildomas gyvenamojo fondo prieaugis d÷l gyventojų skaičiaus padid÷jimo (tūkst. kv. m), 2030m.

3,0-3,1 11,0-11,2

Gyvenamojo fondo prieaugis d÷l gyvenimo sąlygų ger÷jimo (tūkst. kv. m), 2030 m.

2,7-4,1 6,3-6,45

Prognozuojamas naudingas gyvenamasis fondas, 2030 m. (tūkst. kv. m)

43,5-45,0 54,5-55,5

Prognozuojamas vienam gyventojui teksiantis naudingas gyvenamasis plotas, 2030 m. (kv. m)

29–301 31,62

Optimistiniu variantu prognozuojama, kad 2030 m. siekiant Europos Sąjungos miestų 2007 metų gyvenamojo fondo rodiklių Daugų mieste vienam gyventojui teks 31,6 kv. m bendro naudingo gyvenamojo ploto vienam gyventojui. Šiuo analizuojamu variantu gyvenamasis fondas sudarys 54,5-55,5 tūkst. kv. m. (vidutinis metinis gyvenamojo ploto augimas 20 metų periodu sudarys 0,839–0,889 tūkst. kv. m).

1 Prognozuojamas naudingojo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, padid÷jimas d÷l nuolat did÷jančio naudingo gyvenamojo ploto vidurkio visoje šalyje. 2 Prognozuojamas naudingojo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, padid÷jimas d÷l Europos Sąjungos miestuose gyvenamojo fondo lygio pasiekimo iki 2030 m.



17

Daugų miesto teritorijos ir jo pl ÷tros zonos būsto prognoz÷ (Antras variantas). Būsto pl÷tros prognoz÷je nurodomi labiausiai tik÷tinas ir optimistinis variantai. D÷l duomenų trūkumo Daugų miesto ir jo pl÷tros teritorijos gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas buvo nustatytas apytiksliai apskaičiuojant naudingą gyvenamąjį plotą pagal turimus būsto tipo ir vidutinius būsto ploto, atsižvelgiant į tipą, duomenis. Gyvenamasis fondas Daugų mieste ir pl÷tros zonoje sudaro apytiksliai 48,5 tūkst. kv. m. Vienam gyventojui 2008 m. nustatytas tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas yra 28,7 m2 (gyv. skaičius Daugų seniūnijos duomenimis pl÷tros zonoje 2008 metais buvo 279 gyventojai (Daugų miesto gyventojų skaičius statistikos departamento duomenimis 2008 m. 1407 gyventojai)).

Kaip ir pirmuoju būsto prognoz÷s atveju, analizuojant būsto prognoz÷s antrąjį variantą daroma prielaida, kad labiausiai tik÷tinu variantu Daugų mieste ir pl÷tros zonoje 2030 m. vienam gyventojui teks 29–30 kv. m. bendro naudingo ploto, tuomet prognozuojamojo periodo pabaigoje – 2030 m. – visas gyvenamasis fondas sudarys 51,0–53,0 tūkst. kv. m (vidutinis metinis augimas 20 metų periodu sudarys 0,125–0,225 kv. m). Toks būsto pl÷tros procesas labiausiai įtakojamas gyventojų skaičiaus augimo, kuris prognozuojamas labiausiai tik÷tinu variantu, bei gyvenimo sąlygų ger÷jimo atveju.

2.1.3. lent. Prognozuojamas gyvenamojo fondo poreikis Daugų mieste, įskaitant miesto pl÷tros zoną, iki 2030 m.

Labiausiai

tik÷tinas variantas Optimistinis

variantas Gyventojų skaičius, 2008 m. (tūkst. gyv.)

1686

Bendras naudingas gyvenamasis fondas, 2009 m. (tūkst. kv. m)

48,5

Vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas, 2009 m. (kv. m)

28,7

Prognozuojamas gyventojų skaičius, 2030 m. (tūkst. gyv.) 1760 1880 Papildomas gyvenamojo fondo prieaugis d÷l gyventojų skaičiaus padid÷jimo (tūkst. kv. m), 2030 m.

2,1-2,3 6,1-6,2

Gyvenamojo fondo prieaugis d÷l gyvenimo sąlygų ger÷jimo (tūkst. kv. m), 2030 m.

0,5-2,2 4,8-4,9

Prognozuojamas naudingas gyvenamasis fondas, 2030 m. (tūkst. kv. m)

51,0-53,0 59,0-60,0

Prognozuojamas vienam gyventojui teksiantis naudingas gyvenamasis plotas, 2030 m. (kv. m)

29–303 31,64

Optimistiniu variantu prognozuojama, kad 2030 m. siekiant Europos Sąjungos miestų 2007 metų gyvenamojo fondo rodiklių Daugų mieste ir miesto pl÷tros zonoje vienam gyventojui teks 31,6 kv. m bendro naudingo gyvenamojo ploto vienam gyventojui. Šiuo analizuojamu variantu gyvenamasis fondas sudarys 59,0-60,0 tūkst. kv. m (vidutinis metinis gyvenamojo ploto augimas 20 metų periodu sudarys 0,525–0,575 tūkst. kv. m).

3 Prognozuojamas naudingojo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, padid÷jimas d÷l nuolat did÷jančio naudingo gyvenamojo ploto vidurkio visoje šalyje. 4 Prognozuojamas naudingojo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, padid÷jimas d÷l Europos Sąjungos miestuose gyvenamojo fondo lygio pasiekimo iki 2030 m.



18

2.1.3. Gyventojų užimtumo struktūros pokyčių prognoz÷ Daugų seniūnijos duomenimis 2008 m. Daugų miesto gyventojų užimtumo lygis buvo 34,6 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus. Taikant labiausiai tik÷tino scenarijaus prognozinius duomenis, 2030 m. Daugų miesto gyventojų užimtumo lygis pakils 4,6 proc. (vidutiniškai 0,2 proc. kasmet) d÷l gyventojų prieaugio prognoz÷s bei tik÷tinos ger÷siančios ekonomin÷s situacijos šalyje. Labiausiai tik÷tinas scenarijus Gyventojų skaičius (seniūnijos duomenimis): 2008 m. 1465 (507 užimti gyventojai) 2030 m. 1500 (588 užimti gyventojai) Užimtumo lygis: 2008 m. 34,6 % 2030 m. 39,2 % Daugų seniūnijos duomenimis 2008 metais didžioji dalis gyventojų buvo užimta švietimo, įvairių paslaugų/prekybos, apdirbamosios pramon÷s ir sveikatos sektoriuose, atitinkamai – 20,5 %, 9,5%, 6,3 % ir 6,1 %. Visus įvardintus sektorius tiesiogiai įtakoja tiek šalies, tiek vietov÷s – savivaldyb÷s ekonominis stabilumas, tod÷l tik÷tina, kad, did÷jant poreikiui, kuris atsiras d÷l prognozuojamo gyventojų skaičiaus augimo ir ger÷siančių ekonominių sąlygų, galima daryti prielaidą, kad pirmiausia augs įvairių paslaugų/prekybos, apdirbamosios pramon÷s sektoriai. Prognozuojama, kad 2030 m. įvairių paslaugų/prekybos ir apdirbamosios pramon÷s sektoriai augs atitinkamai 1,5 procentinio punkto (sudarys 11 proc. užimtųjų gyventojų skaičiaus) ir 1,3 procentinio punkto (sudarys 7,6 proc. visų užimtųjų gyventojų skaičiaus). Išanalizavus švietimo ir sveikatos sistemos darbuotojų skaičiaus dinamiką ir jos priklausomybę nuo kintančių švietimo/sveikatos įstaigose mokinių/ligonių skaičiaus, daroma prielaida, kad švietimo/sveikatos sektoriuje užimtųjų, gyvenančių Daugų mieste, skaičius išliks toks pats arba did÷s nežymiai. 2.1.4. Paslaugų infrastrukt ūros poreikio prognoz÷ Paslaugų infrastruktūros pagal tipą poreikio prognozes labiausiai įtakoja gyventojų sud÷ties pagal amžių rodikliai. Nors Daugų miesto gimstamumas analizuojant Statistikos departamento 2006–2008 m. duomenis padid÷jo 1,6 karto, tačiau natūralus prieaugis vis tiek įgijęs neigiamas reikšmes d÷l mirtingumo rodiklių. Atitinkama situacija susiklosčiusi ir Daugų miesto pl÷tros zonoje. Paslaugų infrastruktūra apima švietimo, sveikatos priežiūros, socialines, kultūros administracines įstaigas, mažmenines prekybos, maitinimo, pramonines, aktyvaus poilsio, apgyvendinimo ir kitas paslaugas, teikiamas Daugų mieste ir numatytoje pl÷tros zonoje. Paslaugų infrastruktūra pritaikoma ne tik miesto ir aplinkinių teritorijų gyventojams, bet ir iš toliau atvykstančiųjų lankytojų ir turistų spektrui. Labiausiai tik÷tinu variantu prognozuojama, kad Daugų miesto prognozuojamas gyventojų skaičius 2030 metais sieks 1500, o miesto ir pl÷tros zonos gyventojų – 1760. Kaip ir iki šiol Daugų miesto ir pl÷tros zonos paslaugų infrastruktūra naudosis ir dalis aplinkinių rajono teritorijų gyventojų, tod÷l prognozuojamas paslaugų infrastruktūros



19

klientų skaičius I variantu 1950–2100 miesto ir aplinkinių teritorijų gyventojų, II variantu, kai vertinama Daugų miesto ir pl÷tros teritorijoje išvystyta paslaugų infrastruktūra, naudosis 2100–2250. Kadangi paslaugų infrastruktūros pagal tipą poreikį įtakoja gyventojų sud÷ties pagal amžių rodikliai, prognozuojama, kad gimstamumas (atsižvelgiant į visos šalies prognozes ir Alytaus rajone gimstamumo situaciją) Daugų mieste, miesto pl÷tros teritorijoje išliks toks pats arba nežymiai sumaž÷s. Tuo remiantis daroma prielaida, kad ikimokyklinių įstaigų poreikis išliks nepakitęs. Bendrojo lavinimo įstaigų teikiamų paslaugų infrastruktūros poreikis 2030 m. išliks toks pats d÷l nesikeisiančios/nežymiai maž÷siančios 7-18 metų amžiaus grup÷s gyventojų skaičiaus dalies bendroje gyventojų skaičiaus sud÷tyje. Sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių įstaigų teikiamų paslaugų poreikis d÷l bendro šalies, rajono gyventojų sen÷jimo proceso augs. Jau dabar jaučiami gyventojų sveikatos blog÷jimo rodikliai (apsilankymų pas gydytojus skaičius kasmet did÷ja). Pastarųjų metų duomenimis juntamas did÷jantis poreikis kultūrin÷ms paslaugoms. Nors organizuojamų kultūros renginių Daugų miestelyje sumaž÷jo, tačiau lankytojų skaičius per paskutinius metus išaugo. Prognozuojama, kad kultūros įstaigų teikiamų paslaugų poreikis išliks toks pats. 2.2. Miesto naujų teritorij ų poreikis Naujų teritorij ų poreikis (Pirmas variantas - miesto pl÷tra naudojant vidinius rezervus). Pagrindiniai miesto teritorin÷s pl÷tros poreikiai siejami su gyvenamosios statybos, gatvių tinklo pl÷tra, did÷siančiu bendro naudojimo, visuomenin÷s, komercin÷s teritorijų poreikiu. Urbanizuotų teritorijų pl÷tra vyks d÷l prognozuojamo gyventojų skaičiaus augimo, gyvenimo kokyb÷s ger÷jimo. Skaičiuojant būsto pl÷tros poreikį buvo priimta, kad Dauguose pagrinde vyks mažaaukščio ir sodybinio užstatymo pl÷tra. Labiausiai tik÷tinu variantu prognozuojama, kad 2030 m. Daugų mieste bus 1500 gyventojų, Vertinant pagal dabartinius Daugų miesto gyvenamojo fondo duomenis 2030 m. jo užteks 1311 gyventojų (kai vienam gyventojui 2030 m. teks 29-30 kv. m naudingo gyvenamojo ploto), tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama papildomai 189 gyventojams. Taikant optimistinę prognozę, kur prognozuojama, kad gyventojų skaičius sieks 1750. Priimant, kad 2030 m. žmogui teks 31,6 kv. m naudingo gyvenamojo ploto, pagal dabartinius gyvenamojo fondo duomenis, gyvenamojo fondo užteks 1200 gyventojų, tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama 550 gyventojų. Preliminarus teritorijų poreikis skaičiuotas remiantis prielaidomis, kad mažaaukšt÷s statybos pastatuose, sodybiniame užstatyme gyvens 12–15 žmonių viename hektare. Tuomet vidutinis sklypas Daugų mieste 2030 m. sieks apie 15-20 arų (mažaaukšt÷s statybos ar sodybinio užstatymo vidutinio sklypo plotas atitinka anketin÷se apklausose nustatyto gyventojų nuomone optimalaus ploto gyvenamajai erdvei (77,2 proc. respondentų nurod÷ pageidaujamą sklypo plotą 15 ar 20 a.)) Tuomet labiausiai tik÷tinu



20

variantu 2030 m. vien mažaaukšt÷s statybos ar sodybinio užstatymo teritorijai papildomai reik÷s apie 13-16 ha. Taikant optimistinį variantą, gyvenamajai statybai papildomai reik÷s 37-46 ha naujų teritorijų. Įvertinant poreikį gyvenamajai statybai, naujų teritorijų poreikį taip pat didina ir transporto, paslaugų infrastruktūros vystymo būtinumas, visuomeninių, bendro naudojimo, rekreacinių teritorijų pl÷tra ir pan. Prognozuojama, kad gatvių/aikščių tinklui naujų teritorijų labiausiai tik÷tino varianto prognoz÷mis reik÷s apie 2,6-3,2 ha, poreikis žaliesiems plotams, rekreacin÷ms, bendro naudojimo teritorijoms bus apie 2,0-2,5 ha, poreikis paslaugų infrastruktūros, komercin÷s, pramonin÷s veiklos pl÷trai bus 3,5-4 ha. Bendras naujos teritorijos poreikis, analizuojant labiausiai tik÷tiną variantą, siekia 21-25,7 ha. Optimistin÷s prognoz÷s atveju gatvių/aikščių tinklui naujų teritorijų reik÷s apie 7,4-9,2 ha, poreikis žaliesiems plotams, rekreacin÷ms, bendro naudojimo teritorijoms bus apie 4,5-5,5 ha, poreikis paslaugų infrastruktūros, komercin÷s, pramonin÷s veiklos pl÷trai bus apie 9-12 ha. Bendras naujos teritorijos poreikis, analizuojant optimistin÷s prognoz÷s variantą, siekia 57,9-72,7 ha. Naujų teritorij ų poreikis (Antras variantas – miesto pl÷tra integruojant gretimas užstatytas teritorijas). Skaičiuojant būsto pl÷tros poreikį Daugų miesto ir pl÷tros teritorijoje taip pat buvo priimta, kad pagrinde vyks mažaaukščio ir sodybinio užstatymo pl÷tra. Labiausiai tik÷tinu variantu prognozuojama, kad Daugų miesto ir pl÷tros teritorijos gyventojų skaičius 2030 m. bus 1760. Dabartiniais Daugų miesto ir pl÷tros zonos gyvenamojo fondo duomenimis 2030 m. jo užteks 1620 žmonių (kai vienam gyventojui teks 29-30 kv. m naudingo gyvenamojo ploto). Tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama papildomai 140 gyventojų. Taikant optimistinę prognozę, kur prognozuojama, kad gyventojų skaičius sieks 1880. Priimant, kad 2030 m. žmogui teks 31,6 kv. m naudingo gyvenamojo ploto, pagal dabartinius gyvenamojo fondo duomenis, gyvenamojo fondo užteks 1535 gyventojams, tod÷l gyvenamoji mažaaukšt÷ statyba skaičiuojama 345 gyventojams. Preliminarus teritorijų poreikis skaičiuotas remiantis prielaidomis, kad mažaaukšt÷s statybos pastatuose, sodybiniame užstatyme, kaip ir pirmuoju variantu gyvens 12–15 žmonių viename hektare. Tuomet vidutinis sklypas Daugų mieste ir pl÷tros teritorijoje 2030 m. sieks apie 15-20 arų Labiausiai tik÷tinu variantu 2030 m. vien mažaaukšt÷s statybos ar sodybinio užstatymo teritorijai papildomai reik÷s apie 9-11 ha. Taikant optimistinį variantą, gyvenamajai statybai papildomai reik÷s 23-28 ha naujų teritorijų. Įvertinant poreikį gyvenamajai statybai, naujų teritorijų poreikį taip pat didina ir transporto, paslaugų infrastruktūros vystymo būtinumas, visuomeninių, bendro naudojimo, rekreacinių teritorijų pl÷tra ir pan. Prognozuojama, kad gatvių/aikščių tinklui naujų teritorijų labiausiai tik÷tino varianto prognoz÷mis reik÷s apie 1,8-2,2 ha, poreikis žaliesiems plotams, rekreacin÷ms, bendro naudojimo teritorijoms bus apie 1,1-1,3 ha, poreikis paslaugų infrastruktūros, komercin÷s, pramonin÷s veiklos pl÷trai bus 2,4-3,0 ha. Bendras naujos teritorijos poreikis, analizuojant labiausiai tik÷tiną variantą, siekia 14,3-17,5 ha.



21

Optimistin÷s prognoz÷s atveju gatvių/aikščių tinklui naujų teritorijų reik÷s apie 4,6-5,6 ha, poreikis žaliesiems plotams, rekreacin÷ms, bendro naudojimo teritorijoms bus apie 2,7-3,4 ha, poreikis paslaugų infrastruktūros, komercin÷s, pramonin÷s veiklos pl÷trai bus apie 6,2-7,5 ha. Bendras naujos teritorijos poreikis, analizuojant optimistin÷s prognoz÷s variantą, siekia 36,5-44,5 ha. 2.3. Miesto erdvin÷ kompozicija bei ją formuojantys veiksniai Miestai yra gyventojų socialin÷s ir ekonomin÷s veiklos koncentracijos ir kultūros židiniai, lemiantys viso rajono bei regiono socialinį ekonominį potencialą. Darnaus vystymosi principas reikalauja reguliuoti urbanizacijos procesą, nedarant žalos aplinkai. Nevaldoma urbanizacija gali tur÷ti neigiamos įtakos ir negrįžtamų pasekmių aplinkai, visų pirma gamtinei ir kultūrinei. Miesto erdvinę struktūrą siekiama vystyti sudarant palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugant vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios Daugų miesto struktūros vystymo principai yra:

• miesto centro formavimas – miesto centro teritorijos vystymas įvertinant kintančius poreikius, miesto centro gyvybingumo skatinimas;

• urbanistinių jungčių - miesto pagrindinių gatvių tinklo formavimas, miesto ryšių funkcionavimo užtikrinimas;

• gyvenamosios aplinkos, viešųjų erdvių ir kitų teritorijų modernizavimas; • polifunkciškumą skatinantis funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų

teritorijų pertvarkymas (konversija); • užstatymo struktūrizavimas; • nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga; • gamtinio karkaso elementų saugojimas; • rekreacinių objektų stiprinimas ir pl÷tra; • miesto ir priemiesčių pl÷tros suderinamumas.

Vienas iš būdų teritorin÷s kraštotvarkin÷s struktūros esamiems bruožams išryškinti ir tolimesnei pl÷trai, sąlygojamai socialinių ir ekonominių procesų bei gamtin÷s aplinkos ypatumų, nustatyti yra teritorijos erdvin÷s raidos kompozicijos bei koncepcijos sukūrimas. Daugų miesto kompozicija - tai miesto urbanistinio - funkcinio komponavimo schema, bendriausiu būdu parodanti miesto erdv÷s pl÷tros id÷ją. Miesto kompoziciją formuoja esamos miesto struktūros pl÷tros tendencijos ir pagrindin÷s išor÷s aplinkos pl÷tros kryptys. Miesto teritorijos erdvin÷s struktūros elementus sudaro:

• žmonių veiklos teritorin÷s sistemos, • funkciniai teritoriniai karkasai, • funkcin÷s fonin÷s struktūros, • kraštovaizdžio erdvin÷ sistema, • teritorinių reglamentų sistema.

Funkcinis teritorinis karkasas suprantamas kaip vientisas apibr÷žtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritorinis junginys. Miesto erdvinę struktūrą formuoja dviejų rūšių atraminiai funkciniai karkasai - urbanistinis ir gamtinis.



22

Urbanistinis karkasas – tai pagrindin÷ miesto teritorijos erdvinę struktūrą formuojanti dalis, apimanti aktyviausios gyventojų masin÷s veiklos procesų teritorines zonas, intensyviausiai įsisavintas erdves. Tai pagrindin÷ miesto funkcin÷s struktūros konstrukcija, atraminių miesto elementų sistema. Erdvin÷je struktūroje (miesto funkcinio stuburo zonoje) išskiriamos svarbiausios urbanistinio karkaso ašys. Gamtinį karkasą sudaro ekologinio aktyvumo zonų bei ašių su mažiausiai pakeistais gamtiniais kraštovaizdžio kompleksais bei ribota technine infrastruktūra sistema. Siūlomi du Daugų miesto pl÷tros kompoziciniai variantai. Abiejuose variantuose miesto erdvin÷s struktūros svarbiausi sud÷tiniai komponentai yra urbanistinis bei gamtinis karkasai, rekreacinių bei kitų miesto pl÷tros teritorijų funkcin÷s struktūros. Daugų miesto teritorijos kompozicijose urbanistinio karkaso elementai yra:

• istorinio centro teritorija; • miesto centras; • pagrindin÷s struktūrin÷s arba kompozicin÷s ašys (krašto kelio ir pagrindinių

gatvių, ryšių pagrindu); Daugų miesto erdvin÷s kompozicijos variantai parengti įvertinus šias esamos būkl÷s išvadas:

� Daugų miesto teritoriją 1988 m. genplane buvo numatyta išpl÷sti, apjungiant Daugų miesto ir Daugų ūkio gyvenvietes. Iki dabar administracin÷s ribos nebuvo pakeistos, miesto perspektyvinio fizinio augimo poreikiai realizuojami „miesto išor÷je“.

� Daugų miesto teritorijoje dominuoja miesto centrin÷ dalis, kuri susideda iš skirtingų struktūrų, formuojančių teritorijos erdvę. Miesto centrin÷s dalies teritoriją sudaro šios urbanistin÷s koncentracijos zonos: istorinio miesto centro teritorija su istorinio užstatymo fragmentais, atskirai stovintys pavieniai pastatai, mažaaukščių pastatų teritorija ir kitos neužstatytos erdv÷s (tame tarpe miesto centrin÷ aikšt÷) bei pagrindin÷s kompozicin÷s ašys.

� Linijinio išplanavimo miesto centrin÷s dalies teritorijos tūrinę – erdvinę struktūrą sudaro keletas pagrindinių kompozicinių branduolių: atskirai stovintis prekybos centro pastatas, miesto aikšt÷s erdv÷ su užstatymu, miesto bažnyčia.

� Daugų miestas yra išsid÷stęs abiejų ežero Didžiulio (Daugų) atšakų bei ežero Padaugalaičio šlaituose. Tod÷l labai svarbios miesto struktūrin÷s erdv÷s yra ežerų „žaliosios“ erdv÷s.

� Daugų miestas išsid÷stęs labai išraiškingoje Didžiulio (Daugų) ir Padaugalaičio ežerų dauboje ir viršutin÷je krantų terasoje. Tad geriausiai miesto siluetas apžvelgiamas nuo viršutinių ežerų terasų ir kalvelių. Išraiškingas Daugų miesto reljefas ir susiformavusio faktiškai mažaaukščio užstatymo miesto siluetas sąlygoja organišką miesto urbanizuotų teritorijų ryšį su aplinka. Senojo Daugų miesto mažaaukščio užstatymo smulkus ritmas bei stogų siluetas skęsta želdiniuose.

2.4. Miesto erdvin÷s struktūros pl÷tros kryptys ir variantai Įvertinus esamą pad÷tį bei jos išvadas, Alytaus apskrities, Alytaus rajono bendrojo plano sprendinius, teikiami du Daugų miesto pl÷tojimo variantai, kuriuose numatomos priemon÷s:



23

• užtikrinančios gyvenimo kokyb÷s augimą; • leidžiančios valdyti miesto pl÷trą pagal darnios pl÷tros principus; • suderinančios apskrities, rajono ir miesto teritorijų bendrųjų planų sprendinius,

sukuriančias prielaidas naudingai bendradarbiauti visoms šalims. Daugų miesto teritorijos vystymo koncepcijos variantai skiriasi pagal planuojamas pl÷tros kryptis. Pirmame variante pl÷tra vykdoma esamose miesto ribose, naudojant vidinius rezervus, koncentruojant d÷mesį esamos struktūros tobulinimui, kokybiniams rodikliams. Antrame variante prioritetai teikiami ne tik esamoms miesto teritorijoms, bet ir greta jo esamoms užstatytoms kaimų teritorijoms. Laiku atliktas, kompleksinis užstatytų kaimų teritorijų integravimas į miesto struktūrą užtikrinta: prevenciją stichiniam teritorijų urbanizavimui, vientisos urbanizuotos teritorijos struktūros sklandumą – miesto laisvą funkcionavimą, miesto – urbanistinio centro vert÷s didinimą. 2.4.1. Planuojami Daugų miesto teritorijos vystymo koncepcijos variantai dvidešimties metų laikotarpiui Pirmas variantas – miesto pl÷tra naudojant vidinius rezervus. Daugų pl÷tra numatoma esamose miesto ribose. Prioritetas teikiamas vidin÷s miesto struktūros tobulinimui, teritorijų modernizavimui, vidinių teritorijų rezervų naudojimui. Išskiriama miesto centro teritorija, kuri koncentruojama aplink Daugų aikštę. Prioritetai teikiami miesto centro gyvybingumo, fizin÷s aplinkos kokyb÷s, ekonominio aktyvumo ir socialin÷s integracijos skatinimui. Saugomas miesto istorinis centras, siekiama jo vertyb÷s požymių išlaikymo ir perdavimo ateinančioms kartoms. Planuojama esamų gyvenamųjų teritorijų renovacija užbaigiant formuoti nebaigtas užstatyti urbanistines struktūras, pritraukiant aplinkai draugiškas funkcijas, gerinant gyvenimo kokybę. Siūlomas nefunkcionuojančių gamybinių, komunalinių teritorijų miesto rytiniame pakraštyje tvarkymas. Miesto teritorijos vystymo prioritetu laikomas želdynų sistemos formavimas, rekreacinių teritorijų potencialo didinimas. Antras variantas – miesto pl÷tra integruojant gretimas užstatytas teritorijas. Numatoma Daugų miesto teritorin÷ pl÷tra rytų ir vakarų kryptimis, prijungiant Salos ir Daugų kaimų užstatytas teritorijas. Šias teritorijas tikslinga integruoti į miesto struktūrą, kad užtikrinti teritorijų kompleksinį planavimą ir išvengti stichin÷s urbanizacijos. Šie miesto teritorin÷s pl÷tros sprendiniai užtikrinta ir ankstesnių miesto bendrųjų (generalinių) planų sprendinių tęstinumą. Formuojamas miesto centras apimantis dalį miesto istorinio centro, teritorijas aplink Daugų aikštę. Miesto centro teritorijoje skatinamas administravimo, biurų, kultūrinių, komercinių objektų koncentravimas tuo didinat centro aktyvumą, jo fizin÷s būkl÷s gerinimą. Šiame variante siūloma ne tik gyvenamųjų teritorijų renovacija, bet ir nauja pl÷tra. Naujos teritorijos įsisavinamos kompleksiškai, rezervuojant plotus viešosioms erdv÷ms, infrastruktūrai. Planuojama miesto želdynų sistema integruojanti tris stambias rekreacinio potencialo teritorijas (miesto rytin÷je dalyje prie Didžiulio/Daugų ež., pietin÷je dalyje prie Didžiulio/Daugų ež., šiaurin÷je dalyje tarp kelio Alytus – Vilnius ir Padaugalaičio ež.). Miesto pl÷tros teritorijos vakarų dalyje prie krašto kelio, išskiriama pramon÷s ir verslo prioriteto teritorija, kurioje skatinamos gamybos, sand÷liavimo, logistikos veiklos.



24



25



26

2.4.2. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizavimas Itin svarbus racionalios kraštotvarkos ir kraštovaizdžio apsaugos instrumentas yra gamtinis karkasas, juridiškai įteisintas Aplinkos apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymuose. Tai bendra kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistema, jungianti visas gamtinio pobūdžio saugomas ir kitas ekologiškai svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias ekologinį teritorijos stabilumą. Gamtinio karkaso paskirtis:

1. Sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;

2. Sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

3. Saugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4. Didinti šalies miškingumą, saugoti ir įveisti želdynus, želdinius agrarin÷se ir

urbanizuotose teritorijose; 5. Optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem÷s ūkio

pl÷trą. Gamtinis karkasas savo kraštotvarkine esme yra sud÷tinga erdvin÷ sistema ir apjungia įvairių funkcijų prioriteto bei pagrindin÷s tikslin÷s paskirties, o taip pat skirtingo naudojimo ir apsaugos režimo teritorijas - gamtinius rezervatus, gamtinius bei kompleksinius draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarin÷s veiklos zonas. Gamtinis karkasas neaplenkia ir miestų bei miestelių (urbanizuotų) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis – reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos pl÷trą, saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius, saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius. Gamtinį karkasą sudaro šios metafunkcin÷s dalys:

1. Geoekologin÷s takoskyros (teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą);

2. Migraciniai koridoriai (sl÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtin÷s informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija).

3. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai (teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuot÷kį ar kitus gamtin÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov÷s požiūriu).

Pagal svarbą skiriamos tarptautin÷s (europin÷s), nacionalin÷s, regionin÷s ir rajonin÷s (tame tarpe lokalin÷s) svarbos gamtinio karkaso dalys. Gamtinio kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo teritorijų sistemą šalyje nustato LR teritorijos, Alytaus apskrities ir Alytaus rajono bendruosiuose planuose patvirtintas gamtinio karkaso elementų lokalizavimas. Įvertinus Daugų miesto pad÷tį gamtinio karkaso teritorijų sistemoje yra nustatyta, kad visa Daugų miesto teritorija patenka į regionin÷s svarbos Daugų ežeryno vidinio stabilizavimo arealo ribas.



27

Daugų miesto vystymo koncepcijos stadijoje yra išskiriamos santykinai natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį išsaugojusios patikimo ir riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, formuojančios miesto ir apylinkių ekologinio stabilizavimo tinklą, turintį kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį. Šios teritorijos yra vertinamos kaip Daugų miesto gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, o jų perspektyva yra susijusi su miškų ir kitų žaliųjų plotų jose pl÷tojimu. Teritorin÷ patikimo ir riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija teikiama planuose ,,Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. Pirmas variantas“, ,,Miesto erdvin÷s raidos koncepcija. Antras variantas“. Būtina pabr÷žti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacin÷ sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas ir funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų norų, tod÷l abejuose teikiamuose Daugų miesto koncepcijos variantuose gamtinio karkaso lokalizacija nesikeičia. Miesto vystymo koncepcijos stadijoje išskirtos patikimo ir riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, kaip miesto bendrosios erdvin÷s struktūros dalis, nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, būtinus bendrajai ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Tolimesnis šių teritorijų ribų tikslinimas, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys bus nustatomos sprendinių konkretizavimo stadijoje. 2.4.3. Pagrindiniai miesto pl÷tros variantų kompoziciniai elementai, formuojantys miesto struktūrą Išskiriami šie pagrindiniai miesto pl÷tros variantų kompoziciniai elementai: • Miesto pl÷tros variantuose akcentuojamas miesto centras – struktūrinis

branduolys. Abiejuose variantuose miesto centras formuojamas teritorijų, esančių aplink Daugų aikštę, pagrindu, tačiau skiriasi jo teritorija pietų kryptimi. Pirmame variante centro teritorija ribojasi su Didžiulio/Daugų ež., Ežero gatve, miesto istorinio centro teritorija (minimaliai ją užimant), antrame - su Didžiulio/Daugų ež., Ežero, Krantin÷s, Savanorių, Vytauto gatv÷mis užimant dalį istorinio miesto centro.

• Nepaisant įvairaus ir kalvoto reljefo, miesto pagrindine dominante išskiriama

Daugų Dievo apvaizdos bažnyčia. • Numatomos kompozicin÷s - miesto struktūrin÷s ašys (kelių, pagrindinių miesto

gatvių ar kitokių ryšių pagrindu suformuotos ašys, kurios organizuoja miesto urbanistinę struktūrą). Tiek pirmame, tiek antrame variantuose svarbiausios Daugų miesto ašys, formuojančios T raid÷s ženklą, yra istorin÷s, dabartinių Vytauto ir Maironio gatvių pagrindu. Kitos struktūrin÷s ašys sudaro tarsi tinklą, apjungiantį centro, gyvenamąsias, visuomenines, komercines, pramonines vidutinio bei mažo intensyvumo miesto teritorijas.

• Dar vienas svarbus miesto erdvin÷s struktūros kompozicinis elementas - miesto

žaliųjų teritorijų sistema, integruojanti esamus želdynus, rekreacines teritorijas, įvairius gamtinio karkaso elementus į miesto urbanistinę struktūrą.



28

Bendrojo plano koncepcijos variantų įvertinimas Pl÷totinas miesto pl÷tros variantas atrenkamas įvertinant tris pagrindinius kriterijus:

• miesto erdvin÷s struktūros ir miesto funkcionavimo; • pl÷tros įgyvendinimo kainos (išlaidų); • miesto veiklos pasekmių.

Miesto struktūros vertinimo aspektai: • naujų teritorijų integracija į miesto urbanistinę – erdvinę struktūrą; • funkcin÷s struktūros efektyvumas; • paveldo apsauga; • erdvin÷ struktūra, miesto įvaizdis; • naujų teritorijų įtaka miesto ir priemiesčio stichiškai ir nevaldomai urbanizacijai; • gamtinio karkaso teritorijų išsaugojimas ir formavimas; • miesto želdynai, rekreacija; • gatvių tinklas, viešasis transportas.

Pl÷tros įgyvendinimo aspektai:

• miesto ekonomika, pasiūla investuoti; • pl÷tros reguliavimas; • naujos pl÷tros kaina.

Pasekmių aspektai:

• poveikis aplinkos kokybei; • poveikis gyventojams; • socialin÷ ir paslaugų infrastruktūra; • inžinerin÷ infrastruktūra.

Ilgalaik÷s perspektyvos požiūriu (iki 2030 m.) įvertinus pl÷tros variantus pagal pasirinktus kriterijus antrasis pl÷tros variantas tur÷tų būti laikomas pl÷totinu . Šis variantas, numatantis tiek vidinę, tiek išorinę miesto pl÷trą, turi geresnes miesto integralumo, funkcin÷s struktūros efektyvumo, želdynų ir rekreacijos, investicijų pasiūlos, pl÷tros reguliavimo (valdymo) nenutrūkstamas galimybes. 2.5. Miesto teritorijos vystymo tipai ir būdai 2.5.1. Miesto teritorijos vystymo tipai Miesto erdvinę struktūrą sudaro trimate sistema išreikštos urbanistin÷ struktūra (kompoziciniai miesto elementai, miesto užstatymo ypatumai) ir ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso struktūra. Miesto užstatytų teritorijų erdvinei struktūrai išreikšti naudojamas užstatymo intensyvumo rodiklis. Koncepcijos stadijoje užstatymo intensyvumas skirstomas į tris lygmenis –vidutinis, mažas, ekstensyvus. D÷l specifinio užstatymo pobūdžio, intensyvumo laipsnis nenurodomas miesto centro, pramon÷s ir rekreacin÷ms teritorijoms. Jos formuojamos atskirais struktūros elementai. Įvertinus esamus miesto užstatymo ypatumus, kitus struktūrinius elementus, ankstesnių miesto erdvin÷s struktūros id÷jų tęstinumą - Daugų miesto erdvin÷s koncepcijos sprendiniuose nenumatomos didelio užstatymo intensyvumo teritorijos bei išskiriami užstatomų ir neužstatomų teritorijų erdvin÷s struktūros vystymo tipai.



29

Užstatomos teritorijos:

Miesto centro teritorija – ypač saugomas istorinio centro užstatymo pobūdis ir mastelis; išlaikomos esamos susiklosčiusios užstatymo struktūros, galimas jų formavimo baigtinumas. Polifunkcin÷s vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos – mišrios paskirties teritorijos – kai didžiąją dalį sudaro visuomenin÷s (mokyklų, darželių, ligoninių) komercin÷s, gyvenamosios (daugiaaukščių) paskirties objektų teritorijos. Polifunkcin÷s mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – mišrios paskirties teritorijos – kai vyrauja visuomenin÷s, komercin÷s, gyvenamosios (mažaaukščių) paskirties objektų teritorijos. Polifunkcin÷s ekstensyvaus užstatymo teritorijos – mišrios paskirties teritorijos – kai vyrauja visuomenin÷s, komercin÷s, gyvenamosios (mažaaukščių) paskirties objektų teritorijos bei d÷l greta esančių jautrių gamtinių teritorijų, siūlomas didesnis priklausomųjų želdynų kiekis. Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamojo (daugiaaukščio, daugiabučio) pobūdžio užstatymas. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos – teritorijos, kuriose dominuoja sodybinio, mažaaukščio gyvenamojo užstatymo pobūdis. Ekstensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos - teritorijos, kuriose dominuoja sodybinio, mažaaukščio gyvenamojo užstatymo pobūdis bei d÷l greta esančių jautrių gamtinių teritorijų siūlomas didesnis priklausomųjų želdynų kiekis. Pramon÷s ir verslo teritorijos – pramon÷s, sand÷liavimo, logistikos objektų užstatymo pobūdžio teritorija, kuriai užstatymo intensyvumas nustatomas pagal specifinius poreikius. Nors šių teritorijų intensyvumas n÷ra įvardijamas, užstatymas neturi būti agresyvus miesto foninio užstatymo atžvilgiu, negali sukurti vizualin÷s taršos. Miesto rekreacin÷s teritorijos – tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio poilsio statinių statybos teritorija, kurios užstatymo intensyvumas nustatomas detalizuojant ir planuojant konkrečius rekreacinius objektus. Pagrindiniai reikalavimai užstatymui – harmoningas santykis su aplinka.

Neužstatomos teritorijos:

Miesto žaliosios teritorijos ir apsauginiai želdynai – tai miesto žaliosios erdv÷s, kurias sudaro miesto aikšt÷, skverai, kapin÷s, gamtinio karkaso teritorijos, miškai. Šiose teritorijose naujas užstatymas nenumatomas, išskyrus statinius, reikalingus žaliųjų plotų infrastruktūrai ir aptarnavimui.



30

2.5.2. Teritorijos vystymo tipų pasiskirstymas mieste Pirmame Daugų miesto erdvin÷s struktūros variante miesto centro teritorija formuojama esamo centro pagrindu aplink aikštę bei sudaro šiek tiek daugiau nei tris su puse procento visos miesto teritorijos. Miesto centro rytin÷je pus÷je numatoma viena polifunkcinio vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija ir viena vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija. Šios teritorijos yra laipsniškas užstatymo intensyvumo per÷jimas nuo miesto centro iki mažo užstatymo intensyvumo teritorijų. Vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos sudaro šiek tiek mažiau nei centro teritorija – 3,49 % miesto teritorijos. Polifunkcinio mažo užstatymo intensyvumo teritorijos planuojamos aplink miesto centrą bei miesto pietryčių pus÷je - esamo visuomeninio, komercinio, komunalinio, gamybinio užstatymo pagrindu, šiaurin÷je pus÷je – įvertinus esamą komercinio, gamybinio pobūdžio užstatymą, esamą krašto kelią, numatomą magistraliniu keliu. Šios teritorijos sudaro penktadalį visos miesto teritorijos. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos išskiriamos miesto šiaurin÷je, pietin÷je, vakarin÷je dalyse ir užima beveik penktadalį visos miesto teritorijos. Ekstensyvaus užstatymo tiek gyvenamos, tiek polifunkcin÷s teritorijos numatytos esant urbanistin÷s ir gamtin÷s struktūrų sankirtai. Tokios teritorijos sudaro beveik dešimtadalį miesto teritorijos. Žaliosios teritorijos ir apsauginiai želdynai sudaro beveik trečdalį miesto teritorijos, tačiau tai n÷ra didel÷ dalis, įvertinus subtilią gamtinę Daugų miesto aplinką. Rekreacin÷s teritorijos užima šiek tiek daugiau nei penkis procentus miesto teritorijos. Antrame variante, vystymo tipai, esamose miesto ribose, išlaikomi kaip ir pirmame variante (tik formuojamas didesnis miesto centras) bei pateikiami vystymo tipų sprendiniai prijungiamoms prie miesto struktūroms. Antrame variante žaliųjų teritorijų ir apsauginių želdynų išskiriama dvigubai daugiau lyginant su pirmu variantu. Taip pat numatomas didesnis rekreacinio vystymo tipo procentas - beveik aštuntadalis planuojamos miesto teritorijos. Šie sprendiniai kur kas palankesni Daugams siekti kurortin÷s teritorijos statuso. Be to, antrame variante, numatoma koncentruoti pramoninį, gamybinį užstatymą vakarin÷je planuojamos miesto teritorijos dalyje, maksimaliai atitolinus nuo rekreacinių Didžiulio (Daugų) ežero teritorijų. Abiejų variantų vystymo tipų pasiskirstymas pateikiamas lentel÷je 2.5.2.1. ir br÷žiniuose „Miesto vystymo koncepcija. Erdvin÷ struktūra. Pirmas variantas“, „Miesto vystymo koncepcija. Erdvin÷ struktūra. Antras variantas“. 2.5.2.1. lentel÷. Vystymo tipų pasiskirstymas miesto/miesto pl÷tros teritorijoje pagal variantus.

I variantas II variantas Nr.

Teritorijos vystymo tipai Plotas

(ha) Plotas (%)

Plotas (ha)

Plotas (%)

1 2 3 4 5 6 1. Miesto centro teritorija 6,01 3,66 8,09 2,42 2. Polifunkcin÷s vidutinio užstatymo

intensyvumo teritorijos 3,81 2,32 3,81 1,14

3. Polifunkcin÷s mažo užstatymo intensyvumo teritorijos

33,30 20,27 36,76 11,00

4. Polifunkcin÷s ekstensyvaus užstatymo teritorijos

9,83 5,98 15,53 4,65

5. Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos

1,92 1,17 1,92 0,57

6. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos

31,14 18,96 83,55 24,99



31

1 2 3 4 5 6 7. Ekstensyvaus užstatymo

gyvenamosios teritorijos 6,38 3,88 14,85 4,44

8. Pramon÷s ir verslo teritorijos - - 12,85 3,84 9. Miesto žaliosios teritorijos 51,36 31,27 105,15 31,46 10. Miesto rekreacin÷s teritorijos 8,65 5,27 39,90 11,94 11. Vandens ūkio paskirties teritorijos 6,50 3,96 6,50 1,94

12. Numatomo magistralinio kelio apsaugos juostos teritorija

5,36 3.26 5.36 1,60

Iš viso: 164,26 100 334,27 100 2.5.3. Prioritetiniai miesto teritorijos vystymo būdai Koncepcijoje, formuojamai miesto erdvinei struktūrai bei planuojamiems funkciniams prioritetams pl÷toti ir realizuoti, numatomi prioritetiniai miesto užstatomų teritorijų vystymo būdai. Taikant šiuos būdus siekiama optimaliai racionalaus teritorijų tvarkymo.

S - saugojimas. Saugojimo būdas taikomos teritorijoms, kurios patenka į istorinio centro teritoriją bei apima kitų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijas (esančias ne želdynų teritorijose). Šiuo būdu siekiama teritorijų vertingųjų savybių išsaugojimo, autentiškumo požymių išlaikymo. Mr – modernizavimas – atgaivinimas (revitalizacija). Šis būdas naudojamas tvarkant miesto centro ir greta jo esančių kvartalų teritorijas. Siekiama centrin÷s dalies gyvybingumo, ekonominio aktyvumo didinimo, fizin÷s aplinkos kokyb÷s gerinimo, naujų funkcijų, estetinių savybių diegimo – kokybinių aspektų pl÷tojimo didinat teritorijų patrauklumą. Mrr – rekreacini ų teritorij ų modernizavimas. Daugų miestui, siekiant kurortin÷s teritorijos statuso, ypač svarbus rekreacinių teritorijų pl÷tojimas. Būtinas šių teritorijų patrauklumo didinimas estetin÷mis savyb÷mis, rekreacinių teritorijų infrastruktūros atnaujinimas, kūrimas. Ma – modernizavimas – atnaujinimas. Atnaujinimas skatinamas beveik visose užstatytose miesto teritorijose. Pagrindinis šio vystymo būdo tikslas – kompleksinis užstatytų kvartalų pastatų, aplinkos ir inžinerin÷s infrastruktūros renovacija. K – konversija. Konversija siekiama mažinti fizinę ir vizualinę taršą, kurti palankią investicijoms aplinką, pritraukti „draugiškas“ funkcijas. Np – nauja pl÷tra . Nauja pl÷tra numatoma neužstatytose, į miesto struktūrą integruojamų kaimų teritorijose, optimaliai nutolusiose nuo miesto centro. Šiuo būdu teritorijos pl÷tojamos kompleksiškai, įvertinus socialinius, paslaugų, poilsio, inžinerin÷s infrastruktūros poreikius. Npr – rekreacinių teritorij ų nauja pl÷tra . Išnaudojant esamas gamtines vertybes bei siekiant Daugų miestą vystyti kaip kurortinę teritoriją, tikslingas naujų rekreacinių teritorijų formavimas.



32

2.5.4. Teritorijos vystymo būdų pasiskirstymas miesto teritorijoje pagal variantus Daugų miesto koncepcijos vystymo būdų sprendiniai, tiek pirmame, tiek antrame variantuose, esamose miesto ribose, yra beveik analogiški. Abiejuose variantuose, miestelio istorinio centro teritorijoje, taikomas saugojimo būdas gyvenamajam užstatymui, o saugojimo ir atgaivinimo būdas – miesto centro ir polifunkcin÷ms teritorijoms. Atgaivinimo ir atnaujinimo būdas numatomas likusiai (už istorinio centro ribų) miesto centro teritorijai. Šalia miesto centro, Ežero ir Pergal÷s gatvių sankirtos rytin÷je pus÷je esančiai teritorijai, skiriami abudu modernizavimo būdai bei konversija. Modernizavimas atnaujinimo būdu siūlomas tiek gyvenamosios, tiek visuomenin÷s, komercin÷s, pramonin÷s paskirties esamoms užstatytoms teritorijoms. Pirmame variante šis būdas taikomas daugiau nei pusei visų užstatytų miesto teritorijų, antrame – apie du penktadalius. Antrame variante, skirtingai nei pirmame, numatomos zonos, kurioms priskiriamas modernizavimas atnaujinat bei konversija. Ypač svarbus sutvarkymas teritorijos, esančios šiaurin÷je Vytauto ir Daugų gatvių sankirtos pus÷je iki krašto kelio, prie pagrindinių įvažiavimų į Daugus. Galime teigti, jog tai yra viena iš reprezentacinių miesto teritorijų, kurioje turi būti skatinamos funkcijos, kuriančios estetinę aplinką. Taip pat svarbi rytin÷je miesto dalyje, dabartin÷je Salos kaimo teritorijoje, tarp gyvenamųjų kvartalų įsiterpusių, gamybinių, buvusių/esamų komunalinių teritorijų konversija į labiau draugiškas aplinkai funkcijas. Taip pat antrame variante, siūlomoms prijungti prie miesto struktūros teritorijoms, įvertinus ar tai jau užstatytos teritorijos ar ne, taikomi atnaujinimo ir/ar naujos pl÷tros vystymo būdai. Nauja pl÷tra išnaudojant vidinius rezervus numatoma miesto šiaurin÷je dalyje. Pirmame ir antrame variantuose išskiriamas esamų rekreacinių teritorijų modernizavimo būdas ir būtinumas, antrame – dar ir nauja rekreacinių teritorijų pl÷tra. Išsamus teritorijų vystymo būdų pasiskirstymas pateikiamas 2.5.4.1. lentel÷je ir br÷žiniuose „Miesto vystymo koncepcija. Miesto teritorijos vystymo būdai. Pirmas variantas“, „Miesto vystymo koncepcija. Miesto teritorijos vystymo būdai. Antras variantas“. 2.5.4.1. lentel÷. Vystymo būdų pasiskirstymas pagal variantus

I variantas II variantas Nr.

Teritorijos vystymo būdas Plotas

(ha) Plotas (%)

Plotas (ha)

Plotas (%)

1. Saugojimas 6,00 5,94 6,00 2,73 2. Saugojimas, atgaivinimas 11,17 11,06 11,17 5,08

3. Modernizavimas atgaivinimas, atnaujinimas

5,20 5,15 5,20 2,37

4. Modernizavimas atgaivinimas, atnaujinimas, konversija

2,08 2,06 2,08 0,95

5. Modernizavimas atnaujinimas 51,58 51,07 82,40 37,5 6. Modernizavimas atnaujinimas, konversija - 11,30 5,14

7. Modernizavimas atnaujinimas, nauja pl÷tra

13,58 13,45 34,71 15,80

8. Nauja pl÷tra 2,73 2,70 20,57 9,36 9. Nauja pl÷tra, konversija, atnaujinimas - 5,29 2,41 10. Rekreacinių teritorijų modernizavimas 8,65 8,57 8,65 3,94

11. Rekreacinių teritorijų nauja pl÷tra - 32,34 14,72 Iš viso: 100,99 100 219,17 100



33

2.6. Gamtosaugos kryptys Daugų miesto teritorijos pad÷tis kraštovaizdžio sąrangos požiūriu yra išsiskirianti: miestas istoriškai prad÷jo formuotis Didžiulio ežero saloje – šiaurin÷je aukščiausioje ir kalvočiausioje jos dalyje, ilgainiui taususioje pusiasaliu. Daugų miesto pl÷tra jau nuo pat pradžių buvo apr÷minta natūralių gamtinių barjerų - iš trijų pusių, su nedideliais pertrūkiais, juos supa Didžiulio ir Padaugalaičio ežerų vandenys. Tokia pad÷tis neeilin÷, Lietuvoje nedaug miestelių įsikūrusių salose ar pusiasaliuose. Gamtin÷ aplinka yra svarbus miesto patrauklumą stiprinantis faktorius. Ji pasitarnauja viso miesto kaip socialin÷s – ekologin÷s sistemos stabilumui, nes ne tik formuoja sveikatingesnę aplinką, labiau patenkina įvairesn÷s gyvensenos poreikius, bet ir didina rekreacinę vertę, skatina įvairių turizmo formų vystymąsi. Savo ruožtu gamtin÷s aplinkos ypatumai miesto planavimą ir tvarkymą daro sud÷tingesnį, sprendžiant miesto pl÷tot÷s klausimus reikalauja pakankamą d÷mesį skirti ekologiškai stabilios aplinkos bei pilnaverčio kultūrinio kraštovaizdžio formavimui. Racionalaus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos, gamtinio kraštovaizdžio stabilumo, savitumo bei bioįvairov÷s išsaugojimo bei aplinkos sveikumo (kokyb÷s) užtikrinimo siektinumas tiesiogiai įtakoja miesto vystymo koncepcijos formavimą, teritorijos funkcinių prioritetų, naudojimo ir apsaugos reglamentų nustatymą. Žemiau pateikiami pagrindines gamtosaugos kryptis - gamtos išteklių tausojamo naudojimo ir apsaugos, gamtin÷s aplinkos - kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷s apsaugos, aplinkos kokyb÷s apsaugos atstovaujantys tikslai, numatomi Daugų miesto vystymo koncepcijos stadijoje.

• Išvengti tolimesn÷s Didžiulio ežero ir kitų hidrografinio tinklo elementų struktūros keitimo – saugoti išlikusius natūralius hidrografinio tinklo elementus, siekti, kad vandens telkinių pakrant÷se vykdoma veikla neprieštarautų paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoms keliamiems reikalavimams.

• Užtikrinti esamų gamtinių rekreacinių išteklių – žaliųjų plotų, raiškaus kraštovaizdžio zonų išsaugojimą bei racionalų naudojimą. Numatyti gamtin÷s rekreacin÷s aplinkos ypatumus atitinkantį ekstensyvų ar intensyvų naudojimą, rekreacin÷s infrastruktūros pl÷tojimą.

• Formuoti racionalią, ekologiškai pagrįstą miesto teritorijos žem÷naudos struktūrą, galinčią užtikrinti kraštovaizdžio stabilumą - teritoriškai subalansuoti kultūrinio kraštovaizdžio formavimą, racionaliai teritoriškai išd÷stant gyvenamosios, gamybin÷s, rekreacin÷s ir kitos paskirties teritorijas, išlaikant esamą bei didinant natūralių ar pusiau natūralių teritorijų plotą, užtikrinant reikiamą gamtinio karkaso teritorijų – ekologinio kompensavimo zonų sistemos sukūrimą, organizuojant pilnavertę žaliųjų plotų sistemą.

• Išvengti gamtinio kraštovaizdžio natūralios struktūros darkymo ir degradavimo patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose – išsaugoti nuo urbanizavimo santykinai natūralaus kraštovaizdžio teritorijas, nustatant joms ekologinį pilnavertiškumą užtikrinantį tvarkymo režimą.

• Išsaugoti ir tikslingai naudoti, eksponuoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą, gerinti jo aplinkos kokybę ir estetinį vaizdą;



34

• Išsaugoti ir gausinti natūralaus bei subnatūralaus kraštovaizdžio teritorijas - saugoti ir pl÷sti žaliuosius plotus (želdynus) urbanizuotose teritorijose nuosekliai įgyvendinant ,,Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos” nuostatas; užtikrinti Didžiulio, Padaugalaičio ežerų šlaitų, raiškių reljefo formų bei kitų hidrografinio tinklo elementų natūralumo apsaugą, tuo pačiu išsaugant urbanizuotų teritorijų kraštovaizdžio vaizdingumą.

• Sumažinti paviršinių vandenų teršimą - vykdant nuotekų (buitinių, paviršinių, gamybinių) surinkimo tinklų ir valymo įrenginių modernizavimą bei vystymą, optimizuojant jų eksploatavimą, plečiant vietinio valymo technologijų taikymą. Ypatingą d÷mesį skirti lietaus nuotekų valymui - modernizuoti ir išpl÷sti esamus bei pastatyti naujus ES reikalavimus atitinkančius lietaus nuotekų tinklus ir valymo įrenginius, taikyti tobulesnius eksploatacijos ir ūkininkavimo metodus.

• Sumažinti g÷lo požeminio vandens teršimą siekiant, kad visų miesto gyventojų naudojamo geriamo vandens kokyb÷ atitiktų ES reikalavimus - sutvarkyti požeminio vandens vandenviet÷s sanitarin÷s apsaugos zonas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus. Gyventojus, vartojančius šachtinių šulinių vandenį, aprūpinti geros kokyb÷s geriamu vandeniu iš gilesnių vandeningų horizontų (plečiant geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklą), vykdyti požeminio vandens monitoringą.

• Gerinti aplinkos oro higieninę būklę - formuoti apsaugin÷s paskirties želdynus pramon÷s įmonių ir komunalinių objektų sanitarin÷s apsaugos zonose, intensyvaus transporto srautų jud÷jimo koridoriuose ir kt., tobulinti miesto susisiekimo sistemą.



35

3. DAUGŲ MIESTO TERITORIJOS PLANIN ö STRUKTŪRA, TERITORIJ Ų FUNKCIJOS IR NAUDOJIMAS 3.1. Miesto planin÷s struktūros pl÷tojimo sprendiniai Įvertinus esamą teritorijų naudojimo išsid÷stymą mieste bei Daugų miesto bendrojo plano koncepcijos tikslus ir uždavinius, numatomi teritorijų funkciniai sprendiniai dvidešimties metų laikotarpiui. Daugų miesto koncepcijoje taikomas polifunkcinio zonavimo metodas, kai miesto teritorija dalinama į funkcines zonas, išskiriant prioritetinę (vyraujančią) žem÷s naudojimo funkciją ir kitas galimas teritorijos naudojimo funkcijas. Miesto funkcin÷ struktūra – tai pagrindinių miesto dalių funkcinių zonų, aptarnavimo centrų, magistralinių gatvių tinklo teritorinio išsid÷stymo pobūdis ir tarpusavio ryšiai. Teritorijų polifunkcinis zonavimas pagal žem÷s naudojimo funkcijas atliekamas siekiant išaiškinti prioritetinių funkcijų tendencijas, jų sąveiką su kitomis funkcijomis, nustatyti miesto tvarkymo koncepcijos formavimą, suderinant visuomen÷s interesus gamtonaudoje su reikalavimais sukurti kokybišką gyvenamąją aplinką ir išsaugoti atitinkamų teritorijų ekologines sąlygas bei kraštovaizdžio estetines savybes. Daugų miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijoje išskiriamos šios funkcin÷s zonos (pateikiamas funkcin÷s zonos indeksas):

Gm - Mažaaukščio užstatymo gyvenamoji teritorija – mažaaukščių gyvenamųjų namų (turinčių 3 ir mažiau aukštų) kvartalų ir jų aptarnavimui reikalingos socialin÷s, aptarnavimo, poilsio bei kitos infrastruktūros statybos teritorija. Gd - Daugiaaukščio užstatymo gyvenamoji teritorija - daugiaaukščių gyvenamųjų namų (turinčių daugiau nei 3 aukštus) ir jų aptarnavimui reikalingos infrastruktūros statybos teritorija. Gi - Mažaaukščio istorinio užstatymo gyvenamoji teritorija – miesto istorinio centro teritorija, apimati vyraujančią gyvenamąją funkciją, bei kitas taršos nesukuriančias veiklas, bendro naudojimo erdvių, infrastruktūros teritorijas. V – Visuomenin÷, komercin÷ teritorija – tai teritorija skirta bendruomen÷s poreikiams reikalingų objektų – kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos infrastruktūros bei prekybos, paslaugų, aptarnavimo objektų, administracinių pastatų, be taršios gamybos verslo objektų statybai. R – Rekreacinio naudojimo teritorija – trumpalaikių ir ilgalaikių rekreacinių objektų statybos teritorija. B – Žaliųjų erdvių teritorijos – viešųjų miesto erdvių (aikščių, skverų), kapinių, gamtinių teritorijų, skirtų gyventojų poilsiui, lankymui, pažinimui, gamtinio karkaso elementų apsaugai skirtos teritorijos.



36

P – Pramon÷s teritorija – verslo, sand÷liavimo, logistikos, gamybos teritorija. Galima tarši veikla. I – Infrastrukt ūros objektų teritorija – susisiekimo ir inžinerinių tinklų objektų statybos teritorija. N – naudingųjų iškasenų gavybos teritorija – naudingųjų iškasenų gavybos atvirų ir požeminių kasinių teritorija. M – miškų ūkio teritorija – ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai bei žmonių poilsiui skirtų miškų teritorijos. H – vandens ūkio teritorija – vandens telkiniai ir vandens ūkiui naudojamos teritorijos. C – konservacin÷ teritorija – konservacinio naudojimo, reguliuojamos apsaugos teritorija.

3.2. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai priori tetai Pagal funkcines zonas ir jų derinius išskiriamos šios funkcinių prioritetų zonos:

� Miesto centro; � Gyvenamųjų teritorijų prioriteto; � Visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto; � Visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto; � Pramon÷s ir verslo teritorijų prioriteto; � Rekreacinių teritorijų prioriteto; � Žaliųjų erdvių prioriteto; � Gyvenamųjų teritorijų, žaliųjų erdvių, prioriteto; � Žalųjų erdvių, visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto.

3.2.1. lentel÷. Funkcinių prioritetų zonų pasiskirstymas miesto/miesto pl÷tros teritorijoje pagal variantus

I variantas

II variantas

Eil. Nr. Funkcinių prioritet ų zonos

pavadinimas Ha % Ha %

1 2 3 4 5 6

1 Miesto centro prioriteto 7,91 4,82 9,96 2,98

2 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 35,89 21,85 103,04 30,83

3 Visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų (daugiaaukščių) teritorijų prioriteto

32,07 19,52 32,07 9,59

4 Visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto

20,78 12,65 36,42 10,90

5 Pramon÷s ir verslo teritorijų prioriteto - - 21,81 6,52

6 Rekreacinių teritorijų prioriteto 4,86 2,96 42,82 12,81



37

1 2 3 4 5 6

7 Gyvenamųjų teritorijų, žalųjų erdvių, prioriteto

6,27 3,82 6,42 1,92

8 Žalųjų erdvių, visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto

11,28 6,87 11,28 3,37

9 Žaliųjų erdvių prioriteto 39,84 24,25 65,09 19,47

10 Numatomo magistralinio kelio apsaugos juostos teritorija

5,36 3,26 5,36 1,60

viso 164,26 100 334,29 100 Vienas pagrindinių pirmos ir antros koncepcijų variantų skirtumų – planuojamos teritorijos plotas. Pirmame variante funkcinių prioritetų zonos d÷stomos esamose miesto ribose, antrame – ir gretimose užstatytose teritorijose. Antrame koncepcijos variante Daugų miesto teritorija padid÷ja dvigubai, tačiau pabr÷žiame, kad didžioji siūlomos prijungti prie miesto teritorijos dalis yra jau užstatyta. Akcentuojame, jog užstatytas kaimų teritorijas svarbu integruoti į miesto erdvinę ir funkcinę struktūras, kad užtikrinti sklandų miesto funkcionavimą įvairiais aspektais. Miesto centro prioriteto teritorija išskiriama abejuose variantuose, tačiau antrame variante ji yra didesn÷. Pirmame variante šią teritorija sudaro kvartalai išsid÷stę aplink miesto aikštę, minimaliai apimantys istorinio centro teritoriją. Antrame – teritorija apribota Didžiulio (Daugų) ežero, Ežero, Krantin÷s, Savanorių, Vytauto gatvių – apimanti esamą ir dalį istorinio miesto centrą taip siekiant glaudaus ryšio tarp tai kas sena ir kas nauja. Gyvenamųjų teritorijų prioriteto zonos pirmame variante numatomos miesto pietin÷je dalyje. Antrame variante didžioji gyvenamųjų teritorijų prioriteto zonos numatomos tiek miesto centro pietryčių, tiek vakarų kryptimis. Visuomeninių, komercinių gyvenamųjų teritorijų prioriteto zonos tiek pirmame, tiek antrame variantuose d÷stomos miesto šiaurin÷je dalyje prie esamo krašto (numatomo magistralinio) kelio, bei Pergal÷s ir Ežero gatvių sankirtos rytin÷je pus÷je. Visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto zonos pirmame variante formuojamos mokyklų, ligonin÷s teritorijų bei esamų gamybinių komunalinių, komercin÷s paskirties teritorijų pagrindu. Antrame variante – be išskirtų zonų pirmame, numatomos dar dvi visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto zonos prijungiamoje prie miesto dalyje, vakarų pus÷je. Antrame variante šio prioriteto zonos atitinka lokalius centrus miesto dalių atžvilgiu. Pramon÷s ir verslo prioriteto zona išskiriama viena ir tik antrame koncepcijos variante – Daugų kaimo gamybinių teritorijų pagrindu. Pirmame koncepcijos variante ši pramon÷s ir verslo funkcija integruota į kitas prioritetų zonas. Koncentruojant pramon÷s ir verslo teritorijas planuojamoje miesto vakarin÷je pus÷je šalia esamo krašto (numatomo magistraliniu) kelio, sumažinama tiek vizualin÷ teik fizin÷ tarša miesto reprezentacin÷se dalyse, formuojasi patrauklesn÷s gyvenamos ir rekreacin÷s teritorijos. Rekreacinio prioriteto zona pirmame variante išskiriama tarp įvažiavimo į miesto teritoriją nuo Alytaus pus÷s ir Padaugalaičio ežero šiaurin÷s pakrant÷s. Tačiau siekiant kurortin÷s teritorijos statuso, kur kas palankesni antrojo koncepcijos varianto sprendiniai – formuojamos trys didel÷s rekreacinio prioriteto zonos. Numatomos



38

rekreacinio potencialo dvi zonos Salos kaimo šiaur÷s rytų ir pietvakarių pus÷se palei Didžiulio (Daugų) ežero pakrantes. Dar viena rekreacinio prioriteto zona, atliekanti ir miesto reprezentacines funkcijas, numatoma tarp esamo krašto (planuojamo magistraliniu) kelio ir Padaugalaičio ežero. Žaliųjų plotų sistemai išlaikyti ir pl÷toti išskiriamos žaliųjų erdvių prioriteto zonos. Antrame variante išskirtos šio prioriteto zonos atitinka pirmą variantą bei papildo žaliųjų erdvių prioriteto zonomis, numatytomis prijungiamuose prie miesto plotuose. Mišraus - žalųjų erdvių ir gyvenamųjų teritorijų bei žaliųjų erdvių ir visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto zonos abejuose variantuose išskirtos šiaurin÷je miesto dalyje. 3.2.2. lentel÷. Pirmojo koncepcijos varianto funkcinių prioritetų zonos

Zonos plotas

Funkcinioprioritetozonos Nr.

Teritorijos naudojimo prioritetin ÷ funkcin÷ zona

Ha %

Teritorijos naudojimo indeksai (pateikiami

br÷žiniuose) prioritetinis naudojimas/

kitas galimas naudojimas

1 Miesto centro – visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto zona

7,91 4,82 V, Gm / Gi, Gd, B, R, C

2 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 18,24 11,10 Gi, V / Gm, B, C 3 Žaliųjų erdvių prioriteto 10,72 6,53 B / V, Gm, R, M, C 4 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 17,65 10,75 Gm / Gi, V, B, C

5 Visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų (daugiaaukščių) teritorijų prioriteto

4,04 2,46 V, Gd / Gm, I


14,98 9,12 V / I, Gd, R

7 Žaliųjų erdvių prioriteto 6,58 4,00 B / Gm, R


1,26 0,77 V / Gm


4,54 2,76 V / Gm, I, P

10 Žaliųjų erdvių prioriteto 6,78 4,13 B, M / V, R, C 11 Žaliųjų erdvių prioriteto 15,76 9,59 B / Gm, M, H, C 12 Rekreacinių teritorijų prioriteto 4,86 2,96 R / Gm, M, I

13 Visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto

6,04 3,68 V, Gm / B, P

14 Žaliųjų erdvių, visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto

11,28 6,87 B, V / I, Gm

15 Žalųjų erdvių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto

6,27 3,82 Gm, B / V


21,99 13,39 V, Gm / B

Numatomo magistralinio kelio apsaugos juostos teritorija

5,36 3,26 -

viso 164,26 100



39

3.2.3. lentel÷. Antrojo koncepcijos varianto funkcinių prioritetų zonos

Zonos plotas

Funkcinioprioritetozonos Nr.

Teritorijos naudojimo prioritetin ÷ funkcin÷ zona

Ha %

Teritorijos naudojimo indeksai

(pateikiami br÷žiniuose) prioritetinis naudojimas / kitas galimas naudojimas

1 Miesto centro – visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto zona

9,96 2,98 V, Gi, Gm / Gd, B, R, C

2 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 11,91 3,56 Gi / V, B, C

3 Žaliųjų erdvių prioriteto 28,44 8,51 B / Gi, Gm, V, R, M, C

4 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 18,07 5,41 Gm / Gi, V, B, C

5 Visuomeninių, komercinių, gyvenamųjų (daugiaaukščių) teritorijų prioriteto 4,04 1,21 V, Gd / Gm, I


14,98 4,48 V / I, Gd, R

7 Žaliųjų erdvių prioriteto 7,52 2,25 B / Gm, R 8 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 19,97 5,97 Gm / V, B


8,14 2,44 V / Gm, I

10 Žaliųjų erdvių prioriteto 6,78 2,03 B, M / V, R, C

11 Žaliųjų erdvių prioriteto 22,35 6,69 B / Gm, M, H, N, C

12 Rekreacinių teritorijų prioriteto 14,43 4,32 R / Gm, M, I


6,04 1,81 V, Gm / B

14 Žaliųjų erdvių, visuomeninių, komercinių teritorijų prioriteto

11,28 3,37 B, V / I, Gm

15 Žalųjų erdvių, gyvenamųjų teritorijų prioriteto

6,42 1,92 Gm, B / V


21,99 6,58 V, Gm / B

17 Pramon÷s ir verslo teritorijų prioriteto 21,81 6,52 P / B, I 18 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 11,89 3,56 Gm / B, V 19 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 18,52 5,54 Gm / B, V 20 Rekreacinių teritorijų prioriteto 16,32 4,88 R / V, Gm, M, B


6,55 1,96 V / B, Gm

22 Rekreacinių teritorijų prioriteto 12,07 3,61 R / Gm, B, M, V


4,85 1,45 V / Gm, B


1,90 0,57 V / Gm, B

25 Gyvenamųjų teritorijų prioriteto 22,68 6,78 Gm / V, B Numatomo magistralinio kelio

apsaugos juostos teritorija 5,36 1,60 -

viso 334,29 100



40

3.3. Miesto žaliųjų plotų sistemos vystymas

Žaliųjų plotų sistema yra nepaprastai svarbi ir neatskiriama miesto urbanistin÷s struktūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį. Daugų miesto žaliųjų plotų sistemos vystymo pasiūlymai teikiami įvertinant ir atsižvelgiant į: Įvairiapuses želdinių savybes, liudijančios jų svarbą miesto organizme:

• Efektyvus filtras, sulaikantis 20 – 80% oro dulkių; • Oro jonizatoriai, skatinantys lengvų neigiamų jonų, reikalingų žmogaus kv÷pavimo ir

kraujagyslių sistemoms, gamybą; • Skleidžia lakiuosius organinius junginius – fitoncidus, kurie naikina bakterijas ar

stabdo jų vystymąsi; • Įtakoja mikroklimatą (saul÷s radiaciją, šiluminį ir dr÷gm÷s režimą, oro srautų

jud÷jimą); • Saugo nuo triukšmo (lapuočių lajos sugeria iki 26% garso energijos, apie 74% atspindi

ir išskaido); • Sutvirtina žem÷s paviršių, saugodami dirvožemį nuo erozijos; šlaitus nuo nuošliaužų,

nuoplovų bei nuogriuvų susidarymo ir kt.; • Ypatinga priemon÷ miesto erdvinei – planinei struktūrai formuoti, kraštovaizdžio

erdviniam raiškumui išlaikyti; • Mažina agresyvų miesto statybų poveikį aplinkai bei ją humanizuoja; • Pasižym÷dami nepaprastai didele formų, spalvų, faktūrų įvairove teikia žmon÷ms ne tik

didelį estetinį, bet ir teigiamą psichologinį bei emocinį poveikį. Miesto gamtinių sąlygų ypatumus:

• Gamtinio karkaso teritorijų lokalizaciją, kuri leidžia žaliuosius plotus vertinti sisteminiu požiūriu, pamatyti kiekvieno jų reikšmę visai sistemai ir ne tik kiek jie naudingi gyventojams, bet ir kaip jie palaiko viso gamtinio komplekso gyvybingumą;

• Gamtosauginiu požiūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas gamtines teritorijas, išlaikiusias natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį: Didžiulio ir Padaugalaičio ežerų pakrantes bei šlaitus, šlapias tarpukalvines įdubas, išraiškingo ir vaizdingo kraštovaizdžio zonas, miško medynais apaugusius plotus;

• Esamus žaliuosius plotus – atskiruosius želdynus ir kitus saugotinus želdinius, miškus, jų teritorinę sklaidą, estetines savybes ir tinkamumą rekreacijai;

• Teritorijas, kuriose yra nepalankios ekogeologin÷s sąlygos užstatymo pl÷trai ir ūkinei veiklai.

Esamos būkl÷s analiz÷s išvadas:

• Daugų mieste šiuo metu dar n÷ra žaliųjų plotų sistemos, o tik atskiri ir negausūs jos segmentai, toli gražu netenkinantys miesto gyventojų poreikių.

• Miestas turi nemažą teritorinį potencialą žaliųjų plotų sistemos formavimui ir nerealizuotas galimybes juos įrengiant.

Įvertinant visus aukščiau pamin÷tus argumentus bei išvadas, urbanistinę ir gamtinę aplinką, žaliųjų plotų galimybes atlikti atitinkamas funkcijas, ypatingą d÷mesį skiriant įtraukimui į žaliųjų plotų sistemą tų gamtinio karkaso teritorijų, kurios yra išlaikiusios natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį yra nustatomas principinis žaliųjų plotų sistemos karkasas, kurį atstovauja žaliųjų erdvių ir rekreacinio vystymo



41

teritorijos. Jų lokalizacija teikiama planuose - ,,Miesto erdvin÷s raidos koncepcija“ ir ,,Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai“. Reikia pažym÷ti, kad koncepcijos stadijoje n÷ra išskiriamos atskiros savarankiškos žaliųjų plotų sistemos kategorijos (miškai, parkai, skverai, apsauginiai želdynai ir kt.), jų detalizacija bus vykdoma sprendinių konkretizavimo stadijoje. Miesto vystymo koncepcijoje vieningos žaliųjų plotų sistemos sukūrimas (kiek tai įmanoma d÷l jau susikl÷sčiusios miesto urbanistin÷s struktūros ypatumų) nustatomas kaip viena iš prioritetinių Daugų miesto pl÷tojimo krypčių, formuojant patrauklaus, patogaus ir sveiko gyventi miesto įvaizdį. Siekiant suformuoti pilnavertę žaliųjų plotų sistemą, galinčią atlikti visus jai keliamus uždavinius būtina:

• Saugoti miesto gamtinę aplinką, formuoti žalio miesto įvaizdį; • Išsaugoti visus esamus žaliuosius plotus urbanizuotoje miesto dalyje, didinti jų

patrauklumą, pl÷sti rekreacinio panaudojimo galimybes; • Išvengti statybų skverbimąsi į vertingiausias gamtosauginiu ir estetiniu požiūriu

miesto gamtinio karkaso teritorijas, • Formuoti atskiruosius želdynus naujai įsavinamose miesto zonose ir įjungti juos į esamą žaliųjų plotų sistemą;

• Formuoti apsauginius želdynus pramoninių, komunalinių ir infrastruktūros teritorijų aplinkoje;

• Reikiamą d÷mesį skirti mažiausiai išvystytų sistemos grandžių - žaliųjų jungčių ir apsauginių želdynų formavimui bei tvarkymui.

• Pasiekti, kad visi žaliųjų plotų sistemos kategorijos (miškų grup÷je – miško parkai ir miesto miškai; urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių grup÷je – parkai, skverai, žaliosios jungtys ir apsauginiai želdynai) realiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

3.4. Miesto kultūros paveldo apsaugos kryptys 3.4.1. Apsaugos principai

1. Daugai yra išskirtin÷s kultūrin÷s reikšm÷s vietov÷ Lietuvos pietryčių areale. Nekilnojamasis kultūros paveldas yra esminis Daugų miesto darnios pl÷tros išteklius, jo urbanistinio ir architektūrinio savitumo išsaugojimo garantas.

2. Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendiniai atitinka Nekilnojamojo

kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo taisyklių (Žin., 2005, Nr.81-2973), kitų paveldosaugos dokumentų reikalavimus, Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisykles (Žin., 2006-12-30, Nr. 145-5559) bei kultūros paveldo tvarkybos, naudojimo, pažinimo, sklaidos nuostatas, išreikštas Valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategijoje (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Nacionalin÷je darnaus vystimosi strategijoje (Žin., 2003, Nr. 89-2039), Alytaus rajono strateginiame pl÷tros plane 2007-2013 metams (Alytaus rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimas 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. K-207).

3. Daugų miesto istorinis centras (unikalus vertyb÷s kodas 17077) pasižymi itin

didele kompleksine istorine, archeologine, urbanistine, memorialine ir kraštovaizdine verte, kurią būtina išsaugoti, puosel÷jant ir stiprinant vertingąsias kultūros paveldo savybes, sudarant kuo palankesnes sąlygas visuomenei



42

istorinio miesto centro kultūros vertybes pažinti, lankyti bei pritaikyti viešosioms reikm÷ms.

4. Daugų miesto kultūros paveldo objektų ir istorinio kraštovaizdžio tvarkymą ir

naudojimą tikslinga planuoti atsižvelgiant į vieną iš prioritetinių Alytaus rajono pl÷tros uždavinių - išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą bei didinti jo patrauklumą turizmo tikslais (Alytaus rajono strateginis pl÷tros planas 2007-2013 metams, uždavinys 3.3.1).

5. Daugų miesto bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendiniai yra pagrįsti

kultūros ir gamtos paveldo integralumo bei teritorijos darnios pl÷tros nuostatomis. Įgyvendinus Daugų miesto bendrąjį planą sustipr÷tų miesto kultūros vertybių visuomenin÷ reikšm÷ bei padid÷tų galimyb÷s išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo vertę.

3.4.2. Saugojimo prioritetai ir bendrieji paveldosauginiai apribojimai

1. Visų saugomų kultūros paveldo objektų teritorijos yra konservacin÷s paskirties žem÷ (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, 11 str. 5 dalis).

2. Daugų miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos

zonų ribos bei konkretūs paveldosaugos reikalavimai gali būti nustatomi apsaugos specialiaisiais planais arba jų individualiais apsaugos reglamentais. Kultūros paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal individualius arba tipinius apsaugos reglamentus (jei individualūs reglamentai nenustatyti), apsaugos specialiuosius planus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus.

3. Pl÷tojant Daugų miestą svarbu stiprinti miesto istorinio centro erdvinį

kompozicinį dominavimą aplinkoje, išsaugoti susiklosčiusią glaudžią užstatymo, želdynų ir ežero kompozicinę sąveiką, istorinio centro teritorijos kompaktiškumą, unikalią dviejų senųjų aikščių sistemą. Istorinį miesto centrą tikslinga pirmaeiliai pritaikyti kultūriniam turizmui ir rekreacijai.

4. Daugų miesto istorinio centro apsaugos zonai bei vertingosioms savyb÷ms

patikslinti ir nustatyti būdus bei priemones joms išsaugoti reikalinga parengti jo apsaugos specialųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol neatlikti Daugų miestelio istorinio centro išsamūs architektūriniai, urbanistiniai kompoziciniai, beveik nevykdyti archeologiniai tyrimai, rengiant jo apsaugos specialųjį planą arba individualų apsaugos reglamentą būtina atlikti teritorijos kompleksinius paveldosauginius (taikomuosius mokslinius) tyrimus. Taip pat svarbu pirmaeiliai nustatyti Senov÷s gyvenviet÷s II, vadinamos Daugio pilimi, abiejų į Kultūros vertybių registrą įtrauktų Daugų miesto namų vertingąsias savybes.

5. Būtina žymiai padidinti Daugų miesto istorinio centro ir kitų nekilnojamojo

kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų apimtis, pl÷sti kultūros paveldo objektų bei į Kultūros vertybių registrą neįtrauktų miesto istorinio centro pastatų pritaikymą viešajai paskirčiai, gerinti jų pasiekiamumą p÷sčiomis ir dviračiais.

6. Planuojant statybą teritorijose aplink Daugų miesto istorinį centrą būtina siekti,

kad turi būti išsaugomos, o jei yra galimyb÷ – gerinamos, istorinio centro apžvalgos nuo pagrindinių jo prieigos vietų sąlygos.



43

7. Į Daugų miesto teritorijos planavimą ir jo nekilnojamojo kultūros paveldo

objektų tvarkybos, naudojimo ir atgaivinimo projektavimą tikslinga plačiau įtraukti vietos bendruomenę.

8. Daugų miesto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos steb÷sena

(monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo steb÷senos taisykles (Žin., 2005, Nr.86-3242). Steb÷senos rezultatai turi būti naudojami rengiant kitus Daugų miesto teritorijos planavimo ir kultūros paveldo tvarkytos dokumentus.

3.5. Miesto susisiekimo infrastruktūros vystymo koncepcija

Subalansuota susisiekimo sistemos pl÷tra yra neatsiejama miesto darnaus vystymosi dalis, užtikrinanti ekonominius socialinius integracijos procesus į Lietuvos ūkį bei Europos rinką. Tod÷l susisiekimo infrastruktūros potencialo vystymas bei finansavimo užtikrinimas skatins šalies ekonomikos augimą bei konvergenciją su kitomis Europos Sąjungos valstyb÷mis. Daugų miesto susisiekimo infrastruktūros pl÷tra ir modernizavimas yra vienas svarbiausių uždavinių siekiant įgyvendinti šiuolaikinę miestų planavimo koncepciją – darniąją pl÷tr ą. Miesto transporto sistema turi būti veiksminga, lanksti bei saugi, atitinkanti nacionalinių rink ų integraciją, kokybišką turizmo, poilsio, pramon÷s šakų aptarnavimą, užtikrinanti gyventoj ų mobilumą, kuris yra ekonomikos augimo garantas. Rišlus ir kokybinius techninius parametrus atitinkantis priemiesčio zonos valstybin÷s reikšm÷s automobilių kelių tinklas ir augantys transporto srautai Daugų užmiesčio keliuose sudarys palankias sąlygas vystyti verslą, modernizuoti bei pl÷sti eismo aptarnavimo kompleksus (degalines, automobilių remonto dirbtuves, poilsio aikšteles, motelius, kavines).

Tinkamų techninių parametrų optimalus gatvių tinklas Daugų miesto teritorijoje sudarys geras sąlygas susisiekimui tarp gyvenamųjų, komercinių, poilsio bei pramogų, rekreacinių zonų. Optimizuotas priemiestinių autobusų darbas bei geri viešojo transporto kokybiniai parametrai sudarys prielaidas viešojo susisiekimo autobusų konkuravimui su lengvaisiais automobiliais, aptarnaus socialiai remtinus gyventojus. Daugų miesto teritorijoje numatomos palankesn÷s susisiekimo sąlygos kuriant bei vystant p÷sčiųjų ir dviratininkų takų tinklą, tobulinant svarbiausių miesto gatvių tinklą ir gerinant jų kokybinius parametrus.

3.5.1. Svarbiausi tikslai vystant susisiekimo infrastruktūrą Daugų mieste:

• Vystant Daugų pagrindinių gatvių sistemą integruoti miesto transporto tinklą į Alytaus rajono savivaldyb÷s, o per ją ir į Lietuvos transporto tinklą bei paslaugų rinką; • Rekonstruoti problemines miesto gatves ir sankryžas, asfaltuoti žvyro dangos gatves, įrengti bei gerinti gatvių, p÷sčiųjų ir dviratininkų takų apšvietimą;



44

• Miesto susisiekimo sistemoje teikti pirmenybę viešajam susisiekimui bei dviratininkams modernizuojant ir gerinant informacinę sistemą, tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus p÷sčiųjų bei dviratininkų takus, užtikrinant vežimų viešuoju transportu komfortą ir kokybę; • Vystyti subalansuotą Daugų miesto susisiekimo sistemą inžinerin÷mis ir technin÷mis priemon÷mis mažinant neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinant kokybinius vežimų rodiklius bei eismo dalyvių saugą; • Vystyti ekologiškas susisiekimo sistemas mažinant automobilių emisijos ir triukšmo poveikį, naudoti alternatyvius ir aplinką mažiau teršiančius degalus; • Formuoti kompaktišką miesto urbanizaciją gerinant jungtis tarp skirtingų susisiekimo rūšių bei jų tarpusavio sąveiką.

Daugų miesto koncepcijoje pateikiamos miesto urbanistin÷s pl÷tros galimyb÷s ir atsižvelgiant į tai formuojamas gatvių, o kartu ir urbanistinių ašių karkasas. Tam tikros miesto pl÷tros kryptys yra apribotos gamtinių elementų (Daugų ežeryno), tod÷l Daugų miesto urbanistin÷ bei susisiekimo pl÷tra numatoma vakarų-pietryčių kryptimi. Miesto gatvių tinklas formuojamas esamų gatvių pagrindu atsižvelgiant į Alytaus miesto – savivaldyb÷s centro – gretimybę, kuri ir ateityje bus išreikšta transportinių ryšių intensyvumu pagrindin÷se miesto Vytauto g., Daugų gatv÷se. Istorin÷ sankloda bei ežerų pakrant÷s perimetras nul÷m÷ miesto urbanistinę struktūrą – kiek ištęstą linijin į jo planą, kurį koncepcijoje siūloma struktūrizuoti papildant naujais ryšiais, suformuojant miesto branduolį, apjungiant pagrindines gatves su svarbiausiais užmiesčio keliais. Taigi, siūlomas svarbiausių miesto gatvių tinklas orientuojamas į linijinius ryšius, atitinkančius šiuolaikin÷s urbanizacijos pobūdį – mobilumą ir pasiekiamumą. Daugų miesto pl÷tra neįgavo planuotų senajame generaliniam plane mastų – 2300 gyventojų 2006 metais (2009 m. Dauguose gyveno tik 1 407 žmon÷s). Pagal dabartines tendencijas optimistiniu variantu prognozuojama 1750 gyv. 2030 metais. Tačiau ger÷jant gyvenamojo fondo sąlygoms bus reikalingos papildomos teritorijos gyvenamajai statybai (ekonomin÷je dalyje labiausiai tik÷tinu variantu prognozuojama, jog 2030 m. Daugų mieste 1 gyventojui teks 29-30 kv.m naudingo gyvenamojo ploto, o tai reiškia, kad miestas 2030 m. tur÷tų pasiekti 2005 m. ES šalių rodiklį, pagal kurį 1 gyventojui teko 30,6 m2 naudingojo ploto). Įvertinant šiuos faktus bei atsižvelgiant į verslo ir pramon÷s teritorijų perspektyvinį pl÷tros poreikį numatoma atitinkama Daugų miesto urbanistin÷ pl÷tra kartu modernizuojant bei vystant susisiekimo infrastruktūrą.

3.5.2. Pagrindin÷s priemon÷s įgyvendinant Daugų miesto susisiekimo infrastrukt ūros tikslus

Koncepcijos Pirmas variantas (miesto pl÷tra naudojant vidinius rezervus) Vienas svarbiausių uždavinių gerinant Daugų m. susisiekimo sistemą yra gatvių bei sankryžų technin÷s būkl÷s gerinimas jas rekonstruojant tuose ruožuose, kur prastos eismo sąlygos, numatomas transporto srautų augimas. Eismo saugos priemonių įrengimas taip pat yra prioritetin÷ priemon÷ tobulinant susisiekimo infrastruktūrą. Numatoma, kad koncepcijos pirmame variante svarbiausių gatvių tinklą formuos linijinis ryšys Maironio g. ir Vytauto gatv÷mis, apjungsiantis rajoninį kelią Nr. 1128 Daugai-Meškuičiai-Meškasalis su krašto keliu Nr. 128 Valkininkų gelež.st.-Daugai-



45

Alytus, kurio reikšm÷ ateityje aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatoma kaip magistralinio kelio. Kiti svarbūs susisiekimo ryšiai mieste numatomi Daugų g., Pergal÷s g., S.N÷ries g., Ežero g, Jaunyst÷s g., Vilniaus g., Žemait÷s g., Krantin÷s g. gatv÷mis.

Viešojo priemiestinio transporto maršrutinio tinklo pl÷tra turi atitikti urbanizacijos procesus, tenkinti gyventojų poreikius pl÷tojant susisiekimo sistemų tarpusavio sąveiką – vystyti keleivių pers÷dimo iš vienos susisiekimo sistemos į kitą galimybes (pvz., nuo dviračio į autobusą ir atvirkščiai). Turi būti suteikiamas prioritetas viešajam susisiekimui skatinant gyventojus naudotis maršrutiniais autobusais, gerinti viešojo transporto informacinę sistemą, atnaujinti autobusų parką.

Dviračių takų tinklo formavimui Daugų miesto teritorijoje turi būti skiriamas didelis d÷mesys d÷l išreikšto poreikio šiai susisiekimo rūšiai. Dviračių takai turi jungti rekreacines, gyvenamąsias, paslaugų centrų zonas mieste su numatomais tarpmiestiniais ir regionin÷s reikšm÷s dviračių maršrutais užmiesčio teritorijose. Vystant subalansuotą susisiekimo sistemą naujai planuojamose teritorijose turi būti numatomos ir dviračių trasos, nuosekliai įjungtos į jau esamą dviračių takų tinklą su išvystyta dviračių stov÷jimo ir aptarnavimo infrastruktūra. Koncepcijos Antras variantas (miesto pl÷tra integruojant gretimas užstatytas teritorijas) Daugų miesto susisiekimo infrastruktūros vystymo koncepcijos Antras variantas iš esm÷s atitinka pirmąjį, tik yra orientuotas į teritorinę pl÷trą. Tod÷l didesn÷ struktūrin÷ reikšm÷ suteikiama visai Daugų gatvei, šalia kurios numatoma visuomenin÷ ir rekreacin÷ infrastruktūra. Pagrindin÷ miesto pl÷tra numatoma į Salos k. pusę, tod÷l Daugų miesto gatvių tinklas papildomas nauju žiediniu ryšiu sujungiant Kalvų g. (Krantin÷s g. tęsinys) su Jaunyst÷s g. Didesn÷ svarba teikiama ir Savanorių g. (iki Vytauto g.) bei Žemait÷s g. (iki pat krašto kelio Nr. 128 Valkininkų gelež.st.-Daugai-Alytus), kuri žiediniu ryšiu apjungs Daugų k. gatves (žr. br÷žinį). 3.6. Miesto inžinerin÷s infrastrukt ūros vystymo kryptys 3.6.1. Vandens tiekimo sistemos vystymo koncepcija Požeminio vandens resursai, poreikiai ir jų prognoz÷s Šiuo metu Daugų miestas aprūpinamas vandeniu iš vienos vandenviet÷s, kurios požeminio vandens atsargos siekia 800.m³/p. Miestas savo poreikiams sunaudoja apie 15% šio resurso. Dabartiniu periodu išgaunamo vandens kiekiai yra keleriopai sumaž÷ję. Didelį vandens poreikių sumaž÷jimą nul÷m÷ išaugusi vandens kaina, d÷l to žmon÷s, pramon÷s įmon÷s prad÷jo taupyti vandenį. Tai buvo būdinga visam Lietuvos ūkiui. Respublikos statybin÷s normos numato, kad bendras buitinio vandens sunaudojimas Daugų m. skaičiuotinas 190 l/p.gyv. arba 270 m³/p. Tat galima konstatuoti, kad esami eksploataciniai požeminio vandens resursai yra pakankami šiandieniniams miesto poreikiams tenkinti.



46

3.6.1. pav. Daugų miesto suvartojamo vandens kiekio prognozes planuojamu periodu tūkst.m³

253030

353540

1725

0

20

40

60

80

100

2004 m 2008 m 2020 m 2030 m

tūkst.m3

Pesimistin ÷ Tik÷tina Optimistin ÷ Faktin ÷

Planuojant vandens poreikį ateičiai privalu atsižvelgti į galimą aptarnaujamų gyventojų kaitą, jų poreikių did÷jimą bei pramon÷s vystymą. Paskutinį dešimtmetį gyventojų kiekis Daugų mieste tur÷jo maž÷jimo tendenciją ir 2009 m sudar÷ 1407. Centralizuotu vandentiekiu naudojosi apie 60% (845) miesto gyventojų. Kiekvienam jų buitin÷ms reikm÷ms tenkinti teko po 27,22 m³/met. (32.21 l/d). Vadovaujantis optimistin÷mis prognoz÷mis, 2030 m. Dauguose galimai gyvens 1880 gyventojų. Numatoma, kad vandentiekio sistema bus pl÷tojama miesto viduje ir planuojamo periodo pabaigai gyventojų pasijungimas prie tinklų sieks 95%. Tat pagal optimistinę prognozę, Daugų vandentiekis 2030 m. aptarnaus apie 1786 gyventojų. Taikant buitinio vandens vartojimo normą 190 l/p.gyv. gauname bendrą poreikį 339 m³/p. Šiandieniniai išgaunamo požeminio vandens nuostoliai yra nedideli ir siekia apie15%. Pagrindin÷s vandens netektys didžiąja dalimi priklauso nuo avarijų kiekio. Numatoma, kad planuojamu periodu bus renovuojamas vamzdynas, keičiant avaringus ketaus ir plieno vamzdžius polimeriniais. Darome prielaidą, kad tai sumažins vandens netektis iki 5%. Remiantis tuo, galime teigti, kad 2030 m. Dauguose gali būti išgaunama iki 349 m³/p. Šie skaičiavimai rodo, kad esami eksploataciniai požeminio vandens resursai yra pakankami miesto poreikiams tenkinti planuojamu periodu. Buitinio vandens kokybinių reikalavimų tenkinimas Daugų miesto vandenviet÷se išgaunamo požeminio vandens kokyb÷ yra iš esm÷s gera. Kaip ir daugelyje vietų Lietuvoje, čia aptinkamas padidintas geležies kiekis. Vandens tiekimo paslaugos prieinamumas Šiuo metu centralizuotu vandens tiekimu yra aprūpinta apie 60% Daugų miesto gyventojų. Likusi gyventojų dalis naudojasi šuliniais, negiliais gręžiniais išgaudami gruntinį vandenį. Daugų mieste negiliuose žem÷s sluoksniuose aptinkamas vanduo yra užterštas ir netinkamas naudoti kaip geriamas. D÷l to būtina siekti, kad kuo didesnis gyventojų dalis prisijungtų prie miesto centralizuoto vandentiekio. Numatoma, kad iki 2020 metų miesto vandentiekiu naudosis 95% miesto gyventojų.



47

Vandentiekio techninio stovio perspektyva Šiuo metu Daugų mieste eksploatuojama apie 8,7 km vandentiekio tinklų. Didžiąja dalimi naudojami plieniniai ir ketaus vamzdžiai. Jie n÷ra ilgaamžiai. D÷l korozijos įvyksta plieninių vamzdžių prarūdijimai, ketinių vamzdžių skilimai. Tai sukelia avarijas ir vandens nutek÷jimus. Nuostoliai Daugų miesto vandentiekio tinkluose neviršija 20% ir vertinami kaip nedideli. D÷l korozijos vamzdynuose susikaupusios rūdžių sąnašos sukelia nepageidautiną antrinį tiekiamo vandens užteršimą. Tai yra nepriimtina nei ekologiniu, nei higieniniu, nei ekonominiu požiūriu. Šias problemas galima spręsti renovuojant vamzdyną. Šiuolaikin÷s technologijos leidžia metalinius vamzdžius dengti specializuotomis cementin÷mis dangomis, stabdančiomis korozijos procesą. Naujai klojamoms linijoms ar perklojamoms linijoms naudojami vamzdžiai iš polimerinių medžiagų. Atsižvelgiant į esamo vamzdyno amžių, įvertinant apjungiamus priemiestinių gyvenviečių vandentiekius, numatoma, kad per planuojamą periodą teks renovuoti ar naujai perkloti 6.0km esamo vamzdyno. Siekiant vandens tiekimo paslaugos prieinamumo 95 % gyventojų, numatoma pl÷sti vandentiekio tinklus į dabar užstatytus „bevandenius“ gyvenamus rajonus. Naujos vandentiekio linijos bus reikalingos įsisavinant naujai užstatomas teritorijas. 3.6.1. lentel÷ Naujai tiesiamo vandentiekio vamzdynų ilgiai Naujai tiesiamų vamzdynų paskirtis Naujai tiesiamų

vamzdynų ilgis Esamų užstatytų gyvenamų „bevandenių“ rajonų prijungimas prie miesto tinklo

8.0 km

Naujai užstatomų teritorijų prijungimas prie miesto tinklo 5.0 km Viso : 13.0 km

Tolimesnei Daugų miesto vandentiekio sistemos pl÷trai planuojamu periodu numatoma pakloti 13 km naujų linij ų. 3.6.2. Vandenvalos sistemos vystymo koncepcija Buitinio nuotekų sistemos vystymas Šiuo metų buitines nuotekas į miesto tinklus nukreipia 50.0% miesto gyventojų. Savo išvystymu Daugų miesto buitinių nuotekų surinkimo sistema atsilieka nuo vandentiekio. Tie kas n÷ra prisijungę prie bendros nuotekų sistemos, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais, išgriebimo duob÷mis. Dažni atvejai kai, išgriebimo duob÷s n÷ra sandarios ir nuotekos patenka į gruntą. Tai didina gruntinio vandens taršą, o tuose rajonuose gyventojai būtent ir naudoja gruntinį vandenį buičiai. Norint išvengti šių nepageidaujamų reiškinių, būtina vystyti nuotekų surinkimo sistemą kartu su vandentiekiu tose miesto užstatytose teritorijose, kur dar jo n ÷ra. Šiuo metu Daugų mieste eksploatuojama apie 5 km buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Savitakinių nuotekų vamzdynai yra ketiniai, keraminiai arba betoniniai, o sl÷giniai vamzdynai – ketiniai arba polietileniniai. Pagrindin÷ nuotekų surinkimo sistemos problema yra ketinių ir keraminių vamzdžių skilimai ir nutek÷jimai. Infiltracija į



48

nuotekų tinklus sudaro maždaug 50% nuo surenkamo kiekio. Daugų valymo įrenginiai dabar yra paj÷gūs susitvarkyti su papildoma apkrova d÷l infiltracijos, tačiau nutek÷jimai iš nesandarių savitakinių vamzdžių didina gruntinio vandens taršą ir blogina miesto ekologinę situaciją. Atsižvelgiant į esamo vamzdyno amžių, numatoma, kad per planuojamą periodą teks renovuoti ar naujai perkloti 4.0 km esamo buitinių nuotekų surinkimo vamzdyno. Siekiant, kad 95 % miesto gyventojų būtu pasijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos būtina tiesti naujas linijas. 3.6.2. lentel÷ Naujai tiesiamų buitinių nuotekų vamzdynų ilgiai Naujai tiesiamų vamzdynų paskirtis Naujai tiesiamų

vamzdynų ilgis Esamų užstatytų gyvenamų rajonų prijungimas prie miesto tinklo

9.0 km

Naujai užstatomų teritorijų prijungimas prie miesto tinklo 5.0 km Viso : 14.0 km

Tolimesnei Daugų miesto buitinių nuotekų surinkimo sistemos pl÷trai planuojamu periodu numatoma pakloti 14 km naujų linij ų. Nuotekų valymo įrenginių galimybių įvertinimas Daugų miesto projektinis nuotekų valymo įrenginių paj÷gumas 800.m³/p. Nuotekų valymas savyje apima mechaninį ir biologinį valymą. Išleidžiamos nuotekos netenkina šiandieninių aplinkosauginių reikalavimų. Surenkama ir apvaloma kasmet po 33-65tūkst..m³, tat valymo įrenginiai yra apkrauti 25 % savo projektinių galimybių. Galime tvirtinti, kad nuotekų valymo įrenginiai tenkina šiandieninius miesto poreikius, tačiau neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Vertinant galimus susidarančių nuotekų kiekius planuojamo periodo pabaigoje, už pagrindą turime priimti planuojamus sunaudoti vandens kiekius, tai yra 339 m³/p. Dalis šio vandens bus panaudota želdynų laistymui bei gatvių, aikščių, šaligatvių plovimui ir bus pašalinta per lietaus kanalizacijos tinklą. Teoriškai į buitinį nuotekų tinklą tur÷tų patekti 355 m³/p. Valymo įrenginių paj÷gumas n÷ra viršijamas įvertinus leistiną 12 % gruntinių vandenų infiltraciją į nuotekų tinklus Tačiau tai yra tik teoriniai išskaičiavimai parengti dabar galiojančiomis vandens vartojimo normomis RSN 26-90. Realiai šiandien Daugų miesto gyventojai sunaudoja tik nedidelę dalį to vandens kiekio, ką numato normatyvai. 3.6.2. pav. Daugų miesto surenkamų buitinių nuotekų kiekių prognozes planuojamu periodu tūkst.m³



49

303535

404045

58 59

0

20

40

60

80

100

2006 m 2008m 2020 m 2030 m

tūkst.m3

Pesimistin ÷ Tik÷tina Optimistin ÷ Faktin ÷

Galime daryti prielaidą, kad esamų valymo įrenginių paj÷gumo pakaks visam planuojamam laikotarpiui. Lietaus nuotekų vystymo koncepcija Lietaus nuotekos yra svarbi šiuolaikinio miesto technin÷s infrastruktūros dalis, užtikrinanti normalų miesto transporto ir kitų infrastruktūrinių dalių funkcionavimą. Daugų mieste naudojama pagrindinai uždara nuotekų nuvedimo sistema, kuri savo struktūra praktiškai atkartoja gatvių tinklą. Iš kolektorių vanduo yra nuvedamas į atvirus griovius, kuriais patenka į miesto teritorijoje esančius ežerus. Šios nuotekos tiesiogiai įtakoja Daugų tvenkinių ekologinę pusiausvyrą. Tod÷l yra labai svarbu riboti teršalų patekimą į atvirus vandenis su lietaus nuotekomis. Šiuo metu Daugų miesto lietaus nuotekos neapvalomos. Degalin÷s bei kai kurios pramon÷s teritorijos turi savo lokalias naftos produktų gaudykles, iš kurių apvalytos nuotekos perduodamos į miesto tinklą. Vystant toliau lietaus nuotekų surinkimo ūkį būtina optimizuoti išleid÷jų kiekį ir prie kiekvieno jų pastatyti valymo įrenginius. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų vystymo prioritetai Visumoje Daugų miesto vandentiekio ir vandenvalos sistemos yra patenkinamai išvystytos, tačiau vandenvalos įrenginiai neatitinka keliamų reikalavimų. Tačiau su laiku kylant gyventojų vartotojiškiems poreikiams bei griežt÷jant aplinkosauginiams reikalavimams, šios sistemos turi būti nenutrūkstamai modernizuojamos. Siekiant optimalaus resursų panaudojimo, numatome prioritetus vandentiekio ir vandenvalos sistemų vystymuisi. Kaip svarbiausią ir neatid÷liotiną prioritetą, numatome nuotekų valyklos modernizavimą. Daugų vandenvalos įrenginių išleidžiamas vanduo turi atitikti keliamus ES reikalavimus. Šiam tikslui pasiekti Daugų vandenvalos įrenginiuose turi būti biologinis nuotekų valymas. Antrą ir neatid÷liotiną prioritetą, numatome vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išvystymą „bevandeniuose“ Daugų miesto rajonuose. Tai suteiktų galimybę ženkliai



50

miesto gyventojų daliai naudoti buityje kokybišką vandenį ir pagerintų miesto ekologinę situaciją. Trečias pagal svarbą uždavinys būtu lietaus surinkimo sistemos tobulinimas, įrengiant lokalius valymo įrenginius prie išleid÷jų. Kadangi tokių objektų miesto teritorijoje yra nedaug, tai šis procesas gali būti labai greitas. Esamų vandentiekio linijų ir buitin÷s nuotekų atnaujinimas ar perklojimas turi būti nepertraukiamas procesas. Numatytos darbų apimtys gali būti ištęstos visam planuojamam periodui. Vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų vystymą naujai užstatomose teritorijose ir teritorijose su numatoma paskirties konversija padiktuos reali būtinyb÷. Dabartiniu etapu suku nusakyti kurios iš numatomų teritorijų bus įsisavintos pirmiausia. Tinklų vystymas šiose teritorijose bus nusakomas detaliais planais. 3.6.3. Atliekų tvarkymo koncepcija

Daugų miesto numatoma pl÷sti konteinerinę atliekų surinkimo sistemą. Tai priimtiniausia atliekų surinkimo sistema, kuri diegiama visoje šalyje. Dauguose yra numatoma pavojingų ir stambiagabaričių atliekų aikštel÷. Daugų miesto, kaip ir visos Alytaus apskrities buitin÷s atliekos bus šalinamos regioniniame sąvartyne esančiame Taknišk÷se (Alytaus rajono savivaldyb÷je). 3.6.4. Miesto energetikos vystymo koncepcija Elektros energijos tiekimas ir gamyba Elektros energijos gamyba Dauguose n÷ra išvystyta. Nagrin÷jant situaciją po Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo, neišvengiamas elektros energijos importas. Daugų miestas suvartoja apie 2.5 GWh elektros energijos per metus. Prognozuojant elektros energijos sunaudojimą ateityje, atsižvelgiama į gyventojų bei pramon÷s poreikius. Vertinant ateities prognozes, atsižvelgiama į poreikius didinančius ir poreikius mažinančius faktorius. Pagrindiniai elektros energijos poreikį didinantys faktoriai yra bendras apskrities ekonominių rodiklių ir BVP augimas, pramon÷s vystymas. Kaip poreikį mažinantys faktoriai vertinami naujų technologijų, leidžiančių naudoti elektros energiją ekonomiškesniu režimu, panaudojimas. Šiandien vidutiniškai vienam Daugų miesto gyventojui tenka 1749 kWh per metus. Optimistiniu variantu aktyviai vystantis pramonei tik÷tina, kad planuojamo periodo pabaigai vienam gyventojui teks 2500 kWh, tada metiniai elektros energijos poreikiai sudarys apie 4 GWh. Esamas perdavimo tinklas ir pastočių paj÷gumai yra pakankami. Galimos naujos neilgos atšakos, jungiančios naujus energetinius objektus į bendrą elektros tinklą. Did÷jant komunikacijų ilgiams atsiranda poreikis papildomoms l÷šoms naujų komunikacijų tiesimui, bei jų eksploatacijai. Tod÷l numatome, kad planuojamo periodo pabaigai didžioji aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo dalis, esanti miesto teritorijoje, bus sukabeliuota.



51

Elektros energijos paskirstymo tinklas Dauguose yra gerai išvystytas. Mieste yra daugiau nei 7.80 km 10 kV kabelių ir 22.80 km 0.4 kV linijų. Svarbiausia perdavimo tinklų problema yra pagrindinių įrengimų amžius. Sumenkus pramonei dalis skirstomojo tinklo dirba su dideliu galių rezervu. Skirstomojo elektros tinklo atnaujinimas taps svarbus miesto energetikos infrastrukt ūros uždavinys. Taip pat numatoma tinklo pl÷tra į naujai užstatomas teritorijas. Gamtinių dujų tiekimas Dujotiekio Daugų mieste šiuo metu n÷ra, tačiau planuojamo periodo eigoje Daugų miestą planuojama dujofikuoti. Skirstomąjį dujotiekį planuojama tiesti nuo Butrimonių DSS. Prioritetai, kurie mikrorajonai bus pajungiami pirmiau, o kurie v÷liau bus nusakyti rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus. Skirstomojo dujų tinklo įrengimas taps svarbiu miesto energetikos infrastruktūros vystymo uždaviniu. Šilumos tiekimas Centralizuotos šilumos tinklų Daugų mieste n÷ra. Veikia trys individualios katilin÷s, kurių pagaminamas šilumos kiekis n÷ra žinomas. Sumenkus pramonei, padid÷jus šilumos energijos kainai centralizuota šilumos tinklai tapo nepakeliama našta gyventojams. Teritorijoms, kur numatoma daugiaaukšt÷ statyba arba miesto pl÷tra tikslinga numatyti dujų tiekimą bei šią kuro rūšį naudoti pastatų šildymui. Esamas katilines būtina rekonstruoti, pritaikant jas šildyti gamtin÷mis dujomis. Įrengti esamose katilin÷se (,, Vlado Mirono‘‘ vidurin÷s mokyklos katilin÷je, kurios paj÷gumas 0.8MW, sunaudoto kuro kiekis 150t. akmens anglies per metus ; Daugų technologijos ir verslo mokyklos katilin÷je, kurios paj÷gumas1.7MW sunaudotas kuro kiekis medienos atliekų 1200-1500 m³ per metus; Daugų miesto slaugos ligonin÷s katilin÷je, kurios paj÷gumas 0.1MW, sunaudojami kuro kiekiai 100t akmens anglies) išmetamų teršalų filtrus. Būtina siekti, kad esamos katilin÷s atitiktų griežtus aplinkosauginius reikalavimus. Siekiant išvengti kritinių situacijų būtina rekonstruojant katilines numatyti rezervinį kurą. Pageidautina, kad rezerviniam kurui būtų naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai . Miesto energetikos infrastruktūros vystymo prioritetai Parenkant miesto energetikos vystymo prioritetus atsižvelgiama į užduočių svarbą bei laukiamą maksimalią naudą panaudojant minimalias l÷šas. Brangstant energetiniams resursams, kylant mazuto kainai tampa labai aktualus šilumin÷s energijos taupymo klausimas. Tod÷l svarbiausiu prioritetu miesto energetinio ūkio vystyme tampa Daugų miesto dujotiekio tiekimo klausimas Normaliam miesto funkcionavimui, augant automatizavimo lygiui gamyboje ir buityje yra labai svarbus elektros energijos tiekimo patikimumo klausimas. Silpniausia grandis šioje srityje yra elektros įrengimų amžius. Elektros energijos paskirstymo tinklo atnaujinimas turi tapti nepertraukiamas procesas viso planuojamo periodo eigoje. Atnaujinant elektros tinklus būtina atsižvelgti į naujus galios poreikių pasiskirstymus. Elektros, dujų tinklų vystymą naujai užstatomose teritorijose padiktuos reali būtinyb÷. Dabartiniu etapu suku nusakyti kurios iš numatomų teritorijų bus įsisavintos pirmiausia. Tinklų vystymas šiose teritorijose bus nusakomas detaliais planais.



52

3.7. Miesto įtaka gretimose teritorijose Daugų miestas išsid÷stęs Didžiulio (Daugų) ežero pusiasalyje, tod÷l tolimesn÷s pl÷tros galimyb÷s ribotos ir ši, tiek teoriškai, tiek praktiškai, galima vakarų kryptimi, kurioje Alytaus rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane numatyta perspektyvių vietovių pl÷tros zona. Didžiausią įtaką Daugų miesteliui turi teritorijos esančios vakarin÷je miestelio dalyje, kurios priskirtos Ugž zonai, jose galima tolimesn÷ gyvenamųjų teritorijų pl÷tra, o link kelio galima infrastruktūrai, pramon÷s bei sand÷liavimui skirtos teritorijos. Tai sąlygoja gretimybių ryšius susijusius su užstatytos teritorijos pl÷timu vakarų kryptimi. Tai ypač patogu, nes priart÷jama prie esamo kelio, kas leidžia pl÷toti su susisiekimo infrastruktūra ir sistemos aptarnavimu, krovinių sand÷liavimu ir panašius verslus. Perspektyvių gyvenamųjų vietovių pl÷tros zona (X – Ugž), išsid÷sčiusi į vakarus nuo Daugų. Statyba galima teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose, skirtose gyvenamosioms, pramon÷s ir sand÷liavimo objektų, komercin÷s paskirties ir smulkaus verslo, rekreacinių objektų išd÷stymui. Alytaus rajono savivaldyb÷s teritorijos bendrajame plane Daugų miesto artimojoje aplinkoje numatytos rekreacinių vietovių arealų zonos (XI – Rž): šiaurin÷je pus÷je apimanti ežerą Gilūšį, ežerą Neveigtą, pietvakarin÷je pus÷je apimanti ežerą Aukrakštį bei ežerą Suvingį, pietin÷je pus÷je apimanti didžiąją Didžiulio ežero pusiasalio dalį. Jose esančios gyvenamosios vietov÷s, tarp jų – tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulkūs kaimai, kuriuose pl÷tojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, turizmas. Šiose vietov÷se rekreacinių statinių statyba gali būti detaliuosiuose planuose numatytose vietose arba jau esamose sodybose, pertvarkant esamus statinius. Gretimyb÷s susisiekiančios su Daugų miestelio užstatymo riba pietin÷je dalyje skirtinos rekreacinei paskirčiai, kas leidžia geriau panaudoti vertingas kraštovaizdžio požiūriu teritorijas, pl÷toti paslaugas bei pramogas sietinas su turizmu ir rekreacija. Pietin÷s pusiasalio dalies teritorijos panaudojimas rekreacijai teigiamai įtakos Daugų miestelio gyventojų gyvenimo kokybę, nes užtikrins naujų darbo vietų kūrimą, skatins ekonominį viso miestelio augimą, vertingos gamtiniu - rekreaciniu požiūriu teritorijos leis pl÷toti tradicinius amatus, paslaugas, skatins su turizmu susijusius verslus, o tuo pačiu taps papildomu traukos centru Pietų Lietuva keliaujantiems turistams. Esama ir pl÷totina pusiasalio pietin÷s dalies teritorija yra dvi gretimyb÷s, kurios visapusiškai įtakoja viena kitą, o vienos vystymasis skatins ir kitos teritorijos augimą. Dabartiniai Daugai su turima infrastruktūra neišvengiamai pradin÷je stadijoje bus donoru, kurio paslaugomis naudosis pietin÷s teritorijos dalies naujakuriai, tuo tarpu ateityje jų sukurtomis paslaugomis ir pramogomis bei verslais bus užtikrinta Daugų miestelio gyventojų tolimesn÷ gyvenimo kokyb÷. Daugų ežero apylink÷se, į kurias patenka ir Daugų miestas, nor÷ta įsteigti Daugų regioninį parką, bet šių apylinkių gyventojai nepritar÷ šiai id÷jai, bijodami papildomų suvaržymų žem÷s naudojimui. Vertinant Daugų miesto išorinę aplinką gyvenimo kokyb÷s ir susisiekimo sistemos požiūriu reikia pasteb÷ti, kad šiaurin÷je dalyje miestelio pl÷trą riboja 128 krašto kelias Valkininkų geležinkelio st. – Daugai - Alytus. Šis Alytaus rajono krašto kelias, numatytas magistraliniu, turi didelių rezervų perspektyvoje praleisti žymiai didesnius transporto srautus, prieš tai atlikus jo modernizavimą.



53

Pagrindiniai išorin÷s aplinkos raidos tikslai yra rezervuoti teritorijas vakarin÷je ir šiaurin÷je Daugų miesto dalyje link krašto kelio 128 Valkininkų geležinkelio st. – Daugai - Alytus, kad sudaryti galimybę pl÷sti mažaaukštę gyvenamąją statybą bei pramonę ir verslą. Tuo tarpu pietin÷je pusiasalio dalyje numatyti rekreacinių teritorijų pl÷trą. 4. MIESTO TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI 4.1. Teritorijos reglamentavimo principai Skirtini šie pagrindiniai teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentavimo principai:

• Juridinis sąlygotumas - reiškiantis, kad veiklos vystymo reguliavimas gali būti taikomas tik kaip teritorijos naudojimo bei apsaugos politiką nustatantis instrumentas vyriausybinių bei savivaldos institucijų darbe. Ypač jis svarbus teritorijų planavimą organizuojančioms bei prižiūrinčioms valdymo institucijoms, taip pat teritorijų planavimo srityje dirbantiems specialistams.

• Reguliavimo integralumas - reiškiantis, kad veiklos vystymo reglamentavimas turi užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį tvarų ir subalansuotą vystymą.

• Kraštovaizdžio optimalumas – reiškiantis, kad turi būti užtikrinama kraštovaizdžio bendroji ekologin÷ pusiausvyra, gamtinio karkaso formavimas, teritorijoje esančių gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas;

• Funkcin÷ konvergencija – reiškiantis, kad reglamentų tipai iš esm÷s atitinka bendrajame plane nustatomus teritorijos naudojimo tipus.

• Hierarchinis konkretizavimas – reiškiantis, kad teritorinio reglamentavimo procesas turi būti nuosekliai vykdomas visuose teritorijų planavimo lygmenyse.

Bendroji teritorinių reglamentų, kaip teritorijų naudojimo, tvarkymo ir priežiūros sąlygų, nustatomų juridiniais bei planavimo dokumentais, formavimo metodologija pateikiama 4.1.1. schemoje. Teritorinis reglamentavimas neišvengiamai apima abi miesto teritorijos bendrojo plano rengimo stadijas:

• koncepcijos stadijoje nustatoma principin÷ konceptuali teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentų sistema, nustatomi teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai;

• sprendinių konkretizavimo stadijoje nustatomos miesto teritorijos funkcin÷s zonos su konkrečiais atskirų teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentais, detalizuojant jų turinį bei lokalizavimą.



54

Teritorinis lokalizavimas IIb

Teritorijos vert÷s kriterijai ir požymiai

4.1.1. schema Teritorini ų reglamentų formavimo metodologijos principin÷ schema

I. PAGRINDINöS METODOLOGINöS NUOSTATOS 1. Reglamentavimo esm÷ – teritorijos naudojimo ir apsaugos reguliavimas 2. Reglamentavimo tikslas – naudojimo ir apsaugos būdų teisinis įforminimas 3. Reglamentavimą generuojantis veiksnys – viešasis interesas

II. TERITORINIO REGLAMENTO NUSTATYMO PROCESAS

III. PAGRINDINIAI RAIŠKOS BŪDAI :

1. NEGATYVINIS – akcentuojama kas draudžiama 2. POZITYVINIS – akcentuojama kas leidžiama 3. KOMPLEKSINIS - balansas tarp negatyvinių ir pozityvini ų nuorodų

IV. TIPIN ö REGLAMENTO STRUKTŪRA

Teritoriniai vienetai

APSAUGOS INTERESAI NAUDOJIMO INTERESAI

Palaikomų ir skatinamų veikų nustatymas

Draudžiamų ir ribojamų veikų nustatymas

TEISINIS APIFORMINIMAS

I

IIa III

TERITORIJOS NAUDOJIMO PRIORITETAI

NAUDOJIMO SĄLYGOS (NEGATYVIN öS IR/AR POZITYVIN öS NUORODOS)

Limituojantys rodikliai ir parametrai



55

4.2. Konceptualūs miesto teritorijos vystymo reglamentai Teritorijos tvarkymo reglamentas – tai bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos pl÷tojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Remiantis aukščiau pristatytomis metodologin÷mis nuostatomis koncepcijos etape Anykščių miesto teritorijos pl÷tros bendrieji reglamentai atitinka miesto teritorijos vystymo tipus. Teritorijos naudojimo tipas – tai žem÷s naudojimo funkcinio mišrumo laipsnis, atsižvelgiant į žem÷s naudojimo intensyvumą bei skirtingos paskirties pastatų statymo joje galimybę. Koncepcijos rengimo stadijoje kartu su teritorijų vystymo tipais bei pl÷tros įgyvendinimo strateginiais būdais nustatomi miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai, išskiriant miesto teritorijos funkcinio naudojimo zonas. Teritorija suskirstyta pagal prioritetinius žem÷s naudojimo interesus, išskiriant kiekvienai teritorijai nustatytą vyraujančią funkciją.

Koncepcijoje išskirti šie pagrindiniai teritorijos vystymo režimai, kuriais nurodomas prioritetinis teritorijos naudojimo būdas, viršijantis 50% teritorijos ploto:

• Miesto centro zona; • Visuomenin÷ – komercin÷ zona; • Gyvenamojo mažaaukščio užstatymo prioriteto; • Pramon÷s ir verslo prioriteto; • Rekreacinio prioriteto; • Žaliųjų erdvių prioriteto; • Apsauginio naudojimo prioriteto; • Konservacinio prioriteto.

Užstatymo intensyvumo indeksu nustatomas naujos pl÷tros teritorijų orientacinis teritorijos užstatymo procentas ir aukštingumas. Šis reglamentas detalizuojamas sprendinių stadijoje. Papildomi apribojimai nustatomi teritorijoms, turinčioms specifinius reikalavimus. Galimos trys papildomų apribojimų indeksų grup÷s:

• paminklosaugos apribojimų; • aplinkosaugos apribojimų; • kitų apribojimų.

Documents

DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS...Gamtinio karkaso teritorij ... DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Miesto vystymo koncepcija. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 5 ĮVADAS Šis darbas