Civiline Teise Bendroji Dalis

7/29/2019 Civiline Teise Bendroji Dalis

1/565

1

I skyrius. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

CIVILIN TEISB E N D R O J I D A L I S

Antroji laida

Vilnius 2008


2/565

2

CIVILIN TEIS. Bendroji dalis.

Mykolo Romerio universitetas, 2008

Egidijus Baranauskas, Inga Karulaityt-Kvainauskien, Julija Kirien,Vytautas Pakalnikis, Leonas Virginijus

Papirtis, Daina Petrauskait, RamutRukyt, Prancikus Vitkeviius

Recenzavo Lietuvos apeliacinio teismo teisjas doc. dr. Vigintas Viinskis ir

Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Darbo teiss katedros docentas dr. GintautasBuinskas.

Vadovlis apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilinsir komercins teiss katedros 2004 m. gegus 26 d. posdyje (protokolo Nr.1CKK13) ir rekomenduotas spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto mokslini-mokomj leidini aprobavimospaudai komisija 2008 m. vasario 28 d. posdyje (protokolas Nr. 2L3) vadovl

patvirtino spausdinti.

UDK347(075.8)Ci287

Vadovlio autoriai:

I skyriaus 18 poskyri prof. dr. Vytautas PakalnikisI skyriaus 9 poskyrio prof. habil. dr. Prancikus VitkeviiusII skyriaus 1 poskyrio Ramut RukytII skyriaus 2 poskyrio 2.1.2.5. skirsni ir 3 poskyrio doc. dr. Julija Kirien2 poskyrio 2.6.2.12. skirsni ir 4 poskyrio Ramut RukytIII skyriaus 1 poskyrio doc. dr. Leonas Virginijus PapirtisI skyriaus 2 poskyrio dr. Egidijus BaranauskasIV ir V skyriaus doc. dr. Julija Kirien

VI skyriaus 1 ir 2 poskyrio doc. dr. Leonas Virginijus PapirtisVI skyriaus 3 poskyrio Inga Karulaityt-KvainauskienVII skyriaus Daina Petrauskait

Moksliniai redaktoriai prof. dr. Vytautas Pakalnikis,doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis

ISBN 978-9955-19-060-8

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami,taisomi arba kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.


3/565

3


PRATARM ............................................................................................................... 11

I skyrius. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA ............................................. 13Literatra .................................................................................................................... 14

1 poskyris. CIVILINS TEISS ESM IR JOS TAIKYMO SRITIS ............. 16

1.1. Civilins teiss reglamentavimo srities nustatymo reikm ......................... 161.2. Privatin ir civilin teis ..................................................................................... 171.3. Vieoji ir privatin teis .................................................................................... 171.4. Vieosios ir privatins teiss sveikavim lemiantys veiksniai

postindustrinje visuomenje .......................................................................... 201.6. Privatins teiss sistemos .................................................................................. 241.7. Kontinentins ir bendrosios teiss suartjimo tendencija .......................... 261.8. Lietuvos civilins teiss raidos apvalga .......................................................... 27

2 poskyris. CIVILINS TEISS PASKIRTIS, TIKSLAI IRFUNKCIJOS .......................................................................................... 31

2.1. Civilins teiss paskirtis ..................................................................................... 312.1.1. Civilin teis ir apyvarta .......................................................................... 332.1.2. Civilin teis ekonomins veiklos planavimo priemon ................. 33

2.2. Civilins teiss ideologiniai pagrindai ir tikslai .............................................. 342.3. Civilins teiss funkcijos .................................................................................... 37

2.3.1. Reglamentavimo funkcija ....................................................................... 372.3.2. Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija .................. 392.3.3. Informavimo funkcija.............................................................................. 39

3 poskyris. LIETUVOS CIVILINS TEISSREGLAMENTAVIMO OBJEKTAS ................................................. 41

3.1. Lietuvos civilins teiss reglamentuojam santyki rys ........................... 413.2. Turtiniai santykiai................................................................................................ 42

3.2.1. Turto samprata ir jo formos .................................................................. 423.2.2. Turtiniai santykiai civilins teiss reglamentavimo objektas ............. 46

3.3. Asmeniniai neturtiniai santykiai ....................................................................... 473.3.1. Asmenini neturtini santyki samprata ............................................ 473.3.2. Asmenini neturtini santyki rys .................................................... 48

3.4. Civilins teiss taikymas kit teiss akreglamentuojamiems santykiams .................................................................... 493.4.1. Civilins teiss taikymas vieosios teiss

reglamentuojamiems turtiniams santykiams....................................... 493.4.2. Civilins teiss norm taikymas darbo santykiams ............................. 51

4 poskyris. CIVILINS TEISS REGLAMENTAVIMO METODAS ................ 54

4.1. Civilins teiss reglamentavimo metodo svoka ir elementai...................... 54

TURINYS


4/565

4


4.2. Civilins teiss reglamentavimo metodo bruoai .......................................... 554.2.1. Civilins teiss subjekt autonomikumas .......................................... 564.2.2. Civilins teiss subjekt lygyb .............................................................. 564.2.3. Civilins teiss reglamentavimo metodo raika

teiss norm dispozicijose ..................................................................... 574.2.4. Teiss normini akt sprag upildymas ............................................ 594.2.5. Civilins teiss prezumpcijos ................................................................. 604.2.6. Civilins teisins atsakomybs ypatumai

reglamentavimo metodui bdingas poymis ...................................... 63

5 poskyris. CIVILINS TEISS PRINCIPAI....................................................... 65

5.1. Civilins teiss princip samprata.................................................................... 655.2. Bendrj civilins teiss princip samprata................................................... 665.3. Bendrj civilins teiss princip reikm ..................................................... 67

5.4. Civilins teiss princip konkurencija ............................................................. 685.5. Civilins teiss princip funkcijos .................................................................... 695.6. Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai ..................................... 70

5.6.1. Subjekt lygiateisikumo principas ....................................................... 705.6.2. Nuosavybs nelieiamumo principas .................................................... 715.6.3. Sutarties laisvs principas ...................................................................... 735.6.4. Nesikiimo privaius santykius principas ........................................... 745.6.5. Proporcingumo principas ...................................................................... 745.6.6. Teist lkesi principas ....................................................................... 745.6.7. Teisinio apibrtumo principas.............................................................. 755.6.8. Draudimo piktnaudiauti savo teise principas ................................... 765.6.9. Visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principas ................. 77

5.7. Civilini teisi gyvendinimo principai ............................................................. 78

6 poskyris. CIVILINS TEISS APIBRIMAS IR JOS VIETALIETUVOS TEISS SISTEMOJE ................................................... 83

6.1. Civilins teiss apibrimo metodologins prielaidos .................................. 836.2. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak ............................................ 84

6.2.1. Civilins teiss atribojimas nuo vieosios teiss .................................. 846.2.2. Civilins teiss vieta privatins teiss sistemoje .................................. 86

6.2.2.1. Civilin ir komercin teis............................................................ 86

6.2.2.2. Civilin ir eimos teis .................................................................. 886.2.2.3. Civilin ir darbo teis .................................................................... 906.2.2.4. Civilin ir tarptautin privatin teis.......................................... 91

7 poskyris. LIETUVOS CIVILINS TEISS SISTEMA IRSTRUKTRA ...................................................................................... 93

7.1. Civilins teiss sistemos samprata ................................................................... 937.2. Civilins teiss institutai ir poaks.................................................................. 93

7.2.1. Daiktin teis............................................................................................ 947.2.2. Prievoli teis ......................................................................................... 100

7.3. Civilins teiss struktra.................................................................................. 100


5/565

5


7.3.1. Bendroji dalis ......................................................................................... 1027.3.2. Specialioji dalis ....................................................................................... 103

8 poskyris. CIVILINS TEISS ALTINIAI .................................................... 104

8.1. Civilins teiss altinio samprata.................................................................... 1048.2. Civilins teiss altiniai kontinentinje ir anglosaks teisje ..................... 1048.3. Pirminiai ir antriniai civilins teiss altiniai ................................................. 1058.4. Civiliniai statymai ir postatyminiai aktai ...................................................... 108

8.4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ..................................................... 1098.4.2. Civilinis kodeksas ................................................................................... 1098.4.3. Kiti civiliniai statymai ............................................................................ 1108.4.4. Postatyminiai aktai ................................................................................ 111

8.5. Civilini statym ir postatymini akt galiojimo slygos .......................... 1128.6. Tarptautin privatin teis .............................................................................. 113

8.6.1. Kolizins tarptautins privatins teiss normos............................... 1148.6.2. Materialins tarptautins privatins teiss normos ......................... 1148.7. Civilins teiss harmonizavimas ir unifikavimas .......................................... 1158.8. Europos Sjungos teis................................................................................... 117

8.8.1. Europos Sjungos teiss samprata .................................................... 1178.8.2. Europos Sjungos teiss altiniai ....................................................... 117

9 poskyris. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.................................................. 120

9.1. Civilins teiss vaidmuo reglamentuojant visuomeniniussantykius ............................................................................................................ 120

9.2. Civilinio teisinio santykio sisteminio tyrimometodologiniai pagrindai ............................................................................... 1219.3. Civilinio teisinio santykio samprata............................................................... 1229.4. Civilinio teisinio santykio subjektai ir civilinis

teisinis subjektikumas .................................................................................... 1239.4.1. Civilinio teisinio santykio subjekto atribojimo

nuo objekto klausimai.......................................................................... 1249.4.2. Civilinio teisinio santykio subjektai .................................................... 1259.4.3. Civilinis teisinis subjektikumas .......................................................... 127

9.5. Civilinio teisinio santykio objektas ................................................................. 1309.6. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma .................................................... 133

9.7. Civilini teisini santyki rys ....................................................................... 1369.7.1. Turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai ....................................... 1369.7.2. Absoliutiniai ir santykiniai teisiniai santykiai ..................................... 1369.7.3. Daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai ......................................... 1379.7.4. Reguliaciniai ir apsauginiai teisiniai santykiai ................................... 1399.7.5. Bendrieji ir konkretieji teisiniai santykiai ........................................... 1399.7.6. Dvialiai ir vienaaliai civiliniai teisiniai santykiai .............................. 140

9.8. Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo irpasibaigimo pagrindai ..................................................................................... 1409.8.1. Teisiniai faktai ......................................................................................... 140

9.8.2. Veiksmai ir vykiai ................................................................................... 142

Turinys


6/565

6


9.8.3. Teisti ir neteisti veiksmai ................................................................... 1439.8.4. Sandoriai ................................................................................................. 1439.8.5. Administraciniai aktai ........................................................................... 1449.8.6. Teisiniai poelgiai ..................................................................................... 1449.8.7. Teisiniai vykiai ........................................................................................ 1449.8.8. Teisins bsenos .................................................................................... 1459.8.9. Teigiami ir neigiami teisiniai faktai ...................................................... 1459.8.10. Teisini fakt sudtis........................................................................... 1459.8.11. Sudtingi teisiniai faktai ..................................................................... 146

II skyrius. ASMENYS ............................................................................................. 147Literatra .................................................................................................................. 148

1 poskyris. FIZINIAI ASMENYS ........................................................................ 150

1.1. Fizinio asmens teisinio subjektikumo svoka ir elementai ....................... 1501.2. Fizini asmen teisnumas ............................................................................... 1511.3. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu ............................................................. 1541.4. Fizinio asmens pripainimas neinia kur esaniu ........................................ 1551.5. Fizinio asmens veiksnumas ............................................................................. 1561.6. Fizini asmen civilinio veiksnumo apribojimas .......................................... 1581.7. Fizinio asmens pripainimas neveiksniu ....................................................... 1591.8. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta ................. 1591.9. Civilins bkls akto svoka ir rys .............................................................. 1611.10. Specifins fizini asmen civilins teiss .................................................... 163

1.10.1.Teis vard ........................................................................................... 1631.10.2.Teis atvaizd bei teis privat gyvenim

ir jo slaptum ........................................................................................ 1641.10.3. Asmens garbs ir orumo gynimas ..................................................... 1671.10.4. Teis kno nelieiamum ir vientisum ......................................... 1691.10.5. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv ................................... 1701.10.6 Teis pakeisti lyt ................................................................................... 171

2 poskyris. BENDROSIOS INIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS .............. 172

2.1. Juridinio asmens samprata ir poymiai ........................................................ 1722.2. Pagrindins juridinio asmens prigimties teorijos ........................................ 175

2.3. Teisinis subjektikumas fikcijos ir realybs dichotomija .......................... 1792.4. Civilin atsakomyb pagal juridinio asmens prievoles ................................ 1822.5. Juridini asmen rys.................................................................................... 1832.6. Juridini asmen steigimas ........................................................................... 184

2.6.1. Juridinio asmens steigjai ir dalyviai ................................................... 1842.6.2. Juridinio asmens steigimo pagrindas ................................................. 1852.6.3. Juridinio asmens steigimo tvarka ........................................................ 1862.6.4. Juridinio asmens steigimo dokumentai ............................................. 1882.6.5. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas,

registravimas ir apsauga ....................................................................... 190

2.6.6. Juridinio asmens buvein ..................................................................... 193


7/565

7


2.6.7. Juridini asmen registras ................................................................... 1952.6.8. Juridini asmen registravimo procedra ........................................ 198

2.7. Juridinio asmens steigjo civilin atsakomyb pagaljuridinio asmens prievoles .............................................................................. 199

2.8. Juridinio asmens teisnumas ........................................................................... 2002.8.1. Teisnumo turinys ................................................................................... 2002.8.2. Teisnumo apribojimas ........................................................................... 203

2.9. Juridinio asmens organai ................................................................................ 2042.9.1. Juridinio asmens organo samprata ir j sudarymas ........................ 2042.9.2. Juridinio asmens organ kompetencija ir funkcijos ........................ 205

2.10. Juridinio asmens filialai ir atstovybs .......................................................... 2092.10.1. Juridinio asmens filialai ...................................................................... 2092.10.2. Juridinio asmens atstovyb ................................................................ 211

2.11. Juridinio asmens reorganizavimas,

pertvarkymas ir likvidavimas ........................................................................ 2122.11.1. Juridinio asmens reorganizavimas .................................................... 2132.11.2. Juridini asmen pertvarkymas ........................................................ 2162.11.3. Juridinio asmens likvidavimas............................................................ 218

2.12. Juridinio asmens bankrotas .......................................................................... 220

3 poskyris. PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS .......................................... 228

3.1. Privaij juridini asmen samprata .......................................................... 2283.2. Privaij juridini asmen rys .................................................................. 2313.3. Neribotos civilins atsakomybs juridiniai asmenys .................................... 232

3.3.1. Individualios mons ............................................................................. 2323.3.2. kins bendrijos .................................................................................... 234

3.3.2.1. kins bendrijos samprata ir paskirtis................................... 2343.3.2.2. kins bendrijos steigimas ....................................................... 2353.3.2.3. kins bendrijos nari turtins teiss.................................... 2353.3.2.4. kins bendrijos nari neturtins teiss ............................... 2363.3.2.5. kins bendrijos vidiniai teisiniai santykiai ........................... 2363.3.2.6. kins bendrijos atsakomyb tretiesiems

asmenims pagal prievoles ......................................................... 2373.3.2.7. kins bendrijos veiklos nutraukimas.................................... 2383.3.2.8. kini bendrij teisinio reguliavimo

ypatumai kitose alyse ............................................................... 2393.4. Ribotos civilins atsakomybs mons ........................................................... 2403.4.1. Akcins bendrovs ................................................................................. 240

3.4.1.1. Akcins bendrovs samprata ................................................. 2403.4.1.2. Akcini bendrovi rys ......................................................... 2413.4.1.3. Akcini bendrovi steigimas ir registravimas ..................... 2423.4.1.4. Bendrovs steigimo sutartis .................................................. 2433.4.1.5. Bendrovs statai ..................................................................... 2443.4.1.6. Steigiamasis susirinkimas ....................................................... 2443.4.1.7. Bendrovs registravimas ........................................................ 2453.4.1.8. Bendrovs turtas ..................................................................... 245

3.4.1.9. Akcijos ir obligacijos ................................................................ 247

Turinys


8/565

8


3.4.1.10. Akcinink turtins ir asmenins teiss ir pareigos .............. 2493.4.1.11. Teis disponuoti akcijomis....................................................... 2503.4.1.12. Teis laiku ir reguliariai gauti reikiam

informacij apie bendrov ..................................................... 2523.4.1.13. Teis dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose

akcinink susirinkimuose ....................................................... 2553.4.1.14. Teis rinkti bendrovs valdymo organus .............................. 2573.4.1.15. Teis gauti bendrovs pelno dal ........................................... 2573.4.1.16 Teis kreiptis dl teismins paeist teisi gynybos ............. 2583.4.1.17. Akcins bendrovs valdymo organai .................................... 2593.4.1.18. Bendrovs pabaiga .................................................................. 267

3.4.2. Kooperatins bendrovs ...................................................................... 2703.4.2.1. Kooperatins bendrovs (kooperatyvo) samprata ............ 2703.4.2.2. Kooperatins bendrovs kapitalas ....................................... 271

3.4.2.3. Kooperatins bendrovs steigimas ........................................ 2723.4.2.4. Kooperatins bendrovs valdymas irbendrovs nari teiss ............................................................. 272

3.4.2.5. Kooperatins bendrovs likvidavimasir reorganizavimas .................................................................... 273

3.4.3. ems kio bendrovs.......................................................................... 2733.4.4. moni junginiai .................................................................................... 273

4 poskyris. VIEIEJI JURIDINIAI ASMENYS ............................................... 279

4.1. Viej juridini asmen samprata ir paskirtis .......................................... 2794.2. Vieojo juridinio asmens steigjo, vieojo juridinio

asmens atsakomyb ir vieojo juridinio asmensvaldymo organ atsakomyb .......................................................................... 283

4.3. Viej juridini asmen rys ..................................................................... 2854.4. Valstybs ir savivaldybs kaip juridini asmen ypatumai ......................... 2864.5. Valstybs ir savivaldybs mons .................................................................... 2904.6. Valstybs ir savivaldybi staigos kaip juridiniai asmenys ........................... 2934.7. Asociacijos. Vieosios staigos. Fondai ........................................................ 297

4.7.1. Asociacijos .............................................................................................. 2974.7.2. Vieosios staigos ................................................................................... 3004.7.3. Labdaros ir paramos fondai ................................................................ 303

4.8. Politins partijos ir profsjungos ................................................................... 3074.8.1. Politins partijos .................................................................................... 3074.8.2. Profesins sjungos ............................................................................... 309

4.9. Banyia ir religins bendruomens .............................................................. 312

III skyrius. SANDORIAI ........................................................................................ 317Literatra .................................................................................................................. 318

1 poskyris. SANDORIO SAMPRATA, FORMA IR RYS .......................... 3192 poskyris. SANDORI NEGALIOJIMAS ....................................................... 338

2.1. Sandori negaliojimo samprata ..................................................................... 3382.2. Niekiniai sandoriai ........................................................................................... 343


9/565

9


2.3. Nuginijami sandoriai ...................................................................................... 3452.4. Sandori negaliojimo pagrindai .................................................................... 3482.5. Sandorio negaliojimo padariniai ................................................................... 369

IV skyrius. TERMINAI ........................................................................................... 373Literatra .................................................................................................................. 374

1 poskyris. BENDROSIOS NUOSTATOS ......................................................... 3752 poskyris. IEKINIO SENATIS .......................................................................... 379

V skyrius. ATSTOVAVIMAS .................................................................................. 391Literatra .................................................................................................................. 392

1 poskyris. ATSTOVAVIMO SAMPRATA ......................................................... 3932 poskyris. ATSTOVAVIMO SANTYKI SUBJEKTAI ................................. 3963 poskyris. ATSTOVAVIMO RYS ................................................................ 4044 poskyris. GALIOJIMAS .................................................................................. 4075 poskyris. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS IR PROKRA ..................... 410

VI skyrius. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS .............. 417Literatra .................................................................................................................. 418

1 poskyris. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS ...................................... 4191.1. Civilini teisi gyvendinimo samprata .......................................................... 4191.2. Subjektini civilini teisi gyvendinimo bdai ............................................. 4251.3. Daiktini subjektini civilini teisi gyvendinimo bdai ............................ 4281.4. Reikalavimo teisi, kaip prievoli elemento,

gyvendinimo ypatumai .................................................................................... 4331.5. Asmenini neturtini teisi gyvendinimo ypatumai .................................. 4361.6. Civilini teisi gyvendinimo principai ........................................................... 440

2 poskyris. CIVILINI TEISI APSAUGA ...................................................... 443

2.1. Civilini teisi apsaugos ir gynimo samprata ir reikm ............................. 4432.2. Civilin teisin atsakomyb ir sankcija ............................................................ 445

3 poskyris. CIVILINI TEISI GYNIMAS ...................................................... 451

3.1. Teiss paeistos teiss gynyb turinys ........................................................... 4513.2. Civilini teisi gynimo bdai ............................................................................ 4533.3. Asmenini neturtini teisi gynimo ypatumai ............................................. 4593.4. Savigynos, kaip civilini teisi gynimo bdo, ypatumai ............................... 462

VII skyrius. PAVELDJIMAS ................................................................................ 467Literatra ................................................................................................................... 468

1 poskyris. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................... 469

1.1. Paveldjimo teiss raida ................................................................................... 4691.2. Paveldjimo teis. Samprata. Dalykas. altiniai. Principai ......................... 475

Turinys


10/565

10


1.3. Paveldjimo samprata. Paveldjimo dalykas ................................................. 4781.4. Paveldjimo teiss subjektai ............................................................................ 4811.5. Juridiniai faktai, nulemiantys paveldjimo teisini

santyki atsiradim ........................................................................................... 4841.6. Palikimo atsiradimas. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta ........................... 485

2 poskyris. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM ........................................... 488

2.1. Paveldjimas pagal statym. Juridiniai faktai,kuriems esant paveldima pagal statym ....................................................... 488

2.2. pdiniai pagal statym ................................................................................... 4882.3. Vaikaii ir provaikaii teis paveldti.

Paveldjimas atstovavimo teise ....................................................................... 4912.4. Sutuoktini paveldjimo teis ........................................................................ 492

3 poskyris. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT .................................... 4953.1. Testamento svoka. Testatorius. pdiniai pagal testament .................... 4953.2. Testament rys .............................................................................................. 4983.3. Testamento formos ir sudarymo tvarkos reikalavimai ................................ 4993.4. Testamento turinys ........................................................................................... 5083.5. Teis privalomj palikimo dal ..................................................................... 5113.6. Testamentin iskirtin (legatas) .................................................................... 5153.7. Testamento pakeitimas ir papildymas. Testamento ataukimas .................. 5183.8. Testamento panaikinimas ir negaliojimas. Testamento

nuginijimas ....................................................................................................... 520

3.9. Testamento skelbimas ...................................................................................... 5223.10.Testamento vykdymas ...................................................................................... 523

4 poskyris. PALIKIMO PRIMIMAS .................................................................. 527

4.1. Palikimo primimas ir jo atsisakymas ............................................................. 5274.2. Terminas palikimui priimti ir jo atsisakyti ...................................................... 5304.3. Palikimo primimo bdai ................................................................................. 5324.4. Teiss priimti palikim perjimas (paveldjimo transmisija)...................... 5354.5. Palikimo apsauga ir palikimo administravimas ............................................. 5354.6. Palikimo pasidalijimas ....................................................................................... 536

4.7. Paveldjimo teiss liudijimas ........................................................................... 5395 poskyris. ATSKIR TURTO RI PAVELDJIMO

YPATUMAI .......................................................................................... 542

6 poskyris. PDINI ATSAKOMYB U PALIKIMO SKOLAS.PDINI TEISS IR PAREIGOS ................................................ 554

7 poskyris. PAVELDJIMO TEISI PERDAVIMAS .................................... 557

8 poskyris. PAVELDJIMO TEISS GINIJIMAS........................................ 558

9 poskyris. PAVELDIMO TURTO APMOKESTINIMAS.............................. 560


11/565

11


PRATARM

Vadovlis Civilin teis. Bendroji dalis tai papildyt ir pa-taisyt ankiau ileist vadovli Civilin teis. Bendroji dalis I to-mas ir Civilin teis. Bendroji dalis II tomas naujas leidimas vie-

noje knygoje.Vadovl sudaro sudaro septyni skyriai. Pirmajame skyriujeBendrosios civilins teiss nuostatos civilin teis apibriama kaipteiss aka, analizuojami jos ypatumai, atskleidiami jos atribojimonuo kit teiss ak kriterijai, bandoma glaustai apibdinti pagrindi-nius civilins teiss principus, j funkcijas ir taikymo slygas. iojedalyje pateikiamos svarbiausios teiss mokslo doktrinos apie civilinteisin santyk, suformuluojamas civilinio teisinio santykio apibri-mas, pateikiama civilini teisini santyki klasifikacija ir atskir isantyki ri charakteristika. Antrajame skyriuje isamiai analizuo-

jami civilins teiss subjekt fizini ir juridini asmen poymiai,j teisinio statuso klausimai. Daugiausia dmesio skiriama juridinioasmens institutui. Apibdinamos pagrindins juridinio asmens dok-trinos, atskleidiama j taka teisinio reglamentavimo raidai, isamiaianalizuojami atskir juridini asmen ri steigimo, veiklos organi-zavimo ir nutraukimo teisinio reglamentavimo klausimai. Treiajameskyriuje nagrinjami sandoriai ir j negaliojimas. Ketvirtasis, penkta-

sis ir etasis skyriai skirti civilini teisi gyvendinimo ir gynimo klau-simams, o septintasis paveldjimo santyki teisiniam reglamentavi-mui.

Vadovlio paskirtis atskleisti civilins teiss paskirt ir jos tai-kymo srit bei jos teisinio reglamentavimo metodo ypatumus, supa-indinti su Lietuvos Respublikos civilins teiss pamatiniais postu-latais: civilins teiss principais ir altiniais, civilini santyki dalyviais fiziniais ir juridiniais asmenimis, atskleisti subjektini civilini teisi

ir pareig gyvendinimo ir gynimo teisinio reglamentavimo pagrindi-


12/565

12


nes nuostatas. Vadovlyje taip pat pateikiama trumpa Lietuvos civili-ns teiss istorins raidos apvalga ir jos santykis su kitomis pasaulyjeegzistuojaniomis privatins teiss sistemomis.

io vadovlio tikslas imokyti pradedaniuosius studijas su-vokti civilins teiss esm, analizuoti ir vertinti civilins teiss regla-mentuojamus visuomeninius santykius, atskirti juos nuo kit teisinisantyki, iugdyti gebjimus praktikai taikyti teiss normas sudarantsandorius, vertinti sandori ir teistum, parinkti tinkamus paeistcivilini teisi gynimo bdus.

iame vadovlyje inagrintos temos yra btina prielaida studi-juoti specialiosios civilins teiss daiktins ir prievoli teiss te-

mas. Vadovlis skirtas auktosioms teiss mokykloms, bet gali pra-versti ir kit universitetini studij program, pavyzdiui, vadybos,vieojo administravimo, finans, studentams.


13/565

13


CIVILINTEIS KAIP TEISS AKA

ISKYRIUS


14/565

14


Literatra

1. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekaitis J. S., enaviius A.Lietuvos teiss istorija: vadovlis. Vilnius: Justitia, 2002.

2. Berger V. Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. Vilnius,1997.

3. Binder J. Das Problem der juristischen Persnlichkeit. Leipzig, 1907.

4. Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis:vadovlis. Vilnius, 2001.

5. Buraas A. Internetin finans ir investicij informacija: enciklopedinisfinans ir ekonomikos inynas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetoleidybos centras, 2006.

6. Cairns W. Europos Sjungos teiss vadas. Vilnius, 1999.7. Dambrauskien G. Civilini ir darbo sutari sveika. Jurisprudencija:

mokslo darbai. Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002. T.

28(20).8. Dauderis H. Finans apskaita. Pirmas tomas. Vilnius, 1993.9. Fedosiuk O. Nuosavyb ir turtas Baudiamajame ir Civiliniame kodek-

suose. Jurisprudencija: mokslo darbai. Lietuvos teiss universiteto Lei-dybos centras, 2002. T. 28(20).

10. Grundzuge des deutschen Handels und Wirtshaftsrechts. Maskva,1995.

11. Hanke W. Rechsfhigkeit, Persnlichkeit, Handlungsfhigkeit. Berlin,

1928.12. Hofmann P. Subjektives Recht und Wirtschaftsordnung. Untersuchun-gen zum Zivilrecht ir der Bundesrepublik Deutschland und der SBZ. Stuttgart, 1968.

13. Hbner H. Allgemeiner Teil des brgerlichen Rechts. Berlin, New York,1985.

14. Hegel G. Teiss filosofijos apmatai. Vilnius, 2000.15. Jarainas E. Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio konstitucij

pokyiai // Jurisprudencija. 2002. T. 33(25). P. 32.


15/565

15


16. Larenz von K. Allgemeiner Teil des Deutschen brgerlichen Rechts. Mnchen, 1989 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proce-so teis. T. I. Vilnius: Justitia, 2003.

17. Leonas P. Kolektyvizmo pradai Lietuvos Respublikos civilins teissnovelose. Teisi fakulteto darbai. 1924. Nr. 1.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bend-rosios nuostatos. Vilnius, 2001.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius, 2002.

20. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius, 2002.21. . . . -

: - , 2004.22. Mikelnas V. Tarptautins privatins teiss vadas. Vilnius, 2001.23. Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kom-

petencijos teism praktikoje. Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis tai-kymas. Vilnius, 2002.

24. Mikelnas V. Prievoli teis. I dalis. Vilnius, 2002.25. Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius, 1996.26. Pakalnikis V. Daiktai civilini teisi objekt sistemoje // Jurisprudencija:

mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas, 2005. Nr. 71(63). P. 7685.27. Pukorius S. Vieasis administravimas kuriant informacin (pilietin)

visuomen (vadybinis aspektas): Vilnius, 2000. P. 102.28. Savigny von F. System des heutigen Rmischen Rechts. 2. Berlin, 1840.29. Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius, 2001.30. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000.31. Vaivila A. Teisinis personalizmas // Teiss problemos. 2001. Nr. 4.32. Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, 1998.33. Vitkeviius P., Vlyvis S. ir kt. Civilin teis. Kaunas, 1997.34. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius, 2001.

Literatra


16/565

16


1 poskyris.CIVILINS TEISS ESM IR JOS TAIKYMO SRITIS

1.1. Civilins teiss reglamentavimo sritiesnustatymo reikm

Kiekviena teiss norma turi tik jai statymo leidjo numatytindividuali socialin paskirt reglamentuoti tam tikr visuomeninsantyk. Teiss teorijoje is santykis vadinamas teisinio reglamentavi-mo objektu. Savo ruotu teisinio reglamentavimo objekto prigimtisslygoja teiss normos turinio ir formos ypatumus. Todl praktikojetaikant teiss normas pirmiausia btina mokti vertinti konkrei san-tyki prigimt ir tai atsivelgiant parinkti tinkam, tik iems santy-kiams reglamentuoti statym leidjo skirt teiss norm. Taigi tai-

kant civilins teiss normas pirmiausia reikia nustatyti, kuriai teissakai priskirtas atitinkamos santyki ries reglamentavimas civili-nei teisei ar kitai teiss akai. Be to, btina ne tik teisingai parinktitaikomas teiss normas, bet ir tinkamai jas interpretuoti atsivelgiant j sisteminius ryius bei viet teiss struktroje. Svarbus ir teiskrosaspektas. Rengiant teiss aktus (statymus, postatyminius aktus) b-tina tiksliai suvokti kiekvienos teiss akto normos prigimt, jos ryiussu Civiliniu kodeksu (toliau CK) ir kitais galiojaniais civilins teiss

aktais. Pavyzdiui, CK 1.3 straipsnyje nustatyta, kad jei kiti statymai,Vyriausybs nutarimai ar kit valstybs institucij teiss aktai prieta-rauja CK, taikomos CK normos, iskyrus atvejus, kai CK pirmenybsuteikia kit statym normoms. Taigi rengiant ir priimant teiss aktusbtina tiksliai nustatyti, kokiai teiss akai priskirtinas rengiamas tei-ss aktas ar atskiros jo normos1.

1 iuo atveju turima galvoje, kad daniausiai atskirame teiss akte pasitaiko keliomsteiss akoms priklausani teiss norm, pvz., civilinei ir administracinei teisei, civilinio iradministracinio proceso teisei.


17/565

17


1.2. Privatin ir civilin teis

Pradedant studijuoti civilins teisins literatros altinius gali-

ma susidaryti spd, kad privatin teis ir civilin teis yra sinonimai.I tikrj ie terminai yra labai glaudiai susij, bet atspindi to patiesreikinio skirtingus aspektus. Civilins teiss raida prasidjo nuo Ro-mos civilins teiss.Pirmine prasme civilin (ius civile) reik teis,kuri buvo taikoma tik Romos pilieiams (lot. civis pilietis, civilis pilietinis). Ius civile buvo prieinama ius gentium, kuri reglamentavone Romos piliei santykius. Be to, susiformavo ius praetorium tometo teiss taikymo praktika. Vliau visos jos susiliejo Romos teis,

kuri savo ruotu buvo skirstoma privatin teis (ius privatum), kurireglamentavo Romos gyventoj tarpusavio santykius, ir viej teis(ius publicum), taikom Romos gyventoj santykiams su valstybs ins-titucijomis. Taigi jau senovje pilietikumas, kaip civilins teiss sub-

jekto poymis, inyko. Inyko ir pagrindin termino civilin teis var-tojimo prielaida. Todl kur laik civilins ir privatins teiss terminaibuvo vartojami kaip sinonimai. Laikui bgant, ekonomini santykipltra sudar prielaidas privatins teiss skaidymuisi kaip savaran-

kikos privatins teiss akos susiformavo komercin, o vliau ir darboteis. Todl civilins teiss terminas vl tapo reikalingas naujoms civi-lins teiss funkcijoms ir jos norm taikymo riboms apibrti.

1.3. Vieoji ir privatin teis

Privatins teiss terminas teisinje terminijoje sitvirtino dl tei-ss skirstymo viej ir privatin. i teisin dichotomija siejama su

senovs Romos teisininku Ulpijanu (170228 m.), kuris pirmasis pa-grind btinum atriboti valstybs ir privai santyki teisinio regla-mentavimo sritis. Vieosios teiss objektu laikomi santykiai, kurie u-simezga tenkinant vieuosius (bendruosius), o privatins teiss pri-

vaiuosius (lot. privatus atskiras) interesus. Esminis viej ir priva-ij teisini santyki skirtumas yra tas, kad privats santykiai taisantykiai dl privaiosios nuosavybs bei asmeninio pobdio grybi,kurie formuojasi tarp autonomik ir laisv asmen, kuri padtisteisikai lygi. Vieieji santykiai formuojasi tarp bendruomens vieie-


18/565

18


siems interesams atstovaujanios bei juos gyvendinanios institucijos(valstybs ar savivaldybs) ir jai pavaldi privai asmen ar kit ins-titucij (organizacij). Pagal CK 1.1. straipsn vieoji teis reglamen-

tuoja santykius,[] kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos at-

lieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba staty-

m nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko statym

nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas, skaitant

valstybs mokesi, kit privalom rinkliav ar mok valstybei ar

jos institucijoms, valstybs biudeto santykius [].

Prie vieosios teiss paprastai priskiriama administracin, bau-

diamoji, mokesi, aplinkos apsaugos teis, taip pat procesins baudiamojo, administracinio bei civilinio proceso teiss akos. Prievieosios teiss taip pat bdavo priskiriama ir konstitucin teis. Ta-iau is teiss ak skirstymas viej ir privatin nra tikslus. Pavyz-diui, iuolaikin konstitucin teis reglamentuoja ne tik vieuosius,bet ir privaiuosius visuomeninius santykius tarp privai, vienas ki-tam nepavaldi asmen, t. y. santykius, susiklostanius vadinamuojuhorizontaliuoju lygiu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straips-

nyje tvirtinta nuostata, kad Kiekvienas savo teises gali ginti remdama-sis Konstitucija. Vadinasi, Konstitucija gali bti traktuojama ne tikkaip kit teiss ak formavimosi branduolys ir prielaida, bet ir kaiptiesioginio taikymo teiss aktas2. Ypa reikmingas veiksnys, pakeitspoir konstitucijos viet teisinje sistemoje, yra iuolaikins kon-stitucins jurisprudencijos susiformavimas. Prof. E. Jarainas pay-mi, kad Konstitucinio teismo galios slypi jo teisje interpretuoti konsti-tucij. LR Konstitucija, kaip ir jos amininks, priklauso substantyvins

konstitucijos modeliams, kuriems bdingas ne tik siekimas nustatyti vals-

tybs valdios institucij kompetencij ir gali ribas, bet ir tvirtinti tei-

singos visuomens principus, asmens teisins padties pagrindus. Tokia

Konstitucija ikilusi vir statym ir postatymini akt statuso, kreipia ir

teiss krim, ir teiss praktik3 .Teiss moksle bta visoki poiri tok teiss sistemos skirsty-

2Birmontien T. , Jarainas E., Kris E. ir kt.Lietuvos konstitucin teis: vadovlis.Vilnius, 2001, p. 33.

3Jarainas E. Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio konstitucij pokyiai //Jurisprudencija. 2002. T.33(25). P. 32.


19/565

19


m nuo pritarimo ir diegimo teiskroje bei atitinkamos terminolo-gijos mokslinje literatroje ir teism praktikoje (ypa kontinentinscivilins teiss alyse) vartojimo iki ignoravimo ar visiko neigimo. Pa-

vyzdiui, anglosaks teiss doktrina iam skirstymui neteikia didesnsreikms, taiau neabejotinai pripasta privatins teiss teisinio reg-lamentavimo objekto ir metodo specifik. Ypa neigiamas poiris tok teiss skirstym buvo susiformavs socialistins teiss doktrinoje4.Todl Rusijoje, o i dalies ir Lietuvoje, kuri ilg laik buvo veikiamaios doktrinos idj, iki iol jauiamas polinkis reglamentuojant pri-

vaius santykius taikyti imperatyviojo teisinio reguliavimo metod. Ta-iau iuolaikiniam privaiam gyvenimui btina visikai kitokia teisin

aplinka, t. y. teisinio reglamentavimo decentralizavimas, dispozityvu-mas, asmens laisv ir autonomikumas bei i to plaukianti asmenin(privati) iniciatyva ir kryba.

Poir viej ir privai interes gyvendinimo ir j apsau-gos santyki teisinio reglamentavimo diferencijavimo btinyb pakei-t XIXXX a. susiformavusios ir teisje tvirtintos bei ipltotos nau-

jos socialins grybs, orientuotos mogaus, kaip privataus, nepri-klausomo, autonomiko teiss subjekto, statuso tvirtinim. Susifor-

mavo mogaus teisi doktrina. Ji ikl asmens teisi apsaugos priori-tet kaip nauj ideologin teiss pltros pagrind. Asmens teisi viso-keriopos apsaugos idjos esm utikrinti kiekvienam mogui jo tei-ses ne tik privai santyki, bet ir santyki su valstybe bei jos instituci-

jomis srityje.iuolaikin teis savo funkcijas gali atlikti ir nesiremdama vie-

osios bei privatins teiss atribojimu. Taiau Lietuvos teisins siste-mos reformavimo laikotarpiu i teiss dichotomija turi ideologin pras-m5 pabria valstybs nesikiimo privaius turtinius santykius prin-cipo esm, sudaro palanki atmosfer privatins teiss prioritetiniam

4 Toks poiris i esms susiformavo dl ideologinio dogmatizmo sigaljimoproletariato diktatros metais. Privatin teis i esms buvo nepriimtina socialistineiideologijai. V. Lenino teiginys, jog mes nieko privataus nepripastame, kio srityje viskasmums yra teisikai viea, o ne privatu, pasakytas rengiant 1922 m. Rusijos civilin kodeks,atitinkamai nulm socialistins civilins teiss raid.

5 H. Kelsenas taip pat teig, kad vieosios ir privatins teiss dichotomija yradirbtin nuolaidiavimas ideologijai (r.:Kris E. Grynoji teiss teorija, teiss sistema irgrybs: normatyvizmo paradigmos ikis //Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius.2002, p. 35, 231).


20/565

20


pltojimui ir metodologin reikm naudojama kaip turtini san-tyki teisinio reglamentavimo diferencijavimo kriterijus.

1.4. Vieosios ir privatins teiss sveikavimlemiantys veiksniai postindustrinje visuomenje

Tradicikai teiss doktrinoje ir praktikoje buvo laikomasi nuo-statos, kad vieosios teiss reglamentuojam santyki subjektai savo

valia negali nustatyti t teisini santyki, kuriuose jie dalyvauja, turi-nio, kad i teisini santyki turinys nustatomas tik valstybs valia,kuri ji ireikia priimdama statymus. ymus Rusijos mokslininkas

prof. I. Pokrovskis 1924 m. savo veikale Romos teiss istorija ra:[] vieoji teis gali bti charakterizuojama kaip teisinio centralizavi-

mo sistema viskas joje persmelkta subordinacijos bei valdios ir paval-

dumo dvasia6. Vieieji santykiai formuojasi tarp bendruomens vie-iesiems interesams atstovaujanios ir gyvendinanios institucijos (vals-tybs arba savivaldybs) ir privai jai pavaldi asmen arba paval-di kit institucij (organizacij), o privats tarp autonomik irlaisv asmen, uimani teisikai lygi padt, t. y. vienas kitam ne-

pavaldi, todl privatinje teisje vyrauja nuosavybs nelieiamumoir sutai laisvs principai, o vieojoje teisje sakymas ir paklusimassakymui. Dl ios prieasties civiliniai teisiniai santykiai vadinami ho-rizontaliaisiais, o vieieji vertikaliaisiais visuomeniniais santykiais.Susidaro spdis, kad vieoji ir privatin teis yra visikai izoliuotos

viena nuo kitos. Socialinje tikrovje nra nieko nekintanio ir abso-liutaus, negali bti ir absoliuios, aikiai nubrtos, neperengiamosribos tarp vieosios ir privatins teiss. Grietas vieosios ir privatins

teiss atribojimas ukirst keli bet kokiam vieosios teiss kiimuisi privaius santykius, taiau tarp visuomens ir privai interes nuolatyra tam tikra kolizija, kuri valstybei reikia sprsti. i aplinkyb nevisada buvo vienodai vertinama. Pranczijos civilinis kodeksas, priim-tas 1804 m. veikiant Pranczijos revoliucijos ikovojim dvasiai, priva-tins nuosavybs ir sutari laisvs principus tvirtino kaip absoliuiasir nelieiamas grybes. ios idjos buvo tapusios visuotinai pripain-

6r.: . . : - , 1924. P. 281.


21/565

21


tais civilins teiss principais. Jie pasklido visoje Europoje ir pasauly-je sudarydami teisines prielaidas sitvirtinti naujai laisvos rinkos eko-nomikos sistemai. iais principais grindiama teis skatino individo

iniciatyv, o individualizmui suteik prioritet prie kolektyvizm. Tokiateis sudar palankias prielaidas pramons pltrai ir sustiprino naujsocialin sluoksn buruazij. Taiau nuosavybs nelieiamumo ir su-tari laisvs princip suabsoliutinimas bei nekontroliuojamas j gy-

vendinimas nuskurdino dirbaniuosius, kurie neturjo legali ir priei-nam civilizuot priemoni pasiprieinti darbdavi ekonominiamspaudimui. Prasidjo perprodukcijos sukeltos krizs, visuotin bedar-byst, galiausiai karai ir socialistins revoliucijos. Visa tai tiek politi-

kus, tiek mokslininkus skatino nedelsiant iekoti bd ir keli, kaiptokias reikmingas civilizacijos socialines grybes privaiosios nuosa-vybs nelieiamumo ir sutari laisvs principus isaugoti ir padarytivisuotinai naudingus. Savo ruotu taip pat i naujo buvo vertintaprivatins ir vieosios teiss atribojimo doktrina. ios doktrinos kriti-kos pagrindu tapo inomo prancz teisininko Diugi socialini funk-cij teiss teorija. Jos esm yra tai, kad ne subjektins teiss, bet socia-lins funkcijos, kurias nustato socialins normos, yra kiekvieno priva-

taus santykio subjekto elgesio matas. Individai neturi teisi [], betvisi individai privalo paklusti socialinms normoms, nes tik jos yrasocialins esybs esm, ra Diugi. Taigi Diugi, neigdamas subjekti-ns teiss vaidmen teisinio reguliavimo mechanizme, sudar prielai-das neigti ir teiss skirstymo viej ir privatin pagrstum. Kitaaplinkyb, privertusi atkreipti dmes vieosios ir privatins teisssveik, atsirado pasibaigus po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijojekilusiai ekonominei suirutei. Vien tik privatins teiss priemonmisreglamentuojami turtiniai santykiai negaljo teigiamai paveikti eko-nomikos pltros ir utikrinti bent minimalias socialines garantijas vi-siems socialiniams sluoksniams. Tokiame civilins teiss pltros kon-tekste treiajame deimtmetyje Vokietijoje susiformavo kins tei-ss doktrina, kurios atstovai visikai arba i dalies neig teiss skirsty-m viej ir privatin, pagrsdami galimyb privatiems santykiamsreglamentuoti taikyti ir vieosios teiss normas. To laikmeio sociali-ni realij neveng ir Lietuvos mokslininkai. Profesorius P. Leonas1924 m. ra: Kadangi kapitalistins sistemos blogj vaisi prieastysyra neribotos nuosavybs teiss ir sutari laisvs valios dsniai tai ai-


22/565

22


ku, jog jie neatitinka dabarties visuomeninms gyvenimo slygoms; tad

reikia statymais daryti t dsni pataisas atatinkamoms gyvenimo sly-

goms.7 Jis atkreip dmes: ... kad individualin nuosavyb, tokia,koki sukr Pranczijos civilinis kodeksas ir prancz revoliucija, jaunyksta.8

XIX ir XX a. sandroje irykjo naujas poiris privatins irvieosios teiss sveik, paveiktas Vakar Europoje prasidjusios pri-vatins teiss doktrinos paradigm kaitos atsitraukimo nuo indivi-dualizmo ir priartjimo prie kolektyvizmo, arba protingo individua-lizmo ir kolektyvizmo derinimo. Siekiant gyvendinti pagrindines mo-gaus teises, utikrinti visuomens saugum ir visuotin socialin gero-

v kaip visuomens stabilumo pagrind, teiss doktrina pagrind, ostatym leidjai vieosios teiss aktais laipsnikai pradjo reguliuotiprivaius santykius (siningos konkurencijos, vartotoj teisi apsau-gos, monopolinink kain kontrols ir kt.). Vokiei teisininkas prof.E. Niederleithingeris tiksliai apibr iuolaikin poir vieosios irkomercins teiss sveik reglamentuojant turtinius santykius: Yramaiausiai du svarbs kiimosi privaius santykius principai vieosios

tvarkos utikrinimo ir maumos teisi apsaugos. Kalbant platesniu as-

pektu, t. y. apie vis privatin teis, teigin dar reikt papildytibtinybe vieosios teiss priemonmis apsaugoti vartotoj nuo jamteikianio paslaugas ar prekes verslininko dominavimo.

Yra ir kitas, prieingas nei anksiau aptartasis, vieosios ir pri-vatins teiss sveikos aspektas tai civilins teiss skverbimasis vie-osios teiss reglamentavimo srit. Vieajame sektoriuje taip pat susi-klosto daug turtini santyki, taiau, kitaip nei civilins teiss regu-liuojami turtiniai santykiai, tie santykiai formuojasi tarp vienas kitampavaldi subjekt. Tai santykiai dl mokesi savivaldybi ir valsty-bs biudetus rinkimo, biudeto l skirstymo ir j naudojimo sumo-kti u valstybs ir savivaldybi staig bei institucij teikiamas vie-sias paslaugas ir kiti. Vieosios teiss normomis reglamentuojam tur-tini santyki sraas dar labiau isiplt, kai susiformavo EuroposSjungos teis, kuri kartu su atskir ali Europos Sjungos nari

vieja teise pradjo reikmingai riboti privatins teiss taikymo srit,

7Leonas P. Kolektyvizmo pradai Lietuvos Respublikos civilins teiss novelose.Teisi fakulteto darbai. 1924. Nr. P. 4.

8 Ten pat. P. 8.


23/565

23


viej sektori perimdama daug turtini santyki (pvz., privai e-ms kio ir transporto sektoriaus moni subsidijavim ir pan.). Aktu-ali tapo viej finans ir vieosios nuosavybs panaudojimo raciona-

lumo problema, nes vieosios valdios institucij veikla, kuri regla-mentuoja administracin teis, pagrista biurokratiniais administravi-mo metodais, stokoja privaiam verslui bdingos motyvacijos ir lanks-i bei efektyvi vadybos metod. Akivaizdu, kad administracin tei-s, kuri reglamentuoja vieojo administravimo subjekt, tvarkani

vieuosius finansus ir kit viej nuosavyb, negali prilygti privatinsteiss teikiamoms galimybms. i problema sukl poreik pertvarkyti

viej administravim taip, kad vieosios nuosavybs tvarkymui bt

taikomi verslo vadybos metodai arba kitaip tariant komercializuotiviej ekonomikos sektori ir efektyvinti vieojo administravimo sub-jekt veikl apskritai. Vadybos mokslas sprsdamas i problem su-kr vadinamj naujosios vieosios vadybos (new public menegement)doktrin.

Vakar Europoje naujoji vieoji vadyba susiformavo ir pradjofunkcionuoti XX a. devintajame deimtmetyje. Naujasis vieosios va-dybos modelis istumia tradicinius vieojo administravimo metodus.

Pagrindins naujosios vieosios vadybos paradigmos yra ios: daugiausia dmesio skiriama veiklos rezultatams, o ne pa-iai veiklai (procesui);

taikomi privataus sektoriaus vadybos metodai.9

i dviej paradigm reikm yra ta, kad jos atveria nauj vie-osios vadybos pltros erdv valstybs tarnautojai turi tapti dau-giau vadybininkai nei administratoriai10. Vadybinio modelio taiky-mas vieajame sektoriuje reikalauja vieojo administravimo subjekt,esani skirtinguose hierarchiniuose lygmenyse (tarp kuri vertikalssantykiai), modernesnio (liberalesnio) santyki teisinio reglamentavi-mo, taip pat nauj veiklos finansavimo ir vadybos instrument, kuriesudaryt prielaidas siekti maksimaliai ger rezultat maiausiomis s-naudomis. Taigi naujosios vieosios vadybos idj realizavimas prakti-koje suformavo poreik vieosios teiss reglamentuojamiems turtiniams

9Pukorius S. Vieasis administravimas kuriant informacin (pilietin) visuomen(vadybinis aspektas): Vilnius, 2000. P. 102.

10 Ten pat.


24/565

24


santykiamstaikyti ir civilins teiss normas daugiau nei buvo prasta.Siekiant optimaliai naudoti biudeto las, civilinei teisei bdingusteisinio reguliavimo instrumentus (sutart, nuostoli atlyginim, ne-

tesybas ir kt.) reikt taikyti ir vieosios teiss reglamentuojamiemssantykiams, kurie susidaro tarp biudeto asignavimo tvarkytojo (pvz.,vietimo ir mokslo ministerijos) ir t asignavim gavjo (pvz., univer-siteto).

1.6. Privatins teiss sistemos

Nagrinjant civilins teiss termino atsiradim ir jo iuolaikin

prasm reikia trumpai apvelgti laikui bgant susiformavusi viso pa-saulio privatins teiss sistem.

Kaip jau minjome, civilins teiss raida prasidjo nuo Romosprivatins teiss. lugus Romos imperijai, iliko pagrindinis raytinisRomos privatins teiss altinis Justiniano rinkinys Corpus iuris ci-vilis. Jis viduramiais kontinentins Europos alyse buvo pritaikytasturtiniams santykiams reglamentuoti, o jo idjos ir teisins technikospriemons naujiems privatins teiss aktams kurti. Romn privati-

ns teiss taka Europos valstybi privatinei teisei vadinama romnteiss recepcija. Didiausi poveik Romos privatin teis padar kon-tinentins Europos alims XVIIIXIX a., pradjus kodifikuoti Euro-pos ali Austrijos (1797 m.), Pranczijos (1804 m.), Vokietijos (1896m.) privatin teis. Europos alys, permusios Romos privatins teissdvasi, suformavo kontinentins privatins teiss erdv, kuriai pri-klauso valstybs, turinios kaip savarankik teiss ak susiformavu-si civilin teis, kurios normos reglamentuoja turtinius santykius, grin-

diamus asmen lygiateisikumu.U kontinento rib Anglijoje Romos privatin teis tokiosdidels takos neturjo11. Ten privatin teis formavosi per teism

11 Zweigert K. ir Kotz H. nurodo: per vis angl teiss istorij tik vien kartromn teis turjo prog sitvirtinti dl politini prieasi XVIXVII a. kai buvo kovojamadl parlamentins valdios tvirtinimo. Karaliaus valdiai tvirtinti bandyta naudoti romnprivatin teis, nes tik raytins teiss pagrindu buvo galima siekti valdovo valdi padarytiabsoliui ir privalom. J nuomone, didesn tak Romos privatin teis padar tikprekybos ir jr teisei, nes tarptautiniams prekybos sandoriams bendroji teis nebuvo

priimtina, todl susikr specials prekybos teismai, kurie taik ne bendrj, bet tarptautin


25/565

25


sprendimais kuriamas tradicijas, todl svarbiausi jos bruoai yra teis-minio precedento pripainimas teiss altiniu ir nekodifikuota rayti-n teis. Taip atsirado kita privatins teiss erdv, kuriai bdinga tai,

kad civilin teis nesusiformuoja kaip vientisas teiss norm junginys.Privatins teiss norm sisteminimo lygis yra emesnis jis vykdomastik institut lygiu. Kadangi anglosaks privatin teis nra kodifikuo-ta, o Romos privatins teiss taka jai buvo nedidel, j neperkelta irdaugelis Romos privatinje teisje ipltot ir jos egzistavimui bei

veikimui reikming teisini termin, tarp j ir civilins teiss termi-nas. Anglosaks teiss struktr ir jos esm apibdina atskir institu-t pavadinimai, pavyzdiui, nuosavybs teis, sutari teis, paveld-

jimo teis, moni teis. Terminas civilin teis daniausiai vartoja-mas tik kontinentins privatins teiss sistemai apibdinti.Taigi istorikai pirmiausia susiformavo dvi svarbiausios civilins

teiss sistemos: kontinentin, arba emynin (lot. continens emy-nas), ir anglosaks, arba bendroji, teis. Termino bendroji teis (angl. common law) vartojimas paaikinamas ta aplinkybe, kad Londono ka-ralikojo teismo sprendimai galiojo visoje Anglijoje ir turjo didesngali nei vietiniai paproiai. Ilgainiui sitvirtino udara teism sukur-

ta teis, kuri nesugebjo atsinaujinti ir prisitaikyti prie naujai susi-klostani santyki. Todl teisini gin nagrinjim pradjo kitislordo kanclerio teismas. Lordo kanclerio sprendimai buvo priimamine pagal bendrosios teiss suformuluotas taisykles, bet pagal teisin-gumo principus, kurie savo ruotu buvo grindiami kanon ir romnteise. Todl lordo kanclerio priimti sprendimai buvo vadinami teisin-gumo teise. Per 18731875 m. Anglijos teism reform teisingumo tei-s susiliejo su bendrja teise. Taiau iki i laik teisingumo teis visdar reikminga reglamentuojant kai kuriuos nuosavybs (pvz., turtopatikjimo teiss) ir sutari teiss (pvz., privertimas prievol vykdytinatra) santykius.

Kontinentins civilins ir bendrosios teiss sistemos veik dau-gelio kit valstybi civilins teiss formavimsi. Vienos valstybs sava-

lex mercatoria teis, o jr uostuose sisteig specials jriniai teismai. Iki pat XIX a.tarp i specialij ir bendrosios teiss teism vyko kova dl jurisdikcijos, kuri baigsibendrosios teiss naudai, oLaw Merchant siliejo bendrj teis. Romn teiss takaangl prekybos ir jr teisei iliko. r.:Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius, 2001. P. 171, 172.


26/565

26


norikai perm Pranczijos (pvz., Japonija), veicarijos (pvz., Turki-ja) ar Vokietijos privatins teiss aktus ir dieg savo teisin sistem,kitos kurdamos savo kodeksus perm tik svarbiausias i teiss alti-

ni idjas, o kai kurioms valstybms viena ar kita privatins teiss sis-tema buvo primesta jas okupavus. Ypa didels reikms vien ar kitteisini idj paplitimui turjo XIX a. emigracija i Europos Ameri-kos emynus. Ten daugiausia (ypa JAV) sitvirtino bendroji teis. To-dl teisinje literatroje civilins teiss sistem klasifikacijose angl-amerikiei teis nurodoma kaip savarankika civilins teiss sistema.Taiau greta bendrosios teiss kai kuriose JAV valstijose galioja konti-nentin civilin teis (pvz., Luizianos valstijoje galioja Pranczijos

civilinis kodeksas).

1.7. Kontinentins ir bendrosios teiss suartjimo tendencija

XX a. globalizacijos procesai pamau ard sienas tarp i dvie-j vyraujani privatins teiss teisini sistem erdvi. Komercini,draudimo, transporto, konkurencijos, darbo ir socialinio draudimosantyki sritys jau seniai Anglijoje, kaip ir kontinentinje Europoje,

reglamentuojamos raytiniais statymais. Bendrosios teiss teisinsesistemose statym vaidmuo ypa pradjo didti po 1973 m., kai An-glija tapo Europos Bendrijos nare. Siekdama savo teis derinti suEuropos Bendrijos teise, ji 1965 m. steig Teiss reformos komisij,kurios tikslas sukurti raytins teiss sistemos pagrindus.

Savo ruotu iuolaikinei kontinentinei teisei bdingas siekis ko-voti su perdtu formalizmu, pavyzdiui, suteikiant prioritet sutartiesali susitarimui, bet ne sutarties formai, teism praktikos vaidmens

didinimui ir pan. Tai rodo, kad kadaise buvs rykus skirtumas tarpbendrosios ir kontinentins teiss neteko dar XX amiaus pradioje tur-tos reikms. Ir atvirkiai, kontinentinje Europoje [] statym leid-jas kurdamas naujas teiss normas jas plaiai formuluoja, kartu teiss

krimo nat ukrauna teisjui.12

Kontinentins ir bendrosios teiss suartjimo tendencija pada-r takos ir naujausioms civilins teiss kodifikacijoms. Todl XX a.kodifikacijos, tarp j ir Lietuvos, turi tiek kontinentins, tiek anglo-

12Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius, 2001. P. 233.


27/565

27


saks privatins teiss bruo. Kai kuriose pasaulio alyse dl j eko-nomini ir religini slyg specifikos susiformavo savitos privatinsteiss sistemos. XX ir XXI a. sandroje teiss tyrintojai iskiria to-

kias civilins teiss sistemas: kontinentin (roman-german), angl-amerikiei, iaurs ali (skandinav), islamo bei induizmo.

Per daugiaam raid visose privatins teiss sistemose kito reg-lamentuojam santyki apimtis bei principai. Ipltojus prekybiniusryius, kai kuriose alyse nuo civilins teiss atsiskyr komercin teis.Tokios privatins teiss sistemos vadinamos dualistinmis. Tos, kurio-se komercins teiss normos trauktos civilins teiss aktus, vadina-mos monistinmis privatins teiss sistemomis. Beveik visur kaip sava-

rankika teiss aka nuo civilins teiss yra atsiskyrusi darbo teis.Vis iuolaikini demokratini valstybi teisini sistem pa-grindinis bruoas siekis utikrinti visapusik mogaus teisi ir lais-

vi apsaug, todl, skirtingai nei privatins teiss itakose, dabar civi-lin teis taikoma ne tik turtiniams, bet vis plaiau ir asmeniniams,kuri objektas yra nuo asmens neatskiriamos grybs (sveikata, privatiinformacija, komercin ir profesin paslaptis, asmens duomenys ir kt.),bei eimos santykiams reglamentuoti.

1.8. Lietuvos civilins teiss raidos apvalga

Lietuvos civilins teiss raida neatsiejama nuo Lietuvos valsty-bingumo raidos, kurios pradia siekia dar XIII ami13. Lietuvos civi-lins teiss raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos, ku-rios pradia siekia dar XIII ami. To meto pagrindins Lietuvos civi-lins teiss idjos perimtos i Vakar Europos. Svarbiausi Lietuvos

teiss altiniai, kuriuose buvo tvirtintos ir civilins teiss normos, bu-vo Kazimiero teisynas (1468 m.) ir Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m.ir 1588 m.). ie aktai buvo reikmingi ne tik Lietuvos, bet ir gretimRyt bei kai kuri Vakar ali civilins teiss raidai. Vliau Lietuvaprarado savarankikum, todl sustojo ir jos teiss sistemos savaran-kika pltra. XX a. pirmojoje pusje, atkrus nepriklausomyb, Lie-

13 Plaiau apie Lietuvos civilins teiss raid r.: V. Andriulis, M. Maksimaitis, V.Pakalnikis, J. S. Pekaitis, A. enaviius. Lietuvos teiss istorija: vadovlis. Vilnius:Justitia, 2002. P. 513526.


28/565

28


tuva neturjo to laikmeio poreikius atitinkani civilins teiss akt,todl buvo receptuota kit ali civilin teis. Dl istorikai susiklos-iusi slyg atskiruose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civi-

lins teiss sistemos: pagrindinje Lietuvos dalyje (emaitijoje ir Auk-taitijoje) Rusijos imperijos civiliniai statymai (Rusijos statym s-

vado X t.), Suvalkijoje Pranczijos civilinis ir komercinis kodeksai,Klaipdos krate Vokietijos, o Palangoje ir nedidelje Zaras kratodalyje kiekvienai i teritorij taip pat Rusijos valdios pritaikyta

vadinamoji vietin civilin teis. Buvo pradti Lietuvos civilins tei-ss kodifikacijos darbai, bet per dvideimt nepriklausomybs met jnespta baigti. Praradus nepriklausomyb, iki 1990 m., kol ji buvo

atkurta, Lietuvoje galiojo Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (194011 30). Vliau, primus SSSR civilini statym pagrindus, Lietuvoje,kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priimtas Civilinis kodeksas (1964m.). Taiau is kodeksas nebuvo savarankikas lietuvikos teisins min-ties iraikos aktas, o tik tuo metu naujai priimto Rusijos civiliniokodekso kopija. Socialistinio laikotarpio civilins teiss funkcijos bu-

vo labai susiaurintos to meto civilins teiss esm ir jos funkcijasnulm socialistins doktrinos siekis sunaikinti kapitalizm, todl u-

draudus privaij nuosavyb ir sutari laisvs principo taikym, bu-vo panaikintos visos laisvos rinkos veikimo prielaidos.1990 m. atkrus Lietuvos valstybs nepriklausomyb, civilini

santyki reglamentavimo srityje susiklost panai situacija kaip ir ponepriklausomybs atkrimo 1918 m. susikr valstyb, neturinti a-lies ekonomikai ir kinei veiklai reglamentuoti btiniausi statym.Ikilo teisinio vakuumo grsm. Panai problem Lietuvai teko sprstiir 1918 m., kai ji pirm kart isivadavo i Rusijos okupacijos. Kaip irprie daugel met, 1990 m. Lietuvos statym leidjai udavin spren-d pasirinkdami vienintel real bd: laikinai, kol bus sukurti savistatymai, palikti galioti iki nepriklausomybs atkrimo alies teritori-

joje galiojusi kitos valstybs (SSRS) teis. Lyginant 1990 ir 1918 me-t civilini santyki reglamentavimo problem sprendim laikinai pa-likti galioti svetim teis, matyti vienas esminis skirtumas: 1918 m.atkrus Lietuvos valstybingum Lietuvos krate atsikratyta svetimos

valstybs valdios, bet ekonomin ir kio sankloda, kurios pagrindsudar privati nuosavyb ir sutari laisvs principai, nebuvo keiia-

ma. Atkrus nepriklausomyb 1990 m., pakeista ne tik okupacin val-


29/565

29


dia, bet ir tos valdios primesta ekonomin ir teisin sistema. Taigi1990 m. pirmiausias valstybingumo tvirtinimo udavinys buvo pertvar-kyti alies ekonomin sistem i socialistins-administracins, pagrs-

tos socialistine nuosavybe, privaios nuosavybs draudimu bei kioadministracinio valdymo sistema, laisvos rinkos, pagrstos privaiosnuosavybs ir sutari laisvs principais. Taip siekta bent dviej tiksl:pirmas kuo greiiau sudaryti prielaidas efektyvesnei kio pltrai,antras integracija Europos ir transatlantines ekonomines ir politi-nes struktras, siekiant nutolti nuo buvusios metropolijos takos irtaip usitikrinti valstybs ilgalaikio saugumo interesus.

Turint galvoje nepriklausomybs tvirtinimo tikslus ir pasirinkt

laisvos rinkos ekonomikos pltros model, visikai aiku, kad sovieti-ni civilini statym pritaikymas naujai kuriamiems turtiniams santy-kiams galjo bti tik labai ribotas ir trumpalaikis, todl netrukus ponepriklausomybs atkrimo (1990 m. ruden) buvo sudaryta ekspertgrup naujam Civiliniam kodeksui rengti. i grup ne tik reng nau-

jojo Civilinio kodekso projekt, bet ir daug kuo prisidjo prie paliktgalioti sovietini statym inventorizavimo ir modernizavimo. Ganagreitai buvo sukurtos laisvai rinkai veikti btinos teisins prielaidos:

atkurtas privaiosios nuosavybs institutas, tvirtinta sutari laisv irnevaroma kins veiklos pltojimo teis. Tai padaryta tam tikrais eta-pais. Pirmiausia buvo priimti atskiri statymai, tvirtinantys privainuosavyb, sutari laisv ir verslo moni steigim. Antrajame etapei esms perredaguotas 1964 m. sovietinis Civilinis kodeksas ir prad-tas rengti naujas Civilinis kodeksas. Jis priimtas 2000 m. liepos 18 d.,o sigaliojo 2001 m. liepos 1 dien. iame kodekse jau buvo tvirtintiiuolaikins civilins teiss principai (subjekt lygiateisikumo, nuosa-vybs nelieiamumo, sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius,

teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, neleistinumo pikt-

naudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi teismins gynybos. CK 1.2str.) ir kitos svarbiausios nuostatos, jau pritaikytos prie Europos S-

jungos teiss bei tarptautini turtini santyki reglamentavimo stan-dart.


30/565

30


Kontroliniai klausimai:

1. Ar privatins ir civilins teiss terminai yra sinonimai?

2. Kas nustato privatins ir vieosios teiss atribojimo kriteri-jus?

3. Kas lemia CK norm taikym vieosios teiss reglamentuo-jamiems santykiams?

4. Ar visos teiss sistemos pagrstos teiss skirstymu viej irprivatin?

5. Koks svarbiausias kontinentins privatins teiss poymis?6. Ar romn teis turjo takos anglosaks privatins teiss

raidai?7. Kas bdinga anglosaks privatinei teisei?8. Kokios tendencijos bdingos iuolaikinei privatins teiss rai-

dai?9. Kaip Lietuvos valstybingumo raida paveik Lietuvos civili-

ns teiss turin ir form?


31/565

31


2 poskyris.CIVILINS TEISS PASKIRTIS, TIKSLAI IRFUNKCIJOS

Civilins teiss paskirtis ir funkcijos i esms sutampa su ben-drja teiss paskirtimi ir funkcijomis. Teiss teorijos atstovai daro tei-sing prielaid, kad teiss funkcijas lemia socialin teiss paskirtis, t.

y. teiss paskirtis gyvendinama teiss funkcijomis14.Taiau konkreiosteiss akos funkcijoms atskleisti nepakanka apibdinti vien tik jospaskirt, nes ji yra abstrakti ir nepakankamai atskleidia atskiros teissakos funkcij ypatumus. Konkreios teiss akos, pavyzdiui, civili-ns teiss, paskirtis turi bti patikslinama atskleidiant ir jos tikslus.

2.1. Civilins teiss paskirtis

Civilin teis skirta reglamentuoti asmen turtinius santykius.Pagal savo pobd ie santykiai yra vairs. Vieni i svarbiausi nuo-savybs santykiai. Jie utikrina turto turjim kaip asmens nuosavybir sudaro prielaidas mogaus, kaip laisvo ir nepriklausomo visuome-ns nario, saviraikai. Atsivelgiant iuos santykius nustatoma, kas

yra teistas konkretaus turto savininkas (valdytojas) ir naudotojas. Ta-iau turto savininkas turt danai naudoja ne tik savo asmeniniamsporeikiams tenkinti, bet ir pajamoms gauti. Siekdamas io tikslo savi-

ninkas savo turt naudoja civilinje apyvartoje (ileidia civilinapyvart). (I daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitosmaterialins grybs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civili-

nje apyvartoje. CK 4.18 str.) Pavyzdiui, turto savininkas ar jo galio-tas asmuo turt perduoda (dovanoja ar parduoda) kito asmens nuo-savybn, inuomoja, suteikia naudotis neatlygintinai. Kiti santykiaikyla dl sipareigojim suteikti paslaugas, pagaminti daiktus, veti kro-

14 r.: Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 146.


32/565

32


vinius ar atlikti kitokius veiksmus kito asmens naudai. Turtini santy-ki srityje nuolat kyla prielaid interes konfliktui, nes teisiniai (civi-liniai) reikalavimai vieno asmens kitam asmeniui daniausiai gyven-

dinami kitos civilinio teisinio santykio alies veiksmais arba lomis.Pavyzdiui, nuomininkas naudojasi nuomojama patalpa. Patalpos sa-

vininkas turi interes gauti nuompinigius ir tikisi, kad nuomininkastinkamai naudosis patalpomis ir j negadins. Taiau ne visada santy-kiai klostosi btent taip. Pasitaiko atvej, kai laiku nesumokami nu-ompinigiai, kartais atsisakoma mokti nuompinigius todl, kad, pa-

vyzdiui, nuomotojas negrino nuomininkui i jo skolint pinig.Interes konflikto grsm danai kyla ir i nuosavybs santyki gy-

vendinimo. Kiekvienas asmuo turi nuosavyb. Vadinasi, jam rpi, kadniekas jo turimo turto neatimt bei netrukdyt juo naudotis. Taiautoks asmuo neturi umirti, kad naudodamasis savo nuosavybe neturiteiss paeisti kito asmens teisi ir teist interes. Pavyzdiui, gyve-namojo namo savininkas suman aptverti savo sklyp aukta tvora,taiau kaimynui tai nepatinka jis teigia, kad tvora yra per daug auktair jam trukdys tinkamai naudotis savo sklypu, t. y. paeis jo teistusinteresus. Taigi matome, kad civilin teis reglamentuoja laisv asme-n, turini prieingus interesus, santykius. Todl tiek paprastus, tiekir sudtingesnius turtinius santykius reikia sureguliuoti taip, kad tarpteiss subjekt, kurie yra laisvi ir savarankiki savo valios reikjai,bt galima pasiekti socialin kompromis, utikrinant abiej aliinteres gyvendinim. Prieingu atveju ikil ginai dl sipareigoji-m vykdymo ar teisi gyvendinimo iaugt atvir ir nevaldom kon-frontacij, asmenini santyki srityje pasireikiani savivale, o visuo-menje anarchija.

Taigi galime daryti ivad, kad civilins teiss paskirtis sie-

kiant socialinio kompromiso sureguliuoti preki ir pinig apyvartos

santykius ir utikrinti apyvartos dalyvi, taip pat turto ir kitoki g-

rybi savinink (valdytoj) galimyb patiems tvarkyti savo reikalus,

utikrinti j teisi ir interes apsaug ir gynim nuo kit asmen

nesining ir neteist veiksm alingo poveikio.


33/565

33


2.1.1. Civilin teis ir apyvarta

Apyvarta pirmiausia yra ekonominis reikinys. Ekonomisto po-

iriu, apyvarta tai subalansuotas preki, paslaug ir pinig srautastarp atskirose kio segmentuose veikiani subjekt (fizini arba juri-dini asmen) gyvendinant turtini grybi mainus. is turtini g-rybi apyvartos srautas manomas tik tuo atveju, kai pinig, preki irpaslaug rinkos subjektai veikia tik kaip apyvart ileist grybisavininkai arba j galioti asmenys atstovai. (Perduoti nuosavybs tei-s gali tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo. CK 4.48 str.)Kitas svarbus apyvartos poymis yra tai, kad apyvartos dalyviai (turto,

ileisto apyvart, savininkai) yra visikai laisvi, vienas nuo kito nepri-klausomi visus sprendimus dalyvaudami apyvartoje jie priima laisva

valia, ireikdami savo interesus, todl teisei keliamas udavinys u-tikrinti laisv (t. y. treij asmen veiksmais neveikiam) apyvartosdalyvi valios formavim ir teisikai reikming jos iraikos form.Veiksmai, kuriais apyvartos dalyviai ireikia savo vali siekdami su-kurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, CK vadinamisandoriais. Be to, reikia pabrti, kad statymais gali bti apribota

tam tikr objekt (daikt arba kito turto) apyvarta, o kai kuri daiktapyvarta udrausta visai. Tai daroma stengiantis utikrinti visuomenssaugum arba kitus vieuosius interesus. Taigi CK vartojamas civilinsapyvartos terminas apibdina teisikai sunormint ekonomin apyvar-t. Civilin apyvarta tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perji-mas i vieno teiss subjekto kitam civilini sandori pagrindu.

2.1.2. Civilin teis ekonomins veiklos planavimopriemon

Civilins apyvartos dalyviams labai svarbu turti pakankamaiveiksming priemoni savo ekonominei veiklai planuoti. Socialisti-nje ekonomikoje vyravo administracinis planavimas, t. y. naudojan-tis valstybs administracinmis galiomis buvo sudaromi valstybiniai pla-nai, kurie turjo privalom gali kio subjektams. Jiems buvo konkre-iai nustatyta, k ir kiek gaminti, kam realizuoti bei teikti tam tikras

paslaugas ir kita. i planini pareigojim vykdymas buvo utikrina-


34/565

34


mas administracinmis priemonmis. Laisvos rinkos ekonomikoje to-kios ekonomikos planavimo priemons tapo nepriimtinos. inoma,planavimas ir rinkos ekonomikoje yra neivengiamas, taiau jis vykdo-

mas pai rinkos dalyvi15. Planavimas prasideda nuo galimybi studi-j, verslo plan sudarymo ir ubaigiamas sutari sudarymu. Sutartys,kurios susieja j dalyvius ilgalaikiais sipareigojimais ir efektyviomissankcijomis u toki sipareigojim nevykdym, utikrina apyvartosdalyvi teistus lkesius, sudaro prielaidas numatyti trumpalaikius irilgalaikius tiek atskiros mons, tiek moni susivienijim, tiek tarp-tautini kio subjekt planus. Laisvos rinkos ekonomikos valstybsecivilin teis privalo taip reglamentuoti turtinius santykius, kad rin-

kos dalyviai, naudodamiesi civilini statym teikiamomis galimyb-mis, galt sudaryti patikimus verslo pltros planus. Todl Lietuvosstatym leidjas, remdamasis Vakar Europos valstybi patirtimi, CKtvirtino dvi svarbias nuostatas, utikrinanias ia aptariamos civilinsteiss paskirties gyvendinim. Pirma, CK 1.2. straipsnis tvirtina tei-st lkesi princip, kuriuo turi bti vadovaujamasi reglamentuo-

jant turtinius santykius tiek norminiais teiss aktais, tiek sutartimis.Antra, CK 6.189 straipsnis nustato, kad teistai sudaryta ir galiojantisutartis jos alims turi statymo gali. Be to, CK 4.49 str. tvirtino gali-myb apyvartoje sudaryti sandorius dl nuosavybs gijimo ir perleidi-mo bsim daikt (iskyrus registruotinus daiktus), taip dar labiau su-stiprindamas sutari instituto reikm planuojant kin veikl.

2.2. Civilins teiss ideologiniai pagrindai ir tikslai

Civilins teiss tikslai tai civilins teiss paskirties konkretiza-vimas, atsivelgiant konkreius valstybs ekonomins ir socialins po-

litikos udavinius, kuriuos vykdyti savo valstybs pilieiams (rink-jams) yra sipareigoj valstybs politikai asmenys, tiesiogiai dalyvau-jantys statym leidyboje. Taigi civilins teiss tikslus lemia valstybsvykdoma politika ir jos suformuota teisin ideologija.

15 Teiginys, kad planavimas rinkos ekonomikoje (realiai) vykdomas pai rinkosdalyvi, teisingas tik santykinai. Nra valstybi, kurios visikai nesikit rinkos dalyvisantykius. Pagal kiimosi laipsn ekonomini santyki sistemos gali bti skirstomos : a)planins (maksimalus), b) absoliuiai laisvos (minimalus) ir c) mirios ekonomikos. Pastarajai,t. y. c, grupei priskiriamos vadinamosios moderniosios valstybs mgina rasti auksovidur tarp a ir b variant.


35/565

35


Per XIX ir XX a. pasaulyje buvo sukurta daug vairi sociali-ni-ekonomini doktrin ir j pagrindu formuojama valstybi politi-ka. ios sistemos buvo labai vairios nuo absoliuiai liberali laisvos

rinkos ekonomini sistem, kuriose viepatavo nuosavybs nelieia-mumo ir nevaromos sutari laisvs principai, iki visiku administra-ciniu planavimu pagrstos socialistins socialins-ekonomins siste-mos, kurioje tiek privaioji nuosavyb, tiek sutari laisvs principasbuvo ignoruojami16. Tad galima trumpai apibdinti, kad liberalioji po-litika civilinei teisei kelia tiksl apsaugoti privaij nuosavyb ir u-tikrinti sutari laisv, o proletariato diktatros valstybje civilineiteisei, kaip ir to meto teisei apskritai, buvo ikeltas tikslas slopinti

vadinamj inaudotoj klas ir griauti jos egzistavimo pagrind privaij nuosavyb. Taiau btina pabrti, kad tai kratutins (de-inij ir kairij) politikos sferos paribius atstovaujanios doktrinos.Todl protingos ir subalansuotos politikos poiriu netinkamos u-tikrinti nuosekli visuomens socialin-ekonomin raid.

XIX ir XX a. sandrai buvo bdinga socialini doktrin gausa

16 Liberalioji ekonomin politika siekia skatinti individuali iniciatyv versle, o

socialinius klausimus kreipiama maiau dmesio. Klasikins liberalios ekonomins raidosdoktrinoje valstyb neturi kitis privaius apyvartos reikalus, kiekvienas rinkos dalyvisprivalo pasikliauti tik savo sugebjimais. Valstyb yra tik naktinis sargas, kuris saugoprivai nuosavyb, bet nesikia savininko reikalus tai plaiai inomas vaizdingasliberaliosios ekonomikos doktrinos krj valstybs vaidmens apibdinimas ekonominisantyki srityje. ios doktrinos krj poiriu, i civilins teiss nereikalaujama sunormintipaios apyvartos, o tik apginti nuo bet koki paeidim privataus asmens nuosavyb. Oturtinius santykius apyvartos dalyviai turt reglamentuoti patys sutartimis. Jau inome,kad socialini problem ignoravimas sudar prielaidas klasiniam susiskaidymui,antagonizmui, dideliems socialiniams sukrtimams, revoliucijoms. Galiausiai Rusijoje buvosukurta vadinamoji realaus socializmo visuomen, kurioje neliko vietos ne tik liberalizmui,

bet ir privaiai nuosavybei bei sutari laisvei. Pagrindinis to meto Rusijos politikos tikslasbuvo sunaikinti buruazij kaip inaudotoj klas ir tvirtinti darbinink diktatr. iotikslo siekiant reikjo sunaikinti ne tik tai klasei priklausiusius mones, bet ir vis j sukurtteisin-ekonomin sistem. Visi pagrindinai ekonomins apyvartos santykiai taporeglamentuojami administracins teiss priemonmis. Tai reik, kad preki ir paslauggamintojai negaljo savarankikai priimti joki ekonomini sprendim (pvz., k gaminti,kam ir u koki kain savo gaminius parduoti ir kt.). Susiklosius tokioms slygoms, civilinteis i esms prarado savo prigimtin paskirt. io socialinio eksperimento padariniai taippat inomi. Tiek Rusijoje, tiek kitose alyse, kuriose buvo bandoma diegti socialistinsideologijos suformuot ekonomini santyki sistem, buvo sulugdyta normali socialin-ekonomin raida ir teko sugrti prie privaios nuosavybs bei rinkos dsniais pagrstoturtini santyki reglamentavimo teiss sistemos atkrimo.


36/565

36


ir bandymai jas pritaikyti atskir valstybi socialinei-ekonominei rai-dai keisti. XX a. antrojoje pusje teko sunkus udavinys sukurtipriemones praeityje ikilusioms problemoms sprsti ir prisitaikyti prie

nauj socialini-ekonomini postindustrins visuomens reikini, ku-rie ypa irykjo praktikoje naujausius mokslo ir informacini tech-nologij laimjimus. Naujos, labai veiksmingos transporto, ryi prie-mons bei informacins technologijos paspartino tarptautini eko-nomini santyki pltr. Prasidjo globalizacijos procesai, tarptauti-n ekonomin ir politin integracija. Ypa ie procesai paspartjo po

Antrojo pasaulinio karo. XX a. savo technologijomis, politiniais arekonominiais procesais mok monij bendradarbiauti, racionaliai sprsti

problemas ir konfliktus. Joks kitas civilizacijos tarpsnis taip nesuartinomonijos, kaip is17. XX a. tapo mogikj grybi prigimtinimogaus teisi ir laisvi visokeriopo puoseljimo ir apsaugos amiu-mi. Susiformavo mogaus teisi doktrina, kuria remiantis buvo sukur-ti tarptautins teiss aktai, tvirtinantys i teisi gyvendinimo ir ap-saugos garantij (pvz., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisviapsaugos konvencija), sukurtos atitinkamos institucijos, turinios tai-kyti i akt normas (Europos mogaus Teisi Teismas). Valstybs,

ratifikavusios i Konvencij, sipareigojo ne tik j taikyti, bet ir u-tikrinti, kad visi valstybje priimami teiss aktai atitikt konvencijosreikalav

Documents

Civiline Teise Bendroji Dalis