[vadas

Saliq valios autonomijos principo svarba esant civiliniams teisiniams san-tykiams kyla is bendrqjq privatines teises principq ir dispozityvios civili-nes teises normq prigimties. Taciau visq valstybiq jstatymai jtvirtina ir tam tikrus imperatyvius sandorio turinio ir formos, jo sudarymo tvarkos reika-lavimus. jstatymq reikalavimq neatitinkanciq sandoriq sudarymas lemia jq negaliojimq ir visas is to kylancias teisines pasekmes. Teise netoleruoja sandoriq, kurie priestarauja imperatyvioms jstatymo normoms, valstybeje susiformavusiai viesajai tvarkai ar gerai moralei, t. y. pazeidzia viesqjj in-terest, taip pat sandoriq, pazeidzianciq konkreciq asmenq teises jiems nepareiskus tikrosios valios, t. y. privatqjj interesq. jstatymuose numato-mos taisykles, kuriomis remiantis butq panaikinamos negaliojanciq san-doriq, kaip jstatymo neatitinkanciq ir teises poziuriu nepageidaujamq veiks-mq, sukeltos pasekmes ir atkurtas tokiais veiksmais pazeistas teisetumas. Galima teigti, kad sandoriq negaliojimas - tai viena is esminiq civilines teises temq. Nejsivaizduojama ne viena teisine sistema, kuri nereglamen-tuotq sandoriq galiojimo sqlygq ir, bent jau netiesiogiai, tokiq s^iygq pa-zeidimo pasekmiq.

Del sandoriq pripazinimo negaliojanciais kyiancios problemos pirmiau-siai susijusios su tuo, kad, taikant sio instituto normas, yra siekiama pakeisti susiklosciusj civilinj teisinj santykj ir panaikinti po sandorio sudarymo nusi-stovejusi^ teisinj (o galbut tik faktin^) situaciJ4, t. y. taikant jstatyme numa-tytas sandoriq negaliojimo teisines pasekmes, siekiama atitaisyti jvykusj fakt^. Taciau grjzant j praeitj ir siekiant keisti jvykusius faktus susiduriama su ma-terialia, teisine ar sociaiine realybe, kuriq panaikinti ar pakeisti yra labai sunku, o kartais apskritai nejmanoma. Pripazinus sandorius negaliojanciais, kyla butinybe gr^zinti sal is j padetj, buvusiq iki sandorio sudarymo, taciau kartu turi buti uztikrinta, kad sandoryje dalyvav^ s^ziningi asmenys nepatir-tq neigiamq turtiniq pasekmiq, turto praradimo, svarbu ir tai, kad ne viena is negaliojancio sandorio saliq nepagrjstai nepraturtetq. Is paziuros papras-

15

SANDORig NEGALIOJIMO TEISINES PASEKMES

tas ir aiskus restitucijos, kaip sandoriq pripazinimo negaliojanciais teisines pasekmes, mechanizmas kelia nemazai problemq, nes restitucijos vykdy-mas daznai buna susij^s ne tik su negaliojancio sandorio saliq teisemis ir pareigomis, bet turi jtakos ir tretiesiems asmenis, jsigijusiems daiktus, buvu-sius pripazintq negaliojanciais sandoriq dalyku. Kadangi sandoriai yra vie-nas is pagrindiniq juridiniq faktq, sudaranciq prielaidas asmenims jgyti ir perleisti nuosavybes teis^ bei kitas daiktines teises, tai, pripazjstant sando-rius negaliojanciais, kyla tiek sandorio saliq, tiek treciqjq asmenq jgytq tei-siq (pirmiausia - nuosavybes teises) stabilumo problema. Siekiant dviejq sandoriq negaliojimo instituto tikslq - apsaugoti konkreciq sandorio saliq bei treciqjq asmenq teises ir teisetus interesus, taip pat uztikrinti visos civi-lines apyvartos stabilumj) ir patikimumej' susiduria skirtingi interesai - kon-kretaus turto savininko ir civilines apyvartos, kaip savininkq visumos, inte-resai. Teisei keliamas nelengvas uzdavinys- rasti tinkamiausiq, priimtiniausiq siq interesq derinimo priemon^, jtvirtinti mechanizmus, kurie padetq uztik-rinti siq interesq pusiausvyr^.

Civiliniq teisiniq santykiq reglamentavimas, jtvirtintas 1964 m. LTSR ci-viliniame kodekse (toliau - 1964 m. CKV, tapo nepakankamas, atsizvel-giant i jvykusius socialinius, ekonominius ir teisines sistemos pokycius at-kurus Lietuvos nepriklausomyb^. Pirmqjj nepriklausomybes desimtmetj civiline teise buvo reformuojama, keiciant ir papildant 1964 m. CK. Taciau ir sie pakeitimai (taip pat vengimas interpretuoti esamas teises normas) ne-padejo rasti atsakymq j visus kylancius klausimus. Didziausias kruvis inter-pretuojant kodekso normas ir pritaikant jas kiekvienai individualiai situaci-jai teko teismams, nagrinejantiems civi l ines sandoriq pripazinimo negaliojanciais bylas. Taciau ir teisejai daznai neturejo patikimq gairiq, ku-riomis remdamiesi galetq priimti sprendimus del teisiniq pasekmiq, kylan-ciq sandorius pripazinus negaliojanciais, o butent tinkamu pasekmiq is-sprendimu, musq nuomone, yra labiausiai suinteresuotos ginco del sandorio negaliojimo salys. Lietuvos teismuose kasmet buvo isnagrinejama vis dau-

1 LAT CBS teiseJLi kolegijos 2000 m. spalio 2 cl. nutartis c. b. UAB Jnit" v. UAB „Parahole", Nr. 3K-3-905/2000, kat. 42.

' Lietuvos TSR civillnis kodeksas // Lietuvos TSR Aukgciausiosios Tarybos ir Vyriausybes zinios. 1964, Nr. 19-138.

16

jvadas

giau sandoriq pripazinimo negaliojanciais bylq', taciau Lietuvos civilines teises doktrina siems klausimams neskyre pakankamo demesio. Teismq prak-tika tam tikrais klausimais, ypac del s^ziningq treciqjq asmenq teisiq ir inte-resq gynimo, nebuvo vienoda ir aiski (truksta ir dabartines teismq praktikos nuoseklumo).

Naujq galimybiq issamiems tyrimams sioje teises srityje atsivere 2000 m. liepos 18 d. priemus Lietuvos Respublikos civilinj kodeksq (toliau - CK)"*. Palyginti su 1964 m. CK, naujajame kodekse sandoriq negaliojimo regla-mentavimas issiplete, tapo detalesnis, modernesnis, jvesta nemazai naujo-viq. Rengiant CK projekt^ atsizvelgta j ankstesniq normq netobulumus ir teisinio reglamentavimo spragas, taip pat j isryskejusias teismq praktikos problemas. Reformuojant sandoriq negaliojimo institutjj, j jj perkeltos ir tam tikros tarptautiniq dokumentq, tokiq kaip antai: UNIDROIT tarptautiniq ko-merciniq sutarciq principal' (toliau - UNIDROIT principal), Europos sutar-ciq teises principal^ (Principles of European Contract Law - toliau PECL), nuostatos, be to, pasinaudota tiek senaisiais Europos valstybiq (Vokietijos, Prancuzijos ir kt.) civiliniais kodeksais, tiek naujausia uzsienio valstybiq (Ny-derlandq, Kanados Kvebeko provincijos ir kt.) civilines teises kodifikavimo patirtimi. Atrodytq, kad galiojanciame CK nustacius gana detalq ir aiskq san-doriq negaliojimo reglamentavimo, problemq taikant sias normas turejo su-mazeti. Taciau teismq praktikos analize leidzia teigti, kad aktualiq klausimq sprendziant sios kategorijos bylas nesumazejo ir netgi atvirksciai - iskilo po-

' Nors oficialios sandoriq negaliojimo by\^ statistikos nera, nurodoma, kad tokios bylos gali suda-ryti apie ketvirtadalj ar net daugiau visg civiiinitj bylq (Mikelenas V. Sandorig negaliojimo instituto taikymas teismq praktikoje (1)//)u,stitia. 2006, Nr. 4 (62), p. 2. Ypating^ sios kategorijos bylq skai-ciaus augimq galima stebeti pastaraisiais metais, ypac po naujojo CK jsigaliojimo. Remiantis neofi-ciaiiais statistikos duomenimis galima pazymeti, kad, pavyzdziui, 1995 m. Lietuvos Auksciausiojo Teismo 42-oje bylq kategorijoje „Sandoriq pripazinimas negaliojanciais" buvo nurodytos tik 9 by-los, 1996 - 39 bylos, 1997 - 41 byla, 1998 - 18 bylq, 1999 - 105 bylos, 2000 - 107 bylos. Dabar sie skaiflai, be abejones, yra gerokal didesni.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas//Valstybes zinios. 2000, Nr. 74-2262. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts 2004 // Prisijungimo laikas: 2008-09-16. Principles of European Contract Law. Full text of Parts I & II combined /ed. O. Lando, H. Beale.

The Hague: Kluwer Law International, 2000; Principles of European Contract Law. Part III / ed. O. Lando, E. Clive, A. Prum. The Hague: Kluwer Law International, 2003.

1 7

SANDORIU NECALIOIIMO TEISINES PASEKMES

reikis spr^sti naujas problemas, kylancias aiskinant ir taikant galiojancio kodekso normas.

Teises literaturoje pazymima, kad dabartiniu laikotarpiu sandoriq pripa-zinimo negaliojanciais klausimus sprendzia isimtinai valstybiq nacionaline teisei Sunkumai, su kuriais butq susiduriama vienodinant skirtingq valsty-biq teises normas, reglamentuojancias sandoriq negaliojimo, lemia, kad sioje srityje iki siol nera priimta tarptautiniq konvencijq, kurios nustatytq privalo-mas bendras taisykles jas pasirasiusioms valstybems". Taciau kalbant apie retas isimtis, kai tarptautiniu mastu reguliuojami su sandoriq negaliojimu susij? klausimai, reiketq pamineti kelet^ dokumentq, kurie visq pirma skirti taikytinos teises nustatymo klausimams. 1980 m. birzelio 19 d. Romos kon-vencijos del sutartinems prievolems taikytinos teises'̂ 8 straipsnio 1 dalyje jtvirtinta taisykle, pagal kuriq sutartis ar kokia nors jos s^lyga ir jq galiojimas nustatomas remiantis teise, kuri joms pagal si^ konvencijq butq taikoma, jei ta sutartis ar sqlyga butq galiojanti. Romos konvencijos 10 straipsnio 1 da-lies e punkte numatyta, kad pagal siq konvencijq taikytina teise inter alia taikoma ir sutarties negaliojimo teisinems pasekmems. 2008 m. birzelio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008 del sutarti-nems prievolems taikytinos teises (Roma l)'° is esmes pakartojamos Romos konvencijoje jtvirtintos nuostatos del sutarciq galiojimo ir jq negaliojimo pasekmems taikytinos teises. 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencijos del pavedimo ir tarpininkavimo sutartims taikytinos teises" 8 straipsnyje nu-

' Mikelenas V. Sutarciq teise. Vilnius: Justitia, 1996. R 369. ' Pavyzdziui, 1980 m. Vienos konvencija del tarptautiniq pirkimo-pardavimo sutarciq visiskai ne-reguliuoja sutarties galiojimo klausimq. jvairius sutarciq teises klausimus derinantys UNIDROIT principal taip pat reguliuoja tik tam tikrus negaliojimo aspektus, t. y. nereguliuoja sutarties nega-liojimo del saliq veiksnumo trukumq, taip pat del sutarties priestaravimo jstatymui ir moralei. Analogiskas sutarciq negaliojimo klausimq spektro april^ojimas buvo nustatytas ir PECL 4:101 straips-nyje. Tik 2003 m. priimtoje PECL treciojoje dalyje jau jtvirtintos ir sandoriq, priestaraujanciq fun-damentaliems teises principams bei imperatyvioms jstatymq normoms, negaliojimo taisykles, taip pat bendroji restitucijos taisykle.

Convention on the Law Applicable to Contractual Obligations, concluded at Rome on 19 |une 1980 [Rome Convention] (OJ L 266, 9 10 1980, pp.1-19). Konvencija del sutartinems prievolems taikytinos teises, pateikta pasirasyti Romoje, 1980 m. birzelio 19 d. (OL C 169, 2005 7 8, p. 10-22). ' " O L E 177, 2008 7 4, p. 6-16. " Convention on the Law Applicable to Agency, done at the Hague on 14 March 1978.

1 8

jvadas

matoma, kad atstovavimo teisiniai santykiai nustatomi ir sprendziama, ar jie galioja, taikant pagal siq konvencijq taikytinq teis§. Europos Sqjungos teise taip pat gali tureti jtakos sprendziant nacionaliniq susitarimq galiojimo klausimq. Pavyzdziui, Europos Bendrijos sutarties (EC Treaty)̂ ^ 81 straips-nio 2 dalyje reglamentuojami susitarimai, draudziami pagal sutarties 81 straipsnio 1 dalj, yra automatiskai negaliojantys (nu/s de plein droit, au-tomatically void). Todel susitarimai, sudaryti ir galiojantys pagal nacionali-ne teise, taikant ES teises nuostatas gali buti pripazinti negaliojanciais.

Ir nors pastaraisiais desimtmeciais pastebima padidejusi tarptautines ir na-cionalines teises vienodinimo ir derinimo reiksme", Europoje svarstoma ben-dro Europos civilinio kodekso galimybe, vis delto kiekviena teisine sistema sandoriq negaliojimo srityje nustato savitas taisykles. Sioje monografijoje dau-giausia demesio taip pat skiriama Lietuvos nacionalines teises analizei ir tam, kaip ji reglamentuoja sandoriq negaliojimo klausimus. Lyginamasis metodas pasitelktas tiek, kiek to reikia Lietuvos ir kitq valstybiq teisiniq sistemq bendry-bems ar skirtumams paryskinti. Mineta, kad, rengiant naujqjj CK, pasinaudota daugelio uzsienio valstybiq patirtimi, todel daznai ir nacionalines teises nor-mq reiksme gali buti lengviau atskleista atsizvelgiant j analogiskq normq aiski-nimo ir taikymo uzsienio teisinese sistemose praktikq. Be to, uzsienio saliq civilines teises doktrina remiamasi ir tais atvejais, kai nacionaline doktrina tam tikrais analizuojamais klausimais yra nepakankamai tiksli arba jos nera.

Del monografijoje pasirinktq nagrineti klausimq spektro pasakytina, kad bendrqsias sandoriq negaliojimo nuostatas manome esant reikalinga aptar-ti, nes nuo siq kertiniq dalykq priklausys daugelio kitq klausimq sprendi-mas. Viena is priezasciq, kodel sioje knygoje neanalizuojami sandoriq ne-galiojimo pagrindai, yra ta, kad dabartineje Lietuvos teismq praktikoje daugiau problemq, musq nuomone, kyla aiskinant ir taikant teises normas, reglamentuojancias sandoriq pripazinimo negaliojanciais teisines pasekmes, o ne teises normas, jtvirtinancias negaliojimo pagrindus (nors diskusiniq klausimq, be abejo, yra, ir tai galetq buti ateities studijq objektas). Kita ver-tus, tradiciskai ir civilines teises doktrina Lietuvoje, o ypac kitose valstybe-se, linkusi daugiau demesio skirti sandoriq negaliojimo pagrindq analizei, o

'2 O) C 321, 2006 12 29, p. 1-330. " Mikeleniene D., Mikelenas V. Teismo procesas: teises aiskinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. R 222.

19

SANDORIU NECALIOIIMO TEISINES PASEKMES

ne negaliojimo pasekmems''', todel sandoriy pripazinimo negaliojanciais teisines pasekmes daznai nepelnytai „pamirstamos". Tokiq situacijq is da-lies galbut lemia ir pati uzsienio vaistybiij civiliniLj kodeksq struktura: daz-niausiai reglamentuojami sutarciq sudarymo ir galiojimo klausimai, apta-riami negaliojimo pagrindai, o pasekmems nera skiriama atskiro skyriaus ar net straipsnio. Tokios valstybes pavyzdys gaiety buti Prancuzija. Napoleo-no kodekse yra vos vienas kitas straipsnis, susij^s su sutarciij negaliojimo pagrindais ir ieskinio senaties terminLj taikymu sandoriij negaliojimo atve-ju. Del sios priezasties sandorirj negaliojimo srityje labai svarbus teismq praktikos ir doktrinos vaidmuo. Taciau pripazjstama, kad, restitucijos, kaip sandoriq pripazinimo negaliojanciais teisines pasekmes, klausimas, nors ir nagrinetas reiksminguose darbuose, vis delto islieka viena is opiausiq siuo-laikines Prancuzijos teises problemq'^ o jos teisinis reglamentavimas yra nepakankamas: labai sudetingas, besikeiciantis, neaiskus, nelankstus ir daz-nai neteisingas"'. Su panasiomis problemomis susiduriama ir Anglijos teise-je; cia restitucijos srityje islieka daugybe neisspr^stq gincq ir klausimq, to-del nenuostabu, kad pastaraisiais desimtmeciais restitucijai doktrinoje skiriama labai daug demesio ir energijos'^ Lietuvoje siuo poziuriu susidu-riama su situacija, kai CK jtvirtina ir labai detalias sandoriq pripazinimo negaliojanciais taisykles, ir normas, skirtas reglamentuoti negaliojimo pa-sekmes, isdestytas jvairiose kodekso strukturinese dalyse. Taciau dabartinis sandoriq pripazinimo negaliojanciais teisinis reglamentavimas kelia nema-zai aktualiq klausimq ir skatina ieskoti tinkamo normq aiskinimo.

Sioje monografijoje analizuojami Lietuvos Respublikos civiliniai jstaty-mai sandoriq negaliojimo srityje, daugiausia demesio skiriant bendrosioms sandoriq negaliojimo nuostatoms ir teisinems pasekmems, kylancioms pri-pazinus sandorius negaliojanciais, isryskinamos dazniausiai kyiancios pro-blemos ir ieskoma jq sprendimo budq, galinciq padeti efektyviau taikyti sandoriq pripazinimo negaliojanciais instituto normas. Monografijoje ana-lizuojamas galiojantis CK, o, kai tai yra butina, remiamasi ir 1964 m. CK

" Schmidt-Szalewski J. Les consequences de I'annulation d'un contrat, JCP 1989, I, 3397, n°1. Mestre J . , obs. dans RTD civ. 1988. R 528.

" Malaurie Ph., Aynes L., Stoffel-Munck Ph. Les obligations. Paris: Defrenois, 2007. R 358. " Smith L. Restitution in The Oxford Handbook of Legal Studies. Edited by R Cane and M. Tushnet. Oxford: Oxford University Press, 2003. R 60.

2 0

Ivadas

nuostatomis. Taip pat placiai remiamasi Lietuvos teismq praktikos analize. Mineta, kad temai atskleisti pasitelkiamas ir lyginamasis metodas, daugiau-sia demesio skiriant Prancuzijos, Vokietijos, Olandijos, Rusijos ir Anglijos teises nuostatq analizei.

Monografijq sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinejamos ben-drosios sandoriq negaliojimo nuostatos, negaliojanciq sandoriq instituto tiks-lai, niekiniq ir nugincijamq sandoriq atskyrimo problema ir tokio atskyrimo teisine reiksme, subjektai, turintys teise reikalauti sandorio pripazinimo ne-galiojanciu, atkreipiamas demesys j teismo vaidmenj sioje srityje, aptaria-mas sandoriq negaliojimo momentas, negaliojancio sandorio patvirtinimo ir dalinio negaliojimo galimybe. Antrajame skyriuje aptariamos sandoriq pripazinimo negaliojanciais teisines pasekmes sandorio salims, t. y. sando-riq negaliojimo grjztamosios galios (retroaktyvumo) principas ir jo isimtys, restitucijos samprata ir mechanizmas, restitucijos vykdymo tvarka. Treciaja-me skyriuje nagrinejama, kokiq jtakq sandoriq pripazinimas negaliojanciais turi tretiesiems asmenims, jsigyjantiems daiktq, buvusj negaliojancio san-dorio dalyku, analizuojama sqziningumo ir nesqziningumo jtaka siq asme-nq teisems ir pareigoms, aptariami Lietuvos jstatymuose jtvirtinti mechaniz-mai, kuriais uztikrinamos sqziningq treciqjq asmenq teises ir teiseti interesai bei garantuojamas visos civilines apyvartos stabilumas ir patikimumas.

Tikimasi, kad knygoje analizuojami klausimai bus aktualus teisejams, nag-rinejantiems civilines sandoriq pripazinimo negaliojanciais bylas ir formuo-jantiems vienodq praktikq, kuria galetq remtis ne tik kiti teismai panasiose bylose, bet ir savo teisetus lukescius galetq grjsti ir civilines apyvartos dalyviai. Pagrindines monografijos teorines nuostatos gali buti naudojamos mokymo procese, studijuojant civilinj teis? ir atskirus jos institutus. Tema aktuali moks-linei doktrinai vykdant tolesnius mokslinius tyrimus, jstatymq leidejui, taip pat civilines apyvartos subjektams (kitaip tariant, kiekvienam is musq), atsizvel-giant i tai, kad sandoriq pripazinimo negaliojanciais bylq kasmet isnagrineja-ma vis daugiau, ir j tai, kad tokio pobudzio bylos ne visada sprendziamos vienodai, o tinkamu negaliojanciq sandoriq pasekmiq taikymu yra suintere-suotas kiekvienas civilineje apyvartoje dalyvaujantis asmuo. Taigi, tikimes, kad ir didesniam skaitytojq ratui sioje monografijoje nagrinejamos temos pades geriau suvokti sandoriq pripazinimo negaliojanciais, kaip pazeistq civiliniq teisiq gynimo budo, ypatumus, leis susipazinti su tomis teiseje jtvirtintomis priemonemis, kuriomis ginamos sqziningq civilines apyvartos dalyviq teises ir turtiniai interesai ir kurios garantuoja jgytq teisiq ilgaamziskumq ir gerbimq.

21