FINANS TEIS

PAGE

Finans teis

1 tema. Viej finans samprata

1.1. Finans samprata, reikm ir funkcijos

Valstybs finans itakos atsekamos Senovs Ryt valstybse, Graikijoje ir Romos imperijoje. Taiau tik po Romos Imperijos lugimo prajus keliems imtmeiams, 13-14 a. Italijoje, formuojantis feodaliniams santykiams, prekybai ir pirkli luomui, m rastis iuolaikini valstybs finans uuomazgos. Valstybs finans pradia galima laikyti karaliau dvarui renkamus mokesius ir rinkliavas (tarp j ir natrine forma). Stiprjant valstybs vaidmeniui, m vystytis valstybs valdios struktros, o joms stiprinti ir ilaikyti reikjo l. Atsiranda pinigini rinkliav btinyb, reikia jas paskirstyti, o tai ir yra valstybs finans udavinys. Finansai gali bti suprantami keliomis prasmmis: Finansai ( pran.finances - lot. financia gryni pinigai, pajamos) plaija prasme los, pinigai, pinigin apyvarta; valstybiniai (valstybs) finansai visos los, esanios valstybins valdios inioje.

Finansai valstybs ir savivaldybi pajamos ir ilaidos.

Finansai yra piniginiai santykiai, kuri dka paskirstant bei perskirstant bendrj vidaus produkt ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri valstybiniai (centralizuoti) ir kio subjekt (moni) bei staig (decentralizuoti) pinigini l fondai.

Finansai tai sistema pinigini santyki, susidarani kuriant bei paskirstant nacionalin produkt, nacionalines bei grynsias pajamas ir j pagrindu sukuriant finansinius iteklius, panaudojamus vairiems krato, kio valdymo lygiams.

Finansai yra ekonominiai piniginiai santykiai, kuri pagalba paskirstant bei perskirstant bendrj vidaus produkt ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri decentralizuoti ir centralizuoti pinig fondai, siekiant vykdyti valstybs funkcijas ir utikrinti ekonomikos pltros slygas. Finansai tai visuma ekonomini (pinigini) santyki, susijusi su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant pinigini l fondus, reikalingus visuomens poreikiams tenkinti.

Kaip matome visi autoriai apibudindami finansus akcentuoja svarbiausias j savybes, kad finansai yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, susij su pinigini l fond formavimu ir panaudojimu.

Pastebtina, kad finansai ne tas pats, kas pinigai. Finansai skiriasi nuo pinig tiek turiniu, tiek atliekamomis funkcijomis. Tai ne pinig svoka, bet finansai visada turi pinigin iraik. Pinigai yra ne patys finansai, o tam tikras j judjimas. Finansai yra vidaus produkto paskirstymo ir perpaskirstymo ekonominis rankis, kaip pinigini itekli sudarymo ir panaudojimo proceso kontrols priemon, o pinigai yra preks main priemon. Todl, kalbant apie finansus, j esm, nagrinjamos ne paios pinigins los, bet tik piniginiai santykiai.

Finans funkcijos

Finans teiss doktrinoje iskiriamos ios finans funkcijos:

Pinig fond sudarymo (kaupimo);

Pinig fond naudojimo;

Pinig fond sudarymo ir naudojimo kontrol. Kiti iskiria dvi funkcijas:

Paskirstomj, apimani fond sudarymo ir naudojimo funkcijas;

Kontrolin, kuomet finansai, aktyviai dalyvaujantys nacionaliniame pajam paskirstyme ir perskirstyme, tuo paiu metu atlieka kontrolin funkcij.

Paskirstamoji funkcija apima l sukaupim ir panaudojim. Per i funkcij realizuojama finans visuomenin paskirtis, t.y. kiekvieno kio subjekto aprpinimas reikiamais finans itekliais.

Nacionalini pajam paskirstymas vyksta dviem etapais:

pirmini arba pagrindini pajam paskirstymu;

antrini arba ivestini pajam paskirstymu.

Pagrindins arba pirmins pajamos susidaro materialins gamybos sferoje ir apima darbuotoj, tarnautoj darbo umokest, moni bei gyventoj pajamas. Taiau skirstant pagrindines pajamas, nesukuriama centralizuot fond, reikaling pltoti alies kio pramons akas, patenkinti materialiuosius, socialinius ir kultrinius gyventoj poreikius. Tam btinas tolesnis nacionalini pajam paskirstymas arba perskirstymas. Nacionalini pajam perskirstymas susijs su j tarpakiniu ir teritoriniu perskirstymu, siekiant efektyvesnio ir racionalesnio moni bei organizacij pajam ir santaup panaudojimo; su j perskirstymu i gamybins negamybin sfer, kurioje nesukuriama nacionalini pajam (vietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir socialinis aprpinimas, valstybs valdymas, krato apsauga); su j perskirstymu tarp skirting gyventoj socialini grupi. Perskirstymo procese atsiranda antrins arba ivestins nacionalins pajamos.Tai pajamos, gautos negamybinje sferoje, ir mokesiai, atskaityti nuo i pajam. Paskirsius antrines pajamas susidaro galutin nacionalini pajam naudojimo struktra ir proporcijos.

Piniginiai fondai panaudojami pagal tam tikr metodik, reglamentuojam statym. Kadangi pinigini fond sudarymas, paskirstymas susijs su pinig apyvartos bdais, tai finansai yra panaudojami kaip kontrols priemon. Gamyboje ir visuomeninje veikloje yra btina imanyti, kokia yra atskir pinigini fond sudarymo tvarka, kokie ryiai sieja su anksiau sudarytais fondais, kaip atliekama finansins veiklos analiz.

Vienas svarbiausi finans kontrols udavini patikrinti, ar laikomasi statym, reglamentuojani finansinius santykius, ar laiku vykdomi finansiniai sipareigojimai biudetiniai sistemai, mokesi administratoriams ir pan.

Kontrols funkcijos dka visuomen gali suinoti, kaip skirstomos pinigins los, ar laiku finansiniai itekliai patenka vairiems kio subjektams, ar ekonomikai ir efektyviai tie itekliai panaudojami.

Finans kontrolins funkcijos realizavimo instrumentas yra finansin informacija. J sudaro finansiniai rodikliai, pateikiami buhalterinse, statistinse ir operatyvinse ataskaitose.

Taip pat iskiriamos ir tokios finans funkcijos:

Reguliacin;

Stabilumo.

Reguliacin funkcija susijusi su neivengiamu valstybs ir jos kompetenting institucij sikiimu valstybs finansin veikl. Valstyb per savo galiotas institucijas daro tak finansins veiklos procesui (reguliuojamos valstybs pajamos ir ilaidos, vykdoma mokesi politika ir t.t.).

Stabilumo funkcija tai stabili (nuolatini) ekonomini ir socialini slyg utikrinimas visiems kio subjektams ir pilieiams.1.2. Finans sudtis: vieieji ir privatieji finansai

Teisiniu poiriu finansai skiriami :

I. Privatiniai (biznio arba verslo, moni finansai), t.y.

1. bankai;2. pinig rinka;3. investicij rinka su vertybi bira ir naujo kapitalo emisijomis;4. deviz rinka, kur prekiaujama vairi krat mokjimo priemonmis;5. draudimo bendrovi operacijos.

(Pagal Lietuvi enciklopedij)

II. Vieieji

Vieieji finansai tai ekonominiai (piniginiai) santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybs funkcijas.

1.3. Viej finans svoka

Vieieji finansai tai valstybs ir savivaldybs finansai.

Iskiriami tokie viej finans ypatumai:

Bent vienas i subjekt priskiriamas vieajai valdiai;

Finansai tiesiogiai susij su vieojo intereso realizavimu;

Ekonomins veiklos ris, susijusi su pinigini fond kaupimu ir naudojimu;

Administracins arba ekonomins veiklos ris, kuri slygoja finans teiss atsiradim ir btinum;

Bdingas imperatyvus metodas;

Bdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija;

Auktas teisins reglamentacijos lygis.

1.4. Finans politikos samprata

Tvarkant valstybs finansus svarb vaidmen vykdo finans politika.

Finans politika apibdinama kaip valstybs rengiamas bei realizuojamas priemoni planas, grindiamas pinig apyvartos, kredito slyg ir valstybs finans taka ekonominiams procesams.

Finans politika tai tikslinis finans panaudojimas valstybs reikalams, juos tvarkant ir panaudojant pagal paskirt. Finans politika yra glaudiai susieta su pinig ir kredito politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinig apyvartos ir kredito rink. Taip pat susieta su biudeto (ido, fiskaline) politika.

Finans politikos turinys yra daugiareikmis. Pagrindins grandys yra ios:

1. Mokslikai pagrst finans pltojimo koncepcij parengimas.Tai siejama su visikais valstybs kio, gyventoj poreiki tyrimais, ekonomikos reikalavimais.

2. Pagrindini krypi nustatymas panaudojant finansus.ioje grandyje turi bti vertinti tarptautiniai veiksniai, numatytos finansini atsarg didinimo galimybs ir gaut rezultat lygio vertinimas.

3. Praktinis taikymas, gyvendinant numatytus tikslus.

Taigi, i grandi vienov apibdina finans politik.

Priklausomai nuo periodo trukms ir keliam uduoi sprendimo bd, finans politik sudaro:

1.Finans strategija;2.Finans taktika.

Finans strategija ilgalaikis finans politikos kursas, taikomas atsivelgiant perspektyv, kaip sprendiamos svarbios alies ekonomikos problemos.

Ji apima prognozuojam koncepcij proces, numatant, kaip geriau panaudoti pinig fondus.

Finans taktika tai konkretaus etapo finansini problem sprendimas, kuris apima finansini santyki tobulinim.

Pagrindinis finans politikos tikslas tai visikas finansini atsarg (itekli) telkimas visuomens poreikiams tenkinti.

1.5. Valstybs finansins veiklos svoka, tikslas, udaviniai

Bet kuri valstyb savo veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai ir vykdo finansin veikl.

Finansin veikla tai kompetenting valstybs institucij veikla surenkant i statymais nustatyt altini las valstybs fondus ir naudojant tas las valstybs f-j finansavimui. Finansins veiklos atsiradim slygoja tai, kad valstyb yra sipareigojusi vykdyti bendrus udavinius, kuriems reikalingos didiuls finansins los.

Finansins veiklos objektas pinigins los, surinktos valstybs piniginiuose fonduose. Pagrindas finansiniai veiklai yra visuomens nacionalins pajamos, kurios paskirstomos tarp valstybs ir kit kio subjekt. Valstybs finansin veikla tai ekonomins veiklos ris, i kitos puss, tai valdymo ris, dl to ji turi bti gyvendinama pagal statymus, kuri visuma ir sudaro finans teis.

Finansins veiklos udaviniai:

1. Per finansin veikl siekiama sukaupti pakankamai pajam valstybs f-j vykdymui. Tokios pajamos surenkamos per mokesius, rinkliavas ir kitais metodais.2. Tikslingai panaudoti sukauptas las, sutinkamai su valstybs udaviniais konkreiu laikotarpiu.3. Kontroliuoti l surinkim ir panaudojim.4. Pinigini l pagalba utikrinti subalansuot visuomens socialin ir ekonomin raid.

Valstybs finansins veiklos metodai. J yra du:

1) L kaupimo;2) L paskirstymo bei panaudojimo metodas.

L kaupimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, kuri pagalba yra surenkamos pinigins los valstybs finansinius fondus. Iskiriamos dvi io metodo grups:

1. Privalom mok metodas tai mokesiai, valstybs rinkliavos, baudos. U toki mok nemokjim kalti asmenys traukiami atsakomybn.2. Laisvanorikas l perdavimo valstybei metodas, kuomet asmenys savanorikai perduoda las valstybei (valstybs skolinimasis, labdara, parama, dovanos).

L paskirstymo bei panaudojimo metodas: Tai statymais nustatyti bdai, per kuriuos valstyb paskirsto savo las tarp subjekt, gyvendinani valstybs funkcijas. Iskiriamos trys io metodo grups:

1. Finansavimo arba biudetinis metodas tai negrintinas ir neatlygintinas valstybs l teikimas staigoms ir monms, kurios realizuoja valstybs f-jas. is metodas taikomas tik biudetinms staigoms ir valstybs ar savivaldybs monms. Per metod paskirstomos biudeto los. Gali bti naudojamos ir tikslini fond los. Finansavimas gali bti pilnas (biudetinms staigoms) ir dalinis (iimtinais atvejais valstybs monms).2. Kreditavimo metodas tai l teikimas juridiniams asmenims atlygintinumo, grintinumo ir terminuotumo pagrindais. is bdas taikomas tik tuo atveju, jei paskolos teikiamos i Lietuvos Banko l arba jei kreditams naudojamos valstybs pasiskolintos los.3. Finansavimosi metodas. Visos kio subjekto los yra padengiamos i jo gaunam pajam. is metodas taikomas tik valstybs monms, valstybs kontroliuojamoms monms, taip pat biudetinms staigoms, kai jos alia biudetini l, savo veiklai naudoja nebiudetines las.

1.6. Valstybs finansins veiklos formos

Finansins veiklos forma ireikia valstybs ar savivaldybi institucij veiksmus kaupiant ir naudojant valstybs las.

Pagal pobd iskiriamos ios valstybs finansins veiklos formos:

1. Teisins. J turin sudaro institucij veiksmai sukuriant teiss normas ir jas taikant.

Valstybs institucijos priima tam tikrus aktus nustatyta tvarka priimami, sprendiami finansiniai klausimai, kuriais sukuriamos atitinkamos teisines pasekms.

Jie vienu atveju sukuria, keiia ar panaikina finans teiss normas, o kitu sukuria arba nutraukia finansinius teisinius santykius.

Pagal teisines savybes visi teisiniai aktai yra:

norminiai reguliuoja atitinkam finansin santyk ir tvirtina bendro pobdio elgesio taisykles;

individuals priimami kiekvienu konkreiu atveju; taikomi konkretiems subjektams ir betarpikai sukuria finansin teisin santyk.

2. Neteisins.Apima institucij veiksmus finansinje veikloje, kurie nesukuria teisini pasekmi, taiau sudaro prielaidas tinkamam finansins veiklos form realizavimui (darbuotoj apmokymas; dokument pildymas).1.7. Lietuvos Respublikos finans sistemos esm ir struktra

Finans sistema ekonomini pinigini santyki, per kuriuos sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinig fondai, visuma.

Valstybs finans sistema tai visuma ekonomini pinigini santyki, sfer ir grandi, kuri kiekviena skiriasi l pritraukimo altiniais, j panaudojimo formomis ir metodais.

Finans sistema sudaro:

1. decentralizuoti (moni, organizacij ir nam kio ) finansai;2. centralizuoti (valstybs/vieieji finansai).

Valstybs finans sistemsudaro finansini grandi, kuri paskirtis aprpinti valstyb piniginmis lomis, btinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas.[1]

Tam tikrose finans sistemos grandyse finansiniai santykiai susiklosto tarp:

1.Pai moni, organizacij;2.Valstybs ir moni, organizacij;3.Valstybs ir gyventoj;4.Gyventoj ir moni, organizacij;5.Pai gyventoj.

Lietuvos Respublikos finans sistem sudaro:

1. Biudetai (valstybs, savivaldybi);2. Nebiudetiniai fondai (privalomojo sveikatos draudimo fondas, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir kiti.);3. Valstybinis kreditas;4. Valstybs moni los.

1.8. Finans rinkos samprata

Ekonomikoje yra trij tip rinkos:itekli, produkt ir finans. Finans rinkos (ang. Financal markets) - viena svarbiausi kiekvienos valstybs finans sistemos dali ir atlieka vien svarbiausi ekonomini funkcij - perskirsto laikinai laisvas las tarp valstybs kio subjekt, kartu traukdamos investavimo proces individualius asmenis, kurie nra verslo mons.

Finans rinkos yra vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu; tokie sambriai, kanalai, kuriais pasinaudodami l tiekjai ir l iekotojai atlieka finansines operacijas. Taiau tai greiiau yra ne fizin vieta, bet eil institucij, mechanizm ir susitarim, per kuriuos vyksta l pasilos ir paklausos jgos. J tikslas yra efektyviai paskirstyti santaupas pinig naudotojams. Jos suteikia galimyb sigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybs finansavim. Vertybinius popierius ileidia ir platina rinkoje emitentai (angl.issuers), t.y.- firmos ir finansins institucijos, kurioms reikalingos los nuosavam kapitalui suformuoti, arba kuriuos nori skolintis. Perka tos firmos ar asmenys, kurios turi l (investuoja).

Kiekviena alis turi savo finans rink isivystymo lyg. J nebtinai lemia vieno ar kito instrumento paplitimas. Daug svarbiau kokia sistema - pagrsta bankais (dar vadinama kontinentine, bankine), ar pagrsta rinka ( dar vadinama anglosaksika, kapitalo rinkos) - yra paplitusi alyje. Jeigu sistema pagrsta bankais, tai jie atlieka visas reikalingas funkcijas, tiek aprpindami mones finansiniais resursais, tiek tarpininkaudami rinkoje atliekant operacijas, tiek dalyvaujant stambiais akcininkais moni veikloje. Tada finans rinkos yra ne tokios likvidios, maesns ir ne tokios skaidrios. Bankai usiima ir fond, brokeri, draudimo veikla. Tokios sistemos veikia Vakar Europoje - Vokietijoje, Pranczijoje bei Japonijoje. Kita sistema pagrsta atvira finansini instrument apyvarta ir rinka, per kuri pritraukiama didesn dalis finansavimo. i sistema likvidesn, skaidresn ir labiau ivystyta. Akcijas perka fondai, draudimo bendrovs ir kt. Taip yra JAV ir D.Britanijoje. Lietuvos sistema yra miri, artimesn bankais pagrstai sistemai, kadangi bankams per savo finans maklerio padalinius leidiama dalyvauti investicins bankininkysts ir vertybini popieri prekybos tarpininkavimo veikloje, taiau didioji dalis finansavimo pritraukiama per bank paskolas.

Finans rinkos apima:

pinig rinkas

kapitalo rinkas.

Pinig rinka - tai trumpalaiki (iki vien met) vyriausybini ir akcini bendrovi skol vertybini popieri rinka. Vertybiniai popieriai yra tam tikras j savininko reikalavimas arba teis vertybini popieri ileidjo (skolininko) peln ar turt. Taigi, vertybiniai popieriai yra turtas tam, kuris juos nusiperka, ir sipareigojimai tiems, kurie vertybinius popierius parduoda. Pinigai, kaip investicijos, turi pasiymti greitu j grinimu, dideliu j saugumo laipsniu, likvidumu (galimybe bet kuriuo momentu atgauti pinigus) bei pelningumu (atsivelgiant rizikos laipsn).

Pasaulio pinig rinkose prekiaujama:1. valstybs ido vertybiniais popieriais,

2. depozitais,

3. komerciniais popieriais.

Nuosavybs (kapitalo) rinka. Tai ilgalaiki vertybini popieri (akcij, obligacij) rinka. ioje rinkoje skolinami(investuojami) pinigai ilgam laikui. U investuotus pinigus yra perkamas ilgalaikis turtas - fabrikai, renginiai. Pasaulins nuosavybs rinkose yra prekiaujama: obligacijomis,

privilegijuotosiomis akcijomis

paprastosioms akcijomis konvertuojamaisiais vertybiniais popieriais.

Visos finans rinkos taip pat dar yra skirstomos pirmines ir antrines.

Pirmin rinka- tai naujai apyvart ileist vertybini popieri rinkos. Todl pirmini rink dalyviais daniausiai bna akcins bendrovs, norinios ileisti apyvart vertybini popieri, taip pat ir investitoriai, pasiruo pirkti naujus vertybinius popierius. Paprastai neapsieinama be tarpinink (investicini bank, brokeri kompanij).

Antrin rinka- tai vertybini popieri prekyba tik tarp investitori. Vien syk pardavusi savo ileistus vertybinius popierius akcin bendrov paprastai nedalyvauja tolesnje j apyvartoje, iskyrus atvejus, kai ji smoningai superka juos turdama specifinius tikslus. iaip antrin rinka yra reikalinga, jeigu investitorius nori greitai ir be dideli kat parduoti arba nusipirkti finansin turt.

Antrins rinkos gali bti organizuotos dviem bdais:

Bira , kai vertybini popieri pirkjai ir pardavjai (arba j finans makleriai), susitinka nustatytoje vietoje ir joje atlieka visus pirkimo - pardavimo sandorius.

Elektronin sandori be tarpinink biroje vieta , kai finans makleriai palaiko kontaktus kompiuterinio ryio pagalba, suinodami apie vertybini popieri kainas rinkoje ir sudarydami pirkimo - pardavimo sandorius.

Svarbu paymti, kad realias investicijas galima finansuoti tik i pirminje rinkoje parduot akcij. Antrinje rinkoje vykstanios operacijos nepadidina firmos pinigini l, taiau egzistuojant tokioms rinkoms akcijos yra patrauklesns ir atsiranda daugiau galimybi didinti realias investicijas. Antrin rinka padeda nustatyti vertybini popieri kainas pirminje rinkoje, ypatingai tada, kai mon jau yra anksiau ileidusi tokios paios ries vertybini popieri. Antrins ir pirmins rinkos kainos yra labai artimos.

1.9. Finans rinkos dalyviai

Finansiniai tarpininkai.Tai tokios finans staigos, kurios priima pinigus i juos sutaupiusi ir savo vardu ileidia juos, teikdami paskolas arba kitoms finansinms priemons sigyti. Tai komerciniai bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, bendrieji fondai (holdingo kompanijos), finans kompanijos.

Finans tarpininkai superka vertybinius popierius ir po to savo vardu ileidia vertybinius popierius parduoti visuomenei.. Jie yra reikalingi, nes finans staigas daro efektyvesnmis (mes galtume tiesiog nusipirkti vertybini popieri, bet jei nebt finansini tarpinink, pirkimo katai bt didesni).

Finans brokeriai.Tai tokios finans staigos, kurios savo vardu neileidia vertybini popieri, o superka kit korporacij vertybinius popierius (pirmin rinka), kad juos perparduot savininkams.

Kaip pasiskirsto sutaupyti pinigai?

Pinigai gali judti tame paiame ekonomikos sektoriuje. Pvz: i vienos mons kit. Gali bti ir pinig srautai tarp valstybs ir verslo sektori. Mus domina tie pinig srautai, kuriuos nulemia pinig kaupimo ir investavimo sprendimai.

Sutaupyti pinigai gali bti investuoti ir usien, jeigu kitose valstybse t pinig kaina yra didesn. Taigi, pinig srautus nulemia j kainos ir rizika. Be abejo, pinigai pirmiausiai bus investuojami ten, kur yra siloma didesn kaina.

Pagrindiniai poymiai, skiriantys kapitalo ir pinig rinkas:

Cirkuliacijos laikotarpis: Pinig rinka iki vieneri met. Kapitalo rinka daugiau negu vieneri metai.

Rizikos laipsnis. Kadangi pinig rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesn laikotarp nei kapitalo rinkoje, tai ie vertybiniai popieriai pasiymi maesniu rizikos laipsniu. Taip yra todl, kad per trumpesn laikotarp yra maesn tikimyb pakisti palkan normai ar pasikeisti visai alies makroekonominei situacijai. Taip pat pinig rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni.

Fond (l) tiekjai. Pinig rinkoje pagrindinai fond tiekjai - komerciniai bankai, turinios laikin fond pertekli. Kapitalo rinkoje pagrindiniai fond tiekjai - bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais.

Pinig skolinimo tikslai. Pinig rinkoje pasiskolinti pinigai daugeliu atvej yra naudojami einamosioms reikmms tenkinti, apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kapitalo rinkoje pasiskolinti pinigai daugumoje atvej yra nukreipiami investavimui.

Finansins priemons. Pinig rinkoje: pervedamieji bank indli sertifikatai, komerciniai popieriai, bank akceptai, perduodamieji kontraktai, komerciniai vekseliai, ido vekseliai. Kapitalo rinkoje paprastosios akcijos, privilegijuotos akcijos, korporacij obligacijos, konvertuojami vertybiniai popieriai (obligacijos, privilegijuotos akcijos) vyriausybs obligacijos, vietini valdios organ obligacijos. 1.10. Pagrindins finans institucijos ir j funkcijos

Finans sistema perskirsto las tarp j tvarkytoj (l altini) ir l naudotoj. L naudotojai maino vertybinius popierius las, kurias gauna i l taupytoj. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kt.) suteikia taupytojams teis bsimuosius l naudotojo pinig srautus. L taupytojus galima suskirstyti kelias grupes:

1. asmenys;2. mons (kompanijos);3.vyriausybs struktros;4.usienio subjektai.

L judjimui tarp l taupytoj ir naudotoj palengvinti egzistuoja du netiesioginio investavimo mechanizmai:

1. finans rinkos;2.finans institucijos.

Finans rinkossukuria akcij, obligacij ir kit vertybini popieri ileidimo sistem. Taip pat tai vertybini popieri ileidimo palengvinimo mechanizmas, dar vadinamas vertybini popieri rinkomis. Bendrja prasme finans rinka - tai teisini institucij ir organizacij priemoni visuma.

Finans institucijos- tai komerciniai bankai ir kitos organizacijos, kurios surenka taupytoj las ir teikia paskolas l naudotojams. Finans institucijos atlieka labai svarb vaidmen finans sistemoje. Vis pirma, jos padeda smulkiems taupytojams (nedideli laisv l savininkams) usidirbti papildom pajam i palkan, o smulkiems skolininkams sudaro galimyb gauti paskol, kurios kitaip pastarieji negaut. O stambiems skolininkams atsiranda galimyb gauti stambesnes paskolas, nes ios institucijos sukaupia dideles las. Taigi, finans sistema negalt efektyviai veikti be finansini institucij, kuri dka patenkinami vairi finansavimo proceso dalyvi lkesiai. Finans tarpininkai dar btini ir dl to, kad tiek l skolintojams, tiek skolininkams partnerio suradimas finansinje rinkoje yra brangus ir darbui imlus procesas, kadangi reikalinga isami informacija, sugebjimas forminti sandorius. Finans rinkos ir finans institucij egzistavimas smarkiai sumaina skaii asmen, su kuriais l naudotojas privalo sudaryti sandorius. Pvz., mon, skolindamasi l mln. Lt i komercinio banko, daniausiai derybas veda su vienu banko atstovu, kadangi bankas atlieka l surinkimo funkcij, t.y., surenka las i imt ir tkstani indlinink (l taupytoj), o paskui indlinink las perskolina l naudotojams.

Finans rinka suteikia galimyb taupytojams pirkti vertybinius popierius, kuriuos ileido l naudotojai, ir tuos vertybinius popierius, kuriuos pardav kiti taupytojai, nordami gauti pinigus vietoje vertybini popieri.

Panaiai kaip ir finans rinkos, finans institucijos sujungia l naudotojus ir l taupytojus. Galima sakyti, finans institucijos yra alternatyva finans rinkoms.

Surinktas santaup las finans institucija skolina asmenims, monms, valdios institucijoms ar usienio subjektams, patvirtindama savo indlininkams j pretenzijas bsimas las vertybiniais popieriais -taupomosiomis knygelmis, indli sutartimis, indli sertifikatais ir pan. O mon, pasinaudodama finans institucijos paslaugomis, gali ileisti vertybinius popierius kaip pasiadjimo ratus, kad finans institucijai grins paskolintas las.

Finansins institucijos gali bti klasifikuojamos vairiai: pagal l sukaupimo bd, pagal l panaudojimo ypatybes ar pagal atliekamas tarpininkavimo funkcijas.

Pagal l sukaupimo bdfinansins institucijos skirstomos depozitines ir nedepozitines.

Depozitins institucijospriima indlius i fizini ir juridini asmen ir, sukaupusios reikiamus iteklius, teikia paskolas kio subjektams ir gyventojams, bei vykdo kitas finansines operacijas. Prie depozitini finansini institucij priskiriama:

1. Komerciniai bankai (tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia las i terminuot, neterminuot indli ir kurie sukauptas las naudoja komercinms, vartotojikoms ir hipotekinms paskoloms teikti)2. Taupomieji bankai(tokios finansins institucijos, kurios sukaupia las i terminuot ir neterminuot indli, priklausani pirmiausia individualiems asmenims ir teikia pirmiausiai vartotojikas ir hipotekines paskolas bei perka Vyriausybs vertybinius popierius)3. Taupymo ir paskol asociacijos (paprastai surenka las i smulki taupytoj terminuot ir neterminuot taupomj indli pavidalu ir po to jas skolina vartotojams neilgam laikotarpiui arba teikia tikslesnes hipotekines paskolas. Didel dalis i asociacij l investuojama gyvenamj nam statybas)4. Kredito unijos (paprasiausios finansinio tarpininkavimo institucijos, kurios pritraukia susivienijusi pagal tam tikrus principus asmen santaupas ir teikia paskolas bei finansin param tik tos unijos nariams)

Nedepozitins institucijossukaupia las vairi mok, periodini na pagalba ir investuoja sukauptus finansinius iteklius tam tikromis j veiklos pobd ir strategij atitinkaniomis slygomis. Prie nedepozitini finansini institucij priskiriama:

1.Draudimo firmos (sukaupia las parduodamos draudimo polisus/sutartis. Kadangi draudimo kompanijos akumuliuoja dideles las ilgam laikui, tai leidia joms investuoti laisvas las fiksuot pajam vertybinius popierius arba moni akcijas)2.Pensij fondai (aprpina gyventojus pajamomis ijus pensij, tam tikslui kaupdami las darbdavi ir pai darbuotoj na pagalba. Sukauptas pensij fond las klientai negali bet kada paimti, todl ios los daniausiai naudojamos ilgalaikms investicijoms3.Investiciniai fondai (investicins bendrovs, ileidianios iperkamsias akcijas ir taip sukauptas daugelio investuotoj pinigines las investuojanios organizuotose vertybini popieri rinkose kotiruojamus vertybinius popierius4.Rizikos kapitalo fondai(tai fondai, kurie daniausiai investuoja smulki ir riziking moni akcijas, kuri pltrai yra reikalingos los, taiau tas las pritraukti atviroje rinkoje ios mons yra per smulkios, o kredit gavimas taip pat komplikuotas. Taip pat investuojama naujai besikuriani moni akcijas, taip utikrinant tam tikr pradin kapital. i fond tikslas yra padidinti mons vert ir po to akcijas parduoti kitiems investuotojams)

Nedepozitins finansins institucijos dar gali bti skirstomos :

Kontraktines (draudimo kompanijos, pensij fondai)

Investicines(investiciniai fondai)

Pagal atliekam tarpininkavimo funkcij ypatybes visas finansines institucijas galima suskirstyti :

a) finansinius tarpininkus - apima tiek depozitines, tiek nedepozitines finansines institucijas, kurios kaupia las vairi indli, mok na pavidalu ir panaudoja sukauptus finansinius iteklius vairioms paskoloms teikti arba vertybiniams popieriams antrinje rinkoje sigyti.b) investicinius bankus- platina naujas vertybini popieri emisijas pagal i anksto nustatyt kain arba nuperka visus ileistus naujus vertybinius popierius pagal sutart kain, o po to parduoda juos finans rinkoje pagal rinkos kain. Jos yra padidintos rizikos institucijos.

Klausimai ir uduotys temos savitikrai

1.Kas yra finansai?2.Kokias pagrindines funkcijas jie atlieka?3.Kokia yra finans sudtis?4.Apibdinkite finans politik?5.Kokias inote valstybs finansins veiklos formas?6.Apibdinkite Lietuvos finans sistem?7.Kas yra finans rinka?8.Ivardinkite bent du finans rinkos dalyvius?9.Kokias inote finans institucijas?

2.1. Finans teiss samprata

Praddami kalbti apie finans teis, turime iskirti, kad j bt galima suprasti keleriopai t.y kaip teiss ak, moksl, tam tikr subjekt veikl ir studij disciplin. Teiss teorijoje teiss aka suprantama kaip viduje teiss sistemos atsiskyrusi gimining teiss norm, reguliuojani tam tikr artim visuomenini santyki srit, visuma. Giminingi vienos ar kitos srities visuomeniniai santykiai suponuoja atitinkam teiss ak. Finans teisei yra bdingi du kriterijai:

ekonominis;

teisinis.

Ekonominis kriterijus pasireikia tuo, kad finansiniai procesai vyksta valstybs sferoje, pajam kaupimo, paskirstymo ir perpaskirstymo pagrindu.

Teisinis kriterijus pabria aplinkyb, kad visi finansiniai procesai yra reglamentuojami statymais, postatyminiais teiss aktais bei tarptautini sutari pagalba.

Dl finans teiss kaip teiss akos apibrimo autori nuomons isiskiria neymiai. Finans teis galima bt apibrti kaip teisini norm, kurios reglamentuoja (nustato, lemia, slygoja) alies finans tvarkym, visum. Tai reikia, kad finans teis reglamentuoja finans institucijas bei j funkcijas ir vis finans itekli fond formavimo ir naudojimo tvark. Taigi bt galima prieiti prie dar vienos ivados, kad finans teis - tai sistema teiss norm, kurios reguliuoja finansinius santykius, atsirandanius valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius. Pabrdami valstybs funkcij ir udavini reikm, galtume dar paminti, kad finans teis galima bt suprasti kaip visum teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, kylanius kaupiant, paskirstant, panaudojant bei kontroliuojant valstybs pinigines las, btinas valstybs udaviniams ir funkcijoms vykdyti konkreiame laiko etape. gyvendinant valstybs finansin veikl susidaro daug santyki, kurie reguliuojami finans teiss normomis.

2.2. Finans teiss dalykas ir metodas

Siekdami isiaikinti finans teiss dalyk, turime pastebti, kad jis yra nevienalytis, o turintis tam tikr struktr. Teiss teorijoje paymima, kad teisinio reguliavimo dalyk sudaro reguliuojam visuomenini santyki subjektai ir objektai, socialiniai faktai, suponuojantys atitinkam santyki atsiradim bei praktin moni veikla. Atsivelgdami iuos kriterijus galime teigti, kad finans teiss dalykas - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei gyvendinant finansin veikl arba visuma finansini santyki, atsirandani valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius. Taip pat finans teiss dalyk bt galima apibrti kaip turtinio pobdio santykius, atsirandanius dl turtini prievoli, susijusi su finansini fond sudarymu ir panaudojimu. Profesorius A.Vaivila paymi, kad finans teiss reguliavimo objektas - tai moni santykiai, atsirandantys sudarant valstybs biudet, j naudojant, taip pat nustatant mokesi mokjimo pagrindus ir tvark, teikiant kreditus, vykdant bank operacijas, leidiant vertybinius popierius ir kita. i santyki subjektai - valstyb, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokti mokesius - formuoti biudet, ir teiss gauti i jos tam tikr paslaug - saugumo nuo iorins ir vidins agresijos, vietimo, medicinos, socialinio draudimo ir kitose srityse. Taiau kad tam tikrus visuomeninius santykius galima bt priskirti finans teiss dalykui, jie turi atitikti tam tikrus poymius:

1.Paskirstomasis pobdis - per finansinius santykius paskirstomos nacionalins pajamos tarp valstybs, kio subjekt ir gyventoj;2. Finansinius santykius vienija vienas tikslas - siekiama gauti valstybs pajamas, reguliuojama valstybs finansin politika ir sudaromos prielaidos valstybs funkcij gyvendinimui.3.Organizacinis pobdis - finansiniai santykiai atsiranda ir egzistuoja btinai dalyvaujant valstybei, kuri organizuoja finansin veikl.4.Ekonominis pagrstumas - finansini santyki atsiradim slygoja valstybs poreikiai gauti pajamas, kurios sudaro valstybs veiklos finansin pagrind;5.Piniginis pobdis - per finansinius santykius surenkamos pinigins los valstybs fondus ir naudojamos valstybs reikmms;6.Valdingas pobdis - finansiniuose santykiuose btinai dalyvauja valstybs ar savivaldybi institucijos, turinios valdingus galinimus kit subjekt atvilgiu.

Atsivelgdami pamintus poymius, galime iskirti keturias finansini santyki grupes, kurios sudaro finans teiss dalyk:

finansiniai santykiai, kurie atsiranda kaupiant valstybs las valstybs nustatytus biudetus ir piniginius fondus.

finansiniai santykiai, kurie atsiranda paskirstant valstybs las tarp subjekt,gyvendinani valstybs funkcijas.

finansiniai santykiai, kurie atsiranda naudojant valstybs las.

finansiniai santykiai, kurie kyla kontroliuojant valstybs l surinkim, paskirstym, panaudojim.

Kiekviena teiss aka turi savo reguliavimo metod. Teisinio reguliavimo metodas - tai teisins priemons, kuriomis valstyb veikia visuomenini santyki dalyvi valin elges. Jis atsako klausim, kaip, kokiu bdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teiss teorijoje iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvusis (direktyvusis) ir dispozityvusis (autonominis). Imperatyviojo metodo esm yra ta, kad tai, kas yra nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti. Santykio dalyviams neleidiama jokia elgesio saviveikla ir nukrypimai nuo teisini imperatyv. Dispozityvusis metodas leidia reguliuojamo santykio dalyviams parodyti iniciatyv, savarankikum, pasirenkant vien ar kit elgesio variant. Kok teisinio reguliavimo metod reikia priskirti konkreiai teiss akai apsprendia tokie teisinio reguliavimo metodo poymiai:

Koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta reguliuojami santykiai. Finans teiss teisiniams santykiams atsirasti reikia valstybs institucijos akto. Pavyzdiui, kiekvienas pilietis privalo mokti mokesius, nes taip yra nustatyta statymo, taigi valstyb gauna subjektin teis reikalauti i konkretaus pilieio konkreios sumos, o is yra pareigojamas sumokti valstybei toki sum.

Teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu. Finans teisinio santykio dalyviai nra lygiateisiai, vienas dalyvis turi valdinius galiojimus, kuriais remdamasis gali duoti kitam to santykio dalyviui privalomus paliepimus.

Valstybs prievartos priemoni u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Finans teiss normos numato tam tikras sankcijas u j paeidimus pvz. bauda.

Remdamiesi aukiau ivardintais poymiais ir j pasireikimu finans teisje, galima daryti ivad, jog finans teisje vyrauja imperatyvusis metodas. Teisini santyki dalyviai gali tik iimtinais atvejais patys nusprsti, kok elgesio variant pasirinkti, tarpusavio padtis nra lygiateis ir daniausiai finansiniai teisiniai santykiai atsiranda btent norminio akto, o ne susitarimo pagrindu. Jei dar labiau sigilinsime finans teiss dalyko specifik, tai rasime nuomoni, kad finans teisje naudojamas valding galinim metodas. Valdingus galinimus turi dauguma institucij, kurioms administracine prasme nra pavalds kiti finans teiss subjektai.

2.3. Finans teiss vieta teiss sistemoje

Finans teis yra savarankika teiss aka. Tokia dabar ji laikoma vakar ir ryt Europos valstybse. Kitur atskiri institutai yra kaip atskiros teiss akos. Taiau klausimas dl finans teiss savarankikumo tarp kit teiss ak ilg laik buvo aktualiu diskusij dalyku: vieni teig, kad ji priklauso administracinei arba konstitucinei teisei, kiti - kad ji yra kompleksin, treti - kad finans teis neturi savarankiko dalyko. is klausimas buvo slyginai isprstas tik XX a. antroje pusje. Kad finans teis yra savarankika teiss aka pirmoji prabilo R. O. Chalfina. Ji teig, kad finans teis atsiskyr i konstitucins ir administracins teiss ir tapo savarankika teiss aka teiss sistemoje. i R. O. Chalfinos suformuluot mint dar 1952 m., toliau pltojo B. N. Ivanovas, M. I. Piskotinas ir kiti.Kita teorija teigia, kad finans teis pripastama savarankika teiss aka. Ji neisiskyr nei i konstitucins, nei i administracins teiss, o atsirado kaip savarankika teiss aka kartu su konstitucine ir administracine teise. Toki pozicij palaik E. A. Rovinskis M. A. Grviius ir kiti. ios teorijos patvirtinim galime rasti ir P. M. Godme knygoje Finans teis", kur jis rao: finans ir ekonomikos ryys, valstybs turto atskir dali lankstumas ir apyvartumas ir su tuo susijs galimas piktnaudiavimas reikalauja, kad valstybs finansai bt reglamentuojami specialiomis valstybinmis normomis. ios normos suteikia galimyb: 1) disponuoti pakankamu kiekiu l (statymai, reguliuojantys pajamas); 2) tiksliai diskontuoti l judjim (ido statymai); 3) pasirpinti j panaudojimu sutinkamai su tautos valia ir vieaisiais interesais (biudeto statymai). ios normos, veikianios kiekvien gyvenimo srit - ekonomikos ir politikos - sudaro savarankik teiss ak."

Taiau diskusijos nerimsta dar ir dabar. Visi sutaria tik dl to, kad finans teis dabar yra savarankika teiss aka, o dl jos evoliucijos ilieka dvi anksiau mintos pozicijos.

Finans teis, aiku, sveikauja su kitomis teiss akomis. Vadinasi, grynai rinkos santykiai, santykiai tarp lygiateisi subjekt dl pinigini l, vidiniai moni finansiniai santykiai, bank vidins veiklos sferoje, draudimo moni, prekiniai piniginiai santykiai reguliuojami sutinkamai su civilins ir komercins teiss normomis. Finansinis teisinis i santyki reguliavimo aspektas apibriamas iomis aplinkybmis:

ipildoma pinigini l mobilizacijos funkcija;

normini akt pagrindu ios los nukreipiamos valstybs udavini ir funkcij gyvendinimui;

nustatomos mint pinigini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo slygos;

apibriamos valstybs institucij funkcijos, ypatingai kreditini atsiskaitym sferoje, per kasdienin finansins kontrols utikrinim.

Tokiu bdu visi nurodyti santykiai tampa tiek civilins ir komercins teiss, tiek ir finans teiss reguliavimo dalyku. Vis dlto reikia vadovautis tuo, kad pajamos, atsirandanios rinkoje ir kio sferoje, privalo bti perskirstytos tokiu bdu, kad bt galimyb aprpinti btinomis piniginmis lomis vis valstybinio mechanizmo funkcionavim. Valstybs aparatas, gaudamas pakankam kiek l, aprpina bendrj valstybs vystymsi reikiama kryptimi, t. y. sprendia ekonominius ir socialinius udavinius remdamasis politini udavini gyvendinimu. ita valstybs veiklos sritis negali bti aprpinta be finans teiss norm primimo ir tobulinimo. Tad konkreiai galime paminti tokius finans ir civilins teiss skirtumus:

finans teiss reguliavimo dalykas yra valstybs los, tuo tarpu civilins teiss dalykas - privaios los;

finans teisje btinas subjektas yra valstyb, o civilinje teisje - daniausiai veikia privats asmenys;

finans teis gina valstybs interesus, tuo tarpu civilin teis - kolektyvinius ar asmeninius interesus;

finans teiss reguliavimo metodas - valding nurodym davimas, o civilinje teisje dominuoja ali lygiateisikumas.

Finans teiss, kaip ir bet kurios kitos teiss akos, norm pagrindas yra konstitucins teiss normos. Jos padeda nenukrypti nuo pagrindini princip nuolat besikeiianioje ir besivystanioje finansini statym leidyboje. I kitos puss, btent finans teiss normos reguliuoja akumuliacijos procesus, pinigini l perskirstym ir panaudojim valstybje. Konstitucins normos, nustatanios statym leidybos ir vykdomosios valdios organ kompetencijas biudeto srityje, mokesi ir pajam, valstybinio kredito, draudimo, pinig - kredito sistemos, sutvirtina bendruosius principus ir nuostatas, gyvendinamas valstybs finansinje veikloje. Taigi biudeto ir mokesi, kredito, pinig cirkuliacijos klausimai, tvirtinti atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose, konkretizuojami ir pltojami priimant finansinius statymus. Tokiu bdu vairi pakop finans teiss normos ireikia konstitucini princip valstybinje ir visuomeninje santvarkoje bendrum, o valstybs finansin veikla neabejotinai tampa administracine veikla, kur finans teiss normos, reguliuojanios i veikl, priklauso ir nuo kit vieosios teiss ak.

2.4. Finans teiss ypatumai, ryys su kitais mokslais ir kitomis teiss akomis

Vis dlto finans teiss ypatybs labiau atsiskleidia lyginant ir atskiriant j nuo kit teiss ak nei nagrinjant jos reguliavimo dalyk ar metod.

Atsivelgiant tai, kad finans teis atsiskleidia vienoje i valstybs veiklos srii, ji glaudiai susijusi su konstitucine ir administracine teise, kurios daro tak valstybs veiklai ir jos organizacijai.

Egzistuoja panaum ir pagal valstybs veiklos form. Finans teis tarsi prapleia i teiss ak reguliavimo sfer. Konstitucin teis tvirtina atstovaujamosios ir vykdomosios valdios institucij organizacij ir veikl, o administracin teis per vykdomosios valdios institucijas reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje. Tuo tarpu finans teis prapleia ias abi valstybs veiklos formas, kadangi finansin veikla gali bti gyvendinama ir vien, ir kit institucij.

Konstitucin teis uima aukiausi viet teiss sistemoje. Ji utikrina asmens teisin padt, visuomenins santvarkos, valstybs sandaros form, valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij organizacijos, j veiklos sistem ir principus. Kaip ir visos teiss akos, taip ir finans teis remiasi ir vystosi iais nustatytais pagrindais.

Konstitucin teis atskleidia ir teiss normas, kurios betarpikai susijusios su finans teise. Jos tvirtina valstybs finansins veiklos organizacijos pagrindus. Atstovaujamosios ir vykdomosios valdios kompetencijose numatyta, kokius galiojimus turi Seimas ir Vyriausyb finans srityje. Seimas tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus. Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait.

Konstitucijos 121 straipsnyje kalbama apie savivaldybi finansin veikl. Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas. Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo pakeitimo statymo 8 straipsnio 2-oje dalyje sakoma, kad savivaldybi biudet teisinis pagrindas yra atitinkam savivaldybi taryb priimti sprendimai dl atitinkam biudetini met savivaldybi biudet patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra iskirtas atskiras XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas". Pvz., 127 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savivaldybi biudetai. Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i valstybinio turto ir kit plauk. Mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai. Tad Konstitucija numato tik pamatines normas, o konkreiai santykiai yra reguliuojami statymais ir kitais teiss aktais.

Visos ios normos konkretizuojamos finans teiss. i teis nustato konkreias valstybini ir vietos savivaldos institucij veiklos finans sferoje taisykles. Egzistuoja didel finans teiss norm grup, kuri detaliai reguliuoja vis lygi biudet sudarymo, perirjimo ir tvirtinimo taisykles, patvirtinto biudeto vykdymo tvark, nustato biudetini pajam sra ir t.t. Konstitucin teis tvirtina tik finans teiss ir jos institut pradus.

Kadangi didija dalimi valstybini pinigini fond sudarymas, paskirstymas ir naudojimas gyvendinami valstybinio valdymo kaip vykdomosios valdios institucij veiklos procese, finans ir administracin teiss naudoja panaius teisinio reguliavimo metodus, o btent - valstybinio sakymo metod. Taiau nors ir yra tarp j panaum, jos vis dlto skiriasi pagal reguliavimo dalyk.

finans teiss dalyk eina tokie santykiai, kurie betarpikai susij su valstybs valdymo institucij vykdoma pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir naudojimo funkcija. Tuo tarpu administracin teis reguliuoja ir koordinuoja ministerij, komitet ir kit vykdomosios valdios institucij veikl ekonomikos, socialinje-kultrinje ir kitose srityse.

Finans teis nustato ministerij, komitet pinigini fond sudarymo, j finansavimo tvark ir altinius, mok ris, nustato biudeto asignavim paskirstymo tvark tarp inybing (pavaldi) organizacij ir t.t. Finansini-kreditini institucij veiklos procese taip pat susiformuoja santykiai, kurie reguliuojami tiek finans, tiek ir administracins teiss normomis. Finans teis reguliuoja tokius santykius, kuriuose betarpikai valstybs paliepimu tam tikros valdios institucijos atlieka pinigini l kaupimo, j paskirstymo ir naudojimo kontrol. Administracin teis nustato finansini-kreditini institucij struktr, j veiklos organizacijos formas, pareign paskyrimo ir atleidimo tvark ir t.t.

Kalbant apie vietos savivaldos ir finans teiss ry, reikt pasakyti, kad vietos savivaldos klausimus reguliuoja daugelis teiss ak (konstitucin, administracin, civilin ir t.t.). Tam tikrus klausimus reguliuoja ir finans teis. jos reguliavimo dalyk patenka vietos savivaldos institucij santykiai, susikuriantys finansins veiklos srityje.

Finans teis glaudiai siejasi ir su civiline teise. Sis ryys grindiamas tuo, jog dauguma santyki, atsirandani valstybs ir savivaldybi finansins veiklos sferoje, t.y. sferoje, kuri apibria finans teiss dalyk, i esms yra turtiniai. Kaip inia, civilins teiss dalykas kaip tik ir yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todl velgdami i valstybs ir savivaldybi finansins veiklos tako matome, kad finans ir civilins teiss dalykas kertasi.

Civilin teis nagrinja tuos klausimus, kada yra ginami privats piniginiai interesai, finans teis - kai ginami ir realizuojami valstybs finansiniai interesai. Civilin teis gina kolektyvinius ir asmeninius interesus, o finans teis - valstybs interesus. Skiriasi finansini ir civilini pinigini santyki objektas: civilinje teisje objektas yra piniginiai itekliai, esantys privaios nuosavybs objektas, o finans teisje - valstybs piniginiai itekliai. Nagrindami subjektin sudt matome, kad finans teisje visada dalyvauja valstyb arba j atstovaujanti institucija, tuo tarpu civiliniai santykiai atsiranda tarp privai asmen. Tarp civilins ir finans teiss yra ir bendr institut - kreditavimo, atsiskaitymo ir draudimo. Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstyb - tai finans teiss dalykas, jei privats asmenys -tai civilins teiss dalykas.

Be to, valstybs institucijos, tarp j ir finansins-kreditins institucijos, finans sferoje gyvendindamos valstybin reguliavim ir valdym, tuo pat metu veikia ir kaip juridinis asmuo.

Todl vykdydamos valstybs pinigini l kaupimo ir paskirstymo funkcijas, ios institucijos veikia sutari pagrindu (pvz., paskolos, panaudos, pasaugos sutartis ir t.t). Taiau tokiems susikuriantiems santykiams bdingas lygiateisikumas, ekonominis ali nepriklausomumas, o tai finansinio-teisinio reguliavimo dalyk nepatenka. Finansinio reguliavimo pagrindas -valding nurodym davimas, o civilinio - ali lygiateisikumas.

iuo atveju, finans teiss normos nustato valstybs institucijoms sukaupt pinigini l paskirstymo tvark, j naudojamus finansini-kreditini itekli altinius, pinigini fond sudarymo ir paskirstymo planavimo proceso tvark, organizacij finansins veiklos kontrols atlikimo bdus ir t.t. Visais iais atvejais valstybins institucijos savo funkcijoms atlikti naudojasi joms suteiktais valdingais galiojimais.2.5. Tarpukario Lietuvos finans teiss raidos apvalga

Nepriklausomos Lietuvos bankininkysts ir finans srityse daug nuveik profesorius Vladas Jurgutis. Jo veikaluose Bankai" ir Pinigai" buvo sukurta XX a. treiojo-ketvirtojo deimtmei Lietuvos bankininkysts koncepcija. Ypa paymtina jo pedagogin veikla, rengiant auktos kvalifikacijos ekonomistus. Profesorius para monografinio pobdio veikal bankininkysts ir finans klausimais. 1938 metais ileista V. Jurguio knyga Finans mokslo pagrindai" - didelis tiriamasis darbas, kuriame aptarta nemaai finans teorijos ir praktikos klausim. Didioji knygos dalis skirta vieojo kio pajamoms apibdinti. I esms tyrinjamos mokesi problemos. Visi finansai, taip pat ir valstybs ido (nacionalinio biudeto) pajamos bei ilaidos, remiasi mokesiais. Kit valstybini l fond, pavyzdiui, valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto, pajamas sudaro tikslins paskirties mokos. Jos danai vadinamos mokesiais, nes turi visus mokesiams bdingus elementus. Daugiau kaip tredalis ios V. Jurguio knygos dalies skirta mokesi teorijos analizei. Aptariama mokesi esm, nauda ir tikslai, pateikiama mokesi klasifikacija, kalbama apie perkrovim mokesiais, j vengim, visuomeninius mokesi padarinius, mokestin pajgum, j natos paskirstym, mokesi tarifus, mokesi visuotinum, monizm ir pliuralizm. Kita io skyriaus dalis skirta konkretiems mokesiams ir j raidai apibdinti. ia raoma apie apdedamuosius mokesius ir j ris; ems mokest; nam arba nekilnojamojo turto mokest; verslo, kapitalo ir darbo pelno mokesius; asmeninius vartojimo ir pajam mokesius; turto, rinkliav, apyvartos ir palikimo mokesius; tarifikuotuosius vartojimo mokesius; akcizus, muitus, vieojo kio, nuosavo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto mokesius. Taigi ia apibdinti visi ankstesni ir tuo metu (iki 1938 met) buv mokesiai. Raoma ir apie kit valstybi (Anglijos, Vokietijos, Rusijos, Austrijos, Italijos, Pranczijos, JAV, Latvijos, Estijos ir Lenkijos) mokesius ir pagrindin -pajam mokest.Knygoje pateikiama odio finansai" kilm. Autorius nurodo, kad ...odis finansai" gali bti kils i senobinio angl odio fine" - pinigin bausm, bauda ar i senobini vokiei odi fein", findig", finden", Finte " - gudrus, suktas, sukiauti, suktyb... Visgi gal teisingiausia bus aikinti odio finansai" kilm i lotyn odio finire ", vidurami tarme finare " baigti. I finare" buvo padarytas daiktavardis finatio", financia" -baigimas... I karto finatio" reik bylos pabaig, teismo sprendim, vliau teismo nustatyt mokjim, baud, dar vliau ne tik teismo, bet ir iaip kiekvien valdovo, pono ukraut mokjim. Pagaliau, i pradi -Pranczijoje, vliau ir kituose kratuose odio finansai" prasm siaurja. Finansai ima reikti tik valstybei daromus ar i valstybs gaunamus mokjimus".

Finans mokslas ieko keli tinkamai aprpinti vieosios teiss organizacijas arba trumpai - viej k itekliais ir tikslingai tuos iteklius tvarkyti bei naudoti. Be t l vieasis kis, atseit, valstyb ir savivaldybs, negalt atlikti savo tautini, kultrini ir politini udavini. Centrin vieojo kio ais, tuo paiu, inoma, ir centrin finans mokslo ais yra mokesiai."2.6. Finans teiss sistema: bendroji ir ypatingoji dalis

Paviens teiss normos negali atlikti joms skirt funkcij, todl yra privaloma j tarpusavio sveika. Jos turi viena kit pltoti, pildyti viena kitos veiksmingum. itaip veikdamos teiss normos sudaro teiss sistem kuri yra teiss norm egzistavimo pagrindas. Teiss sistema- tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, posakius, akas, susijusias tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum. Teiss normos organizuojamos sistem remiantis dviem loginmis operacijomis- subordinacija ir koordinacija. Teisins subordinacijos pagrindu teiss normos yra telkiamos vis bendresnius darinius.

Pirmasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss institutas. Tai teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojanias tam tikr visuomenini santyki r jai bdingu metodu ir sudaranti teiss posakio ar teiss akos dal. Teiss institutai gali bti ne vienodos apimties: nuo keli norm iki apimani subinstitutus.

Antrasis teiss norm sisteminimo lygmuo yra teiss poakis, kuris jungia kelis teiss institutus ir sudaro santykinai savarankik teiss akos dal. Kartais yra sunku nubrti konkrei rib tarp instituto ir posakio, todl geriausia institut laikyti poakiu nuo to momento, kai jame susiformuoja keli teiss institutai, turintys savo reguliavimo objekt ir metod.

Treiasis teiss norm sisteminimo rezultatas- teiss aka. Tai plaiausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss posakius ie reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai bdingu metodu.

Finans teis yra teiss aka, kuri sudaryta i atskir finansini- teisini norm, kuri tarpusavio santykis pasireikia sudtinga vientisa sistema. ios sistemos sudtiniai elementai yra finansins- teisins normos, kurios atsivelgiant j reguliavimo objekt ir metod grupuojamos teiss institutus, poakius, kurie sudaro finans teiss, kaip teiss akos, sistem. Taiau teis ne tik atspindi visuomeninius santykius, o kartu ir juos, reguliuoja bei aktyviai juos veikia. Todl finans teiss sistemos krimui, norm sisteminimui bei institut krimui didel tak daro teism praktika operatyviausiai reaguojanti visuomenini santyki kait.

Taigi finans teiss sistema- tai visuma finansini- teisini norm, tarpusavyje susijusi ir suskirstyt finans teiss institutus, o ie institutai- tai finansini- teisini norm visuma, reguliuojanti vienarius, giminingus funkciniais ryiais susietus finansinius - teisinius santykius, kuriuos vienija reguliavimo objektas ir metodas.

Finans teis nra kodifikuota teiss aka, todl jos sistema nra tvirtinta viename teiss akte. i sistema formuojasi finans teiss reguliavimo praktikoje. Finans teiss norm kodifikacija yra vykdoma pagal atskirus institutus, kuri kiekvienas turi viening pagrindin statym.

Paia bendriausia prasme kiekviena teiss aka yra skirstoma dalis: bendrj ir ypatingj. Normos reguliuojanios tai teiss akai priskirt visuomenini santyki reguliavimo srit yra ne vienodos apimties. Vienos reguliuoja tik siaur interes dal, kitos- apima platesnius reguliuojamo santykio aspektus, j pritaikymo galimybs daug universalesns. Dl ios prieasties tikslinga kiekvien teiss ak skirtyti bendrj ir ypatingj dalis. Ne iimtis ir finans teis. i skirstymas yra btinas, kadangi dka jo, kiekviena teiss norma pagal savo reguliuojam visuomenin santyk randa savo viet finans teiss sistemoje, visi nauji teiss mokslo pasiekimai inkorporuojami jau veikiani teis.

Bendrj finans teiss dal sudaro normos, kurios tvirtina pagrindinius teiss principus, finansins veiklos teisines formas ir metodus, nustato institucij, dalyvaujani finansinje veikloje rat ir kompetencij, taip pat nustato finans kontrols teisinius pagrindus, jos formas ir metodus bei kitos panaios finansins- teisins normos, kurios taikomos visose finans teiss sferose ir turi visuotin reikm visai valstybs finansinei veiklai.

Finans teiss bendrj dal sudaro du plats institutai:

Finansins atsakomybs institutas, kuris tvirtina teisini sankcij sistem bei j taikymo tvark. Sankcija- tai teisinio poveikio priemon, kuria sukuriamos teiss paeidjo teiss u reguliacins normos reikalavimo nevykdym. Sankcija nra btina kiekvienos teiss normos sudtin dalis, taiau ji yra btinas elementas teiss sistemoje, kadangi ji utikrina reguliacini norm imperatyv vykdym. Finans teiss normos yra reguliacinio pobdio, todl sankcijos ir finansin atsakomyb yra numatyta yra numatyta Baudiamajame, Administracini teiss paeidim, i dalies Civilinio kodeks normose, kituose teiss aktuose.

Finans kontrols institutas. is institutas apima teiss normas, kurios tvirtina kontrols metodus, formas, realizavimo tvark bei normas, kurios tvirtina finans kontrols organ sistem, t organ kompetencij. is institutas dar tik besiformuoja, todl sunku apie j kalbti detaliau.

Bendrosios finans teiss sistemos dalies normos konkretizuojamos ypatingoji finans teiss dalyje. Specialioji finans teiss dalis sudaryta i institut, jungiani finansines- teisines normas, reguliuojanias siauresnius ir konkretesnius santykius ar j dal.

Finans teisies ypatingoji dalis sudaryta i daugybs institut:

Biudeto sistemos institutas. Tai visuma finansini- teisini norm, tvirtinani biudeto sandar, biudeto pajamas- ilaidas, reguliuojani valstybs biudeto vykdymo proces. Pagrindinis teiss altinis, reglamentuojantis iuos santykius yra Biudetins sandaros statymas.

Mokesi institutas. Tai finansiniai santykiai, susij su mokesi nustatymu, surinkimu, j paskirstymu, panaudojimu bei administravimu. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius yra Mokesi administravimo statymas.

Valstybs kredito institutas. Tai finansins- teisins normos, reguliuojaniuos paskol suteikim ir grinim valstybei, taip pat j administravim. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius- Valstybs skolos statymas.

Valstybs ilaid institutas. is institutas reguliuoja ir reglamentuoja valstybs biudeto pajam panaudojimo tvark.

Valstybs pajam institutas. Tai institutas, reguliuojantis ir reglamentuojantis valstybs pajam surinkimo proces.

Valstybs ir savivaldybs tikslini fond institutas. is institutas tvirtina valstybs ir savivaldybi tikslini fond sistem, j sudarymo ir naudojimo tvark.

Valstybs moni finans institutas. is institutas reglamentuoja kio subjekt pelno paskirstymo tvark ir j finansin veikl.

Bankininkysts santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis kredito staig sistem, j veiklos licencijavim ir prieir, reglamentuojantis paskol kreditavim per Lietuvos bank.

Atsiskaitymo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis atsiskaitym negrynais pinigais per bankus.

Draudimo santyki reguliavimo institutas. Tai institutas, reglamentuojantis santykius, susijusius su draudimo moni veiklos licencijavimu ir prieira bei santykius, atsirandanius gyvendinant privalomj ar statymin draudim.

Pinig apyvartos ir valiutinio reguliavimo institutas. Tai institutas, nustatantis valstybs pinig sistem, usienio valiutos rim, reguliuojantis- reglamentuojantis pinig emisij (paleidim apyvart ir imim i jos).

Tikslinu fond institutas. Tai institutas, reglamentuojantis nebiudetini fond sudarym ir panaudojim.

Finans teiss sistemoje atsispindi valstybs finansin sistema, kaip objektyviai egzistuojanti ekonomin kategorija. Ypatingosios dalies institutai atspindi finansins sistemos sudt bei iskiria svarbiausias jos sritis, dl to, kai kurios ekonomins kategorijos ar kit teiss ak institutai tapo finans teiss reguliuojamo objekto dalimi arba yra glaudiai persipyn.2.7. Lietuvos Respublikos Finans teiss altiniai

Finans teiss altinis suprantamas kaip kompetentingos valstybs institucijos nustatyta tvarka priimtas teiss norminis aktas, kuris tvirtina teiss normomis reguliuojanius santykius, susijusius su valstybs l gavimu ir naudojimu. (Norminiai aktai tik raytiniai). Dar altiniais g.b. precedentai (yra tik mokesi teisje ir susij su mokestini gin nagrinjimu) ir paproiai (susij su finansinio statymo primimo procedra laikomasi taisykli, kurios nra teiss normos, bet susiformavo per statym leidybos proces).

altini rys:

1.Pagal juridin gali: statymai ir postatyminiai aktai.2.Pagal reguliavimo apimt: bendrieji (be finansini santyki reguliuoja ir kitus) ir specialieji (tai teiss aktai, reguliuojantys iimtinai finansinius santykius).3.Pagal galiojimo termin: nuolatiniai ir laikinieji (j ypatinga vieta, skirtingai negu kitose teiss akose).

altini ypatumai:

Tai plaiai naudojami planiniai aktai.

Nra vieningo kodifikuoto altinio.

Pagal finansinius aktus specialioms institucijos suteikiami plats galinimai.

Akt politizuotas pobdis atspindi valdanios partijos finans politik.

2.8. Finans teiss norm svoka, rys ir klasifikavimo pagrindai

Norma valstybs nustatyta ir saugoma finansinio santykio dalyvi elgesio reguliavimo taisykl. Normoms bdingi bendri poymiai:

1.Normos ireikia statymo leidjo vali.2.Jas priima, keiia ir naikina tik galiotos institucijos.3.Normos yra privalomos j adresatams.4.Tinkamas j realizavimas utikrinamas valstybs prievarta.

Normoms bdingi specials arba akiniai poymiai:

1.Normos turi ribot taikymo srit.2.Normos turi specifinius tikslus.3.Normos suteikia valdingus galinimus tik valstyb atstovaujaniai institucijai.4.Paeidus finans teiss normas, taikomos poveikio priemons, numatytos finans statymuose. Jos vadinamos ekonominmis sankcijomis, o j tikslas ne nubausti paeidjus, kiek utikrinti valstybs l gavim.

Finans norm rys

Normos skirstomos:

Pagal funkcijas:

1.Specializuotos. J pagrindin f-ja apibrti pagrindines finans teiss kategorijas ir tvirtinti pagrindinius principus;2.Reguliatyvins. J paskirtis nustatyti finansini teisini santyki dalyvi teises ir pareigas valstybs l surinkimo ir panaudojimo procese.3.Apsaugins. Jos utikrina savalaik valstybs l surinkim ir tiksling j panaudojim.

Pagal turin:

1.Materialins. Jos tvirtina tam tikr finansini santyki bkl, valstybs finansini fond sistem, nustato l paskirstymo principus, tvirtina subjekt status ir pan.2.Procesins. Jos reguliuoja valstybs pinigini fond sudarymo ir panaudojimo procedr.

Pagal subjektams darom poveik:

1.pareigojanios.2.Draudianios.3.galinanios. Jos naudojamos tik valstybs skolos ir atsiskaitym institutuose.

Pagal adresatus:

1.normos, kurios nustato valstybs ir savivaldybi fin. galinimus.2.kurios tvirtina valstybins valdios institucij finansin teisin padt.3.kurios nustato specialij finansini institucij (pav. Lietuvos Banko) teises ir pareigas.4.kurios nustato finans kontrols institucij teisin padt.5.kurios nustato pasyvij subjekt (tai visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie privalo vykdyti prievoles valstybei ar naudojasi valstybs lomis) teisin padt.

Pagal tikslus:

1.normos, kuri tikslas tvirtinti teiss kategorijas.2.tvirtinti valstybs pinigini fond sistem ir jos sudarymo principus.3.kurios nustato finansini santyki subjekt sudt.4.kurios reguliuoja valstybs pajam gavim.5.kurios reguliuoja valstybs ilaid padengim.6.kuri tikslas tvirtinti atsakomybs priemones u finansins drausms paeidimus ir reglamentuoti j taikym.

2.9. Finansiniai teisiniai santykiai, j specifika ir poymiai

Finansiniai - teisiniai santykiai (FTS) finans teiss normomis norm sureguliuoti santykiai, atsirandantys sukuriant ir panaudojant valstybs finansinius iteklius.

Per FTS realizuojamos FINANS TEISS normos ir valstybs politika. FTS-i turin sudaro i vienos puss valstybs teis gauti las, i kt. puss - juridini ir fizini asmen pareiga vykdyti pinigines prievoles valstybei.

FTS poymiai (ypatumai): 1. Visada dalyvauja privalomas subjektas-valstyb, ar j atstovaujantys organai.2. Valdingus galinimus FTS visada turi tik privalomas subjektas, kita pus (alis) privalo pasyviai vykdyti valstybs duodamus nurodymus.3. Tinkamas FTS-i dalyvi pareig vykdymas utikrinamas poveikio priemonmis, pagr. vieta tarp kuri priklauso ekonominms sankcijoms.4. Ginai, kylantys i i santyki sprendiami administracine tvarka, teisme tik tuo atveju, jei buvo praeitos visos fin. gin nagrinjimo administr. tvarka procedros.

Bet kurie teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir pasibaigia tik esant tam tikriems juridiniams faktams.

Finansini - teisini santyki rys

Pagal finans teiss institutus

1. Finans kontrols2. Mokestinius3. Biudetinius4. Atsiskaitymo ir kt.

Kiekviena i i grupi skirstoma dar smulkesnes ris:

Mokestiniai mokesi nustatymo, mokesi administravimo, mokesi mokjimo

valstybins skolos skolinimosi usienyje, skolinimosi Lietuvoje

Pagal FTS subjekt sudt

1.FTS, kylantys tarp valstybs ir savivaldybi-paskirstant fin. kompetencij ir paskirstant pajamas.2.FTS, kylantys tarp valstybins valdios, valdymo institucij ir finansini institucij.3.FTS, kylantys tarp pai finansini institucij (tarp FM ir LB).4.FTS, kylantys tarp valstybs, savivaldybs ir kreditori (v-s skolos santykiai).5.FTS, kylantys tarp finansini institucij ir jur. bei fiz. asmen dl pin. prievoli vykdym ir valstybs l naudojimo.

Pagal tikslus, kurie realizuojami konkreiame FTS-yje

1. Organizaciniai FTS, kuri tikslas - tvirtinti valstybs finans sistem ir suformuoti valstybs institucijas, kurios administruoja valstybs finansus.2. Valstybs l kaupimo santykiai, tikslas-surinkti nustatytais terminais ir tvarka pin. iteklius valstybs fondus.3. Valstybs ilaid apmokjimo santykiai.4. Finans kontrols ar poveikio priemoni taikymo santykiai, tikslas-utikrinti fin. drausms laikymsi ir pritaikyti statym sankcijas ios drausms paeidjams.

2.10. Finans teiss subjekt klasifikacija, j teiss ir pareigos

Finans teis, reguliuodama finansinius santykius, apibria j dalyvius bei teisin padt.

Finans teiss subjektu yra asmuo, kuris pagal statymus gali gyti finansines teises ir pareigas, o asmuo realiai gyvendinantis finans teises ir pareigas yra ne finans, o FTS-i subjektu.

Pagal savo finansini teisi ir pareig apimt subjektai skirstomi:

1.Visuomeniniai - teritoriniai junginiai2.Kolektyviniai subjektai3.Individuals subjektai

1. Valstyb ir savivaldybs. i subjekt dalyvavimas konkreiuose finansiniuose santykiuose yra ribotas, dalyvauja:

biudetiniuose santykiuose, nes valstyb ir savivaldybs turi teis savarankik biudet ir biudetin kompetencij.

skolos santykiuose, nes valstybei ir savivaldybei suteikta teis skolintis las i usienio ir vidaus kreditori.

finansavimo santykiuose, gali dengti ilaidas pagal savo poreikius.

tikslini fond formavimo ir naudojimo santykiuose.

2. Prie kolektyvini subjekt priklauso visos valstybs ir savivaldybi institucijos, vis nuosavybs form mons, biudetins staigos, visuomenins organizacijos ir politins partijos, asociacijos, labdaringi fondai ir pan. Neturi reikms turi juridin status ar ne, nes ir neturintis gali dalyvauti santykiuose.

LR Seimo finansiniai galinimai :

Formuoja valstybs finans politik.

Priima finansinius statymus.

Tvirtina valstybs biudet.

Formuoja institucijas atsakingas u finansins politikos gyvendinim.

Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis.

Vykdo parlamentin finans kontrol.

Seimo biudeto ir finans komitetas:

svarsto valstybs biudeto projekt ir jo vykdymo apyskait;

atlieka bendrj nuolatin biudeto vykdymo kontrol;

rengia statym projektus finans klausimais;

atlieka parlamentin LB ir Finans ministerijos kontrol.

Vyriausybs finansiniai galinimai :

priima nutarimus dl finansini statym gyvendinimo;

organizuoja valstybs biudeto projekto rengim;

teikia Seimui pasilymus dl finans valdymo institucij steigimo;

steigia sau pavaldias finans institucijas ir staigas prie Finans ministerijos;

priima sprendimus dl valstybs skolini sipareigojim (garantij).

Finans ministerija turi teises: tvirtinti viening biudetin klasifikacij;

gauti vis mediag sudaryti valstybs biudeto projektui;

gauti informacij apie valstybs biudeto vykdym;

gauti informacij apie savivaldybi biudet tvirtinim ir vykdym;

laikinai sustabdyti l skyrim i valstybs biudeto staigoms, paeidianioms finansin drausm;

ankiau laiko iiekoti negrintas paskolas ir su tuo susijusias sankcijas i komercini bank ir moni.

Prie Finans ministerijos steigta: Valstybin mokesi inspekcija (VMI), Muitins departamentas (MD), Draudimo prieiros Tarnyba pavestom funkcijom vykdyti.

Mokesi inspekcija utikrina savalaik mokesi mokjim ir iiekojim.Muitins departamentas utikrina importo ir eksporto mokesi surinkim.Valstybin draudimo prieiros tarnyba kontroliuoja draudimo moni veikl.Lietuvos bankas - suteikta teis vykdyti nacionalins valiutos emisij ir reguliuoti vis kreditin veikl.

Lietuvos banko funkcijos:

turi iimtin teis ileisti ir iimti i apyvartos nacionalinius pinigus;

turi teis aptarnauti valstybs ido sskait;

organizuoja LRV vertybini popieri pardavim ir ipirkim;

gyvendina Lietuvos pinig politik;

konsultuoja LRV pinig rinkos, kredito ir atsiskaitym klausimais;

kontroliuoja usienio valiutos reimo laikymsi;

valdo ir saugo valstybs usienio valiutos ir taurij metal ir brangakmeni atsargas;

iduoda licenzijas ir nustato slygas komerciniams bankams;

sudaro Lietuvos mokjim balans.

3 tema. Finans kontrol

3.1. Finans kontrols svoka ir esm

Kontrol btinas viej finans valdymo elementas, nes toks valdymas skatina atsakomyb visuomenei.( INTOSAILimos deklaracija dl audito princip gairi (1997) IX-kongrese, 1 str.).

Kontrol tai drausms, tvarkos ir teistumo utikrinimo forma arba priemon gyvendinant valstybin valdi ir valdym. Finans kontrols vaidmuo yra ypatingas kiekviename finansins veikos etape.

Daniausiai teisinink darbuose kontrol apibdinama:

Kaip ypatinga valstybs specifin socialin funkcija arba jos veiklos sudtin ir neatskiriama dalis;

Kaip demokratijos forma ar jos institutas;

Kaip viena i valstybins veiklos valstybinio vadovavimo metod ir form;

Kaip viena i valstybins valdios gyvendinimo, politinio vadovavimo form.

Kontrol, kaip valdymo funkcija, pasireikia visuose finans valdymo procesuose.[1] Finans kontrol finansins veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma, panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Kontroliuojant patikrinama, ar laikomasi statym reikalavim, BVP ir nacionalini pajam paskirstymo ir perskirstymo proporcij, palyginami finansini itekli planiniai rodikliai su faktiniais, nustatomos faktini rodikli nukrypimo nuo planini prieastys, ukertamas kelias valstybs finans vaistymui ir numatomi efektyviausi bdai kaip finansinius iteklius surinkti, paskirstyti ir naudoti ateityje.

Pasak, Leviauskaits K. ir Rkio G[2] finans kontrol tai finansins ir su ja susijusios kio ir valdymo subjekt veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma, panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Finans kontrol apima tokias tikrinimo sritis:

ekonomini statym reikalavim laikymsi;

bendrojo vidinio produkto ir nacionalini pajam paskirstymo ir perskirstymo proporcij laikymsi;

biudeto sudarymo ir vykdymo laikymsi (biudeto kontrol);

darbo, materialini ir finansini itekli panaudojimo efektyvum monse, staigose, organizacijose ir moni, staig finansin bkl;

kitas su valstybs ekonominiais procesais susijusias srytis.

Teisininkai (ir ne tik jie) kontrol daniausiai sieja su statym, postatymini ir kit teiss akt vykdymo tikrinimu.

Finans teiss mokslo atstovai finans kontrolapibdina kaip savarankik finans teiss institut.

Finans kontrols institutas turi sudting struktr. Susideda i norm, apimani savyje tiek bendrj, tiek specialij (ypatingj) jos dal.

Bendrajaifinans teiss daliai priskiriamos finans teis normos, reglamentuojanios finans kontrols tikslus, udavinius bei principus, jos form ir metod charakteristikas.

Specialiajaifinans teis daliai priskiriamos normos, reglamentuojanios kontrolines priemones skirtingose finansins veiklos srityse ar lygiuose ir isiskirianios specializuotais tikslais, udaviniais, rimis, bdais ir formomis.

Finans kontrols normos gali bti skirstomos :

pagal finans kontrols vykdymo konkreioje finansins veiklossferoje tikslus ir udavinius;

pagal objekt (finansins kontrols vykdymo turinys ar kryptys);

pagal formas ir metodus;

pagal institucijas, pareigotas vykdyti finans kontrol.

Viej finans kontrol tai kompetenting institucij valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistumo ir tikslingumo kontrol, siekiant efektyvaus ekonominio ir socialinio alies vystymosi.

Apibendrinant teigtina, kad viej finans kontrol suprantama kaip visuma priemoni, analizuojant, tikrinant ir vertinant valdios, valdymo ir vieojo sektoriaus kio subjekt finansin ir su ja susijusi veikl, naudojant specifinius kontrols veiklos metodus, siekiant utikrinti finansins veiklos efektyvum vieajame sektoriuje ir ivengti neigiam proces ateityje.

3.2. Finans kontrols tikslas, udaviniai, funkcijos

Finans kontrols tikslas kad bt:

Efektyviai, ekonomikai, rezultatyviai, skaidriai ir pagal paskirt naudojamas valstybs ir savivaldybi turtas;

Laiku gaunama finansin informacija, sudaroma tiksli, patikima finansin atskaitomyb, program vykdymo ir kitos ataskaitos;

Laikomasi teiss akt ir sutartini sipareigojim;

Vieojo juridinio asmens turtas apsaugomas nuo sukiavimo, ivaistymo, pasisavinimo, neteisto valdymo ir kit neteist veik;

Utikrinamas teisingas vieojo juridinio asmens biudeto sudarymas ir jo vykdymas.

Pavyzdiui, audito pagalba (kitaip tariant audito pagrindinis tikslas) objektyviai vertinti, ar finansin atskaitomyb visais reikmingais atvilgiais parodo tikr ir teising mons finansin bkl, ar i atskaitomyb parengta pagal bendruosius apskaitos principus bei galiojanius teiss aktus, ir pareikti nuomon apie tai.[1]

Siekdamas io tikslo auditorius privalo;

vertinti, ar finansin atskaitomyb kaip visuma atitinka jai keliamus reikalavimus, ar nra prietaringos informacijos, ar isamiai ir tiksliai apskait trauktos per atitinkam laikotarp vykusios kins operacijos ir kiniai vykiai, ar finansin atskaitomyb atskleidia tikr ir teising mons finansin bkl ir veiklos rezultatus, kitaip tariant, patvirtinti mons finansins atskaitomybs patikimum arba konstatuoti nepatikimum.

vertinti, ar finansin atskaitomyb parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais ir galiojaniais teiss aktais, reglamentuojaniais buhalterins apskaitos ir finansins atskaitomybs sudarym.

Pareikti savo nuomon apie audituot finansin atskaitomyb.

Nuomonei pareiki auditorius vartoja fraz visais reikmingais atvilgiais. Auditoriaus nuomons pareikimas yra labai svarbus finansins atskaitomybs vartotojams. Jie remdamiesi auditoriaus nuomone, sprendia, ar finansin atskaitomyb yra patikima, ir priima atitinkamus sprendimus.[2]

Finans kontrols udaviniai:

Utikrinti, kad visi finans teiss subjektai laikytsi finans drausms;[3]

Isiaikinti finans drausms paeidimus, j prieastis ir paeidjus;

Utikrinti kalt asmen patraukim atsakomybn;

Ukirsti keli galimiems finans drausms paeidimams;

Isiaikinti papildom valstybs pajam rezervus;

Siekti, kad finansins operacijos bt efektyvios, rezultatyvios, ekonomikos;

Utikrinti valstybs finansini interes apsaug.

Finans kontrols funkcijos:

Informacin.

Informacin funkcija stebjimo, tikrinimo ir prieiros pagalba kaupiama informacija apie tai, kaip funkcionuoja kontroliuojamoji sistema, ar objekto veikla atitinka priimtiems sprendimams, nustatytoms programoms, taisyklms, standartams, ar objektas tinkamai ir efektyviai naudoja valstybs jam priskirt turt, las.

Gauta informacija yra pagrindas priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti tam tikrus koreguojanius veiksmus, utikrinanius kontroliuojamojo objekto normal funkcionavim.

Prevencin.

Gaut informacij btina tinkamai, prasmingai bei kryptingai panaudoti.Sukauptos informacijos pagrindu galima ir btina tam tikra prevencin veikla, kuria galima ne tik isiaikinti ir paalinti nukrypimus nuo nustatyt standart, bet ir numatyti kontrols objekto veikl koreguojanias priemones, siekiant paeidim ivengti ateityje.

Teistumo utikrinimas.

Leidia patikrinti, kiek ir kaip objektai gyvendina jiems ikeltus tikslus ir udavinius bei nustatytas programas.

Tikslai daugeliu atvej yra ireikti atitinkamomis teiss normomis. J funkcionavimo tikrinimas ir yra kompetenting institucij kontrol. irima, kaip laikomasi statym ir postatymini teiss akt, kaip jie taikomi.

Reguliavimo. Stabilizuoja procesus, daro pastovesnius visuomeninius santykius.

Aukljamoji.

Finans kontrols metu nustatyti tiek teigiami, tiek neigiami faktai vieai skelbiami visuomenei. Jie neivengiamai turi moni smonje atitinkam psichologin, aukljamj poveik.

Kontrols rezultatai danai nukreipiami blogai dirbani veiklos gerinim, j mokym.

Kitos funkcijos, pavyzdiui diagnostin, profilaktin.

ios funkcijos grupuojamos dvi apibendrintas grupes:

Pozityvioji funkcija;

Negatyvioji funkcija.

Pozityvioji kryptinga veikla alinant iaikintus trkumus ir juos slygojanias prieastis.

ios funkcijos vaidmuo yra gerinti valdym, padti taupyti valstybs las ir turt, mainti bereikalingas ilaidas i valstybs (savivaldybi) biudet ir kt.

Negatyvioji tam tikr trkum, netikslum, nesklandum ir j prieasi iaikinimo tikrinamuose objektuose priemon ar bdas.

3.3. Finans kontrols sistema: kontrols aplinka, rizikos vertinimas, kontrols procedros, informacin sistema, ryiai, monitoringas

Finans kontrol sudaro ie tarpusavyje susij elementai: kontrols aplinka, rizikos vertinimas, kontrols veikla ( procedros), informacin sistema, komunikacija (ryiai), stebsena (monitoringas ).

Kontrols aplinka visos finans sistemos pagrindas, Ji utikrina disciplin bei struktr ir atmosfer, turini takos finans kontrols kokybei. Ji veikia strategijos ir tiksl formulavimo proces ir kontrols veiklos organizavim.

Nustaius aikius tikslus ir suformavus efektyvi kontrols aplink, vertinama kontroliuojamo objekto rizika, su kuria jis susiduria gyvendindamas savo udavinius ir tikslus, nes tai sudaro pagrind tinkamam rizikos reguliavimui.

Rizikos mainimo strategija gyvendinama per finans kontrols veikl, t. y. per jos atliekamas procedras. Kontrols veikla gali bti prevencinio ir (ar) nustatomojo pobdio. Kad bt pasiekti tikslai, finans kontrols veikl btinai turi papildyti itaisomieji veiksmai. Kontrols veikla ir itaisomieji veiksmai turi bti efektyvs ilaid poiriu. J kaina neturi bti didesn u gaunam naud (snaud efektyvumo principas).

Efektyvi informacin sistema ir komunikacija (ryiai) turi esmin reikm kontroliuojam objekt veiklos vykdymui ir valdymui. Tikslams pasiekti btina, kad informacija bt paskleista po vis objekt.

Kadangi finans kontrol yra dinamikas procesas, kur btina nuolat pritaikyti orie objekto rizikos veiksni ir pokyi, reikalinga finans kontrols sistemos stebsena (monitoringas), utikrinanti, kad finans kontrol neatsilikt nuo pasikeitusi tiksl, aplinkos, itekli ir rizikos.

ie elementai lemia vieajam sektoriui rekomenduojam finans kontrols bd ir sudaro pagrind finans kontrolei vertinti.

Kontrols aplinka. Kontrols aplinka susijusi su kontroliuojanio subjekto atmosfera ir turi takos tam, kaip j vykdantys asmenys suvokia kontrol. Tai vis kit finans kontrols element pagrindas, teikiantis disciplin ir struktr. Nurodomi tokie pagrindiniai aplinkos elementai:[1]

Etins vertybs ir siningumas. mons vadovyb kuria ir puoselja mons etin aplink, pateikdama tinkamo elgesio rekomendacijas ir palaikydama drausm.

Vadovybs filosofija. mons vadovyb sukuria aplink, lemiani santykius monje ir kiekvieno darbuotojo poir savo pareigas. Ji formuoja verslo plotin ir strategij, numato procedras, geriausiai tinkamas kinms operacijoms stebti, registruoti ir kontroliuoti.

Organizacin struktra. Tai sistema, kuria remdamasi vadovyb planuoja veikl, vadovauja ir vykdo kontrol, siekdama gyvendinti mons tikslus. Planuojant organizacijos struktr apsvarstomi pagrindiniai galiojimai, darbuotoj atsakomyb, atitinkami atskaitomybs ryiai.

Personalo valdymo politika ir metodai. Tai vidaus kontrols aplinkos dalis, susijusi su darbuotoj darbinimu, mokymu, tarnybiniu vertinimu, konsultavimu, skatinimu, atlyginimu, drausminimu.

Rizikos vertinimas. Rizikos vertinimas tai rizikos veiksni, susijusi su kontrols institucijos tiksl pasiekimu, nustatymo bei analizs ir atitinkamos reakcijos numatymo procesas.

Jis apima:

1) rizikos nustatym:

rizika, susijusi su institucijos tikslais;

visapusin rizika;

rizika dl iors ir vidaus veiksni visos institucijos ir paviens veiklos lygmeniu.

2) rizikos vertinim:

rizikos reikmingumo nustatymas;

rizikos tikimybs vertinimas.

3) institucijos toleruojamos rizikos nustatym.4) Reagavimo numatym.

Kadangi vieojo sektoriaus, ekonomins, pramons akos, reguliavimo ir veiklos slygos nuolat keiiasi, rizikos vertinimas turi bti nuolatinis ir pasikartojantis procesas. Jis apima pasikeitusi slyg, galimybi ir rizikos veiksni nustatym bei analiz (rizikos vertinimo ciklas) ir finans kontrols keitim pritaikant prie besikeiianios rizikos.

Kontrols veikla (procedros). Kontrols veikla tai veiklos kryptys ir procedros, diegtos siekiant valdyti rizik ir gyvendinti kontrol vykdanio subjekto tikslus.

Kad kontrols veikla bt efektyvi, ji turi bti tinkama, nuosekliai funkcionuoti pagal laikotarpiui parengt plan, efektyvi snaud poiriu, visapus, pagrsta ir tiesiogiai susijusi su kontrols tikslais.

Kontrols veikla vyksta visoje institucijoje, visais lygmenimis ir visuose funkciniuose padaliniuose. Ji apima vairi nustatomojo ir prevencinio pobdio kontrols veikl, pavyzdiui:

autorizavimo ir patvirtinimo procedras;

pareig (leidimo davimo, atlikimo, uregistravimo ir patikrinimo) atskyrim;

Itekli ir dokument prieigos kontrol;

patikrinim;

suderinim;

veiklos rezultat periras;

veiklos srii, proces ir veikl periras;

prieir (uduoi skyrim, perir ir tvirtinim, nurodym davim ir mokym).

Institucijos turi pasiekti tinkam nustatomosios ir prevencins kontrols veiklos pusiausvyr. Norint gyvendinti tikslus, kontrols veikl turi papildyti itaisomieji veiksmai.

Informacin sistema . Patikimos ir aktualios informacijos btina slyga greitas vyki registravimas ir tinkamas klasifikavimas. Susijusi informacija turi bti identifikuojama, kaupiama ir perduodama tokia forma ir tokiu bdu, kad darbuotojai galt atlikti finans kontrols ir kitas pareigas (perdavimas reikiamiems monms reikiamu metu). Todl finans kontrols sistema ir visos atliktos kontrols procedros turi bti isamiai registruojamos.

Informacins sistemos teikia ataskaitas, kuriuose yra veiklos, finansins ir nefinansins, su reikalavim vykdymu susijusi informacija, sudaranti slygas gyvendinti ir kontroliuoti veikl. Tai ne tik vidaus duomenys, bet ir informacija apie iors vykius, veikl ir slygas, btina sprendimams priimti ir atskaitoms rengti.

Informacija turi bti tinkama, savalaik, aktuali, tiksli ir prieinama.

Komunikacija (ryiai). Efektyvi komunikacija turi vykti kontrol vykdaniame subjekte emyn, auktyn ir skersai, apimdama visas sudtines dalis ir vis struktr.

Komunikacijos pagrindas yra informacija. Aukiausioji institucijos vadovyb turi aikiai nurodyti visiems darbuotojams, kad kontrols pareigas reikia vertinti rimtai. Vadovyb turi bti informuota apie veiklos rezultatus, pokyius, rizik ir vidaus kontrols funkcionavim, kitus aktualius vykius. Tuo paiu vadovyb turi perduoti darbuotojams vis jiems reikaling informacij, utikrinti grtamj ry ir vadovavim. Be to, vadovyb turi aikiai ir kryptingai informuoti, kokio kontrol vykdani subjekt elgesio tikisi. Tai apima aik finans kontrols filosofijos ir veikimo bdo apibrim bei galiojim delegavim.

Komunikacija turi padidinti supratim apie efektyvios finans kontrols svarbum ir aktualum, informuoti apie toleruotin rizikos laipsn ir apie kiekvieno darbuotojo pareigas gyvendinant ir palaikant finans kontrols komponentus. Darbuotojai turi suprasti savo vaidmen finans kontrols sistemoje ir tai, kaip kiekvieno j veikla susijusi su kit moni darbu.

Taip pat reikalinga efektyvi komunikacija ir su iors alimis. Institucijos vadovyb turi utikrinti, kad bt reikiamos priemons ryiams su iors alimis palaikyti ir informacijai i j gauti, nes iors ryiai gali turti didel tak institucijos tiksl gyvendinimo mastui.

Vadovyb, remdamasi vidaus ir iors ryiais, turi imtis reikiam veiksm ir laiku atlikti paskesn kontrol.

Stebsena (monitoringas). Stebsena yra vienas i finans kontrols element, t.y. procesas, vertinantis finans kontrols sistemos veikimo kokyb laikui bgant.

Finans kontrols sistema turi bti stebima vertinant sistemos veikim laikui bgant. Stebsenos metu vertinama, ar siekiant gyvendinti kontrol vykdanios institucijos misij, pasiekti finans kontrols bendrieji tikslai.

Stebsena gyvendinama atliekant kasdien veikl, atliekant atskirus vertinimus arba jungiant ir viena, ir kita.

Nuolatin stebsena. Ji integruota prastin, pasikartojani kontrol vykdanios institucijos veikl. Nuolatin stebsena apima reguliari valdymo ir prieiros veikl bei kitus veiksmus kontrols subjektams atliekant savo pareigas.

Nuolatin stebsena apima kiekvien finans kontrols komponent ir veiksmus, nukreiptus prie finans kontrols sistemos netaisyklingum, neetikum, neekonomikum, nerezultatyvum ir neefektyvum.

Atskiri veiksmai. Atskir veiksm apimt ir dan lemia vis pirma rizikos vertinimas ir nuolatins stebsenos efektyvumas.

Atskiras vertinimas apima finans kontrols sistemos vertinim ir utikrina, kad finans kontrol pasiekia norim rezultat, taikydama i anksto nustatytus metodus ir procedras. Apie finans kontrols trkumus turi bti praneta atitinkamo lygmens institucijos vadovams.

Paprastai tam tikras nuolatins stebsenos ir atskir vertinim derinys laikui bgant padeda utikrinti finans kontrols efektyvum.

Taigi, tik derinant visus iuos finans sistemos elementus galima tikslingai ir efektyviai siekti ir pasiekti valstybs ir savivaldybi turto efektyvaus, ekonomiko bei skaidraus naudojimo, grieto teiss akt laikymosi, finansins atskaitomybs patikimumo bei kit finans kontrols tiksl.

3.4. Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema

Kontrol yra sudtin ir neatskiriama valstybins valdios ir valdymo mechanizmo dalis, sudaranti struktrikai ibaigt sistem.

Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema atskleidiama nagrinjant kontrols objektus ir subjektus bei j tarpusavio santykius. Tarp kontrols objekt ir subjekt yra labai glaudus dvipusis ryys.

Finans kontrols sistema darni, tarpusavyje sveikaujani kontrols institucij sistema. (A. Katkus finans kontrols sistem atskleidia struktriniu organizaciniu aspektu).

Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema nra ir negali bti statika. Realizuojant valstybin valdym kyla nauji udaviniai, keiiasi veiklos formos, j realizavimo teisinis reguliavimas ir pan. T. y. kiekybikai ir kokybikai keiiasi kontrols objektai. Todl, kinta ir pati valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema.

Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistemos subjekt ratas bei jiems keliami udaviniai keiia kontrols objekt apimt ir struktr, o kintantys finans kontrols objektai takoja subjektams keliamus udavinius bei pai institucin valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistem.

Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema finans kontrols institucij taikom priemoni, metod, atliekam funkcij visuma, utikrinanti valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo teistum ir tikslingum bei finans valdymo princip (ekonomikumo, efektyvumo, rezultatyvumo ir skaidrumo) laikymsi.

Valstybs ir savivaldybi finans kontrols objektas piniginiai santykiai, atsirandantys valstybs ir vietos valdios pinigini fond sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo procese.

Kadangi piniginiai santykiai susiklosto tam tikruose juridiniuose asmenyse arba tarp j, tai finans kontrols objektu tampa ir konkreios institucijos, ir tam tikri piniginiai santykiai.

Todl, kontrols objektais (pagal institucin poym) yra:

Valstybins valdios ir valdymo institucijos;

mons, staigos ar organizacijos, kuri steigjas ar savininkas yra valstyb ar savivaldyb;

mons, staigos ar organizacijos, kurios yra ilaikomos ar subsidijuojamos i nacionalinio biudeto l;

mons, staigos, organizacijos, vietos savivaldos institucijos bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys nepriklausomai nuo nuosavybs form, jeigu jie gauna, perskirsto, naudoja ar valdo nacionalinio biudeto las; turi statymo suteiktas teises ir pareigas mokesi srityje ar bet kokioje kitoje srityje, susijusioje su vieaisiais finansais ir reguliuojamoje teiss aktais.

Dar galima iskirti finans kontrols objekt klasifikavim (pagal kontroliuojamus asmenis):

1. Viej juridini asmen finans kontrol.

Valstybs institucijos ar j steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (valstybs mons, valstybs staigos ir vieosios staigos);

Savivaldybs ar j steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (savivaldybs mons, staigos bei vieosios staigos);

Kit asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti vieuosius interesus (vieosios staigos, religins bendruomens ir pan.);

2. Privai juridini asmen (Pvz. juridiniai asmenys, kuri tikslas yra tenkinti privaius interesus) finans kontrol;3. Fizini asmen (Pvz. gyventoj pajam mokesio moktojai ) finans kontrol;

Teorijoje iskiriami objektai pagal konkreius santykius:

Santykiai, susiklostantys formuojant pajamas valstybs savivaldybi biudetus bei kitus vieojo sektoriaus piniginius fondus (Valstybs pajam kontrol);

Santykiai, susiklostantys vykdant vairi lygi biudetus;

Santykiai, susiklostantys naudojant valstybs pinigini fond i