Tarptautine teise (viesoji)

7/21/2019 Tarptautine teise (viesoji)

1/181

BENDROJI DALIS

Studijavimo tikslai:

Istudijavs tarptautins vieosios teiss bendrj dal, studentas:

1. Isianalizuos tarptautins vieosios teiss, kaip savarankikos ir ypatingos teiss sistemos bruous,ypatybes ir sistem;

2. Susipains su tarptautins teiss altiniais, j kategorijomis, altini teisine galia ir kitomisypatybmis;

!. Susipains su pagrin"iniais tarptautins teiss prin#ipais ir j turiniu, $gis suvokim, kaip ie prin#ipai

veikia praktikoje;

%. Isianalizuos tarptautins teiss subjekt& valstybi, tarptautini organiza#ij ir kt. k'rimosi, teisi irpareig apimties bei statuso klausimus;

(. Susipains su pagrin"inmis tarptautins teisins atsakomybs r'imis, $gis suvokim, kokios yraatsakomybs ypatybs ir kas slygojo toki ypatybi atsira"im;

). Susi*ormuos tolesnms "alyko stu"ijoms b'tina tarptautins teiss ben"rj svok ir terminsupratim bei o"yn;

+. ontroliniai klausimai ir praktins u"uotys leis pamatyti, kokios ikyla praktins tarptautins teiss

taikymo problemos bei imokti jas spr-sti.

1. Tarptautins teiss ypatybs ir definicijos problema.

Ubi societas ibi ius ten kur yra visuomen, yra ir teis. Formuojantis visuomenei tarp josnari atsiranda santykiai, kuriuos reikia re!uliuoti. Formuojantis valstybms taip pat atsirandaporeikis re!uliuoti j santykius. "aikui b!ant poreikis re!uliuoti toki subjekt santykius visdidjo, be to, atsirado ir nauj subjekt, aktyviai besireikian#i tarptautinje s$eroje.

%arptautin teis $ormavosi palaipsniui. %arptautins teiss literat&roje iskiriami dutarptautins teiss vystimosi etapai: klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss'().

Klasikin tarptautin teis.*u!o +roijus -lot. Hugo Grotius, $lamand. Hugo de Groot,(/01(234 oland teisininkas, diplomatas, poetas ir $iloso$as yra laikomas 5tarptautinsteiss tvu6, jam priklauso tarptautins teiss teorijos pa!rind suk&rimo laurai. +roijus savoveikale 5%rys kny!os apie karo ir taikos teis6 susisteminojus gentiumprinipus ir normas, joivados turjo didel tak net iki 7irmojo pasaulinio karo. 8emdamasis pri!imtine teise+roijus skirsto karus teisin!us ir neteisin!us. 9e pri!imtins teiss, +roijus pripastae!;istuojant teis, kuri savo valia kuria tautos, sudarydamos sutartis. 7astaroji teis turiatitikti pri!imtin teis, reikalaujan#i laikytis sutar#i: odio turi b&ti laikomasi. 7rinipas,

reikalaujantis laikytis sutar#i, 1pacta sunt servanda yra pri!imtinis.
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146628&docType=128#_ftn1https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146628&docType=128#_ftn1


2/181

iuolaikin tarptautin teis. am 5International la?6. @artuomet buvo atkreiptas dmesys, kad is terminas nra visai tikslus, nes #ia kalbama apieteis tarp taut. %uo tarpu i teiss sistema re!lamentuoja santykius tarp valstybi ir ne tik.%arptautins teiss subjekt ratas ypatin!ai iplito pastaruoju metu. Aepaisant to, kadpavadinimas neatitinka turinio iplito terminas 5%arptautin teis6.

Bduotis: raskite tinkamesn pavadinim tarptautinei teisei.

%arptautins teiss ypatybs:

arptautins teiss sistemoje nra $statym lei"iamosios val"ios.aip tuomet *ormuojasitarptautins teiss normos/ 0. unkino alstybi valios "erinimo teorija3 skelbia, jog patystarptautins teiss subjektai kuria tarptautins teiss normas. 4is pro#esas yra ilgalaikis,reikalaujantis "aug snau". uriant tarptautins teiss normas vyrauja konsensuso prin#ipas, kurisskelbia, ka" norint pasiekti tam tikr susitarim, reikalingas vis subjekt pritarimas. urianttarptautins teiss normas esminiais tampa ekonominiai, politiniai, psi#5ologiniai veiksniai, taigi juosvisus itin sunku su"erinti. aip pat reikia atkreipti "mes$, ka" tarptautins teiss nra subor"ina#inteis. isos valstybs yra lygios, to"l ji koor"ina#inio pob'"io.

6en"ros privalomos kompeten#ijos teisminio organo nebuvimas. arptautiniuose santykiuose nraorgano, kuris b't kompetentingas spr-sti visus tarptautinius gin7us ir nustatyti sank#ijas u bet kok$tarptautins teiss paei"im. 8ors arptautinis eisingumo eismas yra pagrin"inis 9ungtini autteisminis organas, jo juris"ik#ija yra *akultatyvi. arptautinis eisingumo eismas savospren"ime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje:Sprendimo iesms stadija :1agal 9ungtini aut ?5artijos


3/181

arptautins teiss subjekt ypatybs. 4is klausimas pla7iau bus aptariamas atskiroje temoje.

arptautins teiss reguliavimo "alyku yra tarptautiniai santykiai A t.y. tokie santykiai, kurie ieina uvienos valstybs rib. arptautin teis negali reguliuoti santyki, kurie yra valstybs vi"aus reikalas,ta7iau kai kuriuos klausimus valstybs sutinka ati"uoti reguliuoti tarptautinei teisei. >vz. mogausteiss.

Beto"as. 4alys yra lygios, normos atsiran"a susitarimo pagrin"u, taigi vyrauja "ispozityvusmeto"as.

arptautins teiss norm utikrinimas.

8ra #entralizuotos tarptautins teiss norm utikrinimo tvarkos. C tai, "l ko laikomasi tarptautinsteiss neutenka velgti vien i teiss pozi#ijos. 6'tent perporeikreikia aikinti, ko"l yra laikomasitarptautins teiss norm.

Ctsakomosios priemons naudojamos utikrinti tarptautins teiss normas:

Retorsija tokia atsakomoji priemon, kai valstyb rea!uodama situaij imasi veiksm,kurie daro nei!iam poveik atitinkamai valstybei. 7avy;diui, viena valstyb nutraukia kitaivalstybei ekonomin pa!alb.

Represalija atsakomoji priemon kai teiss paeidim rea!uojama teiss paeidimu. 7v;.:viena valstyb nesilaiko dvials sutarties, o dl to ir kita valstyb pradeda nesilaikyti iossutarties. 8epresalijos turi b&ti proporin!os pirminiam paeidimui.

%arptautins teiss sankijos tuo tarpu nra !ausiai taikomos, tai paprastai siejama su=un!tini %aut Sau!umo %aryba. %arptautin teis j! leidia naudoti tik kaip iimtinpriemon. Dia ir ikyla >umanitarins intervenijos klausimas, kuris vertas ma!istrinio darbo.

%arptautins teiss de$iniija:

Tai savarankika tarptautins teiss norm sistema kuri! sudaro sutartins ir paprotinsteiss normos ir kuri reguliuoja tarptautinius sant"kius tarp tarptautins teiss subjektsiekiant u#tikrinti taik! ir saugum! v"st"ti bendradarbiavim!. Tarptautins teiss norm

u#tikrinimas v"kdomas speci$inmis priemonmis.

2. Tarptautins teiss altiniai.

7a!al pro$. *artE teiss altini svoka yra labai paini ir !ali b&ti aikinama vairiaisaspektais.

%eiss altinio prasms:

Baterialin A sistema *aktori, kurie veikia teiss normos atsira"im bei turin$. as gi veikia normos

k'rim/ A ekonominis *aktorius, politika, teisin psi#5ologija, teisin smon. 4ie *aktoriai ir laikomialtiniais materialine prasme.


4/181

Dormos. 8a#ionalinje teisje tai b't& norminis aktas, pre#e"entas, paprotys. oki *orm $gyjatarptautins teiss altiniai/ A >agrin"inis "okumentas $tvirtinantis tarptautins teiss altinius yralaikomas Tarptautinio teisingumo teismo Statuto 3 str. 9ame kalbama apie &

a. arptautines konven#ijas :ben"rsias ir spe#ialisias.

b. arptautin$ paprot$ kaip ben"rosios praktikos, kuri pripainta teise $ro"ym.

#. 6en"ruosius teiss prin#ipus.

". eismo spren"imus.

e. Cvairi taut labiausiai kvali*ikuot vieosios teiss spe#ialist "arbus.

%arptautinis paprotys. 7aprastai iskiriami du tarptautinio papro#io elementai:

bjektyvus elementas bendroji praktika -tiksliau dau!umos praktika4.

Subjektyvus elementas opinio juris-taisykl pripastama teisikai reikmin!a4.

Galbant apie santyk tarp tarptautins sutarties ir tarptautinio papro#io reikt vadovautisprinipu le% posterioriderogat le% priori. Cpskritai tarptautins teiss altiniai neturi>ierar>ins sistemos.

9endrieji teiss prinipai, kuriuos pripasta ivili;uotos tautos:

7a!al pro$. +oral#ik: bendraisiais teiss prinipais laikytini tie prinipai, kurie taikomi tiek

tarptautinje, tiek naionalinje teisje. 7avy;diui, toks prinipas tvirtintas %arptautinio%eisin!umo %eismo statute ir leidia %eismui sprsti !in#us e% ae&uo et bono, jei alys su tuosutinka.

%eism sprendimai:

%eismai nekuria preedent, ta#iau teism sprendimai padeda suprasti normos turin.

Hvairi taut labiausiai kvali$ikuot vieosios teiss speialist doktrina.

Gaip pa!albin priemon teiss normoms nustatyti. %arptautins teiss mokslas spar#iaivystosi. (/ metais bendras kny! apie tarptautin teis skai#ius buvo JKKK, o (L2 metaisiau!o iki /KKK. 7er metus tarptautins teiss klausimais ileidiama apie KK kny! ir 0KKKstraipsni.'()

3. Tarptautins sankcijos%arptautins sankijos tai nekarinio poveikio priemons, kuriomis siekiama utikrintitarptautin taik ir sau!um bei pa!arb mo!aus teisms. %arptautini sankij teistotarptautins politikos instrumento !alimyb tvirtinta =un!tini %aut M>artijoje. =un!tini%aut, Nuropos Sjun!os bei kit tarptautini or!ani;aij nustatytos sankijos taikomosvalstybms, $i;iniams ir juridiniams asmenims bei kitiems subjektams, kurie savo veiksmais,sprendimais ar vykdoma politika paeidinja mo!aus teises, prisideda prie etnini, teritorini
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146629&docType=128#_ftn1https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146629&docType=128#_ftn1


5/181

ir reli!ini kon$likt, remia terori;m ar kokiu nors kitu b&du lauo svarbiausias tarptautinsbendruomens pripastamas normas bei prinipus.

Sankij, dar vadinam ribojan#iomis priemonmis, tikslas pakeisti

atitinkamos alies -ar jos dalies4 vyriausybs, subjekt ar asmen vykdom politik arsustabdyti konkre#ius veiksmus. %arptautini sankij taikymas !rindiamas ne ekonominiaisinteresais, bet tarptautins teiss, demokratijos bei pa!arbos mo!aus teisms ir pa!rindinmslaisvms prinipais. Sankijos !ali apimti visik arba dalin ekonomini santyki nutraukim,ryi priemoni ir diplomatini santyki apribojim bei kitokio pob&dio priemones. Sankijtaikymas privalo b&ti pa!rstas proporin!umo prinipu ir b&ti tiesio!iai nukreiptas subjektus,atsakin!us u vykdom politik ar konkre#ius veiksmus, kuriuos atsakydama tarptautinbendrija buvo priversta panaudoti sankij instrument.

"ietuvos 8espublikos usienio reikal ministerija -B8O4, !yvendindama"ietuvos 8espublikos ekonomini ir kit tarptautini sankij !yvendinimo statym -Pin.,

JKK3, Ar. 2/1J02L4, koordinuoja tarptautini sankij !yvendinim "ietuvos 8espublikoje irteikia in$ormaij $i;iniams ir juridiniams asmenims tarptautini sankij !yvendinimoklausimais. B8O taip pat teikia in$ormaij apie tarptautini sankij !yvendinim =un!tinms%automs, kitoms tarptautinms or!ani;aijoms ar Nuropos Sjun!os instituijoms, kurinustatytos tarptautins sankijos yra !yvendinamos.

%arptautins sankijos nustatomos tiesio!iai taikomais Nuropos Sjun!osre!lamentais bei "8 Qyriausybs nutarimais, kurie !yvendina kitus NS teiss aktus, =un!tini%aut re;oliuijas bei Nuropos Sau!umo ir 9endradarbiavimo r!ani;aijos sprendimus.

JKK3 m. balandio JJ d. Nkonomini ir kit tarptautini sankij !yvendinimostatyme numatytos tokios tarptautini sankij r&ys:

Nkonomins sankijos ivilins, dvi!ubos paskirties preki, karins ran!os, paslau! irte>nolo!ij importo, eksporto, reeksporto ir tran;ito, skaitant tarpininkavim, apribojimaiRprekybos su subjektais, dl kuri !yvendinamos tarptautins sankijos, apribojimaiR "ietuvos8espublikos $i;ini ir juridini asmen ekonomins veiklos valstybje ar teritorijoje, dl kurios!yvendinamos tarptautins sankijos, apribojimaiR subjekt, dl kuri !yvendinamostarptautins sankijos, ekonomins veiklos "ietuvos 8espublikos teritorijoje apribojimai.

Finansins sankijos subjekt, dl kuri !yvendinamos tarptautins sankijos, teisi valdyti,

naudoti ir disponuoti pini!ais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinmis teismisapribojimaiR mokjim apribojimai subjektams, dl kuri !yvendinamos tarptautinssankijosR kiti $inansins veiklos apribojimai.

7olitins sankijos o$iiali vi;it apribojimaiR kelioni valstyb ar teritorij, dl kurios!yvendinamos tarptautins sankijos, ar per i valstyb arba teritorij apribojimaiRapribojimai atvykti ar keliauti tran;itu per "ietuvos 8espublikos teritorij asmenims, dl kuri!yvendinamos tarptautins sankijosR diplomatini santyki apribojimaiR kitos politinio irdiplomatinio poveikio priemons.

Susisiekimo sankijos transporto -!eleinkeli, keli, vandens, oro4, pato, elektronini ryi

ir -ar4 kitoki ryi ir susisiekimo su subjektais, dl kuri !yvendinamos tarptautinssankijos, apribojimai.


6/181

Qisuomenins sankijos kult&rini, mokslo, vietimo, sporto ir kitoki visuomenini ryi susubjektais, dl kuri !yvendinamos tarptautins sankijos, apribojimai.

Tarptautini sankcij 'g"vendinimo iimt"s

B8O yra atsakin!a u nustatyt iim#i !yvendinim, jei!u tarptautines sankijas nusta#iusitarptautini or!ani;aij sprendimuose ir -arba4 Nuropos Sjun!os teiss aktuose, yranumatomos j !yvendinimo iimtys ->umanitariniais, taikos palaikymo misij apr&pinimotikslais ar kitais ypatin!ais atvejais4.

Subjektai, dl kuri yra !yvendinamos tarptautins sankijos, arba "ietuvos 8espublikos$i;iniai ar juridiniai asmenys -iskyrus $inans stai!as4, siekdami pasinaudoti iimtimis,kreipiasi tarptautini sankij !yvendinimo priei&r vykdan#i instituij.


7/181

%arptautiniame %eisin!umo %eisme na!rinjant byl ikilo klausimas, kuo dert remtis 1sutartimi ar teiss doktrinaT Nsate %arptautinio %eisin!umo %eismo teisjasUa ar!umentuokitesavo pasirinkim.

! udavins Nsate valstybs atsakovs %arptautiniame %eisin!umo %eisme atsakovas. Savo po;iija!rindiate tam tikra, j&s tei!imu, paprotins teiss norma. 7aaikinkite, k reikia nustatyti,siekiant tam tikr norm laikyti paprotine, t.y. kokie kriterijai apsprendia tam tikros normosbuvim paprotins teiss norma.

1. Bendroji tarptautins teiss ir valstybi vidaus teisssantykio bei svokos problema Santykio praktin reikm pasireikia atsakymu klausim: kaip esant sistem norm koli;ijaibus !yvendinama teis ir kam turt b&ti teikiama pirmenyb. Gok poveik sistemos daroviena kitaiT

%am, kad atsakyti iuos klausimus tarptautins teiss moksle susi$ormavo vairios teorijos.+alima iskirti tapusias klasikinmis dvi teiss teorijas: dualistin ir monistin, kuri atstovai irband aikinti tarptautins teiss ir naionalins teiss santykio ir sveikos klausimus. eimas,


8/181

$undamental tarptautins teiss prinip, pa!al kur tarptautin teis yra viresn unaionalin teis.


9/181

H!yvendinimo klausimas yra labai aktualus, nes tarptautins teiss normos turi b&ti!yvendinamos trimis poi&riais( teritorijos subjekt ir laiko at#vilgiais. 7a!rinde tarptautinsteiss normos veikia valstybi teritorijoje. %uomet kyla klausimas, kaip j priversti ten veikti irkoki !ali jai suteikti. %ei!iama, kad tarptautins teiss norm implementaija vykdomas per

tarptautins teiss norm trans$ormaij. Galbant apie tarptautins teiss normtrans$ormaij reikia paymti, kad vienaip trans$ormuojamos paprotins normos, kitaipsutartins normos.

7aprastai valstybs susid&rusios su tarptautiniu papro)iupareikia savo opinio juriskurisrodo, kad valstyb paprot pripasta teisikai reikmin!u. %odl dau!uma valstybitarptautines paprotines normas pripasta savo naionalins teiss dalimi. 7v;. =CQ visuspapro#ius laiko savo naionalins teiss dalimi. %oki nuostat su$ormavo dar (LKK m.Cuk#iausias teismas nurodydamas byloje, kad tarptautin paprotin teis yra =CQ valstybsteiss sistemos dalis. %iesa, kitas sakinys keblokas: jei!u nra naionalinio statymo, jei!u nratarptautins sutarties, taikomas tarptautinis paprotys. @au!uma Nuropos valstybi tiek

visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas, tiek papro#ius laiko sudtine naionalinsteiss dalimi ir atiduoda pirmenyb prie naionalinius statymus.

Giek kitaip sprendiamas tarptautini sutar)i 'g"vendinimo klausimas. Hmanomi du b&dai:

arptautins sutarties nuostatos valstybi vi"uje tampa privalomomis, kai priimamas spe#ialus$statymas. >aprastai tokios pozi#ijos laikosi "ualistins teorijos valstybs. Svoka trans*orma#ija3yra kritikuojama, nes gali b'ti siejama su turinio pakeitimu, ko negali b'ti tarptautinje teisje :E.6ritanija, 8igerija. oks b'"as va"inamas individualia transforma!ija.

9eigu tarptautin sutartis pripa$stama teisikai reikminga :paprastai tai "aroma rati*ikuojant i

sutartis traktuojama, kaip turinti atitinkam teisin- reikm- teiss norma. Eauguma valstybi savokonstitu#ijose nustat, ka" atitinkamos tarptautins sutartys yra na#ionalins teiss "alis arbateisins sistemos "alis. a7iau tarptautins sutartys gali b'ti tiesioginio veikimo ir netiesioginioveikimo. @iku, ka" norint taikyti antrsias sutartis reikia priimti spe#ial akt. >vz. valstybs$sipareigojo sutartyje "l orlaivi nuvarymo bausti tokius asmenis ir $sipareigoja priimti atitinkamnorm valstybs 6. a7iau suteikus tam tikr reikm- tarptautins sutarties normoms ikyla kitaproblema& santykio F $statymas ir tarptautin sutartis, bei santykio $statymas bei tarptautinis paprotys.Eanai iuo atveju suteikiamas prioritetas tarptautinms sutartims, tai pa"ar >ran#'zija, 0raikija,Ispanija, Gusija.

3. Tarptautins sutartys #ietuvos $espublikos teisinjesistemoje

%am, kad atsakyti klausim, koki viet tarptautins sutartys uima "ietuvos 8espublikosteisinje sistemoje, b&tina remtis atitinkamais teiss aktais. Qis pirma nustatant tarptautinisutar#i viet reikia remtis "8 Gonstituija, kurios (0/ str. 0 d. nurodoma: 5%arptautinssutartys, kurias rati$ikavo "ietuvos 8espublikos Seimas yra sudedamoji "8 teisins sistemosdalis6. =ei!u "8 prisim siparei!ojimus tarptautini sutar#i pa!rindu reikia, kad i sutartiseina m&s teisin sistem. Cr reikia daryti skirtum tarp svok teisin sistema ir teisssistemaT teisin sistema susideda i teiss sistemos plius valstybs viduje susiklos#iusiospraktikos. =ei!u itaip suprantame teisins sistemos termin, !alime tei!ti, kad visos %S turi

b&ti !yvendinamos valstybs instituij veikloje: jas turi taikyti teismai ir pan.


10/181

(LL( m. "8 Seimas prim statym dl "8 tarptautini sutar#i, (LLL m.


11/181

-altiniai: "8 GonstituijaR "8 %arptautini sutar#i statymasR Oalolm A. S>a? 5International"a?6, p. (J( (2J4

! te"a. #a$rindiniai tarptautins teiss prin%ipai

1. >agrin"ini tarptautins teiss prin#ip svoka ir sistema

2. >agrin"ini tarptautins teiss prin#ip turinys.

1. %a"rindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema

%eiss teorijoje teiss prinipas 1 tai vadovaujantis teiss pradas, kurio pa!albaatskleidiama teiss esm ir parodomos teiss vystymosi kryptys. Galbant apie naionalinteis, teiss prinipai klasi$ikuojami tris !rupes: tai bendrieji teiss prinipai, akiniai irprinipai, b&din!i atskiriems teiss institutams. 7v;. teistumo, teiss >umani;moR akiniaiteiss prinipai run!tynikumo prinipas proesinis pr., dispo;ityvikumo prinipas b&din!as M%.

%arptautinje teisje taip pat !alima naudoti kai kurias i mint nuostat sistem ir pan.%a#iau mes vedame termin pagrindiniaitarptautins teiss prinipai. Cpskritai, %arptautinsteiss institutui =% paved atsakyti klausim, kokia prasme teiss prinipas naudojamas =%

or!ani;aijos re;oliuijose. Institutas istudijavs =% +eneralins Csambljos re;oliuijas,paymjo, kad teiss prinipas naudojamas vairiomis prasmmis, ta#iau daniausiai terminuprinipas nusakoma:

a" tai auktesnio lygio norma;

a" tai norma i kurios iplaukia konkre7ios elgesio taisykls;

ai norma, kuri labai svarbi rezoliu#ijoms, nes atspin"i rezoliu#ij tikslus;

Gealizuojant prin#ipe nuro"ytus tikslus, reikia nau"oti tiek teisines, tiek politines priemones;

>rin#ip pagalba gali b'ti aikinamos arptautins teiss normos.

%arptautinje teisje nra darb, kurie labiau atskleist pa!rindinio tarptautins teissprinipo svok. @au!iau iam klausimui dmesio skyr rus teiss mokslas tam skirtasvisas tomas. Guo !i isiskiria pa!rindiniai -bendrieji4 tarptautins teiss prinipai. Ianali;avus%arptautins teiss doktrin !alima iskirti iuos j poymius:

(. O&s nuomone, pa!rindiniai %arptautins teiss prinipai visuotinai pripaintos teissnormos. =as pripasta visos pasaulio tautos1 jie tvirtinti =% statuose.

1. >agrin"iniai tarptautins teiss prin#ipai A tai tokios arptautins teiss normos, kuriosreglamentuoja esminius, svarbiausius, aktualiausius arptautins teiss klausimus, to"l "rsiai


12/181

galima teigti, ka" pagrin"iniai arptautins teiss prin#ipai, tai normos, kurios ir su"aro arptautinsteiss pagrin". 9ie yra smegenys, ir"is tarptautinje teisje.

2. Eauguma autori paymi A tai imperatyvins teiss normos. "us !ogens normos. Imperatyvininorm terminas, pirm kart normatyviai buvo $tvirtintas 1


13/181

Nuropos kontinentui. Aet ir dabar, kai yra !arantuojamas teritorijos vientisumo ir siennelie#iamumo prinipas, kuris tvirtintas status &uopo II 7asaulinio karo, yra pasi&lym keistivalstybs sienas.

. %a"rindini tarptautins teiss princip turinys

=!os ir !rasinimo j!a nenaudojimo prinipas

%ik iuolaikins tarptautins teiss pastan!omis !aljo susi$ormuoti j!os ir !rasinimo j!anenaudojimo prinipas. 9andymas riboti j!os panaudojim, udrausti j!os panaudojimirykjo dar YY a. II pusje. %aut Sjun!os statutas ribojo savo valstybi nari teis kar,buvo nurodoma, kad !in#ai turi b&ti sprendiami taikiomis priemonmis. +in#as, kuris !aljosukelti kar pa!al %aut Sjun!os statut, turjo b&ti sprendiamas arbitrae, teisme arba

%aut Sjun!os tarybos sprendimu, ta#iau alims buvo su$ormuota !alimyb, jei!u per trismnesius alis yra nepatenkinta sprendimu, ji !ali panaudoti j!. (LJ/ m. ru!pjio J/ d.7aryiuje buvo pasirayta dau!iaal tarptautin sutartis vadinama Briand &ell'$ a(tu-taiusienio reikal ministr pavards4, prie io akto prisijun! (32 valstybs, kurios pasmerksiek karo pa!alba sprsti karinius !in#us, siparei!ojo atsisakyti savo tarpusavio santykiuosekaro, kaip naionalins politiko priemons. %ai!i jau (LJ/ m. !avusios I 7asaulinio karopamokas ir jausdamos situaijos sudtin!um, valstybs sten!si udrausti kar. (L00 m."ondone pasirayta konvenija dl a!resijos apibrimo. %ai nebuvo populiari konvenija, prie

jos buvo si&loma prisijun!ti ir kitoms valstybms. %a#iau nepaisant tarptautins visuomenspastan! prasideda II 7asaulinis karas. 7re;identas 8u;veltas ikelia naujos tarptautinsor!ani;aijos, kuri b&t atsakin!a u taik ir sau!um b&tinum -(L3 m. =%4. Aiurnber!o ir

%okijo tribunolai su$ormuoja nauj taisykl valstybi vadovai pradj kar turi atsakyti, jiebaudiami laisvs atmimu ir kt. (LK m. siejami jau su altojo karo pradia tarp skirtin!usistem 1 soiali;mo ir kapitali;mo. %enka konstatuoti, kad kartas nuo karto tam tikrojepasaulio dalyje vyksta karai, =% pastan!omis (L2 m. kuriamas speialus komitetas tam, kadb&t su$ormuluotas a!resijos apibrimas. %ai!i (L2 (LK m. laikotarpiu vyksta diskusijos,k !i laikyti a!resija. Ikyla tokios problemos kaip: a!resija siejama su j!os panaudojimu klausimas, kokios j!os panaudojimuT Qieni tei!ia, kad a!resija turi b&ti siejama tik su!inkluotos j!os panaudojimu, o kiti si&l a!resij traktuoti pla#iau, konstatuojant, kad jisietina ir su ekonomins ir kitokios j!os panaudojimu. C!resijos apibrime nu!aljo pirmasispoi&ris. Gita problema ar reikia a!resij skaidyti tiesio!in ir netiesio!inT 7v;., ar!inkluot !auj ruoimas vienos ar kitos valstybs teritorijoje !ali b&ti traktuojamas kaipa!resijaT Gaip nustatyti, kas yra a!resorius, o kas ne. =% statuose nustatyti 0 atvejai, kai j!ospanaudojimas yra teistas: savig"nos atveju, yra Sau!umo %arybos sprendimas, j!anaudojama reali;uojant taut apsisprendimo prinip. Savi!ynos atveju labai svarbu, kaspirmasis panaudojo j!, tas ir bus a!resorius. %ai padaryti labai sunku. +aliausiai (L3 m.!ruodio (3 d. +eneralin Csamblja patvirtino a!resijos apibrim, kur paruo speialuskomitetas. 7ats a!resijos apibrimas buvo sukonstruotas J b&dais. 7irmasis bendrasapibrimas tai valst)s $in(lu't's *$'s panaud'*i"as+ prie (it's valst)ssuverenitet, terit'rin- vientisu", ar p'litin nepri(laus'") ar)a tai paeidiant(itu )/du JT -stata"s.

Svoka valstyb !ali b&ti naudojama ir valstybi !rupei apibrti, nepriklausomai nuo to,ar tai valstyb nar. Gomitetas pasi&l ivardinti veiksmus, kuriuos konstatavus, !alima


14/181


15/181

b&du. %ai!i, jei iki ios sutarties taikus !in# sprendimas buvo tik viena i !alimybi, tai pojos pasiraymo tapo privalomu.

artijoje suteik jam visaapimant >arakter. M>artijos QI

skyriuje vardina, kas priklauso taiki priemoni kate!orijai ir konkreti;uoja j taikymoproed&r.

artijoje, @eklaraijoje ir 9ai!iamajame akte pateikiamas pavy;dinis taiki priemonisraas 1 derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo ir susitarimo proed&ros, arbitraas,

teisminis proesas, kreipimasis tarptautini or!ani;aij instituijas, taip pat bet kokiaproed&ra -re!uliavimo4, dl kurios susitarta dar iki !in#o ikylimo.

(LK m. @eklaraijoje dl tarptautins teiss prinip nurodoma, kad jei alysneisprendia !in#o vienos ir pasirinkt priemoni pa!alba, tai jos privalo sure!uliuoti !in#tarpusavyje susitartomis, taikiomis priemonmis.

Aesikiimo valstybi vidaus reikalus prinipas

Qalstybs suverenitetas yra politin1teisin jos pilnateisio ir ly!iateisio dalyvavimo

tarptautiniuose santykiuose prielaida -taip pat nepriklausomos veiklos politinje pasaulioarenoje4. Suverenitetas sly!oja ir vidinio valstybs re!uliavimo -valdymo4 savarankikum:nuo jai tinkamos politins ir ekonomins situaijos apibrimo ir palaikymo, valdios instituijstei!imo ir $unkionavimo iki visuomeninio !yvenimo reikini valdymo ir teisinio re!uliavimo.


16/181

priimtoje deklaraijoje dl intervenijos ir kiimosi kit valstybi vidaus reikalus draudimo irkituose sprendimuose. %aip pat tvirtintas ir (L m. Sau!umo ir 9endradarbiavimoSuvaiavimo 9ai!iamajame akte Nuropoje -prinip deklaraijoje4.

Aesikiimo prinipo esms elementai:

(. neor!ani;uoti, neskatinti, ne$inansuoti teroristini, !inkluot veiksm, nukreiptprievarta ksintis kitos valstybs santvark. Aetarpininkauti ir nesikiti kov kitojevalstybje.

J. susilaikyti nuo bendradarbiavimo, palaikymo, tiek tiesio!inio, tiek netiesio!inio, nuo betkoki veiksm nukreipt prie kit valstyb.

0. susilaikyti nuo dalyvavimo politinse ar etnini !rupi or!ani;aijose, apmokym,$inansavimo, ap!inklavimo savo teritorijoje ar kit valstybi teritorijose, kai siekiama

spro!dinti, sukelti netvark ar nerim kitoje valstybje.

Aelaikoma sikiimu: kontrol, patikrinimas, inspekija, numatyta tarptautiniu susitarimu,nusi!inklavimo klausimais, >emini !inkl draudimo ir branduolini bandym draudimolaikymosi kontrols klausimais -(LL0 m. ir (LL2 m. susitarimai4. Qis!i abu susitarimai numatokontrols ribas (LL2 m. susitarime pabriama pa!arba kitos valstybs1nars suverenitetuibei kuo maesnis intervenijos pob&dis.

=% is prinipas iple#iamas ir mo!aus teisi aspektu. Qalstybi bendradarbiavimas,iple#iant ir !ilinant santyki s$eras, susiaurina ir apriboja 5valstybs vidaus reikal s$er. Qis

dau!iau klausim priklauso tarptautiniam re!uliavimui. Qis!i tai nesly!oja intervenijosteistumo.

=% %arptautinis %eisin!umo %eismas (L3L m. balandio L d. sprendime nurod: 5%eismas !aliperi&rti politins j!os atsiradim, kuri ank#iau atliko piktybinius paeidimus ir kuri ne!alirasti vietos tarptautinje teisje, kokie beb&t tarptautini santyki or!ani;aijos tr&kumai.

=% %arptautins teiss komisija prim svarbius intervenijos aktus, draudian#iusor!ani;uoti, vykdyti, sakyti sikiim ir numatan#ius u tai baudiamj atsakomyb. Qis!i (L// m. %arptautinio 9audiamojo teismo statut sikiimo nusikaltimas netrauktas irnepatenka teismo jurisdikij. Cpsiribojama nuostatomis preambulje: 5Aeleidiama bet

kokiai valstybei kitis !inkluot kon$likt, priklausant kitos valstybs vidaus reikal s$erai.

(L2 m. +eneralins Csambljos re;oliuijoje buvo pasmerktas ne tik !inkluotas, bet irekonominis ir kitokio pob&dio kiimasis.

Qalstybi bendradarbiavimo prinipas

Htvirtintas =% M>artijoje kaip vienas esmini iuolaikins tarptautins teiss prinip:5vienas i =% tiksl yra tarptautinis bendradarbiavimas, sprendiant tarptautines problemas-ekonominio, soialinio, kult&rinio, >umanitarinio pob&dio4. =% +eneralin Csamblja !aliotaperi&rti bendrus bendradarbiavimo prinipus tam, kad b&t palaikoma tarptautin taika ir

sau!umas, bei teikti atitinkamas rekomendaijas. %aip pat ji turi or!ani;uoti tyrim ir teiktirekomendaijas politinio, soialinio, ekonominio, kult&rinio bendradarbiavimo s$erose, be to, ir


17/181

vietimo, sveikatos apsau!os, mo!aus teisi ir laisvi, tarptautins teiss ir jos kodi$ikavimopro!resyvaus vystymo ir skatinimo srityse.

Qis!i svarbiausiais bendradarbiavimo tikslas 1 palaikyti tarptautin taik ir sau!um.

(LK m. @eklaraijoje bendradarbiavimas vardijamas taip: 5Qalstybs privalobendradarbiauti nepriklausomai nuo jas skirian#i skirtin! politini, ekonomini ir soialinisistem, tam, kad b&t palaikomas pro!resas, bendrai taut !erovei ir bendradarbiavimui bediskriminaijos ir panai skirtum. Dia apibriamos io prinipo taikymo teisins ribos.@eklaraija parei!oja laikytis visuotins pa!arbos ir mo!aus teisi. Qalstybs taip pat turibendradarbiauti mokslo ir te>nikos srityse, siekti pro!reso kult&rinje ir vietimo s$erose.%arptautinis bendradarbiavimas apima ekonominio au!imo palaikym besivystan#iose alyse.


18/181

ar teritorin vientisum, o ypa# valdi, atstovaujan#i vis taut, teritorij, nepaisant rass,tikjimo ir odos spalvos.

(LL0 m. Qienos kon$erenijoje dl mo!aus teisi buvo priimtas svarbios $ormuluots, i

vienos puss atspindin#ios taut apsisprendimo laisvs reali;avim, paisant pa!rindinimo!aus teisi, o i kitos puss siekimas nubrti ribas destabili;uojan#iam e$ektui,susijusiam su etninmis ir naionalinmis problemomis. %ai!i taut apsisprendimo prinipasturi b&ti !yvendinamas nepaeidiant kit tarptautins teiss prinip. [pa# akentuojamasmo!aus teisi paisymas. %eisti b&dai:

(. tautos !ali savo noru palaipsniui atsisakyti savo naionalini ir etnini bruo,asimiliuodamosi su kitomis etninmis visuomenmis, arba vystymosi proese sukurti koknauj darin.

J. pasaulyje e!;istuoja skirtin!os naionalins1kult&rins autonomijos $ormos, leidian#ios

isau!oti etnin savitum, sprsti vystymosi, reli!ijos, kult&ros, kalbos, isilavinimo klausimus.@au!eliu atvej autonomija !yja naionalin1teritorin valstybi pob&d ir paisant mo!austeisi bei naionalini maum interes leidia sprsti j vystymosi klausimus.

0. didels $ederali;mo !alimybs. Federaijos rmuose, kaip rodo pasaulin patirtis,pavyksta isprsti naionalinius klausimus, jei yra laikomasi demokratijos ir statymovirenybs prinip.

Qalstybi suverenios ly!ybs prinipas

Qalstybs dalyvauja tarpusavio santykiuose bei tarptautiniame bendradarbiavime, turdamossuverenitet kaip politin1teisin savyb, kuri parodo kiekvienos valstybs virenyb jos vidujeir jos savarankikum bei nepriklausomum ioriniuose santykiuose. Qalstybi turimas tiekvienas, tiek kitas suverenitetas, j dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime kaipvienodos kate!orijos tarptautins teiss subjektai, dsnin!ai suly!ina jas teisinje padtyje,sudaro objektyv pa!rind ly!iateisikumui. Gad b&t ly!iateiss, valstybs turi b&tisuvereniosR kad ilikt suverenios, jos turi b&ti ly!iateiss.


19/181

7a!al deklaraij, suverenios ly!ybs konepija apjun!ia iuos elementus:

(. Qisos valstybs teisikai ly!ios arba kaip tiksliau isireikta Qalstybi ekonomini teisi irparei! >artijoje, priimtoje =% (L3 m. teisikai ly!iateissR

J. Giekviena valstyb naudojasi teismis, b&din!omis visikam suverenitetuiR

0. kiekviena valstyb privalo !erbti kit valstybi teisi subjektikumR

3. teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb nelie#iamaR

. kiekviena valstyb turi teis laisvai rinktis ir vystyti savo politin, soialin, ekonomin irkult&rin sistemR

2. kiekviena valstyb privalo pilnai ir sinin!ai vykdyti tarptautinius siparei!ojimus ir

!yventi pasaulyje su kitomis valstybmis.

9ai!iamasis (L m. aktas valstybi suverenios ly!ybs prinip sieja su valstybisiparei!ojimu !erbti 6visas teises, b&din!as j suverenitetui ir jo apimamas, kuriomspriskiriamos tiek @eklaraijoje ivardinti elementai, tiek ir eil kit, toki kaip kiekvienosvalstybs teis b&ti laisvai ir politikai nepriklausomai, teis kurti savus statymus iradministraines taisykles, teis nusistatyti ir !yvendinti santykius su kitomis valstybmis,suderinant juos su tarptautine teise. 9ai!iamasis aktas prie toki teisi dar priskiria teispriklausyti tarptautinms or!ani;aijoms, teis pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti dvialiuosear dau!iaaliuose susitarimuose, teis b&ti neutralia valstybe.

7a!al @eklaraij bei 9ai!iamj akt kiekviena valstyb turi vienodas teises utikrinti savosau!um, nepaeidiant kit valstybi sau!umo. Qalstybi suverenitetas ir suverenios ly!ybsprinipas utikrina valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikijos.

%arptautinje teisje nee!;istuoja ir ne!ali e!;istuoti s$eros, kurios b&t ribojamas valstybisuverenios ly!ybs prinipo veikimas. %arptautinis %eisin!umo %eismas nusprend, kad ily!yb taip pat reikia vienod laisv visose srityse, kuri nere!uliuoja tarptautin teis.


20/181

Qalstybi suvereni ly!yb, j ly!iateisikumas tarptautins teiss ribose nereikia j $aktinsly!ybs, nereikia j vienodo politinio, ekonominio ir kitokio vaidmens ir svarbos tarptautinjeteisje.

Sinin!o siparei!ojim pa!al tarptautin teis vykdymo prinipas

Qienu i pa!rindini prinip iuolaikinje tarptautinje teisje laikomas sinin!osiparei!ojim pa!al tarptautin teis vykdymo prinipas. 7rie prinip buvo laikymositarptautini sutar#i prinipas -pacta sunt servanda4, kurio atsiradimas ir vystymasis !laudiaisusijs su romn teise, o vliau su tarpvalstybini santyki ir tarptautins teiss atsiradimubei vystymusi.

Sinin!o siparei!ojim pa!al tarptautin teis vykdymo prinipas turi il! istorij. 7irmjtarptautini sutar#i sudarymas sly!ojo b&tinyb jas vykdyti, kadan!i siparei!ojimpaeidimas privest prie tarpvalstybini santyki nestabilumo. =au senovje valstybs

pripaino b&tinyb laikytis sutart siparei!ojim, kad sutvarkyt ir numatyt tarpvalstybiniussantykius.

Istorikai valstybs rmsi bendru suinteresuotumu dl sudaryt sutar#i. atsiradustarptautinei teisei, is prinipas buvo pripaintas kaip teisinis siparei!ojimas visomsvalstybms.

YY a. is prinipas !avo nauj juridin reikm jis iplt savo veikim ir kit tarptautininorm atvil!iu. =% nars valstybs kupinos ryto sukurti sly!as, prie kuri !ali veiktisinin!umas ir pa!arba siparei!ojimams, kurie sukuriami pa!al sutartis ir kitus tarptautins

teiss altinius.


21/181

Qalstybi sien nelie#iamumo prinipas

(L m. 9ai!iamajame akte buvo su$ormuluotas prinipas, pa!al kur valstybs pripastaviena kitos bei kit Nuropos valstybi sien nelie#iamyb, todl jos susilaikys nuo bet kokio

ksinimosi tas sienas. Nsam sien pripainimas reikia atsisakym nuo bet koki teritorinipreten;ij.

7a!al *elsinkio 9ai!iamojo akto kontekst sien nelie#iamumo prinipas reikia Nuroposvalstybi, o taip pat =CQ ir Ganados atsisakym nuo politinio ksinimosi valstybi sienas, t.y.nuo vienpusi veiksm ar reikalavim, nukreipt pakeisti teisin tvirtinim ar $aktin sienpadt. %ai teritorini preten;ij atsisakymas. %odl valstybs susilaikys nuo bet kokireikalavim ar veiksm, nukreipt u!robti ar u;urpuoti dal ar vis valstybs teritorij. %uopa#iu Nuropos valstybs, taip pat =CQ ir Ganada pripaino e!;istuojan#ias sienas Nuropoje.

%ai nereikia, kad valstybi sien nelie#iamumo prinipas buvo tvirtintas visoje

tarptautinje teisje. Qykstantys ar&s teritoriniai !in#ai C;ijos, C$rikos ir 7iet Cmerikoskontinentuose neleidia artimiausioje ateityje tiktis apie io prinipo pripainim visojetarptautinje teisje.


22/181

Qalstybi teritorinio vientisumo konepija besivystan#i valstybi buvo perkelta periodpo II 7asaulinio karo, tai buvo atsakas kolonijini valstybi pastan!as sukliudyti naionaliniisivadavim judjimams kolonijose ir m!inimams suskaidyti j teritorijas. %ai buvo ireikta9andun!ijos deklaraijoje (L m. dl paramos pasauliui ir bendradarbiavimo. @eklaraijoje

tarp valstybi bendradarbiavimo prinip nurodoma b&tinyb 5susilaikyti nuo a!resijos akt arj!os panaudojimo prie teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb bet kurios valstybsatvil!iu.

(L2K m. =% +eneralins Csambljos priimtoje deklaraijoje dl nepriklausomybssuteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms ypatin!ai pabriama, kad 5visos tautos turineatimam teis \]^ jos teritorin vientisum, o visi bandymai dalinai ar visikai paeistinaionalin vienyb ir teritorin vientisum yra nesuderinami su =% M>artijos tikslais irprinipais6.

(LK m. @eklaraijoje nurodoma, kad kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm,

nukreipt visik ar dalin bet kokios kitos valstybs naionalins vienybs ar teritoriniovientisumo paeidim.

7askutiniu metu daniausiai naudojama kompleksin $ormuluot valstybs teritorijosvientisumo ir nelie#iamumo prinipas.

7a!arbos mo!aus teisms ir pa!rindinms laisvms prinipas

artijoje. %aip buvo pripaintas nenutr&kstamas ryys tarp tarptautins taikos ir sau!umo

palaikymo bei isau!ojimo ir pa!rindini mo!aus teisi ir laisvi laikymosi. =% M>artijanumato teisikai privalom bendrj situaij dl b&tinybs !yvendinti tarptautinbendradarbiavim, skatinant ir vystant pa!arb mo!aus teisms ir pa!rindinms laisvms.M>artijoje numatyta eil prinip, kurie re!uliuoja mo!aus teisi laikymsi: mo!ausasmenybs orumo ir vertybi svarbi reikm, tautos ly!iateisikumas, vyr ir moterly!iateisikumas, diskriminaijos dl rass, lyties, kalbos ir reli!ijos draudimas.

Qliau buvo priimta dau!yb dokument dl mo!aus teisi. (L3/ m. Qisuotinje mo!austeisi deklaraijoje, (L22 m. %arptautiniame pakte dl ekonomini, soialini ir kult&rini teisibei %arptautiniame pakte dl pilietini ir politini teisi ivardijamos pa!rindins mo!austeiss ir laisvs, kurias valstybs siparei!ojo suteikti visiems asmenims, esantiems j

jurisdikijoje, priimdami statymus ar kitomis priemonmis. %uo pa#iu metu leidiama !alimybstatymu pa!rstiems ribojimams, pv;., dl valstybs sau!umo, visuomenins tvarkos,!yventoj sveikatos ir interes ar kit asmen teisi ir laisvi.


23/181

Pmo!aus teiss ir pa!rindins laisvs turi b&ti palaikomos visose valstybse ir veiktivisiems valstybi jurisdikijoje esantiems asmenims, be jokios diskriminaijos, o tarptautinteis nustato iuose santykiuose minimalius standartus.

=ei anks#iau il! laik praktinis mo!aus teisi !yvendinimas buvo laikomas valstybividaus teiss kompetenija, tai primus =% M>artij bei (L m. 9ai!iamj akt, jis tapovisos tarptautins bendruomens susir&pinimo objektu. %ai patvirtino pasaulin kon$erenijadl mo!aus teisi (LL0 m.

Gai kurios valstybs tsia m!inimus panaudoti suvereniteto ir nesikiimo vidaus reikalusprinipus arba soialines1ekonomines, reli!ines ar naionalines ypatybes tam, kad pateisintmo!aus teisi paeidimus.

Udaviniai

( 3davins

(LLL met pradioje =u!oslavijos Federains 8espublikos re!uliarij paj! kariai pradjoGosovo alban etnin valym. 9uvo udomi itisi kaimai, iviliai mons laidojami masinsekapavietse. =CQ Qyriausyb kartu su AC% valstybi1nari vyriausybmis, !avusi ne!in#ijamrodym dl !enoido vykdymo pareikalavo nutraukti nusikalstamus veiksmus, ta#iau tai buvoatsakyta, jo! tai =F8 vidaus reikalai. =CQ ir AC% valstybs, matydamos, kad nusikalstamiveiksmai nesiliauja ir net!i ple#iasi, nutar dalyvauti veiksmuose, kuri metu buvo naudojama

j!a prie =u!oslavijos Federain 8espublik, bombarduojami kariniai objektai =u!oslavijoje.

9ombardavimo metu buvo taikomasi ir kitokius strate!inius objektus.

9ombardavim metu uvo nemaai =F8 kari, taip pat kelios deimtys ivili !yventoj.Ctakose su!riauta keletas !yvenamj nam. Pala padaryta kai kurioms mokykloms,li!oninms, radijo ir televi;ijos stotims, ventykloms. @alis tilt, keli ir !eleinkeli buvosunaikinta. Ctakos prie na$tos perdirbimo ir >emijos pramons mones sukl rimtus aplinkospoky#ius =u!oslavijos miestuose ir kaimuose. +inkl, kuriuose yra urano, panaudojimas !aljosukelti sunkias pasekmes mo!aus !yvybei. =F8 atstov tei!imu, auk#iau paminti veiksmaiyra ty#ia sukuriantys sly!as, kurios takoja visik ar dalin $i;in etnins !rups naikinim. 9eto, anot =F8 atstov, =CQ remia teroristines !rupes ir separatistinius judjimus =u!oslavijosteritorijoje -6Gosovo ilaisvinimo armija4 tuo paeisdama siparei!ojim nesikiti kitosvalstybs vidaus reikalus.

=F8 atstovai, remdamiesi tarptautins teiss prinipais, (L3L m. Penevos Gonvenijosnuostatomis ir (L m. 7apildomais 7rotokolais dl ivili !yventoj ir ivilini objektapsau!os karo metu, (L22 m. %arptautiniu 7ilietini ir politini teisi paktu, Gonvenija dlkelio ukirtimo !enoido nusikaltimui ir baudimui u j, =un!tini %aut M>artijos 0 straipsnio (dalimi pateik iekin prie =CQ ir AC% nares %arptautin %eisin!umo %eism.

"aikoma, kad tiek =F8, tiek =CQ ir AC% valstybs pripasta privalomj %%% jurisdikij.

Bduotis (.

=&s esate =u!oslavijos Federains 8espublikos atstovas.
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146646.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146646.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146646.html


24/181

=&s uduotis pateikti ar!umentus, jo! =CQ ir AC% valstybs paeid savo tarptautiniussiparei!ojimus ir privalo atly!inti =u!oslavijai al.

Bduotis J.

=&s esate =CQ ir AC% valstybi atstovas.

=&s uduotis pateikti ar!umentus, jo! =CQ ir AC% valstybs nepaeid savo tarptautinisiparei!ojim ir neprivalo atly!inti =u!oslavijai al.

Reikalingi dokumentai(

(.(LK met =% +C deklaraija dl tarptautins teiss prinipR

J. (L3L m. Penevos Gonvenijos ir (L m. 7apildomi 7rotokolai dl ivili !yventoj ir iviliniobjekt apsau!os karo metu,

0. (L22 m. %arptautinis 7ilietini ir politini teisi paktas

3. Gonvenija dl kelio ukirtimo !enoido nusikaltimui ir baudimui u j

=un!tini %aut statai

2 3davins

=un!tini %aut +eneralin Csamblja kreipsi %arptautin teisin!umo teism praydamapateikti konsultain ivad iuo klausimu:

6Cr =% statuose nustatytas =% Sau!umo %arybos sudarymo modelis neprietarauja valstybisuverenios ly!ybs prinipuiT

=&s esate tarptautins teiss speialistas, turintis pateikti %eismui rodymus, kad =% statuosenustatytas =% Sau!umo %arybos sudarymo modelis prietarauja arba neprietarauja valstybi

suverenios ly!ybs prinipui.

Reikalingi dokumentai:

(.=un!tini %aut stataiR

J. (LK met =% +C deklaraija dl tarptautins teiss prinip.

! 3davins
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146646.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146646.html


25/181

(LL/ m. ru!sjo mnes teroristin or!ani;aija _Clas, sik&rusi Garib valstybs teritorijoje,vykd teroristin akt Aabos valstybs teritorijoje, kurio aukomis ir nukentjusiais tapo kelit&kstan#iai moni. Garib ir Aabos valstybs buvo =un!tini taut r!ani;aijos narmis.Aabos ir kit =% nari reikalavimu Garib valstybei iduoti asmenis, kaltus dl tarptautinio

pob&dio nusikaltimo padarymo, Garib valstyb atsisak vykdyti, motyvuodama tuo, kad tarpjos ir reikalaujan#i valstybi nra sudaryta ekstradiijos sutartis.

Aabos valstyb pateik ultimatum Garib vyriausybei, kad iki (LL/ m. spalio ( dienosneidavus terorist !rupuots lyderi, jos imsis karini veiksm prie Garib valstybjeesan#ius teroristus. Aabos vyriausyb taip pat isiuntinjo praneimus, ra!inan#ius "undovalstyb pateikti vis in$ormaij apie jos teritorijoje veikian#iuose bankuose srae nurodytasmen, tariam bendradarbiaujan#iais su teroristais, laikomas sskaitas ir kitus duomenis.Aepateikus tokios in$ormaijos, "umdo valstyb bus laikoma remianti teroristus ir Aabosvalstyb pasilieka sau teis taikyti sankijas.

Aurodytais terminais n viena valstyb nevykd Aabos ra!inim. JKKJ m. spalio ( dien Aabapradjo Garib teritorijos bombardavim. Auo spalio ( dienos, n vienas "undo valstybsteisininkas ar bankininkas, raytas nepa!eidaujam asmen sra, nebuvo leidiamas Aabos teritorij, kol nepasiraydavo siparei!ojimo bendradarbiauti su Aabos teissau!osparei!&nais. "undo valstyb nra =% or!ani;aijos nar.

Glausimai:

(. Cr turi teis valstybs !inkluotos j!os panaudojimui prie kit valstybT =ei taip, kokiostokios j!os panaudojimo sly!osT

J. Cr valstybi, priklausan#i tarptautinei or!ani;aijai, !in#ai turi b&ti pirmiausiasprendiami tarptautins or!ani;aijos instituijoseT

0. Cr Aabos valstyb turi teis pateikti nurodytus ra!inimus Garib ir "undo valstybmsT Crturi teis taikyti nurodytas sankijas i valstybi atvil!iuT =ei ne, kokius tarptautins teissprinipus paeidia ioje situaijoje AabaT =ei taip, kokiais tarptautins teiss prinipaisremiantis Aaba !ali vykdyti nurodytus veiksmusT

3. Gokiais tarptautins teiss prinipais remiantis Garib ir "undo valstyb !ali !inti savointeresus Aabos valstybs atvil!iuT

4 te"a. 5iu'lai(ins tarptautins teiss su)*e(tai ir valst)i0pripaini"as

1. arptautins teiss subjekto svoka.

2. arptautins teiss subjekt ben"ra #5arakteristika :valstybs, tarptautins organiza#ijos ir kt.

!. alstybi pripainimas.

1. Tarptautins teiss subjekto svoka


26/181

%arptautins teiss subjekto svoka yra visuotinai priimtina teiss teorijoje. %eiss subjektokate!orija siejama su tam tikrais subjekto poymiais. %ai!i subjektikumas siejamas su: a4subjekto teisnumu ir b4 veiksnumu. %.y. teisssubjektas asmuo, turintis ar potenialiai!alintis turti atitinkamas teiss norm dele!uotas teises ir parei!as. /eiksnumas subjekto

savyb, kada subjektas savo veiksmais !ali reali;uoti teises ir parei!as bei savo veiksmaisap!inti teises. Aeretai autoriai sieja subjektikum su subjekto !aljimu dalyvauti teisiniuosesantykiuose. 8us pro$esor, teiss teorijos speialist tei!ia, kad teiss subjektas a4 asmuodalyvaujantis teisiniuose santykiuose b4 asmuo, !als dalyvauti teisminiuose santykiuose. O&snuomone, teisinis subjektas ir teisinio santykio subjektas yra skirtin!os kate!orijos.Teisssubjektas apibendrinan#io pob&dio kate!orija, nusakanti, kad tam tikros r&ies asmenys yrateiss subjektai. 7v;. tei!dami, kad tarptautins teiss subjektai yra valstybs, mes nusakometam tikr r& subjekt, tuo tarpu teisinio santykio subjektas visada turi b&ti personi$ikuotas,sukonkretintas, patikslintas -pv;., valstyb 94.

%arptautins teiss subjekto klausim detaliai ina!rinjo %arptautinis %eisin!umo %eismas

byloje dl alos patirtos =% tarnyboje. +alima daryti ivad, kad %arptautinis %eisin!umo%eismas pasisak, kad b&ti %arptautins teiss subjektu reikia:

a4 !ebjim turti tarptautines teises ir parei!as.

b4 !ebjim !inti savo teises ir parei!as, pateikiant tarptautinius iekinius.

Svarbus momentas teiss subjektai bet kokioje teisinje sistemoje nra vienodi savo teisipri!imtimi ir apimtimi. +alima tei!ti, kad tarptautins teiss subjekt ratas pastoviai pltsi irtai atitiko tarptautins bendrijos poreikius. =ei!u klasikinje tarptautinje teisje tik valstybs

buvo laikomos tarptautins teiss subjektais, tai iuolaikinje tarptautinje teisje atsirandakur kas dau!iau tarptautins teiss subjekt.

7ilnateisiais tarptautins teiss subjektais yra:

tarptautins organiza#ijos;

tautos siekian7ios nepriklausomybs;

laisvieji miestai;

*iziniai asmenys :i "alies.

7ripastant vien ar kita subjekt tarptautins teiss subjektu reikia vadovautis iaispoymiais:

gebjimas turti tarptautines teises ir pareigas;

gebjimas apginti tarptautines teises ir pareigas;

Q. Qadapalas: 5tarptautinis subjektikumas, jo ribos turi b&ti siejamos su subjektosu!ebjimu atlikti teisinius veiksmus6. %arptautinje teisje tai pasireikia:

1. subjektas gali atlikti bet kokius teisinius veiksmus;


27/181

2. gali palaikyti, bet kokius konsulinius santykius;

!. gali kurti tarptautins teiss normas bei su"aryti tarptautines sutartis;

%. turi pro#esin$ teisnum tarptautiniuose teismuose;

(. nau"ojasi privilegijomis ir imunitetais;

). atsako u jo pa"aryt al ar tarptautins teiss paei"im.

=ei!u mes iuos poymius taikysime tarptautins teiss subjektams, taipastebsime, kad ne visi !ali reali;uoti iuos poymius. @idiausia problema kyla su $i;iniaisasmenimis, nors kai kuriose srityse jie !ali reiktis kaip tarptautins teiss subjektai.%arptautins teiss subjekt sraas nra !alutinis: monopolijos, nevyriausybinsor!ani;aijos, t.t. %arptautin teis yra dinamika, pastoviai besivystanti.

. &alstybs kaip tarptautins teiss subjektai

Cn!l pro$esorius =.9ro?nlie: 5Qalstybs yra pa!rindiniai tarptautins teiss subjektai, nespasaulis or!ani;uotas valstybi e!;istenijos pa!rindu. Qisi poky#iai pasaulyje !alimi tikvalstybi po;ityvi ar ne!atyvi veiksm dka.6 =ei!u anali;uotume tarptautini subjektpoymius per teisnum ir veiksnum, tai visus reikalavimo poymius pilnai atitinka tikvalstybs.

/alst"bi kaip tarptautins teiss subjekt po#"miai(

Ausakyti valstybi poymius buvo pabandyta (L00 m. Oontevideokonvenijoje 5@l valstybi teisi ir parei!6, pasirayta =CQ ir kit "otyn Cmerikos ali. Dianurodoma, kad valstyb kaip tarptautins teiss subjektas privalo turti:

nuolatinius gyventojus;

teritorij;

vyriausyb-;

galjim umegzti santykius su kitomis valstybmis.

%arptautins teiss doktrinoje minimi ir kiti poymiai: valstybs $unkij turjimas,pasiruoimas laikytis tarptautins teiss, ivili;aijos bei demokratijos ly!is ir kt. %a#iaupa!rindiniai poymiai numatyti konvenijoje.

0uolatiniai g"ventojai.Qalstybs poymis stabili bendruomen, vadinama valstybs pilie#iais.9&tent pilietyb ir sieja bendruomens nar su valstybe, ryys yra pastovus, abipusis, i joiplaukia atitinkamos teiss ir parei!os.

Teritorija materialus valstybs e!;istavimo poymis. %ai ems rutulio dalis, susidedanti isausumos, vandens, oro, ems !elmi teritorijos, kuri apibrta tam tikromis ribomis-valstybs siena4.


28/181

/"riaus"b.


29/181

9&tent tautos suverenitetas leidia tautai kaip subjektui siekti nepriklausomybs irsavarankikumo. 9&tent tautos suverenitetas leidia tautai reikalauti, kad b&t !erbiami jospapro#iai, reli!ija, kalba. 9e abejons tautos suverenitetas suteikia teis !amtinius ir kt.iteklius teritorijoje, kurioje !yvena tauta. %arptautinje teisje tik ta tauta, kuri siekia

nepriklausomybs, tik ta tauta, kuri turi j atstovaujan#ias instituijas, pripastamatarptautins teiss subjektu. 9&tent tokia tauta !ali palaikyti tarptautinius teisinius santykius,konsulinius ryius, pasirao sutartis. %autins maumos nra laikomos tarptautins teisssubjektais.

3aisvieji miestai 2anomalinis reikinys. Oiestai ne!ali b&ti tarptautins teiss subjektais, norsistorikai ikyla abejons dl tam tikr miest priklausomybs vienai ar kitai valstybei. =statusas danai apibriamas tarptautine sutartimi, kas ir daro miestus tarptautins teisssubjektu. 7v;., %riestas, +danskas.

4i1iniai asmen"s.Qisikai aiku, kad $i;ini asmen subjektikumaslabai ribotas. =is reikiasi tikspeialiose srityse:

mogaus teisi apsauga;

tarptautin teisin atsakomyb& u tarptautins teiss nusikaltim pa"arym atsako *iziniai asmenys.

[ra ypatin!a kate!orija asmen, kurie !ali naudotis diplomatinmis ir imunitetinmis teismis.

3. &alstybi pripainimas

Qalstybi skai#ius pasaulyje nuolat kinta, dl to !alima susidurti su paradoksu, nes niekadaneinome j tikslaus skai#iaus. %a#iau, atsiradus naujai valstybei -o ji !ali atsirasti susijun!usar isiskaidius4 visada kyla valstybs pripainimo klausimas./alst"bs pripa#inimas 5 politinisteisinis aktas, kuriuo e!;istuojanti suvereni valstyb ireikia naujos valstybs atvil!iu savopolitin ir teisin nuostat dl jos e!;istavimo $akto, o taip pat nusako b&sim, tarp j teisinisantyki pob&d. 7riklausomai nuo i santyki apimties skiriamos 0 valstybi pripainimor&ys:

1. >ripainimas de jure ' pilnas pripainimas, po kurio seka "iplomatini santyki umezgimas.

2. >ripainimas de fa!to (pusiau pripainimas& pasiraomos kelios sutartys, gal umezgami konsuliniaisantykiai.

!. )d *o! (tik tam atvejui, pvz., pasiraant tam tikr prekybin- sutart$.

7ripainimo institutas tarptautinje teisje yra paprotinis institutas, nra jokio akto, sutarties,re!lamentuojan#ios iuos klausimus. @r. =.


30/181

J. !yventoj pla#iai remiamos valdios $unkionavimasR

0. valstybs !ebjimas kontroliuoti savo alies teritorijR

3. valstybs !ebjimas vykdyti tarptautinius siparei!ojimusR

Qalstybs suverenas !ali b&ti pripaintas pa!al adresatus: valstybi vyriausybi pripainimas.umanitarins teiss normos4

Pinomos konstituin ir deklaratyvin valstybi pripainimo teorijos. 7irmoji skelbia, jo! tikpripainta valstyb tampa tarptautins teiss subjektu, o pa!al deklaratyvin teorij,pripainimas tik deklaraija, o subjektu valstyb daro jos suverenitetas ir poymiai.

'ontroliniai klausimai

(. Cpibrkite tarptautins teiss subjekto ir tarptautini teisini santyki subjekto svokas.

J. Gokias ivadas dl tarptautins teiss subjekto padar %arptautinis %eisin!umo %eismasT

0. Ivardinkite !alimus tarptautins teiss subjektus.

3. Cpib&dinkite valstyb, kaip pa!rindin tarptautins teiss subjekt.

. Gokios tarptautini or!ani;aij, kaip tarptautins teiss subjekt ypatybsT

2. 7ateikite valstybi pripainimo svok.

. Gokie yra valstybi pripainimo kriterijaiT

/. Savarankikai istudijuokite klausim apie valstybi teisi permim -Q.Qadapalas%arptautin teis. 7sl. J31J2J4.

L. 7ateikite valstybi teisi permimo svok.

(K. Gaip perimamos tarptautins sutartysT

((. Gaip perimama nuosavyb, ar>yvai ir skolosT

Udaviniai

1 3davins=un!tini %aut +eneralin Csamblja kreipsi %arptautin teisin!umo teism praydamapateikti konsultain ivad iuo klausimu: 5Cr $i;inis asmuo yra tarptautins vieosios teisssubjektasT


31/181

=&s esate tarptautins teiss speialistas, turintis pateikti %eismui rodymus, kad $i;inis asmuoyra arba nra tarptautins vieosios teiss subjektas.

6 te"a. Tarptautins 'r$ani7a%i*'s ir tarptautin teis

(. %arptautini or!ani;aij svoka, bruoai, teisin pri!imtis.

J. %arptautini or!ani;aij $unkijos ir r&ys.

!. Jun$tini0 Taut0 'r$ani7a%i*a.

4. Eur'p's Tar)a (aip re$i'nin tarptautin 'r$ani7a%i*a.

1. Tarptautins or"ani(acijos svoka) bruoai ir teisinpri"imtis

%arptautins or!ani;aijos, kaip mes suprantame jas iuo metu, pradjo kurtis tik YIY a.pabai!oje, kai spartjantis tarptautinis bendradarbiavimas vairiose !yvenimo srityse mveikti ir politinius klausimus. %arptautini or!ani;aij istorija prasidjo nuo speiali;uottarptautini or!ani;aij: pv;., Mentrin laivybos 8einu komisija, (/2 m. @unojaus komisijalaivybai upe re!uliuoti ir kontroliuoti. (/2 m. kurta %arptautin elektros ryio sjun!aR vliau1 7asaulin pato sjun!a. %a#iau tarptautini or!ani;aij tyrintojai mini, kad tam tikr

tarptautini or!ani;aij uuoma;! !alima iekoti jau nuo antikos laik tai karins politins miest ir valstybi sjun!os -pv;., Ctn, Spartos sima>ijos, @el$ am$iktionija4,tarptautins prekybos sjun!os -pv;., *an;a4. %a#iau tikruoju tarptautini or!ani;aijpradininku yra laikoma (/( m. po Aapoleono sutriukinimo kurta 5


32/181

(4 Ae visos didiosios valstybs buvo or!ani;aijos narmis. =CQ ja taip ir netapo dli;oliaionistins politikos, Qokietija ir =aponija ijo pa#ios at!imstant totalitari;mui, SS8S imesta u a!resij prie Suomij. %aut Sjun!a nesu!ebjo ukirsti kelio II 7asauliniamkarui.

J4 or!ani;aijos pa!rindini instituij sprendimai priimami vienbalsiai, tai!i kiekviena valstybturjo !alimyb vetuoti, vadinasi, susitarti esant rimtiems prietaravimams joki !alimybi.%aut Sjun!os sprendimai visais atvejais buvo rekomendainiai. Sprendim primimo ir!yvendinimo proed&ra buvo neprotin!ai il!a ir sudtin!a.

04 i or!ani;aija imperatyviai neudraud karo kaip tarptautini !in# sprendimo priemons,bijota panaudoti veiksmin!as priemones a!resoriams sutrukdyti.

%arpukario "ietuva buvo %aut Sjun!os nare. 7rasidjus II pasauliniam karui, %aut sjun!anustojo $unkionuoti. 9uvo !alvojama apie jos atk&rim, ta#iau tuo metu atsirado =un!tini

%aut iniiatyva, be to, SS8S nenorjo !irdti apie tokios or!ani;aijos atk&rim, i kurios jibuvo !din!ai imesta. Sprendimas dl %aut Sjun!os paleidimo buvo priimtas (L32 m.balandio (/ d. Penevoje.


33/181

(4 Or$ani7a%i*'s nars 8 valst)s.

7aprastai tarptautini or!ani;aij k&rjais laikomos 0 ar dau!iau valstybi, nes tarptautinor!ani;aija 1 viena i dau!iaalio bendradarbiavimo $orm. Oaksimumas valstybi nra

nurodomas. Qalstybi suprantama, kad i or!ani;aija atstovauja vis valstyb, o nekakoki jos instituij ar asmen susivienijimus. %.y. or!ani;aijos nar yra valstyb kaiptokia -=%, N%, IMC4: pv;., %arptautinis olimpinis komitetas nra tarptautin or!ani;aija, nes

jame valstyb atstovauja nevyriausybins strukt&ros Aaionaliniai olimpiniai komitetai.%arptautini or!ani;aij narmis paprastai ne!ali b&ti valstybi dalys -pv;., $ederaijosems4, ta#iau tokia teis !ali b&ti pripastama 5nesavavaldiom -mandato4 teritorijoms.Qisos valstybs tarptautinse or!ani;aijose yra ly!iateiss teisi ir parei! apimti, nors, pv;.,biudetiniai naai !ali b&ti skirtin!i atsivel!iant pa#i al.

Gartais valstyb b&na as'%i*u'ta nar, t.y. nepilna naryst, jei!u dl kakokiprieas#i neatitinka nario kriterij. %okia valstyb neturi teiss balsuoti ir b&ti renkama

vykdomsias tarptautini or!ani;aij instituijas. 7aprastai asoijuota naryst tai naryst sutikslu vliau tapti tikrja nare.

9&na ir ste)t'*'sstatusas, jis daniausiai suteikiamas valstybms ne narms arbavalstybs, kurios netapo tarptautini or!ani;aij instituijos nare -pv;.,


34/181

Dina"i(as ai(ini"as tai toks stat aikinimas, kuris ple#i j turin pa!al tarptautinior!ani;aij poreikius siekiant e$ektyviai vykdyti savo $unkijas.

7v;., =% S% stei! =u!oslavijos ir 8uandos tribunolus, nors pa!al status toks veiksmas nebuvo

tiesio!iai numatytas.

7aprastai jei!u or!ani;aijos stei!iamasis aktas nra tarptautin sutartis, tokia or!ani;aijalaikoma nevyriausybine. Gai kuriais -tiesa, retokais4 atvejais tarptautins or!ani;aijos !alisusikurti ir kitais pa!rindais: pv;., kit tarptautini or!ani;aij sprendimais -pv;., %ribunolasbuvusiai =u!oslavijai, =% aplinkos pro!rama -BAN74.


35/181

artimi diplomatiniams, daniausiai juos parenkant taikomas proporin!o re!ion atstovavimoprinipas.

%arptautins or!ani;aijos turi b&stines, kuri suteikimas ir vair&s kiti susij klausimai taip pat

aptariami tarptautinse stei!imo ar jas lydin#iose sutartyse. 9&stin paprastai yra ten, kur yrapastoviai veikianti instituija.

Tarptautin organi1acija 5 tai tarptautins sutarties pagrindu 'kurta trij ar daugiau valst"biorgani1acija turinti suderintus tikslus veiklos principus pastoviai veikian)ias institucijasnustat"t! sprendim primimo tvark! ir proced6r! bei teisin' subjektikum! besiskiriant' nuovalst"bi nari subjektikumo

Tarptautini or"ani(acij subjekti*kumo

7irm kart rimtai tarptautini or!ani;aij subjektikumo klausimas ikilo (L3L m.

%arptautinio %eisin!umo %eismo konsultainje ivadoje 5@l alos, patirtos =% tarnyboje, kaibuvo nuudytas =% tarpininkas 7alestinoje !ra$as 9ernadotte. %arptautiniame %eisin!umo%eisme buvo klausiama: ar =% kaip or!ani;aija, kurios atstovas atlikdamas savo parei!asnukentjo dl valstybs kalts -I;raelio 5pasyvi kalt buvo pre;iumuota4, turi teis pareiktitarptautin preten;ij atsakin!ai valstybei dl atly!inimo u al, kuri patyr a4 =% b4 aukaT

%arptautinio %eisin!umo %eismo konsultainje ivadoje pa!rind =% tarptautin teisinsubjektikum:

(. =% tikslams pasiekti b&tina, kad r!ani;aija turt tarptautins teiss subjekto statusR

J. =% statai ne tik suk&r entr derinti valstybi veiksmus, bet ir suteik iam entruiinstituijas, taip pat speialius udavinius.

0. =% statuose reikalaujama, kad valstybs nars padt or!ani;aijai, kai ji imasi atitinkamveiksm pa!al status -pv;., S% nutarimai4.

3. r!ani;aija vykdo tokias $unkijas ir naudojasi tokiomis teismis, kurios !ali b&tipaaikintos tik subjektikumu. %uri b&ti pripainta, kad valstybs nars suteik or!ani;aijaikompetenij, b&tin e$ektyviai vykdyti jos $unkijas.

%ad abu =% +C klausimus buvo atsakyta tei!iamai: or!ani;aija !ali reikalauti atly!inti al,kuri patyr dl tarptautinio siparei!ojimo jai paeidimo, ji !ali pareikti ir preten;ij dlatstovo patirtos alos -t.y. pa#io asmens4 nes ji ne!alt veiksmin!ai dirbti be kvali$ikuot savoatstov, kurie ne!alt itikimai ir e$ektyviai dirbti jos vadu, jei neb&t utikrinti dl savoapsau!os.

%a#iau taip pat svarbu isiaikinti, koks !i yra tarptautins or!ani;aijos subjektikumopob&dis. =uk, pv;., jei!u valstybs sudaro tarptautin or!ani;aij, ar j b&tinai turipripainti subjektu likusios (2KT


36/181

or!ani;aijos veikloje, tai ji ir neturi tokios tarptautins or!ani;aijos laikyti subjektu-tiesio!inis tarp. sutar#i teiss traktavimas, kad sutartis nesukuria parei! tre#iai aliai4.

bjektyvioji teorija tei!ia, kad tarptautins or!ani;aijos subjektikumas yra neatskiriama

%arptautin or!ani;aija kaip $enomeno dalis. Cnot ios teorijos yra susi$ormavusi paprotintarptautins teiss norma, pa!al kuri visos tarptautins or!ani;aijos i pri!imties yratarptautins teiss subjektai. 9e to, objektyvistai !in#ija subjektyvistus ir tokiu tei!iniu, kaip !itaip !ali b&ti kad % ir yra, ir nra subjektas tuo pa#iu metuT

%ikrov, be abejo, akumuliuoja abiej teorij tei!inius. r!ani;aijos i ties atsiranda kaipvalstybi veiklos, vadinasi, ir valio re;ultatas, ta#iau savo veiklos proese, stat interpretavimeir su!ebjimuose or!ani;aijos tarsi 6pasiima papildom subjektyvikum, kuris leidia kalbtiapie jo objektyvum. Aeabejotina, kad tarptautini or!ani;aij subjektyvikum akivai;diairiboja jos $unkionalumas. %.y. or!ani;aija subjektikumo turi tiek, kiek yra reikalin!as jos$unkijoms vykdyti, jos veiklos tikslams pasiekti.

%a#iau dabar jau nebeabejojama, kad vairios tarptautins or!ani;aijos yra ir tarptautins, irnaionalins teiss subjektais. = subjektikumo ribos ir !alimybs paprastai apibriamosstei!iamuosiuose dokumentuose. 7v;., (L( m. %arptautins palydovinio ryio or!ani;aijos-IA%N"SC%4 stei!imo sutartyje yra nurodyta:

a4 IA%N"SC% turi teisin subjektikum. =i naudojasi visapusiku veiksnumu, b&tinu savo$unkij !yvendinimui ir tiksl siekimui, tarp j: i4 sudaryti sutartis su valstybmis arbatarptautinmis or!ani;aijomisR ii4 sudaryti kontraktus -privatines sutartis4R iii4 !yti nuosavybir ja disponuotiR iv4 b&ti teisminio na!rinjimo alimi.

b4 Giekviena valstyb dalyv imasi priemoni savo jurisdikijos ribose, kurios reikalin!os, kadios nuostatos b&t !yvendintos pa!al jos statymus.

%arptautins or!ani;aijos tam tikru ly!iu dalyvauja ir diplomatiniuose santykiuose, nesdau!elyje or!ani;aij yra nuolatins valstybi atstovybs, o or!ani;aijos valstybes siun#iamisijas, j atstovams taikomi tam tikri diplomatiniai imunitetai.

"abai svarbu ir tai, kad or!ani;aijos netiesio!iai dalyvauja valstybi ir vyriausybi pripainime.Aors, kaip minjome, tai valstybs prero!atyva, ta#iau jei!u valstyb yra priimama tarptautin or!ani;aij tai jau ir!i jos pripainimas. Gartais jis dar svarbesnis, ne!u pavieni

valstybi pripainimas.

%ai!i, kaip tarptautins teiss subjektai tarptautins or!ani;aijos:

(. Sudaro tarptautines sutartis su valstybmis ir kitomis tarptautinmis or!ani;aijomis,

0. %uri ribot proesin veiksnum tarptautiniuose teismuose,

3. Aaudojasi imunitetais ir privile!ijomis,

. Ctsako ir !ali reikalauti atsakomybs u padaryt al ir tarptautins teiss paeidim,

2. @alyvauja diplomatiniuose santykiuose -siun#ia misijas, atstovus ir pan.4


37/181

Gaip matome, subjektikumas yra pakankamai platus, ta#iau reikia nepamirti jo$unkionalistinio pob&dio.

%arptautins or!ani;aijos yra ir subjektai pa!al valstybs, kurioje veikia naionalin teis. =os

daniausiai turi visas teises, kurios suteikiamos tos valstybs juridiniams asmenims t.y.nuosavyb, sutar#i sudarymas, proesinis teisnumas4, nes tarptautins or!ani;aijos betkuriuo atveju dalyvauja teis. santykiuose valstybi teritorijoje. %eism praktikos anali; rodo,kad tarptautini or!ani;aij teisinis subjektikumas pripastamas net!i valstybi, kurios nranarmis, teritorijose. Sudarydama sutartis -kontraktus4, or!ani;aija prisiima ivilinatsakomyb taip, kaip ir bet koks juridinis asmuo. %arptautini or!ani;aij atsakomyb !alikilti ir dl nesutartini siparei!ojim pv;., alos atly!inimas avarijos atveju. Gita vertus,daniausiai tarptautini or!ani;aij stei!iamosios sutartys -ir sutartys, dl or!ani;aijosbuveins4 nustato jos turto imunitetus nuo valstybs jurisdikijos, kurie !ali apsunkinti josatsakomybs !yvendinim, tad tokiais atvejais tarptautins or!ani;aijos savanorikai atsisakoimunitet, o jei!u atsisakyti nenori problema sprendiama diplomatiniu ly!iu.

. Tarptautini or"ani(acij funkcijos ir r+*ys

%arptautins or!ani;aij veikla yra labai vairiapus, apimanti dau! sri#i ir pan. 7ro$.Q.Ooravekis -"enkija4 iskiria tris pa!rindines tarptautini or!ani;aij $unkijas -pa!rindinesveiklos kryptis4:

Re$ulia%in veikdamos tarptautins or!ani;aijos priima sprendimus, kurie veikia arbare!lamentuoja valstybi nari el!es, jo tikslus ir b&dus. Ir nors tokie sprendimai turi tik

moralin politin, t.y. rekomendain !ali, ta#iau dau!eliui valstybi yra sunku atsilaikyti prietarptautines or!ani;aijas. Aors tarptautini or!ani;aij re;oliuijos norm nekuria, bettakota tarptautins teiss teisk&ros ir teiss reali;avimo proesus, ypa# atkreipiant dmes tai, kad tarptautini or!ani;aij veikloje tarptautins teiss normos yra tikslinamos,konkreti;uojamos, kartais net iple#iamos.

&'ntr'lins :un(%i*'s labai svarbios, nes tarptautins or!ani;aijos danai turi teiskontroliuoti, kaip valstybs laikosi savo tarptautini siparei!ojim. %arptautins or!ani;aijosrenka ir anali;uoja in$ormaij sisdamos misija valstybes, j svarsto, nuomon apie taiireikia re;oliuijomis. %ai ypa# svarbu, utikrinant mo!aus teisi !erbim. 7v;., =% alysnars turi pastoviai pateikti ataskaitas (L22 m. 77 teisi pakto siparei!ojim !yvendinimoklausimu Pmo!aus teisi komitetui, o is NMSM. %aip pat ypa# svarbi sritis yra =% stebtojdalyvavimas !inkluot kon$likt ar taikos palaikymo atvejais.

Operatvins :un(%i*'s kada or!ani;aijos veikia savo pa#i paj!omis, t.y. norsor!ani;aijos daniausiai veikia per valstybes nares, bet kuo toliau, tuo labiau stipriostarptautins or!ani;aijos su!eba savarankikai suteikti ekonomin, te>nin, materialin,konsultain pa!alb. 7v;. [pa# danai toki $unkij !riebiasi =%.

Tarptautini0 'r$ani7a%i*0 r/s;

7riklausomai nuo valstybi skai#iaus tarptautins or!ani;aijos:


38/181


39/181

1 udavins(LL/ m. =% mo!aus teisi komisija vienos i savo valstybi nari Y si&lymu irinko jos pilietp. =asi Seksualini maum apsau!os komiteto, konsultuojan#io Pmo!aus teisi komisij,nariu. =asius savo parei!as komitete turjo eiti du metus iki JKKK m. liepos mnesio. JKKK

metais balandio J dienos komiteto posdyje, kuriame =asius turjo daryti praneim irpateikti ivadas dl seksualini maum teisins padties valstybje Y, =asius nedalyvavo irapie savo neatvykimo prieastis neprane. Qalstybs Y konsulin tarnyba prane, kad josvalstybs pilietis ser!a sunkia li!a ir !ydosi li!oninje.

Seksualini maum apsau!os komiteto posdis buvo perkeltas JKKK m. spalio mnes, irjame, nepaisant =asiaus tarnybos sutarties termino pasibai!imo, numatyta iklausyti jopraneim. %a#iau =% Sekretoriato darbuotojams pabandius teikti praneim p. =asiui,nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, tuo tarpu valstybs Y konsulin tarnyba pasi&l palikti p.=asi ramybje. =% in$ormainiam entrui valstybje Y pabandius imtis p. =asiaus paiek,valstybs misijos prie =% vadovas padar o$iial praneim, kad bet kokie tolesni veiksmaiiekant j pilie#i bus laikomi neteistu kiimusi valstybs Y reikalus. Ctsakydama tai, =%+eneralin sekretor teik valstybs Y atstovui laik, kuriuo pareikalavo leisti p. =asiui atvykti =% mo!aus teisi komisijos komiteto posd, kadan!i j nuomone, p. =asius, kaipor!ani;aijos ekspertas turi visas jam priklausan#ias privile!ijas ir imunitetus. Qalstybs Yatsakyme laik buvo ireiktas susir&pinimas =% veiksmais valstybs teritorijoje beikonstatuota, kad p. =asius nesinaudoja tarptautins or!ani;aijos parei!&nams taikomaisimunitetais ir privile!ijomis, kadan!i jo, kaip pranejo $unkijos buvo laikino pob&dio. %aippat atkreiptas dmesys, kad dl li!os p. =asius ne!ali pats bendrauti, juolab daryti praneim,

todl vertt palikti j ramybje.

Glausimai:

(.Cr (L3 m. =% konvenijos dl privile!ij ir imunitet JJ straipsnis !ali b&ti taikomas p.=asiui, kuris buvo speialusis Seksualini maum komiteto pranejasT

J.Cr turi teis valstyb udrausti savo pilie#iui dalyvauti tarptautins or!ani;aijos darbeT

0.Cr !ali =% imtis veiksm prie valstyb Y, siekdama sudaryti sly!as jos pilie#iui dalyvautior!ani;aijos darbeT

2 udavins

JKK0 m. vienai i =un!tini %aut or!ani;aijos -toliau =%4 nari =un!tinms CmerikosQalstijoms ir @idiajai 9ritanijai kartu su keliomis kitomis valstybmis msi karini sankij

prie kit =% nar 1 Irak, kuri, =CQ ir @idiosios 9ritanijos nuomone ir turimais rodymais,rm teroristus, suren!usius ipuolius, nusineusius t&kstan#ius moni auk ne vienojevalstybje, ir vis pirma =CQ teritorijoje, bei kl pavoj tarptautinei bendrijai. Irako
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146676.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146676.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146676.htmlhttps://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/21461/mod_resource/content/0/Tarptautine/146676.html


40/181

totalitarinis reimas buvo nuverstas ir valstybi koaliijos iniiatyva sudaryta koaliinvyriausyb, kuri buvo su$ormuota =un!tini Cmerikos Qalstij administraijos. Auvertus Irakovyriausyb, Irako valstybs pasiuntinys =% atsistatydino, pareiks, kad nebeliko valstybs,kuriai jis atstovauja. Goaliin vyriausyb kito pasiuntinio Irako valstybs atstovavimui =%

nepaskyr.

JKK0 m. pabai!oje =% suren! kon$erenij Irako valstybs sostinje, kurioje dalyvavo ir =%pasiuntinys Irako valstybje. %eroristin !rupuot suren! ipuol ir vykd spro!im aliaviebu#io, kuriame vyko kon$erenija. Spro!imo pasekmje uvo apie 3K kon$erenijosdele!at, priklausiusi =% ir kitoms tarptautinms or!ani;aijoms, keli imtai moni buvosueisti ar kitaip nukentjo. Ctsakomyb u ipuol prisim viena i teroristini !rupuo#i,veikusi Irako valstybs teritorijoje. 7asaulin sveikatos or!ani;aija ir kitos or!ani;aijos,dele!avusios savo narius kon$erenij, kurie uvo teroristinio ipuolio pasekoje, pateik

praym =% Qykdomajai instituijai, reikalaudama atly!inti al.

Glausimai:

(. Cr =% turi subjektikum Irako valstybs teritorijoje, jei i valstyb neturi savo atstovoioje or!ani;aijojeT =ei taip, kokias teises ir parei!as turi i or!ani;aijaT Gokias teises irparei!as Irako valstybs teritorijoje turi kitos tarptautins or!ani;aijos, kuri parei!&naidalyvavo =% kon$erenijojeT

J. Cr tarptautin or!ani;aija turi teis reikalauti atly!inti al i kit tarptautins teisssubjekt, jei jos darbuotojams, vykdantiems or!ani;aijos $unkijas, padaryta alaT Crtarptautin or!ani;aija !ali kelti tok reikalavim, kai tokia teis nra numatyta josstei!iamojoje sutartyjeT Cr turi teis or!ani;aija, nepatenkinus jos reikalavimo, paduotivalstyb ar kit tarptautin or!ani;aij teismT CrbitraT Cr turi teis pats nukents asmuoreikalauti tarptautins or!ani;aijos atly!inti al, kadan!i ji neutikrino sau!umokon$erenijojeT

0. Cr turi teis 7asaulin sveikatos or!ani;aija reikalauti atly!inti al =%T Cr !ali =%reikalauti atly!inti jai teroristiniu ipuoliu padaryt al Irako valstybsT Cr !ali =% reikalauti

atly!inti padaryt al =CQ ir kit koaliijos partneri, sudariusi Irako valstybs vyriausybTCr turi teis or!ani;aij kreiptis Irako vyriausyb reikalauti atly!inti alT

3. Goks yra santykis tarp valstybs, kurios pilietyb turi uv tarptautins or!ani;aijosparei!&nai, teiss !inti savo pilie#ius ir pa#ios or!ani;aijos teiss !inti juos kaip savodarbuotojusT

#iterat+ra

(. Cke>urst O., Oalan;uk 7.


41/181

0. =% M>artija UU Qalstybs inios, JKKJ, Ar.(1.

< te"a. ="'$aus teisi0 apsau$a tarptautin*e teis*e

1. mogaus teisi svoka ir r'ys.

2. Jniversali tarptautin mogaus teisi apsauga.

!. Kuropos mogaus teisi apsaugos sistema

1. ,mo"aus teisi svoka ir r+*ys

Pmo!aus teisi kate!orija aikinama vairiai. Qis pirma, i kate!orija !ali b&ti vairi

moksl $iloso$ijos, politolo!ijos, soiolo!ijos, teiss tyrinjimo objektas. %a#iau ir teisinjeliterat&roje nra vienin!os nuomons, atskleidiant mo!aus teisi svok. 7avy;diui,Gonstituins teiss vadovlio autoriai mo!aus teises apib&dina, kaip 5asmens laisvesvisuomenje ir !alimybes jas reali;uoti6. @idiosios 9ritanijos eniklopedijoje numatyta, kad

5mo!aus teiss tai teiss priklausan#ios individui dl to, kad jis yra mo!us. =os siejamos supla#ia vertybi sistema, pa!al savo savybes yra universalios ir tam tikra prasme priklausovisiems monms vienodai6.

%obulos de$iniijos sukurti nemanoma mo!aus teisi kate!orija pernely! sudtin!asreikinys. %a#iau !alima iskirti poymius, kurie apib&dina mo!aus teisi kate!orij.

Pmo!aus teiss vertybs, priklausan#ios mo!ui i pri!imties. Giekvienas mo!us !ali tteisi reikalauti i valstybs.

7o;ityv&s pasikeitimai iuolaikinje tarptautinje teisje vis pirma vyko tarptautinjemo!aus teisi apsau!os srityje. Individas tampa tarptautins teiss subjektu vis pirmamo!aus teisi apsau!os srityje. Pmo!us kaip biolo!in, soialin b&tyb turi b&ti vienodaitraktuojamas visame pasaulyje ir apsau!os standartai taip pat turi b&ti vienodi visamepasaulyje. Pmo!aus teiss yra evoliuinio pob&dio kate!orija. =au romnai ikl po;ityviasmo!aus teisi idjas. Qadinasi reikia nustatyti tokias teises, kurios atitikt mo!auspri!imt.

7rigimtins teiss(

Pmonijos vystymosi istorijoje b&ta vairi moment. 8omnai irykino tris svarbiaspri!imtini teisi !rupes: teis !yvyb, teis nuosavyb -lemia priva#ios iniiatyvosatsiradim4 ir teis judjim. @eja, po to seka $eodali;mas, kuris buvo labai kontrastin!as.Gatalikybs konepija traktuojanti mo!, kaip dulk vert pamirti mo!aus teises. 7avieniaiudari &kiai taip pat neved prie mo!aus teisi apsau!os. %a#iau po to 8enesanso epo>amo! !raina visatos entr #ia didiul reikm turi 7ran&;ijos @idioji 8evoliuija,Cn!lijos teisi bilis. YY a. atnea karus, o po j reikia !rinti pasitikjim mo!aus teismis ir!alvoti apie mo!aus teisi apsau!. =% M>artija tvirtina !rim prie mo!aus teisi.


42/181

8mogaus teisi apsauga(

Pmo!aus teiss tai pirmiausia vert"bs, kuri dka utikrinama mo!aus, kaip biolo!insb&tybs, e!;istenija ir kuri dka utikrinamas mo!aus kaip subjekto vystymasis.


43/181

=okiu b&du mo!aus teisi ne!alima sieti su pilietybe. 9e abejo, tam tikroje srityje mo!austeisi apimtis !ali b&ti susiaurinta ypa# kai kalbama apie politines teises.

. Universali mo"aus teisi sistema

9&tent =% pastan!omis buvo su$ormuota Pmo!aus teisi >artija, kuri yra kompleksinisdokumentas, susidedantis i Qisuotins mo!aus teisi deklaraijos, %arptautinio pilietini irpolitini teisi pakto, %arptautinio ekonomini, soialini ir kult&rini teisi pakto, (L22 m.%arptautinio pilietini ir politini teisi protokolo ir (L/L m. priimto $akultatyvinio protokolo,panaikinan#io mirties bausm.

(L3/ !ruodio (K d. priimta Qisuotin mo!aus teisi deklaraija.


44/181

metu. (J protokolas dl diskriminaijos panaikinimo. (3 protokolas pakei#ia Gonvenijoskontrols sistem.

7eticijos teis(

Gonvenijoje nustatyti petiijos nepriimtinumo pa!rindai:

1. 8epriimtinumas peti#ijos ratione temporispagrin"u A peti#ijoje skun"iami $vykiai turi b'ti $vyk- poto, kai valstyb prisim $sipareigojimus laikytis onven#ijos :Lietuvoje nuo 1artijos dalis.

3. Guo ypatin!i %arptautinis pilietini ir politini teisi bei %arptautinis ekonomini, soialini irkult&rini teisi paktaiT

. Cpib&dinkite Nuropos mo!aus teisi ir pa!rindini laisvi konvenij.

2. Ivardinkite ir paaikinkite petiijos nepriimtinumo pa!rindus.

. Gokia Nuropos mo!aus teisi teismo sudtis, strukt&raT


45/181

/. Gaip utikrinami Nuropos mo!aus teisi teismo sprendimaiT

Udaviniai

1 udavins

Ieivis i Clyro p. Clibjus 8auritanijoje susituok su 8auritanijos piliete p. @aniela. Clibjus!avo leidim laikinai !yventi 8auritanijos valstybje ir !yveno #ia su mona. 7o met poraisituok. 7o skyryb prajus eiems mnesiams !im j s&nus, jis i karto tapo 8auritanijospilie#iu.

7. Clibjus s&naus !imimo momentu jau neturjo leidimo !yventi 8auritanijoje, nes iosvalstybs valdia, motyvuodama jo ituoka, vykusia iki s&naus !imimo, atsisak leidim

pratsti ir isiunt Clibj i alies.

Aetrukus Clibjus sudar nauj vedyb sutart su p. @aniela ir to pasekoje !avo leidim!yventi ir dirbti 8auritanijoje. %a#iau buvo leista suprasti, kad is leidimas !alios tol, kolClibjus !yvens su mona.

Gadan!i 8auritanija yra rati$ikavusi Nuropos mo!aus teisi konvenij, p. Clibjus su p.@aniela m svarstyti !alimyb kreiptis Nuropos mo!aus teisi teism. = manymu,8auritanijos valdia paeid Nuropos mo!aus teisi konvenijos !arantuojam teis eimos!yvenimo !erbim, o vyro isiuntimas i alies yra nemonikas el!esys tiek p. Clibjaus ir p.@anielos, tiek j s&naus atvil!iu.

Glausimai:

(. G patartumte p. Clibjui ir p. @anielaiT Cr jie !alt kreiptis Nuropos mo!aus teisiteismT

J. Hvertinkite p. Clibjaus ir p. @anielos ketinam pareikti petiij priimtinumo aspektu. CrNuropos mo!aus teisi teismas imtsi j na!rintiT

0. Cr 8auritanijos veiksmai p. Clibjaus ir p. @anielos bei j s&naus atvil!iu neprietaraujaNuropos mo!aus teisi konvenijos nuostatomsT

7apildoma in$ormacija(

Nuropos mo!aus teisi konvenijos 0 str.:

6Aiekas ne!ali b&ti kankinamas, su niekuo neturi b&ti iauriai, nemonikai ar eminant joorum el!iamasi, ar jis baudiamas.

Nuropos mo!aus teisi konvenijos / str.:

6(. Giekvienas turi teis tai, kad b&t !erbiamas jo asmeninis ir jo eimos !yvenimas, butonelie#iamyb ir susirainjimo slaptumas.


46/181

J. Qaldios parei!&nai neturi teiss kitis naudojimsi ia teise, iskyrus statymo numatytusatvejus ir kai tai b&tina demokratinje visuomenje valstybs sau!umo, vieosios tvarkos aralies ekonomins !erovs interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams arnusikaltimams, taip pat !yventoj sveikatai ar dorovei arba kit moni teisms ir laisvms

apsau!oti.

2 udavins

"ietuvos 8espublikos pilietis =onas Crmonaitis -!im. (L0L m. birelio (J d.4 (LL/ met vasario3 dien !avo lienij verstis !ydytojo praktika 8yt C$rikos Garalystje ir ja vertsi ioskaralysts sostinje iki JKKK met !e!us ( dienos. Gadan!i jo turima mediinin ran!a buvoaukto ly!io ir paslau!os buvo nepriekaitin!os, dau! vietos klient paliko savo priva#ius!ydytojus ir atjo =. Crmonai#io klinik. %a#iau (LLL m. kovo ( d. pas j apsilank Garalystssveikatos priei&ros kontrols parei!&nai ir sura administrainio teiss paeidimo protokoldl nelienijuot vaist naudojimo !ydant li!onius. (LLL m. !e!us J dien operaijos metu

mir vienas i =. Crmonai#io li!oni. Garalikosios prokurat&ros parei!&nai ikl baudiamjbyl dl nuudymo ir sulaik !ydytoj =. Crmonait. 7o apklausos =. Crmonaitis buvo paleistas.%a#iau po dviej savai#i tie patys parei!&nai vl apsilank pas !ydytoj ir, pareik turintysnauj rodym dl nuudymo, vl sulaik !ydytoj, atliko krat jo klinikoje, vl j apklaus.


47/181

Bduotis J.

=&s esate 8yt C$rikos Garalysts Qyriausybs atstovas.

=&s uduotis 1 rodyti Gomitetui, kad Garalyst nepaeid teisi, nustatyt (L22 met 7akte, irtai pa!rsti. Ctmesti reikalavimus atly!inti al kaip nepa!rstus.


(.%arptautinis pilietini ir politini teisi paktas

! udavins

Oaribijos 8espublikos vyriausyb !avo ini, kad asmen !rup ketina vykdyti pasiksinimdistaniniu b&du suspro!dindama automobil. 9uvo nutarta suimti !rups narius tada, kai jieautomobiliu atvyks Oaribij, taip utikrinant rodym teisminiam proesui surinkim. +rupsnariai laikyti pavojin!ais teroristais, !erai !inkluotais ir pasiren!usiais pasinaudoti !inklais arspro!menimis.

+rups nari vardai: Oarko, @ordas ir *aris.

7o dviej dien nuo mintos in$ormaijos !avimo Oarko buvo pastebtas Oaribijos8espublikoje, kai stat savo automobil aiktelje. Qliau j mat su @ordu bei *ariu alia

automobilio. =iems nutolus nuo automobilio, pirote>nikas paskubomis iorikai api&rjoautomobil ir prane, kad automobilyje tikriausiai yra spro!muo. %uomet nusprsta visus tristariamuosius suimti. Sumimo operaij atlikti pavesta speialiam armijos pulkui.

@ordas ir *aris atsiskyr nuo Oarko. =uos sek du karikiai. Gai @ordas atsi!r, vienas ikariki isitrauk !inkl ir sak sustoti. @ordas pri!laud rank prie ono, o *aris stai!asiekteljo savo krepio. Oanydami, kad taip jie nori distaninio valdymo b&du suspro!dintiautomobil, karikiai dau!el kart i labai arti ov ir nukov abu tariamuosius.

Oarko sek kiti du karikiai. 7asi!irdus &viams, jis atsisuko savo persekiotojus. Qienas jsak sustoti ir isitrauk !inkl. Oarko ities rank prie klubo. Oanydami, kad jis siekia

distaninio valdymo pulto, karikiai ov dau! kart i labai arti, ir Oarko buvo nukautasvietoje.

Qliau teismo medikai nustat, kad *aris !avo atuonias kulkas, @ordas eias, Oarko eiolika. 7rie nukautj k&n nerasta nei !inkl, nei detonatoriaus. Cutomobilyje, kur Oarkopaliko aiktelje, ir!i nebuvo jokio spro!stamojo taiso. %a#iau kitame automobilyje, kurOaribijos poliija aptiko u trij imt kilometr nuo vykio vietos, rastas 23 k! spro!stamasistaisas ir du laikrodiniai me>ani;mai. "iudytojai patvirtino, kad automobil atvairavo ir palikoOarko, @ordas ir *aris.

Glausimai:

(. Cr Oaribijos 8espublikos kariki veiksmais nebuvo paeista Nuropos mo!aus teisikonvenijos J straipsnyje tvirtinta pri!imtin mo!aus teis !yvybT


48/181

J. Cr j!os panaudojimas prie tariamuosius buvo neiven!iamai b&tinasT GodlT

0. Gokiais atvejais asmens teiss !yvyb paeidimas laikomas teistuT

4 udavins

=&s dirbate =% 7etiij skyriuje ir priiminjate petiijas. =&s !aunate tokio turinio petiij:

8ao pensinink Oarja Mvetanova i 8usijos, kad jos mo!aus teiss yra paeistos, nes jos!aunama pensija yra nepakankama pra!yvenimui ir taip yra eminama jos !arb ir orumas.7ensinink rao, kad ji 8usijos 7ensij skyri dl to skund jau visuose teismuose, ji para net Cuk#iausij 8usijos %eism, bet niekas jai nesutiko pensijos padidinti ir todl paskutin josviltis yra =% Pmo!aus teis komisija. =i prao priimti na!rinti jos byl.

Glausimas.

Cr petiija priimtinaT Ootyvuokite.

7aaikinimas

7eticij! reikia atmesti nes ji nepatenka ' Tarptautinio pilietinio ir politinio teisi pakto apimt'.


(. 7ilietini ir politini teisi paktas -IMM784R

J. 7ilietini ir politini teisi pakto Fakultatyvinis protokolasR

0. IMM78 rati$ikavimo lentelR

3. IMM78 Fakultatyvinio protokolo rati$ikavimo lentel.

#iterat+ra

(. Qinent 9er!er. Nuropos mo!aus teisi teismo jurisprudenija. 1 Q., 7radai, (LL.

J. 7aksas C. %arptautins ir naionalins mo!aus teisi apsau!os priemons ir instituijos"ietuvos teiss akademija, JKKK.

0. Qadapalas Q. %arptautin teis. 1 Qilnius, Nu!rimas, JKK2.

3. @. =o#ien. G. Dilinskas. Pmo!aus teisi apsau!os problemos tarptautinje ir "ietuvos8espublikos teisje. "8 Seimas. =un!tini %aut vystymo pro!rama. Qilnius, JKK3.

. @. =o#ien. @iskriminaijos draudimo prinipo aikinimas ir taikymas tarptautinjeteisje. Ookslo darbai, %eis, JKK0, Ar. 32.


49/181

2. Nuropos mo!aus teisi ir pa!rindini laisvi apsau!os konvenija UU Qalstybs inios,(LL, Ar. 3K1L/.

. Oaum teiss. %arptautini dokument rinkinys Qilnius, (LL2.

/. Pmo!aus teiss. %arptautini dokument rinkinys. Qilnius, (LL(.

L. %arptautinis ekonomini, soialini ir kult&rini teisi paktas UU Qalstybs inios, JKKJ,Ar. 10JLK

(K. %arptautinis pilietini ir politini teisi paktas UU Qalstybs inios, JKKJ, Ar.10J//.

> te"a. Tarptautin teisin atsa('")

(. Qalstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus

(.(. %arptautins teiss paeidimas -deliktas4

(.(.(. Subjektyvusis elementas arba veikos priskyrimas valstybei

(.(.J. %arptautinio siparei!ojimo paeidimas

(.(.0. Qalstybs atsakomyb dl kitos valstybs veikos

(.J. Cplinkybs, alinan#ios veikos neteistum arba atsakomyb alinan#ios aplinkybs

(.0. %eis pareikalauti valstybs tarptautins atsakomybs

(.3. Qalstybs atsakomybs turinys -r&ys ir $ormos4

(.. Qalstybi atsakomybs ypatumai paeidus bendrj imperatyvin tarptautins teiss -juso!ens4 norm

J. Ctsakomyb u teista veikla padaryt al

0. Fi;ini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus

0.(. %arptautiniai nusikaltimai, u kuriuos kyla $i;inio asmens individuali tarptautinbaudiamoji atsakomyb

0.J. Fi;inio asmens individualios tarptautins baudiamosios atsakomybs pri

Documents

Tarptautine teise (viesoji)