CCL VADOVAS: MOKYMOSI SCENARIJAI ......Yra keletas būdų sužinoti, kokie yra mokinių mokymosi stiliai. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti klausimynais, darbų aplankais ir analize

Kūrybiškų klasių laboratorija

Visos Europos politikos eksperimentai su planšetiniais kompiuteriais http://creative.eun.org

CCL VADOVAS: MOKYMOSI SCENARIJAI

PERSONALIZAVIMAS

Kas yra personalizavimo modelis ir kaip jį naudoti?

Minjo universitetas, Portugalija

Kūrybiškų klasių laboratorija | http://creative.eun.org Projektą koordinuoja Europos mokyklų tinklas „European Schoolnet“.

Projektą finansuoja Europos Komisija.

Europos mokyklų tinklas

Mokymosi visą gyvenimą programa

http://creative.eun.org/

2013 m. CCL scenarijus „Personalizavimas“

Kūrybiškų klasių laboratorijos projektas | http://creative.eun.org Projektą finansuoja Europos Komisija.

Mokymosi visą gyvenimą programa 2

Turinys KAS YRA PERSONALIZAVIMO MODELIS?................................................................................................3 SKIRTINGI MOKYMOSI STILIAI.................................................................................................................................................................3

AUKŠTESNIŲJŲ KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ TYRIMAI................................................................................................................................3

PERSONALIZUOTAS MOKYMASIS PAGAL SKIRTINGUS MOKYMOSI BŪDUS............................................................................................3

PATIRTINIO MOKYMOSI TEORIJA............................................................................................................................................................4

PERSONALIZAVIMAS PAGAL SKIRTINGUS MOKYMOSI STILIUS...............................................................................................................4

KAIP PANAUDOTI ŠIAS TEORIJAS MOKYMO METU.................................................................................................................................5

Mokymosi pusiausvyra pagal Ericą Jenseną........................................................................................................5 Erico Jenseno pasiūlytas mokymo metodo organizacinis modelis.......................................................................6 KAIP NAUDOTI PERSONALIZAVIMO SCENARIJŲ......................................................................................7 MOKYMOSI VEIKLOS: ĮSIVAIZDUOK > IŠTIRK > PLANUOK > KURK > KLAUSK > PERDARYK > PARODYK............................................9

NUORODOS............................................................................................................................................22




KAS YRA PERSONALIZAVIMO MODELIS?

SKIRTINGI MOKYMOSI STILIAI Mokymo strategijų pritaikymas mokymosi stiliams yra, be abejo, vienas iš sėkmingų mokyklų pranašumų. Nuo to priklauso mokinių motyvacija, įsipareigojimas ir mokymosi nuostatos. Moksliniu tyrimu nustatyta daugybė skirtingų mokymosi modelių, stilių ir įrodyta, kad personalizavimas yra svarbiausias veiksnys.

AUKŠTESNIŲJŲ KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ TYRIMAI Kai kurie tyrinėtojai daugiausia dėmesio skyrė smegenų aukštesniųjų kognityvinių funkcijų tyrimui ir siekė nustatyti, kaip mokymasis susijęs su stimulu ir kaip stimulas veikia smegenų zonas / sritis. Rita ir Kennethas Dunnai (Dunn & Dunn, 1979), vieni iš tokių tyrinėtojų, nustatė keturis stimulų tipus (aplinkos, emocinį, sociologinį ir fizinį) ir suklasifikavo veiksnius, kurie daro poveikį mokinių mokymosi stiliui (žr. pavyzdį 1 pav.).

1 pav. Mokymosi stilių nustatymas

Schema pritaikyta pagal Ritą Dunn ir Kennethą Dunną (1979).




PERSONALIZUOTAS MOKYMASIS PAGAL SKIRTINGUS MOKYMOSI BŪDUS Kitiems požiūriams, kurių kilmė nežinoma, buvo skirta daug dėmesio XX a. paskutiniame ketvirtyje daugiausia dėl Walterio Barbeʼio, Raymondo Swassingo ir Michaelio Milloneʼo (Barbe, Swassing & Millone, 1979) veiklos. Jie mokymosi modelius siejo su mokinių mėgstamiausiais mokymosi būdais: regimuoju, girdimuoju arba kinesteziniu (susijusiu su kūno judesiu), kuriems naudojamas angliškas akronimas VAK (visual, auditory, kinaesthetic). Neilas Flemingas (Fleming, 1992) siūlo šio metodo pakeitimą, kuris plačiai naudojamas per vairavimo pamokas. N. Flemingas siūlo įtraukti skaitymą, rašymą ir pakeisti akronimą VAK akronimu VARK. Remiantis šiuo požiūriu, mokiniai mieliau rinksis regimąjį, girdimąjį, skaitymo / rašymo arba kinestezinį mokymosi būdą.

PATIRTINIO MOKYMOSI TEORIJA

2 pav. A. ir D. Kolbų patirtinio mokymosi ciklų modelis.

Diagrama pritaikyta pagal D. A. Kolbų, R. E. Boyatziso ir C. Mainemelį (2001).

Patirtinio mokymosi teorijos (angl. Experiental Theory Learning, ELT) pradininkai Alice Kolb ir Davidas Kolbas (A. Y. Kolb & Kolb, 2005), kurių mokymosi modelis pateikiamas 2 pav., yra įsitikinę, kad mokymasis apima keturis etapus: konkrečią patirtį, refleksyvų stebėjimą, abstraktų konceptualizavimą ir aktyvų eksperimentavimą. Anot jų, egzistuoja keturi mokymosi stiliai. Kiekvienas jų rodo tiesiogiai susijusių stilių samplaiką: divergencija (KP / RS), asimiliacija (RS / AK), konvergencija (AK / AE) ir akomodacija (AE / KP).




PERSONALIZAVIMAS PAGAL SKIRTINGUS MOKYMOSI STILIUS Kitų idėjų pradininkus, pvz., Peterį Honey ir Alaną Mumfordą (Honey & Mumford, 2006) labiau domina mokinio požiūrio į mokymąsi tyrimai; jie nustato keturis mokinių tipus: aktyvistą, stebėtoją, teoretiką, pragmatiką. Aktyvistai mokosi dirbdami. Jų mėgstamiausios veiklos yra „minčių lietus“, problemų sprendimas, diskusijos grupėse, galvosūkiai, varžybos ir vaidmens (arba funkcijos) inscenizavimas. O stebėtojai labiau mėgsta mokytis stebėdami ir galvodami apie įvykius / procesus. Jų mėgstamiausia veikla yra diskusijos poromis, savianalizės ir individualūs klausimynai, stebėsena ir žmonių atsiliepimai. Jiems patinka kartojimas ir interviu. Pragmatikams reikia suprasti, kaip panaudoti tai, ką mokosi, realiame pasaulyje. Jų mėgstamiausia veikla yra mąstyti, kaip panaudoti žinias gyvenime, atvejų tyrimai realaus gyvenimo kontekste, problemų sprendimas ir diskusijos. Teoretikams patinka suprasti už veiklų slypinčią teoriją. Jų mėgstamiausia veikla yra teoriniai modeliai, statistika, pasakojimai, citavimas, išsami informacija ir teorijos pritaikymas.

KAIP PANAUDOTI ŠIAS TEORIJAS MOKYMO METU Yra keletas būdų sužinoti, kokie yra mokinių mokymosi stiliai. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti klausimynais, darbų aplankais ir analize. Nesvarbu, kurią priemonę naudosite – ne visada lengva teisingai nustatyti, kaip mokiniui patinka mokytis, arba jo mokymosi stilių. Tačiau jei mokytojas naudojasi patarimais siekdamas išsiaiškinti, kaip mokosi jo mokiniai, jis gali geriau pritaikyti mokymo strategijas. Mokykloje mokiniai įgyja daug žinių, kurias lengvai perduoda mokytojai; tačiau pateikiama informacija mokiniams atrodo sudėtinga, sunku suvokti, kaip ją pritaikyti ir kontekstualizuoti. Todėl mokytojams reikia suprasti, kad skirtingi žmonės protą lavina skirtingais būdais. Kai kurie daugiau naudoja dešinįjį smegenų pusrutulį – kūrybingiausią zoną, susijusią su menu, muzika, piešiniais ir grafiniais vaizdais. Kiti dažniau naudoja kairįjį smegenų pusrutulį, kuris siejamas su kalba, analize ir logika. Todėl mokytojas turėtų organizuoti veiklas taip, kad šios stimuliuotų abu smegenų pusrutulis.

MOKYMOSI PUSIAUSVYRA PAGAL ERICĄ JENSENĄ

Ericas Jensenas (2005) yra vienas iš propaguotojų, suprantamai paaiškinęs, kaip mūsų smegenys apdoroja mokymosi metu gautą informaciją ir kaip mokytojas gali įsiterpti ir pagerinti arba pagreitinti šį procesą. Savo darbuose E. Jensenas paaiškina apie natūralią smegenų atlygio sistemą, palygindamas triukšmą ir žinias bei mokymuisi poveikį darančius veiksnius, pavyzdžiui, šviesą, temperatūrą, triukšmą, lytį, socialines sąveikas, motyvaciją ir stresą. Jis, vertindamas grįžtamojo ryšio svarbą ir proto lavinimo mentalinius modelius, nustato mokymosi pusiausvyrą, kurią sudaro laiko paskirstymas, aktyvus ir pasyvus mokymasis (palyg. 3 pav.).




3 pav. Mokymosi pusiausvyra pagal Ericą Jenseną (2005, p. 38).

ERICO JENSENO PASIŪLYTAS MOKYMO METODO ORGANIZACINIS MODELIS

E. Jensenas siūlo tokį mokymo modelį, pagal kurį 10 proc. klasėje praleidžiamo laiko būtų skiriama mokiniams paruošti ir mokymuisi tinkamai aplinkai paruošti. 80 proc. laiko sudarytų mokinio dalyvavimas, veiklų, skatinančių motyvaciją ir leidžiančių išvengti natūralaus polinkio prarasti dėmesį bei suteikiančių kontekstualizuoto mokymosi galimybę, kad mokiniai suprastų mokymąsi kaip prasmingą dalyką, organizavimas. Būtent ilgiausios pamokos dalies metu gilinamos žinios, mokiniai eksperimentuoja, stebi ir sieja tai, kas nauja, su kita informacija, procesais ir savo savybėmis. Likusi 10 proc. laiko dalis turėtų būti naudojama pasyviai mokytis ir išmoktai medžiagai pakartoti, pritaikant tai, kas išmokta, naujose situacijose (palyg. 4 pav.).




4 pav. E. Jenseno pasiūlytas mokymo metodo organizacinis modelis (2005, p. 145)

Personalizuotose aplinkose prieš arba iš karto po klausimo aptarimo, arba atlikę veiklą mokiniai turėtų susiskirstyti į grupes atsižvelgdami į savo mokymosi stilius.




KAIP NAUDOTI PERSONALIZAVIMO SCENARIJŲ Pagrindinis šio scenarijaus tikslas – personalizuoti mokymąsi, t. y. veikla turėtų atitikti kiekvieno mokinio poreikius, sugebėjimus, gabumus ir mėgstamiausius mokymosi būdus. Šis požiūris priešpriešinamas nelanksčiam mokymui ir mokymuisi, kai klasė laikoma vienetu ir siekiama įprasto mokymosi tikslo. Pagal personalizavimo scenarijų mokiniai galutinį produktą, pvz., vaizdo įrašą, tinklaraštį, svetainę arba elektroninę knygą kuria savo pasirinktu būdu, naudodami technologiją (planšetinius kompiuterius, priemones, socialinę mediją ir t. t.) mokslo tikslais, o ne tam, kad naudotų pačią technologiją. Tikimasi, kad mokiniai apdoros informaciją ir, naudodami skirtingus informacijos šaltinius, lavins įgūdžius. Mokytojai ir mokiniai turėtų aptarti plagijavimo problemą ir informacijos rinkimo internetu būdus.

MOKYMOSI VEIKLOS: ĮSIVAIZDUOK > IŠTIRK > PLANUOK > KURK > KLAUSK > PERDARYK

> PARODYK

Įsivaizduok Pagal personalizavimo scenarijų pasirengimas veiklai prasideda nuo įsivaizdavimo. Šiame etape mokytojas pristato nagrinėjamą temą ir veiklos būdą, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis tikslas yra personalizuoti mokymą ir mokymąsi, o mokiniai įgytų įgūdžių, kaip spręsti problemas, bendradarbiauti ir išmoktų mokytis – tai svarbu XXI a. piliečiams. Mokytojas įsitikina, ar mokymosi patirtis atitiks individualius poreikius, pomėgius, kognityvinį vystymąsi ir mokinių sugebėjimus, ir pristato temas, pagrindinį klausimą arba problemą, kuriuos reikia aptarti grupėse. Diskusija grupėse yra veiksnys, padedantis vystyti sugebėjimą bendrauti ir sugebėjimą mokytis kartu su kitais mokiniais. Grupės turėtų būti sudaromos naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis arba nesinaudojant jomis, o bendradarbiauti galima tiesiogiai arba internetu. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „TeamUp“ (http://teamup.aalto.fi) – tai įrankis, padedantis organizuoti grupinį darbą internete, vadovaujantis mokytojo nustatytais kriterijais. Vienas iš pagrindinių „TeamUp“ privalumų – greitas pertvarkymas ir grupės narių interaktyvusis aprašymas.

http://teamup.aalto.fi/




„Reflex“ (http://reflex.aalto.fi/) įrankis gali būti naudojamas mokinių kasdieniams ar savaitiniams nuomonių garso įrašams registruoti ir šių apmąstymų istorijai sukurti. Įrankio didaktinė paskirtis – sistemingas pažangos (vertinimo), idėjų apie naujus projektus, pokyčių ir kūrybiškų pasiūlymų, kaip palengvinti mokymąsi, fiksavimas.

„Padlet“ (http://padlet.com/) – tai internetinė programėlė, leidžianti reikšti mintis tam tikra tema ir jas lengvai organizuoti. Šis įrankis gali praversti teikiant darbo projekto pasiūlymą, kuriant projektą ar mokymosi scenarijų. „Padlet“ leidžia įterpti internetinius dokumentus (pavyzdžiui, paveikslėlius, vaizdo medžiagą, PDF failus ir kt.) ir iš kompiuterio įkeliamus dokumentus.

http://reflex.aalto.fi/

http://padlet.com/




„Popplet“ (http://popplet.com/) – tai internetinė programėlė, naudojama „minčių lietaus“ (angl. brainstorming) užduočiai fiksuoti, leidžianti lengvai ir vaizdžiai reikšti savo mintis tam tikra tema, organizuojant idėjas, sąvokas ir jų ryšius jas siejant, kuriant sąvokų, idėjų ar srautų variantų žemėlapio struktūrą. Programėle iš įvairiausių prietaisų gali bendrai naudotis skirtingi vartotojai. Tai įvairialypės terpės įrankis, laisvos formos arba realiojo laiko vikis.

„Lino-it“ (http://en.linoit.com/) – tai internetinė programėlė, primenanti kamštinę lentą, ant kurios galima klijuoti lapukus, taip sisteminant surinktą informaciją. Mokiniai gali išreikšti save, įkeldami tekstus, grafiką, vaizdo medžiagą ar failus tiek iš interneto, tiek iš kompiuterio.

http://popplet.com/

http://en.linoit.com/




„Tackk“ (http://tackk.com/) – tai labai paprasta ir greita tinklaraščių sistema, į kurią nereikia registruotis. Ji leidžia individualizuoti ir bendrinti turinį, kurį norima paskelbti, ir gauti komentarus. Galima įkelti nuotraukas, vaizdo medžiagą, žemėlapius ir garso takelius.

„Voki“ (http://www.voki.com/) yra priemonė, leidžianti kurti pseudoportretus ir „paversti“ tekstą kalba. Visa tai galima sujungti į tam tikras sistemas kuriant interneto turinį.

http://tackk.com/

http://www.voki.com/




„FolioFor.me“ (http://foliofor.me/) – tai programėle „Mahara“ grindžiama el. aplankų kūrimo internetinė sistema. Ji leidžia įkelti dokumentus tiek iš kompiuterio, tiek iš interneto. Kaip alternatyvą galite naudoti Foliospaces (http://foliospaces.com/). Abi sistemos leidžia įkelti dokumentus iš kompiuterio arba naudoti dokumentus, paskelbtus internete.

Ištirk Šiame etape mokytojas turėtų planuoti veiklas, kurios skatintų tiriamąjį mokymąsi ir padėtų mokiniams vystyti savarankiškų tyrimų įgūdžius, skatinančius mokslinį susidomėjimą ir gebėjimą užduoti klausimus apie tyrimus.

http://foliofor.me/

http://foliospaces.com/




„Minčių lietaus“ užsiėmimai su mokiniais gali padėti įveikti kai kurias mokymosi kliūtis, o tai leistų integruoti naujas žinias per kūrybingesnes bendravimo formas. Informacijos paieška bei tokios veiklos pertvarkymas prisideda prie didesnio kognityvinio lankstumo. Mokytojas veikia kaip vadovas ir bendradarbiauja su mokianiais vertindamas informaciją, su kuria jie susiduria, ir siūlydamas mokymosi aplinkas, kurios yra lanksčios, tinka užduotims vykdyti ir tikslams pasiekti, bei naudodamas atvirkštinių klasių modelius, jei nori. Individualių erdvių mokymuisi internetu suformavimas skatina asmeninių mokymosi šaltinių atsiradimą, kurie visada yra pasiekiami ir yra asmeniški. Tėvai vaidina svarbų vaidmenį padėdami atlikti namų darbus. Todėl reiktų įvertinti jų indėlį. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „WebQuest“ (http://createwebquest.com/) – tai sistema, leidžianti kurti ir bendrinti internetines į mokymąsi orientuotas veiklas, remiantis Bernie’o Dodge’o iš San Diego valstijos universiteto sukurtu modeliu. Paprastai „WebQuest“ sudaro 6 dalys: įvadas, užduotis, procesas, vertinimas, išvada ir nuorodos / kūrėjų sąrašas. Apie skirtingas „WebQuest“ dalis ir komponentus galite daugiau sužinoti čia: http://webs.ie.uminho.pt/aac/webquest/ (portugalų k.) ir http://webquest.org/ (anglų k.). Pavyzdžių rasite „QuestGarden“ (http://questgarden.com/).

„Moodle“ (https://moodle.org/) yra atviroji internetinė pamokų tvarkytuvė, kurią reikia įdiegti į serverį, prižiūrimą pačios mokyklos arba kažko, kuo pasitikima, niekada nepamirštant pagarbos kiekvienam dalyviui bei to dalyvio privatumo.

ĮSPĖJIMAS. Yra ir kitų sistemų, siūlančių erdvę pamokoms kurti „Moodle“ platformoje, pvz., „Freemoodle“ (http://www.freemoodle.org/) ir „MoodleCommons“ (http://moodlecommons.org/), tačiau dėl saugos jos

http://webs.ie.uminho.pt/aac/webquest/

http://webquest.org/

http://questgarden.com/

https://moodle.org/

http://www.freemoodle.org/

http://moodlecommons.org/




nerekomenduojamos nepilnamečiams. Jei nesuteikiama visiška mokinių asmeninės informacijos apsauga, nesinaudokite tomis sistemomis.

„Edmondo“ (https://www.edmondo.com/) yra į „Moodle“ panaši internetinė mokymosi valdymo platforma, tačiau kai kurios jų funkcijos skiriasi. Ją galite naudoti norėdami kurti ir tvarkyti užduotis atskiriems mokiniams ir mokinių grupėms, ir integruoti jos „Edmondo“ programėlę į „Android“ ir „iPhone“. „Edmondo“ leidžia prisijungti prie kitų šaltinių ir sinchronizuoti juos, pvz., „Google Drive“. Prie jo galima prisijungti iš skirtingų operacinių sistemų ir darbalaukio platformų, nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių. Naudodami „Edmondo“ galite sukurti pozityvius ryšius su mokinių tėvais pasiūlydami jiems prieigą prie vertinimo rezultatų, kalendorių, įvykių ir užduočių.

Planuok Šios veiklos metu mokiniai logiškai grupuoja savo mokymosi užduotis ir vėliau dalijasi jomis vienas su kitu. Dirbdami mažose grupėse mokiniai gali naudotis esamomis priemonėmis virtualiose mokymosi aplinkose, pvz., „Edmondo“ arba „Moodle“, pasinaudoti tokiomis priemonėmis, kaip „Padlet“, „Popplet“ ir „Lino-it“, kurios minėtos pirmiau, arba naudotis kitomis priemonėmis ir sudaryti minčių žemėlapius. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „MindMup“ (http://www.mindmup.com) – tai internetinė sąvokų žemėlapių kūrimo programėlė, kurią paprasta integruoti į „Google Drive“. Grupės gali bendradarbiaudamos redaguoti, bendrinti ir eksportuoti sąvokų žemėlapius skirtingais formatais (pavyzdžiui, PNG, HTML, „FreeMind“).

https://www.edmondo.com/

http://www.mindmup.com/




„Bubbl.us“ (https://bubble.us) nėra tik paprasta internetinė priemonė, skirta minčių žemėlapiams kurti. Jos funkcijos leidžia mokytojui organizuoti ir tvarkyti grupės darbą. Ji turi ne tik įprastą taisymo funkciją, bet taip pat leidžia taisyti minčių žemėlapius, dalytis jais su kitais vartotojais, apibrėžia prieigos lygius ir įtraukia juos į tinklalapius. Žemėlapį gali sudaryti pridėti failai, įkelti iš kompiuterio, svetainės ir nuorodų.

Su „Gliffy“ (http://www.gliffy.com) galite kurti daugybę įvairių diagramų – nuo kintančių iki techninių brėžinių. Todėl tai gali tapti priemone, turinčia mokomąją vertę, kurią naudodami planuosite grupės veiklas ir kursite organizacines schemas apie informacijos rinkimą ir planavimą. Ją lengva naudoti, skirtingi vartotojai gali kartu dirbdami taisyti. Be to, ją galima integruoti su „Google Drive“, kelti failus iš „MS Visio“, dalytis internetu ir eksportuoti tokius paveikslėlių formatus, kaip JPG ir PNG, taisytus su „Gliffy“ ir SVG. „Creatly“ (http://creatly.com/) galėtų būti alternatyva.

https://bubble.us/

http://www.gliffy.com/

http://creatly.com/




Kurk Jums prireiks planšetinių kompiuterių, vaizdo kamerų ir programų, skirtų garsui ir vaizdui įrašyti, ir pastabų keitimo programinės įrangos, kuri yra labai naudinga. Ji leidžia mokiniams užsirašyti ir įrašyti informaciją, kad šie galėtų gilinti savo žinias, susijusias su mokomu dalyku. Mokytojas turėtų paskatinti naudotis įrašymo priemonėmis, stebėti procesą, užduoti klausimus grupėms ir skatinti diskusijas tarp grupių padėdamas, vertindamas ir siūlydamas strategijas ar alternatyvias priemones. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „WeVideo“ (https://www.wevideo.com/) – tai internetinis vaizdo įrašų redagavimo įrankis, leidžiantis naudoti savo išteklius (vaizdo medžiagos šaltinius, vaizdus ir garso įrašus). Sąsaja paprasta ir intuityvi. Sukūrus vaizdo įrašą, jį galima tiesiogiai skelbti per vaizdo medžiagos platinimo kanalą, pavyzdžiui, „YouTube“ arba „Vimeo“, arba bendrinti internete, pavyzdžiui, per „Google Drive“ arba „DropBox“.

https://www.wevideo.com/




„Loopster“ (http://www.loopster.com) – tai internetinė programėlė nelinijinei vaizdo medžiagai redaguoti, naudojantis tradicine sąsaja. Tokie ištekliai kaip garso, vaizdo medžiaga ar vaizdai gali būti perkeliami iš vartotojo kompiuterio. Atminties talpa yra 2,5 GB, o ištekliai laikomi tik vieną mėnesį. Po redagavimo sistema sukuria vaizdo įrašą ir išsiunčia elektroninį laišką su nuoroda į įrašą. Vartotojai gali nuspręsti, ar įrašo skelbimas bus viešas, asmeninis ar apribotas.

Klausk Klausimų tikslas – gauti kitų mokinių, specialistų ir mokytojų nuomonę apie vykdomą užduotį. Ši veikla skatina internetines diskusijas ir pristatymus, kuriuose gali dalyvauti mokinių šeimos, kiti žmonės, neturintys nieko bendro su mokykla, ir ekspertai. Mokinio užduotis – pristatyti informaciją, o pateikiantys savo nuomonę žmonės pataria ir vertina. Šios veiklos metu kiekvienas dalyvis turi turėti aiškiai apibrėžtą vaidmenį. Siekiant padidinti individualų įsipareigojimą, galima organizuoti veiklas grupėms. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „Google Hangouts“ (https://www.google.com/intl/en/+/learnmore/hangouts/) yra bendravimo platforma, naršyklėje veikianti kaip vaizdo konferencija. Į vaizdo skambutį galima įtraukti iki 10 žmonių vienu metu, mokytis iš ekspertų, sužinoti, ką nori pasakyti kiti žmonės, ir dalyvauti bendruomenėse, kurias sieja panašūs interesai ir veiklos.

http://www.loopster.com/

https://www.google.com/intl/en/+/learnmore/hangouts/




„Skype“ (http://www.skype.com) yra bendravimo sistema, kuriai reikalingas internetas ir kompiuteris, planšetinis kompiuteris, telefonas, televizorius arba vaizdo žaidimų pultas. Naudodami „Skype“ galite mėgautis vaizdo skambučiais ir balso skambučiais su kitu asmeniu, naudojančiu „Skype“, siųsti tekstines žinutes (kalbėtis) ir dalytis failais. Naujausia „Skype“ versija leidžia rengti daugiašales vaizdo konferencijas ir dalytis failais.

„EWC Presenter“ (http://www.ewcpresenter.com/) yra programa, leidžianti kurti ir skelbti interaktyvų turinį ir tam nereikalingas HTML5 programavimo kodas.

http://www.skype.com/

http://www.ewcpresenter.com/




„EasyPolls“ (http://www.easypolls.net/) – tai labai veiksminga ir išsami internetinių apklausų vykdymo sistema. Mokiniai gali naudotis šiuo įrankiu, norėdami apsispręsti dėl įvairių variantų ar pasirinkti savo diskusijų temas.

„ClassDojo“ (http://www.classdojo.com/) – tai klasės valdymo ir mokinių pažangos sekimo sistema, veikianti internete. Mokytojai gali ja naudotis, norėdami fiksuoti mokinių mokymosi rezultatus ir pasidalyti jais su mokiniais ir jų šeimomis, prižiūrėdami ir atnaujindami vertinimą ir informaciją. Mokiniai turi galimybę susipažinti su atsiliepimais ir informacija apie savo darbą, o tai padeda jiems kontroliuoti savo nuostatas ir elgesį. Šeimos nariai taip pat gali sekti mokinių pažangą, turėdami galimybę susipažinti su informacija ir ataskaitomis, kurias mokytojas išsaugo platformoje.

http://www.easypolls.net/

http://www.classdojo.com/




Perdaryk Etapo „Perdaryk“ veiklos metu mokiniai taiso savo užduotis ir peržiūri jas atsižvelgdami į ankstesnės veiklos („Klausk“) atsaką, naudodami priemones, siūlomas etapo „Kurk“ veikloms. Mokiniams gali reikti mokytojo konsultacinės pagalbos, kad galėtų suprasti ir perprasti gautą atsaką. Mokytojas taip pat turėtų stebėti veiklą mokiniams ją vykdant ir perdarant užduotis, ir motyvuoti juos pagerinti savo sumanymus. Mokiniai rengia mokomąją medžiagą, o mokytojai juos vertina.

Parodyk Pagrindiniai internetinių publikacijų, pvz., pranešimų, tyrimų rezultatų ar kitų dokumentų rengimo gebėjimų ugdymo tikslai pasiekiami etapo „Parodyk“ veiklų metu – paskutiniame projekto etape. Jis apima mokymąsi pateikti rezulatatus kitoms grupėms viešai ar internetu ir procesą, lėmusį galutinį rezultatą. Vaizdo įrašų kūrimas, tinklaraščių kūrimas, skaitmeninių knygų publikavimas, elektroninės knygos, svetainės ar skaitmeniniai darbų aplankai skatins asmeninį skirtingų gebėjimų ugdymą. Ugdant mokinių pasitikėjimą savimi, rodymo procesas gali būti įkvėpimo šaltinis kitiems mokiniams ir suteikti jų atliktam darbui prasmę ir vertę. Kaip ir visada, svarbu atsižvelgti į procesą ir jo rezultatus, o ateityje siekti pažangos ir naujų judėjimo į priekį galimybių. Projektų medžiagą galima pristatyti įvairiais platinimo kanalais, pvz., „YouTube“, „WordPress“, „Blogger“ ir t. t. Internetinės priemonės, kuriomis galite pasinaudoti: „Buncee“ (http://www.buncee.com/) leidžia greitai kurti skaidres su tekstu, brėžiniais, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir dalytis jais. Šią priemonę galima naudoti norint pakviesti draugus

http://www.buncee.com/




arba šeimos narius dalyvauti mokyklinių užduočių pristatymuose arba rodyti projektus, svetaines ir t. t.

„Storybird“ (http://storybird.com) yra vizualinio pasakojimo funkciją turinti priemonė, kurią galima naudoti istorijoms kurti ir dalytis jomis internetu.

Naudodami „Infogr.am“ (http://infogr.am/) galite kurti interaktyvią infografiką. Moksleiviai gali naudoti šią priemonę norėdami įrašyti veiklos eigą, raidą ar savo pažangos laiko skalę.

http://storybird.com/

http://infogr.am/







NUORODOS

Šiame dokumente pristatytas darbas finansuojamas pagal Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programą – projektas Kūrybiškų klasių laboratorija (Dotacijos susitarimas Nr. 2012–5124/005-001). Už šio dokumento turinį atsako tik konsorciumo nariai ir jis neatspindi Europos Komisijos nuomonės, o Komisija neatsako už jokį šiame dokumente pateiktos informacijos panaudojimą.

Mokymosi visą gyvenimą programa

Documents

CCL VADOVAS: MOKYMOSI SCENARIJAI ......Yra keletas būdų sužinoti, kokie yra mokinių mokymosi stiliai. Pavyzdžiui, galima pasinaudoti klausimynais, darbų aplankais ir analize