2012 | vasaris JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Lietuvių bažnyčiai Londone - 100 metų

Iš ko susideda „kieto“ lietuvio įvaizdis

Nr. 2 (2641)Leidžiamas nuo 1947 07 25

Lietuviška galerija Islingtone

Vasaris 2012

Foto

: Ryti

s Gar

liaus

kas

Vasaris 2012

Taip jau susiklostė, kad per pirmuosius trejetą kiekvienų metų mėnesių viena po kitos gana reguliariais tarpais išsidėsto trys Lietuvos istorijoje labai svarbios datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.

Toji reikšmingų datų rikiuotė šiek tiek prislegia, ypač gyvenant ne Lietuvoj, nes šios datos neretai sustiprina priekaištus išvykėliams dėl jų nepakankamo patri-otiškumo. Tačiau daugelis savo gyvenimą ir viltis iš Lietuvos į kitą šalį perkėlu-sių lietuvių Lietuvos valstybei svarbias datas ir atsimena, ir švenčia.

Na, o Vasario 16-osios užsienio lietuvių bendruomenėse minėjimo tradicija yra giliai įaugusi į šių bendruomenių gyvenimą ir su savo besikartojančiais ritua-lais, ir su jau įprastais paniurzgėjimais, jog paminėta nepakankamai iškilmin-gai ar nepakankamai linksmai.

Tarp šių jau išvardintų datų įsiterpia ir kovo 4-ąją švenčiama Šv. Kazimiero diena. Šiemet Londono lietuviams ši diena ypatingai svarbi, nes tą sekmadienį bus iškilmingai paminėtas Šv.Kazimiero bažnyčios Londone šimtmetis. Ta pro-ga žurnale skiriame nemažai vietos bažnyčios istorijai, kuri glaudžiai susijusi su 19 a. pabaigoje 20 a. pradžioje į Londoną darbo ieškoti atvykusių lietuvių gyvenimu.

Dabar į Angliją atvykę lietuviai bažnyčių nestato, bet stengiasi įsitvirtinti kitais būdais. Vienas jų – sukurti savo verslą, įsitvirtinti meno ir kultūros pasaulyje, kaip tai bando padaryti du menininkai, brolis ir sesuo, atidarę Islingtone meno galeriją.

Na, o psichologijos skyrelyje šį kartą pastabos apie lietuvio Anglijoje įvaizdį ir kaip nepasitikėjimas savimi bei nepatenkinti emociniai poreikiai yra slepiami po pranašumo bei paniekos aplinkiniams kauke.

O su kaukėmis neišvengiamai asocijuojasi Užgavėnės, kurias švęsime vasario paskutinį sekmadienį – kodėl nepabūti kaukėtiems, ypač jei bus proga laimėti bilietus į baleto spektaklį.

Minėtinų ir švęstinų datų šį mėnesį tiek daug, kad kuri nors neišvengiamai iš-sprūsta iš akiračio. Kažką praleidau? Taip, Vasario 14-ąją, šv. Valentino arba įsimylėjusiųjų dieną. Tikrai ne dėl to, kad meilės būtų per daug ar per mažai. Tiesiog todėl, kad tiems, kas myli, kiekviena diena yra šventė. O tiems, kas apie meilę prisimena tik vieną kartą metuose – geros jums Valentino dienos.

Kad tik noro būtų visas šventes švęsti ir viskuo, kas gražu ir gera, pasidžiaugti.

Zita Čepaitė

Leidėjas: Lithuanian Association UK LtdLithuania House2 Bessborough Gardens, WestminsterLondon SW1V 2JE

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir reda-guoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą re-dakcija neatsako.

Kontaktai:Redaktorė Zita ČepaitėTel. +44 7534857093El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

AKTUALIJOS Vasario 16-oji – „diena atrištom

akim“

PAŽINTIS Ilona Krikščiūnaitė

apie teisinę pagalbą Londone

nemokantiems anglų kalbos

PSICHOLOGIJA „Cool“ lietuvio

įvaizdis, pranašumas ir neatliepti

emociniai poreikiai

INFORMACIJA

4

6

23

12ŠVIETIMAS

Lietuvių mokykla Šiaurės Airijoje14

TĖVYNĖJE LKL „emigruoja“

į Londoną.

Kaune kuriama Emigrantų partija

16

BENDRUOMENĖ

1912 m. kovo 10 d. –

Londono lietuvių išėjimas iš Egipto

Interviu su kun.

P.Tverijonu: „Jei pusė to noro

būtų, Londone sto-vėtų 10 lietuviškų

bažnyčių“

MES ANGLIJOJE

Lietuviška galerija Islingtone

JKLB tarybossuvažiavimesvarstyta, ką

galime nuveiktikartu

Informacija:Tel. +44 7534857092El. paštasinfo@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka: Rytis Garliauskas

18

20

Brangūs tautiečiai,

Mūsų tautos per šimtmečius nesugniuždytas laisvės troškimas ir atsidavimas savo šaliai lėmė, kad 1918 m. vasario 16-tą dieną buvo paskelbta nepriklausoma, demokratiniais

principais grindžiama Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.

Ši diena – Lietuvos Nepriklausomybės simbolis, primenantis mūsų protėvių žygdarbius, gilią tautos istoriją, bekompromisį žmonių atsidavimą, patriotiškumą bei didelę meilę savo šaliai.

Mieli tautiečiai, šios ypatingos šventės proga širdingai kviečiu Jus, visus čia gyvenančius, išlaikyti ir stiprinti meilę savo Tėvynei, pagarbą ir toleranciją kitiems, puoselėti lietuvybę bei būti solidariems.

Nuoširdžiai sveikinu Jus Vasario 16-osios – Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos – proga!

Jūsų ambasadorius,

Oskaras Jusys

04 Britanijos lietuvis AKTUALIJOS

Trys Lietuvai svarbios datos: Sausio 13-oji, Va-sario 16-oji ir Kovo 11-oji maždaug vienodais tarpais išsidėstė per tris pirmuosius metų mė-nesius. Kiekvieną kartą tai proga susimąstyti – prisiminti istorinius įvykius, kurių dalis vis dar gyva žmonių atmintyje, ir pabandyti suprasti tai, ką mums sako praeitis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUSJUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

VASARIS 2012

VASARIO 16-OJI – „DIENA ATRIŠTOM AKIM“

Vasario 16-ąją drąsiai galima pavadinti Lietu-vos Nepriklausomybės diena, nes būtent ši diena lėmė modernios Lietuvos atsiradimą. Lietuvos istorikai teigia, kad jeigu ne Vasa-rio 16-oji, tai Kovo 11-osios galėjo ir nebūti, pabrėždami pirmojo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės etapo svarbą. „Per tarpu-kario nepriklausomybės laikotarpį susiforma-vo žmonių, kurie itin vertino savo valstybę, karta. Būtent tada žmonės suprato, kad jie turi gyventi savarankiškai. Sakyčiau, kad šita mintis vėliau ir atvedė į Kovo 11-ąją“, – teigia istorikas A. Jakubčionis.Tarpukario Lietuvoje Vasario 16-oji buvo pa-čios valstybės formuojama kaip labai svarbi šventė. Ji buvo įaugusi į žmonių sąmonę.Netgi sovietmečiu Vasario 16-oji turėjo sti-prią simbolinę reikšmę, o atitinkamos sovieti-nės struktūros labai įtariai žiūrėjo į bet kokius žmonių suėjimus ir susibūrimus tą dieną. Pa-vyzdžiui, artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 70-osioms metinėms, 1988-ųjų pradžioje, Lietuvos komunistų partija, turė-dama ketinimą sumenkinti Vasario 16-osios istorinę reikšmę, per žiniasklaidą pradėjo propagandinę kampaniją, nukreiptą prieš

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 05 AKTUALIJOS

šią šventę. „Tiesoje“ pradėta spausdinti straipsnių serija „Ideologinių diversijų užkulisiai“, kuriuose smerkiama „bur-žuazinių nacionalistų“ bei „klerikalinių ekstremistų“ veikla, „demaskuojami“ pikti kėslai atitraukti sovietinę darbo liaudį nuo pasirinkto socialistinio gyve-nimo kelio ir atkurti buržuazinę santvar-ką su fašistiniu A. Smetonos režimu. 1988 metų vasario 16 dieną Lietuvoje buvo įvesta beveik karinė padėtis. Val-džia uždraudė praeiviams rinktis į dide-lius susibūrimus, o centrinėse miesto gatvėse sutelkė daugybę saugumiečių, milicininkų bei draugovininkų. Nepai-sant trukdymų, melo kampanijos ir draudimų, Vilniuje ir Kaune vis dėlto įvyko okupacinės valdžios organų ne-sankcionuotos akcijos.Vilniuje, Rasų kapinėse, žmonės padė-jo gėlių ant Tautos patriarcho J. Basa-navičiaus kapo, Šv. Mykolo bažnyčioje aukotos specialios šv. Mišios, o vėlų vakarą susirinkta prie Adomo Mickevi-čiaus paminklo ir Vilniaus katedros.Praėjus vos metams, 1989 metų va-sario 16 dieną, Nepriklausomybės paskelbimo sukaktis Atgimimo dvasia alsuojančioje Lietuvoje paminėta be jokių trukdymų, netgi dalyvaujant ko-munistinės valdžios atstovams.1989 metų Vasario 16-ajai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, poetas Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. – 2011 m. vasario 16 d.) paskyrė eilėraštį:

1990 metais Vasario 16-oji paminė-ta dar SSRS okupacijos sąlygomis, tačiau Lietuvos žmonės ją šventė su tokiu nusiteikimu širdyje, tarsi Lie-tuva jau būtų nepriklausoma.

Šiandien, praėjus dviem de-šimtims metų nuo to laiko, sunku būtų pasakyti, kaip Lietuvos visuomenė traktuoja šalies istorijai svarbias datas. Neretai gręžiojamasi atgal ir svarstoma, kas atsitiko su ide-alais, kadaise vedusiais žmo-nes kovoti už laisvę. Neretai girdima nuogąstavimų, kad šiandien nebūtų tokios patri-otizmo bangos ir niekas jau nestotų gyva grandine prieš tankus, o apklausos rodo, kad Lietuvos žmonės geriau rink-tųsi materialinę gerovę, o ne nepriklausomybę. Ir nors istorinės datos įvai-riais laikotarpiais būna ver-tinamos skirtingai, joms skiriama daugiau ar mažiau dėmesio, jos išlieka svarbios modernios visuomenės gy-venime. Tą patvirtina ne-sena praeitis, tą drauge su lygiai prieš metus Vasario 16-ąją mirusio poeto Justi-no Marcinkevičiaus žodžiais, patvirtinti galim ir mes: “Diena atrištom akim. Diena iš kapo pakilus.”

Zita Čepaitė

Foto

: Alm

a Al

ex

Diena atrištom akim.Diena iš kapo pakilus.Viešpatie, leisk jai atkimt.Tebūna jos žodžiai kilnūs.

Pašauk ją, pašauk atsitiestir laisvę išskleist - kaip esmę.Štai mes - ir mūsų tik tiek,kiek buvom ir kiek esame.

Kiek būsim šioje dienojesudygę augimui ir brandai,ant žemės gyvi ir po ja,paženklinti lietuvybės randais.

Prie savo kalbos prikalti,prie istorijos prirakinti.Sakau jums: mes nekalti.Mes tik labai iškankinti.

Bet jau atrištom akim.Bet vėliava jau pakilus.Viešpatie, leisk mums atkimt.Tebūna mūs polėkiai kilnūs.

Vasaris 2012

06 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

1912 m. kovo 10 d. –LONDONO LIETUVIŲ IŠĖJIMAS IŠ EGIPTOXX a. pradžioje Londone gyveno apie pora tūkstančių lietuvių. Absoliuti dauguma glaudėsi rytinėje, itin skur-džioje, daugiausia žydų migrantų apgyvendintoje miesto dalyje, ir tokia aplinka labai užaštrino katalikiškos ir lietuviškos tapatybių pojūtį. Didžiausia lietuvių koncentracija buvo Whitechapelio rajone. Tad nenuostabu, kad pirmosios lietuvių bažnyčios (koplyčios) pastatas 1901 m. gruodžio mėnesį buvo įsigytas Cable street (Keibl stryt) - vienoje pagrindinių šio ra-jono gatvių. Pamaldos čia prasidėjo 1902 m. kovo 30 d. Kiek mažiau lietuvių telkėsi į šiaurę nuo Whitechapelio, Bethnal Greeno ir Hoxtono rajonuose. Kitas didelis lietu-vių židinys buvo 4-5 km į rytus nuo Whitechapelio nutolusiame Silwertowno rajone. „Silvertoniečiai“ dėl atstumo retai lankydavosi lietuvių bažnyčioje, o lietuvių klebonas laikas nuo laiko vykdavo pas juos klausyti išpažinčių.

Kęstutis Raškauskas Istorikas, rengiamos knygos apie Šv. Kazimiero bažnyčią bendraautoris

Pirmosios lietuvių bažnyčios (ko-plyčios) pastatas 1901 m. gruodžio mėnesį buvo įsigytas Cable street (Keibl stryt) - vienoje pagrindinių šio rajono gatvių. Pamaldos čia prasidėjo 1902 m. kovo 30 d.

Pirmoji lietuvių bažnyčia - cukraus sandėlyjePirkti patalpą savai bažnyčiai buvo kun. Bo-leslovo Šlamo (1901-1903) idėja. Lietuvių katalikai anksčiau melsdavosi kartu su len-kais, tačiau 1899 m. bendra lietuvių-lenkų misija buvo triukšmingai suardyta, ir lietu-viai pamaldoms iš vokiečių bendruomenės kurį laiką nuomavosi šv. Bonifaco bažnyčią.Buvęs cukraus sandėlys Cable Street bažny-čios reikmėms buvo įsigytas už 625 svarus sterlingų, kuriuos teko skolintis iš banko. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, ir skola buvo atidavinėjama iki 1910 m. vasaros. Pastatas buvo senas, o rinkliavų metų surenkamų pi-nigų užteko tik kosmetiniam remontui. Lai-kui bėgant vis labiau iro neremontuojamas stogas, o lėtai tirpstanti skola lietuvius buvo prikausčiusi prie šios vietos. Lietuvių gyveni-mo realijas gerai žinojęs kun. Joseph J. Mo-ores 1911 m. pradžioje taip aprašė lietuvių bažnyčią: „pastatas drėgnas, liturginiai rū-bai supeliję. Stogas lietaus metu praleidžia tiek vandens, jog jį reikia dažnai nuo grindų (kurios yra iš perdrėkusių plokščių) semti su kibirais. Drėgmė sukelia reumatą ir kitas li-gas vargšams žmonėms. Tai daug jų atgraso nuo vaikščiojimo į mišias“. Vos tik skola buvo grąžinta, klebonas Kazi-mieras Jurgis Matulaitis (1905-1930) ėmėsi Londono lietuvių bažnytinis choras 1923 m. Viduryje – choro vadovas p. Janušas.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 07BENDRUOMENĖ

bažnyčios kapitalinio remonto iniciatyvos. Architektas E. Haroldas Appletonas parengė perstatymo planą. Įsi-vaizduota, jog ant bažnyčios viršaus bus galima pastatyti kleboniją ir tuo pačiu išspręsti stogo problemą. Manyta, jog rekonstrukcijai turėtų užtekti apie 700 svarų.Tačiau po konsultacijų su savivaldybės architektais paaiškėjo, jog pastatas neturi pamatų ir antro aukšto statymas galėjo kelti grėsmę sienoms. Be to, šalia buvo geležinkelio linija ir traukinių keliama vibracija taip pat buvo pavojaus faktorius. Išaiškėję galimos rekonstruk-cijos kaštai kelis kartus viršijo klebono įsivaizduojamą sumą.

Rinkliavos vargaiPaaiškėjus, jog kapitalinis senos bažnyčios remontas neapsimoka, 1911 m. sausio 5 d. parapijos susirinkime apsispręsta statyti naują bažnyčią. Kaštai buvo dideli - klebono paskaičiavimu, norint padengti išlaidas, kie-kviena šeima ar vienišius parapijietis būtų turėję paau-koti tuomet labai didelę 5 svarų sumą. Pats Matulaitis negalėjo gauti iš banko keleto tūkstančių svarų pasko-los, tad į pagalbą atėjo Westminsterio arkivyskupijos iždininkas Maurice E. Carton de Wiartas, kuris pritarė bažnyčios perkėlimo į kitą vietą idėjai ir tarpininkavo gaunant paskolą naujos bažnyčios statyboms.

Centrinis bažnyčios altorius.

Vasaris 2012

08 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

Vyskupas A.L.Deksnys su lietuviais prie šv. Kazimiero bažnyčios Londone 1976 m.

1911 m. kovo mėn. išsirinkta vieta naujai bažnyčiai The Oval gatvelėje Bethnal Greeno rajo-ne. Birželio mėnesį už 861 sva-rą buvo nupirktas sklypas.

Pirmoji komunija.

1911 m. kovo mėn. išsirinkta vieta naujai bažnyčiai The Oval gatvelėje Bethnal Greeno rajone. Birželio mėnesį už 861 svarą buvo nupirktas sklypas. Palyginimui galima pa-sakyti, jog 1902 m. lietuviai visą pirmosios bažnyčios pas-tatą nusipirko už 862 svarus. 1911 m. Matulaitis pravedė tris rinkliavas. Kiekvienos metu apeidavo beveik visus miesto lietuvius - apie pus-ketvirto šimto parapijiečių šeimų ir „singlų“. Tikriausiai aukų dydis buvo įvairus, bet išvedus vidurkį matyti, jog aplankyta šeima ar pavienis asmuo kiekvieną kartą viduti-niškai sukrapštydavo po 1 svarą 3 šilingus. 1911 m. spalio 8 d. parapijos susirinkimo protokole fiksuojami sunkumai. „Aciranda daugumas jaunųjų kūrei wisai nenori dėtis ant bažnyčios. Wisai išeina iš namu“, kai sužino, jog lankysis klebonas. Klebonui rinkliavos metu teko spręsti ir genti-nius konfliktus. „Veinas iš kauniškiu iniaše protiasta ant suvalekiečių, kat suvalekiai niagarai pasielgia su kauniškei pravardžiuodami kauniškius kalakutais. Dalto daugumas atsisako mokėt,“ – rašoma viename iš to meto parapijos protokolų. 1912 m. sausio 6 d. parapijos susirinkime kle-bonas skundėsi, jog „aciranda dauguma žmoniu kureims jau laibai nusibodo tas mokastis ant naujos baznicios tai jei pavidi kat prabaščius auksini lenciuga nešioja. Tai jei ir ta noretu atimti. [...] Tas lianciugas tai jra dovana iš Ame-ro, amerikancko aukso be praba jr jo niatidusias uz jokius

pinigus“. (Cituojant dokumentus kalba netaisyta – red.)1911 m. rudenį senojoje bažnyčioje dėl kiauro stogo jau nebuvo įmanoma laikyti mišių. Pamaldos buvo perkeltos į maldos namus (koplyčią) The Oval gatvėje. Naujoji bažnyčia gretimai pradėta statyti spalio mėn. Pasta-čius bažnyčią ir baigus vidaus apdailą paaiškėjo, jog viskas kainavo 4108 svarus. Skolą kiek pa-lengvino senosios bažnyčios pardavimas. Vis labiau kežantį pastatą, tarpininkaujant arkivyskupijos kurijai, parduoti pavyko li-kus trim dienom iki naujos bažnyčios ati-darymo. Sulaukta ir keliasdešimt svarų siekiančių dovanų. Tokiu būdu prisidėjo arkivyskupas kardinolas Francis Bourne ir kunigaikštienė Magdalena Radvilie-nė iš Varšuvos. 1912 m. vasarą K. J. Matulaitis atostogavo Lietuvoje, kur pravedė rinkliavą tarp dvasininkų ir parsivežė virš 60 svarų (virš 600 ru-blių). Kiekvienais metais, grąžinant skolą, arkivyskupas pridėdavo po 10 svarų iš kurijos iždo. Visgi daugiausia teko mokėti patiems parapijiečiams. Iki 1923 metų, kuomet statybos skola buvo l i -

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 09BENDRUOMENĖ

kviduota, apie pusketvirto šimto mokėtojų kasmet auko-davo po keliasdešimt šilingų.

Į atidarymo iškilmes – tik su bilietuArchitektas kun. Benedictas Williamsonas bažnyčią supro-jektavo pagal XIX a. anglosaksų šalyse populiarų neorene-sansinį „itališką“ (angl. „Italianate“) stilių. Bažnyčios vidinė erdvė išsiskleidžia griežtos simetrijos stačiakampyje. Ne-išvengta tuo metu Anglijoje populiarios „egiptomanijos“ - šonines navas nuo centrinės atskiria keturios egiptietiš-ko stiliaus kolonos. Penkiolika didelių apvalių langų trečio aukšto lygyje užtikrina šviesos gausą. Pagrindinis neobarokinio stiliaus altorius turi savitą istori-ją. Jis buvo sukurtas Tirolyje ir atvežtas į 1851 metų Tarp-tautinę Londono parodą. Čia jį nupirko viena meno dir-binių kompanija, kurios sandėliuose altorius pragulėjo 60 metų. Tarpininkaujant E. Carton de Wiartui, altorius lie-tuviams buvo parduotas su didele nuolaida už 300 svarų. Kurijos iždininkas naujai bažnyčiai padovanojo taber-

nakulį. Virš pagrindinio ėjimo buvo pastatyti var-gonai, kuriems papildoma rinkliava vyko

ištisą pusmetį. Navas užpildė suolai, talpinantys iki 250 žmonių. Su

bažnyčia buvo sujungta trijų aukštų kle-

bonija.

Bažnyčios, kurios interjero tuomet dar nespėta prisodrin-ti religiniais ir tautiniais ženklais, iškilmingas atidarymas įvyko 1912 m. kovo 10 dieną. Tikriausiai didžiulės skolos šešėlis lėmė sprendimą apmokestinti iškilmes – į bažnyčią buvo leidžiama tik nusipirkus bilietą už 5 šilingus. Lietu-viai nuo seno palaikė glaudžius ryšius su Whitechapelio vokiečių katalikais (dėl ko kentėjo karo metais), tad jų šv. Bonifaco bažnyčios klebonas paskolino tai dienai vokiečių chorą. Taip pat dalyvavo kaimynystėje įsikūrę prancūzų vienuoliai, kurie 1903 m. aptarnavo be kunigo likusią se-nąją lietuvių bažnyčią. Pagrindinis svečias buvo arkivysku-pas Francis Bourne, sutiktas pagal lietuvišką paprotį – jam su palyda einant per minią baltai apsitaisiusios mergaitės ženklino kelią gėlėmis.Nuo kuklaus pirmosios bažnytėlės atidarymo cukraus sandėlio patalpose Cable (Keibl) gatvėje buvo praėję ly-giai dešimt metų. 1912 m. balandžio 21 d. parapijos komi-tetas „išreiškė prabaščiui padeka uz ju trusa primindamas išviadima zidu jš Aegipto o mus jš Keibol strit“.

Štai taip prieš 100 metų pastatyta bažnyčia atrodo šiandien.

Vasaris 2012

10 Britanijos lietuvis BENDRUOMENĖ

„Jei pusė to noro būtų, Londone stovėtų 10 lietu-viškų bažnyčių“

Zita Čepaitė

Turbūt daugeliui teko girdėti, koks likimas ištiko ne vieną lietuvių bažnyčią Amerikoje – parduotos arba uždarytos. Tokiame kon-tekste Londono lietuvių sugebėjimas ne tik išlaikyti, bet ir susti-printi savo parapiją, skamba įspūdingai. Apie šv.Kazimiero bažny-čios 100-mečio jubiliejų ir kitus parapijinius reikalus kalbamės su jau 13 metų čia dirbančiu kunigu Petru Tverijonu.Kun. Petras Tverijonas

Kaip parapija ruošiasi pažymėti Šv.Kazimiero bažnyčios Londone šimtmetį?Jubiliejinius metus švęsti pradėsime kovo 4 d. Gražus sutapimas, kad šv. Kazimiero diena šiemet išpuola kaip tik sekmadienį. Rengiame gražias iškilmes bažny-čioje, į kurias atvyks prelatas Algimantas Butrimas. Po to - šventinis vakaras. Tokia bus pradžia ir iki lapkričio 25 d., oficialaus Jubiliejinių metų užbaigimo, kiekvie-ną mėnesį bažnyčioje planuojame surengti bent po vieną kultūrinį ar sielovadinį renginį. Na, o Jubilieji-nių metų pabaigai bus paruošta ir išleista knyga apie parapijos istoriją. Iki šiol parašyta tik viena knyga, ku-rios autorius kun. Kazimieras Matulaitis. Vėliau buvo išleista penkiasdešimtmečiui skirta brošiūrėlė, ir tai viskas. Tad šimtmečio jubiliejui būtinai norim išleisti knygą-albumą, kad būtų ir istorija, ir dokumentacija, kad visi galėtų susipažinti su parapijos istorija, sužino-ti apie tėvų ir protėvių nuveiktus darbus.Kaip vertinate tai, kad lietuviškai parapijai Lon-done jau šimtas metų? XX a. pradžioje imtis statyti bažnyčią buvo didžiulis užmojis, nepaprastai drąsus sprendimas. Kartais atro-do, nedidelė ta mūsų bažnyčia, bet susiorganizuoti ir užsikrauti didžiulę atsakomybę paimant 20 metų pa-skolą, manyčiau, tai didvyriškas žingsnis žmonių, kurių dauguma buvo beraščiai, atvažiavę iš Lietuvos kaimų ir miestelių. Ir iniciatyva ėjo ne iš bažnyčios vadų, o iš pačių žmonių. Jei dabar, turint galvoje kiek čia lietuvių

gyvena, pusė to noro būtų, Londone stovėtų dešimt lietuviškų bažnyčių. Ar lietuviai, kurie ateina į bažnyčią, domisi jos praeitimi?Dauguma žmonių, kiek susiduriu, nustemba, kai pa-sakai, kad 100 metų nuo to laiko, kai lietuviai pastatė savo bažnyčią ir kad esam viena iš nedaugelio kata-likiškų tautinių bendruomenių, kurios turi savo baž-nyčią Londone. Jie sako niekada apie tai nepagalvoję.Teko girdėti, kad buvo toks metas, kai kilo klausi-mas, o gal uždaryti bažnyčią?Na, nebuvo kalbama, kad reikia uždaryti, bet situaci-ja buvo tokia: prieš man atvykstant bažnyčioje dirbęs kunigas J. Sakevičius jau buvo per devyniasdešimt metų ir vos pajėgė nedidelę parapijiečių grupę aptar-nauti. Bažnyčią tuomet lankė daugiausia senoji karta, kuri vis tirpo, ir buvo mintis, kad jei tikinčiųjų ben-druomenė nepasipildys, teks uždaryti bažnyčią. Bet atgavus nepriklausomybę Angliją užplūdo nauja mūsų tautiečių banga, ir tada buvo kreiptasi į Lietuvos arki-vyskupiją, kad atsiųstų kunigą. Taip jau papuolė, kad aš pasitaikiau, ir mane čia atsiuntė. Kunigas Sakevičius išvyko, kai jam buvo 92 m., aš buvau 29, kai atvykau. Kaip parapija keitėsi per tuos 13 jūsų kunigavimo metų?Kai atvažiavau 1999 m. buvo labai daug nelegaliai čia gyvenančių, buvo labai daug baimės. Žmonės ateida-

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 11BENDRUOMENĖ

Naujosios šv. Kazimiero skulptūros pašventinimas

Kun. P. Tverijonas prie bažnyčios su pirmąją komuniją priėmusiais vaikais

vo į bažnyčią ir bijodavo, ir legendų viskokių prikurda-vo. Vienais metais, gal 2000 m., mama dvi savo dukras maždaug 13 ir 6 m. paliko namuose ir atėjo į Velykų pamaldas. Ir taip nutiko, kad mažoji dukra išbėgo iš namų, gatvėje ją pamatė policija ir paklausė, kur tavo mama. Vaikas pasakė, kad mama lietuvių bažnyčioje. Policija susirado tą bažnyčią, atvažiavo, teko garsiai paskelbti, kad ieškoma tokia ir tokia mama, vardas pavardė, išeikit į kiemą. Ji išėjo, su policininkais pasi-kalbėjo ir viskas ten buvo tvarkoj... Bet netrukus keliu pravažiavo autobusas, nes čia yra autobusų parkas, tai pro šalį pravažiuoja po 20 autobusų kasdien. Bet žmonės to nežinojo ir išėjo kalbos, kad atvažiavo po-licija su Home office tarnyba, susodino į autobusą ir išvežė į Lietuvą, žodžiu, deportavo. Tas pavyzdys rodo, koks nesaugumas, įtampa, baimė viešai pasirodyti tuo metu čia tvyrojo. Nežinodami kalbos ateidavo į bažny-čią prašydavo pagalbos. Kartais gali padėti, kartais ne-gali, reikėjo laviruoti, nes jie nelegalūs, o aš būdamas kunigu turiu jautriau suprasti žmonių situaciją, bet ir įstatymų reikia laikytis. Įtampa didelė, nenorėčiau, kad tai pasikartotų. Mano dokumentai buvo tvarkoj, bet kai sutinki nesaugiai besijaučiančius, nelegaliai gyvenačius žmones, esi tarsi kaltas, kad negali pakeis-ti jų situacijos. Vėliau įsigaliojo įstatymas, kad lietuviai galėjo gauti verslo vizą ir tada pradėjo važiuoti staty-bininkai. Tada mes daug vyrų turėjom bažnyčioje, visų ateinančių į mišias 70 proc. buvo vyrai. Sekmadienio vakarais su tais, kas ne prie „čierkelės“ rengdavom diskusijas tikėjimo temomis, apie lietuvybę ir pan. Paskui sienos atsidarė ir situacija labai pasikeitė. O dabar jokių problemų – susirinkai daiktus ir atvažiuoji į Angliją. Tik tada – kas tavęs čia laukia?Kaip per tą laiką buvo atnaujinta pati bažnyčia?Naujausias darbas – bus nupirkti vargonai ir kovo 4 d. jie bus bažnyčioje. Truputėlį vėluojam su aukų rinki-mu, bet manau įstengsim. Su naujai atvykusios kartos pagalba mes jau ir bažnyčią atremontavom, pagra-žinom ją, ir, manau, padrėm taip, kaip norėjo mūsų protėviai, bet tais laikais negalėjo sau to leisti. Šv. Ka-zimiero statulą pastatėm naują, norisi, kad į bažnyčią atėjus būtų jauku, gera, kad būtų dūšiai atgava, bet kad tai būtų lietuviška bažnyčia ir Londono centre mes galėtume jaustis truputį kaip Lietuvoj.Ar lietuvių parapija šiuo metu gausi?Parapijiečių skaičius kasmet palaipsniui augo. Aišku, suskaičiuoti neįmanoma, bet, pavyzdžiui, per metus per bažnyčią praeina kokie 5000 žmonių. Sekmadie-nį per trejas mišias – vidutiniškai 300 žmonių. Labai populiarios mūsų programos - sužadėtinių kursai, pa-siruošimas krikštui. Vien pernai turėjom 171 porą su-žadėtinių, kurie čia pasiruošia, nors tuokiasi dažniau-

siai Lietuvoje. Kiekvienais metais 50-60 vaikų ruošiasi pirmai komunijai. Apie 30 suaugusių ruošiasi suau-gusiųjų krikštui ar sutvirtinimui, apie 20-30 jaunuolių ruošiasi sutvirtinimui.Ar neapima kartais toks jausmas, kad visi katali-kai iš Lietuvos išvažiuoja, ten lieka vien ateistai?Tikrai ne, ir manau, kad žmonės į Londoną važiuoja ne poterių kalbėti... Realybė tokia, nereikia apsimetinėti, kad labai dėl dvasingumo... Atvažiuoja dėl ekonomi-nių problemų, dėl savo asmeninių ar šeimos proble-mų. O kad ateina į bažnyčią, ir ne šiaip pasižmonėti, o pasimelsti, tas tikrai džiugina.

Vasaris 2012

12 Britanijos lietuvis PAŽINTIS

TEISINĖ PAGALBA LONDONE NEMOKANTIEMS ANGLŲ KALBOS

Živilė Kasparavičiūtė

Dar labiau pagausėjus Rytų europiečių imigracijai į Jungtinę Karalystę, žymiai padaugėjo ir angliškai nekalbančių lietuvių, kurie kilus problemoms darbe, kelyje ar kitoje viešoje vietoje, nepajėgia savarankiškai susirasti teisinės pagalbos. Jei šalia nėra bičiulio, galinčio vertėjauti, geriausia išeitis – susirasti tarpininkaujančią įmonę su lietuviškai kalbančiais darbuotojais, kurie tinkamai aprašys nukentėjusiojo istoriją ir nukreips pas advokatus. Vienos iš tokių tarp kliento ir advokato tarpininkaujančių įmonių - „Eastnet“ – atstovę Iloną kalbina „Britanijos lietuvis“.

Kokias problemas paprastai tenka spręsti ir ko-kių šalių klientų dažniausiai sulaukiate?Mes padedame susirasti advokatus žmonėms, be-sikreipiantiems dėl avarijų, nelaimių darbe ir netgi paslydimų ant šaligatvio. Kadangi mūsų įmonė-

Ilona (kairėje) su kolegėmis „Eastnet“ biure

je galima susikalbėti ne tik anglų, bet ir rusų, lietuvių, lenkų ir latvių kalbomis, būtent šių šalių emigrantai pas mus užsuka dažniausiai.Kur galima jus rasti?Visai neseniai persikėlėme į angliškai nekalbantiems

Gal bauginančiai skamba, bet nutikus nelaimei kelyje ir turint draudimą, vertėtų drąsiai savo

sutuoktinį paduoti į teismą.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 13 PAŽINTIS

žmonėms patrauklesnę vietą – netoli Heathrow oro uosto esantį neoficialų Rytų Europos mažąjį centrą Hounslow East. Čia galima apsipirkti rusiškoje parduotuvėje, pasi-naudoti pinigų persiuntimo paslaugomis, apsikirpti lietu-viškoje kirpykloje ir, žinoma, užėjus pas mus prie kavos puodelio aptarti iškilusias problemas ar tiesiog pasėdėti interneto kavinėje.Kuo jūsų paslaugos skiriasi nuo angliškų tarpinin-kaujančių įmonių?Mes ne tik suteikiame pagalbą kliento gimtąja kalba, bet parengiame problemos aprašymą taip, kad advokatas bylą priimtų. Yra buvę atvejų, kai kitur bylų nepriėmė dėl kliento nesugebėjimo detaliai angliškai paaiškinti nelai-mės aplinkybių. Tačiau mums tinkamai paaiškinus, kas ir kaip atsitiko, žmonės sulaukė pagalbos. Mes vertėjau-jame ne tik raštu, bet ir lydime žmones pas gydytojus ir būname su jais nuo bylos pradžios iki pabaigos. Angliškos įmonės tiek daug dėmesio neskiria, jos iškart perduoda advokatams. Kokias papildomas paslaugas teikiate?Parūpiname NI (National Insurance) numerį, teikiame vertimų paslaugas, padedame susigrąžinti mokesčius, gauti pašalpas. Tačiau šios, skirtingai nuo nukreipimo į advokatus ir tarpininkavimo, yra mokamos.Su kokiomis neiprastomis bylomis susiduriate ir ar jas pavyksta sėkmingai išspręsti?Lietuviams vis dar kiek neįprastas kompensacijos reikala-vimas iš sutuoktinio, šiam padarius avariją, tačiau to ne-reikia bijoti, nes jo draudimas privalo viskuo pasirūpinti, net jei nukentėjęs žmogus yra vairavusiojo šeimos narys. Gal bauginančiai skamba, bet nutikus nelaimei kelyje ir turint draudimą, vertėtų drąsiai savo sutuoktinį paduoti į teismą.Taip pat kompensacijos galima tikėtis įvykus nelaimei vie-šoje vietoje, už kurios tvarką atsakinga savivaldybė. Pa-vyzdžiui, jei žmogus užkliuvo už ant šaligatvio iškilusios plytelės ir susižalojo, atsiranda galimybė reikalauti kom-pensacijos.Ar pasitaiko problemų, kurių nesate pajėgūs išspręsti?Pagrindinis trukdis – nelegalus darbas. Jei žmogus neturi NI ir sutarties su darbdaviu, nutikus nelaimei darbe, mes neturime jokių priemonių teisinei pagalbai suteikti.Ar kam nors buvote vieninteliu pagalbos šaltiniu?Mane Facebook‘e susirado prieš metus į Londoną atvykęs vaikinas ir prašė padėti, nes nebežinojo, kur kreiptis pa-galbos dėl darbe sužalotos kojos. Anksčiau sutikti teisinin-kai manė, kad tai eilinis eismo įvykis, nes, matyt, vaikinas nesugebėjo angliškai išaiškinti visų aplinkybių. Nuo pat pradžių jis dirbo legaliai transporto įmonėje. Vieną dieną viršininkas jam liepė nuvaryti motorolerį į tam tikrą vietą,

„Eastnet“ kolektyvas yra pasiruošęs atsakyti į „Britanijos lietuvio“ skaitytojams kylančius klausimus dėl savo teisių nelaimės atveju.

Klausimus siųskite elektroniniu paštu adresu: info@britanijoslietuvis.co.uk. Atsakymai bus iš-spausdinti artimiausiame leidinio numeryje.

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m

nors vaikinas jo vairuoti nemokėjo. Kadangi vir-šininkas primygtinai reikalavo, šis sutiko. Neti-kėtai motoroleris užgeso gatvėje, ir kai vaikinas jį vėl užsivedė, šis tą pačią sekundę šovė tiesiai po sunkvežimiu. Akivaizdu, jog darbdavys rei-kalavęs vairuoti transporto priemonę, kurios vairuoti vaikinas neturėjo įgūdžių, prisidėjo prie nelaimės. Tai vienas iš atvejų, kada mes stengiamės ieškoti sprendimų, kad žmogus su-lauktų tinkamos teisinės pagalbos.

Vasaris 2012

14 Britanijos lietuvis ŠVIETIMAS

LIETUVYTISLina Žeimienė, Kalbų Klubo vadovė

Buvom pirmieji Šiaurės Airijoj, todėl iš pradžių ne vis-kas vyko sklandžiai, viskam reikėjo laiko, jėgų ir noro. Mokėmės iš savo klaidų ir vieni iš kitų. Mokyklėlės įkūrėja Ramūnė Širvinskienė tuo metu buvo Migrantų centro darbuotoja ir įdėjo daugiausia darbo,kad mes išliktume ir toliau sėkmingai gyvuotume. Kad gautume finansavimą iš vietinių organizacijų, buvo sukurtas „Kalbų klubo“ projektas, kuris buvo patvirtin-tas 2008 m. ir gyvuoja lig šiol. Bendra „Kalbų klubo“ veikla ir indėlis į Š. Airijoje gyvenančių tautinių grupių bendradarbiavimo vystymą, vietinių Švietimo ir Socia-linių bei Sveikatos apsaugos skyrių buvo įvertinta labai teigiamai ir projekto finansavimas nuo 2011 m.rugsėjo mėn. buvo pratęstas. „Lietuvytis“ buvo įjungtas į ši Dungannon‘o „Kalbų klubą“, kuriame savo kalbos, is-torijos ir kultūros pagrindų mokosi ne tik lietuviai, bet ir lenkai, portugalai,Latvijos rusai ir migrantų iš Vakarų Timoro vaikai. Užsiėmimai vyksta kiekvieną šeštadienį, išskyrus moksleivių atostogas ir šventes. Mokymuisi skiriamos 3 valandos, po to vaikai gauna nemokamus priešpiečius ir 1 valanda skiriama fiziniam bei kultū-riniam ugdymui. Mūsų tikslas - mokyti vaikus kalbos ir etnokultūros, padėti jiems neatitrūkti nuo savo ša-knų. Džiaugiamės savo mokytojomis Laura Butautiene,

Agne Gvazdauskiene, Akvile Drūteikaite, Gitana Urbo-niene, Ida Gudaite ir kitomis, kurios ne tik kvalifikuotos darbuotojos, bet puikiai supranta mūsų tikslus ir gali-mybes, labai aktyviai palaiko gerus ryšius su šeimomis. Mūsų mokyklėlė, tarsi migrantų centras, kur kiekvie-nas gali užeiti su jam rūpimais klausimais, paprašyti paramos susigaudant vietos įstatymuose arba tiesiog pabendrauti linksmame renginyje. Organizuojami ben-dri renginiai su tėvais - popietės, lietuviškų švenčių ir valstybinių datų minėjimai, bendri aplinkinių lietuviškų mokyklėlių koncertai. Šiaurės Airija yra unikalus kraštas, kuriame daugybė migrantus remiančių projektų ir institucijų. Vienas iš tokių yra BELONG Projektas, kuris organizuoja įvairias programas migrantų vaikams ir kurio dalimi yra tėvų teisinis, politinis ir kultūrinis švietimas, bei įtraukimas į vietinius renginius plačiai visuomenei. Tuo pasinaudo-dami buriame tėvus į įvairiausius užsiėmimus prie mūsų mokyklėlės, organizuojame susitikimus su teisės, svei-katos apsaugos ir įvairių vietinių visuomeninių organiza-cijų atstovais. Mūsų vaikai ne kartą buvo apdovanoti Š. Airijos vyriausybinių institucijų už savo darbus BELONG projekte. Dungannon’as turi ir savo Lietuviškų šokių kolektyvą, kurį asmenine iniciatyva įkūrė ir jam vado-

Lietuviška šeštadieninė mokyklėlė “Lietuvytis” buvo įkurta spalio mėn. 2006 metais, kai į Migrantų paramos centrą buvo sukviesti pirmieji būsimo “Lietuvyčio” moksleiviai. Pradžioje jų buvo tik 9, tačiau informacija pas-klido greitai ir tėveliai su dideliu noru įsijungė į mūsų veiklą.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 15 ŠVIETIMAS

Mokytoja Agnė Gvazdauskienė su savo mažaisiais moksleiviais.

Su Š.Airijos Jaunimo Reikalų Ministrais (1 iš kairės ir 1 iš dešinės) Stormont House (Š.Airijos vyriausybiniai rūmai), gavus apdovanojimą uždalyvavimą vienoje iš BELONG programų.

Irmos Jonutienės tautinių šokių kolektyvo grupė.

Dalyvaujame programoje "Žaiskime Kartu".

vauja (beje, negaudama jokios žymes-nės paramos) didelė šokių entuziastė Irma Jonutienė, buvusi garsaus Plun-gės „Suvartuko“ šokėja. Šis kolekty-vas gerai žinomas Tyrono apskrityje ir nuolat dalyvauja įvairiuose renginiu-se, reprezentuodamas lietuvišką šokį ir mūsų kultūrą.Tėvai ir vaikai aktyviai įtraukiami į Migrantų paramos centro interkultūrinius renginius, keliones į Belfaste vykstančius Rytų šalių kul-tūros festivalius, visų Š.Airijoje gyve-nančių tautų etnografinių patiekalų, gaminių ir suvenyrų muges, kurios vyksta kasmet ir padeda įtraukti lie-tuvius į visuomeninį gyvenimą ir re-prezentuoti Lietuvą. Ne paslaptis, kad į migrantus Lietuvoje žiūrima kreivai, tačiau mes darome viską, kad išliktu-me lietuviais, kad mūsų vaikai ir anū-kai mokėtų kalbą, žinotų savo tautos istoriją, didžiuotusi esą lietuviai. Ir dė-kui visiems,kurie tam skiria savo laisvą laiką, jėgas ir žinias. Ir tegul būna tas entuziazmas neišsenkantis.

Vasaris 2012

Psichologai mano, kad pranašumo siekimas yra tiesio-giai susijęs su nepilnavertiškumo jausmu. Kai žmogus netiki savo vertingumu, jaučiasi mažiau vertingas nei kiti, kai gėdijasi savęs, jaučiasi silpnesniu, jam sunku užmegzti ir palaikyti santykius su kitais – jis išgyvena emocinį skausmą ir kančią. Žmogus instinktyviai ven-gia emocinio skausmo taip pat kaip ir fizinio. Patirda-mi fizinį ar emocinį skausmą skubiai ieškome būdų, kaip jį neutralizuoti, kad galėtume išgyventi. Pranašu-mo siekimas ir yra vienas iš būdų emocinį skausmą neutralizuoti arba kitaip sakant, laikinai jį užmaskuoti pranašumo kauke, jį paneigti, paslėpti. Deja, prana-šumo siekimas emocinio nepilnavertiškumo skausmo nepanaikina ir neišgydo. Žmogus, kuris jaučiasi nepil-navertis, taip pat jaučiasi labai nesaugus. Taigi, pra-našumo siekimas – taip – padeda išgyventi. Žmogus, kuris siekia pranašumo, dažniausiai nėra turėjęs ly-giaverčio, gilaus, pagarbaus santykio su kitu žmogum patirties. Savimi nepasitikintis žmogus, dėl savo nega-tyvių įsitikinimų apie save, dažnai atsiduria santykių, darbo, draugų aplinkoje, kur kiti jo negerbia ir never-tina. Tai dar labiau gilina nepilnavertiškumo jausmą. Savimi nepasitikinčiam žmogui labai sunku kurti bran-džius lygiaverčius santykius. Jo sąmonėje pranašumas ir yra vienintelis saugus bendravimo būdas.

Dažnai pranašumo siekiantis žmogus yra arogantiš-kas, teisiantis kitų pasirinkimus, nuomonę ir aktyviai ar subtiliai pasyviai agresyvus. Bet kuriuo atveju pra-našumo siekiančio žmogaus tikslas yra priversti kitą žmogų jaustis menkaverčiu nevykėliu.

16 Britanijos lietuvis PSICHOLOGIJA

„Cool“ lietuvio įvaizdis, pranašumas ir neatliepti emociniai poreikiai

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Ne vienas esame atsidūrę situacijoje, kai vengėme, gėdijomės ir jautėmės nejau-kiai dėl tūlų mūsų tautiečių elgesio viešoje vietoje. Ne vienas tokiose situacijose esame nutilę ir jokiu būdu neišsidavę, kad esame broliai lietuviai. Piktinomės ne kartą įžūliu savo tautiečių elgesiu ne tik skrydžiuose gimtinėn, bet ir saulėtose poilsiavietėse atostogų metu.Girdėjome tikriausiai ir iš Lietuvoje gyvenančių savo draugų, giminaičių, bičiulių, kaip didžiai pasižymėję yra gimtinėn sugrįžę mūsų tūlieji broliai.Iš kur mumyse šis poreikis būti „kietais“ ir tą „kietumą“ – pranašumą – viešai ir garsiai demosntruoti? Ką tai žmogui duoda? Kaip tai žmogui reikalinga?

Niekada ne per vėlu būti tuo, kuo galė-

jai būti.George Eliot

Žmogus dažniausiai pats nesuvokia, jog jis siekia pra-našumo, skaudina kitus ir jog tokiu būdu slepia savo nepilnavertiškumą. Tokiam žmogui labai sunku prisi-imti atsakomybę už savo žodžius, jausmus, veiksmus, bei jų skaudžias pasekmes šalia esantiems.

Nepilnavertiškumo jausmas kyla iš mūsų mąstymo, negatyvių įsitikinimų apie save, kurie paprastai for-muojasi kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje. Nepil-navertiškumo jausmas yra neatlieptų emocinių porei-kių pasekmė. Pranašumo siekimas, kaip išgyvenimo būdas, dažnai yra išmoktas ar įgytas šeimose, kuriose tėvai nesuprato savo vaikų emocinių poreikių, kuriose tėvai negerbė savo vaiko ir nevertino kaip asmens. Tai gali būti ir psichologinių traumų, prievartos, smurto pasekmė.

Dėl riboto tėvų supratimo apie vaikų ir jų pačių emoci-nius-socialinius poreikius, bendravimą, vaikai yra mo-komi slopinti ir neigti savo jausmus ir poreikius. Žmo-gaus pozityviam savęs suvokimui esminės įtakos turi tėvų vertinimas ir supratimas vaikystėje. Žmogus gali turėti gilų įsitikinimą, kad jis yra nevykėlis ir jaustis ne-pilnavertis, jei vaikystėje jis nebuvo besąlygiškai pri-imtas ir mylėtas, suprastas, palaikomas, vertinamas už tai, kas jis yra, o ne koks jis yra, laikomas svarbiu; jei juo nebuvo tikima ir pasitikima, nuoširdžiai rūpina-masi; jei jis nesijautė saugiu, pajėgiu ir galinčiu sava-rankiškai daryti sprendimus, klysti ir mokytis iš klaidų, įveikti iššūkius; jei jis nesijautė lygiaverčiu ir gerbiamu šeimos nariu. Kai vaikas jaučiasi vertinamas ir supras-

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 17PSICHOLOGIJA

tas, jis jaučiasi saugus ir pajėgus užmegzti bei palaikyti lygiaverčius brandžius santykius ir būdamas suaugęs, todėl jame nėra poreikio siekti pranašumo.

Kaip būti šalia „kietuolio“? Pirmiausiai, svarbu būtų neteisti ir nesmerkti, bet suprasti ir ben-drauti ne su pristatyta išore, bet su asmeniu besislepiančiu po ja. Po „kietumo“ kauke daž-niausiai slepiasi pažeidžiamas, silpnas, savęs nevertinantis asmuo, reikalingas supratimo, švelnumo, gailestingumo, meilės. „Kietumas“ yra būdas, kuriuo žmogus bando patraukti kitų dėmesį, nes pagarbus lygiavertis bendra-vimas tokiam žmogui nėra pakankamai pažįs-tamas ir jam atrodo per daug pavojingas. Be to „kietas“ žmogus visada tikisi ir laukia kitų žmonių pasmerkimo. Toks žmogus labiausiai trokšta supratimo, pripažinimo, įvertinimo ir pagarbos – esminių poreikių, kurie nebuvo ar nėra atliepti jo artimiausioje aplinkoje. Kietu-mo kiautas tirpsta gailestingumo, supratimo ir priėmimo aplinkoje. Galbūt tokioje aplinkoje būtų drąsiau palaipsniui nusiimti „kietuolių“ kaukes ir būti pažeidžiamu savimi..

O jei savy ar šalia esančiam atpažinome nepil-navertiškumą..? Savivoka ir besąlygiškas priė-mimas yra gijimo pradžia. Pripažinimas sun-kios patirties, jos pasekmių savęs supratimui suvokimas, savo jausmų priėmimas, atsivėri-mas suprasti ir padrąsinti gebančiam artimam žmogui, pagalbos ieškojimas, gali būti žings-niai į nevaržomą buvimą savimi. Skaudžiausia praeities patirtis, nuoširdžiai įvardinta, aiškiai suvokta ir priimta, gali būti gyvybės versmė naujam gyvenimo etapui. Dažnai galvojame, kad nebeįmanoma nieko pakeisti dėl mūsų pa-čių save ribojančių įsitikinimų apie save. Žmo-gus yra laisvas daryti pasirinkimus ir niekada nėra vėlu rinktis iš naujo, keisti savo elgesį, gyvenimą, savo požiūrį į save ir kitus.

Foto

: ww

w.d

ream

stim

e.co

m

Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių psichologinių sunkumų ir norė-tumėte konfidencialios psichologinės pagal-bos, galite kreiptis: el. paštu therapy.creative@gmail.com, ar telefonu 07748802795. Daugiau informacijos apie psichologinę pa-galbą www.therapycreative.co.uk

Rašykite ir siūlykite jums įdomias ir aktua-lias temas bei klausimus.

Vasaris 2012

18 Britanijos lietuvis TĖVYNĖJE

MOLĖTAI BURIA TAUTIEČIUS

LIETUVOJE KURIAMA EMIGRANTŲ PARTIJA

Molėtų rajono savivaldybės viešo-sios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė kreipiasi į JK gyvenančius tautiečius prašydama patalkinti renkant medžiagą apie žmones, kilusius iš Molėtų krašto, ypač apie tuos, kurių gyvenimas susijęs su li-teratūra ir kūryba. Dalis surinktos medžiagos jau patalpinta bibliote-kos svetainėje www.moletai.rvb.lt. Deja, techninės galimybės ne-leido talpinti svetainėje visos turi-mos medžiagos, nebuvo atgalinio ryšio su svetainės lankytojais. Da-bar kuriama nauja, modernesnė ir interaktyvesnė bibliotekos sve-tainė ir tikimasi, kad joje atsiras galimybė bendrauti ne tik Lietuvo-je gyvenantiems bet ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems molėtiš-kiams. Molėtų rajono Meras Sta-sys Žvinys labai aktyviai inicijuoja iš Molėtų krašto kilusių žmonių paiešką visame pasaulyje, tikėda-mas suburti aktyvius molėtiškius bendroms veikloms rajono labui. Būtume dėkingi, jeigu padėtumė-te Molėtų krašto entuziastams surasti iš Molėtų krašto kilusius ar čia gyvenusius žmones, paskleisti informaciją, kad jie labai svarbūs ir reikšmingi ir kad labai laukiame atsiliepiant. Informacijos laukiameel.paštu direktore@moletai.rvb.lt

Bibliotekos adresas: Viešoji biblioteka, Inturkės g. 4, LT-33141 Molėtai, LietuvaTel.: +370 383 51148, +37061034610

Naujų partinių struktūrų kūrimo sąraše gali atsirasti dar viena, jau penkta, partija - Emigrantų. 2012 m. sausio 11 d. Kaune įvyko inicia-tyvinis naujos politinės organizaci-jos susitikimas. Partiją ėmėsi kurti 60 metų Juozas Murauskas, dirban-tis vairuotoju, o anksčiau aštuone-rius metus praleidęs JAV.Pagrindiniai partijos užmojai – skatinti emigravusius Lietuvos pi-liečius sugrįžti, įtvirtinti dvigubą pilietybę, siekti pažangos visose gyvenimo srityse pasitelkiant ir emigrantų patirtį.„Mes geriausiai žinome emigraci-jos priežastis ir pasekmes”, – savo ir bendraminčių privalumus šioje sri-tyje Kauno savivaldybės salėje ini-ciatyvinės grupės surengtame susi-rinkime dėstė J. Murauskas, puikiai suprantantis emigrantų gyvenimo savitumus, nes pats 8 metus dir-bo Čikagoje. 2007 m. į Lietuvą jis grįžo ne tuščiomis – kartu su trim limuzinais, kurie tapo verslo Kau-ne pagrindu – J. Murauskas įkūrė bendrovę „Juozo limuzinai“. Tačiau prasiėjus krizei užsakymų smarkiai sumažėjo, o pačiam J. Murauskui il-gai nesisekė rasti jokios veiklos, kol galiausiai pavyko gauti vairuotojo darbą Kauno miesto savivaldybėje.Emigrantų partijos steigėjai įsitiki-nę, kad galimybės sėkmingai pasi-rodyti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gerokai padidėtų įteisi-nus balsavimą internetu. Tačiau to-kios tvarkos nėra, o užsienyje gyve-nantiems Lietuvos piliečiams dažnai būna labai keblu nuvažiuoti iki arti-miausios diplomatinės atstovybės.

Šių metų vasario 18-ąją planuojama šaukti steigiamąjį Emigrantų partijos suvažiavimą. Pagrindiniai jos tikslai - skatinti emigravusius Lietuvos pilie-čius sugrįžti, įtvirtinti dvigubą piliety-bę, siekti pažangos visose gyvenimo srityse, pasitelkiant ir emigrantų pa-tirtį. Emigrantų partija, kaip ir kie-kviena besikurianti politinė organi-zacija, traukia žiniasklaidos, politikų, politikos tyrėjų ir visuomenės dėme-sį. Kiekviena nauja tokio pobūdžio politinė struktūra sulaukia ir kritikos, ir palaikymo. „Mes daug kalbame apie Lietuvos nykimą, demografines problemas, kad geriausi darbuotojai išvyksta svetur. Bet ar realiai randame prie-monių palaikyti ryšį su jais? Kaip ats-kiri žmonės, namie likę giminaičiai ir draugai, - taip, bet kaip valstybė - be-veik ne. Valstybei, formaliai žiūrint, nesvarbu, kur išvyko ir kaip gyvena jos piliečiai. Valstybinis abejingumas laikui bėgant išvirs į visišką emigravu-sių tautiečių praradimą. Todėl dvigu-bos pilietybės problema yra be galo svarbi. Tam reikia keisti Konstituciją. Bet ar kas nors dirba ta linkme? Ne.Emigrantų partija tampa ne tiek rea-liai nauja galimybe ir jėga, kiek rimtu signalu, kad gyventi pagal įsisenėjusias praėjusio amžiaus taisykles netinka. Reikia permąstyti Lietuvos piliečio po-litines teises ir jų įgyvendinimo galimy-bes ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir visame pasaulyje. Pradėti galima nuo elektroninio balsavimo įstatymo, kurį liberalai jau seniai yra parengę,” – tokia politologo L. Bielinio nuomonė buvo išdėstyta „Lietuvos žiniose“ straipsnyje „Emigrantų partija – ne tik egzotika“

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 19TĖVYNĖJE

LIETUVOS KREPŠINIS „EMIGRUOJA“ Į LONDONĄ?Prieš šešerius metus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atgaivintas DNB LKF taurės turnyras įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip pranešė LKF vadovybė, 2013 metais pirmą kartą istorijoje DNB LKF taurės finalo ketverto turnyrą ketinama rengti svetur.„Toks projektas pirmą kartą būtų rengiamas už Lietu-vos ribų. Didžiojoje Britanijoje gyvena labai didelė lie-tuvių bendruomenė. Norime sudaryti jiems galimybę pamatyti stipriausių Lietuvos komandų rungtynes“, — teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Bal-čiūnas.Planuojama, kad turnyras bus surengtas viename iš didžiųjų Anglijos miestų — Londone arba Birmingha-me. LKF vadovai kartu su Didžiosios Britanijos krepši-nio federacija svarsto galimybę surengti atvirą turnyrą ir į jį pakviesti vieną vietinę komandą — šalies čempi-onę arba taurės laimėtoją.

„Stipriausio Didžiosios Britanijos klubo dalyvavimas suteiktų dar daugiau intrigos, jo palaikyti atvykę sir-galiai artimiau susipažintų su visame pasaulyje garsiu Lietuvos krepšiniu. Lietuvos ambasados skaičiavimais vien Londone gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, to-dėl užpildyti „O2“ areną veikiausiai nebūtų sunku“, — svarstė Mindaugas Balčiūnas.Trys turnyre dalyvausiantys Lietuvos klubai į Londoną būtų nuskraidinti LKF užsakytu lėktuvu. Turnyras, kaip įprasta, vyktų dvi dienas, po jo ekipos būtų parskrai-dintos į Lietuvą. Šiuo metu LKF vadovai derina gali-mas turnyro datas bei kitus organizacinius klausimus.Ateityje bus svarstoma galimybė dar labiau plėsti DNB LKF taurės turnyro geografiją ir jį surengti kitoje nemažai išeivių iš Lietuvos turinčioje šalyje — Norve-gijoje.

20 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

LIETUVIŠKA GALERIJA ISLINGTONELondono Verslo dizaino centro (Business Design Centre, Islington) antrajama aukšte duris atvėrė nauja “Creative Solutions Art and Design” galerija. Jos šeimininkai – lietuviai meninkai, brolis ir sesuo Darijus ir Jurgita Gerlikai.

SAUSIS 2012

Darijus ir Jurgita gimė žinomų lietuvių menininkų šeimoje. Jų senelė , Petronėle Gerlikienė – viena žymiausių Lietuvos savamokslių tapytoja ir kilimų siuvinėtoja, tėvas, Pranciškus Gerlikas – tapytojas portretistas, mama Marijona Danutė Čilpė – dailėtyrininkė.Ir Jurgita ir Darijus baigė mokslus Vilniaus Dailės Akademijoje. Dari-jus studijavo dizaną, Jurgita – meno istoriją ir teoriją. Susidomėjusi grafika, ji savo studijas pratęsė Islandijoje, ir Danijoje. Darijus,baigęs Vilniaus dailės akademijoją, įstojo į Dizaino mokyklą Danijoje. Vėliau išvyko į Florenciją, kur pradėjo mokintis juvelyrikos.Londone Jurgita ir Darijus gyvena dar visai neseniai. Jie atvažiavo rug-sėjo mėnesį. Čia juos atvedė Jurgitos svajonė turėti savo galeriją. Prieš įsikurdami Londone, šiame mieste jie lankėsi jau ne vieną kartą. Tai kad jie pasirinko būtent Londoną lėmė ir geras anglų kalbos žinojimas, pažįstamu ratas, paprastas susiekimas su Lietuva ir kitomis Europos šalimis. Tinkamos vietos galerijai ieškojo apie pusmetį. Suradus patalpas pra-dėti verslą nebuvo sudėtinga. Jau aštuonerius metus Vilniuje veikia galerija “Darijaus papuošalai”. Taigi, šiame versle jis ne naujokas. Verslo dizaino centras (Business Design Centre) Islingtone pasirodė tinkamas dėl kelių aspektų. Tai labai lankoma vieta, kadangi šiame centre pastoviai organizuojamos parodos bei mugės. Čia lankosi daug menininkų, meno megėjų ir žinovų. Labai svarbus buvo ir saugumo klausimas, kadangi galerija eksponuoja tikrai vertingus meno kūrinius. “Creative solutions Art and design” planuoja ekponuoti Lietuvos ir kitų šalių menininkų tapybą, grafiką, skulptūrą, keramiką, juvelyriką. Vie-nas pagrindinių galerijos tikslų, pristatyti Gerlikų dinastijos meninkus ir savo autorinius darbus. Dar vienas galerijos šeiminkės Jurgitos noras, kad ši vieta taptu kultūros centru, kuriame būtų organizuojamos filmų peržiūros, knygų pristatymai, diskusijos meno ir kultūros klausimais.Tiek Jurgita, tiek Darijus nemažai laiko praleido ne Lietuvoje, o įvai-riose pasaulio šalyse. Darijus 8 metus gyveno Italijoje, kur gerai išmoko italų kalbą, Jurgita gyveno Islandijoje, Danijoje ir porą metų Dubajuje. Sukaupta gyvenimo svetur patirtis, pažintys su kitomis kultūromis, iš-moktos užsienio kalbos be abejo bus labai naudingos gyvenant ir vys-tant meno verslą Londone.

Alma Alex

Galerijos eksponatai.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 21MES ANGLIJOJE

Galerijos šeimininkai Jurgita ir Darijus Gerlikai.

Galerijos atidarymo šventėje apsilankė LR ambasadorius Oskaras Jusys (kairėje), kultūros atašė Daiva Parulskienė (viduryje) bei skulptorius Aleksandras Aleksejevas (dešinėje).

Šventinio šurmulio akimirkos.

Nuotraukos Almos Alex

Vasaris 2012

22 Britanijos lietuvis MES ANGLIJOJE

JKLB Tarybos suvažiavimo akimirkos.

JKLB TARYBOS SUVAŽIAVIME SVARSTYTA, KĄ GALIME NUVEIKTI KARTU

Š.m. sausio 21 d. LR amba-sadoje įvyko metinis JKLB tarybos suvažiavimas, kurio pagrindinė tema „Ką galime nuveikti kartu“. Į suvažiavimą atvyko įvairių organizacijų ir klubų bei JKLB skyrių atstovai.

klausos duomenimis 80 proc. respondentų nežino, kas yra JKLB ir iš žinan-čiųjų tik 3,5 proc. jos veiklą vertina teigiamai. Pirmininkė teigė, jog reikia daug nuveikti ir skleidžiant žinią apie JK lietuvių bendruomenę ir gerinant jos įvaizdį. Ne vienas iš suvažiavimo dalyvių kėlė klausimą dėl informacinės apykaitos, diskutavo, kaip išvengti, kad renginiai nebūtų rengiami tuo pačiu metu, nes į juos ateina dažniausiai tie patys žmonės. Suvažiavime kalbėjo ir savo veiklą pristatė klubo „Tau“ pirmininkė Zita Skudžinskienė, klubo „Romuva“ atstovė Rasa Soloy, klubo „Branduma“ atstovė papasakojo apie sumanymą organizuoti ilgaamžių lietuvių Angli-joje paiešką ir jų lankymą. Iš Wolwrhamptono atvykęs Justinas Danilevičius papasakojo apie šiame rajone gyvenančių lietuvių sambūrį ir veiklą bei lietuviškos Westmidlands krepšinio komandos pasiekimus. Suvažiavime buvo diskutuota apie tai, kaip pritraukti lietuvius į JKLB, kalbė-ta apie bendros veiklos, galinčios pritraukti čia gyvenančius lietuvius, orga-nizavimą.

Suvažiavime dalyvavusi LR ama-basados atstovė Gitana Kilinskai-tė pabrėžė, kad maždaug 1,3 mln. Lietuvių kilmės ar iš Lietuvos ki-lusių asmenų šiuo metu gyvena kitose šalyse, ir tai sudaro bene ketvirtadalį lietuvių tautos. Jos nuomone Lietuvai labai svarbu išsaugoti ir puoselėti lietuvišką diasporą užsienyje, padėti jai iš-laikyti kultūrą ir tradicijas. „Svar-bu jungtis į bendrą veiklą, nes kur esame mes, ten ir Lietuva“ – sakė G. Kilinskaitė.JKLB tarybos pirmininkė D. Lyde-kienė savo kalboje pastebėjo, jog internetinės svetainės anglija.lt ap-

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis 23MES ANGLIJOJE

ANGLIJOS LIETUVIUS LINKSMINS PONIOS HANOS TEATRASIš ankstesnių gastrolių Anglijos lietuvių publikai jau pažįsta-mas ponios Hanos komedijos teatras vėl lankys ir linksmins čia gyvenančius tautiečius. Pasirodymai planuojami ne vien Londone, bet ir kituose Anglijos miestuose. Gastroles po-nia Hana pradės pakviesdama visus į vakronę „Kovo 8-oji linksmai“, kurią ves kartu su anekdotų karalium Aleksan-dru Karpavičium. Vakronė vyks klube „Savi“. (Stratford Workshops,122 offis, Burford Road, E15 2SP) Pradžia 20 val. Bilieto kaina - £10. Tel. pasiteiravimui 07896067016.Kovo 9 d. Ponios Hanos teatras parodys komedi-ją „Meilės išdaigos“. Po spektaklio linksma vakaronė-žaidimai,šokiai,dainos. Linksmybės mūsų - vaišės jūsų, kurias atsineškite su savimi. Vakaronę ves Ponia Hana ir Aleksandras Karpavičius.Renginys vyks Beckton Community centre (14 East Ham Manor Way, E6 5NG). Pradžia 20 val. Bilieto kaina – 10 sva-rų. Tel. pasiteiravimui 07916566057Kovo 10 d. komedija „Meilės išdaigos“ bus parodyta Littlehamptono lietuviams, o kovo 11 d. į spek-taklį ir vakaronę po to kviečiami ir Wolverhampton lietuviai.

Renginius organizuoja klubas „Tau“

Vasaris 2012

24 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

Vasario 13 d. Komercijos rūmai ir LR ambasada Jungtinėje Ka-ralystėje pradeda seminarų ciklą „Pradėk savo verslą. Prisidėk prie lietuviško eksporto plėtros“ seminarą “Kaip pradėti vers-lą ir kodėl“. Šiame renginyje pranešimus apie verslo įsteigimą ir motyvaciją skaitys įmonių „Lituanica“ ir „Eurobaltika“ at-stovai. Seminaro svečiai Všį „Versli Lietuva“ pristatys Lietuvos eksportą skatinančias priemones, taip pat seminare lankysis PURE parodoje dalyvaujančios lietuviškos įmonės, ieškančios atstovų Jungtinėje Karalystėje.

PIETŲ SKYRIUS

Pietrytinėje Londono dalyje gyvenantys lietuviai 2011 m. gruodžio mėn. Išsirinko naują skyriaus pirmininkę. Ja tapo Simona Smirnovaitė. Naujosios vadovės tei-gimu pagrindiniai Pietų skyriaus tikslai ateinančiais metais būtų sustiprinti skyrių ir suaktyvinti jo veiklą, skleisti informaciją apie organizaciją ir pritraukti kiek imanoma daugiau lietuvių gyvenančių pietrytinėje Londono pusėje. Skyrius itin daug dėmesio skirs šeš-tadieninės mokyklėlės tobulinimui ir stiprinimui. Kontaktams: tel. 07 835 927 220, el.p. simona.smirnovaite@gmail.com

CENTRO SKYRIUS

Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio savo veiklą atnaujino Centro skyrius, kurio pirmininke išrinkta Zita Čepaitė. Centro skyrius pasipildė dešimčia naujų narių ir laukia naujų bendruomeniniu darbu susidomėjusiu žmonių. Centro skyrius orientuosis į turiningo laisvalaikio or-ganizavimą bei kultūrinę veiklą.

Kontaktams: tel. 07534857092, el.p. zitacepaite@yahoo.com

PRASIDEDA VERSLO SEMINARŲ CIKLAS

JKLB SKYRIŲSKELBIMAI

Kiti šio ciklo seminarai:„Rinkos tyrimas ir finansavimo galimybės“ - kovo 13 d., antradienį, 18.30,„Žiniasklaida, pardavimai ir marketingas“ - balandžio 16 d., pirmadienį „Internetinis verslas ir elektroninė prekyba“ - gegužės 4 d., penktadienį

Įėjimas į seminarus nemokamas, tačiau regis-tracija būtina. Registruotis prašome adresu info@lithuanianchamber.co.uk Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę, kontaktinę informaciją bei ką šiuo metu veikiate.Renginiai vyks LR Ambasadoje:

2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE, London.

Daugiau informacijos Komercijos rūmų ir Am-basados svetainėse: http://www.lithuanianchamber.co.ukhttp://www.lithuanianembassy.co.uk

Lietuvių komercijos rūmų JK informacija

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

Jei nori susirasti draugų, bendraminčių, turiningai praleisti laiką, esi kūrybingas, pilnas idėjų,

nori jas įgyvendinti, išmokti lietuviškų dainų, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose ir prisidėti prie lietuvių

išeivijos kultūrinės istorijos – esi labai laukiamas!

Kviečia visus norinčius prisidėti prie kultūrinės veiklos!

Repeticijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį 19 val.Adresas: 121 Middleton Road,

Higher CrumsallManchester

M8 4JY

Išsamesnės informacijos kreipkitės el. paštu:recordare88@yahoo.com

arba tel: 07747328132 vadovė Julija

Vasaris 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI Britanijos lietuvis 25INFORMACIJA

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI? Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636Sort Code 40-02-26HSBC bankas

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE

KIEKVIENĄ MĖNESĮ!

Žurnalas „BRITANIJOS

LIETUVIS“ laukia

kūrybingų žmonių!

Visus, ku-riems rūpi šio leidinio ateitis, kvie-čiame ben-dradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idė-jas, taip pat prenumeruo-ti žurnalą!

ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI?

Nelaukite, rašykite dabar - info@britanijoslietuvis.co.uk

LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS KONKURSAS MOKSLO PREMIJOMS GAUTI

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą Mokslo premijoms, skiriamoms lietuvių kilmės mokslininkams ir Lietuvos Respublikos pilie-tybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, (toliau vadina-ma – konkursas) gauti. Užsienio šalių lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslo ir studijų insti-tucijos yra kviečiamos teikti siūlymus dėl kandidatų mokslo premijoms gauti. Šalyse, kuriose lietuvių bendruomenių nėra, paraiškas premijai gauti gali teikti pavieniai mokslininkai savo iniciatyva.

Konkurse gali dalyvauti mokslo laips-nį ir (ar) pedagoginį vardą turintys LR piliečiai ilgiau nei trejus metus nuolat gyvenantys užsienyje bei lietuvių kil-mės asmenys pateikę krašto lietuvių bendruomenės išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą arba kitus Lietuvos Respublikos pilietybės įsta-tymo (Žin. 2002, Nr. 95-4087; 2006, Nr. 46-1645) 26 straipsnio 4 dalyje nurodytus lietuvių kilmę įrodančius dokumentus.Atsižvelgiant į kandidatų mokslinius

pasiekimus konkurso metu numatoma skirti 3 iš galimų 5 premijų:• Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir ekspe-rimentinės plėtros veikloje humanitari-nių ir socialinių mokslų srityse;• Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperi-mentinės plėtros veikloje fizinių, biome-dicinos ir technologinių mokslų srityse;• Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse;

• Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedi-cinos ir technologinių mokslų srityse;• Premija už mokslo pasiekimų ir pa-tirties sklaidą.Premijos dydis – 13 000 Lt. Informaciją apie konkursą taip pat galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos in-terneto svetainėje, adresu http://www.smm.lt/konkursai/kiti.htm.Pretendentai konkursui turėtų pateikti šiuos dokumentus:1. Lietuvių bendruomenės/Lietuvos moks-

lo ir studijų institucijos siūlymas arba asmens prašymas dalyvauti konkurse;2. Mokslininko CV bei mokslinės vei-klos aprašymas;3. Mokslininko bendradarbiavimo su Lietuvos mokslininkais, mokslo ir stu-dijų institucijomis ar verslo atstovais aprašymas;4. Rekomendacijos (neprivaloma).Paraiškos ir dokumentai priimami iki 2012 m. balandžio 30 d. el. paštu ausra.gribauskiene@smm.lt arba faksu +370 5 2612077, kilus neaiškumams maloniai prašome kreiptis nurodytu adresu.

Vasaris 2012

26 Britanijos lietuvis INFORMACIJA

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOSLAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU:

Z. Čepaitė 3 Trinity HouseTrinity Church PassageBarnes, LondonSW13 8DQ

PRENUMERATOS KVITAS 2012Britanijos lietuvis

RENGINIAI:Kęstučio Vaiginio Kvartetas Londono džiazo klubuose.Londone lankysis ir 2 vaka-rus Londono džiazo klubuo-se, tarp jų ir legendiniame 606 klube, koncertuos Kęs-tučio Vaiginio kvartetas. Kęstutis Vaiginis savo grojimą tobulino Amsterdamo menų mokykloje, Manheteno mu-zikos mokykloje, įgydamas vis daugiau savo muzikos fanų. 2010 metais Kęstutis Vaiginis laimėjo Birštono džiazo festivalio apdovanoji-mą už indėlį į Lietuvos džiazą. Londone Kęstutis Vaiginis koncertuoja su savo nuo-latiniais partneriais D. Go-lovanovu (fortepijonas), E. Kanevičium (bosas) ir perku-sininku M. Aleksa. Laikas: Vasario 14 d., antra-dienis, 20 val. Vieta: Charlie Wright's Inter-national, 45 Pitfield Street, City of London N1 6DA. Laikas: Vasario 15 d., trečia-dienis, 19.30 val. Vieta: 606 Club, 90 Lots Road, London SW10 0QD. Bilietų užsakymas: http://www.606club.co.uk

Filmas “Sabas” bus parodytas ir Londone.Europos dokumentikos festi-valio programoje bus rodomas filmas apie Lietuvos krepšinio legendą – ARVYDĄ SABONĮ. Vy-tauto V. Landsbergio filmas „Sa-bas“ - tai garsiausio visų laikų Lietuvos krepšininko sportinis šeimyninis portretas. Filme gau-su svarbiausių Lietuvos krepši-nio istorijos kadrų, pradedant 1938 m. Europos čempionatu. Legendinis sporto profesiona-las pasakoja apie visai Lietuvai įsimintinas Žalgirio–CASK varžy-bas, Seulo, Barselonos, Atlantos olimpines žaidynes, Europos čempionatus. Laikas: Vasario 21 d., antradie-nį, 20 val. Vieta: LR ambasada, 2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE. Įėjimas nemokamas, tačiau būtina registruotis elektroniniu paštu events@uk.mfa.lt arba tel. 020 7592 2841.

Filmas “Kai apkabinsiu tave” Tricycle kino teatreNaujasis KRISTIJONO VILDŽIŪ-NO filmas KAI APKABINSIU TAVE šiemet pristatomas Tarp-tautinio kino sezono programo-je Tricycle kino teatre, kuriame rodomi geriausi 2012 m. Kino akademijos apdovanojimams nominuoti filmai užsienio kalba.

Filmo veiksmas nukelia mus į 1961-uosius metus. Tėvas ir dukra, išskirti per Antrąjį pa-saulinį karą, bando susitikti Berlyne. Gelbėdami vienas kitą nuo galimų pinklių, abu yra pasiruošę atsižadėti taip trokštamo susitikimo. Vasario 23 d. po filmo rodymo režisie-rius Kristijonas Vildžiūnas at-sakys į žiūrovų klausimus.Laikas: Vasario 23 d., ketvir-tadienį, 20.15., vasario 24 d., penktadienį, 14.30.Vieta: The Tricycle Theatre 269 Kilburn High Road, Lon-don NW6 7JRBilietų užsakymas:http://www.tricycle.co.uk

Dvi prof. Vytauto Landsber-gio paskaitos Britanijos – Lietuvos draugi-ja, bendradarbiaudama su LR ambasada Jungtinėje Karalys-tėje bei UCL School of Slavo-nic and East European Studies kviečia visus į PROF. VYTAUTO LANDSBERGIO paskaitas, ku-rios vyks kovo 2 d. UCL (anglų k.) bei kovo 3 d. LR ambasa-doje Londone (lietuvių k.). Laikas: Kovo 2 d., penktadie-nį, 18.30 val. Vieta: Univer-sity College London, Wilkins Gustave Tuck Lecture The-atre, London WC1E 6BT. Vieša

paskaita, be registracijos. Laikas: Kovo 3 d., šeštadienį, 12 val. Vieta: LR ambasada, 2 Bess-borough Gardens, SW1V 2JE. Būtina registruotis paskaitai adresu events@uk.mfa.lt, arba tel. 020 7592 2841

Susitikimas su istoriku prof. Normanu DaviesuKviečiame į diskusiją „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: bendra istorija, nesutampantys vaizdi-niai“ su vienu žymiausių pasau-lio istorikų PROF. NORMANU DAVIESU, pagarsėjusiu Europos istorijos knygų „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“, „Europa. Isto-rija“, „Kariaujanti Europa, 1939-1945“ autoriumi. Į diskusiją su prof. Normanu Daviesu įsijungs lietuvių istori-kai, LDK specialistai Dr. Zenonas Norkus ir Dr. Gintautas Slie-soriūnas, taip pat Baltarusijos ekspertas Jim Dingley. Renginys organizuojamas bendradar-biaujant su LR ambasada JK, Lietuvos istorijos institutu ir University College London. Laikas: Kovo 19 d., pirmadienį, 17 val. Vieta: University College London, Wilkins Gustave Tuck Lecture Theatre, London WC1E 6BT. Vieša paskaita, be registra-cijos, nemokama.

Vasaris 2012